taisýti, tai̇̃so, tai̇̃sė K, Š, Rtr, FrnW, KŽ; H161, R, MŽ, Sut, I, L
1. tr. SD169, K šalinti gedimus, daryti ką vėl tinkamą naudotis: Taisýk, kas pagedęs J. Pataisęs, kas buvo taisytina, ėmiau dalgį plakti J.Jabl. Trobesiai apleisti, daug taisýti reikėjo Plšk. Te nėr kas tai̇̃so – supuvę suvisu trobos Ck. Taisái ir taisái tą trantą (dviratį) – ir kaip tau kantrybės nepritrūksta! Šv. Laikrodžiai nėra sunkus darbas taisýti, tik kantrybės daugiau turėti [reikia] End. Tas televizorius, matai, nebgenda, ka geras [meistras] paėmė taisýti Trk. Kitą kartą jug nė kokių dirbtuvių nebuvo, kame tu paremontuosi, – patys dirbo, tai̇̃sė Yl. Vyras mašinas tai̇̃sė, kalvis buvo Všv. Reik ratus kaustyti, plūgus taisýti Pp. Dalgė reikia taisýt – atmušta Ūd. Kam jau tep taisai̇̃ kap pavalkus – pirk naują! Pv. Tiltas byra, ir niekas netai̇̃so Grv. Trioba taisomà (taisytina) Tj. Todėl tuo abu [gandrai], kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisýt ir provyt sukosi greitai K.Donel. Mesk, broliukai, rašytie, imk grėblelį taisytie LTR(Dkšt). Bernuželi balandeli, taisyk mun grėblelį LTR(Plt). Brolelis laukia, dalgužį tai̇̃so, taisýdams graudžiai verkia. O tegu tai̇̃sai, tegu neverkia, juk žino, kad negrįšiu JD514.
^ Ka kriaučius tai̇̃sė plūgą, ta jau nearsi Rd.
| refl. tr., intr. R288, MŽ385, Sut, Š: Ana tai̇̃sės dėl savęs, ta muno sesuo, ir ana susiaurino [palaidinę] Žr.
ǁ NdŽ daryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kelius reik taisýti, tus mažūsius keliukus Gd. Kad tik kur kelius taisýt, naujus tiltus daryt, šaltyšius ir šaukia vyrus Lš. Keliai buvo tai̇̃somi nuo ektaro: arba atidirbk, jei ne – mokėk pinigais Grv. Didiejai keliai buvo gerai tai̇̃somi Mšk. Savo kelius taisýdavai žmonys patys Gsč. Kelią reikdavo taisýt – žvyro reikia važiuot Všk.
| Taisykite kelią Viešpaties DP21, SPI69. Idant vėl ir mes taisýtumbim kelią Viešpati savam DP24.
| impers.: Sninga, šąla – tai̇̃so [žiemos] kelią Ėr.
| refl.: Keliai tai̇̃sosi NdŽ.
ǁ daryti, kad būtų tiesus: Taisau, tiesum darau SD290. Kap taisýsi [pradalgę], tai manę nedavysi Btrm.
ǁ LKT142(Kin), Ėr, Klt, Pb šalinti spragas, skyles, lopyti: Taisýti drabužius, kurpes NdŽ. Šaučius kokis buvo, tai̇̃sė čeverykus Mrc. Žiemą tinklus taisýdavom PnmŽ. Malkinės stogą tai̇̃sęs i nuo to stogo nukritęs Jrb. Tai bent ūkininkas: stogas vienos skylės, o taisyti nėra kam Šv. Dabar tai̇̃so itą šalią [stogo] Šlčn. Vengrai taisýdavo varinius katilus Rg. Jis viedrukus tai̇̃so Rmš. Niekas nebelopė kiūrančių stogų, nebetaisė tvorų J.Balt. Keršis dabar nuo ryto iki vakaro trynėsi po sodybą – aprišinėjo obelaites, taisė spragas J.Avyž. Išvydo kitu du broliu … laivėj su tėvu jų Zebedėju betaisančius tinklus savo Ch1Mt4,33. O paskui [pavadino] tuos, kurie tai̇̃sė arba varžė tinklus DP379. Rūbus taisyti N.
^ Netaisyk stogą – supūs; neparemk numų – sugriūs S.Dauk. Taisýtą daiktą ilgiau nešioji nekaip naują Trgn. Taisýtu rūbu ilgiau nešiosi Klt.
| refl. tr.: Žvirblis tai̇̃sos lopos trinyčius NdŽ.
2. tr. Rtr, BŽ83, L, DŽ šalinti klaidas, netikslumus, apsirikimus, nesklandumus: Taisýti rankraštį NdŽ. Taisýti tarimą NdŽ. Taisytinosias vietas ištaisysiu K.Būg. Taisytajame leidime palikta daug žemaitiškumų J.Jabl. Remdamasis tuo principu, jis visą gyvenimą taisė mūsų raštų kalbą J.Balč. Vaikai taisė savo klaidas, žiūrėjo viens kitam į sąsiuvinį, norėdami žinoti, kaip kurio parašyta Pč. Jis išdėstė visa, ką laikęs žodyne taisytinu ir ką kaip taisęs LKV246. Paėmęs sąsiuvinių krūvą taisyti, vėl kiūtojo lyg prikaustytas V.Bub.
| Tę ta sesuo dirbdavo, kvitas taisýdavo (klastodavo) – i papuolė Kln.
ǁ tarminį žodį keisti bendrinės kalbos žodžiu: Tai̇̃so visi tus žodžius, jergau, o tu senovės ieškai! DūnŽ. Netaisáu aš kalbos: šneku kuršėniškai kaip šnekėjusi Krš. Šneka [tarmiškai], ale jau tai̇̃so lietuviškai Šll. Tai̇̃so žodžius, žemaitiškai nebnora i bešnekėti Šll.
ǁ naikinti, išgyvendinti (negeroves): Priemonės taisýti visuomeninėms negerovėms NdŽ.
3. tr. KŽ, DŽ gerinti ką prastą, pašlijusį: Yr tokių, ka badu sveikatą tai̇̃so Krš. Tai̇̃so sveikatą – vaisiuką (prastą, pigų vyną) siurbia (juok.) KzR. Kava gerai – vidurius taiso K.Saj. Miežinis alus apetitą tai̇̃so Ps. Tai̇̃sė vaiką šitą, tai̇̃sė kalbą Drsk. Pasoga viską tai̇̃so, kad ir negraži ar sena [nuotaka] Ktk. Besivažiodamos vyskupas pasergėjo vyskupystė[je] nekurius dalykus taisytinus M.Valanč. Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk Vaižg. Viseip manę šelpė ir mano reikalus taisė TS1900,1. Mintis apie laišką taisė jo nuotaiką rš. Taisýti šlovę NdŽ. Tai̇̃santis (vaisto skonį, spalvą) MedŽ123.
| refl. Š: Sako, kad anas (linas) nesigadina [ilgai laikomas], ale ans tai̇̃sos Škt. Jei krau[ja]s iš savęs netai̇̃sos, vaistų nebėr Grd. Tai̇̃sos nervai, tai̇̃sos apetitas Kp. Man po truputį tai̇̃sosi sveikata Krs. Sakom, gal einant mokyklėn jam baigs taisýtis kalba Krs. Amalis juto, kad jo nuotaika taisosi J.Dov. Jo reikalai pradėjo taisýtis NdŽ. Oras, diena tai̇̃sosi DŽ1.
ǁ daryti geresnį, tobulinti: Karas žmones gadina, o ne tai̇̃so Šmn. Maži vaikai reikia taisýt, o kai dideli užauga, tai nebe para Ds. Taisykime vieni kitus, tik be piktumų, be kerštų, be paniekinimų V.Kudir. Tik kvailys gali taip lengvabūdiškai taisyti pasaulį J.Gruš. Norėdami taisyti spaudos kalbą, turim pradėti taisyti mokyklą J.Balč. Apsireiškė ta motita tam sūnui ir sako: – Taisýk gyvenimą (ps.) Rm. Idant jisai … taisýtų mus ant to pasaulio Dvasia savąja šventąja DP135. Teikis mus taisyti ir mus, Pon, rėdyti, id teip gyventumbim, tave regėtumbim PK149.
| refl. P: Pasižada pasitaisyt, tai̇̃sosi Dg.
4. tr. NdŽ, Klt daryti derlingesnį, trąšesnį: Vešma torpių, taisýsma žemę Krš. Dobilai žemę gerai tai̇̃so Imb. Vai ką kalba apynėlis, sodelin augdamas: jei tu manę nesmaigysi, žemelę taisýsiu (d.) Drsk.
| refl.: Po pupų žemė irgi gerai tai̇̃sos Imb.
5. tr. DŽ, NdŽ, DūnŽ gydyti: To moterė išvažiavo akių taisýt Brž. Nedėkavoju už vaistus – geriau taisỹs Šil. Negirdėjom, kuom ten tai̇̃so [pasiutimą] Upn.
| refl. tr.: Taisýtis nervus NdŽ.
ǁ plombuoti (dantį): Vaikas da – jau dantis tai̇̃so: pirmi išbiro, da nespėjo atželt, jau vė tai̇̃so KzR. Tai̇̃sė, ale neištaisė gerai [dantų] Klt. Geriausia, kai be dantų: nereikia nė taisýt, nė niek Žl.
ǁ refl. R, MŽ, N, K, LzŽ, Pns, Pv, Lb, Trgn, Ds, Sdk sveikti, gyti: Kai tik pradėjau gert tuos vaistus, ir pradėjo taisýtis galva Jrb. Paguldė į ligoninę, ale prastai tai̇̃sose Stak. Pradė[jo] koja taisýties Aps. Gal jau tau tai̇̃sosi akys? Krs. Taisýkis, nepasiduok, netoli jau pavasaris! Dkš. Kada ligą nutvėrė (nustatė), tujaus pradėjo taisýties Lkv. Tėvas buvo suvisam sujukęs, dabar pamažu tai̇̃sos Vkš. Kas tai̇̃sės – pastaisė, kas mirė – pamirė Vrn. Ligonis nei miršta, nei tai̇̃sos Dglš. Praėjo mėnuo. Įpusėjo ir kitas, o Antanienė vis nesitaisė A.Vien. Visos kiaulės sirgo, bet jau kitos tai̇̃sosi Kt.
| prk.: Mūsų pijokas išejo taisýtis (pagiriotis) Ktk.
ǁ Vv, Grdm, Krtn, Skd atstatyti į vietą (išnirimą): Senūse laikūse buvo narininkų, kas narius tai̇̃sė arba sulūžusius kaulus LKT78(Pln). Atejo meška, didi daktarka, voruo sprando taisýti (d.) Vkš, Plng.
ǁ masažuoti, trinti (sprandą): Aš liuobu pirtė[je] visoms motriškoms sprandus taisýti Vkš.
6. refl. Švnč riebėti, storėti: Kap karšta, teliukai nestai̇̃so Dglš. Kad vyras tai̇̃sos, žmona gera Ml.
7. tr. LTR(Nm, Jnk), Sdr daryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Taisýti priegalvį NdŽ. Taisýti skarelę NdŽ. Plaukus taisyti N. Su viena ranka reikia taisýt siūlą, ka verpi Smln. Špulia turi suktis, o tu taisýk tą siūlą Dg. Motriškoms reiks šukuoti vėl tus linus, taisýti, verpti Lc. Verks mano seselės nevirkdomos, mano vainikėlį taisýdamos JV959. Tai jis mane an rankelių nešė ir rūtelių vainikėlį tai̇̃sė DrskD89. Mergelė sėdėjo, šilkelius taisė KrvD142. Sėdi už ratelio graži verpėjėlė, taisydama lygiai šilkinį siūlelį LTR(Sv). Ir atlėkė balta gulbė žalius šilkus taisydama LTR(Klvr).
| Mėšlą reikėjo taisýt (lyginti), valyt Št.
| refl. tr.: Rūpestingai tai̇̃sėsi baltą apikaklę NdŽ. Vilius trūkčioja pečiais, lyg taisydamasis jaką I.Simon. Prie katedros Vaižgantas kalba, rankom mosčioja, akinius nuolat taisosi, lyg jie norėtų jam kristi J.Paukš. Moterys atitoko. Sušilusios, sunkiai dvėsuodamos, taisėsi plaukus J.Balt. Bobą ar popą sutikus, apsisukti aplink ir sustojus ką nors daryti lyg taisytaisi LTR(Srj).
ǁ SD371, NdŽ tam tikru būdu šukuoti, garbiniuoti, daryti šukuoseną: Kirpyklo[je] ta buvo, plaukus ana tai̇̃so Žeml. Mun nėkumet tiek neliuob taukuoti plaukai kaip šį metą – reiks taisýti Ms. Dvejus metus netaisiáu plaukus visai Mžk.
8. tr. Mrk, Srj, Švn išplėtojus tiesti, skleisti: Jau ir išaudžiau tankias drobeles, panemunėn taisýsiu DrskD266. Žalioj girioj, lygioj lankoj motinėlė drobes taiso LTR(Kpč).
ǁ refl. TŽI203, Dg, LTR(Vrn) draikytis, driektis: Pas mus upeliai žalio vyno, iš kraštų tai̇̃sos žali šilkai DrskD107. Teka upelė vandenėlio, iš kraštelių taisos žali maurai LTR(Mrk). Per beržlynaičius, per skujynaičius tęnai guli – taisos viešas kelelis KrvD42.
ǁ refl. virsti išilgam, tiestis: Kap šoko lėkt, tai kap tai̇̃sėsi an žemės – o čia tokias purvynas! Pns.
9. tr. Krt, Lkž, Ilg, Pv, Krs, Pnd, Trgn tvarkyti, prižiūrėti: Pavasarį gal tai̇̃sė kapą, ale dabar vėl apaugęs Skdt. Ka nėr kam tų kapų taisýt, reik sulygyt su žeme, i gana Jrb. Ta judvi abidvės tai̇̃sotav tus kapus? Žeml. Neberavėk, nebetaisýk to darželio Mžš. Vakare jin tai̇̃so rūtas – ateina seniukas Šln. Vakar taisiáu tą laukiuką Vdk. Eisim darželių gražiai taisyti ir gegutėlių pasiklausyti LMD(Brž). Ūkės nieko netaisė Ėr. Rėdyk ir taisyk … visus daiktus mano hūkė[je] Mž591.
ǁ Adm pakelti vagojant užverstą: Vienas bul'bas tai̇̃so, kitas ravi Dglš. Išsivagojom daržą, turiam darbo šiandien taisýti Žlb. Jug nepaslenka eiti batvinių taisýti KlvrŽ.
10. tr. Všk, Rk, Svn doroti, darinėti, valyti: Taisýk grybus ir virk grybynę Šts. Aš einu veizėti, ar ana tai̇̃so grybus Trk. Eisu burokų taisýti, – prašo Rdn. Eisiu žarnų Kazienei padėt taisýt Mžš. Lai sau tai̇̃so tą žuvį: kad susigaudė, tai tegul ir tai̇̃so Slm. Išnyko bobutei karvytė. Bobutė tai̇̃so tą karvytę ir rauda (ps.) Slm. Ateina urėdas dvaran varyti – atrado žvirblį beigiant taisyti LLDI271(Pn). Amilia taiso išmirkytą silkę, mala pipirus J.Balt.
11. tr. SD1115, NdŽ įtvirtinti, įstatyti: Dalges tai̇̃so trumpan kotan BM23(Č). Duris in zavieckų ne par senai taisýt pradėjo Sv. O stuboj langai, naujai taisýti, sudrisko [nuo šūvio] K.Donel.
12. tr. Š, J.Jabl(Skp), DŽ, NdŽ rišti (knygą); dėti viršelius, aplankus: Tai knygas tai̇̃so, tai čebatus siuva Dglš.
ǁ Š, Ser dėti į rėmus, rėminti.
13. tr. NdŽ, Brs, Trkn kloti (lovą, patalą): Tatai ta mergaitė tai̇̃sė rytmetį lovas Žr. Musintais tu šiandieną taiséi lovas, ka nė šienikai neišpurtinti Slnt. Reikia eit gult – lova netaisýta! Mžš. Kad man prie lovos nelįstumėt – nespėju nė taisýt! Kair. Kam tu taisai patalelį kas subatos vakarą? N123. Pietų vėjelis taisė patalėlį, o šiaurinis pureno LLDIII275(Grz).
^ Keturi broliai patalą taiso, o vienas atsigula (šuo) LTR.
| refl. tr.: Taisýtis patalą, kinį NdŽ. I da neini taisýtis lovos?! Mžš. Visi ant žemės tai̇̃sosi i gula Rm.
14. tr. L, Rtr, DŽ, NdŽ rengti, vilkti (drabužiais): Visos ponios šoko karalaitės taisyti J.Balč. Tai̇̃somasis kambarys KŽ; LL260. Taiso rėdo sesė brolį NS515.
| refl. NdŽ: Taisýkis greičiau, o jau greit į vežimą reiks sėsti Vvr. Neapsijuoksu [eidamas į vestuves], taisýsuos kaip geriau Krš. Vaikai, taisýkitės – sušalsit! Slč. Nekišk čia snapo: aš einu gult, taisaũs (nusirengiu) Mžš.
^ Merga taisos pusę dienos, o kai išeina – pusė nuogos LTR(Ds).
ǁ refl. dėvėti, vilkėti: O taisýdavoms labai gražiai ČrP. Ir tai̇̃sės su naginėm, su čiulkėm Ps. Pats taisėsi kuo prasčiausiai ir stengėsi pasirodyti tikru mužiku rš.
ǁ aprūpinti drabužiais: Senovė[je] iš savo drobės išaustos siuvo marškinius, kelnes – rėdė tai̇̃sė Krp.
^ Laiba aukšta panaitytė visą svietą tai̇̃so (adata) Slk.
ǁ dengti, tiesti: Klevo grindims aslužė išgrįsta, kartūnėliais stalužiai taisyti JV781.
15. tr. Ser, Šll, Trgn rengti gražiais, puošniais drabužiais: To viena [duktė], tai tai̇̃so baisiausia Klt. Labai jau ana savo mergas tai̇̃so Užp. Karalius daug turėjo rūbų atsivežęs ir pradėjo taisyt suskrebėlę MPs. Kad pirktumei, rėdytumeis pati ir vaikus taisytumei, ar aš tau užginčiau? Žem.
| refl. Rtr, NdŽ, Lkm, Lel, Dgl, Slm: Tai̇̃sos, nori da, kad kas paimt (vestų) Klt. Nebeapsmoka [senam] taisýtis – žmonės juoksis Žl. Pamatytum, kaip jo dukterys tai̇̃sos: šiamet vėl visos naujom suknelėm Dbk. Jis taip mėgo taisytis, jog drabužiams visus savo pinigus išleisdavo J.Balč. Anos bagočkėlės taisos su šilkeliais LTR(Brž).
16. tr. puošti, gražinti kuo: Ji altorius taisýdavo Rm. Kur vainiką dės – tai̇̃so senį (vardinėms prikalė vainiką) Kpr. Povą velnias visaip taisė SI89. Nenorėjo, idant ant jo skreistėmis arba zlataglovais (auksiniais vainikais) taisyt turėtų, kaip daro karaliamus to pasaulio DP4. Davažiavau didį dvarą, tę radau ženklelį: an vartelių variavųjų nuometai taisyta LTR(Lzd).
ǁ I, Lkm teikti išvaizdai gražumo: Šita skepeta tau labai veidą tai̇̃so Gs. Plaukai [bernioką] tai̇̃so: juodi, garbiniuoti Mžš. Geras apsvilkimas tai̇̃so žmogų Dbk. Šitie du kvietkai tai̇̃so kapą – viskas sudžiūvę Ktk.
^ Vidus viršų tai̇̃so (sveikata gerina išvaizdą) Stl. Sveikata žmogų tai̇̃so NdŽ. Jauną mergą tai̇̃so zūbai, seną mergą tai̇̃so rūbai An.
17. tr. daryti, gaminti kokį daiktą: Garšvos žolės lygios, drūtos, [iš jų] piemens taiso švirkšles J.Jabl(Slč). Beržinius šaukštus iš pašaknės berželio jauno taisýdavo Brž. Tokie senoviški [aviliai], ar (irgi) taisýdavo čia, iškabydavo tą vidų Mšk. Iš žąsų pūko paduškas tai̇̃so Dgp. Algelis vainiką betai̇̃sąs Varn. Išgyk, voreli, taisyk tinklelį, iškarkie visas museles LLDI371(Pgg). Ai turi turi name močekėlę, taisỹs plonas drobeles JV493. Vingrius raštelius mudvi taisysim LMD(Pns). Plunksną peilis taisomas (orig. taisams) Q177. Plunksną (rašomąją) taisyti N.
| prk.: Miškas leidžia lapelius, taisydamas sau paunksnėlį LTR(Lnkv). Pats sau taisė nelaimę Žem. Gerdamas žudo save ir duobę kapuose sau taiso rš.
| impers.: Žiemą tai̇̃so – sninga Ds.
^ Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą PPr235(Ds). Geras žodis gerą vietą taiso Prk. Taisyk žodžiui vietą – gyvensi ant svieto LTR(Jnš).
| refl. tr.: I virtienius darydavom, kruopas taisýdavomės [iš miežių] Gsč. Audimų kiekvienas taisės sau Vaižg.
ǁ Gsč, Ant tiesti (kelią): Tai̇̃so kelius ant Laižuvos Mžk. Taisiau taisiau vieškelėlį į margą dvarelį (d.) Nj. Oi sakyk sakyk, jaunas berneliau, kada taisysi tiesų kelelį, kada mainysi aukso žiedelius (d.) Anč.
ǁ tverti (tvorą): Kad tu iš smilgų taisai̇̃ tvorą! (ps.) LKT365(Vlk).
ǁ NdŽ sukti, krauti (lizdą, migį ir pan.): Gandrai lizdą tik tai̇̃so ir tai̇̃so Gdr. Kiaulė tai̇̃so migį, tuoj atsives paršelius Ds. Jau tai̇̃so voverytė gūžtą – vaikus turės Svn.
| refl. tr.: Ko ten tie špokai an to gluoksnio galo tai̇̃sos, a kinį? LKKVII169(Vgr). Jei pelės lizdus taisosi pelkėse arba žemose vietose, bus sausi metai MTtV207(Pnd). Kai orai atvėsta, ežys ima taisytis guolį sp.
| prk.: Vaikis po karūmenės, tura lizdą taisýties, mergos veizėties Rdn.
ǁ daryti ką tam tikro pavidalo, formuoti: Kepalelius taisýs teip su rankoms dailiai, iškeps duoną po pečiaus Sd. Dedam ant ližės, tai̇̃som gražį kepalą didelį i kišam po pečiaus Klk. Čia kočėlėlis, kur lakšinius tai̇̃so LTR(Brž). Minant linus su mašina, reikdavo dviejų žmonių saujom taisýt Skrb.
| refl. tr.: Ežę taisáus, sėsuos morkų Krš.
ǁ Rmš krauti, auginti: Pavasarį šiltas oras, taiso gėlės žiedelius LTR(Lbv).
ǁ sudaryti iš garsų tam tikrą vienumą: Pelėda, pelėdėlė ąžuole tupėdama giesmes taiso NS37. O jos man padėtų alasėlį taisyti ir žodelius kalbėti LTsII528. Tie visoki balseliai teip krūvon suplaukia, tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia ir sutartinę tai̇̃so, ir teip gražiai dera A.Baran.
18. tr. Slč statyti, statydinti (statinį): Samdė meistrus ir tai̇̃sė varpinyčią naują BM69(Žb). Ėmė taisýt namą – visa vasara praėjo Jnš. Taigi taisyk savo namus ant šios uolos brš.
| Eikit, vaikai, žardų taisýt Brž. Kasęs kasęs tus piningus, žiūrįs, ka tai̇̃so kartuves anam an galvos, leidžia šniūrą an sprando Krp. Mūsų kaime niekas te jų (sūpuoklių) netaisýdavo Vdn. Abazą taisyti N.
| refl. tr.: Tai̇̃sėmės tai̇̃sėmės tas triobas i daba da tebsitai̇̃som Grdž. Kada aš pradėjau taisýtis tą triobelę, čia da nieko nebuvo LKT213(Jnš). Taigi teip jie (žaidžiantys vaikai) sau tai̇̃sosi melnyčią MitII249(S.Dauk).
ǁ Slm daryti vidaus įrengimus: Jau ir viršuj baigia taisýt kambarius Mlt.
| refl. tr.: Ka tas trobas tai̇̃sės, ana buvo didliai įsiskolinusi Vgr.
19. tr. Lž, Pšl kurti, steigti, rengti: Pirma darželius taisýdavom, o daba a tai̇̃so? Šd. Viską pasisėjot? I darželį tai̇̃sėt? Trk. Jis gerą sodą tai̇̃sė Ėr. Virvę vis, vadeles vis, – taisi̇̀s gaspadorystę Rz. Viena an kitą ėjo sakyti, kokius darželius imsma taisýti (d.) Šmn.
| refl. tr., intr. Šd: Mes ta (tai) jau nieko netai̇̃somos: mes šiandien gyvenam, ryt galiam nebgyventi Pkl. Viena už kitos [mergaitės] darželius taisýdavos Mšk. Visi kapai niekais paversti. Jie reiks mums nebent naujoje vietoje taisytis Vaižg.
^ Žmogus gyveni dešimt metų – taisai̇̃s ant šimto metų Bsg.
20. tr. I, Krž, Nv, Vkš, Šts, Tv, Šv, Lnkv, Dgp gaminti, tiekti (valgį, gėrimą, ėdalą): Taisýti ką gardžiai pavalgyti NdŽ. Kiemiškės susėjusios visos tai̇̃so valgius Rg. Daba kiteip vestuvėms tai̇̃so Kv. Skenu agurkus i taisáu pri šutynės Rdn. Kur ten išvažiuosi – vaikai, ėsti taisýti reik Sd. Aš esu i mačiusi, i valgiusi, i tai̇̃siusi [lydekas] Lž. I kad jau taisýs cibulynę, tad visumet prašysiam silkės Žd. Tai̇̃sėm iš kanapių pieną, mums aguonų nebuvo Vgr. Daba nebtai̇̃so, o seniau buvo oi kastinys! Vgr. Buvau pramokusi taisýti viralus Trkn. Kūčių dieną jug tai̇̃sė, liuob padirbs kankolelių tokių mažiliūčių Nt. Kūčias vis tiek taisýdavo, grybų pataisydavo Jdr. Velykoms, Kalėdoms, Užgavėnėms jau tatai tie valgiai buvo tai̇̃somys Kl. Moku taisýti žuvis žydiškai Slnt. Uogas tai̇̃som an žiemos, pridedam buteliuosna Rod. Jis tai̇̃sąs įkurtuvėm alaus Krs. Gyvoliams čia (šiame katile) tai̇̃som Rsn. Tokia mada – tai̇̃som tortus Ps. Seniau taisýdavo košę iš miežienių miltų Slč. Bulbes virdavo, kanapių druską taisýdavo Vgr. Dabar tik tu taisýk tuos grybus – aš pasiliuobsiu Pmp. Dabar nebėr galo nė valgymų, nė gėrimų taisýt Skp. Man svečias pasigadija – nebetaisaũ valgyt: jeigu noriat, patys pasitaisykit Slm. Dar mama pusrytį tebtaisýs, mas lovo[je] tebgulėsiam Plt. Vakare tarnaitės ir merginos taisė puikią vakarienę kaip dėl tokio bagoto svečio BsPIII15(Nm). Kam tie pūrai, miežiai?… – Alučiui taisyti KlpD99. Kas tik su medum taisyta, tai gardi patrova LTR(Ds). Iš prėsko pieno taiso rūgusį, varškę, sūrį, smetoną, sviestą, lydytą smetoną Vaižg. Ant suolo, geldą pasidėjusi, senė virtinius taisė J.Paukš. Bernotienė taisė kaip įmanydama laidotuvininkams vaišes LzP. Kada tu večerę taisai CI5.
^ Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas (medus) Jrg(Pn).
| refl. tr., intr. Pš, Pnd: Aš sau pietus taisaũsi Klvr. Argi jos taisỹsis valgyt – pavalgis to paties! Rm. Mergaitė vakar tai̇̃sės bul'bų su taukais Skp.
ǁ gaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanas skalbi – reikia šarmo taisýt Všk. Lapė taisė šarmą, trinks vilkeliu galvą NS195. Apkyrėjo vaistinė[je] būti, taisýti vaistus Eig. Aš pradėjau tą skystį taisýt i duot – tuo išgijo Smln. O tu dar juokies, kad klapai mėžinį rauso ir pardovytoms dirvelėms uždarą tai̇̃so? K.Donel. Druskos vanus taiso nuo sausgėlių LMD(Sln).
21. intr. daryti derinantis prie numatyto tikslo, stengtis taikyti: Tai̇̃so taip, ka dukterums paliks viskas, sūnuo nieko Krš. Tėvai vaikams tai̇̃so kaip geriau, o vaikai atbulai Krš. Ka ans rūpinos tiek gyvenimu, viskuo, tai̇̃sė taip, ka tik nieko nereikėtum žyčioti eiti Trk. Laidarai čia buvo – tai̇̃sė, pry ganyklos arčiau ka būtų Vgr. Pabengęs darbą, leidaus linkuo Žarėnų teip taisydamas, kad nedėlės dienoj galėčio būti tame miestelėj M.Valanč.
ǁ bandyti: An savo armoškos pradėjau taisýti, taisýti – ir įtaisiau Trš.
ǁ elgtis: Tai̇̃so taip, ka vyro giminė – ne giminė Krš.
| refl.: Turėjo dukterį – šun šėko pjaut išėjo; turėjo vaiką – tas irgi nesitai̇̃sė kaip reik Skr.
ǁ refl. DūnŽ dėtis, rodytis: Jie ūkinykais tai̇̃sėsi Vv. Pakvepo tėvo šimtai – gerai tai̇̃sos Krš. Tai̇̃sos mokyta: kaip tus žodžius gaudo iš gramatikos! Krš.
^ Netaisykis už kitą mandresnis, bo paliksi durnesnis Sln.
22. tr. K, NdŽ, KŽ išdirbinėti (juokus, išdaigas, nemalonumus ir pan.): Juokus tai̇̃so tie pasiutėliai Krš. Sako, tai pikta dvasia gąsdinant, vedžiojant ir tokiuos daiktus tai̇̃sant BM59(Žb). Tas bernelis, tas bloznelis, nusigręžęs kitan šonan juokus tai̇̃so (d.) Slk. Taip po tam keli tarp jų, aklai prisimaukę …, būriškas šūtkas glūpai taisýdami juokias K.Donel. Žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso! Žem. Kam pinkles taisýti NdŽ. Dabar ponas jam ir taisąs priekabes Sln.
ǁ šmeižti, apkalbinėti: Neturiu geros širdies ant jos: visaip tai̇̃so, bjauroja Jnšk.
23. tr. SD190, M, DŽ, KŽ ruošti, rengti (kelionei, kokiai veiklai, įvykiui): Jukniai tai̇̃so savo sūnų į vaiską Kv. [Šv. Dvasia] mus sau pašventina, rėdo ir tai̇̃so gyvatosp amžinosp DP244. Bausk ir taisyk širdis ir rankas jų kovospi MKr40.
| refl. M, Š, Rtr, NdŽ, Vd, KŽ, LzŽ, Gd, Kal, Jnš, Bsg, Brž, Sb, PnmR, Sl, Slk: Jis tai̇̃sos iškeliauti KI76. Taisykis nesitaisęs, be vakaro vis neišvažiuosi J.Jabl. Dar prieš Žolinę pradeda jos (kregždės) rinktis į būrelius ir taisytis į kelionę J.Jabl. Kartą ji taisėsi eiti į girią parnešti ėdesio J.Balč. Žibalas baigiasi, reik taisýtis gult Skr. Ans labai tai̇̃sės tai karūmenei: kilnojo štangas, raitės, norėjo būti stipras Krš. Kiti tai̇̃sos piršlį karti Trš. Ans jau tai̇̃sės veselei Všv. Jau diegti (sodinti) tai̇̃somos Plt. Sako, anie jau tai̇̃sos tave šauti žemėn Plt. Aš nieko nelaukdamas jau pradėjau taisýties lipti į lazdyną Als. Jau perniai taisiaũs mirt, bet išsisukiau Vb. Aš veikiai išvažiuosu (mirsiu), į aną pasaulį taisáus Prk. Nu, čėsas numie taisýties Grdm. Kur jau taisai̇̃si vė[l] eit? Pns. Rytoj ir jis taisýsiąsis Škn. Keturios poros tai̇̃sos [šokti] Sk. Anos teip taisos, tarytum ryto[j] į Rymą išeis Lnkv. Ant Bauskę važiuot reikia iš vakaro taisýtis: ratus pasitept, šieno maišą prisikišt, avižų terbą prisipilt Skrb. O kur rėdos, o kur taisos vėlai vakaraitė[je] RD186. Teip ji rytą taisantis praust dukrelę, tik šmakšt ir įeinant laumė LTR(Kp). Žiūriu, kur tie kareiviai važiuoja. – Taigi vėl karui taisosi. Kariuomenę grūda K.Saj. Paėmė kryželį nuog sienos ir prie numirties taisytis pradėjo I. Par dveitą valandų taisės mišias laikyti, antra tiek mišias laikė M.Valanč. Tai Kazys dabar vis labiau bijojo užbėgti į Butkius, kada jie taisos valgytų Vaižg. Taisykis prieš smertį OsG158. Nugi taisykias gerai tu ir visi tavo pulkai, kurie pas tave yra, ir būk tu jiemus vadu BBEz38,7. Tuogi anys apie tą dieną nei dūmoj, nei ant jos taisos BPI18. Taisykitės priš Babiloniją apsukui visi strielčiūs BBJer50,14.
^ Taisos kaip senas jauną vesti S.Dauk. Taisos ir taisos kaip į vestuves, kaip varna į dausas J.Jabl. Da karvė neieškos, o jau taisos veršį pjauti LTR(Vdk). Tai̇̃sos kaip į pagrabą Kv. Taisos ir taisos kai meškos šaut eidamas Sln. Taisos kai žylė jūrą degti Sim. Taisos it varna į užmarį lėkti LTsV323. Taisos it meška riešutauti S.Dauk. Taisos it į mugę važiuosiąs S.Dauk.
ǁ refl. Skr, P ketinti, norėti, manyti, numatyti (ką daryti): Tas tėvas nieko nepadaro – tas vaikinas tai̇̃sose ženytis Jrb. Trečias metas taisaũs įsitaisyt bičių Jd. Ana su antru gyvenimu (su uošviais) tai̇̃sos gyventi Krš. Sako, ka žadat išeiti iš čia, tai̇̃sotės mieste gyventi? Als. Veizu, vagis tai̇̃sos par langą lįsti Vkš. Lipšniai kalba, tai̇̃sos apgaut Žg. Ji čia prisituri, tai̇̃sos nuo to vyro bėgt Ps. Jie buvo tai̇̃siusys pėsčiūs eit, ale bėdoj mat, tai nuvežė Slm. Erodas taisosi ieškoti vaikelio, kad jį nužudytų brš.
| Ir žmogui pridera ben kartais pamąstyti apie tai, koks gyvenimas yra ir koks jis taisos būti Vd.
ǁ refl. NdŽ, Tl, Plng, Srv artėti pradžiai, reikštis juntamais kokio būsimo reiškinio požymiais: Jau tai̇̃sos lyt, i ma[n] reik krutytis Jrb. Kol tik nenumanysi, kad tai̇̃sos aušti, tol nešerkias Užv. Tai̇̃sės tai̇̃sės tris dienas, ir lyja Ėr. Tai̇̃sos tai̇̃sos – nepralyja Mžš. Kažin rožė ar nežydžia? – Jau tai̇̃sos [žydėti] Slm. Pradėjo diena švisti ir saulelė taisės užtekėti MPs. Ankstie rytą saulelė ką tik taisės karščiau šildyti Žem. Tai žiema tai̇̃sosi: vakar lijo, šiandie jau šąla Prn. Jau tai̇̃sos an žiemai Krtn. Jau pavasaris pradės taisytis Lnkv. Jau taisýsias ant vasaros – birželis jau vasara Vgr. Karas tai̇̃sės būti, kad gimiau Lk. Jau tai̇̃sos ant lytaus Up. Tokie sparnai sparnai par dangų eina, tai žinok, kad ant lietų tai̇̃sos Antš. Vakaruos lyg į debesį taisos Grž. Tai̇̃sos an dieną jau (švinta) Brž. Pamatė jis tai̇̃santisi vėtrą BM115(Ppl). Žiūriu – ant praėjusio debesio laumės juosta taisosi taisosi LTsIV589.
| Jau tai̇̃sos užsakai, reikia poterius atbūt Btg.
24. tr. N, Lp tvarkyti, rengti (padargą, įrankį, kitą kokią priemonę), kad tiktų vartoti, naudotis: Ejau ratų taisýti [kelionei] KlvrŽ. Todėl jau vežimus kaip reik taisýkite kožnas ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai K.Donel. Tada taisai̇̃ girinę: apidedi dugną pagaliukais ir sukryžiuoji dugne Pnm. Nu tai taisýk katilėlį – aš jau kuriu Sdk. Taisyk sėklą, oras taigi minkštas kaip vilna J.Balt. Kelk, močiute, kelk, širdele, taisyk man stakleles. – Jau nekelsiu, netaisysiu, jaunoji dukrele LTR(Nm). Dar močiutės klausysiu ir stakleles taisysiu, o tai dar ausiu plonąsias drobeles, broleliam dovanėles LTR(Vlkv). Kelki, mūso seserelė, taisyk naujas stakluželes, auski plonas drobeles StnD27. Viena staklužes taisė, antroji plonai verpė RD85. Linai nerauti, drobės neaustos, staklelės netaisytos LTR(Mrj). Kaip reiks eiti į laukelį, reiks samdyti susiedėlių žagrelių taisýti JD145. Laukas neartas, šienas nepjautas, žagrelė netaisyta LTR(Mrj), Smn. Kad tetušis žambį taisė, tuokart mažas buvau D8. Taisyk žagrelę, eik į dirvelę KlpD111. Taip iššveiskite strėlas gerai ir taisykiat skydas BBJer51,11. Mergaitės atsikėlė ir taisė savo žibintus SkvMt25,7.
| refl. tr.: Aš jau čia taisáus (kinkausi) tą arklį, nebmačiau nieko Trk. Nu, jau reik taisýties žambius Dr. Audėjėlės staklužėles taisýtis pradėjo JD214. Aš ant ryto taisáus viską čia, produktus, į turgų važiuoti Vvr.
ǁ miklinti, mankštinti: Prieš bėgimą visi tik vaikšto, kojas tai̇̃so Ds. Elžbieta taisė ranką (pratinosi rašyti) prie stalelio prisispaudus S.Čiurl.
^ Bėda kojas tai̇̃so Rz, Pnd, Ds, Aln, Gdr; S.Dauk, N. Baimė kojas taiso LTR(Žg). Baimė kojas taiso, šaltis pečius laižo KrvP(Ašm). Protas kojas taiso VP39. Duona badą, bėda kojas taiso B121,292.
ǁ derinti: Jau striūnas tai̇̃so (tuoj ims griežti) Lp. Strūnas taisyti N. Kūjelis strūnų taisomas R341, MŽ457.
25. tr. DŽ, NdŽ, Bsg dėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Kareiviai tai̇̃so šautuvus ir, rokuona, šaudysiam vokyčių šnipus Mžk.
26. tr. rengti sėjai, dirbti (žemę): Kai tėvelis žemę tai̇̃sė, dar aš mažas buvau (d.) Žž.
| refl. tr.: Tai̇̃sosi žemę morkom [sėti] Ėr.
27. tr. NdŽ rūpinti, tiektis: Anie (kanapiai) buvo tvirti labai, šniūrams tus tiktai tai̇̃sė Lž. Drabužiuo [linų] reikėjo a dėl pardavos tai̇̃sė Lnk. Par dienas medžius tus taisýs, kapos ten Tl. Atejo žiema, ta tujau į miškus – kirsk malkas, taisýk! Tl.
| refl. tr.: Lapų prisigrėbsim, karklų prisirišim į pundus, taisýsimės ožkai pašarą Skr. Ana pirmu nieko nemokėjo, o dabar jau i šieną pjauna, ir pašarą tai̇̃sos Žr.
ǁ parūpinti, įgyti, pirkti: Pradėjo mašinas taisýt, tai rankom nebeteko dirbt Kp. Jau mūs vyrai kad tai̇̃so drapanas, tai nuo koto nusitaiso Vlkv. Tokims piemenims taisýti matociklus – tėvai kalti! Krš. Jeigu ką taisaũ, tai neužtenka maistui Rs. Do bobutės [siuvamoji] mašina taisýta Dglš. Ne tavo buvo žirgelis ir ant žirgelio balnelis, ne tavo buvo brangios suknelės taisytos LTR(Šl). Taisant sau tautiškus rūbus, reikėtų laikytis kiek galima daugiau savotiškumo rš.
| refl. tr. NdŽ, Šll: Visa iš šitų pinigų reikia taisytis J.Jabl. Akiniai mano jau blogi, reikės taisýtis kitus Rs. Dvyleka tūkstančių uždirbo, nebži̇̀nos, ką beėsti, ką betaisýties Krš. Papa vakar i šiandie Šilalė[je] pasą tai̇̃sos Lkv. Reiks taisýties naujus drobužius, o jau gatavai plyšta Vvr. Kas par baisybė! Pasako: vėžys – grabą taisýkias Jdr. Kad gyvensma, reiks taisýties miežių sėklai Lel. Kiaulių reiks daugiau taisýtis Plv. Vištų neturiu, išsibaigė vištos, i nesitaisáus Gr. Reikia avelės taisýtis – nieko nebus Ktk.
| prk.: Be dešimt metų aš tų vaikų nesitaisýsiu (negimdysiu) Jrb.
28. tr. Šv kaupti, krauti, dėti: Žibės šviesiukė par naktis – tai̇̃sėm tuos kraičius Škn. Kraitį taisýti dukterims liūbam Sd. Čia reik į turgų, čia reik šeimynai algas taisýti Plt. Tai̇̃so piningus, perka [lengvuosius automobilius], i gan Ms. Ans jau tai̇̃sė piningus keliuo Žeml. Ans tik bėgo bėgo, tus piningus krovė i krovė, tai̇̃sė tai̇̃sė ir ans jau pats sau bijojo išleisti kapeikelę Jdr.
29. tr. rūpintis, kad kur patektų, būtų priimtas: Tai̇̃so vaiką į darželį – eis į darbą Krš.
| refl. Ser.
30. tr. Ds, Rk, Kp, Slm, Krč, Ps, Akm kelti (vestuves, pokylį): Ka tas budynes tai̇̃sė, aš esu buvusi Vgr. Pakravus tai̇̃sė – kokius tris šimtus padėjo Klt. Nėr dabar iš ko tai̇̃so veselijos Sdk. Klausiu ją, kokį bolių tai̇̃sot Ktk. Sūnus gal kai ką (kokį balių) taisi̇̀s, svečių pasikvies Svn. Partijų vadai ir ministrai gerinosi jam ir jo garbei taisė puikius priėmimus J.Balč.
| refl.: Ten netoli karalaitės taisiusis veselė, ir atvažiavus ta karalaitė su mergelėm skalbtis Sln. Daba jau taip kaip veselei tai̇̃sos kožnas vienas Kv.
31. tr. Grg, Pnd, Rk, Trgn, Lb organizuoti, rengti: Taisýti karo žaidimus NdŽ. Vaikiai nibrę tai̇̃so Krš. Liuobam i mas tus vaidinimus taisýti Vgr. Anie pri Steckio vakarelį tai̇̃sė Slnt. Smiltynėj gegužines tai̇̃so Brž. Jie leidžia ir knygynus, ir skaityklas kurti, paskaitas, vakarus ir spektaklius taisyti rš. Gaidelis pirmiausia pradė[jo] korą (chorą) taisýt GrvT131. Ir tą šventę taisė kas metai J.Bil. Pagirių gelžkelio salėje mūsų jaunoji dailininkų draugija taisė koncertą Pt. Dažnai žaidė muzika ir buvo taisomi net šokiai J.Balč. Pasibaigus mokslo metams, buvo taisomos gimnazijoje tikros iškilmės Mš.
| Ir ant to buvo atejęs, idant tenai taisýtų atpirkimą mūsų DP2.
32. refl. telktis, rinktis: Tad žmonys anie tai̇̃sės į būrius, bet anie nežinojo, pri ko prisidėties Vgr.
33. intr. Sut, I, N, FrnW taikyti (į taikinį): Taisau ing žymę SD455.
34. tr. kreipti reikiama linkme: Taisyti, sukti kur reikiant I. Klausykime karštai žodžių Jo … ir pagalei Jį taisykime tikėjimą ir gyvatą mūsų DP298. Pažiūrėjo ing dangų rodydamas mumus …, kur visas dūmas ir veikalus mūsų taisyt turime DP319. Ir valdžioja, ir tai̇̃so Dvasia šventąja DK40. Ne fortūna, bet Dievas veikia, tai̇̃so ir skiria, ir rėdo DP335. [Dievystė] valdė ir taisė visuose veikaluose žmogystę savo SPII113. Pasirodyt tiemus, kurie sėdi tamsybėj ir šešėlyj smerties, taisyt kojas mūsų and kelio pakajaus Ch1Luk1,79.
35. intr. gretintis, ketinant ką daryti: Piktos anos (bitės), tai̇̃so tik į akį kąsti! Vgr.
| refl.: Kam prie gerklės taisýtis (ruoštis nužudyti) NdŽ. Anie jau taisos pri langų – muš langus Šts.
36. refl. gretintis, taikstytis, šlietis (prie ko patinkamo): Toks negražus, mažilelis, o tai̇̃sos pri tokios gražios mergos! Krš. Koki mun parėdkininkė patiks, nu taisýsuos taisýsuos! Tl. Taip graži ta duktė, kad ans tai̇̃sos iš kiek kartų pri tos Lk. Par vėlai, vyreli: kalvis pri anos tai̇̃sos Trk. Tas bagotasis to biednojo nemylėjo, o tas – ans vis tiek tai̇̃sos pri ano LKT48(Žd). Sakė, ka pry ano tai̇̃siusys Šll.
| Jau, vaikali, pri morkų taisáis, o pats pasirauti, nusiskusti negali?! Krš.
37. refl. DūnŽ rastis, reikštis, mestis (apie ligą, skausmą): Sudžiūvau, a čia vėžys tai̇̃sos?! Krš. Ka jau koki sklirozė tai̇̃sos, anie nepagydo Trk. Jau anam tai̇̃sos smertis, jau ans tura mirti Jdr. Taisos kvaroba Žrm. Toliau belaukiant, kad parstotų sopės, ėmė taisytiesi didesnės J.Jabl.
38. godžiai valgyti, kirsti: Nu, vyraliai, ans i tai̇̃so gerai: puskepalį duonos jau benga Šll. Kad jis tai̇̃so tą mėsą! Ėr. Pasigarsiuodamas tai̇̃so virtienius Jnšk. Kad taisiaũ, tai taisiaũ – [kopūstų] rūgštis net kvepia! Trgn. Pakūlėtum rankom ben pusrytį, tai net apsiputojęs taisýtum Ds. Kad tai̇̃so, net ausys lepsi Sv.
39. mušti, daužyti: Skubina, lekia, lygiai kad jį kas virže taisýtų Ėr. Kai vanagas vištą da vis tai̇̃so [žmona vyrą] Žrm. Kap ėmė jį pagaliu taisýt! (ps.) Švnč.
ǁ naikinti: Kad ėmė griaut, taisýt pacukus katė! Ėr.
40. tr. šnek. brangiai imti, plėšti, lupti: Mieste žmogų visur kur tai̇̃so Jnš.
◊ batùs taisýtis rengtis mirti: Metų galas netolie – reik batùs taisýties Klk.
dambràs taisýti rengtis verkti: Jau vaikas dambràs tai̇̃so Skrd.
dū̃šią taisýti pagiriotis: Šįryt ejom dū̃šios taisýt Pln.
į keliùs taisýtis stengtis įsiteikti, meilikauti, žemintis: Gal į keliùs kame tai̇̃sos? Trk.
káilį taisýti mušti: Sugrįžo supykęs pas raganą ir kaip pradės vėl jai káilį taisýt VoL333(Jnš).
kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė tartum taip ir reikėjo: Nueitu kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė: nesą numie Gršl.
klỹną taisýti mušti: Menkai kiek kas, tuoj [tėvas vaikui] klỹną tai̇̃so Jnšk.
kójas grabañ taisýti rengtis mirti: Žmogus sudaužytas ligų, tai tik taisýk kójas grabañ Svn.
kójas taisýti Sn, Švn, Lbv, Plv, Šmk, Brž, Kltn, Šll rengtis (eiti, bėgti, keliauti, ką daryti): Taisýkit, mergos, kójas – šiandien kaimynuos šokis Gs. Vokytys tai̇̃so kójas an karo Krš. Taisýk kójas, brauksiam – ir taip sutems, kol parsikapstysiam Šv. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas, kojas taisyk S.Dauk. Taisyk kojas kelionėlėn, nešk mergelei dovanėlių LTR(Rtn). Žirgeli manas, juodbėreli manas, tai̇̃sai kójas – ilgas kelias in mergelę jotie (d.) Dglš. Oi žirgeli juodbėrėli, taisýk kójas in kelelį DrskD49. Oi žirgeli mano, juodbėrėli mano, taisyk kojas ant kelelio – pri mergelių joti D71.
krãmę (kùprą, nùgarą, pažándes) taisýti mušti: Krãmę tai̇̃so: deda, ka velniai juokas Žr. Viens su botkočiu jau Pričkaus nùgarą tai̇̃sė K.Donel. O kad tie vaikai ėmė kùprą taisýt jam! Erž. Vienas antram su kumstėmis tai pažandes taisė, tai plaukus ir barzdas dailino TS1903,9. ×
prie kalniẽriaus taisýtis rengtis mušti: Tie ėmė vėl prie kalniẽriaus taisýtis Jnš.
skùdurus taisýti Trg mušti.
stygàs taisýti Mrj giedoti: Sode lakštingalėlė netaiso jau stygų LTR(Mrj). ×
striūnàs (strūnàs) taisýti Alk rengtis verkti: Nutilau, kai pamačiau, kad jau mergelė tai̇̃so strūnàs Smn.
vélnius taisýti vaidytis, triukšmauti: Bet daba y[ra] nusiliovęs po tų visų muštynių, nė kokių velnių̃ nebtai̇̃so Trk.
anttaisýti (ž.) tr.
1. pritvirtinti: Ant žagrės ančtaisýti du noragai Mžk. I plaukai [išdrožtų] stirninų kaip tikri anttaisýti Ms.
2. uždėti, įtalpinti: Teip norėjau tų šiaudų ant tų rugių kaip norint anttaisýti KlvrŽ.
aptaisýti tr. Š, LVI130; M, RtŽ, Ch1ApD5,6, MP131
1. N, Rtr, NdŽ, KŽ, Ig, Pbr kiek pataisyti, paremontuoti: Šiek tiek aptai̇̃sė savo trobą Kv. Aple dvidešimt kalvaratų aptaisiáu, i dar neša Užv. Ko norėti iš tokių meistrų: biškį aptai̇̃sė [radijo aparatą], piningus susiglemžė ir išdulkėjo Šv. Reikia prieš žiemą dar šulinys aptaisýt Alv. Šiemet aptai̇̃sėm ir langus Ad. Aptai̇̃sėm namą pamažu Grv. Žiūrėk, va aptai̇̃sė burlečius, mažna gi da nešiot Ktk. Reikė buvo šiaudų dengtie pelėpę, reikė buvo visur aptaisýtie Smal. Siuvėjas, drapanas aptai̇̃sė Všk. Jundu aptaisė tą akrūtą, aplopė, apklijavo, kad vanduo niekur neįeitų DS262(Rs).
| refl. tr., intr.: Ano pusė [pirkios] visai nebuvo taisyta; dabar, kai apsiženijo, tai ir apstai̇̃sė Smal. Apstai̇̃sėm namus i gyvenam Dglš. Apsitai̇̃sė i gyvena to[je] trobikė[je] Grd. Kad apstaisýtų su namais, gal nusgodot (nusipirktų) kokią [karvę] Str.
ǁ Klk aplopyti: Jis stogus aptai̇̃sė – vyriškas vis Pgg. Pliorui stogai aptaisýti, kur tik kiaurai – užkamšyti JD181. Nu, tai tave (tavo drabužius) jau aptaisiaũ Krok.
2. Pbr padaryti tvarkingą, tinkamą: Gyvenimą aptaisýk J. Ant ta kalvele riogso kryžauna gerai aptaisyta mūro bažnyčia M.Valanč. Toras apent, kaip buvo, aptaisýti galėsiat Kl.
| refl. tr.: Ant trejų metų nieko nuo ano nereikalaudavo, kolei išsistatė savo trobas ir kolei savo gaspadorystę apsitaisė DS167(Rs).
3. refl. apgyti, apsveikti: Tai jis paskum kap apsitai̇̃sė truputį, tai nežinau, da metų kiek gyveno Eiš. Kas pas mus pagyvena, tas apstai̇̃so Rud.
4. Iš, Dkš aplyginti: Dėsi duonos kukulį, aptaisýsi ir išmausi po pečiu Slnt. Aš tik apdaužau [linų saują], o marti aptai̇̃so Rdm. Vyrai apbloškia [linų saują], aptaisýt gali ir vaikai Rdm. Kelkiatės ir jūs, mergelės, aptaisýkiat sau kaseles Žr.
| refl.: Kap jau dar tu eisi visas susivėlęs – nors kiek apsitaisýk! Dkš.
ǁ Kč, Lp, Krok vagojant, apkaupiant užverstą patvarkyti, atitiesinti: Mudu su rankom aptai̇̃sėm bulves Lzd. Aptaisiaũ cukrinius Brb.
5. LTR(Lbv), Krm, Čb, Trgn, Sdb, Slm, Grž, Šv aptvarkyti, apšvarinti, pagražinti: Kap atšils, aptaisýsim pie namų LzŽ. Apravėjau, aptaisiáu kapelius, vis geriau an širdies – tegulie Krš. Ne kapelio neaptai̇̃so, ne antkapio nededa Žeml. Kola gyvas, ė numirė, tai ažmiršta, i kapo nenori aptaisýt Dglš. Milžino moma pamirė, tai anas nue[jo] kapo aptaisyt LTR(Brsl).
| refl. tr., intr.: Apsitaisýti yra apsigerbti J. Mergaitės kiemelius nusišlavė, darželius apsitaisė Žem.
ǁ apvalyti: O kaip bulbes, a ten, tame sklepe, ir aptai̇̃sė? Trk. Svilini, kolei aptaisai̇̃ lig vertingumo (nj.) Dgp.
6. Š, LL130, NdŽ įrišti (knygą); uždėti viršelius, aplanką: Anas aptai̇̃sė visas knygas Str.
| refl. tr.: Apstaisýk knygas Ds.
ǁ Š, LL130, NdŽ įrėminti.
7. patvarkyti (patalą), apkloti: Biškį lovas aptaisýsu – akės[e] pašviesės Krš.
8. Š, LL260, NdŽ, Jrb, Bb, Mžš, Sv, Krš aprengti, apvilkti (drabužiais): Naujais [drabužiais] aptaisiáu, galės į mokyklą eiti Kv. Tiktai ką duktė daboja: ir valgyt duoda, ir aptai̇̃so, apiprausia Trgn. Aptai̇̃so [vestuvėse] kitą jaunąją ir pasodina galuj stalo, o svotas turi išpirkt vietą tikrai jaunajai Lel. Gul motutė ant lentyčių, juodais rūbais aptaisyta, aplink žvakėm apstatyta (d.) Gdr. Motriška toki aptaisýta, aprėdyta – morė Kal. Žiūri – guli aptaisýtas pėdas Krs.
| Gerki gerki, uliavoki, savo pačią šėnavoki: žiemą basos nelaikyki, čeverykom aptaisyki (d.) Brž.
| prk.: Pati egle tapo, jaunučiukus aptai̇̃sė vaikus rūbais lapo (pavertė medžiais) A.Baran.
| refl. Š, LL269, KŽ, LzŽ, Sdb, Všk: Apsitai̇̃sė išeiginiais rūbais NdŽ. Apsitaisýdavo [Lašininis] prastai, an botago škurlas pakabytas, i važiuodavo PnmŽ. Aš tą visą naktį apsitai̇̃sius išbuvau Jrb. Tokiums ilgums [sukniomis] apsitai̇̃siusios Vdk. Kaip kokie kotai – raudonai apsitai̇̃sę Krš. Prisipūškinusios ir išsipraususios išlipo ant kranto apsitaisýti Trš. Eik eik jau, tokia čiupė – kol apsitaisýs, ir vakaras ateis Šv. Bais gražiai apstai̇̃sius jaunoja Ktk. Apstaisiaũ balta momos seseres apatine, nešu bukietą sulig savim didumo Strn. Privarė moterų, apsitai̇̃siusių vyriškai Nj. Žiemą teip šiultai apstaisýdavau, vis tiek būdavo šalta Dgl. Šalta, dreba bobos, plonai apsitai̇̃sę, – vis tiek stovi Mžš.
| Apsitai̇̃sęs į mūšį (su kario apranga, prisikabinęs ginklų) NdŽ.
| prk.: Paukšteliai paūgėjo, apsitaisė pilkomis plunksnelėmis J.Jabl. Pavasarį … miškai apsitai̇̃so žaliais lapais OGLIII364. Zuikiai baltai, šiltai apsitai̇̃sę Vdk.
^ Kai apstai̇̃so – negraži, kai nustaiso – graži (asla) Kp.
ǁ refl. storai apsirengti, apsivilkti: Apsitaisaũ kaip pupų pėdas, tai nė kiek man nešalta Mžš. Kūtis nešalta, apsitaisiáu i sėdu Skd. Kad apsitaisė, žiemą po vartais nesušaltų LTR(Šd).
ǁ Vžns, Ds, Jnš parūpinti drabužių: Kam tų pinigų ma[n] reikia – vaikas aptai̇̃so Jd. Aptai̇̃sė tą savo dukterį jie gražiai, o kas iš to Jrb. Užgimė vaikas – nuejo į krautuvę, nupirko, aptai̇̃sė, o pirma reikėjo iš savo procės Žgn. O vaikų mes buvom aštuoni, nu i vis aptaisýti – i ką tu iš to aktaro! Lkž. Aptai̇̃sė nuo galvos lig kojų Mžš.
^ Skrynią drobių išrėžysi, pakol driskių aptaisysi LTR(Alv). Maža moteriškelė visą svietą aptaiso (adata) Tvr.
| refl. Ds, Dbk, Kvr, Krkn: Iš ko gi apstaisýsi, jeigu nedirbsi? Kp. Duonos gana, ale apstaisýt, rūbo reikė[jo] [, todėl tarnavo] Vdn. Uždarbiavom – pinigų reikėjo apstaisýt Lb. Reikia iš to ir apsitaisýti, apsiauti Krtv.
ǁ refl. KŽ, Vg, Lnk, Kdn, Tj persirengti kuo: Par Užgavėnes apsitaisýs kiti gerve, kiti – smerčiu Všv. Bernukas apsitai̇̃sė až jaunąjį, mergzna – až jaunąją LKKIII200(Lz). Cigonais apstai̇̃sė i landžioja po pirkias Klt. Ant vestuvių ateidavo čigonai apsitai̇̃sę (čigonais persirengę) Ps. Vaikščiojo jo diedukas apsitai̇̃sęs gerve per Kalėdas Ldk. Toj ragana apsitaisė karaliene ir pasitiko karalių LTR(Al).
9. Š, Sdb, Sdk, Vb, Sv aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Vaikus gražiai parėdo, aptai̇̃so Kb. Vaikam dabar gera gyvent: vaikšto išsipūtę, aptaisýti Slm. Kad vedu kur vaiką, vis aptaisaũ, teip sau nevedu Svn. Tą savo dukterį aptai̇̃sė, net čiuža Mžš. Tų vaikų eilios būdavo, visi basūs, pliki – ne teip kaip daba aptaisýti Ps.
^ I kelmą aptai̇̃sai – bus gražus Dglš. Aptaisýk stuobrį, ir tas bus gražus Krs.
| refl. Š, Varn, Krtn, Kvr, Ėr, Ukm, Slk, Trgn, Lb, Ad: Ka reik eit an balio, tai jin labai gražiai apsitaisýdavo Slč. Daba žmonys i apsitai̇̃sę, i pavalgę Kdn. Tau jau nereikia apstaisýt, duok jauniem Žl. Apstai̇̃sęs, net gurgžda Klt. Tarnaudavau, neturėjau kuom apstaisýt: pakulnis sijoniukas ir bliuzkelė pakulnė Aln. Kaip aš atamenu, katros turėjo apstaisýt, tos buvo pagerbtos Lel. Kokia jau šventė šiandiej, kad teip apstai̇̃sęs? Sdk. Uždek, matuše, žvakelę, aš nusiprausiu burnelę, apsirėdysiu, apsitaisysiu, rasi nesimatysme StnD26.
10. LL193,196,198, NdŽ, KŽ, Nm, Jnšk papuošti: Dideliai puikiai atrodė: visa balta, galva rūtais aptaisýta Šv. Karves aptai̇̃som, vainikus an ragų uždedam Sug. Su arkliais važiuodavo, arkliai aptaisýti gėlėm ir kasnykais Všk. Aptaisýk suknelės pakraščius, bus daug gražiau Ds. Mergaitės aptai̇̃sė vaiko grabelį Sv. Par Sekmines gėlėm aptai̇̃so vartus LKKVII203(ČrP). Daugiausia gonkų mūsų sodžiuj aptai̇̃so par šventą Joną Skrb. Rytoj Onelės vardo diena, reikia aptaisýt [vainiku] PnmR. Sulaukę kampą aptai̇̃som [per vestuves] Kdn. Žibalines lempas aptai̇̃som su popieriukais raudonais, žaliais Trs. Visi kapai baltai (baltomis gėlėmis) aptaisýti Pc. Pataisydavo gegužines, kalnelį gražiai aptaisýdavo Adm. Pamatė viduo brangį su deimantais aptaisytą kryžių M.Valanč. Prieš kiekvieną jų (bajorų) stovi rago taurė, auksu ir sidabru aptaisyta V.Krėv.
| prk.: Žinau, pasibaigs tas audros ūžesys, pavasaris žemę žiedais aptaisys V.Myk-Put.
| refl. LL269, NdŽ.
11. P, Jnšk, Mšk apdengti, apdėti: Atejo vaikas kupečių aptaisýt – bijo, kad nelyt Slm. Tas bitis reikia, kaip ateis ruduo, apžiūrėt, šiltai aptaisýt Kair. Žaltys pridegino pilną duobę anglių ir aptaisė su velėnom taip, kad nebūtų žymu MPs. Stalai balta drobe buvo aptaisýti Adm. Bejodamas nujojo į vieno karaliaus dvarą, žiūri, kad visas dvaras juodai aptaisytas BsMtI169.
| refl. tr., intr.: Apsitai̇̃sę (apkalę lentomis) stubą gerai, susitvarkę juodu buvo Jrb. Dieną langai nušilo, o ant nakties vėl apsitai̇̃sė Dkš.
ǁ aplieti: Atsparios rūgštims turi būti medžiagos, kuriomis aptaisomi kai kurie pramonės statiniai rš. Kiti su pikiu, sakais ir vašku aptaisyti ir didžių žvakių vietoje uždegti prš.
12. padaryti tinkamą, parengti darbui: Jei gerai būsi jau aptai̇̃sęs, ta (tai) jau būs labai dailus audeklas Rt.
| refl. tr.: Ponia pamokindavo apsimesti, apsitaisýti [siūlus austi] Krkl.
13. apdirbti (žemę): Arklio nėra, nė kaip tą darželį aptaisýt Kr.
14. šnek. su noru suvalgyti, suėsti, sudoroti: Ė viską aptaisęs [velnias] iškūrė Gmž(Krd).
15. Ds, Dgl, Jnš, Srd, Krž šnek. apmušti, apkulti, apdaužyti: Jis bijo, o aš aptaisiaũ aptaisiaũ kriukiu, ir baigta! Gs. Ta kas gi tave taip gražiai aptai̇̃sė? Šv. Tokiam dar mažai šonus aptaisýti! Krš. Tik snukį aptaisýt tokiam! Alv. Kap aptaisýsiu aplink ausis! Tvr. Aptai̇̃sė per ausis i paleidė Dglš. Tėvas tą netikėlį kartais i diržu aptai̇̃so Ėr.
16. DŽ, Dgl, Trgn, Ėr šnek. apgauti, apmauti, apsukti: Aptai̇̃so [girtuoklius] kaip šiltą vilną DūnŽ. Tai kad aptai̇̃sė – kaip čigonas su arkliais! Ds. Sukčiai teip aptai̇̃sė žmogų, kad liko be pinigų ir be arklio Jnš.
| refl.: Pigiai parduodamas labai apsitai̇̃sė Jnš.
ǁ Mlt, Dgl, Slm, Erž apvogti: Girdėjau, kad tave puikiai aptai̇̃sė Vvr. Ot aptai̇̃sė girtą tave: ir kalnius nuvilko, ir pinigus iškratė Dbk.
ǁ Šts, Ms, Lkš apvilti, suvedžioti (merginą): Kiek anas mergų aptai̇̃sė! Ktk.
ǁ padaryti žalos: Praeitais metais mumis aptai̇̃sė (šernai bulves iškniso) Yl.
ǁ refl. tr. pasidaryti ką bloga: Susirgo, pats save apsitai̇̃sė Krš.
17. euf. apdergti: Užsirito ant akmens ir aptai̇̃sė teip labai Jnšk.
| refl.: Apsitai̇̃sė vaikas Nj.
18. apnuodyti (valgį) ar užkalbėti, kad pakenktų valgančiam: Ji mūs valgio nevalgo: jai atrodo, kad aptaisýtas Rmš.
atitaisýti tr.
1. Š, NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, tinkamai sutvarkyti: Tas nutrūko, tas nūdilė, kitas apvirto – viską reikėjo atitaisýti Trk. Peilis į vieną pusę nuverstas, – kai tik atitaisiaũ Jrb. Reikė attaisýt, ba rudenį sugriuvo [bulvių rūsys] Dg. Pas mum sugadino i niekas nebeatitai̇̃so tos drenos Bsg. Atitai̇̃so Rygos senamiestį RdN. Paminklinė ta bažnyčia, valdžia liepė atitaisýt Škt. Namelius atitaisysime ir visa priruošime didžiam metui! Vd.
| refl. Š, NdŽ: Sėda važiuot, tai brika brinkt, rodos, atsitai̇̃sė – i parvažiavo namo Mšk.
2. NdŽ, KŽ pašalinti įsibrovusias klaidas, apsirikimus: Atitaisýti tekstą DŽ1. Suriktas raštas – reikia atgal [pakojos] mint, atataisýt Kvr.
| refl. tr.: Ir Viktariukas šiemet pavardę atsitai̇̃sė, kai pasus ėmė Slm.
3. panaikinti, išlyginti neigiamus kokio veiksmo, elgesio padarinius: Aš, Mikeli, padariau didelę, nebeatitaisomą kvailystę I.Simon. Auklėjimo klaidos sunkiai atitaisomos rš. Paleidai kalbas aplink mune, nuplėšei šlovę, daba imk ir atitaisýk (atšauk) viską Vkš. Senoji Karalienė buvo maniusi atitaisyti marčiai pasakytus per daug aštrius ir neapgalvotus žodžius I.Simon. Atmeni vokiečių riterį, kuris norėjo tau gero, bet tapo priežastimi neatitaisomos nelaimės V.Krėv. Žinojo, kad tai, kas atsitiko, buvo baisu, neatitaisoma V.Bub.
^ Klaidą greit padaryt, o atataisýt sunkiau Klt. Ašarom klaidų neatitaisysi LTR(Zp).
atitai̇̃somai adv.: Steponas Kašauskas buvo paprašytas palikti policiją, kurios mundurą jis suteršė neatitaisomai J.Balt.
| refl.: Teip piktai atsakė, tik paskui atsitai̇̃sė Adm.
ǁ atlyginti, atmokėti, atsiteisti: Tėvo padarytas skriaudas žmonėms ji pamažu atitaiso V.Myk-Put.
4. KŽ grąžinti į buvusią gerą būklę: Sveikata neatitai̇̃soma, kojos skausta Vdk. Niekas neatatai̇̃so jau [sveikatos] Švnč. Barsčiau, sūdžiau, bet nebeatitai̇̃sė [mėsos] to druska Mžš. Man dabar nebėr mislies atataisýt gyvenimas Skp. Meinardas, didis mistras, attaisęs ir padauginęs savo kareivius antplūdusioms gaujoms kryžnešių, traukė visuomenę į Lietuvą S.Dauk. Aš tave (šeimininko išvarytą šunį) attaisysiu, apent kad tu paliksi geru S.Dauk. Ką attaisýti KI575.
| Pakajus tarp Dievo bei žmonių vėl attaisytas (atkurtas, atstatytas) esąs brš.
| refl. Š, KŽ, Vkš, Krs, Skp: Jau ji daug geresnė, i veidas atsitai̇̃sė (pasidarė nekreivas) Stak. Kaži ar ta mano sveikata atsitaisýs? Rs. Daba papasnykuotumi [kaip kad anksčiau pasninkaudavo] po septynias savaites, teip atsitaisỹtų (praeitų, išnyktų) i kraujo kalkėjimas, i tas kraujo spaudimas Všv. Buvo karvei vienas spenys pagedęs, paskiau atsitai̇̃sė Mžš. Paskiau jau dvaras tas atsitai̇̃sė, jau buvo duonos užtenkamai Vvr. Po pietų oras atsitai̇̃so Rsn. Kaip metai atsitaisys, pabrings ir rugiai Šts. Jis jau atsitai̇̃sė (vėl prasigyveno) Lp. Kai pradėjau dobilus sėt, vėl atsitai̇̃sė žemė Srv. I tuoj pienas atsitai̇̃sė karvei, i kaip davė, teip vėl duoda karvė pieno Lnkv.
ǁ LTR(Brž) padaryti gerą, patobulinti, perauklėti: Kad aš atitekėsiu, tai tą kiemą (kiemo gyventojus) atitaisýčia Krč. Kad tei[p] žmogus prigimęs, sunku tą prigimimą atitaisýt Skr. Ta kraujo viera vienat attaiso ir baisingiausiuosius Ns1850,2.
^ Geras ir žodžio klauso, pikto ir lazda neatitaiso PPr89(Šll).
| refl.: Tei tai gana pasiutęs vaikyščias buvo, ale iš armijos grįžęs atsitai̇̃sė Nm.
5. Slm pagydyti: Jis daug žmonių yr atitai̇̃sęs Skr. Pasakė – su ta ause savo amžiuo[je] nebgirdėsi; tą atitai̇̃sė Rt. Lašelines ėmė statyti – atitai̇̃sė Rdn.
ǁ refl. BŽ83, Tl, Upt, Ps, Lp, Ml pasveikti, pagyti: Davė vaistų, i ta koja atsitai̇̃sė Jrb. Tris keturius metus negirdėjau, paskui atsitai̇̃sė ma[n] [ausis] Smln. Sako, jeigu dabar nešios akuliorius, tai paskum atsitaisi̇̀s akys, nebereiks nešiot Slm. Galva jau atsitai̇̃sė, nebe teip skauda Rm. Atsitai̇̃so inkstai nuo šaltekšnio Sk. Pradėjau gerti šv. Jono žolynėlius, tikiuosi atsitaisýsiąs A.Baran. Biškį atsitai̇̃sos nugara Rsn. Kiek aš prisikentėjau su ta savo rankele, dabar jau biškį atsitai̇̃sė Šv. Nėr ko norėt greit po tokios sunkios ligos – iš lengvo atsitaisỹs Pg. Šita liga [sergantys] nedaug kas atstai̇̃so Trgn. Gyvatę tą išverda, duoda – i pradeda ėst, i kiaulės tada atsitai̇̃so Bsg. Da vis neatsitaisaũ – tokia galva sunki, ūžia Mžš. Mano sveikata ir pablogėja, ir vėl atsitaisaũ Krs.
| prk.: Ėjo atsitaisýt (atsipagirioti), ir visai nusitaisė Rmš.
ǁ atstatyti į vietą (išnirimą, lūžimą ir pan.): Narininkas daktaras būtum pirštą atitai̇̃sęs Jdr. Lūžgalius atitaiso chirurgai, atpalaidavę raumenų įtempimą ir numalšinę skausmą rš. Daktarai šiaip taip atitaisė ranką, – ir jis pagijo J.Bil. Katra [karvė] atsiveda, tai dantys, sako, palaidi – reikia atataisýt Alks. Led atitaisiaũ išsiveržusią žarną Rm.
| refl.: Padeda atsitaisyti užsispaudusiai [žarnų] kilpai rš.
6. tr. nupenėti: Ale tavo arklys atataisýtas, riebesnis až mano Ml.
ǁ refl. Dbk, Ds, Skdv, Plt sustorėti: Gerai valgo, tai ir atsitai̇̃sė, nei pažint nemožna Vrnv. Kai sirgo, buvo kaip mūkelė (labai liesas), o dabar jau atstai̇̃sė Lel. Nežiūrėk, kad dabar kūdas – an žolės atstaisi̇̀s Sdk. Nors stipriai [ežys] sublogsta bemiegodamas kiaurą žiemą, ale tai niekis: stojus šilumai, išbunda ir vėl atsitaiso Blv.
7. refl. atgauti jėgas, sustiprėti: Išsisirgai, sudžiūvai kaip kuokštelis – kada tu atsitaisýsi! Srv. Nedavęs gyvatei atsitaisyti, šerniukas ėmė trypti ją kojomis Mš. Šuniukelis atsitai̇̃sė, atsigavo, i bėgt su tuo žiedu in paną (ps.) Tvr.
ǁ Sdb atsigauti prastai augus: Pupelės ėmė ir atsitai̇̃sė Mrs. Ma[no] sodas ėmė augt, lapai atsitai̇̃sė Dv. Dabar jau atsitai̇̃sė plaukai Rėnytės Kp.
8. Šil atburti, atkerėti, atkalbėti: Buvo toks raganius: ar pienas sugenda, ar kas, tai jis attaisýdavo Dg. Tas senis ėjo pas kokį ten užkalbėtoją ir gyrėsi, kad tas atitai̇̃sė smuiką Ar. Vienas [burtininkas] atatai̇̃so karvę, kitas visai pagadina Lb. Paburia ir atitai̇̃so karvę, vėl pieną duoda Pnm. Jeigut jį gražiai paprašo arba girdo, tai anas attaiso, o kad teip neužprašysi, tai palienka DS340(Vlk). Tada [dieveris] pasakęs: „lįsk iš palovio“, … ir atataisęs žmogų BsMtII190(Krs). Ir tenai anas teip padarė – atataisė vyno šulnelį, nečystuosius išvaikė ps.
ǁ refl. atvirsti buvus paverstam kuo: Reik tą dukterį parplėšti, su tuo krauju aptepti – ans atsitaisys į žmogų LTR(Skd). Pasistiebęs [ožys] pagraužė tų obuolių – ir atsitaisė vėl žmogum ps.
9. Rm, Kp atidaryti (ką stipriai uždarytą, užtaisytą), atkišti, atkimšti: Teip kietai ažtaisytas [stiklainis], negaliu atataisýt Svn. Atatai̇̃sė butelį Ob.
ǁ atverti, atidaryti: Vartus atitai̇̃so valioj, įleidžia viduj RdN. Išeina, atitai̇̃so tuos duris, žiūri – senelis toks Pbr. Eik, atitaisýk daržinę, mat jau su šienu atvažiuoja Brž.
ǁ atidengti: Atataisýk langą – tamsu Svn.
ǁ atversti, atskleisti: Jei priseina žinot, atitaisaũ tą sąsiuvinį ir žinau Slč.
ǁ atlaisvinti, patuštinti: Reikia atataisýt vietą garaže ir papilt grūdus Slm.
×10. (sl.) atlikti, įvykdyti: Pakūtą attaisiaũ Lz. Bei ta afiera buvo vėl atataisyta giesmėmis, vamzdžiais, harpomis ir cimbalomis BB1Mak4,54. Kaip žemai giesmėmis attaisyta yra PK29.
×11. (sl.) paleisti: Attai̇̃sai tu mane Lz.
ǁ atleisti, pavaryti: Ponas attai̇̃sė iš darbo, to (nes) aš apsivėlavau (ps.) Lz.
×12. (sl.) išsiųsti, nuvaryti: Tuos banditus parinko ir attai̇̃sė LzŽ.
13. šnek. išlupti, išperti: Va, kai atitaisýsiu paskuigalį diržu, tai visi vakarėliai pasiriks! Ds.

