Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (25)
supelenė́ti
Apibrėžtis
pelenė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. intr. NdŽ virsti pelenais, dulkėmis: Žemė džiūvo, skilo, pelenėjo rš.
| prk.: Be liepsnos pasaulis dega – dega… gruzda… pelenėja… S.Čiurl.
2. NdŽ žr. 1 pelenuoti 1.
| refl. J.
išpelenė́ti intr.
1. Kls labai išblykšti, pasidaryti pelenų spalvos.
2. iškaisti, išprakaituoti: Bridau bridau per sniegą, išpelenė́jau visas Vlk. Bernai šoka iškaitę, išpelenė́ję Vlk. Arklys iškaito, išpelenė́jo Vlk.
nupelenė́ti
1. intr. pavirsti pelenais, sudegti: Kad tu nupelenė́tai, kad pelenuosna pavirstai! Vlk.
2. žr. 1 susipelenuoti.
3. žr. išpelenėti 2: Kap parvažiav[o], tai arklys buvo net nupelenėjęs Vrn.
supelenė́ti
1. intr. pavirsti pelenais, dulkėmis: Neužilgo (= netrukus) supūsiu ir supelenė́siu Š.
2. žr. 1 susipelenuoti: Pelenrūsa susipelenė́jęs su pelenais J.
| Susipelenė́jo zuperį barstydamas Vl.
1. intr. NdŽ virsti pelenais, dulkėmis: Žemė džiūvo, skilo, pelenėjo rš.
| prk.: Be liepsnos pasaulis dega – dega… gruzda… pelenėja… S.Čiurl.
2. NdŽ žr. 1 pelenuoti 1.
| refl. J.
išpelenė́ti intr.
1. Kls labai išblykšti, pasidaryti pelenų spalvos.
2. iškaisti, išprakaituoti: Bridau bridau per sniegą, išpelenė́jau visas Vlk. Bernai šoka iškaitę, išpelenė́ję Vlk. Arklys iškaito, išpelenė́jo Vlk.
nupelenė́ti
1. intr. pavirsti pelenais, sudegti: Kad tu nupelenė́tai, kad pelenuosna pavirstai! Vlk.
2. žr. 1 susipelenuoti.
3. žr. išpelenėti 2: Kap parvažiav[o], tai arklys buvo net nupelenėjęs Vrn.
supelenė́ti
1. intr. pavirsti pelenais, dulkėmis: Neužilgo (= netrukus) supūsiu ir supelenė́siu Š.
2. žr. 1 susipelenuoti: Pelenrūsa susipelenė́jęs su pelenais J.
| Susipelenė́jo zuperį barstydamas Vl.
Plydenių arbata ir liepų žiedai – nuo kosulio
Apibrėžtis
Redaguotas tekstas: Taip pat nuo kosulio plydenių arbata ir liepų žiedai. Išgerti arbatos ir perkaisti.
Originalus tekstas: Taip pat nuo kosulio plydenių arbata ir liepų žiedai. Išgerti arbatos ir perkaisti.
Pastabos: perkaisti - išprakaituoti
Užrašymo laikas: 1950
Signatūra: LTR 2788(10)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: Emilija Krūminienė
Fiksuotojas: Ambraziejus Jonynas
Vieta: Šlepščiai (k.), Širvėnos sen., Biržų r. sav., Panevėžio apskr.
Mokslinė klasifikacija: Liaudies Medicina
Mokslinė klasifikacija: Gydymas
nupelė́ti
Apibrėžtis
pelė́ti, -ė́ja (pẽli, pẽla), -ė́jo intr. K, Dov, Vdn trauktis pelėsiais: Kai tik drėgna, ir pẽli Dkš. Drėgno[je] trobo[je] drabužiai pelė́[ja] Als. Vasarą ilgiau negalima išlaikyt duona – pẽli Sug. Neišrūgus duona greičiau pẽli Ėr. Duona, žirniai pelė́[ja] J. Grūdai viešnių ir slyvų dėl savo kiautų ne teip veikiai pela ir genda kaip grūdai obulų ir grūšų S.Dauk. Neišdžiūvęs šienas negerai: tada kaista, pẽla Dkk. Pelu SD253. Tai ir pas jus duona nèpeli (neužsistovi, greitai suvalgoma)! Lp. Pelės drobelės aukštam svirnely [nekilnojamos, nevartojamos] JD468. Vieną kartą paveizėjau – jau bevystąs, bepelėjąs [vainikėlis] TDrVII34.
| prk.: Jūs, mergiotės, nepelėkit (nebūkite užsidariusios, drovios), į mane geriau žiūrėkit! LTR(Antz).
apipelė́ti intr. I, K; Q81 apsitraukti pelėsiais: Apipelė́jusi duona, atiduok kiaulei Šv. Kaži ko apipelė́jo uogos Krš. Apipelė́jo šulai kubilo, o apimąsavo viršus rasalo J. Appelėju R308. Appelu R371. Apipelėjęs SD228.
įpelė́ti intr. smarkiai apipelėti, įsiskverbti pelėsiams: Sienos inpelė́ję Vdš. Neįpelė́[ja] žemė, nebūs grybų Pp.
išpelė́ti intr. būti pelėsių sunaikintam, suardytam: Tas gaspadorius atsisuka, žiūri, kad ir jį veja baltas, su išpelėjusiom (išpuvusiomis) akim nabašnykas SI406.
nupelė́ti intr.
1. apsitraukti pelėsiais: Lygu nupelėjęs arklys plesnus vadinas Ggr. Nepuiki kumelė – lygu nupelėjusi Šts.
2. iškaisti, sušilti, išprakaituoti: Jau visas nupelė́jęs, o vis dar bėga Vrn.
papelė́ti intr. šiek tiek apsitraukti pelėsiais: Sula papelė́jusi, kad avižoms nebuvo apipilta rauginant Šts. Nesveika duoti gyvuliams papelėjusį pašarą rš. Gramdė papelėjusius sūrius, dėjo sviestą į molinius dubenėlius J.Marc.
| prk.: Senis per senatvę jau papelėjo (nebejudrus, menko proto) Ps.
pérpelėti intr. kiaurai persiskverbti pelėsiams: Ir pluta [duonos] perpelėjus Ėr.
pripelė́ti intr. J, Mrc priaugti pelėsių: Pripelėjusi bačka N. Nekabink nitnėko, o visa kerčia pripelė́jusi Užv.
| prk.: Galvelė pripelėjusi (mažo proto, pasenęs) Nt.
supelė́ti intr. K, Vdš; Q558, SD347, R apsitraukti pelėsiais: Duona… buvo kieta ir supelėjusi CII427. Pyragas supelė́jo, o miltai, javai suplekėjo J. Kur drėgna, te duona greit sùpela Mžš. Supelėjusių grūdų negalima maišyti su sveikais rš. [Avių mėšlas] bestovėdamas pabąla, supeli A1884,78. Ką sakė apynelis, ant drobulės dedams? – Jei tu muni nevėdinsi, čia pat supelėsiu D16. Tarp kitų bažnyčios daiktų atrado supelėjusį užrašą M.Valanč. Supelėjusių (seniai laikomų) pinigų turėjo Žem. Oi vainike, vainikeli, dėl ko greitai supelėjai? – Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau (d.) Pp. Supelėjo kamanėlės ant žirgo galvelės JD626.
| prk.: Visos mergos ištekėjo, o berniokai supelėjo LTR(Slk). Supelėjusi senmergė J.Gruš. Supelė̃s šita merga, par tėvus begyvendama Užp.
^ Kad tu supelėtum! (keik.) Ds.
užpelė́ti intr. apsitraukti pelėsiais: Ažpelė[jo] duona Dglš. Nevalgot kopūstų – storai užpelė́jo Vb.
| prk.: Tie rugeliai nederėjo, mano dukrelė tai ažpelėjo (nutekėjusi į dieverio namus, iš vargo suseno, užskurdo) LTR(Dkšt). Šoko iš miego su užpelėjusiom (užmiegotomis, užgriuvuslomis) akimi Nč.
| prk.: Jūs, mergiotės, nepelėkit (nebūkite užsidariusios, drovios), į mane geriau žiūrėkit! LTR(Antz).
apipelė́ti intr. I, K; Q81 apsitraukti pelėsiais: Apipelė́jusi duona, atiduok kiaulei Šv. Kaži ko apipelė́jo uogos Krš. Apipelė́jo šulai kubilo, o apimąsavo viršus rasalo J. Appelėju R308. Appelu R371. Apipelėjęs SD228.
įpelė́ti intr. smarkiai apipelėti, įsiskverbti pelėsiams: Sienos inpelė́ję Vdš. Neįpelė́[ja] žemė, nebūs grybų Pp.
išpelė́ti intr. būti pelėsių sunaikintam, suardytam: Tas gaspadorius atsisuka, žiūri, kad ir jį veja baltas, su išpelėjusiom (išpuvusiomis) akim nabašnykas SI406.
nupelė́ti intr.
1. apsitraukti pelėsiais: Lygu nupelėjęs arklys plesnus vadinas Ggr. Nepuiki kumelė – lygu nupelėjusi Šts.
2. iškaisti, sušilti, išprakaituoti: Jau visas nupelė́jęs, o vis dar bėga Vrn.
papelė́ti intr. šiek tiek apsitraukti pelėsiais: Sula papelė́jusi, kad avižoms nebuvo apipilta rauginant Šts. Nesveika duoti gyvuliams papelėjusį pašarą rš. Gramdė papelėjusius sūrius, dėjo sviestą į molinius dubenėlius J.Marc.
| prk.: Senis per senatvę jau papelėjo (nebejudrus, menko proto) Ps.
pérpelėti intr. kiaurai persiskverbti pelėsiams: Ir pluta [duonos] perpelėjus Ėr.
pripelė́ti intr. J, Mrc priaugti pelėsių: Pripelėjusi bačka N. Nekabink nitnėko, o visa kerčia pripelė́jusi Užv.
| prk.: Galvelė pripelėjusi (mažo proto, pasenęs) Nt.
supelė́ti intr. K, Vdš; Q558, SD347, R apsitraukti pelėsiais: Duona… buvo kieta ir supelėjusi CII427. Pyragas supelė́jo, o miltai, javai suplekėjo J. Kur drėgna, te duona greit sùpela Mžš. Supelėjusių grūdų negalima maišyti su sveikais rš. [Avių mėšlas] bestovėdamas pabąla, supeli A1884,78. Ką sakė apynelis, ant drobulės dedams? – Jei tu muni nevėdinsi, čia pat supelėsiu D16. Tarp kitų bažnyčios daiktų atrado supelėjusį užrašą M.Valanč. Supelėjusių (seniai laikomų) pinigų turėjo Žem. Oi vainike, vainikeli, dėl ko greitai supelėjai? – Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau (d.) Pp. Supelėjo kamanėlės ant žirgo galvelės JD626.
| prk.: Visos mergos ištekėjo, o berniokai supelėjo LTR(Slk). Supelėjusi senmergė J.Gruš. Supelė̃s šita merga, par tėvus begyvendama Užp.
