Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (28)
bagging
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - maišinis audeklas
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - įpakavimas į maišus; pakavimas į maišus
package
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - paketas; vienetas
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pakelis
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - įpakavimas; pakavimo kaina
ἕλιγμα
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įvyniojimas, įpakavimas
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - apyrankės
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - garbana
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - paketas, ryšulys
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - nesumuštos kaukolės įdubimas
packing
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - susidėjimas; pakavimas
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įpakavimas; tara
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - įpakavimo medžiaga
vokãvimas
Apibrėžtis
Automatinis popierinių dokumentų parengimas siųsti (sulankstymas ir įpakavimas).
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
„Nuo pašto balandžio iki Interneto“ [antraštė]
Taip pavadinta paroda balandžio 8–17 d. vyksta Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Balandžio 21–30 d. ji persikels į „Sigma Americom“ parengtą automatizuotą kompiuterinę dokumentų spausdinimo ir vokavimo sistemą.
apžalóti
Apibrėžtis
žalóti, -ója, -ójo tr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ; ŠT196, Rtr
1. ŽŪŽ88 žeisti, luošinti: Stuburą dažnai žaloja ir per didelė kūno masė sp. Svetimkūniai fiziškai ir chemiškai žaloja audinius rš. Kordušas be žado žiūrėjo į ją ir jautė skausmą, lyg nagai žalotų jo širdį J.Marc.
| refl. tr. Š.
2. daryti žalą, gadinti: Jaudinies, širdį engi, sveikatą žaloji A.Gric. Skalbimo mašinos neturi mechaniškai žaloti baltinių ir laužyti sagų rš. Svetima sintaksė labiausiai žaloja kalbą rš.
| prk.: Atsisakykite prievartos ir priespaudos [auklėdami], juk nėra nieko baisiau, kas taip žalotų ir slopintų gerus daigus sieloje rš.
apžalóti tr. padaryti kiek žalos: Kaimas atrodė apžalotas ir niaurus rš.
| prk.: Apžalotas ir jų (karelų) etninis pobūdis LEX539.
pažalóti tr.
1. NdŽ truputį sužeisti, sužaloti.
| refl. intr., tr. NdŽ.
2. NdŽ truputį pagadinti, padaryti kiek žalos.
sužalóti tr. NdŽ
1. ŠT338 sužeisti, suluošinti: Žiūrėk, sako, koks man šonas sužalotas, išdraskytas Pnd. Nutraukė kojas, čia biškį ausį sužalójo, rankas apdegė Vgr. Mirštamai sužaloti LKGII518. Kad koks kūno narys sužalotas, jis prigimties išgydomas Vd. Elektros srove sužalojama dvejopai: elektros smūgiais ir nudegimais rš.
| prk.: Ji yra mylinti motina, kurios gyvenimą sužalojo karaliaus dvaras rš. Karas ne tik sugriovė trobesius, sunaikino turtą, bet daugeliu atžvilgių sužalojo ir žmogaus sielą rš. Jos vaizdeliuose daugybė dvasiškai sužalotų, nelaimingų žmonių, ypač moterų rš.
| refl. tr., intr.: Net iš didelio aukščio ančiukai nusirita lyg vilnų kamuoliukai nesusižalodami rš. Polinkis nusižudyti arba susižaloti yra būdingas reiškinys melancholijoje rš. Nukritusi nuo laiptų ir susižalojusi vidinius organus J.Jank.
2. ŠT30 sugadinti, subjauroti, padaryti žalos: Sužalojus audinius, sužeidžiamos ir kraujagyslės rš. Jei įpakavimas sužalotas, apie tai informuojame siuntėją rš. Gegužės pradžioje dar ne vėlu formuoti ir retinti vaismedžių vainikus, pašalinti išdžiūvusias sužalotas šakas sp.
| prk.: Poezijos vertimai dažniausiai sužaloja originalą V.Myk-Put. Šnekamosios kalbos jausmą Baranauskas sugebėjo išsaugoti nesužalotą per visą savo gyvenimą rš.
