pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr.
1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirkti̇̀ iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksi̇̀ penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch1Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44.
| prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg.
^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).
pirktai̇̃ adv.: Dabar jau viskas pirktai̇̃ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.
pirktinai̇̃ Nu o kad pirktinai̇̃, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinai̇̃ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinai̇̃, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinai̇̃ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinai̇̃ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš.
| refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesi̇̀perki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210.
^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn.
ǁ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.
2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts.
3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J.
4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkai̇̃? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš.
5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš.
6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.
◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.
kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.
žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.
žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.
apipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka Vj), -o tr.
1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos Kl. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas Vaižg. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik Grd. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko Krš. Apipirko, apipirko, visą aprėdė LTR(Snt). Ans apipir̃ks kukorką pastrajais J.
| refl. intr., tr.: Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo Vj. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit Jrb. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus Ss. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų Mlt. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs Sld. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo Ll. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti prš.
2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų Ll.
3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių Ds.
| refl. tr.: Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą Srj.
ǁ apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi Krš.
ǁ refl. tr. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti Lnkv.
ǁ refl. tr. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo Krš.
4. refl. tr., intr. Grg, Brs, Pvn, Ll, Up, Ps, Kp, Prng, Gmž apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino J. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko Rgvl. Aš i kruopus prastus apsipirkáu Slnt. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis Dbk. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau Lnkv. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną Plt. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė Mžš. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum Dbk.
5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema BsPIV222.
atpir̃kti, àtperka (atpirka SD211), -o tr. J
1. žr. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ Nmč. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko Pmp. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms Žem. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o] Rod. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo BM211. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka Plt. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu Brt. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko JD1551. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas J.Balč. Atpirkaũ iš seserų žemę Dsn.
| refl. tr.: Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę prš. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti Šts.
2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ Lš. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio] Nmč.
| refl. tr.: Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų Slm. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Alk. Jį vėl sau atsipirkti norėtų Ns1853,2. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ Gs.
3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù Sdk. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt Mrj. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą] Slnt.
4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus Dv.
| refl.: Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo A.Janul. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs] Lp. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko Alk. Atsipir̃ko nuo ganymo Dglš. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt Mrc.
| Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis rš.
^ Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti KrvP(Jz). Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti KrvP(Mrj).
ǁ išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt LB171. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų Ds. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms Všv.
| refl.: Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku SPII57. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) Krd. Niekas neatsiper̃ka nuo smerties Dglš. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) Vrnv. Nuog smerties neatsipirks BPII202.
5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal MP63. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę J.Gruš.
ǁ prk. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas rš.
ǁ H, K bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126. Saugok, kurius tu atpirkai Mž55. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius BPI64. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Kristus atmipirko KlM376.

×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka Ad), -o (hibr.) tr. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui] Ad. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt Nmč.
| refl. tr.: Mes tai dàsperkam maisto Mrc.
įpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -o
1. tr., intr. Lp, Alk įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas V.Myk-Put. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina P.Cvir. Šitas arklys neįperkamas J.Jabl. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku Sb. Šios prekės neį̇̃perkamos BŽ126. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas J.Jabl. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti Srv. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt Pls. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀ Š. Giria ūkinykui buvo neįperkama Ss.
įperkamai̇̃ adv.: Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti rš.
2. tr. K pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti LTII135. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų J. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį Sg. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką TDrVII87.
| refl. N, K: Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos Pgg. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt Pgg.
ǁ perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro Srv.
3. tr. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti KII309. Avilius ir į ugnies kasę įpirk Rdž. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą LC1884,12.
| refl. KII309: Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino prš.
4. refl. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti M.Valanč. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Šts. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus A.Janul. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu DP247. Įsipirku SD400.
^ Į dangų su piningais neįsipirksi VP17. Dangus brangus – neįsipirksi LTR(Šll).
| PPr71. Į dangų su pyragais neįsipirksi TŽV608.
5. refl. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs M.Valanč. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti rš. Rymionysemp įsipir̃kę buvo DP26.
◊ į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)! Brb. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Ss. Į kito dalią neįsipirksi LTR(Ldvn). Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Gs. Svetimon dalion neinsipirksi LTR(Kb).
išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N
1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau i̇̀špirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik.
2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt.
| refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv.
3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn.
ǁ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg.
4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš.
5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn.
| refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al.
6. už pinigus įgyti, nupirkti.
| refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd.
ǁ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ.
7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267.
išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš.
ǁ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp.
8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš.
^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr.
| refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) Ds.
^ Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento Skdt. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties! Dglš.
ǁ brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju J.Gruš.
9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo J.Jabl.
ǁ bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų PK16. Kurie buvo išpirkti iš žemės VlnE140.
10. refl. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų Ms.
paišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o (dial.) žr. išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisas Dv.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka Ob), -o tr. R, K; H
1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù JnšM. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti Rd. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt Ktk. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau J. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Vdžg. Visa nupir̃ko, lig šaukšto Kp. Nupir̃ko gražų gražų arklį Gg. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių Vlkv. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus] Švnč. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀ A.Baran. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus Grv. Buvo susitarę nupirkt ten namus Kp. Posėdžiui nupirk ir rašalo J.Jabl. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda Ds. Nėra kam nùperka Ds. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Krsn. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą Gr. Del dukteres nùpirkta [drabužių] Pb. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ JV1040. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta LTIII416(Sln). Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų BB1Moz39,1.
| Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius Alk.
^ Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi LMD(Grz). Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko) Pnd. Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi Ukm. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) Ml. Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk) Trgn. Ar nupirksi iš žąsino avižas?! LTR(Pp). Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti Gs. Kitam tik baranką gali nupir̃kt Ds. Kitam pyragą tegali nupirkti Erž. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną TŽIII382. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs Krtn. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) Dglš. Syla meilės nenupirksi J. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi LTR(Žg).
| refl. tr.: O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį J.Avyž. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap Aps. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko KI67. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos Rm. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai J.Jabl. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs Pš. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau Pb. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni Rud. Jo buvo nusipirktà antis Pc. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius Rmš. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką Kli. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo] Dsn. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie Nmk. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi rš. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą TDrVII104. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį JD1255. Nusipirko batus kaip velnio nagus LTR(Kv).
| Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko KI15.
| prk.: Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą Mš. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui d. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) Lkš.
^ Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot Krd. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį Prl. Nenuspirksi jau dvaro ir tu LTR(Ds). Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos KrvP(Ds).
2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀ Ut. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! KrvP(Mrs).
^ Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti LTR.
| refl. tr.: Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi Zr.
3. Alk pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės Žvr. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti Gs.
ǁ sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus Mrj.
ǁ apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą Jnš.
◊ kiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti Pvn. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) Pls.
penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀ Trgn. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀? Ds.
šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščioja Mrc.
žõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem.
panupir̃kti, panùperka, -o (dial.) žr. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu Dv. Buvo panupir̃kę žemę Pst.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o tr. K; N
1. Alv, Rud, Rod, Mšg žr. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti J. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės Str. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori Dbč. Dviračius papir̃kom Aps. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius] Kls. Papir̃ks grybus iš tavę Mrc. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų Trak. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs Gs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui] Slnt. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau JD417. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti JD1536. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus BB1Moz17,6.
^ Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) Gs. Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi V.Krėv.
paperkamai̇̃ adv.: Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko Šts.
| refl. tr.: Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa Krš. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Grd. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką (juok.) Pl. Ženijos, viską jau paspir̃ko Str.
ǁ refl. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti LzP. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų Vaižg. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę Pst. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti Žem.
2. Als įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Grg. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų Žem. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus! Krtn.
3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą SD261. Sūdžią papir̃kti KI223. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas J. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis A.Vien. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį Gr. Tu manęs niekaip nepapirksi GK1938,73.
^ Tėvą melu nepapirksi LTR(Zp). Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi LTR(Vdk). Pietus davęs, giltinės nepapirksi LTR(Vdk). Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi KrvP(Mtl).
| refl. tr., intr.: Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius Žem. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną] Grd. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių M.Valanč. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus Šts. Pasipir̃ko, ka nekratytų Žv.
◊ ãkį papir̃kti Brs, Šts palošti kortomis.

×papapir̃kti, papàperka, -o (dial.) žr. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus Dv. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka Dv.
| refl. tr.: Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus Dv.
parpir̃kti, par̃perka, -o žr. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ Jrb. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana Lkš. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį KlvD163. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau JV848.
pérpirkti K; R125, N
1. tr. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau Ml. Mas nu kito párpirkom tą žemę Krš. Pérpirko namą Str. Pérpirko vienas nuo vieno namą Dglš. Perpirku SD1143.
2. tr. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau J.
3. KII262, N žr. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju CI313. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu M.Valanč. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro I. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo Ėr. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs Mžk. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų Tat.
| refl. N: Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra BbSir8,3.
prapir̃kti, pràperka, -o
1. tr. Lp, Ds, Vvr, Up išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Dglš. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam Grd. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams] Šmn. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Jrb. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti Vaižg. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau Krš. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku Jnk. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko BsV297. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės Ėr.
| refl. tr.: Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų Jrb. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃kt Lp.
2. refl. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum Vb.
pripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka SD304), -o tr.; N
1. daug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius Vdžg. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas! Rdn. Pripirko jis tavoro (prekio) daug J. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion Grv. Anas pripirko visokių dovanų Brt. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti J.Balč. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų BsPIII7. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt Ch1Mr6,37. Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą BtMt14,15.
^ Syla meilės nepripirksi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko A.Vien. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią J.Jabl. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?! Krš. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro Slm. Prisipirkus visokių nėknėkių Erž.
2. prie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs Pč. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno rš. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt Gs. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės J.Balt. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas A.Vien. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko Krš. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃ DP488.
| refl. tr.: Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties Ms. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi Ėr. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėje J.Balč.
3. galėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti Šv. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiu Dr.
4. refl. pamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal DP294.
5. varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu Krš. Visai prastą kvortą pripirkaũ Skr.

×razpir̃kti, ràzperka, -o (hibr.) žr. išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks Dv. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) Šlčn.

×parazpir̃kti, paràzperka, -o (hibr.) žr. razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kę Dv.
supir̃kti, sùperka, -o tr. K; R36
1. po kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt Vlkv. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite! Žem. Ans supir̃ko daug bandos J. Brangių vaistų supirkaũ Mrc. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo Kb. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė Krš. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt Vlk. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą BsPIV274.
| refl. tr., intr. Krn, Plik: Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti Žem. Norėjo baldus susipir̃kti Všv. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos Rm. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną Gs. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas Jnk. Susipir̃ko begales visokių paukščių Jrk96. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų BsPI89.
2. žr. išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksi Šts.
3. išjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks! Kt.
užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -o tr. K; N
1. SD431, Sut, Vv perkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà Ktk. Ažupirku ką SD224. Ažpir̃ko arklį Dbk. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų Ds. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms J.Avyž. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė Skr. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia Mžš.
| refl. tr.: Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė Jrb.
ǁ užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta Žem.
| refl. tr.: Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį rš. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti LTR(Rs).
ǁ išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori Rm. Ažupirku kitump ką SD3. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti Žem. Užpirko [laive] keturias kajutes J.Balč.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus Vkš. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k Sdk. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano Krš. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti Plt. Mišia užpirktà ažu jo tėvus Pb.
2. žr. nupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas DP526. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525.
| refl. tr.: Mes tuojau nuskubom užsipirkt maisto Mš.
3. žr. papirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų Šd.

1 lýgti, -sta, -o tr., intr.
1. Klp tartis dėl kainos, derėti perkant, parduodant: Lygo keliose vietose, pagaliau nupirko jauną ožkutę su šviežiu pienu LzP. Aš važiuodamas lygau arklį J.Jabl. Sakyk, kiek prašai, o tada imsiu lygti I.Simon. Turu jautį lygstamą, greitai parduosu Plt.
lygtinai̇̃ Nelygtinai̇̃ pasako, t. y. nereik lygti, vienkart pasako, kiek reik mokėti už jeib ką J. Kaip čia perkami sūriai, lygtinai ar nelygtinai? J.Jabl. Sakyk nelygtinai Skd.
| refl. Mšk: Vos imdavo statinėti savo margąsias klumpes, būriai žmonių, žiūrėk, nė valandos netrukus išgrobstydavo jas, nesilygdami su seniu LzP. O penkios kapeikos ar negana? – lygstuos Žem. Aš nenoriu su tavimi lýgties, kaulyties J. Dėl rublio tiek lýgstas – sušilo supluko visa Krš. Bet ką darysi: senatvė – ne draugas, su ja nesilygsi LzP.
2. tartis, derėtis dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Jis lýgsta algos pagal savo norą, o jamui duoda pagal jo darbą J. Kitims metams algos lygti nebereikės, tik prydų kailinius duosi Grdm. Aną lýgo už vaikį Mžk. Metai lygti̇̀ buvo lig Kalėdų, ne lig Naujų metų Šts. Turiu darbininką lýgstamą, bet branginas, vargu eis Šts.
| refl.: Aš jau nebesu pusmergė ir paviržio nebelýgstuos Vkš. Atejus čėsuo lýgties, Mykolas nieko neprašė už procę BM356. Tankiai šeimynysčiai, lygdamys su ūkininkais algą, išrokuo[ja] sau keletą dienų šienpjūtė[je] M.Valanč.
3. BzF136, Skd, Lc lažybų eiti, lažintis.
| refl.: O aš sakau, kad rytoj bus gražus oras, eiva lygtis I.Simon. Liuob lýgsis vaikiai, katras išneš duobos ardą Štk. Rūgštinis. – Nerūgštinis! – Nu lýkiavos! KlvrŽ.
4. N, K, LVII483 būti lygiam, susilyginti: Džiaugsmas tam anam nelygsta brš.
1 antlýgti (ž.) intr. lygstant išsiderėti, gauti: Antlygti norėjau, bet pirklys nėko nepridėjo Šts.
1 aplýgti tr. Š beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Aplygo karvę rš.
1 atlýgti
1. intr. užmokėti, atsiteisti, atlyginti: Už tą darbą ar kiek atlýgo ar neatlýgo, tai nežinau Brž.
2. intr. darytis nelygiam: Žmonės vėl pradėtų atlýgti Ėr.
1 įlýgti
1. tr. beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Drabužius buvau įlygęs, bet kitas pagrobė Šts.
2. sutarti derantis dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Įlygtà buvo į sutartį kumiečiuo visokio javo Krš. Įlygo laikyti vaiką iki Kalėdų, o dabar, kai jau atganė, nelaiko Jrb.
| refl.: Eidamas šlūžyti, visumet liuob įsilygti, kad šventas Jonas (Jono šventė) būtų man išeinamas Vkš.
1 išlýgti
1. tr. BzF136 sutarti dėl kainos perkant.
2. intr. Š tariantis išsiderėti, išreikalauti: Jie (liberalai) … dar išlygt norėjo, kad visai Dievo žodžio šuilėse nebturi mokinama būt TP1881,38.
| refl. Š: Išsilygau, kad muni vaikai muno iškaršintų PP59.
ǁ sutarti, suderėti dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Gaspadorius, lygdamos su vaikiu, išlygo, jog vaikis tura kasdiena rytmetį sumalti po puspūrį rugių VoL317(Kv). Vasarai yra vienas berniukas išlygtas arkliams žiūrėti Žem.
| refl. tr.: Išsilygęs esu tris išeitamas dienas mėnesė[je] Šts. Aš buvau didelį pasėlį išsilygęs rš.
1 nulýgti
1. tr., intr. BŽ87 nuderėti perkant: Aš nulýgau, kad mažiau mokėtumei, t. y. nuderėjau J. Ką nulýgsi, tas paliks kišenė[je] Skd. Ką nulygsi – nemokėsi Lkv. Prekės [kainos] nenulýgstamos Trk. Aš esu nenulýgstamas (nenuolaidus) – mun neparsakysi Trk.
| refl.: Gal nusilýgsi kiek Vkš.
2. tr. Dr laimėti lažybas: Nulygau tave, muno viršus Šts.
1 palýgti intr. paderėti kainą: Pirksi – nepirksi, o palygti galima rš. Palygau – be penkių auksinų neduoda Žem. Palýgsiu, gal pigiau nupirksiu Btg.
1 pielýgti žr. 1 prilygti 1: Pasenęs, surukęs, jau žemei pylýgsti i da eisi į miestą Kin.
1 prilýgti
1. tr., intr. R, CI60, Dbk pasidaryti, būti lygiam su kuo, susilyginti: Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis žydinčioms ir krintančioms prilýgsta žolelėms K.Donel. Sūnus tėvui neprilýgęs BŽ88. Ar aš prilygau puikiais rūbužėliais? … Ar aš prilygau kojų žingsnužėliais, baltų rankų darbeliais? JV156. Sako … aitvarą matęs, kurio galva katės galvos didumui prilygo BsMtII131. Visame turėjo broliamus prilygt DP35. Suskaityk žvaizdes, jei gali: tavo vysius prilygs anas skaitliumi S.Stan. Penkiolikos šešiolikos metų vaikai yra jau pusberniai, jau nori į suaugusius prilygti rš.
^ Ausys ragų neprilygsta (silpnas negali stipriam priešintis) ST583, S.Dauk, I.
prilygtinai̇̃ adv., prilýgtinai: Ką marmorui prilýgtinai (taip, kaip marmurą) marginti KII46.
2. tr. susilyginti einant, pasivyti: Aš da jo nebuvau prilýgęs, kai jis parvirto Jrb.
3. intr. pritikti, prisiderinti, pritapti prie ko: Tu prilygsti prie visų, t. y. pritinki J. Aš neprilygstu prie seserėlių, verkiu kas dieną kai gegužėlė JV891. Nėra vietos tarp jaunųjų; neprilygsti pri senųjų FrnS135. Kad labai rūstas mano tėvelis, aš neprilýgsiu nė prie bernelio JV1092. Ir prilygo bernužėlis prie mano šalužės, ir nuėmė vainikėlį kaip rūtų raselę BsO150. Piršau, sakiau, gerai giminei prilýgsi Vdžg.
| tr. O kaip tu prilygai grynūsius mieželius, tu, apyneli, vaidužį padarei StnD19.
4. tr. Jrb išsirinkti, pamilti; vesti: Kam tu prilygai vargo bernelį (d.) Alk. Prilýgau tokią [žmoną], dabar galėsiu vargti visą amželį Grdž. O kad prilygau tą šelmį bernelį, po mano langu rožė palinko Snt. Žmones neprilýgo gerus (pateko pas negerus žmones), šiap galėtų gyvent Gs. Velyk būčia nė negimus, negu jauna ženyjusis, nė pijoką prilygusi LB109. Jau aš prilygau marčių suolelį ir šilkų nuometėlį BsO350. Turėdams metų arti šimtą kokį, prilýgau stoną moterų visokį JV939.
5. tr. Jrb sutarti, suderėti užmokestį už darbą, samdos sąlygas: Aš jam tebuvau prilygęs darbą, ne ką kitą, ir dirbti pajėgiu Vaižg. Skuode prilygau vaikį Skd. Prilygtas buvo paviržis po metų galo Šts. Prilýgsu veršelį, avelę paganyti Pp. Buvo prilygtà kumiečiams atsikelti trečią valandą Šts. Gaspadorius prilygo Augėsei ir šventas dienas kelti Šts.
prilygtinai̇̃ adv.: Ūkininkas gavo berną prilygtinai̇̃ NdŽ.
| refl. tr.: Jis prisilýgo šimtą rublių piningais ir arklius virbams parsivežti Kv. Esu prisilygęs linų dėl verpsenos Šts.
1 sulýgti
1. tr., intr. BzF136, JV1040 suderėti (perkant, parduodant): Žmogus sulygo ožiuką ir nupirko S.Nėr. Už tą darbą sulygome trisdešimt rublių Gr. Sulýkiam po trisdešimt penkias kapeikas literį Trk.
2. tr., intr. Up sutarti, suderėti dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Baigti sulýgtą darbą BŽ76. Susirado vežiką, tačiau nepavyko su juo sulygti J.Avyž. Pagaliau abi studentės sulygo kambariuką galiniame Šviesos gatvės name rš. Pagyręs dailidę, apsimokėjo, kiek buvo sulygta BsPII19. Jonukas buvo sulygtas (pasamdytas) bandą ganyti rš. Ar sulygai vaikį (pasisamdei)? Skd. Tam žmogui užmokėjo visus sulygtūsius piningus Tt. Su darbinykais sulygo po grašį ant dienos BPI228.
| refl.: Antanas susilýgo šimtą rublių algos Kv. Susilýgau už mergę Svirbūtėse Krš.
3. intr. Prk susilažinti: Galime sulýgti, kad tu neparneši Brs. Nė sulygęs nerasi kelį par tas girias Šts.
| refl.: Anuodu susilygos, kas galės šarpiau siūti TDrVII229. Tai jie susilygo iš dvidešimts dolerių ir pusę bačkos alaus BsV278. Aš susilygau su savo broliu, kad parodysiu ženklą jo žmonos MPs.
4. intr. sutikti, sugyventi: Heretikai ir kiti piktadėjos … patys tarp savęs niekad sulygt negali DP167.
5. intr. susiderinti, susitaikyti: Motė … su vyru savuoju tesulygsta DP70. Sulyk su broliu DP292.
6. intr. Alk būti lygiam su kuo, prilygti kam: Su tokiu žmogum sulýgt negali Šn. Dainavimas – sulygstąs lakštingalų balsams KlvD376. Nesulygstu jam SD193. Toksai tat skarbas, su kuriuo visi to svieto skarbai negal sulygti SE219. Ir nėra … tokio, kurs sulygtų darbuose tau KN73.
ǁ atitikti ką, sutapti su kuo: Antras priežodis … mažu kuo tuo pirmu nesulygstąs (orig. ne suligstas) (nedaug kuo tesiskiria) DP526. Kas vėl gražiai sudera ir sulygsta su pranašavimais aukščiaus paminėtais DP59.
7. žr. 1 prilygti 3: Kad ir sugrįši pas motinelės, bet nesulygsi su sesereliums (d.) Rs.

mel̃sti, mel̃džia, mel̃dė
1. tr., intr. R, K, J labai prašyti: Ir gaspadorių namo labai jis skubintis mel̃dė K.Donel. Jeigu esi girios paukštis, meldžiam lėkt į girią LTR(Plv). Vakaras netoli, leidžias saulelė, meldžiu, lydėkit mane, broleliai JV182. Meldžiu, atverkie vario vartelius KlvD47. Idant jį būtų kas klausęs, kas jam paskyrė tą urėdą …, ką būtų jisai, meldžiu, atsakęs? DP204. Meldžiuot (meldžiu tave), sakyk man, kuriame tavo didę sylą santį CII1014. Meldžiuotes R, MŽ, [K]. Juozapai, pamažu, meldžiute, pamažu SGI60. Prašiau, meldžiau tėvužėlio, kad mane atlankytų JD1261. Lalauninkai meldžia poną auksinėlį į delmoną KlvD3. Meldžiu jus, broliai mieliausieji …, idant patys ant savęs sumiltumbitės DP11–12. Pagalbos meldžiu SD425. Šiuodu vaiku mano verkdamu meld pienelio M.Valanč. Verkia meldžia mergužėlė rūtų vainikėlio LTR(Alv). Juodu meldė, kad ji jiemdviem ką norįs valgyt duotų BsPI45.
melstinai̇̃ adv.: Jis atsimena, kad jo tėvą tuokart melstinai išmeldė vykti drauge, – jokiu būdu jis nenorėjo I.Simon.
| refl. R: Meldės, prašės jauni sveteliai naktelę parnakvoti JV1017. Lapė jo mel̃dės, kad pačėdytų, nės ji žinanti nors žuvies parūpint Jrk38. Ana meldės pri Būtnoriaus to arklio Vgr. Regėjom tūžbą jo dūšės, kada jis mūsump meldėsi, o mes jo nenorėjom išklausyti BB1Moz42,21.
ǁ intr. prašyti išmaldos: Aklas nekuris sėdėjo šalip kelio melsdamas Ev.
2. tr. kviesti, prašyti kur: Moko ir padvarnyką, kokius pareitisi ing svečius melsti BPII205. Nemelstieji svečiai LC1888,28.
3. tr., intr. DP177 prašyti ko maldomis, maldauti (Dievą, šventuosius): Jei sugriešijai, melsk atleidimo brš. Aš melsčiau Dievą per visą dieną, kad būt miglots rytelis KlvD51. Meldiegu tu šventuosius? VoK21. Tu maloningas meldžiantiemus brš. Melskite, o imsite, ieškokite, o rasite SPI379.
| refl.: Vienai vieno melskis daikto – meilės, tiktai meilės A.Baran. Šiteipo visokių daiktų nuog Dievo reik melstisi BPII106.
4. tr., intr. kreiptis maldomis į Dievą, šventuosius, kalbėti maldas: Mes nèmeldam Marijos (nesimeldžiame Marijai) Krg. Visi meldž jai, keliais klaupę Mž176. Melsdami nebūkite daug kalbančiais BtMt6,7. Aš meldžiu kasdien už tave I.Simon. [Velnias] darosi dievu ir noris, kaip kada Dievas būtų meldžiams BPII436.
| refl. tr., intr. SD154: Mel̃sias, kalbės poterius pri duonos abrakelio Vgr. Jei nori, tai meldies (melskis) namie Dsn. Bažnyčio[je] vieni mel̃das, kiti žiopso Krtn. Nė melstis niekas gerai neišmokė mažo Rauluko J.Bil. Kas … piktžodžiavo …, tegi meldis nobažnai DP575. Rytui išaušus, nueina slūgos bažnyčion, ogi jų abiejų esama gyvų ir mel̃džiamas draug BM18–19. Su meldžiančiuos (meldžiančiuosiu, meldžiančiu) nereik juokų daryti J.Jabl. Bažnyčioje, būdavo, meldusios kiek nesimeldusios – vis žiūri ton pusėn, kame Karklynas klūpoja Blv. Meldusys reik ir pasivalgyti Kv. Meldiesigu tu kitiemus šventiemus? VoK21. Anys savo padarė veršį nulietą ir ano meldėsi BB2Moz32,8. Tie mel̃džias saulės KII291. Tu meldies Dievop, Viešpatiesp tavo BPI276. Pagonys meldėsi saulę, mėnų, žvaizdes BPII100. Surinkimas … meldėsi už jį Dievą VlnE155. Melskitės Dievui už mane, idant jis varles nug manęs … atimtų BB2Moz8,8.
^ Už bagotą ir kunigai meldžias, už biedną ir ubagai tingi LTR(Mrc).
5. tr. giedamai skaityti (maldą): Kunigas, įėjęs į gryčią, pradėjo maldas melsti Pš. Ji meldė maldas ir vedė giesmes pirmu balsu rš. Susiedel, melsk tamsta už muni maldą, kai prieis muno eilė – aš dar galiu natos nepatropyti Vkš. Ka motriška melda, vyrai atliepa KlvrŽ. Kalnus melda Šts.
atmel̃sti, atmel̃džia, àtmeldė
1. tr. N išprašyti atleidimą, atsiprašyti, permaldauti: Ne vienas žmogus mane [kerštaujantį] neatmels CI3. Atmeldė savo dangišką tėvą, kad nekoravotų brš.
| refl. tr., intr.: Vaikas motynos atsimeldė prš. Keliuose pasiklaupęs atsimeldė, persiprašė B. Aš atsimeldžiù nuo pono Dievo savo kaltes K.
2. tr. BŽ335 maldomis atsiteisti, atsilyginti: Kunigėlis visus mano nusidėjimus atmels rš.
^ Geriau į griekus, negu į vargus: griekus atmelsi, iš vargų negreit išbrisi KrvP(Mlt).
| refl.: Reikia atsimel̃sti už visus tuos daiktus Ėr.
3. refl. maldomis ko išvengti, nuo ko išsigelbėti: Nuo smerties neatsimels BaPs48,8. Tas antrą smertį neregės, nuo to jis atsimelsis brš.
4. refl. Š gana prisimelsti: Ištupėjai perdien bažnyčioj ir da neatsi̇̀meldei Ds. Negana galėjo atsimelst ir atsigiedot Ns1845,1.
5. tr. K išprašyti, išmaldauti atgal: Kartą pažyčiojau išeiginius kailinius, ėmė ir pasisavino – dabar nė melste nebeatmel̃su Vkš.
6. išprašyti maldomis, išmaldauti: Meldas žmonys [sausros metu], neatmelda – nėr lytaus Skdv.
7. refl. MŽ219, N išsiprašyti kur.
8. tr. atsidėkojant pasikviesti tą, kuris buvo kvietęsis: Moko ir padvarnyką, kokius pareitisi ing svečius melsti: ne bagotus, kurie vėl gal atmelsti …, bet ubagus pavargusius BPII205.
9. tr. giedamai atskaityti (maldą): Atmeldė maldą lauko pusėje, nejo į koplyčią Šts.
10. refl. Užv atitarti giedantiems: Vyrai aplinkuo ir ant grabo sėdo. Į antrą vežimą motriškos – atsimelsti Žem.
įmel̃sti, įmel̃džia, į̇̃meldė
1. tr. įprašyti ką padaryti: Įmeldė, kad jis bernardinams bažnyčią su klioštoriu padirbintum M.Valanč. Įmeldžiau, paliko numie Šts.
| refl.: Jis svečių įsimeldė, kad jam pavelytų nors porą šokių pašpieliuot BsPI76.
2. tr. įprašyti priimti: Aš į̇̃meldžiau vos ne vos gyvolį į šėrybas J. Įmeldžiu savo kūdikį pri brolio N.
| refl. K: Jis pas mane įsimeldė į nakvynę BsPI57.
3. refl. įsitraukti į maldas: Kaip įsimeldė bažnyčioje, vos besulaukiau išeinant rš.
4. intr. J, Š mokėti melsti.
išmel̃sti, išmel̃džia, i̇̀šmeldė
1. tr., intr. SD383, K išprašyti: Motutė išmeldė tetušį, kad važiuotų prie daktaro Žem. Ìšmeldžiau tą daiktą nuo (iš) jojo J. Ìšmeldė atėjęs paskutinį kirvį Al. Tas … veikiai nu kiekvieno ko tikt norįs galėjo išmelsti M.Valanč. Prigulęs apie tatai prašo, tačiau nieko neišmeldžia MT267. Aniotė neišmeldžiamà Mlt. Keikdamas iškeikė, melsdamas išmeldė N.
| refl. tr., intr. K: Tai matydamas išsi̇̀meldėsi įvelyjimą an kelių dienų namo grįžt Jrk123. Aš dar norėčiau išsimelst su šiais švilpukais pasišvilpyt BsPI47. Nežinoj[o] [, kad turite] – būt išsimel̃dęs Krok. Išsimeldė, idant jiems nekalbėtų Sut.
ǁ tr. gauti, išprašyti elgetaujant: Ižmelst palangėmis SD422.
2. tr., intr. išprašyti maldomis: Ašai išmelsiu dangaus Dievulio, kad man nukristų šviesi žvaigždelė (d.) Šln. Syla meilės neįgysi, kerštu Dievo neišmelsi LTR(Vl). Tie išmeldžia sau sūnaus nu Viešpaties Dievo M.Valanč.
| refl. tr., intr.: Išsi̇̀meldžiau – išleidė iš kalėjimo Ėr. Tu turi iš Dievo išsimelstis, kad jis tą (meilę) tavyje uždegtų brš.
ǁ tr. pasimelsti už ką: Taip, greičiausia jis primena jai, kad reikia duoti jį bažnyčioj išmelsti. Taigi jis jau tikrai nebegyvas I.Simon.
3. tr. maldomis ką iš kur išvesti, pašalinti:
^ Bagotą iš peklos išmeldžia ir dangun varu įstumia KrvP(Lp).
4. refl. užtektinai pasimelsti: Vyresnieji išsimeldę miegoti sukrito; jaunesnieji pargrįžę viešėti išbėgo Vaižg.
numel̃sti, numel̃džia, nùmeldė tr. maldomis išprašyti, išmelsti: Kožnas turite tol ant savo kelių ir veido gulėti …, kol vieną ar kelis iš pagonų ant išganymo numeldę būsit Ns1860,1.
pamel̃sti, pamel̃džia, pàmeldė
1. tr., intr. paprašyti: Paraginusi svečius, pameldusi kąsti, atgal bėga į kamarą Žem. Aš iš tavęs pameldžiù duonos KI243. Jis tai darė, kelis kartus pàmelstas KII52. Pamelsk, idant tavo prietelius parspėtų už kožną supykimą P.
2. tr. pakviesti, paprašyti kur: Didę padarė večerę ir daug žmonių ant tos pameldė BPII207.
3. refl. K, J sukalbėti maldas: Biškį atsipūtusys ir pasimeldusys, apent iškumbrino į pajūrio pusę M.Valanč. Pasimelsk ir už mane Ėr. Pasimeldžiu Dievo R68.
4. tr. balsu sukalbėti, paskaityti (maldą): Visi parsiklaupė apie stalą, ir Jurgis širdingą maldą pameldė prš.
pérmelsti tr.
1. atsiprašyti: Pérmeldžiu, kaimynai, ale pasiklausyk, ką pasakysiu! Grž. Juozukas pabučiavo ranką tėvelio savo, permeldė Dievą, ir nuog tos valandėlės nustojo jam širdį skaudėtie Tat.
2. K permaldauti, išprašyti: Jį permeldžiau, kad pasiliktų V.Kudir. O permelsk mums mieliausįjį tavo sūnų brš.
| refl.: Jis neduodas pérsimelsti KII8.
3. refl. per daug melstis: Tiek daug švenčių, gali pérsimelsti Vlk.
4. refl. tr. sukalbėti, persiskaityti (maldas): Maldas pérsimelsti KI313.
primel̃sti, primel̃džia, pri̇̀meldė
1. tr., intr. priprašyti: Jau žodžių neištenku aš jums primelsti (prisišaukti) V.Kudir.
| refl.: Prie ano tik prisimel̃sties reik, ir gausi šimtą rublių Dov. Bene prisimelsiam pri mašinoriaus, ir mums bene iškuls Šts.
2. refl. į valias pasimelsti: Nesibijok, per viršų neprisimelsi Blv.
sumel̃sti, sumel̃džia, sùmeldė tr. sukviesti, suprašyti: Visus sùmeldžiau pas save, t. y. suprašiau J.
| refl. N.
užmel̃sti, užmel̃džia, ùžmeldė
1. tr., intr. Q594, N melstis už ką: Už ką užmel̃sti KI4. Aš užmeldžiau, kad jis nebšnekėtum blogai J.
ǁ užtarti maldomis: Šventieji savo geradėjus pas Dievą užmeldž MšK. Užmelsk Dievą už mus brš.
2. tr. maldomis uždirbti, įsigyti, atsilyginti: Ubagas daugiau užmelstum, par bažninčias eidamas Jdr. Klebono užmelstus daiktus išvogė Trk.
| refl.: Už ką tau du? (palaikus dalijant). Benc tu mokėsi užsimelsti? Žem.
3. refl. tr. maldomis išprašyti, išmelsti: Užsimeldė bausmę – jam dovenojo Šts.

