lãmažioti, -ioja, -iojo
1. tr. valkioti, lamdyti: Švilpt išmetė milžtuvę karvėms lãmažioti Plt.
2. intr. eiti per purvą, klampoti: Gali sau sveikas vienas lãmažioti, o aš nepratusi purvo braidyti Brs.
išlãmažioti tr. išvalkioti, išsvaidyti: Išlãmažiojo, išvadalojo karvės milžtuves, pienas ir pasitaisė (priet.) Plt.

píeno ùpės tẽka apie gerą gyvenimą, perteklių: Manai, kad kitur pieno upės teka?. Dkš.
rūgštaũs píeno neįką́sti būti nusilpusiam senatvėje: Mano amžiaus sulauksi, rūgšto pieno nebeįkąsi. Šd.
rū́gštų píeną sriaũbti knarkti: Tik atsigulė, jau anas ir sriaubia pieną rūgštų. Grv.
píenas neišdžiū́vo iš panósės vaikas, pienburnis tebėra: Suvaikysi dabar čia jo norus! Pienas iš panosės dar neišdžiūvo, tai ir pusto tušti vėjai galvoje. Krėv.
píenas nenudžiū́vo nuo lū́pų apie jauną, nesubrendusį: Dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo, ė jau an mergas eina. Užp. Dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo, o jau akis drasko!. Kt. Jūs nieko neišmanot, paršai... Pienas dar nenudžiūvo nuo lūpų. Tilv.
píenai nenudžiū́vo nuo uõstų apie jauną, nesubrendusį: Jums pienai nenudžiūvo nuo uostų, tai jūs visaip svajojate. Žem.
píenai nenudžiū́vo nuo zū̃bų apie jauną, nesubrendusį: Anoks ne vyras: pienai nenudžiūvę nuo zūbų. Žem.
píeno nenusišlúostė nuo lū́pų nesubrendęs: Da pieno nuo lūpų nenusišluostė, o jau nori būt merga. Klvr. Dar pieno nuo lūpų nenusišluostęs, o jau pučiasi kaip varlė ant kupsto. KrvP.
píenas nenuvarvė́jęs nuo lū́pų nesubrendęs: Šitoji Usevičiūčia tai dar gatavai piemenė – nuo lūpų pienas nenuvarvėjęs. Slm.
píene plaũkęs apie gerai gyvenusį: Matyt, kad piene plaukęs ir sviestą braukęs. Šll.
su šviežiù píenu bū́ti turėti kūdikį: Juozap, taip greitai vėl su šviežiu pienu!. Krš.
píenas už ausų̃ nesubrendęs, labai jaunas: Dar pienas už ausų, o jau tekėt nori. Vdš.
píenas už lū́pų apie pienburnį: Dar pienas už lūpų tebėr, o tiek daug šneka. Jnš.
píenas ir kraũjas teig. apie labai gražų ir sveiką: Visa ji – pienas ir kraujas. Cvir. Greit vakarėjančios dienos saulėje tik sublykčiojo [studentiškos kepurės] auksas-sidabras, per pažastį prisegta juostelė, šviežiai iškrakmolyta krūtinė, sveiko veido pienas ir kraujas. Andr.
píenu ir medumì tẽka labai turtingas: Kilk į kraštą, tekantį pienu ir medumi. ŠR.
kaĩp píenas teig. apie ką gražų, sveikai atrodantį: Toj tankynėj grėbė šieną mergaitė balta kaip pienas. Btg.
kaĩp píeno pùtoje išsimáudęs teig. labai baltas: Viskas, ar tau medis, ar krūmas, ar palinkusi smilga balti nuo šarmų, kaip pieno putoj išsimaudę. rš.
kaĩp saldaũs píeno apie šiltą, gausų lietų: Bus lietaus kaip saldžio pieno. Šts.
kaĩp píene mir̃kusi teig. apie gražią merginą: Graži kaip piene mirkusi. Lk.
kaĩp píenu praũstas teig. gražus, skaistus: Balta kaip pienu prausta. KrvP.
kaĩp ant píeno sėkmingai, gerai: Eisis kaip an pieno. Gs.
kaĩp ant píeno plaũkti puikiai gyventi: Gyvena, kaip ant pieno plaukia. KrvP.
kaĩp iš píeno teig. sėkmingai, puikiai: Paršas taip gražiai eina (auga), kaip iš pieno. Dl. Kad tik nukirtai žilvičius, tada jau eina kaip iš pieno (vešliai želia). Grž.
kaĩp iš píeno išplaũkęs teig. puikus, gražus: Kad tu gautum gerą, kaip iš pieno išplaukusį vyrą!. Kudir.
kaĩp iš píeno ištráuktas teig. gražus, puikus, sveikas: Nieko nedirba, kaip iš pieno ištraukta, puiki. Šts. Ana tokia balta, graži, kaip iš pieno ištraukta. Grg.
kaĩp iš píeno plaũkti
1.puikiai augti: Paršeliai kaip iš pieno plaukia. Ktk. Pamatysi, kaip iš pieno plauks paršai. Ut. Jam gyvuliai pasieina – koks tik užliks, tai kaip iš pieno plaukia. Ign.
2.labai daug, gausiai atsirasti ko: Žmogui kaip iš pieno plaukė turtai. Pg. Kaip iš pieno darbai plaukia. rš.
kaĩp iš píeno plaũkęs teig. puikus, gražus, sveikas: Kaip iš pieno plaukęs: tik gurklį papūtęs vaikšto. Jnšk. Tokia graži, kaip iš pieno plaukus. Srd. Mergučė kai iš pieno plaukus. Rs. Buinus gražus, kaip iš pieno plaukęs. Krš. Apvalkalėlis baltas, skepetėlis, prikyštėlė išdailinta, kaip iš pieno plaukusi. Žem. Tos mokytojos gražumas... Kaip lendrė, kaip iš pieno plaukusi. Ap. Susilaukėm, dėkui Dievui, paršiukų. Tokie gražūs, kaip iš pieno plaukę. Švaist.
kaĩp iš píeno tráuktas
1.apie gražų, sveiką, baltą, skaistų: Esu puiki ir gražiausia už visas motriškas, kaip iš pieno traukta. Kl. Tautrimienės veidas baltas, lyg iš pieno trauktas. Simon.
2.apie suvargusį, išbalusį: Atsikėlė iš po ligos baltas, kaip iš pieno trauktas. Vvr.
akmens pienas žr akmuo
balandžio pieno trūksta žr balandis
buliaus pienas žr bulius
gaidžio pienas žr gaidys
gegutės pieno trūksta žr gegutė
gegužės pienas žr gegužė
gegužės pieno nėra (trūksta) žr gegužė
gervės pieno reikia (stinga, trūksta) žr gervė
gulbės pieno nori žr gulbė
gulbės pieno stinga (trūksta) žr gulbė
jaučio pienas žr jautis
pasiutusios karvės pienas žr karvė
karvelio pieno trūko žr karvelis
katės pieno nebuvo žr katė
kielės pienas žr kielė
kraujas ir pienas žr kraujas
kregždės pieno reikia žr kregždė
medus ir pienas žr medus
kaip iš medaus ir pieno plaukęs žr medus
motinos pienu atsirūgtų žr motina
motinos pienas neapdžiūvo ant lūpų žr motina
motinos pienas nenudžiūvo nuo lūpų žr motina
motinos pienu rūgauja žr motina
ožio pienas žr ožys
kiek iš ožio pieno žr ožys
kaip iš ožio pieno žr ožys
paukštės pieno nėra (neturi, trūksta) žr paukštė
paukščio pieno nėra (neturi, trūksta) žr paukštis
rugių pienas žr rugys
kaip rupkė piene žr rupkė
veršio pienas žr veršis
kaip veršis pieną žr veršis
nei vilna nei pienas žr vilna
zylės pienas žr zylė

