Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (60)
parsvyrúoti
Apibrėžtis
svyrúoti, -úoja (-úona Vkš, Trš), -ãvo intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L
1. lankstytis, judėti į šalis ar aukštyn ir žemyn, linguoti, siūbuoti: Pasmagotos šakos seno beržo nulinkusios svyrúo[ja] J. Notrynės svyrúo[ja] nu rasos – sėk linus Šts. Papjautas medis svyrãvo svyrãvo, led nusisvėrė vienan šonan Ds. O aš išvydau klevelį svyrúojantį JD1172. Tik girion eglelė gražiai svyruoja LTR(Lp). Svyruoja liepelė žaliam sodely TDrIV35(Klt). Vai tu rugeli, tu svyruonėli, svyravai rytą ir vėlai vakare LTR(Kt). Svyruoja nendrelė, vėjelio pučiama, tu svyruosi, sesutėle, vargely būdama LTR(Žl). Verkia tavo rūtelės, linguoj, svyruoj be vėjo LTR(Ob). Vėjelis pučia, girelė ūžia, ąžuolėlis svyruoja LTR(Vb). Tas berželis s[v]yruonėlis girelėj svyravo NS118. Svyruoja nendrelė vidur ežerėlio, svyruoja seselė už balto stalelio LTR(Užp). Pušis svyruoja į visas šalis, neturėdama paramos LzP. Varpos pribrendę rugių svyruoja BM414. Žemėmis [apynius] apspaudo, kad nesvyruotų S.Dauk. Kilpužėlės mano, auksinėlės mano, prie šalelės svyrãvo JV5.
^ Nendrė nesvyruoja nepučiama B1021. Keturi kampai, Dievo darbai, vidury kankalas svyruoja (šulinys) LTR.
ǁ paviršiui siūbuoti, liulėti: Žemė svyruos nei girtas CII603.
2. virtuliuoti, krypuoti, sverdėti: Svyrúodamas eina ligonis, kol į vidų įsvyrina J. Bet jis iš pirmo teip svyruodamas ėjo ir teip retais žingsniais žengė, kad visi iš jo turėjo juoktis BsPI75. Ėjo vyras svyruodamas, in šaleles krypuodamas LTR(Mrj). Sakei, mergele, kad nerūpinys – kam eidama svyrúoji (d.) Užv. Parėjo patsai iš karčemos, į šalis svyrúodams JD855. Stoviu svyrúoju, akys jau mano visai užrukusios – teip miego noriu Jrb. Ką gi čia svyrúoji kaip berželis, eik gultų Rk. Tai joj stvėrės už medelio rankom ir svyrúoja Eiš. Iš salės lėtu, svyruojančiu žingsniu išeina žaliu veidu Bežiurstienė A.Gric. Svyrúojanti eisena KII333. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ko lingavai eidama, ko svyravai̇̃ šokdama? JD272. Ilgiau pabūsiu, didžiau sudžiūsiu, kai lendružė svyrúosiu JD187. Svyruos tau galvelė kaip girios pušelė po tuo baltu nuometėliu (d) Nj. [Motinėlė] svyruodama, linguodama sūnelius žadino LTR(Grg).
| prk.: Svyruoja caro sostas kaip kopūstas B.Sruog.
3. eiti svirduliuojant, krypuojant: Vakarop, pavargęs ir nusiminęs, jis svyravo namo S.Nėr. Ans besvyrúojąs ant numų Dr. Matau, kad baltas svyrúo[ja] pagal kelią Grd. Tik trečios dienos rytą nelabai linksmas svyravo į lauką J.Paukš. Tas arklys visą dieną arė, į vakarą visai svyrúo[ja] – kas iš tokio darbo Jrb. Paukštelio miške, laukuose niekur nė čiukšt, varnos tik – papūrusios, sušlapusios – padirviais svyruoja Žem. Kas ten eina, kas atidūluoja, bene mano motynėlė keleliu svyruoja LTR(Všn).
ǁ prk. slinkti, eiti (apie laiką): Metai svyrúoja, o žmogus sensta Vp.
4. sklandinėti, sklandyti, suptis: Ten aukštoje padangėje garnys svyravo ant išskėstų sparnų ir suko didelius ratus TS1902,10(V.Piet). [Pempės] pabaidytos svyravo ore dejuodamos: – Nevyko! Nevyko! LzP. [Dievo dvasia] skraidžiojo, siūbavo, lingavo, kilojosi, svyravo BB1Moz1,2(paraštėje).
ǁ plaukioti, slinkinėti oru: Toks baisus debesis užėjo, svyrúoja, svyrúoja Krs.
5. prk. būti nepastovaus kiekio ar dydžio, kisti: Oro temperatūra pavasarį dažnai ir staigiai svyruoja rš. Šiaurinių elnių bandos galvų skaičius svyruoja tarp trijų ir keturių tūkstančių sp. Mokinių skaičius tiek Kražiuose, tiek kitose mokyklose nuolat svyruodavo rš. Svyruojančio dažnumo generatorius SkŽ42. Svyruojamasis judesys GTŽ.
| Dabar tos vilnos svyrúoja (vilnų kaina svyruoja) Jrb. Nusistatymas būtinai važiuoti į Pamarius pradėjo svyruoti I.Simon.
6. prk. būti neapsisprendusiam, netikram, abejoti: Dėl šitos smulkmenos aš ėmiau kiek svyruoti J.Jabl. Moteris, matyt, svyravo, ką atsakyti, bet tuo tarpu už jos prašneko vyriškas balsas V.Myk-Put. Tamsta jam patiksi, bet vesti jis dar svyruos Žem. Pirmasis brolis dabar svyruoja, ar tikėti, ar ne MPs. Taip svyruojant vyriausybei, tik rimtai kovoti sugebanti jėga būtų galėjusi pasiekti, kad būtų įvesta konstitucija rš. Jų pavyzdys turėjo didelės įtakos visiems politiškai dar tebesvyruojantiems … rašytojams rš.
7. prk. būti įvairiam, nevienodam: Man čia rūpėjo, kad mūsų laikraščių kalba taip nebesvyruotų J.Jabl.
atsvyrúoti intr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Skr ateiti svyruojant, krypuojant: Prie tribūnos staiga atsvyravo du vyrai I.Simon. Nepažįstamasis, žingsniuodamas tilžiu kelio viduriu, atsvyravo prie vartų A.Vencl. Atsvyravo antys, žąsys rš.
| Atbėga žirgas ataprunkštuoja, aukso kilpelės atasvyruoja (d.) Rš.
įsvyrúoti
1. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ svyruojant įeiti, įlinguoti: Silpnas ligonis vos įsvyrãvo į seklyčią J. Girtas įsvyrãvo į kambarį Mrj. Įsvyrúoja vyrai į kalvę, įsikibę į sienas Skr. Praslinkus dar keliom minutėm, plačioji uošvė vėl įsvyruoja į kambarį B.Sruog. Įsvyrãvo į karčemą, atsisėdo už stalelio JV993.
2. tr. Ser įsiūbuoti, įsupti.
| refl. Rtr, Š, NdŽ, KŽ.
ǁ refl. įsileisti kilnotis: Kadgi pasileis jam iš akių ašaros, kadgi įsisvyruos krūtinė, tai tarėsi suplyšianti į skutus Vaižg.
3. įsigalėti: Kai insisvyruõs liga, tada jau bus sunku išgyt Trgn.
išsvyrúoti
1. intr. Ser kurį laiką svyruoti.
2. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Skr svyruojant išeiti: Gal už pusės valandos, gal už valandos – į laikrodį niekas nežiūrėjo – iš teismo išsvyravo Pluta I.Simon.
3. tr. prk. vingiuojant balsą, išdainuoti, išringuoti: Ans gražiai išsvyrúo[ja], išlinguo[ja] dainą Dr.
nusvyrúoti
1. intr. KŽ, Trs, Šv svyruojant nueiti, nukrypuoti: Kolei aš nueisiu, nusvyrúosiu su lazda, bus vėlu Kzt. Pakilo nuo grabės ir nusvyrãvo namo Skr. Tik kai dūdelė nutilo, Rožytė pirma dūsaudama nusvyravo į lovą ir bematant ėmė šnarpšti J.Paukš. Eik, paieškok, kur tos antys būtų nusvyrãvusios NdŽ. Pagulėjęs vargšas paukštelis atsistojo ir sunkiai nusvyravo gilyn į alksnyną Mš. Nusvyrãvo par lankelę, įsvyravo į karčemą JD993.
2. tr. praleisti svyruojant: Tu mėtele svyruonele, nusvyravai jaunas dieneles (d.) Prng.
pasvyrúoti NdŽ; Ser
1. intr. kurį laiką pasiūbuoti, palinguoti: Daug dar metų medžiai prie kelio pasvyruos rš.
2. intr. kiek krypuoti, virtuliuoti: Pasvyrãvo vežimas, pasvyrãvęs ir išvirto Rm. Verkė net pasvyruodamos – kaip dvi epušės vidur pliko lauko J.Paukš. Tas pijokas pasvyrúona pasvyrúona i susto[ja] Mžk.
| refl.: Į šonus pasisvyrúodama žmona tūpuoja, tūpuoja Skr.
3. intr. kiek susverdėti, netenkant pusiausvyros: Oi, kap aš sėdau ant žirgelio, pasvyravau ir nulaužiau nendrelę LTR(Lzd). Oi gėriau, gėriau, pasigėriau, eidamas namolia pasvyravau (d.) Grž. Kap aš jaunas gėriau, pasigėriau, sėsdamas an žirgo pasvyravaũ DrskD46. Kap papūtė vėjelis, ir pasvyrãv[o] laivelis, ir pasvyrãv[o] laivelis, ir išpuolė mergelė DrskD87.
| refl.: Tę bjauru eit tuo keliu: biskį pasisvyrúotum i tuo[j] įkristum į tą krantą Jrb.
4. intr. Jrb, Skr krypuojant sunkiai paeiti: Vos pasvyrúo[ja], vos kojas pavelka – ką jis padirbs Erž.
5. tr. supant pajudinti: Einu par lauką pamislydamas, plieno dalgelį pasvyrúodamas (d.) Grk. Jau senysta mano dirbt – už šiknos rankas tik pasvyrúoju Dbč.
6. intr. prk. kiek abejoti neapsisprendžiant: Kiek pasvyrãvęs, jis sutiko važiuoti DŽ1. Kol nėra tam tikro rašybos vadovėlio, neiškęsti nepasvyravus ne tiktai piga, bet kartais ir labai malonu esti J.Jabl.
parsvyrúoti intr. NdŽ pareiti, parvažiuoti, sugrįžti svyruojant, krypuojant: Kreivas šieno vežulys bene parsvyruos kaip namolei J. Ledva parsvyravaũ su tavo primintu vežimu Srv. Jis vos parsvyrãvo su tokia našta namo Krp. Puskvortėlę kaip išgėrė, parsvyrãvo par lankelę JV993. Kaip antelė parsvyruosu, kaip pelėda kampe tūpsu in pačią kerčią BsO72. Parsvyrúodams pakšt į akmenį, sukūliau kurpes Jrk38. Vai tik sugrįžo bėrelis, per laukelius parsvyravo be jaunojo bernužėlio KrvD117.
| Parbėg žirgelis, purvą parpūškuo[ja], aukso kilpelės šaly parsvyruo[ja] LTR(Grk).
pérsvyruoti
1. intr. pereiti svyruojant: Ledva pársvyravo par liptą, manėm, ka prisprogs [įkritęs] Krš.
2. tr. Žž perrymoti: Vario vartelius persvyrãvo, da nesulaukė broliuko savo LTR(Kp).
prisvyrúoti intr. NdŽ prieiti svyruojant: Po valandėlės pamažu atsistojo ir prisvyravo prie manęs rš.
susvyrúoti intr. NdŽ
1. imti svyruoti, susiūbuoti, sulinguoti: Tolumoje susvyravo raudona klevo viršūnė rš.
2. susverdėti netekus pusiausvyros: Susvyrãvo i nuvirto Krš. Susvyravau ir kritau į liūną rš. Taip liūdna Jonui, kad net eidamas keletą kartų sunkiai susvyravo J.Paukš.
| prk.: Carizmo atrama susvyravo rš.
3. prk. netekti tvirtumo, sunegaluoti: Mažumėlį susvyravai, ir tuojau pat – mirsiu rš.
4. prk. susilpnėti įsitikinimams, suabejoti: Deja, vis dar pasitaiko asmenų, kurie susvyruoja ar neišlaiko šių išbandymų sp. Jūs įkvėpėte jiems tikėjimą, Zigmantai. Tik jūs pats nesusvyruokite J.Gruš. Tesusvyravusi akimirką, dėl jų motina ir toliau braidė po purvą J.Paukš. Šis juokas buvo it piktas kerštas už susvyravusį pasitikėjimą rš.
užsvyrúoti intr. NdŽ svyruojant nusigauti (ant ko, už ko, pas ką).
1. lankstytis, judėti į šalis ar aukštyn ir žemyn, linguoti, siūbuoti: Pasmagotos šakos seno beržo nulinkusios svyrúo[ja] J. Notrynės svyrúo[ja] nu rasos – sėk linus Šts. Papjautas medis svyrãvo svyrãvo, led nusisvėrė vienan šonan Ds. O aš išvydau klevelį svyrúojantį JD1172. Tik girion eglelė gražiai svyruoja LTR(Lp). Svyruoja liepelė žaliam sodely TDrIV35(Klt). Vai tu rugeli, tu svyruonėli, svyravai rytą ir vėlai vakare LTR(Kt). Svyruoja nendrelė, vėjelio pučiama, tu svyruosi, sesutėle, vargely būdama LTR(Žl). Verkia tavo rūtelės, linguoj, svyruoj be vėjo LTR(Ob). Vėjelis pučia, girelė ūžia, ąžuolėlis svyruoja LTR(Vb). Tas berželis s[v]yruonėlis girelėj svyravo NS118. Svyruoja nendrelė vidur ežerėlio, svyruoja seselė už balto stalelio LTR(Užp). Pušis svyruoja į visas šalis, neturėdama paramos LzP. Varpos pribrendę rugių svyruoja BM414. Žemėmis [apynius] apspaudo, kad nesvyruotų S.Dauk. Kilpužėlės mano, auksinėlės mano, prie šalelės svyrãvo JV5.
^ Nendrė nesvyruoja nepučiama B1021. Keturi kampai, Dievo darbai, vidury kankalas svyruoja (šulinys) LTR.
ǁ paviršiui siūbuoti, liulėti: Žemė svyruos nei girtas CII603.
2. virtuliuoti, krypuoti, sverdėti: Svyrúodamas eina ligonis, kol į vidų įsvyrina J. Bet jis iš pirmo teip svyruodamas ėjo ir teip retais žingsniais žengė, kad visi iš jo turėjo juoktis BsPI75. Ėjo vyras svyruodamas, in šaleles krypuodamas LTR(Mrj). Sakei, mergele, kad nerūpinys – kam eidama svyrúoji (d.) Užv. Parėjo patsai iš karčemos, į šalis svyrúodams JD855. Stoviu svyrúoju, akys jau mano visai užrukusios – teip miego noriu Jrb. Ką gi čia svyrúoji kaip berželis, eik gultų Rk. Tai joj stvėrės už medelio rankom ir svyrúoja Eiš. Iš salės lėtu, svyruojančiu žingsniu išeina žaliu veidu Bežiurstienė A.Gric. Svyrúojanti eisena KII333. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ko lingavai eidama, ko svyravai̇̃ šokdama? JD272. Ilgiau pabūsiu, didžiau sudžiūsiu, kai lendružė svyrúosiu JD187. Svyruos tau galvelė kaip girios pušelė po tuo baltu nuometėliu (d) Nj. [Motinėlė] svyruodama, linguodama sūnelius žadino LTR(Grg).
| prk.: Svyruoja caro sostas kaip kopūstas B.Sruog.
3. eiti svirduliuojant, krypuojant: Vakarop, pavargęs ir nusiminęs, jis svyravo namo S.Nėr. Ans besvyrúojąs ant numų Dr. Matau, kad baltas svyrúo[ja] pagal kelią Grd. Tik trečios dienos rytą nelabai linksmas svyravo į lauką J.Paukš. Tas arklys visą dieną arė, į vakarą visai svyrúo[ja] – kas iš tokio darbo Jrb. Paukštelio miške, laukuose niekur nė čiukšt, varnos tik – papūrusios, sušlapusios – padirviais svyruoja Žem. Kas ten eina, kas atidūluoja, bene mano motynėlė keleliu svyruoja LTR(Všn).
ǁ prk. slinkti, eiti (apie laiką): Metai svyrúoja, o žmogus sensta Vp.
4. sklandinėti, sklandyti, suptis: Ten aukštoje padangėje garnys svyravo ant išskėstų sparnų ir suko didelius ratus TS1902,10(V.Piet). [Pempės] pabaidytos svyravo ore dejuodamos: – Nevyko! Nevyko! LzP. [Dievo dvasia] skraidžiojo, siūbavo, lingavo, kilojosi, svyravo BB1Moz1,2(paraštėje).
ǁ plaukioti, slinkinėti oru: Toks baisus debesis užėjo, svyrúoja, svyrúoja Krs.
5. prk. būti nepastovaus kiekio ar dydžio, kisti: Oro temperatūra pavasarį dažnai ir staigiai svyruoja rš. Šiaurinių elnių bandos galvų skaičius svyruoja tarp trijų ir keturių tūkstančių sp. Mokinių skaičius tiek Kražiuose, tiek kitose mokyklose nuolat svyruodavo rš. Svyruojančio dažnumo generatorius SkŽ42. Svyruojamasis judesys GTŽ.
| Dabar tos vilnos svyrúoja (vilnų kaina svyruoja) Jrb. Nusistatymas būtinai važiuoti į Pamarius pradėjo svyruoti I.Simon.
6. prk. būti neapsisprendusiam, netikram, abejoti: Dėl šitos smulkmenos aš ėmiau kiek svyruoti J.Jabl. Moteris, matyt, svyravo, ką atsakyti, bet tuo tarpu už jos prašneko vyriškas balsas V.Myk-Put. Tamsta jam patiksi, bet vesti jis dar svyruos Žem. Pirmasis brolis dabar svyruoja, ar tikėti, ar ne MPs. Taip svyruojant vyriausybei, tik rimtai kovoti sugebanti jėga būtų galėjusi pasiekti, kad būtų įvesta konstitucija rš. Jų pavyzdys turėjo didelės įtakos visiems politiškai dar tebesvyruojantiems … rašytojams rš.
7. prk. būti įvairiam, nevienodam: Man čia rūpėjo, kad mūsų laikraščių kalba taip nebesvyruotų J.Jabl.
atsvyrúoti intr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Skr ateiti svyruojant, krypuojant: Prie tribūnos staiga atsvyravo du vyrai I.Simon. Nepažįstamasis, žingsniuodamas tilžiu kelio viduriu, atsvyravo prie vartų A.Vencl. Atsvyravo antys, žąsys rš.
| Atbėga žirgas ataprunkštuoja, aukso kilpelės atasvyruoja (d.) Rš.
įsvyrúoti
1. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ svyruojant įeiti, įlinguoti: Silpnas ligonis vos įsvyrãvo į seklyčią J. Girtas įsvyrãvo į kambarį Mrj. Įsvyrúoja vyrai į kalvę, įsikibę į sienas Skr. Praslinkus dar keliom minutėm, plačioji uošvė vėl įsvyruoja į kambarį B.Sruog. Įsvyrãvo į karčemą, atsisėdo už stalelio JV993.
2. tr. Ser įsiūbuoti, įsupti.
| refl. Rtr, Š, NdŽ, KŽ.
ǁ refl. įsileisti kilnotis: Kadgi pasileis jam iš akių ašaros, kadgi įsisvyruos krūtinė, tai tarėsi suplyšianti į skutus Vaižg.
3. įsigalėti: Kai insisvyruõs liga, tada jau bus sunku išgyt Trgn.
išsvyrúoti
1. intr. Ser kurį laiką svyruoti.
2. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Skr svyruojant išeiti: Gal už pusės valandos, gal už valandos – į laikrodį niekas nežiūrėjo – iš teismo išsvyravo Pluta I.Simon.
3. tr. prk. vingiuojant balsą, išdainuoti, išringuoti: Ans gražiai išsvyrúo[ja], išlinguo[ja] dainą Dr.
nusvyrúoti
1. intr. KŽ, Trs, Šv svyruojant nueiti, nukrypuoti: Kolei aš nueisiu, nusvyrúosiu su lazda, bus vėlu Kzt. Pakilo nuo grabės ir nusvyrãvo namo Skr. Tik kai dūdelė nutilo, Rožytė pirma dūsaudama nusvyravo į lovą ir bematant ėmė šnarpšti J.Paukš. Eik, paieškok, kur tos antys būtų nusvyrãvusios NdŽ. Pagulėjęs vargšas paukštelis atsistojo ir sunkiai nusvyravo gilyn į alksnyną Mš. Nusvyrãvo par lankelę, įsvyravo į karčemą JD993.
2. tr. praleisti svyruojant: Tu mėtele svyruonele, nusvyravai jaunas dieneles (d.) Prng.
pasvyrúoti NdŽ; Ser
1. intr. kurį laiką pasiūbuoti, palinguoti: Daug dar metų medžiai prie kelio pasvyruos rš.
2. intr. kiek krypuoti, virtuliuoti: Pasvyrãvo vežimas, pasvyrãvęs ir išvirto Rm. Verkė net pasvyruodamos – kaip dvi epušės vidur pliko lauko J.Paukš. Tas pijokas pasvyrúona pasvyrúona i susto[ja] Mžk.
| refl.: Į šonus pasisvyrúodama žmona tūpuoja, tūpuoja Skr.
3. intr. kiek susverdėti, netenkant pusiausvyros: Oi, kap aš sėdau ant žirgelio, pasvyravau ir nulaužiau nendrelę LTR(Lzd). Oi gėriau, gėriau, pasigėriau, eidamas namolia pasvyravau (d.) Grž. Kap aš jaunas gėriau, pasigėriau, sėsdamas an žirgo pasvyravaũ DrskD46. Kap papūtė vėjelis, ir pasvyrãv[o] laivelis, ir pasvyrãv[o] laivelis, ir išpuolė mergelė DrskD87.
| refl.: Tę bjauru eit tuo keliu: biskį pasisvyrúotum i tuo[j] įkristum į tą krantą Jrb.
4. intr. Jrb, Skr krypuojant sunkiai paeiti: Vos pasvyrúo[ja], vos kojas pavelka – ką jis padirbs Erž.
5. tr. supant pajudinti: Einu par lauką pamislydamas, plieno dalgelį pasvyrúodamas (d.) Grk. Jau senysta mano dirbt – už šiknos rankas tik pasvyrúoju Dbč.
6. intr. prk. kiek abejoti neapsisprendžiant: Kiek pasvyrãvęs, jis sutiko važiuoti DŽ1. Kol nėra tam tikro rašybos vadovėlio, neiškęsti nepasvyravus ne tiktai piga, bet kartais ir labai malonu esti J.Jabl.
parsvyrúoti intr. NdŽ pareiti, parvažiuoti, sugrįžti svyruojant, krypuojant: Kreivas šieno vežulys bene parsvyruos kaip namolei J. Ledva parsvyravaũ su tavo primintu vežimu Srv. Jis vos parsvyrãvo su tokia našta namo Krp. Puskvortėlę kaip išgėrė, parsvyrãvo par lankelę JV993. Kaip antelė parsvyruosu, kaip pelėda kampe tūpsu in pačią kerčią BsO72. Parsvyrúodams pakšt į akmenį, sukūliau kurpes Jrk38. Vai tik sugrįžo bėrelis, per laukelius parsvyravo be jaunojo bernužėlio KrvD117.
| Parbėg žirgelis, purvą parpūškuo[ja], aukso kilpelės šaly parsvyruo[ja] LTR(Grk).
pérsvyruoti
1. intr. pereiti svyruojant: Ledva pársvyravo par liptą, manėm, ka prisprogs [įkritęs] Krš.
2. tr. Žž perrymoti: Vario vartelius persvyrãvo, da nesulaukė broliuko savo LTR(Kp).
prisvyrúoti intr. NdŽ prieiti svyruojant: Po valandėlės pamažu atsistojo ir prisvyravo prie manęs rš.
susvyrúoti intr. NdŽ
1. imti svyruoti, susiūbuoti, sulinguoti: Tolumoje susvyravo raudona klevo viršūnė rš.
2. susverdėti netekus pusiausvyros: Susvyrãvo i nuvirto Krš. Susvyravau ir kritau į liūną rš. Taip liūdna Jonui, kad net eidamas keletą kartų sunkiai susvyravo J.Paukš.
| prk.: Carizmo atrama susvyravo rš.
3. prk. netekti tvirtumo, sunegaluoti: Mažumėlį susvyravai, ir tuojau pat – mirsiu rš.
4. prk. susilpnėti įsitikinimams, suabejoti: Deja, vis dar pasitaiko asmenų, kurie susvyruoja ar neišlaiko šių išbandymų sp. Jūs įkvėpėte jiems tikėjimą, Zigmantai. Tik jūs pats nesusvyruokite J.Gruš. Tesusvyravusi akimirką, dėl jų motina ir toliau braidė po purvą J.Paukš. Šis juokas buvo it piktas kerštas už susvyravusį pasitikėjimą rš.
užsvyrúoti intr. NdŽ svyruojant nusigauti (ant ko, už ko, pas ką).
svyrúoti
Apibrėžtis
svyrúoti, -úoja (-úona Vkš, Trš), -ãvo intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L
1. lankstytis, judėti į šalis ar aukštyn ir žemyn, linguoti, siūbuoti: Pasmagotos šakos seno beržo nulinkusios svyrúo[ja] J. Notrynės svyrúo[ja] nu rasos – sėk linus Šts. Papjautas medis svyrãvo svyrãvo, led nusisvėrė vienan šonan Ds. O aš išvydau klevelį svyrúojantį JD1172. Tik girion eglelė gražiai svyruoja LTR(Lp). Svyruoja liepelė žaliam sodely TDrIV35(Klt). Vai tu rugeli, tu svyruonėli, svyravai rytą ir vėlai vakare LTR(Kt). Svyruoja nendrelė, vėjelio pučiama, tu svyruosi, sesutėle, vargely būdama LTR(Žl). Verkia tavo rūtelės, linguoj, svyruoj be vėjo LTR(Ob). Vėjelis pučia, girelė ūžia, ąžuolėlis svyruoja LTR(Vb). Tas berželis s[v]yruonėlis girelėj svyravo NS118. Svyruoja nendrelė vidur ežerėlio, svyruoja seselė už balto stalelio LTR(Užp). Pušis svyruoja į visas šalis, neturėdama paramos LzP. Varpos pribrendę rugių svyruoja BM414. Žemėmis [apynius] apspaudo, kad nesvyruotų S.Dauk. Kilpužėlės mano, auksinėlės mano, prie šalelės svyrãvo JV5.
^ Nendrė nesvyruoja nepučiama B1021. Keturi kampai, Dievo darbai, vidury kankalas svyruoja (šulinys) LTR.
ǁ paviršiui siūbuoti, liulėti: Žemė svyruos nei girtas CII603.
2. virtuliuoti, krypuoti, sverdėti: Svyrúodamas eina ligonis, kol į vidų įsvyrina J. Bet jis iš pirmo teip svyruodamas ėjo ir teip retais žingsniais žengė, kad visi iš jo turėjo juoktis BsPI75. Ėjo vyras svyruodamas, in šaleles krypuodamas LTR(Mrj). Sakei, mergele, kad nerūpinys – kam eidama svyrúoji (d.) Užv. Parėjo patsai iš karčemos, į šalis svyrúodams JD855. Stoviu svyrúoju, akys jau mano visai užrukusios – teip miego noriu Jrb. Ką gi čia svyrúoji kaip berželis, eik gultų Rk. Tai joj stvėrės už medelio rankom ir svyrúoja Eiš. Iš salės lėtu, svyruojančiu žingsniu išeina žaliu veidu Bežiurstienė A.Gric. Svyrúojanti eisena KII333. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ko lingavai eidama, ko svyravai̇̃ šokdama? JD272. Ilgiau pabūsiu, didžiau sudžiūsiu, kai lendružė svyrúosiu JD187. Svyruos tau galvelė kaip girios pušelė po tuo baltu nuometėliu (d) Nj. [Motinėlė] svyruodama, linguodama sūnelius žadino LTR(Grg).
| prk.: Svyruoja caro sostas kaip kopūstas B.Sruog.
3. eiti svirduliuojant, krypuojant: Vakarop, pavargęs ir nusiminęs, jis svyravo namo S.Nėr. Ans besvyrúojąs ant numų Dr. Matau, kad baltas svyrúo[ja] pagal kelią Grd. Tik trečios dienos rytą nelabai linksmas svyravo į lauką J.Paukš. Tas arklys visą dieną arė, į vakarą visai svyrúo[ja] – kas iš tokio darbo Jrb. Paukštelio miške, laukuose niekur nė čiukšt, varnos tik – papūrusios, sušlapusios – padirviais svyruoja Žem. Kas ten eina, kas atidūluoja, bene mano motynėlė keleliu svyruoja LTR(Všn).
ǁ prk. slinkti, eiti (apie laiką): Metai svyrúoja, o žmogus sensta Vp.
4. sklandinėti, sklandyti, suptis: Ten aukštoje padangėje garnys svyravo ant išskėstų sparnų ir suko didelius ratus TS1902,10(V.Piet). [Pempės] pabaidytos svyravo ore dejuodamos: – Nevyko! Nevyko! LzP. [Dievo dvasia] skraidžiojo, siūbavo, lingavo, kilojosi, svyravo BB1Moz1,2(paraštėje).
ǁ plaukioti, slinkinėti oru: Toks baisus debesis užėjo, svyrúoja, svyrúoja Krs.
5. prk. būti nepastovaus kiekio ar dydžio, kisti: Oro temperatūra pavasarį dažnai ir staigiai svyruoja rš. Šiaurinių elnių bandos galvų skaičius svyruoja tarp trijų ir keturių tūkstančių sp. Mokinių skaičius tiek Kražiuose, tiek kitose mokyklose nuolat svyruodavo rš. Svyruojančio dažnumo generatorius SkŽ42. Svyruojamasis judesys GTŽ.
| Dabar tos vilnos svyrúoja (vilnų kaina svyruoja) Jrb. Nusistatymas būtinai važiuoti į Pamarius pradėjo svyruoti I.Simon.
6. prk. būti neapsisprendusiam, netikram, abejoti: Dėl šitos smulkmenos aš ėmiau kiek svyruoti J.Jabl. Moteris, matyt, svyravo, ką atsakyti, bet tuo tarpu už jos prašneko vyriškas balsas V.Myk-Put. Tamsta jam patiksi, bet vesti jis dar svyruos Žem. Pirmasis brolis dabar svyruoja, ar tikėti, ar ne MPs. Taip svyruojant vyriausybei, tik rimtai kovoti sugebanti jėga būtų galėjusi pasiekti, kad būtų įvesta konstitucija rš. Jų pavyzdys turėjo didelės įtakos visiems politiškai dar tebesvyruojantiems … rašytojams rš.
7. prk. būti įvairiam, nevienodam: Man čia rūpėjo, kad mūsų laikraščių kalba taip nebesvyruotų J.Jabl.
atsvyrúoti intr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Skr ateiti svyruojant, krypuojant: Prie tribūnos staiga atsvyravo du vyrai I.Simon. Nepažįstamasis, žingsniuodamas tilžiu kelio viduriu, atsvyravo prie vartų A.Vencl. Atsvyravo antys, žąsys rš.
| Atbėga žirgas ataprunkštuoja, aukso kilpelės atasvyruoja (d.) Rš.
įsvyrúoti
1. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ svyruojant įeiti, įlinguoti: Silpnas ligonis vos įsvyrãvo į seklyčią J. Girtas įsvyrãvo į kambarį Mrj. Įsvyrúoja vyrai į kalvę, įsikibę į sienas Skr. Praslinkus dar keliom minutėm, plačioji uošvė vėl įsvyruoja į kambarį B.Sruog. Įsvyrãvo į karčemą, atsisėdo už stalelio JV993.
2. tr. Ser įsiūbuoti, įsupti.
| refl. Rtr, Š, NdŽ, KŽ.
ǁ refl. įsileisti kilnotis: Kadgi pasileis jam iš akių ašaros, kadgi įsisvyruos krūtinė, tai tarėsi suplyšianti į skutus Vaižg.
3. įsigalėti: Kai insisvyruõs liga, tada jau bus sunku išgyt Trgn.
išsvyrúoti
1. intr. Ser kurį laiką svyruoti.
2. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Skr svyruojant išeiti: Gal už pusės valandos, gal už valandos – į laikrodį niekas nežiūrėjo – iš teismo išsvyravo Pluta I.Simon.
3. tr. prk. vingiuojant balsą, išdainuoti, išringuoti: Ans gražiai išsvyrúo[ja], išlinguo[ja] dainą Dr.
nusvyrúoti
1. intr. KŽ, Trs, Šv svyruojant nueiti, nukrypuoti: Kolei aš nueisiu, nusvyrúosiu su lazda, bus vėlu Kzt. Pakilo nuo grabės ir nusvyrãvo namo Skr. Tik kai dūdelė nutilo, Rožytė pirma dūsaudama nusvyravo į lovą ir bematant ėmė šnarpšti J.Paukš. Eik, paieškok, kur tos antys būtų nusvyrãvusios NdŽ. Pagulėjęs vargšas paukštelis atsistojo ir sunkiai nusvyravo gilyn į alksnyną Mš. Nusvyrãvo par lankelę, įsvyravo į karčemą JD993.
2. tr. praleisti svyruojant: Tu mėtele svyruonele, nusvyravai jaunas dieneles (d.) Prng.
pasvyrúoti NdŽ; Ser
1. intr. kurį laiką pasiūbuoti, palinguoti: Daug dar metų medžiai prie kelio pasvyruos rš.
2. intr. kiek krypuoti, virtuliuoti: Pasvyrãvo vežimas, pasvyrãvęs ir išvirto Rm. Verkė net pasvyruodamos – kaip dvi epušės vidur pliko lauko J.Paukš. Tas pijokas pasvyrúona pasvyrúona i susto[ja] Mžk.
| refl.: Į šonus pasisvyrúodama žmona tūpuoja, tūpuoja Skr.
3. intr. kiek susverdėti, netenkant pusiausvyros: Oi, kap aš sėdau ant žirgelio, pasvyravau ir nulaužiau nendrelę LTR(Lzd). Oi gėriau, gėriau, pasigėriau, eidamas namolia pasvyravau (d.) Grž. Kap aš jaunas gėriau, pasigėriau, sėsdamas an žirgo pasvyravaũ DrskD46. Kap papūtė vėjelis, ir pasvyrãv[o] laivelis, ir pasvyrãv[o] laivelis, ir išpuolė mergelė DrskD87.
| refl.: Tę bjauru eit tuo keliu: biskį pasisvyrúotum i tuo[j] įkristum į tą krantą Jrb.
4. intr. Jrb, Skr krypuojant sunkiai paeiti: Vos pasvyrúo[ja], vos kojas pavelka – ką jis padirbs Erž.
5. tr. supant pajudinti: Einu par lauką pamislydamas, plieno dalgelį pasvyrúodamas (d.) Grk. Jau senysta mano dirbt – už šiknos rankas tik pasvyrúoju Dbč.
6. intr. prk. kiek abejoti neapsisprendžiant: Kiek pasvyrãvęs, jis sutiko važiuoti DŽ1. Kol nėra tam tikro rašybos vadovėlio, neiškęsti nepasvyravus ne tiktai piga, bet kartais ir labai malonu esti J.Jabl.
parsvyrúoti intr. NdŽ pareiti, parvažiuoti, sugrįžti svyruojant, krypuojant: Kreivas šieno vežulys bene parsvyruos kaip namolei J. Ledva parsvyravaũ su tavo primintu vežimu Srv. Jis vos parsvyrãvo su tokia našta namo Krp. Puskvortėlę kaip išgėrė, parsvyrãvo par lankelę JV993. Kaip antelė parsvyruosu, kaip pelėda kampe tūpsu in pačią kerčią BsO72. Parsvyrúodams pakšt į akmenį, sukūliau kurpes Jrk38. Vai tik sugrįžo bėrelis, per laukelius parsvyravo be jaunojo bernužėlio KrvD117.
| Parbėg žirgelis, purvą parpūškuo[ja], aukso kilpelės šaly parsvyruo[ja] LTR(Grk).
pérsvyruoti
1. intr. pereiti svyruojant: Ledva pársvyravo par liptą, manėm, ka prisprogs [įkritęs] Krš.
2. tr. Žž perrymoti: Vario vartelius persvyrãvo, da nesulaukė broliuko savo LTR(Kp).
prisvyrúoti intr. NdŽ prieiti svyruojant: Po valandėlės pamažu atsistojo ir prisvyravo prie manęs rš.
susvyrúoti intr. NdŽ
1. imti svyruoti, susiūbuoti, sulinguoti: Tolumoje susvyravo raudona klevo viršūnė rš.
2. susverdėti netekus pusiausvyros: Susvyrãvo i nuvirto Krš. Susvyravau ir kritau į liūną rš. Taip liūdna Jonui, kad net eidamas keletą kartų sunkiai susvyravo J.Paukš.
| prk.: Carizmo atrama susvyravo rš.
3. prk. netekti tvirtumo, sunegaluoti: Mažumėlį susvyravai, ir tuojau pat – mirsiu rš.
4. prk. susilpnėti įsitikinimams, suabejoti: Deja, vis dar pasitaiko asmenų, kurie susvyruoja ar neišlaiko šių išbandymų sp. Jūs įkvėpėte jiems tikėjimą, Zigmantai. Tik jūs pats nesusvyruokite J.Gruš. Tesusvyravusi akimirką, dėl jų motina ir toliau braidė po purvą J.Paukš. Šis juokas buvo it piktas kerštas už susvyravusį pasitikėjimą rš.
užsvyrúoti intr. NdŽ svyruojant nusigauti (ant ko, už ko, pas ką).
1. lankstytis, judėti į šalis ar aukštyn ir žemyn, linguoti, siūbuoti: Pasmagotos šakos seno beržo nulinkusios svyrúo[ja] J. Notrynės svyrúo[ja] nu rasos – sėk linus Šts. Papjautas medis svyrãvo svyrãvo, led nusisvėrė vienan šonan Ds. O aš išvydau klevelį svyrúojantį JD1172. Tik girion eglelė gražiai svyruoja LTR(Lp). Svyruoja liepelė žaliam sodely TDrIV35(Klt). Vai tu rugeli, tu svyruonėli, svyravai rytą ir vėlai vakare LTR(Kt). Svyruoja nendrelė, vėjelio pučiama, tu svyruosi, sesutėle, vargely būdama LTR(Žl). Verkia tavo rūtelės, linguoj, svyruoj be vėjo LTR(Ob). Vėjelis pučia, girelė ūžia, ąžuolėlis svyruoja LTR(Vb). Tas berželis s[v]yruonėlis girelėj svyravo NS118. Svyruoja nendrelė vidur ežerėlio, svyruoja seselė už balto stalelio LTR(Užp). Pušis svyruoja į visas šalis, neturėdama paramos LzP. Varpos pribrendę rugių svyruoja BM414. Žemėmis [apynius] apspaudo, kad nesvyruotų S.Dauk. Kilpužėlės mano, auksinėlės mano, prie šalelės svyrãvo JV5.
^ Nendrė nesvyruoja nepučiama B1021. Keturi kampai, Dievo darbai, vidury kankalas svyruoja (šulinys) LTR.
ǁ paviršiui siūbuoti, liulėti: Žemė svyruos nei girtas CII603.
2. virtuliuoti, krypuoti, sverdėti: Svyrúodamas eina ligonis, kol į vidų įsvyrina J. Bet jis iš pirmo teip svyruodamas ėjo ir teip retais žingsniais žengė, kad visi iš jo turėjo juoktis BsPI75. Ėjo vyras svyruodamas, in šaleles krypuodamas LTR(Mrj). Sakei, mergele, kad nerūpinys – kam eidama svyrúoji (d.) Užv. Parėjo patsai iš karčemos, į šalis svyrúodams JD855. Stoviu svyrúoju, akys jau mano visai užrukusios – teip miego noriu Jrb. Ką gi čia svyrúoji kaip berželis, eik gultų Rk. Tai joj stvėrės už medelio rankom ir svyrúoja Eiš. Iš salės lėtu, svyruojančiu žingsniu išeina žaliu veidu Bežiurstienė A.Gric. Svyrúojanti eisena KII333. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ko lingavai eidama, ko svyravai̇̃ šokdama? JD272. Ilgiau pabūsiu, didžiau sudžiūsiu, kai lendružė svyrúosiu JD187. Svyruos tau galvelė kaip girios pušelė po tuo baltu nuometėliu (d) Nj. [Motinėlė] svyruodama, linguodama sūnelius žadino LTR(Grg).
| prk.: Svyruoja caro sostas kaip kopūstas B.Sruog.
3. eiti svirduliuojant, krypuojant: Vakarop, pavargęs ir nusiminęs, jis svyravo namo S.Nėr. Ans besvyrúojąs ant numų Dr. Matau, kad baltas svyrúo[ja] pagal kelią Grd. Tik trečios dienos rytą nelabai linksmas svyravo į lauką J.Paukš. Tas arklys visą dieną arė, į vakarą visai svyrúo[ja] – kas iš tokio darbo Jrb. Paukštelio miške, laukuose niekur nė čiukšt, varnos tik – papūrusios, sušlapusios – padirviais svyruoja Žem. Kas ten eina, kas atidūluoja, bene mano motynėlė keleliu svyruoja LTR(Všn).
ǁ prk. slinkti, eiti (apie laiką): Metai svyrúoja, o žmogus sensta Vp.
4. sklandinėti, sklandyti, suptis: Ten aukštoje padangėje garnys svyravo ant išskėstų sparnų ir suko didelius ratus TS1902,10(V.Piet). [Pempės] pabaidytos svyravo ore dejuodamos: – Nevyko! Nevyko! LzP. [Dievo dvasia] skraidžiojo, siūbavo, lingavo, kilojosi, svyravo BB1Moz1,2(paraštėje).
ǁ plaukioti, slinkinėti oru: Toks baisus debesis užėjo, svyrúoja, svyrúoja Krs.
5. prk. būti nepastovaus kiekio ar dydžio, kisti: Oro temperatūra pavasarį dažnai ir staigiai svyruoja rš. Šiaurinių elnių bandos galvų skaičius svyruoja tarp trijų ir keturių tūkstančių sp. Mokinių skaičius tiek Kražiuose, tiek kitose mokyklose nuolat svyruodavo rš. Svyruojančio dažnumo generatorius SkŽ42. Svyruojamasis judesys GTŽ.
| Dabar tos vilnos svyrúoja (vilnų kaina svyruoja) Jrb. Nusistatymas būtinai važiuoti į Pamarius pradėjo svyruoti I.Simon.
6. prk. būti neapsisprendusiam, netikram, abejoti: Dėl šitos smulkmenos aš ėmiau kiek svyruoti J.Jabl. Moteris, matyt, svyravo, ką atsakyti, bet tuo tarpu už jos prašneko vyriškas balsas V.Myk-Put. Tamsta jam patiksi, bet vesti jis dar svyruos Žem. Pirmasis brolis dabar svyruoja, ar tikėti, ar ne MPs. Taip svyruojant vyriausybei, tik rimtai kovoti sugebanti jėga būtų galėjusi pasiekti, kad būtų įvesta konstitucija rš. Jų pavyzdys turėjo didelės įtakos visiems politiškai dar tebesvyruojantiems … rašytojams rš.
7. prk. būti įvairiam, nevienodam: Man čia rūpėjo, kad mūsų laikraščių kalba taip nebesvyruotų J.Jabl.
atsvyrúoti intr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Skr ateiti svyruojant, krypuojant: Prie tribūnos staiga atsvyravo du vyrai I.Simon. Nepažįstamasis, žingsniuodamas tilžiu kelio viduriu, atsvyravo prie vartų A.Vencl. Atsvyravo antys, žąsys rš.
| Atbėga žirgas ataprunkštuoja, aukso kilpelės atasvyruoja (d.) Rš.
įsvyrúoti
1. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ svyruojant įeiti, įlinguoti: Silpnas ligonis vos įsvyrãvo į seklyčią J. Girtas įsvyrãvo į kambarį Mrj. Įsvyrúoja vyrai į kalvę, įsikibę į sienas Skr. Praslinkus dar keliom minutėm, plačioji uošvė vėl įsvyruoja į kambarį B.Sruog. Įsvyrãvo į karčemą, atsisėdo už stalelio JV993.
2. tr. Ser įsiūbuoti, įsupti.
| refl. Rtr, Š, NdŽ, KŽ.
ǁ refl. įsileisti kilnotis: Kadgi pasileis jam iš akių ašaros, kadgi įsisvyruos krūtinė, tai tarėsi suplyšianti į skutus Vaižg.
3. įsigalėti: Kai insisvyruõs liga, tada jau bus sunku išgyt Trgn.
išsvyrúoti
1. intr. Ser kurį laiką svyruoti.
2. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Skr svyruojant išeiti: Gal už pusės valandos, gal už valandos – į laikrodį niekas nežiūrėjo – iš teismo išsvyravo Pluta I.Simon.
3. tr. prk. vingiuojant balsą, išdainuoti, išringuoti: Ans gražiai išsvyrúo[ja], išlinguo[ja] dainą Dr.
nusvyrúoti
1. intr. KŽ, Trs, Šv svyruojant nueiti, nukrypuoti: Kolei aš nueisiu, nusvyrúosiu su lazda, bus vėlu Kzt. Pakilo nuo grabės ir nusvyrãvo namo Skr. Tik kai dūdelė nutilo, Rožytė pirma dūsaudama nusvyravo į lovą ir bematant ėmė šnarpšti J.Paukš. Eik, paieškok, kur tos antys būtų nusvyrãvusios NdŽ. Pagulėjęs vargšas paukštelis atsistojo ir sunkiai nusvyravo gilyn į alksnyną Mš. Nusvyrãvo par lankelę, įsvyravo į karčemą JD993.
2. tr. praleisti svyruojant: Tu mėtele svyruonele, nusvyravai jaunas dieneles (d.) Prng.
pasvyrúoti NdŽ; Ser
1. intr. kurį laiką pasiūbuoti, palinguoti: Daug dar metų medžiai prie kelio pasvyruos rš.
2. intr. kiek krypuoti, virtuliuoti: Pasvyrãvo vežimas, pasvyrãvęs ir išvirto Rm. Verkė net pasvyruodamos – kaip dvi epušės vidur pliko lauko J.Paukš. Tas pijokas pasvyrúona pasvyrúona i susto[ja] Mžk.
| refl.: Į šonus pasisvyrúodama žmona tūpuoja, tūpuoja Skr.
3. intr. kiek susverdėti, netenkant pusiausvyros: Oi, kap aš sėdau ant žirgelio, pasvyravau ir nulaužiau nendrelę LTR(Lzd). Oi gėriau, gėriau, pasigėriau, eidamas namolia pasvyravau (d.) Grž. Kap aš jaunas gėriau, pasigėriau, sėsdamas an žirgo pasvyravaũ DrskD46. Kap papūtė vėjelis, ir pasvyrãv[o] laivelis, ir pasvyrãv[o] laivelis, ir išpuolė mergelė DrskD87.
| refl.: Tę bjauru eit tuo keliu: biskį pasisvyrúotum i tuo[j] įkristum į tą krantą Jrb.
4. intr. Jrb, Skr krypuojant sunkiai paeiti: Vos pasvyrúo[ja], vos kojas pavelka – ką jis padirbs Erž.
5. tr. supant pajudinti: Einu par lauką pamislydamas, plieno dalgelį pasvyrúodamas (d.) Grk. Jau senysta mano dirbt – už šiknos rankas tik pasvyrúoju Dbč.
6. intr. prk. kiek abejoti neapsisprendžiant: Kiek pasvyrãvęs, jis sutiko važiuoti DŽ1. Kol nėra tam tikro rašybos vadovėlio, neiškęsti nepasvyravus ne tiktai piga, bet kartais ir labai malonu esti J.Jabl.
parsvyrúoti intr. NdŽ pareiti, parvažiuoti, sugrįžti svyruojant, krypuojant: Kreivas šieno vežulys bene parsvyruos kaip namolei J. Ledva parsvyravaũ su tavo primintu vežimu Srv. Jis vos parsvyrãvo su tokia našta namo Krp. Puskvortėlę kaip išgėrė, parsvyrãvo par lankelę JV993. Kaip antelė parsvyruosu, kaip pelėda kampe tūpsu in pačią kerčią BsO72. Parsvyrúodams pakšt į akmenį, sukūliau kurpes Jrk38. Vai tik sugrįžo bėrelis, per laukelius parsvyravo be jaunojo bernužėlio KrvD117.
| Parbėg žirgelis, purvą parpūškuo[ja], aukso kilpelės šaly parsvyruo[ja] LTR(Grk).
pérsvyruoti
1. intr. pereiti svyruojant: Ledva pársvyravo par liptą, manėm, ka prisprogs [įkritęs] Krš.
2. tr. Žž perrymoti: Vario vartelius persvyrãvo, da nesulaukė broliuko savo LTR(Kp).
prisvyrúoti intr. NdŽ prieiti svyruojant: Po valandėlės pamažu atsistojo ir prisvyravo prie manęs rš.
susvyrúoti intr. NdŽ
1. imti svyruoti, susiūbuoti, sulinguoti: Tolumoje susvyravo raudona klevo viršūnė rš.
2. susverdėti netekus pusiausvyros: Susvyrãvo i nuvirto Krš. Susvyravau ir kritau į liūną rš. Taip liūdna Jonui, kad net eidamas keletą kartų sunkiai susvyravo J.Paukš.
| prk.: Carizmo atrama susvyravo rš.
3. prk. netekti tvirtumo, sunegaluoti: Mažumėlį susvyravai, ir tuojau pat – mirsiu rš.
4. prk. susilpnėti įsitikinimams, suabejoti: Deja, vis dar pasitaiko asmenų, kurie susvyruoja ar neišlaiko šių išbandymų sp. Jūs įkvėpėte jiems tikėjimą, Zigmantai. Tik jūs pats nesusvyruokite J.Gruš. Tesusvyravusi akimirką, dėl jų motina ir toliau braidė po purvą J.Paukš. Šis juokas buvo it piktas kerštas už susvyravusį pasitikėjimą rš.
užsvyrúoti intr. NdŽ svyruojant nusigauti (ant ko, už ko, pas ką).
užsvyrúoti
Apibrėžtis
svyrúoti, -úoja (-úona Vkš, Trš), -ãvo intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L
1. lankstytis, judėti į šalis ar aukštyn ir žemyn, linguoti, siūbuoti: Pasmagotos šakos seno beržo nulinkusios svyrúo[ja] J. Notrynės svyrúo[ja] nu rasos – sėk linus Šts. Papjautas medis svyrãvo svyrãvo, led nusisvėrė vienan šonan Ds. O aš išvydau klevelį svyrúojantį JD1172. Tik girion eglelė gražiai svyruoja LTR(Lp). Svyruoja liepelė žaliam sodely TDrIV35(Klt). Vai tu rugeli, tu svyruonėli, svyravai rytą ir vėlai vakare LTR(Kt). Svyruoja nendrelė, vėjelio pučiama, tu svyruosi, sesutėle, vargely būdama LTR(Žl). Verkia tavo rūtelės, linguoj, svyruoj be vėjo LTR(Ob). Vėjelis pučia, girelė ūžia, ąžuolėlis svyruoja LTR(Vb). Tas berželis s[v]yruonėlis girelėj svyravo NS118. Svyruoja nendrelė vidur ežerėlio, svyruoja seselė už balto stalelio LTR(Užp). Pušis svyruoja į visas šalis, neturėdama paramos LzP. Varpos pribrendę rugių svyruoja BM414. Žemėmis [apynius] apspaudo, kad nesvyruotų S.Dauk. Kilpužėlės mano, auksinėlės mano, prie šalelės svyrãvo JV5.
^ Nendrė nesvyruoja nepučiama B1021. Keturi kampai, Dievo darbai, vidury kankalas svyruoja (šulinys) LTR.
ǁ paviršiui siūbuoti, liulėti: Žemė svyruos nei girtas CII603.
2. virtuliuoti, krypuoti, sverdėti: Svyrúodamas eina ligonis, kol į vidų įsvyrina J. Bet jis iš pirmo teip svyruodamas ėjo ir teip retais žingsniais žengė, kad visi iš jo turėjo juoktis BsPI75. Ėjo vyras svyruodamas, in šaleles krypuodamas LTR(Mrj). Sakei, mergele, kad nerūpinys – kam eidama svyrúoji (d.) Užv. Parėjo patsai iš karčemos, į šalis svyrúodams JD855. Stoviu svyrúoju, akys jau mano visai užrukusios – teip miego noriu Jrb. Ką gi čia svyrúoji kaip berželis, eik gultų Rk. Tai joj stvėrės už medelio rankom ir svyrúoja Eiš. Iš salės lėtu, svyruojančiu žingsniu išeina žaliu veidu Bežiurstienė A.Gric. Svyrúojanti eisena KII333. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ko lingavai eidama, ko svyravai̇̃ šokdama? JD272. Ilgiau pabūsiu, didžiau sudžiūsiu, kai lendružė svyrúosiu JD187. Svyruos tau galvelė kaip girios pušelė po tuo baltu nuometėliu (d) Nj. [Motinėlė] svyruodama, linguodama sūnelius žadino LTR(Grg).
| prk.: Svyruoja caro sostas kaip kopūstas B.Sruog.
3. eiti svirduliuojant, krypuojant: Vakarop, pavargęs ir nusiminęs, jis svyravo namo S.Nėr. Ans besvyrúojąs ant numų Dr. Matau, kad baltas svyrúo[ja] pagal kelią Grd. Tik trečios dienos rytą nelabai linksmas svyravo į lauką J.Paukš. Tas arklys visą dieną arė, į vakarą visai svyrúo[ja] – kas iš tokio darbo Jrb. Paukštelio miške, laukuose niekur nė čiukšt, varnos tik – papūrusios, sušlapusios – padirviais svyruoja Žem. Kas ten eina, kas atidūluoja, bene mano motynėlė keleliu svyruoja LTR(Všn).
ǁ prk. slinkti, eiti (apie laiką): Metai svyrúoja, o žmogus sensta Vp.
4. sklandinėti, sklandyti, suptis: Ten aukštoje padangėje garnys svyravo ant išskėstų sparnų ir suko didelius ratus TS1902,10(V.Piet). [Pempės] pabaidytos svyravo ore dejuodamos: – Nevyko! Nevyko! LzP. [Dievo dvasia] skraidžiojo, siūbavo, lingavo, kilojosi, svyravo BB1Moz1,2(paraštėje).
ǁ plaukioti, slinkinėti oru: Toks baisus debesis užėjo, svyrúoja, svyrúoja Krs.
5. prk. būti nepastovaus kiekio ar dydžio, kisti: Oro temperatūra pavasarį dažnai ir staigiai svyruoja rš. Šiaurinių elnių bandos galvų skaičius svyruoja tarp trijų ir keturių tūkstančių sp. Mokinių skaičius tiek Kražiuose, tiek kitose mokyklose nuolat svyruodavo rš. Svyruojančio dažnumo generatorius SkŽ42. Svyruojamasis judesys GTŽ.
| Dabar tos vilnos svyrúoja (vilnų kaina svyruoja) Jrb. Nusistatymas būtinai važiuoti į Pamarius pradėjo svyruoti I.Simon.
6. prk. būti neapsisprendusiam, netikram, abejoti: Dėl šitos smulkmenos aš ėmiau kiek svyruoti J.Jabl. Moteris, matyt, svyravo, ką atsakyti, bet tuo tarpu už jos prašneko vyriškas balsas V.Myk-Put. Tamsta jam patiksi, bet vesti jis dar svyruos Žem. Pirmasis brolis dabar svyruoja, ar tikėti, ar ne MPs. Taip svyruojant vyriausybei, tik rimtai kovoti sugebanti jėga būtų galėjusi pasiekti, kad būtų įvesta konstitucija rš. Jų pavyzdys turėjo didelės įtakos visiems politiškai dar tebesvyruojantiems … rašytojams rš.
7. prk. būti įvairiam, nevienodam: Man čia rūpėjo, kad mūsų laikraščių kalba taip nebesvyruotų J.Jabl.
atsvyrúoti intr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Skr ateiti svyruojant, krypuojant: Prie tribūnos staiga atsvyravo du vyrai I.Simon. Nepažįstamasis, žingsniuodamas tilžiu kelio viduriu, atsvyravo prie vartų A.Vencl. Atsvyravo antys, žąsys rš.
| Atbėga žirgas ataprunkštuoja, aukso kilpelės atasvyruoja (d.) Rš.
įsvyrúoti
1. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ svyruojant įeiti, įlinguoti: Silpnas ligonis vos įsvyrãvo į seklyčią J. Girtas įsvyrãvo į kambarį Mrj. Įsvyrúoja vyrai į kalvę, įsikibę į sienas Skr. Praslinkus dar keliom minutėm, plačioji uošvė vėl įsvyruoja į kambarį B.Sruog. Įsvyrãvo į karčemą, atsisėdo už stalelio JV993.
2. tr. Ser įsiūbuoti, įsupti.
| refl. Rtr, Š, NdŽ, KŽ.
ǁ refl. įsileisti kilnotis: Kadgi pasileis jam iš akių ašaros, kadgi įsisvyruos krūtinė, tai tarėsi suplyšianti į skutus Vaižg.
3. įsigalėti: Kai insisvyruõs liga, tada jau bus sunku išgyt Trgn.
išsvyrúoti
1. intr. Ser kurį laiką svyruoti.
2. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Skr svyruojant išeiti: Gal už pusės valandos, gal už valandos – į laikrodį niekas nežiūrėjo – iš teismo išsvyravo Pluta I.Simon.
3. tr. prk. vingiuojant balsą, išdainuoti, išringuoti: Ans gražiai išsvyrúo[ja], išlinguo[ja] dainą Dr.
nusvyrúoti
1. intr. KŽ, Trs, Šv svyruojant nueiti, nukrypuoti: Kolei aš nueisiu, nusvyrúosiu su lazda, bus vėlu Kzt. Pakilo nuo grabės ir nusvyrãvo namo Skr. Tik kai dūdelė nutilo, Rožytė pirma dūsaudama nusvyravo į lovą ir bematant ėmė šnarpšti J.Paukš. Eik, paieškok, kur tos antys būtų nusvyrãvusios NdŽ. Pagulėjęs vargšas paukštelis atsistojo ir sunkiai nusvyravo gilyn į alksnyną Mš. Nusvyrãvo par lankelę, įsvyravo į karčemą JD993.
2. tr. praleisti svyruojant: Tu mėtele svyruonele, nusvyravai jaunas dieneles (d.) Prng.
pasvyrúoti NdŽ; Ser
1. intr. kurį laiką pasiūbuoti, palinguoti: Daug dar metų medžiai prie kelio pasvyruos rš.
2. intr. kiek krypuoti, virtuliuoti: Pasvyrãvo vežimas, pasvyrãvęs ir išvirto Rm. Verkė net pasvyruodamos – kaip dvi epušės vidur pliko lauko J.Paukš. Tas pijokas pasvyrúona pasvyrúona i susto[ja] Mžk.
| refl.: Į šonus pasisvyrúodama žmona tūpuoja, tūpuoja Skr.
3. intr. kiek susverdėti, netenkant pusiausvyros: Oi, kap aš sėdau ant žirgelio, pasvyravau ir nulaužiau nendrelę LTR(Lzd). Oi gėriau, gėriau, pasigėriau, eidamas namolia pasvyravau (d.) Grž. Kap aš jaunas gėriau, pasigėriau, sėsdamas an žirgo pasvyravaũ DrskD46. Kap papūtė vėjelis, ir pasvyrãv[o] laivelis, ir pasvyrãv[o] laivelis, ir išpuolė mergelė DrskD87.
| refl.: Tę bjauru eit tuo keliu: biskį pasisvyrúotum i tuo[j] įkristum į tą krantą Jrb.
4. intr. Jrb, Skr krypuojant sunkiai paeiti: Vos pasvyrúo[ja], vos kojas pavelka – ką jis padirbs Erž.
5. tr. supant pajudinti: Einu par lauką pamislydamas, plieno dalgelį pasvyrúodamas (d.) Grk. Jau senysta mano dirbt – už šiknos rankas tik pasvyrúoju Dbč.
6. intr. prk. kiek abejoti neapsisprendžiant: Kiek pasvyrãvęs, jis sutiko važiuoti DŽ1. Kol nėra tam tikro rašybos vadovėlio, neiškęsti nepasvyravus ne tiktai piga, bet kartais ir labai malonu esti J.Jabl.
parsvyrúoti intr. NdŽ pareiti, parvažiuoti, sugrįžti svyruojant, krypuojant: Kreivas šieno vežulys bene parsvyruos kaip namolei J. Ledva parsvyravaũ su tavo primintu vežimu Srv. Jis vos parsvyrãvo su tokia našta namo Krp. Puskvortėlę kaip išgėrė, parsvyrãvo par lankelę JV993. Kaip antelė parsvyruosu, kaip pelėda kampe tūpsu in pačią kerčią BsO72. Parsvyrúodams pakšt į akmenį, sukūliau kurpes Jrk38. Vai tik sugrįžo bėrelis, per laukelius parsvyravo be jaunojo bernužėlio KrvD117.
| Parbėg žirgelis, purvą parpūškuo[ja], aukso kilpelės šaly parsvyruo[ja] LTR(Grk).
pérsvyruoti
1. intr. pereiti svyruojant: Ledva pársvyravo par liptą, manėm, ka prisprogs [įkritęs] Krš.
