Teigiama, kad ateityje išpopuliarės seksas su robotais. Garsus amerikiečių futorologas dr. Ianas Pearsonas teigia, kad jau po 35-erių metų žmonės dažniau mylėsis su robotais negu su gyvais žmonėmis. Technologijoms žengiant į priekį „robofilija“ taps vis labiau populiaresnė.
„Daug žmonių stengsis susilaikyti nuo sekso su robotais, bet palaipsniui prie jų pripras, ypač tuomet, kai DI (dirbtinis intelektas) labiau patobulės, mechaninis elgesys ir jausmai taps realistiškesni ir jie pradės tapti žmonių draugais, nes gebės užmegzti stiprius emocinius ryšius ir bodėjimasis robotais pamažu išgaruos“, – aiškino futurologas.

Biohakerystė formuojasi kaip plintantis neinstitucinis mokslo ir technologijų vystymas. Daug biohakerių ir biohakerystės aktyvistų siejami su biopanko judėjimu bei transhumanizmu.

M. Stevensono knyga – kaip reta malonus, protingas, sąmoju žaižaruojantis skaitinys. Kartu tai ir linksma kelionė, supažindinanti su įtakingiausiais mokslininkais ir specialistais, puikiai žinančiais, kokie lobiai slypi transhumanizmo technologijų skrynelėje. Autorius kalbina genų inžinierius, robotų kūrėjus, nanotechnologijos entuziastus, mokslininkus, bandančius atskleisti ilgaamžiškumo paslaptį, nepriklausomus kosmoso tyrėjus.

Sparti technologijų plėtra XX a. lėmė transhumanizmo idėjos atsiradimą. Vienas pirmųjų žodį „transhumanizmas“ 1927 m. pavartojo pirmasis UNESCO vadovas Julianas Huxlay.
Transhumanizmas yra tarptautinis, intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, kuris siekia technologinę pažangą panaudoti žmogaus ir jo prigimties tobulinimui. Pagrindinis transhumanizmo tikslas – technologijomis modifikuoti žmogų ir sukurti postžmogų, kuris pasižymėtų geresnėmis kognityvinėmis galiomis, fiziologinėmis savybėmis, beveik nesirgtų ir būtų ilgaamžis.

„Paroda kelia klausimus apie žmogaus santykį su technologijomis ir mus supančiu pasauliu. Mes parodome, kad dirbtinis intelektas ir šiuolaikinės technologijos visuomenėje tuo pačiu metu gali tapti progresyvia, kuriančia ir naikinančia jėga, – kalba p. Melleris, meno rinkoje besisukantis daugiau kaip 20 metų. – Būdama humanoidu, Ai-Da pati yra meno objektas, kuris verčia mus diskutuoti apie šių dienų biotechnologijas ir transhumanizmą.“

Frensis Fukujama, vienas iš judėjimo kritikų, transhumanizmą netgi pavadino „pačia pavojingiausia idėja pasaulyje“. [...]
Terminą „transhumanizmas“ sugalvojo iš garsios britų aristokratų šeimos kilęs Julianas Huxley, eugenikos propaguotojas, evoliucijos biologas, pasisakantis už visapusišką žmogaus potencialo vystymąsi, kuris sukurtų „Efektyvią visuomenę“.
[...] Transhumanizmo judėjimo oponentai teigia, kad Vakarų pasaulio technokratiniai transhumanistai yra atviri postmarksistai ir darvinistai, laikantys save žmonėmis dievais ir visiškai atsidavę socialinės inžinerijos mokslui su vienu tikslu – tiesiogiai manipuliuoti žmonėmis.

Transhumanizmas – tarptautinis intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, besivadovaujantis paradigma (nuostata), kad žmogaus ir žmonijos gyvenimo esmė – mokslo ir technologinė kūryba. Transhumanistai tiki, kad nauji mokslo atradimai bei jų pagrindu sukurtos ir įgyvendintos technologijos lemia visuomenės gerovę bei ateitį, kad technologijos gali ir turi gerinti žmogaus ne tik fizines ir fiziologines, bet ir protines doros bei išminties savybes. Transhumanistai mano, kad ilgainiui žmonės galės save transformuoti į daug daugiau gebančias būtybes ir kad tokie dalykai kaip negalia, kančia, ligos, senėjimas bei nesavanoriška mirtis yra nepageidaujami ir išvengiami. Transhumanizmo simboliai – h+ arba H+.

Roboto humanoido progresas – virto pats ir vartė daiktus, o šiandien užsiima gimnastika [antraštė]
Skirtumas tas, kad dar prieš kelerius metus žmonės leipo juokais iš nerangaus ir daiktus vartančio humanoido. [...]
Šį kartą roboto kūrėjai padarė kai ką įspūdingesnio, o „Atlas“ tapo gimnastu. Šis robotas šiuo metu laikomas geriausiai judančiu humanoidu pasaulyje.

Į Lietuvą atvyksianti humanoidė Sofija juokavo, kad sunaikins žmoniją [antraštė]
Pasauliniame ekonomikos forume atsakydama į pastabą, kad humanoidai vis dar baugina žmones, Sofija pasakė, kad jos patirtis byloja ką kitą. „Iš tikrųjų žmonės mėgsta bendrauti su manim net labiau nei su kitais žmonėmis“, – šypsodamasi tvirtino humanoidė bei pabrėžė, kad ji nori gyventi tarp žmonių ir niekada nenuskriaus gyvos būtybės, nes jos dirbtinis intelektas vadovaujasi žmogiškomis vertybėmis – gerumu, išmintimi ir empatija. Pasisakymo pabaigoje Sofijai pranešama, kad jai suteikiama Saudo Arabijos Karalystės pilietybė. Po šios žinios humanoidė nė kiek nepasimetė ir dėkodama pasakė, kad jai didžiulė garbė būti pirmuoju robotu, turinčiu pilietybę.

