Rasti išteklių įrašai (31)
alley
1
Reikšmė
2
Reikšmė
3
Reikšmė
kiaušini̇́ena
Lenktynėms pasibaigus asfaltuota gatvelė buvo nusėta margučių lavonais.
Regint ant asfalto ištiškusią kiaušinieną, smilktelėjo mintis, kad tai nėra teisinga nei kiaušinių, nei Afrikoje ar bet kur kitus gyvennačių alkanųjų atžvilgiu. Bet buvo labai smagu.
siaurãgatvė
Kas atsitinka man, kas atsitiko man, vakar žiūrėjusiam Eugenijaus Ališankos fotografijų parodą „Veidai ir akmenys“? [...] Štai raudonai tepta siauragatvė (Eugenijus jau vėliau pasakojo, kad tai vienuolynas) mane nunešė į Šventosios Dvasios gatvę Vilniuje.
ramènai
Japonijoje valgoma daug žuvies patiekalų, ji išsiskiria ir makaronais ramenais.
“Ramen“ yra japoniškas makaronų patiekalas panašus į sriubą. Dažniausiai tai sultinyje virti makaronai su trupučiu daržovių, jūros žolių, grybų ar mėsos. Ramen yra viena iš japoniško greito maisto rūšių ir kiekvienoje didesnėje Tokijo gatvėje galima pamatyti nedidelius tik ramen gaminančius restoranėlius. [...]
Vegetariškų ramen surasti sunku, nes vien sultinys, kuriame verdami makaronai, dažniausiai būna gaminamas iš mėsos. Bet šįkart vienas iš restoranų tinklų matomai nusprendė išbandyti naują jų rūšį ir pagamino vien tik daržovinį ramen.
Žmonėms taip patiko šis greitas, vos per 5 minutes paruošiamas maistas, kad jie greitai paruošiamus makaronus pavertė „ramen burgeriais“, omarų suktinukais ir net burrito.
nusiperki mivinos sausos sriubos ir suvalgai su lazdelem bent jau man panasiausias skonis i pakelinius ramenus.
Jei kada esate ragavę tikrų ramenų, - greitai išverdamų makaronų, paprastai patiekiamų su daržovėmis ir mėsa kaip sriuba – tada turėtumėte puikiai žinoti, jog tai visai kas kita nei tai, kuo maitinasi pinigus visomis išgalėmis taupantys studentai. Tikrieji ramenai tirštesni, puresni bei atrodo dailiau.
Jonas JONUŠAS (39) su šeima retai valgo kavinėse: „Nes nėra kur!“ Neseniai vienoje užsisakęs japoniškos ramen sriubos, gavo iš pakelio paruoštą šaldytų daržovių marmalą su makaronais [...].
Japonijoje valgoma daug žuvies patiekalų, ji išsiskiria ir makaronais ramenais.
Japoniški ramen makaronai (svetur) [antraštė]
Nors ramen, udon ir soba makaronai į Japoniją atkeliavo iš Kinijos, tačiau tik ramen iki šiol išlaikė kiniško gaminio įvaizdį. Ramen makaronų pavadinimas kilo iš kiniško pavadinimo „lo mein“, reiškiančio „virti makaronai“. Ramen ypač išpopuliarėjo tarp įvairių žmonių sluoksnių XVII amžiuje. [...]
XX a. antroje pusėje labai paplito „užpilami“ ramen makaronai.
Makaronų gatvelė – Ramen Jokočas (Ramen Yokocho) Saporo pramogų rajone Susukine (japonai taria Suskino, beveik kaip „suskynas“) yra maža gatvelė, kur tikrai geriausia visame pasaulyje japoniška sriuba su kvietiniais ramenais. [...]
Šis patiekalas į Japoniją atklydo iš Kinijos ir buvo pamėgtas labiau nei savo istorinėje tėvynėje. Bet kuris iš mažų restoranėlių ne tik priblokš pigumu [...], bet ir stipriu sultinio kvapu. Valgyti ramenų kultūringai neįmanoma, todėl siurbti yra visiškai priimtina.
Laukti reikejo labai ilgai, restorane beveik nebuvo zmoniu o ramen laukeme 40 min. Pats maistas: valgeme ramen su vistiena, thai wok patiekala su krevetemis. [...] Ramen buvo per daug surus, per daug imbiero ir zoliu, nemaloniai geresi sultinukas, visi priedai buvo gausiai ismirkyti sojoj ir kituose padazuose, tad ju skonis nebuvo toks koks turetu buti ramen skonis, daugiau jautesi padazai nei pati mesa, grybai ir darzoves.
Tokijo restorane - ramen makaronų sriuba už 100 dolerių [antraštė]
drive-in
„Barbora“ plečia „drive-in“ stotelių tinklą [antraštė]
Vasario pabaigoje „Barboros“ e. parduotuvėje užsakytas prekes pirkėjai galės atsiimti neišlipdami iš automobilių dar dvejose naujai įrengtose „drive-in“ stotelėse Vilniuje prie prekybos centro „Ozas“ ir Kaune prie „Maxima XXX“ parduotuvės Savanorių prospekte.
Vilniuje gaivinama retro tradicija – drive-in kino teatras [antraštė]
Kino teatrus, filmų platintojus, prodiuserius ir kūrėjus naujasis koronavirusas pasiuntė į gilų nokdauną. Tačiau kino pasaulis, kaip ir visas likęs, ieško išeičių, kaip prisitaikyti prie esamos padėties. Ir sugrįžta prie paprastų, laiko patikrintų dalykų. Vienas tokių – drive-in kino teatras, Vilniuje pradėsiantis veikti ateinantį penktadienį, balandžio 17 d. [...]
„Koronos“ atgaivinti drive-in kino teatrai veikia Vokietijoje, Norvegijoje, Danijoje, Amerikoje, kitose šalyse.
Vilniuje atsidaro „drive in“ kinas [antraštė]
„Džiugi žinia vilniečiams – kinas grįžta į miestą! Tik kol kas ne kino teatruose, o ten, kur visiškai saugu – sėdint savo automobiliuose. Taip, suprantu, kad tai yra organizuotas renginys, ir Sveikatos apsaugos ministerija panorėjusi bet kada gali uždrausti autokiną, tačiau raginu vadovautis sveiku protu – Vilnius užtikrins, kad tokia pramoga būtų saugi, niekas neliptų iš savo automobilių, neatsidarytų langų, būtų tik po du asmenis automobilyje ir neturėtų fizinio kontakto su kitais, todėl ji gali vykti, kaip jau vyksta karantino metu Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir kitur. Miestiečiai išsiilgę veiklos, užsidarymas tarp keturių sienų gali kelti (ir jau kelia) įvairių problemų, todėl autokinas svarbus kaip saugi galimybė prasiblaškyti“, - rašė R. Šimašius.
Eiti į kiną negalima, bet galima atvažiuoti: Vilniuje atidaromas drive-in kino teatras [antraštė]
Jau šį penktadienį, balandžio 17 dieną, į atidarymo seansą filmų mylėtojus pakvies pirmasis šalyje „ŽMONĖS Cinema drive-in“ kino teatras. Tradiciniams kino teatrams užvėrus duris, saugiai mėgautis geru kinu didžiajame ekrane žiūrovai galės „Litexpo“ parodų ir kongresų centro aikštelėje įkurtame kino teatre, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ciuriche pirmadienį atsidaro pirmas Šveicarijoje „raudonųjų žibintų“ plotas, į kurį klientai galės įvažiuoti automobiliais, taip siekiant geriau užtikrinti jo darbuotojų saugumą ir išstumti prostituciją iš miesto gatvių.
Vadinamoji „drive-in“ zona atidaroma buvusiame pramoniniame rajone, esančiame vakarinėje miesto dalyje. Joje yra gatvelė, kurioje sekso darbininkės galės demonstruoti savo privalumus ir derėtis dėl kainos, taip pat devyni „lizdeliai“, kur jų klientai galės pastatyti savo automobilius ir užbaigti sandorius.
Lietuvoje bus atidaryta 10 „drive-in“ koronaviruso testavimo vietų [antraštė]
Po susitikimo su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu, sveikatos apsaugos ministras teigė, jog kitą savaitę dešimtyje apskričių bus atidaryti koronaviruso patikros „drive-in“ punktai.
Į juos automobiliu atvykę gyventojai galės atlikti tyrimus ir važiuoti namo laukti rezultatų, pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Vadinamoji „drive-in“ zona atidaroma buvusiame pramoniniame rajone, esančiame vakarinėje miesto dalyje. Joje yra gatvelė, kurioje sekso darbininkės galės demonstruoti savo privalumus ir derėtis dėl kainos, taip pat devyni „lizdeliai“, kur jų klientai galės pastatyti savo automobilius ir užbaigti sandorius.
spaũdė
Jų akys, atrodo, tam ir įstatytos, kad lakstytų kaip žebenkšties ir viską siurbte siurbtų į save. Tokie visada pasakys, kiek spaudžių rudame tavo bliuzone, kiek garankščių džinsuose, ir jau tikrai be vargo - kokios spalvos marškinių apykaklė.