×dataisýti (hibr.) tr.
1. priderinti: Ten ta mergaitė i nedatai̇̃so tą balsą Gd.
2. įkyrumu įpykinti, išvesti iš kantrybės: Mane teip datai̇̃sė, kad jau gal iš namų reiks išeit Dbk.
įtaisýti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q143, H169, R, MŽ, N, M, LL268
1. tr. Sut, L, Kl, Trš įstatyti, įtvirtinti: Tvoroje įtaisyti varteliai I.Simon. Įtaisýta varstote (staklėse) lentelė atsisėst Sdb. Užkerta itą dalgakotį, rukavėtį antai̇̃so LzŽ. Jei pjovėjys tura gerai įtai̇̃sęs dalgį, pjauna gerai Krž. Viena rankena įtaisýta [mintuvuose], i spauda aną Brs. Kuodelis ant lentelės intaisýtas LKT314(Ob). Ta [Užgavėnių] boba įtaisýta ant tekinio Sk. Aukštai bokštai išstatyta, viršuj kryžiai įtaisýta (d.) Vlkv. Išdirbino marmuro jo stovylą, kurią įtaisė į mūrą Tytuvėnų bažnyčio[je] M.Valanč. Įtai̇̃sė inkilą medyje DŽ1.
| prk.: Tokį aš jam gumbą kaktoj su samčiu įtaisiau, kad iš karto atvėso rš.
| refl. tr. Ser.
2. tr. Jon, Trgn padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Tokia mašina linam mint buvo intaisýta Dglš. Až pusė dienos ir antai̇̃sė tokią lovą Grv. Blėkele du [ragočiaus] ragelius apkala ir antai̇̃so veršiam jungus, an kaklo aždema LKKII224(Lz). Įsitaisiáu prytaisą musums (musėms) mušti LKT96(Krš). Kas tau intai̇̃sė tokį šakiakotį? Pns. Lopšiukus pabarėse intaisýdavo vaikam Dglš. Seniau ardavo vis arklais: tokie arklai mediniai antaisýti LKT284(Bgs). Reiks klepčius (spąstus) įtaisýti toms bjaurybėms (pelėms) – jau apsikęsti nebgaliu Šv. Kaupuose įtaisydavo vėdinimo angas rš.
| refl. tr.: Buvo įsitai̇̃sęs plūgą in jaučio ir in arklio Gg.
ǁ nutiesti (kelią): Čia tai jau intaisýta geras kelias LKT334(Smal).
| prk.: Aš siunčiu savo angelą pirm tavo veido, kurs įtaisys tavo kelią pirm tavęs NTLuk7,27.
ǁ refl. tr. Gs susisukti, susikrauti (lizdą): Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž.
ǁ sudaryti: Sąnariai taip įtaisyti, kad vieno kaulo gale yra įdubimas, į kurį įeina kito kaulo apskrita galvutė rš.
| I anų (aukštesnes pareigas einančių) taip pat gerklės įtaisýtos – taip pat su visais sprogsta (geria) Krš.
3. tr. Lb pastatyti (statinį): Prie to vingio įtai̇̃sė stotį Smln. Grapienė davė lėšų, tai įtai̇̃sė tą bažnyčią Pžrl. Par Varduvą paskuo įtai̇̃sė tiltą Pkl. Par upę pereit yr toks lieptas antaisýtas Kkl.
| refl. tr.: Tasai brolis, įsitaisęs tokius stiprius rūmus, ėmė spausti savo brolius, panorėjo juos visai išvaryti LTR.
ǁ KŽ, Slm, Plšk, Kvr, Ėr, Grz, Lnkv, Lkm įrengti: Gerai įtaisýta krautuvė NdŽ. Antai̇̃sė ituos namus ir gyvena LzŽ. Meistra buvo, intai̇̃sė namus, kur te! Klt. Ant tvarto vandens baseiną įtaisiáu Plšk. Tas malūnas su elektra buvo įtaisýtas i sudegė Ms. Vienas [trobos] galas stovamas, kitas neįtaisýtas Krš. Su rankoms septynius metus išmilžau, paskiau jau tus aperatus įtai̇̃sė Rdn. Pri muno augumo jau čia Viekšniūse įtai̇̃sė valcius Akm. Maniežą parvežė, intai̇̃sė Lp. Turim girnas, bet dar̃ intaisýtos an variklio Kpč. Šventorius intaisýtas lygumiukėj – teip karšta, kad nemona Dgč. Buvo antaisýta apie tą altorių eit keliais LTR(Slk). Katrie gerai įtaisýdavai, daug galėdavai ir su vėjiniu [malūnu] sumalt Gsč. Nori – įtaisysiu, kad vėjas sviestą muštų? P.Cvir. Čia tėvo viskas gražiai rūpinama, įžiūrima, įtaisyta J.Jabl. Tas didikas liepė įtaisyti savo namuose man kambarį J.Balč. Valdžia įtaiso du dideliu sandėliu maistui LTI476. Vislab ant gesinimo įtaisýti KII35. Intai̇̃sė šviesą (elektrą) Dgč.
| prk.: Bažnyčią sau … širdyse mūsų pabudavok ir intaisyk MKr7.
| refl. tr. KII35, Rtr, FrnW, Krt, Smln, Grz, Kzt: Įsitaisė stubą, i nereikia – niekas nemiela [, kai susirgo] Jrb. Galgi kokį įsitaisi̇̀s kambarioką rudenį Skp. Jau naujuose namuose gyvena, labai gražiai įsitai̇̃sę, kaip mieste Krs. Su broliu gyveno, buvo i antrą [trobos] galą įsitai̇̃siusi Vvr. Kalvę i buvo ne baika įsitaisýt – tėvas pinigų neduoda Slv. Daržinė[je] buvo įsitai̇̃sę šiaudūse slaptyklę Žd. Vandens triūbas įsitai̇̃sėm abypusiai stogo LKKIX151(Dv). Buvo anksčiau žmonės įsitai̇̃sę girnas, malūnėlius an maniežiaus Bsg. Jis tuoj atsikėlęs, įsitai̇̃sęs šviesą Sln.
4. tr. Rtr, Š, L, J.Jabl, NdŽ, Rsn, Krtn, Sv įkurti, įsteigti: Jau krautuves įtai̇̃sė, maisto kokio atveždavo Krt. Čia da tik kaimūse valgyklų nė[ra] įtai̇̃sę Lc. Mokyklą prieš karą antai̇̃sė Giriosa GrvT105. [Valdžia] ligonines įtai̇̃sė LKT245(Lg). Kultūros draugija yra įtaisiusi lietuvių kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems prš.
| refl. tr. Tj: Susivienijimo kuopa turėjo įsitaisius knygyną rš.
5. tr. pagaminti, patiekti (valgį): Įtaisė gerą vakarienę Mš. Liepė įtaisyti pietus ir pakvietė brolius savo M.Valanč.
ǁ gaminant įmaišyti: Taisomi vaistai – kad ko neįtaisỹtum piemenės (jaunos vaistininkės)! Rdn.
6. intr., Rtr, Š padaryti kam ką (paprastai bloga), įkliudyti, įkišti: Susiedu dėtas, įtaisyčio anam, nepadėčio Šv. Ot intai̇̃sė man bėdą! Btr. Kad jis (pusininkas) įtaisi̇̀s, tai mes nei sėklos, nei duonos neturėsim Ėr. Anas intaisi̇̀s geriau kaip kitas Sdk. O už kelių dienų to gaspadoriaus pagedo visi gyvuliai, turėjo visus užmušt ir užkast, tai jis tuosyk pažino, ką jam tas kerdžius intaisė BsPIV283. Už tokią kalbą aš tau intaisýsiu penkiolika parų Ut.
^ Vaikas įtai̇̃sė bėdos, tėvas negauna rodos Jnš.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Kad įsitaisiaũ su tais vaikais – tokie nevalyvi, tokie rėksniai Š. Tik bėdą anstaisiaũ su tais paršeliais Mlt. Instaisýsiu bėdą, kai pamesiu svetimus pinigus Užp.
ǁ tr. iškrėsti (juoką, išdaigą): Įtaisýti kokį šposą NdŽ. Jam reikia baika intaisýt! Nu ale kokia? Pns. Inpyko bernas, mislija: palauk, aš tau intaisysiu štuką LTR(Dkk).
7. refl. pasirengti (kokiam veiksmui, veiklai, įvykiui): Anas jo žentas ansitaisė keliaut ir nuej[o] LKKII227(Lz).
ǁ nusistatyti, pasiryžti: Buvau įsitai̇̃siusi nieko niekam nesakyti Krš.
8. refl. susitvarkyti, baigti: Jau mes su pjovimu ansitai̇̃sėm, liš liko linai rautie Lz.
9. intr. pradėti, imti ką daryti: Paskui įtai̇̃sė su alūnu vietiniai [kailius dirbti] Grz.
| refl. NdŽ: Paskui instai̇̃sė arkliais mašiną sukt Dglš. Daugiau įsitai̇̃sė skiedrom dengt [stogus] Pšš.
^ Ans neįsitai̇̃so skaityti, kaip Plungė degti Krtn.
ǁ refl. NdŽ, KŽ, Rt, Gl, Skr, Mlk, Sld įnikti, įprasti; įjunkti: Įsitai̇̃sė kas vakarą išeidinėti iš namų DŽ1. Įsitai̇̃sė tą patį kartoti BŽ267. Ir įsitai̇̃sė išvien dejuot Vdžg. Įsitai̇̃so gert tie jauni Sdb. Įsitai̇̃sė degti – iš trijų kartų degė Kuršėnai Krš. Įsitai̇̃sė šernai bulbes knisti End. Višta anstai̇̃sė dienadaržy[je] dėt Tj. Vaikas įsitai̇̃sė rėkt ir rėkia Rm. Vienas šėrikas įsitai̇̃sė miltus vogt Krs. O tos karvės, būdavo, kur įsitai̇̃so viena, te ir visos Paį. Įsitai̇̃sė rytais miegot Jnš.
ǁ refl. Jnšk imti smarkiai ką daryti, įsismaginti: Kai jis įsitai̇̃so eit, tai jo devyni šunes nepagautų Kt. Kaip įsitai̇̃so [kiaulės] lėkt, neužvysi Kvr. Per dieną smulkus lytus pamažėliais dulkino, o ant vakaro įsitaisė visa burna lyti Žem. Matos, ka jau tas lietus įsitaisi̇̀s ilgai lyt Skrb. Žvirbliui bėda tik tuomet, kada įsitaiso pustyti J.Jabl. Kai įsitaisys, būdavo, siausti kalnuose pūga, kai ims pustyt nuo Kazbeko sniegą A.Vien.
ǁ refl. Š, FrnW, Ėr ilgesnį laiką nesibaigti, nusistovėti: Lytotos dienos įsitai̇̃sė J. Ot kad insitai̇̃sė lietus – jau antra nedėlia lija Rod. Instaisi̇̀s jau, dabok, šalčiai Klt. Tu matai, koks šaltis instai̇̃sė apie Grabnyčias! Krd.
10. tr. padaryti tinkamą vartoti, naudotis (padargą, įrankį ir kt.): Tik parišk pakojas, ir audimas bus įtaisýtas Trg. Buvo staklės[e] šešios sienos intaisýtos – neišaudžiau Lel. Kolei intaisai̇̃ audeklą, tai privargsti Aln. Tris dienas dimus taisė ir nieko neišejo, tik Ona pabaigė intaisýt Ds. Kai įtai̇̃so, parodo, tai galėdavau aust, o teip tai nemokėjau Svn. O kas tau intaisė naujaisias stakleles? LTR(Klvr). Dveji treji metužėliai, kaip staklužes taisiau, ateis ir ketvirti, pakol įtaisýsiu JD766. Reikia žagrė intaisýtie, gaspadoriu pasakytie DrskD245. Duok man jaunam rodužėlę, įtaisyk žagrelę (d.) Smn. Intaisykie, tetužėli, naująją žagrelę BsO418.
^ Įtaisė drobę – išaudė tinklą LTR(Kp).
| refl. tr. Imb, Pl, Nm: Staklės išklerusios, i negaliu įsitaisýti audimo LKT109(Kv). Įsitaisýt nebemoka [jaunos], apmest audžiant Alz. Stalatieses instai̇̃sė aust Skdt. Instaisiaũ da tokį audeklioką, ale kad nėr kada audžia Sdk. Tas senelis pamokinęs, kaip reik į stakles įsitaisyti nytis, skietą Sln. Įsitaisė bernytis žagružę, pasijungė šėmuosius jautukus KlvD107.
ǁ N, KŽ suderinti (instrumentą): Intaisyti organai (vargonai) SD355. Užtraukiu strūnas, įtaisau, įtempiu R40, MŽ54.
ǁ Krkl išmiklinti, įpratinti daryti kokį judesį: Jo ranka neįtaisyta, jam negalima duoti į rankas gero dalgio M.Katk. Pamokytas [šieną pjauti] žmogus bemojuodamas pats įtaiso ranką rš.
11. tr. K.Donel1, Up įdirbti, įtręšti: Kap aš buvau intai̇̃sęs savo žemę! Kli. Galulaukė buvo, ale kai intai̇̃sė, tai matai dabar Sdk. Rendauninkas jau tau žemės neįtaisýs! Trk. Daržus dabar intai̇̃so gerai Ad.
12. tr. Š, NdŽ parūpinti, gauti: Jai puikius drabužius įtai̇̃sė Plšk. Jam įtaisiaũ vežimą Jrb. Iš tėvų nėr ką i norėt, kad parėdytų a įtaisýtų ką Slv. Už nunėrimą visokių niekiukų suknikę įtai̇̃sė Krš. Anam įtai̇̃sėm bitis, esam bičiuliai Pvn. Vaikuon dviratį už penkis šimtus įtaisiáu Kv. Dirbau kaip jautis, gyvenimus vaikams įtaisiáu Grd.
| prk.: Įtai̇̃sė vaiką i pabėgo Rdn. Trankykis par naktis su anuo – įtaisýs vaiką, galėsi šokinėti! Šv. Tiek ans žanysias, kol ans vaiką įtaisýs Trk. Klega, ką itą vaiką jai antai̇̃sė Juza GrvT67.
| refl. tr. J, L, DŽ1, NdŽ, KŽ, Kv, Trk, Pln, Plt, Grz, PnmA, Vl, Kt, Trgn, Vj: Kai visa buvom išsipardavę, tai vėl reikia visa įsitaisyt J.Jabl(r.). Įsitai̇̃sėm gerus arklius, tai dabar lengviau ir darbai eina Š. „Kalbos ir senovės“ honoraru aš įsitaisiau rudeninį apsiaustą K.Būg. Tai paskui įsitai̇̃sė i mano tėvas geležinę žagrę LKT190(Šk). Senovės ūkininkai kokį žebenkštuką pamatydavo, tokią karvę įsitaisýdavo – labai eidavo į ranką Vg. Balanai pasibaigė, instai̇̃sėm grikį (spingsulę) Klt. Po tam liktarną įsitai̇̃sėm i skalų nebskaldėm Všv. Tokį sodną įsitai̇̃sęs negersi i nesiusi Akm. Įsi̇̀taisiau birbynę, išmokau grajyti Klk. Įsitaisiáu vieną avilį bičių Pgg. Antai Puidokai buvo įsitai̇̃sę [kuliamąją], par kiemus liuob važiuoti Gršl. Įsitai̇̃sė kiti bliukį, o man ar teko kult su kultuvais Gsč. Aš pirmasiai [geležinį] plūgą instaisiaũ Švd. Mano buvo insitaisýta (pasirinkta) toks kelmas: atsisėdi ir mataruoji meškerę Ob. Tokiu būdu esą galima dideles daugybes gero mėšlo įsitaisyti A1884,78.
| Iš kur tokį vyrą įsitai̇̃sėt (apie atėjusį pas didesnius vaikus mažą vaikiuką)? Krš. Abu durniai netikusias bobas įsitai̇̃sė, tai dabar ir vargsta patys Krs.
^ Prieš nusigyvenimą įsitaiso ožką LTR(Grk). Neturėjo boba bėdos, tai paršelį instai̇̃sė Sdk.
| prk.: Priš amžiaus galą įsitai̇̃sė vaiką – kur mergos protas?! Rdn. Įsitai̇̃sėt tokį pasiutusį vaiką ir augykitės! Sml.
ǁ įkalbėti, įpiršti: Ans norėjo vieną dukterį munie įtaisýti Als. Gerą buvau įtai̇̃sęs (prirodęs) jam žmogų (piemenį) Rm.
| Pri miško galo Virkutis ir įtai̇̃sė anam tą gyvenimą ten Trk.
13. tr. R37, MŽ49, Š, KŽ, LzŽ, Slm pasirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, padėti gauti vietą, įstatyti: Įtaisiaũ aš jįjį į gerą vietą J. Čia tokią Adomaitienę įtaisiaũ į virėjas Jrb. Vaikas dar nebuvo įtaisýtas į darželį, ir neturėdavo kur palikt Kn. Par pažįstamus aną ten įtai̇̃sė Šv. Norėjo i muni tatai čia anie įtaisýti ten į tą ubagyną Ms. Nuvedžiau jį prie krautuvės ir intaisiaũ eilios pradžioj Ut.
| refl. Rtr, KŽ: Tokie čia tie darbai, tokios čia tos algos, ale čia įsitaisýt sunku Jrb. Į tokį gerą darbą įsitaisiáu Trk. Instai̇̃sė an darbo Lt. Paskiau kap įsitaisýsiatav, muni priimsiatav Slnt. Ale tu čia ir įsitai̇̃siusi kaip inkstas taukūse Šv. Dabar įsitaisiaũ kaip į devintą dangų Trs. Jie abu prie nuolatinių darbų įsitai̇̃sė Krs. Dėdė įsitai̇̃sė tada krautuvėn dirbt Skp. Jis visur visuomet sugebėdavo turtingai ir sočiai įsitaisyti B.Sruog.
14. refl. LL268, Rtr, DŽ1, Trk, Kv, Plšk, Jnš, Strn įsikurti: Buvo įsitai̇̃sęs prie vieno žmogaus Gršl. Pardevė i tą savo ūkį ir įsitai̇̃sė Endriejave End. Da neintai̇̃sė [pirkios] suvis, ale instai̇̃sė – bi tik savoj Lkm. Kazienės klėtelėj kaip insitai̇̃sė, tai ir neina niekur Km. Jis poniškai įsitai̇̃sė BŽ151. Pri pat kelio i ten įsitai̇̃sė toks vengras, pasivertęs į velnią (ps.) Šv.
ǁ nepageidaujamam kur nors būti, atsirasti, įsiveisti: Šiemet ka buvo insitai̇̃sę briedžiai – prie šulnio guldavo Šd. Kažin ar tik ne šeškas būs į daržinę įsitai̇̃sęs Šv. Mūsų gryčioj šiemet svirplys įsitai̇̃sė Pnd. Vieną dieną buvo meškos į rugių lauką įsitaisiusios LTR(Klp). Ten įsitai̇̃sė tokie kuliganai Žeml. Kad sode prie obelei įsitai̇̃sius šiurpė, tai neraudavom – tegul žydžia Svn.
15. refl. NdŽ, Kpč, Prn užimti patogią vietą (patogiai atsisėsti, atsigulti, atsitūpti ir pan.): Kad guli kralikai instai̇̃sę! Drsk. Šuva įsitai̇̃sė kertėj ir drybso Rm. Akis primerkė Petras, pajudino pečius, geriau įsitaisydamas atgultoj vietoj J.Balt. Katinėlis po egle, po šakom įsitai̇̃so ir atsigula (ps.) Nm.
| prk.: Toks vaikis galėtų pats dirbti, ale ne: įsitai̇̃sė tėvuo ant galvos ir nei ausų sau nekrutina Šv.
^ Įsitai̇̃sė kap velnias į ropes Gž. Įsitai̇̃sė kaip višta ant kiaušių Šv. Įsitai̇̃sė kap šuo kanapėse (gerai, patogiai) Kt.
ǁ įsisprausti: Jau a kur bijojau, ejau, ta (tai) aš įsitaisýsiu į vidurį Kl.
16. tr. surengti, suorganizuoti, atlikti: Vakare universitete įtaisėme visą lyginamosios kalbotyros seminarą Šlč. Valdžiai neleidus paskirtuoju laiku to koncerto įtaisyti, pranešimas apie jį pasirodė laikraščiuose tik už dienos Pt. Draugija įtaisė tris šeimyniškus vakarėlius savo bute rš.
ǁ įvesti: Blaivybę buvo įtai̇̃sęs tas vyskupas Ms.
17. refl. Vdn persirengti kuo: Anas pats insitai̇̃sė až mergutą ir atej[o] pas tuos tvartus arklių vogt (ps.) Lz. Ubage instai̇̃sius nuejo berno namuosna LTR(Slk).
18. tr. gražiai aprengti, aptaisyti, papuošti: Ją intai̇̃sė kap ponią LzŽ.
| refl.: Insitai̇̃sęs kap an mišios Mrc. Žiūrau – eina jaunikis išsiprausęs, visas puikiai įsitaisęs Tat. Rūbų reikia – instaisýt nori, ė dirbt tingi Dgl. Labanoro merginos gražiai instai̇̃sę Sug. Kad ir nevalgęs būsiu, bet instai̇̃sęs Trgn.
19. tr. aprūpinti drabužiais, aprengti: Antai̇̃sėm vaikus LzŽ.
20. tr. išpuošti: Graži Imbrado bažnyčia, labai intaisýta Slk. Žvaguliai žlega, arkliai intaisýta Švd. Nerasit gražesnių [kapinių], kap tę intaisýta Kpč.
21. tr. sukelti (ligą): Tie vaistai gydo vieną, o įtai̇̃so kitą Smln. Matyt, nori su ta amžina kiaušiniene skrandžio opą įtaisyti, ne kitaip rš.
| refl.: Iš daktarų knebinėjimo vėžys įsitai̇̃sė Krš. Įsitai̇̃sė ir įsitai̇̃sė toks karkulys Trk. Įsitai̇̃sė šašiukai tokie nosy[je] Rm. Baimė ema, kad jam nebūtų įsitaisius gelta Grž.
ǁ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Įsitaisiaũ tokią slogą, kad atkvapo nėr pro nosis visai Jrb. Gėrė ir įsitai̇̃sė ligą Rmš. Kad įsitai̇̃sėm, tai įsitai̇̃sėm visi ligas lig mirties Krs.
22. tr. Sut pasukti tam tikra linkme: Mes ją intai̇̃sėm geran kelian, ana paėmė ne tą kelią Lkm.
| prk.: Tuog tad būdu tur būt intaisýta širdis mūsų DP561. [Šėtonas] visas yra ant to, idant kuo daugiausiai žmonių intaisýtų ing paklydimus DP86.
| refl. KŽ: Įsitaisýk į taką ir nepaklysi pareiti nė par valakus Šts.
23. tr., intr. R292, MŽ390, LL311 nustatyti, sutvarkyti: Įtaisau, davadą, parėdą padarau, rėdau, tvarkau R26, MŽ34. Paikai įtaisýta ant amžiaus galo (vaikai seniems negimsta, nors jiems reikalingesni negu jauniems) Rsn. Taip pats Dievas, mus (lapes) leisdamas, įtaisė – tam, kad šunes negalėtų visų lapių išgaudyti J.Jabl.
24. tr., intr. sugalvoti, sukurti: Tą gaidą (melodiją) vargonykas įtai̇̃sė Ps. Gromatą įtaisau (rašau juodraštį) R121. Jis tei[p] įtai̇̃so, kad ką pasakys, tai visi juokias Skr. Nors ir aš neblogai įšneku, bet jis dar geriau įtai̇̃so Žvr.
25. tr., intr. Krkl, Mšk, Žvr įtaikyti, sugebėti ką kaip reikiant padaryti: Palauk, da turėsi į taktą įtaisýti [kuliant spragilais] Lk. An savo armoškos pradėjau taisyti taisyti – ir įtaisiáu Trš. Neįtaisiáu, kaip ką reik pasakyti Kv. Aš visas gaidas galiu įtaisýti Vgr. Ar neatleistum Barbelės vežimo krauti? Mano merga neįtaiso, – vargas tik! LzP. Mokėjome Kalėdų giesmes iš atminties, įtaisėme balsus, gaidoje sutarėme M.Katk. O šatonas, kaip moka visokius balsus įtaisýti! Krš. Taip įtai̇̃so, kad, rodos, pats Berkis kalba Vdžg. Mūsų prigimta kalba, o įtaisýta (išmokta) ta jau ne tas Krž.
26. intr., tr. įgristi, nusibosti, privarginti, prikamuoti: Jau intai̇̃sė svečiai lig gyvo kaulo Ut. Kad intai̇̃sė tas tavo vaikas, tai vos daturėjau Sv. Neduok Dieve, kaip tas manę įtai̇̃so: visa jam negerai, vis bamba ir bamba Kp. Mint linai oi kaip manę įtaisýdavo! Skp. Su šita smerčia tu teip įtaisai̇̃ (prigąsdini, kad mirsi), kad oi! Skp.
| refl. NdŽ.
27. tr. apgaule įstumti į vargą, įpainioti: Tas žmogus mane labai įtai̇̃sė J.Jabl(Kp).
| refl.: Įsitaisiaũ (besibylinėdamas) J.Jabl(Kp).
28. tr., intr. šnek. primušti, prilupti, išperti, įkrėsti: Va, kelnes suplėšei, mama tau intaisi̇̀s kaip reikia Vdn. Apie vieną žmogų, katras poną intaisė BsPII261.
ǁ intr. sušerti, suduoti, sudrožti: Kab intai̇̃so par pėdą velnias, tai pėdos grendyman linksta (ps.) Azr.
◊ į vãgą įsitaisýti padaryti gerą pradžią: Niekada neina gerai, kol įsitaisai̇̃ į vãgą Jnšk.
pir̃tį įtaisýti paimti į nagą, prigriebti; išperti, primušti: Na, aš tau pirtį įtaisysiu J.Jabl.
rañką įtaisýti įprasti: Įtaisiáu rañką eiti ankstie rytą [daržų] laistyti Krš. Daba anie kaip įtai̇̃sė rañką, taip i darys Lk.
paįtaisýti (dial.) tr.
1. pritvirtinti: Paantai̇̃so ituos jungelius, kur pas spragelus LKKII222(Lz).
2. įrengti: Būsta, kap lietus, tai ir po kluonu paantaisýta [žardai] LKKII225(Lz).
3. padaryti tinkamą darbui: Vyrai paantai̇̃so spragelus, ragotes Lz.
4. refl. gražiai apsirengti: Dabar seloj paanstai̇̃sę kap gorode (mieste) LzŽ.
ištaisýti; Q8, H158, R41, MŽ55, Sut, I, N, M, L, LL203
1. tr. NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, padaryti vėl tinkamą naudotis: O grioviukas koks, matai, ka priauga – turi ištaisýt aną, turi grantį (skaldą) nupilt Škn. Kilimą ištaisiaũ (išvaliau) – kaip naujas Ps.
| refl. tr., intr. Rtr, Š: Išsitai̇̃sė [televizorius], gražiai rodo Krš.
ǁ Jd, Skd užlyginti duobes, padaryti tinkamą važiuoti: Ištai̇̃sė, išžvyravo tą kelią Krs. [Kelias] šlapias buvo; daba ištai̇̃sė, išpylė LKT217(Šl). Liepė [ponas] tarnams gražiai ištaisyt kelius LTR(Klt). Buvo medžiai įsvadinti, kelias ištaisýtas Jdr. Pririšk margus kurtelius, ištaisýk man takelius (d.) Jnk.
ǁ panaikinti skyles, užadyti, užlopyti: Dvi ištaisiáu skyles, viena liko – užsiūsu vakare Krš.
2. tr. KŽ pašalinti klaidas, nesklandumus, netikslumus: Ištaisýti rašomąjį darbą, projektą DŽ1. Ištaisýti vertimą NdŽ. Sniege mėtėsi neištaisyti sąsiuviniai sp.
ǁ DŽ1 pašalinti negeroves, trūkumus: Šį trūkumą mūsų spauda turėtų sparčiai ištaisyti sp. Nedelsdamas, su visa energija jis buvo nusprendęs ištaisyti padėtį J.Dov.
| Fizikos – dvejetas?! – Ištaisysiu, yra laiko V.Bub.
3. tr. padaryti geresnį ką prastą, netikusį: Kad but piktai žmonai papuolęs, but ištai̇̃sius Mžš. Jei jau toks gimė, tai nė pats velnias nebištaisýs Šv. Koks gimė, toks ir mirs – niekas ano nebištaisýs Vkš. Ką gi dabar šitas baudimas ištaisė? Ns1851,1. Piktą širdį sunku ištaisýti NdŽ. Tėvus tus davė Dievas dėl paveizdo visims zokaninkams, kad jų paveizdas juoba mumis ragintų kaskarts geresniai ištaisyti širdis savo M.Valanč.
| refl.: Kada tu išsitaisýsi? Rmš. Kartais suaugę išsitai̇̃so, proto įgauna Krš. Niekaip neišsitai̇̃so marti, be vieno galo bloga (juok.) Krš. Pirma tas vaikas toks nei šioks, nei toks buvo, gal dabar išsitai̇̃sė? Mžš.
^ Išsitaisys merga kai karvė trečiu veršiu B.
ǁ refl. atsigauti, sustiprėti: Toks skursna tas paršiukas, kaži a jis išsitaisỹs Jrb. Išsitai̇̃sė, kūnelin meičiukas nue[jo] Dglš. Išsitai̇̃sė kap šuva po metų, o buvo tokia suvargus Mrj. Išsitai̇̃sė ir karvė buvo gera Antr. Paskiau daugyn daugyn to pieno – išsitai̇̃sė karvė Mžš. Galgi palengva sveikata jam išsitaisi̇̀s Krs.
| Mergaitė gudri, tik kad kalba sunku suprast. – Kalba išsitaisi̇̀s Mžš.
ǁ refl. R50, MŽ67, N, Šv, Rk, Svn, Mžš išsigiedryti: Oras in vakarą išsitai̇̃sė Ktk. Iš ryto buvo apsiniaukę, pasku išsitai̇̃sė Ėr. O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir iš patvorių J.Balt.
4. tr. išgydyti: Ar ištaisýs muni, ar išgydys?! Rdn. Ištaisiaũ bites, jau vėl sveikos Nč. Jei aš stovėsiu prie galvos, tai sakyk, kad jau aš negaliu ištaisyt, jau mirs BsPIV112.
ǁ refl. N, Š, KŽ, Prk, Rs, Gd, Užv, Kl, PnmŽ, Lp pasveikti, išgyti: Iš ligos negaliu išsitaisýti, t. y. išsitvalyti J. Gavau į galvą tokį sukinį, i kažinaičiais a beišsitaisýsu End. Iš šitos ligos da išsitaisýsi Pns. Nuvežė ligoninėn, ir neišsitai̇̃sė – numirė Skdt. Mažu išsitaisỹs tau tie sąnariai Jrb. Negirdžiu, buvau išsitai̇̃sius – vė negirdžiu Vj. Milšim keturis sykius, kol tešmuo išsitaisỹs Jrb. Į pradžią šlubavo [arklys], paskui lyg kad išsitai̇̃sė Skr.
ǁ įdėti plombą, užplombuoti (dantis): Taisė, ale neištai̇̃sė gerai [dantų] Klt.
ǁ atstatyti (išnirusią vietą): Ir teip smagiai jis gavo nuog žmogaus, kad ką tik ištaisė savo sprandą LMD.
5. tr. KŽ, Slnt, Žeml padaryti lygų, neraukšlėtą, neišdrikusį: Surūkšlėtą drabužį ištai̇̃sė jijė, marti, ir tu rukšlas ištaisýk J. Turėsi ištaisýti saujas, išdulkinti tus spalius Tl. Šiaudus išpurtini, ištaisái pasiėmęs, teip išdulkinsi Gršl. Ištaisai̇̃ ištaisai̇̃ tuos šiaudus – ir stogas: pririši, priverži Kvr. Su medinėm šakutėm teip gražiai iškrato, ištai̇̃so tuos javus Mšk. Drėgnai pagadai esant, reik lengvai tabokų lapus nuimti nu šniūrų ir ištaisyti lapus, kurie būtų sukrypę S.Dauk. Išskalbti siūlai lengvai nugręžiami, sruoga ištaisoma rš.
^ Verkdamas kaktos neištaisýsi Rdm, Žsl, Gr, LTR(Mrj, Zp, Jz, Lp, Slk). Verkdamas kaktą neištaisýsi, o juokdamasis dantų nepakavosi Igl. Su rėksmu kaktos neištaisýsi Pnd.
| refl.: Kai supyksti, raukšlės pasidaro, o paskui jos n'išsitai̇̃so Jrb.
6. tr. išnarplioti, išpainioti: Suvelsiat – mums visam būs mėnesie darbo, kol beištaisýs [ūdas] Plng. Ažsibūrė siūlai, nė ištaisýt Ds.
| refl. tr.: Išsitaisýk vadeles ir virvę Pns.
ǁ refl. Sut prk. išsipainioti, išsivaduoti, išsisukti: Pilotas …, idant iž tų visų vargų ištaisytųs, nuvesdino jį karaliausp Herodop DP166.
7. tr. Auk ištiesti: Atsiklaupia [nusikaltęs vaikas], rankas ištai̇̃so viršun Drsk. Stovi [vaiduoklis] rankas ištai̇̃sęs – einu pačiupinėsiu Žln. Nei ing čia sulenkt galiu [pirštų], nei ištaisýt galiu Kpč. Tai suraitoja daktaris koją, tai ištai̇̃so Drsk. Žiūrėk – sparną ištaisýsiu, vėl intrauksiu (ps.) Žln. Nedavė [lietus, šalna] man, linelio (dat.), nei stogelio ištaisýtie, valaknėlio sudrūtytie, sėmenėlio sunokytie (d.) Vlk.
ǁ Sdr padaryti tiesų, nesulinkusį, ištiesinti: Kariuomenės mokslas kuprotam ištai̇̃so kuprą, sveikam kriauklus įlaužia Š. Mėnasį išgulėjo pakabintas – koją reikia ištaisýt Sug. Puolė lazda an piršto – jau tik sulinko; kalvis ją ištaisė BsPIV274.
| Ištaisi̇̀s [storą, išvirtusį] pilvą valdiška duona (juok.) Kpč.
^ Kuprotą tik kapas ištaiso LTR(Vl). Pūsk nepūsk – vis tiek per uodegą karvei ragų neištaisýsi Lš.
ǁ išskleisti sulankstytą, sudėtą: Ištaisýk staltę, pažiūrėsim Pv. Ištai̇̃so ryšuliuką ant stalo Dg. Ištaisýk prieš langą [audeklą], geriau matysis Svn. Vieną naktį išejo prie ežero. Tę moterų buvo ištaisyti audeklai LTR(Srj).
ǁ ištempti: Liuob ištaisýs ant viršaus skūrą, apačio[je] medis Yl.
ǁ Nm, Kč, Srj išplėtojus paskleisti: Veža an pievos [linus] ir ištai̇̃so Mrs. Tris ketrias savaites laiko an lauko ištaisýtus [linus] Kpč.
| refl.: Meškauogės išsitai̇̃sę kap paklotės Mrc.
ǁ Nm paguldyti ištisą, ištiestą: Ištaisė vilką ant mėšlų, atskaitė vilkui iš tiesų LTR(Btr).
^ Tavo miela ant kalnelio kai linelis ištaisyta (d.) Prl. Kad tę juos an lentos ištaisýtų! (toks piktas mirties linkėjimas supykus, netekus kantrybės) Krsn. Kad taũ ištaisýtų vilkas, tokį gyvulėlį! (keik.) Arm.
| refl.: Ot jau ir išsitaisei̇̃ (atsigulei) kap penimė! Lp.
ǁ refl. Lp, LTR(Mrc) išsitiesti: Aš neužmigtau išsitai̇̃sius Vlk. Guli an pečiaus išsitai̇̃sęs Klt. Ežis susitraukia ir vėl išsitaiso Lp. Gyvatė buvo išsitai̇̃sius, ne susrietus Vrn. Kap pasliduosi, tai ir išsitaisýsi Pns. Lubos teip buvo žemai, jog mažiausias žmogus vos galėjo išsitaisyt rš. Ji (ragana) išsitaisė an ližės, kad Pinčiukas ją da pečiun šust LTR(Kb).
ǁ refl. pargriūti, parvirsti išilgam: Tik brinkt ir išsitai̇̃sė vyras an žemės Pns. Bėgau bėgau, tai kap išsitaisiaũ! Vrn.
8. tr. DŽ1, Ps, Nv, Knt padaryti tvarkingą, švarų, gražų: Ištaisýti sodai NdŽ. Tą kiemą gražį jau ištai̇̃sėt? Trk. Kapai kaip gražiai ištaisýti yr Sd. Rąžės krantos yrai ištaisýtos Plng. Aš darželį teip ištaisaũ gražiai Sdb. Ten ežės tos ištaisýtos, žinai, gražios Trk. Kad ištaiso jos darželius kaip bitelės korį LTR. Ta sodybikė ve kokia buvo graži, ištai̇̃sė ją kai stiklą Srd. Gyvenimą ištaisė, kaip sakoma, skambamai Žem. Ryga labai ištaisýta RdN.
9. tr. kurį laiką tvarkyti, prižiūrėti: Ištaisiáu kapus keturius metus, kiek to [v]andens išvilkau! Krš.
10. tr. Kp, Rz išdoroti, išdarinėti, išvalyti: Ka parvažiuosi, ištaisýk tas žuveles Žr. Marti ištai̇̃so paukštį, nuneša motinai ir duoda valgyti (ps.) Vkš. Žarnas ištaisýti ne taip jau malonus darbas Krp. Bjauriausia yr vyšnė, kol aną ištaisái Krš. Gyvulį papjovė, ištai̇̃sė ir sušaldė, reikia pjaustyt – negalia Slm. Medkirtys papjovęs vieną jautį, ištaisęs įdėjo katilan, pradėjo virt MPs.
11. tr. NdŽ išimti šovinį iš šaunamojo ginklo lizdo.
12. tr. pakloti (lovą): Jie visi įejo nakvynės prašyti, bet nieko nerado – visur buvo dyka, tikt puikiausios lovos ištaisytos BsMtII178(Tl).
13. tr. KŽ, Jnšk aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Ka tiek ištaiséi, išrėdei tą savo dukterį! Skd. Taip jau turi̇̀ ištai̇̃siusi tą savo mergelką! Šv.
| refl. Š, NdŽ, Rmš, Ub: Visi išsitai̇̃so, ir aš išsitaisýsiu Prn. Teip motriška nešpetni dar, ka išsitai̇̃so, išsidažo Trk. Išvažiavo, išsitai̇̃sė kaip ir pamergys Slm. Išsirėdžius išsitaisius kaipo lelijėlė, su auksiniais žiedelėliais ir su vainikėliais LTR(Upn).
ǁ Skdt aprūpinti naujais, gražiais drabužiais: Jų mergos labai ištaisýtos Klt. Tą vieną mergytę turėjo, tai išrėdyta, ištaisýta buvo Bsg. Žmoną teip ištai̇̃sė, kad atrodo kaip ponia šilkuose Jnš.
| refl. Mlt: I daba y[ra] išsipuošę, išsitai̇̃sę, visko tura, – nėra kantinys (patenkinti) Ms.
14. refl. Sb persirengti kuo: Užgavėnių žydais išsitaisýsiam, išsitepsiam Klk.
15. tr. Sk, Gsč išpuošti, išgražinti: Tą palaidinukę da kiaurai ištai̇̃so Bsg. Kaip ištai̇̃sė mūsų bažnyčią! Šd. Kalėdom ištaisýkit egliutę kuo puikiausiai Trgn. Tiktai sienas taigi reikia ištaisýt (dažant išmarginti) Pnm. Privažiavom margus vartus, didžiai ištaisýtus (d.) Kl. Randame stalą ištaisýtą kaipo altorių, lino žiedu apdengtą, gabiją užšviestą JR88.
| refl.: [Vaikai] miško kvietkais apsikaišę, gieda giesmes išsitai̇̃sę DrskD251.
16. tr. P, KŽ, Vad padaryti kokį daiktą: Ką tu nori iš tos lentos ištaisýt? Skr. Ten lapės urvus y[ra] ištai̇̃siusios Vgr. Ka važiavom į vestuves, tokie bromai ištaisýti Akm. Pašventorė[je] ištai̇̃sė kryžius, padirbo suolelius sėdėti Jdr. Teip ištai̇̃sė šakes, kad nepasakysi Ob. Daba tai graži duona buvo. Kur jie tokią ištai̇̃sė (iškepė) – nė suplyšus, nė sudegus Jnš. Tas tėvas ištaisęs Striubauseliui balną, pabalnojęs gaidį S.Dauk. Užvis tus audeklus ištaiso rietaviškės mergaitės M.Valanč.
| Ličbos ištaisýta (skaičiai surašyta) GrvT7. Mama tai mūsų gerai ausdavo, raštus visokius ištaisýdavo ausdama Mšk.
| refl. tr. Rtr: Tas ličynas antsidėjo, visokias išsitai̇̃sė Lnk. Išlupau akminą ir išsitaisiau tokią skylę, kaip tiktai galiu aš išlįst Sln.
ǁ Klk nutiesti (kelią): Daba ištai̇̃sė čia geresnį kelią Krž. O ten į pajūrį antai yr puiki keliai ištaisýti Plng. O dabar žiūri – keliai ištaisýti, visur vieškeliai padaryti Upn. Nei išskyniau skynimelio per žalią girelę, nei ištaisiau vieškelelio in margą dvarelį (d.) Tvr. Po tą parką ta (tai) ten buvo visokių alėjų ištaisýta Lž. Upelio jau nebėr, daba ištai̇̃sė (iškasė) griovį Slč.
ǁ užtverti (tvorą): T[v]oros nū medžio ištai̇̃somos Krg.
17. tr. Vgr, Kv, Žg, Upn, Sug pastatyti (statinį): Ka dabar kas atiduotų tą mišką, puikiausį namą galėtų ištaisýti Všv. Degutinė išmūryta, ištaisýta Krs.
| Kas ten par pylimai ištaisýti! Trk. Ka čia tas žmogus neatejo sklepalio ištaisýti – ot būtų gerai uogoms pasidėti! Plt.
ǁ DŽ1, Als, Klk, Skp, Brž padaryti vidaus įrengimus, įrengti: Ištai̇̃sė, išgražino vaikams darželį – žiuba žiuba! Krš. Pirkią ištai̇̃sė, apšaliavojo Lz. Priš tą karą ka jau pasistatėm, ka buvo kambariai jau ištaisýti! Vgr. Tą namelį i pastatė, i ištai̇̃sė – vyras su nagais Mžš. Seklyčią ištai̇̃sė kaip bažnyčią Jnš. Jiedu tą butelį teip gražiai ištai̇̃sė, padarė kaip didžiausius pakajus BsPIV106.
| refl. tr.: Anys naujus namus pasistatė, kad išsitai̇̃sė kambarius! Skdt. Vieną kambarelį neišsitai̇̃so, o jau žilą plauką tura End. Dabar tai išsitai̇̃sė, tai ką gi, labai išsitai̇̃sė dabar Skrb. Jezavitai, padirbusys vieną pusę klioštoriaus, ištaisės ten pat sau koplyčią M.Valanč.
ǁ iškloti, padengti: Lizdelis yra viduje dailiais ir minkštais gaurais ištaisytas I. [Karalius] tuoj įsakė ištaisyti juodai kambarius, iškelti juodus šydus LTR(Zp). Liepk visą kelią ir bažnyčią ištaisýtie raudonu aksomu (ps.) Rdm.
18. tr. sukurti: Apie Daukniūnų kaimą aš pats buvau ištai̇̃sęs dainą Krč.
19. tr. Žg, Rdn, Ėr pagaminti (valgį): Ištaisýkit gerus pietus Sn. An veseliu būdavo visa ko ištaisýta Vn. Ištai̇̃so tų grybų, tų uogų visokių Kv. Prieina linai mint – reikia vis viena ištaisýt [valgyti] kap kokiai veseliai Ad. Tegul jam ištai̇̃so pusrytį iš tų gėrelių (ps.) RdN. Tai ką dabar, pon, tamstai reik vakarienės ištaisyti? LTR(Sln). Žuvį ištaisýti gražiausiai mokėjau Krš.
| refl. tr. Dglš: Šitai giedojom kalnus – kaip gražiai visokio [valgio] išsitai̇̃so! Gršl.
20. tr., intr. Upt, Jnšk padaryti, nuveikti: Ji dar šiandien ką apsiėmusi ištaisỹs NdŽ. Tai tu gerai padarei, ištaisei̇̃ KII359. Su savo klykimu nieko neištaisysi N. Tu man nieko neištaisýsi, kad ir į teismą paduosi Žvr. Visos nusirėkusios sto[vi] prie grabo, i ką tu ištaisýsi! Jrb. Aš nežinau, ką jisai ištaisỹs, kai aš numirsiu Stak. Reikės jau pačiam dirbt, ponas, kitaip jau nieko neištaisýsi Skr. Tai matai, ką ta tavo geroji Onutė ištaisýt moka Plv. Bobos dar̃ geriau ištai̇̃so kap vyrai Žln. Susibėgo i nieko n'ištai̇̃so Vlkš. Nieko nebištaisái (nebesugebi), matau NmŽ. Tie žyniai nieko neištai̇̃so Rsn. Kitas, kad ir gerą galvą tura, nieko neištai̇̃so Akm. Nieko neištaisýsi, jeigu jau jo naguos pakliuvo Sv. Reikia teip ištaisýt, kad niekas negertų Rm. Kad reiks mirt, nebe ką ištaisýsi Grž. Mat ką gali̇̀ ištaisýt girtas! Škn. Ką man padarys: pasprangys pasprangys (neduos valgyti), aš sena – ką jie iš manęs ištaisỹs! Sk. Matydamas nieko n'ištai̇̃sąs, išėjęs pabutšaliais šlaistės Jrk106. Ką vienas lietuvninkas seime ištaisys! I.Simon. Kaip gal vanduo tokius didžius daiktus ištaisyt? prš. Tie darbai tau per sunku yra, tu vienas tatai negali ištaisyti BB2Moz18,18. Šis žodis daugiaus ištaisė, nekaip ans mislijo Ns1850,2.
^ Tą patį ištai̇̃so tie šventiejai, tie prakeiktiejai Krš. Sa geru daugiaus ištaisai nekaip sa piktu B615.
ǁ išdarinėti: Ką motynos matytum, ką ištai̇̃so su vaikais [kariuomenėje], nedetūrėtum Rdn.
ǁ atlikti, įvykdyti: Dvi giesmes ištaisýsiu (prisiminusi pagiedosiu) Ad. O gal kaip norints reik ištaisýti tą dainą Varn. Pons …, kad urdelį n'ištaisiaũ, tuo mušė per ausį K.Donel. Kas užduota, išvesti, ištaisýti KII35. Jozua ištaisė prisakymą, sau duotą BB1Mak2,55. Tuogi ir žydų žemėje norėjo ištaisyti savo urėdą BPII113.
ǁ NmŽ, Krtn, Lk pataikyti, įstengti ką kaip reikiant padaryti, atlikti: Ans neištai̇̃so (gerai neištaria) to žodžio Jn(Kv). Jau mūso vaikas „r“ ištai̇̃so pasakyti Krt. Mes taip jau nė neištaisýsiam (gerai nepapasakosim) Vgr. Reikia žiūrėt, kur iškilot, kur ištaisýt (gerai pririšti) karves Skdt.
ǁ turėti naudos, laimėti, pasiekti: Iš tų kiaušinių juk nieko n'ištaisai̇̃ – šįmet jie pigūs Jrb. Jis prie karaliaus nieko n'ištaisys KBI15. Kurgi aš dabar neperpykęs būsiu, tokį ilgą čėsą sugaišęs, o nieko neištai̇̃sęs Sch161.
21. tr. KŽ, Tlž, Trk, Jnš, Skrb padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Kokių visokių šposų ištaisýsam susirinkę Lk. Ans ka įsigera, ta i ištai̇̃so gražias komedijas Kv. Iškalbingi žmonys labai juokų ištai̇̃so Šv. Ot ištai̇̃sė baiką, kad jau geresnės nereikia Pns. Matai, da kokią linksmybę ištaisi̇̀s Slk. Aš jiem tokį juoką ištaisýsiu, ka anie i verks, i juoksis Všk.
| Kad ištaisýdavo (išgąsdindavo) mergaites, tai geriau, kaip reikia Skp.
ǁ NdŽ, Sv padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: I nulėkė lapė, visą kelią mislydama, ką čia tam vilkui ištai̇̃sius (ps.) Ps. I ko neištai̇̃so tie žmonių liežuveliai! Krš. Ot žentas ištai̇̃sė! Dbk.
ǁ apkalbėti, apšmeižti: Visaip tave ištai̇̃so su kalbom Jnšk. Jis mane kad ištai̇̃sė visam sodžiuj! Jnšk.
ǁ Skr, Upt išbarti, išplūsti, išpeikti: Ištai̇̃sė aną tėvai, ta užsiuto Krš. Ištai̇̃sė visus, ka labai netikę, tik anie [geri] Krš. Teip ištaisi̇̀s, kad nei akių neturėsi kur dėt Sv. Šilkų drapanėlėm neaptaisė – visokiais žodeliais jau ištai̇̃sė (d.) Brž.
ǁ išpeikus pašalinti: Ją ištai̇̃sė iš vištų [fermos] Jnš.
22. intr. sudaryti kokią nuomonę apie ką: Ištai̇̃so, kad anos vaikas geriausis, o jug velnias! Krš. Taip ištai̇̃so, kad aš kalta Krš.
| refl.: Anos išsitaisýs (mokės pasirodyti geros), o aš paliksu kalta Krš.
23. tr. NdŽ, KŽ, Sb išruošti, išrengti (kur eiti, vykti): Ištai̇̃sėm sūnų, mokslan kad eitų Š. Reik į mokyklą šešius vaikus ištaisýti – tikra bėda! Krš. Ištai̇̃sė ją medžian karnų lupt Lz. Ištai̇̃sė any ganyt veršelį tą bernuką LzŽ.
| refl. KŽ, Grž, Slč: Visa bėda, kol iš namų išsitaisai̇̃ NdŽ. Moters ilgai taisosi, lig išsitai̇̃so iš namų Š. Išsi̇̀taisiau i nuvažiavau pas daktarą Als. Ar tu beišsi̇̀taisysi šiandien? Skd. Kol į jomarką išsitai̇̃sė, ir pietai atejo Vkš. Durnius pasipjovė savo kumeliuką ir išsitaisė į kelionę LTR(Pp).
ǁ išleisti: Ištai̇̃sė vaikus į žmonis – visus pramokė, akis atprausė Rdn. Dukterį ištai̇̃sė, devė visą pradžią gyvenimo Rdn. Duktaite mano, ka tu išaugtai …, aš tave ištaisýtau až jaunikio LKKII221(Lz).
24. tr. Brb padaryti tinkamą, parengti, sutvarkyti kuriam tikslui: Rūbai ištaisýti, tik tu eik! Adm. Sėmenis ištaisýs, išvėtys i veš parduoti į Liepoją Gd. Teip ištaisáu [grūdus], ka gali sėti į dirvą Lkž. Ištaisiaũ (išgalandau) kirviuką, koks aštrus dabar Rm. Stalas ištaisýtas, svečių laukiam Prn. Viskas namie jam ištaisýta Lb. Ištaisýti stalai, viskas sudėta Všv. Ten bus del mumis stalai ištaisýti, baltom skotertimi užtiesti LB272. Kad čia būtų suolai ištaisyti, kad čia būtų svočia pasodinta JV761.
ǁ apdoroti, apdirbti: Pabrike ištai̇̃so linus, mas neklojėjam Krš. Linus ištaisýsi, suverpsi, išskalbsi kartkartėms, ka nebūtų nė kokio spalelio, kad būtų puiki drobelė Lpl. Nebėra su kuo linai gražiai ištaisýt Kvr. Tuos pakulinius lininius kol juos ištaisai̇̃, kol juos išmini … Mšk. Gul motulė paguldyta kap linelis ištaisýtas, kap drobelė išbaltyta (d.) Vlk.
ǁ Drsk suverpti: Aš dukrelės neklausysiu, plonai linus ištaisýsiu (d.) Kb.
ǁ priderinti: Prie dainų balsus ištaisýti J.
25. tr. išdirbti, išpurenti, padaryti tinkamą sėjai (žemę): Išdirbo, ištai̇̃sė [laukus] – kas dobilai, kas javai, gyvoliai ganos! Krš. Darželis nedidelis, ištaisýs sau su arkliais, išgyvens Pln. Kęsynai, pelkės – ištaisýk tokią žemę! Krt. Ištaisýt žemę reikėjo, būtum turėjęs javų Srv. Dabar, kai išarė, ištai̇̃sė – puikiausias šienas Jnšk. Tą liekną ištai̇̃sė ant laukus Všk. Par mus dirvoną ištai̇̃sė Sug. Ažuėmė daržą vaisingą, dirvą ištaisytą Gmž.
| refl. tr.: Triobas išsistatė, žemę išsitai̇̃sė Krs. Čia gavom keturis ektarus, išsiplėšėm, išsitai̇̃sėm Krtn.
26. tr. NdŽ, KŽ, Alk, Rt, Štk parūpinti, gauti: Vaikinas ištai̇̃sė sau naujį drabužį, naują stubą J. Brolis ištai̇̃sė man visus rūbus, tėvai nedavė nė skatiko Š. Didelius batus ištaisiáu vyruo Krš. Kokį dešimtį tūkstančių ištaisỹtumiam tavie Všv.
| refl. tr.: Ir rūbus išsitaisýdavau, ir teip viso turėjau Sdk.
| Aš išsitaisysiu kur sau lygų bernelį (d.) Nm.
ǁ aprūpinti: Ginklais ištaisyti N.
27. tr. išsirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, gautų vietą, liktų kur: Kas čia ištai̇̃sė jums tą sklypą statyties mieste? Krš. Pakėlė [Čerskį] į Kermeliškės klebonus ir dar ištaisė jam vietą mokytojaus Vilniaus mokslinyčio[je] M.Valanč. Ištai̇̃sė, ka paliktum [senutė] numie Rdn. Ištai̇̃sė, ka neėmė į karūmenę Krš.
28. iškelti (vestuves, pokylį): Ot, tai vieną metą tai buvo puikias ištai̇̃sę Užgavėnes! Krp. Kad ištai̇̃sė pabaigtuves gaspadorius! Švnč. Kad ištai̇̃sė dukteriai vestuves, tai net visos apylinkės jaunimas paūžė Lkm. Kai numirsiu, tai nors pakravus ištaisýkit Trgn.
| refl. tr. Str: Voversiukas in dirvono išsitai̇̃sė didį bolių (d.) Švd.
29. godžiai išvalgyti, išgerti, išlesti: Ištaisiaũ bliūdą virtienių, dabar esu pilnas Jnšk. Ištaisýk visą butelį – gal ir jusi Krš. Paukščiai užpuola uogas ir kaip matai ištai̇̃so Upt. Vištos par vasarą kokį pūrą ištai̇̃sė miežių Lnkv.
30. primušti, išperti: Kad ištaisiaũ lazda šunį! Rš. Ištaisiaũ kelis kartus diržu Dg. Piemenį ištai̇̃sė ištai̇̃sė – žinos dabar vasarojų ganyt Jnšk.
ǁ intr. smogti, suduoti, sušerti: Kad ištaisýsiu aš tau ausin, tai neplepėsi, ko nereikia! Rš. Par vieną ausį, par kitą ausį ištai̇̃sė ištai̇̃sė! Lnkv.
ǁ tr. išmušti: Ledai užėjo i ištai̇̃sė paukščius, i daržus sumušė Ps.
31. tr. smarkiai sulyti: Nu i ištai̇̃sė, net po liežiuviu šlapia! Sv.
32. tr. šnek. apgauti, apsukti: Sukčiai teip ištai̇̃sė vyrą, kad paliko be nieko Jnš.
ǁ išvogti: Jam tuos septynis šimtus i ištai̇̃sė Dl.
33. tr. išeikvoti, prašvilpti: Visą tėvo ūkį ištai̇̃sė su savo gėrimu Ps.
34. tr. ištrypti, išniokoti: Jauniklė karvė ištai̇̃sė burokus Dkšt. Nutrūkta šiąnakt arklių ir ištaisýta avižos Ds.
ǁ sudraskyti: Vilkas keturias aveles papjovė: ištai̇̃sė, ir tiek Pš.
35. tr. iškastruoti: Du meičiokai reikia palikt veislei, o kiti možna ištaisýt Ds.
36. tr. Rš išžaginti, išprievartauti.
◊ añtausius (ausi̇̀s) ištaisýti Gs, Užv suduoti (per veidą): Ausi̇̀s ištaisýsu, i nebmonysys (nebedarysi niekų) Vvr. Ištaisýsu ausès gyvatei! Krš. Ántausius ištai̇̃sė visims tokims bulkinams Brs.
káilį (kalniẽrių, krãmę, kùprą Šl, nùgarą, skū̃rą Mrj) ištaisýti Gž, Sb, Ps primušti: Ištai̇̃sė kalniẽrių mūsų Pranui – šventas paliko Srv. Girdėjau – per balių ans kailį vėl anam ištaisęs KlK10,45(Škn). Tau ta krãmė tujau būs ištaisýta LKKXXI193(Pln). Aš tau, tinginy, ištaisýsiu kùprą! Kt. Būtum ištai̇̃sęs nùgarą, ir neitų į vakaruškas Šlv.
kójas ištaisýti galą gauti, numirti: Kad tu sa kójas ištaisýtai! Rod.
liežùvį (liežiùvį) ištaisýti kalbėti nestačiokiškai: Možnėt ir gražiau ištaisýt liežiùvis Ad.
marmū̃zę (murzẽlę, smùrglį, snùkį) ištaisýti suduoti (per veidą): Snukiùs mas jums ištaisýsma Ub. Ištaisýsu tau marmū̃zę, žinosi tada! Šlu. Jeigu neliausys, aš tau murzẽlę ištaisýsiu Yl. Kad ištaisýsu smùrglį, tai žinosi liežuvio nelaidinti! Brs.
pir̃tį ištaisýti primušti, prilupti: Ištaisýsiu aš tau pir̃tį, kad skūra atšoks! Ds.
ringès ištaisýti privalgyti: Nu, vaikai, galit ištaisýt ringès, ba priviriau gerai Al.
nutaisýti Š, Rtr, KŽ; N
1. tr. pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotis: Laikrodis kaip reikiant nutaisýtas DŽ1. Nutaisýti automobilį NdŽ.
ǁ pašalinti klaidas, nesklandumus: Labiausiai reikėtų įprašyti kuningiją, kad ji, išdavinėdama maldų kningas …, nutaisytų kalbą A1884,147.
2. tr. NdŽ, Mrj, Šv taisant sugadinti: Taisė taisė tą laikrodį, kol visai nutai̇̃sė Skr. Nu i nutai̇̃sė tas kalvis tau dviratį! Kv. Taisei taisei ratelį ir nutaisei̇̃ Ėr. Taisė taisė par kelius kartus man tą vatinį ir nutai̇̃sė Jnšk. Taisytas drobužis tankiau nutaisýtas Rdn.
ǁ Ser taisant pridaryti klaidų.
3. refl. KII220, KŽ nusigiedryti: Nenusitaisiusi diena MŽ465. Po pietų kad nustai̇̃sė ir oras Sdk. Žiūrėk, kaip dangus nusitai̇̃sė – nė vieno debesėlio nebeliko Vb. Po Jo kojų buvo kaip gražus safyras ir kaip paveikslas dangaus nusitaisiusio BB2Moz24,10.
4. refl. KŽ pailsėti, atsigauti.
5. tr. Jd gydant labiau susargdinti, nugydyti: Tie vaistai muni nutai̇̃sė Krš. Taisė daktarai, visai nutai̇̃sė – ką nemirė Krš.
| refl.: Bestaisydamas kitas ir nustai̇̃so Adm.
6. tr. padaryti patogų, lygų, apdailinti: Menturį paskui nutaisai̇̃ (apdroži), kad muštokėn lįst[ų] Antš. [Medpadžių] apačią nutaisýdavo gražiai, viršus skūrinis Sdb.
ǁ suformuoti pagal tam tikrą pavyzdį: Pagal pavaizdos arba skvarmo nutaisýtas, padarytas I. Neturiąs pavidulo, nenutaisýtas I.
nenutaisýtai
nenutaisýtinai
7. tr. iškloti, nubarstyti: Kelias pėdų pėdoms nutaisýtas Vgr. Vai kad mes žinotūm, tai mes nutaisytūm tėvuliu kelelius TŽI280. Išėjęs ponas žiūri – kluonai dega, šiaudais nutaisytas kelias LTR(Vlkv).
8. tr. sutvarkyti: Nuejom, bulbes nuakėjom, nutai̇̃sėm Krš. Nutaisýsim, kap naujas bus kapčius LzŽ.
| refl. LVII871.
9. tr. Krtn, Rm išdoroti, išdarinėti: Žąsį nutaisiaũ Lp. Iškapojau iškapojau [vištas], nutaisiaũ – turgun! Mžš. Parneša broliai zuikį numo, marti nutai̇̃so, paduoda motinai valgyti (ps.) Vkš. Ta nutaisė žuvis, sudėjo į keptuvę ir ėmė čirškinti ant ugnies J.Balč.
ǁ Bsg nuvalyti: Nutaisýk grybus vakarienei Sdb. Par sekmadienį morkas nutaisiaũ Krs. Nurauti i nutaisýti burokų arą – rublis Krš.
| refl. tr.: Aš pirmoji visą brokų (runkelių) normą nusitaisiaũ Krs.
ǁ nuimti ir nuvalyti, nudoroti: Devynias vagas tik tenutaisiáu Krž.
| refl. tr.: Daržus nusitai̇̃sė, nusidirbo Trk.
ǁ apšvarinti: Tas su šepečiu atbėgo, tujau nušvietė, nutai̇̃sė Žlb.
10. tr. nukloti, nurinkti patalynę: Nutaisiáu lovą, parklosu Krš.
11. tr. LL209, Š, NdŽ, KŽ, Ds, Sv nurengti, nuvilkti (drabužius): Nutaisýk vaiką, aš einu prie šieno Bsg. Aš jau buvau nutaisytas gulti, bet dar mačiau įbėgusią moteriškę Vaižg.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, KŽ, Krtn, Vdk, Šmk, Žgn, Sdk, Brž, Jnšk: Nusitai̇̃sė drobužius i nuejo miegoti Šauk. Atsiguls nenustai̇̃sęs, paskui jį tąsyk kaip mešką, ligi nutaisai Ds. Priepirtė padaryta nusitaisýt, drapanom pasidėt Vd. Kogi nenusitai̇̃sęs atsidriblinai lovon! Nusitaisyk ir gulk Krs. Nusitaisė plikai ir perbrido par upę LMD(Rz).
ǁ prievarta nurengti ir pavogti drabužius: Brače, vakare kaži kas pamiškė[je] aną nutai̇̃sė Kv. Aure, Dūdą buvo užstoję (užpuolę) – i nutai̇̃sė, i pinigus atėmė Mžš.
ǁ nudengti: Aure, Petras nutai̇̃sė tą katuką (dėžę), tai jau obaliai apšalo pavirš Mžš.
| Stogai nutaisýti (nuardyti), lapais užtaisyti Lbv. Nuo tų nevienodų dresvės ypatybių paeina visi tie atsitikimai, kuriuos regime medžiui džiūstant arba kad jį nutaisome (nulupame) A1884,59.
12. refl. Vlkv nevykusiai, prastai apsirengti, apsivilkti: Taip nusitai̇̃sęs, kad gėda eit prie žmogaus Skr. Supratimo jokio netura: kad nusitai̇̃so, ta kaip sena boba Šv.
13. tr. išgražinti: Žalsva suknikė, gėlėms nutaisýta Krš. Par vestuves žmonės visą kiemą nutai̇̃sė, nustatė Bsg.
ǁ nuimti papuošimus, pagražinimus: Nora [vaikai] tortą nutaisýti – aptaisymus nuės Rdn.
14. tr. Lž, Vgr, Slm padaryti kokį daiktą: Teip, rodos, pečius nutaisýtas yr geras Slnt. Tas kirvukas buvo nū titnago nutaisýtas Prk. Jis kad nutai̇̃so krėslus – yr ko žiūrėt Ėr. Velnias nuėjęs į mišką, nudirbęs, nutaisęs [vilką] iš samanų Sln.
| prk.: Neprieteliai pas save vilioja, žabangus po mano kojų nutaiso Tat.
| refl. tr.: Žiema artinasi, reik nusitaisyti šiltesnius rūbus TS1903,7.
15. tr. pagaminti (valgį): Įkaito troba – dvi žąsi nūtai̇̃sė Pj.
16. Skrb, Jnš, KzR suteikti veidui ar balsui tam tikrą (paprastai apsimestinę, dėl kitų akių) išraišką: Kai teip pasakiau, anas nutai̇̃sė tokią rūgščią miną, kad mane net juokas paėmė Lel. Jau taip nutai̇̃so snukį, rodos, kad nekalčiausias avinelis būtum Šv. Geras žmogus: šypsenikę nūtai̇̃sęs ir ateina Grd. Aš linkterėjau ir stengiausi nutaisyti užuojautos kupiną veidą I.Simon. Tei[p] tai baisi stačiokas, o kai prie svetimų, tai jau kad nutaisỹs tą savo balselį! Lkč.
| refl. tr.: Ko tas nusitai̇̃sęs šikančio miną? Ar.
17. tr., intr. Alk sąmojingai, įdomiai pasakyti, nupasakoti: Nusako nutai̇̃so kaip čia buvę Rm. Jis kad ką nutaisỹs, tai tik juokis Prn. Nutai̇̃sė ans gerai – visi kritom iš juoko Kv. Kožnas toksai kareivis, kaip štai aš esu, moka tiktai su kalavija kapoti, bet ne liežuviu ką gerai nutaisyti I.
ǁ tr. iškrėsti (pokštą): Ot tau ir nutai̇̃sė štuką! PG.
| refl. tr.: Sau juoką nusitai̇̃sė Dkš.
ǁ intr. nei šį, nei tą pasakyti, nušnekėti: Na, tu, tėvai, čia tai nutaisei̇̃, nušnekėjai Šil.
18. tr. KŽ, Nm nustatyti, sureguliuoti, padaryti tinkamą darbui (padargą, įrankį ir kt.): Kas moka nutaisýt tą žagrę, tai gera būdavo art Vlkv. Reik mokėt žirkles nutaisýt (išgaląsti), o tei[p] tai nepakirpsi Jrb. Nutaisyti reik pečių duonai Šts. Moka grėblį padaryt, žagrę dailiai nutaisyt LTR(Klvr). Visi gaspadoriški padarai taip gerai nutaisyti kaip muzikanto smuika Tat. Kad kuliamoji mašina žirnių nesuskaldytų, reikia ją tinkamai nutaisyti J.Krišč.
| refl. tr.: Pagal radiją laikrodį nusitaisýk Snt.
ǁ KlvrŽ, Ėr, Grz apdoroti, apdirbti: Ka švari būs, gerai nutaisýti – aukštesnę kainą gausi Knt. Aš mokėjau linus nutaisyti, kad būtų spindą ir svarbi Ggr. Ne vieną birkavą linų esu kaip šilką nutaisęs rš.
ǁ Ser suderinti: Visi muzikės rykai vienaip nutaisyti buvo prš.
19. intr. I nutaikyti (į taikinį): Jeig būt pataikę, ta būt nieko nelikę – nepataikė, nenutai̇̃sė Gršl. Prisispaudė prie peties gvintinį šautuvą ir taip tvirtai nutaisė į patį pirmąjį priešininką Vaižg.
20. tr., intr. Trk tiksliai, kaip reikiant padaryti, nutaikyti, kiek ar kur reikia: Nūgavines, košes taip nutaisiaũ virti: nebeliko – nebetrūko J. Nutaisýk suolą į pat sykį, į mierą, t. y. nulykuok J. Magdė nenutai̇̃sė į viralą druskos dėjusi ir persūdė NdŽ. Dabar nebdirbu [kastinio] – daug su anuo vargo: reik dideliai nutaisýti Lpl. Jaunas arklys nenutai̇̃so traukti, tįsčio[ja] Šts. Tas daktaras gydyti nenutai̇̃so Šts. Nutaiséi žmogų [paklausti], kurs žino KlvrŽ. Nenutaisiáu pečių iškūrenti, ir apdegė duona Krtn. Bėgdamas nenutaisiau išpulti pro langą – įpuoliau į duris Slnt. Niekaip kopūstams rūgštumo negaliu nutaisýti Vkš. Čia moterys ilgiausiai sugaišta, kol prieš veidrodį nutaiso skarytės užrišimą rš(Kp).
| refl.: Nusitaisiáu čia eiti, ir paklaidino muni vel[nia]s Šts. Nusitaisaũ, kiek reikia šilimos [sviestui mušti] Ėr.
ǁ refl. prisitaikyti: Ir aš žodį pasakiau nutai̇̃sęs[is] Dr. Nusitai̇̃sė, kaip nieko nebuvo, ir pagreibė piningus į kišenę Vvr. Nusitaisęs ejau piningų kasti Pln.
ǁ tr. numatyti, įspėti: Nenutai̇̃so žmogus savo mirimo dienos Šts.
ǁ refl. pasitaikyti: Nelygu, kaip nusitai̇̃so kiaulės: kartais ema peną, kartais neema Šts.
ǁ refl. MŽ, N, KII359, KŽ pavykti, nusisekti: Labai nusitaisęs alus R405. Čia nusitai̇̃sę (gerai suaugę) linai, nieko netrūkę Šts.
| impers.: Nusitai̇̃sė linus nustovinti Šts.
21. nuėsti, nuvalgyti, nugerti, nuraškyti, nulesti: Kiškiai ežią nutai̇̃sė Grž. Nutaisiaũ kilbasos galą, ir tvirta man paliko Jnšk. Priruošta, pritaisyta visko tiek, kad, rodos, tris dienas gerk, valgyk, vėl gerk, ir vis tiek nė pusės nenutaisysi J.Balt. Uogas visas nutai̇̃sė tie vaikai Vb. Kaipmat i nutai̇̃so, i nugeria tuos uogas tie špokai Mžš.
22. tr. šnek. nugirdyti: Teip prūselį nutai̇̃sė, kad tas nuvirto ant suolo Klvr. Vakar nutaisiaũ jį kaip reikiant Jnš.
| refl. Jnš, Rmš, Ktk: Nuejo pasitaisyti ir vėl nusitai̇̃sė Krp. Tę visi buvo nustai̇̃sę gražiai Pns.
23. prilupti, nuperti, nučaižyti: Kad nutaisýsiu, tai žinosi bliaut be reikalo! Dgl. Radai agurkuos – reikė niekam nesakius nutaisýt botagu par blauzdas, ir baigta! Ds. Neklausyk tu tėvo – nutaisi̇̀s diržu, ir bus tau! Ėr. Kol susizgrimbu, kol atšokstu, išruožuoja jis (kerdžius) man visą kuprą, nutaiso blauzdas J.Balt.
ǁ TS1897,5 užmušti: Aš sykį su lazda penkis žvirblius nutaisiaũ Gž.
24. apgauti, apmauti, apsukti: Mainėm arkliais, ir kad mane nutai̇̃sė, tai nutai̇̃sė: davė visiškai nuo kojų nuvarytą arklį Š. Ot nutai̇̃sė nabagą: atvažiavo ir be arklio, ir be pinigų Dbk. Pastaiko ir ne žioplius nutaisýt Užp. Bobas da greičiau nutai̇̃so Erž.
ǁ Srv, Vad, Ds apvilti, suvedžioti (merginą).
ǁ nulupti, apiplėšti: Juokdamos lig siūlės nutai̇̃sė [mokesčių agentas] Trk. Tu pasrodyk te – tuoj nutaisi̇̀s Ut. Nutai̇̃sė tą čystai ir išvažiavo Slm.
ǁ atimti: Anas visa pavogė, viską nutai̇̃sė Sl. Nutai̇̃sė jam visus pinigus tie žul'kai Č. Kad teisių jiem nenutaisýtų! Slm.
ǁ nugalėti, aplošti: Klebonas visus nutai̇̃so [kortomis] Rm. Išlindo antras velniūkštis, ir tą Meškausis nutai̇̃sė VoL329(Jnš).
◊ káilį nutaisýti primušti: Aš tau tuoj káilį nutaisýsiu Antz.
kójas nutaisýti pastipti, nugaišti: Kuilys nuraudonavo visas ir nutaisė kojas, veterinoriaus nesulaukęs J.Balt.
pataisýti Š, L, KŽ, DŽ1; Q651,652
1. tr. SD189,133, SD167,181,275, R, MŽ, N, Sut, M, LL106, Rtr pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudoti: Dziegorių pagedusį pataisýk J. Žiūrėk, kad patai̇̃sęs vėl nepagadytai Dkš. Būdavo tokių žmonių, tokių senelių eidavo, ka reikdavo pataisýt ar dengt [stogą] PnmŽ. Klojimas buvo – nugriuvo, i niekas nebepatai̇̃so LKT218(Šl). Kas pataisỹs, jei ne patys?! Pgg. Pataisei ratelį – nuo dantų sopsto (tam kartui) KlK42,79-80(Aln). Galiu ratus pataisýt, drobynėles padaryt Dv. Miestelio šaučius ne tik pataiso, jis ir naujus [batus] pasiūna Lš. Turi tą tiltą pataisýt, jeigu tavo daly papuolė Škn. Anas prismano – patai̇̃sė mašiną Klt. Nenulaužykit skrynių kojeles – nepataisýste be Tilžės dišėrėlių LB28. Pataisýti drabužį, kelnes NdŽ. Didesnis daiktas yra padaryt tatai, ko niekad nebuvo, neg pataisyt, kas buvo DP585. Geras žmogus buvo ir darbštus: tai grėblį padarydavo, tai kokį padargą pataisydavo rš. Atnaujint, pataisyt SD315. Nepataisomas SD10.
^ Veiku pagadinti, bet neveiku pataisyti S.Dauk. Lengva pagadinti, sunku pataisyti LTR(Vl). Greitai pagadinti, bet negreitai pataisyti LTR(Šl). Ne visi moka pataisyt, bet visi sugadint LTR(Brž). Žmogus pagadina, žmogus ir pataiso Blv.
| refl. tr., intr. Rtr, L, NdŽ, Slm: Reikia pinigų šiam tam, ar tas arklas pasitaisýt, ar kas Alz. Muno buvo sutrūkę kinkymai, ir aš įsinešiau į trobą tus kinkymus pasi̇̀taisyti Als.
ǁ padaryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kur kalva, pirmiau patai̇̃sė [kelią], o kur loma – paliko Jrb. Kelius patai̇̃sė – geriausi Bsg.
| refl. tr.: [Ir seniau,] būdavo, pasitaisỹs [kelią]: atveždavo žvyros iš kur, pasipildavo LKT217(Šl).
ǁ palopyti: I marškinius išvelėja, i patai̇̃so, o jai neduoda i rubliaus Klt.
ǁ kitaip perdaryti, pertaisyti: Palaikė suknelė buvo, tai pataisýta, indėta prieky lentelė Klt. Kada tujen važiuosi podykis, atvežk tą kietą padušką, aš ją pataisýsiu Mžš.
2. tr. pašalinti ar nurodyti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Surašydamas daugybę pataisytinų tos kalbos pasakymų, duodu po jų tuojau ir savų sakinių J.Jabl. Antras pataisýtas leidimas NdŽ. Klaidą pataisýti NdŽ. Nelabai blogas straipsnis, truputį pataisius galima dėti ir į „Trečią frontą“ J.Balt. Negerą žodį pasakė, tai tu pataisyk, pamokyk, kaip geriaus pasakyt Ašb. Visas sodžius pamena, kaip jisai net kunigą pataisė V.Krėv.
| refl. Sut, Š: Apsirikau ir vėl pasitaisiaũ KŽ. Netrukus skaitytojo balsas prikimo, jis ėmė painiotis ilguose sakiniuose, bet vėl įtempė jėgas ir pasitaisė skaitydamas V.Myk-Put.
ǁ pašalinti negeroves: Pataisýti finansinę padėtį NdŽ. Tai, kas yra įvykę, jau nepatai̇̃soma NdŽ. Susizgribo vargšas, norėjo viską pataisyti, bet nebibuvo jau laiko M.Valanč. Pataisomasis egzaminas Ser. Abudu nusmelkė skausmingas nujautimas, kad vyksta kažkas baisaus, lemiamo, nepataisomo V.Myk-Put. Pataisyk piktą gyvatą, idant piktai nenumirtumbei DP584.
patai̇̃somai adv.: Liga gali progresuoti ir nepataisomai sugadinti klubo sąnarį rš. Jis vilkosi šaligatviu, neaiškiai suvokdamas, kad įvyko kažkas nepataisomai baisaus J.Avyž.
| refl.: Ji nežinojo, ką daryti, kad padėjimas pasitaisýtų NdŽ. Tautrimui išėjus, kiek pasitaisė kebli padėtis I.Simon. Jis turi pasitaisýti iš aritmetikos NdŽ.
3. tr. SD1131, LL166, KŽ, An pagerinti ką suprastėjusį, netikusį: Valgio skonį pataisýti NdŽ. Torpė labai patai̇̃so žemę Krš. Ar patai̇̃sėt alų, kur nerūgo? Upt. Liepos mėnuo patai̇̃sė: kai tik užlijo, viskas užsikūrė (ėmė labai augti) Erž. Vakar lytus ka užrėžė taip gerai, ale daržus tai patai̇̃sė Žlp. Su beržo lapais plaukus patai̇̃sė Lc. Jau čia nei iškreipsite tų žodžių, nei pataisýsite PnmŽ. Matau, kad daug kas netvarkingai, neteisingai eina, tik pataisýti neįmanoma Plšk. Apetitą rasi i patai̇̃so biškį šnapšė nu kirmino (gyvatės) Krt. Ką jaunikis pagadino, tą piršlys pataisis Ukm. Man dainos gyvenimą patai̇̃so (padaro mielesnį, lengvesnį) Pš. Ar prisižadi savo elgimą pataisýt? Smln. Pokalbis su Dulke Kristinai pataisė nuotaiką J.Dov. Kaip ten būtų su dvidešimt dviem skyriais, šis dvidešimts trečiasis pataisys viską Blv. Garbę savo pataisyti norėjo S.Stan. Duod, idant stipriai jau gyvatą maną pataisyčia ir ant geresnio atmainyčia DK145. Ir pataisys savu metu mūsų gendančiuosius kūnus DP185.
| impers.: Pataisė kelią (daug prisnigo) – nors armotas vežk LTR(Kvt).
| refl. intr., tr. Vvr, Slm, Pn: Jų santykiai pasitai̇̃sė NdŽ. Javų kaina pasitai̇̃sė NdŽ. Imbiero į burną su medum – pasitai̇̃so balsas Krž. Mano sveikata labai greitai pasitai̇̃sė Plšk. Viskas ant gero pasitaisýs Plšk. Pirma nė kalbėt negalėjo, dabar jau kalba kiek pasitai̇̃sė, jau galiama susišnekėt Krs. Jam reikia pasitaisyti sveikata, atsigriebti J.Jabl. Kaip jau prisigimėm, jau kalbos nepasitaisýsme Erž. Jam iš karto pasitaisė nuotaika, ir taip smagu, kad jis beveik pats kištųsi į tuos senių ginčus I.Simon. Gaspadorius per pričinią velnio pasitaisė (pralobo) ps. Kai atleis, i tie keliai pasitaisỹs (pasidarys neslidūs) Jrb. Kai kelias pasitaisi̇̀s, tai nuvažiuos Jnšk. Dabar pasitai̇̃sė burokai, galgi bus Mžš. Reikės šarmo užvirint ir užpilt – pasitai̇̃so svogūnai Kdn. Nuo švento Jono pasitaisi̇̀s aviža Klt. Šitie kviečiai pastaisė LTR(Slk).
ǁ SD176, KŽ, Blv, Užv, Šv, Klt, Žl patobulinti, perauklėti: Atkaklaus nepataisýsi NdŽ. Jis mani nė pataisỹs, nė pagadys Jrb. Vagis paskutinis buvo, o aš pataisiáu Krš. Karuomenė patai̇̃so žmogų Mžš. Tėvas devė į tą pasturgalį i tą vaiką patai̇̃sė Yl. Kalėjimai juk nepataiso žmonių, tik visai juos pagadina J.Bil. Nepatai̇̃somi (nesiduoda pamokomi) šios gadynės vaikai Krš. Puikus žmogus, bet nepataisomas svajotojas V.Myk-Put. Daugumas vaizduojamų valdininkų – tai nepataisomi girtuokliai, kyšininkai, aferistai rš.
^ Vieną žodis pataiso, o kitas nė lazdos neklauso LTR. Darbas žmogaus nepagadina, ale tik patai̇̃so Trgn. Geras drabužis blogo nepataisis, menkas gero nepabaidis LMD. Rambaus arklio ir lazda nepataisys TŽIII384. Gera boba blogą vyrą patai̇̃so Pnd. Greičiaus vienas piktas tris geruosius pagadina, o neg trys gerieji vieną piktą pataiso DP514.
| refl.: Bijau, drebu dėl savo nedorybių, bet nenoriu pasitaisýti KŽ. Aš rašiau jiems laiškus, kad jie nors prieš mirtį pasitaisýtų Jrb. Jeigu ana nepasitaisýs, tai vyras tarkuos nugarą Šv. Gyvena gerai, matai, iš pijoko i pasitai̇̃sė, i ką tu padarysi Trk. Yr pasitai̇̃siusi – gal praeiti pro šalį be mieto (juok.) Slnt. Kitą savaitę vėl atjojo: jei jau nepasitaiséi, da gulkias – vėl gausi lupos Jdr. Pasitai̇̃sė sūnus, jau malonesnis Pv. Kas žino, gal ir pasitaisi̇̀s, gal maž dabar nebegers Krs. Jis nėra blogas berniukas, – suklydo, bet ir vėl tuojau pasitaisė prisipažindamas K.Bink. Vai, nemainyki mane, mergelė, aš pats pasitaisýsiu JD175. Mąstau visas nuodėmes …, ketindamas pasitaisyt DK68. Bet pirm apisakiau tiemus, kurie buvo … cieloj žemėj Judėjos …, idand pasitaisytų ir atsigrįžtų Dievop Ch1ApD26,15.
^ Pasitai̇̃sė kap (kai Krn) šuva po metų Plv, Sn. Po (Nuo Ob, Ėr) metų ir šuva pasitai̇̃so Slk. I tu kai šuo nuo metų pasitaisýt žadi Prng. Pasitaisys kai kalė po pirmų vaikų Rs. Jeigu suklydai, nesigėdyk ir pasitaisyt LTR(Smn).
ǁ refl. FrnW išsigiedryti: Maž in rytdienos oras pastaisi̇̀s Ktk.
4. tr. Vrb, Al, Smn, Slv, Sug pagydyti: Medus skrandį patai̇̃so LKT111(Kltn). Beržiukai, pavasarį ką tik išsprogę, uždegimą patai̇̃so Krž. Daktarai pasakė, kad patai̇̃somas žmogus Klt. Nepataisi̇̀s akies, kad išdeginta lėlė Btrm. Kaip aš (giltinė) stovėsiu pas kojas ligonio, tada tu jį pataisysi, uždavęs noris kokių žolių BsMtI123.
| prk.: Kokį ligotą, šlubą [arklį] čigonai su botagu patai̇̃so Mšk.
| refl. tr.: Mano vyras eidavo miškan, sako, aš nervus te pastaisaũ Pnd. Moteriškė gėrė gėrė alyvą ir pastai̇̃sė inkstus Drsk.
ǁ užplombuoti (dantį): Tu duok dantį pataisýt, ka matai, kad kiauras Rg. Dantuose ka yra skylutės, jie patai̇̃so [arkliui] Žg.
ǁ refl. R36, MŽ48, N, Rtr, KŽ, Nv, Trk, Kb, Dg, Plm, Krs, Lb, Skdt, Lel, Sld, Vj, LKT340(Ign) pasveikti, pagyti: Ne iš daktarų pasitaisiáu – iš žolikių Krš. Anas jau pastai̇̃sė, ryt eis darban LzŽ. Uogų paėdei, pieno pagėrei – pasi̇̀taisysi greitai Krš. Kur ans ten pasitaisýs, kad jau viena koja grabe gulia Šv. Bet ta karvė mun i nebipasitai̇̃sės i dideliai ana draskės Akm. Nu nagatkų arbatos gerklė pasitai̇̃sė Vkš. Jis nuo šito diegliaus nepasitaisi̇̀s Alv. Gydytojų nebuvo: jei pasitaisi̇̀s – testaiso, jei mirs – temiršta Eiš. Nėr čia ko be čėso raudot, gal do pastaisi̇̀s Mlk. Širdis pastai̇̃so, kai vaikščioji Šmn. Valgyk, kvapu nepastaisýsi! Adm. Žmogus … išvarė ir trečią [velnią], o mergina nuog priepuolio pasitai̇̃sė MitII188(Bs). Pasitaisysi čionai, po pušynėlius vaikščiodamas J.Bil. Ir pasitaisė kūnas jo (raupsuotojo) kaip mažo vaikelio SPII181.
| prk.: Po vakarykščiai reikia pastaisýt (atsipagirioti) Ktk.
ǁ atstatyti (išnirimą): Glimštelėjus, pasisukus ieško, kas moka pataisyt Sln.
ǁ išmasažuoti, ištrinti: Magdė mun sprandą patai̇̃sė, buvau nugulėjusi Vkš.
5. tr. nupenėti, nušerti: Karvikę būtumėm patai̇̃sę ir pardavę Ll. Davė avižų ir tuoj patai̇̃sė arklį Sr.
ǁ refl. L, Vžns, Slm, Trk, Šk pariebėti: Jis iš veido atrodo pasitai̇̃sęs Jnšk. Ans jau pasitai̇̃sęs, nebėr toks sudžiūvęs Vkš. Jis dabar labai pasitai̇̃sęs, papilnėjęs, kogi ne: pavalgęs, pamiegojęs, ligoninė[je] prižiūrėtas Krs.
ǁ refl. KŽ įgyti jėgų, atsigauti: Arklys pasitaisė [nuo avižų], kap išeina an kiemo, pašokinėt mėgina Lš. Duokit man ben kiek pastaisýt, aš išeisiu Imb. Keletą dienų turėjo be darbo pasiilsėti, kol atgal pasitaisė Žem.
6. tr. padaryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Pataisýk užuolaidą – negražu, kai taip sutraukta DŽ1. Ji patai̇̃sė ant galvos skarelę NdŽ. Patai̇̃sė priegalvį Vr. Vaikut, pataisýk (pakurstyk) ugnikę Grk. Eikše, aš tau pataisýsiu – kelnytės nulėks Alks. Kad aš žinočia, kad mano būtų, aš persikelčiau per Nemunėlį, aš pataisyčiau jai vainikėlį LTR(VšR). Ant galvelės rūteles pataisė, ant rankelių žiedelius užmaustė LTR(Klvr).
| refl. tr., intr. Šmn: Atsisėdusi pasitai̇̃sė suknelę DŽ1. Jis pasitai̇̃sė ant nosies akinius NdŽ. Pasitaisýti prieš veidrodį NdŽ. Duoj pastaisýt, bo nugrius našta nuog pečių LzŽ. Pasitaisýk kelnes – vaikštai kaip smukčius! Snt. Diržas persisukęs, pastaisýk Pv. Lengvu rankos judesiu pasitaisė šviesius plaukus, sudėtus aukšta kupetėle V.Bub.
7. tr. padaryti tiesų, ištiesti: Pataisau, tiesumi darau SD189. Labai klampi buvo [pieva], tai jos (karvės) an šono atsigula, kojas patai̇̃so, pakelia tas kojas, [atsigula] an kito šono, i tei[p] brenda ėsti tą žolę LKT219(Grnk).
ǁ refl. išsitiesti išilgam:
^ Ar jau geresnis ligonis? – Bus geriau, kap an lentos pastaisi̇̀s (mirs) Lp.
8. tr. Šv, Vvr, Km, Kp sutvarkyti, apšvarinti, apsodinti: Biškį an kapų padirbu: kam kapus pataisáu, kam paleju, kam paravėju Žd. Mano darželis pataisýtas buvo Bsg. Patai̇̃sė tėvo kaupą (kapą) labai puikiai Plšk. Tep ją mylėj[o], o nenueina nei kapo pataisýt Pv. Jis mum ir bulbas pasodino, ir daržą patai̇̃sė Krs.
9. tr., intr. N, KII40, NdŽ, Všv, Lk, Plt, Kl, Lnk, Vkš, Gdž, Rgv, Krkn, Skrb, Trgn, Ds pakloti (lovą, patalą): Gal nori lovą patai̇̃somas Lkv. Kaip atsikėlė, teip i paliko nepatai̇̃sę lovų Slnt. Jaujuj pataisiaũ jam šiltą vietą Ob. Da, būdavo, marškas užkloju, o šiandiej nebepataisiaũ [lovų] Kp. Patai̇̃sė jam patalą, nu tai jis pernakvojo Antš. Buvom patai̇̃sę dvi lovas, sakom, gal bus svečių Krs. Gulėti jai pataisė minkštutę lovelę su raudonais šilko pagalvėliais, prikimštais mėlynų gardžiai kvepiančių žibučių J.Balč. Gana dūdos beklausyti, reik patalą pataisýti JD1532. Aš pataisiau patalelį šešių kartų priegalvelių KlpD12. Madlė dar nepataisė mano lovos, aš norėčiau eiti atsigulti, – skundžiasi senis anūkui I.Simon. Ji sustūmė du suolus, pataisė guolį ir užpūtė žiburį V.Bub. Benutis guli, kojas atsukęs į vežimo galą, jam taip pataisyta, kad galva yra daug aukščiau rš.
| refl. tr., intr.: Aš pasitaisýsiu asloje ant šiaudų NdŽ. Alkierukė[je] pasitaisiáu gulti Žr. Galit į stubą pasitaisýti ant grindų [miegoti] Plšk. Lovą gausi pats pasitaisýti Vkš. Pastaisýk lovą, ir gulsme Lp. An sofos pasitaisiaũ minkščiausiai Skp. Atsikėlęs tuoj pasitaisýk lovą, nepalik kaip kiaulių migio Skrb.
^ Meškos eidamas medžioti pataisykis lovą, o šerno – grabą S.Dauk. Kaip pasitaisysiam, šiteip ir atsilsėsiam brš.
10. refl. apsirengti, apsivilkti (drabužiais): Sodietiškai pasitai̇̃siusi moteriškė NdŽ.
ǁ LKT241(Pš), Dr, Vž persirengti kuo: Pasi̇̀taisys šitai Daukanto nabaštikė liuob gerve, įeis Kal. Žydais, būdavo, pastai̇̃so, tai kumelį injoja gryčion [per Užgavėnes] Krns.
11. tr. papuošti: Mums nėkumet tėvai eglelę nepatai̇̃sė Klk. Ten gėlę pataisýsiam, jau i būs vardo diena Skd. Vaikai užsimetė, sako, pataisýk eglutę Dj. Pakabino užkabus ir pataisė visą bažnyčią BB1Mak4,51.
| refl.: Kitas liuob raitas jos pasitai̇̃sęs, arklį apsistrajijęs Krt.
12. tr. Klk, Sd, Kri, Zr padaryti kokį daiktą: Patai̇̃so rėmelius tokius uždaromus – džiovindavo sūrius Ps. Namie verpdavai, namie ausdavai, drabužį pataisýdavai stiprų, gerą Gsč. Būdavo ir viedrai mediniai pataisýti, ir milžtuvės medinės buvo, viskas Kdn. O ta morė buvo pataisýta motriška, buvo pastatyta an tos šlajės Vvr. O tretįjį [kvartūgą] suardysiu, kaldrą pataisysiu D82.
| prk.: Vieną vaiką patai̇̃sė i mirė Pvn. Vaikis vaiką buvo mergei patai̇̃sęs Šts.
| refl. tr. L, Ps, Plng, Mžš, Bsg: Reik prisirinkties paparčių, pasitaisýti sienikelį ir an paparčių gulėti Akm. Meškerę reikia pasitaisýti balandžio mėnesį – žuvys kibs Vkš. Daba žmogus gyveni ant savęs: ką pasitaisái, tą i turi Skd. Tas nagines naujas buvo pasiraukęs, jau pasitai̇̃sęs Lnk. Tai pasku gi mušdavom [kiaušinius], ridinėdavom, loveliukus pasitaisýdavom Dj. Jos (bitės) kaip pasitai̇̃so ten tuos korius – nedėdavai ten korių niekas [į kelminius avilius] Mšk. Inkarą pasitaisiau iš didelio akmens, kurį netikėtai radau ant kranto J.Balč. Jis sau ypatišką vamzdelę pasitaisęs nor birbyt prš.
ǁ refl. susidaryti, atsirasti: Jeigu didelis šaltis – barškuliai pasitai̇̃so ant rauktų, panagys užeina [skalbiant eketėje] Grnk. Iš misos toks rūgštelis pasitai̇̃so, ir žmonys gera (geria) tą rūgštelį Plng.
ǁ Šlčn, Gdl nutiesti (kelią): Pri ežero kareiviai kelią patai̇̃sė Gd. Pataisýta čia tiesiai – seniau aplink reikė važiuot Sdb.
| prk.: Šitai eš savo angelą siųsiu, kursai pirm manęs kelį pataisys BBMal3,1. Adomas … kelią mums ing rojų patai̇̃sė DP40.
| refl. tr.: Jis sugalvojo pasitaisýti kelią NdŽ. Žemaičiai buvo pasitai̇̃sę vingiuotus kelius Pp.
| prk.: Mes sau patys kelią ant puolimo pasitaisom prš.
ǁ užtverti (tvorą, gardą ir pan.): Jau tu gardą pataisei̇̃ vištų gerai! Jrb. Kitam gi liks, kap gerą pataisýsi [tvorą]! LKT365(Vlk).
| refl. tr.: Kas liks, tas pastaisi̇̀s [tvorą], o man gana jau bus: pastaisýsiu an tos dienos LKT365(Vlk).
ǁ susukti, sukrauti (lizdą): Erelis lizdą patai̇̃sė PP11.
^ Pirm pataisyk gūžtelę, paskui gauk vištelę Pšl.
| refl. tr.: Varna eglės viršūnė[je] pasitai̇̃sė sau lizdą PP68. Savo siūleliais vikšras apsivynioja ir pasitaiso iš jų minkštą šiltą lopšelį rš.
ǁ Pn padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Tėvai, pataisýk lysves, reik jau agurklus svadinti Šv. Iš maldrų (meldų) kūlį pataisýdavom ir plaukdavom Slč. Reikdavai iškult par rudenį, kūlius pataisýt, ka gražūs būtų Mšk. Vieną kartą mažas vaikelis stoviąs ūlyčioj, rankeles į kišenėlius susikišęs, o turėjęs į špygas pataisęs Sln. Duobikę patai̇̃sė, įdėjo sviesto LKT135(Dov).
| refl. tr.: Kad linus verpėm, reikėjo pasitaisýti kuodelius Klp. Duobelę tokią pasitaisýsi i tropysi įmesti po tris guzikus (toks žaidimas) Ms.
13. tr. pastatyti (statinį): Bitėm namelis tokis pataisýtas Dgp.
| refl. tr. Kdn, Jdr: Pasitai̇̃sė trobelę tokią ir ans ten gyveno Šts. Jam davė tris desentinas miško išsikirst ir pasitaisýt gryčią Kri. Pasitaisýdavom diendaržius, karves suvarydavom Ps.
ǁ Tl, Klk, Trk, Plng įrengti, įtaisyti: Pataisýs senikei kambariuką an taukšto, i galės gyventi Krš. Tokį plėšrų žvėrį beauginąs, narvas, sako, pataisýtas Nv. Kunegaikščiai sulaidoti sklepūse, anie (sklepai) jau yr pataisýti gražiai Rt. In dvie[jų] galų namas, patai̇̃sė – leis vasarotojus Klt. Kuknelę patai̇̃sė, tai dabar abi verdas valgyt Skdt. Būdavo pataisýta tokia dalgė, nukerta ant ją [linų galvutes] Všk. Pataisýti velenai trys toj (linų minamojoje) mašinoj Vb. Aukštai buvo rieklės pataisýtos, i ten sustatė linus – par visą pirtį Klp. Su didžiu įtempimu vedė ūkę, arba gaspadorystę, važiojos po savo valsčius, pataisė Varniūse daug butų M.Valanč. Žabangus pataisyti N. Kam pataisýti pinkles NdŽ. O pagonys, aplinkui gyvenantys, kaip girdėjo altorą vėl pataisytą …, papyko anys didžiai BB1Mak5,1.
^ Pirmiau pamatą pataisyk, tada namą statyk LTR(Jnš).
| refl. tr., intr. Eig, Ėr, Pš: Antrame gale pasitaisiáu kuknę – pasidirbinu i gyvenu Trk. Dabar aš turu pasitai̇̃sęs sukamas dumples, su koja minamas Pp. Tokias sūpiekles pasitaisýdavo, supdavosis Gsč. Da trobelė tebėr, y[ra] žmogus įsikūręs ir gyvena, puikiai y[ra] pasitai̇̃sęs Pkl. Užsidirbsiu daug pinigų ir pasitaisýsiu visa kaip reikiant NdŽ. Būtum viską pastai̇̃sę abudu gražiai Skp. Nebuvo kaip pasitaisýti geriau gyventi Yl. Kurkės dobiluos pastaisýta [perėti] – du kiaušinius rado Ob. Šeškas tura urvą pasitai̇̃sęs Prk. Kas neturėjo kalvarto, pasitaisýdavo ant verpstelio [verpti] Ps.
14. tr. įkurti, įsteigti: Pataisė kursus suaugusių Ps. Ir eš pataisysiu savo ryšį terp manęs ir tavęs BB1Moz17,3. Dievas iš dangaus karalystę pataisys, kuri niekada neišpūstij[a]ma yra BBDan2,44.
| refl. tr. Tl, Kv: Da pasi̇̀taisiau darželį, prisisėjau visokių kvietkų i pati džiauguos Vkš. Papyko žmonės ir atskirai pasitai̇̃sė kapus Svn.
ǁ parengti, sudaryti: Litanija lietuviška pataisyta pagal vieros chrikščioniškosios Mž552. Iš tų aprašų Etikus buvo pataisęs trumpą išrašą S.Dauk.
15. tr., intr. N, J pagaminti (valgį, gėrimą, ėdesį ir pan.), patiekti: Gerai pataisýta mėsa NdŽ. Aš tau pataisýsiu gėrimo NdŽ. Ką patai̇̃sė, tą turi ir valgyt Rmš. Nieko nėra, nė nežinau, ką pietų pataisýt Slv. Ka žinočio, ką mėgsti, pataisýčio ko skaniau Šv. Arbatą tiktai lėtą (nestiprią) pataisýk Lkv. Moku pataisýti iš trušėnos, ale nenoru terlenties Krš. Eik į sodną pavaikščiok, kol aš pataisýsu valgyti Žr. Šeimininkė pataisýs krienų dar pri tos meisos šviežios Tl. Paskiau aguonas sumals, pieną tokį pataisýs Akm. Kol tus pietus pataisýs, padėjo keptos žuvies šaltos Trk. Py ropių su lupinoms reik pataisýti baltojo sviesto (kastinio) Klp. Pieną surūgina, mėtų įdeda ir patai̇̃so sūrį Antš. [Reikia] eit pataisýt vištom, pataisýt kiaulėm Mžš. Tokių skanių baravykėlių pataisiau K.Saj. Pataisyk (įpilk ir atnešk) man arbatos Žr. Nebuvo kas bepatai̇̃sąs valgyti KlvrŽ. Eš bijausi savo pono karaliaus, kursai jumus jūsų strovą ir gėrimą pataisė BBDan1,10.
| refl. tr., intr.: Vyriškų rankos ne grėbliai, o ėsti anie nepasitai̇̃so Rdn. Uogų atvažiuokiat, prisirinkiat, kiek jums reik, ir pasitaisýkiat Trk. Buvom ten pasitai̇̃sę to maisto biškį an kelio, dar užtekov Žd. Pusrytį pasitaisaũ, tai šį tą siuvu Gr. Vakar pastaisýta jos čibulio ir valgyta Kp. Pyragų išsikepi, alaus pasitaisai̇̃ Brž.
ǁ Als pagaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanom skalbt gailaus šarmo patai̇̃sė Grž. Seniau pataisýdavo gerą salyklą [alui] Gsč. Pataiso mostelę iš kamparo ir muilo, tepa skaudamą vietą šiltai LMD(Sln). Teip greit tenai tų vaistų nepatai̇̃so Krč. Kaip tankiai menkos, prastos žolelės, nuo laukų surankiotos ir namiej pataisytos, geriaus prieš kokią ligą mačija prš. Uksusą tą kartą vien iš surūgusio vyno pataisydavo prš. O anos sugrįžusios pataisė brangias žoles ir mostį BPI396.
| refl. tr.: Norėjau vaistų pastaisýt galvai Kp.
16. intr. dirbtinai, apsimetant padaryti: Ar anos tokia kalba, ar ana taip patai̇̃so? Krš.
ǁ refl. pasidaryti kokiam: Buvo piktas šuo pasitaisęs, bet pavogė Šts.
ǁ refl. dėtis kuo, pasirodyti kokiam, apsimesti: Tum tarpu pasitai̇̃sė geri, o paskiau pasiuto Krš. Sūnus už kunigą pasitai̇̃sės Vgr.
17. intr. padaryti nemalonumą: Aš pataisýsu anoms, ka čiaudės! Krš.
18. refl. pasitaikyti: Gerai, kad pasitai̇̃sė graži diena Up. Lytai vasarą pasitaisė, ir supuvo šienas Šts. Subato[je] pasitai̇̃sė būti Kalėdoms Šts. Ne vienu kartu baudžiaus namus pamesti, kad nesitikėtas atsitropijimas pasitaisė mano išbėgimui I.
ǁ pataikyti, pakliūti kur: Vieną moterę kavojo, ir aš pasitaisiáu būt pagrabe Vdk. Tekinis pasitai̇̃sė par pat kelmą, dėl to ir aprietėjom Užv.
| Akmuo nepasitai̇̃sęs (atsitiktinai, nenumatytai) nukrimta – gal nudaužti avį belaidant akmenis Als.
ǁ atsitikti: O vieną kartą ir jam taip pasitai̇̃sė Vdk.
| Pasitaisė (išėjo) sūris sutįsęs, miklus, ir niekas nevalgė Varn.
19. tr. R419, MŽ566 paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): Tris klausimus mun turi ryto[j] pataisýti Všv. Pradės [Viešpats] mylėtojamus saviemus amžinumą ir nemaruonį dovanot, kuriosp juos atgydymu kraujo savo patai̇̃sė DP542.
| refl. R62, MŽ82, Rtr, Skd, Ms, Bdr: Visos pasitai̇̃siusios laukė svečių NdŽ. Labai gerai veselia buvo, labai buvo pasitai̇̃sę Krš. Ūkininkai liuob didžiai pasi̇̀taisyti surinkimuo Klp. Buvau pasitai̇̃siusi važiuoti į Tauragę ir nespėjau Trg. Reik pasitaisýti aves kirpti Lkv. Visi [kraštai] pasitai̇̃sę mušties, laukia tik pradėt Adm. Pasitai̇̃sė bagotasis su pačia ir išvažiavo BM405(End). Pasitai̇̃sė su tom žirklėm, ček ček i atkirpo liežiuvį (ps.) Ad. Mes … savo darbus ant laukų jau dirbt pasitai̇̃som K.Donel. O ar pasitaisei kaip reikiant, kad galėtumi drąsiai stoti į teip šviesias akis? M.Valanč. Teip pasitaisę kryžeiviai apgulė pilį S.Dauk. Tada išėjo karalius Sodomos … ir pasitaisė kariauti BB1Moz14,3. Kaip žmogus ant tos [dienos] tur pasitaisyti BPI17.
ǁ refl. nusiteikti, ketinti (ką daryti): Ketinau eiti pro uodigą – arklys pasitaisė spirti M.Valanč. Mirti iš rožės pasitai̇̃sęs Grd. Jis už tikėjimą buvo pasitaisęs pagaliaus ir galvą padėti rš.
20. tr. SD190, I, KŽ, Krž, Varn, Skd, Dgč sutvarkyti, parengti, kad būtų tinkamas vartoti, naudotis: Pataisýdavo arklius, ka aš jais galėčiau dirbt Mšk. Paskui nuvedė jį į puikią salę, pataisytą vestuvių vaišėms J.Balč. Po tam patai̇̃sė vonią BM99(Krč). Patai̇̃sėm gražiai šarvonę, žvakių pristatėm Vl. Balti stalai pataisyti, margi kragai pastatyti B770. Ir atnešk stalą bei jį pataisyk (paklok) ir liktarą pastatyk BB2Moz40,4. Viešpatis … pataisė krėslą savo ant sūdymo Mž520. Nesa ponas pamušamą afierą pataisė ir savo svečius ant to pakvietė BBSof1,7.
| refl. tr. L, KŽ, Kl: Kodė aš vežimo nepasitai̇̃sęs, jie nepatenkyti Jrb. Pasikinko arklį, pasitai̇̃so ratus ir išvažiuoja iš namų LKT240(Pš). Nebėr kam stalas pastai̇̃so Ds. Tas žmogus, pasitaisęs gerą bizūną, svirne laukia LTsIV217. Pasitaisýsiu sparnelius, lėksiu į uošvės dvarelį JD1529.
ǁ BŽ267, Vdn parengti darbui (padargą, įrankį, indą ir kt.): Patai̇̃so [alui] tokius kubilus, apačio[je] padeda tokius medžiukus Sk. Asla lygi [klojime] būdavo pataisýta, išmušta su moliu Krž. Tas kluonas geras buvo pataisýtas, išmindytas su arkliais, gero molio Vvr. Gerą lazdą pataisyti N. Ir pabalgnavo (pataisė) savo asilą BB1Moz22,3.
| Anų ir svarstyklės pataisýtos (rodo didesnį, netikrą svorį) – seni vagys Rdn.
| refl. tr.: A vagą platyn, a siauryn – mokėjau plūgą pasitaisýti Kltn. Tavo darbelis – nauja žagrelė, naujoji žagrelė pasitaisýti JD910.
ǁ išmiklinti:
^ Baimė kojas patai̇̃sė Vkš.
21. tr. įdirbti (žemę): Sau numus įkūrė ir dirvas pataisė S.Dauk. Labai uždera tabakas ant taip pataisytos žemės rš.
| refl. tr.: Tuos krūmus rovė rovė ir pasitai̇̃sė sau žemės Kp.
22. tr. Krkn, LKT248(Rz) parūpinti, įgyti: Mat reikėjo dukterims duoti dalis, reikėjo patalynės pataisýti KlvrŽ. Dabar, vaikel, tai paskutines drapanas pataisaũ. Ėgu nesitaupysi, tai vaikščiosi apdriskus Mžš. Patai̇̃sė mun žemės toliau nu miško Krš. Del duonos, del sėklos reikėjo pataisýti [grūdų] Akm. Pataisýk balanėlių prakurom Mžš. Pataisýk sausų medžių duonai kepti Šts. Reikia kąsnį pataisýt bulbom trąšų LzŽ.
| refl. tr., intr.: Kad skolininkai atiduotų, pasitaisỹčiu iš drobužio Krš. Nebuvo iš ko pasitaisýt apsiavimo – pinigų nebuvo Bsg. Petras tai karus labai gerus pasitai̇̃sė Mžš. O kokių drabužių ji turi pasitaisiusi! I.Simon. Miežius sumaldavo [naminėmis girnomis], kruopų pasitaisýdavo Gsč.
ǁ Nv parinkti, pataupyti: Pinigų reikia pataisýt Ėr.
| refl. tr.: Pinigų kūmystėms pasitaisė rugių pardavęs Žem.
23. tr. paskirti, nurodyti ką kam daryti, kuo būti: Išskyriau tave pirm, nei iš augyvės gimei, ir pataisiau tave praraku tarp žmonių BBJer1,5. Dievas pataisė, kad skaitytų tą vietą I. Kitus raitinykus pataisė (pastatė) jisai ant abiejų šalių BB1Mak6,38. O Ponas pataisė didę žuvį, kuri Joną prarijo BBJon2,1.
24. tr. Dr, Rsn iškelti (vestuves, pokylį): Gali̇̀ pataisýti tą metinę, by tik turi̇̀ iš ko Užv. Šeštadienio vakarą jau pataisýs tas nūbangas Krt. Merga patai̇̃sė veselią pati, anas neturė[jo] iš ko Klt. Vaikam buvom patai̇̃sę balių Krs.
| refl.: Ka pagrabas pasitai̇̃so, tai daugiau žmonių [būna bažnyčioje] Grd.
25. tr. sukelti kokį reiškinį: Kas tą karą patai̇̃so? Vgr.
ǁ užtraukti (negerovę): Jūs man nepalaimą pataisėt BB1Moz34,30.
26. tr. pakreipti kuria linkme: Pataisyti, pasukti I.
| refl.: Buvau pasitaisęs į bitis, ir išbudeliojo Šts.
27. pavalgyti, užkirsti: Ligonis tai ligonis, o atsisėdęs prie stalo gerai patai̇̃so Ėr. Ale tu gerai pataisai̇̃! Ds. Sūrį pataisi̇̀s! Lp.
28. primušti: Aš tave tei[p] pataisýsiu, ka nė ubagaut netiksi! Jrb. Buvo dideliai prykabus, ale kai patai̇̃sė, pasidarė minkštesnis Bt. Nieko, tik kuolas paimt ir pataisyt motka, duktė ir žentas! Lp.
29. tr. užmušti, nužudyti: Būtum anie muni patai̇̃sę kaipmat Trš. Guli pataisýtas (nušautas) žmogus Lp.
^ Kad vilkai kur pataisýt[ų] (sudraskytų)! Lp.
30. tr. Trk prigauti, suvedžioti (merginą): Musėt buvo ano pataisýta, kad teip veikiai vaiką pasigavo Šts.
31. tr. pavogti: Į eilę atsistojau, i patai̇̃sė [pinigus] Erž.
32. tr. išleisti, išeikvoti: Vakar cielą šimtą pataisiaũ Lp.
◊ rañką pataisýti
1. pramokti, įsimiklinti gerai ką daryti: Prie geram šaučiui maž i aš rañką pataisýsiu Švnč.
2. laiduoti, užtikrinti sėkmę: Reiks mainyt avižų sėklą, gal rañką pataisi̇̀s Sml.