1. ŽŪŽ88 žeisti, luošinti: Stuburą dažnai žaloja ir per didelė kūno masė sp. Svetimkūniai fiziškai ir chemiškai žaloja audinius rš. Kordušas be žado žiūrėjo į ją ir jautė skausmą, lyg nagai žalotų jo širdį J.Marc.
| refl. tr. Š.
2. daryti žalą, gadinti: Jaudinies, širdį engi, sveikatą žaloji A.Gric. Skalbimo mašinos neturi mechaniškai žaloti baltinių ir laužyti sagų rš. Svetima sintaksė labiausiai žaloja kalbą rš.
| prk.: Atsisakykite prievartos ir priespaudos [auklėdami], juk nėra nieko baisiau, kas taip žalotų ir slopintų gerus daigus sieloje rš.
apžalóti tr. padaryti kiek žalos: Kaimas atrodė apžalotas ir niaurus rš.
| prk.: Apžalotas ir jų (karelų) etninis pobūdis LEX539.
pažalóti tr.
1. NdŽ truputį sužeisti, sužaloti.
| refl. intr., tr. NdŽ.
2. NdŽ truputį pagadinti, padaryti kiek žalos.
sužalóti tr. NdŽ
1. ŠT338 sužeisti, suluošinti: Žiūrėk, sako, koks man šonas sužalotas, išdraskytas Pnd. Nutraukė kojas, čia biškį ausį sužalójo, rankas apdegė Vgr. Mirštamai sužaloti LKGII518. Kad koks kūno narys sužalotas, jis prigimties išgydomas Vd. Elektros srove sužalojama dvejopai: elektros smūgiais ir nudegimais rš.
| prk.: Ji yra mylinti motina, kurios gyvenimą sužalojo karaliaus dvaras rš. Karas ne tik sugriovė trobesius, sunaikino turtą, bet daugeliu atžvilgių sužalojo ir žmogaus sielą rš. Jos vaizdeliuose daugybė dvasiškai sužalotų, nelaimingų žmonių, ypač moterų rš.
| refl. tr., intr.: Net iš didelio aukščio ančiukai nusirita lyg vilnų kamuoliukai nesusižalodami rš. Polinkis nusižudyti arba susižaloti yra būdingas reiškinys melancholijoje rš. Nukritusi nuo laiptų ir susižalojusi vidinius organus J.Jank.
2. ŠT30 sugadinti, subjauroti, padaryti žalos: Sužalojus audinius, sužeidžiamos ir kraujagyslės rš. Jei įpakavimas sužalotas, apie tai informuojame siuntėją rš. Gegužės pradžioje dar ne vėlu formuoti ir retinti vaismedžių vainikus, pašalinti išdžiūvusias sužalotas šakas sp.
| prk.: Poezijos vertimai dažniausiai sužaloja originalą V.Myk-Put. Šnekamosios kalbos jausmą Baranauskas sugebėjo išsaugoti nesužalotą per visą savo gyvenimą rš.
atitarnãvimas
Apibrėžtis
1 tarnãvimas sm. (1); Q51, SD343, H166 → tarnauti:
1. R, MŽ, Sut, N, Rtr, Krt, Plt, Trš, Krp, Mšk, Pš, Dj Mūso jau visas tarnãvimas buvo Latvijo[je] Lž. Gerai, ka nebėra tų tarnãvimų, ganymų Krš. Ką mes esam vargę par tarnãvimus! End. Pri muno tarnãvimo ta (tai) su dampiais liuob kuls Kl. Tas tarnãvimas neblogai žmonėm išėjo – va pensijos visiem Mžš.
2. SD1134,150, SD169,279, M, L, BtApD1,17 Turi būt prieg tarnavimu (dat. sing.) PK228. Ir tūli yra tarnavimai, o tasaigi Viešpats Ch11PvK12,5. Kursai buvo paskaitytas tarp mūsų ir buvo gavęs dalį to tarnavimo GNApD1,17.
3. LL229 Per visą savo tarnavimą nė ant vienos popieros negalėjo pasirašyti pilna pavarde V.Kudir. Tarnãvimo laikas NdŽ.
4. Tarnãvimas liaudžiai DŽ. Tarnãvimas tėvynei KŽ. Patys save atadavė and tarnavimo šventiemus Ch1PvKol16,15.
5. VlnE49,94,146, BPII487, MP146, SGI14, N, BM43(An). Toksai jamimp geidulys buvo tarnãvimop Dievo, jog nėmaž jam neilgėjo DP66. Tiktai šeimyna Jozefo tikrai tarnavimą Dievo tepalaikė MTXIII(įžanga). Pažįstu darbus tavo ir meilę, ir tarnavimą, ir vierą Ch1Apr12,19.
6. Gražus, patvarus įpakavimas pagerina bendrą prekės estetinę išvaizdą, pailgina jos tarnavimo laiką rš.
7. Pln Ažu tarnãvimą davė po Molėtais sklypą Lb.
8. Šitos pareigos apsaugodavo mane nuo „asistos“ – tarnavimo prie altoriaus V.Myk-Put. Tarnavimas mišioms turėjo gana konkretų materialinį motyvą rš.
1 aptarnãvimas sm. (1) → aptarnauti:
1. Pastatyta daug buitinio aptarnavimo kombinatų sp. Sezoninis aptarnavimas rš. Yra pryglaudos numai, aptarnãvimas Lnk. Greitas ir mandagus aptarnãvimas DŽ.
| refl.: Pačių apsitarnãvimas DŽ1.
×2. Visą mašinų techninį aptarnavimą atlieka ūkis savo jėgomis rš. Depuose geriausia aptarnavimo sistema yra srovinė rš.
1 atitarnãvimas sm. (1) KŽ → atitarnauti 1: Jis tik „patenkinamai“ baigė mokslus, ir valdžia iš jo, girdėjau, nereikalavusi jokio atitarnavimo J.Balč. Attarnavimas SD216, Sut, N.
| refl.: Seniukas duodavo jį (arklį) naudotis savo kaimynams, žinoma, už tam tikrą atsitarnavimą J.Balč.
1 įsitarnãvimas sm. (1) NdŽ, KŽ → įsitarnauti.
1 ištarnãvimas sm. (1)
1. NdŽ, KŽ → ištarnauti 3.
2. NdŽ tarnaujant gautas uždarbis: Bulvių kartį pasodydavo, tai buvo viso meto jau ištarnãvimai Plv.
1 patarnãvimas sm. (1) → patarnauti:
1. Amb, LL116,169, Krč Už patarnãvimą patarnãvimu atsilyginsiu KŽ. Ryšių patarnavimai ETŽ. Buvo nusisamdęs kambarį su pietumis ir patarnavimu rš. Bičiuliškas patarnãvimas NdŽ. Patarnãvimas valgant BŽII542. Aš noriu meilės patarnavimu tau atsilyginti už neapykantą V.Krėv. Visi nori atiduoti paskutinį patarnavimą savo mirusiam artimui J.Bil.
^ Geras žmogus kitų patarnavimo neužmiršta KrvP(Erž).
| refl. NdŽ: Ir dejuodama ji uždeda drebančią ranką ant tų atidarų akių, ir tai atrodo lyg paskutinis pasitarnavimas I.Simon.
2. Rtr.
3. LL198,268 → patarnauti 5: Atlikti kam abejotiną patarnãvimą NdŽ.
| refl.: Nepadėjo jam ir senieji jo pasitarnavimai, – nors dar karo metu jis pasižymėjo, pagaudamas vokiečių diversantus rš.
4. → patarnauti 7: Būdavo kunigų, kurie išdrebėdavo už patarnavimą penkis centus rš.
5. NdŽ arbatpinigiai.
◊ meškõs patarnãvimas DŽ gerais norais atliktas veiksmas, darantis tik žalą: Nėra reikalo įtikinėti, kaip kenkia gydymui tokie meškos patarnavimai rš.
1 prisitarnãvimas sm. (1); Sut → pritarnauti 4 (refl.).
