Bet kuriame pasakyme laiko, vietos, kurioje tas pasakymas produkuojamas, ir asmenų, kurie jį produkuoja ar gauna, nuorodos. Pvz., sakinyje: Aš dabar esu Vilniuje yra visos trys deiksės: asmens – aš, pirmasis vns. asmuo; laiko: dabar esu – dabartis, kurią rodo veiksmažodžio būti esamojo laiko forma bei prieveiksmis dabar; vietos: Vilniuje – tikrinis daiktavardis, vietininko linksnis.

praėjęs laikas
ateitìs
būsimas laikas
Kai tauta turi praeitį, ji turi ir ateitį rš.
Lavinimasis padeda mums įprasminti savo gyvenimą, išaiškinti praeitį ir be baimės sutikti ateitį rš.
Įžvelgti į ateitį mums nėra leista, bet praskleisti praeitį galime Myk-Put.
Žmonės, kurie nebesidomi savo praeitimi, neturi ko laukti iš ateities rš.
Ką gi reiškia didinga praeitis ar ateitis šiandieną žmogui, mirštančiam badu? Gruš.
Ateitis – rūkuose, praeitis – varguose PPr.
Tą valandą ji tikrai nedaug ką teatminė iš praeities ir nieko nesurojo iš ateities Vaižg.
Gamta negyvena nei praeitimi, nei ateitimi: ji – amžina dabartis Kar.
Laimingi tie, kurie moka įžvelgt savo ateitį, laimingi tie, kurie moka atsigręžt į praeitį rš.
Niekas dar netrukdė jam apmąstyti praeitį, pasvajoti ir apie ateitį Mač.
Puikiai aprašęs Anykščių šilelio grožį ir apraudojęs jo išnaikinimą, poetas kreipia žvilgsnį ne į ateitį, bet į praeitį Myk-Put.
Pereiti svarbiausi tiltai, sulaukti visi svečiai. Praeitis – tik ateitį papildo, o ne atvirkščiai Ket.

praėjęs laikas
dabartìs
gyvenamasis laikas
Veido raukšlės – žmogaus praeities ir dabarties nusakytojai rš.
Jei gebame realiai žiūrėti į praeitį, tai galėsime blaiviai vertinti ir dabartį rš.
Žmogus priklauso ne tik dabarčiai, bet ir praeičiai Mik.
Jie knaisiojasi mirusioje praeityje, užuot užsiimdami gyva dabartimi rš.
Tautosakos kūriniai – tarsi grandis tarp tolimiausios praeities ir dabarties rš.
Pražudėm praeitį, praradom dabartį, beteisiai, kaip skurdūs lauko paukščiai, drebam nevilty Braz.
Kurie dar sugeba vertinti sąžinę, protą, dorovę, dvasingumą, kartais nei praeity, nei dabarty neberanda ieškomos stiprybės bei atramos Saj.

Žmogaus gyvenimo įvykių laiko atspindys jo psichikoje. Tai įvairių gyvenimo įvykių vienalaikiškumo, nuoseklumo, trukmės, vyksmo spartos, jų priklausomybės dabarčiai, praeičiai ar ateičiai suvokimas, laiko glaustumo ir ilgumo, nutrūkstamumo ir nenutrūkstamumo, ribotumo ir beribiškumo išgyvenimas, savo amžiaus ir jo tarpsnių (vaikystės, jaunystės, brandos meto, senatvės), tikėtinos gyvenimo trukmės, mirties ir nemirtingumo, savo gyvenimo istorinių sąsajų su buvusių ir būsimų kartų, šeimos, visuomenės, visos žmonijos gyvenimu įsivaizdavimas. Yra keletas psichologinio laiko aiškinimo ir eksperimentinio tyrimo būdų. Kvantinė koncepcija teigia, kad esama įvairaus dydžio subjektyvių laiko kvantų (nuo milisekundžių iki dešimtmečių), nuo kurių priklauso, kaip suvokiamas laikas, pavyzdžiui, kaip įsivaizduojamas vienalaikiškumas, kaip nustatoma psichologinė dabartis. Įvykių koncepcijos požiūriu psichologinio laiko ypatybės priklauso nuo to, kiek vyksta įvykių ir koks jų intensyvumas, t. y. nuo pokyčių pačiame žmoguje ir jo aplinkoje, veikloje. Nei kvantų, nei įvykių koncepcija nepaaiškina kai kurių svarbių problemų: psichologinio laiko grįžtamumo ir daugiamatiškumo galimybės, psichologinės praeities, dabarties ir ateities nelinijinio nuoseklumo, žmogaus amžiaus skirstymo kategorijomis vieneto.