šónus pataisýti primušti: Lėk tu ten, liežuvį išleidęs – kaip pareisi kada pataisýtais šónais, nė į tą pusę nebžiūrėsi Šv.
pértaisyti tr. Š, NdŽ, pertaisýti Rtr; M, L
1. LL192, DŽ1, KŽ, FrnW, SkŽ182, Šv kitaip perdirbti, perdaryti: Pirkaitę pértaisėm an tvarto LzŽ. Partai̇̃sė biškiuką sūnus tą gryčelę LKT264(RdN). Trobesius visus pertaisė, kitus ir visai naujus pastatė Žem. Pagadintą drabužį pártaisyk J. Pértaisė ratelį, tai tep kap naujas verpia Dkš. Blogai padarys – a pártaisys į gerąją pusę? Ms. Partaisiaũ pečiuką – traukia iš pasiutimo Mžš. Padrūktėjai ar pamenkėjai – gali pártaisyti, jei užleida Krš. Didelės poduškos dvi buvo, tas pártaisė į mažesnes Akm. Pértaisyti testamentą NdŽ.
| refl. tr. LL192, KŽ: Buvo sena suknelė, tai ir pérsitaisė ant naujos Zr.
ǁ pašalinti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Kap jy šneka, tai tėvas nori pértaisyt Pv. Prižadėjo pártaisyti užrašą Krž. Paskiau aš pértaisiau savo [gimimo] metus Akn.
2. pertvarkyti: Tas Odinas partaisęs visuomenę (visą) svieto draugę naujais įstatymais S.Dauk.
3. iš naujo išlyginti: Pértaisyti pievą NdŽ.
4. NdŽ kitaip padėti, pakeisti padėtį: Jumi nuo krašto kaip paguldys, tai tu nustumk mergą nuo krašto, o tu atsigulk nuo sienos ir visus brolius teip pértaisyk LB206.
5. sutvarkius vėl iš naujo tvarkyti: Jis ilgai triūsia apie vežimą, taiso ir pertaiso arklio pakinktus rš.
6. NdŽ perrišti (knygą).
7. NdŽ perkloti: Tei[p], rodos, dailiai sutaisiau lovą, o ji atsikėlus par nauja pártaiso Vdžg.
8. Ser, NdŽ, KŽ perrengti, pervilkti (kitais drabužiais): Anie (artistai) tik taip pártaisyti, o yr tokie pat žmonys Šv.
| refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kur tas mano sijonas driskis i suknė driskelė – parsitaisýsiu, eisiu kiaulių liuobt Mžš. Ė šitas žmogus persitaisė poniškais rūbais, užsidėjo barzdą ir akuliorus BsPII261. Plėšikas, sutikęs atlikti tą darbą, persitaisė taip, jog niekas negalėjo jo pažinti J.Balč.
ǁ refl. KŽ persirengti kuo: Prasidėjus veselijai, atkeliavo ir tas karalaitis, parsitai̇̃sęs į ubagą BM199(Krk). Aš buvau persitaisiusi pavargėle rš.
9. perskirti, pertverti: Gryčia partaisýta, tai ta močia kambarėly Jnšk.
10. iš ko padaryti ką, ką perdaryti į ką: Kiti jau nuimtus nuo lauko javus pertaiso į miltus, į duoną A1884,1.
pietaisýti (dial.)
1. žr. pritaisyti 3: In dviejų gembių liuob duris pytaisýti Plik. Lizdukai blezdingų py balkio pytaisýti Prk.
2. žr. pritaisyti 10: Kol pytaisái [valgyti], kiek vargsti Sg. Bliūdų bliūdus buvom pytai̇̃sę Kin.
prataisýti tr.
1. pagydyti: Man pratai̇̃sė tą vieną akytę RdN.
ǁ refl. NdŽ, Žd, Plš kiek pasveikti, pagyti, sustiprėti: Biškį sirguliavo, daba prasitai̇̃sė Trk. Prastai̇̃sė kiek, ale gal nieko iš jo nebus Klt. Muno skrandis pamažu prasitai̇̃sė Vkš.
2. refl. kiek pagerėti, pasidaryti tinkamam: Kada kelias šiek tiek prasitaisys, nuvažiuos rš.
3. įdėti kiek uždaro, paskaninti, pagardinti: Cibulių daug niekas nesvadino, tik kokį viralą prataisýti DūnŽ.
4. padaryti (skylę, tarpą), praskleisti, praskirti: Kas tą spragą pratai̇̃sė tvoro[je]? Žg. Prataisýk kelią par maigus Jnšk.
| refl. tr., intr.: Sėsk kupety ažuvėją prastai̇̃sęs Kp. Ta lapė prasitaisius, prasikniurvinus skylelę ligi tų žiuvelių ir metant[i] lauka Sln. Kad kokia skylė prasitai̇̃so, ir išlenda pelė Lnkv.
ǁ pralaisvinti (vietą): Prataisýkiat vietą – atnešu ėsti Krš. Man pratai̇̃sė vietą, ir aš atsisėdau Trs.
5. refl. kiek įsirengti, pasitvarkyti: Pargrįžo iš Latvijos, prasitai̇̃sė ir gyvena Trkn.
6. NdŽ, Šv, Ėr, Sb greitomis kiek pagaminti (valgio): Pašnekučiuokiat, aš ko ėsti prataisýsu Krš. Pratai̇̃sė sviesto kelionei Šts.
| Tabokos ir neblogos prataisýčia Pl.
| refl.: Valgyti prasitaisýtumėv i gyventumėv Šv.
7. refl. praleisti laiką ruošiantis, rengiantis: Prasitaisýti kam, į ką NdŽ.
8. refl. impers. susirengti ką daryti: Buvo prasitaisiusi lyti, bet vėjas išgainiojo debesis M.Unt.
9. Srv paruošti kokiam tikslui: Prataisýk skilų duonai kepti Šts. Kad malkų kiek prataisýtum (prakapotum) Ul.
| refl. tr.: Kai dėl botago, tai ir vaikai bežiūrint gali mintuvais linų prastaisýt Šmn.
10. įgyti, prarūpinti, gauti: Reikėjo vaikams marškinio prataisýti Pp.
| refl. tr. Skp: Prasitaisýs visa ko: jauni, uždirba Krš.
| prk.: Gal da kituokart čėso dėl pogulio prastaisýsiu Kp.
11. NdŽ prastai pataisyti (ką sugedusį).
12. Grž pralėbauti: Visus pinigus pratai̇̃sė Ut. Parduos bekoną ir pratai̇̃so parvakar Ds. Su Maryte pratai̇̃sė vietą, ir išvaržė ant varžytynių Žml. Po karčemas belandžiodamas ir savo žemę pratai̇̃sė Jnšk.
ǁ pralošti: Sako, Reketijos ponui kortomis visą savo krautuvę ir ūkį prataisė A.Vencl.
pritaisýti Š, Rtr; R418, MŽ566, H161, Sut, M, L, LL197
1. tr. daugelį (sugedusių) pataisyti: Vaje, kiek par savo amželį esu pritai̇̃sęs visko! Šv.
ǁ refl. tr. daugelį susilopyti: Kad nepristaisýsi, tai rūbo neturėsi Tvr.
2. tr. NdŽ daug įrišti (knygų).
3. tr. Q25, I, NdŽ, KŽ, Ėr pritvirtinti: Dailiai pritaisýk siūdamas, kad siūlė būtum daili J. Penkios nytys, o ant vienos pakojos būva pritaisýtos Nm. Pritaisýk pri pamautų žąslus – nepažaboto arklio nenutūrėsi Pln. Šakę prytaisýk kaip nors pry vežimo, ir nereiks nešti Šv. Prie girnom pritaisýta rankelė Aps. Až ragiukų pritaisiaũ [karvę], tai riečia galvelę, riečia – gal jai sopa Klt. Blinda, apsivilkęs ilga rudine, su pritaisyta ruda barzda, sėdi kertėje prie stalo rš. Uodegą pritai̇̃so [užgavėnininkui], kaip velnį padirba Kl. An pečių pritaisaũ (tvirtai uždedu) maišą ir nešu Jon.
| refl. tr., intr.: Prisitaisýk plūdę prie meškerės DŽ1. Prisi̇̀taisiau pri ekėčių tokį kumpą medį, ka nereiktų teip lig žemės pasilenkti Als. Bùrna [groja], tiktainos šakaliukus pristai̇̃so ir groja Mlk. Pristai̇̃so virvę až bolkio, toks kablys [kailiui ištempti] Aln. Vilkdavom iš balių žolę prisitai̇̃sę valkčius Rm. Su eldijom pristai̇̃sę pjaudavo viksvas Ut.
4. tr. Sml, Šv pridėti, prikrauti, pripilti: Ana pritai̇̃sė pilną puodą smetono J. Pilną kubilą burokų pritaisái ant žiemos LKT107(Tt). Namie nuėmė jam (jaučiui) skūrą, pritai̇̃sė bent kelius kubilus mėsos BM6(Kp). Tada mėšlų pritaisė ne tiktai tą kambarį, bet ir visą dvarą MPs. Su padaryne pritaisyti I.
| prk.: O pritaisęs savo gurklį, vėl pasogą dera (d.) Ps.
| refl. tr.: Du viedrus prisitaisýsiu pieno – veizėk, kiek smetono: pusė viedro! Trk. Prisitaisýsi pilnas gardis ir išvažiuosi į Klaipėdą Šts.
5. tr. pakloti: Viršininkas atsisakė nuo vakarienės, o prašė tik pritaisyt lovą V.Kudir.
6. tr. daug pakloti: Kas spės pritaisýti lovas tokiam būriuo! Rdn.
7. refl. apsirengti, apsivilkti, pasipuošti: Pats, pristai̇̃sęs gražiai, inskrido (įvažiavo) atšlaiman Dglš.
8. tr. Mlk įtaisyti, įrengti: Pritai̇̃so kapčius, apipilia žemėm, ir būna bul'bos Sld. Pritaisýk tu vaikam kokiuos ratelius Sdk. Buvo pritaisýta tokia mašina, kranas LKT315(Rk). In to ravo malūnas buvo pritaisýtas Vp. Du [namo] galai buvo pritaisýti Krs. Pasamdė muziką, sūpekles pritai̇̃sė Kvr. Teip pritai̇̃so ne vieną tą duobę [vilkams gaudyti], gal kokiom eilėm Ps.
| prk.: Kas tokius goželius vaikus būt pritai̇̃sęs, kad ne goželis tėvas KzR. Prisisuko toks i pritai̇̃sė vaiką Krš.
| refl. tr.: Anies pristai̇̃sė strelbą kokią ir šaudo Aps. Meškeriot turi pristai̇̃sę lazdas su rateliais – ir meta Dgč. Raktus [vagys] prisitai̇̃so ir išvaga Krš.
9. tr. I, Kzt daug pridaryti kokių daiktų: Yr jau pavalkų pritaisýtų Dglš. Tada i drobių, i rankšluosčių, i visokių daiktų pritaisýdavai skrynias, ne teip ką Mšk. Supešioju [plunksnas], pritaisaũ poduškų Žg.
| prk.: Mergums vaikų yr pritai̇̃sęs – pasiutęs Krš. Vaikų va pritai̇̃sė, ė kur vaikai dėsis? Adm.
| refl. tr.: Visi tura prisitai̇̃sę [ginklų], duos tei duos Užv. Šulnių nebuvo, dabar gal prisitai̇̃sė Lb.
| prk.: Tų vaikų a reik tiek daug prisitaisýt – kiek vargo! Jrb.
ǁ daug suformuoti: Keršis, iš vakaro pritaisęs vagų, irgi stojo greta talkininkų J.Avyž.
ǁ priveisti: Seniau buvau nusipirkus muilo, tai pleiskanų pritai̇̃sė galvą Slm.
| refl. prk.: Visokių dabar žul'kų prisitai̇̃sė, iš viso svieto suvažiavę Slm.
10. tr. I, N, Sz, NdŽ, Dbk, Sdk, Srv pagaminti (valgį, gėrimą ar ėdalą): Aš arbotytės pritaisýsiu – pasėdėk Km. Valgį pritai̇̃sius, bijojos tokiai aukštai žiūponei įnešt Jrk12. Ji savo talkai priešpiečius pritaisė BsPI71. Įdavė [žuvį] pačiai, kad pritaisýtų kaip reikia BM210(Pg). Gal čia kiaulei pritaisýta? Pc. Kas vakarą jaučiukam pritaisaũ lapų – brokus pradėjom raut Krs. Valgymus … gardžiai sau pritai̇̃so DP109. Kur nori, idant pritaisytumbim tau valgyt avinėlį Velykos? BtMt26,18.
| prk.: Aš dabojau visą vakarą, vartus užkėlęs, ir jau buvau dėdei pritaisęs gerą vakarienę (numatęs, kaip atkeršyti) BsPIII79.
| refl. tr.: Ji kiaulėm prisitai̇̃so vis iš vakaro Ėr.
ǁ pagaminti ko kokiam reikalui: Aš liekarstas pritaisysiu, ligos ugnį užgesysiu O. Su tums čemeryčiums pritaisytums ištepk savo visą kūną LMD. Vilkas alų darė, žvirblis misą maišė, gegužėlė nabagėlė apvynių pritai̇̃sė JV904. Su siera pritaisyti I.
| refl. tr.: Turiu pristai̇̃sius liekvarstų Dglš.
11. tr. I, DŽ1, NdŽ, PnmŽ, Skr, Vg, Vkš, Skp, Paį, Tršk prigaminti, pritiekti (maisto): Ir prytaisei tu čia visko – kas ir suvalgys! Šv. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nubangos, pavadins muzikantą, pritaisýs valgyti skaniai, jaunieji pašoks, padainiuos Kl. Pritaisýta arielkos, užkandos Imb. Uogų visokių pritai̇̃sė, tik valgyk! Adm. Kūčiom pritaisýdavo dvyleka patrovų Bsg. Pritai̇̃so mėsos visai savaitei ir susmardina Slč. Pritai̇̃so jovalo – į lovį netelpa Krš.
| refl. tr., intr. LKT48(Žd), Akm, Kal, End, Lp: Daug visko prisitai̇̃sėva, tai nereikėjo akių svilyt Jrb. Visako prisitai̇̃sė [vardinėms], o niekas neatejo Krš. Prisitai̇̃sė baliuo – stalai lūžo Rdn. Grybų vėl apent slėgtų prisitaisýsi Sd. Gėrimų visokių, valgių visokių gaspadinės prisitai̇̃siusios Trk. Visokių mėsų prisikepėm, prisitai̇̃sėm Ds.
ǁ kokį kiekį pagaminti (maisto): Iš vidurio išsuki [salotų gūžę], tai pusę bliūdo pritaisai̇̃ Škt.
12. tr. LL197, KŽ pagerinti valgį uždaru, paskaninti, pagardinti: Tai buvo šiltas lynas su grikiene koše, pritaisytas aliejumi ir grybomis Blv. Arielka, pritaisytoji uogomis arba vaisiais I. Jokių valgių nevalgysiu, pritaisytų su česnaku rš.
13. tr. prikalbėti, prišnekėti: Ana jums pritaisýs ko reikia ir ko nereikia Nmk.
14. intr. NdŽ padaryti bloga, atkeršyti: Reik parašyti [skundą], reik tokims ponams prytaisýti Grd. Palauk, degučiau, aš tau pritaisýsiu, kad tu lig smerčiai man atminsi BM51(Skp).
| Pritai̇̃so visos klaidų Sl.
15. tr. KII382, KŽ, Skd paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): O kunigas tave jau pritaisė į aną amžių I.Simon. Gramatika ir mokslas senovės kalbų nepritaiso vaikų nei ant gyvenimo A1884,51(J.Šliūp). Ketėdami pritaisyti sūnus į gimnaziją, geriaus pasamdykite naminius guvernerius TS1899,2. Pritaisykite du šimtu kareivių, idant eitų iki Cezareos GNApD23,23. Pats mus tavo šventop stalop pritaisyk brš.
| refl. N, NdŽ, KŽ, Skd, Ob, Vb, Krs, Srv: Vieną kartą ir aš prisitaisiáu jums laišką parašyti Krtn. Kol prisitai̇̃so pas daktarą nuvažiuot, ir numiršta Slm. Aš neprisitaisáu (neištaikau) nėkumet atgulti KlvrŽ. Noria čia kast, bet vis dar neprisitai̇̃so Ps. Po trijų metų karalius prisitaisė savo dukterį apvesdyt su jos išgelbėtoju BsPI49. Jūs, piemenėliai, prisitaisýkit, ilgus botagus sau nusivykit BM412. Dienai pašventinimo prisitaisė, galima sakyt, priderančiai V.Kudir. Jeigu žmogus esi prisitaisęs mirti, tai jau nieko nebebijai I.Simon. Kursai … tims žodžiams netik …, tasai est piktai prisitaisęs Mž28. O kaipag turi prisitaisyt, kuris nori nuodėmių savų ižpažint? DK97. Jonas tuoj nuo marės užėjęs ir prisitaisęs (pritykojęs) greibęs ją (marių mergą) į glėbį Sln.
^ Neprisitai̇̃so kaip višta dėti KlvrŽ. Kol prisitaisis kaip meškos šokt! LTR(Jnš).
16. tr. padaryti tinkamą, sutvarkyti, parengti vartoti, naudotis: Vežimą pritai̇̃sė kūnui vežti NdŽ. O anys pritaisė dovanas BB1Moz43,25. O kad nueisiu ir pritaisysiu jums vietą GNJn14,3. O invedęs juos namuosna savo, pritaisė jiems stalą GNApD16,34. Tada kėlės visos anos panos ir pritaisė lempas savo BtMt25,7.
| refl. tr.: Vakar ratus prisitai̇̃sė ir šiandie anksti išvažiavo Pb. Aš tuoj tuoj būsiu gatava; ogi tu ar jau vi̇̀sa prisitaisei̇̃? – Jau visa, ir arklys pakinkytas BM28(Č). Reikia pristaisýt karvalatas i suverpt šitos vilnos Klt. Bulbom tik aparinėt šitokį [arklą] pristaisýdavo Mlt.
17. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai, sodinimui: Teip pritaisę apyniams žemę, tiesiai eiliomis skersai ir išilgai išbiržiokite visą tą daržą Rp.
| refl. tr.: Penkis aktarus žemės pavyko prisitaisýti Trkn.
18. tr. daug prirūpinti, pritiekti: Nebuvo kas to pašaro pritai̇̃sąs Skd.
| refl. tr.: Trobas juk klojo su tais ilginiais [šiaudais], i reikėjo prisitaisýti ilginių Ms. Stomenis, rankšluosčius turėdavo prisitaisýt [jaunoji] Antr. Prisitai̇̃sė įpilų, patalų kaip ponios Krš. Turiam trąšų prisitai̇̃sę, visko Trk. Prisitai̇̃sė pašaro [žiemai] Rk.
ǁ kokį kiekį parūpinti, patiekti: Pritaisysiu visą vežimą puikiausios išdžiovintos kaip ragas medžiagos Žem. Mama pritaisýdavo mum [v]andenio karšto palivoną, tai įkiši rankas ir vėl trauki – sušilę jau būva Kp.
ǁ refl. tr. įsigyti: Gyvulių tai pristaisė – jinai griebias labai Kp.
19. tr. visą sukloti, sukrauti (kraitį): Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisýtas (d.) Brs.
20. tr. KŽ užtaisyti (ginklą): Dideliu šūviu pritaisiau šaudyklę rš.
21. tr. prisukti.
^ Juokias kaip pritaisýtas Lel. Kogi vaikštai kai pritaisyta Ds.
22. tr., intr. pritaikyti, priderinti: Muziką prie to žaidimo pritai̇̃so tokią Šmk. Aš pri Jono nepritaisáu šokti Šts. Nedainiuok, bo tu nepritaisysi pri balso žmonių (sako šuo vilkui) S.Dauk. Panos Marijos šlovinimas … ant visų tonų prietaisytas Mž484.
| refl. Ser.
ǁ intr. pritarti: Grajykiat, aš pritaisysu jums, pripūsu Šts.
23. tr. įtaisyti, įkišti (į darbą): Ją prie darželio pritai̇̃sė Jrb. Šiltgyvių (nieko nesuprantančių) vaikelių man norį pritaisýt Vlkv. Prytai̇̃sė muni į gerą darbą Grd.
| refl. Trk: Prisitaisė velnias pas gaspadorių už berną (ps.) Auk.
ǁ paskirti: Da teliokų nepritai̇̃sė tau [prižiūrėti, šerti]? Slm. Kai pritai̇̃sė mane prie naujo daktaro, tai ir sveikata susitaisė Rd.
24. tr. parūpinti, surasti: Atvažiuok į Telšius, pritaisýsu darbo Krš. Kaži kokią [gydančią] bobą pritai̇̃sė (pakvietė) Krkl. Moteriškė, kurią tu man pritaisei, davė man iš to medžio, bei eš valgiau BB1Moz3,12.
25. tr. Up pripiršti: Pritai̇̃sė anai tą kavalierių, tokį seną vaikį Krš.
26. refl. Sln, NdŽ, Vkš, Varn, Šv, Up, Dj prisigretinti, prisiplakti: Vaikai žaisdavo, pri vaikų i didesniai prisitaisýdavo Krž. Prisitai̇̃sė kavalierius lydėti muni i tą kūmaitę Krš. Ir aš prisitaisiáu eiti kartu su kitais kalnus Šts. Tik išejo vieni, prisitai̇̃sė (prisistatė) kiti Trgn.
ǁ prisitaikyti, prilįsti: Prisitai̇̃sė prie saldainių ir jau baigia valgyt Jnš.
ǁ prikibti: Su senosėms dainėms prisitai̇̃sė dainiuoti (prašo senųjų dainų padainuoti) Šv. Ėmė karalaitė tujau prisitai̇̃sė – kaip tu čia turi tokį budinką! Žr.
ǁ Všv, Lnk, Skd, Šts, Žeml, Dj, Slč, Jnš prisimeilinti, prisigerinti: Liežuviai [vaikių] kaip velnių, kol prisitai̇̃so [prie merginų] Krš. Taip graži ta duktė, kad ans taisos i niekaip negalia prisitaisýti Lk. Gudri merga: prisitai̇̃sė prie to senio ir, žiūrėk, gyvena Grz. Kaip moka velnuitis prisi̇̀taisyti, ka ėsti duotų! Krš. Moka prisitaisýti prie visų Jnš.
27. refl. įsimesti, prikibti (apie ligą): Biednai motriškai an galo i vėžys prisitai̇̃sė Krkl. Jai į pirštą čerplaukis prisitai̇̃sė, i mirė Jnš.
28. tr. NdŽ iškelti (pokylį): Pritai̇̃so baliušką, atvažiuoja giminės ir baliavoja Sl. Pritaisė bankietą brš.
29. daug privalgyti, prikirsti: Privalgė, pritai̇̃sė ir nė ačiū Dkš. Kad pritaisiaũ bulbių – pilvas kaip barabanas Ėr.
| refl. tr., intr. Alk, Jnk, Alvt: Aš antsyk kad prisitaisaũ, tai visai dienai Gs. Tai švariai prisitaisiaũ – net šonai braška Lkč. Valgykita judu, jis prisitai̇̃sęs pietų, tai neima Snt. Prisitai̇̃sė duonos su sviestu Jnš. Prisitaisiáu kaip ant tėvo veselės Kv.
30. tr. PnmR, Ob, Ėr prigauti, suvedžioti (merginą): Jis jau nebe vieną mergiotę pritai̇̃sė Slm.
31. primušti, prilupti: Su diržu jį pritai̇̃sė DŽ1. Tokį varlę pritaisei̇̃ pasigavęs, tai ir akių neparodytų! Ds.
32. pridergti: Nebeduokit uogų tam vaiku – kelnias pritaisi̇̀s Slm. Tu pritaisei lovą TDrVII85(Plik).
^ Murkso lyg katinas, į pelenus pritai̇̃sęs Dkš. Pritai̇̃sė kap katė į miltus Kt.
◊ añtausius pritaisýti NdŽ apmušti.
gálvą pritaisýti daug prikalbėti, pripasakoti: Pasiųsčio pas aną, nu ta (tai) pritaisỹtų jums gálvas! Vgr.

×razsitaisýti (hibr.) nusirengti: Grįžo atgal, razsitai̇̃sė, atsigulė miego anas LzŽ.
sutaisýti; Q656, M
1. tr. N, Š, L, LL205, Rtr, KŽ, NdŽ, Šl, Krs, Upt, Trk pašalinti gedimus: Pagedusį dziegorių sutaisýk J. Sutai̇̃sė meistrai trobą teip, kad ana negriūtum Yl. Sutai̇̃sė, sutvarkė man gryčelę Pl. Anie ten remontuo[ja], taiso – sutai̇̃sė tus savo matorus Plng. Kad orai bus nešalti, gal sutaisýsiu i kitą plūgą Mžš. Jie grįžo sutaisę įlūžusį medinį tiltą J.Gruš. Jeigu ratai nuo sunkumo suluš, vilkas juos sutaisis LTR(Lzd).
| refl. tr. Rtr, Ėr: Čia trobos sudraskytos buvo [po karo] – kol susitai̇̃sėm! Pžrl. Aš viską sau susitaisáu, nereik nieko prašinėti Varn. Ans važiuoti jau moka: susitai̇̃sė i važinėjas LKT54(Trk). Susitaisėm savo plaustą ir laukėm tik kito ryto leistis į vandenį J.Balč. Susitaisýti apsiaustą NdŽ.
ǁ Žg, Trk, Lp sulopyti: Vaikų būrys – reikėjo avalynę sutaisýti, reikėjo apdarelį Tl. Na ir rankelės! Taip sutaisė kailinius, kad nė žymelės Šv. Jau lopas ant lopo – nebsutaisýsi Klp. Reikia drapaniukės sutaisýt Šn. Sutai̇̃sė torą, vištos ir nebišlenda Vkš. Stoguo sutaisýti, sukloti ilginius krės, būs atskirti rugiai Žd.
| refl. tr.: Susitaisýti stogus NdŽ.
ǁ pašalinti klaidas, nesklandumus: Rašydamas pagal tikros sanžinės negalėjau užtylėti ir to, kas man rodės sutaisýtina Jn.
2. tr. pagerinti, padaryti tinkamą ką pašlijusį, suprastėjusį: Jis led sukruopė suardytą gyvenimą, t. y. sutai̇̃sė, skolas išmokėjo J. Kad žmogui galėtų sutaisýti jiegą, tai būt gerai Vlkv. Žiedai gerami – kraują sutai̇̃so Lk.
| refl. Š, KŽ: Ka ana (karvė) susitai̇̃sė, daba duoda po penkioleka lytarių pieno Šv. Susitaisė jai gražumas LTR(Ob). Kai yr vaikas, tai susitai̇̃so gyvenimas [vedusiems] žmonėm Slm.
ǁ refl. atsistatyti, atgyti: Susitai̇̃sė Švėkšna, kaip buvo nūdegusi Šv.
ǁ patobulinti, perauklėti: O ką sutaisýsi tokią, jei katra gremėzdas Zp. Paimsu austi (mušti), visus sutaisýsu į žmonis! Pvn.
| refl.: Buvo tokia prasčia motriška, i kaip susitai̇̃sė! Rdn. Susitai̇̃sė vaikis, nebgera, nebrūko, nebduodas Krš.
ǁ refl. NdŽ, Ėr išsigiedryti: Ale diena sustai̇̃sė – iš ryto panašu buvo in lietų Skdt. Laukiu oro susitai̇̃sant Ds.
3. tr. Š, Kv, End, Vad sugydyti: Grobą įplėšė, o nemoka varniškiai [gydytojai] sùtaisyti Varn. Tas gerai susileisti – nervas sutai̇̃so Skdv.
| refl.: Susitai̇̃sė akės Krš.
ǁ refl. tr. Krs užplombuoti (dantį): Vos kantrybės nepamečiau, kol dantis susitaisiáu Šv.
ǁ refl. R66, MŽ88, N, Jrb, Upn, Žl, Ign, Švnč pasveikti, sugyti: Greičiau[sia], ka jau paskutinoji – jau kaži a susitaisỹs Plv. Susitai̇̃sė su vaistais Pj. Jau buvo sustai̇̃sęs pilvas, o dar̃ vėl sopčioja Pv. Liaudegojo liaudegojo dvi savaites, kol susitai̇̃sė Rm. Pašutinus būtum, šilčiau apklojus tą ausiapalaikę, ir būtų susitaisius J.Balt.
^ Ir susitaisė kaip tabokas nosė[je] LTR(Lkv). Kažin ar susitaisýs kaip tabokas nosė[je], ar ne? Užv.
ǁ atstatyti (išnirimą, lūžimą): Koją sutaisyti N. Palaužtą kaulą sutaiso, sutvarko, apdeda gluosnelių metūgėm, apriša kietai LMD(Sln).
4. refl. NdŽ sustorėti; sustiprėti, atsigauti: Jau atsitaisai – toks susitai̇̃sęs, gaivus Krš. Susitaisė pečiūkė kumelė, o buvo menkas kumelaitis Šts. Daba jis (šuo) jau y[ra] biškį susitai̇̃sęs, o pirma kai ašaka Grdm. Abi kiaules žinda [paršiukai] – kad sustai̇̃sė! Vlk. Paduok milto [karvei], i sustaisi̇̀s Klt.
ǁ NdŽ, Ėr, Lnkv, Slm, Ktk, Klt, Žl suvešėti: Palijos, susitai̇̃sė geri pūrai Šts. Kap lietulis palyjėj[o], visas javas sustai̇̃sė Rod. Tokie nusmurgę buvo mieželiai, ale po lietaus susitai̇̃sė Jnš.
5. tr. NdŽ padaryti tvarkingą, sulyginti: Ka jau teip išminkys [duoną], nu i paskuo apdangstys, sutaisýs, ana i rūgs Sd. Dažnai šiaudus iškultus sutaiso ir suriša atgal į kūlius Žem. Pėdus iškrečiam, sudedam gražiai, sutai̇̃som [kūlius] Mšk. Teip reik sutaisyti rugių pėdą, kad [duodami į mašiną] lėktum vienas pri vieno Šts. Nu i minti linai mun netiko ir nevedės – nemokėjau aš tų saujų sutaisýti Nv. Spalius iškratė, sutai̇̃sė taip puikiai saujas Akm. Paskui nuvydavai tuos šniūrus, apsukui [naginę] apverdavai, sutaisýdavai, suraukdavai Sk.
^ Blogas išknaiso, o geras sutai̇̃so An.
| refl. tr.: Kaip išlauš, saują [linų] susitaisýsi, susipašiosi i minsi Kl. Paims po saują, susitaisýs i par tus brauktuvus brauks linus Kv.
ǁ NdŽ tam tikru būdu sušukuoti, sugarbiniuoti, padaryti šukuoseną: Plaukus dailiai sutaisýti KI470. Ar iš savęs sutaisýti plaukai? Vžns. Kas tau taip plaukus sutai̇̃sė? Šv. Oną kad sutai̇̃sė gražiai – ką te kalbėt! Slm.
| refl. tr. Jdr: Še, kaip gražiai plaukus susitai̇̃so! LKT249(Rz). Plaukus susitai̇̃sius, visai kitokia Trs.
ǁ tvarkingai sustatyti, sudėti, susodinti, surikiuoti: Sutaisýk grabus parėdniai duobė[je] J.
| refl.: Teip pasipuošusys susitaisė į dvi eili pagal vyresnybės ir nuejo pakviesti vyskupo į susirinkimą M.Valanč.
ǁ Akm tvarkingai sulankstyti: Išmazgok, suprosyk, sutaisýk – bais įkyria tas [rūbų] mazgojimas Svn.
6. tr. išdoroti, išdarinėti: Ana sutai̇̃sė zuikį kepti J. Ruibienė paukščius sutai̇̃sė, sūdė į geldelę ir pakėlė savo marčiai gražų prašmintėlį JD1512. Kol grybus sutaisai̇̃, prailgsta Jd.
7. tr., intr. Pp sujungti, sutvirtinti: Padarys suopynę an tokių karčių, tvirtai sutaisýs, ka nenukristų Akm. Sugipsavo, sutaisė į gipsą – parvažiavo numie Skd. Ir padarė penkisdešimts kabelių ir sutaisė kaurus kabeliais anais su kitais krūvon BB2Moz36,13.
8. tr. Ėr, Šd pakloti (lovą): Tavo darbas kožną rytą sutaisýti lovas Slnt. Teip, rodos, dailiai lovą sutaisaũ, o ji atsikėlus par naują partaiso Vdžg.
| Pavakarieniavęs liepė mergaitei, kad ji sutaisytų jam guolį LTR(Mrj).
9. tr. Š, Vdk padaryti kokį daiktą: Dabar kiti drabužiai yr, jau kiteip sutaisýta Ms. Visom rūbelius sutaisiaũ, suaudžiau Klt. Marškinius sutai̇̃so i vienus, i kitus Rd. I verpi, i suki [siūlus], i sutaisai̇̃ [audeklą] vis žiemą Žg. Tėvas jau nearė su žagre – jau plūgai buvo sutaisýti Kpč. O knatų suk nesukęs – galo nematyti. Kai tik sutaisom daugėliau, Dovydonis tuoj suima krūvon ir neša J.Balt. Iš šikšnų nupintieji ir su gelžinomis vielomis sutaisytieji botagai prš.
| Kiaulės kai užryja [arklienos], tai paskui ryja, ką bepakištum, ir lašinius sutaiso (užaugina) per plaštaką arba storesnius J.Balt.
^ Nieks nežino, kaip sutaiso medų ir korelius LTR(Lnkv).
| refl. tr. Š, Pnd, End: I langus susitaisiáu, i dubilti langai ant troba yr Trk. Daba senu papratimu audžiu, kokios medžiagiukės susitaisaũ Grnk. Paduškų dvylika susitaisiaũ Sdb. Tėvas buvo pasdaręs bričką, sustai̇̃sė vežimėlį miestan važiuotie Kpč. Viską (visus žvejybos įrankius) turėjėm patys susi̇̀taisyti Klp.
| prk.: Led du susitaisiaũ vaikus Sdb.
ǁ LL262 padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Sutai̇̃sėm sutai̇̃sėm tą duoną i pakišom po pečium Krž. Ta jau apvali kleckai – suplokština, sutai̇̃so be vidurio Krtn. Sumašinavo[ja], sumala, viską sudeda, sutai̇̃so – ir į tokią blėkelę ir po pečiaus Lk. Kleckų virdavo [iš žirninių miltų] – rankom sutaisýdavo Grž. Šis [voras] tuos trupinėlius surankiojęs, sutaisęs į kepalėlį ir nunešęs pas poną Dievą parodyt Slnt. Iškratėm paskutinius spalius ir sutai̇̃sėm kuodelius Klp. Suveria suveria šituos šiaudelius, gražiai sutai̇̃so – ir sodas Pnm. Ežę sutai̇̃sė, viską susvadino Krš. Sutaisýti lysvę NdŽ.
ǁ sudėti iš atskirų dalių: Užnešė vežimą ant stogo dalims i sutai̇̃sė tę Slv. Meistras sutai̇̃sė (sustatė) mašiną iš daugalio dalių Š(Sl).
| refl. tr., intr.: Sustai̇̃sė jie po žabų kūlelį Šmn. Po du kūliuku [kraujažolių] susitaisaũ, privirinu Šd. Kaip tik gaidžiukas sugiedojo, [subyrėjęs] duonkubilis pats savaime susitaisė ps.
ǁ NdŽ padaryti ką kokios sandaros: Šikšnosparnio visas kūnas sutaisytas tik oru skraidyti J.Jabl. Dievas teip sutaisė kūną, idant vieni sąnariai apei kitus rūpintumias M.Valanč. Visas kūnas patogiai sutaisytas ir susegtas per visus sąnarius, kurie vienas antram padėjimą duoda BtPvE4,16. Šakelė taip pat sutaisyta kaip ir stiebas rš.
ǁ refl. susidaryti iš ko, atsirasti: Didi upė susitaiso iš mažų upelių TS1900,8. Kur susitaiso slėny liūgė, tai tų puntagalvių atsiranda Rz.
ǁ sudainuoti, sugiedoti: Duok sutaisýt [dainą] – nejunk [magnetofono] Ad.
10. tr. ppr. impers. padaryti, kad kiltų, užeitų (paprastai apie lietų): Gal vakaruo sutaisýti lytaus Lpl.
| refl. Rtr, DŽ1, Sb, Pn, Mžš, Srv, Jnš: Bene susitaisýs ir lytaus iš tų debesų Šts. Matai, ir te susitai̇̃sė debesis Pc. Neblogai būtų, kad taip koks būrelis lietaus susitaisytų J.Avyž.
ǁ refl. įsitvirtinti, nusistovėti: Sninga, šal̃na, matai, i susitaisýs žiema Krš.
11. tr. KŽ pastatyti (statinį): Palago šventėje sutai̇̃so keturias lapinyčias ties bažnyčia J. Būdelė an lauko sutaisýta Pbr.
| refl. tr. Ub, Dglš: Brolis gražius namus susitai̇̃sė Rmš. Susitai̇̃sė tokį lauželį, anudu ten gyvena Sd.
12. tr. įrengti, įtaisyti: Neilgai galvojęs žmogelis įsakė teip sutaisyt lovą, kad galima būtų ją sukti LMD(Sml). Nu tokie aukštai erdai buvo sutaisyti̇̀ Gršl. [Alyzas] patyliukais nubogino prie Lėvens karčių ir baslių ir sutaisė iš jų perkolą skersai upės, o į perkolą suspendė varžas J.Balt. Čia nebuvo elektrų tų – po karo viską sutai̇̃sė Žr.
13. tr. LL270, KŽ, Krš, Ktč sukurti, sudaryti: Muno paties sutaisýta yr daina aplei Medingėnus Žr. Jaunius mirdamas nepaliko savąja rašyba sutaisyto rankoraščio K.Būg. Jis raštą apie meilę sutai̇̃sęs, surašęs KI13. Kaipgi farmaceutai, norėdami sutaisyti savotišką terminologiją, galės be botanikos apsieiti? LTII432. Vadovėlį sutaisė Juozapas Damijonaitis rš. Nieko tuo čėsu nebuvo, iš ko pons Dievas svietą būtų sutaisyti galėjęs brš.
| Palšys uks miks, uks miks, nebesutaisė atsakymo Žem. Aš jau nebsutaisáu (nebeatsimenu, nebemoku pasakyti) NmŽ.
| refl. tr. Rtr: Gulėjo nabagė pagaliau nurimus nuo savo susitaisytų sielavartų Vaižg. Kitas vėl pagal savo dingsčią kitokią dainelę susitaisęs kvirklina prš.
ǁ refl. Vb susikurti: Visi vienan daiktan kėlės, tada kaimas sustai̇̃sė ČrP.
14. tr. NdŽ, KŽ, Vkš, Ms, Ėr, Vj, Lb pagaminti (valgį, gėrimą, ėdalą): Tą tarkę košę reik mokėt sutaisýt KzR. Atneša tuo[j] sutaisýtą gėrimą Slv. Tą varškę sutaisýdavo su saldžia grietine Rg. Antę, žąsį išvirino, sutai̇̃sė svečiams – labai laukė Krš. Ana ką sutaisi̇̀s, visa gardu Ds. Sutaisýsiu tau, vaikel, šviežio sviesto Kp. Še, nusidavė man nučiupti pono sakalą, sutaisyk jį tuojau – turėsim gerus pietus BsPII110. Sėdint prie stalo, ji liepė vergei atnešti dvi taures jos sutaisyto vyno J.Balč. Perpylimas (padažas) sutaisytas Q537. Vieną kartą supykus ir sutaisius valgymus su nuodais Sln. Sutaisyk girą, vaišink svečius, kaip kadaise tavo tėvas V.Bub. Boba sutai̇̃sė kiaulėms ėsti i liepė munie nunešti Vž. Sutaisýk kai ką karvytei gert Kp. Vakar bitėm indėjau sirupo sutai̇̃sęs Jon. Sutai̇̃so su rūgusiu pienu [dilgynes], juos (kalakutus) lesina LKT240(Žml).
^ Kosuliu netveruos. – Sutaisýk su dyguliu ir parduosi (juok.) Šts.
| refl. tr., intr. Tl, Gd: Susitaisiaũ kiaulėms jovalo Skr. Varškę susitaisiáu, peletrūnų įpjausčiau – burno[je] tirps! Krš. Pieno tuokart nevežė, pieninių nebuvo – sviesto susitai̇̃sė Pkl. Neįmanė, iš kurio puodo pilties ir kaip susitaisyti pieną Žem.
ǁ pagaminti kokiam tikslui, reikalui: Pyragams tešla įvairiai sutai̇̃soma DŽ1. Paršą papjovęs turi sutaisýti – taip nelaikysi Krš. Reik mokėti dažyves sutaisýti: bile kaip sumaišysi – gerai nenukąs Krš. Karklų žievių sutaisýsi – būs geltoni kailiniai Gd. Ka jau rožę kas turės, sutaisýs vaistus Kv. Ramunėles jei stipriai ir tirštai sutaisai̇̃, tai paleidžia [vidurius] Kvr.
| refl. tr.: Sutaisykis žolelių kokių nora į butelkeles S.Dauk. Vaistinėje lašeliai brangiai kaštuoja; kam mokėti pinigus už tai, ką patys mokame susitaisyti rš. Iš aguonų susitai̇̃sę kokius ten vaistus leidas, i blogai esą (apie narkomanus) Rdn.
15. tr. paskaninti prieskoniais: Sutai̇̃sėm šnabę – laižės! Rdn.
16. žr. nutaisyti 16: Sutai̇̃so lūpas, akes parverta – pyksta Krš. Moteriškė, nedrąsiai priėjusi, pabučiavo į ranką ir laukė, ką ji pasakys. Panelė sutaisė liūdną veidą LzP. Kas čia per bobų subuvimas? – paklausė ponas Meškelė, rūsčią miną sutaisęs rš.
^ Sutai̇̃sė lūpas kap prūsė į balių Klvr.
17. tr. padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: Iš Napalio buvo galima susilaukti didesnių netikėtumų, neg buvo jiems sutaisęs Petras Vaižg. Matai, kas tau buvo sutaisyta MPs.
18. tr. Rtr parengti kokiam veiksmui: Parėjo in dvarą, žiūri – jau ateina tas meškinas. Tuojaus sutaisė kareivius šaudyt: jis nieko nebijo BsPIII245.
| refl. J, Rtr, KŽ, NdŽ, Ms, Trk, Vvr, Plšk, Pšl: Tik susitai̇̃sėm šieno grėbti, ir pradėjo pilti [lietus] Šv. Susitai̇̃sėm eit vakaraut Brž. Nuvalius stalą, susitaisė vėl giedoti Žem.
ǁ refl. Srv pradėti, imti ką daryti: Taisosi taisosi ir nesusitai̇̃so lyt Ėr. Dangus aukštas ir toks palšas, jokio debesiuko. Kad nors nesusitaisytų lyti V.Bub. Jeigu nesusitaisi̇̀s šalt, ateis greit pavasaris Rm.
19. tr. Š, Rtr, Šts parengti ką kokiam reikalui: Sutaisiaũ valgius į kelionę, gali važiuoti J. Jaunius pats būtų sutaisęs spausdinti visą tą savo darbą J.Jabl. Mun sutaisýk maistą ir aš eisu Vkš. O tą pašarą jums sutaisýtą atveža? Trk. Kai sutaisýdavo (sukapodavo) malkas, eidavo kitų darbų dirbt Jnšk. Eigulys sutai̇̃sė tų malkų šįmet Žeml. Kartą sutaisiau as dešimtį laivų ir išplaukiau su jais J.Balč. Noriu siuntinį sutaisýt Plm. Anie paėmė, suvyniojo, sutai̇̃sė nešinį Všv. Aš sutaisysiu jam dovaną ir per tave nusiųsiu J.Balč. Kad čia būtų sutaisýta baltiejie staleliai, kad čia būtų ir padėta rinckasis vynelis JV598. [Paurukas] ėmėsi pėdų iš naujo. Bematant sutaisė [kultį] jau visą klojimą J.Balt.
| refl. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Šts: Mes gi susitai̇̃sėm (susikrovėm) karves, kiaules ir važiuojam Vv. An žiemai maisto susi̇̀taisai Krtn. Galiu važiuot nors ir tuoj – viską susitaisiaũ Srv. Einu virti: kol susitaisýsu, kol išpliupės Krš. Turėjau da metams susitai̇̃siusi kruopų, miltų, makaronų – jau baigas Lkv. Susitaisiáu dešimt kepalų ir vėl vežiau ten Eig. Susitai̇̃sė vilnų i išvažiavo karšt Šd. Smetono susitaisáu i leku į turgų End. Palapys išėjo susitaisyti vežimus ir kinkyties Žem. Iš vakaro reiks susi̇̀taisyti, jei anksti išvažiuoji Krš.
| prk.: Turu susitai̇̃siusi (pasirengusi ką pasakyti), drėbsu kumet gerą žodį! Krš. Nebežinau, ką aš turėjau susitai̇̃sius senybės sakyt Skp.
ǁ sutvarkyti (padargą, įrankį ir kt.), kad tiktų vartoti, naudotis: Turim girnas, bet nesutaisýtos – nemalam Kpč. Penkiolekos metų vaikinai dabar nemoka dalgio sutaisýti Šv. Jūs, berneliai, paklausykiat, greit dalgelius sutaisykiat LTR(Ms). Šieną nupjausiu, lauką išarsiu, žagružę sutaisysiu LTR(VšR). Linus nurausiu, drobes išausiu, stakleles sutaisysiu LTR(Plv). Turėjau dalgį, ir gerai sutaisytą A1884,401.
| refl. tr.: Iš vakaro susitai̇̃so ratus, sudeda pašarą Klk. Muzikantas lauka susitaisęs muziką BsV318. Nei moka verptie, naujų staklužių susitaisýtie (d.) Dkš.
ǁ Knt apdoroti, apdirbti: Kol sutaisai̇̃ pakulas – pakulas sau verpt, linus sau verpt – jetu mano, kiek prisidirbdavai! Mšk. Pats linabruktis, kas man linus sutaisys, jeigu tave areštuos? Ar kito pusbernio lėksiu ieškotis? J.Balt.
| refl. tr.: Susitai̇̃so žėdnas sau tuos linus Ps.
ǁ Pš sukinkyti, pakinkyti (arklius): Sutaisýk arklius i važiuojam Lk. Tas velnias tuo[j] sutaisė arklius, karietą, pats sėdo važnyčiot BsPII50. Jis išvedė jį iš to kambario, sutaisė arklius ir liepė važiuoti namo SI205.
| refl. tr.: Kitą rytą jis susitaisė visus tris savo asilus ir iškeliavo į mišką ieškoti Kasimo J.Balč.
ǁ suderinti: Strūnas jau sutaisi̇̀s Lp.
| Turi̇̀ su spragelu teip rankas sutaisýti, ka galėtumi kulti Yl.
20. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai: Daržą sutai̇̃sė, suekėjo Pvn. Kai anas žemę sutaisi̇̀s, tai pas jį augs Ds. Dirvą sutaisyti N.
21. tr. Lz, Srj, Dglš, Rš įgyti, įtaisyti, nupirkti: Du kostiumu sutaisiaũ – ir kur jiej (greit sudėvėjo)? Drsk. Paltelį tėvas sutai̇̃sė, tupliukus pasiuvo Klt.
| refl. tr. Prnv, Rš, Pst, Dglš, Dkšt, Ml, Slk: Susitaisiaũ gerą arklį Vrn. Gerą drabužį ne tep jau lengva sustaisýt Pns. Da nori kostiumo gražaus sustaisýt Sug. Kada kokį paršą vėl sustaisýsiu Skp. Par laiką susitaisýsi (susipirksi) – iš pradžios tos plikos sienos bjauriai Krš.
ǁ gauti, parūpinti: Kiek tų svečių – kurgi te sutaisi̇̀s visiem lėkštutes, visiem šakutes! Mžš. Sutai̇̃sė porą arklių LzŽ.
22. tr. NdŽ, DŽ1, Kv, Brž, Ėr, Srv, Dj po kiek dedant surinkti, sukaupti, sukrauti: Palauk, kaip sutaisýsiu piningų, nūpirksiu Up. Jug tus šimtus sunkiai buvo sutaisýti Lc. Jug dėjo į pančekas, kišo piningus – dukterums i dalį reik sutaisýti Trš. Ta tėvelis eis ir eis an tų dienų, kol sutaisýs rendą Rt. Sutai̇̃so kiek auksinių, ažukeikia, ažuburia ir pakavoja Šmn. Nuo tryliktų metų tarnaudamas sutaisiau kapeikos šiek tiek LzP. Parduosiu arklį ir karvę … ir tą šimtinę sutaisysiu TS1903,9. Kai atėjo ruduo, Coliukės kraitis buvo visas sutaisytas J.Balč. Pažadėjęs [tėvas dukteriai] jokios dalies neduoti, atimti visą sutaisytą kraitį I.Simon. Aš to plovimo (skalbinių) daug nesutaisaũ Žg.
| refl. tr. Vgr, Trš, Srv, Adm: Susitai̇̃so piningų tik sprogti, o geresnio daikto neperka Krš. Kol pasogos biškį susitaisiáu ir pasenau Tl. Ans susitai̇̃sė a porą tūkstančių i nusipirko pas Alsėdžius vietelę Ms. Pinigų susitai̇̃sė ir nusipirko gryčią Sb. [Katrė] ir kraičio buvo susitaisiusi nemenkai I.Simon. Kaip susitai̇̃so daug to mazgojimo, apdžiausto lauke visus šniūrus Mšk.
ǁ iš smulkių vienetų sudaryti tam tikrą sumą: Gal aš sutaisýsu iš tų kapeikų kiek reik Kv.
| refl.: Jeigu lemputės didelės, sustai̇̃so [mokesčių už elektrą] Slm.
23. tr. Adm, Dbk, Ut, Pnm, Pšl, Pj iškelti (vestuves, pokylį): Nora sutaisýti abijų dukterų veseles kartu Krš. Liepė sutaisýt vestuves, ka visi būt pavalgę i pagėrę Šln. Sutai̇̃sė pokylius, suvadino kaimynus ir gimines Pgr. Šiandien pat mes keliame vestuves, puota jau sutaisyta! (ps.) J.Balč. Visi supuolę sutai̇̃sė, iškėlė pagrabą kaip reikia Pl. Sutai̇̃sė pagrabą BM220(Jsv).
| refl. tr., intr. Š, Ukm, Ssk, Trk: Susitai̇̃sė tą sambarį jos abi Jnš. Kur jau artimesni trys keturi kiemai, susitai̇̃so Kūčias vienam kieme Sb. Voversiukas ant dirvonų susitai̇̃sė didį bolių (d.) Gdr. Nu i ryto metą jau susitai̇̃sė tas balius Vkš.
24. tr. NdŽ, Žd suorganizuoti, surengti: Buvo sudarytas (sutaisytas) viešas vakaras J.Jabl. Sakyk, ar besutaisýs ponai karą? Nt. Sutaisė bobos mišias, ir nebliko žiburelių vaikščiojančių Šts. Suaugusių kursus mokytojas buvo sutai̇̃sęs Krs. Any atvažiavo muzikos – jau večerinką sutaisýt LzŽ. Ant Žvelgaičio kalno sutaisýdavo Jonines Žg. Mokytojas mum sutai̇̃sė – tas senobines dainas ir šokius Msn. Mergvakaris, arba pintuvių vakaras, sutai̇̃somas yra paprastai panedėly vakare JV475(išnaša).
| refl.: Sustai̇̃sė didžiausia vakaruška Šmn.
ǁ įsteigti, įkurti: Ans buvo sutai̇̃sęs korą – dvidešimt penkis žmonis turėjo jau Pln. Buvo … vargonykas, tai orkestra buvo sutaisýta su dūdom GrvT131.
| refl. tr.: Ten buvom susitai̇̃sę tokį savo kuopos orkestrelį Plt. Tadas Blinda susitai̇̃sė savo karuomenę Grnk.
25. tr. Žr, Lc suburti, sutelkti: Skubotai sutaisýtas vaidintojų būrelis NdŽ. Po dešimtį tų braukėjų sutaisýs i mins Ms. Sutai̇̃sė (supiršo) žmonis į porą, i gyvena, proto pasiėmę Krš.
| Sutaisytamjam saimui tapė jis per viceprezidentą išskirtas prš.
| refl. KŽ, NdŽ, Žeml, Trk, Krš, Varn, Krt, Vd, Grk, Šd, Sl, Alz, Kp: Susitaisỹs, būdavo, koks penkiasdešimt vyrų ir ims dainuot Raud. Susitai̇̃sės kokie trys a keturi, išvaga viską ten Akm. Jeigu abudu tokie tinginiai susitaisýs, badu išdvės Vkš. Susitaisýs tokios kumpanijos, kad eis kaip pašėlę par vestuves Klk. Buvo seniukai susitai̇̃sę – kadrilių šoko Pp. Y[ra] toki brigada susitai̇̃siusi: briedžius nušauna, šernus Rt. Pradės eit grėbėjos, pjovėjai, tai susitaisi̇̀s pulkas kaip debesis ir valiai dainuot Slm. Tai, būdavo, sustai̇̃som ir ažtráukiam Adm. Su kuo jiem (piemenukams) patinka, susitai̇̃so į krūvą, susigena bandas Mšk. Imtų kada, susitaisỹtų keli vyrai i padirbtų tą tiltą, i nebereiktų bevargt Škn. Pulkais susitai̇̃som i einam ant gegužinę Všk. Susitaisė mūsų ketvertas norinčių arklių pirkti, ir drožiame kažkur dešimt varstų už miestelio LzP. Susitaisę visi … supjautą šienelį sutrypė A1885,218. Jos (miškinės kiaulės) susitai̇̃so viena paskui kitą par miežius eit Bsg.
^ Susitai̇̃sė pora pagal Dievo norą Ll.
26. tr. I, Dglš, Vj nustatyti, sutvarkyti: Teip sutaisýta, ka žmogui tik vargt ant svieto Jrb. Teip sutai̇̃sė, kad antradieniais vinčiavos Yl. Teip jau Dievo sutaisyta, sudaryta nuo amžių J.Jabl. Šitaip gamta viską sutaisė J.Balt.
| refl. KŽ: Nuo to vakaro taip ir susitaisė mano dienos: ligi pietų turguje, pjaunam, skaldom, kraunam malkas, vakare – į skaityklą J.Balt.
27. sparčiai suvalgyti, suėsti: Parėjęs sutai̇̃sė riekę duonos su svogūnu ir eina švilpaudamas Kpč. Sutai̇̃sė vaikas silkę kaip niekur nieko Pl. Lašiniai man visi pietūs: ben pusę kilogramo sutaisýdavau Pg. Vilkas sutai̇̃sė avį Š(Sl). Būdavo, įmesk skruzdėlynan gyvatę, tai tuoj sutai̇̃so Slm.
| refl.: Neilgai to paršelio užteks, greit susitaisi̇̀s Ėr.
28. sumušti, sutalžyti: Dar aš jį sutaisýsiu! Skr. Tėvas kad sutai̇̃sė, tai sutai̇̃sė tą netikėlį Lp. Apveizą sutai̇̃sė Gršl.
ǁ intr. suduoti, sušerti: Petras kap reikiant jam sutai̇̃sė Vrn. Kad sutaisiaũ šatra išilgo, tai net sussukė Vrnv. Lapinas pajuto, kad jisai sutaisė jam per nugarą sagtimi V.Krėv.
29. tr. Srv, Gršl nugalėti, įveikti, suriesti: Iš karto sutaisiaũ (griežtai pasakiau, prigriebiau), ir dabar neturi ką sakyt Žvr. Trušienė viščiokus sutai̇̃so – jų grūdus suėda Ut. Aš būčiau ne Jonas Vijurkas, šimts perkūnų, jeigu nesutaisysiu šito senio TS1901,11-12.
| prk.: Mane sutai̇̃sė ta liga, tai dabar nebetikęs Pnm.
^ Sutai̇̃sė kai Abelių Švnč.
30. tr. apgaule įstumti į vargą: Jis mane sutai̇̃sė J.Jabl(Kp). Tas sukčius juos sutai̇̃sė, iš dubos išvarė, o dabar pats negyvena Sml. Kaip ana tas merges sutai̇̃sė, ka negavo vyrų Krš.
◊ añtausius (ė́dmenis, káilį NdŽ, snùkį NdŽ, šónus NdŽ) sutaisýti NdŽ primušti: Jei nori, nustok lojęs, o sutaisýsu ė́dmenis! Vvr.
kójas sutaisýti mirti: Tu pirma kójas sutaisýsi! Lp.
krãmę susitaisýti būti sumuštam: Neilgai tik važiuos: susitaisýs krãmę, i pasibengs Trk.
užtaisýti J, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. I, Nm, Užg, Km, Pl, Pšš, Srv, Pn, Vkš, Šv pašalinti spragą, skylę, užlopyti: Tu tvoron skylę užtaisýk, ba kiaulės in daržą sulįs Lš. Juodu su savo tarnais didį akmenį užrito ir angą drūtai užtaisė prš. Ažtaisiaũ, ažlipdžiau visus plyšius pirkios Klt. Užtaisýt reikia kraigas Lp. Užtai̇̃so (apkamšo) šiltai avilį, kad būtų šilta Jnšk. Užtaisýti prakiurusias pirštines KŽ.
| refl. tr. Srj: Užsitaisýk rankoves, visai jau baigia atskutot Nm. Jau tie Gruiniai amžini sulūžėliai, negali spragų užsitaisyti J.Avyž. Koki keturšimti žmonių sulindom į bunkerius, užsitai̇̃sėm, nu, kaip jau būs, taip būs! Akm.
2. tr. įdėti plombą, užplombuoti: Ažtai̇̃so, ažtai̇̃so tuos dantis, ir vėl ištrupa Svn.
3. tr. KŽ uždaryti, užrakinti, užkabinti, užsklęsti: Langai užtaisýti, stubo[je] trošku – kai čia gali išgyt! Smln. Lig įejau pro vartus į kiemą – kiemas užtaisýtas Klk. Ažtaisýk duris, jau visi namie Svn. Užtaisýk tą langą Pbr. Tėvelio kluonas buvo užtaisýtas tokiom kartim. Užtaisýdavo, kad gyvuliai neįlįstų Žml.
| refl. tr. Rtr: Nueit tai nuėjau, o jie užsitai̇̃sę duris: beldžiau beldžiau – neprisibeldžiau Pbr.
ǁ užkalti: Lentomis, skalomis, geležimis užtaisýti NdŽ. Karstą aklinai užtaisýti NdŽ.
ǁ užtverti: Užtaisýti pylimu NdŽ.
| prk.: Šitiems melams kelias užtaisytas prš.
| refl. prk.: Jam buvo užsitai̇̃sęs (susilaikęs) šlapumas Brž.
ǁ Vgr sandariai uždengti: Ir antras galas tam bosuo užtaisýtas Klk. Teip reik užtaisýti, kad neišeitų garas Kl. Langai užtaisýti, kiemo vartai atkili Bsg. Perskaičius [laišką] užtaisė (užklijavo) kaip buvo LzP.
| Ka par smarkiai, ans užtai̇̃so (pridaręs, uždaręs sulaiko) tą garą Pp.
ǁ apvynioti, apmuturiuoti.
| refl. tr.: Lakstai kaklo neažsitai̇̃sius [šaliku] ir nori nesirgt Svn.
ǁ paslėpti kuo uždengus: Dvi karvi buvom užtai̇̃sę tarp šiaudų, kad neatimtų LKKVI279(Všk). Tam namely aš užtaisiaũ senelį Lnkv. Kaip mes bandą ganėm, i užtai̇̃sė [čigonai] į mišką tokius du [pavogtus], arklius Mšk.
ǁ prk. nutraukti veikimą, uždaryti: Gal užtaisi̇̀s tą bendrabutį Brž. Tos kapinės jau visur užtaisýtos (nebeleidžia laidoti) Brž.
4. tr. NdŽ uždėti, pritvirtinti: O jo kirvis, liuosai užtaisýtas, tik pašmukšt nuo koto, papliumpt į vandenį Jrk21. Dabar geriau kirvelį užtaisysiu ant kotelio Vd.
5. tr. taisant sugadinti: Taisė i ažtai̇̃sė zagarką Dglš.
6. tr. kokiomis priemonėmis pagerinti ką prastą, netikusį, užmaskuoti trūkumus: Kur arkliai sunkumus turia, [čigonai] užtai̇̃so – ir nepučia [arkliai] Mšk.
7. tr. aprengti, apvilkti (drabužiais): Pasims abrūsą, uždės rėtį ar už[v]oš puodynę ant galvos, užtaisýs, aprėdys jau jį (piršlį) čia kaip ir įveda LKT124(Trg).
| refl.: Nu tai tas diedas užsitai̇̃sė i nuej[o] LKKII217(Lz).
ǁ refl. persirengti kuo: Ažsitai̇̃sė až jaunąjį LzŽ.
ǁ Ūd, Lbv užtiesti, užkloti: Svočia užtai̇̃so stalą staltiese sava ir tada pasdeda karvojų ant stalo Alv. Baltas skomas užtaisiaũ, baltą duoną jau padėjau LMD. Svirno stalai užtaisyti, vyno stiklai pripildyti LTR. Oi mergele lelijėle, užtaisykie skomužėles, užtaisykie skomužėles, atskaitysiu pinigėlius LTR(Vs). Tik mūsų seselę čion atlydi, baltamjam grabelyj inguldytą …, plonomjom drobelėm užtaisytą BsO44. Oi tu laškele, gražiai užtaisýta, kas an tavę atsiguls? DrskD68.
8. tr. padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Poliams kalti toks mušeklis buvo užtaisýtas Trg.
| refl. tr.: Užsitaisiaũ tokią žagrutę, i gerai kaupia Jrb.
ǁ užtverti (tvorą): Užtai̇̃sė torą iš žabų Vgr. I tvoras užtaisýdavai, kur jau ganai, kur pūdymas Mšk.
9. tr. pastatyti (statinį): Užtaisiaũ pirtį, galėsit visi vanotis Dj.
| refl. tr.: Užsitai̇̃sė vėjinį malūną Nmn. Užsitai̇̃so tokią būdelę – i maudydavos Jnšk.
ǁ Pc įrengti, įtaisyti: Reiktų užtaisýt abarus – ir galėtumėm paršus vasarai suvaryt Kair. [Skobtiniuose aviliuose] plautai, landžiukai buvo užtaisýti Škn. O čia vėl užtaisýta tokia apskriti ta [girnų dėžė], byra miltai tie Mšk. Čia buvo užtaisýtos žabų kamšos pravažiuot žmonėm; pavasario laike vanduo išnešė LKT240(Žml). [Voras] nuejo į krūmus, užtai̇̃sė savo tinklą ant šakų BM361(Pkl). Užtaisiaũ paklaimėj šeškam slastus Ds. Ka žvejosma tiktai kame upelė[je] kokiame, ten ventarį kame užtaisýsi Všv. Kam kilpas užtaisýti NdŽ.
| refl. tr., intr.: Aš užsitaisiaũ slastus pelėm gaudyt rudenyje Pžrl. Užsitai̇̃sė anie ir gerai gyvena Skdv. Griovys yr, ir buvo užsitai̇̃sę vebrai Ppl.
10. tr. įkurti, įsteigti: Ans buvo žadėjęs pabriką užtaisýti Akm. Kartą užtaisius gerą valgyklą ir viską gerai tvarkant, viskas gerai eitų rš. Geriausioj kviečių žemėj vištyną užtaisė! J.Paukš.
11. refl. tr. susitvarkyti, pasigražinti: Ažsitaisýt rūpi [kambarį], išsivelėt Klt.
12. tr., intr. Žr pagaminti (valgį, ėdalą): Reikia užtaisýt, kad būt gatavas ėdalas Vlkj. Pati žiemai užtaisýdavo [grybus] Krž. Užtai̇̃so karališkus pietus Lnkv.
| refl. tr.: Nešiu kiaulei ėst viedruką užsitai̇̃sius Skr. Užsitaisiaũ [salotas] su cibuliais, su krapais, su smetonėle Grnk.
ǁ Dj pagaminti ko kokiam darbui, reikalui: Užtai̇̃sė tam karaliuo migdomus vaistus, ans nieko i negirdėjo, ką ana pasakojo (ps.) Lpl.
| Ką tai pelei geriau užtaisýt (įkabinti į slastus): a čia lašinių, a čia duonos? Jrb.
| refl. tr. Dj: Šarmas rankas nuėda, nudirba, jeigu macniau užsitaisái Žlp. Jeigu per stipriai užsitaisýsi žolikes, gali nusinuodyt PnmŽ.
ǁ įdaryti: Dešra – užtaisýta žarna LzŽ.
13. tr. įdėti, įmaišyti į valgį, gėrimą prieskonių, pagerinti uždaru: Mėsą su česnaku, su pipirais užtai̇̃so LzŽ. Da toki braškė buvo verdama: cukrų užtaisýs, nu ir gyvens gyvens Všv. Veršieną apdėti keptais bulvių griežinėliais arba bulvių koše, užtaisyta žaliu kiaušiniu rš. Vynas būdavo taip užtaisomas grūstais prieskoniais, kad kiekvienas gurkšnis plikydavo koserę rš.
ǁ Rmš, Lpl, Vgr įdėti nuodų ar užburti (valgį, gėrimą), kad pakenktų: Nevalgyk, čia užtaisýtas valgis! Alk. Juodvi abidvi buvo tę jiems užtai̇̃siusios: kai tik jie to alaus užgėrė, gatavai padūko Rg. Mėsos gabaliukus nuodais užtaisýti NdŽ.
14. tr. įtaisyti, padaryti, įrengti: Viską gudriai užtaisýti NdŽ.
15. tr. Dj padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Aš jai da užtaisýsiu vieną štuką! Skrb. Dabar galėsi važiuot namo, pavėžys tave ponas – tiktai mes tau važiuojančiam užtaisysim šposą BsPIII293.
ǁ tr., intr. NdŽ, KŽ, Rg, Šv, Up padaryti ką bloga, ką nemalonaus: Ir užtaiséi tu čia mun, dėkuo! Šv. Tu tik man bėdą užtaisýsi, daugiau nieko Ėr. Ką užtai̇̃sė ji tau, ka tei[p] ilgai pyksti? Jrb. Kad užtai̇̃sė, tai užtai̇̃sė – dabar visą amžių atmins! Jnš. Seniau žmonės mokėdavo užtaisyt važiuojančiam, kad šio ratai sustotų ir jau daugiau nė iš vietos nepajudėtų LTR(Šil).
| refl. tr., intr. NdŽ: Su tuo motociklu tik bėdą užsitaisýsi – susilaužysi kur Ėr. Užsitai̇̃sė ant savos galvos Jnš.
16. refl. imti nuolat ką daryti, įnikti: Užsitai̇̃sė naktį nemiegot Jd.
17. tr. NdŽ padaryti tinkamą, parengti ką kokiam tikslui: Tura užtaisęs šnapšę kliukinti (virti) Šts.
| refl. tr. prk.: Aš jau turėjau rupūžei (nedorėlei) užsitai̇̃sius atsakymą, bet nieko nesakiau Skr.
ǁ NdŽ, Srv sutvarkyti (padargą, įrankį ir pan.), kad tiktų vartoti, naudotis: Sėdęs užtai̇̃sė dalgį – vis vyras Grd. Jisai užtai̇̃sė tą aparatą (fotoaparatą) i pats atbėgo i atsistojo į tarpą tų Pžrl. Mašinos dirbo, tik užtaisýti reikėjo Gd. Pati nemoku, prašau kitų užtaisýti audeklą Krš. Varlakio [audeklo] nebįverčio i nebužtaisýčio, dėl to ka aną didliai seniai audėm Kl. Kai mama užtaisýdavo, tai i aš įlipdavau [į stakles] Grnk. Žagrę kap užtai̇̃so, nepajiegia vežt [jautukas mokinys] Plv. Barė mane tėvelis, barė mane senasis, kad nemoku art, žagrelę užtaisyt LTR(Jnk). Tėvelis padarė naująsias stakleles, močiutė užtaisė plonąsias drobeles DvD323, LTR(Br).
| refl. tr. KŽ, Plv, Bsg, Upt: Ana užsitaisė audimą austi J. Reik mokėt užsitaisýt kaip reik žagrę LKT189(Šk). Kaip jie (sielininkai) tę užsitai̇̃so tuos trioptus (sielius) – i plaukia Nemunu PnmŽ. I nytis, i skietą užsitaisai̇̃, užsimazgai, tai paskui gali aust Slv. Dvyleka sienų užsitaisiáu austi, ilgai išeis, kol išausu Akm. Tai stakles paskuon užsitaisýdavom ir ausdavom LKT120(Bt). Pasilikęs vienas, velnias užsitaisė mašiną ir pradėjo kulti SI244. Nė jokio darbelio nemoka dirbti, nemoka verpti, nemoka austi nė plonų drobelių užsitaisyti LTR(Lnkv). Nemoka austie plonų drobelių, užsitaisýtie naujų staklelių (d.) Grl.
ǁ pakinkyti (arklį): Reikia pažiūrėt, kam tie arkliai užtaisýti Mšk.
| refl. tr.: Jūs užsitaisýkit arklius gerai, vežimus gerai ir lėkit Skr.
ǁ suderinti: Užtaisýti striūnas KŽ.
| refl. tr. KŽ.
ǁ įdėti muzikos įrašą, paruošti griežti: Užtai̇̃sė tę tokią muziką – grajy[ja], šoka Jrb.
ǁ refl. tr. KŽ įsijungti.
ǁ refl. tr. užsukti, kad veiktų: Kūčių naktį užsitaisýdavom laikrodį i dvyliktą valandą eidavom klausytis gyvulių kalbos Vl.
18. tr. DŽ, KŽ, Všv, Plšk įdėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Mat šautuvas buvęs užtaisýtas, kaip iššovė, tas tik blakt ir gulia negyvas Šv. Jiej turi ir parako muškietom užtaisýt Lš. Mano tėvas laikė vienavamzdį, šratais užtaisomą šautuvą V.Myk-Put. Norint namiškiai ir sakė, idant užtaisytų šaudyklę namie, jis neužtaisė Blv. Užtai̇̃somasis prietaisas NdŽ.
| prk.: Būsiu su atomais užtaisýtas (apšvitintas), gal tos ligos išlakstys?! Jd.
| refl. tr. Rtr, Jdr, Žr: Užsitai̇̃sėme šautuvus ir granatas KŽ. Užsitaisė šautuvą kaip tik šaut LTR(Rm).
ǁ pripildyti: Užtaisýti šovinį NdŽ.
19. tr. NdŽ įgyti, parūpinti, gauti.
| prk.: Kokiai mergei vaiką užtai̇̃so vaikis ir ema kitą Akm.
| refl. tr. NdŽ: Su kiaule tik darbo užsi̇̀taisai, pelno neišeina Rdn. Kam mum reik tų kerštininkų užsitaisýt, ka mes galiam i be jų gyvęt Jrb.
| prk.: Vaiką užsitai̇̃sė, išejo pizulais Krš.
20. tr. sukelti (ligą): Tas dustas esąs pirmi vaistai vėžį užtaisýti Krš.
ǁ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Užsitai̇̃sė džiovą: prasčiai ėdė, labai daug dirbo Rdn. Nebdirbk, imparktą (infarktą) užsi̇̀taisysi Rdn.
21. tr. NdŽ suorganizuoti, surengti, įvykdyti: Vakare, pabaigus kulti, užtaiso šokį LTR(Šmk). Dabar užtaisýkit kokį vakarėlį Jnšk.
| prk.: Pabandyk nepapjauti žolės ir nepaduoti su miltais kiaulėms: tokį koncertą tau užtaisys, kad net špokas ant stogo pritils rš.
| refl. tr.: Užsitai̇̃so šokį [senovėje] su klumpium apsiavę, su vyžikium Jd.
22. suduoti, sušerti: Dar vieną lazdą turiu tau į sprandą užtaisýt Gž. Ans mun teip užtai̇̃sė par sprandą, kad dar ir šiandie gela Klp. Su diržu užtai̇̃sė vaikam par kelnes Jnš.
ǁ tr. sumušti, uždaužti: Buvo girtas akis užtai̇̃sęs Rdn.
23. tr. NdŽ prigauti, suvedžioti (merginą): Atvažiavo iš kažin kokių pasviečių, užtai̇̃sė mergą ir paliko Dievo valiai Ut. Ką ji bešoks, kad jau užtaisýta Sml.
◊ bãlių užtaisýti primušti: Dar aš jam bãlių užtaisýsiu Skr. ×
dū̃šią užtaisýti įkaušti, pasigerti: Važiavę iš turgaus pats su pačia. Jau abu buvę gerai dūšias užtaisę Sln.
pir̃tį užtaisýti prigriebti: Jau tas vėl mėlenas (girtas) vambrina (eina) numie – užtaisýs boba pir̃tį! Šv. Užtaisysiu, ag užtaisysiu šeškeliams pirtį, – linksmai grasino Keršis, įknibęs į savo pelėkautus J.Avyž.

