Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (23)
nudiẽnyti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
diẽnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) intr.
1. refl. švisti, aušti: Jau dienyjas, t. y. aušta J. Kai mes išėjom, ką tik buvo pradėję diẽnytis Skr. Da ne diena, ale jau diẽnijas Rs. Diẽnyjantis nuėjau grybauti, o jį jau radau Vl.
2. gyventi, dienas leisti: Dabar aš dieniju netoli nuo Maskvos TŽIV380.
3. nuskirti dieną: Aš kurpininkui dienyjau, kol įdienyjau, t. y. skyriau dieną, kada tur ateiti ir padirbti tą darbą J.
4. [K] atidėlioti iš dienos į dieną, tęsti.
įdiẽnyti intr. paskirti dieną: Aš tau įdienijau, kodėl neatėjai? J.
išsidiẽnyti išsigiedryti, išsiblaivyti: Jau išsidiẽnijo – galėsim vežti rugius Brt.
nudiẽnyti
1. refl. nusigiedryti, nusiblaivyti: Po pietų nusidiẽnijo Brt.
2. tr. [K] atidėti kitai dienai: Jis nudienijo darbą, t. y. atidėjo ant kitos dienos J.
padiẽnyti intr. paskirti dieną: Aš jam padienijau, kada turi batus padirbti, t. y. paskyriau dieną J.
prasidiẽnyti
1. J prašvisti: Važiuosime, kai prasidiẽnys Skr.
2. prasigiedryti, prasiblaivyti: Matyt, prasidiẽnys Brt.
1. refl. švisti, aušti: Jau dienyjas, t. y. aušta J. Kai mes išėjom, ką tik buvo pradėję diẽnytis Skr. Da ne diena, ale jau diẽnijas Rs. Diẽnyjantis nuėjau grybauti, o jį jau radau Vl.
2. gyventi, dienas leisti: Dabar aš dieniju netoli nuo Maskvos TŽIV380.
3. nuskirti dieną: Aš kurpininkui dienyjau, kol įdienyjau, t. y. skyriau dieną, kada tur ateiti ir padirbti tą darbą J.
4. [K] atidėlioti iš dienos į dieną, tęsti.
įdiẽnyti intr. paskirti dieną: Aš tau įdienijau, kodėl neatėjai? J.
išsidiẽnyti išsigiedryti, išsiblaivyti: Jau išsidiẽnijo – galėsim vežti rugius Brt.
nudiẽnyti
1. refl. nusigiedryti, nusiblaivyti: Po pietų nusidiẽnijo Brt.
2. tr. [K] atidėti kitai dienai: Jis nudienijo darbą, t. y. atidėjo ant kitos dienos J.
padiẽnyti intr. paskirti dieną: Aš jam padienijau, kada turi batus padirbti, t. y. paskyriau dieną J.
prasidiẽnyti
1. J prašvisti: Važiuosime, kai prasidiẽnys Skr.
2. prasigiedryti, prasiblaivyti: Matyt, prasidiẽnys Brt.
Lietuvių kalbos žodynas
blaivýti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
blaivýti, blai̇̃vo, blai̇̃vė
1. refl. K giedrytis, blaivėti: Dangus apsiniaukęs blai̇̃vos, t. y. skaidos debesys, skirias ūkai, rodos progiedruliai, gaidrijas, kliorijas J. Bene ims blaivýtis, jau ne teip lyja Skr. Diena jau blai̇̃vosi Al.
2. refl. balksti, blukti: Blai̇̃vos tavo skepeta, raikštis, t. y. daros palšas, balzganas, nuo saulės, lietaus nubalsta J.
3. refl. atsigauti (grynu oru), atsikratyti mieguistumu: Eik į lauką blaivytis, kol prasiblaivýsi J. Miegas taip ėmė, o išėjus oran, ėmiau blaivýtis Antš.
4. tr. Š blaivybę platinti, blaivinti.