^ Kad tu supelėtum! (keik.) Ds.
užpelė́ti intr. apsitraukti pelėsiais: Ažpelė[jo] duona Dglš. Nevalgot kopūstų – storai užpelė́jo Vb.
| prk.: Tie rugeliai nederėjo, mano dukrelė tai ažpelėjo (nutekėjusi į dieverio namus, iš vargo suseno, užskurdo) LTR(Dkšt). Šoko iš miego su užpelėjusiom (užmiegotomis, užgriuvuslomis) akimi Nč.
pelė́ti
Apibrėžtis
pelė́ti, -ė́ja (pẽli, pẽla), -ė́jo intr. K, Dov, Vdn trauktis pelėsiais: Kai tik drėgna, ir pẽli Dkš. Drėgno[je] trobo[je] drabužiai pelė́[ja] Als. Vasarą ilgiau negalima išlaikyt duona – pẽli Sug. Neišrūgus duona greičiau pẽli Ėr. Duona, žirniai pelė́[ja] J. Grūdai viešnių ir slyvų dėl savo kiautų ne teip veikiai pela ir genda kaip grūdai obulų ir grūšų S.Dauk. Neišdžiūvęs šienas negerai: tada kaista, pẽla Dkk. Pelu SD253. Tai ir pas jus duona nèpeli (neužsistovi, greitai suvalgoma)! Lp. Pelės drobelės aukštam svirnely [nekilnojamos, nevartojamos] JD468. Vieną kartą paveizėjau – jau bevystąs, bepelėjąs [vainikėlis] TDrVII34.
| prk.: Jūs, mergiotės, nepelėkit (nebūkite užsidariusios, drovios), į mane geriau žiūrėkit! LTR(Antz).
apipelė́ti intr. I, K; Q81 apsitraukti pelėsiais: Apipelė́jusi duona, atiduok kiaulei Šv. Kaži ko apipelė́jo uogos Krš. Apipelė́jo šulai kubilo, o apimąsavo viršus rasalo J. Appelėju R308. Appelu R371. Apipelėjęs SD228.
įpelė́ti intr. smarkiai apipelėti, įsiskverbti pelėsiams: Sienos inpelė́ję Vdš. Neįpelė́[ja] žemė, nebūs grybų Pp.
išpelė́ti intr. būti pelėsių sunaikintam, suardytam: Tas gaspadorius atsisuka, žiūri, kad ir jį veja baltas, su išpelėjusiom (išpuvusiomis) akim nabašnykas SI406.
nupelė́ti intr.
1. apsitraukti pelėsiais: Lygu nupelėjęs arklys plesnus vadinas Ggr. Nepuiki kumelė – lygu nupelėjusi Šts.
2. iškaisti, sušilti, išprakaituoti: Jau visas nupelė́jęs, o vis dar bėga Vrn.
papelė́ti intr. šiek tiek apsitraukti pelėsiais: Sula papelė́jusi, kad avižoms nebuvo apipilta rauginant Šts. Nesveika duoti gyvuliams papelėjusį pašarą rš. Gramdė papelėjusius sūrius, dėjo sviestą į molinius dubenėlius J.Marc.
| prk.: Senis per senatvę jau papelėjo (nebejudrus, menko proto) Ps.
pérpelėti intr. kiaurai persiskverbti pelėsiams: Ir pluta [duonos] perpelėjus Ėr.
pripelė́ti intr. J, Mrc priaugti pelėsių: Pripelėjusi bačka N. Nekabink nitnėko, o visa kerčia pripelė́jusi Užv.
| prk.: Galvelė pripelėjusi (mažo proto, pasenęs) Nt.
supelė́ti intr. K, Vdš; Q558, SD347, R apsitraukti pelėsiais: Duona… buvo kieta ir supelėjusi CII427. Pyragas supelė́jo, o miltai, javai suplekėjo J. Kur drėgna, te duona greit sùpela Mžš. Supelėjusių grūdų negalima maišyti su sveikais rš. [Avių mėšlas] bestovėdamas pabąla, supeli A1884,78. Ką sakė apynelis, ant drobulės dedams? – Jei tu muni nevėdinsi, čia pat supelėsiu D16. Tarp kitų bažnyčios daiktų atrado supelėjusį užrašą M.Valanč. Supelėjusių (seniai laikomų) pinigų turėjo Žem. Oi vainike, vainikeli, dėl ko greitai supelėjai? – Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau (d.) Pp. Supelėjo kamanėlės ant žirgo galvelės JD626.
| prk.: Visos mergos ištekėjo, o berniokai supelėjo LTR(Slk). Supelėjusi senmergė J.Gruš. Supelė̃s šita merga, par tėvus begyvendama Užp.
^ Kad tu supelėtum! (keik.) Ds.
užpelė́ti intr. apsitraukti pelėsiais: Ažpelė[jo] duona Dglš. Nevalgot kopūstų – storai užpelė́jo Vb.
| prk.: Tie rugeliai nederėjo, mano dukrelė tai ažpelėjo (nutekėjusi į dieverio namus, iš vargo suseno, užskurdo) LTR(Dkšt). Šoko iš miego su užpelėjusiom (užmiegotomis, užgriuvuslomis) akimi Nč.
| prk.: Jūs, mergiotės, nepelėkit (nebūkite užsidariusios, drovios), į mane geriau žiūrėkit! LTR(Antz).
apipelė́ti intr. I, K; Q81 apsitraukti pelėsiais: Apipelė́jusi duona, atiduok kiaulei Šv. Kaži ko apipelė́jo uogos Krš. Apipelė́jo šulai kubilo, o apimąsavo viršus rasalo J. Appelėju R308. Appelu R371. Apipelėjęs SD228.
įpelė́ti intr. smarkiai apipelėti, įsiskverbti pelėsiams: Sienos inpelė́ję Vdš. Neįpelė́[ja] žemė, nebūs grybų Pp.
išpelė́ti intr. būti pelėsių sunaikintam, suardytam: Tas gaspadorius atsisuka, žiūri, kad ir jį veja baltas, su išpelėjusiom (išpuvusiomis) akim nabašnykas SI406.
nupelė́ti intr.
1. apsitraukti pelėsiais: Lygu nupelėjęs arklys plesnus vadinas Ggr. Nepuiki kumelė – lygu nupelėjusi Šts.
2. iškaisti, sušilti, išprakaituoti: Jau visas nupelė́jęs, o vis dar bėga Vrn.
papelė́ti intr. šiek tiek apsitraukti pelėsiais: Sula papelė́jusi, kad avižoms nebuvo apipilta rauginant Šts. Nesveika duoti gyvuliams papelėjusį pašarą rš. Gramdė papelėjusius sūrius, dėjo sviestą į molinius dubenėlius J.Marc.
| prk.: Senis per senatvę jau papelėjo (nebejudrus, menko proto) Ps.
pérpelėti intr. kiaurai persiskverbti pelėsiams: Ir pluta [duonos] perpelėjus Ėr.
pripelė́ti intr. J, Mrc priaugti pelėsių: Pripelėjusi bačka N. Nekabink nitnėko, o visa kerčia pripelė́jusi Užv.
| prk.: Galvelė pripelėjusi (mažo proto, pasenęs) Nt.
supelė́ti intr. K, Vdš; Q558, SD347, R apsitraukti pelėsiais: Duona… buvo kieta ir supelėjusi CII427. Pyragas supelė́jo, o miltai, javai suplekėjo J. Kur drėgna, te duona greit sùpela Mžš. Supelėjusių grūdų negalima maišyti su sveikais rš. [Avių mėšlas] bestovėdamas pabąla, supeli A1884,78. Ką sakė apynelis, ant drobulės dedams? – Jei tu muni nevėdinsi, čia pat supelėsiu D16. Tarp kitų bažnyčios daiktų atrado supelėjusį užrašą M.Valanč. Supelėjusių (seniai laikomų) pinigų turėjo Žem. Oi vainike, vainikeli, dėl ko greitai supelėjai? – Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau (d.) Pp. Supelėjo kamanėlės ant žirgo galvelės JD626.
| prk.: Visos mergos ištekėjo, o berniokai supelėjo LTR(Slk). Supelėjusi senmergė J.Gruš. Supelė̃s šita merga, par tėvus begyvendama Užp.
^ Kad tu supelėtum! (keik.) Ds.
užpelė́ti intr. apsitraukti pelėsiais: Ažpelė[jo] duona Dglš. Nevalgot kopūstų – storai užpelė́jo Vb.
| prk.: Tie rugeliai nederėjo, mano dukrelė tai ažpelėjo (nutekėjusi į dieverio namus, iš vargo suseno, užskurdo) LTR(Dkšt). Šoko iš miego su užpelėjusiom (užmiegotomis, užgriuvuslomis) akimi Nč.
dašùsti
Apibrėžtis
šùsti, šuñta, šùto K
1. intr. R, MŽ, L, Rtr, Š, DŽ, FrnW, KŽ, Klt, Vrn, Dkš, KlvrŽ ant lėtos ugnies arba esant nedaug skysčio (paprastai sandariame inde) troškintis, virti: Šùto, šùto, kol sušuto kieta mėsa inde ant ugnies J. Kopūstai šuñta K. Bulvės puode šuñta NdŽ. Mėsa šuñta kelinta valanda – tikriausiai jau išvirė Ktk. Gaidys šuñta puode Pc. Čia ne kiškis šuñta – bulbos plepa Jž. Pernakt šuñta saldė Mrc. Ruginių miltų košę dėt in puodus – pečiun šuñta Kpč. Vėdarai šunta prš.
^ Kas tai tarp rietų šutęs? – Varškė B. Iš terpu kojų šùtusio, o iš šikinės smukusio (sūris ir kiaušinis) Rod.
2. tr. N, Kb troškinant, verdant ruošti, gaminti: Ar jumiem šùst grucės ar kopūstų? Lp. Vakarienei daugiausiai šùto bulves Žgn. Mes tai dažnai žirnių prieg duonai šuñtam Vs. Bulbų šùto pavakarčiamu Dv. Šustos pupos ir šusti žirniai irgi Gavėnios valgymas M.Katk. Iš tos žuvies šustinius šùsme Šš. Geriausia tinka šustiniam šùst lietuvnykės avižos Sv. Šunta boba šustinėlius gale ežerėlio LLDI409(Šd).
šustinai̇̃ adv.: Roputes virk šustinai̇̃ Kv. Aš mislyju, virsu šustinai̇̃. A norėsi? NmŽ.
3. intr. Q606, M, L, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, Mžš šilti, kaisti, prakaituoti: Kaistu nuog karščio, šuntu SD289. Ko jūs čia šuñtate tokioj karštoj troboj ir dar su kailiniais? Š. Vaikai, nešùskit gryčio[je], eikit an oro palakstyt Ėr. Teip šilta, ko šuñtat gryčioj!? Sug. Dabar gi prilimpa marškiniai, ir šunti̇̀ gi žmogus Aps. Tokia kaitra, o jie šuñta vieno[je] lovo[je]. A negalėtų atskirai gulėt? Kair. Pradėjo šùst šonai [šildant], ir palengvėjo [skausmai] Grv. Batai su skylėms, ta i kojos nešuñta Šll. Vilnona žekė nertinė, i vasarą šuñta kojos Skd.
ǁ prk. labai ankštai, susispaudus gyventi: Buvo dar blogiau – visi viename kambaryje šutome A.Vencl.
4. intr. Ser šlapiam būti; šlapiam kam esant šilti, kaisti: Žemė šùto Drsk. Agurkai liet reikia pačioj šilumoj, kad šustų̃ – anys mėgsta šutimą Aln. In pečiaus tik šuñta, o nedžiūsta Klt. Kap palyja, karštis kad duos, tai bulbos tik šuñta Švnč. Drabužiai ant ugnies ankaisti šuñta J.