sùkti, -a, -o (-ė)
1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė akmenis, girnas Pb. Tę vanduva sùka girnas, o čia rankom sùka Šlčn. Akminai [girnose] buvo pataisyti, su ranka sukami̇̀ Všv. Gaidžio sugiedojimu jau girnas sùksi (malsi) Krš. Visą žiemą sùkėma girnas LKKXI222(Trak). Suki̇̀ suki̇̀ girneles, paskui bėgi in ratelį Pun. Girnas sùksma, susimalsma i ėsma Kv. Viena ranka girnas sùkė, kita ranka mane supė (d.) Ad. Suksi girneles be pailselio LTR(Krtn). Sėdies, kap imi koja sùkt [ratelį], net koja sopa! Rod. Žiemą kito nieko nedirbs, tiktai sùks ratelį (verps) Plng. Arbą turėjo savo, nu ir arbavos: vienas pils, kitas sùks, kitas šlavinės Lpl. Mašinos ten linams minti buvo tokios jau, su arkliu sùkamos Žr. Patys savim sùkėm šiečką Mrc. Mūsų muštokė ranka sukamà, tai labai lengva PnmR. Sùkamas į vėjį (vėjo) malūnas Žg. Puodžius tur ratą kojomis savo sukti CII407. Kerčioje kiemo šulinė, ratu sukama Žem. Domicėlė suka telefono diską, paprašo priimti užsakymą V.Bub. Jūs sùktūt Lkm. Suksu raktelį – suskambės d. Aš dainuosiu ir rylą (jos rankenėlę) suksiu, o tu šoksi rš. Sukamieji vargonai LC1889,16. Sukamàsis kranas NdŽ. Sukamasis gręžimo būdas GTŽ. Traktoriukai atsirado jau, su žibalu pradėjo sùkti (varyti mechanizmą) jau Pp. Sùkanti arkliai LKGII315(Knv).
^ Liežuvis ne melnyčia: kiek nori suk – miltų nesumalsi LTR(Vdk).
sukamai̇̃ adv.: Smeik [smeigtuką] sukamai̇̃, tai geriau lįs Vlkj.
suktinai̇̃ adv.: Pilsi su rieškutėms ir malsi suktinai̇̃ Mžk. Piemenys suktinai̇̃ išsuka [alksnio, karklo] šerdį laukan, kad birbynes suka Šts. Vienu delnu suktinai nusukė zūbelius Vaižg.
| refl. Q127, SD112,388, B821, MŽ, N, LL306, Rtr: Ratas ant ašies braškėdams sùkasi sunkiai K.Donel. Arkliai traukia, bet ratai nesi̇̀suka Dkš. Čia su koja suki, čia ratelis sùkas, čia špuolė eina Kv. Ir tuodu ratu, sako, sukančiuosi (sukąsi); ir tuodu ratu, sako, sukantis J.Jabl. Kelerios girnos jau sudilo, malūne besisukdamos A.Vencl. Pradėjo vė[ja]s pūsti, malūnas sùkties Lk. Senovė[je] liuob pasitaisyti morę: važiuos, sùksis ta morė į rinkį Krt. Tas tekinis sùkas i ta boba sùkas į ratą Sk. Kokia kreiva šeiva, nesi̇̀suka Aln. Išviręs kiaušinis sùkas, žalias nesisuka Erž. Pasakė padarytie lovą, kad ana tep aplink suktų̃s (ps.) Grv. Sukdamós eina [kulka] Ds. Andarokas sùkasis [šokant], net nosis šluosto Krn. Dulkės rūks [šokiuose], sijonai sùksis į rinkį Krt. Sukasi̇̀ LKKXIV223(Grv).
| Avys apsirgo kvaituliu – sukas apei save Krkl. [Nuo Kūčių] iki Naujų metų verpt neduodavo: sako, avys sùkasi Gs. Sukuos kaip avelė kvaitulio Ds. Avelė kaituliu sukasi – eina ratu ir griūva Lnkv.
| prk.: Taip ir sùkasi kaip ratas – koks tas gyvenimas su visais darbais Krs. Prie ūkės toks ratas sùkas i sùkas: tiem gyvuliam perki, sukiši – nieko te pelno! Mžš. Metai greit sùkas – jau ir senatvė Trgn.
^ Pateptas ratas vis geriau sùkas Trgn. Sukis, kedelys (sako šokanti mergina), dar namie keturi (dar keturi kedeliai yra atsargoje) B. Sukas sukas – vis ant vietos (ratelis) Pnd. Augęs miške, gimęs miške, išėjo ant lauko – sukasi (vėjinis malūnas) Jrg(Pn). Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas (vėjinis malūnas) LTsV579(Klvr). Pana sukas keturiom rankom (vėjinis malūnas) LMD(Sln). Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka (rėtis) Ds. Kas sukas be vėjo? (vytuvai) Dr. Miške gimęs, miške augęs, parejęs namo kvaituliu sukas (ratelis) Lš.
ǁ priveržti mechanizmo spyruoklę: A sùkėt laikrodį? Mžš.
ǁ VĮ darant, kad judėtų apie savo ašį, įtvirtinti ar atlaisvinti: Sùkti sraigtą NdŽ. Iš ratpėdžio gali kiaulei į nosį drotį sùkti Trk.
^ Niekas mieto į subinę nesuka, gal dar gyventi Dr.
ǁ kelti, traukti, judinant apie ašį atitinkamą įtaisymą: Kasdien viedrą [v]andenio sukù iš šulnio i laistau Klt. Su volu sukamas [v]anduo iš šulinės Šts. Čia kranas stovi, užkabina [vagonėlius]; mes tę keturi sùkam viršun LKT315(Rk).
ǁ griežti judinant ratu instrumento (rylos) rankenėlę: Vaikinas suko kokį be galo graudų romansą rš.
ǁ NdŽ, Aln varstyti (rožančių) poteriaujant: Ražončių sukù sukù kieku linkių Klt. Ką čia liežuvį plaki, ta (tai) geriau rožančių sùk Trk. Rožančių pasiėmęs, atsisėdęs pri pečiaus, sùka į ritinį Žr.
2. intr. L, Rtr judėti ratu, aplink (skriejant, einant): Suka paukščiai ties pušynu, klykia išsigandę S.Nėr. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Pempės tik laksto, tik sùka apei galvas Klk. Cyrulis suka jau, tujau atšils Šts. Bus svečių – šarkos apie triobas sùka (juok.) Šmk. Kitur sùka i sùka [debesys], o čia lytaus nėra Rs. Aplinkui dūmai suka, kibirkštys lakioja į šalis V.Kudir.
| prk.: Atrodai susirūpinęs, vade. Juodos mintys kaip krankliai suka apie tavo galvą V.Myk-Put.
^ Gandras suka apie mūsų gryčią… (susilauksime naujagimio) V.Bub. Apie nosį suka, bet į rankas nesiduoda (musė) Ds.
suktinai̇̃ adv., suktinõs: Gyvatė lipa į medį ne stačiai, bet suktinai̇̃ Šts. Suktinõs kaip rėžė su alkūne! Šts.
| refl. Rtr, Všv, Grv: Varnos po lankas pri [v]andens plakas, sùkas ratanais tokiais Pln. Vieną vakarą aš pamačiau: varnų dunduliai sùkas, ir įsisuko į tą būrį vanagiukas Sd. Parplys (malūnsparnis) apie stogą sùkas Ldv. [Lėktuvas] sùkės, sùkės ir nuskrido te kur in mišką KlbIV82(Mlk). Karuselės jomarke tik sùkdavosi į rundą Nm. Aš nesu nė lingynė[je] lingavusys, nė sūkynė[je] sùkusys – baugšti buvau Kl. [Kuliant spragilais] eisi i duosi: sukýs i sukýs, ratu i ratu Žr. Ėjom ėjom ir sùkėmės vietoj (klaidžiojome aplink, nerasdami kelio) Trgn. In daikto sùkasi avelė ir priėda LKKIX216(Dv). Užeina toks svaigulys: lova sùkasi, sienos sùkasi Ln. Akyse pradeda viskas suktis V.Kudir. Dievuli baltasai, kaip ta visa žemelė sukas, kaip tas visas svietelis girtas APhVII124(A.Baran).
| Sveiks pa sveiks, pradėjo stiklelis aplink stalą sukties Žem.
| prk.: Vis tokios mintys, balabaikos sukasi po galvą Žem. Galvoje sukosi viena mintis rš. Mintyse nuolatos sùkosi brolio laiškas NdŽ. Kai aš liekuosi viena, tai man visokios mintys in galvą sùkasi Mrj. Jam nesiseka šnekėt: tie patys žodžiai sùkasi (kartojasi) Dkš.
^ Sėskis geriau, kogi čia suki̇́es kap šūdas eketėj! Krok. Sukas it skieda eketėj VP42. Ir sukasi kaip ožka apie kelmą LTR(Krč). Aplink nosį sukasi, bet į rankas nesiduoda (kvapas) LTsV545.
ǁ tr. daryti ratą (skriejant, einant aplink): Kaip pilkoji bitelė suko ratą po gėlynėlį, taip ir tu, sesiule, suki ratą po jaunimėlį B.Sruog. Seniau, būdavo, vanagas teip i sùka ratą, pakol nutuliojam Mžš. Jeigu gervės suka ratą ant kieno nors namų, tai iš tų namų kas nors ištekės LTR(Pkr). Jei varnos aukštai pakilę suka ratą ir dūksta – bus didelis viesulas Pnd. Be kepurės ir be batų apie svirną suka ratą LTR(Srj). Kartais [lėktuvai] sukdavo ratus lyg gandrai ir tarškindavo iš kulkosvaidžių V.Bub.
ǁ tr. daryti lankstą: Visi eina i vingį sùka (apeina girtą) Jrb. Kilometrus suktáu nuo jos Dg.
ǁ refl. lakiojant būriu, maišytis, judėti šen ir ten, zuiti: Uodai sùkas į viršų – pagadą žada Dbg. Jos (bitės) par landą eina iš avilio lauka i čia sùkas, duoda Jrb. Kūjagalviai apie pilvą tik sùkas Vj. Pundokai in vandenio sùkasi Dv. Apie pietus šaltis atslūgo, oras suminkštėjo ir ėmė suktis retos snaigės rš.
ǁ refl. prk. daugeliui būti susijusiem su kuriuo vienu objektu: Kareiviškėje apie jį sukosi visų gyvenimas ir šnekos V.Kudir. Grėtė žvalgosi, kur tas žmogus, apie kurį sukasi tokie ginčai I.Simon. Yra kalnas ant Nemuno kranto tarp Tilžės ir Ragainės, apie kurį taip daug pasakų sukasi prš. Apie Nastutę sukasi visi apysakos įvykiai rš.
^ Girto sapnas aplink butelį sukas KrvP(Lž).
3. tr., intr. daryti, kad kas judėtų ratu, aplink: Berniokas tik sùka botagą arkliam apie pasturgalį ir varo greičiau Skrb. Nu dvylekai nakties atsikelsi i sùksi spragilą (kulsi) lig išaušimo Pln. Jis dažnai nusikabindavo pilną kibirą ir imdavo sukti jį aplink galvą rš. Kai tik jis (žąsinas) tave puola, tik čiupk už galvos i sùk į rinkį Žg. Jegu močia skarelės nèsukė (nemojavo skarele, duodama ženklą ateiti), gali ir neit Slm. Vienas sùks arklį, gainios, kiti eis į rinkį su medinėms šakėms Gd. Su ruliu tokiu i sùksi į rinkį tą arklį Gršl. Ruginės košės padės liūb pusbliūdį, ale ka sùksiam, ka sùksiam į rinkį! Als. Aplinkuo kąsnį sukti, t. y. vobulti J. Aplinku apstodami, su makarais sukdami, tai ponystos nebojom, jam zomčinę sukapojom JD383. Kad ma[no] nigdi vargas nesulaukt, kad anas sùkt stračku in ma[no] galvos! Vrnv. Maža kiek, tuoj su kumščiu sùka panosėj Ėr. Medžius sukdamas, lankstydamas nuūžė vėsulas Dr. Viršutinis dangus visus apatinius ir žemesnius su savim drauge suka ir grąžo SPI126.
ǁ kelti, sudaryti (sūkurį, verpetą): Išeinam į kelią, kur vėjas suka smėlio sūkurį A.Vencl. Užeina – vėjas pusto, labai smarkiai suka LTR(Brž). Viesulas pakilo, į grąžtą sùka Grdž. Kur jūrės bangos krantus skalavo, ten dabar vėjas smiltynus suka S.Nėr. Toji upelė sùk verpetėlį BzF24. Lėkė vanagas par pušynelį, sukė verpetą ant ežerelio LTR. Toje pakalnėje tek sriaun' upelis, tame upelyj suk did' verpetą KlpD48.
| refl.: Dundulis sùkas vandenyje JI365. Terp gylės verpetas sùkasi: gali tenai nuskęst LKT241(Žml). [V]anduo sùkantysis be parstogės BM90(Brž). Kur tik kokia užuolanka upėn, tę ir verpetas sukas vandinin Kpč. Netrukus jie pamatė tirštą dulkių debesį sukantis viesulu ir lekiantį artyn J.Balč. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplėštų sùkasi pluoštai K.Donel. Lyg žemei dūmai tik sùkas dūminėj pirkioj Ml. Karvė, ažrietus ragus, kad lekia iš paskos, net smėlys sùkas! Ob.
| prk.: Ištisus metus nesibaigiančiu verpetu sukasi muzikinis gyvenimas sp.
ǁ intr. Dg šėlti, sūkuriuoti (apie vėją): Šitokia vėtra sùka, stogus kiloja LKT240(Žml). Ale ir vėtra sùkė! Vlk.
4. tr. NdŽ, Lb traukti (dalgį, imant pradalgę): Mekšmekštės pievose dalgius suko pjovėjai J.Paukš. Kur suki dalgę, te virsta glėbys Upt. Munie vienam apkyro sùkti [dalgį] Mžk. Dalgį sukant ir grobai sukas, ka nesi pavalgęs Šts. Tokioj žolėj reikia smagiai sùkt dalgę Km.
ǁ pjauti dalgiu: Nuėjo prie daržinės, nusikabino dalgį, paplakė jį trupučiuką, papustė ir pradėjo sukti čia pat žydinčius raudonuosius dobilus J.Paukš. Vedu sùkov pradalgę po pradalgės LKT60(Sd). Jau tas pjovėjas plačią pradalgę sùka LKT250(Rd). Kam tokį didelį pradalgį suki̇̀ – teip neilgai pjausi Dbk. Visą dieną sùkęs turi pailsėti Slč.
5. tr. šokti darant ratą, ratelį: Viliui tai patiko, ypačiai kaip jie ratelį suko I.Simon. Susistvėrę už rankų sukdavę „kubilą“ arba „žvirblį“ ir „kregždelę“, skrajodavę po dvi pori LTI200.
ǁ šokdinti: Būs nibrė, sùksma mergas DūnŽ. Pusė durniaus, kad ponas ir sùks tarnaitę: apibėga aplink ir rankos neduoda, jeigu tarnaitė Pnm. Jo akys net žiba bešokant, ir žiba akys tų merginų, kurias jis suka ratu rš. Ak, kokiu viesulu sukdavo mane Daunys! rš. Suk baltą, suk raudoną, kad širdelei būt malonu (d.) Ds.
ǁ refl. LTR(Žal), Kri, Skd šokti ratu: Pakviesta šokti betgi atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis Vaižg. Trys žvejų mergaitės sukasi ratu S.Nėr. Sukosi, šoko, kaip kas išmano ir moka K.Bor. Anuodu ilgai sùkusius po tą aslą, stanciją J. Su bernais sùkėmės kalėduškosa Drsk. Panelė sùkas į rinkį, o tas (jaunikaitis) va eina teip Sk. Teip ema po rankos i sùkas Sd. Šokantieji sukos kaip lapai ir plunksnos vėje prš. Mergaičiūtė sùkas kratos, spadnyčelė balta matos (d.) Rš.
^ Tep smagiai šoka, kad sukas kap vijurkas! Kpč. Sùkas [šokėja] kaip apatinė girnapusė Vj.
6. tr. einant iš visų pusių siausti, supti: Pamatė, ka sùka anų gyvenimą DūnŽ.
7. intr. Vlkš vaikštinėti aplink, sukinėtis (domintis kuo): Kogi jis čia sùka, ar kad kubilėlis [alaus] yr? Slm. Kaip tėvas išlošė pinigų, tai visi giminės tik sùka aplink Jnš. Sukom ir sukom po visus miesto užkampius sp. Jau jis sùka: noria pirkt Jrb.
^ Du pešasi, trečias apie kišenius sùka LTR. Suko suko kaip varna prie vištuko LTsV277(Lkš). Suko, kol padarė štuką LTsV277(Jnš).
| refl. R201, MŽ267, KBI50: Sukas po akių R321. Nesisuk po mano akių! B. Uliojau uliojau, sukiaũs sukiaũs, ale dėlto radau Lb. Kada tik nueik krautuvėn, ir jis jau te sùkas Slm. Aplink karaliaus stalą sukdamos, šunelis pagriebė liūtui iš nagų kąsnelį rš. Nesisuk man po ranka Smn. Jonas sùkas apie mus, kad ką duotum Dglš. Sùkės, sùkės i išsinešė pažasty [skarelę] Klt. Ar ilga (ilgai) tu čia suksi̇́es? LKKXV282(Zt). Vištas išbaidžiau iš pirtes, tai dabar aplink pirtį sùkas Ktk. Sùkas ir sùkas vištos po bulbes Žrm. Sùkės i sùkės žąsiukai in kelio Dglš.
^ Sùkas (painiojasi) kaip penktas ratas py vežimo Klp. Eiki gi nesisukęs ne vagis po jormarko B348,539. Vaikas sukas kaip gyvsidabris, meišia i meišia po akims Rs. Daug yra tokių, kur sukas po akių LTR. Kur mergelės, ten ir bernelis sukas LTR(Krtn). Visi, kurie su šoble sukas (švaistosi), nu šoblės ir pražus M.Valanč.
ǁ refl. Zr būti, lankytis kur: Čia besisukdamas nesitikėtai pasižino su E. Jasinskiu M.Valanč. Sukúos vasarą po žmonis, užsidirbu Krš. Aplei Viduklę taip i sùkomės (ėjome uždarbiaudami) Vdk.
| prk.: Vargas didis, tiesa, est tenai, kur maras sukasi brš.
ǁ refl. būti, pasitaikyti: Miške sukas visokių uogų Šts. Pas mumis šnapšė nesukas, nėr Šts.
| Ūkininkai žemės turi po nedaug, dažniausia sukasi apie 5 ha J.Balč.
8. refl. Grv, Nv vykti, dangintis: Kogi te Birutei reikia sùktis – sėdėt namie! Slm. Velnio gi te reikė sùktis ton Alizavon! Slm. Nagi sukis sau, kad jau teip užsimanei! Drs. Kur tu dabar suki̇́es? Ot, pasiutus kiaulė! Jnšk. Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji (ponaičių nosis) nusilenktų, kad … su mumis drauge prisivargt į baudžiavą sùktųs K.Donel.
9. stengtis prisivilioti, įgyti palankumą, meilintis: Bernas apie mergą sùka, lankauja Jnšk. Gal jis apie ją sùka kiek, gal ženytis ketina Jrb. Treškyčią Anę, galima sakyti, nuo pusbernio metų pradėjau sukti J.Paukš. Aš piemenė buvau, jis jau mergas sùkė Nč. Sùko sùko ir prisuko savo gaspadoriaus dukterį Sml. Gyliokas sakąs Stasę suką̃s PnmR.
| refl. Šk, Alv, Vp, Ktk, Pš, Žg: Jonas su Maryte jau sùkas apie vienas kitą Dbk. Vorta (verta) sùktis apie Antanioką: vienatūris Skdt. An šitą berną galima sùktis Užp. Dabar žemė ne madoj, sùkis pri amatininkės Krp.
^ Aliūnė sùkasi apie Povilą kaip vijurkas Rgv. [Vaikinas] sùkas kai verpstė apie mergiotę Klt. Kas apie bobas sukas, tiem nesiseka bitės LMD(Tvr).
ǁ refl. taikytis, stengtis kur patekti: Ten gera vieta, sùkis, Antanai, į žentus Snt. Tę jis parduos tą namą i čia sùksis kur nors Jrb.
ǁ refl. flirtuoti, dūkti, trankytis: Tas Jonis velnių priėdęs, su toms mergoms sùkas Plt. Ana smarkiai sukas su kavalieriais Dr. Sukos su svetimais vyrais ir išejo po kelmo Šts. Pats su mergėms sùkas, pačią už nieką tūra Nt.
ǁ refl. užsiimti kuo: Nors su žeme nèsukuos, bet žinau, koks yra grūdo kritimas didžiausis Šts. Mes su pyragais nèsukamos; gerai, kad ir duonelės netrūkstam Šts. Mes su svečiais nèsukamos Šts. Ano tėvai didžiai su ponybe liūb sukties (bičiuliautis) S.Dauk.
10. intr. I, Lk, Kal einant, vykstant krypti į kurią pusę, keisti judėjimo kryptį: Kokia tau garbė visame kaime, kai į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami, vienas vežimas, antras, trečias… Vaižg. Injojo in dideles girias, jau tas eržilas suka iš kelio in tankumyną BsPIV259. Iš pėdų apžiūro, kur [žvėris] sùkė Drsk. Kad nereiktų į šoną sùkt, nueičiau Prn. Jis sùko tuo keliu atgal eiti Plšk. Pametęs darbą, sùko į kaimynus NdŽ. Debesys labiau sùka anuo šonu Ėr.
| Audra į šoną suka su debesų kalnais S.Nėr.
| prk.: Saulė dažniau ir dažniau pasirodydavo, žiema į pavasarį suko rš. Vilis anksti ėmė į kairę sùkt (darytis kairiųjų pažiūrų) Jnš.
^ Sutikęs girtą bobą, suk iš kelio – arkliai pasibaidys LTR(Vdk).
| refl. Vkš, Krž: Rasi kelį i vėl sùkis po kairės KlvrŽ. Pavažiavę sùkamos an Rūdaičių Krtn. Arklys neina, sustoja arba sukas ravan LTR(Kp). Sùkdavos iš kelio, kai mane pamatydavo Jrb. Tas vaikas kur nori – sùkas, kur nori – eina Pls. Anas (autobusas) an te sùksis Ign. Garbingas kunigaikštis lenkų, paveikęs Pamarius, sukos su visa galia ant prūsų S.Dauk. Kalbėk su vaikais Izraelio ir sakyk, idant anys suktųsi (paraštėje apsisuktų) ir pasiguldytų prieš lanką Hiro BB2Moz14,2.
| Į vakarus jau saulė sukas E.Miež.
| prk.: Sukiamos ant rublio (skaičiuokime rubliais) – būs brangiai, o markėms – pigiai Šts.
^ Matai durnių, sutikai, tai ir sukis iš kelio LTR(Ds).
ǁ daryti posūkį, vingį (apie kelią, upę): Ar nežinai, kur tas kelias sùka? Ėr. Takas suka į kaimą, į sodybą, susigūžusią po senais topoliais V.Bub.
| refl. Vkš: Kelias ėjo ne tiesiog į namus, bet kokį pusverstį nuo kaimo sukosi į šalį V.Piet. Už Dargvainių sùkas ant Skujinės kelias Všv. Keliūtė sùkas alksnynan Klt. Kaip tas plentelis sùkasis, tai jau lenkai Krm. Ta Siesartis sùkasi pro juos LKT190(Šk).
ǁ tr. praleisti, duoti (kelią): Atvažiuodamas pryš, turi sukti kelį Šts. O dėl ko tu nesuki kelio? Ar tau vienam kelias?! Skd.
11. tr. Q616, NdŽ gręžti į šoną ar atgal, kreipiant keisti padėtį: Bėris vis suko galvą į vartus, karpė ausim V.Bub. Aš ausį sukù – aš nenoriu jos bučiuot Šmk. Sùka vežimą atgal DŽ1. Kad liautumias kerštauti [tarpusavyje] ir suktų ginklą nu savęs ant savo neprietelių S.Dauk. Sùk subinę prie tvoros, kad šuo neįkąstų J. Uodegą sùka arklys, nežino kur dėties [mušamas] Aps. Kai važiuoji, vaikel, tai arklį reikia vis po dešine sùkt Jnšk. Sukiam ienas ant Upynos Up. Kai žvejyba užbaigta, tai ant krašto sukù laivą Rsn. Tėveli mano, į katrą kraštelį suksim juodą laivelį LTR(Brt). Vakare vėl taip pat eina motriškos laukti savo karvių, vėl sùka karves į savo kiemą Krp. Palyčia pritaisyta, kad sùkt (verstų) vagą Pls.
| prk.: Mėgino sukti (patraukti) muni pri žemės, bet neprisuko Šts.
^ Kožnas savo šikinę sùka (kiekvienas save gelbsti) Trgn. Raudona mergelė visus iš kelio suka (uoga) LTR(Ldvn).
| refl. R, MŽ: I tan šonan sukúos, i tan – vėjas neša Klt. Sùkdamos, sùkdamos (gręžiodamasi, apsisukinėdama) beįpuoliau į vidų nu šunų Šts. Ji sukdamõsi išbėgo pro duris PnmA. Ta nenoria, ka jis kibtųs, sùkas nuo jo Jrb. Tada kai sukas šituom arklu, i veršį (jautį) sùka Pb. Su peiliu kai sùkės, būt ir bet kam kliuvę Sug. Negulėk ant vienais šonais, sùkis (verskis) ant antru Štk. Kur sukýs, čia save matai (taip viskas spindi bute) Lkv. Skersas sùksys, kad eisi Kl. Dėl ko šalin sukys nuo munęs? P. Šiaurės vė[ja]s sùkas – būs šalta Krš. Vėjas vakarų sùkosi – medžiai an čia linksta Jsv.
| prk.: Iš pradžios buvo sukęsis (ryžęsis) neleisti, po tam ar piktumas perėjo, ar užmiršo Žem. Nuog bažnyčios nesi̇̀sukė svietas, Dievo bijojo Drsk. Davė … mokytojus …, idant nenešiotų mūsų visokias vėjas aba idant nesisuktume šen ir ten klaiduodami SPI279.
^ Šiaip suksies, taip suksies – vis į akis vėjas LTR(Nm). Sùkis nesisùk – užpakalio nepamatysi Dkš. Ar tu šiap sukis, ar tu tep sukis, vis tiek subinė užpakaly[je] (sakoma, kai darbas nesiseka) Plut. Gali sùkties kaip nori, o nugara vis į užpakalį Rsn. In šunį sukas, in dangų sukas, vienam gale mina, kitam kiša (verpia) LTR(Sl).
ǁ refl. nestovėti tiesiai, krypti į kurią nors pusę (apie drabužį): Sukritau, smunka sùkas sijonai Krš.
ǁ prk. kreipti tam tikra linkme (kalbą, mintį): Steponas mato, kad Vacys nejaučia jo balse geluonies ir, kaip visada, suka kalbą savo pusėn V.Bub. Aš noru sužinoti, o ta nesakos, sùka kalbą į šalį Rdn. Kur tu kalbą suki̇̀? Atsakyk, ko klausu! Krš. [Ligonio] mintys sùka į tamsesnę pusę (darosi liūdnos, pesimistinės) Jd. Ana nora viršų turėti, sùka viską po savam DūnŽ. Ir visą mano troškimą suk ant dangiškų daiktų M.Valanč.
ǁ prk. kalbėti kitaip negu įprasta, keisti tarminę kalbą bendrine kalba: Nereikia sùkt, ale reikia tep, kap mes dudenam Dv. Buvo sukančiõs kalbos, mat Amerikoj buvęs Šts.
12. tr. kreipiant laužti, nutraukti: Sùkti sprandą NdŽ. Suksiù galvą, mesiu peklon molio mint, pakabint (brt.) Mžš. Žioge, žioge, duok deguto! Ka neduosi, sùksiu uostą kai kopūstą! Vdk.
13. tr. kreipiant iš normalios padėties, skaudinti: Jei neišmoksta, kas užduota, teta jam suka ausį arba tėtis juosiasi diržą A.Vencl. Senelė stvėrė mane už ausies ir ėmė negailestingai sukti rš. Kaip vilko marškinėliais, sùko mano rankeles JD419.
ǁ R403, MŽ543 sukioti, grąžyti (rankas, pirštus): Motka pirštus sùkė, plaukus rovė nuog savę [nuskendus sūnui] Pls.
14. tr. daryti lenktą, kreivą: Dalgis iš fabriko yra ištisas, nèsukta koja: reikėjo nešti pas kalvį pasukti koją Šts. Tokios trūbelės sùktos, susuktos susuktos kaip gyvatė Upn. Par tą kelį sùka [koją] lauko[n], čia, matyt, jau ramatikas y[ra] Vgr.
| refl.: Nariai sùkas (krypsta) tie, viskas, sakau, iš senatvos Grd. Kad meti audeklą žiemiu vėju, tai sukas audeklas LMD(Sln).
15. tr. L, Rtr, NdŽ riesti, raityti: Seniau vyrai uostų galus pirštais sùko Vkš. Senis ūsą suka rš. Ir moteres idant … su … viežlybumu dabintųs, ne su plaukais suktais Bt1PvTm2,9.
| refl.: Javai sukėsi iš karščio rš. Krito amaras, pasiuto [obelų] lapiukai sùkties Krš. Anos plaukai patys nèsukas (nesigarbanoja) Vkš. Tas paršas dvilinkas sùkase i virsta Jrb.
16. tr. Q624, L, NdŽ vynioti į ritinį, vyti į kamuolį: Moters suka į šeivą siūlus Grk. Nutrūksta ten bèsukant siūlus į šeivą Plt. Aš galiu sukt siūlus ir patamsy priepročiu Kp. Siūlą sukiaũ per (pas) Malviną Dglš. Viena verpia, antra audžia, o trečioji šilkus sùka JD1470. Suk man tą tolką ant ragų BsPIV92. Nesuk kasos, ba neaugs Pnd. Šarūnė suka plaukų sruogą ant piršto V.Bub. Sùktas, susuktas (suveltas, suglamžytas) rūbas – in kabeliuko reikia pakart Klt.
| Motina neleida mun kuodo sùkti Vkš. Visko buvo: i tų mėsų suktų̃, riestų – kiek tę da jų liko! Jrb.
| refl.: Ant to veleno sùkas siaurai siūlai [rankšluosčiams] Pls.
ǁ vynioti siūlus ant šeivų, trinti: Toks kalvaratas tai tik šeivom sùkt, o ne vilnom verpt Zr. Viena audė, kita verpė, kita šeivas suko LB223.
ǁ vyniojant sutvirtinti, surišti: Vyrai, baikit kūlelius sùkt Mrs. Rykštėm suktà tvora LKAI63(Azr).
ǁ nerti: Sukite kilpą ant savo kaklo! TS1902,1.
ǁ vyniojant daryti, gaminti: Sùkti cigaretę NdŽ.
| refl. tr.: Susisukęs [papirosą] supapsi i vė sùkasi Gs.
ǁ kurti, gaminti (filmą): Šiandien sukami nauji mūsų filmai A.Vencl.
17. tr. Dgp, Sug, Ut, Šmn, End apsukui lenkiant, vejant daryti, gaminti: Suku virvę R403, MŽ543. Kur sùka virves, kebeklis J. Iš pakulų pančius sùka Nmč. Vyrai sùkdavo pančius Rg. Apivaras sukiau vyžom Rud. Krūkus pasdarė ir sùka virves Pls. Nesgi už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyžinų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti S.Dauk. Negalima nuo Kūčių iki Naujų metų nieko sukt, ba gyvuliai kvaituliu sukasi LTR(Klvr). Vyteles sùka dangsčiui dengt Klt. Rykštes sùkė in rankos Dv. Eisiu paupėn vyčių sùktų Km. Grįžtes sùka [krosniai kūrenti] i duoną kepa Grž.
ǁ R424, MŽ575 sukeičiant jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, dvilinkuoti: Gija nesukta, o siūlas suktas J. Anos nora geriau sudėti du siūlu i nesùkti Trk. Gerai tie pirktiejie siūlai – jų nė sùkt nereikia Jrb. Padarysi [šėtrai užkabą iš] plonai suktos (plonų suktinių siūlų) drobės Ch2Moz26,36.
| refl. Eiš.
ǁ verpti, daryti iš pluošto giją: Da turiu ratelį, da sukù Grdž. Tavo motina tokiom verpstėm sùkė Rod. Linus verpia, o kanapes sùka Vlkv. Aš šaučuko nenorėjau, drotvos sùktie nemokėjau DrskD138.
ǁ pinti: Iš tų rūtų vainiką sukaũ i nemažą nusukau Jrb.
18. tr. Mrj vystyti, vynioti į ką, supti: Sùkėm, supom ir išauginom šiaip teip vaiką Šmn. Nežino kuom sùkt vaikus, perynelės visokios (labai popina) Str. Ji savo kūdikėlį šilkuos sùka Všk. Sùka i sùka lėles Ign. Autus an kojų sùka tik ir nieko nesako Btrm. Šalta rasa, o aš basa – gelia kojeles. Imsim rūbužius, suksim kojeles LTR(Lš). Gerai, ka ir į gazetą (vietoj rūkomojo popieriaus) bėra ko sùkti Slnt.
^ Nesuk šūdą į bovelną (nedailink, neteisink) Kt.
19. refl. SD204 vyniotis aplink: Sùkas vejas apynelis aplink lazdytelę (d.) Prng. Tie žirniukai, puiki kvietkai, po lovelę (lysvelę) sukas (riečia) LTR(Brž). Kelnės plačiausios pasiūta, [klešnės] aplink blauzdas sùkas Klt.
| Rugiai jau sukosi tirštomis gūžtomis, o ir kviečiai net juodavo nuo vešlumo J.Paukš. Ot rugiai gražūs, net verpstėm sukas – bus neišgriežiami! Kb. Mano javai net trūbosna sukas Pls.
20. tr. Krš tam tikru mechanizmu žiesti, formuoti iš minkštos masės: Lyzis suka puodus ir bliūdus Vkš.
ǁ lieti: Mano mama mokėjo grabnyčias sùkt Skr.
21. tr. BŽ97, Pnd krauti, vyti, lipdyti (lizdą): Kovukai jau lizus sùka LKT108(Tt). Jei kregždės prie namų lizdą sùka, prie gegnių, tai laimę neša Dbg. Kad pelės suka lizdus [linų] varpučių galūnėse, būs šlapias ruduo Šts. Kiaulė kinį sùka Vkš. Karklynelyj lizdelį sukau N15. Sùko lizdą pelėda JD96. Jei lig balandžio nepabengei verpti, cyrulis pradės kuodelė[je] lizdą sùkti Brs.
^ Kielė lapielė lipo dangun lizdelio sukti (apynys) LTR.
| refl. tr.: Medžių viršūnėse sukosi lizdus sakalai, ereliai ir didieji vanagai A.Vien.
22. tr. Dr, Všv, Kv maišyti kokiu įrankiu aplink, gaminant ką: Įsipilk į puodą [grietinės], sùk, sùk su šaukštu, i paliks kastinys DūnŽ. Rūgšto pieno antpils, ka pasidaugintų – smatono vieno nesùks Gršl. Dedam sviesto vieną šaukštelį, po biškį sùkam, dedam smetono, druskos, pipiro (darydami kastinį) Brs. Jeigu sùksi daugiau, aišku, kad sviestas išeis [, ne kastinys] Trš. Ką dirbsime? – Košę virsime. – Su kuo suksime? – Su lazda pjauta LTR(Brž). Samagonuo sukti reik turėti beržo virbinį maišytuvą su kvynų kuškiais Šts. Uogienę tuoj bus galima imt: kai suki̇̀, jau spjaudos Lb. Ar, mama, greit suksi̇̀ (virsi) košę? Pc. Suki̇̀ miltų košę Grnk.
23. tr. Bt, Up, Šv, LKT58(Ms), Slnt, Sk, Skrb, Kp, Skp, PnmR, Rk, Ob, Sdk, Užp gaminti (sviestą, kastinį) maišant įrankiu aplink: Šaukštu dideliam bliūde sviestą sùkdavo Vj. I su šaukštu, i su samčiu liūb sùkti [sviestą] LKT53(Skd). Suk antraip sviestą, greičiau susimuš Užv. Sviestą daba sùka sukeklė Kv. Kalatauka sviesto sukamà Vdk. Suk iš širdies ir susuksi Šts.
^ Sviestą iš kaktos nesuksi, kad ir gražus vyras J. Iš miego sviesto nesuksi Sln, Gsč, PPr39.
| refl.: Nesi̇̀suka sviestas, ir daryk, ką nori: jau valanda kaip duodu sušilus Dbk.
24. tr. spausti, malti: Varstotan tarbą [sėmenų] deda ir sùka [aliejų] Žrm. Seniau apie šventą Antaną jau sùkdavo medų, o šiemet nė palaižyt nėr Slm. Atskirai sùkėm medų, kur su cukru; ne toks – turi aitrumo Ln. Su kočėlu sùksi, sùksi, ka to [aguonų] pieno būs tujaus Nt. Su kirvio kotu sùks [kanapes] Všv. Nū ryto turėsi sùkti kiaulėms DūnŽ. Dėk stiebus į malamąją i suk [taboką] Šts. Suktõs mėsos ataveža Klt.
ǁ Trgn, Rmš minti, dirbti (odą, kailį): Sùkt skūrą – nedidelis mokslas: pirma išmirko terp varvalio a terp deguto, tada kiša į mešką i sùka, arklį užkinkę Sml. Tokia skūra tai tik sirmėčiai sùkt Lel.
25. tr. Bt, LTR(Šln), Vb, Ml, Pls auginti, siausti (galvas) (apie kopūstus): Kopūstų lapai dideli, bet nèsuka galvutes Gs. Jau kopūstai sùka galvas – jau spragilus girdžia Sk. Kopūstas išgirsta kultuvę i pradeda sùkt gūžę Skrb. Jauną mėnesį [sodinti] galvų nesuka kopūstai Akm. Kad kopūstai dideles galvas suktų, reikia sodinant padėti ant lysvės didelį akmenį Mrj. Vasarės gūželės tai jau sùka; da tik lapeliai pradėti sùkt Slm.
| Teip gražios rožės: daugiažiedės, baltos ir teip gražiai sùka (krauna žiedus) Lb.
| refl.: Sùkas galvos kopūstų Dglš.
26. tr. Šts daryti (švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant šakelės medieną: Pavasarį vaikai iš gluosnių švilpynes sùka Skr. Sùka piemens dūdeles JD128.
| refl.: Na kaip, ar jau dūdos sùkasi? Ldk.
27. tr. rausti, išgriežti: Duobę sukama bomba Ėr.
28. tr. gręžti skalbinius: Koja primygus rūbų nemožna sukt – kojas niežti LTR(Brsl).
29. tr. kramtyti: Tu nieko nedarai, tik in pečiaus sėdi ir duoną suki̇̀ Btrm. Sausagrūdį sukiaũ sukiaũ, ką net daėd[ė] Grv. Rudenį duonelę sùka pilna burna, o pavasarį ir parodai šluopelės nėra Asv.
30. tr. impers. Vdš, Ktk, Vp, Pb, Plm, Krn, Zp, Smn, Lš, Kbr, Btrm, Pls, Lkš, Trk, Krp gelti, skaudėti (ppr. pilvą ar sąnarius): Toks nebetikęs oras – sùka rankas kojas Kp. Momai rankas sùka, nieko negali daryt Dglš. An lietaus tai man sùka kojas, negaliu uliot Nmč. Prieš kokį orą kojas sùka Kdn. Man sausai koją sùka Rdš. Iš kumpio koją sùka Aps. Ot sùka pusiau, kad negaliu suslenkt Str. Mano šie kaulai sukami Rmš. Visą dieną raitaus – sùka vidurius Šln. Pilvą sùka, musėt gumbas Užv. Juo pyragus valgom, juo mumis sùka Žr. Sùka pilvą kai ratan Trgn. Tada kosulys perejo, galvą pradėjo sùkt Rš. Šiąnakt labai pirštą sùkė, sukraipė viseip Slm. Jai dantis nuog nervų sùka Rod. Man antra diena akį sùka Alk. Kad autakojus kočiosi, kojas sùks (priet.) Lb.
31. tr. svaiginti, kvaitinti (galvą): Alus apynių prikištas, širdį degina, galvą suka Žem. Gailės tai labai galvą sùka, tuoj susvaigina – bjauri žolė PnmŽ.
| impers.: Nuog apynių galvą sùka Upn.
| refl. Skp, Všn, Lel, Ln, Aln, Ker, Rod, Žln, Nmč, Trk, Žr, Ms, Kv: Iškvaršo galva mano beverkiant ir sùkasi J. Žvaiginėju, galva man sukas R323, MŽ432. Aukštyn žiūrint, galva sukas Vaižg. Regėti buvo taip toli, taip toli, jog vargšei piemenėlei pradėjo suktis galva J.Balč. Sako, jai ausys skaudančios ir galva sukantis S.Čiurl. Nu garų ėmė galva sukties Krkl. Tik negaliu pastovėti, mun sùkas galva stipriai Žeml. Ta galva sùkas, ūža – ant mirsenos taisaus Mžk. Sugeriam da vynelio, o man jau sùkas galva Ml. Žmogui pačiam pradėjo galva sùktiese Vdk. Kad jau galvoj sùkas, verčia ant šono Žrm.
^ Galvai besisukant nemėgink per lieptą eiti KrvP(Nm). Galvai sukanties kojų nebesuvaldysi VP15.
ǁ refl. impers. trūkti proto: Jam truputį sukasi LTR(Lbv).
32. tr., intr. ppr. impers. Rdm, LTR(Auk), Stk, Švn, Pv, Gdl augti skauduliui, tvinkti: Pašinas kojoj liko, dabar sùka Kt. Man sùka kojos padą – bus jau kokia perauga Pjv. Sùka po padu, negaliu nei paeit Vs. Man sùka pirštą, tai negaliu dirbt Smn. Apstoj[o] votys: viena paskui kitą tik sùka ir sùka Pls.
33. tr. siūlyti, teikti, piršti: Sùko, sùko ir įsuko veršius auginti Grd. Sùka, sùka vis, svotoja, o anas kaip nesiženija, teip nesiženija Klt. Piršlėnė norėjo savo gentainę kaimyno vaikiuo pysukti; suko, suko, bet nesusuko Klp.
ǁ daug kalbėti: Sukiaũ, sukiaũ ir išsisukiau Šlčn. Sùkė sùkė i nieko nepasakė Klt.
34. tr., intr. SD91,360, Sut, L, Rtr, Ds, Lnkv, Up, Nv sukčiauti, apgaudinėti: Maišau, painioju, suku, meluoju SD139. Kad darbo žmogus galėtų savo reikalus ginti, jam reikia suprasti, kas ir kaip jį suka, kas jį melžia J.Jabl. Bet kad reikėjo užrašytūsius piningus mokėti, pradėjo raukyties, makliavoti ir sukti M.Valanč. Eik, kam suki̇̀! Aš matau, kad menkesnę medžiagą duodi! Nmn. Nei sukiaũ, nei vogiau, gyvenau tik iš savo rankų Dbk. Nelošk su juo [kortom]: jis labai sùka Ėr. Par akis sùka, apgaudinėja Krč. Sùka be sarmatos Dbk. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
^ Sùkta – nedrūta Dglš. Suks, vogs – nepralobs Mrj.
suktinai̇̃
ǁ tr. neatiduoti, kiek priklauso: Darbinykams algos nesuk M.Valanč. Anys sùkdavo kaip išmislydami ažudarbį On. Aš jam daugiau jau nedirbsiu: vis man sùka ir sùka pinigus Vrn. I tokiai ten ubagei sùks dešimtį rublių! Trk. Sùkti svorį NdŽ. Visi Lauksodyje suka nuo [vokiečių] valdžios, kiek išgali: užrašo vieną gyvulį, o laiko du J.Avyž.
35. refl. Vkš, Sdk stengtis išvengti ką atlikti, išeiti iš keblios padėties: Tingi, sùkasi iš darbo Ėr. Ale ką darysi – reik kaip norint iš bėdos sùkties Šauk. Buvo susipainiojęs (įkliuvęs), bet sùkės, sùkės ir išsikilpavo Kp. Ir čia stebuklingai sùkas adversoriūs, kad jiemus tai (tokius klausimus) uždavinėjame DP139.
^ Kaip tik primenu sutartį, tai sukasi [ponas] lyg gyvatė iš praskilo LzP. Sukas kaip nuogas dilgynėj LTsV200(Ut). Sukas kap musia, šiltose kruopose inkritus LTR(Mrc). Sukas kai yla maiše LTR(Aps). Anas sùkas, sùkas kap laskūtas an ugnies Švnč. Sukisi ligą atimtas B. Sukúos kaip kirmėlė bačkoj, bet nežinau, ar išsisuksiu Dbk. Kaip suksies, kaip nesisuksi – iš smerties neišsisuksi LTR(Km).
36. refl. R212, MŽ283, Sut, I, Mžš, Mlt, LKT364(Mrp), Erž, Vn, Vkš greitai ruoštis, triūsti, darbuotis: Mergikės sukos apie pusrytį ir apyvoką Žem. Todėl tuo abu (gandrai), kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisyt ir provyt sùkosi greitai K.Donel. Darbylaike po laukus visi sùkas Pgr. Kap atsikeliu su patamsiu, tai sukúos ir sukúos: tai apie pečių, tai apie gyvulius, tai apie vaikus Kpč. Kai linus rauna su talka, tai gaspadinė tik sùkas, tik ruošias po gryčią Skrb. Ka poras vaikų numie būtų, sùktumys nušilęs Krš. Kad šešis vežimus parveži, tai labai reikia sùktis Brt. Kas sukė̃si, tas gyveno Drsk. Motriškos …, aple namus sùkdamos, mažiau tenuvargsta BM391(Rdn). Ir nebūkime kaip tos netikusios mergos, kurios dabar rėdytis pradėjo, dabar suktis, kad jau Viešpatis ejo DP570.
^ Abu sukės kai par rugiapjūtę LTR(Dkk). Sùkas kaip šėrė Slnt. Marytė sùkasi po virtuvę kaip vijurkas Snt. Šeimininkavo, sukosi kaip menturis po košę Žem. Sùkas kaip menturis be kobinio, t. y. žmogus greitai sukas J. Sùkas kai verpstė aplink, gaspadiniauna Klt. Sukas kaip karvalto ratelis Pšl. Sukasi (Sukies Tršk) kaip Darata apie grandį KlK32,87(Brž). Sùksiuos kai melnyčia be vėjo Jrb. Sukis kaip apatinė pusė girnų B360. Kokia te iš jos šeiminykė: sùkas kaip apatinė pusė girnų Dj. I sùkas kaip girnų apatiniasis kūlis Štk. Sukúos kaip mašinelė Krš. Baltras, vienas palikęs, sukos tuščiūse numūse kaip gandras lizde nupavasar M.Valanč.
ǁ labai stengtis, rūpintis: Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis B. Jis tai sùkasi į gyvenimą (stengiasi prasigyventi) Gs.
37. refl. Knt, Skd, Skp, Ut, Lp, Klvr, Vl verstis, manytis: Sunku buvo suktis, vienam palikus Žem. Sukis pats, kaip išmanai. Aš savo bėdų turiu K.Bor. Kas begirdėti, kaip sùkatės? Šts. Kažin kaip ten anie bèsukas po Šiaulius? Plt. Našlė paliko su keturiais vaikais, reikėjo gerai sùkties! Rdn. Sunkiai vienai bobai sùkties Krš. Sukáus su savim, vyro pamesta – jug į žemę neįlįsi Šts. Mokėk sùktis, tai ir gyvensi Dkš. Reik sùktis mažu kuo (smulkmenomis, mažmožiais) Plv. Tai agurką užsiaugina, parduoda, tai pamidorą – žmonys sùkasi šiai[p] tei[p] Jsv. Vaikus auginome, dukteris leidome … sukomėsi kaip visi TS1903,11(V.Piet).
| Kampeliuke sukúos (esu suvaržyta, negaliu ką noriu daryti ir kur noriu būti): marti neprileidžia niekur Klt. Čia mun su keturiais arkliais nėr kame sukties – maž žemės tėra Šts.
38. refl. Vkš, Vl, Lp menkti, skursti, nykti: Ko jis pradėjo sùktise – a ne iš rūpesčių? Jrb. Negeros jo akys: kai jis pasižiūria, gyvulys sùkas Šmk. Paršas ėmė sùktis, tai papjovėm Mrj. Paršeliai sukas žemyn (dvesia) Trk.
◊ aki̇̀s sùkti [į šãlį] vengti susitikti, pamatyti, pažiūrėti (gėdijantis): Kai pamato mane, aki̇̀s sùka Jrb. [Tėvas kalbėdamas] užsikirto, suka akis į šalį, bet Akvilei aiški nutylėta mintis J.Avyž.
ant atmintiẽs (galvõs, liežùvio ST208(B), liežùvio gãlo Krs, mintiẽs, minčių̃, põmėties Dbč, Dv, Asv) sùkasi Kv, Žrm sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sùkasi ant atmintiẽs, o vardo neprisimenu gerai Stk. Ot sùkasi an galvõs, ale negaliu atsimyt Lz. Sùkas ant galvõs, nežinau kaip pasakyt Erž. Ot sùkasi tas kaimas ant liežùvio, ir niekaip negaliu pasakyti Lkč. Prapuolė vardas, dabar man ant liežùvio sùkas Rsn. Ot sùkas ant liežùvio gãlo, ale prisimint negaliu Slv. Sùkasi ant mintiẽs, ale neatsimenu Stk. Sùkasi ant minčių̃, ale kad neatsimenu Btr. ×
ant dū̃šios sùkasi
1. B, R321, MŽ430, PrLXVII19, N sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko.
2. nuolat prisimena: Sukasi ant dūšios, tai ir ant liežuvio M.

ant smagenų̃ sùkasi sakoma, kai kas įkyriai kartojasi mintyse: Man tai viena [daina] sùkas an smagenų̃ Pls.
ant širdiẽs sùkasi; N
1. Kv, Grd sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sukas ant širdies, ir negaliu atminti I. Sùkas ant širdies, ale niekaip neateina ant liežuvio Bt.
2. nuolat prisimena: O užmirštie ir negalėjo, vis ji jam sùkos an širdiẽs Jrk112. Stov bernytis prie šalies, vis ma[n] sùkas ant širdiẽs JV874.

ant vienõs kójos sùktis
1. būti mikliam, vikriam: Tai mano boba kai ratas an ašies – tik sukas an vienos kojos Ml. Septyniasdešim metų, o do sùkas in vienõs kójos Klt.
2. apie labai besidžiaugiantį: Linksmiausioji, sùkas ant vienõs kójos Lž.

apiẽ (apliñk Grž) aũsį sùkti grasinti, taikytis mušti, suduoti: Mėnesį neišgyveno, o jau suka vienas kitam apie ausį Ėr.
ãšaros sùkasi akysè darosi graudu: Ašaros sukasi jam akyse, sakyt ką norėtų V.Kudir. Norėjo vaikus paglostyti, ėmė ašaros akyse sukties Žem. Skaudu darosi, ašaros sukasi man akyse Pt. ×
barakãtą sùkti
1. Slnt siausti, šėlti: Tik palik vienus vaikus, tujau pradės sukti barakatą Vvr. Kai tik pritemo, ir pradėjo vaikiai su mergoms barakãtą sùkti Krt. Mergei visaip nukrypsta, su vaikiais besukant barakatą Šts.
2. I tuščiai plepėti.
3. bizniauti: Jau tuodu pradėjo sùkti kaži kokį barakãtą Vvr.

čemerỹs nesùks nieko bloga neatsitiks: Valdžios nesùks čemerỹs, ka tik žmonys susišienautų! Krš.
dangtùką sùkti žaisti tokį žaidimą: Eidavom rundu, dangtùką sùkdavom Rsn.
galvà sùkasi
1. rūpi: Jum nesisùkdavo galvà del žemės Trgn. Man sùkasi galvà, kaip jis čia gyvens Mžš.
2. apima puikybė, išdidumas: Kai tokiems žmonėms ima suktis galva, jie darosi pavojingi A.Vencl.
3. eina iš proto, kvaišta: Matyt, jam galva sukas, kad vis nenurimsta KlK14,72(Jnš).
4. labai sunku (mokytis): Kaip nuėjo technikuman, tenai galvà sùkėsi Upn.

gálvą sùkti
1. L, LTR(Ant), Mlk, Slm, Rz, Jnš, Šl, Plk, Dkš galvoti, svarstyti: Susmukęs savo kėdėje, jis galvojo, suko galvą ir ieškojo išeities A.Vien. Vaikai gėrisi pasakos fabula, daug nesukdami galvos, kokia ten yra autoriaus pamatinė mintis J.Balč. Kas čia norėta pasakyti, veltui galvą suktumei rš. Teip, tiem mokytiem daugiau reikia sùkt galvà negu prastiem Mžš.
2. Vdk, Jrb, Ps, Lb vargti protaujant, mokantis: Sùk sùk gálvą, o nieko negali išmokti Vvr. O kam munie reik gálvą sùkti be reikalo Grdm. Galvą prie kningos jaunuomenė suka TS1899,5.
3. Mrj, Bgs, Aln, Ps, Šln rūpintis: Visą dieną vaiko nėra namie, anys ir neieško, nèsuka galvõs LKT331(Gdr). Pro vaikus ir galvõs nèsuku – visi gerai gyvena Krš. Mama nė su vienu tiek nèsukei galvõs, kiek su tuo savo Stasiuku Mžš. Nèsukiau galvõs su namais (būdamas ligoninėje) – sustvarkė Adm. Sùkium gálvą su stogu – sienas sulipdysma Slm. Apie karves nesùk galvõs, sutvarkis be tavę Ktk. Gálvą sukù (jaudinuos, sielojuos), kam ne vieną pirkau paršelį Klt.
4. I, Plk, Plv, Mrj, Vrn, Km, Vp, Brž, Sk, Pc, Šl, Grdm, Vvr versti rūpintis, neduoti ramybės: Ko man suki galvą? – sušuko ponas Žem. Nesùk tu man galvõs su savo siūlais! Žmt. Visą dieną sùkė man gálvą [vaikai] Dgp. Kam man galvà sùktie apie tokius dalykus?! Smal. Sugyvena, nèsuka vienas kitam galvõs Klt.
5. Vkš vilioti, meilintis: Mes tiek kuklios, kiek mokame jaunikaičiams galvas sukti Pt. Jisai gálvą sùka jai, ka eitų už jo Jrb.
6. I stengtis apgauti, apmulkinti: Man galvõs nesùk! Mrj.

galvojè sùkasi
1. Kt, Rod sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Tik sùkasi galvo[je], bet vis dar negaliu atsimint Gs. Ot, man galvõj sùkasi – tik pasakyt! Alk. Sùkasi giesmės galvoj Žrm. Kad ažgirsčiak, pagiedočiak, dar̃ – sùkasi galvõj, ir nemenu LKKXIII121(Grv).
2. rūpi: Jam sukės galvoj, kap čia sužinot, ką vargamista an jo šneka LTR(Vs).
3. trinka protas: Jai jau galvõj sùkas Rmš.

giltinė̃ nesùks nieko bloga neatsitiks: Nebijok, nesùks ano giltinė Užv. Dievui padedant, giltinė nesuks VP13.
giltinė̃ sùka (ką) ištinka mirtis, sunaikinimas: Kodėl jų (ponų) taip daug pirm čėso gi̇̀ltinė sùka? K.Donel. Krūmus ir girias linksmas jau gi̇̀ltinė sùka K.Donel.
giltinė̃ sùka [apiẽ úodegą] artinasi mirtis: Aplink jį giltinė jau suka Grž. Aš jau numatau, kad giltinė suka apie uodegą Slm.
į laukùs sùkti apie neprotingą elgimąsi: Kaip sunkiai protas žmogų valdo – vis į laukùs sùka Krš.
į šãlį sùkti (ką) darytis pranašesniam, lenkti: Jau muni suka į šalį sūnus: geriau už tėvą paskaito Nt.
jáutį už uodegõs sùkti meluoti: Ką čia jáutį už uodegõs suki̇̀! Šv.
káilį sùkti Ėr, Rmš stengtis neįkliūti, išvengti ko: Aš sukaũ káilį, norėjau iš bėdos išsisukt Prn. Kiekvienas savo káilį sùka Rm.
kãklą sùkti LKKXIII123(Grv) žudyti, daryti galą: Bėda an bėdos lenda, o trečia kãklą sùka Lz. Suk tavo kaklą velniai! (keik.) Str. ×
katari̇̀nką sùkti vienodai, nuobodžiai kalbėti: Ir pradeda sukti savo katarinką: Tep tata tep… kas ant stalo, suvalgykim, kas čierkoj – išgerkim K.Saj.
ki̇̀ta sùkus antra vertus, kitu požiūriu: O kita sukus, ko nori? Gmž.
knýpkius sùkti žaisti tokį žaidimą: Kad bus piktas oras, po stalais knýpkius sùka Ktč.
kójas sùkti prie (ant) dùrų mirti: Vargsti, vargsti, žiūrėk – jau reikia sùkt kojelès prie dùrių Btg. Jei ji mun nieko nebūtų dariusi, jau būtų reikėję kójas sùkti ant dùrų Skdv.
lẽtenos sùkasi ant dùrų; LTR apie norintį išeiti.
liežuviù (liežùvį, liežiùvį) sùkti daug plepėti: Jeigu jis taip mikliai gydys, kaip liežuviu suka, po metų kitų nebus ligonių rš. Sùka liežiùvį visi, kap kas moka, kap gali Rš.
liežùvis (liežiùvis) sùkasi įstengia kalbėti: Jos liežùvis sùkas, ji paporina visokių naujienų LKT386(Mrc). Tėvui ne tep liežiùvis sùkas (prastai kalba) Rš. Liežùvis jo nèssuka – atsigėręs arielkos Pls. Mano liežùvis nèsukas vokiškai Plšk.
li̇̀zdą sùkti (sùktis)
1. kurti šeimą: Su Vincentu neiškentu, su Juzuku li̇̀zdą sukù (apie nepastovią merginą) Šll. Reikia jau savo li̇̀zdas sùktie Švnč.
2. įsitaisyti, įsikurti: Pačiame jo valstybės viduryje, jo, galima sakyti, širdyje, priešas sukasi sau lizdą rš.

nósį sùkti
1. veikti uoslę maloniu kvapu: Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg.
2. LKKIII194(Pls) pykti.
3. bjaurėtis smarve: Žmogus, per amžių papratęs padoriai, nosį suka, įėjęs į tokį kiaulininką Žem.

nósį sùkti [į šãlį, pro šãlį, tolỹn] End rodyti nepalankumą, šalintis: Kitą kartą, žiūrėk, jau ir sutarė, ir merga nebesùka nosies J.Balt. Visi čia tokie poniški, mandrūs, suka nuo manęs nosis į šalį J.Avyž. Ji į mane nenori nei žiūrėt – eidama suka nosį tolyn Ėr. Vieną kitą sykį parnešė vaistus – nósę sùka Klm. Pinigų nėr, tai kiekvienas gaspadoraitis nosį pro šalį suka A.Vencl.
nósį sùkti [į šãlį, į trū̃bą] Jnš nemaloniai veikti uoslę: Ką čia teip verdat, kad net nósį sùka? Sv. Tabokas nósį sùka į šalį Varn. Smarvė nósę sùka į trū̃bą Krš.
pakáušį sùkti įtemptai galvoti: Rūpinasi i jis – sùka pakáušį Pn.
pánčius sùkti ėdant velti tarp dantų: Tas arklys nebepaėda, pánčius sùka Ėr.
pil̃vas iñgrąžtį sùka labai norisi valgyti: Pil̃vas gal jau iñgrąžtį sùka? Klt.
ramùlį sùkti dūkti, išdykauti: Šventoms dienoms vaikai susirenka ir sùka ramùlį, kol par dulkes vienas kito nebmato Kin.
ramùnį (ramùlę Erž, ramùlį Jnš, rãtą, ratẽlį) sùkti Všk meilintis, mergintis: Visą vakarą, sako, apie gimnazistę ramunį sukęs J.Paukš. Daba jauni – ką ten! Tik pakėlė galvą, jau, žiūrėk, ramùlį sùka apie panas Sk. Sùka ramùlę aplink Julę Krž. Reikėjo Anelei ištekėti ne už Gulbino, bet už Anzelmo Lukošiaus, kuris apie ją suko ratą J.Avyž. Levukas, o gal kokia Levutė! Palauk, palauk, ar tu ne su ta ratelį sukai? rš.
ratù sùkasi sakoma negalint atsiminti gerai žinomo dalyko: Sùkas ratù, ale nemenu Šlčn.
spar̃ną sùkti Adm mergintis.
sprándą sùkti žudyti, daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, ė trečia sprándą sùka LKKXIII123(Grv). Suk sau sprandą, bene man tavę gaila! Žž.
sprándą sùktis žūti, galą gauti: Nors jūs sprándus sùkitės! Lkm. Sùkis kur sprándą! Klt.
su liežiùviais sùkti apkalbėti: Eina, patikinėja, su liežiùviais tik sùka, tik sùka Klt.
sùkęs apsùkęs Ds, Skdt, An, Pbs, Jnš labai dažnai, nuolat: Ko tau reikia toje daržinėje, kad ten sukus apsukus? J.Avyž. Valgnumas vaiko: sùkęs apsùkęs vis prie stalo Ktk. Sùkus apsùkus vis lekia in močią [ištekėjusi duktė] Klt. Sùkę apsùkę ir vėl visi čia sulenda Užp.
sùk (ką) balà, (devýnios, gãlas NdŽ, galai̇̃ Krž, kélmas, kvarabà Mlk, nemãtęs Ds, nógla, pakrãtę, pélkė, perkū́nas Žl, Grž, pi̇̀kis, smalà Strn, šim̃tas NdŽ, vélnias) Aln; M tiek to, tesižinai: Sùk ją devýnios, gali važiuot! Ds. Užmokėjai, ir sùk jį gãlas! Sug. Kaip būs, teip išvažiavus, sùk tave kélmas! KlvrŽ. Sùk juos nógla, tuos pinigus! Aln. Sakau, eisiu išsibart, o vėl misliju – sùk pakrãtę Ob. Sùk tave pélkė: kaip ten būs, teip! KlvrŽ. Sùk jį perkū́nas, tegul sniega! Dbk. Važiuoju ir aš į jomarką, sùk aną pi̇̀kis! KlvrŽ. A, sùk ją velniai̇̃, tą žuvį, gal nesupuvus! Vdn. Sùk tave vélnias, neškis jau tą kirkę Vlkv.
sùk (sùka) (ką) devyni̇̀ [perkū́nai] (bi̇́esas, devýnios DŽ, ùbagas, velniai̇̃ Šts, Sdk) Ar toks keiksmas: Suk devyni stiprybę mano tokią! B.Sruog. Sùk tave devyni perkū́nai! Skr. Suk ubagas, mesiu aš ir tą dešrą! Šts. Sùk taũ velniai̇̃ su visa tavo pačia! Kam man jos reikia! Ds. Suk tave velniai su visokiais niekais prasidėt Jnš. Suk jį biesas, teip daėdė kult! Antr. Sùka tave velniai LD376(Lbv).
sùk matarúok būtinai: Sùk matarúok, kas priguli – atiduok Skp.
súkti apsukui̇̃ Jnš nuolat tą patį kalbėti.
sūkà sùka NdŽ, VP26 graužia rūpestis, susikrimtimas: Kuri čia tavi sūka suka? S.Dauk.
sū̃ką sùkti
1. bėgioti, ieškoti, rūpintis: Ir sùko sū̃ką, kol gavo Slnt. Vel[nia]s pašėlusiai sū̃ką sùka terp žmonių KlvrŽ. Dabar jis vėl iš naujo sūką sukt pradėjo TP1881,34.
2. pataikauti: Sùkti sū̃ką apie ką NdŽ.

sū̃kį sùkęs nuolat, labai dažnai: Sū̃kį sùkęs ir vėl čia Stl.
ši̇̀rdį sùkti Dr, Skd, Trk, Nt pykinti: Sùka ši̇̀rdį, vemsu po tos jūso ruginės Šts. Net ši̇̀rdį sùka, kaip man juokas ima Tj.
úodegą (úodega) sùkti
1. Mlt, Vkš stengtis išvengti, išsisukinėti: Sùka úodegą ir šiaip, ir taip, kad tik nereiktų eit prie kūlymo Lkč. Nesùk uodegõs, aš viską žinau Dkš. Dabar šiap sùkęs úodegą, tep sùkęs – nieko nepadaro Vlkv.
2. meilintis, glaustytis: A, gudri lapė tai uodega suka, tai vėl įkanda V.Kudir. Jau anos úodegas sùka, tos katės Dov.
3. džiaugtis: Vilkas kap šoko an kiškio i griuvo. – Jau, – sako, – dabar prispaudžiau! – i úodegą sùka Vlk.

ū̃są sùkti meilintis: Vaikinai sùka ū̃są apie mergas Jnš.
ùžpakalį sùkti pralaimėjus bėgti, trauktis: Velija toj vietoj atlikti, nekaip kryžokams užpakalį sukti S.Dauk.
vė́jai sùkasi galvojè labai nerimtas: Jai sùkasi vė́jai galvõj Jon.
žándus sùka apie ką labai rūgštų: Tavo obulai žándus sùka Slnt.
žarnomi̇̀s sùkti apgaudinėti, meluoti: Visi sùka žarnõm, žiūri savo kišenės Jnšk.
antsùkti, añtsuka, -o (ž.) tr.
1. pasukus atvaryti: Antsuko lytaus būrelį Šts. Buvo lytų antsuką̃ i nusuko vėl LKT64(Lkž).
2. uždėti, užmesti: Dar galiu antsukti pusę centnerio ant pečio Dr.
apsùkti, àpsuka, -o (àpsukė Š) Š; L
1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Api̇̀sukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė ing tą lovą BsV33. Kalvaratą apsùkti (verpti) išmokė, i gan Pvn. Ko ana verps, ka nėra ne kalvarato apsùkusi (niekada nepabandė verpti) Gd. Aš žiemą, kai turiu laiko, ratelį api̇̀suku (suverpiu) da kam Aln. Apsùk girnas (pramalk kiek), be miltų nebėr Vrnv. Kelki, marti, ilgai miegi. Apsuk girnas – kiaulės žviegia NS619.
| refl. R, MŽ, Sut, N, K, Š, NdŽ: [Šokdamas] paskui tarp savęs apsi̇̀suki ir paimi mergaitę, suki Sk. Net apsi̇̀sukė aplink an savę bežiūrėdama Ob. Įmetu tą rundulį į tą [v]andinį, tas rundulis šr aplinkuo apsi̇̀sukas Klk. Dvi teipag šali pjauti kitų durų buvo apsisukami Ch1Kar6,34.
| prk.: Sveikam netrunka metai apsisùkt Tj. Greit viskas apsisùks: tie metai prašvelps kaip juokas Krš. Laukiam vasaros, jėjam, o ta atejo, apsi̇̀sukė, čiukšt – ir nebėra Lb.
^ Duok, kad penkiais kūliais apsisuktų (verstųsi per galvą)! rš.
ǁ pavarstyti (rožančių) poteriaujant: Aš dar vieną rožančių to bedievio pražūčiai apsuksiu rš.
2. tr., intr. Všv padaryti, kad judėtų ratu: Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Ka aš dėsu į griovį apsùkęs! Akm. Žmogus su spragelu apsukęs davęs lapei į galvą Sln. Tai kūlėjas! Nemokė[ja]u apsùkt kultuvo Rš. Anei spragilo neàpsukė (nė kiek nepadėjo kulti)! Lp. Rankos neàpsukė (nesumalė nė grūdo)! Lp. Liežiuvio galu api̇̀suka, api̇̀suka ir išema krislą iš akies Ob.
| refl. tr.: Davė į žemę apsùkusys juodos duonos riekę Šts.
3. tr. traukti dalgį šienaujant: Žolės – nemožna dalge apsùkt (daug) Klt. Bijo dalgės apsùkt (nenori šienauti) Klt.
4. tr. maišant pajudinti ratu, aplink: Kas čia tavo do viralas – kaip kaulas, nemožna ir šaukštas apsukt LTR(Ds). Prideda smetonos burokuosna – nemožna šaukštu apsùkt (labai tiršti) Klt.
apsukamai̇̃ adv.: Prydėjau varinį kleckų neapsukamai (tirštai) Lkv. Tokia paaugà šįmet tų kopūstų: kai verdam, tai puode neapsukamai̇̃ Žal.
5. tr., intr. LL126, Prn ratu, lanku apeiti, apvažiuoti, apskrieti: Apsuksi̇̀ tą mišką ir privažiuosi tokį kelelį Jnšk. Plačiai [autobusas] prekes išvažio[ja], plačiai àpsuka Pvn.
| Žvaliai apsuko akimis (apžvelgė) gubų eiles J.Avyž.
ǁ tr. padaryti ratą (skriejant, einant aplink): Gandras apsukdavo aplink sodybą trejetą ratų rš. Ančiukas apsuko vandeny ratą rš. Apsukau lyg aklas du rinkius apei mišką Slnt.
ǁ tr. padaryti, apvaryti aplinkui: Gal šiandiej apsukstà klodą [statomam tvartui] Slm. Eik ubagui duonos griežinikę apsùk (atriek) par kamputį Erž.
6. tr. Slm, Grd iš visų pusių einant apsiausti, apsupti: Apsùko mišką iš keturių pusių i paėmė visus Krš. Kazokai juos apsùko i paėmė vokiečius Sdr.
| prk.: Kapus apsùko numais, mokyklums, darželiais – nebūs kur gulties Krš.
7. tr., intr. Alv, Skrd, Dkš, Rmš, Pc, Vkš daugelį vietų apeiti, apvaikščioti, apvažinėti: Visur apėjau, apsukaũ ir nieko neradau, ko man reikėjo Mrj. Teko daug kur apsùkt Jsv. Dabar àpsuka žmones mašinom visur Iš. Pusę Kuršėnų apsukái, o kad aš prašau pajudėti, raitais kaip kirminas Krš. Daba tai jau apsùksi visur, ka viena likai Šmk. Apsukaũ [per vaikus], pavažinėjau smagiai Jd. Visus kraštus àpsukat vis par tuos mokslus Jon. Išalkęs vilkas aplink visur apsuko ieškodamas sau paėstie Tat.
| prk.: Pasakos … platinasi iš vietos į vietą ir apsuka visą svieto dalį LTII477(Bs). Jis su savo liežuviu visą svietą apsuka LTR(Vdk).
ǁ intr. apeiti gyvenant, nuomojant: Mes visur api̇̀sukėm, kai savos žemės neturėjom Pg.
ǁ tr. apeinant rasti: Pagu Šventybrastį geros geros žemės apsukaũ Srv.
8. refl. apsilankyti, pabūti: Važiavo pas dukterį apsisùkti Trk. Aš, mis[liju], važiuosu pri Vandos apsisùkti End. Jūs, berniukai geltonūsiai, apsisùkit mūsų pusėj (d.) Grž. Važiuokiav, sako, į muno pamiliją apsisukti S.Dauk. Vargų vargai vieni, kur apsisuksi V.Kudir. Kur tik apsisuksi – bjaurybė, nenauda, vagis, dykaduonis! J.Jabl.
9. prisimeilinti: Apsisùk apie tėvą, gal ko i gausi Upt. Apsisùk, ir Jonas tavo! Mrj. Pry našlės apsisùkęs gyvena Šv.
10. tr. pašokti ratu: Porą kartų apsùkę aplinkinį aslo[je], suleidžia jaunuosius į porą šokti JR65. Susitiko gegužinėje ir ten apsuko keletą ratų rš.
ǁ refl. Lb, Sdk pašokti: Visi šoka, einam ir mudu apsisùkti Jnš. Šiąkart teip ir neteko apsisùkt su Maryte Užp.
11. tr. R201,378, MŽ268,507, M, LL101, Rtr, Trgn apgręžti: Arklį àpsukė ir nuvažiavo Aps. Kad sugebi arklius gerai apsùkti, nereik jau kelti to plūgo Als. Apsùko už rankos paėmęs ir paleido Brs. Antreip šliures reik apsùkti Rsn. Ans y[ra] toks mandrus: gal šnekėti i vienaip, i antraip, ka i vandenį bebėgantį apsùktų Lkv.
| prk.: Ant neprieteliaus apsuk nelaimes, nes anie gyvena be tavo baimės M.Valanč.
| refl. intr., tr. R322, MŽ431, Š, Rtr, Gsč, Trk, Plng, Jdr: Atsisėdau, kepurę apsi̇̀sukau antraip, lezgį į užpakalį Tl. Mašinos apsisuko ant dirvonėlio ir nuvažiavo atgal V.Bub. Autobusas čia ateina, apsi̇̀suka ir grįžta JnšM. Kol varsnų gale apsisuki, arklys pasilsi Kpč. Tas senas [jautis] jau gerai eina, o šitas negerai apsi̇̀suka Pb. Čia apsi̇̀sukta arklio su rogėm Trak. Nuvažiavo į paardę, apsisùkos i privažiavo pri pat Krp. Mūs atšlaimas nedidelis, su ratais neapsisuksi̇̀ Dglš. Nė žodžio nepasakė, apsisùko ir nuejo Vkš. Bugenis kariškai pasitempė ir, apsisukęs ant vieno kulno, išžygiavo iš kambario J.Avyž. Pamatė muni, greit apsisùko ir pabėgo Vkš. Tavę name neradau, apsisùkęs išėjau JD1304. Ant [storų mūrų] viršu šeši kareiviai, greta jodamys, apsisukti galėjo S.Dauk. Ir kada anys vaikščiodavo, nebuvo jiemus privalu apsisukti (paraštėje apsigręžti) BBEz1,9.
^ Kad duosiu, net apsisuksi̇̀! Ds. Vienas sako – bėkim, kitas sako – čia stovėkim, trečias sako – apsisukim (vanduo, akmuo, nendrė) LTR(Skp).
ǁ refl. galėti pajudėti: Virtuvė tik apsisùkt Dg. Daržinė didžiausia, apei dvidešimt sieksnių daržinė – neapsisùksi, kas buvo svieto KlvrŽ.
ǁ refl. padaryti posūkį, pakrypti į kitą pusę: Po tam apsisuks ta rubežis nuo Baalos ChJoz15,10.
12. atėjus labai trumpai pabūti: Neilgai buvai svečiuos: tik apsi̇̀sukei ir vėl namo Skdt. Ko taip skubi: nespėjai nė apsisùkt ir vėl išvažiuoji Jnš. Pareisma, apsisùksma i vėl išeisma Trš.
ǁ neilgai trukti, truputį palaukti, pabūti: Vaikai pavalgo, apsi̇̀suka ir vėl nori Ėr. Kai grįžta namo, tai apsisùks – i vėl valgo, apsisùks – i vėl valgo Upt. Tai ne gaspadinė, kad kur apsisukus valgo Rod. Vis valgai i valgai apsisùkdamas – kur tau i telpa! Ll. Kai namie, tai apsisukdami̇̀ valgom Pg. Tokius obūlius, grūšus gali ėsti apsi̇̀sukdamas – vienas [v]anduo Krš. Ai, apsisukdamà dešimt litrų suvalgyčiau! Rdd. Rija ir rija kur tik apsisùkęs Nč. Apsisùkei, atsileidei i vė myli vaiką Dglš. Pamatysi, apsisùksi i vėl pati turėsi dirbti Sk. Apsisùkęs i eik pri kiaulių Erž. Apsisukdamà palaistau, tai ir auga [uogos] Šil. Ji, būdavo, apsisùkus i atvažiuo[ja], apsisùkus i atvažiuo[ja], vargšė Jrb. Lesyt vištos reikia apsi̇̀sukant – lesa gerai Alv. Ji apsisukdamà pasmus ir pas mus Mrj. Tą pačią [šneką] varo i varo apsisùkdamas Klt. Tas katinas prausas, prausas apsisukdamas Žr. Duoda vėjo visims apsi̇̀sukdamas Kv. Vogė apsisukdamys Kl.
13. tr. Nv, Vkš apversti: Apsùk antrą pusę kepenės, kad apkeps viena J. Sakau, kad dega [pyragas], reikia apsùkt kita puse Pv. Pridedi tokią lentą i taip duodi [linus]: àpsuki, àpsuki, papurtini Lc. Buvau lovo[je] apsukamúoju (vartomas) – teip sirgau strėnoms Lnk.
| Girtas, liežuvio neapsuka rš.
| refl.: Jis apsisuka lovoje į sienos pusę I.Simon.
^ Del ko šuo guldamas trissyk apsisuka? – Ieško priegalvio Nm.
ǁ prk. pakeisti, pertvarkyti: Neapsùksiam pono Dievo tvarkos Šts.
| refl.: Bene bus visą laiką taip – apsisùks Rs.
ǁ prk. antraip pakreipti, išaiškinti: Jis taip apsuko, jog tamsta nežinodamas likai jo bičiulis J.Balč. Nei aš taip maniau, nei ką. Kad tu mano kalbą taip neapsuktum I.Simon. Àpsukė, kad mes lieso pieno neimam Krč.
14. refl. R240, MŽ320, I, Trk, Krš, Krč, Kt vikriai susitvarkyti, apsidirbti, apsiruošti: Apsisùk greitai ir grįžk namo J. Mamaite, apsisuk mums čia su pusdieniu! Žem. Mokėjo, apsisùko, greit reikalus sutvarkė Jrb. Par kelias dienas ir apsi̇̀sukė Dbk. Aš apsisùkdavau gerai, dar i siuvau Vn. Ne juokas, trisdešimt karvių melža, ale ji kai[p]mat apsi̇̀suka Rs. Greit apsisùk apie gyvulius, i einam Krkn. Tik va apsisuksiù ir ateisiu Vlk. Bėgsiu numie apsisukti, palikau pečių bekūrenamą Dr. Turam apsisukančią gaspadinę, py visko ji supranta Prk. Buvo apsisuką̃s vyras Šts. Oi tu, gaspadine, greitai apsisukie, privirkie kopūstų ir su lašiniais LTR(Grv). Matas siųstas tur netrukti, bet kuo greičiau apsisùkti JD181.
ǁ vikriai apeinant sutvarkyti: Tu tik apsisùk su kirviu po sodą, i bus tvarka Ps. Jis ims ir botagu apsisùks Gž.
| prk.: Ar nemanai, kad laikas būtų su šluota apsisukt ir po pasaulio rūmą S.Nėr.
ǁ susidoroti: Su užpuolikais mes sumaniai apsisukome rš.
15. refl. nuvykti kur ir greit atgal grįžti, sparčiai suvažinėti: Į miestą par valandą apsisukáu Rs.
16. tr. R378, MŽ507, LL199, Rtr, Slm, Pnd, Kb, Aps apvynioti, apsupti kuo: Apsùk pala – ką tę vaiką gryną nešioji Dbč. Nešės neapsùkę vaiką veselion i peršaldė Dglš. Su skarele jam api̇̀sukė koją Brž. Ana man i pirštui apsùkt skepetaitės nenupirko Prng. Api̇̀suka [nuometu], būdavo, galvą Sb. Stula ituoj apsùk tu ją Lz. Kad einant miškan gyvatė neįkąstų, tai reikia kojas apsukt su žaliu audeklu LTR(Auk). Grikių tik viršūnes àpsukam su tais pačiais grikiais ir statom po vieną kūlį Slk.
apsukamai̇̃ adv.: Apsiūk rankovę apsukamai̇̃ Alv.
| refl. tr., intr. Gdr: Senis apsisukęs kaklą stora raudona skepeta rš. Visą ranką apsisùkus, nieko negalia paimt Jrb. Tas vagis atėjo pas dvarą, apsisuko virkščioms ir ritosi BsPIII228(Brt).
17. tr. uždėti vyniojant aplink: Beržioką api̇̀sukei apie ragus – ir vainikas Sug. Nėr čia kas veja (maža siūlų) – trys rozai apsùkt [apie lanktį] Klt. Apsuko ant plūgo vadeles, pavalkus atleido J.Paukš.
| refl. tr.: Tas ponaitis ka leka, tokį raudoną šalikiuką apsisùkęs Akm.
18. refl. OG409, Svn, Aps apsivynioti, apsivyti, apsiraizgyti: Tu man ar užmigsi, ka prieis, ka duos su botagu [kerdžius], tai apsisùks kelis kartus apie sprandą! Mšk. Aplink bulbas ta žolytė apsi̇̀suka Dgp. Apsisuks ant kaklo tavo žalčiai Sut.
ǁ Ktk pririštam aplink einant susinarplioti, vyniojantis virvei, grandinei: Pažiūrėsiu, ar neapsisùkę arkliai Ėr. Apie karklus [karvė] apsisùkus, žemė juodai išgraužta Slk. Karve, kur dabar apsisukai̇̃ tuos krūmuos! Jrb. Karvę radau aplink mietą apsisùkusią Vkš.
19. tr. Š, LL122, Rtr, Dglš, Dkšt, Trgn, On, Vad, Nmč, Lš, Arm, Snt, Up, Vkš apgauti: Žiūrėk, kad turguj niekas neapsùkt Dgl. Gal manai, kad žmones apsuksi, Dievą apgausi? KrvP(Al). Ko vėpsai sakytum api̇̀suktas? Vj.
20. refl. Kl, Up pasistengti, pasirūpinti: Reikia apsisukti, kad arkliai žardyje nekęstų bado V.Kudir.
ǁ refl. prisigretinti, prisitaikyti: O tę apie melžėjas apsisùk, tos tai papasakos Ob. Mokėk apsisùkt, tai visa gausi Krs. Apsi̇̀sukė i pavogė grūdų Dglš. Gaidys i dvi vištos prapuolė – lapė apsi̇̀sukė Klt. Jisai razumnas vyras, reikia tik apsisùkt Pnd.
ǁ refl. reikiamai pasielgti, susitvarkyti: Nemislykiat, vaikaliai, da aš su jumis mokėsu apsisùkti Vvr.
21. refl. išsiversti: Su merge neapsisuksi, reik pačios Šts.
22. tr. LL266, Rmš, Jnš, Vkš apsvaiginti: Smalkiai apsùko galvą Dkš. Degtinė kožnam galvą àpsuka Lš. Jau ir man galvą api̇̀sukė alus Slm. Tep smarkiai važiavau, kad neit galvą apsùko Alk. Jokūbas vyno nei nė kokio galvą apsukančio gėrimo negėrė M.Valanč. Tu (apyny) visims vyrams galvą apsuki S.Dauk. Gardi rūgštelė apsuka galvelę Pšl.
^ Ko tu in tuos vaikus lygiai api̇̀suktas lendi? Trgn. Laksto, rėkia kaip api̇̀suktas Vj.
| refl. R95, MŽ124, Jon, Dglš, Ml, Gršl: Kai mergės drignių an garo padeda, tai apsi̇̀suka galva – kaip durnas palieki Žg. Teip jau porą stiklinių ka išgersi, jau jusi į pakaušį, jau apsisùks Jdr. Mergai [supantis] apsi̇̀sukė galva, ir nutrūko, nulėkė [nuo sūpuoklių] Aps. Apsi̇̀suka galva, griūvu Klt. Ka ans jema pasakoti, aš jau nepratęs, galva apsisùksias Akm. Nu to televizoriaus apsisùko savie galva kaži kaip Trk. Šiš lyg galva apsi̇̀suka, lyg kai, i paklaidydavo žmogų Vlkš.
23. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Košės bliūdą apsukáu Vvr.
◊ aki̇̀s apsùkti suvedžioti, apgauti: Baidyklė apsuko mun akis Šts.
ant vienõs kójos apsisùkti greitai ką padaryti: Šis, ant vi̇́ena kója apsisùkęs, greit padavęs gerti Šts.
gai̇̃liąją apsùkti paverkti, nubraukti ašarą: Apsùks gai̇̃liąją išejus, ir tep mačis (turės tuo pasitenkinti) Krok.
gálvą apsùkti
1. Grdm, Rz, Jnš, Ut pasiekti, kad pamiltų, prisivilioti: Puiki mergė kožnam vaikiuo gálvą àpsuka Vkš. Tėvai nepadarys nieko, ka [bernui] gálvą apsùko Slnt. By kokia jam gálvą neàpsuka Erž. Kiekai mergų gálvas tu api̇̀sukei? KlbIII24(Lkm). Geru liežuviu mergai galvą apsuksi KrvP(Dg).
2. Lkž, Lk palenkti į savo pusę, paveikti, patraukti: Jau jums visiems tas kvailys Kazas apsuko galvas, su visokiomis baikomis besilandydamas pas jus Žem. Jeigu ko reiks, ims kalbėt ir api̇̀suka gálvą Slm. Blogos kningos ir netikę laikraščiai apsuka dažnam galvą Blv.
3. padaryti išpuikusį, nesugebantį realiai vertinti padėties: Paprastai pergalė apsuka galvą kai kuriems vadams rš.
4. paklaidinti: Nepažįstu nė tos vietos, nė nieko, kažin kas kaip buvo, ot gálvą apsùko, i viskas Als.

galvà apsisùko
1. Skrb, Als apkvaišo, sukvailėjo: Žmonės rugius veža, o jie – smiltis! ar galva apsisuko? LzP. A tau galvà buvo apsisùkusi ten eiti? Krtn. Per karą žmonių gálvos apsisùkę PnmA.
2. Km nesusiorientavo, sutriko: Taip giriant lapei, apsisuko varnos galva J.Jabl. Į vargą įpuolus ir galva apsisuko Žem. Tiek darbo, net galvà apsisùko Pkr. Kap noragas jo nusmuko, berno galvà apsisùko DrskD245.

kai̇̃p ant ži̇́edo apsisùkti Skp labai greitai praeiti: Tai greit laikas bėga – metai kai̇̃p ant ži̇́edo apsi̇̀sukė: čia buvo žiema, čia vėl vasara Slm.
ki̇̀ta apsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Ki̇̀ta apsùkus, i anas kaltas Dglš.
krãmę apsùkti antrà pusè primušti: Apsuksu tau kramę antra puse, kad sugausu! Šts.
liežùvis (liežiùvis) visai̇̃p apsi̇̀suka labai įgiria, įpasakoja: Iš jos tai gausi, ko nepirkęs – jos liežiùvis visai̇̃p apsi̇̀suka Lb.
nėrà kur̃ apsisùkti Skrb;
ledvà apsi̇̀suki labai ankšta: Į trobą priėjo tiek žmonių, kad nėrà kur̃ apsisùkt Jnš. Seniau ka sueidavo po kelias šeimas, ka negalėdavo prasigrūst pirty – tirštai būdavo, ka nebùs kur̃ apsisùkt Mšk. Nė̃r kur̃ i apsi̇̀suka pirkioj – ažkrauta Klt. Yra tokia pašiūrikė, ledvà apsi̇̀suki – nėr kur vištų laikyti Skdv.
prõtą (rãzumą Sln) apsùkti padaryti kvailą: Ką Dievas nori bausti, tam pirma protą apsuka PPr96. Rãzumą àpsuka: užpulna ant žmogaus keli, piningus atema Stl.
smageni̇̀nė apsisùko pakvaišo, sukvailėjo: Žiūrėk, kad smageni̇̀nė neapsisùktų nu tų mokslų Pln.
sprándą apsùkti; N užmušti.
sū̃kį (sùkęs Klt, Sug) apsùkęs DŽ, Sv, Lnkv sakoma, kai žmogus, ką padaręs, truputį palaukęs vėl tą patį daro, kartoja: Sūkį apsukęs vis čia pat beesąs; visų jo pasivaikščiojimų galas savaime pasidarė Gondingoje Vaižg. Sùkęs apsùkęs, būdavo, ir par mum Sdk. Ana kur sùkus apsùkus vis kąsnelį kokį valgyt paduoda Ad. Sukę apsukę ir vis tą pačią (tą pačią kalbą kartoja) LTR(Ds).
širdi̇̀s apsisùko praėjo pyktis: Imčiau vadžią, riščiau pačią; apsisùko širdi̇̀s mano, jau aš ir pas pačią JD1337.
špygõm apsùkti apgauti: Anys mane tik api̇̀suka špygõm ir toliau savo varo Lb.
atsùkti, àtsuka, -o (àtsukė Š) tr. K; L
1. LL211, Rtr sukant atpalaiduoti, atidaryti: Atsùk atgal skląstelį nu durų J. Duris atsùkti NdŽ. Atsùkti sraigtą DŽ1. Atsukáu ir tą raktą LKT44(Lž). Atsuko volę, kibirą pakišo, alus šnypščia, švirkščia J.Paukš. Yra tokios bačkos, trikojai: kaltą atàsuki, viedrą pakiši, ir bėga gira Antr. Kraną atàsukiau šiltą Adm.
| refl. tr. Š, LL211: Girdu, atei̇̃ta kažin kas, įkišo raktą į duris atsisùkti Als. Muno vaikas dar mažas: pats negalia durių atsisùkti Vkš.
2. DŽ pasukus įjungti: Atsuk radiją, pasiklausysim Plng.
| refl. tr.: Ko tik neprisiklausai atsisùkęs radiją! Žr.
3. MŽ, N, P, I, Rtr, DŽ, NdŽ, Brs atgręžti: Grėtė įsižeidusi atsuko jam nugarą I.Simon. Aš aną kalbinu, ana mun nugarą àtsuka Vkš. Atsùk murzą šišion Gršl. Brinkt, subinę atsùko, į lovą – i papūsk į uodegą! Trk. Paveiza, ka ratai an stogo užvažiuoti, dišlius àtsuktas an Žagarės (apie kaimo jaunimo pokštus) Klk. Atàsukė arklius iš šalikelės ir nuvažiavo plentu Ds. Pakinkykit žirgelius ir atsùkit į vartus JV595. Atsuku akis – nebėra baidyklės Šts. Prariektą duonos kepalą neatsuk į duris, kad neišeitų (priet.) Šts. [Trobų] gyvenamasis galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas S.Dauk. Tada atgrįžo (atsuko) Ponas labai stiprą vakarinę [vėtrą] BB2Moz10,19. Nu to laiko visą savo galią atsuko ant lietuvių ir žemaičių S.Dauk.
| prk.: Vaikai tėvų antraip neatsùks (nepakeis) Šv. Atsùkus (antra vertus) dabar i geriau gyvent Slk.
^ Pabaigiau dainas i viską jau, į kitą pusę atsùko (pasenau) – jau lauk mirtis Šll.
atsukamai̇̃ adv.: Neatsukamai I.
| refl. J, Š, Rtr, Ad, Nm, Jrb, Plšk, Jdr, Vž, Als, Sd, Klk: Varnos pačioj viršūnėj ir prieš vėją atsisukusios. Oi, dar paspirgins! V.Bub. O tatušis nė sukte nebatsi̇̀suka, paleido iš tiesų rūkti į pušyną BM382(Lž). Tegu jį bala, ka tik sulauksiu Kalėdų – nė atsisùkt neatsisùksiu, ka eisiu į namus! Mšk. Atsisukáu i parejau numie kailiniais kvepančiais Gd. Tas vaikas ten draskos, kroka, o anie nė atsisùkę nepaveiza Tl. Rodos, eičiau ir neatsisùkčiau į tą pusę Stak. Atsi̇̀sukiau padabot, kas te eina Ck. Kai eina, tai vyža ugnį degina, o atsisuki – nieko nėr LTR(Lkm). Ka žvirbliai javų nelestų, reik sėjant taip daryti: atsisukti į šiaurę i mesti tris saujas grūdų, o po tam greit atsisukti i eiti pri savo darbo LTR(Vdk). Ka katė prausas, ta būs svečių iš tos pusės, į kurią atsisukusi prausas Plt. Paskui, atsisukę ant kits kito, mušose tarp savęs S.Stan. Atsisuko ant munęs užpakaliu, o ne veidu P. Kitais keliais atsisukęs laimingai grobį parvirdė S.Dauk. Tada bus lietus, kai vėjas atsisùks iš vakarų Jsv. Vėjas atsisuko nuo žiemvakarių J.Balč. Atsi̇̀sukė an čia vėjas, gryčia baisiausia šalta paliko Mžš. Vasarojaus neveža, kol neatsisùko šiaurės vėjas Žg. Atsisuko rytvėjelis ir nupūtė vainikelį D57.
| Atsisùkus saulei (po saulėgrąžos) diena pradeda ilgėt Ds. Jau turbūt tik kitas kampas žemės atsisùko – toks šaltis balandy! Jrb.
| prk.: Bepročiai, pamišėliai, jūs nežinote, kad tas pats šautuvas, kuriuo kitus šaudote, gali ir į jus atsisukti! J.Paukš. Skriauda pačiam grįžta atsisùkusi Šts. Nežinom, kokie laikai atsisùks Šts.
^ Na, eikita ant kur atsisùkę (nešdinkitės)! Skr. Arba, sakysim, šitaip [keikiamasi]: kad tu surūgtum, kulnai kad tau atsisuktų, pakinkliai susivytų J.Balt. Iš bado ir atsisukęs suėda LTR(Vdk). Suktas galas atsisuks Nj.
4. P nukreipti į šalį, nugręžti: Nebesuspėjo ratų pasturgalio atsùkt – i užvažiavo keleivinė Mžš. Dievas neatsuks nuo tavęs veido savo M.Valanč.
| prk.: Niekas tos nelaimės neatàsukė nuo manės Adm.
^ Ka tau kulnes į antrą pusę atsùktų! Krš.
| refl.: Prie darbo buvo netinkamas, o draugai nuo jo atsisukė LTR(Aln).
^ Atsisuko kaip šuva nuo dešros (nuo kumpio Mrc) KrvP(Rs).
5. atėjus labai trumpai pabūti: Pamišo ir poterai; atsisukusi išvažiavo namon Žem. Tas ponas paskui pasigedęs [pinigų], atsisukęs išvažiavęs ieškot Sln. Nuvažiavo ir parvažiavo atsisùkęs (nieko nepešęs) Trk. Atsisukęs aš ir vėl į Prūsus – pargrūdau knygų Ar.
ǁ ką padarius truputį palaukti, nusiteikus ar priverstam vėl tą patį daryti, su tuo pačiu susidurti: Moma ažpyksta [ant vaikų], atsi̇̀suka – i vė gerai Dglš. Neseniai sutvarkiau, o dabar atsisùkęs ir vėl tvarkyk Rs. Prausys, prausys žmogus, atsisùkęs – vėl murinas LKT69(Dr). Tik pasakei, o atsisùkęs klausk – nežino Jnš.
^ Giminė atsisukus vėl bus giminė KrvP(Jnš).
6. refl. Vv einant, vykstant pakrypti į kurią pusę, pasukti kuria linkme: In Kartėnus ir atsisùkit šituo keliu Ldk. Jis kaip važiavo tiesiai, tai elektros stulpan ir pylė – nebespėjo atsisùkt Krs.
7. refl. R, MŽ, RtŽ, Vn, Up, Erž, Srv, Lš, Antš atvykti, užeiti, atsirasti, atsidanginti: Iš kurgi tu vėl atsisukai? MŽ219, N. Jis nuolat čia maišės, aitvaru čia atsisukdamas Vaižg. Ar iš tolie atsisùkęs esi? Krš. Uršele, kumet pas mumis beatsisùksi paviešėti? Plt. Veselios tai gal atsisùks ir jie Slm. Pas mus tai ji tankiai atsi̇̀suka, ta Daratėlė Grš. Iš kurios balos atsisùko toks katinas – visus vištelius išpjovė Lkv. O galas žino, iš kur jis čia atsisùko Alk. Žiùrėk, katė prausias – jau kas atsisùks Kvr.
| prk.: Kad kokia daina atsisùktų į galvą, t. y. atsiminčiau, padainuočiau J.
8. Vkš, Brs, KlvrŽ, Lkv pavaryti atgal, sugrąžinti (einantį): Juri, atsùk avis? Prk. Arkliukas mano àtsuka kaimynų karvę i varo atgal Pgg. Leisk (bėk), vaikelis, atsùk žalausę: antai eita į rugius Plt. Trijų metų piemenikė, ale karvę àtsuka Užv.
9. atvynioti: Duok, aš atsuksiù [saldainį] Azr.
| refl. tr., intr.: Jis atsi̇̀sukė tas apyvaras, ir nubyrėjo žiedas Upn. Diržai išsitempia, susisuka ir atgal atsisuka rš.
10. atpalaiduoti suvytą, sudvilinkuotą: Atàsukiau siūlus ir vėl susukiau, ir labai gerai išejo Ktk.
ǁ išpinti: Ir atsukste žaliosias kaseles, ir nukelste rūtų vainikelį RD59.
11. atpalaiduoti susivijusį, susiraizgiusį: Ale apsisukus karvė į vieną pusę kokią dešimt sykių – tei[p] pailsau, kol atsukaũ Jrb. Atsuko vadeles ir griebė už plūgelio A.Vien.
12. ištiesinti: Dabar te nei mūrelio nebėr, kelias atàsuktas Slm.
13. sukant iškreipti: Ažu sparno neimk – atsuksi̇̀ sparną [vištai] Klt. Kas jam àtsukė tą sparniuką: a gyvulėlis barkštelėjo kiek, a kas? LKT251(Šd). Rankas atàsukė (sukraipė) nuo darbo Užp.
^ Kad ranką atsùkt radusiam pinigus [ir negrąžinusiam]! (toks piktas linkėjimas) Rod.
14. refl. tr. Lš sukant atsiskirti, nutraukti: Kampą duonos atsi̇̀sukė ir valgo Vrnv. Aš va lyno atsi̇̀sukiau galvą Lp.
15. atitaisyti išsuktą, sužalotą: Kojas kreivas [daktarai] àtsuka, rankas Nmk.
16. sustabdyti (galvos svaigimą): Jau! Daktaras atsùks gaivą, jeigu ji sukas! Jrb. Tą galvą neatsùks nė tie akiniai Skdv.
17. šnek. parūpinti, pristatyti: Atsuk rugių pūrą ir gausi prekių Šts. Paskolinsu sviesto, bet gausi mun tiek pat atsùkti, pieno pasigavusi Šts.
◊ añtra atsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Antra atsukus, argi svetimtaučiai gal teip atjausti mūsų bėdas ir vargus kaip mes patys? VŽ1904,1. Añtra atsùkus, ko iš jo norėt – senas Kair.
gálvą atsùkti nužudyti: Tu ką padarysi – tau gálvą atsùks Dv.
gálvą atsùkti į ùžpakalį sukvailinti: Gálvą atsùko į ùžpakalį tas plepis Pvn.
kãklą atsùkti nužudyti: Kad tep darbuit, kap ėda, tai vienas velniui kaklą atsùkt Rod.
kanópkas atsùkti į duri̇̀s Šd menk. mirti.
kójas (kulni̇̀s Šll, lẽtenas Pp, Ggr) atsúkti į duri̇̀s (ant dùrų Šlv, ant dùrių Rdn) KlbXXVII(1)42, Gž, Pgr mirti: Jei kójų an dùrų neatsùksiu, tai susitiksim Jd. Pailsinsi kaulus, kójas an dùrių atsùkusi Krš. Tai atsùko vargšelis kójas į duris Mrj.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsùkus kójas Plv.
krãmę atsùkti užmušti: Kramę atsuksu, ka neklausysi! Šts.
kulnų̃ neàtsuka tingi prieiti: Ji visada palieka atdaras duris, neàtsuka kulnų̃ Skr.
nùgarą atsùkti nekreipti dėmesio, nepaisyti, paniekinti: O kaip dabar su jumis kalbėti, jei jūs darbo žmonėms nugarą atsukat? A.Gric. Na, bet ir tu neatsuk nugaros. Numesk mano labui kokį gražiau suraitytą žodelį K.Saj.
padùs atsùkti į duri̇̀s KlbXXVII(1)42 mirti.
smãgenys atsi̇̀suka Kpč pasidaro aišku.
sprándą atsisùkti žūti: Kad tu vely sprándą atsisùkus, ką tu pisorka tapai! Švnč.
sùbinę atsùkti vlg.
1. susirgti: Plėšeis – sùbinę ir atsukai̇̃ KzR.
2. nusigręžti, nebebendrauti: Toks draugas i sùbinę greit atsùks: tie gėrėjai visumet taip daro Krš.

susùks ir atsùks Dkk apie labai plepų.
šiáurę atsùkti nusigręžti, nekreipiant dėmesio: Kai užsiminiau apie skolą, tai šiáurę atsùko, nė klausyt nenori Brt.
úodegą atsùkti į duri̇̀s Vkš menk. mirti.
ùžpakalį atsùkti
1. nutraukti bendravimą, parodyti nedėkingumą: Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas ùžpakalį àtsukė Mžš. Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko I.Simon. Atsùko ùžpakalį [buvusi gera kaimynė], ir ko? Krš.
2. pabėgti: Keistutas velijos to[je] vieto[je] mirti, nekaip užpakalį kryžeiviams atsukti S.Dauk.
įsùkti, į̇̃suka, -o (į̇̃sukė)
1. tr. R, MŽ, N, K, M, Amb, L, Š, Rtr, Lk sukant įtvirtinti: Varžtelį įsùkti DŽ1. Į̃sukamas dugnas NdŽ. Įsùk gvintas į sričę ratelio J. Į pryšnagį įsukáu gripą Lkv. Kiauliui iñsuka brūzguolį Ds. Seniau drotis įsùks į nosę [kiaulėms] Lc. Įsuk šerį į pikdrotę Plik. Lempeliūtė insuktà kai akytė Klt.
| refl. K, Rtr, BŽ44.
2. tr. Šts, Vkš, Rmš sukantis įtraukti: Reikia žiūrėti, kad [linaminės] velenai nesisuktų dyki, o dar saugotis, kad pirštų neįsuktų kartu su linais J.Balt. Susikamšyk skvernus, kad neįsuktų̃ ratan Š. Pačiam koją, iškeltą iš ratų lauka, ratas įsuko Sln. Vėjas šiaudus stulpais įsukė verpetuosna rš. Arkliai pasibaidė, vadelė kaži kai įsùko pri drangos pirštą ir nuspaudė Gdž.
^ Kai rate insukti̇̀ pardien eina eina [vaikai] Klt. Tas vaikas kap ratan iñsuktas rėkia Ign.
| refl.: Įsisuko botkotis į ratą N.
ǁ įtraukti suktis (ppr. į šokančiųjų ratą): Aiškiai laukė ji, kad pakvies Stanislovas [šokti], viesulu įsuks į ratą J.Balt.
| prk.: Aš įsukčiau (įvelčiau, įpainiočiau) į kokią istoriją patį žymųjį apylinkės žmogų, sakysime, daktarą Gintautą, ir patupdyčiau į kalėjimą Vaižg.
| refl.: Abu įsisuko į šokančiųjų tarpą rš.
3. tr. sukant nuleisti žemyn, įtraukti: Įsuko lempos knatą rš. Įsukta (prigesinta) lempa rš.
4. tr. Vkš sukant ratu, suteikti inerciją: Gerai įsùkęs mėtyklę, paleido akmenį DŽ1. Įsùkęs akmenį, kad paleido į langą! Klvr. Tik gerai įsùk ranką, kad toliau numestum Jnšk. Tu gerai n'įsukai̇̃ to ratuko Jrb. Biesas melninčią įsùko Slnt.
^ Vincuk, Vincuk, insùk ir paleisk (atsikratyk) Mrj.
| refl.: Smarkiai įsisukęs ratas vėl palėtėdavo rš.
ǁ refl. Š įsismaginti suktis: Įsisùkti [šokant] gerai nė[ra] kur: bilst į spintą, bilst į sieną Vkš.
5. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Kas moka pjaudamas įsùkti dalgį, to dalgis tura atlėkti į užpakalį Krš. Pjauna rugius kamariuotai: pjovė[ja]s neįsuka kirčio Šts.
6. tr. Bsg maišant iberti, įblęsti: Viralan reikia įsukt miltų Antš.
7. tr. SD388, Sut, NdŽ, Krkn, Trgn, Str, Dbč, Rod, Dv, Lz įvynioti, įsupti: Vyrai užgulė stalą, traukė iš kišenių į laikraščius įsuktą duoną, lašinius V.Bub. Iñsukta abrūsan bakanas [duonos] Klt. Kiaušinius insùk gerai in pakulas, kad vežant nesusidaužytų Al. Iñsuka duonos ir cukro autelin ir duoda vaikui [čiulpti] Pls. Duo[k], aš tave kalniuosan insuksiù, bus šilčiau Tvr. Juosta iñsuka, kad anė susjudint tas vaikas Btrm. Jei neinsuksiù kojų [šiltai], tai negulėsiu Rud.
| In miltus iñsukta kopūstų Dg.
| refl. tr., intr. SD190, NdŽ: Prie pabūklų anies stovėjo tęnai galvas insisùkę tokiom skarom Ml. Durnius antsi̇̀sukė gelumbėsen i ejo keliu (ps.) LKT347(Švnč).
8. tr. sukant, vejant (lizdą) įpinti: Nukirptus plaukus reikia sudeginti, kad paukščiai į kinį neįsùktų: jeigu įsùks – galva skaudės (priet.) Vkš.
9. tr. smarkiai suvyti, padaryti sukrų: Metmenim siūlas turi būt iñsuktas Ut.
10. intr. pasukus į kurią pusę, įeiti, įvažiuoti: Kai procesija įsuko į Lukiškių aikštę, minios žmonių grūdosi jos pakraščiuose V.Myk-Put. Nusileidęs nuo kalno, įsukau į vieškelį J.Marcin. Įsùkt bus tau tę bjauru pas jų Jrb.
| refl.: Joškis kromu vežinas įsisuko į kiemelį Žem.
ǁ padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelelis įsuko į mišką, vingiuodamas tarp ištekinių pušų V.Bub.
| refl.: Palauk prie kelelio, kur įsi̇̀suka į mišką Ėr.
11. intr. užeiti einant, vykstant pro šalį: Aš, pro šalį važiuodamas, įsuksiu sužinoti LzP. Aš turu įsùkti py anų, aš turu reikalą Prk.
12. tr. Gdr judantį nukreipti į kurią pusę: Negaliu mašinos įsùkt į šitą kelelį Mrj. Vadelės suspynė po ratais ir įsukė arklį šventoriun LTR(Kp). Tvanas įsuko arklį į upę Šts.
13. tr., intr. prk. priderinti, įtaikyti: Aš nemoku natą įsukti, o balsą turu gerą Šts. Aš neįsuku natas tai giesmei Dr. Nedainuok, nes tu neįtaisysi, neįsuksi prie žmonių balso (šuo sako vilkui) S.Dauk.
14. tr. pakreipti, atgręžti: Dar dreba jo (vaiko) kojytės, jos taip plačiai išskėstos, pėdytės į vidų įsuktos, – bet jis stovi! I.Simon.
15. padėti gauti darbą, įtaisyti į kokią vietą: Sūnų gimnazijon iñsukiau Nč. Ją įsùko į statybos kantorą dirbt Jrb. Ko atejai? Kas čia tave įsuko? Šts.
| refl. Vdšk: Insi̇̀sukė geran darban, kad netingės dirbt Klt. Įsisukaũ į gerą vietą Žvr. Norėčiau kur nors įsisùkt į tarnybą Skr. Anas nori kur gerai užkuriom insisùkt Ds.
16. įpiršti, įsiūlyti, įbrukti: Jie labai norėjo jam įsùkt tą mergučę Šmk. Buvo biedna, ale añsukė bagotam Švnč. Čigonas tą šlubį vis dėlto tau įsùko Alk. Įsùko vokyčiams raišą arklį Šts. Štai kad ir brolis – bėdą iñsukė, ir gatava Sdk.
17. įsibrauti, įsimaišyti, įlįsti kur: Kai aš ten įsisukaũ, tai visi bernai išbėgiojo namo Žvr. Tik neklausykit: kai įsisùksiu su diržu, tuoj nusiraminsit! Jnš. Kai įsisùksiu duoti, tai akys ne akys! Ll. Bėkit, ba kad įsisùksiu su šluota, tai žinosit! Mrj. Įsi̇̀sukė an gryčią ir tuoj pakėlė rietenas Ėr. Ir įbėgau, įsisukaũ į seselių pulką JV560. Dešimtasis įsisùko į mergelių būrį D79. Aš intsisùksiu in arklius, tai aš išvaikysiu LB257. Vilks, tarp avių įsisùkęs, plėšė, draskė, ėdė Jrk39. Aš vilką rėkiu, ė anas kap insi̇̀sukė avelėsen! Tvr. Ale vienos vištos trūksta, musė (turbūt) lapė įsisùko Vdk. Katei įsisukus, pelės nešmižinėja TŽV621. Kurmis įsi̇̀suka į daržą, ežes išrausa Kl. Įsisùko į dobilus ir nurovė visą kraštą Jrb.
| Viesulas kai terp trobų įsi̇̀suka, tai net sienos braška Jnšk. Kur audra įsisuko, laukai tapė visiškai išplėšyti prš. Ta (audra), įsisukusi į Kėblių sodą, akies mirksnė[je] sulaužė, sutraškino ir išardė visą butą Jono M.Valanč.
| prk.: Į jo širdį įsisuko baimė rš. Į mūs kaimą giltinė įsisùko VšR.
^ Pilna kūtė žalų karvių, viena juoda įsisuko – visas išgainiojo (žarijos ir žarsteklis) Škn.
ǁ NdŽ, DŽ1, Mrj, Žvr, Šlv, Stk, Rmš prk. paplisti, įsigalėti (apie ligą): Kaip dabar ligos įsisuko į žmones N. Tik man nuo to darbo įsisuko liga V.Kudir. Pas mus kap insi̇̀sukė kokia liga, tai vičvisi negali Vrnv. Del valgymo nepamirsi, ale va kokia liga insi̇̀suka Pun. Įsisùko blusinės į vaikus Šts. Tą vasarą į jų kiemą karštinės įsisukusios LMD(Sln). Į arklius įsisùko pažandės – ėmė sirgt Vl. Kaži koki liga jau yra įsisùkusi toms kiaulėms Trk.
18. refl. įkibti: Ko lakstai po kiemą? Kai insisùks Margis blauzdon! Ant.
19. tr. apgauti: Norėjo mane įsukti, bet aš nepasidaviau Ms.
20. tr. įskųsti: Gumbas per visą dieną vis galvojo, kaip čia tą Narį įsukus ponui Žem.
21. tr. apsvaiginti: Degtinė insùkdavo galvą geriau negu vynelis Srj.
ǁ refl. įsismarkauti svaigti, suktis: Man galva insi̇̀sukė Dbč.
◊ gálvą įsùkti priversti mokytis: Jei galvõs pati nesuks – neinsuksi̇̀! Klt.
grū̃šių įsùkti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Su nykščiu aš anam į galvą įsukáu grū̃šių Lkv.
į aũsį įsùkti nuolat primenant įtikinti, įkalbėti: Tėvų buvo į̇̃sukta į aũsį, kad gražiai su seneliais apsieičiau Šk.
į gálvą įsisùkti
1. kilti staiga kokiai netikėtai minčiai: Kas jam in gálvą insisùko, kad staiga vedė Mrj. Kažin kas jam įsisùko į gálvą – terkš, ir pardavė tėviškę Alk. Insisùko į gálvą tą pušį nupjaut Prn.
2. prisiminti: Insi̇̀suka galvõn visokių tų dainų Srj.