Daugkartinės neperšlampančios bambukinės atprastukės su spaudėmis, tinka mažyliams ~ nuo 8 kg iki 18 kg, dydis reguliuojamas šonuose esančiomis spaudėmis.
Dėvėjimui atsparus švarkas, užsegamas užtrauktuku, kuris yra paslėptas priesiuvu, tvirtinamu spaudėmis. Rankogaliai reguliuojami spaudėmis. Juosmuo reguliuojamas.
Spaudžių presui: antgalių komplektas metalinėms spaudėms [antraštė]
Antgalių komplektas metalinėms spaudėms užspausti su turimu plastikinių spaudžių presu: atviro žiedo metalinėms spaudėms.[...]
Replės skirtos įspausti plastikines spaudes namų sąlygomis. Lengva ir paprasta. Jei jums reikia įspausti iki 1 tūkst spaudžių per metus - jums visiškai užteks replių, presas nereikalingas. Šios replės įspaudžia 24, 20, 16, 14 dydžio plastikines spaudes. Spaudę įspausite per 1 sek. Rinkinyje viskas, ko reikia iškart pradėti darbą.
Drabužiai gali būti užsagstomi sagomis, užtrauktukais, spaudėmis, užrišami raišteliais ir kt. [...] Viršutiniai kišenės kampai gali būti užsegami spaudėmis ar sagomis.
Prekiaujame vokiškomis PRYM nerudyjančiomis ir be nikelio visų sistemų (GRIPFIX, SPRING, RING) spaudėmis, įkalamomis sagomis, kniedėmis, akutėmis.
Siūlome įvairiausias spaudžių konstrukcijas, diametrus, galvaninius padengimus.
Nudažome spaudes pagal užsakovo audinio spalvą.
Konsultuojame, tiekiame pastatymo instrumentus (užspaudėjus) bei spaudžių montavimo įrangą – rankinę, pusiau automatinę ir automatinę.
A. Noriu isideti i svarka tokia dideles knopkes... jas turiu, tik kaip supratau tai daroma su specialia masina. Jau keliose siuvyklose klausiau - nedaro ir nezino kur daro....
B. [...] Yra tokia čiotka viečikė Vingrių - 15. Ši siaura gatvelė lygiagreti Pylimui. Ten įstato spaudes, akutes, kniedes, dar aptraukia sagas, gamina diržus, remontuoja rankines, užtrauktukus...
siaũras
1. kuris mažo skersio, pločio; pršn. platus: Ankštus, siauras SD391. Rankovės ankštos, o audimas siaũras J. Siaura biržė ŽŪŽ122. Rėžiai buvo platesni, o pusrėžiai siauresni̇̀ Ms. Siaura lenta PolŽ33. Užėjo siaũras debesiukas Ėr. Siaũrūs, ilgi aviliai Smal. Par vartus negalėjau invažiuot: labai siaurūs KlbIV85(Mlk). Atsidarė pirties durys, i nora visi išpulti – tos durikės, matai, mažos, siaũros Jdr. Šiušvės vanduo siaũras, tik krantai dideli Prnv. Kai aš menu, tai Neris su visum siaurà buvo Krm. Gulėdavo ji siauroj kaip karstas lovoj ir supdavo vaikus J.Marc. Tavo rankytės tokios baltos, mažytės ir siauros, kaip tikros freilinės I.Simon. Raganų akys vis tokios raudonos, siauros ir lėlaičių nematyt LMD(Sln). Paklotelė siaura ir ta pati kiaura LTR(Krtn). O ir priėjau srovės upužėlį; par tą upužėlį – siaũras lieptužis JD837. Tilžės miestely siauri gaseliai JD642. Anga ankšta, kelias siauras CII457. Kai tik ingeria, vis vien kelias siaũras Antz. Eina, eina ir rado tokį takutį siaũrą LKT370(Mtl). Eisiu, eisiu pavaikščioti tais siaurais takeliais LTR(Trak). Eik siaurúoju keliu Ob. Pirmai buvo gatvės tokios siaurùkės Šlvn. Bėgu siaurajai̇̃s takeliais, bėgu, bėgu vis toliau (d.) Kpč. Siauram̃sian ravelin nueik, tai ešeriokų net sausa KlbIII13(Lkm). Ožrožė siauriausioji (Epilobium angustissimum) P. Sako, ežeras siaurùtis buvęs Strn. Žilvitis su lapais siaurùkais ir ilgais Rdš. Mūsų gatvelė neapšviesta, siaura siaurutėlė rš. Išaudžiau siaurutýtes marškas Aln. Siaurytẽlė lova, viengulelė Brs. Kitas nuaria, padaro tą ežią siaurukùtę Rod. Siauručiukais laiptais įsmuko jis į požemį J.Marc. Siauras kelias, kuris veda ing amžiną gyvatą DP270.
^ Melagiui platūs vartai įeiti, bet siauri išeiti LTR(Srd). Dvaro vartai platūs įeiti, siauri išeiti LTR(Šl). Išeit platūs vartai, pareit siauri Mrc. Pro kalnus, miškus, senelių kapus siaura juosta eina (kelias) LTR(Sl).
siaũra n.: Va čia siaũra išlįst GrvT54. Esančiam tenai labai siaura buvo BsPII314.
siaurai̇̃ Siaurai̇̃ palikta dobilų Ktk. Čia labai siaurai̇̃ i slidu eit Pš. Stovėjo [Justinas], nieko nebesakė, tiktai žiūrėjo į mane, siaurai primerkęs akis J.Balt. Reikia siūlėt [rankšluostį] ką siauriáusia Klt. Arklys labai siaurai̇̃ kojas neša Ob.
^ Kas plačiai rėžia, tam siaurai tetenka M. Eisi siaurai̇̃, išeisi kiaurai Šd. Eik siaurai – visur išeisi, eik plačiai – visur užkliūsi Pn.
siaurỹn Ant aną galą dirva eina siaurỹn Sb. Jo akys siauryn ir siauryn, kol visiškai susiaurėja ir žiba tartum peilio ašmenys J.Balt.
ǁ laibas: Siaurósias [žarnas] išmečiau, o storosias išdarinėjau Klt.
2. glaudžiai prigulantis, aptempiantis ar nepakankamai laisvas (apie drabužį): Siaura suknelė kaip adiklis LTR(Ds). Ė aš pasisiuvau palaidinę rankovėm siaurõm Prng. Praejo siaurų sijonų muda Šv. Kazės [megztinis] biškį kaip siaurèsnis buvo Trk. Žiponėlis siaurytùkas – ar tokiai meškai įsivilkt! Alk. Rožytė vilkosi pačią gražiąją suknelę, bet – Viešpatie – per siaura! J.Paukš. Šalia Miko stovėjo dar vienas plėšikas – siaurutėm kelnėm, plačiu diržu K.Saj.
siaũra n.: Siūk teip, kad nebūt per siaũra Sb. Čia jau man nusiuvė: iš pečių siaũra, iš visur siaũra Mžš.
siaurai̇̃ adv.: Tokios jau rankovės: čia siaurai̇̃, čia sukeltos teip aukštai Tl.
3. užimantis maža vietos, erdvės, ploto, ankštas: Kai nėra kur ganyt, siaũros vietos, pririši ir laikai [gyvulį] Grz.
| Vidaus rinka žemės ūkio produktams buvo dar labai siaura rš.
siaũra n.: Broliui buvo siaũra gyvent (mažai žemės, vietos turėjo) Dglš. Čia siaũra vietos Ėr.
siaurai̇̃ Esu nesiaurai̇̃ aptekusi (apkeliavusi), esu Čenstakavo[je] buvusi Trš. Iš viso siaurai̇̃ turėjo žemės žmonės – po pusei valako Krd. Vienos patarlių formulės paplinta plačiau, kitos siauriau sp.
4. prk. apimantis nedidelę, ribotą sritį: Nejučiomis jis ėmė bodėtis šita siaura, beprošvaistine buitimi V.Myk-Put. Žmogaus protas siauras, ir siela jo nekantri V.Krėv. Jos minčių pasaulis jam pasirodė siauras, dargi juokingas J.Avyž.
siaurai̇̃ adv.: Tie siaurai supranta, nes gaišyt mus taikos A1885,2. Siaurai̇̃ per gyvenimą praeini, jeigu nieko žmogus palikt negali Jon.
ǁ sukoncentruotas vienoje srityje: Siaura specialybė ETŽ. Siaura tema rš. Reta yra dailininkų, kurie dirbtų vienoje kurioje nors siauroje srityje rš.
siaurai̇̃ adv.: Ūkis galėtų siaurai specializuotis rš.
5. prk. be platesnio požiūrio, esantis ribotų pažiūrų: Siauras ir vienašališkas žmogus rš.
6. prk. apimantis nedidelį skaičių, negausus: [Drama] atskleidžia įvykius, trukusius maždaug dvi valandas siaurame šeimos ratelyje rš. Atsiranda greta šitos platesnėsės tarybos dar kita, siauresnėji, mažesnėji taryba A.Janul.
7.
siaurai̇̃ adv. glaudžiai, arti vienas kito: Leidi (maldamas girnomis), kad akmuo prieg akmeniu eit siaurai̇̃, tai tada miltai minkštūs eina Eiš.
| prk.: Dvi atskiri sąvoki yra siaurai tarp savęs surišti rš.
8. lingv. tariamas mažai praverta burna ir įtempus liežuvį: Prieš siauruosius balsius to priebalsių minkštumo niekuo nežymime J.Jabl. Balsiai irgi skiriami: vieni (a, ą, o, u, ų, ū) yra platieji balsiai, kiti (e, ę, ė, i, į, y) – siaurieji J.Jabl.
◊ siaurà kišẽnė (kišenià) neturtas: Siaurà kišenià, kai vienas dirba, o šeši valgo Jrb. Dabar, karo metu, jokiu būdu negaliu drįsti keltis į Vilnių gyvent su tokia gausinga šeimyna ir tokia siaura kišene Pt.
figūrántas, figūrántė
A. Mažeika prisiminė, kad pirmasis tyrimas buvo chaotiškas. „Buvo daugybė absurdiškų skundų, reikėjo tikrinti pedofilija apkaltintų asmenų kompiuterius, – atsiminė buvęs prokuroras. – Kai tokie rimti kaltinimai, o jame yra nemažai figūrantų, į tyrimą reikia įsijungti kur kas rimčiau.“
Reikia dirbti labai atsargiai, figūrantas turi būti pakankamai patyręs, kitaip galima padaryti daug klaidų. Jauną šunį turi ruošti vienas figūrantas, tik šiam pakankamai gerai išmokus, galima figūrantus keisti.
Tik pabaigusį bendrojo paklusnumo kursus šunį galima rengti apsaugai. Paprasti dresuotojai puolimo komandų nemoko.
Lietuvoje yra tik keletas patyrusių instruktorių, vadinamų figūrantais, oficialiai galinčių tai daryti. Pavyzdžiui, panevėžiečiai kviečiasi specialistus iš Vilniaus, Kauno ar Šiaulių.
Figūrantai turi specialią įrangą ir žino, kaip elgtis, kad mokydami šuns nesužalotų.
2012 metų birželio 2 dieną buvęs Egipto prezidentas buvo nuteistas iki gyvos galvos už tai, kad davė įsakymą prieš taikius demonstrantus Kaire panaudoti koviniu šovinius. Šiuo metu H. Mubarakas yra dar mažiausiai trijų teismo bylų figūrantas.
Paaiškėjo, kad „Dvynių“ projekto koordinatorius ir vadovas yra ne kas kitas, o senas pažįstamas, VSD skandalų figūrantas, liūdnai pagarsėjusio VSD vadovo Arvydo Pociaus globotinis – STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas „valstybininkas“ A.K. arpus.
Figūrantas – policijos pareigūnas, dresuojantis tarnybinius šunis apsaugos funkcijoms vykdyti.
LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIS KOMISARAS
ĮSAKYMAS
DĖL FIGŪRANTŲ MOKYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
Seimo Saugumo ir gynybos komiteto (kuris, matyt, bus svarbus būsimo tyrimo figūrantas) pirmininkas A.Anušauskas neseniai piktai pasmerkė vieną Seimo opozicijos narį už jo Seimo posėdyje išsakytą mintį, kad Baltarusijos opozicija yra maitinama JAV pinigais.
Patyręs kriminalistas svarstė, kad visa tai gali būti susiję su tam tikrais figūrantais.
„Bet kuriuo atveju kalbame, kad automobilis atsirado pakankamai toli, taigi ne tiek jis domino. Ar jis buvo paliestas, ar ne, tai čia kiti klausimai. Matyt, vis tiek kalba eina apie figūrantus, apie kažkokius žmones, reikia taip galvoti. Jei kas nors įvyko, tai vyko su pažįstamais arba nepažįstamais“, – teigė A. Sadeckas.
Pratybos prasidėjo rate, vėliau buvo atliekamas sulaikymas su prabėgimu. Vėliau sekė "gatvelė", kuri daugeliui šunų buvo didžiuliu atradimu, taip kaip ir jų vedliams, kurie pagaliau suvokė, kad ir jų šunys gali stipriai reaguoti į figūrantą.
Kai figūrantas, šūkaudamas ir mojuodamas (kad atkreiptų šuns dėmesį), išbėga iš antrosios uždangos, dalyvis, pagal teisėjo nurodymą, paleidžia šunį, kad šis sulaikytų nubėgantį figūrantą.
Jeigu jūs galite priversti šunį kąsti, tai jūs galite išmokyti jį pasitikėti savimi ir išmokyti laimėti. Bet kuriam šuniui galime sužadinti norą kąsti, o po to mokome mėgautis kandimu. Būtent kandimo procese jis mokosi išlaikyti ir nepaleisti aukos ir neišsigąsti vis grėsmingesnių figūranto judesių. Būtent kandimo procese jis pajunta pergalės skonį, po įtemptos kovos, kurios metu figūrantas iš visų jėgų priešinasi, po to nusilpsta ir nustoja priešintis.
Dalyvavom dar ir paskutinėje rungtyje, kur buvo dalis agility, dalis išvis nežinia ko, net ir juodai veidą nusidažęs figūrantas iš daržinės rėkdamas ant šuns šoko :D Varis į jį nesureagavo išvis, man atrodo, net nepastebėjo, nes rūpinosi, kaip nusiimti antsnukį. Taigi, o pažiūrėjau, kad galėjom ir 10 km bėgime su dviračiu dalyvauti, ir tempti. Kažkaip neįvertinau savo šunėko ir nesiregistravau daugiau niekur. Tose sportinėse rungtyse tikrai būtų ne prasčiau už kitus pasirodęs.
Sergej Gračiov (dresuotojas – figūrantas, Lietuvos amerikiečių Stafordšyro terjerų mylėtojų klubo vadovas) – bendrojo paklusnumo dresavimo kursas, speciali dresūra, šuns ir žmogaus psichologinis pasiruošimas.
Pastarieji du paminėti įtakingi konservatoriai dabar yra figūrantai baudžiamosiose korupcijos ir piktnaudžiavimų bylose.
Tam tikra prasme Medvedevo situacija kvailoka – visi puikiai žino, kad jis tik figūrantas metams, ir jis tą puikiai žino, bet dalyvauja tame formalios demokratijos cirke.
Apsauginį, patrulinį šunį vienam išmokyti, deja, neįmanoma. Jums reikalingas asmuo, kuris apsivilktų apsauginį kostiumą. Laikui bėgant tas asmuo buvo įvairiai vadinamas: agitatorius, padėjėjas, gaudytojas, jaukas, figūrantas [...].
Geras figūrantas privers kiekvieną šunį pasiekti savo potencialo viršūnę.
Figūranto mokymas yra labai svarbus, kadangi pirmiausia figūrantas turi būti mokomas bendrauti su šunimis. [...] Kai figūrantas išmoksta suprasti šunį, jis turi išmokti "kalbėti šunų kalba", panaudodamas savo kūną. Figūrantas privalo sugebėti paskatinti šunį kąsti jam, neliesdamas ir negąsdindamas šuns. Jis negalės to padaryti gerai, kol neišmoks savo kūnu perduoti šuns kūno kalbos.
anttvi̇̀nti;
1. Sut, N, KBII149, M, K.Būg, J.Jabl, L, LL300 kilti, daugėti vandeniui: Žiūrėk, jau Imsrė tvýsta, skubyk važiuot, paskui nepárvažiuosi Jrb. Tvino didliai [v]anduo Šts. Venta šiaušias ir plačiai tvysta S.Čiurl. Tvi̇̀nti iš krantų NdŽ. Ir tvino vandeniai, ir pakėlė karoblį Ch1Moz7,17. Tvysta upė SD414, R, MŽ.
^ Ne visos upės ir pavasarį tvinsta PPr214. Juo šulinio vandenį semsi, juo tvins, t. y. juo duosi, juo turėsi J.
ǁ rinktis, kauptis, telktis: Debesys tvi̇̀nsta NdŽ.
2. gausiai, smarkiai tekėti, lietis, plūsti, bėgti: Sniegas, pavirtęs vandeniu, graužiasi vinguriuotus takelius, tvinsta pakalniui į upelį, iš paskubos net putojąs Žem. Matytis, ka yra kas norints tam šaltenė[je], ka tvi̇̀nsta Skdv. Kaip ir upės bei upaitės iš tos jūrų versmės lyg tvyste tvyst Ns1832,6. Šalia savo burnos tur šita kirmėlėlė dvi karpeli, iš kurių, jai verpti norint, pradeda limpą ir tąsūs syvai tvinti Kel1851,154. Ašaros tvino Karaliui per veidus I.Simon.
| Šviežio pieno [į pieninę] tvi̇̀nte tvi̇̀nsta, velka žmonys Krš. Nuo ežero tvino rūkas užklodamas visą įdubą rš.
| prk.: Ė tas visas ramumas po lietuvių dūšias lyg lygumoj vėjelis po žoleles trąšias, plaukydamas lingavo, plaukydamas lingavo, tamsiom vilniom tvi̇̀no A.Baran.
