vartýti, var̃to, var̃tė tr. K, Š, Rtr, DŽ; SD1190, SD201, R, R40, MŽ, MŽ53, N, L, M iter. versti.
1. daugelį, visus guldyti, griauti, versti ant šono: Vienuolika dienų varčiaũ medžius Kbr. Jis visus var̃tė [per imtynes], buvo labai dužas Drsk. Visos vėtros, kurios vartė žmones ir draskė sodybas, prašvilpė pro mane rš.
^ Žodžiais ąžuolus var̃to, darbais skiedos nepakela Plng.
ǁ refl. Bt vartaliotis, griuvinėti: Eina girtas vartýdamos Lk.
| Mama slabnėjo, var̃tės (alpo) par laidotuves – žinai, toks jaunas [sūnus] mirė Trg.
2. daugelį, viską, visa griauti, ardyti: Kaip [melioracija] var̃tė tas trobikes, visi krokėm Rdn. Vartýti trobos pamatus KŽ. Oo daba jauni: kryžius kapukūs var̃to, duodas Krš. Tvoras naktimi var̃to – toki dar jauni Drsk. Vieną kartą [briedis] apvertė, paskuo kožną naktį vartýdavo [gubas] Krš. Matai, kaip vėsulas var̃to gubas, kūgius šieno, kupeles J.
| Nei medžiai nebeauga, nei žolė nebeželia, tik šiauras vėjas smėlius varto V.Krėv.
^ Kartais tiek jėgų, kad nors kalnus vartyk K.Bink. Kap mažas buvau, kalnus klones varčiau, kap pasenau, su ponais tanciun ejau (jautis) Vrn. Eina meška maurodama, baltas pusnis vartydama (girnos) LMD(Sln).
3. visus, daugelį rauti, plėšti, šalinti, kelti: Kelmus vartyti I. Vartýdavom akmenis – gal pinigų rasma Šmn. Sunku išreikšti, ką širdis jaučia. Lengviau būtų akmenis trobos pamatams vartyti J.Paukš. Par kalnalius vaikščiodama akmenėlius varčiau LTR(Slk). Pradėjo šernai bulbas vartýt Sdk.
| prk.: Klausaus Sąjūdžio – jau var̃to ministerius Krš. Juos sugaišyk! Juos iš šaknų visus vartyk (naikink) Qu186.
^ Mokslas sunkiau negu akmenai vartyt LTR(Vrn). Skrenda žąselė gagydama, baltus akminėlius vartydama (akėčios) LTR(Lp).
4. daugelį, visus, visą versti nuo vieno šono ant kito, į kitą pusę: Vartýk blynus, kad nesudegtų Ėr. Višta var̃to kiaušinius, ka nesusigulėtų an vienos pusės Jrb. Jeigu tankiau vartýdavo tas odas, greičiau išrūgsta Krž. Kazys pasipūtęs, išdidžiai varto kortas ir aiškina, ką kortos sako LTR(Ukm). Prastoj dienoj, ne šventoj, rūbus vartýk – iš senovės pasakyta Klt. Medinės šakės vartýt pradalgiai Kpč. Atėjo tėtužis par žalią lanką pradalgėlę vartýdams JD1013. Šieną vartýti KII347. Paskui šienapjovius eina grėbėjos grėbdamos ir vartýdamos šieną BM23(Č). Var̃tom šieną, džiovinam, ale šlapias ir šlapias Pnd. Vakar šieną varčiaũ, padžiovenau Rš. Šienas nevartýtas, krūvon sumušti pradalgiai – anė kaip negali džiūt Mžš. Do te šienagalių buvo prapjauta, gal trečias kartas var̃tėm Slm.
^ Dvi dvylikos kulia, ė trylikis var̃to (dantys ir liežuvis) Sdk. Trisdešim du kulia, o totoriukas var̃to (dantys ir liežuvis) JT359.
5. SD391, N, K, NdŽ, KŽ sklaidyti (knygą, popierius): Ta juokdamasi vartė knygą toliau, užtiko kažkokį žodį ir perskaitė J.Ap. Var̃tė var̃tė po knygas i rado, kas ta žolė tokia būtų Smln. Knyga taip buvo pripratusi Niaurų vartoma Vaižg. Ji ilgai žiūrėjo, var̃tė var̃tė tą žemėlapį Pžrl. Popierius tik var̃to var̃to (raštinėje dirba) Antš.
ǁ sklaidant skaityti, skaitinėti: Kas nori gražiai rašyti, turi pasirinkti gražios lektūros ir nuolat ją vartyti J.Balč. Ponas dabar paėmė laikraštį vartyti, rado paminėjimą apie darbininkų judėjimą Rygoje LzP. Kningų nebvartái i nėko nebžinai Pvn.
6. SD183 visaip, į visas puses sukioti, sukalioti: Atsisės, tai bulbes var̃to var̃to – tai toj neskani, tai toj Pv. Paima tą saujukę [linų] ir var̃to, šukuoja moteres Dg. Kareivis įsimetė smuklinyką į ugnį ir ėmė kept, už kojų vartydamas LTR(Žal). Staiga kažkieno ranka pagriebė jį, suspaudė ir ėmė vartyti į visas puses J.Balč. Tyrimus darė: i aukštienyką, i an šono – visap var̃tė Bgt. Aš ją penėjau, dabojau, varčiaũ, kai in patalo gulėjo Klt. Tam reikėjo [turtą] palikti, kas var̃tė, subinę šluostė, ne kur tik atvažiuodavo aplankyti Krš. Var̃tomas žmogus tik meldys mirti Tl. Prašyk Dievo, ka ilgai nevartỹtumys – kam tas vargas Krš. Šitai dešimtį metų var̃toma senelė, jug nesmaugsi Rdn. Tėvelis tris metus kaip blynelis ant lovos var̃tomas buvo Kltn. Vartýt nereikė[jo], numirė minuta (staigiai) Drsk. Apisuki tuo jau didžiuoju vystyklu, ir juosta vis apvynioji, apvynioji šiteipos vartýdama šitą vaikioką Kp. Vartýti kalaviją NdŽ. Bevartýdamas revolverį iš netyčių persišovė NdŽ.
| refl. Sut, N, K, KŽ: Alksnio lapai vartos prieš oro keitimąsi Pš. Raudona blizgė vartosi šviesiame vandenyje, vilioja rš. Lydeka kaip rąstas var̃tos Trkn. Lydžiai ir šapalai kaip pliauskės var̃tosi Užp. Ka aš tau imsiu duot, tai tu ma[n] nespėsi vartýtise! Jrb. Ana (ligonė) nesvar̃to pati Rš. Iš rankų var̃tos, o kojom – ne (suparalyžiuotas) Klt. Jis var̃tės ant savo guolio KII2. Permaina oro jau bus: aš miegot negaliu, aš vartaũs ir vartaũs Pls. Nubundu – pradžia keturių, tai trankaus trankaus, vartaũs vartaũs, pakol reikia keltis Mžš. Naktis mariom apvirsta, vartaũs vartaũs Klt. Vartáus nevar̃čiusys, neužmingu Rdn. Ko vartais kaip kepamas? Pšl. Var̃tos kai vijurkas Tr. Ka sveikas vaikas, tai sau var̃tos kai lydeka Slv. Traidenio ginklas … mikliai vartės rankoj vyro tvirto A1884,340. Lėktuvas var̃tėsi ore DŽ1. Gimnastas ant skersinio var̃tosi DŽ1. Tik kai niekas nematydavo, jis glamonėdavo vaikus, repečkodavo ir vartydavosi su jais P.Cvir. Vartýtis per galvą NdŽ. Artistai par galvą var̃tos Jnšk.
^ Velnius dirbi (nedorai elgiesi) – var̃tos tėvai grabe Krš. Raudona lentelė papeliučky vartos (liežuvis) LTR.
ǁ kraipyti, judinti į šalis: Jei žąsis susirgs, tujau kaklą pradės vartýti Kv. Aš galvos nevarčiaũ [sirgdama] Dglš. Aukštyn žiūri, akeles varto NS783. Var̃to akis koks girtas, tai neinam šokt Šmn. Eina kai šuva girtas, baltas akis vartýdamas Klt. Vis baltosias var̃to šuva Dglš. Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Pasturgalį jis teip varto, kiek žagre kripteli kartų Nm.
^ Ko čia vartai̇̃ akis kaip pelėda? JT312. Liežuvis be kaulų, kab nori, tep vartýk Arm.
| refl.: Baisumas – kelnėm apstempus, kumpiai tik var̃tos Slk. Pelėdos akys negali vartýtis kaip žmogaus NdŽ. Akys tik var̃tos, tik var̃tos, paveikslai tik vaikščioja [nakčia bažnyčioje] Knv. Lūpos tik var̃tosi, kai šneka Gs.
ǁ refl. suptis, linguoti į šalis: Iš šonų pridėta lentos, tai nesvar̃to laivas Strn.
7. refl. Sut, NdŽ gulėti, gulinėti, raitytis, voliotis: Jis te pamiegojo, var̃tosi, do tingia keltis Sb. Var̃tos namie dyka, niekur neina Klt. Ačiū Dievuo, lovo[je] da nevartáus Krš. Su cukralige kap pradė[ja]u ligoninėse vartýties, ir vartaũs Žln. Be kokio darbelio Marcė kaip karvė vartėsi patvoriais Žem. Prisiėda, var̃tos par kiauras dienas i nusipenas Krš. Vartýkias (Nevartýkias Pj) kaip cigonė ant parvazo Lkv. A jūs dar čia (neišvažiavę), o aš maniau, ka Palango[je] var̃totės Krš. Pasiuto, i gana, visai svietas – var̃tose girti po krūmus Jrb. Vaikai var̃tosi po smiltį KŽ. Karkvabalis po kojų var̃tos LKT108(Tt). Po kojomis jo vartysis velinas pamintas SPII230.
| Mėtosi [nuotraukos], var̃tosi – nėra kam sutvarkyt Snt.
^ Rūkysi – žemė[je] vartýsys (mirsi), mesk, i ko greičiau Rdn.
ǁ refl. sanguliauti: Paleistuvas, su visokioms mergoms var̃tos, bledė paskutinis Krš.
ǁ refl. Gsč rangantis judėti, raitytis: Supuvęs sūris – kirmėlės var̃tosi Ėr. Pradėjo dvokt, pradėjo kirminai vartýtis [žaizdoje] Pšš. Jy (avietė) toki graži, kai žiūri, o tu pažiūrėk, praplėšk ją – kirmėlytė var̃tos Plvn.
ǁ raičiotis (per galvą).
| prk.: Vėjas, lakstydamas pagal žemę, pradėjo kūlį vartyti Žem.
| refl.: O tada pradeda šokinėti ir viseip kūliais vartytis ir už kojų mergums ima graibytis DS181(Rs). Kiek būdavo tada mums džiaugsmo ir malonumo vartytis kūliais po visą gryčią! rš. Nora [jauni] siusti, gerti, per galvą vartýties Krš.
8. verčiant žemyn mėtyti, kratyti: Jug ka mėšlus varčiáu, jau buvau septynių metų Šv.
9. Dgl vožiant darinėti, vožyti: Skrynelę vartysiu, grometą skaitysiu LLDIII150(Trk). Ar tai aš vartýsiu tas sopkas (sofas) aukšty tą patalynę įdėt? Jrb.
