bèt kaĩp prastai, atmestinai: Juk dabar viskas daroma greitai, bet kaip, o parduodama kaip tikras daiktas. rš.
bèt tìk prastai: Koks čia jo darbas, dirba bet tik. Kp.
bèt tiktaĩ
1.prastas: Kito žmona gudri, o kito – bet tiktai. Mžš. Namai sugriuvę, stogai prakiurę ir bernelis bet tiktai. Brž.
2.tik laiką praleisti: Vienas nori išmokti, o kitas bet tiktai. An.

smurgióti, -iója, -iójo, smùrgioti, -ioja, -iojo
1. intr. snargliuoti: Smurgiódamas [prisigėręs] ir eini Grd. Jau kelios dienos vaikai smurgiója Kv.
2. prastai ką dirbti, daryti.
apsmurgióti
1. refl. Vn apsisnargliuoti: Jug ana eina apsismùrgiojusi, smurgais pasiramstydama Užv. Prisigėręs, apsismùrgiojęs, nė į žmogų nepanašus Šll.
ǁ prk. apsileisti: Apsismùrgiojusios tos bobos po numus Pj.
2. tr. menk. šiaip taip padaryti: Par tris dienas stogą apsmùrgios Ll.
nusismurgióti nusišnypšti nosį: Eik į kerčią nusismùrgioti Šll.
pasmurgióti tr. menk. nevykusiai, atmestinai padaryti: Pasmùrgioti visi galia, bet tu gerai padaryk! Žlp.
prismurgióti tr. prisnargliuoti: Prysmurgióti tie uostai, baisu žiūrėti Grd.

2 ãplamas, -à adj. (3b)
1. paviršutiniškas: Darbas jo visas ãplamas, t. y. aplamu, paviršutiniai apdirba jis darbus, pusiau kone J.
aplamai̇̃ adv.: Aplamai̇̃ dirba jis J. Aplamai̇̃ (atmestinai) padirbo, kur dabar dėsu Krš.
| Galėjau aplamai (apytikriai) pasakyti, kiek metrų ilgio ir pločio J.Jabl. Aplamai̇̃ sakant, jo yra dešimtis karvių Brs.
2. S.Dauk neapsukrus, žioplas, apykvailis: Nėr mums su kuo kalbėt – ãplamas buvo, ãplamas paliks Vkš. Kas nemoka dirbti, negal ano išmokyti, tas ãplamas J.
aplamỹn adv.: Juo senyn, juo aplamỹn Šts.
3. bendras, visas: Teiraudavos apie aplamą priešo artilerijos kiekį rš. Aplamais bruožais atvaizduos Vilniaus meno raidą rš. Matė nuo aplamo rėdymo reikalus irstančius S.Dauk.
aplamai̇̃ adv. apskritai, iš viso: Gamtos dėsniai aplamai negali būti panaikinti rš. Aplamai aš buvau didelis sporto mėgėjas rš.

kap ãkmeniu mèst (mẽstie) Aš lietuviškai galiu kalbėtie kap ãkmeniu mẽstie (lengvai). DvŽ I 7. Kap jauna buvau, gerai ūtarijau [lietuviškai], mesiù kap ãkmeniu. DvŽ I 7.
kaip į purvýną mèsti Penkis rublius! Kaip į purvyną mesti (niekais išleisti).... Žem.
kap mèst akià Kap mèst akià – vis dvaro laukai tęsias. Rod.
kap sprindžiù (sprindiñ) mẽst Lašiniai kap sprindžiù mẽst (per sprindį). ZtŽ 396. Lašinių kap sprindiñ mẽst – vienas sprindis. ZtŽ 618.
mèst kai su bùlve į síeną Mèsi kai su bùlve į síeną (atmestinai padarysi), i viskas. ZnŽ I 188 (Snt). ZnŽ III 47 (Snt).
mèst kaip už (až) ausiẽs (už ausų̃) Jam tik duok gert – mẽta kaip už ausiẽs (až ausiẽs JT 419, už ausų̃ Kp). Kp.