ǁ prk. gausiai veržtis, sklisti: Lyg iš už kalno tvino ryto šviesa rš. Iš horizonto paskliaučių jau tvino tamsa rš. Tie vaizdai moteriškei krauju tvino į galvą P.Cvir. Į galvą tvino visokios mintys rš. Pasleidimas iš miestelių sraujom upėm tvi̇̀nsta BM449(A.Baran). Dievo žodis [iš burnos] tvysta Ns1848,2.
ǁ dvelkti, pūsti: Gaivi šiluma tvino, pilna medaus kvepėjimo A.Vaičiul. Nuo prikūrentos krosnies tvino alsinantis karštis rš.
3. būti užlietam, apsemtam: Teip jis nuėjęs pas upę pradėjo pilt vandenį su laive teip, jog miestas pradėjo tvi̇̀nt BM171(Pmp).
4. gausiai tekant piltis, lietis: Kastis pajuto savo akis tvinstant ašaromis Pč. Monika pradėjo smarkiai pūtoti, akys vėl tvino ašaromis P.Cvir. Kai tau laimę piršo, aukso kalnus siūlė, mūsų širdys tvino, kepo su kraujais A.Mišk.
5. skendėti: Del to graudžiai verkiu ir ašarosn tvi̇̀nstu, žiūrėdama ant vaikelius jaučiu širdyj peilį BM449(A.Baran). Miestas tvino dūmuose rš.
| prk.: Jo širdis skaudėjimuose tvinusi ir tirpusi prš. Žmonės griekuose tvysta, Dievo nebepažįsta A.Baran.
6. prk. daugeliui kartu eiti, traukti, gausiai rinktis, telktis: Veizam, kariūmenė tvi̇̀nsta i tvi̇̀nsta Lž. O armija tvino ir tvino Pt. Daugybė žmonių iš bažnyčios laukan tvýsta KI160. Žmonės vis tebetvino gatvėmis A.Vien. Prie jo dabar žmonės iš visų pusių tvinte tvinsta, visus pagydo Žem. Tvino svietas nu visų kraštų teirauties S.Dauk. Piktiejai tvino iš Teutonijos į Žemaičius S.Dauk.
◊ ne ùpės tvi̇̀nsta nėra gausybės: Ir jai reikia į kiek pusių, o čia ne upės tvinsta Žem.
1 anttvi̇̀nti; S.Dauk žr. 1 užtvinti 1: Ančtvi̇̀ns, i tų pačių [bulvių] nesusikasma, ką ėsma Rdn.
1 aptvi̇̀nti NdŽ; R, MŽ, MŽ213, N, LL307
1. intr. pakilti, padaugėti vandeniui: Ar upė aptvi̇̀no? Sch5. Maldenis labai aptvi̇̀nsta Trš.
2. intr. R361, MŽ484, Sut, Š, Rtr, DŽ1, KŽ, Tlž, Pgg apibėgti vandeniu, būti aplietam, apsemtam: Kūgiai, pievos, pradalgės paupiais aptvi̇̀no, t. y. apšoko vandenimi J. Pieva aptvi̇̀nusi KII247, K. Visa ta lanka lig pat lipto aptvi̇̀no Brs. Pavasarį buvom i mas aptvi̇̀nę, supuvo daržai, javai Rdn. Nuo lytaus aptvino pelės urvas J.Jabl. Aptvỹna čia kartais, Šyša išsileja Vn. Pasisodinau ropučių, aptvi̇̀no vandeniu Erž. Šiaurėn yra didelė jūros atsiauta, Kodanijos mare vadinama, turinti daugybes salų, kurios tenai vandenimis jūros ir tankiomis upėmis aptvinusios S.Dauk. Sėjo rugelius, neišvagojo, aptvino [v]andineliu LTR(Krtn).
| prk.: Toks nukrypimas graso tautai pašlyti ir svetimų tėkmių būti aptvintai A.Sm. Pati [Lietuvos tauta] aptvinusi svetimomis tautomis S.Dauk.
^ Žemė pilna bus išpažinimo Dievo, kaip jūrų vandenimi aptvyta Ns1832,2.
| refl.: Visas aptvinęsis kraštas dabar atrodė kaip vienas vienintelis ežeras prš.
ǁ būti tirštai apgaubtam, aptrauktam, užslinkti: O lanka taip buvo visa aptvinusi rūku, jog atrodė kaip didelis ežeras rš. Dangus i žemė dūmais aptvi̇̀no (d.) Ad. Tokia miglikė aptvino ant akių, maniau, kad nutįs, bet nenutįso P.Aviž(Gr).
ǁ prk. būti apimtam: Rūpesčiais aptvi̇̀nęs, galvelę susiėmęs LTR(Trs). Dažnai sumurmam, sopuliais aptvinę, dažnai išblaškom viltį paskutinę A.Baran. Tavo meile apmitvysu MšK.
3. tr. gausiai tekant apsemti, aptvindyti: Upė aptvi̇̀no pievas Š. Kur atsvodos, kur pievos aptvintos, ten gera žolė žela Šts. Čia buvo aptvýstamas laukas Trg. Upės yra taip užtvinusios, kad jos … tą miestą aptvino Kel1881,52. Vanduo aptvino visą žemę S.Stan. Trečioje dienoje atskyrė žemę, visur vandeniu aptvintą MT40.
| prk.: Didelė džiaugsmo šiluma aptvino ją visą rš. Susyk josios akis aptvino liūdesys Db. Bet savo jėgas palaikus, jos vėl aptvinsta visą žmogų Vd.
4. intr. KŽ gausiai tekant apsipilti, apsilieti, paplūsti: Kaipgi duos į kertę su puodyne – net visa kertė grietine aptvino LTR. Jos įdubęs veidas aptvino karčiomis ašaromis rš. Laukiu aš gi tavęs ranka pasirėmęs, ašarom aptvinęs – rūpestį paėmęs Vnž. Ašaromis aptvi̇̀nęs varvalius J. Širdis mano baisiai susopo ir krauju aptvino TS1902,2-3b. Motina, prašom ašaros aptvinę, užtaryk už mums, išvaduok Tėvynę TŽVII347. To[ji] mergytė kraujuos aptvi̇̀nus Ps.
5. intr. prk. gausiai turėti, pertekti: Aptvi̇̀nę esam su šnapsu, vyrų norėjimas [gerti] begalinis Krš.
| Aptvi̇̀nom tais vištyčiais čystai Trk. Aptvinom tikrai tais kareiviais, bijojom, i skliaudėm auses Lnk.
6. daugeliui prisirinkti, apnikti: Rusų kazokai mumis paliko, tuojau germanai plačiai aptvino LTIII376(Bs). Nesuskaitomos gaujos visą Europą aptvino S.Dauk.
1 atitvi̇̀nti intr. KŽ; BzF191
1. daug atitekėti, atplūsti.
| prk.: Jei vargs tvanais attvytų, mano meilę n’išgesytų PG. Ak kažin kokie attvyti gal pagundymai didi brš.
2. prk. daugeliui atvykti, gausiai susirinkti: Žmonės nu visų pusių pulkais attvino Kel1881,72. Pagonai vis pulkais lyg tvyte attvino Ns1855,2. Vis daugiaus žydų attvino Jrk.
1 įtvi̇̀nti intr. KI359,644, Rtr, NdŽ, KŽ
1. tvinstant būti apsemtam: Upė labai tvinsta, jau įtvi̇̀no mūsų kluonan ir pasėmė klojimą Š.
2. gausiai įtekėti, įsilieti: Į tą aplinkui apmūrytą ežerą įtvysta upeliai šiltų vandenų iš netoli esančių versmių Kel1882,269.
◊ į dañtį įtvi̇̀nti gerai įsidėmėti, įstrigti: Rodos, kad tokia kalba liete pasiliejo ir kiekvienam į dantį įtvino, nes kiekvienas atkartojo: – Nužudė, nužudė! Žem.
1 ištvi̇̀nti intr. NdŽ, DŽ1
1. Rtr, KŽ, Ppl, Vdžg pakilti vandeniui, išsilieti: Upis ištvi̇̀no, t. y. vanduo išsiliejo J. Vanduo ištvi̇̀nęs K. Ištvi̇̀no upė iš krantų Š. Upelis taip ištvinęs, kad bet kur neperbrisi ir ilgais batais M.Katil. Vandenys marių ir visų šaltenių ištvino S.Stan. Šalteniai ir upys nemieruotai ištvino M.Valanč. Tą vakarą ištvino upės, tą vakarą krantuos netilpo J.Aist. Ale tokia Imsrė ištvi̇̀nus, o vištos lekia par ją, i gana Jrb.
2. būti aplietam, apipiltam: Prakiuro vamzdžiai, ištvi̇̀nom Sdb.