10. atidarinėti ir uždarinėti, varstyti: Vartýsi dureles be brolužėlių, vožysi skryneles be seserėlių JV900.
11. SD365, Sut, Ldk kiloti, judinti, griozti, sklaidyti ką (ppr. ieškant ko): Vartýti archyvą NdŽ. Katkus lauke varto žirnių guzulus LKXX293. Aš jų (agurkų) labai nenoriu ir vartýt, ba labai karšta Ktv. Ką ma[n] vartýt tuos obuolius, ka neperkat Jrb. Po anos akių nebnoru nė vartýti [tų dovanų] Varn. Kas te liks, kai numirsiu, šitas andarokas, – niekas jo vartýt nenores Klt.
| prk.: Oi kaip man viduje skaudžia bevartant mislimi dangiškus daiktus A.Baran.
12. purenti, rausti, arti: Bulbės labai apžėlė, kaip aria – virsta kaip dirvonas, labai sunku rankom tą dirvoną vartýt Mžš. Kaip kurmiai, šen ir ten vartýdami žemę, jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti K.Donel. Vartýk vartýk tą žemę, ir vis nieko nėra Ėr. Sunkus darbas artojėlio – žemelę vartyti LLDII394. Reikia juodą žemės sluoksnį vartýti ir iš to misti KlK6,60(Užv).
13. refl. R409, MŽ551, N daužytis, blaškytis, spurdėti (ppr. sugautam).
ǁ prk. smarkiai plakti, tuksėti (apie širdį): Širdis var̃tos var̃tos – nežinau jau, kas daros Klt.
14. mokėti naudoti, vartoti: Traktorių var̃to i be mokslo berniokas Klt. Sukvietė visus savo kaimynus, ir tuos, kur kardą vartė, ir tuos, kur arklu žemę kilojo V.Krėv. Vartýti adatą rankoje KŽ. Tai sunkumas darbelio vartýt dalgelė manojoj rankelėj (rd.) Ml. Mums tuomet rodėsi, jog visa taip lengvai vartýsime praktikoje, kaip lengvai vartýdavome įvairius sakinius ginčuose NdŽ. Kalbą gerai var̃to (gerai moka) Lel.
ǁ prk. išnaudoti: Dar̃ ir senam bloga, ir jį var̃to (stumdo) kap nori Vrn. Kaip nori, teip biedną žmogų var̃to Lnkv. Seniau ponai mužikus kap norė[jo], tep vartė Šlčn.
15. NdŽ turėti savo nuosavybėje, valdyti: Da šitiek pinigų savo rankose nevarčiaũ Slk. Pinigus krūvom var̃to – i vis maža Klt. Jis bagotai gyvena – tūkstančius var̃to Mžš. Kad ana auksą rankosu vartýt, kad ana gyvenimą gerą matyt – kap gerà buvo Str. Ažeik in velnią raišį, katras melnyčią var̃to (ps.) Tvr. Ne pro šalį bus čia šį tą pasakyti apie kunigaikštį …, valdantį apsčius žemės plotus ir vartantį milijonus TS1900,4–5.
16. leisti į apyvartą: Vartýti pinigus NdŽ.
17. keisti, mainyti: Reikė čia sėdėt, kiūtėt, kam tu vartei̇̃, mainei šituos namus?! Klt.
| Gražus pliušas, juostom vartýtas Klvr.
| refl.: Oras labai kaitos, mainos, var̃tos KII262. Vėjas dažnai var̃tosi Gs. Žiemys vėjas var̃tosi tankiai – bus pagada Jz. Mados var̃tos ir var̃tos: čia tokia, čia vėl tokia Jnšk. Var̃tosi čėsai – pražuvo pinigai Krd. Gyvenimas keičiasi, var̃tosi Dkš.
18. prk. keisti kur nustatytą tvarką: Tuo tarpu apsikentę leidžiame dabartiniam vyskupui vartyti seminariją, kaip tik jam jo ištautėjimas nurodo Pt.
19. prk. versti, keisti pažiūras, įsitikinimus, tapti kitokiu: Kap var̃to, tep reik vartýtis – prieš vėją nepapūsi Vvs.
^ Yr žmonių – kai pirštinę vartýk Erž.
| refl.: Mokėjo vartýtis, tai iškilo Igl. Vartýties a gali spėti, gyvenk neplepėjęs savaip, i tiek Krš. Vaikai, nesidėkit niekur, nesivartýkit kai pirštinės Erž. Niekas neindavinėj[o], nepardavinėj[o] – nesvar̃tė niekap DrskŽ.
20. prk. neteisingai, melagingai pateikti, iškraipyti: Dar̃ kad ėmė mano kalbą vartýt! Lp. Aš sakau teisybę, aš žodžių nevartaũ Prn. Papratusi esu stačiai [kalbėti], nė aš vartáu jau tos kalbos Tn.
21. refl. maivytis, vaipytis, darkytis: Anas moka pie jų vartýtis Lz.
22. refl. NdŽ verstis, manytis: Gana aš varčiaũsi visokiais varsteliais JD758. Var̃tėmos, dirbomos su sniegais Šts. Su puodais tik spėk vartýtis, kai sukūriau ugnį Ob. Aš tas vienas pirštines teip įsikirtau, teip ir vartaũs Alks. Aš moku dirvoj su plūgu vartýties, ė tu – plūksną vedžiot Prng. Nesunkiai ir Pranas su pinigais var̃tos Užp. Aš tokis prastokas, prastais žodžiais vartaũs (prastai šneku) Mrk.
| Do tep smagiai var̃tos bobelė Dglš. Kolei vartaus su sveikata, visi šaukia: „Malvinučiūt!“ (visiems esu reikalinga) Dglš.
23. refl. NdŽ, Dglš gyventi, suktis: Kaip vartai̇̃si? Rm. Šiaip taip var̃tomos, prasistumam dar Krš. Kai pinigais [kolūkyje] pradėjo mokėt, pradėjom vartýtis lengviau Antz. Miestietis vartosi pačiame kultūros viduryje A.Sm. Ką gi gali duoti tie žmonės be idealo tai visuomenei, tarp kurios vartosi? A.Sm.
^ Eik už ano, vartýsys kaip inkstas taukūse Krš. Var̃tos kai inkstas į taukus NmŽ.
24. daug kartų paversti į ką, kuo: Kada ją karalius pagavo, tai toji ragana ėmė ją vartyti į visokias kirmėles ir vabalus BsMtII165(Ldvn).
| refl.: Pradėjo ji in visokias bjaurybes vartytis: in žaltį, angį ir t. t. BsPIII160(Brt). Namo parėjęs, pasisakęs tėvam, kad daugiaus nė į ką nebevartysiąsis LMD(Sln). Tuokart ana pradės visaip vartyties: driežais, krupiais, gyvatėmis, žalčiais ir kitais bjauriausiais sutvėrimais MPs.
25. L, KŽ lingv. linksniuoti.
◊ aki̇̀s (akimi̇̀s) vartýti BŽ66; LL80
1. piktai žvilgčioti, dėbčioti: Tik akimù var̃to inejęs kap vilkas Arm.
2. maivytis norint patikti, įsiteikti, koketuoti: Aki̇̀s var̃to, juokas Rdn. Kad ir vartė akis, bet anam nepatiko KlK8,68(Ms).
3. stebėtis: Tai ko čia daba aki̇̀s vartai̇̃, manai, ka nežinau, ką pati primalei?! Jnš. Ko vartái akis lyg pirmą kartą girdėdamas?! Prk. Aki̇̀s var̃to kai iš medžio iškritęs Tr.

ãkmenis vartýti sunkiai dirbti: Aš tai nėščia ãkmenis vartaũ – kokia stipra Aln. Ir mes akmenų̃ nevar̃tėm Drsk. Kad tu būtai, bernužėli, akmenėliùs var̃tęs, nei an mano baltų rankų mažas vaikas verkęs DrskD63.
gálvą vartýti galvoti: Vartai̇̃ vartai̇̃, suki suki gálvas mokytas DrskŽ.
galvojè nesivar̃to trūksta proto: Anam galvo[je] nevar̃tos, durnas Krš.
i̇̀štekliuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Turtų kada turėjai, ištekliuos varteisi? rš.
káilį (káilinius) vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Kad ir mokėjo káilį vartýti, ale priejo lipto galą Krš. Dėl mašinelės smaugas, káilius var̃to, ai ai! Krš. Lietuviai mokam káilinius vartýti, čia valdžios keitas i keitas Trš.
kójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tablietes, užtei pusamžiai i var̃to kójas į aũkštą Krš.
liežùvį (liežiùvį) vartýti
1. kalbėti: Liežùvį vartýti visi moka, pašneka kaip reik Krš. Nevartyk liežuvio be reikalo! Gs. Toks jau tas vyras – užsipylęs akis ir var̃to liežùvį Jrb. Prisisprogęs vos liežùvį var̃to Krš. Girtas, liežùvio nebvar̃to Drsk.
2. nenatūraliai, stengiantis įtikti kalbėti, šnekėti: Kaip visada šneki, teip šnekėk, ko čia liežiuvė̃lį vartai̇̃?! Slm.

liežiùvis var̃tosi apie galėjimą kalbėti, šnekėti: Liežiùvis šiek tiek var̃tos – i ko daugiau norėt? Mžš.
márškinius vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Žmonys vis taikos pri valdžios, márškinius vis var̃to Krš.
piniguosè (po áuksą) var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje, turtingą: Kodėl Dievas neteisybę leida? Kokie brudai po áuksą var̃tos, geri žmonys kaip musys vargsta Krš. Dabar žmonės piniguosè var̃tosi Krm.
meškà gãli vartýtis apie didelę netvarką: Vieni vyrai [gyvena], meškà gãlia vartýtis Krš. ×
skū̃rą vartýti keisti pažiūras: Kap baisu – visi skūràs var̃to Stk.
tur̃tuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Jis gyveno visa ko pertekęs, net galima sakyti – turtuose vartėsi rš.
visai̇̃s šónais vartýtis prisitaikant gyventi: Mažas turi visai̇̃s šónais vartýties Krš.
apvartýti tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; D.Pošk, N, L
1. iter. apversti 1: Va kačiukai visus bukietus apvar̃to aukštyn kojom Pnm.
ǁ virstant apdaužyti, aptrankyti: Lig naujà – jau apvartýta mašinelė Krš.
2. iter. apversti 4: Kepenę kepdamas apvartýk tankiai J. Apvarčiaũ in kitą šoną [dešras], kai apikepė Klt. Paliuobei – loviai reikia apvartýt, kad pacai nelįst Mžš. Su tais spragilais par tas varpas duodi, apvartai̇̃, vėl daužai Sk. Duoda duoda (velėja) apvartýdamos Kp. Šitą šieną apvarčiaũ, ale šiandiej nedžiūsta Lel. Mudi apvar̃tėm mišinį, apvar̃tėm i palikom Jd.
| Gulėjo apvar̃toma, nesivaldė Ss.
apvar̃tomai Sesuo sirgo apvar̃tomai PnmA.
apvartýtinai
| refl. tr., intr. K, Š: Pirmadienį nupjovė [šieną], šiandie susiveš, vakar apsivar̃tė Erž. Mes noriam ganyklą apsivartýt Jrb. Aš jam kad duosiu, tai porą savaičių neapsivartỹs Brž.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Ir teip apvartai̇̃, ir teip apvartai̇̃ [linus], duodi duodi, kol išbrauki PnmR. Paima šmotą mėsos, apvar̃tė apvar̃tė – ir galan (nurijo) Ob. Ponas apvartė, apžiūrėjo – tikrai jo žmonos marškiniai LTR(Pnd). Paėmė jis kurpes į rankas, apvartė, apžiūrėjo, mato, kad jos pasiūtos taip gerai, kaip gali pasiūti tik puikiausias meistras J.Balč.