2. tr. Žž perrymoti: Vario vartelius persvyrãvo, da nesulaukė broliuko savo LTR(Kp).
prisvyrúoti intr. NdŽ prieiti svyruojant: Po valandėlės pamažu atsistojo ir prisvyravo prie manęs rš.
susvyrúoti intr. NdŽ
1. imti svyruoti, susiūbuoti, sulinguoti: Tolumoje susvyravo raudona klevo viršūnė rš.
2. susverdėti netekus pusiausvyros: Susvyrãvo i nuvirto Krš. Susvyravau ir kritau į liūną rš. Taip liūdna Jonui, kad net eidamas keletą kartų sunkiai susvyravo J.Paukš.
| prk.: Carizmo atrama susvyravo rš.
3. prk. netekti tvirtumo, sunegaluoti: Mažumėlį susvyravai, ir tuojau pat – mirsiu rš.
4. prk. susilpnėti įsitikinimams, suabejoti: Deja, vis dar pasitaiko asmenų, kurie susvyruoja ar neišlaiko šių išbandymų sp. Jūs įkvėpėte jiems tikėjimą, Zigmantai. Tik jūs pats nesusvyruokite J.Gruš. Tesusvyravusi akimirką, dėl jų motina ir toliau braidė po purvą J.Paukš. Šis juokas buvo it piktas kerštas už susvyravusį pasitikėjimą rš.
užsvyrúoti intr. NdŽ svyruojant nusigauti (ant ko, už ko, pas ką).
1. lankstytis, judėti į šalis ar aukštyn ir žemyn, linguoti, siūbuoti: Pasmagotos šakos seno beržo nulinkusios svyrúo[ja] J. Notrynės svyrúo[ja] nu rasos – sėk linus Šts. Papjautas medis svyrãvo svyrãvo, led nusisvėrė vienan šonan Ds. O aš išvydau klevelį svyrúojantį JD1172. Tik girion eglelė gražiai svyruoja LTR(Lp). Svyruoja liepelė žaliam sodely TDrIV35(Klt). Vai tu rugeli, tu svyruonėli, svyravai rytą ir vėlai vakare LTR(Kt). Svyruoja nendrelė, vėjelio pučiama, tu svyruosi, sesutėle, vargely būdama LTR(Žl). Verkia tavo rūtelės, linguoj, svyruoj be vėjo LTR(Ob). Vėjelis pučia, girelė ūžia, ąžuolėlis svyruoja LTR(Vb). Tas berželis s[v]yruonėlis girelėj svyravo NS118. Svyruoja nendrelė vidur ežerėlio, svyruoja seselė už balto stalelio LTR(Užp). Pušis svyruoja į visas šalis, neturėdama paramos LzP. Varpos pribrendę rugių svyruoja BM414. Žemėmis [apynius] apspaudo, kad nesvyruotų S.Dauk. Kilpužėlės mano, auksinėlės mano, prie šalelės svyrãvo JV5.
^ Nendrė nesvyruoja nepučiama B1021. Keturi kampai, Dievo darbai, vidury kankalas svyruoja (šulinys) LTR.
ǁ paviršiui siūbuoti, liulėti: Žemė svyruos nei girtas CII603.
2. virtuliuoti, krypuoti, sverdėti: Svyrúodamas eina ligonis, kol į vidų įsvyrina J. Bet jis iš pirmo teip svyruodamas ėjo ir teip retais žingsniais žengė, kad visi iš jo turėjo juoktis BsPI75. Ėjo vyras svyruodamas, in šaleles krypuodamas LTR(Mrj). Sakei, mergele, kad nerūpinys – kam eidama svyrúoji (d.) Užv. Parėjo patsai iš karčemos, į šalis svyrúodams JD855. Stoviu svyrúoju, akys jau mano visai užrukusios – teip miego noriu Jrb. Ką gi čia svyrúoji kaip berželis, eik gultų Rk. Tai joj stvėrės už medelio rankom ir svyrúoja Eiš. Iš salės lėtu, svyruojančiu žingsniu išeina žaliu veidu Bežiurstienė A.Gric. Svyrúojanti eisena KII333. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ko lingavai eidama, ko svyravai̇̃ šokdama? JD272. Ilgiau pabūsiu, didžiau sudžiūsiu, kai lendružė svyrúosiu JD187. Svyruos tau galvelė kaip girios pušelė po tuo baltu nuometėliu (d) Nj. [Motinėlė] svyruodama, linguodama sūnelius žadino LTR(Grg).
| prk.: Svyruoja caro sostas kaip kopūstas B.Sruog.
3. eiti svirduliuojant, krypuojant: Vakarop, pavargęs ir nusiminęs, jis svyravo namo S.Nėr. Ans besvyrúojąs ant numų Dr. Matau, kad baltas svyrúo[ja] pagal kelią Grd. Tik trečios dienos rytą nelabai linksmas svyravo į lauką J.Paukš. Tas arklys visą dieną arė, į vakarą visai svyrúo[ja] – kas iš tokio darbo Jrb. Paukštelio miške, laukuose niekur nė čiukšt, varnos tik – papūrusios, sušlapusios – padirviais svyruoja Žem. Kas ten eina, kas atidūluoja, bene mano motynėlė keleliu svyruoja LTR(Všn).
ǁ prk. slinkti, eiti (apie laiką): Metai svyrúoja, o žmogus sensta Vp.
4. sklandinėti, sklandyti, suptis: Ten aukštoje padangėje garnys svyravo ant išskėstų sparnų ir suko didelius ratus TS1902,10(V.Piet). [Pempės] pabaidytos svyravo ore dejuodamos: – Nevyko! Nevyko! LzP. [Dievo dvasia] skraidžiojo, siūbavo, lingavo, kilojosi, svyravo BB1Moz1,2(paraštėje).
ǁ plaukioti, slinkinėti oru: Toks baisus debesis užėjo, svyrúoja, svyrúoja Krs.
5. prk. būti nepastovaus kiekio ar dydžio, kisti: Oro temperatūra pavasarį dažnai ir staigiai svyruoja rš. Šiaurinių elnių bandos galvų skaičius svyruoja tarp trijų ir keturių tūkstančių sp. Mokinių skaičius tiek Kražiuose, tiek kitose mokyklose nuolat svyruodavo rš. Svyruojančio dažnumo generatorius SkŽ42. Svyruojamasis judesys GTŽ.
| Dabar tos vilnos svyrúoja (vilnų kaina svyruoja) Jrb. Nusistatymas būtinai važiuoti į Pamarius pradėjo svyruoti I.Simon.
6. prk. būti neapsisprendusiam, netikram, abejoti: Dėl šitos smulkmenos aš ėmiau kiek svyruoti J.Jabl. Moteris, matyt, svyravo, ką atsakyti, bet tuo tarpu už jos prašneko vyriškas balsas V.Myk-Put. Tamsta jam patiksi, bet vesti jis dar svyruos Žem. Pirmasis brolis dabar svyruoja, ar tikėti, ar ne MPs. Taip svyruojant vyriausybei, tik rimtai kovoti sugebanti jėga būtų galėjusi pasiekti, kad būtų įvesta konstitucija rš. Jų pavyzdys turėjo didelės įtakos visiems politiškai dar tebesvyruojantiems … rašytojams rš.
7. prk. būti įvairiam, nevienodam: Man čia rūpėjo, kad mūsų laikraščių kalba taip nebesvyruotų J.Jabl.
atsvyrúoti intr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Skr ateiti svyruojant, krypuojant: Prie tribūnos staiga atsvyravo du vyrai I.Simon. Nepažįstamasis, žingsniuodamas tilžiu kelio viduriu, atsvyravo prie vartų A.Vencl. Atsvyravo antys, žąsys rš.
| Atbėga žirgas ataprunkštuoja, aukso kilpelės atasvyruoja (d.) Rš.
įsvyrúoti
1. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ svyruojant įeiti, įlinguoti: Silpnas ligonis vos įsvyrãvo į seklyčią J. Girtas įsvyrãvo į kambarį Mrj. Įsvyrúoja vyrai į kalvę, įsikibę į sienas Skr. Praslinkus dar keliom minutėm, plačioji uošvė vėl įsvyruoja į kambarį B.Sruog. Įsvyrãvo į karčemą, atsisėdo už stalelio JV993.
2. tr. Ser įsiūbuoti, įsupti.
| refl. Rtr, Š, NdŽ, KŽ.
ǁ refl. įsileisti kilnotis: Kadgi pasileis jam iš akių ašaros, kadgi įsisvyruos krūtinė, tai tarėsi suplyšianti į skutus Vaižg.
3. įsigalėti: Kai insisvyruõs liga, tada jau bus sunku išgyt Trgn.
išsvyrúoti
1. intr. Ser kurį laiką svyruoti.
2. intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Skr svyruojant išeiti: Gal už pusės valandos, gal už valandos – į laikrodį niekas nežiūrėjo – iš teismo išsvyravo Pluta I.Simon.
3. tr. prk. vingiuojant balsą, išdainuoti, išringuoti: Ans gražiai išsvyrúo[ja], išlinguo[ja] dainą Dr.
nusvyrúoti
1. intr. KŽ, Trs, Šv svyruojant nueiti, nukrypuoti: Kolei aš nueisiu, nusvyrúosiu su lazda, bus vėlu Kzt. Pakilo nuo grabės ir nusvyrãvo namo Skr. Tik kai dūdelė nutilo, Rožytė pirma dūsaudama nusvyravo į lovą ir bematant ėmė šnarpšti J.Paukš. Eik, paieškok, kur tos antys būtų nusvyrãvusios NdŽ. Pagulėjęs vargšas paukštelis atsistojo ir sunkiai nusvyravo gilyn į alksnyną Mš. Nusvyrãvo par lankelę, įsvyravo į karčemą JD993.
2. tr. praleisti svyruojant: Tu mėtele svyruonele, nusvyravai jaunas dieneles (d.) Prng.
pasvyrúoti NdŽ; Ser
1. intr. kurį laiką pasiūbuoti, palinguoti: Daug dar metų medžiai prie kelio pasvyruos rš.
2. intr. kiek krypuoti, virtuliuoti: Pasvyrãvo vežimas, pasvyrãvęs ir išvirto Rm. Verkė net pasvyruodamos – kaip dvi epušės vidur pliko lauko J.Paukš. Tas pijokas pasvyrúona pasvyrúona i susto[ja] Mžk.
| refl.: Į šonus pasisvyrúodama žmona tūpuoja, tūpuoja Skr.
3. intr. kiek susverdėti, netenkant pusiausvyros: Oi, kap aš sėdau ant žirgelio, pasvyravau ir nulaužiau nendrelę LTR(Lzd). Oi gėriau, gėriau, pasigėriau, eidamas namolia pasvyravau (d.) Grž. Kap aš jaunas gėriau, pasigėriau, sėsdamas an žirgo pasvyravaũ DrskD46. Kap papūtė vėjelis, ir pasvyrãv[o] laivelis, ir pasvyrãv[o] laivelis, ir išpuolė mergelė DrskD87.
| refl.: Tę bjauru eit tuo keliu: biskį pasisvyrúotum i tuo[j] įkristum į tą krantą Jrb.
4. intr. Jrb, Skr krypuojant sunkiai paeiti: Vos pasvyrúo[ja], vos kojas pavelka – ką jis padirbs Erž.
5. tr. supant pajudinti: Einu par lauką pamislydamas, plieno dalgelį pasvyrúodamas (d.) Grk. Jau senysta mano dirbt – už šiknos rankas tik pasvyrúoju Dbč.
6. intr. prk. kiek abejoti neapsisprendžiant: Kiek pasvyrãvęs, jis sutiko važiuoti DŽ1. Kol nėra tam tikro rašybos vadovėlio, neiškęsti nepasvyravus ne tiktai piga, bet kartais ir labai malonu esti J.Jabl.
parsvyrúoti intr. NdŽ pareiti, parvažiuoti, sugrįžti svyruojant, krypuojant: Kreivas šieno vežulys bene parsvyruos kaip namolei J. Ledva parsvyravaũ su tavo primintu vežimu Srv. Jis vos parsvyrãvo su tokia našta namo Krp. Puskvortėlę kaip išgėrė, parsvyrãvo par lankelę JV993. Kaip antelė parsvyruosu, kaip pelėda kampe tūpsu in pačią kerčią BsO72. Parsvyrúodams pakšt į akmenį, sukūliau kurpes Jrk38. Vai tik sugrįžo bėrelis, per laukelius parsvyravo be jaunojo bernužėlio KrvD117.
| Parbėg žirgelis, purvą parpūškuo[ja], aukso kilpelės šaly parsvyruo[ja] LTR(Grk).
pérsvyruoti
1. intr. pereiti svyruojant: Ledva pársvyravo par liptą, manėm, ka prisprogs [įkritęs] Krš.
2. tr. Žž perrymoti: Vario vartelius persvyrãvo, da nesulaukė broliuko savo LTR(Kp).
prisvyrúoti intr. NdŽ prieiti svyruojant: Po valandėlės pamažu atsistojo ir prisvyravo prie manęs rš.
susvyrúoti intr. NdŽ
1. imti svyruoti, susiūbuoti, sulinguoti: Tolumoje susvyravo raudona klevo viršūnė rš.
2. susverdėti netekus pusiausvyros: Susvyrãvo i nuvirto Krš. Susvyravau ir kritau į liūną rš. Taip liūdna Jonui, kad net eidamas keletą kartų sunkiai susvyravo J.Paukš.
| prk.: Carizmo atrama susvyravo rš.
3. prk. netekti tvirtumo, sunegaluoti: Mažumėlį susvyravai, ir tuojau pat – mirsiu rš.
4. prk. susilpnėti įsitikinimams, suabejoti: Deja, vis dar pasitaiko asmenų, kurie susvyruoja ar neišlaiko šių išbandymų sp. Jūs įkvėpėte jiems tikėjimą, Zigmantai. Tik jūs pats nesusvyruokite J.Gruš. Tesusvyravusi akimirką, dėl jų motina ir toliau braidė po purvą J.Paukš. Šis juokas buvo it piktas kerštas už susvyravusį pasitikėjimą rš.
užsvyrúoti intr. NdŽ svyruojant nusigauti (ant ko, už ko, pas ką).
razsakýti
Apibrėžtis
1 sakýti, sãko, sãkė
1. tr., intr. SD285, H, K, J, L žodžiais reikšti savo mintis, šnekėti, kalbėti: Taip sako, sakoma R367. Į akis sakau R173. Uks miks nebtura nieko besakýti J. Kas ką sãko, tegu sãko – nusiduok negirdint Dkš. Ar aš tau nesakiaũ, ar aš nekalbėjau? JV661. Sakýkit tep, kap aš sakýsiu Ūd. Ką tu kalbi – ne teip sakái! Krtn. Sakyk ir galvok, ką sakai LTR(Vdkt). Sako kaip iš rašto J.Jabl. Nieko nesãko, ale ausys dreba (bijo) Rš. Tamstai nieko nesakaũ, ale viešnią prašom išgert! LKT249(Rz). Sako ir jį esant bartą, buvus bartą J.Jabl. Jisai sãkė, kad gerai gyvena Šlu. Kiti pradėjo jam sakýtien, kad tavo tėvą primušė Kp. Aš tau nesakaũ, kas manę myli Rod. Kaip ėmė, teip ir visus, nėr man ko sãko Grv. Juk aš anam liuob sakýsu: jei nori, i eik Lkv. Kad diedukai paskeltų, sakýtų: dangus čia ar pekla? Mlt. Ažmiršau [lietuviškai kalbėti], ale suprantu, ką sakai̇̃ Dbg. Ar jis sãko lietuviškai, ar moka? Drsk. Anas ką sãko, aš negirdžiu Aps. Balsas iš kalno sakąs į anus Jzm. Anas jam sãko: met' per langą Smal. Aš sakaũ – ką gi tu dirbi? Zt. Nabašninkė! – sako apie ją Rapolas, bet sako, žinoma, kai ji negirdi J.Balt. Rodyk širdį, sako – burokas Vel. Gerai sakai̇̃, teip ir padarysiu Sb. Gerai mano tėvas amžinatilsį sakydavo: kiaulių neganęs, kunigu nebūsi J.Jabl. Juokus tik sãkot – nuo tokio alaus galva nesvaigs Krkn. Ir parnešei navynėlę, tik nelabai gerą, sãkė tavo mergelę ryto vinčiavosią JV345. O tu, sãko, bjaurybe, muno aveles išvedei iš kūtės Lk. Kap arkliais arsim, duonos nebus, sakýdavo Kb. Aš jo pabijo[ja]u, jam nei žodžio nesakiaũ Slk. Boba sãko kiškiuo (ps.) LKKIX194(Dv). Matušele, nebsakýk, širdies muno nebgriaudink (d.) Gršl. Kad susbarus, tai pirktum žodį, sakytum Dglš. Kaimynai aną stačiai iškernojo, sakydamys, kad godas anam par akis paržėlęs MitI68(Klp). Sakyk, ar tu ten buvai? J.Jabl. Sakyk gi, kad sakai! Grž. Sãkai, mano baltas kvietkeli, prie kam mane palieki (d.) Dglš. Sãkai, kad kur išejus Dsn. Sãkaite, ką turit Lnt. Sãkaite ačiū Grv. Nesakyk, tu visada gražiai dainuoji, – nuoširdžiai pagyriau K.Saj. Už ką gi man dabar moki? – I nesakýk! Tiek vargai, padėjai… Mžš. Potam tesãkai, ką noria Nmk. Ką tu sakai̇̃ ant mano bulvių? LKKIX154. Jaunam reikia apsipuošt, aš nieko nesakaũ Mžš. Nei juoda, nei balta, nieko nesãkė Prng. Muno Saliunė sakýs: ta avis bliauna i bliauna Slnt. Ant ryto pirmininkas man nė žodžio nesãko (nesikalba, pyksta) Sk. Nieko nesakyk atgal LKGII452. Anas sãkąs neregėjo jo turguj Švnč. Ana sakanti, kad tu šelma J. Jau buvo sakañt, kad eis gryčion, al tu atėjai – i nebėjo Mžš. Tai sãkąs du stikliuku tegėrė Pnd. Tai jau aš sakiau: – Oi, likit sveikos, žaliojos rūtelės LTR(Trak). Arklys i sako: – Aš tau padėsu, ka būs bėda (ps.) Lpl. Anies i saką, kad šite negalė[jo] būt Dglš. Negaliu būt tai nesakęs R377. Alvytė džiaugėsi nematyta gėle, o tėvo žodžiai apie vilką liko jai kaip nesakyti MPas. Kada bus sakomieji matematikos egzaminai? VĮ. Eikigi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Ir sakoma buvo, jis yra sudraskytas BB1Moz44,28. Meldžiamas, sakykiem, kuo tave gal rišti? BBTeis16,10. Šitai jumus pirm sakiau VlnE130. Aš esmi jumus sakęs VlnE191. Bei anys man sakys: – Koksai jo yra vardas? BB2Moz3,13. Neregėsit manęs nuog dabar, iki sakyste: – Pašlovintas būk, kursai ateit vardana pono VlnE16. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų SPI257.
| Tas katinas su koja šiam [šuniukui] kabarkš, nieko nesakýdamas Žd. Pempė sako: gyvi gyvi, o kas mane gal padyvyt – kiaušiniai sudėti, vaikai išperėti Sk. Varnos kar kar sãko Šlčn. Ką sakė apynelis, į lovelę guldams? D16.
| prk.: Nieko nesakanti frazė rš. Jo didelės rankos tarytum sakė, kad jis gangreit galėtų permesti arklį per stogą J.Dov. Daug motinai sakė jo žvilgsnis J.Balč. Daug sakančiomis akimis jis pažvelgė į visuotinėje tyloje nurimusį Radušį ir kitus draugus rš. Man maišosi jausmai, ir nieko nebesako protas V.Myk-Put. Ką batai sãko, a geri? Krš. Nu pieno mun pilvas labai sãko (paleidžia) Krš. Petras taip nutaisė berakinėdamas laikrodį, kad nė klibt nebesako (sustojo, nebetiksi) rš.
^ Sakyk sakęs! Šts. Sakýk sakýdamas, ką dabar bedarysiu Skd. Sakydamas sakyk, ko belauki! Slnt. Jis savo grūdais apsėjo svetimą žemę, na, sakyk ką nesakęs… J.Avyž. Kad buvo bulbos didelės, tai nė[ra] kaip žmogu[i] sakýt! Mžš. Nėr ko sãkai Lkv. Muno tėvas, nebėr ko nė besakýti, už visus geresnis Vkš. Tu tada apkūlei mane – buvai geras peštukas, nėra ko sakyti J.Avyž. Eik eik, ką i besakýti! (sakoma stebintis) Kv. Gražūs tie dalykai, ką besakysi! J.Jabl. Ką ir sakyti, jaunas, visokių niekniekių pilnas rš. Ką te sakyt – mergytė kaip lėlytė Vb. Vienog, uzdamu sãkant, tikram lietuviuo maž tėra abejotinų vietų tamstos dainų surinkime Jn. Ne jumi sãkant (nesinori tai sakyti) Dbč. Maži vaikai, maži vargai, kaip tas kad sakė K.Saj. Liežuvis, kaip sakoma, ne botagas K.Saj. Kap sãko, Dievas davė dantis, duos ir duoną Grv. Kitam nesakyk savo bėdos – tau nebus lengviau An. Pradėjau, taip sakant, naują gyvenimą I.Simon. Al už visus viršesnis lakštingalės balsas: pilnas, skardus, griaudingas ir, teip sakyt, skalsus A.Baran. Kaip tai sakyti, tik aš vienas namie Krkl. Savo pirštų darbas, kaip čia sakýt: savais pirštais padarydavom ir nešiodavom LKT306(Skm). Žodžiu sãkant, man visa sopa Ps. Trumpai sãkant DK88. Ir aš, tikrai sakant, ne visa buvau supratęs J.Jabl. Apskritai sakant, leidinio kalba neprastesnė už geresnių to amžiaus raštų kalbą J.Balč. Tiesa sakant, aš ten radau dar vieną brangenybę A.Vencl. Jis tikras kiaulė, anot Jurgio besakant Dr. Kap tus sakė, bus tep Sn. O teip jau tokį paprastą audeklą tai, gali sakýt, kožna žėdna mokėjo Mšk. Mes visi, galiam sakýt, sveiki, krutam Mžš. Durnas nesupras, o razumnas nesaki̇̀s Trgn. Matai, neperšokęs nesakýk op Skdt. Jeigu pradėjai muštis, nesakýk, kad nedužas (nestiprus) Grv. Nesakyk važiuosiu, neturėdamas arklio LTR(Šmk). Kitam Pone Dieve padėk nesakyk (anksti kelkis dirbti) Štk. Kai du sako, kad naktis, trečias turi eiti gulti LTR(Krž). Daug sakýt, nebūt ko klausyt Rm. Daug sakýt, maža klausyt Mlt. Nėr nei kas sãko, nei kas klauso (atsiliepiama apie blogus darbus) Sld. Sakė pasakė: nei vežt, nei nešt PPr412. Et, sakė pasakė, ir nebliko S.Dauk. Sakė susakė i nieko nepasakė Prng. Sakė pasakė – teip i eina pletkai VšR. Sakė pasakė, akį prarakė, gyvačių maišiukas (sakoma apie daug kalbančius) LTR(Vdk). Sãko pasako, pašmukšt į žaką Jrk122. Sãko sãko, pašlumšt į žaką, kaip įkišo – ir užrišo Pgr. Besko sako: marga marginė B302. Ką sakei̇̃? – Katę kasei (taip atsakoma į dažną klausimą „ką sakei?“) Snt. Ką sakai? – Akys kaip guzikai LTsV851(Vlkv). Ką sakai̇̃? – Kankalą su barškalu! Krž. Ką jūs sãkote! (sakoma stebintis) BŽ108. Sakyk tu man (stebintis), jūrininku sumanei tapti! P.Vaičiūn. Be dvasios, be kvapo, teisybę sako (laikrodis) Sim. Vienas sako – pūskim, antras sako – stovėkim, trečias sako – bėkim (vėjas, akmuo, vanduo) Lg. Vienas sãko – man dieną geriau, kitas sako – man nakčia geriau, o trečias sako – man vis vientara (lova, durys, langai) Dv.
| refl.: Ir dabar verkauna, nereikia [žodžių] sakyt, patys sãkos Kls. Anam vis antreip sãkos Šts. Jiedu par amželį ant vienas kito pikto žodelio nesisakydami pargyvenę LMD(Sln). Su kitu nigdi nesisakýtum žodžio Ut. Anas, kap sakýtis, tai jau per senas Dv. Mun laišką rašant, kaip sakýte sãkos žodžiai Šts.
ǁ tarti: Būdavo, keturinį gieda keturiosa: viena vieną žodį sãko i sãko, kita – kitą sãko i sãko LKT337(Rš).
| refl.: Kartą nesãkos [priedainis] kukū, kartą sãkos Rod.
ǁ modal. žymi atpasakojamąją kalbą: Sakaũ, kokios tos mergelės: žino, ka geria, i eina [už girtuoklių] Vdk. Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž. Vienai gražiai siuvu, kitą suklostau – sakau, trečioji maniškė bus P.Cvir. Sakaũ, papjausme i suvalgysme šitą gaidį LKT340(Vdš). Tai, sakai, bus atsikandę tos laimės… rš. Sãko, žiemą reikia lašiniai valgyt Pls. Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję VoK131. Sãko, baisiniai aržuolai čia augo LKT206(Sg). Sãko, tu už žemės kabinkis, žemė už tavę kabinsis Mžš. Sãko, draugėj blogai, ale ir be draugės negerai LKT363(Rdš). Obalys nuo obelės, sãko, netoli terieda Mžš. Tas aičvaras būna, sãko, toks juodas katinas LKT266(Brž). Lakštingėlė labai gražiai čilba, sãko, dvylika balsų turi LKT225(Gg). Kas valgo supelijusią duoną, tai, sako, perkūno nesibijos LTR(Auk). Tu, sako, sergąs šiandien, ar tiesa? J.Jabl. Sãko, žąsys jau nededa Klvr. Sãko, susimalęs duonai maišą OG410. Žmogus parej[o] namo i nusgandęs porą mėnasių, sãkė, sirgo Vlk. Su Mauliene tarėms eit pažiūrėtų, ale, sãkom, nusiplūksma Slm. Dabar, sakova, tai jau bus! J.Bil. Sakiaũ, mirsiu Lp.
ǁ modal. vartojama pašnekovo dėmesiui aktyvinti: Kad, sakýk, ne žmona, tai jis nė kapeikos neturėtų Mžš. Sakýk, mirtis tai mirtis, ale ta baimė Lnkv. Bet kuo tada, sakyk, tikėti? J.Marcin. Kad aš, sakysime, nebūč buvęs garbingas, ar aš būč buvęs tijūnas? Vaižg. O ar, sakysime, numiręs negali antrą kartą gimt? J.Marcin.
ǁ modal. vartojama prieš pavyzdžių nurodymą: Iš daugiau naudingų kalbos mokslui darbų galima paminėti kelius vertimus, sakysim, iš Smailso J.Balč.
ǁ modal. vartojama tam tikram atsargumui reikšti apibūdinant kalbamą dalyką: Jis, žmogus, neblogas. Kaip man, sakyčiau, net per geras K.Saj. Tai labai savotiškos, sakyčiau, archaiškos žuvys T.Ivan. Tada durimi kad dav[ė] ir pats per kluonieną, sakýtume, kap griausmas nulėkė LKT390(Kb). Sakytumei, jos susirinko čia iš visos Lietuvos Blv. Sakyt, visi metai, kaip nesimatėme J.Paukš. Dešim dūšių, sakýt, gyvena Dbč. Jau mano, sakýt, augime tep buvo Krn. Šienas, sakýt, visas buvo pernakt sušertas LKT386(Drsk). Ne tam tyčia, sakýt, namas rengtas, tai nekas mokyklai Zp. Ir prie cementinio tilto, sakýtie, daug darbo Klvr. Geras kelias, sakýti, vieškelis Dr. Ir gyvent nėr kur, sakýt Krkn. Sakýtienai, maži buvom, ir tai to nebuvo Sdk. Teip, sakýtienai, visi susrinko Ds. Kokie velniai, nesãkant, tie girtūkliai! Šts.
ǁ modal. nustebimui reikšti: Vėjas, šalta – lekia nuogas! Tai, sakaũ! Mžš. Mūsų aliai vyšnelę špokai nulesė. – Sakyk! Vel. Sakýk, koks išaugo! NdŽ.
ǁ modal. lyginimui reikšti: Nėr jam laiko! Sakýtum rugiapjūtis, darbai kokie! Mžš. Bet arklys tik suprunkštė, tik papūtė karčius ir kai ėjo iš daržinėlės, teip ir išėjo sakytum vėjas LTR(Dkk). Petras mojavo dalgiu sakytum plunksnele ir ėjo toli visų priešakyje J.Balt. Džiaugiasi, sakýtumei pakėlė jį į karalius Sl. Sakýtum ir tu te buvai, kad teip viską žinai Lkm.
2. tr. Sdk, Km, Grž sekti, pasakoti (pasaką): Man šitą pasaką da bobutė sãkė Pb. Sakýdavo pro velnius ir velniukus LKKVII203(ČrP). Ilga ta meliodija – nusibos man besãkant Rz. Pasakų nesakýdavo, tik giesmes giedodavo Dglš. Auklėtoja lietuviškai pasakas sakýdavo A.Baran. Sekmę seku, sekmę sakau SD5.
^ Kas sãkė, tam žvakė, kas klausė, tam šūdina mente per ausį (pasakos pabaiga) Rod.
ǁ deklamuoti (eiles): Pri eglikės eilikes sãkė ir saldainių gavo Krš. Vaikai moka [eilėraščių], bet anie draudas sakýti LKT66(Ms). Iš galvos sakyti B178.
ǁ tr., intr. pasakoti (kokį įvykį): Sakė ir nusakė vienan galan LTR(Ds). Visa pasakiau, neturiu jau ko sakýt Dbg. Senovės žmonys sakỹs – tai tę kyštelėjo, tai tę brakštelėjo LKT215(Mšk). Mano baba sakýdavo, kaip ją ponas mušė LKT259(Jnšk). Kad ji man kelis kartus visaip sãkė: vienąkart taip, kitą – kitaip Rm. Teip sãkė mu[n], nė aš buvau, nė aš mačiau Vdk. Sakýtai, kap dešras šetkavoja, tep polką šoka Rod. Sakiaũ, sakiaũ i da nuo motinos (apie motiną) nepasakiau Sk. O ką vedvi besakýsva? Rt. Atsisėdo bernelis ant didžio akmenėlio, porino savo darbelius, sakė visus savo vargelius V.Krėv. Tik žinau, ka tėvelis sakýdavai, ka Jonišky labai daug suvažiuodavai [į jomarkus] Mšk. Kas jau labai iškalbingas, tai iš galvos sãko Lnkv. Sakýdavo racijas [per vestuves], mezliavas mesdavo, guogių prieidavo Antr. Sakydamas greičiau sakyk ir mūsų ilgiau nebevargink! J.Balč. Neturiu tėvelio vargeliam sakýtie, nėr tikros motulės niekam patiešytie (d.) Ck. Važiuos motinėlė tavę prilankyti, nespėsi motinėlei vargelių sakýti (d.) Kp. Aš pažinau svainiuką nesakytą, aš pažinau čigonėlį nerodytą NS659.
| refl.: Kiti sakos, kelmus imdami, radę ir [pilies] pamatus Jrk109. Tai tiek aš težinau, kiek pirmiau, kai sakýdavaisis tėveliai Mšk.
3. tr. tvirtinti, teigti: Leidinio pratarmėj redakcija sako: „Šis hidronimų vardynas yra norminamasis“ KlbX281(J.Balč). Sãko visą girią žinąs OG403. Onut, sakei̇̃ gersianti to aliuko Vdžg. Nuo rudenio, sakė, mokysis, paskui dirbs KlbIV84(Mlk). Sako ans tame dvare nebebūtis J. Tai aš sakaũ: ma didžiai bjauru, ka sukeikia ant gyvolio Pgg. Aš gi tau sakaũ, kad nieko nebus KlbIII19(Lkm). Sakoma, jog didelę nelaimę visada pasitinka nuojauta sp. Tep visi sãko: kranklys krankliuo akių nelesa LKKXIII128(Grv). Sakė neverkiant mano panelę – kod[ėl] skruosteliai raudoni? LTIII416(Sln). Sakė kalne rugelius, o pakalnėj kvietelius NS775. Tada apie jį Raštas teip sako MP68. Numanymą sakau SD402. O kolgi sãko, kad boba, ožka ir višta tai durnos? Ktk. Mat, sãko: kad girtas nebagotas, tai ir dvės – neturės Pl. Ji sãkant, kad čia jos namai Dkš. Sãkę tie žmonys, kad čia niekas negali gulėt, čia baugina Grd. Sako ir jį buvus pavargus J.Jabl. Mun širdis gela, kaip sakýte sãko, ka nebė[ra] ne tos karvės, ne piningų Trk. Sakyte sakiau OsG56, CII356. Ir sakęs sakysiu par tamstą nei vieną dailiaus nepadarysiant Blv. Iš tiesos iš tiesos sakau tau, mes kalbam, ką žinome VlnE82. Jei eš sakyčio, eš nepažįstu jo, tada būčia melagiu VlnE53.
| refl.: Sakausi valgęs R. Dabar tep sakai̇̃si, kad mane imt nori (d.) Smn. Tu sakei̇̃s nenori valgyt Erž. Sãkės, ka ten nusipirkęs mašiną Trk. Sakosi turįs CII356. Kaimynas sakėsi čia kirvio buvęs atėjęs J.Jabl. Jauna marti … baras ant girtų kraitvežių ir sakos jau į vargą įpuolusi StnD29(prierašas). Nusipirko čia tokį laužą – apsipirkęs sãkos žmogus Trš. Jis sakýdavosi, kad šimtą vestuvių atgrajijęs Krs. Jis sakės tą pasaką iš knygelės skaitęs Vb. Jis sakosi daug žinąs J.Jabl. Tu, piršliukai, tikras melagėli, sakeisi, gyreisi daug sūnelių turįs JV764. Sakei̇̃s, mergužėlė, neraudojusi JV170. Sãkosi pakelčiąs … akmeną, kad galėčiąs apglėbti MitII257(Šd). Antanas sakės esąs tenai visų mylimas J.Jabl. Sãkės einąs pavargūliais LKT105(Lkv). Tie sakės girdėjusys Staponą kalbant priš Dievą M.Valanč. Jei sakomės griekų neturį, tada prigaunamės patys BPII491.
4. tr. nurodyti, aiškinti; mokyti: Ką tu anims padarysi, a tu drįsi ką sakýti? Gršl. Mat, ir priežodis sãko: nevalgęs pareisi par du laukus, o nuogas – nė dviejų žingsnių Mžš. Nė vienas nesãko, kodėl iš ožkos pieno sviesto negal padaryt Skr. Jau daugiau jam nebesakýsiu Grž. Ar sakai̇̃, ar nesakai̇̃ – jis vis savo Dkš. Kiek jai nesakýk – ana vis savąją Mlk. Sãko nesãko – jam vis tiek Mžš. Jam sakyk nesakyk – guli prisprogęs, ir tiek J.Jabl. A jam sãkęs, a nesãkęs, jis maurina purvinom kojom, i tiek Sk. Tu jai sakýk, ar tu sienai sakýk LKT312(Rk). Ar anam, ar tai sienai sakái, vis tas pats NmŽ. Ar sakęs, ar šunim lojęs – neklauso, ir tiek LTR(Lnkv). Tiek anam sãkęs, tiek nesãkęs: pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina Jnš. Patsgu nuog savęs tatai kalbi alba tau kiti yra sakę apie mane? VlnE200. Didė reika yra, idant apie tatai būtų pilnai sakyt Vln7. Yra septynios knygos, sakančios apie padorį elgimos brš. O jei jautis pirm buvo dūręs, ir ponui jo tatai buvo sakyta, bei jis jo nesuvokė BB2Moz21,29. Sakaimig dabar, kurie vėl (dar kiti) yra reikiami daiktai krikščioniui? AK57. Sãkai man kitas gamtas, kurios pridera gerump darbump DK103. Sãkaimi vėl (dar), kas tai yra Jėzu Christas? AK8.
^ Ką kunigas sako – klausyk, ką daro – nedaryk LTR.
| refl.: Pirma sakei̇̃s man, bylodamas „Tėve mūsų“, su Dievu kalbąs DK65-66.
5. tr., intr. H, I skelbti, dėstyti, perteikti žodžiu: Mūsų liaudis nugalėtoja, liaudis kūrėja sako visam pasauliui: mes nenorime karo A.Vencl. Ant piliakalnio šurmuliuoja žmonės. Kažkas pasistojęs sako tenai kalbą J.Balt. Tokie bajorukai eidavo į miestą i sakýdavo prakalbas Nmk. Paskaita bus sakoma š. m. sausio mėn. 17 d. prš. Garbinkiat Viešpatį …, sakykiat žmonėsu darbus jo Mž521. Sakau žodį Dievo, mokiu, kalbu apie Dievą žmonėmus SD87. Šis gi tiesos mums sakomasis žodis turėtų nūn mums visiems iš tikro džiaugsmu būti MTVIII. Daiktus žemiškus sakiaũ jumus DP452. Sakysiu gėrybę tavo PK89. Šitie yra žodžiai, kurius tu vaikamus Izrael sakysi BB2Moz19,6. O ateję sakykit kalbėdami: karalystė dangaus prisiartino Ch1Mt10,7. Jei kunigai tingėtų tą mokslą patys sakyti, jūs galėsit ūkiūsu žmones mokinti Mž11. Išguldė jiemus visą raštą, kuris apie jį buvo sakytas BPII23. O jeigi sakytumbei priebuvime mokytų ir išmintingųjų žmonių, tenai gali išmintį savo parodyti Vln3-4. Liepdamas jiems sakyt … labai linksmą naujieną PK171. Apaštalai kad norėjo eit sakytų Evangelijos per visą pasaulį DK24. Trumpas ir prastas išguldymas Evangelijų, sakomųjų bažnyčioje BP(titulinis.psl.).
^ Kunegas du kartu pamokslą nesako D(166psl.).
| refl.: Sakos čia daugel daiktų, kurie prisidavė toj kelionėj Ch4Moz(turinys).
ǁ skelbti (užsakus): Užsakus sakýdavo bažnyčio[je]: suskaitydavom an ražančiaus poterėlių, kiek porių Ps. Girdžiu – panelę sako bažnyčioj, aš neberimstu nei savo gryčioj LTR(Skp).
6. tr. perduoti žinią, pranešti: Apsakau, sakau nuo ko R254. Par radiją sãkė lietų Ktk. Aš tau pasakau, bet tu nesakyk Sim. Ką sakýsi, kad atėjai? Dkš. Tą patį vakarą Marijona išėjo, niekam nieko nesakiusi J.Marc. Muni baudžia, kad aš nesakýč Erž. Nesakykiat muni jauną dėl vainiko skendus StnD7. Nesakýkit mano tėvui skendus dėl vainiko žaliųjų rūtelių JD516. Tai karaliūnaitei jis savo paslapčių nesakė LTR(Kt). Laižyk, tik niekam nesakyk Pšl. Niekam nesakykite regėjimo I. Sakė jiems bernelį gražų gulintį ant kietų ėdžių Mž188. Apaštalams tatai skelbkiat, Jėzų kėlusį sakykiat Mž278. Bet eikiat ir sakykiat jo pasiuntiniams ir Petrui, jog jis pranoks jus ingi Galilėją VlnE56. Anielas panai sakė jį žmogum stosiantį PK152. Sakýkite tieg dukteri (orig. dukteriu) Siono DP2.
7. tr., intr. liepti: Ar sakei̇̃ malkų atnešt? Sdk. Kol žodžiais sãkė, niekas neklausė; kai raštiškai parašė, tuoj išsinešdino Vdn. Pasigailėjęs užsikėliau jį ant pečių ir pernešiau į kitą pusę, sakydamas dabar lipti žemėn J.Balč. Ji (žmona) i volku muša [vyrą], i sãko per kačergą šokinėt Vlk. Jonas padarė kaip sakomas J.Jabl. Aš tau nesakiáu ir nėkumet nesakýsu, kad eik ir vok Slnt. Man ir nesãko; kad ir sakýt, aš nedarytau Asv. Tiek aš suprantu ir nesakomas (nesakytas) J.Jabl. Besakomas neklauso M.Unt. Sakomas eik Slnt. Eik šalin sakytas Bdr. Kas yr, ka sakýtas neklausai?! Dr. Šalta, nesusipranta užsivilkti nesakýtas Pc. Ir bylojo jis: – Jaunikaiti, tau sakau, kelkisi! VlnE113. Eikigi, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau BB2Moz32,34. Ir nedarė, kaip jomus karalius Egipto sakęs buvo BB2Moz1,17. Procesija vedė sakytą karalaitę dėlei slibinų LTR(Pšl).
8. tr. laikyti kuo, būti kokios nuomonės apie ką: Senobės lietuviai, vieros nežinodami, visus medžius sakýdavo, kad iš žmonių išaugę arba persimainę BM456. Ar jau nebesakysi meitėlio ažu ožką? BsPII262. Jis bylojo jiemus: – Kuo sakot jūs mane santį? VlnE156. Klausė pasiuntinius savo, bylodamas: – Kuo žmonės sako santį sūnų žmogaus? MPIII30. Mes, kurie jį Dievu santį sãkome DP80. Tą žmogų sakom velino apsėstą BPI280.
| refl.: Ans sakos esąs gaspadoriumi J. Vadinas, sakosi krikščionimi OsG158. Christus … sakosi esąs galva mūsų MP161. Sakei̇̃s, mergužėlė, nerūpestinga. Ko eidama svyravai? JV170. Tikėjos Dieviep, tegelb jį dabar, jeigu jį myli. Sakės nes sant sūnumi Dievo Ch1Mt27,43.
ǁ tr., intr. vadinti kuo: Tas upelis … paprastai sakomas Juoda KlbX281(J.Balč). Nesakýk jam ubagu, ba bais negerai Trgn. Kas blogai dirba, sãko lebeda Lk. Kam sakei ją tavo seserį BB1Moz12,6. Pagirta yra motina jo, kurią pagirtą sako visos tautos DP121.
| refl. tr.: Meldžiama, sakykiesi mano seserį, jeib man geresnia (geriau) būtų dėlei tavęs BB1Moz12,13.
ǁ manyti: Negaliu pasakyt, sakýč, kad balti šitie bokštai Mlt. Niekais leidau, sakiaũ – praeis ta liga Erž. A jau šlami (taisaisi), sakiaũ, gal da miegi? Mžš. Sakiaũ, kad paskutiniai šalčiai, bet, žiūrėk, dar pasirodė Lp.
9. tr. blogai, nepalankiai apie ką kalbėti: Oi berneli muno, oi jaunasis muno, sakė tavi, berneli, žirgelį pragėrus D25. Sãkė mane šiokią, sãkė mane tokią, sãkė mane ilgai miegant, darbelio nedirbant JD306. Sakė tave jauną didį girtuoklelį KlpD13.
^ Kas pats tokiuo esti, tai ir in kito teip sako Ds. Negali sakýt, gyvena gerai LKT253(Ėr). O žmona jo nebloga, negali sakyti V.Bub. Neblogai gyvena – neseka sakýt Pls. Gera moterėlė, nieko negali sakýt ant jos Mžš. Nėr kas sãko apie Burbą, geras buvo Dglš. Pats šika ant tako ir ant kito sako LTR(Grk).
ǁ skųstis, dejuoti: Dėl akių nieko negaliu sakýti Kl. Su galva nieko nebsãko – sveikesnis Krš. Pargėlė dantys, nieko nebsãko Krš.
ǁ bartis, priekaištauti: Ar tau mama nieko nesaki̇̀s, kad tu išeisi? Sb. Jeigu turi darbadienį vieną kitą, tai nieko nesãko Mžš.
ǁ prieštarauti: Jei būtinai panorėtute ne viename numeryje spausdinti, nieko nesakyčiau J.Jabl.
10. tr. prisipažinti: Sakykai, kokia pričyna tavo širdelę džiovina LTR(Ds). Sakykite dabar, ar ne tiesą pasakiau? K.Donel1. Jei žvilga žiedeliai, nereikia žvilgytie; kad nori, tai myli, nereikia sakytie DrskD12. Kam nesakei man ją tavo moterį esančią? BB1Moz12,6. Sakykiem, ką padarei? BB1Sam14,43. Po prisiega Dievo gyvojo idant mumus sakytumbei VlnE197.
| refl. tr., intr.: Ar paklydau aš savo gyvenimo kelyje, nesisakysiu Vaižg. Ne toks aš durnas – sakytis J.Balt. Kaipgi aš sakýsiuos, jeigu nepaėmiau Sb. O aš bijau sakýtis [daktarui], ką sopa Kp. Tu nesakáis mums teisybės Krg. O jei nevedęs, sakýkies mumus JV760. Kitas kad i lietuvis – nesisãko Slk. Nėkumet nesakýčios savo amžė[je], ka aš nemačiau Gršl. Ką čia mums bijot metus sakýties: juk jau netekėsim daugiau Jrb. Kai moma ilgai nesisãko [laukianti kūdikio], ilgai vaikas neūtura Lb. Nesisakyk čia buvęs Sln. Kas atsitiko – nesisakė, nes anam buvo gėda MPs. Bijo būt viena, tik nesisãko Klt.
ǁ refl. garsintis: Tegu kitas giria, kam čia dabar reik pačiam sakýtis Jrb. Ką darys karalius, jis nesisãko, kad karalius, i eina LKT263(Ul). Ana, kur einanti ar iš kur pareinanti, nesãkos Lkv. Ji tada pradėj sakytis, kad jos ketvirta dalia, kap pirmiau buvo [dalys] LKT234(Nmj). Ka jie nieko nesãkės aplei vestuves Erž. Noriu noriu ženytis, tik nenoriu sakytis LTR(Grk).
ǁ refl. išpažinti: Nusidėjęsis tesakais, ką padaręs DP122. Toksai pražengimas yra … vertas, idant jo visados sakýtųs DK124.
11. tr. vartoti kalboje (žodį, formą ar konstrukciją): Žemaičiai naudininkui irgi senovės lytį tebesako: ãkmenie, dùkterie J.Jabl. Tie žodžiai ne visi ir ne visur sakytini J.Jabl. Kam tas mūsų žmonių nesakomasis kalbos posakis reikėjo kišti į mūsų rašomosios kalbos žodyną? J.Jabl.
| refl.: Yra teip pat žodžiai, kurie vienlykė[je] tesakos S.Dauk.
12. tr. palikti po mirties: Kam gi mes atsakysim tuos namus? – Kam nori, tėvai, tam sakýk, man jų nereiks Str.
13. refl. tr. prenumeruotis: Tegu sãkosi laikraštį par mokyklą Mžš.
◊ nė̃ [pùsės] žõdžio nesakýti nepriekaištauti: Dar kiek paskui ryšiais išnešiojai. Niekas tau nė žodžio nesakė Žem. Jis jam nė̃ pùsės žõdžio nesãko Mžš.
širdi̇̀s sãko nujaučia: Širdis tačiau sako, kad vis dėlto ir kitas kelias turi būti Pt.
1 antsisakýti (ž.) tr. pasirinkti, pasiskirti: Tokią bjaurią pavardę antsisãkiusi: Šatrijos i dar ragana (apie M.Pečkauskaitės slapyvardį) Šts.
1 apsakýti tr. Š, NdŽ; MŽ25, N
1. Q33, SD228 papasakoti: Daug ką apsako seneliai žili iš tolimos praeities Mair. Jis man apsakė, kaip tuos raštus žmonės slapta rašą Žem. Tik anas gali gerai tau visa apsakýt Dv. Tenai jum apsaki̇̀s tokie senesni žmonys RdN. Gaspadorius vis teip apsãkė, kaip buvo BM175(Jnš). Nebėr senų žmonių, kad kas daug žinotų, apsakýtų Kp. Gražiai apsãko – klausaus, liežuvį pasidėjusi Krš. Ans tau must visas naujynas apsãkė KlvrŽ. Apsakiaũ visą ką Mšg. Mažiukai bėgo savo motinoms ką girdėję apsakytų J.Jabl. Elenytė apsakė visą gyvenimą savo LTR(Slk). Sūnus apsãkė savo visą bėdą BM151(Kri). Apsakýk, ką matei J. Apsakė, kiek pikta datyrė Žemaičių šalis M.Valanč. Apsakýk, ką anie uždirba Rdn. Tylioj nakty ji (namų ugnelė) apsakys tau slėpinius taip tavo, kaip visų ir mūsų amžių Vd. Nemokėsiu tau, broleli, nė apsakyti ką matęs J.Jabl. Padėk, Dieve, man rašytie, aiškiai apsakýtie DrskD255. Piemenys …, nuėję miestan, vis apsakė tatai BtMt8,33.
| refl. tr., intr. SD228: Nuėjo jaunikaitis pas vilką ir viską apsisakė LTR(Rk). Tas žmogelis jam savo reikalą apsisakęs LMD(Sln). Tėvuo bliaudamas apsisakiau visus savo vargus Šts.
| Toj knygoj apsisako stebuklingi darbai ChJoz(įžanga).
ǁ refl. tr. ištarti, pasakyti: Kol dviejų žodžių neapsisãkėt, tai nepažinau Lz.
2. apibūdinti, išreikšti: Apsakėme jaunimą ir jaunųjų apsėjimą (d.) Nm. Paskui jis apsakė vilkišką gyvenimą BsPIV106. Apsakęs obelį, aš apsakiau beveik visus mūsų medžius ir krūmus rš. Yra tai keisti žodžiai, kuriais kalbąsis žirgas apsako smertį savo raitininko StnD24(paaiškinimas).
^ Kokia ta kelionė buvo, sunku apsakyti LzP. Kiek esu nukentėjusi nu bobų [plepalų], sunkiai galiu apsakýti Krš. Naktį kaip lijo, baisu apsakýti Krš. Baisus ligonis, kad nėr kaip apsakýt LKT277(Tr). Kai pridėjo visokių valgymų, gėrimų, rūtelėm, mirtų šakelėm padabino, nu gražumėlis stalo – nėr kaip ir apsakýt Skrb. Nė kaip žmogu[i] apsakýt (labai blogai) Rm. Kokios mandrybės yra pasauly, tai jau nebegal apsakýt LKT245(Lg). Pirmu ka plėšėm velėnas, negalėjo nė apsakýti, kiek piktžolių Klk. Aš negaliu nė apsakýti, kaip ten pasakas pasako[ja]! Ll. Čia liek, čia diek, čia bulbes laužyk – nu tų darbų neapsãkom Trk. Kaip bjaurios šių laikų mados, žmoguo apsakýti negal Rdn.
3. SD220,323, H, K paskelbti, pagarsinti: Apsakau, žinomą padarau R234. Prekė tų knygučių buvo apsakyta „Garse“ ir kitur daug mažesnė TŽVI413. Kryžokai apsakė tą karę visai Europai BM105(Sb). Apsakau kam karionę SD417. Kanados valdžia apsakė didį karą varnoms prš. Apsakys pagonims sūdą BtMt12,18. Vienok neapsakyki, kad gesina kitur šventas jau Lietuvos ugnis Vd. Jau varpininkas apsakė kalėdninkus Pln. Jau mano vardužėlis bažnyčio[je] apsakýtas JV23. Apisakau jumus didį džiaugsmą Ch1Luk2,10. Per prarakus plačiai apisakė mumus …, tas est sūnus mielas PK178. Apsakau … didį džiaugsmą jumus SE19. Aš apsakaũ tau džiaugsmą K. Apsakau ženklus ir stebuklus BBDan3,32. Kaip skaisčios yra kojos tų, kurie pakajų apsako, kurie ger apsako VlnE136. Apsãkė mums Viešpatis, kas yra valia jo DP528. Nusiuntė manę, idant Evangeliją apsakýčia DP19. O noris anielas iš dangaus mums ką kit nuo to, kas parašyta, apsakytų, netikėkime SE111. Esmi … seniai per pranašus apsakytas MP174.
apsakýtinai
| refl. SD234, SE165, K, P: Apsisãkė, ka važiuos, ale nevažiuoja Krn. Nesnori visiem apsisakýt Ktk. Per jį apsisako jumus atleidimas griekų Ch1ApD13,38. Tikėjimas jūsų apsisako po visą svietą GNPvR1,8. O aniemus pavadintiemus jau apisakos, jog niekad neturi paragaut večerios jo MTP231.
4. Q79, R, Sut, I duoti žinią, pranešti: Apsakau, duomi žinią SD238. Aš jums noriu didelę naujieną apsakyt BsPI25. Aš tikt vienas beišsprukau, idant tau tai apsakyčio M.Valanč. Jiedu teip susišnekėjo: katras pirma mirs, tai kitam ateit apsakyt, kur esąs kitam sviete BsPIV29. Ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra VlnE122. Paslėpk praguituosius ir neapsakyk bėgančius CII33.
| refl.: Nei vienas netur pasidrąsinti neapsisakydamas su vežimu pravažiuoti prš.
5. nusakyti (būsimus dalykus), pranašauti: Prarakauju, apsakau, pranašauju R397. Kikilis ateinantį orą apsako Nm. Apsãkė, kas būs, kur būs – viskas išsipildė Krš. Tu esi mums svieto galą apsakęs prš.
6. refl. pasireikšti, pasirodyti: Liga apsisako staigiu skaudėjimu žemai pilve dešinėj pusėj po greito ėjimo Vd. Velei žmonėm apsisakė pasiutinis šuva Lz. Kap tiktaik išvažiavo girion, tėp užžvengė pisorio arklys – potem apsisãkė ir kiti arkliai Aru48(Zt). Až kiek čėso apsisãkė zmeja su šešiom galvom (ps.) Lz.
7. refl. pasipasakoti, prisipažinti, pasisakyti: [Senelis] apsisakė, kad jo žmona liepė mainyt karvę BsPII101. Būdamas nuvargęs ir nuilsęs toj blogoj kelionėj, apsisakau tiesiai, jog vasarą išėjom, o žiemą tedaeinam į tą linksmą ir veselną vietą LTsIV718. Bet mūsų karaliūnas Jonas neapsisako taip, kaip anam buvo MPs. Sakom, apsisakýtum ir mes, kad litvinai Zt. Apsisakaũ jums šiandieną, jog esmi čystas A.Baran. Kam tu tylomis pabėgai ir vagikšnai išėjai ir man neapsisakei BB1Moz31,27. Kristus apaštalams savo apsisako, jog … turės kentėti ir mirti BPII72.
ǁ refl. SD348, MŽ26 pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: Apsisakýk, kas tu par tokia esi? Prk. Jis apsisãkė esąs pirklys NdŽ.
8. refl. Sut išpažinti religiją: Dovydas giria tus, kurie Dievu liudijas ir apsisako brš. Kurie nopsisako …, neturi būt … prileisti tosp šventosp sprovosp PK209.
9. refl. pasižadėti: Paskiaus abudu apsisakė linksmai kentėsiančiu, ką tikt Viešpats daleis M.Valanč.
ǁ pažadėti atvykti: Svečių apsisãkė KI75.
10. refl. N pareikšti nusistatymą: Apsisakau prieš ką SD291. Apsisakau kam esąs neprietelium SD214. Vyskupai apsisakė už apaštolišką mokslą Gmž.
11. apkalbėti: Bernyti jaunasis, tu neverts nieko: pragėrei žirgaitį ir tymo balną. – Mergyte jaunoji, mane apsakė KlvD317. Mislija, jog tas žmogus iš tiesų teip nedoras, kaip jį apsakė apmeluotojus A.Baran.
12. R20,30 įvardyti, nurodyti: Prašom apsakýt, kaip kokis daiktas vadinasi JnšM. Jonas išėjęs ir sutikęs apsakytąjį žmogų MPs. Kožnas tur visą turtą tikrai apsakyti prš(1715m.). Jis samdo berną ir apsako savo visus darbus Sln.
| refl.: Tame paguldyme apsisako patamkai Adomo Ch1Krn1(turinys).
13. įspėti, sulaikyti: Ginu, apsakau nuog pikto SD3513.
1 atsakýti NdŽ
1. tr. SD214, H156, R, Sut, J, K, Š duoti informaciją į klausimą: Atsakau, atsakymą duomi R54. Ir va ką jis man atsakė paklaustas Blv. Kaip klausia, teip ir atsãko Ds. Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė J.Jabl. Kurmonas atsãkė žūklaująs nuo ryto, ir niekas tuo keliu neję BM14(Skp). Kiti nepažįsta (nesupranta), tai nieko ir neatsãko Nmč. Suprasti ana supranta, bet atsakýti nemoka Plng. Nieko neatsakė: ar negirdėjo, ar gal nesuprato J.Bil. Paklausti nesunku, bet atsakyti niekas negalėtų J.Gruš. Kad šneka žmogus, tai atsakýk žmoniškai Kdn. Tie atsakė labai didę daugybę sančią BB1Mak5,38. Bet jei geru būdu nor žinot, kurijig tatai žmona buvo, atsakysiuot, jog Marija Magdelena DP478. Ką būtų jisai, meldžiu, atsakęs, totsãkai ir nū kas nor už jį DP204. O Dievas atstojo nog manęs ir notmisako daugiaus nei per tarnavimą pranašų, nei per sapnus Ch1Sam28,15. Jei jus klausčio, tada jūs neatsakote ir mane neišleisite VlnE198. Atsakykiatėm, prašau P. Po rašomųjų būsią atsakomieji egzaminai J.Jabl.
| Bandymas neatsakė į išradėjų klausimą rš.
| prk.: Jei klaus, ar myliu – jam širdis atsakys rš.
| refl. Ser: Tie atsisãkė, ka nieko nematėm Btg. Tie (paukščiai) visi atsisakę nė vienas niekur [jos brolių] nematę, nė vienas nieko nežiną J.Jabl. Ar šitaipo byskupui atsisakai? BPI372. Ir jo broliai negalėjo jam atsisakyti, teip nusigando po jo veido BB1Moz45,3. Teip galime klaustis, kas šitomis dienomis tarp krikščionių destis. Atsakytis gali teip SPI365.
2. tr., intr. reaguoti žodžiu ar raštu į kreipimąsi ar veiksmą: Na, ir ką tu jam tan žodin atsakei? Ds. Kap jis pasakė „labas“, tai aš nei juoda, nei balta neatsakiaũ Pv. Aš atsakiaũ jiem, kad tu negalėsi nuvažiuoti Krs. Keli balsai iškrikusiai atsakė į sveikinimą J.Avyž. Seniau oracijos buvo prisakomos ir atsãkomos Ds. Siuntė vyras mane mestie, aš atsakiaũ, kad nemoku DrskD232. Draugams parspėjant, kad par daug tankiai ir ilgai žmones mokydamas nepasižeistum, liuob atsakyti: – O kam derės mano sveikata, jei nedarbuosuos M.Valanč. Ponas atasakė: – Tu nežinai darbų mano PK181. Tada atsakė visos anos žmonės vienu balsu Ch2Moz24,3. Bet atmisakė antru kartu iš dangaus balsas BtApD11,9. Ką turiu atsakyti barančiam mane BBHb2,1. O šimtininkas atsakydamas tarė: – Viešpatie, neesmi vertas BtMt8,8. Nežadžia geras, kuris ižgirdęs piktą žodį nuog artimo prieš save ištarytą, notsako nieko SPII55.
| Steponas retai rašė Vaciui laiškus ir labai trumpus, Vacys ir į tuos ne visus atsakydavo V.Bub. Ar šitas laiškas jau atrašytas, atsakytas? J.Jabl.
| refl. SD1110: Padėkojo, o tas irgi moka gražiai atsisakýt (atsakyti į padėką) Plv. Sako, jei par miegą pašaukia, tai nereik atsisakyti LTR(Vdk). Ir atsisakė jauna mergelė, po svirną vaikščiodama: – Neparduok žirgą nei tymo balną, aš būsiu audėjelė StnD1. O kita vištaitė atsisakė: – Mes negersim [v]andenio, mes pienelį gersim LKKII218(Lz). Tu mūsp neažūtariji, tu mūsp neatsisakai̇̃ (rd.) Lz. Yra tokis žmogus, ką neatsisãko nei žodžio Trak.
| prk.: Atsisakė mano dalia anoj pusėj krašte marių LTR(Mrk).
ǁ pasiaiškinti, pasiteisinti: Notsakai nieko ant to, ką tie ant tavę kalba DP158. Klausė Jėzų bylodamas: – Neatsakei tu top nieko, jog tie prieš tave liudij? VlnE196.
| refl.: Kristus ant to jų lojojimo atsisako bylodamas BPII323. Turiu po akim tavo atsisakyt BtApD26,2.