1 nutvi̇̀nti
1. intr. KI70 gausiai patvinti, būti aplietam, apsemtam: Visi laukai nutvi̇̀nę po tų lietų DŽ1. Daug kiemų nutvi̇̀no pavasarį Pgg. Seniau ta Ratkūnų lanka būdavo labai nutvi̇̀nus Pš. Nutvi̇̀no visos gatvės Krš.
2. intr. prk. nubėgti, nutekėti: Jau vakaras. Padange upė kraujo nutvino ligi ryto pakraščių K.Brad.
3. intr. gausiai tekant paplūsti: Akys ašaromis nutvino TS1901,1b.
4. intr. prk. gausiai būti, daug atsirasti, prisirinkti: Gatvės nutvi̇̀nę žmonių Ėr. Laukas žmonėm nutvi̇̀nęs, namie nelieka nei paskutinis BM435(Kp). Visas kelias nutvi̇̀nęs kariuomene buvo Pnm. Pas jum daug dobilų sėja – laukai nutvinę Jnšk. Laukai nutvi̇̀nę javų Tr. Baltų vištų laukas nutvi̇̀nęs Ėr. Nutvi̇̀nę sienos musiom Ds.
5. tr. gausiai aptvinus prigirdyti, sugadinti: Vieną kartą ropes nutvi̇̀no, i nėko negavau [derliaus] Rsn.
6. tr. prk. aplieti, nupilti: Pykčio raudonė nutvino man veidą rš.
1 patvi̇̀nti intr. Rtr, NdŽ, KŽ; H171, LL275
1. R, MŽ, Sut, N, KI70, Š, DŽ, Krž, Pln, Jrb, Dkš, Ps, Tvr pakilti, padaugėti vandeniui, paplūsti: Upė patvysta R38, MŽ51. Tviska vanduo, kad patvino pelkės J. Upė patvi̇̀nusi K. Grýva buvo didžiausia, patvi̇̀ndavo lig beržyno Krš. Visa upė patvi̇̀nus, jau išplėšė ledą Klt. Kai patvýsta – nepervažiuosi Šešupę Gs. Užleja, patvỹna čia Žv. Buvo ir šį pavasarį ištraukę į Lietuvą, bet neperbrido Nemuno, jis buvo labai patvinęs A.Janul. Patviñs gilus [v]andenėlis, nuskęs marių tiltelis (d.) JT350. Upė buvo čia dvi pėdi aukščiaus patvinusi Kel1856,212. Visos upės inteka mariosna, o tečiau marios nepatvysta, aba nekeliasi SPI270. Ir patvino vandeniai, ir pasidaugino labai and žemės Ch1Moz7,18. Ir vandiniai paputo (paraštėje patvino) ir pakėlė skrynią BB1Moz7,17.
| Venos smarkiai patvinusios ir išsiplėtusios P.Aviž.
| Vandeniui atverdant žmonės daboja, ant kokio katilo šono puta patvysta Ns1857,5.
| prk.: Tada patvinus buvo visokia piktybė SPI130. Teisybė ir šventybė patvins kaip vandenio tvanai SPI344.
patvi̇̀nusiai adv.: Į atlaidus negalėjo benueiti žmonys, buvo visur patvi̇̀nusiai Vvr.
2. R124, MŽ163, Brs, Vkš, Rt apibėgti vandeniu, pasidaryti apsemtam, telkšoti: Pelkė – patvi̇̀nusi šlapia pieva Rg. Laukai patvino, pievos tapė apneštos A1884,380. Patvi̇̀nsta kokiai dienai, kitai, ale vėl jau greit nueina [vanduo] Sb. Aukštesniai kalnukai nepatvỹna Rmč. Patvinstančiose pievose būna geriausis šienas Šts. Rudiniais i pavasariais visos lankos patvi̇̀nsta Pln. Iš rudenio pievos patvino vandeniu Tvr. Pirkia patvi̇̀nus visa buvo, matai, lašėjo Klt. O bulvės patvi̇̀nusios buvo Sg.
| Keliai purvais patvinę, laukai tušti ir pilki Pč.
| prk.: Lietuva va patvi̇̀no arielka Krns. Padaryk teip, ūkininke, … pienu patvinsi (daug jo turėsi) TS1900,2-3. Ji pasakė man vieną žodį – ir širdis vėl patvino džiaugsmu V.Myk-Put. Gyvenimas ant žemės būtų vargais patvinęs I.
3. gausiai tekant apsipilti, apsilieti, skendėti: Onytės akys patvino ašaromis LzP. Krauju koja patvi̇̀no, baisu Krš. Guli kareivėlis kraujuose patvinęs, stovi juodbėrėlis šaly nusiminęs LTR(Pnm, Mrj).
ǁ būti apgaubtam, aptrauktam: Žemė dabar garavo debesimis, patvino rūku visa J.Balt. Dangus ir žemė dūmais patvino LTR(Rm).
4. prk. daug prisirinkti, susitelkti: Kad patvi̇̀no žmonių iš bažnyčios, net praeit nebegalima Sv. Dabar miestai, keliai patvinę mašinų Alz.
1 pértvinti KII244, NdŽ, KŽ, pertvi̇̀nti Rtr
1. intr. per daug patvinti, persipildyti vandeniu: Pirm kelių nedėlių tokia daugybė lijusi, kad didžiosios upės per savo krantus pertvinusios Kel1879,113. Per savo žodį draudžia jis jūrėms, kad jos nepertvintų RBSir43,25.
| prk.: Tokį džiaugsmą, tokią linksmybės pilnystę ir pertvystančią palaimą šventieji savo Viešpatyje randa brš.
2. tr. gausiai užlieti, užtvindyti: Upė ant pievos užtvinusi, pievą pértvinusi KII247. Griektvanio vanduo ne tiktai mažiausias kaukaras pertvino, bet ir per aukščiausius kalnus dar aukštai stovėjo brš.
3. intr. gausiai prisipildyti: Motinos akys žvelgia į tolį. Jos tokios didelės ir tokios žodžiais neapibūdinamos kančios kupinos; jos pertvinusios ašaromis I.Simon.
1 pratvi̇̀nti intr.
1. NdŽ pro šalį pratekėti.
2. NdŽ plačiai išsilieti iš krantų.
3. gausiai tekant prasiveržti, paplūsti: Ašaros teka pratvinę A.Baran.
| prk.: Skubėkit tik išleist, mat pratvino pinigų An.
4. NdŽ daugeliui praeiti, pratraukti.
1 pritvi̇̀nti NdŽ, KŽ, DŽ1
1. intr. Rtr prisipildyti vandens: Lanka pritvi̇̀nusi K. Kumet ką tiktai iškasta šulnis pritvi̇̀nsta, [v]anduo šulnė[je] y[ra] maišinas Vkš. Vietom plėstreliai sniegelio balto, slėniai pritvi̇̀nę [v]andenio šalto BM441(Kp). Iš ko pritvino šis ežerėlis? Tai mano ašarėlės! N274.
| prk.: Ankstyvo ryto oras buvo pritvinęs gaivinančio vystančios ir tebežydinčios pievų žolės kvapo Pt.
2. intr. apibėgti vandeniu: O, pievos dar pritvinę vandens! Grž.
3. intr. gausiai tekant priplūsti: Jos akys pilnos pritvino ašarų J.Balč. Akys kupinai pritvino ašarų, tūrėjos tik dar po blakstienų Žem. Kraujo pritvinusiomis akimis apžvelgė tolumą P.Cvir. Pažiūrėjo taip geromis akimis, kad Raulo širdis tuojau pritvino krauju V.Kudir.
ǁ prk. prisikaupti, susitelkti: Tik neparašysiu, kas širdy pritvino A.Mišk. Visas per ilga pritvinęs jos širdyje kartumas ir sielvartas tryško iš to jos pažvelgimo V.Myk-Put.
4. intr. pritvinkti, supūliuoti: Šeimininkei pirštas buvo pritvinęs Btg.
5. gausiai prisirinkti, prieiti: Daug svieto pritvi̇̀nę tenai Ėr. Par jomarką pritvi̇̀no minios žmonių Jnš. Miestelyje minių minios pritvino Žem. Pritvino pilna jauja bičių BsPII58(Rs). Kad jų (kareivių) pritvi̇̀no pritvi̇̀no – pilna iš vieno Krč.
6. tr. prk. pripildyti, užimti: Žalnieriai visus butus tvinte pritvinę prš.
1 sutvi̇̀nti intr. NdŽ
1. Sut pakilti, padaugėti vandeniui, patvinti: Sutvi̇̀no visi upukai, sniego buvo priverstà Krš.
2. subėgti, sutekėti: Karštai sutvi̇̀no jai kraujas prie širdies Š. Į smegenis sutvino sunkus kraujas P.Cvir.
3. NdŽ susijungti, susilieti (apie upes).
4. Kel1863,115 prk. daugeliui kartu sueiti, prisirinkti, suplūsti: Sutvi̇̀no svieto, pilnas miestelis buvo, pilni kapai Rdn. Žmonės sutvino į būrį, kalbėjosi, ūžė P.Cvir. Visi sutvino į bažnyčią rš.