į tãbalą įsùkti primušti: Įsùksu aš tave į tãbalą Ggr.
vélnias įsi̇̀suka Vdšk apie neapgalvotą pasielgimą: Jam įsisùko vélnias, ir pametė žmoną Skr.
vélnias įsùko úodegą pairo geri santykiai, sutriko dermė: Buvo pora sutikusi, ale ka vélnias úodegą isùko Grd.
išsùkti, i̇̀šsuka, -o (i̇̀šsukė)
1. tr. K, M, Š, LL289, Rtr, NdŽ sukant išimti, ištraukti, pašalinti ką įtvirtintą, įsuktą: Išsùkti (sraigtą) BŽ77. Išsùksiu su grąžtu vinį, ir parskils medis J. Dominykas nieko neatsakė, pypkę iš dantų ištraukė, išsuko kandiklį ir syvus išpylė LzP.
ǁ Aln sukant iškelti, ištraukti į viršų: Išsùk kelis viedrus vandens Pžrl. [V]andenio išsùkt aš turėjau, visas darbas: i̇̀šsukiau – galiu gulėtie Adm. Kalvis tuo tarpu drebančiu pirštu iššluostė stiklą, išsuko dagtį ir užžibino lempą A.Vencl. Par daug lempą (jos dagtį) išsukai̇̃ – rūksta Vkš.
ǁ Žg sukant išplėšti, išrauti: Po trijų dienų atkasę [jautį] išsukė ragą BsPII159(Šd). Išsukus danties nervą, skausmai nurimsta rš. Jurgilus baigia išsùkt vėjas Ktk.
| refl. tr.: Čiuprynas išsi̇̀sukė (už plaukų pasitampė pešdamiesi) ir eina pirkion Dglš.
2. tr. sukamu judesiu išimti, pašalinti (vidinę dalį): Atskaitom mes su Stepuku devintą pušaitės metūgį, išsukam jos šerdį ir darom birbynę J.Balt. Alksnio išsùks tą šerdelę i padarys tokį kiaurą pagaliuką Lž.
3. tr. Zp, Asv padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant iš šakelės medieną: [Birbynė] dažniausiai išsukama iš aliksnio LTII107(Sab). Jis jai buvo birbynę iš liepos žievės išsùkęs Skrb. Eik atnešk gluosnio, tai išsuksiù švirkšlį Lp. Išsuk švilpį – daba medžių žievė yra atkepusi KlvrŽ. Kolei pavasarį neužgriaudžia, negalima dūdelės išsukt LTR(Ppl).
| Seniau pypkes iš alksnio išsùkdavo Krž.
^ Ne tep lengva nupjaut šaką, kap dūdą išsukt Grv.
| refl. tr. DŽ, Vdn, Rod, Eiš: Išsi̇̀sukiau alksnio dūdelę Grž.
4. tr. Sut, BŽ77,81 nutvėrus ištraukti, atimti, išveržti: Brūkšt išsuko jam iš glėbio virtuvą ir nešasi Žem. Tėvas ma[n] iš rankų išsùko knygas Jrb. Reikėj[o] išsukt šautuvas iš rankų Lp. Dovydas jam piningus iš mašnos išsukęs LC1888,14.
5. tr. kokiu įrankiu maišant išjudinti iš vietos, išvaikyti: Kiemo kryžiuje pradėjo žvirblaičiai čirkščioti; šis tujaus su kartale išsuko ir tarė: palaukiat, jūs daugesni nebčirkščioste, nebeleste kanapių M.Valanč.
6. tr. sukant kuo išvalyti, iššluostyti: Suvilgęs nosinę, perbrauksi veidą ir išsuksi kepurės vidinį ratlankį rš. Jis ma[n] išplovė ausį, išsùko su vata, i gerai Jrb. Skepečiūte šlapia i̇̀šsuku, i̇̀šsuku sūdelius, i švarūs Klt.
7. tr. sukant nužiesti: Sukėjas žino, kokio molio gabalo reik bliūduo arba puoduo išsùkti Vkš.
| refl.: Ne visuomet ąsotis išsisuka be plyšio rš.
ǁ sukiojant, vartant iškepti: Gaidžiui galvą nusukčia ir an iešmo išsùkčia Vlkv.
8. tr. gręžiojantis, sukantis išrausti: Dirvoj traktorių i̇̀šsuktos tokios gūžtos Snt. Šita bukta vandenio išsuktà Rmš.
| refl. tr.: Urvinės [kregždės] olas išsi̇̀suka kur Skr.
ǁ sukiojantis išvartyti, ištrinti: Arkliai rugius išsùko, išmalė Plv. Vėjas rugius baisiai išsùko Lš.
ǁ refl. išsidilinti, atsirasti nuo sukiojimosi: Rate išsisuk[ė] jau per didelė skylė Grv.
9. tr. išvažinėti (ratų tepalą): Išsuktu tekinių šmyru (išvažomis) suskius gydo Šts.
10. tr. Brs, Trš, Skdt padaryti reikiamą kirčio apsukimą (pjaunant dalgiu): Tokia tanki žolė, kad dalgės negalima išsùkt Sdk. Vieną kirtį juo išsuka, kitą – ne, ir y[ra] kamaruotai išpjauta Šts.
ǁ Rz nupjauti dalgiu: Reikėjo suvežti rugiai, Žydbaloj išsukti panuovolį A.Vien. Tėvas iš viso be sveikatos: i̇̀šsukė vieną pradalgį ir užduso Ktk. Dobilas buvo tep išgulęs, kad vos jį i̇̀šsukiau Knv. Pievų sužėlimas – kap delgiu išsùkt?! Rod.
11. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Suksi [girnas], suksi, kol sėtuvikę išsùksi End. Išpjausčiau visas riebumas, kūdą [mėsą] i̇̀šsukiau par mašinką Klt.
ǁ iškulti: Tą krūvelę i̇̀šsukė, tada jau kitą suka [rankine kuliamąja] Dsn.
ǁ suverpti: Išsùk tu rateliu, išmink [viso audeklo siūlus]! Dbč.
ǁ sukant išvalyti, išmalti: Jau i̇̀šsuktos girnos – do malam Klt.
ǁ Pbs sukant išskirti, išmašinuoti (pieną): Vakare, prieš gulant, verda šeimininkė žirnienę trintinę, pabalina išsuktu pienu! J.Balt. Tu, vaikas, paimk ir išsùk pieną Slnt.
| refl. tr.: Reik da pieną išsùkties End.
ǁ išspausti: Iš dviej šitų namelių i̇̀šsukėm daugiau kap keturiasdešim kilų medaus Rod. Mano darbas buvo jau išsuktus, tuščius korius nešti tėčiui A.Vencl.
| refl. tr.: Oras gražus, išsisùksiu medų savo Dj.
ǁ išdirbti (odą, kailį): Buvau vieną karvės skūrą išsùkęs Sml.
^ Papulsi tu mano rankosan, aš tave išsuksiu kai sirmėtį! Tvr.
| refl.:
^ Kol žmogus neišsisuks kap skūra, tol nemokės gyvent Arm.
12. tr. maišant, sukant ištrinti: Trynius reik išsùkti su sukru ir tik tumet dėti į medauninką Vkš. Kiaušinius sumušt, išsùkt gerai Sk. Išsuktas padažas pasūdomas, įberiama raudonųjų pipirų rš.
| refl. tr.: Turu juodųjų serbentų išsisùkusi Krš.
ǁ maišant, plakant pagaminti: Kaip seniau gerą karvę turėjom, i̇̀šsukei [sviestą], savaitė – i vėl suk Ssk. Par Kūčias aguonų pieno išsùkdavo Sk. Gal da pusryčiam kokios košės išsuksiu Skrb.
13. tr. susukant, suvejant padaryti: Tokia rykštė buvo iš beržo išsuktà Str. Kliūbus paema, i̇̀šsuka, i̇̀šsuka i užvynio[ja] ant mieto Varn. Kad nuvažiuosma į pievą, ta (tai) karklyną nusipjausma ir išsùksma tus atsaičius Vvr.
14. tr. ką susuktą, suvyniotą išvynioti, išleisti: Iki jis kapą [kūlelių] išdengė, aš pusantros išsukaũ Alv.
| refl. tr.: Kitąroz [šuo] ir iš popieriuko išsi̇̀suka pats [saldainį] Str.
ǁ išskleisti: Paskui, nerasdamas ką pulti, [kalakutas] išsuko uodegą ratu ir iškilmingai nužingsniavo toliau į kiemą I.Simon.
15. tr. SD323, N išvyti (iš ritės): Mama išsùks vilnas iš ratelio, tada pradėsiu megzt Rm.
| refl.: Išsisukusi (išsileidusi) špūlė N.
ǁ išskirti suvytą, sudvilinkuotą siūlą ar išlyginti garankštį: Jei besivydama laumė nutveria berno kelnes ar sermėgą, suplėšo į gijas arba išardo po vieną siūlelį ir net juos išsuka rš.
| refl.: Kamūlį vydamas, kietai subrauk siūlus, kad spaliai išbirtų ir gurgždūlės išsisuktų Šts.
16. tr. šokant apsukti ratu, aplink: Par ranką i̇̀šsuki panelę Sk.
ǁ pašokdinti: Vedu panas išsùkova po šokį Dr.
17. intr. LL323, BŽ55, DŽ, NdŽ, Jon einant, važiuojant pasukti į šalį: Ar ne geriau būtų mums kur nors išsukus iš kelio ir pernakvojus? A.Vien. Tiktai, žiūrėk, niekur iš takučio neišsùk: kad išsùksi – motinos neberasi (ps.) Klvr. Nei paklydova, nei iš kelio išsukėva, bet važiavova stačiai pas Svirplį Blv. Traukiniams einant išsukamai̇̃siais keliais, reikalingas ypatingas atsargumas VĮ.
| refl. Lp: Svetimi žmonės dar už varsto antro, ligi tik išsisukdami iš vieškelio, jau klausias kelio Vaižg. Pametė kelią ir įvažiavo ing tankų karklyną teip, kad niekur negalėjo išsisùkti BM263(Šl). Gaudėm kumelę, bet iš kelio išsisùko, pabėgo į plentą Jdr.
| Kai saulė išsisuka iš pietų, banda sustoja antrą sykį M.Katk.
ǁ praleidžiant pasitraukti į šalį: Jis nori išsukti vestuvininkams iš kelio I.Simon.
| refl.: Paliepė … skambalą pririšti, kad … visi žinotų, kad „činauninkas“ važiuoja ir kad visi jam iš kelio išsisuktų TS1897,11. Išsi̇̀sukė žmogus iš kelio ir laukia, ligi praeis autobusas Ds.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Nuo to storulio ąžuolo išsuka takas dešinėn rš.
| refl.: Po kairei išsi̇̀suka keliukas Ukm. Ežeras išsi̇̀suka ir ties mumim Dg.
18. išvykti, išsidanginti: Gerai, kad jis išsi̇̀sukė iš namų – bus ramiau Ėr. Nebesulaukiam Viktoro: išsi̇̀sukė nuo ryto ir negrįžo Slm. Tu suksies ir išsisùksi, o man reiks likt Pv. Tie varlės viščiokai vėl an kelio išsi̇̀sukė Antš.
19. tr. padaryti kreivą, iškreivinti, iškraipyti: [Reumatas] kriūtinėj kaulus guzais i̇̀šsukė Klt. Ramatas i̇̀šsukė, išvarė kaulus Vrn. Mano pirštai jau išsukti̇̀ Aln. Jos rankos i̇̀šsuktos, tai skauda, kai blogas oras Mrc. Statant naują namą nereikia dėt perkūno muštų ir vėjo išsuktų medžių, ba perkūnas muša LTR(Auk). Akys i̇̀šsuktos, išmaliavotos, in žmogų nepadabna Klt. Jų dirvos nėra tiesios, ali aneję pono dvaran ir i̇̀šsuktos kap gyvatės (labai vingiuotos) LKKXIII124(Grv).
| refl.: Kamašeliai išsisùkę, išsikraipę Klt.
20. tr. prk. pakeisti, iškreipti: O aplink Rietavą (į vakarus) lala išsukta kalba JJ.
ǁ pakreipti norima linkme (kalbą): Jis visada kalbą išsùks pagal savo (savo naudai) Dkš. Dabar jau kitep i̇̀šsuka (aiškina) Dg.
ǁ sugalvoti atsakymą, išspręsti (užduotą klausimą): Aš kito klausimo negaliu išsùkt Krč.
21. tr. išnirti: Kur leki! Išsùksi koją Klvr.
ǁ VoK133(Mrj), L, Rtr, Trš, Mšk, LTR(Rk), Imb sukant išstumti iš sąnario, išnarinti: Pagavo už rankos, patraukė ir išsùko ranką Vkš. Išsuktà ranka, negalėjo nieko daryt JnšM. Ìšsukė pirštą Dglš. Visai koja išsuktà paršui Rz. Kai kalaitė neklausė, pamotė išsuko jai koją LTR(Šil).
| refl. tr. Rtr, NdŽ, LKT256(Slč), Trk: Ko tik kojos neišsisukiau, kap kadokas kryptelėjo Lš. Jie kasdien pliekias: tai ranką išsi̇̀sukė, tai ančiakį išsidaužė Slm. Išsisukė uodelis savo miklius sparnelius LLDI380(Mrk).
ǁ išlaužti: Du dantis išsukė, šonakaulį išlaužė LLDI386(Ck).
| refl. tr.: Gali dantis išsisùkt, tokius riešutis bekąsdamas Trgn.
22. tr. impers. išstumti iš vietos (skaudamą akį): Strošnai sukė tiesiąją akį ir išsukė – nieko nebematau Vrn.
^ Kad jam akis išsùkt, kad žverblėt anas an sniego kai ragana! Prng. Kad man akis išsùkt, kad tas arklys blogas! Dg.
23. tr. impers. įtrinti (guzą): Maliau maliau – guzus an rankų i̇̀šsukė Pls. Čionau i̇̀šsukta guzas Ml.
24. tr. impers. kurį laiką skaudėti, gelti: Ìšsukė man parnakt dantį Ds.
25. refl. Kdn išsilenkti, ištrūkti, pasprukti: Jis išsi̇̀suka (išspriūsta) kaip koks ungurys KI1. Nejaugi meška nuo jo raginėlės gyva išsisùksiant? BM68(Žb). Savo pažadėtąją norėjo pabučiuot, ale ta išsisuko ir pabėgo BsMtII101(Nm). Mes patys būtum tavę ieškoję, ir tada iš mūsų rankų būtum neišsisukęs LTR(Slk).
26. tr. LTR(Al), Up, Dr padėti išvengti ko, išgelbėti iš keblios padėties: Užmokėsiu advokatuo nesigailėdamas – išsùks muni! Vkš. Gentys išsùko – būtų varžytynės buvusios Krš. Vaiką sukau ir išsukáu nu kantono Šts. Iš Erodo nagų tėvai jį išsukė Gmž.
ǁ intr. išsigelbėti, išsiteisinti: Pakliuvau vokyčiams. Pakol iš ten beišsukáu! Kal.
| refl. M, J, NdŽ, Kbr, Žvr, Jrb, Prn, Srv, Mšk, Pn, Ėr, Ds, Jdr, Všv: Buvo pakliuvęs, bet išsi̇̀sukė Š. Neišsisùksi, krupi, vesu pri daktaro! Krš. Ot, delto šiap tep ir išsi̇̀sukiau iš bėdos Rod. Vis tep išsisuki kap žalmargis su uodega Gs. Tarnaitė tik ir džiaugiasi iš darbo išsisukusi Pt. Gal išsisuksi̇̀ (išgysi) be ligoninės Krs. Vyrai moka išsisùkti nu numų darbų Krš. Išsisukáu nevažiavęs: prastas y[ra] nakties važiavimas, gal paklysti Šts. Senas esi, be karšybos neišsisùksi Krš. Jaunas žmogus gali, senas turi mirti, todėl ir Elzbieta neišsisuko nemirusi M.Valanč. Išsisùkt išsi̇̀sukiau, ale uodegos nėr (ps.) Dv. Ir tu misliji, kad išsisuksi, išsimaluosi su savo tokiu nežinojimu? P.
^ Kur vargas žmogų traukia, nuo jo neišsisuksi LTsV206(Vrn). Nuo nelaimės neišsisùksi Prn. Nelaimėse ne verk, bet veizėk, kaip išsisukti VP32. Nuo blogų liežuvių neišsisuksi, o geri žmonės užjaus LTR(Srd).
27. refl. išsiversti: Netarnavusi aš negalėjau niekaip išsisùkti – tėvai labai biednai gyveno Nv.
28. tr. Š, NdŽ apgaule, suktybe išgauti, išvilioti: Kam turtą išgauti, išsùkti KII251. Jei kada pasiseka koks palivarkiukas iš jų rankų išsukti, tai negut per apgaulę, kitų vardu Vaižg. Tai padūkus: i̇̀šsuka iš tos bobutės pinigus, i gana Stak. Žiūrėk, ir išsùks iš to durniaus armoniką Skr. Kad tu būtum galvą trūkęs, o ne dukrą man išsukęs LTR(Ps).
| Kol iš jo tą pasižadėjimą išsùkom, tai praejo daug laiko Up.
◊ gálvą išsùkti Lkm, Ob, End privarginti, prikvaršinti: Galvà išsuktà jai – devyni vaikai Vn. Ìšsuka gálvą vaikai, nepameni, nei kur ką pasidedi Skdt. Nuo to skaitymo ir gálvą i̇̀šsuka Mlt. Jau mano senos galvà išsuktà, iškrutėta Tvr.
gluzdùs išsùkti atimti protą: Kad tau velnias gluzdùs išsuktų̃! Nč.
iš galvõs (iš gluzdų̃, iš prõto) išsùkti (išsisùkti)
1. pasimiršti: Buvau Balatnoj ir nieko nepirkau – visa i̇̀šsukė iš galvõs Arm. Buvau medžiuj ir i̇̀šsukė iš gluzdų̃ parnešt šluotą pečiun Vrnv. Man ką tu sakei, tai visai iš proto išsisukė Lš.
2. atimti orientaciją; sukvailinti: Jį bėdos iš galvõs i̇̀šsuk[ė] Ml.

káilį (kauniẽrių, kiaušùs) išsùkti išsigelbėti, išvengti: Raitės, raitės ir išsùko káilį – nepakliuvo Jnš. Nuo vokiečių kauniẽrių i̇̀šsukė Dbk. Suko, suko i išsùko savo kiaušùs Gs.
liežùvį išsùkti šmaikščiai pakalbėti: Aš negaliu tep gadnai išsùkt liežùvio kap anas Lz.
paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko visai sukvailiojo: Eik eik, paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko anai Ms.
sprándą išsisùkti žūti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį LTR(Vb).
úodegą išsùkti išsigelbėti, išvengti: Tai išsukai̇̃ úodegą nuo darbo? Klvr.
nusùkti, nùsuka, -o (nùsukė)
1. tr. N, K, DŽ, Brs, Dgč, Aps sukant, kreipiant nulaužti, nutraukti: Sukinėjo durų rankeną ir nùsukė NdŽ. Jis nusùko raktą J. Nùsukiau raktelius, jis šmaukš ir padarė naujus Rm. Vieną naktį atėjo vagis, nusuko spyną, kur buvo staininiai arkliai, pasimovė ir jau vesis BsPIII9(Nm). Tiek to, nepjauk tų karkliokų, ba da dalgę nusuksi Ktk. Pirmą brūkį kai braukiau, grėblio galvą nusukau KlvD22. Jau nùsukta grėblio du dančiai Dglš. Vė[ja]s nusuko obelę Šts. Tokią šaką nùsukė vėtra Kp. Audra sukte nusùko eglės viršūnę NdŽ. Rytmetį tujau nusùksu [alijošiaus] ragiuką, tujau į medų – nu to pagijau Pln. Nùsuktu ragu karvė Sug. Nugriuvo uodelis ir nùsukė sparnelį Aru22(Dv). Kam ranka nusuktà, kam galva LKT273(Krs). Gaidžiuo sprandą nusùko, mums šviežienos pataisė Vkš. Nekišk nagų į mašinos krumplius – nusùksiu (sukdamas nupjausiu)! Jrb.
^ Nu, ir miltai – tik dešimtam galva nusukta (labai rupiai sumalti) KlK13,98(Šln).
| refl. tr. Mrk, Trk: Kai pas mum yr ragaišio, tai, kas tik nori, tas ir nusi̇̀suka po šmotą Užp. Paporyk porą, kap šoko vilkas per tvorą, nussukė koją Rod.
^ Nagi vis tas skerdžius padarė, kad jis būtų kojas nusisukęs, dar turgun eidamas! V.Krėv. Eik sau, eik, nors ir kojas nusisuk! KrvP(Lnt).
ǁ refl. tr. išsinarinti: Nusi̇̀sukiau pirštą NdŽ.
ǁ Jrb, Vkš, Dj kreipiant iš normalios padėties, įskaudinti: Neišmokai – duok ausį nusùksiu Lnkv. Mun ka nusùko ausį, kad aš pri žemės prikritau Trk. Mokytojis seniau, būdavo, ausis nùsuka, kertėn pastato, paklupdo – kaip nebijosi?! Mžš.
| Ir mediniai teip nùsuka (nuvargina, išklaipo) kojas Dbk.
ǁ refl. tr., intr. pasitempti (sąnarį): Galvos negaliu pajudinti, musti sprandą nusisukáu Ms. Nešiau maišą, parvirtau, buvau strėnas nusisùkusi Brs. Strėnoms esu nusisùkusi Šts. Arklį nulaužtu sprandu mainė į kumelę nusisùkusioms strėnoms Šts.
2. tr. sukamu judesiu numauti, nusmaukti išviršinę dalį: Nusùk žievę nuo stiebo Grv.
3. tr. OG223 padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, sukant nusmaukto nuo šakelės: Žilvutinė [dūda] lengviau nusùkt nekap liepinė Grv. Švilpius nusùko iš alksnio medžio Vkš.
| refl. tr. Grv, Ign: Aš aiškinau vaikinams, kaip galima nusisukti švilpuką I.Simon. Nuginė bandą raganos vaikas ir nusisuko iš to gluosnio … vamzdį DS150(Vdk). Katinelis pasisiuvo sau tarbelę, nusisukė dūdelę (ps.) Dkšt. Dai nueikie girelėn, nusisukie triūbelę LLDI237(Tvr).
4. tr. Vkš sukant suformuoti, nužiesti: Ot rankas turėjo: tokius uzbonus nusùkdavo! Krš.
5. tr. S.Dauk, BM330(Šv), Lkv, Lp sukant nuvyti: Nusuk mun iš trijų šakų kanapinę virvę Klp. Nūsùks virves iš kanapių i raištys karves – lenciūgų nebuvo Grd. Pantis nùsuktas, tik storokas Mlt. Iš smilčių nusuk kančiuką, kad būt kuo paplakt arkliuką V.Kudir. Iš vyčių nebenusùkčiau [spragilo grįžties] Grz. Ievos ar karklo vyčių nusuktos ekėčios išejo iš mados Šts.
| refl. tr., intr. NdŽ: O kitsai [vaikų pulkas], botagus sau iš plaušų nusisùkęs, pauškėjo be kelnių šen ir ten bėginėdams K.Donel. Par visą žiemelę ištursavo pas kitus, ė sau ir pančio nenusi̇̀sukė Ds. Virvė vijasi aba nusisuka ilga SPII158.
| Šokinėjo, bėginėjo pempelė po pievą, nusisukė, nusisukė juostelę raštuotą (d.) Prng.
ǁ nupinti: Tų ąžuolų tokį storą nusukaũ tą vainiką Jrb.
6. refl. tr. susikrauti (lizdą): Paukščiai nusisuka lizdus rš.
7. tr. ką užvyniotą, užsuktą nuvynioti, atpalaiduoti: Tos vielos buvo pririštos a už trijų kampų, o vaikai atėjo, nusùko i paliko Jrb.
| refl. tr.: Šalką tokį storą vilnonį nusisùko – še, neškis, ir atidavė ma[n] Skr.
8. refl. kam įtvirtintam, prisuktam atsipalaidavus atsiskirti: Nusi̇̀sukė muterka, i ratas nulėkė Dglš.
9. tr. nupjauti užsimojus (dalgiu): Reik su dalgiu nusùkt tą žolę Jrb.
10. tr. sukant įtraukti: Šviesa nusukta, kad nerūktų I.Simon. Nusùk lempą (jos dagtį), palik tik ką gyvą Vvr.
11. tr. sukant ratu, atskirti (rėtyje stambmenas): Reikia nusùkt varpos [rėtyje] Knv. Atsinešk miltų gorčelį ir nusùk (išsijok) Pls.
12. tr. nubrūžinti, nuzulinti kuo apsuktu: Paspėlęs medelis dėl to, kad gyvolių nusuktas su lenciūgais Šts.
13. tr. Rtr, Jdr nukreipti į šalį, nugręžti: Eina marti pro šalį i galvą nùsuka Ėr. Jis eina galvą nusùkęs i nesustoja, kad jam ką sakai Lnkv. Nebegalėjau benusukti akių nuo to lango, pro kurį tave pamatydavau Vaižg. Nusukáu šūvį į šoną ir nesužeidžiau žmogaus Šts. Į kur katės uodega nusuktà, iš ten bus svečių su pyragais (priet.) NdŽ.
| Avis jau miežiūs, tą bėk nusùkti Als.
| Ravo galą nusuko suvisu į mano rėžį Žem.
| refl. intr., tr. Š, Rtr, Mšk, Skrb: Ji pasistiepus pakštelėjo į žandą, pataisė nusisukusį kaklaraištį rš. Kvartūgas nusisùko ant užpakalio, belakstant par dieną Užv. Viena šaka labai buini, į šiaurę nusisùkus Vdžg. Nusisuko ant sienos, būsiąs bemiegąs Žem. Kur nors į sieną nusi̇̀suki i juokys KlvrŽ. Tu man burnon ūturk – nusisùkus nesgirdi Dglš. Kai gaspadinė nemato, nusisùkus (nuošaliau pasitraukusi) suvalgai šmotelį Skdt. Žiūr į šalį nusisukęs kai vagis NžR. Labai geras būni, kada miegti i dantis į sieną nusi̇̀suki (juok.) Trš.
| prk.: Jojo gentis nuo jo šalin nusisuko (paniekino, nutraukė santykius) Ns1832,8.
ǁ Vkš prk. nukreipti (kalbą, reikalą) kokia linkme: [Šarūnė] mato – Domicelė patikėjo, tačiau dėl visa ko nusuka kalbą į šoną V.Bub. Nejučiomis buvo nusukęs kalbą ir apie Petro Marės gimines A.Vien. [Kalbėdamas] nusùko, ka ne valdžia, o karas kaltas Plv. Nesunku buvo nusukti dalykus taip, kad bendro visų partijų suvažiavimo nebūtų rš. Baltramiejus jį į [krikščionių] tikėjimą nusukęs brš. Jis esąs … skaitęs, kad del visų tų ant jo nusuktųjų (jam priskirtųjų) vagysčių … 500 markių pažadėti esą tam, kurs jį sugausiąs TP1880,43.
| refl.: Toli apie ką kita nusisukau; grįšiu prie maitinimo ir duonos dalinimo Sln.
14. tr. Jdr nustumti į šalį: Pakabinsi katilą, o ka nereiks, nusùksi i tą [v]ąšą, teip pasuksi Nt. Vanduo pakilo, lieptą nusùko Jrb. Nū̃sukamas tiltas išilguo upės paliekta Prk. Vė[ja]s nusùko žardinę, vargu nevirs Šts. Į šoną nùsukė debesį Ėr. Nusùko lytų šalimis Šts.
^ Kad taũ nusuktų in sausą medžią! Arm.
| refl.:
^ Vėjis nusisùko į kitą pusę (šeima susitaikė), gerai gyvena Krš.
15. intr. Š, NdŽ, Gdr, Pc einant, vykstant nukrypti į kurią pusę: Galą ejom kartu, o paskuo ans kitur nusùko Up. Nùsukė anan šonan vežimas Aln. Kartais kone viso kiemo vyrai nusukdavo į karčemą degtinės maukti prš. Mažu nusùks tas lytus į šalį Gs. Buvo bepasikelą tokie nejauki debesys, bet nusùko į šalį Plt.
| prk.: Nusukęs (persimetęs) į rašybą [nuo kalbos mokslo] rš.
| refl. KII255: Kaip eisit, tai tik keleliu, o tada nusisùkit in čia Čb. Kaip nors ištverti, kol nusisuks kur vėtra! B.Sruog. Debesỹs nusi̇̀suka į žiemius, nebelis Ėr. Nuo Adutiškio ejo, ejo [debesis] ir nusisukė šonan Pst.
| prk.: Turėjau biškį į šalį nusisùkti (imti kitką dirbti) Krtn. Ilgainiu giltinė nusisuko į kitą pusę M.Valanč.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie upę, kelią): Kitasai vėl klonis … nusisuka labai toli pietų linkui LTI89(Bs). Tidikas nusi̇̀suka ant Mituvos Šmk.
16. nuvykti, nusidanginti: O kurgi tam tarpe nusisukai? N. Jis nusi̇̀sukė pas mergas – dirbs mat! Slm. Nereikia jiem nei apseit, nei paduot karvėm: kap tik sutemo, tai ir nussukė kieman Arm. Ona gal an Petrą nusi̇̀sukė Ds. Ta nusi̇̀sukė an aną galą [sodžiaus] – eik jos dabar ieškoti! Ėr. Kaip tiktai [vanagas su šuniu] nusisukusiu į vestuvių šoną, tuoj šis (vanagas) pradėjęs vištas kvarkinti S.Dauk. Atsiskyręs nuog tėvo savo ir ing tolą šalį nusisukęs … visą turtą išgaišino SPI149.
17. tr. Krok, Dr apgauti: Na jau dabar tai jau mane, švoger, nusukai̇̃! Skr. Vakar mane nusùko rubliu KzR.
ǁ Klp, Brs, Vkš, Trk, Vž, Stl, Jrb, Lp, Pls, Ut, Dgl, Lel, Sv, Pl, Rk, Aps neatiduoti, kiek priklauso, nuvogti: Nusùkti svorį DŽ. Tik nenusùk mokėdamas! NdŽ. Man sviesto užpylėt, o vaikams ne? Kodėl nuo jų nusukat? V.Bub. Kiek jis nùsukė man algos per visą laiką, tai baisu ir pamanyt Vrn. I tris rublius, i medžių vežimą nusùko Šts. Jug tas judošius mun dešimtinę nusùko par akis Plt. Nu savęs nusùkusi paskutinį grašgalį atidaviau Skdv. Jam ir raidės nenusuksi LTR(Ds).
| Paskutinę dieną, būdavo, nùsukam – neinam ganyt Ktk.
^ Geriau savo pridėti negu svetimo nusukti KrvP(Drsk).
| refl.: Kad išsivarytum [naminės], tai vis nusisùktum nuo vyrų [savo reikalams] Mlt.
ǁ atskaityti, nepriskaičiuoti: Nūsùko aktarą, ka nekėlėmos iš sodos Grd.
ǁ pavogti, nudžiauti: Jeigu norit, tai ir velniui šnirpštoką nusuksiù! (toks drąsus ir sumanus esu) Švnč.
18. refl. išvengti, išsisukti: Jūs tai tik ir dyrot, kad tik nusisùkt nuo darbo Užp.
19. refl. Ps, Kri suliesėti, sumenkti, sublogti: Par tą ligą visai nusisukáu Vkš. Nusi̇̀sukė, nusibaigė, ka i pažint sunku Všk. Tu nusisuksi visiškai, tą pypką bečiulpdamas Jnšk. Nusisùkęs vargšas, į žmogų nebepanašus Lnkv.
20. refl. nunykti, nusibaigti: Tavo dėdė jau ar nusi̇̀sukė? Vb. Kažkas blogoms akims į muno paršelį paveizėjo: pradėjo nebaugti i nusisùko Vkš. Gavo sukinį avis i nusisùko Pvn. Kas Trijų karalių vakare verpia, to avelės kaituliu nusisuks MTtV144(Sk).
◊ aki̇̀s nusùkti nekreipti dėmesio, nesidomėti: Negražu nuo ligonio aki̇̀s nusùkt Vlkv.
akių̃ nenusùkti (nuo ko) įdėmiai žiūrėti: Jis žiūri ir žiūri – akių̃ nenùsuka nuo manęs Rm.
gálvą nusùkti Gr, KlvrŽ nužudyti: Jeigu pastebėsiu tamstą kreivai einant, tuojau galvą nusuksiu J.Balč. Už liežuvį ne vienam gálvą nùsukė Vlk.
gálvą nusisùkti
1. Št, Sv, Kvt užsimušti, žūti: Nors gálvą nusisùk bedirbdamas (labai daug darbo) Ds. Kad tu kur galvą nusisuktumei! LTR(Rs).
2. apie didelę netvarką patalpoje: Niekas nesutvarkyta toj būdoj – baisu, da gálvą nusisùktum Slm. Na ir tvarka tvarkelė – gálvą nusisùkt gali Mrj.

kãklą nusisùkti Grv, Str žūti: Landžioj[o] kelis metus pas mergą – kad būt kãklą nusisùkęs! Rod.
kójas nusùkti ant dùrų mirti: Jau būčiau nusùkusi kójas ant dùrų, kad ne tie vaistai Skdv.
krãmę nusùkti užmušti: Nutversu tą krupį, krãmę nusùksu Krš.
krãmę nusisùkti žūti, užsimušti: Krãmę kame nusisùksi, i būs gerai Ub.
liežuviùs nusùkti apkalbėti: Žmonims buvo kur liežuviùs nusùkti Krš.
meškà nusisùktų gálvą apie didelę netvarką patalpoje: Gyveni kaip kiaulmigė[je], ir meškà gálvą nusisùktų Tt.
nósį nusùkti
1. Ds liautis kreipus dėmesį: Kai gerai, tai ir svetimas pagaili, o kai bėda, tai ir savas nosį nusuka J.Balt.
2. užpykus nusigręžti: Tai ko dabar nusukai̇̃ nósį? Mrj.

sprándą nusùkti
1. Ds užmušti: Ar nebijais, kad jie (ponai) dėl to tau sprándą nusùktų? K.Donel. Jei manęs neklausysi, tai sprándą nusùksiu KlK23,90(Jnš). Aš jam paskutinį sprándą nusùksiu! Rmš.
2. žūti, užsimušti: Nelipk aukštai: kai dėsies, sprándą nusuksi̇̀ Sld.

sprándą (strė́nas) nusisùkti Švd, Grž, Šmk, Sur, Gr žūti: Šventadienį nors sprandą nusisuk, – sakydavo, – bet tik pirmadienį iš ryto prie darbo būtumei LzP. Neduokias, nemandravok – sprandą nusisùksi! Rdn. Krito ant galvos ir nusisùko sprándą LKT116-117(Žlp). Duok Dieve, kad jis ant lygaus lauko sau sprandą nusisuktų KrvP(Ndz). Toks strė́nas nusisùks vis tiek kumet nors Vvr. Girdžiu – girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis (d., r.) J.Jabl. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, nusisùko sprandẽlį JD879, JV1080.
vélnias nusisùktų kóją apie didelę netvarką patalpoje: Jau toj priemenėj tai ir velnias koją nusisuktų! Mtl.
pasùkti, pàsuka, -o (pàsukė)
1. tr. N, Rtr, Grv priversti pajudėti apie savo ašį: Pasùk raktą, ir atsidarys J. Jie iešmą kelius kartus pasùko NdŽ. Kad nori įsileisti tos sulos, tad tą varpstę reik pasùkti LKT45(Lž). Užsimauk žiedelį, sako, vieneip pasùk – būsi vaikelis, antreip pasisuksi – mergelė (ps.) Krt. Nuo pusės latakelio pastatei, nuo toliau pàsukei, tai nigdi anas (ridenamas kiaušinis) naprosniai (veltui) nenueis, vis pakliudis kiaušinį Aps. Romas atrišo malūno sparnus, įsibėgėjęs juos pasuko P.Cvir. Raunant grybą, geriausia palengva pasukti jį aplink jo ašį rš.
| prk.: Gvintelį moka pasùktie (gerai tvarko) Dgč. Istorijos rato atgal nepasùksi DŽ1.
^ Ana (bitė) taip daro: sugnyba i pàsuka (labai įgelia) Krš.
| refl. Rtr: Raktukas be garso pasisuka durų spynoje rš. Kap rėžiau šuni kuolu, tai passùkdamas nuej[o] Vlk.
ǁ įjungti sukant: Elektriką pàsuki, ir tuojau švinta Rsn. Reikia pasùkt radiją Jrb.
ǁ pavaryti (laikrodį): Laikrodį pasùkti į priekį NdŽ.
ǁ intr. paskambinti telefonu: Kam dar paskambinti? Tamašauskui į „Vienybę“. Tam pataikūnui, viršininkų klapčiukui. Reikia pasukti, verkiant V.Bub. Pirmadienį gali pasùkti iš ryto Šlu.
ǁ LTR(Grz), Antr, Ml, Vlk galėti, įstengti sukti: Nieko nebus, plikom rankom nepasuksi̇̀ Sb. Įneš ratelį nepasukamą, pririš kuodelį nepaverpiamą (d.) Mšk.
2. tr. Krš sukant kiek iškelti į viršų.
| refl. tr.: Pasisùksi, ka nerūktum lempa – šauks, ka daug žiubalo išdegini Krš.
3. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Dalgį tiktai kartą pasukai, ir jau – šmirkšt! – nebėra ašmenų J.Balt. Šiemet mūsų pievos inžėlę kap pasùkt (reikės imti plačias pradalges) Nč.
| Pasuko giltinė su dalgiu, ir baigtos tavo dienos J.Paukš.
ǁ galėti, pajėgti pjauti (dalgiu): Vaikas jau dalgę pàsuka Mžš.
ǁ Jnšk, Skrd kiek papjauti dalgiu: Imk dalgį ir pasuk dobilų arkliams V.Bub. Gal atolo man pasuksi? Pc.
4. tr., intr. pajudinti ratu, aplink: Smagiai pasuko paplavų kibirą ir šliūkštelėjo į duobę rš. Nuog miežio an akies per zerkolą pati špigą pasuk – pragaiš (priet.) Vlk. Ateis laikas – ir šaudyklę paspausiu, ir kardą pasuksiu (pavartosiu, pamostaguosiu) V.Myk-Put. Pelenų tarbikes turėsim, ka pasùksim par akis! (per Užgavėnes) Žg. Autakoju pàsukė, pàsukė, pašluostė, i čysta Klt.
5. refl. sukantis palakioti šen ir ten: Pirmojo sniego pūkeliai pasisuko padangėje, nedrąsiai prikibo prie suvytusios žolės P.Cvir.
6. tr. NdŽ pašokti darant ratą, ratelį: Jie kalbėjo, giedojo Kalėdų giesmę ir paskui pasuko ratelį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. pašokti sukantis aplink, ratu: Pasisùkti porą valsų NdŽ. Kai pasi̇̀suki, andarokas net balanas užgeso Vdn. Tautinių šokių ratelyje dar kad pasisuks [bobutė], dainą kad užves – neatsigėrėsi sp.
7. tr. NdŽ pamaišyti kokiu įrankiu: Tai viralas – pasùkt negalima (labai tirštas) KlK13,97(Kp). Kuo pasuksme? – Katės kojele LMD.
ǁ NdŽ, DŽ1 kiek paplakėti, pamaišyti gaminant (sviestą): Pasùk sviestą, kol aš vandens atsinešiu Jnšk. Aš jau privargau, dabar tu pasùk [sviestą] PnmR.
8. tr. Dkš įmaišyti (miltų), pablęsti: Kai viralą miltais pasuki, tai pasidaro tuknesnis Kp. Pasuktà bulbienė daug gardesnė Pnd.
| Pasuku miltų – vaikų kaip stintų LLDI97.
9. tr. sukant kiek išspausti: Štai ir bitelės koptos, medus imtas, suktas… – tiktai pasuktas, ne išsuktas J.Balt.
10. tr. NdŽ sukant, vejant padaryti: Pavartė, matyt, maišų šitas žmogus begyvendamas ir mėšlo pamėžė, ir rąstų pakilnojo, ir knatų, matyt, gerai pasuko J.Balt. Virves pasùkti DŽ1.
11. tr. sukant su jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, sudvilinkuoti: Pàsukam siūlus ir tada mastom Dv. Šeivose visi pasukti̇̀ siūlai Klt.
12. tr. paraityti: Jis pasùko ūsus NdŽ.
| refl.: Ma[no] dieduko plaukai passùkę Dv.
13. refl. tr. pasirišti po kaklu: Žaliai raudonai margą skepetaitę pasisukęs Tat.
| Jaunas vyras ir kaklo nepasisuka (be kaklaryšio)! Ilg.
14. intr. BŽ271, NdŽ, Knt, Kv einant, važiuojant, skriejant pakrypti į kurią pusę: Pajoję kiek nuo palapinių, jie pasuko plačiu taku, ėjusiu į mišką J.Balč. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Moteriškė pasuko prie durų rš. Turbūt ir dabar ne čia pasùkova. Grįžkiva atgal, eisiva į pietus rš. Jin pasùko į pakluones, o ten tvoros – vanduo, tvoros – vanduo Mšk. Kaip pasùkta ir angriūta išilgos Pb. O kitas laivas i pasùko į šalį Vkš. Kap tik žmogus pàsuka prieg pempei, tai ana sako: pyhi, pyhi Dv.
| Saulutė pasuka į vakarus S.Nėr.
| prk.: Glaudesnių ryšių su žmonėmis linkme pasuko teatrai rš. Daugelis baigusių vidurines mokyklas pasuka į aukštąsias sp.
| refl. Amb, Lc: Jis pasisùko takeliu per mišką NdŽ. Petras išėjo iš miško, pasisuko stačiai per kelmynus į tą pusę, kur geležiniai žvangėjo Žem. Aš pasisukáu pro kapus – o ka bijau, ta bijau! Varn.
| Tai gaidys užgiedojo, tai žvaizdės pasi̇̀suka – i žino laiką [senovės žmonės] Vdk.
| prk.: Rugpjūčio pabaigoje vasara pasisuka į rudenį sp.
ǁ refl. prk. įgauti kitą kryptį (apie kokį reiškinį, dalyko eigą): Grįždamas namo, visą kelią galvojo, kaip kartais keistai pasisuka žmogaus likimas J.Avyž. Matau, kad čia viskas gerojon pusėn pasisukę J.Balt.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelias pasisùko į kairę DŽ1. Takas staiga pasisuko, ir mes nepaprastoj lomoj atsidūrėm J.Jabl. Kelukas pasisuks pry ežero, tu keluku nesukias – skersai plento išeisi End.
15. tr. I, P pakreipti į šoną ar atgal, pagręžti kita linkme, puse: Aš pajuntu žvilgsnį, įremtą į mane, ir bijau pasukti galvą, pasižiūrėti V.Bub. Teip skauda galva – akių pasùkti negaliu Mžk. Aš pačiu laiku sučiupau jai už rankos, pasukau visa jėga ir atėmiau nedidelį popieriaus lapelį rš. Pasùkdavai [televizorių], i tuo pasitaisydavo, gerai imdavo rodyt Jrb. Negerai pastatė – reikia pasùkt Rg. Mašiną atgal ant Endriejavo pasukáu Vž. Pàsukiau [mašiną] šonan, žiūriu – žmogus guli in kelio Ktk. Pasùk arklį pri durų Šts.
| Bėk, karvę pasùk (nukreipk atgal, sugrąžink) – į miežius eina Užv. Kiekvienas, mokąs žavėti, būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs sutraukti perkūnijas ir krušas, pasukti kitur vėjį M.Valanč.
| prk.: Likimas pasuko mano gyvenimą nauja, visai nenumatyta linkme rš.
| refl.: Pasisukęs šonu ir galvą įtraukęs į pečius, jis priėjo prie vieno suimtojo rš. Pasisùksi ant Šerkšnėnų, klausysys – dainiuo[ja] vaikiai, mergės Trk. Tik anas pasi̇̀sukė vienon pusėn, pasi̇̀sukė kiton – žiūrėk, koks aš puikus Slk. Jeigu kartais kas nepatiko, pasi̇̀sukam, patyliam ir vė kalbamės Žg. Pasilenkiau, pasi̇̀sukiau – nemožna atsidust Aps. Ateis ant kožno iš jūso [ta valanda], jog nebgalėsit anė ant šonu bepasisukti P. Teip sunkiai susirgau, kad negalėjau į lovą (lovoje) pasisùkti Plšk. Kurion pusėn klumpė pasisuka (metant per Kūčias), te ištekės LTR(Rk). Jei nepasisuks vėjas, gali lyti visą dieną I.Simon.
ǁ refl. pajudėti, žingsnį žengti: Užniūktà vaikas, nemoka pasisùkti Krš. Nepasi̇̀suka kaip girnų apatinis kūlys Lkv.
ǁ Vkš prk. pakreipti kuria linkme (kalbą, mintį): Grėtė stengiasi pasukti kalbą kita linkme I.Simon. Gaižauskas pasuko kalbą kitur, netikėtai pasidarė linksmas, sąmojingas rš. Žodžius savo pasuka ant to viso, kas prigul pri darbų I. Aš pasakodama nepasùksu (neiškreipsiu), visą tiesą pasakysu Šts.
ǁ prk. pakeisti įprastą kalbą literatūrine kalba: Liepa tikrai žemaitiškai [šnekėti], o ana pasùko Trkn. Mes norim pasùkt liežiuvio kitap (ne tarmiškai kalbėti) Str.
16. atsirasti kur nors, pasirodyti, pasimaišyti: Kur jis pasi̇̀suka, čia gvelbia, vagia J. Kur tik nepasisuksi, visur tave pažįsta Alv. Mes kur passùkę valgom Lz. Kad pasisuksi Sidabrave, užeik! Sdb. Kartais ir pas mus pasi̇̀suka svečių Dkš. Kada pasisùksi pry mūso? Up. Kas pasisùks, paprašysiu atnešt vandenio Aln. Daba čia pasisùktum, matytum, kokių gražių namų pristatyta Jrb. Ka ten nepasi̇̀sukai – ten, vaikali, senų žmonių gyvas kelmas! Nv. Pasisùk terp žmonių, tai visko išgirsi Ds. Pasisuksi tu man, aš tau kailį išvelėsiu! Lp. Dėl šunų kãtės negali nė pasisùkt Ėr. Kap pàssukė vanagas, tai vištos stačia galva atbėgo namo Arm. Velnias daugiau į tus namus nepasisuko LTR(Grk). Jinai pati maž ką gero namie daro, tiktai kiekvieną, kas jai pasisuka, rieja, loja ir bara Sln. Pasisuko bobelė jam po akių BsPII133.
ǁ pabūti kur, pavaikštinėti: Tegu ore pasi̇̀suka [vaikas] – nemiegos naktį Dbč.
ǁ pasitaikyti, būti: Kažin ar pasisùks mums šiandien koks geresnis daiktas NdŽ. Namie kap būna, tai delto tūlai pàssuka mėsos kąsnelis Vrnv.
17. pasisukinėti aplink, pasimeilinti, pasigerinti: Tu pasisùk apie jį, gal pasidabos Ėr. Reiks man pasisùkt, ar negausiu iš jo kokio lito Jnšk. Pasi̇̀suka, vis pasi̇̀suka apie mañ – nori, kad ką duoč Klt. Ka da jie būtų pasisùkę (tinkamai pasirūpinę, pasiprašę), da būtų ją palaikę kiek to[je] ligoninė[je] Jrb.
18. tr. padaryti lenktą, užlinkusį: Kalvė[je] gal dalgiuo koją pasukti: reik pakaitinti, ir būs dalgis užknebesnis Tl.
19. tr. Eiš iškraipyti, susukinėti: Ma[no] rankas pàsukė nuo darbų Grv. Ramatas pàsukė rankas, kojas Pls. Rankas pàsukė an guzų Pls.
^ Kad tau pasùkt gyslas, do tau pasùkt sąnarius! (toks piktas linkėjimas nusikaltusiam) Arm. Tegul tau kojas pàsuka, jau aš tavę nepasvysiu! Nč.
ǁ Vdk, Všv išnarinti, iškreipti iš vietos: Netyčioms pasukáu ranką par čiurnį Vkš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Ant lygios vietos koją pasisùko Vkš. Ta koja mun pasisùko Klk.
ǁ išlaužti: Čertas ir dančius pàsukė – nepakremta kulkos (ps.) Lz. Dėl ko riši? – Kad vėjas nepasùkt (neišverstų) obelių Pls.
20. duoti, teikti, ištaikyti ką kam išskiriamam iš kitų: Ana mun visumet ko nors pàsuka: tai lašinių šmotelį, tai rublį Vkš. Motina jam pàsuka vis kur gardesnį kąsnelį Ėr. Pasùk ir man obuolių Alk. Tu ir jam pasùk ką nors, kai daugiau iš ten gausi Btr. Pasukti nenora, aš ir neprašau dykai [pardavėjos] – primesčiu Rdn. Martičiuke, pasùk man šį rietimėlį Slm. Aš šunelius nulenksiu, duonos kampą pasuksiu LTR(Žž). Jam pasukau „Aušros“ kalendorių A1885,235.
| Aš tamstai vis darbų pàsuku – išplauk, mamuk Krš.
21. refl. pasvaigti: Alaus išgėrusiam kai kada gerai galva pasisuka Jnšk.
22. tr. numarinti, nugalabyti: Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia ar su karštlige dar tikt macką pàsuka bėdžių K.Donel. Decijų spėriai giltinė pasuko M.Valanč. Tai norėjo tą kūdikį pasùkti po velnių! Pgg.
^ Da aš tau duosiu, kad tave velnias pasùks! Skr.
◊ akių̃ nepasùkti nepažvelgti: Praejo pro šalį, nė akių̃ nepasùko Vdk. Įniršęs į darbus, nė akių̃ nepàsuka KlK9,67(Krš).
akių̃ nėrà kur pasùkti darosi gėda: Akių nebėra kur pasukt nuo tavo apsileidimų! J.Balt.
ant kẽlio pasùkti padėti suprasti: Mama biškį mane pàsuka ant kẽlio Šln.
gálvą pasùkti
1. Vkš, Jnš įtemptai pagalvoti: Mezgant raštais, reikia gálvą pasùkt, kur ką pritaikyt Mrj. Turi gerai gálvą pasùkti, ka nori ką išmokti Vvr. Ir gerai pasùkt gálvą reikėjo, kol triobas išsistačiau Srv.
2. pakvaršinti: Kam galvą pasukti LL148.

kójos ant duri̇̀s pàsuktos arti mirtis: Kójos an duri̇̀s pàsuktos, nieko nebenorėk Ukm.
liežùvio nepasùkti nemokėti švelniai, maloniai kalbėti: Vaikai daba liežùvio nepàsuka, labai užšaudo tėvams Krš.
liežiùvį pasùkti į šóną būti atsargiam kalbant, pasisaugoti: Nuo ponų reikia liežiùvį pasùkt šónan Pb.
negali̇̀ nė̃ pasisùkti labai ankšta: Užsiveisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė̃ pasisùkt Jrb.
prõtą pasùkti įtemptai pagalvoti: Tai spėk! Reikia prõtas pasùkt! Km.
prõtas pasisùko sakoma kvailai pasielgus: Ar tat nebuvo prõtas pasisùkęs? DūnŽ.
špỹgą pasùkti po nósimi neklausyti: Špigą po nosia pasuks jis tau! Pls.
vélnias pasùko suvedžiojo, apgavo: Ne, jei tą velnias pasuko ir blogai pasidarė, – šaukė, kumščiu mušdama į stalą, – tai mergelė išmanytų Jėzaus malonę!.. Žem.
žárnos pàsuktos apie klastingą, gudrų: Anas razumnas, jo iš razumo ir žárnos pàsuktos Rod.
parsùkti, par̃suka, -o (par̃sukė Upt) tr. K
1. partraukti ką riedantį, parritinti: Tokia bekelė, purvyno ik stebulėm – ledva arklys ratus namo par̃sukė Rod.
| prk.: Baravykų parsuksu (pargabensiu, partempsiu) krežį, valgysma kaip ponai Šts.
2. sugrąžinti: Pasku, kaip nuleidom, palaidojom, parejom, parsùko į tus namus dar Varn.
3. parvykti, atvykti, parsirasti: Jei tu į šį kraštą neparsisùksi, tai gal jis kada parvyktų Plv. O kumet į mūso pusę parsisùksi? Up. Buvau parsisùkęs pri tėvų kelias dienas paviešėti Šts. Tasai, kažkur bastęsis, jau parsisùko Rmš. Jau ir svetur buvo, dabar vėl parsisùko namo – nei naginė, nei vyža Rm. Broliai knygininkai, meldžiame jūsų, idant … parsisuktumėte į mūsų kampą TS1901,6-10.
| prk.: Neparsisùko čia tos ligos Grd.
pérsukti tr. K, persùkti, pérsuka, -o NdŽ, pársukti; M
1. BzF179, Rtr per daug pasukti, prisukti: Laikrodis sustojo ir nebeina – ar tik nebūsiu pársukęs Vkš.
| Moliūgai geriau noksta, jei atsargiai, nepersukant vaiskočio, pavartomi rš.
2. per daug sukriai susukti, suvyti: Siūlai susukta ir persukta – kilpom susukta JnšM.
ǁ per daug pasukti gręžiant (skalbinius): Kai gręši rūbus, žiūrėk, nepérsuk Ds.
3. kiek pasukti: Raktas duryse, pársuktas (užrakinant pasuktas) Ėr.
4. sukant perleisti, pervaryti: Pérsukti per mašiną NdŽ.
5. refl. pereiti sukantis ratu: Persi̇̀suka teip per rankas, kai tokį valsą šoka Upn.
6. pakreipti į kitą pusę, apgręžti: Pérsukti lovą antraip DŽ1. [Dviračio] rankos sekas pérsukt Rod. Atvažiavęs berniokas pársukė arklį ir, petį įrėmęs, apvertė vežimą Skrb.
| refl.: Ji persisùkus (nusigręžusi) sėdi, nešneka Jnšk.
ǁ prk. iškreipti, pakeisti (žodžius, kalbą): Šitų žodžių kitaip nepérsuka Ker. Pasakiau vienaip, ana tujau pársuko kitaip Vkš.
7. sukant sukeisti, perpinti: Pinamieji du siūlai tarp savęs persukami vieną kartą arba du kartu rš.
8. L padaryti kreivą, perkreipti: Vieną sykį parsùko vėtra stogą, antrą sykį – sudegėm Gsč. Būtų neblogai pasiūtas [švarkas], tik rankovės pérsuktos Slm. Sėklos užauga spirališkai susuktose ankštyse, todėl esti nesimetriškos – persuktos rš. Pats kaltas esi, kad žandą pársuko – nereikėjo sušilusiam ant skersvėjo sėdėti Vkš. Va, rankos kokios pérsuktos Dg.
| refl.: Vienoje rankoje jis laikė švarką, antra taisėsi persisukusią petnešą rš. Kelšės tos pérsisukę, persigręžę Lp. Diržas pérsisukęs, pastaisyk Pv. Eina, tas kvartukas parsisùkęs – vinks, vinks Mžš. Žalios lentos saulėkaitė[je] pàrsisuks Up.
| [Marti] miną nudrėbusi, pársisukusi iš pasiutimo Krš.
9. ilgai sukant, gaminant sugadinti: Jeigu pársuki, kastinis paliekta kaip į vandenį End.
10. refl. šnek. perkarti, perdžiūti: Pársisukę, parkliokę kaip gončai Krš. Nugaišo persisukęs šuo rš.
^ Persisukęs kaip Grįžalo ratai Pšl.
◊ gálvą pérsukti pervargti galvojant: Ji gali besimokydama gálvą pérsukt Rmš.
snùkį pérsukti reikšti nepasitenkinimą: Kogi jau pérsukei snùkį?! Sdk.
prasùkti, pràsuka, -o (pràsukė) NdŽ
1. intr. J, Trs einant, važiuojant pro ką pasisukti į šalį, išsilenkti: Prasuk pro šalį; kiteip neišvažiuosi Ėr. Jei traktorius galėjo antvažiuoti, gal prasùkti nebuvo vietos Eig. Paėmė tas vaikas iš to tėvo vadeles ir prasùko pro tą [ant kelio gulintį] vilką LB171. Sudavė kumelei, kad prasùkt Ad. Ne koja pro koją greit pràsuka KlvrŽ. Debesỹs pràsukė, nebelis Ėr.
neprasukamai
neprasuktinai
| refl. Kli, Ėr: Vos prasisukáu pro purvyną neįvirtęs Šts. Galėjo prasisùkt, ale užkliuvo Jrb. Ta audra čia pro šalį prasisùkos Akm.
ǁ refl. prasilenkti: Ė kurgi prasisuksi̇̀ – tokia ledinyčia Sdk.
ǁ refl. padaryti vingį, lankstą (apie upę, kelią): Veiža (upelis) pro girės kampą prasi̇̀suka Pgg.
ǁ refl. prk. išvengti: Judas prasisuko nuog to apgavimo I. Aš teip ir prasi̇̀sukiau nuo [caro] armijos Strn.
2. refl. šokant ratu pralėkti pro šalį: Ir nešoko Elzė, šypsojosi prasisukančioms poroms, o kartais į Stanislovą akimis dėbt J.Balt.
3. tr. pakreipti į šoną, kad praeitų pro šalį: Bėgšlį arklį lengviau y[ra] prasùkti kelė[je] kaip kokį slinkį Žeml.
4. tr. kurį laiką pralaikyti judantį ratu: Kaip išgys karves vaikai, tai pràsuka ant vieno daikto Nč.
5. refl. nusigręžti: Ana prasi̇̀sukė, anas iš kišeniaus padėjo an torielkos (ps.) Ml.
6. refl. pakrypti į šoną: Akies vydis prasisùko, išsprūdo iš vietos Ggr. Prasisùko akis, ir šavau pro šalį Dr.
7. tr. pragręžti: Prasùk skylę grąžtu Zt.
^ Koks ten rūsys – kaip su kulne pràsuktas (mažas) Lkv.
8. tr. truputį atsukti: Kraną prasùko, įleido alaus Krš. Tus saladynus supilk tujau į kubilą; kaip sūpili, prasukái tą varpstę LKT67(Trš). Neprasùk, išbėgs visi dikalonai Krš.
9. tr. kiek pasukus įjungti: Prasukáu tik [radiją] – ka užkrokė! Krš.
| refl. tr.: Prasi̇̀suku radiją, kaip nubosta vienai Rdn.
ǁ sukant įjungti: Prasùk dabar Vilnių Slm.
10. tr. Ėr, Žl, Ml kiek prapjauti (dalgiu): Prasùk dobilų kiaulėm Srv. Prasùk pievakraščio vakarui Dglš.
ǁ įstengti papjauti (dalgiu): Debesiu pakilo vešli žolė, pritvinko dalgiu neprasukamos lankos ir sodrios ganyklos J.Balt.
11. tr. Švnč prapjauti (sukama mašina): Eisium prasùkt kapotės Brb. Prasùkit jūs tos siečkos nor karvei Lp.
12. tr. Vn, Rdn, Kvr, Ktk pramalti: Kruopų su girnoms liuob prasùkti Šv. Truputį prasuksit košei grikių Lp. Skubinai turi prasùkti miltų Krš. Po saujikę pràsukam veršiukui, i gerai Vdk.
| refl. tr.: Tums girnums žmonys prasisùkdavo miltų Grd. Būt gerai miežių košei prasisùkt Ds. Savim prasisùksys liuob [miltų], i būs gerai DūnŽ.
13. tr. pamaišyti: Nepilk su taukais – prasùk, kad būt visiem pavienodai Č.
ǁ įstengti pamaišyti: Ir indėjo vieną ausį į barščius; barščiai buvo neprasukami (labai riebūs) LMD(Pn). Kopūstai neprasukami Pš.
14. tr. Žeml maišant, plakant kiek pagaminti: Prasùkov kastinio Brs. Pusryčiui ar košės žirnienės prasùk, ar ką Srv. Šnapšės prasuksu ir apsimokėsu skolas Šts.
| refl. tr.: Prasisùkti sviesto šventėms Šts. Prasisùkos kastinio iš smetono Šts.
| Jie ten prasisuka [krūminės], i gerai Erž.
15. tr. vejant kiek pagaminti: Virvių, pančių prasùkti NdŽ.
16. tr. per smarkiai sukant, žiedžiant sugadinti: Artelė[je] su elektra suka, bijo prasùkti – nėra puodai lengvi kaip seniau Krš.
◊ nósį prasùkti
1. praeiti pro šalį: Ar tu pro mūsų gyvolius nosies neprasuki? Užkliuvo tau… Žem. Tas muno senis pro užkandinę nósę negalia prasùkti Krš.
2. pasišalinti, išeiti: Kad neišsitenki, tokia ponia, gali nosį prasukti Žem.
prisùkti, pri̇̀suka, -o (pri̇̀sukė)
1. tr. N, K, Amb, LL195, Rtr, VĮ sukant pritvirtinti, priveržti: Prisùkti sraigtą stipriau NdŽ. Gerai prisuk pačiūžas, tai ir pačiauši Km. Dar kabliuką prisùk, tai ir ganės Pc. [Kanklių] ištemptos stygos prisukamos medžių kuoleliais LTII104(Sab).
| refl. tr.: Prisisùk pačiūžas DŽ1.
ǁ Ds, Ėr apsukant kuo pririšti: Arklys buvo labai pri̇̀suktas prie stulpo Dglš. Padas buvo visai nukritęs, tai su viela prisukaũ Jrb.
| prk.: Ir muni liga buvo prisùkusi pri lovos KlvrŽ.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė in dviratį dračiuku kašeliūtę i nuvažiav[o] miškan Klt.
2. tr. NdŽ, Pc, Vkš sukant padaryti, kad veiktų: Ažmiršau prisùkt laikrodį, ir sustojo Ktk. Čia pat tupėjo prisukama beždžionėlė, kuri moka juokingai verstis kūliu V.Bub.
^ Kalba ir kalba kaip pri̇̀suktas Krs. Ji žinojo – už ketvirčio valandos jis knarks kaip prisuktas J.Avyž.
3. tr. Vkš, Alv sukant sumažinti degimą: Rapolas ir lempą prisuko, kad mažiau muštų į akis, kai miegam J.Balt. Uždek lempą ir prisùk – žibalas brangus Šts. Ugnį (dujas) prisukaũ – iš palengva verda Jrb.
4. tr. sukant prisemti (iš šulinio): Prisùk gyvuliam vandenio Vrn.
5. tr. pripjauti (dalgiu): Tiesiog dalge pri̇̀sukei rūgštėlių Vžns.
6. tr. NdŽ, Ėr, Pb vejant, sukant pridaryti, prigaminti: Jis prisùko kebeklį virvučių, špūlę siūlų J. Žinai, kiek reikia prisùkt pančių iš nuobraukų! Skp. Pri̇̀sukiau kapą kūlaraišų linam Sv.
| refl. tr.: Kūlaraišių namie prisisuksiu Švnč. Prisisùk vytelių, reiks stogą dengt Ėr. Pakol mergaitės pusrytį išvirs, ta turi prisisùkti ryšių Kl. Tvirtų siūlų prisisukdavo iš elnių gyslų rš. Prispjoviau karklų ir prisukiau vytelių tvorai užtvert Kpč.
ǁ apsukant, surišant pridaryti: Naktį kūlelių pri̇̀suku, o dieną išdengiu Alv.
ǁ Grnk, Nmč, Dbč, Aps, Vkš privynioti siūlų (į šeivas), pritrinti: Šeivą pri̇̀suka siūlų Grv. Pri̇̀suki šeivą an kalvarato Rš. Moteris ausdavo, anas prisùkdavo šeivų Ob.
| refl. tr.: Tik prisi̇̀sukiau šeivų – ir aust! Vlk.
ǁ privynioti metmenų ant mestuvų, apmesti: Ka aš greitai prisùkdavau – rankos papratusios buvo Rs.
ǁ priverpti: Per žiemą [rateliu] prisùk tu [didelei šeimai]! Dg.
7. refl. tr. prisidaryti (ppr. švilpynių) iš atkepusio luobo: Prisisùkti švirkšlių Lp.
8. tr. NdŽ plakant, maišant prigaminti: Kamarėlėje sviesto palivonas prisuktas Vaižg. Va, močia sviesto prisùks – galėsi tepėt Slm.
| refl. tr. DŽ1: Ir sviesto prisi̇̀sukam sočiai Krs.
9. tr. maišant prispausti, prisunkti: Raudonųjų [serbentų] soko pri̇̀sukė Klt. Buvom prisùkę gal tris pudus medaus Nč. Kiek čia tų bičių – po viedrą medaus pri̇̀suku Vp.
| Mun kokią dešimtį butelkų prisùk [degtinės] Všv.
10. tr. sukant daug prismulkinti: Gyvuliam prisùkt šiečkos! Lp.
11. tr. primalti: Prisukaũ daugybę miltų Zp. Mėsos yr, va, tik prisùks, prisùks katlietam Klt. Pri̇̀sukta bliūdas kai kraujo spalgenų Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė diedas miltų Rūd.
12. tr. prikimšti, prigrūsti, primurdyti: Su lopetkočiu liuob plėš, pūs maiše miltus, ir teip prisuktą maišą vos nu žemės beatkelsi Šts.
13. tr. atsukti, atgręžti: Jis man buvo nugarą prisùkęs, prikreipęs KII378. Vilkas uodigą brukš ir prysuko PP57. Stova nugarą prysùkęs Šv.
14. tr. Ggr sukant į kurią pusę priartinti: Aš pri̇̀suku arklius pri to mūro Kv. To dvaro kumetis pasitikęs poną ant to tilto, prisukęs vežimą prie pono ir numetęs nuo tilto Sln.
| prk.: Reik ir laisvamanius pri maldos prisukti Šts.
ǁ šokant ratu, priartinti, privesti: Ir, prisukęs Elzę, pastatė ją prieš pat Stanislovą J.Balt.
| refl.: Aštuntoji Laumė prisisuka prie antrosios Vd.
15. refl. NdŽ pakankamai ilgai suktis ratu.
16. intr. einant, vykstant priartėti prie ko: Laputynas nėra labai pratęs irstytis valtimi, bet prie kranto prisuka neblogai rš. Kur jau ans prisuka, ta jau viską į nieką suvaro Vvr. Vežiau per tiltą, nė just nejutau, kaip prie pakraščio aš prisukau LTR(Sln).
ǁ refl. N pasirodyti, atvykti.
17. tr. Šd atpūsti, atvaryti, prinešti: Vėjas prisùks lietaus, prisùktie gali Azr. Vėjas sukė sukė ir pri̇̀sukė lietaus Arm. Vėjas prisùko lapų pilnus kampus Kn. Prineša [sniego], ė terpu trobų pri̇̀suka oršiau Švnč. Pusėn tvorų sniego pri̇̀sukta Švnč.
18. padėti gauti, parūpinti, rekomenduoti: Prašo par ašaras [seserį] prisùktienai darbą Vilniuj Lel. I mun prysùk tokius batus Bt. Prašyk, mažu ir tave prisùks kam nors per mergą Alk. Jonas Petrą man pri̇̀sukė Gmž. Rebeka Jokūbui Dievo nužadėtąją žegnonę su klasta prisuko Ns1832,7.
ǁ NdŽ, Šts, Vkš, Trk, Lkv, Ėr, Ut, Lš pripiršti: Norėtum, ir aš tau paną prisùkčia Gs. Pabūk ilgiau, prisùksma tau mergikę Krš. Galėtum jau, dėde, ir man prisùkt kokį bernioką Užp.
| refl. tr.: Laikas ir tau būtų kokią užkurinę prisisùkt Sml. Prisisùko sau kavalierių Šts.
19. prisigretinti, prisitaikyti, prilįsti: Pieno nė lašo nebliko: vaikai būs prisisùkę ir išgėrę Vkš. Prisisùko pry valgyklos, pirko paplavas, nusišėrė ar penkias kiaules Erž. Labai gudras: prisisùko bemokslis prie tokios puikios vietos Žvr. Kai prisisuksiù prie valdiško darbo, bus pinigų Sdk. Pagaliau sugalvojo, kad reikia prisisukti pas tą žmogų už berną SI242. Jos priaugęsis sūnus naktyje prie tos žąsies prisisukęs ir ją visą sudrožęs BsV18.
ǁ prikibti: Dar prisi̇̀sukė kita liga Dv.
20. prisigerinti, prisimeilinti, įsiteikti: Mokėk tik prisisùkt prie jo – nepražūsi Ds. Jonis nedurnas vaikis – pri tokios bagotos našlės prisisùko Vkš.
21. tr. faktais įrodyti: Prisùko dėlto advokatai Šts.
ǁ primeluoti: Aa! Sužinoti, ką tas veidmainys ir melagis mano vardu prisukė policijai Vaižg.
22. tr. priversti: Prisùkom ir aną porą stikliukų išgerti Brs.
23. tr., intr. impers. P.Aviž, Pjv, Vs, Lš, Mrc, Arm išaugti skauduliui; pritvinkti: Pasvėriau pašiną, ir paskui pri̇̀sukė Vlk. Pri̇̀sukė votį kap kepurę Vrnv. Tuoj jau šitą votį prisùks, tada galėsi pjaut Dg. Da nedurk skaudulį, ba pri̇̀sukta visai mažai Alk. Da neprisuktà ta votis buvo, da negatava (negalima pjauti) Plv.
24. tr. šnek. sukčiaujant įgyti: Pinigų pri̇̀suka ir geria Rmš. Pas senėtą yra gana prisuktų pinigų BsPIII148(Brt).
| refl.: Ko čia svetimo gero gailėt: prisi̇̀sukei – turėsi Ds.
25. tr. šnek. daug privalgyti: Bepigu tokiam žmogui gyvent: pri̇̀suk[ė] sausos duonos, i sveika Klt.
26. tr. pričiupti, sugriebti, pasigauti: Ans teip norėjo muni prisùkti kame norintais Trk.
27. įtaisyti (kūdikį): Bėda, pri̇̀sukė [bernas] mergai vaiką Ant.
◊ gálvą prisùkti NdŽ
1. Rmš ilgai neduoti ramybės, privarginti: Ar dar negana prisuka galvas mūsų vaikams visokiais niekais? J.Balč. Kiek jai pri̇̀suka gálvą šitie vaikai! Klt.
2. ilgai svarstyti, įtemptai galvoti: Teko daug privargti ir prisukti galvos J.Balč.

ùžpakalį prisùkti nebenorėti bendrauti, nekreipti dėmesio, nusisukti: Šitai prieteliai muno užpakalį mun prisuka P.