ganýti, gãno, gãnė tr., intr.
1. varinėti ir saugoti gyvulius ganykloje: Ganau pekų SD242. Ganybo[je] piemuo gãno gyvolius J. Gãno, kur gyvuliai ėda Dkš. Kada jaunas buvau, šile ožius ganiau (d.) J.Jabl. Aš tų ožkų nebganysiu, po karklynus neblandysiu (d.) Krž. Žalioj lankoj žąsis ganiau, ten ir vaikštinėjau (d.) Sn. Ką ginęs ir ganyk B. Radau piemenėlį, ganantį žirgelius J.Jabl. Ilgai piemenė neateina gãnius Ds. Kieno čia ganomi galvijai? J.Jabl. Vakar buvo mum ganoma diena Rm. Gãnomų (po kurias gyvuliai ganomi) pievų daug OG408. Man beganant brolio šėmus jautelius, o ir atjojo trys jauni berneliai KlvD7. Motina išleidė mane ganytų J.Jabl.
^ Aš su tavim kiaulių neganiau (aš tau nelygus) Mlt. Neganyk kiaulės sode (neleisk nevalyvo, nešvaraus žmogaus, kur švaru gražu – priterš) TŽIII382. Eik šunų ganyti (eik iš čia, nesirodyk)! Ašb. Tam ir gužas, kad varles ganytų Jnš. Kaip kas išmano, taip save gano (verčiasi) Ds. Katės paprato trobą ganyti (vis troboje būti) Krkl. Ganyk avis ir vilko nematydamas (visada budėk) S.Dauk.
| refl.: O gal tu nubėgtum pažiūrėt, kaip arkliai ganosi Mš. Netoli nuo jų ganėsi didelė kaimenė gyvulių rš. Eina žmogus toliau ir pamato besiganantį jautį SI59.
^ Die, beganai! (toks piemenų pasveikinimas) Sut.
2. prk. saugoti, prižiūrėti: Vaikai tebėr gãnomuoju (juos reikia auklėti) Dr. Senelis gano sodą, kad vaikai obuolių neraškytų Švnč. Tuos vaikus ganyk ir ganyk per dienas, nėr kada nei darbo nusitvert Rs. Močia gãno vaikus J. Jis tik mamą gano (vis prie mamos laikosi) Alk. Visi turi mokėti ganyti savo sveikatą rš. Nėr kada vakaruškaut – reikia gyvenimą ganýt Ėr. Tu tas bitis ganýk (saugok, kad nespiestų) Grg. Ganýk ją kap pakulas nuo ugnies! Lš. Ganýk jį kap savo akį! Lš. Vilkas greit į kaimą bėgo, ne į svečius, tik gyvastį ganydams V.Kudir.
ǁ bažn. gelbėti, vaduoti: Kitų dūšias beganydamas, savo pražudžiau Sln. Prisakiau, kad ganytų žmones mano Ch1Krn17,6.
3. refl. valgyti; ėsti: Žalčio rūmuose visa ko pilna – tik ganykis ir linksminkis! ps. Ganykimės, kol yra ant stalo Vj.
4. refl. šerti arklius ir pačiam valgyti (kelionėje): Sustojome ir mes ten miške ganytis rš. Nesigãnęs nevažiuosi tokio kelio Ėr. Panvėžin važiuodami du kartu gãnėms Slm.
◊ akimi̇̀s ganýti tyčiotis, juoktis: Kad tave svietas ganytų akelėm! Arm.
(kieno) ãkys gãnosi gėrisi, grožisi: Mano akys ganėsi po gražius vaizdus rš.
akių̃ neganýti nesisarmatyti: Kas akių negano, tai tą kūnas žyvija Prng. Ona akių neganys – kaip jai užeis, taip ir papils (pasakys) Užp.
ožiukùs ganýti būti užsispyrusiam: Mano vaikai ožiukùs gãno Skr.
várnas ganýti žiopsoti: Ar jau vėl varnas ganai? I.Simon.
apganýti tr. ganomiems gyvuliams leisti kiek apėsti (ganyklą, pievą, javus…): Šiąnakt kažkas apgãnė vasarojų Ėr. Apganysim pievą ir suarsim Šts. Žieminiai javai rudenį galima apganyti rš.
| refl.: Jau visur apsiganė, nebėr geros ganyklos Jnšk. Jau ir dobiliena apsigãnė – nebėr kur karvių dėt Slm.
atganýti
1. tr. baigti ganyti sutartą laiką: Vieną vasarą jau atgãnė OG288. Atgãnė savo dienas – jau dabar pusbernis Jnšk.
| refl. tr.: Vėlei būtau vakar atsiganęs savo dieną Lp.
2. tr., intr. atsiteisti ganymu: Kieką aš tau ganiau, tieką tu maniui atganýk J. Kas jaunas negãnė, tam senam reiks atganýt Ds.
| refl.
atsiganýtinai adv.: Pas mus tokia mada, kad kits kitą tik atsiganýtinai paleidam (aš turiu už mano gyvulių ganymą tiek pat laiko jo paganyti) Brs.
3. tr. geru šėrimu liesą gyvulį padaryti riebesnį, atšerti: Pašėrė arklius avižom – atgãnė Lp. Arkliai atganyti, net žemyną drasko, kap bėga Rod. Negal gyvolį beatganýti po žiemos speigų Šts.
| refl.: Gera ganykla, tai karvės ir atsigãnė Jnšk.
ǁ apie žmogų: Matyt, tu ant geros duonos papuolei, kad atsiganei kaip meška Rk.
įganýti tr. geru šėrimu gyvulį padaryti riebų, stiprų: Gerai įganýtas, riebus jaučias, arklys Š. Galvijai labai įganýti Lš.
| refl.: Bobos ožka įsiganė, ana šokti įsimanė Tvr.
ǁ apie žmogų: Ir tavo pati, bra, įganýta! Slm.
| refl.: Įsigãnęs kai inkstas taukuose Trgn. Sūnus įsigãnęs eržiluojas, šoka sau po jaunuomenes J.
išganýti tr.
1. pajėgti gyvulius ganyti, ganant išsaugoti: Eik, padėk, matai, vienas neišgãno! Ėr. Ėgi kaip vienas Dievas išganys be piemenų tokią bandą? rš. Nė vienas piemuo neišgano – vis prapuola kasdien po kelis galvijus BsMtI144. Negaliu tos žebrės išganyt – laksto ir laksto Rs.
| Anas ganė ganė ir visas vištas lapei išganė (ganydamas lapei atidavė, nuo lapės neišsaugojo) Rod.
2. prk. išsaugoti; išgelbėti, išvaduoti: Niekas žmogaus neišganys, jei pats nesisaugos rš. Sėkla ižganantyji … sėjama yra DP99.
^ Žuvis neišganys, mėsa nepražudys (pasninko nesilaikančiojo pasakymas) Ss.
išgãnomai adv.: Padoriai ir ižgãnomai prašo DP451.
| refl.: Jo dvasia … nuo baimės išsigano Pg. Kuomig aš išsiganysiu? PG.
3. kurį laiką ganyti: Išganýk šiandien per dieną gyvolius J. Buvo geras viršinykas (kerdžius) – per vasarą išganė Ėr.
4. leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti (javus, pievą…): Tik vieną pievukę išganėm Alv. Piemuo išganė visus javus Jnšk.
| prk.: Verta gi žinoti, kaip jinai tą vargužį išgano (išnaikina) A1885,22.
5. žr. įganyti: Darbininkai jauteliai gražiai išganyti Tat.
ǁ apie žmogų: Ale pačią išgãnęs! Rs. Išauginau išganiau savo vaikelius – juodos dienos nematė Ėr.
| refl.: Išsiganęs kaip meitėlis Pn.
6. aprūpinti gyvulį ganykla, pašaru, išlaikyti: Tris karves išgãno Gs.
| refl.: Mano telyčia kasmet išsigano Lš.
nuganýti tr.
1. ganant išsaugoti: Po tokias platybes gal nuganyti, ne bėda Ll.
2. pražudyti, neišsaugoti: Nugãnė žąsioką Dbk. Piemenys mūs dvi avis miške nugãnė Lš.
| prk.: Užkilo pustyti, ir nebnuganiau žvakelės – panyko Šts.
3. ganant sunaikinti: Nuganei̇̃ visą lauką, ką tėvas pasakys! Rs. Rugius nugãnėm gyvuliais Rm. Jinai su gyvuliais nugãnė pievas J. Piemens nuganė kviečių dirvelę JD711.
| Pūdymai nuganyti – gali adatą atrasti Šts.
4. suliesinti prastai šeriant, ganant: Visus dobilus arkliam sušeria, o karves kasmet nugano Slm. Taip nuganytas arkliukas Ut.
ǁ apie žmogų: Kas gi taũ taip nugãnė – vieni kaulai! Slm.
| refl.: Norėjau atsiganyti, bet tik nusiganiaũ Ds. Visai nusigãnęs (suvargęs) žmogelis Ll.
5. gerai šeriant, ganant nupenėti: Graži kumelai̇̃tė, nuganýta Slm.
| refl.: Nusiganęs, bet nepertukęs arklys rš.
paganýti tr.
1. kiek, truputį ganyti: Atolužy pagãnė, šaltinužiu pagirdė JD1091. Paganýk papieviais jaučius J.
^ Paganyk Dieve (toks ganančių piemenų pasveikinimas), – pasakė Noreika J.Avyž.
2. prk. pasaugoti, prižiūrėti: Kad jis paganytų savo sveikatą Lp.
3. galėti, sugebėti ganyti: Nebemažas vaikas, jau pagãno [gyvulius] Jnšk. Katras kiaulių nepagano, ir tas loja kaip išmano DvD245.
^ Baltos lankos, juodos avys, kas išmano, tas pagano (raštas) Vlkv.
4. kiek pašerti, papenėti: Aš paganysiu savo žirgytį baltaisiais dobilėliais KlvD87.
| refl. intr., tr.: Nepamiršk įsidėti pašaro arkliam pasiganyti Lnkv. Pusiaukelėj sustosim, patys užkąsim ir arklius pasiganysim Srv. Paleiski žirgelius, kad pasiganytų Gs. O kad prijosit žalią lankelę, pasiganykit bėrus žirgelius JV59. Nėr kur pasiganą J.Jabl.
◊ aki̇̀s pa[si]ganýti pasigėrėti: Visur norėjo savo aki̇̀s paganýt ir užgaišo Jrk89. Aki̇̀s pasganai̇̃ gražiais žmonėm Pl.
ãkys pasigãno pasigėri, pasigroži: Einam, tegul akys pasigãno (pasigėri žmonėmis) Ėr.
parsiganýti visiškai suliesėti nuo darbo, maisto ar pašaro: Mačiau šiandien Petrą – toks parsigãnęs parsigãnęs Ll.
pérganyti, perganýti tr. ganant per daug prišerti, pripenėti: Veizėk, kad nepárganytum karvės tokiam atole Užv. Ant dobilų atolo pergãnė karvę – ir išputo Slm.
praganýti tr. ganant prapuldyti, pražudyti, pamesti ganomą gyvulį: Geras skerdžius nei vienos karvės nepragãno Rm. Kaip ganei, kad viščiukus praganei̇̃? J. Piemuo beriešutaudamas bandą praganė Krkl. Jeigu praganysi karves, tai pertvinks Šn. Jis nemoka paganyt, tik jis moka praganyt Pš.
| prk.: Kur tu praganei savo kepurę? Ktk. Tu jau ir vėl praganei man peilį! Vv. Aš vežimą kažkur praganiáu Up. Praganė raktus vaikai Šts.
priganýti
1. tr. ganant prišerti, pripenėti: Ar priganái gyvolius (ar priėda)? KlvrŽ. Priganiaũ gerai karves, tai ir pieno šiandie žymu Jnšk. O kaip priganiau, namo parvariau JD1232. Priganei karvę, kad už uodegos šonų neregėt (prastai priganei) Rtn. Priganykit bėrus žirgus žalioje lankelėj JV633. Kad būdavo jaučiai priganyti, suguldavo kur pavėsyje J.Jabl.
| prk.: Jomarke akių nepriganysi, jei kišenius tuščias suv.
| refl. tr.: Prisiganę arklius, leidomės toliau rš.
2. refl. ganyti iki nebenorint; ganyti pakankamai ilgai: Aš prisiganiaũ, kai maža buvau, dabar nebeganysiu Slm.
suganýti tr.
1. suvaldyti ganant: Dvidešims ožkų laikyk – jas nesuganýsi Ėr.
2. ganant leisti gyvuliams visiškai išėsti, išminti (javus, pievą): Reikia atlyginti už suganýtus javus arba pievas A.Baran. Piemenys sugano vasarojų, o atasakas vieno užstovo Trgn.
3. žr. nuganyti 5: Tavo suganytas arklys Slk.
| refl.: Arkliai nedirbami susigãno Švn. Gražios, susiganę avelės Jnšk.
ǁ apie žmogų: Palauk, ir aš susiganysiu Pmp.
4. susekti: Aš jį suganiau, kur nuejo Lš.
užganýti tr.
1. ganant užkamuoti: Toks piemuo tai tuoj užganỹs žąsiukus Slm.
2. ganant uždirbti: Užgãnė javo, tai tuoj ir pardavė Lp.
| refl. tr.: Mano vaikai jau patys sau duonos užsigãno Ds.

juõktis, -iasi, -ėsi, juõkti, -ia, -ė dial. tr., intr.
1. SD344, R, K tam tikrais veido judesiais reikšti linksmumą, džiaugsmą, pasipiktinimą ir pan.: Aš norėjau verkti ir juoktis P.Cvir. Tos mergos vis vaipos, juõkias J. Juõkias vaikis su atkragomis (su atkraga), dideliu juoku J. Juokies pro ašaras J.Jabl. Andrius gražiai juokiasi Žž. Ko juokies? MŽ2119. Svietas juokiasi gerųjų OsG148. Kad duosiu nosin, tai net velnias juoksis! Skp. Kad tau sopėt dantį, tai nesijuõktum Slm. Mėgsti juoktis iš kitų, kam pyksti, kitiems iš tavęs pasijuokus rš. Karalaitė įsakė nesijuoktis MPs. Žmogų, kitam juokiantis, kartais ir verksmas ima J.Jabl. Jau metas būtų ir juokusis nustoti J.Jabl. Ko jis verkiąs, ko ji juokiantis? J.Jabl. Sesers, pamačiusios Mikę besijuokiantį, klausė M.Valanč. Pirmasis vis juokdavęsis J.Jabl. Juokiančiųsi nevirkdyk J.Jabl. Kieno čia juokiamasi, juoktasi? J.Jabl. Genys juokdamos nuo arklio užsileidęs ant puodų BM52. Palaiminti, kurie nū verkiate, nes juoksitės DP272.
| prk.: Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas, čia kukuodama verkia, čia juokias, kvatojas A.Baran. Kumelė juõkias (žvengia, kruzena) KlvrŽ. Arklys pamatė savo gaspadorių ir pradėjo juoktis Vvr. Ieškai ieškai rakto, o gal raktas kaba ant sienos ir juõkias Lnkv. Pažiūrėk, mažu jau juokiasi (suvirusios, sukritusios) bulvės Gs. Jo čebatas juokias (kiauras) Ds. Užkulnys juokias, užsisiūk Ėr. Diena nakčiai juokėsi B. Šviesa tamsai juokėsi B. Juokiasi puodas, kad katilas juodas Ds. Jaunystė svaigiam pokyly juokės S.Nėr. Juokės kalnai, ir vilnys kaip auksas žibėjo S.Stan.
^ Tos pačios akys juõkiasi, tos pačios verkia Jnšk. Juokiasi kaip geležėlę radęs Pnd. Juõkiasi, pilvą susiėmęs Dkš. Juokiasi kai iš žalių batvinių Švnč. Kolei gyveni, tolei ir juokies Ds. Dažnai juokies – žiūrėk, kad verkti netektų Mrk. Kap vaikas puola, tėvas už širdies stverias, o kap tėvas puola, vaikas juokias Lp. Kad juokiasi, net plaučiai matos Šmn. Nesijuõk, kad kaimyno pirtis dega, nes gali ir tavo užsidegti Š. Senam girtam juokis, o aklam raišam nesijuokis B. Ir juoktis ne visada yra sveika J.Jabl. Nėr akvačių bėdoj juoktis Ds.
| Ano pusė tokių niekų nejuõkia Ėr. Su verkiančiu verk, su juokiančiu juokis – ir būsi abiem geras J.Jabl. Verkiančius nuramdyk, juokiančiais pasidžiauk, ir būsi visų mylimas – ir verkiančių, ir juokiančių J.Jabl. Dabar ji, žmonelė, nieko nesakanti nei apie juokdavusįjį, nei apie bardavusįjį J.Jabl. Atlapatavo kai šešėlis, vėjo pučiamas, svieto juokiamas Ml. Juokiamoji mimika P.Aviž. Juoktinas SD344. Verkiantiemus bei juokiantiemus Mž333.
2. SD6 juokauti, juokus krėsti, nerimtai, juokaujant ką daryti: Ne, ne, nesupyk, juk bejuokamos Šts. Kitas ir juokdamasis (kiti ir juokdamiesi) tiesą pasako J.Jabl.
| Juokiu OsG72.
3. R, K, M, Š tyčiotis kuo; ką juokų objektu versti; niekinti: Bernai juokiasi manimi rš. Iš tavęs visi ne tik nastrais juokias Arm. Visi manim juokiasi – sako, kad aš ir lapo bijąs J.Jabl. Tu juo nesijuok J.Jabl. Kuo tu juokiesi? J.Jabl. Nesijuok iš seno: ir pats būsi senas Pnd. Juokis iš mažo, o ne iš seno, bo mažas nebebūsi, o senam reiks būt Kp. Nesijuõk iš seno ar kolieko, pasijuok iš girto Gs. Bijais, idant ižg tavęs žmonės nejuoktųs DP186. Visi, kurie regia mane, juokiasi manimi BBPs22,8.
^ Nakties darbu diena juokias J.Jabl. Iš tavo darbo visi šunys juokias Ds.
| Manęs nejuõk Lp. Juokte išjuokdamas R209. Ką pasakytas, ir ima tuoj kitą juõkti kaip pojuokas Š. Kas teip, kaip tu, savo tėvus juõkia? Lp. Pažinkie, mergele, anas tave juõkia Švnč. Ana juokia žemėn žmogų, o žmogus nesusipranta nujuokiamas Šts. Tu nejuok iš vargšo žmogaus – jis ir teip nelaimingas Lp. Ans tave, mane juokia Plng. Juõk, kaip nori, jis nebijo Ėr. Juoktas, šieptas, nerūstavęs rš. Bejuokdamas kitą, neišjuok savęs An. Juokte išjuokti N. Juo juokte juokiasij BPII313. Kaip ir juokdamas smerties byla BPI75. Puodas puodą juokia Prng. Kaip juoktinas žmogus be motinos kalbos LC1879,36.
apjuõkti, -ia (àpjuokia), àpjuokė tr.
1. R, K, Š, M palaikyti ką juokų objektu, pašiepti: Apjuokiu ją SD366. Apjuoktas esmi R421. Àpjuokiau aš anus čystai J. Kas nenutuokia, tą visi apjuokia J.Jabl. Visi, kurie mane reg, apjuok mane CII548. Apjuokė visų akyse, kad gavo bėgti LzP. Vesk, liurbi, nelauk, iki mergos apjuoks ir patį vesti ateis LzP. Manęs, jaunos pijokėlės, neapjuokit (d.) Br. Bepiga mažas mušt, senas apjuokt rš. Jis buvo visų apjuokiamas, šiepiamas ir stumdomas Grž. Mergaitė buvo apkaltinta, apjuokta ir iš namų išvaryta rš. Nenoris (nesinori) apjuokiamas BPII51. Visų … esme apjuokiami BPII7. Vyrai … api̇̀juokė jį DP158. Išmonia … buvo … apjuoktà DP167. Apjuoks anus Mž606.
apjuoktinai̇̃
| refl. tr., intr.: Apsijuõkiąs vienas kitą Dglš. Neapsijuok (nedaryk taip, kad iš tavęs žmonės juoktųsi) Jnšk. Gana ir tep apsijuokiau – daugiau nejuokinsiu žmonių Lp. Norėk kitą apjuokt, tai pats apsjuõksi Trgn. Save jūs apsijuokiat A1884,373.
2. pralenkti ką, geriau už kitą pasirodyti; pašiepti: Šatiškiai apjuokė kitas parakvijas Šts. Apjuoks duktė tetutes (ištekės – tetutės paliks netekėjusios) Šts.
3. apgauti, suvilioti (merginą): Jis ne vieną mergą àpjuokė Skr.
| Mano duktė apjuokė tėvo numus S.Dauk.
| refl.: Adomų duktė apsijuokus Dglš.
atjuõkti, -ia, àtjuokė intr.
1. juoku už juoką atsiteisti: Baika, kad šiandiej tu pasijuokei, Šimiokas atjuõks (atkeršys už pajuokimą) tau, nebijok Sdk.
2. refl. iki noro prisijuokti, prisijuokauti: Vis do žmonės negali atsijuõkt iš jo durnystės Slm. Piemuo gerai atsijuokė Ds. Seniau atsijuokt negalėdavom iš tokių pavardžių Pl.
įsijuõkti, -ia, įsi̇̀juokė
1. įsileisti juoktis: Kad įsi̇̀juokė vaikai, tai nebegali susitūrėti Š. Kaip įsi̇̀juokė, tai ir galų nėr OG362. Įsijuoks, ir galo nebėr juoko Ds. Šį vakarą vaikas įsijuokė, įsižaidė Žem. Ji pasakojo apie matytus dyvus, ir visi įsijuokė iki ašarų LzP.
2. įsileisti juokauti: Kad insjuõks, tai nei galo, nei krašto Ds.
išjuõkti, -ia, i̇̀šjuokė
1. Š, R pašiepti: Kiekvieną kartą jį sulaikydavo baimė būti išjuoktam ir nesuprastam J.Balt. Sūnus i̇̀šjuokė pijuką J.
^ Išjuokti pėdas (juoktis už akių) Šts.
išjuoktinai̇̃ adv.: Gardžiai ir išjuoktinai nusišypsojo V.Piet.
| refl.: Juõkės iš visų, o išsi̇̀juokė in savo galvos Trgn. Kitą išjuokdamas, pats saũ išsijuoksi Ds. Išsijuõktų tokį žodį gavę, išsityčiotų Šts. Išsijuoksi̇̀, išsijuoksi̇̀ in savo galvos Skdt.
^ Išsijuoksi šaltais dantim (ateis laikas, kada aš tau atkeršysiu) Dglš.
2. refl. prisijuokti: Visi išsijuokė iki ašarų Lp. Išsijuoktum žmonys, tokį žodį gavę Šts.
3. prk. juokiantis ko netekti: Ko pilvų neišjuokėm (juokais virtom) Trs.
4. intr. vaidentis: Vadina (sako), kad ties Girnapuse išjuõkia Trgn.
5. refl. juokauti: Stasiutis išsijuokdamas pasakė, o Praniutė ir pavierijo Ml.
nujuõkti, -ia (nùjuokia), nùjuokė
1. tr. R236 pašiepti: Nùjuokė ana vaikį, nučidijo J. Ana buvo nuo visų nujuokta Ml. Veik giria jis vokiečius, veik nujuokia juos I.Simon.
| refl.: Martelė mano vargeliu nusijuokia NS21.
2. refl. N, M pasileisti juoku, nusikvatoti: Nusijuokiu SD385. Ėmė ir nùsjuokė vyrai Lp. Ir moteriškė skardžiai nusijuokė rš. Svečiai nusijuokė Ašb. Aš jam nieko neatsakiau, tik sau nusijuokiau JD882. Bernas nusijuokė iš kvailo pono ir išėjo (ps.) Šk. Kai jauna nusijuokia, dienelė prašvinta rš.
nusijuoktinai̇̃ adv.: Nusijuoktinai̇̃ pigiai KII197.
pajuõkti, -ia, pàjuokė
1. tr. pašiepti: Jis pajuokė mergą … (iššidijo) J.
| refl.: Jie ne vienąkart pasijuokė iš mirties P.Cvir. Kitas iš tokio darbo tik pasijuoktų rš. Ko iš manęs juokiesi – pasijuoksi iš savo plikų vaikų, kap turėsi Plv. Paniekino ir pàjuokėsi iž jo DP167.
2. refl. juoku pasileisti, pasilinksminti: [Jis] iškėlė savo formulavimo naudai dar vieną argumentą, iš kurio verta pasijuokti rš. Tur bent kartą metuose pasijuokti ir pasilinksminti, ben alaus atsigėręs S.Dauk. Pasi̇̀juokėm, pasi̇̀juokėm ir einam darbo dirbti Als. Da pasijuõk, labai gražiai juokies Skp. Netrukus mirsiu, o nė pasijuokt neleidžia rš. Nesijuok, kai kitas krinta, pasijuok, kai patsai sugriūsi Vlkj. Pasijuokt gali, kada čėso turi Kbr. Gana pasijuokiau A1885,18.
^ Pasijuoksi iš šaltų barščių – juokis, juokis Zr. Šaltais dantim pasijuoksi̇̀ Klt. Pasijuoks diena iš nakties darbo Klt.
3. refl. pajuokauti: Maž nieko nemislydamas pasi̇̀juokė, ė anas ir ažpyko Sdk. Sakiau, pasijuõksiu tavo broliui apie tą atsitikimą Alk.
4. tr. N apgauti, suvilioti: Jų seserį buvo pajuokę CII341.
5. tr. pakerėti, apžavėti: Jautis pàjuoktas Als. Ka medį ėda arklys, ans yr pàjuoktas Šts. Burtininkas vaiką pàjuokė ž.
6. intr. pasivaidenti: Neik tan naman, tenai pajuokia Slk. Ant kapinių dažnai pajuokia Vl. Jų kamaroj seniau, sako, būdavo, pajuokia: tai lovą tąso, tai nukloja kalnius naktį Trgn.
parjuõkti, -ia, par̃juokė
1. tr. lengvai, juokaujant parvežti: Parjuoktái (lengvai parvežtum) iš Kampinės treitą (trejetą) rozų bul'bų Lp.
2. refl. juokiantis pareiti: Parsijuõkia (pareina juokdamiesi) ir pjovėjai Slm.
pérjuokti
1. tr. M išjuokti.
2. refl. pakartotinai nusijuokti: Pársijuokam ir dabar, ano štukas atsiminę Lk. Aš ir šiandieną pársijuokiau KlvrŽ. Jau ne viens parsijuokė iš jos tų zyliojimų (išėjimų) Gs. Jo kvailystes atsiminę, mans (= mes) ir dabar vis pársijuokiam Ll.
prajuõkti, -ia, pràjuokė J; SD318, M.Valanč
1. tr. padaryti juoką pralenkiant: Mažasis didžiūsius vaikus prajuoka su skaitymu Šts.
2. refl. pradėti juoktis: Švipt mano kūdikis prasi̇̀juokė J. Prasi̇̀juokiau tuščiai J. Pikčiurnienė prasijuokė per miegą I.Simon. Kerdžius iš avino mandrumo prasi̇̀juokė PP29. Gaidienė prikando lūpą, kad garsiai neprasijuoktų I.Simon.
| prk.: Baravyką radus, ir širdis prasi̇̀juoka Šts. Saulė, prasijuokusi savo spinduliais, raižo šliaužiančio debesies skvernus I.Simon.
prijuõkti, -ia, pri̇̀juokė tr.
1. pašiepti: Bemesdama [audeklą] susijuokiau, savo dalelę pri̇̀juokiau Tvr.
2. prikimšti: Maišą ir tarbelę prijuok ir užrišk Lp.
3. refl. prisilinksminti juokiantis: Prisijuokiau lig žiaunų Plng. Galėjai prisijuokti iki sočiai rš.
4. refl. prisijuokauti: Kiek norėdamys iš jo prisijuokė M.Valanč.
sujuõkti, -ia, sùjuokė
1. tr. pašiepti, suniekinti: Anas nigdi nesujuoks kito ūturkos Ml.
2. refl. pasileisti juoku: Gražu, kaip ji susijuõkia Rm. Reikėjo susijuokt, gal būt nor lauktuvių parvežęs Alv. Susijuokė kaip gelžiuką radęs Grk. Kad kiek, būčiau susijuokęs OG94.
| prk.: Alkūnėmis stalą užgulę, lupa šutbulves, vis pasirinkdami iš kašės, kur daugiau susijuokusios – išsižiojusios (sukritusios) rš.
užjuõkti, -ia, ùžjuokė
1. tr. pašiepti, juokais užrieti: Ji gėdinosi savo negražumo ir bijojo pasirodyti gatvėj, kad jos žmonės neužjuoktų rš. Jūs jį užjuoksit (bepajuokdami) Lp. Jei aš pagrįšiu, tai mane užjuõks namie Žm.
2. refl. pradėti juoktis; juokais leipti (alpti): Kad užsi̇̀juokė – nė kvapo nebegali atgaut Slm.
| Ko neužsi̇̀juokiau iš jo čiūdų (komedijų, išdaigų) Slm. Užsijuokiau su tokiu piktjuokiu J. Broliuk, tai tikras teatras – gali užsijuokti Mš. Kuprą užsijuokiu (susiriečiu, susikūprinu besijuokdamas) R87.