1 užtvi̇̀nti I, Š, Rtr, DŽ, KŽ; Q83,161, Sut, N, L
1. intr. KI70, APhVIII230(A.Baran), Krtn, Jdr, Trk, Vkš, Grž, Pl, Alz pakilti, padaugėti vandeniui, patvinti: Visi ravai, grioviai, upiai užtvi̇̀no, ne kur páreiti nėra J. Upė užtvi̇̀nusi K. Užtvi̇̀no vandens į tris augumus žmogaus NdŽ. Kai pradėjo lyt, tai ne lijo, o pilte pylė, upeliai užtvi̇̀no PnmŽ. Ažtvi̇̀no visos balos ir upeliai JT429. Pavasario laike kai ažtvi̇̀no, sėdėk – niekur neišeisi Km. Labai plačiai užtvi̇̀ndavo pavasarį Kražantė Krž. Ten ta upis tokia liuob užtvi̇̀ns, liuob lig subinei bris par tą upį Kal. Užaugo girelės, užtvino upalės, aš negaliu pareiti, mamužę aplankyti KlpD50. Upužė užtvino, žirgai rūtas mynė KlvD49. Jūrios marios užtvino, aukšti tiltai suiro NS1282. Sniego daugybei ištirpus, upės visur permier užtvino Kel1879,88.
2. intr. Sdb, Rm, Šts apibėgti vandeniu, būti užlietam, apsemtam: Pavasarį užtvi̇̀nsta ta pieva, žiemą užpusto Bsg. Ažtvi̇̀no visur – sniego labai daug Aln. Kai palyja, tos lankos ir užtvi̇̀nsta LKT222(Vnd). Čia du upeliai buvo, nedidukai, ale nagi pereik, kai pievos užtvi̇̀nę! Slv. Užtvi̇̀ndavo pavasariais ganykla Klov. Karalius, bijodamas, kad neužtviñtų miestas, ėmė prašyt jo, kad nustotų liet vandenį BM171(Pmp). Teip nulijo, viskas užtvi̇̀no Krč.
| Kiaulės užtvi̇̀no, įmeskit šiaudų Upt.
ǁ gausiai išplisti, pasklisti: Vakarais užtvi̇̀ndavo lempų šviesa NdŽ. Gaisras užtvi̇̀nęs visam pily BM107(Sb). Dar kažkur šūktelėjo, šniokštelėjo, ir anoj pusėj užtvino melsvas garas P.Cvir. Kiemas užtvinęs ievos ir pieno kvapnumu L.Dovyd.
3. tr. NdŽ gausiai užlieti, aptvindyti, apsemti: Užtvýsta kelią, i negali išvažiuot Jrb.
| prk.: Vėsi vakaro sutema užtvino pirkią L.Dovyd. Raudona pašvaistė kaip prieš didelius vėjus užtvinsta vakarinį dangaus pakraštį S.Zob.
ǁ apimti: Kikilą vėl užtvino žiaurus pyktis J.Dov.
4. tr. prk. daugeliui sueiti kur: Po pamaldų žmonės užtvino gatves, namus ir kiemus rš. Pakilo baisios karės ir užtvino mūsų žemę svetima šalis Tat. Abeji – rusai ir lenkai – skuba užtvinti mūsų liaudį A.Sm.
5. intr. užsilieti: Upė ant pievos užtvi̇̀nusi KII247. Užtvi̇̀no da vanduo an tų bulvių, i nėr ką kast Jrb.
6. intr. daugeliui prisirinkti, susitelkti: Visa gatvelė užtvino žmonėmis A.Vien. Par Žolinę kad užtvi̇̀no miestelis žmonių, nebuvo kur prasimušt Jnšk.
įtvi̇̀nti
1. Sut, N, KBII149, M, K.Būg, J.Jabl, L, LL300 kilti, daugėti vandeniui: Žiūrėk, jau Imsrė tvýsta, skubyk važiuot, paskui nepárvažiuosi Jrb. Tvino didliai [v]anduo Šts. Venta šiaušias ir plačiai tvysta S.Čiurl. Tvi̇̀nti iš krantų NdŽ. Ir tvino vandeniai, ir pakėlė karoblį Ch1Moz7,17. Tvysta upė SD414, R, MŽ.
^ Ne visos upės ir pavasarį tvinsta PPr214. Juo šulinio vandenį semsi, juo tvins, t. y. juo duosi, juo turėsi J.
ǁ rinktis, kauptis, telktis: Debesys tvi̇̀nsta NdŽ.
2. gausiai, smarkiai tekėti, lietis, plūsti, bėgti: Sniegas, pavirtęs vandeniu, graužiasi vinguriuotus takelius, tvinsta pakalniui į upelį, iš paskubos net putojąs Žem. Matytis, ka yra kas norints tam šaltenė[je], ka tvi̇̀nsta Skdv. Kaip ir upės bei upaitės iš tos jūrų versmės lyg tvyste tvyst Ns1832,6. Šalia savo burnos tur šita kirmėlėlė dvi karpeli, iš kurių, jai verpti norint, pradeda limpą ir tąsūs syvai tvinti Kel1851,154. Ašaros tvino Karaliui per veidus I.Simon.
| Šviežio pieno [į pieninę] tvi̇̀nte tvi̇̀nsta, velka žmonys Krš. Nuo ežero tvino rūkas užklodamas visą įdubą rš.
| prk.: Ė tas visas ramumas po lietuvių dūšias lyg lygumoj vėjelis po žoleles trąšias, plaukydamas lingavo, plaukydamas lingavo, tamsiom vilniom tvi̇̀no A.Baran.
ǁ prk. gausiai veržtis, sklisti: Lyg iš už kalno tvino ryto šviesa rš. Iš horizonto paskliaučių jau tvino tamsa rš. Tie vaizdai moteriškei krauju tvino į galvą P.Cvir. Į galvą tvino visokios mintys rš. Pasleidimas iš miestelių sraujom upėm tvi̇̀nsta BM449(A.Baran). Dievo žodis [iš burnos] tvysta Ns1848,2.
ǁ dvelkti, pūsti: Gaivi šiluma tvino, pilna medaus kvepėjimo A.Vaičiul. Nuo prikūrentos krosnies tvino alsinantis karštis rš.
3. būti užlietam, apsemtam: Teip jis nuėjęs pas upę pradėjo pilt vandenį su laive teip, jog miestas pradėjo tvi̇̀nt BM171(Pmp).
4. gausiai tekant piltis, lietis: Kastis pajuto savo akis tvinstant ašaromis Pč. Monika pradėjo smarkiai pūtoti, akys vėl tvino ašaromis P.Cvir. Kai tau laimę piršo, aukso kalnus siūlė, mūsų širdys tvino, kepo su kraujais A.Mišk.
5. skendėti: Del to graudžiai verkiu ir ašarosn tvi̇̀nstu, žiūrėdama ant vaikelius jaučiu širdyj peilį BM449(A.Baran). Miestas tvino dūmuose rš.
| prk.: Jo širdis skaudėjimuose tvinusi ir tirpusi prš. Žmonės griekuose tvysta, Dievo nebepažįsta A.Baran.
6. prk. daugeliui kartu eiti, traukti, gausiai rinktis, telktis: Veizam, kariūmenė tvi̇̀nsta i tvi̇̀nsta Lž. O armija tvino ir tvino Pt. Daugybė žmonių iš bažnyčios laukan tvýsta KI160. Žmonės vis tebetvino gatvėmis A.Vien. Prie jo dabar žmonės iš visų pusių tvinte tvinsta, visus pagydo Žem. Tvino svietas nu visų kraštų teirauties S.Dauk. Piktiejai tvino iš Teutonijos į Žemaičius S.Dauk.
◊ ne ùpės tvi̇̀nsta nėra gausybės: Ir jai reikia į kiek pusių, o čia ne upės tvinsta Žem.
1 anttvi̇̀nti; S.Dauk žr. 1 užtvinti 1: Ančtvi̇̀ns, i tų pačių [bulvių] nesusikasma, ką ėsma Rdn.
1 aptvi̇̀nti NdŽ; R, MŽ, MŽ213, N, LL307
1. intr. pakilti, padaugėti vandeniui: Ar upė aptvi̇̀no? Sch5. Maldenis labai aptvi̇̀nsta Trš.
2. intr. R361, MŽ484, Sut, Š, Rtr, DŽ1, KŽ, Tlž, Pgg apibėgti vandeniu, būti aplietam, apsemtam: Kūgiai, pievos, pradalgės paupiais aptvi̇̀no, t. y. apšoko vandenimi J. Pieva aptvi̇̀nusi KII247, K. Visa ta lanka lig pat lipto aptvi̇̀no Brs. Pavasarį buvom i mas aptvi̇̀nę, supuvo daržai, javai Rdn. Nuo lytaus aptvino pelės urvas J.Jabl. Aptvỹna čia kartais, Šyša išsileja Vn. Pasisodinau ropučių, aptvi̇̀no vandeniu Erž. Šiaurėn yra didelė jūros atsiauta, Kodanijos mare vadinama, turinti daugybes salų, kurios tenai vandenimis jūros ir tankiomis upėmis aptvinusios S.Dauk. Sėjo rugelius, neišvagojo, aptvino [v]andineliu LTR(Krtn).
| prk.: Toks nukrypimas graso tautai pašlyti ir svetimų tėkmių būti aptvintai A.Sm. Pati [Lietuvos tauta] aptvinusi svetimomis tautomis S.Dauk.
