Rasti išteklių įrašai (42)
limpiditas
1
Reikšmė
2
Reikšmė
3
Reikšmė
4
Reikšmė
įspį́sti
aptémti
pasidaryti tamsiam, išnykti šviesai
Ir įspindo naujas šviesumas, kurio tamsa negal aptemti Mž.
claritas
1
Reikšmė
2
Reikšmė
3
Reikšmė
4
Reikšmė
5
Reikšmė
6
Reikšmė
šviesumà
tamsà, tamsumà
tamsioji vieta
Tamsos pavirs ingi sniego šviesumas Mž.
Mėnuo tai šviesumon, tai tamsumon (dėmėtas) Ad. 2 šviesusis paros metas
tamsà, tamsumà
tamsusis paros metas
Nekalbėkie, dukružėle, nakties tamsumėlėn, tik kalbėkie, dukružėle, dienos šviesumėlėn d. Drsk.
λαμπρότης
1
Reikšmė
2
Reikšmė
3
Reikšmė
4
Reikšmė
5
Reikšmė
6
Reikšmė
7
Reikšmė
8
Reikšmė
9
Reikšmė
10
Reikšmė
milirãvimas
Miliravimas – plaukų dažymas sruogelėmis. Dažomi ne visi, o tik dalis plaukų. Gali būti naudojami kontrastuojantys ar to paties atspalvio spalviniai tonai. Šis dažymo būdas padeda suteikti išvaizdai akcentų, kardinaliai nekeičiant išvaizdos ir nedažant visų plaukų, padeda vizualiai padidinti šukuosenos apimtį, pakoreguoti veido formą, sukuria blyksnių, švytėjimo, nugairinimo efektus.
Dažykite ne visus plaukus (ne nuo šaknų, rinkitės miliravimą, koloravimą), nekeiskite plaukų spalvos kardinaliai.
Miliravimas – tai plaukų šviesinimas sruogelėmis. Procedūros metu dažomi ne visi, o tik dalis plaukų. Plaukai suskirstomi sruogomis, kurios dedamos ant atskirų folijos lapelių ir yra tepamos miltelių šviesinimo mišiniu. Mišinys laikomas tol, kol plaukai pašviesės į atitinkamą toną (plaukų sruogų šviesumas priklauso nuo esančio plaukų tono tamsumo).
išspį̇́sti
1. N, K, Rtr, NdŽ pradėti šviesti, spindėti: Spindulys spį̇́sta į langą J. Saulė spį̇́sta, reikia langą uždaryt Jrb. Kada saulė spį̇̃s, reiks rugius išleist Vlk. Sniegas krinta, saulė spį̇́sta, i sniego nebliekta Žlb. O kur, mamyte mano, drabužiais apsivilksiu, baltuosius išnešiosiu?! – Dukryte, toj dienelėj, kad spįs devynios saulelės RD62.
2. NdŽ tekėti, bėgti, srūti.
apspį̇́sti tr., apspį̇̃sti Rtr, NdŽ
1. Rtr apšviesti (spinduliais).
2. NdŽ apakinti (spinduliais).
atspį̇́sti intr. Skr, atspį̇̃sti Rtr, Š, NdŽ
1. Š, LVI195, Rtr, NdŽ, Ser, Jrb atsklisti šviesos spinduliams, atspindėti: Saulė spįste atspi̇̀ndo spinduliais po lietaus J. Atspįsta iš marių spindulys į dangų kaip žvaigždė didžiausia DS311(Stak).
2. atsimušti šviesos spinduliams, atsispindėti: Spindulys nuo saulės atspi̇̀ndo ant stiklo pavakary J. Kūdros vandenyje atspindo pirkios ir svirtis rš.
| refl.: Dienos šviesą sudaro atsispindę ir išsiblaškę saulės spinduliai rš.
3. refl. prk. išryškėti, pasireikšti: Baisūs kankinimai per visą naktį dideliai atsispindo visoje jo išvaizdoje brš.
4. atitekėti, atplūsti: Vanduo atspindo iki vartų Kv.
įspį̇́sti intr. DŽ1, Slnt, įspį̇̃sti Š, Rtr, BŽ417, DŽ1; Sut
1. įeiti, įsiskverbti spinduliams, įspindėti: Saulė į langą įspindo J. Saulelė įspindo pro langą J.Jabl. Apsiūkusi, apsibuvusi, saulė par langą jau neįspį̇́sta Krš. Pati tankiai bambėjo, kad saulei įspįsti į trobą neleidžia Žem. Lyg tik įspįsta į langus pavasario saulė, jokia galybė jo nebesuturi pirkioje ir kieme Vaižg. Tolei miegojai tu, kol saulė spįste įspi̇̀ndo tau į bambą begulint J. Saulė kartais įspį̇́sta į patį ežerą – toks y[ra] blizgėjimas nu ežero Štk.
^ Įspindo saulužė ir į mano langužį! LzP.
| tr.: Rasi įspįs saulė ir mūsų langą Sch95(Rg).