4. refl. kiek pasisklaidyti (knygas): Daba mokslas nesvarbus: tik apsivar̃to, pavarto kningas, i gana, baiga Krš.
5. refl. pasikeisti, pasimainyti: Bet ašiai nebūnu visados toks patsai del to, kad septyni laikai ant manęs apsivarto A.Baran.
6. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Jis stebi, kap žmogus apsvar̃to susrinkiman Rud.
7. prk. apkalbėti, apmeluoti: O, ji moka kitus apkalbėt, apvartýt Smn. Jis tep mokės apvartýt, tep dės ir iš vienos, ir iš kitos pusės Graž.
8. refl. būti, trintis, bastytis: Aš buvau Vilniuj, žinau, kur jis apsivar̃to Srj. Nežinau, kur tavo apsivar̃toma Db.
9. refl. prk. apsitrinti, apsidaužyti: Vargo matęs ir apsivar̃tęs Gž.
10. veiksmo intensyvumui, smarkumui nusakyti: Apvartýdamas [neklaužadą] duoda velnią Krš.
| refl.: Valgo apsivartýdamas KzR. Miega iki ryto apsivartýdamas Bsg. Duoda su kultuve apsivartýdamas LKKXV308.
atvartýti tr. NdŽ; M, L
1. N, Rtr, KŽ iter. atversti 1: O ji atvertė kėdes aukštielninkas, o jos (laumės) nebegali atsiversti BsPII71(Lkv). Šieną iš pradalgių atvartýti J. Einu šieno atvartýt Rmš. Kad pagada, do reikia atvartýt miežiai – atverst atverst Klt.
ǁ KŽ.
2. viską, visus atvožti, atidarinėti: Rasi rytą svirnelį atidarytą ir margąsias skryneles atvartytas DvD163(VšR).

×davartýti (hibr.) tr. baigti vartyti į kitą pusę: Davartýsiu šienelį, testa jis išdžiūsta Drsk.
įvartýti
1. NdŽ, KŽ iter. įversti 1.
2. tr. vartant į kitą pusę kartu apversti: Senelis vartė [šieną] ir įvar̃tė marškinius šienan Slm.
išvartýti tr. Rtr; N
1. LL167,329, L, KŽ, DŽ1 iter. išversti 1: Ižkratau, ižvartau SD327. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius J. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę Skp. Vėjas išvar̃tė gubas Š. Po lietaus buvo rugiai (rugių gubos) išvartýti Krs. Miškas buvo išvartýtas Mlt. [Vėtra] medžius aplaužė, daugumą išvar̃tė BM56(Žb). Vėjas … kartais ir namus, ir medžius … išvar̃to ir pagriauja DP255. Išvartýtas krėslas NdŽ. Rasim rytoj, rasim rytoj ąžuolą išvartýtą (d.) Vrn.
| prk.: Kokis nori būk, visus [mirtis] išvar̃to – čia tai lygybė! Brb. Šią žiemą kaip jei visus [kaimo] senūsius išvar̃tė, a keturi išvažiavo Krš.
| refl. Ser, NdŽ, KŽ: O alksniai, tarsi girti išsivartę, rodo ruplėtus, žalsvai juodus liemenis rš. Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir. Kiemelis kitą sykį buvęs gražiai aptvertas, bet dabar žiogriai išsivartę, vartai išgvėrę Žem. Kreivai užmesta ant galvos kepurė prastai dengė jo plaukus, seniai kirptus ir išsivarčiusius į visas puses J.Balt.
| prk.: Visi sẽniai išsivar̃tę (išmirę), mažai bė[ra] Pvn.
2. LL167 sugriauti, sunaikinti, išdaužyti, išlaužyti: Vakar audra buvo, elektrą išvar̃tė, viską Trk. Daba išvartýtos triobos – nebė[ra], neieškok Šd. Dartės tarybinis [ūkis] ižvar̃tė laukų tvoras – viskas vieno pono Drsk. Buvo čia kryžiai, akmenai – išvar̃tė, žmones nepaisė Kpč. Kur tik buvo [pasiutėlis], visur įsimušo, dures liuob išvartýti, išlaužti Krš. Altorius netikrų dievų išvartė S.Stan.
3. išblaškyti, išmėtyti, išdaužyti: Kada pagada užstoja, išvar̃to gubeles avižų i miežių dėl išdžiūvimo BM225(Krk). Išvar̃to šakėm, iškratinėja bulbienius Klt.
ǁ refl. išsibarstyti, išsimėtyti: Daiktai išsivar̃tę ant žemės NdŽ.
4. verčiant išmėtyti, išsvaidyti lauk: Tai do ir mama išlekia, padeda, išvar̃tom [malkas] – vėl važiuoju ant mišką Slm. Kelkiatės! Ne – išvartýsu iš lovų kaip kopūstus! Krš.
5. Š į visas puses, visaip visus, daugelį apsukti, apsukioti: Su plūktuve išplūki, išvartai̇̃ tą [linų] saują, kad nebūtų nė kokio spalio Pšš. Kumpius, lašinius apsūdai, išvartai̇̃, aplaistai tuo sūrymu Pšš. Nebesivelia ant rankų [duona] – išvartai̇̃ gerai Pš.
ǁ į visas puses pasukioti: Kaip moka [artistai] gražiai iššnekėti ir akes išvartýti Krš.
6. visą ar kokį kiekį apvartyti į kitą pusę: Išvartykit šieną MŽ. Išmušinėsiu, išdaužysiu, išvartýsiu – i padžius [šienas] Klt. Šieną tą išvartai̇̃ – sulyja, ir vėl Krns. Ans pjovė, aš pradalges liūb nueisu išvartýsu, sugrėbsu Lpl. Mes žiopliai: gal hektarą pievos išvar̃tėm ir parejom perlyti Slk.
| refl. tr.: Pati išsivarčiaũ šieną – niekas nemačijo Dglš.
7. kurį laiką vartyti nuo vieno šono ant kito: Ji sirgo ar dvejus metus: aš ją išvarčiaũ an rankų Srj. Savo žmogų išvarčiáu tryleka metų, ar išmesi Krš.
8. refl. išsivolioti: Tada broliai sako kumelei …, kad vyno upėje nusimazgotų ir šilko pievoje išsivartytų ir pagrįžtų namo BsPII176.
| Tiek vyrai, tiek bobos pasuoliais išsivartė Žem.
9. refl. kurį laiką išgulėti: Par naktį išsivartáu – išsivarinė[ja] karštis Rdn. Pusketvirto mėnasio išsivarčiaũ ligoninėn Drsk.
ǁ pakankamai išgulėti, išsigulėti: Galėsi dėti į akį nors iki priešpiečių. Iki nenorų išsivartyti, kol šonai atbuks M.Katil. Susirgai – turi išsigulėti, išsivartýti, nešokis ankstie Krš.
| Kitą sykį seni par žiemą išsivartýs kokio[je] prasčio[je] ligoninikė[je] Krš.
10. NdŽ sklaidant išžiūrinėti: Išvar̃tė visą knygą ir tos vietos nerado DŽ1. Išvartyti leiterius – knygas Q43. Visus gautuosius [laikraščio] numerius kartkartėmis išvarčiau Žem.
11. visus, vieną po kito iškilnoti, išrauti: Iškirtau alksnyną, kelmus išvarčiau, kad tik pasijusčiau prie žemės arčiau rš. Pirmą metą pakol iškapoja tuos krūmus, pakol išvarto [kelmus] Pv. Tiek durpių viena išvarčiaũ, sustačiau Rdm. Tos bulbės išraustytos ir išvartýtos Vgr. Ižvar̃to daržą, ižlaužo, iškoneveikia – tai vištos! Drsk.
12. refl. visiems, daugeliui iškilti, išvirsti, išlįsti, iššokti: Blogos (liesos) tos rankos – gyslos išsivar̃tę Rz. Ka ma[n] blauzos tokiums kumstims išsivar̃to Erž.
ǁ refl. atvėpti, atkarti: Prasta merga tokia, mažutė, lūpos išsivar̃tę Mžš.
13. visus, daugelį atvožti, išvožyti: Jau skrynelės išvartytos, drobės išrėžytos LTR(Smn).
14. N, J, LL191, KŽ išnaršyti, išmaišyti, išrausyti, iščiupinėti: Su durtuvais išbadė šieną, šiaudus, visur išvartė, lentas iškilnojo, išlandžiojo LKXX341. Viską anai reik išvartýti, iščiupinėti – taip ir lando! Krš. Būdavo, išvartýk visus rietimus krautuvėj – žydai nepyks Ob. Sąšlavynus išvartýti NdŽ. Ir del to velinas sukas ir grąžosi kaip levas po visą svietą ir ižvarto visas jo pakampes ieškodamas kurio žmogaus praryt SPI108. Vagys išvar̃tė man kišenes, išieškojo pinigų Š. Iššoko banditai, išveizėjo visą pininginę, išvar̃tė Žd.
15. išarti, išrausti: Kožna vaga reiks išvartýt, išravėt Klt. Pirmosios išvartytosios vagos buvo nelygios rš.
16. apžiūrinėti iš visų pusių: Perkant išvarto arklį J.Jabl(Pš).
17. vartant įžiūrėti, pamatyti: Apvartė kūną, apžiūrėjo, bet ką išvartysi, ką beišžiūrėsi, kad jau nieko nebežymu TS1899,4.
18. iter. išversti 7: Vagilis išvartė kišenes ir rado obuolį Db. Čigonas turėjo išvartyti visas kišenes, kad parodytų, jog nė cento neturi prieg sau rš.
19. išraityti, išvingiuoti: Išvartýt šitie liuktai reikia gerai pečiuj, kai darai Klt.
| refl. prk.: Visep išsivar̃to gyvenimas Dglš.
20. apšmeižti, visaip išvadinti: Tą patį žmogų gali visaip išvartýt: kiti sako mužikai, kiti baurai, kiti chamai Skr. Mane išlojo, an visų pusių išvar̃tė Prn.
21. prk. neteisingai, netiksliai pateikti, iškraipyti: Tuos žodžius pono Christuso kitaip … savi išvarto MP133. Šitie tad piktai prašo, kurie tą būdą prašymo, nuog paties Viešpaties įstatytą, išvar̃to, jog pirm ir daugiaus trokšta DP222.
22. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Reik išsimaluoti, išsivartýti į valdžią lipant, aukštai einant Krš. Kaip i vieningi buvom, o kaip išsivar̃tėm! Krš.