^ Žemė pilna bus išpažinimo Dievo, kaip jūrų vandenimi aptvyta Ns1832,2.
| refl.: Visas aptvinęsis kraštas dabar atrodė kaip vienas vienintelis ežeras prš.
ǁ būti tirštai apgaubtam, aptrauktam, užslinkti: O lanka taip buvo visa aptvinusi rūku, jog atrodė kaip didelis ežeras rš. Dangus i žemė dūmais aptvi̇̀no (d.) Ad. Tokia miglikė aptvino ant akių, maniau, kad nutįs, bet nenutįso P.Aviž(Gr).
ǁ prk. būti apimtam: Rūpesčiais aptvi̇̀nęs, galvelę susiėmęs LTR(Trs). Dažnai sumurmam, sopuliais aptvinę, dažnai išblaškom viltį paskutinę A.Baran. Tavo meile apmitvysu MšK.
3. tr. gausiai tekant apsemti, aptvindyti: Upė aptvi̇̀no pievas Š. Kur atsvodos, kur pievos aptvintos, ten gera žolė žela Šts. Čia buvo aptvýstamas laukas Trg. Upės yra taip užtvinusios, kad jos … tą miestą aptvino Kel1881,52. Vanduo aptvino visą žemę S.Stan. Trečioje dienoje atskyrė žemę, visur vandeniu aptvintą MT40.
| prk.: Didelė džiaugsmo šiluma aptvino ją visą rš. Susyk josios akis aptvino liūdesys Db. Bet savo jėgas palaikus, jos vėl aptvinsta visą žmogų Vd.
4. intr. KŽ gausiai tekant apsipilti, apsilieti, paplūsti: Kaipgi duos į kertę su puodyne – net visa kertė grietine aptvino LTR. Jos įdubęs veidas aptvino karčiomis ašaromis rš. Laukiu aš gi tavęs ranka pasirėmęs, ašarom aptvinęs – rūpestį paėmęs Vnž. Ašaromis aptvi̇̀nęs varvalius J. Širdis mano baisiai susopo ir krauju aptvino TS1902,2-3b. Motina, prašom ašaros aptvinę, užtaryk už mums, išvaduok Tėvynę TŽVII347. To[ji] mergytė kraujuos aptvi̇̀nus Ps.
5. intr. prk. gausiai turėti, pertekti: Aptvi̇̀nę esam su šnapsu, vyrų norėjimas [gerti] begalinis Krš.
| Aptvi̇̀nom tais vištyčiais čystai Trk. Aptvinom tikrai tais kareiviais, bijojom, i skliaudėm auses Lnk.
6. daugeliui prisirinkti, apnikti: Rusų kazokai mumis paliko, tuojau germanai plačiai aptvino LTIII376(Bs). Nesuskaitomos gaujos visą Europą aptvino S.Dauk.
1 atitvi̇̀nti intr. KŽ; BzF191
1. daug atitekėti, atplūsti.
| prk.: Jei vargs tvanais attvytų, mano meilę n’išgesytų PG. Ak kažin kokie attvyti gal pagundymai didi brš.
2. prk. daugeliui atvykti, gausiai susirinkti: Žmonės nu visų pusių pulkais attvino Kel1881,72. Pagonai vis pulkais lyg tvyte attvino Ns1855,2. Vis daugiaus žydų attvino Jrk.
1 įtvi̇̀nti intr. KI359,644, Rtr, NdŽ, KŽ
1. tvinstant būti apsemtam: Upė labai tvinsta, jau įtvi̇̀no mūsų kluonan ir pasėmė klojimą Š.
2. gausiai įtekėti, įsilieti: Į tą aplinkui apmūrytą ežerą įtvysta upeliai šiltų vandenų iš netoli esančių versmių Kel1882,269.
◊ į dañtį įtvi̇̀nti gerai įsidėmėti, įstrigti: Rodos, kad tokia kalba liete pasiliejo ir kiekvienam į dantį įtvino, nes kiekvienas atkartojo: – Nužudė, nužudė! Žem.
1 ištvi̇̀nti intr. NdŽ, DŽ1
1. Rtr, KŽ, Ppl, Vdžg pakilti vandeniui, išsilieti: Upis ištvi̇̀no, t. y. vanduo išsiliejo J. Vanduo ištvi̇̀nęs K. Ištvi̇̀no upė iš krantų Š. Upelis taip ištvinęs, kad bet kur neperbrisi ir ilgais batais M.Katil. Vandenys marių ir visų šaltenių ištvino S.Stan. Šalteniai ir upys nemieruotai ištvino M.Valanč. Tą vakarą ištvino upės, tą vakarą krantuos netilpo J.Aist. Ale tokia Imsrė ištvi̇̀nus, o vištos lekia par ją, i gana Jrb.
2. būti aplietam, apipiltam: Prakiuro vamzdžiai, ištvi̇̀nom Sdb.
1 nutvi̇̀nti
1. intr. KI70 gausiai patvinti, būti aplietam, apsemtam: Visi laukai nutvi̇̀nę po tų lietų DŽ1. Daug kiemų nutvi̇̀no pavasarį Pgg. Seniau ta Ratkūnų lanka būdavo labai nutvi̇̀nus Pš. Nutvi̇̀no visos gatvės Krš.
2. intr. prk. nubėgti, nutekėti: Jau vakaras. Padange upė kraujo nutvino ligi ryto pakraščių K.Brad.
3. intr. gausiai tekant paplūsti: Akys ašaromis nutvino TS1901,1b.
4. intr. prk. gausiai būti, daug atsirasti, prisirinkti: Gatvės nutvi̇̀nę žmonių Ėr. Laukas žmonėm nutvi̇̀nęs, namie nelieka nei paskutinis BM435(Kp). Visas kelias nutvi̇̀nęs kariuomene buvo Pnm. Pas jum daug dobilų sėja – laukai nutvinę Jnšk. Laukai nutvi̇̀nę javų Tr. Baltų vištų laukas nutvi̇̀nęs Ėr. Nutvi̇̀nę sienos musiom Ds.
5. tr. gausiai aptvinus prigirdyti, sugadinti: Vieną kartą ropes nutvi̇̀no, i nėko negavau [derliaus] Rsn.
6. tr. prk. aplieti, nupilti: Pykčio raudonė nutvino man veidą rš.
1 patvi̇̀nti intr. Rtr, NdŽ, KŽ; H171, LL275
1. R, MŽ, Sut, N, KI70, Š, DŽ, Krž, Pln, Jrb, Dkš, Ps, Tvr pakilti, padaugėti vandeniui, paplūsti: Upė patvysta R38, MŽ51. Tviska vanduo, kad patvino pelkės J. Upė patvi̇̀nusi K. Grýva buvo didžiausia, patvi̇̀ndavo lig beržyno Krš. Visa upė patvi̇̀nus, jau išplėšė ledą Klt. Kai patvýsta – nepervažiuosi Šešupę Gs. Užleja, patvỹna čia Žv. Buvo ir šį pavasarį ištraukę į Lietuvą, bet neperbrido Nemuno, jis buvo labai patvinęs A.Janul. Patviñs gilus [v]andenėlis, nuskęs marių tiltelis (d.) JT350. Upė buvo čia dvi pėdi aukščiaus patvinusi Kel1856,212. Visos upės inteka mariosna, o tečiau marios nepatvysta, aba nekeliasi SPI270. Ir patvino vandeniai, ir pasidaugino labai and žemės Ch1Moz7,18. Ir vandiniai paputo (paraštėje patvino) ir pakėlė skrynią BB1Moz7,17.
| Venos smarkiai patvinusios ir išsiplėtusios P.Aviž.
| Vandeniui atverdant žmonės daboja, ant kokio katilo šono puta patvysta Ns1857,5.
| prk.: Tada patvinus buvo visokia piktybė SPI130. Teisybė ir šventybė patvins kaip vandenio tvanai SPI344.
patvi̇̀nusiai adv.: Į atlaidus negalėjo benueiti žmonys, buvo visur patvi̇̀nusiai Vvr.
