meti̇̀mas sm. (2), meti̇̀mos refl. ind. (ž.)
1. SD31,331, R407 → mesti 1: Patiko mano meti̇̀mas? NdŽ. Tai metimužėlis! Jrk103. Stiprios varžovės susirinko ieties metimo sektoriuje sp. O jis atsitraukė nuog jų kaip akminio metimą BPI365.
2. → mesti 3: Kas meti̇̀mas [meškerės], tai lydeka – pridėjau pilną valties galą Kn. Alacho sprendimu, iš pirmo metimo sugavau vieną žuvį ir ją tau atiduodu J.Balč.
| Meti̇̀mų (rinkimų) diena Dr.
3. → mesti 4: Meti̇̀mas [šieno] iš vežimo labiau vargina, kaip meti̇̀mas vežiman Sb.
4. → mesti 6: Pinigų meti̇̀mas jaunajai NdŽ.
5. → mesti 12: Iš dantų meti̇̀mo arklys paliko papūrusio plauko (šeško plauko) Ggr. Plunksnų metimo čėsas KII50.
6. → mesti 15: Kad, nutraukus audeklo metimą, imsi valgyti, – suvalgysi ataudus (priet.) LTR(Rm). Dvylikos sienų tai ir meti̇̀mas trunka Lš.
7. Vv audeklo apmatai: Meti̇̀mas linų, o šilkais atausta Srd. Šiemet noriu suaust tris metimùs ir an vieno suverpt Krok. Ir turi drabužį tą sudeginti arba metimą, arba ataudus CII955.
8. sėjamo lauko juosta nuo vienos nubiržytos linijos iki kitos, biržė: Šito vyro didelis, platus meti̇̀mas Trg.
9. → mesti 17: Meti̇̀mas metimù nelygus: vienas kavolis drūtai suvirina, kitas tik bet Trgn.
10. → mesti 20: Par ilgą meti̇̀mą ir pasigėrė gatavai Šts.
11. → mesti 21: Aną suėmė už ausies meti̇̀mą vokyčiuo Šts.
12. refl. → mesti 29: Žuvis, kiaušiai, dešra, vėdarai, dūmuose rūkytoji meisa nuog parsistovėjimo ir metimos pūti savėje nuodus įgauna IM1878,25.
13. refl. → mesti 32: Ale pasiutęs tų voratinklių meti̇̀mos! Vkš.
14. vėmimas: Pamilusis skanumus valgio, lig metimo valgo brš.
◊ akiẽs meti̇̀mas žvilgtelėjimas, žvilgsnis, pažvelgimas: Iš pirmo akies metimo Pfulis pasirodė kunigaikščiui Andriui tarytum pažįstamas rš. Sustojęs vaikinukas vienu metimu akies apžvelgė arklius V.Kudir.
bùrtų meti̇̀mas I tam tikrais ženklais būrimas, kam kas turi tekti ar kas ką turi daryti.
kaulẽlių meti̇̀mas; SD108 žaidimas kauleliais.
kõrtų (kartų̃) meti̇̀mas būrimas kortomis: Ką čia tikėsi į tą kartų̃ meti̇̀mą Jdr.
už akių̃ meti̇̀mas KII332 priekaištas.
antmeti̇̀mas sm. (2); M.Valanč → antmesti 7.
apmeti̇̀mas sm. (2)
1. N → apmesti 1.
2. → apmesti 5: Apmeti̇̀mas daug atėmė laiko, o jau būtau senai audus Al.
3. refl. → apmesti 13: Netikėk juo: tai ne teisybė, o tik apsimeti̇̀mas Up. Mun toks ano apsimetimas dikčiai nepatinka Vvr. Tik jo apsimetimas negyvo (tik jo negyvo apsimetimas) lokį iš čion nuvarė J.Jabl.
atmeti̇̀mas sm. (2)
1. Sut → atmesti 2.
2. SD406, KI33 → atmesti 8: Jokie samprotavimai negali išteisinti atmetimo tiesos J.Jabl.
3. → atmesti 10: Tau šito vyro atmeti̇̀mas į gerą neišeis Rdm. Ko pirma verkt ir gailėt? … Ar atmetimą nuog Dievo argu prakeikimą jo? DP11.
4. → atmesti 11: Laukininkų draugystė sutarė prociavotis apie atmetimą šventos dienos darbo dvaruose ir tųjų kumetiškėse LC1883,27.
5. refl. → atmesti 12: Jie nori atkeršyti už atsimetimą nuo jų sp. Kur nėra vienybės, ten nei šnekėti negalima apie atsimetimą A1884,64.
6. žr. atmesti 13: Pasirašei sutartį ir mokėsi, niekas tavo atsimeti̇̀mo nežiūrės Ds.
7. refl. netesėjimo pabauda: Kas suderėjęs paskui nebenori pirkti, tas gauna atsimeti̇̀mo užmokėti Š. Ar reiks man užmokėti du šimtus rublių atsimetimo? J.Balč.
8. M → atmesti 17.
9. atimties veiksmas: Suskaitau aš gerai, neapgaus, tik su atmetimù mun blogiau Krš.
10. refl. J → atmesti 19.
11. nepilna užuogana, padaryta ariant į vieną pusę, atmetinys: Tik suarsiu atmeti̇̀mą ir eisiu namo Arm. Tę žuoganų aukštų neark. Jei kap, tai atmetimuosna! Vlk.
įmeti̇̀mas sm. (2)
1. M, Sut → įmesti 1: Niekingiausia mirtis senobės prūsams buvusi įmetimas vandenin rš. Sekmąją nu įmetimo dieną atejo pri levų duobės Cyrus karalius ir atrado Danielių tebgyvą M.Valanč.
2. → įmesti 3: Iš antro įmetimo [meškerės, blizgės] vieną žuvį pagavo kap šaudyklę Gs.
3. → įmesti 6: Juozapo įmetimas kalėjiman buvo sunki bausmė brš.
4. refl. → įmesti 9: Karščio insimeti̇̀mas yr, tai ir negyja žaizdos Trgn.
išmeti̇̀mas sm. (2)
1. K → išmesti 1: Grūdai patenka į būgno vidų, maišomi ir slenka į išmetimo angą rš.
2. SD277 → išmesti 3.
| refl.: Supelėjęs, suplėkęs pašaras, nenuplauti šakniavaisiai gali sukelti susirgimus ir priešlaikinį paršiavimąsi arba išsimetimą rš. Po to išsimeti̇̀mo kumelė nebišsitaisė Užv.
3. → išmesti 6: Išmetimas iš vyresnybės I. Išmetimas iš draugysčių R52.
4. kas išmetama, išmata: Tapome kaipo išmetimai svieto Bt1PvK4,13.
5. → išmesti 27: Aš netikiu išmetimù Pvn.
6. Jrb, Krtv žr. išmestinė 1: Kur vagos arime esti sumestos – ten sumetimas, o kur į abi puses išverstos ir pasidaro tuščias arime takas – ten išmetimas Ss. Daryk išmetimùs ten, kur sumetimas buvo, kad išsilygintų dirva Šk. Kaip art dirvą, ar ant išmeti̇̀mo? Lkm. Ardamas nedaryk gilaus išmeti̇̀mo – gali paskiau neužsilygint Trgn. Koks artojas, kad nemoka išvaryt tiesaus išmeti̇̀mo Auk. Išmeti̇̀mai buvo pilni vandens Rs.
◊ išmeti̇̀mas ant akių̃ padarymas priekaišto: Bara jį smarkiai, su išmetimu ant akių visokios neviežlyvystės Ch1Moz31(turinys).
numeti̇̀mas sm. (2)
1. SD459, KI35 → numesti 2.
2. → numesti 10: Po kiaušo numetimo vėžiai taip minkšti, kaip sviestas rš.
pameti̇̀mas sm. (2)
1. → pamesti 1: Jis labai susirūpino dėl rakto pametimo rš.
2. R368, Sut → pamesti 3: Pametimas pilietybės aiškiai išdėstytas rš. Anys žino juos didžiai nusiminusius ir dėlei pametimo savo pono bijančius bei drebančius BPII28.
3. → pamesti 5: Išprašyk pametimą marnasčių svietiškų brš.
4. → pamesti 6: Mano vyras Amerikon išvažiavo geruoju, ne pametimu Vaižg.
| refl.: Pasimetimai ar šiaip palaidas gyvenimas jiems visai negirdėtas daiktas J.Balč.
5. refl. → pamesti 16: Tam tikrą pasimetimą, blaškymosi periodą patyrė beveik visi jo bendradarbiai rš.
6. SD278 → pamesti 17.
7. SD263 → pamesti 18.
pérmetimas sm. (1)
1. → permesti 1: Grunto permetimas per pakopas rš.
2. → permesti 5: Čia gali būti kariuomenės permetimas, o ne pasitraukimas rš.
3. refl. rš → permesti 8.
4. refl. → permesti 20: Medžio sukimos (persimetimas) bedžiūnant yra svarbi yda rš. Traktorių variklių blokų persimetimas rš.
| Koks bus smūgis tas persimetimas jai jaunystės dienose Skr. Gimė tai sveika, tik augant persimetimas (stuburo iškrypimas) pasmatė Trgn.
prameti̇̀mas sm. (2)
1. → pramesti 1: Vis tiek tu prakiši – mano tik vienas prametimas, tavo trys (žaidžiant) Vb.
2. → pramesti 7: Tai buvo mūsų didelis prameti̇̀mas, kam mes pasiskolinom iš banko pinigus: iš kur dabar juos atiduosi žmogus Brt.
3. refl. M → pramesti 13.
4. → pramesti 17: Nes jo įsčioje buo išrinkti pirm prametimo fundamento to pasaulio DP454.
5. Lp, Krd viralo uždaras, prametalas: Jau aš prasgyvenau: ir pieno turiu, ir sviesto, ir prameti̇̀mo turiu Kb. Jau kelintas čėsas, kap mes be prameti̇̀mo valgom Lš.
primeti̇̀mas sm. (2)
1. M → primesti 1.
2. KII315 → primesti 3.
3. → primesti 7: Kokio primeti̇̀mo benori, kiek pačiai bereik? Užv.
4. → primesti 8: Protestuojame prieš antiliaudiško teroristinio režimo primetimą sp.
5. refl. → primesti 19: Kap rados kojoj kokis prismeti̇̀mas, tai puvo puvo Rod. Geron priežiūron šitokio prismeti̇̀mo (pūliavimo) tikrai būt nebuvę Lš. Bus odoj kūno ugnies prisimetimas Ch3Moz13,24.
6. refl. → primesti 20: Motule, man šiandie nesisveikia. – Tai tavo prismeti̇̀mas, dukrele: nemoki darbelių daryt, tai tau ir nesisveikia Prng. Meilėj daug prisimetimo rš.
7. KII327 → primesti 21.
sumeti̇̀mas sm. (2)
1. N → sumesti 2.
2. SD338 → sumesti 4.
| refl. Sut: Idant ne tuo laiku, kad ateisiu, susmetimai darytųs GN1PvK16,2.
3. suimta, įlenkta drabužio vieta: Ar [kelnių] sumeti̇̀mą išardyt? Ėr. Antajuosčio sumeti̇̀mas man net nugarą nugraužė Lš.
4. klostė: Viskas siūta paprasčiausiu būdu, kad tik mažiau siūlių, mažiau sumetimų, mažiau medžiagos reiktų suvartoti Vaižg.
5. dvi vagos, suverstos viena prieš kitą pradedant arti: Kur pernai arta sumetimù, te šiemet ark išmestine Dbk. Reiks art iš vidurio dirvos an sumeti̇̀mo, tai nebus vidury vagos – išmestinės Ds. Padarysiu sumetimą, ir ark Lp. Sumeti̇̀man suarta OG180. Ar mokėsi sumėtyti sumetimùs? Br. Daugiau daryk sumeti̇̀mų – per plačios lysės Pgr. Nedaryk plataus sumeti̇̀mo – lieka daug žemės nesujudinta Ukm. Šlapiose vietose sėk bulves į sumetimus, kad neišpūtų Skdv.