ǁ prieštarauti, atsikalbinėti: Tam nebuvo kap atsakýt, išgėrė ir numirė LKT382(Lp). Tokia tyki: sakyk, ką nori – neatsakys Vdžg. Žodžio neatsako, duoda, skolina, mylia visus Šts. Aš jau nesu barusys su savo marčia, nesu nė žodžio atsãkiusi Ms.
| refl. LL300, Š: Vaikai, ar klausote gimdytojų, ar neatsisakote prieš anus? brš.
ǁ atkirsti: Ot atsakė – kai varlę ažantin ažumetė! Ml.
ǁ refl. pasakyti atsisveikinant: Dabar ūkininkas atsisako savo pačiai ir sūnui sudiev Sln.
ǁ refl. sugrįžti atgal, atsimušti (apie garsą): Miške šauk – ima ir atsisãko Lš. Kai vyrai pūtė, tai vis kožną sykį arčiau atsisakė SI280.
ǁ refl. ketinti, grasinti: Jonas tėvūnas su Adomu, Tverų tėvūnu, Stankevičiu atsisakė išgysiančiu dominikonis iš Raseinių M.Valanč. Šitai Ezavas atsisako, jog tavi užmuš I.
3. intr. tam tikrais veiksmais ar elgesiu reaguoti į kokį veiksmą ar elgesį: Į policijos vykdomus Gorkio persekiojimus buvo atsakoma demonstracijomis LKI132. Į šūvius atsakė šūviu rš. Į partijos, Tarybų valstybės rūpinimąsi kaimo darbo žmones atsako pasiaukojamu darbu (sov.) sp. [Gediminas] žiūri į rankas, dedančias valgį ant stalo, ramia šypsena atsako į šypseną J.Avyž. Atsakomasis veiksmas SkŽ51.
4. intr. Srv, Mlt, Trgn perduoti kalbas apkalbėtam asmeniui, persakyti ką sužinojus: Aš jai kaip draugei pasakiau, o ana ir atsãkė Jonienei, to dabar baisiausia pyksta Dbk. Motriškai sunku iškentėti neatsãkiusiai Krš. Ką tik prieš jį pakalbi, ji tuoj jam atsãko Rm. Neiškenčiau, susbarau, tai atsakýta, supinta liežiuviai Rš. Tik tu jai neatsakýk atgal, ką aš tau apie ją pasakiau Jrb.
^ Seniai sakoma: kaltas ne kas pasakė, ale kas atsãkė Krš.
5. intr. būti atsakingam, įpareigotam užtikrinti kokią veiklą: Aš atsakaũ už šitą darbo barą DŽ1. Jis duoda apyskaitą globos įstaigoms (apylinkės teisėjams) ir atsako už nuostolius EncIX175. Mun reikėjo atsakýti už viską: i tą duoną minkyti, i kepti Ms. Kožnas atsãko ažu saũ KlbIII19(Lkm). Su manim nesirūpink, aš už save atsakaũ Ėr. Aš neatsakaũ až save, kas bus toliau Užp. Tai mano tokia nuomonė, ir aš tik už ją atsakau V.Kudir. Ar tu labai atsakýtum už savo brolius, seseris? Mžš. Aktai, kurie išeina karaliaus vardu, turi būti pasirašyti vieno ministerio, ir tuomet tasai ministeris yra už tai atsakomas A.Janul. Už save atsakąs, sveiko proto LL150. Kas čia yra atsakomasis redaktorius? J.Jabl.
atsakýtinai atsakytinai̇̃; Ser: Jis atsakytinai̇̃ atsakė, kad padarysiąs J.
6. intr. gauti atpildą, nukentėti už kokį veiksmą: Karalius pasišaukė jį pas save ir pasakė, kad jis turės atsakyti savo galva, jei per vieną dieną neras kaltininko J.Balč. Savo galva atsakote už juos J.Gruš. Visuomet juk taip būna, kad už valdovų darbus mes atsakom savo kailiu V.Krėv. Kuriam daugiaus yra duota, daugiaus ir atsakyti reiks P. Prieš Dievą atsakýsi OG104. Atsakytinas M.
^ Truks laikys – ponas (Maušius Vlkv) atsakys! Alk. Už durną galvą rankos ir kojos atsãko Lp. Jei akys nematė, kišenė atsakė Šts. Protas pasako, kaulai atsako LTR(Grk).
7. tr., intr. atstoti ką trūkstamą, kompensuoti: Daba, žinai, mašinais, macakletais, jeraplanais, tai kuo [važinėja], o tada arklelis viską atsãkė Šl. Pas mus kačerga viską atsãko Prl. Šiemet rugiai buvo menki, tai viską bulvės atsako Lš. Daktaras liepė nuo mėsos prisilaikyt – pienas atsãko Jsv. Geras megztukas už du atsãko Mrj. Dabar javai, lašiniai atsãko (už juos galima ką kita gauti) Ėr.
ǁ Ds, Mžš atsilyginti: Už dėkui neatsakýsi, reiks litra statyt Ktk.
ǁ patenkinti, atsikratyti: Tokio šunio su samtiniu bliūdeliu neatsakýsi Ds.
8. tr., intr. SD1106, Q620, R36, BŽ326 nesutikti ką daryti, ką suteikti; duoti neigiamą atsakymą, nutraukti susitarimą, atmesti: Atsakau kam ką SD210. Ji prašė, ka aš jai užgyvęčiau daržą, o aš atsakiaũ Jrb. Kai jau sausai atsaki̇̀s, nebeisiu Sdk. Tą kambarį atsãkė, eik kur nori Krš. Nuo to laiko ir atsãkė butą, ir karvės nebeleido gurban Kp. Niekam neatsako pagalbos, kas jo šaukiasi bėdoj J.Balč. Jeigu taisantis eit sėt užėjo ubagėlis, tai jokiu būdu neatsakyk išmaldos LTR(Kp). Atsakom joms tos alužnos M.Valanč. Aplinku ežerą ribokai atsãkė gaudyt Knv. Nėščiai moteriai ko nors prašant, negalima esą atsakyt: žiurkės daug turto sugadinsiančios LTR(Srj). Tavo prašymas atsakytas rš. Karalius taigi prižadėjo nieko jai neatsakyti, noriant ir pusę karalystės prašytų S.Stan. Pirma prižadėjo būt par vaiką, in rytojaus atsãkė Ktk. Merguta atsakė bernui [,atvažiavusiam pirštis] Lz. Buvo suvisu jam atsakýta Dbg. Atsakau stačiai B. Išeiki, tetušėl, svečiam atsakyti …, vartus uždaryti NS331. Penkiems šešiems atsakiau, mylimojo nebgavau KlpD51. Ar čia man eiti, ar atsakyti [piršliams], nebeišmanau, kaip padaryti LTR(Ob). Atsakiaũ pieną, daugiau nebeneš Ktk. Iš ligoninės atsãkė – nepastaisis Klt.
^ Nei prisakė, nei atsãkė Str. Nei prisakyta, nei atsakýta Azr. Šiemet piemenam tarnai atsakyta (sakoma, kai jaunesnis vyresnį pasiunčia) LTR(Mrc).
| refl. intr. tr. Q47: Nu jo visi daktarai atsisãkė, jau mirs Šts. Atsisakyt slūžbos OsG158. Atsisakyti urėdą, iš urėdo, nuo urėdo N. Atsisakau iš slūžbos R38. Atsisakau nuo slūžbos, nuo gyvatos R35. Visi [baudžiauninkai] kaip vienas atsisakė nuo lažo ir nuo visokių prievolių V.Myk-Put. Neatsisakiáu nu darbo, kokį tiktai kas besakė Als. Būdavai, paduos gromatą vidurnaktį, ir nešk – neatsisakysi Sln. Kieliškėlis buteliuką parsimušęs plaka, buteliukas atsisãkė: anė vieno lašo (d.) Čb. Aš atsisakiau savo močiutei, o aš nuo pusės jau vasarėlės: ieškok, močiute, sau verpėjaitę, sau verpėjaitę ir audėjaitę R177. Jei eisiu eisiu, atsisakysiu, atsisakysiu mielai matutei. Žiūrėka, motinėl, sau dukterėlės NS331. Bernaiteli, kodė taip atsisakei man kitaip: suvytenai vainikelį žaliam rūtų daržely (d.) Dglš.
| Gaidžiui degtukai lūžinėjo ir atsisakė degti I.Simon. Jau svaigsta galva, ir kojos tarnaut atsisako V.Myk-Put.
ǁ refl. R10, LL300 pareikšti nenorint, nemėgstant, neimsiant: Tėvas buvo ir buteliuką pastatęs, bet aš atsisakiau – negeriąs A.Vien. Vaikinas atsisakė nerūkąs ir neėmė papiroso J.Jabl. Dėl akių atsisãkė algos Ktk.
^ Kad akys i mato, širdis atsisãko Bsg. Atsisako kaip ubagas nuo sviesto LTR(Kz).
9. refl. R atsižadėti ko, nebereikšti pretenzijų: Atsisakaũ nuo ko K. Atsisakyti nuo tolesnės kovos, nuo tolesnių ginčų LL288. Vis nuo savo negali atsisakýt Grž. Atsisakau provai savo R56. Kad jų šitas mokinys nuog lauko neatsisãko Lp. Atsisakýta jau nuo visa ko (artėja senatvė) Klt. Jei tinka kavalierius, važiuosi į ūkvaizdžius, o jei netinka, atsisakýsi, i viskas Trk. Jis nuo žemės atsisãko, nenoria būti prie žemės – knygom vis apsidėjęs sėdi Jnšk. Aš norėč nuo giminių atsisakýt (atsiskirti), ale man nuobodu Rd. Paeina tas laikas, kad reiks atsisakýt nuo to balto svieto Krm.
| Boba vėjo pučiama, o neatsisakai̇̃ karvės (nori vis laikyti) Alks.
^ Neatsisãkai nuo terbos ir nuo turmos Dsn.
ǁ nustoti laikytis ankstesnių pažiūrų, metodo: Šiuolaikinis menas, poeto supratimu, atsisako nuogo fotografiškumo rš.
10. intr. pavargti, nebepajėgti, paliegti: Pusdienį šieną papjovė ir atsãkė Up. Pradės jau atsakýt tos milžėjos: jau penktas metas, kai melža tos pačios Šmk. Jeigu tą darbą patrauktum savaitę, tai ir atsakýtum visai Skr. Tokį darbą dirbdamas, greit atsakái Up. Kojos jau šį rudenį atsakýt pradėjo Vdžg. Širdis yr atsãkiusi, pasibengusi Šv. Vieną galą gydo, kitas atsãko Rdn. Jau muno sveikata suvisam atsãkė Vvr. Viskas muno atsãkė Vdk. Visai atsakiaũ, koją skauda – nė krust Snt. Atsãkė visai Žąsytėnė: be lazdos nepavaikščio[ja] Šv. Žiemą aš jau visai buvau atsãkiusi Skr. Arkliai jau visai atsãkė Rs.
| refl.: Par šventes buvo taip nusigėręs, kad i kojos atsisãkė Vkš. Atsisãkė sąnariai visi nu darbo Vdk. Pinigų norint, gali žmogus greita atsisakýt Krok.
ǁ pasidaryti netinkamam, susidėvėti: Mano batai jau visai atsãkė, reik pirkt naujus Jrb. Brika visai atsãkė, reiks naują dirbdinti Ll.
| refl.: Jau mūs tvartas atsisãko Rdm. Šita suknelė jau visai atsisãkius Krok. Paskui stabdžiai atsisakė – ir vėl sustojom rš.
11. intr. pastipti, nudvėsti: Jau bėris atsãkė, gali eit užkast Alk.
| refl. Žž: Jau mano šitas širmasai dvėselena atsisãkė, jau ir skūrą nulupiau Švnč. Šimo tekis išguldytas atsisãkė Kls.
ǁ numirti, nusibaigti: Jeigu visą suimtų [skausmai], tai tuo atsakýtum Plv.
×12. (l. odkazać) tr. Sn, Ign palikti, paskirti kam po mirties: Bobutė mirė, skarą man gražią atsãkė Ad. Kam gi mes juos atsakýsim, tuos namus? Str. Gerk, kol gerias, ba kai numirsi – visa atsakýsi Rod. Daiktus, ant to testamento atsakytuosius, turi afieravoti WP128. Tėvainumop gyvatos amžinos testamentu atsakei̇̃ DK142.
×13. (sl.) refl. atsidurti, pakliūti: Palauk, atsisakýsi tu mano rankosna, paminėsi! Prng. Kap duosiu, tai net trečioj žemėj atsisakýsi! Dsn. Anys sėdos ir kap žodžiu atsisakė prie ožiukui TDrIV219(Prng).
14. intr. atitikti, derėti: Raitelis buvo dailus vyras, ir jo drabužiai visai atsakė arklio gražumui J.Balč. Ogi ir stovyla mano argi ne atsakanti drabužiams?! Žem. Užimsite atsakančias jūsų išgalėms vietas žmonių draugijoje Jn. Kitose tarmėse jiems galės atsakyti truputį kitokios vardų lytys K.Būg. Čia vėl nėr ko stebėtis: raštai atsako žmonių jausmams V.Kudir. Reikia visur būti su protu, jei nori būti atsãkomas (jei nori visur įtikti) Bsg.
atsakýtinai adv.: Raštininkai turėjo atsakytinai kalties naujus žodžius rš.
atsãkomai
◊ nùgara (káilis) atsakỹs gausi mušti: Nedrįsk valkioties, atmink, nugara tavo atsakys Žem. Kaip tu nori, tavo paties kailis atsakys: kad neklausysi, gausi nuo tėvo KlK10,40(Tl).
nuo krỹžiaus atsakýti susenti, sukriošti: Tie seniai visi atsãkę nu krỹžiaus Grd.
nuo šáukšto atsisakýti menk. mirti: Vakar du nu šáukšto atsisãkė Šv.
pi̇̀nigus atsakýti numirti: Jau pi̇̀nigus atsãkė Lp.
1 ×dasakýti (hibr.)
1. tr. Dglš pasakyti, nurodyti: Aš jam dasakýtau akysna Arm. Nedasakýsi nūnai, kiek man metų Šlčn. Mergužėle mano, liūdna širdis tavo, pasakyk dasakýk, per kur juos inleisi? DrskD118.
2. tr. įrodyti: Nėra sviedkų – nedasakýsi Pls. Kuo jis dasakis? Vrn.
3. intr. suspėti kur ateiti, dalyvauti: Aš negaliu vienas visur dasakýt: i melnyčion, i girion, i an rinko Prng. Anas žmogus sumanus, kur reikia, te dasaki̇̀s Prng.
4. intr. prilygti: Kap mūs širmis an ejimo, tai jam nei jokis arklys nedasakis Švn.
5. intr. Lp įkyrėti (ppr. kalba).
| refl.: Jau jiej seniai sakės ir dasisãkė Pv.
1 įsakýti NdŽ
1. tr., intr. SD187, SD164,317, H160, MŽ, N, Sut liepti: Įsakýk bernui, kad taip padarytum J. Vaikis padarė, kaip buvo įsakytas J.Jabl. Ir teip jo visos klauso, jog, ką įsakytos, tujau nudirba S.Dauk. Juk mes darom, kas mums įsakyta V.Krėv. Greitas kitiems įsakyti, bet pamėgink pats kitų paklausyti KrvP. Jaunam kareivėliui namo jot įsãkė JD1122. Tai mokyta močios dukrelė, įsakyta mielo tėvelio NS705. O motinos įsakantis tonas vis dėlto jį kiek įbaugino I.Simon. Todėlei klausyk, manas sūnau, mano balso, ką aš tau įsakau BB1Moz27,8. Tatai intisakau BzB164(MP26). Insakaũ jumus, idant mylėtumbitės bendrai DP528. Padarė teipo, kaipo įsakė jam Ch1Mt1,24. Įsakomasai vekselis rš.
įsãkančiai adv.: Motina įsakančiai prašneko rš.
įsakýtinai
įsãkomai adv.: Įsãkomai pabrėžti LKGII518.
2. tr. SD405, H177, LL323 nurodyti, nustatyti (tvarką, reikalavimus): Žmonėms buvo įsakęs žvirblių galvomis ir mokesčius mokėti J.Jabl. Įsakė, kad valsčius kas metą kunegui piltum pyliavą ir suneštum rinkliavą M.Valanč. Iš valdžios buvo įsakýta, kokį įrankį turėti, gaisruo atsitikus Lpl. O ką čia daba velnią ištaisysi: jug ka jau Dievas taip įsãkė, reiks taip i daryti Lk. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą BB2Moz15,25. Tatai darysime, ką mumus Viešpatis įsãkė DP188. Visokius gerus darbus įsako SPII156. [Geri darbai] mumus liepti ir įsakyti est dešimtyje prisakymų Dievo DK73. Nusižengė, nepranešęs iš anksto įsakytąja tvarka rš.
3. intr. Q141, K įkalbėti, įprašyti, įtikinti: Vai aš insakiau savo berneliui rudenužyj atjotie BsO60. Kuris laikas, ir dar jo nėra namie, nors vakar gerai įsakiau, kad anksti parjotų V.Krėv. Tau negalima nieko insakýt, tu vis savo ir savo Vdn. O taip yra įsakýta, mūso žmonys kalba Kv. Reikėjo sakyti, ale ką tokiai žioplei įsakýsi! Krš. Par laiką gal anai įkaliavoti, įsakýti Trk. Įsakė, kaip kaltais įkalė M.Valanč. Šitai aš tau insakiau, idant būtumbei drąsus ir nenusiminęs BBJoz1,9.
| refl. tr.: Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, tada jis iš tikrųjų sau ką įsišvilpia, įsisako Vd. Įsisakýčiau savo broleliams, kad mane atlankytų JD1167.
4. tr., intr. pasakyti, nupasakoti: Kas čia jum insãkė, kad čia gyvenu? Dglš. Insakyk gerai, pro ką te in jus eina, gal ir rasiu Trgn. Jis būt insãkęs, kad būt parvežęs Lp. Anas insaki̇̀s jumiem visa Lz. Bei jis insakė jiemus vis, ką ponas su juo kalbėjęs buvo BB2Moz34,32. Vai tėvuli, tėvuli, kad neįsakai, kada pareisi, katruoj keleliu (rd.) TŽI280(Mrs).
| refl. tr.: Tai jau ir pati įsisakė, kod esanti nedora mergelė Vd.
5. tr., intr. I, Š, Alk, Kl sugebėti gerai, gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti: Kumelį nuo kumelės būt atkalbėjęs, – toks įsakąs buvo Dr. Koks ans buvo vykęs kunigas, kaip ans liuob pamokslus įsakýs Grg. Nė par kiek kame nebėr tokio įsãkančio kunigo Gršl. Jau mūsų senis klebonas pamokslo neįsãko Srd.
6. refl. NdŽ įsitraukti, įsismaginti sakyti: Kai įsisãkė, tai pusantros valandos sakė kunigas pamokslą Š.
7. refl. Sn, Kt, Krsn, Prl įgristi, įkyrėti: Jau kap man insisãkė šįmet tos žąsys: daugiau niekap nelaikytau Rdm. Tą vasarą jos man sakės ir insisãkė, tegul jas galas! Pv. Jau jis man insisãkė ik gyvam kauli Mrc. Man įsisãkė tas nakties darbas Klvr. Kap jau insisãko, tai mislini: eisi, kur akes neša Lp.
8. refl. atsimokėti už negerą darbą, nedovanoti: Anas mane pomėtis (atsimins), kap aš jam insisakiaũ Arm. Palauk, aš jam insisakýsiu ažu itą mušynę Arm.
◊ kur̃ vélnias (giltinė̃) įsãkė nežinia kur (eina, išvažiavo): Išvažiavo, kur̃ vél[nia]s įsãkė Ggr. Eit, kur̃ gi̇̀ltinė įsãkė Slnt.
1 išsakýti NdŽ
1. tr. R46, Sut, N, K, M, Š, Ser išpasakoti, papasakoti: Anas išsãkė momai visa, kap dirbos Lz. Gal dabar visas tokias [vietas] išsãkėm? Trgn. Juozapėlis visa jai išsakė: obelis nudžiūvus, vyno šulnis išdžiūvęs, visi galvijai nebelinksmūs MPs. Jis visą dvarystą išsakýdavo Rm. Visus savo vargus išsãkė Rod. Nei liežuvis išsakyti gal, nei plunksna aprašyti SGI140. Sunku išsakyti, kas dėjosi jos širdyje TS1902,1. Išsãko, taip i taip buvę, vis iš kningų, kur surašyta Krš. Tas vėl šį tą sakinėja, sakinėja, nieko neišsako (nepaseka pasakos), ir gana BsPII92. Kol išsakė, ir užgiedojo gaidys SI123. Ma[no] tėvas buvo geras, nė išsakýt, nė pamiršt negaliu Btrm. Kas gal gyvenimą jo išsakyti BPI418.
ǁ atvirai pasakyti viską: Kad galėčio atminti, ką pradėjęs kalbėti, lig galo išsakýti, tad kas kita Sd. Ją kap primygs, visus galus išsaki̇̀s Ml. Laimingas jautės, visa tai išsakęs T.Tilv. Našlelės žodeliai išsakýti, našlelės paduškos išgulėtos (d.) Ad. Jėzus, išsakęs tus prisakymus savo dvylika mokytiniams, išėjo iš ten toliaus mokyti BbMt11,1. Išsakysiu tad Ponui savam didį krūpavimą mano PK99.
| refl. tr., intr. Š, BŽ85: Saliutė vis labiau nerimavo – ją ėmė noras išsisakyti, išsilieti J.Paukš. Žmogui išsisakyti yra būtina T.Tilv. Išsibliovė, išsisãkė [pati] tam seniuo ir jaunikliuo Grv. Kai išsisãko piršlys savo [gėrybes], klausia tėvų, ar duos pasogos arklį pakinkytą Skdt.
2. tr. SD417 nurodyti, nusakyti, išdėstyti, išskaičiuoti: Nemoku tą gatvę išsakýti, kur anie gyvena Krš. Bobutė pamatė ir gerai išsakė ponui, kur paslėpti pinigai Pn. Negalės nei rykštelės išsakyti pradėjimo WP142. Idant išsakytumbiau visas garbes tavo ūlyčiosu Mž521. Dievo nė vienas niekadais neregėjo, viengimis sūnus, kursai yra prieglobstyje tėvo, tasai išsakė MT1. Atversiu priežodžiuose nasrus manus, ižsakýsiu uždengtus daiktus nuog pradžios pasaulio DP87. Išsakysiu daiktus paslėptus nuog pradžios svieto BtMt13,35.
3. tr. išreikšti žodžiais: Savo mintis, jausmus, norus kalba išsakome J.Jabl. Ir mes vėl tylime nerasdami tinkamų žodžių susikaupusioms per daug metų mintims išsakyti sp. Dienų trumpumas, nakčių ilgumas – neišsakytas visiem ilgumas LTR(Kz). Beveliju jausti sutrynimą širdies, nekaip mokėti ją žodžiais išsakyti M.Valanč. O kasg išsakys, koksai tatai gerbimas bus DP491. Darbus jo rankų išsako dangaus stiprybė Mž173. Girdėjo neišsakytus žodžius, kurių nedera žmogui kalbėt Ch12PvK12,4.
neišsakýtinai adv., neižsakytinai SD191: Bet koks neišsakytinai didis buvo jo nusižeminimas Kel1881,49.
4. tr., intr. sugebėti gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti, dėstyti, perteikti žodžiais: Kad mokytas būt buvęs, tai pamokslą būt labai išsãkęs Krs. Kitas labai gražiai išsãko [oraciją per vestuves] Jnšk. Išgieda jis geriau, negu išsako S.Čiurl.
5. tr. ištarti, iškalbėti: Nė žodžio nebišsakė ir susmuko S.Dauk. Anas sunkiai ūtura, neišsãko gerai Ml. Nebeišsãko, kas yr Imb. Kad tu „Jezus“ neišsakýtai, kap tu negalėjai jam žodelio pasakyt Rod.
| refl.: To žmogaus kažkaip dyvinai pavardė išsisako Vvr.
6. tr. Q255 prisipažinti, pasisakyti: Nuodėmes ižpažint ir ižsakyt SPI159. Ižsãkęs pirm kunigui visus pražengimus savus DK100. Dievui nuodėmes savas ižsakys DP574. Savo prastojimus po akimis Bažnyčios išsakydlavo MT141.
| refl.: Ne gana po Dievo akim ir kunigo ižsakýtis nuodėmių, bet reikia ant to gana daryt kiekvienam DP574.
ǁ refl. prasitarti: Neišsisãko, ką anas buvo vogt Dglš. Ką jūs girdėjot, niekam neišsisakýkit Tvr.
7. refl. atsisakyti, atsižadėti: Tu pirmai išsisakei̇̃ šito šniūrelio [žemės], dabar i vė su akėčia lendi Ml. Nuog tokių tėvų išsisakýk ir eik žusirišęs akis kraštan svieto Dbč. Reikia iš darbo išsisakýt Dglš.
8. refl. išsiginti: Dabar išsisakė, ką neturi pinigų Tvr.
9. tr. paskelbti: Karę jiems išsakė S.Dauk.
1 nusakýti Š, NdŽ; Ser
1. tr., intr. nupasakoti, apsakyti: Ir Ona nusakė visa, ką mačiusi ir girdėjusi Vaižg. Viską nusakiáu, kaip buvo Krš. Nebeatamenu visko nusakýt kaip reikia Km. Anas pasaką gražiai nusãko Ml. Ir kaip jis visa nusako – ot kalbočius! Svn. Ans senesnis, ano paklausk, daug nusakýs Krš. Mūsų senutė nusakýdavai apie lažus LKKV164(Grz). Svietas jau buvo nusakęs, kad ligonas nė musų nebepasigynio[ja], o dėlto išgijo Šts. Nusãko kaip te buvęs Sv. Matai, anas nusakýt moka gerai: kad nusakis, tai, regis, tikrai te teip ir buvo Skdt.
^ Velnias nėr teip baisus, kaip nusãko Krd.
| refl. tr., intr. NdŽ: Žmogus nusisakė visa savo bėdą nuo pradžios liki galui BsPII182. Žinai, boba: sustiko kitą tokią ir nusisãkė visa Sv. Kaip anas nusisãko, tai pas juos viso kalnai Ds. Nusisakaũ, kad dėl momos verkiu, bet ne dėl dainų Trgn. Nusisãkė eisiąs mokinties Vilniun Užp.
ǁ perdedant nupasakoti: Gal ir nusãko, ale ir iš tikro geras jų arklys Trgn. Tu jau per daug nusakai: nei taip buvo, nei niek Ds. Ta Jonienė kad nusãko, tai nusãko, tik tu klausyk jos! Sml. Oi nusãko senis – virsti iš juoko Dbk. Melagius buvo žmogus, bet nusakyt tai mokėdavo LTR(Dkk).
ǁ tr. K paskelbti.
2. tr. išreikšti, apibūdinti: Visa tai galima buvo dešimtim žodžių nusakyti rš. Petrui ėmė rodytis net įdomu, kaipgi tie žemaičiai šį ar tą dalyką nusako Vaižg. Tavo veiksmai nusako tavo vertę rš. Tam gražumui nusakyti jai trūko žodžių J.Balč. Kretingiškiuose ši mįslė – pilnas puodas mėsos, abu galu kiauru – nusako žiedą rš. Jeigu arklys buvo baltas, tai ir nusãko, koks jis buvo Pl. Baranauskas atskleidė sunkiai suvokiamus ir dar sunkiau nusakomus vidinius žmogaus ryšius su gamta rš. Koks gražumas to bernioko: čiupryna šviesi, kakta plati, nu, bet tokie dalykai nenusãkomi, reikia pačiai pamatyt Skrb. Ant jo didelės, mašinėle kirptos galvos kėpsojo sena, nenusakomos spalvos veltinė skrybėlė J.Avyž. Taip nusako, kad visi supranta Tsk.
3. tr. nurodyti, išdėstyti, paaiškinti: Paprastai liaudies pasakose veiksmo vieta nenurodoma arba nusakoma labai trumpai: „viename krašte“, „vienoje karalystėje“ rš. Stengiausi vieną kitą mažmožį tiksliau nusakyti J.Jabl.
| Kaip nusakei̇̃, teip ir gersiu [vaistus] Aln. Kirtis nusako kartais ir žodžio reikšmę KlbII6. Jis nusãko visa, kur kas padėta Slm. Anas man gerai nenusãkė, tai nežinau, kada pas jį nuvažiuot Ml.
| Nusakomieji sakiniai dažniausiai žymi priežasties-padarinio santykius: pagrindinis dėmuo iškelia tam tikrą reiškinį, o šalutinis jį paaiškina, nusakydamas iš jo plaukiančius padarinius LKGIII836. Brūkšnį vartojame kartais ir nusakomajame sakinių sujungime dvitaškio vietoje J.Jabl.
^ Durnas durnam kelio nenusakis LTR(Rm).
ǁ nustatyti: Gyventojai mokėjo tam tikrus papročio nusakytuosius mokesčius rš.
ǁ intr. kalbėti, patarti: Tėvas teisingai nusãko, turi klausyti Krš.
4. tr. iš anksto pasakyti, numatyti: Nusakiaũ teisybę, ir stojosi taip J. Aš nusakiaũ, kad taip bus blogai, ir įvyko J. Buvo nusakę, kad pintuvės būs su trūbais, o kaip reik – nė kokių Šts. Orai pasikeitė greičiau, negu spėjo pilnatis pereiti į delčią, kaip ir buvo nusakęs šlubasis Doveikos piemuo rš.
ǁ atspėti: Jagu man susės šeši, tai iš akių aš kaltąjį nusakýsiu Slm.
5. intr. klaidingai nupasakoti: Sakė sakė ir nusãkė Vj. Bobos kelio neklausk: sako sako – nusãko velniai žino kur KzR. Per kitus pasakysi, tai į šoną nusakýsi Prn.
6. intr. ką bloga pasakyti: Kodėl kiekvienas ant jos tep nusãko? Gs.
7. refl. suversti kaltę kitam: Vienas ant kito nusisãkė, o kalto nerasi Tvr. Jis išdaužė langą, bet nusisãkė Trgn.
8. refl. nusistatyti, pasižadėti: Aš nusisakiaũ, kad tylėsiu ir nė žodžio nesakysiu Skr.
1 pasakýti NdŽ; Ser
1. tr. H žodžiu ar raštu pareikšti nuomonę, mintį: Mislį savo dėl ko pasakau R186. Visą tiesą pasakysiu N. Pasakaũ trumpai ir aiškiai, kad ne Klvr. Pasakiaũ, tai kap kirviu įkirsta Plv. Pasãkė, kaip kirviu inkirto LTR(Krn). Ką Matulis pasakýs, tą visi pasakýs Mžk. Ma[n] kas par nosį – aš turiu drąsos i pasakaũ Jrb. Ji kreipiasi į humanitarinių mokslų fakultetą, prašydama pasakyti savo nuomonę dėl to vertimo J.Balč. Jis man balsu ką pasakė J.Jabl. Čia nieko nėra, galiu akis į akį tau pasakýti KlK8,66(Lp). Nesikarščiuok, pasakýt suspėsi Dkš. Kas ką pasãko, ažmirštu Aps. Pasakýta, ir baigta, daugiau neduosiu Jnš. Kad kas būtų pasãkęs, kad iki vakaro gyvensi, būčiau nepatikėjęs Gs. Bet ką pasakydavo, tai būdavo iš širdies pasakyta ir įtikindavo I.Simon. Pasakė kaip šlapias nedega LTR(Rm). Tai kad pasakė: nei vežt, nei nešt Pnd. Pasakýta – kirviu nukirsta Ėr. Man kad gražiai nepasakýta, tai visai nesakyt Trgn. Pasakei̇̃ – nė vienas, nė du Kt. Ka pasãkė, tai pasãkė: nė penki, nė devyni Krž. Vat pasãkė: nei grūsta, nei malta Dglš. Tai kad pasãkė: nei Dievui, nei svietui Krč. Pasakė kaip į stebulę (nušnekėjo) Ėr. Pasakė, kaip lazdon paperdė Žl. Pasakė, kaip nuo tilto nutriedė LTR(Rm). Teisingai žmonių pasakýta: negirk dienos be vakaro Gg. Gerai pasakýta: mažam, kur raudona, ten gražu Kp. Pasakýta yra: alkanam ir nuogam miestas negražus Dg. Seniai pasakýta: kad gaspadorius žinotų, kada vagis ateis, anas nemiegotų Aps. Tu jam taip ir pasakýk į akis Alk. Pasakyk tu jam, kad jis, kvailys, eitų nuo tavęs šalin Plv. Kap misliji, teipo ir pasãkai Aps. Pasakiaũ žuminčioj (padariau užuominą) Rod. Pamisakai, esigu tu krikščionis? AK6. Aš gan nūlaidi esu, ale to pasakýto (tų skaudžių žodžių) niekaip negaliu užmiršti Krš. Tik turėk tokio šieno – pasaki̇̀s (dar mat peiks)! Mžš.
^ Ką negirtas mislija, tai girtas pasãko Ds. Kiti ir juokdamies teisybę pasãko Ds. Žmogus dirbdamas padaro, kalbėdamas pasãko (reikia ir gerų kalbų) Dkš. Greitai gerai nepadarysi ir greitai gerai nepasakýsi Dg. Čia pasãkant, čia paliekant (tegu niekas nesužino, kas buvo kalbėta) Sb. Nu tatai, pasakė – nebliko (niekus pakalbėjo) Plt. Ką jau girtas pasakis, tą nė velnias neišmanis LTR(Ob). Daug sakyta – maža pasakyta LTR. Kaip čia pasãkius – gal ir nieko būtų to mezgėja Vb. Trumpai pasakius, nėra jokios tvarkos Blv. Ir vis tiek šypsojosi Juzukas, tikriau pasakius – šaipėsi J.Balt. Tep pasãkant, biednai gyvenom Rod. Ką tu pasakysi! – stebisi Akvilė J.Balt.
| refl.: Ne tam savo sūnų auginau ir turtą jam kroviau, kad jis kampininko dukterį man į namus parvestų, – skildamas pintį, iš lėto pasisakė Grigas V.Krėv.
ǁ teigti, tvirtinti: Negalima pasakyti, kad visi gyvuliai miegotų naktį Blv. Toj dainoj pasakyta, jog dieveriai marčią virkdė, o pri anytos vartų ji pamatė savo vargą StnD20(pastaba).
ǁ pažadėti: Valdybo[je] nieko gero nepasãko, tik akyse paglosto Jnš. Tėvo prašiau vartelius pataisyt, visą savaitę žada žada, sakau: tavo liežuvis pasakỹs, o mano rankos padarys Snt.
| refl.: Karalius, tą kalbą gerai įsidėjęs, pasisakė užmirštąs visas senas jų kaltybes M.Valanč.
2. tr., intr. K, Kdn pakalbėti, ištarti: Kap man sako, eš žinau, ė pasakýt negaliu Nmč. Aš truputį moku prastai ką pasakýt Pb. Per mus da kitep pasãkai, tai da išjuoks Dglš. Susgauna, pasãko ir tikrą lietuvišką žodį Smal. Jau žodeliai pasakyti, sumainyti žiedeliai LTR(Pnd). Pagisakýk, mielas, nor vieną žodelį LKKVII196. Ir užkrito munie – pati širdis norėjo pasakýti Klk. Kap tik pasakaũ, tai tep i eina ašaros (verkiu) Rš. Būdavo, prieš tėvus i žodelio nepasakai̇̃, ė dabar… Dglš. Žodį pasaki̇̀s, tai kaip nukirsta Ut. Tep pasãkai, kap gerai Lz. Ko čia vis griaudi, neduodi nė žodžio pasakýt Šmn. Kur daug raidžių, i nebipasakáu visų Slnt. Iš mūs niekas nepasãkė nė pusę žodžio LKT202(Kbr). Iš baimės žodžio negalėjau pasakyti Jnš. Seniau jaunimas žodžio bijojo kokio pasakýt Lt. Ir atminė Petras žodį Viešpaties, kurį jam buvo pasãkęs DP159. Pirmiausia ji pasakė jam labą dieną J.Balč. Ir visi, kaip dera kaimo žmogui, nesakė tiesiai, ko atėję, o įeis, pasakys pagarbintą, sustoja prie slenksčio ir stovi J.Balt. Susitikęs tai labas nepasakýčia Vp. Ka jis ma[n] būt dėkui pasãkęs – anė tiek Gs. Pasãkai dėkui Grv. Pasakytų̃bi: – Eima drauge, – ir visa Lz. Šuo ruobas, kelas bėgti, kad pasakaũ uži J. Jis ma[n] čėsą pasãkė (pasveikino „labą rytą“, „labą dieną“…) Smln.
| Kad ta kiaulė būt nors kriukt pasãkius! Všk.
| prk.: Nuimk nuog ùgnės kopūstus, anys tę virė virė ir gana pasãkė (labai suvirė) Arm.
^ Pasakytas žodis yra sidabrinis, o nepasakytas – auksinis LTsV109(Srd).
| refl. tr.: Davė jam (suimtajam) broliu[i] sudieu pasisakýt LKT253(Rm). Susirašinėkiva, meilių žodelių pasisakykiva, tai ir būsiva laimingu Vaižg.
3. tr. Sut pranešti: Pastatykit kvortą arielkos, aš jum gerą navyną pasakýsiu Antr. Kad būtų kas pasakęs – ji namie, būtau sakius – nėra Lt. Tris kilometrus atėjo pasakýt, kad serga Klvr. In krikštynų tai prašo, o kap numiršta, tai pasãko Dv. Kai dažinosi, kad atvažiavo, pasakýk Mlk. Priėjęs tylom pasakė giminėm, kad anas atsivežęs pačią, bet ji nedrįstanti vidun eit – esanti pusnuogė LTsIV278. Diedas žino: su boba kap supyksi, tai gali [kam] pasakýtie LKT336(Rš). Ko nepasakéi? Būtumėm nuvažiavę LKT99(Užv). Seselė pamatė, matušei pasakė StnD8. Jos nueita i pasakýta Dglš. Valgaite ir savo draugam pasãkaite: tepavalgai ir tepamiegti Aps. Tai tu pasakýkie motulei mūs didelius vargelius (rd.) Mrc. Jie nueina neprašyti, nepasakýti Lnkv. Pasakė par burnas pranašų savo brš. Pasakyčiau kaliniams paleidimą BBIz61,1. Potam tapo Jozefui pasakyta BB1Moz48,1. Pasakýkite dukteri Siono: šitai karalius tavas eit tavi romus DP1. Bet saugokitės, štai pasakiau jums pirm visus daiktus Ch1Mr13,23. Jeigu padarysit geradėjystę …, pamisakykit Ch1Moz24,49.
^ Atlėkė paukštis be sparnų, pasakė žinią be liežuvio (laiškas) LTR(Vdk).
ǁ paskųsti: Gerai, neklausai – bus pasakýta ir tėvui, ir močiai Sdk. Aš tavim būvant pasakýčia Strn. Kaip tau negėda – būsi pasakýtas mamytei! Plng. Ievele, ievele, neganyk po pievelę, pasakýsiu ponu[i], nukirs tau galvelę Pls.
ǁ išpranašauti: Išvysite bjaurą išnaikinimą, kursai yra pasakytas nuog Danieliaus pranašo brš.
ǁ paskelbti: Užgimimas tavas … pasakė linksmybę visam pasauliui DP506. Priš Užgavėnes daugiausiai šliūbų: ligi dešimt penkioleka užsakų pasakýdavo kokį sekmadienį Vdk.
4. tr. pateikti žinių apie ką, duoti informaciją, atsakyti, paaiškinti: Aš pasakaũ, kaip y[ra] – nė pridedu, nė atimu Jnš. Jaunesnių paklausi, tai pasaki̇̀s, kap kas vadinasi Dbg. Negaliu pasakýt, kaip kada rados tie lietuviai [Ciskuode] Cs. Paklausk jos, tai pasakỹs kai aguonos grūdą (viską) Lnkv. Galva nebeišneša, ką jau te pasakýsi Šmn. Kataras jūs pasãkėt, kaip tatulį vadintie? Grv. Vyresnį sūnų ir mušė, ir ką nedarė, kad pasakýtų Dgč. Ka būtų dėl to klaususi, būčiu pasãkiusi Trk. Pasakyk, Siguti, kurgi mamytė? Km. Šis laiškas tau pasakys [teisybę] V.Krėv. Aš ratelį (visas ratelio dalis) greit pasakýčia Rmš. Ko tu vaikščioji plika galva, tu man pasãkai Dgp. Pasakýta gi man nuo dieduko, aš atamenu Aps. Ką mažam pasãko, ir neažmirši Ob. Yr aiškiai pasakýta, ir anie žino, kiek reik supilti Slnt. Pasakyk man, ar yra neplyštamas daiktas? J.Jabl. Vargu ar kas pasakytų jo pavardę – Malūno Juozas, ir tiek V.Bub. Pasakyk, mergele, iš kur svečių lauksi? Dkš. Oi tu martelė, tu niūronelė, kas tau pasakė, kas pamokino? StnD22. O jūs paukštelės, o jūs paukštytėlės, pasakýkit man teisybę, iš katros šalelės (d.) Kp. Pasãkai, mergele, pasãkai, dienele, kas gražiai žaliuoja žiemą vasarelę? (d.) Aps. Pasakýkai, panaitėle, ar tu mane myli? (d.) Ds. Pasakýk, berneli, man dalyką šitą, kodėl išsirinkai sau mergelę kitą? DrskD27. Niekas nepasakỹs tą, kas žmogui yra (kokia liga) Jrb. Trūsiau par dieną – negaliu įsakmu pasakýti darbą J. An šitokį žmogų nueik, paklausk, tai nieko tau nepasaki̇̀s LKT355(Nmč). Noris jums pasakyčia, neintikėsit SE254. I pasakýk tu kam (niekas nepatikės), kad aš matydavau [aitvarą]! Pn. Kap tik grieką pasãko, obuolys papt (ps.) Eiš. Prašau tave, pamisakyk, kur anys gano BB1Moz37,16. Meldžiamas pamisakyk, kame tavo didė syla BBTeis16,6. Pamisakyk, meldžiu, visus didžius darbus, kuriuos darė Elisa Ch2Kar8,4.
| prk.: Kitam tie [mechanizmo] garsai – vien burzgimas ir trinksėjimas, o Dainiui jie labai daug pasako V.Bub. Tai ne koks eiliakalys, o vienas tų, kurio jau pats vardas daug ką pasako rš. Ir eigastis daug pasako, kas do žmogus LTR(Km). Ką tos kortos gali pasakýt! Rod.
^ Ausų pasiklausk – pasakys KlK21,70(Jnš). Viską pasako be liežuvio (knyga) Pnd. Be dūšios, be kvapo – teisybę pasako (laikrodis) Jrg.
| refl.: Kad turėčiau „Aušrą“, „Šviesą“, „Varpą“ ir Vilniaus meto laikraščius, galėčiau pasisakyti dabar, ir ką kada skelbęs ar rašęs J.Jabl. Apie … niekybę nuodėmės gali pasakýtis DK93.
ǁ I, Kdn, Smal tiksliai iš atminties nurodyti: Kad, mat, tų metų aš nebegaliu pasakýt Mšk. Koks žodis iš vieno punktelio išsitraukia, iš kito, o visos dainos nepasakýsiu Šmn. Prieš karą, nepasakýsiu dabar kuriais metais, jis pirko Alksnėnuose namus Alk. Nepasakysiu, tris ar keturis rublius mokėjau Kš. Katras [mėnuo buvo], nepasakýsiu tikrai Pb. Nepasakýsiu, kap ana toj upė kur vadinasi Šlčn.
5. tr. išreikšti, apibūdinti: Perkeltinės reikšmės būsimuoju laiku paprastai pasakomas kartojamas, dažninis veiksmas LKGII127. Antano Juškos raštai yra mūsų rašliavoje nepasakomos verčios A1884,421. Gimdytojai … nepasakomas širdperšas patirti tur TP1881,48.
| Nepasakomasis reiškimas (bendratis) LL7. Veiksnį sudaro dažnai ir linksniuojamojo žodžio vardininkas, suvestas su nepasakomuoju veiksmažodžio reiškimu J.Jabl.
^ Gi ir melavimas jo – nebėr kaip žmogui pasakýt! Srv. Jau tu buvai avinas, bet dabar tai nei kaip žmogui pasakyti rš.
nepasãkomai adv.: Ji nepasakomai bijojo vandenų I.Simon. Vertas ir nepasakomai brangus daiktas yra kariauti už savo gimtąją kalbą I.Simon.
6. tr. R201, KI622 papasakoti: Jin pasãkė, kaip buvo Pn. Aš pasakýsiu, kap gyvenau seniau Dbg. Ekšin, ką aš tau pasakýsu LKT102(Vg). Niežti liežuvis pasakýtie GrvT77. Kūmule, mes abi, o Dievas trečias – tau pasakysiu, kad niekas nežinot Rod. Kad nežinau pasakýt nieko Skp. Prašom prašom paklausyti, ką mes turim pasakýti (d.) Šmn. Geriau galiu pasakýt, kap kas parašyt Švnč. Pasãkai tu man, ką regėjai Lz. Kitandie pasãkai tu man, kiek darbo su linais LKT346(Dsn). Tep gražiai nepasakýčia Brš. Nu, pasãkai, ką rašo LKT336(Rš). Jam visa pasakýčiant apie tą paną LKKVII191(Krs). Ko žmonės nepasako, žemė pasako LTR(Vs). Yra ko klausyti, o nėra ko kam pasakyti Sch84.
^ Be burnos, be liežuvio, bet daug ką pasako (knyga) LTR. Kad prakalbėtų, daug pasakýtų (kelias) Ds.
| refl. tr.: Ką ži̇̀nos, pasãkos Pvn.
ǁ pasekti (pasaką): Da vieną aš jum pasaką apie vilką pasakýsiu Dgč. Bobut, pasãkai pasaką Str. Jeigu giedot nemokate, tai pasãkaite Ad. O ana pasakė aną pasaką vaikamus žmonių savo ChTeis14,17.
^ Greitai pasaką pasakysi, bet ne taip greitai darbą padarysi LTsV365(Srd).
ǁ padeklamuoti: Pasakýk eilėraštį, katrą prie eglutės sakei Slm.
7. tr. Pb, Žg, Lž, Dkš išdėstyti žodžiu: Bevartydamas savo popierius, užtikau vieno prancūzo prakalbą, pasakytą akademijoje Blv. Paveikslavo, da prakalbą pasãkė [pirmūnams] Gsč. Išnešant kūną iš rūmų, kunegas Tamošius Dobševyčia … pasakė susirinkusims žmonėms gražį pamokslą M.Valanč. Pasakyti prilyginimą I.
8. intr., tr. paliepti: Pasakýk jam, kad tuoj ateit[ų] Dglš. Grįžk atgal ir pasakyk tam aklam elgetai ateiti į mano namus rytoj J.Balč. Kaip jis pasakė, kaip kirviu įkirto, taip ji tikriausiai pildė Žem. Kas pasakýta, turi būt padaryta Zp. Jau tam išdykai nė žodžio nepasakýsi, nieko ans tavęs nepaklausys Vvr. Liepia važiuot jam miške ir parvežt vienam pasakyto storumo medį LTR(Vs). Girdėjot, jog pasakyta yra seniems: neužmuši BtMt6,21.
9. intr., tr. nurodyti, pamokyti, patarti: Led išdrežėjo atžūlai pasakýti, ko virti J. Aš mergiotei pasakýsiu, ką daryt, ir ateisiu Pb. Pasakýk, gegute, kur dabar man eiti (d.) Gg. Oi pasakai man, mano motule, kap man an svieto gyvent LTR(Ad). Ar tu jam pasakýsi – nė balso (nė nemėgink) Jrb. Geriau padaryt, nekaip pasakýt Dkš. Kvailam nepasakýsi PnmA. Pasakýtei kožnas razumnas, tik padaryt ne Sld. Tėvas mirdamas pasãkė vaikui, ka nebūk ponui ištikiamas, nesakyk žmonai teisybės ir svetimo vaiko neaugyk (ps.) Šln. Tu man nepasakýsi! Ss. Mokytojau, pamisakyk, ką aš teipag daryčia MP314.
10. tr. nustatyti: Be daugskaitos linksnių kirčio vietos negali pasakyti, katro jie kirčiavimo KlbX283(J.Balč). Kas parduoda, tas ir kainą pasako A.Vien.
ǁ paskirti: O kaip jau diena pasakýta buvo prašvitus, štai baudžiauninkai visi pulkais susirinko K.Donel. Pasilik toje žemėje, kurią eš tau pasakysiu BB1Moz26,2.
11. tr. nepalankiai kalbėti, peikti, prikišti: Nieko negali pasakýt, žmogus buvo geras Skrb. Pasakýt daug kas ką pasãko – ar suvaikysi žmonių kalbas Vb. Išvažiuok pas žmogų [su reikalu], niekas nepasakỹs nieko Kdn. Argi tai yra verta klausyties, ką kas pasakys? Blv. Aš jumes nebjauroju, žodelio nepasakáu Krš. Žodį pasãkė – verki Vdk. Pasakýsi [ką nepatinkama], tai peklą razversi Dglš.
ǁ refl. tr., intr. Žl piktai, vienas kitam priekaištaujant pasikalbėti, pasibarti: Pasisãkė vienas kitam – ir vėl gerai Mrj. Mes kad ir kada ką pasisãkom terp savę, tai niekas nežino Sdk. Ji gera: ir vaikus mylėdavo, ben žodį kokį pasisakýdavom (kartais susikirsdavome) Skp. Pasisakai̇̃ žodį su žmogum (vyru), i vė gerai Jd. Nė vienas kitam žodžio nepasisãkėm Nmk.
12. refl. tr., intr. pasipasakoti: Ji beveik ir neturi žmogaus, kuriam galėtų pasisakyti savo vargus I.Simon. Kiekgi jie pinigų praleido, nepasisakė? A.Vien. Jug broliuo reik senuojuo viską pasisakýti Trk. Nepaleisma tavęs, aiškiai pasisakyk, kame buvęs M.Valanč.
13. refl. tr., intr. R, M, Lk prisipažinti: Jis jai pasisãkė, kad jis ją mylįs KII28. Jis savo meilę jai pasisãkė KII28. Pasisakýk mamai, kad smetoną išlaižei Mžk. Pasisakýsiu žmonai, kur tie piningai Kv. Pasisakýk, ką padirbai, būs geriau – nemušu Krš. Nepaspėjau ineit pirkion, jau ir pasisãkė [,kad sudaužė puodelį] Ktk. Kada Vilius buvo geras, ji (Grėtė) pasidrąsinusi jam ir pasisakė I.Simon. Arti, pasisakiáu, ka nemoku Plng. Aš su žvake nuėjau arklių pašerti, pasisakysiu – jau kiek galva sukosi (buvau įgėręs) J.Jabl.
14. refl. tr., intr. išpažinti: Žinoma, kai kam labai patiko, kad nebereikės pasisakyti kunigui savo nusidėjimų Blv. Visi kalti pasisakýti, kurie nor turėt nuodėmių atleidimą DP204. Jog mes … pasisakýtumbime, ką piktai iž notbojimo darome DP121. Idant vėl teipajag širdimi graudžia nuodėmes mūsų apraudotumbime ir iž jų pakaktinai pasakýtumbimės DP162. Tepasisãkai, jog … neužsilaikė …, kaip priderėjo DK126.
15. refl. pasiskelbti; pasigarsinti, pareikšti: Pasisakau tamstai esąs žemaitis Jn. Pasisãko, kas, – ir įleidžiam Mžš. Atėjo vieną vakarą [vaikinas], pasisãkė, ko atėjęs Mšk. Karalienei … pasisakė karalius, kad jis ženysis kitą pačią BM284(Erž). Bernas pasisakė norįs gauti karališkąją karietą ir ristus žirgus P.Cvir. Tylėjo tylėjo, užraukęs burną – i pasisãkė, kvailiukas Ul. Jie pasisakė, kad radę kaulą ir negalią pasidalyti MPs.
^ Angelu pasisakęs, velniu nepavirsk KrvP(Vlk).
ǁ prisistatyti: Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? O kai tas pasisakė, nenorėjo patikėti V.Bub. Tiems žmonėms pasisakiau, kad aš esantis pirklys J.Balč. Merga pasisakė ėsanti karaliaus duktė LTI23(Bs).
ǁ pasirodyti, pasidaryti žinomam:
^ Geri darbai reikia surasti, o pikti patys pasisako KrvP(Btg).
16. refl. kng. pareikšti nusistatymą: Jis visą laiką buvo neramus dėl paliktų Anykščiuose savo raštų, kuriuose gan griežtai buvo pasisakyta prieš caro valdžią A.Vien. Užėjus kalbai apie sukilimą, Bytautas atvirai pasisakė sukilimo idėjai nepritariąs V.Myk-Put.
17. intr. ateiti (apie laiką): Paki visus kunkolus suskrausi, tai ir pietūs pasaki̇̀s Trgn. Šite dirbant tau vakaras pasaki̇̀s Krd. Kolei tu itą mierelę išgersi, tai i rytas pasaki̇̀s Dsn. Ir vidunaktis pasãkė, o tėvo vis nėr iš miško Trgn. Trumpa jau nakties, ligi ažmiegi, ir rytas beveik pasãko Vj. Naktis pasãkė, paki pasiekiau namus Klt.
ǁ praeiti (apie laiką): Pusė dienos pasãko, pakol ruošą apeini Trgn.
◊ ámžiną ãtilsį pasakýti laikyti sunykusiu: Studentų judėjimams dabar galima kuone ir amžiną atilsį pasakyti J.Bil.
1 išpasakýti tr.
1. I, M apsakyti, išpasakoti: Aš galėčia jum viską išpasakýt LB268. Negalima išpasakýt, kaip negera man Nmč. Man pasidarė taip baisu, kad ir išpasakyti negalima A.Vencl. Nėr kap išpasãko, kap ingyrė šitą kraštą Str. Išpasakýt negaliu savo vargų Imb. Kas išpasakys, kokį skausmą jautė saviep, matydama myliausį sūnų kybantį M.Valanč. Viso tikro mokslo tu neišmanysi, anei giesme, anei žodžiais neišpasakýsi BM453. Kažkokie neišpasakomi šiurpuliai gyslose rš.
2. išreikšti: Aš išpasakiau savo nustebimą tokiais žodžiais, kad ji susijuokė rš.
3. išdėstyti, išaiškinti: Tai galima išpasakyti trumpais žodžiais A.Baran.
1 papasakýti (dial.) tr. papasakoti: Aš papasakaũ pasaką Kpč.
1 pripasakýti intr. įsakmiai kelis kartus pasakyti: Sakiau ir pripasakiaũ, o vis tiek nepadarė Prn.
1 ×padsakýti (hibr.) LD30(Zt) žr. 1 pasakyti.
1 pérsakyti NdŽ; Ser
1. tr. perpasakoti ką išgirsta, sužinota: Ką mes šnekam, tai jin vis parsãko Vel. Nemoku aš visko parsakýt, ką man dėdina kalbėjo Skrb. Aš jau žinau, man Gasparienė visa pérsakė Sdk. Marikė iš pradžios parsakė vis, ką nu senelio išgirdo Sz. Bobos man viską pérsako Ktk. Eidamos per eilių eiles, žinios dažnai išsikraipydavo, būdavo persakomos kitaip rš. Jį (Jėzų) persakydamas ir išguldydamas WP24. Pérsakykite evangeliją DP225.
ǁ pakartoti pasakytą: Pasigink Petrį ir anam pársakyk, ką nupirkti Vkš. Matydama, kad nesuprato, dar kartą persakė A.Vien. Žinoma, ans persakė savo prižadėjimą MPs.
ǁ iš naujo pasekti: A tą visą pasaką reik pársakyti iš naujo? Všv.
2. intr., tr. Q546, R, Vkš, Sml išversti iš vienos kalbos į kitą: Rusiškai i paskaito, i pársakyti moka Bt. Ką rusiškai sako, lietuviškai pársako Jrb. Kad aš rusiškai mokėjau, tai aš galėjau da kitiems pérsakyti Pgg. Persakau į kitą liežuvį R102, N.
3. tr., intr. Sut papasakoti, apsakyti: Vis jam pársakyk, kaip buvo J. Persakaũ aš tau visą teisybę, kaip būna gyvenime Rz. Ir parsãkė broliam visą šios dienos atsitikimą BM90(Brž). Berniokas buvo atejęs, tai visas navynas pérsakė Sdk. Persakyk man plačiau, aš lig šiol nieko nesupratau Srv. Senutis pársakė apei lažus Užv. Dabar pérsakiau visą senovę Mlt. Mano žmona tik pársakydavo [apie meškininkus] Gsč. Man tas brolis parsakýdavo apie tą seselę Všk. Jis pérsakė, kap sirgęs Mrc. Prosenučiai pársako, jog švedai ant to kalno pakavojo didelius piningus BM263(Šl). Kad ir to marti, kaip parsãko žmonys, an kešenę nedėk Mžš. Kaip mama parsakýdavo, sunku tada jiem buvo gyvent Sdb.
| refl. tr., intr.: Tėvas parsisãko, kokį turėjo arklį Ul. Iš pradžių nenorėjau priimt, ale kai pérsisakė, kas toks, iš kur – ir priėmiau Srv. Ar parsisakė Jonas tau apie savo kelionę? Upt. Parsisakiau, už durų būdamas, visas savo bėdas BsPII104.
4. tr. I, Skdv atkalbėti, kad nedarytų ko nors, išaiškinti, perkalbėti: Kas yr, kad negal pársakyti?! Lkv. Tokį pasiutusį vaiką nė pársakyti negaliu Bt. Vaikas yra pársakomas: neduok – ir nenori Plt. Sakyk, kiek nori – nepársakysi Jdr. Nepársakomas, nepáršnekamas jau toks krupis Krš. Matai, koks ans yr nepársakomas Slnt. Neduok Dieve gyventi su paiku i da nepársakomu žmogu Vvr. Katram daba vaikuon gali pársakyti – dirba savotiškai, i gan Pvn. Ka tau negal pársakyti, tu vis savo i savo šneki Ll. Kas tai žino, koks tai būdas, ja ans nebus koksai dūdas neparsãkomas JV331.
5. intr., tr. per daug, labai daug pasakyti: Verčiau mažiau pasakyt, negu pérsakyt Dkš. Žinai pati, kaip reikėjo man tavęs, sakyta buvo tau ir persakyta J.Balt. Tegu sako pérsako (tegu kalba kiek nori, aš vis tiek neklausysiu) Lp. Kas nedasakyta ir pérsakyta Lp. Dovanokit, tėveliai, kad žodelį pérsakiau (rd.) Dv.
6. intr. pertraukti ką sakantį, sudrausti: Kad svetimas iš kitojo sutvėrimo džiaugiasi, tai reikia tokiam šiaip persakyti: – Ko veizi, nedyvykis! LTR(Klp).
1 prasakýti NdŽ
1. intr. pakalbėti kiek, pratarti: Jis biskį prasãko ir vėl tyli Gs.
2. refl. prasitarti: Tik ir laukia išsižiojęs, kad kas prasisakytų Prng.
3. tr. papasakoti: Tai aš jai prasakysiu visa Nmč.
4. tr. Sut išpranašauti, numatyti: Ir pagimdė sūnų senatuvėje savo, mete, kurį Dievas buvo prasakęs jai Ba1Moz21,2. Pats prasakęs dieną savo smerties, numirė A.Baran.
5. intr. išversti: Aš jum lietuviškai prasakýsiu Nmč.
1 prisakýti NdŽ; Ser
1. tr., intr. SD304, H160, Q71, R, Sut, P paliepti, įsakyti, paskirti ką daryti: Prisakiaũ, kad vaikai niekur neitų iš namų Ut. Prisãkė, kad sargai stovėtų KzR. Sūnus paklausė: taip padarė, kaip tėvas prisakė LTR(Ktk). Man visko prisãkė, prireikalavo, aš nevalioju Dkš. Jam prisãko, kad nieko neleist[ų] Lš. Gal tu šitą bernužėlį labai pamylėjai, kad prisakei̇̃ atvažiuotie šitą rudenėlį? DrskD144. Prisãkė mumi šaudyt in viršų Krm. Jeigu tau miela gyvastis, tai išpildyk, ką aš prisakysiu V.Piet. Mirdamas prisakė saugoti tėvynės garbę ir vienybę kaip savo akių šviesą J.Gruš. Nei aš sakau, nei prisakau – ryžkitės LzP. Munie buvo prisakýta auginti veršius Gd. Mūsiemi vaikami prisakýta LKKIII120(Zt). Prisakýtas darbas tęsas tolyn Vn. Kodėlei jūs … prisakytą dienos darbą nenudirbot kaip pirmai? BB2Moz5,14. Kodėl gi darote priešingai, o ne taip, kai prisakyta Sz. Tas vyras mumus drūtai prisakė ir bylojo BB1Moz43,3. O ans jiems prisakė labai, kad to niekas nežinotų Ch1Mr5,43. Jis prisãkė vėjui, ir pastojo tyka KI480. Ir jisai prisakė mumus sakyti žmonėms ir liudyti, jog jisai yra paskirtas nuogi Dievo sūdžia gyvų ir mirusių VlnE57.
| refl.: Prisisakýk, kad užmokėtų išlaidas į teismą važiavimo Šts.