1 ši diena
rýtdiena, rytójus
artimiausia diena 2 dabartis
rýtdiena, rytójus
ateitis
Mes šiandienos ir rytdienos šeimininkai. Ir būtina taip mąstyti, dirbti ir gyventi, kad būsimieji nejaustų mūsų paliktų randų maudulio Ket.
Suminkštinti užrūstinto Dievo širdį nėra taip lengva, ir pelnyta nusidėjėlio bausmė nebus iš šiandienos atidedama rytdienai! brš.
Laimė tėra tada, kai nieko nereikalaujame iš rytojaus, o iš šiandienos su dėkingumu priimame tai, ką ji pasiūlo, tačiau stebuklų valanda išmuša nuolat rš.
Kai šiandiena tamsi – rytojum gyveni Nėr.

Psichiniai procesai, aktai ir būsenos, kuriuos sukeliančių tikrovės reiškinių įtakos žmogus nesuvokia; psichinio atspindėjimo forma - atspindimas tikrovės vaizdas ir žmogaus santykis su tikrove sudaro nedalijamą visumą (tikrovės vaizdas nėra specialios refleksijos objektas). Pasąmonė nuo sąmonės skiriasi tuo, kad jos atspindėta tikrovė yra susiliejusi su žmogaus jausmais, jo santykiu su pasauliu, todėl pasąmonė negali valingai kontroliuoti žmogaus veiksmų, įvertinti jų rezultatų. Pasąmonėje žmogus supanašina, sutapatina save su kitais žmonėmis ir reiškiniais kitaip, negu sąmoningai išgyvendamas tikrovę: jis tiesiogiai emociškai įsijaučia, identifikuojasi, emociškai užsikrečia, gretina įvairius objektus pagal tai, kad jie turi vienas su kitu ką nors bendra, o ne pagal loginius prieštaravimus, esminių požymių skirtumas. Pasąmonėje praeitis, dabartis ir ateitis dažnai susipina kuriame nors viename psichiniame akte (pvz., ↑ sapne ). Pasąmonė iškyla ankstyvosiose kūdikio pažinimo formose, pirmykščiame mąstyme, intuicijoje, afektuose, panikoje, hipnozėje, sapnuose, automatizuotuose veiksmuose, ikislenkstiniame suvokime ( ↑ Subsensorinis suvokimas ), nevalingame įsiminime, be to, reiškiasi tokiais siekiais, jausmais ir poelgiais, kurių priežasties žmogus nesuvokia. Skiriamos 4 pasąmonės raiškos būdų grupės: 1) priešsąmoniniai reiškiniai; 2) neįsisąmoninti veiklos stimulai (neįsisąmoninti motyvai ir prasminės nuostatos), kuriuos lemia norimoji ateitis, turinti asmenybinę prasmę; 3) neįsisąmoninti veiklos būdų reguliatoriai (veiklos nuostatos, automatizuoto elgesio stereotipai), lemiantys veiklos kryptingumą ir nuoseklumą; 4) subsensorinio suvokimo apraiškos. Neįsisąmoninti veiklos stimulai buvo pastebėti, stebint žmogų po hipnozės, kurios metu jam buvo įteigta tam tikra veiksmų programa (pvz., užeiti į parduotuvę ir pirkti tam tikrą prekę). Įteigtą programą atliekantis žmogus negalėjo paaiškinti savo elgesio priežasties. Austrų psichiatras Z. Froidas neįsisąmonintų veiksmų prigimtį aiškino ↑ psichoanalizės požiūriu. Jis teigė, kad pasąmonei yra būdingas dinamiškas ↑ išstūmimas.Froido nuomone, pasąmonė - tai visų pirma nerealizuoti potraukiai. Juos įsisąmoninti trukdo socialinės normos. Todėl nerealizuoti potraukiai yra išstumiami ir reiškiasi tik užuominomis, apsirikimais, sapnais ir pan. Net tada, kai žmogus suvokia, jog nerealizuoti potraukiai yra susiję su psichiką traumuojančiais įvykiais, tų potraukių sukelti išgyvenimai neišnyksta, nes suvoktieji dalykai atrodo svetimi, su juo nesusiję. Pasąmonė nustoja reikštis elgesiu tada, kai jos veikimą sukėlusius įvykius žmogus suvokia kartu su kitu žmogumi ( ↑ Grupinė psichoterapija ). Neįsisąmoninti veiklos būdų reguliatoriai reguliuoja automatizuotus ir nevalingus veiksmus (pvz., uždavinio sprendimą). Tie reguliatoriai - tai nesąmoningai susidaryti spėjamų būsimų įvykių ir veikimo būdų vaizdai, pagrįsti ankstesnio elgesio panašiose situacijose patirtimi. Veiklos būdų reguliatorius žmogus gali įsisąmoninti tada, kai kokia nors kliūtis netikėtai sutrukdo įprastinį, automatizuotą elgesį. Nesąmoningo automatizuoto elgesio psichofiziologinį mechanizmą aiškina rusų psichologo N. Bernšteino sukurta judesių susidarymo lygių koncepcija. Pasąmonės prigimties, jos reiškimosi specifikos, žmogaus elgesį reguliuojančių pasąmonės mechanizmų ir funkcijų samprata padeda sukurti vientisą asmenybės psichinio gyvenimo vaizdą.