6. užuogana: Vieną sumetimą pasėti tep, o kitą aparti Rmš. Iki pusryčių suariau porą sumeti̇̀mų Up. Žąsys visą galą sumeti̇̀mo avižų išteriojo Krok. Kap arsim: ar į sumetimùs, ar į lyses? Ig. Žemas laukas visada geriau suart mažais sumetimais, tada nereikia ir vagot Šš.
7. Švnč suverstas iš abiejų pusių pradalgys, sumuštinis: Sumeti̇̀mai neiškratyti neišdžius Knv.
8. refl. Sut, Krš susiėjimas, pobūvis: Nėr susimetimo be šnapšės virimo Šts.
9. refl. stuburo iškrypimas: Vely būt mirus: su susmetimu jai vis tiek ne gyvenimas Trgn.
10. refl. → sumesti 17: Susimetimas ing kruopus, susitraukimas I.
11. refl. → sumesti 18: Galia išbraukyti bobos tą susimeti̇̀mą Krš.
12. refl. → sumesti 23: Tai bobai žarnų susimeti̇̀mas (tokia liga) buvo Slm.
13. refl. → sumesti 26: Reik susimeti̇̀mo, kad nesusitęstų daržų nuėmimas Šts. Šiandieną turėjau didelį susimeti̇̀mą, kol aplankiau 15 Vilniaus bažnyčių Plt.
14. refl. sambrūzdis, sąjūdis: Susimeti̇̀mas buvo didelis, kad bėgo Šts.
15. → sumesti 28: Kas anų sumeti̇̀mas, kaip pamaluoti! KlvrŽ. Ir nebeturėk tu man, žmogau, sumetimo: lįsk, kišk nagus, kur nereikia Grž. Jis neturi tiek sumetimo J.Jabl.
16. apskaičiavimas, samprotavimas: Liko, mūsų sumetimais, penkiolika varstų rš. Žemaičių sumetimu, buvo aišku senį Vydmantą dukteriai turint antra tiek gyvais pinigais Vaižg.
17. ppr. pl. priežastis, motyvas: Jis turi savo sumetimùs BŽ486. Kai kurie paralelizmai panaudoti ir stilistiniais sumetimais rš. Gali jis keršto sumetimais pripasakoti nebūtų dalykų! T.Tilv.
užmeti̇̀mas sm. (2)
1. N, I → užmesti 1.
2. → užmesti 3: Ona grėbia, akimis vesdama kiekvieną grėblio užmetimą rš.
3. siūlo uždėjimas ant vąšelio ar virbalo mezgant: Į kiekvieną pagrindinės pynelės kilpą neriami žemi stulpeliai be užmetimo rš.
4. → užmesti 8: Šitos žuvys vienu tinklo užmetimù ištrauktos Lš. Meškerės užmetimai turi būti daromi botago smūgio judesiu rš.
5. → užmesti 16: Dėl šito užmeti̇̀mo kaip nebuvo kirvio, teip nėr Trgn.
6. Q49 → užmesti 21.
ǁ apleidimas: Griešija, kurie po smerčio savo tėvų brolius ir seseris, labiau mažus, krividija, užmetime anus laiko, užauginimo neduoda brš.
7. → užmesti 22: Nu užmeti̇̀mo penėti šešius maišus miežių sušersi – turėsi paršus ne ant juoko Krš.
8. refl. Pc → užmesti 31: Ką tik jo toks užsimeti̇̀mas, o važiuot tai te nėra reikalo Sb.
9. refl. užsipuolimas: Iš kurgi ėmėsi tas rėksmas ir dėl ko tas užsimetimas ant mūsų? A1884,394.
×10. M → užmesti 32: Trumpai atsakiau į tavo užmetimus rš. Neišsitark ko nors – ten tau darys visokių užmeti̇̀mų Kair. Koks čia užmeti̇̀mas, jei pasakė, kad gal tu paėmei? Kair.
◊ akiẽs (akių̃) užmeti̇̀mas pažvelgimas, žvilgtelėjimas: Vienu akies užmetimu pažinau Kazimierą rš. Pirmu akių užmetimu, jiedu dirba priešingą darbą: ką vienas pagadina, antras neva pataiso Vaižg. Aštrus akiẽs užmeti̇̀mas KII148.

meti̇̀mas sm. (2), meti̇̀mos refl. ind. (ž.)
1. SD31,331, R407 → mesti 1: Patiko mano meti̇̀mas? NdŽ. Tai metimužėlis! Jrk103. Stiprios varžovės susirinko ieties metimo sektoriuje sp. O jis atsitraukė nuog jų kaip akminio metimą BPI365.
2. → mesti 3: Kas meti̇̀mas [meškerės], tai lydeka – pridėjau pilną valties galą Kn. Alacho sprendimu, iš pirmo metimo sugavau vieną žuvį ir ją tau atiduodu J.Balč.
| Meti̇̀mų (rinkimų) diena Dr.
3. → mesti 4: Meti̇̀mas [šieno] iš vežimo labiau vargina, kaip meti̇̀mas vežiman Sb.
4. → mesti 6: Pinigų meti̇̀mas jaunajai NdŽ.
5. → mesti 12: Iš dantų meti̇̀mo arklys paliko papūrusio plauko (šeško plauko) Ggr. Plunksnų metimo čėsas KII50.
6. → mesti 15: Kad, nutraukus audeklo metimą, imsi valgyti, – suvalgysi ataudus (priet.) LTR(Rm). Dvylikos sienų tai ir meti̇̀mas trunka Lš.
7. Vv audeklo apmatai: Meti̇̀mas linų, o šilkais atausta Srd. Šiemet noriu suaust tris metimùs ir an vieno suverpt Krok. Ir turi drabužį tą sudeginti arba metimą, arba ataudus CII955.
8. sėjamo lauko juosta nuo vienos nubiržytos linijos iki kitos, biržė: Šito vyro didelis, platus meti̇̀mas Trg.
9. → mesti 17: Meti̇̀mas metimù nelygus: vienas kavolis drūtai suvirina, kitas tik bet Trgn.
10. → mesti 20: Par ilgą meti̇̀mą ir pasigėrė gatavai Šts.
11. → mesti 21: Aną suėmė už ausies meti̇̀mą vokyčiuo Šts.
12. refl. → mesti 29: Žuvis, kiaušiai, dešra, vėdarai, dūmuose rūkytoji meisa nuog parsistovėjimo ir metimos pūti savėje nuodus įgauna IM1878,25.
13. refl. → mesti 32: Ale pasiutęs tų voratinklių meti̇̀mos! Vkš.
14. vėmimas: Pamilusis skanumus valgio, lig metimo valgo brš.
◊ akiẽs meti̇̀mas žvilgtelėjimas, žvilgsnis, pažvelgimas: Iš pirmo akies metimo Pfulis pasirodė kunigaikščiui Andriui tarytum pažįstamas rš. Sustojęs vaikinukas vienu metimu akies apžvelgė arklius V.Kudir.
bùrtų meti̇̀mas I tam tikrais ženklais būrimas, kam kas turi tekti ar kas ką turi daryti.
kaulẽlių meti̇̀mas; SD108 žaidimas kauleliais.
kõrtų (kartų̃) meti̇̀mas būrimas kortomis: Ką čia tikėsi į tą kartų̃ meti̇̀mą Jdr.
už akių̃ meti̇̀mas KII332 priekaištas.
antmeti̇̀mas sm. (2); M.Valanč → antmesti 7.
apmeti̇̀mas sm. (2)
1. N → apmesti 1.
2. → apmesti 5: Apmeti̇̀mas daug atėmė laiko, o jau būtau senai audus Al.
3. refl. → apmesti 13: Netikėk juo: tai ne teisybė, o tik apsimeti̇̀mas Up. Mun toks ano apsimetimas dikčiai nepatinka Vvr. Tik jo apsimetimas negyvo (tik jo negyvo apsimetimas) lokį iš čion nuvarė J.Jabl.
atmeti̇̀mas sm. (2)
1. Sut → atmesti 2.
2. SD406, KI33 → atmesti 8: Jokie samprotavimai negali išteisinti atmetimo tiesos J.Jabl.
3. → atmesti 10: Tau šito vyro atmeti̇̀mas į gerą neišeis Rdm. Ko pirma verkt ir gailėt? … Ar atmetimą nuog Dievo argu prakeikimą jo? DP11.
4. → atmesti 11: Laukininkų draugystė sutarė prociavotis apie atmetimą šventos dienos darbo dvaruose ir tųjų kumetiškėse LC1883,27.
5. refl. → atmesti 12: Jie nori atkeršyti už atsimetimą nuo jų sp. Kur nėra vienybės, ten nei šnekėti negalima apie atsimetimą A1884,64.
6. žr. atmesti 13: Pasirašei sutartį ir mokėsi, niekas tavo atsimeti̇̀mo nežiūrės Ds.
7. refl. netesėjimo pabauda: Kas suderėjęs paskui nebenori pirkti, tas gauna atsimeti̇̀mo užmokėti Š. Ar reiks man užmokėti du šimtus rublių atsimetimo? J.Balč.
8. M → atmesti 17.
9. atimties veiksmas: Suskaitau aš gerai, neapgaus, tik su atmetimù mun blogiau Krš.
10. refl. J → atmesti 19.
11. nepilna užuogana, padaryta ariant į vieną pusę, atmetinys: Tik suarsiu atmeti̇̀mą ir eisiu namo Arm. Tę žuoganų aukštų neark. Jei kap, tai atmetimuosna! Vlk.
įmeti̇̀mas sm. (2)
1. M, Sut → įmesti 1: Niekingiausia mirtis senobės prūsams buvusi įmetimas vandenin rš. Sekmąją nu įmetimo dieną atejo pri levų duobės Cyrus karalius ir atrado Danielių tebgyvą M.Valanč.
2. → įmesti 3: Iš antro įmetimo [meškerės, blizgės] vieną žuvį pagavo kap šaudyklę Gs.
3. → įmesti 6: Juozapo įmetimas kalėjiman buvo sunki bausmė brš.
4. refl. → įmesti 9: Karščio insimeti̇̀mas yr, tai ir negyja žaizdos Trgn.
išmeti̇̀mas sm. (2)
1. K → išmesti 1: Grūdai patenka į būgno vidų, maišomi ir slenka į išmetimo angą rš.
2. SD277 → išmesti 3.
| refl.: Supelėjęs, suplėkęs pašaras, nenuplauti šakniavaisiai gali sukelti susirgimus ir priešlaikinį paršiavimąsi arba išsimetimą rš. Po to išsimeti̇̀mo kumelė nebišsitaisė Užv.
3. → išmesti 6: Išmetimas iš vyresnybės I. Išmetimas iš draugysčių R52.
4. kas išmetama, išmata: Tapome kaipo išmetimai svieto Bt1PvK4,13.
5. → išmesti 27: Aš netikiu išmetimù Pvn.
6. Jrb, Krtv žr. išmestinė 1: Kur vagos arime esti sumestos – ten sumetimas, o kur į abi puses išverstos ir pasidaro tuščias arime takas – ten išmetimas Ss. Daryk išmetimùs ten, kur sumetimas buvo, kad išsilygintų dirva Šk. Kaip art dirvą, ar ant išmeti̇̀mo? Lkm. Ardamas nedaryk gilaus išmeti̇̀mo – gali paskiau neužsilygint Trgn. Koks artojas, kad nemoka išvaryt tiesaus išmeti̇̀mo Auk. Išmeti̇̀mai buvo pilni vandens Rs.
◊ išmeti̇̀mas ant akių̃ padarymas priekaišto: Bara jį smarkiai, su išmetimu ant akių visokios neviežlyvystės Ch1Moz31(turinys).
numeti̇̀mas sm. (2)
1. SD459, KI35 → numesti 2.
2. → numesti 10: Po kiaušo numetimo vėžiai taip minkšti, kaip sviestas rš.
pameti̇̀mas sm. (2)
1. → pamesti 1: Jis labai susirūpino dėl rakto pametimo rš.
2. R368, Sut → pamesti 3: Pametimas pilietybės aiškiai išdėstytas rš. Anys žino juos didžiai nusiminusius ir dėlei pametimo savo pono bijančius bei drebančius BPII28.
3. → pamesti 5: Išprašyk pametimą marnasčių svietiškų brš.