ǁ pakartotinai įsakyti, įkalti, prigrasinti: Ir prisakiaũ nupirkt sietą, ir tai ažmiršo Trgn. Tik prisakýsi, prigrasinsi, kad neik prie ežero, jau vėl, žiūrėk, te sėdi Ds. Visi suėjo krūvon ir prisakė vieni kitiems, kad neprasitartų niekam, kas čia buvo įvykę rš. Išlupė, prisãkė, kad dagiau nebeitų, ir išvarė BM157(Jnšk).
2. tr., intr. H177, [K], Š įpareigoti, nurodyti, kaip elgtis, ką daryti: Teip dabar prisakýta iš valdžios, kad vasaros čėse nebūt gert [svaigiųjų gėrimų] Slm. Prisãkė, kad paršiuką kožnas nusipirktų Dgp. Gulėk – ir daktaras taip prisãkė Skr. Jam tėvai neprisaki̇̀s [kaip gyventi] Žrm. Anys ūmai atstojo nug kelio, kurį aš jiemus prisakiau BB2Moz32,8. Trečias prisakymas prisako švęstie šventas dienas Tat. Ir kaip Jokūbas liovęs buvo prisakyti savo vaikams, suguldė jis kojas savo krūvon ant patalo bei išdvėsė BB1Moz49,33. Tatai jumus prisakau, idant tarp savęs mylėtumbitėsi VlnE177. Tu mums prisakei vienybę, malonę, jeib gyventumbim Mž50. Meilė nug Viešpaties prisakyta yra trejokia P. Mokinkite juos laikyti vis, ką aš esmi jumus priesakęs MT99.
3. intr. Slnt, Cs išaiškinti, įkalbėti, įtikinti: Vaikams negaliu prisakýti, kad po lauką nelakstytų Vkš. Aš viską esu pargyvenusi, mun neprisakýsi Krš. Tu mun neprisakéi ir neprisakýsi! Dr. Gali sprogti – neprisakýsi, neišsiginsi jokia mada Žr. Jauniesiems negali beprisakyti apei baidymus – netika Šts. Dirbi durnai i žinai, ka durnai, vis tiek neprisakýs nė vel[nia]s Trk. Neprisãkomas, dirba savo, i tiek Krš. Ale tikrai ans neprisãkomas Kl.
| refl.: A mažai mes jai prisisãkėm! Lp.
4. intr., tr. prikalbėti, pripasakoti: Visokių žodžių prisãko Rod. Kad norėčiau rieties, kiek aš anai prisakýčiau! Krš. Susėdę seniai visko prisakýdavo Lel. Tiek daug prisãkė, kad net galva sukas Sv. Ana prisaki̇̀s jum visa Aps. Ir dar daugiau žmonės prisako apie tuos vaidenimus LTR(Blnk).
| refl.: Sakiau sakiau sekmę, prisisãkė kelmas Ad.
ǁ daug prisekti (pasakų): Bobutė man daug prisãkė pasakų Š. Nueik tamsta pas Antanaitį, jis tiek ir tiek prisakys pasakų Srv.
5. intr. suminėti, nurodyti ką nors esant: O, pavyzdžių aš tau galiu prisakyti tiek ir tiek rš. Ma[n] vakar Poška prisãkė prisãkė tų karvių (kur yra jų pirkti) Srd.
6. intr. baigti sakyti: Sakė ir neprisãkė lig galui Pnm.
7. intr. Švnč teigiamai atsakyti, prižadėti: Nei prisakýt, nei atsakyt negaliu – nežinau, ką pati pasakys Alk. Nė aš ginsiu, nė prisakýsiu – kap ponas nori, tep daro Dglš. Jei ateisi – prisakýki, neateisi – atsakyki LTR(Ldvn). O ja duosi – prisakýki, ja neduosi – atsakyki JR53. Jis man jau prisãkė, kad duos vieną paršelį Lš.
| refl.: Jau aš šiam vakarui kam kitam prisisakiaũ, pasižadėjau KII304.
ǁ refl. prisipažinti: Nei ginas, nei prisisãko Zr.
8. tr. paskelbti: Meinavimą prisakyti N. Prisakaũ žmogų, išbėgusį nuo mintuvų, kurs minant išeita ir patrunka J. Ką užsakė, ką prisakė šiandien klebonėlis? LzP. Klebonas par pamokslą pasninką prisãkė Ms. Maskoliai turkams karą prisakė Kel1881,128. Kodėl neklausi, kas bažnyčioj buvo prisakyta? Sz. Reik nunešti į kleboniją, kad ant pamokslo kunigas prisakýtum KlvrŽ.
| refl.: Kunigas prisisãkė būsiąs atlaidūse Šts.
9. tr. išpranašauti: Varna smertį prisãko, varna blogą prisãko Pgg.
10. tr. SD277 pavesti: Paduomi, prisakau SD431. Tą tad afektą nopykantos idant nuog jų atimtų ir, atsiuntęs juos nuog savęs, prisakytų juos Christui Jėzui DP18.
1 ×razsakýti (hibr.) tr., intr.
1. ištarti: Tada anys razsãkė: – Tau dovanota, eik Šlčn.
2. pranešti, pagarsinti: Anas kitą tarnybą turi, mum žmones razsãkė Dglš. Kad žinai, reikia visiem razsakýt Nmč.
3. išpasakoti: Ko reikia, vis razsakiaũ Pst. Razsakiaũ visus darbus LD30(Ad). Da apie čigoną razsakýsiu, kap man buvo Aps. Ma gyvenimą razsakýt reikia daug laiko Btrm.
4. Asv paaiškinti, išaiškinti: Sẽniau, razsãk[ai], kokia ita zagadka Lz. Ak, mamute, mano mieloja, dai razsakai mano sapnelį TDrIV10(Tvr).
1 susakýti NdŽ
1. tr., intr. Grv, Jdr pasakyti, pakalbėti: Kaip iš rašto viską susãkė Krš. Petriukas susãkė, kad iš Panevėžio atvažiuos susmetrikavę Slm. Žiūriu – šviesiukė atžiebia an mane. Ką reiks susakýt, jeigu mane prakalbys? Btg. Susakiáu, ka penkioleka rublių atnešu Krš. Ak, praverstų dėlto lietus, – susakė mano tėvas A.Vien. Šiaip taip moka susakyti kelis žodžius lietuviškai rš. Aš susakaũ (diktuoju), jis rašo Ln.
2. intr. Ds, Sdk, Dglš greit pakalbėti, pasakyti: Švepla, o kad da susãko tankiai, tai nieko nepermanai Trgn. Kaip tu čia susakei̇̃, nesupratau Kkl. Kad susaki̇̀s, tai ir suprast nemožna Trgn. Anas susãkė susãkė greitai – aš ir nesupratau Ml.
3. tr., intr. daug pasakyti: Susãkė susãkė, o mano galva silpna – visko nebeatamenu Sb. Visa, kas čia vadovėlyje susakyta, vaikai, man rodosi, negal išeiti kaip reikiant pradedamojoje mokykloje J.Jabl.
4. tr., intr. paaiškinti, nurodyti: Davė rūbus ir susãkė, kap daryt Krn. Ne sykį tėvas mirdamas susakydavo vaikams, pas ką yra jo pinigai: pas tą penki rubliai, pas tą trys …, ir to užtekdavo M.Katk.
5. intr. pranešti, priskųsti: Jau tenai buvo susakýta, ir įrodė viską Rm. Žinomų žmonių buvo susakýta Rm.
6. tr. suminėti, įvardyti: Visų vardus susakė rš. Gydytoju turėtum būti, kad visas ligas susakytum rš. Žymėdamas tą dalyką šitam rašiny, turėčiau jame susakyti daug lyg ne visai reikalingų čia, mano nuomone, mažmožių J.Jabl. Jeigu pradedi juoktis iš to (vaidenimosi), susãko daugalį tokių atsitikimų BM58(Žb).
7. tr. Krtn, Krš, Sug papasakoti, išpasakoti: Aš tamstai visa susakýsiu Ps. Jin kai n[u]eina te, tai susãko viską Bsg. Aš tamstai susakýčio, bet tamstos galva neišneš visos tos istorijos Šts.
ǁ intr. sugebėti gerai pasakoti: Susãkanti motriška y[ra] ta Alčauskienė, y[ra] ko pasiklausyti Šts.
8. intr. paliepti: Susãkė, kad daug prileistų dervos Krn. Susãkė an ryt dienos pjaut Smn.
9. refl. susitarti, susikalbėti: Liuob daug žmonių susisakys eiti veizėti tų stebuklų Trk.
1 užsakýti Š, NdŽ; N, Ser
1. tr., intr. Q43, M, J, P paskelbti, pranešti: Žmonės sujudo ženytis: šiandie penkerius užsakus užsãkė per pamokslą Jnšk. Bažnyčioj užsãko, kad tas ir tas vedasis su tokia ir tokia Krm. Mažulalę šiandien užsãkė bažnyčio[je] Plt. Atjojo bernelis subatos rytą, atrado mergelę jau užsakytą LTR(Brž). Katrą tujai lankei rytas vakarėlis, jau užusakýtas bažnyčioj vardelis (d.) Slm. Kai mane antru užsaku užsãkė, mamelė mirė Skr. Užsakýsiu ant bažnyčios [= bažnyčioje], gal atsiras Skr. Užsakiaũ visam galu[i] sodžiaus, kad neitų [pas sergantį šiltine] Lp. Užsãkė rinkliavą Mžš. Įsakymus apskelbė, šventes užsakė S.Dauk. Vakar užsãkė Žolinę Ėr. Jam reikėjo tad eiti pas tą poną … užsakyti kalėdininkus BsMtII38. Večeria … užsakyta PK203. Tatai patsai ponas Dievas per Mozėšių … visam svietui užsakęs yra BPI177. Ažusakau bylas SD331. Ažusakau tiesos darymą SD57. Ažusakyta tiesa SD57.
| refl.: Nieko tėvam nesisakęs, nei jų pavelijimo ir palaiminimo nepaprašęs, [Petras] ėmė ir užsisakė, su savo tarnaite Verute Vaižg. Toj duktė … tuojaus davė užsisakyt ir ištekėjo BsPIII164. Užsisãkė, kad kelias dienas nebus namie Dgl. Yra užsisãkiusi, žada ateiti Kin. Atvažiuoja pas mane kunigas, užsisakęs, neprašytas M.Katk.
ǁ intr. įpasakoti: Kartais i pameluoja tie senieji, kurie užsakýdavo Žg.
ǁ intr. pakalbėti: Tik teip užusãko, o kai reiks, tai kažin kaip bus Slm.
2. intr. Sut, I iš anksto paliepti, įsakyti: Užsãkė vaikus atvest į mokyklą Upt. Taigi ne kad loska, ale ažusãkė, ir važiuok Sdk. Jau teip negalėdama ejau, o čia da jaują valyt užsãkė Erž. Užsãkę buvo [vokiečiai] sunešt girnas į vieną vietą Kž. Oi ir užsakė in vainelę joti LTR(Ūd). Devė tas velnias tam durniuo broliuo tų piningų, kiek jau ans užsãkė (ps.) Tl. Samuelis buvo užsakęs, idant jo par septynias dienas lauktų S.Stan. Ažusakau, idant iž namų kas neišeitų arba prekių ir daiktų kitų neižgabentų SD3. Dievas užsako neužmušti BPII286.
| refl.: Penktame [įsakyme] ažusakos, adant nieko neteisingai neužmuštume brš.
ǁ nurodyti: Na, tik gerk, gerk tuos vaistus, kaip užsãkė, kol pasveiksi Skr. Ažusakýk, daktare, vaistų – gausiu Adm. Užlaikyk pasnykus, nu Bažnyčios š. užsakytus LKKXV178(17a.ž.tekstas).
3. tr., intr. LL309 pavesti padaryti, užprašyti, kad padarytų, atsiųstų, patiektų: Jau turės dalis pamokėti, po kiek tėvai užsakýs, tiek reiks duoti Tl. Šokiai buvo geri, užsakýsiam muzikantus Skd. Ažusakiaũ meistrui, kad padirbtų stalą Ds. Ažusakė pasiūt čebatus LTR(Slk). Varėnoj žusakiaũ langus Pls. Jums užsakyta sukurti mano tėvo paminklinę skulptūrą J.Gruš. Čia ne ta dvasia, kuri reikalinga mano užsakomam kūriniui P.Vaičiūn. Užsakė visą vagoną grūdų Srv. Petras užsako giros ir šokolado rš.
| prk. Snt: Jau užsakýtas ir trečias [vaikas] – matos Krs.
užsakýtinai adv.: Geležinkelis sprendžia, ar jis gali vežti užsakytinai rš.
| refl. tr.: Užsisako vakarienei keptą vištą rš. Iš anksto užsisakykite medelynuose vaismedžių ir vaiskrūmių sp. Iki šiai dienai dar neatėjo iš Berlyno užsisakytasai popierius K.Būg. Koperatinį numą užsisãkė, jau deda piningus Trk.
| prk.: Sūnų turiat, dabar užsisakýkit dukterį Krs.
4. tr. užprenumeruoti: Užsakýti žurnalą DŽ1.
| refl. tr.: Aš sausio mėnesė[je] užsisakiáu kitą [laikraštį], ir lig šiandien dar neparejo Sd. Pusė Paketurių kaimo užsisakė dabar „Mūsų rytojų“ J.Balt.
5. tr. pakviesti, užprašyti: Ir klebonui malonūs užsakytieji svečiai S.Čiurl.
| refl. tr.: Kas pirmutinis, tai ne paskutinis – aš pirma užsisakiaũ Pranuką [pjauti] Slm.
×6. (l. zakazać) tr., intr. SD429, BPI40, Q544, R, Sut, [K] uždrausti, užginti: Kromnykams … pabučiais ir pakiemiais landinėti užsakyta turėtų būti BzBkII119. Ir užsakė jiemus, idant niekam nesakytų VlnE105. Ažusakydavo nesakyti savo prajėvų kitiemus SPII40. Bet kuo ans labiaus jiems užsakė, tuo daugiaus anys tat našino BtMr7,37. Aprijimą užsakė PK149. Nevaikščiok į vietas užsakytas brš. Suvalgė vaisių, nuog Dievo užsakytą Tat. Jiemus tenai smerčia grasė, užsakydami jiemus sakyt žodžio Dievo MP59. Ir užsakęs jam labai, atprovijo jį tuojs nuog savęs Ch1Mr1,43.
7. tr. SD1166 nuspręsti.
8. refl. prisišaukti, susilaukti apkalbų: Nesakyk an kito nežinodamas: pats an savęs užsisakýsi Vj.
1. tr., intr. SD285, H, K, J, L žodžiais reikšti savo mintis, šnekėti, kalbėti: Taip sako, sakoma R367. Į akis sakau R173. Uks miks nebtura nieko besakýti J. Kas ką sãko, tegu sãko – nusiduok negirdint Dkš. Ar aš tau nesakiaũ, ar aš nekalbėjau? JV661. Sakýkit tep, kap aš sakýsiu Ūd. Ką tu kalbi – ne teip sakái! Krtn. Sakyk ir galvok, ką sakai LTR(Vdkt). Sako kaip iš rašto J.Jabl. Nieko nesãko, ale ausys dreba (bijo) Rš. Tamstai nieko nesakaũ, ale viešnią prašom išgert! LKT249(Rz). Sako ir jį esant bartą, buvus bartą J.Jabl. Jisai sãkė, kad gerai gyvena Šlu. Kiti pradėjo jam sakýtien, kad tavo tėvą primušė Kp. Aš tau nesakaũ, kas manę myli Rod. Kaip ėmė, teip ir visus, nėr man ko sãko Grv. Juk aš anam liuob sakýsu: jei nori, i eik Lkv. Kad diedukai paskeltų, sakýtų: dangus čia ar pekla? Mlt. Ažmiršau [lietuviškai kalbėti], ale suprantu, ką sakai̇̃ Dbg. Ar jis sãko lietuviškai, ar moka? Drsk. Anas ką sãko, aš negirdžiu Aps. Balsas iš kalno sakąs į anus Jzm. Anas jam sãko: met' per langą Smal. Aš sakaũ – ką gi tu dirbi? Zt. Nabašninkė! – sako apie ją Rapolas, bet sako, žinoma, kai ji negirdi J.Balt. Rodyk širdį, sako – burokas Vel. Gerai sakai̇̃, teip ir padarysiu Sb. Gerai mano tėvas amžinatilsį sakydavo: kiaulių neganęs, kunigu nebūsi J.Jabl. Juokus tik sãkot – nuo tokio alaus galva nesvaigs Krkn. Ir parnešei navynėlę, tik nelabai gerą, sãkė tavo mergelę ryto vinčiavosią JV345. O tu, sãko, bjaurybe, muno aveles išvedei iš kūtės Lk. Kap arkliais arsim, duonos nebus, sakýdavo Kb. Aš jo pabijo[ja]u, jam nei žodžio nesakiaũ Slk. Boba sãko kiškiuo (ps.) LKKIX194(Dv). Matušele, nebsakýk, širdies muno nebgriaudink (d.) Gršl. Kad susbarus, tai pirktum žodį, sakytum Dglš. Kaimynai aną stačiai iškernojo, sakydamys, kad godas anam par akis paržėlęs MitI68(Klp). Sakyk, ar tu ten buvai? J.Jabl. Sakyk gi, kad sakai! Grž. Sãkai, mano baltas kvietkeli, prie kam mane palieki (d.) Dglš. Sãkai, kad kur išejus Dsn. Sãkaite, ką turit Lnt. Sãkaite ačiū Grv. Nesakyk, tu visada gražiai dainuoji, – nuoširdžiai pagyriau K.Saj. Už ką gi man dabar moki? – I nesakýk! Tiek vargai, padėjai… Mžš. Potam tesãkai, ką noria Nmk. Ką tu sakai̇̃ ant mano bulvių? LKKIX154. Jaunam reikia apsipuošt, aš nieko nesakaũ Mžš. Nei juoda, nei balta, nieko nesãkė Prng. Muno Saliunė sakýs: ta avis bliauna i bliauna Slnt. Ant ryto pirmininkas man nė žodžio nesãko (nesikalba, pyksta) Sk. Nieko nesakyk atgal LKGII452. Anas sãkąs neregėjo jo turguj Švnč. Ana sakanti, kad tu šelma J. Jau buvo sakañt, kad eis gryčion, al tu atėjai – i nebėjo Mžš. Tai sãkąs du stikliuku tegėrė Pnd. Tai jau aš sakiau: – Oi, likit sveikos, žaliojos rūtelės LTR(Trak). Arklys i sako: – Aš tau padėsu, ka būs bėda (ps.) Lpl. Anies i saką, kad šite negalė[jo] būt Dglš. Negaliu būt tai nesakęs R377. Alvytė džiaugėsi nematyta gėle, o tėvo žodžiai apie vilką liko jai kaip nesakyti MPas. Kada bus sakomieji matematikos egzaminai? VĮ. Eikigi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Ir sakoma buvo, jis yra sudraskytas BB1Moz44,28. Meldžiamas, sakykiem, kuo tave gal rišti? BBTeis16,10. Šitai jumus pirm sakiau VlnE130. Aš esmi jumus sakęs VlnE191. Bei anys man sakys: – Koksai jo yra vardas? BB2Moz3,13. Neregėsit manęs nuog dabar, iki sakyste: – Pašlovintas būk, kursai ateit vardana pono VlnE16. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų SPI257.
| Tas katinas su koja šiam [šuniukui] kabarkš, nieko nesakýdamas Žd. Pempė sako: gyvi gyvi, o kas mane gal padyvyt – kiaušiniai sudėti, vaikai išperėti Sk. Varnos kar kar sãko Šlčn. Ką sakė apynelis, į lovelę guldams? D16.
| prk.: Nieko nesakanti frazė rš. Jo didelės rankos tarytum sakė, kad jis gangreit galėtų permesti arklį per stogą J.Dov. Daug motinai sakė jo žvilgsnis J.Balč. Daug sakančiomis akimis jis pažvelgė į visuotinėje tyloje nurimusį Radušį ir kitus draugus rš. Man maišosi jausmai, ir nieko nebesako protas V.Myk-Put. Ką batai sãko, a geri? Krš. Nu pieno mun pilvas labai sãko (paleidžia) Krš. Petras taip nutaisė berakinėdamas laikrodį, kad nė klibt nebesako (sustojo, nebetiksi) rš.
^ Sakyk sakęs! Šts. Sakýk sakýdamas, ką dabar bedarysiu Skd. Sakydamas sakyk, ko belauki! Slnt. Jis savo grūdais apsėjo svetimą žemę, na, sakyk ką nesakęs… J.Avyž. Kad buvo bulbos didelės, tai nė[ra] kaip žmogu[i] sakýt! Mžš. Nėr ko sãkai Lkv. Muno tėvas, nebėr ko nė besakýti, už visus geresnis Vkš. Tu tada apkūlei mane – buvai geras peštukas, nėra ko sakyti J.Avyž. Eik eik, ką i besakýti! (sakoma stebintis) Kv. Gražūs tie dalykai, ką besakysi! J.Jabl. Ką ir sakyti, jaunas, visokių niekniekių pilnas rš. Ką te sakyt – mergytė kaip lėlytė Vb. Vienog, uzdamu sãkant, tikram lietuviuo maž tėra abejotinų vietų tamstos dainų surinkime Jn. Ne jumi sãkant (nesinori tai sakyti) Dbč. Maži vaikai, maži vargai, kaip tas kad sakė K.Saj. Liežuvis, kaip sakoma, ne botagas K.Saj. Kap sãko, Dievas davė dantis, duos ir duoną Grv. Kitam nesakyk savo bėdos – tau nebus lengviau An. Pradėjau, taip sakant, naują gyvenimą I.Simon. Al už visus viršesnis lakštingalės balsas: pilnas, skardus, griaudingas ir, teip sakyt, skalsus A.Baran. Kaip tai sakyti, tik aš vienas namie Krkl. Savo pirštų darbas, kaip čia sakýt: savais pirštais padarydavom ir nešiodavom LKT306(Skm). Žodžiu sãkant, man visa sopa Ps. Trumpai sãkant DK88. Ir aš, tikrai sakant, ne visa buvau supratęs J.Jabl. Apskritai sakant, leidinio kalba neprastesnė už geresnių to amžiaus raštų kalbą J.Balč. Tiesa sakant, aš ten radau dar vieną brangenybę A.Vencl. Jis tikras kiaulė, anot Jurgio besakant Dr. Kap tus sakė, bus tep Sn. O teip jau tokį paprastą audeklą tai, gali sakýt, kožna žėdna mokėjo Mšk. Mes visi, galiam sakýt, sveiki, krutam Mžš. Durnas nesupras, o razumnas nesaki̇̀s Trgn. Matai, neperšokęs nesakýk op Skdt. Jeigu pradėjai muštis, nesakýk, kad nedužas (nestiprus) Grv. Nesakyk važiuosiu, neturėdamas arklio LTR(Šmk). Kitam Pone Dieve padėk nesakyk (anksti kelkis dirbti) Štk. Kai du sako, kad naktis, trečias turi eiti gulti LTR(Krž). Daug sakýt, nebūt ko klausyt Rm. Daug sakýt, maža klausyt Mlt. Nėr nei kas sãko, nei kas klauso (atsiliepiama apie blogus darbus) Sld. Sakė pasakė: nei vežt, nei nešt PPr412. Et, sakė pasakė, ir nebliko S.Dauk. Sakė susakė i nieko nepasakė Prng. Sakė pasakė – teip i eina pletkai VšR. Sakė pasakė, akį prarakė, gyvačių maišiukas (sakoma apie daug kalbančius) LTR(Vdk). Sãko pasako, pašmukšt į žaką Jrk122. Sãko sãko, pašlumšt į žaką, kaip įkišo – ir užrišo Pgr. Besko sako: marga marginė B302. Ką sakei̇̃? – Katę kasei (taip atsakoma į dažną klausimą „ką sakei?“) Snt. Ką sakai? – Akys kaip guzikai LTsV851(Vlkv). Ką sakai̇̃? – Kankalą su barškalu! Krž. Ką jūs sãkote! (sakoma stebintis) BŽ108. Sakyk tu man (stebintis), jūrininku sumanei tapti! P.Vaičiūn. Be dvasios, be kvapo, teisybę sako (laikrodis) Sim. Vienas sako – pūskim, antras sako – stovėkim, trečias sako – bėkim (vėjas, akmuo, vanduo) Lg. Vienas sãko – man dieną geriau, kitas sako – man nakčia geriau, o trečias sako – man vis vientara (lova, durys, langai) Dv.
| refl.: Ir dabar verkauna, nereikia [žodžių] sakyt, patys sãkos Kls. Anam vis antreip sãkos Šts. Jiedu par amželį ant vienas kito pikto žodelio nesisakydami pargyvenę LMD(Sln). Su kitu nigdi nesisakýtum žodžio Ut. Anas, kap sakýtis, tai jau per senas Dv. Mun laišką rašant, kaip sakýte sãkos žodžiai Šts.
ǁ tarti: Būdavo, keturinį gieda keturiosa: viena vieną žodį sãko i sãko, kita – kitą sãko i sãko LKT337(Rš).
| refl.: Kartą nesãkos [priedainis] kukū, kartą sãkos Rod.
ǁ modal. žymi atpasakojamąją kalbą: Sakaũ, kokios tos mergelės: žino, ka geria, i eina [už girtuoklių] Vdk. Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž. Vienai gražiai siuvu, kitą suklostau – sakau, trečioji maniškė bus P.Cvir. Sakaũ, papjausme i suvalgysme šitą gaidį LKT340(Vdš). Tai, sakai, bus atsikandę tos laimės… rš. Sãko, žiemą reikia lašiniai valgyt Pls. Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję VoK131. Sãko, baisiniai aržuolai čia augo LKT206(Sg). Sãko, tu už žemės kabinkis, žemė už tavę kabinsis Mžš. Sãko, draugėj blogai, ale ir be draugės negerai LKT363(Rdš). Obalys nuo obelės, sãko, netoli terieda Mžš. Tas aičvaras būna, sãko, toks juodas katinas LKT266(Brž). Lakštingėlė labai gražiai čilba, sãko, dvylika balsų turi LKT225(Gg). Kas valgo supelijusią duoną, tai, sako, perkūno nesibijos LTR(Auk). Tu, sako, sergąs šiandien, ar tiesa? J.Jabl. Sãko, žąsys jau nededa Klvr. Sãko, susimalęs duonai maišą OG410. Žmogus parej[o] namo i nusgandęs porą mėnasių, sãkė, sirgo Vlk. Su Mauliene tarėms eit pažiūrėtų, ale, sãkom, nusiplūksma Slm. Dabar, sakova, tai jau bus! J.Bil. Sakiaũ, mirsiu Lp.
ǁ modal. vartojama pašnekovo dėmesiui aktyvinti: Kad, sakýk, ne žmona, tai jis nė kapeikos neturėtų Mžš. Sakýk, mirtis tai mirtis, ale ta baimė Lnkv. Bet kuo tada, sakyk, tikėti? J.Marcin. Kad aš, sakysime, nebūč buvęs garbingas, ar aš būč buvęs tijūnas? Vaižg. O ar, sakysime, numiręs negali antrą kartą gimt? J.Marcin.
ǁ modal. vartojama prieš pavyzdžių nurodymą: Iš daugiau naudingų kalbos mokslui darbų galima paminėti kelius vertimus, sakysim, iš Smailso J.Balč.
ǁ modal. vartojama tam tikram atsargumui reikšti apibūdinant kalbamą dalyką: Jis, žmogus, neblogas. Kaip man, sakyčiau, net per geras K.Saj. Tai labai savotiškos, sakyčiau, archaiškos žuvys T.Ivan. Tada durimi kad dav[ė] ir pats per kluonieną, sakýtume, kap griausmas nulėkė LKT390(Kb). Sakytumei, jos susirinko čia iš visos Lietuvos Blv. Sakyt, visi metai, kaip nesimatėme J.Paukš. Dešim dūšių, sakýt, gyvena Dbč. Jau mano, sakýt, augime tep buvo Krn. Šienas, sakýt, visas buvo pernakt sušertas LKT386(Drsk). Ne tam tyčia, sakýt, namas rengtas, tai nekas mokyklai Zp. Ir prie cementinio tilto, sakýtie, daug darbo Klvr. Geras kelias, sakýti, vieškelis Dr. Ir gyvent nėr kur, sakýt Krkn. Sakýtienai, maži buvom, ir tai to nebuvo Sdk. Teip, sakýtienai, visi susrinko Ds. Kokie velniai, nesãkant, tie girtūkliai! Šts.
ǁ modal. nustebimui reikšti: Vėjas, šalta – lekia nuogas! Tai, sakaũ! Mžš. Mūsų aliai vyšnelę špokai nulesė. – Sakyk! Vel. Sakýk, koks išaugo! NdŽ.
ǁ modal. lyginimui reikšti: Nėr jam laiko! Sakýtum rugiapjūtis, darbai kokie! Mžš. Bet arklys tik suprunkštė, tik papūtė karčius ir kai ėjo iš daržinėlės, teip ir išėjo sakytum vėjas LTR(Dkk). Petras mojavo dalgiu sakytum plunksnele ir ėjo toli visų priešakyje J.Balt. Džiaugiasi, sakýtumei pakėlė jį į karalius Sl. Sakýtum ir tu te buvai, kad teip viską žinai Lkm.
2. tr. Sdk, Km, Grž sekti, pasakoti (pasaką): Man šitą pasaką da bobutė sãkė Pb. Sakýdavo pro velnius ir velniukus LKKVII203(ČrP). Ilga ta meliodija – nusibos man besãkant Rz. Pasakų nesakýdavo, tik giesmes giedodavo Dglš. Auklėtoja lietuviškai pasakas sakýdavo A.Baran. Sekmę seku, sekmę sakau SD5.
^ Kas sãkė, tam žvakė, kas klausė, tam šūdina mente per ausį (pasakos pabaiga) Rod.
ǁ deklamuoti (eiles): Pri eglikės eilikes sãkė ir saldainių gavo Krš. Vaikai moka [eilėraščių], bet anie draudas sakýti LKT66(Ms). Iš galvos sakyti B178.
ǁ tr., intr. pasakoti (kokį įvykį): Sakė ir nusakė vienan galan LTR(Ds). Visa pasakiau, neturiu jau ko sakýt Dbg. Senovės žmonys sakỹs – tai tę kyštelėjo, tai tę brakštelėjo LKT215(Mšk). Mano baba sakýdavo, kaip ją ponas mušė LKT259(Jnšk). Kad ji man kelis kartus visaip sãkė: vienąkart taip, kitą – kitaip Rm. Teip sãkė mu[n], nė aš buvau, nė aš mačiau Vdk. Sakýtai, kap dešras šetkavoja, tep polką šoka Rod. Sakiaũ, sakiaũ i da nuo motinos (apie motiną) nepasakiau Sk. O ką vedvi besakýsva? Rt. Atsisėdo bernelis ant didžio akmenėlio, porino savo darbelius, sakė visus savo vargelius V.Krėv. Tik žinau, ka tėvelis sakýdavai, ka Jonišky labai daug suvažiuodavai [į jomarkus] Mšk. Kas jau labai iškalbingas, tai iš galvos sãko Lnkv. Sakýdavo racijas [per vestuves], mezliavas mesdavo, guogių prieidavo Antr. Sakydamas greičiau sakyk ir mūsų ilgiau nebevargink! J.Balč. Neturiu tėvelio vargeliam sakýtie, nėr tikros motulės niekam patiešytie (d.) Ck. Važiuos motinėlė tavę prilankyti, nespėsi motinėlei vargelių sakýti (d.) Kp. Aš pažinau svainiuką nesakytą, aš pažinau čigonėlį nerodytą NS659.
| refl.: Kiti sakos, kelmus imdami, radę ir [pilies] pamatus Jrk109. Tai tiek aš težinau, kiek pirmiau, kai sakýdavaisis tėveliai Mšk.
3. tr. tvirtinti, teigti: Leidinio pratarmėj redakcija sako: „Šis hidronimų vardynas yra norminamasis“ KlbX281(J.Balč). Sãko visą girią žinąs OG403. Onut, sakei̇̃ gersianti to aliuko Vdžg. Nuo rudenio, sakė, mokysis, paskui dirbs KlbIV84(Mlk). Sako ans tame dvare nebebūtis J. Tai aš sakaũ: ma didžiai bjauru, ka sukeikia ant gyvolio Pgg. Aš gi tau sakaũ, kad nieko nebus KlbIII19(Lkm). Sakoma, jog didelę nelaimę visada pasitinka nuojauta sp. Tep visi sãko: kranklys krankliuo akių nelesa LKKXIII128(Grv). Sakė neverkiant mano panelę – kod[ėl] skruosteliai raudoni? LTIII416(Sln). Sakė kalne rugelius, o pakalnėj kvietelius NS775. Tada apie jį Raštas teip sako MP68. Numanymą sakau SD402. O kolgi sãko, kad boba, ožka ir višta tai durnos? Ktk. Mat, sãko: kad girtas nebagotas, tai ir dvės – neturės Pl. Ji sãkant, kad čia jos namai Dkš. Sãkę tie žmonys, kad čia niekas negali gulėt, čia baugina Grd. Sako ir jį buvus pavargus J.Jabl. Mun širdis gela, kaip sakýte sãko, ka nebė[ra] ne tos karvės, ne piningų Trk. Sakyte sakiau OsG56, CII356. Ir sakęs sakysiu par tamstą nei vieną dailiaus nepadarysiant Blv. Iš tiesos iš tiesos sakau tau, mes kalbam, ką žinome VlnE82. Jei eš sakyčio, eš nepažįstu jo, tada būčia melagiu VlnE53.
| refl.: Sakausi valgęs R. Dabar tep sakai̇̃si, kad mane imt nori (d.) Smn. Tu sakei̇̃s nenori valgyt Erž. Sãkės, ka ten nusipirkęs mašiną Trk. Sakosi turįs CII356. Kaimynas sakėsi čia kirvio buvęs atėjęs J.Jabl. Jauna marti … baras ant girtų kraitvežių ir sakos jau į vargą įpuolusi StnD29(prierašas). Nusipirko čia tokį laužą – apsipirkęs sãkos žmogus Trš. Jis sakýdavosi, kad šimtą vestuvių atgrajijęs Krs. Jis sakės tą pasaką iš knygelės skaitęs Vb. Jis sakosi daug žinąs J.Jabl. Tu, piršliukai, tikras melagėli, sakeisi, gyreisi daug sūnelių turįs JV764. Sakei̇̃s, mergužėlė, neraudojusi JV170. Sãkosi pakelčiąs … akmeną, kad galėčiąs apglėbti MitII257(Šd). Antanas sakės esąs tenai visų mylimas J.Jabl. Sãkės einąs pavargūliais LKT105(Lkv). Tie sakės girdėjusys Staponą kalbant priš Dievą M.Valanč. Jei sakomės griekų neturį, tada prigaunamės patys BPII491.
4. tr. nurodyti, aiškinti; mokyti: Ką tu anims padarysi, a tu drįsi ką sakýti? Gršl. Mat, ir priežodis sãko: nevalgęs pareisi par du laukus, o nuogas – nė dviejų žingsnių Mžš. Nė vienas nesãko, kodėl iš ožkos pieno sviesto negal padaryt Skr. Jau daugiau jam nebesakýsiu Grž. Ar sakai̇̃, ar nesakai̇̃ – jis vis savo Dkš. Kiek jai nesakýk – ana vis savąją Mlk. Sãko nesãko – jam vis tiek Mžš. Jam sakyk nesakyk – guli prisprogęs, ir tiek J.Jabl. A jam sãkęs, a nesãkęs, jis maurina purvinom kojom, i tiek Sk. Tu jai sakýk, ar tu sienai sakýk LKT312(Rk). Ar anam, ar tai sienai sakái, vis tas pats NmŽ. Ar sakęs, ar šunim lojęs – neklauso, ir tiek LTR(Lnkv). Tiek anam sãkęs, tiek nesãkęs: pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina Jnš. Patsgu nuog savęs tatai kalbi alba tau kiti yra sakę apie mane? VlnE200. Didė reika yra, idant apie tatai būtų pilnai sakyt Vln7. Yra septynios knygos, sakančios apie padorį elgimos brš. O jei jautis pirm buvo dūręs, ir ponui jo tatai buvo sakyta, bei jis jo nesuvokė BB2Moz21,29. Sakaimig dabar, kurie vėl (dar kiti) yra reikiami daiktai krikščioniui? AK57. Sãkai man kitas gamtas, kurios pridera gerump darbump DK103. Sãkaimi vėl (dar), kas tai yra Jėzu Christas? AK8.
^ Ką kunigas sako – klausyk, ką daro – nedaryk LTR.
| refl.: Pirma sakei̇̃s man, bylodamas „Tėve mūsų“, su Dievu kalbąs DK65-66.
5. tr., intr. H, I skelbti, dėstyti, perteikti žodžiu: Mūsų liaudis nugalėtoja, liaudis kūrėja sako visam pasauliui: mes nenorime karo A.Vencl. Ant piliakalnio šurmuliuoja žmonės. Kažkas pasistojęs sako tenai kalbą J.Balt. Tokie bajorukai eidavo į miestą i sakýdavo prakalbas Nmk. Paskaita bus sakoma š. m. sausio mėn. 17 d. prš. Garbinkiat Viešpatį …, sakykiat žmonėsu darbus jo Mž521. Sakau žodį Dievo, mokiu, kalbu apie Dievą žmonėmus SD87. Šis gi tiesos mums sakomasis žodis turėtų nūn mums visiems iš tikro džiaugsmu būti MTVIII. Daiktus žemiškus sakiaũ jumus DP452. Sakysiu gėrybę tavo PK89. Šitie yra žodžiai, kurius tu vaikamus Izrael sakysi BB2Moz19,6. O ateję sakykit kalbėdami: karalystė dangaus prisiartino Ch1Mt10,7. Jei kunigai tingėtų tą mokslą patys sakyti, jūs galėsit ūkiūsu žmones mokinti Mž11. Išguldė jiemus visą raštą, kuris apie jį buvo sakytas BPII23. O jeigi sakytumbei priebuvime mokytų ir išmintingųjų žmonių, tenai gali išmintį savo parodyti Vln3-4. Liepdamas jiems sakyt … labai linksmą naujieną PK171. Apaštalai kad norėjo eit sakytų Evangelijos per visą pasaulį DK24. Trumpas ir prastas išguldymas Evangelijų, sakomųjų bažnyčioje BP(titulinis.psl.).
^ Kunegas du kartu pamokslą nesako D(166psl.).
| refl.: Sakos čia daugel daiktų, kurie prisidavė toj kelionėj Ch4Moz(turinys).
ǁ skelbti (užsakus): Užsakus sakýdavo bažnyčio[je]: suskaitydavom an ražančiaus poterėlių, kiek porių Ps. Girdžiu – panelę sako bažnyčioj, aš neberimstu nei savo gryčioj LTR(Skp).
6. tr. perduoti žinią, pranešti: Apsakau, sakau nuo ko R254. Par radiją sãkė lietų Ktk. Aš tau pasakau, bet tu nesakyk Sim. Ką sakýsi, kad atėjai? Dkš. Tą patį vakarą Marijona išėjo, niekam nieko nesakiusi J.Marc. Muni baudžia, kad aš nesakýč Erž. Nesakykiat muni jauną dėl vainiko skendus StnD7. Nesakýkit mano tėvui skendus dėl vainiko žaliųjų rūtelių JD516. Tai karaliūnaitei jis savo paslapčių nesakė LTR(Kt). Laižyk, tik niekam nesakyk Pšl. Niekam nesakykite regėjimo I. Sakė jiems bernelį gražų gulintį ant kietų ėdžių Mž188. Apaštalams tatai skelbkiat, Jėzų kėlusį sakykiat Mž278. Bet eikiat ir sakykiat jo pasiuntiniams ir Petrui, jog jis pranoks jus ingi Galilėją VlnE56. Anielas panai sakė jį žmogum stosiantį PK152. Sakýkite tieg dukteri (orig. dukteriu) Siono DP2.
7. tr., intr. liepti: Ar sakei̇̃ malkų atnešt? Sdk. Kol žodžiais sãkė, niekas neklausė; kai raštiškai parašė, tuoj išsinešdino Vdn. Pasigailėjęs užsikėliau jį ant pečių ir pernešiau į kitą pusę, sakydamas dabar lipti žemėn J.Balč. Ji (žmona) i volku muša [vyrą], i sãko per kačergą šokinėt Vlk. Jonas padarė kaip sakomas J.Jabl. Aš tau nesakiáu ir nėkumet nesakýsu, kad eik ir vok Slnt. Man ir nesãko; kad ir sakýt, aš nedarytau Asv. Tiek aš suprantu ir nesakomas (nesakytas) J.Jabl. Besakomas neklauso M.Unt. Sakomas eik Slnt. Eik šalin sakytas Bdr. Kas yr, ka sakýtas neklausai?! Dr. Šalta, nesusipranta užsivilkti nesakýtas Pc. Ir bylojo jis: – Jaunikaiti, tau sakau, kelkisi! VlnE113. Eikigi, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau BB2Moz32,34. Ir nedarė, kaip jomus karalius Egipto sakęs buvo BB2Moz1,17. Procesija vedė sakytą karalaitę dėlei slibinų LTR(Pšl).
8. tr. laikyti kuo, būti kokios nuomonės apie ką: Senobės lietuviai, vieros nežinodami, visus medžius sakýdavo, kad iš žmonių išaugę arba persimainę BM456. Ar jau nebesakysi meitėlio ažu ožką? BsPII262. Jis bylojo jiemus: – Kuo sakot jūs mane santį? VlnE156. Klausė pasiuntinius savo, bylodamas: – Kuo žmonės sako santį sūnų žmogaus? MPIII30. Mes, kurie jį Dievu santį sãkome DP80. Tą žmogų sakom velino apsėstą BPI280.
| refl.: Ans sakos esąs gaspadoriumi J. Vadinas, sakosi krikščionimi OsG158. Christus … sakosi esąs galva mūsų MP161. Sakei̇̃s, mergužėlė, nerūpestinga. Ko eidama svyravai? JV170. Tikėjos Dieviep, tegelb jį dabar, jeigu jį myli. Sakės nes sant sūnumi Dievo Ch1Mt27,43.
ǁ tr., intr. vadinti kuo: Tas upelis … paprastai sakomas Juoda KlbX281(J.Balč). Nesakýk jam ubagu, ba bais negerai Trgn. Kas blogai dirba, sãko lebeda Lk. Kam sakei ją tavo seserį BB1Moz12,6. Pagirta yra motina jo, kurią pagirtą sako visos tautos DP121.
| refl. tr.: Meldžiama, sakykiesi mano seserį, jeib man geresnia (geriau) būtų dėlei tavęs BB1Moz12,13.
ǁ manyti: Negaliu pasakyt, sakýč, kad balti šitie bokštai Mlt. Niekais leidau, sakiaũ – praeis ta liga Erž. A jau šlami (taisaisi), sakiaũ, gal da miegi? Mžš. Sakiaũ, kad paskutiniai šalčiai, bet, žiūrėk, dar pasirodė Lp.
9. tr. blogai, nepalankiai apie ką kalbėti: Oi berneli muno, oi jaunasis muno, sakė tavi, berneli, žirgelį pragėrus D25. Sãkė mane šiokią, sãkė mane tokią, sãkė mane ilgai miegant, darbelio nedirbant JD306. Sakė tave jauną didį girtuoklelį KlpD13.
^ Kas pats tokiuo esti, tai ir in kito teip sako Ds. Negali sakýt, gyvena gerai LKT253(Ėr). O žmona jo nebloga, negali sakyti V.Bub. Neblogai gyvena – neseka sakýt Pls. Gera moterėlė, nieko negali sakýt ant jos Mžš. Nėr kas sãko apie Burbą, geras buvo Dglš. Pats šika ant tako ir ant kito sako LTR(Grk).
ǁ skųstis, dejuoti: Dėl akių nieko negaliu sakýti Kl. Su galva nieko nebsãko – sveikesnis Krš. Pargėlė dantys, nieko nebsãko Krš.
ǁ bartis, priekaištauti: Ar tau mama nieko nesaki̇̀s, kad tu išeisi? Sb. Jeigu turi darbadienį vieną kitą, tai nieko nesãko Mžš.
ǁ prieštarauti: Jei būtinai panorėtute ne viename numeryje spausdinti, nieko nesakyčiau J.Jabl.
10. tr. prisipažinti: Sakykai, kokia pričyna tavo širdelę džiovina LTR(Ds). Sakykite dabar, ar ne tiesą pasakiau? K.Donel1. Jei žvilga žiedeliai, nereikia žvilgytie; kad nori, tai myli, nereikia sakytie DrskD12. Kam nesakei man ją tavo moterį esančią? BB1Moz12,6. Sakykiem, ką padarei? BB1Sam14,43. Po prisiega Dievo gyvojo idant mumus sakytumbei VlnE197.
| refl. tr., intr.: Ar paklydau aš savo gyvenimo kelyje, nesisakysiu Vaižg. Ne toks aš durnas – sakytis J.Balt. Kaipgi aš sakýsiuos, jeigu nepaėmiau Sb. O aš bijau sakýtis [daktarui], ką sopa Kp. Tu nesakáis mums teisybės Krg. O jei nevedęs, sakýkies mumus JV760. Kitas kad i lietuvis – nesisãko Slk. Nėkumet nesakýčios savo amžė[je], ka aš nemačiau Gršl. Ką čia mums bijot metus sakýties: juk jau netekėsim daugiau Jrb. Kai moma ilgai nesisãko [laukianti kūdikio], ilgai vaikas neūtura Lb. Nesisakyk čia buvęs Sln. Kas atsitiko – nesisakė, nes anam buvo gėda MPs. Bijo būt viena, tik nesisãko Klt.
ǁ refl. garsintis: Tegu kitas giria, kam čia dabar reik pačiam sakýtis Jrb. Ką darys karalius, jis nesisãko, kad karalius, i eina LKT263(Ul). Ana, kur einanti ar iš kur pareinanti, nesãkos Lkv. Ji tada pradėj sakytis, kad jos ketvirta dalia, kap pirmiau buvo [dalys] LKT234(Nmj). Ka jie nieko nesãkės aplei vestuves Erž. Noriu noriu ženytis, tik nenoriu sakytis LTR(Grk).
ǁ refl. išpažinti: Nusidėjęsis tesakais, ką padaręs DP122. Toksai pražengimas yra … vertas, idant jo visados sakýtųs DK124.
11. tr. vartoti kalboje (žodį, formą ar konstrukciją): Žemaičiai naudininkui irgi senovės lytį tebesako: ãkmenie, dùkterie J.Jabl. Tie žodžiai ne visi ir ne visur sakytini J.Jabl. Kam tas mūsų žmonių nesakomasis kalbos posakis reikėjo kišti į mūsų rašomosios kalbos žodyną? J.Jabl.
| refl.: Yra teip pat žodžiai, kurie vienlykė[je] tesakos S.Dauk.
12. tr. palikti po mirties: Kam gi mes atsakysim tuos namus? – Kam nori, tėvai, tam sakýk, man jų nereiks Str.
13. refl. tr. prenumeruotis: Tegu sãkosi laikraštį par mokyklą Mžš.
◊ nė̃ [pùsės] žõdžio nesakýti nepriekaištauti: Dar kiek paskui ryšiais išnešiojai. Niekas tau nė žodžio nesakė Žem. Jis jam nė̃ pùsės žõdžio nesãko Mžš.
širdi̇̀s sãko nujaučia: Širdis tačiau sako, kad vis dėlto ir kitas kelias turi būti Pt.
1 antsisakýti (ž.) tr. pasirinkti, pasiskirti: Tokią bjaurią pavardę antsisãkiusi: Šatrijos i dar ragana (apie M.Pečkauskaitės slapyvardį) Šts.
1 apsakýti tr. Š, NdŽ; MŽ25, N
1. Q33, SD228 papasakoti: Daug ką apsako seneliai žili iš tolimos praeities Mair. Jis man apsakė, kaip tuos raštus žmonės slapta rašą Žem. Tik anas gali gerai tau visa apsakýt Dv. Tenai jum apsaki̇̀s tokie senesni žmonys RdN. Gaspadorius vis teip apsãkė, kaip buvo BM175(Jnš). Nebėr senų žmonių, kad kas daug žinotų, apsakýtų Kp. Gražiai apsãko – klausaus, liežuvį pasidėjusi Krš. Ans tau must visas naujynas apsãkė KlvrŽ. Apsakiaũ visą ką Mšg. Mažiukai bėgo savo motinoms ką girdėję apsakytų J.Jabl. Elenytė apsakė visą gyvenimą savo LTR(Slk). Sūnus apsãkė savo visą bėdą BM151(Kri). Apsakýk, ką matei J. Apsakė, kiek pikta datyrė Žemaičių šalis M.Valanč. Apsakýk, ką anie uždirba Rdn. Tylioj nakty ji (namų ugnelė) apsakys tau slėpinius taip tavo, kaip visų ir mūsų amžių Vd. Nemokėsiu tau, broleli, nė apsakyti ką matęs J.Jabl. Padėk, Dieve, man rašytie, aiškiai apsakýtie DrskD255. Piemenys …, nuėję miestan, vis apsakė tatai BtMt8,33.
| refl. tr., intr. SD228: Nuėjo jaunikaitis pas vilką ir viską apsisakė LTR(Rk). Tas žmogelis jam savo reikalą apsisakęs LMD(Sln). Tėvuo bliaudamas apsisakiau visus savo vargus Šts.
| Toj knygoj apsisako stebuklingi darbai ChJoz(įžanga).
ǁ refl. tr. ištarti, pasakyti: Kol dviejų žodžių neapsisãkėt, tai nepažinau Lz.
2. apibūdinti, išreikšti: Apsakėme jaunimą ir jaunųjų apsėjimą (d.) Nm. Paskui jis apsakė vilkišką gyvenimą BsPIV106. Apsakęs obelį, aš apsakiau beveik visus mūsų medžius ir krūmus rš. Yra tai keisti žodžiai, kuriais kalbąsis žirgas apsako smertį savo raitininko StnD24(paaiškinimas).
^ Kokia ta kelionė buvo, sunku apsakyti LzP. Kiek esu nukentėjusi nu bobų [plepalų], sunkiai galiu apsakýti Krš. Naktį kaip lijo, baisu apsakýti Krš. Baisus ligonis, kad nėr kaip apsakýt LKT277(Tr). Kai pridėjo visokių valgymų, gėrimų, rūtelėm, mirtų šakelėm padabino, nu gražumėlis stalo – nėr kaip ir apsakýt Skrb. Nė kaip žmogu[i] apsakýt (labai blogai) Rm. Kokios mandrybės yra pasauly, tai jau nebegal apsakýt LKT245(Lg). Pirmu ka plėšėm velėnas, negalėjo nė apsakýti, kiek piktžolių Klk. Aš negaliu nė apsakýti, kaip ten pasakas pasako[ja]! Ll. Čia liek, čia diek, čia bulbes laužyk – nu tų darbų neapsãkom Trk. Kaip bjaurios šių laikų mados, žmoguo apsakýti negal Rdn.
3. SD220,323, H, K paskelbti, pagarsinti: Apsakau, žinomą padarau R234. Prekė tų knygučių buvo apsakyta „Garse“ ir kitur daug mažesnė TŽVI413. Kryžokai apsakė tą karę visai Europai BM105(Sb). Apsakau kam karionę SD417. Kanados valdžia apsakė didį karą varnoms prš. Apsakys pagonims sūdą BtMt12,18. Vienok neapsakyki, kad gesina kitur šventas jau Lietuvos ugnis Vd. Jau varpininkas apsakė kalėdninkus Pln. Jau mano vardužėlis bažnyčio[je] apsakýtas JV23. Apisakau jumus didį džiaugsmą Ch1Luk2,10. Per prarakus plačiai apisakė mumus …, tas est sūnus mielas PK178. Apsakau … didį džiaugsmą jumus SE19. Aš apsakaũ tau džiaugsmą K. Apsakau ženklus ir stebuklus BBDan3,32. Kaip skaisčios yra kojos tų, kurie pakajų apsako, kurie ger apsako VlnE136. Apsãkė mums Viešpatis, kas yra valia jo DP528. Nusiuntė manę, idant Evangeliją apsakýčia DP19. O noris anielas iš dangaus mums ką kit nuo to, kas parašyta, apsakytų, netikėkime SE111. Esmi … seniai per pranašus apsakytas MP174.
apsakýtinai
| refl. SD234, SE165, K, P: Apsisãkė, ka važiuos, ale nevažiuoja Krn. Nesnori visiem apsisakýt Ktk. Per jį apsisako jumus atleidimas griekų Ch1ApD13,38. Tikėjimas jūsų apsisako po visą svietą GNPvR1,8. O aniemus pavadintiemus jau apisakos, jog niekad neturi paragaut večerios jo MTP231.
4. Q79, R, Sut, I duoti žinią, pranešti: Apsakau, duomi žinią SD238. Aš jums noriu didelę naujieną apsakyt BsPI25. Aš tikt vienas beišsprukau, idant tau tai apsakyčio M.Valanč. Jiedu teip susišnekėjo: katras pirma mirs, tai kitam ateit apsakyt, kur esąs kitam sviete BsPIV29. Ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra VlnE122. Paslėpk praguituosius ir neapsakyk bėgančius CII33.
| refl.: Nei vienas netur pasidrąsinti neapsisakydamas su vežimu pravažiuoti prš.
5. nusakyti (būsimus dalykus), pranašauti: Prarakauju, apsakau, pranašauju R397. Kikilis ateinantį orą apsako Nm. Apsãkė, kas būs, kur būs – viskas išsipildė Krš. Tu esi mums svieto galą apsakęs prš.
6. refl. pasireikšti, pasirodyti: Liga apsisako staigiu skaudėjimu žemai pilve dešinėj pusėj po greito ėjimo Vd. Velei žmonėm apsisakė pasiutinis šuva Lz. Kap tiktaik išvažiavo girion, tėp užžvengė pisorio arklys – potem apsisãkė ir kiti arkliai Aru48(Zt). Až kiek čėso apsisãkė zmeja su šešiom galvom (ps.) Lz.
7. refl. pasipasakoti, prisipažinti, pasisakyti: [Senelis] apsisakė, kad jo žmona liepė mainyt karvę BsPII101. Būdamas nuvargęs ir nuilsęs toj blogoj kelionėj, apsisakau tiesiai, jog vasarą išėjom, o žiemą tedaeinam į tą linksmą ir veselną vietą LTsIV718. Bet mūsų karaliūnas Jonas neapsisako taip, kaip anam buvo MPs. Sakom, apsisakýtum ir mes, kad litvinai Zt. Apsisakaũ jums šiandieną, jog esmi čystas A.Baran. Kam tu tylomis pabėgai ir vagikšnai išėjai ir man neapsisakei BB1Moz31,27. Kristus apaštalams savo apsisako, jog … turės kentėti ir mirti BPII72.
ǁ refl. SD348, MŽ26 pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: Apsisakýk, kas tu par tokia esi? Prk. Jis apsisãkė esąs pirklys NdŽ.
8. refl. Sut išpažinti religiją: Dovydas giria tus, kurie Dievu liudijas ir apsisako brš. Kurie nopsisako …, neturi būt … prileisti tosp šventosp sprovosp PK209.
9. refl. pasižadėti: Paskiaus abudu apsisakė linksmai kentėsiančiu, ką tikt Viešpats daleis M.Valanč.
ǁ pažadėti atvykti: Svečių apsisãkė KI75.
10. refl. N pareikšti nusistatymą: Apsisakau prieš ką SD291. Apsisakau kam esąs neprietelium SD214. Vyskupai apsisakė už apaštolišką mokslą Gmž.
11. apkalbėti: Bernyti jaunasis, tu neverts nieko: pragėrei žirgaitį ir tymo balną. – Mergyte jaunoji, mane apsakė KlvD317. Mislija, jog tas žmogus iš tiesų teip nedoras, kaip jį apsakė apmeluotojus A.Baran.
12. R20,30 įvardyti, nurodyti: Prašom apsakýt, kaip kokis daiktas vadinasi JnšM. Jonas išėjęs ir sutikęs apsakytąjį žmogų MPs. Kožnas tur visą turtą tikrai apsakyti prš(1715m.). Jis samdo berną ir apsako savo visus darbus Sln.
| refl.: Tame paguldyme apsisako patamkai Adomo Ch1Krn1(turinys).
13. įspėti, sulaikyti: Ginu, apsakau nuog pikto SD3513.
1 atsakýti NdŽ
1. tr. SD214, H156, R, Sut, J, K, Š duoti informaciją į klausimą: Atsakau, atsakymą duomi R54. Ir va ką jis man atsakė paklaustas Blv. Kaip klausia, teip ir atsãko Ds. Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė J.Jabl. Kurmonas atsãkė žūklaująs nuo ryto, ir niekas tuo keliu neję BM14(Skp). Kiti nepažįsta (nesupranta), tai nieko ir neatsãko Nmč. Suprasti ana supranta, bet atsakýti nemoka Plng. Nieko neatsakė: ar negirdėjo, ar gal nesuprato J.Bil. Paklausti nesunku, bet atsakyti niekas negalėtų J.Gruš. Kad šneka žmogus, tai atsakýk žmoniškai Kdn. Tie atsakė labai didę daugybę sančią BB1Mak5,38. Bet jei geru būdu nor žinot, kurijig tatai žmona buvo, atsakysiuot, jog Marija Magdelena DP478. Ką būtų jisai, meldžiu, atsakęs, totsãkai ir nū kas nor už jį DP204. O Dievas atstojo nog manęs ir notmisako daugiaus nei per tarnavimą pranašų, nei per sapnus Ch1Sam28,15. Jei jus klausčio, tada jūs neatsakote ir mane neišleisite VlnE198. Atsakykiatėm, prašau P. Po rašomųjų būsią atsakomieji egzaminai J.Jabl.
| Bandymas neatsakė į išradėjų klausimą rš.
| prk.: Jei klaus, ar myliu – jam širdis atsakys rš.
| refl. Ser: Tie atsisãkė, ka nieko nematėm Btg. Tie (paukščiai) visi atsisakę nė vienas niekur [jos brolių] nematę, nė vienas nieko nežiną J.Jabl. Ar šitaipo byskupui atsisakai? BPI372. Ir jo broliai negalėjo jam atsisakyti, teip nusigando po jo veido BB1Moz45,3. Teip galime klaustis, kas šitomis dienomis tarp krikščionių destis. Atsakytis gali teip SPI365.
2. tr., intr. reaguoti žodžiu ar raštu į kreipimąsi ar veiksmą: Na, ir ką tu jam tan žodin atsakei? Ds. Kap jis pasakė „labas“, tai aš nei juoda, nei balta neatsakiaũ Pv. Aš atsakiaũ jiem, kad tu negalėsi nuvažiuoti Krs. Keli balsai iškrikusiai atsakė į sveikinimą J.Avyž. Seniau oracijos buvo prisakomos ir atsãkomos Ds. Siuntė vyras mane mestie, aš atsakiaũ, kad nemoku DrskD232. Draugams parspėjant, kad par daug tankiai ir ilgai žmones mokydamas nepasižeistum, liuob atsakyti: – O kam derės mano sveikata, jei nedarbuosuos M.Valanč. Ponas atasakė: – Tu nežinai darbų mano PK181. Tada atsakė visos anos žmonės vienu balsu Ch2Moz24,3. Bet atmisakė antru kartu iš dangaus balsas BtApD11,9. Ką turiu atsakyti barančiam mane BBHb2,1. O šimtininkas atsakydamas tarė: – Viešpatie, neesmi vertas BtMt8,8. Nežadžia geras, kuris ižgirdęs piktą žodį nuog artimo prieš save ištarytą, notsako nieko SPII55.
| Steponas retai rašė Vaciui laiškus ir labai trumpus, Vacys ir į tuos ne visus atsakydavo V.Bub. Ar šitas laiškas jau atrašytas, atsakytas? J.Jabl.
| refl. SD1110: Padėkojo, o tas irgi moka gražiai atsisakýt (atsakyti į padėką) Plv. Sako, jei par miegą pašaukia, tai nereik atsisakyti LTR(Vdk). Ir atsisakė jauna mergelė, po svirną vaikščiodama: – Neparduok žirgą nei tymo balną, aš būsiu audėjelė StnD1. O kita vištaitė atsisakė: – Mes negersim [v]andenio, mes pienelį gersim LKKII218(Lz). Tu mūsp neažūtariji, tu mūsp neatsisakai̇̃ (rd.) Lz. Yra tokis žmogus, ką neatsisãko nei žodžio Trak.
| prk.: Atsisakė mano dalia anoj pusėj krašte marių LTR(Mrk).
ǁ pasiaiškinti, pasiteisinti: Notsakai nieko ant to, ką tie ant tavę kalba DP158. Klausė Jėzų bylodamas: – Neatsakei tu top nieko, jog tie prieš tave liudij? VlnE196.
| refl.: Kristus ant to jų lojojimo atsisako bylodamas BPII323. Turiu po akim tavo atsisakyt BtApD26,2.
ǁ prieštarauti, atsikalbinėti: Tam nebuvo kap atsakýt, išgėrė ir numirė LKT382(Lp). Tokia tyki: sakyk, ką nori – neatsakys Vdžg. Žodžio neatsako, duoda, skolina, mylia visus Šts. Aš jau nesu barusys su savo marčia, nesu nė žodžio atsãkiusi Ms.
| refl. LL300, Š: Vaikai, ar klausote gimdytojų, ar neatsisakote prieš anus? brš.