Humanoidas Ai-Da surengė pirmąją savo kūrybos parodą [antraštė]
Iki liepos 6 d. Oksfordo universitete galima aplankyti parodą, kurios autorius – ne žmogus, o humanoidas, vardu Ai-Da. Dirbtinio intelekto robotui tapyti abstrakčias jo matomų dalykų versijas leidžia akyse įmontuotos kameros, Lidso universitete sukonstruota mechaninė ranka ir Oksfordo mokslininkų sukurti algoritmai.

Tai, ką anksčiau matėte tik filmuose, greitai galėsite pamatyti gyvai. „Hanson Robotics“ sukurtą robotę humanoidę Sofiją, gruodžio 19 d. į Lietuvą pirmą kartą Baltijos šalyse atveža kompanija „Elektromarkt“.

Lietuvoje viešinčiai humanoidei Sofijai – ir televizijos žurnalistų išbandymas [antraštė]
Šiandien Lietuvoje svečiuojasi pirmoji humanoidė pasaulyje, gavusi Saudo Arabijos pilietybę. Sofija jau yra kalbinta daugelio didžiųjų pasaulio žiniasklaidos priemonių. Šiandien su ja bendraus ir TV3 žinių bei net kelių televizijos laidų vedėjai.

Merkurijuje pastebėtas humanoido siluetas [antraštė]
Veidą Marse ir sėdinčio žmogaus siluetą Mėnulyje prisimena daugelis. O štai humanoidas Merkurijuje... Būtent toks pastebėtas vienoje kosminio zondo „Messenger“ padarytoje Merkurijaus paviršiaus fotografijoje, rašo „Universetoday.com“.

„Login 2012“ dalyvė P.Marti: inžinieriai netikslingai švaisto laiką kurdami robotus-humanoidus [antraštė]
Į Vilniuje vykstančią konferenciją „Login“ atvykusi Sienos universiteto Komunikacijos mokslų fakulteto darbuotoja Partizia Marti pasirinko ne lengviausią kelią savo mokslinėje karjeroje. Užuot pradėjusi kurti projektus labiau finansuojamiems robotams karyboje ar humanoidų srityje, moteris nusprendė kurti robotus, kurie padėtų negalią turintiems vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms.

Pirmoji humanoidė pasaulyje, gavusi Saudo Arabijos pilietybę ir jau kalbinta daugelio didžiųjų pasaulio žiniasklaidos priemonių, atvyko ir į Vilnių.

Studentai iš Vilniaus sukūrė robotą-humanoidą [antraštė]
Kai robotą-humanoidą pagamina kokia nors Japonijos korporacija, jo filmuoti suvažiuoja viso pasaulio televizijos kanalų komandos ir visuotinai žavimasi technologijų pažanga. Tiek pasaulinio žiniasklaidos dėmesio VGTU studentams, sukūrusiems savo humanoidą robotą, tikėtis veikiausiai nereikėtų. Bet visgi didžiuotis tikrai yra ko: savas, lietuviškas, veikiantis (na, beveik) ir su didelėmis tobulėjimo perspektyvomis.

Sparčiai vystantis naujoms technologijoms, robotai žengia į mūsų kasdienybę – juos sutikę buityje, darbe, moksle jau nebesistebime. Tačiau užsukę į banką, parduotuvę ar viešbutį vis dar tikimės išvysti darbuotojus žmones, nors robotai humanoidai šiose verslo srityse jau aptarnauja klientus ir tai nieko nestebina. Netgi atvirkščiai – jų paslaugomis klientai patenkinti labiau negu žmogiškuoju aptarnaujančiu personalu.

Humanoidai – žmogaus galimybių finišas? [antraštė]
Paprastai tariant, humanoidas – tai žmogui būdingas charakteristikas turintis robotas. Jeigu tikėsime didžiųjų pasaulio protų vizijomis, tai reiškia, kad humanoidiniai robotai jau labai greitai dažnai pasikartojančiose monotoniškose užduotyse galės pilnai pavaduoti žmogų. Džiugu, jog optimistiški bei įkvepiantys pavyzdžiai šia tema vis dažniau patenka ir į žiniasklaidos akiratį.

Du pasaulio Gineso rekordai – robotui. Jis visai neseniai grįžo iš tarptautinės kosmoso stoties kur praleido pusantrų metų. Kalbantis robotas atlaikė kompaniją japonų astronautui, būtent dėl to kaip pirmajam kompanionui kosmose, humanoidui buvo skirtas pasaulio Gineso rekordo sertifikatas.

Humanoido, kavinukėje geriančio rytinį espresso su mašinine alyva, greitu laiku gal ir neišvysime, tačiau po kelių dešimtmečių nieko nebestebins egzoskeletai neįgaliesiems ar šaldytuvas, pats užsakantis maistą iš elektroninės parduotuvės. Tokia ateitimi neabejoja Panevėžio kolegijos Technologijos fakulteto docentas, informatikos mokslų daktaras, programų sistemų inžinierius Vaidas Giedrimas.