2. R124, MŽ163, Brs, Vkš, Rt apibėgti vandeniu, pasidaryti apsemtam, telkšoti: Pelkė – patvi̇̀nusi šlapia pieva Rg. Laukai patvino, pievos tapė apneštos A1884,380. Patvi̇̀nsta kokiai dienai, kitai, ale vėl jau greit nueina [vanduo] Sb. Aukštesniai kalnukai nepatvỹna Rmč. Patvinstančiose pievose būna geriausis šienas Šts. Rudiniais i pavasariais visos lankos patvi̇̀nsta Pln. Iš rudenio pievos patvino vandeniu Tvr. Pirkia patvi̇̀nus visa buvo, matai, lašėjo Klt. O bulvės patvi̇̀nusios buvo Sg.
| Keliai purvais patvinę, laukai tušti ir pilki Pč.
| prk.: Lietuva va patvi̇̀no arielka Krns. Padaryk teip, ūkininke, … pienu patvinsi (daug jo turėsi) TS1900,2-3. Ji pasakė man vieną žodį – ir širdis vėl patvino džiaugsmu V.Myk-Put. Gyvenimas ant žemės būtų vargais patvinęs I.
3. gausiai tekant apsipilti, apsilieti, skendėti: Onytės akys patvino ašaromis LzP. Krauju koja patvi̇̀no, baisu Krš. Guli kareivėlis kraujuose patvinęs, stovi juodbėrėlis šaly nusiminęs LTR(Pnm, Mrj).
ǁ būti apgaubtam, aptrauktam: Žemė dabar garavo debesimis, patvino rūku visa J.Balt. Dangus ir žemė dūmais patvino LTR(Rm).
4. prk. daug prisirinkti, susitelkti: Kad patvi̇̀no žmonių iš bažnyčios, net praeit nebegalima Sv. Dabar miestai, keliai patvinę mašinų Alz.
1 pértvinti KII244, NdŽ, KŽ, pertvi̇̀nti Rtr
1. intr. per daug patvinti, persipildyti vandeniu: Pirm kelių nedėlių tokia daugybė lijusi, kad didžiosios upės per savo krantus pertvinusios Kel1879,113. Per savo žodį draudžia jis jūrėms, kad jos nepertvintų RBSir43,25.
| prk.: Tokį džiaugsmą, tokią linksmybės pilnystę ir pertvystančią palaimą šventieji savo Viešpatyje randa brš.
2. tr. gausiai užlieti, užtvindyti: Upė ant pievos užtvinusi, pievą pértvinusi KII247. Griektvanio vanduo ne tiktai mažiausias kaukaras pertvino, bet ir per aukščiausius kalnus dar aukštai stovėjo brš.
3. intr. gausiai prisipildyti: Motinos akys žvelgia į tolį. Jos tokios didelės ir tokios žodžiais neapibūdinamos kančios kupinos; jos pertvinusios ašaromis I.Simon.
1 pratvi̇̀nti intr.
1. NdŽ pro šalį pratekėti.
2. NdŽ plačiai išsilieti iš krantų.
3. gausiai tekant prasiveržti, paplūsti: Ašaros teka pratvinę A.Baran.
| prk.: Skubėkit tik išleist, mat pratvino pinigų An.
4. NdŽ daugeliui praeiti, pratraukti.
1 pritvi̇̀nti NdŽ, KŽ, DŽ1
1. intr. Rtr prisipildyti vandens: Lanka pritvi̇̀nusi K. Kumet ką tiktai iškasta šulnis pritvi̇̀nsta, [v]anduo šulnė[je] y[ra] maišinas Vkš. Vietom plėstreliai sniegelio balto, slėniai pritvi̇̀nę [v]andenio šalto BM441(Kp). Iš ko pritvino šis ežerėlis? Tai mano ašarėlės! N274.
| prk.: Ankstyvo ryto oras buvo pritvinęs gaivinančio vystančios ir tebežydinčios pievų žolės kvapo Pt.
2. intr. apibėgti vandeniu: O, pievos dar pritvinę vandens! Grž.
3. intr. gausiai tekant priplūsti: Jos akys pilnos pritvino ašarų J.Balč. Akys kupinai pritvino ašarų, tūrėjos tik dar po blakstienų Žem. Kraujo pritvinusiomis akimis apžvelgė tolumą P.Cvir. Pažiūrėjo taip geromis akimis, kad Raulo širdis tuojau pritvino krauju V.Kudir.
ǁ prk. prisikaupti, susitelkti: Tik neparašysiu, kas širdy pritvino A.Mišk. Visas per ilga pritvinęs jos širdyje kartumas ir sielvartas tryško iš to jos pažvelgimo V.Myk-Put.
4. intr. pritvinkti, supūliuoti: Šeimininkei pirštas buvo pritvinęs Btg.
5. gausiai prisirinkti, prieiti: Daug svieto pritvi̇̀nę tenai Ėr. Par jomarką pritvi̇̀no minios žmonių Jnš. Miestelyje minių minios pritvino Žem. Pritvino pilna jauja bičių BsPII58(Rs). Kad jų (kareivių) pritvi̇̀no pritvi̇̀no – pilna iš vieno Krč.
6. tr. prk. pripildyti, užimti: Žalnieriai visus butus tvinte pritvinę prš.
1 sutvi̇̀nti intr. NdŽ
1. Sut pakilti, padaugėti vandeniui, patvinti: Sutvi̇̀no visi upukai, sniego buvo priverstà Krš.
2. subėgti, sutekėti: Karštai sutvi̇̀no jai kraujas prie širdies Š. Į smegenis sutvino sunkus kraujas P.Cvir.
3. NdŽ susijungti, susilieti (apie upes).
4. Kel1863,115 prk. daugeliui kartu sueiti, prisirinkti, suplūsti: Sutvi̇̀no svieto, pilnas miestelis buvo, pilni kapai Rdn. Žmonės sutvino į būrį, kalbėjosi, ūžė P.Cvir. Visi sutvino į bažnyčią rš.
1 užtvi̇̀nti I, Š, Rtr, DŽ, KŽ; Q83,161, Sut, N, L
1. intr. KI70, APhVIII230(A.Baran), Krtn, Jdr, Trk, Vkš, Grž, Pl, Alz pakilti, padaugėti vandeniui, patvinti: Visi ravai, grioviai, upiai užtvi̇̀no, ne kur páreiti nėra J. Upė užtvi̇̀nusi K. Užtvi̇̀no vandens į tris augumus žmogaus NdŽ. Kai pradėjo lyt, tai ne lijo, o pilte pylė, upeliai užtvi̇̀no PnmŽ. Ažtvi̇̀no visos balos ir upeliai JT429. Pavasario laike kai ažtvi̇̀no, sėdėk – niekur neišeisi Km. Labai plačiai užtvi̇̀ndavo pavasarį Kražantė Krž. Ten ta upis tokia liuob užtvi̇̀ns, liuob lig subinei bris par tą upį Kal. Užaugo girelės, užtvino upalės, aš negaliu pareiti, mamužę aplankyti KlpD50. Upužė užtvino, žirgai rūtas mynė KlvD49. Jūrios marios užtvino, aukšti tiltai suiro NS1282. Sniego daugybei ištirpus, upės visur permier užtvino Kel1879,88.
2. intr. Sdb, Rm, Šts apibėgti vandeniu, būti užlietam, apsemtam: Pavasarį užtvi̇̀nsta ta pieva, žiemą užpusto Bsg. Ažtvi̇̀no visur – sniego labai daug Aln. Kai palyja, tos lankos ir užtvi̇̀nsta LKT222(Vnd). Čia du upeliai buvo, nedidukai, ale nagi pereik, kai pievos užtvi̇̀nę! Slv. Užtvi̇̀ndavo pavasariais ganykla Klov. Karalius, bijodamas, kad neužtviñtų miestas, ėmė prašyt jo, kad nustotų liet vandenį BM171(Pmp). Teip nulijo, viskas užtvi̇̀no Krč.
| Kiaulės užtvi̇̀no, įmeskit šiaudų Upt.
ǁ gausiai išplisti, pasklisti: Vakarais užtvi̇̀ndavo lempų šviesa NdŽ. Gaisras užtvi̇̀nęs visam pily BM107(Sb). Dar kažkur šūktelėjo, šniokštelėjo, ir anoj pusėj užtvino melsvas garas P.Cvir. Kiemas užtvinęs ievos ir pieno kvapnumu L.Dovyd.
3. tr. NdŽ gausiai užlieti, aptvindyti, apsemti: Užtvýsta kelią, i negali išvažiuot Jrb.
| prk.: Vėsi vakaro sutema užtvino pirkią L.Dovyd. Raudona pašvaistė kaip prieš didelius vėjus užtvinsta vakarinį dangaus pakraštį S.Zob.
ǁ apimti: Kikilą vėl užtvino žiaurus pyktis J.Dov.
4. tr. prk. daugeliui sueiti kur: Po pamaldų žmonės užtvino gatves, namus ir kiemus rš. Pakilo baisios karės ir užtvino mūsų žemę svetima šalis Tat. Abeji – rusai ir lenkai – skuba užtvinti mūsų liaudį A.Sm.
5. intr. užsilieti: Upė ant pievos užtvi̇̀nusi KII247. Užtvi̇̀no da vanduo an tų bulvių, i nėr ką kast Jrb.
6. intr. daugeliui prisirinkti, susitelkti: Visa gatvelė užtvino žmonėmis A.Vien. Par Žolinę kad užtvi̇̀no miestelis žmonių, nebuvo kur prasimušt Jnšk.
