Spalvų kodavimo būdas.
Dažniausiai naudojami RŽM, ŽPG, ŽPGJ, AGS7, AGŠ, adityvusis ir substraktyvusis spalvų modeliai.

Spalvos parametras, apibūdinantis atspalvio dalį (santykinį kiekį) spalvoje.
Galima įsivaizduoti, kad gryno atspalvio dažai maišomi su pilkais dažais. Didėjant pilkų dažų daliai, spalvos grynis mažėja (ji pilkėja), kol pagaliau grynis tampa lygus nuliui, o spalva – tik pilka.
Grynis yra AGŠ spalvų modelio parametras.

Spalvos parametras, apibūdinantis jos šviesumą.
Galima įsivaizduoti, kad tam tikro grynio spalvos dažai maišomi su baltais arba juodais dažais. Kai dedama baltų dažų, šviesis didėja, kai juodų – mažėja. Kraštutiniais atvejais spalva tampa balta arba juoda.
Šviesis yra AGŠ spalvų modelio parametras.

Spalvų modelis, kuriame visos spalvos gaunamos iš trijų pagrindinių spalvų: raudonos, žalios ir mėlynos. Modelio pavadinimo santrumpa RŽM sudaryta iš pagrindinių spalvų: raudonos, žalios ir mėlynos (angl. RGB = red, green, blue) pavadinimų pirmųjų raidžių.
Maišant pagrindines spalvas po dvi, gaunamos trys papildomosios spalvos: geltona, žydra ir purpurinė.

Kai sumaišomos visos trys didžiausio intensyvumo spalvos, gaunama balta spalva. Visos kitos spalvos ir atspalviai gaunami maišant įvairaus intensyvumo pagrindines spalvas.
Bet kuri kita spalva ar atspalvis vienareikšmiškai apibūdinami trimis parametrais – skaičiais, nurodančiais pagrindinių spalvų intensyvumus. Fizikoje – trupmeniniais skaičiais iš intervalo [0; 1], kompiuterijoje – sveikaisiais skaičiais iš intervalo [0; 255]. Lentelėje parodyti 8 svarbiausių spalvų vartojami kodai kompiuterijoje.
R – raudona, Ž – žalia, M – mėlyna

Spalvos pavadinimas	Spalva	Šešioliktainis spalvos kodas	Dešimtainis spalvos kodas
			R	Ž	M
Balta		FFFFFF	255	255	255
Geltona		FFFF00	255	255	0
Juoda		000000	0	0	0
Mėlyna		0000FF	0	0	255
Purpurinė		FF00FF	255	0	255
Raudona		FF0000	255	0	0
Žalia		00FF00	0	255	0
Žydra		00FFFF	0	255	255