Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (356)
Pons į ponio lįsdams, sauso unt šlapi kišdams: "Dieve, padėk"
Apibrėžtis
Transponuotas užminimas: Pons į ponio lįsdams, sauso unt šlapi kišdams: "Dieve, padėk"
Įminimas: laivas, plaukti
Fiksuotojas: J. Kozirevičius
Vieta: Pasvalys (m.), , Pasvalio r. sav., Panevėžio Apskritis
Fiksacijos tekstas: Pons į ponio lisdams, sauso unt šlapi kišdams, - Dieve, padėk. Kai rėdos į laivą važiuoti
Signatūra: LTR 888(915)
Versija: A1 Ponas ant ponios lipdamas, sausą į šlapią kišdamas, sako: \"Padėk, Dieve!\"
Tipas: Ponas ant ponios lipdamas, sausą į šlapią...
defluo
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - tekė́ti žemỹn
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - plaũkti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - krìsti žemỹn
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - suplaũkti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - patèkti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - palaipsniuĩ péreiti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išsèkti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - liáutis tekė́ti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nỹkti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - krìsti
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pasibaĩgti
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - baĩgtis
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - liáutis
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pasénti
15
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - išeĩti ìš apývartos
dreifúoti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
plaukti pavėjui ar pasroviui be variklio ar burių: Sugẽdus vari̇̀kliui, lai̇̃vas ė̃mė pavoji̇̀ngai dreifúoti. Jachtà dreifúoja pasroviui̇̃. Neval̃domas lai̇̃vas dreifãvo jū́roje.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Sugẽdus vari̇̀kliui, lai̇̃vas ė̃mė pavoji̇̀ngai dreifúoti. Jachtà dreifúoja pasroviui̇̃. Neval̃domas lai̇̃vas dreifãvo jū́roje.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
plaukiančiam laivui nukrypti nuo kurso dėl vėjo ir srovių: Lai̇̃vas dreifãvo į̇̃ dẽšinę.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Lai̇̃vas dreifãvo į̇̃ dẽšinę.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
laivui laikytis vietoje, kompensuojant vėjo ir srovių poveikį varikliu, burėmis, inkaru: Krui̇̀zinis lai̇̃vas põ gai̇̃sro maši̇̀nų skỹriuje añtrą diẽną i̇̀š eilė̃s dreifúoja netoli̇̀ Mèksikos krantų̃. Dreifúojantis lai̇̃vas naudója rezèrvinius varikliùs ir̃ láukia buksỹro, kuri̇̀s jį̇̃ nutem̃ps į̇̃ úostą.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Krui̇̀zinis lai̇̃vas põ gai̇̃sro maši̇̀nų skỹriuje añtrą diẽną i̇̀š eilė̃s dreifúoja netoli̇̀ Mèksikos krantų̃. Dreifúojantis lai̇̃vas naudója rezèrvinius varikliùs ir̃ láukia buksỹro, kuri̇̀s jį̇̃ nutem̃ps į̇̃ úostą.
nato
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - plaukýti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pláukioti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sklìsti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - plìsti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - tekė́ti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - plū́sti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - bangúoti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - siūbúoti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - liūliúoti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - vilnýti
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - svyrúoti
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - dvejóti
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - abejóti
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - klajóti
15
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - kláidžioti
16
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - bū́ti apsiblaũsusiam
17
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - plaũkti
nukiū́sčioti
Apibrėžtis
kiū́sčioti, -ioja, -iojo
1. intr. daug kartų atsisėsti (arba atsitūpti) ir vėl atsistoti (atsitiesti), pasikelti ir vėl nusileisti: Ans kiū́sčio[ja] po vandenį, t. y. atsitupia ir atsitiesia J. Kiū́sčioti po vandenį, plaukti nemokant Kltn. Šią naktį kiū́sčiosiu, negulėsiu, rūpės man kelti, kad nesusivėlinčiau J. Kiū́sčioja kaip bajoras klaupkose Vž, Plt, Slnt. Kiūst, kiūst širdis kiū́sčio[ja] ir plaukai ant galvos iš baimės J.
2. intr. pamažu, tarpais judėti, krutėti: Po drabužių kiū́sčio[ja] (kruta) utis, blusa, musė, vabalas J.