ǁ atkirsti: Ot atsakė – kai varlę ažantin ažumetė! Ml.
ǁ refl. pasakyti atsisveikinant: Dabar ūkininkas atsisako savo pačiai ir sūnui sudiev Sln.
ǁ refl. sugrįžti atgal, atsimušti (apie garsą): Miške šauk – ima ir atsisãko Lš. Kai vyrai pūtė, tai vis kožną sykį arčiau atsisakė SI280.
ǁ refl. ketinti, grasinti: Jonas tėvūnas su Adomu, Tverų tėvūnu, Stankevičiu atsisakė išgysiančiu dominikonis iš Raseinių M.Valanč. Šitai Ezavas atsisako, jog tavi užmuš I.
3. intr. tam tikrais veiksmais ar elgesiu reaguoti į kokį veiksmą ar elgesį: Į policijos vykdomus Gorkio persekiojimus buvo atsakoma demonstracijomis LKI132. Į šūvius atsakė šūviu rš. Į partijos, Tarybų valstybės rūpinimąsi kaimo darbo žmones atsako pasiaukojamu darbu (sov.) sp. [Gediminas] žiūri į rankas, dedančias valgį ant stalo, ramia šypsena atsako į šypseną J.Avyž. Atsakomasis veiksmas SkŽ51.
4. intr. Srv, Mlt, Trgn perduoti kalbas apkalbėtam asmeniui, persakyti ką sužinojus: Aš jai kaip draugei pasakiau, o ana ir atsãkė Jonienei, to dabar baisiausia pyksta Dbk. Motriškai sunku iškentėti neatsãkiusiai Krš. Ką tik prieš jį pakalbi, ji tuoj jam atsãko Rm. Neiškenčiau, susbarau, tai atsakýta, supinta liežiuviai Rš. Tik tu jai neatsakýk atgal, ką aš tau apie ją pasakiau Jrb.
^ Seniai sakoma: kaltas ne kas pasakė, ale kas atsãkė Krš.
5. intr. būti atsakingam, įpareigotam užtikrinti kokią veiklą: Aš atsakaũ už šitą darbo barą DŽ1. Jis duoda apyskaitą globos įstaigoms (apylinkės teisėjams) ir atsako už nuostolius EncIX175. Mun reikėjo atsakýti už viską: i tą duoną minkyti, i kepti Ms. Kožnas atsãko ažu saũ KlbIII19(Lkm). Su manim nesirūpink, aš už save atsakaũ Ėr. Aš neatsakaũ až save, kas bus toliau Užp. Tai mano tokia nuomonė, ir aš tik už ją atsakau V.Kudir. Ar tu labai atsakýtum už savo brolius, seseris? Mžš. Aktai, kurie išeina karaliaus vardu, turi būti pasirašyti vieno ministerio, ir tuomet tasai ministeris yra už tai atsakomas A.Janul. Už save atsakąs, sveiko proto LL150. Kas čia yra atsakomasis redaktorius? J.Jabl.
atsakýtinai atsakytinai̇̃; Ser: Jis atsakytinai̇̃ atsakė, kad padarysiąs J.
6. intr. gauti atpildą, nukentėti už kokį veiksmą: Karalius pasišaukė jį pas save ir pasakė, kad jis turės atsakyti savo galva, jei per vieną dieną neras kaltininko J.Balč. Savo galva atsakote už juos J.Gruš. Visuomet juk taip būna, kad už valdovų darbus mes atsakom savo kailiu V.Krėv. Kuriam daugiaus yra duota, daugiaus ir atsakyti reiks P. Prieš Dievą atsakýsi OG104. Atsakytinas M.
^ Truks laikys – ponas (Maušius Vlkv) atsakys! Alk. Už durną galvą rankos ir kojos atsãko Lp. Jei akys nematė, kišenė atsakė Šts. Protas pasako, kaulai atsako LTR(Grk).
7. tr., intr. atstoti ką trūkstamą, kompensuoti: Daba, žinai, mašinais, macakletais, jeraplanais, tai kuo [važinėja], o tada arklelis viską atsãkė Šl. Pas mus kačerga viską atsãko Prl. Šiemet rugiai buvo menki, tai viską bulvės atsako Lš. Daktaras liepė nuo mėsos prisilaikyt – pienas atsãko Jsv. Geras megztukas už du atsãko Mrj. Dabar javai, lašiniai atsãko (už juos galima ką kita gauti) Ėr.
ǁ Ds, Mžš atsilyginti: Už dėkui neatsakýsi, reiks litra statyt Ktk.
ǁ patenkinti, atsikratyti: Tokio šunio su samtiniu bliūdeliu neatsakýsi Ds.
8. tr., intr. SD1106, Q620, R36, BŽ326 nesutikti ką daryti, ką suteikti; duoti neigiamą atsakymą, nutraukti susitarimą, atmesti: Atsakau kam ką SD210. Ji prašė, ka aš jai užgyvęčiau daržą, o aš atsakiaũ Jrb. Kai jau sausai atsaki̇̀s, nebeisiu Sdk. Tą kambarį atsãkė, eik kur nori Krš. Nuo to laiko ir atsãkė butą, ir karvės nebeleido gurban Kp. Niekam neatsako pagalbos, kas jo šaukiasi bėdoj J.Balč. Jeigu taisantis eit sėt užėjo ubagėlis, tai jokiu būdu neatsakyk išmaldos LTR(Kp). Atsakom joms tos alužnos M.Valanč. Aplinku ežerą ribokai atsãkė gaudyt Knv. Nėščiai moteriai ko nors prašant, negalima esą atsakyt: žiurkės daug turto sugadinsiančios LTR(Srj). Tavo prašymas atsakytas rš. Karalius taigi prižadėjo nieko jai neatsakyti, noriant ir pusę karalystės prašytų S.Stan. Pirma prižadėjo būt par vaiką, in rytojaus atsãkė Ktk. Merguta atsakė bernui [,atvažiavusiam pirštis] Lz. Buvo suvisu jam atsakýta Dbg. Atsakau stačiai B. Išeiki, tetušėl, svečiam atsakyti …, vartus uždaryti NS331. Penkiems šešiems atsakiau, mylimojo nebgavau KlpD51. Ar čia man eiti, ar atsakyti [piršliams], nebeišmanau, kaip padaryti LTR(Ob). Atsakiaũ pieną, daugiau nebeneš Ktk. Iš ligoninės atsãkė – nepastaisis Klt.
^ Nei prisakė, nei atsãkė Str. Nei prisakyta, nei atsakýta Azr. Šiemet piemenam tarnai atsakyta (sakoma, kai jaunesnis vyresnį pasiunčia) LTR(Mrc).
| refl. intr. tr. Q47: Nu jo visi daktarai atsisãkė, jau mirs Šts. Atsisakyt slūžbos OsG158. Atsisakyti urėdą, iš urėdo, nuo urėdo N. Atsisakau iš slūžbos R38. Atsisakau nuo slūžbos, nuo gyvatos R35. Visi [baudžiauninkai] kaip vienas atsisakė nuo lažo ir nuo visokių prievolių V.Myk-Put. Neatsisakiáu nu darbo, kokį tiktai kas besakė Als. Būdavai, paduos gromatą vidurnaktį, ir nešk – neatsisakysi Sln. Kieliškėlis buteliuką parsimušęs plaka, buteliukas atsisãkė: anė vieno lašo (d.) Čb. Aš atsisakiau savo močiutei, o aš nuo pusės jau vasarėlės: ieškok, močiute, sau verpėjaitę, sau verpėjaitę ir audėjaitę R177. Jei eisiu eisiu, atsisakysiu, atsisakysiu mielai matutei. Žiūrėka, motinėl, sau dukterėlės NS331. Bernaiteli, kodė taip atsisakei man kitaip: suvytenai vainikelį žaliam rūtų daržely (d.) Dglš.
| Gaidžiui degtukai lūžinėjo ir atsisakė degti I.Simon. Jau svaigsta galva, ir kojos tarnaut atsisako V.Myk-Put.
ǁ refl. R10, LL300 pareikšti nenorint, nemėgstant, neimsiant: Tėvas buvo ir buteliuką pastatęs, bet aš atsisakiau – negeriąs A.Vien. Vaikinas atsisakė nerūkąs ir neėmė papiroso J.Jabl. Dėl akių atsisãkė algos Ktk.
^ Kad akys i mato, širdis atsisãko Bsg. Atsisako kaip ubagas nuo sviesto LTR(Kz).
9. refl. R atsižadėti ko, nebereikšti pretenzijų: Atsisakaũ nuo ko K. Atsisakyti nuo tolesnės kovos, nuo tolesnių ginčų LL288. Vis nuo savo negali atsisakýt Grž. Atsisakau provai savo R56. Kad jų šitas mokinys nuog lauko neatsisãko Lp. Atsisakýta jau nuo visa ko (artėja senatvė) Klt. Jei tinka kavalierius, važiuosi į ūkvaizdžius, o jei netinka, atsisakýsi, i viskas Trk. Jis nuo žemės atsisãko, nenoria būti prie žemės – knygom vis apsidėjęs sėdi Jnšk. Aš norėč nuo giminių atsisakýt (atsiskirti), ale man nuobodu Rd. Paeina tas laikas, kad reiks atsisakýt nuo to balto svieto Krm.
| Boba vėjo pučiama, o neatsisakai̇̃ karvės (nori vis laikyti) Alks.
^ Neatsisãkai nuo terbos ir nuo turmos Dsn.
ǁ nustoti laikytis ankstesnių pažiūrų, metodo: Šiuolaikinis menas, poeto supratimu, atsisako nuogo fotografiškumo rš.
10. intr. pavargti, nebepajėgti, paliegti: Pusdienį šieną papjovė ir atsãkė Up. Pradės jau atsakýt tos milžėjos: jau penktas metas, kai melža tos pačios Šmk. Jeigu tą darbą patrauktum savaitę, tai ir atsakýtum visai Skr. Tokį darbą dirbdamas, greit atsakái Up. Kojos jau šį rudenį atsakýt pradėjo Vdžg. Širdis yr atsãkiusi, pasibengusi Šv. Vieną galą gydo, kitas atsãko Rdn. Jau muno sveikata suvisam atsãkė Vvr. Viskas muno atsãkė Vdk. Visai atsakiaũ, koją skauda – nė krust Snt. Atsãkė visai Žąsytėnė: be lazdos nepavaikščio[ja] Šv. Žiemą aš jau visai buvau atsãkiusi Skr. Arkliai jau visai atsãkė Rs.
| refl.: Par šventes buvo taip nusigėręs, kad i kojos atsisãkė Vkš. Atsisãkė sąnariai visi nu darbo Vdk. Pinigų norint, gali žmogus greita atsisakýt Krok.
ǁ pasidaryti netinkamam, susidėvėti: Mano batai jau visai atsãkė, reik pirkt naujus Jrb. Brika visai atsãkė, reiks naują dirbdinti Ll.
| refl.: Jau mūs tvartas atsisãko Rdm. Šita suknelė jau visai atsisãkius Krok. Paskui stabdžiai atsisakė – ir vėl sustojom rš.
11. intr. pastipti, nudvėsti: Jau bėris atsãkė, gali eit užkast Alk.
| refl. Žž: Jau mano šitas širmasai dvėselena atsisãkė, jau ir skūrą nulupiau Švnč. Šimo tekis išguldytas atsisãkė Kls.
ǁ numirti, nusibaigti: Jeigu visą suimtų [skausmai], tai tuo atsakýtum Plv.
×12. (l. odkazać) tr. Sn, Ign palikti, paskirti kam po mirties: Bobutė mirė, skarą man gražią atsãkė Ad. Kam gi mes juos atsakýsim, tuos namus? Str. Gerk, kol gerias, ba kai numirsi – visa atsakýsi Rod. Daiktus, ant to testamento atsakytuosius, turi afieravoti WP128. Tėvainumop gyvatos amžinos testamentu atsakei̇̃ DK142.
×13. (sl.) refl. atsidurti, pakliūti: Palauk, atsisakýsi tu mano rankosna, paminėsi! Prng. Kap duosiu, tai net trečioj žemėj atsisakýsi! Dsn. Anys sėdos ir kap žodžiu atsisakė prie ožiukui TDrIV219(Prng).
14. intr. atitikti, derėti: Raitelis buvo dailus vyras, ir jo drabužiai visai atsakė arklio gražumui J.Balč. Ogi ir stovyla mano argi ne atsakanti drabužiams?! Žem. Užimsite atsakančias jūsų išgalėms vietas žmonių draugijoje Jn. Kitose tarmėse jiems galės atsakyti truputį kitokios vardų lytys K.Būg. Čia vėl nėr ko stebėtis: raštai atsako žmonių jausmams V.Kudir. Reikia visur būti su protu, jei nori būti atsãkomas (jei nori visur įtikti) Bsg.
atsakýtinai adv.: Raštininkai turėjo atsakytinai kalties naujus žodžius rš.
atsãkomai
◊ nùgara (káilis) atsakỹs gausi mušti: Nedrįsk valkioties, atmink, nugara tavo atsakys Žem. Kaip tu nori, tavo paties kailis atsakys: kad neklausysi, gausi nuo tėvo KlK10,40(Tl).
nuo krỹžiaus atsakýti susenti, sukriošti: Tie seniai visi atsãkę nu krỹžiaus Grd.
nuo šáukšto atsisakýti menk. mirti: Vakar du nu šáukšto atsisãkė Šv.
pi̇̀nigus atsakýti numirti: Jau pi̇̀nigus atsãkė Lp.
1 ×dasakýti (hibr.)
1. tr. Dglš pasakyti, nurodyti: Aš jam dasakýtau akysna Arm. Nedasakýsi nūnai, kiek man metų Šlčn. Mergužėle mano, liūdna širdis tavo, pasakyk dasakýk, per kur juos inleisi? DrskD118.
2. tr. įrodyti: Nėra sviedkų – nedasakýsi Pls. Kuo jis dasakis? Vrn.
3. intr. suspėti kur ateiti, dalyvauti: Aš negaliu vienas visur dasakýt: i melnyčion, i girion, i an rinko Prng. Anas žmogus sumanus, kur reikia, te dasaki̇̀s Prng.
4. intr. prilygti: Kap mūs širmis an ejimo, tai jam nei jokis arklys nedasakis Švn.
5. intr. Lp įkyrėti (ppr. kalba).
| refl.: Jau jiej seniai sakės ir dasisãkė Pv.
1 įsakýti NdŽ
1. tr., intr. SD187, SD164,317, H160, MŽ, N, Sut liepti: Įsakýk bernui, kad taip padarytum J. Vaikis padarė, kaip buvo įsakytas J.Jabl. Ir teip jo visos klauso, jog, ką įsakytos, tujau nudirba S.Dauk. Juk mes darom, kas mums įsakyta V.Krėv. Greitas kitiems įsakyti, bet pamėgink pats kitų paklausyti KrvP. Jaunam kareivėliui namo jot įsãkė JD1122. Tai mokyta močios dukrelė, įsakyta mielo tėvelio NS705. O motinos įsakantis tonas vis dėlto jį kiek įbaugino I.Simon. Todėlei klausyk, manas sūnau, mano balso, ką aš tau įsakau BB1Moz27,8. Tatai intisakau BzB164(MP26). Insakaũ jumus, idant mylėtumbitės bendrai DP528. Padarė teipo, kaipo įsakė jam Ch1Mt1,24. Įsakomasai vekselis rš.
įsãkančiai adv.: Motina įsakančiai prašneko rš.
įsakýtinai
įsãkomai adv.: Įsãkomai pabrėžti LKGII518.
2. tr. SD405, H177, LL323 nurodyti, nustatyti (tvarką, reikalavimus): Žmonėms buvo įsakęs žvirblių galvomis ir mokesčius mokėti J.Jabl. Įsakė, kad valsčius kas metą kunegui piltum pyliavą ir suneštum rinkliavą M.Valanč. Iš valdžios buvo įsakýta, kokį įrankį turėti, gaisruo atsitikus Lpl. O ką čia daba velnią ištaisysi: jug ka jau Dievas taip įsãkė, reiks taip i daryti Lk. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą BB2Moz15,25. Tatai darysime, ką mumus Viešpatis įsãkė DP188. Visokius gerus darbus įsako SPII156. [Geri darbai] mumus liepti ir įsakyti est dešimtyje prisakymų Dievo DK73. Nusižengė, nepranešęs iš anksto įsakytąja tvarka rš.
3. intr. Q141, K įkalbėti, įprašyti, įtikinti: Vai aš insakiau savo berneliui rudenužyj atjotie BsO60. Kuris laikas, ir dar jo nėra namie, nors vakar gerai įsakiau, kad anksti parjotų V.Krėv. Tau negalima nieko insakýt, tu vis savo ir savo Vdn. O taip yra įsakýta, mūso žmonys kalba Kv. Reikėjo sakyti, ale ką tokiai žioplei įsakýsi! Krš. Par laiką gal anai įkaliavoti, įsakýti Trk. Įsakė, kaip kaltais įkalė M.Valanč. Šitai aš tau insakiau, idant būtumbei drąsus ir nenusiminęs BBJoz1,9.
| refl. tr.: Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, tada jis iš tikrųjų sau ką įsišvilpia, įsisako Vd. Įsisakýčiau savo broleliams, kad mane atlankytų JD1167.
4. tr., intr. pasakyti, nupasakoti: Kas čia jum insãkė, kad čia gyvenu? Dglš. Insakyk gerai, pro ką te in jus eina, gal ir rasiu Trgn. Jis būt insãkęs, kad būt parvežęs Lp. Anas insaki̇̀s jumiem visa Lz. Bei jis insakė jiemus vis, ką ponas su juo kalbėjęs buvo BB2Moz34,32. Vai tėvuli, tėvuli, kad neįsakai, kada pareisi, katruoj keleliu (rd.) TŽI280(Mrs).
| refl. tr.: Tai jau ir pati įsisakė, kod esanti nedora mergelė Vd.
5. tr., intr. I, Š, Alk, Kl sugebėti gerai, gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti: Kumelį nuo kumelės būt atkalbėjęs, – toks įsakąs buvo Dr. Koks ans buvo vykęs kunigas, kaip ans liuob pamokslus įsakýs Grg. Nė par kiek kame nebėr tokio įsãkančio kunigo Gršl. Jau mūsų senis klebonas pamokslo neįsãko Srd.
6. refl. NdŽ įsitraukti, įsismaginti sakyti: Kai įsisãkė, tai pusantros valandos sakė kunigas pamokslą Š.
7. refl. Sn, Kt, Krsn, Prl įgristi, įkyrėti: Jau kap man insisãkė šįmet tos žąsys: daugiau niekap nelaikytau Rdm. Tą vasarą jos man sakės ir insisãkė, tegul jas galas! Pv. Jau jis man insisãkė ik gyvam kauli Mrc. Man įsisãkė tas nakties darbas Klvr. Kap jau insisãko, tai mislini: eisi, kur akes neša Lp.
8. refl. atsimokėti už negerą darbą, nedovanoti: Anas mane pomėtis (atsimins), kap aš jam insisakiaũ Arm. Palauk, aš jam insisakýsiu ažu itą mušynę Arm.
◊ kur̃ vélnias (giltinė̃) įsãkė nežinia kur (eina, išvažiavo): Išvažiavo, kur̃ vél[nia]s įsãkė Ggr. Eit, kur̃ gi̇̀ltinė įsãkė Slnt.
1 išsakýti NdŽ
1. tr. R46, Sut, N, K, M, Š, Ser išpasakoti, papasakoti: Anas išsãkė momai visa, kap dirbos Lz. Gal dabar visas tokias [vietas] išsãkėm? Trgn. Juozapėlis visa jai išsakė: obelis nudžiūvus, vyno šulnis išdžiūvęs, visi galvijai nebelinksmūs MPs. Jis visą dvarystą išsakýdavo Rm. Visus savo vargus išsãkė Rod. Nei liežuvis išsakyti gal, nei plunksna aprašyti SGI140. Sunku išsakyti, kas dėjosi jos širdyje TS1902,1. Išsãko, taip i taip buvę, vis iš kningų, kur surašyta Krš. Tas vėl šį tą sakinėja, sakinėja, nieko neišsako (nepaseka pasakos), ir gana BsPII92. Kol išsakė, ir užgiedojo gaidys SI123. Ma[no] tėvas buvo geras, nė išsakýt, nė pamiršt negaliu Btrm. Kas gal gyvenimą jo išsakyti BPI418.
ǁ atvirai pasakyti viską: Kad galėčio atminti, ką pradėjęs kalbėti, lig galo išsakýti, tad kas kita Sd. Ją kap primygs, visus galus išsaki̇̀s Ml. Laimingas jautės, visa tai išsakęs T.Tilv. Našlelės žodeliai išsakýti, našlelės paduškos išgulėtos (d.) Ad. Jėzus, išsakęs tus prisakymus savo dvylika mokytiniams, išėjo iš ten toliaus mokyti BbMt11,1. Išsakysiu tad Ponui savam didį krūpavimą mano PK99.
| refl. tr., intr. Š, BŽ85: Saliutė vis labiau nerimavo – ją ėmė noras išsisakyti, išsilieti J.Paukš. Žmogui išsisakyti yra būtina T.Tilv. Išsibliovė, išsisãkė [pati] tam seniuo ir jaunikliuo Grv. Kai išsisãko piršlys savo [gėrybes], klausia tėvų, ar duos pasogos arklį pakinkytą Skdt.
2. tr. SD417 nurodyti, nusakyti, išdėstyti, išskaičiuoti: Nemoku tą gatvę išsakýti, kur anie gyvena Krš. Bobutė pamatė ir gerai išsakė ponui, kur paslėpti pinigai Pn. Negalės nei rykštelės išsakyti pradėjimo WP142. Idant išsakytumbiau visas garbes tavo ūlyčiosu Mž521. Dievo nė vienas niekadais neregėjo, viengimis sūnus, kursai yra prieglobstyje tėvo, tasai išsakė MT1. Atversiu priežodžiuose nasrus manus, ižsakýsiu uždengtus daiktus nuog pradžios pasaulio DP87. Išsakysiu daiktus paslėptus nuog pradžios svieto BtMt13,35.
3. tr. išreikšti žodžiais: Savo mintis, jausmus, norus kalba išsakome J.Jabl. Ir mes vėl tylime nerasdami tinkamų žodžių susikaupusioms per daug metų mintims išsakyti sp. Dienų trumpumas, nakčių ilgumas – neišsakytas visiem ilgumas LTR(Kz). Beveliju jausti sutrynimą širdies, nekaip mokėti ją žodžiais išsakyti M.Valanč. O kasg išsakys, koksai tatai gerbimas bus DP491. Darbus jo rankų išsako dangaus stiprybė Mž173. Girdėjo neišsakytus žodžius, kurių nedera žmogui kalbėt Ch12PvK12,4.
neišsakýtinai adv., neižsakytinai SD191: Bet koks neišsakytinai didis buvo jo nusižeminimas Kel1881,49.
4. tr., intr. sugebėti gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti, dėstyti, perteikti žodžiais: Kad mokytas būt buvęs, tai pamokslą būt labai išsãkęs Krs. Kitas labai gražiai išsãko [oraciją per vestuves] Jnšk. Išgieda jis geriau, negu išsako S.Čiurl.
5. tr. ištarti, iškalbėti: Nė žodžio nebišsakė ir susmuko S.Dauk. Anas sunkiai ūtura, neišsãko gerai Ml. Nebeišsãko, kas yr Imb. Kad tu „Jezus“ neišsakýtai, kap tu negalėjai jam žodelio pasakyt Rod.
| refl.: To žmogaus kažkaip dyvinai pavardė išsisako Vvr.
6. tr. Q255 prisipažinti, pasisakyti: Nuodėmes ižpažint ir ižsakyt SPI159. Ižsãkęs pirm kunigui visus pražengimus savus DK100. Dievui nuodėmes savas ižsakys DP574. Savo prastojimus po akimis Bažnyčios išsakydlavo MT141.
| refl.: Ne gana po Dievo akim ir kunigo ižsakýtis nuodėmių, bet reikia ant to gana daryt kiekvienam DP574.
ǁ refl. prasitarti: Neišsisãko, ką anas buvo vogt Dglš. Ką jūs girdėjot, niekam neišsisakýkit Tvr.
7. refl. atsisakyti, atsižadėti: Tu pirmai išsisakei̇̃ šito šniūrelio [žemės], dabar i vė su akėčia lendi Ml. Nuog tokių tėvų išsisakýk ir eik žusirišęs akis kraštan svieto Dbč. Reikia iš darbo išsisakýt Dglš.
8. refl. išsiginti: Dabar išsisakė, ką neturi pinigų Tvr.
9. tr. paskelbti: Karę jiems išsakė S.Dauk.
1 nusakýti Š, NdŽ; Ser
1. tr., intr. nupasakoti, apsakyti: Ir Ona nusakė visa, ką mačiusi ir girdėjusi Vaižg. Viską nusakiáu, kaip buvo Krš. Nebeatamenu visko nusakýt kaip reikia Km. Anas pasaką gražiai nusãko Ml. Ir kaip jis visa nusako – ot kalbočius! Svn. Ans senesnis, ano paklausk, daug nusakýs Krš. Mūsų senutė nusakýdavai apie lažus LKKV164(Grz). Svietas jau buvo nusakęs, kad ligonas nė musų nebepasigynio[ja], o dėlto išgijo Šts. Nusãko kaip te buvęs Sv. Matai, anas nusakýt moka gerai: kad nusakis, tai, regis, tikrai te teip ir buvo Skdt.
^ Velnias nėr teip baisus, kaip nusãko Krd.
| refl. tr., intr. NdŽ: Žmogus nusisakė visa savo bėdą nuo pradžios liki galui BsPII182. Žinai, boba: sustiko kitą tokią ir nusisãkė visa Sv. Kaip anas nusisãko, tai pas juos viso kalnai Ds. Nusisakaũ, kad dėl momos verkiu, bet ne dėl dainų Trgn. Nusisãkė eisiąs mokinties Vilniun Užp.
ǁ perdedant nupasakoti: Gal ir nusãko, ale ir iš tikro geras jų arklys Trgn. Tu jau per daug nusakai: nei taip buvo, nei niek Ds. Ta Jonienė kad nusãko, tai nusãko, tik tu klausyk jos! Sml. Oi nusãko senis – virsti iš juoko Dbk. Melagius buvo žmogus, bet nusakyt tai mokėdavo LTR(Dkk).
ǁ tr. K paskelbti.
2. tr. išreikšti, apibūdinti: Visa tai galima buvo dešimtim žodžių nusakyti rš. Petrui ėmė rodytis net įdomu, kaipgi tie žemaičiai šį ar tą dalyką nusako Vaižg. Tavo veiksmai nusako tavo vertę rš. Tam gražumui nusakyti jai trūko žodžių J.Balč. Kretingiškiuose ši mįslė – pilnas puodas mėsos, abu galu kiauru – nusako žiedą rš. Jeigu arklys buvo baltas, tai ir nusãko, koks jis buvo Pl. Baranauskas atskleidė sunkiai suvokiamus ir dar sunkiau nusakomus vidinius žmogaus ryšius su gamta rš. Koks gražumas to bernioko: čiupryna šviesi, kakta plati, nu, bet tokie dalykai nenusãkomi, reikia pačiai pamatyt Skrb. Ant jo didelės, mašinėle kirptos galvos kėpsojo sena, nenusakomos spalvos veltinė skrybėlė J.Avyž. Taip nusako, kad visi supranta Tsk.
3. tr. nurodyti, išdėstyti, paaiškinti: Paprastai liaudies pasakose veiksmo vieta nenurodoma arba nusakoma labai trumpai: „viename krašte“, „vienoje karalystėje“ rš. Stengiausi vieną kitą mažmožį tiksliau nusakyti J.Jabl.
| Kaip nusakei̇̃, teip ir gersiu [vaistus] Aln. Kirtis nusako kartais ir žodžio reikšmę KlbII6. Jis nusãko visa, kur kas padėta Slm. Anas man gerai nenusãkė, tai nežinau, kada pas jį nuvažiuot Ml.
| Nusakomieji sakiniai dažniausiai žymi priežasties-padarinio santykius: pagrindinis dėmuo iškelia tam tikrą reiškinį, o šalutinis jį paaiškina, nusakydamas iš jo plaukiančius padarinius LKGIII836. Brūkšnį vartojame kartais ir nusakomajame sakinių sujungime dvitaškio vietoje J.Jabl.
^ Durnas durnam kelio nenusakis LTR(Rm).
ǁ nustatyti: Gyventojai mokėjo tam tikrus papročio nusakytuosius mokesčius rš.
ǁ intr. kalbėti, patarti: Tėvas teisingai nusãko, turi klausyti Krš.
4. tr. iš anksto pasakyti, numatyti: Nusakiaũ teisybę, ir stojosi taip J. Aš nusakiaũ, kad taip bus blogai, ir įvyko J. Buvo nusakę, kad pintuvės būs su trūbais, o kaip reik – nė kokių Šts. Orai pasikeitė greičiau, negu spėjo pilnatis pereiti į delčią, kaip ir buvo nusakęs šlubasis Doveikos piemuo rš.
ǁ atspėti: Jagu man susės šeši, tai iš akių aš kaltąjį nusakýsiu Slm.
5. intr. klaidingai nupasakoti: Sakė sakė ir nusãkė Vj. Bobos kelio neklausk: sako sako – nusãko velniai žino kur KzR. Per kitus pasakysi, tai į šoną nusakýsi Prn.
6. intr. ką bloga pasakyti: Kodėl kiekvienas ant jos tep nusãko? Gs.
7. refl. suversti kaltę kitam: Vienas ant kito nusisãkė, o kalto nerasi Tvr. Jis išdaužė langą, bet nusisãkė Trgn.
8. refl. nusistatyti, pasižadėti: Aš nusisakiaũ, kad tylėsiu ir nė žodžio nesakysiu Skr.
1 pasakýti NdŽ; Ser
1. tr. H žodžiu ar raštu pareikšti nuomonę, mintį: Mislį savo dėl ko pasakau R186. Visą tiesą pasakysiu N. Pasakaũ trumpai ir aiškiai, kad ne Klvr. Pasakiaũ, tai kap kirviu įkirsta Plv. Pasãkė, kaip kirviu inkirto LTR(Krn). Ką Matulis pasakýs, tą visi pasakýs Mžk. Ma[n] kas par nosį – aš turiu drąsos i pasakaũ Jrb. Ji kreipiasi į humanitarinių mokslų fakultetą, prašydama pasakyti savo nuomonę dėl to vertimo J.Balč. Jis man balsu ką pasakė J.Jabl. Čia nieko nėra, galiu akis į akį tau pasakýti KlK8,66(Lp). Nesikarščiuok, pasakýt suspėsi Dkš. Kas ką pasãko, ažmirštu Aps. Pasakýta, ir baigta, daugiau neduosiu Jnš. Kad kas būtų pasãkęs, kad iki vakaro gyvensi, būčiau nepatikėjęs Gs. Bet ką pasakydavo, tai būdavo iš širdies pasakyta ir įtikindavo I.Simon. Pasakė kaip šlapias nedega LTR(Rm). Tai kad pasakė: nei vežt, nei nešt Pnd. Pasakýta – kirviu nukirsta Ėr. Man kad gražiai nepasakýta, tai visai nesakyt Trgn. Pasakei̇̃ – nė vienas, nė du Kt. Ka pasãkė, tai pasãkė: nė penki, nė devyni Krž. Vat pasãkė: nei grūsta, nei malta Dglš. Tai kad pasãkė: nei Dievui, nei svietui Krč. Pasakė kaip į stebulę (nušnekėjo) Ėr. Pasakė, kaip lazdon paperdė Žl. Pasakė, kaip nuo tilto nutriedė LTR(Rm). Teisingai žmonių pasakýta: negirk dienos be vakaro Gg. Gerai pasakýta: mažam, kur raudona, ten gražu Kp. Pasakýta yra: alkanam ir nuogam miestas negražus Dg. Seniai pasakýta: kad gaspadorius žinotų, kada vagis ateis, anas nemiegotų Aps. Tu jam taip ir pasakýk į akis Alk. Pasakyk tu jam, kad jis, kvailys, eitų nuo tavęs šalin Plv. Kap misliji, teipo ir pasãkai Aps. Pasakiaũ žuminčioj (padariau užuominą) Rod. Pamisakai, esigu tu krikščionis? AK6. Aš gan nūlaidi esu, ale to pasakýto (tų skaudžių žodžių) niekaip negaliu užmiršti Krš. Tik turėk tokio šieno – pasaki̇̀s (dar mat peiks)! Mžš.
^ Ką negirtas mislija, tai girtas pasãko Ds. Kiti ir juokdamies teisybę pasãko Ds. Žmogus dirbdamas padaro, kalbėdamas pasãko (reikia ir gerų kalbų) Dkš. Greitai gerai nepadarysi ir greitai gerai nepasakýsi Dg. Čia pasãkant, čia paliekant (tegu niekas nesužino, kas buvo kalbėta) Sb. Nu tatai, pasakė – nebliko (niekus pakalbėjo) Plt. Ką jau girtas pasakis, tą nė velnias neišmanis LTR(Ob). Daug sakyta – maža pasakyta LTR. Kaip čia pasãkius – gal ir nieko būtų to mezgėja Vb. Trumpai pasakius, nėra jokios tvarkos Blv. Ir vis tiek šypsojosi Juzukas, tikriau pasakius – šaipėsi J.Balt. Tep pasãkant, biednai gyvenom Rod. Ką tu pasakysi! – stebisi Akvilė J.Balt.
| refl.: Ne tam savo sūnų auginau ir turtą jam kroviau, kad jis kampininko dukterį man į namus parvestų, – skildamas pintį, iš lėto pasisakė Grigas V.Krėv.
ǁ teigti, tvirtinti: Negalima pasakyti, kad visi gyvuliai miegotų naktį Blv. Toj dainoj pasakyta, jog dieveriai marčią virkdė, o pri anytos vartų ji pamatė savo vargą StnD20(pastaba).
ǁ pažadėti: Valdybo[je] nieko gero nepasãko, tik akyse paglosto Jnš. Tėvo prašiau vartelius pataisyt, visą savaitę žada žada, sakau: tavo liežuvis pasakỹs, o mano rankos padarys Snt.
| refl.: Karalius, tą kalbą gerai įsidėjęs, pasisakė užmirštąs visas senas jų kaltybes M.Valanč.
2. tr., intr. K, Kdn pakalbėti, ištarti: Kap man sako, eš žinau, ė pasakýt negaliu Nmč. Aš truputį moku prastai ką pasakýt Pb. Per mus da kitep pasãkai, tai da išjuoks Dglš. Susgauna, pasãko ir tikrą lietuvišką žodį Smal. Jau žodeliai pasakyti, sumainyti žiedeliai LTR(Pnd). Pagisakýk, mielas, nor vieną žodelį LKKVII196. Ir užkrito munie – pati širdis norėjo pasakýti Klk. Kap tik pasakaũ, tai tep i eina ašaros (verkiu) Rš. Būdavo, prieš tėvus i žodelio nepasakai̇̃, ė dabar… Dglš. Žodį pasaki̇̀s, tai kaip nukirsta Ut. Tep pasãkai, kap gerai Lz. Ko čia vis griaudi, neduodi nė žodžio pasakýt Šmn. Kur daug raidžių, i nebipasakáu visų Slnt. Iš mūs niekas nepasãkė nė pusę žodžio LKT202(Kbr). Iš baimės žodžio negalėjau pasakyti Jnš. Seniau jaunimas žodžio bijojo kokio pasakýt Lt. Ir atminė Petras žodį Viešpaties, kurį jam buvo pasãkęs DP159. Pirmiausia ji pasakė jam labą dieną J.Balč. Ir visi, kaip dera kaimo žmogui, nesakė tiesiai, ko atėję, o įeis, pasakys pagarbintą, sustoja prie slenksčio ir stovi J.Balt. Susitikęs tai labas nepasakýčia Vp. Ka jis ma[n] būt dėkui pasãkęs – anė tiek Gs. Pasãkai dėkui Grv. Pasakytų̃bi: – Eima drauge, – ir visa Lz. Šuo ruobas, kelas bėgti, kad pasakaũ uži J. Jis ma[n] čėsą pasãkė (pasveikino „labą rytą“, „labą dieną“…) Smln.
| Kad ta kiaulė būt nors kriukt pasãkius! Všk.
| prk.: Nuimk nuog ùgnės kopūstus, anys tę virė virė ir gana pasãkė (labai suvirė) Arm.
^ Pasakytas žodis yra sidabrinis, o nepasakytas – auksinis LTsV109(Srd).
| refl. tr.: Davė jam (suimtajam) broliu[i] sudieu pasisakýt LKT253(Rm). Susirašinėkiva, meilių žodelių pasisakykiva, tai ir būsiva laimingu Vaižg.
3. tr. Sut pranešti: Pastatykit kvortą arielkos, aš jum gerą navyną pasakýsiu Antr. Kad būtų kas pasakęs – ji namie, būtau sakius – nėra Lt. Tris kilometrus atėjo pasakýt, kad serga Klvr. In krikštynų tai prašo, o kap numiršta, tai pasãko Dv. Kai dažinosi, kad atvažiavo, pasakýk Mlk. Priėjęs tylom pasakė giminėm, kad anas atsivežęs pačią, bet ji nedrįstanti vidun eit – esanti pusnuogė LTsIV278. Diedas žino: su boba kap supyksi, tai gali [kam] pasakýtie LKT336(Rš). Ko nepasakéi? Būtumėm nuvažiavę LKT99(Užv). Seselė pamatė, matušei pasakė StnD8. Jos nueita i pasakýta Dglš. Valgaite ir savo draugam pasãkaite: tepavalgai ir tepamiegti Aps. Tai tu pasakýkie motulei mūs didelius vargelius (rd.) Mrc. Jie nueina neprašyti, nepasakýti Lnkv. Pasakė par burnas pranašų savo brš. Pasakyčiau kaliniams paleidimą BBIz61,1. Potam tapo Jozefui pasakyta BB1Moz48,1. Pasakýkite dukteri Siono: šitai karalius tavas eit tavi romus DP1. Bet saugokitės, štai pasakiau jums pirm visus daiktus Ch1Mr13,23. Jeigu padarysit geradėjystę …, pamisakykit Ch1Moz24,49.
^ Atlėkė paukštis be sparnų, pasakė žinią be liežuvio (laiškas) LTR(Vdk).
ǁ paskųsti: Gerai, neklausai – bus pasakýta ir tėvui, ir močiai Sdk. Aš tavim būvant pasakýčia Strn. Kaip tau negėda – būsi pasakýtas mamytei! Plng. Ievele, ievele, neganyk po pievelę, pasakýsiu ponu[i], nukirs tau galvelę Pls.
ǁ išpranašauti: Išvysite bjaurą išnaikinimą, kursai yra pasakytas nuog Danieliaus pranašo brš.
ǁ paskelbti: Užgimimas tavas … pasakė linksmybę visam pasauliui DP506. Priš Užgavėnes daugiausiai šliūbų: ligi dešimt penkioleka užsakų pasakýdavo kokį sekmadienį Vdk.
4. tr. pateikti žinių apie ką, duoti informaciją, atsakyti, paaiškinti: Aš pasakaũ, kaip y[ra] – nė pridedu, nė atimu Jnš. Jaunesnių paklausi, tai pasaki̇̀s, kap kas vadinasi Dbg. Negaliu pasakýt, kaip kada rados tie lietuviai [Ciskuode] Cs. Paklausk jos, tai pasakỹs kai aguonos grūdą (viską) Lnkv. Galva nebeišneša, ką jau te pasakýsi Šmn. Kataras jūs pasãkėt, kaip tatulį vadintie? Grv. Vyresnį sūnų ir mušė, ir ką nedarė, kad pasakýtų Dgč. Ka būtų dėl to klaususi, būčiu pasãkiusi Trk. Pasakyk, Siguti, kurgi mamytė? Km. Šis laiškas tau pasakys [teisybę] V.Krėv. Aš ratelį (visas ratelio dalis) greit pasakýčia Rmš. Ko tu vaikščioji plika galva, tu man pasãkai Dgp. Pasakýta gi man nuo dieduko, aš atamenu Aps. Ką mažam pasãko, ir neažmirši Ob. Yr aiškiai pasakýta, ir anie žino, kiek reik supilti Slnt. Pasakyk man, ar yra neplyštamas daiktas? J.Jabl. Vargu ar kas pasakytų jo pavardę – Malūno Juozas, ir tiek V.Bub. Pasakyk, mergele, iš kur svečių lauksi? Dkš. Oi tu martelė, tu niūronelė, kas tau pasakė, kas pamokino? StnD22. O jūs paukštelės, o jūs paukštytėlės, pasakýkit man teisybę, iš katros šalelės (d.) Kp. Pasãkai, mergele, pasãkai, dienele, kas gražiai žaliuoja žiemą vasarelę? (d.) Aps. Pasakýkai, panaitėle, ar tu mane myli? (d.) Ds. Pasakýk, berneli, man dalyką šitą, kodėl išsirinkai sau mergelę kitą? DrskD27. Niekas nepasakỹs tą, kas žmogui yra (kokia liga) Jrb. Trūsiau par dieną – negaliu įsakmu pasakýti darbą J. An šitokį žmogų nueik, paklausk, tai nieko tau nepasaki̇̀s LKT355(Nmč). Noris jums pasakyčia, neintikėsit SE254. I pasakýk tu kam (niekas nepatikės), kad aš matydavau [aitvarą]! Pn. Kap tik grieką pasãko, obuolys papt (ps.) Eiš. Prašau tave, pamisakyk, kur anys gano BB1Moz37,16. Meldžiamas pamisakyk, kame tavo didė syla BBTeis16,6. Pamisakyk, meldžiu, visus didžius darbus, kuriuos darė Elisa Ch2Kar8,4.
| prk.: Kitam tie [mechanizmo] garsai – vien burzgimas ir trinksėjimas, o Dainiui jie labai daug pasako V.Bub. Tai ne koks eiliakalys, o vienas tų, kurio jau pats vardas daug ką pasako rš. Ir eigastis daug pasako, kas do žmogus LTR(Km). Ką tos kortos gali pasakýt! Rod.
^ Ausų pasiklausk – pasakys KlK21,70(Jnš). Viską pasako be liežuvio (knyga) Pnd. Be dūšios, be kvapo – teisybę pasako (laikrodis) Jrg.
| refl.: Kad turėčiau „Aušrą“, „Šviesą“, „Varpą“ ir Vilniaus meto laikraščius, galėčiau pasisakyti dabar, ir ką kada skelbęs ar rašęs J.Jabl. Apie … niekybę nuodėmės gali pasakýtis DK93.
ǁ I, Kdn, Smal tiksliai iš atminties nurodyti: Kad, mat, tų metų aš nebegaliu pasakýt Mšk. Koks žodis iš vieno punktelio išsitraukia, iš kito, o visos dainos nepasakýsiu Šmn. Prieš karą, nepasakýsiu dabar kuriais metais, jis pirko Alksnėnuose namus Alk. Nepasakysiu, tris ar keturis rublius mokėjau Kš. Katras [mėnuo buvo], nepasakýsiu tikrai Pb. Nepasakýsiu, kap ana toj upė kur vadinasi Šlčn.
5. tr. išreikšti, apibūdinti: Perkeltinės reikšmės būsimuoju laiku paprastai pasakomas kartojamas, dažninis veiksmas LKGII127. Antano Juškos raštai yra mūsų rašliavoje nepasakomos verčios A1884,421. Gimdytojai … nepasakomas širdperšas patirti tur TP1881,48.
| Nepasakomasis reiškimas (bendratis) LL7. Veiksnį sudaro dažnai ir linksniuojamojo žodžio vardininkas, suvestas su nepasakomuoju veiksmažodžio reiškimu J.Jabl.
^ Gi ir melavimas jo – nebėr kaip žmogui pasakýt! Srv. Jau tu buvai avinas, bet dabar tai nei kaip žmogui pasakyti rš.
nepasãkomai adv.: Ji nepasakomai bijojo vandenų I.Simon. Vertas ir nepasakomai brangus daiktas yra kariauti už savo gimtąją kalbą I.Simon.
6. tr. R201, KI622 papasakoti: Jin pasãkė, kaip buvo Pn. Aš pasakýsiu, kap gyvenau seniau Dbg. Ekšin, ką aš tau pasakýsu LKT102(Vg). Niežti liežuvis pasakýtie GrvT77. Kūmule, mes abi, o Dievas trečias – tau pasakysiu, kad niekas nežinot Rod. Kad nežinau pasakýt nieko Skp. Prašom prašom paklausyti, ką mes turim pasakýti (d.) Šmn. Geriau galiu pasakýt, kap kas parašyt Švnč. Pasãkai tu man, ką regėjai Lz. Kitandie pasãkai tu man, kiek darbo su linais LKT346(Dsn). Tep gražiai nepasakýčia Brš. Nu, pasãkai, ką rašo LKT336(Rš). Jam visa pasakýčiant apie tą paną LKKVII191(Krs). Ko žmonės nepasako, žemė pasako LTR(Vs). Yra ko klausyti, o nėra ko kam pasakyti Sch84.
^ Be burnos, be liežuvio, bet daug ką pasako (knyga) LTR. Kad prakalbėtų, daug pasakýtų (kelias) Ds.
| refl. tr.: Ką ži̇̀nos, pasãkos Pvn.
ǁ pasekti (pasaką): Da vieną aš jum pasaką apie vilką pasakýsiu Dgč. Bobut, pasãkai pasaką Str. Jeigu giedot nemokate, tai pasãkaite Ad. O ana pasakė aną pasaką vaikamus žmonių savo ChTeis14,17.
^ Greitai pasaką pasakysi, bet ne taip greitai darbą padarysi LTsV365(Srd).
ǁ padeklamuoti: Pasakýk eilėraštį, katrą prie eglutės sakei Slm.
7. tr. Pb, Žg, Lž, Dkš išdėstyti žodžiu: Bevartydamas savo popierius, užtikau vieno prancūzo prakalbą, pasakytą akademijoje Blv. Paveikslavo, da prakalbą pasãkė [pirmūnams] Gsč. Išnešant kūną iš rūmų, kunegas Tamošius Dobševyčia … pasakė susirinkusims žmonėms gražį pamokslą M.Valanč. Pasakyti prilyginimą I.
8. intr., tr. paliepti: Pasakýk jam, kad tuoj ateit[ų] Dglš. Grįžk atgal ir pasakyk tam aklam elgetai ateiti į mano namus rytoj J.Balč. Kaip jis pasakė, kaip kirviu įkirto, taip ji tikriausiai pildė Žem. Kas pasakýta, turi būt padaryta Zp. Jau tam išdykai nė žodžio nepasakýsi, nieko ans tavęs nepaklausys Vvr. Liepia važiuot jam miške ir parvežt vienam pasakyto storumo medį LTR(Vs). Girdėjot, jog pasakyta yra seniems: neužmuši BtMt6,21.
9. intr., tr. nurodyti, pamokyti, patarti: Led išdrežėjo atžūlai pasakýti, ko virti J. Aš mergiotei pasakýsiu, ką daryt, ir ateisiu Pb. Pasakýk, gegute, kur dabar man eiti (d.) Gg. Oi pasakai man, mano motule, kap man an svieto gyvent LTR(Ad). Ar tu jam pasakýsi – nė balso (nė nemėgink) Jrb. Geriau padaryt, nekaip pasakýt Dkš. Kvailam nepasakýsi PnmA. Pasakýtei kožnas razumnas, tik padaryt ne Sld. Tėvas mirdamas pasãkė vaikui, ka nebūk ponui ištikiamas, nesakyk žmonai teisybės ir svetimo vaiko neaugyk (ps.) Šln. Tu man nepasakýsi! Ss. Mokytojau, pamisakyk, ką aš teipag daryčia MP314.
10. tr. nustatyti: Be daugskaitos linksnių kirčio vietos negali pasakyti, katro jie kirčiavimo KlbX283(J.Balč). Kas parduoda, tas ir kainą pasako A.Vien.
ǁ paskirti: O kaip jau diena pasakýta buvo prašvitus, štai baudžiauninkai visi pulkais susirinko K.Donel. Pasilik toje žemėje, kurią eš tau pasakysiu BB1Moz26,2.
11. tr. nepalankiai kalbėti, peikti, prikišti: Nieko negali pasakýt, žmogus buvo geras Skrb. Pasakýt daug kas ką pasãko – ar suvaikysi žmonių kalbas Vb. Išvažiuok pas žmogų [su reikalu], niekas nepasakỹs nieko Kdn. Argi tai yra verta klausyties, ką kas pasakys? Blv. Aš jumes nebjauroju, žodelio nepasakáu Krš. Žodį pasãkė – verki Vdk. Pasakýsi [ką nepatinkama], tai peklą razversi Dglš.
ǁ refl. tr., intr. Žl piktai, vienas kitam priekaištaujant pasikalbėti, pasibarti: Pasisãkė vienas kitam – ir vėl gerai Mrj. Mes kad ir kada ką pasisãkom terp savę, tai niekas nežino Sdk. Ji gera: ir vaikus mylėdavo, ben žodį kokį pasisakýdavom (kartais susikirsdavome) Skp. Pasisakai̇̃ žodį su žmogum (vyru), i vė gerai Jd. Nė vienas kitam žodžio nepasisãkėm Nmk.
12. refl. tr., intr. pasipasakoti: Ji beveik ir neturi žmogaus, kuriam galėtų pasisakyti savo vargus I.Simon. Kiekgi jie pinigų praleido, nepasisakė? A.Vien. Jug broliuo reik senuojuo viską pasisakýti Trk. Nepaleisma tavęs, aiškiai pasisakyk, kame buvęs M.Valanč.
13. refl. tr., intr. R, M, Lk prisipažinti: Jis jai pasisãkė, kad jis ją mylįs KII28. Jis savo meilę jai pasisãkė KII28. Pasisakýk mamai, kad smetoną išlaižei Mžk. Pasisakýsiu žmonai, kur tie piningai Kv. Pasisakýk, ką padirbai, būs geriau – nemušu Krš. Nepaspėjau ineit pirkion, jau ir pasisãkė [,kad sudaužė puodelį] Ktk. Kada Vilius buvo geras, ji (Grėtė) pasidrąsinusi jam ir pasisakė I.Simon. Arti, pasisakiáu, ka nemoku Plng. Aš su žvake nuėjau arklių pašerti, pasisakysiu – jau kiek galva sukosi (buvau įgėręs) J.Jabl.
14. refl. tr., intr. išpažinti: Žinoma, kai kam labai patiko, kad nebereikės pasisakyti kunigui savo nusidėjimų Blv. Visi kalti pasisakýti, kurie nor turėt nuodėmių atleidimą DP204. Jog mes … pasisakýtumbime, ką piktai iž notbojimo darome DP121. Idant vėl teipajag širdimi graudžia nuodėmes mūsų apraudotumbime ir iž jų pakaktinai pasakýtumbimės DP162. Tepasisãkai, jog … neužsilaikė …, kaip priderėjo DK126.
15. refl. pasiskelbti; pasigarsinti, pareikšti: Pasisakau tamstai esąs žemaitis Jn. Pasisãko, kas, – ir įleidžiam Mžš. Atėjo vieną vakarą [vaikinas], pasisãkė, ko atėjęs Mšk. Karalienei … pasisakė karalius, kad jis ženysis kitą pačią BM284(Erž). Bernas pasisakė norįs gauti karališkąją karietą ir ristus žirgus P.Cvir. Tylėjo tylėjo, užraukęs burną – i pasisãkė, kvailiukas Ul. Jie pasisakė, kad radę kaulą ir negalią pasidalyti MPs.
^ Angelu pasisakęs, velniu nepavirsk KrvP(Vlk).
ǁ prisistatyti: Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? O kai tas pasisakė, nenorėjo patikėti V.Bub. Tiems žmonėms pasisakiau, kad aš esantis pirklys J.Balč. Merga pasisakė ėsanti karaliaus duktė LTI23(Bs).
ǁ pasirodyti, pasidaryti žinomam:
^ Geri darbai reikia surasti, o pikti patys pasisako KrvP(Btg).
16. refl. kng. pareikšti nusistatymą: Jis visą laiką buvo neramus dėl paliktų Anykščiuose savo raštų, kuriuose gan griežtai buvo pasisakyta prieš caro valdžią A.Vien. Užėjus kalbai apie sukilimą, Bytautas atvirai pasisakė sukilimo idėjai nepritariąs V.Myk-Put.
17. intr. ateiti (apie laiką): Paki visus kunkolus suskrausi, tai ir pietūs pasaki̇̀s Trgn. Šite dirbant tau vakaras pasaki̇̀s Krd. Kolei tu itą mierelę išgersi, tai i rytas pasaki̇̀s Dsn. Ir vidunaktis pasãkė, o tėvo vis nėr iš miško Trgn. Trumpa jau nakties, ligi ažmiegi, ir rytas beveik pasãko Vj. Naktis pasãkė, paki pasiekiau namus Klt.
ǁ praeiti (apie laiką): Pusė dienos pasãko, pakol ruošą apeini Trgn.
◊ ámžiną ãtilsį pasakýti laikyti sunykusiu: Studentų judėjimams dabar galima kuone ir amžiną atilsį pasakyti J.Bil.
1 išpasakýti tr.
1. I, M apsakyti, išpasakoti: Aš galėčia jum viską išpasakýt LB268. Negalima išpasakýt, kaip negera man Nmč. Man pasidarė taip baisu, kad ir išpasakyti negalima A.Vencl. Nėr kap išpasãko, kap ingyrė šitą kraštą Str. Išpasakýt negaliu savo vargų Imb. Kas išpasakys, kokį skausmą jautė saviep, matydama myliausį sūnų kybantį M.Valanč. Viso tikro mokslo tu neišmanysi, anei giesme, anei žodžiais neišpasakýsi BM453. Kažkokie neišpasakomi šiurpuliai gyslose rš.
2. išreikšti: Aš išpasakiau savo nustebimą tokiais žodžiais, kad ji susijuokė rš.
3. išdėstyti, išaiškinti: Tai galima išpasakyti trumpais žodžiais A.Baran.
1 papasakýti (dial.) tr. papasakoti: Aš papasakaũ pasaką Kpč.
1 pripasakýti intr. įsakmiai kelis kartus pasakyti: Sakiau ir pripasakiaũ, o vis tiek nepadarė Prn.
1 ×padsakýti (hibr.) LD30(Zt) žr. 1 pasakyti.
1 pérsakyti NdŽ; Ser
1. tr. perpasakoti ką išgirsta, sužinota: Ką mes šnekam, tai jin vis parsãko Vel. Nemoku aš visko parsakýt, ką man dėdina kalbėjo Skrb. Aš jau žinau, man Gasparienė visa pérsakė Sdk. Marikė iš pradžios parsakė vis, ką nu senelio išgirdo Sz. Bobos man viską pérsako Ktk. Eidamos per eilių eiles, žinios dažnai išsikraipydavo, būdavo persakomos kitaip rš. Jį (Jėzų) persakydamas ir išguldydamas WP24. Pérsakykite evangeliją DP225.
ǁ pakartoti pasakytą: Pasigink Petrį ir anam pársakyk, ką nupirkti Vkš. Matydama, kad nesuprato, dar kartą persakė A.Vien. Žinoma, ans persakė savo prižadėjimą MPs.
ǁ iš naujo pasekti: A tą visą pasaką reik pársakyti iš naujo? Všv.
2. intr., tr. Q546, R, Vkš, Sml išversti iš vienos kalbos į kitą: Rusiškai i paskaito, i pársakyti moka Bt. Ką rusiškai sako, lietuviškai pársako Jrb. Kad aš rusiškai mokėjau, tai aš galėjau da kitiems pérsakyti Pgg. Persakau į kitą liežuvį R102, N.
3. tr., intr. Sut papasakoti, apsakyti: Vis jam pársakyk, kaip buvo J. Persakaũ aš tau visą teisybę, kaip būna gyvenime Rz. Ir parsãkė broliam visą šios dienos atsitikimą BM90(Brž). Berniokas buvo atejęs, tai visas navynas pérsakė Sdk. Persakyk man plačiau, aš lig šiol nieko nesupratau Srv. Senutis pársakė apei lažus Užv. Dabar pérsakiau visą senovę Mlt. Mano žmona tik pársakydavo [apie meškininkus] Gsč. Man tas brolis parsakýdavo apie tą seselę Všk. Jis pérsakė, kap sirgęs Mrc. Prosenučiai pársako, jog švedai ant to kalno pakavojo didelius piningus BM263(Šl). Kad ir to marti, kaip parsãko žmonys, an kešenę nedėk Mžš. Kaip mama parsakýdavo, sunku tada jiem buvo gyvent Sdb.
| refl. tr., intr.: Tėvas parsisãko, kokį turėjo arklį Ul. Iš pradžių nenorėjau priimt, ale kai pérsisakė, kas toks, iš kur – ir priėmiau Srv. Ar parsisakė Jonas tau apie savo kelionę? Upt. Parsisakiau, už durų būdamas, visas savo bėdas BsPII104.
4. tr. I, Skdv atkalbėti, kad nedarytų ko nors, išaiškinti, perkalbėti: Kas yr, kad negal pársakyti?! Lkv. Tokį pasiutusį vaiką nė pársakyti negaliu Bt. Vaikas yra pársakomas: neduok – ir nenori Plt. Sakyk, kiek nori – nepársakysi Jdr. Nepársakomas, nepáršnekamas jau toks krupis Krš. Matai, koks ans yr nepársakomas Slnt. Neduok Dieve gyventi su paiku i da nepársakomu žmogu Vvr. Katram daba vaikuon gali pársakyti – dirba savotiškai, i gan Pvn. Ka tau negal pársakyti, tu vis savo i savo šneki Ll. Kas tai žino, koks tai būdas, ja ans nebus koksai dūdas neparsãkomas JV331.
5. intr., tr. per daug, labai daug pasakyti: Verčiau mažiau pasakyt, negu pérsakyt Dkš. Žinai pati, kaip reikėjo man tavęs, sakyta buvo tau ir persakyta J.Balt. Tegu sako pérsako (tegu kalba kiek nori, aš vis tiek neklausysiu) Lp. Kas nedasakyta ir pérsakyta Lp. Dovanokit, tėveliai, kad žodelį pérsakiau (rd.) Dv.
6. intr. pertraukti ką sakantį, sudrausti: Kad svetimas iš kitojo sutvėrimo džiaugiasi, tai reikia tokiam šiaip persakyti: – Ko veizi, nedyvykis! LTR(Klp).
1 prasakýti NdŽ
1. intr. pakalbėti kiek, pratarti: Jis biskį prasãko ir vėl tyli Gs.
2. refl. prasitarti: Tik ir laukia išsižiojęs, kad kas prasisakytų Prng.
3. tr. papasakoti: Tai aš jai prasakysiu visa Nmč.
4. tr. Sut išpranašauti, numatyti: Ir pagimdė sūnų senatuvėje savo, mete, kurį Dievas buvo prasakęs jai Ba1Moz21,2. Pats prasakęs dieną savo smerties, numirė A.Baran.
5. intr. išversti: Aš jum lietuviškai prasakýsiu Nmč.
1 prisakýti NdŽ; Ser
1. tr., intr. SD304, H160, Q71, R, Sut, P paliepti, įsakyti, paskirti ką daryti: Prisakiaũ, kad vaikai niekur neitų iš namų Ut. Prisãkė, kad sargai stovėtų KzR. Sūnus paklausė: taip padarė, kaip tėvas prisakė LTR(Ktk). Man visko prisãkė, prireikalavo, aš nevalioju Dkš. Jam prisãko, kad nieko neleist[ų] Lš. Gal tu šitą bernužėlį labai pamylėjai, kad prisakei̇̃ atvažiuotie šitą rudenėlį? DrskD144. Prisãkė mumi šaudyt in viršų Krm. Jeigu tau miela gyvastis, tai išpildyk, ką aš prisakysiu V.Piet. Mirdamas prisakė saugoti tėvynės garbę ir vienybę kaip savo akių šviesą J.Gruš. Nei aš sakau, nei prisakau – ryžkitės LzP. Munie buvo prisakýta auginti veršius Gd. Mūsiemi vaikami prisakýta LKKIII120(Zt). Prisakýtas darbas tęsas tolyn Vn. Kodėlei jūs … prisakytą dienos darbą nenudirbot kaip pirmai? BB2Moz5,14. Kodėl gi darote priešingai, o ne taip, kai prisakyta Sz. Tas vyras mumus drūtai prisakė ir bylojo BB1Moz43,3. O ans jiems prisakė labai, kad to niekas nežinotų Ch1Mr5,43. Jis prisãkė vėjui, ir pastojo tyka KI480. Ir jisai prisakė mumus sakyti žmonėms ir liudyti, jog jisai yra paskirtas nuogi Dievo sūdžia gyvų ir mirusių VlnE57.
| refl.: Prisisakýk, kad užmokėtų išlaidas į teismą važiavimo Šts.
ǁ pakartotinai įsakyti, įkalti, prigrasinti: Ir prisakiaũ nupirkt sietą, ir tai ažmiršo Trgn. Tik prisakýsi, prigrasinsi, kad neik prie ežero, jau vėl, žiūrėk, te sėdi Ds. Visi suėjo krūvon ir prisakė vieni kitiems, kad neprasitartų niekam, kas čia buvo įvykę rš. Išlupė, prisãkė, kad dagiau nebeitų, ir išvarė BM157(Jnšk).