×razsùkti, ràzsuka, ràzsukė (hibr.) tr. sukant ištiesinti: Nauja padkava arklio, tai paėmė ir ràzsukė Aps.
susùkti, sùsuka, -o (sùsukė)
1. tr. NdŽ visus įsukti, sukant įtvirtinti: Susùkti sraigtus, varžtus DŽ1.
2. tr. kuo įsukamu sutvirtinti, suveržti: Susùkti ką sraigtu NdŽ. Susùk ragutes Aln.
3. tr. LKT293(Kpr), Šmn, Krp, Knt apsukant, apvyniojant sutvirtinti, surišti: Bruzguliais susukti Q301. Pastvers [kiaulę], pagriovė, sukavylu snukį sùsukė i pjauna Dglš. Žiemą kojas apvynioja autais, virvelėm sùsuka ir nešioja Antr. Susukáu klumpius su drote, juo nesproginės Šts. Ekėčios būdavo iš medžio, vyčiums susukti̇̀ stori virbalai Grz. Susuktà [baslių] tvora LKAI63(Lž). Su grįžčia sùsuki ir išpurtai tas varpas [iš kūlio] Pš. Sùsuka į grįžtę po dešimt saujų Bsg. Sùsukam, suveržiam, kad neišbyrėt šiaudai [iš kūlių] Ps. Kap sùsukta kojos, ne tep jai (avelei) smagu Pls. Susuko stipriai jiems į užpakalį rankas rš.
ǁ surišant padaryti: Si̇̀sukiau (susukau) kelias šluotas Rod. Si̇̀sukė LKKIX188(Dv). Kai jau švarūs linai, tada sùsuki grįžtes Žg.
4. tr. NdŽ, LTR(Rk), Jnšk, Vgr suvynioti į ką, susupti: Jis tei[p] gerai sùsuka tuos kiaušinius į tą popierą Jrb. Kraitis marškelėn sùsukta Lb. Būt susuktà [mergaitė] – nesikėdotų rankutėm Kt. Mane kailiniuose susùko Dg. Nešioja lėlę kaip vaiką – kojos vystykle sùsuktos Pnd. Sùsuka teboko, įduoda – rūkyk! Vadina vyru Gršl.
| refl. intr., tr.: Turbūt šalta, kad susisukai̇̃ į kailinius Dkš. Susisùkusi į tris skepetas i dar tauškina dantims Krš. Vaiką susisùkus į skarą neša PnmA. Prisirinko anglelių nuo degėsių, nosinelėn susi̇̀sukė ir nusinešė Tvr. Kojas gerai susisùk su dekiu, kad neatšaltum Sml.
5. tr. NdŽ suvynioti į ritinį, suvyti į kamuolį: Mergaitė stovėjo prie mokytojų stalelio, laikydama rankoje dūdele susuktą sąsiuvinį J.Avyž. Blynus plonus daro, sùsuka Dgp. Dvilinką audeklą sudedi ir po tam sùsuki tokian kočėlan Eiš. [Šoferis] atplėšė bilietą nuo ilgos juostos, susuktos į didelę ritę J.Balt. Silkes galima marinuoti susuktas ritinėliais rš. Karnų priplėšia, kamuoliuos sùsuka Ob. Kamuolin sùsukta [karvių] lencūgai Klt.
| refl. intr., tr.: Susisuko tošeles rš. Jau ir medeliai susodinti, tik gaila žiūrėti, kokie nuvytę, lapai balti nuo dulkių, susisukę į dūdeles V.Bub. Kokius penkis rugelius palieka [nepjautus] ir susuka, kad kitąmet gražūs rugeliai būtų – į trūbą susisùkę LKKXIII121(Grv).
ǁ Prng, Ėr, Dov sugumulti, surutulti: Susùko rūbus į mažutį ryšuliuką NdŽ. Atrišau aš savo drabužius, kuriuos buvau susukęs į kezulą, kaip kadaise pamokė motina J.Balt. Pašukas atskirai, pakulas atskirai kuodeliuosna sùsukam Eiš. Gaila šitep susùkt suknelę Dg. Telyčia sukė sukė ir po kojom sùsukė šieną Klt. Sùsuka tešlos kąsnelių ir padeda an slenksčio, tai kurios [kąsnelį] šuva pirmą pagaus, tai toji ištekės (priet.) Pls.
| refl. tr.: Susi̇̀sukiau kailinius i vėl atsiguliau ant kelmelio Vel. Ale jis susisuko tą [levo] skūrą, atnešęs deda an arklio BsPIV195(Brt).
ǁ N, NdŽ, Vkš sukant aplink sudėti (plaukus): Dabar jos (kasos) susuktos ant pakaušio į menką kuodelį J.Avyž. Sùsuka kasą viršugalvy – gražu padabot Klt.
| refl. tr.: [Šarūnė] susisuka plaukus į kuodą, susisega ant pakaušio V.Bub. Vienplaukė, plaukus susisùkus [vainiku] – ta jos kasa ve didelė yra Jrb. Galvelę (kasas ant galvos) susisuka, skepetėlę pastato Skr.
6. tr. sukant, vyniojant padaryti: Susùko iš tošių ąsotėlius NdŽ. Čia, susukęs žilvičio birbynę, iš lakštingalų mokiaus dainų E.Miež. Susuka triūbą lopinio ir ataneša [ugnį iš bažnyčios] Rš. Gavo laišką ir sùsuktą iš ryzų vaiką Krs. [Jonas] atsikėlė, susuko suktinę J.Balt. Susukáu tokį bimbalą, ka vieną dūmą užtraukus galva sukas Slnt. Ar neturi susùkt [parūkyti] Ėr.
| refl. tr. Pn, Dr: [Kerdžius] trūbą susi̇̀suka iš alksnio žievės Žln. Susisùks tokius čiulkius i rūkys Pvn. Ar neturi duok susisùkt! Ėr. Nėr taboko nė tam kartuo susisukti Šts. Kūpt taboko, susisùko popierosą ir blykt rūko Vvr.
ǁ LTR(Auk) lenkiant, riečiant padaryti: Tai ir va! – Andrius susuka špygą ir duria į lubas V.Bub. Aš jam galiu špigą susùkęs po nosia parodyt Rud. Iš minklės supynė pyną ir iš tos pynos susùko krengelį Vkš.
7. tr. LL306, Rtr, Slč, Mrj, Trš suraityti: Susukti (garbanoti), ažuriesti plaukai SD88. Katras vyras turėjo ilgus uostus, anus susùko ir galus aukštyn užraitė Vkš.
| refl. tr., intr.: Man labiausiai patinka, kad tamstos čiuprynų nesusisùkę Rz. Jei verpia [tarp Kalėdų ir Naujųjų metų] – ėriukų vilna bus per daug susisukusi LTR(Srj).
8. tr. suriesti, surangyti: Tik sėsis, kojas susùks po savim i večerioja Str. Ale tas velniukas atbėgo Jonui ties akims ir tupi, akis išvertęs, žiūrėdamas į Joną, uodegą susukęs BsV255. Grąžto susuktàsis galas NdŽ.
| refl. Arm: Dieną šeškai miega guoliuose susisukę į kamuoliukus rš. An kelio guli sussùkę gyvatės Pls. Guli žaltys sasisùkę LKKXIV214(Zt). Kaip šuva ant šieno niekaip negaliu susisùkt Šk. Jei siurbėlės susisukusios guli – bus vėjo (priet.) MTtV17(Kdn). Viedmos duktė ižlindo in ližės, sùssukė kap katė Dv. Ana (ragana) ižlindo an ližės ir sùssukė grįžtėn kai kamuolin (ps.) Pls. Šuva susisukė grįžtelėn Rod. Važaunyko šaknys susisùkę kaip baronkytės Gdr. O vainikėlį kai pina [šokant], susi̇̀suka visi kaip vainikėlis Ktk. Sraigtu susisùkę ragai NdŽ.
9. tr. SD462, BŽ81, Mšk, Ėr, Gdr, Švnč apsukui lenkiant suvyti: Iž linų susùkt pantį, tai il̃ga nešios Nmč. Aš tėvelį nulenksiu, šilkų juostą susùksiu JD694. Kūralaišą sùsukei, surišei kūlį Aps. Linams rauti ryšių reikėjo susùkti iš šiaudų Kl. Vyteles karklines susùkdavo, ka nelūžtų Škn. Vytis susùkdavo teip kaip krežiams KlvrŽ. Vytį sùsuki, kartį perdedi ir tveri tvorą Vj. Ale su tais žiužiais, žinai: įsineš, a regi, abrūsą tokį, susùks Lc. Su šiaudais susuktai̇̃s pririša Vdn. Beržėlį nukirtai, susukai̇̃ – ir atasajos Rud. Buvo rastos dvi įvijinės apyrankės, susuktos iš žalvarinės vielos rš.
| Yra virvės, amžinos kančios, iž ugnies, iž liepsnų susuktos SPI373.
| refl. tr.: Tėvas pantį susisùkęs ir už durų užsibrukęs (d.) Ktk. Aš susisuksiu beržo rykštelę, eisiu budinsiu valios mergelę (d.) Vrn. Tau reiks susisùkt grįžčių ir surišt va šituos šiaudų kūlius Skrb. Jau rytmetį sueisma pas jaujį i susisùksma ryšius – pasitiesi ir dėsi [linus] End.
ǁ Q653, R177, MŽ235, K, L, Rtr, Eiš, Btrm sujungti, suvyti į vieną dvi ar daugiau gijų, šakų: Keturlinką siūlą susùkti NdŽ. Trisdešimtis siūlų susuktų (posmas) SD242. Par daug sukriai siūlus susukái Vkš. Siūlai sùsukta ir persukta – kilpom sùsukta JnšM. Susukaũ kelius siūlus, išaudžiau [lovatiesę] Žg. Ana (šeiva), lėkdama žemyn, siūlą sùsuka LKT326(Trgn). Siūlas nesùsuktas, možnės išskirt Klt. Ir [padarė] megztą juostą iš sasuktų baltų šilkų BB2Moz39,29.
| refl. tr., intr.: Apsimeti po pirmo, po tam susi̇̀suki tas [raiščių] šakas atskirai Kv. Susisùko siūlas į gurgždules, o virvė į garankštę J. Gręžant skalbinį, neduok skalbiniuo susisukti į garankštį – gausi kuprotą vyrą (juok.) Prk.
| prk.: Jie susisùkę giminės (ir vyrui, ir žmonai tie patys asmenys yra giminės) Snt, Plv.
^ Bobai negalima sakyti, kur išeinu: visą kaimą sukels ant kojų, kad jai liežuvis garankštimis susisuktų! J.Avyž.
ǁ suverpti: Siūlų dabar va susuksiù, broliui ataduosiu Ml. Kiek jau aš [siūlų] sùsukiau! Lp.
10. tr. J.Jabl, NdŽ, LTR(Skd) sukrauti (lizdą, gūžtą): Skregždė sùsukė gūžtą pastogė[je] Brž. Nereikia duot susùkt varnom gūžtos Sdk. Nukirptų plaukų negalima mesti laukan, bo žvirbliai iš jų lizdą susuks – protą sumaišys LTR(Rs). Įtūpė žvirblis girio[je] ant krūmelio. – O kam susukai ne vieto[je] lizdelį? JV1001. Susuk gurbą, susuk gurbą, susuk gurbą, pelėda LTR(Krtn).
| refl. tr. BŽ44, LTR(Klvr), Vdk: Varnos kamine lizdus susi̇̀sukė Rgv. Paukščiai pera, gandras lizą tura susisùkęs, jeigu niekas nenugrovė Vg. Paukščiukas lizdelį susisùkęs dilgės[e] Ktk. Gulbė susisukė iš žolės gūžtą MPs.
^ Širdy tarytum kirminas gūžtą susisuko ir graužia rš.
ǁ suvartoti lizdui sukti: Cyrulis čiurkščio[ja] – kuodelius susùks į lizdą, kad nesuverpsite J.
11. tr. NdŽ, Krtn, Trš, Als, Brs, Jdr, Mšk, Paį, Sv, Antz plakant, maišant pagaminti: Pyragai iškepti, kastinis susuktas Žem. Kad susukáu, toks kietas buvo sviestas LKT106(Krž). Kaip aš susùksu iš parūgų sviestą? Šts. Neikaip nepriveikiu sviesto susùkt Skp. Aš išeisuot ravėti, a susùksyt (tu susuksi) sviestą? Pj. Lig atanešė, iš pieno sviestą sùsukė Km. I silkių sviestą susùkdavom, skaniai būdavo Vgr.
^ Iš gražumo sviesto nesusuksi LTR(Brž). Neklausysi, tai gausi beržinės košės su susuktu pienu Vrn.
| refl. tr., intr. Š, Dbk, Trgn: Ilgai nesusi̇̀suka sviestas Sb. Susi̇̀sukiau sviesto kruopelę Jnšk. Talkai reiks kelis sukimus sviesto susisùkti Up. Čia nebedaug [sviesto], susisuksmà rytoj šviežio Kp. Daba jau nieko nebsusi̇̀suku [sviesto] Trk. Kastinis su pasukoms, su viskuom susi̇̀suka Kv.
ǁ sukant, maišant ištrinti: [Margariną ir kiaušinius tortui] reikia susùkt prie pečiaus Sk.
12. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Grūdų nedaug nuvežiau, vėjas, matyt, bus geras, ir nepamatysit, kaip susuksit rš. Seniau reikėdavo puspūrę par rytą susùkt Bsg. Sùsukta uogos par mašinką: nei skūrelės, nei grūdelio Klt. Susuksmà taukus [malamąja mašinėle] Skp.
| refl. tr.: Susisukái kruopų saują, išsisijoji i srebi Vn. Girnos būdavo, tai su rankom susi̇̀suki ir turi kruopų Slv.
ǁ sukapoti: Einam, susùkim žolę! Lp.
13. tr. šnek. suvalgyti, sukramtyti: Plutą sùsukė, ir gerai – nelaukia, kad vis gardžiai Ktk.
14. tr. Pg, Lb, Dg, Pns, Kb, Yl sukreivinti, iškraipyti: Rankos sukraipytos, sùsuktos Klt. Mane liga susùko Dkš. Nebėr iš jo žmogaus: visas ramato sùsuktas, sutrauktas Ds. Susùko rankas i kojas, i veidą Krž. Susukti̇̀ jau pirštai, dar̃ jau nieko nepadarai Kls. Pirštų nariukai sùsukta nuo darbo Aln. Ana guli susuktà Dgp. Terpukalėdžiais nemožna verpt ir virvių sukt, ba keltuvių (keltuvų) bus kojos susuktos LTIII459(Tvr). Parvažiuo[ja] ryto metą, dviratis būs sùsuktas, tekiniai būs sulankstyti Krtn. Vėjas paskėlė, sùsukė, nulaužė tą žilvitį BM10(Skp).
^ Kad ją kruvinoji susuktų! rš. Ka tau rankas kojas susuktų̃! Pv. Kad tau sprandą susùks J. Kad jį susùkt krūvon – tep apširdau! Pls. Kad tave susuktų į brantus! LTsV875.
| refl.: Pati strėnoms susisukusioms buvo Šts. Medis susisukęs R403, MŽ543. O tas buvęs skauduliais apaugęs, nosė susisùkusi Yl. Kelmas toks susisùkęs, išsikerojęs Ėr. Stovi susisùkęs tas lieptelis Krkn. Rankovės susisùkusios, susivijusios – tai dabar apsivilko! Jrb. Mezgimas bus instrižas, susisùkęs – nesukti siūlai Klt.
| Štai susisùkęs (išsivingiavęs) upelis Vad.
ǁ End, Klt paralyžiuoti: Sùsukė žmogų Aps. Kojos sùsuktos suvis Dglš. Į ką šauksys sùsuktas, jei būsi vienas kap pirštas Rdn. Ir buvo susukta, ir negalėjo pati save niekaip pritiest Ch1Luk13,11.
15. tr. suraukti, perkreipti: Kam rūstą (sùsuktą) veidą rodyti KII163. Žiūrėk, kaip tas kalakutelis iš tevęs juokas, nosę susùkęs Vkš. Zūbus susukęs kaip koks vypla Prk.
| refl.: Jo veidas pajuodo ir susisuko V.Kudir. Žandai susi̇̀sukė, nieko neliko, tik skūrelės Žml.
ǁ refl. Krtv susiraukti, reiškiant nepasitenkinimą, supykti: Susisùkęs visumet ans, ir žodį bijok anam pasakyti Vvr. Negalėjęs pri anos prieiti: nu pat ryto vis tokia susisùkusi Pp. Vaikščiok susisùkęs kaip ožys koks Šv. Ko susisukai̇̃ dabar? Vv. Žmogus vis susisùkęs, vis ko trūkęs, vis nepatenkintas Krš. Numiškiai svečių nemylėjo, iš tai gėdai susisukę par petį veizėjo LTR(Plng).
16. refl. NdŽ, Jdr, Trk, Gd, Vdk, Ėr, Vl, Alk, Lš labai sulysti; susitraukti, sunykti, suvargti: Nuo visokių ligų viškum susi̇̀sukė žmogus Krs. Susisùkus boba, serga suvis Dglš. Sudžiūvusi kaip tik kempė, susisùkusi Krš. Kokia spyna buvo, ir tebėr tokia pat susisùkus Snt. Visiškai boba susisùkus, tik graban gult Dbk. Turėk proto! Jau taip susisùkęs, o dar geri! Dj. Jėgi kokia baisi nuo gėrimo likus: susraukšlėjus, susisùkus Slk. Susi̇̀sukau i aš po nelabojo! End. Vyras kap aržuolas b[uv]o, o tik susisùko, i nėr LKT200(Plv). Ana kap virvė susisùkę LD382(Zt).
^ Šitas mūs arklys susisùkęs, sunykęs lyg į virves įrištas Kt. Kas švento Jurgio dienoj su arkliais dirba, tai tas niekados neturės gerų arklių, vis bus kūdi, tokie kaip karstai susisukę LTR(Kp). Tas jau susisukęs kaip naginė LTR(Pnd). Valkiojas susisùkęs kai be žarnų Sdk. Motka toj susisùkus kap krūkutis Lp. Susisùkęs kaip Serapino pakanktė Vkš. Susisùkęs kaip Benio blauzda Vkš. Susisùkęs, susimetęs kaip grabo negelys Pgg. Susisukęs kaip melnyčios sparnas LTR(Grk). Susisukę kaip Grižo ratai LTsV367(Srd).
ǁ pasidaryti menkam, užskursti: Styro medelis užskurdęs ir susisukęs P.Cvir. Agurkai sodne susisùkę, nieko nė[ra] Sk.
17. tr. sudraikyti, sutaršyti, suvelti: Ant pievos tai mat vėjas sùsuka [linus], o ant rugienų nesùsuka: susilaiko, neduoda pasikelt Sml. Buvau išnešus an oro [pomidorų daigus] – vėjas sùsukė Žln. Skubėkiam verpti: parlėks vyturys, susùks mūso kuodelius Vn.
^ Susuktas kaip pakulų kuodelis LTR(Grk).
| refl.: Rugiai nuo lietaus susisùkę NdŽ. Po ąžuolu būna javai derlingi, susisukę, o šermukšnis ir kiti medžiai tik dirvą smelka Dr. Jei linai bus pasėti pavasarį, kada ant dangaus matos debesėlių verpetai, tada linai bus susisukę, išgulę LTR(Imb). Susisùko siūlai, susmaišė Btrm. Vakar ribokai susisukusią matnią ištraukė, tai nei vienos žuvies nepagavo Kpč. Žarnos susi̇̀sukė, operavo Ukm.
^ Susisùkę kaip Mikės viduriai Tl, Kv.
18. refl. susipainioti: Susisuko kojos, t. y. susimizgo J. Čia prie virvės branktelio nėra, da susisùks karvė Skdt. Sukę susisùkę karvės! Klt.
19. tr. aplink smarkiai sukant atimti pusiausvyrą: Viesulas gali susùkt žmogų Aps. Sùsukė vėjas diedą i pargriovė Dglš. Susùko toks vė[ja]s i nūnešė tą vaiką Gd.
| prk.: Bijau karaliaus meilės kaip poeto. Ateina jis kaip vėtra. Viesulan pagauna. Susuka ir apsvaigina B.Sruog.
20. tr. genant nukamuoti, užvaryti: Jauną arklį greičiau sùsuki kap seną Lp.
21. tr. impers. apsvaiginti: Nuo gailių galvą sùsuka PnmŽ.
ǁ refl. apsvaigti: Vaike, nesisuk į vieną pusę tei[p] ilgai: susisùks galva, parvirsi Jrb. Susi̇̀sukė galva, ir nuvirto purvynan Ds.
22. tr. Rtr pakreipti į kurią nors pusę, pasukti: Arkliai jau susukti̇̀ į Kuršėnus važiuoti Krš. Kuršinės pavažos yra susukti geresnės, neužkerta Šts. Tujaus vairą susukáu į viršų Plng. Jis susuko vežimą skersai kelio …, o pats pasislėpė po tilto BsPII38(Tl). Akis į kertes susukti mokėjo vaikiai špitokliai Šts.
| Parkietė iš dangaus pietų vėją ir savo galybe susuko vėją iš vakarų brš.
| prk.: Susùko (suvertė) kalčią an bobų Pvn. Už liežuvį anai Dievas susùko (atlygino) – dukterie nebgerai Krš. Susukai ant manęs visas audras brš.
| refl.: Visa močia: i kojos vidun susisùkę, kai eina Klt.
23. tr. sugrąžinti einantį: Tos telyčios nevaliojau susùkt – da giliau įsibrido į avižas Rs.
| refl. tr.: Kurmanas susi̇̀sukė arklius i nudūmė atgal Prng.
24. intr. M einant, vykstant pakrypti į kurią nors pusę, pasukti: [Ragutis] susuko į sodžių pasikalbėti su senais pažįstamais LzP. Nusileido pakalnėn ir, pervažiavę per tiltą, susuko kairėn Pč. Reik susukt taku, tiesiai per rugius Nmn.
| refl.: Cinokas susisuko į klėtį, priėjęs pabarškino į duris Žem.
ǁ refl. IM1860,53, NdŽ, Sd, Klk, Plt, Eig, Varn, Krž, Pbr, Klt, Dsn pasukti atgal, apsigręžti, apsisukti: Buvo jau vakaras, ana susisùkusi eita numie Krtn. Susisùko i parmovė numo Rdn. Inejau pirkion, susisukiau i vė atgal Prng. Kad ejo numo susisùkusi! Krš. Ponas nusigando, susisuko ir atgalio jot LTsIV203. Ta greitoji susisùko i greit nuvažiavo Jrb. Traktorius netura vietos kame susisùkti End.
| Tuoj vėjas ir susisuko į antrą pusę LMD(Sln).
ǁ refl. atsisukti, atsigręžti: Įbėgo Marikė, tėvas ant jos susisuko: – Parodyk pirkinius, kur su Joškiumi mainėte Žem.
25. intr. Lkm, Klt, Ml, Vj, Aps, Trk nuvykti ten ir atgal; suvaikščioti, suvažinėti: Vakar dukart miškan sùsukiau Ut. Du kartu par naktį automobilis susuka par sodą Šts.
26. skubiai atlikti, apsidirbti: Kaip greitai susisùkom, o maniau, ka lig vakaro dirbsma Rdn. Numie greit susi̇̀suku ir išleku į grybas Vkš. Ana kai nori, tai gali i greičiau susisùkt Ml. Apdirbama vietelė, bet reik susisukti par darbylaikį Šts. Gaspadinė mūso y[ra] susisukanti̇̀ (apsukri) Šts. Susisùk, kad geras, su seniu! Ktk.
ǁ būti greit sutvarkytam, atliktam: Berneli tu mano, kap griebė jie, tai tik susisùko tie miežiai, i nėr (greit nupjovė)! Plv.
27. tr. Plng, Užv suvaryti, suginti į vieną vietą (gyvulius): Kokia jų ganiava: suvaro, sùsuka gyvulius, ir prastovi tep perdien kap in turgo Arm. Piemuo susuka karves pri upės, o ganyti nenora Šts. Turi karves susùkęs viduj lauko, kur žolės nėr, vien juodos pėdos – tai jo ganymas! Ml. Kam susukái gyvolius į toros kertę? Plt.
| refl.: Kai strokas, tai avelės žž an vietos susisùks i stovi Pb.
28. tr. sukant ratu sukaupti, sutraukti į vieną vietą: Grūdus siautant su rėčiais, reik mokėti susukti į verpetą šlamštus Šts. Sùsukė verpetas šieną ir nunešė miškan Ktk. Jūroje vėtros susuka vilnis, ir jos kalnais kalnais ritinas užlieti slesną pakraštį Vaižg.
| refl.: Berant lengviejai grūdai į vidurį susisuka Ggr.
ǁ sutraukti, sustumti į vieną vietą (šieną): Didelę pakūgę susùkom, didelį ir kupstį sukriausim Vkš.
| Susùkti pradalgę NdŽ.
29. tr. sukant surinkti reikiamus skaitmenis (telefonu): Žmona kažkam susuko telefono numerį rš. Ponas Zaranka susuko telefoną (telefono numerį), prisižadino poną Straižį rš.
30. refl. Kp sukantis pakilti, atsirasti: Viesulas tik susi̇̀sukė ant vieškelio, teip dulkių debesis ir nuslinko pavėjui Skrb. Susisuko šiaurus vėjas ir nupūtė vainikelį LMD.
31. refl. pradėti, imti ką daryti: Šalininkai susisuko pasakoti, kad aš buvęs girtas Šts.
32. refl. susidaryti, įsimesti (ligai): Gal smagenų uždegimas susisukti Žem. Man kartais po krūtine susisuka mažas dusulėlis rš.
33. tr. šnek. suriesti, susarginti: Jį ne laiku ligos susùko Grl.
^ Vel[nia]s čia tave ir susùko nečėsu! Lk.
34. tr. impers. užaugti skauduliui, ištvinkti: Palauk! Kai kyla skaudulys, tai ne tep greit sùsuka – reik pakęst Alk. Peraugą iki susùks, tai dar paleliuosi Gs. Sùsukė votį in pačios kaktos Vrnv.
35. tr. impers. Lnkv, Skrb, Vžns, Vkš paleisti (vidurius): Užėdžiau žalių žirnių, i susùko vidurius Krt. Sùsukė pilvą Ds.
36. tr. Brs, Upt, Pl, Ml, Šn neatiduoti kiek priklauso, nusukti: Tai buvo susukti mano pusantro rublio! Žem. Jug aš amžėj savo nieko pikto nedariau, nė vienam nė skatiko nesusukau M.Valanč. Sùsukė jo pinigus, tik anas nesupranta Klt. Uždarbę susùko meistruo Šts. Ana sùsukė man kelius rublius Aln. Ir pieną sùsuka, ir darbadienius susùko, neapskaitė Rdš. Ar nesusukai kam užmokesnį? Jzm.
ǁ Btrm apgauti: Ar tu mane pašidyt norėjai, ar susùkt? Švnč.
37. tr., intr. gudraujant, painiojant ką padaryti: Kokią klastą išmislyti, susùkti KII32. Karą susùkti, sukurstyti KI80. Jau ka sumeluos, susùks! Pv. Sùsukė sùsukė aktą, ir mokėk baudą! Drsk. Susùko jam tą sutartį, ir jis liko be turto ir be ūkio Grl. Priežastį [nužudyti] iš bile ko susukdavo brš. Vokytis viseip teisybę susuka prš. Mūsų žodžius susuks arba negerai apvers rš.
^ Susuko kai Magdei vaiką LTR(Grk).
38. refl. įvykti kam numatytam, norimam: Kap važiuoja ažsirašyt jaunieji, tai jos draugės girnas suka, kad veselė susisuktų Ml.
39. tr. palenkti į savo pusę, paveikti: Ta boba jį ir sùsukė: atlėkė ir ėmė įkalbinėt Rz. Sùsukė (prisiviliojo) berną i ištekėjo Ps.
ǁ supiršti: Susuksiù, pamatysi, ir tave su kuo nors Dgl. Sùsukė, surodijo tėvai i apženijo Klt.
◊ dūšià susisùko; MŽ, N pasidarė bloga, vimdo.
dū̃šią sùsuka (susùko); R359, MŽ480, N darosi bloga, vimdo: Sasuko dūšią B.
galvà susisùko (susi̇̀sukė Ck, Grv, Skdt, Ps) Als, Šts, Žeml, Lnkv susipainiojo, apkvaišo, nebesiorientuoja: Paklydau, kaži kai galvà susisùko LKT163(Rs). Susi̇̀sukė galvà, neišeinu kelian Adm. Čia ir galvà gali susisùkt, bežiūrint į šituos raštus Prn. Galvà anos yra susisùkusi – veselia an nosies Krš. O jergau, kaip susisukusi yr galva, atminties neturu ant vietos Kv. Susi̇̀sukė galvà kaip kopūstas Ėr. Kad jum galvà susisùkus! (keik.) Kdn.
gálvą susùkti
1. BŽ50, Krš, Jnš, Rm, Ob, Trgn, Ds, Msn, Dv atimti nuovoką, sumaišyti, supainioti: Jis man gálvą sùsukė – nebežinau, ką čia daryt Ėr. Susuko man galvą su tais savo klausimais Sk. Mes daug atsimintum, ale sùsuktos gálvos Stk. Rūpesčių galvà susuktà – ar čia rūpi tos dainos Pkn. Susukta muno galva, nieko nebatminu Trk. Labai gálvas sùsuka tas mokslas Kdn. Kai virvė sùsuktos gálvos [nuo rūpesčių] Žln. Tada Uršulė visai rimtai susirūpino, kad tikrai malūnas bus susukęs Baltaragiui galvą K.Bor.
ǁ sukvailinti: Ai ai, kaip velnias jaunims gálvas sùsuka! Krš.
2. Jnš, Sv, Vlkj suvilioti, patraukti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą Skr. Mergos gudrios, žalčiai – sùsuka vaikiams gálvas kaipmat Krš. Kaip tik pasmaišė tas bernas, ir sùsukė mergai gálvą Dbk.

gálvą susùkti į padurkùs suvilioti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą į padurkùs Skr.
gluzdai̇̃ susisùko sukvailėjo: Jau ma[no] in senystą ir gluzdai susisukė Vlk.
gluzdùs susùkti supainioti: Reikia tep sakyt, tai ir susùksim gluzdùs Pv.
gū̃žtą (li̇̀zdą Vn) susùkti (susisùkti Jnš)
1. įsikurti (šeimai): Savo li̇̀zdą susisùkiat ir gyvenkiat. Kam su seniais maišyties?! Pvn.
2. įsitaisyti, įsigalėti: Karionės ir sumišimai sviete nesustoja vedlug to, kad žmogaus širdy susisuko gūžtą žalčiukas P.Cvir.

į grą̃žtą (į lenciū̃gą, į pi̇̀ntį) susisùkti sulysti: Sudžiūvęs, susisùkęs į grą̃žtą Krš. Susi̇̀sukiau lenciū̃gan Žb. Ligonis, varge, sudžiūvo, susisùko į pi̇̀ntį Klvr.
lui̇̃šį (mū̃zą) susùkti reikšti nepasitenkinimą, susiraukti: Vaikšto luišį susukęs Blnk. Biškį kas anam nepatinka, tujau ir sùsuka mū̃zą Vvr.
nósį susùkti (susisùkti)
1. BŽ107, Bgt, Alk, Kp, Všk, Šts, NmŽ reikšti nepasitenkinimą, užpykti: Ana tuoj sùsuka nósį, supyksta greit Aln. Pareina parsiutusi, nósę susùkusi Krš. Laksto tik, duris tranko, nósį susùkus Mžš. Susùko nósį ir nešneka Mrj. Eina pro šalį nósį susùkusi i galvos nepakelia LKT108(Tt). Eita nosę susùkęs[is], kad negavo pragėrimuo Šts.
2. sukelti pasibjaurėjimą smarve: Kur tu eisi visa mėšlina į būrį – žmonėms nósis susùks Skr.

pakáušius susùkti
1. sukvailinti: Kaip ta degtinelė sùsuka pakáušius! Krš.
2. apsvaigti (prisigėrus): Pakáušius sùsuka, ir rėkia Ėr.

prõtas (rãzumas) susisùko Smn pamišo, sukvailėjo: Šiais laikais i senims prõtas karts susi̇̀sukas – daro kaip kvaišeliai Krš. Jam buvo rãzumas susisùkęs Ėr.
si̇́elą susùkti; N pasidaryti bloga.
smẽgenys susisùko antrai̇̃p susipainiojo, nebesiorientuoja, apkvaišo: Susi̇̀suka smãgenės antrai̇̃p, ką čia beatminsi Žr.
snùkį susùkti reikšti nepasitenkinimą: Gali Bintakienė pamanyti, kad ji vėl snukį susukusi I.Simon. Ji susùkus snùkį i susùkus, nežinai, nė kas, nė ko Jrb. Mažą stukį padėjo, svotas snùkį susùko JV768.
susùks ir atsùks apie labai plepų: Jos gi liežiuvis – susùks ir atsùks! Dkk.
širdi̇̀s susisùko pasidarė bloga: Susisuko širdis nu numinės, ir susivėmiau Šts.
širdį susùkti Slnt supykinti, vimdyti: Vėmalai, fi, ši̇̀rdį mun susùko Krš. Užgavėnių suopynės liuob širdį susuks, ir vemsi po suopynių Šts. Negersu – dar širdį susùks Rdn.
šnervès (šni̇̀pą) susùkti užpykti: Kai mūs vaikai augo, buvo geri, o dabar tik šnervès susùkę Snt. Jau sùsukė šnipą Lp.
uõstą susùkti supykti, įsižeisti: Susuko uostą (dial. ūstą) dėl kopūsto LMD(NmŽ).
vepšlàs (zūbùs) susùkti supykti: Žodelį ne taip, tuojau susuka vepšlas KlK29,53(Krš). Piktas, zūbus susukęs Krš.
užsùkti, ùžsuka, -o (ùžsukė) Rtr, Š, NdŽ; SD430, Sut
1. tr. N, K, M, Amb, VĮ, Mlk sukant pritvirtinti, prisukti: Ans mokėjo varžtą kur reik užsùkti Vvr. Ažùsukiau šriūbą, ir gerai Nmč.
2. tr. N, LL96, Vkš, Gs prisukti, kad veiktų (kokį aparatą): Ažusuku ziegorių SD164. Neažùsukiau laikrodžio, ir sustojo Ktk. Užsuk laikrodį aštuntai rš.
ǁ pasukant įjungti, paleisti: Paskun ùžsukėm radiją, ir kalbėj[o] Drsk.
| prk.: Užsuki savo fantazijos malūnėlį rš.
| refl. tr.: Liūb jau ans užsisùks [radiją] ir klausysias Lk.
ǁ refl. prk. pradėti kalbėti: Kai jau užsisuka, tai mala i mala be jokios parstogės Rs.
3. tr. pasukant išjungti: Tu musi atsukai radę (radiją) – neš šen, užsùkti reik Ms. Su dujom gerai, kolek verda: ùžsuki – i šalta Sdb. Buvo neàžsukta [dujos], kaip šavo virtuvėj! Mlt.
4. tr. kuo prisukamu uždengti, uždaryti: Užsukami̇̀ stikliniai indai labai geri Rm. Ans sau padarė ùžsukamą (iš dviejų sujungiamų dalių, tuščiu viduriu) lazdą Jdr.
| refl.: Kranas gerai neužsisuka, laša ir laša vanduo rš.
5. tr. pasukti aplink ašį: Užsùk raktą, kad neatsirakintum J. Užsùksita tą raktą vienąsyk i čia štai padėsita į tą daiktą Jrb.
6. tr. Lk, Grk, Pc, Jon užrakinti, užsklęsti: Kai išeisi, tai ažusùk kamarėlę Mlt. Palauk, da klėtį ušsuksiu Trs. Užsukáu duris ir raktą su savim pasiėmiau Vkš. Buvau užsùkusi su raktu [duris] LKT44(Lž). Sukynė – durim užsùkt Brb. Kaimynas, suskius, pajuto, svirno dureles užsùko JD894.
| Biškilelį pasėdėk, aš tujau užsùksu (užkišiu) liuktą Lk.
| refl. tr.: Dures su velke užsi̇̀sukė Vrn. Dukterytė kai pajuto, svirno duris užsisuko LTsII230.
7. tr. pasukti, kad susivytų, persisuktų, susukti į grįžtę: Itą karklą àžsukam, gerai àžsukam, ką neraztrūkt Grv.
^ Pamečiau peilį – reikia žusukt velniu[i] barzdą (kuokštelį žolės susukti ir prispausti akmeniu), tai greičiau rasiu (brt.) Nč. Jei ko nerandi, užsuk velniu[i] ausį – rasi Vlk.
ǁ susukant užspausti: Ažùsuku sūrmaišelį, kad geriau tekėt [išrūgos] Klt. Užsùk maišą, kad viščiukai grūdų nekapotų Skr.
8. tr. Lp, Krtv užvynioti: Virvė ažùsukta už kojos, ir supu [lopšį], ir verpiu Str. Žąsims droteles mažytes užsùkdavo an kojos Škn. Kap užsùks karvė lenciūgą an kojų, tai ar išsilaikysi? Dg. Pasaitus eglių karnõs ùžsuka Mrc.
| refl. tr.: Užsisùk ant kaklo ką norints – neik nuoga Jrb.
| Tokią šilkinaitę skepetą buvau užsisùkus (užsigobusi) Jrb.
ǁ vyniojant, rišant uždaryti: Durys pančiu ùžsukta, o langai peržegnota – negaliu inteit LB161. Aš visada užrakinu, drata užùsuku tą šapą (būdą) Slm.
| refl. tr.: Ažsisùk virvele duris, i neišeis vištos Klt.
ǁ Klt apvyniojus užveržti: Suriša bruzguliuką ir ùžsuka kiaulės snukį Ob. Užsuk branktu nosį Dkšt.
^ Ma[no] koserė ratu neažsukamà Dv. Mano gerklė ne suktu užsukta K.Bor.
9. refl. Skrd, VšR, Mlt pririštam aplink einant apsisukti, vyniojantis grandinei, virvei: Už mieto užsisùkęs arklys ir išbuvęs visą naktį neėdęs Nt. Ji (karvė) už tos griūšės užsisùko, užsisùko i stovia Jrb. Pirmai nuejau – karvė sukus ažsisùkus biržynely Smal.
ǁ užsismaugti (pririštam): Avelė užsisùko viena Krn. Dar kiaulė buvo dviejų metų, ir ta užsisùko Gs.
ǁ susinarplioti: Reikia narstyt [siūlus sruogoje] – ažsisùkę Klt.
10. intr., tr. sukant, rišant užsidirbti: Jei su rytu suku kūlelius, tai ùžsuku an dviej litų Alv.
11. tr. suvynioti į ką: Tan milan ažùsuka tuos [kanapių] miltus, kap ažmaišo LKT379(Btrm).
12. tr. užriesti: Tie ūsai juodi, užsukti̇̀ – vyras nė šioks, nė toks Jrb. Teliukas laksto uodegelę ažusùkęs Aps.
^ Meluoja ir galą ùžsuka Nm. Maža kalaitė, užsukta uodegaitė, lot neloja ir vagies neinsileidžia (spyna) TŽV584(Kb).
ǁ Sb įmantriai suraityti: Rašė ir ant galo ùžsukė [parašą] Jnšk.
13. tr. iškreipti iš normalios padėties: Užsuktà koja tai motriškai, nepaeina Grd. Ma[n] bukis (velnias) sprandą užsùko: tep kap medis (suparalyžiuotas) Kb.
ǁ sukant įskaudinti: Mokytojas vienam ausį užsùko, kitam ilgus plaukus užpešė Dkš.
| Jau moja (gal) mėsas ùžsukei (įgnybai), kad [vaikas] tep rėkia Vlk.
14. tr. R331, MŽ443, N atlenkti, atlaužti (gaiduką).
15. tr. nukreipti, nugręžti: Akysna ir nepadabos, ažùsuka galvą Nmč. Ale sykį rado jį po klėčia negyvą, sprandu užsuktu in užpakalį BsPIV141(Brt). Neišauklėtas, vaikščioja rankas už nugaros užsùkęs (susidėjęs) Klvr.
| refl.: Kaliuška užsisuka ir sėdas prie stalo Vaižg. Vuodega (toks žmogus) dėbtelėjo akimis n'ištikinčiai ir užsisuko į šalį V.Piet. Ažsisùkęs te ką padarė, neregė[ja]u Dglš. Ans negalvojo mirti, užsisùko an šono i užgeso Lpl. Ažsisùkus nugara nuo manęs sėdi (pyksta) Klt.
| prk.: Gyveno atsiskyrus, nuo visų užsisukus ir džiūvo taip, smilko visą gyvenimėlį V.Bub. Užsisùkę, užsičiaupę – neprašnekinsi mokytųjų Krš.
ǁ pastatyti pakreipus, kad užstotų: Buvo kambarė[je] spinta užsuktà, kad nebūtų lovos matyti Varn.
16. intr. Šlč vykstant pakeisti kryptį, nusikreipti į kurią pusę: Jis užsùko už kampo DŽ1. Berniukai užsuko per Petkūnų sodžių A.Vien. Užsùko pri Ventos arklių pagirdyti Krš. Ažùsukė arklį [su ratais] ažu daržinės i pastatė Klt. Kai bernas pamatė šitą numirėlį, ažùsukė par arimais, par dirvom Trgn. Tu parvažiuok par tiltą su mėšlo vežimu, arčiau užusùk (privažiuok), tai parodysiu tą mergą Slm. Žùsukė [žaibas] an kito šono ir žemėn nuejo, žmogu[i] neškadijo Pls.
| refl.: Tiesiai nejo, ažsi̇̀sukė paupe Klt. Užsisùko liaušėn (į kairę) LKKXVIII160(Zt). Eikit ir užsisùkit po kairei rankai Dg.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Aplink apeit reikia, žusùkt reikia daugel (didelis lankstas) Dbč. Kokie penki kilometrai reikia užsùkt Gg.
| refl. NdŽ: Po kairei rankai užsi̇̀suka kelelis Jz. Žusisùkus pieva Dbč. Kelios lovos matyti, kitų tik galai kyšo iš užsisukusio urvo S.Čiurl.
ǁ refl. prk. būti skirtingam, kitokiam: Jų šneka jau šiek tiek užsi̇̀suka Plut.
17. tr. sukantis, gręžiantis užeiti į priekį: Tai šitas [senas jautis] užusùks šitą jauną ir užeis vėl vagon Pb.
18. intr. LKT238(Kri), Sml, Kp, Užp, Sug, Ldk, Jz, Alv, Mrj, Kt, Žvr, Nm užeiti, užvažiuoti, apsilankyti: Eidama pro šalį, galėjai užsukti Žg. Artie kelio, tai kai kas ažùsuka Gdr. Tankiai jis pas mus ùžsuka Vrn. Norėjo da ant Panevėžį užsùkt LKKVI282(Jnšk). Užsuka anie į tokį mažą miestelį LTR(Slnt). Nebijodavo užusukančio gero svečio Vaižg.
| Debesys vis kraštais praeina, o čia neùžsuka Krs. Vaikščio[ja] lytus apsukuo, čia neùžsuka Krš. Tokia nežmoniška sausybė, niekad neužsuka lytus Gs.
| prk.: Kap kada žùsuka galvon [gera mintis], tai gẽra Rod.
| refl. Lš, Slm: Vakar buvo užsisùkęs tokis vyrukas Rdm. Tas, grįždamas iš Egipto, užsisuko į Jeruzolimą M.Valanč.
19. refl. NdŽ įsiveržti, įsibrauti: Vytenis, kame tiktai užsisuko, tenai kūlį ir vandenį beliko S.Dauk.
20. intr. sūkuriuojant užeiti (apie vėją): Žiemą kaip užsùks [vėjas], tai pilna pirkia dūmų Nmč.
21. intr. Gž, Alk sukant, mosuojant suduoti, uždrožti: Ubagas kad eina, vis su botagu kad ažùsuka, kad ažùsuka, tai šunes kur katras eina Ob. Tas velnias gerai užsuko su šakaliu tai meškai per leteną BsPIV73(Brt).
| refl. Pln: Aš tau užsisùksiu par šonus, tik tu mun liežuvauk! Dr. Tėvas kai užsisùko, vaikai vos teišspruko Rt. Tėvai netura rankų užsisùkti tokims vaikams pijokams Šts.
22. refl. staiga užpulti: Kareiviai kaip užsisùko, kad anus vijo! Lks.
| prk.: Jei gripo liga neužsisùks, pasisaugosu, ta (tai) galiu šimto metų sulaukti Slnt.
23. tr. apsvaiginti, apsukti: Girtuoklės kap ùžsuka galvą Mrc. Atsigulsi, tai galvą užsùks LKT385(Drsk).
| refl. LKKXI221(Trak), Vlk, Smal: Bronius gert nepratęs, tai nei nepajuto, kaip galva užsisuko rš. Su traukiniu gerai važiuot, nežusi̇̀suka galva Dbč.
24. refl. dingtelėti, toptelėti: Jai kai užsi̇̀suka kas, tai ir išeina iš namų viską palikus Lkč. Nu, jiem tep užsi̇̀sukė Šč.
25. refl. prk. užsinorėti: Užsisukáu žvejoti ir laimėjau Trk.
26. refl. prk. pasimiršti, užkristi: Ant to sykio užsi̇̀suka i neina atmyt, o paskui po laiko atsikvošėji Jrb. Ar atmysiu tas dainas, ar vėl ma[n] užsisùks Plv.
27. tr. nusukti, nuvogti: Užsukti̇̀ pinigai neišeis į gerą Alk.
28. refl. užsidirbti iš šalies: Jei iš niekur neužsisuksi̇̀, tai ir an kolionijų išejus nebus geriau Lp.
29. tr. šnek. duoti, parūpinti, pasukti: Neštum kilus, tai [kokį sunkiai gaunamą dalyką] užsùktų Gs.
30. refl. neišvengti, užsitraukti (bausmę): Taip ir anie žmonelės besisukdami (norėdami išsisukti, išvengti) po devynis mėnesius kalėjimo užsisukę TP1881,46.
◊ aki̇̀s užsùkti apgauti: Tau tas Klimas ùžsukė akis, ir nieko nepratai Vlk.
galvà užsisùko apkvaišo, nebesusiorientuoja: Kai galvà užsi̇̀suka, visko gali būt (galima paklysti) Bsg.
gálvą užsùkti
1. priversti pamilti: O ką garbė, tai garbė, kad net tokiam užmušėjui užsukau galvą! V.Kudir. Ji ne vienam galvą užusukė rš.
2. užduoti rūpestį: Ažùsukė galvą Btrm.
3. Mrc, Arm išvarginti: Jau galvà ažusuktà rūpesčiais Lb. Daug mislina, galvà užsuktà Srj.
4. atimti sveiką protą, sukvailinti: Ar neužsùks veinias bernu[i] galvõs? Dg.

į gálvą užsisùkti apimti kokiai minčiai: Užsisùks kas in galvą, ir daro visokias nesąmones Lkč. Užsisùko galvon, ir padariau bėdą Mrc.
kai̇̃p (lýg) ùžsuktas; kai̇̃p užsuktà mašinė̃lė apie plepantį, šnekantį be sustojimo: Viešnia lyg užsukta tarška barška, žodžius krečia lyg pati savo nedrąsumą užtrenkdama Vaižg. Ji šneka kai̇̃p mašinė̃lė užsuktà PnmA. Barškalas boba, kai̇̃p užsuktà Krš.
kai̇̃p ùžsuktas [lai̇̃krodis] daug, be sustojimo (dirba): Rytą pašokę, kiaurą dienelę ėjom [apyvoką] kaip užsukti J.Balt. Eina, dirba kiauras dienas kaip užsuktas laikrodis, nieko aplinkui nemato ir net klausiamas neatsiliepia J.Balt.
nósį (snùkį) užsùkti Mrj, Rmš, Vlk, Pv, Vrn užpykti: Jau vėl jie užsùko nósis Sn. Matyt, Onelė nósį užsùko, kad neateina Šn. Ko dabar tu ant manęs užsukai̇̃ nósį? Lš. Negražu vaikščiot [prie svečio] užsùkus nósį Mrc. Negeras mokytojas: užsukęs ir užsukęs nosį Smn. Tyli, snùkį ažusùkus Klt.
pãlos užsisùko sukvailiojo, pakvaišo: Kas tau? Užsi̇̀sukė pãlos?! Lp.
šikinè užsùkti vlg. blogu atsimokėti: Kartais atsitinka tep, kad žmogus ažùsuka in tave šikinè Tvr.
paužsùkti, paùžsuka, -o (dial.) tr. daugelį užvynioti kuo: Buvo akėčių dančiai paužsukti žagarais Lz.

sùkti, -a, -o (-ė)
1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė akmenis, girnas Pb. Tę vanduva sùka girnas, o čia rankom sùka Šlčn. Akminai [girnose] buvo pataisyti, su ranka sukami̇̀ Všv. Gaidžio sugiedojimu jau girnas sùksi (malsi) Krš. Visą žiemą sùkėma girnas LKKXI222(Trak). Suki̇̀ suki̇̀ girneles, paskui bėgi in ratelį Pun. Girnas sùksma, susimalsma i ėsma Kv. Viena ranka girnas sùkė, kita ranka mane supė (d.) Ad. Suksi girneles be pailselio LTR(Krtn). Sėdies, kap imi koja sùkt [ratelį], net koja sopa! Rod. Žiemą kito nieko nedirbs, tiktai sùks ratelį (verps) Plng. Arbą turėjo savo, nu ir arbavos: vienas pils, kitas sùks, kitas šlavinės Lpl. Mašinos ten linams minti buvo tokios jau, su arkliu sùkamos Žr. Patys savim sùkėm šiečką Mrc. Mūsų muštokė ranka sukamà, tai labai lengva PnmR. Sùkamas į vėjį (vėjo) malūnas Žg. Puodžius tur ratą kojomis savo sukti CII407. Kerčioje kiemo šulinė, ratu sukama Žem. Domicėlė suka telefono diską, paprašo priimti užsakymą V.Bub. Jūs sùktūt Lkm. Suksu raktelį – suskambės d. Aš dainuosiu ir rylą (jos rankenėlę) suksiu, o tu šoksi rš. Sukamieji vargonai LC1889,16. Sukamàsis kranas NdŽ. Sukamasis gręžimo būdas GTŽ. Traktoriukai atsirado jau, su žibalu pradėjo sùkti (varyti mechanizmą) jau Pp. Sùkanti arkliai LKGII315(Knv).
^ Liežuvis ne melnyčia: kiek nori suk – miltų nesumalsi LTR(Vdk).
sukamai̇̃ adv.: Smeik [smeigtuką] sukamai̇̃, tai geriau lįs Vlkj.
suktinai̇̃ adv.: Pilsi su rieškutėms ir malsi suktinai̇̃ Mžk. Piemenys suktinai̇̃ išsuka [alksnio, karklo] šerdį laukan, kad birbynes suka Šts. Vienu delnu suktinai nusukė zūbelius Vaižg.
| refl. Q127, SD112,388, B821, MŽ, N, LL306, Rtr: Ratas ant ašies braškėdams sùkasi sunkiai K.Donel. Arkliai traukia, bet ratai nesi̇̀suka Dkš. Čia su koja suki, čia ratelis sùkas, čia špuolė eina Kv. Ir tuodu ratu, sako, sukančiuosi (sukąsi); ir tuodu ratu, sako, sukantis J.Jabl. Kelerios girnos jau sudilo, malūne besisukdamos A.Vencl. Pradėjo vė[ja]s pūsti, malūnas sùkties Lk. Senovė[je] liuob pasitaisyti morę: važiuos, sùksis ta morė į rinkį Krt. Tas tekinis sùkas i ta boba sùkas į ratą Sk. Kokia kreiva šeiva, nesi̇̀suka Aln. Išviręs kiaušinis sùkas, žalias nesisuka Erž. Pasakė padarytie lovą, kad ana tep aplink suktų̃s (ps.) Grv. Sukdamós eina [kulka] Ds. Andarokas sùkasis [šokant], net nosis šluosto Krn. Dulkės rūks [šokiuose], sijonai sùksis į rinkį Krt. Sukasi̇̀ LKKXIV223(Grv).
| Avys apsirgo kvaituliu – sukas apei save Krkl. [Nuo Kūčių] iki Naujų metų verpt neduodavo: sako, avys sùkasi Gs. Sukuos kaip avelė kvaitulio Ds. Avelė kaituliu sukasi – eina ratu ir griūva Lnkv.
| prk.: Taip ir sùkasi kaip ratas – koks tas gyvenimas su visais darbais Krs. Prie ūkės toks ratas sùkas i sùkas: tiem gyvuliam perki, sukiši – nieko te pelno! Mžš. Metai greit sùkas – jau ir senatvė Trgn.
^ Pateptas ratas vis geriau sùkas Trgn. Sukis, kedelys (sako šokanti mergina), dar namie keturi (dar keturi kedeliai yra atsargoje) B. Sukas sukas – vis ant vietos (ratelis) Pnd. Augęs miške, gimęs miške, išėjo ant lauko – sukasi (vėjinis malūnas) Jrg(Pn). Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas (vėjinis malūnas) LTsV579(Klvr). Pana sukas keturiom rankom (vėjinis malūnas) LMD(Sln). Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka (rėtis) Ds. Kas sukas be vėjo? (vytuvai) Dr. Miške gimęs, miške augęs, parejęs namo kvaituliu sukas (ratelis) Lš.
ǁ priveržti mechanizmo spyruoklę: A sùkėt laikrodį? Mžš.
ǁ VĮ darant, kad judėtų apie savo ašį, įtvirtinti ar atlaisvinti: Sùkti sraigtą NdŽ. Iš ratpėdžio gali kiaulei į nosį drotį sùkti Trk.
^ Niekas mieto į subinę nesuka, gal dar gyventi Dr.
ǁ kelti, traukti, judinant apie ašį atitinkamą įtaisymą: Kasdien viedrą [v]andenio sukù iš šulnio i laistau Klt. Su volu sukamas [v]anduo iš šulinės Šts. Čia kranas stovi, užkabina [vagonėlius]; mes tę keturi sùkam viršun LKT315(Rk).
ǁ griežti judinant ratu instrumento (rylos) rankenėlę: Vaikinas suko kokį be galo graudų romansą rš.
ǁ NdŽ, Aln varstyti (rožančių) poteriaujant: Ražončių sukù sukù kieku linkių Klt. Ką čia liežuvį plaki, ta (tai) geriau rožančių sùk Trk. Rožančių pasiėmęs, atsisėdęs pri pečiaus, sùka į ritinį Žr.
2. intr. L, Rtr judėti ratu, aplink (skriejant, einant): Suka paukščiai ties pušynu, klykia išsigandę S.Nėr. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Pempės tik laksto, tik sùka apei galvas Klk. Cyrulis suka jau, tujau atšils Šts. Bus svečių – šarkos apie triobas sùka (juok.) Šmk. Kitur sùka i sùka [debesys], o čia lytaus nėra Rs. Aplinkui dūmai suka, kibirkštys lakioja į šalis V.Kudir.
| prk.: Atrodai susirūpinęs, vade. Juodos mintys kaip krankliai suka apie tavo galvą V.Myk-Put.
^ Gandras suka apie mūsų gryčią… (susilauksime naujagimio) V.Bub. Apie nosį suka, bet į rankas nesiduoda (musė) Ds.
suktinai̇̃ adv., suktinõs: Gyvatė lipa į medį ne stačiai, bet suktinai̇̃ Šts. Suktinõs kaip rėžė su alkūne! Šts.
| refl. Rtr, Všv, Grv: Varnos po lankas pri [v]andens plakas, sùkas ratanais tokiais Pln. Vieną vakarą aš pamačiau: varnų dunduliai sùkas, ir įsisuko į tą būrį vanagiukas Sd. Parplys (malūnsparnis) apie stogą sùkas Ldv. [Lėktuvas] sùkės, sùkės ir nuskrido te kur in mišką KlbIV82(Mlk). Karuselės jomarke tik sùkdavosi į rundą Nm. Aš nesu nė lingynė[je] lingavusys, nė sūkynė[je] sùkusys – baugšti buvau Kl. [Kuliant spragilais] eisi i duosi: sukýs i sukýs, ratu i ratu Žr. Ėjom ėjom ir sùkėmės vietoj (klaidžiojome aplink, nerasdami kelio) Trgn. In daikto sùkasi avelė ir priėda LKKIX216(Dv). Užeina toks svaigulys: lova sùkasi, sienos sùkasi Ln. Akyse pradeda viskas suktis V.Kudir. Dievuli baltasai, kaip ta visa žemelė sukas, kaip tas visas svietelis girtas APhVII124(A.Baran).
| Sveiks pa sveiks, pradėjo stiklelis aplink stalą sukties Žem.
| prk.: Vis tokios mintys, balabaikos sukasi po galvą Žem. Galvoje sukosi viena mintis rš. Mintyse nuolatos sùkosi brolio laiškas NdŽ. Kai aš liekuosi viena, tai man visokios mintys in galvą sùkasi Mrj. Jam nesiseka šnekėt: tie patys žodžiai sùkasi (kartojasi) Dkš.
^ Sėskis geriau, kogi čia suki̇́es kap šūdas eketėj! Krok. Sukas it skieda eketėj VP42. Ir sukasi kaip ožka apie kelmą LTR(Krč). Aplink nosį sukasi, bet į rankas nesiduoda (kvapas) LTsV545.
ǁ tr. daryti ratą (skriejant, einant aplink): Kaip pilkoji bitelė suko ratą po gėlynėlį, taip ir tu, sesiule, suki ratą po jaunimėlį B.Sruog. Seniau, būdavo, vanagas teip i sùka ratą, pakol nutuliojam Mžš. Jeigu gervės suka ratą ant kieno nors namų, tai iš tų namų kas nors ištekės LTR(Pkr). Jei varnos aukštai pakilę suka ratą ir dūksta – bus didelis viesulas Pnd. Be kepurės ir be batų apie svirną suka ratą LTR(Srj). Kartais [lėktuvai] sukdavo ratus lyg gandrai ir tarškindavo iš kulkosvaidžių V.Bub.
ǁ tr. daryti lankstą: Visi eina i vingį sùka (apeina girtą) Jrb. Kilometrus suktáu nuo jos Dg.
ǁ refl. lakiojant būriu, maišytis, judėti šen ir ten, zuiti: Uodai sùkas į viršų – pagadą žada Dbg. Jos (bitės) par landą eina iš avilio lauka i čia sùkas, duoda Jrb. Kūjagalviai apie pilvą tik sùkas Vj. Pundokai in vandenio sùkasi Dv. Apie pietus šaltis atslūgo, oras suminkštėjo ir ėmė suktis retos snaigės rš.
ǁ refl. prk. daugeliui būti susijusiem su kuriuo vienu objektu: Kareiviškėje apie jį sukosi visų gyvenimas ir šnekos V.Kudir. Grėtė žvalgosi, kur tas žmogus, apie kurį sukasi tokie ginčai I.Simon. Yra kalnas ant Nemuno kranto tarp Tilžės ir Ragainės, apie kurį taip daug pasakų sukasi prš. Apie Nastutę sukasi visi apysakos įvykiai rš.
^ Girto sapnas aplink butelį sukas KrvP(Lž).
3. tr., intr. daryti, kad kas judėtų ratu, aplink: Berniokas tik sùka botagą arkliam apie pasturgalį ir varo greičiau Skrb. Nu dvylekai nakties atsikelsi i sùksi spragilą (kulsi) lig išaušimo Pln. Jis dažnai nusikabindavo pilną kibirą ir imdavo sukti jį aplink galvą rš. Kai tik jis (žąsinas) tave puola, tik čiupk už galvos i sùk į rinkį Žg. Jegu močia skarelės nèsukė (nemojavo skarele, duodama ženklą ateiti), gali ir neit Slm. Vienas sùks arklį, gainios, kiti eis į rinkį su medinėms šakėms Gd. Su ruliu tokiu i sùksi į rinkį tą arklį Gršl. Ruginės košės padės liūb pusbliūdį, ale ka sùksiam, ka sùksiam į rinkį! Als. Aplinkuo kąsnį sukti, t. y. vobulti J. Aplinku apstodami, su makarais sukdami, tai ponystos nebojom, jam zomčinę sukapojom JD383. Kad ma[no] nigdi vargas nesulaukt, kad anas sùkt stračku in ma[no] galvos! Vrnv. Maža kiek, tuoj su kumščiu sùka panosėj Ėr. Medžius sukdamas, lankstydamas nuūžė vėsulas Dr. Viršutinis dangus visus apatinius ir žemesnius su savim drauge suka ir grąžo SPI126.
ǁ kelti, sudaryti (sūkurį, verpetą): Išeinam į kelią, kur vėjas suka smėlio sūkurį A.Vencl. Užeina – vėjas pusto, labai smarkiai suka LTR(Brž). Viesulas pakilo, į grąžtą sùka Grdž. Kur jūrės bangos krantus skalavo, ten dabar vėjas smiltynus suka S.Nėr. Toji upelė sùk verpetėlį BzF24. Lėkė vanagas par pušynelį, sukė verpetą ant ežerelio LTR. Toje pakalnėje tek sriaun' upelis, tame upelyj suk did' verpetą KlpD48.
| refl.: Dundulis sùkas vandenyje JI365. Terp gylės verpetas sùkasi: gali tenai nuskęst LKT241(Žml). [V]anduo sùkantysis be parstogės BM90(Brž). Kur tik kokia užuolanka upėn, tę ir verpetas sukas vandinin Kpč. Netrukus jie pamatė tirštą dulkių debesį sukantis viesulu ir lekiantį artyn J.Balč. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplėštų sùkasi pluoštai K.Donel. Lyg žemei dūmai tik sùkas dūminėj pirkioj Ml. Karvė, ažrietus ragus, kad lekia iš paskos, net smėlys sùkas! Ob.
| prk.: Ištisus metus nesibaigiančiu verpetu sukasi muzikinis gyvenimas sp.
ǁ intr. Dg šėlti, sūkuriuoti (apie vėją): Šitokia vėtra sùka, stogus kiloja LKT240(Žml). Ale ir vėtra sùkė! Vlk.
4. tr. NdŽ, Lb traukti (dalgį, imant pradalgę): Mekšmekštės pievose dalgius suko pjovėjai J.Paukš. Kur suki dalgę, te virsta glėbys Upt. Munie vienam apkyro sùkti [dalgį] Mžk. Dalgį sukant ir grobai sukas, ka nesi pavalgęs Šts. Tokioj žolėj reikia smagiai sùkt dalgę Km.
ǁ pjauti dalgiu: Nuėjo prie daržinės, nusikabino dalgį, paplakė jį trupučiuką, papustė ir pradėjo sukti čia pat žydinčius raudonuosius dobilus J.Paukš. Vedu sùkov pradalgę po pradalgės LKT60(Sd). Jau tas pjovėjas plačią pradalgę sùka LKT250(Rd). Kam tokį didelį pradalgį suki̇̀ – teip neilgai pjausi Dbk. Visą dieną sùkęs turi pailsėti Slč.
5. tr. šokti darant ratą, ratelį: Viliui tai patiko, ypačiai kaip jie ratelį suko I.Simon. Susistvėrę už rankų sukdavę „kubilą“ arba „žvirblį“ ir „kregždelę“, skrajodavę po dvi pori LTI200.
ǁ šokdinti: Būs nibrė, sùksma mergas DūnŽ. Pusė durniaus, kad ponas ir sùks tarnaitę: apibėga aplink ir rankos neduoda, jeigu tarnaitė Pnm. Jo akys net žiba bešokant, ir žiba akys tų merginų, kurias jis suka ratu rš. Ak, kokiu viesulu sukdavo mane Daunys! rš. Suk baltą, suk raudoną, kad širdelei būt malonu (d.) Ds.
ǁ refl. LTR(Žal), Kri, Skd šokti ratu: Pakviesta šokti betgi atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis Vaižg. Trys žvejų mergaitės sukasi ratu S.Nėr. Sukosi, šoko, kaip kas išmano ir moka K.Bor. Anuodu ilgai sùkusius po tą aslą, stanciją J. Su bernais sùkėmės kalėduškosa Drsk. Panelė sùkas į rinkį, o tas (jaunikaitis) va eina teip Sk. Teip ema po rankos i sùkas Sd. Šokantieji sukos kaip lapai ir plunksnos vėje prš. Mergaičiūtė sùkas kratos, spadnyčelė balta matos (d.) Rš.
^ Tep smagiai šoka, kad sukas kap vijurkas! Kpč. Sùkas [šokėja] kaip apatinė girnapusė Vj.
6. tr. einant iš visų pusių siausti, supti: Pamatė, ka sùka anų gyvenimą DūnŽ.
7. intr. Vlkš vaikštinėti aplink, sukinėtis (domintis kuo): Kogi jis čia sùka, ar kad kubilėlis [alaus] yr? Slm. Kaip tėvas išlošė pinigų, tai visi giminės tik sùka aplink Jnš. Sukom ir sukom po visus miesto užkampius sp. Jau jis sùka: noria pirkt Jrb.
^ Du pešasi, trečias apie kišenius sùka LTR. Suko suko kaip varna prie vištuko LTsV277(Lkš). Suko, kol padarė štuką LTsV277(Jnš).
| refl. R201, MŽ267, KBI50: Sukas po akių R321. Nesisuk po mano akių! B. Uliojau uliojau, sukiaũs sukiaũs, ale dėlto radau Lb. Kada tik nueik krautuvėn, ir jis jau te sùkas Slm. Aplink karaliaus stalą sukdamos, šunelis pagriebė liūtui iš nagų kąsnelį rš. Nesisuk man po ranka Smn. Jonas sùkas apie mus, kad ką duotum Dglš. Sùkės, sùkės i išsinešė pažasty [skarelę] Klt. Ar ilga (ilgai) tu čia suksi̇́es? LKKXV282(Zt). Vištas išbaidžiau iš pirtes, tai dabar aplink pirtį sùkas Ktk. Sùkas ir sùkas vištos po bulbes Žrm. Sùkės i sùkės žąsiukai in kelio Dglš.
^ Sùkas (painiojasi) kaip penktas ratas py vežimo Klp. Eiki gi nesisukęs ne vagis po jormarko B348,539. Vaikas sukas kaip gyvsidabris, meišia i meišia po akims Rs. Daug yra tokių, kur sukas po akių LTR. Kur mergelės, ten ir bernelis sukas LTR(Krtn). Visi, kurie su šoble sukas (švaistosi), nu šoblės ir pražus M.Valanč.
ǁ refl. Zr būti, lankytis kur: Čia besisukdamas nesitikėtai pasižino su E. Jasinskiu M.Valanč. Sukúos vasarą po žmonis, užsidirbu Krš. Aplei Viduklę taip i sùkomės (ėjome uždarbiaudami) Vdk.
| prk.: Vargas didis, tiesa, est tenai, kur maras sukasi brš.
ǁ refl. būti, pasitaikyti: Miške sukas visokių uogų Šts. Pas mumis šnapšė nesukas, nėr Šts.
| Ūkininkai žemės turi po nedaug, dažniausia sukasi apie 5 ha J.Balč.
8. refl. Grv, Nv vykti, dangintis: Kogi te Birutei reikia sùktis – sėdėt namie! Slm. Velnio gi te reikė sùktis ton Alizavon! Slm. Nagi sukis sau, kad jau teip užsimanei! Drs. Kur tu dabar suki̇́es? Ot, pasiutus kiaulė! Jnšk. Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji (ponaičių nosis) nusilenktų, kad … su mumis drauge prisivargt į baudžiavą sùktųs K.Donel.
9. stengtis prisivilioti, įgyti palankumą, meilintis: Bernas apie mergą sùka, lankauja Jnšk. Gal jis apie ją sùka kiek, gal ženytis ketina Jrb. Treškyčią Anę, galima sakyti, nuo pusbernio metų pradėjau sukti J.Paukš. Aš piemenė buvau, jis jau mergas sùkė Nč. Sùko sùko ir prisuko savo gaspadoriaus dukterį Sml. Gyliokas sakąs Stasę suką̃s PnmR.
| refl. Šk, Alv, Vp, Ktk, Pš, Žg: Jonas su Maryte jau sùkas apie vienas kitą Dbk. Vorta (verta) sùktis apie Antanioką: vienatūris Skdt. An šitą berną galima sùktis Užp. Dabar žemė ne madoj, sùkis pri amatininkės Krp.
^ Aliūnė sùkasi apie Povilą kaip vijurkas Rgv. [Vaikinas] sùkas kai verpstė apie mergiotę Klt. Kas apie bobas sukas, tiem nesiseka bitės LMD(Tvr).
ǁ refl. taikytis, stengtis kur patekti: Ten gera vieta, sùkis, Antanai, į žentus Snt. Tę jis parduos tą namą i čia sùksis kur nors Jrb.
ǁ refl. flirtuoti, dūkti, trankytis: Tas Jonis velnių priėdęs, su toms mergoms sùkas Plt. Ana smarkiai sukas su kavalieriais Dr. Sukos su svetimais vyrais ir išejo po kelmo Šts. Pats su mergėms sùkas, pačią už nieką tūra Nt.
ǁ refl. užsiimti kuo: Nors su žeme nèsukuos, bet žinau, koks yra grūdo kritimas didžiausis Šts. Mes su pyragais nèsukamos; gerai, kad ir duonelės netrūkstam Šts. Mes su svečiais nèsukamos Šts. Ano tėvai didžiai su ponybe liūb sukties (bičiuliautis) S.Dauk.
10. intr. I, Lk, Kal einant, vykstant krypti į kurią pusę, keisti judėjimo kryptį: Kokia tau garbė visame kaime, kai į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami, vienas vežimas, antras, trečias… Vaižg. Injojo in dideles girias, jau tas eržilas suka iš kelio in tankumyną BsPIV259. Iš pėdų apžiūro, kur [žvėris] sùkė Drsk. Kad nereiktų į šoną sùkt, nueičiau Prn. Jis sùko tuo keliu atgal eiti Plšk. Pametęs darbą, sùko į kaimynus NdŽ. Debesys labiau sùka anuo šonu Ėr.
| Audra į šoną suka su debesų kalnais S.Nėr.
| prk.: Saulė dažniau ir dažniau pasirodydavo, žiema į pavasarį suko rš. Vilis anksti ėmė į kairę sùkt (darytis kairiųjų pažiūrų) Jnš.
^ Sutikęs girtą bobą, suk iš kelio – arkliai pasibaidys LTR(Vdk).
| refl. Vkš, Krž: Rasi kelį i vėl sùkis po kairės KlvrŽ. Pavažiavę sùkamos an Rūdaičių Krtn. Arklys neina, sustoja arba sukas ravan LTR(Kp). Sùkdavos iš kelio, kai mane pamatydavo Jrb. Tas vaikas kur nori – sùkas, kur nori – eina Pls. Anas (autobusas) an te sùksis Ign. Garbingas kunigaikštis lenkų, paveikęs Pamarius, sukos su visa galia ant prūsų S.Dauk. Kalbėk su vaikais Izraelio ir sakyk, idant anys suktųsi (paraštėje apsisuktų) ir pasiguldytų prieš lanką Hiro BB2Moz14,2.
| Į vakarus jau saulė sukas E.Miež.
| prk.: Sukiamos ant rublio (skaičiuokime rubliais) – būs brangiai, o markėms – pigiai Šts.
^ Matai durnių, sutikai, tai ir sukis iš kelio LTR(Ds).
ǁ daryti posūkį, vingį (apie kelią, upę): Ar nežinai, kur tas kelias sùka? Ėr. Takas suka į kaimą, į sodybą, susigūžusią po senais topoliais V.Bub.
| refl. Vkš: Kelias ėjo ne tiesiog į namus, bet kokį pusverstį nuo kaimo sukosi į šalį V.Piet. Už Dargvainių sùkas ant Skujinės kelias Všv. Keliūtė sùkas alksnynan Klt. Kaip tas plentelis sùkasis, tai jau lenkai Krm. Ta Siesartis sùkasi pro juos LKT190(Šk).
ǁ tr. praleisti, duoti (kelią): Atvažiuodamas pryš, turi sukti kelį Šts. O dėl ko tu nesuki kelio? Ar tau vienam kelias?! Skd.
11. tr. Q616, NdŽ gręžti į šoną ar atgal, kreipiant keisti padėtį: Bėris vis suko galvą į vartus, karpė ausim V.Bub. Aš ausį sukù – aš nenoriu jos bučiuot Šmk. Sùka vežimą atgal DŽ1. Kad liautumias kerštauti [tarpusavyje] ir suktų ginklą nu savęs ant savo neprietelių S.Dauk. Sùk subinę prie tvoros, kad šuo neįkąstų J. Uodegą sùka arklys, nežino kur dėties [mušamas] Aps. Kai važiuoji, vaikel, tai arklį reikia vis po dešine sùkt Jnšk. Sukiam ienas ant Upynos Up. Kai žvejyba užbaigta, tai ant krašto sukù laivą Rsn. Tėveli mano, į katrą kraštelį suksim juodą laivelį LTR(Brt). Vakare vėl taip pat eina motriškos laukti savo karvių, vėl sùka karves į savo kiemą Krp. Palyčia pritaisyta, kad sùkt (verstų) vagą Pls.
| prk.: Mėgino sukti (patraukti) muni pri žemės, bet neprisuko Šts.
^ Kožnas savo šikinę sùka (kiekvienas save gelbsti) Trgn. Raudona mergelė visus iš kelio suka (uoga) LTR(Ldvn).
| refl. R, MŽ: I tan šonan sukúos, i tan – vėjas neša Klt. Sùkdamos, sùkdamos (gręžiodamasi, apsisukinėdama) beįpuoliau į vidų nu šunų Šts. Ji sukdamõsi išbėgo pro duris PnmA. Ta nenoria, ka jis kibtųs, sùkas nuo jo Jrb. Tada kai sukas šituom arklu, i veršį (jautį) sùka Pb. Su peiliu kai sùkės, būt ir bet kam kliuvę Sug. Negulėk ant vienais šonais, sùkis (verskis) ant antru Štk. Kur sukýs, čia save matai (taip viskas spindi bute) Lkv. Skersas sùksys, kad eisi Kl. Dėl ko šalin sukys nuo munęs? P. Šiaurės vė[ja]s sùkas – būs šalta Krš. Vėjas vakarų sùkosi – medžiai an čia linksta Jsv.
| prk.: Iš pradžios buvo sukęsis (ryžęsis) neleisti, po tam ar piktumas perėjo, ar užmiršo Žem. Nuog bažnyčios nesi̇̀sukė svietas, Dievo bijojo Drsk. Davė … mokytojus …, idant nenešiotų mūsų visokias vėjas aba idant nesisuktume šen ir ten klaiduodami SPI279.
^ Šiaip suksies, taip suksies – vis į akis vėjas LTR(Nm). Sùkis nesisùk – užpakalio nepamatysi Dkš. Ar tu šiap sukis, ar tu tep sukis, vis tiek subinė užpakaly[je] (sakoma, kai darbas nesiseka) Plut. Gali sùkties kaip nori, o nugara vis į užpakalį Rsn. In šunį sukas, in dangų sukas, vienam gale mina, kitam kiša (verpia) LTR(Sl).
ǁ refl. nestovėti tiesiai, krypti į kurią nors pusę (apie drabužį): Sukritau, smunka sùkas sijonai Krš.
ǁ prk. kreipti tam tikra linkme (kalbą, mintį): Steponas mato, kad Vacys nejaučia jo balse geluonies ir, kaip visada, suka kalbą savo pusėn V.Bub. Aš noru sužinoti, o ta nesakos, sùka kalbą į šalį Rdn. Kur tu kalbą suki̇̀? Atsakyk, ko klausu! Krš. [Ligonio] mintys sùka į tamsesnę pusę (darosi liūdnos, pesimistinės) Jd. Ana nora viršų turėti, sùka viską po savam DūnŽ. Ir visą mano troškimą suk ant dangiškų daiktų M.Valanč.
ǁ prk. kalbėti kitaip negu įprasta, keisti tarminę kalbą bendrine kalba: Nereikia sùkt, ale reikia tep, kap mes dudenam Dv. Buvo sukančiõs kalbos, mat Amerikoj buvęs Šts.
12. tr. kreipiant laužti, nutraukti: Sùkti sprandą NdŽ. Suksiù galvą, mesiu peklon molio mint, pakabint (brt.) Mžš. Žioge, žioge, duok deguto! Ka neduosi, sùksiu uostą kai kopūstą! Vdk.
13. tr. kreipiant iš normalios padėties, skaudinti: Jei neišmoksta, kas užduota, teta jam suka ausį arba tėtis juosiasi diržą A.Vencl. Senelė stvėrė mane už ausies ir ėmė negailestingai sukti rš. Kaip vilko marškinėliais, sùko mano rankeles JD419.
ǁ R403, MŽ543 sukioti, grąžyti (rankas, pirštus): Motka pirštus sùkė, plaukus rovė nuog savę [nuskendus sūnui] Pls.
14. tr. daryti lenktą, kreivą: Dalgis iš fabriko yra ištisas, nèsukta koja: reikėjo nešti pas kalvį pasukti koją Šts. Tokios trūbelės sùktos, susuktos susuktos kaip gyvatė Upn. Par tą kelį sùka [koją] lauko[n], čia, matyt, jau ramatikas y[ra] Vgr.
| refl.: Nariai sùkas (krypsta) tie, viskas, sakau, iš senatvos Grd. Kad meti audeklą žiemiu vėju, tai sukas audeklas LMD(Sln).
15. tr. L, Rtr, NdŽ riesti, raityti: Seniau vyrai uostų galus pirštais sùko Vkš. Senis ūsą suka rš. Ir moteres idant … su … viežlybumu dabintųs, ne su plaukais suktais Bt1PvTm2,9.
| refl.: Javai sukėsi iš karščio rš. Krito amaras, pasiuto [obelų] lapiukai sùkties Krš. Anos plaukai patys nèsukas (nesigarbanoja) Vkš. Tas paršas dvilinkas sùkase i virsta Jrb.
16. tr. Q624, L, NdŽ vynioti į ritinį, vyti į kamuolį: Moters suka į šeivą siūlus Grk. Nutrūksta ten bèsukant siūlus į šeivą Plt. Aš galiu sukt siūlus ir patamsy priepročiu Kp. Siūlą sukiaũ per (pas) Malviną Dglš. Viena verpia, antra audžia, o trečioji šilkus sùka JD1470. Suk man tą tolką ant ragų BsPIV92. Nesuk kasos, ba neaugs Pnd. Šarūnė suka plaukų sruogą ant piršto V.Bub. Sùktas, susuktas (suveltas, suglamžytas) rūbas – in kabeliuko reikia pakart Klt.
| Motina neleida mun kuodo sùkti Vkš. Visko buvo: i tų mėsų suktų̃, riestų – kiek tę da jų liko! Jrb.
| refl.: Ant to veleno sùkas siaurai siūlai [rankšluosčiams] Pls.
ǁ vynioti siūlus ant šeivų, trinti: Toks kalvaratas tai tik šeivom sùkt, o ne vilnom verpt Zr. Viena audė, kita verpė, kita šeivas suko LB223.
ǁ vyniojant sutvirtinti, surišti: Vyrai, baikit kūlelius sùkt Mrs. Rykštėm suktà tvora LKAI63(Azr).
ǁ nerti: Sukite kilpą ant savo kaklo! TS1902,1.
ǁ vyniojant daryti, gaminti: Sùkti cigaretę NdŽ.
| refl. tr.: Susisukęs [papirosą] supapsi i vė sùkasi Gs.
ǁ kurti, gaminti (filmą): Šiandien sukami nauji mūsų filmai A.Vencl.
17. tr. Dgp, Sug, Ut, Šmn, End apsukui lenkiant, vejant daryti, gaminti: Suku virvę R403, MŽ543. Kur sùka virves, kebeklis J. Iš pakulų pančius sùka Nmč. Vyrai sùkdavo pančius Rg. Apivaras sukiau vyžom Rud. Krūkus pasdarė ir sùka virves Pls. Nesgi už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyžinų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti S.Dauk. Negalima nuo Kūčių iki Naujų metų nieko sukt, ba gyvuliai kvaituliu sukasi LTR(Klvr). Vyteles sùka dangsčiui dengt Klt. Rykštes sùkė in rankos Dv. Eisiu paupėn vyčių sùktų Km. Grįžtes sùka [krosniai kūrenti] i duoną kepa Grž.
ǁ R424, MŽ575 sukeičiant jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, dvilinkuoti: Gija nesukta, o siūlas suktas J. Anos nora geriau sudėti du siūlu i nesùkti Trk. Gerai tie pirktiejie siūlai – jų nė sùkt nereikia Jrb. Padarysi [šėtrai užkabą iš] plonai suktos (plonų suktinių siūlų) drobės Ch2Moz26,36.
| refl. Eiš.
ǁ verpti, daryti iš pluošto giją: Da turiu ratelį, da sukù Grdž. Tavo motina tokiom verpstėm sùkė Rod. Linus verpia, o kanapes sùka Vlkv. Aš šaučuko nenorėjau, drotvos sùktie nemokėjau DrskD138.
ǁ pinti: Iš tų rūtų vainiką sukaũ i nemažą nusukau Jrb.
18. tr. Mrj vystyti, vynioti į ką, supti: Sùkėm, supom ir išauginom šiaip teip vaiką Šmn. Nežino kuom sùkt vaikus, perynelės visokios (labai popina) Str. Ji savo kūdikėlį šilkuos sùka Všk. Sùka i sùka lėles Ign. Autus an kojų sùka tik ir nieko nesako Btrm. Šalta rasa, o aš basa – gelia kojeles. Imsim rūbužius, suksim kojeles LTR(Lš). Gerai, ka ir į gazetą (vietoj rūkomojo popieriaus) bėra ko sùkti Slnt.
^ Nesuk šūdą į bovelną (nedailink, neteisink) Kt.
19. refl. SD204 vyniotis aplink: Sùkas vejas apynelis aplink lazdytelę (d.) Prng. Tie žirniukai, puiki kvietkai, po lovelę (lysvelę) sukas (riečia) LTR(Brž). Kelnės plačiausios pasiūta, [klešnės] aplink blauzdas sùkas Klt.
| Rugiai jau sukosi tirštomis gūžtomis, o ir kviečiai net juodavo nuo vešlumo J.Paukš. Ot rugiai gražūs, net verpstėm sukas – bus neišgriežiami! Kb. Mano javai net trūbosna sukas Pls.
20. tr. Krš tam tikru mechanizmu žiesti, formuoti iš minkštos masės: Lyzis suka puodus ir bliūdus Vkš.
ǁ lieti: Mano mama mokėjo grabnyčias sùkt Skr.
21. tr. BŽ97, Pnd krauti, vyti, lipdyti (lizdą): Kovukai jau lizus sùka LKT108(Tt). Jei kregždės prie namų lizdą sùka, prie gegnių, tai laimę neša Dbg. Kad pelės suka lizdus [linų] varpučių galūnėse, būs šlapias ruduo Šts. Kiaulė kinį sùka Vkš. Karklynelyj lizdelį sukau N15. Sùko lizdą pelėda JD96. Jei lig balandžio nepabengei verpti, cyrulis pradės kuodelė[je] lizdą sùkti Brs.
^ Kielė lapielė lipo dangun lizdelio sukti (apynys) LTR.
| refl. tr.: Medžių viršūnėse sukosi lizdus sakalai, ereliai ir didieji vanagai A.Vien.
22. tr. Dr, Všv, Kv maišyti kokiu įrankiu aplink, gaminant ką: Įsipilk į puodą [grietinės], sùk, sùk su šaukštu, i paliks kastinys DūnŽ. Rūgšto pieno antpils, ka pasidaugintų – smatono vieno nesùks Gršl. Dedam sviesto vieną šaukštelį, po biškį sùkam, dedam smetono, druskos, pipiro (darydami kastinį) Brs. Jeigu sùksi daugiau, aišku, kad sviestas išeis [, ne kastinys] Trš. Ką dirbsime? – Košę virsime. – Su kuo suksime? – Su lazda pjauta LTR(Brž). Samagonuo sukti reik turėti beržo virbinį maišytuvą su kvynų kuškiais Šts. Uogienę tuoj bus galima imt: kai suki̇̀, jau spjaudos Lb. Ar, mama, greit suksi̇̀ (virsi) košę? Pc. Suki̇̀ miltų košę Grnk.
23. tr. Bt, Up, Šv, LKT58(Ms), Slnt, Sk, Skrb, Kp, Skp, PnmR, Rk, Ob, Sdk, Užp gaminti (sviestą, kastinį) maišant įrankiu aplink: Šaukštu dideliam bliūde sviestą sùkdavo Vj. I su šaukštu, i su samčiu liūb sùkti [sviestą] LKT53(Skd). Suk antraip sviestą, greičiau susimuš Užv. Sviestą daba sùka sukeklė Kv. Kalatauka sviesto sukamà Vdk. Suk iš širdies ir susuksi Šts.
^ Sviestą iš kaktos nesuksi, kad ir gražus vyras J. Iš miego sviesto nesuksi Sln, Gsč, PPr39.
| refl.: Nesi̇̀suka sviestas, ir daryk, ką nori: jau valanda kaip duodu sušilus Dbk.
24. tr. spausti, malti: Varstotan tarbą [sėmenų] deda ir sùka [aliejų] Žrm. Seniau apie šventą Antaną jau sùkdavo medų, o šiemet nė palaižyt nėr Slm. Atskirai sùkėm medų, kur su cukru; ne toks – turi aitrumo Ln. Su kočėlu sùksi, sùksi, ka to [aguonų] pieno būs tujaus Nt. Su kirvio kotu sùks [kanapes] Všv. Nū ryto turėsi sùkti kiaulėms DūnŽ. Dėk stiebus į malamąją i suk [taboką] Šts. Suktõs mėsos ataveža Klt.
ǁ Trgn, Rmš minti, dirbti (odą, kailį): Sùkt skūrą – nedidelis mokslas: pirma išmirko terp varvalio a terp deguto, tada kiša į mešką i sùka, arklį užkinkę Sml. Tokia skūra tai tik sirmėčiai sùkt Lel.
25. tr. Bt, LTR(Šln), Vb, Ml, Pls auginti, siausti (galvas) (apie kopūstus): Kopūstų lapai dideli, bet nèsuka galvutes Gs. Jau kopūstai sùka galvas – jau spragilus girdžia Sk. Kopūstas išgirsta kultuvę i pradeda sùkt gūžę Skrb. Jauną mėnesį [sodinti] galvų nesuka kopūstai Akm. Kad kopūstai dideles galvas suktų, reikia sodinant padėti ant lysvės didelį akmenį Mrj. Vasarės gūželės tai jau sùka; da tik lapeliai pradėti sùkt Slm.
| Teip gražios rožės: daugiažiedės, baltos ir teip gražiai sùka (krauna žiedus) Lb.
| refl.: Sùkas galvos kopūstų Dglš.
26. tr. Šts daryti (švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant šakelės medieną: Pavasarį vaikai iš gluosnių švilpynes sùka Skr. Sùka piemens dūdeles JD128.
| refl.: Na kaip, ar jau dūdos sùkasi? Ldk.
27. tr. rausti, išgriežti: Duobę sukama bomba Ėr.
28. tr. gręžti skalbinius: Koja primygus rūbų nemožna sukt – kojas niežti LTR(Brsl).
29. tr. kramtyti: Tu nieko nedarai, tik in pečiaus sėdi ir duoną suki̇̀ Btrm. Sausagrūdį sukiaũ sukiaũ, ką net daėd[ė] Grv. Rudenį duonelę sùka pilna burna, o pavasarį ir parodai šluopelės nėra Asv.
30. tr. impers. Vdš, Ktk, Vp, Pb, Plm, Krn, Zp, Smn, Lš, Kbr, Btrm, Pls, Lkš, Trk, Krp gelti, skaudėti (ppr. pilvą ar sąnarius): Toks nebetikęs oras – sùka rankas kojas Kp. Momai rankas sùka, nieko negali daryt Dglš. An lietaus tai man sùka kojas, negaliu uliot Nmč. Prieš kokį orą kojas sùka Kdn. Man sausai koją sùka Rdš. Iš kumpio koją sùka Aps. Ot sùka pusiau, kad negaliu suslenkt Str. Mano šie kaulai sukami Rmš. Visą dieną raitaus – sùka vidurius Šln. Pilvą sùka, musėt gumbas Užv. Juo pyragus valgom, juo mumis sùka Žr. Sùka pilvą kai ratan Trgn. Tada kosulys perejo, galvą pradėjo sùkt Rš. Šiąnakt labai pirštą sùkė, sukraipė viseip Slm. Jai dantis nuog nervų sùka Rod. Man antra diena akį sùka Alk. Kad autakojus kočiosi, kojas sùks (priet.) Lb.
31. tr. svaiginti, kvaitinti (galvą): Alus apynių prikištas, širdį degina, galvą suka Žem. Gailės tai labai galvą sùka, tuoj susvaigina – bjauri žolė PnmŽ.
| impers.: Nuog apynių galvą sùka Upn.
| refl. Skp, Všn, Lel, Ln, Aln, Ker, Rod, Žln, Nmč, Trk, Žr, Ms, Kv: Iškvaršo galva mano beverkiant ir sùkasi J. Žvaiginėju, galva man sukas R323, MŽ432. Aukštyn žiūrint, galva sukas Vaižg. Regėti buvo taip toli, taip toli, jog vargšei piemenėlei pradėjo suktis galva J.Balč. Sako, jai ausys skaudančios ir galva sukantis S.Čiurl. Nu garų ėmė galva sukties Krkl. Tik negaliu pastovėti, mun sùkas galva stipriai Žeml. Ta galva sùkas, ūža – ant mirsenos taisaus Mžk. Sugeriam da vynelio, o man jau sùkas galva Ml. Žmogui pačiam pradėjo galva sùktiese Vdk. Kad jau galvoj sùkas, verčia ant šono Žrm.
^ Galvai besisukant nemėgink per lieptą eiti KrvP(Nm). Galvai sukanties kojų nebesuvaldysi VP15.
ǁ refl. impers. trūkti proto: Jam truputį sukasi LTR(Lbv).
32. tr., intr. ppr. impers. Rdm, LTR(Auk), Stk, Švn, Pv, Gdl augti skauduliui, tvinkti: Pašinas kojoj liko, dabar sùka Kt. Man sùka kojos padą – bus jau kokia perauga Pjv. Sùka po padu, negaliu nei paeit Vs. Man sùka pirštą, tai negaliu dirbt Smn. Apstoj[o] votys: viena paskui kitą tik sùka ir sùka Pls.
33. tr. siūlyti, teikti, piršti: Sùko, sùko ir įsuko veršius auginti Grd. Sùka, sùka vis, svotoja, o anas kaip nesiženija, teip nesiženija Klt. Piršlėnė norėjo savo gentainę kaimyno vaikiuo pysukti; suko, suko, bet nesusuko Klp.
ǁ daug kalbėti: Sukiaũ, sukiaũ ir išsisukiau Šlčn. Sùkė sùkė i nieko nepasakė Klt.
34. tr., intr. SD91,360, Sut, L, Rtr, Ds, Lnkv, Up, Nv sukčiauti, apgaudinėti: Maišau, painioju, suku, meluoju SD139. Kad darbo žmogus galėtų savo reikalus ginti, jam reikia suprasti, kas ir kaip jį suka, kas jį melžia J.Jabl. Bet kad reikėjo užrašytūsius piningus mokėti, pradėjo raukyties, makliavoti ir sukti M.Valanč. Eik, kam suki̇̀! Aš matau, kad menkesnę medžiagą duodi! Nmn. Nei sukiaũ, nei vogiau, gyvenau tik iš savo rankų Dbk. Nelošk su juo [kortom]: jis labai sùka Ėr. Par akis sùka, apgaudinėja Krč. Sùka be sarmatos Dbk. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
^ Sùkta – nedrūta Dglš. Suks, vogs – nepralobs Mrj.
suktinai̇̃
ǁ tr. neatiduoti, kiek priklauso: Darbinykams algos nesuk M.Valanč. Anys sùkdavo kaip išmislydami ažudarbį On. Aš jam daugiau jau nedirbsiu: vis man sùka ir sùka pinigus Vrn. I tokiai ten ubagei sùks dešimtį rublių! Trk. Sùkti svorį NdŽ. Visi Lauksodyje suka nuo [vokiečių] valdžios, kiek išgali: užrašo vieną gyvulį, o laiko du J.Avyž.
35. refl. Vkš, Sdk stengtis išvengti ką atlikti, išeiti iš keblios padėties: Tingi, sùkasi iš darbo Ėr. Ale ką darysi – reik kaip norint iš bėdos sùkties Šauk. Buvo susipainiojęs (įkliuvęs), bet sùkės, sùkės ir išsikilpavo Kp. Ir čia stebuklingai sùkas adversoriūs, kad jiemus tai (tokius klausimus) uždavinėjame DP139.
^ Kaip tik primenu sutartį, tai sukasi [ponas] lyg gyvatė iš praskilo LzP. Sukas kaip nuogas dilgynėj LTsV200(Ut). Sukas kap musia, šiltose kruopose inkritus LTR(Mrc). Sukas kai yla maiše LTR(Aps). Anas sùkas, sùkas kap laskūtas an ugnies Švnč. Sukisi ligą atimtas B. Sukúos kaip kirmėlė bačkoj, bet nežinau, ar išsisuksiu Dbk. Kaip suksies, kaip nesisuksi – iš smerties neišsisuksi LTR(Km).
36. refl. R212, MŽ283, Sut, I, Mžš, Mlt, LKT364(Mrp), Erž, Vn, Vkš greitai ruoštis, triūsti, darbuotis: Mergikės sukos apie pusrytį ir apyvoką Žem. Todėl tuo abu (gandrai), kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisyt ir provyt sùkosi greitai K.Donel. Darbylaike po laukus visi sùkas Pgr. Kap atsikeliu su patamsiu, tai sukúos ir sukúos: tai apie pečių, tai apie gyvulius, tai apie vaikus Kpč. Kai linus rauna su talka, tai gaspadinė tik sùkas, tik ruošias po gryčią Skrb. Ka poras vaikų numie būtų, sùktumys nušilęs Krš. Kad šešis vežimus parveži, tai labai reikia sùktis Brt. Kas sukė̃si, tas gyveno Drsk. Motriškos …, aple namus sùkdamos, mažiau tenuvargsta BM391(Rdn). Ir nebūkime kaip tos netikusios mergos, kurios dabar rėdytis pradėjo, dabar suktis, kad jau Viešpatis ejo DP570.
^ Abu sukės kai par rugiapjūtę LTR(Dkk). Sùkas kaip šėrė Slnt. Marytė sùkasi po virtuvę kaip vijurkas Snt. Šeimininkavo, sukosi kaip menturis po košę Žem. Sùkas kaip menturis be kobinio, t. y. žmogus greitai sukas J. Sùkas kai verpstė aplink, gaspadiniauna Klt. Sukas kaip karvalto ratelis Pšl. Sukasi (Sukies Tršk) kaip Darata apie grandį KlK32,87(Brž). Sùksiuos kai melnyčia be vėjo Jrb. Sukis kaip apatinė pusė girnų B360. Kokia te iš jos šeiminykė: sùkas kaip apatinė pusė girnų Dj. I sùkas kaip girnų apatiniasis kūlis Štk. Sukúos kaip mašinelė Krš. Baltras, vienas palikęs, sukos tuščiūse numūse kaip gandras lizde nupavasar M.Valanč.
ǁ labai stengtis, rūpintis: Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis B. Jis tai sùkasi į gyvenimą (stengiasi prasigyventi) Gs.
37. refl. Knt, Skd, Skp, Ut, Lp, Klvr, Vl verstis, manytis: Sunku buvo suktis, vienam palikus Žem. Sukis pats, kaip išmanai. Aš savo bėdų turiu K.Bor. Kas begirdėti, kaip sùkatės? Šts. Kažin kaip ten anie bèsukas po Šiaulius? Plt. Našlė paliko su keturiais vaikais, reikėjo gerai sùkties! Rdn. Sunkiai vienai bobai sùkties Krš. Sukáus su savim, vyro pamesta – jug į žemę neįlįsi Šts. Mokėk sùktis, tai ir gyvensi Dkš. Reik sùktis mažu kuo (smulkmenomis, mažmožiais) Plv. Tai agurką užsiaugina, parduoda, tai pamidorą – žmonys sùkasi šiai[p] tei[p] Jsv. Vaikus auginome, dukteris leidome … sukomėsi kaip visi TS1903,11(V.Piet).
| Kampeliuke sukúos (esu suvaržyta, negaliu ką noriu daryti ir kur noriu būti): marti neprileidžia niekur Klt. Čia mun su keturiais arkliais nėr kame sukties – maž žemės tėra Šts.
38. refl. Vkš, Vl, Lp menkti, skursti, nykti: Ko jis pradėjo sùktise – a ne iš rūpesčių? Jrb. Negeros jo akys: kai jis pasižiūria, gyvulys sùkas Šmk. Paršas ėmė sùktis, tai papjovėm Mrj. Paršeliai sukas žemyn (dvesia) Trk.
◊ aki̇̀s sùkti [į šãlį] vengti susitikti, pamatyti, pažiūrėti (gėdijantis): Kai pamato mane, aki̇̀s sùka Jrb. [Tėvas kalbėdamas] užsikirto, suka akis į šalį, bet Akvilei aiški nutylėta mintis J.Avyž.
ant atmintiẽs (galvõs, liežùvio ST208(B), liežùvio gãlo Krs, mintiẽs, minčių̃, põmėties Dbč, Dv, Asv) sùkasi Kv, Žrm sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sùkasi ant atmintiẽs, o vardo neprisimenu gerai Stk. Ot sùkasi an galvõs, ale negaliu atsimyt Lz. Sùkas ant galvõs, nežinau kaip pasakyt Erž. Ot sùkasi tas kaimas ant liežùvio, ir niekaip negaliu pasakyti Lkč. Prapuolė vardas, dabar man ant liežùvio sùkas Rsn. Ot sùkas ant liežùvio gãlo, ale prisimint negaliu Slv. Sùkasi ant mintiẽs, ale neatsimenu Stk. Sùkasi ant minčių̃, ale kad neatsimenu Btr. ×
ant dū̃šios sùkasi
1. B, R321, MŽ430, PrLXVII19, N sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko.
2. nuolat prisimena: Sukasi ant dūšios, tai ir ant liežuvio M.

ant smagenų̃ sùkasi sakoma, kai kas įkyriai kartojasi mintyse: Man tai viena [daina] sùkas an smagenų̃ Pls.
ant širdiẽs sùkasi; N
1. Kv, Grd sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sukas ant širdies, ir negaliu atminti I. Sùkas ant širdies, ale niekaip neateina ant liežuvio Bt.
2. nuolat prisimena: O užmirštie ir negalėjo, vis ji jam sùkos an širdiẽs Jrk112. Stov bernytis prie šalies, vis ma[n] sùkas ant širdiẽs JV874.

ant vienõs kójos sùktis
1. būti mikliam, vikriam: Tai mano boba kai ratas an ašies – tik sukas an vienos kojos Ml. Septyniasdešim metų, o do sùkas in vienõs kójos Klt.
2. apie labai besidžiaugiantį: Linksmiausioji, sùkas ant vienõs kójos Lž.

apiẽ (apliñk Grž) aũsį sùkti grasinti, taikytis mušti, suduoti: Mėnesį neišgyveno, o jau suka vienas kitam apie ausį Ėr.
ãšaros sùkasi akysè darosi graudu: Ašaros sukasi jam akyse, sakyt ką norėtų V.Kudir. Norėjo vaikus paglostyti, ėmė ašaros akyse sukties Žem. Skaudu darosi, ašaros sukasi man akyse Pt. ×
barakãtą sùkti
1. Slnt siausti, šėlti: Tik palik vienus vaikus, tujau pradės sukti barakatą Vvr. Kai tik pritemo, ir pradėjo vaikiai su mergoms barakãtą sùkti Krt. Mergei visaip nukrypsta, su vaikiais besukant barakatą Šts.
2. I tuščiai plepėti.
3. bizniauti: Jau tuodu pradėjo sùkti kaži kokį barakãtą Vvr.