į klėbių̃ dvãrą nieko neturėdami (susituokė): Į klėbių dvarą susižanijom. Šts.
į klėbių̃ káimą išeĩti neturtingiems susituokti: Juodu išėjo į klėbių kaimą. Brs.
klėbiù nešinà būdama su vaiku: Klėbiu nešina duonos neuždirbsi. Šts.
ne klėbiù sugróbiamas kruopštus, švelnus: Meriškavimas yra ne klėbiu sugrobiamas darbas. Plt.
į klėbiùs nieko neturėdami (susituokė): Vargingai yra gyvenęs žmogus: apsiženijo į klėbius. Nt. Į klėbius susivedė. Šts. Į klėbius žanijas, ne į gyvenimą eina. KlvrŽ. Kur biednesni, taip žanijos, į klėbius: susitiko, į klėbį susikabino ir eina. Plt.
į klėbiùs eĩti imtis: Ar aš prieš tave galėčiau stengti, ar vedu galėtumėv eiti į klėbius?. End.
į klėbiùs kìbtis eiti imtynių: Į klėbius vokytis negudrus kibtis – bijo. Šts.
iš klėbių̃ imtis: Na dabar pamėginkim iš klėbių – katras stipresnis. Brs.
su klėbiù nekruopščiai, atmestinai: Kitas žmogus tetinka darbui su klėbiu. Krtn.
su klėbiù gróbti daug norėti: Su klėbiu grobia, pro pažastis išsmunka. Šts.
purvus nešti klėbyje žr purvas

ãtžagarias, -ià adj. (34b)
1. Klp, Dkš, Al, Kp judantis atgal, užpakaliu ar nugara į priekį, atbulas, atpakalias: Kad gausi į kaktą, tai ãtžagarias par duris išlėksi Jrb. Mane atatempė ãtžagarią Rk. Jonas stovi ãtžagarias Pn. Ištrauk ãtžagarius ratus iš klojimo Vl.
atžagariai̇̃ adv.: Atžagariai̇̃ užsisėdęs joja Rm. Vėžys … pradėjo atžagariai vaikščiot BsPII326.
| Jau atžagariai dera (vis po mažiau duoda) Ds.
2. apačia į viršų, priekiu į užpakalį: Ė, brolau, ãtžagarią knygą skaitai! Vl. Tik pliaukštelėjau su atžagaria ranka par snukį! Jrb.
| Ar nepastebėjai prie jo gerklės tris atžagarius plaukus (į kitą pusę palinkusius)! Vd.
^ Dirba lyg ãtžagaria ranka Gs.
atžagariai̇̃ adv.: Batus atžagariai̇̃ apsiavei (dešinės kojos batą ant kairės kojos) Jrb.
| Plaukus atžagariai̇̃ (į priešingą pusę) glostyti KII136. Jo ūkis eina atžagariai (smunka) I.Simon.
| Tokią duoną atžagariai̇̃ (nenoromis) valgo Ėr.
3. prk. priešingas, atkaklus: Tokių atžagarių žmonių maža Sdk. Tas mūs vaikas vis ãtžagarias – sakyk jam vienaip, o jis būtinai kitaip padarys Snt.
atžagariai̇̃ Vis atžagariai̇̃ ir atžagariai̇̃ atsako Pkr. Jis viską atžagariai̇̃ daro Alk. Ertes daugesn tokių, kurie tos malonės ir kantrumo Dievo ir gerumo Viešpaties atžagariai, atkakliai vartoja ant savo prapulties DP95.
◊ atžagariai̇̃s dantimi̇̀s nenoromis (valgyti): Ar gardūs virtiniai? Et, valgau atžagariais dantim, nelabai man patinka Vb.
ãtžagaria rankà atmestinai, nerūpestingai (daryti ką): Toks atžagaria ranka atliktas darbas kelia teisėtą pasipiktinimą sp.

apie teigiamus veiksmus
atmestinaĩ, blogaĩ, menkaĩ, negeraĩ, piktaĩ, prastaĩ, skur̃džiai
apie neigiamus veiksmus
Ką nori blogai daryti, tai atidėk rytdienai, o ką nori gerai daryt, daryk nūnai Drsk.
