šáuti, -na (-ja K, Rtr, Žvr, Sutk; N), šóvė (šãvo, šãvė J) Š, BŽ30; H, N, L
1. intr., tr. leisti kulką, sviedinį, strėlę iš šaunamojo ginklo (šautuvo, pabūklo, lanko): Šauju laukan R204, MŽ271. Gulomis, stačiomis šáuti NdŽ. Šaunamàsis ginklas LKGII340. Vaikas šaujamą lanką pasidirbo J.Jabl. Su seidoku jis šóvė gerą šūvį į lokę J. Į mierį, į cielių šáuti K. Šáuja ir šáuja – šaudo antis Vlkv. Šóvė kap iš armotos (garsiai) Kt. Šie užtaisė armetą ir šãvo par medžius Brs. Šãvė girtas i nūšavė Rdn. Anas tris kartus šãvo Kkl. Tik tan šonan šãvo i ažušavo kiškį Aps. Šausim, kur katro kulka nulėks, te to merga bus LTR(Grv). Šauk, o tik nešauk (nerėk), nes pabaidysi M. Šautoji, šautinė žaizda rš. Šóvė taip durnai, kad šáudams uždegė skūnę ir kaimynų tuo visas supleškino trobas K.Donel. Per dvarelį jojau, į dvarelį šoviau LLDII161(Rdd). Šoviau į mūro sienelę, garsinau dvarelį, kad išeitų mergelė, balta lelijėlė LTR(Alvt). Šaute šoviau ir šaukte šaukiau, nieks manęs negirdėjo KlvD47. O kaip prijosim uošvelės dvarelį, šáukit visi, brolužėliai, į vario vartelius JV498. Par dvarelį jojau, par langelį šoviau NS357.
^ Eina – kaip šautè šáuna (smarkiai) Jnšk. O, kap šóvei mano žodžius (pasakei kaip tik tai, ką aš jau rengiausi sakyti)! Pv. Kreivas šautuvas – nori, kad tiesiai šaũtų Dkš. Šovė į kulnis, o kliuvo į nosį PPr423. Žmogus šauja, velnias kulkas neša Pkn. Ar davė ubagui kada iš armotos šáut? Ut.
2. tr., intr. leisti kulką, taikantis nukauti, nužudyti: Ką tik šáuna, visados pataiko NdŽ. Šáuti nenušavo, neužmušo, bet jau piningus atėmė Pkl. Už ką tu muni šavái? Aš tau nieko nedariau! Gd. Papasakosiu, kaip teterviną šóviau Dgč. Šaváu [varną] kokį dešimtį sykių i nenūšavau Pvn. Lydeka, kaip šaváu, tuo paplūdo (iškilo į paviršių) Als. Varnėnas nešaujamas (nemedžiojamas) paukštis J.Jabl. Negalėjo sakyti, ka pažįstu – anie tujau šáuna žemėn Šts. Šovė šovė kareivėlį pro liepelę LTR(Mrc). Šáusiu savo mergužėlę par raibą gegelę JD596. Oi broli, broli, broleli muno, kam tu šavai balandelį, kieminąjį paukštelį? D20. Ein našlelis paskui su šviesia plintele, žada muni šauti, raibą geguželę StnD13. Ūžė kulkelės kaip sodne bitelės, tatai muni šavo LMD(Lpl). Už šviežiai šautas stirnas, zuikius, kurapkas … mokam aukščiausias prekes LC1883,43. O Dievas anuos ūmai šaudys (paraštėje šaus), jog skaudės jiemus BBPs64,8. Šaukite ją, nečėdykiat strėlų BBJer50,14.
^ Kad ją šaũt! Ėmė musia ir inlindo pienan Pv. Neinsiveriu [siūlo į adatą], kad tave šaũt! Pv. Tegu ją šáuna, namo neneškit [užmuštos gyvatės], apkaskit! Dg. Paveizėk į zalkorių, koki esi šaunamà žemėn (niekam verta) Trk. Šoviau varną – nušoviau šerną LTsV207(Srd). Šãvė į du zuikiu – ne vieno nepaėmė Krš. Tu jo nė šáute neprigriebsi Jrb. Gerą paukštį dvim kulkim šauna S.Dauk. Da miške lankas, o kalvėj geležis, o jau mešką šauna LTR(Kp).
šaunamai̇̃ adv.:
^ Pabėgo į šalį kaip šaunamai̇̃ Šts.
šautinai̇̃ Šautinai̇̃ šavo Ds.
šautinõs Vagys tėvą par langą šautinõs nušavo Vkš.
| refl. Š, NdŽ: Sako, būčiu ir aš nusišavęs, būčiu šãvęs[is] žemėn Žeml.
3. intr. susidarius viduje spaudimui, su trenksmu išlėkti, iššokti, išsiveržti, sprogti: Važiuojant namo, užpakalinė padanga šóvė Rm. Staiga su trenksmu šovė vienas kamštis, ir putoto skysčio fontanas šnypšdamas mušė į viršų V.Myk-Put. Anuosyk, kai atkimšo, jis (vynas) jau beveik šóvė Jrb. Dangtį nukėlus, garai šaute šaudavo į viršų rš.
ǁ atsprogus smarkiai išlėkti: Iš krosnies žarija šauna – bus svečias LTR(Užp). Jei, kūrinant pečių, šáuna žairia – atšaus svečias iš kur Vlk. Atvažiuos kas: žarija šãvo net až pripečko Švnč.
ǁ NdŽ išpilti, išmušti (prakaitui, šilumai): Kai nepasiruošęs kalbi, tai prakaitas tik šáuna Mrj. Tik šiluma šáuna Brb.
4. intr., tr. trenkti (apie perkūną): Susižaibavo ir šãvė perkūnas Rdš. Sužaibino ir šóvė Btrm. Perkūnas šóvė ir žudegė Asv. Perkūnija tankiai tikt šauna ir šauna TS1900,1. Kačei visur žaibaujant, perkūnui stulpus šaujant, ne viens iškadoj bus srš.
^ A, kad tave perkūnas šaũt! LKT376(Prl). Kad tave, berneli, perkūnėlis šautų, kap mano mergelės rūtelės nuvyto TDrIV49(Kls).
ǁ intr. smarkiai švystelėti, plykstelėti: Žaibas šóvė kryžiais KI248. Pro atidarą langą šovė į vidų linksmų spindulių pluoštas Mš.
| prk.: Maži pasityčiojimo, o gal pavydo žiburiukai šovė iš jos beveik juodų akių Pt.
ǁ tr. staigiai leisti, skleisti (ryškios šviesos pluoštą): Spindulius leisti, šáuti KII212.
5. intr. Kl, End kirsti, smogti: Kad aš su kumstoku šáusu į kaktą, tuoj tau ir akys žverbėti pradės J. Ka šáusiu su tuo grėbliu į galvą! Lkž. Par užkulnius šáuna tik su tuo dalgiu – pjauk greičiau! Trk. Šavo par ausį Šts. Ko čia lendi! Kai šáusu par nagus, tai žinosi! Pln.
ǁ tr. trenkti, daužti: Galvą į laiptus kaip šóvė, i negyvas Skd.
ǁ intr. kirsti, gilti (apie bitę): Čia ma[n] pas akį viena [bitė] šóvė Jrb.