4. → pamesti 6: Mano vyras Amerikon išvažiavo geruoju, ne pametimu Vaižg.
| refl.: Pasimetimai ar šiaip palaidas gyvenimas jiems visai negirdėtas daiktas J.Balč.
5. refl. → pamesti 16: Tam tikrą pasimetimą, blaškymosi periodą patyrė beveik visi jo bendradarbiai rš.
6. SD278 → pamesti 17.
7. SD263 → pamesti 18.
pérmetimas sm. (1)
1. → permesti 1: Grunto permetimas per pakopas rš.
2. → permesti 5: Čia gali būti kariuomenės permetimas, o ne pasitraukimas rš.
3. refl. rš → permesti 8.
4. refl. → permesti 20: Medžio sukimos (persimetimas) bedžiūnant yra svarbi yda rš. Traktorių variklių blokų persimetimas rš.
| Koks bus smūgis tas persimetimas jai jaunystės dienose Skr. Gimė tai sveika, tik augant persimetimas (stuburo iškrypimas) pasmatė Trgn.
prameti̇̀mas sm. (2)
1. → pramesti 1: Vis tiek tu prakiši – mano tik vienas prametimas, tavo trys (žaidžiant) Vb.
2. → pramesti 7: Tai buvo mūsų didelis prameti̇̀mas, kam mes pasiskolinom iš banko pinigus: iš kur dabar juos atiduosi žmogus Brt.
3. refl. M → pramesti 13.
4. → pramesti 17: Nes jo įsčioje buo išrinkti pirm prametimo fundamento to pasaulio DP454.
5. Lp, Krd viralo uždaras, prametalas: Jau aš prasgyvenau: ir pieno turiu, ir sviesto, ir prameti̇̀mo turiu Kb. Jau kelintas čėsas, kap mes be prameti̇̀mo valgom Lš.
primeti̇̀mas sm. (2)
1. M → primesti 1.
2. KII315 → primesti 3.
3. → primesti 7: Kokio primeti̇̀mo benori, kiek pačiai bereik? Užv.
4. → primesti 8: Protestuojame prieš antiliaudiško teroristinio režimo primetimą sp.
5. refl. → primesti 19: Kap rados kojoj kokis prismeti̇̀mas, tai puvo puvo Rod. Geron priežiūron šitokio prismeti̇̀mo (pūliavimo) tikrai būt nebuvę Lš. Bus odoj kūno ugnies prisimetimas Ch3Moz13,24.
6. refl. → primesti 20: Motule, man šiandie nesisveikia. – Tai tavo prismeti̇̀mas, dukrele: nemoki darbelių daryt, tai tau ir nesisveikia Prng. Meilėj daug prisimetimo rš.
7. KII327 → primesti 21.
sumeti̇̀mas sm. (2)
1. N → sumesti 2.
2. SD338 → sumesti 4.
| refl. Sut: Idant ne tuo laiku, kad ateisiu, susmetimai darytųs GN1PvK16,2.
3. suimta, įlenkta drabužio vieta: Ar [kelnių] sumeti̇̀mą išardyt? Ėr. Antajuosčio sumeti̇̀mas man net nugarą nugraužė Lš.
4. klostė: Viskas siūta paprasčiausiu būdu, kad tik mažiau siūlių, mažiau sumetimų, mažiau medžiagos reiktų suvartoti Vaižg.
5. dvi vagos, suverstos viena prieš kitą pradedant arti: Kur pernai arta sumetimù, te šiemet ark išmestine Dbk. Reiks art iš vidurio dirvos an sumeti̇̀mo, tai nebus vidury vagos – išmestinės Ds. Padarysiu sumetimą, ir ark Lp. Sumeti̇̀man suarta OG180. Ar mokėsi sumėtyti sumetimùs? Br. Daugiau daryk sumeti̇̀mų – per plačios lysės Pgr. Nedaryk plataus sumeti̇̀mo – lieka daug žemės nesujudinta Ukm. Šlapiose vietose sėk bulves į sumetimus, kad neišpūtų Skdv.
6. užuogana: Vieną sumetimą pasėti tep, o kitą aparti Rmš. Iki pusryčių suariau porą sumeti̇̀mų Up. Žąsys visą galą sumeti̇̀mo avižų išteriojo Krok. Kap arsim: ar į sumetimùs, ar į lyses? Ig. Žemas laukas visada geriau suart mažais sumetimais, tada nereikia ir vagot Šš.
7. Švnč suverstas iš abiejų pusių pradalgys, sumuštinis: Sumeti̇̀mai neiškratyti neišdžius Knv.
8. refl. Sut, Krš susiėjimas, pobūvis: Nėr susimetimo be šnapšės virimo Šts.
9. refl. stuburo iškrypimas: Vely būt mirus: su susmetimu jai vis tiek ne gyvenimas Trgn.
10. refl. → sumesti 17: Susimetimas ing kruopus, susitraukimas I.
11. refl. → sumesti 18: Galia išbraukyti bobos tą susimeti̇̀mą Krš.
12. refl. → sumesti 23: Tai bobai žarnų susimeti̇̀mas (tokia liga) buvo Slm.
13. refl. → sumesti 26: Reik susimeti̇̀mo, kad nesusitęstų daržų nuėmimas Šts. Šiandieną turėjau didelį susimeti̇̀mą, kol aplankiau 15 Vilniaus bažnyčių Plt.
14. refl. sambrūzdis, sąjūdis: Susimeti̇̀mas buvo didelis, kad bėgo Šts.
15. → sumesti 28: Kas anų sumeti̇̀mas, kaip pamaluoti! KlvrŽ. Ir nebeturėk tu man, žmogau, sumetimo: lįsk, kišk nagus, kur nereikia Grž. Jis neturi tiek sumetimo J.Jabl.
16. apskaičiavimas, samprotavimas: Liko, mūsų sumetimais, penkiolika varstų rš. Žemaičių sumetimu, buvo aišku senį Vydmantą dukteriai turint antra tiek gyvais pinigais Vaižg.
17. ppr. pl. priežastis, motyvas: Jis turi savo sumetimùs BŽ486. Kai kurie paralelizmai panaudoti ir stilistiniais sumetimais rš. Gali jis keršto sumetimais pripasakoti nebūtų dalykų! T.Tilv.
užmeti̇̀mas sm. (2)
1. N, I → užmesti 1.
2. → užmesti 3: Ona grėbia, akimis vesdama kiekvieną grėblio užmetimą rš.
3. siūlo uždėjimas ant vąšelio ar virbalo mezgant: Į kiekvieną pagrindinės pynelės kilpą neriami žemi stulpeliai be užmetimo rš.
4. → užmesti 8: Šitos žuvys vienu tinklo užmetimù ištrauktos Lš. Meškerės užmetimai turi būti daromi botago smūgio judesiu rš.
5. → užmesti 16: Dėl šito užmeti̇̀mo kaip nebuvo kirvio, teip nėr Trgn.
6. Q49 → užmesti 21.
ǁ apleidimas: Griešija, kurie po smerčio savo tėvų brolius ir seseris, labiau mažus, krividija, užmetime anus laiko, užauginimo neduoda brš.
7. → užmesti 22: Nu užmeti̇̀mo penėti šešius maišus miežių sušersi – turėsi paršus ne ant juoko Krš.
8. refl. Pc → užmesti 31: Ką tik jo toks užsimeti̇̀mas, o važiuot tai te nėra reikalo Sb.
9. refl. užsipuolimas: Iš kurgi ėmėsi tas rėksmas ir dėl ko tas užsimetimas ant mūsų? A1884,394.
×10. M → užmesti 32: Trumpai atsakiau į tavo užmetimus rš. Neišsitark ko nors – ten tau darys visokių užmeti̇̀mų Kair. Koks čia užmeti̇̀mas, jei pasakė, kad gal tu paėmei? Kair.
◊ akiẽs (akių̃) užmeti̇̀mas pažvelgimas, žvilgtelėjimas: Vienu akies užmetimu pažinau Kazimierą rš. Pirmu akių užmetimu, jiedu dirba priešingą darbą: ką vienas pagadina, antras neva pataiso Vaižg. Aštrus akiẽs užmeti̇̀mas KII148.

1 šukúoti, -úoja (-úona), -ãvo K, DŽ; L
1. tr. SD36, Q290, R, R219, MŽ, I, K, M, Rtr, Š, KŽ šukomis ar šepečiu tvarkyti, lyginti (plaukus): Esi supuręs, sušiuręs – šukúok galvą J. Nešukúojama galva priutėja J. Ir kasas šepečiu šukúojam LzŽ. Tiek susvėlę plaukai, galva nešukúota Klt. Į aukštą šukãvo plaukus tumet, kumet pynės į vieną pyną, sklydžio neskleidė Vkš. Plaukus, barzdą, galvą šukúoti NdŽ. Kaselę šukãvo aukselio šukomi, aukselio šukomi, žaliu vynu gluodė LTR(Kpč). Šukúojte (imper. pl.) GrvT24.
| prk.: Rasos veidą tau prausia, lino plaukus vėjelis šukuoja V.Myk-Put. Dirvas šukuoja vėjas rudeninis T.Tilv. Eglių viršūnės šukavo debesis rš. Sergu, pečius šaltis šukúoja (šiurpulys krečia) Dkš.
^ Galvos nepaslinkdamas šukuoti spjauk kitam į akis (įpykęs įsikibs į plaukus ir nagais iškedens) VP15.
| refl. tr., intr. R89, MŽ117, N, Rtr, Š: Aš galvą šukúojuos K. Ji davė šukúotis NdŽ. Merguta mazka, o jau šukúojas pati LzŽ. Būdavo, kai tik ažsileidžia [saulė], tai an kemsų matos – raganos šukuojas plaukus LTR(Slk). Prauskis burnelę, šukuokis galvelę, gysim mudu, mergužėle, palšuosius jautelius LTR(Brt).
ǁ NdŽ daryti šukuoseną, garbiniuoti, raityti (plaukus).
| refl. NdŽ.
2. tr. R195, MŽ292, Sut, NdŽ, LzŽ, Grv, JnšM, Aps, Svn, Ps, Kdn, Bsg, Žg, Klp, Vvr, Krtn, Žr, Yl valyti linų pluoštą šepečiu, braukti per šepečius: Pirmiausia [linus] išmina, tada išbraukia i šukúoja geležiniais šepečiais, paskui šeriniais Dgč. Sudžiausma linus, apversma, šukúosma su nagais Všv. Tada linus šukúoja grebeniais medžiaginiais ir geležiniais Dv. Motriškos šukúona [linus] su šepečiais Pp. Kumet linus šukãvo par retesnius šepečius, iššukavo pakulas, par tankesnius – pašukas Vkš. Kai netikę linai, tai ką gi šukúosi – tik pakulas Vdn. Apibrukei [linus] – skubyk tas pakulas šukúot Dg. Einu… šepečio pasiskolint linam šukúoteinos LKT342(Lkm). Daug dirbta, daug šukúota, daug austa iš linų Šmn. Kai verpdavom, tai šukúodavom, o teip – žydui parduodavom Gsč. Toje kamaro[je] seselė baltus linelius šukãvo JD87. Šukavaũ kanapę nuog marių krantelio DrskD258. Linų šukúojamąjį binkį reik įsinešti LKT77(Kal). Linų šukúojamoji mašina NdŽ. Šepetys buvo šerinis, aštrus, kietas, plačiai išsikėtusiu šukuojamuoju galu J.Balt. Šukuotas pluoštas ŽŪŽ32. Šukos linams šukuoti ŽŪŽ49.
3. tr. SD117,62, I, NdŽ, KŽ, Vg, Kv, Ms, Trk, Krš kedenti vilnas prieš verpiant, karšti: Seniau liuob patys numie vilnas su šepečiais šukúoti, dabar nebreik – yra vilnoms šukúoti mašinos Vkš. Vilnos buvo šukúojamos su tokiais mažais šepetukais Sk. Kaip jau susipašė, ejom šukúoti Kl. Nešukúotos vilnos – kas anos DūnŽ. Pri muno augimo nebuvo tų mašinų vilnoms šukúoti Tl. Sesuo turėjo vilnų šukúojamą mašiną Žr.