kuris gero skonio, gardus
negardùs, neskanùs
kuris prasto skonio
Šviežiapienės karvės skanus pienas, o senapienės neskanus PnmA.
Kai ataušta, tai gali jau riekt ir žiūrėt, skani ar neskani išėjo duona Plvn.
Kaip dažnai, ragaudami vyną, mes visų pirma atkreipiame dėmesį į etiketę (ar iš toli atvežtas) ir tik po to pasakome: skanus ar neskanus rš.

bùrginti, -ina, -ino tr. godžiai valgyti, gerti, srėbti, pliurpti: Tatai vaikas, mano sūnus, bùrgina šaltrūgį pieną kaip senas vyras Dr.
išbùrginti tr. iššerti: Iššertas, išbùrgintas vaikas Dr. Anų karvės išbùrgintos (girdytos) su miltais, kur nebūs riebios Dr.
pribùrginti
1. intr. privalgyti, prisrėbti: Mutinio pribùrginau, ir sotus Vlkv.
2. tr. prileisti, pritekinti: Priburginai nosinę kraujų J.
subùrginti tr.
1. sukelti gurguliavimą: Prastas pienas subùrgina pilvą Šts.
2. prastai suverpti: Kuodelį subùrgino suruldino, nei į torą, nei į mietą Ggr.

