Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (39)
kudlos
Apibrėžtis
kudlàs apsiriñkti apsipešti, pasimušti: Apsirenka kartais kudlas. Grd.
kùdlos dùlka apie smarkų ėjimą: Jis taip nešės, kad net kudlos dulkėjo. Bgs. Lekia, kad ir kudlos dulksta. Grdm.
kudlàs ráižyti šunìms būti netikusiam: Eisi šunims kudlas raižyti, kad nesimokai. Šts.
kùdlos rū̃ksta apie smarkų bėgimą: Kad dūmiau, tai dūmiau, net kudlos rūko. Srd. Lekia, kad ir kudlos rūksta. NmŽ.
į kudlàs įsivélti imti mušti: Tam aš dar įsiveliu į kudlas, jei geria. Rdn. Būt bobai į kudlas įsivėlus, – vaiko tik nesumaigė. Slk.
į kudlàs susikabìnti susipešti: Pamatysi, kaip į kudlas susikabins kurią dieną iš tokios didelės draugystės. Jnš.
į kudlàs susikìbti susipešti: Bėgs bėgs viena pas kitą, kol į kudlas susikimba. Mik.
pasitròlinti, pasitròlina, pasitròlino
Apibrėžtis
įsivelti į trolinimo, t. y. erzinimo, patyčių skandalą, ypač elekroninėje erdvėje.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Jeigu mūsų kuris nors komisijos narys „pasitrolino“, tai visa komisija eina atsistatydinti?" – sakė Z. Vaigauskas.
padelkos
Apibrėžtis
padélkas apsikarpýti mesti kunigystę: Jau tas klierikas padelkas apsikarpė. Skr.
padélkomis išeĩti nuskursti, suvargti: Kaip vaikai iš namų išvarė, išėjau padelkom. Varn.
ant (kieno)padélkų atsisė́sti būti priklausomam, išlaikomam: Atsisėdo ant vaikų padelkų, karš. Krš.
ant (kieno)padélkų sėdė́ti kieno žemėje gyventi: Aš ant jos padelkų (rodo į Anelę) sėdžiu. Ne mano žemė, neįnešiau nieko. Žem.
į (kieno)padélkas įsikìbęs apie sekiojimą paskui: Nė su peiliu neišpjausi, – užsikišo Barbelė: – lygu niekas nematė, kaip tu į jos padelkas įsikibęs lakstei... visuomet. Žem.
į (kieno)padélkas įsivélti priklausyti (nuo ko): Kaip man rodos, aš vienas teturiu galvą, – juokėsi Drūktenis, artyn bobų priėjęs, – o kiti visi į pačių padelkas įsivėlę. Žem.
per (kieno)padélkas pérvaryti išleisti (turtą): Viską tenai tempia, viską grūda, greit visus mūsų namus per Damulės padelkas pervarys!. Balt.
ugnys eina iš padelkų žr ugnis
demitto
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nuléisti žemỹn
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nuleñkti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - panarìnti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nusių̃sti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įpìlti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pripìlti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įléisti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įdė́ti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - slė̃gti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sukrė̃sti
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - léistis
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įsivélti
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - paléisti
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nukreĩpti
15
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sē ~ere léistis
16
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - žemė́ti
17
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sē ~ere ~ī žẽmintis
18
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pataikáuti
19
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - ~ī bū́ti kìlusiam
incido 1
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įkrìsti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsitiktinaĩ susidùrti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - netikė́tai susitìkti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - patèkti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pakliū́ti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsiràsti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įsipáinioti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įsivélti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įklim̃pti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sutàpti
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pasitáikyti
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - ištìkti
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsitìkti
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - kìlti
15
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - prasidė́ti
16
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pùlti
17
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - užklùpti
18
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - apnìkti
19
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - apim̃ti
kaltūnas
Apibrėžtis
kaltū̃nais mainýtis peštis: Žiūrėk, žiūrėk, jie jau kaltūnais mainosi. Krp.
kaltū̃nas nuė̃jo rūpestis pasibaigė: Kai malkas sukapos, tai dar vienas kaltūnas nueis. Bgt.
kaltūnùs nuráuti primušti: Neklausysi, kaltūnus nurausiu. Šv. Paleisi dar tu man karves, tai kaltūnus nurausiu pastvėrus!. Mlt.
kaltū̃ną nuravė́ti išbarti: Tu ko gero aiškiau už mane atsimeni, kai aš pasikviečiau tave į grimo kambarį ir norėjau dėl tos kritikos tau kaltūną nuravėti. Trein.
kaltū̃nas nusliñko nuo širdiẽs Vj. rūpestis pasibaigė:
kaltū̃ną ráuti barti: Ir dar kaltūną labai dažnai rovėt už aikštingumą. Trein.
kaltū̃ną ráuti nuo galvõs
1.nuolat barti: Vyro tėvai ėmė man kaltūną nuo galvos raut: ką darau, vis blogai ir blogai. Rš.
2.nuolat skriausti: Berniukai keturi, mažesni už mane. Na ir rovė tada kaltūną nuo mano galvos. Rš.
kaltūnù sėdė́ti ant galvõs įkyrėti: Jis man kaltūnu ant galvos sėdi, nebegaliu. Pn.
kaltū̃ną užsidė́ti ant galvõs bėdą užsitraukti: Jau užsidėjo ant savo galvos kaltūną. Rmš. Matyt, pati ant galvos kaltūną užsidėjo, kad tyli. Grl.