Dabartis, dabar gyvenamas metas.

Pradedantis vaikščioti kūdikis – mažylis, dvimetis (dvimetinukas), trimetis (trimetinukas).

1 siur̃bti, -ia, -ė tr. K, DŽ; M
1. tam tikrais organais čiulpti, traukti: Dėlė siurbia kraują Š. Bitė iš daug kur medaus siur̃bia Grž. Kaip bitelės siurbiam medų iš žiedelių LMD(Sln). Kraują siurbiantys vabzdžiai rš.
| refl. tr. Š.
ǁ absorbuoti: Šaknies siurbiamoji dalis apdengta odele rš. Augalų šaknų siurbiamoji jėga sugeba atitraukti vandenį nuo dirvožemio dalelių rš.
| refl. tr.: Lęšiuko audinys mielai siurbiasi vandenį, o prisisiurbęs išpurpsta ir sudrumstėja P.Aviž.
ǁ prk. išnaudojant glemžti, atimti (jėgas, gėrybes): Okupantai žiūrėjo į Lietuvą kaip į šaltinį, iš kurio galima siurbti žaliavą sp.
2. tam tikrais prietaisais traukti skystį: Siurbiančioji drena ŽŪŽ63. Cilindro siurbiamasis vožtuvas rš.
3. prk. išnaudoti: Žmonės da buvo kvailesni, lengva buvo juos siurbt V.Kudir.
4. pro sučiauptas lūpas traukti, čiulpti: Vienas [vaikas] tirštimą ima, kitas skystimą siur̃bia Gs. Nereikia siur̃bti, bet iš karto išgerti Trg. Ji siurbė gėrimą pro ploną šiaudelį A.Vencl. Paršiukai siur̃bia ėdesėlį Grž. Siur̃bė, siur̃bė [karvė], kol viedrelį išsiurbčiojo Grž.
| Bet ir gaigalelis be partrūkio dažo savo snapelį į vandenį ir dažo, siurbia vandenį ir siurbia BsPII84.
| prk.: Drebančia ranka atidarė langą, ilgai ir godžiai siurbė gaivų orą rš.
5. menk. gerti (alkoholinius gėrimus): Mergaitės nesigėdžia su vyrais rudąjį alutį siurbti Žv. Maukti, siur̃bti KII144. Petriukas labai akvatus siur̃bt Slm. Sako, kad tu irgi pusėtinai siur̃bęs Skr. Nu, Jurgi, tu gerai siurbi orielką, bet tavo sūnus dar plemps geresniai M.Valanč. Mužikas kaip siurbė, taip siurbia degtinę A1885,393.
ǁ prk. rūkyti, traukti: Šeimininkas atsisėdo kitoj lovoj ir siurbia pypkę rš. Žiūrėk, jau vėl pypkes siur̃bia! Mrj.
6. refl. gertis, sunktis, terptis: Sidabrinės putos siurbiasi į geltonas kranto smiltis rš. Bet vėjas vis giliau ir giliau siurbėsi prie šlapių sąnarių rš.
7. traukiant gramzdinti: Jam pasirodė, kad kažkas jo koją pagavo ir siurbia į gilumą rš. Mane pamažu pradėjo siurbti liulanti žemė rš.