čemerỹs nesùks nieko bloga neatsitiks: Valdžios nesùks čemerỹs, ka tik žmonys susišienautų! Krš.
dangtùką sùkti žaisti tokį žaidimą: Eidavom rundu, dangtùką sùkdavom Rsn.
galvà sùkasi
1. rūpi: Jum nesisùkdavo galvà del žemės Trgn. Man sùkasi galvà, kaip jis čia gyvens Mžš.
2. apima puikybė, išdidumas: Kai tokiems žmonėms ima suktis galva, jie darosi pavojingi A.Vencl.
3. eina iš proto, kvaišta: Matyt, jam galva sukas, kad vis nenurimsta KlK14,72(Jnš).
4. labai sunku (mokytis): Kaip nuėjo technikuman, tenai galvà sùkėsi Upn.

gálvą sùkti
1. L, LTR(Ant), Mlk, Slm, Rz, Jnš, Šl, Plk, Dkš galvoti, svarstyti: Susmukęs savo kėdėje, jis galvojo, suko galvą ir ieškojo išeities A.Vien. Vaikai gėrisi pasakos fabula, daug nesukdami galvos, kokia ten yra autoriaus pamatinė mintis J.Balč. Kas čia norėta pasakyti, veltui galvą suktumei rš. Teip, tiem mokytiem daugiau reikia sùkt galvà negu prastiem Mžš.
2. Vdk, Jrb, Ps, Lb vargti protaujant, mokantis: Sùk sùk gálvą, o nieko negali išmokti Vvr. O kam munie reik gálvą sùkti be reikalo Grdm. Galvą prie kningos jaunuomenė suka TS1899,5.
3. Mrj, Bgs, Aln, Ps, Šln rūpintis: Visą dieną vaiko nėra namie, anys ir neieško, nèsuka galvõs LKT331(Gdr). Pro vaikus ir galvõs nèsuku – visi gerai gyvena Krš. Mama nė su vienu tiek nèsukei galvõs, kiek su tuo savo Stasiuku Mžš. Nèsukiau galvõs su namais (būdamas ligoninėje) – sustvarkė Adm. Sùkium gálvą su stogu – sienas sulipdysma Slm. Apie karves nesùk galvõs, sutvarkis be tavę Ktk. Gálvą sukù (jaudinuos, sielojuos), kam ne vieną pirkau paršelį Klt.
4. I, Plk, Plv, Mrj, Vrn, Km, Vp, Brž, Sk, Pc, Šl, Grdm, Vvr versti rūpintis, neduoti ramybės: Ko man suki galvą? – sušuko ponas Žem. Nesùk tu man galvõs su savo siūlais! Žmt. Visą dieną sùkė man gálvą [vaikai] Dgp. Kam man galvà sùktie apie tokius dalykus?! Smal. Sugyvena, nèsuka vienas kitam galvõs Klt.
5. Vkš vilioti, meilintis: Mes tiek kuklios, kiek mokame jaunikaičiams galvas sukti Pt. Jisai gálvą sùka jai, ka eitų už jo Jrb.
6. I stengtis apgauti, apmulkinti: Man galvõs nesùk! Mrj.

galvojè sùkasi
1. Kt, Rod sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Tik sùkasi galvo[je], bet vis dar negaliu atsimint Gs. Ot, man galvõj sùkasi – tik pasakyt! Alk. Sùkasi giesmės galvoj Žrm. Kad ažgirsčiak, pagiedočiak, dar̃ – sùkasi galvõj, ir nemenu LKKXIII121(Grv).
2. rūpi: Jam sukės galvoj, kap čia sužinot, ką vargamista an jo šneka LTR(Vs).
3. trinka protas: Jai jau galvõj sùkas Rmš.

giltinė̃ nesùks nieko bloga neatsitiks: Nebijok, nesùks ano giltinė Užv. Dievui padedant, giltinė nesuks VP13.
giltinė̃ sùka (ką) ištinka mirtis, sunaikinimas: Kodėl jų (ponų) taip daug pirm čėso gi̇̀ltinė sùka? K.Donel. Krūmus ir girias linksmas jau gi̇̀ltinė sùka K.Donel.
giltinė̃ sùka [apiẽ úodegą] artinasi mirtis: Aplink jį giltinė jau suka Grž. Aš jau numatau, kad giltinė suka apie uodegą Slm.
į laukùs sùkti apie neprotingą elgimąsi: Kaip sunkiai protas žmogų valdo – vis į laukùs sùka Krš.
į šãlį sùkti (ką) darytis pranašesniam, lenkti: Jau muni suka į šalį sūnus: geriau už tėvą paskaito Nt.
jáutį už uodegõs sùkti meluoti: Ką čia jáutį už uodegõs suki̇̀! Šv.
káilį sùkti Ėr, Rmš stengtis neįkliūti, išvengti ko: Aš sukaũ káilį, norėjau iš bėdos išsisukt Prn. Kiekvienas savo káilį sùka Rm.
kãklą sùkti LKKXIII123(Grv) žudyti, daryti galą: Bėda an bėdos lenda, o trečia kãklą sùka Lz. Suk tavo kaklą velniai! (keik.) Str. ×
katari̇̀nką sùkti vienodai, nuobodžiai kalbėti: Ir pradeda sukti savo katarinką: Tep tata tep… kas ant stalo, suvalgykim, kas čierkoj – išgerkim K.Saj.
ki̇̀ta sùkus antra vertus, kitu požiūriu: O kita sukus, ko nori? Gmž.
knýpkius sùkti žaisti tokį žaidimą: Kad bus piktas oras, po stalais knýpkius sùka Ktč.
kójas sùkti prie (ant) dùrų mirti: Vargsti, vargsti, žiūrėk – jau reikia sùkt kojelès prie dùrių Btg. Jei ji mun nieko nebūtų dariusi, jau būtų reikėję kójas sùkti ant dùrų Skdv.
lẽtenos sùkasi ant dùrų; LTR apie norintį išeiti.
liežuviù (liežùvį, liežiùvį) sùkti daug plepėti: Jeigu jis taip mikliai gydys, kaip liežuviu suka, po metų kitų nebus ligonių rš. Sùka liežiùvį visi, kap kas moka, kap gali Rš.
liežùvis (liežiùvis) sùkasi įstengia kalbėti: Jos liežùvis sùkas, ji paporina visokių naujienų LKT386(Mrc). Tėvui ne tep liežiùvis sùkas (prastai kalba) Rš. Liežùvis jo nèssuka – atsigėręs arielkos Pls. Mano liežùvis nèsukas vokiškai Plšk.
li̇̀zdą sùkti (sùktis)
1. kurti šeimą: Su Vincentu neiškentu, su Juzuku li̇̀zdą sukù (apie nepastovią merginą) Šll. Reikia jau savo li̇̀zdas sùktie Švnč.
2. įsitaisyti, įsikurti: Pačiame jo valstybės viduryje, jo, galima sakyti, širdyje, priešas sukasi sau lizdą rš.

nósį sùkti
1. veikti uoslę maloniu kvapu: Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg.
2. LKKIII194(Pls) pykti.
3. bjaurėtis smarve: Žmogus, per amžių papratęs padoriai, nosį suka, įėjęs į tokį kiaulininką Žem.

nósį sùkti [į šãlį, pro šãlį, tolỹn] End rodyti nepalankumą, šalintis: Kitą kartą, žiūrėk, jau ir sutarė, ir merga nebesùka nosies J.Balt. Visi čia tokie poniški, mandrūs, suka nuo manęs nosis į šalį J.Avyž. Ji į mane nenori nei žiūrėt – eidama suka nosį tolyn Ėr. Vieną kitą sykį parnešė vaistus – nósę sùka Klm. Pinigų nėr, tai kiekvienas gaspadoraitis nosį pro šalį suka A.Vencl.
nósį sùkti [į šãlį, į trū̃bą] Jnš nemaloniai veikti uoslę: Ką čia teip verdat, kad net nósį sùka? Sv. Tabokas nósį sùka į šalį Varn. Smarvė nósę sùka į trū̃bą Krš.
pakáušį sùkti įtemptai galvoti: Rūpinasi i jis – sùka pakáušį Pn.
pánčius sùkti ėdant velti tarp dantų: Tas arklys nebepaėda, pánčius sùka Ėr.
pil̃vas iñgrąžtį sùka labai norisi valgyti: Pil̃vas gal jau iñgrąžtį sùka? Klt.
ramùlį sùkti dūkti, išdykauti: Šventoms dienoms vaikai susirenka ir sùka ramùlį, kol par dulkes vienas kito nebmato Kin.
ramùnį (ramùlę Erž, ramùlį Jnš, rãtą, ratẽlį) sùkti Všk meilintis, mergintis: Visą vakarą, sako, apie gimnazistę ramunį sukęs J.Paukš. Daba jauni – ką ten! Tik pakėlė galvą, jau, žiūrėk, ramùlį sùka apie panas Sk. Sùka ramùlę aplink Julę Krž. Reikėjo Anelei ištekėti ne už Gulbino, bet už Anzelmo Lukošiaus, kuris apie ją suko ratą J.Avyž. Levukas, o gal kokia Levutė! Palauk, palauk, ar tu ne su ta ratelį sukai? rš.
ratù sùkasi sakoma negalint atsiminti gerai žinomo dalyko: Sùkas ratù, ale nemenu Šlčn.
spar̃ną sùkti Adm mergintis.
sprándą sùkti žudyti, daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, ė trečia sprándą sùka LKKXIII123(Grv). Suk sau sprandą, bene man tavę gaila! Žž.
sprándą sùktis žūti, galą gauti: Nors jūs sprándus sùkitės! Lkm. Sùkis kur sprándą! Klt.
su liežiùviais sùkti apkalbėti: Eina, patikinėja, su liežiùviais tik sùka, tik sùka Klt.
sùkęs apsùkęs Ds, Skdt, An, Pbs, Jnš labai dažnai, nuolat: Ko tau reikia toje daržinėje, kad ten sukus apsukus? J.Avyž. Valgnumas vaiko: sùkęs apsùkęs vis prie stalo Ktk. Sùkus apsùkus vis lekia in močią [ištekėjusi duktė] Klt. Sùkę apsùkę ir vėl visi čia sulenda Užp.
sùk (ką) balà, (devýnios, gãlas NdŽ, galai̇̃ Krž, kélmas, kvarabà Mlk, nemãtęs Ds, nógla, pakrãtę, pélkė, perkū́nas Žl, Grž, pi̇̀kis, smalà Strn, šim̃tas NdŽ, vélnias) Aln; M tiek to, tesižinai: Sùk ją devýnios, gali važiuot! Ds. Užmokėjai, ir sùk jį gãlas! Sug. Kaip būs, teip išvažiavus, sùk tave kélmas! KlvrŽ. Sùk juos nógla, tuos pinigus! Aln. Sakau, eisiu išsibart, o vėl misliju – sùk pakrãtę Ob. Sùk tave pélkė: kaip ten būs, teip! KlvrŽ. Sùk jį perkū́nas, tegul sniega! Dbk. Važiuoju ir aš į jomarką, sùk aną pi̇̀kis! KlvrŽ. A, sùk ją velniai̇̃, tą žuvį, gal nesupuvus! Vdn. Sùk tave vélnias, neškis jau tą kirkę Vlkv.
sùk (sùka) (ką) devyni̇̀ [perkū́nai] (bi̇́esas, devýnios DŽ, ùbagas, velniai̇̃ Šts, Sdk) Ar toks keiksmas: Suk devyni stiprybę mano tokią! B.Sruog. Sùk tave devyni perkū́nai! Skr. Suk ubagas, mesiu aš ir tą dešrą! Šts. Sùk taũ velniai̇̃ su visa tavo pačia! Kam man jos reikia! Ds. Suk tave velniai su visokiais niekais prasidėt Jnš. Suk jį biesas, teip daėdė kult! Antr. Sùka tave velniai LD376(Lbv).
sùk matarúok būtinai: Sùk matarúok, kas priguli – atiduok Skp.
súkti apsukui̇̃ Jnš nuolat tą patį kalbėti.
sūkà sùka NdŽ, VP26 graužia rūpestis, susikrimtimas: Kuri čia tavi sūka suka? S.Dauk.
sū̃ką sùkti
1. bėgioti, ieškoti, rūpintis: Ir sùko sū̃ką, kol gavo Slnt. Vel[nia]s pašėlusiai sū̃ką sùka terp žmonių KlvrŽ. Dabar jis vėl iš naujo sūką sukt pradėjo TP1881,34.
2. pataikauti: Sùkti sū̃ką apie ką NdŽ.

sū̃kį sùkęs nuolat, labai dažnai: Sū̃kį sùkęs ir vėl čia Stl.
ši̇̀rdį sùkti Dr, Skd, Trk, Nt pykinti: Sùka ši̇̀rdį, vemsu po tos jūso ruginės Šts. Net ši̇̀rdį sùka, kaip man juokas ima Tj.
úodegą (úodega) sùkti
1. Mlt, Vkš stengtis išvengti, išsisukinėti: Sùka úodegą ir šiaip, ir taip, kad tik nereiktų eit prie kūlymo Lkč. Nesùk uodegõs, aš viską žinau Dkš. Dabar šiap sùkęs úodegą, tep sùkęs – nieko nepadaro Vlkv.
2. meilintis, glaustytis: A, gudri lapė tai uodega suka, tai vėl įkanda V.Kudir. Jau anos úodegas sùka, tos katės Dov.
3. džiaugtis: Vilkas kap šoko an kiškio i griuvo. – Jau, – sako, – dabar prispaudžiau! – i úodegą sùka Vlk.

ū̃są sùkti meilintis: Vaikinai sùka ū̃są apie mergas Jnš.
ùžpakalį sùkti pralaimėjus bėgti, trauktis: Velija toj vietoj atlikti, nekaip kryžokams užpakalį sukti S.Dauk.
vė́jai sùkasi galvojè labai nerimtas: Jai sùkasi vė́jai galvõj Jon.
žándus sùka apie ką labai rūgštų: Tavo obulai žándus sùka Slnt.
žarnomi̇̀s sùkti apgaudinėti, meluoti: Visi sùka žarnõm, žiūri savo kišenės Jnšk.
antsùkti, añtsuka, -o (ž.) tr.
1. pasukus atvaryti: Antsuko lytaus būrelį Šts. Buvo lytų antsuką̃ i nusuko vėl LKT64(Lkž).
2. uždėti, užmesti: Dar galiu antsukti pusę centnerio ant pečio Dr.
apsùkti, àpsuka, -o (àpsukė Š) Š; L
1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Api̇̀sukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė ing tą lovą BsV33. Kalvaratą apsùkti (verpti) išmokė, i gan Pvn. Ko ana verps, ka nėra ne kalvarato apsùkusi (niekada nepabandė verpti) Gd. Aš žiemą, kai turiu laiko, ratelį api̇̀suku (suverpiu) da kam Aln. Apsùk girnas (pramalk kiek), be miltų nebėr Vrnv. Kelki, marti, ilgai miegi. Apsuk girnas – kiaulės žviegia NS619.
| refl. R, MŽ, Sut, N, K, Š, NdŽ: [Šokdamas] paskui tarp savęs apsi̇̀suki ir paimi mergaitę, suki Sk. Net apsi̇̀sukė aplink an savę bežiūrėdama Ob. Įmetu tą rundulį į tą [v]andinį, tas rundulis šr aplinkuo apsi̇̀sukas Klk. Dvi teipag šali pjauti kitų durų buvo apsisukami Ch1Kar6,34.
| prk.: Sveikam netrunka metai apsisùkt Tj. Greit viskas apsisùks: tie metai prašvelps kaip juokas Krš. Laukiam vasaros, jėjam, o ta atejo, apsi̇̀sukė, čiukšt – ir nebėra Lb.
^ Duok, kad penkiais kūliais apsisuktų (verstųsi per galvą)! rš.
ǁ pavarstyti (rožančių) poteriaujant: Aš dar vieną rožančių to bedievio pražūčiai apsuksiu rš.
2. tr., intr. Všv padaryti, kad judėtų ratu: Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Ka aš dėsu į griovį apsùkęs! Akm. Žmogus su spragelu apsukęs davęs lapei į galvą Sln. Tai kūlėjas! Nemokė[ja]u apsùkt kultuvo Rš. Anei spragilo neàpsukė (nė kiek nepadėjo kulti)! Lp. Rankos neàpsukė (nesumalė nė grūdo)! Lp. Liežiuvio galu api̇̀suka, api̇̀suka ir išema krislą iš akies Ob.
| refl. tr.: Davė į žemę apsùkusys juodos duonos riekę Šts.
3. tr. traukti dalgį šienaujant: Žolės – nemožna dalge apsùkt (daug) Klt. Bijo dalgės apsùkt (nenori šienauti) Klt.
4. tr. maišant pajudinti ratu, aplink: Kas čia tavo do viralas – kaip kaulas, nemožna ir šaukštas apsukt LTR(Ds). Prideda smetonos burokuosna – nemožna šaukštu apsùkt (labai tiršti) Klt.
apsukamai̇̃ adv.: Prydėjau varinį kleckų neapsukamai (tirštai) Lkv. Tokia paaugà šįmet tų kopūstų: kai verdam, tai puode neapsukamai̇̃ Žal.
5. tr., intr. LL126, Prn ratu, lanku apeiti, apvažiuoti, apskrieti: Apsuksi̇̀ tą mišką ir privažiuosi tokį kelelį Jnšk. Plačiai [autobusas] prekes išvažio[ja], plačiai àpsuka Pvn.
| Žvaliai apsuko akimis (apžvelgė) gubų eiles J.Avyž.
ǁ tr. padaryti ratą (skriejant, einant aplink): Gandras apsukdavo aplink sodybą trejetą ratų rš. Ančiukas apsuko vandeny ratą rš. Apsukau lyg aklas du rinkius apei mišką Slnt.
ǁ tr. padaryti, apvaryti aplinkui: Gal šiandiej apsukstà klodą [statomam tvartui] Slm. Eik ubagui duonos griežinikę apsùk (atriek) par kamputį Erž.
6. tr. Slm, Grd iš visų pusių einant apsiausti, apsupti: Apsùko mišką iš keturių pusių i paėmė visus Krš. Kazokai juos apsùko i paėmė vokiečius Sdr.
| prk.: Kapus apsùko numais, mokyklums, darželiais – nebūs kur gulties Krš.
7. tr., intr. Alv, Skrd, Dkš, Rmš, Pc, Vkš daugelį vietų apeiti, apvaikščioti, apvažinėti: Visur apėjau, apsukaũ ir nieko neradau, ko man reikėjo Mrj. Teko daug kur apsùkt Jsv. Dabar àpsuka žmones mašinom visur Iš. Pusę Kuršėnų apsukái, o kad aš prašau pajudėti, raitais kaip kirminas Krš. Daba tai jau apsùksi visur, ka viena likai Šmk. Apsukaũ [per vaikus], pavažinėjau smagiai Jd. Visus kraštus àpsukat vis par tuos mokslus Jon. Išalkęs vilkas aplink visur apsuko ieškodamas sau paėstie Tat.
| prk.: Pasakos … platinasi iš vietos į vietą ir apsuka visą svieto dalį LTII477(Bs). Jis su savo liežuviu visą svietą apsuka LTR(Vdk).
ǁ intr. apeiti gyvenant, nuomojant: Mes visur api̇̀sukėm, kai savos žemės neturėjom Pg.
ǁ tr. apeinant rasti: Pagu Šventybrastį geros geros žemės apsukaũ Srv.
8. refl. apsilankyti, pabūti: Važiavo pas dukterį apsisùkti Trk. Aš, mis[liju], važiuosu pri Vandos apsisùkti End. Jūs, berniukai geltonūsiai, apsisùkit mūsų pusėj (d.) Grž. Važiuokiav, sako, į muno pamiliją apsisukti S.Dauk. Vargų vargai vieni, kur apsisuksi V.Kudir. Kur tik apsisuksi – bjaurybė, nenauda, vagis, dykaduonis! J.Jabl.
9. prisimeilinti: Apsisùk apie tėvą, gal ko i gausi Upt. Apsisùk, ir Jonas tavo! Mrj. Pry našlės apsisùkęs gyvena Šv.
10. tr. pašokti ratu: Porą kartų apsùkę aplinkinį aslo[je], suleidžia jaunuosius į porą šokti JR65. Susitiko gegužinėje ir ten apsuko keletą ratų rš.
ǁ refl. Lb, Sdk pašokti: Visi šoka, einam ir mudu apsisùkti Jnš. Šiąkart teip ir neteko apsisùkt su Maryte Užp.
11. tr. R201,378, MŽ268,507, M, LL101, Rtr, Trgn apgręžti: Arklį àpsukė ir nuvažiavo Aps. Kad sugebi arklius gerai apsùkti, nereik jau kelti to plūgo Als. Apsùko už rankos paėmęs ir paleido Brs. Antreip šliures reik apsùkti Rsn. Ans y[ra] toks mandrus: gal šnekėti i vienaip, i antraip, ka i vandenį bebėgantį apsùktų Lkv.
| prk.: Ant neprieteliaus apsuk nelaimes, nes anie gyvena be tavo baimės M.Valanč.
| refl. intr., tr. R322, MŽ431, Š, Rtr, Gsč, Trk, Plng, Jdr: Atsisėdau, kepurę apsi̇̀sukau antraip, lezgį į užpakalį Tl. Mašinos apsisuko ant dirvonėlio ir nuvažiavo atgal V.Bub. Autobusas čia ateina, apsi̇̀suka ir grįžta JnšM. Kol varsnų gale apsisuki, arklys pasilsi Kpč. Tas senas [jautis] jau gerai eina, o šitas negerai apsi̇̀suka Pb. Čia apsi̇̀sukta arklio su rogėm Trak. Nuvažiavo į paardę, apsisùkos i privažiavo pri pat Krp. Mūs atšlaimas nedidelis, su ratais neapsisuksi̇̀ Dglš. Nė žodžio nepasakė, apsisùko ir nuejo Vkš. Bugenis kariškai pasitempė ir, apsisukęs ant vieno kulno, išžygiavo iš kambario J.Avyž. Pamatė muni, greit apsisùko ir pabėgo Vkš. Tavę name neradau, apsisùkęs išėjau JD1304. Ant [storų mūrų] viršu šeši kareiviai, greta jodamys, apsisukti galėjo S.Dauk. Ir kada anys vaikščiodavo, nebuvo jiemus privalu apsisukti (paraštėje apsigręžti) BBEz1,9.
^ Kad duosiu, net apsisuksi̇̀! Ds. Vienas sako – bėkim, kitas sako – čia stovėkim, trečias sako – apsisukim (vanduo, akmuo, nendrė) LTR(Skp).
ǁ refl. galėti pajudėti: Virtuvė tik apsisùkt Dg. Daržinė didžiausia, apei dvidešimt sieksnių daržinė – neapsisùksi, kas buvo svieto KlvrŽ.
ǁ refl. padaryti posūkį, pakrypti į kitą pusę: Po tam apsisuks ta rubežis nuo Baalos ChJoz15,10.
12. atėjus labai trumpai pabūti: Neilgai buvai svečiuos: tik apsi̇̀sukei ir vėl namo Skdt. Ko taip skubi: nespėjai nė apsisùkt ir vėl išvažiuoji Jnš. Pareisma, apsisùksma i vėl išeisma Trš.
ǁ neilgai trukti, truputį palaukti, pabūti: Vaikai pavalgo, apsi̇̀suka ir vėl nori Ėr. Kai grįžta namo, tai apsisùks – i vėl valgo, apsisùks – i vėl valgo Upt. Tai ne gaspadinė, kad kur apsisukus valgo Rod. Vis valgai i valgai apsisùkdamas – kur tau i telpa! Ll. Kai namie, tai apsisukdami̇̀ valgom Pg. Tokius obūlius, grūšus gali ėsti apsi̇̀sukdamas – vienas [v]anduo Krš. Ai, apsisukdamà dešimt litrų suvalgyčiau! Rdd. Rija ir rija kur tik apsisùkęs Nč. Apsisùkei, atsileidei i vė myli vaiką Dglš. Pamatysi, apsisùksi i vėl pati turėsi dirbti Sk. Apsisùkęs i eik pri kiaulių Erž. Apsisukdamà palaistau, tai ir auga [uogos] Šil. Ji, būdavo, apsisùkus i atvažiuo[ja], apsisùkus i atvažiuo[ja], vargšė Jrb. Lesyt vištos reikia apsi̇̀sukant – lesa gerai Alv. Ji apsisukdamà pasmus ir pas mus Mrj. Tą pačią [šneką] varo i varo apsisùkdamas Klt. Tas katinas prausas, prausas apsisukdamas Žr. Duoda vėjo visims apsi̇̀sukdamas Kv. Vogė apsisukdamys Kl.
13. tr. Nv, Vkš apversti: Apsùk antrą pusę kepenės, kad apkeps viena J. Sakau, kad dega [pyragas], reikia apsùkt kita puse Pv. Pridedi tokią lentą i taip duodi [linus]: àpsuki, àpsuki, papurtini Lc. Buvau lovo[je] apsukamúoju (vartomas) – teip sirgau strėnoms Lnk.
| Girtas, liežuvio neapsuka rš.
| refl.: Jis apsisuka lovoje į sienos pusę I.Simon.
^ Del ko šuo guldamas trissyk apsisuka? – Ieško priegalvio Nm.
ǁ prk. pakeisti, pertvarkyti: Neapsùksiam pono Dievo tvarkos Šts.
| refl.: Bene bus visą laiką taip – apsisùks Rs.
ǁ prk. antraip pakreipti, išaiškinti: Jis taip apsuko, jog tamsta nežinodamas likai jo bičiulis J.Balč. Nei aš taip maniau, nei ką. Kad tu mano kalbą taip neapsuktum I.Simon. Àpsukė, kad mes lieso pieno neimam Krč.
14. refl. R240, MŽ320, I, Trk, Krš, Krč, Kt vikriai susitvarkyti, apsidirbti, apsiruošti: Apsisùk greitai ir grįžk namo J. Mamaite, apsisuk mums čia su pusdieniu! Žem. Mokėjo, apsisùko, greit reikalus sutvarkė Jrb. Par kelias dienas ir apsi̇̀sukė Dbk. Aš apsisùkdavau gerai, dar i siuvau Vn. Ne juokas, trisdešimt karvių melža, ale ji kai[p]mat apsi̇̀suka Rs. Greit apsisùk apie gyvulius, i einam Krkn. Tik va apsisuksiù ir ateisiu Vlk. Bėgsiu numie apsisukti, palikau pečių bekūrenamą Dr. Turam apsisukančią gaspadinę, py visko ji supranta Prk. Buvo apsisuką̃s vyras Šts. Oi tu, gaspadine, greitai apsisukie, privirkie kopūstų ir su lašiniais LTR(Grv). Matas siųstas tur netrukti, bet kuo greičiau apsisùkti JD181.
ǁ vikriai apeinant sutvarkyti: Tu tik apsisùk su kirviu po sodą, i bus tvarka Ps. Jis ims ir botagu apsisùks Gž.
| prk.: Ar nemanai, kad laikas būtų su šluota apsisukt ir po pasaulio rūmą S.Nėr.
ǁ susidoroti: Su užpuolikais mes sumaniai apsisukome rš.
15. refl. nuvykti kur ir greit atgal grįžti, sparčiai suvažinėti: Į miestą par valandą apsisukáu Rs.
16. tr. R378, MŽ507, LL199, Rtr, Slm, Pnd, Kb, Aps apvynioti, apsupti kuo: Apsùk pala – ką tę vaiką gryną nešioji Dbč. Nešės neapsùkę vaiką veselion i peršaldė Dglš. Su skarele jam api̇̀sukė koją Brž. Ana man i pirštui apsùkt skepetaitės nenupirko Prng. Api̇̀suka [nuometu], būdavo, galvą Sb. Stula ituoj apsùk tu ją Lz. Kad einant miškan gyvatė neįkąstų, tai reikia kojas apsukt su žaliu audeklu LTR(Auk). Grikių tik viršūnes àpsukam su tais pačiais grikiais ir statom po vieną kūlį Slk.
apsukamai̇̃ adv.: Apsiūk rankovę apsukamai̇̃ Alv.
| refl. tr., intr. Gdr: Senis apsisukęs kaklą stora raudona skepeta rš. Visą ranką apsisùkus, nieko negalia paimt Jrb. Tas vagis atėjo pas dvarą, apsisuko virkščioms ir ritosi BsPIII228(Brt).
17. tr. uždėti vyniojant aplink: Beržioką api̇̀sukei apie ragus – ir vainikas Sug. Nėr čia kas veja (maža siūlų) – trys rozai apsùkt [apie lanktį] Klt. Apsuko ant plūgo vadeles, pavalkus atleido J.Paukš.
| refl. tr.: Tas ponaitis ka leka, tokį raudoną šalikiuką apsisùkęs Akm.
18. refl. OG409, Svn, Aps apsivynioti, apsivyti, apsiraizgyti: Tu man ar užmigsi, ka prieis, ka duos su botagu [kerdžius], tai apsisùks kelis kartus apie sprandą! Mšk. Aplink bulbas ta žolytė apsi̇̀suka Dgp. Apsisuks ant kaklo tavo žalčiai Sut.
ǁ Ktk pririštam aplink einant susinarplioti, vyniojantis virvei, grandinei: Pažiūrėsiu, ar neapsisùkę arkliai Ėr. Apie karklus [karvė] apsisùkus, žemė juodai išgraužta Slk. Karve, kur dabar apsisukai̇̃ tuos krūmuos! Jrb. Karvę radau aplink mietą apsisùkusią Vkš.
19. tr. Š, LL122, Rtr, Dglš, Dkšt, Trgn, On, Vad, Nmč, Lš, Arm, Snt, Up, Vkš apgauti: Žiūrėk, kad turguj niekas neapsùkt Dgl. Gal manai, kad žmones apsuksi, Dievą apgausi? KrvP(Al). Ko vėpsai sakytum api̇̀suktas? Vj.
20. refl. Kl, Up pasistengti, pasirūpinti: Reikia apsisukti, kad arkliai žardyje nekęstų bado V.Kudir.
ǁ refl. prisigretinti, prisitaikyti: O tę apie melžėjas apsisùk, tos tai papasakos Ob. Mokėk apsisùkt, tai visa gausi Krs. Apsi̇̀sukė i pavogė grūdų Dglš. Gaidys i dvi vištos prapuolė – lapė apsi̇̀sukė Klt. Jisai razumnas vyras, reikia tik apsisùkt Pnd.
ǁ refl. reikiamai pasielgti, susitvarkyti: Nemislykiat, vaikaliai, da aš su jumis mokėsu apsisùkti Vvr.
21. refl. išsiversti: Su merge neapsisuksi, reik pačios Šts.
22. tr. LL266, Rmš, Jnš, Vkš apsvaiginti: Smalkiai apsùko galvą Dkš. Degtinė kožnam galvą àpsuka Lš. Jau ir man galvą api̇̀sukė alus Slm. Tep smarkiai važiavau, kad neit galvą apsùko Alk. Jokūbas vyno nei nė kokio galvą apsukančio gėrimo negėrė M.Valanč. Tu (apyny) visims vyrams galvą apsuki S.Dauk. Gardi rūgštelė apsuka galvelę Pšl.
^ Ko tu in tuos vaikus lygiai api̇̀suktas lendi? Trgn. Laksto, rėkia kaip api̇̀suktas Vj.
| refl. R95, MŽ124, Jon, Dglš, Ml, Gršl: Kai mergės drignių an garo padeda, tai apsi̇̀suka galva – kaip durnas palieki Žg. Teip jau porą stiklinių ka išgersi, jau jusi į pakaušį, jau apsisùks Jdr. Mergai [supantis] apsi̇̀sukė galva, ir nutrūko, nulėkė [nuo sūpuoklių] Aps. Apsi̇̀suka galva, griūvu Klt. Ka ans jema pasakoti, aš jau nepratęs, galva apsisùksias Akm. Nu to televizoriaus apsisùko savie galva kaži kaip Trk. Šiš lyg galva apsi̇̀suka, lyg kai, i paklaidydavo žmogų Vlkš.
23. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Košės bliūdą apsukáu Vvr.
◊ aki̇̀s apsùkti suvedžioti, apgauti: Baidyklė apsuko mun akis Šts.
ant vienõs kójos apsisùkti greitai ką padaryti: Šis, ant vi̇́ena kója apsisùkęs, greit padavęs gerti Šts.
gai̇̃liąją apsùkti paverkti, nubraukti ašarą: Apsùks gai̇̃liąją išejus, ir tep mačis (turės tuo pasitenkinti) Krok.
gálvą apsùkti
1. Grdm, Rz, Jnš, Ut pasiekti, kad pamiltų, prisivilioti: Puiki mergė kožnam vaikiuo gálvą àpsuka Vkš. Tėvai nepadarys nieko, ka [bernui] gálvą apsùko Slnt. By kokia jam gálvą neàpsuka Erž. Kiekai mergų gálvas tu api̇̀sukei? KlbIII24(Lkm). Geru liežuviu mergai galvą apsuksi KrvP(Dg).
2. Lkž, Lk palenkti į savo pusę, paveikti, patraukti: Jau jums visiems tas kvailys Kazas apsuko galvas, su visokiomis baikomis besilandydamas pas jus Žem. Jeigu ko reiks, ims kalbėt ir api̇̀suka gálvą Slm. Blogos kningos ir netikę laikraščiai apsuka dažnam galvą Blv.
3. padaryti išpuikusį, nesugebantį realiai vertinti padėties: Paprastai pergalė apsuka galvą kai kuriems vadams rš.
4. paklaidinti: Nepažįstu nė tos vietos, nė nieko, kažin kas kaip buvo, ot gálvą apsùko, i viskas Als.

galvà apsisùko
1. Skrb, Als apkvaišo, sukvailėjo: Žmonės rugius veža, o jie – smiltis! ar galva apsisuko? LzP. A tau galvà buvo apsisùkusi ten eiti? Krtn. Per karą žmonių gálvos apsisùkę PnmA.
2. Km nesusiorientavo, sutriko: Taip giriant lapei, apsisuko varnos galva J.Jabl. Į vargą įpuolus ir galva apsisuko Žem. Tiek darbo, net galvà apsisùko Pkr. Kap noragas jo nusmuko, berno galvà apsisùko DrskD245.

kai̇̃p ant ži̇́edo apsisùkti Skp labai greitai praeiti: Tai greit laikas bėga – metai kai̇̃p ant ži̇́edo apsi̇̀sukė: čia buvo žiema, čia vėl vasara Slm.
ki̇̀ta apsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Ki̇̀ta apsùkus, i anas kaltas Dglš.
krãmę apsùkti antrà pusè primušti: Apsuksu tau kramę antra puse, kad sugausu! Šts.
liežùvis (liežiùvis) visai̇̃p apsi̇̀suka labai įgiria, įpasakoja: Iš jos tai gausi, ko nepirkęs – jos liežiùvis visai̇̃p apsi̇̀suka Lb.
nėrà kur̃ apsisùkti Skrb;
ledvà apsi̇̀suki labai ankšta: Į trobą priėjo tiek žmonių, kad nėrà kur̃ apsisùkt Jnš. Seniau ka sueidavo po kelias šeimas, ka negalėdavo prasigrūst pirty – tirštai būdavo, ka nebùs kur̃ apsisùkt Mšk. Nė̃r kur̃ i apsi̇̀suka pirkioj – ažkrauta Klt. Yra tokia pašiūrikė, ledvà apsi̇̀suki – nėr kur vištų laikyti Skdv.
prõtą (rãzumą Sln) apsùkti padaryti kvailą: Ką Dievas nori bausti, tam pirma protą apsuka PPr96. Rãzumą àpsuka: užpulna ant žmogaus keli, piningus atema Stl.
smageni̇̀nė apsisùko pakvaišo, sukvailėjo: Žiūrėk, kad smageni̇̀nė neapsisùktų nu tų mokslų Pln.
sprándą apsùkti; N užmušti.
sū̃kį (sùkęs Klt, Sug) apsùkęs DŽ, Sv, Lnkv sakoma, kai žmogus, ką padaręs, truputį palaukęs vėl tą patį daro, kartoja: Sūkį apsukęs vis čia pat beesąs; visų jo pasivaikščiojimų galas savaime pasidarė Gondingoje Vaižg. Sùkęs apsùkęs, būdavo, ir par mum Sdk. Ana kur sùkus apsùkus vis kąsnelį kokį valgyt paduoda Ad. Sukę apsukę ir vis tą pačią (tą pačią kalbą kartoja) LTR(Ds).
širdi̇̀s apsisùko praėjo pyktis: Imčiau vadžią, riščiau pačią; apsisùko širdi̇̀s mano, jau aš ir pas pačią JD1337.
špygõm apsùkti apgauti: Anys mane tik api̇̀suka špygõm ir toliau savo varo Lb.
atsùkti, àtsuka, -o (àtsukė Š) tr. K; L
1. LL211, Rtr sukant atpalaiduoti, atidaryti: Atsùk atgal skląstelį nu durų J. Duris atsùkti NdŽ. Atsùkti sraigtą DŽ1. Atsukáu ir tą raktą LKT44(Lž). Atsuko volę, kibirą pakišo, alus šnypščia, švirkščia J.Paukš. Yra tokios bačkos, trikojai: kaltą atàsuki, viedrą pakiši, ir bėga gira Antr. Kraną atàsukiau šiltą Adm.
| refl. tr. Š, LL211: Girdu, atei̇̃ta kažin kas, įkišo raktą į duris atsisùkti Als. Muno vaikas dar mažas: pats negalia durių atsisùkti Vkš.
2. DŽ pasukus įjungti: Atsuk radiją, pasiklausysim Plng.
| refl. tr.: Ko tik neprisiklausai atsisùkęs radiją! Žr.
3. MŽ, N, P, I, Rtr, DŽ, NdŽ, Brs atgręžti: Grėtė įsižeidusi atsuko jam nugarą I.Simon. Aš aną kalbinu, ana mun nugarą àtsuka Vkš. Atsùk murzą šišion Gršl. Brinkt, subinę atsùko, į lovą – i papūsk į uodegą! Trk. Paveiza, ka ratai an stogo užvažiuoti, dišlius àtsuktas an Žagarės (apie kaimo jaunimo pokštus) Klk. Atàsukė arklius iš šalikelės ir nuvažiavo plentu Ds. Pakinkykit žirgelius ir atsùkit į vartus JV595. Atsuku akis – nebėra baidyklės Šts. Prariektą duonos kepalą neatsuk į duris, kad neišeitų (priet.) Šts. [Trobų] gyvenamasis galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas S.Dauk. Tada atgrįžo (atsuko) Ponas labai stiprą vakarinę [vėtrą] BB2Moz10,19. Nu to laiko visą savo galią atsuko ant lietuvių ir žemaičių S.Dauk.
| prk.: Vaikai tėvų antraip neatsùks (nepakeis) Šv. Atsùkus (antra vertus) dabar i geriau gyvent Slk.
^ Pabaigiau dainas i viską jau, į kitą pusę atsùko (pasenau) – jau lauk mirtis Šll.
atsukamai̇̃ adv.: Neatsukamai I.
| refl. J, Š, Rtr, Ad, Nm, Jrb, Plšk, Jdr, Vž, Als, Sd, Klk: Varnos pačioj viršūnėj ir prieš vėją atsisukusios. Oi, dar paspirgins! V.Bub. O tatušis nė sukte nebatsi̇̀suka, paleido iš tiesų rūkti į pušyną BM382(Lž). Tegu jį bala, ka tik sulauksiu Kalėdų – nė atsisùkt neatsisùksiu, ka eisiu į namus! Mšk. Atsisukáu i parejau numie kailiniais kvepančiais Gd. Tas vaikas ten draskos, kroka, o anie nė atsisùkę nepaveiza Tl. Rodos, eičiau ir neatsisùkčiau į tą pusę Stak. Atsi̇̀sukiau padabot, kas te eina Ck. Kai eina, tai vyža ugnį degina, o atsisuki – nieko nėr LTR(Lkm). Ka žvirbliai javų nelestų, reik sėjant taip daryti: atsisukti į šiaurę i mesti tris saujas grūdų, o po tam greit atsisukti i eiti pri savo darbo LTR(Vdk). Ka katė prausas, ta būs svečių iš tos pusės, į kurią atsisukusi prausas Plt. Paskui, atsisukę ant kits kito, mušose tarp savęs S.Stan. Atsisuko ant munęs užpakaliu, o ne veidu P. Kitais keliais atsisukęs laimingai grobį parvirdė S.Dauk. Tada bus lietus, kai vėjas atsisùks iš vakarų Jsv. Vėjas atsisuko nuo žiemvakarių J.Balč. Atsi̇̀sukė an čia vėjas, gryčia baisiausia šalta paliko Mžš. Vasarojaus neveža, kol neatsisùko šiaurės vėjas Žg. Atsisuko rytvėjelis ir nupūtė vainikelį D57.
| Atsisùkus saulei (po saulėgrąžos) diena pradeda ilgėt Ds. Jau turbūt tik kitas kampas žemės atsisùko – toks šaltis balandy! Jrb.
| prk.: Bepročiai, pamišėliai, jūs nežinote, kad tas pats šautuvas, kuriuo kitus šaudote, gali ir į jus atsisukti! J.Paukš. Skriauda pačiam grįžta atsisùkusi Šts. Nežinom, kokie laikai atsisùks Šts.
^ Na, eikita ant kur atsisùkę (nešdinkitės)! Skr. Arba, sakysim, šitaip [keikiamasi]: kad tu surūgtum, kulnai kad tau atsisuktų, pakinkliai susivytų J.Balt. Iš bado ir atsisukęs suėda LTR(Vdk). Suktas galas atsisuks Nj.
4. P nukreipti į šalį, nugręžti: Nebesuspėjo ratų pasturgalio atsùkt – i užvažiavo keleivinė Mžš. Dievas neatsuks nuo tavęs veido savo M.Valanč.
| prk.: Niekas tos nelaimės neatàsukė nuo manės Adm.
^ Ka tau kulnes į antrą pusę atsùktų! Krš.
| refl.: Prie darbo buvo netinkamas, o draugai nuo jo atsisukė LTR(Aln).
^ Atsisuko kaip šuva nuo dešros (nuo kumpio Mrc) KrvP(Rs).
5. atėjus labai trumpai pabūti: Pamišo ir poterai; atsisukusi išvažiavo namon Žem. Tas ponas paskui pasigedęs [pinigų], atsisukęs išvažiavęs ieškot Sln. Nuvažiavo ir parvažiavo atsisùkęs (nieko nepešęs) Trk. Atsisukęs aš ir vėl į Prūsus – pargrūdau knygų Ar.
ǁ ką padarius truputį palaukti, nusiteikus ar priverstam vėl tą patį daryti, su tuo pačiu susidurti: Moma ažpyksta [ant vaikų], atsi̇̀suka – i vė gerai Dglš. Neseniai sutvarkiau, o dabar atsisùkęs ir vėl tvarkyk Rs. Prausys, prausys žmogus, atsisùkęs – vėl murinas LKT69(Dr). Tik pasakei, o atsisùkęs klausk – nežino Jnš.
^ Giminė atsisukus vėl bus giminė KrvP(Jnš).
6. refl. Vv einant, vykstant pakrypti į kurią pusę, pasukti kuria linkme: In Kartėnus ir atsisùkit šituo keliu Ldk. Jis kaip važiavo tiesiai, tai elektros stulpan ir pylė – nebespėjo atsisùkt Krs.
7. refl. R, MŽ, RtŽ, Vn, Up, Erž, Srv, Lš, Antš atvykti, užeiti, atsirasti, atsidanginti: Iš kurgi tu vėl atsisukai? MŽ219, N. Jis nuolat čia maišės, aitvaru čia atsisukdamas Vaižg. Ar iš tolie atsisùkęs esi? Krš. Uršele, kumet pas mumis beatsisùksi paviešėti? Plt. Veselios tai gal atsisùks ir jie Slm. Pas mus tai ji tankiai atsi̇̀suka, ta Daratėlė Grš. Iš kurios balos atsisùko toks katinas – visus vištelius išpjovė Lkv. O galas žino, iš kur jis čia atsisùko Alk. Žiùrėk, katė prausias – jau kas atsisùks Kvr.
| prk.: Kad kokia daina atsisùktų į galvą, t. y. atsiminčiau, padainuočiau J.
8. Vkš, Brs, KlvrŽ, Lkv pavaryti atgal, sugrąžinti (einantį): Juri, atsùk avis? Prk. Arkliukas mano àtsuka kaimynų karvę i varo atgal Pgg. Leisk (bėk), vaikelis, atsùk žalausę: antai eita į rugius Plt. Trijų metų piemenikė, ale karvę àtsuka Užv.
9. atvynioti: Duok, aš atsuksiù [saldainį] Azr.
| refl. tr., intr.: Jis atsi̇̀sukė tas apyvaras, ir nubyrėjo žiedas Upn. Diržai išsitempia, susisuka ir atgal atsisuka rš.
10. atpalaiduoti suvytą, sudvilinkuotą: Atàsukiau siūlus ir vėl susukiau, ir labai gerai išejo Ktk.
ǁ išpinti: Ir atsukste žaliosias kaseles, ir nukelste rūtų vainikelį RD59.
11. atpalaiduoti susivijusį, susiraizgiusį: Ale apsisukus karvė į vieną pusę kokią dešimt sykių – tei[p] pailsau, kol atsukaũ Jrb. Atsuko vadeles ir griebė už plūgelio A.Vien.
12. ištiesinti: Dabar te nei mūrelio nebėr, kelias atàsuktas Slm.
13. sukant iškreipti: Ažu sparno neimk – atsuksi̇̀ sparną [vištai] Klt. Kas jam àtsukė tą sparniuką: a gyvulėlis barkštelėjo kiek, a kas? LKT251(Šd). Rankas atàsukė (sukraipė) nuo darbo Užp.
^ Kad ranką atsùkt radusiam pinigus [ir negrąžinusiam]! (toks piktas linkėjimas) Rod.
14. refl. tr. Lš sukant atsiskirti, nutraukti: Kampą duonos atsi̇̀sukė ir valgo Vrnv. Aš va lyno atsi̇̀sukiau galvą Lp.
15. atitaisyti išsuktą, sužalotą: Kojas kreivas [daktarai] àtsuka, rankas Nmk.
16. sustabdyti (galvos svaigimą): Jau! Daktaras atsùks gaivą, jeigu ji sukas! Jrb. Tą galvą neatsùks nė tie akiniai Skdv.
17. šnek. parūpinti, pristatyti: Atsuk rugių pūrą ir gausi prekių Šts. Paskolinsu sviesto, bet gausi mun tiek pat atsùkti, pieno pasigavusi Šts.
◊ añtra atsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Antra atsukus, argi svetimtaučiai gal teip atjausti mūsų bėdas ir vargus kaip mes patys? VŽ1904,1. Añtra atsùkus, ko iš jo norėt – senas Kair.
gálvą atsùkti nužudyti: Tu ką padarysi – tau gálvą atsùks Dv.
gálvą atsùkti į ùžpakalį sukvailinti: Gálvą atsùko į ùžpakalį tas plepis Pvn.
kãklą atsùkti nužudyti: Kad tep darbuit, kap ėda, tai vienas velniui kaklą atsùkt Rod.
kanópkas atsùkti į duri̇̀s Šd menk. mirti.
kójas (kulni̇̀s Šll, lẽtenas Pp, Ggr) atsúkti į duri̇̀s (ant dùrų Šlv, ant dùrių Rdn) KlbXXVII(1)42, Gž, Pgr mirti: Jei kójų an dùrų neatsùksiu, tai susitiksim Jd. Pailsinsi kaulus, kójas an dùrių atsùkusi Krš. Tai atsùko vargšelis kójas į duris Mrj.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsùkus kójas Plv.
krãmę atsùkti užmušti: Kramę atsuksu, ka neklausysi! Šts.
kulnų̃ neàtsuka tingi prieiti: Ji visada palieka atdaras duris, neàtsuka kulnų̃ Skr.
nùgarą atsùkti nekreipti dėmesio, nepaisyti, paniekinti: O kaip dabar su jumis kalbėti, jei jūs darbo žmonėms nugarą atsukat? A.Gric. Na, bet ir tu neatsuk nugaros. Numesk mano labui kokį gražiau suraitytą žodelį K.Saj.
padùs atsùkti į duri̇̀s KlbXXVII(1)42 mirti.
smãgenys atsi̇̀suka Kpč pasidaro aišku.
sprándą atsisùkti žūti: Kad tu vely sprándą atsisùkus, ką tu pisorka tapai! Švnč.
sùbinę atsùkti vlg.
1. susirgti: Plėšeis – sùbinę ir atsukai̇̃ KzR.
2. nusigręžti, nebebendrauti: Toks draugas i sùbinę greit atsùks: tie gėrėjai visumet taip daro Krš.

susùks ir atsùks Dkk apie labai plepų.
šiáurę atsùkti nusigręžti, nekreipiant dėmesio: Kai užsiminiau apie skolą, tai šiáurę atsùko, nė klausyt nenori Brt.
úodegą atsùkti į duri̇̀s Vkš menk. mirti.
ùžpakalį atsùkti
1. nutraukti bendravimą, parodyti nedėkingumą: Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas ùžpakalį àtsukė Mžš. Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko I.Simon. Atsùko ùžpakalį [buvusi gera kaimynė], ir ko? Krš.
2. pabėgti: Keistutas velijos to[je] vieto[je] mirti, nekaip užpakalį kryžeiviams atsukti S.Dauk.
įsùkti, į̇̃suka, -o (į̇̃sukė)
1. tr. R, MŽ, N, K, M, Amb, L, Š, Rtr, Lk sukant įtvirtinti: Varžtelį įsùkti DŽ1. Į̃sukamas dugnas NdŽ. Įsùk gvintas į sričę ratelio J. Į pryšnagį įsukáu gripą Lkv. Kiauliui iñsuka brūzguolį Ds. Seniau drotis įsùks į nosę [kiaulėms] Lc. Įsuk šerį į pikdrotę Plik. Lempeliūtė insuktà kai akytė Klt.
| refl. K, Rtr, BŽ44.
2. tr. Šts, Vkš, Rmš sukantis įtraukti: Reikia žiūrėti, kad [linaminės] velenai nesisuktų dyki, o dar saugotis, kad pirštų neįsuktų kartu su linais J.Balt. Susikamšyk skvernus, kad neįsuktų̃ ratan Š. Pačiam koją, iškeltą iš ratų lauka, ratas įsuko Sln. Vėjas šiaudus stulpais įsukė verpetuosna rš. Arkliai pasibaidė, vadelė kaži kai įsùko pri drangos pirštą ir nuspaudė Gdž.
^ Kai rate insukti̇̀ pardien eina eina [vaikai] Klt. Tas vaikas kap ratan iñsuktas rėkia Ign.
| refl.: Įsisuko botkotis į ratą N.
ǁ įtraukti suktis (ppr. į šokančiųjų ratą): Aiškiai laukė ji, kad pakvies Stanislovas [šokti], viesulu įsuks į ratą J.Balt.
| prk.: Aš įsukčiau (įvelčiau, įpainiočiau) į kokią istoriją patį žymųjį apylinkės žmogų, sakysime, daktarą Gintautą, ir patupdyčiau į kalėjimą Vaižg.
| refl.: Abu įsisuko į šokančiųjų tarpą rš.
3. tr. sukant nuleisti žemyn, įtraukti: Įsuko lempos knatą rš. Įsukta (prigesinta) lempa rš.
4. tr. Vkš sukant ratu, suteikti inerciją: Gerai įsùkęs mėtyklę, paleido akmenį DŽ1. Įsùkęs akmenį, kad paleido į langą! Klvr. Tik gerai įsùk ranką, kad toliau numestum Jnšk. Tu gerai n'įsukai̇̃ to ratuko Jrb. Biesas melninčią įsùko Slnt.
^ Vincuk, Vincuk, insùk ir paleisk (atsikratyk) Mrj.
| refl.: Smarkiai įsisukęs ratas vėl palėtėdavo rš.
ǁ refl. Š įsismaginti suktis: Įsisùkti [šokant] gerai nė[ra] kur: bilst į spintą, bilst į sieną Vkš.
5. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Kas moka pjaudamas įsùkti dalgį, to dalgis tura atlėkti į užpakalį Krš. Pjauna rugius kamariuotai: pjovė[ja]s neįsuka kirčio Šts.
6. tr. Bsg maišant iberti, įblęsti: Viralan reikia įsukt miltų Antš.
7. tr. SD388, Sut, NdŽ, Krkn, Trgn, Str, Dbč, Rod, Dv, Lz įvynioti, įsupti: Vyrai užgulė stalą, traukė iš kišenių į laikraščius įsuktą duoną, lašinius V.Bub. Iñsukta abrūsan bakanas [duonos] Klt. Kiaušinius insùk gerai in pakulas, kad vežant nesusidaužytų Al. Iñsuka duonos ir cukro autelin ir duoda vaikui [čiulpti] Pls. Duo[k], aš tave kalniuosan insuksiù, bus šilčiau Tvr. Juosta iñsuka, kad anė susjudint tas vaikas Btrm. Jei neinsuksiù kojų [šiltai], tai negulėsiu Rud.
| In miltus iñsukta kopūstų Dg.
| refl. tr., intr. SD190, NdŽ: Prie pabūklų anies stovėjo tęnai galvas insisùkę tokiom skarom Ml. Durnius antsi̇̀sukė gelumbėsen i ejo keliu (ps.) LKT347(Švnč).
8. tr. sukant, vejant (lizdą) įpinti: Nukirptus plaukus reikia sudeginti, kad paukščiai į kinį neįsùktų: jeigu įsùks – galva skaudės (priet.) Vkš.
9. tr. smarkiai suvyti, padaryti sukrų: Metmenim siūlas turi būt iñsuktas Ut.
10. intr. pasukus į kurią pusę, įeiti, įvažiuoti: Kai procesija įsuko į Lukiškių aikštę, minios žmonių grūdosi jos pakraščiuose V.Myk-Put. Nusileidęs nuo kalno, įsukau į vieškelį J.Marcin. Įsùkt bus tau tę bjauru pas jų Jrb.
| refl.: Joškis kromu vežinas įsisuko į kiemelį Žem.
ǁ padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelelis įsuko į mišką, vingiuodamas tarp ištekinių pušų V.Bub.
| refl.: Palauk prie kelelio, kur įsi̇̀suka į mišką Ėr.
11. intr. užeiti einant, vykstant pro šalį: Aš, pro šalį važiuodamas, įsuksiu sužinoti LzP. Aš turu įsùkti py anų, aš turu reikalą Prk.
12. tr. Gdr judantį nukreipti į kurią pusę: Negaliu mašinos įsùkt į šitą kelelį Mrj. Vadelės suspynė po ratais ir įsukė arklį šventoriun LTR(Kp). Tvanas įsuko arklį į upę Šts.
13. tr., intr. prk. priderinti, įtaikyti: Aš nemoku natą įsukti, o balsą turu gerą Šts. Aš neįsuku natas tai giesmei Dr. Nedainuok, nes tu neįtaisysi, neįsuksi prie žmonių balso (šuo sako vilkui) S.Dauk.
14. tr. pakreipti, atgręžti: Dar dreba jo (vaiko) kojytės, jos taip plačiai išskėstos, pėdytės į vidų įsuktos, – bet jis stovi! I.Simon.
15. padėti gauti darbą, įtaisyti į kokią vietą: Sūnų gimnazijon iñsukiau Nč. Ją įsùko į statybos kantorą dirbt Jrb. Ko atejai? Kas čia tave įsuko? Šts.
| refl. Vdšk: Insi̇̀sukė geran darban, kad netingės dirbt Klt. Įsisukaũ į gerą vietą Žvr. Norėčiau kur nors įsisùkt į tarnybą Skr. Anas nori kur gerai užkuriom insisùkt Ds.
16. įpiršti, įsiūlyti, įbrukti: Jie labai norėjo jam įsùkt tą mergučę Šmk. Buvo biedna, ale añsukė bagotam Švnč. Čigonas tą šlubį vis dėlto tau įsùko Alk. Įsùko vokyčiams raišą arklį Šts. Štai kad ir brolis – bėdą iñsukė, ir gatava Sdk.
17. įsibrauti, įsimaišyti, įlįsti kur: Kai aš ten įsisukaũ, tai visi bernai išbėgiojo namo Žvr. Tik neklausykit: kai įsisùksiu su diržu, tuoj nusiraminsit! Jnš. Kai įsisùksiu duoti, tai akys ne akys! Ll. Bėkit, ba kad įsisùksiu su šluota, tai žinosit! Mrj. Įsi̇̀sukė an gryčią ir tuoj pakėlė rietenas Ėr. Ir įbėgau, įsisukaũ į seselių pulką JV560. Dešimtasis įsisùko į mergelių būrį D79. Aš intsisùksiu in arklius, tai aš išvaikysiu LB257. Vilks, tarp avių įsisùkęs, plėšė, draskė, ėdė Jrk39. Aš vilką rėkiu, ė anas kap insi̇̀sukė avelėsen! Tvr. Ale vienos vištos trūksta, musė (turbūt) lapė įsisùko Vdk. Katei įsisukus, pelės nešmižinėja TŽV621. Kurmis įsi̇̀suka į daržą, ežes išrausa Kl. Įsisùko į dobilus ir nurovė visą kraštą Jrb.
| Viesulas kai terp trobų įsi̇̀suka, tai net sienos braška Jnšk. Kur audra įsisuko, laukai tapė visiškai išplėšyti prš. Ta (audra), įsisukusi į Kėblių sodą, akies mirksnė[je] sulaužė, sutraškino ir išardė visą butą Jono M.Valanč.
| prk.: Į jo širdį įsisuko baimė rš. Į mūs kaimą giltinė įsisùko VšR.
^ Pilna kūtė žalų karvių, viena juoda įsisuko – visas išgainiojo (žarijos ir žarsteklis) Škn.
ǁ NdŽ, DŽ1, Mrj, Žvr, Šlv, Stk, Rmš prk. paplisti, įsigalėti (apie ligą): Kaip dabar ligos įsisuko į žmones N. Tik man nuo to darbo įsisuko liga V.Kudir. Pas mus kap insi̇̀sukė kokia liga, tai vičvisi negali Vrnv. Del valgymo nepamirsi, ale va kokia liga insi̇̀suka Pun. Įsisùko blusinės į vaikus Šts. Tą vasarą į jų kiemą karštinės įsisukusios LMD(Sln). Į arklius įsisùko pažandės – ėmė sirgt Vl. Kaži koki liga jau yra įsisùkusi toms kiaulėms Trk.
18. refl. įkibti: Ko lakstai po kiemą? Kai insisùks Margis blauzdon! Ant.
19. tr. apgauti: Norėjo mane įsukti, bet aš nepasidaviau Ms.
20. tr. įskųsti: Gumbas per visą dieną vis galvojo, kaip čia tą Narį įsukus ponui Žem.
21. tr. apsvaiginti: Degtinė insùkdavo galvą geriau negu vynelis Srj.
ǁ refl. įsismarkauti svaigti, suktis: Man galva insi̇̀sukė Dbč.
◊ gálvą įsùkti priversti mokytis: Jei galvõs pati nesuks – neinsuksi̇̀! Klt.
grū̃šių įsùkti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Su nykščiu aš anam į galvą įsukáu grū̃šių Lkv.
į aũsį įsùkti nuolat primenant įtikinti, įkalbėti: Tėvų buvo į̇̃sukta į aũsį, kad gražiai su seneliais apsieičiau Šk.
į gálvą įsisùkti
1. kilti staiga kokiai netikėtai minčiai: Kas jam in gálvą insisùko, kad staiga vedė Mrj. Kažin kas jam įsisùko į gálvą – terkš, ir pardavė tėviškę Alk. Insisùko į gálvą tą pušį nupjaut Prn.
2. prisiminti: Insi̇̀suka galvõn visokių tų dainų Srj.

į tãbalą įsùkti primušti: Įsùksu aš tave į tãbalą Ggr.
vélnias įsi̇̀suka Vdšk apie neapgalvotą pasielgimą: Jam įsisùko vélnias, ir pametė žmoną Skr.
vélnias įsùko úodegą pairo geri santykiai, sutriko dermė: Buvo pora sutikusi, ale ka vélnias úodegą isùko Grd.
išsùkti, i̇̀šsuka, -o (i̇̀šsukė)
1. tr. K, M, Š, LL289, Rtr, NdŽ sukant išimti, ištraukti, pašalinti ką įtvirtintą, įsuktą: Išsùkti (sraigtą) BŽ77. Išsùksiu su grąžtu vinį, ir parskils medis J. Dominykas nieko neatsakė, pypkę iš dantų ištraukė, išsuko kandiklį ir syvus išpylė LzP.
ǁ Aln sukant iškelti, ištraukti į viršų: Išsùk kelis viedrus vandens Pžrl. [V]andenio išsùkt aš turėjau, visas darbas: i̇̀šsukiau – galiu gulėtie Adm. Kalvis tuo tarpu drebančiu pirštu iššluostė stiklą, išsuko dagtį ir užžibino lempą A.Vencl. Par daug lempą (jos dagtį) išsukai̇̃ – rūksta Vkš.
ǁ Žg sukant išplėšti, išrauti: Po trijų dienų atkasę [jautį] išsukė ragą BsPII159(Šd). Išsukus danties nervą, skausmai nurimsta rš. Jurgilus baigia išsùkt vėjas Ktk.
| refl. tr.: Čiuprynas išsi̇̀sukė (už plaukų pasitampė pešdamiesi) ir eina pirkion Dglš.
2. tr. sukamu judesiu išimti, pašalinti (vidinę dalį): Atskaitom mes su Stepuku devintą pušaitės metūgį, išsukam jos šerdį ir darom birbynę J.Balt. Alksnio išsùks tą šerdelę i padarys tokį kiaurą pagaliuką Lž.
3. tr. Zp, Asv padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant iš šakelės medieną: [Birbynė] dažniausiai išsukama iš aliksnio LTII107(Sab). Jis jai buvo birbynę iš liepos žievės išsùkęs Skrb. Eik atnešk gluosnio, tai išsuksiù švirkšlį Lp. Išsuk švilpį – daba medžių žievė yra atkepusi KlvrŽ. Kolei pavasarį neužgriaudžia, negalima dūdelės išsukt LTR(Ppl).
| Seniau pypkes iš alksnio išsùkdavo Krž.
^ Ne tep lengva nupjaut šaką, kap dūdą išsukt Grv.
| refl. tr. DŽ, Vdn, Rod, Eiš: Išsi̇̀sukiau alksnio dūdelę Grž.
4. tr. Sut, BŽ77,81 nutvėrus ištraukti, atimti, išveržti: Brūkšt išsuko jam iš glėbio virtuvą ir nešasi Žem. Tėvas ma[n] iš rankų išsùko knygas Jrb. Reikėj[o] išsukt šautuvas iš rankų Lp. Dovydas jam piningus iš mašnos išsukęs LC1888,14.
5. tr. kokiu įrankiu maišant išjudinti iš vietos, išvaikyti: Kiemo kryžiuje pradėjo žvirblaičiai čirkščioti; šis tujaus su kartale išsuko ir tarė: palaukiat, jūs daugesni nebčirkščioste, nebeleste kanapių M.Valanč.
6. tr. sukant kuo išvalyti, iššluostyti: Suvilgęs nosinę, perbrauksi veidą ir išsuksi kepurės vidinį ratlankį rš. Jis ma[n] išplovė ausį, išsùko su vata, i gerai Jrb. Skepečiūte šlapia i̇̀šsuku, i̇̀šsuku sūdelius, i švarūs Klt.
7. tr. sukant nužiesti: Sukėjas žino, kokio molio gabalo reik bliūduo arba puoduo išsùkti Vkš.
| refl.: Ne visuomet ąsotis išsisuka be plyšio rš.
ǁ sukiojant, vartant iškepti: Gaidžiui galvą nusukčia ir an iešmo išsùkčia Vlkv.
8. tr. gręžiojantis, sukantis išrausti: Dirvoj traktorių i̇̀šsuktos tokios gūžtos Snt. Šita bukta vandenio išsuktà Rmš.
| refl. tr.: Urvinės [kregždės] olas išsi̇̀suka kur Skr.
ǁ sukiojantis išvartyti, ištrinti: Arkliai rugius išsùko, išmalė Plv. Vėjas rugius baisiai išsùko Lš.
ǁ refl. išsidilinti, atsirasti nuo sukiojimosi: Rate išsisuk[ė] jau per didelė skylė Grv.
9. tr. išvažinėti (ratų tepalą): Išsuktu tekinių šmyru (išvažomis) suskius gydo Šts.
10. tr. Brs, Trš, Skdt padaryti reikiamą kirčio apsukimą (pjaunant dalgiu): Tokia tanki žolė, kad dalgės negalima išsùkt Sdk. Vieną kirtį juo išsuka, kitą – ne, ir y[ra] kamaruotai išpjauta Šts.
ǁ Rz nupjauti dalgiu: Reikėjo suvežti rugiai, Žydbaloj išsukti panuovolį A.Vien. Tėvas iš viso be sveikatos: i̇̀šsukė vieną pradalgį ir užduso Ktk. Dobilas buvo tep išgulęs, kad vos jį i̇̀šsukiau Knv. Pievų sužėlimas – kap delgiu išsùkt?! Rod.
11. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Suksi [girnas], suksi, kol sėtuvikę išsùksi End. Išpjausčiau visas riebumas, kūdą [mėsą] i̇̀šsukiau par mašinką Klt.
ǁ iškulti: Tą krūvelę i̇̀šsukė, tada jau kitą suka [rankine kuliamąja] Dsn.
ǁ suverpti: Išsùk tu rateliu, išmink [viso audeklo siūlus]! Dbč.
ǁ sukant išvalyti, išmalti: Jau i̇̀šsuktos girnos – do malam Klt.
ǁ Pbs sukant išskirti, išmašinuoti (pieną): Vakare, prieš gulant, verda šeimininkė žirnienę trintinę, pabalina išsuktu pienu! J.Balt. Tu, vaikas, paimk ir išsùk pieną Slnt.
| refl. tr.: Reik da pieną išsùkties End.
ǁ išspausti: Iš dviej šitų namelių i̇̀šsukėm daugiau kap keturiasdešim kilų medaus Rod. Mano darbas buvo jau išsuktus, tuščius korius nešti tėčiui A.Vencl.
| refl. tr.: Oras gražus, išsisùksiu medų savo Dj.
ǁ išdirbti (odą, kailį): Buvau vieną karvės skūrą išsùkęs Sml.
^ Papulsi tu mano rankosan, aš tave išsuksiu kai sirmėtį! Tvr.
| refl.:
^ Kol žmogus neišsisuks kap skūra, tol nemokės gyvent Arm.
12. tr. maišant, sukant ištrinti: Trynius reik išsùkti su sukru ir tik tumet dėti į medauninką Vkš. Kiaušinius sumušt, išsùkt gerai Sk. Išsuktas padažas pasūdomas, įberiama raudonųjų pipirų rš.
| refl. tr.: Turu juodųjų serbentų išsisùkusi Krš.
ǁ maišant, plakant pagaminti: Kaip seniau gerą karvę turėjom, i̇̀šsukei [sviestą], savaitė – i vėl suk Ssk. Par Kūčias aguonų pieno išsùkdavo Sk. Gal da pusryčiam kokios košės išsuksiu Skrb.
13. tr. susukant, suvejant padaryti: Tokia rykštė buvo iš beržo išsuktà Str. Kliūbus paema, i̇̀šsuka, i̇̀šsuka i užvynio[ja] ant mieto Varn. Kad nuvažiuosma į pievą, ta (tai) karklyną nusipjausma ir išsùksma tus atsaičius Vvr.
14. tr. ką susuktą, suvyniotą išvynioti, išleisti: Iki jis kapą [kūlelių] išdengė, aš pusantros išsukaũ Alv.
| refl. tr.: Kitąroz [šuo] ir iš popieriuko išsi̇̀suka pats [saldainį] Str.
ǁ išskleisti: Paskui, nerasdamas ką pulti, [kalakutas] išsuko uodegą ratu ir iškilmingai nužingsniavo toliau į kiemą I.Simon.
15. tr. SD323, N išvyti (iš ritės): Mama išsùks vilnas iš ratelio, tada pradėsiu megzt Rm.
| refl.: Išsisukusi (išsileidusi) špūlė N.
ǁ išskirti suvytą, sudvilinkuotą siūlą ar išlyginti garankštį: Jei besivydama laumė nutveria berno kelnes ar sermėgą, suplėšo į gijas arba išardo po vieną siūlelį ir net juos išsuka rš.
| refl.: Kamūlį vydamas, kietai subrauk siūlus, kad spaliai išbirtų ir gurgždūlės išsisuktų Šts.
16. tr. šokant apsukti ratu, aplink: Par ranką i̇̀šsuki panelę Sk.
ǁ pašokdinti: Vedu panas išsùkova po šokį Dr.
17. intr. LL323, BŽ55, DŽ, NdŽ, Jon einant, važiuojant pasukti į šalį: Ar ne geriau būtų mums kur nors išsukus iš kelio ir pernakvojus? A.Vien. Tiktai, žiūrėk, niekur iš takučio neišsùk: kad išsùksi – motinos neberasi (ps.) Klvr. Nei paklydova, nei iš kelio išsukėva, bet važiavova stačiai pas Svirplį Blv. Traukiniams einant išsukamai̇̃siais keliais, reikalingas ypatingas atsargumas VĮ.
| refl. Lp: Svetimi žmonės dar už varsto antro, ligi tik išsisukdami iš vieškelio, jau klausias kelio Vaižg. Pametė kelią ir įvažiavo ing tankų karklyną teip, kad niekur negalėjo išsisùkti BM263(Šl). Gaudėm kumelę, bet iš kelio išsisùko, pabėgo į plentą Jdr.
| Kai saulė išsisuka iš pietų, banda sustoja antrą sykį M.Katk.
ǁ praleidžiant pasitraukti į šalį: Jis nori išsukti vestuvininkams iš kelio I.Simon.
| refl.: Paliepė … skambalą pririšti, kad … visi žinotų, kad „činauninkas“ važiuoja ir kad visi jam iš kelio išsisuktų TS1897,11. Išsi̇̀sukė žmogus iš kelio ir laukia, ligi praeis autobusas Ds.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Nuo to storulio ąžuolo išsuka takas dešinėn rš.
| refl.: Po kairei išsi̇̀suka keliukas Ukm. Ežeras išsi̇̀suka ir ties mumim Dg.
18. išvykti, išsidanginti: Gerai, kad jis išsi̇̀sukė iš namų – bus ramiau Ėr. Nebesulaukiam Viktoro: išsi̇̀sukė nuo ryto ir negrįžo Slm. Tu suksies ir išsisùksi, o man reiks likt Pv. Tie varlės viščiokai vėl an kelio išsi̇̀sukė Antš.
19. tr. padaryti kreivą, iškreivinti, iškraipyti: [Reumatas] kriūtinėj kaulus guzais i̇̀šsukė Klt. Ramatas i̇̀šsukė, išvarė kaulus Vrn. Mano pirštai jau išsukti̇̀ Aln. Jos rankos i̇̀šsuktos, tai skauda, kai blogas oras Mrc. Statant naują namą nereikia dėt perkūno muštų ir vėjo išsuktų medžių, ba perkūnas muša LTR(Auk). Akys i̇̀šsuktos, išmaliavotos, in žmogų nepadabna Klt. Jų dirvos nėra tiesios, ali aneję pono dvaran ir i̇̀šsuktos kap gyvatės (labai vingiuotos) LKKXIII124(Grv).
| refl.: Kamašeliai išsisùkę, išsikraipę Klt.
20. tr. prk. pakeisti, iškreipti: O aplink Rietavą (į vakarus) lala išsukta kalba JJ.
ǁ pakreipti norima linkme (kalbą): Jis visada kalbą išsùks pagal savo (savo naudai) Dkš. Dabar jau kitep i̇̀šsuka (aiškina) Dg.
ǁ sugalvoti atsakymą, išspręsti (užduotą klausimą): Aš kito klausimo negaliu išsùkt Krč.
21. tr. išnirti: Kur leki! Išsùksi koją Klvr.
ǁ VoK133(Mrj), L, Rtr, Trš, Mšk, LTR(Rk), Imb sukant išstumti iš sąnario, išnarinti: Pagavo už rankos, patraukė ir išsùko ranką Vkš. Išsuktà ranka, negalėjo nieko daryt JnšM. Ìšsukė pirštą Dglš. Visai koja išsuktà paršui Rz. Kai kalaitė neklausė, pamotė išsuko jai koją LTR(Šil).
| refl. tr. Rtr, NdŽ, LKT256(Slč), Trk: Ko tik kojos neišsisukiau, kap kadokas kryptelėjo Lš. Jie kasdien pliekias: tai ranką išsi̇̀sukė, tai ančiakį išsidaužė Slm. Išsisukė uodelis savo miklius sparnelius LLDI380(Mrk).
ǁ išlaužti: Du dantis išsukė, šonakaulį išlaužė LLDI386(Ck).
| refl. tr.: Gali dantis išsisùkt, tokius riešutis bekąsdamas Trgn.
22. tr. impers. išstumti iš vietos (skaudamą akį): Strošnai sukė tiesiąją akį ir išsukė – nieko nebematau Vrn.
^ Kad jam akis išsùkt, kad žverblėt anas an sniego kai ragana! Prng. Kad man akis išsùkt, kad tas arklys blogas! Dg.
23. tr. impers. įtrinti (guzą): Maliau maliau – guzus an rankų i̇̀šsukė Pls. Čionau i̇̀šsukta guzas Ml.
24. tr. impers. kurį laiką skaudėti, gelti: Ìšsukė man parnakt dantį Ds.
25. refl. Kdn išsilenkti, ištrūkti, pasprukti: Jis išsi̇̀suka (išspriūsta) kaip koks ungurys KI1. Nejaugi meška nuo jo raginėlės gyva išsisùksiant? BM68(Žb). Savo pažadėtąją norėjo pabučiuot, ale ta išsisuko ir pabėgo BsMtII101(Nm). Mes patys būtum tavę ieškoję, ir tada iš mūsų rankų būtum neišsisukęs LTR(Slk).
26. tr. LTR(Al), Up, Dr padėti išvengti ko, išgelbėti iš keblios padėties: Užmokėsiu advokatuo nesigailėdamas – išsùks muni! Vkš. Gentys išsùko – būtų varžytynės buvusios Krš. Vaiką sukau ir išsukáu nu kantono Šts. Iš Erodo nagų tėvai jį išsukė Gmž.
ǁ intr. išsigelbėti, išsiteisinti: Pakliuvau vokyčiams. Pakol iš ten beišsukáu! Kal.
| refl. M, J, NdŽ, Kbr, Žvr, Jrb, Prn, Srv, Mšk, Pn, Ėr, Ds, Jdr, Všv: Buvo pakliuvęs, bet išsi̇̀sukė Š. Neišsisùksi, krupi, vesu pri daktaro! Krš. Ot, delto šiap tep ir išsi̇̀sukiau iš bėdos Rod. Vis tep išsisuki kap žalmargis su uodega Gs. Tarnaitė tik ir džiaugiasi iš darbo išsisukusi Pt. Gal išsisuksi̇̀ (išgysi) be ligoninės Krs. Vyrai moka išsisùkti nu numų darbų Krš. Išsisukáu nevažiavęs: prastas y[ra] nakties važiavimas, gal paklysti Šts. Senas esi, be karšybos neišsisùksi Krš. Jaunas žmogus gali, senas turi mirti, todėl ir Elzbieta neišsisuko nemirusi M.Valanč. Išsisùkt išsi̇̀sukiau, ale uodegos nėr (ps.) Dv. Ir tu misliji, kad išsisuksi, išsimaluosi su savo tokiu nežinojimu? P.
^ Kur vargas žmogų traukia, nuo jo neišsisuksi LTsV206(Vrn). Nuo nelaimės neišsisùksi Prn. Nelaimėse ne verk, bet veizėk, kaip išsisukti VP32. Nuo blogų liežuvių neišsisuksi, o geri žmonės užjaus LTR(Srd).
27. refl. išsiversti: Netarnavusi aš negalėjau niekaip išsisùkti – tėvai labai biednai gyveno Nv.
28. tr. Š, NdŽ apgaule, suktybe išgauti, išvilioti: Kam turtą išgauti, išsùkti KII251. Jei kada pasiseka koks palivarkiukas iš jų rankų išsukti, tai negut per apgaulę, kitų vardu Vaižg. Tai padūkus: i̇̀šsuka iš tos bobutės pinigus, i gana Stak. Žiūrėk, ir išsùks iš to durniaus armoniką Skr. Kad tu būtum galvą trūkęs, o ne dukrą man išsukęs LTR(Ps).
| Kol iš jo tą pasižadėjimą išsùkom, tai praejo daug laiko Up.
◊ gálvą išsùkti Lkm, Ob, End privarginti, prikvaršinti: Galvà išsuktà jai – devyni vaikai Vn. Ìšsuka gálvą vaikai, nepameni, nei kur ką pasidedi Skdt. Nuo to skaitymo ir gálvą i̇̀šsuka Mlt. Jau mano senos galvà išsuktà, iškrutėta Tvr.
gluzdùs išsùkti atimti protą: Kad tau velnias gluzdùs išsuktų̃! Nč.
iš galvõs (iš gluzdų̃, iš prõto) išsùkti (išsisùkti)
1. pasimiršti: Buvau Balatnoj ir nieko nepirkau – visa i̇̀šsukė iš galvõs Arm. Buvau medžiuj ir i̇̀šsukė iš gluzdų̃ parnešt šluotą pečiun Vrnv. Man ką tu sakei, tai visai iš proto išsisukė Lš.
2. atimti orientaciją; sukvailinti: Jį bėdos iš galvõs i̇̀šsuk[ė] Ml.

káilį (kauniẽrių, kiaušùs) išsùkti išsigelbėti, išvengti: Raitės, raitės ir išsùko káilį – nepakliuvo Jnš. Nuo vokiečių kauniẽrių i̇̀šsukė Dbk. Suko, suko i išsùko savo kiaušùs Gs.
liežùvį išsùkti šmaikščiai pakalbėti: Aš negaliu tep gadnai išsùkt liežùvio kap anas Lz.
paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko visai sukvailiojo: Eik eik, paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko anai Ms.
sprándą išsisùkti žūti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį LTR(Vb).
úodegą išsùkti išsigelbėti, išvengti: Tai išsukai̇̃ úodegą nuo darbo? Klvr.
nusùkti, nùsuka, -o (nùsukė)
1. tr. N, K, DŽ, Brs, Dgč, Aps sukant, kreipiant nulaužti, nutraukti: Sukinėjo durų rankeną ir nùsukė NdŽ. Jis nusùko raktą J. Nùsukiau raktelius, jis šmaukš ir padarė naujus Rm. Vieną naktį atėjo vagis, nusuko spyną, kur buvo staininiai arkliai, pasimovė ir jau vesis BsPIII9(Nm). Tiek to, nepjauk tų karkliokų, ba da dalgę nusuksi Ktk. Pirmą brūkį kai braukiau, grėblio galvą nusukau KlvD22. Jau nùsukta grėblio du dančiai Dglš. Vė[ja]s nusuko obelę Šts. Tokią šaką nùsukė vėtra Kp. Audra sukte nusùko eglės viršūnę NdŽ. Rytmetį tujau nusùksu [alijošiaus] ragiuką, tujau į medų – nu to pagijau Pln. Nùsuktu ragu karvė Sug. Nugriuvo uodelis ir nùsukė sparnelį Aru22(Dv). Kam ranka nusuktà, kam galva LKT273(Krs). Gaidžiuo sprandą nusùko, mums šviežienos pataisė Vkš. Nekišk nagų į mašinos krumplius – nusùksiu (sukdamas nupjausiu)! Jrb.
^ Nu, ir miltai – tik dešimtam galva nusukta (labai rupiai sumalti) KlK13,98(Šln).
| refl. tr. Mrk, Trk: Kai pas mum yr ragaišio, tai, kas tik nori, tas ir nusi̇̀suka po šmotą Užp. Paporyk porą, kap šoko vilkas per tvorą, nussukė koją Rod.
^ Nagi vis tas skerdžius padarė, kad jis būtų kojas nusisukęs, dar turgun eidamas! V.Krėv. Eik sau, eik, nors ir kojas nusisuk! KrvP(Lnt).
ǁ refl. tr. išsinarinti: Nusi̇̀sukiau pirštą NdŽ.
ǁ Jrb, Vkš, Dj kreipiant iš normalios padėties, įskaudinti: Neišmokai – duok ausį nusùksiu Lnkv. Mun ka nusùko ausį, kad aš pri žemės prikritau Trk. Mokytojis seniau, būdavo, ausis nùsuka, kertėn pastato, paklupdo – kaip nebijosi?! Mžš.
| Ir mediniai teip nùsuka (nuvargina, išklaipo) kojas Dbk.
ǁ refl. tr., intr. pasitempti (sąnarį): Galvos negaliu pajudinti, musti sprandą nusisukáu Ms. Nešiau maišą, parvirtau, buvau strėnas nusisùkusi Brs. Strėnoms esu nusisùkusi Šts. Arklį nulaužtu sprandu mainė į kumelę nusisùkusioms strėnoms Šts.
2. tr. sukamu judesiu numauti, nusmaukti išviršinę dalį: Nusùk žievę nuo stiebo Grv.
3. tr. OG223 padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, sukant nusmaukto nuo šakelės: Žilvutinė [dūda] lengviau nusùkt nekap liepinė Grv. Švilpius nusùko iš alksnio medžio Vkš.
| refl. tr. Grv, Ign: Aš aiškinau vaikinams, kaip galima nusisukti švilpuką I.Simon. Nuginė bandą raganos vaikas ir nusisuko iš to gluosnio … vamzdį DS150(Vdk). Katinelis pasisiuvo sau tarbelę, nusisukė dūdelę (ps.) Dkšt. Dai nueikie girelėn, nusisukie triūbelę LLDI237(Tvr).
4. tr. Vkš sukant suformuoti, nužiesti: Ot rankas turėjo: tokius uzbonus nusùkdavo! Krš.
5. tr. S.Dauk, BM330(Šv), Lkv, Lp sukant nuvyti: Nusuk mun iš trijų šakų kanapinę virvę Klp. Nūsùks virves iš kanapių i raištys karves – lenciūgų nebuvo Grd. Pantis nùsuktas, tik storokas Mlt. Iš smilčių nusuk kančiuką, kad būt kuo paplakt arkliuką V.Kudir. Iš vyčių nebenusùkčiau [spragilo grįžties] Grz. Ievos ar karklo vyčių nusuktos ekėčios išejo iš mados Šts.
| refl. tr., intr. NdŽ: O kitsai [vaikų pulkas], botagus sau iš plaušų nusisùkęs, pauškėjo be kelnių šen ir ten bėginėdams K.Donel. Par visą žiemelę ištursavo pas kitus, ė sau ir pančio nenusi̇̀sukė Ds. Virvė vijasi aba nusisuka ilga SPII158.
| Šokinėjo, bėginėjo pempelė po pievą, nusisukė, nusisukė juostelę raštuotą (d.) Prng.
ǁ nupinti: Tų ąžuolų tokį storą nusukaũ tą vainiką Jrb.
6. refl. tr. susikrauti (lizdą): Paukščiai nusisuka lizdus rš.
7. tr. ką užvyniotą, užsuktą nuvynioti, atpalaiduoti: Tos vielos buvo pririštos a už trijų kampų, o vaikai atėjo, nusùko i paliko Jrb.
| refl. tr.: Šalką tokį storą vilnonį nusisùko – še, neškis, ir atidavė ma[n] Skr.
8. refl. kam įtvirtintam, prisuktam atsipalaidavus atsiskirti: Nusi̇̀sukė muterka, i ratas nulėkė Dglš.
9. tr. nupjauti užsimojus (dalgiu): Reik su dalgiu nusùkt tą žolę Jrb.
10. tr. sukant įtraukti: Šviesa nusukta, kad nerūktų I.Simon. Nusùk lempą (jos dagtį), palik tik ką gyvą Vvr.
11. tr. sukant ratu, atskirti (rėtyje stambmenas): Reikia nusùkt varpos [rėtyje] Knv. Atsinešk miltų gorčelį ir nusùk (išsijok) Pls.
12. tr. nubrūžinti, nuzulinti kuo apsuktu: Paspėlęs medelis dėl to, kad gyvolių nusuktas su lenciūgais Šts.
13. tr. Rtr, Jdr nukreipti į šalį, nugręžti: Eina marti pro šalį i galvą nùsuka Ėr. Jis eina galvą nusùkęs i nesustoja, kad jam ką sakai Lnkv. Nebegalėjau benusukti akių nuo to lango, pro kurį tave pamatydavau Vaižg. Nusukáu šūvį į šoną ir nesužeidžiau žmogaus Šts. Į kur katės uodega nusuktà, iš ten bus svečių su pyragais (priet.) NdŽ.
| Avis jau miežiūs, tą bėk nusùkti Als.
| Ravo galą nusuko suvisu į mano rėžį Žem.
| refl. intr., tr. Š, Rtr, Mšk, Skrb: Ji pasistiepus pakštelėjo į žandą, pataisė nusisukusį kaklaraištį rš. Kvartūgas nusisùko ant užpakalio, belakstant par dieną Užv. Viena šaka labai buini, į šiaurę nusisùkus Vdžg. Nusisuko ant sienos, būsiąs bemiegąs Žem. Kur nors į sieną nusi̇̀suki i juokys KlvrŽ. Tu man burnon ūturk – nusisùkus nesgirdi Dglš. Kai gaspadinė nemato, nusisùkus (nuošaliau pasitraukusi) suvalgai šmotelį Skdt. Žiūr į šalį nusisukęs kai vagis NžR. Labai geras būni, kada miegti i dantis į sieną nusi̇̀suki (juok.) Trš.
| prk.: Jojo gentis nuo jo šalin nusisuko (paniekino, nutraukė santykius) Ns1832,8.
ǁ Vkš prk. nukreipti (kalbą, reikalą) kokia linkme: [Šarūnė] mato – Domicelė patikėjo, tačiau dėl visa ko nusuka kalbą į šoną V.Bub. Nejučiomis buvo nusukęs kalbą ir apie Petro Marės gimines A.Vien. [Kalbėdamas] nusùko, ka ne valdžia, o karas kaltas Plv. Nesunku buvo nusukti dalykus taip, kad bendro visų partijų suvažiavimo nebūtų rš. Baltramiejus jį į [krikščionių] tikėjimą nusukęs brš. Jis esąs … skaitęs, kad del visų tų ant jo nusuktųjų (jam priskirtųjų) vagysčių … 500 markių pažadėti esą tam, kurs jį sugausiąs TP1880,43.
| refl.: Toli apie ką kita nusisukau; grįšiu prie maitinimo ir duonos dalinimo Sln.
14. tr. Jdr nustumti į šalį: Pakabinsi katilą, o ka nereiks, nusùksi i tą [v]ąšą, teip pasuksi Nt. Vanduo pakilo, lieptą nusùko Jrb. Nū̃sukamas tiltas išilguo upės paliekta Prk. Vė[ja]s nusùko žardinę, vargu nevirs Šts. Į šoną nùsukė debesį Ėr. Nusùko lytų šalimis Šts.
^ Kad taũ nusuktų in sausą medžią! Arm.
| refl.:
^ Vėjis nusisùko į kitą pusę (šeima susitaikė), gerai gyvena Krš.
15. intr. Š, NdŽ, Gdr, Pc einant, vykstant nukrypti į kurią pusę: Galą ejom kartu, o paskuo ans kitur nusùko Up. Nùsukė anan šonan vežimas Aln. Kartais kone viso kiemo vyrai nusukdavo į karčemą degtinės maukti prš. Mažu nusùks tas lytus į šalį Gs. Buvo bepasikelą tokie nejauki debesys, bet nusùko į šalį Plt.
| prk.: Nusukęs (persimetęs) į rašybą [nuo kalbos mokslo] rš.
| refl. KII255: Kaip eisit, tai tik keleliu, o tada nusisùkit in čia Čb. Kaip nors ištverti, kol nusisuks kur vėtra! B.Sruog. Debesỹs nusi̇̀suka į žiemius, nebelis Ėr. Nuo Adutiškio ejo, ejo [debesis] ir nusisukė šonan Pst.
| prk.: Turėjau biškį į šalį nusisùkti (imti kitką dirbti) Krtn. Ilgainiu giltinė nusisuko į kitą pusę M.Valanč.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie upę, kelią): Kitasai vėl klonis … nusisuka labai toli pietų linkui LTI89(Bs). Tidikas nusi̇̀suka ant Mituvos Šmk.
16. nuvykti, nusidanginti: O kurgi tam tarpe nusisukai? N. Jis nusi̇̀sukė pas mergas – dirbs mat! Slm. Nereikia jiem nei apseit, nei paduot karvėm: kap tik sutemo, tai ir nussukė kieman Arm. Ona gal an Petrą nusi̇̀sukė Ds. Ta nusi̇̀sukė an aną galą [sodžiaus] – eik jos dabar ieškoti! Ėr. Kaip tiktai [vanagas su šuniu] nusisukusiu į vestuvių šoną, tuoj šis (vanagas) pradėjęs vištas kvarkinti S.Dauk. Atsiskyręs nuog tėvo savo ir ing tolą šalį nusisukęs … visą turtą išgaišino SPI149.
17. tr. Krok, Dr apgauti: Na jau dabar tai jau mane, švoger, nusukai̇̃! Skr. Vakar mane nusùko rubliu KzR.
ǁ Klp, Brs, Vkš, Trk, Vž, Stl, Jrb, Lp, Pls, Ut, Dgl, Lel, Sv, Pl, Rk, Aps neatiduoti, kiek priklauso, nuvogti: Nusùkti svorį DŽ. Tik nenusùk mokėdamas! NdŽ. Man sviesto užpylėt, o vaikams ne? Kodėl nuo jų nusukat? V.Bub. Kiek jis nùsukė man algos per visą laiką, tai baisu ir pamanyt Vrn. I tris rublius, i medžių vežimą nusùko Šts. Jug tas judošius mun dešimtinę nusùko par akis Plt. Nu savęs nusùkusi paskutinį grašgalį atidaviau Skdv. Jam ir raidės nenusuksi LTR(Ds).
| Paskutinę dieną, būdavo, nùsukam – neinam ganyt Ktk.
^ Geriau savo pridėti negu svetimo nusukti KrvP(Drsk).
| refl.: Kad išsivarytum [naminės], tai vis nusisùktum nuo vyrų [savo reikalams] Mlt.
ǁ atskaityti, nepriskaičiuoti: Nūsùko aktarą, ka nekėlėmos iš sodos Grd.
ǁ pavogti, nudžiauti: Jeigu norit, tai ir velniui šnirpštoką nusuksiù! (toks drąsus ir sumanus esu) Švnč.
18. refl. išvengti, išsisukti: Jūs tai tik ir dyrot, kad tik nusisùkt nuo darbo Užp.
19. refl. Ps, Kri suliesėti, sumenkti, sublogti: Par tą ligą visai nusisukáu Vkš. Nusi̇̀sukė, nusibaigė, ka i pažint sunku Všk. Tu nusisuksi visiškai, tą pypką bečiulpdamas Jnšk. Nusisùkęs vargšas, į žmogų nebepanašus Lnkv.
20. refl. nunykti, nusibaigti: Tavo dėdė jau ar nusi̇̀sukė? Vb. Kažkas blogoms akims į muno paršelį paveizėjo: pradėjo nebaugti i nusisùko Vkš. Gavo sukinį avis i nusisùko Pvn. Kas Trijų karalių vakare verpia, to avelės kaituliu nusisuks MTtV144(Sk).
◊ aki̇̀s nusùkti nekreipti dėmesio, nesidomėti: Negražu nuo ligonio aki̇̀s nusùkt Vlkv.
akių̃ nenusùkti (nuo ko) įdėmiai žiūrėti: Jis žiūri ir žiūri – akių̃ nenùsuka nuo manęs Rm.
gálvą nusùkti Gr, KlvrŽ nužudyti: Jeigu pastebėsiu tamstą kreivai einant, tuojau galvą nusuksiu J.Balč. Už liežuvį ne vienam gálvą nùsukė Vlk.
gálvą nusisùkti
1. Št, Sv, Kvt užsimušti, žūti: Nors gálvą nusisùk bedirbdamas (labai daug darbo) Ds. Kad tu kur galvą nusisuktumei! LTR(Rs).
2. apie didelę netvarką patalpoje: Niekas nesutvarkyta toj būdoj – baisu, da gálvą nusisùktum Slm. Na ir tvarka tvarkelė – gálvą nusisùkt gali Mrj.