į kaltū̃ną įsivélti prikibti, reikalauti vesti: Neprasidėk, sakau, įsivels tokia pludungė tau į kaltūną. Krš.
votį lieti su kaltūnu žr votis
įžabalióti
Apibrėžtis
žabalióti, -iója, -iójo intr. DŽ, NdŽ, žàbalioti, -ioja, -iojo J.Jabl
1. Ds, Gs, Gl tamsoje būti ar veikti: Užsižiebkim žiburį, ką mes čia tamsoj žabaliósim Prn. Galgi ugnės negali ažsidegt, kad patamsy žabalioji? Trgn.
ǁ Gs eiti tamsoje: Ir jam teko nakčia žabalióti per mišką Mrj.
ǁ J ieškoti tamsoje.
2. Prn nevikriai grabinėti, čiupinėti: Girtas žabaliója apie tvorą Vv. Ko čia žabalióji, še, imk! KzR. Ko tu čia žabalióji lyg akla! Vlkv. Jei ims po mano lovą žàbaliot, tai bus blogai Gs. Tep i žabalióju (rašau), ką prisimindama Brš.
ǁ prk. vogti: Neateis nė kaimynė žabaliót Igl.
3. bastytis, lankytis: Kur nori, te važiuok, nereikia žabaliót kaži kur Iš. Žàbalioja kitur, būt ėmęs ją Gs. Žabaliójau be savo kampo, tarnavau visur Brš.
apžabalióti intr. Ds negrabiai, atmestinai padaryti: Jis nieko gerai nepadaro, tik apžabaliója Mrj. Kad tai lauką apdirbtų kai kiti, tai augtų, o dabar apgraibo, lyg atšalusiais nagais apžàbalioja, ir tiek Skrd.
atžabalióti intr.; Gmž ateiti, atkėblinti.
įžabalióti
1. tr. įžiūrėti: Aš to orlaivio neįžabalióju Ilg. Jau nepaskaitau, neįžabalióju Zp.
2. intr. nemačiom įeiti: Inžabaliõs koks, užsirakykim Prn.
| refl.: Tiesiog į balą įsižabaliójo Mrj.
3. refl. įsipainioti, įsivelti kur: Insižabaliójo kap višta in pakulas Prn.
išžabalióti tr. ką nors blogai, nusikalstamai padaryti, išnaikinti: Kiek jis išžabaliójo (iššaudė) žmonių! Antš.
nužabalióti tr. šiaip taip, apgraibomis ką padaryti: Tie linai toki reti, kur kas nužabalióji su sauja Gs.
pažabalióti
1. intr. pasivalkioti, pasibastyti: Pažabaliójom po miestą ir parėjom Prn.
2. intr. sunkiai, nevikriai paeiti: Girtas vos pažabaliója Dkš.
3. tr., intr. nesklandžiai, sunkiai ką daryti: Senoviškai pažabaliója (pakalba) Krn. Pačiam pavyko išmokt vos vos pažabaliot rusiškai rš.
4. refl. tr., intr. pasiieškoti ko tinkamo, pasigraibyti: Jis tenai tamsy pasižabalió[jo] pasižabalió[jo] ir nerado Dkš. Vestuvėse sėdi, pasižabalióji valgio, pasirenki Plv.
| Kad ir anksti pavasarį, o jau gyvuliai pasižabalioja kūlynų VšR.
prižabalióti intr.
1. priklaidžioti tamsoje: Prižabaliojau, paki radau Ktk.
2. neprimatant ilgai ieškoti: Prižabaliójau, kol žirkles radau DŽ1.
sužabalióti
1. tr. DŽ1, Ds įžiūrėti: Jau veidą kai kurio sužabalioju rš.
2. tr. sunkiai surasti: Nesužabaliója, ką te – persenus boba Sug.
3. tr., intr. NdŽ gerai nematant įstengti sugrabalioti, sučiupinėti: Jau negaliu siūt, jau nesužabalióju Prn. Ar dar sužabalióji adaton siūlą įvert? Ds.
4. refl. susipainioti: Susižabaliójo, susipainiojo su tom virvėm [avys] Gs.
5. tr., intr. sugebėti ką atlikti: Kai reik giedot, nesužabaliója Gs.
6. suprasti, susigaudyti: Jis nieko ten nesusižabalioja Gs.
užžabalióti
1. NdŽ žr. užžabalinėti.
2. refl. netyčia užeiti: Karvė užsižabaliójo an ledo ir išžirgo Prn.
1. Ds, Gs, Gl tamsoje būti ar veikti: Užsižiebkim žiburį, ką mes čia tamsoj žabaliósim Prn. Galgi ugnės negali ažsidegt, kad patamsy žabalioji? Trgn.
ǁ Gs eiti tamsoje: Ir jam teko nakčia žabalióti per mišką Mrj.
ǁ J ieškoti tamsoje.
2. Prn nevikriai grabinėti, čiupinėti: Girtas žabaliója apie tvorą Vv. Ko čia žabalióji, še, imk! KzR. Ko tu čia žabalióji lyg akla! Vlkv. Jei ims po mano lovą žàbaliot, tai bus blogai Gs. Tep i žabalióju (rašau), ką prisimindama Brš.