4. tr. Sml braukti, kirsti linų galvenas: Būdavo tokie karštuvai padaryti, šukúodavo tas galvutes Mšk. Šukúos tus linus, paskiaus tus sėmenis džiaus į pirtį, su ruliais ruliuos Vž. Rytą, dar gerokai prieš auštant, su žibintu eidavom linų galvenų šukuoti rš.
5. tr. NdŽ, KŽ valyti grandykle, šukomis (arklį, jautį, karvę): Man jaučiai reikėjo šukúot Krs. Anas eidavo ant karalių arklių šukuot, tai jį ir vadino visi šėriku LTR(Rk).
6. tr. plūšinti, smaukti, šiaušti: Prastą bovelną skietas šukúoja Aln.
7. tr. kratant lyginti (ilginius šiaudus): Du pėdu surišam ir ant rankos pakabinam, o su antra ranka šukúojam [kūlius stogui dengti] Dj. Kiši į mašiną, i šukúoja tuos pėdus [kūliams] PnmŽ.
8. smarkiai mušti, pliekti: Kalvis kad paėmė jį šukuot lenciūgu! LTR(Dsn). Kad neverksi čepčiuojama, verksi vyro šukuojama LTR(Žg).
^ Šukúoja kaip šunį netikusį Ds.
| refl. NdŽ.
9. barti, plūsti: O tu negražiausiais žodžiais vis mane šukúoji ir šukúoji Kt. Kas negerai, tai prieš visus i šukúoja Alvt. Ima šukúot [žmona], ko neprigaudau nieko [žuvų] Šlčn. Šukúo[ja] i šukúo[ja] tą savo vyrą kaip ežis rupūžę Pln.
10. tr. šnek. engti, varginti, skriausti, išnaudoti: Tijūnas šukúodavo žmones rozu su urėdu An. Tada mumis šukavo su normoms, su pryvolėms Vvr. Kad tos motinos nešukuotų, aš nieko nesakyčio Pln.
^ Kitą šukúodamas neilgai džiaugsies Slk.
11. tr., intr. šnek. grobti, vogti: Kas kur tik gali, tas šukúoja Srj.
12. nuodugniai žiūrinėti ieškant ko, pereinant tikrinti: Žandarai šukavo mišką. Jų nerado rš. Miškus dabar krečia, vienkiemius šukuoja… Kaip nusaugoti [besislapstantį]? J.Balt.
13. sparčiai eiti: Jaunesnieji karininkai, anksčiau buvę tokie frantai, šukuoja dabar su visais pėsti rš. Už pervažos vieškelis, tai te tiesiai tiesiai galima šukúot pėsčiuke iki Kazliškio Pnm.
14. smarkiai, godžiai valgyti, ėsti, gerti: Prisitraukė bliūdą košės, kad ims šukúoti – beveizant vienas pats visą bliūdą košės paritino! Skd. Ligonas šukúo[ja] kaip jei sveikas Dr. Tą medų anos (bitės) tik šukúo[ja]! Skd. Nu, vyriukai, šukúokit (stiprinkitės)! Slm. [Ožka] tik šukavo vis po pilną snukį TDrVII78. Anksti atsikeliu – gi darže karvė kad šukúoja! Slm.
^ Šukúosi, kol turėsi; kai pristigsi, pakentėsi Slk.
15. tr., intr. šnek. šiaip smarkiai, intensyviai ką daryti: Rytoj pradėsma šukúoti (pjauti) rugius, ba labai balti Ds. Kad šukúoja bernai pievas, net švilpia! Ds. Kad pilia, kad šukúoja (groja) su armonika pašalėj! Slm. Velniai jį (mirusįjį) šukuõs (smarkiai kamantinės) NdŽ. Iš jo nieko nebus, kad tep šukúoja plaučiais (tankiai kvėpuoja) Arm. Ale vat šukuoja (lyja) – kaip iš viedro! Km. Aštuntą dešimtį [metų] benga šukúoti (gyventi) Tl.
◊ ei̇̃ti (išei̇̃ti, nuei̇̃ti) šunų̃ šukúoti Sn, Plv, Mžk būti niekam tikusiam, neturėti užsiėmimo: Gi pestijo pestijo tą vaiką, darbų jokių neišmokė, o dabar eis šunų šukuot Srv. Netekai darbo, dabar galėsi ei̇̃t šunų̃ šukúot Mrj. Nenori gyvęt, tai ei̇̃si šunų̃ šukúot Gs. O tu eik, kur tu nori, šunų̃ šukúoti ei̇̃k Klk. Išẽjo sūnelis šunų̃ šukúot Švn. Nuė̃jo šunų̃ šukúot (pradėjo elgetauti) Mrj.
káilį (kar̃tį, nùgarą) šukúoti DŽ, Krš, Š, Ll, Dg mušti, perti: Buvo tokie laikai, ka ponas i káilį šukãvo Ub. Tėvai mūso nùgaras šukãvo, ka nezbitkytumiam Jdr. Kai girtas ateis, tai šukuõs kar̃tį Ut. Penkioleka metų ištarnavau pri ūkininko, nùgarą šukãvo Lpl. Jeigut pamelavai, aš tau nùgarą šukúosiu Šl.
per danti̇̀s šukúoti pajuokti, pašiepti: Jis papratęs visus per danti̇̀s šukúot Kt.
prieš pláuką šukúoti kritikuoti: Vakar labai šukãvo prieš pláuką susirinkime Slm.
[šlãpią] šùnį šukúoti atsidurti bėdoje, turėti vargo: Jeigu vakar būtų sugedę, būtum turėję šlãpią šùnį šukúot Vb. Šukuok šunį ją ėmęs (jeigu ją vesi, būsi vargšas, nelaimingas) R, MŽ, N.
šuni̇̀s (šùnį, veršiùs) šukúoti užsiimti niekais: Tau tik šuni̇̀s šukúot (esi niekam tikęs) Prn. O ką jau veiksi ateinančią savaitę, ar šùnį šukúosi? (sakoma atsikalbinėjančiam) Srv. Su tokiu darbu gali eit veršių šukuot Gl.
vė́jus šukúoti nieko neveikti: Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt.
vi̇̀lnas šukúoti (kam) kritikuoti, priekaištauti: Kritikas ima ieškoti, ko poeto knygoje nėra, ko poetas neparašė, ir už tai, ko nėra, ima šukuoti jam vilnas A.Vencl.
1 apšukúoti tr.
1. K, NdŽ, KŽ truputį pašukuoti, aplyginti (plaukus): Bobos ėmė Verikę ūdyti, kad savo jaunąjį parėdytų, skepetelį parištų, čiuprą apšukuotų Žem. Dabar apšukuosiu tave, kad gražiau atrodytum Mš.
| refl.: Tik apsišukuõs, apsišukuõs – vis gražinas! Klt. Išsitrinkau galvą, apsišukavaũ ir atsiguliau Pc.
ǁ aplyginti, apgraibstyti: Tu apšukúok vežimą, o aš pagrebosiu Prn.
2. šukuojant visus apšvarinti, apvalyti: Utų kurkulėms, o nėr kas apšukúojąs vaikų Šts.
3. Str, Rud, Dbč, Btrm kiek apibraukti šepečiu (linų pluoštą): Apbraukiam, apšukúojam [linus] geležiniais šepečiais, po tam šeriniais Rod. Kap apšukúoja, tada ir verpia tuos linus Dg.
| refl. tr.: Būdavo, iki Visų šventų apsišukúojam [linus] ir paverpiam Alv.
4. šukuojantis apkreikti (plaukais, gyviu): Neapšukúok kitų plaukais besišukuodamas Sl. Neapšukúok sriubos – kas paskiau bevalgis Pbr.
5. Sn, Jnš, Km šnek. apmušti, išperti: Jį turbūt kas gerai apšukãvo, kad net akys užtinę Dkš. Až liežiuvius kai apšukãvo per galvą, tai pames liežiuviaut Prng.
6. šnek. įveikti, nugalėti: Tu savo kaimyną apšukúosi Klp.
◊ liežiuviù apšukúoti apkalbėti: Visą apylinkę [plepė] liežiuviù apšukúoja Mžš.
1 atšukúoti K
1. tr. K, KŽ šukuojant atversti (plaukus): Čiuprynėlė aukštyn atšukúota Mšk. Plaukai be jokio perskyrimo buvo atšukuoti atgal rš.
| refl. J.Jabl(Jnšk).
2. žr. 1 nušukuoti 5: Pašukas biškį atšukúos, paskiau pakulas šukuos Vkš.
3. intr. šnek. greitai ateiti: Atšukãvo namo rankoves žįsdamas (nieko negavęs) Prng.
1 įšukúoti
1. refl. Dglš dailiai susišukuoti: O dabar [jaunimas] insišukãvę, insbuvę Mlt. Vienaplaukė eina, insišukãvus visa Klt. Kai bernas: tik insišukãvęs, apsitaisęs seniokas! Klt.
2. intr. šnek. gerai įkirsti, užpliekti, užduoti: Tėvas, pasišlapinęs vadeles, kad inšukãvo savo dukteriai! Tvr. Šitam katinui reikia gerai anšukúot, kad bijotų Ukm.
3. tr. šnek. įveikti, nugalėti: Aš juos visus inšukúosiu (bylinėdamasis laimėsiu, jie atsidurs kalėjime) Lp. Jis mus inšukuõs, tai inšukuõs (aploš)! Lp.
1 iššukúoti tr.
1. B, R44, MŽ59, Sut, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT36, LzŽ, Ms, Žr šukomis gerai išlyginti, sutvarkyti (plaukus): Ižšukuoju SD322. Iššukúok man galvą J. Bobutė mun galvą iššukãvo ir plaukus supynė Vkš. Kap vištos riebulais patepu, tai man auga [kasos], ir iššukúot gerai Dg. Iššukuos ans tau galvelę su savo nageliais LTR(Žg). Negalima kaltūno nei kirpti, nei iššukuoti LTR(Šil).
| prk.: Vėjas žoles iššukavo sp.
^ Norėdamas, kad tau galvą iššukuotum, spjauk kitam į akį (į akis M, Š) S.Dauk.
| refl. tr. N, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Lp, LKT268(Slč), End: Nebgaliu rankų aukštyn pakelti ir pati sau galvos išsišukúoti Vkš. Būdavo, išsišukuosi galvą tik nedėlio[je] Krž. Nebegali pati išsišukúot (nori, kad kitas sušukuotų)! Lp. Burnelę nusiprausiu, galvelę išsišukuosiu KrvD116.
2. KŽ šukomis pašalinti iš galvos (plaukus, pleiskanas, gyvį ir kt.): Iššukúok bluzgus iš galvos, kad neniežėtų galva JI225. Ji tada ligi pusiaunakčio šukavosi prieš veidrodį, niekaip negalėdama iššukuoti visų spyglių ir samanėlių V.Bub. Jei iššukuotus plaukus sudeginsi, tai krinta plaukai LTR(VšR).
3. R42, MŽ56 išvalyti šepečiu, grandykle: Iššukuoju drapanas B. Išvalytus ir išdžiūvusius kilimus dažniausiai reikia iššukuoti rš. Tą kailį ištampo, tą vilną iškrato, iššukúoja Eiš. Iššukúok tu juos (jaučius) visus, tai pamatysi, kaip lengva Krs. Tą jų žirgą ir aš atsimenu: juodo plauko, gražiai iššukuotas, o vasaros šeštadieniais ežere išmaudytas rš.
| prk.: Kaip su šepečiu pilvą iššukúo[ja] [statmaliniai miltai] Grd. Alus, sako, inkstus kaip šukuote su šepečiais iššukúo[ja], o vyrai plempa Rdn.
4. L, BŽ82, KŽ, PolŽ61, Knt, Lž, Plt, Šmn, Žl išvalyti, išbraukyti (linų pluoštą): Būdavo medinių i geležinių šepečių, par tuos kaip iššukúoji, lieka grynas linelis Bsg. Su ėkelėms linus iššukúo[ja] Slnt. Išplaksma, iššukúosma i verpsma pakulas, linus Žr. Negalima ir išbraukt, ir iššukúot šitų spalių JnšM. Šepečiu kap iššukúoja, linai blizga nat Btrm. Kab iššukúoji [kanapių pluoštą], tai siūlas gražus Dg. Linas, ką jis ilgiau guli iššukúotas, jis švelnesnis Bsg.
| refl. tr.: Linus išsišukúot, susiverpt – tiek moku jau Žg.
5. DūnŽ, Trk iškedenti, iškaršti (vilnas): Linai gerai verpti, gerai i vilnos y[ra], ka gerai iššukuotos y[ra] Kv.
6. kratant išlyginti (ilginius šiaudus): Iššukúojam [kūlius stogui], ka nebūtų tų maigų Dj.
7. tam tikru padargu traukiant, grėbiant pašalinti, išvilkti ką išjudintą, iškeltą į paviršių: Krūmų akėčiomis kelmai išraunami, iššukuojami ir išpurtomos žemės rš.
8. prk. einant nuodugniai išieškoti, iškrėsti, išžiūrinėti: Visą mišką iššukãvo – karvės nė padujų Ps. Girią apsupo karinis dalinys, iššukavo kiekvieną brūzgyną rš.
| Artimesnė mums erdvė yra nuodugniai iššukuota, ieškant joje žvaigždžių P.Slavėn.
◊ káilį (nùgarą, kùtnerių) iššukúoti BŽ331, KŽ, Slv, LTR(Pp) išperti, apkulti: Iššukúosma tavo seną káilį! Užv. Gerai iššukúok káilį, ir klausys Užv. Kailis iššukuotas minkštesnis, o pati tykesnė S.Dauk. Iššukãvo kùtnerių vyrai, i daba kai vilna Škn. Kai tu parsivesi kitą (moterį), matysi, kai tau nùgarą iššukuõs Jrb.
1 nušukúoti tr. K, Rtr, KŽ; SD1105, N
1. šukuojant pakreipti (plaukus): Plaukai jos žemy[n] nušukúoti kai vaiko Jrb.
2. refl. žr. 1 iššukuoti 1 (refl.): Nemožna nusišukavus plaukai mėtyt LTR(Slk).
3. LL222, NdŽ šukuojant pašalinti (plaukus, gyvį): Nušukãvo plaukus, nusmuko visa galva par gripus Šts. Seniau moterys nušukuotus plaukus dėdavo ažantin LTR(Ant). Tikt atsimink, kaip jis tave nuogą priėmė slūžyt ir kiek utėlių jis tau kasdien nušukãvo K.Donel.
4. Š, NdŽ nuvalyti šepečiu, grandykle: Kur aš eisiu apsiplunksnavęs! Ateik mane nušukúot! Jrb. Reiks žirgas šerti ir nušukuoti, reiks plieno kardą tankiai šveisti LTR(Jnk). Ankstie rytą atsikėliau ir nuejau į stainelę, nušukavau bėrus žirgus ir atguliau tarp žirgelių D63.
5. Š, NdŽ, Kv, Pšš, Šk, Srd, Jon, Dg, Alv šepečiu išbraukti iš linų spalius ar pakulas: Ryšį linų brauksi brauksi, visos akys ažlempa, o tada do nušukuot par retąjį šepetį, par tankujį, o kad nori gražios drobės, tai šeriniu Klt. Pi̇̀rmos, kai nušukúoja par medinius [šepečius], tai pakulos, par geležinius – tai pašukos Bsg. Nušukúoji par gelžiniukus – paliekta gryni linai Vg. Nušukavaũ žalią liną ir suverpiau plonas gijas JD251.
| refl. tr., intr.: Su kalvaratu suverpsi, reik [linus] nusi̇̀šukuoti po pirma Kv. Šukuojant linus per medinį šepetį nusišukuoja pirmosios pakulos rš.
6. Vb, Žr, Lkž, Ms nubraukti linų galvenas: Kaip nurausiam [linus], parveš numie į reją, nušukuosiam tas galvas Nt. Nurauna [linus], nušukúoja, tada veža juos mirkyt Vdn. Paskiau tus nušukúotūsius [linus] vežė tujau į marką merkti Krt. Rankiniais karštuvais nušukavus linų galvutes, kartelė būdavo atleidžiama, pėdelis išimamas ir į jo vietą dedamas kitas rš.
7. prk. braukant nulyginti: Sienos buvo žmonių rūbais nušukúotos, kap obliais nuobliuotos Dbč.
^ Kad užubraukė palei bezdus [mašiną] – kaip šluota nušukãvo! Slm. Lygiai sudėti, kaip nušukúoti žagai Krš.
ǁ aparti: Dabar visus laukus vienu traktorium nušukúoja Mlt.
8. Ds, Nmn šnek. gerai nuperti, nupliekti, primušti: Bepigu kelims vieną nušukúoti Ll. Tokį velnį reik nūšukúoti Vn. Tegu nušukuos dragūnas rykštėmis. Būsi nuolaidesnė V.Myk-Put.
ǁ numušti, sumušti, sudaužyti: Nušukãv[o] kas zbonėlį nuog tvoros nakčia Arm.
9. KlvrŽ šnek. smarkiai išbarti: Antasią kad nušukavaũ! Slm.
10. šnek. nukamuoti, nuvarginti: Nūšukúodavo tave (samdinį) kaip su geležiniais šepečiais Grd.
11. šnek. apgrobti: Nušukãvo žmogų, ka nė vieno cento nebtura Vvr. Kas galėjo manyt, kad giminė giminę teip nušukuõs (brangiai paims) už tokį arklį! Srv.
12. refl. šnek. nusigerti: Kurgi teip nusišukavai̇̃? Sv.
◊ káilį nušukúoti primušti: Kai nušukúosiu tau káilį, tai žinosi! Km.
1 pašukúoti K; N
1. tr. LL150, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Lp šukomis ar šepečiu kiek patvarkyti, palyginti plaukus: Pašukúoj bernuką LzŽ. Duok man galvą: paieškosiu, pašukúosiu, ištrinksiu (ps.) LKT278(Tr). Pašukavo man galvelę kietu erškėtėliu DvD75.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, DŽ1, Bsg: Pasišukúok nor biškį, negi toks susivėlęs ir vaikščiosi Krs. Paniežtėjo, pasišukúosiu galvą, daboju – utėlių [yra] Klt.
ǁ įstengti šukuoti: Teip susivėlė plaukai, kad led bepašukúoju Sb.
2. tr. NdŽ šepečiu kiek gauti (pašukų): Kai sau, tai pašukėlių pašukúodavo kaldrom Slm.
| refl. NdŽ.
3. tr. kiek pakaršti (vilnų): Pašukúok biškį vilnų, linų J.
4. tr. palyginti kratant: Pašukúodavo, pamušdavo šiaudus [stogui dengti] Grnk.
5. tr. šnek. pamušti, papliekti: Jį gerai pašukãvo NdŽ. Ne be reikalo tave pašukuoti jis ketina B.Sruog.
| refl. NdŽ.
6. tr. šnek. prigriebti, išbarti: Už tai tave pašukuõs, matysi DŽ1. Dabar pirminykas pašukuõs, kad pasivėlinot Dkš. Išsikvietė į svečius ir kad pašukãvo, tai pašukãvo! Mrj.
7. daug godžiai pavalgyti, pašveisti.
ǁ intr. įstengti daug suvalgyti: Ne kokia labai štuka, ale brat pašukúoja! Sdk.
◊ káilį pašukúoti primušti: Kap pašukãvo káilį, tai kap šilta vilna dar̃ Sn.
1 paršukúoti intr. šnek. greitai pareiti: Kitą kartą iš Palangai esu paršukãvusi Lkž.
1 péršukuoti tr. K, peršukúoti Rtr; N, M
1. L, NdŽ, DŽ1, KŽ iš naujo šukomis sutvarkyti (plaukus): Reik páršukuoti, susivėlusi esi Brs.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Kur eini tokia apsikudlojusi – pársišukuok galvą Vkš.
2. kitaip sušukuoti (plaukus): Kaip gausi pačią, páršukuos tave – taip neisi susivėlęs Krš.
| refl. NdŽ.
3. J perleisti per šepečius (linų pluoštą): Medinių šakaliukų buvo prismaigyta [šepečiuose], daugiau par tuos paršukúoji [linus] Krk. Linus péršukuoti KI317. Tokie šepečiai buvo su cvekais, tai an tų šepečių péršukuojam [linus] Eiš.
4. iš naujo, dar kartą perleisti per šepečius (linų pluoštą): Kad nori, ant smulkesnių [šepečių] péršukuoji [linus] LKT314(Rk). I da páršukuosi tą saujelę, ta tos būs pašukos Rt. Kad norėsma drobei jau kraičiuo verpti plonai, ta tada liuobam dar vieną sykį páršukuosma Kv.
5. kurį laiką valyti, šukuoti (arklį): Per nedėlaitę žirgytį šėriau, subatoje per dieną savo bėrą žirgytį aš peršukavau N212.
6. išlyginti kratant (ilginius šiaudus): Páršukavai, katrie susiglamžę [šiaudai], ka išeitų sau Škn.
7. NdŽ šnek. iš eilės visus apmušti, aptalžyti.
8. NdŽ šnek. iš eilės visus išbarti.
9. prk. pakartotinai pereiti žiūrinėjant, ieškant ko: Ėjo ji į Medinų girią, kur dėdė Petras šešias savaites slapstėsi nuo policijos, šukavusios ir peršukavusios tada Medinas J.Balt.
10. persivalgyti.
◊ liežùviais péršukuoti iš eilės apkalbėti: Jo ypatybės tapė nuo tų dviejų moterų liežuvių gerai peršukuotos LC1881,18.
1 prašukúoti tr.
1. K, KŽ šukuojant (linus) pratrinti.
| refl. tr.: Rankas prasišukúoti KI317.
2. prk. kiaurai pereiti, išvaikščioti ko ieškant: Kiekgi to miškelio: grybautojai nuo pat ryto prašukúoja Mžš.
3. šnek. pragerti: Pinigų už karvę gavo ir prašukãvo Ut. Gavo užu šulnio kasimą pinigų, tai ir prašukãvo Slm.
1 prišukúoti
1. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ šukuojant priglausti, prispausti (plaukus): Jie nešioja plaukus kiek papūstus, ne prišukúotus Gs. Plaukus nu sklydžio užleido ant kaktos ir glotniai prišukãvo Vkš. Našlė bus – paliko plaukus neprišukúotus (liko palaida plaukų sruoga) (priet.) Mlt. Ėmęs nukirpk man tas geltonas bizas, prišukuok plaukus teip, kaip tujai nešioji BsPII82(Šl). Karalienės [plaukai] prie smilkinių prišukuoti, atrodo lyg sukibę ir spindi saulėje I.Simon.
| refl. tr., intr. NdŽ: Vaikščiodamas ežys suglaudžia, tartum prisišukuoja spyglius T.Ivan.
2. tr. NdŽ pridaryti šukuosenų.
3. tr. M, DŽ, NdŽ šukuojant privelti (plaukų): Prišukúotas šukas reik išvalyti Ggr.
ǁ šukuojantis pririnkti, pridėti (iššukuotų plaukų): Šukuojant plaukus visuomet reikia dėt į vieną vietą – numirus bus ramu ilsėtis, jeigu turėsi prišukavus plaukų paduškėlę LTR(Pn).
| refl. tr. NdŽ.
4. tr. Rmš šukuojant gauti (pakulų): Brauktuvėm apgurina linus ir šukuoja geležiniais šepečiais, prišukúoja pakulų LKT387(Dbč). Kap prišukúojam pakulų, padarom kuodelius, verpiam Eiš.
5. tr. NdŽ, DŽ1, Jnšk, Pc, Krkl nušukuoti tam tikrą kiekį (linų, vilnų): Apie dvidešimt kapų prišukavaũ linų Gs.
| refl. tr. NdŽ.
6. tr. šukuojant (linus) priteršti, pridraikyti: Grinčia buvo prišukúota pakulų Rmš.
7. smarkiai primušti, prišveisti: Žmogus baisiai supyko ir pagriebęs kvailį teip prišukavo, kad šis vos ant mišką benuėjo LTR(Brž).