2. tr., intr. H177, [K], Š įpareigoti, nurodyti, kaip elgtis, ką daryti: Teip dabar prisakýta iš valdžios, kad vasaros čėse nebūt gert [svaigiųjų gėrimų] Slm. Prisãkė, kad paršiuką kožnas nusipirktų Dgp. Gulėk – ir daktaras taip prisãkė Skr. Jam tėvai neprisaki̇̀s [kaip gyventi] Žrm. Anys ūmai atstojo nug kelio, kurį aš jiemus prisakiau BB2Moz32,8. Trečias prisakymas prisako švęstie šventas dienas Tat. Ir kaip Jokūbas liovęs buvo prisakyti savo vaikams, suguldė jis kojas savo krūvon ant patalo bei išdvėsė BB1Moz49,33. Tatai jumus prisakau, idant tarp savęs mylėtumbitėsi VlnE177. Tu mums prisakei vienybę, malonę, jeib gyventumbim Mž50. Meilė nug Viešpaties prisakyta yra trejokia P. Mokinkite juos laikyti vis, ką aš esmi jumus priesakęs MT99.
3. intr. Slnt, Cs išaiškinti, įkalbėti, įtikinti: Vaikams negaliu prisakýti, kad po lauką nelakstytų Vkš. Aš viską esu pargyvenusi, mun neprisakýsi Krš. Tu mun neprisakéi ir neprisakýsi! Dr. Gali sprogti – neprisakýsi, neišsiginsi jokia mada Žr. Jauniesiems negali beprisakyti apei baidymus – netika Šts. Dirbi durnai i žinai, ka durnai, vis tiek neprisakýs nė vel[nia]s Trk. Neprisãkomas, dirba savo, i tiek Krš. Ale tikrai ans neprisãkomas Kl.
| refl.: A mažai mes jai prisisãkėm! Lp.
4. intr., tr. prikalbėti, pripasakoti: Visokių žodžių prisãko Rod. Kad norėčiau rieties, kiek aš anai prisakýčiau! Krš. Susėdę seniai visko prisakýdavo Lel. Tiek daug prisãkė, kad net galva sukas Sv. Ana prisaki̇̀s jum visa Aps. Ir dar daugiau žmonės prisako apie tuos vaidenimus LTR(Blnk).
| refl.: Sakiau sakiau sekmę, prisisãkė kelmas Ad.
ǁ daug prisekti (pasakų): Bobutė man daug prisãkė pasakų Š. Nueik tamsta pas Antanaitį, jis tiek ir tiek prisakys pasakų Srv.
5. intr. suminėti, nurodyti ką nors esant: O, pavyzdžių aš tau galiu prisakyti tiek ir tiek rš. Ma[n] vakar Poška prisãkė prisãkė tų karvių (kur yra jų pirkti) Srd.
6. intr. baigti sakyti: Sakė ir neprisãkė lig galui Pnm.
7. intr. Švnč teigiamai atsakyti, prižadėti: Nei prisakýt, nei atsakyt negaliu – nežinau, ką pati pasakys Alk. Nė aš ginsiu, nė prisakýsiu – kap ponas nori, tep daro Dglš. Jei ateisi – prisakýki, neateisi – atsakyki LTR(Ldvn). O ja duosi – prisakýki, ja neduosi – atsakyki JR53. Jis man jau prisãkė, kad duos vieną paršelį Lš.
| refl.: Jau aš šiam vakarui kam kitam prisisakiaũ, pasižadėjau KII304.
ǁ refl. prisipažinti: Nei ginas, nei prisisãko Zr.
8. tr. paskelbti: Meinavimą prisakyti N. Prisakaũ žmogų, išbėgusį nuo mintuvų, kurs minant išeita ir patrunka J. Ką užsakė, ką prisakė šiandien klebonėlis? LzP. Klebonas par pamokslą pasninką prisãkė Ms. Maskoliai turkams karą prisakė Kel1881,128. Kodėl neklausi, kas bažnyčioj buvo prisakyta? Sz. Reik nunešti į kleboniją, kad ant pamokslo kunigas prisakýtum KlvrŽ.
| refl.: Kunigas prisisãkė būsiąs atlaidūse Šts.
9. tr. išpranašauti: Varna smertį prisãko, varna blogą prisãko Pgg.
10. tr. SD277 pavesti: Paduomi, prisakau SD431. Tą tad afektą nopykantos idant nuog jų atimtų ir, atsiuntęs juos nuog savęs, prisakytų juos Christui Jėzui DP18.
1 ×razsakýti (hibr.) tr., intr.
1. ištarti: Tada anys razsãkė: – Tau dovanota, eik Šlčn.
2. pranešti, pagarsinti: Anas kitą tarnybą turi, mum žmones razsãkė Dglš. Kad žinai, reikia visiem razsakýt Nmč.
3. išpasakoti: Ko reikia, vis razsakiaũ Pst. Razsakiaũ visus darbus LD30(Ad). Da apie čigoną razsakýsiu, kap man buvo Aps. Ma gyvenimą razsakýt reikia daug laiko Btrm.
4. Asv paaiškinti, išaiškinti: Sẽniau, razsãk[ai], kokia ita zagadka Lz. Ak, mamute, mano mieloja, dai razsakai mano sapnelį TDrIV10(Tvr).
1 susakýti NdŽ
1. tr., intr. Grv, Jdr pasakyti, pakalbėti: Kaip iš rašto viską susãkė Krš. Petriukas susãkė, kad iš Panevėžio atvažiuos susmetrikavę Slm. Žiūriu – šviesiukė atžiebia an mane. Ką reiks susakýt, jeigu mane prakalbys? Btg. Susakiáu, ka penkioleka rublių atnešu Krš. Ak, praverstų dėlto lietus, – susakė mano tėvas A.Vien. Šiaip taip moka susakyti kelis žodžius lietuviškai rš. Aš susakaũ (diktuoju), jis rašo Ln.
2. intr. Ds, Sdk, Dglš greit pakalbėti, pasakyti: Švepla, o kad da susãko tankiai, tai nieko nepermanai Trgn. Kaip tu čia susakei̇̃, nesupratau Kkl. Kad susaki̇̀s, tai ir suprast nemožna Trgn. Anas susãkė susãkė greitai – aš ir nesupratau Ml.
3. tr., intr. daug pasakyti: Susãkė susãkė, o mano galva silpna – visko nebeatamenu Sb. Visa, kas čia vadovėlyje susakyta, vaikai, man rodosi, negal išeiti kaip reikiant pradedamojoje mokykloje J.Jabl.
4. tr., intr. paaiškinti, nurodyti: Davė rūbus ir susãkė, kap daryt Krn. Ne sykį tėvas mirdamas susakydavo vaikams, pas ką yra jo pinigai: pas tą penki rubliai, pas tą trys …, ir to užtekdavo M.Katk.
5. intr. pranešti, priskųsti: Jau tenai buvo susakýta, ir įrodė viską Rm. Žinomų žmonių buvo susakýta Rm.
6. tr. suminėti, įvardyti: Visų vardus susakė rš. Gydytoju turėtum būti, kad visas ligas susakytum rš. Žymėdamas tą dalyką šitam rašiny, turėčiau jame susakyti daug lyg ne visai reikalingų čia, mano nuomone, mažmožių J.Jabl. Jeigu pradedi juoktis iš to (vaidenimosi), susãko daugalį tokių atsitikimų BM58(Žb).
7. tr. Krtn, Krš, Sug papasakoti, išpasakoti: Aš tamstai visa susakýsiu Ps. Jin kai n[u]eina te, tai susãko viską Bsg. Aš tamstai susakýčio, bet tamstos galva neišneš visos tos istorijos Šts.
ǁ intr. sugebėti gerai pasakoti: Susãkanti motriška y[ra] ta Alčauskienė, y[ra] ko pasiklausyti Šts.
8. intr. paliepti: Susãkė, kad daug prileistų dervos Krn. Susãkė an ryt dienos pjaut Smn.
9. refl. susitarti, susikalbėti: Liuob daug žmonių susisakys eiti veizėti tų stebuklų Trk.
1 užsakýti Š, NdŽ; N, Ser
1. tr., intr. Q43, M, J, P paskelbti, pranešti: Žmonės sujudo ženytis: šiandie penkerius užsakus užsãkė per pamokslą Jnšk. Bažnyčioj užsãko, kad tas ir tas vedasis su tokia ir tokia Krm. Mažulalę šiandien užsãkė bažnyčio[je] Plt. Atjojo bernelis subatos rytą, atrado mergelę jau užsakytą LTR(Brž). Katrą tujai lankei rytas vakarėlis, jau užusakýtas bažnyčioj vardelis (d.) Slm. Kai mane antru užsaku užsãkė, mamelė mirė Skr. Užsakýsiu ant bažnyčios [= bažnyčioje], gal atsiras Skr. Užsakiaũ visam galu[i] sodžiaus, kad neitų [pas sergantį šiltine] Lp. Užsãkė rinkliavą Mžš. Įsakymus apskelbė, šventes užsakė S.Dauk. Vakar užsãkė Žolinę Ėr. Jam reikėjo tad eiti pas tą poną … užsakyti kalėdininkus BsMtII38. Večeria … užsakyta PK203. Tatai patsai ponas Dievas per Mozėšių … visam svietui užsakęs yra BPI177. Ažusakau bylas SD331. Ažusakau tiesos darymą SD57. Ažusakyta tiesa SD57.
| refl.: Nieko tėvam nesisakęs, nei jų pavelijimo ir palaiminimo nepaprašęs, [Petras] ėmė ir užsisakė, su savo tarnaite Verute Vaižg. Toj duktė … tuojaus davė užsisakyt ir ištekėjo BsPIII164. Užsisãkė, kad kelias dienas nebus namie Dgl. Yra užsisãkiusi, žada ateiti Kin. Atvažiuoja pas mane kunigas, užsisakęs, neprašytas M.Katk.
ǁ intr. įpasakoti: Kartais i pameluoja tie senieji, kurie užsakýdavo Žg.
ǁ intr. pakalbėti: Tik teip užusãko, o kai reiks, tai kažin kaip bus Slm.
2. intr. Sut, I iš anksto paliepti, įsakyti: Užsãkė vaikus atvest į mokyklą Upt. Taigi ne kad loska, ale ažusãkė, ir važiuok Sdk. Jau teip negalėdama ejau, o čia da jaują valyt užsãkė Erž. Užsãkę buvo [vokiečiai] sunešt girnas į vieną vietą Kž. Oi ir užsakė in vainelę joti LTR(Ūd). Devė tas velnias tam durniuo broliuo tų piningų, kiek jau ans užsãkė (ps.) Tl. Samuelis buvo užsakęs, idant jo par septynias dienas lauktų S.Stan. Ažusakau, idant iž namų kas neišeitų arba prekių ir daiktų kitų neižgabentų SD3. Dievas užsako neužmušti BPII286.
| refl.: Penktame [įsakyme] ažusakos, adant nieko neteisingai neužmuštume brš.
ǁ nurodyti: Na, tik gerk, gerk tuos vaistus, kaip užsãkė, kol pasveiksi Skr. Ažusakýk, daktare, vaistų – gausiu Adm. Užlaikyk pasnykus, nu Bažnyčios š. užsakytus LKKXV178(17a.ž.tekstas).
3. tr., intr. LL309 pavesti padaryti, užprašyti, kad padarytų, atsiųstų, patiektų: Jau turės dalis pamokėti, po kiek tėvai užsakýs, tiek reiks duoti Tl. Šokiai buvo geri, užsakýsiam muzikantus Skd. Ažusakiaũ meistrui, kad padirbtų stalą Ds. Ažusakė pasiūt čebatus LTR(Slk). Varėnoj žusakiaũ langus Pls. Jums užsakyta sukurti mano tėvo paminklinę skulptūrą J.Gruš. Čia ne ta dvasia, kuri reikalinga mano užsakomam kūriniui P.Vaičiūn. Užsakė visą vagoną grūdų Srv. Petras užsako giros ir šokolado rš.
| prk. Snt: Jau užsakýtas ir trečias [vaikas] – matos Krs.
užsakýtinai adv.: Geležinkelis sprendžia, ar jis gali vežti užsakytinai rš.
| refl. tr.: Užsisako vakarienei keptą vištą rš. Iš anksto užsisakykite medelynuose vaismedžių ir vaiskrūmių sp. Iki šiai dienai dar neatėjo iš Berlyno užsisakytasai popierius K.Būg. Koperatinį numą užsisãkė, jau deda piningus Trk.
| prk.: Sūnų turiat, dabar užsisakýkit dukterį Krs.
4. tr. užprenumeruoti: Užsakýti žurnalą DŽ1.
| refl. tr.: Aš sausio mėnesė[je] užsisakiáu kitą [laikraštį], ir lig šiandien dar neparejo Sd. Pusė Paketurių kaimo užsisakė dabar „Mūsų rytojų“ J.Balt.
5. tr. pakviesti, užprašyti: Ir klebonui malonūs užsakytieji svečiai S.Čiurl.
| refl. tr.: Kas pirmutinis, tai ne paskutinis – aš pirma užsisakiaũ Pranuką [pjauti] Slm.
×6. (l. zakazać) tr., intr. SD429, BPI40, Q544, R, Sut, [K] uždrausti, užginti: Kromnykams … pabučiais ir pakiemiais landinėti užsakyta turėtų būti BzBkII119. Ir užsakė jiemus, idant niekam nesakytų VlnE105. Ažusakydavo nesakyti savo prajėvų kitiemus SPII40. Bet kuo ans labiaus jiems užsakė, tuo daugiaus anys tat našino BtMr7,37. Aprijimą užsakė PK149. Nevaikščiok į vietas užsakytas brš. Suvalgė vaisių, nuog Dievo užsakytą Tat. Jiemus tenai smerčia grasė, užsakydami jiemus sakyt žodžio Dievo MP59. Ir užsakęs jam labai, atprovijo jį tuojs nuog savęs Ch1Mr1,43.
7. tr. SD1166 nuspręsti.
8. refl. prisišaukti, susilaukti apkalbų: Nesakyk an kito nežinodamas: pats an savęs užsisakýsi Vj.
žodis
Apibrėžtis
žõdis dárbas kiekviena proga, nuolat: O paskui – žodis darbas ir prikišdavo. Plv.
žõdžio galè nuolat: Žodžio gale vis prikiša. Všk.
aštresniaĩs žõdžiais pérsimesti susibarti: Buvo dar tik pirmosios jų draugystės dienos, ir tai persimesdavo aštresniais žodžiais. Avyž.
auksìniai žõdžiai tikra tiesa: Nedaryk kitam to, ko pats nenori – tai auksiniai žodžiai. Jnš.
blõgo žõdžio negir̃di nėra ujamas: Marcelė nuo vyro blogo žodžio negirdi, bet vis, rodos, koksai akmuo ją slegia. Žem. Nesu aš dar blogo žodžio girdėjusi iš tavęs nuo pat pirmų dienų. Trk.
nė̃ gẽro žõdžio nereikia nieko prašyti, nepriklauso: Ūkininkai dvarams nė gero žodžio. Žem. Kad šmočiuką mėsos turi, niekam nė gero žodžio. Krž.
gerù žodžiù apdalýti pakalbinti: Šeimininkas, visus namiškius geru žodžiu apdalijęs, glosto ir gerina šunelius. Čiurl.
gẽrą žõdį gáuti iron. būti iškeiktam: Šalin! ar nori gerą žodį gauti, kaip mama sako!... Žem.
gerù žodžiù minė́ti Jrb. prisiminti:
gẽro žõdžio nedúoda
1.apie išdidų: Bet ji baisiai išdidi, man nė gero žodžio neduoda. Simon. Ką tu, vaikeli, su tuo niauzga susišnekėsi, kad ans nė gero žodžio neduoda. Vvr. Bet Dočys, girdėkit tikt, rankas įsirėmęs, provninkams visiems nė gero nedavė žodžio. Donel.
2.nepasisako, nepraneša: Buvo vežėjas Stasiukas Blasiniauskiukas, kiaulių piemuo Pranukas, iš mažo dvare užaugintas – tas tuojau tiesiai nuo kiaulių išėjo kaži kur, nė gero žodžio nedavęs. Žem. Tas vaikinas atsitvėrė nuo tėvų, nė gero žodžio neduoda – kas jam. Jrb.
3.nenuolaidžiauja: Aš jam gero žodžio nedaviau, kol numirė. Erž. Aš neduodu nė gero žodžio, baruosi. Jdr.
gẽro žõdžio negir̃di yra ujamas: Nuurbė nubuvo tą vaikelį, gero žodžio negirdi. Krš.
gẽro žõdžio nepasãko nerodo dėkingumo: Visas pasigavimas iš tų tėvų, o gero žodžio [jiems] nepasako. Krš. Vokiečiai išvarę visus gyvulius, niekam nė gero žodžio nepasakę. Pt.
gẽro žõdžio neùždeda neprisimena geruoju: Stalius jau toks svarbus buvo, o mirė – ir niekas gero žodžio neuždeda. Krš.
paskutìnis žõdis
1.galutinis sutarimas: Tai mūsų abiejų paskutinis žodis. Vien.
2.teisiamojo kalba bylos proceso pabaigoje:
paskutìniais žõdžiais piktai, aštriai: Motina, pasigavusi viršų, iškoliojo vyrą paskutiniais žodžiais, nugręžė apmaudą už Zosę ir už savo smūgį. Žem.
paskutìnį žõdį ištar̃ti galutinai nuspręsti: Žmonės, neištyrę gerai dalyko, pasiskubino ištarti paskutinį žodį. Blv.
šveñtas žõdis tiesa: Tikra teisybė, šventas žodis, – pritarė dėdė Vaičys. Žem. Ano šventi žodžiai, kaip su kirviu. Sd. Šventą žodį sakau, aš nemeluoju, prieš tamstos akis sakau. Yl.
žõdžio ver̃tas geras: Ot dabar, Jonai, tai aš suprantu: paėmei pačią žodžio vertą – nei pridėt nei atimt. Paukš. Turėjom arklį žodžio vertą, bet nemokėjom kaip užlaikyt. Srv. Na, tas alus tik bus žodžio vertas. Jnšk.
víenu žodžiù
1.geras: Bepigu būtų, kad taip geram tokį protą turėtų mūsų Petris, – sakydavo tėvas motinai, – būtų žmogus vienu žodžiu. LzP. Jau jo mergaitės man labai patinka – vienu žodžiu. Pv. Ir graži karvė, vienu žodžiu. Aln. Vyras kaip liepa, vienu žodžiu. Žl.
2.gerai: Gerai gyvena, vienu žodžiu. Sld.
3.trumpai sakant: Vienu žodžiu, jau aš pradėjau visus darbus dirbti. Als. Vienu žodžiu, ką tik jis norės, išpildyk ir pati išeik su vaiku iš namų. Gdr.
žõdžiais apdrabstýti išplūsti: Kad tik kiek, apdrabsto žodžiais visus. Erž.
žodžiùs apką́sti nutilti: Praniukas į seserį pažvelgė ir žodžius apkando. LzP.
žõdžiais apsimė́tyti pasibarti: Jie dažnai tarp savęs žodžiais apsimėto. Mrj.
žõdį atkélti atsakyti: Ar neturi atkelti žodį, t. y. atsakyti jamui. J.
(kieno) žõdį atmiñsi tikrai tas bus: Ašiai teisingai sakau, atminsta mano žodį. Ant.
žõdį atmùšti piktai atsakyti: Koks tai po velnių tėvas? – su piktumu atmušė man žodį Plikis. Piet.
žõdį atver̃sti priešgyniauti: Žiūrėk, šeimininkui žodžio nedrįsk atversti!. Alk. Bijo žodį atversti. Gs.
žõdį atvérti priešgyniauti: Nedrįstam prieš tėvą ar motiną žodį atverti. PnmŽ.
žodžiùs drabstýti plūsti, šiurkščiai kalbėti: Vaikeli, ar tai gražu motinai drabstyti toki žodžiai!. Plv. Ji visiems žodžius drabsto. Alk.
žõdžiais drabstýtis plūstis: Nesidrabstyk taip žodžiais!. Brt. Žodžiais nedrabstykies, tavęs niekas nekęs. Rdn.
žõdį dė́ti užgauliai pasakyti: Kaip deda žodį kaip mėšlo vežimu. Kp.
žõdį dúoti
1.pažadėti: Lyg žodžio jis nebūt Elžbietai davęs. Sruog. Tu pamatysi, Vilija, aš duodu tau žodį, prisiminsi kada nors mane. Ap. Duok žodį, kad nuo šios dienos nebegersi. Lš. Šiandien visą sodžių galim išvaikyt, jeigu duoto žodžio Eglė nelaikys. Nėr. Jeigu žodis duotas, tai nieko nepadarysi. Srd.
2.pakviesti, pranešti: Kame tik koks susiėjimas, atminimai ar koks banketukas, būdavo, tik duosi žodį – nėmaž nesididžiuos. Žem. Duodi žodį, ir ateina alaus atsigerti – nepuikūs jie. Jnšk. Žadėjo duoti ir man žodį, kai mirs. Ms. Duok žodį – ateisiu. Dkš.
žodžiùs gáudyti stengtis sužinoti: Jis tik gaudo mano žodžius. Kt.
žõdį įkárti įžeisti: Na, ir įkorei žodį, nėra kur dėt. Dkš.
žõdį įsidė́ti įsidėmėti: Mergelės, įsidėkit mano žodį, – tęsė senis, lipdamas žemyn, – kur tik eisit, ten save atrasit, tas baisiausias priešas.... Žem. Įsidėk mano žodį, matysi, kad taip bus. Lnk.
žõdį išlaikýti pažadą tęsėti: Ans visada išlaikydavo žodį. Varn.
žõdį išpèšti
1.įkyriai klausinėjant sužinoti: Nori tik žodį išpešti iš tų žemaičių. Pvn. Dilga jai, kad tik žodį išpeštų. Snt.
2.išklausti: Iš jo negali žodžio išpešti. Mrj.
žõdį išplė́šti klausinėjant sužinoti norimą naujieną: Žodį nori išplėšti, o tas ir pliurpia. Krš.
žõdį išspáusti prašnekinti: Iš jos žodis tai jau sunku išspaust. Užp.
žõdį išsuñkti prakalbinti: Kaziui atrodo, kad jis nekvailas žmogus ir žino daugiau už kitus, tik sunku iš jo žodį išsunkti. Cvir.
žõdis iššóka nejučiomis kas pasakoma: Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam. LTR.
žõdį ištar̃ti pažadėti, įsipareigoti: Kodėl? – paklausė susijaudinusi motina, – juk ištarė žodį, žadėjo vesti, rytoj pat čia apsilankys su motina ir seserimi. LzP.
žõdį ištráukti
1.prakalbinti: Sunku iš jo žodį ištraukti. Dbk. Iš jo žodžio neištrauksi. Mrj. Jei kokį nors vieną žodį ištrauksi, tai žinok, kad jau nebepyksta. Grž. Tai nekalbus žmogus, iš jo sunku žodį ištraukti. Kt. Ėtmė tylės, tu žodžio iš jos neištrauksi. Simon.
2.šnekantis nejučiomis sužinoti: Tyko žodį ištraukti, o paskui ir pilsto. Antš. Ištraukė žodį ir nešioja po visą kaimą. Skr. Nori tik žodį ištraukti, kad galėtų liežuvį laidyti. Krš.
žõdžiais kilnóti apkalbėti: O tegu kalba, tegu vainoja, mudvi abidvi žodžiais kilnoja. JD.
žõdį kýštelėti ką nereikalingą pasakyti: Kokį žodį kyštelia, ir baigtas gyvenimas. Mtl.
žodžiùs kóšti pro dantìs piktai kalbėti: Boba košė žodžius pro dantis, žiūrėdama dėdinai į akis. Žem.
žodžiùs kráuti šmeižti: Ji ant manęs visokius žodžius krauna, mane niekina. Mrj.
žodžiùs láidyti
1.užgaulioti, išmetinėti: Supykęs pradėjo žodžius laidyti. Jnš.
2.kalbėti: Miesto gydytojas žodžių tuščiai nelaidė. Ap.
žõdžiais láidyti užgaulioti, išmetinėti: Ar jis kada pašneka kaip žmogus: žodžiais kaip strypais laido. Šl.
žõdžiais láidytis užgaulioti, barti: Nesilaidyk žodžiais, galvok, ką kalbi. Jnš.
žõdį laikýti vykdyti pažadą: Juk vokiečiai – šiaip ar taip imant – moka laikyti žodį. Pt. Senovėje žmonės kitoki buvo, anie baisiai žodį laikė. Sd. Turėjo mokytą brolį, turėjo ir gerą vardą, žodį laikė. Upt.
žõdį láužyti netesėti pažado: Ką pažadėjau, tą padarysiu, savo žodžio nelaužysiu. Rm. Kunigaikštis karalių kursto laužyt duotą žodį. Sruog. Mokytas, apsišvietęs vaikinas nelaužys savo žodžio. Žem.
žõdį láužti netesėti pažado: Toks kaip Nemura greičiau galvą du sykiu paguldys, nei sykį žodį lauš. Piet.
žõdį léisti vė́jais tuščiai kalbėti: Senas žmogus žodžio vėjais neleis. rš.
žõdį léisti ant vė́jo tuščiai kalbėti: Būdavo, ką tėvas pažada, tą ir padaro – žodžio ant vėjo neleisdavo. Skrb.
žõdį mainýti netesėti pažado: Ne pirmą sykį ans žodį maino. Varn. Toks žmogus man nepatinka, kuris žodį maino. Kpč. Jei bus brangesni, ar nemainysite žodžio – juk suderėjom kainą. Brb.
žodžiùs mainýti netesėti pažado: Ąžuolo medelio karpyti lapeliai, tavo, broleli, mainyti žodeliai. Pls.
žõdį mèsti užgauliai pasakyti: Taip vienas žodį metė, kitas žodį, o Martynienė visa ugnyje, rodos jai, jog visas svietas pirštais ją bado. Žem. Tai gal Endrė jam kokį žodį metė? – Ką jis ten mes. Paukš.
žõdį mèsti po žõdžio šiurkščiai kalbėti: Žodį po žodžio meta, akės plinka. Krš.
žodžiùs metinė́ti piktai kalbėti: Metinėk ant kitų žodžius. I.
žodžiùs mė́tyti
1.kalbėti: Nepagalvojęs mėto žodžius – ar nesigailės?. Gs. Senė nemėto žodžių juokais. Pč.
2.bartis: Mes sutinkam, žodžių nemėtom. Alvt.
žõdžiais mė́tyti šiurkščiai kalbėti: Nemėtyk žodžiais kaip pagaliais. Šmk.
žõdį mė́tyti vė́jams veltui plepėti: Jis savo žodžio vėjams nemėto. Lzd.
žõdžiais mė́tytis tuščiai kalbėti: O kad žodžiais senelis Jokūbas niekados nesimėtė, tai ir padarė, kaip pasižadėjęs buvo. Balt. Visokiais žodžiais mėtos. Str.
(kieno) žõdį minė́si tikrai taip bus: Gerulienė pagurkšnos kavos su savo bičiulėmis ilgaliežuvėmis, paverks dėl savo „likimo" ir atvažiuos pas vyrą... Minėsi mano žodį. Dvd. Minėsi mano žodį – vokietį sumuš. rš.
žõdžių neapvynióti popierėliù kng. tiesiai pasakyti: Baltras ir Onai tą patį pakartojo, jokiu popierėliu neapvyniodamas savo žodžių. Vaižg.
žõdžio neieškóti kišẽnėje apie iškalbingą: Taurė senos geros moderos visus išjudina, o tiems, kas žodžio kišenėje neieško, liežuvis dar labiau atsiriša. Sav. Na, tamsta visada surandi: nereikia žodžio kišenėj ieškoti. Tilv. Jam žodžio nereik ieškot kišenėj. Jrb. Jis visais laikais neieškodavo žodžio kišenėje. Trein.
žõdžio neieškóti šiukšlýne apie iškalbingą: Anas žodžio šiukšlyne neieško. Grv.
žõdžių neišmèsi iš dainõs apie nemalonaus, bet būtino dalyko pasakymą: Bet štai ateina nemaloni jauno darbininko gyvenimo detalė. Iš dainos žodžių neišmesi. rš.
žõdžio neìštaria apie labai nustebusį: Karalius žodžio neištaria. Btg.
žõdžio neištráuksi su kriukiù neprakalbinamas: Vienas klega ir klega, kitas žodį tik kyšteri, o anas – su kriukiu žodžio neištrauksi. Grv.
žõdžio nekeĩsti nesipykti, sutarti: Metus pragyvenome kaip dieną, nė žodelio nekeitėme, meilėje ir santaikoje. LzP.
žõdžio nelaikýti už dantiẽs būti šnekiam: Jis šnekus žmogus, žodžio nelaiko už danties. Mrj.
žõdžio nemainýti žodžiù sugyventi, nesiginčyti: Žodžio žodžiu nemainė, visą amžių geruoju buvo. Šts.
žõdžio nenuleñkti nenusileisti (kalbantis): Dideliai stragi yra, žodžio nenulenkia, pasakai vieną žodį, ana – dešimtį. Vkš. Jei vienas antram nenorės žodžio nulenkti, iš to pasidarys rūstybė, užgauliojimai. brš.
žõdžio nenurem̃ti nieko bloga nesakyti: Jis man žodžio nenurėmė, pirštu nepridėjo. Lp.
žõdžio nepasakýti
1.nepriekaištauti: Būdavo, prieš tėvus ir žodelio nepasakai. Dglš. Kada jis gyveno ant savęs, jam žodžio nepasakydavai. Šln.
2.apie greit supykstantį: Teip piktas – nė žodžio nepasakysi. Sur.
žõdžio nepasisakýti nepriekaištauti vienas kitam: Kiek gyvenom, ir žodžio nepasisakėm. Ant.
žõdžio nepatáikyti apie greit supykstantį: Kai buvo jaunesnė, taip nepyko, o dabar – žodžio nepataikysi. Štk.
žõdžio nepavydė́ti Ps. nesididžiuoti, užkalbinti:
žõdžio nèperka apie iškalbingą: Kas parankiau, Veronika? – Gerai gaspadinei ir kačerga kupron paranku! – Žodžio tu neperki, Veronika. – Ale užtat parduodu.... Dovyd. Pas jį nepirktas žodis. Brsl.
žõdžių neràsti labai girti: Marijona Valentui žodžių neberado. Paukš.
žõdžio neriñkti kišẽnėje apie iškalbingą: Stovėjau ir tylėjau. Užtat Stasys, atsipeikėjęs iš netikėtumo, neberinko žodžių kišenėje. Mik.
žõdžio nesakýti nepriekaištauti: Ką reikėjo, viską tekėdama atsiėmei, – tarė Rukinas: – dar kiek paskui ryšiais išnešiojai... niekas tau nė žodžio nesakė. Žem. Simas nė žodžio nesakė, tik džiaugės, kad parvažiavau. Sk.
žõdžių nesáugoti piktai kalbėti: Užgauli marti – žodžių nesaugoja. Krš.
žõdžio nesiskõlinti būti iškalbingam: Iš josios karštos kalbos aiškėjo, jog ir praeityje jokiame priepuolyje nereikalavo žodžio skolintis. LzP.
žõdžio neskõlinti būti iškalbingam: Pagramantiškiai žodžio neskolino. Cvir.
žõdžio nesukeĩsti nesipykti, nesikivirčyti: Išlaikiau senukus, žodžio nesma sukeitę. Vn. Taip ir išbuvom lig metų galo, žodžio nesukeitėm. Plt.
žõdžio nesusikeĩsti nesipykti, nesikivirčyti: Nors varguose, nors kruvinai dirba abudu dėl duonos kąsnelio, bet tarp savęs dar žodelio nesusikeitė. Žem. Mano mama su nieku žodžio nesusikeitė. Šmk.
žõdžių nesusikeĩsti nesipykti: Nesava žodžių susikeitę. Kl.
žõdį nudrė̃bti nemandagiai, užgauliai pasakyti: Kad nudrėbs žodį, net ausys kaista. Gs.
žõdį numèsti užgauliai pasakyti: Gerai, kad jam užvažiavai, ir jis kitam dažnai numeta žodį. Gs. Nebijok, ir jis moka numesti žodį. Plv. Žmogų gerą turėjau, niekad nė žodį nenumetė. KzR.
žõdį numèsti skersaĩ užgauti, įžeisti: Ji pikta kaip ugnis; jei nenumesi skersai žodžio, tai gerai. Bgt.
žõdį pagáuti sužinoti paslaptį: Ji tik laukia, kad iš tavęs kokį žodį pagautų. Mrj.
žõdį pagáuti iš burnõs pasakyti tai, ką kitas rengėsi pasakyti: Pasigailėk dar manęs, pasitęskime... be nenutekės nors viena. – Pagavai man iš burnos žodį: ir aš vis laukiu, be nepaims Kozeris. Žem.
žõdį pakèpti šiurkščiai, užgauliai pasakyti: Kad pakepė žodį, tai nėr kur dėtis. Ds.
žõdį paleñkti meiliai, įtinkant pasakyti: Palenk žodį, geriau bus. Krš. Vyriškui reikia žodį palenkti, stačiūkės vis vienos. Krš.
(kieno) žõdį paminė́si tikrai taip bus: Pamatysi, kad tu bankrutuosi, – paminėsi mano žodį. Sruog. Paminėsi tu mano žodį – iš jo nebus geras žmogus. Alv. Paminėsi mano žodį: atsirugs tau ta skola. Švnč. Negyvens ir su tuo: paminėsi mano žodį. Mžš.
žõdį pamèsti griežtai pasakyti: Žodį pamesiu ir eisiu. Sg.
žõdį paródyti apraudoti: Uršuliotė ir nesuverkė [savo sesers], ir žodžio neparodė. Dglš.
žõdį pasimainýti pasišnekėti: Noriu su anūkais žodį kitą pasimainyti. rš.
žõdžiais pasišvaistýti užgauliai pakalbėti: Pasišvaistė bjauriais žodžiais ir nuėjo. rš.
žõdį patáikyti mandagiai, gražiuoju pakalbėti: Ką čia su mūšiu padarysi, geriau žodį pataikyk. Trg. Su svetimais stengiuos kur žodį pataikyt. Grv. Svetimas ateina, vis žodį pataiko. Krš.
žõdį pérmesti trumpai pasikalbėti: Permesiva žodelį ir persiskirsiva. Šts.
žõdį pir̃kti sakoma apie nešnekų: Taip žodis reikia pirkt, o kas nereikia, tai, nebijok, išposmeloja. Trgn. Par jį žodis perkamas, tyli vis kaip šikinė kieme. Trgn.
žõdį pramèsti pasakyti ką nereikalingą: Dabok, nepramesk žodžio, ba sarmata bus paskui. Slk. Kad daugumas į senatvę prameta žodį. Ar.
žõdį primèsti
1.pakalbinti: Niekas žodelio doro neprimetė vargšui per amžių. Šts. Pratūzino pro šalį žodžio neprimetęs. Šts.
2.pritarti: Žodį primesti reikėjo, ko tylėjai. Pj. Jei reiks, ir aš primesiu kokį žodelį. Gs.
3.užtarti: Senatoriai rasi būt ir primetę kokį žodelį katalikams, bet kad pats ciecorius parsisakė jų neužkenčiąs, todėl niekas nedrįso jų ginti. Valanč.
žodžiùs riñkti kartoti mėgdžiojant: Vaikai, negražu žodžius rinkt. Rs.
žõdį spjáuti piktai kalbėti: Ji kam kad spjaus žodį, tai kaip žarijom. Dkš.
žõdyje stovė́ti vykdyti, tesėti pažadą: Berelis žodyje stovėjo. LzP. Žinome, jog visados stovi žodyje. Žem. Visi anie tokie neteisingi žodyje nestovi. Užv.
žõdžiai stóvi už dantų̃ norisi kalbėti: Man tik tik stovėjo žodžiai už dantų. Vlkv.
žõdį sumainýti pasišnekėti: Liūdna jai, nuolat viena sėdi, neturi su kuo žodelį sumainyti. rš.
žõdžiais susikeĩsti susipykti: Aš nė su vienu nesusikeičiau žodžiais. Jrb.
žõdžiais sváidytis užgauliai kalbėti: Svaidos žodžiais kaip pagaliais, pasiutusi marti. Krš. Abudu atžūli, svaidos žodžiais kaip akmenais. Rdn.
žodžiùs sver̃ti iš lėto kalbėti: Sūnus lėtai sveria žodžius, stebėdamas, kokį įspūdį tėvui padarys naujiena. Cvir.
žõdžiais šáudyti įžeidinėti: Varstys mane akimis, šaudys žodžiais... labiau vyresnioji.... Žem. Bjauri boba, šaudo žodžiais vyrelį. Krš.
žõdį šáuti šiurkščiai kalbėti: Šauna žodį – spjaudos spjaudos, kol išsispjaudo. Krš.
žõdžiais švaistýti užgaulioti: Visokiais žodžiais švaistė mane. Dkš.
žodžiùs švaistýti vė́jais tuščiai kalbėti: Išsigando [Adomas], nes žinojo, kad ji nešvaisto žodžių vėjais. Avyž.
žõdžiais švaistýtis
1.tuščiai, neapgalvotai kalbėti: Kazys nemokėjo girtis ir nesišvaistė žodžiais. Daut. Be reikalo žodžiais nesišvaistyk, darbais nesigirk. KrvP.
2.užgaulioti: Kam tu žodžiais švaistais?. Mrj. Žodžiais švaistais kaip akmenais – reikia pamislyti, kad ką sakai. Kv.
žõdį tar̃ti autoritetingai pareikšti: Kurie tų pasakojimų pasakos, kurie tikrovė, netrukus italų archeologai ir čia tars savo žodį. Vien.
žõdžiais taškýtis užgauliai kalbėti: Skaudu, kad taip vaikas žodžiais taškos. Rdn.
žõdį tė̃kšti užgauliai pasakyti: Žentui galėjo kožnas žodį tėkšti. Rdn.
žõdį treñkti griežtai pasakyti, įžeisti: Aš jam kad sutikęs trenksiu žodį!. Mrj.
žõdį uždrė̃bti bjauriai pasakyti, nusikeikti: Uždrėbė žodį kaip mėšlo šakę. Šv.
žõdį užką́sti negalėti kalbėti: Žodį užkando – gal persigando labai. Skdt. Išvažiavai, ir žodį užkando [bobutė]. Aln. Pusę dienos gulėjo žodį užkandęs. Sdk. Nei iš šio nei iš to žodį užkando. Dbk.
žõdį užmèsti užtarti: Nors motina už ją palaiko, kokį žodį užmeta, ir tai gerai. Alv. Jis už mane žadėjo irgi kokį žodį užmesti. Lš. Jis užmetė už jį žodį, ir paliko neišmetę iš buto. Rm.
žõdžiais várstyti priekaištauti: Su dalia parėjusi būtų mus žodžiais bevarstanti, o ant šios ką išrasi?. Žem. Varsto mane žodžiais, baras – nebgaliu būti. Akm.
žõdį žèbtelti bjauriai pasakyti, nusikeikti: Jis kad žebtels žodį, tai neturi kur padėt. Igl.
ant žõdžio
1.kaip prižadėta: Žiūrėkita, pareikita man ant žodžio. Skr. Tik ant žodžio ir parėjau namo. Jnšk.
2.staiga, iš karto: Mūs tėvas staigus, jam viskas turi būt ant žodžio. Skr. Jis toks: ant žodžio nepaspėjai, ir jau kaltas. Skr.
žõdis į žõdį tiksliai, pažodžiui: Ką sakė, žodis žodin viskas išėjo. Ppr. Dar pagalvojo, kad ši mergaitė beveik žodis žodin kartoja jo paties mintis.... Zur. Ji maža mokėjo visą giesmę žodis į žodį. Snt. Ar išpildei apžadus žodis į žodį, taip kaip apsiėmei?. P.
ikì víeno žõdžio viską, smulkiai: Natalija viską, iki vieno žodžio, išpasakojo broliui apie Vitoldą. Lauc.
per žõdį be atsikalbinėjimo: Aš per žodį eisiu, būsiu gera, klausysiu, tylėsiu, manęs nepers.... Žem. Nenoriu per žodį eiti, sutinku, kaip sakoma. Plng.
žõdis po žõdžio įsitraukus į kalbą: Žodis po žodžio – pradėjo savo sylas rodyti. Jrb. Sumetėm žodelį po žodelio ir parėjom iš vyrijos. Rod. Žodis po žodžio ir prasidėjo peštynės. Bor. Žodis po žodžio, priekaištas po priekaišto, – dvarininkas pradėjo grūmoti. Cvir.
po žõdį primèsti visiems pritarti: Visi primetė po žodį, kad ženytųsi, o dar (dabar) tylėkit, nieko nekaltinkit. Arm.
prie žõdžio stovė́ti tesėti pažadą: Kaipo žmogus, prie žodžio stovįs, atiduodu tamstai piningus. Valanč. Kad visi taip stovėtų prie žodžio, tai pupą už ausies užmetus galėtų gyventi. Brs.
už žõdžio užbė́gti pertraukti kalbą: Už žodžio ji neužbėgo, matyt, nesigyrė ir atsisveikindama dėkojo už paviešėjimą. Cvir.
neĩ žõdžio neĩ žãdo visiškai nieko (nesakyti): Jei ana yr su anuo geruoju, ui, ana nei žodžio nei žado ant Kazės. End.
žõdis ir žiñgsnis Krš. kas įsakyta, tuoj turi būti vykdoma:
žõdis kaĩp kõdis apie necenzūrišką pasakymą: Gavo žodį kaip kodį. Šts.
kaĩp žodžiù tuojau: Va kaip žodžiu ir užvirs. Dkšt.
pusę žodžio žr pusė
pusę žodžio pasakyti žr pusė
vėjai gaudo žodį žr vėjas
vietos nėra žodžiui žr vieta
kelnės
Apibrėžtis
kélnės aukštaĩ sakoma norint baigti kalbą: Viskas gerai, kelnės aukštai. Dkš.
paskutinès kélnes nusimáuti visko netekti, bankrutuoti: Su turčiais bylinėtis pradėsi – paskutines kelnes nusimausi. Balt.
paskutinès kélnes prapū́tauti viską pragerti: Jei nesiliausi, tai netruksi prapūtaut ir paskutines kelnes. Dkk.
pìlnos kélnės labai išsigandęs: Kai pamatė ginkluotus vyrus, tuoj buvo pilnos kelnės. Jnš. Ir jo pilnos kelnės. Tr. Da ta revizija bus ar nebus, o jau tavo kelnės pilnos. Gl. Turbūt Grikšto buvo pilnos kelnės. rš. Tu negąsdink manęs, Albinai. Man jau ir taip kelnės pilnos. Trein.
skýstos kélnės bailys: Jam skystos kelnės, bijo, kad tie broliai nesuremtų. Slč.
kélnes apsiaũti imti vadovauti, įgauti valią: Mane boba užvaldė, nors tu, vaikeli, neduok pačiai kelnes apsiauti. Skr.
kélnes aũti visai nuskurdinti: Pabaigė kelnes auti, kai tūkstančius reikėjo mokėt. Šil.
kélnes išnèšti pabėgti, išsinešdinti: Laimingas, kad spėjai dar išnešti kelnes iš uogų, o tai būtum gavęs botagu. Vb.
kélnes išver̃sti euf. atlikti savo reikalą: Eisim, vyrai, kelnes išversti. Alk.
kélnes máuti prievarta ir apgaule atimti: Išeina, nespėjom prie vokiečių atsigauti, vėl, reiškiasi, mauna kelnes. Gric.
kélnėse neįsitèkti apie išdykėlį: Ar kelnėse neįsitenki?!. Grk.
kélnes nèšti sprukti: Vyrai, nešam kelnes, čia jau blogai. Slm.
kélnių netèkti visai nusigyventi: Mes ir kelnių neteksime statydami naujas bažnyčias – juokavo valstiečiai. Mont.
kélnes nuaũti
1.apgauti: Jau tie apgavikai nuaus kelnes. Alk.
2.prigriebti, pričiupti: Aš tau tuoj nuausiu kelnes. Bd.
kélnes nuléisti
1.visko netekti, bankrutuoti: Bet mūsų reikalai dėlto negerėja. Aš bijau, kad tik nereiktų nuleisti kelnes. Vencl.
2.primušti: Nuleisti tokiems žaltūčiams kelnes!. End.
kélnes numáuti
1.apgauti: Su juo nemainyk, jei nenori, kad kelnes numautų. Srv.
2.įvaryti į vargą, į bankrotą, padaryti nieko neturintį: Tai ką tau, kaimyn, remontas kelnes numovė?. Pn. Bekazyriuojant kad kokios būt ir kelnes numovę. Gs. Jie man davė. Kelnes numovė, bet davė „maniškai" nusipirkti. Marc.
kélnes nusiaũti apsigauti: Su tuo pirkimu jis kelnes nusiaus. Btg.
kélnes nusimáuti
1.apsigauti: Nusimovė vyrutis kelnes su malūnu. Srv.
2.nusigyventi: Jis vienas likęs greit nusimautų kelnes. Tr.
kélnes nusmaũkti
1.nuskurdinti: Pasirašė vekselį, pasiskolino, ir nusmaukė kelnes – atėmė žemę. Krš.
2.apgauti: Gudri boba – jam nusmauks visai kelnes. Jrb.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi pučiasi – nusmuks kada kelnės. Dkš. Tokiam sandėly dirbant gali nusmukti kelnės. Slm.
kélnes panèšti vos paeiti: Valgyk, kelnių nepaneši. Krš. Toks vyras! Aukštumėlis, diktumėlis... Ir kelnes paneši, ir liežuvį turi. Saj.
kélnes pasidė́jus smarkiai, išsijuosus (dirbti, rūpintis): Daviau garo kelnes pasidėjęs. Ds.
kélnes pasidė́ti daug rūpesčių turėti: Su svečiais prasidėk, jau ir kelnes pasidėk. Šts.
kélnėse pasiklýsti būti mažam: Vaikas dar kelnėse pasiklysta, o jau pūdais nori už jį skaičiuot. Balt.
kélnes priáugti subręsti: O... už mano darbus tau nereiks atsakyti. Aš jau pats kelnes priaugau. Simon.
kélnes pridė́ti
1.visko netekti: Žinoma, tavo dvaras, tavo geras, tik, man rodos, kad tu ir kelnes pridėsi, iki tu tą žemę gausi. LzP.
2.gauti lupti: Vaikai, visi man kelnes pridėsit, jei su gyvuliais mindą išmindysit. Brs.
kélnes priléisti sakoma apie išsigandusį: Kai pamatysi vilką, tai kelnes prileisi. Jnš.
kélnes prilópyti Brs. turėti nuostolių:
kélnes prisidė́ti nusikalsti: Pats kelnes prisidėjo, o dabar kinkas drebina. Žg.
kélnes pritraidìnti vlg. prigąsdinti: Šnapšvirių dabar nebaudžia smarkiai: pritraidina kelnes ir paleidžia. Šts.
kélnes pùrtyti smarkiai šaukti: Jis mano, kad aš bijosiu, kai jis pradės kelnes purtyti. Skr.
kélnes sudraskýti prarasti nekaltybę: Ji jau seniai su tuo vaikinu kelnes sudraskė. Skr.
neĩ bė́gti, neĩ rė̃kti, neĩ kélnes turė́ti sakoma patekus į keblią padėtį: Nei man bėgt, nei man rėkt, nei kelnes turėt. Ds.
be kélnių bėgióti būti mažam: Kai aš buvau toks, jūs dar be kelnių bėgiojote, ponai. Tilv.
be kélnių lìkti
1.nusigyventi: Daugiau išleisdamas, nekaip paimdamas, liksi be kelnių. Sb. Dabar teisman nueisi, be kelnių liksi. KrvP.
2.visko netekti: Vyras taip prasilošė, kad be kelnių liko. Jnš. Biržos salėje vaidinamas paskutinis veiksmas dramos tų, kurie neišlaikė konkurencijos, – jie, kaip sakoma, lieka be kelnių. rš.
be kélnių palìkti nusigyventi: Į tuos balius beeidama gali be kelnių palikti. End.
be kélnių šveĩsti nusigyventi: Jei visiems nuleisiu – be kelnių šveisiu, – ūmai pasikeitė jo balsas. Marc.
per leñgvas į kélnes nesubrendęs, nepasiruošęs: Oo, dar tu per lengvas į kelnes, o paūgėk. Kt.
per siaũras į kélnes Gs. per silpnas:
į kélnes dúoti sprukti: Jis kaip davė į kelnes. Snt.
į kélnes įkrė̃sti prilupti: O katras kiek pavėlavo, į kelnes įkrėst gavo. Alvt. Aš tau kaip įkrėsiu kelnėsna, tai žinosi, iš kur kojos dygsta. Alv.
į kélnes įsitikė́ti labai pamilti (vaikiną): Nu, tiek yra į vaikio kelnes įsitikėjus!. End.
ne į kélnes kìšamas narsus, neištižęs: Ir buvo vyrai ne į kelnes kišamys. Dauk.
į kélnes kretė́ti labai bijoti: Virpam, drebam, į kelnes kretam, bribrinkt meška ir įklupo į griovį. Skdv.
į kélnes léisti neig. greit susižavėti: Pamato gražesnį vaikį, ir leidžia į kelnes. Krš.
į kélnes skíesti karščiuotis: Ko čia skiedi į kelnes?!. Rs.
į kélnes susitū̃pęs mažas, nevykęs: Visai į kelnes susitūpęs, toks ten ir be vyras. Šts.
į kélnes šìktis vlg. apie labai bijantį: Tėveliui jau šikas į kelnes iš tos baimės. Šts.
į kélnes tríesti vlg. perdėtai rūpintis: Triedžia į kelnes dėl tų metų. Krš.
iš kélnių išsivil̃kti nuskursti: Anas iš kelnių išsivilko. Prng.
iš kélnių iššókti nusigyventi: Kad ans paims tą motrišką, tuojau iš kelnių iššoks. Všv.
iš kélnių išvil̃kti nuskurdinti: Šiemet mane žemės ažėmimai ir iš kelnių išvilko. Prng.
per kélnes dúoti teikti nuostolių: Kai kada paauga [javai], ale kai jau duoda per kelnes (neužauga), tegu jį kvaraba!. Btg.
per kélnes gáuti būti mušamam: Kažin ar negausim per kelnes. Gs. Kad tavo sužinotų vyras, tai gautum per kelnes. End. Už vogimą gavo per kelnes. Všk. Man skauda čia: gavau per kelnes. Vaičiul.
kélnės per žemaĩ prasčiokas, neišmanėlis: Kodėl jie išeina... kodėl atsiskyrė? – sunerimusi Irena klausė Silvą. – Todėl, panele, kad jų kelnės per žemai, – paaiškino Silva. – Suprantate – kelnės per žemai!. Paukš. Tikėjimo dalykai didelis daiktas! Kas juos moka, tai moka viską! – užbaigė Kruglodurovas, pažymindamas paskutinį žodį ir parodydamas, kad supratime mokslo reikalų ir jo kelnės ne per žemai. Kudir.
kaĩp kélnes atsiléidęs prastai (dirba): Dirbate kaip kelnes atsileidę. Dieną pasistenk, naktį saldžiau miegosi. Dvd.
kaĩp kélnes pridė́jęs jaučiasi kaltas: Pagadino mašiną, dabar kampe sėdi kaip kelnes pridėjęs. Jnš.
kaĩp iš milìnių kélnių dusliai, neaiškiai: Kalba kaip iš milinių kelnių. Krtn.
boba lopo šturmui kelnes žr boba
dievas maunasi kelnėm žr dievas
miltus sijoti kelnėse žr miltai
truputį trinti kelnėse žr truputis
kaip ubago kelnės žr ubagas
parpur̃kšti
Apibrėžtis
pur̃kšti, pur̃škia (-čia K; R, MŽ), pur̃škė (-tė K; R)
1. tr., intr. leisti, pūsti, skleisti skystį smulkiais lašeliais: Žmogus, įsigėręs gerklėn vandenį, purkščia Š. Iš burnos ant sudžiūvusių drabužių pur̃kšk su vandenimi, o pasku kočiok J. Kai jau niekas nebepadeda, tuomet purkščia neprieteliui akysna dvokiantį skystimą ir nubaido šunis net Blv. Kalba purkšdamas Ss. Ko purkšti̇̀ man į akis, parše, kas tep mokė! Al. Šita bačka labai pur̃škė Jnšk. Žemi debesiai purškė smulkų lietų V.Myk-Put. Garlaivis švilpė, purkšdamas karštą, baltą garą J.Dov. Kaip ims per nosis ir per dantis putomis ir kraujais purkšti Žem. Pro skylutę purkščiamos dujos į degiklį rš. Purškiamasis antgalis ŽŪŽ148.
| prk.: Pradės iš kulkosvydžių purkšti rš.
| refl. NdŽ.
ǁ tr. drėkinti smulkiais lašeliais: Nuodais pur̃kščia žemę Imb. Nors ūkiai turi herbicidų, bet purkšti jais pasėlių dar nepradėjo sp. Bulves buvo apstojęs koloradas, čia pur̃kštė Antz. Motriškos su sūru vandeniu kopūstus pur̃škia, kad kirminai neėstų Kv. Pur̃kščiam vainikus, kad nesuvystų Jnš.
ǁ intr. NdŽ praustis po dušu.
2. intr. smarkiai veržtis, trykšti: Kai reikia, atasuka kranelį, ir pur̃kščia Ob. Kraujas iš gyslos prakirtus purškia Kv.
| Purškia ugnis J.
purkštinõs adv.: Krau[ja]s purkštinõs pula iš nosės Šts.
ǁ smarkiai degti: Benzinu apliejo, visa siena į rundą (aplinkui) pur̃škia Skr.
3. intr. smulkiai lyti, dulkti: Pur̃škia, t. y. lyja pamažu J. Čia ne lyja, o tik purškalu pur̃škia Dkš. Toks purškalas pur̃škia: nei dirbt, nei pamest Dkš. Pur̃kščia [lietus] kaip iš burnos Ds. Nu ryto kai pradėjo pur̃kšti, taip i tebèpurška Ll. Šiandien visa diena purkščia Dsm. Dėl tokio lietaus kur nori gali keliaut, truputį tik pur̃škia Srv. Pur̃škia be perstojimo Vv. Pur̃kščia lietutis, ale oras nešaltas Al. Lietulis pur̃kščia Rod. Išėję į krantą pajutom smulkų, purkščiantį rudens lytelį Mš. Visiems rūpėjo rugiai, o čia smulkutis lietus, kaip tyčia, jau kelintą dieną purkšte purkštė J.Bil.
4. intr. R, MŽ, N, K prunkšti, šnypšti: Pur̃škia katė, kai pakibinai Pc. Kad pur̃kštė katė šunie į akis! Vvr. Katė, pykdama ant šuns, pur̃kščia J. Katė purškia ir dreskia Lnkv. Nemaži kačiokai, visi pur̃kščia, mat nematę žmogaus Alks. Arklys nebnora beiti, pur̃kšta Grg. Avinas atžagaras eina, purškia iš piktumo rš. Zuikys pur̃škia J. Vokietis nosį užsiėmęs, čiaudėdamas, purkšdamas: „a fe! a fe!“ Žem.
5. intr. juoktis susilaikant: Mergikės kumšt kumšt kita kitai ir kad ims pur̃kšti Up. Ten visi juoku purkštėme iš jo pastangų rš.
6. intr. purpsėti: Orlaiviai pradeda pur̃kšt Grl. Pajudėjo motociklai tarškėdami ir purkšdami rš.
7. intr. taškytis, pliuškenti: Antys po vandenį purškia Skrd. Upėmis žuvys pur̃škia, gojais naktigoniai dūksta, laukais jaunimas dainuoja A.Baran. Pur̃kščiam pur̃kščiam per tą balą, vieną rudmėsikę įsidėjusios Skr. Purškia kaip ešerys varžoj LTR(Mrj).
| refl.: Rūrą į upuką įmerks i galės pur̃kšties Rdn.
8. intr. pykti, niršti, šiauštis, prieštarauti: Ka pur̃škė, ka pur̃škė, ale greit atsileido Jrb. Šnypšta, pur̃kšta, nesutinka labai Rdn. Ko tu čia dabar purški̇̀, nei čia yr už ką, nei nieko Skr. Na, tik nepur̃kšk – didelio čia daikto! Grš. Kurio velnio purkšti̇̀? Lkm. Ko gi purški? Daryk kaip žinanti P.Cvir. Prieš kiekvieną jis pur̃škia Kt. Be reikalo pur̃škė, vis tiek ne po juo išėjo Vdžg. Ant visų jis ėmė purkšti VšR. Supykusi Uršulė pradėdavo purkšti kaip katė, grasinti, kad pamesianti jį K.Bor.
9. tr. vaisinti: Gaidys vištą pur̃ška Kv.
| refl.: Avis pur̃škas Lkv. Veizėk, kaip antai balandžiai pur̃kštas Kl.
◊ ×rūrà pur̃škia išpaikintas: Tai jau rūrà pur̃kščia, kad nenori tokios duonos valgyti Kp.
apipur̃kšti, apipur̃škia, api̇̀purškė tr.
1. Š apipūsti skysčio lašeliais: Àppurkštė žiedus su dustais, matai, kas su bitelėms daros Sg. Kai rugiai sukrūmija, piktžoles galima apipurkšti herbicidais J.Krišč. Kirpėjas apipurkštė kažkokiais lašais rš. Apipur̃kšk gėles, gražesnės atrodys Gs. Suūkė garvežys, apipurkšdamas mus garais rš. Apipur̃kšk skarelę, suprosuosiu Slk.
| Tep arklį appurškei, neseks ir išprausti Nč.
| refl. Š: Kvepalais apsipurkščiau rš.
2. aplyti, apdulkti: Apie pietus užeina pilkas debesėlis ir apipurškia iškratytą šieną rš. Suolai buvo apipurkšti lietaus duja rš. Nei to lietaus, tik api̇̀purškė javus Ds.
3. refl. apsidulkinti žiedadulkėmis: Reik agurklus judinti, ka gautų apsipur̃kšti Krš.
atpur̃kšti, atpur̃škia, àtpurškė intr.
1. Š atpūsti skysčių lašelius iki kur nors.
2. atvažiuoti purškiant, atpurpti: Atpurkščia automobiliai, prisėdę ponų rš.
įpur̃kšti, įpur̃škia, į̇̃purškė
1. tr. Š įšvirkšti: Traktoriniai sodo purkštuvai duoda stiprią srovę, o tai leidžia skystį įpurkšti į mažus plyšelius rš. Į cilindrą siurbliu ir purkštuvu dideliu slėgimu įpurškiamas smulkių lašelių pavidalo kuras rš.
2. intr. labai greitai įlipti, įsliuogti: Voverė … šuoliais į viršūnę įpurškė BsV331. Susyk … tikt kabarakšt kaip voverė į pušį įpurškė TP1881,4.
3. refl. įsismaginti, įsileisti lyti, dulkti: Tai įsilijo, įsi̇̀purškė Dkš.
išpur̃kšti, išpur̃škia, i̇̀špurškė
1. tr. Als išpūsti smulkiomis dalelėmis skystį, dujas iš kur nors: Įsigėręs vandens burnon, tuoj visą i̇̀špurkštė Š. Žmogus kosėdamas išpurkščia iš burnos daug smulkių seilių lašelių V.Laš.
| Sūdis i̇̀špurkštė par kaminą Kl. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
| Ìšpurška [kratytuvu] mėšlą, nereika su šakėms kratyti Rdn. Norint uždegti tą skystimą, reikia tam tikromis dumplėmis išpurkšti jis smulkiomis dulkelėmis rš. Kombaino cilindro kameroje judantis oras padeda smulkiau išpurkšti kurą ir geriau jam susimaišyti su oru rš.
ǁ pučiant išvalyti šiukšles: Rugių varpas ištrynė, o paskui i̇̀špurškė Nj.
ǁ pučiant išstumti: Vis tiek būtų tą gumą išpur̃škę Šd. Akmuo i̇̀špurkštė paraką (užtaisą), kad kietai neužtrapavo Šts.
2. tr. pučiant apdulkinti ar apšlakstyti: Su vandeniu i̇̀špurškė aslą, reikia šluoti Ldk. Parą prieš dezinfekavimą patalpa išpurkščiama vandeniu rš. Daktaras i̇̀špurkštė visas trobas Ds. Kvepalais išpurkštos, žiedais apmaustytos rankelės rš.
ǁ apsideginti, išdeginti: Išpurkši sau akis bešaudydamas, o paskui man atsakyti J.Balt.
3. intr. išsiveržti skysčiui ar dujoms su garsu: Alus pro statinės dugną i̇̀špurškė Up.
| Šautuvas išpurkštė (parakas palengva sudegė ir neiššovė), kad uždrėktas buvo Šts.
4. tr. supykus, barantis pasakyti, išdėti: Išpurkštė ką turėjo Igl.
