Taisyklių ir susitarimų rinkinys, apibrėžiantis ryšio ir duomenų perdavimo formatus bei procedūras tarp dviejų ar daugiau kompiuterių arba kitokių įrenginių.
Paprasčiausiu atveju protokolą sudaro ryšio sintaksės, semantikos ir sinchronizavimo taisyklės. Gali būti realizuojamas aparatūrinėmis arba programinėmis priemonėmis.
Protokolų pavyzdžiai: FTP, HTTP, IMAP, IP, „Kermit“ protokolas, LDAP, MIDI, MIME, NNTP, OCSP, POP, PPP, SLIP, SMTP, SSL, TCP-IP.

ką́snio atitraukìmas nuo burnõs atsisakymas pačių būtiniausių dalykų: Bjauriausia, kad mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu sau kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei, kuri kumštį stato aukščiau už tiesą. Pt.
ką́snių skaĩtymas maisto pavydėjimas: Barbė sakėsi girdėjusi, kaip Grėtė kalbėjusi apie jos buvusias vestuves ir apie kažkokį maisto padalinimą ar kąsnių skaitymą. Simon.
dviejų̃ ką́snių nekánda valgo, ką turi, o ne ką nori: Po du kąsniu niekuomet nekandom, po vieną tekandom. Lnk.
gẽras ką́snis
1.laimikis: Jei nori, tuojau išperšu: ten merga nors ir be kraičio, bet storai piniguota, tikrai geras kąsnis. Žem.
2.gardus valgis: Papratus į gerą kąsnelį, blogas burnon nelindo. Prng. Nė kiek nesipykina, tik gailisi, kad karininkams vėl tekdavo geresnis kąsnis. Pt. O kitur šeimininkė – kokia ragana, negana gero kąsnelio Jonelis nemato, dargi nė duonos nėra iki privalgant. Žem.
líesas ką́snis menkas valgis: Ką išsikasiu, tą ir sulesiu. Bus riebesnis kąsnis – bus malonu, bus liesesnis – nurysiu alkiui suraminti. Simon.
paskutìnį ką́snį atidúoti negailėti: Vaiką myliu – ką turiu, tai paskutinį kąsnį atiduočiau. Dt.
paskutìnį kąsnẽlį atim̃ti skriausti: Jis gatavas iš kito paskutinį kąsnelį atimti. Jnš.
paskutiniù ką́sniu pasidalýti nesigailėti savo menkų išteklių, būti altruistu: Atstumti, nepasidalyti su tokiais nelaimingais nors paskutiniu kąsniu būtų ne tik gėda, bet didžiausia niekšybė. Pt.
paskutìnį ką́snį atitráukti nuo burnõs labai taupyti, taupiai gyventi: Dirbo kaip juodas jautis, paskutinį kąsnelį nuog burnos atitraukdavo, rinko pinigus ir vis mislijo žemę pirkti. Žem. Kainos kaip ant mielių kyla, sunku tokiais laikais galvoti apie juodą dieną, nesinori atitraukt nuo burnos paskutinis kąsnis. Andr.
paskutìnį ką́snį ištráukti iš burnos šykštauti: Tėvai tempia i tempia tiems savo vaikam – paskutinį kąsnį ištraukia iš burnos [šeimynai]. Jnš.
paskutìnį ką́snį nutráukti nuo burnõs nusiskriausti: Reikia skatiko, paskutinį kąsnį nuo burnos nutraukęs turi parduoti. Žem.
paskutìnį ką́snį tráukti nuo lū́pų labai taupyti: Gali sakyt, patys nuo lūpų traukėme paskutinį kąsnį. Ir namuką pasistatėm. Vencl.
paskuõją ką́snį išgriẽbti iš burnõs skriausti: Įmanytų ans paskuoją kąsnį man iš burnos išgriebti. Vvr.
pìlną ką́snį ką́sti gerai valgyti: Bado nėr, dar pilną kąsnį kandame. Ėr.
pirmúoju ką́sniu užspriñgti vedus sugyventi, o nesiskirti: Geriau su pirmuoju kąsniu užspringti negu su antruoju. Lkv.
riebùs ką́snis geras laimikis: Ryžosi pirma užpulti Europą, sunaikinti nepakenčiamą Europą, paklupdyti Angliją ir jau tada, apvalęs savo užnugarį, grįžti prie riebiausio kąsnio, prie Tarybų Rusijos. rš. Mergina su tokiu dideliu kraičiu tai kiekvienam riebus kąsnis. Jnš.
kad skersù ką́sniu užsprìngtum piktas linkėjimas: O kad tu skersu kąsniu užspringtai. Lbv.
stačiù ką́sniu godžiai (valgyti): Alkanas stačiu kąsniu ryja. Rod.
stačiaĩs ką́sniais godžiai (valgyti): Jis kaip iš badų ištrūkęs – ryja stačiais kąsniais. Slk. Stačiais kąsniais užvalgai kiek – ir vėl darban. Mžš.
víenu ką́sniu mìsti gerai sugyventi: Vienu kąsniu abidvi mintam. Grd.
víenu ką́sniu užspriñgti vedus reikia sugyventi: Jei ženysitės, tai žiūrėkit, kad vienu kąsneliu užspringtūt, ne keliais. Dg. A, jau man gana – vienu kąsniu ažspringau. Grv.
ką́snį atitráukti nuo burnõs atsisakyti pačių būtiniausių dalykų (taupant): Vis galvoju, kiek metų turės jis dar vargti, sau nuo burnos kąsnelį atitraukti, skurlius dėvėti, kol baigsiu universiteto mokslus?. Pt.
ką́snį ištráukti iš gerklė̃s Ds. vienam ką žiūrinėjant, derant, kitam paimti, nupirkti:
ką́snio nekánda apie labai draugaujančius: Jos viena be kitos kąsnio nekanda. Dkš.
ką́snis nèlenda negali valgyti iš rūpesčio: Kelintą dieną man nei kąsnis nelenda, nei miegas kaip reikiant akių nesuglaudžia. Pt.
ką́snio neturė́ti burnojè badauti: Jurgis šveitė mėsos gabalą taip, lyg kelias dienas nebūtų turėjęs kąsnio savo burnoje. SnV.
ką́snį nuką́sti pasigrobti: Gali važiuot ir brautis, – gal kur kąsnį galėsi ir nukąst nepastebėtas. Sruog.
ką́snį pakìšti duoti gardžiau valgyti ar ėsti: O aš savo teturiu tą vieną vienintelę karvelę, kaip akį kaktoj. Kad aš jai kąsnelio nepakiščiau, paskutinis galgonas būčiau. Žem. Vien tik motina kąsnį pakiša. Varn.
ką́snius paskaitýti pavydėti, gailėti (maisto): Tai man paskaityta visi kąsneliai, kiek aš jų suvalgiau. Rod.
ką́snius skaitýti gailėti duoti valgyti, žiūrėti, kad daug nevalgytų: Ji valgo su baime, su piktumu ir su kažkokiu kerštu ir manosi niekada neprivalganti dėl to, kad Feliksas jos kąsnius skaito. Simon. Negražu, kai čia valgai, o kitas kąsnius skaito. Dkš. Viena gyvenu, man niekas kąsnių neskaito. Vn. Aš jų kąsnių neskaitau: kiek nori, tiek valgo. Snt.
ką́snis stìngsta burnojè sunku valgyti iš rūpesčio: Kąsnis stingsta burnoj. Nebėr gyvenimo!.. Kavolio vaikai pirštais bado!... rš.
ką́snis stójasi skersaĩ sunku valgyti iš rūpesčio: Baltas ar juodas, kiekvienas kąsnis skersai stojasi, – dejavo šeimininkė taisydamos. – Pernykščios Velykos nuo šiometinių kaip dangus nuo žemės.... Žem.
ką́snius suskaitýti labai pavydėti (maisto): Kąsnius savo šeimynai suskaito, o svetimam ko beklausi. Krš.
ką́snį tráukti iš burnõs taupyti (valgį): Anas kąsnį trauktų iš burnos ir neštų jai!. Ds.
su pìrmu ką́sniu užsirýti su vienu vyru (viena žmona) amžių pragyventi: Geriau su pirmu kąsniu užsiryti negu su antru. Ds.
su svẽtimu ką́sniu paspriñgti nesisekti (padarius kam bloga): Aš ne blogiau gyvensiu, pamatysite, o tokia Morkuvienė pasprings su svetimu kąsniu. Paukš.
kaĩp su ką́sniu neaiškiai (kalbėti): Jis kalba kaip su kąsneliu. Jnšk.
bobos kąsniai žr boba
bobų kąsniai žr boba
duonos kąsnis žr duona
duonos kąsnio nematyti žr duona
nenaudos kąsnis žr nenauda
ubago kąsnis žr ubagas
kaip ubago kąsniais žr ubagas
varna negautų kąsnio žr varna
vilko kąsniai žr vilkas
vilko kąsniais žr vilkas
žydo kąsnis žr žydas

mažì pečiaĩ kuklią vietą užimantis asmuo: Maži pečiai mano. Švnč.
stìprūs pečiaĩ palaikantis aukštą vietą užimantis asmuo: Jis turėjo ne vienus stiprius pečius, kurie jį palaikė. Vencl.
tvirtì pečiaĩ palaikantis aukštą vietą užimantis asmuo: Aš turiu tvirtus pečius, man nieko neatsitiks. rš.
pečiaĩs gū́žtelėti nusistebėti: Žilaitienė vėl šyptelėjo. Vyrai susižvalgė, gūžtelėjo pečiais. Balt.
pečiaĩs máigyti Str., Dglš. stebėtis: Ponas tik pečiais maigo – kiba tu, boba, durna?!. LTR.
pečiaĩs nèštis stumdytis, grūstis: Pečiais nešas – tiek daug žmonių. Jrb.
(kieno) pečiaĩs nuárti Dbč. nuskriausti, nuengti: Nėr sunkesnės buitelės kaip našlelės – kas atėjo, tas pamynė, kas atėjo, tas nuarė tavo pečiais. Kb.
pečiùs pastatýti Ukm. nustebti:
pečiùs patráukyti sakoma reiškiant nuostabą, abejojimą: Mūsasis žmogus patraukys pečius tai išgirdęs ir pasakys, kad tai yra nesvietiškai brangu. A.
pečiaĩs patráukyti nustebti: Girdėdamas žmones pasakojant, jis tik pečiais patraukė ir nuėjo. Mrj.
pečiùs patráukti sakoma stebintis: Pečius patraukėm: kaip Stasys rašo – ot ir ketvirtokas. Slč. Mužikas pečius patraukė, paveizėjo velniui į ragus. Plng. Nežinojo?.. – pečius patraukęs nusistebėjo Baltaragis. Žem.
pečiaĩs patráukti sakoma stebintis: Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai?. Bub. Visi žmonys nustebo, patraukė pečiais. Krš.
pečiaĩs rem̃ti palaikyti: Juk išeina ir neprapuola žmonės, svarbu, kad remia pečiais vienas kitą. Zur. Nors pasiligojus, o visus namus savo pečiais remi, motut!. Balt.
pečiaĩs suglaũdus apie labai draugaujančius: Su Paulina lakstė suglaudus pečiais ir susipyko – nė artyn. Mžš.
pečiùs suglaũdus apie draugaujančius: Jie nuo seniai gerai sudaužia: ar turgus, ar atlaidai kokie, žiūrėk, ir vaikščioja pečius suglaudę. Bsg. Suglaudę pečius šnypštė šnypštė i mat susitarė, velniai!. Mžš.
pečiùs suklóti bičiuliauti: Ka tik subata ar sekmadienis – i sėdi pečius sukloję prie kortų. Snt. Eina pečius sukloję. Šk. Namie tai kai advokatai susikibę, o kai išeina lauk, tai sukloję pečius eina. Jrb.
pečiaĩs sumùšti susidėti, eiti išvien: Tačiau iš pirmos dienos jis sumušė pečiais su apskrities viršininku. Cvir.
pečiùs surė̃mę apie daug susirinkusiųjų: Pečius surėmę pas dantistę. Vb.
pečiùs surem̃ti draugauti: Jie nepersiskiria, surėmę pečius vaikšto. Ėr.
pečiùs sušlíeti susidraugauti: Dar niekad jam nebuvo tekę sušlieti pečių su Alksnės turčiumi. rš.
pečiùs sutráukti reikšti nustebimą ar abejojimą: Taip ta namų gaspadinė sutraukė savo pečius sakydama: – Vai, Jurguti, koks tai lengvas darbas besąs!. rš. Tie kunigai sutraukė pečius, kažin kas ten gali pasakyti, kas ten yra. Krtn.
pečiaĩs sutráukė sakoma reiškiant nuostabą, abejojimą: Burmistras, išklausęs viską, sutraukė tik pečiais ir išvažiavo. Kudir. Pečiais sutraukė, kad aš tiek pinigų turiu. Kbr. Kas pieną lakė? – Mačiulis tik sutraukė pečiais, – moj, katinas!. Rod.
pečiaĩs tráukioti stebėtis: Girdėdami tokią naujieną, visi pečiais traukiojom. Vkš.
pečiùs tráukyti sakoma stebintis: Kur [autorius] nori apsieiti savo pajėgomis, tik pečius traukyk. Kudir. Pečius traukau, kad paveizu, kaip dabar dirba. Yl. Tie vokyčiai ir pečius trauko – kas čia dabar, paukščiukas čia koks?. Kl.
pečiaĩs tráukyti sakoma stebintis: Jis trauko pečiais ir neatsako. rš. Publikos daugumas šaipėsi, traukė pečiais. Pt. Jūs turbūt pečiais traukot, kur mes tiek pinigų suėdėm. Myk-Put. Kiti pečiais trauko, o vienas jaunas vyrukas, prišokęs prie Varnelio, kursto. Žem. Kai papasakoju, visi pečiais trauko, juokias. Pln.
pečiaĩs trū́kčioti stebėtis: O vėliau, kada marti lagaminus atidarė, moterys tik pečiais trūkčiojo. Paukš.
pečiaĩs trùktelėti nusistebėti: Benas truktelėjo pečiais, viena akim dirstelėjo į mane. Bub.
ant pečių̃ čia pat: Smertis ant pečių, nebreiks nieko. Gd.
ant (kieno)pečių̃ tekti daliai, atsakomybei: Visi namų reikalai ir rūpesčiai an mano vieno pečių. Mrj. Visi darbai ant vienų pečių. Erž. Tai mum viskas buvo ant pečių. Sb.
ant (kieno)pečių̃ gul̃ti tekti daliai: Abiejų vaikus – Laimutės ir Šarūno – auklėjimas gulė ant senutės, vyro motinos, pečių. Mik.
ant pečių̃ išnèšti atlikti, padirbėti: Neras žmonių, kurie jo ūkio darbus išneštų ant savo pečių. Avyž. [Jie] šią amžiaus statybą išnešė ant savo pečių. Trein.
ant pečių̃ nenešiója nesudaro sunkumų: Kokios kalbos moki, tai ant pečių nenešioji. Vrn.
ant pečių̃ nèšti būti atsakingam vykdant ką: Sekdami tuo jų pavyzdžiu, jūs tobulinat savo gyvenimą, gerinat būvį, nešate ant savo pečių visos žmonijos geresnę ateitį ir laimę. Bil.
ant pečių̃ užsikráuti perimti atsakomybę: Atrodė, kad Lenuaras stengėsi nuraminti draugą dėl būsimosios kiaulystės ir viską užsikrauna ant savo pečių. Cinz.
iš pečių̃ apie sunkiai dirbantį: Juk aš, ne iš pečių dirbdamas, valgau geresnę duoną. Simon. Nieko nereikia iš pečių mušt. Ėr. Kalbėti – tai darbas ne iš pečių. rš.
nuo pečių̃ nulė̃kti sudriksti: Paskutiniai marškiniai nulėks nuo pečių – kas reiks daryti. Skdt.
su pečiaĩs tráukioti stebėtis: Visi su pečiais traukiojo. Valanč.
už pečių̃
1.čia pat: Mislys už marių, o smertis už pečių stovi. Str.
2.praeityje: Dieną pragyvenai, tai jau ir už pečių. Švnč.
3.nuošalyje: Už svečių tai pats už pečių. Mrc.
už pečių̃ stovė́ti būti arti, greit įvykti: Ką darysi – jau ir kita bėda už pečių stovi. Grv.
burną pasidėjusi ant pečių žr burna
pirmutinė galva ant pečių žr galva
galvą turėti ant pečių žr galva
kalnas nukrito (nuslinko)nuo pečių žr kalnas
kaip kalnas nusirito nuo pečių žr kalnas
karvė laižo pečius žr karvė
kaip našta nusirito nuo pečių žr našta
teliukai laižo pečius žr teliukas
veršiai laižo pečius žr veršis
žalmargis laižo pečius žr žalmargis

Uždara įvairaus dydžio socialinių santykių siejama žmonių grupė (nuo kelių šeimų iki valstybės ar regiono gyventojų), nepalaikanti fizinių kontaktų su kitais socialinės bendruomenės nariais pandemijos laikotarpiu.

šakalỹs sm. (3b) K, Rtr, Š, DŽ, KŽ; L
1. SD174, R, MŽ296, Sut, N, I, DP8, Gdž, Lnkv, Žg, Žr, Vdk skala prakurui ar pasišviesti: Šakalỹs (skala) žibinimui, žiburys KII27. Žiburys, šakaliai SD137. Atskėlęs šãkalį nuo pliauskos uždek ir žibink dirbančiam J. Jonai, užžibin' šãkalį, ba jau tamsu Lz. Su šãkaliu pasišviesk Krš. Par karą su šakaliai̇̃s šviesdavom kitąkart Pš. Šitą pliauską šakaliám padėk Pbr. Priskaldžiau šakalių̃ krosniai pakurt Lš. Nesausos malkos, negalima atskelt šakalių̃ Pmp. Atsikėlęs įsipūtė šakalį, su šviesa visur apžiūrėjo – niekur katės nerado Sln. Šakalỹs užgeso, dabar bučiuokims (juok.) Jd. Šakaliai beržo medžio dega ilgai ir labai šviesiai Rp. Aš atamenu, kad man reikė šviest su šakaliukù Skrb. Atnešk ir šakaliùkų, bus geriau užkurt Al. Vakar parėjau labai vėlai, radau močiutę negulinčią, šakalytį bedegančią, plonai drobelę beverpiančią RD4. Vientara kap iš šakaláičių padarytas Lz.
| sing. col.: Par karą žmonės žibino šãkalį Brž. Eik, atkirsi prakurom šãkalio Krkš.
ǁ prk. žibinamos skalos šviesa, žiburys: Būčiau atėjęs, bet jau nebuvo matyt šãkalio Šmk. Šiąnakt par naktį šãkalio negesino Stak.
^ Bukštus be šãkalio Lk. Bukštą be šãkalio gausi! Vkš.
ǁ rakštis: Itokį šãkalį panagėn parakiau Švnč. Daboja – didelis šakalỹs kojoj meškos. Tada paėmė boba šãkalį ištraukė Dglš.
2. MŽ278, N, I, K, M, Š, MitI20, DŽ, Pls, Prl, Vv, Vlkv, Nm, Krm, Slm, Kur, Jdr nestoras, nedidelis pagalys, malkagalis: Kas čia tavo per malkos – vieni šakaliai̇̃ Ssk. Kai tu pagalius sukapoji šakaliúosna, ažtat šiulmos nėr, nepriskūrena Klt. Matai, malkos sukapotos ir sudėtos, tik vienas šakalys riogso skyrium J.Balč. Pilnas skiedrynas visokių šakalių, gali dar koją parsidurti basas bevaikščiodamas Gr. Šakaliai̇̃ sukrauti į stirtą Žr. Eina šakalių̃ ieškot Kš. Šakalių̃ prikirto, ir gerai Nmč. Mes virt bulbom iš malkų šakalių̃ praskapojam Dgl. Šiemet prisiskaldėm šakalių̃, užteks visai žiemai Grg. Šiemet neatsivešim nė šãkalio: rogėm kelio nėr – ratus daužyk Mžš. Neturi nė šãkalio malkų Dglš. Beržiniai šakaliai̇̃ labai kaitri Slnt. Surinkit nuo skiedryno tuos šãkalius – bus prakurt pečiu[i] Ėr. Nesausi šakaliai̇̃, mašina gęsta Dkš. I šakalių̃ an pirtį neša, džiovina Pb. Nekrauk tep daug šakalių, ba labai liepsnojasi pečius Al. Įskerdė galvą šakalỹs iš pušies J. Nu i pasitaisėm bobą iš šakalių̃, mušam su medinykais, o karvės nė galvo[je] Mžš. Tokią daržinę vėtra į šakalius suardė Grž. Gal bus tik šakaliai̇̃ [iš gryčios], nieko nebepastatysma Skdt. Didesnę tenai̇́ ugnį kūrino liepkauliais ar sausais šakaliais S.Dauk. Paimk šãkalį i gink pro duris tokį svetį Vkš. Pro piktus šunis eidamas, pasiimk gerą šãkalį Mžk. Gausi su šakaliu N. Tu neturi nieko… Kardelis prie šalies, kad pažiūriu – šakalỹs JV310. Jei valgyti virs, virs su šakalẽliais Žr. Šakalytis N.
| sing. col.: A rūpėjo žiemos laike šakalỹs parvežti? Trk.
| prk.: Nebėr žmogaus, šakalė̃lis: sudžiūvo subuvo! Mžš. Kūdas gi, kūdas – šakaliùkas! Slk. Jis tikras šakalỹs (labai sulysęs) Plv. Šakaliais (negražiomis raidėmis) rašo, negaliu nė įskaityt Ss. Turėtum šãkalį (šautuvą) šitą, tai nugnybtum [lapę] Vdšk.
^ Kai iš šakalių̃ (iš plonų rąstų) pastatytas namas Klt. Išbjurę vaikai – žodžiai kap šakaliai̇̃ (storžieviški, šiurkštūs) Drsk. Ilga kelionė jaunus jo kaulelius kratyte sukratė kaip maiše šakalius Vaižg. Parejau visa sustingusi į šãkalį Kl. Tu šakaliñ sudžiūsi – mažai ėdi Pls. Su valiniu suvyniosi, i gulės vaikas kaip šakaláitis Kv. Parleka išalkę vaikai – i šãkalį suėstum! Rdn. Na ir piktumas – nė su šakaliai̇̃s nepaimsi Žmt. Sodžiun su šakaliai̇̃s neseka [jaunų] parvaryt Drsk. Neseniai teapsižanijo, o jau šakaliai ant nugara šokinė[ja] (mušasi) Šts. Dabar kur tik šãkalį mesi, vis ant mokytą pataikysi Mžš. Nebėr šãkalio dančiui išrakt (nieko nebėra) Kp. O šūdo an šakaliùko nenori (dar ko įsinorėsi)! Žl. Našlys ar šakalys – tai vis tiek Gs. Išvažiavo šakalių, parvažiavo be nagų LTR(Zp). Namai – šakaliai̇̃, be namų negerai An. Nesiskubink – namai ne šakaliai̇̃, nesudegs Šd. Tas pats – tiek su šãkaliu, tiek su pagaliu Štk, Plng. Jei neatplaukia šakalys, nereikia nei pagalio (jei neatsiranda vaikino, nereikia ir našlio) LTR(Mrc). Jei neatplaukia šakalys, tuščia jo puvesio LTR(Mrc). Iš šãkalio maišą priskaldo Žg. Tu mun rykštės gailėjais, aš tau nė šakalio (taip sako vaikystėje tėvų nedrausminti vaikai) Šts. Gal jau mūs tai ir su šakaliai̇̃s bernai nekas, ne tik ką su rankom nekliudis (liksime senmergėmis) Trgn. Toli už virbo šakalys (dar per anksti juoktis, dar daug kas tuo tarpu gali atsitikti) B832, Sch103, N. Vienas šuo šakaliais šika, o kiti jau skaloms varo (vieni kitiems nenusileidžia, pamėgdžioja) Kltn. Neturi kuo šuva šikti, tai nors šakaliais TŽIV514. Pamokyk savo bobutę šakaliai̇̃s šikt, ne mane (atsikertama mėgstančiam kitą pamokyti) KzR. Mokyk savo vaikus anglis krimst, šakaliais (šakalius) šikt B807. Nepasiusi, neimsi šakaliai̇̃s šikti Krš. Išmokysi tu šunį šakaliai̇̃s šikti… (be reikalo stengiesi) Grdm. Apie duobę šakaliai (dubuo ir šaukštai) LTR. Vienu šãkaliu du pečiu pakūrina (karvė laižosi) Krs. Gražus ponaičiukas, tik šikinėj šakaliukas (obuolys) LTR(Slk). Gražus gražus ponaitelis, ė šikinėj šakalẽlis (svogūnas) Prng. Striukas bukas vokiečiukas, jam rūroj šakaliukas (obuolys) Pšl.
ǁ prk. menkas rąstas: Nejaugi triobą šakaliuõs dalinsimės! Rm. Par dukterį buvau, sakau, pirtelei kokį šãkalį uždėsiu Vdn. Iš šakaliùkų sudėliotas namas, nieko gero, tik ką apimuštas Mžš.
3. Mlk apdrožtas, nudailintas kuriam tikslui pagalys, lazdelė: Akėčios buvo supintos iš dvie šakalių̃, surištos karklu Vdn. Šakalẽlių tokių sustatinėji – i akėčios Dsn. Žarną an šãkalio veria ir išverčia Dgp. Pasismeigdavom su šakaliùkais bulvę i dažydavom Žgn. Išpjauna korius, padeda šiltai ant šakaliùkų, ant lėkštės, kad tas medus išvarvėtų Sk. An tokio šakalẽlio meti tą audeklą Rt.
^ Išsprogusios akys – gali su šakaliùkais nukrapštyt (juok.) Šmk. Ana sukala naujas stakleles be kirvio, be peilio, be šakalelio S.Dauk. Tu mane išmokysi per šakaláitį šokt (taip atsikalbama nuo darbo) Dv.
4. sakingas medis: Kur smalinga malka, šakaliai̇̃s vadydavo Pv. Mūs lauke šakalių̃ neuždaugiausia Lš. Iš šakalio rąstų stato trobesius LTR(Mrc).
5. LKAI139(Trs) girnų sukutis.
6. toks liaudies šokis: Šakalį šokdavo kaip polką, tik vis pasišokinėdami aukštyn LTR(Aln).
◊ ant šãkalio pakrãtomas silpnas, menkas, nusibaigęs: An šãkalio boba pakrãtoma Str.
į šãkalį sukáišti labai suvarginti, subaigti: Sukaišė mergę į šakalį tos kūlės ir mynės Dr.
į šakalių̃ vãną papùlti būti prigriebtam: Papulsi į šakalių̃ vãną su tokioms kalboms Krtn.
kai̇̃p [pernýkštis] šakalỹs (šakalė̃lis, šakaliùkas, šakalùkas) apie labai liesą, sudžiūvusį: Tėvas kai šakalỹs Dglš. Eina jau ana menkas kàp šakalys Pv. Nors valgo begales, liesas kaip šakalys LzP. Kad ir mano vaikas sumenkęs kàp šakalỹs Kt. Kad tu išdžiūtai kai̇̃ šakalỹs! Rod. Išdžiūvęs esi kaip pernykštis šakalys rš. Sudžiūvęs kai̇̃p šakalẽlis, ka ans, rodos, duonos kąsniuko nematęs Krž. Sudžiūvus kàp šakalùkas, kap rankovė Vlk. Teip paliko kai̇̃p šakaliùkas, net siūruoja Slm. Sudžiūvo rankos kaip šakalėlis LTR(Žg). Rankelės ir kojelės kaip šakaliukai rš. Gorys mat jau paršiuką pasiskerdęs, o mūsų dar kaip šakaliai Žem. Išdvėsęs kai̇̃ šakalỹs arkliukas – kur anas tokį vežimą patrauks Glv. Išdžiūvęs šuva kai̇̃p šakaliùkas Up.
nė̃ su šãkaliu visai (nėra, negalima rasti): Duonos nė su šãkaliu, nė plutelės nėr LKT258(Jnšk). Pipirų nė su šakaliu nerasi Rs. Kur buvęs Tilius, kad prireikus nė su šakaliu nesuradę? rš.
pusañtro šãkalio spagilas: Seniau su pusañtro šãkalio kuldavo Pc.
su šãkaliu stropiai, atidžiai (ieškoti): Gero darbininko dabar su šakaliu reik paieškot KrvP(Jnš). Gali su šãkaliu ieškot – vis tiek nerasi Rs. Kvailio nereiks ieškot su šakaliu, jis pats pasirodys LMD(Sln).
šakaliai̇̃s nuei̇̃ti iširti, sunykti: Vėliau dvaras nuė̃jo šakaliai̇̃s Gdž.
šãkalio vai̇̃kas Jnš, Jnšk, Brž kas niekam nevertas, nenaudėlis: Kas gi, gal aš šãkalio vai̇̃kas, kad negaliu pasvakaruot kaip žmonės Užp. Ar aš, tete, šãkalio vai̇̃kas, ka man mažesnę dalią skiri? Skrb.

sáuja sf. (1) K; SD58, Q243, R, I, Sut, M
1. delnas ir pirštai, sudėti taip, kad galima būtų ką paimti, pasemti: Sugniauža sáujė[je] popierius i degina an kokios noris lentelės Žr. Ka jau pamokos neišmoksi, su lineika dauš į sáują KlvrŽ. Vos tik pasilenkiu, tuoj sáuja pilna linų Skrb. Paurukas nė nepamatė, kaip suėmė stiklinę saujon, užsivertė ir išgėrė J.Balt. Kai mažas buvau, te žąsis ganiau, mintynių ėjau ir medų sauja valgiau LTR(Dkk). Valgį, jam po nosia numestą, saujomis griebė, kas papuolė, ir rijo LTR(Šil). Su sáujėms kabinęs – lig alkūnės rankos košinos Trk. Ėmiau sáujėms žemes lauk ir mečiau Mžk. Tetulytė kumščioja alkūne Stiklakį ir kikena į saują K.Saj. Važiuok, ale rėksi į sáują susiėmus Skr. Veizdėjau, gatavas akis į savo saują išimti iš ciekaunasties J. Gubulu skarelę saujo[je] J. Sėk miežius, pupas, grikus su didele sáuja K.Donel. Baisi plonybė mergaitės – su saujelè parimtum Ps. Tos virvės storio tokio, teip ka jau būtų sáujė[je] apimti Kv. Iš plozės saujums ėmė ir mokėjo be skaitliaus DS191(Rs). Mergytė visa saujýte peša [plaukus] Rm.
^ Kas jau saujoj, tas jau mano LTR(Lkv). Geriau saujoj grūdas nekaip svetimoj jaujoj pūras KrvP(Mrj). Geriau žvirblis saujoje negu varna ant stogo LTR(Srd). Sauja marių neišsemsi LTR(Zp). Šaukštu upės neišsemsi, sauja kalno nesupilsi LTR(Šll). Tolei vaikai, kol saujoj laikai An. Jo dalies į saują nesuimsi LTR(Vdžg). Balandžių (balandų) – nors sáujom rauk (daug) Klt. Mėlynių – nors sáuja semk (daug) Klt. Gaidelis, į saują suspaudžiamas (nedidelis, menkas), – rublis Krš. Virsnių kaimelis, lyg ant delno išsidėstęs ir suimamas į saują (mažas), ruošėsi bendram pasilinksminimui rš. Sunku paslėpti žiburys saujoj ir meilė krūtinėj rš. Jin teip suspausta [vyro] kaip sáujo[je] Rd. Jaujoj gulėt kaip velnio sáujoj Šmn. Taip ir plūkiesi visą amžių, griebdamas glėbiu, o pagaudamas tik sauja J.Avyž. Tas pats šūdas, tik kito[je] sáujo[je] Jrb. Penki balandžiai iš vienos saujos lesa (penki pirštai) Dr. Banga po pat anga, debesis saujo[je] J.
ǁ delnu ir pirštais paimamas kiekis: Druskos sáuja KI584. Kiek kailių, tiek sáujų druskos prideda Eiš. Paėmė tų miltų teip dvi sáujas, ka movė tam į burną Trk. Visiems po gerą sáuja saldainių davė Vdžg. Į šnypštuką įsiriš tų sėmenų sáują Kl. Išnešė sáują plunksnų i paleido pavėjuo Lž. Sudėjau tris sáuji apynių LKKV151. Norėjau jų paprašyt saujos meto druskos Trgn. Žiedų sauja, pėdelis I. Jis išėmė iš delmono pilną saują pinigų BsPI17. Avižų pirmą sáują sėja an dirvos Žg. Kad kviečiai nebūtų kūlėti, prieš sėjant pirmąją saują berti prieš vėją, o paskui jau sėti kaip reik LTR(Šll). Ta pati porcija visiem: man vieną sáują, jam dvyleka sáujų (jeigu turi dvylika šeimos) Grz. Bet sáuja tai ne rieškučios BM106(Sb). Prisirinkęs saują stambių kankorėžių, svaido į medžius, šūkauja V.Bub. Ramunė dėlioja ant stalo stiklines, lėkštes, paberia saują šakučių K.Saj. Po saujelýtę žirnių tik atsinešėm [sėklai] Imb. Bulbinius kap kepu, milto saujẽlę pridedu GrvT40. Oi tu, kasele, šilko saujẽle, neilgai augsi per liemenėlį DrskD169. Sėjau rūtelių tris devynias saujeles JV52. Saujáitę pinigų atnešė Šlčn. Ištrauk mažą saujukę šiaudų iš galo lažkos ir susuk mazgotę Kpč. Bei imkiat saujelę izopo ir pamirkykite tą kraujuosa mednyčioje BB2Moz12,22.
