Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (95)
prilópyti
Apibrėžtis
1 lópyti, -o (-ija, -ia Š), -ė (-ijo)
1. tr. R, K, J dėti lopą, taisyti prakiurusį: Sau ir mums visiems padarysite gėdą, kad su buksvoms (kelnėmis) lópytoms į baudžiavą žergsit K.Donel. Ar mokėsi mano vatinės rankovę lópyti? Skr. Iki vienų metų negalima lopyti vaikui marškinių, – jeigu sulopysi, tai labai plėšys (priet.) Vrn. Matė juos, tinklus laive lopančius CII422. Nėr … skyriaus tarp kūnų karalių … o tarp kūnų elgetų, kurie lopytose skreistėse vaikščiojo DP582. Vakar visą dieną stogą lópijau Rdm. Šia skalda reikės lopyti plentas rš.
| Nelopyti (neapsiūti tvirtesnės medžiagos, ppr. odos, kulnimis) vailokai greit plyšta Ėr.
| prk.: Kyla aukšti, vynynais lopyti kalnai A.Vien. Alsuoju sau gryną orą, semiuosi sveikatos, plaučius lopau rš.
^ Nenešiojęs lopyto, neturėsi naujo LMD. Lopytu rūbu ilgiau nešiosi, ne nauju LTR(Ds). Kol švarkas ne ant tavo nugaros – nelopyk LTR(Jnš). Žambą pjauk, apkaklę lopyk Ggr. Lópytas puodas, žinoma, neilgai Pc. Norint lopyta sermėga, bile sava LMD. Alkūnės nelopęs neparduosi milo (netaupydamas neturėsi) Rz. Už kviečius mažai gavau, net negalėjau visų skylių lopyti (išsimokėti skolų) Jnš.
| refl. tr., intr.: Imsiu šiandien lopytis, praplyšo kojinės po padais Skr. Kiti rašo, kiti siuva, kiti lopos rš.
ǁ atsodinti neprigijusius, išgedusius daigus: Šiąnakt gražiai palijo, eisim daržo lópyti Lkš.
2. intr. prk. duoti, šelpti: Jis savo motinai už duoną kiekvieną mėnesį lópo po trisdešimt rublių Skr.
3. intr. prk. drėbti piktą žodį, plūsti: Žadeika jam būt lópęs gerai! Lp.
◊ siū́tas ir lópytas visko išgyvenęs: Anas jau mokytas – siū́tas ir lópytas Trgn.
1 aplópyti tr.
1. K, Š uždėti lopus, kiek sutaisyti prakiurusį: Aplópyk, ir bus geras drabužis J. Visos šeimynos pirštines aplopiau Brs. Rūpėjo jam trobelė pataisyti, stogas, jei ne naujas, tai nors tas pats aplopyti Žem.
| refl. tr.: Apslópiau marškinius ir vilkiu Užp. Petras vestų žmoną ir apsigyventų karčemos trobesy, apsilopęs jį V.Myk-Put.
2. sutaisyti kam visus drabužius, prižiūrėti kieno drabužius, kad nebūtų suplyšę: Vaikai aplópyti, apnerti, apsiūdinti Šts. Suspėk visus aplopyti, visus išskalbti P.Cvir. Vieną papenėk, kitą pagirdyk, apsiūk, aplopyk, ir galo nėra Blv.
3. prk. sušelpti: Po stuomenelį, po rankovelę, ir aplopysime siratelę Ad.
4. prk. apmušti: Vilius, jau parmestas ant žemės, šauniai aplopomas kančiukais I.Simon. Pagaliau jau paaugusio vyro tėvas vis tiek nebegalės aplopyti diržu I.Simon.
1 atsilópyti prk. iki valios muštis: An veseilios gerai atsilopėm Grv.
1 įlópyti tr.
1. įdurti lopą; įdėti, įstatyti ką, taisant prakiurusią, sugedusią vietą: Įlópiau lopiuką – kaip nau[ja]s kvartūgas Krš. Vieną popietį, kai Narmantas grįžo iš savo kelionių, jis įlopė sienon rąstą rš.
ǁ pasodinti naujus daigus neprigijusių, išgedusių vietoje: Ne visi daigai runkelių darže prigijo, tai paimk iš darželio naujų ir įlopyk tas vietas Snt.
2. prk. įterpti, įkišti: Be reikalo įlópytas žodis KI445. Bandė savo velijimus į tą adresą įlopyti LC1886,36.
1 išlópyti
1. tr. N užtaisyti: Plyšius bei šukes arklių posnaguose galima šitokiu būdu gerai išlopyti Kel1881,35.
2. tr. lopant suvartoti: Išlópysu visus lopus besilopydama Šts. Išlópom skiautes, neturiam muziejuo Varn.
| refl.: Išsilópė visi lopiniai Š.
3. tr., intr. prk. išplūsti, išbarti: Išlopiau aš tą pakartuvę ant visų šonų! rš. Aš jam išlópiau po žmonių akių! Lp.
1 nulópyti tr. užtaisyti su daugeliu lopų: Tavo sermėga lopas ant lopo nulopyta, ir ta pati man siaura rš. Pašiuręs buvo stogas, nors ir nulopytas J.Marc.
1 palópyti tr.
1. prisiūti lopą apatinėje dalyje (prie apavo padų, pirštinių delno): Nauja pirktine oda palopytos vyžos laikydavo pusantro mėnesio rš. Pirštinės oda palopytos rš.
2. truputį sulopyti, pataisyti: Kelnes palópysiu, dar panešiosi Ėr. Palópomi dar tie kailiniai (ne visai sukiurę, sulopius dar galima nešioti) Šts. Palopė šiek tiek trobelę, stogą naują uždengė rš.
| prk.: Jie jokio nerasdavo gydytojo, kurs palopytų pasenusią jų sveikatą Vaižg.
| refl. tr. prk.: Darbavosi per šešelius metus, retkarčiais tepasitraukdamas sveikatos pasilopyti Vaižg.
ǁ atsodinti naujais daigais išgedusias vietas: Kad gaučiau rasodos, reikėtų daržai palopyti: daug yra išgedusių kopūstų ir burokų Sb. Reikėjo palópyti ir anksčiau sodintus burokus Slm.
3. refl. prk. pasipelnyti: Kad tą stambią žuvį sugreibtumėm, pasilopytumėm M.Valanč. Jis paslópė gerai Dg.
4. prk. kiek pašelpti, padėti: Palópys tėvą duktė Lp.
◊ ×kadokùs palópyti pasodinti į kalėjimą: Palauk, aš tau palópysiu kadokùs ažu itą darbą Arm.
kišenès palópyti duoti kyšį: Turėtų visiems gerkles pripilti ir kišenes palopyti, kol išsipainiotų Žem.
1 pérlopyti tr. daug kartų sulopyti: Alyzas plėštelėjo rudinės skvernus į šalis, atidengdamas išdužusius kelnių kelius, lopytą ir perlopytą švarkelį, įjuodusius, suragėjusius pakulinio marškinius J.Balt. Jo rūbai lopyti ir perlopyti rš.
1 prilópyti tr.
1. R21, N, KI61 prisiūti prie ko (lopą): Prilópiau tris lopus, nepažintinai, būs kaip jei nau[ja]s Šts.
2. palopyti, pataisyti: Šitiej kamašai dar drūti, tik reikia prilópyti Rdm.
3. daug sulopyti, sutaisyti: Gyvą peklą prilopė tų pirštinių, ir nėr nė vienos! Pc.
4. prk. primokėti, pridėti, prikišti, išleisti: Daugumas (lošdami) prisilaimi kišenes dykai, bet daugiau prilopo gerai piningų Žem. Ir aš penkis litus už neregistravimos prilópiau Brs. Sakiau, kad nerizikuok, o dabar gausi savo prilopyti Krkl.
◊ dvylẽkį prilópyti įsikišti į kieno kalbą: Čia pana Elžbieta vėl savo dvylekį prilopė S.Čiurl.
kèlnes prilópyti Brs turėti nuostolių.
1 sulópyti tr.
1. K, Kp prisiūti lopą, sutaisyti prakiurusį: Diena iš dienos dėvėjo storą sulopytą maišą M.Valanč. Kai kada laiko turėsi, man apsiaustą sulopyk Krkl. Atrado trobesius sulopytus, paramstytus, begriūnančius M.Valanč.
| prk.: Nieko nenušavo, visi sulópomi (išgydomi) buvo Lž.
| Geriau nesiskolinti – skolomis ūkio nesulopysi, bėdų nesumažinsi KrvP(Vrb).
^ Tavo darbas – kai mano sulopytas burnosis (prastas darbas) Nč. Sulópytas, sukarpytas, į vandenį įmestas neskęsta (žąsis) Pln. Susiūta, sulopyta be siūlo, be adatos (margas gyvulys) LTR(Rk). Eina meška sulopyta, visu keliu maurodama (armonika) Mrk. Ilgiaus dėvi su sulopytu, ne kad su nauju NžR.
| refl. tr., intr.: Tačiau nuostabu: senis ir sermėgą susilopo rš. Pasidžiaugi pasisiuvęs, bet pasidžiaugsi ir susilopęs Šts.
^ Blogais metais gaspadoriui kišenė praplyšta, gerais – susilopia KrvP(Ds).
2. prk. padėti, sušelpti: Jų kumelė gera, kasmet veda kumeliukus, tai ir dažnai gaspadorelį sulópo Vdš.
1 užlópyti
1. tr. R34, N, K uždėti lopą, užtaisyti kiaurymę: Su lopu užlópyk J. Alkūnė prakiuro, reikia užlópyti Ėr. Ji to skrandinio skyles gerai užlópė Skr. Užlopyk man kelnes Lš. Po tam užlopė išplėštą sieną BsPII19.
| prk.: Su tiek pinigų visų skylių neužlopysi (skolų neatiduosi) Ut.
^ Milo sermėga šimtu lopinių užlopyta (žąsis) Pn.
| refl.: Tylėk! – Užsilopyk, kad skylė Gs.
2. tr. prk. papirkti: Aš užlópiau Varnius ir Telšius, aš nebijau nieko Tv.
3. intr. prk. atšauti, atkirsti, aštriai atsakyti: Erzino ir erzino mane. Kaip užlopiau, tuoj nutilo Ėr. Antanas taip užlopė, kad tas neturėjo ko atsakyt Jon.
◊ aki̇̀s užlópyti aštriai atsakyti, uždrėbti piktu žodžiu: Užlópyk aki̇̀s, ir nutils Ėr.
batùs užlópyti duoti kyšį: Visi jie, kol nusipirko savo prekėms pasiskleisti vietą, gerai užlopė batus policijai Žem.
1. tr. R, K, J dėti lopą, taisyti prakiurusį: Sau ir mums visiems padarysite gėdą, kad su buksvoms (kelnėmis) lópytoms į baudžiavą žergsit K.Donel. Ar mokėsi mano vatinės rankovę lópyti? Skr. Iki vienų metų negalima lopyti vaikui marškinių, – jeigu sulopysi, tai labai plėšys (priet.) Vrn. Matė juos, tinklus laive lopančius CII422. Nėr … skyriaus tarp kūnų karalių … o tarp kūnų elgetų, kurie lopytose skreistėse vaikščiojo DP582. Vakar visą dieną stogą lópijau Rdm. Šia skalda reikės lopyti plentas rš.
| Nelopyti (neapsiūti tvirtesnės medžiagos, ppr. odos, kulnimis) vailokai greit plyšta Ėr.
| prk.: Kyla aukšti, vynynais lopyti kalnai A.Vien. Alsuoju sau gryną orą, semiuosi sveikatos, plaučius lopau rš.
^ Nenešiojęs lopyto, neturėsi naujo LMD. Lopytu rūbu ilgiau nešiosi, ne nauju LTR(Ds). Kol švarkas ne ant tavo nugaros – nelopyk LTR(Jnš). Žambą pjauk, apkaklę lopyk Ggr. Lópytas puodas, žinoma, neilgai Pc. Norint lopyta sermėga, bile sava LMD. Alkūnės nelopęs neparduosi milo (netaupydamas neturėsi) Rz. Už kviečius mažai gavau, net negalėjau visų skylių lopyti (išsimokėti skolų) Jnš.
| refl. tr., intr.: Imsiu šiandien lopytis, praplyšo kojinės po padais Skr. Kiti rašo, kiti siuva, kiti lopos rš.
ǁ atsodinti neprigijusius, išgedusius daigus: Šiąnakt gražiai palijo, eisim daržo lópyti Lkš.
2. intr. prk. duoti, šelpti: Jis savo motinai už duoną kiekvieną mėnesį lópo po trisdešimt rublių Skr.
3. intr. prk. drėbti piktą žodį, plūsti: Žadeika jam būt lópęs gerai! Lp.
◊ siū́tas ir lópytas visko išgyvenęs: Anas jau mokytas – siū́tas ir lópytas Trgn.
1 aplópyti tr.
1. K, Š uždėti lopus, kiek sutaisyti prakiurusį: Aplópyk, ir bus geras drabužis J. Visos šeimynos pirštines aplopiau Brs. Rūpėjo jam trobelė pataisyti, stogas, jei ne naujas, tai nors tas pats aplopyti Žem.
| refl. tr.: Apslópiau marškinius ir vilkiu Užp. Petras vestų žmoną ir apsigyventų karčemos trobesy, apsilopęs jį V.Myk-Put.
2. sutaisyti kam visus drabužius, prižiūrėti kieno drabužius, kad nebūtų suplyšę: Vaikai aplópyti, apnerti, apsiūdinti Šts. Suspėk visus aplopyti, visus išskalbti P.Cvir. Vieną papenėk, kitą pagirdyk, apsiūk, aplopyk, ir galo nėra Blv.
3. prk. sušelpti: Po stuomenelį, po rankovelę, ir aplopysime siratelę Ad.
4. prk. apmušti: Vilius, jau parmestas ant žemės, šauniai aplopomas kančiukais I.Simon. Pagaliau jau paaugusio vyro tėvas vis tiek nebegalės aplopyti diržu I.Simon.
1 atsilópyti prk. iki valios muštis: An veseilios gerai atsilopėm Grv.
1 įlópyti tr.
1. įdurti lopą; įdėti, įstatyti ką, taisant prakiurusią, sugedusią vietą: Įlópiau lopiuką – kaip nau[ja]s kvartūgas Krš. Vieną popietį, kai Narmantas grįžo iš savo kelionių, jis įlopė sienon rąstą rš.
ǁ pasodinti naujus daigus neprigijusių, išgedusių vietoje: Ne visi daigai runkelių darže prigijo, tai paimk iš darželio naujų ir įlopyk tas vietas Snt.
2. prk. įterpti, įkišti: Be reikalo įlópytas žodis KI445. Bandė savo velijimus į tą adresą įlopyti LC1886,36.
1 išlópyti
1. tr. N užtaisyti: Plyšius bei šukes arklių posnaguose galima šitokiu būdu gerai išlopyti Kel1881,35.
2. tr. lopant suvartoti: Išlópysu visus lopus besilopydama Šts. Išlópom skiautes, neturiam muziejuo Varn.
| refl.: Išsilópė visi lopiniai Š.
3. tr., intr. prk. išplūsti, išbarti: Išlopiau aš tą pakartuvę ant visų šonų! rš. Aš jam išlópiau po žmonių akių! Lp.
1 nulópyti tr. užtaisyti su daugeliu lopų: Tavo sermėga lopas ant lopo nulopyta, ir ta pati man siaura rš. Pašiuręs buvo stogas, nors ir nulopytas J.Marc.
1 palópyti tr.
1. prisiūti lopą apatinėje dalyje (prie apavo padų, pirštinių delno): Nauja pirktine oda palopytos vyžos laikydavo pusantro mėnesio rš. Pirštinės oda palopytos rš.
2. truputį sulopyti, pataisyti: Kelnes palópysiu, dar panešiosi Ėr. Palópomi dar tie kailiniai (ne visai sukiurę, sulopius dar galima nešioti) Šts. Palopė šiek tiek trobelę, stogą naują uždengė rš.
| prk.: Jie jokio nerasdavo gydytojo, kurs palopytų pasenusią jų sveikatą Vaižg.
| refl. tr. prk.: Darbavosi per šešelius metus, retkarčiais tepasitraukdamas sveikatos pasilopyti Vaižg.
ǁ atsodinti naujais daigais išgedusias vietas: Kad gaučiau rasodos, reikėtų daržai palopyti: daug yra išgedusių kopūstų ir burokų Sb. Reikėjo palópyti ir anksčiau sodintus burokus Slm.
3. refl. prk. pasipelnyti: Kad tą stambią žuvį sugreibtumėm, pasilopytumėm M.Valanč. Jis paslópė gerai Dg.
4. prk. kiek pašelpti, padėti: Palópys tėvą duktė Lp.
◊ ×kadokùs palópyti pasodinti į kalėjimą: Palauk, aš tau palópysiu kadokùs ažu itą darbą Arm.
kišenès palópyti duoti kyšį: Turėtų visiems gerkles pripilti ir kišenes palopyti, kol išsipainiotų Žem.
1 pérlopyti tr. daug kartų sulopyti: Alyzas plėštelėjo rudinės skvernus į šalis, atidengdamas išdužusius kelnių kelius, lopytą ir perlopytą švarkelį, įjuodusius, suragėjusius pakulinio marškinius J.Balt. Jo rūbai lopyti ir perlopyti rš.
1 prilópyti tr.
1. R21, N, KI61 prisiūti prie ko (lopą): Prilópiau tris lopus, nepažintinai, būs kaip jei nau[ja]s Šts.
2. palopyti, pataisyti: Šitiej kamašai dar drūti, tik reikia prilópyti Rdm.
3. daug sulopyti, sutaisyti: Gyvą peklą prilopė tų pirštinių, ir nėr nė vienos! Pc.
4. prk. primokėti, pridėti, prikišti, išleisti: Daugumas (lošdami) prisilaimi kišenes dykai, bet daugiau prilopo gerai piningų Žem. Ir aš penkis litus už neregistravimos prilópiau Brs. Sakiau, kad nerizikuok, o dabar gausi savo prilopyti Krkl.
◊ dvylẽkį prilópyti įsikišti į kieno kalbą: Čia pana Elžbieta vėl savo dvylekį prilopė S.Čiurl.
kèlnes prilópyti Brs turėti nuostolių.
1 sulópyti tr.
1. K, Kp prisiūti lopą, sutaisyti prakiurusį: Diena iš dienos dėvėjo storą sulopytą maišą M.Valanč. Kai kada laiko turėsi, man apsiaustą sulopyk Krkl. Atrado trobesius sulopytus, paramstytus, begriūnančius M.Valanč.
| prk.: Nieko nenušavo, visi sulópomi (išgydomi) buvo Lž.
| Geriau nesiskolinti – skolomis ūkio nesulopysi, bėdų nesumažinsi KrvP(Vrb).
^ Tavo darbas – kai mano sulopytas burnosis (prastas darbas) Nč. Sulópytas, sukarpytas, į vandenį įmestas neskęsta (žąsis) Pln. Susiūta, sulopyta be siūlo, be adatos (margas gyvulys) LTR(Rk). Eina meška sulopyta, visu keliu maurodama (armonika) Mrk. Ilgiaus dėvi su sulopytu, ne kad su nauju NžR.
| refl. tr., intr.: Tačiau nuostabu: senis ir sermėgą susilopo rš. Pasidžiaugi pasisiuvęs, bet pasidžiaugsi ir susilopęs Šts.
^ Blogais metais gaspadoriui kišenė praplyšta, gerais – susilopia KrvP(Ds).
2. prk. padėti, sušelpti: Jų kumelė gera, kasmet veda kumeliukus, tai ir dažnai gaspadorelį sulópo Vdš.
1 užlópyti
1. tr. R34, N, K uždėti lopą, užtaisyti kiaurymę: Su lopu užlópyk J. Alkūnė prakiuro, reikia užlópyti Ėr. Ji to skrandinio skyles gerai užlópė Skr. Užlopyk man kelnes Lš. Po tam užlopė išplėštą sieną BsPII19.
| prk.: Su tiek pinigų visų skylių neužlopysi (skolų neatiduosi) Ut.
^ Milo sermėga šimtu lopinių užlopyta (žąsis) Pn.
| refl.: Tylėk! – Užsilopyk, kad skylė Gs.
2. tr. prk. papirkti: Aš užlópiau Varnius ir Telšius, aš nebijau nieko Tv.
3. intr. prk. atšauti, atkirsti, aštriai atsakyti: Erzino ir erzino mane. Kaip užlopiau, tuoj nutilo Ėr. Antanas taip užlopė, kad tas neturėjo ko atsakyt Jon.
◊ aki̇̀s užlópyti aštriai atsakyti, uždrėbti piktu žodžiu: Užlópyk aki̇̀s, ir nutils Ėr.
batùs užlópyti duoti kyšį: Visi jie, kol nusipirko savo prekėms pasiskleisti vietą, gerai užlopė batus policijai Žem.
razsakýti
Apibrėžtis
1 sakýti, sãko, sãkė
1. tr., intr. SD285, H, K, J, L žodžiais reikšti savo mintis, šnekėti, kalbėti: Taip sako, sakoma R367. Į akis sakau R173. Uks miks nebtura nieko besakýti J. Kas ką sãko, tegu sãko – nusiduok negirdint Dkš. Ar aš tau nesakiaũ, ar aš nekalbėjau? JV661. Sakýkit tep, kap aš sakýsiu Ūd. Ką tu kalbi – ne teip sakái! Krtn. Sakyk ir galvok, ką sakai LTR(Vdkt). Sako kaip iš rašto J.Jabl. Nieko nesãko, ale ausys dreba (bijo) Rš. Tamstai nieko nesakaũ, ale viešnią prašom išgert! LKT249(Rz). Sako ir jį esant bartą, buvus bartą J.Jabl. Jisai sãkė, kad gerai gyvena Šlu. Kiti pradėjo jam sakýtien, kad tavo tėvą primušė Kp. Aš tau nesakaũ, kas manę myli Rod. Kaip ėmė, teip ir visus, nėr man ko sãko Grv. Juk aš anam liuob sakýsu: jei nori, i eik Lkv. Kad diedukai paskeltų, sakýtų: dangus čia ar pekla? Mlt. Ažmiršau [lietuviškai kalbėti], ale suprantu, ką sakai̇̃ Dbg. Ar jis sãko lietuviškai, ar moka? Drsk. Anas ką sãko, aš negirdžiu Aps. Balsas iš kalno sakąs į anus Jzm. Anas jam sãko: met' per langą Smal. Aš sakaũ – ką gi tu dirbi? Zt. Nabašninkė! – sako apie ją Rapolas, bet sako, žinoma, kai ji negirdi J.Balt. Rodyk širdį, sako – burokas Vel. Gerai sakai̇̃, teip ir padarysiu Sb. Gerai mano tėvas amžinatilsį sakydavo: kiaulių neganęs, kunigu nebūsi J.Jabl. Juokus tik sãkot – nuo tokio alaus galva nesvaigs Krkn. Ir parnešei navynėlę, tik nelabai gerą, sãkė tavo mergelę ryto vinčiavosią JV345. O tu, sãko, bjaurybe, muno aveles išvedei iš kūtės Lk. Kap arkliais arsim, duonos nebus, sakýdavo Kb. Aš jo pabijo[ja]u, jam nei žodžio nesakiaũ Slk. Boba sãko kiškiuo (ps.) LKKIX194(Dv). Matušele, nebsakýk, širdies muno nebgriaudink (d.) Gršl. Kad susbarus, tai pirktum žodį, sakytum Dglš. Kaimynai aną stačiai iškernojo, sakydamys, kad godas anam par akis paržėlęs MitI68(Klp). Sakyk, ar tu ten buvai? J.Jabl. Sakyk gi, kad sakai! Grž. Sãkai, mano baltas kvietkeli, prie kam mane palieki (d.) Dglš. Sãkai, kad kur išejus Dsn. Sãkaite, ką turit Lnt. Sãkaite ačiū Grv. Nesakyk, tu visada gražiai dainuoji, – nuoširdžiai pagyriau K.Saj. Už ką gi man dabar moki? – I nesakýk! Tiek vargai, padėjai… Mžš. Potam tesãkai, ką noria Nmk. Ką tu sakai̇̃ ant mano bulvių? LKKIX154. Jaunam reikia apsipuošt, aš nieko nesakaũ Mžš. Nei juoda, nei balta, nieko nesãkė Prng. Muno Saliunė sakýs: ta avis bliauna i bliauna Slnt. Ant ryto pirmininkas man nė žodžio nesãko (nesikalba, pyksta) Sk. Nieko nesakyk atgal LKGII452. Anas sãkąs neregėjo jo turguj Švnč. Ana sakanti, kad tu šelma J. Jau buvo sakañt, kad eis gryčion, al tu atėjai – i nebėjo Mžš. Tai sãkąs du stikliuku tegėrė Pnd. Tai jau aš sakiau: – Oi, likit sveikos, žaliojos rūtelės LTR(Trak). Arklys i sako: – Aš tau padėsu, ka būs bėda (ps.) Lpl. Anies i saką, kad šite negalė[jo] būt Dglš. Negaliu būt tai nesakęs R377. Alvytė džiaugėsi nematyta gėle, o tėvo žodžiai apie vilką liko jai kaip nesakyti MPas. Kada bus sakomieji matematikos egzaminai? VĮ. Eikigi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Ir sakoma buvo, jis yra sudraskytas BB1Moz44,28. Meldžiamas, sakykiem, kuo tave gal rišti? BBTeis16,10. Šitai jumus pirm sakiau VlnE130. Aš esmi jumus sakęs VlnE191. Bei anys man sakys: – Koksai jo yra vardas? BB2Moz3,13. Neregėsit manęs nuog dabar, iki sakyste: – Pašlovintas būk, kursai ateit vardana pono VlnE16. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų SPI257.
| Tas katinas su koja šiam [šuniukui] kabarkš, nieko nesakýdamas Žd. Pempė sako: gyvi gyvi, o kas mane gal padyvyt – kiaušiniai sudėti, vaikai išperėti Sk. Varnos kar kar sãko Šlčn. Ką sakė apynelis, į lovelę guldams? D16.
| prk.: Nieko nesakanti frazė rš. Jo didelės rankos tarytum sakė, kad jis gangreit galėtų permesti arklį per stogą J.Dov. Daug motinai sakė jo žvilgsnis J.Balč. Daug sakančiomis akimis jis pažvelgė į visuotinėje tyloje nurimusį Radušį ir kitus draugus rš. Man maišosi jausmai, ir nieko nebesako protas V.Myk-Put. Ką batai sãko, a geri? Krš. Nu pieno mun pilvas labai sãko (paleidžia) Krš. Petras taip nutaisė berakinėdamas laikrodį, kad nė klibt nebesako (sustojo, nebetiksi) rš.
^ Sakyk sakęs! Šts. Sakýk sakýdamas, ką dabar bedarysiu Skd. Sakydamas sakyk, ko belauki! Slnt. Jis savo grūdais apsėjo svetimą žemę, na, sakyk ką nesakęs… J.Avyž. Kad buvo bulbos didelės, tai nė[ra] kaip žmogu[i] sakýt! Mžš. Nėr ko sãkai Lkv. Muno tėvas, nebėr ko nė besakýti, už visus geresnis Vkš. Tu tada apkūlei mane – buvai geras peštukas, nėra ko sakyti J.Avyž. Eik eik, ką i besakýti! (sakoma stebintis) Kv. Gražūs tie dalykai, ką besakysi! J.Jabl. Ką ir sakyti, jaunas, visokių niekniekių pilnas rš. Ką te sakyt – mergytė kaip lėlytė Vb. Vienog, uzdamu sãkant, tikram lietuviuo maž tėra abejotinų vietų tamstos dainų surinkime Jn. Ne jumi sãkant (nesinori tai sakyti) Dbč. Maži vaikai, maži vargai, kaip tas kad sakė K.Saj. Liežuvis, kaip sakoma, ne botagas K.Saj. Kap sãko, Dievas davė dantis, duos ir duoną Grv. Kitam nesakyk savo bėdos – tau nebus lengviau An. Pradėjau, taip sakant, naują gyvenimą I.Simon. Al už visus viršesnis lakštingalės balsas: pilnas, skardus, griaudingas ir, teip sakyt, skalsus A.Baran. Kaip tai sakyti, tik aš vienas namie Krkl. Savo pirštų darbas, kaip čia sakýt: savais pirštais padarydavom ir nešiodavom LKT306(Skm). Žodžiu sãkant, man visa sopa Ps. Trumpai sãkant DK88. Ir aš, tikrai sakant, ne visa buvau supratęs J.Jabl. Apskritai sakant, leidinio kalba neprastesnė už geresnių to amžiaus raštų kalbą J.Balč. Tiesa sakant, aš ten radau dar vieną brangenybę A.Vencl. Jis tikras kiaulė, anot Jurgio besakant Dr. Kap tus sakė, bus tep Sn. O teip jau tokį paprastą audeklą tai, gali sakýt, kožna žėdna mokėjo Mšk. Mes visi, galiam sakýt, sveiki, krutam Mžš. Durnas nesupras, o razumnas nesaki̇̀s Trgn. Matai, neperšokęs nesakýk op Skdt. Jeigu pradėjai muštis, nesakýk, kad nedužas (nestiprus) Grv. Nesakyk važiuosiu, neturėdamas arklio LTR(Šmk). Kitam Pone Dieve padėk nesakyk (anksti kelkis dirbti) Štk. Kai du sako, kad naktis, trečias turi eiti gulti LTR(Krž). Daug sakýt, nebūt ko klausyt Rm. Daug sakýt, maža klausyt Mlt. Nėr nei kas sãko, nei kas klauso (atsiliepiama apie blogus darbus) Sld. Sakė pasakė: nei vežt, nei nešt PPr412. Et, sakė pasakė, ir nebliko S.Dauk. Sakė susakė i nieko nepasakė Prng. Sakė pasakė – teip i eina pletkai VšR. Sakė pasakė, akį prarakė, gyvačių maišiukas (sakoma apie daug kalbančius) LTR(Vdk). Sãko pasako, pašmukšt į žaką Jrk122. Sãko sãko, pašlumšt į žaką, kaip įkišo – ir užrišo Pgr. Besko sako: marga marginė B302. Ką sakei̇̃? – Katę kasei (taip atsakoma į dažną klausimą „ką sakei?“) Snt. Ką sakai? – Akys kaip guzikai LTsV851(Vlkv). Ką sakai̇̃? – Kankalą su barškalu! Krž. Ką jūs sãkote! (sakoma stebintis) BŽ108. Sakyk tu man (stebintis), jūrininku sumanei tapti! P.Vaičiūn. Be dvasios, be kvapo, teisybę sako (laikrodis) Sim. Vienas sako – pūskim, antras sako – stovėkim, trečias sako – bėkim (vėjas, akmuo, vanduo) Lg. Vienas sãko – man dieną geriau, kitas sako – man nakčia geriau, o trečias sako – man vis vientara (lova, durys, langai) Dv.
| refl.: Ir dabar verkauna, nereikia [žodžių] sakyt, patys sãkos Kls. Anam vis antreip sãkos Šts. Jiedu par amželį ant vienas kito pikto žodelio nesisakydami pargyvenę LMD(Sln). Su kitu nigdi nesisakýtum žodžio Ut. Anas, kap sakýtis, tai jau per senas Dv. Mun laišką rašant, kaip sakýte sãkos žodžiai Šts.
ǁ tarti: Būdavo, keturinį gieda keturiosa: viena vieną žodį sãko i sãko, kita – kitą sãko i sãko LKT337(Rš).
| refl.: Kartą nesãkos [priedainis] kukū, kartą sãkos Rod.
ǁ modal. žymi atpasakojamąją kalbą: Sakaũ, kokios tos mergelės: žino, ka geria, i eina [už girtuoklių] Vdk. Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž. Vienai gražiai siuvu, kitą suklostau – sakau, trečioji maniškė bus P.Cvir. Sakaũ, papjausme i suvalgysme šitą gaidį LKT340(Vdš). Tai, sakai, bus atsikandę tos laimės… rš. Sãko, žiemą reikia lašiniai valgyt Pls. Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję VoK131. Sãko, baisiniai aržuolai čia augo LKT206(Sg). Sãko, tu už žemės kabinkis, žemė už tavę kabinsis Mžš. Sãko, draugėj blogai, ale ir be draugės negerai LKT363(Rdš). Obalys nuo obelės, sãko, netoli terieda Mžš. Tas aičvaras būna, sãko, toks juodas katinas LKT266(Brž). Lakštingėlė labai gražiai čilba, sãko, dvylika balsų turi LKT225(Gg). Kas valgo supelijusią duoną, tai, sako, perkūno nesibijos LTR(Auk). Tu, sako, sergąs šiandien, ar tiesa? J.Jabl. Sãko, žąsys jau nededa Klvr. Sãko, susimalęs duonai maišą OG410. Žmogus parej[o] namo i nusgandęs porą mėnasių, sãkė, sirgo Vlk. Su Mauliene tarėms eit pažiūrėtų, ale, sãkom, nusiplūksma Slm. Dabar, sakova, tai jau bus! J.Bil. Sakiaũ, mirsiu Lp.
ǁ modal. vartojama pašnekovo dėmesiui aktyvinti: Kad, sakýk, ne žmona, tai jis nė kapeikos neturėtų Mžš. Sakýk, mirtis tai mirtis, ale ta baimė Lnkv. Bet kuo tada, sakyk, tikėti? J.Marcin. Kad aš, sakysime, nebūč buvęs garbingas, ar aš būč buvęs tijūnas? Vaižg. O ar, sakysime, numiręs negali antrą kartą gimt? J.Marcin.
ǁ modal. vartojama prieš pavyzdžių nurodymą: Iš daugiau naudingų kalbos mokslui darbų galima paminėti kelius vertimus, sakysim, iš Smailso J.Balč.
ǁ modal. vartojama tam tikram atsargumui reikšti apibūdinant kalbamą dalyką: Jis, žmogus, neblogas. Kaip man, sakyčiau, net per geras K.Saj. Tai labai savotiškos, sakyčiau, archaiškos žuvys T.Ivan. Tada durimi kad dav[ė] ir pats per kluonieną, sakýtume, kap griausmas nulėkė LKT390(Kb). Sakytumei, jos susirinko čia iš visos Lietuvos Blv. Sakyt, visi metai, kaip nesimatėme J.Paukš. Dešim dūšių, sakýt, gyvena Dbč. Jau mano, sakýt, augime tep buvo Krn. Šienas, sakýt, visas buvo pernakt sušertas LKT386(Drsk). Ne tam tyčia, sakýt, namas rengtas, tai nekas mokyklai Zp. Ir prie cementinio tilto, sakýtie, daug darbo Klvr. Geras kelias, sakýti, vieškelis Dr. Ir gyvent nėr kur, sakýt Krkn. Sakýtienai, maži buvom, ir tai to nebuvo Sdk. Teip, sakýtienai, visi susrinko Ds. Kokie velniai, nesãkant, tie girtūkliai! Šts.
ǁ modal. nustebimui reikšti: Vėjas, šalta – lekia nuogas! Tai, sakaũ! Mžš. Mūsų aliai vyšnelę špokai nulesė. – Sakyk! Vel. Sakýk, koks išaugo! NdŽ.
ǁ modal. lyginimui reikšti: Nėr jam laiko! Sakýtum rugiapjūtis, darbai kokie! Mžš. Bet arklys tik suprunkštė, tik papūtė karčius ir kai ėjo iš daržinėlės, teip ir išėjo sakytum vėjas LTR(Dkk). Petras mojavo dalgiu sakytum plunksnele ir ėjo toli visų priešakyje J.Balt. Džiaugiasi, sakýtumei pakėlė jį į karalius Sl. Sakýtum ir tu te buvai, kad teip viską žinai Lkm.
2. tr. Sdk, Km, Grž sekti, pasakoti (pasaką): Man šitą pasaką da bobutė sãkė Pb. Sakýdavo pro velnius ir velniukus LKKVII203(ČrP). Ilga ta meliodija – nusibos man besãkant Rz. Pasakų nesakýdavo, tik giesmes giedodavo Dglš. Auklėtoja lietuviškai pasakas sakýdavo A.Baran. Sekmę seku, sekmę sakau SD5.
^ Kas sãkė, tam žvakė, kas klausė, tam šūdina mente per ausį (pasakos pabaiga) Rod.
ǁ deklamuoti (eiles): Pri eglikės eilikes sãkė ir saldainių gavo Krš. Vaikai moka [eilėraščių], bet anie draudas sakýti LKT66(Ms). Iš galvos sakyti B178.
ǁ tr., intr. pasakoti (kokį įvykį): Sakė ir nusakė vienan galan LTR(Ds). Visa pasakiau, neturiu jau ko sakýt Dbg. Senovės žmonys sakỹs – tai tę kyštelėjo, tai tę brakštelėjo LKT215(Mšk). Mano baba sakýdavo, kaip ją ponas mušė LKT259(Jnšk). Kad ji man kelis kartus visaip sãkė: vienąkart taip, kitą – kitaip Rm. Teip sãkė mu[n], nė aš buvau, nė aš mačiau Vdk. Sakýtai, kap dešras šetkavoja, tep polką šoka Rod. Sakiaũ, sakiaũ i da nuo motinos (apie motiną) nepasakiau Sk. O ką vedvi besakýsva? Rt. Atsisėdo bernelis ant didžio akmenėlio, porino savo darbelius, sakė visus savo vargelius V.Krėv. Tik žinau, ka tėvelis sakýdavai, ka Jonišky labai daug suvažiuodavai [į jomarkus] Mšk. Kas jau labai iškalbingas, tai iš galvos sãko Lnkv. Sakýdavo racijas [per vestuves], mezliavas mesdavo, guogių prieidavo Antr. Sakydamas greičiau sakyk ir mūsų ilgiau nebevargink! J.Balč. Neturiu tėvelio vargeliam sakýtie, nėr tikros motulės niekam patiešytie (d.) Ck. Važiuos motinėlė tavę prilankyti, nespėsi motinėlei vargelių sakýti (d.) Kp. Aš pažinau svainiuką nesakytą, aš pažinau čigonėlį nerodytą NS659.
| refl.: Kiti sakos, kelmus imdami, radę ir [pilies] pamatus Jrk109. Tai tiek aš težinau, kiek pirmiau, kai sakýdavaisis tėveliai Mšk.
3. tr. tvirtinti, teigti: Leidinio pratarmėj redakcija sako: „Šis hidronimų vardynas yra norminamasis“ KlbX281(J.Balč). Sãko visą girią žinąs OG403. Onut, sakei̇̃ gersianti to aliuko Vdžg. Nuo rudenio, sakė, mokysis, paskui dirbs KlbIV84(Mlk). Sako ans tame dvare nebebūtis J. Tai aš sakaũ: ma didžiai bjauru, ka sukeikia ant gyvolio Pgg. Aš gi tau sakaũ, kad nieko nebus KlbIII19(Lkm). Sakoma, jog didelę nelaimę visada pasitinka nuojauta sp. Tep visi sãko: kranklys krankliuo akių nelesa LKKXIII128(Grv). Sakė neverkiant mano panelę – kod[ėl] skruosteliai raudoni? LTIII416(Sln). Sakė kalne rugelius, o pakalnėj kvietelius NS775. Tada apie jį Raštas teip sako MP68. Numanymą sakau SD402. O kolgi sãko, kad boba, ožka ir višta tai durnos? Ktk. Mat, sãko: kad girtas nebagotas, tai ir dvės – neturės Pl. Ji sãkant, kad čia jos namai Dkš. Sãkę tie žmonys, kad čia niekas negali gulėt, čia baugina Grd. Sako ir jį buvus pavargus J.Jabl. Mun širdis gela, kaip sakýte sãko, ka nebė[ra] ne tos karvės, ne piningų Trk. Sakyte sakiau OsG56, CII356. Ir sakęs sakysiu par tamstą nei vieną dailiaus nepadarysiant Blv. Iš tiesos iš tiesos sakau tau, mes kalbam, ką žinome VlnE82. Jei eš sakyčio, eš nepažįstu jo, tada būčia melagiu VlnE53.
| refl.: Sakausi valgęs R. Dabar tep sakai̇̃si, kad mane imt nori (d.) Smn. Tu sakei̇̃s nenori valgyt Erž. Sãkės, ka ten nusipirkęs mašiną Trk. Sakosi turįs CII356. Kaimynas sakėsi čia kirvio buvęs atėjęs J.Jabl. Jauna marti … baras ant girtų kraitvežių ir sakos jau į vargą įpuolusi StnD29(prierašas). Nusipirko čia tokį laužą – apsipirkęs sãkos žmogus Trš. Jis sakýdavosi, kad šimtą vestuvių atgrajijęs Krs. Jis sakės tą pasaką iš knygelės skaitęs Vb. Jis sakosi daug žinąs J.Jabl. Tu, piršliukai, tikras melagėli, sakeisi, gyreisi daug sūnelių turįs JV764. Sakei̇̃s, mergužėlė, neraudojusi JV170. Sãkosi pakelčiąs … akmeną, kad galėčiąs apglėbti MitII257(Šd). Antanas sakės esąs tenai visų mylimas J.Jabl. Sãkės einąs pavargūliais LKT105(Lkv). Tie sakės girdėjusys Staponą kalbant priš Dievą M.Valanč. Jei sakomės griekų neturį, tada prigaunamės patys BPII491.
4. tr. nurodyti, aiškinti; mokyti: Ką tu anims padarysi, a tu drįsi ką sakýti? Gršl. Mat, ir priežodis sãko: nevalgęs pareisi par du laukus, o nuogas – nė dviejų žingsnių Mžš. Nė vienas nesãko, kodėl iš ožkos pieno sviesto negal padaryt Skr. Jau daugiau jam nebesakýsiu Grž. Ar sakai̇̃, ar nesakai̇̃ – jis vis savo Dkš. Kiek jai nesakýk – ana vis savąją Mlk. Sãko nesãko – jam vis tiek Mžš. Jam sakyk nesakyk – guli prisprogęs, ir tiek J.Jabl. A jam sãkęs, a nesãkęs, jis maurina purvinom kojom, i tiek Sk. Tu jai sakýk, ar tu sienai sakýk LKT312(Rk). Ar anam, ar tai sienai sakái, vis tas pats NmŽ. Ar sakęs, ar šunim lojęs – neklauso, ir tiek LTR(Lnkv). Tiek anam sãkęs, tiek nesãkęs: pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina Jnš. Patsgu nuog savęs tatai kalbi alba tau kiti yra sakę apie mane? VlnE200. Didė reika yra, idant apie tatai būtų pilnai sakyt Vln7. Yra septynios knygos, sakančios apie padorį elgimos brš. O jei jautis pirm buvo dūręs, ir ponui jo tatai buvo sakyta, bei jis jo nesuvokė BB2Moz21,29. Sakaimig dabar, kurie vėl (dar kiti) yra reikiami daiktai krikščioniui? AK57. Sãkai man kitas gamtas, kurios pridera gerump darbump DK103. Sãkaimi vėl (dar), kas tai yra Jėzu Christas? AK8.
^ Ką kunigas sako – klausyk, ką daro – nedaryk LTR.
| refl.: Pirma sakei̇̃s man, bylodamas „Tėve mūsų“, su Dievu kalbąs DK65-66.
5. tr., intr. H, I skelbti, dėstyti, perteikti žodžiu: Mūsų liaudis nugalėtoja, liaudis kūrėja sako visam pasauliui: mes nenorime karo A.Vencl. Ant piliakalnio šurmuliuoja žmonės. Kažkas pasistojęs sako tenai kalbą J.Balt. Tokie bajorukai eidavo į miestą i sakýdavo prakalbas Nmk. Paskaita bus sakoma š. m. sausio mėn. 17 d. prš. Garbinkiat Viešpatį …, sakykiat žmonėsu darbus jo Mž521. Sakau žodį Dievo, mokiu, kalbu apie Dievą žmonėmus SD87. Šis gi tiesos mums sakomasis žodis turėtų nūn mums visiems iš tikro džiaugsmu būti MTVIII. Daiktus žemiškus sakiaũ jumus DP452. Sakysiu gėrybę tavo PK89. Šitie yra žodžiai, kurius tu vaikamus Izrael sakysi BB2Moz19,6. O ateję sakykit kalbėdami: karalystė dangaus prisiartino Ch1Mt10,7. Jei kunigai tingėtų tą mokslą patys sakyti, jūs galėsit ūkiūsu žmones mokinti Mž11. Išguldė jiemus visą raštą, kuris apie jį buvo sakytas BPII23. O jeigi sakytumbei priebuvime mokytų ir išmintingųjų žmonių, tenai gali išmintį savo parodyti Vln3-4. Liepdamas jiems sakyt … labai linksmą naujieną PK171. Apaštalai kad norėjo eit sakytų Evangelijos per visą pasaulį DK24. Trumpas ir prastas išguldymas Evangelijų, sakomųjų bažnyčioje BP(titulinis.psl.).
^ Kunegas du kartu pamokslą nesako D(166psl.).
| refl.: Sakos čia daugel daiktų, kurie prisidavė toj kelionėj Ch4Moz(turinys).
ǁ skelbti (užsakus): Užsakus sakýdavo bažnyčio[je]: suskaitydavom an ražančiaus poterėlių, kiek porių Ps. Girdžiu – panelę sako bažnyčioj, aš neberimstu nei savo gryčioj LTR(Skp).
6. tr. perduoti žinią, pranešti: Apsakau, sakau nuo ko R254. Par radiją sãkė lietų Ktk. Aš tau pasakau, bet tu nesakyk Sim. Ką sakýsi, kad atėjai? Dkš. Tą patį vakarą Marijona išėjo, niekam nieko nesakiusi J.Marc. Muni baudžia, kad aš nesakýč Erž. Nesakykiat muni jauną dėl vainiko skendus StnD7. Nesakýkit mano tėvui skendus dėl vainiko žaliųjų rūtelių JD516. Tai karaliūnaitei jis savo paslapčių nesakė LTR(Kt). Laižyk, tik niekam nesakyk Pšl. Niekam nesakykite regėjimo I. Sakė jiems bernelį gražų gulintį ant kietų ėdžių Mž188. Apaštalams tatai skelbkiat, Jėzų kėlusį sakykiat Mž278. Bet eikiat ir sakykiat jo pasiuntiniams ir Petrui, jog jis pranoks jus ingi Galilėją VlnE56. Anielas panai sakė jį žmogum stosiantį PK152. Sakýkite tieg dukteri (orig. dukteriu) Siono DP2.
7. tr., intr. liepti: Ar sakei̇̃ malkų atnešt? Sdk. Kol žodžiais sãkė, niekas neklausė; kai raštiškai parašė, tuoj išsinešdino Vdn. Pasigailėjęs užsikėliau jį ant pečių ir pernešiau į kitą pusę, sakydamas dabar lipti žemėn J.Balč. Ji (žmona) i volku muša [vyrą], i sãko per kačergą šokinėt Vlk. Jonas padarė kaip sakomas J.Jabl. Aš tau nesakiáu ir nėkumet nesakýsu, kad eik ir vok Slnt. Man ir nesãko; kad ir sakýt, aš nedarytau Asv. Tiek aš suprantu ir nesakomas (nesakytas) J.Jabl. Besakomas neklauso M.Unt. Sakomas eik Slnt. Eik šalin sakytas Bdr. Kas yr, ka sakýtas neklausai?! Dr. Šalta, nesusipranta užsivilkti nesakýtas Pc. Ir bylojo jis: – Jaunikaiti, tau sakau, kelkisi! VlnE113. Eikigi, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau BB2Moz32,34. Ir nedarė, kaip jomus karalius Egipto sakęs buvo BB2Moz1,17. Procesija vedė sakytą karalaitę dėlei slibinų LTR(Pšl).
8. tr. laikyti kuo, būti kokios nuomonės apie ką: Senobės lietuviai, vieros nežinodami, visus medžius sakýdavo, kad iš žmonių išaugę arba persimainę BM456. Ar jau nebesakysi meitėlio ažu ožką? BsPII262. Jis bylojo jiemus: – Kuo sakot jūs mane santį? VlnE156. Klausė pasiuntinius savo, bylodamas: – Kuo žmonės sako santį sūnų žmogaus? MPIII30. Mes, kurie jį Dievu santį sãkome DP80. Tą žmogų sakom velino apsėstą BPI280.
| refl.: Ans sakos esąs gaspadoriumi J. Vadinas, sakosi krikščionimi OsG158. Christus … sakosi esąs galva mūsų MP161. Sakei̇̃s, mergužėlė, nerūpestinga. Ko eidama svyravai? JV170. Tikėjos Dieviep, tegelb jį dabar, jeigu jį myli. Sakės nes sant sūnumi Dievo Ch1Mt27,43.
ǁ tr., intr. vadinti kuo: Tas upelis … paprastai sakomas Juoda KlbX281(J.Balč). Nesakýk jam ubagu, ba bais negerai Trgn. Kas blogai dirba, sãko lebeda Lk. Kam sakei ją tavo seserį BB1Moz12,6. Pagirta yra motina jo, kurią pagirtą sako visos tautos DP121.
| refl. tr.: Meldžiama, sakykiesi mano seserį, jeib man geresnia (geriau) būtų dėlei tavęs BB1Moz12,13.
ǁ manyti: Negaliu pasakyt, sakýč, kad balti šitie bokštai Mlt. Niekais leidau, sakiaũ – praeis ta liga Erž. A jau šlami (taisaisi), sakiaũ, gal da miegi? Mžš. Sakiaũ, kad paskutiniai šalčiai, bet, žiūrėk, dar pasirodė Lp.
9. tr. blogai, nepalankiai apie ką kalbėti: Oi berneli muno, oi jaunasis muno, sakė tavi, berneli, žirgelį pragėrus D25. Sãkė mane šiokią, sãkė mane tokią, sãkė mane ilgai miegant, darbelio nedirbant JD306. Sakė tave jauną didį girtuoklelį KlpD13.
^ Kas pats tokiuo esti, tai ir in kito teip sako Ds. Negali sakýt, gyvena gerai LKT253(Ėr). O žmona jo nebloga, negali sakyti V.Bub. Neblogai gyvena – neseka sakýt Pls. Gera moterėlė, nieko negali sakýt ant jos Mžš. Nėr kas sãko apie Burbą, geras buvo Dglš. Pats šika ant tako ir ant kito sako LTR(Grk).
ǁ skųstis, dejuoti: Dėl akių nieko negaliu sakýti Kl. Su galva nieko nebsãko – sveikesnis Krš. Pargėlė dantys, nieko nebsãko Krš.
ǁ bartis, priekaištauti: Ar tau mama nieko nesaki̇̀s, kad tu išeisi? Sb. Jeigu turi darbadienį vieną kitą, tai nieko nesãko Mžš.
ǁ prieštarauti: Jei būtinai panorėtute ne viename numeryje spausdinti, nieko nesakyčiau J.Jabl.
10. tr. prisipažinti: Sakykai, kokia pričyna tavo širdelę džiovina LTR(Ds). Sakykite dabar, ar ne tiesą pasakiau? K.Donel1. Jei žvilga žiedeliai, nereikia žvilgytie; kad nori, tai myli, nereikia sakytie DrskD12. Kam nesakei man ją tavo moterį esančią? BB1Moz12,6. Sakykiem, ką padarei? BB1Sam14,43. Po prisiega Dievo gyvojo idant mumus sakytumbei VlnE197.
| refl. tr., intr.: Ar paklydau aš savo gyvenimo kelyje, nesisakysiu Vaižg. Ne toks aš durnas – sakytis J.Balt. Kaipgi aš sakýsiuos, jeigu nepaėmiau Sb. O aš bijau sakýtis [daktarui], ką sopa Kp. Tu nesakáis mums teisybės Krg. O jei nevedęs, sakýkies mumus JV760. Kitas kad i lietuvis – nesisãko Slk. Nėkumet nesakýčios savo amžė[je], ka aš nemačiau Gršl. Ką čia mums bijot metus sakýties: juk jau netekėsim daugiau Jrb. Kai moma ilgai nesisãko [laukianti kūdikio], ilgai vaikas neūtura Lb. Nesisakyk čia buvęs Sln. Kas atsitiko – nesisakė, nes anam buvo gėda MPs. Bijo būt viena, tik nesisãko Klt.
ǁ refl. garsintis: Tegu kitas giria, kam čia dabar reik pačiam sakýtis Jrb. Ką darys karalius, jis nesisãko, kad karalius, i eina LKT263(Ul). Ana, kur einanti ar iš kur pareinanti, nesãkos Lkv. Ji tada pradėj sakytis, kad jos ketvirta dalia, kap pirmiau buvo [dalys] LKT234(Nmj). Ka jie nieko nesãkės aplei vestuves Erž. Noriu noriu ženytis, tik nenoriu sakytis LTR(Grk).
ǁ refl. išpažinti: Nusidėjęsis tesakais, ką padaręs DP122. Toksai pražengimas yra … vertas, idant jo visados sakýtųs DK124.
11. tr. vartoti kalboje (žodį, formą ar konstrukciją): Žemaičiai naudininkui irgi senovės lytį tebesako: ãkmenie, dùkterie J.Jabl. Tie žodžiai ne visi ir ne visur sakytini J.Jabl. Kam tas mūsų žmonių nesakomasis kalbos posakis reikėjo kišti į mūsų rašomosios kalbos žodyną? J.Jabl.
| refl.: Yra teip pat žodžiai, kurie vienlykė[je] tesakos S.Dauk.
12. tr. palikti po mirties: Kam gi mes atsakysim tuos namus? – Kam nori, tėvai, tam sakýk, man jų nereiks Str.
13. refl. tr. prenumeruotis: Tegu sãkosi laikraštį par mokyklą Mžš.
◊ nė̃ [pùsės] žõdžio nesakýti nepriekaištauti: Dar kiek paskui ryšiais išnešiojai. Niekas tau nė žodžio nesakė Žem. Jis jam nė̃ pùsės žõdžio nesãko Mžš.
širdi̇̀s sãko nujaučia: Širdis tačiau sako, kad vis dėlto ir kitas kelias turi būti Pt.
1 antsisakýti (ž.) tr. pasirinkti, pasiskirti: Tokią bjaurią pavardę antsisãkiusi: Šatrijos i dar ragana (apie M.Pečkauskaitės slapyvardį) Šts.
1 apsakýti tr. Š, NdŽ; MŽ25, N
1. Q33, SD228 papasakoti: Daug ką apsako seneliai žili iš tolimos praeities Mair. Jis man apsakė, kaip tuos raštus žmonės slapta rašą Žem. Tik anas gali gerai tau visa apsakýt Dv. Tenai jum apsaki̇̀s tokie senesni žmonys RdN. Gaspadorius vis teip apsãkė, kaip buvo BM175(Jnš). Nebėr senų žmonių, kad kas daug žinotų, apsakýtų Kp. Gražiai apsãko – klausaus, liežuvį pasidėjusi Krš. Ans tau must visas naujynas apsãkė KlvrŽ. Apsakiaũ visą ką Mšg. Mažiukai bėgo savo motinoms ką girdėję apsakytų J.Jabl. Elenytė apsakė visą gyvenimą savo LTR(Slk). Sūnus apsãkė savo visą bėdą BM151(Kri). Apsakýk, ką matei J. Apsakė, kiek pikta datyrė Žemaičių šalis M.Valanč. Apsakýk, ką anie uždirba Rdn. Tylioj nakty ji (namų ugnelė) apsakys tau slėpinius taip tavo, kaip visų ir mūsų amžių Vd. Nemokėsiu tau, broleli, nė apsakyti ką matęs J.Jabl. Padėk, Dieve, man rašytie, aiškiai apsakýtie DrskD255. Piemenys …, nuėję miestan, vis apsakė tatai BtMt8,33.
| refl. tr., intr. SD228: Nuėjo jaunikaitis pas vilką ir viską apsisakė LTR(Rk). Tas žmogelis jam savo reikalą apsisakęs LMD(Sln). Tėvuo bliaudamas apsisakiau visus savo vargus Šts.
| Toj knygoj apsisako stebuklingi darbai ChJoz(įžanga).
ǁ refl. tr. ištarti, pasakyti: Kol dviejų žodžių neapsisãkėt, tai nepažinau Lz.
2. apibūdinti, išreikšti: Apsakėme jaunimą ir jaunųjų apsėjimą (d.) Nm. Paskui jis apsakė vilkišką gyvenimą BsPIV106. Apsakęs obelį, aš apsakiau beveik visus mūsų medžius ir krūmus rš. Yra tai keisti žodžiai, kuriais kalbąsis žirgas apsako smertį savo raitininko StnD24(paaiškinimas).
^ Kokia ta kelionė buvo, sunku apsakyti LzP. Kiek esu nukentėjusi nu bobų [plepalų], sunkiai galiu apsakýti Krš. Naktį kaip lijo, baisu apsakýti Krš. Baisus ligonis, kad nėr kaip apsakýt LKT277(Tr). Kai pridėjo visokių valgymų, gėrimų, rūtelėm, mirtų šakelėm padabino, nu gražumėlis stalo – nėr kaip ir apsakýt Skrb. Nė kaip žmogu[i] apsakýt (labai blogai) Rm. Kokios mandrybės yra pasauly, tai jau nebegal apsakýt LKT245(Lg). Pirmu ka plėšėm velėnas, negalėjo nė apsakýti, kiek piktžolių Klk. Aš negaliu nė apsakýti, kaip ten pasakas pasako[ja]! Ll. Čia liek, čia diek, čia bulbes laužyk – nu tų darbų neapsãkom Trk. Kaip bjaurios šių laikų mados, žmoguo apsakýti negal Rdn.
3. SD220,323, H, K paskelbti, pagarsinti: Apsakau, žinomą padarau R234. Prekė tų knygučių buvo apsakyta „Garse“ ir kitur daug mažesnė TŽVI413. Kryžokai apsakė tą karę visai Europai BM105(Sb). Apsakau kam karionę SD417. Kanados valdžia apsakė didį karą varnoms prš. Apsakys pagonims sūdą BtMt12,18. Vienok neapsakyki, kad gesina kitur šventas jau Lietuvos ugnis Vd. Jau varpininkas apsakė kalėdninkus Pln. Jau mano vardužėlis bažnyčio[je] apsakýtas JV23. Apisakau jumus didį džiaugsmą Ch1Luk2,10. Per prarakus plačiai apisakė mumus …, tas est sūnus mielas PK178. Apsakau … didį džiaugsmą jumus SE19. Aš apsakaũ tau džiaugsmą K. Apsakau ženklus ir stebuklus BBDan3,32. Kaip skaisčios yra kojos tų, kurie pakajų apsako, kurie ger apsako VlnE136. Apsãkė mums Viešpatis, kas yra valia jo DP528. Nusiuntė manę, idant Evangeliją apsakýčia DP19. O noris anielas iš dangaus mums ką kit nuo to, kas parašyta, apsakytų, netikėkime SE111. Esmi … seniai per pranašus apsakytas MP174.
apsakýtinai
| refl. SD234, SE165, K, P: Apsisãkė, ka važiuos, ale nevažiuoja Krn. Nesnori visiem apsisakýt Ktk. Per jį apsisako jumus atleidimas griekų Ch1ApD13,38. Tikėjimas jūsų apsisako po visą svietą GNPvR1,8. O aniemus pavadintiemus jau apisakos, jog niekad neturi paragaut večerios jo MTP231.
4. Q79, R, Sut, I duoti žinią, pranešti: Apsakau, duomi žinią SD238. Aš jums noriu didelę naujieną apsakyt BsPI25. Aš tikt vienas beišsprukau, idant tau tai apsakyčio M.Valanč. Jiedu teip susišnekėjo: katras pirma mirs, tai kitam ateit apsakyt, kur esąs kitam sviete BsPIV29. Ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra VlnE122. Paslėpk praguituosius ir neapsakyk bėgančius CII33.
| refl.: Nei vienas netur pasidrąsinti neapsisakydamas su vežimu pravažiuoti prš.
5. nusakyti (būsimus dalykus), pranašauti: Prarakauju, apsakau, pranašauju R397. Kikilis ateinantį orą apsako Nm. Apsãkė, kas būs, kur būs – viskas išsipildė Krš. Tu esi mums svieto galą apsakęs prš.
6. refl. pasireikšti, pasirodyti: Liga apsisako staigiu skaudėjimu žemai pilve dešinėj pusėj po greito ėjimo Vd. Velei žmonėm apsisakė pasiutinis šuva Lz. Kap tiktaik išvažiavo girion, tėp užžvengė pisorio arklys – potem apsisãkė ir kiti arkliai Aru48(Zt). Až kiek čėso apsisãkė zmeja su šešiom galvom (ps.) Lz.
7. refl. pasipasakoti, prisipažinti, pasisakyti: [Senelis] apsisakė, kad jo žmona liepė mainyt karvę BsPII101. Būdamas nuvargęs ir nuilsęs toj blogoj kelionėj, apsisakau tiesiai, jog vasarą išėjom, o žiemą tedaeinam į tą linksmą ir veselną vietą LTsIV718. Bet mūsų karaliūnas Jonas neapsisako taip, kaip anam buvo MPs. Sakom, apsisakýtum ir mes, kad litvinai Zt. Apsisakaũ jums šiandieną, jog esmi čystas A.Baran. Kam tu tylomis pabėgai ir vagikšnai išėjai ir man neapsisakei BB1Moz31,27. Kristus apaštalams savo apsisako, jog … turės kentėti ir mirti BPII72.
ǁ refl. SD348, MŽ26 pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: Apsisakýk, kas tu par tokia esi? Prk. Jis apsisãkė esąs pirklys NdŽ.