2. imti šviesti, nušvisti, suspindėti: Vos įspį̇̃sta pavasario saulelė, nubėga sniegas NdŽ. Saulė kaip įspį̇̃s, tai gink gyvolius namolei J. Jau i saulė įspi̇̀ndo, o tu tebmiegti Sd. Po lytaus debesys prasisklaidė ir vėl saulė įspi̇̀ndo Vkš. Vos saulei įspindus, beregiant susto[ja] ant pamatu vaikai M.Valanč. Pakils vėjelis, išlaužys rūtelius, įspįs saulelė, išdžiovins šakeles D77. Mun beeitant, įspindo karšta saulė, pradėjo didei kaitinti, ištirpo vaško kapališius! PP18.
| Šįryt pamigau: žiūriu – Andriulaičių žiuburys jau įspi̇̀ndęs Jrb.
| prk.: Ir įspindo naujas šviesumas, kurio tamsa negal aptemti Mž154.
išspį̇́sti intr.; Q257, Ser imti spįsti, suspindėti: Kaip tik pirmieji spinduliai išspindo, rodos, visas vanduo po jais pažaliavo Žem.
nuspį̇́sti intr. NdŽ, Rtr; L, Ser suspindėti, nušvisti: Medžių ant saulės kepintas lapas nuspindo rasa Mair. Saulė nuspindo, bitys ir leka į žoles Šts. Aprimę žiūrėjo į tuos laukus, į tuos tolyje taip gražiai nuspindusius gimtojo kaimo medžius V.Myk-Put.
| prk.: Mergaitės veidas nuspindo šypsena rš.
paspį̇́sti intr. NdŽ
1. pradėti spindėti, šviesti: Čia ta saulė paspį̇́sta, tai anos (musės) leka, ka leka Krp. Regėjau vaizdą … paspindusį neišpasakomoje šviesoje A1885,85.
2. imti blizgėti: Nuo nosies šluostymo rankovės net paspindo Žem.
praspį̇́sti intr. K
1. LL285, NdŽ suspindėti, sušvisti: Vakarinė (žvaigždė) praspi̇̀ndo (pagavo švitėti, šviesti) ant dangaus KI392. Biškį saulelė praspį̇́s – miegas lenda KlvrŽ.
| prk.: Pirmieji tiesos spinduliai mano prote lietuviškai praspiñdo A.Baran.
2. NdŽ pereiti šviesai, prasišviesti pro ką.
suspį̇́sti intr. Rtr, BŽ166
1. LD301, Ser imti spindėti, šviesti: Buvo suspi̇̀ndusios kelios žvaigždės NdŽ. Iš pradžių lijo, o paskui suspindo švelni mėnesiena J.Dov.
| prk.: Dėkingumu suspindo juodos merginos akys J.Avyž.
2. sušvisti atmušama šviesa: Sniegenos Lietuvoje pasirodo, gervėms išskridus, voratinkliams laukuose suspindus sp. Apačioj apjuostas žiedu ežeras suspindo man V.Mozūr. Raudoni saulėlydžiai, suspindę langų stikluose, rausvai nudažė kambario sienas rš. Vaško žvakėse suspindus virpa ašara skaisti V.Myk-Put.
3. prk. pasirodyti, išryškėti: Veide suspindo išgąstis rš.
užspį̇́sti intr.
1. įeiti, įsiskverbti spinduliams, įspįsti: Medžiais troba apaugusi, par šakas saulė į vidų neužspį̇́sta Vkš. Užspindo saulutė LTR(Pnd).
2. pradėti šviesti: Akis užputo, užspi̇̀ndo kai miglikė Gr.
paspį̇́sti
1. N, K, Rtr, NdŽ pradėti šviesti, spindėti: Spindulys spį̇́sta į langą J. Saulė spį̇́sta, reikia langą uždaryt Jrb. Kada saulė spį̇̃s, reiks rugius išleist Vlk. Sniegas krinta, saulė spį̇́sta, i sniego nebliekta Žlb. O kur, mamyte mano, drabužiais apsivilksiu, baltuosius išnešiosiu?! – Dukryte, toj dienelėj, kad spįs devynios saulelės RD62.
2. NdŽ tekėti, bėgti, srūti.
apspį̇́sti tr., apspį̇̃sti Rtr, NdŽ
1. Rtr apšviesti (spinduliais).
2. NdŽ apakinti (spinduliais).
atspį̇́sti intr. Skr, atspį̇̃sti Rtr, Š, NdŽ
1. Š, LVI195, Rtr, NdŽ, Ser, Jrb atsklisti šviesos spinduliams, atspindėti: Saulė spįste atspi̇̀ndo spinduliais po lietaus J. Atspįsta iš marių spindulys į dangų kaip žvaigždė didžiausia DS311(Stak).
2. atsimušti šviesos spinduliams, atsispindėti: Spindulys nuo saulės atspi̇̀ndo ant stiklo pavakary J. Kūdros vandenyje atspindo pirkios ir svirtis rš.
| refl.: Dienos šviesą sudaro atsispindę ir išsiblaškę saulės spinduliai rš.
3. refl. prk. išryškėti, pasireikšti: Baisūs kankinimai per visą naktį dideliai atsispindo visoje jo išvaizdoje brš.
4. atitekėti, atplūsti: Vanduo atspindo iki vartų Kv.
įspį̇́sti intr. DŽ1, Slnt, įspį̇̃sti Š, Rtr, BŽ417, DŽ1; Sut
1. įeiti, įsiskverbti spinduliams, įspindėti: Saulė į langą įspindo J. Saulelė įspindo pro langą J.Jabl. Apsiūkusi, apsibuvusi, saulė par langą jau neįspį̇́sta Krš. Pati tankiai bambėjo, kad saulei įspįsti į trobą neleidžia Žem. Lyg tik įspįsta į langus pavasario saulė, jokia galybė jo nebesuturi pirkioje ir kieme Vaižg. Tolei miegojai tu, kol saulė spįste įspi̇̀ndo tau į bambą begulint J. Saulė kartais įspį̇́sta į patį ežerą – toks y[ra] blizgėjimas nu ežero Štk.