5. intr. K, DŽ nuo šilumos, drėgmės ar prakaito trūkinėti, gesti (apie odą): Šuñta išlyžiai J. Tarpupirščiai šuñta NdŽ. Katras [vaikas] buinesnis, ir labai šùsdavo [kirkšnys] Vg. Šuñta pirštai, kubizdelį (skusbezdį) žudėk! Rod. Priklok pažastėlius ir visas šuñtamas vietas Ps.
6. intr. Rtr, DŽ, FrnW kaistant irti, pūti; dusti, švinkti, dvisti, dūlėti, trūnyti, trešti; nuo šilumos ir drėgmės gesti, degti: Būtumėt visi šùtę po velėna Lb. Šienas apačioj šuñta LzŽ. Nuo miesto parko trenkia krūvose šuntančių lapų drėgmė V.Bub. Baigia šùst [namo] medžiai apatiniai Lb. Šėpa palei sieną [stovi], tai ir šuñta [siena] Kp. Kai šilta, labai šuñta [tinklai] Kdn. Morkai pradėjo šùsti KlvrŽ. Šuñta tie obuoliai, o rublio neturi̇̀ – nėr ko laikyt Slm. Kad tavo taip gyvo mėsos šustų, kaip šunta jo kauleliai V.Krėv.
ǁ prk. būti nenaudojamam: Kam tiej pinigai šuñta – leisk! Pv.
7. intr. NdŽ minkštėti tirpstant (apie sniegą, ledą).
8. intr. DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Skr, Btg, Mrs, Prl prarasti spalvą, blukti, plukti: Jų (žičkų) raudonumas nešuto nei nuo lietaus, nei nuo saulės M.Katk. Žaliasis audeklas šuñta Kv. Šuñta tie marškiniai Pc. Gera perkelinė buvo skarelė – nešuntama Kdn. Svogūnų lukštais dažėm, mat jie nešuñta Dg. Girias mergelė, šilkai nešuntą, – tai kol dabar nušuto? (d.) Ktv.
9. intr. Ser, NdŽ plikti (apie kailį, plaukus).
10. intr. gerti svaigiuosius gėrimus: Gal tu jau šùtęs ben kiek? Slm. Jis vis šùtęs grįžta iš turgaus Kp.
ǁ NdŽ linksmai gyventi.
11. intr., tr. NdŽ, Krns, Kp, Šmn, Kvt, Ssk, Dglš daryti mainus, keisti (paprastai nemačius): Šuñtam kortom, botagais Ds. Gerais daiktais nešuñta, vis kokiais supuvusiais Vj. Šuñtam peiliais! Krd. Šuñtam laikrodžiais nematę Lel. Išgėrę sako: – Na, šuñtam! Msn. Na, žmogel, šuñtam arkliais, matai gi, koks mano gražus Sv. Girdi, šuskim kepures! An.
12. tr. gauti, laimėti, pelnyti: Kas veža grūdus rudenį [parduoti]? Kokį pinigą šusi tokiu metu? J.Balt. Pats tu negausi [algos]! – surikau įpykęs. – Ketverius metus atbuvai, ar daug šutai? J.Balt.
13. tr. NdŽ godžiai valgyti: Nuo ryto meto tuoj šutai̇̃ Ėr.
14. intr. Š streikuoti, nedirbti.
◊ kám šùtęs tinkamas: Kas dar kám šùtęs NdŽ.
nė̃ kélmui šùtęs apie nevykėlį, netikėlį: Tinginys žmogus nėr nė̃ kélmuo šùtęs Vvr.
niẽkam (nėrà kám, ne kám NdŽ; N) šùtęs (nešùtęs) NdŽ blogas, netikęs: Ar ta Stagarų visa giminė tokia niekam šutusi? I.Simon. Py darbo nė̃kam šùtęs, ale kokią burną tura! Prk. Sūnus yra nė̃kam nešùtęs vaikezas Klp. Ir jo akyse visa žmonija jam nėra kam šutusi Vd. Kas Sekminėms dar mergos neturi, tai ir žinok, kad ta vieta ne kam šutusi I.Simon.
apšùsti, apšuñta (àpšunta), apšùto Rtr
1. intr. K, DŽ, KŽ kiek apvirti, pavirti, aptrokšti: Bulvės apšùto Sn. Apšùst apšùto, ale da nesušuto Kp. Jug čia nesvarbu: kiek ta meisa apšùto, tiek Ms.
| prk.: Kurie moksle yra apšutusiais tiktai, ale neišvirusiais, kurie truputį lyžterėję mandrumo, ale neprivalgę, tie pusakliai visu bjauriausi yra P.
2. tr. kiek pavirinti, patroškinti: Yr kaji kame plaučių apšustų̃ KlvrŽ. Bulbų apšunti̇̀ su burokeliais Lz. Legėsių patrupinu, àpšuntu ir padarau kaladnyko Grv.
| refl. tr.: Boba miesčionka i batvinelių nemoka apsišùst Dglš.
ǁ pastatyti į karštą krosnį, kad šiltų, virtų; įkaisti, įšusti: Reikėj[o] iž vakaro [mėsa] apšùst Lp.
3. tr. verdančiu vandeniu nuplikyti, nutvilkyti: Reikia apšùstie avižų, išdžiovint ir sumalt LzŽ. Apšùsk avižų katilą Trgn. Avižas apšuñta: raudoną akmenį leidžia in vandenį Vdn.
4. intr. Š kuo karštu apsiplikyti, nudegti: Aje, vaikelia, neapšùsk Lb.
^ Kas apšus nuo pieno, tas ir vandenį pučia LTR(Užp). Pienu apšùtęs ir [v]andenį puta Pln.
5. intr. pasidaryti nešvariam, suprakaituoti: Riebi, tai dažnai apšuntù, smirdu – reikia dažnai praustis Klt.
6. intr. DŽ, FrnW, KŽ kaistant kiek apgesti, sudegti, įplėkti, apipūti: Veža avižas apšùtusias, t. y. neišdžiūvusias ant lauko J. Apšùtęs šienas Šts. Bulvės kapčy šiemet apšùtę Upt. Apšùs [taukai], kam taip storai užrišai? Grd. Jei žiemą rožių ūgliai smarkiai apšąla ar apšunta, jie genimi iki sveikų pumpurų rš. Beržinės malkos, jos apšùto i ne tokios geros Gg. Jau apšùtęs [medis], kirmėlių tik knibžda Lp. Pavasarį sniege radom vilką jau apšùtusį Alv.
7. intr. DŽ, Lš, Mrc šiek tiek netekti spalvos, apiblukti: Neleidžia jos eit, sako, sukenka apšùtus Vlk. Buvo dar naujas švarkas, teisybė, jau kiek apšùtęs Rm. Mėlynas popieris pastovėjęs saulėj apšùto Sn.
8. intr. kiek išgerti svaigiųjų gėrimų, apkaušti: Nedaug esu gėręs, bet jau apšùtęs Lkv.
9. intr. kiek apkvaisti, apduiti: Jis nuo mažų dienų toks apšùtęs buvo Ps.
10. apsukti, apgauti: Nesusdėk tu su juo: anas greit gali taũ apšùst Dgl. Tu jo nepristok: apšùs tave i nueis Dglš. Jį in mainų apšùto, – sakiau, kad nemainyk! Slk.
| refl. Ut: Apsišutaũ tavęs klausydamas Ktk. Aš delto šiemet arkliais mainykaudamas apsišutaũ Prng.
atšùsti intr. Rtr; L
1. NdŽ, KŽ užvirti: Kažin, mama, ar tas pienas atšùto? Pc.
2. M, Š šlampant, mirkstant suminkštėti, atsileisti, atmirkti: Norėjau šito mozolio [pirty] atmirkyt, diečkoj neatšuñta Skdt. Nuplaudžia, kad atšustų̃ šiaurė (nešvarumai) Dgp. Atšùto puodo priesvilos Lp. Tie smulkesni (linų plongaliai) ilgiau neatšuñta [linmarkoje] Kri. Atšuñta tas mūras nu mėšlų Vgr.
| Galvą pakabinęs an garo, tada jam atšuñta [gerklė] Žl.
3. NdŽ, KŽ, Kp, Sv, Mlt, Lš, Nč, PnmŽ nuo šilumos ar drėgmės atstoti, atkerti, atšokti: Antras liepavimo laikas yra pavasarį, kada liepos esti atšutę M.Katk. Pavasarį, priš lapams išsiskleidant, švilpius geriausiai dirbti: žievė tumet gerai atšuñta Vkš. Da neatšùto žilvičio žievė, o tu jau mėgini sukt dūdelę Trgn. Kada pluoštas atšuñta nuo medžio, tada mina linus Alvt. Kaune jau buvo palaidinė. Nemuno krantai jau atšutę Vaižg. Da ledas kelias, da neatšùtę kraštai Aln. Ėjau namon, ledas atšùtęs nuo krašto, ir pačiuožiau Ln. Ežerai atšùs, tai ing ežerus pulsis žmones [žuvaut] Lp.
^ Plėšk karną, pakol atšutus LTR.
×dašùsti (hibr.) ppr. su ne- intr. prk. protiškai atsilikti: Jų visa giminė tokia nedašùtus Mžš.
įšùsti Rtr
1. tr. Lp įdėti, įtaisyti virti, šusti į prikūrentą krosnį, įkaisti: Pietam inšutaũ brazdinės košės Lš. Kap košę inšunti̇̀ su pienu, tai būna gardesnė Ndz.
| refl. tr.: Insišutaũ mėsos naktin Lp.
2. intr. išsitroškinti: Kap cimusas (troškinamos bulvės) anšùs, valgysim LzŽ.
3. intr. J, NdŽ, KŽ, Vaižg įšilti, įkaisti: Gerai senis mėgia įšùsti pirtyje Š. Kreivėnas susipurto. Gal vakaro vėsa suėmė, o dar po pirties, įšutęs buvo V.Bub. Pirty gerai inšuñtam Kli. Insvanojam [v]antom, inšuñtam [pirty], einam raudonos Klt. Ut, ateina [mergaitės]. Raudonos visos, įšùtę Slk.
| Inšùtę kojos guminiuose Klt.
4. intr. NdŽ, Ds, Aln, Vlkv, Alk, Brt įsigerti svaigiųjų gėrimų: Vestuvininkai jau gerokai įšutę ir todėl nelabai susigaudo, kas atsitiko rš. Alus geras, tuoj visi įšùto Kp. Įšùtęs buvo, įgėręs Šts. Nei anas girdėjo girtas inšùtęs Mlt.
| refl.: Nuvažiav[o] į Vilkaviškį ir įsišùto Gs.
5. įpykti: Įšùtome ant anų, t. y. įpykome J. Jis labai inšuto ant manęs Vdšk.
6. intr. prk. patekti į nemalonią padėtį, apsigauti: Tai inšùto Olius su mišku (prasiskolino) Nmn.
| refl. Knv, Rud: Insišutaũ su tuoj medžiaga, – traukias labai, galas dav[ė] man ją pirkt! Pv. Šitą arklį bepirkdamas tik insišutaũ Mrc. Ka nežinai, tai insišùst gali Vrn.
7. tr. prarasti: Visus pinigus inšùto Mrc.
iššùsti, iššuñta (i̇̀ššunta Zt), iššùto Rtr; L
1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Brs, Pšš, Sdb, Ob, Ktk, Klt išsitroškinti, išvirti: Pusę dvylektos užkaisu šutynės, iššùs Krš. Kad gerai iššùtęs [kiaušinis], tai gardu, o kad skystas – ne Stk. Dar vidury bulba neiššùtus, o jau pasleidus Dg. Kol gaidys iššùs, bus ir kviečiai nupjauti (juok.) Pc.