ǁ prk. vogti: Neateis nė kaimynė žabaliót Igl.
3. bastytis, lankytis: Kur nori, te važiuok, nereikia žabaliót kaži kur Iš. Žàbalioja kitur, būt ėmęs ją Gs. Žabaliójau be savo kampo, tarnavau visur Brš.
apžabalióti intr. Ds negrabiai, atmestinai padaryti: Jis nieko gerai nepadaro, tik apžabaliója Mrj. Kad tai lauką apdirbtų kai kiti, tai augtų, o dabar apgraibo, lyg atšalusiais nagais apžàbalioja, ir tiek Skrd.
atžabalióti intr.; Gmž ateiti, atkėblinti.
įžabalióti
1. tr. įžiūrėti: Aš to orlaivio neįžabalióju Ilg. Jau nepaskaitau, neįžabalióju Zp.
2. intr. nemačiom įeiti: Inžabaliõs koks, užsirakykim Prn.
| refl.: Tiesiog į balą įsižabaliójo Mrj.
3. refl. įsipainioti, įsivelti kur: Insižabaliójo kap višta in pakulas Prn.
išžabalióti tr. ką nors blogai, nusikalstamai padaryti, išnaikinti: Kiek jis išžabaliójo (iššaudė) žmonių! Antš.
nužabalióti tr. šiaip taip, apgraibomis ką padaryti: Tie linai toki reti, kur kas nužabalióji su sauja Gs.
pažabalióti
1. intr. pasivalkioti, pasibastyti: Pažabaliójom po miestą ir parėjom Prn.
2. intr. sunkiai, nevikriai paeiti: Girtas vos pažabaliója Dkš.
3. tr., intr. nesklandžiai, sunkiai ką daryti: Senoviškai pažabaliója (pakalba) Krn. Pačiam pavyko išmokt vos vos pažabaliot rusiškai rš.
4. refl. tr., intr. pasiieškoti ko tinkamo, pasigraibyti: Jis tenai tamsy pasižabalió[jo] pasižabalió[jo] ir nerado Dkš. Vestuvėse sėdi, pasižabalióji valgio, pasirenki Plv.
| Kad ir anksti pavasarį, o jau gyvuliai pasižabalioja kūlynų VšR.
prižabalióti intr.
1. priklaidžioti tamsoje: Prižabaliojau, paki radau Ktk.
2. neprimatant ilgai ieškoti: Prižabaliójau, kol žirkles radau DŽ1.
sužabalióti
1. tr. DŽ1, Ds įžiūrėti: Jau veidą kai kurio sužabalioju rš.
2. tr. sunkiai surasti: Nesužabaliója, ką te – persenus boba Sug.
3. tr., intr. NdŽ gerai nematant įstengti sugrabalioti, sučiupinėti: Jau negaliu siūt, jau nesužabalióju Prn. Ar dar sužabalióji adaton siūlą įvert? Ds.
4. refl. susipainioti: Susižabaliójo, susipainiojo su tom virvėm [avys] Gs.
5. tr., intr. sugebėti ką atlikti: Kai reik giedot, nesužabaliója Gs.
6. suprasti, susigaudyti: Jis nieko ten nesusižabalioja Gs.
užžabalióti
1. NdŽ žr. užžabalinėti.
2. refl. netyčia užeiti: Karvė užsižabaliójo an ledo ir išžirgo Prn.
užžabalióti
Apibrėžtis
žabalióti, -iója, -iójo intr. DŽ, NdŽ, žàbalioti, -ioja, -iojo J.Jabl
1. Ds, Gs, Gl tamsoje būti ar veikti: Užsižiebkim žiburį, ką mes čia tamsoj žabaliósim Prn. Galgi ugnės negali ažsidegt, kad patamsy žabalioji? Trgn.
ǁ Gs eiti tamsoje: Ir jam teko nakčia žabalióti per mišką Mrj.
ǁ J ieškoti tamsoje.
2. Prn nevikriai grabinėti, čiupinėti: Girtas žabaliója apie tvorą Vv. Ko čia žabalióji, še, imk! KzR. Ko tu čia žabalióji lyg akla! Vlkv. Jei ims po mano lovą žàbaliot, tai bus blogai Gs. Tep i žabalióju (rašau), ką prisimindama Brš.
ǁ prk. vogti: Neateis nė kaimynė žabaliót Igl.
3. bastytis, lankytis: Kur nori, te važiuok, nereikia žabaliót kaži kur Iš. Žàbalioja kitur, būt ėmęs ją Gs. Žabaliójau be savo kampo, tarnavau visur Brš.
apžabalióti intr. Ds negrabiai, atmestinai padaryti: Jis nieko gerai nepadaro, tik apžabaliója Mrj. Kad tai lauką apdirbtų kai kiti, tai augtų, o dabar apgraibo, lyg atšalusiais nagais apžàbalioja, ir tiek Skrd.
atžabalióti intr.; Gmž ateiti, atkėblinti.
įžabalióti
1. tr. įžiūrėti: Aš to orlaivio neįžabalióju Ilg. Jau nepaskaitau, neįžabalióju Zp.
2. intr. nemačiom įeiti: Inžabaliõs koks, užsirakykim Prn.
| refl.: Tiesiog į balą įsižabaliójo Mrj.