8. refl. DŽ1 skverbtis: Kermušinis grąžtas siurbas į vidų ir parplėša skalų medį Trk.
| prk.: Nauji įspūdžiai siurbėsi į jo vidų rš. Vienas? – paklausė didžiai nustebęs Puodžiūnas, nežiūrėdamas į laišką, o siurbdamasis Benediktui į akis A.Vien. Kaskart žmogus vis labiau siurbias į gyvenimo paslaptis rš.
ǁ refl. prk. stengtis patekti, veržtis: Siur̃bas į miestą gyventi KlvrŽ. Jis iš pradžių siur̃bėsi prie jaunų mergų, bet pamatė – niekai jos Ėr.
◊ kraũją (jėgàs, prãkaitą) siur̃bti DŽ1 išnaudoti: Mūsų kraũją siur̃ba kai siurbėlė Vlkš. Vienas lyg erkė prakaitą mano siurbia ir lobsta V.Kudir. Pikta darosi, jeigu kas mane be pagarbos kojomis mindo, jėgas siurbia, naikina rš. Vien siurbti mūsų kraują tad jiems rūpi Vd.
1 apsiur̃bti, -ia, àpsiurbė tr. traukiant įgramzdinti: Įlipo į dumblą, àpsiurbė kojas, i baigta Erž. Klumpis paliko molė[je] àpsiurbtas Als. Skvarma smilčių apsiurbta, negal iš upės beištraukti Šts.
ǁ refl. prk. užsidaryti vienam, su niekuo nebendrauti: Pragyvenęs ne mažiau moralių sukratymų, galų gale apsisiurbė savyje LzP.
1 atsisiur̃bti, -ia, atsi̇̀siurbė tr. atsigerti, prigurkšnoti: Kuningai, atsisiurbę šampano ir kitų siurbalų, sėdasi kazyriuoti prš.
1 įsiur̃bti, -ia (į̇̃siurbia), į̇̃siurbė tr. NdŽ
1. K, DŽ1 tam tikrais organais įčiulpti: Žiedsiurbių liežuvis vamzdelio formos, juo vaisių syvai ir gėlių nektaras įsiurbiami į žiotis T.Ivan.
| prk.: Kapitalas – tai negyvas darbas, kuris kaip vampyras tik tuomet atgyja, kai įsiurbia gyvąjį darbą, ir yra gyvas tuo labiau, kuo daugiau gyvojo darbo jis įsiurbia rš.
| refl. tr. K.
ǁ absorbuoti: Angliarūgštę fotosintezės procese augalai pasisavina iš oro, įsiurbia su žemės syvais sp. Augalai savo šaknimis įsiurbia ir bakterijų paruošiamus junginius rš. Įsiurbiamieji vaistai rš.
| refl.: Suvirškintas maistas įsisiurbia į žarnų gleivėtos plėvelės čiulptukų kapiliarus rš. Mineralinės druskos įsisiurbia į kraują ištirpusios rš.
2. PolŽ56 tam tikrais prietaisais įtraukti: Įsiur̃bti į švirkštą vaistų DŽ1. Įsiurbiantysis ventiliatorius ŽŪŽ25.
| refl.: Įsiurbiami̇́eji vaistai DŽ.
3. pro sučiauptas lūpas, čiulpiant įgerti: Vandens įsiurbė ir, prunkšdamas ant rankų, perbraukė mieguistas akis rš.
| [Karvelinių šeimos paukščiai] geria vandenį kitaip negu visi paukščiai – įsiurbdami jį, bet po kiekvieno gurkšnio nepakeldami galvos T.Ivan.
4. refl. Sut, K, Rtr, DŽ, Ps skverbiantis įsitvirtinti: Siurbėlė įsi̇̀siurbė blauzdon besimaudant Š. Erkė įsisiur̃bs – po alksnynu eisi Gršl. Jis įsi̇̀siurbia ir vis didyn pastoja Vlkš. Užmušiau blusą, buvo man į koją įsisiur̃bus Gs. Bitelė kap įsi̇̀siurbė grynumon, kur nulupta [ožkos] skūra, kap šoko ožka ir nulėkė (ps.) Tvr.
| prk.: Mūsų ponas įsišaknijo, įsisiurbė į mūsų žemelę P.Cvir. Kitos rankos pirštai įsisiurbia į mano petį rš. Va, kad ir šios gadynės mergos: taip ir sekioja bernus, kad tik į skverną įsisiurbus A.Gric.
