smulkus rožės žiedas (su koteliu arba be kotelio); sin. roželė: Dovanų̃ gavaũ septýnias báltas rožýtes.

rožės žiedo pavidalo puošybos elementas; sin. roželė: Nusipirkaũ spalvótų karoliùkų, nóriu susivérti rožýčių.

rožės žiedo pavidalą turintis konditerijos ar kulinarijos gaminys; sin. roželė: Šiõs bulvi̇̀nės rožýtės pui̇̃kiai papuõš bet kurį̇̃ mėsõs pãtiekalą.

Sąrašas, kuriame normaliai matomas tik vienas elementas.

Norint pamatyti kitus sąrašo elementus, reikia jį išskleisti, dažniausiai spustelint slinkties mygtuką.

Išskleidžiamasis sąrašas, atliekantis meniu funkcijas, vadinamas išskleidžiamuoju meniu.

Skaičiuoklės knygos elementas: sritis, suskirstyta į eilutes ir stulpelius.
Dirbant su skaičiuoklės dokumentu, ekrane paprastai matomas vienas aktyvus lakštas. Knyga gali turėti vieną ar kelis lakštus.
Paveiksle pavaizduotas skaičiuoklės knygos, turinčios tris lakštus, fragmentas. Aktyvus lakštas „taškinė“. Kitų lakštų („paviršinė“, „stulpelinė“) matomos tik ąselės.

Skaičiuoklės turi priemones lakštams tvarkyti: jiems kurti, slėpti, šalinti, įvardyti, keisti eilę ir pan.

Aukštųjų psichinių funkcijų, žmogaus asmenybės kilmė ir raida jų socialinio determinuotumo, t. y. priklausomybės nuo santykių su kitais žmonėmis, aspektu. Sociogenezę lemia socializacijos ypatumai įvairiose kultūrose įvairiais istorijos laikotarpiais. Svarbiausias sociogenezės elementas - individo išmokimo, socialinės patirties perėmimo procesas. Sociogenezės dėsningumus tiria etnopsichologija ir istorinė psichologija; pastaroji tiria, kaip kinta žmogaus pažinimas, suvokimas, kaip įvairių epochų žmogus perima papročius, ritualus. Vokiečių psichologas V. Vuntas analizavo tautų psichologiją pagal įvairių istorijos laikotarpių žmogaus mąstymo produktus. Psichoanalitikai (Z. Froidas, K. G. Jungas, Ė. Fromas) ir prancūzų mokyklos sociologai (E. Diurkheimas, L. Levi-Briulis ir kt.) sociogenezės mechanizmus apibūdino pagal analogiją su individo psichikos raida arba siejo vien su dvasiniu žmonių bendravimu. Marksistinės orientacijos psichologai teigė, kad sociogenezę lemia žmonių darbinė veikla vienos ar kitos visuomeninės santvarkos sąlygomis. Remdamiesi tokiu požiūriu, jie siekė nustatyti psichikos pokyčius antropogenezės ir sociogenezės sandūroje (rusų sociologo B. Poršnevo paleopsichologija), istorijos eigoje susiklosčiusius ir kintančius aukštųjų psichinių funkcijų sociogenetinius dėsningumus.

Teksto struktūros elementas; rišlių sakinių grupė, siejama vienos minties, arba sakinys. Pastraipos ilgis priklauso nuo kuriamo teksto ↗žanro, pvz., oficialaus laiško įžanginė pastraipa gali būti vienas sakinys. Pastraipa skiriasi pagal atliekamą funkciją viso teksto atžvilgiu: įžanginė pastraipa supažindina su teksto tema, tikslu; dėstomoji pastraipa perteikia tam tikrą dalį viso teksto informacijos, nagrinėja vieną temos aspektą; apibendrinamoji pastraipa reziumuoja viso teksto mintis, pateikia išvadą. Pastraipos struktūra priklauso nuo ↗žanro ir pasirinkto ↗teksto struktūros modelio, pvz., ↗rašinio įžanginė pastraipa susideda iš bendrųjų teiginių ir ↗tezės, dėstomoji – iš ↗teminio sakinio, keleto paremiamųjų (aiškinamųjų, įrodomųjų, detalizuojamųjų) sakinių ir užsklandos (apibendrinamojo) sakinio, apibendrinamoji pastraipa – iš išvados ir baigiamųjų minčių. Svarbios pastraipos ypatybės – prasminis ir teksto ↗rišlumas (↗koherencija, ↗kohezija). Lietuvių kalba pastraipa rašoma naujoje eilutėje ir atitraukiant nuo krašto.

Kas rūko cigaretes.

Valdiklis, kuriame galima išskleisti sąrašą, jį peržiūrėti ir iš jo pasirinkti norimą elementą.
Paveikslo kairėje parodytas sąrašo pavadinimas, dešinėje – jo langelis.

Kol sąrašas neišskleistas, langelyje matomas tik vienas pasirinktas sąrašo elementas ir išskleidimo mygtukas (trikampėlis), kurį paspaudus sąrašas išskleidžiamas. Iš išskleisto sąrašo galima pasirinkti kitą elementą. Į langelį netelpančius elementus galima pamatyti pasinaudojus slankjuoste, kuri tokiu atveju įdedama į sąrašo langelį.

Programa, skirta dinaminėms lentelėms rengti ir jose esantiems duomenims apdoroti: atlikti įvairaus sudėtingumo skaičiavimus, grupuoti, rikiuoti, filtruoti, vaizduoti grafiškai.
Mažiausias skaičiuoklės lentelės elementas duomenims laikyti yra langelis. Kiekvienas langelis turi koordinates (pvz., A1, B1). Kelių langelių duomenys gali būti susieti priklausomybėmis, kurios apibrėžiamos formulėmis. Tokios priklausomybės yra dinaminės: keičiant langelio turinį, pakinta ir su juo susietų langelių turinys.
Skaičiuoklės turi priemonių duomenims pavaizduoti grafiškai, diagramomis, keisti jų išvaizdą, duomenų formatą ir atlikti daug kitų veiksmų.
Skaičiuoklių pavyzdžiai: „MS Excel“, „OpenOffice.org“ paketo skaičiuoklė „Calc“, skaičiuoklė „Lotus“.

„OpenOffice.org“ skaičiuoklės pagrindinis langas.

Skritulinės diagramos elementas, kuriuo diagramoje vaizduojamas duomuo.
Paprastai nuspalvinamas ta pačia spalva arba užpildomas tuo pačiu raštu. Pavyzdžiui, skritulinės diagramos

viena iš išpjovų yra tokia:

Skaičiuoklės paprastai turi priemonių išpjovos stiliui pasirinkti.

cheminis elementas – baltas arba pilkas, minkštas, kalus metalas, vartojamas litavimui, lydiniams, geležiai, plienui ar variui aptraukti (Sn): Ãlavo kasỹklos. Baltàsis [pilkàsis] ãlavas. Lýdytas [skýstas] ãlavas. Ãlavo lýdmetalis. Ãlavo vielà [strỹpai, júostos, fòlija]. Ãlavu deñgiamos geleži̇̀nės skardi̇̀nės mai̇̃stui konservúoti. Didžióji ãlavo dali̇̀s sunaudójama alavãvimui (dengimui alavo sluoksneliu). Kai kuriẽ vargõnų vam̃zdžiai gami̇̀nami i̇̀š ãlavo. Kal̃bama, kàd į̇̃ ãlavą ver̃ta investúoti, nès jõ paklausà áuga, õ išgaunamų̃ atsargų̃ mažė́ja.