3. refl. įsipainioti, įsivelti kur: Insižabaliójo kap višta in pakulas Prn.
išžabalióti tr. ką nors blogai, nusikalstamai padaryti, išnaikinti: Kiek jis išžabaliójo (iššaudė) žmonių! Antš.
nužabalióti tr. šiaip taip, apgraibomis ką padaryti: Tie linai toki reti, kur kas nužabalióji su sauja Gs.
pažabalióti
1. intr. pasivalkioti, pasibastyti: Pažabaliójom po miestą ir parėjom Prn.
2. intr. sunkiai, nevikriai paeiti: Girtas vos pažabaliója Dkš.
3. tr., intr. nesklandžiai, sunkiai ką daryti: Senoviškai pažabaliója (pakalba) Krn. Pačiam pavyko išmokt vos vos pažabaliot rusiškai rš.
4. refl. tr., intr. pasiieškoti ko tinkamo, pasigraibyti: Jis tenai tamsy pasižabalió[jo] pasižabalió[jo] ir nerado Dkš. Vestuvėse sėdi, pasižabalióji valgio, pasirenki Plv.
| Kad ir anksti pavasarį, o jau gyvuliai pasižabalioja kūlynų VšR.
prižabalióti intr.
1. priklaidžioti tamsoje: Prižabaliojau, paki radau Ktk.
2. neprimatant ilgai ieškoti: Prižabaliójau, kol žirkles radau DŽ1.
sužabalióti
1. tr. DŽ1, Ds įžiūrėti: Jau veidą kai kurio sužabalioju rš.
2. tr. sunkiai surasti: Nesužabaliója, ką te – persenus boba Sug.
3. tr., intr. NdŽ gerai nematant įstengti sugrabalioti, sučiupinėti: Jau negaliu siūt, jau nesužabalióju Prn. Ar dar sužabalióji adaton siūlą įvert? Ds.
4. refl. susipainioti: Susižabaliójo, susipainiojo su tom virvėm [avys] Gs.
5. tr., intr. sugebėti ką atlikti: Kai reik giedot, nesužabaliója Gs.
6. suprasti, susigaudyti: Jis nieko ten nesusižabalioja Gs.
užžabalióti
1. NdŽ žr. užžabalinėti.
2. refl. netyčia užeiti: Karvė užsižabaliójo an ledo ir išžirgo Prn.
1. Ds, Gs, Gl tamsoje būti ar veikti: Užsižiebkim žiburį, ką mes čia tamsoj žabaliósim Prn. Galgi ugnės negali ažsidegt, kad patamsy žabalioji? Trgn.
ǁ Gs eiti tamsoje: Ir jam teko nakčia žabalióti per mišką Mrj.
ǁ J ieškoti tamsoje.
2. Prn nevikriai grabinėti, čiupinėti: Girtas žabaliója apie tvorą Vv. Ko čia žabalióji, še, imk! KzR. Ko tu čia žabalióji lyg akla! Vlkv. Jei ims po mano lovą žàbaliot, tai bus blogai Gs. Tep i žabalióju (rašau), ką prisimindama Brš.
ǁ prk. vogti: Neateis nė kaimynė žabaliót Igl.
3. bastytis, lankytis: Kur nori, te važiuok, nereikia žabaliót kaži kur Iš. Žàbalioja kitur, būt ėmęs ją Gs. Žabaliójau be savo kampo, tarnavau visur Brš.
apžabalióti intr. Ds negrabiai, atmestinai padaryti: Jis nieko gerai nepadaro, tik apžabaliója Mrj. Kad tai lauką apdirbtų kai kiti, tai augtų, o dabar apgraibo, lyg atšalusiais nagais apžàbalioja, ir tiek Skrd.
atžabalióti intr.; Gmž ateiti, atkėblinti.
įžabalióti
1. tr. įžiūrėti: Aš to orlaivio neįžabalióju Ilg. Jau nepaskaitau, neįžabalióju Zp.
2. intr. nemačiom įeiti: Inžabaliõs koks, užsirakykim Prn.
| refl.: Tiesiog į balą įsižabaliójo Mrj.
3. refl. įsipainioti, įsivelti kur: Insižabaliójo kap višta in pakulas Prn.
išžabalióti tr. ką nors blogai, nusikalstamai padaryti, išnaikinti: Kiek jis išžabaliójo (iššaudė) žmonių! Antš.
nužabalióti tr. šiaip taip, apgraibomis ką padaryti: Tie linai toki reti, kur kas nužabalióji su sauja Gs.
pažabalióti
1. intr. pasivalkioti, pasibastyti: Pažabaliójom po miestą ir parėjom Prn.
2. intr. sunkiai, nevikriai paeiti: Girtas vos pažabaliója Dkš.
3. tr., intr. nesklandžiai, sunkiai ką daryti: Senoviškai pažabaliója (pakalba) Krn. Pačiam pavyko išmokt vos vos pažabaliot rusiškai rš.
4. refl. tr., intr. pasiieškoti ko tinkamo, pasigraibyti: Jis tenai tamsy pasižabalió[jo] pasižabalió[jo] ir nerado Dkš. Vestuvėse sėdi, pasižabalióji valgio, pasirenki Plv.
| Kad ir anksti pavasarį, o jau gyvuliai pasižabalioja kūlynų VšR.
prižabalióti intr.
1. priklaidžioti tamsoje: Prižabaliojau, paki radau Ktk.