5. refl. Š pagirioti.
atsiblaivýti išsipagirioti, atsigauti: Išėjo kieman nuo išgerto vyno atsiblaivyti rš.
išblaivýti
1. refl. išsigiedrinti: Dangus benor išsiblaivýti, t. y. išsigaidryti J. Rytą buvo apniukę, į pusryčius išsiblai̇̃vė Š.
2. refl. išsisklaidyti: Išsiblaivė [šeima] per visą svietą Plš.
3. tr. išbudinti, prikelti iš miego: Marti iš miego išblai̇̃vo vyrą, t. y. išbudina jį J.
ǁ refl. prk. atsigauti, pralinksmėti: Brolis nuo miego išsiblai̇̃vė J. Marti buvo apsiniaukus, ale paskiau išsiblai̇̃vė Brt.
4. refl. išsipagirioti: Girtasis išsiblai̇̃vė Kt. Apie pusiaunaktį veselnykai jau visai išsiblai̇̃vė Brt.
nusiblaivýti
1. nusigiedryti: Žiūrėk, kaip po pietų nusiblai̇̃vė Trg. Ir lauk, kolei nušvis dangus, nusiblaivys oras A1883,36. Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus Mair.
2. miegui praeiti: Besočiui visai miegas nusiblaivė A.Vien.
ǁ prk. atsigauti, nušvisti: Tik priminus apie jį, nusiblaivo raukšlėmis išarta kakta Vaižg.
prablaivýti
1. refl. Plm išsigiedryti: Prasiblaivỹs dangus, ir nelis Rdm.
2. refl. miegui praeiti: Eik į sodą, gal prasiblaivýsi – visas suniuręs kėleisi, tai nežinai, kas darosi Dkš. Išsimiegos vaikelis, prasiblaivys P.Cvir.
ǁ refl. prk. pralinksmėti, nušvisti: Kolomano veidas truputėlį prasiblaivė Ašb. Jau prasiblai̇̃vęs vaikas Rdm.
ǁ refl. išsiblaškyti: Patarė jam pakeliauti, kad galėtų prasiblaivyti rš.
3. refl. išsipagirioti: Jis nor prasiblaivýti ir todėl geria vandenį J.
^ Girtas duoda, prasiblaivęs atima KrvP(Ut).
4. tr. prk. priversti blaiviai galvoti: Daugelį tai prablaivė, jie atsitraukė rš.
1. refl. K giedrytis, blaivėti: Dangus apsiniaukęs blai̇̃vos, t. y. skaidos debesys, skirias ūkai, rodos progiedruliai, gaidrijas, kliorijas J. Bene ims blaivýtis, jau ne teip lyja Skr. Diena jau blai̇̃vosi Al.
2. refl. balksti, blukti: Blai̇̃vos tavo skepeta, raikštis, t. y. daros palšas, balzganas, nuo saulės, lietaus nubalsta J.
3. refl. atsigauti (grynu oru), atsikratyti mieguistumu: Eik į lauką blaivytis, kol prasiblaivýsi J. Miegas taip ėmė, o išėjus oran, ėmiau blaivýtis Antš.
4. tr. Š blaivybę platinti, blaivinti.
5. refl. Š pagirioti.
atsiblaivýti išsipagirioti, atsigauti: Išėjo kieman nuo išgerto vyno atsiblaivyti rš.
išblaivýti
1. refl. išsigiedrinti: Dangus benor išsiblaivýti, t. y. išsigaidryti J. Rytą buvo apniukę, į pusryčius išsiblai̇̃vė Š.
2. refl. išsisklaidyti: Išsiblaivė [šeima] per visą svietą Plš.
3. tr. išbudinti, prikelti iš miego: Marti iš miego išblai̇̃vo vyrą, t. y. išbudina jį J.
ǁ refl. prk. atsigauti, pralinksmėti: Brolis nuo miego išsiblai̇̃vė J. Marti buvo apsiniaukus, ale paskiau išsiblai̇̃vė Brt.
4. refl. išsipagirioti: Girtasis išsiblai̇̃vė Kt. Apie pusiaunaktį veselnykai jau visai išsiblai̇̃vė Brt.
nusiblaivýti
1. nusigiedryti: Žiūrėk, kaip po pietų nusiblai̇̃vė Trg. Ir lauk, kolei nušvis dangus, nusiblaivys oras A1883,36. Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus Mair.
2. miegui praeiti: Besočiui visai miegas nusiblaivė A.Vien.
ǁ prk. atsigauti, nušvisti: Tik priminus apie jį, nusiblaivo raukšlėmis išarta kakta Vaižg.
prablaivýti
1. refl. Plm išsigiedryti: Prasiblaivỹs dangus, ir nelis Rdm.
2. refl. miegui praeiti: Eik į sodą, gal prasiblaivýsi – visas suniuręs kėleisi, tai nežinai, kas darosi Dkš. Išsimiegos vaikelis, prasiblaivys P.Cvir.
ǁ refl. prk. pralinksmėti, nušvisti: Kolomano veidas truputėlį prasiblaivė Ašb. Jau prasiblai̇̃vęs vaikas Rdm.
ǁ refl. išsiblaškyti: Patarė jam pakeliauti, kad galėtų prasiblaivyti rš.
3. refl. išsipagirioti: Jis nor prasiblaivýti ir todėl geria vandenį J.
^ Girtas duoda, prasiblaivęs atima KrvP(Ut).
4. tr. prk. priversti blaiviai galvoti: Daugelį tai prablaivė, jie atsitraukė rš.
Lietuvių kalbos žodynas
nusiblaivýti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
blaivýti, blai̇̃vo, blai̇̃vė
1. refl. K giedrytis, blaivėti: Dangus apsiniaukęs blai̇̃vos, t. y. skaidos debesys, skirias ūkai, rodos progiedruliai, gaidrijas, kliorijas J. Bene ims blaivýtis, jau ne teip lyja Skr. Diena jau blai̇̃vosi Al.
2. refl. balksti, blukti: Blai̇̃vos tavo skepeta, raikštis, t. y. daros palšas, balzganas, nuo saulės, lietaus nubalsta J.
3. refl. atsigauti (grynu oru), atsikratyti mieguistumu: Eik į lauką blaivytis, kol prasiblaivýsi J. Miegas taip ėmė, o išėjus oran, ėmiau blaivýtis Antš.
4. tr. Š blaivybę platinti, blaivinti.
5. refl. Š pagirioti.
atsiblaivýti išsipagirioti, atsigauti: Išėjo kieman nuo išgerto vyno atsiblaivyti rš.
išblaivýti
1. refl. išsigiedrinti: Dangus benor išsiblaivýti, t. y. išsigaidryti J. Rytą buvo apniukę, į pusryčius išsiblai̇̃vė Š.
2. refl. išsisklaidyti: Išsiblaivė [šeima] per visą svietą Plš.
3. tr. išbudinti, prikelti iš miego: Marti iš miego išblai̇̃vo vyrą, t. y. išbudina jį J.
ǁ refl. prk. atsigauti, pralinksmėti: Brolis nuo miego išsiblai̇̃vė J. Marti buvo apsiniaukus, ale paskiau išsiblai̇̃vė Brt.
4. refl. išsipagirioti: Girtasis išsiblai̇̃vė Kt. Apie pusiaunaktį veselnykai jau visai išsiblai̇̃vė Brt.
nusiblaivýti
1. nusigiedryti: Žiūrėk, kaip po pietų nusiblai̇̃vė Trg. Ir lauk, kolei nušvis dangus, nusiblaivys oras A1883,36. Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus Mair.
2. miegui praeiti: Besočiui visai miegas nusiblaivė A.Vien.
ǁ prk. atsigauti, nušvisti: Tik priminus apie jį, nusiblaivo raukšlėmis išarta kakta Vaižg.
prablaivýti
1. refl. Plm išsigiedryti: Prasiblaivỹs dangus, ir nelis Rdm.