8. refl. Sut išpažinti religiją: Dovydas giria tus, kurie Dievu liudijas ir apsisako brš. Kurie nopsisako …, neturi būt … prileisti tosp šventosp sprovosp PK209.
9. refl. pasižadėti: Paskiaus abudu apsisakė linksmai kentėsiančiu, ką tikt Viešpats daleis M.Valanč.
ǁ pažadėti atvykti: Svečių apsisãkė KI75.
10. refl. N pareikšti nusistatymą: Apsisakau prieš ką SD291. Apsisakau kam esąs neprietelium SD214. Vyskupai apsisakė už apaštolišką mokslą Gmž.
11. apkalbėti: Bernyti jaunasis, tu neverts nieko: pragėrei žirgaitį ir tymo balną. – Mergyte jaunoji, mane apsakė KlvD317. Mislija, jog tas žmogus iš tiesų teip nedoras, kaip jį apsakė apmeluotojus A.Baran.
12. R20,30 įvardyti, nurodyti: Prašom apsakýt, kaip kokis daiktas vadinasi JnšM. Jonas išėjęs ir sutikęs apsakytąjį žmogų MPs. Kožnas tur visą turtą tikrai apsakyti prš(1715m.). Jis samdo berną ir apsako savo visus darbus Sln.
| refl.: Tame paguldyme apsisako patamkai Adomo Ch1Krn1(turinys).
13. įspėti, sulaikyti: Ginu, apsakau nuog pikto SD3513.
1 atsakýti NdŽ
1. tr. SD214, H156, R, Sut, J, K, Š duoti informaciją į klausimą: Atsakau, atsakymą duomi R54. Ir va ką jis man atsakė paklaustas Blv. Kaip klausia, teip ir atsãko Ds. Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė J.Jabl. Kurmonas atsãkė žūklaująs nuo ryto, ir niekas tuo keliu neję BM14(Skp). Kiti nepažįsta (nesupranta), tai nieko ir neatsãko Nmč. Suprasti ana supranta, bet atsakýti nemoka Plng. Nieko neatsakė: ar negirdėjo, ar gal nesuprato J.Bil. Paklausti nesunku, bet atsakyti niekas negalėtų J.Gruš. Kad šneka žmogus, tai atsakýk žmoniškai Kdn. Tie atsakė labai didę daugybę sančią BB1Mak5,38. Bet jei geru būdu nor žinot, kurijig tatai žmona buvo, atsakysiuot, jog Marija Magdelena DP478. Ką būtų jisai, meldžiu, atsakęs, totsãkai ir nū kas nor už jį DP204. O Dievas atstojo nog manęs ir notmisako daugiaus nei per tarnavimą pranašų, nei per sapnus Ch1Sam28,15. Jei jus klausčio, tada jūs neatsakote ir mane neišleisite VlnE198. Atsakykiatėm, prašau P. Po rašomųjų būsią atsakomieji egzaminai J.Jabl.
| Bandymas neatsakė į išradėjų klausimą rš.
| prk.: Jei klaus, ar myliu – jam širdis atsakys rš.
| refl. Ser: Tie atsisãkė, ka nieko nematėm Btg. Tie (paukščiai) visi atsisakę nė vienas niekur [jos brolių] nematę, nė vienas nieko nežiną J.Jabl. Ar šitaipo byskupui atsisakai? BPI372. Ir jo broliai negalėjo jam atsisakyti, teip nusigando po jo veido BB1Moz45,3. Teip galime klaustis, kas šitomis dienomis tarp krikščionių destis. Atsakytis gali teip SPI365.
2. tr., intr. reaguoti žodžiu ar raštu į kreipimąsi ar veiksmą: Na, ir ką tu jam tan žodin atsakei? Ds. Kap jis pasakė „labas“, tai aš nei juoda, nei balta neatsakiaũ Pv. Aš atsakiaũ jiem, kad tu negalėsi nuvažiuoti Krs. Keli balsai iškrikusiai atsakė į sveikinimą J.Avyž. Seniau oracijos buvo prisakomos ir atsãkomos Ds. Siuntė vyras mane mestie, aš atsakiaũ, kad nemoku DrskD232. Draugams parspėjant, kad par daug tankiai ir ilgai žmones mokydamas nepasižeistum, liuob atsakyti: – O kam derės mano sveikata, jei nedarbuosuos M.Valanč. Ponas atasakė: – Tu nežinai darbų mano PK181. Tada atsakė visos anos žmonės vienu balsu Ch2Moz24,3. Bet atmisakė antru kartu iš dangaus balsas BtApD11,9. Ką turiu atsakyti barančiam mane BBHb2,1. O šimtininkas atsakydamas tarė: – Viešpatie, neesmi vertas BtMt8,8. Nežadžia geras, kuris ižgirdęs piktą žodį nuog artimo prieš save ištarytą, notsako nieko SPII55.
| Steponas retai rašė Vaciui laiškus ir labai trumpus, Vacys ir į tuos ne visus atsakydavo V.Bub. Ar šitas laiškas jau atrašytas, atsakytas? J.Jabl.
| refl. SD1110: Padėkojo, o tas irgi moka gražiai atsisakýt (atsakyti į padėką) Plv. Sako, jei par miegą pašaukia, tai nereik atsisakyti LTR(Vdk). Ir atsisakė jauna mergelė, po svirną vaikščiodama: – Neparduok žirgą nei tymo balną, aš būsiu audėjelė StnD1. O kita vištaitė atsisakė: – Mes negersim [v]andenio, mes pienelį gersim LKKII218(Lz). Tu mūsp neažūtariji, tu mūsp neatsisakai̇̃ (rd.) Lz. Yra tokis žmogus, ką neatsisãko nei žodžio Trak.
| prk.: Atsisakė mano dalia anoj pusėj krašte marių LTR(Mrk).
ǁ pasiaiškinti, pasiteisinti: Notsakai nieko ant to, ką tie ant tavę kalba DP158. Klausė Jėzų bylodamas: – Neatsakei tu top nieko, jog tie prieš tave liudij? VlnE196.
| refl.: Kristus ant to jų lojojimo atsisako bylodamas BPII323. Turiu po akim tavo atsisakyt BtApD26,2.
ǁ prieštarauti, atsikalbinėti: Tam nebuvo kap atsakýt, išgėrė ir numirė LKT382(Lp). Tokia tyki: sakyk, ką nori – neatsakys Vdžg. Žodžio neatsako, duoda, skolina, mylia visus Šts. Aš jau nesu barusys su savo marčia, nesu nė žodžio atsãkiusi Ms.
| refl. LL300, Š: Vaikai, ar klausote gimdytojų, ar neatsisakote prieš anus? brš.
ǁ atkirsti: Ot atsakė – kai varlę ažantin ažumetė! Ml.
ǁ refl. pasakyti atsisveikinant: Dabar ūkininkas atsisako savo pačiai ir sūnui sudiev Sln.
ǁ refl. sugrįžti atgal, atsimušti (apie garsą): Miške šauk – ima ir atsisãko Lš. Kai vyrai pūtė, tai vis kožną sykį arčiau atsisakė SI280.
ǁ refl. ketinti, grasinti: Jonas tėvūnas su Adomu, Tverų tėvūnu, Stankevičiu atsisakė išgysiančiu dominikonis iš Raseinių M.Valanč. Šitai Ezavas atsisako, jog tavi užmuš I.
3. intr. tam tikrais veiksmais ar elgesiu reaguoti į kokį veiksmą ar elgesį: Į policijos vykdomus Gorkio persekiojimus buvo atsakoma demonstracijomis LKI132. Į šūvius atsakė šūviu rš. Į partijos, Tarybų valstybės rūpinimąsi kaimo darbo žmones atsako pasiaukojamu darbu (sov.) sp. [Gediminas] žiūri į rankas, dedančias valgį ant stalo, ramia šypsena atsako į šypseną J.Avyž. Atsakomasis veiksmas SkŽ51.
4. intr. Srv, Mlt, Trgn perduoti kalbas apkalbėtam asmeniui, persakyti ką sužinojus: Aš jai kaip draugei pasakiau, o ana ir atsãkė Jonienei, to dabar baisiausia pyksta Dbk. Motriškai sunku iškentėti neatsãkiusiai Krš. Ką tik prieš jį pakalbi, ji tuoj jam atsãko Rm. Neiškenčiau, susbarau, tai atsakýta, supinta liežiuviai Rš. Tik tu jai neatsakýk atgal, ką aš tau apie ją pasakiau Jrb.
^ Seniai sakoma: kaltas ne kas pasakė, ale kas atsãkė Krš.
5. intr. būti atsakingam, įpareigotam užtikrinti kokią veiklą: Aš atsakaũ už šitą darbo barą DŽ1. Jis duoda apyskaitą globos įstaigoms (apylinkės teisėjams) ir atsako už nuostolius EncIX175. Mun reikėjo atsakýti už viską: i tą duoną minkyti, i kepti Ms. Kožnas atsãko ažu saũ KlbIII19(Lkm). Su manim nesirūpink, aš už save atsakaũ Ėr. Aš neatsakaũ až save, kas bus toliau Užp. Tai mano tokia nuomonė, ir aš tik už ją atsakau V.Kudir. Ar tu labai atsakýtum už savo brolius, seseris? Mžš. Aktai, kurie išeina karaliaus vardu, turi būti pasirašyti vieno ministerio, ir tuomet tasai ministeris yra už tai atsakomas A.Janul. Už save atsakąs, sveiko proto LL150. Kas čia yra atsakomasis redaktorius? J.Jabl.
atsakýtinai atsakytinai̇̃; Ser: Jis atsakytinai̇̃ atsakė, kad padarysiąs J.
6. intr. gauti atpildą, nukentėti už kokį veiksmą: Karalius pasišaukė jį pas save ir pasakė, kad jis turės atsakyti savo galva, jei per vieną dieną neras kaltininko J.Balč. Savo galva atsakote už juos J.Gruš. Visuomet juk taip būna, kad už valdovų darbus mes atsakom savo kailiu V.Krėv. Kuriam daugiaus yra duota, daugiaus ir atsakyti reiks P. Prieš Dievą atsakýsi OG104. Atsakytinas M.
^ Truks laikys – ponas (Maušius Vlkv) atsakys! Alk. Už durną galvą rankos ir kojos atsãko Lp. Jei akys nematė, kišenė atsakė Šts. Protas pasako, kaulai atsako LTR(Grk).
7. tr., intr. atstoti ką trūkstamą, kompensuoti: Daba, žinai, mašinais, macakletais, jeraplanais, tai kuo [važinėja], o tada arklelis viską atsãkė Šl. Pas mus kačerga viską atsãko Prl. Šiemet rugiai buvo menki, tai viską bulvės atsako Lš. Daktaras liepė nuo mėsos prisilaikyt – pienas atsãko Jsv. Geras megztukas už du atsãko Mrj. Dabar javai, lašiniai atsãko (už juos galima ką kita gauti) Ėr.
ǁ Ds, Mžš atsilyginti: Už dėkui neatsakýsi, reiks litra statyt Ktk.
ǁ patenkinti, atsikratyti: Tokio šunio su samtiniu bliūdeliu neatsakýsi Ds.
8. tr., intr. SD1106, Q620, R36, BŽ326 nesutikti ką daryti, ką suteikti; duoti neigiamą atsakymą, nutraukti susitarimą, atmesti: Atsakau kam ką SD210. Ji prašė, ka aš jai užgyvęčiau daržą, o aš atsakiaũ Jrb. Kai jau sausai atsaki̇̀s, nebeisiu Sdk. Tą kambarį atsãkė, eik kur nori Krš. Nuo to laiko ir atsãkė butą, ir karvės nebeleido gurban Kp. Niekam neatsako pagalbos, kas jo šaukiasi bėdoj J.Balč. Jeigu taisantis eit sėt užėjo ubagėlis, tai jokiu būdu neatsakyk išmaldos LTR(Kp). Atsakom joms tos alužnos M.Valanč. Aplinku ežerą ribokai atsãkė gaudyt Knv. Nėščiai moteriai ko nors prašant, negalima esą atsakyt: žiurkės daug turto sugadinsiančios LTR(Srj). Tavo prašymas atsakytas rš. Karalius taigi prižadėjo nieko jai neatsakyti, noriant ir pusę karalystės prašytų S.Stan. Pirma prižadėjo būt par vaiką, in rytojaus atsãkė Ktk. Merguta atsakė bernui [,atvažiavusiam pirštis] Lz. Buvo suvisu jam atsakýta Dbg. Atsakau stačiai B. Išeiki, tetušėl, svečiam atsakyti …, vartus uždaryti NS331. Penkiems šešiems atsakiau, mylimojo nebgavau KlpD51. Ar čia man eiti, ar atsakyti [piršliams], nebeišmanau, kaip padaryti LTR(Ob). Atsakiaũ pieną, daugiau nebeneš Ktk. Iš ligoninės atsãkė – nepastaisis Klt.
^ Nei prisakė, nei atsãkė Str. Nei prisakyta, nei atsakýta Azr. Šiemet piemenam tarnai atsakyta (sakoma, kai jaunesnis vyresnį pasiunčia) LTR(Mrc).
| refl. intr. tr. Q47: Nu jo visi daktarai atsisãkė, jau mirs Šts. Atsisakyt slūžbos OsG158. Atsisakyti urėdą, iš urėdo, nuo urėdo N. Atsisakau iš slūžbos R38. Atsisakau nuo slūžbos, nuo gyvatos R35. Visi [baudžiauninkai] kaip vienas atsisakė nuo lažo ir nuo visokių prievolių V.Myk-Put. Neatsisakiáu nu darbo, kokį tiktai kas besakė Als. Būdavai, paduos gromatą vidurnaktį, ir nešk – neatsisakysi Sln. Kieliškėlis buteliuką parsimušęs plaka, buteliukas atsisãkė: anė vieno lašo (d.) Čb. Aš atsisakiau savo močiutei, o aš nuo pusės jau vasarėlės: ieškok, močiute, sau verpėjaitę, sau verpėjaitę ir audėjaitę R177. Jei eisiu eisiu, atsisakysiu, atsisakysiu mielai matutei. Žiūrėka, motinėl, sau dukterėlės NS331. Bernaiteli, kodė taip atsisakei man kitaip: suvytenai vainikelį žaliam rūtų daržely (d.) Dglš.
| Gaidžiui degtukai lūžinėjo ir atsisakė degti I.Simon. Jau svaigsta galva, ir kojos tarnaut atsisako V.Myk-Put.
ǁ refl. R10, LL300 pareikšti nenorint, nemėgstant, neimsiant: Tėvas buvo ir buteliuką pastatęs, bet aš atsisakiau – negeriąs A.Vien. Vaikinas atsisakė nerūkąs ir neėmė papiroso J.Jabl. Dėl akių atsisãkė algos Ktk.
^ Kad akys i mato, širdis atsisãko Bsg. Atsisako kaip ubagas nuo sviesto LTR(Kz).
9. refl. R atsižadėti ko, nebereikšti pretenzijų: Atsisakaũ nuo ko K. Atsisakyti nuo tolesnės kovos, nuo tolesnių ginčų LL288. Vis nuo savo negali atsisakýt Grž. Atsisakau provai savo R56. Kad jų šitas mokinys nuog lauko neatsisãko Lp. Atsisakýta jau nuo visa ko (artėja senatvė) Klt. Jei tinka kavalierius, važiuosi į ūkvaizdžius, o jei netinka, atsisakýsi, i viskas Trk. Jis nuo žemės atsisãko, nenoria būti prie žemės – knygom vis apsidėjęs sėdi Jnšk. Aš norėč nuo giminių atsisakýt (atsiskirti), ale man nuobodu Rd. Paeina tas laikas, kad reiks atsisakýt nuo to balto svieto Krm.
| Boba vėjo pučiama, o neatsisakai̇̃ karvės (nori vis laikyti) Alks.
^ Neatsisãkai nuo terbos ir nuo turmos Dsn.
ǁ nustoti laikytis ankstesnių pažiūrų, metodo: Šiuolaikinis menas, poeto supratimu, atsisako nuogo fotografiškumo rš.
10. intr. pavargti, nebepajėgti, paliegti: Pusdienį šieną papjovė ir atsãkė Up. Pradės jau atsakýt tos milžėjos: jau penktas metas, kai melža tos pačios Šmk. Jeigu tą darbą patrauktum savaitę, tai ir atsakýtum visai Skr. Tokį darbą dirbdamas, greit atsakái Up. Kojos jau šį rudenį atsakýt pradėjo Vdžg. Širdis yr atsãkiusi, pasibengusi Šv. Vieną galą gydo, kitas atsãko Rdn. Jau muno sveikata suvisam atsãkė Vvr. Viskas muno atsãkė Vdk. Visai atsakiaũ, koją skauda – nė krust Snt. Atsãkė visai Žąsytėnė: be lazdos nepavaikščio[ja] Šv. Žiemą aš jau visai buvau atsãkiusi Skr. Arkliai jau visai atsãkė Rs.
| refl.: Par šventes buvo taip nusigėręs, kad i kojos atsisãkė Vkš. Atsisãkė sąnariai visi nu darbo Vdk. Pinigų norint, gali žmogus greita atsisakýt Krok.
ǁ pasidaryti netinkamam, susidėvėti: Mano batai jau visai atsãkė, reik pirkt naujus Jrb. Brika visai atsãkė, reiks naują dirbdinti Ll.
| refl.: Jau mūs tvartas atsisãko Rdm. Šita suknelė jau visai atsisãkius Krok. Paskui stabdžiai atsisakė – ir vėl sustojom rš.
11. intr. pastipti, nudvėsti: Jau bėris atsãkė, gali eit užkast Alk.
| refl. Žž: Jau mano šitas širmasai dvėselena atsisãkė, jau ir skūrą nulupiau Švnč. Šimo tekis išguldytas atsisãkė Kls.
ǁ numirti, nusibaigti: Jeigu visą suimtų [skausmai], tai tuo atsakýtum Plv.
×12. (l. odkazać) tr. Sn, Ign palikti, paskirti kam po mirties: Bobutė mirė, skarą man gražią atsãkė Ad. Kam gi mes juos atsakýsim, tuos namus? Str. Gerk, kol gerias, ba kai numirsi – visa atsakýsi Rod. Daiktus, ant to testamento atsakytuosius, turi afieravoti WP128. Tėvainumop gyvatos amžinos testamentu atsakei̇̃ DK142.
×13. (sl.) refl. atsidurti, pakliūti: Palauk, atsisakýsi tu mano rankosna, paminėsi! Prng. Kap duosiu, tai net trečioj žemėj atsisakýsi! Dsn. Anys sėdos ir kap žodžiu atsisakė prie ožiukui TDrIV219(Prng).
14. intr. atitikti, derėti: Raitelis buvo dailus vyras, ir jo drabužiai visai atsakė arklio gražumui J.Balč. Ogi ir stovyla mano argi ne atsakanti drabužiams?! Žem. Užimsite atsakančias jūsų išgalėms vietas žmonių draugijoje Jn. Kitose tarmėse jiems galės atsakyti truputį kitokios vardų lytys K.Būg. Čia vėl nėr ko stebėtis: raštai atsako žmonių jausmams V.Kudir. Reikia visur būti su protu, jei nori būti atsãkomas (jei nori visur įtikti) Bsg.
atsakýtinai adv.: Raštininkai turėjo atsakytinai kalties naujus žodžius rš.
atsãkomai
◊ nùgara (káilis) atsakỹs gausi mušti: Nedrįsk valkioties, atmink, nugara tavo atsakys Žem. Kaip tu nori, tavo paties kailis atsakys: kad neklausysi, gausi nuo tėvo KlK10,40(Tl).
nuo krỹžiaus atsakýti susenti, sukriošti: Tie seniai visi atsãkę nu krỹžiaus Grd.
nuo šáukšto atsisakýti menk. mirti: Vakar du nu šáukšto atsisãkė Šv.
pi̇̀nigus atsakýti numirti: Jau pi̇̀nigus atsãkė Lp.
1 ×dasakýti (hibr.)
1. tr. Dglš pasakyti, nurodyti: Aš jam dasakýtau akysna Arm. Nedasakýsi nūnai, kiek man metų Šlčn. Mergužėle mano, liūdna širdis tavo, pasakyk dasakýk, per kur juos inleisi? DrskD118.
2. tr. įrodyti: Nėra sviedkų – nedasakýsi Pls. Kuo jis dasakis? Vrn.
3. intr. suspėti kur ateiti, dalyvauti: Aš negaliu vienas visur dasakýt: i melnyčion, i girion, i an rinko Prng. Anas žmogus sumanus, kur reikia, te dasaki̇̀s Prng.
4. intr. prilygti: Kap mūs širmis an ejimo, tai jam nei jokis arklys nedasakis Švn.
5. intr. Lp įkyrėti (ppr. kalba).
| refl.: Jau jiej seniai sakės ir dasisãkė Pv.
1 įsakýti NdŽ
1. tr., intr. SD187, SD164,317, H160, MŽ, N, Sut liepti: Įsakýk bernui, kad taip padarytum J. Vaikis padarė, kaip buvo įsakytas J.Jabl. Ir teip jo visos klauso, jog, ką įsakytos, tujau nudirba S.Dauk. Juk mes darom, kas mums įsakyta V.Krėv. Greitas kitiems įsakyti, bet pamėgink pats kitų paklausyti KrvP. Jaunam kareivėliui namo jot įsãkė JD1122. Tai mokyta močios dukrelė, įsakyta mielo tėvelio NS705. O motinos įsakantis tonas vis dėlto jį kiek įbaugino I.Simon. Todėlei klausyk, manas sūnau, mano balso, ką aš tau įsakau BB1Moz27,8. Tatai intisakau BzB164(MP26). Insakaũ jumus, idant mylėtumbitės bendrai DP528. Padarė teipo, kaipo įsakė jam Ch1Mt1,24. Įsakomasai vekselis rš.
įsãkančiai adv.: Motina įsakančiai prašneko rš.
įsakýtinai
įsãkomai adv.: Įsãkomai pabrėžti LKGII518.
2. tr. SD405, H177, LL323 nurodyti, nustatyti (tvarką, reikalavimus): Žmonėms buvo įsakęs žvirblių galvomis ir mokesčius mokėti J.Jabl. Įsakė, kad valsčius kas metą kunegui piltum pyliavą ir suneštum rinkliavą M.Valanč. Iš valdžios buvo įsakýta, kokį įrankį turėti, gaisruo atsitikus Lpl. O ką čia daba velnią ištaisysi: jug ka jau Dievas taip įsãkė, reiks taip i daryti Lk. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą BB2Moz15,25. Tatai darysime, ką mumus Viešpatis įsãkė DP188. Visokius gerus darbus įsako SPII156. [Geri darbai] mumus liepti ir įsakyti est dešimtyje prisakymų Dievo DK73. Nusižengė, nepranešęs iš anksto įsakytąja tvarka rš.
3. intr. Q141, K įkalbėti, įprašyti, įtikinti: Vai aš insakiau savo berneliui rudenužyj atjotie BsO60. Kuris laikas, ir dar jo nėra namie, nors vakar gerai įsakiau, kad anksti parjotų V.Krėv. Tau negalima nieko insakýt, tu vis savo ir savo Vdn. O taip yra įsakýta, mūso žmonys kalba Kv. Reikėjo sakyti, ale ką tokiai žioplei įsakýsi! Krš. Par laiką gal anai įkaliavoti, įsakýti Trk. Įsakė, kaip kaltais įkalė M.Valanč. Šitai aš tau insakiau, idant būtumbei drąsus ir nenusiminęs BBJoz1,9.
| refl. tr.: Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, tada jis iš tikrųjų sau ką įsišvilpia, įsisako Vd. Įsisakýčiau savo broleliams, kad mane atlankytų JD1167.
4. tr., intr. pasakyti, nupasakoti: Kas čia jum insãkė, kad čia gyvenu? Dglš. Insakyk gerai, pro ką te in jus eina, gal ir rasiu Trgn. Jis būt insãkęs, kad būt parvežęs Lp. Anas insaki̇̀s jumiem visa Lz. Bei jis insakė jiemus vis, ką ponas su juo kalbėjęs buvo BB2Moz34,32. Vai tėvuli, tėvuli, kad neįsakai, kada pareisi, katruoj keleliu (rd.) TŽI280(Mrs).
| refl. tr.: Tai jau ir pati įsisakė, kod esanti nedora mergelė Vd.
5. tr., intr. I, Š, Alk, Kl sugebėti gerai, gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti: Kumelį nuo kumelės būt atkalbėjęs, – toks įsakąs buvo Dr. Koks ans buvo vykęs kunigas, kaip ans liuob pamokslus įsakýs Grg. Nė par kiek kame nebėr tokio įsãkančio kunigo Gršl. Jau mūsų senis klebonas pamokslo neįsãko Srd.
6. refl. NdŽ įsitraukti, įsismaginti sakyti: Kai įsisãkė, tai pusantros valandos sakė kunigas pamokslą Š.
7. refl. Sn, Kt, Krsn, Prl įgristi, įkyrėti: Jau kap man insisãkė šįmet tos žąsys: daugiau niekap nelaikytau Rdm. Tą vasarą jos man sakės ir insisãkė, tegul jas galas! Pv. Jau jis man insisãkė ik gyvam kauli Mrc. Man įsisãkė tas nakties darbas Klvr. Kap jau insisãko, tai mislini: eisi, kur akes neša Lp.
8. refl. atsimokėti už negerą darbą, nedovanoti: Anas mane pomėtis (atsimins), kap aš jam insisakiaũ Arm. Palauk, aš jam insisakýsiu ažu itą mušynę Arm.
◊ kur̃ vélnias (giltinė̃) įsãkė nežinia kur (eina, išvažiavo): Išvažiavo, kur̃ vél[nia]s įsãkė Ggr. Eit, kur̃ gi̇̀ltinė įsãkė Slnt.
1 išsakýti NdŽ
1. tr. R46, Sut, N, K, M, Š, Ser išpasakoti, papasakoti: Anas išsãkė momai visa, kap dirbos Lz. Gal dabar visas tokias [vietas] išsãkėm? Trgn. Juozapėlis visa jai išsakė: obelis nudžiūvus, vyno šulnis išdžiūvęs, visi galvijai nebelinksmūs MPs. Jis visą dvarystą išsakýdavo Rm. Visus savo vargus išsãkė Rod. Nei liežuvis išsakyti gal, nei plunksna aprašyti SGI140. Sunku išsakyti, kas dėjosi jos širdyje TS1902,1. Išsãko, taip i taip buvę, vis iš kningų, kur surašyta Krš. Tas vėl šį tą sakinėja, sakinėja, nieko neišsako (nepaseka pasakos), ir gana BsPII92. Kol išsakė, ir užgiedojo gaidys SI123. Ma[no] tėvas buvo geras, nė išsakýt, nė pamiršt negaliu Btrm. Kas gal gyvenimą jo išsakyti BPI418.
ǁ atvirai pasakyti viską: Kad galėčio atminti, ką pradėjęs kalbėti, lig galo išsakýti, tad kas kita Sd. Ją kap primygs, visus galus išsaki̇̀s Ml. Laimingas jautės, visa tai išsakęs T.Tilv. Našlelės žodeliai išsakýti, našlelės paduškos išgulėtos (d.) Ad. Jėzus, išsakęs tus prisakymus savo dvylika mokytiniams, išėjo iš ten toliaus mokyti BbMt11,1. Išsakysiu tad Ponui savam didį krūpavimą mano PK99.
| refl. tr., intr. Š, BŽ85: Saliutė vis labiau nerimavo – ją ėmė noras išsisakyti, išsilieti J.Paukš. Žmogui išsisakyti yra būtina T.Tilv. Išsibliovė, išsisãkė [pati] tam seniuo ir jaunikliuo Grv. Kai išsisãko piršlys savo [gėrybes], klausia tėvų, ar duos pasogos arklį pakinkytą Skdt.
2. tr. SD417 nurodyti, nusakyti, išdėstyti, išskaičiuoti: Nemoku tą gatvę išsakýti, kur anie gyvena Krš. Bobutė pamatė ir gerai išsakė ponui, kur paslėpti pinigai Pn. Negalės nei rykštelės išsakyti pradėjimo WP142. Idant išsakytumbiau visas garbes tavo ūlyčiosu Mž521. Dievo nė vienas niekadais neregėjo, viengimis sūnus, kursai yra prieglobstyje tėvo, tasai išsakė MT1. Atversiu priežodžiuose nasrus manus, ižsakýsiu uždengtus daiktus nuog pradžios pasaulio DP87. Išsakysiu daiktus paslėptus nuog pradžios svieto BtMt13,35.
3. tr. išreikšti žodžiais: Savo mintis, jausmus, norus kalba išsakome J.Jabl. Ir mes vėl tylime nerasdami tinkamų žodžių susikaupusioms per daug metų mintims išsakyti sp. Dienų trumpumas, nakčių ilgumas – neišsakytas visiem ilgumas LTR(Kz). Beveliju jausti sutrynimą širdies, nekaip mokėti ją žodžiais išsakyti M.Valanč. O kasg išsakys, koksai tatai gerbimas bus DP491. Darbus jo rankų išsako dangaus stiprybė Mž173. Girdėjo neišsakytus žodžius, kurių nedera žmogui kalbėt Ch12PvK12,4.
neišsakýtinai adv., neižsakytinai SD191: Bet koks neišsakytinai didis buvo jo nusižeminimas Kel1881,49.
4. tr., intr. sugebėti gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti, dėstyti, perteikti žodžiais: Kad mokytas būt buvęs, tai pamokslą būt labai išsãkęs Krs. Kitas labai gražiai išsãko [oraciją per vestuves] Jnšk. Išgieda jis geriau, negu išsako S.Čiurl.
5. tr. ištarti, iškalbėti: Nė žodžio nebišsakė ir susmuko S.Dauk. Anas sunkiai ūtura, neišsãko gerai Ml. Nebeišsãko, kas yr Imb. Kad tu „Jezus“ neišsakýtai, kap tu negalėjai jam žodelio pasakyt Rod.
| refl.: To žmogaus kažkaip dyvinai pavardė išsisako Vvr.
6. tr. Q255 prisipažinti, pasisakyti: Nuodėmes ižpažint ir ižsakyt SPI159. Ižsãkęs pirm kunigui visus pražengimus savus DK100. Dievui nuodėmes savas ižsakys DP574. Savo prastojimus po akimis Bažnyčios išsakydlavo MT141.
| refl.: Ne gana po Dievo akim ir kunigo ižsakýtis nuodėmių, bet reikia ant to gana daryt kiekvienam DP574.
ǁ refl. prasitarti: Neišsisãko, ką anas buvo vogt Dglš. Ką jūs girdėjot, niekam neišsisakýkit Tvr.
7. refl. atsisakyti, atsižadėti: Tu pirmai išsisakei̇̃ šito šniūrelio [žemės], dabar i vė su akėčia lendi Ml. Nuog tokių tėvų išsisakýk ir eik žusirišęs akis kraštan svieto Dbč. Reikia iš darbo išsisakýt Dglš.
8. refl. išsiginti: Dabar išsisakė, ką neturi pinigų Tvr.
9. tr. paskelbti: Karę jiems išsakė S.Dauk.
1 nusakýti Š, NdŽ; Ser
1. tr., intr. nupasakoti, apsakyti: Ir Ona nusakė visa, ką mačiusi ir girdėjusi Vaižg. Viską nusakiáu, kaip buvo Krš. Nebeatamenu visko nusakýt kaip reikia Km. Anas pasaką gražiai nusãko Ml. Ir kaip jis visa nusako – ot kalbočius! Svn. Ans senesnis, ano paklausk, daug nusakýs Krš. Mūsų senutė nusakýdavai apie lažus LKKV164(Grz). Svietas jau buvo nusakęs, kad ligonas nė musų nebepasigynio[ja], o dėlto išgijo Šts. Nusãko kaip te buvęs Sv. Matai, anas nusakýt moka gerai: kad nusakis, tai, regis, tikrai te teip ir buvo Skdt.
^ Velnias nėr teip baisus, kaip nusãko Krd.
| refl. tr., intr. NdŽ: Žmogus nusisakė visa savo bėdą nuo pradžios liki galui BsPII182. Žinai, boba: sustiko kitą tokią ir nusisãkė visa Sv. Kaip anas nusisãko, tai pas juos viso kalnai Ds. Nusisakaũ, kad dėl momos verkiu, bet ne dėl dainų Trgn. Nusisãkė eisiąs mokinties Vilniun Užp.
ǁ perdedant nupasakoti: Gal ir nusãko, ale ir iš tikro geras jų arklys Trgn. Tu jau per daug nusakai: nei taip buvo, nei niek Ds. Ta Jonienė kad nusãko, tai nusãko, tik tu klausyk jos! Sml. Oi nusãko senis – virsti iš juoko Dbk. Melagius buvo žmogus, bet nusakyt tai mokėdavo LTR(Dkk).
ǁ tr. K paskelbti.
2. tr. išreikšti, apibūdinti: Visa tai galima buvo dešimtim žodžių nusakyti rš. Petrui ėmė rodytis net įdomu, kaipgi tie žemaičiai šį ar tą dalyką nusako Vaižg. Tavo veiksmai nusako tavo vertę rš. Tam gražumui nusakyti jai trūko žodžių J.Balč. Kretingiškiuose ši mįslė – pilnas puodas mėsos, abu galu kiauru – nusako žiedą rš. Jeigu arklys buvo baltas, tai ir nusãko, koks jis buvo Pl. Baranauskas atskleidė sunkiai suvokiamus ir dar sunkiau nusakomus vidinius žmogaus ryšius su gamta rš. Koks gražumas to bernioko: čiupryna šviesi, kakta plati, nu, bet tokie dalykai nenusãkomi, reikia pačiai pamatyt Skrb. Ant jo didelės, mašinėle kirptos galvos kėpsojo sena, nenusakomos spalvos veltinė skrybėlė J.Avyž. Taip nusako, kad visi supranta Tsk.
3. tr. nurodyti, išdėstyti, paaiškinti: Paprastai liaudies pasakose veiksmo vieta nenurodoma arba nusakoma labai trumpai: „viename krašte“, „vienoje karalystėje“ rš. Stengiausi vieną kitą mažmožį tiksliau nusakyti J.Jabl.
| Kaip nusakei̇̃, teip ir gersiu [vaistus] Aln. Kirtis nusako kartais ir žodžio reikšmę KlbII6. Jis nusãko visa, kur kas padėta Slm. Anas man gerai nenusãkė, tai nežinau, kada pas jį nuvažiuot Ml.
| Nusakomieji sakiniai dažniausiai žymi priežasties-padarinio santykius: pagrindinis dėmuo iškelia tam tikrą reiškinį, o šalutinis jį paaiškina, nusakydamas iš jo plaukiančius padarinius LKGIII836. Brūkšnį vartojame kartais ir nusakomajame sakinių sujungime dvitaškio vietoje J.Jabl.
^ Durnas durnam kelio nenusakis LTR(Rm).
ǁ nustatyti: Gyventojai mokėjo tam tikrus papročio nusakytuosius mokesčius rš.
ǁ intr. kalbėti, patarti: Tėvas teisingai nusãko, turi klausyti Krš.
4. tr. iš anksto pasakyti, numatyti: Nusakiaũ teisybę, ir stojosi taip J. Aš nusakiaũ, kad taip bus blogai, ir įvyko J. Buvo nusakę, kad pintuvės būs su trūbais, o kaip reik – nė kokių Šts. Orai pasikeitė greičiau, negu spėjo pilnatis pereiti į delčią, kaip ir buvo nusakęs šlubasis Doveikos piemuo rš.
ǁ atspėti: Jagu man susės šeši, tai iš akių aš kaltąjį nusakýsiu Slm.
5. intr. klaidingai nupasakoti: Sakė sakė ir nusãkė Vj. Bobos kelio neklausk: sako sako – nusãko velniai žino kur KzR. Per kitus pasakysi, tai į šoną nusakýsi Prn.
6. intr. ką bloga pasakyti: Kodėl kiekvienas ant jos tep nusãko? Gs.
7. refl. suversti kaltę kitam: Vienas ant kito nusisãkė, o kalto nerasi Tvr. Jis išdaužė langą, bet nusisãkė Trgn.
8. refl. nusistatyti, pasižadėti: Aš nusisakiaũ, kad tylėsiu ir nė žodžio nesakysiu Skr.
1 pasakýti NdŽ; Ser
1. tr. H žodžiu ar raštu pareikšti nuomonę, mintį: Mislį savo dėl ko pasakau R186. Visą tiesą pasakysiu N. Pasakaũ trumpai ir aiškiai, kad ne Klvr. Pasakiaũ, tai kap kirviu įkirsta Plv. Pasãkė, kaip kirviu inkirto LTR(Krn). Ką Matulis pasakýs, tą visi pasakýs Mžk. Ma[n] kas par nosį – aš turiu drąsos i pasakaũ Jrb. Ji kreipiasi į humanitarinių mokslų fakultetą, prašydama pasakyti savo nuomonę dėl to vertimo J.Balč. Jis man balsu ką pasakė J.Jabl. Čia nieko nėra, galiu akis į akį tau pasakýti KlK8,66(Lp). Nesikarščiuok, pasakýt suspėsi Dkš. Kas ką pasãko, ažmirštu Aps. Pasakýta, ir baigta, daugiau neduosiu Jnš. Kad kas būtų pasãkęs, kad iki vakaro gyvensi, būčiau nepatikėjęs Gs. Bet ką pasakydavo, tai būdavo iš širdies pasakyta ir įtikindavo I.Simon. Pasakė kaip šlapias nedega LTR(Rm). Tai kad pasakė: nei vežt, nei nešt Pnd. Pasakýta – kirviu nukirsta Ėr. Man kad gražiai nepasakýta, tai visai nesakyt Trgn. Pasakei̇̃ – nė vienas, nė du Kt. Ka pasãkė, tai pasãkė: nė penki, nė devyni Krž. Vat pasãkė: nei grūsta, nei malta Dglš. Tai kad pasãkė: nei Dievui, nei svietui Krč. Pasakė kaip į stebulę (nušnekėjo) Ėr. Pasakė, kaip lazdon paperdė Žl. Pasakė, kaip nuo tilto nutriedė LTR(Rm). Teisingai žmonių pasakýta: negirk dienos be vakaro Gg. Gerai pasakýta: mažam, kur raudona, ten gražu Kp. Pasakýta yra: alkanam ir nuogam miestas negražus Dg. Seniai pasakýta: kad gaspadorius žinotų, kada vagis ateis, anas nemiegotų Aps. Tu jam taip ir pasakýk į akis Alk. Pasakyk tu jam, kad jis, kvailys, eitų nuo tavęs šalin Plv. Kap misliji, teipo ir pasãkai Aps. Pasakiaũ žuminčioj (padariau užuominą) Rod. Pamisakai, esigu tu krikščionis? AK6. Aš gan nūlaidi esu, ale to pasakýto (tų skaudžių žodžių) niekaip negaliu užmiršti Krš. Tik turėk tokio šieno – pasaki̇̀s (dar mat peiks)! Mžš.
^ Ką negirtas mislija, tai girtas pasãko Ds. Kiti ir juokdamies teisybę pasãko Ds. Žmogus dirbdamas padaro, kalbėdamas pasãko (reikia ir gerų kalbų) Dkš. Greitai gerai nepadarysi ir greitai gerai nepasakýsi Dg. Čia pasãkant, čia paliekant (tegu niekas nesužino, kas buvo kalbėta) Sb. Nu tatai, pasakė – nebliko (niekus pakalbėjo) Plt. Ką jau girtas pasakis, tą nė velnias neišmanis LTR(Ob). Daug sakyta – maža pasakyta LTR. Kaip čia pasãkius – gal ir nieko būtų to mezgėja Vb. Trumpai pasakius, nėra jokios tvarkos Blv. Ir vis tiek šypsojosi Juzukas, tikriau pasakius – šaipėsi J.Balt. Tep pasãkant, biednai gyvenom Rod. Ką tu pasakysi! – stebisi Akvilė J.Balt.
| refl.: Ne tam savo sūnų auginau ir turtą jam kroviau, kad jis kampininko dukterį man į namus parvestų, – skildamas pintį, iš lėto pasisakė Grigas V.Krėv.
ǁ teigti, tvirtinti: Negalima pasakyti, kad visi gyvuliai miegotų naktį Blv. Toj dainoj pasakyta, jog dieveriai marčią virkdė, o pri anytos vartų ji pamatė savo vargą StnD20(pastaba).
ǁ pažadėti: Valdybo[je] nieko gero nepasãko, tik akyse paglosto Jnš. Tėvo prašiau vartelius pataisyt, visą savaitę žada žada, sakau: tavo liežuvis pasakỹs, o mano rankos padarys Snt.
| refl.: Karalius, tą kalbą gerai įsidėjęs, pasisakė užmirštąs visas senas jų kaltybes M.Valanč.
2. tr., intr. K, Kdn pakalbėti, ištarti: Kap man sako, eš žinau, ė pasakýt negaliu Nmč. Aš truputį moku prastai ką pasakýt Pb. Per mus da kitep pasãkai, tai da išjuoks Dglš. Susgauna, pasãko ir tikrą lietuvišką žodį Smal. Jau žodeliai pasakyti, sumainyti žiedeliai LTR(Pnd). Pagisakýk, mielas, nor vieną žodelį LKKVII196. Ir užkrito munie – pati širdis norėjo pasakýti Klk. Kap tik pasakaũ, tai tep i eina ašaros (verkiu) Rš. Būdavo, prieš tėvus i žodelio nepasakai̇̃, ė dabar… Dglš. Žodį pasaki̇̀s, tai kaip nukirsta Ut. Tep pasãkai, kap gerai Lz. Ko čia vis griaudi, neduodi nė žodžio pasakýt Šmn. Kur daug raidžių, i nebipasakáu visų Slnt. Iš mūs niekas nepasãkė nė pusę žodžio LKT202(Kbr). Iš baimės žodžio negalėjau pasakyti Jnš. Seniau jaunimas žodžio bijojo kokio pasakýt Lt. Ir atminė Petras žodį Viešpaties, kurį jam buvo pasãkęs DP159. Pirmiausia ji pasakė jam labą dieną J.Balč. Ir visi, kaip dera kaimo žmogui, nesakė tiesiai, ko atėję, o įeis, pasakys pagarbintą, sustoja prie slenksčio ir stovi J.Balt. Susitikęs tai labas nepasakýčia Vp. Ka jis ma[n] būt dėkui pasãkęs – anė tiek Gs. Pasãkai dėkui Grv. Pasakytų̃bi: – Eima drauge, – ir visa Lz. Šuo ruobas, kelas bėgti, kad pasakaũ uži J. Jis ma[n] čėsą pasãkė (pasveikino „labą rytą“, „labą dieną“…) Smln.
| Kad ta kiaulė būt nors kriukt pasãkius! Všk.
| prk.: Nuimk nuog ùgnės kopūstus, anys tę virė virė ir gana pasãkė (labai suvirė) Arm.
^ Pasakytas žodis yra sidabrinis, o nepasakytas – auksinis LTsV109(Srd).
| refl. tr.: Davė jam (suimtajam) broliu[i] sudieu pasisakýt LKT253(Rm). Susirašinėkiva, meilių žodelių pasisakykiva, tai ir būsiva laimingu Vaižg.
3. tr. Sut pranešti: Pastatykit kvortą arielkos, aš jum gerą navyną pasakýsiu Antr. Kad būtų kas pasakęs – ji namie, būtau sakius – nėra Lt. Tris kilometrus atėjo pasakýt, kad serga Klvr. In krikštynų tai prašo, o kap numiršta, tai pasãko Dv. Kai dažinosi, kad atvažiavo, pasakýk Mlk. Priėjęs tylom pasakė giminėm, kad anas atsivežęs pačią, bet ji nedrįstanti vidun eit – esanti pusnuogė LTsIV278. Diedas žino: su boba kap supyksi, tai gali [kam] pasakýtie LKT336(Rš). Ko nepasakéi? Būtumėm nuvažiavę LKT99(Užv). Seselė pamatė, matušei pasakė StnD8. Jos nueita i pasakýta Dglš. Valgaite ir savo draugam pasãkaite: tepavalgai ir tepamiegti Aps. Tai tu pasakýkie motulei mūs didelius vargelius (rd.) Mrc. Jie nueina neprašyti, nepasakýti Lnkv. Pasakė par burnas pranašų savo brš. Pasakyčiau kaliniams paleidimą BBIz61,1. Potam tapo Jozefui pasakyta BB1Moz48,1. Pasakýkite dukteri Siono: šitai karalius tavas eit tavi romus DP1. Bet saugokitės, štai pasakiau jums pirm visus daiktus Ch1Mr13,23. Jeigu padarysit geradėjystę …, pamisakykit Ch1Moz24,49.
^ Atlėkė paukštis be sparnų, pasakė žinią be liežuvio (laiškas) LTR(Vdk).
ǁ paskųsti: Gerai, neklausai – bus pasakýta ir tėvui, ir močiai Sdk. Aš tavim būvant pasakýčia Strn. Kaip tau negėda – būsi pasakýtas mamytei! Plng. Ievele, ievele, neganyk po pievelę, pasakýsiu ponu[i], nukirs tau galvelę Pls.
ǁ išpranašauti: Išvysite bjaurą išnaikinimą, kursai yra pasakytas nuog Danieliaus pranašo brš.
ǁ paskelbti: Užgimimas tavas … pasakė linksmybę visam pasauliui DP506. Priš Užgavėnes daugiausiai šliūbų: ligi dešimt penkioleka užsakų pasakýdavo kokį sekmadienį Vdk.
4. tr. pateikti žinių apie ką, duoti informaciją, atsakyti, paaiškinti: Aš pasakaũ, kaip y[ra] – nė pridedu, nė atimu Jnš. Jaunesnių paklausi, tai pasaki̇̀s, kap kas vadinasi Dbg. Negaliu pasakýt, kaip kada rados tie lietuviai [Ciskuode] Cs. Paklausk jos, tai pasakỹs kai aguonos grūdą (viską) Lnkv. Galva nebeišneša, ką jau te pasakýsi Šmn. Kataras jūs pasãkėt, kaip tatulį vadintie? Grv. Vyresnį sūnų ir mušė, ir ką nedarė, kad pasakýtų Dgč. Ka būtų dėl to klaususi, būčiu pasãkiusi Trk. Pasakyk, Siguti, kurgi mamytė? Km. Šis laiškas tau pasakys [teisybę] V.Krėv. Aš ratelį (visas ratelio dalis) greit pasakýčia Rmš. Ko tu vaikščioji plika galva, tu man pasãkai Dgp. Pasakýta gi man nuo dieduko, aš atamenu Aps. Ką mažam pasãko, ir neažmirši Ob. Yr aiškiai pasakýta, ir anie žino, kiek reik supilti Slnt. Pasakyk man, ar yra neplyštamas daiktas? J.Jabl. Vargu ar kas pasakytų jo pavardę – Malūno Juozas, ir tiek V.Bub. Pasakyk, mergele, iš kur svečių lauksi? Dkš. Oi tu martelė, tu niūronelė, kas tau pasakė, kas pamokino? StnD22. O jūs paukštelės, o jūs paukštytėlės, pasakýkit man teisybę, iš katros šalelės (d.) Kp. Pasãkai, mergele, pasãkai, dienele, kas gražiai žaliuoja žiemą vasarelę? (d.) Aps. Pasakýkai, panaitėle, ar tu mane myli? (d.) Ds. Pasakýk, berneli, man dalyką šitą, kodėl išsirinkai sau mergelę kitą? DrskD27. Niekas nepasakỹs tą, kas žmogui yra (kokia liga) Jrb. Trūsiau par dieną – negaliu įsakmu pasakýti darbą J. An šitokį žmogų nueik, paklausk, tai nieko tau nepasaki̇̀s LKT355(Nmč). Noris jums pasakyčia, neintikėsit SE254. I pasakýk tu kam (niekas nepatikės), kad aš matydavau [aitvarą]! Pn. Kap tik grieką pasãko, obuolys papt (ps.) Eiš. Prašau tave, pamisakyk, kur anys gano BB1Moz37,16. Meldžiamas pamisakyk, kame tavo didė syla BBTeis16,6. Pamisakyk, meldžiu, visus didžius darbus, kuriuos darė Elisa Ch2Kar8,4.
| prk.: Kitam tie [mechanizmo] garsai – vien burzgimas ir trinksėjimas, o Dainiui jie labai daug pasako V.Bub. Tai ne koks eiliakalys, o vienas tų, kurio jau pats vardas daug ką pasako rš. Ir eigastis daug pasako, kas do žmogus LTR(Km). Ką tos kortos gali pasakýt! Rod.
^ Ausų pasiklausk – pasakys KlK21,70(Jnš). Viską pasako be liežuvio (knyga) Pnd. Be dūšios, be kvapo – teisybę pasako (laikrodis) Jrg.
| refl.: Kad turėčiau „Aušrą“, „Šviesą“, „Varpą“ ir Vilniaus meto laikraščius, galėčiau pasisakyti dabar, ir ką kada skelbęs ar rašęs J.Jabl. Apie … niekybę nuodėmės gali pasakýtis DK93.
ǁ I, Kdn, Smal tiksliai iš atminties nurodyti: Kad, mat, tų metų aš nebegaliu pasakýt Mšk. Koks žodis iš vieno punktelio išsitraukia, iš kito, o visos dainos nepasakýsiu Šmn. Prieš karą, nepasakýsiu dabar kuriais metais, jis pirko Alksnėnuose namus Alk. Nepasakysiu, tris ar keturis rublius mokėjau Kš. Katras [mėnuo buvo], nepasakýsiu tikrai Pb. Nepasakýsiu, kap ana toj upė kur vadinasi Šlčn.
5. tr. išreikšti, apibūdinti: Perkeltinės reikšmės būsimuoju laiku paprastai pasakomas kartojamas, dažninis veiksmas LKGII127. Antano Juškos raštai yra mūsų rašliavoje nepasakomos verčios A1884,421. Gimdytojai … nepasakomas širdperšas patirti tur TP1881,48.
| Nepasakomasis reiškimas (bendratis) LL7. Veiksnį sudaro dažnai ir linksniuojamojo žodžio vardininkas, suvestas su nepasakomuoju veiksmažodžio reiškimu J.Jabl.
^ Gi ir melavimas jo – nebėr kaip žmogui pasakýt! Srv. Jau tu buvai avinas, bet dabar tai nei kaip žmogui pasakyti rš.
nepasãkomai adv.: Ji nepasakomai bijojo vandenų I.Simon. Vertas ir nepasakomai brangus daiktas yra kariauti už savo gimtąją kalbą I.Simon.
6. tr. R201, KI622 papasakoti: Jin pasãkė, kaip buvo Pn. Aš pasakýsiu, kap gyvenau seniau Dbg. Ekšin, ką aš tau pasakýsu LKT102(Vg). Niežti liežuvis pasakýtie GrvT77. Kūmule, mes abi, o Dievas trečias – tau pasakysiu, kad niekas nežinot Rod. Kad nežinau pasakýt nieko Skp. Prašom prašom paklausyti, ką mes turim pasakýti (d.) Šmn. Geriau galiu pasakýt, kap kas parašyt Švnč. Pasãkai tu man, ką regėjai Lz. Kitandie pasãkai tu man, kiek darbo su linais LKT346(Dsn). Tep gražiai nepasakýčia Brš. Nu, pasãkai, ką rašo LKT336(Rš). Jam visa pasakýčiant apie tą paną LKKVII191(Krs). Ko žmonės nepasako, žemė pasako LTR(Vs). Yra ko klausyti, o nėra ko kam pasakyti Sch84.
^ Be burnos, be liežuvio, bet daug ką pasako (knyga) LTR. Kad prakalbėtų, daug pasakýtų (kelias) Ds.
| refl. tr.: Ką ži̇̀nos, pasãkos Pvn.
ǁ pasekti (pasaką): Da vieną aš jum pasaką apie vilką pasakýsiu Dgč. Bobut, pasãkai pasaką Str. Jeigu giedot nemokate, tai pasãkaite Ad. O ana pasakė aną pasaką vaikamus žmonių savo ChTeis14,17.
^ Greitai pasaką pasakysi, bet ne taip greitai darbą padarysi LTsV365(Srd).
ǁ padeklamuoti: Pasakýk eilėraštį, katrą prie eglutės sakei Slm.
7. tr. Pb, Žg, Lž, Dkš išdėstyti žodžiu: Bevartydamas savo popierius, užtikau vieno prancūzo prakalbą, pasakytą akademijoje Blv. Paveikslavo, da prakalbą pasãkė [pirmūnams] Gsč. Išnešant kūną iš rūmų, kunegas Tamošius Dobševyčia … pasakė susirinkusims žmonėms gražį pamokslą M.Valanč. Pasakyti prilyginimą I.
8. intr., tr. paliepti: Pasakýk jam, kad tuoj ateit[ų] Dglš. Grįžk atgal ir pasakyk tam aklam elgetai ateiti į mano namus rytoj J.Balč. Kaip jis pasakė, kaip kirviu įkirto, taip ji tikriausiai pildė Žem. Kas pasakýta, turi būt padaryta Zp. Jau tam išdykai nė žodžio nepasakýsi, nieko ans tavęs nepaklausys Vvr. Liepia važiuot jam miške ir parvežt vienam pasakyto storumo medį LTR(Vs). Girdėjot, jog pasakyta yra seniems: neužmuši BtMt6,21.
9. intr., tr. nurodyti, pamokyti, patarti: Led išdrežėjo atžūlai pasakýti, ko virti J. Aš mergiotei pasakýsiu, ką daryt, ir ateisiu Pb. Pasakýk, gegute, kur dabar man eiti (d.) Gg. Oi pasakai man, mano motule, kap man an svieto gyvent LTR(Ad). Ar tu jam pasakýsi – nė balso (nė nemėgink) Jrb. Geriau padaryt, nekaip pasakýt Dkš. Kvailam nepasakýsi PnmA. Pasakýtei kožnas razumnas, tik padaryt ne Sld. Tėvas mirdamas pasãkė vaikui, ka nebūk ponui ištikiamas, nesakyk žmonai teisybės ir svetimo vaiko neaugyk (ps.) Šln. Tu man nepasakýsi! Ss. Mokytojau, pamisakyk, ką aš teipag daryčia MP314.
10. tr. nustatyti: Be daugskaitos linksnių kirčio vietos negali pasakyti, katro jie kirčiavimo KlbX283(J.Balč). Kas parduoda, tas ir kainą pasako A.Vien.
ǁ paskirti: O kaip jau diena pasakýta buvo prašvitus, štai baudžiauninkai visi pulkais susirinko K.Donel. Pasilik toje žemėje, kurią eš tau pasakysiu BB1Moz26,2.
11. tr. nepalankiai kalbėti, peikti, prikišti: Nieko negali pasakýt, žmogus buvo geras Skrb. Pasakýt daug kas ką pasãko – ar suvaikysi žmonių kalbas Vb. Išvažiuok pas žmogų [su reikalu], niekas nepasakỹs nieko Kdn. Argi tai yra verta klausyties, ką kas pasakys? Blv. Aš jumes nebjauroju, žodelio nepasakáu Krš. Žodį pasãkė – verki Vdk. Pasakýsi [ką nepatinkama], tai peklą razversi Dglš.
ǁ refl. tr., intr. Žl piktai, vienas kitam priekaištaujant pasikalbėti, pasibarti: Pasisãkė vienas kitam – ir vėl gerai Mrj. Mes kad ir kada ką pasisãkom terp savę, tai niekas nežino Sdk. Ji gera: ir vaikus mylėdavo, ben žodį kokį pasisakýdavom (kartais susikirsdavome) Skp. Pasisakai̇̃ žodį su žmogum (vyru), i vė gerai Jd. Nė vienas kitam žodžio nepasisãkėm Nmk.
12. refl. tr., intr. pasipasakoti: Ji beveik ir neturi žmogaus, kuriam galėtų pasisakyti savo vargus I.Simon. Kiekgi jie pinigų praleido, nepasisakė? A.Vien. Jug broliuo reik senuojuo viską pasisakýti Trk. Nepaleisma tavęs, aiškiai pasisakyk, kame buvęs M.Valanč.
13. refl. tr., intr. R, M, Lk prisipažinti: Jis jai pasisãkė, kad jis ją mylįs KII28. Jis savo meilę jai pasisãkė KII28. Pasisakýk mamai, kad smetoną išlaižei Mžk. Pasisakýsiu žmonai, kur tie piningai Kv. Pasisakýk, ką padirbai, būs geriau – nemušu Krš. Nepaspėjau ineit pirkion, jau ir pasisãkė [,kad sudaužė puodelį] Ktk. Kada Vilius buvo geras, ji (Grėtė) pasidrąsinusi jam ir pasisakė I.Simon. Arti, pasisakiáu, ka nemoku Plng. Aš su žvake nuėjau arklių pašerti, pasisakysiu – jau kiek galva sukosi (buvau įgėręs) J.Jabl.
14. refl. tr., intr. išpažinti: Žinoma, kai kam labai patiko, kad nebereikės pasisakyti kunigui savo nusidėjimų Blv. Visi kalti pasisakýti, kurie nor turėt nuodėmių atleidimą DP204. Jog mes … pasisakýtumbime, ką piktai iž notbojimo darome DP121. Idant vėl teipajag širdimi graudžia nuodėmes mūsų apraudotumbime ir iž jų pakaktinai pasakýtumbimės DP162. Tepasisãkai, jog … neužsilaikė …, kaip priderėjo DK126.
15. refl. pasiskelbti; pasigarsinti, pareikšti: Pasisakau tamstai esąs žemaitis Jn. Pasisãko, kas, – ir įleidžiam Mžš. Atėjo vieną vakarą [vaikinas], pasisãkė, ko atėjęs Mšk. Karalienei … pasisakė karalius, kad jis ženysis kitą pačią BM284(Erž). Bernas pasisakė norįs gauti karališkąją karietą ir ristus žirgus P.Cvir. Tylėjo tylėjo, užraukęs burną – i pasisãkė, kvailiukas Ul. Jie pasisakė, kad radę kaulą ir negalią pasidalyti MPs.
^ Angelu pasisakęs, velniu nepavirsk KrvP(Vlk).
ǁ prisistatyti: Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? O kai tas pasisakė, nenorėjo patikėti V.Bub. Tiems žmonėms pasisakiau, kad aš esantis pirklys J.Balč. Merga pasisakė ėsanti karaliaus duktė LTI23(Bs).
ǁ pasirodyti, pasidaryti žinomam:
^ Geri darbai reikia surasti, o pikti patys pasisako KrvP(Btg).
16. refl. kng. pareikšti nusistatymą: Jis visą laiką buvo neramus dėl paliktų Anykščiuose savo raštų, kuriuose gan griežtai buvo pasisakyta prieš caro valdžią A.Vien. Užėjus kalbai apie sukilimą, Bytautas atvirai pasisakė sukilimo idėjai nepritariąs V.Myk-Put.
17. intr. ateiti (apie laiką): Paki visus kunkolus suskrausi, tai ir pietūs pasaki̇̀s Trgn. Šite dirbant tau vakaras pasaki̇̀s Krd. Kolei tu itą mierelę išgersi, tai i rytas pasaki̇̀s Dsn. Ir vidunaktis pasãkė, o tėvo vis nėr iš miško Trgn. Trumpa jau nakties, ligi ažmiegi, ir rytas beveik pasãko Vj. Naktis pasãkė, paki pasiekiau namus Klt.
ǁ praeiti (apie laiką): Pusė dienos pasãko, pakol ruošą apeini Trgn.
◊ ámžiną ãtilsį pasakýti laikyti sunykusiu: Studentų judėjimams dabar galima kuone ir amžiną atilsį pasakyti J.Bil.
1 išpasakýti tr.
1. I, M apsakyti, išpasakoti: Aš galėčia jum viską išpasakýt LB268. Negalima išpasakýt, kaip negera man Nmč. Man pasidarė taip baisu, kad ir išpasakyti negalima A.Vencl. Nėr kap išpasãko, kap ingyrė šitą kraštą Str. Išpasakýt negaliu savo vargų Imb. Kas išpasakys, kokį skausmą jautė saviep, matydama myliausį sūnų kybantį M.Valanč. Viso tikro mokslo tu neišmanysi, anei giesme, anei žodžiais neišpasakýsi BM453. Kažkokie neišpasakomi šiurpuliai gyslose rš.
2. išreikšti: Aš išpasakiau savo nustebimą tokiais žodžiais, kad ji susijuokė rš.
3. išdėstyti, išaiškinti: Tai galima išpasakyti trumpais žodžiais A.Baran.
1 papasakýti (dial.) tr. papasakoti: Aš papasakaũ pasaką Kpč.
1 pripasakýti intr. įsakmiai kelis kartus pasakyti: Sakiau ir pripasakiaũ, o vis tiek nepadarė Prn.
1 ×padsakýti (hibr.) LD30(Zt) žr. 1 pasakyti.
1 pérsakyti NdŽ; Ser
1. tr. perpasakoti ką išgirsta, sužinota: Ką mes šnekam, tai jin vis parsãko Vel. Nemoku aš visko parsakýt, ką man dėdina kalbėjo Skrb. Aš jau žinau, man Gasparienė visa pérsakė Sdk. Marikė iš pradžios parsakė vis, ką nu senelio išgirdo Sz. Bobos man viską pérsako Ktk. Eidamos per eilių eiles, žinios dažnai išsikraipydavo, būdavo persakomos kitaip rš. Jį (Jėzų) persakydamas ir išguldydamas WP24. Pérsakykite evangeliją DP225.