23. nuolat, dažnai paversti kuo: Anas labai pradėjo išvartýt – vis išverčia arkliu (ps.) Mlt.
24. refl. išsiversti, išgyventi: Sunkiai išsivar̃to su tais vaikais Pj.
25. refl. ištverti: Lig pietų ans išsivartė šiaip teip, anam ten išpėrė tą kailį gerai LTR(Skd).
26. prk. ištyrinėti: Ižkratis ir ižvartis sūdžia teisingas visas žmonių dūmas, žodžius ir darbus SPI6. Kreiva ir neižvartoma yra širdis visų SPI146.
27. išprotauti: Neturiu galvos: išvartýti negaliu Žlp.
◊ į vélnius išvartýti blogus padaryti: [Okupacija] į vélnius žmonis išvar̃tė: vagys i žūlikai [paliko] Krš.
juokai̇̃s išsivartýti visiems labai juoktis: Juokai̇̃s išsivar̃tėm iš tokios šnektos Lk.
nuvartýti tr. Š; LL164,170 iter. nuversti:
1. Vėjas nuvar̃tė medžius NdŽ. Daug anas (traktorininkas) stulpų nuvar̃to Pls.
2. Nenuvartýk nuo stalo žvakių DŽ1. Vėjas nuvartė nuo šelmenio lentgalius Grž.
3. nugriauti, sugriauti: Nieko neliko: nuvar̃tė viską – ir dvarus, ir kaimus Pn. Trobas nuvar̃tė, sodnus išraustė – tiek Krš. Buvo paminklai – sumušė, nuvar̃tė, sudaužė Kpč.
4. apvartyti: Nuglostinė[ja], nuvar̃to: – Mamulel, mamulel, a skausta? Rdn.
ǁ vartant nuvarvinti: Supilia tą pieną [į sūrmaišį], nuvar̃tom nuvar̃tom su gaspadine Alz.
5. refl. vartantis nuvargti, nusibaigti: Nusivartýsu, kol užmigsu Varn.
ǁ Jrb menk. numirti, nusibaigti: Reikėjo daugiau duot tų vaistų, ka greičiau nusivartýtų Šmk.
◊ kálnus nuvartýti daug nuveikti: Tu man kalnų̃ nenuvartýsi Snt.
pavartýti tr. Rtr, DŽ1
1. iter. paversti 1.
ǁ Vienon bažnyčion žvakes pavartýta po nakčia rasdavo Mrc.
ǁ sugriauti, sunaikinti: Pečius pavar̃tė, sienas ižgriovė [vėjas] DrskŽ.
2. iter. paversti 3: Pievą šienauna, razmuša pradalgius, tada pavar̃to, tada grėbia Kzt. Pavartýsma, papurtysma, visgi greičiau [žolė] apvis Slk. Pavartýt reikia šienai, – eisme grebot DrskŽ.
| refl. tr.: Mašina nupjauna, tik pasvartýk [javus] Drsk. Reiks eiti šieno pasivartýti Yl.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Pavartýsim šveitrius kalavijus NdŽ. Sudėtos į paruoštą tirpalą vilnos atsargiai pajudinamos, pavartomos rš. Rasalo atsiranda, tuos kumpius reik pavartýt po tą rasalą PnmŽ. Gaspadinė, atsinešus mėsos gabaliukų dėt in puodą, rankosa mėsą pavar̃tė, prikišo prie nosies, pauostė Lš. Tėvas kuls su spragilu, mas pavartýsam su šakėms Pp. Motina pavartė pavartė kepurę, pažiūrėjo, mato – nieko sau V.Krėv. Pavar̃tė pavar̃tė [skarelę] i padėjo (nepirko) Klt.
| Reik i pavartýt, i pasodyt – jau prastai, kai reik sirgt Jrb. Pavartýk metus kitus pasliauką žmogų, išmanysi Jezaus malonę Krš.
| refl. tr., intr.: Ir pradėjo gydytojas Kažamėką tyrinėti, į visas puses pasivartydamas A.Gric. Gražiai pasivar̃to ant skersinio DŽ1. Aš negaliu nė pasivartýt: ma[n] gelia strėnas i kojas Jrb. Pati pasvar̃tė lovoj i vėl ažmigo LTR(Ds). Ožka, pasivar̃čiusi kvepiančioje žolėje, užlipo ant kalniuko KŽ.
ǁ pakraipyti, pajudinti į šalis: Pelė tiktai uodegai (instr. sing.) pavartỹs pavartỹs Zt. Pažiūrėjo, pavar̃tė akis ir nieko nesakė Dkš.
| refl.: Akies obuolys nepasivarto rš.
4. ŠT291, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasklaidyti: Paraginus pirkti pasiskaityti kokią knygutę, pavartys pavartęs ir meta šalin Žem. Petras, kur tik pamatydavo knygų, neiškęsdavo nesustojęs ir jų nepavartęs V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1.
5. refl. DŽ1 vartantis pagulėti: Eikim sau pasivartyti lovoje saldžiai Mair. Prašom pagulėt, pasivartýt da lovo[je] Ėr. Leisk man ramiai pasivartyti prieš saulutę Blv.
6. panaršyti, pajaukti (ppr. ieškant ko): Pavartýti archyvą NdŽ.
7. paliesti, pajudinti, pačiupinėti: Šiemet pjautuvo i nepavar̃tėm Dglš. Katras rūbas guli i guli nepavartýtas, kandės praryja Klt. Gražiai sudėkit, pakraulykit, kad kas nepavartýt nereikalingas Azr. Šitų pinigų nepavarti̇̀s mano Slk.
| prk.: Pasidairę pamatytume ir daugiau savo bendrųjų reikalų, pavartytų, pasvarstytų ir numestų A.Sm.
8. kaitalioti: I paaudžia, i pavar̃to (pakeičia nyčių suvėrimą) – dvijo reik [kilimus] austi Grd.
9. prk. pakraipyti, iškraipyti: Visaip gali tą žodį pavartýti Plšk.
10. refl. smarkumui nusakyti: Kaimynas par balių kad ėmė bučiuot moteris pasivartýdamas Kair. Duoda ir duoda pasvartýdamas tas lietus Kč.
◊ liežùvį pavartýti DŽ1 galėti pašnekėti: Vos pavar̃to liežùvį NdŽ.
smãginis pavartýti pagalvoti, pasvarstyti: Ūkininkai dar pavar̃to smãginis, ką su žeme daryti, kaip būs Krš.
parvartýti NdŽ iter. parversti 1.
pérvartyti tr. NdŽ, KŽ, DŽ1, pervartýti, pervar̃to, pervar̃tė; Ser
1. iter. perversti 2: Derlingų pievų nupjautą žolę tikslinga du kartus pervartyti: vieną kartą tuojau po nupjovimo, kitą – žolei kiek apvytus rš. Pakūgius šieno párvartyk J. Parvar̃tė, suvežė šieną – i užsidegė Sdb.
2. ŠT291 išsklaidyti, persklaidyti (knygas): Pervartau gromatas, knygas R, MŽ. Pervartyti laiškus N. Pérvarto pérvarto laiškus ir vė[l] neša ir parakina Lp. Stosiu pas kokį advokatą per raštininką, pervartysiu kodeksą Ašb.
3. refl. pasikeisti: Tie dabar jauni jau biškį pársivartė Nmk.
4. KŽ įvertinti, pasverti: Atsirado vyrai, kurie … pervartė kožną mūsų žodį A1884,394.
pravartýti tr.
1. NdŽ kurį laiką vartyti į kitą pusę, nuo vieno šono ant kito.
| refl.: Per naktį neužmigau, tik prasivarčiaũ Mrj.
2. NdŽ kurį laiką sklaidyti (ppr. knygą).
3. darinėjant, varstant apgadinti: Mes pravartėm vario vartelius LTR(Str).
privartýti tr. iter. priversti:
1. Buvo daug vėjo privartytų visokių didžiulių medžių rš.
2.
ǁ Plvn Tenai akmenų privartýta krūsnys didžiausios Arm.
3. NdŽ daug vartyti į kitą pusę: Tai privar̃tėm privar̃tėm šieno Slm.
4. pakankamai pasklaidyti: Privartýti knygą NdŽ.
| refl. tr.: Prisižiūri, prisivartai brėžinių ir projektų rš.
5. refl. NdŽ pakankamai prisisukioti.
6. refl. NdŽ pakankamai pagulėti, prisivolioti.
7. priversti, prispirti: Elektros jėgą žmogus privar̃tė dirbti savo naudai KŽ.

×razvartýti (hibr.) tr. išvartyti: Nuejau šieno razvartýt Arm.
suvartýti Rtr, KŽ iter. suversti:
1. Medžiai suvartýti kryžkryžiais NdŽ. Vėjas visus rugius suvar̃tė Ds. Tik kūnų šimtai, suvartyti keistai, ilgai, dar ilgai ten ilsėjos Mair.
| refl.: Susivar̃tę rugiai NdŽ. Miške medžiai susivar̃tę į visas puses Dkš.
2. Pl Kaip ejo traktorius, suvar̃tė tą tvartą PnmR. Neką tie arkliai suėdė, ale sudirbo, suvar̃tė visą statą [rugių] Ėr.
3. žr. apvartyti 1: Suvarčiaũ šieną – gerai džiovina Kvr.
ǁ refl. NdŽ pasivartyti: Susvartýk, antele, tykiai plūkaudama (d.) Ndz, Drsk.
ǁ tr., intr. pakraipyti, pasukioti, pajudinti į visas puses: Baisias akis suvarto rš. Sėdi, bijo ir akimi suvartýt Mrc.
| refl.: Kai aš susvarčiaũ, balija virto, o aš sa galva upėn Zt.
4. tr. sujaukti, surausti: Žemė suvartýta Dglš. Suvartytas kelias Zr. Nubudus karaliūčia pamatė, kad an rankos aukso žiedas, paskui ažmatė, kad knygos suvartyta BsPII266.
| refl.: Susivartęs patalas atšalo lyg gruodo sustingdytas rš.
5. tr. sučiupinėti, sugraibyti: Jau dreba rankos, nesuvartaũ Dbč.
6. refl. susiimti, susikibti: Du girti susivar̃tė Nj.
7. tr. sukeisti, sukaitalioti: Suvartai̇̃ (sukeiti nyčių suvėrimą), veri in vieną pusę ketrias poras ir in kitą Kpč.
| refl.: Aš susvar̃tant audžiau, an nytukių audžiau Kpč.
8. tr. sutvarkyti: Tu jos būtum nesuvar̃čius, šitos karvės, tau kad bloga kokia karvytė Klt.
| refl.: Ana gerai susvar̃to su pinigais Dglš.
| Lengvas rūbas [striukė] – su juo kur nori susvartai̇̃ Klt.
9. refl. iš naujo pasirodyti, grįžti: Lietus lijo susivartýdamas Brš.
užvartýti NdŽ
1. iter. užversti 3: Jau tas kelias yr užartas, žagrėms užvartýtas (d.) Š.
2. refl. ilgai vartantis nugaišti: Numintas viščiukas vartėsi vartėsi ir užsivar̃tė PnmA.
◊ klùmpius (kójas) užvartýti išmirti: Visi klùmpius užvartýsma, su saule kas gyvens Krš. Visi kojelès užvartýsma Krš.