2. tr. troškinant, verdant paruošti: Iššuñta avižas ir išdžiovina Dv. Kiškis i̇̀ššustas Dv.
3. intr. NdŽ, KŽ karštai pabūti, išprakaituoti: Kai iššunti̇̀ dažniau, tai ir nesergi Ad. Išprakaituot reikia, iššùst Upn.
4. intr. Kpč išsitvilkyti: Drobužius šutindavom po pečiaus, par naktį gerai iššuñta Stl. Apkloja gerai, iššuñta, nešam [drobes] in ežerą ir velėjam Pv. Kai audimai pečiuj iššùsdavo, nešdavom į Nemuną PnmŽ. Įpylus į puodynę verdančio vandens, duoti gerai iššusti rš.
5. intr. LVI807 nuo karščio ir drėgmės suminkštėti, atsileisti: Tokį karklą turėjau išsipjovęs, po mėšlu pakiši, jis iššuñta, pasidaro kaip bizūnas Pg. Uosis iššuñta: minkštas, minkštas, tada linksta Pl.
^ Iššùtusi liepa pasiutusius vaikus veda (patranka) Sch63.
6. intr. Slk kaistant sugesti, išpūti, sutrešti: Nepašalusi apsninga, iššuñta rugiai Krš. Pasvadinau krizantemas, par daug apkasiau žemėms, ir iššùto visos Vkš. Jei tep palaikis, tai kviečiai iššùs Al. Būdavo, iššùtus ir iššùtus kertė Krs.
7. intr. Š, LVI807, DŽ1, KŽ, Brs, End, Vkš, Užv, Krkl, PnmŽ, PnmR, Ktk, Ds, Sdb, Ėr, Lš, Kpč, LTR(Trak), Btrm nuo šilumos, drėgmės ar prakaito sutrūkinėti, išgesti (apie odą): Iššùto rietai kūdikio J. Iššùto kojos, neturiu kur dėtis Klt. Kirkšniai iššùto JnšM. Vaiko abidvės kirkšnės iššùto Varn. Tarppirščiai iššùto, labai niežti Rs.
| tr.: Buvo lietinga vasara, piemuo iššùto pirštus Ldk.
8. intr. raustant pabrinkti, karščiuoti: Iššùtę akes kap mekšro Lp. Tu iššutaki, tavo akys kai vėžio, iššùtę Mrj.
| refl. tr.: Išsišùsti (akis) Š.
9. intr. KŽ apiblukti, išbalti: Spalvos apiblunka, iššunta nuo saulės spindulių rš. Iššùto linai nuo saulės Btg.
10. tr. Msn mainus padaryti, iškeisti.
| refl. tr.: Šust tai šust, ale nežinai kitąkart, ką gali išsišùst Užp.
◊ danti̇̀s iššùsti DŽ daug bloga patirti: Jau aš iššutaũ danti̇̀s su juoj būdamas Vlk.
kai̇̃p aki̇̀s iššùtęs apie skubantį kur: Nespėji žmogus kojos per slenkstį perdėt, ir vėl kàp aki̇̀s iššùtęs darban Nč.
nušùsti, nušuñta (nùšunta), nušùto Rtr; L
1. intr. Lp, Ėr šuntant, verdant nuslūgti, nugaruoti: Košė jau per daug nušùto, net puodas pradėjo svilti NdŽ. Nušùto puodas, nebedaug ir viralo liko Ds.
2. tr. Q545, Sut, I, NdŽ, KŽ kuo karštu nudegti, nusiplikyti: Užkliudė verdantį puodą ir nušùto kojas ir ranką Rk. Svočiutė ruišė nušùtusi kulšę JV737.
^ Užurbtas i toks kaip nušùtęs Krš. Kad tu nušùstum kur, kodėl tu man anksčiau nepasakei! Skr. Nušusi kai (kaip MŽ) į kubilą įšokęs B, B472. Tikt kartą nušusi MŽ333, N. Karštu nušùtęs ir šaltą pučia Š.
| refl. tr. Š.
3. intr. nutvilkti: Kaip antri katilai nušùs, ir aš ateisu skalbties Užv.
4. intr. mirkant suminkštėti, atmirkti: Pavelėsiu karštam [v]andeny, rankos išsivelės, nušùs Klt.
5. intr. K, NdŽ, FrnW sukaisti, suprakaituoti: A nušùsi, ka vieną dieną panešiosi šiltesnes [kelnes]? Rdn. Ko teip šiltai apsirėdei, jug nušùsi Sd.
6. intr. nuo karščio, drėgmės ar šalčio sutrūkinėti, išgesti, nupūslėti (apie odą): Ko nenušuto ir kojos žmonims bebraidant po purvynus Žem. Nukirmijo kojos, nušùto, nebegalėjau paeit Dj. Nušùtę [buvo nuo šalčio] kojos vienom pūslėm Šmn. Tavo ir kojos nušùs amžinai po gurbą braidant Ds. Kelnios šlapios par dienas, tai net blauzdos nušùsdavo Krs. Jos tą putrą su pirštinėm kasa; mat nušùst[ų] rankos Slm.
| tr.: Pareina kaip vargšas antai nosę nušalęs, nagus nušùtęs Trk.
7. intr. nuo drėgmės, karščio ar šalčio žūti, sunykti, nugesti, nupūti: Jeigu nedėlią kokią lytų, [bulvių] šaknys nušustų̃ Slm. Agurkai nušùtę nuo šaknų Ktk. Šiemet avižos beveik visos nušùto, kas nespėjo prieš lietus parvežt Sn. Iš po nakties nušùto visos gėlės (šalna pakando) KlvrŽ. Ale mano burokam lapai baigia nušùst Slm.
8. intr. K, BzF186, LL165, TŽI199(Mrc), DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Lp, Žrm, Btr, Lkš, Skr, Grnk, Prk nueiti, išblankti spalvai, nudegti, nublukti: Siūlai taip nudažyti, kad tas raudonumas niekad nenušunta, nenublunka M.Katk. Matai, bryliukas atplyšo, ir valinys visai nušuto nuo lietaus V.Krėv. Nemokėjo plaust, tai ir nušùto [užuolaidos] Pv. Šilkas nùšunta greitai Rod. Nušùto ma[no] skarelė Rūd. Spalvotų skalbinių nekabyk saulėje, nušùs Mrj. Tik ką nudažiau suknelę, jau ir nušùto Pbs. Pirma gražiau buvo, daba tai nušùtę viskas Jon. Daug metų kaip austa, tai nušùtę Škt. Divoniukų būdavo, tik nunešiojom, nušùto, nusimėtė kažkur, dabar nieko nebeliko Pnm. Jų aprėdas nušutęs, bet šiaip jie meilaus būdo ir išveizdėjimo prš. Ant kaselės kasnykai nušuto LTR(Rtn).
| prk.: Kitądien, kap valioną nusima, nuotekuolės nušunta, pasdaro negražios Lš.
9. intr. Sut nuplikti; nusišerti: Plikas, nušutęs SD175. Pliku tampu, plinku, nušuntu SD138. Plaukai nuo galvos nušùto J. O vilnoti tiej kailiniai kap luobas. Nei jiej plinka, nei nieko! Paskui nueis, nušus! Db. Kožną metą ans yr kerpamas, ka ne, ans nušùstų Yl. Gyvuliai, nuo mėšlų nušùtusiais šonais LTR(Kp). Lietuvos voverytė, lapė ir vilkas net žiemos metu turi kuo puikiausį kailį, vasarą gi nušunta amžinai Blv.
10. tr. pamainyti į kitą: Jau savo bėrį nušutaũ Švnč.
11. intr. prk. apsigauti: Tai tau ir mainas – nušutai̇̃ viškui Ppl. Jis nenušùto ant pačios Upt.
12. nuskursti, suvargti, nusigyventi: Nenorėjau nušùsti, dėl to ir dirbau sunkiai Šts. Mainikavo mainikavo arkliais ir nušùto Pnd.
13. išpuikti: Tavo sūnus labai nušùtęs Grk.
◊ nušùtusi úošvė Sb sako šeimininkai, kai svečias juos randa baigiančius valgyti.
dár úošvė nenušùtus Ar sakoma radus valgant: Kada tik ateik, tai jie vis valgo (stebisi atėjęs). – Dá úošvė nenušùtus Gs. Nu gerai, dá úošvė nenušùtus Ds.
pašùsti, pašuñta (pàšunta Zt), pašùto Rtr; L
1. intr. M, NdŽ, KŽ kiek pasitroškinti: [V]andeniu apipilia avižas, pečiun karštan pastumia, pašutina pusę dienos karštai, tada ištraukia, net garuoja: anys (grūdai) drūtai pašuñta LKT340(Krd). Tepašuñt' da bulbos Dglš. Ir pečiun kap pašuñta [bandos], tai vaje kokios gardžios! Dg. Pašuñta kotliečiukai: įdedu taukų, neleidu sudegti Krš.
2. tr. padėti šusti, užkaisti: Pašùsk kiaulėm avižų Ds.
3. intr. M, NdŽ, DŽ1, Pv šlapiai pakaisti: Tad Onai įsakė pataisyti karštą ir sūrią tynę, ketino gerai išmirkti, pašusti Vaižg. Tegul rūbai da pašuñta – bus baltesniai Ktk. Pašùto dvi tris naktis [šlapias papečy] – tai ir po maiši! Lp. Jei pašutusių medžių žievė atstoja – pavasario pradžios ženklas LTR(Auk). Trauk vinkšnas iš pečiaus, gal jau pašùto bent kiek Ds.
ǁ tr. pakaitinti: Kaip kada pašutai̇̃ [kojas] – tai lengviau Jon.
4. intr. DŽ, NdŽ, Ds, Yl nuo prakaito, purvo, drėgmės kiek iššusti, pašašti, sutrūkinėti (apie odą): Rietai jam buvo pašùtę Jrb. Mano kojų pašunta pirštai Rod. Kas po balą braidžioj[o], pàšunta šparos (tarpupirščiai) LKKXIV204(Zt). Terpupirščiai pašuñta, tai eina pas gydytoją Gs. Itai da nosis pašùtus OG205. Panosė vis drėgna nuo tabokos, vis pašutusi Vaižg.
5. intr. kiek pagesti, padvisti, pašvinkti (apie mėsą): Mėsa pašùtus Vlkv.
6. intr. Ds nuo šilumos ir drėgmės papūti, paplėkti: Morkos rūsyje pašùto DŽ1. Šįmet kviečiai, kur po sniegu, pašùtę Smn. Pašùto miežiai, i pelėsiai paėmė Ob. Kertu, kur pašùtus gūžė, kur paraugus Mžš. Pastovėjo nupjauta (apie šieną) ir pašùto Drsk.
7. intr. NdŽ apiblukti: Pašùto užuolaidos: apačion raudonos, viršun pašùtę Drsk.
8. intr. išgerti svaigiųjų gėrimų: Kad pašùtom, kad pašùtom, tai kaip tik parvažiavom! Vžns.
9. intr. pamainyti, pakeisti: Pašuñtam kepurėm, a? Vj.