Gerai darysi – sau rasi, blogai darysi – sau rasi Jrb.
Kas gerai padarys – dėl savęs, kas blogai – ir dėl savęs LTR. Trg.
Kas gerai daro, gerai sau, kas blogai – sau Lp.
Kodėl taip yra: vakar šitas buvo gerai, šiandien blogai, šiandien šitas gerai, o rytoj gal jau net bus blogai? rš.
Blogai rodo – gerai bus Rs.
Šiandien – blogai, žinok, jog ryt poryt bus gerai Žem.
Gyvenam per vidurį – nei per daug gerai, nei blogai Užp.
Didelėn draugėn gerai prie darbo, ale blogai prie stalo Lš.
Kad gerai gyvensiu, tai atsimylėsiu, kad blogai gyvensiu, rugeliais atpjausiu LTR. Ob.
Kas prasideda gerai, baigiasi blogai rš.
Man ji (melžėja) niekuo nesiskyrė nuo kitų kaimo moterų: blogai sukirpta, bet gerai susiūta Žil.
Kuriam papulsta geriau, kuriam blogiau Lz.
Verpimui braukė linus geriau, o pardavimui – blogiau Kl.
Visko visko mačiau, ir geriau, ir blogiau Alz.
Blogiau kaip čia niekur nebus, o gal kur nors rasime ir geriau rš.
Man sveikata pradieniuoja: vieną dieną geriau, kitą blogiau Mrj.
Valig išdarbio moka: geriau padirbsi – daugiau gausi, blogiau padirbsi – mažiau Jnšk.
Pavogt labai gerai, o kai reikia baudą mokėt – blogai Pmp.
Nėr geriau, kaip pavogsi, nėr blogiau, kaip papulsi Gdr.
Geriau mokėdavo Suvalkijoje, menkiau Dzūkijoje ir Aukštaitijoje rš.
Jablonskis tardavo savo žodį: kur kas gerai – pagirdavo, kur negerai – papeikdavo, paaiškindavo, patardavo, kaip pataisyti rš.
Sukrūs siūlai metmeniui gerai, ataudam – negerai Švnč.
Gerai negerai – svetur ne namai Sb.
Gerai lėkt, ale negerai nutūpt B.
Besužiūrėsi, kas čia gerai, kas negerai Slm.
Vakarais pasvarstau, kas tą dieną gerai padaryta, kas negerai Paukš.
Toks tas jau mūsų senis visuomet: ar gerai padarei, ar negerai – vis narna Srv.
Tariasi gerai darąs, o antai negerai daro Sir.
Negerai pradėjęs, gerai nepabengsi VP.
Gerai darykime tiemus, kurie mumus piktai daro Dk.
Tenai mokėsiu gerai teisingiemus, piktai kaltiemus Sir.
Kunigaikščiai ne baisumu yra gerai darantimus, betaig darantimus piktai Mž.
Mieliaus kalbėti piktai nekaip gerai B.
O ką tiktai ant jos įrašys, būk piktai, būk gerai, tatai jau vis ant save nešiot musija Mork.
Kad prastai darysi, tai tik apjuoka, o gerai nėr iš ko Gs.
Del valgymo vietomis i gerai buvo, vietomis i prastai Lpl.
Vyriškas vis geriau daktaris, motera – prasčiau Drsk.
Gyvena bet sau: nei gerai, nei labai prastai Ut.
Gerai mokamas darbas pasitaiko tuomet, kai sutinki atlikti prastai mokamą darbą rš.
Pristatys, i turėsi išbūti, gerai prastai End.
Gyvenau i gerai, i suvisu skurdžiai Ad.

žabalióti, -iója, -iójo intr. DŽ, NdŽ, žàbalioti, -ioja, -iojo J.Jabl
1. Ds, Gs, Gl tamsoje būti ar veikti: Užsižiebkim žiburį, ką mes čia tamsoj žabaliósim Prn. Galgi ugnės negali ažsidegt, kad patamsy žabalioji? Trgn.
ǁ Gs eiti tamsoje: Ir jam teko nakčia žabalióti per mišką Mrj.