vartýti, var̃to, var̃tė tr. K, Š, Rtr, DŽ; SD1190, SD201, R, R40, MŽ, MŽ53, N, L, M iter. versti.
1. daugelį, visus guldyti, griauti, versti ant šono: Vienuolika dienų varčiaũ medžius Kbr. Jis visus var̃tė [per imtynes], buvo labai dužas Drsk. Visos vėtros, kurios vartė žmones ir draskė sodybas, prašvilpė pro mane rš.
^ Žodžiais ąžuolus var̃to, darbais skiedos nepakela Plng.
ǁ refl. Bt vartaliotis, griuvinėti: Eina girtas vartýdamos Lk.
| Mama slabnėjo, var̃tės (alpo) par laidotuves – žinai, toks jaunas [sūnus] mirė Trg.
2. daugelį, viską, visa griauti, ardyti: Kaip [melioracija] var̃tė tas trobikes, visi krokėm Rdn. Vartýti trobos pamatus KŽ. Oo daba jauni: kryžius kapukūs var̃to, duodas Krš. Tvoras naktimi var̃to – toki dar jauni Drsk. Vieną kartą [briedis] apvertė, paskuo kožną naktį vartýdavo [gubas] Krš. Matai, kaip vėsulas var̃to gubas, kūgius šieno, kupeles J.
| Nei medžiai nebeauga, nei žolė nebeželia, tik šiauras vėjas smėlius varto V.Krėv.
^ Kartais tiek jėgų, kad nors kalnus vartyk K.Bink. Kap mažas buvau, kalnus klones varčiau, kap pasenau, su ponais tanciun ejau (jautis) Vrn. Eina meška maurodama, baltas pusnis vartydama (girnos) LMD(Sln).
3. visus, daugelį rauti, plėšti, šalinti, kelti: Kelmus vartyti I. Vartýdavom akmenis – gal pinigų rasma Šmn. Sunku išreikšti, ką širdis jaučia. Lengviau būtų akmenis trobos pamatams vartyti J.Paukš. Par kalnalius vaikščiodama akmenėlius varčiau LTR(Slk). Pradėjo šernai bulbas vartýt Sdk.
| prk.: Klausaus Sąjūdžio – jau var̃to ministerius Krš. Juos sugaišyk! Juos iš šaknų visus vartyk (naikink) Qu186.
^ Mokslas sunkiau negu akmenai vartyt LTR(Vrn). Skrenda žąselė gagydama, baltus akminėlius vartydama (akėčios) LTR(Lp).
4. daugelį, visus, visą versti nuo vieno šono ant kito, į kitą pusę: Vartýk blynus, kad nesudegtų Ėr. Višta var̃to kiaušinius, ka nesusigulėtų an vienos pusės Jrb. Jeigu tankiau vartýdavo tas odas, greičiau išrūgsta Krž. Kazys pasipūtęs, išdidžiai varto kortas ir aiškina, ką kortos sako LTR(Ukm). Prastoj dienoj, ne šventoj, rūbus vartýk – iš senovės pasakyta Klt. Medinės šakės vartýt pradalgiai Kpč. Atėjo tėtužis par žalią lanką pradalgėlę vartýdams JD1013. Šieną vartýti KII347. Paskui šienapjovius eina grėbėjos grėbdamos ir vartýdamos šieną BM23(Č). Var̃tom šieną, džiovinam, ale šlapias ir šlapias Pnd. Vakar šieną varčiaũ, padžiovenau Rš. Šienas nevartýtas, krūvon sumušti pradalgiai – anė kaip negali džiūt Mžš. Do te šienagalių buvo prapjauta, gal trečias kartas var̃tėm Slm.
^ Dvi dvylikos kulia, ė trylikis var̃to (dantys ir liežuvis) Sdk. Trisdešim du kulia, o totoriukas var̃to (dantys ir liežuvis) JT359.
5. SD391, N, K, NdŽ, KŽ sklaidyti (knygą, popierius): Ta juokdamasi vartė knygą toliau, užtiko kažkokį žodį ir perskaitė J.Ap. Var̃tė var̃tė po knygas i rado, kas ta žolė tokia būtų Smln. Knyga taip buvo pripratusi Niaurų vartoma Vaižg. Ji ilgai žiūrėjo, var̃tė var̃tė tą žemėlapį Pžrl. Popierius tik var̃to var̃to (raštinėje dirba) Antš.
ǁ sklaidant skaityti, skaitinėti: Kas nori gražiai rašyti, turi pasirinkti gražios lektūros ir nuolat ją vartyti J.Balč. Ponas dabar paėmė laikraštį vartyti, rado paminėjimą apie darbininkų judėjimą Rygoje LzP. Kningų nebvartái i nėko nebžinai Pvn.
6. SD183 visaip, į visas puses sukioti, sukalioti: Atsisės, tai bulbes var̃to var̃to – tai toj neskani, tai toj Pv. Paima tą saujukę [linų] ir var̃to, šukuoja moteres Dg. Kareivis įsimetė smuklinyką į ugnį ir ėmė kept, už kojų vartydamas LTR(Žal). Staiga kažkieno ranka pagriebė jį, suspaudė ir ėmė vartyti į visas puses J.Balč. Tyrimus darė: i aukštienyką, i an šono – visap var̃tė Bgt. Aš ją penėjau, dabojau, varčiaũ, kai in patalo gulėjo Klt. Tam reikėjo [turtą] palikti, kas var̃tė, subinę šluostė, ne kur tik atvažiuodavo aplankyti Krš. Var̃tomas žmogus tik meldys mirti Tl. Prašyk Dievo, ka ilgai nevartỹtumys – kam tas vargas Krš. Šitai dešimtį metų var̃toma senelė, jug nesmaugsi Rdn. Tėvelis tris metus kaip blynelis ant lovos var̃tomas buvo Kltn. Vartýt nereikė[jo], numirė minuta (staigiai) Drsk. Apisuki tuo jau didžiuoju vystyklu, ir juosta vis apvynioji, apvynioji šiteipos vartýdama šitą vaikioką Kp. Vartýti kalaviją NdŽ. Bevartýdamas revolverį iš netyčių persišovė NdŽ.
| refl. Sut, N, K, KŽ: Alksnio lapai vartos prieš oro keitimąsi Pš. Raudona blizgė vartosi šviesiame vandenyje, vilioja rš. Lydeka kaip rąstas var̃tos Trkn. Lydžiai ir šapalai kaip pliauskės var̃tosi Užp. Ka aš tau imsiu duot, tai tu ma[n] nespėsi vartýtise! Jrb. Ana (ligonė) nesvar̃to pati Rš. Iš rankų var̃tos, o kojom – ne (suparalyžiuotas) Klt. Jis var̃tės ant savo guolio KII2. Permaina oro jau bus: aš miegot negaliu, aš vartaũs ir vartaũs Pls. Nubundu – pradžia keturių, tai trankaus trankaus, vartaũs vartaũs, pakol reikia keltis Mžš. Naktis mariom apvirsta, vartaũs vartaũs Klt. Vartáus nevar̃čiusys, neužmingu Rdn. Ko vartais kaip kepamas? Pšl. Var̃tos kai vijurkas Tr. Ka sveikas vaikas, tai sau var̃tos kai lydeka Slv. Traidenio ginklas … mikliai vartės rankoj vyro tvirto A1884,340. Lėktuvas var̃tėsi ore DŽ1. Gimnastas ant skersinio var̃tosi DŽ1. Tik kai niekas nematydavo, jis glamonėdavo vaikus, repečkodavo ir vartydavosi su jais P.Cvir. Vartýtis per galvą NdŽ. Artistai par galvą var̃tos Jnšk.
^ Velnius dirbi (nedorai elgiesi) – var̃tos tėvai grabe Krš. Raudona lentelė papeliučky vartos (liežuvis) LTR.
ǁ kraipyti, judinti į šalis: Jei žąsis susirgs, tujau kaklą pradės vartýti Kv. Aš galvos nevarčiaũ [sirgdama] Dglš. Aukštyn žiūri, akeles varto NS783. Var̃to akis koks girtas, tai neinam šokt Šmn. Eina kai šuva girtas, baltas akis vartýdamas Klt. Vis baltosias var̃to šuva Dglš. Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Pasturgalį jis teip varto, kiek žagre kripteli kartų Nm.
^ Ko čia vartai̇̃ akis kaip pelėda? JT312. Liežuvis be kaulų, kab nori, tep vartýk Arm.
| refl.: Baisumas – kelnėm apstempus, kumpiai tik var̃tos Slk. Pelėdos akys negali vartýtis kaip žmogaus NdŽ. Akys tik var̃tos, tik var̃tos, paveikslai tik vaikščioja [nakčia bažnyčioje] Knv. Lūpos tik var̃tosi, kai šneka Gs.
ǁ refl. suptis, linguoti į šalis: Iš šonų pridėta lentos, tai nesvar̃to laivas Strn.
7. refl. Sut, NdŽ gulėti, gulinėti, raitytis, voliotis: Jis te pamiegojo, var̃tosi, do tingia keltis Sb. Var̃tos namie dyka, niekur neina Klt. Ačiū Dievuo, lovo[je] da nevartáus Krš. Su cukralige kap pradė[ja]u ligoninėse vartýties, ir vartaũs Žln. Be kokio darbelio Marcė kaip karvė vartėsi patvoriais Žem. Prisiėda, var̃tos par kiauras dienas i nusipenas Krš. Vartýkias (Nevartýkias Pj) kaip cigonė ant parvazo Lkv. A jūs dar čia (neišvažiavę), o aš maniau, ka Palango[je] var̃totės Krš. Pasiuto, i gana, visai svietas – var̃tose girti po krūmus Jrb. Vaikai var̃tosi po smiltį KŽ. Karkvabalis po kojų var̃tos LKT108(Tt). Po kojomis jo vartysis velinas pamintas SPII230.
| Mėtosi [nuotraukos], var̃tosi – nėra kam sutvarkyt Snt.
^ Rūkysi – žemė[je] vartýsys (mirsi), mesk, i ko greičiau Rdn.
ǁ refl. sanguliauti: Paleistuvas, su visokioms mergoms var̃tos, bledė paskutinis Krš.
ǁ refl. Gsč rangantis judėti, raitytis: Supuvęs sūris – kirmėlės var̃tosi Ėr. Pradėjo dvokt, pradėjo kirminai vartýtis [žaizdoje] Pšš. Jy (avietė) toki graži, kai žiūri, o tu pažiūrėk, praplėšk ją – kirmėlytė var̃tos Plvn.
ǁ raičiotis (per galvą).
| prk.: Vėjas, lakstydamas pagal žemę, pradėjo kūlį vartyti Žem.
| refl.: O tada pradeda šokinėti ir viseip kūliais vartytis ir už kojų mergums ima graibytis DS181(Rs). Kiek būdavo tada mums džiaugsmo ir malonumo vartytis kūliais po visą gryčią! rš. Nora [jauni] siusti, gerti, per galvą vartýties Krš.
8. verčiant žemyn mėtyti, kratyti: Jug ka mėšlus varčiáu, jau buvau septynių metų Šv.
9. Dgl vožiant darinėti, vožyti: Skrynelę vartysiu, grometą skaitysiu LLDIII150(Trk). Ar tai aš vartýsiu tas sopkas (sofas) aukšty tą patalynę įdėt? Jrb.