5. intr. supykus išbėgti: Ko i̇̀špurškė motina pas Kotryną, kad vaikas geras?! Skr.
nupur̃kšti, nupur̃škia, nùpurškė
1. tr. purškiant apdrėkinti, apšlakstyti: Jaunus medelius reikia nupurkšti 1% Bordo skysčiu rš. Nupurkštė bulves prieš žydėjimą sp. Rado kraujais nupurkštą skrynią Šts. Nùpurkštė bulbes su tokiu skinstimu, ka kalarado vabalai išdvėstų Krš.
2. intr. truputį smulkiai palyti: Nùpurkštė lietus, ir vėl gražu Ėr. Nupurškė debesėlis, ir vėl gražu Ds.
| refl.: Užslinks paklydęs debesiūkštis, nusipurkš drungnu, gaivinančiu lietumi J.Balt.
ǁ tr. lietumi sudrėkinti: Išnešk vazonus ant atšlaimo, tegu nupurkš Ds.
3. intr. greitai nudegti, sudegti: Prikišo plaukus prie degančios balanos, ir visi plaukai nùpurškė Skr. Matai, visi namai nùpurškė Brt. Kada šilkai nupurškė, Eglė pamatė kaip gerą kultuvę pamatinę, kuri raitėsi ant ugnies BsPIII318. Dabar degtukai nupur̃škia ir užgęsta Gs.
4. intr. greitai nuskristi: Paukščių būrys nupurškė į alksnynus rš.
5. intr. supykus pasakyti: Ką tu čia žmogų niekini, – nupurkštė senis V.Piet.
6. tr. apvaisinti: Gaidys vištą nupurškė Kv.
| refl.: Žvirbliai nusi̇̀purškė, pasipurtino i nulėkė Kv.
papur̃kšti, papur̃škia, pàpurškė
1. tr. pučiant apšlakstyti, pašlakstyti: Rimantienė papurkštė kambarį, atsargiai pašlavė grindis J.Dov. Papurškus per daug stipriu skiediniu galima pakenkti gėlėms rš. Jė, auksinis [laikrodis]! Tik auksu papurkštà Rdn.
| refl. tr.: Kad jy[ji] pasitepė, pasi̇̀purškė galvą, tai jam baisiai baisu pasidarė Mžš.
ǁ susmulkinus pučiant paskleisti, paberti, padrabstyti: Žąsiukams pàpurkščiau žirnių sukramtęs J.
2. intr. palynoti: Papurškė šiltas lietus rš. Didelio lietaus nereikia, kad tik kasdien šiltai papur̃kšt[ų] Ds.
3. intr. nuskristi: Visas pulkas žvirblių papurškė toliau rš.
parpur̃kšti, parpur̃škia, par̃purškė intr. greitai parvažiuoti: Aš su viena valanda žiemos keliu parpurškiù namo Skr. Luktelk valandėlę, jis tuoj parpur̃kš Šk.
pérpurkšti
1. tr. purkščiant permerkti: Suformuotas karšinys permerkiamas klijais, panardinant ir nuspaudžiant arba gerai perpurškiant purkštuvais sp. Velnias kad purškė, kad parpurškė visą jį kiaurai LTR(Grk).
2. intr. greit perdegti, sudegti: Nė kas būt, nė ką: pérpurkštų skiedros ir užgestų Gs.
pripur̃kšti, pripur̃škia, pripurškė
1. intr. J pučiant pritaškyti: Vėjas per langus pripurkštė lytaus Krkl. Ligoniai kosėdami tų bacilų pripurkščia V.Laš.
ǁ pribarstyti paskleidžiant: Obliarka kai buvo, pri̇̀purškė visur [skiedrų] Erž.
2. intr. prilyti smulkiais lašeliais: Per sietą pripur̃kš lytaus an tų ančiukų Jrb.
3. intr. Žvr trykštančia srove pritekėti: Veršiuką pjauna, puodelį pakiša, tuo kraujo pri̇̀purškė, i geria Šmk.
4. tr. kalbomis, purškimu privarginti: Ilgai vargau, kol suradau priemonių nuo jų atsikratyti. Priūžia, pripurkščia visą galvą B.Sruog.
5. tr. menk. prigauti, suvedžioti: Tave jau pri̇̀purkštą (nėščią) paėmė Skr.
supur̃kšti, supur̃škia, sùpurškė
1. tr. apipurkšti, apšlakstyti: Supur̃kšu [marškinius] ir išprosysu – pardžiūvę Krš. Vilnonės medžiagos gerai supurškiamos vandeniu ir išlyginamos rš. Taboką alum supurkščiù Krm. Nuo tuščių korių bitės, supurkštos meduotu vandeniu, nušluojamos J.Krišč.
2. tr. aplyti smulkiais lašeliais: Čia lietus supurkščia žemę be audros rš.
3. tr. pučiant sumesti (į krūvą): Kombainai, kasdami burokus, krūvos[na] supur̃kščia, nebereikia patiem tampyt Mžš.
4. intr. suprunkšti: Ka sùpurkšta kaip arklys, vedu nežinov, ką daryti Gd. Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš.
5. intr. pratrūkti (juokais): Visos trys moteriškės juokais supurškė rš.
6. intr. greit sudegti, perdegti: Tokius kibirus nespėju nė kišti po ugnia, tuojau ir supur̃škia Vl.
7. refl. susitraiškyti: Trypė trypė, ir susipurškė [bulvės] PnmA.
8. intr. supykti, paprieštarauti: Gerebas supurkštė: – To negalim leist! Mš.
| refl.: Senis susipurškė ir nė žodžio daugiau nesakė Vlkv. Kas kiek, tuoj susipurškė lyg koks purškynė ir pyksta kaži kolei Gs.
užpur̃kšti, užpur̃škia, ùžpurškė
1. tr. užtaškyti, užšvirkšti: Kap tik pakėlė arklys galvą, tai vilkas purkšt ir župurkštė akis purvynu (ps.) Rod. Jei pasmirdėlis užpurkštė žmogui savo skystimo, tat tas žmogus nebegali gryčion eiti Blv.
2. intr. truputį užlyti: Užė[jo] koks purkšlukas – ùžpurškė Krn.
3. refl. imti bartis, įsikarščiuoti: Ko tu teip greit užsi̇̀purškei?! Gž. Kas kiek, jis purkšt purkšt ir užsipur̃škia Dkš.
◊ aki̇̀s užpur̃kšti išbarti, iškoneveikti: Kap tik inej[o] uošvė pirkion, tai ir župurkštė visiem akis Rod.
1. tr., intr. leisti, pūsti, skleisti skystį smulkiais lašeliais: Žmogus, įsigėręs gerklėn vandenį, purkščia Š. Iš burnos ant sudžiūvusių drabužių pur̃kšk su vandenimi, o pasku kočiok J. Kai jau niekas nebepadeda, tuomet purkščia neprieteliui akysna dvokiantį skystimą ir nubaido šunis net Blv. Kalba purkšdamas Ss. Ko purkšti̇̀ man į akis, parše, kas tep mokė! Al. Šita bačka labai pur̃škė Jnšk. Žemi debesiai purškė smulkų lietų V.Myk-Put. Garlaivis švilpė, purkšdamas karštą, baltą garą J.Dov. Kaip ims per nosis ir per dantis putomis ir kraujais purkšti Žem. Pro skylutę purkščiamos dujos į degiklį rš. Purškiamasis antgalis ŽŪŽ148.
| prk.: Pradės iš kulkosvydžių purkšti rš.
| refl. NdŽ.
ǁ tr. drėkinti smulkiais lašeliais: Nuodais pur̃kščia žemę Imb. Nors ūkiai turi herbicidų, bet purkšti jais pasėlių dar nepradėjo sp. Bulves buvo apstojęs koloradas, čia pur̃kštė Antz. Motriškos su sūru vandeniu kopūstus pur̃škia, kad kirminai neėstų Kv. Pur̃kščiam vainikus, kad nesuvystų Jnš.
ǁ intr. NdŽ praustis po dušu.
2. intr. smarkiai veržtis, trykšti: Kai reikia, atasuka kranelį, ir pur̃kščia Ob. Kraujas iš gyslos prakirtus purškia Kv.
| Purškia ugnis J.
purkštinõs adv.: Krau[ja]s purkštinõs pula iš nosės Šts.
ǁ smarkiai degti: Benzinu apliejo, visa siena į rundą (aplinkui) pur̃škia Skr.
3. intr. smulkiai lyti, dulkti: Pur̃škia, t. y. lyja pamažu J. Čia ne lyja, o tik purškalu pur̃škia Dkš. Toks purškalas pur̃škia: nei dirbt, nei pamest Dkš. Pur̃kščia [lietus] kaip iš burnos Ds. Nu ryto kai pradėjo pur̃kšti, taip i tebèpurška Ll. Šiandien visa diena purkščia Dsm. Dėl tokio lietaus kur nori gali keliaut, truputį tik pur̃škia Srv. Pur̃škia be perstojimo Vv. Pur̃kščia lietutis, ale oras nešaltas Al. Lietulis pur̃kščia Rod. Išėję į krantą pajutom smulkų, purkščiantį rudens lytelį Mš. Visiems rūpėjo rugiai, o čia smulkutis lietus, kaip tyčia, jau kelintą dieną purkšte purkštė J.Bil.
4. intr. R, MŽ, N, K prunkšti, šnypšti: Pur̃škia katė, kai pakibinai Pc. Kad pur̃kštė katė šunie į akis! Vvr. Katė, pykdama ant šuns, pur̃kščia J. Katė purškia ir dreskia Lnkv. Nemaži kačiokai, visi pur̃kščia, mat nematę žmogaus Alks. Arklys nebnora beiti, pur̃kšta Grg. Avinas atžagaras eina, purškia iš piktumo rš. Zuikys pur̃škia J. Vokietis nosį užsiėmęs, čiaudėdamas, purkšdamas: „a fe! a fe!“ Žem.
5. intr. juoktis susilaikant: Mergikės kumšt kumšt kita kitai ir kad ims pur̃kšti Up. Ten visi juoku purkštėme iš jo pastangų rš.
6. intr. purpsėti: Orlaiviai pradeda pur̃kšt Grl. Pajudėjo motociklai tarškėdami ir purkšdami rš.
7. intr. taškytis, pliuškenti: Antys po vandenį purškia Skrd. Upėmis žuvys pur̃škia, gojais naktigoniai dūksta, laukais jaunimas dainuoja A.Baran. Pur̃kščiam pur̃kščiam per tą balą, vieną rudmėsikę įsidėjusios Skr. Purškia kaip ešerys varžoj LTR(Mrj).
| refl.: Rūrą į upuką įmerks i galės pur̃kšties Rdn.
8. intr. pykti, niršti, šiauštis, prieštarauti: Ka pur̃škė, ka pur̃škė, ale greit atsileido Jrb. Šnypšta, pur̃kšta, nesutinka labai Rdn. Ko tu čia dabar purški̇̀, nei čia yr už ką, nei nieko Skr. Na, tik nepur̃kšk – didelio čia daikto! Grš. Kurio velnio purkšti̇̀? Lkm. Ko gi purški? Daryk kaip žinanti P.Cvir. Prieš kiekvieną jis pur̃škia Kt. Be reikalo pur̃škė, vis tiek ne po juo išėjo Vdžg. Ant visų jis ėmė purkšti VšR. Supykusi Uršulė pradėdavo purkšti kaip katė, grasinti, kad pamesianti jį K.Bor.
9. tr. vaisinti: Gaidys vištą pur̃ška Kv.
| refl.: Avis pur̃škas Lkv. Veizėk, kaip antai balandžiai pur̃kštas Kl.
◊ ×rūrà pur̃škia išpaikintas: Tai jau rūrà pur̃kščia, kad nenori tokios duonos valgyti Kp.
apipur̃kšti, apipur̃škia, api̇̀purškė tr.
1. Š apipūsti skysčio lašeliais: Àppurkštė žiedus su dustais, matai, kas su bitelėms daros Sg. Kai rugiai sukrūmija, piktžoles galima apipurkšti herbicidais J.Krišč. Kirpėjas apipurkštė kažkokiais lašais rš. Apipur̃kšk gėles, gražesnės atrodys Gs. Suūkė garvežys, apipurkšdamas mus garais rš. Apipur̃kšk skarelę, suprosuosiu Slk.
| Tep arklį appurškei, neseks ir išprausti Nč.
| refl. Š: Kvepalais apsipurkščiau rš.
2. aplyti, apdulkti: Apie pietus užeina pilkas debesėlis ir apipurškia iškratytą šieną rš. Suolai buvo apipurkšti lietaus duja rš. Nei to lietaus, tik api̇̀purškė javus Ds.
3. refl. apsidulkinti žiedadulkėmis: Reik agurklus judinti, ka gautų apsipur̃kšti Krš.
atpur̃kšti, atpur̃škia, àtpurškė intr.
1. Š atpūsti skysčių lašelius iki kur nors.
2. atvažiuoti purškiant, atpurpti: Atpurkščia automobiliai, prisėdę ponų rš.
įpur̃kšti, įpur̃škia, į̇̃purškė
1. tr. Š įšvirkšti: Traktoriniai sodo purkštuvai duoda stiprią srovę, o tai leidžia skystį įpurkšti į mažus plyšelius rš. Į cilindrą siurbliu ir purkštuvu dideliu slėgimu įpurškiamas smulkių lašelių pavidalo kuras rš.
2. intr. labai greitai įlipti, įsliuogti: Voverė … šuoliais į viršūnę įpurškė BsV331. Susyk … tikt kabarakšt kaip voverė į pušį įpurškė TP1881,4.
3. refl. įsismaginti, įsileisti lyti, dulkti: Tai įsilijo, įsi̇̀purškė Dkš.
išpur̃kšti, išpur̃škia, i̇̀špurškė
1. tr. Als išpūsti smulkiomis dalelėmis skystį, dujas iš kur nors: Įsigėręs vandens burnon, tuoj visą i̇̀špurkštė Š. Žmogus kosėdamas išpurkščia iš burnos daug smulkių seilių lašelių V.Laš.
| Sūdis i̇̀špurkštė par kaminą Kl. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
| Ìšpurška [kratytuvu] mėšlą, nereika su šakėms kratyti Rdn. Norint uždegti tą skystimą, reikia tam tikromis dumplėmis išpurkšti jis smulkiomis dulkelėmis rš. Kombaino cilindro kameroje judantis oras padeda smulkiau išpurkšti kurą ir geriau jam susimaišyti su oru rš.
ǁ pučiant išvalyti šiukšles: Rugių varpas ištrynė, o paskui i̇̀špurškė Nj.
ǁ pučiant išstumti: Vis tiek būtų tą gumą išpur̃škę Šd. Akmuo i̇̀špurkštė paraką (užtaisą), kad kietai neužtrapavo Šts.
2. tr. pučiant apdulkinti ar apšlakstyti: Su vandeniu i̇̀špurškė aslą, reikia šluoti Ldk. Parą prieš dezinfekavimą patalpa išpurkščiama vandeniu rš. Daktaras i̇̀špurkštė visas trobas Ds. Kvepalais išpurkštos, žiedais apmaustytos rankelės rš.
ǁ apsideginti, išdeginti: Išpurkši sau akis bešaudydamas, o paskui man atsakyti J.Balt.
3. intr. išsiveržti skysčiui ar dujoms su garsu: Alus pro statinės dugną i̇̀špurškė Up.
| Šautuvas išpurkštė (parakas palengva sudegė ir neiššovė), kad uždrėktas buvo Šts.
4. tr. supykus, barantis pasakyti, išdėti: Išpurkštė ką turėjo Igl.
5. intr. supykus išbėgti: Ko i̇̀špurškė motina pas Kotryną, kad vaikas geras?! Skr.
nupur̃kšti, nupur̃škia, nùpurškė
1. tr. purškiant apdrėkinti, apšlakstyti: Jaunus medelius reikia nupurkšti 1% Bordo skysčiu rš. Nupurkštė bulves prieš žydėjimą sp. Rado kraujais nupurkštą skrynią Šts. Nùpurkštė bulbes su tokiu skinstimu, ka kalarado vabalai išdvėstų Krš.
2. intr. truputį smulkiai palyti: Nùpurkštė lietus, ir vėl gražu Ėr. Nupurškė debesėlis, ir vėl gražu Ds.
| refl.: Užslinks paklydęs debesiūkštis, nusipurkš drungnu, gaivinančiu lietumi J.Balt.
ǁ tr. lietumi sudrėkinti: Išnešk vazonus ant atšlaimo, tegu nupurkš Ds.
3. intr. greitai nudegti, sudegti: Prikišo plaukus prie degančios balanos, ir visi plaukai nùpurškė Skr. Matai, visi namai nùpurškė Brt. Kada šilkai nupurškė, Eglė pamatė kaip gerą kultuvę pamatinę, kuri raitėsi ant ugnies BsPIII318. Dabar degtukai nupur̃škia ir užgęsta Gs.
4. intr. greitai nuskristi: Paukščių būrys nupurškė į alksnynus rš.
5. intr. supykus pasakyti: Ką tu čia žmogų niekini, – nupurkštė senis V.Piet.
6. tr. apvaisinti: Gaidys vištą nupurškė Kv.
| refl.: Žvirbliai nusi̇̀purškė, pasipurtino i nulėkė Kv.
papur̃kšti, papur̃škia, pàpurškė
1. tr. pučiant apšlakstyti, pašlakstyti: Rimantienė papurkštė kambarį, atsargiai pašlavė grindis J.Dov. Papurškus per daug stipriu skiediniu galima pakenkti gėlėms rš. Jė, auksinis [laikrodis]! Tik auksu papurkštà Rdn.
| refl. tr.: Kad jy[ji] pasitepė, pasi̇̀purškė galvą, tai jam baisiai baisu pasidarė Mžš.
ǁ susmulkinus pučiant paskleisti, paberti, padrabstyti: Žąsiukams pàpurkščiau žirnių sukramtęs J.
2. intr. palynoti: Papurškė šiltas lietus rš. Didelio lietaus nereikia, kad tik kasdien šiltai papur̃kšt[ų] Ds.
3. intr. nuskristi: Visas pulkas žvirblių papurškė toliau rš.
parpur̃kšti, parpur̃škia, par̃purškė intr. greitai parvažiuoti: Aš su viena valanda žiemos keliu parpurškiù namo Skr. Luktelk valandėlę, jis tuoj parpur̃kš Šk.
pérpurkšti
1. tr. purkščiant permerkti: Suformuotas karšinys permerkiamas klijais, panardinant ir nuspaudžiant arba gerai perpurškiant purkštuvais sp. Velnias kad purškė, kad parpurškė visą jį kiaurai LTR(Grk).
2. intr. greit perdegti, sudegti: Nė kas būt, nė ką: pérpurkštų skiedros ir užgestų Gs.
pripur̃kšti, pripur̃škia, pripurškė
1. intr. J pučiant pritaškyti: Vėjas per langus pripurkštė lytaus Krkl. Ligoniai kosėdami tų bacilų pripurkščia V.Laš.
ǁ pribarstyti paskleidžiant: Obliarka kai buvo, pri̇̀purškė visur [skiedrų] Erž.
2. intr. prilyti smulkiais lašeliais: Per sietą pripur̃kš lytaus an tų ančiukų Jrb.
3. intr. Žvr trykštančia srove pritekėti: Veršiuką pjauna, puodelį pakiša, tuo kraujo pri̇̀purškė, i geria Šmk.
4. tr. kalbomis, purškimu privarginti: Ilgai vargau, kol suradau priemonių nuo jų atsikratyti. Priūžia, pripurkščia visą galvą B.Sruog.
5. tr. menk. prigauti, suvedžioti: Tave jau pri̇̀purkštą (nėščią) paėmė Skr.
supur̃kšti, supur̃škia, sùpurškė
1. tr. apipurkšti, apšlakstyti: Supur̃kšu [marškinius] ir išprosysu – pardžiūvę Krš. Vilnonės medžiagos gerai supurškiamos vandeniu ir išlyginamos rš. Taboką alum supurkščiù Krm. Nuo tuščių korių bitės, supurkštos meduotu vandeniu, nušluojamos J.Krišč.
2. tr. aplyti smulkiais lašeliais: Čia lietus supurkščia žemę be audros rš.
3. tr. pučiant sumesti (į krūvą): Kombainai, kasdami burokus, krūvos[na] supur̃kščia, nebereikia patiem tampyt Mžš.
4. intr. suprunkšti: Ka sùpurkšta kaip arklys, vedu nežinov, ką daryti Gd. Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš.
5. intr. pratrūkti (juokais): Visos trys moteriškės juokais supurškė rš.
6. intr. greit sudegti, perdegti: Tokius kibirus nespėju nė kišti po ugnia, tuojau ir supur̃škia Vl.
7. refl. susitraiškyti: Trypė trypė, ir susipurškė [bulvės] PnmA.
8. intr. supykti, paprieštarauti: Gerebas supurkštė: – To negalim leist! Mš.
| refl.: Senis susipurškė ir nė žodžio daugiau nesakė Vlkv. Kas kiek, tuoj susipurškė lyg koks purškynė ir pyksta kaži kolei Gs.
užpur̃kšti, užpur̃škia, ùžpurškė
1. tr. užtaškyti, užšvirkšti: Kap tik pakėlė arklys galvą, tai vilkas purkšt ir župurkštė akis purvynu (ps.) Rod. Jei pasmirdėlis užpurkštė žmogui savo skystimo, tat tas žmogus nebegali gryčion eiti Blv.
2. intr. truputį užlyti: Užė[jo] koks purkšlukas – ùžpurškė Krn.
3. refl. imti bartis, įsikarščiuoti: Ko tu teip greit užsi̇̀purškei?! Gž. Kas kiek, jis purkšt purkšt ir užsipur̃škia Dkš.
◊ aki̇̀s užpur̃kšti išbarti, iškoneveikti: Kap tik inej[o] uošvė pirkion, tai ir župurkštė visiem akis Rod.
antsti̇̀rti
Apibrėžtis
sti̇̀rti, stỹra (-sta Rtr, Š, NdŽ, FrnW, Stk), -o (stỹro) intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW; M, L, stỹrti, -sta (-na DūnŽ), -o K, BzBkXIX283, BŽ516, NdŽ, DūnŽ, Kv
1. LL65, NdŽ kietėti, darytis nelanksčiam (ppr. džiūstant): Kailiniai nuo lietaus stirsta J. Nosinė džiūnant stirsta nuo smurglių J.
ǁ stingti, kietėti (ppr. šąlant, vėstant): Šlapias drabužis sti̇̀rsta ant šalčio J. Stỹrna taukai į krūvą, būs kaip akmuo Lk. Šįryt jau stỹrusi (pašalę) Varn. Pradėjo sti̇̀rt, paskrebo jau Ds. Jau šįvakar pradėjo stỹrti Up.
2. Stk darytis nejudriam, stingti, tirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Jau mano kojos stỹra Zp. Mano stỹra sprandas Alvt. Man jau rankos nuo šalčio sti̇̀rsta Ds. Visas kūnas sti̇̀rsta Vlkj. Atsisėdu, styrstù tujau į medį Rdn. Da karvė šiąnakt neturės: užpakalis da neatleistas, ale speniai jau stỹrsta Jrb.
ǁ darytis padėrusiam, blaustis, merktis: Sti̇̀rsta akys, negaliu pakrutinti, vokus traukia prie obuolių, neatmerkiu Lkš. Kai man pradeda sti̇̀rt akys, tai ir galva ima svaigt Gs.
ǁ nuo stiprių pojūčių prarasti judrumą, negalėti pajudėti: Iš baimės stirti LL257. Stỹręs, veizėdamas į tą baisumą Plng. Kai pamatau margąją [gyvatę], iš baimės styrù VšR.
3. NdŽ būti šaltyje, kęsti šaltį: Eisu aš ten šalti, stỹrti – nesulaukste DūnŽ. Ko tas pamplys (berniukas) stỹrna susitraukęs? Krš. Ko taip styrsti be reikalo visą dieną? Sk. Malkų turim, žiemą nereiks sti̇̀rt Mrj. Pasiuntė pašaukti Juozapą, patys susitraukę keikdami apstoja klėtį, styrsta Žem. Karvės, ieškojusios beieškojusios žolės, stirsta ant vėjo J.Balt.
4. DŽ, NdŽ lipti nešvarumais, skresti: Po purvyną braidant, autuvas stỹra DŽ1.
antsti̇̀rti žr. apstirti 1: Pluta antstỹrusi, nereik nė pabirstalo, kvietinę duoną kepant Šts.
apsti̇̀rti intr.
1. džiūstant kiek sukietėti, apdžiūti: Kad mėšlas gauna apstỹrt, tai gerai, o šlapią art bjauru Erž. Apstỹrsta rugiai ir nebibijo šalnų Šts. Šienas apstỹro, gal vežti Šts. Kai tik keliai kiek apstỹrs, važiuosme į mišką Up.
2. pasidaryti kiek nejudriam, apstingti, kiek nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Nuo šalčio apsti̇̀rus Ds. Apsti̇̀rusios kojos NdŽ.
| refl.: Apstỹrstas besėdant, beguliant, reik ir pavaikščioti Šts.
ǁ padėrti, apsiblausti: Vaiko akys apsti̇̀rę da Vb.
3. NdŽ apdžiūti, apskresti, aplipti nešvarumais: Apstỹrę čebatai J.Jabl. Apstỹrusios visos kerčios – nevala DūnŽ. Kojos apstỹrusios, suputusios, pamėlynavusios Š. Menka gaspadinė: vaikšto visa apsti̇̀rus, aprūkus Krs. Nusimazgok rankas, matai, ka lig alkūnių su tašla apsti̇̀rę Skrb. Kūdas arklys, apsti̇̀ręs Ob. Išleidžia vyrą, kad apstỹręs nebūtų Grd. Tokios apstỹrusios bobos paieškais viso[je] sodo[je] nerasi Užv.
atsti̇̀rti intr. Š atsikišti: Atsti̇̀rusiom ausim berną gavo Kur. Senio ūsai atsisuko, atsitiesė ir atstyro nuo veido rš. Sniego garmuolis stovi atstiręs rš. Šiaudai stovi atsti̇̀rę Rmš.
įsti̇̀rti Rtr žr. sustirti 3: Labai įsti̇̀rę autskariai, kolgi neišsiskalbi? Š. Įsti̇̀rę skalbiniai NdŽ.
išsti̇̀rti intr.
1. išsikišti, atsikišti: Čia akmuo išsti̇̀ręs iš [mūro] tvoros Str.
2. visiems mirtinai sušalti: Jie per šalčius visi išsti̇̀ro VšR.
nusti̇̀rti intr.
1. Rtr pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio): Nustỹro nagai Vkš. Gulia nustỹrusi, kaip pasidvasinusi Šts.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Kai pasakė, tai net nustiraũ visas! Skp. Senis lyg nustiro vietoje J.Paukš. Visi nustirsta kaip griausmo nutrenkti TS1901,4-5.
2. menk. numirti: Kaip tu vieto[je] nenustyrái [prisigėręs]! Grd. Kaip nustỹrsi, nieko nebreikės Varn.
3. nustoti judėti, nurimti: Ot spirginys – nenustyri̇̀ ant vietos! Skp. Jis niekaip negalėjo nusti̇̀rti nevogęs Grk.
4. Lnkv aptekti nešvarumais, apskresti: Nustỹrę, nubuvę vaikeliai, neužveizami DūnŽ. Jos nepamatysi švarų drabužį bedėviant, visuomet valkiojas nustỹrusi Škn.
pasti̇̀rti intr. Rtr, Š; H162, N, M, L, LL319, pastỹrti K, Rtr
1. kiek sukietėti, pasidaryti nelanksčiam: Nuo tikšo ir nuo purvo kaip išdžiūsta, pastỹręs drabužis J. Nuo šalto vandenio pasti̇̀rsta koštuvis – reikis šiltu mazgot Ktk. Šašukai pastỹrę buvo Grd.
ǁ Erž kiek sukietėti, sustingti (ppr. nuo šalčio): Purvynai gavo pastỹrti – prastas kelias Šts. Šįryt jau tikrai rudens pradžia – pastỹrusi Brs. Žemė pastyrusi ir sušalusi juoduoja Žem. Šiąnakt buvo didelė šalna – purvas ant kelio pastỹręs Šmk.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Štyvas, pastyręs R338, MŽ453. Tas jau visai pastỹręs K. Man pirštai iš šalčio pastỹrę KII203. Kai tik tą adatą įleido, mergučė pastỹro, i nėr Jrb. Čia pat išsitiesė ant žemės pastiręs, nei gyvas, nei miręs K.Bor. Imkit jį greičiau ir neškit į lovą, gali nugriūt – stovi pasti̇̀ręs kai stulpas Ml. Tik pasidarė baltas an burnos, pasti̇̀ro visas ir, atrodo, jau gatavas Pns. Ar sergi? Esi toks pastỹręs Sg. Liežiuvis išsikorė, ir pasti̇̀ro Pv. Piemeniukam davė duonos plutą, kad pastirę jie nebūtų LTR(Pn). Merga eina pastỹrusi, kaip kaulą prarijusi Užv. Pulsas pradeda greitai mušti, o kojos pastirsta TS1900,10-11. Burna išdžiūvo, liežuvis pastiro BsPII60. Kad aš dabar žiūriu, kad ta avis šlubuo[ja], pastỹrus tokia Jrb. Kai in darbą, tai pasti̇̀ręs Prng. Jo lūpos pastyra Ns1832,11-12.
^ Nei gyvas, nei miręs, visas pastỹręs (apie pasipūtusį žmogų) Tt. Pastyręs kaip žirnių kirmis D166(psl.). Kas kaip šuo vis bliuznij, tepastirsta jo liežuvis! A1884,257.
pasti̇̀rusiai adv., pastỹrusiai: Jis … norėjo tą vyrytį su ranka nutvert, o jam, teip pastyrusiai su ranka begriebiant, motina tarė BsMtII136.
ǁ negyvam sustingti: Lavonas pastỹręs J. Radome jį negyvą, jau pasti̇̀rusį Skrd. Ką jis atgis – jau visai pasti̇̀ręs! Prn. Ėmė plakt viduriais [paršas] ir pastỹro Gs. Ištrauk žiemą iš aketės žuvį, ir pastỹra Dkš. O tetos kalbėjo, kad nebepareisi, ir Eivutė numirs, o tėtė nusigers ir pastirs tame purve LzP. Pastyręs kūnas grabe gulės N.
^ Gimęs nevalyvas ir numiręs nepastyręs Tr. Kol turtingas numirs, tai neturtingas pastirs LTR(Sml). O tas mūsų buvusis [viršininkas], kad jis pastirtų, – ar tai buvo galva? A.Gric. Rytą vakarą verda lapynę, norint pastỹrk Tv. Kad aš meluoju, kad čia i pastir̃č! Klt.
ǁ Dov padėrti, apsiblausti (apie akis): Į lovą keliam, akys pastỹro, ir numirė Skr. Tas vaikas veiza veiza, tos akys tokios pastỹrusios Trk. Pastyrusiomis akimis ji žiūrėjo į kažką nematomą I.Simon. Ragena matinė, vyzdys išsiplėtęs, pastiręs EncIX140. Mirštančio žmogaus akys pastỹrsta Šlu.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Neklauso: pasakai – pastỹrna kaip medis DūnŽ. Pašoku į šalį, visas pastyrù, baisiai išsigąstu Všt. Aš net pastiraũ iš baimės Ps. Barėsi, pyko, iš piktumo net pasti̇̀ro Kt. Išgirdau, kad vaikas apsivertė (išvirto iš valties), pastyraũ ant sykio, nepaeinu, ir gana Skr. Bene pastyrote jau iš išgąsčio? – klausė boba Žem.
3. atsikišti: Nupliko, tokie plaukgauriai pastỹrę Krš. Muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė Žem.
◊ puikýbe pasti̇̀rti išpuikti, pasidaryti išdidžiam: Kad jis puikýbe pasti̇̀ręs Dkš.
pérstirti intr. peršalti: Keturiolika metų buvau konyku (arklininku), ka pastirau, pérstirau, rados liga dantų Grv. Cielą pusdienį prasmurgsojo mieste i párstyro į antrą pusę Kv.
prasti̇̀rti intr. greitai išaugti, ištįsti: Prastỹręs K.Būg; R237, MŽ316, N.
pristi̇̀rti intr.
1. ilgai stirti, prišalti: Pristi̇̀ro kiek tik gana Pc.
2. džiūstant prilipti, pridžiūti: Puodas nemazgotas prystỹro Bt. Tas tavo varinis prystỹrs, kad visus kaimo šunis reikės švilpti, ka išgrandytų Lkv. Neišmazgojai puodo, ir pristi̇̀ro košė Ps. Neplėšk [tvarsčio], ba jau pristi̇̀ręs Ob.
3. pasidaryti nešvariam, sulipti: Pristỹrę plaukai, reiks trinkties Šts.
susti̇̀rti intr. Rtr, NdŽ; RtŽ, sustỹrti Rtr, NdŽ
1. sukietėti, pasidaryti nelanksčiam (ppr. džiūstant): Skalbiniai sustỹrę KI405. An šalčio sustỹra rūbai kaip ragas Ut. Padžiauti drabužiai jau sustỹro, gal lig vakaro iššalvės Vkš. Drabužiai sustỹro į ožio ragą Kal. Ir autas y[ra] sustỹręs, nespė[ja] nė to auto išsidžiovinti Trk. Kailinius sustỹrusius lamdyk, bus minkštesni J. Kai linai susti̇̀rsta (sustangrėja), sunku raut – rankas rėžo Ldvn.
ǁ sukietėti, sustingti, sutenėti (ppr. šąlant, vėstant): Dumbluotos pelkės visur sustyro Žem. Sustỹrsta žolė, ir nebėda gyvolis Šts. Tai gražiai šaltiena sušalus ir kietai susti̇̀rus Dkš. Buvo pietūs šilti, dabar viskas atšalo, viskas sustỹro Skr. Eik valgyt, paskui sustỹrsta ta kiaušienė Jrb.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti, nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Parėjo namo sušalus, susti̇̀rus Prn. Tep šalta, kad aš visa sustiraũ Mrj. Tokiam šalty į kaulą susti̇̀rsi Sdb. Kojos rankos susti̇̀ro ledan Km. Sušalau kaip šunelis, sustyráu DūnŽ. Nestovėk susti̇̀ręs, eik pasišildyk prie ugnies Ut. Viškum susti̇̀rom iš šalčio Krs. Susti̇̀ro vaikas nuo šalčio lyg mazgotė Vlkv. Sušalau, sustyráu į šakalį Vkš. Nuvažiuosi sustỹręs kaip varlė KlvrŽ. Nevažinėkias tokio[je] šalto[je], bo į ragą sustỹrsi Krš. Iš sodvos tebsalpinėju be darbo sustỹręs J. Paraviu kiek, tuoj strėnos ir sustỹra Gs. Rankos susti̇̀ro, nė sulenkt nebegaliu Ds. Reik žmogui dirbt, judėt, i nesusti̇̀rsi ant vietos Jrb. Sprandas sustỹręs kaip pagalys, kokia baisi ta senatvia Krš. Pirštai paliekta sustỹrę, užgeru vaistų – vėl paliekta gerai Žr. Ka žmogus nieko nedirbtum, tuojaus sustỹrtum Erž. Atsigulni, sustyrsti̇̀ kaip meška DūnŽ. Kojos muno tos sustỹrsta į pagalius Lks. Kaulai sustỹro besėdint Vkš. Sustyrnù kaip medis, negaliu ilgai miegoti Krš. Visa susti̇̀rus kiauliotė – stips Klt. Iš skausmo gyslos sustỹra Rmš. Kaip pasėdėsi, sustirs liežuvis Žem. Mano kojos, kad aš ilgai sėdu, visai sustỹrsta Plšk. Nuo to bulvių kasimo sustiro pirštai K.Saj.
| prk.: Sustyrusios dogmos J.Šliūp.
^ Eina sustyręs kaip žirnių kirminas KrvP(Trg). Sustỹręs kaip kopūstinis kirminas Vkš. Sustyręs, kaip mietą įrijęs LTR(Yl). Bene akėtvirbalį prarijai, ka toksai sustyręs? LTR(Vdk). Sustyráu kaip sena kumelė DūnŽ.
susti̇̀rusiai adv., sustỹrusiai: Kodėl taip sustỹrusiai tedarbuojys? Kal.
ǁ būti neveikliam: Sustỹręs kaip medis – eik pri mergelkų, į vakarelį! Rdn.
ǁ negyvam sustingti, numirti: Teip vienas [gyvendamas] ir susti̇̀ro Ėr. Aš sykį kačiuką nuguliau, radau po šonu sustỹrusį Gl. Tasai kūnas sušalęs ir sustyręs gulės I.
^ Kad tu kur sustỹrtum toks nenaudėlis! Rs.
ǁ NdŽ padėrti, apsiblausti (apie akis): Tokios sustỹrusios, kaip neteptos akės, kol išsimarkstai Krš. Aš blandau sustỹrusias akis iš miego J.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Pasakė, kad karvė užsismaugė, tai, kaip stovėjau vidury aslos, ir sustirau Ds. Aš iš, baimės sustirau vietoje rš. Ka tu pamatytai, sustỹrtai Plšk. Mes lovoj guliam, sustỹram [iš baimės], i baigta Ps. Juozas, staiga užgautas, sustiro valandėlę, nebesusigriebdamas ką atsakyti LzP.
| Taip parsigando, ka i krau[ja]s sustyro LTR(Vdk).
3. J.Jabl, DŽ, Dgl sukietėti, sustandėti nuo nešvarumų, suskresti: Susti̇̀rsta prie gyvulių tos drapanos, nespėji mazgot Mžš. Vaikai paliko nudriskę, susti̇̀rę, surūgę Km. Marškiniai teip susti̇̀rę kaip puodkelis Sdb. Nešiojo sijoną, ligi susti̇̀ro kaip kaulas Tr. Negalėjai persvilkt – eini visas susti̇̀ręs Sdk. Pareis numie nusibridę, sustỹrę Vgr. Apsileidimas bobos, kaip tik kokia laumė: susti̇̀rus, subuvus Kair. Tavo pančekos kaip ragas sustỹrusios, bent išsiplautumi Vkš. Vaikų visus būrius ant pamato išperėjo saulelė: sustyrę, susimurinę gniaužė drėgnas smilteles Žem.
užsti̇̀rti intr. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Ot užsti̇̀ro, net nuo veido nusmainė Grv. Važinėkis važinėkis tu pusgrynis, kol ažusti̇̀rsi! Arm. Jis labai nusgando, rankos užsti̇̀ro, negalėj[o] paleist vil̃ko Vlk.
1. LL65, NdŽ kietėti, darytis nelanksčiam (ppr. džiūstant): Kailiniai nuo lietaus stirsta J. Nosinė džiūnant stirsta nuo smurglių J.
ǁ stingti, kietėti (ppr. šąlant, vėstant): Šlapias drabužis sti̇̀rsta ant šalčio J. Stỹrna taukai į krūvą, būs kaip akmuo Lk. Šįryt jau stỹrusi (pašalę) Varn. Pradėjo sti̇̀rt, paskrebo jau Ds. Jau šįvakar pradėjo stỹrti Up.
2. Stk darytis nejudriam, stingti, tirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Jau mano kojos stỹra Zp. Mano stỹra sprandas Alvt. Man jau rankos nuo šalčio sti̇̀rsta Ds. Visas kūnas sti̇̀rsta Vlkj. Atsisėdu, styrstù tujau į medį Rdn. Da karvė šiąnakt neturės: užpakalis da neatleistas, ale speniai jau stỹrsta Jrb.
ǁ darytis padėrusiam, blaustis, merktis: Sti̇̀rsta akys, negaliu pakrutinti, vokus traukia prie obuolių, neatmerkiu Lkš. Kai man pradeda sti̇̀rt akys, tai ir galva ima svaigt Gs.
ǁ nuo stiprių pojūčių prarasti judrumą, negalėti pajudėti: Iš baimės stirti LL257. Stỹręs, veizėdamas į tą baisumą Plng. Kai pamatau margąją [gyvatę], iš baimės styrù VšR.
3. NdŽ būti šaltyje, kęsti šaltį: Eisu aš ten šalti, stỹrti – nesulaukste DūnŽ. Ko tas pamplys (berniukas) stỹrna susitraukęs? Krš. Ko taip styrsti be reikalo visą dieną? Sk. Malkų turim, žiemą nereiks sti̇̀rt Mrj. Pasiuntė pašaukti Juozapą, patys susitraukę keikdami apstoja klėtį, styrsta Žem. Karvės, ieškojusios beieškojusios žolės, stirsta ant vėjo J.Balt.
4. DŽ, NdŽ lipti nešvarumais, skresti: Po purvyną braidant, autuvas stỹra DŽ1.
antsti̇̀rti žr. apstirti 1: Pluta antstỹrusi, nereik nė pabirstalo, kvietinę duoną kepant Šts.
apsti̇̀rti intr.
1. džiūstant kiek sukietėti, apdžiūti: Kad mėšlas gauna apstỹrt, tai gerai, o šlapią art bjauru Erž. Apstỹrsta rugiai ir nebibijo šalnų Šts. Šienas apstỹro, gal vežti Šts. Kai tik keliai kiek apstỹrs, važiuosme į mišką Up.
2. pasidaryti kiek nejudriam, apstingti, kiek nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Nuo šalčio apsti̇̀rus Ds. Apsti̇̀rusios kojos NdŽ.
| refl.: Apstỹrstas besėdant, beguliant, reik ir pavaikščioti Šts.
ǁ padėrti, apsiblausti: Vaiko akys apsti̇̀rę da Vb.
3. NdŽ apdžiūti, apskresti, aplipti nešvarumais: Apstỹrę čebatai J.Jabl. Apstỹrusios visos kerčios – nevala DūnŽ. Kojos apstỹrusios, suputusios, pamėlynavusios Š. Menka gaspadinė: vaikšto visa apsti̇̀rus, aprūkus Krs. Nusimazgok rankas, matai, ka lig alkūnių su tašla apsti̇̀rę Skrb. Kūdas arklys, apsti̇̀ręs Ob. Išleidžia vyrą, kad apstỹręs nebūtų Grd. Tokios apstỹrusios bobos paieškais viso[je] sodo[je] nerasi Užv.
atsti̇̀rti intr. Š atsikišti: Atsti̇̀rusiom ausim berną gavo Kur. Senio ūsai atsisuko, atsitiesė ir atstyro nuo veido rš. Sniego garmuolis stovi atstiręs rš. Šiaudai stovi atsti̇̀rę Rmš.
įsti̇̀rti Rtr žr. sustirti 3: Labai įsti̇̀rę autskariai, kolgi neišsiskalbi? Š. Įsti̇̀rę skalbiniai NdŽ.
išsti̇̀rti intr.
1. išsikišti, atsikišti: Čia akmuo išsti̇̀ręs iš [mūro] tvoros Str.
2. visiems mirtinai sušalti: Jie per šalčius visi išsti̇̀ro VšR.
nusti̇̀rti intr.
1. Rtr pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio): Nustỹro nagai Vkš. Gulia nustỹrusi, kaip pasidvasinusi Šts.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Kai pasakė, tai net nustiraũ visas! Skp. Senis lyg nustiro vietoje J.Paukš. Visi nustirsta kaip griausmo nutrenkti TS1901,4-5.
2. menk. numirti: Kaip tu vieto[je] nenustyrái [prisigėręs]! Grd. Kaip nustỹrsi, nieko nebreikės Varn.
3. nustoti judėti, nurimti: Ot spirginys – nenustyri̇̀ ant vietos! Skp. Jis niekaip negalėjo nusti̇̀rti nevogęs Grk.
4. Lnkv aptekti nešvarumais, apskresti: Nustỹrę, nubuvę vaikeliai, neužveizami DūnŽ. Jos nepamatysi švarų drabužį bedėviant, visuomet valkiojas nustỹrusi Škn.
pasti̇̀rti intr. Rtr, Š; H162, N, M, L, LL319, pastỹrti K, Rtr
1. kiek sukietėti, pasidaryti nelanksčiam: Nuo tikšo ir nuo purvo kaip išdžiūsta, pastỹręs drabužis J. Nuo šalto vandenio pasti̇̀rsta koštuvis – reikis šiltu mazgot Ktk. Šašukai pastỹrę buvo Grd.
ǁ Erž kiek sukietėti, sustingti (ppr. nuo šalčio): Purvynai gavo pastỹrti – prastas kelias Šts. Šįryt jau tikrai rudens pradžia – pastỹrusi Brs. Žemė pastyrusi ir sušalusi juoduoja Žem. Šiąnakt buvo didelė šalna – purvas ant kelio pastỹręs Šmk.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Štyvas, pastyręs R338, MŽ453. Tas jau visai pastỹręs K. Man pirštai iš šalčio pastỹrę KII203. Kai tik tą adatą įleido, mergučė pastỹro, i nėr Jrb. Čia pat išsitiesė ant žemės pastiręs, nei gyvas, nei miręs K.Bor. Imkit jį greičiau ir neškit į lovą, gali nugriūt – stovi pasti̇̀ręs kai stulpas Ml. Tik pasidarė baltas an burnos, pasti̇̀ro visas ir, atrodo, jau gatavas Pns. Ar sergi? Esi toks pastỹręs Sg. Liežiuvis išsikorė, ir pasti̇̀ro Pv. Piemeniukam davė duonos plutą, kad pastirę jie nebūtų LTR(Pn). Merga eina pastỹrusi, kaip kaulą prarijusi Užv. Pulsas pradeda greitai mušti, o kojos pastirsta TS1900,10-11. Burna išdžiūvo, liežuvis pastiro BsPII60. Kad aš dabar žiūriu, kad ta avis šlubuo[ja], pastỹrus tokia Jrb. Kai in darbą, tai pasti̇̀ręs Prng. Jo lūpos pastyra Ns1832,11-12.
^ Nei gyvas, nei miręs, visas pastỹręs (apie pasipūtusį žmogų) Tt. Pastyręs kaip žirnių kirmis D166(psl.). Kas kaip šuo vis bliuznij, tepastirsta jo liežuvis! A1884,257.
pasti̇̀rusiai adv., pastỹrusiai: Jis … norėjo tą vyrytį su ranka nutvert, o jam, teip pastyrusiai su ranka begriebiant, motina tarė BsMtII136.
ǁ negyvam sustingti: Lavonas pastỹręs J. Radome jį negyvą, jau pasti̇̀rusį Skrd. Ką jis atgis – jau visai pasti̇̀ręs! Prn. Ėmė plakt viduriais [paršas] ir pastỹro Gs. Ištrauk žiemą iš aketės žuvį, ir pastỹra Dkš. O tetos kalbėjo, kad nebepareisi, ir Eivutė numirs, o tėtė nusigers ir pastirs tame purve LzP. Pastyręs kūnas grabe gulės N.
^ Gimęs nevalyvas ir numiręs nepastyręs Tr. Kol turtingas numirs, tai neturtingas pastirs LTR(Sml). O tas mūsų buvusis [viršininkas], kad jis pastirtų, – ar tai buvo galva? A.Gric. Rytą vakarą verda lapynę, norint pastỹrk Tv. Kad aš meluoju, kad čia i pastir̃č! Klt.
ǁ Dov padėrti, apsiblausti (apie akis): Į lovą keliam, akys pastỹro, ir numirė Skr. Tas vaikas veiza veiza, tos akys tokios pastỹrusios Trk. Pastyrusiomis akimis ji žiūrėjo į kažką nematomą I.Simon. Ragena matinė, vyzdys išsiplėtęs, pastiręs EncIX140. Mirštančio žmogaus akys pastỹrsta Šlu.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Neklauso: pasakai – pastỹrna kaip medis DūnŽ. Pašoku į šalį, visas pastyrù, baisiai išsigąstu Všt. Aš net pastiraũ iš baimės Ps. Barėsi, pyko, iš piktumo net pasti̇̀ro Kt. Išgirdau, kad vaikas apsivertė (išvirto iš valties), pastyraũ ant sykio, nepaeinu, ir gana Skr. Bene pastyrote jau iš išgąsčio? – klausė boba Žem.
3. atsikišti: Nupliko, tokie plaukgauriai pastỹrę Krš. Muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė Žem.
◊ puikýbe pasti̇̀rti išpuikti, pasidaryti išdidžiam: Kad jis puikýbe pasti̇̀ręs Dkš.
pérstirti intr. peršalti: Keturiolika metų buvau konyku (arklininku), ka pastirau, pérstirau, rados liga dantų Grv. Cielą pusdienį prasmurgsojo mieste i párstyro į antrą pusę Kv.
prasti̇̀rti intr. greitai išaugti, ištįsti: Prastỹręs K.Būg; R237, MŽ316, N.
pristi̇̀rti intr.
1. ilgai stirti, prišalti: Pristi̇̀ro kiek tik gana Pc.
2. džiūstant prilipti, pridžiūti: Puodas nemazgotas prystỹro Bt. Tas tavo varinis prystỹrs, kad visus kaimo šunis reikės švilpti, ka išgrandytų Lkv. Neišmazgojai puodo, ir pristi̇̀ro košė Ps. Neplėšk [tvarsčio], ba jau pristi̇̀ręs Ob.
3. pasidaryti nešvariam, sulipti: Pristỹrę plaukai, reiks trinkties Šts.
susti̇̀rti intr. Rtr, NdŽ; RtŽ, sustỹrti Rtr, NdŽ
1. sukietėti, pasidaryti nelanksčiam (ppr. džiūstant): Skalbiniai sustỹrę KI405. An šalčio sustỹra rūbai kaip ragas Ut. Padžiauti drabužiai jau sustỹro, gal lig vakaro iššalvės Vkš. Drabužiai sustỹro į ožio ragą Kal. Ir autas y[ra] sustỹręs, nespė[ja] nė to auto išsidžiovinti Trk. Kailinius sustỹrusius lamdyk, bus minkštesni J. Kai linai susti̇̀rsta (sustangrėja), sunku raut – rankas rėžo Ldvn.
ǁ sukietėti, sustingti, sutenėti (ppr. šąlant, vėstant): Dumbluotos pelkės visur sustyro Žem. Sustỹrsta žolė, ir nebėda gyvolis Šts. Tai gražiai šaltiena sušalus ir kietai susti̇̀rus Dkš. Buvo pietūs šilti, dabar viskas atšalo, viskas sustỹro Skr. Eik valgyt, paskui sustỹrsta ta kiaušienė Jrb.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti, nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Parėjo namo sušalus, susti̇̀rus Prn. Tep šalta, kad aš visa sustiraũ Mrj. Tokiam šalty į kaulą susti̇̀rsi Sdb. Kojos rankos susti̇̀ro ledan Km. Sušalau kaip šunelis, sustyráu DūnŽ. Nestovėk susti̇̀ręs, eik pasišildyk prie ugnies Ut. Viškum susti̇̀rom iš šalčio Krs. Susti̇̀ro vaikas nuo šalčio lyg mazgotė Vlkv. Sušalau, sustyráu į šakalį Vkš. Nuvažiuosi sustỹręs kaip varlė KlvrŽ. Nevažinėkias tokio[je] šalto[je], bo į ragą sustỹrsi Krš. Iš sodvos tebsalpinėju be darbo sustỹręs J. Paraviu kiek, tuoj strėnos ir sustỹra Gs. Rankos susti̇̀ro, nė sulenkt nebegaliu Ds. Reik žmogui dirbt, judėt, i nesusti̇̀rsi ant vietos Jrb. Sprandas sustỹręs kaip pagalys, kokia baisi ta senatvia Krš. Pirštai paliekta sustỹrę, užgeru vaistų – vėl paliekta gerai Žr. Ka žmogus nieko nedirbtum, tuojaus sustỹrtum Erž. Atsigulni, sustyrsti̇̀ kaip meška DūnŽ. Kojos muno tos sustỹrsta į pagalius Lks. Kaulai sustỹro besėdint Vkš. Sustyrnù kaip medis, negaliu ilgai miegoti Krš. Visa susti̇̀rus kiauliotė – stips Klt. Iš skausmo gyslos sustỹra Rmš. Kaip pasėdėsi, sustirs liežuvis Žem. Mano kojos, kad aš ilgai sėdu, visai sustỹrsta Plšk. Nuo to bulvių kasimo sustiro pirštai K.Saj.
| prk.: Sustyrusios dogmos J.Šliūp.
^ Eina sustyręs kaip žirnių kirminas KrvP(Trg). Sustỹręs kaip kopūstinis kirminas Vkš. Sustyręs, kaip mietą įrijęs LTR(Yl). Bene akėtvirbalį prarijai, ka toksai sustyręs? LTR(Vdk). Sustyráu kaip sena kumelė DūnŽ.
susti̇̀rusiai adv., sustỹrusiai: Kodėl taip sustỹrusiai tedarbuojys? Kal.
ǁ būti neveikliam: Sustỹręs kaip medis – eik pri mergelkų, į vakarelį! Rdn.
ǁ negyvam sustingti, numirti: Teip vienas [gyvendamas] ir susti̇̀ro Ėr. Aš sykį kačiuką nuguliau, radau po šonu sustỹrusį Gl. Tasai kūnas sušalęs ir sustyręs gulės I.
^ Kad tu kur sustỹrtum toks nenaudėlis! Rs.
ǁ NdŽ padėrti, apsiblausti (apie akis): Tokios sustỹrusios, kaip neteptos akės, kol išsimarkstai Krš. Aš blandau sustỹrusias akis iš miego J.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Pasakė, kad karvė užsismaugė, tai, kaip stovėjau vidury aslos, ir sustirau Ds. Aš iš, baimės sustirau vietoje rš. Ka tu pamatytai, sustỹrtai Plšk. Mes lovoj guliam, sustỹram [iš baimės], i baigta Ps. Juozas, staiga užgautas, sustiro valandėlę, nebesusigriebdamas ką atsakyti LzP.
| Taip parsigando, ka i krau[ja]s sustyro LTR(Vdk).
3. J.Jabl, DŽ, Dgl sukietėti, sustandėti nuo nešvarumų, suskresti: Susti̇̀rsta prie gyvulių tos drapanos, nespėji mazgot Mžš. Vaikai paliko nudriskę, susti̇̀rę, surūgę Km. Marškiniai teip susti̇̀rę kaip puodkelis Sdb. Nešiojo sijoną, ligi susti̇̀ro kaip kaulas Tr. Negalėjai persvilkt – eini visas susti̇̀ręs Sdk. Pareis numie nusibridę, sustỹrę Vgr. Apsileidimas bobos, kaip tik kokia laumė: susti̇̀rus, subuvus Kair. Tavo pančekos kaip ragas sustỹrusios, bent išsiplautumi Vkš. Vaikų visus būrius ant pamato išperėjo saulelė: sustyrę, susimurinę gniaužė drėgnas smilteles Žem.
užsti̇̀rti intr. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Ot užsti̇̀ro, net nuo veido nusmainė Grv. Važinėkis važinėkis tu pusgrynis, kol ažusti̇̀rsi! Arm. Jis labai nusgando, rankos užsti̇̀ro, negalėj[o] paleist vil̃ko Vlk.
numègzti
Apibrėžtis
mègzti, mẽzga (mezgia), mẽzgė
1. tr. R, K rišti mazgą: Mẽzga mẽzga ir nesumezga mezgo Rm.
| refl. K.
| prk.: Jau [girto] ir liežuvis mezgės (pynėsi), ir krypo jau eidamas Sz.
2. tr. SD50, R, K su virbalais, kabliuku ar mašina nerti nėrinį; su tokia adata daryti tinklą: Aš mazgą, tinklą mezgù, pirštines su virbalais neriu, vežimo galą rezgu J. Mẽzga pirštines Dkš. Išmokyk mane mègzt, tai aš bèmezgu (bradinį)! Lp. Anas taisos žūt – jau visą žiemą tinklą mẽzgia Ob. Ar turi mezgamą mašiną? J.Jabl. Mezgamieji virbalai J.Jabl. Aš pareisiu pas mamytę, išmokys mañ megzti nytis LTR. Ir buvo jupa ne siūta, bet nuog viršaus megzta per visą DP172.
| Vorai … medžiot tinklus tyloms kopinėdami mẽzgė K.Donel.
| prk.: Stabtelėjau šalia jos ir iš lengvo mezgu (pradedu, užvedu) kalbą rš. Jis mezgė (kūrė) sumanymą, kaip pasikviesti pas save Anelę J.Marc. Ji mezgė savo svajones toliau rš.
| refl. K.
3. intr., tr. Mrj, Grž darytis vaisiui: Tuojau pradėjo megzti agurkai Mš. Kad nėr lytaus, nei bulvės negalia mègzti KlvrŽ. Slyvos žydėjo, bet nèmezgė Sb. Nèmezgė žiedus, nebus nė vaisių Dkš.
| refl.: Jau po akuotu mezgasi grūdai T.Tilv. Žiedai jau mẽzgas KI80. Agurkai mẽzgas Kp. Kopūstų jau mẽzgasi galvos Š. Obuoliai mẽzgasi Š. Aviečių šiemet tai labai mẽzgas Kp.
◊ úodegą mègzti ruoštis kur eiti: Stasė ir ta mẽzga úodegą į turgų Kair.
apmègzti, àpmezga, àpmezgė tr.
1. Ds aplink numegzti: Apmezgiau nerinį aplinku J. Megztuko pakraščiai apmegzti žaliais siūlais rš.
2. R68, K visiems numegzti: Apmegsi̇̀ visus, tada eisi Lp.
| refl. K, Š.
atmègzti, àtmezga, àtmezgė
1. tr. K, J atrišti mazgą: Mazgą atmezgu R36. Užtempė mazgą, kad nė atmegzti nebgal Vvr.
^ Nagais neatmegsi, kur dantų reikia Nj, Rz. Ji moka ir užmegzt, ir atmegzt, gudri Alv.
atmezgamai̇̃ adv.: Poetės kūryba neatmezgamai siejasi su tyriausia liaudies kūrybos versme A.Vencl.
| refl.: Mazgas atsi̇̀mezga K. Sumegzk mazgą, kad nebeatsimègztų Jnš.
2. tr. prk. išspręsti: Bus pasakyta, atamezgant tris šituos klausimus A.Baran.
3. intr. mezgimu atsilyginti už prarastą kito mezginį: Reiks atmègzt Klvr.
◊ liežùvis atsimezgė pasidarė kalbus: Išgerkim dar po vieną, kad liežuvis atsimegztų! rš.
įmègzti, į̇̃mezga, į̇̃mezgė
1. tr. R114, K įdėti ką kur, užrišant mazgu, įrišti: Įmegzk man pinigus skarelės ragan; aš pats negaliu įsimegzti, nes man nagai suklupę nuo šalčio Š. Į galą tos virvės įmezgė smailį geležį BsPII21. Įmegzk į štemberį stiprą pasaitą Klp.
| prk.: Ne be reikalo į̇̃mezgė (įmokėjo) aštuonis rublius Bsg.
| refl. tr., intr.: Įsimezgęs botagan akmenioką paleido piemuo anon pusėn upės Š.
| prk.: Kaip kokia pasaka insi̇̀mezga (įstringa) galvon, o kaip kokia – ir užmiršti Klt.
ǁ surišti (mazgą): Į̃mezgiau mazgą J.
2. tr. mezgant, neriant įdėti, įstatyti: Nykštį ne vietoj įmezgė Rm. Dryželiai ar rašteliai būdavo įmezgami vienas nuo kito gana retai rš. Briedžius į̇̃mezgė į megztinuką Sg. Balta pirštinė, ir mėlynas kraščiukas į̇̃megztas Skr.
| refl. tr.: Kulnis nemokėdavo įsimègzt, tai megzdavo kai rankoves Vlkš.
3. refl. įprasti megzti, nerti: Mano ranka insmẽzgus, galiu tamsioj megzt Ml.
4. intr. suduoti, įkirsti: Kad kas gerai į pasturgalį įmègztų, tai žinotų sekioti! Jnšk. Keletą diržų į̇̃mezgė ing uodegą, par duris už kalnieriaus išmetė Žml.
išmègzti, i̇̀šmezga, i̇̀šmezgė tr.
1. išrišti, išnarplioti mazgą: Išmègzti mazgą J. Aš nevertas ir dirželio autuvo jo išmegzt DP23.
^ Džiaugiasi, kaip mazgą sunarstytą išmezgęs KrvP(Ps). Kai lunko mazgą išmezgė (labai gražiai, sklandžiai padarė) B.
neišmegztinai adv.: Neižmegztinai SD428.
| refl. K: Ir išmezgės mazgas ausių jo DP317.
ǁ atmezgus mazgą, išimti ką įrištą: Išmegzk pinigus ir atiduok šen Š.
| refl. tr.: Išsi̇̀mezgė bobutė iš mazgelio pinigus Š.
2. išbaigti megzti, nerti: Palauk, da virbalą išmegsiù Rdm. Ìšmezgu paskutinį virbalą ir einu gult Rm.
ǁ numegzti: Šitiek išmègzt tai juokas! Lp. Pernai i̇̀šmezgiau visą kulį ir sparną (bradinio) Lp.
ǁ išrašyti, išgražinti megztiniais raštais: Megztuke išmegztos gražios tulpės rš. Mano seserys labai gražiai mokėdavo išmègzt Kp. Vietoj kišenių prisiuvamos juostelės, išmegztos tuo pačiu spalvotu apykaklės raštu rš.
| refl. tr., intr.: Vieną vienaip išsi̇̀mezgė, kitą – kitaip Trgn. Pirštinės kai išsi̇̀mezga [tokiais raštais], tai pusė bėdos Kp.