6. tr., intr. smarkiai mesti, sviesti: Tas, sėdėdamas už kamino, šãvė tuoj girnų akmeniu an pinigų, an stalo (ps.) LKT376(Prl). Juo sakai, juo tyčioms supyks – ir šáuna į galvą, ką ranko[je] tura Krtn.
7. tr. DŽ sklęsti, stumti: Šáuti duris NdŽ. Šáuti kartį NdŽ. Pabijoj našlelė žaunierėlių, nešavė durelių šovynėlės LTR(Vs).
| refl. Š.
8. tr. R, MŽ425, N, Š, KŽ, Tlž, Rg, Dkš, Kzt kišti, stumti į krosnį kepti: Šáuk šitą didįjį kepalą į patį galą, o šitą mažąjį palik po anga – geriau iškeps Alvt. Atsargiai šáuk duoną į pečių – nesulipyk kepalų Šk. Duona jau įrūgo – laikas šáuti Plt. Į tą kaminą įlindęs[is] reikėjo ten [duoną] šáuti Plng. Reikėjo tau bandeles tenai šáut Ėr. Tėvelis liuob dirbs ližes duonai šáuti Gd. Astė pietums nupenėtą šutina gaidį ir kelis kviečių plyckus į kakalį šáuja K.Donel.
| Į skylę tinklą šáuna [ir gaudo žuvis] Rsn.
ǁ mauti: Aš kelines dideles šáunu sau an kojų Lz.
9. tr. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Žeml leisti šaudyklę audžiant: Dvim gijim audžiant, reik du šautuvu šáuti po vienas antro J. Šáuna šaudykle, paskui pykšt pokšt muša muštuvais Prn. Paskutinę šaudyklę šãvo Švd. Sėsi staklelės gailiai verkdama, šausi šūvelį nematydama LTR(Kz).
ǁ intr. sklandžiai lėkti, nerti pro žiotis (apie šaudyklę): Šaudyklėlė gražiai šáuna, siūlo neužgauna (d.) Dv.
| refl. DŽ: Nesišáuna šaudyklė, žiotys per siauros NdŽ.
10. intr. staiga smarkiai kilti į viršų: Tarsi iš laidynės paleistas grumstas vieversiukas šauna į dangų ir čirena, ryliuoja V.Bub. Į aukštį šovė liepsnos liežuviai sp.
ǁ prk. būti stačiai į viršų iškilusiam: Per kokį puskilometrį nuo kelio į dangų šovė medinės bažnytėlės bokštas J.Avyž. Šauja dangun pušys šimtametės, aukštyn veržias beržas paūgėjęs TS1903,11.
| refl.: Kiekviena iš šakų šaujas (skečiasi) pro mūrą Ch1Moz49,22.
11. intr. Š, NdŽ smarkiai eiti, bėgti, važiuoti, skristi ir pan.: Paukštis šáute šáuja per orą KII153. Lėktuvas šáuna padange DŽ1. Šáuk iš čia greičiau! Vlkv. Ans ka šóvė pro duris, tik dulkės surūko! Varn. Šautè par duris šáunam tiktais, ka kas nepačiupt iš užpakalio Dj. Gal šáunam į uogas kumet? Krš. Šáuk stačiai tum takiuku, niekur nesukias Grd. Kaip šavaũ iš patalo! Ob. Aš šóviau po lovos, ka tik užkulniai nuskrabėjo Vkš. Mišku mišku vedu šáunav teip į šiaurę Šts. Čia šáuk tiesiai, i nuvažiuosi Krtn. Šáuk greičiau į lauką parvest arklių! Šl. Pastovėjaus ant keliu, nesulaukiau vyro ir šaváu numie Nt. Šáukit tiesiai šituo keliu Č. Kaip pasakiau, kad nuo mañ šóvė! Slm. Kad šãvo pro mane! Ds. Kai moterys išsiskirstė, Senavaitis kaip kulka šovė padaržiais, pakiemiais V.Bub. Arklys šãvo kaip dūmas Dbk. Arkliai tik šauna tolyn per perkasus, pelkes TS1902,1. Oi šoviẽ, jovie, raiba degute, iš vyšnelių sodelio (d.) Rdm.
šautinai̇̃ adv.: Šautinai̇̃ iššavo! Žr.
| refl. Š, DŽ, Pgr: Arklys šavė̃s in šalį ir tik vežimo neapvertė Knv. Švykšt šaujas vėžys atabulas J. Šáukis (važiuok) an dviračiu Šts. Kad šãvos pro duris! Šts. Šovė̃s in duris Lp.
ǁ prk. būti tiesiai tolyn nusitęsusiam: Plentas tiesus ligi Jonavos, paskui jis kerta geležinkelį, aplenkia miestelį, šauna per Šventąją ir ima vingiuoti per balas rš. Mum sklypelis šáuna pro egleles Skp.
| Šáunant būs šeši kilometrai lig sienai [su Klaipėdos kraštu] Krtn.
ǁ refl. staigiai leistis, pulti ką daryti: Šovėsi bėgti laiptais ir vos nepargriuvo rš.
| prk.: Jie šóvėsi lietuviškai mokytis Mrj.
ǁ Lb kristi: Kad šóviau iš medžio, tik šonas subraškėjo! Pš.
12. šiurkščiai, tiesiai sakyti, drėbti, rėžti: Kaip ana mun šáuna, ar aš galiu tylėti! Krš. Sragus toks vaikesas, šáuna kaip su strypais Krš. Pasiutęs, šáuna į akes ką susigalvojęs! Krš. Šaũs žodį kokį, kad čiaudėsi! Erž. Revinskas paraudo ir jo antakiai susitraukė piktai, rasit būtų šovęs žodį prieš žodį LzP.
13. tr., intr. gerti svaiginamuosius gėrimus, lenkti, mesti (taurelę): Buvo burnelę šaunanti̇̀, bet prilipšni bobelė Šts. Šáusma po burną, ir užteks Šts. Par daug anie burnelę šáuna Gršl. Pačiudu įejusiu į karčemą šnapšės šauti S.Dauk.
14. refl. prasikišti, išlįsti, išsiduoti: Žiūriu, kaimyn, – į senatvę abiedviejų mudviejų kupros pradeda šáutis Alvt. Pro išdaužėjusią drobę aiškiai šovėsi apvalių pinigų briaunos J.Balt.
◊ į ãkį šáuti miegoti: Abudu šáuna į ãkį Šv.
į gálvą šáuti (šáutis)
1. NdŽ staiga kilti (minčiai), būti prisimintam: O Baltaragiui tada kaip tik šovė į galvą: kodėl jis negalėtų apgauti Pinčiuko K.Bor. Autoriai dažnai nesistengia paieškoti tikslesnio žodžio ar posakio, o nusitveria pirmo šovusio į galvą KlK18,11. Bet kaip tik tuo metu man šovė į galvą protingesnė mintis K.Saj. Delnais ploti nešovė niekam į galvą Pt. Man šóvė in gálvą, kad reikia bėgt Mrj. Ot, kada kas žmogui šauna in galvą, ir padaro kap nereikia Kpč. Jau daina galvõn nesišáuna – pasenau Trak.
2. apsvaiginti: Tartum visas išgertas vynas būtų šovęs jam į galvą rš.