10. atidarinėti ir uždarinėti, varstyti: Vartýsi dureles be brolužėlių, vožysi skryneles be seserėlių JV900.
11. SD365, Sut, Ldk kiloti, judinti, griozti, sklaidyti ką (ppr. ieškant ko): Vartýti archyvą NdŽ. Katkus lauke varto žirnių guzulus LKXX293. Aš jų (agurkų) labai nenoriu ir vartýt, ba labai karšta Ktv. Ką ma[n] vartýt tuos obuolius, ka neperkat Jrb. Po anos akių nebnoru nė vartýti [tų dovanų] Varn. Kas te liks, kai numirsiu, šitas andarokas, – niekas jo vartýt nenores Klt.
| prk.: Oi kaip man viduje skaudžia bevartant mislimi dangiškus daiktus A.Baran.
12. purenti, rausti, arti: Bulbės labai apžėlė, kaip aria – virsta kaip dirvonas, labai sunku rankom tą dirvoną vartýt Mžš. Kaip kurmiai, šen ir ten vartýdami žemę, jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti K.Donel. Vartýk vartýk tą žemę, ir vis nieko nėra Ėr. Sunkus darbas artojėlio – žemelę vartyti LLDII394. Reikia juodą žemės sluoksnį vartýti ir iš to misti KlK6,60(Užv).
13. refl. R409, MŽ551, N daužytis, blaškytis, spurdėti (ppr. sugautam).
ǁ prk. smarkiai plakti, tuksėti (apie širdį): Širdis var̃tos var̃tos – nežinau jau, kas daros Klt.
14. mokėti naudoti, vartoti: Traktorių var̃to i be mokslo berniokas Klt. Sukvietė visus savo kaimynus, ir tuos, kur kardą vartė, ir tuos, kur arklu žemę kilojo V.Krėv. Vartýti adatą rankoje KŽ. Tai sunkumas darbelio vartýt dalgelė manojoj rankelėj (rd.) Ml. Mums tuomet rodėsi, jog visa taip lengvai vartýsime praktikoje, kaip lengvai vartýdavome įvairius sakinius ginčuose NdŽ. Kalbą gerai var̃to (gerai moka) Lel.
ǁ prk. išnaudoti: Dar̃ ir senam bloga, ir jį var̃to (stumdo) kap nori Vrn. Kaip nori, teip biedną žmogų var̃to Lnkv. Seniau ponai mužikus kap norė[jo], tep vartė Šlčn.
15. NdŽ turėti savo nuosavybėje, valdyti: Da šitiek pinigų savo rankose nevarčiaũ Slk. Pinigus krūvom var̃to – i vis maža Klt. Jis bagotai gyvena – tūkstančius var̃to Mžš. Kad ana auksą rankosu vartýt, kad ana gyvenimą gerą matyt – kap gerà buvo Str. Ažeik in velnią raišį, katras melnyčią var̃to (ps.) Tvr. Ne pro šalį bus čia šį tą pasakyti apie kunigaikštį …, valdantį apsčius žemės plotus ir vartantį milijonus TS1900,4–5.
16. leisti į apyvartą: Vartýti pinigus NdŽ.
17. keisti, mainyti: Reikė čia sėdėt, kiūtėt, kam tu vartei̇̃, mainei šituos namus?! Klt.
| Gražus pliušas, juostom vartýtas Klvr.
| refl.: Oras labai kaitos, mainos, var̃tos KII262. Vėjas dažnai var̃tosi Gs. Žiemys vėjas var̃tosi tankiai – bus pagada Jz. Mados var̃tos ir var̃tos: čia tokia, čia vėl tokia Jnšk. Var̃tosi čėsai – pražuvo pinigai Krd. Gyvenimas keičiasi, var̃tosi Dkš.
18. prk. keisti kur nustatytą tvarką: Tuo tarpu apsikentę leidžiame dabartiniam vyskupui vartyti seminariją, kaip tik jam jo ištautėjimas nurodo Pt.
19. prk. versti, keisti pažiūras, įsitikinimus, tapti kitokiu: Kap var̃to, tep reik vartýtis – prieš vėją nepapūsi Vvs.
^ Yr žmonių – kai pirštinę vartýk Erž.
| refl.: Mokėjo vartýtis, tai iškilo Igl. Vartýties a gali spėti, gyvenk neplepėjęs savaip, i tiek Krš. Vaikai, nesidėkit niekur, nesivartýkit kai pirštinės Erž. Niekas neindavinėj[o], nepardavinėj[o] – nesvar̃tė niekap DrskŽ.
20. prk. neteisingai, melagingai pateikti, iškraipyti: Dar̃ kad ėmė mano kalbą vartýt! Lp. Aš sakau teisybę, aš žodžių nevartaũ Prn. Papratusi esu stačiai [kalbėti], nė aš vartáu jau tos kalbos Tn.
21. refl. maivytis, vaipytis, darkytis: Anas moka pie jų vartýtis Lz.
22. refl. NdŽ verstis, manytis: Gana aš varčiaũsi visokiais varsteliais JD758. Var̃tėmos, dirbomos su sniegais Šts. Su puodais tik spėk vartýtis, kai sukūriau ugnį Ob. Aš tas vienas pirštines teip įsikirtau, teip ir vartaũs Alks. Aš moku dirvoj su plūgu vartýties, ė tu – plūksną vedžiot Prng. Nesunkiai ir Pranas su pinigais var̃tos Užp. Aš tokis prastokas, prastais žodžiais vartaũs (prastai šneku) Mrk.
| Do tep smagiai var̃tos bobelė Dglš. Kolei vartaus su sveikata, visi šaukia: „Malvinučiūt!“ (visiems esu reikalinga) Dglš.
23. refl. NdŽ, Dglš gyventi, suktis: Kaip vartai̇̃si? Rm. Šiaip taip var̃tomos, prasistumam dar Krš. Kai pinigais [kolūkyje] pradėjo mokėt, pradėjom vartýtis lengviau Antz. Miestietis vartosi pačiame kultūros viduryje A.Sm. Ką gi gali duoti tie žmonės be idealo tai visuomenei, tarp kurios vartosi? A.Sm.
^ Eik už ano, vartýsys kaip inkstas taukūse Krš. Var̃tos kai inkstas į taukus NmŽ.
24. daug kartų paversti į ką, kuo: Kada ją karalius pagavo, tai toji ragana ėmė ją vartyti į visokias kirmėles ir vabalus BsMtII165(Ldvn).
| refl.: Pradėjo ji in visokias bjaurybes vartytis: in žaltį, angį ir t. t. BsPIII160(Brt). Namo parėjęs, pasisakęs tėvam, kad daugiaus nė į ką nebevartysiąsis LMD(Sln). Tuokart ana pradės visaip vartyties: driežais, krupiais, gyvatėmis, žalčiais ir kitais bjauriausiais sutvėrimais MPs.
25. L, KŽ lingv. linksniuoti.
◊ aki̇̀s (akimi̇̀s) vartýti BŽ66; LL80
1. piktai žvilgčioti, dėbčioti: Tik akimù var̃to inejęs kap vilkas Arm.
2. maivytis norint patikti, įsiteikti, koketuoti: Aki̇̀s var̃to, juokas Rdn. Kad ir vartė akis, bet anam nepatiko KlK8,68(Ms).
3. stebėtis: Tai ko čia daba aki̇̀s vartai̇̃, manai, ka nežinau, ką pati primalei?! Jnš. Ko vartái akis lyg pirmą kartą girdėdamas?! Prk. Aki̇̀s var̃to kai iš medžio iškritęs Tr.

ãkmenis vartýti sunkiai dirbti: Aš tai nėščia ãkmenis vartaũ – kokia stipra Aln. Ir mes akmenų̃ nevar̃tėm Drsk. Kad tu būtai, bernužėli, akmenėliùs var̃tęs, nei an mano baltų rankų mažas vaikas verkęs DrskD63.
gálvą vartýti galvoti: Vartai̇̃ vartai̇̃, suki suki gálvas mokytas DrskŽ.
galvojè nesivar̃to trūksta proto: Anam galvo[je] nevar̃tos, durnas Krš.
i̇̀štekliuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Turtų kada turėjai, ištekliuos varteisi? rš.
káilį (káilinius) vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Kad ir mokėjo káilį vartýti, ale priejo lipto galą Krš. Dėl mašinelės smaugas, káilius var̃to, ai ai! Krš. Lietuviai mokam káilinius vartýti, čia valdžios keitas i keitas Trš.
kójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tablietes, užtei pusamžiai i var̃to kójas į aũkštą Krš.
liežùvį (liežiùvį) vartýti
1. kalbėti: Liežùvį vartýti visi moka, pašneka kaip reik Krš. Nevartyk liežuvio be reikalo! Gs. Toks jau tas vyras – užsipylęs akis ir var̃to liežùvį Jrb. Prisisprogęs vos liežùvį var̃to Krš. Girtas, liežùvio nebvar̃to Drsk.
2. nenatūraliai, stengiantis įtikti kalbėti, šnekėti: Kaip visada šneki, teip šnekėk, ko čia liežiuvė̃lį vartai̇̃?! Slm.

liežiùvis var̃tosi apie galėjimą kalbėti, šnekėti: Liežiùvis šiek tiek var̃tos – i ko daugiau norėt? Mžš.
márškinius vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Žmonys vis taikos pri valdžios, márškinius vis var̃to Krš.
piniguosè (po áuksą) var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje, turtingą: Kodėl Dievas neteisybę leida? Kokie brudai po áuksą var̃tos, geri žmonys kaip musys vargsta Krš. Dabar žmonės piniguosè var̃tosi Krm.
meškà gãli vartýtis apie didelę netvarką: Vieni vyrai [gyvena], meškà gãlia vartýtis Krš. ×
skū̃rą vartýti keisti pažiūras: Kap baisu – visi skūràs var̃to Stk.
tur̃tuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Jis gyveno visa ko pertekęs, net galima sakyti – turtuose vartėsi rš.
visai̇̃s šónais vartýtis prisitaikant gyventi: Mažas turi visai̇̃s šónais vartýties Krš.
apvartýti tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; D.Pošk, N, L
1. iter. apversti 1: Va kačiukai visus bukietus apvar̃to aukštyn kojom Pnm.
ǁ virstant apdaužyti, aptrankyti: Lig naujà – jau apvartýta mašinelė Krš.
2. iter. apversti 4: Kepenę kepdamas apvartýk tankiai J. Apvarčiaũ in kitą šoną [dešras], kai apikepė Klt. Paliuobei – loviai reikia apvartýt, kad pacai nelįst Mžš. Su tais spragilais par tas varpas duodi, apvartai̇̃, vėl daužai Sk. Duoda duoda (velėja) apvartýdamos Kp. Šitą šieną apvarčiaũ, ale šiandiej nedžiūsta Lel. Mudi apvar̃tėm mišinį, apvar̃tėm i palikom Jd.
| Gulėjo apvar̃toma, nesivaldė Ss.
apvar̃tomai Sesuo sirgo apvar̃tomai PnmA.
apvartýtinai
| refl. tr., intr. K, Š: Pirmadienį nupjovė [šieną], šiandie susiveš, vakar apsivar̃tė Erž. Mes noriam ganyklą apsivartýt Jrb. Aš jam kad duosiu, tai porą savaičių neapsivartỹs Brž.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Ir teip apvartai̇̃, ir teip apvartai̇̃ [linus], duodi duodi, kol išbrauki PnmR. Paima šmotą mėsos, apvar̃tė apvar̃tė – ir galan (nurijo) Ob. Ponas apvartė, apžiūrėjo – tikrai jo žmonos marškiniai LTR(Pnd). Paėmė jis kurpes į rankas, apvartė, apžiūrėjo, mato, kad jos pasiūtos taip gerai, kaip gali pasiūti tik puikiausias meistras J.Balč.