3. mezgant suvartoti: Suverpiau du kamuoliu, tai i̇̀šmezgė Rmš.
numègzti, nùmezga, nùmezgė tr. K, J; R11 nuregzti, nunerti: Tos pirštinės gražiai nùmegztos Ėr. Paklausė mudu tėveliai, kur numegztos kamanėlės (d.) Nm. Mokytas ir iš vieno plauko nùmezga tinklą LTR(Vdk).
| refl. tr. K: Šiemet nùsmezgiau ir sau, ir Jonui švederį Alv. Žalių šilkų tinklužį nusimegsiu pamaži KlvD144.
ǁ išbaigti megzti: Ką gi tu čia vis rašai – eilelę nùmezgi ir rašai? Slm. Virbalą numègzti KI32.
pamègzti, pàmezga, pàmezgė
1. tr. parišti: Iš apačios pamègzk kaspiną Prn. Arkliai turėjo uodigas pàmezgamas (pamegztas) Šts. Būdavo, svotai raiti joja, arklių uodegos pàmegztos Ml.
| refl. tr., intr.: Liuobu pasimègzti kaspinu, abiem pusėm kutuotu Als. Pasi̇̀mezgu kaspiną Als.
ǁ užsukti aukštyn, užriesti (uodegą): Kumelė pàmezgė uodegą ir kap žaibas nuej[o] Vlk. Šek, regi, kap karvės, pamezgę uodegas, skraidžioja, zylioja, o tu prašais namo Vlk. Bėga kaip velniai, uodegas pamẽzgę Šts.
| refl. tr.: Kiškis, striungį pasimezgęs, nor svotijon joti NS38.
ǁ žemyn nuleisti, pabrukti (uodegą): Šunes nusigando ir, uodegas pamezgę, sugrįžo pas mus Blv. Kaip subaudžia, tai šuo, uodegą pamezgęs, ir bėga šalin niurzgėdamas A1884,402.
2. tr., intr. kurį laiką megzti; kiek pamezgėti: Parbėgu ir pàmezgu [kojinę] Lp. Pamezgus tiesiais šonais, kas ketvirta eilė uždedama po vieną akį rš.
◊ úodegą (sùbinę) pamẽzgus menk. be atodairos, labai greit, nerimtai lakstyti, išlėkti: Úodegą pamẽzgus laksto po kaimą Vl. Lakstė ir lakstė úodegą pamẽzgęs Rs. Pamẽzgęs úodegą išlėkė tas mūsų bernas į sodžių, nėjo apsiliuobti Jnšk. Subinę pamezgusi ir laksto ana, namie nestovi J.
primègzti, pri̇̀mezga, pri̇̀mezgė
1. tr. R24 pririšti: Per striukos vadžios, reikia galą primègzt (pridurti) Ėr. Pri̇̀mezgiau galiuką, kad buvo trumpas J. Mazgytė yra drobė, kur pri̇̀mezga audimą J.
| refl.: Nutrūkę voratinklio galai prisimezgė prie medžio šakelių rš.
| prk.: Ot prisi̇̀mezgė kap šuo prie savo šeiminyko Lš.
2. tr. pridurti mezgant, neriant: Nemesk šitos pirštinės – aš ją primègsiu (nuplyšusį galą pridirbsiu) Kt. Kai rankovės ar kojinės taip suplyšta, kad nebeįmanoma gražiai užadyti, nukerpama susidėvėjusi vieta ir primezgama naujai rš.
3. tr. daug prinerti: Pirštinių buvo pri̇̀megzta, tai pardavinėjo Kp.
4. tr. atsirasti, priaugti vaisių iš peržydėjusių žiedų: Primegztų uogų daug Upt. Šiemet daug pri̇̀mezgė agurkų Sml. Ant vienos lysvikės daugiau primẽzgę [agurkų], ant kitos mažiau Skr.
| refl. tr.: Labai buvo prisimẽzgę mažutyčių uogų Kp.
sumègzti, sùmezga, sùmezgė
1. tr. R, K surišti mazgu: Sumègzk, paėmęs galus siūlo Vv. Nutrūko vadelės, reikia sumegzti Ėr. Tas mezgas labai kietai sumegztas Jnšk. Mokėjai sumègzt, mokėk ir atmegzt Sb. Kalės mazgu sumezgė Rz. Arkliui uodegą sumegzti B. Šniūrauka sumezgiamà Ml.
| prk.: Kap tik duoną su duona sùmezgėm (sulaukėme naujos) Švnč.
| refl. tr., intr. K: Kasas susimẽzgus į užpakalį Kt. Susimègzk tuos galus, ir bus raištis Rm.
| Grobai susi̇̀mezgė nu vemsenos, ir mirė Šts. Užpakaly buvo avinas, įkliuvęs ragais savo susimezgusiuose (susiraizgiusiuose) krūmuose Ch1Moz22,13.
| prk.: Ryšiai, jau vienąkart iširę, nesusimegs Mair.
ǁ įrišti: Jis išbėrė sėlenas, ir, dalindamas jas arkliams su ranka, užčiupo sunkų daiktą, sumegztą į drobę J.Balč.
2. tr. sunerti, suregzti į vieną: Gaunama iš kartu sumezgamų akių pynutė rš.
3. tr. suvartoti nėrimui: Ar visus siūlus sùmezgei? Kt.
4. tr. prk. sudaryti, sukurti, suregzti: Ir vyrukas sumezgė istoriją apie nelaimingą meilę P.Cvir. Poetas greit sumegzdavo eilėraščio eilutes rš. Kordušas ėmė žiopčioti, nebepajėgdamas sakinio sumegzti J.Marc. Su mergaitėmis kalbos nesumegzdavo J.Dov.
| refl.: Visi tarpusavy buvo pažįstami, tad pašnekesys susimezgė lengvai V.Myk-Put. Vasariui pasisveikinus ir susipažinus, valandėlę nutrauktos kalbos vėl susimezgė V.Myk-Put.
5. intr. suvokti, suprasti, sugalvoti: Gabrio sūnus už visus greičiausiai sùmezga Ut. Aš nesùmezgu, kaip čia išeina Trgn. Mano galva nesumezga, ar (tai) galėjo būti A.Baran.
| refl.: Greit susi̇̀mezgė, kas atsakyti An.
6. refl. išsiversti, šiaip taip pragyventi, ištekti: Kad da duona nereikt pirkt, o dabar tai tik ką susi̇̀mezgam Ut. Tiktai dėl duonos derinsi, niekam rugių neduosi, tai i susmegsi su duona, sulauksi šviežių rugelių Tvr.
◊ gãlą su galù (galùs su galai̇̃s) sumègzti (susimègzti) šiaip taip pragyventi, ištekti pavalgyti, apsirengti ir pan.: Norvegijos pakraščių gyventojai sumezga galus su galais iš silkių žūklės rš. Tik tik susi̇̀mezgam gãlą su galù Ds.
širdi̇̀s susi̇̀mezgė sakoma turint didelį rūpestį, neramumą: Nebeištariu žodžio, susi̇̀mezgė ši̇̀rdis Kl.
užmègzti, ùžmezga, ùžmezgė
1. tr. K užrišti mazgą: Užmegzk mazgą, kad neišsmuktum J. Ažumezgu neišrištinai SD428. Apsiūsu užmegzdamos, ir būs stipriau Šts. Nesiūk, neužmezgęs siūlo galą Gdž.
^ Nei šuniu[i] uodegos neùžmezgiau (nieko nedirbau) Lp. Tai tinginys – per visą dienelę kad būt nor šuniu[i] mazgą užmẽzgęs Sn. Nemoka nei šuniui uodegos ažmegzt LTII460(Tvr). Mes ùžmezgam (pasakome), tegu jis išriša (paaiškina) Lkč.
| refl.: Per ilgos šaknys sutrumpinamos, kad sodinant neužsimegztų sp.
ǁ įdėti kur, užrišant mazgu: Gautą pinigą tuoj užmegzdavo į mazgelį rš.
ǁ užriesti, užsukti: Kiaulės, uodegas žumezgę, skraido Rod.
2. intr. prk. iš anksto sugalvoti, įsidėti į galvą: Jau užmezgęs turėjau, norėjau sakyti, ir užmiršau Skr. Aš jau seniai ùžmezgiau paklaust, kaip ten buvo su tuo traukiniu Lnkv. Pas jį kaip ùžmegzta (gerai atsikerta) Viln.
| refl.: Tai kad pasakė – kai užsimẽzgęs! Rs. Aš tai užmiršau pasakyt, o užsimẽzgus buvau Jrb. Aš jau buvau užsimẽzgęs viską stačiai pasakyt, ale neišėjo iš kalbos Jrb.
3. intr. prk. ką nors netiesiogine reikšme pasakyti: Kad ùžmezgė jai bernas, tai ùžmezgė, tik nuraudo visa ir tyli An.
4. tr. prk. pradėti (kalbą, bendravimą): Ji pati dažnai užmegzdavo kalbą su Vilkiene I.Simon. Kai ažùmezgi kalbą, ramiau laikas praeina Slk. Užmezgiau įdomių pažinčių ir įsitraukiau į revoliucinę veiklą A.Vien. Lietuvių rašytojai užmezgė glaudžius ryšius su kitų tautų rašytojais rš.
| refl.: Tarp draugų užsimezgė kalba rš.
5. tr. LL313 mezgant užtaisyti, užnerti: Paduok man savo pirštines, užmegsiu skyles Kt.
6. tr. mezgant uždirbti: Ažmègzdavo daug pinigų diedas (megzdavo tinklus parduoti) Dglš.
7. tr., intr. pradėti vaisius: Medis užmezga R. Medis pumpurus užmezga N. Žydėt žydėjo, bet nedaug ùžmezgė Kt. Žiedai … augalų negal užmegzti, nepakliuvus į juos dulkelėms kito žiedo A1885,124. Vaikai nori valgyti vos užmegztą vaisių Vd.
| refl.: Būriais ėjo laukuosna ir iš vandens kėlė su virkščiomis vos užsimezgusias bulbes P.Cvir. Obuoliai tik spėjo užsimegzt – jau jiej ir krenta! Knv. Nor sodas ir labai žydėjo, bet jam̃ maža kas užsi̇̀mezgė Btr. Kol bus žindomas vaikas, kitas neužsimegs rš.
8. refl. prk. išlikti: Užsimezgė kokis paršėkaitis, tai ir tas suvirbino (nugaišo) Lp. Katriej užsi̇̀mezgė [vaikai], tiej eina mokslan Lp.
◊ ant gãlo liežùvio užsimègzti būti pasirengus tuoj pasakyti: Ir turėjai ant galo liežuvio užsimezgęs LTR(Šmn).
į júostos mãzgą užmègzti gerai atsiminti: Užsimègzk júostos mazgañ Vrn.
úodegą užmègzti sujusti, pasikelti: Išbėgo, uodegą užmezgęs Grž. Purkšt, úodegą ùžmezgė ir išdūmė Grž. Užmezgė uodegą, tiek jo ir tematysi Grk. Uodegą užmezgęs laksto par bobas Grk.
1. tr. R, K rišti mazgą: Mẽzga mẽzga ir nesumezga mezgo Rm.
| refl. K.
| prk.: Jau [girto] ir liežuvis mezgės (pynėsi), ir krypo jau eidamas Sz.
2. tr. SD50, R, K su virbalais, kabliuku ar mašina nerti nėrinį; su tokia adata daryti tinklą: Aš mazgą, tinklą mezgù, pirštines su virbalais neriu, vežimo galą rezgu J. Mẽzga pirštines Dkš. Išmokyk mane mègzt, tai aš bèmezgu (bradinį)! Lp. Anas taisos žūt – jau visą žiemą tinklą mẽzgia Ob. Ar turi mezgamą mašiną? J.Jabl. Mezgamieji virbalai J.Jabl. Aš pareisiu pas mamytę, išmokys mañ megzti nytis LTR. Ir buvo jupa ne siūta, bet nuog viršaus megzta per visą DP172.
| Vorai … medžiot tinklus tyloms kopinėdami mẽzgė K.Donel.
| prk.: Stabtelėjau šalia jos ir iš lengvo mezgu (pradedu, užvedu) kalbą rš. Jis mezgė (kūrė) sumanymą, kaip pasikviesti pas save Anelę J.Marc. Ji mezgė savo svajones toliau rš.
| refl. K.
3. intr., tr. Mrj, Grž darytis vaisiui: Tuojau pradėjo megzti agurkai Mš. Kad nėr lytaus, nei bulvės negalia mègzti KlvrŽ. Slyvos žydėjo, bet nèmezgė Sb. Nèmezgė žiedus, nebus nė vaisių Dkš.
| refl.: Jau po akuotu mezgasi grūdai T.Tilv. Žiedai jau mẽzgas KI80. Agurkai mẽzgas Kp. Kopūstų jau mẽzgasi galvos Š. Obuoliai mẽzgasi Š. Aviečių šiemet tai labai mẽzgas Kp.
◊ úodegą mègzti ruoštis kur eiti: Stasė ir ta mẽzga úodegą į turgų Kair.
apmègzti, àpmezga, àpmezgė tr.
1. Ds aplink numegzti: Apmezgiau nerinį aplinku J. Megztuko pakraščiai apmegzti žaliais siūlais rš.
2. R68, K visiems numegzti: Apmegsi̇̀ visus, tada eisi Lp.
| refl. K, Š.
atmègzti, àtmezga, àtmezgė
1. tr. K, J atrišti mazgą: Mazgą atmezgu R36. Užtempė mazgą, kad nė atmegzti nebgal Vvr.
^ Nagais neatmegsi, kur dantų reikia Nj, Rz. Ji moka ir užmegzt, ir atmegzt, gudri Alv.
atmezgamai̇̃ adv.: Poetės kūryba neatmezgamai siejasi su tyriausia liaudies kūrybos versme A.Vencl.
| refl.: Mazgas atsi̇̀mezga K. Sumegzk mazgą, kad nebeatsimègztų Jnš.
2. tr. prk. išspręsti: Bus pasakyta, atamezgant tris šituos klausimus A.Baran.
3. intr. mezgimu atsilyginti už prarastą kito mezginį: Reiks atmègzt Klvr.
◊ liežùvis atsimezgė pasidarė kalbus: Išgerkim dar po vieną, kad liežuvis atsimegztų! rš.
įmègzti, į̇̃mezga, į̇̃mezgė
1. tr. R114, K įdėti ką kur, užrišant mazgu, įrišti: Įmegzk man pinigus skarelės ragan; aš pats negaliu įsimegzti, nes man nagai suklupę nuo šalčio Š. Į galą tos virvės įmezgė smailį geležį BsPII21. Įmegzk į štemberį stiprą pasaitą Klp.
| prk.: Ne be reikalo į̇̃mezgė (įmokėjo) aštuonis rublius Bsg.
| refl. tr., intr.: Įsimezgęs botagan akmenioką paleido piemuo anon pusėn upės Š.
| prk.: Kaip kokia pasaka insi̇̀mezga (įstringa) galvon, o kaip kokia – ir užmiršti Klt.
ǁ surišti (mazgą): Į̃mezgiau mazgą J.
2. tr. mezgant, neriant įdėti, įstatyti: Nykštį ne vietoj įmezgė Rm. Dryželiai ar rašteliai būdavo įmezgami vienas nuo kito gana retai rš. Briedžius į̇̃mezgė į megztinuką Sg. Balta pirštinė, ir mėlynas kraščiukas į̇̃megztas Skr.
| refl. tr.: Kulnis nemokėdavo įsimègzt, tai megzdavo kai rankoves Vlkš.
3. refl. įprasti megzti, nerti: Mano ranka insmẽzgus, galiu tamsioj megzt Ml.
4. intr. suduoti, įkirsti: Kad kas gerai į pasturgalį įmègztų, tai žinotų sekioti! Jnšk. Keletą diržų į̇̃mezgė ing uodegą, par duris už kalnieriaus išmetė Žml.
išmègzti, i̇̀šmezga, i̇̀šmezgė tr.
1. išrišti, išnarplioti mazgą: Išmègzti mazgą J. Aš nevertas ir dirželio autuvo jo išmegzt DP23.
^ Džiaugiasi, kaip mazgą sunarstytą išmezgęs KrvP(Ps). Kai lunko mazgą išmezgė (labai gražiai, sklandžiai padarė) B.
neišmegztinai adv.: Neižmegztinai SD428.
| refl. K: Ir išmezgės mazgas ausių jo DP317.
ǁ atmezgus mazgą, išimti ką įrištą: Išmegzk pinigus ir atiduok šen Š.
| refl. tr.: Išsi̇̀mezgė bobutė iš mazgelio pinigus Š.
2. išbaigti megzti, nerti: Palauk, da virbalą išmegsiù Rdm. Ìšmezgu paskutinį virbalą ir einu gult Rm.
ǁ numegzti: Šitiek išmègzt tai juokas! Lp. Pernai i̇̀šmezgiau visą kulį ir sparną (bradinio) Lp.
ǁ išrašyti, išgražinti megztiniais raštais: Megztuke išmegztos gražios tulpės rš. Mano seserys labai gražiai mokėdavo išmègzt Kp. Vietoj kišenių prisiuvamos juostelės, išmegztos tuo pačiu spalvotu apykaklės raštu rš.
| refl. tr., intr.: Vieną vienaip išsi̇̀mezgė, kitą – kitaip Trgn. Pirštinės kai išsi̇̀mezga [tokiais raštais], tai pusė bėdos Kp.
3. mezgant suvartoti: Suverpiau du kamuoliu, tai i̇̀šmezgė Rmš.
numègzti, nùmezga, nùmezgė tr. K, J; R11 nuregzti, nunerti: Tos pirštinės gražiai nùmegztos Ėr. Paklausė mudu tėveliai, kur numegztos kamanėlės (d.) Nm. Mokytas ir iš vieno plauko nùmezga tinklą LTR(Vdk).
| refl. tr. K: Šiemet nùsmezgiau ir sau, ir Jonui švederį Alv. Žalių šilkų tinklužį nusimegsiu pamaži KlvD144.
ǁ išbaigti megzti: Ką gi tu čia vis rašai – eilelę nùmezgi ir rašai? Slm. Virbalą numègzti KI32.
pamègzti, pàmezga, pàmezgė
1. tr. parišti: Iš apačios pamègzk kaspiną Prn. Arkliai turėjo uodigas pàmezgamas (pamegztas) Šts. Būdavo, svotai raiti joja, arklių uodegos pàmegztos Ml.
| refl. tr., intr.: Liuobu pasimègzti kaspinu, abiem pusėm kutuotu Als. Pasi̇̀mezgu kaspiną Als.
ǁ užsukti aukštyn, užriesti (uodegą): Kumelė pàmezgė uodegą ir kap žaibas nuej[o] Vlk. Šek, regi, kap karvės, pamezgę uodegas, skraidžioja, zylioja, o tu prašais namo Vlk. Bėga kaip velniai, uodegas pamẽzgę Šts.
| refl. tr.: Kiškis, striungį pasimezgęs, nor svotijon joti NS38.
ǁ žemyn nuleisti, pabrukti (uodegą): Šunes nusigando ir, uodegas pamezgę, sugrįžo pas mus Blv. Kaip subaudžia, tai šuo, uodegą pamezgęs, ir bėga šalin niurzgėdamas A1884,402.
2. tr., intr. kurį laiką megzti; kiek pamezgėti: Parbėgu ir pàmezgu [kojinę] Lp. Pamezgus tiesiais šonais, kas ketvirta eilė uždedama po vieną akį rš.
◊ úodegą (sùbinę) pamẽzgus menk. be atodairos, labai greit, nerimtai lakstyti, išlėkti: Úodegą pamẽzgus laksto po kaimą Vl. Lakstė ir lakstė úodegą pamẽzgęs Rs. Pamẽzgęs úodegą išlėkė tas mūsų bernas į sodžių, nėjo apsiliuobti Jnšk. Subinę pamezgusi ir laksto ana, namie nestovi J.
primègzti, pri̇̀mezga, pri̇̀mezgė
1. tr. R24 pririšti: Per striukos vadžios, reikia galą primègzt (pridurti) Ėr. Pri̇̀mezgiau galiuką, kad buvo trumpas J. Mazgytė yra drobė, kur pri̇̀mezga audimą J.
| refl.: Nutrūkę voratinklio galai prisimezgė prie medžio šakelių rš.
| prk.: Ot prisi̇̀mezgė kap šuo prie savo šeiminyko Lš.
2. tr. pridurti mezgant, neriant: Nemesk šitos pirštinės – aš ją primègsiu (nuplyšusį galą pridirbsiu) Kt. Kai rankovės ar kojinės taip suplyšta, kad nebeįmanoma gražiai užadyti, nukerpama susidėvėjusi vieta ir primezgama naujai rš.
3. tr. daug prinerti: Pirštinių buvo pri̇̀megzta, tai pardavinėjo Kp.
4. tr. atsirasti, priaugti vaisių iš peržydėjusių žiedų: Primegztų uogų daug Upt. Šiemet daug pri̇̀mezgė agurkų Sml. Ant vienos lysvikės daugiau primẽzgę [agurkų], ant kitos mažiau Skr.
| refl. tr.: Labai buvo prisimẽzgę mažutyčių uogų Kp.
sumègzti, sùmezga, sùmezgė
1. tr. R, K surišti mazgu: Sumègzk, paėmęs galus siūlo Vv. Nutrūko vadelės, reikia sumegzti Ėr. Tas mezgas labai kietai sumegztas Jnšk. Mokėjai sumègzt, mokėk ir atmegzt Sb. Kalės mazgu sumezgė Rz. Arkliui uodegą sumegzti B. Šniūrauka sumezgiamà Ml.
| prk.: Kap tik duoną su duona sùmezgėm (sulaukėme naujos) Švnč.
| refl. tr., intr. K: Kasas susimẽzgus į užpakalį Kt. Susimègzk tuos galus, ir bus raištis Rm.
| Grobai susi̇̀mezgė nu vemsenos, ir mirė Šts. Užpakaly buvo avinas, įkliuvęs ragais savo susimezgusiuose (susiraizgiusiuose) krūmuose Ch1Moz22,13.
| prk.: Ryšiai, jau vienąkart iširę, nesusimegs Mair.
ǁ įrišti: Jis išbėrė sėlenas, ir, dalindamas jas arkliams su ranka, užčiupo sunkų daiktą, sumegztą į drobę J.Balč.
2. tr. sunerti, suregzti į vieną: Gaunama iš kartu sumezgamų akių pynutė rš.
3. tr. suvartoti nėrimui: Ar visus siūlus sùmezgei? Kt.
4. tr. prk. sudaryti, sukurti, suregzti: Ir vyrukas sumezgė istoriją apie nelaimingą meilę P.Cvir. Poetas greit sumegzdavo eilėraščio eilutes rš. Kordušas ėmė žiopčioti, nebepajėgdamas sakinio sumegzti J.Marc. Su mergaitėmis kalbos nesumegzdavo J.Dov.
| refl.: Visi tarpusavy buvo pažįstami, tad pašnekesys susimezgė lengvai V.Myk-Put. Vasariui pasisveikinus ir susipažinus, valandėlę nutrauktos kalbos vėl susimezgė V.Myk-Put.
5. intr. suvokti, suprasti, sugalvoti: Gabrio sūnus už visus greičiausiai sùmezga Ut. Aš nesùmezgu, kaip čia išeina Trgn. Mano galva nesumezga, ar (tai) galėjo būti A.Baran.
| refl.: Greit susi̇̀mezgė, kas atsakyti An.
6. refl. išsiversti, šiaip taip pragyventi, ištekti: Kad da duona nereikt pirkt, o dabar tai tik ką susi̇̀mezgam Ut. Tiktai dėl duonos derinsi, niekam rugių neduosi, tai i susmegsi su duona, sulauksi šviežių rugelių Tvr.
◊ gãlą su galù (galùs su galai̇̃s) sumègzti (susimègzti) šiaip taip pragyventi, ištekti pavalgyti, apsirengti ir pan.: Norvegijos pakraščių gyventojai sumezga galus su galais iš silkių žūklės rš. Tik tik susi̇̀mezgam gãlą su galù Ds.
širdi̇̀s susi̇̀mezgė sakoma turint didelį rūpestį, neramumą: Nebeištariu žodžio, susi̇̀mezgė ši̇̀rdis Kl.
užmègzti, ùžmezga, ùžmezgė
1. tr. K užrišti mazgą: Užmegzk mazgą, kad neišsmuktum J. Ažumezgu neišrištinai SD428. Apsiūsu užmegzdamos, ir būs stipriau Šts. Nesiūk, neužmezgęs siūlo galą Gdž.
^ Nei šuniu[i] uodegos neùžmezgiau (nieko nedirbau) Lp. Tai tinginys – per visą dienelę kad būt nor šuniu[i] mazgą užmẽzgęs Sn. Nemoka nei šuniui uodegos ažmegzt LTII460(Tvr). Mes ùžmezgam (pasakome), tegu jis išriša (paaiškina) Lkč.
| refl.: Per ilgos šaknys sutrumpinamos, kad sodinant neužsimegztų sp.
ǁ įdėti kur, užrišant mazgu: Gautą pinigą tuoj užmegzdavo į mazgelį rš.
ǁ užriesti, užsukti: Kiaulės, uodegas žumezgę, skraido Rod.
2. intr. prk. iš anksto sugalvoti, įsidėti į galvą: Jau užmezgęs turėjau, norėjau sakyti, ir užmiršau Skr. Aš jau seniai ùžmezgiau paklaust, kaip ten buvo su tuo traukiniu Lnkv. Pas jį kaip ùžmegzta (gerai atsikerta) Viln.
| refl.: Tai kad pasakė – kai užsimẽzgęs! Rs. Aš tai užmiršau pasakyt, o užsimẽzgus buvau Jrb. Aš jau buvau užsimẽzgęs viską stačiai pasakyt, ale neišėjo iš kalbos Jrb.
3. intr. prk. ką nors netiesiogine reikšme pasakyti: Kad ùžmezgė jai bernas, tai ùžmezgė, tik nuraudo visa ir tyli An.
4. tr. prk. pradėti (kalbą, bendravimą): Ji pati dažnai užmegzdavo kalbą su Vilkiene I.Simon. Kai ažùmezgi kalbą, ramiau laikas praeina Slk. Užmezgiau įdomių pažinčių ir įsitraukiau į revoliucinę veiklą A.Vien. Lietuvių rašytojai užmezgė glaudžius ryšius su kitų tautų rašytojais rš.
| refl.: Tarp draugų užsimezgė kalba rš.
5. tr. LL313 mezgant užtaisyti, užnerti: Paduok man savo pirštines, užmegsiu skyles Kt.
6. tr. mezgant uždirbti: Ažmègzdavo daug pinigų diedas (megzdavo tinklus parduoti) Dglš.
7. tr., intr. pradėti vaisius: Medis užmezga R. Medis pumpurus užmezga N. Žydėt žydėjo, bet nedaug ùžmezgė Kt. Žiedai … augalų negal užmegzti, nepakliuvus į juos dulkelėms kito žiedo A1885,124. Vaikai nori valgyti vos užmegztą vaisių Vd.
| refl.: Būriais ėjo laukuosna ir iš vandens kėlė su virkščiomis vos užsimezgusias bulbes P.Cvir. Obuoliai tik spėjo užsimegzt – jau jiej ir krenta! Knv. Nor sodas ir labai žydėjo, bet jam̃ maža kas užsi̇̀mezgė Btr. Kol bus žindomas vaikas, kitas neužsimegs rš.
8. refl. prk. išlikti: Užsimezgė kokis paršėkaitis, tai ir tas suvirbino (nugaišo) Lp. Katriej užsi̇̀mezgė [vaikai], tiej eina mokslan Lp.
◊ ant gãlo liežùvio užsimègzti būti pasirengus tuoj pasakyti: Ir turėjai ant galo liežuvio užsimezgęs LTR(Šmn).
į júostos mãzgą užmègzti gerai atsiminti: Užsimègzk júostos mazgañ Vrn.
úodegą užmègzti sujusti, pasikelti: Išbėgo, uodegą užmezgęs Grž. Purkšt, úodegą ùžmezgė ir išdūmė Grž. Užmezgė uodegą, tiek jo ir tematysi Grk. Uodegą užmezgęs laksto par bobas Grk.
užsti̇̀rti
Apibrėžtis
sti̇̀rti, stỹra (-sta Rtr, Š, NdŽ, FrnW, Stk), -o (stỹro) intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW; M, L, stỹrti, -sta (-na DūnŽ), -o K, BzBkXIX283, BŽ516, NdŽ, DūnŽ, Kv
1. LL65, NdŽ kietėti, darytis nelanksčiam (ppr. džiūstant): Kailiniai nuo lietaus stirsta J. Nosinė džiūnant stirsta nuo smurglių J.
ǁ stingti, kietėti (ppr. šąlant, vėstant): Šlapias drabužis sti̇̀rsta ant šalčio J. Stỹrna taukai į krūvą, būs kaip akmuo Lk. Šįryt jau stỹrusi (pašalę) Varn. Pradėjo sti̇̀rt, paskrebo jau Ds. Jau šįvakar pradėjo stỹrti Up.
2. Stk darytis nejudriam, stingti, tirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Jau mano kojos stỹra Zp. Mano stỹra sprandas Alvt. Man jau rankos nuo šalčio sti̇̀rsta Ds. Visas kūnas sti̇̀rsta Vlkj. Atsisėdu, styrstù tujau į medį Rdn. Da karvė šiąnakt neturės: užpakalis da neatleistas, ale speniai jau stỹrsta Jrb.
ǁ darytis padėrusiam, blaustis, merktis: Sti̇̀rsta akys, negaliu pakrutinti, vokus traukia prie obuolių, neatmerkiu Lkš. Kai man pradeda sti̇̀rt akys, tai ir galva ima svaigt Gs.
ǁ nuo stiprių pojūčių prarasti judrumą, negalėti pajudėti: Iš baimės stirti LL257. Stỹręs, veizėdamas į tą baisumą Plng. Kai pamatau margąją [gyvatę], iš baimės styrù VšR.
3. NdŽ būti šaltyje, kęsti šaltį: Eisu aš ten šalti, stỹrti – nesulaukste DūnŽ. Ko tas pamplys (berniukas) stỹrna susitraukęs? Krš. Ko taip styrsti be reikalo visą dieną? Sk. Malkų turim, žiemą nereiks sti̇̀rt Mrj. Pasiuntė pašaukti Juozapą, patys susitraukę keikdami apstoja klėtį, styrsta Žem. Karvės, ieškojusios beieškojusios žolės, stirsta ant vėjo J.Balt.
4. DŽ, NdŽ lipti nešvarumais, skresti: Po purvyną braidant, autuvas stỹra DŽ1.
antsti̇̀rti žr. apstirti 1: Pluta antstỹrusi, nereik nė pabirstalo, kvietinę duoną kepant Šts.
apsti̇̀rti intr.
1. džiūstant kiek sukietėti, apdžiūti: Kad mėšlas gauna apstỹrt, tai gerai, o šlapią art bjauru Erž. Apstỹrsta rugiai ir nebibijo šalnų Šts. Šienas apstỹro, gal vežti Šts. Kai tik keliai kiek apstỹrs, važiuosme į mišką Up.
2. pasidaryti kiek nejudriam, apstingti, kiek nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Nuo šalčio apsti̇̀rus Ds. Apsti̇̀rusios kojos NdŽ.
| refl.: Apstỹrstas besėdant, beguliant, reik ir pavaikščioti Šts.
ǁ padėrti, apsiblausti: Vaiko akys apsti̇̀rę da Vb.
3. NdŽ apdžiūti, apskresti, aplipti nešvarumais: Apstỹrę čebatai J.Jabl. Apstỹrusios visos kerčios – nevala DūnŽ. Kojos apstỹrusios, suputusios, pamėlynavusios Š. Menka gaspadinė: vaikšto visa apsti̇̀rus, aprūkus Krs. Nusimazgok rankas, matai, ka lig alkūnių su tašla apsti̇̀rę Skrb. Kūdas arklys, apsti̇̀ręs Ob. Išleidžia vyrą, kad apstỹręs nebūtų Grd. Tokios apstỹrusios bobos paieškais viso[je] sodo[je] nerasi Užv.
atsti̇̀rti intr. Š atsikišti: Atsti̇̀rusiom ausim berną gavo Kur. Senio ūsai atsisuko, atsitiesė ir atstyro nuo veido rš. Sniego garmuolis stovi atstiręs rš. Šiaudai stovi atsti̇̀rę Rmš.
įsti̇̀rti Rtr žr. sustirti 3: Labai įsti̇̀rę autskariai, kolgi neišsiskalbi? Š. Įsti̇̀rę skalbiniai NdŽ.
išsti̇̀rti intr.
1. išsikišti, atsikišti: Čia akmuo išsti̇̀ręs iš [mūro] tvoros Str.
2. visiems mirtinai sušalti: Jie per šalčius visi išsti̇̀ro VšR.
nusti̇̀rti intr.
1. Rtr pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio): Nustỹro nagai Vkš. Gulia nustỹrusi, kaip pasidvasinusi Šts.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Kai pasakė, tai net nustiraũ visas! Skp. Senis lyg nustiro vietoje J.Paukš. Visi nustirsta kaip griausmo nutrenkti TS1901,4-5.
2. menk. numirti: Kaip tu vieto[je] nenustyrái [prisigėręs]! Grd. Kaip nustỹrsi, nieko nebreikės Varn.
3. nustoti judėti, nurimti: Ot spirginys – nenustyri̇̀ ant vietos! Skp. Jis niekaip negalėjo nusti̇̀rti nevogęs Grk.
4. Lnkv aptekti nešvarumais, apskresti: Nustỹrę, nubuvę vaikeliai, neužveizami DūnŽ. Jos nepamatysi švarų drabužį bedėviant, visuomet valkiojas nustỹrusi Škn.
pasti̇̀rti intr. Rtr, Š; H162, N, M, L, LL319, pastỹrti K, Rtr
1. kiek sukietėti, pasidaryti nelanksčiam: Nuo tikšo ir nuo purvo kaip išdžiūsta, pastỹręs drabužis J. Nuo šalto vandenio pasti̇̀rsta koštuvis – reikis šiltu mazgot Ktk. Šašukai pastỹrę buvo Grd.
ǁ Erž kiek sukietėti, sustingti (ppr. nuo šalčio): Purvynai gavo pastỹrti – prastas kelias Šts. Šįryt jau tikrai rudens pradžia – pastỹrusi Brs. Žemė pastyrusi ir sušalusi juoduoja Žem. Šiąnakt buvo didelė šalna – purvas ant kelio pastỹręs Šmk.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Štyvas, pastyręs R338, MŽ453. Tas jau visai pastỹręs K. Man pirštai iš šalčio pastỹrę KII203. Kai tik tą adatą įleido, mergučė pastỹro, i nėr Jrb. Čia pat išsitiesė ant žemės pastiręs, nei gyvas, nei miręs K.Bor. Imkit jį greičiau ir neškit į lovą, gali nugriūt – stovi pasti̇̀ręs kai stulpas Ml. Tik pasidarė baltas an burnos, pasti̇̀ro visas ir, atrodo, jau gatavas Pns. Ar sergi? Esi toks pastỹręs Sg. Liežiuvis išsikorė, ir pasti̇̀ro Pv. Piemeniukam davė duonos plutą, kad pastirę jie nebūtų LTR(Pn). Merga eina pastỹrusi, kaip kaulą prarijusi Užv. Pulsas pradeda greitai mušti, o kojos pastirsta TS1900,10-11. Burna išdžiūvo, liežuvis pastiro BsPII60. Kad aš dabar žiūriu, kad ta avis šlubuo[ja], pastỹrus tokia Jrb. Kai in darbą, tai pasti̇̀ręs Prng. Jo lūpos pastyra Ns1832,11-12.
^ Nei gyvas, nei miręs, visas pastỹręs (apie pasipūtusį žmogų) Tt. Pastyręs kaip žirnių kirmis D166(psl.). Kas kaip šuo vis bliuznij, tepastirsta jo liežuvis! A1884,257.
pasti̇̀rusiai adv., pastỹrusiai: Jis … norėjo tą vyrytį su ranka nutvert, o jam, teip pastyrusiai su ranka begriebiant, motina tarė BsMtII136.
ǁ negyvam sustingti: Lavonas pastỹręs J. Radome jį negyvą, jau pasti̇̀rusį Skrd. Ką jis atgis – jau visai pasti̇̀ręs! Prn. Ėmė plakt viduriais [paršas] ir pastỹro Gs. Ištrauk žiemą iš aketės žuvį, ir pastỹra Dkš. O tetos kalbėjo, kad nebepareisi, ir Eivutė numirs, o tėtė nusigers ir pastirs tame purve LzP. Pastyręs kūnas grabe gulės N.
^ Gimęs nevalyvas ir numiręs nepastyręs Tr. Kol turtingas numirs, tai neturtingas pastirs LTR(Sml). O tas mūsų buvusis [viršininkas], kad jis pastirtų, – ar tai buvo galva? A.Gric. Rytą vakarą verda lapynę, norint pastỹrk Tv. Kad aš meluoju, kad čia i pastir̃č! Klt.
ǁ Dov padėrti, apsiblausti (apie akis): Į lovą keliam, akys pastỹro, ir numirė Skr. Tas vaikas veiza veiza, tos akys tokios pastỹrusios Trk. Pastyrusiomis akimis ji žiūrėjo į kažką nematomą I.Simon. Ragena matinė, vyzdys išsiplėtęs, pastiręs EncIX140. Mirštančio žmogaus akys pastỹrsta Šlu.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Neklauso: pasakai – pastỹrna kaip medis DūnŽ. Pašoku į šalį, visas pastyrù, baisiai išsigąstu Všt. Aš net pastiraũ iš baimės Ps. Barėsi, pyko, iš piktumo net pasti̇̀ro Kt. Išgirdau, kad vaikas apsivertė (išvirto iš valties), pastyraũ ant sykio, nepaeinu, ir gana Skr. Bene pastyrote jau iš išgąsčio? – klausė boba Žem.
3. atsikišti: Nupliko, tokie plaukgauriai pastỹrę Krš. Muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė Žem.
◊ puikýbe pasti̇̀rti išpuikti, pasidaryti išdidžiam: Kad jis puikýbe pasti̇̀ręs Dkš.
pérstirti intr. peršalti: Keturiolika metų buvau konyku (arklininku), ka pastirau, pérstirau, rados liga dantų Grv. Cielą pusdienį prasmurgsojo mieste i párstyro į antrą pusę Kv.
prasti̇̀rti intr. greitai išaugti, ištįsti: Prastỹręs K.Būg; R237, MŽ316, N.
pristi̇̀rti intr.
1. ilgai stirti, prišalti: Pristi̇̀ro kiek tik gana Pc.
2. džiūstant prilipti, pridžiūti: Puodas nemazgotas prystỹro Bt. Tas tavo varinis prystỹrs, kad visus kaimo šunis reikės švilpti, ka išgrandytų Lkv. Neišmazgojai puodo, ir pristi̇̀ro košė Ps. Neplėšk [tvarsčio], ba jau pristi̇̀ręs Ob.
3. pasidaryti nešvariam, sulipti: Pristỹrę plaukai, reiks trinkties Šts.
susti̇̀rti intr. Rtr, NdŽ; RtŽ, sustỹrti Rtr, NdŽ
1. sukietėti, pasidaryti nelanksčiam (ppr. džiūstant): Skalbiniai sustỹrę KI405. An šalčio sustỹra rūbai kaip ragas Ut. Padžiauti drabužiai jau sustỹro, gal lig vakaro iššalvės Vkš. Drabužiai sustỹro į ožio ragą Kal. Ir autas y[ra] sustỹręs, nespė[ja] nė to auto išsidžiovinti Trk. Kailinius sustỹrusius lamdyk, bus minkštesni J. Kai linai susti̇̀rsta (sustangrėja), sunku raut – rankas rėžo Ldvn.
ǁ sukietėti, sustingti, sutenėti (ppr. šąlant, vėstant): Dumbluotos pelkės visur sustyro Žem. Sustỹrsta žolė, ir nebėda gyvolis Šts. Tai gražiai šaltiena sušalus ir kietai susti̇̀rus Dkš. Buvo pietūs šilti, dabar viskas atšalo, viskas sustỹro Skr. Eik valgyt, paskui sustỹrsta ta kiaušienė Jrb.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti, nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Parėjo namo sušalus, susti̇̀rus Prn. Tep šalta, kad aš visa sustiraũ Mrj. Tokiam šalty į kaulą susti̇̀rsi Sdb. Kojos rankos susti̇̀ro ledan Km. Sušalau kaip šunelis, sustyráu DūnŽ. Nestovėk susti̇̀ręs, eik pasišildyk prie ugnies Ut. Viškum susti̇̀rom iš šalčio Krs. Susti̇̀ro vaikas nuo šalčio lyg mazgotė Vlkv. Sušalau, sustyráu į šakalį Vkš. Nuvažiuosi sustỹręs kaip varlė KlvrŽ. Nevažinėkias tokio[je] šalto[je], bo į ragą sustỹrsi Krš. Iš sodvos tebsalpinėju be darbo sustỹręs J. Paraviu kiek, tuoj strėnos ir sustỹra Gs. Rankos susti̇̀ro, nė sulenkt nebegaliu Ds. Reik žmogui dirbt, judėt, i nesusti̇̀rsi ant vietos Jrb. Sprandas sustỹręs kaip pagalys, kokia baisi ta senatvia Krš. Pirštai paliekta sustỹrę, užgeru vaistų – vėl paliekta gerai Žr. Ka žmogus nieko nedirbtum, tuojaus sustỹrtum Erž. Atsigulni, sustyrsti̇̀ kaip meška DūnŽ. Kojos muno tos sustỹrsta į pagalius Lks. Kaulai sustỹro besėdint Vkš. Sustyrnù kaip medis, negaliu ilgai miegoti Krš. Visa susti̇̀rus kiauliotė – stips Klt. Iš skausmo gyslos sustỹra Rmš. Kaip pasėdėsi, sustirs liežuvis Žem. Mano kojos, kad aš ilgai sėdu, visai sustỹrsta Plšk. Nuo to bulvių kasimo sustiro pirštai K.Saj.
| prk.: Sustyrusios dogmos J.Šliūp.
^ Eina sustyręs kaip žirnių kirminas KrvP(Trg). Sustỹręs kaip kopūstinis kirminas Vkš. Sustyręs, kaip mietą įrijęs LTR(Yl). Bene akėtvirbalį prarijai, ka toksai sustyręs? LTR(Vdk). Sustyráu kaip sena kumelė DūnŽ.
susti̇̀rusiai adv., sustỹrusiai: Kodėl taip sustỹrusiai tedarbuojys? Kal.
ǁ būti neveikliam: Sustỹręs kaip medis – eik pri mergelkų, į vakarelį! Rdn.
ǁ negyvam sustingti, numirti: Teip vienas [gyvendamas] ir susti̇̀ro Ėr. Aš sykį kačiuką nuguliau, radau po šonu sustỹrusį Gl. Tasai kūnas sušalęs ir sustyręs gulės I.
^ Kad tu kur sustỹrtum toks nenaudėlis! Rs.
ǁ NdŽ padėrti, apsiblausti (apie akis): Tokios sustỹrusios, kaip neteptos akės, kol išsimarkstai Krš. Aš blandau sustỹrusias akis iš miego J.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Pasakė, kad karvė užsismaugė, tai, kaip stovėjau vidury aslos, ir sustirau Ds. Aš iš, baimės sustirau vietoje rš. Ka tu pamatytai, sustỹrtai Plšk. Mes lovoj guliam, sustỹram [iš baimės], i baigta Ps. Juozas, staiga užgautas, sustiro valandėlę, nebesusigriebdamas ką atsakyti LzP.
| Taip parsigando, ka i krau[ja]s sustyro LTR(Vdk).
3. J.Jabl, DŽ, Dgl sukietėti, sustandėti nuo nešvarumų, suskresti: Susti̇̀rsta prie gyvulių tos drapanos, nespėji mazgot Mžš. Vaikai paliko nudriskę, susti̇̀rę, surūgę Km. Marškiniai teip susti̇̀rę kaip puodkelis Sdb. Nešiojo sijoną, ligi susti̇̀ro kaip kaulas Tr. Negalėjai persvilkt – eini visas susti̇̀ręs Sdk. Pareis numie nusibridę, sustỹrę Vgr. Apsileidimas bobos, kaip tik kokia laumė: susti̇̀rus, subuvus Kair. Tavo pančekos kaip ragas sustỹrusios, bent išsiplautumi Vkš. Vaikų visus būrius ant pamato išperėjo saulelė: sustyrę, susimurinę gniaužė drėgnas smilteles Žem.
užsti̇̀rti intr. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Ot užsti̇̀ro, net nuo veido nusmainė Grv. Važinėkis važinėkis tu pusgrynis, kol ažusti̇̀rsi! Arm. Jis labai nusgando, rankos užsti̇̀ro, negalėj[o] paleist vil̃ko Vlk.
1. LL65, NdŽ kietėti, darytis nelanksčiam (ppr. džiūstant): Kailiniai nuo lietaus stirsta J. Nosinė džiūnant stirsta nuo smurglių J.
ǁ stingti, kietėti (ppr. šąlant, vėstant): Šlapias drabužis sti̇̀rsta ant šalčio J. Stỹrna taukai į krūvą, būs kaip akmuo Lk. Šįryt jau stỹrusi (pašalę) Varn. Pradėjo sti̇̀rt, paskrebo jau Ds. Jau šįvakar pradėjo stỹrti Up.
2. Stk darytis nejudriam, stingti, tirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Jau mano kojos stỹra Zp. Mano stỹra sprandas Alvt. Man jau rankos nuo šalčio sti̇̀rsta Ds. Visas kūnas sti̇̀rsta Vlkj. Atsisėdu, styrstù tujau į medį Rdn. Da karvė šiąnakt neturės: užpakalis da neatleistas, ale speniai jau stỹrsta Jrb.
ǁ darytis padėrusiam, blaustis, merktis: Sti̇̀rsta akys, negaliu pakrutinti, vokus traukia prie obuolių, neatmerkiu Lkš. Kai man pradeda sti̇̀rt akys, tai ir galva ima svaigt Gs.
ǁ nuo stiprių pojūčių prarasti judrumą, negalėti pajudėti: Iš baimės stirti LL257. Stỹręs, veizėdamas į tą baisumą Plng. Kai pamatau margąją [gyvatę], iš baimės styrù VšR.
3. NdŽ būti šaltyje, kęsti šaltį: Eisu aš ten šalti, stỹrti – nesulaukste DūnŽ. Ko tas pamplys (berniukas) stỹrna susitraukęs? Krš. Ko taip styrsti be reikalo visą dieną? Sk. Malkų turim, žiemą nereiks sti̇̀rt Mrj. Pasiuntė pašaukti Juozapą, patys susitraukę keikdami apstoja klėtį, styrsta Žem. Karvės, ieškojusios beieškojusios žolės, stirsta ant vėjo J.Balt.
4. DŽ, NdŽ lipti nešvarumais, skresti: Po purvyną braidant, autuvas stỹra DŽ1.
antsti̇̀rti žr. apstirti 1: Pluta antstỹrusi, nereik nė pabirstalo, kvietinę duoną kepant Šts.
apsti̇̀rti intr.
1. džiūstant kiek sukietėti, apdžiūti: Kad mėšlas gauna apstỹrt, tai gerai, o šlapią art bjauru Erž. Apstỹrsta rugiai ir nebibijo šalnų Šts. Šienas apstỹro, gal vežti Šts. Kai tik keliai kiek apstỹrs, važiuosme į mišką Up.
2. pasidaryti kiek nejudriam, apstingti, kiek nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Nuo šalčio apsti̇̀rus Ds. Apsti̇̀rusios kojos NdŽ.
| refl.: Apstỹrstas besėdant, beguliant, reik ir pavaikščioti Šts.
ǁ padėrti, apsiblausti: Vaiko akys apsti̇̀rę da Vb.
3. NdŽ apdžiūti, apskresti, aplipti nešvarumais: Apstỹrę čebatai J.Jabl. Apstỹrusios visos kerčios – nevala DūnŽ. Kojos apstỹrusios, suputusios, pamėlynavusios Š. Menka gaspadinė: vaikšto visa apsti̇̀rus, aprūkus Krs. Nusimazgok rankas, matai, ka lig alkūnių su tašla apsti̇̀rę Skrb. Kūdas arklys, apsti̇̀ręs Ob. Išleidžia vyrą, kad apstỹręs nebūtų Grd. Tokios apstỹrusios bobos paieškais viso[je] sodo[je] nerasi Užv.
atsti̇̀rti intr. Š atsikišti: Atsti̇̀rusiom ausim berną gavo Kur. Senio ūsai atsisuko, atsitiesė ir atstyro nuo veido rš. Sniego garmuolis stovi atstiręs rš. Šiaudai stovi atsti̇̀rę Rmš.
įsti̇̀rti Rtr žr. sustirti 3: Labai įsti̇̀rę autskariai, kolgi neišsiskalbi? Š. Įsti̇̀rę skalbiniai NdŽ.
išsti̇̀rti intr.
1. išsikišti, atsikišti: Čia akmuo išsti̇̀ręs iš [mūro] tvoros Str.
2. visiems mirtinai sušalti: Jie per šalčius visi išsti̇̀ro VšR.
nusti̇̀rti intr.
1. Rtr pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio): Nustỹro nagai Vkš. Gulia nustỹrusi, kaip pasidvasinusi Šts.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Kai pasakė, tai net nustiraũ visas! Skp. Senis lyg nustiro vietoje J.Paukš. Visi nustirsta kaip griausmo nutrenkti TS1901,4-5.
2. menk. numirti: Kaip tu vieto[je] nenustyrái [prisigėręs]! Grd. Kaip nustỹrsi, nieko nebreikės Varn.
3. nustoti judėti, nurimti: Ot spirginys – nenustyri̇̀ ant vietos! Skp. Jis niekaip negalėjo nusti̇̀rti nevogęs Grk.
4. Lnkv aptekti nešvarumais, apskresti: Nustỹrę, nubuvę vaikeliai, neužveizami DūnŽ. Jos nepamatysi švarų drabužį bedėviant, visuomet valkiojas nustỹrusi Škn.
pasti̇̀rti intr. Rtr, Š; H162, N, M, L, LL319, pastỹrti K, Rtr
1. kiek sukietėti, pasidaryti nelanksčiam: Nuo tikšo ir nuo purvo kaip išdžiūsta, pastỹręs drabužis J. Nuo šalto vandenio pasti̇̀rsta koštuvis – reikis šiltu mazgot Ktk. Šašukai pastỹrę buvo Grd.
ǁ Erž kiek sukietėti, sustingti (ppr. nuo šalčio): Purvynai gavo pastỹrti – prastas kelias Šts. Šįryt jau tikrai rudens pradžia – pastỹrusi Brs. Žemė pastyrusi ir sušalusi juoduoja Žem. Šiąnakt buvo didelė šalna – purvas ant kelio pastỹręs Šmk.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Štyvas, pastyręs R338, MŽ453. Tas jau visai pastỹręs K. Man pirštai iš šalčio pastỹrę KII203. Kai tik tą adatą įleido, mergučė pastỹro, i nėr Jrb. Čia pat išsitiesė ant žemės pastiręs, nei gyvas, nei miręs K.Bor. Imkit jį greičiau ir neškit į lovą, gali nugriūt – stovi pasti̇̀ręs kai stulpas Ml. Tik pasidarė baltas an burnos, pasti̇̀ro visas ir, atrodo, jau gatavas Pns. Ar sergi? Esi toks pastỹręs Sg. Liežiuvis išsikorė, ir pasti̇̀ro Pv. Piemeniukam davė duonos plutą, kad pastirę jie nebūtų LTR(Pn). Merga eina pastỹrusi, kaip kaulą prarijusi Užv. Pulsas pradeda greitai mušti, o kojos pastirsta TS1900,10-11. Burna išdžiūvo, liežuvis pastiro BsPII60. Kad aš dabar žiūriu, kad ta avis šlubuo[ja], pastỹrus tokia Jrb. Kai in darbą, tai pasti̇̀ręs Prng. Jo lūpos pastyra Ns1832,11-12.
^ Nei gyvas, nei miręs, visas pastỹręs (apie pasipūtusį žmogų) Tt. Pastyręs kaip žirnių kirmis D166(psl.). Kas kaip šuo vis bliuznij, tepastirsta jo liežuvis! A1884,257.
pasti̇̀rusiai adv., pastỹrusiai: Jis … norėjo tą vyrytį su ranka nutvert, o jam, teip pastyrusiai su ranka begriebiant, motina tarė BsMtII136.
ǁ negyvam sustingti: Lavonas pastỹręs J. Radome jį negyvą, jau pasti̇̀rusį Skrd. Ką jis atgis – jau visai pasti̇̀ręs! Prn. Ėmė plakt viduriais [paršas] ir pastỹro Gs. Ištrauk žiemą iš aketės žuvį, ir pastỹra Dkš. O tetos kalbėjo, kad nebepareisi, ir Eivutė numirs, o tėtė nusigers ir pastirs tame purve LzP. Pastyręs kūnas grabe gulės N.
^ Gimęs nevalyvas ir numiręs nepastyręs Tr. Kol turtingas numirs, tai neturtingas pastirs LTR(Sml). O tas mūsų buvusis [viršininkas], kad jis pastirtų, – ar tai buvo galva? A.Gric. Rytą vakarą verda lapynę, norint pastỹrk Tv. Kad aš meluoju, kad čia i pastir̃č! Klt.
ǁ Dov padėrti, apsiblausti (apie akis): Į lovą keliam, akys pastỹro, ir numirė Skr. Tas vaikas veiza veiza, tos akys tokios pastỹrusios Trk. Pastyrusiomis akimis ji žiūrėjo į kažką nematomą I.Simon. Ragena matinė, vyzdys išsiplėtęs, pastiręs EncIX140. Mirštančio žmogaus akys pastỹrsta Šlu.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Neklauso: pasakai – pastỹrna kaip medis DūnŽ. Pašoku į šalį, visas pastyrù, baisiai išsigąstu Všt. Aš net pastiraũ iš baimės Ps. Barėsi, pyko, iš piktumo net pasti̇̀ro Kt. Išgirdau, kad vaikas apsivertė (išvirto iš valties), pastyraũ ant sykio, nepaeinu, ir gana Skr. Bene pastyrote jau iš išgąsčio? – klausė boba Žem.
3. atsikišti: Nupliko, tokie plaukgauriai pastỹrę Krš. Muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė Žem.
◊ puikýbe pasti̇̀rti išpuikti, pasidaryti išdidžiam: Kad jis puikýbe pasti̇̀ręs Dkš.
pérstirti intr. peršalti: Keturiolika metų buvau konyku (arklininku), ka pastirau, pérstirau, rados liga dantų Grv. Cielą pusdienį prasmurgsojo mieste i párstyro į antrą pusę Kv.
prasti̇̀rti intr. greitai išaugti, ištįsti: Prastỹręs K.Būg; R237, MŽ316, N.
pristi̇̀rti intr.
1. ilgai stirti, prišalti: Pristi̇̀ro kiek tik gana Pc.
2. džiūstant prilipti, pridžiūti: Puodas nemazgotas prystỹro Bt. Tas tavo varinis prystỹrs, kad visus kaimo šunis reikės švilpti, ka išgrandytų Lkv. Neišmazgojai puodo, ir pristi̇̀ro košė Ps. Neplėšk [tvarsčio], ba jau pristi̇̀ręs Ob.
3. pasidaryti nešvariam, sulipti: Pristỹrę plaukai, reiks trinkties Šts.
susti̇̀rti intr. Rtr, NdŽ; RtŽ, sustỹrti Rtr, NdŽ
1. sukietėti, pasidaryti nelanksčiam (ppr. džiūstant): Skalbiniai sustỹrę KI405. An šalčio sustỹra rūbai kaip ragas Ut. Padžiauti drabužiai jau sustỹro, gal lig vakaro iššalvės Vkš. Drabužiai sustỹro į ožio ragą Kal. Ir autas y[ra] sustỹręs, nespė[ja] nė to auto išsidžiovinti Trk. Kailinius sustỹrusius lamdyk, bus minkštesni J. Kai linai susti̇̀rsta (sustangrėja), sunku raut – rankas rėžo Ldvn.
ǁ sukietėti, sustingti, sutenėti (ppr. šąlant, vėstant): Dumbluotos pelkės visur sustyro Žem. Sustỹrsta žolė, ir nebėda gyvolis Šts. Tai gražiai šaltiena sušalus ir kietai susti̇̀rus Dkš. Buvo pietūs šilti, dabar viskas atšalo, viskas sustỹro Skr. Eik valgyt, paskui sustỹrsta ta kiaušienė Jrb.
2. pasidaryti nejudriam, sustingti, nutirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Parėjo namo sušalus, susti̇̀rus Prn. Tep šalta, kad aš visa sustiraũ Mrj. Tokiam šalty į kaulą susti̇̀rsi Sdb. Kojos rankos susti̇̀ro ledan Km. Sušalau kaip šunelis, sustyráu DūnŽ. Nestovėk susti̇̀ręs, eik pasišildyk prie ugnies Ut. Viškum susti̇̀rom iš šalčio Krs. Susti̇̀ro vaikas nuo šalčio lyg mazgotė Vlkv. Sušalau, sustyráu į šakalį Vkš. Nuvažiuosi sustỹręs kaip varlė KlvrŽ. Nevažinėkias tokio[je] šalto[je], bo į ragą sustỹrsi Krš. Iš sodvos tebsalpinėju be darbo sustỹręs J. Paraviu kiek, tuoj strėnos ir sustỹra Gs. Rankos susti̇̀ro, nė sulenkt nebegaliu Ds. Reik žmogui dirbt, judėt, i nesusti̇̀rsi ant vietos Jrb. Sprandas sustỹręs kaip pagalys, kokia baisi ta senatvia Krš. Pirštai paliekta sustỹrę, užgeru vaistų – vėl paliekta gerai Žr. Ka žmogus nieko nedirbtum, tuojaus sustỹrtum Erž. Atsigulni, sustyrsti̇̀ kaip meška DūnŽ. Kojos muno tos sustỹrsta į pagalius Lks. Kaulai sustỹro besėdint Vkš. Sustyrnù kaip medis, negaliu ilgai miegoti Krš. Visa susti̇̀rus kiauliotė – stips Klt. Iš skausmo gyslos sustỹra Rmš. Kaip pasėdėsi, sustirs liežuvis Žem. Mano kojos, kad aš ilgai sėdu, visai sustỹrsta Plšk. Nuo to bulvių kasimo sustiro pirštai K.Saj.
| prk.: Sustyrusios dogmos J.Šliūp.
^ Eina sustyręs kaip žirnių kirminas KrvP(Trg). Sustỹręs kaip kopūstinis kirminas Vkš. Sustyręs, kaip mietą įrijęs LTR(Yl). Bene akėtvirbalį prarijai, ka toksai sustyręs? LTR(Vdk). Sustyráu kaip sena kumelė DūnŽ.
susti̇̀rusiai adv., sustỹrusiai: Kodėl taip sustỹrusiai tedarbuojys? Kal.
ǁ būti neveikliam: Sustỹręs kaip medis – eik pri mergelkų, į vakarelį! Rdn.
ǁ negyvam sustingti, numirti: Teip vienas [gyvendamas] ir susti̇̀ro Ėr. Aš sykį kačiuką nuguliau, radau po šonu sustỹrusį Gl. Tasai kūnas sušalęs ir sustyręs gulės I.
^ Kad tu kur sustỹrtum toks nenaudėlis! Rs.
ǁ NdŽ padėrti, apsiblausti (apie akis): Tokios sustỹrusios, kaip neteptos akės, kol išsimarkstai Krš. Aš blandau sustỹrusias akis iš miego J.
ǁ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Pasakė, kad karvė užsismaugė, tai, kaip stovėjau vidury aslos, ir sustirau Ds. Aš iš, baimės sustirau vietoje rš. Ka tu pamatytai, sustỹrtai Plšk. Mes lovoj guliam, sustỹram [iš baimės], i baigta Ps. Juozas, staiga užgautas, sustiro valandėlę, nebesusigriebdamas ką atsakyti LzP.
| Taip parsigando, ka i krau[ja]s sustyro LTR(Vdk).
3. J.Jabl, DŽ, Dgl sukietėti, sustandėti nuo nešvarumų, suskresti: Susti̇̀rsta prie gyvulių tos drapanos, nespėji mazgot Mžš. Vaikai paliko nudriskę, susti̇̀rę, surūgę Km. Marškiniai teip susti̇̀rę kaip puodkelis Sdb. Nešiojo sijoną, ligi susti̇̀ro kaip kaulas Tr. Negalėjai persvilkt – eini visas susti̇̀ręs Sdk. Pareis numie nusibridę, sustỹrę Vgr. Apsileidimas bobos, kaip tik kokia laumė: susti̇̀rus, subuvus Kair. Tavo pančekos kaip ragas sustỹrusios, bent išsiplautumi Vkš. Vaikų visus būrius ant pamato išperėjo saulelė: sustyrę, susimurinę gniaužė drėgnas smilteles Žem.
užsti̇̀rti intr. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Ot užsti̇̀ro, net nuo veido nusmainė Grv. Važinėkis važinėkis tu pusgrynis, kol ažusti̇̀rsi! Arm. Jis labai nusgando, rankos užsti̇̀ro, negalėj[o] paleist vil̃ko Vlk.