1 pi̇̀ldyti, -o (pi̇̀ldžia Vb; KlG106), -ė
1. tr. SD1120, H, R, K, Kb dėti, krauti, pilti, kad būtų pilnas: Pi̇̀ldau puodą, kad buvo nepilnas J. Ko čia pildai tą puodą – ar pieno, ar vandens? J.Jabl. Jis pildo stiklus ir stiklelius ir ragina išgerti I.Simon. Baltramiejaus lytus pi̇̀ldo būrams aruodus (visi prieš Baltramiejų skuba susivežti javus, bijodami lietaus) Prk. Nepi̇̀ldyk, močiute, pilnų kuparėlių, aš dapildysiu gailių ašarėlių (d.) Čb.
| prk.: Reik pildyt širdis su tikėjimu, su drąsumu, jeib gintų, kas mums šventa Vd.
ǁ gausiai teikti: Kur visus viernus gėrybėmis pildi, dovanas savas skalsiai jiemus duosi PK76.
2. refl. darytis pilnam, užimtam (apie vietą): Pamažu jau pradėjo pildytis kiemas svečių ir giminių I.Simon.
ǁ refl. darytis pilnam ko sklindančio, būti apimamam (apie erdvę): Giesmės tos erdvė pildos bangomis Vd.
3. refl. daugėti, gausėti: Nuo morkvų kraujas pildos Trgn. Gal kūnelis pildos (auga, pilnėja) vaikui, kad kasos Dglš.
×4. (plg. l. pełnić) tr. PK186, Sut, Jnšk, Skr, Ad vykdyti, atlikti: Nenoriu aš tavo būti ir tavo valios pildyti Rš. Savo remestą (amatą) pildžiau gerai Pgg. Jis pildė žodį (darė, kaip buvo sakyta) Rm. Retinybė[je] kas pasninkus bepildo (laikosi) Užv. Nepildė (nevartojo, kaip buvo nurodyta) vaistų ir mirė Šts. Kas daug žada, mažai pi̇̀ldo Vlkv. Nepi̇̀ldė nė kokios vieros Dglš. Pildžia prisakymus AK13. Zokaną pildžiau PK148. Žvėdai sargybas pildė (ėjo) ir stebėjos, ką daro pamušti žemaičiai M.Valanč. Tavadorė kaip reikiant pildė savo darbą Žem. Savo priedermes pildyti LL141. Tam jūs būkiat paklusnūs ir pildykiat jo žodžius Mž132. Pamynė prisakymą tavą ir pildė maną DP15.
^ Mes abi kruvinus kelius pildžiam (labai sunkiai gyvename, vargstame) Vb.
5. refl. Sut tapti tikrove, pasitvirtinti, įvykti: Dabar delčia, sapnai nepi̇̀ldos Krš. Nedaug tepraėjo laiko nuo mūsų susitikimo, o Vinco žodžiai pradėjo pildytis J.Balt. Tas žodis tepildose Mž166. Kas jau dabar pildžias Amerikoj ir aname naujame sviete DP13.
^ Geras sapnas nesipildo KrvP(Vrb).
1 antpi̇̀ldyti (ž.) tr. pridėti iš viršaus pilant, papildyti: Antpildyk viralą nuvirusį Šts.
1 atpi̇̀ldyti
1. tr. pripilti tiek, kiek buvo nupilta: Aš atpi̇̀ldau, ką buvau nusėmusi J. Kap prilijo, tai vėl atpi̇̀ldė [ežerą] Lp. Atnešk [v]andenio puodui atpi̇̀ldyt Ds.
2. tr. Vln50 pridėti į tuščią vietą, atsiradusią ką išėmus: Ir ėmęs jo vieną šonkaulį, atpildė tą vietą kūnu BB1Moz2,21. Kai vieną apženiju, tai vėl darau [kraitį] į tą vietą, kad atpi̇̀ldyčiau Gs. Tuštumą (tuščią vietą) atpi̇̀ldyti KII37.
| refl.: Jau dabar po biskį atsipildo (atgauna jėgas, buvusią išvaizdą) Sartukas, ale kai parvažiavo, tai b[uv]o vos gyvas Brt. Davė iš sykio po biskį valgio, iki atsipi̇̀ldė (pasidarė kokie buvę) viduriai Grš. Dabar tos kaimenės yra vėl atsipildžiusios (prisiauginusios galvijų) Šlč.
3. tr., intr. H, R, Sut, S.Stan, Gmž, K, Jnšk atlyginti, atsimokėti, atsiteisti: Aš jamui atpi̇̀ldžiau už jo gerą padarymą J. Gerai, kai pamačyja, ale gi reiks ir tau atpi̇̀ldyt Sdk. Atpildžiu, ataduomi, suverčiu, sugrąžinu SD163. Gana darau, inteikiu, atpildžiu SD38. Aš jiemus užmokėsu (atpildysu) pagal jų pelną CII652. Idant tatai per gerus darbus atpildytumbime, ką per notbojimą buvome paterioję DP526.
^ Atpildys raguočiai (velniai) po smerčiai Ds.
×4. tr. atlikti, padaryti, įvykdyti, atidirbti: Ana atpi̇̀ldė užduotą pakūtą J. Galgi vienas gali visus darbus atpi̇̀ldyt?! Trgn. Katras stipresnis, ir dvarui atpi̇̀ldo, ir sau užsidirba Brž. Jis dar tę neatpildė, ką buvo praleidęs (neidamas į mokyklą) Lp.
5. refl. S.Dauk išsipildyti: Man sapnai atsipi̇̀ldo J. Atsipi̇̀ldė jo pranašystė Šts. Anai atsipi̇̀ldė [užžadai], sugijo vaikas Krš. Nejuokis, atsipi̇̀ldo senolio žodžiai Žv. Amžių ilgą turėsi – atsipi̇̀ldė kalba Pj. Sapnavau, kad visi gyvuliai išdvėsė. – Kad tik neatsipildytų! Pč.
1 ×dapi̇̀ldyti (hibr.) tr.
1. papildyti: Kai kraujas prasimuša per burną [džiovininkui], tai dapildyt sunku Plv. Mokesčius uždėjo dapi̇̀ldomus Slm. Iš kur dapi̇̀ldys kitiem metam [maisto atsargų]? Imb.
| refl.: Nepildyk, motule, pilnų kieliškėlių, aš dasipildysiu gailių ašarėlių! LTR(Zp).
2. pripildyti: (Togdėl) jūs teipag dapildžiate mierą tėvų jūsų Ch1Mt23,32.
×3. brš įvykdyti, atlikti.
1 įpi̇̀ldyti tr. K pripildyti.
1 išpi̇̀ldyti tr.
1. padaryti pilną (tuštumą), užpildyti: Tegu gyvuliai nor vidurius išpi̇̀ldžia (priėda) Lp. Karvė tuštimus išpi̇̀ldė Lp. Stubą išpildyt (žemėmis išpilti) B. Bei išpildyk tą keturiomis pilnomis eilėmis akmenų BB2Moz28,17. Visokias klonis bus išpildytas I.
2. Jnšk atitikti tam tikrą dydį: Piemuo toks didelis, kad paaugusio žmogaus drabužius išpildo Šts. Rodos, ka ne ant tavęs siūtos tos kelnės – visai neišpildo, vienos raukšlės Vdk. Šitie kailiniai neišpildo augumo (per maži) Šts. Ar išpildo tavo koja klumpę, o mažu graužia kur? Šn.
×3. Mž32, PK6, Ch1Mt3,15, CII580, H, R124, K, J, Vrn, Plv, Btg atlikti, įvykdyti, padaryti: Kas paskirta, tai reikia ir išpi̇̀ldyt Brš. Prašau [atvažiuoti į svečius], bet mano prašymo neišpi̇̀ldai Jnšk. Esu mažo mokslo, negalėsu tos tarnystos išpi̇̀ldyti Pp. Kaip ji giminėm savo pasakė, teip anie viską išpildė BsPIV43. Na, aš leidžiu savo dukterį, jei tą išpildys, ką aš pasakysiu S.Dauk. Man tiktai rūpi tas darbas išpi̇̀ldyti kaip reikia A.Baran. Prisakymus išpildžiu SD416. Ir tai tikrai ižpildė, ką žadėjo DP19. Išpildykiat jūsų dienos darbą BB2Moz5,13. Savo užsigeidimą išpildyti N.
išpi̇̀ldytinai
| refl. BB1Moz15,16: Sūdas Dievo … ižpildysis paskui kėlimą iž numirusių DP584.
4. refl. R257, Ch1Mt2,17 tapti tikrove, pasitvirtinti, įvykti: Senių ūturkos daug išsipildo Lb. Kažin, kada tas džiaugsmas išsipi̇̀ldys? Vlkš. Noras (palinkėjimas) sveikam gyvam būti (išlikti) neišsipildė J.Jabl. Bet juk svajonės tam ir svajonės, kad neišsipildytų I.Simon. Mano sapnas išsipi̇̀ldė KII316. Išsipildė, ką Gabrielias sakė Mž209.
×5. Mž331, N ištesėti: Pasogos daug nužadė[jo] dukteriai, ale neišpi̇̀ldė Dglš. Išpildyt žodį SD41.
^ Geriau nežadėti, jei negali išpildyti KrvP(Mlt). Pažadėjo – patiešijo, neišpildė – negriešijo LTR(Lnkv).
6. refl. BB3Moz12,6, Ch1Moz50,3, I, K baigtis, ateiti (laikui): Kad išsipi̇̀ldys tie laikai, tai ji čia išeis iš to pilãkalnio (ps.) LKT173(Pgg). Išpildės metas Elžbietai pagimdymo, ir pagimdė sūnų DP462.
1 nusipi̇̀ldyti įvykti, pasitvirtinti: Kaip sakė senis jiems, taip teip ir nusipildė Žlv.
1 papi̇̀ldyti tr.
1. SD123, K papildomai pripilti (skysčio): Kad nuverda verėnas, papi̇̀ldyk su papildais J. Kopūstai nuvirė, reikia papi̇̀ldyti, kitaip neužteks visiems Vkš. Papi̇̀ldyk barščius, kad nebūtų sūrūs Pc. Motule, eik jau puodą papildyk Kb. Alena, papildžiusi puodus, vėl nuėjo ir atsisėdo po kuodeliu V.Krėv. Užkaitė vandens, papildė pienu I.Simon. Pati ji išgeria pusę stikliuko, papildo ir pakiša Martynui I.Simon.
2. prie esamo ar turimo pridėti; padaryti pilnesnį, išsamesnį; padauginti: Trūkstamą skaičių papi̇̀ldyti NdŽ. Tėvas pasakojo, ką matė, o sūnus šį tą papi̇̀ldė NdŽ. Latvių mitologijos esanti dabar rengiama antra papildyta laida K.Būg. Vieni (žodžiai) papildo, kiti kaip kitaip paraiško, pažymi didžiąsias sakinio dalis J.Jabl. Jo didybė norėjo, kad papildyčiau jau pirmiau suteiktus paaiškinimus apie mūsų teismus J.Balč.
| refl.: Be abejojimo, lietuvių literatūrinė kalba nuolat vystėsi, turtėjo, ypačiai pasipildydama naujais žodžiais ir posakiais iš teritorinių dialektų A.Vencl.
3. pridėti pilną; pripilti: Da aukščiau užlipęs, atrado vėl ryką, mėlynu vandenėliu papildytą Jrk16. Ta nukopo šuliniespi ir papildė (viršuje prisėmė) kodžių ir iškopo BB1Moz24,16. Vienas žalnierių ėmė pintinį, papildė tą uksusu BPI391. Oru papi̇̀ldytasis ruimas KII38. Tas bais didysis lytus … papildė visas upes ir grabes LC1878,37. Jo kraujas nuodais papi̇̀ldytas, pilnas nuodų KII294.
^ Kadai papildei kiaurą žaką?! B.
ǁ gausiai suteikti, apdovanoti: Dovanoms savo mus papildžia MP33.
4. tr. užimti (visą vietą), apgyventi: Būkiat vaisingi ir daugsinkitės ir papildykiat vandenį jūrėsa BB1Moz1,22. Vaisykitėsi ir daugsinkitėsi ir papildykit žemę Vln53. Ir anys papildys tavo namus BB2Moz10,6.
| refl.: Ir tapo jų (vaikų) labai daug, jog žemė iš jų pasipildė BB2Moz1,7.
ǁ sklindant apimti, pripildyti (visą erdvę): Ir stojos ūmai ūžėjimas iš dangaus kaip stipro vėjo ir papildė visą trobą BPI416. Jei kvepiąs aliekus nepapildys kvapu visų jop prienčiųjų, ar gali būt aliekumi pavadintas?! DP558.
5. PK127, MP44, CI325 apimti (apie kokį jausmą): Didei papildyti esma neapkanta Mž533. Smūtku papildyta est širdis jūsų VlnE69. Kuriuos aš dvasia išminties papildžiau BB2Moz28,3. Nuliūdimas papildė širdį jūsų DP215. Jos (mirštančios) akys nemirksi ir neužsidaro. Jos tokios gilios ir tokios tuščios, tokios išsemtos ir jau niekuo nebepapildomos I.Simon.
6. pašventinti: Bei tu anus tepk ir jų rankas papildyk BB2Moz28,41.
×7. H atlikti, įvykdyti: Kad prisižadėsi iš trijų dalykų vieną papi̇̀ldyti, aš tave nunešiu, kur reikia (ps.) Skr.
×8. (plg. l. popełnić) N, Sut, S.Stan, S.Dauk padaryti (nuodėmę): Žmogus grieką papi̇̀ldė, o visi juokas Krš. Karalienė … nesutiko … nuodėmę papildyti BsPII31.
1 pérpildyti tr. pripildyti per daug, viršijant saiką, normą: Viešbutis perpildytas ir nė vieno laisvo numerėlio A.Vien. Vienos iš jų (dainų) buvo par daug naujos ir svetimais žodžiais parpildytos StnD(pratarmė). Jis buvo perpildytas vidinės savojo džiaugsmo jėgos, stiprus, nesvyruojantis J.Dov.
| refl. NdŽ.
1 pripi̇̀ldyti tr.
1. SD166, H, R, K, Sut pripilti, pridėti, prikrauti pilną: Ryką sklidinai pripi̇̀ldyti KI62. Pripildęs taurelę, pasičestavosi NS26. Bitelė … dirba saldų medutį, kurio ir pripi̇̀ldo korius BM1. Pripildžius visus keturis pagalvėlius deguonies, aš išskubėjau iš sandėlio A.Vien. Visą aruodą pripildžiau grūdų J.Jabl. Liepė maišus brolio pripildyti kviečiais S.Stan. Prisižyčijo iš visų velnių – tik šiaip teip pripildė pilną duobę piningais BsMtII74. Ir pripildė abu luotu teip, jog grimzdo DP288. Ir pripildė tą keturiomis kartomis (ailėmis) akmenų BB2Moz39,10. Ėmė kempinį ir pripildė jį uksusu SE262. O pripildžiau ašarėlių kalnelį JD1181. Nepildyk, motule, pilnų paduškėlių, bo aš pripildysiu pilną ašarėlių (d.) Gg. Tečiaus loma pripildyta bus vandeniu teip, jog gersit patysjan ir pekus jūsų Ch2Kar3,17.
^ Kiauro maišo nepripildysi LTR(Jnš). Ubago terbą, kunigo kišenę negal pripildyti LTR(Pp). Ubago krepšio nepripildysi TŽIII380.
| refl.: Beveizint nebeliko grabo, nė duobės: toj vietoj kaupelis prisipildė Žem.
ǁ gausiai suteikti: Alkanus pripildė gerais daiktais, o bagočius parsiuntė tuščiomis Ch1Luk1,53.
2. A.Baran užimti (visą vietą): Daugiankitės ir pripildykiat žemę M.Valanč. Kiemas žalnieriais pripi̇̀ldytas, prikimštas KI62. Ir pripildyta buvo svotba svečiais BtMt22,10.
| refl.: Žemė teip prisipi̇̀ldys žmonių, kad jie nebegalės tilpti ant žemės BM185. Pilys prisipi̇̀ldė žmonėm BM106. Jo akys prisipildė ašarų rš.
ǁ sklindant apimti (visą erdvę): Kai nusėdo saulė, apylinkių girias pripildė balų paukščių balsai A.Vien.
| refl.: Kambarys prisipildė skambios šnekos J.Dov. Dar neatmerkęs akių, pajutau, kad mano kambarys prisipildė karštų saulės spindulių A.Vencl. Kodėl mano namai prisipildė liūdesio kaip kapinės? J.Gruš.
3. WP146 apimti (apie kokį jausmą, norą ir pan.): Po tam pripildė mano krūtinę rami, smagi šiluma V.Kudir. Lyg džiaugsmas, lyg ilgesys pripildo man krūtinę rš. Jau šiandie aš vė tinginio pripildyta Kt. Pareiga pripildo visą mūsų gyvenimą J.Jabl.
| refl.: Širdis prisipi̇̀ldė pykčio BŽ267. Širdis prisipildė jausmų, galva minčių A.Vien. Ir jos veidas vėl prisipildė didelio skausmo ir rūsčio J.Paukš. Tūlyd, rasiuos, stipriu ir nauju džiaugsmu prisipildau M.Valanč.
4. SD42, I papildyti: Kur nepilnas buvo, aš pripi̇̀ldžiau J.
ǁ padaryti pilnesnį, pridėti po truputį: Šventoji (upė) griauna Lietuvos krantą, o Latvijos pripildo Lnk.
| refl.: Kai būva pilnatis, tai sako: jau mėnuo prisipildė (pasidarė pilnas, apvalus) LTR(Ad).
5. refl. įvykti, išsipildyti: Idant visa prisipildytų WP1.
1 susipi̇̀ldyti
1. įvykti, išsipildyti: Ot, matot, susipi̇̀ldo Krm.
2. sueiti, sukakti: Jau jam suspi̇̀ldė septyniolika metų Prng.
1 užpi̇̀ldyti tr.
1. pildant padaryti, kad neliktų tuštumos: Grūdų buvo tiek, kad jais užpildė visus maišus namuose J.Balt.
| Jie užpi̇̀ldyti visko (jiems visko žmonės suneša) Gs.
| prk.: Ir nieks nepagydys širdies sopulingos, ir nieks neužpildys baisios tuštumos S.Nėr.
| refl.: Sodinamas augalas sukrečiamas, kad tarpai tarp šaknų gerai užsipildytų žemėmis rš.
2. užimti (laiką): Pratimai, žygiavimai, slapstymasis, bėgimas taip ir užpildė visus šiuos metus I.Simon.
3. įrašyti reikiamas žinias: Užpi̇̀ldyti anketą DŽ.