4. refl. kiek pasisklaidyti (knygas): Daba mokslas nesvarbus: tik apsivar̃to, pavarto kningas, i gana, baiga Krš.
5. refl. pasikeisti, pasimainyti: Bet ašiai nebūnu visados toks patsai del to, kad septyni laikai ant manęs apsivarto A.Baran.
6. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Jis stebi, kap žmogus apsvar̃to susrinkiman Rud.
7. prk. apkalbėti, apmeluoti: O, ji moka kitus apkalbėt, apvartýt Smn. Jis tep mokės apvartýt, tep dės ir iš vienos, ir iš kitos pusės Graž.
8. refl. būti, trintis, bastytis: Aš buvau Vilniuj, žinau, kur jis apsivar̃to Srj. Nežinau, kur tavo apsivar̃toma Db.
9. refl. prk. apsitrinti, apsidaužyti: Vargo matęs ir apsivar̃tęs Gž.
10. veiksmo intensyvumui, smarkumui nusakyti: Apvartýdamas [neklaužadą] duoda velnią Krš.
| refl.: Valgo apsivartýdamas KzR. Miega iki ryto apsivartýdamas Bsg. Duoda su kultuve apsivartýdamas LKKXV308.
atvartýti tr. NdŽ; M, L
1. N, Rtr, KŽ iter. atversti 1: O ji atvertė kėdes aukštielninkas, o jos (laumės) nebegali atsiversti BsPII71(Lkv). Šieną iš pradalgių atvartýti J. Einu šieno atvartýt Rmš. Kad pagada, do reikia atvartýt miežiai – atverst atverst Klt.
ǁ KŽ.
2. viską, visus atvožti, atidarinėti: Rasi rytą svirnelį atidarytą ir margąsias skryneles atvartytas DvD163(VšR).

×davartýti (hibr.) tr. baigti vartyti į kitą pusę: Davartýsiu šienelį, testa jis išdžiūsta Drsk.
įvartýti
1. NdŽ, KŽ iter. įversti 1.
2. tr. vartant į kitą pusę kartu apversti: Senelis vartė [šieną] ir įvar̃tė marškinius šienan Slm.
išvartýti tr. Rtr; N
1. LL167,329, L, KŽ, DŽ1 iter. išversti 1: Ižkratau, ižvartau SD327. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius J. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę Skp. Vėjas išvar̃tė gubas Š. Po lietaus buvo rugiai (rugių gubos) išvartýti Krs. Miškas buvo išvartýtas Mlt. [Vėtra] medžius aplaužė, daugumą išvar̃tė BM56(Žb). Vėjas … kartais ir namus, ir medžius … išvar̃to ir pagriauja DP255. Išvartýtas krėslas NdŽ. Rasim rytoj, rasim rytoj ąžuolą išvartýtą (d.) Vrn.
| prk.: Kokis nori būk, visus [mirtis] išvar̃to – čia tai lygybė! Brb. Šią žiemą kaip jei visus [kaimo] senūsius išvar̃tė, a keturi išvažiavo Krš.
| refl. Ser, NdŽ, KŽ: O alksniai, tarsi girti išsivartę, rodo ruplėtus, žalsvai juodus liemenis rš. Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir. Kiemelis kitą sykį buvęs gražiai aptvertas, bet dabar žiogriai išsivartę, vartai išgvėrę Žem. Kreivai užmesta ant galvos kepurė prastai dengė jo plaukus, seniai kirptus ir išsivarčiusius į visas puses J.Balt.
| prk.: Visi sẽniai išsivar̃tę (išmirę), mažai bė[ra] Pvn.
2. LL167 sugriauti, sunaikinti, išdaužyti, išlaužyti: Vakar audra buvo, elektrą išvar̃tė, viską Trk. Daba išvartýtos triobos – nebė[ra], neieškok Šd. Dartės tarybinis [ūkis] ižvar̃tė laukų tvoras – viskas vieno pono Drsk. Buvo čia kryžiai, akmenai – išvar̃tė, žmones nepaisė Kpč. Kur tik buvo [pasiutėlis], visur įsimušo, dures liuob išvartýti, išlaužti Krš. Altorius netikrų dievų išvartė S.Stan.
3. išblaškyti, išmėtyti, išdaužyti: Kada pagada užstoja, išvar̃to gubeles avižų i miežių dėl išdžiūvimo BM225(Krk). Išvar̃to šakėm, iškratinėja bulbienius Klt.
ǁ refl. išsibarstyti, išsimėtyti: Daiktai išsivar̃tę ant žemės NdŽ.
4. verčiant išmėtyti, išsvaidyti lauk: Tai do ir mama išlekia, padeda, išvar̃tom [malkas] – vėl važiuoju ant mišką Slm. Kelkiatės! Ne – išvartýsu iš lovų kaip kopūstus! Krš.
5. Š į visas puses, visaip visus, daugelį apsukti, apsukioti: Su plūktuve išplūki, išvartai̇̃ tą [linų] saują, kad nebūtų nė kokio spalio Pšš. Kumpius, lašinius apsūdai, išvartai̇̃, aplaistai tuo sūrymu Pšš. Nebesivelia ant rankų [duona] – išvartai̇̃ gerai Pš.
ǁ į visas puses pasukioti: Kaip moka [artistai] gražiai iššnekėti ir akes išvartýti Krš.
6. visą ar kokį kiekį apvartyti į kitą pusę: Išvartykit šieną MŽ. Išmušinėsiu, išdaužysiu, išvartýsiu – i padžius [šienas] Klt. Šieną tą išvartai̇̃ – sulyja, ir vėl Krns. Ans pjovė, aš pradalges liūb nueisu išvartýsu, sugrėbsu Lpl. Mes žiopliai: gal hektarą pievos išvar̃tėm ir parejom perlyti Slk.
| refl. tr.: Pati išsivarčiaũ šieną – niekas nemačijo Dglš.
7. kurį laiką vartyti nuo vieno šono ant kito: Ji sirgo ar dvejus metus: aš ją išvarčiaũ an rankų Srj. Savo žmogų išvarčiáu tryleka metų, ar išmesi Krš.
8. refl. išsivolioti: Tada broliai sako kumelei …, kad vyno upėje nusimazgotų ir šilko pievoje išsivartytų ir pagrįžtų namo BsPII176.
| Tiek vyrai, tiek bobos pasuoliais išsivartė Žem.
9. refl. kurį laiką išgulėti: Par naktį išsivartáu – išsivarinė[ja] karštis Rdn. Pusketvirto mėnasio išsivarčiaũ ligoninėn Drsk.
ǁ pakankamai išgulėti, išsigulėti: Galėsi dėti į akį nors iki priešpiečių. Iki nenorų išsivartyti, kol šonai atbuks M.Katil. Susirgai – turi išsigulėti, išsivartýti, nešokis ankstie Krš.
| Kitą sykį seni par žiemą išsivartýs kokio[je] prasčio[je] ligoninikė[je] Krš.
10. NdŽ sklaidant išžiūrinėti: Išvar̃tė visą knygą ir tos vietos nerado DŽ1. Išvartyti leiterius – knygas Q43. Visus gautuosius [laikraščio] numerius kartkartėmis išvarčiau Žem.
11. visus, vieną po kito iškilnoti, išrauti: Iškirtau alksnyną, kelmus išvarčiau, kad tik pasijusčiau prie žemės arčiau rš. Pirmą metą pakol iškapoja tuos krūmus, pakol išvarto [kelmus] Pv. Tiek durpių viena išvarčiaũ, sustačiau Rdm. Tos bulbės išraustytos ir išvartýtos Vgr. Ižvar̃to daržą, ižlaužo, iškoneveikia – tai vištos! Drsk.
12. refl. visiems, daugeliui iškilti, išvirsti, išlįsti, iššokti: Blogos (liesos) tos rankos – gyslos išsivar̃tę Rz. Ka ma[n] blauzos tokiums kumstims išsivar̃to Erž.
ǁ refl. atvėpti, atkarti: Prasta merga tokia, mažutė, lūpos išsivar̃tę Mžš.
13. visus, daugelį atvožti, išvožyti: Jau skrynelės išvartytos, drobės išrėžytos LTR(Smn).
14. N, J, LL191, KŽ išnaršyti, išmaišyti, išrausyti, iščiupinėti: Su durtuvais išbadė šieną, šiaudus, visur išvartė, lentas iškilnojo, išlandžiojo LKXX341. Viską anai reik išvartýti, iščiupinėti – taip ir lando! Krš. Būdavo, išvartýk visus rietimus krautuvėj – žydai nepyks Ob. Sąšlavynus išvartýti NdŽ. Ir del to velinas sukas ir grąžosi kaip levas po visą svietą ir ižvarto visas jo pakampes ieškodamas kurio žmogaus praryt SPI108. Vagys išvar̃tė man kišenes, išieškojo pinigų Š. Iššoko banditai, išveizėjo visą pininginę, išvar̃tė Žd.
15. išarti, išrausti: Kožna vaga reiks išvartýt, išravėt Klt. Pirmosios išvartytosios vagos buvo nelygios rš.
16. apžiūrinėti iš visų pusių: Perkant išvarto arklį J.Jabl(Pš).
17. vartant įžiūrėti, pamatyti: Apvartė kūną, apžiūrėjo, bet ką išvartysi, ką beišžiūrėsi, kad jau nieko nebežymu TS1899,4.
18. iter. išversti 7: Vagilis išvartė kišenes ir rado obuolį Db. Čigonas turėjo išvartyti visas kišenes, kad parodytų, jog nė cento neturi prieg sau rš.
19. išraityti, išvingiuoti: Išvartýt šitie liuktai reikia gerai pečiuj, kai darai Klt.
| refl. prk.: Visep išsivar̃to gyvenimas Dglš.
20. apšmeižti, visaip išvadinti: Tą patį žmogų gali visaip išvartýt: kiti sako mužikai, kiti baurai, kiti chamai Skr. Mane išlojo, an visų pusių išvar̃tė Prn.
21. prk. neteisingai, netiksliai pateikti, iškraipyti: Tuos žodžius pono Christuso kitaip … savi išvarto MP133. Šitie tad piktai prašo, kurie tą būdą prašymo, nuog paties Viešpaties įstatytą, išvar̃to, jog pirm ir daugiaus trokšta DP222.
22. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Reik išsimaluoti, išsivartýti į valdžią lipant, aukštai einant Krš. Kaip i vieningi buvom, o kaip išsivar̃tėm! Krš.
