kovinė nuodingoji medžiaga

specialiai paruoštas PtO₂

Organizmo prisitaikymas, t. y. jo sandaros ir funkcijų pasikeitimas, pakitus aplinkai. Padeda palaikyti ↑ homeostazę. Adaptacijos sąvoka vartojama tose psichologijos teorijose, kuriose santykiai tarp individo ir aplinkos traktuojami kaip pusiausvyros tarp jų palaikymo procesas. Fiziologiniai adaptacijos reguliavimo mechanizmai didina organizmo atsparumą temperatūros svyravimams, deguonies trūkumui, atmosferos slėgio pokyčiams ir kitiems veiksniams. Adaptacinės organizmo reakcijos į įvairius nepalankius didesnio intensyvumo poveikius turi bendrų bruožų ir vadinamos ↑ adaptacijos sindromu. Skiriamos šios adaptacijos fazės: pirminės dekompensacijos, dalinės kompensacijos ir visiškos kompensacijos. Prisitaikančio organizmo kinta visi lygmenys - nuo molekulinio iki veiklos psichologinio reguliavimo. Prisitaikymo prie ekstremalių sąlygų sėkmę daug lemia funkcinė ir psichinė žmogaus būsena, jo treniruotumas. ↑ Socialinė adaptacija.