10. tr. pamesti ne vietoje, patrenkti: Pašùto akėčias patvorin Alv.
péršusti
1. intr. NdŽ, DŽ1, Ds per daug sušusti, pervirti: Užmesk akį į virtuvę. Kad ten kas neperšustų A.Gric. Péršuto bulbės – kam tep ilgai laikėt? Lp.
2. intr. NdŽ per daug sušilti, perkaisti: Kai péršunti ant pečiaus, paskui žemėj labai šalta Ds.
3. intr. įkaušti: Iš pakermošio peršutęs grįžta Vb.
4. tr. permainyti, iškeisti: Aš kumelę peršutau kermošiuj Grv.
prašùsti
1. intr. NdŽ kurį laiką šusti, virti.
2. intr. sušusti, išvirti: A kiek prašùto meisikė? Krš. Nežinau, a ta mėsa prašùto Jnšk.
3. intr. Db iššutus pratrūkti (apie votį).
4. intr. NdŽ kurį laiką būti drėgmėje ir karštyje.
5. intr. NdŽ drėgmėje prapūti: Pasieniais grindys prašùto Ktk.
6. intr. prk. mainant prakišti, apsigauti: Dėdė šuto arkliais ir prašùto Švnč.
7. tr. pamesti, prarasti: Kiek jau tu prašutai̇̃ visokių daiktų Mrc.
8. intr. prasigyventi, pralobti: O Bakanas ka prašuto! Tuojau sūnų pradėjo leisti į kunigus, dukterį į kriaučkas LTR(Žg).
prišùsti, prišuñta (pri̇̀šunta), prišùto
1. tr. daug ko prikaisti, prišutinti: Puodą kiaušinių prišutai̇̃, tai ar tau negerai?! Db.
| refl. tr.: Kūčion košės prisišuñtam, grucės Kpč.
2. intr. Žl, Ktk šutinamam gerai suvirti, išsitroškinti: Pietum i kumpis prišùs Klt. Užbaldyk kleckus ir pakišk po pečiu, ka prišùst[ų] Skrb. Neprišùtę kruopos vėju dvokia Vdš. Tegul da paverda, geriau kopūstai prišùs Lnkv. Išvirtą kruopų košę įstatyti į orkaitę 30 minučių, kad prišustų rš.
3. intr. pritraukti (apie arbatą, vaistažoles): Prišùto arbota, gali gert Klt. Šaknelę indėsi in puoduką, ir prišuñta, an ugnies nereik virt Upn. Neprišùtę pupalaiškiai Kp.
4. intr. R, MŽ, N, K, KŽ šuntant prisvilti: Maišai dažnai, kad neprišùst Rk.
ǁ prk. prigusti, prikibti, prijunkti, priskresti: Nesikišu, tik taip galvoju, kad Jurgis prie jos prišuto rš.
5. intr. prikepti, sukietėti, prikusti: Žievė medžio prišùto, nebgal pabrazduoti J. Guobos žievė va jau dabar (vasarą) pradeda prišùst Bsg.
| Galstotas prišùto, t. y. pritvilko, pripliko J.
^ Plėšk, kol plyšta, kai prišùs – nebebus Bsg.
6. intr. I, DŽ1 šiltai, karštyje prisibūti: Prišùtom par dieną an saulės – devyni prakaitai išpylė Ėr. Kad prišùtom pirty, net žandai skyla Ds.
7. intr. N sugesti, pridvokti, susmirsti: Stovėdamas vanduo prišuñta Vlk. Žuvų prišùtusių davė, tai kas tik valgė, tas susirgo Vrn.
ǁ priprakaituoti: Kojos prišuñta nuog guminių batų Mrc.
8. intr. N, KŽ sukaisti, suplėkti (apie supiltus javus, sukrautą šieną ir kt.): Dar̃ ir pripūva, ir pri̇̀šunta tas šienas Btrm.
9. intr. drėgmės prisitraukti, sušlapti: Prišùst samanos, būt grybų Drsk.
10. intr. prisigerti: Ale kad prišùtęs ir tas kalvis šiandiej Slm.
11. tr. daug privalgyti: Grybų tesu valgiusi, o esu kaip meisos prišùtusi Šts.
×razšùsti (hibr.) intr. iškaisti, įšilti: Visas diedas razšùto tik išgėręs – raudonas Klt.
sušùsti, sušuñta (sùšunta), sušùto Š, Rtr; L
1. intr. NdŽ, DŽ1, Kv suvirti, išsitroškinti, šuntant sukristi, subrinkti: Šuto šuto, kol sušùto kieta mėsa ant ugnies J. Bulvės da ne visai išvirę, ale karštai pabus i sušùs Slv. Nesušùto – i kruopos, i pupelės kietos kietai Mžš. Kopūstai kai žagarai jos, gardžiau, kai sušùtę Aln. Bulbos sušùto košėn Ktk. Vėžiai sušùto (per minkšti) Lp. Man sušùtus mėsa neskani – [reikia] ka nebūt žalia, ale kad būt su sultimi Pv. Gali išrūkyt ir per porą valandų, tada jos (dešros) sušuñta Kpč. Sùšunta tiej miltai pečiun Lz. Ka geriau sušuñta [sėmenys], daugiau aliejaus bėga PnmŽ.
| prk.: Kai bulbienė sukrito sušùto, i nebė [gyvenimo] Šd.
2. tr. NdŽ išvirti, šutinant pagaminti.
| refl. tr. NdŽ.
3. tr. padėti kur šlapiai kaisti, šusti: Reikė tau, dieverėl, ne dieverys eiti: pirtelė pakurti, anitelė sušusti NS883. Suvynioja, suvynioja [audeklus], pelenais subarsto i sušuñta po pečiu Bsg.
4. intr. Gs, Mžš labai sukaisti, nuprakaituoti, sušlapti: Parėjo iš lauko visas sušùtęs, suprakaitavęs DŽ. Anas sušùtęs nuo prakaito, baisu ir prisiglaust Ds. Sušusi̇̀ tokioj šilmoj su kalniais Dbk. Šiandiej geriau dirbt, vakar būčia sušùtus Upt. Vasarą stori žmonys visumet sušùtę valkiojas Vvr. Vaikas tas sušùtęs visas Krš. Oi tu, vaikeli, sušutai̇̃ kap bulba supuvus Vlk.
ǁ prisigerti šuto: Smirda autskariai čebatuos sušùtę Kp.
5. intr. būti negyvai užplikytam: Tada mergina, gerai prisižiūrėjus, pažino tą vagį žmogžudį, kuris pirm keliolikos metų išbėgo, palikęs vežimus, arklius ir sušutusius draugus BsPIII16(Nm).
6. intr. NdŽ nuo prakaito išgesti (apie odą): Kojos šlapios, sušùtę Mlt. Teip man sušùto kojos Upt.
7. intr. Q161, N, NdŽ, KŽ, Alv, Rm, Krs pūvant sunykti, sutrūnyti, sudūlėti, sugesti: Jau jų tėvas gal jau i po žemėm sušùto Klt. Jei būtau nejus in operacijos, būtau seniai po žeme buvus. Oi, jau ir kaulai būtų sušùtę! Dg. Tenai (miręs) nebeišgersi – kaulai sušùs, ir baigta Žl. Sienojai seni, gal trys dešimtys metų, labai sušùtę Antš. Sušùtęs pagalys buvo, lipiau – ir dėjaus žemėn Sld. Grindys gerojo[je] trobo[je] čystai sušùto Pln. Lubose lentos sušùtę baisiausia, jos kad lėks kada žemėn Al. Sienos jau sušùtę Šlvn. Velėna supūsta, sušuñta jinai šilumoj Krm. Kaip žemė suarta biskį pradžius, suakėkite ją prigulinčiai ir paskui nejudinkite jos, kolei mėšlas gerai nesušus Rp. Šienas, javai sušùto J. Sukratyk šieną į kupstelius, nedėk kirtimais, kad nesušùstų J. Nesuvežė, tai dabar sušùto tie dobilai, supelėjo Slm. Suriši pėdan šlapias avižas ar grikius, tai pėde ir sušus, nieku nueis V.Krėv. Gali ir sušùst rugiai aruode – drėgni buvo Sdk. Kai po sniegu i šlapiai [žiemkenčiai], tai sušuñta Švnč. Jei nešukuosi, anie (linai) tokie y[ra], tujau sušuñta End. Žiemą sušuñta, nė vieno morko nereik laikyti KlvrŽ. Kur slėnesnė vieta, nabagės [bulvės] teip sušùto, kad nebus nė ko kast Mžš.
8. intr. nuo šilumos žūti, užtrokšti: Šį metą anoms (bitėms) magazinai buvo geri, ka tik nesušùstų Trk. Ar anos (bitės) apsinuodino, ar sušùto? Rod.
9. intr. tirpstant suminkštėti: Dar ledas nesušùtęs, ungurius pradeda žuvaut Srj.
| Prisprausia, kai užpilia garo, tai skūra te sušùs Ml.
10. intr. prk. suvargti, menkam būti: Sušùtęs vaikas gimė i negyveno Krš.
| Sušùtę, suplukę – tikri nevėkšlos Krš.
11. intr. Ds susimainyti, susikeisti: Liuikom sušùtom J.Jabl(r.). Petras su Jonu sušùto arkliais Vj.
^ Merga ne tabokinė – nesušusi̇̀ Ktk.
◊ dár úošvė nesušùtus sakoma radus valgant: A, dá mano úošvė nesušùtus Ds.
užšùsti intr.
1. šutinamam suminkštėti, apšusti: Pečiun su niekočia instumia, kad užšustų̃ tie lambai Dg.
2. užvirti: Bulbos užšùto Dv.
3. supulti, suzmekti (apie duoną): O juoda, o sunki, o užšùtus [duona] Db.
4. NdŽ užšutinti, užkaitinti (apie saulę): Ot saulė užšùto, nor į vandenį lįsk Lš.
5. supūti, sudūlėti, sutrūnyti: Moma seniai mirė, jau ir kaulai gal užšùtę Trgn.
1. intr. R, MŽ, L, Rtr, Š, DŽ, FrnW, KŽ, Klt, Vrn, Dkš, KlvrŽ ant lėtos ugnies arba esant nedaug skysčio (paprastai sandariame inde) troškintis, virti: Šùto, šùto, kol sušuto kieta mėsa inde ant ugnies J. Kopūstai šuñta K. Bulvės puode šuñta NdŽ. Mėsa šuñta kelinta valanda – tikriausiai jau išvirė Ktk. Gaidys šuñta puode Pc. Čia ne kiškis šuñta – bulbos plepa Jž. Pernakt šuñta saldė Mrc. Ruginių miltų košę dėt in puodus – pečiun šuñta Kpč. Vėdarai šunta prš.
^ Kas tai tarp rietų šutęs? – Varškė B. Iš terpu kojų šùtusio, o iš šikinės smukusio (sūris ir kiaušinis) Rod.
2. tr. N, Kb troškinant, verdant ruošti, gaminti: Ar jumiem šùst grucės ar kopūstų? Lp. Vakarienei daugiausiai šùto bulves Žgn. Mes tai dažnai žirnių prieg duonai šuñtam Vs. Bulbų šùto pavakarčiamu Dv. Šustos pupos ir šusti žirniai irgi Gavėnios valgymas M.Katk. Iš tos žuvies šustinius šùsme Šš. Geriausia tinka šustiniam šùst lietuvnykės avižos Sv. Šunta boba šustinėlius gale ežerėlio LLDI409(Šd).