8. tr. šnek. pripjauti, prišienauti: Saulei tekant išeisi, lig kokiai dešimtai da papjautum – vežimą da prišukúotum Mžš.
9. sočiai privalgyti.
| refl. NdŽ.
1 sušukúoti tr.
1. N, LL261, Rtr, DŽ1, KŽ, Brs, Vkš šukuojant sutvarkyti (plaukus): Galvos plaukai nesušukúoti kaip kerplėša stovi J. Sušukúoti atgal, į šalį NdŽ. Plaukai aukštyn sušukúota Klt. Vaiko galvelė sušukúota, suglostyta – gražu žiūrėt Ėr. Sušukãv[o] kasas LzŽ. Nuprausk mano burnelę, sušukúokie galvelę DrskD212. Pūs šiaurus vėjelis – sušukuos galvelę LTR(Al). Pusvalandžiui nepraslinkus išėjo jis visai nebe tas: angliškos medžiagos kostiumas, balta apykaklė, ūsai sušukuoti J.Paukš.
| Bebras bebrienę, tarsi svečiuosna besiruošiant, suglosto, sušukuoja sp.
^ Lygūs pėdai, kaip sušukuoti Vb. Lygi žolelė pievose, tarytum sušukuota J.Balt. Daili graži panelė, sušukuota galvelė (kregždė) LTR(Škn). Graži panytė, sušukuota galvytė, vokiški rūbeliai, cimboliška šnekta (kregždė) Klvr.
| refl. tr., intr. Š, LL194, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ: Susišukúok, baisiai susivėlęs esi Akm. Kai pašlapini plaukus, tai da susišukúoji Jrb. Susišukúok čiupryną, dabar vaikštai susipudalojęs, kaip ką tik iš migio išlindęs Skrb. Ko vaikštai apskaltūnojus kaip ragana – susišukúot negali! Skm. I mo (man) nėr kada burnos nusipraust, susišukúot LKT125(Bt). Aš nueičia į svirnelį, susišukuočia sau galvelę (d.) Plv.
ǁ padaryti šukuoseną: Sušukuoti plaukus I.
| refl. KŽ: Gražiai susišukãvęs NdŽ.
ǁ aplyginti, apdailinti: Sušukúosiu tą kūgelį paskui Stk.
2. NdŽ, Žr iššukuoti, nušukuoti (linus): Kap seniau linus sušukúojam, kuodelius padarom Eiš. Sušukúoja linus kaip plaukus geležiniais kabliais Šmn.
3. NdŽ, DūnŽ, Tl sukedenti, sukaršti (vilnas): Vilna šepečiais sušukuojama arba karštuvais Sg. Vakar buvom miestelė[je], vilnas sušukãvom Vkš.
4. nuvalyti grandykle (arklį): Arklys sušukuotas, pašertas Db.
5. NdŽ šnek. godžiai suvalgyti: Lig pusryčiais pusę bakano duonos sušukãvo Km. Vakar ana sušukãvo visas bulves Lnk.
1 užšukúoti tr.
1. NdŽ šukuojant užversti į viršų (plaukus).
| refl. NdŽ.
2. NdŽ žr. 1 sušukuoti 1: Didelė galva, razsikrėtus, kap ėglis plaukai, nesuspynus, neažušukãvus Dv. Da žmoniųjai vaikeliai da turi momulę, da kaseles ažšukúoja, kaseles ažpina (rd.) LzŽ.
| refl. tr., intr.: Gana puikiai pasirėdęs, bet dar puikiaus užsišukavęs plaukus A1884,378.
3. NdŽ šukuojant uždengti (plaukais): Taip užšukúo[ja], užlygina, ka to nuplikimo nesuprasi Krš. Senyvas viengungis su rūpestingai užšukuotu pliktelėjusiu pakaušiu rš.
4. refl. tr. šukuojantis ant savęs užsimesti: Šukavos ir užsišukãvos utikę Rdn.
5. NdŽ uždirbti šukuojant linus.
6. šnek. užduoti, užkirsti: Būt siekęs razumo – būt gerai užšukãvęs per nugarą [lazda] Lp.
7. NdŽ šnek. gerokai užvalgyti.

1 šukúoti, -úoja (-úona), -ãvo K, DŽ; L
1. tr. SD36, Q290, R, R219, MŽ, I, K, M, Rtr, Š, KŽ šukomis ar šepečiu tvarkyti, lyginti (plaukus): Esi supuręs, sušiuręs – šukúok galvą J. Nešukúojama galva priutėja J. Ir kasas šepečiu šukúojam LzŽ. Tiek susvėlę plaukai, galva nešukúota Klt. Į aukštą šukãvo plaukus tumet, kumet pynės į vieną pyną, sklydžio neskleidė Vkš. Plaukus, barzdą, galvą šukúoti NdŽ. Kaselę šukãvo aukselio šukomi, aukselio šukomi, žaliu vynu gluodė LTR(Kpč). Šukúojte (imper. pl.) GrvT24.
| prk.: Rasos veidą tau prausia, lino plaukus vėjelis šukuoja V.Myk-Put. Dirvas šukuoja vėjas rudeninis T.Tilv. Eglių viršūnės šukavo debesis rš. Sergu, pečius šaltis šukúoja (šiurpulys krečia) Dkš.
^ Galvos nepaslinkdamas šukuoti spjauk kitam į akis (įpykęs įsikibs į plaukus ir nagais iškedens) VP15.
| refl. tr., intr. R89, MŽ117, N, Rtr, Š: Aš galvą šukúojuos K. Ji davė šukúotis NdŽ. Merguta mazka, o jau šukúojas pati LzŽ. Būdavo, kai tik ažsileidžia [saulė], tai an kemsų matos – raganos šukuojas plaukus LTR(Slk). Prauskis burnelę, šukuokis galvelę, gysim mudu, mergužėle, palšuosius jautelius LTR(Brt).
ǁ NdŽ daryti šukuoseną, garbiniuoti, raityti (plaukus).
| refl. NdŽ.
2. tr. R195, MŽ292, Sut, NdŽ, LzŽ, Grv, JnšM, Aps, Svn, Ps, Kdn, Bsg, Žg, Klp, Vvr, Krtn, Žr, Yl valyti linų pluoštą šepečiu, braukti per šepečius: Pirmiausia [linus] išmina, tada išbraukia i šukúoja geležiniais šepečiais, paskui šeriniais Dgč. Sudžiausma linus, apversma, šukúosma su nagais Všv. Tada linus šukúoja grebeniais medžiaginiais ir geležiniais Dv. Motriškos šukúona [linus] su šepečiais Pp. Kumet linus šukãvo par retesnius šepečius, iššukavo pakulas, par tankesnius – pašukas Vkš. Kai netikę linai, tai ką gi šukúosi – tik pakulas Vdn. Apibrukei [linus] – skubyk tas pakulas šukúot Dg. Einu… šepečio pasiskolint linam šukúoteinos LKT342(Lkm). Daug dirbta, daug šukúota, daug austa iš linų Šmn. Kai verpdavom, tai šukúodavom, o teip – žydui parduodavom Gsč. Toje kamaro[je] seselė baltus linelius šukãvo JD87. Šukavaũ kanapę nuog marių krantelio DrskD258. Linų šukúojamąjį binkį reik įsinešti LKT77(Kal). Linų šukúojamoji mašina NdŽ. Šepetys buvo šerinis, aštrus, kietas, plačiai išsikėtusiu šukuojamuoju galu J.Balt. Šukuotas pluoštas ŽŪŽ32. Šukos linams šukuoti ŽŪŽ49.
3. tr. SD117,62, I, NdŽ, KŽ, Vg, Kv, Ms, Trk, Krš kedenti vilnas prieš verpiant, karšti: Seniau liuob patys numie vilnas su šepečiais šukúoti, dabar nebreik – yra vilnoms šukúoti mašinos Vkš. Vilnos buvo šukúojamos su tokiais mažais šepetukais Sk. Kaip jau susipašė, ejom šukúoti Kl. Nešukúotos vilnos – kas anos DūnŽ. Pri muno augimo nebuvo tų mašinų vilnoms šukúoti Tl. Sesuo turėjo vilnų šukúojamą mašiną Žr.
4. tr. Sml braukti, kirsti linų galvenas: Būdavo tokie karštuvai padaryti, šukúodavo tas galvutes Mšk. Šukúos tus linus, paskiaus tus sėmenis džiaus į pirtį, su ruliais ruliuos Vž. Rytą, dar gerokai prieš auštant, su žibintu eidavom linų galvenų šukuoti rš.
5. tr. NdŽ, KŽ valyti grandykle, šukomis (arklį, jautį, karvę): Man jaučiai reikėjo šukúot Krs. Anas eidavo ant karalių arklių šukuot, tai jį ir vadino visi šėriku LTR(Rk).
6. tr. plūšinti, smaukti, šiaušti: Prastą bovelną skietas šukúoja Aln.
7. tr. kratant lyginti (ilginius šiaudus): Du pėdu surišam ir ant rankos pakabinam, o su antra ranka šukúojam [kūlius stogui dengti] Dj. Kiši į mašiną, i šukúoja tuos pėdus [kūliams] PnmŽ.
8. smarkiai mušti, pliekti: Kalvis kad paėmė jį šukuot lenciūgu! LTR(Dsn). Kad neverksi čepčiuojama, verksi vyro šukuojama LTR(Žg).
^ Šukúoja kaip šunį netikusį Ds.
| refl. NdŽ.
9. barti, plūsti: O tu negražiausiais žodžiais vis mane šukúoji ir šukúoji Kt. Kas negerai, tai prieš visus i šukúoja Alvt. Ima šukúot [žmona], ko neprigaudau nieko [žuvų] Šlčn. Šukúo[ja] i šukúo[ja] tą savo vyrą kaip ežis rupūžę Pln.
10. tr. šnek. engti, varginti, skriausti, išnaudoti: Tijūnas šukúodavo žmones rozu su urėdu An. Tada mumis šukavo su normoms, su pryvolėms Vvr. Kad tos motinos nešukuotų, aš nieko nesakyčio Pln.
^ Kitą šukúodamas neilgai džiaugsies Slk.
11. tr., intr. šnek. grobti, vogti: Kas kur tik gali, tas šukúoja Srj.
12. nuodugniai žiūrinėti ieškant ko, pereinant tikrinti: Žandarai šukavo mišką. Jų nerado rš. Miškus dabar krečia, vienkiemius šukuoja… Kaip nusaugoti [besislapstantį]? J.Balt.
13. sparčiai eiti: Jaunesnieji karininkai, anksčiau buvę tokie frantai, šukuoja dabar su visais pėsti rš. Už pervažos vieškelis, tai te tiesiai tiesiai galima šukúot pėsčiuke iki Kazliškio Pnm.
14. smarkiai, godžiai valgyti, ėsti, gerti: Prisitraukė bliūdą košės, kad ims šukúoti – beveizant vienas pats visą bliūdą košės paritino! Skd. Ligonas šukúo[ja] kaip jei sveikas Dr. Tą medų anos (bitės) tik šukúo[ja]! Skd. Nu, vyriukai, šukúokit (stiprinkitės)! Slm. [Ožka] tik šukavo vis po pilną snukį TDrVII78. Anksti atsikeliu – gi darže karvė kad šukúoja! Slm.
^ Šukúosi, kol turėsi; kai pristigsi, pakentėsi Slk.
15. tr., intr. šnek. šiaip smarkiai, intensyviai ką daryti: Rytoj pradėsma šukúoti (pjauti) rugius, ba labai balti Ds. Kad šukúoja bernai pievas, net švilpia! Ds. Kad pilia, kad šukúoja (groja) su armonika pašalėj! Slm. Velniai jį (mirusįjį) šukuõs (smarkiai kamantinės) NdŽ. Iš jo nieko nebus, kad tep šukúoja plaučiais (tankiai kvėpuoja) Arm. Ale vat šukuoja (lyja) – kaip iš viedro! Km. Aštuntą dešimtį [metų] benga šukúoti (gyventi) Tl.
◊ ei̇̃ti (išei̇̃ti, nuei̇̃ti) šunų̃ šukúoti Sn, Plv, Mžk būti niekam tikusiam, neturėti užsiėmimo: Gi pestijo pestijo tą vaiką, darbų jokių neišmokė, o dabar eis šunų šukuot Srv. Netekai darbo, dabar galėsi ei̇̃t šunų̃ šukúot Mrj. Nenori gyvęt, tai ei̇̃si šunų̃ šukúot Gs. O tu eik, kur tu nori, šunų̃ šukúoti ei̇̃k Klk. Išẽjo sūnelis šunų̃ šukúot Švn. Nuė̃jo šunų̃ šukúot (pradėjo elgetauti) Mrj.
káilį (kar̃tį, nùgarą) šukúoti DŽ, Krš, Š, Ll, Dg mušti, perti: Buvo tokie laikai, ka ponas i káilį šukãvo Ub. Tėvai mūso nùgaras šukãvo, ka nezbitkytumiam Jdr. Kai girtas ateis, tai šukuõs kar̃tį Ut. Penkioleka metų ištarnavau pri ūkininko, nùgarą šukãvo Lpl. Jeigut pamelavai, aš tau nùgarą šukúosiu Šl.
per danti̇̀s šukúoti pajuokti, pašiepti: Jis papratęs visus per danti̇̀s šukúot Kt.
prieš pláuką šukúoti kritikuoti: Vakar labai šukãvo prieš pláuką susirinkime Slm.
[šlãpią] šùnį šukúoti atsidurti bėdoje, turėti vargo: Jeigu vakar būtų sugedę, būtum turėję šlãpią šùnį šukúot Vb. Šukuok šunį ją ėmęs (jeigu ją vesi, būsi vargšas, nelaimingas) R, MŽ, N.
šuni̇̀s (šùnį, veršiùs) šukúoti užsiimti niekais: Tau tik šuni̇̀s šukúot (esi niekam tikęs) Prn. O ką jau veiksi ateinančią savaitę, ar šùnį šukúosi? (sakoma atsikalbinėjančiam) Srv. Su tokiu darbu gali eit veršių šukuot Gl.
vė́jus šukúoti nieko neveikti: Ką mes gero suveikiam prastą dieną? Bet sau vėjus šukuojam, skvernais žemę šluojam J.Balt.
vi̇̀lnas šukúoti (kam) kritikuoti, priekaištauti: Kritikas ima ieškoti, ko poeto knygoje nėra, ko poetas neparašė, ir už tai, ko nėra, ima šukuoti jam vilnas A.Vencl.
1 apšukúoti tr.
1. K, NdŽ, KŽ truputį pašukuoti, aplyginti (plaukus): Bobos ėmė Verikę ūdyti, kad savo jaunąjį parėdytų, skepetelį parištų, čiuprą apšukuotų Žem. Dabar apšukuosiu tave, kad gražiau atrodytum Mš.
| refl.: Tik apsišukuõs, apsišukuõs – vis gražinas! Klt. Išsitrinkau galvą, apsišukavaũ ir atsiguliau Pc.
ǁ aplyginti, apgraibstyti: Tu apšukúok vežimą, o aš pagrebosiu Prn.
2. šukuojant visus apšvarinti, apvalyti: Utų kurkulėms, o nėr kas apšukúojąs vaikų Šts.
3. Str, Rud, Dbč, Btrm kiek apibraukti šepečiu (linų pluoštą): Apbraukiam, apšukúojam [linus] geležiniais šepečiais, po tam šeriniais Rod. Kap apšukúoja, tada ir verpia tuos linus Dg.
| refl. tr.: Būdavo, iki Visų šventų apsišukúojam [linus] ir paverpiam Alv.
4. šukuojantis apkreikti (plaukais, gyviu): Neapšukúok kitų plaukais besišukuodamas Sl. Neapšukúok sriubos – kas paskiau bevalgis Pbr.
5. Sn, Jnš, Km šnek. apmušti, išperti: Jį turbūt kas gerai apšukãvo, kad net akys užtinę Dkš. Až liežiuvius kai apšukãvo per galvą, tai pames liežiuviaut Prng.
6. šnek. įveikti, nugalėti: Tu savo kaimyną apšukúosi Klp.
◊ liežiuviù apšukúoti apkalbėti: Visą apylinkę [plepė] liežiuviù apšukúoja Mžš.
1 atšukúoti K
1. tr. K, KŽ šukuojant atversti (plaukus): Čiuprynėlė aukštyn atšukúota Mšk. Plaukai be jokio perskyrimo buvo atšukuoti atgal rš.
| refl. J.Jabl(Jnšk).
2. žr. 1 nušukuoti 5: Pašukas biškį atšukúos, paskiau pakulas šukuos Vkš.
3. intr. šnek. greitai ateiti: Atšukãvo namo rankoves žįsdamas (nieko negavęs) Prng.
1 įšukúoti
1. refl. Dglš dailiai susišukuoti: O dabar [jaunimas] insišukãvę, insbuvę Mlt. Vienaplaukė eina, insišukãvus visa Klt. Kai bernas: tik insišukãvęs, apsitaisęs seniokas! Klt.
2. intr. šnek. gerai įkirsti, užpliekti, užduoti: Tėvas, pasišlapinęs vadeles, kad inšukãvo savo dukteriai! Tvr. Šitam katinui reikia gerai anšukúot, kad bijotų Ukm.
3. tr. šnek. įveikti, nugalėti: Aš juos visus inšukúosiu (bylinėdamasis laimėsiu, jie atsidurs kalėjime) Lp. Jis mus inšukuõs, tai inšukuõs (aploš)! Lp.
1 iššukúoti tr.
1. B, R44, MŽ59, Sut, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT36, LzŽ, Ms, Žr šukomis gerai išlyginti, sutvarkyti (plaukus): Ižšukuoju SD322. Iššukúok man galvą J. Bobutė mun galvą iššukãvo ir plaukus supynė Vkš. Kap vištos riebulais patepu, tai man auga [kasos], ir iššukúot gerai Dg. Iššukuos ans tau galvelę su savo nageliais LTR(Žg). Negalima kaltūno nei kirpti, nei iššukuoti LTR(Šil).
| prk.: Vėjas žoles iššukavo sp.
^ Norėdamas, kad tau galvą iššukuotum, spjauk kitam į akį (į akis M, Š) S.Dauk.
| refl. tr. N, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Lp, LKT268(Slč), End: Nebgaliu rankų aukštyn pakelti ir pati sau galvos išsišukúoti Vkš. Būdavo, išsišukuosi galvą tik nedėlio[je] Krž. Nebegali pati išsišukúot (nori, kad kitas sušukuotų)! Lp. Burnelę nusiprausiu, galvelę išsišukuosiu KrvD116.
2. KŽ šukomis pašalinti iš galvos (plaukus, pleiskanas, gyvį ir kt.): Iššukúok bluzgus iš galvos, kad neniežėtų galva JI225. Ji tada ligi pusiaunakčio šukavosi prieš veidrodį, niekaip negalėdama iššukuoti visų spyglių ir samanėlių V.Bub. Jei iššukuotus plaukus sudeginsi, tai krinta plaukai LTR(VšR).
3. R42, MŽ56 išvalyti šepečiu, grandykle: Iššukuoju drapanas B. Išvalytus ir išdžiūvusius kilimus dažniausiai reikia iššukuoti rš. Tą kailį ištampo, tą vilną iškrato, iššukúoja Eiš. Iššukúok tu juos (jaučius) visus, tai pamatysi, kaip lengva Krs. Tą jų žirgą ir aš atsimenu: juodo plauko, gražiai iššukuotas, o vasaros šeštadieniais ežere išmaudytas rš.
| prk.: Kaip su šepečiu pilvą iššukúo[ja] [statmaliniai miltai] Grd. Alus, sako, inkstus kaip šukuote su šepečiais iššukúo[ja], o vyrai plempa Rdn.
4. L, BŽ82, KŽ, PolŽ61, Knt, Lž, Plt, Šmn, Žl išvalyti, išbraukyti (linų pluoštą): Būdavo medinių i geležinių šepečių, par tuos kaip iššukúoji, lieka grynas linelis Bsg. Su ėkelėms linus iššukúo[ja] Slnt. Išplaksma, iššukúosma i verpsma pakulas, linus Žr. Negalima ir išbraukt, ir iššukúot šitų spalių JnšM. Šepečiu kap iššukúoja, linai blizga nat Btrm. Kab iššukúoji [kanapių pluoštą], tai siūlas gražus Dg. Linas, ką jis ilgiau guli iššukúotas, jis švelnesnis Bsg.
| refl. tr.: Linus išsišukúot, susiverpt – tiek moku jau Žg.
5. DūnŽ, Trk iškedenti, iškaršti (vilnas): Linai gerai verpti, gerai i vilnos y[ra], ka gerai iššukuotos y[ra] Kv.
6. kratant išlyginti (ilginius šiaudus): Iššukúojam [kūlius stogui], ka nebūtų tų maigų Dj.
7. tam tikru padargu traukiant, grėbiant pašalinti, išvilkti ką išjudintą, iškeltą į paviršių: Krūmų akėčiomis kelmai išraunami, iššukuojami ir išpurtomos žemės rš.
8. prk. einant nuodugniai išieškoti, iškrėsti, išžiūrinėti: Visą mišką iššukãvo – karvės nė padujų Ps. Girią apsupo karinis dalinys, iššukavo kiekvieną brūzgyną rš.
| Artimesnė mums erdvė yra nuodugniai iššukuota, ieškant joje žvaigždžių P.Slavėn.
◊ káilį (nùgarą, kùtnerių) iššukúoti BŽ331, KŽ, Slv, LTR(Pp) išperti, apkulti: Iššukúosma tavo seną káilį! Užv. Gerai iššukúok káilį, ir klausys Užv. Kailis iššukuotas minkštesnis, o pati tykesnė S.Dauk. Iššukãvo kùtnerių vyrai, i daba kai vilna Škn. Kai tu parsivesi kitą (moterį), matysi, kai tau nùgarą iššukuõs Jrb.
1 nušukúoti tr. K, Rtr, KŽ; SD1105, N
1. šukuojant pakreipti (plaukus): Plaukai jos žemy[n] nušukúoti kai vaiko Jrb.
2. refl. žr. 1 iššukuoti 1 (refl.): Nemožna nusišukavus plaukai mėtyt LTR(Slk).
3. LL222, NdŽ šukuojant pašalinti (plaukus, gyvį): Nušukãvo plaukus, nusmuko visa galva par gripus Šts. Seniau moterys nušukuotus plaukus dėdavo ažantin LTR(Ant). Tikt atsimink, kaip jis tave nuogą priėmė slūžyt ir kiek utėlių jis tau kasdien nušukãvo K.Donel.
4. Š, NdŽ nuvalyti šepečiu, grandykle: Kur aš eisiu apsiplunksnavęs! Ateik mane nušukúot! Jrb. Reiks žirgas šerti ir nušukuoti, reiks plieno kardą tankiai šveisti LTR(Jnk). Ankstie rytą atsikėliau ir nuejau į stainelę, nušukavau bėrus žirgus ir atguliau tarp žirgelių D63.
5. Š, NdŽ, Kv, Pšš, Šk, Srd, Jon, Dg, Alv šepečiu išbraukti iš linų spalius ar pakulas: Ryšį linų brauksi brauksi, visos akys ažlempa, o tada do nušukuot par retąjį šepetį, par tankujį, o kad nori gražios drobės, tai šeriniu Klt. Pi̇̀rmos, kai nušukúoja par medinius [šepečius], tai pakulos, par geležinius – tai pašukos Bsg. Nušukúoji par gelžiniukus – paliekta gryni linai Vg. Nušukavaũ žalią liną ir suverpiau plonas gijas JD251.
| refl. tr., intr.: Su kalvaratu suverpsi, reik [linus] nusi̇̀šukuoti po pirma Kv. Šukuojant linus per medinį šepetį nusišukuoja pirmosios pakulos rš.
6. Vb, Žr, Lkž, Ms nubraukti linų galvenas: Kaip nurausiam [linus], parveš numie į reją, nušukuosiam tas galvas Nt. Nurauna [linus], nušukúoja, tada veža juos mirkyt Vdn. Paskiau tus nušukúotūsius [linus] vežė tujau į marką merkti Krt. Rankiniais karštuvais nušukavus linų galvutes, kartelė būdavo atleidžiama, pėdelis išimamas ir į jo vietą dedamas kitas rš.
7. prk. braukant nulyginti: Sienos buvo žmonių rūbais nušukúotos, kap obliais nuobliuotos Dbč.
^ Kad užubraukė palei bezdus [mašiną] – kaip šluota nušukãvo! Slm. Lygiai sudėti, kaip nušukúoti žagai Krš.
ǁ aparti: Dabar visus laukus vienu traktorium nušukúoja Mlt.
8. Ds, Nmn šnek. gerai nuperti, nupliekti, primušti: Bepigu kelims vieną nušukúoti Ll. Tokį velnį reik nūšukúoti Vn. Tegu nušukuos dragūnas rykštėmis. Būsi nuolaidesnė V.Myk-Put.
ǁ numušti, sumušti, sudaužyti: Nušukãv[o] kas zbonėlį nuog tvoros nakčia Arm.
9. KlvrŽ šnek. smarkiai išbarti: Antasią kad nušukavaũ! Slm.
10. šnek. nukamuoti, nuvarginti: Nūšukúodavo tave (samdinį) kaip su geležiniais šepečiais Grd.
11. šnek. apgrobti: Nušukãvo žmogų, ka nė vieno cento nebtura Vvr. Kas galėjo manyt, kad giminė giminę teip nušukuõs (brangiai paims) už tokį arklį! Srv.
12. refl. šnek. nusigerti: Kurgi teip nusišukavai̇̃? Sv.
◊ káilį nušukúoti primušti: Kai nušukúosiu tau káilį, tai žinosi! Km.
1 pašukúoti K; N
1. tr. LL150, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Lp šukomis ar šepečiu kiek patvarkyti, palyginti plaukus: Pašukúoj bernuką LzŽ. Duok man galvą: paieškosiu, pašukúosiu, ištrinksiu (ps.) LKT278(Tr). Pašukavo man galvelę kietu erškėtėliu DvD75.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, DŽ1, Bsg: Pasišukúok nor biškį, negi toks susivėlęs ir vaikščiosi Krs. Paniežtėjo, pasišukúosiu galvą, daboju – utėlių [yra] Klt.
ǁ įstengti šukuoti: Teip susivėlė plaukai, kad led bepašukúoju Sb.
2. tr. NdŽ šepečiu kiek gauti (pašukų): Kai sau, tai pašukėlių pašukúodavo kaldrom Slm.
| refl. NdŽ.
3. tr. kiek pakaršti (vilnų): Pašukúok biškį vilnų, linų J.
4. tr. palyginti kratant: Pašukúodavo, pamušdavo šiaudus [stogui dengti] Grnk.
5. tr. šnek. pamušti, papliekti: Jį gerai pašukãvo NdŽ. Ne be reikalo tave pašukuoti jis ketina B.Sruog.
| refl. NdŽ.
6. tr. šnek. prigriebti, išbarti: Už tai tave pašukuõs, matysi DŽ1. Dabar pirminykas pašukuõs, kad pasivėlinot Dkš. Išsikvietė į svečius ir kad pašukãvo, tai pašukãvo! Mrj.
7. daug godžiai pavalgyti, pašveisti.
ǁ intr. įstengti daug suvalgyti: Ne kokia labai štuka, ale brat pašukúoja! Sdk.
◊ káilį pašukúoti primušti: Kap pašukãvo káilį, tai kap šilta vilna dar̃ Sn.
1 paršukúoti intr. šnek. greitai pareiti: Kitą kartą iš Palangai esu paršukãvusi Lkž.
1 péršukuoti tr. K, peršukúoti Rtr; N, M
1. L, NdŽ, DŽ1, KŽ iš naujo šukomis sutvarkyti (plaukus): Reik páršukuoti, susivėlusi esi Brs.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Kur eini tokia apsikudlojusi – pársišukuok galvą Vkš.
2. kitaip sušukuoti (plaukus): Kaip gausi pačią, páršukuos tave – taip neisi susivėlęs Krš.
| refl. NdŽ.
3. J perleisti per šepečius (linų pluoštą): Medinių šakaliukų buvo prismaigyta [šepečiuose], daugiau par tuos paršukúoji [linus] Krk. Linus péršukuoti KI317. Tokie šepečiai buvo su cvekais, tai an tų šepečių péršukuojam [linus] Eiš.
4. iš naujo, dar kartą perleisti per šepečius (linų pluoštą): Kad nori, ant smulkesnių [šepečių] péršukuoji [linus] LKT314(Rk). I da páršukuosi tą saujelę, ta tos būs pašukos Rt. Kad norėsma drobei jau kraičiuo verpti plonai, ta tada liuobam dar vieną sykį páršukuosma Kv.
5. kurį laiką valyti, šukuoti (arklį): Per nedėlaitę žirgytį šėriau, subatoje per dieną savo bėrą žirgytį aš peršukavau N212.
6. išlyginti kratant (ilginius šiaudus): Páršukavai, katrie susiglamžę [šiaudai], ka išeitų sau Škn.
7. NdŽ šnek. iš eilės visus apmušti, aptalžyti.
8. NdŽ šnek. iš eilės visus išbarti.
9. prk. pakartotinai pereiti žiūrinėjant, ieškant ko: Ėjo ji į Medinų girią, kur dėdė Petras šešias savaites slapstėsi nuo policijos, šukavusios ir peršukavusios tada Medinas J.Balt.
10. persivalgyti.
◊ liežùviais péršukuoti iš eilės apkalbėti: Jo ypatybės tapė nuo tų dviejų moterų liežuvių gerai peršukuotos LC1881,18.
1 prašukúoti tr.
1. K, KŽ šukuojant (linus) pratrinti.
| refl. tr.: Rankas prasišukúoti KI317.
2. prk. kiaurai pereiti, išvaikščioti ko ieškant: Kiekgi to miškelio: grybautojai nuo pat ryto prašukúoja Mžš.
3. šnek. pragerti: Pinigų už karvę gavo ir prašukãvo Ut. Gavo užu šulnio kasimą pinigų, tai ir prašukãvo Slm.
1 prišukúoti
1. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ šukuojant priglausti, prispausti (plaukus): Jie nešioja plaukus kiek papūstus, ne prišukúotus Gs. Plaukus nu sklydžio užleido ant kaktos ir glotniai prišukãvo Vkš. Našlė bus – paliko plaukus neprišukúotus (liko palaida plaukų sruoga) (priet.) Mlt. Ėmęs nukirpk man tas geltonas bizas, prišukuok plaukus teip, kaip tujai nešioji BsPII82(Šl). Karalienės [plaukai] prie smilkinių prišukuoti, atrodo lyg sukibę ir spindi saulėje I.Simon.
| refl. tr., intr. NdŽ: Vaikščiodamas ežys suglaudžia, tartum prisišukuoja spyglius T.Ivan.
2. tr. NdŽ pridaryti šukuosenų.
3. tr. M, DŽ, NdŽ šukuojant privelti (plaukų): Prišukúotas šukas reik išvalyti Ggr.
ǁ šukuojantis pririnkti, pridėti (iššukuotų plaukų): Šukuojant plaukus visuomet reikia dėt į vieną vietą – numirus bus ramu ilsėtis, jeigu turėsi prišukavus plaukų paduškėlę LTR(Pn).
| refl. tr. NdŽ.
4. tr. Rmš šukuojant gauti (pakulų): Brauktuvėm apgurina linus ir šukuoja geležiniais šepečiais, prišukúoja pakulų LKT387(Dbč). Kap prišukúojam pakulų, padarom kuodelius, verpiam Eiš.
5. tr. NdŽ, DŽ1, Jnšk, Pc, Krkl nušukuoti tam tikrą kiekį (linų, vilnų): Apie dvidešimt kapų prišukavaũ linų Gs.
| refl. tr. NdŽ.
6. tr. šukuojant (linus) priteršti, pridraikyti: Grinčia buvo prišukúota pakulų Rmš.
7. smarkiai primušti, prišveisti: Žmogus baisiai supyko ir pagriebęs kvailį teip prišukavo, kad šis vos ant mišką benuėjo LTR(Brž).
8. tr. šnek. pripjauti, prišienauti: Saulei tekant išeisi, lig kokiai dešimtai da papjautum – vežimą da prišukúotum Mžš.
9. sočiai privalgyti.
| refl. NdŽ.
1 sušukúoti tr.
1. N, LL261, Rtr, DŽ1, KŽ, Brs, Vkš šukuojant sutvarkyti (plaukus): Galvos plaukai nesušukúoti kaip kerplėša stovi J. Sušukúoti atgal, į šalį NdŽ. Plaukai aukštyn sušukúota Klt. Vaiko galvelė sušukúota, suglostyta – gražu žiūrėt Ėr. Sušukãv[o] kasas LzŽ. Nuprausk mano burnelę, sušukúokie galvelę DrskD212. Pūs šiaurus vėjelis – sušukuos galvelę LTR(Al). Pusvalandžiui nepraslinkus išėjo jis visai nebe tas: angliškos medžiagos kostiumas, balta apykaklė, ūsai sušukuoti J.Paukš.
| Bebras bebrienę, tarsi svečiuosna besiruošiant, suglosto, sušukuoja sp.
^ Lygūs pėdai, kaip sušukuoti Vb. Lygi žolelė pievose, tarytum sušukuota J.Balt. Daili graži panelė, sušukuota galvelė (kregždė) LTR(Škn). Graži panytė, sušukuota galvytė, vokiški rūbeliai, cimboliška šnekta (kregždė) Klvr.
| refl. tr., intr. Š, LL194, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ: Susišukúok, baisiai susivėlęs esi Akm. Kai pašlapini plaukus, tai da susišukúoji Jrb. Susišukúok čiupryną, dabar vaikštai susipudalojęs, kaip ką tik iš migio išlindęs Skrb. Ko vaikštai apskaltūnojus kaip ragana – susišukúot negali! Skm. I mo (man) nėr kada burnos nusipraust, susišukúot LKT125(Bt). Aš nueičia į svirnelį, susišukuočia sau galvelę (d.) Plv.
ǁ padaryti šukuoseną: Sušukuoti plaukus I.
| refl. KŽ: Gražiai susišukãvęs NdŽ.
ǁ aplyginti, apdailinti: Sušukúosiu tą kūgelį paskui Stk.
2. NdŽ, Žr iššukuoti, nušukuoti (linus): Kap seniau linus sušukúojam, kuodelius padarom Eiš. Sušukúoja linus kaip plaukus geležiniais kabliais Šmn.
3. NdŽ, DūnŽ, Tl sukedenti, sukaršti (vilnas): Vilna šepečiais sušukuojama arba karštuvais Sg. Vakar buvom miestelė[je], vilnas sušukãvom Vkš.
4. nuvalyti grandykle (arklį): Arklys sušukuotas, pašertas Db.
5. NdŽ šnek. godžiai suvalgyti: Lig pusryčiais pusę bakano duonos sušukãvo Km. Vakar ana sušukãvo visas bulves Lnk.
1 užšukúoti tr.
1. NdŽ šukuojant užversti į viršų (plaukus).
| refl. NdŽ.
2. NdŽ žr. 1 sušukuoti 1: Didelė galva, razsikrėtus, kap ėglis plaukai, nesuspynus, neažušukãvus Dv. Da žmoniųjai vaikeliai da turi momulę, da kaseles ažšukúoja, kaseles ažpina (rd.) LzŽ.
| refl. tr., intr.: Gana puikiai pasirėdęs, bet dar puikiaus užsišukavęs plaukus A1884,378.
3. NdŽ šukuojant uždengti (plaukais): Taip užšukúo[ja], užlygina, ka to nuplikimo nesuprasi Krš. Senyvas viengungis su rūpestingai užšukuotu pliktelėjusiu pakaušiu rš.
4. refl. tr. šukuojantis ant savęs užsimesti: Šukavos ir užsišukãvos utikę Rdn.
5. NdŽ uždirbti šukuojant linus.
6. šnek. užduoti, užkirsti: Būt siekęs razumo – būt gerai užšukãvęs per nugarą [lazda] Lp.
7. NdŽ šnek. gerokai užvalgyti.