2. neprimatant ilgai ieškoti: Prižabaliójau, kol žirkles radau DŽ1.
sužabalióti
1. tr. DŽ1, Ds įžiūrėti: Jau veidą kai kurio sužabalioju rš.
2. tr. sunkiai surasti: Nesužabaliója, ką te – persenus boba Sug.
3. tr., intr. NdŽ gerai nematant įstengti sugrabalioti, sučiupinėti: Jau negaliu siūt, jau nesužabalióju Prn. Ar dar sužabalióji adaton siūlą įvert? Ds.
4. refl. susipainioti: Susižabaliójo, susipainiojo su tom virvėm [avys] Gs.
5. tr., intr. sugebėti ką atlikti: Kai reik giedot, nesužabaliója Gs.
6. suprasti, susigaudyti: Jis nieko ten nesusižabalioja Gs.
užžabalióti
1. NdŽ žr. užžabalinėti.
2. refl. netyčia užeiti: Karvė užsižabaliójo an ledo ir išžirgo Prn.
žabalióti
Apibrėžtis
žabalióti, -iója, -iójo intr. DŽ, NdŽ, žàbalioti, -ioja, -iojo J.Jabl
1. Ds, Gs, Gl tamsoje būti ar veikti: Užsižiebkim žiburį, ką mes čia tamsoj žabaliósim Prn. Galgi ugnės negali ažsidegt, kad patamsy žabalioji? Trgn.
ǁ Gs eiti tamsoje: Ir jam teko nakčia žabalióti per mišką Mrj.
ǁ J ieškoti tamsoje.
2. Prn nevikriai grabinėti, čiupinėti: Girtas žabaliója apie tvorą Vv. Ko čia žabalióji, še, imk! KzR. Ko tu čia žabalióji lyg akla! Vlkv. Jei ims po mano lovą žàbaliot, tai bus blogai Gs. Tep i žabalióju (rašau), ką prisimindama Brš.
ǁ prk. vogti: Neateis nė kaimynė žabaliót Igl.
3. bastytis, lankytis: Kur nori, te važiuok, nereikia žabaliót kaži kur Iš. Žàbalioja kitur, būt ėmęs ją Gs. Žabaliójau be savo kampo, tarnavau visur Brš.
apžabalióti intr. Ds negrabiai, atmestinai padaryti: Jis nieko gerai nepadaro, tik apžabaliója Mrj. Kad tai lauką apdirbtų kai kiti, tai augtų, o dabar apgraibo, lyg atšalusiais nagais apžàbalioja, ir tiek Skrd.
atžabalióti intr.; Gmž ateiti, atkėblinti.
įžabalióti
1. tr. įžiūrėti: Aš to orlaivio neįžabalióju Ilg. Jau nepaskaitau, neįžabalióju Zp.
2. intr. nemačiom įeiti: Inžabaliõs koks, užsirakykim Prn.
| refl.: Tiesiog į balą įsižabaliójo Mrj.
3. refl. įsipainioti, įsivelti kur: Insižabaliójo kap višta in pakulas Prn.
išžabalióti tr. ką nors blogai, nusikalstamai padaryti, išnaikinti: Kiek jis išžabaliójo (iššaudė) žmonių! Antš.
nužabalióti tr. šiaip taip, apgraibomis ką padaryti: Tie linai toki reti, kur kas nužabalióji su sauja Gs.
pažabalióti
1. intr. pasivalkioti, pasibastyti: Pažabaliójom po miestą ir parėjom Prn.
2. intr. sunkiai, nevikriai paeiti: Girtas vos pažabaliója Dkš.
3. tr., intr. nesklandžiai, sunkiai ką daryti: Senoviškai pažabaliója (pakalba) Krn. Pačiam pavyko išmokt vos vos pažabaliot rusiškai rš.
4. refl. tr., intr. pasiieškoti ko tinkamo, pasigraibyti: Jis tenai tamsy pasižabalió[jo] pasižabalió[jo] ir nerado Dkš. Vestuvėse sėdi, pasižabalióji valgio, pasirenki Plv.
| Kad ir anksti pavasarį, o jau gyvuliai pasižabalioja kūlynų VšR.
prižabalióti intr.
1. priklaidžioti tamsoje: Prižabaliojau, paki radau Ktk.
2. neprimatant ilgai ieškoti: Prižabaliójau, kol žirkles radau DŽ1.
sužabalióti
1. tr. DŽ1, Ds įžiūrėti: Jau veidą kai kurio sužabalioju rš.
2. tr. sunkiai surasti: Nesužabaliója, ką te – persenus boba Sug.
3. tr., intr. NdŽ gerai nematant įstengti sugrabalioti, sučiupinėti: Jau negaliu siūt, jau nesužabalióju Prn. Ar dar sužabalióji adaton siūlą įvert? Ds.
4. refl. susipainioti: Susižabaliójo, susipainiojo su tom virvėm [avys] Gs.
5. tr., intr. sugebėti ką atlikti: Kai reik giedot, nesužabaliója Gs.
6. suprasti, susigaudyti: Jis nieko ten nesusižabalioja Gs.
užžabalióti
1. NdŽ žr. užžabalinėti.
2. refl. netyčia užeiti: Karvė užsižabaliójo an ledo ir išžirgo Prn.
