Tinklalapių adresų sąrašas, turintis kartotekos savybių.
Adresynus turi interneto naršyklės. Naršytojas gali į jį rašyti jam reikalingus adresus, gali importuoti iš kitos naršyklės.

tinklalapių ar elektroninio pašto adresų sąrašas.

Adresyno įrašų perkėlimas į naršyklės adresyną iš kitos naršyklės adresyno arba iš failo.
Tam, kad naršyklė galėtų importuoti, jai turi būti priimtinas importuojamo adresyno formatas – tik tada ji galės prireikus suvienodinti įrašų laukus ir pakeisti juos savuoju formatu. Paprastai galima importuoti adresyną iš tam tikro formato (pvz., CSV, HTML, XML, RDF) failo arba iš kitos naršyklės (ar tos pačios naršyklės kitos versijos). Pastaruoju atveju naršyklė pati aptinka kitos naršyklės adresyno failo vietą.
Daugelis naršyklių diegimo metu gali automatiškai importuoti sistemoje aptiktų naršyklių adresynus. Importuoti adresyno įrašai paprastai pridedami prie esamo adresyno įrašų.

Struktūrizuotas adresyno duomenų rinkinys vienam ištekliui, paprastai – tinklalapiui, apibūdinti.
Įvairių naršyklių adresynų įrašai gali turėti įvairius laukus. Dažnai vienas adresyno įrašas turi šiuos laukus: universalusis adresas, tinklalapio (svetainės) pavadinimas, santrumpa, kurią galima vartoti vietoj universaliojo adreso ištekliui naršyklėje atverti, aprašas ir aplanko, į kurį įdėtas šis įrašas, vardas.
Naršyklių, kuriomis galima skaityti sklaidos kanalus, adresynų įrašai gali keistis dinamiškai: kai tik tinkle pasikeičia straipsnių antraštės, jos įkeliamos į adresyną.
Lokalizuojant programinę įrangą, reikėtų atkreipti dėmesį, ar leidžiama adresyno įrašo laukuose (ypač – pavadinimo, santrumpos, aprašo, aplanko vardo) vartoti visus lietuviškus rašmenis.
Dar žr. adresyno importas.

adsorbuota medžiaga