^ Įspindo saulužė ir į mano langužį! LzP.
| tr.: Rasi įspįs saulė ir mūsų langą Sch95(Rg).
2. imti šviesti, nušvisti, suspindėti: Vos įspį̇̃sta pavasario saulelė, nubėga sniegas NdŽ. Saulė kaip įspį̇̃s, tai gink gyvolius namolei J. Jau i saulė įspi̇̀ndo, o tu tebmiegti Sd. Po lytaus debesys prasisklaidė ir vėl saulė įspi̇̀ndo Vkš. Vos saulei įspindus, beregiant susto[ja] ant pamatu vaikai M.Valanč. Pakils vėjelis, išlaužys rūtelius, įspįs saulelė, išdžiovins šakeles D77. Mun beeitant, įspindo karšta saulė, pradėjo didei kaitinti, ištirpo vaško kapališius! PP18.
| Šįryt pamigau: žiūriu – Andriulaičių žiuburys jau įspi̇̀ndęs Jrb.
| prk.: Ir įspindo naujas šviesumas, kurio tamsa negal aptemti Mž154.
išspį̇́sti intr.; Q257, Ser imti spįsti, suspindėti: Kaip tik pirmieji spinduliai išspindo, rodos, visas vanduo po jais pažaliavo Žem.
nuspį̇́sti intr. NdŽ, Rtr; L, Ser suspindėti, nušvisti: Medžių ant saulės kepintas lapas nuspindo rasa Mair. Saulė nuspindo, bitys ir leka į žoles Šts. Aprimę žiūrėjo į tuos laukus, į tuos tolyje taip gražiai nuspindusius gimtojo kaimo medžius V.Myk-Put.
| prk.: Mergaitės veidas nuspindo šypsena rš.
paspį̇́sti intr. NdŽ
1. pradėti spindėti, šviesti: Čia ta saulė paspį̇́sta, tai anos (musės) leka, ka leka Krp. Regėjau vaizdą … paspindusį neišpasakomoje šviesoje A1885,85.
2. imti blizgėti: Nuo nosies šluostymo rankovės net paspindo Žem.
praspį̇́sti intr. K
1. LL285, NdŽ suspindėti, sušvisti: Vakarinė (žvaigždė) praspi̇̀ndo (pagavo švitėti, šviesti) ant dangaus KI392. Biškį saulelė praspį̇́s – miegas lenda KlvrŽ.
| prk.: Pirmieji tiesos spinduliai mano prote lietuviškai praspiñdo A.Baran.
2. NdŽ pereiti šviesai, prasišviesti pro ką.
suspį̇́sti intr. Rtr, BŽ166
1. LD301, Ser imti spindėti, šviesti: Buvo suspi̇̀ndusios kelios žvaigždės NdŽ. Iš pradžių lijo, o paskui suspindo švelni mėnesiena J.Dov.
| prk.: Dėkingumu suspindo juodos merginos akys J.Avyž.
2. sušvisti atmušama šviesa: Sniegenos Lietuvoje pasirodo, gervėms išskridus, voratinkliams laukuose suspindus sp. Apačioj apjuostas žiedu ežeras suspindo man V.Mozūr. Raudoni saulėlydžiai, suspindę langų stikluose, rausvai nudažė kambario sienas rš. Vaško žvakėse suspindus virpa ašara skaisti V.Myk-Put.
3. prk. pasirodyti, išryškėti: Veide suspindo išgąstis rš.
užspį̇́sti intr.
1. įeiti, įsiskverbti spinduliams, įspįsti: Medžiais troba apaugusi, par šakas saulė į vidų neužspį̇́sta Vkš. Užspindo saulutė LTR(Pnd).
2. pradėti šviesti: Akis užputo, užspi̇̀ndo kai miglikė Gr.
kapsuli̇̀nis, kapsuli̇̀nė
Kinijoje atidarytas pirmasis kapsulinis viešbutis [antraštė]
Kinijoje, Šanchajuje atidaromas pirmasis pasaulyje kapsulinis viešbutis ir, nors dar nėra iki galo užbaigtas, tačiau jau traukia keliautojus iš viso pasaulio, rašo „China Daily“. [...]
300 kvadratinių metrų viešbutį sudaro 68 „kapsulės“, kurių kiekvienos aukštis yra 1,1 metras, o plotis 2,2 metrai.
labas vakaras merginos susidomėjau kapsuliniu ekonomišku garderobu, bet niekaip nenusistatau savo spalvinio tipo, esu melynakė, šviesiais plaukais- šviesumas primena šiaudu spalva, oda įviesi net sakyciau balta, būsiu jums dėkinga už pagalba.
Kapsulinis garderobas – paprastas būdas visiems laikams pamiršti frazę „nėra ką apsirengti“ [antraštė]
Kapsule vadinu baigtinį drabužių skaičių, iš kurių gali sukurti kuo daugiau aprangos variantų, žongliruodama vis kitokiomis jų derinių variacijomis.
Kapsulinės endoskopijos privalumai – vaistų piliulės dydžio kapsulė lengvai nuryjama, joje esantis trumpojo nuotolio židinio lęšis padeda gauti ryškų tiriamojo objekto vaizdą, video vaizdas perduodamas iš kūno vidaus, o pati kapsulė natūraliai pasišalina.