1. Ds, Gs, Gl tamsoje būti ar veikti: Užsižiebkim žiburį, ką mes čia tamsoj žabaliósim Prn. Galgi ugnės negali ažsidegt, kad patamsy žabalioji? Trgn.
ǁ Gs eiti tamsoje: Ir jam teko nakčia žabalióti per mišką Mrj.
ǁ J ieškoti tamsoje.
2. Prn nevikriai grabinėti, čiupinėti: Girtas žabaliója apie tvorą Vv. Ko čia žabalióji, še, imk! KzR. Ko tu čia žabalióji lyg akla! Vlkv. Jei ims po mano lovą žàbaliot, tai bus blogai Gs. Tep i žabalióju (rašau), ką prisimindama Brš.
ǁ prk. vogti: Neateis nė kaimynė žabaliót Igl.
3. bastytis, lankytis: Kur nori, te važiuok, nereikia žabaliót kaži kur Iš. Žàbalioja kitur, būt ėmęs ją Gs. Žabaliójau be savo kampo, tarnavau visur Brš.
apžabalióti intr. Ds negrabiai, atmestinai padaryti: Jis nieko gerai nepadaro, tik apžabaliója Mrj. Kad tai lauką apdirbtų kai kiti, tai augtų, o dabar apgraibo, lyg atšalusiais nagais apžàbalioja, ir tiek Skrd.
atžabalióti intr.; Gmž ateiti, atkėblinti.
įžabalióti
1. tr. įžiūrėti: Aš to orlaivio neįžabalióju Ilg. Jau nepaskaitau, neįžabalióju Zp.
2. intr. nemačiom įeiti: Inžabaliõs koks, užsirakykim Prn.
| refl.: Tiesiog į balą įsižabaliójo Mrj.
3. refl. įsipainioti, įsivelti kur: Insižabaliójo kap višta in pakulas Prn.
išžabalióti tr. ką nors blogai, nusikalstamai padaryti, išnaikinti: Kiek jis išžabaliójo (iššaudė) žmonių! Antš.
nužabalióti tr. šiaip taip, apgraibomis ką padaryti: Tie linai toki reti, kur kas nužabalióji su sauja Gs.
pažabalióti
1. intr. pasivalkioti, pasibastyti: Pažabaliójom po miestą ir parėjom Prn.
2. intr. sunkiai, nevikriai paeiti: Girtas vos pažabaliója Dkš.
3. tr., intr. nesklandžiai, sunkiai ką daryti: Senoviškai pažabaliója (pakalba) Krn. Pačiam pavyko išmokt vos vos pažabaliot rusiškai rš.
4. refl. tr., intr. pasiieškoti ko tinkamo, pasigraibyti: Jis tenai tamsy pasižabalió[jo] pasižabalió[jo] ir nerado Dkš. Vestuvėse sėdi, pasižabalióji valgio, pasirenki Plv.
| Kad ir anksti pavasarį, o jau gyvuliai pasižabalioja kūlynų VšR.
prižabalióti intr.
1. priklaidžioti tamsoje: Prižabaliojau, paki radau Ktk.
2. neprimatant ilgai ieškoti: Prižabaliójau, kol žirkles radau DŽ1.
sužabalióti
1. tr. DŽ1, Ds įžiūrėti: Jau veidą kai kurio sužabalioju rš.
2. tr. sunkiai surasti: Nesužabaliója, ką te – persenus boba Sug.
3. tr., intr. NdŽ gerai nematant įstengti sugrabalioti, sučiupinėti: Jau negaliu siūt, jau nesužabalióju Prn. Ar dar sužabalióji adaton siūlą įvert? Ds.
4. refl. susipainioti: Susižabaliójo, susipainiojo su tom virvėm [avys] Gs.
5. tr., intr. sugebėti ką atlikti: Kai reik giedot, nesužabaliója Gs.
6. suprasti, susigaudyti: Jis nieko ten nesusižabalioja Gs.
užžabalióti
1. NdŽ žr. užžabalinėti.
2. refl. netyčia užeiti: Karvė užsižabaliójo an ledo ir išžirgo Prn.
išbùrti
Apibrėžtis
2 bùrti, bùria, bū́rė
1. tr. DŽ telkti į krūvą, būrį, į bendrystę: Jis aplink save būrė visą apylinkės jaunimą rš.
| refl.: Burkimės į kooperatyvus sp. Paukščiai bùrias (būriuojasi) – bus ruduo Ds.
2. tr. painioti, velti, narplioti (ppr. siūlus, virves): Kam siūlus buri̇̀, ar darbo neturi? Ds.
| prk.: Visaip bùria bùria [tą bylą], nežinia, kaip ir pasibaigs Pnd.
| refl.: Bùrias ir bùrias, suknelę siuvant Ds. Jeigu, kai siuvi ką, siūlai burias, tai tą rūbą vogs kas LTR(Ds).
3. intr. spirti, spardyti, kabaruoti: Šuo, nutvertas už galvos, tik kojom bùria Brt. Avis pjaujama kojom bùria Lp.
| refl.: Vaikaitis, išsivystęs iš vystyklų, bùrias kojelėm Rod. Bùrias kojom kap gaišdamas Rod. Jis visom keturiom bùriasi (ginasi, nesiduoda) Vlkv.