ǁ pakartoti pasakytą: Pasigink Petrį ir anam pársakyk, ką nupirkti Vkš. Matydama, kad nesuprato, dar kartą persakė A.Vien. Žinoma, ans persakė savo prižadėjimą MPs.
ǁ iš naujo pasekti: A tą visą pasaką reik pársakyti iš naujo? Všv.
2. intr., tr. Q546, R, Vkš, Sml išversti iš vienos kalbos į kitą: Rusiškai i paskaito, i pársakyti moka Bt. Ką rusiškai sako, lietuviškai pársako Jrb. Kad aš rusiškai mokėjau, tai aš galėjau da kitiems pérsakyti Pgg. Persakau į kitą liežuvį R102, N.
3. tr., intr. Sut papasakoti, apsakyti: Vis jam pársakyk, kaip buvo J. Persakaũ aš tau visą teisybę, kaip būna gyvenime Rz. Ir parsãkė broliam visą šios dienos atsitikimą BM90(Brž). Berniokas buvo atejęs, tai visas navynas pérsakė Sdk. Persakyk man plačiau, aš lig šiol nieko nesupratau Srv. Senutis pársakė apei lažus Užv. Dabar pérsakiau visą senovę Mlt. Mano žmona tik pársakydavo [apie meškininkus] Gsč. Man tas brolis parsakýdavo apie tą seselę Všk. Jis pérsakė, kap sirgęs Mrc. Prosenučiai pársako, jog švedai ant to kalno pakavojo didelius piningus BM263(Šl). Kad ir to marti, kaip parsãko žmonys, an kešenę nedėk Mžš. Kaip mama parsakýdavo, sunku tada jiem buvo gyvent Sdb.
| refl. tr., intr.: Tėvas parsisãko, kokį turėjo arklį Ul. Iš pradžių nenorėjau priimt, ale kai pérsisakė, kas toks, iš kur – ir priėmiau Srv. Ar parsisakė Jonas tau apie savo kelionę? Upt. Parsisakiau, už durų būdamas, visas savo bėdas BsPII104.
4. tr. I, Skdv atkalbėti, kad nedarytų ko nors, išaiškinti, perkalbėti: Kas yr, kad negal pársakyti?! Lkv. Tokį pasiutusį vaiką nė pársakyti negaliu Bt. Vaikas yra pársakomas: neduok – ir nenori Plt. Sakyk, kiek nori – nepársakysi Jdr. Nepársakomas, nepáršnekamas jau toks krupis Krš. Matai, koks ans yr nepársakomas Slnt. Neduok Dieve gyventi su paiku i da nepársakomu žmogu Vvr. Katram daba vaikuon gali pársakyti – dirba savotiškai, i gan Pvn. Ka tau negal pársakyti, tu vis savo i savo šneki Ll. Kas tai žino, koks tai būdas, ja ans nebus koksai dūdas neparsãkomas JV331.
5. intr., tr. per daug, labai daug pasakyti: Verčiau mažiau pasakyt, negu pérsakyt Dkš. Žinai pati, kaip reikėjo man tavęs, sakyta buvo tau ir persakyta J.Balt. Tegu sako pérsako (tegu kalba kiek nori, aš vis tiek neklausysiu) Lp. Kas nedasakyta ir pérsakyta Lp. Dovanokit, tėveliai, kad žodelį pérsakiau (rd.) Dv.
6. intr. pertraukti ką sakantį, sudrausti: Kad svetimas iš kitojo sutvėrimo džiaugiasi, tai reikia tokiam šiaip persakyti: – Ko veizi, nedyvykis! LTR(Klp).
1 prasakýti NdŽ
1. intr. pakalbėti kiek, pratarti: Jis biskį prasãko ir vėl tyli Gs.
2. refl. prasitarti: Tik ir laukia išsižiojęs, kad kas prasisakytų Prng.
3. tr. papasakoti: Tai aš jai prasakysiu visa Nmč.
4. tr. Sut išpranašauti, numatyti: Ir pagimdė sūnų senatuvėje savo, mete, kurį Dievas buvo prasakęs jai Ba1Moz21,2. Pats prasakęs dieną savo smerties, numirė A.Baran.
5. intr. išversti: Aš jum lietuviškai prasakýsiu Nmč.
1 prisakýti NdŽ; Ser
1. tr., intr. SD304, H160, Q71, R, Sut, P paliepti, įsakyti, paskirti ką daryti: Prisakiaũ, kad vaikai niekur neitų iš namų Ut. Prisãkė, kad sargai stovėtų KzR. Sūnus paklausė: taip padarė, kaip tėvas prisakė LTR(Ktk). Man visko prisãkė, prireikalavo, aš nevalioju Dkš. Jam prisãko, kad nieko neleist[ų] Lš. Gal tu šitą bernužėlį labai pamylėjai, kad prisakei̇̃ atvažiuotie šitą rudenėlį? DrskD144. Prisãkė mumi šaudyt in viršų Krm. Jeigu tau miela gyvastis, tai išpildyk, ką aš prisakysiu V.Piet. Mirdamas prisakė saugoti tėvynės garbę ir vienybę kaip savo akių šviesą J.Gruš. Nei aš sakau, nei prisakau – ryžkitės LzP. Munie buvo prisakýta auginti veršius Gd. Mūsiemi vaikami prisakýta LKKIII120(Zt). Prisakýtas darbas tęsas tolyn Vn. Kodėlei jūs … prisakytą dienos darbą nenudirbot kaip pirmai? BB2Moz5,14. Kodėl gi darote priešingai, o ne taip, kai prisakyta Sz. Tas vyras mumus drūtai prisakė ir bylojo BB1Moz43,3. O ans jiems prisakė labai, kad to niekas nežinotų Ch1Mr5,43. Jis prisãkė vėjui, ir pastojo tyka KI480. Ir jisai prisakė mumus sakyti žmonėms ir liudyti, jog jisai yra paskirtas nuogi Dievo sūdžia gyvų ir mirusių VlnE57.
| refl.: Prisisakýk, kad užmokėtų išlaidas į teismą važiavimo Šts.
ǁ pakartotinai įsakyti, įkalti, prigrasinti: Ir prisakiaũ nupirkt sietą, ir tai ažmiršo Trgn. Tik prisakýsi, prigrasinsi, kad neik prie ežero, jau vėl, žiūrėk, te sėdi Ds. Visi suėjo krūvon ir prisakė vieni kitiems, kad neprasitartų niekam, kas čia buvo įvykę rš. Išlupė, prisãkė, kad dagiau nebeitų, ir išvarė BM157(Jnšk).
2. tr., intr. H177, [K], Š įpareigoti, nurodyti, kaip elgtis, ką daryti: Teip dabar prisakýta iš valdžios, kad vasaros čėse nebūt gert [svaigiųjų gėrimų] Slm. Prisãkė, kad paršiuką kožnas nusipirktų Dgp. Gulėk – ir daktaras taip prisãkė Skr. Jam tėvai neprisaki̇̀s [kaip gyventi] Žrm. Anys ūmai atstojo nug kelio, kurį aš jiemus prisakiau BB2Moz32,8. Trečias prisakymas prisako švęstie šventas dienas Tat. Ir kaip Jokūbas liovęs buvo prisakyti savo vaikams, suguldė jis kojas savo krūvon ant patalo bei išdvėsė BB1Moz49,33. Tatai jumus prisakau, idant tarp savęs mylėtumbitėsi VlnE177. Tu mums prisakei vienybę, malonę, jeib gyventumbim Mž50. Meilė nug Viešpaties prisakyta yra trejokia P. Mokinkite juos laikyti vis, ką aš esmi jumus priesakęs MT99.
3. intr. Slnt, Cs išaiškinti, įkalbėti, įtikinti: Vaikams negaliu prisakýti, kad po lauką nelakstytų Vkš. Aš viską esu pargyvenusi, mun neprisakýsi Krš. Tu mun neprisakéi ir neprisakýsi! Dr. Gali sprogti – neprisakýsi, neišsiginsi jokia mada Žr. Jauniesiems negali beprisakyti apei baidymus – netika Šts. Dirbi durnai i žinai, ka durnai, vis tiek neprisakýs nė vel[nia]s Trk. Neprisãkomas, dirba savo, i tiek Krš. Ale tikrai ans neprisãkomas Kl.
| refl.: A mažai mes jai prisisãkėm! Lp.
4. intr., tr. prikalbėti, pripasakoti: Visokių žodžių prisãko Rod. Kad norėčiau rieties, kiek aš anai prisakýčiau! Krš. Susėdę seniai visko prisakýdavo Lel. Tiek daug prisãkė, kad net galva sukas Sv. Ana prisaki̇̀s jum visa Aps. Ir dar daugiau žmonės prisako apie tuos vaidenimus LTR(Blnk).
| refl.: Sakiau sakiau sekmę, prisisãkė kelmas Ad.
ǁ daug prisekti (pasakų): Bobutė man daug prisãkė pasakų Š. Nueik tamsta pas Antanaitį, jis tiek ir tiek prisakys pasakų Srv.
5. intr. suminėti, nurodyti ką nors esant: O, pavyzdžių aš tau galiu prisakyti tiek ir tiek rš. Ma[n] vakar Poška prisãkė prisãkė tų karvių (kur yra jų pirkti) Srd.
6. intr. baigti sakyti: Sakė ir neprisãkė lig galui Pnm.
7. intr. Švnč teigiamai atsakyti, prižadėti: Nei prisakýt, nei atsakyt negaliu – nežinau, ką pati pasakys Alk. Nė aš ginsiu, nė prisakýsiu – kap ponas nori, tep daro Dglš. Jei ateisi – prisakýki, neateisi – atsakyki LTR(Ldvn). O ja duosi – prisakýki, ja neduosi – atsakyki JR53. Jis man jau prisãkė, kad duos vieną paršelį Lš.
| refl.: Jau aš šiam vakarui kam kitam prisisakiaũ, pasižadėjau KII304.
ǁ refl. prisipažinti: Nei ginas, nei prisisãko Zr.
8. tr. paskelbti: Meinavimą prisakyti N. Prisakaũ žmogų, išbėgusį nuo mintuvų, kurs minant išeita ir patrunka J. Ką užsakė, ką prisakė šiandien klebonėlis? LzP. Klebonas par pamokslą pasninką prisãkė Ms. Maskoliai turkams karą prisakė Kel1881,128. Kodėl neklausi, kas bažnyčioj buvo prisakyta? Sz. Reik nunešti į kleboniją, kad ant pamokslo kunigas prisakýtum KlvrŽ.
| refl.: Kunigas prisisãkė būsiąs atlaidūse Šts.
9. tr. išpranašauti: Varna smertį prisãko, varna blogą prisãko Pgg.
10. tr. SD277 pavesti: Paduomi, prisakau SD431. Tą tad afektą nopykantos idant nuog jų atimtų ir, atsiuntęs juos nuog savęs, prisakytų juos Christui Jėzui DP18.
1 ×razsakýti (hibr.) tr., intr.
1. ištarti: Tada anys razsãkė: – Tau dovanota, eik Šlčn.
2. pranešti, pagarsinti: Anas kitą tarnybą turi, mum žmones razsãkė Dglš. Kad žinai, reikia visiem razsakýt Nmč.
3. išpasakoti: Ko reikia, vis razsakiaũ Pst. Razsakiaũ visus darbus LD30(Ad). Da apie čigoną razsakýsiu, kap man buvo Aps. Ma gyvenimą razsakýt reikia daug laiko Btrm.
4. Asv paaiškinti, išaiškinti: Sẽniau, razsãk[ai], kokia ita zagadka Lz. Ak, mamute, mano mieloja, dai razsakai mano sapnelį TDrIV10(Tvr).
1 susakýti NdŽ
1. tr., intr. Grv, Jdr pasakyti, pakalbėti: Kaip iš rašto viską susãkė Krš. Petriukas susãkė, kad iš Panevėžio atvažiuos susmetrikavę Slm. Žiūriu – šviesiukė atžiebia an mane. Ką reiks susakýt, jeigu mane prakalbys? Btg. Susakiáu, ka penkioleka rublių atnešu Krš. Ak, praverstų dėlto lietus, – susakė mano tėvas A.Vien. Šiaip taip moka susakyti kelis žodžius lietuviškai rš. Aš susakaũ (diktuoju), jis rašo Ln.
2. intr. Ds, Sdk, Dglš greit pakalbėti, pasakyti: Švepla, o kad da susãko tankiai, tai nieko nepermanai Trgn. Kaip tu čia susakei̇̃, nesupratau Kkl. Kad susaki̇̀s, tai ir suprast nemožna Trgn. Anas susãkė susãkė greitai – aš ir nesupratau Ml.
3. tr., intr. daug pasakyti: Susãkė susãkė, o mano galva silpna – visko nebeatamenu Sb. Visa, kas čia vadovėlyje susakyta, vaikai, man rodosi, negal išeiti kaip reikiant pradedamojoje mokykloje J.Jabl.
4. tr., intr. paaiškinti, nurodyti: Davė rūbus ir susãkė, kap daryt Krn. Ne sykį tėvas mirdamas susakydavo vaikams, pas ką yra jo pinigai: pas tą penki rubliai, pas tą trys …, ir to užtekdavo M.Katk.
5. intr. pranešti, priskųsti: Jau tenai buvo susakýta, ir įrodė viską Rm. Žinomų žmonių buvo susakýta Rm.
6. tr. suminėti, įvardyti: Visų vardus susakė rš. Gydytoju turėtum būti, kad visas ligas susakytum rš. Žymėdamas tą dalyką šitam rašiny, turėčiau jame susakyti daug lyg ne visai reikalingų čia, mano nuomone, mažmožių J.Jabl. Jeigu pradedi juoktis iš to (vaidenimosi), susãko daugalį tokių atsitikimų BM58(Žb).
7. tr. Krtn, Krš, Sug papasakoti, išpasakoti: Aš tamstai visa susakýsiu Ps. Jin kai n[u]eina te, tai susãko viską Bsg. Aš tamstai susakýčio, bet tamstos galva neišneš visos tos istorijos Šts.
ǁ intr. sugebėti gerai pasakoti: Susãkanti motriška y[ra] ta Alčauskienė, y[ra] ko pasiklausyti Šts.
8. intr. paliepti: Susãkė, kad daug prileistų dervos Krn. Susãkė an ryt dienos pjaut Smn.
9. refl. susitarti, susikalbėti: Liuob daug žmonių susisakys eiti veizėti tų stebuklų Trk.
1 užsakýti Š, NdŽ; N, Ser
1. tr., intr. Q43, M, J, P paskelbti, pranešti: Žmonės sujudo ženytis: šiandie penkerius užsakus užsãkė per pamokslą Jnšk. Bažnyčioj užsãko, kad tas ir tas vedasis su tokia ir tokia Krm. Mažulalę šiandien užsãkė bažnyčio[je] Plt. Atjojo bernelis subatos rytą, atrado mergelę jau užsakytą LTR(Brž). Katrą tujai lankei rytas vakarėlis, jau užusakýtas bažnyčioj vardelis (d.) Slm. Kai mane antru užsaku užsãkė, mamelė mirė Skr. Užsakýsiu ant bažnyčios [= bažnyčioje], gal atsiras Skr. Užsakiaũ visam galu[i] sodžiaus, kad neitų [pas sergantį šiltine] Lp. Užsãkė rinkliavą Mžš. Įsakymus apskelbė, šventes užsakė S.Dauk. Vakar užsãkė Žolinę Ėr. Jam reikėjo tad eiti pas tą poną … užsakyti kalėdininkus BsMtII38. Večeria … užsakyta PK203. Tatai patsai ponas Dievas per Mozėšių … visam svietui užsakęs yra BPI177. Ažusakau bylas SD331. Ažusakau tiesos darymą SD57. Ažusakyta tiesa SD57.
| refl.: Nieko tėvam nesisakęs, nei jų pavelijimo ir palaiminimo nepaprašęs, [Petras] ėmė ir užsisakė, su savo tarnaite Verute Vaižg. Toj duktė … tuojaus davė užsisakyt ir ištekėjo BsPIII164. Užsisãkė, kad kelias dienas nebus namie Dgl. Yra užsisãkiusi, žada ateiti Kin. Atvažiuoja pas mane kunigas, užsisakęs, neprašytas M.Katk.
ǁ intr. įpasakoti: Kartais i pameluoja tie senieji, kurie užsakýdavo Žg.
ǁ intr. pakalbėti: Tik teip užusãko, o kai reiks, tai kažin kaip bus Slm.
2. intr. Sut, I iš anksto paliepti, įsakyti: Užsãkė vaikus atvest į mokyklą Upt. Taigi ne kad loska, ale ažusãkė, ir važiuok Sdk. Jau teip negalėdama ejau, o čia da jaują valyt užsãkė Erž. Užsãkę buvo [vokiečiai] sunešt girnas į vieną vietą Kž. Oi ir užsakė in vainelę joti LTR(Ūd). Devė tas velnias tam durniuo broliuo tų piningų, kiek jau ans užsãkė (ps.) Tl. Samuelis buvo užsakęs, idant jo par septynias dienas lauktų S.Stan. Ažusakau, idant iž namų kas neišeitų arba prekių ir daiktų kitų neižgabentų SD3. Dievas užsako neužmušti BPII286.
| refl.: Penktame [įsakyme] ažusakos, adant nieko neteisingai neužmuštume brš.
ǁ nurodyti: Na, tik gerk, gerk tuos vaistus, kaip užsãkė, kol pasveiksi Skr. Ažusakýk, daktare, vaistų – gausiu Adm. Užlaikyk pasnykus, nu Bažnyčios š. užsakytus LKKXV178(17a.ž.tekstas).
3. tr., intr. LL309 pavesti padaryti, užprašyti, kad padarytų, atsiųstų, patiektų: Jau turės dalis pamokėti, po kiek tėvai užsakýs, tiek reiks duoti Tl. Šokiai buvo geri, užsakýsiam muzikantus Skd. Ažusakiaũ meistrui, kad padirbtų stalą Ds. Ažusakė pasiūt čebatus LTR(Slk). Varėnoj žusakiaũ langus Pls. Jums užsakyta sukurti mano tėvo paminklinę skulptūrą J.Gruš. Čia ne ta dvasia, kuri reikalinga mano užsakomam kūriniui P.Vaičiūn. Užsakė visą vagoną grūdų Srv. Petras užsako giros ir šokolado rš.
| prk. Snt: Jau užsakýtas ir trečias [vaikas] – matos Krs.
užsakýtinai adv.: Geležinkelis sprendžia, ar jis gali vežti užsakytinai rš.
| refl. tr.: Užsisako vakarienei keptą vištą rš. Iš anksto užsisakykite medelynuose vaismedžių ir vaiskrūmių sp. Iki šiai dienai dar neatėjo iš Berlyno užsisakytasai popierius K.Būg. Koperatinį numą užsisãkė, jau deda piningus Trk.
| prk.: Sūnų turiat, dabar užsisakýkit dukterį Krs.
4. tr. užprenumeruoti: Užsakýti žurnalą DŽ1.
| refl. tr.: Aš sausio mėnesė[je] užsisakiáu kitą [laikraštį], ir lig šiandien dar neparejo Sd. Pusė Paketurių kaimo užsisakė dabar „Mūsų rytojų“ J.Balt.
5. tr. pakviesti, užprašyti: Ir klebonui malonūs užsakytieji svečiai S.Čiurl.
| refl. tr.: Kas pirmutinis, tai ne paskutinis – aš pirma užsisakiaũ Pranuką [pjauti] Slm.
×6. (l. zakazać) tr., intr. SD429, BPI40, Q544, R, Sut, [K] uždrausti, užginti: Kromnykams … pabučiais ir pakiemiais landinėti užsakyta turėtų būti BzBkII119. Ir užsakė jiemus, idant niekam nesakytų VlnE105. Ažusakydavo nesakyti savo prajėvų kitiemus SPII40. Bet kuo ans labiaus jiems užsakė, tuo daugiaus anys tat našino BtMr7,37. Aprijimą užsakė PK149. Nevaikščiok į vietas užsakytas brš. Suvalgė vaisių, nuog Dievo užsakytą Tat. Jiemus tenai smerčia grasė, užsakydami jiemus sakyt žodžio Dievo MP59. Ir užsakęs jam labai, atprovijo jį tuojs nuog savęs Ch1Mr1,43.
7. tr. SD1166 nuspręsti.
8. refl. prisišaukti, susilaukti apkalbų: Nesakyk an kito nežinodamas: pats an savęs užsisakýsi Vj.
1. tr., intr. SD285, H, K, J, L žodžiais reikšti savo mintis, šnekėti, kalbėti: Taip sako, sakoma R367. Į akis sakau R173. Uks miks nebtura nieko besakýti J. Kas ką sãko, tegu sãko – nusiduok negirdint Dkš. Ar aš tau nesakiaũ, ar aš nekalbėjau? JV661. Sakýkit tep, kap aš sakýsiu Ūd. Ką tu kalbi – ne teip sakái! Krtn. Sakyk ir galvok, ką sakai LTR(Vdkt). Sako kaip iš rašto J.Jabl. Nieko nesãko, ale ausys dreba (bijo) Rš. Tamstai nieko nesakaũ, ale viešnią prašom išgert! LKT249(Rz). Sako ir jį esant bartą, buvus bartą J.Jabl. Jisai sãkė, kad gerai gyvena Šlu. Kiti pradėjo jam sakýtien, kad tavo tėvą primušė Kp. Aš tau nesakaũ, kas manę myli Rod. Kaip ėmė, teip ir visus, nėr man ko sãko Grv. Juk aš anam liuob sakýsu: jei nori, i eik Lkv. Kad diedukai paskeltų, sakýtų: dangus čia ar pekla? Mlt. Ažmiršau [lietuviškai kalbėti], ale suprantu, ką sakai̇̃ Dbg. Ar jis sãko lietuviškai, ar moka? Drsk. Anas ką sãko, aš negirdžiu Aps. Balsas iš kalno sakąs į anus Jzm. Anas jam sãko: met' per langą Smal. Aš sakaũ – ką gi tu dirbi? Zt. Nabašninkė! – sako apie ją Rapolas, bet sako, žinoma, kai ji negirdi J.Balt. Rodyk širdį, sako – burokas Vel. Gerai sakai̇̃, teip ir padarysiu Sb. Gerai mano tėvas amžinatilsį sakydavo: kiaulių neganęs, kunigu nebūsi J.Jabl. Juokus tik sãkot – nuo tokio alaus galva nesvaigs Krkn. Ir parnešei navynėlę, tik nelabai gerą, sãkė tavo mergelę ryto vinčiavosią JV345. O tu, sãko, bjaurybe, muno aveles išvedei iš kūtės Lk. Kap arkliais arsim, duonos nebus, sakýdavo Kb. Aš jo pabijo[ja]u, jam nei žodžio nesakiaũ Slk. Boba sãko kiškiuo (ps.) LKKIX194(Dv). Matušele, nebsakýk, širdies muno nebgriaudink (d.) Gršl. Kad susbarus, tai pirktum žodį, sakytum Dglš. Kaimynai aną stačiai iškernojo, sakydamys, kad godas anam par akis paržėlęs MitI68(Klp). Sakyk, ar tu ten buvai? J.Jabl. Sakyk gi, kad sakai! Grž. Sãkai, mano baltas kvietkeli, prie kam mane palieki (d.) Dglš. Sãkai, kad kur išejus Dsn. Sãkaite, ką turit Lnt. Sãkaite ačiū Grv. Nesakyk, tu visada gražiai dainuoji, – nuoširdžiai pagyriau K.Saj. Už ką gi man dabar moki? – I nesakýk! Tiek vargai, padėjai… Mžš. Potam tesãkai, ką noria Nmk. Ką tu sakai̇̃ ant mano bulvių? LKKIX154. Jaunam reikia apsipuošt, aš nieko nesakaũ Mžš. Nei juoda, nei balta, nieko nesãkė Prng. Muno Saliunė sakýs: ta avis bliauna i bliauna Slnt. Ant ryto pirmininkas man nė žodžio nesãko (nesikalba, pyksta) Sk. Nieko nesakyk atgal LKGII452. Anas sãkąs neregėjo jo turguj Švnč. Ana sakanti, kad tu šelma J. Jau buvo sakañt, kad eis gryčion, al tu atėjai – i nebėjo Mžš. Tai sãkąs du stikliuku tegėrė Pnd. Tai jau aš sakiau: – Oi, likit sveikos, žaliojos rūtelės LTR(Trak). Arklys i sako: – Aš tau padėsu, ka būs bėda (ps.) Lpl. Anies i saką, kad šite negalė[jo] būt Dglš. Negaliu būt tai nesakęs R377. Alvytė džiaugėsi nematyta gėle, o tėvo žodžiai apie vilką liko jai kaip nesakyti MPas. Kada bus sakomieji matematikos egzaminai? VĮ. Eikigi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Ir sakoma buvo, jis yra sudraskytas BB1Moz44,28. Meldžiamas, sakykiem, kuo tave gal rišti? BBTeis16,10. Šitai jumus pirm sakiau VlnE130. Aš esmi jumus sakęs VlnE191. Bei anys man sakys: – Koksai jo yra vardas? BB2Moz3,13. Neregėsit manęs nuog dabar, iki sakyste: – Pašlovintas būk, kursai ateit vardana pono VlnE16. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų SPI257.
| Tas katinas su koja šiam [šuniukui] kabarkš, nieko nesakýdamas Žd. Pempė sako: gyvi gyvi, o kas mane gal padyvyt – kiaušiniai sudėti, vaikai išperėti Sk. Varnos kar kar sãko Šlčn. Ką sakė apynelis, į lovelę guldams? D16.
| prk.: Nieko nesakanti frazė rš. Jo didelės rankos tarytum sakė, kad jis gangreit galėtų permesti arklį per stogą J.Dov. Daug motinai sakė jo žvilgsnis J.Balč. Daug sakančiomis akimis jis pažvelgė į visuotinėje tyloje nurimusį Radušį ir kitus draugus rš. Man maišosi jausmai, ir nieko nebesako protas V.Myk-Put. Ką batai sãko, a geri? Krš. Nu pieno mun pilvas labai sãko (paleidžia) Krš. Petras taip nutaisė berakinėdamas laikrodį, kad nė klibt nebesako (sustojo, nebetiksi) rš.
^ Sakyk sakęs! Šts. Sakýk sakýdamas, ką dabar bedarysiu Skd. Sakydamas sakyk, ko belauki! Slnt. Jis savo grūdais apsėjo svetimą žemę, na, sakyk ką nesakęs… J.Avyž. Kad buvo bulbos didelės, tai nė[ra] kaip žmogu[i] sakýt! Mžš. Nėr ko sãkai Lkv. Muno tėvas, nebėr ko nė besakýti, už visus geresnis Vkš. Tu tada apkūlei mane – buvai geras peštukas, nėra ko sakyti J.Avyž. Eik eik, ką i besakýti! (sakoma stebintis) Kv. Gražūs tie dalykai, ką besakysi! J.Jabl. Ką ir sakyti, jaunas, visokių niekniekių pilnas rš. Ką te sakyt – mergytė kaip lėlytė Vb. Vienog, uzdamu sãkant, tikram lietuviuo maž tėra abejotinų vietų tamstos dainų surinkime Jn. Ne jumi sãkant (nesinori tai sakyti) Dbč. Maži vaikai, maži vargai, kaip tas kad sakė K.Saj. Liežuvis, kaip sakoma, ne botagas K.Saj. Kap sãko, Dievas davė dantis, duos ir duoną Grv. Kitam nesakyk savo bėdos – tau nebus lengviau An. Pradėjau, taip sakant, naują gyvenimą I.Simon. Al už visus viršesnis lakštingalės balsas: pilnas, skardus, griaudingas ir, teip sakyt, skalsus A.Baran. Kaip tai sakyti, tik aš vienas namie Krkl. Savo pirštų darbas, kaip čia sakýt: savais pirštais padarydavom ir nešiodavom LKT306(Skm). Žodžiu sãkant, man visa sopa Ps. Trumpai sãkant DK88. Ir aš, tikrai sakant, ne visa buvau supratęs J.Jabl. Apskritai sakant, leidinio kalba neprastesnė už geresnių to amžiaus raštų kalbą J.Balč. Tiesa sakant, aš ten radau dar vieną brangenybę A.Vencl. Jis tikras kiaulė, anot Jurgio besakant Dr. Kap tus sakė, bus tep Sn. O teip jau tokį paprastą audeklą tai, gali sakýt, kožna žėdna mokėjo Mšk. Mes visi, galiam sakýt, sveiki, krutam Mžš. Durnas nesupras, o razumnas nesaki̇̀s Trgn. Matai, neperšokęs nesakýk op Skdt. Jeigu pradėjai muštis, nesakýk, kad nedužas (nestiprus) Grv. Nesakyk važiuosiu, neturėdamas arklio LTR(Šmk). Kitam Pone Dieve padėk nesakyk (anksti kelkis dirbti) Štk. Kai du sako, kad naktis, trečias turi eiti gulti LTR(Krž). Daug sakýt, nebūt ko klausyt Rm. Daug sakýt, maža klausyt Mlt. Nėr nei kas sãko, nei kas klauso (atsiliepiama apie blogus darbus) Sld. Sakė pasakė: nei vežt, nei nešt PPr412. Et, sakė pasakė, ir nebliko S.Dauk. Sakė susakė i nieko nepasakė Prng. Sakė pasakė – teip i eina pletkai VšR. Sakė pasakė, akį prarakė, gyvačių maišiukas (sakoma apie daug kalbančius) LTR(Vdk). Sãko pasako, pašmukšt į žaką Jrk122. Sãko sãko, pašlumšt į žaką, kaip įkišo – ir užrišo Pgr. Besko sako: marga marginė B302. Ką sakei̇̃? – Katę kasei (taip atsakoma į dažną klausimą „ką sakei?“) Snt. Ką sakai? – Akys kaip guzikai LTsV851(Vlkv). Ką sakai̇̃? – Kankalą su barškalu! Krž. Ką jūs sãkote! (sakoma stebintis) BŽ108. Sakyk tu man (stebintis), jūrininku sumanei tapti! P.Vaičiūn. Be dvasios, be kvapo, teisybę sako (laikrodis) Sim. Vienas sako – pūskim, antras sako – stovėkim, trečias sako – bėkim (vėjas, akmuo, vanduo) Lg. Vienas sãko – man dieną geriau, kitas sako – man nakčia geriau, o trečias sako – man vis vientara (lova, durys, langai) Dv.
| refl.: Ir dabar verkauna, nereikia [žodžių] sakyt, patys sãkos Kls. Anam vis antreip sãkos Šts. Jiedu par amželį ant vienas kito pikto žodelio nesisakydami pargyvenę LMD(Sln). Su kitu nigdi nesisakýtum žodžio Ut. Anas, kap sakýtis, tai jau per senas Dv. Mun laišką rašant, kaip sakýte sãkos žodžiai Šts.
ǁ tarti: Būdavo, keturinį gieda keturiosa: viena vieną žodį sãko i sãko, kita – kitą sãko i sãko LKT337(Rš).
| refl.: Kartą nesãkos [priedainis] kukū, kartą sãkos Rod.
ǁ modal. žymi atpasakojamąją kalbą: Sakaũ, kokios tos mergelės: žino, ka geria, i eina [už girtuoklių] Vdk. Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž. Vienai gražiai siuvu, kitą suklostau – sakau, trečioji maniškė bus P.Cvir. Sakaũ, papjausme i suvalgysme šitą gaidį LKT340(Vdš). Tai, sakai, bus atsikandę tos laimės… rš. Sãko, žiemą reikia lašiniai valgyt Pls. Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję VoK131. Sãko, baisiniai aržuolai čia augo LKT206(Sg). Sãko, tu už žemės kabinkis, žemė už tavę kabinsis Mžš. Sãko, draugėj blogai, ale ir be draugės negerai LKT363(Rdš). Obalys nuo obelės, sãko, netoli terieda Mžš. Tas aičvaras būna, sãko, toks juodas katinas LKT266(Brž). Lakštingėlė labai gražiai čilba, sãko, dvylika balsų turi LKT225(Gg). Kas valgo supelijusią duoną, tai, sako, perkūno nesibijos LTR(Auk). Tu, sako, sergąs šiandien, ar tiesa? J.Jabl. Sãko, žąsys jau nededa Klvr. Sãko, susimalęs duonai maišą OG410. Žmogus parej[o] namo i nusgandęs porą mėnasių, sãkė, sirgo Vlk. Su Mauliene tarėms eit pažiūrėtų, ale, sãkom, nusiplūksma Slm. Dabar, sakova, tai jau bus! J.Bil. Sakiaũ, mirsiu Lp.
ǁ modal. vartojama pašnekovo dėmesiui aktyvinti: Kad, sakýk, ne žmona, tai jis nė kapeikos neturėtų Mžš. Sakýk, mirtis tai mirtis, ale ta baimė Lnkv. Bet kuo tada, sakyk, tikėti? J.Marcin. Kad aš, sakysime, nebūč buvęs garbingas, ar aš būč buvęs tijūnas? Vaižg. O ar, sakysime, numiręs negali antrą kartą gimt? J.Marcin.
ǁ modal. vartojama prieš pavyzdžių nurodymą: Iš daugiau naudingų kalbos mokslui darbų galima paminėti kelius vertimus, sakysim, iš Smailso J.Balč.
ǁ modal. vartojama tam tikram atsargumui reikšti apibūdinant kalbamą dalyką: Jis, žmogus, neblogas. Kaip man, sakyčiau, net per geras K.Saj. Tai labai savotiškos, sakyčiau, archaiškos žuvys T.Ivan. Tada durimi kad dav[ė] ir pats per kluonieną, sakýtume, kap griausmas nulėkė LKT390(Kb). Sakytumei, jos susirinko čia iš visos Lietuvos Blv. Sakyt, visi metai, kaip nesimatėme J.Paukš. Dešim dūšių, sakýt, gyvena Dbč. Jau mano, sakýt, augime tep buvo Krn. Šienas, sakýt, visas buvo pernakt sušertas LKT386(Drsk). Ne tam tyčia, sakýt, namas rengtas, tai nekas mokyklai Zp. Ir prie cementinio tilto, sakýtie, daug darbo Klvr. Geras kelias, sakýti, vieškelis Dr. Ir gyvent nėr kur, sakýt Krkn. Sakýtienai, maži buvom, ir tai to nebuvo Sdk. Teip, sakýtienai, visi susrinko Ds. Kokie velniai, nesãkant, tie girtūkliai! Šts.
ǁ modal. nustebimui reikšti: Vėjas, šalta – lekia nuogas! Tai, sakaũ! Mžš. Mūsų aliai vyšnelę špokai nulesė. – Sakyk! Vel. Sakýk, koks išaugo! NdŽ.
ǁ modal. lyginimui reikšti: Nėr jam laiko! Sakýtum rugiapjūtis, darbai kokie! Mžš. Bet arklys tik suprunkštė, tik papūtė karčius ir kai ėjo iš daržinėlės, teip ir išėjo sakytum vėjas LTR(Dkk). Petras mojavo dalgiu sakytum plunksnele ir ėjo toli visų priešakyje J.Balt. Džiaugiasi, sakýtumei pakėlė jį į karalius Sl. Sakýtum ir tu te buvai, kad teip viską žinai Lkm.
2. tr. Sdk, Km, Grž sekti, pasakoti (pasaką): Man šitą pasaką da bobutė sãkė Pb. Sakýdavo pro velnius ir velniukus LKKVII203(ČrP). Ilga ta meliodija – nusibos man besãkant Rz. Pasakų nesakýdavo, tik giesmes giedodavo Dglš. Auklėtoja lietuviškai pasakas sakýdavo A.Baran. Sekmę seku, sekmę sakau SD5.
^ Kas sãkė, tam žvakė, kas klausė, tam šūdina mente per ausį (pasakos pabaiga) Rod.
ǁ deklamuoti (eiles): Pri eglikės eilikes sãkė ir saldainių gavo Krš. Vaikai moka [eilėraščių], bet anie draudas sakýti LKT66(Ms). Iš galvos sakyti B178.
ǁ tr., intr. pasakoti (kokį įvykį): Sakė ir nusakė vienan galan LTR(Ds). Visa pasakiau, neturiu jau ko sakýt Dbg. Senovės žmonys sakỹs – tai tę kyštelėjo, tai tę brakštelėjo LKT215(Mšk). Mano baba sakýdavo, kaip ją ponas mušė LKT259(Jnšk). Kad ji man kelis kartus visaip sãkė: vienąkart taip, kitą – kitaip Rm. Teip sãkė mu[n], nė aš buvau, nė aš mačiau Vdk. Sakýtai, kap dešras šetkavoja, tep polką šoka Rod. Sakiaũ, sakiaũ i da nuo motinos (apie motiną) nepasakiau Sk. O ką vedvi besakýsva? Rt. Atsisėdo bernelis ant didžio akmenėlio, porino savo darbelius, sakė visus savo vargelius V.Krėv. Tik žinau, ka tėvelis sakýdavai, ka Jonišky labai daug suvažiuodavai [į jomarkus] Mšk. Kas jau labai iškalbingas, tai iš galvos sãko Lnkv. Sakýdavo racijas [per vestuves], mezliavas mesdavo, guogių prieidavo Antr. Sakydamas greičiau sakyk ir mūsų ilgiau nebevargink! J.Balč. Neturiu tėvelio vargeliam sakýtie, nėr tikros motulės niekam patiešytie (d.) Ck. Važiuos motinėlė tavę prilankyti, nespėsi motinėlei vargelių sakýti (d.) Kp. Aš pažinau svainiuką nesakytą, aš pažinau čigonėlį nerodytą NS659.
| refl.: Kiti sakos, kelmus imdami, radę ir [pilies] pamatus Jrk109. Tai tiek aš težinau, kiek pirmiau, kai sakýdavaisis tėveliai Mšk.
3. tr. tvirtinti, teigti: Leidinio pratarmėj redakcija sako: „Šis hidronimų vardynas yra norminamasis“ KlbX281(J.Balč). Sãko visą girią žinąs OG403. Onut, sakei̇̃ gersianti to aliuko Vdžg. Nuo rudenio, sakė, mokysis, paskui dirbs KlbIV84(Mlk). Sako ans tame dvare nebebūtis J. Tai aš sakaũ: ma didžiai bjauru, ka sukeikia ant gyvolio Pgg. Aš gi tau sakaũ, kad nieko nebus KlbIII19(Lkm). Sakoma, jog didelę nelaimę visada pasitinka nuojauta sp. Tep visi sãko: kranklys krankliuo akių nelesa LKKXIII128(Grv). Sakė neverkiant mano panelę – kod[ėl] skruosteliai raudoni? LTIII416(Sln). Sakė kalne rugelius, o pakalnėj kvietelius NS775. Tada apie jį Raštas teip sako MP68. Numanymą sakau SD402. O kolgi sãko, kad boba, ožka ir višta tai durnos? Ktk. Mat, sãko: kad girtas nebagotas, tai ir dvės – neturės Pl. Ji sãkant, kad čia jos namai Dkš. Sãkę tie žmonys, kad čia niekas negali gulėt, čia baugina Grd. Sako ir jį buvus pavargus J.Jabl. Mun širdis gela, kaip sakýte sãko, ka nebė[ra] ne tos karvės, ne piningų Trk. Sakyte sakiau OsG56, CII356. Ir sakęs sakysiu par tamstą nei vieną dailiaus nepadarysiant Blv. Iš tiesos iš tiesos sakau tau, mes kalbam, ką žinome VlnE82. Jei eš sakyčio, eš nepažįstu jo, tada būčia melagiu VlnE53.
| refl.: Sakausi valgęs R. Dabar tep sakai̇̃si, kad mane imt nori (d.) Smn. Tu sakei̇̃s nenori valgyt Erž. Sãkės, ka ten nusipirkęs mašiną Trk. Sakosi turįs CII356. Kaimynas sakėsi čia kirvio buvęs atėjęs J.Jabl. Jauna marti … baras ant girtų kraitvežių ir sakos jau į vargą įpuolusi StnD29(prierašas). Nusipirko čia tokį laužą – apsipirkęs sãkos žmogus Trš. Jis sakýdavosi, kad šimtą vestuvių atgrajijęs Krs. Jis sakės tą pasaką iš knygelės skaitęs Vb. Jis sakosi daug žinąs J.Jabl. Tu, piršliukai, tikras melagėli, sakeisi, gyreisi daug sūnelių turįs JV764. Sakei̇̃s, mergužėlė, neraudojusi JV170. Sãkosi pakelčiąs … akmeną, kad galėčiąs apglėbti MitII257(Šd). Antanas sakės esąs tenai visų mylimas J.Jabl. Sãkės einąs pavargūliais LKT105(Lkv). Tie sakės girdėjusys Staponą kalbant priš Dievą M.Valanč. Jei sakomės griekų neturį, tada prigaunamės patys BPII491.
4. tr. nurodyti, aiškinti; mokyti: Ką tu anims padarysi, a tu drįsi ką sakýti? Gršl. Mat, ir priežodis sãko: nevalgęs pareisi par du laukus, o nuogas – nė dviejų žingsnių Mžš. Nė vienas nesãko, kodėl iš ožkos pieno sviesto negal padaryt Skr. Jau daugiau jam nebesakýsiu Grž. Ar sakai̇̃, ar nesakai̇̃ – jis vis savo Dkš. Kiek jai nesakýk – ana vis savąją Mlk. Sãko nesãko – jam vis tiek Mžš. Jam sakyk nesakyk – guli prisprogęs, ir tiek J.Jabl. A jam sãkęs, a nesãkęs, jis maurina purvinom kojom, i tiek Sk. Tu jai sakýk, ar tu sienai sakýk LKT312(Rk). Ar anam, ar tai sienai sakái, vis tas pats NmŽ. Ar sakęs, ar šunim lojęs – neklauso, ir tiek LTR(Lnkv). Tiek anam sãkęs, tiek nesãkęs: pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina Jnš. Patsgu nuog savęs tatai kalbi alba tau kiti yra sakę apie mane? VlnE200. Didė reika yra, idant apie tatai būtų pilnai sakyt Vln7. Yra septynios knygos, sakančios apie padorį elgimos brš. O jei jautis pirm buvo dūręs, ir ponui jo tatai buvo sakyta, bei jis jo nesuvokė BB2Moz21,29. Sakaimig dabar, kurie vėl (dar kiti) yra reikiami daiktai krikščioniui? AK57. Sãkai man kitas gamtas, kurios pridera gerump darbump DK103. Sãkaimi vėl (dar), kas tai yra Jėzu Christas? AK8.
^ Ką kunigas sako – klausyk, ką daro – nedaryk LTR.
| refl.: Pirma sakei̇̃s man, bylodamas „Tėve mūsų“, su Dievu kalbąs DK65-66.
5. tr., intr. H, I skelbti, dėstyti, perteikti žodžiu: Mūsų liaudis nugalėtoja, liaudis kūrėja sako visam pasauliui: mes nenorime karo A.Vencl. Ant piliakalnio šurmuliuoja žmonės. Kažkas pasistojęs sako tenai kalbą J.Balt. Tokie bajorukai eidavo į miestą i sakýdavo prakalbas Nmk. Paskaita bus sakoma š. m. sausio mėn. 17 d. prš. Garbinkiat Viešpatį …, sakykiat žmonėsu darbus jo Mž521. Sakau žodį Dievo, mokiu, kalbu apie Dievą žmonėmus SD87. Šis gi tiesos mums sakomasis žodis turėtų nūn mums visiems iš tikro džiaugsmu būti MTVIII. Daiktus žemiškus sakiaũ jumus DP452. Sakysiu gėrybę tavo PK89. Šitie yra žodžiai, kurius tu vaikamus Izrael sakysi BB2Moz19,6. O ateję sakykit kalbėdami: karalystė dangaus prisiartino Ch1Mt10,7. Jei kunigai tingėtų tą mokslą patys sakyti, jūs galėsit ūkiūsu žmones mokinti Mž11. Išguldė jiemus visą raštą, kuris apie jį buvo sakytas BPII23. O jeigi sakytumbei priebuvime mokytų ir išmintingųjų žmonių, tenai gali išmintį savo parodyti Vln3-4. Liepdamas jiems sakyt … labai linksmą naujieną PK171. Apaštalai kad norėjo eit sakytų Evangelijos per visą pasaulį DK24. Trumpas ir prastas išguldymas Evangelijų, sakomųjų bažnyčioje BP(titulinis.psl.).
^ Kunegas du kartu pamokslą nesako D(166psl.).
| refl.: Sakos čia daugel daiktų, kurie prisidavė toj kelionėj Ch4Moz(turinys).
ǁ skelbti (užsakus): Užsakus sakýdavo bažnyčio[je]: suskaitydavom an ražančiaus poterėlių, kiek porių Ps. Girdžiu – panelę sako bažnyčioj, aš neberimstu nei savo gryčioj LTR(Skp).
6. tr. perduoti žinią, pranešti: Apsakau, sakau nuo ko R254. Par radiją sãkė lietų Ktk. Aš tau pasakau, bet tu nesakyk Sim. Ką sakýsi, kad atėjai? Dkš. Tą patį vakarą Marijona išėjo, niekam nieko nesakiusi J.Marc. Muni baudžia, kad aš nesakýč Erž. Nesakykiat muni jauną dėl vainiko skendus StnD7. Nesakýkit mano tėvui skendus dėl vainiko žaliųjų rūtelių JD516. Tai karaliūnaitei jis savo paslapčių nesakė LTR(Kt). Laižyk, tik niekam nesakyk Pšl. Niekam nesakykite regėjimo I. Sakė jiems bernelį gražų gulintį ant kietų ėdžių Mž188. Apaštalams tatai skelbkiat, Jėzų kėlusį sakykiat Mž278. Bet eikiat ir sakykiat jo pasiuntiniams ir Petrui, jog jis pranoks jus ingi Galilėją VlnE56. Anielas panai sakė jį žmogum stosiantį PK152. Sakýkite tieg dukteri (orig. dukteriu) Siono DP2.
7. tr., intr. liepti: Ar sakei̇̃ malkų atnešt? Sdk. Kol žodžiais sãkė, niekas neklausė; kai raštiškai parašė, tuoj išsinešdino Vdn. Pasigailėjęs užsikėliau jį ant pečių ir pernešiau į kitą pusę, sakydamas dabar lipti žemėn J.Balč. Ji (žmona) i volku muša [vyrą], i sãko per kačergą šokinėt Vlk. Jonas padarė kaip sakomas J.Jabl. Aš tau nesakiáu ir nėkumet nesakýsu, kad eik ir vok Slnt. Man ir nesãko; kad ir sakýt, aš nedarytau Asv. Tiek aš suprantu ir nesakomas (nesakytas) J.Jabl. Besakomas neklauso M.Unt. Sakomas eik Slnt. Eik šalin sakytas Bdr. Kas yr, ka sakýtas neklausai?! Dr. Šalta, nesusipranta užsivilkti nesakýtas Pc. Ir bylojo jis: – Jaunikaiti, tau sakau, kelkisi! VlnE113. Eikigi, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau BB2Moz32,34. Ir nedarė, kaip jomus karalius Egipto sakęs buvo BB2Moz1,17. Procesija vedė sakytą karalaitę dėlei slibinų LTR(Pšl).
8. tr. laikyti kuo, būti kokios nuomonės apie ką: Senobės lietuviai, vieros nežinodami, visus medžius sakýdavo, kad iš žmonių išaugę arba persimainę BM456. Ar jau nebesakysi meitėlio ažu ožką? BsPII262. Jis bylojo jiemus: – Kuo sakot jūs mane santį? VlnE156. Klausė pasiuntinius savo, bylodamas: – Kuo žmonės sako santį sūnų žmogaus? MPIII30. Mes, kurie jį Dievu santį sãkome DP80. Tą žmogų sakom velino apsėstą BPI280.
| refl.: Ans sakos esąs gaspadoriumi J. Vadinas, sakosi krikščionimi OsG158. Christus … sakosi esąs galva mūsų MP161. Sakei̇̃s, mergužėlė, nerūpestinga. Ko eidama svyravai? JV170. Tikėjos Dieviep, tegelb jį dabar, jeigu jį myli. Sakės nes sant sūnumi Dievo Ch1Mt27,43.
ǁ tr., intr. vadinti kuo: Tas upelis … paprastai sakomas Juoda KlbX281(J.Balč). Nesakýk jam ubagu, ba bais negerai Trgn. Kas blogai dirba, sãko lebeda Lk. Kam sakei ją tavo seserį BB1Moz12,6. Pagirta yra motina jo, kurią pagirtą sako visos tautos DP121.
| refl. tr.: Meldžiama, sakykiesi mano seserį, jeib man geresnia (geriau) būtų dėlei tavęs BB1Moz12,13.
ǁ manyti: Negaliu pasakyt, sakýč, kad balti šitie bokštai Mlt. Niekais leidau, sakiaũ – praeis ta liga Erž. A jau šlami (taisaisi), sakiaũ, gal da miegi? Mžš. Sakiaũ, kad paskutiniai šalčiai, bet, žiūrėk, dar pasirodė Lp.
9. tr. blogai, nepalankiai apie ką kalbėti: Oi berneli muno, oi jaunasis muno, sakė tavi, berneli, žirgelį pragėrus D25. Sãkė mane šiokią, sãkė mane tokią, sãkė mane ilgai miegant, darbelio nedirbant JD306. Sakė tave jauną didį girtuoklelį KlpD13.
^ Kas pats tokiuo esti, tai ir in kito teip sako Ds. Negali sakýt, gyvena gerai LKT253(Ėr). O žmona jo nebloga, negali sakyti V.Bub. Neblogai gyvena – neseka sakýt Pls. Gera moterėlė, nieko negali sakýt ant jos Mžš. Nėr kas sãko apie Burbą, geras buvo Dglš. Pats šika ant tako ir ant kito sako LTR(Grk).
ǁ skųstis, dejuoti: Dėl akių nieko negaliu sakýti Kl. Su galva nieko nebsãko – sveikesnis Krš. Pargėlė dantys, nieko nebsãko Krš.
ǁ bartis, priekaištauti: Ar tau mama nieko nesaki̇̀s, kad tu išeisi? Sb. Jeigu turi darbadienį vieną kitą, tai nieko nesãko Mžš.
ǁ prieštarauti: Jei būtinai panorėtute ne viename numeryje spausdinti, nieko nesakyčiau J.Jabl.
10. tr. prisipažinti: Sakykai, kokia pričyna tavo širdelę džiovina LTR(Ds). Sakykite dabar, ar ne tiesą pasakiau? K.Donel1. Jei žvilga žiedeliai, nereikia žvilgytie; kad nori, tai myli, nereikia sakytie DrskD12. Kam nesakei man ją tavo moterį esančią? BB1Moz12,6. Sakykiem, ką padarei? BB1Sam14,43. Po prisiega Dievo gyvojo idant mumus sakytumbei VlnE197.
| refl. tr., intr.: Ar paklydau aš savo gyvenimo kelyje, nesisakysiu Vaižg. Ne toks aš durnas – sakytis J.Balt. Kaipgi aš sakýsiuos, jeigu nepaėmiau Sb. O aš bijau sakýtis [daktarui], ką sopa Kp. Tu nesakáis mums teisybės Krg. O jei nevedęs, sakýkies mumus JV760. Kitas kad i lietuvis – nesisãko Slk. Nėkumet nesakýčios savo amžė[je], ka aš nemačiau Gršl. Ką čia mums bijot metus sakýties: juk jau netekėsim daugiau Jrb. Kai moma ilgai nesisãko [laukianti kūdikio], ilgai vaikas neūtura Lb. Nesisakyk čia buvęs Sln. Kas atsitiko – nesisakė, nes anam buvo gėda MPs. Bijo būt viena, tik nesisãko Klt.
ǁ refl. garsintis: Tegu kitas giria, kam čia dabar reik pačiam sakýtis Jrb. Ką darys karalius, jis nesisãko, kad karalius, i eina LKT263(Ul). Ana, kur einanti ar iš kur pareinanti, nesãkos Lkv. Ji tada pradėj sakytis, kad jos ketvirta dalia, kap pirmiau buvo [dalys] LKT234(Nmj). Ka jie nieko nesãkės aplei vestuves Erž. Noriu noriu ženytis, tik nenoriu sakytis LTR(Grk).
ǁ refl. išpažinti: Nusidėjęsis tesakais, ką padaręs DP122. Toksai pražengimas yra … vertas, idant jo visados sakýtųs DK124.
11. tr. vartoti kalboje (žodį, formą ar konstrukciją): Žemaičiai naudininkui irgi senovės lytį tebesako: ãkmenie, dùkterie J.Jabl. Tie žodžiai ne visi ir ne visur sakytini J.Jabl. Kam tas mūsų žmonių nesakomasis kalbos posakis reikėjo kišti į mūsų rašomosios kalbos žodyną? J.Jabl.
| refl.: Yra teip pat žodžiai, kurie vienlykė[je] tesakos S.Dauk.
12. tr. palikti po mirties: Kam gi mes atsakysim tuos namus? – Kam nori, tėvai, tam sakýk, man jų nereiks Str.
13. refl. tr. prenumeruotis: Tegu sãkosi laikraštį par mokyklą Mžš.
◊ nė̃ [pùsės] žõdžio nesakýti nepriekaištauti: Dar kiek paskui ryšiais išnešiojai. Niekas tau nė žodžio nesakė Žem. Jis jam nė̃ pùsės žõdžio nesãko Mžš.
širdi̇̀s sãko nujaučia: Širdis tačiau sako, kad vis dėlto ir kitas kelias turi būti Pt.
1 antsisakýti (ž.) tr. pasirinkti, pasiskirti: Tokią bjaurią pavardę antsisãkiusi: Šatrijos i dar ragana (apie M.Pečkauskaitės slapyvardį) Šts.
1 apsakýti tr. Š, NdŽ; MŽ25, N
1. Q33, SD228 papasakoti: Daug ką apsako seneliai žili iš tolimos praeities Mair. Jis man apsakė, kaip tuos raštus žmonės slapta rašą Žem. Tik anas gali gerai tau visa apsakýt Dv. Tenai jum apsaki̇̀s tokie senesni žmonys RdN. Gaspadorius vis teip apsãkė, kaip buvo BM175(Jnš). Nebėr senų žmonių, kad kas daug žinotų, apsakýtų Kp. Gražiai apsãko – klausaus, liežuvį pasidėjusi Krš. Ans tau must visas naujynas apsãkė KlvrŽ. Apsakiaũ visą ką Mšg. Mažiukai bėgo savo motinoms ką girdėję apsakytų J.Jabl. Elenytė apsakė visą gyvenimą savo LTR(Slk). Sūnus apsãkė savo visą bėdą BM151(Kri). Apsakýk, ką matei J. Apsakė, kiek pikta datyrė Žemaičių šalis M.Valanč. Apsakýk, ką anie uždirba Rdn. Tylioj nakty ji (namų ugnelė) apsakys tau slėpinius taip tavo, kaip visų ir mūsų amžių Vd. Nemokėsiu tau, broleli, nė apsakyti ką matęs J.Jabl. Padėk, Dieve, man rašytie, aiškiai apsakýtie DrskD255. Piemenys …, nuėję miestan, vis apsakė tatai BtMt8,33.
| refl. tr., intr. SD228: Nuėjo jaunikaitis pas vilką ir viską apsisakė LTR(Rk). Tas žmogelis jam savo reikalą apsisakęs LMD(Sln). Tėvuo bliaudamas apsisakiau visus savo vargus Šts.
| Toj knygoj apsisako stebuklingi darbai ChJoz(įžanga).
ǁ refl. tr. ištarti, pasakyti: Kol dviejų žodžių neapsisãkėt, tai nepažinau Lz.
2. apibūdinti, išreikšti: Apsakėme jaunimą ir jaunųjų apsėjimą (d.) Nm. Paskui jis apsakė vilkišką gyvenimą BsPIV106. Apsakęs obelį, aš apsakiau beveik visus mūsų medžius ir krūmus rš. Yra tai keisti žodžiai, kuriais kalbąsis žirgas apsako smertį savo raitininko StnD24(paaiškinimas).
^ Kokia ta kelionė buvo, sunku apsakyti LzP. Kiek esu nukentėjusi nu bobų [plepalų], sunkiai galiu apsakýti Krš. Naktį kaip lijo, baisu apsakýti Krš. Baisus ligonis, kad nėr kaip apsakýt LKT277(Tr). Kai pridėjo visokių valgymų, gėrimų, rūtelėm, mirtų šakelėm padabino, nu gražumėlis stalo – nėr kaip ir apsakýt Skrb. Nė kaip žmogu[i] apsakýt (labai blogai) Rm. Kokios mandrybės yra pasauly, tai jau nebegal apsakýt LKT245(Lg). Pirmu ka plėšėm velėnas, negalėjo nė apsakýti, kiek piktžolių Klk. Aš negaliu nė apsakýti, kaip ten pasakas pasako[ja]! Ll. Čia liek, čia diek, čia bulbes laužyk – nu tų darbų neapsãkom Trk. Kaip bjaurios šių laikų mados, žmoguo apsakýti negal Rdn.
3. SD220,323, H, K paskelbti, pagarsinti: Apsakau, žinomą padarau R234. Prekė tų knygučių buvo apsakyta „Garse“ ir kitur daug mažesnė TŽVI413. Kryžokai apsakė tą karę visai Europai BM105(Sb). Apsakau kam karionę SD417. Kanados valdžia apsakė didį karą varnoms prš. Apsakys pagonims sūdą BtMt12,18. Vienok neapsakyki, kad gesina kitur šventas jau Lietuvos ugnis Vd. Jau varpininkas apsakė kalėdninkus Pln. Jau mano vardužėlis bažnyčio[je] apsakýtas JV23. Apisakau jumus didį džiaugsmą Ch1Luk2,10. Per prarakus plačiai apisakė mumus …, tas est sūnus mielas PK178. Apsakau … didį džiaugsmą jumus SE19. Aš apsakaũ tau džiaugsmą K. Apsakau ženklus ir stebuklus BBDan3,32. Kaip skaisčios yra kojos tų, kurie pakajų apsako, kurie ger apsako VlnE136. Apsãkė mums Viešpatis, kas yra valia jo DP528. Nusiuntė manę, idant Evangeliją apsakýčia DP19. O noris anielas iš dangaus mums ką kit nuo to, kas parašyta, apsakytų, netikėkime SE111. Esmi … seniai per pranašus apsakytas MP174.
apsakýtinai
| refl. SD234, SE165, K, P: Apsisãkė, ka važiuos, ale nevažiuoja Krn. Nesnori visiem apsisakýt Ktk. Per jį apsisako jumus atleidimas griekų Ch1ApD13,38. Tikėjimas jūsų apsisako po visą svietą GNPvR1,8. O aniemus pavadintiemus jau apisakos, jog niekad neturi paragaut večerios jo MTP231.
4. Q79, R, Sut, I duoti žinią, pranešti: Apsakau, duomi žinią SD238. Aš jums noriu didelę naujieną apsakyt BsPI25. Aš tikt vienas beišsprukau, idant tau tai apsakyčio M.Valanč. Jiedu teip susišnekėjo: katras pirma mirs, tai kitam ateit apsakyt, kur esąs kitam sviete BsPIV29. Ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra VlnE122. Paslėpk praguituosius ir neapsakyk bėgančius CII33.
| refl.: Nei vienas netur pasidrąsinti neapsisakydamas su vežimu pravažiuoti prš.
5. nusakyti (būsimus dalykus), pranašauti: Prarakauju, apsakau, pranašauju R397. Kikilis ateinantį orą apsako Nm. Apsãkė, kas būs, kur būs – viskas išsipildė Krš. Tu esi mums svieto galą apsakęs prš.
6. refl. pasireikšti, pasirodyti: Liga apsisako staigiu skaudėjimu žemai pilve dešinėj pusėj po greito ėjimo Vd. Velei žmonėm apsisakė pasiutinis šuva Lz. Kap tiktaik išvažiavo girion, tėp užžvengė pisorio arklys – potem apsisãkė ir kiti arkliai Aru48(Zt). Až kiek čėso apsisãkė zmeja su šešiom galvom (ps.) Lz.
7. refl. pasipasakoti, prisipažinti, pasisakyti: [Senelis] apsisakė, kad jo žmona liepė mainyt karvę BsPII101. Būdamas nuvargęs ir nuilsęs toj blogoj kelionėj, apsisakau tiesiai, jog vasarą išėjom, o žiemą tedaeinam į tą linksmą ir veselną vietą LTsIV718. Bet mūsų karaliūnas Jonas neapsisako taip, kaip anam buvo MPs. Sakom, apsisakýtum ir mes, kad litvinai Zt. Apsisakaũ jums šiandieną, jog esmi čystas A.Baran. Kam tu tylomis pabėgai ir vagikšnai išėjai ir man neapsisakei BB1Moz31,27. Kristus apaštalams savo apsisako, jog … turės kentėti ir mirti BPII72.
ǁ refl. SD348, MŽ26 pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: Apsisakýk, kas tu par tokia esi? Prk. Jis apsisãkė esąs pirklys NdŽ.
8. refl. Sut išpažinti religiją: Dovydas giria tus, kurie Dievu liudijas ir apsisako brš. Kurie nopsisako …, neturi būt … prileisti tosp šventosp sprovosp PK209.
9. refl. pasižadėti: Paskiaus abudu apsisakė linksmai kentėsiančiu, ką tikt Viešpats daleis M.Valanč.
ǁ pažadėti atvykti: Svečių apsisãkė KI75.
10. refl. N pareikšti nusistatymą: Apsisakau prieš ką SD291. Apsisakau kam esąs neprietelium SD214. Vyskupai apsisakė už apaštolišką mokslą Gmž.
11. apkalbėti: Bernyti jaunasis, tu neverts nieko: pragėrei žirgaitį ir tymo balną. – Mergyte jaunoji, mane apsakė KlvD317. Mislija, jog tas žmogus iš tiesų teip nedoras, kaip jį apsakė apmeluotojus A.Baran.
12. R20,30 įvardyti, nurodyti: Prašom apsakýt, kaip kokis daiktas vadinasi JnšM. Jonas išėjęs ir sutikęs apsakytąjį žmogų MPs. Kožnas tur visą turtą tikrai apsakyti prš(1715m.). Jis samdo berną ir apsako savo visus darbus Sln.
| refl.: Tame paguldyme apsisako patamkai Adomo Ch1Krn1(turinys).
13. įspėti, sulaikyti: Ginu, apsakau nuog pikto SD3513.
1 atsakýti NdŽ
1. tr. SD214, H156, R, Sut, J, K, Š duoti informaciją į klausimą: Atsakau, atsakymą duomi R54. Ir va ką jis man atsakė paklaustas Blv. Kaip klausia, teip ir atsãko Ds. Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė J.Jabl. Kurmonas atsãkė žūklaująs nuo ryto, ir niekas tuo keliu neję BM14(Skp). Kiti nepažįsta (nesupranta), tai nieko ir neatsãko Nmč. Suprasti ana supranta, bet atsakýti nemoka Plng. Nieko neatsakė: ar negirdėjo, ar gal nesuprato J.Bil. Paklausti nesunku, bet atsakyti niekas negalėtų J.Gruš. Kad šneka žmogus, tai atsakýk žmoniškai Kdn. Tie atsakė labai didę daugybę sančią BB1Mak5,38. Bet jei geru būdu nor žinot, kurijig tatai žmona buvo, atsakysiuot, jog Marija Magdelena DP478. Ką būtų jisai, meldžiu, atsakęs, totsãkai ir nū kas nor už jį DP204. O Dievas atstojo nog manęs ir notmisako daugiaus nei per tarnavimą pranašų, nei per sapnus Ch1Sam28,15. Jei jus klausčio, tada jūs neatsakote ir mane neišleisite VlnE198. Atsakykiatėm, prašau P. Po rašomųjų būsią atsakomieji egzaminai J.Jabl.
| Bandymas neatsakė į išradėjų klausimą rš.
| prk.: Jei klaus, ar myliu – jam širdis atsakys rš.
| refl. Ser: Tie atsisãkė, ka nieko nematėm Btg. Tie (paukščiai) visi atsisakę nė vienas niekur [jos brolių] nematę, nė vienas nieko nežiną J.Jabl. Ar šitaipo byskupui atsisakai? BPI372. Ir jo broliai negalėjo jam atsisakyti, teip nusigando po jo veido BB1Moz45,3. Teip galime klaustis, kas šitomis dienomis tarp krikščionių destis. Atsakytis gali teip SPI365.
2. tr., intr. reaguoti žodžiu ar raštu į kreipimąsi ar veiksmą: Na, ir ką tu jam tan žodin atsakei? Ds. Kap jis pasakė „labas“, tai aš nei juoda, nei balta neatsakiaũ Pv. Aš atsakiaũ jiem, kad tu negalėsi nuvažiuoti Krs. Keli balsai iškrikusiai atsakė į sveikinimą J.Avyž. Seniau oracijos buvo prisakomos ir atsãkomos Ds. Siuntė vyras mane mestie, aš atsakiaũ, kad nemoku DrskD232. Draugams parspėjant, kad par daug tankiai ir ilgai žmones mokydamas nepasižeistum, liuob atsakyti: – O kam derės mano sveikata, jei nedarbuosuos M.Valanč. Ponas atasakė: – Tu nežinai darbų mano PK181. Tada atsakė visos anos žmonės vienu balsu Ch2Moz24,3. Bet atmisakė antru kartu iš dangaus balsas BtApD11,9. Ką turiu atsakyti barančiam mane BBHb2,1. O šimtininkas atsakydamas tarė: – Viešpatie, neesmi vertas BtMt8,8. Nežadžia geras, kuris ižgirdęs piktą žodį nuog artimo prieš save ištarytą, notsako nieko SPII55.
| Steponas retai rašė Vaciui laiškus ir labai trumpus, Vacys ir į tuos ne visus atsakydavo V.Bub. Ar šitas laiškas jau atrašytas, atsakytas? J.Jabl.
| refl. SD1110: Padėkojo, o tas irgi moka gražiai atsisakýt (atsakyti į padėką) Plv. Sako, jei par miegą pašaukia, tai nereik atsisakyti LTR(Vdk). Ir atsisakė jauna mergelė, po svirną vaikščiodama: – Neparduok žirgą nei tymo balną, aš būsiu audėjelė StnD1. O kita vištaitė atsisakė: – Mes negersim [v]andenio, mes pienelį gersim LKKII218(Lz). Tu mūsp neažūtariji, tu mūsp neatsisakai̇̃ (rd.) Lz. Yra tokis žmogus, ką neatsisãko nei žodžio Trak.
| prk.: Atsisakė mano dalia anoj pusėj krašte marių LTR(Mrk).
ǁ pasiaiškinti, pasiteisinti: Notsakai nieko ant to, ką tie ant tavę kalba DP158. Klausė Jėzų bylodamas: – Neatsakei tu top nieko, jog tie prieš tave liudij? VlnE196.
| refl.: Kristus ant to jų lojojimo atsisako bylodamas BPII323. Turiu po akim tavo atsisakyt BtApD26,2.
ǁ prieštarauti, atsikalbinėti: Tam nebuvo kap atsakýt, išgėrė ir numirė LKT382(Lp). Tokia tyki: sakyk, ką nori – neatsakys Vdžg. Žodžio neatsako, duoda, skolina, mylia visus Šts. Aš jau nesu barusys su savo marčia, nesu nė žodžio atsãkiusi Ms.
| refl. LL300, Š: Vaikai, ar klausote gimdytojų, ar neatsisakote prieš anus? brš.
ǁ atkirsti: Ot atsakė – kai varlę ažantin ažumetė! Ml.
ǁ refl. pasakyti atsisveikinant: Dabar ūkininkas atsisako savo pačiai ir sūnui sudiev Sln.
ǁ refl. sugrįžti atgal, atsimušti (apie garsą): Miške šauk – ima ir atsisãko Lš. Kai vyrai pūtė, tai vis kožną sykį arčiau atsisakė SI280.
ǁ refl. ketinti, grasinti: Jonas tėvūnas su Adomu, Tverų tėvūnu, Stankevičiu atsisakė išgysiančiu dominikonis iš Raseinių M.Valanč. Šitai Ezavas atsisako, jog tavi užmuš I.
3. intr. tam tikrais veiksmais ar elgesiu reaguoti į kokį veiksmą ar elgesį: Į policijos vykdomus Gorkio persekiojimus buvo atsakoma demonstracijomis LKI132. Į šūvius atsakė šūviu rš. Į partijos, Tarybų valstybės rūpinimąsi kaimo darbo žmones atsako pasiaukojamu darbu (sov.) sp. [Gediminas] žiūri į rankas, dedančias valgį ant stalo, ramia šypsena atsako į šypseną J.Avyž. Atsakomasis veiksmas SkŽ51.
4. intr. Srv, Mlt, Trgn perduoti kalbas apkalbėtam asmeniui, persakyti ką sužinojus: Aš jai kaip draugei pasakiau, o ana ir atsãkė Jonienei, to dabar baisiausia pyksta Dbk. Motriškai sunku iškentėti neatsãkiusiai Krš. Ką tik prieš jį pakalbi, ji tuoj jam atsãko Rm. Neiškenčiau, susbarau, tai atsakýta, supinta liežiuviai Rš. Tik tu jai neatsakýk atgal, ką aš tau apie ją pasakiau Jrb.
^ Seniai sakoma: kaltas ne kas pasakė, ale kas atsãkė Krš.
5. intr. būti atsakingam, įpareigotam užtikrinti kokią veiklą: Aš atsakaũ už šitą darbo barą DŽ1. Jis duoda apyskaitą globos įstaigoms (apylinkės teisėjams) ir atsako už nuostolius EncIX175. Mun reikėjo atsakýti už viską: i tą duoną minkyti, i kepti Ms. Kožnas atsãko ažu saũ KlbIII19(Lkm). Su manim nesirūpink, aš už save atsakaũ Ėr. Aš neatsakaũ až save, kas bus toliau Užp. Tai mano tokia nuomonė, ir aš tik už ją atsakau V.Kudir. Ar tu labai atsakýtum už savo brolius, seseris? Mžš. Aktai, kurie išeina karaliaus vardu, turi būti pasirašyti vieno ministerio, ir tuomet tasai ministeris yra už tai atsakomas A.Janul. Už save atsakąs, sveiko proto LL150. Kas čia yra atsakomasis redaktorius? J.Jabl.
atsakýtinai atsakytinai̇̃; Ser: Jis atsakytinai̇̃ atsakė, kad padarysiąs J.
6. intr. gauti atpildą, nukentėti už kokį veiksmą: Karalius pasišaukė jį pas save ir pasakė, kad jis turės atsakyti savo galva, jei per vieną dieną neras kaltininko J.Balč. Savo galva atsakote už juos J.Gruš. Visuomet juk taip būna, kad už valdovų darbus mes atsakom savo kailiu V.Krėv. Kuriam daugiaus yra duota, daugiaus ir atsakyti reiks P. Prieš Dievą atsakýsi OG104. Atsakytinas M.
^ Truks laikys – ponas (Maušius Vlkv) atsakys! Alk. Už durną galvą rankos ir kojos atsãko Lp. Jei akys nematė, kišenė atsakė Šts. Protas pasako, kaulai atsako LTR(Grk).
7. tr., intr. atstoti ką trūkstamą, kompensuoti: Daba, žinai, mašinais, macakletais, jeraplanais, tai kuo [važinėja], o tada arklelis viską atsãkė Šl. Pas mus kačerga viską atsãko Prl. Šiemet rugiai buvo menki, tai viską bulvės atsako Lš. Daktaras liepė nuo mėsos prisilaikyt – pienas atsãko Jsv. Geras megztukas už du atsãko Mrj. Dabar javai, lašiniai atsãko (už juos galima ką kita gauti) Ėr.
ǁ Ds, Mžš atsilyginti: Už dėkui neatsakýsi, reiks litra statyt Ktk.
ǁ patenkinti, atsikratyti: Tokio šunio su samtiniu bliūdeliu neatsakýsi Ds.
8. tr., intr. SD1106, Q620, R36, BŽ326 nesutikti ką daryti, ką suteikti; duoti neigiamą atsakymą, nutraukti susitarimą, atmesti: Atsakau kam ką SD210. Ji prašė, ka aš jai užgyvęčiau daržą, o aš atsakiaũ Jrb. Kai jau sausai atsaki̇̀s, nebeisiu Sdk. Tą kambarį atsãkė, eik kur nori Krš. Nuo to laiko ir atsãkė butą, ir karvės nebeleido gurban Kp. Niekam neatsako pagalbos, kas jo šaukiasi bėdoj J.Balč. Jeigu taisantis eit sėt užėjo ubagėlis, tai jokiu būdu neatsakyk išmaldos LTR(Kp). Atsakom joms tos alužnos M.Valanč. Aplinku ežerą ribokai atsãkė gaudyt Knv. Nėščiai moteriai ko nors prašant, negalima esą atsakyt: žiurkės daug turto sugadinsiančios LTR(Srj). Tavo prašymas atsakytas rš. Karalius taigi prižadėjo nieko jai neatsakyti, noriant ir pusę karalystės prašytų S.Stan. Pirma prižadėjo būt par vaiką, in rytojaus atsãkė Ktk. Merguta atsakė bernui [,atvažiavusiam pirštis] Lz. Buvo suvisu jam atsakýta Dbg. Atsakau stačiai B. Išeiki, tetušėl, svečiam atsakyti …, vartus uždaryti NS331. Penkiems šešiems atsakiau, mylimojo nebgavau KlpD51. Ar čia man eiti, ar atsakyti [piršliams], nebeišmanau, kaip padaryti LTR(Ob). Atsakiaũ pieną, daugiau nebeneš Ktk. Iš ligoninės atsãkė – nepastaisis Klt.
^ Nei prisakė, nei atsãkė Str. Nei prisakyta, nei atsakýta Azr. Šiemet piemenam tarnai atsakyta (sakoma, kai jaunesnis vyresnį pasiunčia) LTR(Mrc).
| refl. intr. tr. Q47: Nu jo visi daktarai atsisãkė, jau mirs Šts. Atsisakyt slūžbos OsG158. Atsisakyti urėdą, iš urėdo, nuo urėdo N. Atsisakau iš slūžbos R38. Atsisakau nuo slūžbos, nuo gyvatos R35. Visi [baudžiauninkai] kaip vienas atsisakė nuo lažo ir nuo visokių prievolių V.Myk-Put. Neatsisakiáu nu darbo, kokį tiktai kas besakė Als. Būdavai, paduos gromatą vidurnaktį, ir nešk – neatsisakysi Sln. Kieliškėlis buteliuką parsimušęs plaka, buteliukas atsisãkė: anė vieno lašo (d.) Čb. Aš atsisakiau savo močiutei, o aš nuo pusės jau vasarėlės: ieškok, močiute, sau verpėjaitę, sau verpėjaitę ir audėjaitę R177. Jei eisiu eisiu, atsisakysiu, atsisakysiu mielai matutei. Žiūrėka, motinėl, sau dukterėlės NS331. Bernaiteli, kodė taip atsisakei man kitaip: suvytenai vainikelį žaliam rūtų daržely (d.) Dglš.
| Gaidžiui degtukai lūžinėjo ir atsisakė degti I.Simon. Jau svaigsta galva, ir kojos tarnaut atsisako V.Myk-Put.
ǁ refl. R10, LL300 pareikšti nenorint, nemėgstant, neimsiant: Tėvas buvo ir buteliuką pastatęs, bet aš atsisakiau – negeriąs A.Vien. Vaikinas atsisakė nerūkąs ir neėmė papiroso J.Jabl. Dėl akių atsisãkė algos Ktk.
^ Kad akys i mato, širdis atsisãko Bsg. Atsisako kaip ubagas nuo sviesto LTR(Kz).
9. refl. R atsižadėti ko, nebereikšti pretenzijų: Atsisakaũ nuo ko K. Atsisakyti nuo tolesnės kovos, nuo tolesnių ginčų LL288. Vis nuo savo negali atsisakýt Grž. Atsisakau provai savo R56. Kad jų šitas mokinys nuog lauko neatsisãko Lp. Atsisakýta jau nuo visa ko (artėja senatvė) Klt. Jei tinka kavalierius, važiuosi į ūkvaizdžius, o jei netinka, atsisakýsi, i viskas Trk. Jis nuo žemės atsisãko, nenoria būti prie žemės – knygom vis apsidėjęs sėdi Jnšk. Aš norėč nuo giminių atsisakýt (atsiskirti), ale man nuobodu Rd. Paeina tas laikas, kad reiks atsisakýt nuo to balto svieto Krm.
| Boba vėjo pučiama, o neatsisakai̇̃ karvės (nori vis laikyti) Alks.
^ Neatsisãkai nuo terbos ir nuo turmos Dsn.
ǁ nustoti laikytis ankstesnių pažiūrų, metodo: Šiuolaikinis menas, poeto supratimu, atsisako nuogo fotografiškumo rš.
10. intr. pavargti, nebepajėgti, paliegti: Pusdienį šieną papjovė ir atsãkė Up. Pradės jau atsakýt tos milžėjos: jau penktas metas, kai melža tos pačios Šmk. Jeigu tą darbą patrauktum savaitę, tai ir atsakýtum visai Skr. Tokį darbą dirbdamas, greit atsakái Up. Kojos jau šį rudenį atsakýt pradėjo Vdžg. Širdis yr atsãkiusi, pasibengusi Šv. Vieną galą gydo, kitas atsãko Rdn. Jau muno sveikata suvisam atsãkė Vvr. Viskas muno atsãkė Vdk. Visai atsakiaũ, koją skauda – nė krust Snt. Atsãkė visai Žąsytėnė: be lazdos nepavaikščio[ja] Šv. Žiemą aš jau visai buvau atsãkiusi Skr. Arkliai jau visai atsãkė Rs.
| refl.: Par šventes buvo taip nusigėręs, kad i kojos atsisãkė Vkš. Atsisãkė sąnariai visi nu darbo Vdk. Pinigų norint, gali žmogus greita atsisakýt Krok.
ǁ pasidaryti netinkamam, susidėvėti: Mano batai jau visai atsãkė, reik pirkt naujus Jrb. Brika visai atsãkė, reiks naują dirbdinti Ll.
| refl.: Jau mūs tvartas atsisãko Rdm. Šita suknelė jau visai atsisãkius Krok. Paskui stabdžiai atsisakė – ir vėl sustojom rš.
11. intr. pastipti, nudvėsti: Jau bėris atsãkė, gali eit užkast Alk.
| refl. Žž: Jau mano šitas širmasai dvėselena atsisãkė, jau ir skūrą nulupiau Švnč. Šimo tekis išguldytas atsisãkė Kls.
ǁ numirti, nusibaigti: Jeigu visą suimtų [skausmai], tai tuo atsakýtum Plv.
×12. (l. odkazać) tr. Sn, Ign palikti, paskirti kam po mirties: Bobutė mirė, skarą man gražią atsãkė Ad. Kam gi mes juos atsakýsim, tuos namus? Str. Gerk, kol gerias, ba kai numirsi – visa atsakýsi Rod. Daiktus, ant to testamento atsakytuosius, turi afieravoti WP128. Tėvainumop gyvatos amžinos testamentu atsakei̇̃ DK142.
×13. (sl.) refl. atsidurti, pakliūti: Palauk, atsisakýsi tu mano rankosna, paminėsi! Prng. Kap duosiu, tai net trečioj žemėj atsisakýsi! Dsn. Anys sėdos ir kap žodžiu atsisakė prie ožiukui TDrIV219(Prng).
14. intr. atitikti, derėti: Raitelis buvo dailus vyras, ir jo drabužiai visai atsakė arklio gražumui J.Balč. Ogi ir stovyla mano argi ne atsakanti drabužiams?! Žem. Užimsite atsakančias jūsų išgalėms vietas žmonių draugijoje Jn. Kitose tarmėse jiems galės atsakyti truputį kitokios vardų lytys K.Būg. Čia vėl nėr ko stebėtis: raštai atsako žmonių jausmams V.Kudir. Reikia visur būti su protu, jei nori būti atsãkomas (jei nori visur įtikti) Bsg.
atsakýtinai adv.: Raštininkai turėjo atsakytinai kalties naujus žodžius rš.
atsãkomai
◊ nùgara (káilis) atsakỹs gausi mušti: Nedrįsk valkioties, atmink, nugara tavo atsakys Žem. Kaip tu nori, tavo paties kailis atsakys: kad neklausysi, gausi nuo tėvo KlK10,40(Tl).
nuo krỹžiaus atsakýti susenti, sukriošti: Tie seniai visi atsãkę nu krỹžiaus Grd.
nuo šáukšto atsisakýti menk. mirti: Vakar du nu šáukšto atsisãkė Šv.
pi̇̀nigus atsakýti numirti: Jau pi̇̀nigus atsãkė Lp.
1 ×dasakýti (hibr.)
1. tr. Dglš pasakyti, nurodyti: Aš jam dasakýtau akysna Arm. Nedasakýsi nūnai, kiek man metų Šlčn. Mergužėle mano, liūdna širdis tavo, pasakyk dasakýk, per kur juos inleisi? DrskD118.
2. tr. įrodyti: Nėra sviedkų – nedasakýsi Pls. Kuo jis dasakis? Vrn.
3. intr. suspėti kur ateiti, dalyvauti: Aš negaliu vienas visur dasakýt: i melnyčion, i girion, i an rinko Prng. Anas žmogus sumanus, kur reikia, te dasaki̇̀s Prng.
4. intr. prilygti: Kap mūs širmis an ejimo, tai jam nei jokis arklys nedasakis Švn.
5. intr. Lp įkyrėti (ppr. kalba).
| refl.: Jau jiej seniai sakės ir dasisãkė Pv.
1 įsakýti NdŽ
1. tr., intr. SD187, SD164,317, H160, MŽ, N, Sut liepti: Įsakýk bernui, kad taip padarytum J. Vaikis padarė, kaip buvo įsakytas J.Jabl. Ir teip jo visos klauso, jog, ką įsakytos, tujau nudirba S.Dauk. Juk mes darom, kas mums įsakyta V.Krėv. Greitas kitiems įsakyti, bet pamėgink pats kitų paklausyti KrvP. Jaunam kareivėliui namo jot įsãkė JD1122. Tai mokyta močios dukrelė, įsakyta mielo tėvelio NS705. O motinos įsakantis tonas vis dėlto jį kiek įbaugino I.Simon. Todėlei klausyk, manas sūnau, mano balso, ką aš tau įsakau BB1Moz27,8. Tatai intisakau BzB164(MP26). Insakaũ jumus, idant mylėtumbitės bendrai DP528. Padarė teipo, kaipo įsakė jam Ch1Mt1,24. Įsakomasai vekselis rš.
įsãkančiai adv.: Motina įsakančiai prašneko rš.
įsakýtinai
įsãkomai adv.: Įsãkomai pabrėžti LKGII518.
2. tr. SD405, H177, LL323 nurodyti, nustatyti (tvarką, reikalavimus): Žmonėms buvo įsakęs žvirblių galvomis ir mokesčius mokėti J.Jabl. Įsakė, kad valsčius kas metą kunegui piltum pyliavą ir suneštum rinkliavą M.Valanč. Iš valdžios buvo įsakýta, kokį įrankį turėti, gaisruo atsitikus Lpl. O ką čia daba velnią ištaisysi: jug ka jau Dievas taip įsãkė, reiks taip i daryti Lk. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą BB2Moz15,25. Tatai darysime, ką mumus Viešpatis įsãkė DP188. Visokius gerus darbus įsako SPII156. [Geri darbai] mumus liepti ir įsakyti est dešimtyje prisakymų Dievo DK73. Nusižengė, nepranešęs iš anksto įsakytąja tvarka rš.
3. intr. Q141, K įkalbėti, įprašyti, įtikinti: Vai aš insakiau savo berneliui rudenužyj atjotie BsO60. Kuris laikas, ir dar jo nėra namie, nors vakar gerai įsakiau, kad anksti parjotų V.Krėv. Tau negalima nieko insakýt, tu vis savo ir savo Vdn. O taip yra įsakýta, mūso žmonys kalba Kv. Reikėjo sakyti, ale ką tokiai žioplei įsakýsi! Krš. Par laiką gal anai įkaliavoti, įsakýti Trk. Įsakė, kaip kaltais įkalė M.Valanč. Šitai aš tau insakiau, idant būtumbei drąsus ir nenusiminęs BBJoz1,9.
| refl. tr.: Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, tada jis iš tikrųjų sau ką įsišvilpia, įsisako Vd. Įsisakýčiau savo broleliams, kad mane atlankytų JD1167.
4. tr., intr. pasakyti, nupasakoti: Kas čia jum insãkė, kad čia gyvenu? Dglš. Insakyk gerai, pro ką te in jus eina, gal ir rasiu Trgn. Jis būt insãkęs, kad būt parvežęs Lp. Anas insaki̇̀s jumiem visa Lz. Bei jis insakė jiemus vis, ką ponas su juo kalbėjęs buvo BB2Moz34,32. Vai tėvuli, tėvuli, kad neįsakai, kada pareisi, katruoj keleliu (rd.) TŽI280(Mrs).
| refl. tr.: Tai jau ir pati įsisakė, kod esanti nedora mergelė Vd.
5. tr., intr. I, Š, Alk, Kl sugebėti gerai, gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti: Kumelį nuo kumelės būt atkalbėjęs, – toks įsakąs buvo Dr. Koks ans buvo vykęs kunigas, kaip ans liuob pamokslus įsakýs Grg. Nė par kiek kame nebėr tokio įsãkančio kunigo Gršl. Jau mūsų senis klebonas pamokslo neįsãko Srd.
6. refl. NdŽ įsitraukti, įsismaginti sakyti: Kai įsisãkė, tai pusantros valandos sakė kunigas pamokslą Š.
7. refl. Sn, Kt, Krsn, Prl įgristi, įkyrėti: Jau kap man insisãkė šįmet tos žąsys: daugiau niekap nelaikytau Rdm. Tą vasarą jos man sakės ir insisãkė, tegul jas galas! Pv. Jau jis man insisãkė ik gyvam kauli Mrc. Man įsisãkė tas nakties darbas Klvr. Kap jau insisãko, tai mislini: eisi, kur akes neša Lp.
8. refl. atsimokėti už negerą darbą, nedovanoti: Anas mane pomėtis (atsimins), kap aš jam insisakiaũ Arm. Palauk, aš jam insisakýsiu ažu itą mušynę Arm.
◊ kur̃ vélnias (giltinė̃) įsãkė nežinia kur (eina, išvažiavo): Išvažiavo, kur̃ vél[nia]s įsãkė Ggr. Eit, kur̃ gi̇̀ltinė įsãkė Slnt.
1 išsakýti NdŽ
1. tr. R46, Sut, N, K, M, Š, Ser išpasakoti, papasakoti: Anas išsãkė momai visa, kap dirbos Lz. Gal dabar visas tokias [vietas] išsãkėm? Trgn. Juozapėlis visa jai išsakė: obelis nudžiūvus, vyno šulnis išdžiūvęs, visi galvijai nebelinksmūs MPs. Jis visą dvarystą išsakýdavo Rm. Visus savo vargus išsãkė Rod. Nei liežuvis išsakyti gal, nei plunksna aprašyti SGI140. Sunku išsakyti, kas dėjosi jos širdyje TS1902,1. Išsãko, taip i taip buvę, vis iš kningų, kur surašyta Krš. Tas vėl šį tą sakinėja, sakinėja, nieko neišsako (nepaseka pasakos), ir gana BsPII92. Kol išsakė, ir užgiedojo gaidys SI123. Ma[no] tėvas buvo geras, nė išsakýt, nė pamiršt negaliu Btrm. Kas gal gyvenimą jo išsakyti BPI418.
ǁ atvirai pasakyti viską: Kad galėčio atminti, ką pradėjęs kalbėti, lig galo išsakýti, tad kas kita Sd. Ją kap primygs, visus galus išsaki̇̀s Ml. Laimingas jautės, visa tai išsakęs T.Tilv. Našlelės žodeliai išsakýti, našlelės paduškos išgulėtos (d.) Ad. Jėzus, išsakęs tus prisakymus savo dvylika mokytiniams, išėjo iš ten toliaus mokyti BbMt11,1. Išsakysiu tad Ponui savam didį krūpavimą mano PK99.
| refl. tr., intr. Š, BŽ85: Saliutė vis labiau nerimavo – ją ėmė noras išsisakyti, išsilieti J.Paukš. Žmogui išsisakyti yra būtina T.Tilv. Išsibliovė, išsisãkė [pati] tam seniuo ir jaunikliuo Grv. Kai išsisãko piršlys savo [gėrybes], klausia tėvų, ar duos pasogos arklį pakinkytą Skdt.
2. tr. SD417 nurodyti, nusakyti, išdėstyti, išskaičiuoti: Nemoku tą gatvę išsakýti, kur anie gyvena Krš. Bobutė pamatė ir gerai išsakė ponui, kur paslėpti pinigai Pn. Negalės nei rykštelės išsakyti pradėjimo WP142. Idant išsakytumbiau visas garbes tavo ūlyčiosu Mž521. Dievo nė vienas niekadais neregėjo, viengimis sūnus, kursai yra prieglobstyje tėvo, tasai išsakė MT1. Atversiu priežodžiuose nasrus manus, ižsakýsiu uždengtus daiktus nuog pradžios pasaulio DP87. Išsakysiu daiktus paslėptus nuog pradžios svieto BtMt13,35.
3. tr. išreikšti žodžiais: Savo mintis, jausmus, norus kalba išsakome J.Jabl. Ir mes vėl tylime nerasdami tinkamų žodžių susikaupusioms per daug metų mintims išsakyti sp. Dienų trumpumas, nakčių ilgumas – neišsakytas visiem ilgumas LTR(Kz). Beveliju jausti sutrynimą širdies, nekaip mokėti ją žodžiais išsakyti M.Valanč. O kasg išsakys, koksai tatai gerbimas bus DP491. Darbus jo rankų išsako dangaus stiprybė Mž173. Girdėjo neišsakytus žodžius, kurių nedera žmogui kalbėt Ch12PvK12,4.
neišsakýtinai adv., neižsakytinai SD191: Bet koks neišsakytinai didis buvo jo nusižeminimas Kel1881,49.
4. tr., intr. sugebėti gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti, dėstyti, perteikti žodžiais: Kad mokytas būt buvęs, tai pamokslą būt labai išsãkęs Krs. Kitas labai gražiai išsãko [oraciją per vestuves] Jnšk. Išgieda jis geriau, negu išsako S.Čiurl.
5. tr. ištarti, iškalbėti: Nė žodžio nebišsakė ir susmuko S.Dauk. Anas sunkiai ūtura, neišsãko gerai Ml. Nebeišsãko, kas yr Imb. Kad tu „Jezus“ neišsakýtai, kap tu negalėjai jam žodelio pasakyt Rod.
| refl.: To žmogaus kažkaip dyvinai pavardė išsisako Vvr.
6. tr. Q255 prisipažinti, pasisakyti: Nuodėmes ižpažint ir ižsakyt SPI159. Ižsãkęs pirm kunigui visus pražengimus savus DK100. Dievui nuodėmes savas ižsakys DP574. Savo prastojimus po akimis Bažnyčios išsakydlavo MT141.
| refl.: Ne gana po Dievo akim ir kunigo ižsakýtis nuodėmių, bet reikia ant to gana daryt kiekvienam DP574.
ǁ refl. prasitarti: Neišsisãko, ką anas buvo vogt Dglš. Ką jūs girdėjot, niekam neišsisakýkit Tvr.
7. refl. atsisakyti, atsižadėti: Tu pirmai išsisakei̇̃ šito šniūrelio [žemės], dabar i vė su akėčia lendi Ml. Nuog tokių tėvų išsisakýk ir eik žusirišęs akis kraštan svieto Dbč. Reikia iš darbo išsisakýt Dglš.
8. refl. išsiginti: Dabar išsisakė, ką neturi pinigų Tvr.
9. tr. paskelbti: Karę jiems išsakė S.Dauk.
1 nusakýti Š, NdŽ; Ser
1. tr., intr. nupasakoti, apsakyti: Ir Ona nusakė visa, ką mačiusi ir girdėjusi Vaižg. Viską nusakiáu, kaip buvo Krš. Nebeatamenu visko nusakýt kaip reikia Km. Anas pasaką gražiai nusãko Ml. Ir kaip jis visa nusako – ot kalbočius! Svn. Ans senesnis, ano paklausk, daug nusakýs Krš. Mūsų senutė nusakýdavai apie lažus LKKV164(Grz). Svietas jau buvo nusakęs, kad ligonas nė musų nebepasigynio[ja], o dėlto išgijo Šts. Nusãko kaip te buvęs Sv. Matai, anas nusakýt moka gerai: kad nusakis, tai, regis, tikrai te teip ir buvo Skdt.
^ Velnias nėr teip baisus, kaip nusãko Krd.
| refl. tr., intr. NdŽ: Žmogus nusisakė visa savo bėdą nuo pradžios liki galui BsPII182. Žinai, boba: sustiko kitą tokią ir nusisãkė visa Sv. Kaip anas nusisãko, tai pas juos viso kalnai Ds. Nusisakaũ, kad dėl momos verkiu, bet ne dėl dainų Trgn. Nusisãkė eisiąs mokinties Vilniun Užp.
ǁ perdedant nupasakoti: Gal ir nusãko, ale ir iš tikro geras jų arklys Trgn. Tu jau per daug nusakai: nei taip buvo, nei niek Ds. Ta Jonienė kad nusãko, tai nusãko, tik tu klausyk jos! Sml. Oi nusãko senis – virsti iš juoko Dbk. Melagius buvo žmogus, bet nusakyt tai mokėdavo LTR(Dkk).
ǁ tr. K paskelbti.
2. tr. išreikšti, apibūdinti: Visa tai galima buvo dešimtim žodžių nusakyti rš. Petrui ėmė rodytis net įdomu, kaipgi tie žemaičiai šį ar tą dalyką nusako Vaižg. Tavo veiksmai nusako tavo vertę rš. Tam gražumui nusakyti jai trūko žodžių J.Balč. Kretingiškiuose ši mįslė – pilnas puodas mėsos, abu galu kiauru – nusako žiedą rš. Jeigu arklys buvo baltas, tai ir nusãko, koks jis buvo Pl. Baranauskas atskleidė sunkiai suvokiamus ir dar sunkiau nusakomus vidinius žmogaus ryšius su gamta rš. Koks gražumas to bernioko: čiupryna šviesi, kakta plati, nu, bet tokie dalykai nenusãkomi, reikia pačiai pamatyt Skrb. Ant jo didelės, mašinėle kirptos galvos kėpsojo sena, nenusakomos spalvos veltinė skrybėlė J.Avyž. Taip nusako, kad visi supranta Tsk.
3. tr. nurodyti, išdėstyti, paaiškinti: Paprastai liaudies pasakose veiksmo vieta nenurodoma arba nusakoma labai trumpai: „viename krašte“, „vienoje karalystėje“ rš. Stengiausi vieną kitą mažmožį tiksliau nusakyti J.Jabl.
| Kaip nusakei̇̃, teip ir gersiu [vaistus] Aln. Kirtis nusako kartais ir žodžio reikšmę KlbII6. Jis nusãko visa, kur kas padėta Slm. Anas man gerai nenusãkė, tai nežinau, kada pas jį nuvažiuot Ml.
| Nusakomieji sakiniai dažniausiai žymi priežasties-padarinio santykius: pagrindinis dėmuo iškelia tam tikrą reiškinį, o šalutinis jį paaiškina, nusakydamas iš jo plaukiančius padarinius LKGIII836. Brūkšnį vartojame kartais ir nusakomajame sakinių sujungime dvitaškio vietoje J.Jabl.
^ Durnas durnam kelio nenusakis LTR(Rm).
ǁ nustatyti: Gyventojai mokėjo tam tikrus papročio nusakytuosius mokesčius rš.
ǁ intr. kalbėti, patarti: Tėvas teisingai nusãko, turi klausyti Krš.
4. tr. iš anksto pasakyti, numatyti: Nusakiaũ teisybę, ir stojosi taip J. Aš nusakiaũ, kad taip bus blogai, ir įvyko J. Buvo nusakę, kad pintuvės būs su trūbais, o kaip reik – nė kokių Šts. Orai pasikeitė greičiau, negu spėjo pilnatis pereiti į delčią, kaip ir buvo nusakęs šlubasis Doveikos piemuo rš.
ǁ atspėti: Jagu man susės šeši, tai iš akių aš kaltąjį nusakýsiu Slm.
5. intr. klaidingai nupasakoti: Sakė sakė ir nusãkė Vj. Bobos kelio neklausk: sako sako – nusãko velniai žino kur KzR. Per kitus pasakysi, tai į šoną nusakýsi Prn.
6. intr. ką bloga pasakyti: Kodėl kiekvienas ant jos tep nusãko? Gs.
7. refl. suversti kaltę kitam: Vienas ant kito nusisãkė, o kalto nerasi Tvr. Jis išdaužė langą, bet nusisãkė Trgn.
8. refl. nusistatyti, pasižadėti: Aš nusisakiaũ, kad tylėsiu ir nė žodžio nesakysiu Skr.
1 pasakýti NdŽ; Ser
1. tr. H žodžiu ar raštu pareikšti nuomonę, mintį: Mislį savo dėl ko pasakau R186. Visą tiesą pasakysiu N. Pasakaũ trumpai ir aiškiai, kad ne Klvr. Pasakiaũ, tai kap kirviu įkirsta Plv. Pasãkė, kaip kirviu inkirto LTR(Krn). Ką Matulis pasakýs, tą visi pasakýs Mžk. Ma[n] kas par nosį – aš turiu drąsos i pasakaũ Jrb. Ji kreipiasi į humanitarinių mokslų fakultetą, prašydama pasakyti savo nuomonę dėl to vertimo J.Balč. Jis man balsu ką pasakė J.Jabl. Čia nieko nėra, galiu akis į akį tau pasakýti KlK8,66(Lp). Nesikarščiuok, pasakýt suspėsi Dkš. Kas ką pasãko, ažmirštu Aps. Pasakýta, ir baigta, daugiau neduosiu Jnš. Kad kas būtų pasãkęs, kad iki vakaro gyvensi, būčiau nepatikėjęs Gs. Bet ką pasakydavo, tai būdavo iš širdies pasakyta ir įtikindavo I.Simon. Pasakė kaip šlapias nedega LTR(Rm). Tai kad pasakė: nei vežt, nei nešt Pnd. Pasakýta – kirviu nukirsta Ėr. Man kad gražiai nepasakýta, tai visai nesakyt Trgn. Pasakei̇̃ – nė vienas, nė du Kt. Ka pasãkė, tai pasãkė: nė penki, nė devyni Krž. Vat pasãkė: nei grūsta, nei malta Dglš. Tai kad pasãkė: nei Dievui, nei svietui Krč. Pasakė kaip į stebulę (nušnekėjo) Ėr. Pasakė, kaip lazdon paperdė Žl. Pasakė, kaip nuo tilto nutriedė LTR(Rm). Teisingai žmonių pasakýta: negirk dienos be vakaro Gg. Gerai pasakýta: mažam, kur raudona, ten gražu Kp. Pasakýta yra: alkanam ir nuogam miestas negražus Dg. Seniai pasakýta: kad gaspadorius žinotų, kada vagis ateis, anas nemiegotų Aps. Tu jam taip ir pasakýk į akis Alk. Pasakyk tu jam, kad jis, kvailys, eitų nuo tavęs šalin Plv. Kap misliji, teipo ir pasãkai Aps. Pasakiaũ žuminčioj (padariau užuominą) Rod. Pamisakai, esigu tu krikščionis? AK6. Aš gan nūlaidi esu, ale to pasakýto (tų skaudžių žodžių) niekaip negaliu užmiršti Krš. Tik turėk tokio šieno – pasaki̇̀s (dar mat peiks)! Mžš.
^ Ką negirtas mislija, tai girtas pasãko Ds. Kiti ir juokdamies teisybę pasãko Ds. Žmogus dirbdamas padaro, kalbėdamas pasãko (reikia ir gerų kalbų) Dkš. Greitai gerai nepadarysi ir greitai gerai nepasakýsi Dg. Čia pasãkant, čia paliekant (tegu niekas nesužino, kas buvo kalbėta) Sb. Nu tatai, pasakė – nebliko (niekus pakalbėjo) Plt. Ką jau girtas pasakis, tą nė velnias neišmanis LTR(Ob). Daug sakyta – maža pasakyta LTR. Kaip čia pasãkius – gal ir nieko būtų to mezgėja Vb. Trumpai pasakius, nėra jokios tvarkos Blv. Ir vis tiek šypsojosi Juzukas, tikriau pasakius – šaipėsi J.Balt. Tep pasãkant, biednai gyvenom Rod. Ką tu pasakysi! – stebisi Akvilė J.Balt.
| refl.: Ne tam savo sūnų auginau ir turtą jam kroviau, kad jis kampininko dukterį man į namus parvestų, – skildamas pintį, iš lėto pasisakė Grigas V.Krėv.
ǁ teigti, tvirtinti: Negalima pasakyti, kad visi gyvuliai miegotų naktį Blv. Toj dainoj pasakyta, jog dieveriai marčią virkdė, o pri anytos vartų ji pamatė savo vargą StnD20(pastaba).
ǁ pažadėti: Valdybo[je] nieko gero nepasãko, tik akyse paglosto Jnš. Tėvo prašiau vartelius pataisyt, visą savaitę žada žada, sakau: tavo liežuvis pasakỹs, o mano rankos padarys Snt.
| refl.: Karalius, tą kalbą gerai įsidėjęs, pasisakė užmirštąs visas senas jų kaltybes M.Valanč.
2. tr., intr. K, Kdn pakalbėti, ištarti: Kap man sako, eš žinau, ė pasakýt negaliu Nmč. Aš truputį moku prastai ką pasakýt Pb. Per mus da kitep pasãkai, tai da išjuoks Dglš. Susgauna, pasãko ir tikrą lietuvišką žodį Smal. Jau žodeliai pasakyti, sumainyti žiedeliai LTR(Pnd). Pagisakýk, mielas, nor vieną žodelį LKKVII196. Ir užkrito munie – pati širdis norėjo pasakýti Klk. Kap tik pasakaũ, tai tep i eina ašaros (verkiu) Rš. Būdavo, prieš tėvus i žodelio nepasakai̇̃, ė dabar… Dglš. Žodį pasaki̇̀s, tai kaip nukirsta Ut. Tep pasãkai, kap gerai Lz. Ko čia vis griaudi, neduodi nė žodžio pasakýt Šmn. Kur daug raidžių, i nebipasakáu visų Slnt. Iš mūs niekas nepasãkė nė pusę žodžio LKT202(Kbr). Iš baimės žodžio negalėjau pasakyti Jnš. Seniau jaunimas žodžio bijojo kokio pasakýt Lt. Ir atminė Petras žodį Viešpaties, kurį jam buvo pasãkęs DP159. Pirmiausia ji pasakė jam labą dieną J.Balč. Ir visi, kaip dera kaimo žmogui, nesakė tiesiai, ko atėję, o įeis, pasakys pagarbintą, sustoja prie slenksčio ir stovi J.Balt. Susitikęs tai labas nepasakýčia Vp. Ka jis ma[n] būt dėkui pasãkęs – anė tiek Gs. Pasãkai dėkui Grv. Pasakytų̃bi: – Eima drauge, – ir visa Lz. Šuo ruobas, kelas bėgti, kad pasakaũ uži J. Jis ma[n] čėsą pasãkė (pasveikino „labą rytą“, „labą dieną“…) Smln.
| Kad ta kiaulė būt nors kriukt pasãkius! Všk.
| prk.: Nuimk nuog ùgnės kopūstus, anys tę virė virė ir gana pasãkė (labai suvirė) Arm.
^ Pasakytas žodis yra sidabrinis, o nepasakytas – auksinis LTsV109(Srd).
| refl. tr.: Davė jam (suimtajam) broliu[i] sudieu pasisakýt LKT253(Rm). Susirašinėkiva, meilių žodelių pasisakykiva, tai ir būsiva laimingu Vaižg.
3. tr. Sut pranešti: Pastatykit kvortą arielkos, aš jum gerą navyną pasakýsiu Antr. Kad būtų kas pasakęs – ji namie, būtau sakius – nėra Lt. Tris kilometrus atėjo pasakýt, kad serga Klvr. In krikštynų tai prašo, o kap numiršta, tai pasãko Dv. Kai dažinosi, kad atvažiavo, pasakýk Mlk. Priėjęs tylom pasakė giminėm, kad anas atsivežęs pačią, bet ji nedrįstanti vidun eit – esanti pusnuogė LTsIV278. Diedas žino: su boba kap supyksi, tai gali [kam] pasakýtie LKT336(Rš). Ko nepasakéi? Būtumėm nuvažiavę LKT99(Užv). Seselė pamatė, matušei pasakė StnD8. Jos nueita i pasakýta Dglš. Valgaite ir savo draugam pasãkaite: tepavalgai ir tepamiegti Aps. Tai tu pasakýkie motulei mūs didelius vargelius (rd.) Mrc. Jie nueina neprašyti, nepasakýti Lnkv. Pasakė par burnas pranašų savo brš. Pasakyčiau kaliniams paleidimą BBIz61,1. Potam tapo Jozefui pasakyta BB1Moz48,1. Pasakýkite dukteri Siono: šitai karalius tavas eit tavi romus DP1. Bet saugokitės, štai pasakiau jums pirm visus daiktus Ch1Mr13,23. Jeigu padarysit geradėjystę …, pamisakykit Ch1Moz24,49.
^ Atlėkė paukštis be sparnų, pasakė žinią be liežuvio (laiškas) LTR(Vdk).
ǁ paskųsti: Gerai, neklausai – bus pasakýta ir tėvui, ir močiai Sdk. Aš tavim būvant pasakýčia Strn. Kaip tau negėda – būsi pasakýtas mamytei! Plng. Ievele, ievele, neganyk po pievelę, pasakýsiu ponu[i], nukirs tau galvelę Pls.
ǁ išpranašauti: Išvysite bjaurą išnaikinimą, kursai yra pasakytas nuog Danieliaus pranašo brš.
ǁ paskelbti: Užgimimas tavas … pasakė linksmybę visam pasauliui DP506. Priš Užgavėnes daugiausiai šliūbų: ligi dešimt penkioleka užsakų pasakýdavo kokį sekmadienį Vdk.
4. tr. pateikti žinių apie ką, duoti informaciją, atsakyti, paaiškinti: Aš pasakaũ, kaip y[ra] – nė pridedu, nė atimu Jnš. Jaunesnių paklausi, tai pasaki̇̀s, kap kas vadinasi Dbg. Negaliu pasakýt, kaip kada rados tie lietuviai [Ciskuode] Cs. Paklausk jos, tai pasakỹs kai aguonos grūdą (viską) Lnkv. Galva nebeišneša, ką jau te pasakýsi Šmn. Kataras jūs pasãkėt, kaip tatulį vadintie? Grv. Vyresnį sūnų ir mušė, ir ką nedarė, kad pasakýtų Dgč. Ka būtų dėl to klaususi, būčiu pasãkiusi Trk. Pasakyk, Siguti, kurgi mamytė? Km. Šis laiškas tau pasakys [teisybę] V.Krėv. Aš ratelį (visas ratelio dalis) greit pasakýčia Rmš. Ko tu vaikščioji plika galva, tu man pasãkai Dgp. Pasakýta gi man nuo dieduko, aš atamenu Aps. Ką mažam pasãko, ir neažmirši Ob. Yr aiškiai pasakýta, ir anie žino, kiek reik supilti Slnt. Pasakyk man, ar yra neplyštamas daiktas? J.Jabl. Vargu ar kas pasakytų jo pavardę – Malūno Juozas, ir tiek V.Bub. Pasakyk, mergele, iš kur svečių lauksi? Dkš. Oi tu martelė, tu niūronelė, kas tau pasakė, kas pamokino? StnD22. O jūs paukštelės, o jūs paukštytėlės, pasakýkit man teisybę, iš katros šalelės (d.) Kp. Pasãkai, mergele, pasãkai, dienele, kas gražiai žaliuoja žiemą vasarelę? (d.) Aps. Pasakýkai, panaitėle, ar tu mane myli? (d.) Ds. Pasakýk, berneli, man dalyką šitą, kodėl išsirinkai sau mergelę kitą? DrskD27. Niekas nepasakỹs tą, kas žmogui yra (kokia liga) Jrb. Trūsiau par dieną – negaliu įsakmu pasakýti darbą J. An šitokį žmogų nueik, paklausk, tai nieko tau nepasaki̇̀s LKT355(Nmč). Noris jums pasakyčia, neintikėsit SE254. I pasakýk tu kam (niekas nepatikės), kad aš matydavau [aitvarą]! Pn. Kap tik grieką pasãko, obuolys papt (ps.) Eiš. Prašau tave, pamisakyk, kur anys gano BB1Moz37,16. Meldžiamas pamisakyk, kame tavo didė syla BBTeis16,6. Pamisakyk, meldžiu, visus didžius darbus, kuriuos darė Elisa Ch2Kar8,4.
| prk.: Kitam tie [mechanizmo] garsai – vien burzgimas ir trinksėjimas, o Dainiui jie labai daug pasako V.Bub. Tai ne koks eiliakalys, o vienas tų, kurio jau pats vardas daug ką pasako rš. Ir eigastis daug pasako, kas do žmogus LTR(Km). Ką tos kortos gali pasakýt! Rod.
^ Ausų pasiklausk – pasakys KlK21,70(Jnš). Viską pasako be liežuvio (knyga) Pnd. Be dūšios, be kvapo – teisybę pasako (laikrodis) Jrg.
| refl.: Kad turėčiau „Aušrą“, „Šviesą“, „Varpą“ ir Vilniaus meto laikraščius, galėčiau pasisakyti dabar, ir ką kada skelbęs ar rašęs J.Jabl. Apie … niekybę nuodėmės gali pasakýtis DK93.
ǁ I, Kdn, Smal tiksliai iš atminties nurodyti: Kad, mat, tų metų aš nebegaliu pasakýt Mšk. Koks žodis iš vieno punktelio išsitraukia, iš kito, o visos dainos nepasakýsiu Šmn. Prieš karą, nepasakýsiu dabar kuriais metais, jis pirko Alksnėnuose namus Alk. Nepasakysiu, tris ar keturis rublius mokėjau Kš. Katras [mėnuo buvo], nepasakýsiu tikrai Pb. Nepasakýsiu, kap ana toj upė kur vadinasi Šlčn.
5. tr. išreikšti, apibūdinti: Perkeltinės reikšmės būsimuoju laiku paprastai pasakomas kartojamas, dažninis veiksmas LKGII127. Antano Juškos raštai yra mūsų rašliavoje nepasakomos verčios A1884,421. Gimdytojai … nepasakomas širdperšas patirti tur TP1881,48.
| Nepasakomasis reiškimas (bendratis) LL7. Veiksnį sudaro dažnai ir linksniuojamojo žodžio vardininkas, suvestas su nepasakomuoju veiksmažodžio reiškimu J.Jabl.
^ Gi ir melavimas jo – nebėr kaip žmogui pasakýt! Srv. Jau tu buvai avinas, bet dabar tai nei kaip žmogui pasakyti rš.
nepasãkomai adv.: Ji nepasakomai bijojo vandenų I.Simon. Vertas ir nepasakomai brangus daiktas yra kariauti už savo gimtąją kalbą I.Simon.
6. tr. R201, KI622 papasakoti: Jin pasãkė, kaip buvo Pn. Aš pasakýsiu, kap gyvenau seniau Dbg. Ekšin, ką aš tau pasakýsu LKT102(Vg). Niežti liežuvis pasakýtie GrvT77. Kūmule, mes abi, o Dievas trečias – tau pasakysiu, kad niekas nežinot Rod. Kad nežinau pasakýt nieko Skp. Prašom prašom paklausyti, ką mes turim pasakýti (d.) Šmn. Geriau galiu pasakýt, kap kas parašyt Švnč. Pasãkai tu man, ką regėjai Lz. Kitandie pasãkai tu man, kiek darbo su linais LKT346(Dsn). Tep gražiai nepasakýčia Brš. Nu, pasãkai, ką rašo LKT336(Rš). Jam visa pasakýčiant apie tą paną LKKVII191(Krs). Ko žmonės nepasako, žemė pasako LTR(Vs). Yra ko klausyti, o nėra ko kam pasakyti Sch84.
^ Be burnos, be liežuvio, bet daug ką pasako (knyga) LTR. Kad prakalbėtų, daug pasakýtų (kelias) Ds.
| refl. tr.: Ką ži̇̀nos, pasãkos Pvn.
ǁ pasekti (pasaką): Da vieną aš jum pasaką apie vilką pasakýsiu Dgč. Bobut, pasãkai pasaką Str. Jeigu giedot nemokate, tai pasãkaite Ad. O ana pasakė aną pasaką vaikamus žmonių savo ChTeis14,17.
^ Greitai pasaką pasakysi, bet ne taip greitai darbą padarysi LTsV365(Srd).
ǁ padeklamuoti: Pasakýk eilėraštį, katrą prie eglutės sakei Slm.
7. tr. Pb, Žg, Lž, Dkš išdėstyti žodžiu: Bevartydamas savo popierius, užtikau vieno prancūzo prakalbą, pasakytą akademijoje Blv. Paveikslavo, da prakalbą pasãkė [pirmūnams] Gsč. Išnešant kūną iš rūmų, kunegas Tamošius Dobševyčia … pasakė susirinkusims žmonėms gražį pamokslą M.Valanč. Pasakyti prilyginimą I.
8. intr., tr. paliepti: Pasakýk jam, kad tuoj ateit[ų] Dglš. Grįžk atgal ir pasakyk tam aklam elgetai ateiti į mano namus rytoj J.Balč. Kaip jis pasakė, kaip kirviu įkirto, taip ji tikriausiai pildė Žem. Kas pasakýta, turi būt padaryta Zp. Jau tam išdykai nė žodžio nepasakýsi, nieko ans tavęs nepaklausys Vvr. Liepia važiuot jam miške ir parvežt vienam pasakyto storumo medį LTR(Vs). Girdėjot, jog pasakyta yra seniems: neužmuši BtMt6,21.
9. intr., tr. nurodyti, pamokyti, patarti: Led išdrežėjo atžūlai pasakýti, ko virti J. Aš mergiotei pasakýsiu, ką daryt, ir ateisiu Pb. Pasakýk, gegute, kur dabar man eiti (d.) Gg. Oi pasakai man, mano motule, kap man an svieto gyvent LTR(Ad). Ar tu jam pasakýsi – nė balso (nė nemėgink) Jrb. Geriau padaryt, nekaip pasakýt Dkš. Kvailam nepasakýsi PnmA. Pasakýtei kožnas razumnas, tik padaryt ne Sld. Tėvas mirdamas pasãkė vaikui, ka nebūk ponui ištikiamas, nesakyk žmonai teisybės ir svetimo vaiko neaugyk (ps.) Šln. Tu man nepasakýsi! Ss. Mokytojau, pamisakyk, ką aš teipag daryčia MP314.
10. tr. nustatyti: Be daugskaitos linksnių kirčio vietos negali pasakyti, katro jie kirčiavimo KlbX283(J.Balč). Kas parduoda, tas ir kainą pasako A.Vien.
ǁ paskirti: O kaip jau diena pasakýta buvo prašvitus, štai baudžiauninkai visi pulkais susirinko K.Donel. Pasilik toje žemėje, kurią eš tau pasakysiu BB1Moz26,2.
11. tr. nepalankiai kalbėti, peikti, prikišti: Nieko negali pasakýt, žmogus buvo geras Skrb. Pasakýt daug kas ką pasãko – ar suvaikysi žmonių kalbas Vb. Išvažiuok pas žmogų [su reikalu], niekas nepasakỹs nieko Kdn. Argi tai yra verta klausyties, ką kas pasakys? Blv. Aš jumes nebjauroju, žodelio nepasakáu Krš. Žodį pasãkė – verki Vdk. Pasakýsi [ką nepatinkama], tai peklą razversi Dglš.
ǁ refl. tr., intr. Žl piktai, vienas kitam priekaištaujant pasikalbėti, pasibarti: Pasisãkė vienas kitam – ir vėl gerai Mrj. Mes kad ir kada ką pasisãkom terp savę, tai niekas nežino Sdk. Ji gera: ir vaikus mylėdavo, ben žodį kokį pasisakýdavom (kartais susikirsdavome) Skp. Pasisakai̇̃ žodį su žmogum (vyru), i vė gerai Jd. Nė vienas kitam žodžio nepasisãkėm Nmk.
12. refl. tr., intr. pasipasakoti: Ji beveik ir neturi žmogaus, kuriam galėtų pasisakyti savo vargus I.Simon. Kiekgi jie pinigų praleido, nepasisakė? A.Vien. Jug broliuo reik senuojuo viską pasisakýti Trk. Nepaleisma tavęs, aiškiai pasisakyk, kame buvęs M.Valanč.
13. refl. tr., intr. R, M, Lk prisipažinti: Jis jai pasisãkė, kad jis ją mylįs KII28. Jis savo meilę jai pasisãkė KII28. Pasisakýk mamai, kad smetoną išlaižei Mžk. Pasisakýsiu žmonai, kur tie piningai Kv. Pasisakýk, ką padirbai, būs geriau – nemušu Krš. Nepaspėjau ineit pirkion, jau ir pasisãkė [,kad sudaužė puodelį] Ktk. Kada Vilius buvo geras, ji (Grėtė) pasidrąsinusi jam ir pasisakė I.Simon. Arti, pasisakiáu, ka nemoku Plng. Aš su žvake nuėjau arklių pašerti, pasisakysiu – jau kiek galva sukosi (buvau įgėręs) J.Jabl.
14. refl. tr., intr. išpažinti: Žinoma, kai kam labai patiko, kad nebereikės pasisakyti kunigui savo nusidėjimų Blv. Visi kalti pasisakýti, kurie nor turėt nuodėmių atleidimą DP204. Jog mes … pasisakýtumbime, ką piktai iž notbojimo darome DP121. Idant vėl teipajag širdimi graudžia nuodėmes mūsų apraudotumbime ir iž jų pakaktinai pasakýtumbimės DP162. Tepasisãkai, jog … neužsilaikė …, kaip priderėjo DK126.
15. refl. pasiskelbti; pasigarsinti, pareikšti: Pasisakau tamstai esąs žemaitis Jn. Pasisãko, kas, – ir įleidžiam Mžš. Atėjo vieną vakarą [vaikinas], pasisãkė, ko atėjęs Mšk. Karalienei … pasisakė karalius, kad jis ženysis kitą pačią BM284(Erž). Bernas pasisakė norįs gauti karališkąją karietą ir ristus žirgus P.Cvir. Tylėjo tylėjo, užraukęs burną – i pasisãkė, kvailiukas Ul. Jie pasisakė, kad radę kaulą ir negalią pasidalyti MPs.
^ Angelu pasisakęs, velniu nepavirsk KrvP(Vlk).
ǁ prisistatyti: Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? O kai tas pasisakė, nenorėjo patikėti V.Bub. Tiems žmonėms pasisakiau, kad aš esantis pirklys J.Balč. Merga pasisakė ėsanti karaliaus duktė LTI23(Bs).
ǁ pasirodyti, pasidaryti žinomam:
^ Geri darbai reikia surasti, o pikti patys pasisako KrvP(Btg).
16. refl. kng. pareikšti nusistatymą: Jis visą laiką buvo neramus dėl paliktų Anykščiuose savo raštų, kuriuose gan griežtai buvo pasisakyta prieš caro valdžią A.Vien. Užėjus kalbai apie sukilimą, Bytautas atvirai pasisakė sukilimo idėjai nepritariąs V.Myk-Put.
17. intr. ateiti (apie laiką): Paki visus kunkolus suskrausi, tai ir pietūs pasaki̇̀s Trgn. Šite dirbant tau vakaras pasaki̇̀s Krd. Kolei tu itą mierelę išgersi, tai i rytas pasaki̇̀s Dsn. Ir vidunaktis pasãkė, o tėvo vis nėr iš miško Trgn. Trumpa jau nakties, ligi ažmiegi, ir rytas beveik pasãko Vj. Naktis pasãkė, paki pasiekiau namus Klt.
ǁ praeiti (apie laiką): Pusė dienos pasãko, pakol ruošą apeini Trgn.
◊ ámžiną ãtilsį pasakýti laikyti sunykusiu: Studentų judėjimams dabar galima kuone ir amžiną atilsį pasakyti J.Bil.
1 išpasakýti tr.
1. I, M apsakyti, išpasakoti: Aš galėčia jum viską išpasakýt LB268. Negalima išpasakýt, kaip negera man Nmč. Man pasidarė taip baisu, kad ir išpasakyti negalima A.Vencl. Nėr kap išpasãko, kap ingyrė šitą kraštą Str. Išpasakýt negaliu savo vargų Imb. Kas išpasakys, kokį skausmą jautė saviep, matydama myliausį sūnų kybantį M.Valanč. Viso tikro mokslo tu neišmanysi, anei giesme, anei žodžiais neišpasakýsi BM453. Kažkokie neišpasakomi šiurpuliai gyslose rš.
2. išreikšti: Aš išpasakiau savo nustebimą tokiais žodžiais, kad ji susijuokė rš.
3. išdėstyti, išaiškinti: Tai galima išpasakyti trumpais žodžiais A.Baran.
1 papasakýti (dial.) tr. papasakoti: Aš papasakaũ pasaką Kpč.
1 pripasakýti intr. įsakmiai kelis kartus pasakyti: Sakiau ir pripasakiaũ, o vis tiek nepadarė Prn.
1 ×padsakýti (hibr.) LD30(Zt) žr. 1 pasakyti.
1 pérsakyti NdŽ; Ser
1. tr. perpasakoti ką išgirsta, sužinota: Ką mes šnekam, tai jin vis parsãko Vel. Nemoku aš visko parsakýt, ką man dėdina kalbėjo Skrb. Aš jau žinau, man Gasparienė visa pérsakė Sdk. Marikė iš pradžios parsakė vis, ką nu senelio išgirdo Sz. Bobos man viską pérsako Ktk. Eidamos per eilių eiles, žinios dažnai išsikraipydavo, būdavo persakomos kitaip rš. Jį (Jėzų) persakydamas ir išguldydamas WP24. Pérsakykite evangeliją DP225.
ǁ pakartoti pasakytą: Pasigink Petrį ir anam pársakyk, ką nupirkti Vkš. Matydama, kad nesuprato, dar kartą persakė A.Vien. Žinoma, ans persakė savo prižadėjimą MPs.
ǁ iš naujo pasekti: A tą visą pasaką reik pársakyti iš naujo? Všv.