2. refl. miegui praeiti: Eik į sodą, gal prasiblaivýsi – visas suniuręs kėleisi, tai nežinai, kas darosi Dkš. Išsimiegos vaikelis, prasiblaivys P.Cvir.
ǁ refl. prk. pralinksmėti, nušvisti: Kolomano veidas truputėlį prasiblaivė Ašb. Jau prasiblai̇̃vęs vaikas Rdm.
ǁ refl. išsiblaškyti: Patarė jam pakeliauti, kad galėtų prasiblaivyti rš.
3. refl. išsipagirioti: Jis nor prasiblaivýti ir todėl geria vandenį J.
^ Girtas duoda, prasiblaivęs atima KrvP(Ut).
4. tr. prk. priversti blaiviai galvoti: Daugelį tai prablaivė, jie atsitraukė rš.
1. refl. K giedrytis, blaivėti: Dangus apsiniaukęs blai̇̃vos, t. y. skaidos debesys, skirias ūkai, rodos progiedruliai, gaidrijas, kliorijas J. Bene ims blaivýtis, jau ne teip lyja Skr. Diena jau blai̇̃vosi Al.
2. refl. balksti, blukti: Blai̇̃vos tavo skepeta, raikštis, t. y. daros palšas, balzganas, nuo saulės, lietaus nubalsta J.
3. refl. atsigauti (grynu oru), atsikratyti mieguistumu: Eik į lauką blaivytis, kol prasiblaivýsi J. Miegas taip ėmė, o išėjus oran, ėmiau blaivýtis Antš.
4. tr. Š blaivybę platinti, blaivinti.
5. refl. Š pagirioti.
atsiblaivýti išsipagirioti, atsigauti: Išėjo kieman nuo išgerto vyno atsiblaivyti rš.
išblaivýti
1. refl. išsigiedrinti: Dangus benor išsiblaivýti, t. y. išsigaidryti J. Rytą buvo apniukę, į pusryčius išsiblai̇̃vė Š.
2. refl. išsisklaidyti: Išsiblaivė [šeima] per visą svietą Plš.
3. tr. išbudinti, prikelti iš miego: Marti iš miego išblai̇̃vo vyrą, t. y. išbudina jį J.
ǁ refl. prk. atsigauti, pralinksmėti: Brolis nuo miego išsiblai̇̃vė J. Marti buvo apsiniaukus, ale paskiau išsiblai̇̃vė Brt.
4. refl. išsipagirioti: Girtasis išsiblai̇̃vė Kt. Apie pusiaunaktį veselnykai jau visai išsiblai̇̃vė Brt.
nusiblaivýti
1. nusigiedryti: Žiūrėk, kaip po pietų nusiblai̇̃vė Trg. Ir lauk, kolei nušvis dangus, nusiblaivys oras A1883,36. Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus Mair.
2. miegui praeiti: Besočiui visai miegas nusiblaivė A.Vien.
ǁ prk. atsigauti, nušvisti: Tik priminus apie jį, nusiblaivo raukšlėmis išarta kakta Vaižg.
prablaivýti
1. refl. Plm išsigiedryti: Prasiblaivỹs dangus, ir nelis Rdm.
2. refl. miegui praeiti: Eik į sodą, gal prasiblaivýsi – visas suniuręs kėleisi, tai nežinai, kas darosi Dkš. Išsimiegos vaikelis, prasiblaivys P.Cvir.
ǁ refl. prk. pralinksmėti, nušvisti: Kolomano veidas truputėlį prasiblaivė Ašb. Jau prasiblai̇̃vęs vaikas Rdm.
ǁ refl. išsiblaškyti: Patarė jam pakeliauti, kad galėtų prasiblaivyti rš.
3. refl. išsipagirioti: Jis nor prasiblaivýti ir todėl geria vandenį J.
^ Girtas duoda, prasiblaivęs atima KrvP(Ut).
4. tr. prk. priversti blaiviai galvoti: Daugelį tai prablaivė, jie atsitraukė rš.
Lietuvių kalbos žodynas