4. tr., intr. mėtyti, svaidyti: O bùria, o bùria vaikai akmenais [vilką] Lp. Kad ėmė bùrt akmenais, ledva parbėgau namo Kč.
◊ [su] kójomis bùrti stipti: Kumelė jau būrė su kojomis ir dantis iššiepė rš.
2 atbùrti, àtburia, atbū́rė tr. atpainioti, atnarplioti: Susibūrė siūlai, negaliu jokiu būdu atbùrt Km.
| refl.: Bevejant [siūlai] ir atsibūrė Ds.
2 ×dasibùrti, dasi̇̀buria, dasibū́rė (hibr.) prisiirti: Ledva dasburė [prie kranto] Vrn.
2 įsibùrti, įsi̇̀buria, įsibū́rė įsivelti, įsipainioti: Šaka įsibū́rė tinklan, ir žuvis išbaidė Š.
2 išbùrti, i̇̀šburia, išbū́rė tr.
1. išpainioti, išnarplioti: Kas čia begali šituos siūlus išbùrt Užp.
| refl.: Supainios visus taip, kad ir išsiburti nebegalėsime rš.
2. išspardyti, išversti: Kap pradėjo dūkti, tai visus šiaudus iš lovos išbū́rė Lš. Arklys išbū́rė šieną, neduok kito, tai suės ir išbùrtą Rtn. Išbū́rė bulbas iš vežimo Lp.
3. refl. išdvėsti, nusikapstyti: Paskutinė vištelė išsibūrė Rod.
4. refl. išsiirti: Išsibùrk ant krašto Nč.
2 nubùrti, nùburia, nubū́rė
1. tr. nuspardyti, numesti, numėtyti: Aš tep neramiai miegu, kad kaldrą visados nùburiu po kojom Vrn. Kap ėmė nūnai, tai visus šaukštus nuog stalo nubū́rė [vaikas] Lp. Vaikas vaiką nubū́rė nuo suolo Vlk.
| refl.: Vaikas nusbū́rė lopšy Knv. Paklode užklojau, tai kap tik užmigo, tai ir nusbū́rė Nč.
2. refl. menk. mirti: Ot negadnas žmogus buvo, ale jau nusbū́rė Pls.
2 pabùrti, pàburia, pabū́rė intr. pasispardyti: Jis tik kojom pabū́rė, ir atliko (išgaišo) Plv.
◊ kójomis pabùrti nusikapstyti, mirti: Eik eik prie arklių, kap spirs, tuojau pabùrsi kójom! Dkš. Tavo spaudėjai jau pabūrė kojomis rš.
2 pribùrti, pri̇̀buria, pribū́rė
1. tr. sukaupti, sutelkti: Dangus kap puodu apsivožęs, gal lietaus pribur̃s Rod.
ǁ pripilti: Va, kiek bulbų pribū́riau prijuostėn Vlk.
2. refl. prisidėti, prisijungti: Gal ir kareivių kiek prisiburs prie mūsų rš.
3. refl. pareiti, sugrįžti: Kad nor namopi kap greičiausia prisbū́rus Vlk.
2 subùrti, sùburia, subū́rė
1. tr. sutelkti į būrį, į bendrystę: Greitu laiku buvo suburtas aktyvas sp. Gerumu subūrė, piktumu išvaikė KrvP(Žr).
| Žiūrėk, ir jie suburs (sutaisys) vestuves LTR(Ds).
suburtai̇̃ adv.: Lenkų liaudis gyveno nesuburtai, išskydus rš.
| refl.: Apie Liudą susibūrė merginos J.Avyž. Ir cigonai susibū́rė, miške ugnį susikūrė J. Susibùrkim į krūvą, geriau seksis dainuoti Vv.
2. tr. supainioti, sudraikyti: Vaikai subū́rė siūlus, kad nė nebegalima atitaisyti PnmR. Subùrkim gerves – pasukim kepurę, ir jos susibur̃s (susimaišys, pakriks) Ds.
| prk.: Byla taip suburta, kad ir suprast nebegalima Pnd.
| refl.: Siūlai sudriko ir susibū́rė Sl.
3. intr. pasispardyti: Gyvulėlis, smūgį gavęs, tik kojom subū́rė, ir atliko Brt.
| refl.: Aš tau kap pritaikinsiu, tai tu nei kojelėm nesusbùrsi Nč.
2 užbùrti, ùžburia, užbū́rė
1. refl. susipainioti, susiraizgyti: Siūlai užsibū́rė, kad ir atburt nebegalima Ds.
ǁ užsikirsti (apie spyną): Spyna užsibūrė, vos atkrapščiau Trgn.
2. intr. menk. mirti: Duok tu jam buože galvon, kad anas ir ažuburtų ant daikto, tokis žmogus Arm.
| refl.: Jau mano diedas žusbū́rė Rod.
1. tr. DŽ telkti į krūvą, būrį, į bendrystę: Jis aplink save būrė visą apylinkės jaunimą rš.
| refl.: Burkimės į kooperatyvus sp. Paukščiai bùrias (būriuojasi) – bus ruduo Ds.
2. tr. painioti, velti, narplioti (ppr. siūlus, virves): Kam siūlus buri̇̀, ar darbo neturi? Ds.
| prk.: Visaip bùria bùria [tą bylą], nežinia, kaip ir pasibaigs Pnd.
| refl.: Bùrias ir bùrias, suknelę siuvant Ds. Jeigu, kai siuvi ką, siūlai burias, tai tą rūbą vogs kas LTR(Ds).