3. intr. palinguojant, nelygiai eiti: Ana iš puikumo kiū́sčio[ja] (linkčio[ja]) J. Ko dabar eidamas kiū́sčioji, bene raišti pradėsi? Up. Nutirpau tirptinai išsigandęs, kad išvydau, kaip žaltys kiū́sčio[ja] ant munęs Šts.
4. tr. kilsčioti: Kiū́sčioju spragilelį – kulù, vadinas, dešimt metų būdamas Šts.
atkiū́sčioti intr. kilsčiojant, palinguojant (aukštyn žemyn) ateiti: Žiūro – moteris jau atkiū́sčioja pavakarėj darban išsimiegojus Lp.
nukiū́sčioti intr. kiūsčiojant, kilsčiojant nueiti: Nukiū́sčiojo žvakelė Ggr.
pérkiūsčioti intr. kurį laiką išbūti kiūsčiojant, kilsčiojant: Šią naktį párkiūsčiojau J.
prakiū́sčioti intr. kiusčiojant, kilsčiojant praeiti: Prakiū́sčiojo žvakelė Šts.
1. intr. daug kartų atsisėsti (arba atsitūpti) ir vėl atsistoti (atsitiesti), pasikelti ir vėl nusileisti: Ans kiū́sčio[ja] po vandenį, t. y. atsitupia ir atsitiesia J. Kiū́sčioti po vandenį, plaukti nemokant Kltn. Šią naktį kiū́sčiosiu, negulėsiu, rūpės man kelti, kad nesusivėlinčiau J. Kiū́sčioja kaip bajoras klaupkose Vž, Plt, Slnt. Kiūst, kiūst širdis kiū́sčio[ja] ir plaukai ant galvos iš baimės J.
2. intr. pamažu, tarpais judėti, krutėti: Po drabužių kiū́sčio[ja] (kruta) utis, blusa, musė, vabalas J.
3. intr. palinguojant, nelygiai eiti: Ana iš puikumo kiū́sčio[ja] (linkčio[ja]) J. Ko dabar eidamas kiū́sčioji, bene raišti pradėsi? Up. Nutirpau tirptinai išsigandęs, kad išvydau, kaip žaltys kiū́sčio[ja] ant munęs Šts.
4. tr. kilsčioti: Kiū́sčioju spragilelį – kulù, vadinas, dešimt metų būdamas Šts.
atkiū́sčioti intr. kilsčiojant, palinguojant (aukštyn žemyn) ateiti: Žiūro – moteris jau atkiū́sčioja pavakarėj darban išsimiegojus Lp.
nukiū́sčioti intr. kiūsčiojant, kilsčiojant nueiti: Nukiū́sčiojo žvakelė Ggr.
pérkiūsčioti intr. kurį laiką išbūti kiūsčiojant, kilsčiojant: Šią naktį párkiūsčiojau J.
prakiū́sčioti intr. kiusčiojant, kilsčiojant praeiti: Prakiū́sčiojo žvakelė Šts.
gañdras
Apibrėžtis
gañdras sm. (2) DŽ, (4) nj. DŽ4 zool. gužas, gužutis, garnys, starkus, busilas, didutis (Ciconia): Baltasis gandras (C. ciconia), juodasis gandras (C. nigra) rš. Parskridęs gandras vienas baloj braido T.Tilv. Lapė, ant laukų medžiodama, gañdrą sutiko K.Donel. Stybrakojis gandras, stypinėdamas po laukus, renka šapus Žem. Kad gañdras velėną neša, būs lytaus, kad gañdras virbą neša, būs vėtrų Grg. Jei gandras ant vienos kojos stovi, būs giedra Škn. Gandras, gandras tur ilgas kojeles JD132. Gañdras jam jauną sūnų atnešęs Sch183. Oi lėkčiau lėkčiau, kad galėčiau, gandro sparnus kad turėčiau J.Jabl. Gañdrai šalin traukia KI36. Gandrai, kaklus ištiesdami, klyknoja S.Dauk. Tę lizdus daro paukščiai, ir gandrai laikos ant eglių BBPs104,17.
