Rasti išteklių įrašai (356)
ei̇̃ti
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
pãpirmininkis, pãpirmininkė
Du nauji vairininkai – Bučys su Staseliu – sėdo plaukti sena valtimi, t. y. ėmė skirstyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšas. Staiga pačiame balos viduryje pamatė, kad valtis prakiurusi.
„Nesijaudinkite, pirmininke Bučy, – nuramino Spaudos poskyrio papirmininkis Staselis, – tuoj pradursiu dar vieną skylę ir vanduo išbėgs!“
Šiemetinis – aukščiausioji sąjungos valdžia – tetruks dieną, o paskui vadžios vėl ketveriems metams bus įduotos pirmininkui, papirmininkiui (pritariu ką tik sumąstytam Bronio Savukyno terminui), sekretoriui, valdybai Etikos ir ne tokioms baisioms komisijoms. [Apie Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimą. – Red. past.]
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
ir̃klentė
„Vakare nustumkite dienos rūpesčius irklu!“ – kviečia Lietuvos irklenčių klubas. JAV išpopuliarėjusi sporto šaka atkeliauja ir į Lietuvą.
Irklente plaukiojant jūroje labai svarbu įvertinti vėjo kryptį.
Plaukiant irklente dirba visas kūnas. Irklenčių sportas – tikras išsigelbėjimas šiuolaikinei kartai, kuri didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdama. Vos pusvalandis irklavimo atsistojus prilygsta kelioms valandoms plaukiojimo banglente, o aktyviai iriantis, per valandą galima sudeginti net kelis šimtus kalorijų.
Sparčiai populiarėjantis irklenčių (SUP-boards) sportas – smagus ir lengvas būdas pramogauti ant vandens. Užtenka minimalios įrangos ir Jūs galite plaukioti visur: nuo vandenynų iki ežerų, nuo upių iki miesto vandens kanalų.. net ir bangos nebūtinos.
Ieškant irklentės yra svarbu atsižvelgti į keletą parametrų: irkluotojo stabilumą plaukiant, irklentės manevringumą, pasiekiamą greitį, plaukimo išlaikant kryptį (pvz. tiesiai) galimybes ir aksesuarus.
Mūsų mokykloje taip pat turite puikią galimybę išbandyti irklentes (SUP'us). Mes ne tik parodysime kaip pasiruošti pripučiamą irklentę kelionei, bet taip pat ir pamokysime irklentės pradmenų.
Plaukti irklente ne taip sunku, kaip atrodo. Pradedančiuosius neretai gąsdina tai, kad irklente plaukti reikia atsistojus, kadangi manoma, jog bus sunku išlaikyti pusiausvyrą. Tačiau net ir pirmą kartą atsistojus ant irklentės, po pusvalandžio dažniausiai jau drąsiai iriamasi vandeniu. Irklentė yra stabili ir nevirsta taip lengvai, kaip baidarės ar kanojos.
Irklentės - sparčiausiai pupuliarėjanti vandens sporto šaka pasaulyje. Tai nepalyginamai smagiau už baidares ar kanojas. Irklenčių sportas (stand up paddle boarding) gimė 20 a. viduryje, Havajuose. Dabar kviečiame išbandyti šią pramogą Dzūkijos Nacionaliniame parke.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
lytis
dailióji lytìs moterys: Nutarėm vykti be jokios dailiosios lyties atstovės. rš. Dailioji lytis jam visada palanki. Paukš.
gražióji lytìs moterys: Ypač yra pavojinga plaukti su gražiąja lytimi jūra, toli nuo uosto, kur nors į poetiškus grotus arba uolų labirintus. Vien.
silpnóji lytìs moterys: Silpnajai lyčiai šiuo tarpu buvo visų daugiausia spėkų. Vaižg.
švelnióji lytìs moterys: Iš tų laiškų sklinda šiluma, kurią ypač gerai suvokia švelnioji lytis. rš.
tą̃ lỹtį padarýti tik nuduoti valgantį ar pamaitintą: Nevalgau, tik tą lytį padarau, kad valgyta. Rdm. Kiek jis čia pašėrė tuos teliukus – tik tą lytį padarė. Dsm.
Frazeologijos žodynas
tabalas
tãbalo kõšė Tv. plepys:
tãbalą mùšti
1.mojuoti rankomis ir kojomis: Ar Justis miega? – Kur tau, tabalą muša. Brs. Kai tabalą muši, sunkiau plaukti. Srv. Mušk tabalą, mušk, iki ateis tau papunis su diržu!. Brs. Mušk su kojom tabalą, ne taip skęsi. Čk.
2.šokti tokį šokį ar žaisti žaidimą: Muša tabalą ant pilvo atsigulęs su rankomis aple ausis, su kojomis ir šlaunimis. J.
į tãbalą įgiñti priversti smarkiai dirbti: Nepersidirbs, ano neįginsi į tabalą. Lk.
į tãbalą įkrìsti Yl. patekti į nemalonią, keblią padėtį:
į tãbalą įsùkti aplupti: Įsukau aš tave į tabalą. Ggr.
į tãbalą įšókti patekti į nemalonią padėtį: Vaikų ploni protai, įšoks į tabalą kuomet nors. Šts.