2. intr., tr. Q546, R, Vkš, Sml išversti iš vienos kalbos į kitą: Rusiškai i paskaito, i pársakyti moka Bt. Ką rusiškai sako, lietuviškai pársako Jrb. Kad aš rusiškai mokėjau, tai aš galėjau da kitiems pérsakyti Pgg. Persakau į kitą liežuvį R102, N.
3. tr., intr. Sut papasakoti, apsakyti: Vis jam pársakyk, kaip buvo J. Persakaũ aš tau visą teisybę, kaip būna gyvenime Rz. Ir parsãkė broliam visą šios dienos atsitikimą BM90(Brž). Berniokas buvo atejęs, tai visas navynas pérsakė Sdk. Persakyk man plačiau, aš lig šiol nieko nesupratau Srv. Senutis pársakė apei lažus Užv. Dabar pérsakiau visą senovę Mlt. Mano žmona tik pársakydavo [apie meškininkus] Gsč. Man tas brolis parsakýdavo apie tą seselę Všk. Jis pérsakė, kap sirgęs Mrc. Prosenučiai pársako, jog švedai ant to kalno pakavojo didelius piningus BM263(Šl). Kad ir to marti, kaip parsãko žmonys, an kešenę nedėk Mžš. Kaip mama parsakýdavo, sunku tada jiem buvo gyvent Sdb.
| refl. tr., intr.: Tėvas parsisãko, kokį turėjo arklį Ul. Iš pradžių nenorėjau priimt, ale kai pérsisakė, kas toks, iš kur – ir priėmiau Srv. Ar parsisakė Jonas tau apie savo kelionę? Upt. Parsisakiau, už durų būdamas, visas savo bėdas BsPII104.
4. tr. I, Skdv atkalbėti, kad nedarytų ko nors, išaiškinti, perkalbėti: Kas yr, kad negal pársakyti?! Lkv. Tokį pasiutusį vaiką nė pársakyti negaliu Bt. Vaikas yra pársakomas: neduok – ir nenori Plt. Sakyk, kiek nori – nepársakysi Jdr. Nepársakomas, nepáršnekamas jau toks krupis Krš. Matai, koks ans yr nepársakomas Slnt. Neduok Dieve gyventi su paiku i da nepársakomu žmogu Vvr. Katram daba vaikuon gali pársakyti – dirba savotiškai, i gan Pvn. Ka tau negal pársakyti, tu vis savo i savo šneki Ll. Kas tai žino, koks tai būdas, ja ans nebus koksai dūdas neparsãkomas JV331.
5. intr., tr. per daug, labai daug pasakyti: Verčiau mažiau pasakyt, negu pérsakyt Dkš. Žinai pati, kaip reikėjo man tavęs, sakyta buvo tau ir persakyta J.Balt. Tegu sako pérsako (tegu kalba kiek nori, aš vis tiek neklausysiu) Lp. Kas nedasakyta ir pérsakyta Lp. Dovanokit, tėveliai, kad žodelį pérsakiau (rd.) Dv.
6. intr. pertraukti ką sakantį, sudrausti: Kad svetimas iš kitojo sutvėrimo džiaugiasi, tai reikia tokiam šiaip persakyti: – Ko veizi, nedyvykis! LTR(Klp).
1 prasakýti NdŽ
1. intr. pakalbėti kiek, pratarti: Jis biskį prasãko ir vėl tyli Gs.
2. refl. prasitarti: Tik ir laukia išsižiojęs, kad kas prasisakytų Prng.
3. tr. papasakoti: Tai aš jai prasakysiu visa Nmč.
4. tr. Sut išpranašauti, numatyti: Ir pagimdė sūnų senatuvėje savo, mete, kurį Dievas buvo prasakęs jai Ba1Moz21,2. Pats prasakęs dieną savo smerties, numirė A.Baran.
5. intr. išversti: Aš jum lietuviškai prasakýsiu Nmč.
1 prisakýti NdŽ; Ser
1. tr., intr. SD304, H160, Q71, R, Sut, P paliepti, įsakyti, paskirti ką daryti: Prisakiaũ, kad vaikai niekur neitų iš namų Ut. Prisãkė, kad sargai stovėtų KzR. Sūnus paklausė: taip padarė, kaip tėvas prisakė LTR(Ktk). Man visko prisãkė, prireikalavo, aš nevalioju Dkš. Jam prisãko, kad nieko neleist[ų] Lš. Gal tu šitą bernužėlį labai pamylėjai, kad prisakei̇̃ atvažiuotie šitą rudenėlį? DrskD144. Prisãkė mumi šaudyt in viršų Krm. Jeigu tau miela gyvastis, tai išpildyk, ką aš prisakysiu V.Piet. Mirdamas prisakė saugoti tėvynės garbę ir vienybę kaip savo akių šviesą J.Gruš. Nei aš sakau, nei prisakau – ryžkitės LzP. Munie buvo prisakýta auginti veršius Gd. Mūsiemi vaikami prisakýta LKKIII120(Zt). Prisakýtas darbas tęsas tolyn Vn. Kodėlei jūs … prisakytą dienos darbą nenudirbot kaip pirmai? BB2Moz5,14. Kodėl gi darote priešingai, o ne taip, kai prisakyta Sz. Tas vyras mumus drūtai prisakė ir bylojo BB1Moz43,3. O ans jiems prisakė labai, kad to niekas nežinotų Ch1Mr5,43. Jis prisãkė vėjui, ir pastojo tyka KI480. Ir jisai prisakė mumus sakyti žmonėms ir liudyti, jog jisai yra paskirtas nuogi Dievo sūdžia gyvų ir mirusių VlnE57.
| refl.: Prisisakýk, kad užmokėtų išlaidas į teismą važiavimo Šts.
ǁ pakartotinai įsakyti, įkalti, prigrasinti: Ir prisakiaũ nupirkt sietą, ir tai ažmiršo Trgn. Tik prisakýsi, prigrasinsi, kad neik prie ežero, jau vėl, žiūrėk, te sėdi Ds. Visi suėjo krūvon ir prisakė vieni kitiems, kad neprasitartų niekam, kas čia buvo įvykę rš. Išlupė, prisãkė, kad dagiau nebeitų, ir išvarė BM157(Jnšk).
2. tr., intr. H177, [K], Š įpareigoti, nurodyti, kaip elgtis, ką daryti: Teip dabar prisakýta iš valdžios, kad vasaros čėse nebūt gert [svaigiųjų gėrimų] Slm. Prisãkė, kad paršiuką kožnas nusipirktų Dgp. Gulėk – ir daktaras taip prisãkė Skr. Jam tėvai neprisaki̇̀s [kaip gyventi] Žrm. Anys ūmai atstojo nug kelio, kurį aš jiemus prisakiau BB2Moz32,8. Trečias prisakymas prisako švęstie šventas dienas Tat. Ir kaip Jokūbas liovęs buvo prisakyti savo vaikams, suguldė jis kojas savo krūvon ant patalo bei išdvėsė BB1Moz49,33. Tatai jumus prisakau, idant tarp savęs mylėtumbitėsi VlnE177. Tu mums prisakei vienybę, malonę, jeib gyventumbim Mž50. Meilė nug Viešpaties prisakyta yra trejokia P. Mokinkite juos laikyti vis, ką aš esmi jumus priesakęs MT99.
3. intr. Slnt, Cs išaiškinti, įkalbėti, įtikinti: Vaikams negaliu prisakýti, kad po lauką nelakstytų Vkš. Aš viską esu pargyvenusi, mun neprisakýsi Krš. Tu mun neprisakéi ir neprisakýsi! Dr. Gali sprogti – neprisakýsi, neišsiginsi jokia mada Žr. Jauniesiems negali beprisakyti apei baidymus – netika Šts. Dirbi durnai i žinai, ka durnai, vis tiek neprisakýs nė vel[nia]s Trk. Neprisãkomas, dirba savo, i tiek Krš. Ale tikrai ans neprisãkomas Kl.
| refl.: A mažai mes jai prisisãkėm! Lp.
4. intr., tr. prikalbėti, pripasakoti: Visokių žodžių prisãko Rod. Kad norėčiau rieties, kiek aš anai prisakýčiau! Krš. Susėdę seniai visko prisakýdavo Lel. Tiek daug prisãkė, kad net galva sukas Sv. Ana prisaki̇̀s jum visa Aps. Ir dar daugiau žmonės prisako apie tuos vaidenimus LTR(Blnk).
| refl.: Sakiau sakiau sekmę, prisisãkė kelmas Ad.
ǁ daug prisekti (pasakų): Bobutė man daug prisãkė pasakų Š. Nueik tamsta pas Antanaitį, jis tiek ir tiek prisakys pasakų Srv.
5. intr. suminėti, nurodyti ką nors esant: O, pavyzdžių aš tau galiu prisakyti tiek ir tiek rš. Ma[n] vakar Poška prisãkė prisãkė tų karvių (kur yra jų pirkti) Srd.
6. intr. baigti sakyti: Sakė ir neprisãkė lig galui Pnm.
7. intr. Švnč teigiamai atsakyti, prižadėti: Nei prisakýt, nei atsakyt negaliu – nežinau, ką pati pasakys Alk. Nė aš ginsiu, nė prisakýsiu – kap ponas nori, tep daro Dglš. Jei ateisi – prisakýki, neateisi – atsakyki LTR(Ldvn). O ja duosi – prisakýki, ja neduosi – atsakyki JR53. Jis man jau prisãkė, kad duos vieną paršelį Lš.
| refl.: Jau aš šiam vakarui kam kitam prisisakiaũ, pasižadėjau KII304.
ǁ refl. prisipažinti: Nei ginas, nei prisisãko Zr.
8. tr. paskelbti: Meinavimą prisakyti N. Prisakaũ žmogų, išbėgusį nuo mintuvų, kurs minant išeita ir patrunka J. Ką užsakė, ką prisakė šiandien klebonėlis? LzP. Klebonas par pamokslą pasninką prisãkė Ms. Maskoliai turkams karą prisakė Kel1881,128. Kodėl neklausi, kas bažnyčioj buvo prisakyta? Sz. Reik nunešti į kleboniją, kad ant pamokslo kunigas prisakýtum KlvrŽ.
| refl.: Kunigas prisisãkė būsiąs atlaidūse Šts.
9. tr. išpranašauti: Varna smertį prisãko, varna blogą prisãko Pgg.
10. tr. SD277 pavesti: Paduomi, prisakau SD431. Tą tad afektą nopykantos idant nuog jų atimtų ir, atsiuntęs juos nuog savęs, prisakytų juos Christui Jėzui DP18.
1 ×razsakýti (hibr.) tr., intr.
1. ištarti: Tada anys razsãkė: – Tau dovanota, eik Šlčn.
2. pranešti, pagarsinti: Anas kitą tarnybą turi, mum žmones razsãkė Dglš. Kad žinai, reikia visiem razsakýt Nmč.
3. išpasakoti: Ko reikia, vis razsakiaũ Pst. Razsakiaũ visus darbus LD30(Ad). Da apie čigoną razsakýsiu, kap man buvo Aps. Ma gyvenimą razsakýt reikia daug laiko Btrm.
4. Asv paaiškinti, išaiškinti: Sẽniau, razsãk[ai], kokia ita zagadka Lz. Ak, mamute, mano mieloja, dai razsakai mano sapnelį TDrIV10(Tvr).
1 susakýti NdŽ
1. tr., intr. Grv, Jdr pasakyti, pakalbėti: Kaip iš rašto viską susãkė Krš. Petriukas susãkė, kad iš Panevėžio atvažiuos susmetrikavę Slm. Žiūriu – šviesiukė atžiebia an mane. Ką reiks susakýt, jeigu mane prakalbys? Btg. Susakiáu, ka penkioleka rublių atnešu Krš. Ak, praverstų dėlto lietus, – susakė mano tėvas A.Vien. Šiaip taip moka susakyti kelis žodžius lietuviškai rš. Aš susakaũ (diktuoju), jis rašo Ln.
2. intr. Ds, Sdk, Dglš greit pakalbėti, pasakyti: Švepla, o kad da susãko tankiai, tai nieko nepermanai Trgn. Kaip tu čia susakei̇̃, nesupratau Kkl. Kad susaki̇̀s, tai ir suprast nemožna Trgn. Anas susãkė susãkė greitai – aš ir nesupratau Ml.
3. tr., intr. daug pasakyti: Susãkė susãkė, o mano galva silpna – visko nebeatamenu Sb. Visa, kas čia vadovėlyje susakyta, vaikai, man rodosi, negal išeiti kaip reikiant pradedamojoje mokykloje J.Jabl.
4. tr., intr. paaiškinti, nurodyti: Davė rūbus ir susãkė, kap daryt Krn. Ne sykį tėvas mirdamas susakydavo vaikams, pas ką yra jo pinigai: pas tą penki rubliai, pas tą trys …, ir to užtekdavo M.Katk.
5. intr. pranešti, priskųsti: Jau tenai buvo susakýta, ir įrodė viską Rm. Žinomų žmonių buvo susakýta Rm.
6. tr. suminėti, įvardyti: Visų vardus susakė rš. Gydytoju turėtum būti, kad visas ligas susakytum rš. Žymėdamas tą dalyką šitam rašiny, turėčiau jame susakyti daug lyg ne visai reikalingų čia, mano nuomone, mažmožių J.Jabl. Jeigu pradedi juoktis iš to (vaidenimosi), susãko daugalį tokių atsitikimų BM58(Žb).
7. tr. Krtn, Krš, Sug papasakoti, išpasakoti: Aš tamstai visa susakýsiu Ps. Jin kai n[u]eina te, tai susãko viską Bsg. Aš tamstai susakýčio, bet tamstos galva neišneš visos tos istorijos Šts.
ǁ intr. sugebėti gerai pasakoti: Susãkanti motriška y[ra] ta Alčauskienė, y[ra] ko pasiklausyti Šts.
8. intr. paliepti: Susãkė, kad daug prileistų dervos Krn. Susãkė an ryt dienos pjaut Smn.
9. refl. susitarti, susikalbėti: Liuob daug žmonių susisakys eiti veizėti tų stebuklų Trk.
1 užsakýti Š, NdŽ; N, Ser
1. tr., intr. Q43, M, J, P paskelbti, pranešti: Žmonės sujudo ženytis: šiandie penkerius užsakus užsãkė per pamokslą Jnšk. Bažnyčioj užsãko, kad tas ir tas vedasis su tokia ir tokia Krm. Mažulalę šiandien užsãkė bažnyčio[je] Plt. Atjojo bernelis subatos rytą, atrado mergelę jau užsakytą LTR(Brž). Katrą tujai lankei rytas vakarėlis, jau užusakýtas bažnyčioj vardelis (d.) Slm. Kai mane antru užsaku užsãkė, mamelė mirė Skr. Užsakýsiu ant bažnyčios [= bažnyčioje], gal atsiras Skr. Užsakiaũ visam galu[i] sodžiaus, kad neitų [pas sergantį šiltine] Lp. Užsãkė rinkliavą Mžš. Įsakymus apskelbė, šventes užsakė S.Dauk. Vakar užsãkė Žolinę Ėr. Jam reikėjo tad eiti pas tą poną … užsakyti kalėdininkus BsMtII38. Večeria … užsakyta PK203. Tatai patsai ponas Dievas per Mozėšių … visam svietui užsakęs yra BPI177. Ažusakau bylas SD331. Ažusakau tiesos darymą SD57. Ažusakyta tiesa SD57.
| refl.: Nieko tėvam nesisakęs, nei jų pavelijimo ir palaiminimo nepaprašęs, [Petras] ėmė ir užsisakė, su savo tarnaite Verute Vaižg. Toj duktė … tuojaus davė užsisakyt ir ištekėjo BsPIII164. Užsisãkė, kad kelias dienas nebus namie Dgl. Yra užsisãkiusi, žada ateiti Kin. Atvažiuoja pas mane kunigas, užsisakęs, neprašytas M.Katk.
ǁ intr. įpasakoti: Kartais i pameluoja tie senieji, kurie užsakýdavo Žg.
ǁ intr. pakalbėti: Tik teip užusãko, o kai reiks, tai kažin kaip bus Slm.
2. intr. Sut, I iš anksto paliepti, įsakyti: Užsãkė vaikus atvest į mokyklą Upt. Taigi ne kad loska, ale ažusãkė, ir važiuok Sdk. Jau teip negalėdama ejau, o čia da jaują valyt užsãkė Erž. Užsãkę buvo [vokiečiai] sunešt girnas į vieną vietą Kž. Oi ir užsakė in vainelę joti LTR(Ūd). Devė tas velnias tam durniuo broliuo tų piningų, kiek jau ans užsãkė (ps.) Tl. Samuelis buvo užsakęs, idant jo par septynias dienas lauktų S.Stan. Ažusakau, idant iž namų kas neišeitų arba prekių ir daiktų kitų neižgabentų SD3. Dievas užsako neužmušti BPII286.
| refl.: Penktame [įsakyme] ažusakos, adant nieko neteisingai neužmuštume brš.
ǁ nurodyti: Na, tik gerk, gerk tuos vaistus, kaip užsãkė, kol pasveiksi Skr. Ažusakýk, daktare, vaistų – gausiu Adm. Užlaikyk pasnykus, nu Bažnyčios š. užsakytus LKKXV178(17a.ž.tekstas).
3. tr., intr. LL309 pavesti padaryti, užprašyti, kad padarytų, atsiųstų, patiektų: Jau turės dalis pamokėti, po kiek tėvai užsakýs, tiek reiks duoti Tl. Šokiai buvo geri, užsakýsiam muzikantus Skd. Ažusakiaũ meistrui, kad padirbtų stalą Ds. Ažusakė pasiūt čebatus LTR(Slk). Varėnoj žusakiaũ langus Pls. Jums užsakyta sukurti mano tėvo paminklinę skulptūrą J.Gruš. Čia ne ta dvasia, kuri reikalinga mano užsakomam kūriniui P.Vaičiūn. Užsakė visą vagoną grūdų Srv. Petras užsako giros ir šokolado rš.
| prk. Snt: Jau užsakýtas ir trečias [vaikas] – matos Krs.
užsakýtinai adv.: Geležinkelis sprendžia, ar jis gali vežti užsakytinai rš.
| refl. tr.: Užsisako vakarienei keptą vištą rš. Iš anksto užsisakykite medelynuose vaismedžių ir vaiskrūmių sp. Iki šiai dienai dar neatėjo iš Berlyno užsisakytasai popierius K.Būg. Koperatinį numą užsisãkė, jau deda piningus Trk.
| prk.: Sūnų turiat, dabar užsisakýkit dukterį Krs.
4. tr. užprenumeruoti: Užsakýti žurnalą DŽ1.
| refl. tr.: Aš sausio mėnesė[je] užsisakiáu kitą [laikraštį], ir lig šiandien dar neparejo Sd. Pusė Paketurių kaimo užsisakė dabar „Mūsų rytojų“ J.Balt.
5. tr. pakviesti, užprašyti: Ir klebonui malonūs užsakytieji svečiai S.Čiurl.
| refl. tr.: Kas pirmutinis, tai ne paskutinis – aš pirma užsisakiaũ Pranuką [pjauti] Slm.
×6. (l. zakazać) tr., intr. SD429, BPI40, Q544, R, Sut, [K] uždrausti, užginti: Kromnykams … pabučiais ir pakiemiais landinėti užsakyta turėtų būti BzBkII119. Ir užsakė jiemus, idant niekam nesakytų VlnE105. Ažusakydavo nesakyti savo prajėvų kitiemus SPII40. Bet kuo ans labiaus jiems užsakė, tuo daugiaus anys tat našino BtMr7,37. Aprijimą užsakė PK149. Nevaikščiok į vietas užsakytas brš. Suvalgė vaisių, nuog Dievo užsakytą Tat. Jiemus tenai smerčia grasė, užsakydami jiemus sakyt žodžio Dievo MP59. Ir užsakęs jam labai, atprovijo jį tuojs nuog savęs Ch1Mr1,43.
7. tr. SD1166 nuspręsti.
8. refl. prisišaukti, susilaukti apkalbų: Nesakyk an kito nežinodamas: pats an savęs užsisakýsi Vj.
pinigas
Apibrėžtis
pìningo ãtsvara labai brangu: Pamidorai – jergau, piningo atsvara. End.
pinigų̃ ė́džia
1.daug kainuoja: Apsiavimas dabar – pinigų ėdžia. Mžš.
2.kas švaisto pinigus, netaupus: Jau ta mano mergučė tai tikra pinigų ėdžia: duok i duok, o kaip galo nėr, taip nėr. Jrb. Vienai skepetukę, kitai sijoną – tos mergaitės – tai pinigų ėdžia. Prn.
dykì pinigaĩ pašalpa: Kitas turi kelis vaikus, gauna dykų pinigų ir latrauja. Bt.
gývas pìnigas didelis pelnas: Jam eina gyvas pinigas, pats į kišenę lenda. Ldvn.
gyvì pinigaĩ didelis pelnas: Tas gyvus pinigus dirba. Slnt.
netìkras pìnigas nepatikimas žmogus: Tas senis iš dvaro – Puplesis, ar kaip jį ten, labai jau netikras pinigas atrodo. Avyž. Tai netikras pinigas, kunigaikšti!. rš.
pìnigus atsakýti mirti: Jau pinigus atsakė. Lp.
pìnigus sémti pelnytis: Žiūri mūsų žmonelės, kaip iš po jų kojų svetimšalis begėdiškai semia pinigus. Kudir.
pìnigus skaitýti kratyti kojas (apie gaištantį gyvulį): Nebijok, kiaulė nebeatgis: mat jau pinigus skaito. Pg.
nórs pìnigus skaitýk labai (šviesu): Tai šviesu – nors pinigus skaityk. Pls.
pinigaĩs šìkti vlg. būti labai turtingam: Tu šiki pinigais – kam tau reikia. Drsk.
piniguosè var̃tosi turtingas: Dabar žmonės piniguose vartosi. Krm.
pininguosè voliójasi turtingas: Tu turbūt pininguose voliojies?. Krš.
ant pinigų̃ gulį̃s apie turtingą: Išsigėręs pusėtinai vyno ir lyg užsirūstinęs ant kunigų, užvažiavo pas Tauzintų prabasčių, apie kurį žinojo, būk esąs turtingas – gulįs ant pinigų, anot žmonių pasakos. Kudir.
ant pinigų̃ nesė́di dosnus, nešykštus: Paderevskis nesėdi, anot to, ant pinigų, bet didelę dalį skiria savo tėvynės reikalams. Vaižg.
ant pinigų̃ sėdė́ti būti turtingam: O, jis turtingas, ant pinigų sėdi. Gdl.
prie pìnigo turtingas: Trobos apgriuvę, ale teip tai prie pinigo. Plv. Nagi pasiūlyk jiems, gal i pirks, kai dar vis prie pinigo gyvena. Stak.
už pìnigus niekaip, visai: Kur miške auga uosiai, tai už pinigus nieko nerasi. Nmč.
už grýną pìnigą im̃ti laikyti tikru dalyku, tikėti: Viską, ką girdėjau ar iš senosios Bertaitienės, ar iš Dūdjonienės, ar iš sakytojų, – viską ėmiau už gryną pinigą. Simon. Atsakė, kad jis (graborius) kvailas kaip avinas. Bet ir tai negalima buvo imti už gryną pinigą. Cvir.
už grýną pìnigą priim̃ti laikyti tikru dalyku, tikėti: Žinoma, aš nepriimu visko už gryną pinigą, bet išvada aiški – mokytoja su charakteriu. Mik.
už jókius pìnigus niekaip, nieku būdu: Geriau jau skirkite mane vyriausiuoju karo vadu, vis šiaip taip... bet į Varšuvą diplomatu – už jokius pinigus. Vien. Šlapia miške – nevažiuosiu už jokius pinigus!. Slm.
už tą̃ pàt pìnigą taip pat: Ariogalą? Ką tai reiškia? Keistas vardas! – Ir už tą pat pinigą priduria: – Valdininkams gyventi lengviau nei mūrininkams. Sav.
už tìkrą pìnigą priim̃ti laikyti tikru dalyku: Beniui buvo gėda, kad priėmė už tikrą pinigą jos lengvabūdišką žaidimą. Avyž. O tai paeina iš to, jog išvaizdą tankiai priimame už tikrą pinigą. Blv.
kaĩp pìktas pìnigas apie landų, įkyrų žmogų: Prikibo prie manęs kaip koks piktas pinigas. Lnkv. Lenda visur kaip piktas pinigas. Kp. Maišaus kaip svetimas tarp saviškių, kaip piktas pinigas. Tlž. Prikibo prie manęs kaip piktas pinigas. Valanč. Bet Paurukas lyg piktas pinigas ir dabar neatleido. Balt.
kaĩp pìnigus pamẽtęs apie labai nusiminusį: Eina kaip pinigus pametęs. Lnkv.
karalius skaito pinigus žr karalius
kinas be pinigų žr kinas
zapės pinigais triesti žr zapė
apmi̇̀šti
Apibrėžtis
mi̇̀šti, mỹšta (miñša, miñšta), -o intr.
1. KBII157 jungtis draugėn, maišytis: Ir aš minšù tarp būrio žmonių J. Mūsų žąsiokai labai miñša su Vilėniškio: kaip tik sueina draugėn, tai ir nebegali̇̀ paskui atskirt Š. Baubimas, žviegimas, bliovimas mišo su žmonių rėkavimu rš.
2. K krikti, irti: Priešas jau linksta, traukiasi, myšta … Kiek jo sugauta, kiek jo surišta, kiek iškapota! J.Jan. Be šeimininkės visa namų tvarka mỹšta DŽ.
ǁ rikti, painiotis: Aš minštù bedainuodama J.
3. eiti iš proto: Jis pradeda mi̇̀šti, nukalba DŽ.
ǁ darytis nenormaliam, trikti (apie protą): Protas man myšta ar ką? rš. Miñša jau senei protas Grd. Mano išmonis minša, negaliu sumeigti, kaip čia apsiversti J.
4. bjurti (apie orą): Mišo sumišo orelis, bjuro subjuro dienelė, tai subjaurino brangius rūbelius LTR(Slk).
apmi̇̀šti intr.
1. kiek susimaišyti: Sudurtinių žodžių jungiamieji balsiai yra gerokai apmišę rš.
2. iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, kiek sutrikti: Nusigando visi ir apmišo BBApD2,12.
| refl.: Susiėjo daugybė ir apsimišo, nesa girdėjo kiekvienas, jog jie savo liežuviu kalbėjo BBApD2,6.
3. aptekti kuo: Apmi̇̀štumiam pelėms, jei nėkas neveizėtų Šts.
atmi̇̀šti intr. BŽ484 atsimiešti, atsiskiesti.
įmi̇̀šti intr.
1. DP94 įsiterpti, įsimaišyti: Atsisveikino mergaitė ir įmišo į žmones Žem. Įmišom į kareivius (į kareivių būrį) ir paklydom mieste par demonstraciją Varn. Čia svetimų žodžių įmi̇̀šusių daug J. Iki pačiai Dauguvai gyvenę latgaliai, tarp kurių buvę Padauguvyje įmišę daug ir sėlių K.Būg.
2. prk. įkyriai lįsti prie ko, prikibti: Įmi̇̀šom į žmogų kaip į kokį arklį – leiskiat atsipūsti Varn.
išmi̇̀šti intr. Šts išsimaišyti.
numi̇̀šti intr. įsimaišius pradingti, prapulti: Jis kai išeina, tai ir numỹšta ten su visais Kkl.
pami̇̀šti intr.
1. Skr, Mlt, Alk sutrikti, suirti: Tėvui mirus, pamišo jų visas darbas Vv. Kaip speigai pradeda būti, pamiñša i turgai Krš. Numažėjus tėvo sveikatai, pamišo mokslai, sėdėjo namie Žem. Mergaitės sudainiavo, vaikinams pamišo kalbos, traukės į būrį Žem. Po to visiems juokai pamišo, niekam kalba nesivedė Sz. Kaip nebus duonos, pamiš visi gražumai ir meilės Žem. Kai aš tau duosiu su pagaliu, tai tau ir noras pamiš (praeis) Jnšk.
ǁ susitrukdyti, laiku neįvykti: Pami̇̀šo jo žanatvė J. Pami̇̀šo krikštynos Rm. Pradėjo taip dideliai lyti, pami̇̀š šiandien tavo šokiai (nebenueisi į šokius) Užv.
2. susimaišyti: Pami̇̀šę bulbos (įvairių rūšių) Pl. Gi seniau mindavom visokias mislis, ale dabar jos man visos pami̇̀šo Brž. Par mus žmones pami̇̀šę visai JnšM.
3. išprotėti: Nu Girdžių toks pami̇̀šęs žmogus ateidavo Erž.
ǁ pasidaryti nenormaliam, sutrikti (apie protą): Turia protą čystai pamišusį P.
prami̇̀šti intr. prabūti nepastebimam, įsimaišius tarp kitų: Gal vis viena tarp visų pramiši̇̀! Kp.
primi̇̀šti intr. Rm; N prisimaišyti: Svečia avis primi̇̀šo prie mano J. Primi̇̀šę daug žmonių svetimų Žl. Medinosios yra primišusios pri kieminių žąsų Ggr. Dobilai iš Amerikos veislių beveik visuomet turi primišusių piktažolių VŽ1905,52.
| refl.: Nepabažnieji … yra prisimišę bažnyčiai MT97.
sumi̇̀šti intr.
1. susijungti draugėn, susimaišyti: Pienas su išrūgom sumi̇̀šo Ds. Alksnio kvapas tuoj sumišo su beržo, eglės kvapais rš. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran.
2. R sutrikti, suirti, pakrikti: Visa mūsų tvarka sumi̇̀šo Trg. Iš to išgąsčio sumišo ir balius Žem. Sumi̇̀šo tavo linksmybė J.
ǁ susipainioti, surikti: Kad tik bedainuodama nesumi̇̀ščia Šmk. Sumyštù žodžiais bekalbant J. Pats savo kalboj sumi̇̀šo ir nebežino Antš.
ǁ iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, suglumti, pasimesti: Kaip tiek mokytojų pradeda mokyti, vaikas visai sumiñša Krš. Abu su Simuku taip sumišome, kad nežinojome, ką daryti P.Cvir. Ievutė sumišo ir nieko negalėjo atsakyti A.Vien. Sumišęs nebežinojau, kur pulti rš. Susiėjo daugybė žmonių ir sumišo, nesa kiekvienas girdėjo juos liežuviu savo kalbančius BPII133.
ǁ laiku neįvykti, susitrukdyti: Ėmė ir sumi̇̀šo veselija Vlkv.
3. Žg išeiti iš proto, pamišti: Jeigu (nebent) dabar sumi̇̀šo – [iki šiol] nebuvo sumi̇̀šęs Krč. Žmogus bėgiojo kaip sumišęs rš. Sumi̇̀šę žmonys su gėrimu Vn.
ǁ pasidaryti nenormaliam, sutrikti (apie protą): Ima ir sumỹšta galva Krn. Kam jūs tą žmogų suėmėte: juk jis sumišusios galvos V.Kudir. Šaulėniškių kad protas sumišo, piningus į stulpą sukišo VP44.
4. subjurti (apie orą): Oras yr sumi̇̀šęs BzF142. Tai kad papūtė vėjelis, tai kad sumišo orelis ir subjaurino brangius rūbelius an manę LTR(Slk).
◊ dangùs su žemè sumi̇̀šo
1. apie didelę pūgą, audrą: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem.
2. apie didelį barnį, vaidą, karą: Kaip koją inkėlė, tai ir sumišo dangus su žeme Ds. Tegul kas per jų kambarį pereitų, tai čia dangus su žeme sumištų rš. Dangus su žeme sumišo ant striošnios vainelės LTR(Upn).
1. KBII157 jungtis draugėn, maišytis: Ir aš minšù tarp būrio žmonių J. Mūsų žąsiokai labai miñša su Vilėniškio: kaip tik sueina draugėn, tai ir nebegali̇̀ paskui atskirt Š. Baubimas, žviegimas, bliovimas mišo su žmonių rėkavimu rš.
2. K krikti, irti: Priešas jau linksta, traukiasi, myšta … Kiek jo sugauta, kiek jo surišta, kiek iškapota! J.Jan. Be šeimininkės visa namų tvarka mỹšta DŽ.
ǁ rikti, painiotis: Aš minštù bedainuodama J.
3. eiti iš proto: Jis pradeda mi̇̀šti, nukalba DŽ.
ǁ darytis nenormaliam, trikti (apie protą): Protas man myšta ar ką? rš. Miñša jau senei protas Grd. Mano išmonis minša, negaliu sumeigti, kaip čia apsiversti J.
4. bjurti (apie orą): Mišo sumišo orelis, bjuro subjuro dienelė, tai subjaurino brangius rūbelius LTR(Slk).
apmi̇̀šti intr.
1. kiek susimaišyti: Sudurtinių žodžių jungiamieji balsiai yra gerokai apmišę rš.
2. iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, kiek sutrikti: Nusigando visi ir apmišo BBApD2,12.
| refl.: Susiėjo daugybė ir apsimišo, nesa girdėjo kiekvienas, jog jie savo liežuviu kalbėjo BBApD2,6.
3. aptekti kuo: Apmi̇̀štumiam pelėms, jei nėkas neveizėtų Šts.
atmi̇̀šti intr. BŽ484 atsimiešti, atsiskiesti.
įmi̇̀šti intr.
1. DP94 įsiterpti, įsimaišyti: Atsisveikino mergaitė ir įmišo į žmones Žem. Įmišom į kareivius (į kareivių būrį) ir paklydom mieste par demonstraciją Varn. Čia svetimų žodžių įmi̇̀šusių daug J. Iki pačiai Dauguvai gyvenę latgaliai, tarp kurių buvę Padauguvyje įmišę daug ir sėlių K.Būg.
2. prk. įkyriai lįsti prie ko, prikibti: Įmi̇̀šom į žmogų kaip į kokį arklį – leiskiat atsipūsti Varn.
išmi̇̀šti intr. Šts išsimaišyti.
numi̇̀šti intr. įsimaišius pradingti, prapulti: Jis kai išeina, tai ir numỹšta ten su visais Kkl.
pami̇̀šti intr.
1. Skr, Mlt, Alk sutrikti, suirti: Tėvui mirus, pamišo jų visas darbas Vv. Kaip speigai pradeda būti, pamiñša i turgai Krš. Numažėjus tėvo sveikatai, pamišo mokslai, sėdėjo namie Žem. Mergaitės sudainiavo, vaikinams pamišo kalbos, traukės į būrį Žem. Po to visiems juokai pamišo, niekam kalba nesivedė Sz. Kaip nebus duonos, pamiš visi gražumai ir meilės Žem. Kai aš tau duosiu su pagaliu, tai tau ir noras pamiš (praeis) Jnšk.
ǁ susitrukdyti, laiku neįvykti: Pami̇̀šo jo žanatvė J. Pami̇̀šo krikštynos Rm. Pradėjo taip dideliai lyti, pami̇̀š šiandien tavo šokiai (nebenueisi į šokius) Užv.
2. susimaišyti: Pami̇̀šę bulbos (įvairių rūšių) Pl. Gi seniau mindavom visokias mislis, ale dabar jos man visos pami̇̀šo Brž. Par mus žmones pami̇̀šę visai JnšM.
3. išprotėti: Nu Girdžių toks pami̇̀šęs žmogus ateidavo Erž.
ǁ pasidaryti nenormaliam, sutrikti (apie protą): Turia protą čystai pamišusį P.
prami̇̀šti intr. prabūti nepastebimam, įsimaišius tarp kitų: Gal vis viena tarp visų pramiši̇̀! Kp.
primi̇̀šti intr. Rm; N prisimaišyti: Svečia avis primi̇̀šo prie mano J. Primi̇̀šę daug žmonių svetimų Žl. Medinosios yra primišusios pri kieminių žąsų Ggr. Dobilai iš Amerikos veislių beveik visuomet turi primišusių piktažolių VŽ1905,52.
| refl.: Nepabažnieji … yra prisimišę bažnyčiai MT97.
sumi̇̀šti intr.
1. susijungti draugėn, susimaišyti: Pienas su išrūgom sumi̇̀šo Ds. Alksnio kvapas tuoj sumišo su beržo, eglės kvapais rš. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran.
2. R sutrikti, suirti, pakrikti: Visa mūsų tvarka sumi̇̀šo Trg. Iš to išgąsčio sumišo ir balius Žem. Sumi̇̀šo tavo linksmybė J.
ǁ susipainioti, surikti: Kad tik bedainuodama nesumi̇̀ščia Šmk. Sumyštù žodžiais bekalbant J. Pats savo kalboj sumi̇̀šo ir nebežino Antš.
ǁ iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, suglumti, pasimesti: Kaip tiek mokytojų pradeda mokyti, vaikas visai sumiñša Krš. Abu su Simuku taip sumišome, kad nežinojome, ką daryti P.Cvir. Ievutė sumišo ir nieko negalėjo atsakyti A.Vien. Sumišęs nebežinojau, kur pulti rš. Susiėjo daugybė žmonių ir sumišo, nesa kiekvienas girdėjo juos liežuviu savo kalbančius BPII133.
ǁ laiku neįvykti, susitrukdyti: Ėmė ir sumi̇̀šo veselija Vlkv.
3. Žg išeiti iš proto, pamišti: Jeigu (nebent) dabar sumi̇̀šo – [iki šiol] nebuvo sumi̇̀šęs Krč. Žmogus bėgiojo kaip sumišęs rš. Sumi̇̀šę žmonys su gėrimu Vn.
ǁ pasidaryti nenormaliam, sutrikti (apie protą): Ima ir sumỹšta galva Krn. Kam jūs tą žmogų suėmėte: juk jis sumišusios galvos V.Kudir. Šaulėniškių kad protas sumišo, piningus į stulpą sukišo VP44.
4. subjurti (apie orą): Oras yr sumi̇̀šęs BzF142. Tai kad papūtė vėjelis, tai kad sumišo orelis ir subjaurino brangius rūbelius an manę LTR(Slk).
◊ dangùs su žemè sumi̇̀šo
1. apie didelę pūgą, audrą: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem.
2. apie didelį barnį, vaidą, karą: Kaip koją inkėlė, tai ir sumišo dangus su žeme Ds. Tegul kas per jų kambarį pereitų, tai čia dangus su žeme sumištų rš. Dangus su žeme sumišo ant striošnios vainelės LTR(Upn).
mi̇̀šti
Apibrėžtis
mi̇̀šti, mỹšta (miñša, miñšta), -o intr.
1. KBII157 jungtis draugėn, maišytis: Ir aš minšù tarp būrio žmonių J. Mūsų žąsiokai labai miñša su Vilėniškio: kaip tik sueina draugėn, tai ir nebegali̇̀ paskui atskirt Š. Baubimas, žviegimas, bliovimas mišo su žmonių rėkavimu rš.
2. K krikti, irti: Priešas jau linksta, traukiasi, myšta … Kiek jo sugauta, kiek jo surišta, kiek iškapota! J.Jan. Be šeimininkės visa namų tvarka mỹšta DŽ.
ǁ rikti, painiotis: Aš minštù bedainuodama J.
3. eiti iš proto: Jis pradeda mi̇̀šti, nukalba DŽ.
ǁ darytis nenormaliam, trikti (apie protą): Protas man myšta ar ką? rš. Miñša jau senei protas Grd. Mano išmonis minša, negaliu sumeigti, kaip čia apsiversti J.
4. bjurti (apie orą): Mišo sumišo orelis, bjuro subjuro dienelė, tai subjaurino brangius rūbelius LTR(Slk).
apmi̇̀šti intr.
1. kiek susimaišyti: Sudurtinių žodžių jungiamieji balsiai yra gerokai apmišę rš.
2. iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, kiek sutrikti: Nusigando visi ir apmišo BBApD2,12.
| refl.: Susiėjo daugybė ir apsimišo, nesa girdėjo kiekvienas, jog jie savo liežuviu kalbėjo BBApD2,6.
3. aptekti kuo: Apmi̇̀štumiam pelėms, jei nėkas neveizėtų Šts.
atmi̇̀šti intr. BŽ484 atsimiešti, atsiskiesti.
įmi̇̀šti intr.
1. DP94 įsiterpti, įsimaišyti: Atsisveikino mergaitė ir įmišo į žmones Žem. Įmišom į kareivius (į kareivių būrį) ir paklydom mieste par demonstraciją Varn. Čia svetimų žodžių įmi̇̀šusių daug J. Iki pačiai Dauguvai gyvenę latgaliai, tarp kurių buvę Padauguvyje įmišę daug ir sėlių K.Būg.
2. prk. įkyriai lįsti prie ko, prikibti: Įmi̇̀šom į žmogų kaip į kokį arklį – leiskiat atsipūsti Varn.
išmi̇̀šti intr. Šts išsimaišyti.
numi̇̀šti intr. įsimaišius pradingti, prapulti: Jis kai išeina, tai ir numỹšta ten su visais Kkl.
pami̇̀šti intr.
1. Skr, Mlt, Alk sutrikti, suirti: Tėvui mirus, pamišo jų visas darbas Vv. Kaip speigai pradeda būti, pamiñša i turgai Krš. Numažėjus tėvo sveikatai, pamišo mokslai, sėdėjo namie Žem. Mergaitės sudainiavo, vaikinams pamišo kalbos, traukės į būrį Žem. Po to visiems juokai pamišo, niekam kalba nesivedė Sz. Kaip nebus duonos, pamiš visi gražumai ir meilės Žem. Kai aš tau duosiu su pagaliu, tai tau ir noras pamiš (praeis) Jnšk.
ǁ susitrukdyti, laiku neįvykti: Pami̇̀šo jo žanatvė J. Pami̇̀šo krikštynos Rm. Pradėjo taip dideliai lyti, pami̇̀š šiandien tavo šokiai (nebenueisi į šokius) Užv.
2. susimaišyti: Pami̇̀šę bulbos (įvairių rūšių) Pl. Gi seniau mindavom visokias mislis, ale dabar jos man visos pami̇̀šo Brž. Par mus žmones pami̇̀šę visai JnšM.
3. išprotėti: Nu Girdžių toks pami̇̀šęs žmogus ateidavo Erž.
ǁ pasidaryti nenormaliam, sutrikti (apie protą): Turia protą čystai pamišusį P.
prami̇̀šti intr. prabūti nepastebimam, įsimaišius tarp kitų: Gal vis viena tarp visų pramiši̇̀! Kp.
primi̇̀šti intr. Rm; N prisimaišyti: Svečia avis primi̇̀šo prie mano J. Primi̇̀šę daug žmonių svetimų Žl. Medinosios yra primišusios pri kieminių žąsų Ggr. Dobilai iš Amerikos veislių beveik visuomet turi primišusių piktažolių VŽ1905,52.
| refl.: Nepabažnieji … yra prisimišę bažnyčiai MT97.
sumi̇̀šti intr.
1. susijungti draugėn, susimaišyti: Pienas su išrūgom sumi̇̀šo Ds. Alksnio kvapas tuoj sumišo su beržo, eglės kvapais rš. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran.
2. R sutrikti, suirti, pakrikti: Visa mūsų tvarka sumi̇̀šo Trg. Iš to išgąsčio sumišo ir balius Žem. Sumi̇̀šo tavo linksmybė J.
ǁ susipainioti, surikti: Kad tik bedainuodama nesumi̇̀ščia Šmk. Sumyštù žodžiais bekalbant J. Pats savo kalboj sumi̇̀šo ir nebežino Antš.
ǁ iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, suglumti, pasimesti: Kaip tiek mokytojų pradeda mokyti, vaikas visai sumiñša Krš. Abu su Simuku taip sumišome, kad nežinojome, ką daryti P.Cvir. Ievutė sumišo ir nieko negalėjo atsakyti A.Vien. Sumišęs nebežinojau, kur pulti rš. Susiėjo daugybė žmonių ir sumišo, nesa kiekvienas girdėjo juos liežuviu savo kalbančius BPII133.
ǁ laiku neįvykti, susitrukdyti: Ėmė ir sumi̇̀šo veselija Vlkv.
3. Žg išeiti iš proto, pamišti: Jeigu (nebent) dabar sumi̇̀šo – [iki šiol] nebuvo sumi̇̀šęs Krč. Žmogus bėgiojo kaip sumišęs rš. Sumi̇̀šę žmonys su gėrimu Vn.
ǁ pasidaryti nenormaliam, sutrikti (apie protą): Ima ir sumỹšta galva Krn. Kam jūs tą žmogų suėmėte: juk jis sumišusios galvos V.Kudir. Šaulėniškių kad protas sumišo, piningus į stulpą sukišo VP44.
4. subjurti (apie orą): Oras yr sumi̇̀šęs BzF142. Tai kad papūtė vėjelis, tai kad sumišo orelis ir subjaurino brangius rūbelius an manę LTR(Slk).
◊ dangùs su žemè sumi̇̀šo
1. apie didelę pūgą, audrą: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem.
2. apie didelį barnį, vaidą, karą: Kaip koją inkėlė, tai ir sumišo dangus su žeme Ds. Tegul kas per jų kambarį pereitų, tai čia dangus su žeme sumištų rš. Dangus su žeme sumišo ant striošnios vainelės LTR(Upn).
1. KBII157 jungtis draugėn, maišytis: Ir aš minšù tarp būrio žmonių J. Mūsų žąsiokai labai miñša su Vilėniškio: kaip tik sueina draugėn, tai ir nebegali̇̀ paskui atskirt Š. Baubimas, žviegimas, bliovimas mišo su žmonių rėkavimu rš.
2. K krikti, irti: Priešas jau linksta, traukiasi, myšta … Kiek jo sugauta, kiek jo surišta, kiek iškapota! J.Jan. Be šeimininkės visa namų tvarka mỹšta DŽ.
ǁ rikti, painiotis: Aš minštù bedainuodama J.
3. eiti iš proto: Jis pradeda mi̇̀šti, nukalba DŽ.
ǁ darytis nenormaliam, trikti (apie protą): Protas man myšta ar ką? rš. Miñša jau senei protas Grd. Mano išmonis minša, negaliu sumeigti, kaip čia apsiversti J.
4. bjurti (apie orą): Mišo sumišo orelis, bjuro subjuro dienelė, tai subjaurino brangius rūbelius LTR(Slk).
apmi̇̀šti intr.
1. kiek susimaišyti: Sudurtinių žodžių jungiamieji balsiai yra gerokai apmišę rš.
2. iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, kiek sutrikti: Nusigando visi ir apmišo BBApD2,12.
| refl.: Susiėjo daugybė ir apsimišo, nesa girdėjo kiekvienas, jog jie savo liežuviu kalbėjo BBApD2,6.
3. aptekti kuo: Apmi̇̀štumiam pelėms, jei nėkas neveizėtų Šts.
atmi̇̀šti intr. BŽ484 atsimiešti, atsiskiesti.
įmi̇̀šti intr.
1. DP94 įsiterpti, įsimaišyti: Atsisveikino mergaitė ir įmišo į žmones Žem. Įmišom į kareivius (į kareivių būrį) ir paklydom mieste par demonstraciją Varn. Čia svetimų žodžių įmi̇̀šusių daug J. Iki pačiai Dauguvai gyvenę latgaliai, tarp kurių buvę Padauguvyje įmišę daug ir sėlių K.Būg.
2. prk. įkyriai lįsti prie ko, prikibti: Įmi̇̀šom į žmogų kaip į kokį arklį – leiskiat atsipūsti Varn.
išmi̇̀šti intr. Šts išsimaišyti.
numi̇̀šti intr. įsimaišius pradingti, prapulti: Jis kai išeina, tai ir numỹšta ten su visais Kkl.
pami̇̀šti intr.
1. Skr, Mlt, Alk sutrikti, suirti: Tėvui mirus, pamišo jų visas darbas Vv. Kaip speigai pradeda būti, pamiñša i turgai Krš. Numažėjus tėvo sveikatai, pamišo mokslai, sėdėjo namie Žem. Mergaitės sudainiavo, vaikinams pamišo kalbos, traukės į būrį Žem. Po to visiems juokai pamišo, niekam kalba nesivedė Sz. Kaip nebus duonos, pamiš visi gražumai ir meilės Žem. Kai aš tau duosiu su pagaliu, tai tau ir noras pamiš (praeis) Jnšk.
ǁ susitrukdyti, laiku neįvykti: Pami̇̀šo jo žanatvė J. Pami̇̀šo krikštynos Rm. Pradėjo taip dideliai lyti, pami̇̀š šiandien tavo šokiai (nebenueisi į šokius) Užv.
2. susimaišyti: Pami̇̀šę bulbos (įvairių rūšių) Pl. Gi seniau mindavom visokias mislis, ale dabar jos man visos pami̇̀šo Brž. Par mus žmones pami̇̀šę visai JnšM.
3. išprotėti: Nu Girdžių toks pami̇̀šęs žmogus ateidavo Erž.
ǁ pasidaryti nenormaliam, sutrikti (apie protą): Turia protą čystai pamišusį P.
prami̇̀šti intr. prabūti nepastebimam, įsimaišius tarp kitų: Gal vis viena tarp visų pramiši̇̀! Kp.
primi̇̀šti intr. Rm; N prisimaišyti: Svečia avis primi̇̀šo prie mano J. Primi̇̀šę daug žmonių svetimų Žl. Medinosios yra primišusios pri kieminių žąsų Ggr. Dobilai iš Amerikos veislių beveik visuomet turi primišusių piktažolių VŽ1905,52.
| refl.: Nepabažnieji … yra prisimišę bažnyčiai MT97.
sumi̇̀šti intr.
1. susijungti draugėn, susimaišyti: Pienas su išrūgom sumi̇̀šo Ds. Alksnio kvapas tuoj sumišo su beržo, eglės kvapais rš. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran.
2. R sutrikti, suirti, pakrikti: Visa mūsų tvarka sumi̇̀šo Trg. Iš to išgąsčio sumišo ir balius Žem. Sumi̇̀šo tavo linksmybė J.
ǁ susipainioti, surikti: Kad tik bedainuodama nesumi̇̀ščia Šmk. Sumyštù žodžiais bekalbant J. Pats savo kalboj sumi̇̀šo ir nebežino Antš.
ǁ iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, suglumti, pasimesti: Kaip tiek mokytojų pradeda mokyti, vaikas visai sumiñša Krš. Abu su Simuku taip sumišome, kad nežinojome, ką daryti P.Cvir. Ievutė sumišo ir nieko negalėjo atsakyti A.Vien. Sumišęs nebežinojau, kur pulti rš. Susiėjo daugybė žmonių ir sumišo, nesa kiekvienas girdėjo juos liežuviu savo kalbančius BPII133.
ǁ laiku neįvykti, susitrukdyti: Ėmė ir sumi̇̀šo veselija Vlkv.
3. Žg išeiti iš proto, pamišti: Jeigu (nebent) dabar sumi̇̀šo – [iki šiol] nebuvo sumi̇̀šęs Krč. Žmogus bėgiojo kaip sumišęs rš. Sumi̇̀šę žmonys su gėrimu Vn.
ǁ pasidaryti nenormaliam, sutrikti (apie protą): Ima ir sumỹšta galva Krn. Kam jūs tą žmogų suėmėte: juk jis sumišusios galvos V.Kudir. Šaulėniškių kad protas sumišo, piningus į stulpą sukišo VP44.
4. subjurti (apie orą): Oras yr sumi̇̀šęs BzF142. Tai kad papūtė vėjelis, tai kad sumišo orelis ir subjaurino brangius rūbelius an manę LTR(Slk).
◊ dangùs su žemè sumi̇̀šo
1. apie didelę pūgą, audrą: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem.
2. apie didelį barnį, vaidą, karą: Kaip koją inkėlė, tai ir sumišo dangus su žeme Ds. Tegul kas per jų kambarį pereitų, tai čia dangus su žeme sumištų rš. Dangus su žeme sumišo ant striošnios vainelės LTR(Upn).
parsibijóti
Apibrėžtis
bijóti, bi̇̀jo, -ójo intr.
1. R jausti, kęsti baimę: Jis nebijo pripažinti savo klaidų rš. Mirt nebijaũ, tik pãliegio Gs. Kitas kūdikis žodžio bijo, o kitas nė mūšio nebijo Sim. Nieko neturiu, nieko nebijaũ Pnd. Manim bijóti Šts. Kiškis bi̇̀jo ir lapo šlamėjimo Rm. Ten žmogaus bi̇̀jo iš tolo, kad neužeitų Rm. Ar bijot, kad negriaustų Ėr. Įejau – kad bebijanti, kad bebijanti šaudymo Šts. Bi̇̀joma vieta Š. Alaus turėk ir bijomam, ir mylimam J.Jabl. Valgai, tu manę nebi̇̀jai (nebijok) Brsl. Nieko tu nebi̇̀j (nebijok) Aps. Bijok kokį žodį išsitarti, bijok ir musėlę kam nuo nosies pabaidyti Žem. Ir susimilimas jo nuog giminės ik giminei bi̇̀jantiemus jo DP471.
^ Bijo kaip šuo perkūnijos Yl. Bijo kaip kipšas varnų PPr282. Bijo kaip višta vandenio LTR(Užp). Bi̇̀jo kaip ugnies Rm. Bijau kap pernykščio sniego (iron.) Vrn. Bijančiam ir krūmai traška Brž. Bijai vilko – neik miškan PPr170. Vienas bijo vilko, kitas – meškos PPr437. Ir pelės katės nebijo, kolei nemato LTR(Ut). Valgis ne dalgis, nebijok, nepasižeisi Sim.
| refl. SD17: Jie viens kito dabar bijosi Ėr. Avys bi̇̀josi šunio Gs. Tol klauso tėvo, kol žąsino bijos Švn. Kūdikis nudegęs bijos ugnies B. Yra ko bijotis nusidėjusiam SPI128. Jūsų tesibijo ir tesibaido visi žvėrys ant žemės BB1Moz9,2. Vyrs bijąsis Dievo Mž331.
^ Kas nusidėjo, bijos ir vėjo VP23.
ǁ nuogąstauti, rūpintis: Šieno nedaug – šeriam ir bi̇̀jom (po nedaug duodame) Ėr. Nebijók, jis dar ir iš šitos bėdos išsikepurstės Lš.
| Nebijok, anas nepersiduos (apie šykštuolį) Ds. Nebijók (nemanyk), ir valgį gerai išvirti reikia daug prisimanymo Ds.
ǁ vengti:
^ Darbo nebijok, bijok tinginio Rs.
| refl.:
^ Bijosi vieškelio kaip kurmis VP9.
2. nepakęsti, nepakelti, neištverti: Akys bi̇̀jo saulės Ėr. Nešaũk taip, ir ausys bijo! Grg. Mano kojos nebi̇̀jo [šalčio], o rankos labai bi̇̀jo Ėr. Gerai įplūktas laitas ugnies nebi̇̀jo Kp. Uosis žemės bijo (greit pūva) Ėr. Mūsų arklys bijo kalno (greit nuo kalno bėga) Trs. Nebijo kačiulio (kutenimo) KlvrŽ. Rūgščių obalių dantys bijo – greit atšimpa Pn. Ugnies nebijomas stogas (nedegamas) J.Jabl. Toks šaltas vanduo, kad ir dantys bijo Gs. Gilios žiemos ir kiškiai bi̇̀jo Rod. Nu to kritimo visas kūnas skaũdžio bi̇̀jo Grg. Rugiai dabar nebi̇̀jos lietaus Ėr. Vai tu rugeli, tu žiemkentėli, tu nebijójai šaltos žiemelės, tik pabijójai plieno dalgelio (d.) Plv. Kurūčiai (kalakutukai) bi̇̀jo rasų (rasos jiems kenkia) Grg. Darytas (dažytas) drabužis bi̇̀jo saulės, tujaus blunka Grg. Arklys nebi̇̀jo žandų (kietų žandų, sunkus suvaldyti) Ėr. Tas popierius nebi̇̀jo tižimo Pc.
^ Baltos rankos juodo darbo bijo PPr70. Geros akys dūmų nebi̇̀jo (nejaučia gėdos) Sld.
| refl.: Ir priėjęs pakasė anam padus, o šito labai bijotasi padų ps.
◊ ãkys bi̇̀jo labai gražus: Tokios puikios šukos, kad ãkys bi̇̀jo Šts.
bijók Diẽvo
1. nustebimui reikšti: Bijók Diẽvo, kiek šiemet javų privertėm! Grž.
2. piktinimuisi reikšti: Bijók tu Diẽvo, kas tai matė tep daryti! Gs.
įsibijóti įsibaiminti: Jei įsibijósi, drugį gausi Šts. Tiek įsibijójo, kad net drebėti pradėjo Grž.
išbijóti intr.
1. išbūti kurį laiką baimėje: Išbijojau visą naktį nemiegodamas Š.
2. išvengti ko bebijant: Ką čia beišbijósi mirties – visiems bus galas Š. Ar tu nebijai jaunų bernelių? – Kad ir bijójau, neišbijójau Kp. Apvynėlis bijo vėjų, pūronėlis bijo vėjų … Kad bijotų, n’išbijotų, aukštam sode nekybotų JV652.
| refl.: Vis tiek nieko neišsibijósi Tršk.
pabijóti intr.
1. pajusti baimę: Pabijójau viena tamsy pareit ir likausi pas juos gulėt Gs. Vyrai, pabijokit Perkūno, jei nesigėdinate žmonių! V.Krėv. Ėmė peikt, ji ir pabijójo už jo eit Gs.
| refl. R: Pasibijojo, ka negautų mušt Gs. Kada ponas buvo sugautas, visi pasibijoję nuog jo pabėgo BPI177.
2. nepakelti, paboti: Anys (rugiai) pabijojo šalčio, prasti Vrnv.
3. sublogti, sulysti: Kap tu pabijójęs, net nepažinau! Švnč. Pabijójo mano karvė peržiem Švnč.
parsibijóti su baime parvykti: Visą kelią parsibijójau Lp.
pribijóti
1. intr. J privengti, šiek tiek bijoti: Jie manęs truputį pribi̇̀jo Ėr. Ar tu jo pribijai (privengi)? J.Jabl. Man regis, kad anas tavęs pribi̇̀jo Ktk.
| refl. K: Mudu tavęs prisibi̇̀jova Jrb. Žvėrių prisibijodamas, ant medžio užsilipęs permiegojo BsPI114.
2. intr. daug baimės pergyventi: Kiek aš perniai pribijojau potvynio – ką žinai, kada pasikels vanduo Rm.
| refl.: Labai griaudė, tai visą naktį pridrebėjom, prisibijójom, kad neuždegtų Rm.
3. tr. ką nors pasiekti bijant: Bijók nebijók, nieko nepribijósi Ėr.
subijóti intr. imti bijoti, išsigąsti: Aš jo kap subijójau, tai ir iš pirkios nejau Ml.
| refl.: Kap tik svetimas žmogus pirkion, tai vaikai ir susibi̇̀jo Ml. Tėvo susbi̇̀jo (pribijo) truputuką Lp. Susibijójau ir nebėjau naktį Grž.
užsibijóti; R imti bijoti, pabūgti: Vaikas užsibijójo ir nė žodžio [nebepasakė] Grž. Kaip užsibijái, ir suklysti [atsakyti] Pvn. Aš užsibijójau, ir kraujis nebėgo, kaip krauleidis su kerstu įkirto J.
1. R jausti, kęsti baimę: Jis nebijo pripažinti savo klaidų rš. Mirt nebijaũ, tik pãliegio Gs. Kitas kūdikis žodžio bijo, o kitas nė mūšio nebijo Sim. Nieko neturiu, nieko nebijaũ Pnd. Manim bijóti Šts. Kiškis bi̇̀jo ir lapo šlamėjimo Rm. Ten žmogaus bi̇̀jo iš tolo, kad neužeitų Rm. Ar bijot, kad negriaustų Ėr. Įejau – kad bebijanti, kad bebijanti šaudymo Šts. Bi̇̀joma vieta Š. Alaus turėk ir bijomam, ir mylimam J.Jabl. Valgai, tu manę nebi̇̀jai (nebijok) Brsl. Nieko tu nebi̇̀j (nebijok) Aps. Bijok kokį žodį išsitarti, bijok ir musėlę kam nuo nosies pabaidyti Žem. Ir susimilimas jo nuog giminės ik giminei bi̇̀jantiemus jo DP471.
^ Bijo kaip šuo perkūnijos Yl. Bijo kaip kipšas varnų PPr282. Bijo kaip višta vandenio LTR(Užp). Bi̇̀jo kaip ugnies Rm. Bijau kap pernykščio sniego (iron.) Vrn. Bijančiam ir krūmai traška Brž. Bijai vilko – neik miškan PPr170. Vienas bijo vilko, kitas – meškos PPr437. Ir pelės katės nebijo, kolei nemato LTR(Ut). Valgis ne dalgis, nebijok, nepasižeisi Sim.
| refl. SD17: Jie viens kito dabar bijosi Ėr. Avys bi̇̀josi šunio Gs. Tol klauso tėvo, kol žąsino bijos Švn. Kūdikis nudegęs bijos ugnies B. Yra ko bijotis nusidėjusiam SPI128. Jūsų tesibijo ir tesibaido visi žvėrys ant žemės BB1Moz9,2. Vyrs bijąsis Dievo Mž331.
^ Kas nusidėjo, bijos ir vėjo VP23.
ǁ nuogąstauti, rūpintis: Šieno nedaug – šeriam ir bi̇̀jom (po nedaug duodame) Ėr. Nebijók, jis dar ir iš šitos bėdos išsikepurstės Lš.
| Nebijok, anas nepersiduos (apie šykštuolį) Ds. Nebijók (nemanyk), ir valgį gerai išvirti reikia daug prisimanymo Ds.