^ Vaikščio[ja] kaip gandras po balas varlinėdamas Krtn. Mandras kaip gandras Plt. 25-ąjį mercą … mūsų tėvai … gandro diena vadindavo BzF82. Vienas gandras dar ne pavasaris Sim. Gandras parveda pavasarį S.Dauk. Gandras parlėkdamas parneša, išlėkdamas išneša pavakarę (gandrui pavasarį parskridus, pradedama valgyti pavakariai, rudenį išskridus – nustojama) Pln. Gandras vandenį peika, kad plaukti nemoka (jei kas ko nepasiekia, sakos to ir nenorėjęs) Užv. Gandras žino savo čėsą (žino, kada parskristi) B. Su gañdrais išsikėlė, su varnoms nukrito (sakoma apie tuos, kurie labai nori iškilti, bet jiems nepasiseka) Als.
^ Vaikščio[ja] kaip gandras po balas varlinėdamas Krtn. Mandras kaip gandras Plt. 25-ąjį mercą … mūsų tėvai … gandro diena vadindavo BzF82. Vienas gandras dar ne pavasaris Sim. Gandras parveda pavasarį S.Dauk. Gandras parlėkdamas parneša, išlėkdamas išneša pavakarę (gandrui pavasarį parskridus, pradedama valgyti pavakariai, rudenį išskridus – nustojama) Pln. Gandras vandenį peika, kad plaukti nemoka (jei kas ko nepasiekia, sakos to ir nenorėjęs) Užv. Gandras žino savo čėsą (žino, kada parskristi) B. Su gañdrais išsikėlė, su varnoms nukrito (sakoma apie tuos, kurie labai nori iškilti, bet jiems nepasiseka) Als.
zòmbinimas
Apibrėžtis
Vertimas zombiu (-iais).
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Pagyvenęs užsienyje jis teigia praregėjęs, susidūręs su masiniu žmonių „zombinimu“, o grįžęs į Lietuvą nepasijuto užribyje, liko ištikimas savo pasirinktam nelengvam keliui - juk visada daug paprasčiau plaukti pasroviui nei bandyti suvokti, kur ta srovė neša.
nusiteliūškúoti
Apibrėžtis
teliūškúoti, -úoja, -ãvo NdŽ, teliuškúoti
1. žr. teliūskuoti 1: Kurgi teliuškúoji, žemėm pripilsi Užp.
| refl.: Kibire vanduo teliūškúojasi nešant DŽ1.
2. Ser žr. teliūskuoti 4: Butelį teliūškúoti DŽ1. Anė stabtelėjo prie griovio ir, pasirinkusi nuolaidesnį kriaušį, ilgai teliuškavo suskirdusias kojas rš.
| Švilpė ir kaukė vėjas, teliūškuodamas laivą rš.
3. žr. teliūskuoti 5: Prie jos kojų plakė teliuškavo į krantą vilnelė, čia pat šlamėjo ajerai A.Vien. Buvo girdėti vanduo teliuškuojant, žmonių balsai A.Vien.
| refl.: Pagaliau jis atsidūrė besiteliuškuojančio ežero pakrantėje rš. Prie pat kojų teliūškavosi auksinės bangos rš.
4. intr. pliuškenant plaukti: Upėje pro rūką teliuškuoja luotas A.Vencl.
išteliūškúoti tr. išmaišyti teliūskuojant: Įpylęs į indą klijų išteliūškuodavo rš.
nusiteliūškúoti žr. nuteliūskuoti 1 (refl.): Buvo pilni, bet kol užkopiau prieš kalną, nusiteliuškavo A.Vien. Truputis pieno vis tiek nusiteliuškavo per kraštus rš.
pateliūškúoti NdŽ žr. pateliūskuoti 1: Negerk pieno nuo viršaus, pateliuškúok Krp. Pasilenkiu prie vandenio ir pateliūškuoju pirštų galais prš. Kūdroje pamaišė pateliuškavo lazda šaltą skaidrų vandenį A.Vien.
suteliūškúoti
1. intr. silpnai subanguoti, supliuškenti: Triukšmingai suteliuškavo jūra rš. Po kelių kelionės valandų ūmai lygumose spindėdami suteliuškuoja vandenys P.Cvir.
2. tr. teliūškuojant sujudinti: Teresė vėl pasilenkia, suteliuškuoja rankom vandenį V.Bub.
1. žr. teliūskuoti 1: Kurgi teliuškúoji, žemėm pripilsi Užp.
| refl.: Kibire vanduo teliūškúojasi nešant DŽ1.