šustinai̇̃ adv.: Roputes virk šustinai̇̃ Kv. Aš mislyju, virsu šustinai̇̃. A norėsi? NmŽ.
3. intr. Q606, M, L, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, Mžš šilti, kaisti, prakaituoti: Kaistu nuog karščio, šuntu SD289. Ko jūs čia šuñtate tokioj karštoj troboj ir dar su kailiniais? Š. Vaikai, nešùskit gryčio[je], eikit an oro palakstyt Ėr. Teip šilta, ko šuñtat gryčioj!? Sug. Dabar gi prilimpa marškiniai, ir šunti̇̀ gi žmogus Aps. Tokia kaitra, o jie šuñta vieno[je] lovo[je]. A negalėtų atskirai gulėt? Kair. Pradėjo šùst šonai [šildant], ir palengvėjo [skausmai] Grv. Batai su skylėms, ta i kojos nešuñta Šll. Vilnona žekė nertinė, i vasarą šuñta kojos Skd.
ǁ prk. labai ankštai, susispaudus gyventi: Buvo dar blogiau – visi viename kambaryje šutome A.Vencl.
4. intr. Ser šlapiam būti; šlapiam kam esant šilti, kaisti: Žemė šùto Drsk. Agurkai liet reikia pačioj šilumoj, kad šustų̃ – anys mėgsta šutimą Aln. In pečiaus tik šuñta, o nedžiūsta Klt. Kap palyja, karštis kad duos, tai bulbos tik šuñta Švnč. Drabužiai ant ugnies ankaisti šuñta J.
5. intr. K, DŽ nuo šilumos, drėgmės ar prakaito trūkinėti, gesti (apie odą): Šuñta išlyžiai J. Tarpupirščiai šuñta NdŽ. Katras [vaikas] buinesnis, ir labai šùsdavo [kirkšnys] Vg. Šuñta pirštai, kubizdelį (skusbezdį) žudėk! Rod. Priklok pažastėlius ir visas šuñtamas vietas Ps.
6. intr. Rtr, DŽ, FrnW kaistant irti, pūti; dusti, švinkti, dvisti, dūlėti, trūnyti, trešti; nuo šilumos ir drėgmės gesti, degti: Būtumėt visi šùtę po velėna Lb. Šienas apačioj šuñta LzŽ. Nuo miesto parko trenkia krūvose šuntančių lapų drėgmė V.Bub. Baigia šùst [namo] medžiai apatiniai Lb. Šėpa palei sieną [stovi], tai ir šuñta [siena] Kp. Kai šilta, labai šuñta [tinklai] Kdn. Morkai pradėjo šùsti KlvrŽ. Šuñta tie obuoliai, o rublio neturi̇̀ – nėr ko laikyt Slm. Kad tavo taip gyvo mėsos šustų, kaip šunta jo kauleliai V.Krėv.
ǁ prk. būti nenaudojamam: Kam tiej pinigai šuñta – leisk! Pv.
7. intr. NdŽ minkštėti tirpstant (apie sniegą, ledą).
8. intr. DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Skr, Btg, Mrs, Prl prarasti spalvą, blukti, plukti: Jų (žičkų) raudonumas nešuto nei nuo lietaus, nei nuo saulės M.Katk. Žaliasis audeklas šuñta Kv. Šuñta tie marškiniai Pc. Gera perkelinė buvo skarelė – nešuntama Kdn. Svogūnų lukštais dažėm, mat jie nešuñta Dg. Girias mergelė, šilkai nešuntą, – tai kol dabar nušuto? (d.) Ktv.
9. intr. Ser, NdŽ plikti (apie kailį, plaukus).
10. intr. gerti svaigiuosius gėrimus: Gal tu jau šùtęs ben kiek? Slm. Jis vis šùtęs grįžta iš turgaus Kp.
ǁ NdŽ linksmai gyventi.
11. intr., tr. NdŽ, Krns, Kp, Šmn, Kvt, Ssk, Dglš daryti mainus, keisti (paprastai nemačius): Šuñtam kortom, botagais Ds. Gerais daiktais nešuñta, vis kokiais supuvusiais Vj. Šuñtam peiliais! Krd. Šuñtam laikrodžiais nematę Lel. Išgėrę sako: – Na, šuñtam! Msn. Na, žmogel, šuñtam arkliais, matai gi, koks mano gražus Sv. Girdi, šuskim kepures! An.
12. tr. gauti, laimėti, pelnyti: Kas veža grūdus rudenį [parduoti]? Kokį pinigą šusi tokiu metu? J.Balt. Pats tu negausi [algos]! – surikau įpykęs. – Ketverius metus atbuvai, ar daug šutai? J.Balt.
13. tr. NdŽ godžiai valgyti: Nuo ryto meto tuoj šutai̇̃ Ėr.
14. intr. Š streikuoti, nedirbti.
◊ kám šùtęs tinkamas: Kas dar kám šùtęs NdŽ.
nė̃ kélmui šùtęs apie nevykėlį, netikėlį: Tinginys žmogus nėr nė̃ kélmuo šùtęs Vvr.
niẽkam (nėrà kám, ne kám NdŽ; N) šùtęs (nešùtęs) NdŽ blogas, netikęs: Ar ta Stagarų visa giminė tokia niekam šutusi? I.Simon. Py darbo nė̃kam šùtęs, ale kokią burną tura! Prk. Sūnus yra nė̃kam nešùtęs vaikezas Klp. Ir jo akyse visa žmonija jam nėra kam šutusi Vd. Kas Sekminėms dar mergos neturi, tai ir žinok, kad ta vieta ne kam šutusi I.Simon.
apšùsti, apšuñta (àpšunta), apšùto Rtr
1. intr. K, DŽ, KŽ kiek apvirti, pavirti, aptrokšti: Bulvės apšùto Sn. Apšùst apšùto, ale da nesušuto Kp. Jug čia nesvarbu: kiek ta meisa apšùto, tiek Ms.
| prk.: Kurie moksle yra apšutusiais tiktai, ale neišvirusiais, kurie truputį lyžterėję mandrumo, ale neprivalgę, tie pusakliai visu bjauriausi yra P.
2. tr. kiek pavirinti, patroškinti: Yr kaji kame plaučių apšustų̃ KlvrŽ. Bulbų apšunti̇̀ su burokeliais Lz. Legėsių patrupinu, àpšuntu ir padarau kaladnyko Grv.
| refl. tr.: Boba miesčionka i batvinelių nemoka apsišùst Dglš.
ǁ pastatyti į karštą krosnį, kad šiltų, virtų; įkaisti, įšusti: Reikėj[o] iž vakaro [mėsa] apšùst Lp.
3. tr. verdančiu vandeniu nuplikyti, nutvilkyti: Reikia apšùstie avižų, išdžiovint ir sumalt LzŽ. Apšùsk avižų katilą Trgn. Avižas apšuñta: raudoną akmenį leidžia in vandenį Vdn.
4. intr. Š kuo karštu apsiplikyti, nudegti: Aje, vaikelia, neapšùsk Lb.
^ Kas apšus nuo pieno, tas ir vandenį pučia LTR(Užp). Pienu apšùtęs ir [v]andenį puta Pln.
5. intr. pasidaryti nešvariam, suprakaituoti: Riebi, tai dažnai apšuntù, smirdu – reikia dažnai praustis Klt.
6. intr. DŽ, FrnW, KŽ kaistant kiek apgesti, sudegti, įplėkti, apipūti: Veža avižas apšùtusias, t. y. neišdžiūvusias ant lauko J. Apšùtęs šienas Šts. Bulvės kapčy šiemet apšùtę Upt. Apšùs [taukai], kam taip storai užrišai? Grd. Jei žiemą rožių ūgliai smarkiai apšąla ar apšunta, jie genimi iki sveikų pumpurų rš. Beržinės malkos, jos apšùto i ne tokios geros Gg. Jau apšùtęs [medis], kirmėlių tik knibžda Lp. Pavasarį sniege radom vilką jau apšùtusį Alv.
7. intr. DŽ, Lš, Mrc šiek tiek netekti spalvos, apiblukti: Neleidžia jos eit, sako, sukenka apšùtus Vlk. Buvo dar naujas švarkas, teisybė, jau kiek apšùtęs Rm. Mėlynas popieris pastovėjęs saulėj apšùto Sn.
8. intr. kiek išgerti svaigiųjų gėrimų, apkaušti: Nedaug esu gėręs, bet jau apšùtęs Lkv.
9. intr. kiek apkvaisti, apduiti: Jis nuo mažų dienų toks apšùtęs buvo Ps.
10. apsukti, apgauti: Nesusdėk tu su juo: anas greit gali taũ apšùst Dgl. Tu jo nepristok: apšùs tave i nueis Dglš. Jį in mainų apšùto, – sakiau, kad nemainyk! Slk.
| refl. Ut: Apsišutaũ tavęs klausydamas Ktk. Aš delto šiemet arkliais mainykaudamas apsišutaũ Prng.
atšùsti intr. Rtr; L
1. NdŽ, KŽ užvirti: Kažin, mama, ar tas pienas atšùto? Pc.
2. M, Š šlampant, mirkstant suminkštėti, atsileisti, atmirkti: Norėjau šito mozolio [pirty] atmirkyt, diečkoj neatšuñta Skdt. Nuplaudžia, kad atšustų̃ šiaurė (nešvarumai) Dgp. Atšùto puodo priesvilos Lp. Tie smulkesni (linų plongaliai) ilgiau neatšuñta [linmarkoje] Kri. Atšuñta tas mūras nu mėšlų Vgr.
| Galvą pakabinęs an garo, tada jam atšuñta [gerklė] Žl.
3. NdŽ, KŽ, Kp, Sv, Mlt, Lš, Nč, PnmŽ nuo šilumos ar drėgmės atstoti, atkerti, atšokti: Antras liepavimo laikas yra pavasarį, kada liepos esti atšutę M.Katk. Pavasarį, priš lapams išsiskleidant, švilpius geriausiai dirbti: žievė tumet gerai atšuñta Vkš. Da neatšùto žilvičio žievė, o tu jau mėgini sukt dūdelę Trgn. Kada pluoštas atšuñta nuo medžio, tada mina linus Alvt. Kaune jau buvo palaidinė. Nemuno krantai jau atšutę Vaižg. Da ledas kelias, da neatšùtę kraštai Aln. Ėjau namon, ledas atšùtęs nuo krašto, ir pačiuožiau Ln. Ežerai atšùs, tai ing ežerus pulsis žmones [žuvaut] Lp.
^ Plėšk karną, pakol atšutus LTR.
×dašùsti (hibr.) ppr. su ne- intr. prk. protiškai atsilikti: Jų visa giminė tokia nedašùtus Mžš.
įšùsti Rtr
1. tr. Lp įdėti, įtaisyti virti, šusti į prikūrentą krosnį, įkaisti: Pietam inšutaũ brazdinės košės Lš. Kap košę inšunti̇̀ su pienu, tai būna gardesnė Ndz.
| refl. tr.: Insišutaũ mėsos naktin Lp.
2. intr. išsitroškinti: Kap cimusas (troškinamos bulvės) anšùs, valgysim LzŽ.
3. intr. J, NdŽ, KŽ, Vaižg įšilti, įkaisti: Gerai senis mėgia įšùsti pirtyje Š. Kreivėnas susipurto. Gal vakaro vėsa suėmė, o dar po pirties, įšutęs buvo V.Bub. Pirty gerai inšuñtam Kli. Insvanojam [v]antom, inšuñtam [pirty], einam raudonos Klt. Ut, ateina [mergaitės]. Raudonos visos, įšùtę Slk.
| Inšùtę kojos guminiuose Klt.