ǁ vengti:
^ Darbo nebijok, bijok tinginio Rs.
| refl.:
^ Bijosi vieškelio kaip kurmis VP9.
2. nepakęsti, nepakelti, neištverti: Akys bi̇̀jo saulės Ėr. Nešaũk taip, ir ausys bijo! Grg. Mano kojos nebi̇̀jo [šalčio], o rankos labai bi̇̀jo Ėr. Gerai įplūktas laitas ugnies nebi̇̀jo Kp. Uosis žemės bijo (greit pūva) Ėr. Mūsų arklys bijo kalno (greit nuo kalno bėga) Trs. Nebijo kačiulio (kutenimo) KlvrŽ. Rūgščių obalių dantys bijo – greit atšimpa Pn. Ugnies nebijomas stogas (nedegamas) J.Jabl. Toks šaltas vanduo, kad ir dantys bijo Gs. Gilios žiemos ir kiškiai bi̇̀jo Rod. Nu to kritimo visas kūnas skaũdžio bi̇̀jo Grg. Rugiai dabar nebi̇̀jos lietaus Ėr. Vai tu rugeli, tu žiemkentėli, tu nebijójai šaltos žiemelės, tik pabijójai plieno dalgelio (d.) Plv. Kurūčiai (kalakutukai) bi̇̀jo rasų (rasos jiems kenkia) Grg. Darytas (dažytas) drabužis bi̇̀jo saulės, tujaus blunka Grg. Arklys nebi̇̀jo žandų (kietų žandų, sunkus suvaldyti) Ėr. Tas popierius nebi̇̀jo tižimo Pc.
^ Baltos rankos juodo darbo bijo PPr70. Geros akys dūmų nebi̇̀jo (nejaučia gėdos) Sld.
| refl.: Ir priėjęs pakasė anam padus, o šito labai bijotasi padų ps.
◊ ãkys bi̇̀jo labai gražus: Tokios puikios šukos, kad ãkys bi̇̀jo Šts.
bijók Diẽvo
1. nustebimui reikšti: Bijók Diẽvo, kiek šiemet javų privertėm! Grž.
2. piktinimuisi reikšti: Bijók tu Diẽvo, kas tai matė tep daryti! Gs.
įsibijóti įsibaiminti: Jei įsibijósi, drugį gausi Šts. Tiek įsibijójo, kad net drebėti pradėjo Grž.
išbijóti intr.
1. išbūti kurį laiką baimėje: Išbijojau visą naktį nemiegodamas Š.
2. išvengti ko bebijant: Ką čia beišbijósi mirties – visiems bus galas Š. Ar tu nebijai jaunų bernelių? – Kad ir bijójau, neišbijójau Kp. Apvynėlis bijo vėjų, pūronėlis bijo vėjų … Kad bijotų, n’išbijotų, aukštam sode nekybotų JV652.
| refl.: Vis tiek nieko neišsibijósi Tršk.
pabijóti intr.
1. pajusti baimę: Pabijójau viena tamsy pareit ir likausi pas juos gulėt Gs. Vyrai, pabijokit Perkūno, jei nesigėdinate žmonių! V.Krėv. Ėmė peikt, ji ir pabijójo už jo eit Gs.
| refl. R: Pasibijojo, ka negautų mušt Gs. Kada ponas buvo sugautas, visi pasibijoję nuog jo pabėgo BPI177.
2. nepakelti, paboti: Anys (rugiai) pabijojo šalčio, prasti Vrnv.
3. sublogti, sulysti: Kap tu pabijójęs, net nepažinau! Švnč. Pabijójo mano karvė peržiem Švnč.
parsibijóti su baime parvykti: Visą kelią parsibijójau Lp.
pribijóti
1. intr. J privengti, šiek tiek bijoti: Jie manęs truputį pribi̇̀jo Ėr. Ar tu jo pribijai (privengi)? J.Jabl. Man regis, kad anas tavęs pribi̇̀jo Ktk.
| refl. K: Mudu tavęs prisibi̇̀jova Jrb. Žvėrių prisibijodamas, ant medžio užsilipęs permiegojo BsPI114.
2. intr. daug baimės pergyventi: Kiek aš perniai pribijojau potvynio – ką žinai, kada pasikels vanduo Rm.
| refl.: Labai griaudė, tai visą naktį pridrebėjom, prisibijójom, kad neuždegtų Rm.
3. tr. ką nors pasiekti bijant: Bijók nebijók, nieko nepribijósi Ėr.
subijóti intr. imti bijoti, išsigąsti: Aš jo kap subijójau, tai ir iš pirkios nejau Ml.
| refl.: Kap tik svetimas žmogus pirkion, tai vaikai ir susibi̇̀jo Ml. Tėvo susbi̇̀jo (pribijo) truputuką Lp. Susibijójau ir nebėjau naktį Grž.
užsibijóti; R imti bijoti, pabūgti: Vaikas užsibijójo ir nė žodžio [nebepasakė] Grž. Kaip užsibijái, ir suklysti [atsakyti] Pvn. Aš užsibijójau, ir kraujis nebėgo, kaip krauleidis su kerstu įkirto J.
pakapóti
Apibrėžtis
kapóti, -ója, -ójo
1. tr. R194, N K, NdŽ dažnai kirsti, pjauti, genėti; čaižyti: Tegu stovi, kam kapot medžias Arm. Nusipirkau kirvelį ir bekapoju dabar sau krūmus Pg. Pradėjo kapot tas razbaininkam galvas FrnS122. Kurie anksčiau rugiai sėti, tai kap kirviu kapók (labai geri) Bn. Reikia geriau pjauti šieną, ba taip kapot negalima: daug žolės lieka nenupjautos Km. Kiti vėl kapojo šakas nuog medžių ir klojo ant kelio DP1.
| prk.: Finansai braška, darbininkams algas kapoja (mažina) rš.
2. tr. R187, N, K, J, NdŽ skaldyti, smulkinti, pjaustyti: Kapoju ing dalias SD365. Griebė kapoti žabus P.Cvir. Malkas kapot tai ne darbas (lengvas darbas) Švnč. Jis visą dieną kapójo kūlelius ir nei puskapio neprikapójo Dbk. Šarka torielkas mazgojo, kanarka cukrų kapojo (d.) Slk. Sena [karšimo] mašina kapoja vilnas Ėr. Dėl ko nekapóji kapódamas? Šts. Paskui rado didelę kulbę, kur mėsą kapojo BsPIV276. Duktė kapoto sūrio padėjo ant stalo rš.
^ Kur medžius kapoja, ten skiedos lakioja Sim.
| refl.: Miltų į jovalą įdėjus, taip greit nebkapójas Užv.
3. tr., intr. R73, N, NdŽ snapu kirsti, knapoti, lesti: Genys, meleta kapó[ja] medį J. Kas te taukši? – Ė stuobrį kapoja genelis A.Baran. Vištą dėl to nešu parduoti, kad ji kiaušinius kapója Skr. Varna, ant avies sėdėdama, kapojo į nugarą S.Dauk. Pririšiu prie žardo, kad šunys lotum, kad gaidžiai kapotum JD1551. Višta priėjo ir kapója (lesa) iš puodų Skr. Pamačius negyvą žvėrį, varna tuojau atskrido ir pradėjo kapot BsPII320.
^ Varna varnai akių nekapoja Gsč.
| refl.: Pereklė pašiaušė kaklą ir praskėtė sparnus, lyg norėtų kapotis rš.
^ Eina du juodvarniai keliu kapodamies (batai) Grž.
4. tr., intr. gilti, kandžioti: Gal jau prieš lietų šiteip musios kapója Ktk. Priskrido gylių, kur kapója Ad. Manęs bitės nekapója Lkm.
| refl.: Kai bitės kapójas, bus oro pamainos Zr.
5. tr., intr. NdŽ mušti, plakti (botagu, rykšte ar kuo kitu): Kam tu arklį taip kapoji? Dgl. Nekapók gyvulių Lnkv. Už ką dabar tą vaiką kapóji? Up. Pečius kapó[ja] gaspadoriams, kol rekrutus sugaudo Šts. Tas kančiukas nubėgo, ėmė kapot, šmakšėt per tuos negyvėlius, ir visi atgijo BsPIV280. Čia mane kapok, čia mane degink DP555. Lietus aštriais lašais kapoja veidą rš. Akis kapoja lietūs, milinę drasko vėjai, jie nejuda iš vietos, jie stovi – kaip stovėję S.Nėr. Ir kambario šviesa akinančiai puolė į akis, rodos, saulė kapotų J.Marc. Ją (epušę) kapoja ledai, drasko vėjas rš.
| refl.: Kai gerai užkirtau, nereikėjo daugiau kapotis Rs.
6. tr. NdŽ naikinti, gadinti (apie kandis, peles): Pelės kapoja šiaudus ir rūbus Nj. Pelės labai [šiaudų] kūlius kapója Jnšk. Kandys kapoja drapanas Pn. Ką tik susodinome kopūstėlius, o jau amaras kapója Skr.
7. refl. N žodžiais kirstis, ginčytis; peštis, muštis; rungtis: Moterys dažnai po gryčią kapójas, barasi tarp savęs Jnšk. Čia mes kapójamės, o išėję pusbonkį geriam Mlt. Pirmõs linijos (į pirmas linijas) pastato, ir kapokis (šaudykis)! Dbk. Dar Kanutas gudino vaikus kapoties su deiginoms M.Valanč. Visi klauso, visi žiūri į besikapojančius rš.
8. tr. R, N kirsti kojomis (apie arklį): Kapoja žemę kojomis R303. Tai gražiai bėga mano žirgelis, kanopaitėm kapoja (d.) Rod. Bent, broliukai, pamažu joki, padkavėlėm žemužę kapoki JV369.
9. intr. aštriai, užgauliai atsakyti, priešintis: Jis negalia nė prabilti, tuoj ima kapóti Up.
| refl.: Ar yr čia tau ažu ką prieš močią kapójas? Trgn.
10. tr. eiti, žengti ar kalbėti nelygiai, su staigiais sustojimais, daryti ką trūkčiojant: Kasparas nužingsniavo koridorium, iš karto kietai kapodamas žingsnius lyg senas kareivis rš. Eina kolonos priešakyje griežtu, kapotu žingsniu rš. Šemerio svajones nutraukė kapotas (nelygus) Gatulio bosas J.Avyž. Vyriškio balsas buvo plonas ir kapotas rš. Ta jų gaida tai labai kapóta (nelygi, su peršokimais) Kt. Tos dainos gaida da kapotèsnė Rm.
11. tr., intr. valgyti: Atsisėdęs kapoja prie bliūdo Brt.
12. intr. eiti, drožti: Nu, kapojam čiutniai, bo anys nelauks mūsų Ktk.
13. tr. N aštrinti.
◊ aki̇̀s kapóti nemandagiai, atšariai, priekabingai, užgauliai kalbėti, sakyti: Tu man akių̃ nekapók! Skdv.
málkas kapóti labai kosėti: Matyt, peršalęs, kad malkas kapoji Grž.
ši̇̀rdį kapóti labai žeisti: Josios žodžiai kapojo širdį rš.
apkapóti tr.
1. kirviu apkirsti, apdaužyti, apgenėti: Didumą kelmo apkapójau J. Tėvas, pamatęs apkapotus savo medukus, pradėjęs rūstai barti jam nežinomąjį piktadarį Vd.
| Apkapojo (apkarpė iš šalių, patrumpino) barzdą Lp.
| prk.: Tomas tebetikėjo, kad statyba apkapos (sumažins) uždarbį J.Avyž. Vertimas esti dažnai taip apkapotas (sutrumpintas), kad originalo belieka tik skuteliai rš.
| refl.: Grūstuviūse plunksnas grūdant, apsikapó[ja] plunksnos, bet nešildo, yra kaip spaliai Šts.
2. pakapoti, pasmulkinti: Su kaponėle apkapók burokėlius Vžns.
3. snapu apdaužyti: Ir negavo višta kiaušinio sulest, tik truputį apkapójo Skr.
| Markatna, kap varnų apkapóta Prng.
4. apmušti, apdaužyti, apčaižyti: Ponai keiktie tuo pradėjo ir su kančiais apkapójo (d.) Alvt. Sviediniai sienas apkapójo Šts.
5. apėsti, apgraužti: Pelės rūbus apkapojo rš.
6. apkaupti: Jau galvos kopūstų mezgasi, reikia apkapót Trgn. Mes dar mažus kopūstus apkapójom Trgn. Kopūstus apkapók subatoj – kirmėlės neės Ktk.
7. kartą paviršium apakėti: Truputį arimus apkapók! Krž. Apkapók sykį ir galėsi arklius paleist Rs.
atkapóti tr.
1. daug ką atkirsti, nukirsti: Atkapók pinkaulius, stibikaulius veršio košelynai J. Tegu man rankas atkapos – n[e]imsiu Vrn. Įpykęs karalius liepė kojas ir rankas atkapoti M.Valanč. Už tokį darbą tau reik nagus atkapóti Slnt. Tinka tik šunim blakstienas atkapot LTR(Jnš). Jam galvą anės atkapó[jo] Zt.
| Duosiu žirgą padkavoti, padkavėles atkapoti (paaštrinti) RD51.
2. pripliekti, pričaižyti: Aš išsipjoviau šmirkščią rykštelę, aš atkapojau piktą vyrelį (d.) Tvr.
3. refl. atsikirsti, aštriai atsakyti: Atsikapója, ale dirba kai arklys Ut.
įkapóti tr.
1. įrantyti, įkirsti: Krėslą įkapójai, bekapodamas mėsą J. Lazdelę įkapojo dešimčia kirčių S.Dauk. Kad molis labiaus pri medžio prikibtų, turi pirma užlaistomą medį įkapoti S.Dauk. Tą įkapotą lazdelę sugraižė į penkis graižinius S.Dauk.
2. įstengti įkirsti: Niekaip neįkapóju to skirpsto Rm.
3. pripliekti, pričaižyti: Nagaika gerai įkapótai įkapótai! Lp. Vienas unijotas, didžiai įkapotas, išspruko iš kazokų rankų M.Valanč.
4. padaryti įkertant kur: Kapai daugiausia į uolas įkapoti būdavo rš.
5. įstengti valgyti: Sriuba dar tokia karšta, kad negaliu nė trupučio įkapóti Žvr.
iškapóti tr.
1. iškirsti: Tėvas gaidžius iškapojo, ant veselijos gatavojo LTR. Užvajavojo Rygos miestelį ir iškapojo didį vaiskelį StnD24. Ko kirviai neišmušė, kardai neiškapojo, šyvi žirgai išmindė V.Krėv.
ǁ išskinti: Reikės pavasarį iškapoti čia visus karklus Paį. Šiandien visus ravus iškapojau (išpjoviau, iššienavau) Pg.
2. kapojant susmulkinti: Neiškapojau gerai kiaulėm bulbių Vlkv. Svaras (pinigas) buvo į mažesnius ar didesnius šmotelius iškapotas S.Dauk.
3. snapu iškirsti, išlesti:
^ Varnas varnui akių neiškapos LMD.
| refl. tr.: Tie varnai akis išsikapojo BsPIV148.
4. išpliekti, iščaižyti: Su bizūnu iškapóti J. Iškapósma gerai antausius Vvr. Ponia tolką išpašė išpašė, per akis iškapójo ir atėmė verpimą (primušė verpėją ir išvarė) Skr.
| Visus rugius ledai iškapójo Dglš.
5. kapojant išduobti, išrausti: Vedega geldai iškapót Kpč. Iškapoki padkavėle gilią man duobelę TŽI241. Reljefas iškapotas ir iš tolo matomas Bs. Iškapok sau dvi akmenio toblyči Ch2Moz34,1.
6. čaižant, plakant išvyti: Iškapójau su votegu vištas iš daržo, ir nebeita daugiau Vvr.
nukapóti
1. tr. visus nukirsti: Viršūnes nukapók, o šakas nugenėk J. Visi nukapojo tam smakui galvas BsPIV154. Tas viršūnių šakeles kas metas arti prie stuomens nukapotumbit ir apgenėtumbit K.Donel1. Jis nukapodavo palei šulinį ledą rš.
ǁ nupjauti: Lig pietų nukapósiu šitą dobilų šmotą Dbk. Ir nuo kemsų nukapok žolę Sdk.
2. tr. numušti snapu, nuveikti (apie paukščius); kapojant nulesti: Mūsiškis [gaidys] visų susiedų gaidžius nukapoja Sdk. Geroji zylė gegę globojo, kol gegė galvą jai nukapojo rš. Sėdi nuleilėjęs, kaip gaidžių nukapotas Žem.
| Žvirbliai baigia uogas nukapót Vb.
| refl.: Nusikapóję gaidžiai Šts.
3. tr. nučaižyti, nupliekti: Kad jai kinkas gerai kas nukapótų! Upt. Nukapotas arklys vos traukė vežimą J.Marc.
ǁ refl. kapojant sudilti: Botagas suvisai nusikapójo Rs.
4. refl. nuvykti kapojant vienas kitą botagais ar kuo kitu: Nusikapójo visu keliu Lp.
5. tr. prk. nudilginti: Nukapojo dilgės blauzdas, tai kad peršti Skdt.
6. intr. prk. nueiti, nudrožti: Šitiek kelio nukapót pėsčiam tai reikia turėt sveikatos Ds.
◊ gérvės nukapójo apie suskirdusias kojas: Kojeles gervės nukapojo (suskilo, susproginėjo kojų oda) rš.
pakapóti
1. tr. pakirsti, nukapoti: Šaknis pakapójo, ir nudžiūvo medis Rm. Jis stovėjo tartum pakapótomis kojomis rš. Ir pakapojo bačkos lankus, o alus ant žemės čiur čiur čiur ir ištekėjo BsPII22.
| Šyvą žirgelį muštravosiu, visiem galveles pakapósiu Trak.
| refl.: Reikia da pasikapót (pasipjauti) kiek šieno Ėr.
2. tr. paskaldyti: Pakapók sausų malkų prakurom Alv.
| refl. tr.: Malkos reikės paskapót Srj.
3. tr. pagilti: Kiek pakapója musios, ale da možna kęst Ktk.
4. tr. papliekti, pačaižyti: Aš nusipjoviau beržo rykštelę, aš pakapojau piktą vyrelį (d.) Tvr.
5. tr. paėsti, pagraužti: Graži, tik burna raupų pakapóta Ds.
6. refl. pasirieti, pasibarti: Na ir paskapoja abi marčios sustikę Užp.
7. tr. kiek paakėti: Reikės pūdymą pakapót ir rugius sėt Šl.
8. intr. kalbėti nelygiai, žodžius nukertant: Anas šnekėdamas labai pakapója Ds.
pérkapoti tr. KI106 kiaurai perkirsti.
prakapóti tr.
1. praskinti: Aš paprašytau savo brolelių, kad man praskintų viešą kelelį, kad prakapotų pušių šakeles Mrk.
2. kiaurai prakirsti: Nuolat kapodamas bulbes, ir lovį prakapójo Rm.
3. praskaldyti, prasmulkinti: Tu čia pabūk, lig aš malkų prakaposiu BsPII315. Prakapók šiek tiek žabų pečiukui Paį.
| refl. tr.: Tie slinkiai nė šventai dienai medžių neprasikapó[ja] Vvr.
4. prakirsti snapu: Višta prakapójo maišą Ėr. Vanagas vištai galvą prakapojo Gg.
5. refl. kapojimu nuveikti: Nagi, eiva mudu iš kapočių: katras prasikaposiva, tai to pinigai BsMtII75.
prikapóti
1. tr. priskaldyti, prikirsti: Ar prikapojai malkų? J.Jabl. Prikapók kūlelių, kad užtekt bent keliom dienom Kp. Prikaposiu malkos iš balto berželio TDrIV37(Vlk).
2. tr. priėsti, prigilti: Negana musios, da ir blusos prikapójo Ktk.
3. tr. pripliekti, primušti: Prikapója žmogų ponas J. Kad neklausysi, kruvinai prikapósiu! Kp.
4. tr. šiek tiek priakėti: Čia nereikia gerai akėt, tik truptį prikapók! Slm. Prikapok akėčiom kiek pūdymą Ėr. Kai pradėsi prikapót molynę, važiuok kokį porą kartų Srv. Iš karto aš pats prikapósiu, tu galėsi eit paantrinti Sdb.
5. intr. prikaišioti: Jis ir jis dantyse, man visaip prikapoja Žem. Ko čia man prikapojat? Žem.
sukapóti tr.
1. sužeisti, užmušti kardu, kirviu ar pan.: Už šilų, už šilelių, už žaliųjų girelių gul sūnelis sukapotas JD1168. Palaužtą, kruviną, bežadę tave mes radom po audros kaip žaibo sukapotą medį, išsekintą ilgos sausros K.Kors.
| refl.: Pagrobęs kardą, susikapojo I. Kad ir į šmotelius man priseitų susikapoti, ale velniuo į nagus nepasiduosiu LTR(ž.).
2. suskaldyti, susmulkinti: Malkas sukapójom Rm. Stumbrą ant greitųjų sukapojo, geresnius mėsos gabalus pasiėmė sau A.Vien. Sukapók mėsą J.Jabl. Da bulves turim sukapót Gs. Ponai vartus sukapojo, į dvarelį ir įjojo JD446. Sukapokim po dalį ir neškimės BsPIV33. Šiaudai sukapoti SD335. Tas mėsas visokias, šiaip ir taip sukapótas, Krizo kukorius taip smarkiai pleškino svodbai K.Donel.
| Laukai grioviais sukapoti rš.
3. snapu sudaužyti: Pririšau in tvorą, kad šunys lotų, gaidžiai sukapotų LTR(Ob).
4. sugilti, suėsti: Vasarą uodai arklius labai sukapoja Žmt. Eik nuo pečiaus – blusos sukapõs Ktk. Kad smaką gyvatės sukapótų (= suėstų) J. Vaikai blusų sukapóti Ėr.
5. sučaižyti, sumušti diržu, rykšte ir pan.: Kaip tau negailėjo su karklu savo vaikelį teip sukapót? Skr. Kailius rykštėm sukapojo LTR(Erž). Su šikšniniu botagu taip mano nugarą sukapodamas Ns1857,4.
6. sugraužti, suėsti (apie kenkėjus, parazitus, ligą): Pelės sukapó[jo] šiaudus Lp. Pasidėjau pirštines ant pečiaus, svirpliai ir sukapojo Jrb. Mūsų rugių apatinė eilė buvo visai sukapota Lš. Vilnonės kelnaitės buvo kandžių sukapotos, skylėtos kaip rėtis rš.
| prk.: Raupų sukapotas žmogus Ds.
7. nuveikti kalboje, nuginčyti: Sukapója, kad nėr kada ir išsižiot (nėra kaip ir kuo atsikirsti) Trgn. Matai, sukapótas likai Mlt.
8. refl. susipešti, susimušti: Ale žiūrėk, kaip mes suskaposma abidvi Ktk.
9. suvalgyti, sukirsti: Aš kas rytą sukapóju šmotą lašinių Žvr. Ir suejo daug berniokų, sukapojo du sūrioku Ds.
◊ gérvės sukapójo apie suskirdusias kojas: Nuo drėgmės kojos suskilo – „gervės sukapojo“ Vaižg.
užkapóti
1. tr. užmušti kertamu ginklu ar įrankiu: Tas du vilku kardu užkapojo rš. Karalius [= Karolis] užkapójo Buroką (pavardė) Zt.
2. tr. kapojimu (pvz., malkų) uždirbti: Ir malkas kapodamas, gali šį tą užkapóti Rm.
| refl. tr.: Mieste ir malkom galima daugiau užsikapóti Ds.
3. tr. snapu užmušti, nuveikti: Užkapójo gaidys gaidį J. Kaip bematai tave užkaposiu (sako višta varlei) ps. Višta beveik negyvai užkapójo vištalaitį Vvr.
užkapótinai adv.: Pereklė svetimų vaikų nekenčia ir užkapotinai kapoja Blv.
| refl.: Gaidžiai tiek imasi, tiek kapojasi, gali negyvai užsikapot Ėr.
4. tr. užgilti: Bitės arklį užkapojo negyvai Trs.
5. tr. užpliekti, užčaižyti: Užkapósiu gyvą už tokius darbelius Al. Nors ją ir užkapótų, ji neatsilieptų Upt. Botagais užkapótas (dėl mušimo sumenkęs) arklys Lp. Baudžiauninką už menką nieką negyvai užkapodavo rykštėmis rš.
6. intr. aštriai atsakyti, užkirsti, užvežti: Taip papranta iš mažo ir užkapó[ja] visą amžių Grg. Priš visus tūras, visims užkapó[ja] Varn.
7. intr. užvalgyti: Užkapójau truputį, tai bus smagiau šienaut Žln. Užkapójau ir einu Vs.
1. tr. R194, N K, NdŽ dažnai kirsti, pjauti, genėti; čaižyti: Tegu stovi, kam kapot medžias Arm. Nusipirkau kirvelį ir bekapoju dabar sau krūmus Pg. Pradėjo kapot tas razbaininkam galvas FrnS122. Kurie anksčiau rugiai sėti, tai kap kirviu kapók (labai geri) Bn. Reikia geriau pjauti šieną, ba taip kapot negalima: daug žolės lieka nenupjautos Km. Kiti vėl kapojo šakas nuog medžių ir klojo ant kelio DP1.
| prk.: Finansai braška, darbininkams algas kapoja (mažina) rš.
2. tr. R187, N, K, J, NdŽ skaldyti, smulkinti, pjaustyti: Kapoju ing dalias SD365. Griebė kapoti žabus P.Cvir. Malkas kapot tai ne darbas (lengvas darbas) Švnč. Jis visą dieną kapójo kūlelius ir nei puskapio neprikapójo Dbk. Šarka torielkas mazgojo, kanarka cukrų kapojo (d.) Slk. Sena [karšimo] mašina kapoja vilnas Ėr. Dėl ko nekapóji kapódamas? Šts. Paskui rado didelę kulbę, kur mėsą kapojo BsPIV276. Duktė kapoto sūrio padėjo ant stalo rš.
^ Kur medžius kapoja, ten skiedos lakioja Sim.
| refl.: Miltų į jovalą įdėjus, taip greit nebkapójas Užv.
3. tr., intr. R73, N, NdŽ snapu kirsti, knapoti, lesti: Genys, meleta kapó[ja] medį J. Kas te taukši? – Ė stuobrį kapoja genelis A.Baran. Vištą dėl to nešu parduoti, kad ji kiaušinius kapója Skr. Varna, ant avies sėdėdama, kapojo į nugarą S.Dauk. Pririšiu prie žardo, kad šunys lotum, kad gaidžiai kapotum JD1551. Višta priėjo ir kapója (lesa) iš puodų Skr. Pamačius negyvą žvėrį, varna tuojau atskrido ir pradėjo kapot BsPII320.
^ Varna varnai akių nekapoja Gsč.
| refl.: Pereklė pašiaušė kaklą ir praskėtė sparnus, lyg norėtų kapotis rš.
^ Eina du juodvarniai keliu kapodamies (batai) Grž.
4. tr., intr. gilti, kandžioti: Gal jau prieš lietų šiteip musios kapója Ktk. Priskrido gylių, kur kapója Ad. Manęs bitės nekapója Lkm.
| refl.: Kai bitės kapójas, bus oro pamainos Zr.
5. tr., intr. NdŽ mušti, plakti (botagu, rykšte ar kuo kitu): Kam tu arklį taip kapoji? Dgl. Nekapók gyvulių Lnkv. Už ką dabar tą vaiką kapóji? Up. Pečius kapó[ja] gaspadoriams, kol rekrutus sugaudo Šts. Tas kančiukas nubėgo, ėmė kapot, šmakšėt per tuos negyvėlius, ir visi atgijo BsPIV280. Čia mane kapok, čia mane degink DP555. Lietus aštriais lašais kapoja veidą rš. Akis kapoja lietūs, milinę drasko vėjai, jie nejuda iš vietos, jie stovi – kaip stovėję S.Nėr. Ir kambario šviesa akinančiai puolė į akis, rodos, saulė kapotų J.Marc. Ją (epušę) kapoja ledai, drasko vėjas rš.
| refl.: Kai gerai užkirtau, nereikėjo daugiau kapotis Rs.
6. tr. NdŽ naikinti, gadinti (apie kandis, peles): Pelės kapoja šiaudus ir rūbus Nj. Pelės labai [šiaudų] kūlius kapója Jnšk. Kandys kapoja drapanas Pn. Ką tik susodinome kopūstėlius, o jau amaras kapója Skr.
7. refl. N žodžiais kirstis, ginčytis; peštis, muštis; rungtis: Moterys dažnai po gryčią kapójas, barasi tarp savęs Jnšk. Čia mes kapójamės, o išėję pusbonkį geriam Mlt. Pirmõs linijos (į pirmas linijas) pastato, ir kapokis (šaudykis)! Dbk. Dar Kanutas gudino vaikus kapoties su deiginoms M.Valanč. Visi klauso, visi žiūri į besikapojančius rš.
8. tr. R, N kirsti kojomis (apie arklį): Kapoja žemę kojomis R303. Tai gražiai bėga mano žirgelis, kanopaitėm kapoja (d.) Rod. Bent, broliukai, pamažu joki, padkavėlėm žemužę kapoki JV369.
9. intr. aštriai, užgauliai atsakyti, priešintis: Jis negalia nė prabilti, tuoj ima kapóti Up.
| refl.: Ar yr čia tau ažu ką prieš močią kapójas? Trgn.
10. tr. eiti, žengti ar kalbėti nelygiai, su staigiais sustojimais, daryti ką trūkčiojant: Kasparas nužingsniavo koridorium, iš karto kietai kapodamas žingsnius lyg senas kareivis rš. Eina kolonos priešakyje griežtu, kapotu žingsniu rš. Šemerio svajones nutraukė kapotas (nelygus) Gatulio bosas J.Avyž. Vyriškio balsas buvo plonas ir kapotas rš. Ta jų gaida tai labai kapóta (nelygi, su peršokimais) Kt. Tos dainos gaida da kapotèsnė Rm.
11. tr., intr. valgyti: Atsisėdęs kapoja prie bliūdo Brt.
12. intr. eiti, drožti: Nu, kapojam čiutniai, bo anys nelauks mūsų Ktk.
13. tr. N aštrinti.
◊ aki̇̀s kapóti nemandagiai, atšariai, priekabingai, užgauliai kalbėti, sakyti: Tu man akių̃ nekapók! Skdv.
málkas kapóti labai kosėti: Matyt, peršalęs, kad malkas kapoji Grž.
ši̇̀rdį kapóti labai žeisti: Josios žodžiai kapojo širdį rš.
apkapóti tr.
1. kirviu apkirsti, apdaužyti, apgenėti: Didumą kelmo apkapójau J. Tėvas, pamatęs apkapotus savo medukus, pradėjęs rūstai barti jam nežinomąjį piktadarį Vd.
| Apkapojo (apkarpė iš šalių, patrumpino) barzdą Lp.
| prk.: Tomas tebetikėjo, kad statyba apkapos (sumažins) uždarbį J.Avyž. Vertimas esti dažnai taip apkapotas (sutrumpintas), kad originalo belieka tik skuteliai rš.
| refl.: Grūstuviūse plunksnas grūdant, apsikapó[ja] plunksnos, bet nešildo, yra kaip spaliai Šts.
2. pakapoti, pasmulkinti: Su kaponėle apkapók burokėlius Vžns.
3. snapu apdaužyti: Ir negavo višta kiaušinio sulest, tik truputį apkapójo Skr.
| Markatna, kap varnų apkapóta Prng.
4. apmušti, apdaužyti, apčaižyti: Ponai keiktie tuo pradėjo ir su kančiais apkapójo (d.) Alvt. Sviediniai sienas apkapójo Šts.
5. apėsti, apgraužti: Pelės rūbus apkapojo rš.
6. apkaupti: Jau galvos kopūstų mezgasi, reikia apkapót Trgn. Mes dar mažus kopūstus apkapójom Trgn. Kopūstus apkapók subatoj – kirmėlės neės Ktk.
7. kartą paviršium apakėti: Truputį arimus apkapók! Krž. Apkapók sykį ir galėsi arklius paleist Rs.
atkapóti tr.
1. daug ką atkirsti, nukirsti: Atkapók pinkaulius, stibikaulius veršio košelynai J. Tegu man rankas atkapos – n[e]imsiu Vrn. Įpykęs karalius liepė kojas ir rankas atkapoti M.Valanč. Už tokį darbą tau reik nagus atkapóti Slnt. Tinka tik šunim blakstienas atkapot LTR(Jnš). Jam galvą anės atkapó[jo] Zt.
| Duosiu žirgą padkavoti, padkavėles atkapoti (paaštrinti) RD51.
2. pripliekti, pričaižyti: Aš išsipjoviau šmirkščią rykštelę, aš atkapojau piktą vyrelį (d.) Tvr.
3. refl. atsikirsti, aštriai atsakyti: Atsikapója, ale dirba kai arklys Ut.
įkapóti tr.
1. įrantyti, įkirsti: Krėslą įkapójai, bekapodamas mėsą J. Lazdelę įkapojo dešimčia kirčių S.Dauk. Kad molis labiaus pri medžio prikibtų, turi pirma užlaistomą medį įkapoti S.Dauk. Tą įkapotą lazdelę sugraižė į penkis graižinius S.Dauk.
2. įstengti įkirsti: Niekaip neįkapóju to skirpsto Rm.
3. pripliekti, pričaižyti: Nagaika gerai įkapótai įkapótai! Lp. Vienas unijotas, didžiai įkapotas, išspruko iš kazokų rankų M.Valanč.
4. padaryti įkertant kur: Kapai daugiausia į uolas įkapoti būdavo rš.
5. įstengti valgyti: Sriuba dar tokia karšta, kad negaliu nė trupučio įkapóti Žvr.
iškapóti tr.
1. iškirsti: Tėvas gaidžius iškapojo, ant veselijos gatavojo LTR. Užvajavojo Rygos miestelį ir iškapojo didį vaiskelį StnD24. Ko kirviai neišmušė, kardai neiškapojo, šyvi žirgai išmindė V.Krėv.
ǁ išskinti: Reikės pavasarį iškapoti čia visus karklus Paį. Šiandien visus ravus iškapojau (išpjoviau, iššienavau) Pg.
2. kapojant susmulkinti: Neiškapojau gerai kiaulėm bulbių Vlkv. Svaras (pinigas) buvo į mažesnius ar didesnius šmotelius iškapotas S.Dauk.
3. snapu iškirsti, išlesti:
^ Varnas varnui akių neiškapos LMD.
| refl. tr.: Tie varnai akis išsikapojo BsPIV148.
4. išpliekti, iščaižyti: Su bizūnu iškapóti J. Iškapósma gerai antausius Vvr. Ponia tolką išpašė išpašė, per akis iškapójo ir atėmė verpimą (primušė verpėją ir išvarė) Skr.
| Visus rugius ledai iškapójo Dglš.
5. kapojant išduobti, išrausti: Vedega geldai iškapót Kpč. Iškapoki padkavėle gilią man duobelę TŽI241. Reljefas iškapotas ir iš tolo matomas Bs. Iškapok sau dvi akmenio toblyči Ch2Moz34,1.
6. čaižant, plakant išvyti: Iškapójau su votegu vištas iš daržo, ir nebeita daugiau Vvr.
nukapóti
1. tr. visus nukirsti: Viršūnes nukapók, o šakas nugenėk J. Visi nukapojo tam smakui galvas BsPIV154. Tas viršūnių šakeles kas metas arti prie stuomens nukapotumbit ir apgenėtumbit K.Donel1. Jis nukapodavo palei šulinį ledą rš.
ǁ nupjauti: Lig pietų nukapósiu šitą dobilų šmotą Dbk. Ir nuo kemsų nukapok žolę Sdk.
2. tr. numušti snapu, nuveikti (apie paukščius); kapojant nulesti: Mūsiškis [gaidys] visų susiedų gaidžius nukapoja Sdk. Geroji zylė gegę globojo, kol gegė galvą jai nukapojo rš. Sėdi nuleilėjęs, kaip gaidžių nukapotas Žem.
| Žvirbliai baigia uogas nukapót Vb.
| refl.: Nusikapóję gaidžiai Šts.
3. tr. nučaižyti, nupliekti: Kad jai kinkas gerai kas nukapótų! Upt. Nukapotas arklys vos traukė vežimą J.Marc.
ǁ refl. kapojant sudilti: Botagas suvisai nusikapójo Rs.
4. refl. nuvykti kapojant vienas kitą botagais ar kuo kitu: Nusikapójo visu keliu Lp.
5. tr. prk. nudilginti: Nukapojo dilgės blauzdas, tai kad peršti Skdt.
6. intr. prk. nueiti, nudrožti: Šitiek kelio nukapót pėsčiam tai reikia turėt sveikatos Ds.
◊ gérvės nukapójo apie suskirdusias kojas: Kojeles gervės nukapojo (suskilo, susproginėjo kojų oda) rš.
pakapóti
1. tr. pakirsti, nukapoti: Šaknis pakapójo, ir nudžiūvo medis Rm. Jis stovėjo tartum pakapótomis kojomis rš. Ir pakapojo bačkos lankus, o alus ant žemės čiur čiur čiur ir ištekėjo BsPII22.
| Šyvą žirgelį muštravosiu, visiem galveles pakapósiu Trak.
| refl.: Reikia da pasikapót (pasipjauti) kiek šieno Ėr.
2. tr. paskaldyti: Pakapók sausų malkų prakurom Alv.
| refl. tr.: Malkos reikės paskapót Srj.
3. tr. pagilti: Kiek pakapója musios, ale da možna kęst Ktk.
4. tr. papliekti, pačaižyti: Aš nusipjoviau beržo rykštelę, aš pakapojau piktą vyrelį (d.) Tvr.
5. tr. paėsti, pagraužti: Graži, tik burna raupų pakapóta Ds.
6. refl. pasirieti, pasibarti: Na ir paskapoja abi marčios sustikę Užp.
7. tr. kiek paakėti: Reikės pūdymą pakapót ir rugius sėt Šl.
8. intr. kalbėti nelygiai, žodžius nukertant: Anas šnekėdamas labai pakapója Ds.
pérkapoti tr. KI106 kiaurai perkirsti.
prakapóti tr.
1. praskinti: Aš paprašytau savo brolelių, kad man praskintų viešą kelelį, kad prakapotų pušių šakeles Mrk.
2. kiaurai prakirsti: Nuolat kapodamas bulbes, ir lovį prakapójo Rm.
3. praskaldyti, prasmulkinti: Tu čia pabūk, lig aš malkų prakaposiu BsPII315. Prakapók šiek tiek žabų pečiukui Paį.
| refl. tr.: Tie slinkiai nė šventai dienai medžių neprasikapó[ja] Vvr.
4. prakirsti snapu: Višta prakapójo maišą Ėr. Vanagas vištai galvą prakapojo Gg.
5. refl. kapojimu nuveikti: Nagi, eiva mudu iš kapočių: katras prasikaposiva, tai to pinigai BsMtII75.
prikapóti
1. tr. priskaldyti, prikirsti: Ar prikapojai malkų? J.Jabl. Prikapók kūlelių, kad užtekt bent keliom dienom Kp. Prikaposiu malkos iš balto berželio TDrIV37(Vlk).
2. tr. priėsti, prigilti: Negana musios, da ir blusos prikapójo Ktk.
3. tr. pripliekti, primušti: Prikapója žmogų ponas J. Kad neklausysi, kruvinai prikapósiu! Kp.
4. tr. šiek tiek priakėti: Čia nereikia gerai akėt, tik truptį prikapók! Slm. Prikapok akėčiom kiek pūdymą Ėr. Kai pradėsi prikapót molynę, važiuok kokį porą kartų Srv. Iš karto aš pats prikapósiu, tu galėsi eit paantrinti Sdb.
5. intr. prikaišioti: Jis ir jis dantyse, man visaip prikapoja Žem. Ko čia man prikapojat? Žem.
sukapóti tr.
1. sužeisti, užmušti kardu, kirviu ar pan.: Už šilų, už šilelių, už žaliųjų girelių gul sūnelis sukapotas JD1168. Palaužtą, kruviną, bežadę tave mes radom po audros kaip žaibo sukapotą medį, išsekintą ilgos sausros K.Kors.
| refl.: Pagrobęs kardą, susikapojo I. Kad ir į šmotelius man priseitų susikapoti, ale velniuo į nagus nepasiduosiu LTR(ž.).
2. suskaldyti, susmulkinti: Malkas sukapójom Rm. Stumbrą ant greitųjų sukapojo, geresnius mėsos gabalus pasiėmė sau A.Vien. Sukapók mėsą J.Jabl. Da bulves turim sukapót Gs. Ponai vartus sukapojo, į dvarelį ir įjojo JD446. Sukapokim po dalį ir neškimės BsPIV33. Šiaudai sukapoti SD335. Tas mėsas visokias, šiaip ir taip sukapótas, Krizo kukorius taip smarkiai pleškino svodbai K.Donel.
| Laukai grioviais sukapoti rš.
3. snapu sudaužyti: Pririšau in tvorą, kad šunys lotų, gaidžiai sukapotų LTR(Ob).
4. sugilti, suėsti: Vasarą uodai arklius labai sukapoja Žmt. Eik nuo pečiaus – blusos sukapõs Ktk. Kad smaką gyvatės sukapótų (= suėstų) J. Vaikai blusų sukapóti Ėr.
5. sučaižyti, sumušti diržu, rykšte ir pan.: Kaip tau negailėjo su karklu savo vaikelį teip sukapót? Skr. Kailius rykštėm sukapojo LTR(Erž). Su šikšniniu botagu taip mano nugarą sukapodamas Ns1857,4.
6. sugraužti, suėsti (apie kenkėjus, parazitus, ligą): Pelės sukapó[jo] šiaudus Lp. Pasidėjau pirštines ant pečiaus, svirpliai ir sukapojo Jrb. Mūsų rugių apatinė eilė buvo visai sukapota Lš. Vilnonės kelnaitės buvo kandžių sukapotos, skylėtos kaip rėtis rš.
| prk.: Raupų sukapotas žmogus Ds.
7. nuveikti kalboje, nuginčyti: Sukapója, kad nėr kada ir išsižiot (nėra kaip ir kuo atsikirsti) Trgn. Matai, sukapótas likai Mlt.
8. refl. susipešti, susimušti: Ale žiūrėk, kaip mes suskaposma abidvi Ktk.
9. suvalgyti, sukirsti: Aš kas rytą sukapóju šmotą lašinių Žvr. Ir suejo daug berniokų, sukapojo du sūrioku Ds.
◊ gérvės sukapójo apie suskirdusias kojas: Nuo drėgmės kojos suskilo – „gervės sukapojo“ Vaižg.
užkapóti
1. tr. užmušti kertamu ginklu ar įrankiu: Tas du vilku kardu užkapojo rš. Karalius [= Karolis] užkapójo Buroką (pavardė) Zt.
2. tr. kapojimu (pvz., malkų) uždirbti: Ir malkas kapodamas, gali šį tą užkapóti Rm.
| refl. tr.: Mieste ir malkom galima daugiau užsikapóti Ds.
3. tr. snapu užmušti, nuveikti: Užkapójo gaidys gaidį J. Kaip bematai tave užkaposiu (sako višta varlei) ps. Višta beveik negyvai užkapójo vištalaitį Vvr.
užkapótinai adv.: Pereklė svetimų vaikų nekenčia ir užkapotinai kapoja Blv.
| refl.: Gaidžiai tiek imasi, tiek kapojasi, gali negyvai užsikapot Ėr.
4. tr. užgilti: Bitės arklį užkapojo negyvai Trs.
5. tr. užpliekti, užčaižyti: Užkapósiu gyvą už tokius darbelius Al. Nors ją ir užkapótų, ji neatsilieptų Upt. Botagais užkapótas (dėl mušimo sumenkęs) arklys Lp. Baudžiauninką už menką nieką negyvai užkapodavo rykštėmis rš.
6. intr. aštriai atsakyti, užkirsti, užvežti: Taip papranta iš mažo ir užkapó[ja] visą amžių Grg. Priš visus tūras, visims užkapó[ja] Varn.
7. intr. užvalgyti: Užkapójau truputį, tai bus smagiau šienaut Žln. Užkapójau ir einu Vs.
įtei̇̃kti
Apibrėžtis
1 tei̇̃kti, -ia, -ė KBII154, K, LVIV156, Š, K.Būg, Rtr, FrnW, DūnŽ; N, L
1. tr. DŽ, NdŽ aprūpinti kuo, duoti, tiekti: Ans tei̇̃kia visokius daiktus, pabūkles, padarynes J. Rupeika pila vyną į taures ir perduoda Daumantui, kuris jas teikia svečiams V.Krėv. Nuo kitų moterų neužsilikdama, pirko ir sau, ir vyrui, teikė drabužį šventadieniui apsivilkti LzP. Jam kas 3–4 valandos reikėjo teikti deguonies pagalvėlį A.Vien. Galima paskolą teikti rš. Saulės spinduliai, susigėrę augalų lapuose, teikia mums deguonį ir augina maistą rš. Dievas prikel debesis dangaus, teikdamas žemei lytaus Mž241.
| Kartais už tokį pasiūlymą teikti žinias jie gaudavo šį tą iš valdžios B.Sruog. Miestams imta sparčiau teikti savivaldos teises rš. Vilniaus aukštoji mokykla teikė mokslo šviesą ir darbo žmonėms – amatininkams rš. Skelbk jame žinią, kurią aš tau teikiu brš. Patarimų tei̇̃kti KŽ. Ketinu tokiame darbe, pakolei ponas Dievas man gyvatą teiks, pasilikti MT(Pratarmė).
^ Kai žmogui reikia, ir Dievas teikia Gmž. Peikia – sau tei̇̃kia (nori pats gauti, turėti) Vlkv, Ds. Kas peikia, tas sau tei̇̃kia Aln, Bsg. Kas kitam peikia, tai sau teikia Nm, Ndz. Ką giria – kitam skiria, ką peikia – tą sau tei̇̃kia Mrj. Kas sau teikia, to nepeikia LTsV97.
| refl. tr. KI280: Nė gyvenõs tei̇̃kias (nesirūpina įsigyti, įsitiekti), nė vaikų žiūria Nmk.
2. tr. daryti, atlikti, veikti kieno naudai: Pirmąją medicininę pagalbą teikia gerai paruošti žmonės sp. Maža buvo ir parama, kurią motina teikdavo paslapčiomis nuo tėvo A.Vien. Pirmenybė dirbti naujame skyriuje bus teikiama geriausiems darbininkams rš. Tei̇̃kti naudos NdŽ, DŽ1.
3. tr. NdŽ reikšti, rodyti kokį nusiteikimą, požiūrį į ką: Jis buvo tau artimas, ir jam gyvam tu didelę garbę teikei V.Krėv. Lietuviai didelę reikšmę teikė dvilypiam riešutui, dvilypei varpai rš. Meisteris parodo neteikiąs reikšmės tam sumanymui P.Cvir.
4. tr. pripažinti, skirti (garbingą vardą): Rašytojo vardas turėtų būti teikiamas tik didelio talento ir ypatingos dvasinės kultūros žmonėms rš.
5. tr. EncIX209 būti kokio išgyvenimo, jausmo, ypatybės priežastimi: Abudu sūnu vien rūpesnius tėvui teteikė LTI497. Tas nepalaužiamas įsitikinimas savo teisumu teikia jam ramybės ir tvirtumo J.Avyž. Žmogui pasitenkinimo teikia pati darbo eiga, jo turinys rš. Tei̇̃kti malonumo NdŽ. Paprasti liaudies žaidimai, neįmantrūs šokiai, rateliai teikia fizinės iškrovos ir dvasinės atgaivos rš.
| Eterinis aliejus teikia šiam augalui malonų, bet stiprų kvapą rš. Apysakai daug patrauklumo teikė nuotykinė intriga, vaizdingas, lyriškas stilius rš.
6. tr. SD354, BŽ27, KŽ siūlyti, rekomenduoti: Aš jums tei̇̃kčiau kitą dalyką NdŽ. Tas paprotys neteiktinas rš. Virtuvę Jablonskis sakydavosi pirmiausia teikęs vadinti „plytai“ (suvalkiečių „mašinai“), ant kurios valgį verdamės LKI49. Teikiamà daina užrašyta seniai NdŽ. Teikiu jums naują dainų knygelę KlpD(prakalba). Kitiems mielai teikiam, ko mums patiems nereikia J.Jabl.
^ Jis kitą peikia, o save teikia VoL454.
ǁ pratarti: Jonas teikė prasčiokėliams baigti kermošių ir eiti namon Rp. O teip teikiuot…, neduokis tiemus vagimus ir latramus išvadžiot DP248.
ǁ piršti: Jis man savo dukterį tei̇̃kia Pkp. Teikia kaip įmanydami Žem.
7. tr. N, S.Dauk, Kos55, O, NdŽ linkėti (gero): Teikiu, gero noriu (orig. noro) kam SD350. Teikiu jums visa gera J.Jabl. Krikščionys mielieji, geidžiu ir teikiu jumus… malonės Viešpaties mūsų DP53. Visi tūkstančius gyvenimo pasisekimų teikė, linkėjimo dainas dainavo rš. Neteiktinas Sut.
neteiktinai̇̃
8. intr. Sut malonėti ką padaryti: Padėkavok Dievui, teikusiam tave aplankyti brš. Prašome, idant šviesybe Dvasios savo šventosios apšviesti teiktumei brš.
| refl. Q628, SD1153, SD312, N, Sut, M, Rtr, LL202, Š, BŽ477, KŽ, FrnW: Teikiuos, gerą valią padarau R402, MŽ542. Jis nesi̇̀teikė atsakyti man NdŽ. Be nesiteiktų atsiliepti kiti kupiškėnai K.Būg. Prašause stancijos, teikiatės duoti! DS172(Rs). Teikis man Tamsta pranešti, ar greit ketini knygelę išleisti Pč. Tamsta siūsi dėl manęs kailinius trumpus, teikias pamieruoti M.Valanč. Dievas teročija (paraštėje teikiasi) man ir vieną dabar (dar) Sūnų priduoti BB1Moz30,24. Idant… tąjag vėl dieną širdyse mūsų teiktų̃s užgimt DP26. Tei̇̃kisig duot ir man anuos visus pritaisymus DP165. Nei jokiam sutvėrimu savamui nesiteikė atleist MP78. Žmogumi stotisi teikeisi MKr1. Prašau tavęs, kad munęs teiktumys išklausyti P. Užmiršti jo nesiteikia KN198.
| iron.: Ar daug čia žuvų? – pagaliau teikėsi paklausti Petras rš. Tik po pusvalandžio prie staliuko teikiasi pasirodyti padavėja sp.
ǁ refl. sutikti būti kuo: Tas žvirbliukas mažučiukas už broliuką teikės, toj varnelė juodasparnė už svočiutes teikės (d.) Auk.
9. intr. noromis ką daryti: Ana kad teikusi, t. y. nevaroma, gerai padirbo J.
| refl. R, R35, MŽ, MŽ47: Teikęsis, pagalvojęs ir papasakojo visokių istorijų Šts. Aš tei̇̃kusis geriau pasiūčio Plt. Kad ans teikias, t. y. gatavyjas, pasigatavyja, tai įsako gražiai pamokslą J.
10. intr. DP168 stengtis įgyti palankumą, gerintis, meilikauti, pataikauti: Kieno norui tei̇̃kdamas, tampa apskaluonimi DP489.
| refl. NdŽ, DŽ1, KŽ, Mžš: Ans prie savo pačios nesigretina, t. y. nesitei̇̃kia, neeina J. Tei̇̃kės tei̇̃kės mumiem Jonas – ir neliko mūs žentas Lp. Bepig jai: turi gražų brolį, tai visos mergos tei̇̃kias Rdm. Jis blogas žmogus – visiem tei̇̃kias Slm. Teip su kokiuo gastinčiu tei̇̃kias, kad su juo kalbėtų Pl. Atsiprašinėjo dėdė savo jautelius už daromas jiems skriaudas ir kiek galėdamas teikės – ganė, šėrė, trinko, glostė Vaižg.
11. intr. K.Būg, NdŽ, DŽ1, Gmž, Str, Ml, Dkšt sugyventi, sutarti: Tai ramu, kai visa šeimyna tei̇̃kia Ktk. Adeliutė netei̇̃kdavo su savo šešuru Dglš. Anos jau seniai netei̇̃kia abi su močia Klt. Nèteikėm abu visą amžių Lb. Kad anas su visais netei̇̃kia Trgn. Tai, kad tik teiktų̃ terp savę – viso pakaks Sdk. Kaip anys (katinas su šunimi) netei̇̃kia, tai strošna Ds.
12. intr. kirsti, šerti, trenkti: Teikte užteikia su kančiu gerai, t. y. užduoda J.
1 aptei̇̃kti, -ia, àpteikė tr. Rtr; LL19 aprūpinti, apdovanoti: Klioštorių jai pabudavojo ir žeme apteikė rš.
| Jis buvo apteiktas dievinumo atributais J.Šliūp. Malone apteikti LL264.
1 įtei̇̃kti, -ia, į̇̃teikė; R, R422, MŽ572, N, LL179
1. tr. K, J, LL23 įduoti: Ar negalėtum jam štai šito raštelio įtei̇̃kti? Š. Įtei̇̃kti prašymą NdŽ. Iñteikė tokios salietros, kur degina Dglš. Į̃teikė šakę kraut vežimus Grš. Didžiausią kąsnelį iñteikė [pyrago] Str. Aš džiaugiuos, kad neturtingam žmogui įteikiu gerą daiktą SI264. Valdininkas priėjo artyn ir paėmė iš jo raštą įteikti valdovui J.Balč.
| prk.: Į tavo rankas dabar įteikiu savo garbę V.Krėv.
ǁ iškilmingai, oficialiai paduoti, įduoti: Įteikiamàsis (pagyrimo) raštas BŽ229. Įtei̇̃kti kam ordeną NdŽ. Maždaug per vidurį kamblių nukirstų rugių pėdelį, apkaišytą gėlėmis, pjovėjai parnešę įteikdavo šeimininkui, linkėdami jam išgyventi tiek metų, kiek yra parneštame pėde šiaudelių LKVII86.
ǁ Ser padovanoti: Visums reik ką nors įtei̇̃kti, kokią dovanelę Vgr. Iš rajono vyriausybės ejo, sveikino aną, tatai į̇̃teikė anai tokią kningą Jdr. Man už tai skarukę iñteikė Kpč.
2. tr. įduoti kieno globai: Vaiką jau iñteikė močiai, pati neturi kada Klt.
ǁ įsiūlyti, įpiršti: Kunigas Burba vieną seserį iñteikė Artimavičiui, kitą Cicėnui Dglš. Mažu tę intei̇̃ksim mergšę į butą Srj. Mažu kur galėsu aš tave in žentus inteiktie (ps.) Brt.
| Tai į̇̃teikė (įkišo, įbruko) man arklį! Mrj.
3. žr. 1 suteikti 1: Ateiviai… naujiems kaimams įteikė ir kitus naujus vardus A1884,1. Saliamonui didelę išmintį įteikė S.Stan. Garibaldis… trokšta… kožnam visą valnybę įteikti TP1880,41. Atgręžk būdus, mums priešingus, inteik daiktus reikalingus SGI15. Gentys susirinko laimindami jį dėl gėrybių, kokias jam įteikė Dievas S.Stan.
4. žr. 1 suteikti 2: Bevardė gimtis sakiniui taipo pat inteikia naujos reikšmės J.Jabl.
5. tr. skirti, lemti: Kožnam Dievas inteikė, kad stonas mainyt reikia KrvD204.
6. tr. Gs parūpinti vietą, įtaisyti: Laumė… apmainydavus jaunikį arba mergą – ir tokiu būdu įteikdavus savo augintinį į gerą, patogią vietą BsMtI106.
| refl.: Aš velnio rankon esmi įsiteikęs (patekęs) brš.
7. tr. R370, MŽ497 gauti, įgyti: Kad būčia apžiūrėjęs, būčia žinių įteikęs Vlkv.
| refl. tr. I: Įsi̇̀teikiau kardą tokį kietą ir aštrų, kurs trims an sykio galvas nukerta Jrk36. Įsiteikė naujus drabužius rš. Vien pasiturintiems tebuvo galima knygas įsiteikti prš.
8. intr. Q623, SD1150,185, SD41,379, Sut įtikti: Žmonėm neanteiksi̇̀ Švnč. Kas gi gali antei̇̃kt šitai pikčiurnai Žl. Niekas svietui neįtei̇̃kia, ir geriausį žmogų peikia JD9. Prie kuriam broleliui reiks man būtie, kap piktom martelėm reiks antei̇̃ktie (rd.) Ml. Idant įteiktų̃ aniemus, nebijos daryt daiktų, kurie yra prieš valią Dievo DP490. Inteikia kūnui savo aba geiduliamus jo SPI266. Pilotas, norėdamas žmonėmus inteikti, išleidė jiems Barabošių BtMr15,15.
įteiktinai̇̃ Pagal noro tikos, inteiktinai, su inteika tapo SD61.
| refl. BzF187, RtŽ, Š, Rtr, Ser, NdŽ, DŽ1, Ut: Jiems įsitei̇̃kti pirmiausia reikėjo J.Jabl. Ne kiekvienam gerumu įsitei̇̃ksi Mrj. Noriu marčiai įsitei̇̃kti – silkinę kuskelę nupirkau Vkš. Neklausyk ano plepalų: ans teip sako norėdamas įsitei̇̃kti Slnt. Ačiū ažu saldainius, anūkei instei̇̃kt bus Str. Aš insiteiksiù savo anytai: aš užsikelsiu anksti rytelį, tai aš nušluosiu didį dvarelį (d.) Lp. Vyresnysis Severos brolis, pastebėjęs, kaip senio kalba Elzę juokina, įsiteikdamas jai, ėmė senį pašiepti Pt. Kudlius lyžčiojo visus iš eilės, vizgino uodegą ir stengėsi visaip įsiteikti K.Saj.
9. tr. padaryti įtaką, paveikti: Neregitegu, jog nieko neinteikiat? (Cielas) svietas eit paskui jį Ch1Jn12,19.
1 ištei̇̃kti, -ia, i̇̀šteikė tr. LVI816, KŽ
1. išduoti: Žinoma, apie kokius nemalonumus gali rašyti prievaizdas: nederlius, neišteikti (neišmokėti) mokesčiai, sumažėjusios pajamos rš.
ǁ refl. teikiant, dalijant ištekti: Visi prašo, o iš kurgi aš visiem išsitei̇̃ksiu Žl.
2. parūpinti, dovanoti: Užsidirbsiu ir tau auksinį žiedelį išteiksiu LzP. Duoda mums loskas savo ir dovanų dangiškų išteikia brš.
3. padaryti, nuveikti, įvykdyti: Paminėsime, ką latviai i̇̀šteikė irklavimo dalykuose KŽ. Kaimynystėje atsitikę keli myriai lenkė kalbą ant mirties, ant klastų giltinės, kokias jinai išteikia (išdarinėja) dargi su jaunais žmonėms BsV31.
1 nutei̇̃kti, -ia, nùteikė Rtr, Ar
1. tr. KŽ duoti, patiekti: Skyrium nuteikia svaigalų krikštynoms, jungtuvėms A.Janul.
2. tr. Š, FT sukelti kokią nuotaiką, emocijas: Kad tu taip gerai nuteikei mano dukterį, atiduodu tau pusę karalystės ps. Petrą guviai nuteikdavo kiekvienas nugirstas žodis apie sukilimą V.Myk-Put. Nutei̇̃kti vienus prieš kitus DŽ. Ką liūdnai nutei̇̃kti NdŽ. Palankiai nutei̇̃kti ką KŽ.
| refl. KI109, Š, BŽ27, DŽ: Bijau uošviuo žodį pasakyti, nežinau, kaip ans nusitei̇̃kęs Vkš. Teip karingai buvau nusitei̇̃kusi an tų vaikių! Trk. A grėbs šieną, a pjaus, tujau linksmai jau nusitei̇̃kę būs Jdr. Tas žodis pirmą kartą privertė jį nusiteikti atsargiai ir susigūžti savyje V.Myk-Put. Jis atėjo į įstaigą visai blogai nusiteikęs P.Cvir. Kajetonas apsidairo ir gan rimtai nusiteikęs eina prie rašomojo stalo J.Paukš. Visi ateidavo ne tik šventiškai nusiteikę, bet ir šventiškai pasipuošę KlK38,6. Metraščio redakcijos autorius Lietuvai buvo nusiteikęs palankiai rš.
ǁ FT, KŽ sukelti gerą nuotaiką: Kur nebus linksmas, taip svečio nùteiktas J.Jabl. Kuo jį taip nuteikei? J.Jabl. Vaiką nùteikiau, ir nebeverkia Grž. Žmonės jau ir taip gražybių visokių nuteikti Žem.
| refl. N, K, J.Jabl, Š, Rtr, FT, Nm: Jis šiandien nenusitei̇̃kęs KII11,209. Vaikas nusiteikė, t. y. nebrėkia jau, iš piktumo į gerumą atėjo J. Mokiniai tuojau įspėja, ar mokytojas nusitei̇̃kęs, ar ūpingas NdŽ. Tokia nusitei̇̃kusi – i priš ką? Krš. Šį vakarą taip buvo nusiteikęs, jog papasakojo keletą atsitikimų Žem.
