Rasti išteklių įrašai (2163)
fraktãlinis, fraktãlinė
Kolekcijos ašimi tapo itin lengvos, beveik perregimos suknelės, papuoštos fraktaliniais šilko akcentais bei subtiliais siuvinėjimais, simbolizuojančiais gėles bei paryškinančiais drabužių moteriškumą.
Menininkę sudomino fraktalų savybė – pakartoti gėlių kontūrus. Naudodama specialią programinę įrangą, Silvia „užaugina“ augalus, kurių neįmanoma sutikti realiame pasaulyje. Ši meno rūšis – tai fraktalinė grafika. Ji kuriama matematinių formulių pagalba ir yra viena iš šiuolaikinių bei originalių meno rūšių. Fraktalinių vaizdų kūrimui nereikia pieštukų ar dažų, reikia tik matematinių žinių ir trupučio intuicijos. Fraktalinė grafika atranda vis daugiau ir daugiau pasekėjų.
Fraktalo piešinį sudaro spontaniškai nupieštos linijos ir įvairių dydžių bei formų ploteliai, kurie nuspalvinami spalvotais pieštukais. Metodas gimė Rusijoje, jo autoriai T. Z. Polujachtova ir A. E. Komovas pavadino jį žmogaus būsenos analitinės diagnostikos, prognozės ir korekcijos fraktaliniu metodu.
Iš tiesų terminas „fraktalas“ kilęs iš lotyniško žodžio fractus, reiškiančio „sudarytas iš dalių“ ir yra naudojamas tiek matematikoje, tiek ir įvardinant mus supančius reiškinius. Fraktalinės formos (chaotiškai besikartojančios formos, sudarančios tam tikrą tvarką) yra visur aplinkui mus – tai ir debesys, ir kalnagūbrių viršūnės, ir gėlių žiedlapiai, ir jūros bangos, ir medžių lapuose atsikartojanti paties medžio forma ir dar daug kitų.
Fraktalinio piešimo metodas buvo atrastas 90-ųjų pradžioje Rusijos mokslininkės ir psichoterapeutės Tanzilijos Polujachtovos, kuri ieškojo novatoriškų, efektingų ir kuo plačiau pritaikomų savidiagnostikos, saviugdos ir saviterapijos bei korekcijos metodų.
Fraktalinio piešimo mokytoja B.Paulauskienė: kaip nusipiešti gyvenimą, kokio nori [antraštė]
– Ar atrandate sąsajų tarp jogos, meditacijos ir fraktalinių piešinių?
– Man tai labai siejasi. Visa tai yra saviugda. Kaip jogoje praktikuoji vienas ir esi atsakingas už rezultatą, taip ir piešdamas. Tai savęs pažinimo ir auklėjimo procesas. Fraktalinis piešimas kiekvieną žmogų atveda į tą temą, kuri tuo metu aktualiausia. Taip tampame sąmoningesni ir atveriame savo tikruosius kelius į laimę.
Mirė fraktalinės geometrijos „tėvas“ Mandelbrotas [antraštė]
1982 metais išleistoje novatoriškoje B. Mandelbroto knygoje „Fraktalinė gamtos geometrija“ (The Fractal Geometry of Nature) teigiama, kad netaisyklingi matematiniai objektai, kažkada vadinti "nenormaliais", yra gamtos atspindys.
Jo išplėtota fraktalinė geometrija naudojama tokiems gamtos reiškiniams kaip debesys ar pakrantės linija, matuoti. Anksčiau tie gamtos reiškiniai buvo laikomi neįmanomais išmatuoti.
Fraktalai - tai objektai, kuriuose, juos didinant, išryškėja vis daugiau ir daugiau detalių, atkartojančių prieš tai buvusias savo formas, t. y., keičiant mastelį, formų panašumas išlieka. Čia simetrija pasireiškia keičiant mastelį. Dauguma gamtinių struktūrų yra fraktalinės: jūros kranto linija, kalnai, augalai ir t. t.