Net ir įšokęs į kapsulinę gelbėjimosi valtį L. Breivė dar nebuvo tikras, kad pasieks krantą. Panevėžietis tik per plauką liko gyvas, kai jau sėdint valtyje vos per kelis milimetrus nuo jo galvos per liuką krito masyvi geležinė grandinė.
Saulės energiją naudojantys kapsuliniai nakvynės namai – ant autobusų stotelės stogo [antraštė]
Kapsuliniuose nakvynės namuose įrengti miegamieji ir sumontuota šildymo, ventiliacijos bei šviesos įranga. Ši įrengimų infrastruktūra yra visiškai aprūpinta reikiamu energijos kiekiu iš foto-galvaninių panelių, įtaisytų ant stogo.
Po darbo daugelis japonų tarnautojų, gyvenančių didžiųjų miestų pakraščiuose, nevažiuoja namo, o nakvoja specialiuose kapsuliniuose viešbučiuose-nakvynės namuose, primenančiuose milžiniškus korius: kambariai-kameros tokie maži, kad juose netgi neišsitiesite pilnu ūgiu – juose galima tik sėdėti.
Body Talk kapsulinė vasaros kolekcija [antraštė]
Vasaros kolekcijoje susitinka trys švelnios pastelinės spalvos - persikinė, nude ir pilka.
Šiluma pagal supermodelį: Claudia Shiffer sukūrė kapsulinę megztukų kolekciją [antraštė]
Šį rudenį šviesiaplaukė vokietė apie save priminė sukūrusi kapsulinę megztukų kolekciją prekės ženklui „Tse“.
Galima tik spėti, jog žiemą neužšąlančiame upokšnyje likusi antelių pora turėjo masinti šviežios mėsos pasiilgusius vargdienius. Ar jų medžioklė savadarbiais spąstais galėjo būti rezultatyvi – vargu... Tie, kas jau turėjo didelės prabangos vertą titnaginį ar kapsulinį šautuvą, tokiam menkam grobiui nukauti jo nenaudojo.
Kapsuliniai butai Pekino skruzdėms
Viename triaukščio pastato aukšte pensininkas įrengė 8 kapsulinius butus. Nė dviejų kvadratinių metrų ploto nesiekiančiuose butuose yra lova, stalas, kėdė, televizorius ir interneto ryšys.
Kapsulinės endoskopijos tyrimas – naujas Lietuvoje ir neskausmingas plonojo žarnyno tiksliausias ištyrimo būdas. Tyrimas paprastai pradedamas ryte, nes prieš tyrimą pacientas turi apie 10 valandų nevalgyti. Pacientas nuryja vitamino piliulės dydžio kapsulę, kuri natūraliai slenka virškinamuoju traktu, filmuodama ir perduodama nufilmuotą vaizdą.
Japonijos miestuose gausu prekių ir paslaugų, pritaikytų vienam žmogui – nuo greito maisto barų, kur galima papietauti stovint, „kapsulinių“ viešbučių, iki specialių konbini parduotuvėlių, kuriose galima nusipirkti pusfabrikačių vieno žmogaus vakarienei ar vienkartinių apatinių.
Planuojantiems statyti tradicinį kapsulinį židinį specialistas rekomenduoja ir papildomą įrenginį – ekonomaizerį, kuris gerokai sumažins išlaidas šiluminei energijai.
Nežiūrint to, kad mados industrija smarkiai vystosi ir kasdien pateikia šimtus naujų rūbų modelių, vis labiau populiarėja taip vadinamas kapsulinis garderobas – tai drabužinė, kurioje vos 10–15 pagrindinių rūbų. Šis apsirengimo būdas vis labiau patinka patiems turtingiausiems ir sėkmingiausiems žmonėms.
Didieji mados tinklai, konkuruodami tarpusavyje, jau keletą metų bendradarbiauja su aukštosios mados kūrėjais, tinklaraštininkais ir pramogų pasaulio garsenybėmis - pirkėjams siūlomos jų kurtos kapsulinės kolekcijos. Visame pasaulyje populiarus japonų prekės ženklas „Uniqlo“ neseniai paskelbė, jog prie naujausios jų 2015-2016 m. rudens-žiemos kolekcijos kūrimo prisidės garsioji mados redaktorė Carine Roitfeld.
“H&M“ keletą bendrų kolekcijų yra sukūrę ir su įžymybėmis: Kylie Minogue pristatė savo paplūdimio liniją, švedų redaktorė Elin Kling sukūrė „kapsulinį“ rinkinį, o Madonna išleido pavasarinę kolekciją.
Daugybę metų S. Coltas negalėjo niekur užsikabinti, kol 1836 m. sukūrė ir užpatentavo kapsulinį revolverį – labai panašų į dabartinį. Net organizavo dirbtuvę jiems gaminti. Bet niekas tų jo revolverių nepirko – nežinojo apie juos ir buvo įpratę prie primityvesnių ginklų.
Kapsuliniai kavos aparatai [antraštė]
Kapsulinis kavos aparatas MIKO turi 3 programuojamus mygtukus - paruošti nuostabaus skonio espresso dar niekada nebuvo taip paprasta. Aukštos kokybės MIKO kapsulės užtikrins nepakartojamą kavos skonį.
Verta išbandyti kapsulinį viešbutį vien dėl jo unikalumo. Daugelis žmonių to vengia, bijodmi klaustrafobinio poveikio. „Karsto poveikio“ ten nėra. Erdvės užtektų ir dviem. Kapsulės be durų, tik žaliuzės.