ǁ J ieškoti tamsoje.
2. Prn nevikriai grabinėti, čiupinėti: Girtas žabaliója apie tvorą Vv. Ko čia žabalióji, še, imk! KzR. Ko tu čia žabalióji lyg akla! Vlkv. Jei ims po mano lovą žàbaliot, tai bus blogai Gs. Tep i žabalióju (rašau), ką prisimindama Brš.
ǁ prk. vogti: Neateis nė kaimynė žabaliót Igl.
3. bastytis, lankytis: Kur nori, te važiuok, nereikia žabaliót kaži kur Iš. Žàbalioja kitur, būt ėmęs ją Gs. Žabaliójau be savo kampo, tarnavau visur Brš.
apžabalióti intr. Ds negrabiai, atmestinai padaryti: Jis nieko gerai nepadaro, tik apžabaliója Mrj. Kad tai lauką apdirbtų kai kiti, tai augtų, o dabar apgraibo, lyg atšalusiais nagais apžàbalioja, ir tiek Skrd.
atžabalióti intr.; Gmž ateiti, atkėblinti.
įžabalióti
1. tr. įžiūrėti: Aš to orlaivio neįžabalióju Ilg. Jau nepaskaitau, neįžabalióju Zp.
2. intr. nemačiom įeiti: Inžabaliõs koks, užsirakykim Prn.
| refl.: Tiesiog į balą įsižabaliójo Mrj.
3. refl. įsipainioti, įsivelti kur: Insižabaliójo kap višta in pakulas Prn.
išžabalióti tr. ką nors blogai, nusikalstamai padaryti, išnaikinti: Kiek jis išžabaliójo (iššaudė) žmonių! Antš.
nužabalióti tr. šiaip taip, apgraibomis ką padaryti: Tie linai toki reti, kur kas nužabalióji su sauja Gs.
pažabalióti
1. intr. pasivalkioti, pasibastyti: Pažabaliójom po miestą ir parėjom Prn.
2. intr. sunkiai, nevikriai paeiti: Girtas vos pažabaliója Dkš.
3. tr., intr. nesklandžiai, sunkiai ką daryti: Senoviškai pažabaliója (pakalba) Krn. Pačiam pavyko išmokt vos vos pažabaliot rusiškai rš.
4. refl. tr., intr. pasiieškoti ko tinkamo, pasigraibyti: Jis tenai tamsy pasižabalió[jo] pasižabalió[jo] ir nerado Dkš. Vestuvėse sėdi, pasižabalióji valgio, pasirenki Plv.
| Kad ir anksti pavasarį, o jau gyvuliai pasižabalioja kūlynų VšR.
prižabalióti intr.
1. priklaidžioti tamsoje: Prižabaliojau, paki radau Ktk.
2. neprimatant ilgai ieškoti: Prižabaliójau, kol žirkles radau DŽ1.
sužabalióti
1. tr. DŽ1, Ds įžiūrėti: Jau veidą kai kurio sužabalioju rš.
2. tr. sunkiai surasti: Nesužabaliója, ką te – persenus boba Sug.
3. tr., intr. NdŽ gerai nematant įstengti sugrabalioti, sučiupinėti: Jau negaliu siūt, jau nesužabalióju Prn. Ar dar sužabalióji adaton siūlą įvert? Ds.
4. refl. susipainioti: Susižabaliójo, susipainiojo su tom virvėm [avys] Gs.
5. tr., intr. sugebėti ką atlikti: Kai reik giedot, nesužabaliója Gs.
6. suprasti, susigaudyti: Jis nieko ten nesusižabalioja Gs.
užžabalióti
1. NdŽ žr. užžabalinėti.
2. refl. netyčia užeiti: Karvė užsižabaliójo an ledo ir išžirgo Prn.

žabalióti, -iója, -iójo intr. DŽ, NdŽ, žàbalioti, -ioja, -iojo J.Jabl
1. Ds, Gs, Gl tamsoje būti ar veikti: Užsižiebkim žiburį, ką mes čia tamsoj žabaliósim Prn. Galgi ugnės negali ažsidegt, kad patamsy žabalioji? Trgn.