Benoit Mandelbrotas šiame sąraše atsirado už fraktalinės geometrijos atradimą. Fraktalai – fantastiškai atrodančios sudėtingos figūros, pagrįstos save atkartojančiomis formulėmis, yra labai svarbus kompiuterinės grafikos ir animacijos elementas. [...] Be to, fraktalinės formulės panaudotos kuriant mobiliųjų telefonų antenas ir kompiuterių lustus, mat fraktalai pasižymi natūralia savybe minimizuoti nepanaudotą erdvę.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
taikonáutas, taikonáutė
Ilgus metus vyravo nuomonė, jog kinų sieną galima pamatyti iš mėnulio plika akimi. Deja, taip nėra, kadangi siena nėra pakankamai plati. Tai 2004 m. turėjo būti pataisyta Kinijos mokinių vadovėliuose po to, kai pirmasis Kinijos astronautas (taikonautas) Jong Livei, 2003 m. spalio mėn. sugrįžęs iš kosmoso pasakė: „Vaizdas buvo nuostabus. Bet aš negalėjau pamatyti Didžiosios sienos".
"Taikonautas" yra keistas dviejų kalbų žodžių derinys, sudarytas iš kinų kalbos žodžio "taikong", reiškiančio kosmosą, ir graikų kalbos žodžio "naus", reiškiančio jūreivį. Kinijos pareigūnams nelabai patinka šis naujadaras, ir valstybiniai laikraščiai dažniau vartoja terminą "juhangjuanas", kuris reškia "kosmoso navigatorius". Tačiau įsitvirtinti gali "taikonautas", nes šį žodį lengviau ištaria užsieniečiai, be to, jis primena Rusijos ir JAV priimtus šios profesijos pavadinimus.
Kinų taikonautams rengiami „dangaus rūmai“ [antraštė]
Kinams iki šiol neatsirado vietos Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), tačiau jie nenuleidžia galvos ir ketina patys statytis „dangaus rūmus“. Šį ketvirtadienį savo kelionę į Žemės orbitą pradės pirmasis didžiosios Kinijos svajonės elementas – kosmoso laboratorija. [...]
Nuo 2003 metų Kinija į kosmosą paleido šešis taikonautus ir visi jie sėkmingai sugrįžo į Žemę. Patyliukais kalbama, kad kinai šio kelio gale norėtų matyti pilotuojamą skrydį į Mėnulį. Žemės palydovo kryptimi jau nuskriejo pirmi du Kinijos zondai.
Prireikė nemažai laiko, kol prie orbitoje aplink Žemę ir (kai kuriais atvejais) dar toliau, Mėnulyje, apsilankiusių kosmonautų ir astronautų sąrašo prisidėjo vadinamasis taikonautas.
Kosmonautės, astronautės ir taikonautės – skiriasi jų kilmės šalis, bet ne lytis. Jos mini jubiliejinius, penkasdešimtuosius, pirmojo moters skrydžio į kosmosą metus. Ką reiškia būti moterimi kosminėje erdvėje?
2008 metais kinų taikonautas pirmąkart išėjo į atvirą kosmosą, o 2012-aisiais pilotuojamas Kinijos kosminis aparatas pirmąkart prisijungė prie kosminės laboratorijos „Tiangong-1“.
Kinas Zhai Zhigang tapo pirmuoju šalies istorijoje taikonautu vaikščiojusiu kosmose, praneša BBC.
Kalbant apie Kinijos astronautus kartais naudojamas terminas "taikonautas". Šis žodis atsirado 1998 m. gegužės mėn.; jį pirmasis vakarų žiniasklaidoje pavartojo Čiu Lee Jih (Chiew Lee Yih) iš Malaizijos. Maždaug tuo pat metu Čenas Lanas (Chen Lan) žiniasklaidoje pavartojo terminą „taikong“- Kinija į kosmosą. Tačiau tokį ir panašius terminus „taikongren“ ar „taiokogyuan“ taip paprastai naudoti problematiška, nes kinų kalboje šie terminai buvo vartojami turint omenyje kosminius ateivius.
