Rasti išteklių įrašai (30)
Paukščių Takas
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
lygiadienis
Momentas, kai Saulės skritulio centras yra dangaus pusiaujo ir ekliptikos sankirtos taške. Tada visoje Žemėje, išskyrus ašigalių sritis, dienos trukmė beveik lygi nakties trukmei. Žemės š. pusrutulyje pavasario lygiadienis būna apie kovo 21 d. (astr. pavasario pradžia), rudens lygiadienis – apie rugsėjo 23 d. (astr. rudens pradžia).
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
ekliptika
Žemės skriejimo aplink Saulę orbitos plokštumos sankirtos su dangaus sfera linija; didysis dangaus sferos apskritimas, kurį per metus nubrėžia Saulės skritulio centras. Ekliptikos plokštuma pasvirusi į dangaus pusiaujo plokštumą ~23°26′ kampu; jis mažėja ~0.5″ per 1 m. Ekliptikos polių koordinatės: š. polius Slibino žvaigždyne (18h, +66.5°), p. polius Auksinės Žuvies žvaigždyne (6h, –66.5°).
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
Hidra
Dangaus pusiaujo zonos žvaigždynas, esantis į pietus nuo Liūto ir Sekstanto, plotas 1303 kv. laipsn. Geriausiai matomas pavasarį. Šviesiausia žvaigždė α Hya (Alfardas, V = 1.98, K3 III). Žvaigždyne yra kamuolinis žvaigždžių spiečius M68 (V = 8.2).
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
koordinatės
Skaitinė sistema, nusakanti kosm. objekto padėtį dangaus sferoje arba ant kosm. kūno paviršiaus. Dangaus sferoje naudojamos pusiaujinės koordinatės (rektascensija ir deklinacija), horizontinės koordinatės (azimutas ir aukštis), ekliptinės koordinatės (ekliptinė ilguma ir platuma), galaktinės koordinatės (galaktinė ilguma ir platuma). Kosm. kūnų paviršiuose naudojama vakarų arba rytų ilguma ir šiaurės arba pietų platuma.
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
galaktiniai poliai
Du dangaus sferos taškai, vienodai (per 90°) nutolę nuo galaktinio pusiaujo. Š. polius yra Berenikės Garbanų žvaigždyne (2000 m. koordinatės: 12h51m, +27.1°), p. polius – Skulptoriaus žvaigždyne (2000 m. koordinatės: 0h51m, –27.1°).
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
atogrąžos
Du su dangaus pusiauju lygiagretūs apskritimai, kuriuose Saulė būna saulėgrįžų dienomis. Vasaros saulėgrįžos dieną (birželio 22 d.) Saulė būna Vėžio atogrąžoje (deklinacija δ = +23°26′; tada ji yra Dvynių žvaigždyne), žiemos saulėgrįžos dieną (gruodžio 22 d.) – Ožiaragio atogrąžoje (δ = –23°26′; Šaulio žvaigždyne).
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
Gyvatnešis
Dangaus pusiaujo zonos žvaigždynas, plotas 948 kv. laipsn. Geriausiai matomas vasarą ir rudenį. Šviesiausios žvaigždės – α Oph (Ras Alhagas, V = 2.08, A5 III), β Oph (Kebalas, V = 2.77, K2 III), ζ Oph (V = 2.56, O9.5 V). Žvaigždyne 23 kamuoliniai žvaigždžių spiečiai (šviesiausi M12, M10, M62, M19, M9, M14). Daug tamsiųjų debesų; ypač gerai žinomas tamsusis debesis aplink ρ Oph, ties Skorpiono žvaigždyno riba. Pietine dalimi eina ekliptika, taigi Gy-vatnešis yra 13-sis Zodiako žvaigždynas.
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
Gyvatė
Dangaus pusiaujo zonos žvaigždynas, susidedantis iš dviejų dalių – Gyvatės Galvos (vakaruose) ir Gyvatės Uodegos (rytuose). Abi dalis skiria Gyvatnešio žvaigždynas. Gyvatės Galvos plotas – 428 kv. laipsn., Gyvatės Uodegos – 208 kv. laipsn. Geriausiai matomas vasarą ir rudenį. Šviesiausia žvaigždė – α Ser (Unukas, V = 2.65, K2 III). Žvaigždyne daug kamuolinių žvaigždžių spiečių (šviesiausias M5, V = 6.0) ir tamsiųjų debesų, dvi OB asociacijos. Gyvatės Uodega eina Paukščių Takas. Ties Skydo žvaigždyno riba yra gražus Erelio emisinis ūkas (M16).
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
Saturnas
Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos nuotolio kinta nuo 0.4 iki 1.3 ryškio. Kampinis skersmuo kinta tarp 14.5″ ir 20″. Saturno atmosfera susideda iš mol. vandenilio (96.3% tūrio), helio (3.25%), metano, amoniako, etano ir kitų dujų. Paviršių ištisai dengia amoniako, vandens ir amonio hidrosulfido kristalėlių debesys, matoma tamsių ir šviesių juostų, juosiančių planetą lygiagrečiai su pusiauju, vėjas ties pusiauju pučia iš vakarų į rytus ~400 m/s greičiu. Aukštesnių platumų skirtingose juostose vėjas pučia priešingomis kryptimis. Dėl to atmosferoje daug sūkurių. Atmosferos geometrinis albedas 47%. Saturno efektinė temperatūra 81 K. Saturnas, kaip ir kitos planetos milžinės, neturi kieto paviršiaus. Saturno teoriniai modeliai numato, kad nuo paviršiaus iki ~32 000 km gylio yra skysto mol. vandenilio sluoksnis, po to ~12 000 km storio metalinio vandenilio sluoksnis ir ~16 000 km spindulio metano, amoniako ir vandens ledų bei silikatų branduolys. Magnetinio srauto tankis ties paviršiumi 2.1·10–5 T. Magnetosferos ašis beveik sutampa su sukimosi ašimi. Aplink Saturną pusiaujo srityje skrieja ledo dalelių spiečiai –- Saturno žiedai. Atrasta 31 gamtinis Saturno palydovas. 1979–1981 m. Saturną ir jo palydovus tyrinėjo JAV tarppl. erdvėlaiviai "Pioneer 11", "Voyager 1" ir "Voyager 2". 1997 m. į Saturną paleistas NASA – ESA erdvėlaivis "Cassini", kuris pasieks Saturną 2004 m. Planeta pavadinta vieno iš vyriausiųjų romėnų dievų Saturno vardu. Saturnas laikomas graikų dievo Krono analogu.
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)