Rusijos kompanija sukūrė kapsulinį viešbutį [antraštė]
Rusų architektūros firma „Arch Group“ sukūrė japonų išradimo, kapsulinio viešbučio atitikmenį – „Sleepbox“. Savo dizainu jis primena matytą filme „Penktasis elementas“ ir yra pritaikomas trumpalaikiam poilsiui traukinių stotyse, oro uostuose ar prekybos centruose.
Alexanderio Wango kapsulinę kolekciją reklamuoja visas žvaigždynas [antraštė]
38 žvaigždės, įamžintos juodai baltose nuotraukose, reklamuoja bendrą Alexanderio Wango ir labdaros iniciatyvos „Do Something“ projektą – nedidelę laisvalaikio drabužių kolekciją, kurios pelnas bus skirtas į jaunimą orientuotoms socialinėms iniciatyvoms.
Prof. J. Valantino teigimu, Lietuvoje plonosios žarnos diagnostika nepakankama, o uždegiminėms žarnyno ligoms diagnozuoti reikalinga kapsulinė enteroskopija nekompensuojama, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos.
jis yra kapsulinis, brangi kava gaunasi is tu kapsuliu, geriaus moketi daugiau ir pilti kavos pupeles, svieziai malti..... bet tokie aparatai jau 5 kartus brangesni Man tai tie kapsuliniai tokie stiliovi labai..... na bet jeigu kava tokia brangi gaunasi, o ir norisi to svieziai maltos kavos aromato
Jei penkių žvaigždučių viešbutis jums atrodo per daug nesuprantamas, galite nakvoti kapsuliniame viešbutyje. [...]
Apgriuvusioje gatvikėje pro siauras durikes prasibrovęs į viešbutį tualeto dydžio prieškambaryje palieki batus, gauni šlepetes, chalatą, rankšluostį ir savo rūbinės spintelės ir „kambario“ – tiesiai šviesiai – karsto dydžio landos (matmenys 2x1x1,25 m) raktą. Tiesa, su balta paklode, pagalve ir apklotėliu. Įlipi, užsirakini, įjungi raudoną lempelę „Užimta“ ir miegi. [...]
Pirmasis kapsulinis viešbutis atsirado 1979 metais Osakoje architekto Kisho Kurokawos dėka. Kaina prasideda nuo 15 JAV dolerių už tris valandas. Triskart brangiau kainuos liukso klasės kapsulė, nes čia svečias dar gauna geriamojo vandens, šampūno [...].
Dizainerė Rasa Juškevičienė pristatė kapsulinę - iš 12 modelių susidedančią, kolekciją, kurios pagrindą sudaro iki 4 būdų besitransformuojančios chaotiškai geometrinių formų suknelės.
Kauno gastroenterologai kartu su Vokietijos kolegomis jau daug metų tyrinėja šios ligos išsivystymo mechanizmus, jie pirmieji Lietuvoje klinikinėje praktikoje panaudojo naujausius Krono ligos diagnostikos ir gydymo metodus: enteroklizę, kapsulinę endoskopiją, gydymo antikūnais prieš tumoro nekrozės faktorių bei kraujo aferezės metodus.
Kristinos Kruopenytės kapsulinė kolekcija butikui „Madress“ [antraštė]
pritrókšti
1. intr. labai norėti gerti, kankintis negaunant gerti: Be reikalo teip ilgai tróškai, reikė visa ką metus eit ir atsigert Krs. Broliukas, pavalgęs vienos druskos, pradėjo labai trókšti BM226(Srd). Teip troško, tartum viedrą išgertų vandenio, kad būtų kur sugriebti BsPII155. Tada jei neprietelis tavo alksta, papenėk jį, jei trokšta – pagirdyk jį VlnE27. Eš buvau trokštąs, o jūs mane este pagirdę VlnE132. Manęs išalkusio nepenėjote, trókštančio negirdėte DP526. Troškau, o davėt mi gert Ch1Mt25,35. Jei kas trokšta, teateinie pas mane ir tegul geria SkvJn7,37. Ir pasidarė Ponas iš pirmo po jo akimis kaip alkanas ir trokštančiu MP109. A trókšti, žalty, be tos smarvės! Krš.
| Trókšta anie, slabnė[ja] – tiek nora [girtuokliai gerti] End.
^ Tiek pasigausi kitiems pavydėjęs, tiek trokšdams sapne atsigėręs S.Dauk. Bepigu netrokšti pri upės būnant LTR(Vdk).
| refl.: Tenai randas šviesumas nežibąsis, žodis nekalbąsis, vanduo trokštąsis, duona alkstantyji DP399. Tenai daugiaus nei išalksimės, nei trokšimės brš.
2. intr. R340, MŽ455 dusti, trūkstant oro: Jau paeina galą i trókšta Jrb. Aš tei[p] trókštu, tei[p] trókštu, vos į kalną užlipu Skr. Trókštu, kojos tujau smilksta Stl. Biškiuką kalniau i nepaeinu, kosulys užpulna, trókštu Krž. O tas valandums (tarpais) trókšta Erž. Ans, matyti, be sveikatos, ans trókšta Žeml. Po cielą aktarą pievos nupjauti par dieną buvo jėgos, o dabar jau trókšti eidamas Tl. Ponas kryžiauspi primuštas, visas kraujais sukruvintas troško iš didžio troškumo PK164. Trokšta vaikas, drabstos, bene mirs Šts. Naktį trókštu, lipa į gerklę tie kirminai Kv. Kiek aš čia ilgai bebūsiu, trókštu, negaliu bepasivalkioti Ms. Žuvis trokšta be vandenio CII1120. Kad storas ledas, kad daug sniego ant ledu, kad daug dumblo ežere, kad sniegas sudrėksta, žuvis, atgajaus neturėdama, ima trokšti Bržr. Perstojo bėgti gilios upelės, pradėjo trókšti visos žuvelės BM409. Troško žuvelės be [v]andinelio kaip aš be matušelės D47. Trókštu nū dūmų Kv. Trókšta žmonės dūmuose be kamino Š.
| prk.: Prisimenu tuos miestus, kurie trokšta nuo dūmų rš.