2. Ser žr. teliūskuoti 4: Butelį teliūškúoti DŽ1. Anė stabtelėjo prie griovio ir, pasirinkusi nuolaidesnį kriaušį, ilgai teliuškavo suskirdusias kojas rš.
| Švilpė ir kaukė vėjas, teliūškuodamas laivą rš.
3. žr. teliūskuoti 5: Prie jos kojų plakė teliuškavo į krantą vilnelė, čia pat šlamėjo ajerai A.Vien. Buvo girdėti vanduo teliuškuojant, žmonių balsai A.Vien.
| refl.: Pagaliau jis atsidūrė besiteliuškuojančio ežero pakrantėje rš. Prie pat kojų teliūškavosi auksinės bangos rš.
4. intr. pliuškenant plaukti: Upėje pro rūką teliuškuoja luotas A.Vencl.
išteliūškúoti tr. išmaišyti teliūskuojant: Įpylęs į indą klijų išteliūškuodavo rš.
nusiteliūškúoti žr. nuteliūskuoti 1 (refl.): Buvo pilni, bet kol užkopiau prieš kalną, nusiteliuškavo A.Vien. Truputis pieno vis tiek nusiteliuškavo per kraštus rš.
pateliūškúoti NdŽ žr. pateliūskuoti 1: Negerk pieno nuo viršaus, pateliuškúok Krp. Pasilenkiu prie vandenio ir pateliūškuoju pirštų galais prš. Kūdroje pamaišė pateliuškavo lazda šaltą skaidrų vandenį A.Vien.
suteliūškúoti
1. intr. silpnai subanguoti, supliuškenti: Triukšmingai suteliuškavo jūra rš. Po kelių kelionės valandų ūmai lygumose spindėdami suteliuškuoja vandenys P.Cvir.
2. tr. teliūškuojant sujudinti: Teresė vėl pasilenkia, suteliuškuoja rankom vandenį V.Bub.
teliūškúoti
Apibrėžtis
teliūškúoti, -úoja, -ãvo NdŽ, teliuškúoti
1. žr. teliūskuoti 1: Kurgi teliuškúoji, žemėm pripilsi Užp.
| refl.: Kibire vanduo teliūškúojasi nešant DŽ1.
2. Ser žr. teliūskuoti 4: Butelį teliūškúoti DŽ1. Anė stabtelėjo prie griovio ir, pasirinkusi nuolaidesnį kriaušį, ilgai teliuškavo suskirdusias kojas rš.
| Švilpė ir kaukė vėjas, teliūškuodamas laivą rš.
3. žr. teliūskuoti 5: Prie jos kojų plakė teliuškavo į krantą vilnelė, čia pat šlamėjo ajerai A.Vien. Buvo girdėti vanduo teliuškuojant, žmonių balsai A.Vien.
| refl.: Pagaliau jis atsidūrė besiteliuškuojančio ežero pakrantėje rš. Prie pat kojų teliūškavosi auksinės bangos rš.
4. intr. pliuškenant plaukti: Upėje pro rūką teliuškuoja luotas A.Vencl.
išteliūškúoti tr. išmaišyti teliūskuojant: Įpylęs į indą klijų išteliūškuodavo rš.
nusiteliūškúoti žr. nuteliūskuoti 1 (refl.): Buvo pilni, bet kol užkopiau prieš kalną, nusiteliuškavo A.Vien. Truputis pieno vis tiek nusiteliuškavo per kraštus rš.
pateliūškúoti NdŽ žr. pateliūskuoti 1: Negerk pieno nuo viršaus, pateliuškúok Krp. Pasilenkiu prie vandenio ir pateliūškuoju pirštų galais prš. Kūdroje pamaišė pateliuškavo lazda šaltą skaidrų vandenį A.Vien.
suteliūškúoti
1. intr. silpnai subanguoti, supliuškenti: Triukšmingai suteliuškavo jūra rš. Po kelių kelionės valandų ūmai lygumose spindėdami suteliuškuoja vandenys P.Cvir.
2. tr. teliūškuojant sujudinti: Teresė vėl pasilenkia, suteliuškuoja rankom vandenį V.Bub.
1. žr. teliūskuoti 1: Kurgi teliuškúoji, žemėm pripilsi Užp.
| refl.: Kibire vanduo teliūškúojasi nešant DŽ1.