tarnáuti, -áuja (-áuna), -ãvo intr. KBII196, K, Š; SD1169, SD343, H, H166, Sut, L
1. R, MŽ, N, M, Š, Rtr, BŽ227, DŽ, NdŽ, KŽ, Brs, Žr, Klk, Kš, Dkš, Lkč, Ktč, Sem, Mrc, Btrm, Dbč, Jž, Bgs, Dbg, Prng, Dgp, Akn, Č būti samdiniu, tarnu, dirbti parsisamdžius kitam: Kas iš viso neturėjo žemės, tas ejo tarnáuti pas ūkininkus Bdr. Pas tokį žmogų mano sūnus tarnãvo, tai kad pas jį šunys tarnaũt! Dg. Nei šuo netarnáutų už piemenį Krž. Keliais eisiu, klupinėsiu, kad tik mano vaikas netarnáutų Šmn. Tokio[je] vieto[je] tarnavaũ, ka pr[i]eidavo dvylekta, kol gulsi, o nuo kokios ketvirtos reik kelt Mšk. Kas jau netarnãvęs, nematė tokio skurdo LKT153(Žg). Nebuvo kada mergaut, visą laiką tarnavaũ Kvr. Išvarė tarnáut mažiutę [našlaitę] par svietą Aps. Kaip jau pramokau darbų, tuokart jau buvo geriau tarnáuti Kl. Tarnáunant pas ponus visko teko matyt Grnk. Tarnáuna, purvą braido – lig pažastų šlapi Užv. Tarnáuni, visokių pereini žmonių Mlt. Tarnãvom nuo mažumės Brž. Tarnáuna vaikai, būlo, dar maži Drsk. Nuog pačio mažo tarnãvom Drsk. Mano tarnáuta daug Kpč. Du bernai prie jojo tėvo tarnãvo Vlkš. Tarnavaũ už pusbernį ir teko kult iš jaujos Bsg. Tarnavaũ bernuos ČrP. Aš netarnavaũ, tai miegojau, kol norėjau, ir atsiguliau, kada norėjau Kp. Taip dienums esam eję daug, bet tarnáuti netarnãvusi Lk. Merga buvo tarnáujanti, o vyrą gavo ministrą Plng. O ji teip pat tarnáujanti paprasta tarnaite Stak. Ka paaugau, par pusmergę išėjau tarnáut, par mergę tarnavaũ Žg. Po svetimas rankas tarnaváu Skdv. Da mergõs tarnavaũ, kad paleisdavau kasas, tai ažu šikinės, ir kad drūtos! Rk. Nė vienas negal dviem ponam tarnauti VlnE111, MP114.
^ Kaip tarnáusi, taip gausi J. Eik tarnaut par vilką, jeigu mėgsti mėsą LTR(Grv). Kai dviem ponam tarnáusi, tai duonos negausi Švnč. Dvim davatka tarnauna: Dievuo i velniuo Grd. Pačiai praudos nesakyk, ponui viernai netarnauk LTR(Ant).
2. Q51, SD185,134, SD169,279, MP107, BtMt41,11, LL198, KŽ, Trš, Kpr, Švnč teikti paslaugą, prižiūrėti, padėti: Metus [tėvas] lovoj gulėj[o], reikėj[o] dukteriai tarnáut jam, nešiot viską Pv. Svočios tarnáuna už nuoteką, nuoteka nieko nedaro Mrc. Ažu pinigus pasisamdo, o nė vienam dovanai netarnauja SPI201. Bene tarnavai žydams par jų šventes? P. Ant krūtine išsiūdina žmogaus kaukolę kaipo ženklą, jog tur tarnauti sergantims ir mirštantims M.Valanč. Aitvaras tau tarnaũs, jis tau prineš, ko tik tu norėsi Pn. Čia tau nespėsi tarnáuti! Trk. Aš šlūžmos nieko nenorėsu, ale metų gale vieną dieną mun turėsi tarnáuti (ps.) Krp. Nėra nė vieno žmogaus, kad jis kam netarnautų P.Vaičiūn. Jis vokiečiam labai tarnáuja Ėr.
3. LL229, KŽ, Dbč, Vlkv, Skp, Kp, Šmn, Pln turėti tarnautojo tarnybą: Sūnus vešlus išaugęs, tarnáu[ja] pri elektrų Gd. Motyna pri mokyklos tarnáu[ja] [valytoja] Všv. Tada aš tarnavaũ valgykloj Sl. Jis ten ilgai mokytoju tarnavo J.Jabl. Tarnáuti sargu BŽII434. Tarnáuti banke NdŽ. O kurie altoriui tarnauja, dalį tur iš altoriaus? GN1PvK9,13.
4. būti savo veikla naudingam kam, darbuotis kieno gerovei: Tarnauti darbo liaudžiai – reiškia tarnauti pačiai tautai, žmonijai, tarnauti tam, kas progresyvu (sov.) P.Cvir.
5. Mž115, BB2Moz14,5, PK227, SGI22, Ch1Luk4,8, M.Valanč vykdyti kieno valią, paklusti kam: Jam teip jau pasisekė: bobom vis tarnáuja, tarnáuja Kp. Kurs man nor tarnauti, tas teseka mane VlnE166. Idant aš … tau tarnáučia šventybėje ir teisybėje DP170. Viešpatis Dievas nori, idant mes jam tarnáutumbime DK76. Minyška Dievui tarnaujantyji SD1208. Teip ir tarnai Dievo vieni kaip samdinykai, kiti kaip sūnūs geri jam tarnauja SPI202.
6. Kp, Jsv, Bsg, Jrb, Gd atlikti savo paskirtį, būti tinkamam: Jei sveikata tarnáus, tai pabaigsiu tuos darbus Grš. Kad mano pradeda nebetarnáut ir ausys, ir akys Trgn. Užpakaliniai dantys neilgai tarnáu[ja] Skr. Jos kojos atsisakė tarnáuti NdŽ. Jau seni akiniai, man netarnáuna Pv. Kelinti metai jau man tarnáuja lopetėlė Šmn. Jos (pelės) aštrūs, kabūs nagai tarnavo jai kaip reikiant J.Jabl. Senobės lietuviai deivės žodžiu taipogi vadino didelį akmenį, kurs tarnaudavo aukuro vietoje LTI213(K.Būg). Tokios konstrukcijos guoliai gali išlaikyti palyginti mažą apkrovimą ir neilgai tetarnauja rš.
^ Nemiega, nevalgo, neturi nei kojų, nei rankų, o visam svietui tarnauja labiausiai (šaukštas) Pnd. Geras daiktas ilgai netarnáuja Mžš.
7. NdŽ, BŽII434, Slv, LKT125(Trg), Gršl, Knt, Žr, Mžš, Ps, Sb, Žl, DrskŽ atlikti karinę tarnybą: Anas tarnãvo kariuominėj Dgp. Tretį mėnesį tarnáuna [kariuomenėje] Grd. Kai tarnavaũ kariuominėj, kariavom su lenkais Antz. Penkius metus tarnavaũ arklių pulke Dgč. Palikau netarnãvęs, nežinau, kas karūmenė y[ra] Bdr.
8. Kv, Vdžg, Slm, Klt bažn. padėti kunigui per mišias, būti ministrantu: Berniokas eidavo tarnaut mišiosna, tai mokėjo krikšto žodžius LTR(Slk). Gudeliuose aš išmokau dar vieno dalyko – tarnauti kunigui prie mišių V.Myk-Put. Tarnáuti mišioms NdŽ.
9. NdŽ stovėti ant užpakalinių kojų (apie šunį): Gražiai moka tarnáut [šuniukas] Švnč.
aptarnáuti; Ser
1. tr., intr. KŽ, DrskŽ, Sl, Mžš, Sdb, Slv, Als, Trk patenkinti reikmes, atlikti reikiamus darbus, teikti paslaugas: Kad atėjai, aptarnáuk dabar i darbu, i valgiu, viskuo Bsg. Mama mano buvo audėja, aš aptarnáudavau: aš skalbiu, dažau, aš pritrinu šeivas, aš apliuobiu Kp. Jis viską aptarnãvo: vyrus nuvežė į pievas, parvežė atgal Jrb. Kad tik aš savi aptarnáunu, ko ten svetimo bereik Šv. Ir vaikus aptarnáusi, ir kiaules pašersi, ir karves pamilši – jug tie darbai apdirbami Yl. Tiek vedu beišsigaliav, jau buvov susirgusiu, kiti beaptarnãvo Slnt. Kol aš anus visus aptarnáusu, o munie vasarą ir aušrelė aušta Klk. Anas turi apie vaiką aptarnáut Aln. Trūksta technikos fermoms aptarnauti sp.
^ Slinka pati nora aptarnaujama, o balta kumelė – numazgojama Dr.
| refl. tr., intr. PnmR, Sdb: Pats viską apsitarnáuna Stk. Mes šeši buvom ir apsi̇̀tarnavom, samdyti nieko nereikėjo Als. Man visas linksmumas, ka da sveika: apsitvarkau, apsitarnáuju Mžš. Aptarnáujas, patinka tokims [paslaugios merginos] Rdn.
×2. (nlt.) tr. atlikti darbus, susijusius su mašinų įrenginių naudojimu, priežiūra: Jūrininkai aptarnáuja laivą KŽ. Angaras – pastatas lėktuvams, malūnsparniams laikyti, aptarnauti ir remontuoti LTEI224.
3. tr. kng. atlikti tam tikrą funkciją: Teismo medicina aptarnauja teismą rš.
atitarnáuti J, atatarnáuti Š, attarnáuti Dbč, Krm, Žeml
1. intr. Ser, NdŽ, BŽII91, KŽ darbu atsiteisti, atsilyginti, atidirbti: Kol galėjo, padėjo mun krutėti, turu jai atitarnáuti Krž. Duok šimtą litų, vaikai atitarnáus Krš. Attarnáuju K; SD1108, SD216, Sut, N.
| refl. LL205, KŽ: Man labai malonu, jei galiu Jum kuo nors atsitarnauti J.Balč.
2. intr., tr. J, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Krt, Krp, Tršk, Sb, LTR(Šil), Pns išbūti kiek laiko samdiniu, baigti tarnybą, išdirbti sutartą laiką: Keturius penkius metus atitarnáudavo [piemeniu] Antr. Išsilygsti, iki Kalėdų atitarnáuji ir namo pareini Žg. Metų gale atitarnavai̇̃ – a sugrįžai, a nesugrįžai, vis tiek tau duodavai [paviržį] Mšk. Jeigu jau pono tokia šventa valia, – užmokėk man už atitarnautą laiką, ir aš išeinu J.Paukš. Kaip atatarnavaũ tarnystę – eiguliu stojau Dgč.
| refl.: Anie buvo atsitarnãvę, tie vaikiai pas ūkininkus End. Ka išeisi atsitarnãvęs, ta visumet liuobs įduos paviržį Bdr.
3. intr., tr. KŽ, DŽ1, Akm, Dgp, Stak, LKT151(Žg), Akm, Bsg, LKT254(Trs), Vdn, Dg, Pns atlikti karinę tarnybą, atbūti kariuomenėje: Caruo atitarnãvęs dvidešimtį penkius metus Nv. Attarnavaũ kariuomenėn ir grįžau Nč. Attarnavau karaliaus slūžbelę ir sugrįžau jaunas pas mergelę LLDIII324(Dsm). Tas kareivis atitarnavo, jau jį paleido suvisai BsPIV188(Brt).
| refl. BŽII91, DŽ1, KŽ: Laukiu tavęs, sūneli, sveiko, atsitarnãvusio Skr. Kada vaikinas da neatsitarnavęs kariuomenėje – nevesdavosi Grš. Retai kuriame kieme nebuvo atsitarnavusio kareivio Vaižg.
4. intr. BŽII91 ilgą laiką naudojamam, vartojamam pasidaryti nebetinkamam: Attarnãvęs arklys Sg. Išradingas pilietis išsigudrino panaudoti atitarnavusias automašinų padangas gėlėms auginti rš.
| refl.: Stikliukas jau buvo atsitarnavęs rš.
įsitarnáuti Rtr
1. NdŽ, KŽ įsitraukti, įprasti, įgusti į tarnybą: Iš pradžių buvo sunku, paskui įsitarnavaũ, įsitraukiau tarnybon Š.
ǁ BŽ166 ilgai būti tarnyboje: Vargu bau pasiliksi tamsta toje vietoje, nors esi ir įsitarnavęs rš.
| Mūsų bėrasai tiek buvo rimtas ir įsitarnavęs ašvienis, kad mes, nors labai jį mylėjom, niekad nepavadinom, kaip kitus, bėriuku arba bėrioku Vaižg.
2. NdŽ, KŽ tarnaujant pasiekti, nusipelnyti: Iki generolo įsitarnavo, medalius turėjo J.Paukš.
ištarnáuti
1. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Pns, Gž, Krt, Krš, Lc, Gsč, Nj kurį laiką išbūti, išdirbti samdiniu, tarnu: Ištarnaváu aštuonioleka metų, visi daužė, spardė, stumdė Krž. Keturiolika metų ištarnavaũ pas ūkinykus, mačiau viso: ir šilto, ir šalto Šmn. Ištarnaváu aš šmotą metų, nė pati aš nebžinau, kiek aš ištarnaváu Žlb. Kokius septynis metus ištarnãvo par vaikį pas muno tėvus Vkš. Aš po kokius keturius penkius metus į vieną vietą ištarnáudavau Žml.
2. intr. KŽ, Nv, Všv kurį laiką tarnauti kariuomenėje: Vienas kareivis, ištarnavęs dvidešium penkerius metus, grįžo namo LTR(Rk).
3. intr. kurį laiką tarnauti, būti tarnyboje: Kiek metų ištarnavaũ sargu Subačiuj Sb.
ǁ LL24, NdŽ baigti tarnybą.
| refl. Š, Rt, KŽ.
4. tr. KŽ tarnaujant uždirbti: Pensiją ištarnáuti NdŽ. Buvom keturios seserys, visos tarnavom. Tas mūsų namelis kruvinai ištarnáutas (pirktas iš samdinio algų) Šd.
| refl. tr.: Gal būčia aš te išsitarnãvęs ir pensiją Sb. Išsitarnavaũ pensiją, gerai dabar Kp.
5. refl. tr., intr. tarnaujant nupelnyti: Ten jis (Z. Sierakauskas) išsitarnavo karininko laipsnį, buvo amnestuotas, grįžo į Peterburgą V.Myk-Put. Jis vienintelis valdyboje išsitarnavo nuo draudimo agento iki skyriaus vedėjo rš.
6. intr. kurį laiką būti tinkamam naudotis: Iš namų namai buduiti, negali anys ištarnáut dviejų viekų Str.
nutarnáuti
1. Vgr žr. ištarnauti 1: Septynius metus nutarnavaũ Juodžionỹs Krč.
2. refl. Š tarnaujant nusigyventi.
patarnáuti intr.
1. N, K, LL116, KŽ, Sv, Kpč atlikti darbus tenkinant kieno poreikius: Patarnáuk jam, jis užmokės J. Ligonie turi̇̀ patarnáuti Pj. Moterys kelios patarnãvo, o jie valgė, gėrė, juokus krėtė Rg. Aš čia jiem patarnavaũ: vandenio pasėmiau, pieno Pšš. Tuo[j] viena [laumė] ėmė aust, antra šeivas trint, o trečia tik patarnauja BsPIV140(Brt). Gaubys stengiasi patarnaujančiai mergaitei – Margarėtei – pasakyti mandagių žodžių I.Simon. Šeimininkė patarnãvo prie stalo DŽ1. Kuo galiu tamstai patarnáuti? NdŽ.
| refl. NdŽ, KŽ: Turėsi pati pasitarnáuti DŽ1. Aš bėgu, stengiuosi tinkamai pasitarnauti I.Simon.
2. M, LL169, Rtr, DS113(Rs), Sb kurį laiką dirbti samdiniu, tarnu: Teko ir pas ūkinykus, ir pas ponus patarnáut Ps. Patarnavái du metu, [už algą] galėjai į Ameriką išeiti Grd. Vaikai eidavo patarnáut Sug. Eisiu patarnáuti kambarine, už kambarinę NdŽ.
^ Dviem ponam nepatarnausi – vienam LTR(Rm).
| refl. NdŽ.
3. kiek tarnauti kariuomenėje: Penkis mėnesius patarnãvo [kariuomenėje], ir užmušė Krm.
4. įstengti, ištverti tarnaujant: Septynių metų [vaikas] – kiek ans patarnáus! Grd. Žemės daug, valgyt nė[ra] ką, bėgtum, sako, ka nepatarnáuji – reik kęst, iškenčiau Gdž.
5. padaryti paslaugą, būti naudingam, prisidėti prie kieno gerovės: Aš saviems žmonėms visuomet esu pasiruošęs patarnauti A.Vien. Mano kalavijas visuomet jums patarnaus V.Krėv.
| refl. NdŽ prk.: Niekas tiek nepasitarnavo žmogui, niekas neiškėlė taip aukštai jo dvasios ir niekas tiek nekentėjo kartu su žmogumi kaip knyga J.Marcin. Profesorių Vidiną kankina klausimas: kam pasitarnaus jo moksliniai atradimai – gyvenimui ar mirčiai? rš.
6. refl. nusipelnyti, užsitarnauti: Mylėti dar nėra už ką, dar nepasitarnãvo NdŽ.
7. NdŽ, Kkl bažn. padėti kunigui per mišias, pabūti ministrantu: Patarnáuja prie mišių vaikai Sdb.
8. Rsn pastovėti ant užpakalinių kojų (apie gyvūną): Šuo moka patarnáut DŽ1.
pértarnauti intr.
1. žr. ištarnauti 2: Pertarnavau karaliui 25 metus, dabar einu namon BsMtI15(Brt).
2. TS1902,10 kliudyti, trukdyti: Jis nuo darbo neatsisako, tiktai, matote, yra kliūčių, kurios pertarnauja V.Piet.
3. dar kartą patarnauti, pastovėti ant užpakalinių kojų: Reksi (šuns vardas), pártarnauk, duosu kąsnelį! Rdn.
pratarnáuti
1. intr. LL190, Vž, Ar, Ppr, Ėr praleisti laiką tarnaujant samdiniu, tarnu: Pratarnaváu devynioleka metų Krž. Metus pratarnãvo Ad. Ilgai pratarnavaũ už pusdykę Mrj.
2. intr. išbūti tarnautoju: Pratarnavo koks valdininkėlis 50 metų ir laukia, ir laukia, kad draugai jubiliejų jam iškeltų rš.
3. intr. Alz kurį laiką ištarnauti kariuomenėje: Devynis metus pratarnãvo tėvas Vn. Pratarnavo jis kareivijoj, kaip kitąsyk po kiek metų tarnaudavo BsPIV35(Brt).
4. tr. prastai tarnaujant ko netekti: Pratarnavai̇̃ nosį, – sako popas, ir atpjovė tarnui nosį (ps.) Kli.
pritarnáuti
1. tr. tarnaujant užsidirbti, įsigyti: Vaikai nieko nepritarnãvo, nors trejus metus tarnavo Dr.
| refl. tr.: Kad būtų tarnavusi, būtų visa ko prisitarnãvusi: ir apdaro, ir vilnų Šts.
| prk.: Prysi̇̀tarnavo vaiką dvare nu ponaičio Varn.
2. intr. NdŽ ilgai dirbti pasisamdžius: Kiek tę mano pritarnáuta! Jrb.
| refl. LL99: Kur aš neprisitarnãvusi – pri visokių pasiutėlių! Krš. Kam tau po svetimus, užteks jau, prisitarnavai rš.
3. refl. tarnaujant pasiekti: Prisitarnãvo ligi trijų tūkstančių rublių algos NdŽ.
4. intr. LL169, NdŽ, Rd kiek padėti tenkinant kieno poreikius, suteikti paslaugą: Ligonei pritarnáuju, kai prašo Prn. Ir aš galėsiu pritarnaut jam J.Jabl.
| refl. Sut: Jei kam prieteliškai prisitarnaujame … džiaugiamės TS1901,4-5. Anas tikėjos, idant tuo prisitarnautų Sut1(MP15).
5. Jrb, Slm, Kp žr. patarnauti 7: Būdamas jaunas, pritarnáudavau prie mišių Skr.
sutarnáuti
1. tr. Ser, NdŽ tarnaujant uždirbti, pelnyti: Sutarnáuti (pensiją) BŽ125.
| refl. tr. NdŽ.
2. intr. NdŽ kurį laiką ištarnauti.
užtarnáuti
1. tr. NdŽ, KŽ, Rdn tarnaujant uždirbti, įgyti: Kiek užtarnavaũ, atnešiau tėviem tą algą LKT239(Žml). Užtarnaváu dviratį par metą Krž. Kai rado visų užtarnáuta, užvargta, tai galia smarkaut Jrb. Pardavę tą žemę ir pridėję kiek užtarnauto skatiko, nupirkome Paberžį rš.
| refl. tr. NdŽ, KŽ, DŽ1, DrskŽ, Všk, Lp, Ar, Klk, Yl: Dešimtį rublių až vasarą ažsitarnauni [bernaudamas] Rš. Užsi̇̀tarnavau tų piningų, ejau pas ūkininkų Vž. Jisai baltinius dėl save neužsitarnãvo Krm. Užsitarnãvus pinigų, gryčią nusipirkau brangiais pinigais LKT295(Alz). Aš užsitarnavau brangiąją algelę, brangiąją algelę, dvi sėrų sukneli BsO196.
ǁ darbu nupelnyti: Užtarnáutas poilsis DŽ1.
| refl. tr.: Pensiją gerą gauna, ji užsitarnãvo Mrj.
2. tr. Sut, NdŽ, KŽ nupelnyti, pasiekti savo elgesiu, veikla: Širdis vėl suskudo dėl neužtarnautos skriaudos ir akys vėl paplūdo ašaromis Pt. Tokia jautri vaiko siela dėl patirtos neteisybės, neužtarnautos bausmės! V.Myk-Put.
| refl. tr. L, Rtr, LL110, Žln, Pnd, Ds: Autoritetą reikia užsitarnauti sp. Priekaišto jis neužsitarnáuja NdŽ. Pabaru jį, kai užsitarnáuja NdŽ. Dar neužsitarnavai̇̃, kad tave girtų Jrb. Bloga, kai žmogus nebesugeba užsitarnauti žmonių meilės K.Saj.
^ Ir gavo, kiek užsitarnavo, ir dar su kaupu KrvP.
3. refl. tr. įgauti: Ažsitarnãvo ligą visam amžiui Trgn.
| prk.: Tarnavo vieno[je] vieto[je] i užsi̇̀tarnavo vaiką Vvr.

žỹdas, -ė (brus. жыд, l. żyd) (2) KBII53, BS158, K, -ė̃ (4) Sn
1. SD463, R, MŽ289, Sut, BS158, KBII53, N, K, M, LL330, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ žydų tautybės žmogus: Aš panašus toks į žỹdą, juodas buvau Ss. Maskoliui pieluit, žmogui mūs žemė krutėt, žỹdui targuit Dglš. Žỹdai su kromeliu eidavo per butus ir nešiodavo medžiagų ir kitokių prekių Plšk. Kaip vaikščiodavo pakiemiais kromelninkai žỹdai, tai jie jau vietoj laikraščių [nešiodavo žinias] Sk. Žỹdai labai dori, niekur nesutiksi girto žỹdo Všk. Karčemą tai žỹdas turia – be žỹdo tai neapseis Upn. Pabrikę turėjo žỹdas DrskŽ. Šmukulius visokius liuob pirks parduos: mokėjo tie žydai gyventi, anims kaukas mat nešdavo Yl. Žỹdam pardavinėjom paršų šerstį Dv. Šerinis žỹdas NdŽ. Teliokinis žỹdas NdŽ. Javą supirkdė žydai, anys pigiau mokėj[o] Pls. Žydai̇̃ superka rugius, – pavasarį jau pats perka žmogus Kpč. Iškulia, išarpavoja [sėmenis], atvažiuoja žỹdai, ir parduoda Kp. An šepečių šukuoja [linus], ir tada jau vežam, žỹdu[i] parduodam Sn. Jei drenas arklys, kulzuoja, tai ir mainydavo žỹdai ir čigonai Grv. Žỹdai žąsis, vištas išpirks Žd. Pirkinėjo žuvis žỹdas Strn. Būdavo, tai kmynų parenki, parduodi žỹdam Alvt. Silkių būdavo gerų par žydùs, kone kožnoj krautuvėj Kp. Derias tie žỹdai, ploja į ranką Pš. Dera žỹdai po šimtui kartų Dglš. Jo čebatukai da pas žỹdą ant lentynos (tik jų svajojama) Sml. Žỹdas nevogs, ale nusuks Dglš. Žỹdai kaipgi suks, jeigu ir nusuks kartą, taigi ant jį nebeateis pirktų Pnd. Per žydùs [daugiausia] buvo auksas Dglš. Ąžuolus pardavė žydám Vp. Ir be žydų miškus kirstų, kad tik žmonės pinigų turėtų J.Jabl. Biednam žmoguo geri buvo [žydai], su žỹdais galėjo sutarti Jdr. Ejom pri žỹdų darbuoties, žỹdai mokėjo brangiau Žd. Munie žỹdai buvo didiliai geri, mun jau žỹdų gailu buvo didiliai Vgr. Argi žydas ne žmogus, ne to paties Pono Dievo sutvertas, argi ne artimas mūsų? Žem. Žỹdai šeštadienį gerai užlaikė Plt. Nuo žỹdų možnėjo pasmokyt gyvent, kas proto turėjo Grv. Žỹdo man neteko matyt, kad gert[ų], kad stamalinėt[ų] Pl. Žỹdas siuvė i kailinius, i kostimus Gsč. Žỹdai tokie amatnykai, kur nereikia iš peties dirbt Užp. Tik žỹdai nenori ir krutėt Nmč. Žỹdo rugių pjaunant nematysi Pnd. Gydė daugiausiai moterys, bobutės, čerauninkės, žydai kartais LMD. Žydkiemis, tę žydų̃ daug buvo Vžn. Prieš karą žỹdų [Rumšiškėse] buvo daugiau kai žmonių Rmš. Anų visur buvo, kame tik miestalis – čia ir žỹdai End. Parleidom baisius laikus, užejo tas vokytis, iššaudė tus žydùs Jdr. Sako, te ir gyvų pakavojo žỹdų, kur te buvo duobės iškastos Pnd. Žydai bijo, kad katalikė priėmėja vaiko neužžegnotum katalikiškai Šts. Nesakei, berneli, kur turtus padėjai, kad žỹdo kešenėn visi jie nuejo (d.) JT469. Vaikai, nelįskiat, neikiat, sėdėkiat pri pečiaus, žỹdas pagaus (taip gąsdindavo vaikus) Žr. Žỹdai stipro kraujo, ilgai gyvena Aln. Eimu žỹdump pasdairytie Lz. Norėjau pirkt žỹduosej Lz. Joja kazokas ir klausia kelio jamp, žỹdip Lz. Žydau, tu pasilik į vežimą ir prispausk aną, kad ans nenurietėtų atgal į Miniją TDrVII101(Klp). Žỹdų karvės įpratytos liuobt namuos, lekia, negaliam užlaikyt Dj. O toj žỹdė sena turi kalbos kažin kiek Dg. Nu tai ana kaip jau nebeejo tarnaut, ana tada sako: – Nors ką, nors žỹdas atsiras, vis tiek eisiu (tekėsiu), ir gatava Rk. Jei žydą matei sapny, tai saugokis, kad tavęs kas nors neapgautų Klov. Kad kokioj dienoj žydų daug atvažiuoja, tai bus dargana (priet.) Sml. Žiūrėk žỹdas: blusa įkando, ir bėga pas daktarą Lnkv. Smirda žydù avelės mėsa Dkk. Bet ir toks dramblys tarp būrų tūls išsiranda, kurs, savo lašinius ir zopostą visą suėdęs ir už pyvą skinkį vos ar vandenį šliurpdamas, iš bėdos nei žỹdas jau priviliot pasipratin K.Donel. Žydai įsikūrė lenkų žemėj, antplūdo į Lietuvą ir į Žemaičius M.Valanč. Žydų vaikai žiponuoti, girtuoklių vaikai lopinuoti (d.) Tr. O tie žỹdai, tos žydelkos, šilkuoti būdami, iš svetimos procios turtą lengviai pelnydami JD294. Kaip pinigų nebeturi, žydą bargo prašo, žyds trejopai, ketveriopai, kaip nori užrašo JD294. Žydai ir čigonai procios neišmano, par savo suktybes lengvai pragyvena TŽIV600(Pmp). Nuvežiau [savo vyrą] į turgų, pririšau prie ratų, kad žyds atpirktų, cigons išmainytų MitV298(Šl). Rytą anksti kėliau veizdėt savo vyro, nei žyds nupirko, nei cigons išmainė KlvD147. Žydai stengiasi mus išsprausti iš visų vietų V.Kudir. Žmones žydų šakas kloja, tau, Christe karaliau, ant kelio Mž161. Tesakai man neištikįs žydas, kaip o kuriuo būdu sausa rykštelė prasprogo ir pražydo WP114. Ir kaip tatai jis kalbėjo, vėl išejo žydump ir bylojo jump VlnE200. Nesa jis jiemus buvo pasakęs save žydą santį BBEst3,4. Girdėjom teipajag daug iš žydų netikėjusius šį Kristų tikru Dievo pažadėtu mesijošiu esantį BPII5. Jezus šaukė Heli, iš to žodžio juokėsi žydai prakeiktieji PK161. Smarkiai išmuštą ir gėdiškai nukarūnavotą ir bjauriai suspjaudytą … Jėzų [Pilotas] išvedė oran ir parodė žỹdamus bylodamas: Šitai žmogus DP170. O kad žydai̇̃ gaudė ir raišiojo Viešpatį, tad mokytiniai, norėdami jo gint, klausės, jei lieptų jiemus kalavijais gintis DP156. Nieko kito tuomet nemąstė, tiktai kaip jį žydamus ižduotų SPII185. Minios žydų prieš išėjot, o palmas ant garbės dėjot SGI106. Jeigu tujan, kursai esi žydas, gyveni pagal būdą pahonių, o ne pagal būdą žydų, kodėl priverti pahonis, idant gytų pagal būdą žydų? Ch1PvG2,14. Kursai esmi apipjaustytas ašmoj dienoj, iš giminės Izraeliaus, iš plemės Benjamino, žydas iš žydų, pagal zokoną farizeušas Ch1PvP3,5. Žydai nes geidžia ženklo, o grekai ieško išminties Ch11PvK1,22. Ir žydamus stojaus kaipo žydas, idand įgyčia žydus Ch11PvK9,20. Klaudijušas pastanavijo, idant visi žydai išeitų iš Rymo Ch1ApD18,2. Atsakė jam žydai ir tarė: – Grieke užgimei, o mumis nori mokyti ŽCh101. Sergėdamies stambumo tų žydų̃ ir atskaluonių, sakiokime lėtumą ir nobažnumą šitai tos žmonos, kuri buvo figūra bažnyčios visatimės DP121. Ir nebūkime teip nemeilingumis, kaip buvo žydai̇̃, kurie šitai pranašus ir apaštalus š[ventus] pamušė DP409.
^ Bijo kaip žỹdas kryžiaus Krtn, NmŽ, LMD(Šl), Trgn. Nekenčia kaip žỹdas kryžiaus An. Kentėjau i kentėjau kaip žỹdas kryžių Ub. Bijo kaip žỹdas kiaulienos JT263. Aš vandens bijau kaip žỹdas Rsn. Maž nepatinka bernas kaip žỹdui mėsa Pnm. Išnyko kaip žydo bitės Kos88. Išsiskirstė kaip žỹdo bitės Šk. Išsklido kaip žydo bitės Lk. Žydo bitės toroms išejo J.Jabl(Als). Bene žydo bitys apniko S.Dauk. Eina ir eina kai amžinas žỹdas Aln. Ko tu vis antriaip kaip žỹdas End. Gyvenkim kap broliai, rokuokimės kap žỹdai Lš. Gyvenkiam kaip broliai, derėkiam kaip žydai LTR(Žg). Derėk kaip žydas, užmokėk kaip krikščionis MŽ, MŽ132. Ką tu deriesi su manim kaip žydù Šk. Teisingas kaip žydo buožė (bezmėnas Skrd, Snt) Plt. Aimanuoja kaip žydas ožkos KrvP(Mrc). Visi buvę kaip žỹdų šeimyna pasleidę A.Baran. Pasileidęs kai žydo kelinės LMD(Šl). Tai pasileidimas – kaip žydo botagas LMD(Klov). Tąsais kai žỹdo botagas Kp. Pasileidęs kai žydo ožka LMD(Šl). Pasileidęs kaip žydo mielės LTR(Pn). Juodas kap žỹdas Dglš. Anas barzdotas kap kokis žỹdas Dv. Akys didelės kaip žydo (apie godų žmogų) Ėr. Ėda kaip koks žỹdas (valgo su kepure) Šk. Anies kai žỹdai vienas až kitą ažsistojinėja Švnč. Girgžda kap žydo ratai Kt. Teip ir velkam metus kaip žỹdai ratus (apie senus žmones) Krč. Stumiam metus kaip žỹdai ratus Upn. Kaip žydų arklį muni stūmė pešė ir į turgų vežė Ggr. Darbšti kaip žydo merga TŽV599(Al). Dykas kaip žydo bernas Snt. Derasi kap žydas LTR(Lzd). Tęsia tęsia kaip žỹdas smertį Ds. Pridėjo kai žydas pipirų LMD(Šl). Klausi kaip žỹdas kelio (apie nuolat klausiantį) Šk. Kaip laikaisi? – Kaip žydas prie vokiečio (apie prastai gyvenantį) Šk. Gražu kaip ant žydų kapų (negražu) Ds. Sklaidosi šimtinėm kaip žydas poteriais M.Katil. Tura piningų kaip žỹdas End. Giriasi kaip žỹdas su parkom Pš. Pula kaip žỹdas an kryžiaus (labai smarkiai) End. Tylia kaip žydas par Mikolą Prk. Engia kaip žydas arklį Ukm. Dirba kaip žydo arklys LTR(Vb). Triukšmas kaip žỹdų šuilėj Sk. Pasdarė erzelynas kap žydų škalon Lš. Šabo[ja] kaip žỹdas šuolė[je] End. Surūgęs kai žỹdo barščiai Jrk121. Virsta kaip žỹdas į ratus (akiplėšiškai braunasi) Slnt. Važiuoja kaip žydas kelio nežiūrėdamas LTR(Pšl). [Važiuoja] kaip žỹdas su puodais, taip pamažu Pkr. Važiuoja kap žydas LTR(Lzd). Nešiojasi kaip žydas kromą LTR(Zp). Pykstasi kaip žỹdas su pačia Nm. Besiginčija kaip žydas su čigonu, kurio arklys geresnis – vieno raišas, kito aklas KrvP(Btr). Merga be berno kaip žỹdas be maišo Aln. Ko taip dviese sėdite it žydų šermenyse? rš. Pripranti kai žỹdas par galvą mušamas Vkš. Dabar kelias [rogių] kap ant žydo liežuvio (slidus) Gs. Vis tu kaip žydas atbulai darai Kos151. Kai žỹdo karvė: valandoms balta, valandoms marga Jrb. Tep ji į jį įtikėjo, kap žỹdas į veršį (labai) Gs. Užsimanė kaip žỹdas ženytis Žg. Žmonas keičia kaip žỹdas arklius Sur. Įviso žỹdų kaip melnyčios žiurkių J. Seniau vaikų kaip žỹdų būdavo Pnd. Esi kaip žỹdo vaikas (įkyrus) Yl. Aš iš jūs išspausiu kaip iš žydo poterį Db. Kaip žmogus pasėdi, i sustimpi kaip žỹdo ožka End. Daugel su visu paikų žmonių, kaip nuo savo senelio išsimokino, nenori pamesti, lyg žydas savo barzdos nukirpti Tat. Po pirčiai kaip žỹdai miegojom Mžš. Kad užaugęs, kaip pusantro žỹdo Pnm. Ko tu tokis pasišiaušęs kap žydo dūšia Srj. Eina kaip žỹdui kabės daryt (gerai sekasi darbas) Šk. Žydas muša, žydas rėkia LTR(Ldvn), Švnč. Žỹdas kaunas, žỹdas rėkia Lp. Žydas i peklo[je] žyda, žydo vaikuo i danguo prastai Dr. Žỹdas žydù lieka Žrm. Rizikaunas žỹdas ir škaloj bezda Ukm. Su žydu prasidėk, tai ir kelnes pasidėk Tl. Žỹdą apgausi, kai vėją sugausi Vrn. Žyde, nusiimk kepurę! (sakoma tam, kuris nemandagus, nenusiima kepurės) Šk. Žyde, savęs neapgauk! Kv. Kas ko geida, o žydas visumet piningų LTR. Jei žydas ir ponas tavęs neapgaus, tai niekas neapgaus Tsk. Lyja su saule, žydam galva sopa LTR(Grv). Nearė žydai ir nears LTR(Krn). Dėl vieno žydo bus kermošius LTsV313(Krn). Žydo tik reikia – būtų jomarkas LTR. Be bobos ir žỹdo nėr jomarko Kt. Menkas jomarkas be žydų, menka veselė be mergelių NžR. I be to žydo kermošius įvyko Tr. Jo žỹdo galva buvo jauno (buvo gudrus, suktas) Sug. Alus ne [v]anduo, ožka ne gyvolis, motriška ne šeimyna, žydas ne brolis VP5. Žỹdas be maišo, o boba be skepetos niekur neina Lzd. Žydas tęnai brolis, kur gešeptas (gešeftas) Lp. Žydas ne dėdė, ne vieną nurėdė LTR(Pnd). To nė žydų knygose nė[ra] parašyta Sln. Dabar be žỹdo nei išeit, nei įeit BM109(Sb). Aš tiek geriu, kiek žydas kiaulieną valgo Gs. Žỹds žỹds žydėjo, žỹds ant kiaulės sėdėjo; žỹdo barzda sukrutėjo, žỹds nu kiaulės nurietėjo (skaičiuotė) Š(Lk). Ar myli seną žydą? (klausiama suspaudus pirštais nosį) Svn. Žydas pirtė[je], žydo barzda lauke (svogūnas, burokas) Akm, LTR(Užv). Žydas viduo, žydo barzda lauke (ridikas, burokas) Plt. Žydas pirty, barzda lauke (sija) Lš. Žydas gryčioje, žydo barzda lauke (sija) Rz. Žydas lauke, žydo barzda klojime (spragilas) LTR(Užv). Žỹdas pirtė[je], barzda lauke, o kankolai gvaltu šaukė (pirtį kūrena, dūmai rūksta, ant akmenų pilamas vanduo šnypščia) Yl. Gale (Galu Alz) lauko žydas kiaulę brauko (akėja, rugieną aria) LMD(Rš), Tvr. Ilgakaklis, ilgasnapis žydo barzdą peša (šieno peštukas) LTR. Stovi žydas be dantų (žibinčius) Ad.
2. Brs, Žr, Kv Užgavėnių, Velykų, Kalėdų, vestuvių persirengėlis: Žỹdais pasirėdysma, užsidėsma kuprines, ličynas Lk. Žỹdai Užgavėnėms skurliais apsiriš, ka nėkas nepažintum Sd. Seniau par Užgavėnes liuob parsirėdę vaikiai žỹdais eiti, visaip šmėklioties, o mergės – liuob ubagėms eiti Vkš. Par Užgavėnes pavakarė[je] pradės eiti, lig vakaro eis žỹdais Sd. Užgavėnių žydais liuob eiti kaip pasiutę Jdr. Ta kleidė jau dideliai negraži, tik par Užgavėnes žỹdais eiti (juok.) End. Barzdas užsidirbs, votagą ilgą pasidirbs ir eis žỹdais [per Užgavėnes] Vvr. Žỹdams turi duoti į krežulius, jei neduosi, patys pasivaga NmŽ. Žydai, įeję į trobą, pradeda šokti, susikabinę kaip vabalai LTR(Mžk). Mes liuobam, vaikai, bijoti tų žỹdų Trk. Velykų naktį padirbo žydùs i kareivius Trk. Klebonas nebleido vaikiams žydais bebūti Žeml. Žydai kuniguo taką šlavė su šluota ir naika, kad kunigas Velykų naktį ejo par šventorių į bažnyčią Gršl. Kalėdų žỹdai – kupros padarytos, prikištos Žl.
3. Akm laumžirgis.
4. žr. žydukas 3: Auga va šič tarp epušių – žỹdai vadinas PnmR.
5. Rtr, NdŽ nutėkšta rašalo dėmė, šlakas: Sąsiuvinys pilnas žỹdų lyg pirmaklasio Nm. Žỹdų pridėta, pritaškyta Plv. Kaip mažas vaikas ir tu, žỹdų pritaškei Dbk.
6. Rdm, Rtn, LKKXIII139(Grv) snarglys, liūlys: Nusišluostyk žỹdą, ba invirs bliūdan Arm. Ava žỹdas iš nosies lenda! Lp. Oho, žỹdas kad išlindęs koks ilgas, – mesk šonan! Všn. Žỹdas iž nosies važiuoja Rod.
7. RtŽ medinis žibintas.
8. MitI21(Rg) peikena.
9. Stk, Btr vogis: Kai žagrė rišterna (stuktelia) į akmenį, tai žagrę išmeta ir pasidaro žỹdas Drs. Kas nemoka art ar tingi, tai daug žỹdų padaro Drs. Toks jo ir arimas, vien žỹdai Pun.
10. lauke sustatyta perpučiama durpių ar malkų krūva: Kap džiūsta durpės, krauni in žydùs po penkias kulbukes Brb. Kai suveždavom durpes, į žydus sukraudavom Vlkv.
11. šulinio rentinys: Rentinį kiti žỹdais vadino Pln.
12. botago mazgas: Sakau, kol’ tep mano botagas greit nutrūko, ė tai čia Zidoras žỹdą ažrišęs buvo Grv.
13. Akm toks kortų žaidimas.
◊ ámžinas (amžinàsis) žỹdas krikščionių legendos personažas, pasmerktas klajoti iki pasaulio pabaigos: Legenda apie amžiną žydą atsiradusi greičiausia Palestinoje Kryžiaus karų metu rš. Kas netikite amžinojo žydo legenda? rš. Ana eita ir eita kaip amžinas žỹdas (triūsinėja) End. Teip i vargsti kaip ámžinasis žỹdas Skd.
atbuli̇̀nis žỹdas apie žmogų, kuris viską daro priešingai: Atbuli̇̀nis žỹdas: viską atbulai daro Žeml.
pusiañtro žỹdo apie apygirtį: Parej[o] jau pusiañtro žydo Lp.
ti̇̀kras žỹdas apie įkyrų žmogų: Tas mažasis tai ti̇̀kras žỹdas Žg.
žỹdo arklỹs LKAI158(An, Vžns, Ut) laumžirgis. ×
žỹdo dūšià LKAI160 peteliškė, drugys: Žỹdo dū̃šios laksto, būs lytaus Užv. ×
žỹdą grãjyti Šts tokį vaikų žaidimą žaisti, „kerę mušti“.
žỹdą kárti, pakárti (kir̃sti Tl) NdŽ paleisti akmenuką vandens paviršiumi, kad kelis kartus paliestų: Tris žydùs pakoriau KlvrŽ. Vaikai, einam žỹdo kárti, tik gerų akminiukų ieškokiat Krš. Aš pakóriau šešius žydùs (akmenukas atšoko penkis kartus) Vkš.
žỹdo kárvė Kt netinkamo elgesio mergina.
žỹdo ką́sniais dideliais gabalais (snigti): Užvis juo [patinka], ka sninga žỹdo ką́sniais End.
žỹdo kumeliõkas LKAI158(Ut) laumžirgis.
žỹdas leñda [į aki̇̀s] ima miegas: Ė jau in mane žỹdas leñda Rš. Žỹdas leñda akysen Dglš.
žỹdui įlį̇̃sti į kišẽnę prasiskolinti: Koks ūkininkas nusigyvens i įlį̇̃s žỹduo į kišẽnę Sd.
žỹdo málkas pjáusto Ppl prastai gyvena.
žỹdo paũkštis niekas: Ką nešėt dovenų? – Žỹdo paũkštį End. ×
žỹdų peklà didelis sumišimas, triukšmas: Sakau, tame bute da vienas žmogus gyvena, o teip y[ra] žỹdų peklà End. ×
žỹdų plemetè gi̇̀męs apie įnoringą, išrankų žmogų: Jau ta mergùčė tai žỹdų plemetè gi̇̀mus Snt.
žỹdo pùpose niekur, labai sunkiai (nesusitikti, susitikti): O kame besusi̇̀tiksav? – Must žỹdo pùpose End. Palauk, vaikel, susitiksav žỹdo pùpose (bus proga atsiteisti) End.
žỹdo tur̃gus didelis triukšmas: Žỹdo tur̃gus – visi šaukia Trg.
žỹdo ùtėlės Škt, Jsv,
žỹdų ùtys lakišius: Išsirankiok žỹdo ùtėles iš šlebės Pgr. Žỹdų utų̃ arbata gydo dedervinę Vkš.
žỹdai pavažiúodo LKKXIII139(Grv) sakoma, kai kas snaudžia.
žỹdų velykáitis I macas.
žydùs vežióti snauduliuoti: Jau anas žydùs vežiója Pls.
žỹdo vỹšnė; MitIII259 valgomasis dumplainis: Žỹdo vỹšnės KŽ.