kai̇̃p akimi̇̀ šáuti kur tik pažvelgsi, visur aplink: Kàp akià šáut – vis pievos nuguldytos Rod.
kai̇̃p šautè stačiai, labai tiesiai: Eik per mišką, nueisi kai̇̃p šautè LD401(Lkm). Eik stačiai par dirvas, nueisi kai̇̃p šautè Ktk.
kai̇̃p šáuti (šautè, šáutas) Upn apie labai tiesų: Tiesus kelias – kai̇̃p šáut Klt. Kelias tiesus, iš Ratnyčios tai kàp šáut Azr. Kelias iš Vilkaviškio į Kapsuką tiesus kàp šautè Mrj. Tiesiai eina plentas kai̇̃p šáut Šk. Kelias – kàp šáutas į kiemą Brb.
nei̇̃ šóvęs, nei̇̃ dainãvęs nieko negavęs: Parbėgau nei̇̃ šóvusi, nei̇̃ dainiãvusi Šts.
nors tù šáuk kad ir kažin ką darytum, jokiu būdu (neįmanoma): Nors tù šáuk, nerandi, ir gatava! Dg. Neturiu pinigų, nor tù mañ šaũ! Dglš. Nor tù šáuk, nor tù šaũk – neina [vaikai namo] Drsk.
vil̃ką šáuti toks žaidimas: Visoki išmislai, juokai, žaislai: vilką šauti ar ožkapilę degti Žem.
apšáuti tr.
1. LVI129, KŽ daugelį ar visus nušauti: Galia su palemiotu (kulkosvaidžiu) duot ir apšáut visus RdN.
2. KŽ, Vlk, Rdm sudrėkinti, išmušti, išpilti (apie prakaitą): Apšauja visą prakaitas A1884,134. Nat prakaitas mane apšovė, kap itep pasakė Rod. Nuo išgąsčio net prakaitas apšãvo Str. Šaltas prakaitas apšovęs kaktą J.Avyž.
| impers.: Visą apšáuna prakaitu Btr. Tik àpšavė prakaitu, nei iš daikto nepasjudinau Vrn.
ǁ Gmž aptraukti (apie geltą): Ligonė visa gelta apšautà VšR. Geltu apšáutas, kad, rodos, pjautum, ir tai kraujas nebėgt Trgn.
| Tokiam prastam gyvenime kožną apšáuna geltas ir būva nebeskaistus Ds.
ǁ apipilti, užlieti: Vieną kiudelvaltę par Tovę apšóvė, pryšakį panarino po volo StngŽ66.
3. Š greitai apeiti, apibėgti, aplėkti: Apšáusi veikiai visus kiemus su dviračiu Šts. Greitai apšáuna tokį kelį Pvn. Jis apibėgo, kaip šautas apšóvė Grž.
4. Ck, Gdr, Rk, Up, Rsn apgauti: Vienas visus apšóvė Dkš. Kadgi visur tave ir apšáuna! Užp. Apšóvė mergiotę, ir papūsk dabar jam uodegon! Ktk. Ir velnias jo neapšaũs Ds. Aš jį apšavau tūkstančia litų Stlm. Vaikas apšóvė tokį vyrą! Krš.
| refl.: Tą karvę pirkusi apsišóviau – niekam verta Rs. Esu senas, o apsišóviau Dkš. Kur mano protas teip apsišáutei! Ktk.
^ Apsišóvė kap merga trečiu vaiku Mrj.
ǁ sutrikdyti ramybę: Daktarai apšáuna žmogų – šimtą ligų suranda Krš.
5. Ds aplenkti: Mano sartis lengvai jūsų bėrį apšáuna Km.
atšáuti
1. tr., intr. K, Š, Rtr, LVI200 iki kurios vietos atleisti kulką, pabūklo sviedinį ir pan.: Jau prūsas iki čia atšáuja Alvt. Strielba atšãvo ir vietoj žmogų nušavo Dr. Granatų atšáuta tapė i prie mūsų, bet nušautų nebuvo Plšk. Vienam vyrui toks atšautas [patrankos] akmuo galvą nuplėšė Jrk.
2. tr. M, LTR(Ut) šaunant atsviesti, atblokšti iki kur: Kaip provijo armotas su toms pakuloms…, teip ir mane įgrūdo; paskui kaip šovė, tai mane šičia atšovė BsMtII116(Nm). Ant veselės ir aš buvau: par pelų maišą kaip šovė, tai mani čia ir atšovė LMD(Sln).
3. intr. šaudant atbūti kurį laiką: Atšáusiam savo ir einam numie Plng.
4. tr. atstatyti, atkišti į priekį: Ir kaip ji stovi? Pilvą atšovusi, lyg dienė būtų… I.Simon.
| refl.: Kaip atsišovęs jo smakras ir nukumpusi ir taip kumpa nosis! rš.
5. tr. Š, RtŽ, DŽ, NdŽ, Drsk, Azr, Klp, Šv atsklęsti: Atšáuti užkaištį KŽ. Atšaunamasis spyruoklis VĮ. Mergiotė atašãvo duris Ds. Dabar langai atskleisti, langinės atšautos V.Krėv. Už durų subildėjo žingsniai, žvangtelėjo atšaunama sklendė J.Avyž. Atšaukie, našlele, šovynėlę, suleiskie žaunierius in klėtelę LTR(Vs). Miela mano motinyte, atšauk vario velkelę LTR(Jž).
| refl. tr., intr. Š, KŽ: Apačioje kam garsiau sukrebždėjus, viršuje tuoj atsišaudavo durys rš.
6. tr. audžiant ištraukti negerai įšautą (siūlą): Atšáuk siūlą vieną [audime], bus negerai Klt. Reikia paardyt atgal, atšáut PnmŽ.
ǁ audžiant primušti (siūlą): Bovelnos apmetimas, atšáudavom su linų siūlu Grž. Kai dimais audi, tai dviem siūlais atšáuni – ir lieka siūlai patisi viršuj Aln.
| refl.: Negerai užšavau, maž atsišaũs [siūlas] Aln.
7. intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ sparčiai ateiti, atbėgti, atskubėti, atlėkti: Vanagas ant balandžio lyg šaute atšovė KII36. Kano kas su tokiuo gražu arkliu atšáuna? Ds. Kaip šáute atšóvė Šv. Vedu i atšáunam čia Krtn. Matociklą įsitaisyk – atšáusi greitai Pvn. Prašom pas mane kada atšáut Rm.
| refl. Lš: Bet ir nenustebo, kad atsišoviau rš.
8. šiurkščiai, griežtai atsakyti, atkirsti: Tik ažkliudyk, tai tau kad atšaũs – neturėsi kur akių dėt! Sdk. Kaip anas, ne blogiau ir aš atšavaũ Trgn. Ana atšáuna ažkart, netyli Dglš. Tas vaikas atšovė kap iš pypkės Klvr. Klausi ko – atšóvė žodį, ir pasibaigia [šneka] Gs. Moka su pamušais atšáuti Krš. Tas irgi nepasiduoti, už vieną žodį – dešimtį atšauti Žem.
| refl.: Atsišáuk, nepasiduok, ka bjaurotų Krš.

×dašáuti (hibr.)
1. intr. paleisti kulką iki numatytos vietos: Šoviau in kiškį, ale nedašóviau Klvr.
2. tr. ppr. part. praet. su neiginiu ne- nevisprotis: Jis lyg ir nedašáutas Brt, Plv.
įšáuti
1. intr., tr. R27, MŽ36, K, M, Š, Rtr, NdŽ, KŽ šaunant pataikyti į ką, kliudyti: Įšóvė į stogą i tą stogą uždegė Kv. Įšóvė į pilvą ką ten, gavo gulties pjaustyties (operuotis) Krš. Kojon inšãv[o] Pls. Brolis stačiai į vidų įšóvė J. [Tam tikrais pistoletais] į blokus įšaunamos specialios vinys rš. Į karaitį jojau, į vartus įšoviau: išeik, išeik, mergužyte, atkelk man vartaičius N349. Jis iš seidoko į mano inkstus strėlas įšovė BbRd3,13.
įšaunamai̇̃ adv.: Priejau įšaunamai̇̃ pri tetervino ir nuritinau (nušoviau) Dr.
| refl. tr. N, Rtr, NdŽ, KŽ: Šuilokas … sau … kulką į vidurius įsišovęs LC1886,7.
2. tr. šaunant pramušti: Negalėjo nė įšáuti, nė įpjauti žemę, o batviniai paaugo kaip kepalai Nt.
3. intr. įtrenkti: Įšovė žaibas į skūnę gaspadoriaus Kel1882,181.
4. intr. NdŽ smarkiai, greitai įbėgti, įvažiuoti, įplaukti ir pan.: Voverytė, pašokus nuo žemės, šaute įšovė į medį J.Balč.
| refl.: Mažu kokia lydeka insišaũs Lp. Ašakaitis balsu pasisveikino ir įsišovė į mokyklą rš.
ǁ refl. įsilaužti: O svirno yr durys dvejos, jau neįsišaus niekas LTR(Dr).
5. intr., tr. staiga pasakyti, įterpti (žodį): Ji (Šventmarė) pranašauja, – įšovė Barbutė S.Čiurl. Klauso i vis žodį kokį inšáuna Klt.
6. refl. įlįsti, įsiskverbti (apie skausmą): Insišóvė rankon sopulys Srj. Man kojose insišovė sausas sopulys Mrc. Dieglius insišóvė pečiuosa Lp. Net dieglius insišóvė iš juoko Kb.
7. tr. R306, MŽ410, N, Ppl, Krsn, Ūd įkišti, įstumti į krosnį: Duoną į pečių įšáuti KII99. Ivonėlis ėmė ir pečiun ją (raganą) įšóvė [su liže] Aru12(Grv).
| refl. N.
ǁ greit įkišti, įbrukti: Duo (duok) man savo mėsą, aš ją anšáusiu maišan Grv.
ǁ įberti, įmesti: Pelenų įšáunam kibirą, skalbam ir tvatijam [žlugtą] Užv.
8. refl. įsigerti, įkaušti: Ale visi įsišãvę parvažiuoją iš Darbėnų Dr.
9. tr. juok. skirti, priteisti: Anam įšãvo teisė[ja]s aštuonias paras daboklės Dr.
◊ į aki̇̀s įšáuti pasakyti teisybę: Jiems gali dabar įšáuti į aki̇̀s Skr.
į ši̇̀rdį įšáuti patikti: Inšóvė šitoj merga man iškart širdiñ Nč.
iššáuti
1. tr., intr. R, MŽ, Sut, N, M, Š, L, Rtr, KŽ paleisti kulką, sviedinį, strėlę iš šaunamojo ginklo (šautuvo, pabūklo, lanko): Ižšauju SD420. Iššauju pūčką, strėlą R9, MŽ12. Iššáuju kulką iš pūčkos K. Šūvį vieną iššóviau J. Iššáuti į viršų NdŽ. Tik revolveris pliaukš ir iššovė Žem. Vienas iššãvo į tą žiuburį Žr. Turėjau naganą rankoj, kap paspaudžiau per petį (nežiūrėdamas) i i̇̀ššaviau Vlk. Iš mažo kulkosvaidžio kelis kartus iššavė Sb. Paulius tarpduryje sustojo ir iššovė į tamsą V.Bub. Ir prijojau dvaružėlį, iššóviau į mūružėlį, kad išeitų mergužėlė, atkeltų ma[n] vartužius JD564. Teipo ižšausiu tris strėlas šalin jo, kaipo šaučia ženklop Ch1Sam20,20. Kaip iš šautuvo kokio iššãvo (prasidėjo netikėti įvykiai) Krtn. Ir kaime kaip iš šautuvo iššovus paplito naujiena rš. Įšokau į rūbus ir kaip iššautas išlėkiau pro duris rš. Laikas prabėgo kaip iššauta kulka rš. Prašoko tatai visa kaip šešėlis…, kaip strėla, iž kilpinio iššáuta DP580. Sarmata ne armota – neiššaũs Rgv.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ: Klumpiai paslydo, ka virs aukštynaikas, šautuvas pūkšt ir išsišãvo Všv.
2. tr. R46, MŽ62, KI150, Vyž šaunant sužaloti, išmušti: Iššóvė jam akį Skp. Šis, pištalietą ištraukęs, šavęs ir iššavęs jam akį S.Dauk.
| refl. tr. Lk, Kn: Susižeidžiau, par karą išsišaváu akį Všv.
3. tr., intr. susidarius viduje spaudimui, su garsu išmušti: Sultys ėmė rūgt i butelio kamštį iššóvė Prn. Tos išsuktos uogos iššóvė – nevyko [išsukti] Krš.
ǁ tr. atsprogusį smarkiai išsviesti: Sausos malkos spragsi ir lyg mažas žvaigždes iššauja žarijas E.Miež. Jei iš kūrenamo pečiaus iššauna žarijelę, tai bus svečias LTR(Tvr).
4. tr. audžiant perkišti (šaudyklę): Ji visai nemokėjo aust, nė vienos šaudyklės neiššóvė Rmš.
5. refl. Š, DŽ, KŽ išlįsti į paviršių, atsikišti: Jo kojos ilgos, kelnės trumpos, o keliai išsišovę V.Mont. Net kaulai išsišáuna an kriūtinės, kai kelia Mlt. Iššokęs kaulas tas per klupstį, visas kelienas išsišóvęs Mtl. Kaulai nugaroj išsišãvę, o buvo kai lova karvė Klt. Jo kakta labai išsišovus, kaulai išsišovę Kur. Išsišóvę tos [sąnarių] ataugos, rankos negaliu prileist Zp. Gyslos išsišãvę kojose Klt. Šitas pagalys labai išsišóvęs – ar nenupjautumėm? Alk. Kai teip pastatei, tai visos sienos išsišãvo! Trgn.
6. intr. smarkiai išbėgti, išvažiuoti ir t.t.: Tas šaute iššóvė pro duris NdŽ. Nežinau, kur anas iššãvo Ds. Iššãvo (pabėgo) po Martyno Nt. Kaip šáute iššóvė iš trobos – deviau su mazginiu par snukį Krš. Nieko po ranka nesugriebdama, paspiria klumpe puskiaulį, kuris kaip kulka iššauna laukan V.Bub. Šis nupirkęs ir iššavęs numie S.Dauk.
| refl.: Išsi̇̀šavė [iš trobos] vienas kitas – tik siuva tas per tą, tik siuva! Lp.