Kokie prietarai sietini su trečiąja kosmoso keliautojų valstybe – Kinija ir jos „taikonautais“ (nuo kinų kalbos žodžio „taikong“, reiškiančio „kosmosas“)? Apie Kinijos kosmoso programą žinoma labai nedaug. Pirmoji pilotuojama misija buvo vykdoma 2003 metais. Iš viso iki šiol kosmose pabuvojo tik šeši kinai, skridę kiniškomis raketomis, o 2008 metais buvo vykdomas pirmas išėjimas į atvirą kosmosą. Neviešinti jokie asmeniniai prisiminimai ar programos dalyvių liudijimai.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
branduolių sintezė
Atomų branduolių susidarymas žvaigždėse vykstančiose branduolinėse reakcijose arba po Didžiojo Sprogimo Visatos pradžioje. Branduolių sintezės pobūdis keičiasi vykstant žvaigždės evoliucijai. Kol Saulės masės žvaigždė yra pagrindinėje sekoje, jos centre vandenilis virsta heliu protoniniame cikle arba CNO cikle. Kai žvaigždė yra raudonųjų milžinių sekoje, vandenilis virsta heliu sferiniame sluoksnyje aplink helinę šerdį. Kai žvaigždė yra horizontaliojoje sekoje, jos centre helis virsta anglimi, o sferiniame sluoksnyje vandenilis virsta heliu. Asimptotinėje milžinių sekoje helis virsta anglimi vidiniame sferiniame sluoksnyje aplink anglinę šerdį, o vandenilis virsta heliu išoriniame sferiniame sluoksnyje. Didelės masės žvaigždėse branduolių sintezė vyksta daug greičiau, ir termobranduolinėse reakcijose (e procese) susidaro neonas, natris, magnis, fosforas, siera ir kiti lengvi elementai iki geležies. Sunkesni už geležį elementai susidaro užgrobiant neutronus s procese raudonųjų milžinių stadijoje ir r procese supernovų sprogimų metu.
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
Saulės vainikas
Išorinis labai karštas (1–2 mln. K) ir retas (~109 dalelių/cm3) Saulės atmosferos sluoksnis. 1–2 mln. km nuotolyje nuo Saulės paviršiaus pereina į Saulės vėją. Gerai matomas visiško Saulės užtemimo metu arba nufotografuotas koronografu. Vainikas taip pat gerai matomas rentgeno nuotraukose. Spektre matomos daug kartų jonizuotų Fe, Ni, Ca, Ar ir kitų elementų linijos, kurių dauguma telkiasi ultravioletiniame ir rentgeno spindulių ruožuose. Dalis geležies atomų yra netekę net 16 elektronų. Vainiką kaitina magnetinio lauko ir elektringųjų dalelių sąveika. Didžiausio Saulės aktyvumo metu yra beveik sferinės formos, mažiausio aktyvumo metu – netaisyklingos (su kyšuliais) formos. Didžiausi vainiko kyšuliai susidaro vadinamose vainiko skylėse, kuriose yra retesnė plazma, žemesnė temperatūra ir silpnesnis magnetinis laukas. Iš vainiko sklinda Saulės vėjas, radijo bangos, rentgeno spinduliai.
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
Strėlės FG
Ypatinga žvaigždė supermilžinė Strėlės žvaigždyne. Jos spindesys 1894–1968 m. padidėjo nuo 13.6 iki 9.5 ryškio, o po to apie 20 metų mažai keitėsi. Nuo 1992 m. žvaigždės spindesys ėmė netaisyklingai svyruoti kelių ryškių amplitude. Manoma, kad šiuos spindesio svyravimus sukelia aplink žvaigždę besiformuojantis anglingų dulkelių apvalkalas. Matyt FG Sge tampa Šiaurės Vainiko R tipo anglingąja žvaigžde. Žymiai kinta ir FG Sge spektrinė klasė: 1955 m. ji buvo B5 Ia, 1967 m. – A5 Ia, 1970 – -F2 Ia, 1975 – G2 Ia. Po 1992 m. jos spektre pasirodė stiprios anglies juostos ir retųjų žemės elementų (lantanidų) linijos. Žvaigždę supa 34 km/s greičiu besiplečiantis planetiškasis ūkas, susiformavęs prieš tūkstančius metų. Manoma, kad greitą žvaigždės judėjimą HR diagramoje sukelia žybsniai aplink jos branduolį esančiame sferiniame sluoksnyje, kuriame dega helis. Šiuo metu į žvaigždės paviršių iš gelmių prasiveržė branduolinių reakcijų degimo produktai. Žvaigždė eilinį kartą nusimes savo išorinius sluoksnius. Po kelių tokių įvykių žvaigždė turėtų virsti baltąja nykštuke. Nuotolis nuo Saulės ~8000 šm.