skaitýti, skai̇̃to, skai̇̃tė, skai•tyti
1. tr., intr., SD38, H, R, Sut, K, I, M, L suvokti raštą; reikšti raštą žodžiais: Ans įninka skaitýti kningą, raštą J. Vienas skai̇̃to laikraščius, – yra ko klausyt, kito suprast negalima Km. Kap jūs mokat skaitýt, tai jūs žinot, kas čia yra Ktv. Kas nori mokintisi, skaitýt mokė Krs. O kam judum reik tų kningų, kad nemokatav skaitýti? Mžk. Gerai, kad skaitýti moku: iš proto išeitum neskaitýdamas Kin. Kad į mokyklą pradėjau eiti, aš jau buvau išmokęs pri bobutės tas kningas skaitýti Knt. Praslaužiau kiek skaitýt Dglš. Ir knygą skai̇̃to, ir parašo, ką reikia, o aš jau nematau knygų skaitýtie Dgp. Vasarą nėr kada i skai̇̃to Aps. Kitas gal per daug skai̇̃to vakare, tai ir akys sugenda Kp. O dabar kiek čėso, kaip tavę nematau, anei gromatėlės nuog tavę neskaitaũ DrskD27. Skaitydamas suieškau R263. Jis beskaitydamas užmigo KBI35. Surinkęs ūkininkų vaikus, mokė rašyti ir skaityti ne vien žemaitiškai, bet ir lenkiškai M.Valanč. Skaitau dieną pryšokiais, skaitau vakarais Žem. Skaitytinas N, Š, Rtr. Skaito – kaip vyžas pina TŽIII378. Skaito – kaip ropę kremta (greitai, lengvai) PPr247. Skaito – kap riešutą (ledą Plv) kremta Rud. Skaito kaip par akminus (nesklandžiai) Krž. Broliai seserys, imkiat mani ir skaitykiat ir, tatai skaitydami, permanykiat Mž8. Kas tą skaito, teišmanai VlnE129. Ir ėmė knygas suderėjimo ir skai[tė] tas po akim žmonių BB2Moz24,7. Ir todrinag mumus šią dieną tą evangeliją bažnyčia š[venta] skai̇̃to DP219. Nebuvo nei žodžio iš to viso, ką prisakė Maižiešius, ko neskaitytų garsiai Jozuė ChJoz8,35.
^ Šnekėjo – kaip iš knygos skaitė rš. Kas skaito rašo, duonos neprašo Jnš, Ds, Gs. Kas nemoka skaityti, tam negelbsti nė akiniai PPr198. Nemokėjau skaitýt nei rašyt ir karalium nebuvau (juok.) Všn. Nemoku nė skaityt, nė rašyt, o karalium deda Šn.
skaitýtinai Rašyk skaitýtinai, aiškiai KII25. Skaitýtinai nė[ra] teip gražiai, o ka dainiuos, da gražiau būs LKT70(Dr).
| refl.: Pasakojimas lengvas, skaitosi [= skaitomas] smagiai V.Kudir. Taip rašose, … taip skaitose Mž13.
ǁ įstengti suvokti raštą: Da aš skaitaũ be akinių Rud. Aš tai da skaitaũ prisimerkus Ssk.
2. tr., intr. iš rašto sužinoti: Ką tiktai … po knygas skaitýdavau, vis tai savo tėveliams potam lietuviškai apsakinėdavau A.Baran. Ana nori pamatyti jūsų kraštą, apie kurį tik iš knygų buvo skaičiusi rš. Ar neskaitėt tatai, ką padarė Dovydas, kaip išalko ans? BtMt12,3.
| Senoji Voluntienė pleinatas skai̇̃to (išaiškina iš knygų, po kokia žvaigžde žmogus gimęs, kokią laimę atsinešęs) Vkš.
ǁ tr. suprasti ką, išreikštą tam tikrais ženklais: Skaitýti brėžinius BŽII583.
| Tik jūs, geologai, mokate gelmes skaityti J.Dov.
| prk.: Žvėrių nosis taip įgudusi girios raštą skaityti, jog jokiu būdu neapsiriks sp.
ǁ tr., intr. prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Žiūriu į veidą, į akis, skaitau mintis E.Miež. Ji, matyt, jau mokėjo skaityti iš jo veido kaip iš knygos V.Myk-Put.
ǁ intr. pagal tam tikrus ženklus aiškinti, pranašauti: Mūsų miestelė[je] tik viena Voluntienė mokėjo iš rankos skaitýti Vkš.
3. tr. dėstyti žodžiais mokomąjį dalyką, kokią temą: O vėliau turėsite skaityti paskaitas naujoje didelėje salėje J.Dov. Savo mokslus skaitýti KII25.
4. LKTI133(Plik) kalbėti (maldas): Ar poterius skaitái, ar velnią matai, kad nieko nesakai? Klp. Poterių, kaip krikščionims reik, skaitýt užsimiršo K.Donel. Malda, vakarais skaitoma N. Pradėk dešimtis prisakymų skaityti APhVIII41.
ǁ tr., intr. sakyti rečitatyvu: Mano miela gailiai verkia, gailiai verkia, žodžius skaito (rauda su žodžiais) LTR(Mrk). Klausau: kad verkia, kad verkia, skai̇̃to žodžiais Rdm.
| Ale tas gaidys ne savam prote: naktį skai̇̃to ir skai̇̃to kažką (gieda) Mrk.
5. intr. Sut, M, L, Nmč sakyti, vardyti skaičius iš eilės: Atžagarai jis nikstą skai̇̃to, koją nikstelėjęs: ne vienas, ne du, ne trys … lik devynių J. Norint karpas nugydyti, reikia pradėti skaityti iki devynių atbulai LTR(Šmk). Skai̇̃to lig penkiasdešim LKT347(Klt). Lig devynių kad skaitái, gali kišti duonikę (jei, ranką įkišusi į krosnį, suskaičiuoji ligi devynių, gali kepti – nesudegs) Dov.
6. tr. H, Z.Žem nustatyti kiekį, sumą: Aš mažiau sau metų skaičiaũ, o paskui žiūriu, kad aš senesnė Pb. Skaitom metus amžiaus iš veido rš. Visa turiam, kiaušinių tai nebeskaitai̇̃ – keselys pridėtas Slm. Tevie kąsnius skaitýsiam (juokiamasi, atsilikus valgančiam) Sg. Kaip tu čia skaitéi tus piningus – skaitýk par naują Trk. Aš atvažiavau ne uogelių valgytie, ne skaitytų šimtelių imtie (d.) Tvr. Krausiu kraitelį ko nodidžiausį, skaitýsiu šimtelius ir tūkstantėlius DrskD16. Kad paskaitei šimtą, skaitýki ir antrą, vainikėlis dar brangesnis už porą šimtelių! JD1234. Saulelė leidos – dar nestatyti [pėdai], naktelė temo – dar neskaityti LTR(Mrk). Tik ji moka šienelį grėbti ir vargus skaityti LTR(Ob). Metus skaitė nu didžių karių, nu tvanų, nu vėtrų, nu audrų S.Dauk. Šiaulių pavietė[je] ir parakvijo[je] yra soda, Kebliais vadinama, į keturias dešimtis ūkinykų skaitanti M.Valanč. Ir Ploniui buvo jo tėvas primiręs bene šimtus metų skaitančią burinę valtį I.Simon. Eidamas tada su užrištom akim, aš visą kelią skaičiau žingsnius J.Balč. Skaitvardžiai vieni vadinasi skaitomaisiais, kiti gi nuolatiniais A.Baran. Kada galvas vaikų Izraelio skaitysi BB2Moz30,12. Pradės Viešpatis žmones savas karalystėje tėvo savo skai•tyt DP542. Didė daugybė, kurią negalėjo niekas skaityt BtApr7,9. Skaitau, skaičių darau SD312. Ant pirštų skaityti N. Šimtais skaityti N. Anas skai̇̃to grašius Lz. Žaibuoja, stuboj šviesu, pinigus gali skaitýti Skr. Karvių buvo daug, visos perkarusios, šonkaulius galėjai iš tolo skaityti J.Balt. Žileikę (tokią dūdą) skai̇̃to pirštais ir groja Tvr.
^ Kur mušas ar pinigus skaito – bėk [iš ten] NžR. Pinigai skai̇̃tomi (reikia skaičiuoti, tikrinti) Trgn, Bsg. Piningas skai̇̃tomas Krš. Kitam kišeniuj pinigų neskaityk Švnč. Kito griekus beskaitýdami, savo pamiršta Krš. Vėlu kely arklio dantys skaityt Švnč. Smertis valandas skaito, o žmogus dar turtus krauna Lk. Dovenų tavo neskaityk, Viešpats suskaitys VP13. Nuginiau kalnais, parginiau kalnais, skaičiau šimtais – vienos pasigedau (audžiant viena gija nutrūko) LTR(Rs).
| refl. tr., intr. Sut, N: I nuvežęs tus piningus, skai̇̃tos, ant stalo pasidėjęs Nv. Kiek skaitáis metų? – Jau ašma dešimtis Šts. Tie metai tie patys skai̇̃tos – a čia, a čia tarnausi Krtn.
7. tr., intr. Kv nustatyti kainą parduodant: Kiek jūs skai̇̃tot už tas skiedas? Vž. Kiek tau skai̇̃tė kilogramą? Lkč. Po kiek skaitai̇̃ pieną? KzR. Jau pašaras išeina labai pigiai, nebrangiai teskai̇̃to Lk.
8. refl. Ser atsilyginti, atsiteisti, atsiskaityti:
^ Gyvenkim kaip broliai, skaitýkimės kaip žydai (sakoma, nenorint likti skolingam) Skdt.
9. tr. žiūrėti, paisyti, vertinti: Savo labai skai̇̃to, ė mūs – ne Dglš. Šito tavo davimo (kraičio) anies suvis neskai̇̃to (vis dar maža) Klt. Mes girto to berno neskaitýdavom Imb.
| refl.: Ji nieko nesiskai̇̃to: ką turės – šveis, ir gatava Slm. Juk dabar turtingi visi yra: su pinigais nesiskai̇̃to Jrb. Buvo aiškiai toks beprotis, su antru žmogu nėmaž neskai̇̃tės Ms. Tu su mumis nesiskaitai̇̃, kumštį kišenė[je] laikai Snt. Anas nesiskai̇̃to su sveikata Dglš. Aš nesiskaitaũ su smerčia – ką čia užgyvensi! Jnšk. Aš skaičiaũs su žmonim Rš. Jis su žodžiais nesiskaito rš.
ǁ refl. sutarti: Su tavi šį vakarą gerai skai̇̃tomos Gršl.
10. (sl.?) tr. laikyti kuo, pripažinti: Aš pjovimo neskaitáu už sunkį darbą End. Tu munęs už beprotį neskaitýk Trk. Tu man skaitai̇̃ paskutiniu durnium, kad par akis teip man meluoji Lkm. Mano darbus kenksmingais skaitė LTI86. Jei gerai apsidaręs, ta tą i skai̇̃to bagotu Plng. Upė – nėr kas skai̇̃to, tik toks ravelis Švnč.
| refl.: Jis nesiskai̇̃to mūsų kiemo žmogus Mžš. Par dvidešimti metų parejo mergaitė, ta jau skaitýsias sena Tl. Sunkiausis darbas skaitosi rugiapjūtė, toliau šienautė, mėšlavežis, linamynė LTR(Žgč). Medžias, perkūnijos trenktas, skaitos geru gydyklu nuog dantų sopės VoL247. Kas turėdavo bendras bites, skaitýdavos bičiuliai Grz. Ka i skai̇̃tos giminė, ale negiminiuojamos Šll. Jug tu didelė skaitáis Brs. Gaidžio tas pirštas skai̇̃tos kaipo pentis Pls. Nedrįsome nes besiskaityt aba lygintis su nekuriais, kurie patys save giria Ch12PvK10,12.
ǁ refl. modal. vartojama autoriaus kalbai apibūdinti, svarstant, aiškinant kokį faktą: Buvo, skai̇̃tos, ten dronyčia, kur dar̃ tas kelias eina Alv. Skai̇̃tos, matai, ka jau bagotas esi, gali gerti Trk. Skai̇̃tai, aš jau vieką pabaigiau Aps. Čia ir bala, skai̇̃tai, tokia buvus GrvT67. Kningą padės – tu, skaitýkias, mokykias iš kningos Gršl.
11. (sl.?) tr. vadinti: Tą vietą Melnytėle skai̇̃tė Jsv.
| refl.: Varniai skai̇̃tės Medininkai Varn.
12. intr. šnek. pliekti, kirsti pagrečiui daug kartų: Tas drūtasis kaip pasiėmė tą poną už barzdos, kaip ėmė kuolu skaityt per nugarą! BsPIII243.
◊ áuksinus skaitýti vemti: Sakiau, kad negerk – neklausei, dabar skaitýk sau áuksinus Srv.
dẽbesis skaitýti dairytis, iškėlus galvą: Įsivaizdavo, nieko nekalba, tik dẽbesis skai̇̃to Skr.
dienàs skaitýti būti silpnam: Kas dar drūtas, tai dar nieko, o kai aš dienàs skaitáu, ir karšatis prieina… Vdk.
kai̇̃p skaitýte skaitýti labai sklandžiai pasakoti: Kai̇̃p skaitýte skaitáu, viską teismuo išpasakojau Krš.
kai̇̃p (tarýtum) žvaigždès skai̇̃to (skaitýdamas) labai išdidžiai, iškėlęs galvą (eina): Eina, tarýtum žvaigždès skai̇̃to Ūd. Eina kai̇̃p žvaigždès skaitýdamas KzR.
ką́snius skaitýti šykštėti maisto: Jie labai šykštisi, tiesiog ką́snius skai̇̃to, kai valgai Mrj. Savo vaikams ką́snius skai̇̃to, tai ko beklausi apie svetimus KlK6,61(Krš). Viena gyvenu, munie niekas ką́snius neskai̇̃to Vn. Aš jų ką́snių neskaitaũ: kiek nori, tiek valgo Snt.
kiaũlių skaitýti Trgn, Mlt, JnšM psn. apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į žvalgytuves (važiuoti): Ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja jaunoja in jaunąjį kiaũlių skaitýt Skdt. Kai ženijas, kiaũlių skaitýt važiuoja Pb.
kiškeliùs skaitýti toks žaidimas: Tas ne piemuo, kad nemokėtų kiškẽlių skaitýt Lnkv.
kójomis skaitýti
1. Švnč trūkčioti, kratant kojas (apie dvesiantį kokį gyvulį): Arklys dvėsdamas jau tik kójom skai̇̃to Švnč.
2. gražiai bėgti: Sartukas kojùkėm tik skai̇̃to Pns.

kuolùs tvorojè (tvorõs mietùs) skaitýti ramstytis, griuvinėti (apie pasigėrusį): Pasigėrę abu namo eisma, tvoroj kuolus skaitysma Kp. Eina kojas kraipydamas, tvoros mietus skaitydamas LTR.
pė́das skaitýdamas labai lėtai (eina): Kulniuoja pė́das skaitýdamas Srv.
pi̇̀nigus skaitýti Lp juok. kojas kratyti (ppr. apie nudurtą kiaulę): Nebijok, kiaulė nebeatgis: mat jau pi̇̀nigus skai̇̃to Pg.
stikliukùs skaitýti gerti alkoholinius gėrimus: Susisėdę skai̇̃to stikliukùs Plv.
su protù nesiskaitýti būti pamišusiam: Ji pradėjo su protù nesiskaitýt visai Grdž.
(kieno) širdyjè skaitýti atspėti mintis, norus: Šventike, tu norėtai skaityti mano širdyje kaip savo kvailoje knygoje V.Krėv.
várnas skaitýti žiopsoti, žioplinėti: Várnas skaitýdamas eina Ds.
žvaigždès skaitýti
1. Kpč labai tiesiai, išdidžiai, iškėlus galvą (eiti, bėgti): Tai bent mergina: eina – žvaigždès skai̇̃to! Dkš. Tai arkliai gražiai bėga, žvaigždès skai̇̃to! Mrj. Ji jau kai kepuraitę nusipirko, tai ir pradėjo žvaigždès skaitýt Lš.
2. būti žvaliam, guviam: Ot tę senis: i šimtą metų turėdamas, žvaigždès da skai̇̃to! Kdn.
antsiskaitýti (ž.); P skaitant sužinoti: Antsiskaičiáu Mikaldos knygo[je], ka artie jau pasaulio galas Šts. Karalius, skaitydamas prancūzų gazetas apei jų ermyderį, antsiskaitęs, jog prancūzai savo ūkės suejime ryžusys Bastiliją griauti S.Dauk.
apskaitýti tr. Rtr, Š, NdŽ; N
1. refl. LL118, Kv daug perskaityti, susipažinti su literatūra: Labai apsiskai̇̃čius bobutė, gerą galvą turi Krs. Jis buvo apsiskaitęs žmogus, daug žinojo ir mokėjo įdomiai pasakoti J.Avyž. Jam dar gerokai reikia apsiskaitýti DŽ1.
2. skaitant sužinoti: Istorijose apskai̇̃tė, kaip kur buvo, kaip gyveno Krš. Kningo[je] apskaičiáu, ka taip tankiai ėsti negerai Rdn.
| refl. tr., intr.: Tatai apsiskai̇̃tęs laikraštė[je], kad tas Amerike miręs Nv. Jau to dalyko nesu niekur apsiskai̇̃tęs Grg. Knygose gerų dalykų gali apsiskaityti rš.
3. skaitant paskelbti: Tai kogi da tu abejoji, garsiai gi visiem apskai̇̃tė Sdk. Atsinešė popieras, apskai̇̃tė, kad aš po baltu bilietu (paleidžiamas iš kariuomenės) Gs.
4. Z.Žem, DŽ, Ml skaičiuojant nustatyti, apskaičiuoti: Apskaitýk knygo[je], kada bus lietus J. Jis apskai̇̃tė, kad išmokės dalias ir dar pinigų liks Alv. Oi, kiek žemės buvo, tai neapskaitýtie! Azr. Apskai̇̃tėm, kad penki metai, kai ištekėjo Klt. Kainą leidėjas dės knygelėms, apskaitęs visas išlaidas J.Jabl. Apskaitytas skaičius LL62. Apskaitomasis balansas rš.
| refl. tr., intr. Š: Niekas to šiandien nežino, neigi raštūse gali laiką tos notės apsiskaityti S.Dauk. Apsiskaitýt reikėjo dar nepirkus, o kai jau nupirkai daiktą, polaik gailestis Srv.
ǁ išvardyti: Eisim eisim, meiliuli, pirkelėn, apsakysiu didžius vargelius, apskaitysiu sunkius žodelius (d.) Ad.
ǁ skaičiuojant apkloti: Tai bagotas bernytelis. Jis apskaitė staluželį vienais rundais doreleliais RD174.
5. refl. DŽ skaičiuojant apsirikti: Su tais smulkiais pinigais pasitaiko dažnai apsiskaitýti Gs. Jis dviem rubliais apsiskai̇̃tė Up. Geras pone, ar apsiskai̇̃tęs man teip daug davei? BM187(Kri). Mūsų apsiskaityta visa diena! J.Balč.
6. Š, Ser, Ds skaičiuojant apsukti, apgauti: Man mokant pinigus, mane apskaitė an dešimt auksinų Plv. Gavau darbo Sabalio lentpjūvėje, bet ir ten mane apgavo – apskaitė ir išvarė A.Vien.
7. refl. apskaičiavus, apsvarsčius nuspręsti: Tik gerai apsiskai̇̃tęs, imkis tokio darbo DŽ1. Tai apsiskai̇̃tėm, kad parduosme rudenį telyčią Dglš. Kalbėjau ir elgiaus, nelabai apsiskaitydama Vaižg.
8. (sl.?) palaikyti kuo: Jis Šimą kvailu apskai̇̃tė Alv. Kuo tu mane apskaitai̇̃? Alk. Mane, bernelį, už nieką apskaitė LTR(Mrk).
| Kap Pranas neapskaitýtas, tai neapskaitýtas (niekur kitur tokio gero vaiko nerasi) Lp.
9. BzF70 tam tikro teksto skaitymu užkalbėti ligą, užtraukti nelaimę: Ans nuejo pry savo draugo ir prašo, kad ans apskaitytų jo žmoną iš Mosiešio (Mozės) knygos [, kad ji mirtų] TDrVII138(Klp). Jos (bobos) turėjo ne tik anglis mesti, titnagą skelti, bet ir apskaityti [ligonį] I.Simon.
◊ dvãrą apskaitýti apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į apžvalgus (važiuoti): Aš ir pats važiavau su sa dukteria apskaitýt dvãrą LKKXIII120(Grv).
atskaitýti Rtr; L
1. tr. Š skaitant pasiekti kurią vietą: Knygą ligi pusės atskai̇̃tė DŽ.
2. žr. perskaityti 1: Jau šitus laikraštis atskaitýtas Lp. Atskaitė zokonus ir pranašus Ch1ApD13,15.
3. tr. atkalbėti (maldas): Egzortas atskaitýti NdŽ. Sūnus atavežė kunigą, atskaitė maldas, ir daugiau nabašnyko, apie trobas einančio, nematė niekas LTR(Slk).
| prk.: Jis laukė, kad Jeronimas atskaitys moralą, išbars jį rš. Ateitų pagaliau tas senis, atskaitytų savo pamokslus, o ji išprašytų jį lauk rš.
4. refl. Š pakankamai prisiskaityti: Tokią knygą tai skaitai i atsiskaitýt negali Sml. Skaitydamas [laišką,] neatsiskaičiaũ – teip mielas LTI421(A.Baran).
5. tr. skaitant iššifruoti: Mokinti vyrai mėginę yra atskaityti getų raštus J.Šliūp. Tas karalius atskai̇̃tė, kad jo vaiką perkūnas užmuš Rm.
6. tr. SD211, Sut, N, M, RtŽ, LL120 skaičiuojant atskirti, atskaičiuoti: Atskaitýk maniui tris devynerius obalių (27) J. Kai, apžiūrėjęs sodą, norės pinigus mokėti, tai veskitės į kambarį, ir tegul ant stalo atskaito LTR(Žal). Ma[n] tuos pinigus atskai̇̃tė Vl. Tokių vestuvių, kur valgiai padalinami, kur kąsniai atskaitomi, mes dar nebuvome matę I.Simon. Parvažiuok numie, nueik į tą jaują, atskaitýk penkis žingsnius nu kampo i išsikasi piningus (ps.) Žr.
| Nemislijau daug vaikų turėt, ė kai prisė[jo], tai visą dešimtį atskaičiaũ (pagimdžiau) Ml.
| refl. tr.: Porikes atsiskaitái nu riestuvų, užsikiši skalike Rt. Žingsniais reiks atsiskaitýti, nu kiek tolo reiks jau mesti Ms. Aš padėjau šešis šimtus ant balto stalelio, atsiskaityk, panytėle, sau už vainikėlį LTR(Krkn).
ǁ refl. susigaudyti, susiorientuoti: Ji atsiskai̇̃to da: da proto kai avis turi Rd.
7. tr. apmokėti, sumokėti, užmokėti, atlyginti: Dabar keliauk namo, o po trijų dienų sugrįžk, tada tau bus atskaityta visi penki šimtai. J.Balč. Mergužėle lelijėle, pašauk savo seną tėvą, atskaitysiu šimtužėlius LB139.
| refl. K, LL211, Š: Tad už muziką atsiskai̇̃tė pats šeimininkas Plt. Atsiskaitỹs valdžia su jais Mrj. Aš už vaikį pri ano esu buvęs a dvejus metus, buvo neatsiskai̇̃tęs Gd. Atsiskaitomoji sąskaita rš.
| Kolūkis be nuostolių nuėmė derlių, prieš laiką atsiskaitė su valstybe (įvykdė paruošų prievoles) (sov.) sp.
atsiskaitýtinai adv.: Duoti avansą atsiskaitytinai TTŽ. Liaudies teismai gauna ženklus iš finansų skyrių atsiskaitytinai pagal avansinius reikalavimus rš.
8. tr., intr. LL297, DŽ1, SkŽ172 sulaikyti išmokamosios pinigų sumos dalį: Parejai iš darbo i radai iškultus [miežius], i kolūkis atskai̇̃to iš tavo uždarbio Lc. Už nuganytą (praganytą) gyvulį piemeniuo atskai̇̃to iš algos Grv. Klumpį sudaužysi medinį, jau tau ir atskaitýs rublį Lk. Daug uždirba, daug atskai̇̃to Brs.
9. refl. duoti ataskaitą: Jis atsiskaitỹs už žygius NdŽ. Vilniaus piešimo mokykla turėjo kasmet atsiskaityti akademijai rš. Susirinkimuose specialistai atsiskaito už savo darbą sp.
10. refl. atsiteisti kokiu veiksmu už padarytą skriaudą, atkeršyti: Kai man prireiks, aš su juo dar atsiskaitýsiu Žvr. Pradėjote tokį darbą, už kurį karo lauke atsiskaitoma be ceremonijų J.Gruš. Bet ir visi kiti turėjo už ką atsiskaityti su ponu Skrodskiu ir dvaro šunimis V.Myk-Put.
11. tr., intr. suduoti, įkirsti skaičiuojant ar pagrečiui daug kartų: Atskai̇̃tė tėvas vadelėm už vogimą – ir šventa Ds. Ta nedorėlė nuplėšė jo drapanas ir atskaitė šimtą kartų per pliką kūną su rimbu J.Balč. Jeigu nusidėjai, tai tau rykštes atskai̇̃tė Vgr.
| Aš dar jam antausius atskaitýsiu Žvr.
12. tr. skaitant tam tikrą tekstą, atšaukti, panaikinti užtrauktą nelaimę: Ans tūjau nubėgo pas draugą ir liepė atskaityt TDrVII138(Klp).
◊ diẽnos (paskuti̇̀nės vãlandos) atskaitýtos nebedaug liko gyventi: Man jau atskaitýta diẽnos Dglš. Paskuti̇̀nės vãlandos atskaitýtos buvo Vdk.

×daskaitýti (hibr.)
1. tr. perskaityti iki tam tikros vietos: Paškauskas daskaitė iki galui savo kalbą ir, baimės apimtas, pabėgo iš seimelio A.Janul.
2. refl. SD43, Sut, N susiskaičiuoti, kiek reikia: Ir nedasiskaitė (trūko) iš tarnų Dovydo devyniolikos vyrų Ch2Sam2,30.
įskaitýti Rtr
1. tr., intr. DŽ1 galėti gerai perskaityti: Rankraštį įskaitýti NdŽ. Ažčiūmotos raidės, neįžiūriu, negaliu įskaitýti Š. Rašysena turi būti įskaitoma rš.
įskai̇̃tomai adv.: Parašyta neįskai̇̃tomai Kn.
2. tr. iš rašto sužinoti, suprasti: Paliko nebaigtas rašyti žodis, kurio prasmės jau nieks neįskaitys rš.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Mackevičius žvilgtelėjo į Petrą Balsį, ar neįskaitys jo veide apgailestavimo, kad toli paliko jauną žmoną su mažu sūneliu V.Myk-Put.
3. refl. intr., tr. Rtr, LL274, Ser įsigilinti skaitant: Įsiskaičiusi mergiotė knygon, nė nebegirdi šaukiama Š. Ką čia tą knygą įsiskaitei̇̃, eitum verčiau pasivaikščioti Rs. Įsiskaitýk gerai, tai suprasi Š. Gerai popieriūse įsiskaičiusys M.Valanč. Čion … nerandi tos dvasios mūsų kalbos, apie kurią galima turėt išmanymas, įsiskaičius į žmonių dainas, pasakas, mįsles, KlbXXV(1)58(J.Jabl).
4. tr. LL280,282 skaičiuojant priskirti, įtraukti: Besiginančių, įskaitant ir lengvai sužeistus, liko trys rš. Kareiviavimo laiką įskaitýti į valstybės tarnybą NdŽ. Tie pinigai buvo įskaitýti į pajamas DŽ1.
įskaitýtinai Antras amžiaus tarpsnis trunka nuo 2 iki 7 gyvenimo metų įskaitytinai rš.
| refl. K.
5. tr. pripažinti: Tai bus įskaityta tau kaipo geras darbas V.Krėv. Rungtynės buvo nutrauktos, ir svečiams įskaitytas pralaimėjimas sp.
6. tr. KlK15,98 pažymėti išlaikius, pasirašyti (įskaitą ar kokį kursą): Klausytojui paskaitas įskaitýti NdŽ.
7. intr. skaičiuojant įkirsti rykščių: Liepė po vieną išguldyti ir po šimtą įskaityti LTR(Krtn).
išskaitýti tr. K, Š, Rtr; N, M, L
1. suvokti rašto ženklus, įstengti perskaityti: Jo rašyseną sunku išskaitýti DŽ1. Tiek senatų susirinkę, o nė vienas neišskaito tos gromatos LB171. Pasilipo an pečiaus, išskai̇̃tė tą dekretą End. Parašas neišskai̇̃tomas DŽ1. Neišskaitomas raštas LKKIX76.
2. KI143 daug ar viską perskaityti: Aš esu išskai̇̃tęs jau pusę bibliotekos Knt. Kada tas knygas galit išskaitýt? Skr. Anksčiau išskaitýsu knygą – galėjau viską papasakoti Vgr. Senis Vilkas jau išskaitė visa, kas šiai dienai skirta, visa, kas stambiom raidėm atspausdinta ir jo akiai matoma I.Simon.
| refl. tr. K.
3. skaitant sužinoti: Apsakysiu, ką esu išskai̇̃tęs iš knygų NdŽ. Tą žinią jis išskai̇̃tė laikraščiuose DŽ1. Anas, ką tik išskai̇̃to ar laikraščiuos, ar knygõs, vis mum persako Ds. Venckų Adomėlis išskaitė kalendoriuje, kad pavasaris šįmet būsiąs ankstyvas V.Myk-Put.
| refl. tr.: Gali čia ižsiskaityti trumpai visą historiją kančios SPI364.
ǁ prk. DŽ1 iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Kiekviena stengėsi išskaityti antrosios mintis, ir tik labai, labai pamažu teatsirado kalba I.Simon. Steponas žiūri į motiną ir iš jos akių išskaito nebylų prašymą: „Niekam nesakyk“ V.Bub. Rasi pagysiu, jug jis mano sopulius kaip iš rašto išskaitė M.Valanč.
^ Ant kaktos neparašyta – neišskaitysi KrvP(Jnš).
ǁ pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, išburti: Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nuluš V.Krėv.
4. N atkalbėti (maldas): Išskaitau, maldas pabaigiu R41. Numiršta žmogus – gieda, poterus nu ryto išskai̇̃to Lc.
5. SD414, Sut nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Aš išskaičiaũ visą skietą J. Karaliai pradėjo ieškot, klausinėt, kas išskaiti̇̀s bačką riešutų Prng. Neišskaitáu, kiek tų piningų Jdr. Aš išmieruosiu jūres mareles, aš išskaitýsiu pilkus žvirgždelius JD682.
| refl. Sut, K.
6. DŽ1 išskirti, atskaičiuoti iš sumos tam tikrą dalį: Valdžia mokės, paskui par kiek metų iš algos išskaiti̇̀s Rš. Kad išskaityčiau už tą dieną iš jūsų pusę kronos, jūs turbūt jaustumėtės nuskriausti? J.Jabl.
išskaitýtinai
7. Mž173, MKr17, SE198 išvardyti eilės tvarka: Išskaitýti visus iš eilės vardus NdŽ. Išskaitýsiu, kokios čia yra pievos ir laukai Dbč. Žmogus išskaitė visus šventuosius, angelus, archangelus, o velnias vis sakosi gerai juos pažįstąs BsMtII59-60. Dvitaškį dedame prieš priedėlį, kuriuo yra kas išskaitoma arba tiksliau pažymima J.Jabl. O kasg išskaitytų visas žalas, kurias atneša žmogui vienas nusidėjimas mirštamas DP510.
| refl.: Negalės vėl ir ligos kitos to gi kūno negal ižsiskaityt: karštinė, drugys, dantų gėlimas, dieglys, dusulys SPI107.
8. išsiskaičiuojant nustatyti: Jiej (vaikai) išskaito, katram nežiūrėt LTR(Lp).
nuskaitýti tr. K, Š, NdŽ
1. perskaityti: Ar gerai aš nuskaičiaũ? Nm. Evangelija, kurią tas pats kunigas nuskaitė, buvo imta iš antrojo perskyrimo Kel1881,64.
ǁ skaitant sutikrinti (tekstą): ESM kiekvieną sekundę nuskaito informaciją, gaunamą iš radijo aukštimačio sp.
ǁ skaitant paskelbti: Provos nulaužimą benuskaitant, ji verkt pradėjusi LC1878,27. Vienas karališkas tarnas nuskaitė su aiškiu balsu smerties kaltybę BsPI66.
2. skaitant sužinoti, išskaityti, suprasti: Ar jūs nuskaitýsit angliškai? Mrj. Ana nenuskai̇̃to (nepažįsta) pinigų Trgn.
| refl.: Prisižiūrėję ir nusiskaitę šventuose raštuose, šviesiai matome, jogei visi pranašavimai ing vieną daiktą sykiu surinkti Tat.
ǁ iš knygų pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, nusakyti: Aš tau pleinatą nuskaitýsu, kartas numesu Nt. Ano ir pleinata buvo nuskaitýta, kad mirs karė[je] Šts.
3. skaitant apdėvėti: Knygutė jau buvo nuskaityta, sumurkšlinta A.Vencl.
4. sukalbėti (maldas): Meldžiu jūsų, kad jai (motinai) egzortus nuskaitytumėt BsPIII10.
5. skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti, apskaičiuoti: Aš nuskaičiaũ daugiau, t. y. daugiau uždėjau, neteisingai atskaičiau J. Ans muno piningų nenuskai̇̃tė Trk. Nuskaitýta tiek i tiek biliotų parduoti Krš. Aš nuskaitau didelį gyvulį, kiek sveria KzR. Jis prėjo prie akmenio ir, nuskai̇̃tęs te kelius žingsnius, liepė kast Skp. Kas tę tą valandą gal nuskaitýt! Jrb.
| refl. tr.: Tu tai gali ant pirštų nusiskaitýti, nusirokuoti KI36.
6. R12, N skaičiuojant kiek atmesti: Pieno turėtų jau užtekt, ale da, žiūrėk, nusiskaiti̇̀s Sdk. Jims dalį uždarbio nuskai̇̃to Vdk. Nuskaitýk nuo stukio tris posmus KI36.
7. skaičiuojant nusukti, apgauti: Išleisk tik tokį išaušėlį į turgų, vis jam kur nors nuskaitỹs! Srv. Nusuka, pinigus nuskaito rš.
ǁ refl. J apsirikti skaičiuojant.
8. (sl.?) laikyti, manyti: Laumės juosta, mes nuskaitýdavom, kad vandenį traukia Sml.
paskaitýti Š, Rtr; R153, L
1. tr., intr. H, N kiek skaityti: Žmogui dabar jau ir paskaitýtie galima Smal. Aš tik per save išmokau laikraštį paskaitýt Grl. Mes paskaitýsam Prk. Be nenori paskaitomas (ar nenori, kad tau kas paskaitytų)? J.Jabl(Als). Tiek aš i toms akimis bematau, bet jau tinka (patinka) paskaitýti Krtn. Ligi dvyliktos paskaičiaũ ir nuėjau gulti DŽ1.
| refl. tr.: Pasakos įdomios pasiskaitýti NdŽ. Nunešk jam, tepasiskai̇̃tai! Pgg. Patartume pasiskaityti „Aušros“ leidinius ir kitas knygas, Jablonskio redaguotas rš. Ne kiek, ale po biškį paskai̇̃tos Trš.
2. tr. iš rašto sužinoti: Tas paskaito, kad toks atsitikimas buvo Plv. Reikėjo jiems ir pats vertimas, ir toji nuomonė (recenzija) būti paskaičius ir turėti savų pastebėjimų J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Pasiskaitýk skelbimą DŽ1. Po kiekvienu paveikslu apačioj pasiskai̇̃to, kas nupiešta Snt.
3. tr., intr. N galėti, sugebėti skaityti: Vaikas jau paskai̇̃to DŽ. Tam kartuo parašau, paskaitáu Trš. Ieško, kas paskaitýtų anglišką laišką DŽ1. Senelė mokindavo iš maldaknygės paskaitýt LKT316(Stlm). Paskaitau iš knygos R7. Be akinių nebepaskaitaũ DŽ1. Laimė tavo, valdove, kad aš nemoku paskaityti, kas ten parašyta V.Krėv. Nors ir pamažu, kiek palasydamas raides, vis dėlto jis jau paskaitė savo lapelį I.Simon. Paskai̇̃tomas raštas NdŽ.
| Paskai̇̃toma (skaitytina) knyga Šts.
paskai̇̃tomai adv.: Vardas paskaitomai užrašytas būti tur TP1881,50.
4. tr. N išdėstyti žodžiais: Paskaitýti paskaitą DŽ1.
ǁ papasakoti: Aš savo visą gyvenimą paskaičiáu anai Vž.
5. tr. N atkalbėti (maldą): Kitas ir „Tėve mūsų“ nepaskaito BPI99.
| refl. tr.: Tol gulti negausi eiti, popirm turi poterius pasiskaitýti Rsn.
6. tr. SD270, H, R, Sut, N, K, M nustatyti kiekį, sumą, paskaičiuoti, suskaičiuoti: Obaliai mano yra paskaitýti J. Paskai̇̃tai, kiek čia yr! Švnč. Gegužaite, žukukuok, paskaitýk – daug metelių būsiu (gyvensiu)? Pls. Ir pirštų nebepaskaitaũ, nebematau Km. Daba retas katras negeria – tai paskaitýtinas Rs. Paskaitýk, saulužė, ar visos žvaigždužės? JV637. Jau tu ir metus jos paskaitei? V.Piet. Veizdėk danguna ir skaityk žvaizdes, jei anas paskaitai BB1Moz15,5. Šitai didis pulkas, kurio nė vienas negalėjo paskaityti VlnE179. Gyvolių nepaskaitomas gaujas numie parvarė S.Dauk. Vargai žmogaus šiame sviete nepaskaitomi yra BPII98. Paskaitytų jų buvo septyni tūkstančiai ir penki šimtai Ch4Moz3,22.
^ Paskaityk žirginius, tad man apgalėsi pragerti B.
paskaitýtinai adv.: Nepaskaitytinai daug WP169.
paskai̇̃tomai adv.: Kelis kartus važiavo – paskai̇̃tomai (nedaug) Slnt. Kiek pati nueisi – paskai̇̃tomai Slnt.
| refl. Sut, K: Pasiskaitýsiu, kiek turiu NdŽ. Jie kiekvieną vakarą, būdavo, pasiskaito po kelias dešimtis rublių uždarbio BsPIV70. Ar duos man šimtelių man pasiskaityti, ar duos man dukrelę širdžiai suraminti? (d.) Knv.
7. tr., intr. nustatyti kainą, užmokestį: Visko neapmokės, valdiška kaina gali paskaitýt Rk. Kaip giminei, pigiau paskaitýsiu už paršus Ėr. Sakyk, kiek dabar paskaitýsi už tą linų suverpimą? Skrb. Už tais lentas paskai̇̃tė Mrj. Ir nuvežt reikia, ir kelionę paskaitýt – nieko nelieka [pelno] Gl.
8. refl. apsisvarstyti: Anas pasiskai̇̃tė savo galvoj: ne, negerai padariau Prng.
9. (sl.?) tr. SD83, N, LL150 palaikyti kuo, skirti prie ko: Aulinius batus antsivers su lazda ant pečių i trauks keliais – daba paskaitỹtų už durnį Sd. Katras prastas, nemokytas, ir už kvailą paskaitýtas Klvr. Tokios padraikos niekas gera merga nepaskaiti̇̀s Trgn. Mane iš karto paskai̇̃tė kurčiai (instr. sing.) Zt. Paskai̇̃tė savo kunigaikštystę už sapną BM374(Kl). Pašlovintas vyras yra, kuriam ponas prastojimų nepaskaito Mž465. O ne tiektai už teisinykus paskaitytais esme DP3. Idant tavo vardas būtų paskaitytas tarp šventųjų BBJdt10,9. Ir išsipildė raštas, kurs sako: su piktadėjais yra paskaitytas BtMr15,28.
| refl.: Jin pasiskai̇̃tė už giminę i prejo Šln. Auga ant medžių šaknimis ir pasiskaito už svetrijeklę (parazitą) P.
◊ danti̇̀s paskaitýti primušti: Vienąroz kai paskaitýsiu danti̇̀s, tai bus atsilyginta už viską! Skdt. Greitas išsigerti, dar greitesnis susipešti, dantis paskaityti, pakaušius padaužyti KrvP(Krn).
ką́snius paskaitýti žiūrėti, kiek suvalgo, gailėti maisto: Tai man paskaityta visi kąsneliai, kiek aš jų suvalgau (rd.) TDrIV172(Rod).
[nė̃] penkių̃ (trijų̃ NdŽ) nepaskai̇̃to KlK13,101, NdŽ neišprusęs, neprakutęs: Rodos, penkių̃ nepaskai̇̃to, o kap bliuznyt, tai kap pagadytas (labai sugeba) Bgt. Girtas nieko pryš save nestato, o pagiriomis nė penkių nepaskaito Sch82(Rg).
pérskaityti tr. K, Š, perskaitýti Rtr
1. SD293, H167, Sut, M, LL184, DŽ1 iki galo paskaityti: Visą laikraštį pérskaityti NdŽ. Paraidžiui pérskaityti NdŽ. Perskaitau iki galo knygas, išskaitau R45. Nežinom, ar žemaičiai, tą gromatą parskaičiusys, davė kokį atrašą M.Valanč. Ta gromata bus perskaityta nuog jūsų Ch1PvKol4,16. Perskaityta bus jūsimp ta gromata BtPvKol4,16.
| refl. tr. NdŽ, Ser: Ben vieną punktą parskaitykias P.
ǁ DŽ1 pranešti, paskelbti (tekstą): Teisėjas pérskaitė sprendimą NdŽ. Pérskaityti liudytojo parodymą NdŽ.
2. sugebėti paskaityti, įskaityti: Neaiškiai rašytas, neparskaitomas I. Jei pérskaitysi, tai rašysiu Mrc. Kap negramatna, tai i nepérskaitau Dglš. Laiško nebeparskaitýčia be akinių Mžš.
3. susipažinti su rašto turiniu, suprasti: Būdavo, pérskaitau knygą – kitą dieną viską papasakosiu Klvr. Ka ką párskaitau, greit iš atminties išmokstu Sk.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Jo akyse vedėjas būtų galėjęs perskaityti ne tik užslėptą pašaipą, bet ir tylų grasinimą rš. Aš perskaičiau jo mintis rš.
4. R362, N, K, DŽ1 iš naujo, pakartotinai suskaičiuoti, perskaičiuoti: Dar kartą pérskaitė likusius pinigus NdŽ. Párskaityk gyvolius, ar visi tebėra J. Parskai̇̃to tuos linus (linų pėdus), tadam veža namon Ps. Pérskaitęs [zuikučius,] nė vieno nepasigedo Jrk44. Perskai̇̃tė visus pinigus – ir teisingai Slm.
| refl. tr.: Parsidalino, parsiskaitė pelną Dr.
5. galėti suskaičiuoti: Nu sunkių darbų kaulai ir gyslos par skūrą parskaitomys buvo S.Dauk.
6. išvardyti: Pérskaitė savo kaltes NdŽ.
7. refl. LL187, NdŽ, Ser, Up skaičiuojant apsirikti, suklysti: Rodos, ka taip, jei nepársiskaičiau Kv. Argi aš būčiau persiskaičiusi? I.Simon.
pieskaitýti (dial.) tr. skaičiuojant pridėti, priskaičiuoti: Nepyskai̇̃to tus metus, kur py vokyčio dirbai Sg.
praskaitýti tr.
1. NdŽ praleisti kurį laiką skaitant.
2. (dial.) Dgp žr. paskaityti 2: Taigi visiem praskaitýk laišką Sdk. Nemoku lakštų praskaitýt Ad. Padavė jai gromatą: – Praskaitýsi – dažinosi Ūd. Ateina, praskai̇̃to [užrašą ant paminklo] – žino kapą Rod.
3. (dial.) žr. paskaityti 3: Nepraskai̇̃to to rašto Brb. Skaitom, skaitom – nepraskai̇̃tom Mlk.
4. refl. skaitant suprasti: Prasiskaitaũ i ruskai Dglš.
5. NdŽ skaitant praleisti, nepastebėti.
6. daug kartų suskaičiuoti: Aš tavę, berneli, laukiau pralaukiau, akeles pradabojau, dieneles praskaičiaũ, o tu in mane ir akių nemetei Rod.
7. NdŽ skaičiuojant praleisti, nepastebėti.
8. prakeikti: Aš anus praskaitýti gatava Kin. Kad tavo senis tai girdėtų, praskaitytų jis tave už tavo tokias socialdemokratiškas mintis I.Simon.
| refl.: Aš jau prasi̇̀skaičiau beplaudamas Kin.
priskaitýti Rtr; L
1. intr. skaitant pasiekti: Aš dar nepriskaičiaũ ligi tos vietos [knygoje] DŽ1. Priskaičiau trisdešimt penktą puslapį Db.
2. tr. DŽ1 daug perskaityti: A tu gali atminti, kiek knygų esi priskai̇̃tęs? Krš. Aplei senovės kunigaikščius ir tamistos priskai̇̃tot Pln.
| refl. tr., intr. SD160, Sut, I, LL93, Š, DŽ1, Rtr: A dar neprisiskaitéi tų kningų?! Krš. Ten nejodinėja kazokai, apie kuriuos tiek daug baisių dalykų pripasakota ir iš laikraščių prisiskaityta I.Simon.
3. tr. Q660, SD305, Sut, N, K, M, LL22, Š skaičiuojant prijungti, pridėti, priskaičiuoti: Reikia ir procentus priskaitýti DŽ1. Priskaitýti procentus prie kapitalo NdŽ. Priskaityti prie skolos! I.Simon. Priskaitau, duomi kam SD303. Socialiniam draudimui kas mėnesį priskaitoma 4,4 % nuo visų darbuotojų darbo užmokesčio rš.
priskaitýtinai
4. tr., intr. skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių ar vietą: Priskaitýti šimtą NdŽ. Priskaitýti iki penkių NdŽ. Žvaigždžių skaityti negalima. Jei priskaitysi savąją, ji tuojau užges, ir pats mirsi LTR(Mrk).
5. tr. LL101, DŽ1 skaičiuojant pasiekti tam tikrą sumą, kiekį: Išėmė pinigus ir skaitė, kol šimtą priskai̇̃tė NdŽ. Priskaičiaũ dvidešimt vežimų Jnšk. Ar daug prikirtot rugelių, ar daug priskai̇̃tėt kapelių? (d.) Mrj. Daug nuodėmių priskaitė ir tau, ir tavo žentui krivis, bet prie jų aš dar vieną pridėsiu V.Krėv. Mūsų galaktikoje priskaitoma apie 150 milijardų žvaigždžių sp.
| refl. tr.: Neskaityk, tėvuli, daugelių šimtelių, aš prisiskaitysiu šešuro žodelių LTR(Mrk).
6. (sl.?) tr. BBJoz13,3, P, MKr11 priskirti prie ko, laikyti kuo: Lapė priskai̇̃toma prie plėšriųjų žvėrių NdŽ. Jau ir aš prie miesčionių priskaitýta Kt. Grįžkime ing miestą dangujęjį, ing kurį mus įrašė ir už miesčionis priskai̇̃tė DP542. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų ir nepriskaitomas sau SPI257. Priskaityta tai jamui yra teisybėsp Ch1PvG3,6.
| refl. tr. LTII398: Visi mažne katalikai prisiskaito save prie lietuvių A1884,374.
7. (sl.?) tr. nustatyti, skirti: Taip Dievas priskai̇̃tė žmogui: valgyti, dirbti J.
◊ ausi̇̀s priskaitýti prikalbėti priekaištų, pamokymų: Jau dėl Rožės kiek ji priskaito ausis! I.Simon.
suskaitýti Š, Rtr
1. tr. DŽ1 galėti, sugebėti perskaityti: Adreso nesuskaitaũ NdŽ. Galiu suskaitýt i be akinių Žg. Kur tas toks žodis yr, kad aną suskaitéi? Lk. Mažo mokslo, nesuskaitáu greitai Vn. Ten iškaltos raidės lenkiškos, nu i niekas nesuskai̇̃to Nv. Kad į mokyklą muni nuvedė, aš jug vis jau suskaičiáu rusiškai Knt. A suskaitái anos rašyta? Brs. Ten geriau suskai̇̃tomas, kaip čia šitai Lnk.
2. tr. skaitant suprasti: Lietuvių knygas suskaitáu Kin. Aš nesuskaičiaũ, ką tu čia parašei Plv. Jau nebesuskaitáu kningų, jau protas išgaravo Krž. Ką mokyti rašo, tai durnam nesuskaitýt Bgt.
3. refl. skaitant sužinoti: Susiskai̇̃tė laikraščiūse, ka iš septynių klesų priemą Rdn.
4. tr. NdŽ skaitant sudėvėti, suplėšyti: Knyga suplėšyta ir suskaitýta Mrj. Visai suskaitei mano knygą rš.
5. tr. Sut, M, LL160, NdŽ, SkŽ310, DŽ1 skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Ir ans suskai̇̃tė, anai girdant, piningus Nv. Aš nebemoku iš galvos suskaitýti Krš. Liepia [mokytoja] sudėt ir suskaitýt, kiek bus du ir vienas, – nesuskai̇̃to Lel. Tep sudžiūvo žmogutis, kad visus jo grobus suskaitýtai Lš. Nesuskai̇̃tant mušė, davė J. Suskaitýt reik galvijus Sk. Ką ant pirštų suskaitýti KII365. Par rankovę turi žvaigždes suskaitýti (toks žaidimas) Plt. Auselėm rūteles nukarpysiu, akelėm žvaigždeles suskaitysiu LTR(Vlk). Muno žili plaukai suskai̇̃tomi, nors jau turu aštuoniasdešimt metų Dr. Mergaitė i teip kiaules suskaiti̇̀s, be mokyklos (psn.) Dgč. Siaustuves gali̇̀ suskaitýti i be mokyklos (senovėje sakydavo mergaitėms) Žr. Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisytas (d.) Akn. Kalne rugelius nupjovė, į mandelėlius sustatė, šimtais kapelių suskaitė (d.) Mrj. Suskaityti bus kaulai jo MP103. Jeigu kas galės suskaityt dulkes žemės, sėklė teipag tavo bus suskaityta Ch1Moz13,16. O terp krikščionių nesuskaitytus regime neturtėlius SPII210. Skaitau, suskaitau, surokuoju R408. Skaitlius suskaitytasis I.
^ Niekas nesuskaitys, kiek motina turi akių ir kiek rankų LTR(Vdk). Be maišo savo vaikų nesuskai̇̃to (turi daug vaikų) Vkš. Senas piemuo savo avių nesuskaito (mėnuo ir žvaigždės) LTR(Vdk). Tėvo pinigai nesuskaitomi (žarijos) LTR.
suskai̇̃tomai adv.: Kiek buvo nemokytų, o daba suskai̇̃tomai (nedaug) Bt. Senų žmonių suskai̇̃tomai bėr LKGII439(Kal). Duonos tai jau šįmet suskaitomai turėsim Pkp.
| refl. tr. K, Rtr: Aš gerai susiskaičiáu, bet ant žemės iškračiau [pinigus] Všv. Susiskaitýs po kiek tūkstančių ir įkas ten ar daržinė[je] kur į kokią kertę Žr. Susiskai̇̃tom dar metus Mšk. Bet paskui, kai susiskaitėm, pasirodė, kad mano sesers ir vienos jos draugės trūko J.Balč. Razbaininkai, pabėgę biškį, susiskaitę, kad jau jų vieno nebėra LTR(Sln).
6. tr. skaičiuojant įkirsti: Suskai̇̃to rykščių jau i dvidešimti Krt.
7. intr. LL234, NdŽ skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių: Mūsų Rimutė jau suskai̇̃to lig penkių Užp. Suskaitýsiu lig trijų i šoksiu par langą LKT246(Pkr). Va, lig kolek aš suskaitaũ Mžš. Atgal skaitýti kaji kaip moka – suskai̇̃to ir atgal, nu dešimties lig vieno Trk.
◊ danti̇̀s (ausi̇̀s S.Dauk, káulus, per̃pinus rš, šónkaulius Šd) suskaitýti labai primušti: Nebe pirmam danti̇̀s suskai̇̃tė Užp. Tu kitus žudei, dabar gi aš tavo kaulus suskaitysiu TS1901,2-3. Nesipjauk su visu svietu, da kas patykojęs šónkaulius suskaiti̇̀s Ps.
diẽnos (vãlandos) suskaitýtos DŽ1 nebedaug liko gyventi: Jau ligonio diẽnos suskaitýtos Dkš. Iš kur muno ta sveikata bėr – i diẽnos suskaitýtos Slnt. Mūs jau diẽnos suskaitýtos Ppr. Visą šią naktį Ilžė budėjo prie jo lovos, nes jis jau be sąmonės, ir jo valandos suskaitytos I.Simon. Kaip neverksi, kad jau suskaitýtos muno vãlandos Žr.
gali̇̀ (gãlima) ant pir̃štų suskaitýti labai nedaug ko: Miestelio gyventojus turbūt galėjai ant pirštų suskaityti rš. Kiek jų tuomet buvo – ant pirštų galima suskaityti Žem.
ką́snius suskaitýti labai pavydėti (ppr. maisto): Ką́snius savo šeimynai suskai̇̃to, o svetimam ko beklausi Krš.
lig (nė̃) penkių̃ nesuskaitýti nieko neišmanyti: Taip lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o neprašyta kišas Krš. Rods, lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o kaip tą bobą pajuokė Rdn. Vargšas visai nuleipo, nė penkių nesuskaito Ll.
pasuskaitýti (dial.) tr. suskaičiuoti: Rugius reikia pasuskaitýt padešimti̇̀ pėdų Dv.
užskaitýti
1. refl. NdŽ, BŽ1312, Jd įsitraukti į skaitymą, skaitant užsimiršti: Ko tiek užsiskaitéi, eik ėsti! Krš. Tėvas atsiminė, kaip godžiai jis skaitė knygeles ir kaip užsiskaičiusį, užmiršusį gyvulius, ne kartą jį prikūlė šeimininkas P.Cvir.
2. Š, NdŽ, Ser, Pls žr. įskaityti 4: Žuskai̇̃tė kiemą, sodelį [į arus] Rod.
| refl. Ser.

skaitýti, skai̇̃to, skai̇̃tė, skai•tyti
1. tr., intr., SD38, H, R, Sut, K, I, M, L suvokti raštą; reikšti raštą žodžiais: Ans įninka skaitýti kningą, raštą J. Vienas skai̇̃to laikraščius, – yra ko klausyt, kito suprast negalima Km. Kap jūs mokat skaitýt, tai jūs žinot, kas čia yra Ktv. Kas nori mokintisi, skaitýt mokė Krs. O kam judum reik tų kningų, kad nemokatav skaitýti? Mžk. Gerai, kad skaitýti moku: iš proto išeitum neskaitýdamas Kin. Kad į mokyklą pradėjau eiti, aš jau buvau išmokęs pri bobutės tas kningas skaitýti Knt. Praslaužiau kiek skaitýt Dglš. Ir knygą skai̇̃to, ir parašo, ką reikia, o aš jau nematau knygų skaitýtie Dgp. Vasarą nėr kada i skai̇̃to Aps. Kitas gal per daug skai̇̃to vakare, tai ir akys sugenda Kp. O dabar kiek čėso, kaip tavę nematau, anei gromatėlės nuog tavę neskaitaũ DrskD27. Skaitydamas suieškau R263. Jis beskaitydamas užmigo KBI35. Surinkęs ūkininkų vaikus, mokė rašyti ir skaityti ne vien žemaitiškai, bet ir lenkiškai M.Valanč. Skaitau dieną pryšokiais, skaitau vakarais Žem. Skaitytinas N, Š, Rtr. Skaito – kaip vyžas pina TŽIII378. Skaito – kaip ropę kremta (greitai, lengvai) PPr247. Skaito – kap riešutą (ledą Plv) kremta Rud. Skaito kaip par akminus (nesklandžiai) Krž. Broliai seserys, imkiat mani ir skaitykiat ir, tatai skaitydami, permanykiat Mž8. Kas tą skaito, teišmanai VlnE129. Ir ėmė knygas suderėjimo ir skai[tė] tas po akim žmonių BB2Moz24,7. Ir todrinag mumus šią dieną tą evangeliją bažnyčia š[venta] skai̇̃to DP219. Nebuvo nei žodžio iš to viso, ką prisakė Maižiešius, ko neskaitytų garsiai Jozuė ChJoz8,35.
^ Šnekėjo – kaip iš knygos skaitė rš. Kas skaito rašo, duonos neprašo Jnš, Ds, Gs. Kas nemoka skaityti, tam negelbsti nė akiniai PPr198. Nemokėjau skaitýt nei rašyt ir karalium nebuvau (juok.) Všn. Nemoku nė skaityt, nė rašyt, o karalium deda Šn.
skaitýtinai Rašyk skaitýtinai, aiškiai KII25. Skaitýtinai nė[ra] teip gražiai, o ka dainiuos, da gražiau būs LKT70(Dr).
| refl.: Pasakojimas lengvas, skaitosi [= skaitomas] smagiai V.Kudir. Taip rašose, … taip skaitose Mž13.
ǁ įstengti suvokti raštą: Da aš skaitaũ be akinių Rud. Aš tai da skaitaũ prisimerkus Ssk.
2. tr., intr. iš rašto sužinoti: Ką tiktai … po knygas skaitýdavau, vis tai savo tėveliams potam lietuviškai apsakinėdavau A.Baran. Ana nori pamatyti jūsų kraštą, apie kurį tik iš knygų buvo skaičiusi rš. Ar neskaitėt tatai, ką padarė Dovydas, kaip išalko ans? BtMt12,3.
| Senoji Voluntienė pleinatas skai̇̃to (išaiškina iš knygų, po kokia žvaigžde žmogus gimęs, kokią laimę atsinešęs) Vkš.
ǁ tr. suprasti ką, išreikštą tam tikrais ženklais: Skaitýti brėžinius BŽII583.
| Tik jūs, geologai, mokate gelmes skaityti J.Dov.
| prk.: Žvėrių nosis taip įgudusi girios raštą skaityti, jog jokiu būdu neapsiriks sp.
ǁ tr., intr. prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Žiūriu į veidą, į akis, skaitau mintis E.Miež. Ji, matyt, jau mokėjo skaityti iš jo veido kaip iš knygos V.Myk-Put.
ǁ intr. pagal tam tikrus ženklus aiškinti, pranašauti: Mūsų miestelė[je] tik viena Voluntienė mokėjo iš rankos skaitýti Vkš.
3. tr. dėstyti žodžiais mokomąjį dalyką, kokią temą: O vėliau turėsite skaityti paskaitas naujoje didelėje salėje J.Dov. Savo mokslus skaitýti KII25.
4. LKTI133(Plik) kalbėti (maldas): Ar poterius skaitái, ar velnią matai, kad nieko nesakai? Klp. Poterių, kaip krikščionims reik, skaitýt užsimiršo K.Donel. Malda, vakarais skaitoma N. Pradėk dešimtis prisakymų skaityti APhVIII41.
ǁ tr., intr. sakyti rečitatyvu: Mano miela gailiai verkia, gailiai verkia, žodžius skaito (rauda su žodžiais) LTR(Mrk). Klausau: kad verkia, kad verkia, skai̇̃to žodžiais Rdm.
| Ale tas gaidys ne savam prote: naktį skai̇̃to ir skai̇̃to kažką (gieda) Mrk.
5. intr. Sut, M, L, Nmč sakyti, vardyti skaičius iš eilės: Atžagarai jis nikstą skai̇̃to, koją nikstelėjęs: ne vienas, ne du, ne trys … lik devynių J. Norint karpas nugydyti, reikia pradėti skaityti iki devynių atbulai LTR(Šmk). Skai̇̃to lig penkiasdešim LKT347(Klt). Lig devynių kad skaitái, gali kišti duonikę (jei, ranką įkišusi į krosnį, suskaičiuoji ligi devynių, gali kepti – nesudegs) Dov.
6. tr. H, Z.Žem nustatyti kiekį, sumą: Aš mažiau sau metų skaičiaũ, o paskui žiūriu, kad aš senesnė Pb. Skaitom metus amžiaus iš veido rš. Visa turiam, kiaušinių tai nebeskaitai̇̃ – keselys pridėtas Slm. Tevie kąsnius skaitýsiam (juokiamasi, atsilikus valgančiam) Sg. Kaip tu čia skaitéi tus piningus – skaitýk par naują Trk. Aš atvažiavau ne uogelių valgytie, ne skaitytų šimtelių imtie (d.) Tvr. Krausiu kraitelį ko nodidžiausį, skaitýsiu šimtelius ir tūkstantėlius DrskD16. Kad paskaitei šimtą, skaitýki ir antrą, vainikėlis dar brangesnis už porą šimtelių! JD1234. Saulelė leidos – dar nestatyti [pėdai], naktelė temo – dar neskaityti LTR(Mrk). Tik ji moka šienelį grėbti ir vargus skaityti LTR(Ob). Metus skaitė nu didžių karių, nu tvanų, nu vėtrų, nu audrų S.Dauk. Šiaulių pavietė[je] ir parakvijo[je] yra soda, Kebliais vadinama, į keturias dešimtis ūkinykų skaitanti M.Valanč. Ir Ploniui buvo jo tėvas primiręs bene šimtus metų skaitančią burinę valtį I.Simon. Eidamas tada su užrištom akim, aš visą kelią skaičiau žingsnius J.Balč. Skaitvardžiai vieni vadinasi skaitomaisiais, kiti gi nuolatiniais A.Baran. Kada galvas vaikų Izraelio skaitysi BB2Moz30,12. Pradės Viešpatis žmones savas karalystėje tėvo savo skai•tyt DP542. Didė daugybė, kurią negalėjo niekas skaityt BtApr7,9. Skaitau, skaičių darau SD312. Ant pirštų skaityti N. Šimtais skaityti N. Anas skai̇̃to grašius Lz. Žaibuoja, stuboj šviesu, pinigus gali skaitýti Skr. Karvių buvo daug, visos perkarusios, šonkaulius galėjai iš tolo skaityti J.Balt. Žileikę (tokią dūdą) skai̇̃to pirštais ir groja Tvr.
^ Kur mušas ar pinigus skaito – bėk [iš ten] NžR. Pinigai skai̇̃tomi (reikia skaičiuoti, tikrinti) Trgn, Bsg. Piningas skai̇̃tomas Krš. Kitam kišeniuj pinigų neskaityk Švnč. Kito griekus beskaitýdami, savo pamiršta Krš. Vėlu kely arklio dantys skaityt Švnč. Smertis valandas skaito, o žmogus dar turtus krauna Lk. Dovenų tavo neskaityk, Viešpats suskaitys VP13. Nuginiau kalnais, parginiau kalnais, skaičiau šimtais – vienos pasigedau (audžiant viena gija nutrūko) LTR(Rs).
| refl. tr., intr. Sut, N: I nuvežęs tus piningus, skai̇̃tos, ant stalo pasidėjęs Nv. Kiek skaitáis metų? – Jau ašma dešimtis Šts. Tie metai tie patys skai̇̃tos – a čia, a čia tarnausi Krtn.
7. tr., intr. Kv nustatyti kainą parduodant: Kiek jūs skai̇̃tot už tas skiedas? Vž. Kiek tau skai̇̃tė kilogramą? Lkč. Po kiek skaitai̇̃ pieną? KzR. Jau pašaras išeina labai pigiai, nebrangiai teskai̇̃to Lk.
8. refl. Ser atsilyginti, atsiteisti, atsiskaityti:
^ Gyvenkim kaip broliai, skaitýkimės kaip žydai (sakoma, nenorint likti skolingam) Skdt.
9. tr. žiūrėti, paisyti, vertinti: Savo labai skai̇̃to, ė mūs – ne Dglš. Šito tavo davimo (kraičio) anies suvis neskai̇̃to (vis dar maža) Klt. Mes girto to berno neskaitýdavom Imb.
| refl.: Ji nieko nesiskai̇̃to: ką turės – šveis, ir gatava Slm. Juk dabar turtingi visi yra: su pinigais nesiskai̇̃to Jrb. Buvo aiškiai toks beprotis, su antru žmogu nėmaž neskai̇̃tės Ms. Tu su mumis nesiskaitai̇̃, kumštį kišenė[je] laikai Snt. Anas nesiskai̇̃to su sveikata Dglš. Aš nesiskaitaũ su smerčia – ką čia užgyvensi! Jnšk. Aš skaičiaũs su žmonim Rš. Jis su žodžiais nesiskaito rš.
ǁ refl. sutarti: Su tavi šį vakarą gerai skai̇̃tomos Gršl.
10. (sl.?) tr. laikyti kuo, pripažinti: Aš pjovimo neskaitáu už sunkį darbą End. Tu munęs už beprotį neskaitýk Trk. Tu man skaitai̇̃ paskutiniu durnium, kad par akis teip man meluoji Lkm. Mano darbus kenksmingais skaitė LTI86. Jei gerai apsidaręs, ta tą i skai̇̃to bagotu Plng. Upė – nėr kas skai̇̃to, tik toks ravelis Švnč.
| refl.: Jis nesiskai̇̃to mūsų kiemo žmogus Mžš. Par dvidešimti metų parejo mergaitė, ta jau skaitýsias sena Tl. Sunkiausis darbas skaitosi rugiapjūtė, toliau šienautė, mėšlavežis, linamynė LTR(Žgč). Medžias, perkūnijos trenktas, skaitos geru gydyklu nuog dantų sopės VoL247. Kas turėdavo bendras bites, skaitýdavos bičiuliai Grz. Ka i skai̇̃tos giminė, ale negiminiuojamos Šll. Jug tu didelė skaitáis Brs. Gaidžio tas pirštas skai̇̃tos kaipo pentis Pls. Nedrįsome nes besiskaityt aba lygintis su nekuriais, kurie patys save giria Ch12PvK10,12.
ǁ refl. modal. vartojama autoriaus kalbai apibūdinti, svarstant, aiškinant kokį faktą: Buvo, skai̇̃tos, ten dronyčia, kur dar̃ tas kelias eina Alv. Skai̇̃tos, matai, ka jau bagotas esi, gali gerti Trk. Skai̇̃tai, aš jau vieką pabaigiau Aps. Čia ir bala, skai̇̃tai, tokia buvus GrvT67. Kningą padės – tu, skaitýkias, mokykias iš kningos Gršl.
11. (sl.?) tr. vadinti: Tą vietą Melnytėle skai̇̃tė Jsv.
| refl.: Varniai skai̇̃tės Medininkai Varn.
12. intr. šnek. pliekti, kirsti pagrečiui daug kartų: Tas drūtasis kaip pasiėmė tą poną už barzdos, kaip ėmė kuolu skaityt per nugarą! BsPIII243.
◊ áuksinus skaitýti vemti: Sakiau, kad negerk – neklausei, dabar skaitýk sau áuksinus Srv.
dẽbesis skaitýti dairytis, iškėlus galvą: Įsivaizdavo, nieko nekalba, tik dẽbesis skai̇̃to Skr.
dienàs skaitýti būti silpnam: Kas dar drūtas, tai dar nieko, o kai aš dienàs skaitáu, ir karšatis prieina… Vdk.
kai̇̃p skaitýte skaitýti labai sklandžiai pasakoti: Kai̇̃p skaitýte skaitáu, viską teismuo išpasakojau Krš.
kai̇̃p (tarýtum) žvaigždès skai̇̃to (skaitýdamas) labai išdidžiai, iškėlęs galvą (eina): Eina, tarýtum žvaigždès skai̇̃to Ūd. Eina kai̇̃p žvaigždès skaitýdamas KzR.
ką́snius skaitýti šykštėti maisto: Jie labai šykštisi, tiesiog ką́snius skai̇̃to, kai valgai Mrj. Savo vaikams ką́snius skai̇̃to, tai ko beklausi apie svetimus KlK6,61(Krš). Viena gyvenu, munie niekas ką́snius neskai̇̃to Vn. Aš jų ką́snių neskaitaũ: kiek nori, tiek valgo Snt.
kiaũlių skaitýti Trgn, Mlt, JnšM psn. apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į žvalgytuves (važiuoti): Ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja jaunoja in jaunąjį kiaũlių skaitýt Skdt. Kai ženijas, kiaũlių skaitýt važiuoja Pb.
kiškeliùs skaitýti toks žaidimas: Tas ne piemuo, kad nemokėtų kiškẽlių skaitýt Lnkv.
kójomis skaitýti
1. Švnč trūkčioti, kratant kojas (apie dvesiantį kokį gyvulį): Arklys dvėsdamas jau tik kójom skai̇̃to Švnč.
2. gražiai bėgti: Sartukas kojùkėm tik skai̇̃to Pns.

kuolùs tvorojè (tvorõs mietùs) skaitýti ramstytis, griuvinėti (apie pasigėrusį): Pasigėrę abu namo eisma, tvoroj kuolus skaitysma Kp. Eina kojas kraipydamas, tvoros mietus skaitydamas LTR.
pė́das skaitýdamas labai lėtai (eina): Kulniuoja pė́das skaitýdamas Srv.
pi̇̀nigus skaitýti Lp juok. kojas kratyti (ppr. apie nudurtą kiaulę): Nebijok, kiaulė nebeatgis: mat jau pi̇̀nigus skai̇̃to Pg.
stikliukùs skaitýti gerti alkoholinius gėrimus: Susisėdę skai̇̃to stikliukùs Plv.
su protù nesiskaitýti būti pamišusiam: Ji pradėjo su protù nesiskaitýt visai Grdž.
(kieno) širdyjè skaitýti atspėti mintis, norus: Šventike, tu norėtai skaityti mano širdyje kaip savo kvailoje knygoje V.Krėv.
várnas skaitýti žiopsoti, žioplinėti: Várnas skaitýdamas eina Ds.
žvaigždès skaitýti
1. Kpč labai tiesiai, išdidžiai, iškėlus galvą (eiti, bėgti): Tai bent mergina: eina – žvaigždès skai̇̃to! Dkš. Tai arkliai gražiai bėga, žvaigždès skai̇̃to! Mrj. Ji jau kai kepuraitę nusipirko, tai ir pradėjo žvaigždès skaitýt Lš.
2. būti žvaliam, guviam: Ot tę senis: i šimtą metų turėdamas, žvaigždès da skai̇̃to! Kdn.
antsiskaitýti (ž.); P skaitant sužinoti: Antsiskaičiáu Mikaldos knygo[je], ka artie jau pasaulio galas Šts. Karalius, skaitydamas prancūzų gazetas apei jų ermyderį, antsiskaitęs, jog prancūzai savo ūkės suejime ryžusys Bastiliją griauti S.Dauk.
apskaitýti tr. Rtr, Š, NdŽ; N
1. refl. LL118, Kv daug perskaityti, susipažinti su literatūra: Labai apsiskai̇̃čius bobutė, gerą galvą turi Krs. Jis buvo apsiskaitęs žmogus, daug žinojo ir mokėjo įdomiai pasakoti J.Avyž. Jam dar gerokai reikia apsiskaitýti DŽ1.
2. skaitant sužinoti: Istorijose apskai̇̃tė, kaip kur buvo, kaip gyveno Krš. Kningo[je] apskaičiáu, ka taip tankiai ėsti negerai Rdn.
| refl. tr., intr.: Tatai apsiskai̇̃tęs laikraštė[je], kad tas Amerike miręs Nv. Jau to dalyko nesu niekur apsiskai̇̃tęs Grg. Knygose gerų dalykų gali apsiskaityti rš.
3. skaitant paskelbti: Tai kogi da tu abejoji, garsiai gi visiem apskai̇̃tė Sdk. Atsinešė popieras, apskai̇̃tė, kad aš po baltu bilietu (paleidžiamas iš kariuomenės) Gs.
4. Z.Žem, DŽ, Ml skaičiuojant nustatyti, apskaičiuoti: Apskaitýk knygo[je], kada bus lietus J. Jis apskai̇̃tė, kad išmokės dalias ir dar pinigų liks Alv. Oi, kiek žemės buvo, tai neapskaitýtie! Azr. Apskai̇̃tėm, kad penki metai, kai ištekėjo Klt. Kainą leidėjas dės knygelėms, apskaitęs visas išlaidas J.Jabl. Apskaitytas skaičius LL62. Apskaitomasis balansas rš.
| refl. tr., intr. Š: Niekas to šiandien nežino, neigi raštūse gali laiką tos notės apsiskaityti S.Dauk. Apsiskaitýt reikėjo dar nepirkus, o kai jau nupirkai daiktą, polaik gailestis Srv.
ǁ išvardyti: Eisim eisim, meiliuli, pirkelėn, apsakysiu didžius vargelius, apskaitysiu sunkius žodelius (d.) Ad.
ǁ skaičiuojant apkloti: Tai bagotas bernytelis. Jis apskaitė staluželį vienais rundais doreleliais RD174.
5. refl. DŽ skaičiuojant apsirikti: Su tais smulkiais pinigais pasitaiko dažnai apsiskaitýti Gs. Jis dviem rubliais apsiskai̇̃tė Up. Geras pone, ar apsiskai̇̃tęs man teip daug davei? BM187(Kri). Mūsų apsiskaityta visa diena! J.Balč.
6. Š, Ser, Ds skaičiuojant apsukti, apgauti: Man mokant pinigus, mane apskaitė an dešimt auksinų Plv. Gavau darbo Sabalio lentpjūvėje, bet ir ten mane apgavo – apskaitė ir išvarė A.Vien.
7. refl. apskaičiavus, apsvarsčius nuspręsti: Tik gerai apsiskai̇̃tęs, imkis tokio darbo DŽ1. Tai apsiskai̇̃tėm, kad parduosme rudenį telyčią Dglš. Kalbėjau ir elgiaus, nelabai apsiskaitydama Vaižg.
8. (sl.?) palaikyti kuo: Jis Šimą kvailu apskai̇̃tė Alv. Kuo tu mane apskaitai̇̃? Alk. Mane, bernelį, už nieką apskaitė LTR(Mrk).
| Kap Pranas neapskaitýtas, tai neapskaitýtas (niekur kitur tokio gero vaiko nerasi) Lp.
9. BzF70 tam tikro teksto skaitymu užkalbėti ligą, užtraukti nelaimę: Ans nuejo pry savo draugo ir prašo, kad ans apskaitytų jo žmoną iš Mosiešio (Mozės) knygos [, kad ji mirtų] TDrVII138(Klp). Jos (bobos) turėjo ne tik anglis mesti, titnagą skelti, bet ir apskaityti [ligonį] I.Simon.
◊ dvãrą apskaitýti apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į apžvalgus (važiuoti): Aš ir pats važiavau su sa dukteria apskaitýt dvãrą LKKXIII120(Grv).
atskaitýti Rtr; L
1. tr. Š skaitant pasiekti kurią vietą: Knygą ligi pusės atskai̇̃tė DŽ.
2. žr. perskaityti 1: Jau šitus laikraštis atskaitýtas Lp. Atskaitė zokonus ir pranašus Ch1ApD13,15.
3. tr. atkalbėti (maldas): Egzortas atskaitýti NdŽ. Sūnus atavežė kunigą, atskaitė maldas, ir daugiau nabašnyko, apie trobas einančio, nematė niekas LTR(Slk).
| prk.: Jis laukė, kad Jeronimas atskaitys moralą, išbars jį rš. Ateitų pagaliau tas senis, atskaitytų savo pamokslus, o ji išprašytų jį lauk rš.
4. refl. Š pakankamai prisiskaityti: Tokią knygą tai skaitai i atsiskaitýt negali Sml. Skaitydamas [laišką,] neatsiskaičiaũ – teip mielas LTI421(A.Baran).
5. tr. skaitant iššifruoti: Mokinti vyrai mėginę yra atskaityti getų raštus J.Šliūp. Tas karalius atskai̇̃tė, kad jo vaiką perkūnas užmuš Rm.
6. tr. SD211, Sut, N, M, RtŽ, LL120 skaičiuojant atskirti, atskaičiuoti: Atskaitýk maniui tris devynerius obalių (27) J. Kai, apžiūrėjęs sodą, norės pinigus mokėti, tai veskitės į kambarį, ir tegul ant stalo atskaito LTR(Žal). Ma[n] tuos pinigus atskai̇̃tė Vl. Tokių vestuvių, kur valgiai padalinami, kur kąsniai atskaitomi, mes dar nebuvome matę I.Simon. Parvažiuok numie, nueik į tą jaują, atskaitýk penkis žingsnius nu kampo i išsikasi piningus (ps.) Žr.
| Nemislijau daug vaikų turėt, ė kai prisė[jo], tai visą dešimtį atskaičiaũ (pagimdžiau) Ml.
| refl. tr.: Porikes atsiskaitái nu riestuvų, užsikiši skalike Rt. Žingsniais reiks atsiskaitýti, nu kiek tolo reiks jau mesti Ms. Aš padėjau šešis šimtus ant balto stalelio, atsiskaityk, panytėle, sau už vainikėlį LTR(Krkn).
ǁ refl. susigaudyti, susiorientuoti: Ji atsiskai̇̃to da: da proto kai avis turi Rd.
7. tr. apmokėti, sumokėti, užmokėti, atlyginti: Dabar keliauk namo, o po trijų dienų sugrįžk, tada tau bus atskaityta visi penki šimtai. J.Balč. Mergužėle lelijėle, pašauk savo seną tėvą, atskaitysiu šimtužėlius LB139.
| refl. K, LL211, Š: Tad už muziką atsiskai̇̃tė pats šeimininkas Plt. Atsiskaitỹs valdžia su jais Mrj. Aš už vaikį pri ano esu buvęs a dvejus metus, buvo neatsiskai̇̃tęs Gd. Atsiskaitomoji sąskaita rš.
| Kolūkis be nuostolių nuėmė derlių, prieš laiką atsiskaitė su valstybe (įvykdė paruošų prievoles) (sov.) sp.
atsiskaitýtinai adv.: Duoti avansą atsiskaitytinai TTŽ. Liaudies teismai gauna ženklus iš finansų skyrių atsiskaitytinai pagal avansinius reikalavimus rš.
8. tr., intr. LL297, DŽ1, SkŽ172 sulaikyti išmokamosios pinigų sumos dalį: Parejai iš darbo i radai iškultus [miežius], i kolūkis atskai̇̃to iš tavo uždarbio Lc. Už nuganytą (praganytą) gyvulį piemeniuo atskai̇̃to iš algos Grv. Klumpį sudaužysi medinį, jau tau ir atskaitýs rublį Lk. Daug uždirba, daug atskai̇̃to Brs.
9. refl. duoti ataskaitą: Jis atsiskaitỹs už žygius NdŽ. Vilniaus piešimo mokykla turėjo kasmet atsiskaityti akademijai rš. Susirinkimuose specialistai atsiskaito už savo darbą sp.
10. refl. atsiteisti kokiu veiksmu už padarytą skriaudą, atkeršyti: Kai man prireiks, aš su juo dar atsiskaitýsiu Žvr. Pradėjote tokį darbą, už kurį karo lauke atsiskaitoma be ceremonijų J.Gruš. Bet ir visi kiti turėjo už ką atsiskaityti su ponu Skrodskiu ir dvaro šunimis V.Myk-Put.
11. tr., intr. suduoti, įkirsti skaičiuojant ar pagrečiui daug kartų: Atskai̇̃tė tėvas vadelėm už vogimą – ir šventa Ds. Ta nedorėlė nuplėšė jo drapanas ir atskaitė šimtą kartų per pliką kūną su rimbu J.Balč. Jeigu nusidėjai, tai tau rykštes atskai̇̃tė Vgr.
| Aš dar jam antausius atskaitýsiu Žvr.
12. tr. skaitant tam tikrą tekstą, atšaukti, panaikinti užtrauktą nelaimę: Ans tūjau nubėgo pas draugą ir liepė atskaityt TDrVII138(Klp).
◊ diẽnos (paskuti̇̀nės vãlandos) atskaitýtos nebedaug liko gyventi: Man jau atskaitýta diẽnos Dglš. Paskuti̇̀nės vãlandos atskaitýtos buvo Vdk.

×daskaitýti (hibr.)
1. tr. perskaityti iki tam tikros vietos: Paškauskas daskaitė iki galui savo kalbą ir, baimės apimtas, pabėgo iš seimelio A.Janul.
2. refl. SD43, Sut, N susiskaičiuoti, kiek reikia: Ir nedasiskaitė (trūko) iš tarnų Dovydo devyniolikos vyrų Ch2Sam2,30.
įskaitýti Rtr
1. tr., intr. DŽ1 galėti gerai perskaityti: Rankraštį įskaitýti NdŽ. Ažčiūmotos raidės, neįžiūriu, negaliu įskaitýti Š. Rašysena turi būti įskaitoma rš.
įskai̇̃tomai adv.: Parašyta neįskai̇̃tomai Kn.
2. tr. iš rašto sužinoti, suprasti: Paliko nebaigtas rašyti žodis, kurio prasmės jau nieks neįskaitys rš.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Mackevičius žvilgtelėjo į Petrą Balsį, ar neįskaitys jo veide apgailestavimo, kad toli paliko jauną žmoną su mažu sūneliu V.Myk-Put.
3. refl. intr., tr. Rtr, LL274, Ser įsigilinti skaitant: Įsiskaičiusi mergiotė knygon, nė nebegirdi šaukiama Š. Ką čia tą knygą įsiskaitei̇̃, eitum verčiau pasivaikščioti Rs. Įsiskaitýk gerai, tai suprasi Š. Gerai popieriūse įsiskaičiusys M.Valanč. Čion … nerandi tos dvasios mūsų kalbos, apie kurią galima turėt išmanymas, įsiskaičius į žmonių dainas, pasakas, mįsles, KlbXXV(1)58(J.Jabl).
4. tr. LL280,282 skaičiuojant priskirti, įtraukti: Besiginančių, įskaitant ir lengvai sužeistus, liko trys rš. Kareiviavimo laiką įskaitýti į valstybės tarnybą NdŽ. Tie pinigai buvo įskaitýti į pajamas DŽ1.
įskaitýtinai Antras amžiaus tarpsnis trunka nuo 2 iki 7 gyvenimo metų įskaitytinai rš.
| refl. K.
5. tr. pripažinti: Tai bus įskaityta tau kaipo geras darbas V.Krėv. Rungtynės buvo nutrauktos, ir svečiams įskaitytas pralaimėjimas sp.
6. tr. KlK15,98 pažymėti išlaikius, pasirašyti (įskaitą ar kokį kursą): Klausytojui paskaitas įskaitýti NdŽ.
7. intr. skaičiuojant įkirsti rykščių: Liepė po vieną išguldyti ir po šimtą įskaityti LTR(Krtn).
išskaitýti tr. K, Š, Rtr; N, M, L
1. suvokti rašto ženklus, įstengti perskaityti: Jo rašyseną sunku išskaitýti DŽ1. Tiek senatų susirinkę, o nė vienas neišskaito tos gromatos LB171. Pasilipo an pečiaus, išskai̇̃tė tą dekretą End. Parašas neišskai̇̃tomas DŽ1. Neišskaitomas raštas LKKIX76.
2. KI143 daug ar viską perskaityti: Aš esu išskai̇̃tęs jau pusę bibliotekos Knt. Kada tas knygas galit išskaitýt? Skr. Anksčiau išskaitýsu knygą – galėjau viską papasakoti Vgr. Senis Vilkas jau išskaitė visa, kas šiai dienai skirta, visa, kas stambiom raidėm atspausdinta ir jo akiai matoma I.Simon.
| refl. tr. K.
3. skaitant sužinoti: Apsakysiu, ką esu išskai̇̃tęs iš knygų NdŽ. Tą žinią jis išskai̇̃tė laikraščiuose DŽ1. Anas, ką tik išskai̇̃to ar laikraščiuos, ar knygõs, vis mum persako Ds. Venckų Adomėlis išskaitė kalendoriuje, kad pavasaris šįmet būsiąs ankstyvas V.Myk-Put.
| refl. tr.: Gali čia ižsiskaityti trumpai visą historiją kančios SPI364.
ǁ prk. DŽ1 iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Kiekviena stengėsi išskaityti antrosios mintis, ir tik labai, labai pamažu teatsirado kalba I.Simon. Steponas žiūri į motiną ir iš jos akių išskaito nebylų prašymą: „Niekam nesakyk“ V.Bub. Rasi pagysiu, jug jis mano sopulius kaip iš rašto išskaitė M.Valanč.
^ Ant kaktos neparašyta – neišskaitysi KrvP(Jnš).
ǁ pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, išburti: Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nuluš V.Krėv.
4. N atkalbėti (maldas): Išskaitau, maldas pabaigiu R41. Numiršta žmogus – gieda, poterus nu ryto išskai̇̃to Lc.
5. SD414, Sut nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Aš išskaičiaũ visą skietą J. Karaliai pradėjo ieškot, klausinėt, kas išskaiti̇̀s bačką riešutų Prng. Neišskaitáu, kiek tų piningų Jdr. Aš išmieruosiu jūres mareles, aš išskaitýsiu pilkus žvirgždelius JD682.
| refl. Sut, K.
6. DŽ1 išskirti, atskaičiuoti iš sumos tam tikrą dalį: Valdžia mokės, paskui par kiek metų iš algos išskaiti̇̀s Rš. Kad išskaityčiau už tą dieną iš jūsų pusę kronos, jūs turbūt jaustumėtės nuskriausti? J.Jabl.
išskaitýtinai
7. Mž173, MKr17, SE198 išvardyti eilės tvarka: Išskaitýti visus iš eilės vardus NdŽ. Išskaitýsiu, kokios čia yra pievos ir laukai Dbč. Žmogus išskaitė visus šventuosius, angelus, archangelus, o velnias vis sakosi gerai juos pažįstąs BsMtII59-60. Dvitaškį dedame prieš priedėlį, kuriuo yra kas išskaitoma arba tiksliau pažymima J.Jabl. O kasg išskaitytų visas žalas, kurias atneša žmogui vienas nusidėjimas mirštamas DP510.
| refl.: Negalės vėl ir ligos kitos to gi kūno negal ižsiskaityt: karštinė, drugys, dantų gėlimas, dieglys, dusulys SPI107.
8. išsiskaičiuojant nustatyti: Jiej (vaikai) išskaito, katram nežiūrėt LTR(Lp).
nuskaitýti tr. K, Š, NdŽ
1. perskaityti: Ar gerai aš nuskaičiaũ? Nm. Evangelija, kurią tas pats kunigas nuskaitė, buvo imta iš antrojo perskyrimo Kel1881,64.
ǁ skaitant sutikrinti (tekstą): ESM kiekvieną sekundę nuskaito informaciją, gaunamą iš radijo aukštimačio sp.
ǁ skaitant paskelbti: Provos nulaužimą benuskaitant, ji verkt pradėjusi LC1878,27. Vienas karališkas tarnas nuskaitė su aiškiu balsu smerties kaltybę BsPI66.
2. skaitant sužinoti, išskaityti, suprasti: Ar jūs nuskaitýsit angliškai? Mrj. Ana nenuskai̇̃to (nepažįsta) pinigų Trgn.
| refl.: Prisižiūrėję ir nusiskaitę šventuose raštuose, šviesiai matome, jogei visi pranašavimai ing vieną daiktą sykiu surinkti Tat.
ǁ iš knygų pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, nusakyti: Aš tau pleinatą nuskaitýsu, kartas numesu Nt. Ano ir pleinata buvo nuskaitýta, kad mirs karė[je] Šts.
3. skaitant apdėvėti: Knygutė jau buvo nuskaityta, sumurkšlinta A.Vencl.
4. sukalbėti (maldas): Meldžiu jūsų, kad jai (motinai) egzortus nuskaitytumėt BsPIII10.
5. skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti, apskaičiuoti: Aš nuskaičiaũ daugiau, t. y. daugiau uždėjau, neteisingai atskaičiau J. Ans muno piningų nenuskai̇̃tė Trk. Nuskaitýta tiek i tiek biliotų parduoti Krš. Aš nuskaitau didelį gyvulį, kiek sveria KzR. Jis prėjo prie akmenio ir, nuskai̇̃tęs te kelius žingsnius, liepė kast Skp. Kas tę tą valandą gal nuskaitýt! Jrb.
| refl. tr.: Tu tai gali ant pirštų nusiskaitýti, nusirokuoti KI36.
6. R12, N skaičiuojant kiek atmesti: Pieno turėtų jau užtekt, ale da, žiūrėk, nusiskaiti̇̀s Sdk. Jims dalį uždarbio nuskai̇̃to Vdk. Nuskaitýk nuo stukio tris posmus KI36.
7. skaičiuojant nusukti, apgauti: Išleisk tik tokį išaušėlį į turgų, vis jam kur nors nuskaitỹs! Srv. Nusuka, pinigus nuskaito rš.
ǁ refl. J apsirikti skaičiuojant.
8. (sl.?) laikyti, manyti: Laumės juosta, mes nuskaitýdavom, kad vandenį traukia Sml.
paskaitýti Š, Rtr; R153, L
1. tr., intr. H, N kiek skaityti: Žmogui dabar jau ir paskaitýtie galima Smal. Aš tik per save išmokau laikraštį paskaitýt Grl. Mes paskaitýsam Prk. Be nenori paskaitomas (ar nenori, kad tau kas paskaitytų)? J.Jabl(Als). Tiek aš i toms akimis bematau, bet jau tinka (patinka) paskaitýti Krtn. Ligi dvyliktos paskaičiaũ ir nuėjau gulti DŽ1.
| refl. tr.: Pasakos įdomios pasiskaitýti NdŽ. Nunešk jam, tepasiskai̇̃tai! Pgg. Patartume pasiskaityti „Aušros“ leidinius ir kitas knygas, Jablonskio redaguotas rš. Ne kiek, ale po biškį paskai̇̃tos Trš.
2. tr. iš rašto sužinoti: Tas paskaito, kad toks atsitikimas buvo Plv. Reikėjo jiems ir pats vertimas, ir toji nuomonė (recenzija) būti paskaičius ir turėti savų pastebėjimų J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Pasiskaitýk skelbimą DŽ1. Po kiekvienu paveikslu apačioj pasiskai̇̃to, kas nupiešta Snt.
3. tr., intr. N galėti, sugebėti skaityti: Vaikas jau paskai̇̃to DŽ. Tam kartuo parašau, paskaitáu Trš. Ieško, kas paskaitýtų anglišką laišką DŽ1. Senelė mokindavo iš maldaknygės paskaitýt LKT316(Stlm). Paskaitau iš knygos R7. Be akinių nebepaskaitaũ DŽ1. Laimė tavo, valdove, kad aš nemoku paskaityti, kas ten parašyta V.Krėv. Nors ir pamažu, kiek palasydamas raides, vis dėlto jis jau paskaitė savo lapelį I.Simon. Paskai̇̃tomas raštas NdŽ.
| Paskai̇̃toma (skaitytina) knyga Šts.
paskai̇̃tomai adv.: Vardas paskaitomai užrašytas būti tur TP1881,50.
4. tr. N išdėstyti žodžiais: Paskaitýti paskaitą DŽ1.
ǁ papasakoti: Aš savo visą gyvenimą paskaičiáu anai Vž.
5. tr. N atkalbėti (maldą): Kitas ir „Tėve mūsų“ nepaskaito BPI99.
| refl. tr.: Tol gulti negausi eiti, popirm turi poterius pasiskaitýti Rsn.
6. tr. SD270, H, R, Sut, N, K, M nustatyti kiekį, sumą, paskaičiuoti, suskaičiuoti: Obaliai mano yra paskaitýti J. Paskai̇̃tai, kiek čia yr! Švnč. Gegužaite, žukukuok, paskaitýk – daug metelių būsiu (gyvensiu)? Pls. Ir pirštų nebepaskaitaũ, nebematau Km. Daba retas katras negeria – tai paskaitýtinas Rs. Paskaitýk, saulužė, ar visos žvaigždužės? JV637. Jau tu ir metus jos paskaitei? V.Piet. Veizdėk danguna ir skaityk žvaizdes, jei anas paskaitai BB1Moz15,5. Šitai didis pulkas, kurio nė vienas negalėjo paskaityti VlnE179. Gyvolių nepaskaitomas gaujas numie parvarė S.Dauk. Vargai žmogaus šiame sviete nepaskaitomi yra BPII98. Paskaitytų jų buvo septyni tūkstančiai ir penki šimtai Ch4Moz3,22.
^ Paskaityk žirginius, tad man apgalėsi pragerti B.
paskaitýtinai adv.: Nepaskaitytinai daug WP169.
paskai̇̃tomai adv.: Kelis kartus važiavo – paskai̇̃tomai (nedaug) Slnt. Kiek pati nueisi – paskai̇̃tomai Slnt.
| refl. Sut, K: Pasiskaitýsiu, kiek turiu NdŽ. Jie kiekvieną vakarą, būdavo, pasiskaito po kelias dešimtis rublių uždarbio BsPIV70. Ar duos man šimtelių man pasiskaityti, ar duos man dukrelę širdžiai suraminti? (d.) Knv.
7. tr., intr. nustatyti kainą, užmokestį: Visko neapmokės, valdiška kaina gali paskaitýt Rk. Kaip giminei, pigiau paskaitýsiu už paršus Ėr. Sakyk, kiek dabar paskaitýsi už tą linų suverpimą? Skrb. Už tais lentas paskai̇̃tė Mrj. Ir nuvežt reikia, ir kelionę paskaitýt – nieko nelieka [pelno] Gl.
8. refl. apsisvarstyti: Anas pasiskai̇̃tė savo galvoj: ne, negerai padariau Prng.
9. (sl.?) tr. SD83, N, LL150 palaikyti kuo, skirti prie ko: Aulinius batus antsivers su lazda ant pečių i trauks keliais – daba paskaitỹtų už durnį Sd. Katras prastas, nemokytas, ir už kvailą paskaitýtas Klvr. Tokios padraikos niekas gera merga nepaskaiti̇̀s Trgn. Mane iš karto paskai̇̃tė kurčiai (instr. sing.) Zt. Paskai̇̃tė savo kunigaikštystę už sapną BM374(Kl). Pašlovintas vyras yra, kuriam ponas prastojimų nepaskaito Mž465. O ne tiektai už teisinykus paskaitytais esme DP3. Idant tavo vardas būtų paskaitytas tarp šventųjų BBJdt10,9. Ir išsipildė raštas, kurs sako: su piktadėjais yra paskaitytas BtMr15,28.
| refl.: Jin pasiskai̇̃tė už giminę i prejo Šln. Auga ant medžių šaknimis ir pasiskaito už svetrijeklę (parazitą) P.
◊ danti̇̀s paskaitýti primušti: Vienąroz kai paskaitýsiu danti̇̀s, tai bus atsilyginta už viską! Skdt. Greitas išsigerti, dar greitesnis susipešti, dantis paskaityti, pakaušius padaužyti KrvP(Krn).
ką́snius paskaitýti žiūrėti, kiek suvalgo, gailėti maisto: Tai man paskaityta visi kąsneliai, kiek aš jų suvalgau (rd.) TDrIV172(Rod).
[nė̃] penkių̃ (trijų̃ NdŽ) nepaskai̇̃to KlK13,101, NdŽ neišprusęs, neprakutęs: Rodos, penkių̃ nepaskai̇̃to, o kap bliuznyt, tai kap pagadytas (labai sugeba) Bgt. Girtas nieko pryš save nestato, o pagiriomis nė penkių nepaskaito Sch82(Rg).
pérskaityti tr. K, Š, perskaitýti Rtr
1. SD293, H167, Sut, M, LL184, DŽ1 iki galo paskaityti: Visą laikraštį pérskaityti NdŽ. Paraidžiui pérskaityti NdŽ. Perskaitau iki galo knygas, išskaitau R45. Nežinom, ar žemaičiai, tą gromatą parskaičiusys, davė kokį atrašą M.Valanč. Ta gromata bus perskaityta nuog jūsų Ch1PvKol4,16. Perskaityta bus jūsimp ta gromata BtPvKol4,16.
| refl. tr. NdŽ, Ser: Ben vieną punktą parskaitykias P.
ǁ DŽ1 pranešti, paskelbti (tekstą): Teisėjas pérskaitė sprendimą NdŽ. Pérskaityti liudytojo parodymą NdŽ.
2. sugebėti paskaityti, įskaityti: Neaiškiai rašytas, neparskaitomas I. Jei pérskaitysi, tai rašysiu Mrc. Kap negramatna, tai i nepérskaitau Dglš. Laiško nebeparskaitýčia be akinių Mžš.
3. susipažinti su rašto turiniu, suprasti: Būdavo, pérskaitau knygą – kitą dieną viską papasakosiu Klvr. Ka ką párskaitau, greit iš atminties išmokstu Sk.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Jo akyse vedėjas būtų galėjęs perskaityti ne tik užslėptą pašaipą, bet ir tylų grasinimą rš. Aš perskaičiau jo mintis rš.
4. R362, N, K, DŽ1 iš naujo, pakartotinai suskaičiuoti, perskaičiuoti: Dar kartą pérskaitė likusius pinigus NdŽ. Párskaityk gyvolius, ar visi tebėra J. Parskai̇̃to tuos linus (linų pėdus), tadam veža namon Ps. Pérskaitęs [zuikučius,] nė vieno nepasigedo Jrk44. Perskai̇̃tė visus pinigus – ir teisingai Slm.
| refl. tr.: Parsidalino, parsiskaitė pelną Dr.
5. galėti suskaičiuoti: Nu sunkių darbų kaulai ir gyslos par skūrą parskaitomys buvo S.Dauk.
6. išvardyti: Pérskaitė savo kaltes NdŽ.
7. refl. LL187, NdŽ, Ser, Up skaičiuojant apsirikti, suklysti: Rodos, ka taip, jei nepársiskaičiau Kv. Argi aš būčiau persiskaičiusi? I.Simon.
pieskaitýti (dial.) tr. skaičiuojant pridėti, priskaičiuoti: Nepyskai̇̃to tus metus, kur py vokyčio dirbai Sg.
praskaitýti tr.
1. NdŽ praleisti kurį laiką skaitant.
2. (dial.) Dgp žr. paskaityti 2: Taigi visiem praskaitýk laišką Sdk. Nemoku lakštų praskaitýt Ad. Padavė jai gromatą: – Praskaitýsi – dažinosi Ūd. Ateina, praskai̇̃to [užrašą ant paminklo] – žino kapą Rod.
3. (dial.) žr. paskaityti 3: Nepraskai̇̃to to rašto Brb. Skaitom, skaitom – nepraskai̇̃tom Mlk.
4. refl. skaitant suprasti: Prasiskaitaũ i ruskai Dglš.
5. NdŽ skaitant praleisti, nepastebėti.
6. daug kartų suskaičiuoti: Aš tavę, berneli, laukiau pralaukiau, akeles pradabojau, dieneles praskaičiaũ, o tu in mane ir akių nemetei Rod.
7. NdŽ skaičiuojant praleisti, nepastebėti.
8. prakeikti: Aš anus praskaitýti gatava Kin. Kad tavo senis tai girdėtų, praskaitytų jis tave už tavo tokias socialdemokratiškas mintis I.Simon.
| refl.: Aš jau prasi̇̀skaičiau beplaudamas Kin.
priskaitýti Rtr; L
1. intr. skaitant pasiekti: Aš dar nepriskaičiaũ ligi tos vietos [knygoje] DŽ1. Priskaičiau trisdešimt penktą puslapį Db.
2. tr. DŽ1 daug perskaityti: A tu gali atminti, kiek knygų esi priskai̇̃tęs? Krš. Aplei senovės kunigaikščius ir tamistos priskai̇̃tot Pln.
| refl. tr., intr. SD160, Sut, I, LL93, Š, DŽ1, Rtr: A dar neprisiskaitéi tų kningų?! Krš. Ten nejodinėja kazokai, apie kuriuos tiek daug baisių dalykų pripasakota ir iš laikraščių prisiskaityta I.Simon.
3. tr. Q660, SD305, Sut, N, K, M, LL22, Š skaičiuojant prijungti, pridėti, priskaičiuoti: Reikia ir procentus priskaitýti DŽ1. Priskaitýti procentus prie kapitalo NdŽ. Priskaityti prie skolos! I.Simon. Priskaitau, duomi kam SD303. Socialiniam draudimui kas mėnesį priskaitoma 4,4 % nuo visų darbuotojų darbo užmokesčio rš.
priskaitýtinai
4. tr., intr. skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių ar vietą: Priskaitýti šimtą NdŽ. Priskaitýti iki penkių NdŽ. Žvaigždžių skaityti negalima. Jei priskaitysi savąją, ji tuojau užges, ir pats mirsi LTR(Mrk).
5. tr. LL101, DŽ1 skaičiuojant pasiekti tam tikrą sumą, kiekį: Išėmė pinigus ir skaitė, kol šimtą priskai̇̃tė NdŽ. Priskaičiaũ dvidešimt vežimų Jnšk. Ar daug prikirtot rugelių, ar daug priskai̇̃tėt kapelių? (d.) Mrj. Daug nuodėmių priskaitė ir tau, ir tavo žentui krivis, bet prie jų aš dar vieną pridėsiu V.Krėv. Mūsų galaktikoje priskaitoma apie 150 milijardų žvaigždžių sp.
| refl. tr.: Neskaityk, tėvuli, daugelių šimtelių, aš prisiskaitysiu šešuro žodelių LTR(Mrk).
6. (sl.?) tr. BBJoz13,3, P, MKr11 priskirti prie ko, laikyti kuo: Lapė priskai̇̃toma prie plėšriųjų žvėrių NdŽ. Jau ir aš prie miesčionių priskaitýta Kt. Grįžkime ing miestą dangujęjį, ing kurį mus įrašė ir už miesčionis priskai̇̃tė DP542. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų ir nepriskaitomas sau SPI257. Priskaityta tai jamui yra teisybėsp Ch1PvG3,6.
| refl. tr. LTII398: Visi mažne katalikai prisiskaito save prie lietuvių A1884,374.
7. (sl.?) tr. nustatyti, skirti: Taip Dievas priskai̇̃tė žmogui: valgyti, dirbti J.
◊ ausi̇̀s priskaitýti prikalbėti priekaištų, pamokymų: Jau dėl Rožės kiek ji priskaito ausis! I.Simon.
suskaitýti Š, Rtr
1. tr. DŽ1 galėti, sugebėti perskaityti: Adreso nesuskaitaũ NdŽ. Galiu suskaitýt i be akinių Žg. Kur tas toks žodis yr, kad aną suskaitéi? Lk. Mažo mokslo, nesuskaitáu greitai Vn. Ten iškaltos raidės lenkiškos, nu i niekas nesuskai̇̃to Nv. Kad į mokyklą muni nuvedė, aš jug vis jau suskaičiáu rusiškai Knt. A suskaitái anos rašyta? Brs. Ten geriau suskai̇̃tomas, kaip čia šitai Lnk.
2. tr. skaitant suprasti: Lietuvių knygas suskaitáu Kin. Aš nesuskaičiaũ, ką tu čia parašei Plv. Jau nebesuskaitáu kningų, jau protas išgaravo Krž. Ką mokyti rašo, tai durnam nesuskaitýt Bgt.
3. refl. skaitant sužinoti: Susiskai̇̃tė laikraščiūse, ka iš septynių klesų priemą Rdn.
4. tr. NdŽ skaitant sudėvėti, suplėšyti: Knyga suplėšyta ir suskaitýta Mrj. Visai suskaitei mano knygą rš.
5. tr. Sut, M, LL160, NdŽ, SkŽ310, DŽ1 skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Ir ans suskai̇̃tė, anai girdant, piningus Nv. Aš nebemoku iš galvos suskaitýti Krš. Liepia [mokytoja] sudėt ir suskaitýt, kiek bus du ir vienas, – nesuskai̇̃to Lel. Tep sudžiūvo žmogutis, kad visus jo grobus suskaitýtai Lš. Nesuskai̇̃tant mušė, davė J. Suskaitýt reik galvijus Sk. Ką ant pirštų suskaitýti KII365. Par rankovę turi žvaigždes suskaitýti (toks žaidimas) Plt. Auselėm rūteles nukarpysiu, akelėm žvaigždeles suskaitysiu LTR(Vlk). Muno žili plaukai suskai̇̃tomi, nors jau turu aštuoniasdešimt metų Dr. Mergaitė i teip kiaules suskaiti̇̀s, be mokyklos (psn.) Dgč. Siaustuves gali̇̀ suskaitýti i be mokyklos (senovėje sakydavo mergaitėms) Žr. Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisytas (d.) Akn. Kalne rugelius nupjovė, į mandelėlius sustatė, šimtais kapelių suskaitė (d.) Mrj. Suskaityti bus kaulai jo MP103. Jeigu kas galės suskaityt dulkes žemės, sėklė teipag tavo bus suskaityta Ch1Moz13,16. O terp krikščionių nesuskaitytus regime neturtėlius SPII210. Skaitau, suskaitau, surokuoju R408. Skaitlius suskaitytasis I.
^ Niekas nesuskaitys, kiek motina turi akių ir kiek rankų LTR(Vdk). Be maišo savo vaikų nesuskai̇̃to (turi daug vaikų) Vkš. Senas piemuo savo avių nesuskaito (mėnuo ir žvaigždės) LTR(Vdk). Tėvo pinigai nesuskaitomi (žarijos) LTR.
suskai̇̃tomai adv.: Kiek buvo nemokytų, o daba suskai̇̃tomai (nedaug) Bt. Senų žmonių suskai̇̃tomai bėr LKGII439(Kal). Duonos tai jau šįmet suskaitomai turėsim Pkp.
| refl. tr. K, Rtr: Aš gerai susiskaičiáu, bet ant žemės iškračiau [pinigus] Všv. Susiskaitýs po kiek tūkstančių ir įkas ten ar daržinė[je] kur į kokią kertę Žr. Susiskai̇̃tom dar metus Mšk. Bet paskui, kai susiskaitėm, pasirodė, kad mano sesers ir vienos jos draugės trūko J.Balč. Razbaininkai, pabėgę biškį, susiskaitę, kad jau jų vieno nebėra LTR(Sln).
6. tr. skaičiuojant įkirsti: Suskai̇̃to rykščių jau i dvidešimti Krt.
7. intr. LL234, NdŽ skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių: Mūsų Rimutė jau suskai̇̃to lig penkių Užp. Suskaitýsiu lig trijų i šoksiu par langą LKT246(Pkr). Va, lig kolek aš suskaitaũ Mžš. Atgal skaitýti kaji kaip moka – suskai̇̃to ir atgal, nu dešimties lig vieno Trk.
◊ danti̇̀s (ausi̇̀s S.Dauk, káulus, per̃pinus rš, šónkaulius Šd) suskaitýti labai primušti: Nebe pirmam danti̇̀s suskai̇̃tė Užp. Tu kitus žudei, dabar gi aš tavo kaulus suskaitysiu TS1901,2-3. Nesipjauk su visu svietu, da kas patykojęs šónkaulius suskaiti̇̀s Ps.
diẽnos (vãlandos) suskaitýtos DŽ1 nebedaug liko gyventi: Jau ligonio diẽnos suskaitýtos Dkš. Iš kur muno ta sveikata bėr – i diẽnos suskaitýtos Slnt. Mūs jau diẽnos suskaitýtos Ppr. Visą šią naktį Ilžė budėjo prie jo lovos, nes jis jau be sąmonės, ir jo valandos suskaitytos I.Simon. Kaip neverksi, kad jau suskaitýtos muno vãlandos Žr.
gali̇̀ (gãlima) ant pir̃štų suskaitýti labai nedaug ko: Miestelio gyventojus turbūt galėjai ant pirštų suskaityti rš. Kiek jų tuomet buvo – ant pirštų galima suskaityti Žem.
ką́snius suskaitýti labai pavydėti (ppr. maisto): Ką́snius savo šeimynai suskai̇̃to, o svetimam ko beklausi Krš.
lig (nė̃) penkių̃ nesuskaitýti nieko neišmanyti: Taip lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o neprašyta kišas Krš. Rods, lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o kaip tą bobą pajuokė Rdn. Vargšas visai nuleipo, nė penkių nesuskaito Ll.
pasuskaitýti (dial.) tr. suskaičiuoti: Rugius reikia pasuskaitýt padešimti̇̀ pėdų Dv.
užskaitýti
1. refl. NdŽ, BŽ1312, Jd įsitraukti į skaitymą, skaitant užsimiršti: Ko tiek užsiskaitéi, eik ėsti! Krš. Tėvas atsiminė, kaip godžiai jis skaitė knygeles ir kaip užsiskaičiusį, užmiršusį gyvulius, ne kartą jį prikūlė šeimininkas P.Cvir.
2. Š, NdŽ, Ser, Pls žr. įskaityti 4: Žuskai̇̃tė kiemą, sodelį [į arus] Rod.
| refl. Ser.