^ Bažnyčiai – terbą, gminui (valsčiui) – maišą, o sau tik saują Nč. Rudenį aruodais, pavasarį saujom rš. Tu nuo manęs saujele emi, Dievas nuo tavęs glėbiu Kpr. Geriaus yra sauja su pakajumi, nei abi ranki su proce OsG134. Gyveni gyveni žmogus, o prigyveni musių sáują (nieko neprigyveni) Jž. Juk jis – gyslų sáuja (labai liesas, sudžiūvęs) Skdv.
2. Klp, Kv, Slv tam tikras pirštais ir delnu apimamas surautų linų ar supjautų javų pluoštas: Moterys linus raudavo saujomis, kiekvieną linų saują apžiūrėdavo, išmesdavo pasitaikiusias piktžoles ir švarias saujas dėdavo eilėmis rš. Parsilenkei [pjauti] – kaip matai sáuja (geri rugiai) Pb. Anas (kanapes) nurauna į sáujas, sukrauna į žardienikes, išdžiovina jaujo[je] LKT102(Klm). Sáujosna surišam, sustatom gubytėsna po dešim sáujų [linų] LKT332(Gdr). Suriša po dešimt sáujų [linų], pėdą padaro i džiovina LKT174(Vdžg). Žu kunigystos nedėliomi moterys pono sáujas parišdė, o vyrai šieną grėbė Rod. Į pundelį eina keturios sáujos Jnš. Linų buvo keturiasdešim sáujų, tebėr ir tie nekloti Tj. Jo sáujos blogai išlaužtos, sunku išbraukt Skr. Sáują įdeda ir išmina linus mintuvais Šmn. Minti linai mun netiko ir nevedės, nemokėjau aš tų sáujų sutaisyti Nv. Plakti reik sáujas [linų] į tokią lentą i rišti buntus Lc. Kai ataveža pirmą vežimą [rugių], tai nuneša tą sáują klojiman ir padeda LKT332(Dbg). Kai pjauna paskutinę saują, tai pjautuvą šiaudais apsuka ir sviedžia per galvą LTR(Prng). Miežius, pjautuvais pjautus, palieka džiūt ant saujų, o dalgiu – ant pradalgių LTR(Lš). Paimam saujẽlę, mintuvuos indedam ir minam, ir minam Rud. Tuos linus kaip rauna, suriša į nedideles saujýtes – kaip gali nukaršt ant karštuvų LKT237(Kri). Su rankoms reik rauti, surišti reik sauji̇̀kėms LKT145-146(Rmč). Linelius roviau, saujeles kroviau, į krūvelę dėdama JD558.
| prk.: Žiūrėjo saulė iš aukštai per langą; leisdama ant galvų spindulių saują V.Kudir.
^ Gale jaujos kanapių sauja (arklio uodega) LTR(Zr).
ǁ gniūžtė: Kad greičiau įsidegtų malkos, ji pakišo saują šiaudų J.Balč. Muragėlio duoda avimi, karvėm po saujelę Pls. Uždega susuktas sáujas šiaudų JR57.
3. ilgio matas, lygus plaštakos pločiui: Nusipirkau dalgį devynių sáujų Zr. Penkių sáujų ilgumo NdŽ.
4. prk. nedidelis kiekis, skaičius; truputis: Sáuja ežeriuko Dglš. Kiekgi čia to vaiko – sáuja Tvr. Svečių sáuja, o tiek ruošėmės Šk. Jūs bijot!? Bet ko gi? Dykūnų tik sauja, o jūs – milijonai! J.Jan. I ta maža Lietuva tebuvo, kas čia – sáuja, daba plati tėvynė už tai Skdv. Javo nei saujos neturiu N. Jug ana (karvė) nė[ra] gavusi miltų sáujos ne žiemą, ne vasarą Trk. Aš pas vieną ūkininką buvau – ka nė sáujos bulbių neužsiaugydavo Mšk. Nė sáujos šieno neturiu Dglš. Sáują paskyniau nuo vieno krūmo, nuo kito – i viskas Jrb. Žemės sáuja viską atsvera Pp. Liko saujẽlė miltų Ėr. Pasrinko po saujẽlei tik sau [uogų] Klt. Užė[jo] saujùkė [lietaus], ka davė – i tykšo [balos] Gs. Saujẽlė tebus, kiek čia mūsų žmonių Sml. Tik maža saujelė maištininkų dar narsiai su prispaudėjais kovojo J.Bil. Girdenis, parskriejęs iš Mozūrijos su saujele savo kareivių, vijo neprietelius S.Dauk.
5. ppr. pl. prk. didelis kiekis: Ana pasirinko pinigų sáują ir pirks jau [norimą daiktą] Vdn. Sáujom pririjo ropelių i atsigavo, dabar kai žmogus Klt. In ekskavatoriaus dirba, sáujas pinigų aždirba Klt. Sáujom pinigus žmonės ima až uogas Klt.
6. rš rikiuotė, kurioje kovotojai išsidėstę už savo vado įvairiais tarpais.
◊ į sáują pakuždomis, paslapčia (šnekėti): Žmonės į saują šnekėjo, kad ponas be Teliukienės nebegalįs gyventi rš.
į sáują paim̃ti prigriebti: Merika (Amerika) pàima į sáują i suspaudžia visus Gs. Visus nenaudėlius paimsim į saują rš.
iš cielõs sáujos visiškai, kaip reikiant (pjauti): Jau iš cielõs sáujos možna rugiai pjaut Arm.
iš sáujos už natūrą (samdyti): Pjovėjas reikės samdyt iš sáujos Arm.
kai̇̃p sáujoj labai gerai (gyvena): Kai̇̃p sáujoj gyvent možna buvo Klt.
kiaurà sáuja labai netaupus, nemoka gyventi: Uždirba nemažai, tik kas iš to, kad sáuja kiaurà Sml.
sáu į sáują žiūrė́ti būti savanaudžiui: Kiekvienas žiūrė́jo sáu į sáują Upn.
sáujoje (sáujon Ut) bezdė́ti vlg. labai bijoti: Kai jau ruošiasi kariaut, tai ir jiej jau bẽzda sáujoj, jau sako, kad reikia taikos Krok.
(kieno) sáujoj bū́ti įkliūti: Vakar buvai jaujoj, šiandien mano saujoj NS480.
sáujon dė́ti pasitikėti: Tu jo sáujon nedė́k, ba jis mėtytas, vėtytas ir gana pasakytas Lš.
sáujoje suspáudus laikýti neišleisti, taupyti: Kiekvieną grašgalį tėvas laikė suspaudęs saujoje, taupė, stenėjo A.Vencl.
[kai̇̃p] sáujoj turė́ti valdyti: Jis bažnyčią saujoj turi. Va! rš. Pirty ir jaujoj velnias turi saujoj LTR(Pnd). Ar pirty, ar jaujoj, žmogų tùria velnias kai̇̃p sáujoj Km.
su tuščià sáuja nieko neturint: Ką aš čia pradėsiu su tuščià sáuja! Gs.

vil̃ko akìs
1.menkas žiburėlis, spingsulė: Uždegė lempukę, vilko akį. Mrj. Vilko akis degė, ir verpė, ir pančius vijo. Dsm. Tenai toli toli vilko akis regėt. Pls. Tik įbauginus žadėjimu uždegti nupirko lemputę, vadinamą „vilko akis". Lauc.
2.langiukas duryse: Policijos vadas pasižiūrėjo į kameros vidų pro vilko akį. rš. Per visą tą laiką niekas nepravėrė durų, net vilko akies nepajudino. Marc.
vil̃ko ãšara labai mažai: Jau tau ten tiek įpylė – vilko ašarą. Krok.
vil̃kas aviẽs káilyje apie užsimaskavusį nedorėlį: Rodos, geriausias žmogus, o mat – vilkas avies kaily!. Žem.
vil̃kas avìkailyje apie užsimaskavusį nedorėlį: Mat kokiu būdu žmonėms akis užmonyt norėjo tas vilkas avikailyje. LzP.
vil̃ko bìlietas uždraudimas būti mokiniu: Pedagogų taryba griežtai draudžia [robaksus], dar sugaus inspektorius, viešas papeikimas, o ko gero ir vilko bilietas. Andr. Puodžiūniokui norėta duoti „vilko bilietą" ir išvyti „šunims šėko pjauti". Vien. Vilko bilietą gavo, ir eik dabar sau šunų lodyti. Grž.
vil̃ko brólis apie nerangų: Gal vilko brolis, kad nesusirangai?. KrvP.
vil̃ko dal̃gis irisas: Pažiogriais vėlek supiltas pervien molas, tenai žydi jurginai, bačiukai, vilko dalgiai, geltonosios lelijos, žemčiūgai. Žem. Liuobam žaisti su tais vilko dalgiais. Krg.
vil̃ko dantìs žibalinė lemputė be stiklo: Uždek vilko dantį, jau temsta. Sv.
vil̃ko dantimìs godžiai: Atsikando vilko dantim. KrvP.
vil̃ko dañtys nasruosè piktas: Karvelio plunksna už kepurės, o vilko dantys nasruose. LTR.
vilkų̃ diẽnos niūriausias metų laikas žiemos pradžioje: Kaip žiema liuob prasidės, tai motušėlė sakys: vilkų dienos, tamsi, šalta, dieną prie žiburio sėdėsma. End.
vil̃ko gerklė̃ neig. girtuoklis: Gražus Grigoniukas, labai gražus ir šnekus, ale gerklė vilko. Mžš. Kad ir sidabro nagai, ale vilko gerklė, t. y. prastas žmogus. J. Aukso nagai, vilko gerklė. Jabl.
vilkų̃ giminė̃s apie nerangų, rambų: Gal tu vilkų giminės, kad nepajudi?. KrvP.
vilkų̃ ìštąsa toks šuns keiksmas: Išt lauk tu, vilkų ištąsa!. rš.
vil̃ko káiliu apsisègti supykti, užsirūstinti: Ką kęs, ale kaip apsisegs vilko kailiu, tai atiduos visa, dar su procentais. Arm.
vil̃ko káiliu apsisiū́ti pasidaryti rambiam, neklusniam, nereaguoti: Apsisiuvęs vilko kailiu, tu jam nieko nepadarysi – mušk nemušk. Lp.
vil̃ko káiliu apsivil̃kti būti nedoram, suktam, veidmainiui: Kad jau apsivilko vilko kailiu, tai ir bus. Ds. Aš matau, kad tu vilko kailiu apsivilkai. Šmn. Ko tu vaidini vilko kailiu apsivilkus?. Ut.
iš vil̃ko káilio išsiliñdęs apsimetęs geru: Sunku anus (plėšikų pagalbininkus) iškreščiuoti: daug yra iš vilko kailio išsilindusių. Grd.
ant vil̃ko káilio máutis aviẽs kailẽlį stengtis atrodyti geresniam: Koks gudrus! ant vilko kailio maunas avies kailelį ir mano, kad niekas nesupranta. Šl.
vil̃ko káilį nešióti būti nedoram, suktam: Tas žmogus jau seniai vilko kailį nešioja. Šl.
vil̃ko kãklą apsikabìnus labai (verkti): Bliausi vilko kaklą apsikabinusi, bet bus po visam. Ms.
vil̃ko ką́sniai dideli snaigių kuokštai: Tai sninga – vilko kąsniais drepina. Slnt. Kad pradėjo vilko kąsniais drepinti, ir akys užlipo. Kl. Vilko kąsniais sninga. J.
vil̃ko ką́sniais godžiai ir negražiai: Ką darai, ryni vilko kąsniais – apsirgsi. Pls.
vil̃ko káulo neig. rambus: Gal tu vilko kaulo, kad galvos palenkti negali?. KrvP.
vil̃ko kaulẽlį rãdo apie besijuokiantį be priežasties: Tai ko juokies, ar vilko kaulelį radai?. Pkr.