Frazeologijos žodynas
buriúoti
Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
įpūškénti
1. per sniegą bristi, pūškuoti: O kad būt reikėję par sniegą pušként Bsg.
2. refl. maudytis, pūškintis: Diena buvo apniūkusi, vėjas šiaušė bangas, vanduo anaiptol nebuvo šiltas, bet aš pūškenausi tarytum karštą vidurdienį rš. Taip puškendavomės kiaurą dieną, kol sustingdavome rš. Žvirblis puškenosi purvo balutėje rš.
3. refl. taškantis, laistantis maudytis, pliuškentis: Jei žąsys arba antys maudydamos labai puškenasi, bus lietaus TDrV122(Aln).
4. su garsu plaukti, pukšėti, papsėti, pliuškenti: Mažas garlaivis buksyru puškena ties Ilguva rš.
5. negarsiai teškenti, sroventi, plakti: Girų medžiai savotiškai šlama, vandenys savaip puškena prš.
| Pro langelio romčius puškeno vėjelis rš.
atpūškénti intr. pūškenant atplaukti: Girdi!? Jau atpūškẽna! Skr.
įpūškénti intr. pūškenant įplaukti: Garlaivis įpuškena į marias rš.
nusipūškénti nusiprausti, nusimaudyti: Seniau gyventojai nusipuškendavo kubiluose rš.
Lietuvių kalbos žodynas
redeo
Lotynų–lietuvių kalbų žodynas
rizikúoti
1. daryti, veikti su rizika, nepaisant pavojingumo: Rizikuoju savo laisve, o gal ir gyvybe V.Myk-Put. Juk jums nebėra kuo rizikuoti rš. Po kilometrą, po du dumiam žemyn, rizikuodami nusisukti sprandą sp. Čerkaso gabalas namie gal dar susirastų, bet motina pati siūti nerizikuoja, o duoti siuvėjui pinigų nėra rš. Drąsus dažnai rizikuoja rš.
^ Nerizikavęs kelnių neprileisi LTR(Šmk).
2. Ign, Švnč šnek. ieškoti progų muštis, peštis: Jūs karvė labai rizikúoja (badosi) Str.
3. refl. šnek. rietis, bartis: Aš nemėgstu su bobom rizikúotis Prn.
parizikúoti DŽ žr. surizikuoti 1: Parizikúoti plaukti per ežerą DŽ.
surizikúoti intr.
1. DŽ rizikingai pasielgti: Juodu susituoks, surizikuos rš.
2. refl. šnek. susiginčyti, susirieti: Bobos kad susirizikãvo, baisu klausyt Prn. Susirizikãvom dėl eilės Prn.
Lietuvių kalbos žodynas
rãftas
„Irklakojis“ šiam vasaros sezonui pristatys dvi naujienas:
• Žaidimas „GPS iššūkis: Infoeros legenda“
• Jūrinis raftų ralis „Komanda“
Taip, raftas yra raftas, – didelė, nerangi, nors ir gana saugi plaukimo priemonė.
Viena iš tokių bangų mus pirmą dieną prarijo ir mūsų šešių tonu keliamosios galios raftas apvirto. Gaudėm išbarstytus po upe žmones apie 10 min. Buvo ir baimės akimirkų. Visko buvo. Bet išsikapstėm, atsivertėm apvirtusį raftą ir nuplaukėm toliau.
Žygis raftais Tumčios upe, Kolos Laplandijoje [antraštė]
Maršrutas skirtas žmonėms turintiems patirties plaukiant raftais. Galingi slenksčiai, puiki žvejyba, laukinė gamta, o svarbiausia - aukštas vandens lygis.
Rafte gali plaukti praktiškai bet kas neturintis vandens baimės, nes ten viską valdo ir reguliuoja vienas žmogus paprastai instruktorius, jei plaukiama su turizmo agentūra, o kiti jo vadovaujami tik irkluoja ir nereikia nieko galvoti pačiam.
Raft tipo pripučiami plaustai atsirado neseniai. Jų prototipas – Vietnamo kare amerikiečių naudota transporto priemonė degalams plukdyti slenkstėtomis upėmis. 1980 metų pradžioje firma "Sotar" pasinaudojusi šia įdėja, pagamino pirmajį sportinį raftą su pakabinamu dugnu. Šio laivo tipas labai paplito ne tik kaip sportinis, bet ypač kaip komercinis, skirtas klientų plukdymui kalnų upėmis. Ramiuose Lietuvos vandenyse šie laivai labiau tinka didesnės žmonių grupės (raftas gali vežti nuo 4 iki 18 žmonių) poilsiui, žvejybai.
2014 m. balandžio 12 d. (šeštadienį) legendinėje Lietuvos baidarių slalomo trasoje Grigiškėse - Vokės upės žemupio atkarpoje žemiau senojo Vilnius-Kaunas kelio tilto vyks baidarininkų ekstremalų varžybos „Slalomralis“. [...] Planuojamos rungtys tokiose klasėse: vienviečių pripučiamų ir vienviečių kieto korpuso laivų klasės, dviviečių laivų klasė, dviviečių pripučiamų katamaranų klasė ir keturviečių katamaranų bei keturviečių pripučiamų plaustų (raftų) klasė.
Laivas guminis "lėtaeigis" raftas, du plaukikai plius manta ir alus :).
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas