Rasti išteklių įrašai (2163)
regi̇̀stro rãktas
Registro tvarkytuvėje vaizduojamas aplanku.
tèksto langẽlis
Į teksto langelį gali būti rašoma: komanda, parinktis, parametro reikšmė, nuostata, vardas, slaptažodis, adresas ir kitoks programai pateikiamas tekstas. Renkamą tekstą galima taisyti iki bus paspaustas mygtukas su nurodymu programai, kad ji priimtų surinktą tekstą.
Kai teksto lauke rodomas išskleidžiamojo sąrašo elementas, tai išskleidus sąrašą iš jo galima parinkti elementą, kuris turėtų būti įrašytas į teksto langelį.
informãcinis lángas
kū́no kalbà
valdi̇̀klis1
dekorãcija (1)
1
Reikšmė
2
Reikšmė
panèlis
1. TrpŽ žemutinės pastato sienų dalies apmušalas, nudažymas viduje: Panelis – žemutinė patalpos dalis, padengta dekoruotomis medžio, akmens arba kitos kurios medžiagos plokštėmis rš.
2. pastato konstrukcijos elementas didelės plokštės pavidalo: Dideli sienų paneliai – tai pagaminta sienos dalis su angomis ir apdailintu paviršiumi rš. Stiklinio pluošto paneliai yra keturis kartus lengvesni už plieninius lapus rš.
3. valdymo pulto lenta, plokštė: Nelinijiniai blokai, oscilografas, generatorius ir atitinkamas maitinimo šaltinis sumontuotas tokiame pat panelyje sp.
4. TrpŽ gatvės dalis, skirta pėstiesiems, šaligatvis.
geležis
Cheminis elementas, kurio atominis numeris 26. Turi 4 stabilius izotopus: 56Fe (91.68%), 54Fe (5.84%), 57Fe (2.17%) ir 58Fe (0.31%). Skliaustuose nurodyta santykinė izotopų gausa Žemėje. Labiausiai paplitęs Visatoje metalas. Susidaro masyvių žvaigždžių (>8 MS) gelmėse, kai temperatūra pasiekia >2 mlrd. K ir supernovų sprogimų metu. Geležies atomų branduoliai iš visų elementų turi didžiausią jungties energiją vienam nuklonui. Geležies junginiai silikatų pavidalu sutinkami tarpžvaigždinėse dulkėse, planetose, asteroiduose ir kometoiduose. Gryna geležis yra Žemės grupės planetų branduoliuose, kai kuriuose asteroiduose ir meteoroiduose.
orbitos elementai
Dydžiai, apibūdinantys kosm. kūno, skriejančio aplink kitą kūną (arba aplink bendrą jų masės centrą), orbitą ir kūno vietą orbitoje. Aplink Saulę skriejančių kūnų orbitą nusako šie elementai: didysis pusašis a, arba perihelio nuotolis p, ekscentricitetas e, orbitos plokštumos posvyris į ekliptikos plokštumą i, kilimo mazgo ilguma Ω, perihelio nuotolis nuo šio mazgo ω, perėjimo per perihelį momentas t. Dvinarių žvaigždžių sistemų orbitos posvyris matuojamas liestinės dangaus sferos plokštumos atžvilgiu. Jei dvinarės žvaigždžių sistemos narių masė nežinoma, nurodomas papildomas orbitos elementas – skriejimo aplink bendrą masės centrą periodas P.
reflektorius
Teleskopas, kurio šviesą surenkantis elementas yra įgaubtas veidrodis. Žr. Kasegreno, Niutono, Ričio-Kretjeno, Kude sistemų teleskopai. Maksutovo ir Šmidto sistemų teleskopai taip pat yra reflektoriai, tik turi meniską ar sudėtingos formos lęšį sferinės aberacijos koregavimui. Visi didieji pasaulio teleskopai yra reflektoriai. Didžiausi pasaulyje yra du 10 m skersmens Keko reflektoriai Mauna Kea observatorijoje Havajuose (JAV). Kiekvieną jų sudaro 36 šešiakampių veidrodžių mozaika. Didžiausias teleskopas su vienalyčiu veidrodžiu yra 8.3 m skersmens reflektorius „Subaru“ Mauna Kea observatorijoje, priklausantis Japonijai.