kãklą nusisùkti Grv, Str žūti: Landžioj[o] kelis metus pas mergą – kad būt kãklą nusisùkęs! Rod.
kójas nusùkti ant dùrų mirti: Jau būčiau nusùkusi kójas ant dùrų, kad ne tie vaistai Skdv.
krãmę nusùkti užmušti: Nutversu tą krupį, krãmę nusùksu Krš.
krãmę nusisùkti žūti, užsimušti: Krãmę kame nusisùksi, i būs gerai Ub.
liežuviùs nusùkti apkalbėti: Žmonims buvo kur liežuviùs nusùkti Krš.
meškà nusisùktų gálvą apie didelę netvarką patalpoje: Gyveni kaip kiaulmigė[je], ir meškà gálvą nusisùktų Tt.
nósį nusùkti
1. Ds liautis kreipus dėmesį: Kai gerai, tai ir svetimas pagaili, o kai bėda, tai ir savas nosį nusuka J.Balt.
2. užpykus nusigręžti: Tai ko dabar nusukai̇̃ nósį? Mrj.

sprándą nusùkti
1. Ds užmušti: Ar nebijais, kad jie (ponai) dėl to tau sprándą nusùktų? K.Donel. Jei manęs neklausysi, tai sprándą nusùksiu KlK23,90(Jnš). Aš jam paskutinį sprándą nusùksiu! Rmš.
2. žūti, užsimušti: Nelipk aukštai: kai dėsies, sprándą nusuksi̇̀ Sld.

sprándą (strė́nas) nusisùkti Švd, Grž, Šmk, Sur, Gr žūti: Šventadienį nors sprandą nusisuk, – sakydavo, – bet tik pirmadienį iš ryto prie darbo būtumei LzP. Neduokias, nemandravok – sprandą nusisùksi! Rdn. Krito ant galvos ir nusisùko sprándą LKT116-117(Žlp). Duok Dieve, kad jis ant lygaus lauko sau sprandą nusisuktų KrvP(Ndz). Toks strė́nas nusisùks vis tiek kumet nors Vvr. Girdžiu – girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis (d., r.) J.Jabl. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, nusisùko sprandẽlį JD879, JV1080.
vélnias nusisùktų kóją apie didelę netvarką patalpoje: Jau toj priemenėj tai ir velnias koją nusisuktų! Mtl.
pasùkti, pàsuka, -o (pàsukė)
1. tr. N, Rtr, Grv priversti pajudėti apie savo ašį: Pasùk raktą, ir atsidarys J. Jie iešmą kelius kartus pasùko NdŽ. Kad nori įsileisti tos sulos, tad tą varpstę reik pasùkti LKT45(Lž). Užsimauk žiedelį, sako, vieneip pasùk – būsi vaikelis, antreip pasisuksi – mergelė (ps.) Krt. Nuo pusės latakelio pastatei, nuo toliau pàsukei, tai nigdi anas (ridenamas kiaušinis) naprosniai (veltui) nenueis, vis pakliudis kiaušinį Aps. Romas atrišo malūno sparnus, įsibėgėjęs juos pasuko P.Cvir. Raunant grybą, geriausia palengva pasukti jį aplink jo ašį rš.
| prk.: Gvintelį moka pasùktie (gerai tvarko) Dgč. Istorijos rato atgal nepasùksi DŽ1.
^ Ana (bitė) taip daro: sugnyba i pàsuka (labai įgelia) Krš.
| refl. Rtr: Raktukas be garso pasisuka durų spynoje rš. Kap rėžiau šuni kuolu, tai passùkdamas nuej[o] Vlk.
ǁ įjungti sukant: Elektriką pàsuki, ir tuojau švinta Rsn. Reikia pasùkt radiją Jrb.
ǁ pavaryti (laikrodį): Laikrodį pasùkti į priekį NdŽ.
ǁ intr. paskambinti telefonu: Kam dar paskambinti? Tamašauskui į „Vienybę“. Tam pataikūnui, viršininkų klapčiukui. Reikia pasukti, verkiant V.Bub. Pirmadienį gali pasùkti iš ryto Šlu.
ǁ LTR(Grz), Antr, Ml, Vlk galėti, įstengti sukti: Nieko nebus, plikom rankom nepasuksi̇̀ Sb. Įneš ratelį nepasukamą, pririš kuodelį nepaverpiamą (d.) Mšk.
2. tr. Krš sukant kiek iškelti į viršų.
| refl. tr.: Pasisùksi, ka nerūktum lempa – šauks, ka daug žiubalo išdegini Krš.
3. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Dalgį tiktai kartą pasukai, ir jau – šmirkšt! – nebėra ašmenų J.Balt. Šiemet mūsų pievos inžėlę kap pasùkt (reikės imti plačias pradalges) Nč.
| Pasuko giltinė su dalgiu, ir baigtos tavo dienos J.Paukš.
ǁ galėti, pajėgti pjauti (dalgiu): Vaikas jau dalgę pàsuka Mžš.
ǁ Jnšk, Skrd kiek papjauti dalgiu: Imk dalgį ir pasuk dobilų arkliams V.Bub. Gal atolo man pasuksi? Pc.
4. tr., intr. pajudinti ratu, aplink: Smagiai pasuko paplavų kibirą ir šliūkštelėjo į duobę rš. Nuog miežio an akies per zerkolą pati špigą pasuk – pragaiš (priet.) Vlk. Ateis laikas – ir šaudyklę paspausiu, ir kardą pasuksiu (pavartosiu, pamostaguosiu) V.Myk-Put. Pelenų tarbikes turėsim, ka pasùksim par akis! (per Užgavėnes) Žg. Autakoju pàsukė, pàsukė, pašluostė, i čysta Klt.
5. refl. sukantis palakioti šen ir ten: Pirmojo sniego pūkeliai pasisuko padangėje, nedrąsiai prikibo prie suvytusios žolės P.Cvir.
6. tr. NdŽ pašokti darant ratą, ratelį: Jie kalbėjo, giedojo Kalėdų giesmę ir paskui pasuko ratelį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. pašokti sukantis aplink, ratu: Pasisùkti porą valsų NdŽ. Kai pasi̇̀suki, andarokas net balanas užgeso Vdn. Tautinių šokių ratelyje dar kad pasisuks [bobutė], dainą kad užves – neatsigėrėsi sp.
7. tr. NdŽ pamaišyti kokiu įrankiu: Tai viralas – pasùkt negalima (labai tirštas) KlK13,97(Kp). Kuo pasuksme? – Katės kojele LMD.
ǁ NdŽ, DŽ1 kiek paplakėti, pamaišyti gaminant (sviestą): Pasùk sviestą, kol aš vandens atsinešiu Jnšk. Aš jau privargau, dabar tu pasùk [sviestą] PnmR.
8. tr. Dkš įmaišyti (miltų), pablęsti: Kai viralą miltais pasuki, tai pasidaro tuknesnis Kp. Pasuktà bulbienė daug gardesnė Pnd.
| Pasuku miltų – vaikų kaip stintų LLDI97.
9. tr. sukant kiek išspausti: Štai ir bitelės koptos, medus imtas, suktas… – tiktai pasuktas, ne išsuktas J.Balt.
10. tr. NdŽ sukant, vejant padaryti: Pavartė, matyt, maišų šitas žmogus begyvendamas ir mėšlo pamėžė, ir rąstų pakilnojo, ir knatų, matyt, gerai pasuko J.Balt. Virves pasùkti DŽ1.
11. tr. sukant su jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, sudvilinkuoti: Pàsukam siūlus ir tada mastom Dv. Šeivose visi pasukti̇̀ siūlai Klt.
12. tr. paraityti: Jis pasùko ūsus NdŽ.
| refl.: Ma[no] dieduko plaukai passùkę Dv.
13. refl. tr. pasirišti po kaklu: Žaliai raudonai margą skepetaitę pasisukęs Tat.
| Jaunas vyras ir kaklo nepasisuka (be kaklaryšio)! Ilg.
14. intr. BŽ271, NdŽ, Knt, Kv einant, važiuojant, skriejant pakrypti į kurią pusę: Pajoję kiek nuo palapinių, jie pasuko plačiu taku, ėjusiu į mišką J.Balč. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Moteriškė pasuko prie durų rš. Turbūt ir dabar ne čia pasùkova. Grįžkiva atgal, eisiva į pietus rš. Jin pasùko į pakluones, o ten tvoros – vanduo, tvoros – vanduo Mšk. Kaip pasùkta ir angriūta išilgos Pb. O kitas laivas i pasùko į šalį Vkš. Kap tik žmogus pàsuka prieg pempei, tai ana sako: pyhi, pyhi Dv.
| Saulutė pasuka į vakarus S.Nėr.
| prk.: Glaudesnių ryšių su žmonėmis linkme pasuko teatrai rš. Daugelis baigusių vidurines mokyklas pasuka į aukštąsias sp.
| refl. Amb, Lc: Jis pasisùko takeliu per mišką NdŽ. Petras išėjo iš miško, pasisuko stačiai per kelmynus į tą pusę, kur geležiniai žvangėjo Žem. Aš pasisukáu pro kapus – o ka bijau, ta bijau! Varn.
| Tai gaidys užgiedojo, tai žvaizdės pasi̇̀suka – i žino laiką [senovės žmonės] Vdk.
| prk.: Rugpjūčio pabaigoje vasara pasisuka į rudenį sp.
ǁ refl. prk. įgauti kitą kryptį (apie kokį reiškinį, dalyko eigą): Grįždamas namo, visą kelią galvojo, kaip kartais keistai pasisuka žmogaus likimas J.Avyž. Matau, kad čia viskas gerojon pusėn pasisukę J.Balt.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelias pasisùko į kairę DŽ1. Takas staiga pasisuko, ir mes nepaprastoj lomoj atsidūrėm J.Jabl. Kelukas pasisuks pry ežero, tu keluku nesukias – skersai plento išeisi End.
15. tr. I, P pakreipti į šoną ar atgal, pagręžti kita linkme, puse: Aš pajuntu žvilgsnį, įremtą į mane, ir bijau pasukti galvą, pasižiūrėti V.Bub. Teip skauda galva – akių pasùkti negaliu Mžk. Aš pačiu laiku sučiupau jai už rankos, pasukau visa jėga ir atėmiau nedidelį popieriaus lapelį rš. Pasùkdavai [televizorių], i tuo pasitaisydavo, gerai imdavo rodyt Jrb. Negerai pastatė – reikia pasùkt Rg. Mašiną atgal ant Endriejavo pasukáu Vž. Pàsukiau [mašiną] šonan, žiūriu – žmogus guli in kelio Ktk. Pasùk arklį pri durų Šts.
| Bėk, karvę pasùk (nukreipk atgal, sugrąžink) – į miežius eina Užv. Kiekvienas, mokąs žavėti, būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs sutraukti perkūnijas ir krušas, pasukti kitur vėjį M.Valanč.
| prk.: Likimas pasuko mano gyvenimą nauja, visai nenumatyta linkme rš.
| refl.: Pasisukęs šonu ir galvą įtraukęs į pečius, jis priėjo prie vieno suimtojo rš. Pasisùksi ant Šerkšnėnų, klausysys – dainiuo[ja] vaikiai, mergės Trk. Tik anas pasi̇̀sukė vienon pusėn, pasi̇̀sukė kiton – žiūrėk, koks aš puikus Slk. Jeigu kartais kas nepatiko, pasi̇̀sukam, patyliam ir vė kalbamės Žg. Pasilenkiau, pasi̇̀sukiau – nemožna atsidust Aps. Ateis ant kožno iš jūso [ta valanda], jog nebgalėsit anė ant šonu bepasisukti P. Teip sunkiai susirgau, kad negalėjau į lovą (lovoje) pasisùkti Plšk. Kurion pusėn klumpė pasisuka (metant per Kūčias), te ištekės LTR(Rk). Jei nepasisuks vėjas, gali lyti visą dieną I.Simon.
ǁ refl. pajudėti, žingsnį žengti: Užniūktà vaikas, nemoka pasisùkti Krš. Nepasi̇̀suka kaip girnų apatinis kūlys Lkv.
ǁ Vkš prk. pakreipti kuria linkme (kalbą, mintį): Grėtė stengiasi pasukti kalbą kita linkme I.Simon. Gaižauskas pasuko kalbą kitur, netikėtai pasidarė linksmas, sąmojingas rš. Žodžius savo pasuka ant to viso, kas prigul pri darbų I. Aš pasakodama nepasùksu (neiškreipsiu), visą tiesą pasakysu Šts.
ǁ prk. pakeisti įprastą kalbą literatūrine kalba: Liepa tikrai žemaitiškai [šnekėti], o ana pasùko Trkn. Mes norim pasùkt liežiuvio kitap (ne tarmiškai kalbėti) Str.
16. atsirasti kur nors, pasirodyti, pasimaišyti: Kur jis pasi̇̀suka, čia gvelbia, vagia J. Kur tik nepasisuksi, visur tave pažįsta Alv. Mes kur passùkę valgom Lz. Kad pasisuksi Sidabrave, užeik! Sdb. Kartais ir pas mus pasi̇̀suka svečių Dkš. Kada pasisùksi pry mūso? Up. Kas pasisùks, paprašysiu atnešt vandenio Aln. Daba čia pasisùktum, matytum, kokių gražių namų pristatyta Jrb. Ka ten nepasi̇̀sukai – ten, vaikali, senų žmonių gyvas kelmas! Nv. Pasisùk terp žmonių, tai visko išgirsi Ds. Pasisuksi tu man, aš tau kailį išvelėsiu! Lp. Dėl šunų kãtės negali nė pasisùkt Ėr. Kap pàssukė vanagas, tai vištos stačia galva atbėgo namo Arm. Velnias daugiau į tus namus nepasisuko LTR(Grk). Jinai pati maž ką gero namie daro, tiktai kiekvieną, kas jai pasisuka, rieja, loja ir bara Sln. Pasisuko bobelė jam po akių BsPII133.
ǁ pabūti kur, pavaikštinėti: Tegu ore pasi̇̀suka [vaikas] – nemiegos naktį Dbč.
ǁ pasitaikyti, būti: Kažin ar pasisùks mums šiandien koks geresnis daiktas NdŽ. Namie kap būna, tai delto tūlai pàssuka mėsos kąsnelis Vrnv.
17. pasisukinėti aplink, pasimeilinti, pasigerinti: Tu pasisùk apie jį, gal pasidabos Ėr. Reiks man pasisùkt, ar negausiu iš jo kokio lito Jnšk. Pasi̇̀suka, vis pasi̇̀suka apie mañ – nori, kad ką duoč Klt. Ka da jie būtų pasisùkę (tinkamai pasirūpinę, pasiprašę), da būtų ją palaikę kiek to[je] ligoninė[je] Jrb.
18. tr. padaryti lenktą, užlinkusį: Kalvė[je] gal dalgiuo koją pasukti: reik pakaitinti, ir būs dalgis užknebesnis Tl.
19. tr. Eiš iškraipyti, susukinėti: Ma[no] rankas pàsukė nuo darbų Grv. Ramatas pàsukė rankas, kojas Pls. Rankas pàsukė an guzų Pls.
^ Kad tau pasùkt gyslas, do tau pasùkt sąnarius! (toks piktas linkėjimas nusikaltusiam) Arm. Tegul tau kojas pàsuka, jau aš tavę nepasvysiu! Nč.
ǁ Vdk, Všv išnarinti, iškreipti iš vietos: Netyčioms pasukáu ranką par čiurnį Vkš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Ant lygios vietos koją pasisùko Vkš. Ta koja mun pasisùko Klk.
ǁ išlaužti: Čertas ir dančius pàsukė – nepakremta kulkos (ps.) Lz. Dėl ko riši? – Kad vėjas nepasùkt (neišverstų) obelių Pls.
20. duoti, teikti, ištaikyti ką kam išskiriamam iš kitų: Ana mun visumet ko nors pàsuka: tai lašinių šmotelį, tai rublį Vkš. Motina jam pàsuka vis kur gardesnį kąsnelį Ėr. Pasùk ir man obuolių Alk. Tu ir jam pasùk ką nors, kai daugiau iš ten gausi Btr. Pasukti nenora, aš ir neprašau dykai [pardavėjos] – primesčiu Rdn. Martičiuke, pasùk man šį rietimėlį Slm. Aš šunelius nulenksiu, duonos kampą pasuksiu LTR(Žž). Jam pasukau „Aušros“ kalendorių A1885,235.
| Aš tamstai vis darbų pàsuku – išplauk, mamuk Krš.
21. refl. pasvaigti: Alaus išgėrusiam kai kada gerai galva pasisuka Jnšk.
22. tr. numarinti, nugalabyti: Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia ar su karštlige dar tikt macką pàsuka bėdžių K.Donel. Decijų spėriai giltinė pasuko M.Valanč. Tai norėjo tą kūdikį pasùkti po velnių! Pgg.
^ Da aš tau duosiu, kad tave velnias pasùks! Skr.
◊ akių̃ nepasùkti nepažvelgti: Praejo pro šalį, nė akių̃ nepasùko Vdk. Įniršęs į darbus, nė akių̃ nepàsuka KlK9,67(Krš).
akių̃ nėrà kur pasùkti darosi gėda: Akių nebėra kur pasukt nuo tavo apsileidimų! J.Balt.
ant kẽlio pasùkti padėti suprasti: Mama biškį mane pàsuka ant kẽlio Šln.
gálvą pasùkti
1. Vkš, Jnš įtemptai pagalvoti: Mezgant raštais, reikia gálvą pasùkt, kur ką pritaikyt Mrj. Turi gerai gálvą pasùkti, ka nori ką išmokti Vvr. Ir gerai pasùkt gálvą reikėjo, kol triobas išsistačiau Srv.
2. pakvaršinti: Kam galvą pasukti LL148.

kójos ant duri̇̀s pàsuktos arti mirtis: Kójos an duri̇̀s pàsuktos, nieko nebenorėk Ukm.
liežùvio nepasùkti nemokėti švelniai, maloniai kalbėti: Vaikai daba liežùvio nepàsuka, labai užšaudo tėvams Krš.
liežiùvį pasùkti į šóną būti atsargiam kalbant, pasisaugoti: Nuo ponų reikia liežiùvį pasùkt šónan Pb.
negali̇̀ nė̃ pasisùkti labai ankšta: Užsiveisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė̃ pasisùkt Jrb.
prõtą pasùkti įtemptai pagalvoti: Tai spėk! Reikia prõtas pasùkt! Km.
prõtas pasisùko sakoma kvailai pasielgus: Ar tat nebuvo prõtas pasisùkęs? DūnŽ.
špỹgą pasùkti po nósimi neklausyti: Špigą po nosia pasuks jis tau! Pls.
vélnias pasùko suvedžiojo, apgavo: Ne, jei tą velnias pasuko ir blogai pasidarė, – šaukė, kumščiu mušdama į stalą, – tai mergelė išmanytų Jėzaus malonę!.. Žem.
žárnos pàsuktos apie klastingą, gudrų: Anas razumnas, jo iš razumo ir žárnos pàsuktos Rod.
parsùkti, par̃suka, -o (par̃sukė Upt) tr. K
1. partraukti ką riedantį, parritinti: Tokia bekelė, purvyno ik stebulėm – ledva arklys ratus namo par̃sukė Rod.
| prk.: Baravykų parsuksu (pargabensiu, partempsiu) krežį, valgysma kaip ponai Šts.
2. sugrąžinti: Pasku, kaip nuleidom, palaidojom, parejom, parsùko į tus namus dar Varn.
3. parvykti, atvykti, parsirasti: Jei tu į šį kraštą neparsisùksi, tai gal jis kada parvyktų Plv. O kumet į mūso pusę parsisùksi? Up. Buvau parsisùkęs pri tėvų kelias dienas paviešėti Šts. Tasai, kažkur bastęsis, jau parsisùko Rmš. Jau ir svetur buvo, dabar vėl parsisùko namo – nei naginė, nei vyža Rm. Broliai knygininkai, meldžiame jūsų, idant … parsisuktumėte į mūsų kampą TS1901,6-10.
| prk.: Neparsisùko čia tos ligos Grd.
pérsukti tr. K, persùkti, pérsuka, -o NdŽ, pársukti; M
1. BzF179, Rtr per daug pasukti, prisukti: Laikrodis sustojo ir nebeina – ar tik nebūsiu pársukęs Vkš.
| Moliūgai geriau noksta, jei atsargiai, nepersukant vaiskočio, pavartomi rš.
2. per daug sukriai susukti, suvyti: Siūlai susukta ir persukta – kilpom susukta JnšM.
ǁ per daug pasukti gręžiant (skalbinius): Kai gręši rūbus, žiūrėk, nepérsuk Ds.
3. kiek pasukti: Raktas duryse, pársuktas (užrakinant pasuktas) Ėr.
4. sukant perleisti, pervaryti: Pérsukti per mašiną NdŽ.
5. refl. pereiti sukantis ratu: Persi̇̀suka teip per rankas, kai tokį valsą šoka Upn.
6. pakreipti į kitą pusę, apgręžti: Pérsukti lovą antraip DŽ1. [Dviračio] rankos sekas pérsukt Rod. Atvažiavęs berniokas pársukė arklį ir, petį įrėmęs, apvertė vežimą Skrb.
| refl.: Ji persisùkus (nusigręžusi) sėdi, nešneka Jnšk.
ǁ prk. iškreipti, pakeisti (žodžius, kalbą): Šitų žodžių kitaip nepérsuka Ker. Pasakiau vienaip, ana tujau pársuko kitaip Vkš.
7. sukant sukeisti, perpinti: Pinamieji du siūlai tarp savęs persukami vieną kartą arba du kartu rš.
8. L padaryti kreivą, perkreipti: Vieną sykį parsùko vėtra stogą, antrą sykį – sudegėm Gsč. Būtų neblogai pasiūtas [švarkas], tik rankovės pérsuktos Slm. Sėklos užauga spirališkai susuktose ankštyse, todėl esti nesimetriškos – persuktos rš. Pats kaltas esi, kad žandą pársuko – nereikėjo sušilusiam ant skersvėjo sėdėti Vkš. Va, rankos kokios pérsuktos Dg.
| refl.: Vienoje rankoje jis laikė švarką, antra taisėsi persisukusią petnešą rš. Kelšės tos pérsisukę, persigręžę Lp. Diržas pérsisukęs, pastaisyk Pv. Eina, tas kvartukas parsisùkęs – vinks, vinks Mžš. Žalios lentos saulėkaitė[je] pàrsisuks Up.
| [Marti] miną nudrėbusi, pársisukusi iš pasiutimo Krš.
9. ilgai sukant, gaminant sugadinti: Jeigu pársuki, kastinis paliekta kaip į vandenį End.
10. refl. šnek. perkarti, perdžiūti: Pársisukę, parkliokę kaip gončai Krš. Nugaišo persisukęs šuo rš.
^ Persisukęs kaip Grįžalo ratai Pšl.
◊ gálvą pérsukti pervargti galvojant: Ji gali besimokydama gálvą pérsukt Rmš.
snùkį pérsukti reikšti nepasitenkinimą: Kogi jau pérsukei snùkį?! Sdk.
prasùkti, pràsuka, -o (pràsukė) NdŽ
1. intr. J, Trs einant, važiuojant pro ką pasisukti į šalį, išsilenkti: Prasuk pro šalį; kiteip neišvažiuosi Ėr. Jei traktorius galėjo antvažiuoti, gal prasùkti nebuvo vietos Eig. Paėmė tas vaikas iš to tėvo vadeles ir prasùko pro tą [ant kelio gulintį] vilką LB171. Sudavė kumelei, kad prasùkt Ad. Ne koja pro koją greit pràsuka KlvrŽ. Debesỹs pràsukė, nebelis Ėr.
neprasukamai
neprasuktinai
| refl. Kli, Ėr: Vos prasisukáu pro purvyną neįvirtęs Šts. Galėjo prasisùkt, ale užkliuvo Jrb. Ta audra čia pro šalį prasisùkos Akm.
ǁ refl. prasilenkti: Ė kurgi prasisuksi̇̀ – tokia ledinyčia Sdk.
ǁ refl. padaryti vingį, lankstą (apie upę, kelią): Veiža (upelis) pro girės kampą prasi̇̀suka Pgg.
ǁ refl. prk. išvengti: Judas prasisuko nuog to apgavimo I. Aš teip ir prasi̇̀sukiau nuo [caro] armijos Strn.
2. refl. šokant ratu pralėkti pro šalį: Ir nešoko Elzė, šypsojosi prasisukančioms poroms, o kartais į Stanislovą akimis dėbt J.Balt.
3. tr. pakreipti į šoną, kad praeitų pro šalį: Bėgšlį arklį lengviau y[ra] prasùkti kelė[je] kaip kokį slinkį Žeml.
4. tr. kurį laiką pralaikyti judantį ratu: Kaip išgys karves vaikai, tai pràsuka ant vieno daikto Nč.
5. refl. nusigręžti: Ana prasi̇̀sukė, anas iš kišeniaus padėjo an torielkos (ps.) Ml.
6. refl. pakrypti į šoną: Akies vydis prasisùko, išsprūdo iš vietos Ggr. Prasisùko akis, ir šavau pro šalį Dr.
7. tr. pragręžti: Prasùk skylę grąžtu Zt.
^ Koks ten rūsys – kaip su kulne pràsuktas (mažas) Lkv.
8. tr. truputį atsukti: Kraną prasùko, įleido alaus Krš. Tus saladynus supilk tujau į kubilą; kaip sūpili, prasukái tą varpstę LKT67(Trš). Neprasùk, išbėgs visi dikalonai Krš.
9. tr. kiek pasukus įjungti: Prasukáu tik [radiją] – ka užkrokė! Krš.
| refl. tr.: Prasi̇̀suku radiją, kaip nubosta vienai Rdn.
ǁ sukant įjungti: Prasùk dabar Vilnių Slm.
10. tr. Ėr, Žl, Ml kiek prapjauti (dalgiu): Prasùk dobilų kiaulėm Srv. Prasùk pievakraščio vakarui Dglš.
ǁ įstengti papjauti (dalgiu): Debesiu pakilo vešli žolė, pritvinko dalgiu neprasukamos lankos ir sodrios ganyklos J.Balt.
11. tr. Švnč prapjauti (sukama mašina): Eisium prasùkt kapotės Brb. Prasùkit jūs tos siečkos nor karvei Lp.
12. tr. Vn, Rdn, Kvr, Ktk pramalti: Kruopų su girnoms liuob prasùkti Šv. Truputį prasuksit košei grikių Lp. Skubinai turi prasùkti miltų Krš. Po saujikę pràsukam veršiukui, i gerai Vdk.
| refl. tr.: Tums girnums žmonys prasisùkdavo miltų Grd. Būt gerai miežių košei prasisùkt Ds. Savim prasisùksys liuob [miltų], i būs gerai DūnŽ.
13. tr. pamaišyti: Nepilk su taukais – prasùk, kad būt visiem pavienodai Č.
ǁ įstengti pamaišyti: Ir indėjo vieną ausį į barščius; barščiai buvo neprasukami (labai riebūs) LMD(Pn). Kopūstai neprasukami Pš.
14. tr. Žeml maišant, plakant kiek pagaminti: Prasùkov kastinio Brs. Pusryčiui ar košės žirnienės prasùk, ar ką Srv. Šnapšės prasuksu ir apsimokėsu skolas Šts.
| refl. tr.: Prasisùkti sviesto šventėms Šts. Prasisùkos kastinio iš smetono Šts.
| Jie ten prasisuka [krūminės], i gerai Erž.
15. tr. vejant kiek pagaminti: Virvių, pančių prasùkti NdŽ.
16. tr. per smarkiai sukant, žiedžiant sugadinti: Artelė[je] su elektra suka, bijo prasùkti – nėra puodai lengvi kaip seniau Krš.
◊ nósį prasùkti
1. praeiti pro šalį: Ar tu pro mūsų gyvolius nosies neprasuki? Užkliuvo tau… Žem. Tas muno senis pro užkandinę nósę negalia prasùkti Krš.
2. pasišalinti, išeiti: Kad neišsitenki, tokia ponia, gali nosį prasukti Žem.
prisùkti, pri̇̀suka, -o (pri̇̀sukė)
1. tr. N, K, Amb, LL195, Rtr, VĮ sukant pritvirtinti, priveržti: Prisùkti sraigtą stipriau NdŽ. Gerai prisuk pačiūžas, tai ir pačiauši Km. Dar kabliuką prisùk, tai ir ganės Pc. [Kanklių] ištemptos stygos prisukamos medžių kuoleliais LTII104(Sab).
| refl. tr.: Prisisùk pačiūžas DŽ1.
ǁ Ds, Ėr apsukant kuo pririšti: Arklys buvo labai pri̇̀suktas prie stulpo Dglš. Padas buvo visai nukritęs, tai su viela prisukaũ Jrb.
| prk.: Ir muni liga buvo prisùkusi pri lovos KlvrŽ.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė in dviratį dračiuku kašeliūtę i nuvažiav[o] miškan Klt.
2. tr. NdŽ, Pc, Vkš sukant padaryti, kad veiktų: Ažmiršau prisùkt laikrodį, ir sustojo Ktk. Čia pat tupėjo prisukama beždžionėlė, kuri moka juokingai verstis kūliu V.Bub.
^ Kalba ir kalba kaip pri̇̀suktas Krs. Ji žinojo – už ketvirčio valandos jis knarks kaip prisuktas J.Avyž.
3. tr. Vkš, Alv sukant sumažinti degimą: Rapolas ir lempą prisuko, kad mažiau muštų į akis, kai miegam J.Balt. Uždek lempą ir prisùk – žibalas brangus Šts. Ugnį (dujas) prisukaũ – iš palengva verda Jrb.
4. tr. sukant prisemti (iš šulinio): Prisùk gyvuliam vandenio Vrn.
5. tr. pripjauti (dalgiu): Tiesiog dalge pri̇̀sukei rūgštėlių Vžns.
6. tr. NdŽ, Ėr, Pb vejant, sukant pridaryti, prigaminti: Jis prisùko kebeklį virvučių, špūlę siūlų J. Žinai, kiek reikia prisùkt pančių iš nuobraukų! Skp. Pri̇̀sukiau kapą kūlaraišų linam Sv.
| refl. tr.: Kūlaraišių namie prisisuksiu Švnč. Prisisùk vytelių, reiks stogą dengt Ėr. Pakol mergaitės pusrytį išvirs, ta turi prisisùkti ryšių Kl. Tvirtų siūlų prisisukdavo iš elnių gyslų rš. Prispjoviau karklų ir prisukiau vytelių tvorai užtvert Kpč.
ǁ apsukant, surišant pridaryti: Naktį kūlelių pri̇̀suku, o dieną išdengiu Alv.
ǁ Grnk, Nmč, Dbč, Aps, Vkš privynioti siūlų (į šeivas), pritrinti: Šeivą pri̇̀suka siūlų Grv. Pri̇̀suki šeivą an kalvarato Rš. Moteris ausdavo, anas prisùkdavo šeivų Ob.
| refl. tr.: Tik prisi̇̀sukiau šeivų – ir aust! Vlk.
ǁ privynioti metmenų ant mestuvų, apmesti: Ka aš greitai prisùkdavau – rankos papratusios buvo Rs.
ǁ priverpti: Per žiemą [rateliu] prisùk tu [didelei šeimai]! Dg.
7. refl. tr. prisidaryti (ppr. švilpynių) iš atkepusio luobo: Prisisùkti švirkšlių Lp.
8. tr. NdŽ plakant, maišant prigaminti: Kamarėlėje sviesto palivonas prisuktas Vaižg. Va, močia sviesto prisùks – galėsi tepėt Slm.
| refl. tr. DŽ1: Ir sviesto prisi̇̀sukam sočiai Krs.
9. tr. maišant prispausti, prisunkti: Raudonųjų [serbentų] soko pri̇̀sukė Klt. Buvom prisùkę gal tris pudus medaus Nč. Kiek čia tų bičių – po viedrą medaus pri̇̀suku Vp.
| Mun kokią dešimtį butelkų prisùk [degtinės] Všv.
10. tr. sukant daug prismulkinti: Gyvuliam prisùkt šiečkos! Lp.
11. tr. primalti: Prisukaũ daugybę miltų Zp. Mėsos yr, va, tik prisùks, prisùks katlietam Klt. Pri̇̀sukta bliūdas kai kraujo spalgenų Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė diedas miltų Rūd.
12. tr. prikimšti, prigrūsti, primurdyti: Su lopetkočiu liuob plėš, pūs maiše miltus, ir teip prisuktą maišą vos nu žemės beatkelsi Šts.
13. tr. atsukti, atgręžti: Jis man buvo nugarą prisùkęs, prikreipęs KII378. Vilkas uodigą brukš ir prysuko PP57. Stova nugarą prysùkęs Šv.
14. tr. Ggr sukant į kurią pusę priartinti: Aš pri̇̀suku arklius pri to mūro Kv. To dvaro kumetis pasitikęs poną ant to tilto, prisukęs vežimą prie pono ir numetęs nuo tilto Sln.
| prk.: Reik ir laisvamanius pri maldos prisukti Šts.
ǁ šokant ratu, priartinti, privesti: Ir, prisukęs Elzę, pastatė ją prieš pat Stanislovą J.Balt.
| refl.: Aštuntoji Laumė prisisuka prie antrosios Vd.
15. refl. NdŽ pakankamai ilgai suktis ratu.
16. intr. einant, vykstant priartėti prie ko: Laputynas nėra labai pratęs irstytis valtimi, bet prie kranto prisuka neblogai rš. Kur jau ans prisuka, ta jau viską į nieką suvaro Vvr. Vežiau per tiltą, nė just nejutau, kaip prie pakraščio aš prisukau LTR(Sln).
ǁ refl. N pasirodyti, atvykti.
17. tr. Šd atpūsti, atvaryti, prinešti: Vėjas prisùks lietaus, prisùktie gali Azr. Vėjas sukė sukė ir pri̇̀sukė lietaus Arm. Vėjas prisùko lapų pilnus kampus Kn. Prineša [sniego], ė terpu trobų pri̇̀suka oršiau Švnč. Pusėn tvorų sniego pri̇̀sukta Švnč.
18. padėti gauti, parūpinti, rekomenduoti: Prašo par ašaras [seserį] prisùktienai darbą Vilniuj Lel. I mun prysùk tokius batus Bt. Prašyk, mažu ir tave prisùks kam nors per mergą Alk. Jonas Petrą man pri̇̀sukė Gmž. Rebeka Jokūbui Dievo nužadėtąją žegnonę su klasta prisuko Ns1832,7.
ǁ NdŽ, Šts, Vkš, Trk, Lkv, Ėr, Ut, Lš pripiršti: Norėtum, ir aš tau paną prisùkčia Gs. Pabūk ilgiau, prisùksma tau mergikę Krš. Galėtum jau, dėde, ir man prisùkt kokį bernioką Užp.
| refl. tr.: Laikas ir tau būtų kokią užkurinę prisisùkt Sml. Prisisùko sau kavalierių Šts.
19. prisigretinti, prisitaikyti, prilįsti: Pieno nė lašo nebliko: vaikai būs prisisùkę ir išgėrę Vkš. Prisisùko pry valgyklos, pirko paplavas, nusišėrė ar penkias kiaules Erž. Labai gudras: prisisùko bemokslis prie tokios puikios vietos Žvr. Kai prisisuksiù prie valdiško darbo, bus pinigų Sdk. Pagaliau sugalvojo, kad reikia prisisukti pas tą žmogų už berną SI242. Jos priaugęsis sūnus naktyje prie tos žąsies prisisukęs ir ją visą sudrožęs BsV18.
ǁ prikibti: Dar prisi̇̀sukė kita liga Dv.
20. prisigerinti, prisimeilinti, įsiteikti: Mokėk tik prisisùkt prie jo – nepražūsi Ds. Jonis nedurnas vaikis – pri tokios bagotos našlės prisisùko Vkš.
21. tr. faktais įrodyti: Prisùko dėlto advokatai Šts.
ǁ primeluoti: Aa! Sužinoti, ką tas veidmainys ir melagis mano vardu prisukė policijai Vaižg.
22. tr. priversti: Prisùkom ir aną porą stikliukų išgerti Brs.
23. tr., intr. impers. P.Aviž, Pjv, Vs, Lš, Mrc, Arm išaugti skauduliui; pritvinkti: Pasvėriau pašiną, ir paskui pri̇̀sukė Vlk. Pri̇̀sukė votį kap kepurę Vrnv. Tuoj jau šitą votį prisùks, tada galėsi pjaut Dg. Da nedurk skaudulį, ba pri̇̀sukta visai mažai Alk. Da neprisuktà ta votis buvo, da negatava (negalima pjauti) Plv.
24. tr. šnek. sukčiaujant įgyti: Pinigų pri̇̀suka ir geria Rmš. Pas senėtą yra gana prisuktų pinigų BsPIII148(Brt).
| refl.: Ko čia svetimo gero gailėt: prisi̇̀sukei – turėsi Ds.
25. tr. šnek. daug privalgyti: Bepigu tokiam žmogui gyvent: pri̇̀suk[ė] sausos duonos, i sveika Klt.
26. tr. pričiupti, sugriebti, pasigauti: Ans teip norėjo muni prisùkti kame norintais Trk.
27. įtaisyti (kūdikį): Bėda, pri̇̀sukė [bernas] mergai vaiką Ant.
◊ gálvą prisùkti NdŽ
1. Rmš ilgai neduoti ramybės, privarginti: Ar dar negana prisuka galvas mūsų vaikams visokiais niekais? J.Balč. Kiek jai pri̇̀suka gálvą šitie vaikai! Klt.
2. ilgai svarstyti, įtemptai galvoti: Teko daug privargti ir prisukti galvos J.Balč.

ùžpakalį prisùkti nebenorėti bendrauti, nekreipti dėmesio, nusisukti: Šitai prieteliai muno užpakalį mun prisuka P.

×razsùkti, ràzsuka, ràzsukė (hibr.) tr. sukant ištiesinti: Nauja padkava arklio, tai paėmė ir ràzsukė Aps.
susùkti, sùsuka, -o (sùsukė)
1. tr. NdŽ visus įsukti, sukant įtvirtinti: Susùkti sraigtus, varžtus DŽ1.
2. tr. kuo įsukamu sutvirtinti, suveržti: Susùkti ką sraigtu NdŽ. Susùk ragutes Aln.
3. tr. LKT293(Kpr), Šmn, Krp, Knt apsukant, apvyniojant sutvirtinti, surišti: Bruzguliais susukti Q301. Pastvers [kiaulę], pagriovė, sukavylu snukį sùsukė i pjauna Dglš. Žiemą kojas apvynioja autais, virvelėm sùsuka ir nešioja Antr. Susukáu klumpius su drote, juo nesproginės Šts. Ekėčios būdavo iš medžio, vyčiums susukti̇̀ stori virbalai Grz. Susuktà [baslių] tvora LKAI63(Lž). Su grįžčia sùsuki ir išpurtai tas varpas [iš kūlio] Pš. Sùsuka į grįžtę po dešimt saujų Bsg. Sùsukam, suveržiam, kad neišbyrėt šiaudai [iš kūlių] Ps. Kap sùsukta kojos, ne tep jai (avelei) smagu Pls. Susuko stipriai jiems į užpakalį rankas rš.
ǁ surišant padaryti: Si̇̀sukiau (susukau) kelias šluotas Rod. Si̇̀sukė LKKIX188(Dv). Kai jau švarūs linai, tada sùsuki grįžtes Žg.
4. tr. NdŽ, LTR(Rk), Jnšk, Vgr suvynioti į ką, susupti: Jis tei[p] gerai sùsuka tuos kiaušinius į tą popierą Jrb. Kraitis marškelėn sùsukta Lb. Būt susuktà [mergaitė] – nesikėdotų rankutėm Kt. Mane kailiniuose susùko Dg. Nešioja lėlę kaip vaiką – kojos vystykle sùsuktos Pnd. Sùsuka teboko, įduoda – rūkyk! Vadina vyru Gršl.
| refl. intr., tr.: Turbūt šalta, kad susisukai̇̃ į kailinius Dkš. Susisùkusi į tris skepetas i dar tauškina dantims Krš. Vaiką susisùkus į skarą neša PnmA. Prisirinko anglelių nuo degėsių, nosinelėn susi̇̀sukė ir nusinešė Tvr. Kojas gerai susisùk su dekiu, kad neatšaltum Sml.
5. tr. NdŽ suvynioti į ritinį, suvyti į kamuolį: Mergaitė stovėjo prie mokytojų stalelio, laikydama rankoje dūdele susuktą sąsiuvinį J.Avyž. Blynus plonus daro, sùsuka Dgp. Dvilinką audeklą sudedi ir po tam sùsuki tokian kočėlan Eiš. [Šoferis] atplėšė bilietą nuo ilgos juostos, susuktos į didelę ritę J.Balt. Silkes galima marinuoti susuktas ritinėliais rš. Karnų priplėšia, kamuoliuos sùsuka Ob. Kamuolin sùsukta [karvių] lencūgai Klt.
| refl. intr., tr.: Susisuko tošeles rš. Jau ir medeliai susodinti, tik gaila žiūrėti, kokie nuvytę, lapai balti nuo dulkių, susisukę į dūdeles V.Bub. Kokius penkis rugelius palieka [nepjautus] ir susuka, kad kitąmet gražūs rugeliai būtų – į trūbą susisùkę LKKXIII121(Grv).
ǁ Prng, Ėr, Dov sugumulti, surutulti: Susùko rūbus į mažutį ryšuliuką NdŽ. Atrišau aš savo drabužius, kuriuos buvau susukęs į kezulą, kaip kadaise pamokė motina J.Balt. Pašukas atskirai, pakulas atskirai kuodeliuosna sùsukam Eiš. Gaila šitep susùkt suknelę Dg. Telyčia sukė sukė ir po kojom sùsukė šieną Klt. Sùsuka tešlos kąsnelių ir padeda an slenksčio, tai kurios [kąsnelį] šuva pirmą pagaus, tai toji ištekės (priet.) Pls.
| refl. tr.: Susi̇̀sukiau kailinius i vėl atsiguliau ant kelmelio Vel. Ale jis susisuko tą [levo] skūrą, atnešęs deda an arklio BsPIV195(Brt).
ǁ N, NdŽ, Vkš sukant aplink sudėti (plaukus): Dabar jos (kasos) susuktos ant pakaušio į menką kuodelį J.Avyž. Sùsuka kasą viršugalvy – gražu padabot Klt.
| refl. tr.: [Šarūnė] susisuka plaukus į kuodą, susisega ant pakaušio V.Bub. Vienplaukė, plaukus susisùkus [vainiku] – ta jos kasa ve didelė yra Jrb. Galvelę (kasas ant galvos) susisuka, skepetėlę pastato Skr.
6. tr. sukant, vyniojant padaryti: Susùko iš tošių ąsotėlius NdŽ. Čia, susukęs žilvičio birbynę, iš lakštingalų mokiaus dainų E.Miež. Susuka triūbą lopinio ir ataneša [ugnį iš bažnyčios] Rš. Gavo laišką ir sùsuktą iš ryzų vaiką Krs. [Jonas] atsikėlė, susuko suktinę J.Balt. Susukáu tokį bimbalą, ka vieną dūmą užtraukus galva sukas Slnt. Ar neturi susùkt [parūkyti] Ėr.
| refl. tr. Pn, Dr: [Kerdžius] trūbą susi̇̀suka iš alksnio žievės Žln. Susisùks tokius čiulkius i rūkys Pvn. Ar neturi duok susisùkt! Ėr. Nėr taboko nė tam kartuo susisukti Šts. Kūpt taboko, susisùko popierosą ir blykt rūko Vvr.
ǁ LTR(Auk) lenkiant, riečiant padaryti: Tai ir va! – Andrius susuka špygą ir duria į lubas V.Bub. Aš jam galiu špigą susùkęs po nosia parodyt Rud. Iš minklės supynė pyną ir iš tos pynos susùko krengelį Vkš.
7. tr. LL306, Rtr, Slč, Mrj, Trš suraityti: Susukti (garbanoti), ažuriesti plaukai SD88. Katras vyras turėjo ilgus uostus, anus susùko ir galus aukštyn užraitė Vkš.
| refl. tr., intr.: Man labiausiai patinka, kad tamstos čiuprynų nesusisùkę Rz. Jei verpia [tarp Kalėdų ir Naujųjų metų] – ėriukų vilna bus per daug susisukusi LTR(Srj).
8. tr. suriesti, surangyti: Tik sėsis, kojas susùks po savim i večerioja Str. Ale tas velniukas atbėgo Jonui ties akims ir tupi, akis išvertęs, žiūrėdamas į Joną, uodegą susukęs BsV255. Grąžto susuktàsis galas NdŽ.
| refl. Arm: Dieną šeškai miega guoliuose susisukę į kamuoliukus rš. An kelio guli sussùkę gyvatės Pls. Guli žaltys sasisùkę LKKXIV214(Zt). Kaip šuva ant šieno niekaip negaliu susisùkt Šk. Jei siurbėlės susisukusios guli – bus vėjo (priet.) MTtV17(Kdn). Viedmos duktė ižlindo in ližės, sùssukė kap katė Dv. Ana (ragana) ižlindo an ližės ir sùssukė grįžtėn kai kamuolin (ps.) Pls. Šuva susisukė grįžtelėn Rod. Važaunyko šaknys susisùkę kaip baronkytės Gdr. O vainikėlį kai pina [šokant], susi̇̀suka visi kaip vainikėlis Ktk. Sraigtu susisùkę ragai NdŽ.
9. tr. SD462, BŽ81, Mšk, Ėr, Gdr, Švnč apsukui lenkiant suvyti: Iž linų susùkt pantį, tai il̃ga nešios Nmč. Aš tėvelį nulenksiu, šilkų juostą susùksiu JD694. Kūralaišą sùsukei, surišei kūlį Aps. Linams rauti ryšių reikėjo susùkti iš šiaudų Kl. Vyteles karklines susùkdavo, ka nelūžtų Škn. Vytis susùkdavo teip kaip krežiams KlvrŽ. Vytį sùsuki, kartį perdedi ir tveri tvorą Vj. Ale su tais žiužiais, žinai: įsineš, a regi, abrūsą tokį, susùks Lc. Su šiaudais susuktai̇̃s pririša Vdn. Beržėlį nukirtai, susukai̇̃ – ir atasajos Rud. Buvo rastos dvi įvijinės apyrankės, susuktos iš žalvarinės vielos rš.
| Yra virvės, amžinos kančios, iž ugnies, iž liepsnų susuktos SPI373.
| refl. tr.: Tėvas pantį susisùkęs ir už durų užsibrukęs (d.) Ktk. Aš susisuksiu beržo rykštelę, eisiu budinsiu valios mergelę (d.) Vrn. Tau reiks susisùkt grįžčių ir surišt va šituos šiaudų kūlius Skrb. Jau rytmetį sueisma pas jaujį i susisùksma ryšius – pasitiesi ir dėsi [linus] End.
ǁ Q653, R177, MŽ235, K, L, Rtr, Eiš, Btrm sujungti, suvyti į vieną dvi ar daugiau gijų, šakų: Keturlinką siūlą susùkti NdŽ. Trisdešimtis siūlų susuktų (posmas) SD242. Par daug sukriai siūlus susukái Vkš. Siūlai sùsukta ir persukta – kilpom sùsukta JnšM. Susukaũ kelius siūlus, išaudžiau [lovatiesę] Žg. Ana (šeiva), lėkdama žemyn, siūlą sùsuka LKT326(Trgn). Siūlas nesùsuktas, možnės išskirt Klt. Ir [padarė] megztą juostą iš sasuktų baltų šilkų BB2Moz39,29.
| refl. tr., intr.: Apsimeti po pirmo, po tam susi̇̀suki tas [raiščių] šakas atskirai Kv. Susisùko siūlas į gurgždules, o virvė į garankštę J. Gręžant skalbinį, neduok skalbiniuo susisukti į garankštį – gausi kuprotą vyrą (juok.) Prk.
| prk.: Jie susisùkę giminės (ir vyrui, ir žmonai tie patys asmenys yra giminės) Snt, Plv.
^ Bobai negalima sakyti, kur išeinu: visą kaimą sukels ant kojų, kad jai liežuvis garankštimis susisuktų! J.Avyž.
ǁ suverpti: Siūlų dabar va susuksiù, broliui ataduosiu Ml. Kiek jau aš [siūlų] sùsukiau! Lp.
10. tr. J.Jabl, NdŽ, LTR(Skd) sukrauti (lizdą, gūžtą): Skregždė sùsukė gūžtą pastogė[je] Brž. Nereikia duot susùkt varnom gūžtos Sdk. Nukirptų plaukų negalima mesti laukan, bo žvirbliai iš jų lizdą susuks – protą sumaišys LTR(Rs). Įtūpė žvirblis girio[je] ant krūmelio. – O kam susukai ne vieto[je] lizdelį? JV1001. Susuk gurbą, susuk gurbą, susuk gurbą, pelėda LTR(Krtn).
| refl. tr. BŽ44, LTR(Klvr), Vdk: Varnos kamine lizdus susi̇̀sukė Rgv. Paukščiai pera, gandras lizą tura susisùkęs, jeigu niekas nenugrovė Vg. Paukščiukas lizdelį susisùkęs dilgės[e] Ktk. Gulbė susisukė iš žolės gūžtą MPs.
^ Širdy tarytum kirminas gūžtą susisuko ir graužia rš.
ǁ suvartoti lizdui sukti: Cyrulis čiurkščio[ja] – kuodelius susùks į lizdą, kad nesuverpsite J.
11. tr. NdŽ, Krtn, Trš, Als, Brs, Jdr, Mšk, Paį, Sv, Antz plakant, maišant pagaminti: Pyragai iškepti, kastinis susuktas Žem. Kad susukáu, toks kietas buvo sviestas LKT106(Krž). Kaip aš susùksu iš parūgų sviestą? Šts. Neikaip nepriveikiu sviesto susùkt Skp. Aš išeisuot ravėti, a susùksyt (tu susuksi) sviestą? Pj. Lig atanešė, iš pieno sviestą sùsukė Km. I silkių sviestą susùkdavom, skaniai būdavo Vgr.
^ Iš gražumo sviesto nesusuksi LTR(Brž). Neklausysi, tai gausi beržinės košės su susuktu pienu Vrn.
| refl. tr., intr. Š, Dbk, Trgn: Ilgai nesusi̇̀suka sviestas Sb. Susi̇̀sukiau sviesto kruopelę Jnšk. Talkai reiks kelis sukimus sviesto susisùkti Up. Čia nebedaug [sviesto], susisuksmà rytoj šviežio Kp. Daba jau nieko nebsusi̇̀suku [sviesto] Trk. Kastinis su pasukoms, su viskuom susi̇̀suka Kv.
ǁ sukant, maišant ištrinti: [Margariną ir kiaušinius tortui] reikia susùkt prie pečiaus Sk.
12. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Grūdų nedaug nuvežiau, vėjas, matyt, bus geras, ir nepamatysit, kaip susuksit rš. Seniau reikėdavo puspūrę par rytą susùkt Bsg. Sùsukta uogos par mašinką: nei skūrelės, nei grūdelio Klt. Susuksmà taukus [malamąja mašinėle] Skp.
| refl. tr.: Susisukái kruopų saują, išsisijoji i srebi Vn. Girnos būdavo, tai su rankom susi̇̀suki ir turi kruopų Slv.
ǁ sukapoti: Einam, susùkim žolę! Lp.
13. tr. šnek. suvalgyti, sukramtyti: Plutą sùsukė, ir gerai – nelaukia, kad vis gardžiai Ktk.
14. tr. Pg, Lb, Dg, Pns, Kb, Yl sukreivinti, iškraipyti: Rankos sukraipytos, sùsuktos Klt. Mane liga susùko Dkš. Nebėr iš jo žmogaus: visas ramato sùsuktas, sutrauktas Ds. Susùko rankas i kojas, i veidą Krž. Susukti̇̀ jau pirštai, dar̃ jau nieko nepadarai Kls. Pirštų nariukai sùsukta nuo darbo Aln. Ana guli susuktà Dgp. Terpukalėdžiais nemožna verpt ir virvių sukt, ba keltuvių (keltuvų) bus kojos susuktos LTIII459(Tvr). Parvažiuo[ja] ryto metą, dviratis būs sùsuktas, tekiniai būs sulankstyti Krtn. Vėjas paskėlė, sùsukė, nulaužė tą žilvitį BM10(Skp).
^ Kad ją kruvinoji susuktų! rš. Ka tau rankas kojas susuktų̃! Pv. Kad tau sprandą susùks J. Kad jį susùkt krūvon – tep apširdau! Pls. Kad tave susuktų į brantus! LTsV875.
| refl.: Pati strėnoms susisukusioms buvo Šts. Medis susisukęs R403, MŽ543. O tas buvęs skauduliais apaugęs, nosė susisùkusi Yl. Kelmas toks susisùkęs, išsikerojęs Ėr. Stovi susisùkęs tas lieptelis Krkn. Rankovės susisùkusios, susivijusios – tai dabar apsivilko! Jrb. Mezgimas bus instrižas, susisùkęs – nesukti siūlai Klt.
| Štai susisùkęs (išsivingiavęs) upelis Vad.
ǁ End, Klt paralyžiuoti: Sùsukė žmogų Aps. Kojos sùsuktos suvis Dglš. Į ką šauksys sùsuktas, jei būsi vienas kap pirštas Rdn. Ir buvo susukta, ir negalėjo pati save niekaip pritiest Ch1Luk13,11.
15. tr. suraukti, perkreipti: Kam rūstą (sùsuktą) veidą rodyti KII163. Žiūrėk, kaip tas kalakutelis iš tevęs juokas, nosę susùkęs Vkš. Zūbus susukęs kaip koks vypla Prk.
| refl.: Jo veidas pajuodo ir susisuko V.Kudir. Žandai susi̇̀sukė, nieko neliko, tik skūrelės Žml.
ǁ refl. Krtv susiraukti, reiškiant nepasitenkinimą, supykti: Susisùkęs visumet ans, ir žodį bijok anam pasakyti Vvr. Negalėjęs pri anos prieiti: nu pat ryto vis tokia susisùkusi Pp. Vaikščiok susisùkęs kaip ožys koks Šv. Ko susisukai̇̃ dabar? Vv. Žmogus vis susisùkęs, vis ko trūkęs, vis nepatenkintas Krš. Numiškiai svečių nemylėjo, iš tai gėdai susisukę par petį veizėjo LTR(Plng).
16. refl. NdŽ, Jdr, Trk, Gd, Vdk, Ėr, Vl, Alk, Lš labai sulysti; susitraukti, sunykti, suvargti: Nuo visokių ligų viškum susi̇̀sukė žmogus Krs. Susisùkus boba, serga suvis Dglš. Sudžiūvusi kaip tik kempė, susisùkusi Krš. Kokia spyna buvo, ir tebėr tokia pat susisùkus Snt. Visiškai boba susisùkus, tik graban gult Dbk. Turėk proto! Jau taip susisùkęs, o dar geri! Dj. Jėgi kokia baisi nuo gėrimo likus: susraukšlėjus, susisùkus Slk. Susi̇̀sukau i aš po nelabojo! End. Vyras kap aržuolas b[uv]o, o tik susisùko, i nėr LKT200(Plv). Ana kap virvė susisùkę LD382(Zt).
^ Šitas mūs arklys susisùkęs, sunykęs lyg į virves įrištas Kt. Kas švento Jurgio dienoj su arkliais dirba, tai tas niekados neturės gerų arklių, vis bus kūdi, tokie kaip karstai susisukę LTR(Kp). Tas jau susisukęs kaip naginė LTR(Pnd). Valkiojas susisùkęs kai be žarnų Sdk. Motka toj susisùkus kap krūkutis Lp. Susisùkęs kaip Serapino pakanktė Vkš. Susisùkęs kaip Benio blauzda Vkš. Susisùkęs, susimetęs kaip grabo negelys Pgg. Susisukęs kaip melnyčios sparnas LTR(Grk). Susisukę kaip Grižo ratai LTsV367(Srd).
ǁ pasidaryti menkam, užskursti: Styro medelis užskurdęs ir susisukęs P.Cvir. Agurkai sodne susisùkę, nieko nė[ra] Sk.
17. tr. sudraikyti, sutaršyti, suvelti: Ant pievos tai mat vėjas sùsuka [linus], o ant rugienų nesùsuka: susilaiko, neduoda pasikelt Sml. Buvau išnešus an oro [pomidorų daigus] – vėjas sùsukė Žln. Skubėkiam verpti: parlėks vyturys, susùks mūso kuodelius Vn.
^ Susuktas kaip pakulų kuodelis LTR(Grk).
| refl.: Rugiai nuo lietaus susisùkę NdŽ. Po ąžuolu būna javai derlingi, susisukę, o šermukšnis ir kiti medžiai tik dirvą smelka Dr. Jei linai bus pasėti pavasarį, kada ant dangaus matos debesėlių verpetai, tada linai bus susisukę, išgulę LTR(Imb). Susisùko siūlai, susmaišė Btrm. Vakar ribokai susisukusią matnią ištraukė, tai nei vienos žuvies nepagavo Kpč. Žarnos susi̇̀sukė, operavo Ukm.
^ Susisùkę kaip Mikės viduriai Tl, Kv.
18. refl. susipainioti: Susisuko kojos, t. y. susimizgo J. Čia prie virvės branktelio nėra, da susisùks karvė Skdt. Sukę susisùkę karvės! Klt.
19. tr. aplink smarkiai sukant atimti pusiausvyrą: Viesulas gali susùkt žmogų Aps. Sùsukė vėjas diedą i pargriovė Dglš. Susùko toks vė[ja]s i nūnešė tą vaiką Gd.
| prk.: Bijau karaliaus meilės kaip poeto. Ateina jis kaip vėtra. Viesulan pagauna. Susuka ir apsvaigina B.Sruog.
20. tr. genant nukamuoti, užvaryti: Jauną arklį greičiau sùsuki kap seną Lp.
21. tr. impers. apsvaiginti: Nuo gailių galvą sùsuka PnmŽ.
ǁ refl. apsvaigti: Vaike, nesisuk į vieną pusę tei[p] ilgai: susisùks galva, parvirsi Jrb. Susi̇̀sukė galva, ir nuvirto purvynan Ds.
22. tr. Rtr pakreipti į kurią nors pusę, pasukti: Arkliai jau susukti̇̀ į Kuršėnus važiuoti Krš. Kuršinės pavažos yra susukti geresnės, neužkerta Šts. Tujaus vairą susukáu į viršų Plng. Jis susuko vežimą skersai kelio …, o pats pasislėpė po tilto BsPII38(Tl). Akis į kertes susukti mokėjo vaikiai špitokliai Šts.
| Parkietė iš dangaus pietų vėją ir savo galybe susuko vėją iš vakarų brš.
| prk.: Susùko (suvertė) kalčią an bobų Pvn. Už liežuvį anai Dievas susùko (atlygino) – dukterie nebgerai Krš. Susukai ant manęs visas audras brš.
| refl.: Visa močia: i kojos vidun susisùkę, kai eina Klt.
23. tr. sugrąžinti einantį: Tos telyčios nevaliojau susùkt – da giliau įsibrido į avižas Rs.
| refl. tr.: Kurmanas susi̇̀sukė arklius i nudūmė atgal Prng.
24. intr. M einant, vykstant pakrypti į kurią nors pusę, pasukti: [Ragutis] susuko į sodžių pasikalbėti su senais pažįstamais LzP. Nusileido pakalnėn ir, pervažiavę per tiltą, susuko kairėn Pč. Reik susukt taku, tiesiai per rugius Nmn.
| refl.: Cinokas susisuko į klėtį, priėjęs pabarškino į duris Žem.
ǁ refl. IM1860,53, NdŽ, Sd, Klk, Plt, Eig, Varn, Krž, Pbr, Klt, Dsn pasukti atgal, apsigręžti, apsisukti: Buvo jau vakaras, ana susisùkusi eita numie Krtn. Susisùko i parmovė numo Rdn. Inejau pirkion, susisukiau i vė atgal Prng. Kad ejo numo susisùkusi! Krš. Ponas nusigando, susisuko ir atgalio jot LTsIV203. Ta greitoji susisùko i greit nuvažiavo Jrb. Traktorius netura vietos kame susisùkti End.
| Tuoj vėjas ir susisuko į antrą pusę LMD(Sln).
ǁ refl. atsisukti, atsigręžti: Įbėgo Marikė, tėvas ant jos susisuko: – Parodyk pirkinius, kur su Joškiumi mainėte Žem.
25. intr. Lkm, Klt, Ml, Vj, Aps, Trk nuvykti ten ir atgal; suvaikščioti, suvažinėti: Vakar dukart miškan sùsukiau Ut. Du kartu par naktį automobilis susuka par sodą Šts.
26. skubiai atlikti, apsidirbti: Kaip greitai susisùkom, o maniau, ka lig vakaro dirbsma Rdn. Numie greit susi̇̀suku ir išleku į grybas Vkš. Ana kai nori, tai gali i greičiau susisùkt Ml. Apdirbama vietelė, bet reik susisukti par darbylaikį Šts. Gaspadinė mūso y[ra] susisukanti̇̀ (apsukri) Šts. Susisùk, kad geras, su seniu! Ktk.
ǁ būti greit sutvarkytam, atliktam: Berneli tu mano, kap griebė jie, tai tik susisùko tie miežiai, i nėr (greit nupjovė)! Plv.
27. tr. Plng, Užv suvaryti, suginti į vieną vietą (gyvulius): Kokia jų ganiava: suvaro, sùsuka gyvulius, ir prastovi tep perdien kap in turgo Arm. Piemuo susuka karves pri upės, o ganyti nenora Šts. Turi karves susùkęs viduj lauko, kur žolės nėr, vien juodos pėdos – tai jo ganymas! Ml. Kam susukái gyvolius į toros kertę? Plt.
| refl.: Kai strokas, tai avelės žž an vietos susisùks i stovi Pb.
28. tr. sukant ratu sukaupti, sutraukti į vieną vietą: Grūdus siautant su rėčiais, reik mokėti susukti į verpetą šlamštus Šts. Sùsukė verpetas šieną ir nunešė miškan Ktk. Jūroje vėtros susuka vilnis, ir jos kalnais kalnais ritinas užlieti slesną pakraštį Vaižg.
| refl.: Berant lengviejai grūdai į vidurį susisuka Ggr.
ǁ sutraukti, sustumti į vieną vietą (šieną): Didelę pakūgę susùkom, didelį ir kupstį sukriausim Vkš.
| Susùkti pradalgę NdŽ.
29. tr. sukant surinkti reikiamus skaitmenis (telefonu): Žmona kažkam susuko telefono numerį rš. Ponas Zaranka susuko telefoną (telefono numerį), prisižadino poną Straižį rš.
30. refl. Kp sukantis pakilti, atsirasti: Viesulas tik susi̇̀sukė ant vieškelio, teip dulkių debesis ir nuslinko pavėjui Skrb. Susisuko šiaurus vėjas ir nupūtė vainikelį LMD.
31. refl. pradėti, imti ką daryti: Šalininkai susisuko pasakoti, kad aš buvęs girtas Šts.
32. refl. susidaryti, įsimesti (ligai): Gal smagenų uždegimas susisukti Žem. Man kartais po krūtine susisuka mažas dusulėlis rš.
33. tr. šnek. suriesti, susarginti: Jį ne laiku ligos susùko Grl.
^ Vel[nia]s čia tave ir susùko nečėsu! Lk.
34. tr. impers. užaugti skauduliui, ištvinkti: Palauk! Kai kyla skaudulys, tai ne tep greit sùsuka – reik pakęst Alk. Peraugą iki susùks, tai dar paleliuosi Gs. Sùsukė votį in pačios kaktos Vrnv.
35. tr. impers. Lnkv, Skrb, Vžns, Vkš paleisti (vidurius): Užėdžiau žalių žirnių, i susùko vidurius Krt. Sùsukė pilvą Ds.
36. tr. Brs, Upt, Pl, Ml, Šn neatiduoti kiek priklauso, nusukti: Tai buvo susukti mano pusantro rublio! Žem. Jug aš amžėj savo nieko pikto nedariau, nė vienam nė skatiko nesusukau M.Valanč. Sùsukė jo pinigus, tik anas nesupranta Klt. Uždarbę susùko meistruo Šts. Ana sùsukė man kelius rublius Aln. Ir pieną sùsuka, ir darbadienius susùko, neapskaitė Rdš. Ar nesusukai kam užmokesnį? Jzm.
ǁ Btrm apgauti: Ar tu mane pašidyt norėjai, ar susùkt? Švnč.
37. tr., intr. gudraujant, painiojant ką padaryti: Kokią klastą išmislyti, susùkti KII32. Karą susùkti, sukurstyti KI80. Jau ka sumeluos, susùks! Pv. Sùsukė sùsukė aktą, ir mokėk baudą! Drsk. Susùko jam tą sutartį, ir jis liko be turto ir be ūkio Grl. Priežastį [nužudyti] iš bile ko susukdavo brš. Vokytis viseip teisybę susuka prš. Mūsų žodžius susuks arba negerai apvers rš.
^ Susuko kai Magdei vaiką LTR(Grk).
38. refl. įvykti kam numatytam, norimam: Kap važiuoja ažsirašyt jaunieji, tai jos draugės girnas suka, kad veselė susisuktų Ml.
39. tr. palenkti į savo pusę, paveikti: Ta boba jį ir sùsukė: atlėkė ir ėmė įkalbinėt Rz. Sùsukė (prisiviliojo) berną i ištekėjo Ps.
ǁ supiršti: Susuksiù, pamatysi, ir tave su kuo nors Dgl. Sùsukė, surodijo tėvai i apženijo Klt.
◊ dūšià susisùko; MŽ, N pasidarė bloga, vimdo.
dū̃šią sùsuka (susùko); R359, MŽ480, N darosi bloga, vimdo: Sasuko dūšią B.
galvà susisùko (susi̇̀sukė Ck, Grv, Skdt, Ps) Als, Šts, Žeml, Lnkv susipainiojo, apkvaišo, nebesiorientuoja: Paklydau, kaži kai galvà susisùko LKT163(Rs). Susi̇̀sukė galvà, neišeinu kelian Adm. Čia ir galvà gali susisùkt, bežiūrint į šituos raštus Prn. Galvà anos yra susisùkusi – veselia an nosies Krš. O jergau, kaip susisukusi yr galva, atminties neturu ant vietos Kv. Susi̇̀sukė galvà kaip kopūstas Ėr. Kad jum galvà susisùkus! (keik.) Kdn.
gálvą susùkti
1. BŽ50, Krš, Jnš, Rm, Ob, Trgn, Ds, Msn, Dv atimti nuovoką, sumaišyti, supainioti: Jis man gálvą sùsukė – nebežinau, ką čia daryt Ėr. Susuko man galvą su tais savo klausimais Sk. Mes daug atsimintum, ale sùsuktos gálvos Stk. Rūpesčių galvà susuktà – ar čia rūpi tos dainos Pkn. Susukta muno galva, nieko nebatminu Trk. Labai gálvas sùsuka tas mokslas Kdn. Kai virvė sùsuktos gálvos [nuo rūpesčių] Žln. Tada Uršulė visai rimtai susirūpino, kad tikrai malūnas bus susukęs Baltaragiui galvą K.Bor.
ǁ sukvailinti: Ai ai, kaip velnias jaunims gálvas sùsuka! Krš.
2. Jnš, Sv, Vlkj suvilioti, patraukti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą Skr. Mergos gudrios, žalčiai – sùsuka vaikiams gálvas kaipmat Krš. Kaip tik pasmaišė tas bernas, ir sùsukė mergai gálvą Dbk.

gálvą susùkti į padurkùs suvilioti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą į padurkùs Skr.
gluzdai̇̃ susisùko sukvailėjo: Jau ma[no] in senystą ir gluzdai susisukė Vlk.
gluzdùs susùkti supainioti: Reikia tep sakyt, tai ir susùksim gluzdùs Pv.
gū̃žtą (li̇̀zdą Vn) susùkti (susisùkti Jnš)
1. įsikurti (šeimai): Savo li̇̀zdą susisùkiat ir gyvenkiat. Kam su seniais maišyties?! Pvn.
2. įsitaisyti, įsigalėti: Karionės ir sumišimai sviete nesustoja vedlug to, kad žmogaus širdy susisuko gūžtą žalčiukas P.Cvir.

į grą̃žtą (į lenciū̃gą, į pi̇̀ntį) susisùkti sulysti: Sudžiūvęs, susisùkęs į grą̃žtą Krš. Susi̇̀sukiau lenciū̃gan Žb. Ligonis, varge, sudžiūvo, susisùko į pi̇̀ntį Klvr.
lui̇̃šį (mū̃zą) susùkti reikšti nepasitenkinimą, susiraukti: Vaikšto luišį susukęs Blnk. Biškį kas anam nepatinka, tujau ir sùsuka mū̃zą Vvr.
nósį susùkti (susisùkti)
1. BŽ107, Bgt, Alk, Kp, Všk, Šts, NmŽ reikšti nepasitenkinimą, užpykti: Ana tuoj sùsuka nósį, supyksta greit Aln. Pareina parsiutusi, nósę susùkusi Krš. Laksto tik, duris tranko, nósį susùkus Mžš. Susùko nósį ir nešneka Mrj. Eina pro šalį nósį susùkusi i galvos nepakelia LKT108(Tt). Eita nosę susùkęs[is], kad negavo pragėrimuo Šts.
2. sukelti pasibjaurėjimą smarve: Kur tu eisi visa mėšlina į būrį – žmonėms nósis susùks Skr.

pakáušius susùkti
1. sukvailinti: Kaip ta degtinelė sùsuka pakáušius! Krš.
2. apsvaigti (prisigėrus): Pakáušius sùsuka, ir rėkia Ėr.

prõtas (rãzumas) susisùko Smn pamišo, sukvailėjo: Šiais laikais i senims prõtas karts susi̇̀sukas – daro kaip kvaišeliai Krš. Jam buvo rãzumas susisùkęs Ėr.
si̇́elą susùkti; N pasidaryti bloga.
smẽgenys susisùko antrai̇̃p susipainiojo, nebesiorientuoja, apkvaišo: Susi̇̀suka smãgenės antrai̇̃p, ką čia beatminsi Žr.
snùkį susùkti reikšti nepasitenkinimą: Gali Bintakienė pamanyti, kad ji vėl snukį susukusi I.Simon. Ji susùkus snùkį i susùkus, nežinai, nė kas, nė ko Jrb. Mažą stukį padėjo, svotas snùkį susùko JV768.
susùks ir atsùks apie labai plepų: Jos gi liežiuvis – susùks ir atsùks! Dkk.
širdi̇̀s susisùko pasidarė bloga: Susisuko širdis nu numinės, ir susivėmiau Šts.
širdį susùkti Slnt supykinti, vimdyti: Vėmalai, fi, ši̇̀rdį mun susùko Krš. Užgavėnių suopynės liuob širdį susuks, ir vemsi po suopynių Šts. Negersu – dar širdį susùks Rdn.
šnervès (šni̇̀pą) susùkti užpykti: Kai mūs vaikai augo, buvo geri, o dabar tik šnervès susùkę Snt. Jau sùsukė šnipą Lp.
uõstą susùkti supykti, įsižeisti: Susuko uostą (dial. ūstą) dėl kopūsto LMD(NmŽ).
vepšlàs (zūbùs) susùkti supykti: Žodelį ne taip, tuojau susuka vepšlas KlK29,53(Krš). Piktas, zūbus susukęs Krš.
užsùkti, ùžsuka, -o (ùžsukė) Rtr, Š, NdŽ; SD430, Sut
1. tr. N, K, M, Amb, VĮ, Mlk sukant pritvirtinti, prisukti: Ans mokėjo varžtą kur reik užsùkti Vvr. Ažùsukiau šriūbą, ir gerai Nmč.
2. tr. N, LL96, Vkš, Gs prisukti, kad veiktų (kokį aparatą): Ažusuku ziegorių SD164. Neažùsukiau laikrodžio, ir sustojo Ktk. Užsuk laikrodį aštuntai rš.
ǁ pasukant įjungti, paleisti: Paskun ùžsukėm radiją, ir kalbėj[o] Drsk.
| prk.: Užsuki savo fantazijos malūnėlį rš.
| refl. tr.: Liūb jau ans užsisùks [radiją] ir klausysias Lk.
ǁ refl. prk. pradėti kalbėti: Kai jau užsisuka, tai mala i mala be jokios parstogės Rs.
3. tr. pasukant išjungti: Tu musi atsukai radę (radiją) – neš šen, užsùkti reik Ms. Su dujom gerai, kolek verda: ùžsuki – i šalta Sdb. Buvo neàžsukta [dujos], kaip šavo virtuvėj! Mlt.
4. tr. kuo prisukamu uždengti, uždaryti: Užsukami̇̀ stikliniai indai labai geri Rm. Ans sau padarė ùžsukamą (iš dviejų sujungiamų dalių, tuščiu viduriu) lazdą Jdr.
| refl.: Kranas gerai neužsisuka, laša ir laša vanduo rš.
5. tr. pasukti aplink ašį: Užsùk raktą, kad neatsirakintum J. Užsùksita tą raktą vienąsyk i čia štai padėsita į tą daiktą Jrb.
6. tr. Lk, Grk, Pc, Jon užrakinti, užsklęsti: Kai išeisi, tai ažusùk kamarėlę Mlt. Palauk, da klėtį ušsuksiu Trs. Užsukáu duris ir raktą su savim pasiėmiau Vkš. Buvau užsùkusi su raktu [duris] LKT44(Lž). Sukynė – durim užsùkt Brb. Kaimynas, suskius, pajuto, svirno dureles užsùko JD894.
| Biškilelį pasėdėk, aš tujau užsùksu (užkišiu) liuktą Lk.
| refl. tr.: Dures su velke užsi̇̀sukė Vrn. Dukterytė kai pajuto, svirno duris užsisuko LTsII230.
7. tr. pasukti, kad susivytų, persisuktų, susukti į grįžtę: Itą karklą àžsukam, gerai àžsukam, ką neraztrūkt Grv.
^ Pamečiau peilį – reikia žusukt velniu[i] barzdą (kuokštelį žolės susukti ir prispausti akmeniu), tai greičiau rasiu (brt.) Nč. Jei ko nerandi, užsuk velniu[i] ausį – rasi Vlk.
ǁ susukant užspausti: Ažùsuku sūrmaišelį, kad geriau tekėt [išrūgos] Klt. Užsùk maišą, kad viščiukai grūdų nekapotų Skr.
8. tr. Lp, Krtv užvynioti: Virvė ažùsukta už kojos, ir supu [lopšį], ir verpiu Str. Žąsims droteles mažytes užsùkdavo an kojos Škn. Kap užsùks karvė lenciūgą an kojų, tai ar išsilaikysi? Dg. Pasaitus eglių karnõs ùžsuka Mrc.
| refl. tr.: Užsisùk ant kaklo ką norints – neik nuoga Jrb.
| Tokią šilkinaitę skepetą buvau užsisùkus (užsigobusi) Jrb.
ǁ vyniojant, rišant uždaryti: Durys pančiu ùžsukta, o langai peržegnota – negaliu inteit LB161. Aš visada užrakinu, drata užùsuku tą šapą (būdą) Slm.
| refl. tr.: Ažsisùk virvele duris, i neišeis vištos Klt.
ǁ Klt apvyniojus užveržti: Suriša bruzguliuką ir ùžsuka kiaulės snukį Ob. Užsuk branktu nosį Dkšt.
^ Ma[no] koserė ratu neažsukamà Dv. Mano gerklė ne suktu užsukta K.Bor.
9. refl. Skrd, VšR, Mlt pririštam aplink einant apsisukti, vyniojantis grandinei, virvei: Už mieto užsisùkęs arklys ir išbuvęs visą naktį neėdęs Nt. Ji (karvė) už tos griūšės užsisùko, užsisùko i stovia Jrb. Pirmai nuejau – karvė sukus ažsisùkus biržynely Smal.
ǁ užsismaugti (pririštam): Avelė užsisùko viena Krn. Dar kiaulė buvo dviejų metų, ir ta užsisùko Gs.
ǁ susinarplioti: Reikia narstyt [siūlus sruogoje] – ažsisùkę Klt.
10. intr., tr. sukant, rišant užsidirbti: Jei su rytu suku kūlelius, tai ùžsuku an dviej litų Alv.
11. tr. suvynioti į ką: Tan milan ažùsuka tuos [kanapių] miltus, kap ažmaišo LKT379(Btrm).
12. tr. užriesti: Tie ūsai juodi, užsukti̇̀ – vyras nė šioks, nė toks Jrb. Teliukas laksto uodegelę ažusùkęs Aps.
^ Meluoja ir galą ùžsuka Nm. Maža kalaitė, užsukta uodegaitė, lot neloja ir vagies neinsileidžia (spyna) TŽV584(Kb).
ǁ Sb įmantriai suraityti: Rašė ir ant galo ùžsukė [parašą] Jnšk.
13. tr. iškreipti iš normalios padėties: Užsuktà koja tai motriškai, nepaeina Grd. Ma[n] bukis (velnias) sprandą užsùko: tep kap medis (suparalyžiuotas) Kb.
ǁ sukant įskaudinti: Mokytojas vienam ausį užsùko, kitam ilgus plaukus užpešė Dkš.
| Jau moja (gal) mėsas ùžsukei (įgnybai), kad [vaikas] tep rėkia Vlk.
14. tr. R331, MŽ443, N atlenkti, atlaužti (gaiduką).
15. tr. nukreipti, nugręžti: Akysna ir nepadabos, ažùsuka galvą Nmč. Ale sykį rado jį po klėčia negyvą, sprandu užsuktu in užpakalį BsPIV141(Brt). Neišauklėtas, vaikščioja rankas už nugaros užsùkęs (susidėjęs) Klvr.
| refl.: Kaliuška užsisuka ir sėdas prie stalo Vaižg. Vuodega (toks žmogus) dėbtelėjo akimis n'ištikinčiai ir užsisuko į šalį V.Piet. Ažsisùkęs te ką padarė, neregė[ja]u Dglš. Ans negalvojo mirti, užsisùko an šono i užgeso Lpl. Ažsisùkus nugara nuo manęs sėdi (pyksta) Klt.
| prk.: Gyveno atsiskyrus, nuo visų užsisukus ir džiūvo taip, smilko visą gyvenimėlį V.Bub. Užsisùkę, užsičiaupę – neprašnekinsi mokytųjų Krš.
ǁ pastatyti pakreipus, kad užstotų: Buvo kambarė[je] spinta užsuktà, kad nebūtų lovos matyti Varn.
16. intr. Šlč vykstant pakeisti kryptį, nusikreipti į kurią pusę: Jis užsùko už kampo DŽ1. Berniukai užsuko per Petkūnų sodžių A.Vien. Užsùko pri Ventos arklių pagirdyti Krš. Ažùsukė arklį [su ratais] ažu daržinės i pastatė Klt. Kai bernas pamatė šitą numirėlį, ažùsukė par arimais, par dirvom Trgn. Tu parvažiuok par tiltą su mėšlo vežimu, arčiau užusùk (privažiuok), tai parodysiu tą mergą Slm. Žùsukė [žaibas] an kito šono ir žemėn nuejo, žmogu[i] neškadijo Pls.
| refl.: Tiesiai nejo, ažsi̇̀sukė paupe Klt. Užsisùko liaušėn (į kairę) LKKXVIII160(Zt). Eikit ir užsisùkit po kairei rankai Dg.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Aplink apeit reikia, žusùkt reikia daugel (didelis lankstas) Dbč. Kokie penki kilometrai reikia užsùkt Gg.
| refl. NdŽ: Po kairei rankai užsi̇̀suka kelelis Jz. Žusisùkus pieva Dbč. Kelios lovos matyti, kitų tik galai kyšo iš užsisukusio urvo S.Čiurl.
ǁ refl. prk. būti skirtingam, kitokiam: Jų šneka jau šiek tiek užsi̇̀suka Plut.
17. tr. sukantis, gręžiantis užeiti į priekį: Tai šitas [senas jautis] užusùks šitą jauną ir užeis vėl vagon Pb.
18. intr. LKT238(Kri), Sml, Kp, Užp, Sug, Ldk, Jz, Alv, Mrj, Kt, Žvr, Nm užeiti, užvažiuoti, apsilankyti: Eidama pro šalį, galėjai užsukti Žg. Artie kelio, tai kai kas ažùsuka Gdr. Tankiai jis pas mus ùžsuka Vrn. Norėjo da ant Panevėžį užsùkt LKKVI282(Jnšk). Užsuka anie į tokį mažą miestelį LTR(Slnt). Nebijodavo užusukančio gero svečio Vaižg.
| Debesys vis kraštais praeina, o čia neùžsuka Krs. Vaikščio[ja] lytus apsukuo, čia neùžsuka Krš. Tokia nežmoniška sausybė, niekad neužsuka lytus Gs.
| prk.: Kap kada žùsuka galvon [gera mintis], tai gẽra Rod.
| refl. Lš, Slm: Vakar buvo užsisùkęs tokis vyrukas Rdm. Tas, grįždamas iš Egipto, užsisuko į Jeruzolimą M.Valanč.
19. refl. NdŽ įsiveržti, įsibrauti: Vytenis, kame tiktai užsisuko, tenai kūlį ir vandenį beliko S.Dauk.
20. intr. sūkuriuojant užeiti (apie vėją): Žiemą kaip užsùks [vėjas], tai pilna pirkia dūmų Nmč.
21. intr. Gž, Alk sukant, mosuojant suduoti, uždrožti: Ubagas kad eina, vis su botagu kad ažùsuka, kad ažùsuka, tai šunes kur katras eina Ob. Tas velnias gerai užsuko su šakaliu tai meškai per leteną BsPIV73(Brt).
| refl. Pln: Aš tau užsisùksiu par šonus, tik tu mun liežuvauk! Dr. Tėvas kai užsisùko, vaikai vos teišspruko Rt. Tėvai netura rankų užsisùkti tokims vaikams pijokams Šts.
22. refl. staiga užpulti: Kareiviai kaip užsisùko, kad anus vijo! Lks.
| prk.: Jei gripo liga neužsisùks, pasisaugosu, ta (tai) galiu šimto metų sulaukti Slnt.
23. tr. apsvaiginti, apsukti: Girtuoklės kap ùžsuka galvą Mrc. Atsigulsi, tai galvą užsùks LKT385(Drsk).
| refl. LKKXI221(Trak), Vlk, Smal: Bronius gert nepratęs, tai nei nepajuto, kaip galva užsisuko rš. Su traukiniu gerai važiuot, nežusi̇̀suka galva Dbč.
24. refl. dingtelėti, toptelėti: Jai kai užsi̇̀suka kas, tai ir išeina iš namų viską palikus Lkč. Nu, jiem tep užsi̇̀sukė Šč.
25. refl. prk. užsinorėti: Užsisukáu žvejoti ir laimėjau Trk.
26. refl. prk. pasimiršti, užkristi: Ant to sykio užsi̇̀suka i neina atmyt, o paskui po laiko atsikvošėji Jrb. Ar atmysiu tas dainas, ar vėl ma[n] užsisùks Plv.
27. tr. nusukti, nuvogti: Užsukti̇̀ pinigai neišeis į gerą Alk.
28. refl. užsidirbti iš šalies: Jei iš niekur neužsisuksi̇̀, tai ir an kolionijų išejus nebus geriau Lp.
29. tr. šnek. duoti, parūpinti, pasukti: Neštum kilus, tai [kokį sunkiai gaunamą dalyką] užsùktų Gs.
30. refl. neišvengti, užsitraukti (bausmę): Taip ir anie žmonelės besisukdami (norėdami išsisukti, išvengti) po devynis mėnesius kalėjimo užsisukę TP1881,46.
◊ aki̇̀s užsùkti apgauti: Tau tas Klimas ùžsukė akis, ir nieko nepratai Vlk.
galvà užsisùko apkvaišo, nebesusiorientuoja: Kai galvà užsi̇̀suka, visko gali būt (galima paklysti) Bsg.
gálvą užsùkti
1. priversti pamilti: O ką garbė, tai garbė, kad net tokiam užmušėjui užsukau galvą! V.Kudir. Ji ne vienam galvą užusukė rš.
2. užduoti rūpestį: Ažùsukė galvą Btrm.
3. Mrc, Arm išvarginti: Jau galvà ažusuktà rūpesčiais Lb. Daug mislina, galvà užsuktà Srj.
4. atimti sveiką protą, sukvailinti: Ar neužsùks veinias bernu[i] galvõs? Dg.

į gálvą užsisùkti apimti kokiai minčiai: Užsisùks kas in galvą, ir daro visokias nesąmones Lkč. Užsisùko galvon, ir padariau bėdą Mrc.
kai̇̃p (lýg) ùžsuktas; kai̇̃p užsuktà mašinė̃lė apie plepantį, šnekantį be sustojimo: Viešnia lyg užsukta tarška barška, žodžius krečia lyg pati savo nedrąsumą užtrenkdama Vaižg. Ji šneka kai̇̃p mašinė̃lė užsuktà PnmA. Barškalas boba, kai̇̃p užsuktà Krš.
kai̇̃p ùžsuktas [lai̇̃krodis] daug, be sustojimo (dirba): Rytą pašokę, kiaurą dienelę ėjom [apyvoką] kaip užsukti J.Balt. Eina, dirba kiauras dienas kaip užsuktas laikrodis, nieko aplinkui nemato ir net klausiamas neatsiliepia J.Balt.
nósį (snùkį) užsùkti Mrj, Rmš, Vlk, Pv, Vrn užpykti: Jau vėl jie užsùko nósis Sn. Matyt, Onelė nósį užsùko, kad neateina Šn. Ko dabar tu ant manęs užsukai̇̃ nósį? Lš. Negražu vaikščiot [prie svečio] užsùkus nósį Mrc. Negeras mokytojas: užsukęs ir užsukęs nosį Smn. Tyli, snùkį ažusùkus Klt.
pãlos užsisùko sukvailiojo, pakvaišo: Kas tau? Užsi̇̀sukė pãlos?! Lp.
šikinè užsùkti vlg. blogu atsimokėti: Kartais atsitinka tep, kad žmogus ažùsuka in tave šikinè Tvr.
paužsùkti, paùžsuka, -o (dial.) tr. daugelį užvynioti kuo: Buvo akėčių dančiai paužsukti žagarais Lz.