7. tr., intr. išgerti, išlenkti (svaiginamų gėrimų): I po vieną iššauna [puoduką], antrą, i po trečią – jau ano pradėjo pakaušis kaisti Kl. Reik iššauti porą burnų Šts.
8. tr. staiga ištarti, pasakyti: Visai iš netyčių žodį iššóviau (negerai ką pasakiau) Dkš. Priėjo tuomet prie manęs ir staiga kaip šaute iššovė: – Daili iš tamstos mergina!.. rš.
| refl.: Kas išsišáuna iš kalbos, ans tą ir užrašo Skd. Išsišavo žodis, o nenorėjau teip sakyti Šts. Į bi kokias rodas įves įves, ir išsišáus anam patinkamas žodis Dr.
^ Žodis kaip iš kišenės išsišavo (staigu) LMD(Sd). Kaip iš bato aulo anam išsišáuna žodžiai – ano nenukalbėsi Dr.
ǁ refl. netinkamai ką pasakyti, išsišokti: Jau čia tai tu, bra, išsišóvei, geriau reikė patylėt Ml.
◊ kai̇̃p iš rankóvės išsišóvė buvo greitai paruošta: Pietai kaip iš rankovės išsišavo: gera šeimininkė, greita Šts.
nušáuti
1. tr. R MŽ, Sut, N, K, M, L, LL296, Š, Rtr, KŽ šūviu nužudyti, atimti gyvybę: Jūsų brolelį mūšy nušóvė NdŽ. Matom, ka nušáutas kareivelis gulia Klk. Vedu bijov sakyti, ka nenušaũtum Als. Per karą tik tik nenùšavė Adm. Ir nušáut buvau pastatytas Pn. Kur dingsi nejęs – nušáus Klp. Čiupo šautuvą ir pykšt – abudu nušovė LTR(Rk). Važiav[o] namopi, žuejo (užėjo) naktin (nakvoti), ir anys šovė ir nušóvė Dbč. Nušãvo, pakavojo karė[je], niekas nežinos, kur tu guli Trš. Kur ans ten ejo, a pri arklio – nū̃šavė ant lauko Pp. Jisai paukštį nušóvė šūviu lake J. Paukštį nuo karties nušáuti KI25. Kukuojančią gegutę nušáusi – kito pavasario nesulauksi NdŽ. Nušauk man ar tetervą, ar kurapką Prk. Iš aštuonių vilkų tik du nùšavė Krš. Nušãvo mūsų šunį – buvo aprietas Svn. Ar tu neregėjai nušautų̃ ančių? Švnč. Nušautái kiškį Rod. [Taurą] jis buvo pas Vilnių nušavęs S.Dauk. Kad [laumės arklių] nebjodytum, pakabina kūtė[je] nušautą šarką M.Valanč. Ar tu gailiesi tos nušáutosios varnos plunksnų? Br. Mėlynasis balandeli, kas tavi nušausai? D13. Nušóvė tėvulis, nupumpino, tėvulis žvirblelį nupumpino DrskD229. Aš nušáusiu mergužėlę par raibą gegelę JD1234. Jauni broliai aukso strielba tai mane nušóvė JV699.
^ Nekaisk puodo, kol paukščio nenušovei LTR(Jz). Dar lokio nenušóvęs, o jau kailį lupa BŽ241. Tik vieno aš bijau, kad, norėdami nušauti iš karto du zuikius, nepataikysime nė į vieną A.Vien. Iš karto dviejų kiškių nenušáusi Ds. Šovė kiškį – nušovė šerną J.Jabl. Be tinklo nesugausi, be ginklo nenušáusi NdŽ. Lapė nušáut – tai ne nusispjaut Švnč. Nušáusi iš kailinių rankovės (ką tu man padarysi)?! Vlkv. Galia ant vietos nušáuti – užmiršau, kaip vadinas [kaimas] Všv.
| refl. tr., intr. N, K, NdŽ: Ne briedį nušáusi – pats savi nusišáusi Žd. Kits kitą nusišóvė dėl ežių Grz. Kiek jų nusišãvo vienas kitą! Aln. Nusišauti vyras mėgino J.Marc. Varnienos kartais aš išsikept užsigeidęs, varnų ben porelę sau pietums nusišáuju K.Donel. Medžiojam, ir vienas jau nusi̇̀šavė šerną ir džiaugias LKT366(Mrs). Aš nuėjau į mišką, nusišoviau žebenkštį, pasisiuvau sermėgą LTR(PnmR).
^ Nors tu, žmogau, nusišauk! Žem.
ǁ pliekiant užmušti, užpoškinti: Ar aš jos nenušavaũ – lenda ta musia akysa Drsk.
^ Nušauk tu per galvą, bet nieko nebeatmenu! Brž.
2. tr. NdŽ šūviu numušti: Labai daug lėktuvų buvo nušáuti Plšk.
ǁ šūviu nutraukti, nudaužti: Yr jam nūšóvę pirštus Vn. Per šakas in ją (paukštę) šovė ir nušóvė vieną plunksną LB253.
3. tr., intr. paleisti (kulką, strėlę), kad nulėktų iki kokios vietos: Nei aš, nei kas kitas negalėjo taip toli nušauti tą strėlę J.Balč. Ar toli tu nušausi iš šito savo šautuvo? Db.
4. Lzd žr. pašauti 1: Par karą nušóvė kojas – kolūky negalėjo dirbt Bsg. Berlyne jam ranką nušóvė, sužeidė Graž.
5. intr. susidarius viduje spaudimui, su garsu atsidaryti: Kas čia – nùšavė pomidorai?! Slm.
ǁ tr. atsprogusį smarkiai išsviesti: Kad toli nušauna žariją, tai bus tolimas svečias, o kad artie, tai artimas bus svečias LTR(Slk).
6. tr. šaudykle numušti (audžiant): Ar nutrūksta, ar nušáuni [giją]? Lp.
7. tr. Nt trenkiant užmušti.
8. tr. nuobliuoti, nulyginti: Lentą nūšáuti Prk. Nūšauk man grindžių lentas Prk.
9. tr. nustumti į krosnį: Ona, ar gerai nušóvei duoną? Rdm. Negalima nušáut nuo ližės [kepalo] Ds.
| refl.: Prilipo prie ližės [kepalas], sunku pakept – nenori nusišáut Bsg.
10. intr. Š, NdŽ greitai nulėkti, nuskubėti: Nūšóvė į pakalnę vaikai Grd. Vaikali, nušáuk, užšokęs an dviračio, duonos Krš. Ans į numus šáute nušãvo, tik kudlos padulkėjo Trk. Šauk nušáuk man kiaurai par visus atolus! (bara neramią karvę) Rs. Kaip šaut nušóvė Ėr. Tiesiai nueisit [šiuo keliu], kap iš šautuvo nušáusit Plv. Nekas čia man ir Pandėlin nušáut PnmR. Nušãvo ir atšavo par minutę Ds. Nùšavė kap kulka (instr.)! Lp. Visos pelės iš baimės kaip šautos nušauna į savo urvus TS1901,6-10. Skregždės, žiūrėk, jau net kur padangėn nušovė rš.
| Spinduliai nušaus po tiesumui rš.
| refl. Trk: Kur jis nusišovė? rš.
11. refl. KII61 pavykti, pasisekti: Ma[n] pyragai šį sykį nenusišóvė Trg. Tas rykas nenusišovė jam jo (puodžiaus) rankoje brš.
pašáuti
1. tr. R, MŽ, N, Sut, M, L, LL155, S, Rtr, KŽ šūviu sužeisti: Pašóvė jis koją kiškiui J. Pašáuju paukštį K. Paukštis su pašautai̇̃s sparnais NdŽ. Nuėjęs į krūmus žiūri – kareivis guli pašáutas Gdr. Koja jam pašáuta (n.) Pb. Ma[no] mamą pàšavė, tai ir mirė Rud. Kap bėgo, tai pašãvo Švnč. Pašáutas [briedis] būva inširdęs Klt. Žmonės pašãvo vilką, tai kur jo bėgta, te kraujo šliogė Kp. Dvi kurapkas užšaviau ir vieną pàšaviau Alv. Erelis aukštyn pakilęs buvo, ale tuojaus pašautas žemyn nupuolė Tat. Karveleli mėlynasiai, kas tave pašavo? TDrIV1(Ck). Guli guli kareivėlis galvele pašautas LTR(Lyda). Pasisaugok, laputėle, pašaus tave strielčiukas (d.) Krč.
^ Nuej[o] kap pašautas (labai greitai) an vienos kojos Vrn. Elzė susigūžė lyg pašautas paukštis Pt. Šernas neria kaip pašautas į mišką rš. Eik tu, varna pašautúoju sparnu! Nt.
| refl. tr. Š, Rtr, NdŽ: Pasišoviau kojelę, pabyrėjo kauleliai LLDI236(Trs).
2. tr. šūviu sugadinti, pamušti: Pašóvė orlaivį po Kuršėnais Krš. Par Didįjį karą buvo pašóvę [bažnyčią], bokštą nuvertę Nmk. Vokyčiai vieną pašóvė trobą, dega Klk. Tai lėktuvas sminga. Pašautas viršum žalio miško V.Bub.
3. tr. NdŽ nušauti, nukauti (medžiojant): Pagausiu kiškiuką, ančiuką kokį pašáusiu Trgn. Pašautà lapė, kailelį nuėmiau (nudyriau) Klt. Pašavau, pašavau, pilką sakalėlį pašavau! LTR(Slk). Ašiai turiu aukso strielbelę, kuri pašauna pilką antelę LTR(Rš).
| refl. tr. NdŽ: Vienas strielčius pasišovęs stirną padėjo prie medžio LTR.
4. intr. Ser, NdŽ sugebėti, įstengti šauti.
5. intr. paleisti šūvį, iššauti: Kokį kartą ir pašáudavo, pagąsdydavo [ponas uogautojas] Kri.
6. tr. R, MŽ, N, Š, NdŽ, KŽ, Gs, Slv, Kp, Užp, An įstumti į krosnį kepti: Pašáuk duoną, duonkepys jau karštas! Grl. Duoną po pečiaus pašóviau Lkv. Kaip jau duoną pašáus, paliks tokį mažą pagrandinį Kl. Ant ližės padeda [kepalą] i pašáuna po pečium Grnk. Negerai pirmąjį [kepalą] pašavai̇̃, tai ir nepareina duona pečiun Sdk. Ruošie (ruošk) duonelę pašáut pečiun Prng. Pašáuk ragaišį in pečių Št. Pyragai jau guli ant skardų, ir bežiūrint juos pašauna J.Jan. Kai pašaudavo į krosnį žąsį, toji lyg aukso obuolys sutviskėdavo sp. Antaniukas raganiūtę šmurkšt pašãvo pečiun (ps.) Prng.
| Tėvas ta (tai) jau norėjo po kuknės pašáuti tą laišką Trk.
| prk.: Skaudžiai puikus raištis buvo, bet po lytaus pašaváu (nepasaugojau, lyg pakišau lietui), ir nubluko Gršl. Nekreik tų pakūgių – ar nepašausi šieną po lytaus (gali užklupti lietus)?! Šts.
| refl.: Nemaniau, kad taip gražiai kepalai pasišaũs po pečiu Kair.
7. tr. pakišti po kuo: Pašóvė ragutes po medžiu Ds.
ǁ refl. palįsti, pasmukti: Po stalu pasišóvė šuva Lp.
8. tr. atnešti, padėti: Kažin ar par Velykas man pašaus tas Velykis kokį kiaušinį? Grž. Bėkit, vaikai, ieškoti – Velykis kiaušinį pašovė! Grž.
9. tr. atkišti, atstatyti: Kokis tę eina petį pašovęs? Švn.
10. tr. įausti: Į tus juodūsius langiukus pakulas pašáunu Trg.
ǁ refl. NdŽ šaudyklei prasistumti po gijomis: Pasišauna šautuvas, i paliekta ant viršu siūlas neprisiaudęs Šts.
11. refl. tr. Rmš perkišus pasimauti: Pasišãvus in lazdos viedrą [v]andenio, možna toli nuneštie Dglš. Pasišáuna in lentos [pievoje balintus] audeklus ir ataneša Klt. Pagaliu pasišáuni par ušėtko ausis i neši Ar. Nuriepino kuperėlį su Bolesium, pasišóvę an lazdos! Lp. Savuosius [batus] Juras pasišovė ant lazdos P.Cvir.
ǁ persikišti: Pasišáusma lazdą ąsosna ir išnešma Sld.
12. intr. NdŽ sparčiai paeiti, pavažiuoti ir pan.: Aš turiu gerus arklius kur naktį su spirutu pašauti Žem.
13. tr. suvilioti, prigauti: Draugavo draugavo abu, ir ans pašóvė mergikę – reik ženyties Nmk.
14. tr. NdŽ pačiupti, gauti (ppr. turtingą jaunikį).
15. intr. atžariai, įžeidžiamai pasakyti, prikišti: Bagotas biednam dažnai pašáuna, kad utėlių nuosama Prng.
16. refl. Skd pakliūti, pasipainioti:
^ Kaip aklai vištai grūdas pasišãvo Plng. Gero ir su šakaliu nesurasi, o piktas ir pats pasišaus KrvP(Mrk).
17. refl. NdŽ pasiskubinti, užbėgti už akių: Pasikišti, pasišáuti (ing kieno vietą) I. Kitsai pasišovė I. Nesuspėjom apsidairyt apie tas vištas, pasišóvė Marijona i apžiojo Ps. Paklausyk šį kartą manęs, seno, eik dabar ir greičiau eik, susitark su Žemaičiu, o tai kitas gali pasišauti V.Krėv.
18. refl. Š, Rtr, BŽ496, KŽ pasiryžti, imtis, ketinti, pasisiūlyti ką daryti: Jis pasišóvęs rašyti knygą NdŽ. Buvau pasišóvęs jiems padėti DŽ1. Katrė teip buvo pašokus, teip pasišóvus miestan (keltis į miestą) Mžš. O tai tau buvo pirmam pasišáuti! Ll. Prašiau brolio palydėti, bet pasišóvė sesuo palydėsianti Pgr. Pasšáuna ir vėl apsėda Arm. Kadaise aš buvau pasišovęs aplankyti visus didesnius Lietuvos miestus J.Dov. Tujaus vienas už kitus juoba augęs vaikelis pasišavo į piršlius M.Valanč.
19. refl. pasisekti, pavykti: Gerai, kad paršeliai pasišãvo (pavyko gerai parduoti), būčio palikęs be cento kišenė[je] Šts.
20. tr. mėgti išgerti svaiginamų gėrimų, išlenkti (taurelę): Buvo burnelę pašauną̃s Nt.
◊ į aki̇̀s pašáuti atvirai, stačiai pasakyti, prikišti, išrėžti: Aš nežinau, ko tu bijai jai į akis pašaut Škn.
paršáuti
1. tr. K, KII92, Rtr, NdŽ, KŽ šūviu partrenkti, parblokšti, nušauti.
2. intr. Š, NdŽ, Bt, Kin greitai pareiti, parbėgti, parlėkti: Paršáus numo, kaip gerai išalks Krš. Būtumi be marškinių numie paršãvęs KlvrŽ. Vidurė[je] nakties paršãvo iš Kražių Užv. Moteris nė negrįžtelėjo, šaute paršovė namo rš.
péršauti K, paršauti M
1. tr., intr. N, L, LL191, Rtr, Š, NdŽ, KŽ perverti kulka: Kraujis burbsi, smarkiai bėga nuo páršauto žmogaus J. Ans páršavo par pat vidurį kiškį J. Ranką péršavė, nepavaldo ir dabar Adm. Jug i mun y[ra] ranka páršauta, rumbai y[ra] čia šitai Vvr. Buvo galvą páršovę, išplėšė kaulą, ale smegenų nesužeidė Vdk. Anie kaip šaudės, karvę páršovė Varn. Žmogų péršovė, tik nenušovė Šr. Vieną péršovę mergą [baudžiauninkę] Lt. Jį paršóvė bebėgantį Krs. Suskovė ir péršovė vokietį Vlk. Mano pilvas labai kietas, neparšáuna puštalietas (d.) Sml. Iš jo peršauto šono burbtelėjo, išsiveržė viršun kraujo srovelė A.Vien. Par tris sienas paršovė Rs.
| prk.: Išgąstingai … žaibuojant, trinkis orus peršauja RD204.
^ Kaip prapuolė iš akių, teip muni kaip šáute páršovė (labai išsigandau, sustirau) Jdr. Tik išsivest į vidurį laukų i péršaut kiaulašūdžiu (juok. apie netikusį žmogų) Bgt.
| refl. tr., intr. K, NdŽ: Atsargiai su ginklu, kad nepérsišautum DŽ1. Netrukus tą pačią koją persišavo Žem.
2. tr. nušauti: Kitas norėjo muni páršauti, o aš išbėgau ir už jojo nejau Skdv. Šunį reiks nepaleist – da páršaus kas Jrb. Vieną iš tų baisių [plėšikų] péršovė Lp. Bus užmuštas akmenimis aba peršautas striela Ch1PvŽ12,20.
| refl.: Pistoletą turėjo, nuėjo toliau, pats pérsišovė Lkč. Tas (vežėjas) iš tos sarmatos pérsišovė an dvaro išėjęs LB165.
3. tr. NdŽ, Srj audžiant perstumti šaudyklę: Ka nori klėtkutę padaryt – vienąsyk dvinytai péršauja Nm. Kad iš vienos pusės dusyk pagretom páršauji, audime pasidaro ožys Jrb. Nu Velykų dar nė šūvio nepáršovė (visiškai neaudė) Gr. Parspiri, páršauni, atleidi i vėl parspiri (apie audimą) KlvrŽ. Paršáuk šiaudyklę skersai audeklo ir primušk siūlą su skietu Skrb.
4. tr. perkišti, permauti: Páršaunamas kubilelis su pagaliu [per ąsas] Užv. Įvažiavimas į kiemą peršautas kartimi; vadinas, kiemas užkardintas M.Katk.
5. intr. NdŽ greit perlėkti.
6. refl. NdŽ persigerti svaiginamųjų gėrimų.
piešáuti (dial.) žr. prišauti 9: Pyšáuk ir tu kokį pusrublį Prk.
prašáuti
1. intr., tr. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ šaunant nepataikyti: Prašóviau pro šalį ir nubėgau J. Prašaváu zuikį, kad skleidąs buvo šautuvas Šts. Ji taip taikliai šaudydavo, kad niekuomet neprašaudavo pro šalį Šlč.
2. tr. SD300, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ šaunant pramušti, peršauti: Šarvus prašáuti DŽ1. Ranką prašóvė Bn. Jį prašóvė, i anas pamirė GrvT110.
3. tr. nušauti: Ėmė pràšavė berną ir nuvažiav[o] – net kūnas šiūšta Lp. Prašaus tave už gegužėlę (d.) Al.
4. intr. NdŽ įstengti iššauti.
5. tr. NdŽ išbandyti (šaunamą ginklą).
6. tr. šaudant suvartoti, iššaudyti: Visą municiją prašáuti KŽ.
7. refl. prasikišti, išlįsti: Niekaip negaliu sutaikyt [lentų] – vis prasišáuna Rs. Jis prasišóvęs visa galva už kitus Gs. Vienur kitur jau prasišovė juodi laukų gauburėliai J.Balt. Iš didelės, tamsios medžių krūvos prasišauna į viršų baltas rūmų bokštelis V.Myk-Put.
| prk.: Tos progos pasigavus, pareiškiama prasišovusiam aikštėn (kuo nors pasižymėjusiam) savo nariui pagarbos ir dėkingumo Vaižg.
8. intr. NdŽ greit pralėkti: Prašãvo pro šalį Ds. Traukinys prašovė pro miestą rš. Kregždės klykdamos prašovė pro jo galvą rš.
9. tr. pragerti, išgerti kokį kiekį: Tiek prašavo [butelių] – ta (tai) ben veselė! Šts.
10. intr. An, Šts apsigauti, apsirikti, pralaimėti: Tegul apsižiūria su pamergiais, kad neprašaũt Slm. Ji daug prašóvė už jo netekėdama Rs.
◊ pro šãlį (šikšnẽlę, virvùtę) prašáuti Mrj labai suklysti, apsirikti: Vieną sykį ir ans prašóvė pro šãlį Dov. Atvirai sakant, mes čia pro šalį prašovėm rš. Kad tik man neprašovus pro šikšnelę!.. Jam neįtiksi, tai paskui grauši nagus rš. Čia jis, tamsta, smarkiai prašovė pro virvutę. Tą supratau tuojau J.Avyž.
prišáuti
1. tr. NdŽ šaunant pasiekti: Zuikį prišáuti negalėjau – tolie bėgo Šts. Briedis taip yra baugus, kad niekaip neprieisi, kiek prišauti gali Blv.
prišaunamai̇̃ Prišaunamai yr Als.
prišautinai̇̃
| refl. NdŽ.
2. tr. Š, NdŽ šaunant pribaigti, nužudyti: Buvo senas šunynas, da koją kas nusukė, tai ėmiau jį i prišavaũ Ml.
3. tr. pašauti: Šavo i prišãvo kiškeliui koją Ml.
4. tr. Š, NdŽ, Dkk, Ds, Sv, Ut, Klt, Ldk, Vp, Up, Kv prie senų batų aulų prisiūti naujas galvas: Batus prišáuti J. Prišãvo naujas galvas, ir dabar visai geri batai Užp. Kažno, ar beapsmoka prie šitų aulų prišáut naujas priešavas Vžns.
| refl. tr. NdŽ.