ǁ Gs eiti tamsoje: Ir jam teko nakčia žabalióti per mišką Mrj.
ǁ J ieškoti tamsoje.
2. Prn nevikriai grabinėti, čiupinėti: Girtas žabaliója apie tvorą Vv. Ko čia žabalióji, še, imk! KzR. Ko tu čia žabalióji lyg akla! Vlkv. Jei ims po mano lovą žàbaliot, tai bus blogai Gs. Tep i žabalióju (rašau), ką prisimindama Brš.
ǁ prk. vogti: Neateis nė kaimynė žabaliót Igl.
3. bastytis, lankytis: Kur nori, te važiuok, nereikia žabaliót kaži kur Iš. Žàbalioja kitur, būt ėmęs ją Gs. Žabaliójau be savo kampo, tarnavau visur Brš.
apžabalióti intr. Ds negrabiai, atmestinai padaryti: Jis nieko gerai nepadaro, tik apžabaliója Mrj. Kad tai lauką apdirbtų kai kiti, tai augtų, o dabar apgraibo, lyg atšalusiais nagais apžàbalioja, ir tiek Skrd.
atžabalióti intr.; Gmž ateiti, atkėblinti.
įžabalióti
1. tr. įžiūrėti: Aš to orlaivio neįžabalióju Ilg. Jau nepaskaitau, neįžabalióju Zp.
2. intr. nemačiom įeiti: Inžabaliõs koks, užsirakykim Prn.
| refl.: Tiesiog į balą įsižabaliójo Mrj.
3. refl. įsipainioti, įsivelti kur: Insižabaliójo kap višta in pakulas Prn.
išžabalióti tr. ką nors blogai, nusikalstamai padaryti, išnaikinti: Kiek jis išžabaliójo (iššaudė) žmonių! Antš.
nužabalióti tr. šiaip taip, apgraibomis ką padaryti: Tie linai toki reti, kur kas nužabalióji su sauja Gs.
pažabalióti
1. intr. pasivalkioti, pasibastyti: Pažabaliójom po miestą ir parėjom Prn.
2. intr. sunkiai, nevikriai paeiti: Girtas vos pažabaliója Dkš.
3. tr., intr. nesklandžiai, sunkiai ką daryti: Senoviškai pažabaliója (pakalba) Krn. Pačiam pavyko išmokt vos vos pažabaliot rusiškai rš.
4. refl. tr., intr. pasiieškoti ko tinkamo, pasigraibyti: Jis tenai tamsy pasižabalió[jo] pasižabalió[jo] ir nerado Dkš. Vestuvėse sėdi, pasižabalióji valgio, pasirenki Plv.
| Kad ir anksti pavasarį, o jau gyvuliai pasižabalioja kūlynų VšR.
prižabalióti intr.
1. priklaidžioti tamsoje: Prižabaliojau, paki radau Ktk.
2. neprimatant ilgai ieškoti: Prižabaliójau, kol žirkles radau DŽ1.
sužabalióti
1. tr. DŽ1, Ds įžiūrėti: Jau veidą kai kurio sužabalioju rš.
2. tr. sunkiai surasti: Nesužabaliója, ką te – persenus boba Sug.
3. tr., intr. NdŽ gerai nematant įstengti sugrabalioti, sučiupinėti: Jau negaliu siūt, jau nesužabalióju Prn. Ar dar sužabalióji adaton siūlą įvert? Ds.
4. refl. susipainioti: Susižabaliójo, susipainiojo su tom virvėm [avys] Gs.
5. tr., intr. sugebėti ką atlikti: Kai reik giedot, nesužabaliója Gs.
6. suprasti, susigaudyti: Jis nieko ten nesusižabalioja Gs.
užžabalióti
1. NdŽ žr. užžabalinėti.
2. refl. netyčia užeiti: Karvė užsižabaliójo an ledo ir išžirgo Prn.