3. tr. Q198, CI724, NdŽ, KŽ paveikti, kad būtų linkęs ką daryti, palenkti: Nùteikėm – ir sutiko J.Jabl. Tą tėvą ji pavaišina, nutei̇̃kia i visur pr[i]eina Jrb. Prakilniems darbams jį nuteikia rš. Idant dovanomis Tavo nuteikti būdami, Tave garbintumim MKr47. Nutei̇̃kti ką savo pusėn BŽ150.
| refl.: Aš nusi̇̀teikiau vykti į kaimą BŽ482. Aš nenustei̇̃kęs in tokias kalbas Dg. Aš dar labai jauna, nenusiteikus dar tekėti rš.
4. intr. įtikti, pataikyti: Aš nùteikiau, t. y. taip padariau kaip jis, pagal jo būdą, ir jam patiko mano darbas J. Sunku jai nutei̇̃kti J.
5. refl. pavykti, pasisekti: Ir jiems ne visada nusitei̇̃kia apgaut Lkč. Linai nusiteikė (gerai užaugo) J.Jabl(Ilg). Patalkys neblogiausiai nusi̇̀teikė Vdžg. Kai nustei̇̃kia, žuvų daug sugaunam Blnk. Nenusitei̇̃kęs alus K7.
ǁ KŽ pasitaikyti būti geram: Jeigu nusiteikia oras, jos visu būreliu išlekia pasilakstyti aplink avilį A1885,127.
1 patei̇̃kti, -ia (pàteikia), pàteikė K, Rtr, NdŽ
1. tr. KŽ parūpinti, įtaisyti: Buvo… pateiktas balnas ir šlajikės BM330(Šv). Varnių katedros bažnyčią pagrindė akminimis arba marmurais, tai pačiai pateikė gražius vargonus M.Valanč.
| prk.: Buvo mergai vaiką patei̇̃kęs DūnŽ.
| refl. tr.: Pasitei̇̃kusi vaiką – šlovė prasta DūnŽ.
ǁ malonėti ką duoti: Ana gabalą męsos man pàteikė, t. y. davė J. Jis mums knygelę pateiks J. Ar nepateiktái man vytuškų? Lp.
2. tr. duoti kam ką susipažinti: Komisija pàteikė naują sutarties projektą DŽ1. Keliauninkas pateikė įdomių kelionės įspūdžių rš. Panašių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau rš. Fizikos uždavinių sąlygos gali būti pateikiamos įvairiais būdais rš.
ǁ įduoti, įteikti: Pareiškė savo pretenzijas nukentėję piliečiai, pateikė ieškinius per kratas apgrobti bei nuskriausti valstiečiai A.Vien. Pateikusiems pažymėjimą daroma nuolaida rš.
3. tr. M paruošti, pagaminti, patiekti (paprastai valgyti): Tada ji pàteikė jam tuos pietus Nm. Patei̇̃kti kam valgyti J.Jabl. Nesugeba vyrui ir doros sriubos pateikti rš.
| refl. tr., intr.: Žiemai pasiteikia maisto: žirnių, svogūnų ir bulbių Blv. Reikėjo šiek tiek pasiteikti, pasiruošti tinkamai viešnias priimti LzP. Pasitei̇̃kę [į vestuves] atvažiavo, labai gražiai susitaisę Krš.
4. refl. pasirengti, pasiryžti ką daryti: Abraomas buvo pasiteikęs atiduoti Dievui savo vienaitį sūnų I. Pavargėlė motina… pasiteikė elgetauti, eidama par sodas ir gyvenimus turtingųjų IM1864,25.
5. refl. susitvarkyti, pasidaryti: Dabar valdžia kiteip pasi̇̀teikė Tl.
6. intr. BB2Moz5,8, Sut stengtis įgyti palankumą, gerintis, pataikauti.
| refl. NdŽ: Aš pasi̇̀teikiau jam, t. y. įsimalonėjau J. Sūnus viršininkam pasi̇̀teikė, tai darbą gerą turi Mrc. Jau jei tu mane padarei vyresniuoju, tai gali man dar kitu kuom pasiteikti M.Katk.
7. refl. NdŽ pasidaryti geros nuotaikos.
8. refl. KŽ pasitaikyti, atsitikti: Kad blogas oras atsimetėtų, o geras pasitei̇̃ktų savaime, suskaityk dvylika plikių (juok.) Švnč.
9. refl. tr. pasiteikti: Ta pasiteikė savo draugininkes I.
1 pérteikti
1. tr. NdŽ per daug ko duoti, perduoti.
2. tr. duoti, pasiūlyti, leisti perimti: Pérteikiame savo darbo patirtį visiems darbininkams DŽ1. Įpročiais bei papročiais perteikiamas ankstesniųjų kartų dorovinis patyrimas rš. Ar savo giminės išmintį visą jau perteikei sūneliui? rš.
3. tr. pavaizduoti: Rašytojui pamatyti nepakanka – reikia pajusti, atkurti tikrovę ir perteikti ją meniniais vaizdais T.Tilv. Rašytoja patraukliai piešia aplinką, suprantamai perteikia pažintinę medžiagą rš. Tokių pačių junginių su bendratimi sudaro ir kitų reikšmių veiksmažodžiai, galintys perteikti asmens valią LKGIII165. Tiksliausiai natūralių daiktų vaizdus perteikia fotonuotraukos rš.
4. intr., tr. uždrožti, suduoti, perlieti: Perteik gerai pančiu, tai klausys Srv.
1 pritei̇̃kti, -ia (pri̇̀teikia), pri̇̀teikė tr. K, NdŽ
1. I, KŽ parūpinti, duoti: Ans pritei̇̃ks tau vaiką bandai ganyti J. Vakare prasidės veselia, tai aš tau pritei̇̃ksiu kokį kaulą (sako šuo vilkui) BM256(Grz). Jam karalius davė apsirėdyt šarvu ir smarkius ginklus jam pri̇̀teikė Sch166. Priteik seniui duonos kokį papentį, jeigu pati dar kiek turi Žem. Aš tau tai buvau mislijęs duoti, pritei̇̃kti KII376. Sau priteikiu B. Nor… jam didesnę algą priteikti Kel1865,72. Kurios nemokėjo giedoti, pasiliko pakrosnyje, toms Onikė priteikė darbą: vienai pagalvę į grabą pasiūti, kitai kreizus iškarpyti Žem. Kitsai norėjo vėl… tam visam miestui reikalingąją šilumą priteikti Kel1881,105. Parodyk savo man žaizdas, nuo priešininkų priteiktas KlvD243. Jo galva tebesvaigo dar vis nuo to smūgio, kurį priteikė jo numylėtoji Urtelė rš. Jis jam gerą antausį priteikė LC1889,24.
| refl. tr. NdŽ.
2. daug duoti, priduoti, pritiekti: Pastatė tuos trobesius ir priteikė plytų ketamai statyti bažnyčiai J.Jabl. Atėjo vienas jo aukštųjų urėdninkų, sargams pinigų pritei̇̃kdamas ir žadėdamas da daugiau Jrk95. Storauna jų (lapų) dabosena pryteika daugybę žymių P.
3. R, MŽ įduoti, įteikti: Jis man pri̇̀teikė žvakės galelį, t. y. davė, prikišo J. Pri̇̀teikė jam į purvyną įpuolusįjį duonos kepalą Jrk123. Saulis jaunikaičiui šarvą savo priteikti norėjo S.Stan.
ǁ NdŽ, prš padovanoti: Jis šitas savo karališkas dovanas kam priteikti gal brš.
4. padaryti, kad kas ką patirtų, išgyventų: Kad galėčiau nors trupinėlį smagumo priteikti, palinksminti, pajuokinti Žem. Kurs tau linksmybę priteika brš. Priteiki man šviesos, kaip trokšt širdis brš.
5. padaryti, atlikti, nuveikti ką kieno naudai: Pagalbą priteikti N. Vaikai vis pagalbą kokią pri̇̀teikia Pgg. Tam kūdikiui priteikęs esi, idant jisai per šventą chrikštą atpenč gimtų Mž112.
6. KŽ įduoti kieno globai, įsiūlyti, įkišti: Man visus vaikus pri̇̀teikė, ir turiu vestis Vlkv. Man ją pri̇̀teikė parvežt Gs. Ar velnias dabar priteikė čia tą bedalį pas šitą mergą? BsPIV114. Čia palicija priteikė (priskyrė) žmogelį mūsų pulkeliui A1884,363.
| refl. NdŽ: Atvažiavęs tuojau mėgino prisiteikti (pritapti) prie teatro, norėdamas savo laimę rasti scenoje J.Balč.
ǁ I, BŽ488, NdŽ rekomenduoti: Atsivešiu visus protokolus provos, gal man priteikste advokatą gerą Žem.
| refl. KŽ.
7. I parinkti, pritaikyti, priderinti.
8. refl. K, Š, Rtr, NdŽ stengtis įgyti palankumą, prisigerinti, prisimeilinti: Jei nori kam prisiteikti, daryk jam viską žmoniškai Nz. Siuntė jam zuikius, norėdami prisiteikti LzP. Ateik, man su meile prįsiteik brš.
9. refl. J.Jabl, NdŽ būti linkusiam, norėti ką daryti.
10. refl. prisirengti: Kur prisiteiksi važiuoti į Kauną – brangiai kaštuo[ja] Pln. Neprisi̇̀teikiau nuvažiuoti į Vilnių. Sako, gražus miestas Pln.
1 sutei̇̃kti, -ia (sùteikia), sùteikė KŽ
1. tr. N, Š, Rtr, Tl duoti, parūpinti, patiekti: Sutei̇̃k man duonos bent kąsnelį J. Gal atvažiuos kokis ponelis, gal dar suteiks kelias kapeikas LTR(Alv). Tu dar nenumanai, kas suteikė tiek turto M.Valanč. Sutei̇̃kti kam paskolą DŽ1.
| Jam sùteikė teisę BŽ108. Sutei̇̃kti žodį (leisti kalbėti susirinkime) DŽ1. Kad Dievas jam suteiktų sveikatą, protą Lkš. Tėvas mislio vis, kokį jam (sūnui) amatą suteikti (ps.) Brt. Ką norėjai man sakyti, ar žinelę suteikti? LTR(Mrj). Karalius, vyresnybę jam suteikęs, pradžio[je] 1414 m. nuvyko į Trakus M.Valanč. Dviem giesmėm yra velionis mano brolis suteikęs melodijas Vd. Ačiū už paaiškinimą, kurį man esi suteikęs Blv. Sutei̇̃kti įgaliojimą NdŽ. Sutei̇̃kti vaikams mokslą NdŽ. [Vardų sąrašas] suteiks tyrinėtojams daug šviesos LTI83(K.Būg).
^ Šventa Ona, gera žmona, suteik duoną VP45. Kad tik reikia, Dievas suteikia LTR(Šmn). Ko reikia, tai ir Dievas sutei̇̃kia: va, kad radau kiaušinių! Slm.
ǁ padovanoti: Juzupas suteikė kiekvienam broliui gausias dovenas M.Valanč.
2. tr. būti kokio reiškinio, ypatybės priežastimi: Dvaras nebūtų man tiek džiaugsmo sutei̇̃kęs kaip tas arkliukas RdN. Likimas, amžinas mano priešas, nenorėjo suteikti man tos laimės J.Balč. Tavo kankliai nesuteiks mums stiprinančios galios, kurios mes dabar tiek reikalaujam V.Krėv. Kaimyno sūnaus laiškas suteikė didelio skausmo, sukėlė raudas P.Cvir. Lėnė degte dega man dar vieną smūgį suteikti I.Simon. Suteikti malonumo DŽ1. Po žieve esantis minkštas vytelės sluoksnis suteikia jai gražu blizgesį rš. Priešdėlis suteikia veiksmažodžiui naują leksinės reikšmės atspalvį LKGII14. Tie garsai suteikdavo viskam gyvybę rš. Sutei̇̃kti kalbai aiškumą NdŽ.
3. tr. NdŽ, DŽ1 daryti, atlikti, veikti ką kieno naudai: Žmogus jau nekvėpuoja – dirbtinį kvėpavimą sùteikia Pv. Pagalbą man tada žadėjote ir jos nesuteikę apgavote V.Krėv. Mokėjo suteikti pirmąją pagalbą, jei kaulo lūžis, išsinarinimas ar kokia žaizda rš. Ir aš džiaugiuosi, kai manęs klausosi susidomėję žmonės, kuriems aš galiu suteikti naudos J.Dov.
4. tr. M parodyti kam kokį nusiteikimą: Man sùteikta daug garbės NdŽ. Nesuteikęs man deramos pagarbos, nusidėjo savo broliui karaliui V.Krėv. Valdovas man suteikė garbę pietauti kartu su juo (ps.) J.Balč.
5. tr. Š, Rtr pripažinti, skirti (garbingą vardą): Sutei̇̃kti titulą NdŽ. Sutei̇̃kti kam bajorystę KŽ.
6. tr. pripiršti: Reikia Jurgį jai atpeikti, savo sūnų jai suteikti LTR(Mrj).
7. refl. padaryti malonę, malonėti ką padaryti: Kreditorius susiteikia pratęsti mokėjimo raką rš. Būrai susiteikė ir su jais suderybas padaryti prš.
8. intr. RtŽ, Š, DŽ1, KzR, Vlkv, Lp, Al, Mrs, Lb, Lkm, Kzt, Dgl, Sld, Sdk sugyventi, sutarti: Ans su savo pačia sutei̇̃kia, t. y. nesibara, santaiko[je] gyvena J. Mudvi visada suteikėm ir dabar sutei̇̃kiam Mrj. Mes čia su visais sutei̇̃kiam Dkš. Sesers, ale labai nesutei̇̃kia Plv. Jauni – ir nesùteikia Kbr. Kap negali sutei̇̃kt, tai į sūdą duoda Grv. Kas jau gali sutei̇̃ktie, jei jau moma su dukteria nesutei̇̃kia Švnč. Nesutei̇̃kia jų vaikai, vis mušas i mušas Klt. Nuvažiavo pas sūnų, tai su marčia nesutei̇̃kia Tvr. I velnias su jom būt nesutei̇̃kęs Dglš. Anos terp savę nesutei̇̃kia Ktk. Ot anys gerai sutei̇̃kia: kur eina, vis abu ir abu, niekur nesiskiria Km. Katė labai sutei̇̃kdavo su vištašuniu NdŽ. Nesutei̇̃kia kaip gaidys su kalakutu Lel. Nesutei̇̃kia – kaip kirvis su akmeniu Trgn. Anys teip sutei̇̃kia kaip katė su šuniu Mlt. Sutei̇̃kia kaip katė su pele Šn.
^ Vienas kitą peikia, ažtai nesutei̇̃kia Prng. Sutei̇̃kiant ir sausa pluta gardi Skdt. Dvi katės maiše nesutei̇̃kia Ds.
9. intr. sukirsti, sušerti, suduoti: Pakėlus tada ranką, smagiai suteikė jam per ausį V.Kudir. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Tat.
1 užtei̇̃kti, -ia (ùžteikia NdŽ), ùžteikė
1. tr. NdŽ, KŽ, Dkš, Vlkv, Bgt, Br, Nm dosniai duoti, parūpinti ko, patiekti: Ana teikdama užteikė daug pyragų J. Megsiu megztuką, mama siūlų ùžteikė Mrj. Ma[n] ùžteikė vaistų nuo kosulio Kt. Patys privalgė grybų i ùžteikė da mums Jrb. Kaimynas gardžių obuolių ùžteikė Ig. Visiems užteikė po stambų sidabro pinigą Tat.
| Ùžteikė ir man darbą sunkų Ut. Kap užtei̇̃ks parų (nubaus atsėdėti areštinėje skirtą parų skaičių), tai nesius Plv.
2. refl. Rz, Grž panorėti, užsimanyti, užsigeisti: Tai kas, kad senas: kai užsitei̇̃kia, ir sylos atsiranda Pln. Kad užsitei̇̃ks eit, tai nieko nepadaris Pšl. Kad užsitei̇̃ks ko, tai jau nebeparginsi Lnkv.
3. intr., tr. NdŽ, KŽ, Vrb užduoti, užkirsti, sušerti: Su kančiu užtei̇̃kia par pakalą, t. y. gerai užduoda J. Per ausį ausinę ùžteikė Prn. Užteik tu jam su grįžte J.Jabl. Tas diedas, iš užpečkio išlindęs, pašmagojo su rykštaite tiem žvėrim ir jam užteikė – teip tuojaus ir pavirto visi in akmenis BsPIII199. Užtei̇̃k drūčiai, rėžki smarkiai, suliek dikčiai, tai gerai JD726. Kareiviai felčeriui užteikė kelis rimbus per žiuponą rš.
1. tr. DŽ, NdŽ aprūpinti kuo, duoti, tiekti: Ans tei̇̃kia visokius daiktus, pabūkles, padarynes J. Rupeika pila vyną į taures ir perduoda Daumantui, kuris jas teikia svečiams V.Krėv. Nuo kitų moterų neužsilikdama, pirko ir sau, ir vyrui, teikė drabužį šventadieniui apsivilkti LzP. Jam kas 3–4 valandos reikėjo teikti deguonies pagalvėlį A.Vien. Galima paskolą teikti rš. Saulės spinduliai, susigėrę augalų lapuose, teikia mums deguonį ir augina maistą rš. Dievas prikel debesis dangaus, teikdamas žemei lytaus Mž241.
| Kartais už tokį pasiūlymą teikti žinias jie gaudavo šį tą iš valdžios B.Sruog. Miestams imta sparčiau teikti savivaldos teises rš. Vilniaus aukštoji mokykla teikė mokslo šviesą ir darbo žmonėms – amatininkams rš. Skelbk jame žinią, kurią aš tau teikiu brš. Patarimų tei̇̃kti KŽ. Ketinu tokiame darbe, pakolei ponas Dievas man gyvatą teiks, pasilikti MT(Pratarmė).
^ Kai žmogui reikia, ir Dievas teikia Gmž. Peikia – sau tei̇̃kia (nori pats gauti, turėti) Vlkv, Ds. Kas peikia, tas sau tei̇̃kia Aln, Bsg. Kas kitam peikia, tai sau teikia Nm, Ndz. Ką giria – kitam skiria, ką peikia – tą sau tei̇̃kia Mrj. Kas sau teikia, to nepeikia LTsV97.
| refl. tr. KI280: Nė gyvenõs tei̇̃kias (nesirūpina įsigyti, įsitiekti), nė vaikų žiūria Nmk.
2. tr. daryti, atlikti, veikti kieno naudai: Pirmąją medicininę pagalbą teikia gerai paruošti žmonės sp. Maža buvo ir parama, kurią motina teikdavo paslapčiomis nuo tėvo A.Vien. Pirmenybė dirbti naujame skyriuje bus teikiama geriausiems darbininkams rš. Tei̇̃kti naudos NdŽ, DŽ1.
3. tr. NdŽ reikšti, rodyti kokį nusiteikimą, požiūrį į ką: Jis buvo tau artimas, ir jam gyvam tu didelę garbę teikei V.Krėv. Lietuviai didelę reikšmę teikė dvilypiam riešutui, dvilypei varpai rš. Meisteris parodo neteikiąs reikšmės tam sumanymui P.Cvir.
4. tr. pripažinti, skirti (garbingą vardą): Rašytojo vardas turėtų būti teikiamas tik didelio talento ir ypatingos dvasinės kultūros žmonėms rš.
5. tr. EncIX209 būti kokio išgyvenimo, jausmo, ypatybės priežastimi: Abudu sūnu vien rūpesnius tėvui teteikė LTI497. Tas nepalaužiamas įsitikinimas savo teisumu teikia jam ramybės ir tvirtumo J.Avyž. Žmogui pasitenkinimo teikia pati darbo eiga, jo turinys rš. Tei̇̃kti malonumo NdŽ. Paprasti liaudies žaidimai, neįmantrūs šokiai, rateliai teikia fizinės iškrovos ir dvasinės atgaivos rš.
| Eterinis aliejus teikia šiam augalui malonų, bet stiprų kvapą rš. Apysakai daug patrauklumo teikė nuotykinė intriga, vaizdingas, lyriškas stilius rš.
6. tr. SD354, BŽ27, KŽ siūlyti, rekomenduoti: Aš jums tei̇̃kčiau kitą dalyką NdŽ. Tas paprotys neteiktinas rš. Virtuvę Jablonskis sakydavosi pirmiausia teikęs vadinti „plytai“ (suvalkiečių „mašinai“), ant kurios valgį verdamės LKI49. Teikiamà daina užrašyta seniai NdŽ. Teikiu jums naują dainų knygelę KlpD(prakalba). Kitiems mielai teikiam, ko mums patiems nereikia J.Jabl.
^ Jis kitą peikia, o save teikia VoL454.
ǁ pratarti: Jonas teikė prasčiokėliams baigti kermošių ir eiti namon Rp. O teip teikiuot…, neduokis tiemus vagimus ir latramus išvadžiot DP248.
ǁ piršti: Jis man savo dukterį tei̇̃kia Pkp. Teikia kaip įmanydami Žem.
7. tr. N, S.Dauk, Kos55, O, NdŽ linkėti (gero): Teikiu, gero noriu (orig. noro) kam SD350. Teikiu jums visa gera J.Jabl. Krikščionys mielieji, geidžiu ir teikiu jumus… malonės Viešpaties mūsų DP53. Visi tūkstančius gyvenimo pasisekimų teikė, linkėjimo dainas dainavo rš. Neteiktinas Sut.
neteiktinai̇̃
8. intr. Sut malonėti ką padaryti: Padėkavok Dievui, teikusiam tave aplankyti brš. Prašome, idant šviesybe Dvasios savo šventosios apšviesti teiktumei brš.
| refl. Q628, SD1153, SD312, N, Sut, M, Rtr, LL202, Š, BŽ477, KŽ, FrnW: Teikiuos, gerą valią padarau R402, MŽ542. Jis nesi̇̀teikė atsakyti man NdŽ. Be nesiteiktų atsiliepti kiti kupiškėnai K.Būg. Prašause stancijos, teikiatės duoti! DS172(Rs). Teikis man Tamsta pranešti, ar greit ketini knygelę išleisti Pč. Tamsta siūsi dėl manęs kailinius trumpus, teikias pamieruoti M.Valanč. Dievas teročija (paraštėje teikiasi) man ir vieną dabar (dar) Sūnų priduoti BB1Moz30,24. Idant… tąjag vėl dieną širdyse mūsų teiktų̃s užgimt DP26. Tei̇̃kisig duot ir man anuos visus pritaisymus DP165. Nei jokiam sutvėrimu savamui nesiteikė atleist MP78. Žmogumi stotisi teikeisi MKr1. Prašau tavęs, kad munęs teiktumys išklausyti P. Užmiršti jo nesiteikia KN198.
| iron.: Ar daug čia žuvų? – pagaliau teikėsi paklausti Petras rš. Tik po pusvalandžio prie staliuko teikiasi pasirodyti padavėja sp.
ǁ refl. sutikti būti kuo: Tas žvirbliukas mažučiukas už broliuką teikės, toj varnelė juodasparnė už svočiutes teikės (d.) Auk.
9. intr. noromis ką daryti: Ana kad teikusi, t. y. nevaroma, gerai padirbo J.
| refl. R, R35, MŽ, MŽ47: Teikęsis, pagalvojęs ir papasakojo visokių istorijų Šts. Aš tei̇̃kusis geriau pasiūčio Plt. Kad ans teikias, t. y. gatavyjas, pasigatavyja, tai įsako gražiai pamokslą J.
10. intr. DP168 stengtis įgyti palankumą, gerintis, meilikauti, pataikauti: Kieno norui tei̇̃kdamas, tampa apskaluonimi DP489.
| refl. NdŽ, DŽ1, KŽ, Mžš: Ans prie savo pačios nesigretina, t. y. nesitei̇̃kia, neeina J. Tei̇̃kės tei̇̃kės mumiem Jonas – ir neliko mūs žentas Lp. Bepig jai: turi gražų brolį, tai visos mergos tei̇̃kias Rdm. Jis blogas žmogus – visiem tei̇̃kias Slm. Teip su kokiuo gastinčiu tei̇̃kias, kad su juo kalbėtų Pl. Atsiprašinėjo dėdė savo jautelius už daromas jiems skriaudas ir kiek galėdamas teikės – ganė, šėrė, trinko, glostė Vaižg.
11. intr. K.Būg, NdŽ, DŽ1, Gmž, Str, Ml, Dkšt sugyventi, sutarti: Tai ramu, kai visa šeimyna tei̇̃kia Ktk. Adeliutė netei̇̃kdavo su savo šešuru Dglš. Anos jau seniai netei̇̃kia abi su močia Klt. Nèteikėm abu visą amžių Lb. Kad anas su visais netei̇̃kia Trgn. Tai, kad tik teiktų̃ terp savę – viso pakaks Sdk. Kaip anys (katinas su šunimi) netei̇̃kia, tai strošna Ds.
12. intr. kirsti, šerti, trenkti: Teikte užteikia su kančiu gerai, t. y. užduoda J.
1 aptei̇̃kti, -ia, àpteikė tr. Rtr; LL19 aprūpinti, apdovanoti: Klioštorių jai pabudavojo ir žeme apteikė rš.
| Jis buvo apteiktas dievinumo atributais J.Šliūp. Malone apteikti LL264.
1 įtei̇̃kti, -ia, į̇̃teikė; R, R422, MŽ572, N, LL179
1. tr. K, J, LL23 įduoti: Ar negalėtum jam štai šito raštelio įtei̇̃kti? Š. Įtei̇̃kti prašymą NdŽ. Iñteikė tokios salietros, kur degina Dglš. Į̃teikė šakę kraut vežimus Grš. Didžiausią kąsnelį iñteikė [pyrago] Str. Aš džiaugiuos, kad neturtingam žmogui įteikiu gerą daiktą SI264. Valdininkas priėjo artyn ir paėmė iš jo raštą įteikti valdovui J.Balč.
| prk.: Į tavo rankas dabar įteikiu savo garbę V.Krėv.
ǁ iškilmingai, oficialiai paduoti, įduoti: Įteikiamàsis (pagyrimo) raštas BŽ229. Įtei̇̃kti kam ordeną NdŽ. Maždaug per vidurį kamblių nukirstų rugių pėdelį, apkaišytą gėlėmis, pjovėjai parnešę įteikdavo šeimininkui, linkėdami jam išgyventi tiek metų, kiek yra parneštame pėde šiaudelių LKVII86.
ǁ Ser padovanoti: Visums reik ką nors įtei̇̃kti, kokią dovanelę Vgr. Iš rajono vyriausybės ejo, sveikino aną, tatai į̇̃teikė anai tokią kningą Jdr. Man už tai skarukę iñteikė Kpč.
2. tr. įduoti kieno globai: Vaiką jau iñteikė močiai, pati neturi kada Klt.
ǁ įsiūlyti, įpiršti: Kunigas Burba vieną seserį iñteikė Artimavičiui, kitą Cicėnui Dglš. Mažu tę intei̇̃ksim mergšę į butą Srj. Mažu kur galėsu aš tave in žentus inteiktie (ps.) Brt.
| Tai į̇̃teikė (įkišo, įbruko) man arklį! Mrj.
3. žr. 1 suteikti 1: Ateiviai… naujiems kaimams įteikė ir kitus naujus vardus A1884,1. Saliamonui didelę išmintį įteikė S.Stan. Garibaldis… trokšta… kožnam visą valnybę įteikti TP1880,41. Atgręžk būdus, mums priešingus, inteik daiktus reikalingus SGI15. Gentys susirinko laimindami jį dėl gėrybių, kokias jam įteikė Dievas S.Stan.
4. žr. 1 suteikti 2: Bevardė gimtis sakiniui taipo pat inteikia naujos reikšmės J.Jabl.
5. tr. skirti, lemti: Kožnam Dievas inteikė, kad stonas mainyt reikia KrvD204.
6. tr. Gs parūpinti vietą, įtaisyti: Laumė… apmainydavus jaunikį arba mergą – ir tokiu būdu įteikdavus savo augintinį į gerą, patogią vietą BsMtI106.
| refl.: Aš velnio rankon esmi įsiteikęs (patekęs) brš.
7. tr. R370, MŽ497 gauti, įgyti: Kad būčia apžiūrėjęs, būčia žinių įteikęs Vlkv.
| refl. tr. I: Įsi̇̀teikiau kardą tokį kietą ir aštrų, kurs trims an sykio galvas nukerta Jrk36. Įsiteikė naujus drabužius rš. Vien pasiturintiems tebuvo galima knygas įsiteikti prš.
8. intr. Q623, SD1150,185, SD41,379, Sut įtikti: Žmonėm neanteiksi̇̀ Švnč. Kas gi gali antei̇̃kt šitai pikčiurnai Žl. Niekas svietui neįtei̇̃kia, ir geriausį žmogų peikia JD9. Prie kuriam broleliui reiks man būtie, kap piktom martelėm reiks antei̇̃ktie (rd.) Ml. Idant įteiktų̃ aniemus, nebijos daryt daiktų, kurie yra prieš valią Dievo DP490. Inteikia kūnui savo aba geiduliamus jo SPI266. Pilotas, norėdamas žmonėmus inteikti, išleidė jiems Barabošių BtMr15,15.
įteiktinai̇̃ Pagal noro tikos, inteiktinai, su inteika tapo SD61.
| refl. BzF187, RtŽ, Š, Rtr, Ser, NdŽ, DŽ1, Ut: Jiems įsitei̇̃kti pirmiausia reikėjo J.Jabl. Ne kiekvienam gerumu įsitei̇̃ksi Mrj. Noriu marčiai įsitei̇̃kti – silkinę kuskelę nupirkau Vkš. Neklausyk ano plepalų: ans teip sako norėdamas įsitei̇̃kti Slnt. Ačiū ažu saldainius, anūkei instei̇̃kt bus Str. Aš insiteiksiù savo anytai: aš užsikelsiu anksti rytelį, tai aš nušluosiu didį dvarelį (d.) Lp. Vyresnysis Severos brolis, pastebėjęs, kaip senio kalba Elzę juokina, įsiteikdamas jai, ėmė senį pašiepti Pt. Kudlius lyžčiojo visus iš eilės, vizgino uodegą ir stengėsi visaip įsiteikti K.Saj.
9. tr. padaryti įtaką, paveikti: Neregitegu, jog nieko neinteikiat? (Cielas) svietas eit paskui jį Ch1Jn12,19.
1 ištei̇̃kti, -ia, i̇̀šteikė tr. LVI816, KŽ
1. išduoti: Žinoma, apie kokius nemalonumus gali rašyti prievaizdas: nederlius, neišteikti (neišmokėti) mokesčiai, sumažėjusios pajamos rš.
ǁ refl. teikiant, dalijant ištekti: Visi prašo, o iš kurgi aš visiem išsitei̇̃ksiu Žl.
2. parūpinti, dovanoti: Užsidirbsiu ir tau auksinį žiedelį išteiksiu LzP. Duoda mums loskas savo ir dovanų dangiškų išteikia brš.
3. padaryti, nuveikti, įvykdyti: Paminėsime, ką latviai i̇̀šteikė irklavimo dalykuose KŽ. Kaimynystėje atsitikę keli myriai lenkė kalbą ant mirties, ant klastų giltinės, kokias jinai išteikia (išdarinėja) dargi su jaunais žmonėms BsV31.
1 nutei̇̃kti, -ia, nùteikė Rtr, Ar
1. tr. KŽ duoti, patiekti: Skyrium nuteikia svaigalų krikštynoms, jungtuvėms A.Janul.
2. tr. Š, FT sukelti kokią nuotaiką, emocijas: Kad tu taip gerai nuteikei mano dukterį, atiduodu tau pusę karalystės ps. Petrą guviai nuteikdavo kiekvienas nugirstas žodis apie sukilimą V.Myk-Put. Nutei̇̃kti vienus prieš kitus DŽ. Ką liūdnai nutei̇̃kti NdŽ. Palankiai nutei̇̃kti ką KŽ.
| refl. KI109, Š, BŽ27, DŽ: Bijau uošviuo žodį pasakyti, nežinau, kaip ans nusitei̇̃kęs Vkš. Teip karingai buvau nusitei̇̃kusi an tų vaikių! Trk. A grėbs šieną, a pjaus, tujau linksmai jau nusitei̇̃kę būs Jdr. Tas žodis pirmą kartą privertė jį nusiteikti atsargiai ir susigūžti savyje V.Myk-Put. Jis atėjo į įstaigą visai blogai nusiteikęs P.Cvir. Kajetonas apsidairo ir gan rimtai nusiteikęs eina prie rašomojo stalo J.Paukš. Visi ateidavo ne tik šventiškai nusiteikę, bet ir šventiškai pasipuošę KlK38,6. Metraščio redakcijos autorius Lietuvai buvo nusiteikęs palankiai rš.
ǁ FT, KŽ sukelti gerą nuotaiką: Kur nebus linksmas, taip svečio nùteiktas J.Jabl. Kuo jį taip nuteikei? J.Jabl. Vaiką nùteikiau, ir nebeverkia Grž. Žmonės jau ir taip gražybių visokių nuteikti Žem.
| refl. N, K, J.Jabl, Š, Rtr, FT, Nm: Jis šiandien nenusitei̇̃kęs KII11,209. Vaikas nusiteikė, t. y. nebrėkia jau, iš piktumo į gerumą atėjo J. Mokiniai tuojau įspėja, ar mokytojas nusitei̇̃kęs, ar ūpingas NdŽ. Tokia nusitei̇̃kusi – i priš ką? Krš. Šį vakarą taip buvo nusiteikęs, jog papasakojo keletą atsitikimų Žem.
3. tr. Q198, CI724, NdŽ, KŽ paveikti, kad būtų linkęs ką daryti, palenkti: Nùteikėm – ir sutiko J.Jabl. Tą tėvą ji pavaišina, nutei̇̃kia i visur pr[i]eina Jrb. Prakilniems darbams jį nuteikia rš. Idant dovanomis Tavo nuteikti būdami, Tave garbintumim MKr47. Nutei̇̃kti ką savo pusėn BŽ150.
| refl.: Aš nusi̇̀teikiau vykti į kaimą BŽ482. Aš nenustei̇̃kęs in tokias kalbas Dg. Aš dar labai jauna, nenusiteikus dar tekėti rš.
4. intr. įtikti, pataikyti: Aš nùteikiau, t. y. taip padariau kaip jis, pagal jo būdą, ir jam patiko mano darbas J. Sunku jai nutei̇̃kti J.
5. refl. pavykti, pasisekti: Ir jiems ne visada nusitei̇̃kia apgaut Lkč. Linai nusiteikė (gerai užaugo) J.Jabl(Ilg). Patalkys neblogiausiai nusi̇̀teikė Vdžg. Kai nustei̇̃kia, žuvų daug sugaunam Blnk. Nenusitei̇̃kęs alus K7.
ǁ KŽ pasitaikyti būti geram: Jeigu nusiteikia oras, jos visu būreliu išlekia pasilakstyti aplink avilį A1885,127.
1 patei̇̃kti, -ia (pàteikia), pàteikė K, Rtr, NdŽ
1. tr. KŽ parūpinti, įtaisyti: Buvo… pateiktas balnas ir šlajikės BM330(Šv). Varnių katedros bažnyčią pagrindė akminimis arba marmurais, tai pačiai pateikė gražius vargonus M.Valanč.
| prk.: Buvo mergai vaiką patei̇̃kęs DūnŽ.
| refl. tr.: Pasitei̇̃kusi vaiką – šlovė prasta DūnŽ.
ǁ malonėti ką duoti: Ana gabalą męsos man pàteikė, t. y. davė J. Jis mums knygelę pateiks J. Ar nepateiktái man vytuškų? Lp.
2. tr. duoti kam ką susipažinti: Komisija pàteikė naują sutarties projektą DŽ1. Keliauninkas pateikė įdomių kelionės įspūdžių rš. Panašių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau rš. Fizikos uždavinių sąlygos gali būti pateikiamos įvairiais būdais rš.
ǁ įduoti, įteikti: Pareiškė savo pretenzijas nukentėję piliečiai, pateikė ieškinius per kratas apgrobti bei nuskriausti valstiečiai A.Vien. Pateikusiems pažymėjimą daroma nuolaida rš.
3. tr. M paruošti, pagaminti, patiekti (paprastai valgyti): Tada ji pàteikė jam tuos pietus Nm. Patei̇̃kti kam valgyti J.Jabl. Nesugeba vyrui ir doros sriubos pateikti rš.
| refl. tr., intr.: Žiemai pasiteikia maisto: žirnių, svogūnų ir bulbių Blv. Reikėjo šiek tiek pasiteikti, pasiruošti tinkamai viešnias priimti LzP. Pasitei̇̃kę [į vestuves] atvažiavo, labai gražiai susitaisę Krš.
4. refl. pasirengti, pasiryžti ką daryti: Abraomas buvo pasiteikęs atiduoti Dievui savo vienaitį sūnų I. Pavargėlė motina… pasiteikė elgetauti, eidama par sodas ir gyvenimus turtingųjų IM1864,25.
5. refl. susitvarkyti, pasidaryti: Dabar valdžia kiteip pasi̇̀teikė Tl.
6. intr. BB2Moz5,8, Sut stengtis įgyti palankumą, gerintis, pataikauti.
| refl. NdŽ: Aš pasi̇̀teikiau jam, t. y. įsimalonėjau J. Sūnus viršininkam pasi̇̀teikė, tai darbą gerą turi Mrc. Jau jei tu mane padarei vyresniuoju, tai gali man dar kitu kuom pasiteikti M.Katk.
7. refl. NdŽ pasidaryti geros nuotaikos.
8. refl. KŽ pasitaikyti, atsitikti: Kad blogas oras atsimetėtų, o geras pasitei̇̃ktų savaime, suskaityk dvylika plikių (juok.) Švnč.
9. refl. tr. pasiteikti: Ta pasiteikė savo draugininkes I.
1 pérteikti
1. tr. NdŽ per daug ko duoti, perduoti.
2. tr. duoti, pasiūlyti, leisti perimti: Pérteikiame savo darbo patirtį visiems darbininkams DŽ1. Įpročiais bei papročiais perteikiamas ankstesniųjų kartų dorovinis patyrimas rš. Ar savo giminės išmintį visą jau perteikei sūneliui? rš.
3. tr. pavaizduoti: Rašytojui pamatyti nepakanka – reikia pajusti, atkurti tikrovę ir perteikti ją meniniais vaizdais T.Tilv. Rašytoja patraukliai piešia aplinką, suprantamai perteikia pažintinę medžiagą rš. Tokių pačių junginių su bendratimi sudaro ir kitų reikšmių veiksmažodžiai, galintys perteikti asmens valią LKGIII165. Tiksliausiai natūralių daiktų vaizdus perteikia fotonuotraukos rš.
4. intr., tr. uždrožti, suduoti, perlieti: Perteik gerai pančiu, tai klausys Srv.
1 pritei̇̃kti, -ia (pri̇̀teikia), pri̇̀teikė tr. K, NdŽ
1. I, KŽ parūpinti, duoti: Ans pritei̇̃ks tau vaiką bandai ganyti J. Vakare prasidės veselia, tai aš tau pritei̇̃ksiu kokį kaulą (sako šuo vilkui) BM256(Grz). Jam karalius davė apsirėdyt šarvu ir smarkius ginklus jam pri̇̀teikė Sch166. Priteik seniui duonos kokį papentį, jeigu pati dar kiek turi Žem. Aš tau tai buvau mislijęs duoti, pritei̇̃kti KII376. Sau priteikiu B. Nor… jam didesnę algą priteikti Kel1865,72. Kurios nemokėjo giedoti, pasiliko pakrosnyje, toms Onikė priteikė darbą: vienai pagalvę į grabą pasiūti, kitai kreizus iškarpyti Žem. Kitsai norėjo vėl… tam visam miestui reikalingąją šilumą priteikti Kel1881,105. Parodyk savo man žaizdas, nuo priešininkų priteiktas KlvD243. Jo galva tebesvaigo dar vis nuo to smūgio, kurį priteikė jo numylėtoji Urtelė rš. Jis jam gerą antausį priteikė LC1889,24.
| refl. tr. NdŽ.
2. daug duoti, priduoti, pritiekti: Pastatė tuos trobesius ir priteikė plytų ketamai statyti bažnyčiai J.Jabl. Atėjo vienas jo aukštųjų urėdninkų, sargams pinigų pritei̇̃kdamas ir žadėdamas da daugiau Jrk95. Storauna jų (lapų) dabosena pryteika daugybę žymių P.
3. R, MŽ įduoti, įteikti: Jis man pri̇̀teikė žvakės galelį, t. y. davė, prikišo J. Pri̇̀teikė jam į purvyną įpuolusįjį duonos kepalą Jrk123. Saulis jaunikaičiui šarvą savo priteikti norėjo S.Stan.
ǁ NdŽ, prš padovanoti: Jis šitas savo karališkas dovanas kam priteikti gal brš.
4. padaryti, kad kas ką patirtų, išgyventų: Kad galėčiau nors trupinėlį smagumo priteikti, palinksminti, pajuokinti Žem. Kurs tau linksmybę priteika brš. Priteiki man šviesos, kaip trokšt širdis brš.
5. padaryti, atlikti, nuveikti ką kieno naudai: Pagalbą priteikti N. Vaikai vis pagalbą kokią pri̇̀teikia Pgg. Tam kūdikiui priteikęs esi, idant jisai per šventą chrikštą atpenč gimtų Mž112.
6. KŽ įduoti kieno globai, įsiūlyti, įkišti: Man visus vaikus pri̇̀teikė, ir turiu vestis Vlkv. Man ją pri̇̀teikė parvežt Gs. Ar velnias dabar priteikė čia tą bedalį pas šitą mergą? BsPIV114. Čia palicija priteikė (priskyrė) žmogelį mūsų pulkeliui A1884,363.
| refl. NdŽ: Atvažiavęs tuojau mėgino prisiteikti (pritapti) prie teatro, norėdamas savo laimę rasti scenoje J.Balč.
ǁ I, BŽ488, NdŽ rekomenduoti: Atsivešiu visus protokolus provos, gal man priteikste advokatą gerą Žem.
| refl. KŽ.
7. I parinkti, pritaikyti, priderinti.
8. refl. K, Š, Rtr, NdŽ stengtis įgyti palankumą, prisigerinti, prisimeilinti: Jei nori kam prisiteikti, daryk jam viską žmoniškai Nz. Siuntė jam zuikius, norėdami prisiteikti LzP. Ateik, man su meile prįsiteik brš.
9. refl. J.Jabl, NdŽ būti linkusiam, norėti ką daryti.
10. refl. prisirengti: Kur prisiteiksi važiuoti į Kauną – brangiai kaštuo[ja] Pln. Neprisi̇̀teikiau nuvažiuoti į Vilnių. Sako, gražus miestas Pln.
1 sutei̇̃kti, -ia (sùteikia), sùteikė KŽ
1. tr. N, Š, Rtr, Tl duoti, parūpinti, patiekti: Sutei̇̃k man duonos bent kąsnelį J. Gal atvažiuos kokis ponelis, gal dar suteiks kelias kapeikas LTR(Alv). Tu dar nenumanai, kas suteikė tiek turto M.Valanč. Sutei̇̃kti kam paskolą DŽ1.
| Jam sùteikė teisę BŽ108. Sutei̇̃kti žodį (leisti kalbėti susirinkime) DŽ1. Kad Dievas jam suteiktų sveikatą, protą Lkš. Tėvas mislio vis, kokį jam (sūnui) amatą suteikti (ps.) Brt. Ką norėjai man sakyti, ar žinelę suteikti? LTR(Mrj). Karalius, vyresnybę jam suteikęs, pradžio[je] 1414 m. nuvyko į Trakus M.Valanč. Dviem giesmėm yra velionis mano brolis suteikęs melodijas Vd. Ačiū už paaiškinimą, kurį man esi suteikęs Blv. Sutei̇̃kti įgaliojimą NdŽ. Sutei̇̃kti vaikams mokslą NdŽ. [Vardų sąrašas] suteiks tyrinėtojams daug šviesos LTI83(K.Būg).
^ Šventa Ona, gera žmona, suteik duoną VP45. Kad tik reikia, Dievas suteikia LTR(Šmn). Ko reikia, tai ir Dievas sutei̇̃kia: va, kad radau kiaušinių! Slm.
ǁ padovanoti: Juzupas suteikė kiekvienam broliui gausias dovenas M.Valanč.
2. tr. būti kokio reiškinio, ypatybės priežastimi: Dvaras nebūtų man tiek džiaugsmo sutei̇̃kęs kaip tas arkliukas RdN. Likimas, amžinas mano priešas, nenorėjo suteikti man tos laimės J.Balč. Tavo kankliai nesuteiks mums stiprinančios galios, kurios mes dabar tiek reikalaujam V.Krėv. Kaimyno sūnaus laiškas suteikė didelio skausmo, sukėlė raudas P.Cvir. Lėnė degte dega man dar vieną smūgį suteikti I.Simon. Suteikti malonumo DŽ1. Po žieve esantis minkštas vytelės sluoksnis suteikia jai gražu blizgesį rš. Priešdėlis suteikia veiksmažodžiui naują leksinės reikšmės atspalvį LKGII14. Tie garsai suteikdavo viskam gyvybę rš. Sutei̇̃kti kalbai aiškumą NdŽ.
3. tr. NdŽ, DŽ1 daryti, atlikti, veikti ką kieno naudai: Žmogus jau nekvėpuoja – dirbtinį kvėpavimą sùteikia Pv. Pagalbą man tada žadėjote ir jos nesuteikę apgavote V.Krėv. Mokėjo suteikti pirmąją pagalbą, jei kaulo lūžis, išsinarinimas ar kokia žaizda rš. Ir aš džiaugiuosi, kai manęs klausosi susidomėję žmonės, kuriems aš galiu suteikti naudos J.Dov.
4. tr. M parodyti kam kokį nusiteikimą: Man sùteikta daug garbės NdŽ. Nesuteikęs man deramos pagarbos, nusidėjo savo broliui karaliui V.Krėv. Valdovas man suteikė garbę pietauti kartu su juo (ps.) J.Balč.
5. tr. Š, Rtr pripažinti, skirti (garbingą vardą): Sutei̇̃kti titulą NdŽ. Sutei̇̃kti kam bajorystę KŽ.
6. tr. pripiršti: Reikia Jurgį jai atpeikti, savo sūnų jai suteikti LTR(Mrj).
7. refl. padaryti malonę, malonėti ką padaryti: Kreditorius susiteikia pratęsti mokėjimo raką rš. Būrai susiteikė ir su jais suderybas padaryti prš.
8. intr. RtŽ, Š, DŽ1, KzR, Vlkv, Lp, Al, Mrs, Lb, Lkm, Kzt, Dgl, Sld, Sdk sugyventi, sutarti: Ans su savo pačia sutei̇̃kia, t. y. nesibara, santaiko[je] gyvena J. Mudvi visada suteikėm ir dabar sutei̇̃kiam Mrj. Mes čia su visais sutei̇̃kiam Dkš. Sesers, ale labai nesutei̇̃kia Plv. Jauni – ir nesùteikia Kbr. Kap negali sutei̇̃kt, tai į sūdą duoda Grv. Kas jau gali sutei̇̃ktie, jei jau moma su dukteria nesutei̇̃kia Švnč. Nesutei̇̃kia jų vaikai, vis mušas i mušas Klt. Nuvažiavo pas sūnų, tai su marčia nesutei̇̃kia Tvr. I velnias su jom būt nesutei̇̃kęs Dglš. Anos terp savę nesutei̇̃kia Ktk. Ot anys gerai sutei̇̃kia: kur eina, vis abu ir abu, niekur nesiskiria Km. Katė labai sutei̇̃kdavo su vištašuniu NdŽ. Nesutei̇̃kia kaip gaidys su kalakutu Lel. Nesutei̇̃kia – kaip kirvis su akmeniu Trgn. Anys teip sutei̇̃kia kaip katė su šuniu Mlt. Sutei̇̃kia kaip katė su pele Šn.
^ Vienas kitą peikia, ažtai nesutei̇̃kia Prng. Sutei̇̃kiant ir sausa pluta gardi Skdt. Dvi katės maiše nesutei̇̃kia Ds.
9. intr. sukirsti, sušerti, suduoti: Pakėlus tada ranką, smagiai suteikė jam per ausį V.Kudir. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Tat.
1 užtei̇̃kti, -ia (ùžteikia NdŽ), ùžteikė
1. tr. NdŽ, KŽ, Dkš, Vlkv, Bgt, Br, Nm dosniai duoti, parūpinti ko, patiekti: Ana teikdama užteikė daug pyragų J. Megsiu megztuką, mama siūlų ùžteikė Mrj. Ma[n] ùžteikė vaistų nuo kosulio Kt. Patys privalgė grybų i ùžteikė da mums Jrb. Kaimynas gardžių obuolių ùžteikė Ig. Visiems užteikė po stambų sidabro pinigą Tat.
| Ùžteikė ir man darbą sunkų Ut. Kap užtei̇̃ks parų (nubaus atsėdėti areštinėje skirtą parų skaičių), tai nesius Plv.
2. refl. Rz, Grž panorėti, užsimanyti, užsigeisti: Tai kas, kad senas: kai užsitei̇̃kia, ir sylos atsiranda Pln. Kad užsitei̇̃ks eit, tai nieko nepadaris Pšl. Kad užsitei̇̃ks ko, tai jau nebeparginsi Lnkv.
3. intr., tr. NdŽ, KŽ, Vrb užduoti, užkirsti, sušerti: Su kančiu užtei̇̃kia par pakalą, t. y. gerai užduoda J. Per ausį ausinę ùžteikė Prn. Užteik tu jam su grįžte J.Jabl. Tas diedas, iš užpečkio išlindęs, pašmagojo su rykštaite tiem žvėrim ir jam užteikė – teip tuojaus ir pavirto visi in akmenis BsPIII199. Užtei̇̃k drūčiai, rėžki smarkiai, suliek dikčiai, tai gerai JD726. Kareiviai felčeriui užteikė kelis rimbus per žiuponą rš.
pérteikti
Apibrėžtis
1 tei̇̃kti, -ia, -ė KBII154, K, LVIV156, Š, K.Būg, Rtr, FrnW, DūnŽ; N, L
1. tr. DŽ, NdŽ aprūpinti kuo, duoti, tiekti: Ans tei̇̃kia visokius daiktus, pabūkles, padarynes J. Rupeika pila vyną į taures ir perduoda Daumantui, kuris jas teikia svečiams V.Krėv. Nuo kitų moterų neužsilikdama, pirko ir sau, ir vyrui, teikė drabužį šventadieniui apsivilkti LzP. Jam kas 3–4 valandos reikėjo teikti deguonies pagalvėlį A.Vien. Galima paskolą teikti rš. Saulės spinduliai, susigėrę augalų lapuose, teikia mums deguonį ir augina maistą rš. Dievas prikel debesis dangaus, teikdamas žemei lytaus Mž241.
| Kartais už tokį pasiūlymą teikti žinias jie gaudavo šį tą iš valdžios B.Sruog. Miestams imta sparčiau teikti savivaldos teises rš. Vilniaus aukštoji mokykla teikė mokslo šviesą ir darbo žmonėms – amatininkams rš. Skelbk jame žinią, kurią aš tau teikiu brš. Patarimų tei̇̃kti KŽ. Ketinu tokiame darbe, pakolei ponas Dievas man gyvatą teiks, pasilikti MT(Pratarmė).
^ Kai žmogui reikia, ir Dievas teikia Gmž. Peikia – sau tei̇̃kia (nori pats gauti, turėti) Vlkv, Ds. Kas peikia, tas sau tei̇̃kia Aln, Bsg. Kas kitam peikia, tai sau teikia Nm, Ndz. Ką giria – kitam skiria, ką peikia – tą sau tei̇̃kia Mrj. Kas sau teikia, to nepeikia LTsV97.
| refl. tr. KI280: Nė gyvenõs tei̇̃kias (nesirūpina įsigyti, įsitiekti), nė vaikų žiūria Nmk.
2. tr. daryti, atlikti, veikti kieno naudai: Pirmąją medicininę pagalbą teikia gerai paruošti žmonės sp. Maža buvo ir parama, kurią motina teikdavo paslapčiomis nuo tėvo A.Vien. Pirmenybė dirbti naujame skyriuje bus teikiama geriausiems darbininkams rš. Tei̇̃kti naudos NdŽ, DŽ1.
3. tr. NdŽ reikšti, rodyti kokį nusiteikimą, požiūrį į ką: Jis buvo tau artimas, ir jam gyvam tu didelę garbę teikei V.Krėv. Lietuviai didelę reikšmę teikė dvilypiam riešutui, dvilypei varpai rš. Meisteris parodo neteikiąs reikšmės tam sumanymui P.Cvir.
4. tr. pripažinti, skirti (garbingą vardą): Rašytojo vardas turėtų būti teikiamas tik didelio talento ir ypatingos dvasinės kultūros žmonėms rš.
5. tr. EncIX209 būti kokio išgyvenimo, jausmo, ypatybės priežastimi: Abudu sūnu vien rūpesnius tėvui teteikė LTI497. Tas nepalaužiamas įsitikinimas savo teisumu teikia jam ramybės ir tvirtumo J.Avyž. Žmogui pasitenkinimo teikia pati darbo eiga, jo turinys rš. Tei̇̃kti malonumo NdŽ. Paprasti liaudies žaidimai, neįmantrūs šokiai, rateliai teikia fizinės iškrovos ir dvasinės atgaivos rš.
| Eterinis aliejus teikia šiam augalui malonų, bet stiprų kvapą rš. Apysakai daug patrauklumo teikė nuotykinė intriga, vaizdingas, lyriškas stilius rš.
6. tr. SD354, BŽ27, KŽ siūlyti, rekomenduoti: Aš jums tei̇̃kčiau kitą dalyką NdŽ. Tas paprotys neteiktinas rš. Virtuvę Jablonskis sakydavosi pirmiausia teikęs vadinti „plytai“ (suvalkiečių „mašinai“), ant kurios valgį verdamės LKI49. Teikiamà daina užrašyta seniai NdŽ. Teikiu jums naują dainų knygelę KlpD(prakalba). Kitiems mielai teikiam, ko mums patiems nereikia J.Jabl.
^ Jis kitą peikia, o save teikia VoL454.
ǁ pratarti: Jonas teikė prasčiokėliams baigti kermošių ir eiti namon Rp. O teip teikiuot…, neduokis tiemus vagimus ir latramus išvadžiot DP248.
ǁ piršti: Jis man savo dukterį tei̇̃kia Pkp. Teikia kaip įmanydami Žem.
7. tr. N, S.Dauk, Kos55, O, NdŽ linkėti (gero): Teikiu, gero noriu (orig. noro) kam SD350. Teikiu jums visa gera J.Jabl. Krikščionys mielieji, geidžiu ir teikiu jumus… malonės Viešpaties mūsų DP53. Visi tūkstančius gyvenimo pasisekimų teikė, linkėjimo dainas dainavo rš. Neteiktinas Sut.
neteiktinai̇̃
8. intr. Sut malonėti ką padaryti: Padėkavok Dievui, teikusiam tave aplankyti brš. Prašome, idant šviesybe Dvasios savo šventosios apšviesti teiktumei brš.
| refl. Q628, SD1153, SD312, N, Sut, M, Rtr, LL202, Š, BŽ477, KŽ, FrnW: Teikiuos, gerą valią padarau R402, MŽ542. Jis nesi̇̀teikė atsakyti man NdŽ. Be nesiteiktų atsiliepti kiti kupiškėnai K.Būg. Prašause stancijos, teikiatės duoti! DS172(Rs). Teikis man Tamsta pranešti, ar greit ketini knygelę išleisti Pč. Tamsta siūsi dėl manęs kailinius trumpus, teikias pamieruoti M.Valanč. Dievas teročija (paraštėje teikiasi) man ir vieną dabar (dar) Sūnų priduoti BB1Moz30,24. Idant… tąjag vėl dieną širdyse mūsų teiktų̃s užgimt DP26. Tei̇̃kisig duot ir man anuos visus pritaisymus DP165. Nei jokiam sutvėrimu savamui nesiteikė atleist MP78. Žmogumi stotisi teikeisi MKr1. Prašau tavęs, kad munęs teiktumys išklausyti P. Užmiršti jo nesiteikia KN198.
| iron.: Ar daug čia žuvų? – pagaliau teikėsi paklausti Petras rš. Tik po pusvalandžio prie staliuko teikiasi pasirodyti padavėja sp.
ǁ refl. sutikti būti kuo: Tas žvirbliukas mažučiukas už broliuką teikės, toj varnelė juodasparnė už svočiutes teikės (d.) Auk.
9. intr. noromis ką daryti: Ana kad teikusi, t. y. nevaroma, gerai padirbo J.
| refl. R, R35, MŽ, MŽ47: Teikęsis, pagalvojęs ir papasakojo visokių istorijų Šts. Aš tei̇̃kusis geriau pasiūčio Plt. Kad ans teikias, t. y. gatavyjas, pasigatavyja, tai įsako gražiai pamokslą J.
10. intr. DP168 stengtis įgyti palankumą, gerintis, meilikauti, pataikauti: Kieno norui tei̇̃kdamas, tampa apskaluonimi DP489.
| refl. NdŽ, DŽ1, KŽ, Mžš: Ans prie savo pačios nesigretina, t. y. nesitei̇̃kia, neeina J. Tei̇̃kės tei̇̃kės mumiem Jonas – ir neliko mūs žentas Lp. Bepig jai: turi gražų brolį, tai visos mergos tei̇̃kias Rdm. Jis blogas žmogus – visiem tei̇̃kias Slm. Teip su kokiuo gastinčiu tei̇̃kias, kad su juo kalbėtų Pl. Atsiprašinėjo dėdė savo jautelius už daromas jiems skriaudas ir kiek galėdamas teikės – ganė, šėrė, trinko, glostė Vaižg.
11. intr. K.Būg, NdŽ, DŽ1, Gmž, Str, Ml, Dkšt sugyventi, sutarti: Tai ramu, kai visa šeimyna tei̇̃kia Ktk. Adeliutė netei̇̃kdavo su savo šešuru Dglš. Anos jau seniai netei̇̃kia abi su močia Klt. Nèteikėm abu visą amžių Lb. Kad anas su visais netei̇̃kia Trgn. Tai, kad tik teiktų̃ terp savę – viso pakaks Sdk. Kaip anys (katinas su šunimi) netei̇̃kia, tai strošna Ds.
12. intr. kirsti, šerti, trenkti: Teikte užteikia su kančiu gerai, t. y. užduoda J.
1 aptei̇̃kti, -ia, àpteikė tr. Rtr; LL19 aprūpinti, apdovanoti: Klioštorių jai pabudavojo ir žeme apteikė rš.
| Jis buvo apteiktas dievinumo atributais J.Šliūp. Malone apteikti LL264.
1 įtei̇̃kti, -ia, į̇̃teikė; R, R422, MŽ572, N, LL179
1. tr. K, J, LL23 įduoti: Ar negalėtum jam štai šito raštelio įtei̇̃kti? Š. Įtei̇̃kti prašymą NdŽ. Iñteikė tokios salietros, kur degina Dglš. Į̃teikė šakę kraut vežimus Grš. Didžiausią kąsnelį iñteikė [pyrago] Str. Aš džiaugiuos, kad neturtingam žmogui įteikiu gerą daiktą SI264. Valdininkas priėjo artyn ir paėmė iš jo raštą įteikti valdovui J.Balč.
| prk.: Į tavo rankas dabar įteikiu savo garbę V.Krėv.
ǁ iškilmingai, oficialiai paduoti, įduoti: Įteikiamàsis (pagyrimo) raštas BŽ229. Įtei̇̃kti kam ordeną NdŽ. Maždaug per vidurį kamblių nukirstų rugių pėdelį, apkaišytą gėlėmis, pjovėjai parnešę įteikdavo šeimininkui, linkėdami jam išgyventi tiek metų, kiek yra parneštame pėde šiaudelių LKVII86.
ǁ Ser padovanoti: Visums reik ką nors įtei̇̃kti, kokią dovanelę Vgr. Iš rajono vyriausybės ejo, sveikino aną, tatai į̇̃teikė anai tokią kningą Jdr. Man už tai skarukę iñteikė Kpč.
2. tr. įduoti kieno globai: Vaiką jau iñteikė močiai, pati neturi kada Klt.
ǁ įsiūlyti, įpiršti: Kunigas Burba vieną seserį iñteikė Artimavičiui, kitą Cicėnui Dglš. Mažu tę intei̇̃ksim mergšę į butą Srj. Mažu kur galėsu aš tave in žentus inteiktie (ps.) Brt.
| Tai į̇̃teikė (įkišo, įbruko) man arklį! Mrj.
3. žr. 1 suteikti 1: Ateiviai… naujiems kaimams įteikė ir kitus naujus vardus A1884,1. Saliamonui didelę išmintį įteikė S.Stan. Garibaldis… trokšta… kožnam visą valnybę įteikti TP1880,41. Atgręžk būdus, mums priešingus, inteik daiktus reikalingus SGI15. Gentys susirinko laimindami jį dėl gėrybių, kokias jam įteikė Dievas S.Stan.
4. žr. 1 suteikti 2: Bevardė gimtis sakiniui taipo pat inteikia naujos reikšmės J.Jabl.
5. tr. skirti, lemti: Kožnam Dievas inteikė, kad stonas mainyt reikia KrvD204.
6. tr. Gs parūpinti vietą, įtaisyti: Laumė… apmainydavus jaunikį arba mergą – ir tokiu būdu įteikdavus savo augintinį į gerą, patogią vietą BsMtI106.
| refl.: Aš velnio rankon esmi įsiteikęs (patekęs) brš.