įsisiurbtinai̇̃ adv.: [Meilinosi poniai,] gaudydama jos rankas ir bučiuodama jas įsisiurbtinai rš.
5. padaryti, kad įsisunktų, sugerti: Prakeikta bus žemė, kuri įsiurbė jo kraują brš.
| refl.: Vanduo įsisiur̃bia į žemę DŽ1.
6. traukiant įgramzdinti: Jurgis įsiklausė, paklibino įsiurbtus batus ir patraukė nosies tiesumu rš.
| prk.: Aš su širdgėla ne kartą pamąstydavau, kad jis eina į pražūtį, kad jį įsiurbs ta karjeristinė biurokratinė pelkė V.Myk-Put. Visus juos įsiurbė į save, pasiglemžė dabartis rš.
7. refl. prk. įsiskverbti: Rūpestis, kokio dar niekad nebuvo prityręs, įsisiurbė į širdį ir giliais bruožais išraižė veidą V.Myk-Put. Visi užmirė ir įsisiurbė į jį akimis (įrėmė žvilgsnius, ėmė tiriamai žiūrėti) A.Vien. Šaukdamas, ranka mostaguodamas, Kordušas siurbte įsisiurbė į ūkvedžio akis J.Marc. Žmogus, smailiomis akimis įsisiurbęs, paklausė J.Paukš. Budrys žvilgsniu įsisiurbia į sūnų. Sūnus ir tėvas valandėlę žiūri vienas į antrą J.Gruš.
8. refl. įsižiūrėti, įsimylėti: Įsi̇̀siurbė į tą Skambalinikę lyg kvailas Skr.
◊ į ši̇̀rdį įsisiur̃bti patikti, įtikti: Esmi tikras, ji greit įsisiurbs seniui į širdį LzP.
1 išsiur̃bti, -ia, i̇̀šsiurbė tr. K, Rtr, NdŽ; H
1. tam tikrais organais iščiulpti, ištraukti: Ìšsiurbė man dėlės daug kraujo Š. Žmogaus, darbininko galios išnaudojamos, tarsi voras išsiurbtų musės kraują Vd. Būk it bitelė, kuri iš kožnos žolelės kvepiančios ir dvokiančios sugeba išsiurbti saldį medų M.Valanč. Iš syvo, katrą išsiur̃bia iš kvietkelių žydžiančių, dirba saldų medutį BM1(Kp). O ta muselė …, ant pat kraštelio šviesaus stiklelio tupėdama, i̇̀šsiurbė [degtinėlę] JV1080.
| prk.: Godinykas teišsiurb (išžinda) vis, ką jis tur BBPs109,11.
ǁ prk. išnaudojant atimti (jėgas, gėrybes): Madlikė mokosi siūti – Trumpjonis nenori, kad jinai tarnautų pas ūkininkus ir tie išsiurbtų jos visą jaunystę I.Simon. Kapitalistai norėjo išsiurbti iš liaudies ūkio kuo daugiau pelno (sov.) rš. Lietuva per karą buvo baisiausiai išvarginta, išsiurbta prš.
2. PolŽ58, DŽ1 tam tikrais prietaisais ištraukti: Ir kai tik tą kūdrą išsiurbė, tuoj tas laumės juostos galas slenka, slenka pamaži, tolyn ir nuslinko LTsIV589. Reikia išsiurbti bute dulkes, nušluoti laiptus sp. Iš stiklinio baliono išsiurbtas oras rš.
3. pro sučiauptas lūpas išgirkšnoti: Karvės visą vandenį iš griovio išsiurbė Krp.
4. menk. išgerti (alkoholinių gėrimų): Vyno po truputį išsiurbę, abu Pimpės atkuto J.Paukš. Tėvas buvo jau apsčiai [degtinės] išsiurbęs rš.
1 nusiur̃bti, -ia, nùsiurbė tr. Rtr
1. DŽ1 tam tikru prietaisu nutraukti: Skystis iš mėgintuvėlio atsargiai nusiurbiamas rš. Dulkėms nusiurbti įtaisas rš.
2. KI25 pro sučiauptas lūpas nugerti: Nusiurbusi pusę stiklinės, pasigardžiuodama ėmė pasakoti, kaip Valentą mažą nuo mirties išgelbėjusi J.Paukš.