ǁ Šts, Šv prk. vargti, kamuotis: Dvarponiai ir bajorai tebetrokšta pelėsiuose – jiems nauja šviesa tebeduria akis TS1901,11-12.
3. intr. turėti dusulį: Tas arklys yr tróškęs Slnt. Buvo troškęs arklys, bet gavau dar šimtą litų Dr.
4. intr. virti, kaisti be ugnies, šusti: Krosnangėj troško uždengti gružuliai Žem. Šalia didelio varinio katilo, kuriame troško ožio kulšis, stovėjo mergina rš.
ǁ trūnyti: Elksniai [nupjauti] juo po žieve trókšta Erž.
5. intr. SD1139, SD24,289, DrskŽ labai norėti, geisti: Trokšte tróškau su juomi būti, važiuoti J. Žmogus teisybės trókšti! Dkš. Teip galva trókšta poilsio Skp. Jie tróško tik turto Vrn. Aš teip tróškau mokslo Grd. Kaip aš tróškau, ka nors kiek vaikus pamokyt Bsg. Tekėt mergelės trókšta Pv. Ko jis čia da trókšta, kad teip ilgai neišsisuka (neišvažiuoja)? Slm. Girtūkliai juo gera, juo trokšta M.Valanč. Kad labai kietai ką nori, tai trókšta Plšk. Vyrai daba trókšta daugiau gėrt kai valgyt Jd. Tie ponai tróško savo lašinius į jūrą išmirkyti (pašiepia vasarotojus) Klp. Aš savo gyvybę išsaugojau i tavo gyvybės netrókštu Žd. Trokštu draugo arčiau: juo tikėti galiu, jis, kaip audra, nujaus mano sielos skausmus Mair. Širdis, kuri myli, šviesos ir saulės trokšta, o jų čia nėra V.Krėv. Jis troško atmainos, jis geidė pavasaringo vėjo M.Katil. Aš netrokštu padėkos, nes ji man po žeme nebereikalinga rš. Tu netrókšk, sūneli, sugrąžint senobės, ba senobėj maža laimė, ė didžios nedalios BM451. Kas iš manęs valgys, tas alks manęs, ir kas manęs gers, tas trokš manęs VlnE167. Visi, kurie trokštat gerti, ateikiat vandinop BPI192. Troško daugesni nuog jo girdėti ir iš švento rašto apie Kristų išmokti BPII27. Palaiminti, kurie alksta ir trókšta teisybės DP532. Žodžio tavo visad trokšta PK97. Dūšia mano trokšt tavęs kaip sausoji žemė Mž479. Idant mes trokštumbim daiktų dangaus MP162. Trokštinas Sut. Dažnai to trokštame, kas mumus yra žalosp, o neg naudosp DP81. Ažu jį kraują praliet ir numirt geidė ir troško SPI37. Kraujo trokštąs, smarkus Q97. Netrókški moteres jo DK75.
^ Kas trókšta, tas ir gauna Pvn. Tròkšta kaip gervė giedros Sch108; S.Dauk. Trokšta kaip žuvis vandens Plt.
| refl.: Norėjosi eiti į platesnį svietą, troškosi pats nežinojo ko TS1902,6b. Aš gi garbės sau nesitrókštu LTI418(A.Baran). Eikš laukan, eikš laukan, tu šunie, kraujo troškąsis, tu velnio vaike! B669.
6. intr., tr. Jnšk, Lnkv, Rd karštai, dūstant kalbėti, pasakoti: Tiek jy sako, tiek jy trókšta! Mžš. Bet boba tróško tróško, visko pripaistėjo Slm. Tróško tróško man prilėkęs Pc. Ką gi čia trókšti, žinau gerai, kaip te buvo Upt. Tada žmogus priėjo arčiau ir neklausiamas ėmė trokšti savo vargus J.Avyž. Susisės, būdavo, abudu gale stalo ir šneka – trokšta vienas antram pusbalsiai Vaižg.
7. intr. Q18, CI56 dejuoti.
◊ širdi̇̀s (ši̇̀rdį) trókšta
1. silpna, negera darosi: Norėtum dirbt, širdi̇̀s trókšta – nėr sveikatos LKT127(Erž). Trokšta mano širdelė nuog karščiosios ugnelės LTR. Širdis mano trokšta tau pasiduodama DK176. Oi man, Dieve, galvą sopa, Dievulėliau, širdį trokšta NS1015.
2. sakoma ko labai norint, geidžiant: Nors kažin kaip tėvelių širdys trokštų bent šiokį tokį mokslą jiems suteikti, bet, nelaimė, nėra ištekliaus, nėra atliekamo skatiko Žem. Privalgė, prigėrė, kiek širdis troško J.Balč. Valgyk, ko širdi̇̀s trókšta, gerk, ko širdis geidžia (ps.) Btg.
aptrókšti NdŽ, KŽ
1. intr. pridusti, priilsti: Tėvas abidi karves pasileido i bėga paskui aptróškęs Jrb. Kad sunku, tai aptrókšti Skdv. Blusius gainiodamas pavargo, aptroško, supyko Žem. Šio to prasimanius pas savo gerąją mylimąją kūmaitę [nubėgo] aptroškus, apdusus, nusigandus Sln.