3. intr. spirti, spardyti, kabaruoti: Šuo, nutvertas už galvos, tik kojom bùria Brt. Avis pjaujama kojom bùria Lp.
| refl.: Vaikaitis, išsivystęs iš vystyklų, bùrias kojelėm Rod. Bùrias kojom kap gaišdamas Rod. Jis visom keturiom bùriasi (ginasi, nesiduoda) Vlkv.
4. tr., intr. mėtyti, svaidyti: O bùria, o bùria vaikai akmenais [vilką] Lp. Kad ėmė bùrt akmenais, ledva parbėgau namo Kč.
◊ [su] kójomis bùrti stipti: Kumelė jau būrė su kojomis ir dantis iššiepė rš.
2 atbùrti, àtburia, atbū́rė tr. atpainioti, atnarplioti: Susibūrė siūlai, negaliu jokiu būdu atbùrt Km.
| refl.: Bevejant [siūlai] ir atsibūrė Ds.
2 ×dasibùrti, dasi̇̀buria, dasibū́rė (hibr.) prisiirti: Ledva dasburė [prie kranto] Vrn.
2 įsibùrti, įsi̇̀buria, įsibū́rė įsivelti, įsipainioti: Šaka įsibū́rė tinklan, ir žuvis išbaidė Š.
2 išbùrti, i̇̀šburia, išbū́rė tr.
1. išpainioti, išnarplioti: Kas čia begali šituos siūlus išbùrt Užp.
| refl.: Supainios visus taip, kad ir išsiburti nebegalėsime rš.
2. išspardyti, išversti: Kap pradėjo dūkti, tai visus šiaudus iš lovos išbū́rė Lš. Arklys išbū́rė šieną, neduok kito, tai suės ir išbùrtą Rtn. Išbū́rė bulbas iš vežimo Lp.
3. refl. išdvėsti, nusikapstyti: Paskutinė vištelė išsibūrė Rod.
4. refl. išsiirti: Išsibùrk ant krašto Nč.
2 nubùrti, nùburia, nubū́rė
1. tr. nuspardyti, numesti, numėtyti: Aš tep neramiai miegu, kad kaldrą visados nùburiu po kojom Vrn. Kap ėmė nūnai, tai visus šaukštus nuog stalo nubū́rė [vaikas] Lp. Vaikas vaiką nubū́rė nuo suolo Vlk.
| refl.: Vaikas nusbū́rė lopšy Knv. Paklode užklojau, tai kap tik užmigo, tai ir nusbū́rė Nč.
2. refl. menk. mirti: Ot negadnas žmogus buvo, ale jau nusbū́rė Pls.
2 pabùrti, pàburia, pabū́rė intr. pasispardyti: Jis tik kojom pabū́rė, ir atliko (išgaišo) Plv.
◊ kójomis pabùrti nusikapstyti, mirti: Eik eik prie arklių, kap spirs, tuojau pabùrsi kójom! Dkš. Tavo spaudėjai jau pabūrė kojomis rš.
2 pribùrti, pri̇̀buria, pribū́rė
1. tr. sukaupti, sutelkti: Dangus kap puodu apsivožęs, gal lietaus pribur̃s Rod.
ǁ pripilti: Va, kiek bulbų pribū́riau prijuostėn Vlk.
2. refl. prisidėti, prisijungti: Gal ir kareivių kiek prisiburs prie mūsų rš.
3. refl. pareiti, sugrįžti: Kad nor namopi kap greičiausia prisbū́rus Vlk.
2 subùrti, sùburia, subū́rė
1. tr. sutelkti į būrį, į bendrystę: Greitu laiku buvo suburtas aktyvas sp. Gerumu subūrė, piktumu išvaikė KrvP(Žr).
| Žiūrėk, ir jie suburs (sutaisys) vestuves LTR(Ds).
suburtai̇̃ adv.: Lenkų liaudis gyveno nesuburtai, išskydus rš.
| refl.: Apie Liudą susibūrė merginos J.Avyž. Ir cigonai susibū́rė, miške ugnį susikūrė J. Susibùrkim į krūvą, geriau seksis dainuoti Vv.
2. tr. supainioti, sudraikyti: Vaikai subū́rė siūlus, kad nė nebegalima atitaisyti PnmR. Subùrkim gerves – pasukim kepurę, ir jos susibur̃s (susimaišys, pakriks) Ds.
| prk.: Byla taip suburta, kad ir suprast nebegalima Pnd.
| refl.: Siūlai sudriko ir susibū́rė Sl.
3. intr. pasispardyti: Gyvulėlis, smūgį gavęs, tik kojom subū́rė, ir atliko Brt.
| refl.: Aš tau kap pritaikinsiu, tai tu nei kojelėm nesusbùrsi Nč.
2 užbùrti, ùžburia, užbū́rė
1. refl. susipainioti, susiraizgyti: Siūlai užsibū́rė, kad ir atburt nebegalima Ds.
ǁ užsikirsti (apie spyną): Spyna užsibūrė, vos atkrapščiau Trgn.
2. intr. menk. mirti: Duok tu jam buože galvon, kad anas ir ažuburtų ant daikto, tokis žmogus Arm.
| refl.: Jau mano diedas žusbū́rė Rod.