2. Ser žr. teliūskuoti 4: Butelį teliūškúoti DŽ1. Anė stabtelėjo prie griovio ir, pasirinkusi nuolaidesnį kriaušį, ilgai teliuškavo suskirdusias kojas rš.
| Švilpė ir kaukė vėjas, teliūškuodamas laivą rš.
3. žr. teliūskuoti 5: Prie jos kojų plakė teliuškavo į krantą vilnelė, čia pat šlamėjo ajerai A.Vien. Buvo girdėti vanduo teliuškuojant, žmonių balsai A.Vien.
| refl.: Pagaliau jis atsidūrė besiteliuškuojančio ežero pakrantėje rš. Prie pat kojų teliūškavosi auksinės bangos rš.
4. intr. pliuškenant plaukti: Upėje pro rūką teliuškuoja luotas A.Vencl.
išteliūškúoti tr. išmaišyti teliūskuojant: Įpylęs į indą klijų išteliūškuodavo rš.
nusiteliūškúoti žr. nuteliūskuoti 1 (refl.): Buvo pilni, bet kol užkopiau prieš kalną, nusiteliuškavo A.Vien. Truputis pieno vis tiek nusiteliuškavo per kraštus rš.
pateliūškúoti NdŽ žr. pateliūskuoti 1: Negerk pieno nuo viršaus, pateliuškúok Krp. Pasilenkiu prie vandenio ir pateliūškuoju pirštų galais prš. Kūdroje pamaišė pateliuškavo lazda šaltą skaidrų vandenį A.Vien.
suteliūškúoti
1. intr. silpnai subanguoti, supliuškenti: Triukšmingai suteliuškavo jūra rš. Po kelių kelionės valandų ūmai lygumose spindėdami suteliuškuoja vandenys P.Cvir.
2. tr. teliūškuojant sujudinti: Teresė vėl pasilenkia, suteliuškuoja rankom vandenį V.Bub.
kapstýti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
(ką, kuo) į visas puses sklaidyti, skirstyti; sin. žarstyti: Žvėri̇̀s kãpstė kójomis smė̃lį. | sngr. (kame): Sąšlavýne kãpstėsi vi̇̀štos.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Sąšlavýne kãpstėsi vi̇̀štos.
Žvėri̇̀s kãpstė kójomis smė̃lį.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
sngr. (kame) iš lėto, pamažu dirbti (ppr. žemės ūkio darbus); sin. knebinėtis, krapštytis: Vi̇̀są rùdenį [pavãsarį] kãpstėmės daržuosè.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Vi̇̀są rùdenį [pavãsarį] kãpstėmės daržuosè.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
sngr. (iš ko, per ką, į ką) šnek. vargingai, sunkiai eiti, važiuoti, lipti, plaukti: Kapstýkis i̇̀š duobė̃s. Ìš óro úosto tẽko kapstýtis sàvo jėgomi̇̀s. Kãpstėmės per̃ sniẽgą, kuriõ ver̃tė vi̇̀s daugiaũ ir̃ daugiaũ. Skę̃stantis vai̇̃kas bañdė kapstýtis į̇̃ krañtą. | prk.: Kãpstomės i̇̀š bėdų̃. Tetà jaũ kãpstosi i̇̀š ligõs.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Kãpstomės i̇̀š bėdų̃. Tetà jaũ kãpstosi i̇̀š ligõs.
Kapstýkis i̇̀š duobė̃s. Ìš óro úosto tẽko kapstýtis sàvo jėgomi̇̀s. Kãpstėmės per̃ sniẽgą, kuriõ ver̃tė vi̇̀s daugiaũ ir̃ daugiaũ. Skę̃stantis vai̇̃kas bañdė kapstýtis į̇̃ krañtą.
4
Reikšmė
Apibrėžtis
sngr. šnek. ilgai, kantriai ieškoti: Vi̇̀są rýtą kapsčiaũsi internetè – ieškójau pigesnių̃ skrỹdžio bilietų̃. Rãšant disertãciją tẽko ilgai̇̃ kapstýtis archývuose.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Vi̇̀są rýtą kapsčiaũsi internetè – ieškójau pigesnių̃ skrỹdžio bilietų̃. Rãšant disertãciją tẽko ilgai̇̃ kapstýtis archývuose.