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
žvaigždžių vidaus sandara
Žvaigždės yra didelės masės ir skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, sudaryti daugiausia iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesnių elementų priemaiša. Jų paviršiaus temperatūra būna nuo 50–100 tūkst. K iki 1500–2000 K. Einant gilyn temperatūra, slėgis ir tankis didėja. Saulės centre temperatūra pasiekia 15.7 mln. K, o tankis 162 g/cm3. Kitų žvaigždžių centro temperatūra yra nuo 10 mln. iki šimtų mln. K. Žvaigždė kaitinama ties jos centru vykstančių termobranduolinių reakcijų tarp vandenilio, helio, anglies, azoto, deguonies ir kitų elementų branduolių, o taip pat dėl gravitacinės energijos. Normalių žvaigždžių dujos yra termodinaminėje ir hidrostatinėje pusiausvyroje. Energija iš žv. gelmių į paviršių skverbiasi konvekcijos ir spinduliavimo būdais. Laikui slenkant, dėl branduolinių reakcijų kinta žv. gelmių cheminė sudėtis. Dėl to keičiasi centrinės dalies temperatūra, tankis, slėgis, užsižiebia naujos branduolinės reakcijos. Po tam tikro laiko žv. gelmėse įvykę pokyčiai atsiliepia ir tolimesnių nuo žv. centro sluoksnių struktūrai. Žvaigždė ima plėstis ar trauktis, kinta jos paviršiaus temperatūra, gravitacijos pagreitis ir kitos fizinės savybės. Šis procesas vadinamas žvaigždės evoliucija, kuri trunka milijonus ir milijardus metų. Evoliucijos greitis ir žvaigždės gyvenimo trukmė priklauso nuo pradinės žvaigždės masės. Greičiausiai evoliucionuoja didžiausių masių žvaigždės (kelis milijonus metų), lėčiausiai mažų masių žvaigždės – dešimtis milijardų metų.
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
kablỹs
10 faktų apie „kablio“ išradėją K.Abdul-Jabbarą [antraštė]
Šįkart į mūsų rubriką pateko daugiausiai taškų per visą NBA lygos istoriją įmetęs, „kablio“ išradėjas Ferdinandas Lewisas Alcindoras, geriau žinomas kaip Kareemas Abdul-Jabbaras. [...]
Krepšininkas garsėjo savo „kabliu“. Jis šį metimą mokėjo atlikti abiem rankomis. Teigiama, kad šio elemento krepšininkas išmoko penktoje klasėje.
Reportažas: Jono Kazlausko bausmė už pramestas baudas ir kablys nuo aikštės vidurio [antraštė]
„Ar pavyko nufilmuoti“, – susidomėjęs paklausė Kšištofas Lavrinovičius po taiklaus Lietuvos krepšinio rinktinės masažuotojo Aido Buzelio tritaškio kabliu nuo aikštės vidurio. Pavyko.
Su komandos nariais sušukęs „Mes už Lietuvą“, laimę pataikyti iš toli pabandė ir A.Buzelis. Kabliu mestas kamuolys nuo lentos įkrito į krepšį.
Mutuoja krepšinis arba "kur dingo kablys???" [antraštė]
O kur dingo kablys? Ne Javtoko. Apskritai krepšinio elementas - metimas kabliu. [...]
Taigi, kas pasikeitė krepšinyje, jei dingo "kabliai"? Ar jie papraščiausiai šiuo metu nėra madoje? Ar krepšinis tavo per greitas (juk deramam kabliui atlikti, reikia ant vienos kojos suktis aplink savo ašį, kas aukštam ir nerangiam vidurio puolėjui gali kainuoti kelias sekundes)?
R.Javtokas nepiktnaudžiauja metimais iš vidutinių nuotolių, bet pavojingiausias jo ginklas - metimas kabliu. Būtent šis metimas jam pelnė Karimo pravardę, legendinio NBA Los Andželo “Lakers“ vidurio puolėjo Karimo Abdul Džabaro (Kareem Abdul-Jabbar) garbei. Be abejo, R.Javtoko kablys neprilygsta K.Abdul-Džabaro kabliui, bet savo trūkumus jis kompensuoja sunkiu ir nepailstamu darbu po krepšiais.
Stambulo ekipos aukštaūgiai buvo tiesiog bejėgiai prieš R.Javtoko „kablius“.
Jie finale [...] įveikė praėjusių metų čempionę "Mėmelio miestas G4S" ekipą, kuriai atstovavo tituluotas krepšininkas Gintaras Einikis, žiūrovams kartą pademonstravęs ir savo žymųjį "kablį".
Kablys kabino [antraštė]
Grupė dainavo septinta. Per atrankos turą komisijos nariui prodiuseriui Jonui Vilimui pažadėję finale parodyti kablį, „InCulto“ vyrukai pažadą tesėjo. Atlikėjai nusiplėšė kelnes ir scenoje tiesiogine šio žodžio prasme liko spindėti vienomis trumpikėmis.
IQ pašnekovai pasakojo, kad vienas metimu kabliu garsėjantis krepšininkas buvo kone pirmasis, kuris prieš beveik 10 metų lažinosi dėl to, kiek taškų įmes rungtynių metu.
Einikis kablių dar nepamiršo [antraštė]
Firminiais metimais kabliu garsėjusiam veteranui vargu ar kas gali prilygti taiklumu.
D. Motiejūno kablys išvedė „Rockets“ į NBA Vasaros lygos finalą [antraštė]
Prasidėjus paskutinei dvikovos minutei ir komandai atsiliekant 78:79 D. Motiejūnas pataikė metimą kabliu ir persvėrė rezultatą saviškių naudai (80:79), o netrukus apsigynę „Rockets“ įtvirtino pergalę taikliomis baudomis.
Laikraštis žavisi Lietuvos krepšininko "kabliais" bei metimais iš vidutinio nuotolio.
Pirmą kartą Europos čempionu tapęs A. Žičkus kalbėjo apie visų Vokietijoje dalyvavusių Lietuvos komandų kovinę dvasią ir draugiškumą: "Kai tik nežaisdavome, būtinai vykdavome pasirgti už kitas mūsų komandas. Žavėjo A. Kulerto "kabliai", jaunatviškas K. Budrio užsivedimas".
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
šrioderizãcija
Lietuvoje šoką sukėlė žinia, kad Austrija paleido dėl Sausio 13-osios taikių, beginklių žmonių žudynių įtariamą buvusį KGB karininką, būrio „Alfa“ vadą Michailą Golovatovą. [...]
Austrai laikosi požiūrio, kad savi marškiniai arčiau kūno. Tai dar vienas elementas iš dėlionės, kai kada pavadinamos „Europos šrioderizacijos“ procesu. Kitų pavyzdžių netrūksta - tai ir naftotiekio „Nord Stream“ tiesimas Baltijos jūros dugnu, aplenkiant partnerius iš Vidurio bei Rytų Europos, ir Prancūzijos Rusijai parduodami karo laivai „Mistral“.
Reaguodamas į britų savaitraščio "The Economist" apžvalgininko Edvardo Lukaso kritiką, esą Lietuvoje šiuo metu vyksta mūsų politikos "šrioderizacija" ir Lietuva ima aukoti dalį savo vertybių, netampa šalimi, kuri toliau gintų Gruziją, Ukrainą, Moldovą, A. Kubilius tai paneigė.
“Savaitės atgarsiai“: Ar įvyko Lietuvos „šrioderizacija“? [antraštė]
Kodėl didžiųjų Europos valstybių bei Europos Sąjungos vadovai neatvyko paminėti Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio? Ką reiškia garsaus žurnalisto Edwardo Lucaso perspėjimas, kad Lietuvoje įvyko „šrioderizacija“- nuolaidžiavimas Kremliui?
Garsaus Rusijos politikos eksperto, analitiko ir nesutaikomo Vladimiro Putino antagonisto Andrejaus Piontkovskio nuomonė apie Steinmeierį buvo itin negailestinga – anot Piontkovskio, Steinmeieris yra Vokietijos ir Europos politinės klasės „šrioderizacijos“ įsikūnijimas. [...] Po to, kai britų žurnalistas ir politikos analitikas Edwardas Lucasas nukalė „Europos šrioderizacijos“ (t.y. schröderizacijos) terminą, man šovė į galvą, kad mes jau turime naują terminą, iš pavardės virtusį bendriniu žodžiu.