4. intr. NdŽ, Ds, Aln, Vlkv, Alk, Brt įsigerti svaigiųjų gėrimų: Vestuvininkai jau gerokai įšutę ir todėl nelabai susigaudo, kas atsitiko rš. Alus geras, tuoj visi įšùto Kp. Įšùtęs buvo, įgėręs Šts. Nei anas girdėjo girtas inšùtęs Mlt.
| refl.: Nuvažiav[o] į Vilkaviškį ir įsišùto Gs.
5. įpykti: Įšùtome ant anų, t. y. įpykome J. Jis labai inšuto ant manęs Vdšk.
6. intr. prk. patekti į nemalonią padėtį, apsigauti: Tai inšùto Olius su mišku (prasiskolino) Nmn.
| refl. Knv, Rud: Insišutaũ su tuoj medžiaga, – traukias labai, galas dav[ė] man ją pirkt! Pv. Šitą arklį bepirkdamas tik insišutaũ Mrc. Ka nežinai, tai insišùst gali Vrn.
7. tr. prarasti: Visus pinigus inšùto Mrc.
iššùsti, iššuñta (i̇̀ššunta Zt), iššùto Rtr; L
1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Brs, Pšš, Sdb, Ob, Ktk, Klt išsitroškinti, išvirti: Pusę dvylektos užkaisu šutynės, iššùs Krš. Kad gerai iššùtęs [kiaušinis], tai gardu, o kad skystas – ne Stk. Dar vidury bulba neiššùtus, o jau pasleidus Dg. Kol gaidys iššùs, bus ir kviečiai nupjauti (juok.) Pc.
2. tr. troškinant, verdant paruošti: Iššuñta avižas ir išdžiovina Dv. Kiškis i̇̀ššustas Dv.
3. intr. NdŽ, KŽ karštai pabūti, išprakaituoti: Kai iššunti̇̀ dažniau, tai ir nesergi Ad. Išprakaituot reikia, iššùst Upn.
4. intr. Kpč išsitvilkyti: Drobužius šutindavom po pečiaus, par naktį gerai iššuñta Stl. Apkloja gerai, iššuñta, nešam [drobes] in ežerą ir velėjam Pv. Kai audimai pečiuj iššùsdavo, nešdavom į Nemuną PnmŽ. Įpylus į puodynę verdančio vandens, duoti gerai iššusti rš.
5. intr. LVI807 nuo karščio ir drėgmės suminkštėti, atsileisti: Tokį karklą turėjau išsipjovęs, po mėšlu pakiši, jis iššuñta, pasidaro kaip bizūnas Pg. Uosis iššuñta: minkštas, minkštas, tada linksta Pl.
^ Iššùtusi liepa pasiutusius vaikus veda (patranka) Sch63.
6. intr. Slk kaistant sugesti, išpūti, sutrešti: Nepašalusi apsninga, iššuñta rugiai Krš. Pasvadinau krizantemas, par daug apkasiau žemėms, ir iššùto visos Vkš. Jei tep palaikis, tai kviečiai iššùs Al. Būdavo, iššùtus ir iššùtus kertė Krs.
7. intr. Š, LVI807, DŽ1, KŽ, Brs, End, Vkš, Užv, Krkl, PnmŽ, PnmR, Ktk, Ds, Sdb, Ėr, Lš, Kpč, LTR(Trak), Btrm nuo šilumos, drėgmės ar prakaito sutrūkinėti, išgesti (apie odą): Iššùto rietai kūdikio J. Iššùto kojos, neturiu kur dėtis Klt. Kirkšniai iššùto JnšM. Vaiko abidvės kirkšnės iššùto Varn. Tarppirščiai iššùto, labai niežti Rs.
| tr.: Buvo lietinga vasara, piemuo iššùto pirštus Ldk.
8. intr. raustant pabrinkti, karščiuoti: Iššùtę akes kap mekšro Lp. Tu iššutaki, tavo akys kai vėžio, iššùtę Mrj.
| refl. tr.: Išsišùsti (akis) Š.
9. intr. KŽ apiblukti, išbalti: Spalvos apiblunka, iššunta nuo saulės spindulių rš. Iššùto linai nuo saulės Btg.
10. tr. Msn mainus padaryti, iškeisti.
| refl. tr.: Šust tai šust, ale nežinai kitąkart, ką gali išsišùst Užp.
◊ danti̇̀s iššùsti DŽ daug bloga patirti: Jau aš iššutaũ danti̇̀s su juoj būdamas Vlk.
kai̇̃p aki̇̀s iššùtęs apie skubantį kur: Nespėji žmogus kojos per slenkstį perdėt, ir vėl kàp aki̇̀s iššùtęs darban Nč.
nušùsti, nušuñta (nùšunta), nušùto Rtr; L
1. intr. Lp, Ėr šuntant, verdant nuslūgti, nugaruoti: Košė jau per daug nušùto, net puodas pradėjo svilti NdŽ. Nušùto puodas, nebedaug ir viralo liko Ds.
2. tr. Q545, Sut, I, NdŽ, KŽ kuo karštu nudegti, nusiplikyti: Užkliudė verdantį puodą ir nušùto kojas ir ranką Rk. Svočiutė ruišė nušùtusi kulšę JV737.
^ Užurbtas i toks kaip nušùtęs Krš. Kad tu nušùstum kur, kodėl tu man anksčiau nepasakei! Skr. Nušusi kai (kaip MŽ) į kubilą įšokęs B, B472. Tikt kartą nušusi MŽ333, N. Karštu nušùtęs ir šaltą pučia Š.
| refl. tr. Š.
3. intr. nutvilkti: Kaip antri katilai nušùs, ir aš ateisu skalbties Užv.
4. intr. mirkant suminkštėti, atmirkti: Pavelėsiu karštam [v]andeny, rankos išsivelės, nušùs Klt.
5. intr. K, NdŽ, FrnW sukaisti, suprakaituoti: A nušùsi, ka vieną dieną panešiosi šiltesnes [kelnes]? Rdn. Ko teip šiltai apsirėdei, jug nušùsi Sd.
6. intr. nuo karščio, drėgmės ar šalčio sutrūkinėti, išgesti, nupūslėti (apie odą): Ko nenušuto ir kojos žmonims bebraidant po purvynus Žem. Nukirmijo kojos, nušùto, nebegalėjau paeit Dj. Nušùtę [buvo nuo šalčio] kojos vienom pūslėm Šmn. Tavo ir kojos nušùs amžinai po gurbą braidant Ds. Kelnios šlapios par dienas, tai net blauzdos nušùsdavo Krs. Jos tą putrą su pirštinėm kasa; mat nušùst[ų] rankos Slm.
| tr.: Pareina kaip vargšas antai nosę nušalęs, nagus nušùtęs Trk.
7. intr. nuo drėgmės, karščio ar šalčio žūti, sunykti, nugesti, nupūti: Jeigu nedėlią kokią lytų, [bulvių] šaknys nušustų̃ Slm. Agurkai nušùtę nuo šaknų Ktk. Šiemet avižos beveik visos nušùto, kas nespėjo prieš lietus parvežt Sn. Iš po nakties nušùto visos gėlės (šalna pakando) KlvrŽ. Ale mano burokam lapai baigia nušùst Slm.
8. intr. K, BzF186, LL165, TŽI199(Mrc), DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Lp, Žrm, Btr, Lkš, Skr, Grnk, Prk nueiti, išblankti spalvai, nudegti, nublukti: Siūlai taip nudažyti, kad tas raudonumas niekad nenušunta, nenublunka M.Katk. Matai, bryliukas atplyšo, ir valinys visai nušuto nuo lietaus V.Krėv. Nemokėjo plaust, tai ir nušùto [užuolaidos] Pv. Šilkas nùšunta greitai Rod. Nušùto ma[no] skarelė Rūd. Spalvotų skalbinių nekabyk saulėje, nušùs Mrj. Tik ką nudažiau suknelę, jau ir nušùto Pbs. Pirma gražiau buvo, daba tai nušùtę viskas Jon. Daug metų kaip austa, tai nušùtę Škt. Divoniukų būdavo, tik nunešiojom, nušùto, nusimėtė kažkur, dabar nieko nebeliko Pnm. Jų aprėdas nušutęs, bet šiaip jie meilaus būdo ir išveizdėjimo prš. Ant kaselės kasnykai nušuto LTR(Rtn).
| prk.: Kitądien, kap valioną nusima, nuotekuolės nušunta, pasdaro negražios Lš.
9. intr. Sut nuplikti; nusišerti: Plikas, nušutęs SD175. Pliku tampu, plinku, nušuntu SD138. Plaukai nuo galvos nušùto J. O vilnoti tiej kailiniai kap luobas. Nei jiej plinka, nei nieko! Paskui nueis, nušus! Db. Kožną metą ans yr kerpamas, ka ne, ans nušùstų Yl. Gyvuliai, nuo mėšlų nušùtusiais šonais LTR(Kp). Lietuvos voverytė, lapė ir vilkas net žiemos metu turi kuo puikiausį kailį, vasarą gi nušunta amžinai Blv.
10. tr. pamainyti į kitą: Jau savo bėrį nušutaũ Švnč.
11. intr. prk. apsigauti: Tai tau ir mainas – nušutai̇̃ viškui Ppl. Jis nenušùto ant pačios Upt.
12. nuskursti, suvargti, nusigyventi: Nenorėjau nušùsti, dėl to ir dirbau sunkiai Šts. Mainikavo mainikavo arkliais ir nušùto Pnd.
13. išpuikti: Tavo sūnus labai nušùtęs Grk.
◊ nušùtusi úošvė Sb sako šeimininkai, kai svečias juos randa baigiančius valgyti.
dár úošvė nenušùtus Ar sakoma radus valgant: Kada tik ateik, tai jie vis valgo (stebisi atėjęs). – Dá úošvė nenušùtus Gs. Nu gerai, dá úošvė nenušùtus Ds.
pašùsti, pašuñta (pàšunta Zt), pašùto Rtr; L
1. intr. M, NdŽ, KŽ kiek pasitroškinti: [V]andeniu apipilia avižas, pečiun karštan pastumia, pašutina pusę dienos karštai, tada ištraukia, net garuoja: anys (grūdai) drūtai pašuñta LKT340(Krd). Tepašuñt' da bulbos Dglš. Ir pečiun kap pašuñta [bandos], tai vaje kokios gardžios! Dg. Pašuñta kotliečiukai: įdedu taukų, neleidu sudegti Krš.
2. tr. padėti šusti, užkaisti: Pašùsk kiaulėm avižų Ds.
3. intr. M, NdŽ, DŽ1, Pv šlapiai pakaisti: Tad Onai įsakė pataisyti karštą ir sūrią tynę, ketino gerai išmirkti, pašusti Vaižg. Tegul rūbai da pašuñta – bus baltesniai Ktk. Pašùto dvi tris naktis [šlapias papečy] – tai ir po maiši! Lp. Jei pašutusių medžių žievė atstoja – pavasario pradžios ženklas LTR(Auk). Trauk vinkšnas iš pečiaus, gal jau pašùto bent kiek Ds.
ǁ tr. pakaitinti: Kaip kada pašutai̇̃ [kojas] – tai lengviau Jon.