×večerià sf. (2) OZ62, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Lp, Alv, Švnč, Slk žr. večerė: Večerià jau verda Pgr. An duobelės večẽrią verdam LzŽ. Večẽriai išsiverdi bulbų Vdš. Pienas [karvės] ate[jo] namo, večerià bus GrvT85.
ǁ O platus tatai stalas ir apstinga večeria to Pono mūsų MP116. Ne vienas ižg tų vyrų užkviestųjų, kurie ateit nenorėjo ant tos večerios, neragaus večerios anos amžinosios DP132. Niekas iš anų vyrų, kurie buvo pakviesti, neragaus večerios mano Ch1Luk14,24.
ǁ Duoną gyvą turėjo duot paskutinėj večerioj SPII82. Tai daryt, ką jisai patis ant paskutinės večẽrios darė DP227. Četverge po večeriai darže su savais buvo PK160.

kárvės ãšara labai nedaug: Ai, kiek aš tegavau tada už darbadienį – karvės ašarą. Ut.
kárvės liẽžis rš. kupstas plaukų ant kaktos:
pasiùtusios kárvės píenas juok. degtinė: Eime, gal pas jį pasiutusios karvės pienelio rasim. Skr.
kárvių takaĩs eìti Ps. blogai elgtis:
kárvių takaĩs išeìti pradėti piemenauti: Išėjo karvių takais. Ar.
kárvių takaĩs váikščioti blogai elgtis: Jis karvių takais vaikščioja, karvių takais eina, ne žmoniškom pėdom eina. Ps.
pãskui kárvių úodegas pasekióti kurį laiką piemenauti: Pasekios paskum karvių uodegas ir išmoks gražaus apsiėjimo su žmonėmis. Balt.
pãskui kárvių úodegas sekióti piemenauti: Matyt, per ilgai vyrukui teko paskui karvių uodegas sekioti. Bub.
auksìnė karvùtė nuolatinis pelnymosi šaltinis: Užtrūks auksinė karvutė – Amerikoj bus dar didesnis nedarbas. rš.
dvì kárves mélžti iš dviejų darbų pelnytis: Ji dvi karves melžia. Skr.
melžiamà kárvė
1.nuolaidus, paklusnus žmogus: Mato, kad ano karvė malžiama yra čystai – ir joja. Trk.
2.nuolatinis pelnymosi, pragyvenimo šaltinis: Užtrūktų ir jai melžiamoji karvelė, kad numirtų [klebonas].... Žem. Kol buvo, tai ėmė, vežė, leido, dabar melžiama karvutė užtrūko. Grž.
kárvė įkė́lė kóją sakoma atsiradus namuose pieno: Balta putrelė, įkėlė karvė koją. Jnš.
kárvė laĩžo pečiùs šiurpas ima, šaltis krečia: Aš jau sergu – tik karvė pečius laižo. Alk.
kárvę mélžti išnaudojant pasipelnyti: Tuomi tarpu tas vieškelis yra gera karvė, kurią melžia visi prigulintieji prie taisymo. Kudir.
kárvė užtrū́ko neteko paramos, baigėsi dienos be rūpesčių: Seniau jis viską gaudavo iš dėdės, dabar jau ir ten užtrūko karvutė. Snt. Užtrūks ir tau karvelė. Krs. Sykį ir tau karvutė užtrūks. Šk. Užtrūko karvelė ir Juozienei. End. Užtrūks karvelė tau vieną sykį, kad tėvų neteksi. NmŽ.
neĩ kárvei ant ragų̃, neĩ árkliui ant stim̃burio niekam netinkamas, nepadorus: Jau, sakau, dabar tų jaunų apsirengimas – nei karvei ant ragų, nei arkliui ant stimburio. Glv.
kaĩp kárvė apie didelį, nerangų: Didelė kaip karvė, kvaila kaip žąsis. KrvP.
kaip iš kárvės gerklė̃s ištráuktas labai suglamžytas: Atėjo suglamžytais, kaip iš karvės gerklės ištrauktais drabužiais. Sml.
kaĩp kárvė ant lẽdo nerangiai: Jis eina kaip karvė ant ledo. Krtn.
kaĩp kárvė į naujùs vartùs apie nustebusio žvilgsnį: Kogi tu į mane spoksai lyg karvė į naujus vartus?. rš.
kaĩp kárvė per lẽdą nerangiai: Eina kaip karvė per ledą. KrvP.
kaip balnas karvei žr balnas
Dievo karvytė (karvutė) žr Dievas
švento Petro karvikė žr Petras
Pondievo karvelė žr Pondievas
kaip Sekminių karvė žr Sekminės
žydo karvė žr žydas