1 pasiur̃bti, -ia, pàsiurbė tr. Rtr, NdŽ; Ser
1. tam tikrais organais pačiulpti, patraukti: Pasiur̃bia prie vieno žiedelio, nuskrenda pasiur̃bia prie kito ir suneša medaus Grž.
2. tam tikru prietaisu patraukti: Duok, aš rašalo pasiur̃bsiu [į parkerį] Rm.
3. pro sučiauptas lūpas patraukti (skysčio): Truputį pàsiurbė ir vėl pastatė stiklą Ėr.
| Prikišiu lūpas mano pri dangiško upalio ir ben lašelį pasiurbsiu M.Valanč.
1 pérsiurbti tr.; Ser pervaryti, perpumpuoti.
1 prasiur̃bti, -ia, pràsiurbė tr. NdŽ; Ser
1. NdŽ siurbiant pračiulpti skylę.
2. NdŽ tam tikrą laiką siurbti, siurbčioti.
3. NdŽ menk. tam tikrą laiką gerti (alkoholinius gėrimus).
1 prisiur̃bti, -ia (pri̇̀siurbia), pri̇̀siurbė tr.
1. refl. K, NdŽ tam tikrais organais čiulpiantis prisitvirtinti, prilipti: Dėlė prie lapo prisisiur̃busi KI76. Tiesa, vaikams dar nebuvo atsitikę, kad būtų kuriam prie plikos kojos prisisiurbusios [kumeldėlės] Vaižg. Nėgės, kaip ir dėlės, gali tvirtai prisisiurbti rš.
| prk.: Ir baimė ima, kad, mums to belaukiant, kiti neprisisiurbtų prie mūsų žemės Vaižg. Prisi̇̀siurbė (prisivėlė, prilindo) bičių į plaukus Ėr.
2. siurbiant pripildyti: Prisiur̃bk į plunksnakotį rašalo DŽ1.
| refl. Kempinė prisisiurbusi vandens rš.
| Mėnuo buvo raudonas, lyg kraujo prisisiurbęs rš.
| prk.: Mieste gyveni, išminties prisisiurbęs, tai pasakyk: [ar aš] jauna? J.Balt.
3. NdŽ pro sučiauptas lūpas pritraukti, prisriuobti: Grėtė paima į burną cukraus, prisiurbia gėrimo ir tuo mišalu aptepa plaukus I.Simon.
| refl. tr. K, Rtr, NdŽ:
^ Ji nė žodžio neištarė, kaip būt vandenio burno[je] prisisiur̃bus Skrb.
4. menk. pakankamai prigerti (alkoholinių gėrimų): Parėjo prisiur̃bę tos smarvės kai veršiai Jd. Petriukas, matyt, pri̇̀siurbė kaip bitelė, kad nugriuvo nuo motociklo Slm.
| refl. tr. Ser, NdŽ, Ps, Mrk: Prisisiurbęs degtinėlės P.Vaič. Tiek prisi̇̀siurbia, taip i sėdžia, stiklinę apsikabinęs Btg. Neregėto gėralo žmogus prisisiurbęs ir paiką galvą gavęs pradėjęs keikti BsMtI35.
1 susiur̃bti, -ia, sùsiurbė tr. Rtr; Ser
1. NdŽ tam tikrais organais sutraukti, sučiulpti: Kai kurios žolės iš giliausių žemės sluoksnių susiurbia milžiniškus vandens kiekius ir dar tokiuose smėlynuose, kur nerasi vandens nė lūpoms suvilgyti rš.
| prk.: Kiekvienas iš Karolio draugų buvo užverstas darbais, kurie susiurbė ištisas jūras žmogiškosios energijos rš.
2. DŽ1 tam tikrais prietaisais sutraukti (ppr. skystį): Galima susiurbti skystį į tokį ploną vamzdelį rš.
3. NdŽ, ŽŪŽ34 DŽ1 sugerti: Žemė susiurbia vandenį rš.
| refl. Ser, NdŽ.
4. prk. asimiliuoti, nutautinti: Todėl ji ir bando kitas, mažas tautas susiurbti Vd.
1 užsiur̃bti, -ia, ùžsiurbė tr.; Ser
1. NdŽ per daug prisiurbus, sugadinti: Karštas variklis neužsiurbiamas, jeigu pradedamas paleisti, esant visiškai atidarytam droseliui rš.
2. refl. NdŽ per ilgai siurbti, siurbčioti.
3. NdŽ užgerti.
| refl.: Užsisiur̃bęs NdŽ.