ǁ sugaruoti: Kana ko mano galva šiandien sunki, lyg aptróškus Ds.
2. intr. aptrūnyti, apdūlėti: Jau aptróškę gontmedžiai, ale malka gera Erž.
3. tr. Pc karštai apipasakoti: Ji aptrõkš viską, kai pas ją nueisit Škt. Ką aptróško, kad buvo atėjusi? Všk.
įtrókšti intr. KŽ
1. labai įsinorėti gerti: Pas kana kokį upaitį vilkas ir avinėlis susitiko įtroškusiu S.Dauk. Žiogas, įtróškęs būdamas nug didelio čirškimo, šoko greitai pri pelėdos to saldžio medaus gerti PP44. Aš buvau įtroškęs, o jū[s] manęs negirdėt BPII256. Įtroškusiam sapnyje regisi geriąs, o pabudęs esti apalpęs ir įtroškęs BBIz29,8. Žmonės išalko, apilso ir introško pūstynėje BB2Sam17,29.
ǁ pasidaryti sausam, kietam: Žemė įtróškus, išdžiūvus, [v]anduo tik sėda Ob. Ji čiepyta esti pūstynėje, sausoje ir įtroškusioje (viršuje sausoje) žemėje BBEz19,13.
2. Sut labai įsigeisti: Tos malonės ir įtroškau: pasirodė mun šventoji Šts.
ištrókšti K, Rtr, KŽ; N
1. intr. H168, R, MŽ, J, M, LL235 įsinorėti gerti: Sušilau ir ištróškau NdŽ. Pjauni rugius, ištróškęs tai nor turi [vaiką] vandenio pasisiųst Lp. Taip ištróškusi smagiai Kv. Ištroškę gerdavome kniūpsti atsigulę iš Juozapo versmelės A.Mišk. Paskui atnešė vandens ir pagirdė ištroškusį gyvulėlį I.Simon. Kas to vandens gers, tas vėl ištrokš NTJn4,13. Buvau ištroškęs, o jūs manęs negirdėt BPI256.
| Daug ištróškusių slankio[ja] aple krautuves (juok.) Krš.
ǁ pasidaryti sausam, išdžiūti: Ta žemė ištróškusi Trg.
| refl.: Išsitróškusios rudmeisės, kad ir slėgtos, nėr skanios Šts.
2. intr. daugeliui žūti nesant vandens: Kiek žmonių ištróško vežamų! Rs.
3. intr. išdusti: Žuvys ištroško MŽ2117. Šią vasarą mūsų upelyje visos žuvys ištróško J.
4. intr. Brs, Jrb labai įsinorėti: Ištroškau gerti J.Jabl(Grš). Anuodu ejo ejo, ištróško gerti Pln. O, kad ištróškau gert! Grnk. Parejau namo labai ištróškęs gerti Š. Ištroškęs, troškimų pilnas LL178. Mokslo ištróškęs NdŽ. Ištróškus miego buvau, tai nė negirdėjau Gs. Teip jau to baliaus buvo ištróškus, kad ėjo Jnš. Ištroškę garbės, kai aušra patekės, išvys, ko visai nebelaukia Mair.
| prk.: Žemelė jau seniai lietulio ištróško NdŽ. Žemė ištróškus trąšumo Ėr.
5. tr. karštai išpasakoti, išsakyti: Marcikė, nedrįsdama pati kunigėliui išdėstyti, viską Barbutei ištroško S.Čiurl.
| refl. tr.: Išsitróško man iki smulkmenėlės Rz.
nutrókšti intr. K, DŽ1, KŽ
1. N žūti nesant vandens: Nenutrokši, kad ir negersi Grž.
2. Š trūkstant oro uždusti: Užvirtęs gyvuolys nutróško J. Ka dar būčiu buvęs pusę valandos, būčiu nutróškęs Eig. Žuvis greitai nutrókšta be vandens NdŽ. Ir buvusios upėje žuvys nutroško Skv2Moz7,21. Būčio nutróškusi tujau, kad ne tos žolės LKT82(Pln). Pirtis buvo taip baisiai prikūrenta, jog gražioji karalienė turėjo tikrai nutrokšti J.Balč. Garais nutroškus, pila ant galvos šaltą vandenį Sln. Bet kad bitės nenutrokštų, tai vieną arba porą lazdų apačioj pakiškiat, kad aulys ne ant lentos, bet ant tų lazdų stovėtų S.Dauk.
| prk. Gryčia šilta, ir nutróško klevas Ds.
3. refl. SD383, Sut, N labai įsinorėti.
patrókšti intr. NdŽ
1. R198, MŽ263, N įsinorėti gerti, ištrokšti: Pabaigėm vandenį, patroškom Ig. Vakar su Palionia abudu kad patróškom – ejom alaus pirktų Slm. Tas labai patróškęs buvo, tai gėrė Lnkv. Pakely arklį pagirdžia, kad jis patróškęs Skp. Žmonės alkani ir patróškę ieško valgymo arba gėrimo A.Baran.
2. pritrūkti oro, uždusti: Aš patróškau bebėgdamas J. Bėgau bėgau, net patróškau Ig. Slinkas arklys nepatrokšta Dr. Artojai vėl patroškę subėgo – žiūri, tas šeškus juokiasi Tat. Hagar bastos, o Ismael maž ko nepatrokšta Ch1Moz21(turinys).