į vil̃ko káulą suáugo apie neklusnų žmogų: Itas vilko kaulan suaugo. Grv.
vil̃ko kraũją turė́ti būti kerštingam: Ji iš prigimties turi vilko kraują. Rdd.
vilkù lapè mė́tytis visaip stengtis: Žmogus mėtais ir vilku ir lape, ale antai vis taip pat šlapi (blogai gyveni). Pls.
vil̃ko ligà sir̃gti tinginiauti: Vilko liga serga, tai ir nedirba. Ds.
vil̃ko mė́nuo gruodis: Vilko mėnesį sniegas ne vieną senelį ant pečiaus užveja. Všk.
vil̃ko mėsà neig. apie niekam tikusį gyvulį ar žmogų: Itoj, vilko mėsa, vaikščios po pūdymą, – kaip tik paleidai, tai ir nuėjo per arimą. Arm. Ak tu, vilko mėsa, ar neisi vaga!. Vrn. Ai tu, vilko mėsa, ažutingai jau!. Str.
vil̃ko nasraĩ Ėr., neig. girtuoklis:
vil̃ko plaukaĩ švyliai: Vilko plaukai nuog išgąsčio gerai. Pls. Kaip anžysta vilko plaukai, tada šienauna. Pls.
vil̃ko pláuko neig. apie nekenčiamą: Jis vilko plauko, kad visi uja. Gs.
vil̃ko pláuką turė́ti neig. sakoma apie žmogų, kurio bijo, nekenčia: Vilko plauką turi bjaurybės, pamatai ir nusigąsti. Sv. Ar jis vilko plauką turi, kad visi jo bijo?. Ar. Jis turi vilko plauką, jo arkliai labai bijo. Klvr.
vil̃ko põpieriai pašalinimais iš mokyklos be teisės įstoti į kitą: Artinantis Kalėdoms, vieną kitą apvagindavo, prigrasydavo išduosiąs vilko popierius. Cvir.
vil̃ko põteriai
1.kokia nors proga sakomi posakiai, pajuokavimai: Mano mama ant kiekvieno žodžio visokių vilko poterių žino. Dr.
2.burtų žodžiai: Ana moka vilko poterius, t. y. žavėti. J.
vil̃ko pùpos LBŽ. baltažiedis lubinas:
vil̃ko pùsė nedorėlis: Ar supranti tu, vilko puse, ką padarei?. Gr.
vil̃ko rugiaĩ tokia žolė: Skinsma vilko rugius ir plaksma [draugams] kojas – aštriai buvo. Rdn.
vil̃ko rūtà LBŽ. robertinis snaputis:
vil̃ko skūrà neig. toks šuns keiksmas: Tasai šuva, vilko skūra, jis suėdė sūrį. Kp.
į vil̃ko skū̃rą įlį̃sti ką bloga padaryti: Nerimsta vilko skūron įlindęs. Ds.
vil̃ko šeriùkai prastas šienas: Menkas šienas buvo, vilko šeriukai vadindavo. Auk.
vil̃ko šúolį mèsti mažai keisti padėtį: Ant švento Petro saulė vilko šuolį meta atgalio. Vlk.
vilkų̃ takaĩs nueĩti neig. išdykti, pasileisti: Tas vaikesas vilkų takais nuėjo. Pln.
vil̃ko uodegà toks žaidimas: Išsimanė traukti vilko uodegą. Bet Justinui brūkšt kartelę paleidus, visi traukiantys būbt būbt išvirto... To neveizėdamys, antrą kartą sutaisė vilko uodegą. Valanč.
bė́gusio vil̃ko uodegà turto likučiai: Mažgi ir man klius vilko bėgusio uodega. Prng.
vil̃ko úoga Pls. šaltekšnio vaisius: Ant krušynų vilko uogos auga. Btrm.
vil̃ko vyšnià LBŽ. vaistinė šunvyšnė:
bitìnis vil̃kas urvinių vapsvų šeimos vabzdys: Išgaudė bites bitiniai vilkai. Rdš.
gývas vil̃kas daugybė: Turiu patalynės gyvą vilką. Vn. Gyvą vilką prisikvietei svečių!. Skdv.
gudrùs vil̃kas gudruolis: Margevičius – gudrus vilkas – viską matė ir suprato, kuo tai kvepia. Paukš. Oi gudrus vilkas, o durną ir košia – kur dėsies, gyvas į žemę nelįsi. Sml.
jū́rinis vil̃kas I. ryklys:
kurių̃ vilkų̃ ko, kodėl: Kurių vilkų aš ten eisiu!. Ul.
sẽnas vil̃kas daug patyręs, gudrus žmogus: Senas jis vilkas. B. Seno vilko neapgausi. Valanč. Manęs, seno vilko, niekas neprigaus. Pt. Senas vilkas eketėn uodegos nekiša. Ut. Aš girią gerai žinau, aš senas girių vilkas. Mrj. Mane pažįsta visi kaip seną vilką. Žem. Švitrys – senas vilkas, turįs gerą uoslę. Vencl.
vil̃kas sótus ir avìs sveikà apie interesų suderinimą, išeities radimą: Dėl mano tokio elgesio lieka ir vilkas sotus, ir avis sveika. Mont. Reikia taip daryt, kad būtų vilkas sotus ir avelė sveika. Žem.
tegùl šim̃tas vilkų̃ toks keiksmas, sakomas reiškiant nepasitenkinimą ar nuostabą: Amerikas! Amerikas! tegul šimtas vilkų, kas jį pramanė. Kiek ten mūsų svieto vargsta ir daugybė žuvo!. Žem.
vilkù dùriamas apie tinginį: Tu vilku duriamas esi, t. y. tinginys kaip vilkas. J.
vil̃kas neiškeñčia nekaũkęs apie kieno nors blogą įprotį: Nors pono Balandžio darbininkai myli savo ponus, niekaip nenori nuo jų išeiti, vienok, kaip yra sakoma, neiškenčia vilkas nekaukęs. Tai ir jie, neiškenčia nepakručavę ar ką neiškirtę. Žem.
vil̃ką mìnim, vil̃kas čià LTR. apie pasirodymą asmens, kuris pokalbyje minimas:
vil̃kas neĩtų iš mìško apie labai prastą orą: Toks oras negražus – vilkas iš miško neitų. Upn.
vil̃ko nẽštas ir pàmestas apie suktą ar apsukrų žmogų: Prie ekėčių, prie darbo, po talkas – visur aš esu vilko nešta ir pamesta. Ms. Apie tai sužinojo ir toks valkata Mikšys – iš savo krašto, bet bjauresnis negu vilko neštas ir pamestas. Bor.
vil̃kui nẽšant pakylė́ti iron. apie ką nemėgstamą: Taip tave mylėsiu, kad ir vilkui nešant pakylėsiu. Vvr.
vil̃kas nevedžiótų vaikų̃ apie neįeinamą, nuošalią vietą: Tokie šabakštynai, kad nė vilkas vaikų nevedžiotų. Lkv.
vilkaĩs nueĩti žlugti: Ir visa svotba nuėjo vilkais. Aps.
vil̃kas pérbėgo kẽlią pasisekė: Jam vilkas kelią perbėgo. Lp.
vil̃kas pérbėgo per kẽlią pasisekė: Tau šiandien vilkas per kelią perbėgo. Dkš.
vil̃ko rýtas ir ìššiktas vlg. apie gudrų, suktą žmogų: Jis vilko rytas ir iššiktas. B.
vil̃ką suė́sti apie labai alkaną: Svečiuose išbadėjote, parvažiavę vilką suėstumėt. Lnkv.
vil̃ką šáuti toks žaidimas: Visoki išmislai, juokai, žaislai: vilką šauti ar ožkapilę degti. Žem.
vil̃ką šnẽkam, vil̃kas čià Dkš. apie pasirodymą asmens, kuris pokalbyje minimas:
vil̃kas užšìko gérklę vlg. labai išsigandus neprašnekėti: Kaip sako, vilkas gerklę užušiko ir – negali parėkt. Dgl.
vil̃kas užšìko kõserę Švn., vlg. labai išsigandus neprašnekėti:
vil̃kas užšìko nasrùs vlg. labai išsigandus neprašnekėti: Kaip nusigąsti, tai būni išsižiojęs, tai sako: vilkas nasrus užšiko. Pls.
vil̃kas žìno nežinia: Ar vilkas ten žino, neaišku, kaip ten buvo. Pn. Nugi vilkas čia žino. Brž.
vilkaĩ žìno nežinia: Vilkai žino, kodėl jie taip vadinami. Pmp.
į vil̃ką pavir̃to apie blogai išdirbtą žemę: Jau žemė pavirto į vilką. Graž.
nuo vil̃ko bė́go, mẽšką užbė́go vengiant vienos nelaimės ištinka kita: Persikėlė į kitą vietą. Kaip yra sakoma, nuo vilko bėgo – mešką užbėgo, taip ir čia. Žem. Pas savo krikštasūnį Šmukštaras užsibuvo, bet bėgdamas nuo vilko užbėgo ant meškos. Vien.
po vilkaĩs nežinia kur: O ką tu bepadarysi, ėjo ir išėjo po vilkais. Klk.
po vilkų̃ nežinia kur: Išvažiavo po vilkų, gal jau mirė. Pj. Turi visus [paršus] vežti po vilkų, čia nebepriima. Pj.
po šim̃to vilkų̃ nežinia kur: Nuo to karto ir gyvena visi vienoj vienybėj, o šiaučių ir kriaučių išginė po šimto vilkų. LTR.
eĩk po vilkaĩs toks keiksmas: Eik tu nuo manęs po vilkais su savo pasakom!. Krč.
po vilkaĩs nueĩti veltui dingti, žūti: Gal, sakyt, kokie ketveri penkeri piningai ėjo nuėjo po vilkais. Žg.
neĩ po vilkù, neĩ po meškà Pnd. apie nešališką sprendimą: O aš sakau, – pridėjo kitas: – nei po vilku, nei po meška! Nei čia prūsas, nei maskolius kaltas.... Žem.
neĩ po vil̃ko, neĩ po meškõs apie nešališką sprendimą: Neinant nė po vilko, nė po meškos, reikia pasakyti. Krkl.
prie vil̃kui tinginys: Ir žemė prasta buvo, ir anas pats prie vilkui. Dkk.
su vilkaĩs kaũkti elgtis taip, kaip reikalauja galingieji: Ką darysi, reikia su vilkais kaukti, – išsprūsta jam kartais. Simon.
kad (tave...)vilkaĩ toks keiksmas, reiškiant nepasisekimą, nesėkmę: Kad tave vilkai, užmirštu pavardę!. Adm.
kad (tave...)vil̃kas toks keiksmas, reiškiant nepasisekimą, nesėkmę: Jam pirštus nukirto, kad jį vilkas!. Akn. O kad tave vilkas, kaip negardu!. Svn. Tieji kūliai užpuolė – kad juos vilkas!. Rtn.
màt (jį...)vil̃kas tiek to: Mat jį vilkas, reikia nueit. Nč.
kaĩp vil̃kas apie vienišių, viengungį: Toks jau jo ir gyvenimas – vienas kaip vilkas. Trgn. Vienas dabar gyvena kaip vilkas, bobą išmušė. Ut. Aš čia viena kaip vilkas. Grv.
kaĩp vil̃ko akìs apie silpną žiburėlį: Lempikė žliburiuoja kaip vilko akis. Grg. Tai žiba žibanakčiai kaip vilko akys. Vrn. Smuklės žiburys kaip vilko akis atsimušė į prisiartinančio vežimo priekį. SnV.
kaip už vil̃ko ausìs daug (pelnė): Palupė kaip už vilko ausis. Lp.
kaĩp vil̃ko nagè apie daug vargstantį: Kaip vilko nage esu buvusi, kad su vyru gyvenau. Lnkl.
kaĩp vil̃kas į kūmùs apie įkyruolį: Siūlos kaip vilkas į kūmus. Pnd.
kaĩp iš vil̃ko gerklė̃s apie susiraukšlėjusį drabužį: Visi drabužiai kai iš vilko gerklės. Jnš.
kaĩp iš vil̃ko gerklė̃s ištráuktas Plv. apie susiraukšlėjusį drabužį: Ištrauktas drabužis kaip iš vilko gerklės. Ad.
kaĩp vil̃ko viduriuosè vidutiniškai, pusėtinai (gyvena): Nei šilta nei šalta, kaip vilko viduriuos. Kal.
jūros vilkas žr jūra
tarp meškos ir vilko žr meška
ar meška ar vilku verskis žr meška
nei meškai nei vilkui žr meška
ir ožka sveika, ir vilkas sotus žr ožka

1 ×ùbagas (s. l. ubog, brus. yбoг) sm. (3b), -ė sf. (1) K, NdŽ, (1) K, BS149,188, NdŽ, Krš, Eig, ubãgė (2) NdŽ, Slnt, ubagė̃ (3b) Sch189, NdŽ, KŽ, Skr
1. Q87, H, H156,162, R, MŽ, Sut, Kos57, FrnW elgeta: Ubagas esmi, neturiu nieko R32, MŽ42. Jalmužną duomi, ubagams, vargdieniams duomi, išdaliju R16, MŽ21. Ubagas atkabarakštavo ramstydamos su lazda, t. y. atejo JI123. Nebėra nė kokių ubagų̃; seniau eidavo maišeliais apsikabinę On. Dabar visi paskėlė, nėr ubagų̃ Dglš. Neturi̇̀ duonos – antsidėk terbas ir mauk ùbagais Lk. Ve, šit rimorienė ubaguose Žem. Ubagų̃ pilni kraštai būdavo Nm. Jug ir ubagas turėjo [paskirtą elgetauti] sodą, į kitą negalėjo eiti Vvr. Sėdi prieg bažnyčios rėdai ubagų̃, rankas atkišę Kpč. Eis ir eis ùbagai, durys neužsidarys Pp. Jug liuob tokių metų būs, ka liuob po devynis par dieną ùbagus páreiti Ms. Atejo dujai: ùbagas ir ùbagė Šmn. Ubagas eidavo pakiemiais, tai lazda ar botagu gindavos nuo šunų Grz. Dabar valkiojas daug prismetusių ubagų Ds. Da ùbagas paėsdavo geriau, lašinių prisirinkęs, kaip anie (šykštūs didžiažemiai) Krž. Ė ate[jo] ubagas ir prašosi naktuit LTR(Grv). Jei gaila žmogui duot, tai ubagám išdalink Jnš. Gal jis ir buvo kada žmogus, bet dabar jau ubagas LTI51(Sln). Išsikepė šviežios duonos, nešė ùbagams Yl. A liuobi gerą bryzą lašinių duoti ùbaguo? Pln. Ubãgė buvau, turėjau ubaginė[je] su ubãgiums rieties Krš. Kam gi ùbagas mielas Kls. Kas ùbago nekenta, tas pats paliekta koks vargšas Vkš. Seniau, jeigu mergė įsigavo vaiką, aną šventą dieną ùbagai varė su lazdoms aplink bažninčią lauke Vkš. Poniški ubagai̇̃: sulopyta viskas, ale išskalbta Plv. Iš ubagų̃ išeina, o valgyt visada negerai Aln. Prasts ubagè, pasilik, kaip tau nuo Dievo paskirta! K.Donel. Eik lauk, ùbage, mano šunis su blusoms apleisi! Sg. Kas čia darosi tam dieduo, tam ùbaguo? Pns. Ubago botagu iššvaistomos trobos, kad pelės išnyktų (priet.) Brž. Inlindęs kokion sermėgon, kad, sakysi, ùbagas Trgn. Ùbagės kai vištos karkina susėdusios Žg. Šokit šokit, ubagai̇̃, tegu laksto škarmalai (d.) Ar. Da du maži, neužaugę kluone kepersuoja, du kunigu, du ùbagu, du ženotu, du bagotu JD374. Prašau manęs netrukdykite, esmu ne mergos gimdytas, ani ùbago perėtas JR26. Miške krūmai, namie dūmai, ubagai kermošiuj NS195. Ūkius mums atims ir nešt lieps ùbagų krepšą K.Donel. Kas jus (valgius) tenai suvalgė ir sugėrė, tuomi nerūpinos: paprastai ubagai ir vargdieniai S.Dauk. Ji vargdienė būdama pastojo ubage Kel1852,124. Atsirado tiktai trys ubagės ir vienas vargdienis, kurie pradėjo rūpintis Raulą krikščioniškai palaidoti J.Bil. Ir ubagai tarpa žmonių bus linksmi BBIz29,19. [Viešpats] Eliošų pranašą nusiuntė ubagėsp DP492. Ejo su gėda į ubagų špitolę, prašydamas nakvynės, tenai pirmąją dieną su ubagais kaipo ubagas valgė ŽCh49. Ubagė̃lis NdŽ; N. Ubagelė Sut. Ubagiùkė NdŽ. Ubagelius išmaldyti reik J. Geriau aš einu ir ubagẽliais, ka tik savo kojoms Akm. Ka valdžia neduotų [pensijos], eik par trobales ubagẽliais Slnt. Ak, man bėdžiui jau beveik reiks ùbagais eiti K.Donel. Kas tave, seni, čia penės veltuo, eik sau ubagais M.Valanč. Ponas tai išejo ùbagu, būtų sušaudę; anas išejo su terbom žebravodamas Jž. Atejo toki senelė ubagẽlė ir ana paprašė gerti Vgr. Kitas pamato, kad ateina ubagė̃lis, užkiša duris Jnšk. Tu mergelė biedna, ubagẽlė viečna (d.) LzŽ. Apreikštas ubagė̃liamus, piemenimus DP42.
| Bobos ejo ubãgėms vakare [per Užgavėnes] Trk. Ka buvom jaunesni, ubãgėms eismu Žlb. Mugės dieną ta jau ejėm, kas kur beišmanėm – nu ùbagais, žydais Plt.
^ Kaip ubago terba kiaura VP21. Tavo burna kaip ùbago kruopinis Trgn. Vadžios vieni mazgai kaip ùbago poteriai Jnš. Eina ir eina kaip ubagai į atlaidus KrvP(Pv). Ieško kaip ubagas kelio į atlaidus TŽV609(Ps). Eina kaip ubagas, galvą nuleidęs KrvP(Mlt). Gieda kaip Naumiesčio ubagė MitIV332. Garsiai gieda kaip ubagas prie tilto KrvP(Al). Gerklę paleido kaip ubagas botagą KrvP(Srj). Ko tu čia rairoji kai ubagas po kryžium?! Ds. Ginčinosi kaip Pivašiūnų ubagas su ponu Dievu KrvP(Dg). Verkia kaip ubagas, terbas pametęs TŽV622(Ps). Ir bamba kaip ubagas, žirnius pabėręs Kv, Pln. Bambėk kaip ubagas, kruopus pabėręs Sch112(S.Dauk), Ub. Tas pats i tas pats kaip ùbago malda End. Burba kaip ubagas, lašinių priėdęs S.Dauk. Bamba kaip ubagas, čiupinėdamas apie bambą KrvP(Jnš). Šneka tos bobos kai ubagai̇̃ prie šventoriaus susėdę Bsg. Išėjo iš kalbos kaip ubagas iš maldos B1005. Kaip ubagas maldoms, rodoms ir eita Grg. Ko čiupinėjies kaip ùbagas apie savo pačią? Sk. Grabaliojas kaip ùbagas apei piemenę (lėtai dirba) Gršl. Kaip ubãgė ranką atkišusys i stova (apie įkyriai prašančią) Kl. Bijo kaip ubagas darbo KrvP(Jnš, Klm). Kabinasi kap ùbagas į kiškas Gs. Gaudo kapeikas už kiaušinius kaip ùbagas koks Dkk. Apipuolė kaip šunys ubagą KrvP(Jnš). Ginasi kaip ubagas nuo šunų KrvP(Vrn). Patenkinta kaip ùbagė, šunų apdraskyta (iron.) Šl. Bagotas kaip ubagas utėlių (juok.) KrvP(Jnš, Mrs). Linksmas kai ùbago paršas Žl. Ten aš augau kai ùbago paršelis Skdv. Ko toks pasleidęs kai ùbago paršas Aln. Pasileidė kaip ubago botagas LTR(Pn). Kap negerai tep pasileist, kap ubago botaguo: nieko nekruta, kolchozan neina LKKXIII126(Grv). Prisirinkęs velnių kaip ùbagas Trš. Ko darkais kaip ubagas ant ledo Žvr. Išžirgo kap ubagas ant ledo Alk, Vlkv. Nuskuręs, apskretęs kaip paskutinis ùbagas Vkš. Grynas kaip ubagas KrvP(Iš). Eina skvernais pasiplakdami kaip ubagiùkai Vdk. Kad jį matėt, tai lyg koks ubagýtis Tlž. Ar negali kaip žmogus apsivilkt – eisi kai ùbagė Jnš. Kap ùbagas slankioja pakiemiais KzR. Et, turi sveikatos kaip ubagas KrvP(Gr). Gudri kaip Tytuvėnų ubagė KrvP(Rs). Užvežė kaip Šimutis ubagams: dum nedavė, trečiąjį aplenkė ir visi buvo kantenys Ggr. O jūs tai nelyginant ubagai po švento Roko: ir tarbas, ir lazdas išmėtėt M.Katil. Prašnus kap ubagas Rod. Gausi iš ubago lazdą LTR(Gdr, Dkk). Par ùbagą jau būč lazdą išprašęs, ė par taũ nieko negaliu Ds. Sarmatykis imt iš ùbago lazdą Sml. Ubago lazdą vagia KlK42,78(Aln). Ubagas nu ubago ramento reikalau[ja] VP47. Ùbagas ùbago terbos siekia Tr. Neišsižadėk turmos ir ubago lazdos Ds. Ùbago kišenės nepripildysi J. Ubago tarbos ir kunigo maišo niekad