7. tr. R370, MŽ497 gauti, įgyti: Kad būčia apžiūrėjęs, būčia žinių įteikęs Vlkv.
| refl. tr. I: Įsi̇̀teikiau kardą tokį kietą ir aštrų, kurs trims an sykio galvas nukerta Jrk36. Įsiteikė naujus drabužius rš. Vien pasiturintiems tebuvo galima knygas įsiteikti prš.
8. intr. Q623, SD1150,185, SD41,379, Sut įtikti: Žmonėm neanteiksi̇̀ Švnč. Kas gi gali antei̇̃kt šitai pikčiurnai Žl. Niekas svietui neįtei̇̃kia, ir geriausį žmogų peikia JD9. Prie kuriam broleliui reiks man būtie, kap piktom martelėm reiks antei̇̃ktie (rd.) Ml. Idant įteiktų̃ aniemus, nebijos daryt daiktų, kurie yra prieš valią Dievo DP490. Inteikia kūnui savo aba geiduliamus jo SPI266. Pilotas, norėdamas žmonėmus inteikti, išleidė jiems Barabošių BtMr15,15.
įteiktinai̇̃ Pagal noro tikos, inteiktinai, su inteika tapo SD61.
| refl. BzF187, RtŽ, Š, Rtr, Ser, NdŽ, DŽ1, Ut: Jiems įsitei̇̃kti pirmiausia reikėjo J.Jabl. Ne kiekvienam gerumu įsitei̇̃ksi Mrj. Noriu marčiai įsitei̇̃kti – silkinę kuskelę nupirkau Vkš. Neklausyk ano plepalų: ans teip sako norėdamas įsitei̇̃kti Slnt. Ačiū ažu saldainius, anūkei instei̇̃kt bus Str. Aš insiteiksiù savo anytai: aš užsikelsiu anksti rytelį, tai aš nušluosiu didį dvarelį (d.) Lp. Vyresnysis Severos brolis, pastebėjęs, kaip senio kalba Elzę juokina, įsiteikdamas jai, ėmė senį pašiepti Pt. Kudlius lyžčiojo visus iš eilės, vizgino uodegą ir stengėsi visaip įsiteikti K.Saj.
9. tr. padaryti įtaką, paveikti: Neregitegu, jog nieko neinteikiat? (Cielas) svietas eit paskui jį Ch1Jn12,19.
1 ištei̇̃kti, -ia, i̇̀šteikė tr. LVI816, KŽ
1. išduoti: Žinoma, apie kokius nemalonumus gali rašyti prievaizdas: nederlius, neišteikti (neišmokėti) mokesčiai, sumažėjusios pajamos rš.
ǁ refl. teikiant, dalijant ištekti: Visi prašo, o iš kurgi aš visiem išsitei̇̃ksiu Žl.
2. parūpinti, dovanoti: Užsidirbsiu ir tau auksinį žiedelį išteiksiu LzP. Duoda mums loskas savo ir dovanų dangiškų išteikia brš.
3. padaryti, nuveikti, įvykdyti: Paminėsime, ką latviai i̇̀šteikė irklavimo dalykuose KŽ. Kaimynystėje atsitikę keli myriai lenkė kalbą ant mirties, ant klastų giltinės, kokias jinai išteikia (išdarinėja) dargi su jaunais žmonėms BsV31.
1 nutei̇̃kti, -ia, nùteikė Rtr, Ar
1. tr. KŽ duoti, patiekti: Skyrium nuteikia svaigalų krikštynoms, jungtuvėms A.Janul.
2. tr. Š, FT sukelti kokią nuotaiką, emocijas: Kad tu taip gerai nuteikei mano dukterį, atiduodu tau pusę karalystės ps. Petrą guviai nuteikdavo kiekvienas nugirstas žodis apie sukilimą V.Myk-Put. Nutei̇̃kti vienus prieš kitus DŽ. Ką liūdnai nutei̇̃kti NdŽ. Palankiai nutei̇̃kti ką KŽ.
| refl. KI109, Š, BŽ27, DŽ: Bijau uošviuo žodį pasakyti, nežinau, kaip ans nusitei̇̃kęs Vkš. Teip karingai buvau nusitei̇̃kusi an tų vaikių! Trk. A grėbs šieną, a pjaus, tujau linksmai jau nusitei̇̃kę būs Jdr. Tas žodis pirmą kartą privertė jį nusiteikti atsargiai ir susigūžti savyje V.Myk-Put. Jis atėjo į įstaigą visai blogai nusiteikęs P.Cvir. Kajetonas apsidairo ir gan rimtai nusiteikęs eina prie rašomojo stalo J.Paukš. Visi ateidavo ne tik šventiškai nusiteikę, bet ir šventiškai pasipuošę KlK38,6. Metraščio redakcijos autorius Lietuvai buvo nusiteikęs palankiai rš.
ǁ FT, KŽ sukelti gerą nuotaiką: Kur nebus linksmas, taip svečio nùteiktas J.Jabl. Kuo jį taip nuteikei? J.Jabl. Vaiką nùteikiau, ir nebeverkia Grž. Žmonės jau ir taip gražybių visokių nuteikti Žem.
| refl. N, K, J.Jabl, Š, Rtr, FT, Nm: Jis šiandien nenusitei̇̃kęs KII11,209. Vaikas nusiteikė, t. y. nebrėkia jau, iš piktumo į gerumą atėjo J. Mokiniai tuojau įspėja, ar mokytojas nusitei̇̃kęs, ar ūpingas NdŽ. Tokia nusitei̇̃kusi – i priš ką? Krš. Šį vakarą taip buvo nusiteikęs, jog papasakojo keletą atsitikimų Žem.
3. tr. Q198, CI724, NdŽ, KŽ paveikti, kad būtų linkęs ką daryti, palenkti: Nùteikėm – ir sutiko J.Jabl. Tą tėvą ji pavaišina, nutei̇̃kia i visur pr[i]eina Jrb. Prakilniems darbams jį nuteikia rš. Idant dovanomis Tavo nuteikti būdami, Tave garbintumim MKr47. Nutei̇̃kti ką savo pusėn BŽ150.
| refl.: Aš nusi̇̀teikiau vykti į kaimą BŽ482. Aš nenustei̇̃kęs in tokias kalbas Dg. Aš dar labai jauna, nenusiteikus dar tekėti rš.
4. intr. įtikti, pataikyti: Aš nùteikiau, t. y. taip padariau kaip jis, pagal jo būdą, ir jam patiko mano darbas J. Sunku jai nutei̇̃kti J.
5. refl. pavykti, pasisekti: Ir jiems ne visada nusitei̇̃kia apgaut Lkč. Linai nusiteikė (gerai užaugo) J.Jabl(Ilg). Patalkys neblogiausiai nusi̇̀teikė Vdžg. Kai nustei̇̃kia, žuvų daug sugaunam Blnk. Nenusitei̇̃kęs alus K7.
ǁ KŽ pasitaikyti būti geram: Jeigu nusiteikia oras, jos visu būreliu išlekia pasilakstyti aplink avilį A1885,127.
1 patei̇̃kti, -ia (pàteikia), pàteikė K, Rtr, NdŽ
1. tr. KŽ parūpinti, įtaisyti: Buvo… pateiktas balnas ir šlajikės BM330(Šv). Varnių katedros bažnyčią pagrindė akminimis arba marmurais, tai pačiai pateikė gražius vargonus M.Valanč.
| prk.: Buvo mergai vaiką patei̇̃kęs DūnŽ.
| refl. tr.: Pasitei̇̃kusi vaiką – šlovė prasta DūnŽ.
ǁ malonėti ką duoti: Ana gabalą męsos man pàteikė, t. y. davė J. Jis mums knygelę pateiks J. Ar nepateiktái man vytuškų? Lp.
2. tr. duoti kam ką susipažinti: Komisija pàteikė naują sutarties projektą DŽ1. Keliauninkas pateikė įdomių kelionės įspūdžių rš. Panašių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau rš. Fizikos uždavinių sąlygos gali būti pateikiamos įvairiais būdais rš.
ǁ įduoti, įteikti: Pareiškė savo pretenzijas nukentėję piliečiai, pateikė ieškinius per kratas apgrobti bei nuskriausti valstiečiai A.Vien. Pateikusiems pažymėjimą daroma nuolaida rš.
3. tr. M paruošti, pagaminti, patiekti (paprastai valgyti): Tada ji pàteikė jam tuos pietus Nm. Patei̇̃kti kam valgyti J.Jabl. Nesugeba vyrui ir doros sriubos pateikti rš.
| refl. tr., intr.: Žiemai pasiteikia maisto: žirnių, svogūnų ir bulbių Blv. Reikėjo šiek tiek pasiteikti, pasiruošti tinkamai viešnias priimti LzP. Pasitei̇̃kę [į vestuves] atvažiavo, labai gražiai susitaisę Krš.
4. refl. pasirengti, pasiryžti ką daryti: Abraomas buvo pasiteikęs atiduoti Dievui savo vienaitį sūnų I. Pavargėlė motina… pasiteikė elgetauti, eidama par sodas ir gyvenimus turtingųjų IM1864,25.
5. refl. susitvarkyti, pasidaryti: Dabar valdžia kiteip pasi̇̀teikė Tl.
6. intr. BB2Moz5,8, Sut stengtis įgyti palankumą, gerintis, pataikauti.
| refl. NdŽ: Aš pasi̇̀teikiau jam, t. y. įsimalonėjau J. Sūnus viršininkam pasi̇̀teikė, tai darbą gerą turi Mrc. Jau jei tu mane padarei vyresniuoju, tai gali man dar kitu kuom pasiteikti M.Katk.
7. refl. NdŽ pasidaryti geros nuotaikos.
8. refl. KŽ pasitaikyti, atsitikti: Kad blogas oras atsimetėtų, o geras pasitei̇̃ktų savaime, suskaityk dvylika plikių (juok.) Švnč.
9. refl. tr. pasiteikti: Ta pasiteikė savo draugininkes I.
1 pérteikti
1. tr. NdŽ per daug ko duoti, perduoti.
2. tr. duoti, pasiūlyti, leisti perimti: Pérteikiame savo darbo patirtį visiems darbininkams DŽ1. Įpročiais bei papročiais perteikiamas ankstesniųjų kartų dorovinis patyrimas rš. Ar savo giminės išmintį visą jau perteikei sūneliui? rš.
3. tr. pavaizduoti: Rašytojui pamatyti nepakanka – reikia pajusti, atkurti tikrovę ir perteikti ją meniniais vaizdais T.Tilv. Rašytoja patraukliai piešia aplinką, suprantamai perteikia pažintinę medžiagą rš. Tokių pačių junginių su bendratimi sudaro ir kitų reikšmių veiksmažodžiai, galintys perteikti asmens valią LKGIII165. Tiksliausiai natūralių daiktų vaizdus perteikia fotonuotraukos rš.
4. intr., tr. uždrožti, suduoti, perlieti: Perteik gerai pančiu, tai klausys Srv.
1 pritei̇̃kti, -ia (pri̇̀teikia), pri̇̀teikė tr. K, NdŽ
1. I, KŽ parūpinti, duoti: Ans pritei̇̃ks tau vaiką bandai ganyti J. Vakare prasidės veselia, tai aš tau pritei̇̃ksiu kokį kaulą (sako šuo vilkui) BM256(Grz). Jam karalius davė apsirėdyt šarvu ir smarkius ginklus jam pri̇̀teikė Sch166. Priteik seniui duonos kokį papentį, jeigu pati dar kiek turi Žem. Aš tau tai buvau mislijęs duoti, pritei̇̃kti KII376. Sau priteikiu B. Nor… jam didesnę algą priteikti Kel1865,72. Kurios nemokėjo giedoti, pasiliko pakrosnyje, toms Onikė priteikė darbą: vienai pagalvę į grabą pasiūti, kitai kreizus iškarpyti Žem. Kitsai norėjo vėl… tam visam miestui reikalingąją šilumą priteikti Kel1881,105. Parodyk savo man žaizdas, nuo priešininkų priteiktas KlvD243. Jo galva tebesvaigo dar vis nuo to smūgio, kurį priteikė jo numylėtoji Urtelė rš. Jis jam gerą antausį priteikė LC1889,24.
| refl. tr. NdŽ.
2. daug duoti, priduoti, pritiekti: Pastatė tuos trobesius ir priteikė plytų ketamai statyti bažnyčiai J.Jabl. Atėjo vienas jo aukštųjų urėdninkų, sargams pinigų pritei̇̃kdamas ir žadėdamas da daugiau Jrk95. Storauna jų (lapų) dabosena pryteika daugybę žymių P.
3. R, MŽ įduoti, įteikti: Jis man pri̇̀teikė žvakės galelį, t. y. davė, prikišo J. Pri̇̀teikė jam į purvyną įpuolusįjį duonos kepalą Jrk123. Saulis jaunikaičiui šarvą savo priteikti norėjo S.Stan.
ǁ NdŽ, prš padovanoti: Jis šitas savo karališkas dovanas kam priteikti gal brš.
4. padaryti, kad kas ką patirtų, išgyventų: Kad galėčiau nors trupinėlį smagumo priteikti, palinksminti, pajuokinti Žem. Kurs tau linksmybę priteika brš. Priteiki man šviesos, kaip trokšt širdis brš.
5. padaryti, atlikti, nuveikti ką kieno naudai: Pagalbą priteikti N. Vaikai vis pagalbą kokią pri̇̀teikia Pgg. Tam kūdikiui priteikęs esi, idant jisai per šventą chrikštą atpenč gimtų Mž112.
6. KŽ įduoti kieno globai, įsiūlyti, įkišti: Man visus vaikus pri̇̀teikė, ir turiu vestis Vlkv. Man ją pri̇̀teikė parvežt Gs. Ar velnias dabar priteikė čia tą bedalį pas šitą mergą? BsPIV114. Čia palicija priteikė (priskyrė) žmogelį mūsų pulkeliui A1884,363.
| refl. NdŽ: Atvažiavęs tuojau mėgino prisiteikti (pritapti) prie teatro, norėdamas savo laimę rasti scenoje J.Balč.
ǁ I, BŽ488, NdŽ rekomenduoti: Atsivešiu visus protokolus provos, gal man priteikste advokatą gerą Žem.
| refl. KŽ.
7. I parinkti, pritaikyti, priderinti.
8. refl. K, Š, Rtr, NdŽ stengtis įgyti palankumą, prisigerinti, prisimeilinti: Jei nori kam prisiteikti, daryk jam viską žmoniškai Nz. Siuntė jam zuikius, norėdami prisiteikti LzP. Ateik, man su meile prįsiteik brš.
9. refl. J.Jabl, NdŽ būti linkusiam, norėti ką daryti.
10. refl. prisirengti: Kur prisiteiksi važiuoti į Kauną – brangiai kaštuo[ja] Pln. Neprisi̇̀teikiau nuvažiuoti į Vilnių. Sako, gražus miestas Pln.
1 sutei̇̃kti, -ia (sùteikia), sùteikė KŽ
1. tr. N, Š, Rtr, Tl duoti, parūpinti, patiekti: Sutei̇̃k man duonos bent kąsnelį J. Gal atvažiuos kokis ponelis, gal dar suteiks kelias kapeikas LTR(Alv). Tu dar nenumanai, kas suteikė tiek turto M.Valanč. Sutei̇̃kti kam paskolą DŽ1.
| Jam sùteikė teisę BŽ108. Sutei̇̃kti žodį (leisti kalbėti susirinkime) DŽ1. Kad Dievas jam suteiktų sveikatą, protą Lkš. Tėvas mislio vis, kokį jam (sūnui) amatą suteikti (ps.) Brt. Ką norėjai man sakyti, ar žinelę suteikti? LTR(Mrj). Karalius, vyresnybę jam suteikęs, pradžio[je] 1414 m. nuvyko į Trakus M.Valanč. Dviem giesmėm yra velionis mano brolis suteikęs melodijas Vd. Ačiū už paaiškinimą, kurį man esi suteikęs Blv. Sutei̇̃kti įgaliojimą NdŽ. Sutei̇̃kti vaikams mokslą NdŽ. [Vardų sąrašas] suteiks tyrinėtojams daug šviesos LTI83(K.Būg).
^ Šventa Ona, gera žmona, suteik duoną VP45. Kad tik reikia, Dievas suteikia LTR(Šmn). Ko reikia, tai ir Dievas sutei̇̃kia: va, kad radau kiaušinių! Slm.
ǁ padovanoti: Juzupas suteikė kiekvienam broliui gausias dovenas M.Valanč.
2. tr. būti kokio reiškinio, ypatybės priežastimi: Dvaras nebūtų man tiek džiaugsmo sutei̇̃kęs kaip tas arkliukas RdN. Likimas, amžinas mano priešas, nenorėjo suteikti man tos laimės J.Balč. Tavo kankliai nesuteiks mums stiprinančios galios, kurios mes dabar tiek reikalaujam V.Krėv. Kaimyno sūnaus laiškas suteikė didelio skausmo, sukėlė raudas P.Cvir. Lėnė degte dega man dar vieną smūgį suteikti I.Simon. Suteikti malonumo DŽ1. Po žieve esantis minkštas vytelės sluoksnis suteikia jai gražu blizgesį rš. Priešdėlis suteikia veiksmažodžiui naują leksinės reikšmės atspalvį LKGII14. Tie garsai suteikdavo viskam gyvybę rš. Sutei̇̃kti kalbai aiškumą NdŽ.
3. tr. NdŽ, DŽ1 daryti, atlikti, veikti ką kieno naudai: Žmogus jau nekvėpuoja – dirbtinį kvėpavimą sùteikia Pv. Pagalbą man tada žadėjote ir jos nesuteikę apgavote V.Krėv. Mokėjo suteikti pirmąją pagalbą, jei kaulo lūžis, išsinarinimas ar kokia žaizda rš. Ir aš džiaugiuosi, kai manęs klausosi susidomėję žmonės, kuriems aš galiu suteikti naudos J.Dov.
4. tr. M parodyti kam kokį nusiteikimą: Man sùteikta daug garbės NdŽ. Nesuteikęs man deramos pagarbos, nusidėjo savo broliui karaliui V.Krėv. Valdovas man suteikė garbę pietauti kartu su juo (ps.) J.Balč.
5. tr. Š, Rtr pripažinti, skirti (garbingą vardą): Sutei̇̃kti titulą NdŽ. Sutei̇̃kti kam bajorystę KŽ.
6. tr. pripiršti: Reikia Jurgį jai atpeikti, savo sūnų jai suteikti LTR(Mrj).
7. refl. padaryti malonę, malonėti ką padaryti: Kreditorius susiteikia pratęsti mokėjimo raką rš. Būrai susiteikė ir su jais suderybas padaryti prš.
8. intr. RtŽ, Š, DŽ1, KzR, Vlkv, Lp, Al, Mrs, Lb, Lkm, Kzt, Dgl, Sld, Sdk sugyventi, sutarti: Ans su savo pačia sutei̇̃kia, t. y. nesibara, santaiko[je] gyvena J. Mudvi visada suteikėm ir dabar sutei̇̃kiam Mrj. Mes čia su visais sutei̇̃kiam Dkš. Sesers, ale labai nesutei̇̃kia Plv. Jauni – ir nesùteikia Kbr. Kap negali sutei̇̃kt, tai į sūdą duoda Grv. Kas jau gali sutei̇̃ktie, jei jau moma su dukteria nesutei̇̃kia Švnč. Nesutei̇̃kia jų vaikai, vis mušas i mušas Klt. Nuvažiavo pas sūnų, tai su marčia nesutei̇̃kia Tvr. I velnias su jom būt nesutei̇̃kęs Dglš. Anos terp savę nesutei̇̃kia Ktk. Ot anys gerai sutei̇̃kia: kur eina, vis abu ir abu, niekur nesiskiria Km. Katė labai sutei̇̃kdavo su vištašuniu NdŽ. Nesutei̇̃kia kaip gaidys su kalakutu Lel. Nesutei̇̃kia – kaip kirvis su akmeniu Trgn. Anys teip sutei̇̃kia kaip katė su šuniu Mlt. Sutei̇̃kia kaip katė su pele Šn.
^ Vienas kitą peikia, ažtai nesutei̇̃kia Prng. Sutei̇̃kiant ir sausa pluta gardi Skdt. Dvi katės maiše nesutei̇̃kia Ds.
9. intr. sukirsti, sušerti, suduoti: Pakėlus tada ranką, smagiai suteikė jam per ausį V.Kudir. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Tat.
1 užtei̇̃kti, -ia (ùžteikia NdŽ), ùžteikė
1. tr. NdŽ, KŽ, Dkš, Vlkv, Bgt, Br, Nm dosniai duoti, parūpinti ko, patiekti: Ana teikdama užteikė daug pyragų J. Megsiu megztuką, mama siūlų ùžteikė Mrj. Ma[n] ùžteikė vaistų nuo kosulio Kt. Patys privalgė grybų i ùžteikė da mums Jrb. Kaimynas gardžių obuolių ùžteikė Ig. Visiems užteikė po stambų sidabro pinigą Tat.
| Ùžteikė ir man darbą sunkų Ut. Kap užtei̇̃ks parų (nubaus atsėdėti areštinėje skirtą parų skaičių), tai nesius Plv.
2. refl. Rz, Grž panorėti, užsimanyti, užsigeisti: Tai kas, kad senas: kai užsitei̇̃kia, ir sylos atsiranda Pln. Kad užsitei̇̃ks eit, tai nieko nepadaris Pšl. Kad užsitei̇̃ks ko, tai jau nebeparginsi Lnkv.
3. intr., tr. NdŽ, KŽ, Vrb užduoti, užkirsti, sušerti: Su kančiu užtei̇̃kia par pakalą, t. y. gerai užduoda J. Per ausį ausinę ùžteikė Prn. Užteik tu jam su grįžte J.Jabl. Tas diedas, iš užpečkio išlindęs, pašmagojo su rykštaite tiem žvėrim ir jam užteikė – teip tuojaus ir pavirto visi in akmenis BsPIII199. Užtei̇̃k drūčiai, rėžki smarkiai, suliek dikčiai, tai gerai JD726. Kareiviai felčeriui užteikė kelis rimbus per žiuponą rš.
1. tr. DŽ, NdŽ aprūpinti kuo, duoti, tiekti: Ans tei̇̃kia visokius daiktus, pabūkles, padarynes J. Rupeika pila vyną į taures ir perduoda Daumantui, kuris jas teikia svečiams V.Krėv. Nuo kitų moterų neužsilikdama, pirko ir sau, ir vyrui, teikė drabužį šventadieniui apsivilkti LzP. Jam kas 3–4 valandos reikėjo teikti deguonies pagalvėlį A.Vien. Galima paskolą teikti rš. Saulės spinduliai, susigėrę augalų lapuose, teikia mums deguonį ir augina maistą rš. Dievas prikel debesis dangaus, teikdamas žemei lytaus Mž241.
| Kartais už tokį pasiūlymą teikti žinias jie gaudavo šį tą iš valdžios B.Sruog. Miestams imta sparčiau teikti savivaldos teises rš. Vilniaus aukštoji mokykla teikė mokslo šviesą ir darbo žmonėms – amatininkams rš. Skelbk jame žinią, kurią aš tau teikiu brš. Patarimų tei̇̃kti KŽ. Ketinu tokiame darbe, pakolei ponas Dievas man gyvatą teiks, pasilikti MT(Pratarmė).
^ Kai žmogui reikia, ir Dievas teikia Gmž. Peikia – sau tei̇̃kia (nori pats gauti, turėti) Vlkv, Ds. Kas peikia, tas sau tei̇̃kia Aln, Bsg. Kas kitam peikia, tai sau teikia Nm, Ndz. Ką giria – kitam skiria, ką peikia – tą sau tei̇̃kia Mrj. Kas sau teikia, to nepeikia LTsV97.
| refl. tr. KI280: Nė gyvenõs tei̇̃kias (nesirūpina įsigyti, įsitiekti), nė vaikų žiūria Nmk.
2. tr. daryti, atlikti, veikti kieno naudai: Pirmąją medicininę pagalbą teikia gerai paruošti žmonės sp. Maža buvo ir parama, kurią motina teikdavo paslapčiomis nuo tėvo A.Vien. Pirmenybė dirbti naujame skyriuje bus teikiama geriausiems darbininkams rš. Tei̇̃kti naudos NdŽ, DŽ1.
3. tr. NdŽ reikšti, rodyti kokį nusiteikimą, požiūrį į ką: Jis buvo tau artimas, ir jam gyvam tu didelę garbę teikei V.Krėv. Lietuviai didelę reikšmę teikė dvilypiam riešutui, dvilypei varpai rš. Meisteris parodo neteikiąs reikšmės tam sumanymui P.Cvir.
4. tr. pripažinti, skirti (garbingą vardą): Rašytojo vardas turėtų būti teikiamas tik didelio talento ir ypatingos dvasinės kultūros žmonėms rš.
5. tr. EncIX209 būti kokio išgyvenimo, jausmo, ypatybės priežastimi: Abudu sūnu vien rūpesnius tėvui teteikė LTI497. Tas nepalaužiamas įsitikinimas savo teisumu teikia jam ramybės ir tvirtumo J.Avyž. Žmogui pasitenkinimo teikia pati darbo eiga, jo turinys rš. Tei̇̃kti malonumo NdŽ. Paprasti liaudies žaidimai, neįmantrūs šokiai, rateliai teikia fizinės iškrovos ir dvasinės atgaivos rš.
| Eterinis aliejus teikia šiam augalui malonų, bet stiprų kvapą rš. Apysakai daug patrauklumo teikė nuotykinė intriga, vaizdingas, lyriškas stilius rš.
6. tr. SD354, BŽ27, KŽ siūlyti, rekomenduoti: Aš jums tei̇̃kčiau kitą dalyką NdŽ. Tas paprotys neteiktinas rš. Virtuvę Jablonskis sakydavosi pirmiausia teikęs vadinti „plytai“ (suvalkiečių „mašinai“), ant kurios valgį verdamės LKI49. Teikiamà daina užrašyta seniai NdŽ. Teikiu jums naują dainų knygelę KlpD(prakalba). Kitiems mielai teikiam, ko mums patiems nereikia J.Jabl.
^ Jis kitą peikia, o save teikia VoL454.
ǁ pratarti: Jonas teikė prasčiokėliams baigti kermošių ir eiti namon Rp. O teip teikiuot…, neduokis tiemus vagimus ir latramus išvadžiot DP248.
ǁ piršti: Jis man savo dukterį tei̇̃kia Pkp. Teikia kaip įmanydami Žem.
7. tr. N, S.Dauk, Kos55, O, NdŽ linkėti (gero): Teikiu, gero noriu (orig. noro) kam SD350. Teikiu jums visa gera J.Jabl. Krikščionys mielieji, geidžiu ir teikiu jumus… malonės Viešpaties mūsų DP53. Visi tūkstančius gyvenimo pasisekimų teikė, linkėjimo dainas dainavo rš. Neteiktinas Sut.
neteiktinai̇̃
8. intr. Sut malonėti ką padaryti: Padėkavok Dievui, teikusiam tave aplankyti brš. Prašome, idant šviesybe Dvasios savo šventosios apšviesti teiktumei brš.
| refl. Q628, SD1153, SD312, N, Sut, M, Rtr, LL202, Š, BŽ477, KŽ, FrnW: Teikiuos, gerą valią padarau R402, MŽ542. Jis nesi̇̀teikė atsakyti man NdŽ. Be nesiteiktų atsiliepti kiti kupiškėnai K.Būg. Prašause stancijos, teikiatės duoti! DS172(Rs). Teikis man Tamsta pranešti, ar greit ketini knygelę išleisti Pč. Tamsta siūsi dėl manęs kailinius trumpus, teikias pamieruoti M.Valanč. Dievas teročija (paraštėje teikiasi) man ir vieną dabar (dar) Sūnų priduoti BB1Moz30,24. Idant… tąjag vėl dieną širdyse mūsų teiktų̃s užgimt DP26. Tei̇̃kisig duot ir man anuos visus pritaisymus DP165. Nei jokiam sutvėrimu savamui nesiteikė atleist MP78. Žmogumi stotisi teikeisi MKr1. Prašau tavęs, kad munęs teiktumys išklausyti P. Užmiršti jo nesiteikia KN198.
| iron.: Ar daug čia žuvų? – pagaliau teikėsi paklausti Petras rš. Tik po pusvalandžio prie staliuko teikiasi pasirodyti padavėja sp.
ǁ refl. sutikti būti kuo: Tas žvirbliukas mažučiukas už broliuką teikės, toj varnelė juodasparnė už svočiutes teikės (d.) Auk.
9. intr. noromis ką daryti: Ana kad teikusi, t. y. nevaroma, gerai padirbo J.
| refl. R, R35, MŽ, MŽ47: Teikęsis, pagalvojęs ir papasakojo visokių istorijų Šts. Aš tei̇̃kusis geriau pasiūčio Plt. Kad ans teikias, t. y. gatavyjas, pasigatavyja, tai įsako gražiai pamokslą J.
10. intr. DP168 stengtis įgyti palankumą, gerintis, meilikauti, pataikauti: Kieno norui tei̇̃kdamas, tampa apskaluonimi DP489.
| refl. NdŽ, DŽ1, KŽ, Mžš: Ans prie savo pačios nesigretina, t. y. nesitei̇̃kia, neeina J. Tei̇̃kės tei̇̃kės mumiem Jonas – ir neliko mūs žentas Lp. Bepig jai: turi gražų brolį, tai visos mergos tei̇̃kias Rdm. Jis blogas žmogus – visiem tei̇̃kias Slm. Teip su kokiuo gastinčiu tei̇̃kias, kad su juo kalbėtų Pl. Atsiprašinėjo dėdė savo jautelius už daromas jiems skriaudas ir kiek galėdamas teikės – ganė, šėrė, trinko, glostė Vaižg.
11. intr. K.Būg, NdŽ, DŽ1, Gmž, Str, Ml, Dkšt sugyventi, sutarti: Tai ramu, kai visa šeimyna tei̇̃kia Ktk. Adeliutė netei̇̃kdavo su savo šešuru Dglš. Anos jau seniai netei̇̃kia abi su močia Klt. Nèteikėm abu visą amžių Lb. Kad anas su visais netei̇̃kia Trgn. Tai, kad tik teiktų̃ terp savę – viso pakaks Sdk. Kaip anys (katinas su šunimi) netei̇̃kia, tai strošna Ds.
12. intr. kirsti, šerti, trenkti: Teikte užteikia su kančiu gerai, t. y. užduoda J.
1 aptei̇̃kti, -ia, àpteikė tr. Rtr; LL19 aprūpinti, apdovanoti: Klioštorių jai pabudavojo ir žeme apteikė rš.
| Jis buvo apteiktas dievinumo atributais J.Šliūp. Malone apteikti LL264.
1 įtei̇̃kti, -ia, į̇̃teikė; R, R422, MŽ572, N, LL179
1. tr. K, J, LL23 įduoti: Ar negalėtum jam štai šito raštelio įtei̇̃kti? Š. Įtei̇̃kti prašymą NdŽ. Iñteikė tokios salietros, kur degina Dglš. Į̃teikė šakę kraut vežimus Grš. Didžiausią kąsnelį iñteikė [pyrago] Str. Aš džiaugiuos, kad neturtingam žmogui įteikiu gerą daiktą SI264. Valdininkas priėjo artyn ir paėmė iš jo raštą įteikti valdovui J.Balč.
| prk.: Į tavo rankas dabar įteikiu savo garbę V.Krėv.
ǁ iškilmingai, oficialiai paduoti, įduoti: Įteikiamàsis (pagyrimo) raštas BŽ229. Įtei̇̃kti kam ordeną NdŽ. Maždaug per vidurį kamblių nukirstų rugių pėdelį, apkaišytą gėlėmis, pjovėjai parnešę įteikdavo šeimininkui, linkėdami jam išgyventi tiek metų, kiek yra parneštame pėde šiaudelių LKVII86.
ǁ Ser padovanoti: Visums reik ką nors įtei̇̃kti, kokią dovanelę Vgr. Iš rajono vyriausybės ejo, sveikino aną, tatai į̇̃teikė anai tokią kningą Jdr. Man už tai skarukę iñteikė Kpč.
2. tr. įduoti kieno globai: Vaiką jau iñteikė močiai, pati neturi kada Klt.
ǁ įsiūlyti, įpiršti: Kunigas Burba vieną seserį iñteikė Artimavičiui, kitą Cicėnui Dglš. Mažu tę intei̇̃ksim mergšę į butą Srj. Mažu kur galėsu aš tave in žentus inteiktie (ps.) Brt.
| Tai į̇̃teikė (įkišo, įbruko) man arklį! Mrj.
3. žr. 1 suteikti 1: Ateiviai… naujiems kaimams įteikė ir kitus naujus vardus A1884,1. Saliamonui didelę išmintį įteikė S.Stan. Garibaldis… trokšta… kožnam visą valnybę įteikti TP1880,41. Atgręžk būdus, mums priešingus, inteik daiktus reikalingus SGI15. Gentys susirinko laimindami jį dėl gėrybių, kokias jam įteikė Dievas S.Stan.
4. žr. 1 suteikti 2: Bevardė gimtis sakiniui taipo pat inteikia naujos reikšmės J.Jabl.
5. tr. skirti, lemti: Kožnam Dievas inteikė, kad stonas mainyt reikia KrvD204.
6. tr. Gs parūpinti vietą, įtaisyti: Laumė… apmainydavus jaunikį arba mergą – ir tokiu būdu įteikdavus savo augintinį į gerą, patogią vietą BsMtI106.
| refl.: Aš velnio rankon esmi įsiteikęs (patekęs) brš.
7. tr. R370, MŽ497 gauti, įgyti: Kad būčia apžiūrėjęs, būčia žinių įteikęs Vlkv.
| refl. tr. I: Įsi̇̀teikiau kardą tokį kietą ir aštrų, kurs trims an sykio galvas nukerta Jrk36. Įsiteikė naujus drabužius rš. Vien pasiturintiems tebuvo galima knygas įsiteikti prš.
8. intr. Q623, SD1150,185, SD41,379, Sut įtikti: Žmonėm neanteiksi̇̀ Švnč. Kas gi gali antei̇̃kt šitai pikčiurnai Žl. Niekas svietui neįtei̇̃kia, ir geriausį žmogų peikia JD9. Prie kuriam broleliui reiks man būtie, kap piktom martelėm reiks antei̇̃ktie (rd.) Ml. Idant įteiktų̃ aniemus, nebijos daryt daiktų, kurie yra prieš valią Dievo DP490. Inteikia kūnui savo aba geiduliamus jo SPI266. Pilotas, norėdamas žmonėmus inteikti, išleidė jiems Barabošių BtMr15,15.
įteiktinai̇̃ Pagal noro tikos, inteiktinai, su inteika tapo SD61.
| refl. BzF187, RtŽ, Š, Rtr, Ser, NdŽ, DŽ1, Ut: Jiems įsitei̇̃kti pirmiausia reikėjo J.Jabl. Ne kiekvienam gerumu įsitei̇̃ksi Mrj. Noriu marčiai įsitei̇̃kti – silkinę kuskelę nupirkau Vkš. Neklausyk ano plepalų: ans teip sako norėdamas įsitei̇̃kti Slnt. Ačiū ažu saldainius, anūkei instei̇̃kt bus Str. Aš insiteiksiù savo anytai: aš užsikelsiu anksti rytelį, tai aš nušluosiu didį dvarelį (d.) Lp. Vyresnysis Severos brolis, pastebėjęs, kaip senio kalba Elzę juokina, įsiteikdamas jai, ėmė senį pašiepti Pt. Kudlius lyžčiojo visus iš eilės, vizgino uodegą ir stengėsi visaip įsiteikti K.Saj.
9. tr. padaryti įtaką, paveikti: Neregitegu, jog nieko neinteikiat? (Cielas) svietas eit paskui jį Ch1Jn12,19.
1 ištei̇̃kti, -ia, i̇̀šteikė tr. LVI816, KŽ
1. išduoti: Žinoma, apie kokius nemalonumus gali rašyti prievaizdas: nederlius, neišteikti (neišmokėti) mokesčiai, sumažėjusios pajamos rš.
ǁ refl. teikiant, dalijant ištekti: Visi prašo, o iš kurgi aš visiem išsitei̇̃ksiu Žl.
2. parūpinti, dovanoti: Užsidirbsiu ir tau auksinį žiedelį išteiksiu LzP. Duoda mums loskas savo ir dovanų dangiškų išteikia brš.
3. padaryti, nuveikti, įvykdyti: Paminėsime, ką latviai i̇̀šteikė irklavimo dalykuose KŽ. Kaimynystėje atsitikę keli myriai lenkė kalbą ant mirties, ant klastų giltinės, kokias jinai išteikia (išdarinėja) dargi su jaunais žmonėms BsV31.
1 nutei̇̃kti, -ia, nùteikė Rtr, Ar
1. tr. KŽ duoti, patiekti: Skyrium nuteikia svaigalų krikštynoms, jungtuvėms A.Janul.
2. tr. Š, FT sukelti kokią nuotaiką, emocijas: Kad tu taip gerai nuteikei mano dukterį, atiduodu tau pusę karalystės ps. Petrą guviai nuteikdavo kiekvienas nugirstas žodis apie sukilimą V.Myk-Put. Nutei̇̃kti vienus prieš kitus DŽ. Ką liūdnai nutei̇̃kti NdŽ. Palankiai nutei̇̃kti ką KŽ.
| refl. KI109, Š, BŽ27, DŽ: Bijau uošviuo žodį pasakyti, nežinau, kaip ans nusitei̇̃kęs Vkš. Teip karingai buvau nusitei̇̃kusi an tų vaikių! Trk. A grėbs šieną, a pjaus, tujau linksmai jau nusitei̇̃kę būs Jdr. Tas žodis pirmą kartą privertė jį nusiteikti atsargiai ir susigūžti savyje V.Myk-Put. Jis atėjo į įstaigą visai blogai nusiteikęs P.Cvir. Kajetonas apsidairo ir gan rimtai nusiteikęs eina prie rašomojo stalo J.Paukš. Visi ateidavo ne tik šventiškai nusiteikę, bet ir šventiškai pasipuošę KlK38,6. Metraščio redakcijos autorius Lietuvai buvo nusiteikęs palankiai rš.
ǁ FT, KŽ sukelti gerą nuotaiką: Kur nebus linksmas, taip svečio nùteiktas J.Jabl. Kuo jį taip nuteikei? J.Jabl. Vaiką nùteikiau, ir nebeverkia Grž. Žmonės jau ir taip gražybių visokių nuteikti Žem.
| refl. N, K, J.Jabl, Š, Rtr, FT, Nm: Jis šiandien nenusitei̇̃kęs KII11,209. Vaikas nusiteikė, t. y. nebrėkia jau, iš piktumo į gerumą atėjo J. Mokiniai tuojau įspėja, ar mokytojas nusitei̇̃kęs, ar ūpingas NdŽ. Tokia nusitei̇̃kusi – i priš ką? Krš. Šį vakarą taip buvo nusiteikęs, jog papasakojo keletą atsitikimų Žem.
3. tr. Q198, CI724, NdŽ, KŽ paveikti, kad būtų linkęs ką daryti, palenkti: Nùteikėm – ir sutiko J.Jabl. Tą tėvą ji pavaišina, nutei̇̃kia i visur pr[i]eina Jrb. Prakilniems darbams jį nuteikia rš. Idant dovanomis Tavo nuteikti būdami, Tave garbintumim MKr47. Nutei̇̃kti ką savo pusėn BŽ150.
| refl.: Aš nusi̇̀teikiau vykti į kaimą BŽ482. Aš nenustei̇̃kęs in tokias kalbas Dg. Aš dar labai jauna, nenusiteikus dar tekėti rš.
4. intr. įtikti, pataikyti: Aš nùteikiau, t. y. taip padariau kaip jis, pagal jo būdą, ir jam patiko mano darbas J. Sunku jai nutei̇̃kti J.
5. refl. pavykti, pasisekti: Ir jiems ne visada nusitei̇̃kia apgaut Lkč. Linai nusiteikė (gerai užaugo) J.Jabl(Ilg). Patalkys neblogiausiai nusi̇̀teikė Vdžg. Kai nustei̇̃kia, žuvų daug sugaunam Blnk. Nenusitei̇̃kęs alus K7.
ǁ KŽ pasitaikyti būti geram: Jeigu nusiteikia oras, jos visu būreliu išlekia pasilakstyti aplink avilį A1885,127.
1 patei̇̃kti, -ia (pàteikia), pàteikė K, Rtr, NdŽ
1. tr. KŽ parūpinti, įtaisyti: Buvo… pateiktas balnas ir šlajikės BM330(Šv). Varnių katedros bažnyčią pagrindė akminimis arba marmurais, tai pačiai pateikė gražius vargonus M.Valanč.
| prk.: Buvo mergai vaiką patei̇̃kęs DūnŽ.
| refl. tr.: Pasitei̇̃kusi vaiką – šlovė prasta DūnŽ.
ǁ malonėti ką duoti: Ana gabalą męsos man pàteikė, t. y. davė J. Jis mums knygelę pateiks J. Ar nepateiktái man vytuškų? Lp.
2. tr. duoti kam ką susipažinti: Komisija pàteikė naują sutarties projektą DŽ1. Keliauninkas pateikė įdomių kelionės įspūdžių rš. Panašių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau rš. Fizikos uždavinių sąlygos gali būti pateikiamos įvairiais būdais rš.
ǁ įduoti, įteikti: Pareiškė savo pretenzijas nukentėję piliečiai, pateikė ieškinius per kratas apgrobti bei nuskriausti valstiečiai A.Vien. Pateikusiems pažymėjimą daroma nuolaida rš.
3. tr. M paruošti, pagaminti, patiekti (paprastai valgyti): Tada ji pàteikė jam tuos pietus Nm. Patei̇̃kti kam valgyti J.Jabl. Nesugeba vyrui ir doros sriubos pateikti rš.
| refl. tr., intr.: Žiemai pasiteikia maisto: žirnių, svogūnų ir bulbių Blv. Reikėjo šiek tiek pasiteikti, pasiruošti tinkamai viešnias priimti LzP. Pasitei̇̃kę [į vestuves] atvažiavo, labai gražiai susitaisę Krš.
4. refl. pasirengti, pasiryžti ką daryti: Abraomas buvo pasiteikęs atiduoti Dievui savo vienaitį sūnų I. Pavargėlė motina… pasiteikė elgetauti, eidama par sodas ir gyvenimus turtingųjų IM1864,25.
5. refl. susitvarkyti, pasidaryti: Dabar valdžia kiteip pasi̇̀teikė Tl.
6. intr. BB2Moz5,8, Sut stengtis įgyti palankumą, gerintis, pataikauti.
| refl. NdŽ: Aš pasi̇̀teikiau jam, t. y. įsimalonėjau J. Sūnus viršininkam pasi̇̀teikė, tai darbą gerą turi Mrc. Jau jei tu mane padarei vyresniuoju, tai gali man dar kitu kuom pasiteikti M.Katk.
7. refl. NdŽ pasidaryti geros nuotaikos.
8. refl. KŽ pasitaikyti, atsitikti: Kad blogas oras atsimetėtų, o geras pasitei̇̃ktų savaime, suskaityk dvylika plikių (juok.) Švnč.
9. refl. tr. pasiteikti: Ta pasiteikė savo draugininkes I.
1 pérteikti
1. tr. NdŽ per daug ko duoti, perduoti.
2. tr. duoti, pasiūlyti, leisti perimti: Pérteikiame savo darbo patirtį visiems darbininkams DŽ1. Įpročiais bei papročiais perteikiamas ankstesniųjų kartų dorovinis patyrimas rš. Ar savo giminės išmintį visą jau perteikei sūneliui? rš.
3. tr. pavaizduoti: Rašytojui pamatyti nepakanka – reikia pajusti, atkurti tikrovę ir perteikti ją meniniais vaizdais T.Tilv. Rašytoja patraukliai piešia aplinką, suprantamai perteikia pažintinę medžiagą rš. Tokių pačių junginių su bendratimi sudaro ir kitų reikšmių veiksmažodžiai, galintys perteikti asmens valią LKGIII165. Tiksliausiai natūralių daiktų vaizdus perteikia fotonuotraukos rš.
4. intr., tr. uždrožti, suduoti, perlieti: Perteik gerai pančiu, tai klausys Srv.
1 pritei̇̃kti, -ia (pri̇̀teikia), pri̇̀teikė tr. K, NdŽ
1. I, KŽ parūpinti, duoti: Ans pritei̇̃ks tau vaiką bandai ganyti J. Vakare prasidės veselia, tai aš tau pritei̇̃ksiu kokį kaulą (sako šuo vilkui) BM256(Grz). Jam karalius davė apsirėdyt šarvu ir smarkius ginklus jam pri̇̀teikė Sch166. Priteik seniui duonos kokį papentį, jeigu pati dar kiek turi Žem. Aš tau tai buvau mislijęs duoti, pritei̇̃kti KII376. Sau priteikiu B. Nor… jam didesnę algą priteikti Kel1865,72. Kurios nemokėjo giedoti, pasiliko pakrosnyje, toms Onikė priteikė darbą: vienai pagalvę į grabą pasiūti, kitai kreizus iškarpyti Žem. Kitsai norėjo vėl… tam visam miestui reikalingąją šilumą priteikti Kel1881,105. Parodyk savo man žaizdas, nuo priešininkų priteiktas KlvD243. Jo galva tebesvaigo dar vis nuo to smūgio, kurį priteikė jo numylėtoji Urtelė rš. Jis jam gerą antausį priteikė LC1889,24.
| refl. tr. NdŽ.
2. daug duoti, priduoti, pritiekti: Pastatė tuos trobesius ir priteikė plytų ketamai statyti bažnyčiai J.Jabl. Atėjo vienas jo aukštųjų urėdninkų, sargams pinigų pritei̇̃kdamas ir žadėdamas da daugiau Jrk95. Storauna jų (lapų) dabosena pryteika daugybę žymių P.
3. R, MŽ įduoti, įteikti: Jis man pri̇̀teikė žvakės galelį, t. y. davė, prikišo J. Pri̇̀teikė jam į purvyną įpuolusįjį duonos kepalą Jrk123. Saulis jaunikaičiui šarvą savo priteikti norėjo S.Stan.
ǁ NdŽ, prš padovanoti: Jis šitas savo karališkas dovanas kam priteikti gal brš.
4. padaryti, kad kas ką patirtų, išgyventų: Kad galėčiau nors trupinėlį smagumo priteikti, palinksminti, pajuokinti Žem. Kurs tau linksmybę priteika brš. Priteiki man šviesos, kaip trokšt širdis brš.
5. padaryti, atlikti, nuveikti ką kieno naudai: Pagalbą priteikti N. Vaikai vis pagalbą kokią pri̇̀teikia Pgg. Tam kūdikiui priteikęs esi, idant jisai per šventą chrikštą atpenč gimtų Mž112.
6. KŽ įduoti kieno globai, įsiūlyti, įkišti: Man visus vaikus pri̇̀teikė, ir turiu vestis Vlkv. Man ją pri̇̀teikė parvežt Gs. Ar velnias dabar priteikė čia tą bedalį pas šitą mergą? BsPIV114. Čia palicija priteikė (priskyrė) žmogelį mūsų pulkeliui A1884,363.
| refl. NdŽ: Atvažiavęs tuojau mėgino prisiteikti (pritapti) prie teatro, norėdamas savo laimę rasti scenoje J.Balč.
ǁ I, BŽ488, NdŽ rekomenduoti: Atsivešiu visus protokolus provos, gal man priteikste advokatą gerą Žem.
| refl. KŽ.
7. I parinkti, pritaikyti, priderinti.
8. refl. K, Š, Rtr, NdŽ stengtis įgyti palankumą, prisigerinti, prisimeilinti: Jei nori kam prisiteikti, daryk jam viską žmoniškai Nz. Siuntė jam zuikius, norėdami prisiteikti LzP. Ateik, man su meile prįsiteik brš.
9. refl. J.Jabl, NdŽ būti linkusiam, norėti ką daryti.
10. refl. prisirengti: Kur prisiteiksi važiuoti į Kauną – brangiai kaštuo[ja] Pln. Neprisi̇̀teikiau nuvažiuoti į Vilnių. Sako, gražus miestas Pln.
1 sutei̇̃kti, -ia (sùteikia), sùteikė KŽ
1. tr. N, Š, Rtr, Tl duoti, parūpinti, patiekti: Sutei̇̃k man duonos bent kąsnelį J. Gal atvažiuos kokis ponelis, gal dar suteiks kelias kapeikas LTR(Alv). Tu dar nenumanai, kas suteikė tiek turto M.Valanč. Sutei̇̃kti kam paskolą DŽ1.
| Jam sùteikė teisę BŽ108. Sutei̇̃kti žodį (leisti kalbėti susirinkime) DŽ1. Kad Dievas jam suteiktų sveikatą, protą Lkš. Tėvas mislio vis, kokį jam (sūnui) amatą suteikti (ps.) Brt. Ką norėjai man sakyti, ar žinelę suteikti? LTR(Mrj). Karalius, vyresnybę jam suteikęs, pradžio[je] 1414 m. nuvyko į Trakus M.Valanč. Dviem giesmėm yra velionis mano brolis suteikęs melodijas Vd. Ačiū už paaiškinimą, kurį man esi suteikęs Blv. Sutei̇̃kti įgaliojimą NdŽ. Sutei̇̃kti vaikams mokslą NdŽ. [Vardų sąrašas] suteiks tyrinėtojams daug šviesos LTI83(K.Būg).
^ Šventa Ona, gera žmona, suteik duoną VP45. Kad tik reikia, Dievas suteikia LTR(Šmn). Ko reikia, tai ir Dievas sutei̇̃kia: va, kad radau kiaušinių! Slm.
ǁ padovanoti: Juzupas suteikė kiekvienam broliui gausias dovenas M.Valanč.
2. tr. būti kokio reiškinio, ypatybės priežastimi: Dvaras nebūtų man tiek džiaugsmo sutei̇̃kęs kaip tas arkliukas RdN. Likimas, amžinas mano priešas, nenorėjo suteikti man tos laimės J.Balč. Tavo kankliai nesuteiks mums stiprinančios galios, kurios mes dabar tiek reikalaujam V.Krėv. Kaimyno sūnaus laiškas suteikė didelio skausmo, sukėlė raudas P.Cvir. Lėnė degte dega man dar vieną smūgį suteikti I.Simon. Suteikti malonumo DŽ1. Po žieve esantis minkštas vytelės sluoksnis suteikia jai gražu blizgesį rš. Priešdėlis suteikia veiksmažodžiui naują leksinės reikšmės atspalvį LKGII14. Tie garsai suteikdavo viskam gyvybę rš. Sutei̇̃kti kalbai aiškumą NdŽ.
3. tr. NdŽ, DŽ1 daryti, atlikti, veikti ką kieno naudai: Žmogus jau nekvėpuoja – dirbtinį kvėpavimą sùteikia Pv. Pagalbą man tada žadėjote ir jos nesuteikę apgavote V.Krėv. Mokėjo suteikti pirmąją pagalbą, jei kaulo lūžis, išsinarinimas ar kokia žaizda rš. Ir aš džiaugiuosi, kai manęs klausosi susidomėję žmonės, kuriems aš galiu suteikti naudos J.Dov.
4. tr. M parodyti kam kokį nusiteikimą: Man sùteikta daug garbės NdŽ. Nesuteikęs man deramos pagarbos, nusidėjo savo broliui karaliui V.Krėv. Valdovas man suteikė garbę pietauti kartu su juo (ps.) J.Balč.
5. tr. Š, Rtr pripažinti, skirti (garbingą vardą): Sutei̇̃kti titulą NdŽ. Sutei̇̃kti kam bajorystę KŽ.
6. tr. pripiršti: Reikia Jurgį jai atpeikti, savo sūnų jai suteikti LTR(Mrj).
7. refl. padaryti malonę, malonėti ką padaryti: Kreditorius susiteikia pratęsti mokėjimo raką rš. Būrai susiteikė ir su jais suderybas padaryti prš.
8. intr. RtŽ, Š, DŽ1, KzR, Vlkv, Lp, Al, Mrs, Lb, Lkm, Kzt, Dgl, Sld, Sdk sugyventi, sutarti: Ans su savo pačia sutei̇̃kia, t. y. nesibara, santaiko[je] gyvena J. Mudvi visada suteikėm ir dabar sutei̇̃kiam Mrj. Mes čia su visais sutei̇̃kiam Dkš. Sesers, ale labai nesutei̇̃kia Plv. Jauni – ir nesùteikia Kbr. Kap negali sutei̇̃kt, tai į sūdą duoda Grv. Kas jau gali sutei̇̃ktie, jei jau moma su dukteria nesutei̇̃kia Švnč. Nesutei̇̃kia jų vaikai, vis mušas i mušas Klt. Nuvažiavo pas sūnų, tai su marčia nesutei̇̃kia Tvr. I velnias su jom būt nesutei̇̃kęs Dglš. Anos terp savę nesutei̇̃kia Ktk. Ot anys gerai sutei̇̃kia: kur eina, vis abu ir abu, niekur nesiskiria Km. Katė labai sutei̇̃kdavo su vištašuniu NdŽ. Nesutei̇̃kia kaip gaidys su kalakutu Lel. Nesutei̇̃kia – kaip kirvis su akmeniu Trgn. Anys teip sutei̇̃kia kaip katė su šuniu Mlt. Sutei̇̃kia kaip katė su pele Šn.
^ Vienas kitą peikia, ažtai nesutei̇̃kia Prng. Sutei̇̃kiant ir sausa pluta gardi Skdt. Dvi katės maiše nesutei̇̃kia Ds.
9. intr. sukirsti, sušerti, suduoti: Pakėlus tada ranką, smagiai suteikė jam per ausį V.Kudir. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Tat.
1 užtei̇̃kti, -ia (ùžteikia NdŽ), ùžteikė
1. tr. NdŽ, KŽ, Dkš, Vlkv, Bgt, Br, Nm dosniai duoti, parūpinti ko, patiekti: Ana teikdama užteikė daug pyragų J. Megsiu megztuką, mama siūlų ùžteikė Mrj. Ma[n] ùžteikė vaistų nuo kosulio Kt. Patys privalgė grybų i ùžteikė da mums Jrb. Kaimynas gardžių obuolių ùžteikė Ig. Visiems užteikė po stambų sidabro pinigą Tat.
| Ùžteikė ir man darbą sunkų Ut. Kap užtei̇̃ks parų (nubaus atsėdėti areštinėje skirtą parų skaičių), tai nesius Plv.
2. refl. Rz, Grž panorėti, užsimanyti, užsigeisti: Tai kas, kad senas: kai užsitei̇̃kia, ir sylos atsiranda Pln. Kad užsitei̇̃ks eit, tai nieko nepadaris Pšl. Kad užsitei̇̃ks ko, tai jau nebeparginsi Lnkv.
3. intr., tr. NdŽ, KŽ, Vrb užduoti, užkirsti, sušerti: Su kančiu užtei̇̃kia par pakalą, t. y. gerai užduoda J. Per ausį ausinę ùžteikė Prn. Užteik tu jam su grįžte J.Jabl. Tas diedas, iš užpečkio išlindęs, pašmagojo su rykštaite tiem žvėrim ir jam užteikė – teip tuojaus ir pavirto visi in akmenis BsPIII199. Užtei̇̃k drūčiai, rėžki smarkiai, suliek dikčiai, tai gerai JD726. Kareiviai felčeriui užteikė kelis rimbus per žiuponą rš.
kryžius
Apibrėžtis
krỹžiaus gãlą ką́sti labai, beviltiškai stengtis: Nors kryžiaus galą kąsk, neišsiginsi. Skr.
krỹžiaus gãlą krim̃sti labai, beviltiškai stengtis: Jis galėjo kryžiaus galą krimst, žmogus, o nieko nepadarė. Erž. Nieko vargui nepadarysi, nors kryžiaus galą krimsi. LTR.
krỹžiaus kẽlias vargas: Nuo tada prasidėjo Marės Sudmantikės tikrasis kryžiaus kelias. Simon.
krỹžiaus keliaĩ tikras vargas: Jau pavasarį daržai – tai kryžiaus keliai: atsiklaupęs eini, atsistot nebegali, pasilenkus galva sukas. Sur. Naujai susirinkusiai šeimai prasidėjo kryžiaus keliai po dar nesusitvarkiusias įstaigas, kuriose šiltai įsitaisę tebesėdėjo daug okupantų demoralizuotų biurokratų. Vencl. Ateity kažkam bus labai svarbūs tie jo [aprašyti] kryžiaus keliai. Ap.
krỹžiaus keliù eĩti vargti: Kai ištekėjau, nuo tos minutės kryžiaus kelius ėjau. Sur.
krỹžiaus kẽlią keliáuti vargti: Bet kai teta Skrandienė ėmė pasakoti, kokį kryžiaus kelią ta moteris keliavo su lavonėliu pintinėj, turėjau paimti plunksną į rankas. Simon.
krỹžiaus keliùs paváikščioti pavargti besirūpinant kuo: Tau gal neteko reikalų turėti įstaigose arba vieną kitą medį nusipirkti! Pavaikščiotum kryžiaus kelius!... Myk-Put.
krỹžiaus keliõnę atlìkti pavargti: Krymo saulę pamatysi tikrą kryžiaus kelionę teatlikęs. Vaižg.
dìdelis krỹžius tikras vargas: Aš nieko nežinau, man čia pirmi metai, bet kumečiai pasakojo, kad su jūsų dienomis yra didelis kryžius. Žem.
geležìnį krỹžių nèšti labai vargti: Anas ne medinį, ale geležinį kryžių neša. Trgn. Jis visą savo gyvenimą geležinį kryželį neša. An.
krỹžių bučiúoti prisiekti (krikščioniškai): O seserys Ščehockos, kambarinės, bučiuoja kryžių. Sruog. Pasiduodant man, mudu vienas kitam bučiavome kryžių, jog srityje aš valdovas po senovei. Piet.
krỹžių dė́ti būti tikram: Jeigu žmogus iš pirmo žvilgsnio patiko – dėk kryžių, kad suklydai. Sur.
kryžẽlį dúoti užkrauti vargą: Ką Dievas myli, tam kryželį duoda, kas nužemintai jį neša, tas dangaus karalystę užsipelno. Žem.
krỹžių dúoti krikštaĩs skersai ir išilgai mušti: Also, taip ir žinokite: jei aš dar kartą išgirsiu jos skundą, tai – viena: duosiu jums kryžių krikštais, o antra.... Simon.
krỹžiumi gul̃ti labai ginti: Vieni specialistai gula kryžiumi ir gina nuo alkoholio žuvis, kiti taip pat gina vamzdynus. rš.
krỹžių im̃ti ant sàvo galvõs užsitraukti vargą: Kamgi jis ant savo galvos kryžių ims?. Ds.
krỹžiaus nestatýti tikti dar kam nors: O visgi tu ant manęs, senio, kryžiaus dar nestatyk, aš tau praversiu. rš.
krỹžių nèšti labai vargti: Badą kęsti, kryžių nešti, dalią keikti kas padės?. Sruog. Kuo kaltas, už ką jis turi kentėti, visą amžių tokį sunkų kryžių nešti?. Žem. „Klausyk vyro, nelaidyk liežuvio, ir bus gerai", visur tą patį girdi, pasiguodus, labiau kunigėlis, liepia kantriai kentėti, savo kryželį nešti. Žem. Ir aš visą amžių nešu kryžių. Btg. Ana visą gyvenimą kryžių neša: vaikų penkeli, i vyras tik išgert. Grv.
krỹžius nukrìto praėjo rūpestis: Žiūriu – atvažiuoja Juozas – vienas kryžius ir nukrito. Sur.
krỹžių pamèsti iš vargo išbristi: Dar̃ jau geriau – kryžių pametė: vaikai jau dideli, patys ažkruta. Grv.
krỹžių pastatýti baigti nieko gera nesitikint: Kur boba įsimaišo, ten geriau iš karto kryžių pastatyk – gero nebus. Vien.
krỹžių uždė́ti lemti vargą: Dievo valia! – atsiduso dar: – uždėjo tokį kryžių, kurio stačiai jau nebepakeliu. Pt.
krỹžių vil̃kti vargingai gyventi, vargti: Vilkau ir velku kryžių – visas toks gyvenimėlis. Krš.
iš krỹžiaus krìsti
1.nusigyventi: Šiemet visokios nelaimės – kritom iš kryžiaus. Krž.
2.paliegti: Po gimdymo ana krito iš kryžiaus. Krž. Ta boba krito iš kryžiaus, pas daktarus ir pas daktarus. Skr.
nuo krỹžiaus atsakýti susenti, nukriošti: Tie seniai visi atsakę nuo kryžiaus. Grd.
kaĩp iš krỹžiaus krìtęs paliegęs: Toks sustūgęs, susitraukęs, lygu iš kryžiaus kritęs. Skdv. Palikau kaip iš kryžiaus kritęs. Plt.
kaĩp nuo krỹžiaus nùimtas labai sublogęs: Ar jau negalima poros dienų palaukti – matai, merga kaip nuo kryžiaus nuimta. Krėv. Duktė kaip nuo kryžiaus nuimta. Grv.
giltinės kryžius žr giltinė
žalio medžio kryžius žr medis
pirštus sukeisti kryžiais žr pirštas
kaip velnias kryžiaus žr velnias
kaip žydas kryžiaus žr žydas