1 užtarnãvimas sm. (1); Sut → užtarnauti 2: Ko tu norėtumei už tavo tokį užtarnavimą? DS59(Rs).
| refl. NdŽ, KŽ: Jis už užsitarnãvimą buvo padarytas grapu Skr.
1. R, MŽ, Sut, N, Rtr, Krt, Plt, Trš, Krp, Mšk, Pš, Dj Mūso jau visas tarnãvimas buvo Latvijo[je] Lž. Gerai, ka nebėra tų tarnãvimų, ganymų Krš. Ką mes esam vargę par tarnãvimus! End. Pri muno tarnãvimo ta (tai) su dampiais liuob kuls Kl. Tas tarnãvimas neblogai žmonėm išėjo – va pensijos visiem Mžš.
2. SD1134,150, SD169,279, M, L, BtApD1,17 Turi būt prieg tarnavimu (dat. sing.) PK228. Ir tūli yra tarnavimai, o tasaigi Viešpats Ch11PvK12,5. Kursai buvo paskaitytas tarp mūsų ir buvo gavęs dalį to tarnavimo GNApD1,17.
3. LL229 Per visą savo tarnavimą nė ant vienos popieros negalėjo pasirašyti pilna pavarde V.Kudir. Tarnãvimo laikas NdŽ.
4. Tarnãvimas liaudžiai DŽ. Tarnãvimas tėvynei KŽ. Patys save atadavė and tarnavimo šventiemus Ch1PvKol16,15.
5. VlnE49,94,146, BPII487, MP146, SGI14, N, BM43(An). Toksai jamimp geidulys buvo tarnãvimop Dievo, jog nėmaž jam neilgėjo DP66. Tiktai šeimyna Jozefo tikrai tarnavimą Dievo tepalaikė MTXIII(įžanga). Pažįstu darbus tavo ir meilę, ir tarnavimą, ir vierą Ch1Apr12,19.
6. Gražus, patvarus įpakavimas pagerina bendrą prekės estetinę išvaizdą, pailgina jos tarnavimo laiką rš.
7. Pln Ažu tarnãvimą davė po Molėtais sklypą Lb.
8. Šitos pareigos apsaugodavo mane nuo „asistos“ – tarnavimo prie altoriaus V.Myk-Put. Tarnavimas mišioms turėjo gana konkretų materialinį motyvą rš.
1 aptarnãvimas sm. (1) → aptarnauti:
1. Pastatyta daug buitinio aptarnavimo kombinatų sp. Sezoninis aptarnavimas rš. Yra pryglaudos numai, aptarnãvimas Lnk. Greitas ir mandagus aptarnãvimas DŽ.
| refl.: Pačių apsitarnãvimas DŽ1.
×2. Visą mašinų techninį aptarnavimą atlieka ūkis savo jėgomis rš. Depuose geriausia aptarnavimo sistema yra srovinė rš.
1 atitarnãvimas sm. (1) KŽ → atitarnauti 1: Jis tik „patenkinamai“ baigė mokslus, ir valdžia iš jo, girdėjau, nereikalavusi jokio atitarnavimo J.Balč. Attarnavimas SD216, Sut, N.
| refl.: Seniukas duodavo jį (arklį) naudotis savo kaimynams, žinoma, už tam tikrą atsitarnavimą J.Balč.
1 įsitarnãvimas sm. (1) NdŽ, KŽ → įsitarnauti.
1 ištarnãvimas sm. (1)
1. NdŽ, KŽ → ištarnauti 3.
2. NdŽ tarnaujant gautas uždarbis: Bulvių kartį pasodydavo, tai buvo viso meto jau ištarnãvimai Plv.
1 patarnãvimas sm. (1) → patarnauti:
1. Amb, LL116,169, Krč Už patarnãvimą patarnãvimu atsilyginsiu KŽ. Ryšių patarnavimai ETŽ. Buvo nusisamdęs kambarį su pietumis ir patarnavimu rš. Bičiuliškas patarnãvimas NdŽ. Patarnãvimas valgant BŽII542. Aš noriu meilės patarnavimu tau atsilyginti už neapykantą V.Krėv. Visi nori atiduoti paskutinį patarnavimą savo mirusiam artimui J.Bil.