3. Yl gauti dusulį: Dusulingas, patróškęs KI277. Arklys patróško Slnt. Su patróškusiu arkliu tolie nenuvažiuosi Šv.
4. išdusti, ištrokšti: Kap šešurėlis važiavo, visos žuvelės patróško Aru8(Grv).
5. NdŽ pasidaryti blogo kvapo, padusti.
6. labai panorėti: Visi neapkenčia krikščionių, žemės naudų patróškę BM108. Dabar mano siela patroško skaistybės rš. V. Dievas danguje visas yra patroškęs apipilti mus savomis geradėjystėmis A.Baran.
7. refl. pasikalbėti: Atlekia bobelės pasitrókšt, paplepėt Vb. Pasitrokšim kitą kartą! O nūn laiko mums nėra B.Sruog.
◊ kai̇̃p patróškęs labai smarkiai (ką daro): Dabar kaip patroškęs lakstau nū vienos bankos į kitą prš.
pértrokšti intr. Šv; TP1880,39 labai ištrokšti: Pertroškęs godingai gėrė Kel1865,70.
| Privežė tos smarvės, visi pártroškę galės prigerti Krš. Jei toks pártroškęs, mokėk, kišk piningus Krš.
pietrókšti (dial.) žr. pritrokšti 1: Žąsukas buvo pytróškęs Dov.
pritrókšti intr. NdŽ
1. Šts, Ar, Skrd pritrūkti oro, pridusti: Pritróško greitai eidamas, t. y. priduso J. Kol į kalną užlipau – pritróškau Rs. Atbėgo išsigandęs, pritróškęs Jrb.
^ Nepūsk prieš vėją – pritrókši Mrj.
ǁ prislopti: Pritróškęs gimė vaikas, blogai Rdn. Ana pritróškusi buvo, atgaivino akušerė Krš. Tas vaikutis pritróško, mažiukas dar buvo Vl. Kai dūmų gavo, pritróško Snt.
2. Yl gauti dusulį: Kai jau pritróškęs, tai ir nepajėgi Gs.
3. uždusti: Vyras esąs kaip medis sustingęs, o pati nebgyva – pritroškusi Šts.
| Pailsėsi, kaip prytrókši (numirsi) Vn.
4. įgauti blogą, troškų orą: Atidariau langus, pritróškęs kambariukas Krš. Prirūgusi, pritróškusi trobikė – nẽvalos! Krš.
5. prigesti, priblėsti: Ugnis pritróško J. Žibinčiaus ugnis pritróško Varn.
| Brolis kūreno pečių, kaip reik – pritróško tas pečius Žr.
sutrókšti intr. DŽ1
1. susmirsti, sudvisti, sušusti: Tavo kojos, sutróškusios nuo prakaito, smirdi J. Sutróškę, subuvę – tokie nẽvalos! Krš. Vyrai juo apsileida, sutróškę i miegta Rdn. Šilčiausia lauke, o jūs užsidariusios, sutróškusios Krš. Nešu patalus an taukšto – tokie sutróškę Krš. Iš apačios mušė sutroškusių šiaudų kvapas Šlč.
| refl.: Vėdinkis, sutróškęsys! Krš.
2. pasidaryti negrynam, dvisiam (apie orą): Sutróškęs oras NdŽ. Sutroškusi kamara, salė M.Unt.
užtrókšti intr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ; N, M
1. R107, MŽ140 žūti nesant vandens: Da te buvo viena ožka ir ta negėrus užtroško LTR(Sv).
| Daba žmonys bijo užtrókšti ir geria (juok.) Rs. Kits negėręs galia užtrókšti: neduok ėsti, tik statyk butelį Krš.
2. pritrūkti oro, uždusti: Užtróško žmogus besivydamas, t. y. nebatsidūksta J. Aš gaudinu jįjį, kad neužtrokštum J. Kaip tik greičiau paleku, užtrókštu ant vietos Vg. Pasenau: užtrókštu, užbūnu, ne tų tvirtųjų vyras ir tebuvau Šts. Aš užtrókštu, negaliu kalbėti Kv. Vos tik užtrokšdama kvėpuoja, o vis gyva ir gyva Žem.
| Užtrókšdamas eina, plėša, nora turėti Krš.
| prk.: Bet Anės pačios balsas užtrokšta [nuo susijaudinimo] I.Simon.
3. žūti, numirti pritrūkus oro, deguonies: Žuvis numiršta, užtrokšta R11, MŽ14. Maža vandenio buvo ir užtróško žuvis Rm. Ji užtróško nuo tų anglių Jrb. Jo brolys užtróško jaujoj Šmn. Neužtrókši, ka ne smertis Šln. Ko neužtróškau, dūmų pilna gryčia Krs. Vakar pakuro[je] žmogus užtróško Kv. Kambaryje pasidarė taip tvanku, oras taip pagadintas, kad reikia užtrokšti beregint Blv. Verčiau negimus, verčiau maža lopšy užtroškus būčiau! B.Sruog. Ažutrokšti SD441.
| prk.: Tam kartui joje lyg užtroško tėvų ir Marytės meilė Vaižg. Juk galima užtrokšti miesčioniškumo baloj S.Nėr. Išeik viena. Kol neužtroškai šitose alkoholio smalkėse J.Gruš.
užtróškusiai adv.: Užtroškusiai bealsuo[ja], jau mirs Šts.
4. Kv užgesti: Skudurą užmeta [ant ugnies], prispauda, i užtrókšta, ka liepsnos nebėr Vg.