23. nuolat, dažnai paversti kuo: Anas labai pradėjo išvartýt – vis išverčia arkliu (ps.) Mlt.
24. refl. išsiversti, išgyventi: Sunkiai išsivar̃to su tais vaikais Pj.
25. refl. ištverti: Lig pietų ans išsivartė šiaip teip, anam ten išpėrė tą kailį gerai LTR(Skd).
26. prk. ištyrinėti: Ižkratis ir ižvartis sūdžia teisingas visas žmonių dūmas, žodžius ir darbus SPI6. Kreiva ir neižvartoma yra širdis visų SPI146.
27. išprotauti: Neturiu galvos: išvartýti negaliu Žlp.
◊ į vélnius išvartýti blogus padaryti: [Okupacija] į vélnius žmonis išvar̃tė: vagys i žūlikai [paliko] Krš.
juokai̇̃s išsivartýti visiems labai juoktis: Juokai̇̃s išsivar̃tėm iš tokios šnektos Lk.
nuvartýti tr. Š; LL164,170 iter. nuversti:
1. Vėjas nuvar̃tė medžius NdŽ. Daug anas (traktorininkas) stulpų nuvar̃to Pls.
2. Nenuvartýk nuo stalo žvakių DŽ1. Vėjas nuvartė nuo šelmenio lentgalius Grž.
3. nugriauti, sugriauti: Nieko neliko: nuvar̃tė viską – ir dvarus, ir kaimus Pn. Trobas nuvar̃tė, sodnus išraustė – tiek Krš. Buvo paminklai – sumušė, nuvar̃tė, sudaužė Kpč.
4. apvartyti: Nuglostinė[ja], nuvar̃to: – Mamulel, mamulel, a skausta? Rdn.
ǁ vartant nuvarvinti: Supilia tą pieną [į sūrmaišį], nuvar̃tom nuvar̃tom su gaspadine Alz.
5. refl. vartantis nuvargti, nusibaigti: Nusivartýsu, kol užmigsu Varn.
ǁ Jrb menk. numirti, nusibaigti: Reikėjo daugiau duot tų vaistų, ka greičiau nusivartýtų Šmk.
◊ kálnus nuvartýti daug nuveikti: Tu man kalnų̃ nenuvartýsi Snt.
pavartýti tr. Rtr, DŽ1
1. iter. paversti 1.
ǁ Vienon bažnyčion žvakes pavartýta po nakčia rasdavo Mrc.
ǁ sugriauti, sunaikinti: Pečius pavar̃tė, sienas ižgriovė [vėjas] DrskŽ.
2. iter. paversti 3: Pievą šienauna, razmuša pradalgius, tada pavar̃to, tada grėbia Kzt. Pavartýsma, papurtysma, visgi greičiau [žolė] apvis Slk. Pavartýt reikia šienai, – eisme grebot DrskŽ.
| refl. tr.: Mašina nupjauna, tik pasvartýk [javus] Drsk. Reiks eiti šieno pasivartýti Yl.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Pavartýsim šveitrius kalavijus NdŽ. Sudėtos į paruoštą tirpalą vilnos atsargiai pajudinamos, pavartomos rš. Rasalo atsiranda, tuos kumpius reik pavartýt po tą rasalą PnmŽ. Gaspadinė, atsinešus mėsos gabaliukų dėt in puodą, rankosa mėsą pavar̃tė, prikišo prie nosies, pauostė Lš. Tėvas kuls su spragilu, mas pavartýsam su šakėms Pp. Motina pavartė pavartė kepurę, pažiūrėjo, mato – nieko sau V.Krėv. Pavar̃tė pavar̃tė [skarelę] i padėjo (nepirko) Klt.
| Reik i pavartýt, i pasodyt – jau prastai, kai reik sirgt Jrb. Pavartýk metus kitus pasliauką žmogų, išmanysi Jezaus malonę Krš.
| refl. tr., intr.: Ir pradėjo gydytojas Kažamėką tyrinėti, į visas puses pasivartydamas A.Gric. Gražiai pasivar̃to ant skersinio DŽ1. Aš negaliu nė pasivartýt: ma[n] gelia strėnas i kojas Jrb. Pati pasvar̃tė lovoj i vėl ažmigo LTR(Ds). Ožka, pasivar̃čiusi kvepiančioje žolėje, užlipo ant kalniuko KŽ.
ǁ pakraipyti, pajudinti į šalis: Pelė tiktai uodegai (instr. sing.) pavartỹs pavartỹs Zt. Pažiūrėjo, pavar̃tė akis ir nieko nesakė Dkš.
| refl.: Akies obuolys nepasivarto rš.
4. ŠT291, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasklaidyti: Paraginus pirkti pasiskaityti kokią knygutę, pavartys pavartęs ir meta šalin Žem. Petras, kur tik pamatydavo knygų, neiškęsdavo nesustojęs ir jų nepavartęs V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1.
5. refl. DŽ1 vartantis pagulėti: Eikim sau pasivartyti lovoje saldžiai Mair. Prašom pagulėt, pasivartýt da lovo[je] Ėr. Leisk man ramiai pasivartyti prieš saulutę Blv.
6. panaršyti, pajaukti (ppr. ieškant ko): Pavartýti archyvą NdŽ.
7. paliesti, pajudinti, pačiupinėti: Šiemet pjautuvo i nepavar̃tėm Dglš. Katras rūbas guli i guli nepavartýtas, kandės praryja Klt. Gražiai sudėkit, pakraulykit, kad kas nepavartýt nereikalingas Azr. Šitų pinigų nepavarti̇̀s mano Slk.
| prk.: Pasidairę pamatytume ir daugiau savo bendrųjų reikalų, pavartytų, pasvarstytų ir numestų A.Sm.
8. kaitalioti: I paaudžia, i pavar̃to (pakeičia nyčių suvėrimą) – dvijo reik [kilimus] austi Grd.
9. prk. pakraipyti, iškraipyti: Visaip gali tą žodį pavartýti Plšk.
10. refl. smarkumui nusakyti: Kaimynas par balių kad ėmė bučiuot moteris pasivartýdamas Kair. Duoda ir duoda pasvartýdamas tas lietus Kč.
◊ liežùvį pavartýti DŽ1 galėti pašnekėti: Vos pavar̃to liežùvį NdŽ.
smãginis pavartýti pagalvoti, pasvarstyti: Ūkininkai dar pavar̃to smãginis, ką su žeme daryti, kaip būs Krš.
parvartýti NdŽ iter. parversti 1.
pérvartyti tr. NdŽ, KŽ, DŽ1, pervartýti, pervar̃to, pervar̃tė; Ser
1. iter. perversti 2: Derlingų pievų nupjautą žolę tikslinga du kartus pervartyti: vieną kartą tuojau po nupjovimo, kitą – žolei kiek apvytus rš. Pakūgius šieno párvartyk J. Parvar̃tė, suvežė šieną – i užsidegė Sdb.
2. ŠT291 išsklaidyti, persklaidyti (knygas): Pervartau gromatas, knygas R, MŽ. Pervartyti laiškus N. Pérvarto pérvarto laiškus ir vė[l] neša ir parakina Lp. Stosiu pas kokį advokatą per raštininką, pervartysiu kodeksą Ašb.
3. refl. pasikeisti: Tie dabar jauni jau biškį pársivartė Nmk.
4. KŽ įvertinti, pasverti: Atsirado vyrai, kurie … pervartė kožną mūsų žodį A1884,394.
pravartýti tr.
1. NdŽ kurį laiką vartyti į kitą pusę, nuo vieno šono ant kito.
| refl.: Per naktį neužmigau, tik prasivarčiaũ Mrj.
2. NdŽ kurį laiką sklaidyti (ppr. knygą).
3. darinėjant, varstant apgadinti: Mes pravartėm vario vartelius LTR(Str).
privartýti tr. iter. priversti:
1. Buvo daug vėjo privartytų visokių didžiulių medžių rš.
2.
ǁ Plvn Tenai akmenų privartýta krūsnys didžiausios Arm.
3. NdŽ daug vartyti į kitą pusę: Tai privar̃tėm privar̃tėm šieno Slm.
4. pakankamai pasklaidyti: Privartýti knygą NdŽ.
| refl. tr.: Prisižiūri, prisivartai brėžinių ir projektų rš.
5. refl. NdŽ pakankamai prisisukioti.
6. refl. NdŽ pakankamai pagulėti, prisivolioti.
7. priversti, prispirti: Elektros jėgą žmogus privar̃tė dirbti savo naudai KŽ.

×razvartýti (hibr.) tr. išvartyti: Nuejau šieno razvartýt Arm.
suvartýti Rtr, KŽ iter. suversti:
1. Medžiai suvartýti kryžkryžiais NdŽ. Vėjas visus rugius suvar̃tė Ds. Tik kūnų šimtai, suvartyti keistai, ilgai, dar ilgai ten ilsėjos Mair.
| refl.: Susivar̃tę rugiai NdŽ. Miške medžiai susivar̃tę į visas puses Dkš.
2. Pl Kaip ejo traktorius, suvar̃tė tą tvartą PnmR. Neką tie arkliai suėdė, ale sudirbo, suvar̃tė visą statą [rugių] Ėr.
3. žr. apvartyti 1: Suvarčiaũ šieną – gerai džiovina Kvr.
ǁ refl. NdŽ pasivartyti: Susvartýk, antele, tykiai plūkaudama (d.) Ndz, Drsk.
ǁ tr., intr. pakraipyti, pasukioti, pajudinti į visas puses: Baisias akis suvarto rš. Sėdi, bijo ir akimi suvartýt Mrc.
| refl.: Kai aš susvarčiaũ, balija virto, o aš sa galva upėn Zt.
4. tr. sujaukti, surausti: Žemė suvartýta Dglš. Suvartytas kelias Zr. Nubudus karaliūčia pamatė, kad an rankos aukso žiedas, paskui ažmatė, kad knygos suvartyta BsPII266.
| refl.: Susivartęs patalas atšalo lyg gruodo sustingdytas rš.
5. tr. sučiupinėti, sugraibyti: Jau dreba rankos, nesuvartaũ Dbč.
6. refl. susiimti, susikibti: Du girti susivar̃tė Nj.
7. tr. sukeisti, sukaitalioti: Suvartai̇̃ (sukeiti nyčių suvėrimą), veri in vieną pusę ketrias poras ir in kitą Kpč.
| refl.: Aš susvar̃tant audžiau, an nytukių audžiau Kpč.
8. tr. sutvarkyti: Tu jos būtum nesuvar̃čius, šitos karvės, tau kad bloga kokia karvytė Klt.
| refl.: Ana gerai susvar̃to su pinigais Dglš.
| Lengvas rūbas [striukė] – su juo kur nori susvartai̇̃ Klt.
9. refl. iš naujo pasirodyti, grįžti: Lietus lijo susivartýdamas Brš.
užvartýti NdŽ
1. iter. užversti 3: Jau tas kelias yr užartas, žagrėms užvartýtas (d.) Š.
2. refl. ilgai vartantis nugaišti: Numintas viščiukas vartėsi vartėsi ir užsivar̃tė PnmA.
◊ klùmpius (kójas) užvartýti išmirti: Visi klùmpius užvartýsma, su saule kas gyvens Krš. Visi kojelès užvartýsma Krš.