žabalióti, -iója, -iójo intr. DŽ, NdŽ, žàbalioti, -ioja, -iojo J.Jabl
1. Ds, Gs, Gl tamsoje būti ar veikti: Užsižiebkim žiburį, ką mes čia tamsoj žabaliósim Prn. Galgi ugnės negali ažsidegt, kad patamsy žabalioji? Trgn.
ǁ Gs eiti tamsoje: Ir jam teko nakčia žabalióti per mišką Mrj.
ǁ J ieškoti tamsoje.
2. Prn nevikriai grabinėti, čiupinėti: Girtas žabaliója apie tvorą Vv. Ko čia žabalióji, še, imk! KzR. Ko tu čia žabalióji lyg akla! Vlkv. Jei ims po mano lovą žàbaliot, tai bus blogai Gs. Tep i žabalióju (rašau), ką prisimindama Brš.
ǁ prk. vogti: Neateis nė kaimynė žabaliót Igl.
3. bastytis, lankytis: Kur nori, te važiuok, nereikia žabaliót kaži kur Iš. Žàbalioja kitur, būt ėmęs ją Gs. Žabaliójau be savo kampo, tarnavau visur Brš.
apžabalióti intr. Ds negrabiai, atmestinai padaryti: Jis nieko gerai nepadaro, tik apžabaliója Mrj. Kad tai lauką apdirbtų kai kiti, tai augtų, o dabar apgraibo, lyg atšalusiais nagais apžàbalioja, ir tiek Skrd.
atžabalióti intr.; Gmž ateiti, atkėblinti.
įžabalióti
1. tr. įžiūrėti: Aš to orlaivio neįžabalióju Ilg. Jau nepaskaitau, neįžabalióju Zp.
2. intr. nemačiom įeiti: Inžabaliõs koks, užsirakykim Prn.
| refl.: Tiesiog į balą įsižabaliójo Mrj.
3. refl. įsipainioti, įsivelti kur: Insižabaliójo kap višta in pakulas Prn.
išžabalióti tr. ką nors blogai, nusikalstamai padaryti, išnaikinti: Kiek jis išžabaliójo (iššaudė) žmonių! Antš.
nužabalióti tr. šiaip taip, apgraibomis ką padaryti: Tie linai toki reti, kur kas nužabalióji su sauja Gs.
pažabalióti
1. intr. pasivalkioti, pasibastyti: Pažabaliójom po miestą ir parėjom Prn.
2. intr. sunkiai, nevikriai paeiti: Girtas vos pažabaliója Dkš.
3. tr., intr. nesklandžiai, sunkiai ką daryti: Senoviškai pažabaliója (pakalba) Krn. Pačiam pavyko išmokt vos vos pažabaliot rusiškai rš.
4. refl. tr., intr. pasiieškoti ko tinkamo, pasigraibyti: Jis tenai tamsy pasižabalió[jo] pasižabalió[jo] ir nerado Dkš. Vestuvėse sėdi, pasižabalióji valgio, pasirenki Plv.
| Kad ir anksti pavasarį, o jau gyvuliai pasižabalioja kūlynų VšR.
prižabalióti intr.
1. priklaidžioti tamsoje: Prižabaliojau, paki radau Ktk.
2. neprimatant ilgai ieškoti: Prižabaliójau, kol žirkles radau DŽ1.
sužabalióti
1. tr. DŽ1, Ds įžiūrėti: Jau veidą kai kurio sužabalioju rš.
2. tr. sunkiai surasti: Nesužabaliója, ką te – persenus boba Sug.
3. tr., intr. NdŽ gerai nematant įstengti sugrabalioti, sučiupinėti: Jau negaliu siūt, jau nesužabalióju Prn. Ar dar sužabalióji adaton siūlą įvert? Ds.
4. refl. susipainioti: Susižabaliójo, susipainiojo su tom virvėm [avys] Gs.
5. tr., intr. sugebėti ką atlikti: Kai reik giedot, nesužabaliója Gs.
6. suprasti, susigaudyti: Jis nieko ten nesusižabalioja Gs.
užžabalióti
1. NdŽ žr. užžabalinėti.
2. refl. netyčia užeiti: Karvė užsižabaliójo an ledo ir išžirgo Prn.