Tad kodėl premjeras taip pyksta ant seno savo ir Lietuvos bičiulio E.Lucaso, tik dabar viešai prabilusio apie Lietuvos šrioderizaciją? Juk pats laikas gelbėti ne savo kailį, o Lietuvą. Tik kas ateis mums į pagalbą, jei tikri draugai – išduoti, o naujų taip ir neatsirado?
Pagrindinis Kremliaus ginklas – Vakarų šrioderizacija [antraštė]
Daugelis pastarojo meto geopolitinių įvykių aiškiai rodo, kokia sėkminga buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdyta ir vykdoma Vakarų valstybių šrioderizacijos politika. Vakarų politinis, ekonominis ir finansinis elitas buvo masinamas didžiuliais pinigais, didžiuliais pelnais, didžiulėmis galimybėmis pasinaudoti Rusijos gėrybėmis. Paprasčiau tariant, kartu su Rusijos valdžia ir valstybiniais oligarchais prisiplėšti, kiek širdis geidžia. [...]
Šriodericacijos poveikis buvo regimas jau Rusijai ėmus plėšyti Gruziją. Vakarų reakciją vargu ar galima vadinti adekvačia – ji buvo palanki Rusijos vykdomai politikai.
Pasikeitusi retorika nereiškia didelių Lietuvos užsienio politikos pokyčių, pareiškė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Ministras sakė nesutinkąs su britų apžvalgininko Edwardo Lucaso nuomone, kad Lietuvos užsienio politikoje matoma „šrioderizacija“.
Faktas, kad Kremlius prarado Vokietijos paramą Vakaruose – V. Putinui yra didelis smūgis. Jis sunkiai galėjo tikėtis, kad vokiečiai pakeis požiūrį į Ostpolitik. Išties, mes galime įsivaizduoti, kokį spaudimą A. Merkel patiria iš įvairių Rusijos apologetų sluoksnių, bet ji negali grįžti prie šrioderizacijos.
Į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą šią savaitę atvykęs E.Lucasas teigė, kad dabar tokios valstybės kaip Gruzija, Ukraina ar Moldova nebegali taip pasitikėti Vilniaus parama kaip anksčiau, nes Lietuva ima aukoti dalį vertybių, o jos politikoje matoma "šrioderizacija".
Naujos skaidresnės politikos stumiami į šalį pastarieji veikėjai vis dar kelia nemenką triukšmą. Tačiau jį turėtume atskirti nuo tokių Lietuvai nusipelniusių žmonių kaip Sergejus Kovaliovas ir Edwardas Lucasas kritikos. Įspėjimai apie Lietuvos užsienio politikos "šrioderizaciją" verti dėmesio, nors ir nėra iki galo teisingi.
Mes turime skaidrinti savo vidaus politiką. Tik tada skaidri bei teisinga taps ir užsienio politika. Ji visų pirma turi ginti nacionalinius interesus. Juk "šrioderizacija" reiškia parsidavimą Rusijai dėl asmeninės naudos.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
Galaktika
Žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos sistema, kuriai priklauso ir Saulė. Tai Sb tipo spiralinė galaktika, susidedanti iš bendracentrių posistemių: disko (spindulys ~50 000 šm), centrinio telkinio (spindulys ~10 000 šm), sferoido (spindulys ~80 000 šm) ir vainiko (spindulys ne mažiau kaip 300 000 šm). Galaktikos diskas kartais skirstomas į plonąjį ir storąjį. Saulė yra diske netoli nuo jo centr. plokštumos nutolusi 28 000 šm nuo centro. Galaktikos disko projekcija į dangaus sferą yra Paukščių Takas. Diskas sukasi aplink Galaktikos centrą. Sukimosi greitis tolstant nuo centro didėja; Saulės aplinkoje lygus ~220 km/s, Galaktikos disko pakraštyje 230–250 km/s. Saulė apskrieja aplink Galaktikos centrą per 230 mln. metų. Galaktikoje yra ~300 mlrd. žvaigždžių, jos masė ~ 1012 MS. Daugiausia žvaigždžių yra diske, centr. telkinyje ir