^ Geras žmogus kitų patarnavimo neužmiršta KrvP(Erž).
| refl. NdŽ: Ir dejuodama ji uždeda drebančią ranką ant tų atidarų akių, ir tai atrodo lyg paskutinis pasitarnavimas I.Simon.
2. Rtr.
3. LL198,268 → patarnauti 5: Atlikti kam abejotiną patarnãvimą NdŽ.
| refl.: Nepadėjo jam ir senieji jo pasitarnavimai, – nors dar karo metu jis pasižymėjo, pagaudamas vokiečių diversantus rš.
4. → patarnauti 7: Būdavo kunigų, kurie išdrebėdavo už patarnavimą penkis centus rš.
5. NdŽ arbatpinigiai.
◊ meškõs patarnãvimas DŽ gerais norais atliktas veiksmas, darantis tik žalą: Nėra reikalo įtikinėti, kaip kenkia gydymui tokie meškos patarnavimai rš.
1 prisitarnãvimas sm. (1); Sut → pritarnauti 4 (refl.).
1 užtarnãvimas sm. (1); Sut → užtarnauti 2: Ko tu norėtumei už tavo tokį užtarnavimą? DS59(Rs).
| refl. NdŽ, KŽ: Jis už užsitarnãvimą buvo padarytas grapu Skr.
įsitarnãvimas
Apibrėžtis
1 tarnãvimas sm. (1); Q51, SD343, H166 → tarnauti:
1. R, MŽ, Sut, N, Rtr, Krt, Plt, Trš, Krp, Mšk, Pš, Dj Mūso jau visas tarnãvimas buvo Latvijo[je] Lž. Gerai, ka nebėra tų tarnãvimų, ganymų Krš. Ką mes esam vargę par tarnãvimus! End. Pri muno tarnãvimo ta (tai) su dampiais liuob kuls Kl. Tas tarnãvimas neblogai žmonėm išėjo – va pensijos visiem Mžš.
2. SD1134,150, SD169,279, M, L, BtApD1,17 Turi būt prieg tarnavimu (dat. sing.) PK228. Ir tūli yra tarnavimai, o tasaigi Viešpats Ch11PvK12,5. Kursai buvo paskaitytas tarp mūsų ir buvo gavęs dalį to tarnavimo GNApD1,17.
3. LL229 Per visą savo tarnavimą nė ant vienos popieros negalėjo pasirašyti pilna pavarde V.Kudir. Tarnãvimo laikas NdŽ.
4. Tarnãvimas liaudžiai DŽ. Tarnãvimas tėvynei KŽ. Patys save atadavė and tarnavimo šventiemus Ch1PvKol16,15.
5. VlnE49,94,146, BPII487, MP146, SGI14, N, BM43(An). Toksai jamimp geidulys buvo tarnãvimop Dievo, jog nėmaž jam neilgėjo DP66. Tiktai šeimyna Jozefo tikrai tarnavimą Dievo tepalaikė MTXIII(įžanga). Pažįstu darbus tavo ir meilę, ir tarnavimą, ir vierą Ch1Apr12,19.
6. Gražus, patvarus įpakavimas pagerina bendrą prekės estetinę išvaizdą, pailgina jos tarnavimo laiką rš.
7. Pln Ažu tarnãvimą davė po Molėtais sklypą Lb.
8. Šitos pareigos apsaugodavo mane nuo „asistos“ – tarnavimo prie altoriaus V.Myk-Put. Tarnavimas mišioms turėjo gana konkretų materialinį motyvą rš.
1 aptarnãvimas sm. (1) → aptarnauti:
1. Pastatyta daug buitinio aptarnavimo kombinatų sp. Sezoninis aptarnavimas rš. Yra pryglaudos numai, aptarnãvimas Lnk. Greitas ir mandagus aptarnãvimas DŽ.
| refl.: Pačių apsitarnãvimas DŽ1.
×2. Visą mašinų techninį aptarnavimą atlieka ūkis savo jėgomis rš. Depuose geriausia aptarnavimo sistema yra srovinė rš.
1 atitarnãvimas sm. (1) KŽ → atitarnauti 1: Jis tik „patenkinamai“ baigė mokslus, ir valdžia iš jo, girdėjau, nereikalavusi jokio atitarnavimo J.Balč. Attarnavimas SD216, Sut, N.
| refl.: Seniukas duodavo jį (arklį) naudotis savo kaimynams, žinoma, už tam tikrą atsitarnavimą J.Balč.
1 įsitarnãvimas sm. (1) NdŽ, KŽ → įsitarnauti.
1 ištarnãvimas sm. (1)
1. NdŽ, KŽ → ištarnauti 3.
2. NdŽ tarnaujant gautas uždarbis: Bulvių kartį pasodydavo, tai buvo viso meto jau ištarnãvimai Plv.
1 patarnãvimas sm. (1) → patarnauti:
1. Amb, LL116,169, Krč Už patarnãvimą patarnãvimu atsilyginsiu KŽ. Ryšių patarnavimai ETŽ. Buvo nusisamdęs kambarį su pietumis ir patarnavimu rš. Bičiuliškas patarnãvimas NdŽ. Patarnãvimas valgant BŽII542. Aš noriu meilės patarnavimu tau atsilyginti už neapykantą V.Krėv. Visi nori atiduoti paskutinį patarnavimą savo mirusiam artimui J.Bil.
^ Geras žmogus kitų patarnavimo neužmiršta KrvP(Erž).
| refl. NdŽ: Ir dejuodama ji uždeda drebančią ranką ant tų atidarų akių, ir tai atrodo lyg paskutinis pasitarnavimas I.Simon.
2. Rtr.
3. LL198,268 → patarnauti 5: Atlikti kam abejotiną patarnãvimą NdŽ.
| refl.: Nepadėjo jam ir senieji jo pasitarnavimai, – nors dar karo metu jis pasižymėjo, pagaudamas vokiečių diversantus rš.
4. → patarnauti 7: Būdavo kunigų, kurie išdrebėdavo už patarnavimą penkis centus rš.
5. NdŽ arbatpinigiai.
◊ meškõs patarnãvimas DŽ gerais norais atliktas veiksmas, darantis tik žalą: Nėra reikalo įtikinėti, kaip kenkia gydymui tokie meškos patarnavimai rš.
1 prisitarnãvimas sm. (1); Sut → pritarnauti 4 (refl.).
1 užtarnãvimas sm. (1); Sut → užtarnauti 2: Ko tu norėtumei už tavo tokį užtarnavimą? DS59(Rs).
| refl. NdŽ, KŽ: Jis už užsitarnãvimą buvo padarytas grapu Skr.
1. R, MŽ, Sut, N, Rtr, Krt, Plt, Trš, Krp, Mšk, Pš, Dj Mūso jau visas tarnãvimas buvo Latvijo[je] Lž. Gerai, ka nebėra tų tarnãvimų, ganymų Krš. Ką mes esam vargę par tarnãvimus! End. Pri muno tarnãvimo ta (tai) su dampiais liuob kuls Kl. Tas tarnãvimas neblogai žmonėm išėjo – va pensijos visiem Mžš.
2. SD1134,150, SD169,279, M, L, BtApD1,17 Turi būt prieg tarnavimu (dat. sing.) PK228. Ir tūli yra tarnavimai, o tasaigi Viešpats Ch11PvK12,5. Kursai buvo paskaitytas tarp mūsų ir buvo gavęs dalį to tarnavimo GNApD1,17.
3. LL229 Per visą savo tarnavimą nė ant vienos popieros negalėjo pasirašyti pilna pavarde V.Kudir. Tarnãvimo laikas NdŽ.
4. Tarnãvimas liaudžiai DŽ. Tarnãvimas tėvynei KŽ. Patys save atadavė and tarnavimo šventiemus Ch1PvKol16,15.
5. VlnE49,94,146, BPII487, MP146, SGI14, N, BM43(An). Toksai jamimp geidulys buvo tarnãvimop Dievo, jog nėmaž jam neilgėjo DP66. Tiktai šeimyna Jozefo tikrai tarnavimą Dievo tepalaikė MTXIII(įžanga). Pažįstu darbus tavo ir meilę, ir tarnavimą, ir vierą Ch1Apr12,19.
6. Gražus, patvarus įpakavimas pagerina bendrą prekės estetinę išvaizdą, pailgina jos tarnavimo laiką rš.
7. Pln Ažu tarnãvimą davė po Molėtais sklypą Lb.
8. Šitos pareigos apsaugodavo mane nuo „asistos“ – tarnavimo prie altoriaus V.Myk-Put. Tarnavimas mišioms turėjo gana konkretų materialinį motyvą rš.
1 aptarnãvimas sm. (1) → aptarnauti:
1. Pastatyta daug buitinio aptarnavimo kombinatų sp. Sezoninis aptarnavimas rš. Yra pryglaudos numai, aptarnãvimas Lnk. Greitas ir mandagus aptarnãvimas DŽ.
| refl.: Pačių apsitarnãvimas DŽ1.
×2. Visą mašinų techninį aptarnavimą atlieka ūkis savo jėgomis rš. Depuose geriausia aptarnavimo sistema yra srovinė rš.
1 atitarnãvimas sm. (1) KŽ → atitarnauti 1: Jis tik „patenkinamai“ baigė mokslus, ir valdžia iš jo, girdėjau, nereikalavusi jokio atitarnavimo J.Balč. Attarnavimas SD216, Sut, N.
| refl.: Seniukas duodavo jį (arklį) naudotis savo kaimynams, žinoma, už tam tikrą atsitarnavimą J.Balč.
1 įsitarnãvimas sm. (1) NdŽ, KŽ → įsitarnauti.
1 ištarnãvimas sm. (1)
1. NdŽ, KŽ → ištarnauti 3.
2. NdŽ tarnaujant gautas uždarbis: Bulvių kartį pasodydavo, tai buvo viso meto jau ištarnãvimai Plv.
1 patarnãvimas sm. (1) → patarnauti:
1. Amb, LL116,169, Krč Už patarnãvimą patarnãvimu atsilyginsiu KŽ. Ryšių patarnavimai ETŽ. Buvo nusisamdęs kambarį su pietumis ir patarnavimu rš. Bičiuliškas patarnãvimas NdŽ. Patarnãvimas valgant BŽII542. Aš noriu meilės patarnavimu tau atsilyginti už neapykantą V.Krėv. Visi nori atiduoti paskutinį patarnavimą savo mirusiam artimui J.Bil.
^ Geras žmogus kitų patarnavimo neužmiršta KrvP(Erž).
| refl. NdŽ: Ir dejuodama ji uždeda drebančią ranką ant tų atidarų akių, ir tai atrodo lyg paskutinis pasitarnavimas I.Simon.
2. Rtr.
3. LL198,268 → patarnauti 5: Atlikti kam abejotiną patarnãvimą NdŽ.
| refl.: Nepadėjo jam ir senieji jo pasitarnavimai, – nors dar karo metu jis pasižymėjo, pagaudamas vokiečių diversantus rš.
4. → patarnauti 7: Būdavo kunigų, kurie išdrebėdavo už patarnavimą penkis centus rš.
5. NdŽ arbatpinigiai.
◊ meškõs patarnãvimas DŽ gerais norais atliktas veiksmas, darantis tik žalą: Nėra reikalo įtikinėti, kaip kenkia gydymui tokie meškos patarnavimai rš.
1 prisitarnãvimas sm. (1); Sut → pritarnauti 4 (refl.).
1 užtarnãvimas sm. (1); Sut → užtarnauti 2: Ko tu norėtumei už tavo tokį užtarnavimą? DS59(Rs).
| refl. NdŽ, KŽ: Jis už užsitarnãvimą buvo padarytas grapu Skr.