4. intr. DŽ, NdŽ, Ds, Yl nuo prakaito, purvo, drėgmės kiek iššusti, pašašti, sutrūkinėti (apie odą): Rietai jam buvo pašùtę Jrb. Mano kojų pašunta pirštai Rod. Kas po balą braidžioj[o], pàšunta šparos (tarpupirščiai) LKKXIV204(Zt). Terpupirščiai pašuñta, tai eina pas gydytoją Gs. Itai da nosis pašùtus OG205. Panosė vis drėgna nuo tabokos, vis pašutusi Vaižg.
5. intr. kiek pagesti, padvisti, pašvinkti (apie mėsą): Mėsa pašùtus Vlkv.
6. intr. Ds nuo šilumos ir drėgmės papūti, paplėkti: Morkos rūsyje pašùto DŽ1. Šįmet kviečiai, kur po sniegu, pašùtę Smn. Pašùto miežiai, i pelėsiai paėmė Ob. Kertu, kur pašùtus gūžė, kur paraugus Mžš. Pastovėjo nupjauta (apie šieną) ir pašùto Drsk.
7. intr. NdŽ apiblukti: Pašùto užuolaidos: apačion raudonos, viršun pašùtę Drsk.
8. intr. išgerti svaigiųjų gėrimų: Kad pašùtom, kad pašùtom, tai kaip tik parvažiavom! Vžns.
9. intr. pamainyti, pakeisti: Pašuñtam kepurėm, a? Vj.
10. tr. pamesti ne vietoje, patrenkti: Pašùto akėčias patvorin Alv.
péršusti
1. intr. NdŽ, DŽ1, Ds per daug sušusti, pervirti: Užmesk akį į virtuvę. Kad ten kas neperšustų A.Gric. Péršuto bulbės – kam tep ilgai laikėt? Lp.
2. intr. NdŽ per daug sušilti, perkaisti: Kai péršunti ant pečiaus, paskui žemėj labai šalta Ds.
3. intr. įkaušti: Iš pakermošio peršutęs grįžta Vb.
4. tr. permainyti, iškeisti: Aš kumelę peršutau kermošiuj Grv.
prašùsti
1. intr. NdŽ kurį laiką šusti, virti.
2. intr. sušusti, išvirti: A kiek prašùto meisikė? Krš. Nežinau, a ta mėsa prašùto Jnšk.
3. intr. Db iššutus pratrūkti (apie votį).
4. intr. NdŽ kurį laiką būti drėgmėje ir karštyje.
5. intr. NdŽ drėgmėje prapūti: Pasieniais grindys prašùto Ktk.
6. intr. prk. mainant prakišti, apsigauti: Dėdė šuto arkliais ir prašùto Švnč.
7. tr. pamesti, prarasti: Kiek jau tu prašutai̇̃ visokių daiktų Mrc.
8. intr. prasigyventi, pralobti: O Bakanas ka prašuto! Tuojau sūnų pradėjo leisti į kunigus, dukterį į kriaučkas LTR(Žg).
prišùsti, prišuñta (pri̇̀šunta), prišùto
1. tr. daug ko prikaisti, prišutinti: Puodą kiaušinių prišutai̇̃, tai ar tau negerai?! Db.
| refl. tr.: Kūčion košės prisišuñtam, grucės Kpč.
2. intr. Žl, Ktk šutinamam gerai suvirti, išsitroškinti: Pietum i kumpis prišùs Klt. Užbaldyk kleckus ir pakišk po pečiu, ka prišùst[ų] Skrb. Neprišùtę kruopos vėju dvokia Vdš. Tegul da paverda, geriau kopūstai prišùs Lnkv. Išvirtą kruopų košę įstatyti į orkaitę 30 minučių, kad prišustų rš.
3. intr. pritraukti (apie arbatą, vaistažoles): Prišùto arbota, gali gert Klt. Šaknelę indėsi in puoduką, ir prišuñta, an ugnies nereik virt Upn. Neprišùtę pupalaiškiai Kp.
4. intr. R, MŽ, N, K, KŽ šuntant prisvilti: Maišai dažnai, kad neprišùst Rk.
ǁ prk. prigusti, prikibti, prijunkti, priskresti: Nesikišu, tik taip galvoju, kad Jurgis prie jos prišuto rš.
5. intr. prikepti, sukietėti, prikusti: Žievė medžio prišùto, nebgal pabrazduoti J. Guobos žievė va jau dabar (vasarą) pradeda prišùst Bsg.
| Galstotas prišùto, t. y. pritvilko, pripliko J.
^ Plėšk, kol plyšta, kai prišùs – nebebus Bsg.
6. intr. I, DŽ1 šiltai, karštyje prisibūti: Prišùtom par dieną an saulės – devyni prakaitai išpylė Ėr. Kad prišùtom pirty, net žandai skyla Ds.
7. intr. N sugesti, pridvokti, susmirsti: Stovėdamas vanduo prišuñta Vlk. Žuvų prišùtusių davė, tai kas tik valgė, tas susirgo Vrn.
ǁ priprakaituoti: Kojos prišuñta nuog guminių batų Mrc.
8. intr. N, KŽ sukaisti, suplėkti (apie supiltus javus, sukrautą šieną ir kt.): Dar̃ ir pripūva, ir pri̇̀šunta tas šienas Btrm.
9. intr. drėgmės prisitraukti, sušlapti: Prišùst samanos, būt grybų Drsk.
10. intr. prisigerti: Ale kad prišùtęs ir tas kalvis šiandiej Slm.
11. tr. daug privalgyti: Grybų tesu valgiusi, o esu kaip meisos prišùtusi Šts.
×razšùsti (hibr.) intr. iškaisti, įšilti: Visas diedas razšùto tik išgėręs – raudonas Klt.
sušùsti, sušuñta (sùšunta), sušùto Š, Rtr; L
1. intr. NdŽ, DŽ1, Kv suvirti, išsitroškinti, šuntant sukristi, subrinkti: Šuto šuto, kol sušùto kieta mėsa ant ugnies J. Bulvės da ne visai išvirę, ale karštai pabus i sušùs Slv. Nesušùto – i kruopos, i pupelės kietos kietai Mžš. Kopūstai kai žagarai jos, gardžiau, kai sušùtę Aln. Bulbos sušùto košėn Ktk. Vėžiai sušùto (per minkšti) Lp. Man sušùtus mėsa neskani – [reikia] ka nebūt žalia, ale kad būt su sultimi Pv. Gali išrūkyt ir per porą valandų, tada jos (dešros) sušuñta Kpč. Sùšunta tiej miltai pečiun Lz. Ka geriau sušuñta [sėmenys], daugiau aliejaus bėga PnmŽ.
| prk.: Kai bulbienė sukrito sušùto, i nebė [gyvenimo] Šd.
2. tr. NdŽ išvirti, šutinant pagaminti.
| refl. tr. NdŽ.
3. tr. padėti kur šlapiai kaisti, šusti: Reikė tau, dieverėl, ne dieverys eiti: pirtelė pakurti, anitelė sušusti NS883. Suvynioja, suvynioja [audeklus], pelenais subarsto i sušuñta po pečiu Bsg.
4. intr. Gs, Mžš labai sukaisti, nuprakaituoti, sušlapti: Parėjo iš lauko visas sušùtęs, suprakaitavęs DŽ. Anas sušùtęs nuo prakaito, baisu ir prisiglaust Ds. Sušusi̇̀ tokioj šilmoj su kalniais Dbk. Šiandiej geriau dirbt, vakar būčia sušùtus Upt. Vasarą stori žmonys visumet sušùtę valkiojas Vvr. Vaikas tas sušùtęs visas Krš. Oi tu, vaikeli, sušutai̇̃ kap bulba supuvus Vlk.
ǁ prisigerti šuto: Smirda autskariai čebatuos sušùtę Kp.
5. intr. būti negyvai užplikytam: Tada mergina, gerai prisižiūrėjus, pažino tą vagį žmogžudį, kuris pirm keliolikos metų išbėgo, palikęs vežimus, arklius ir sušutusius draugus BsPIII16(Nm).
6. intr. NdŽ nuo prakaito išgesti (apie odą): Kojos šlapios, sušùtę Mlt. Teip man sušùto kojos Upt.
7. intr. Q161, N, NdŽ, KŽ, Alv, Rm, Krs pūvant sunykti, sutrūnyti, sudūlėti, sugesti: Jau jų tėvas gal jau i po žemėm sušùto Klt. Jei būtau nejus in operacijos, būtau seniai po žeme buvus. Oi, jau ir kaulai būtų sušùtę! Dg. Tenai (miręs) nebeišgersi – kaulai sušùs, ir baigta Žl. Sienojai seni, gal trys dešimtys metų, labai sušùtę Antš. Sušùtęs pagalys buvo, lipiau – ir dėjaus žemėn Sld. Grindys gerojo[je] trobo[je] čystai sušùto Pln. Lubose lentos sušùtę baisiausia, jos kad lėks kada žemėn Al. Sienos jau sušùtę Šlvn. Velėna supūsta, sušuñta jinai šilumoj Krm. Kaip žemė suarta biskį pradžius, suakėkite ją prigulinčiai ir paskui nejudinkite jos, kolei mėšlas gerai nesušus Rp. Šienas, javai sušùto J. Sukratyk šieną į kupstelius, nedėk kirtimais, kad nesušùstų J. Nesuvežė, tai dabar sušùto tie dobilai, supelėjo Slm. Suriši pėdan šlapias avižas ar grikius, tai pėde ir sušus, nieku nueis V.Krėv. Gali ir sušùst rugiai aruode – drėgni buvo Sdk. Kai po sniegu i šlapiai [žiemkenčiai], tai sušuñta Švnč. Jei nešukuosi, anie (linai) tokie y[ra], tujau sušuñta End. Žiemą sušuñta, nė vieno morko nereik laikyti KlvrŽ. Kur slėnesnė vieta, nabagės [bulvės] teip sušùto, kad nebus nė ko kast Mžš.
8. intr. nuo šilumos žūti, užtrokšti: Šį metą anoms (bitėms) magazinai buvo geri, ka tik nesušùstų Trk. Ar anos (bitės) apsinuodino, ar sušùto? Rod.
9. intr. tirpstant suminkštėti: Dar ledas nesušùtęs, ungurius pradeda žuvaut Srj.
| Prisprausia, kai užpilia garo, tai skūra te sušùs Ml.
10. intr. prk. suvargti, menkam būti: Sušùtęs vaikas gimė i negyveno Krš.
| Sušùtę, suplukę – tikri nevėkšlos Krš.
11. intr. Ds susimainyti, susikeisti: Liuikom sušùtom J.Jabl(r.). Petras su Jonu sušùto arkliais Vj.
^ Merga ne tabokinė – nesušusi̇̀ Ktk.
◊ dár úošvė nesušùtus sakoma radus valgant: A, dá mano úošvė nesušùtus Ds.
užšùsti intr.
1. šutinamam suminkštėti, apšusti: Pečiun su niekočia instumia, kad užšustų̃ tie lambai Dg.
2. užvirti: Bulbos užšùto Dv.
3. supulti, suzmekti (apie duoną): O juoda, o sunki, o užšùtus [duona] Db.
4. NdŽ užšutinti, užkaitinti (apie saulę): Ot saulė užšùto, nor į vandenį lįsk Lš.
5. supūti, sudūlėti, sutrūnyti: Moma seniai mirė, jau ir kaulai gal užšùtę Trgn.