neprikrausi M. Ubagą pripenėsi, bet delmono jo nepridėsi VoL453. Kiaura ubago terba S.Dauk. Ubago žakas be dugno R69, MŽ92. Ùbagą terbos peni Jnš. Ubago aruodai ant pečių LTsV189(Kt). Ubagas išejo, ubagas parejo MitIV48. Brenda skolosna, kol nubris ubaguosna KrvP(Alv). Vaikas vaikui nelygu: vienas kuniguos, kitas ubaguos An. Kas netur proto, tas ubagais eina Sim. Ubago tik vardas prastas, o valgymas, gėrimas – o o o! Lkv. Ubagas ne draugas, žuvis ne mėsa LTR(Grk). Su ubagu nedraugauk – tau duonos jis neuždirbs LTR(Zp). Greit užmiršai ùbago ašaras (kad pačiam buvo blogai) Ds. Ubagą pasodink až stalo, tai i pasdės [kojas] in stalo Prng. Velnias ir duos ubagui pinigus nešiot Antš. Ubagui kelio neparodysi LTR(Kš). Ragažė bulvių ubago neišgelbės Prn. Pasakyk ubagui ar žydui, visas svietas žinos Tr. Ubagas sviesto (pyrago Mrj) nevalgo LTR(Vlkv), Gž. Nenora ubagas sviesto: pilna barzda smetono Ggr. Kur gaus ùbagas sviesto rietams tepti? BzF52(O). Namie bėda su vaikais, o mieste su ubagais B645. Jei ubagas atejo, tai be almužnos neišeis Vdn. Ubagų žemės nėra J, Pšl. Ubagai ir krepšiais dalinasi Šk. Ùbagas ùbagą muša Yl. Ubagas gula, ubagas kulia Erž. Ubago botagų labai šunes bijo Šlvn. Drąsos reik su ubagais muštis PrLXVII2. Ubagais eidamas duonos gausi Sln, NžR. Putros ir ubagais eidamas gausu Plt. Įpilk ma[n] pieno – barščių i ùbagais eidamas gausi Jrb. Sasipeš ubagai, teks mums lašiniai PrLXVII17. Ubagais eina, o da noria ponu būti LTR(Vdk). Oi, čia ponia iš ùbago! Aln. Ponų ubagas S.Dauk, VP38, Škt. Ubago lazda nė šalčio, nė šilumos nebijo Snt. Kunigai – Dievo ubagai Gž. Ubago vardas, o pono valgis, t. y. valgo kaip ponas J. Kad aš ir ubagas, bet muno širdis poniška Vkš. Kad turi pinigų, nebijok nei ubagų̃ MitIV47. Vilką kojos peni, ubagą poteriai Kpr. Ùbagą kojos peni Jnš. Atlaidas be ubagų neapsieina LTsV227(Srj). Ubagų̃ žiema šiamet, nešalta Žl. Ubago poteriai – kaip vilko pasninkas LTR. Nepasitikėk ubago malda, pats melskis Lk. Ubago poteriai su žinia Jnš. Nuje, nešu, – ùbagas klapčių kame beturį̇̃s (atsakoma nenorint būti siuntinėjamam) End. Kas ją šliūbavos, a ùbagas ant kapčiaus?! Slv. Kas duos ubagui vaiką? LTsVI89(Srd). Neduok Dieve ùbagui vaiką (sakoma apie perdėtai besirūpinantį) Škn. Kas duos ubagui gražią pačią? RdN. Kas tau duos ubagui iš armotos šaut LTsV189(Kp). Reikia gi ùbagui iš lazdos šaudyt (apie elgetą, kuris dedasi turtingas, protingas) Švnč. Saugokies ùbago ùbagu pavadint Ign. Nors ubagu mirsiu, bet namų neužmiršiu VP35. Nors dabar ko ir beeisi į bažninčią, ar ubagų išvadžioti? (sakoma nusivėlinusiam) Brs. Ar reiks su ubagu guldyt, ar per kelnes kratyt (sakoma, kad duona gera būtų) Ldv. Ejau ùbagais, apkabino kubelais (nelauktai buvo pavaišinta saldainiais) NmŽ. Atejo ùbagą myžti išvesti (sakoma pavėluotai einant į bažnyčią ar kur kitur) Lk. Eik tu ùbago milžti, duosu aš anam šnapšės! (iron.) End. Ateina ubagas: – Atginkit vištas, šunų nebijau! (sliekas) LTR(Vlkv). Ateina ubagas ant dviejų kriukių, su kaulo burna, su mėsos barzda (gaidys) LTR. Ùbagas an žemės meta, ponas į kišenę kiša (snarglys) End. Ubagas nuogas, viduryj marškiniai (žvakė) LTI302(Kp). Ubago nosis apšalus (svirtis žiemą) Jrg(Pn). Ùbago kūlys taukuotas (svirtis žiemą) Rk.
2. N, NdŽ, Kv, Stak, Št luošys, invalidas: Ubagą padarau R373, MŽ500. Duktė išnarino ranką, ir kadaruoja, ir ùbagė amžiui JI607. I dar iš jauno esu ùbagu palikęs be kairės rankos Lk. Pati sau būčiau palikusi amžina ùbage: visas kūnas būtų sukiuręs [, jei būtų neišgydę lekiančiosios rožės] Stl. Viena akim matis, tai dar pusė ùbagės Ob. Akį išmušė mergaitei i padarė ùbage žmoną jauną Vdš. Atėmė koją i ranką – ùbagė visą amžių Grnk. Ubãgė ta supuvusi buvo Vkš. Misliju, jaugi aš tokia ùbage būsiu, kad pritraukta koja Rk. Nu jau tikrai, a jau proto ùbagas i esi? Klm.
| prk.: Jau kokį nors ùbagą [dviratį] tura End. Aš jau vakar tą rublį ubagą (suplyšėlį) įkišau kam nors Kv.
ǁ Trk apie nesveiką kūno dalį: Jau ta ranka ùbagė: skauda, bijo šalčio Nmk. Da koją tą ubagę tura End. Tas pirštas, matyt, ùbagas paliks Kv.
3. beturtis, varguolis, vargšas: Visi, visi, ir bagočiai, ir ubagai̇̃, visi vienodi buvo (namų darbo drabužiais rengėsi) Rk. Neturėk piningo – esi ùbagas End. Iš ko gi jūs nusipirkste, ubagai̇̃ būdami? Mžš. Paėmė (vedė) ùbagę OZ59. Kaip aš už ùbago leisu [dukterį], ka tu būtumi grapas jau Vž. Ką jie padės, tie ubagai̇̃, jiem tik duok Graž. Aš esu tikras kumiečiaus sūnus, ùbago paskutiniojo Sd. Aš tai jau čia visų Ragelių biednoja, kaip sako, ùbagė, tai aš galiu viseip šnekėt Km. Eik, tu ùbagas prieš mane Ds. Ką aš ùbaguo duosu, pats ùbagas būdamas?! Vkš. Atvažiavo, paėmė iš ganyklos kumelę ir paliko ùbagu Antš. Ka i motyna, ubãgės niekas nenora karšinti – sunki karšyba, jei nieko neturi̇̀ Krš. Gyveno teip, kaip baisiausis ùbagas Als. Ùbags taip, kaip pons kytriausias užgema glūpas K.Donel. Žodis Dievo amžinai bus ubagams kaip bagotiemus Mž330. Ubagams apsakoma yra evangelija VlnE5. Daryk teisybę, daryk mielaširdystę, ant kurio gali, pagal turto savo: biednykui ir ubagui padėk MP109. Turite rūpintis, idant … ir ubagamus o nupuolamusiemus broliamus jūsų padėtumbit PK235. Vieni didžturių, kiti ùbagų … ypatines nešioja DP273. O nežinai, jog tu esi vargeta: ir mizernas, ir ùbagas, ir aklas, ir nuogas DP579. Gryna ir ubagė ubagą ir gryną vaiką gimdžia, nevalnykė – nevalnyką SPI221. Ji regi buvusį ubagą, nei galvijėlio savo tikro neturėjusį SE75. Mostis nes ta galėjo būt brangiai parduota, o pinigai ubagamus ižduoti Ch1Mt26,9. Teip ir šią dieną ubagas žmogus, kursai netur ko valgyti ŽCh93. Ùbagas buvau, ùbagas i būsu Klk. Maišiakulė (kaimas) nurėkta: te ubagai̇̃ Aln. Seniau silkė buvo ùbagų valgis, daba – ponų valgis Sdb. Mokintas ùbagas tas mokytojas RdN. Būsma ùbagai su bulvikėms Kv. Turėjom ketvir̃tį žemės: kap padalino, paliko an ubagų̃ DrskŽ. To[je] pačio[je] Amėriko[je]: būdavo, vieni sugrįžta – pinigų nežino kur dėt, kiti parvažiuoja ubagai̇̃, kaip stovi Mžš. Į stribus ejo ùbagai, kokie vyženos Trš. Pirm kelių valandų ūkinykas ar didžturtis savo turtų galo nežinojo, ugnie pasikėlus, paliekta paskui vargutu ir ubagu S.Dauk. Čia toks ubagẽlis buvo, žemę buvo paėmęs, dirbo Klk. Dievuliau, dabar kunigai ubageliais nešas Lb. Ko misliji, Onel, teip nečėdydama: išeisme greit ùbagais Kair. Del šito ubaguõs nenueisi Ds. Ubagai̇̃s nebenueisi dėl tos paklodės Mžš. Ponas nesavu balsu pradėjo šaukti ant tėvo, kad jį ir visą sodžių ubagais paleisiąs J.Bil. Ta merga paleis anus ùbagais Klm. Atejo teipjag ubagė našlė, kuryji įmetė du mažu (pinigėliu) Ch1Mr12,42. Gelbėk mane ubagę našlę, Pone manas Dieve BBJdt9,2. Palaiminti ubagai, nes jūs yra karalystė Dievo GNLuk6,20. Regėjo vaikelį ubagiškūse vystyklūse ir motiną ubagę ŽCh35.
| prk.: Tąsyk (per karą) ir išryškėja, koks iš tikrųjų esi žmogus: bailys ar drąsus, niekšas ar kilnios širdies, dosnus ar dvasios ubagas rš. Aš esmi romus ir nužemintas ant širdies, tai yra ùbagas DP533.
^ Ar šiaip ùbagas, ar taip ùbagas An. Ùbagas pas ùbagą ateina duonos prašyt Snt. Kas turi pinigų kapšą, tam su ùbagu nepakeliui Ds. Ubago ramstis neįeis į javus (vargšas, kuris neturi gyvulių, neišgano javų) B245. Iš ubagų išėjęs, į ponus neatėjęs LTsV171(Ldvn). Dieve duok iš pono ubagą, o ne iš ubago poną LTsV172(Ds). Iš ubago ponu negreit būsi, o iš pono ubagu tai ir per adyną gali atlikt LTR(Kp). Ponais gyveno, ubagai̇̃s užbaigė Vlkv. Ubagu atsigulęs, ponu nesikelsi LTR(Vdk). Nelauk gero, jei iš raisto – pievos, o iš ubago – ponas Ūd. Geriau po pono lazda, neg po ùbago botagu Jnšk. Geriau su ponu pekloj, negu su ùbagu danguj Slk. Ant vieno bagoto šimtai ubagų LTsV170(Jnš). Ponų giminės, ubago veislės Kos152. Geriau už jauno ùbago, negu už bagoto seno Bsg.
4. Pnd, Rdn bažnyčios tarnas: Kunigas su penkiais ubagai̇̃s pradėjo kalėdot Btg.
◊ į ùbagą suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ Aln.
po ùbago išei̇̃ti sugesti: Karštas pečius, auk žemyn batus, paskiau išei̇̃s po ùbago Dr.
ùbago bámba toks keiksmažodis: Eik tu, ùbago bámba, kur lendi prie vyrų! Jnš.
ùbago (ubagų̃ K; MŽ) dali̇̀s; N išmalda.
ùbago dúoklė gailint duodamas daiktas: Nedrįsau priminti, kad jeigu jie šitaip skaičiuoja, tai – ubago duoklė I.Simon.
ùbago dúona kepenys: Palauk, pabaigsma darinėt kiaulį, pačirškinsma, ubago duona pavaišinsma Užp.
ùbago ką́snis End, Trk, Vg, Šd, Krkn snaigių gniutulas: O jau gražu lauke, sninga ùbago ką́sniais Šl. Kaip dribo ubago kąsniais, taip ir drimba Lk.
ùbagas kešẽniuje apie neturintį pinigų: I par ją ùbagas kešẽniuj Ck.
ùbagas ki̇̀ša (iški̇̀šo; Vkš) lãzdą (lazdàs Šk) snarglys lenda (išlindo): Žiūrėk, tau ùbagas lãzdą ki̇̀ša! Rk. Ùbagas lazdą iš nosės iškišo Gršl.
ubãgės klùmpis medi̇̀nis neturtingas išsišokėlis: Eik tu, ubãgės klùmpi medi̇̀ni, ko tu čia vaizdinys? Trk.
ùbago kójos apie išlindusį snarglį: Vaikui nušnypšk nosį – ùbago kójos matos Jnš.
ùbago lazdà beturtis: Per daug įsivaizduoja ta ubago lazda V.Mont. Ką jis duos, ubago lazda būdamas Slk.
ubagai̇̃ leñda (lándžioja) į kertès (kerčiàs, pro kertès) Plt temsta: Jau tamsė[ja], ùbagai leñda į kerčiàs, reikia eiti večerės kaisti Lkv. Ùbagai pro kertès lándžio[ja] End.
ùbago nãginė Kt plevėsa.
ùbago nãsras kas vis prašo: Škac, ùbago nãsre! Skr.
ùbago nósis ledokšnis: Nuo mūsų viešbutėlio stogo kabėjo žemyn ilgos, smailos ubagų nosys A.Vien. Ubagų̃ nósys jau kybo po stogais Jrb.
ùbago rankóvė apie neturtingą, bet išdidų žmogų: Matai, ùbago rankóvė, sau tarnų ieško Snt.
ubagai̇̃ reñkasi į kampùs temsta: Rudenį, kaip tik po pietų, tai ubagai̇̃ į kampùs ir reñkas Žgn.
ubagai̇̃ stóvi kertėsè Šd temsta: Nespėjau nė apsiliuobt – ubagai̇̃ kertėsè stóvi Kp.
ùbagas su tarbõm mãtos apie prastą, skystą viralą: Šeimyna tokį viralą pajuokia, sako: matos ubagas su tarbom KlK13,99(Kp).
ùbago ši̇̀ktas vlg. apie prastą, neturtingą, niekam tikusį žmogų: Ubago ši̇̀ktas toks, o baisus onaras Slm.
ùbago šmõtas Lnkv toks keiksmažodis: Visi žino, kad apsivogė Dainelis, tas ubago šmotas rš.
ubagų̃ tarbà neturtingas žmogus: Sustęsia toki ubagų̃ tar̃bos, tai kol prisvagia, kad prasgyvent! Kpč.
ùbago ùtėlės NdŽ; LBŽ bot. ubagžolė, lekišius (Bidens tripartitus): Tos ùbago ùtėlės visur kimba Krž.
ùbagą vadžióti keliauti: Aš, kaip ùbagą vadžiójau plačiai, tai žinau [, kaip už Dubysos gyvena] Vdk.
ùbagą išvãrė [iš namų̃] Ck sakoma iškepus duoną.
ùbagą išvarýti iš pirtiẽs baigti minti (linus): Dėkuo Dievuo, jau šiaip teip išvãrėm ùbagą iš pirtiẽs Pln.
ubagai̇̃ žẽnijas: Kap su saule lija, tai sako – ubagai̇̃ žẽnijas Kč.

Žmogaus pasirengimas, polinkis vienaip ar kitaip suvokti kokį nors objektą, numatyti situaciją, atlikti tam tikrą su tuo objektu susijusią tikslingą veiklą. Nuostatos sąvoką eksperimentinėje psichologijoje pradėjo vartoti vokiečių psichologai. Pagal jų traktuotę nuostata - ankstesnės patirties sąlygotas veiksnys (pasirengimas veikti vienaip ar kitaip), nuo kurio priklauso, kokiu greičiu žmogus reaguoja į suvokiamą situaciją (L. Langė), kokios susidaro suvokimo iliuzijos (G. E. Miuleris, F. Šumanas). Be to, nuostata buvo vadinama užduoties iškėlimo metu atsirandanti nesąmoninga parengties būsena, lemianti įvairių psichinių procesų kryptingumą (N. Achas). Vėliau socialinės nuostatos (atitiudo) sąvoką pradėjo vartoti socialinė psichologija ir sociologija. Socialinė nuostata yra individų, kaip grupės (arba visuomenės) narių, subjektyvus nusiteikimas vienokių ar kitokių vertybių atžvilgiu, šis nusiteikimas lemia ir tai, kad individas turi laikytis tam tikrų visuomenės priimtų elgesio normų (V. Tomas, F. Znaneckis). Nuostatą, kaip vieną pagrindinių psichinių reiškinių tyrė gruzinų psichologas D. Uznadzė ir jo mokiniai ( ↑ Nuostatos teorija). Bendroji pschologija nuostatos sąvoką vartoja šių problemų tyrimui: tikslingo gyvūnų elgesio, organizmo fiziologinio prisitaikymo prie numatomų situacijų, psichinių procesų atrankos ir kryptingumo, asmenybės veiklos nesąmoningos reguliacijos, charakterio susidarymo. Socialinė psichologija nuostatos sąvoką vartoja įvairiems tyrimams: individo, kaip grupės nario, santykių su įvairiais socialiniais objektais, savireguliacijos, socialinio elgesio pastovumo ir darnumo, socializacijos ir pažiūrų kitimo (pvz., dėl propagandos poveikio; ↑ Propagandos psichologija), be to, vienoje ar kitoje situacijoje atsidūrusio žmogaus galimo elgesio prognozavimui. Nuostatos funkcijas, efektus ir turinį geriausiai parodo jos poveikio veiklos reguliacijai tyrimai. Svarbiausios nuostatos funkcijos: nuostata daro veiklą pastovią, nuoseklią, tikslingą, ją stabilizuoja, padeda išlaikyti jos kryptingumą tolydžio kintančiose situacijose, išvaduoja žmogų nuo būtinumo priimti sprendimus ir valingai kontroliuoti veiklą standartiškose, jau patirtose situacijose; kartais nuostata lemia veiklos inertiškumą, sustingimą, trukdo prisitaikyti prie naujų situacijų. Nuostatos efektai labiausiai išryškėja tada, kai pakinta veiklos sąlygos. Todėl pagrindinis nuostatos fenomeno tyrimo būdas yra veiklos pertrūkiai: žmogui daug kartų pateikiami pagal tam tikrus parametrus lygintini skirtingi nuostatiniai objektai, o po to pateikiami du tolygūs kritiniai objektai (Uznadzės nuostatos fiksacijos metodas; ↑ Nuostatos teorija). Nuostatos turinį lemia tai, kokią vietą veiklos struktūroje užima objektyvus veiksnys, sukeliantis tą nuostatą. Pagal tai, į kokį objektyvų veiklos veiksnį (motyvą, tikslą, veiklos sąlygą) nuostata yra nukreipta, skiriami trys hierarchiški veiklos reguliavimo lygmenys - prasminės, tikslinės ir operacinės nuostatos. Prasminės nuostatos - individo veikloje atsiskleidžiantis jo santykis su asmenybinę prasmę turinčiais objektais. Jos atsiranda iš socialinių nuostatų. Prasminę nuostatą sudaro informacinis komponentas (požiūris į aplinką, vaizdas to, ko žmogus siekia), emocinis vertinamasis komponentas (antipatijos ir simpatijos reikšmingiems objektams) ir elgesio komponentas (pasirengimas atlikti veiklą, susijusią su asmenybinę prasmę turinčiu objektu). Prasminės nuostatos padeda individui pritapti prie socialinės aplinkos normų ir vertybių sistemos (instrumentinė funkcija), išlaikyti ribinėse situacijose asmenybės esamą padėtį (savisaugos funkcija), skatina saviraišką (vertybinė ir išraiškos funkcija), reiškiasi kaip siekimas susisteminti žinių, normų, vertybių asmenybines prasmes (pažintinė funkcija). Veikloje susidariusios individo prasminės nuostatos .gali iškilti individui susidūrus su daugeliu panašios reikšmės objektų ir nulemti jo elgesį daugelyje panašių situacijų. Tokios prasminės nuostatos pasidaro apibendrintos ir

Hipertekstinės kalbos stiliai, kuriais aprašomi hipertekstinio dokumento formatai.
Į stilius įtraukiama informacija apie hipertekstinio dokumento išvaizdą, pavyzdžiui, teksto šriftą, spalvą, įtraukas, intervalus tarp pastraipų ir eilučių. Pagrindinis pakopinių stilių sukūrimo tikslas yra atskirti dokumento turinį nuo jo pateikimo (apipavidalinimo). Pakopinių stilių specifikacija taip pat apibrėžia stilių, įtrauktų į hipertekstinio dokumento turinio aprašą, ir skirtingų stilių suderinamumą.
Pagrindiniai hipertekstinio dokumento su pakopiniais stiliais privalumai: tą patį stilių failą galima pritaikyti keliems tinklalapiams, todėl lengviau atnaujinti arba pakeisti svetainės išvaizdą, didesnės (palyginant su HTML) formatų taikymo galimybės, tinklalapio pirminiame tekste sumažėja HTML kalbos gairių ir atributų skaičius.
Pakopiniai stiliai būna išoriniai ir įterptieji. Jiems aprašyti naudojamos specialiai šiam tikslui sukurtos pakopinių stilių kalbos CSS ir XSL. Labiau paplitusi CSS kalba. Ji tinka HTML ir XML dokumentams. Kalba XSL tinka tik XML dokumentams. Tačiau ji tinka ir dokumentų konvertavimui. Pavyzdžiui, ją naudoja serveriai XML dokumentams konvertuoti į HTML/CSS formato dokumentus.