sferoide. Tarpžvaigždinės dujos ir dulkės sudaro 10% disko masės ir daugiausia susitelkusios spiralinėse vijose. ~73% tarpžvaigždinės medžiagos masės sudaro vandenilio atomai ir molekulės, ~25% helis ir ~2% sunkesnieji elementai. Tarpžvaigždinės molekulės telkiasi į molekulių debesis, kurių ~1% masės sudaro tarpžvaigždinės dulkės. Galaktikos spiralinėse vijose t. p. telkiasi jaunos žvaigždės, jų asociacijos ir padrikieji spiečiai (amžius 106–108 m.). Galaktikos diske telkiasi žvaigždės ir spiečiai kurių amžius 1–8 mlrd. metų (Saulės amžius 4.7 mlrd. m.), Galaktikos sferoide – pavienės žvaigždės ir kamuoliniai žvaigždžių spiečiai, kurių amžius 10–13 mlrd. metų. Sferoido objektai skrieja aplink Galaktikos centrą ištįsusiomis elipsinėmis orbitomis, orientuotomis įv. kampais į disko plokštumą. Galaktikos sferoide t. p. atrasta karštų dujų srautų, kylančių iš disko ir krintančių atgal. Sferoido žvaigždės turi 10–1000 kartų mažiau sunkiųjų chem. elementų, negu disko žvaigždės. Galaktikos vainike yra tolimų kamuolinių spiečių, sferoidinių galaktikėlių ir neaiškios kilmės nematomosios masės, kuri ~10 kartų viršija Galaktikos žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos masę (žr. Nematomoji medžiaga). Disko objektai kartais vadinami I populiacija, sferoido objektai – II populiacija.
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)
Saulė
Artimiausia Žemei Galaktikos žvaigždė; centrinis ir didžiausias Saulės sistemos kūnas. Yra G2 spektr. klasės ir V šviesio klasės (pagr. sekos) geltonoji nykštukė. Nuo Galaktikos centro nutolusi ~28 000 šm, virš Galaktikos plokštumos – 30 šm. Iš Žemės matoma 31.45–32.53′ kampu, vid. ryškis minus 26.7. Saulė yra nevienalytis plazmos rutulys. Jo centre yra 0.35RS spindulio šerdis, kurioje vyksta termobranduolinės protoninio ciklo reakcijos ir išsiskiria energija. Dėl spinduliavimo Saulė netenka ~4.5 mln. tonų masės per 1 s (7·10–14 MS per 1 m.). Maždaug tiek pat masės nusineša Saulės vėjas. Centre medžiagos tankis 162 g/cm3, temperatūra 15.7 mln. K. Virš šerdies yra ~0.5 RS storio sluoksnis, kuriame energija pernešama spinduliais. Toliau eina išorinis ~0.15 RS storio konvekcijos sluoksnis, kuriame energija pernešama į Saulės atmosferą konvekciniu būdu, maišantis skirtingos temperatūros medžiagos srautams. Plika akimi matomas spindintis Saulės paviršius – apatinis Saulės atmosferos sluoksnis, vadinamas fotosfera. Virš fotosferos plyti chromosfera, o virš jos – vainikas. Saulės atmosfera susideda iš vandenilio (74.7% masės), helio (23.7%) ir 1.6% kitų chem. elementų (jų atrasta 73). Pro teleskopą geriausiai matomi Saulės fotosferos dariniai yra dėmės, fakelai ir granulės. Tam tikro bangos ilgio šviesoje chromosferos aktyviose srityse galima matyti flokulus ir chromosferos žybsnius. Vainiko fone visiško Saulės užtemimo metu arba pro koronografą galima matyti protuberantus. Iš vainiko į tarppl. erdvę srūva elektringųjų dalelių vėjas, sklinda radijo bangos ir rentgeno spinduliai. Saulėje matomų dėmių, fakelų, protuberantų ir kitų aktyvių darinių kiekis periodiškai kinta ~11 m. periodu (žr. Saulės aktyvumas). Saulė turi kintamą magn. lauką; jo srauto tankis lygus (1–2)·10–4 T, Saulės dėmių ~0.3 T. Saulės paviršiuje vyksta neradialinės pulsacijos (žr. Helioseismologija).
Astronomijos enciklopedinis žodynas (2003)