5. tr. NdŽ prikišti pilną (kepalų): Aš kad kepu, tai man kad pilną pečių bakanų prišáut Ds. Pilnas pečius prišáutas bakanų Paį.
6. tr. primušti (muštuvais): Labiau prišau (prišauk), ba audeklas bus palaidas kai tinklas Ml.
7. tr. prijungti, pridurti: Pribrukau ataudų ir prišóviau kuo pakliuvo Nm.
8. tr. Alks uždaryti, užsklęsti: Prišóviau duris, klausau – šuva loja Brš.
9. tr. Dr pridėti, primokėti: Pryšóvė penkiasdešim rublių, i tiek Vn.
10. tr. sumokėti, sukišti kokią sumą: Ka prišáus kelias dešimtis litų, tuokart žinos palaidą šunį laikyti Vvr. Nemažai prišóvė [baudos] End.
11. intr. Š, NdŽ sparčiai priartėti, prilėkti: Kaip šaut prišóvėm prie Petro kiemo Kp.
12. intr. NdŽ prigerti svaiginamųjų gėrimų.
| refl. NdŽ.
13. tr. ppr. part. praet. kvaištelėjęs: Daug iš prišáuto nenorėk Žal.
sušáuti
1. intr. J, DŽ, Bsg paleisti kulką iš šaunamojo ginklo, iššauti: Kartą kitą, kelis kartus sušáuti NdŽ. Sušãvo, o aš aukštyn žiūriu Kp. Kažkas vidunaktį sušóvė Jnšk. Sušóvė ir ėmė rėkt Lg. Du sykiu sušóvė dar, i nebgyvas Šv.
2. refl. NdŽ vienam į kitą šauti, susišaudyti: Kapitonas pirma joja, su karalium susišovė LTR(Sln).
3. tr., intr. NdŽ suvaryti kulkas į vieną daiktą: Sušóviau du šūviu sykiu ir nušoviau kiškį J. Sušóvė po šovinį stulpan Šlvn. Abudu broliai paėmė šautuvus ir sušovė auksines kulkas į tą ąžuolą LTR(Žal). Dar kelis šūvius į jį sušovę, pliką paliko Žem.
4. tr. N, KŽ, Lb nušauti.
5. tr. šūviu išblaškyti:
^ Vestuvių būrelis išsirikiuoja į tvarką. Negi eis taip palaidi kaip sušautos gervės! TŽII178(Jnšk).
6. tr. Š, NdŽ, DŽ1, Brt, Alvt, Pls, Kpč, Vgr sukišti, pakepti (visus kepalus): Sušóviau visus bakanus an pado Slk. Lukterk, duoną pečiun sušáunu, pečiadangtę pastatau, ir einam Ds. Gerai sušáuk, bo didelė duona – kad pareitų po pečium Bsg.
ǁ sukišti, subrukti: Į karštą pečių sušáuni tuos audeklus, kad geriau išsiplautų Gž. Žvejai tinklus sušóvė į mares PrL(Tovė).
7. tr. vieną visai prie kito pristumti, prispausti (šaunamus kepalus): Atsargiai šauk, kad nesušaũtum Š(Sl). Šauk, tik žiūrėk, kad kepalai į krūvą nebūtų sušáuti! Skr.
| refl.: Duoną kepa, tai, kad nesusišaũtų, žiūria Pš.
8. tr. NdŽ glaudžiai suleisti, suderinti: Deveika pasenęs, jaunieji už jį sandariau skrynias sušauna P.Cvir. Sušóviau lentales, ir nebteka kopūstai Gršl.
9. tr. NdŽ sutraukti, sustumti, sutrumpinti: Vyrai, sušáukit ratus! Vs. Sušáuk (surangyk) virvę PrL(Tovė).
| refl. NdŽ.
10. intr. uždrožti, sušerti: Sušáuk tai kiaulei par nugarą Pj. Sušáusu gerai į kuprą, ir apsistosi kriokusi Vvr. Taip anai sušãvo par blauzdas, ka krokti pradėjo Užv. Paėmė bobulė ilgą votegą, sušavo ožiukuo par pat uodegą LTR(Dr).
11. tr. sumesti, sudėti: Sušáukiam visi po dvidešimt kapeikų pusbutelkei Prk.
12. intr. sulakstyti: Du sykiu sušóviau į miestą Krš. Sušaváu tris kartus į aptieką, bet pagydžiau kiaules Lk.
13. intr. NdŽ kartu visiems subėgti.
užšáuti
1. tr. M, L, Rtr, KŽ, Arm, Šč, Kbr šūviu nužudyti, atimti gyvybę: Tokį žmogų (vagį) paimčiau ir ažušáučiau Pb. Gal da visiškai neužušóvė, ale menkai kas iš jo bebus Ds. Paėmė žu strielbos ir žušóvė Dbč. Àžšavė keturis GrvT80. Naktį ateis, ažušaũs Aps. Insiėdus (įsipykus) kam buvo, tai ir ažšãv[o] Lz. Norėj[o] mane ažušáut Bn. Mano brolį miškiniai užušãvo Žl. Aš tave išgelbėjau, o jau dabar nori mane užšáut (ps.) Jz. Jei užšaũčia zuikį, tai man jį išvirtų Brš. Kiškį, lapę ažšáuna Pst. Tik tan šonan šavo i ažušãvo kiškį Aps. Vyriausias sūnus vieną dykį (šerną) ùžšavė Azr. Jeigu užšausi ar užmuši busilą, gausi sausligę LTR(Vs). Taisykie šaudyklėlę, užšauk girios paukštelę BsO336. Jauni ponai aukso strielbom tai mane (karvelėlį) užšovė LB105. Siuntė ponas strielčių, kad vilką užšautų FM.
^ Atlėkė paukštė be sparnų, įtūpė į medį be šakų – užšovė strielčius be strielbos, išvirė kukorius be ugnies, suvalgė pana be dantų (sniegas) Dkš.
| refl. tr., intr.: Tas užsišóvė pats save Msn. Užsidarė kluonan, tracht užsišóvė Vvs. Ažsišãvo briedį Ign.
2. intr. J paleisti šūvį, iššauti.
3. tr. KI640 šaunant užmesti.
4. tr. nutrenkti (apie perkūną):
^ Kad taũ perūnas ažušaũt! LKKXIII122(Grv).
5. tr. BzF181, Š, Ser, NdŽ, KŽ užsklęsti, uždaryti skląsčius, užkišti: Užšáuna anksteinais duris, jei nori, ir braižykis pasku kaip durnius Vvr. Ka eisat gulti, neužmirškiat duris užšáuti Šv. Durės būdavo su karte užšáunamos Krš. Užšáuna duris su šautuvu Rsn. Ažušáuk duris, be vėlus laikas Ob. Duris šovikliu užšáunam Km. Nakčia duris užšáunam šova Lš. Reik eit langus užšáut, kad kas neįlįstų Rd. Vaikas užšãvo liuktą Žr. Išimtininkė … duris užšovė LC1879,4. Priemenė buvo ažušauta su medine velke BsPII237. Langelis par uolektį rąste išpjautas ir iš vidaus su lentele užšaunamas S.Dauk. Kai sulauksi vakarėlio, neužšauk durelių (d.) Smn. Mes dureles užversim, geležėlėm užšausim LTR(Prl).
| refl. tr., intr. Ser, NdŽ, KŽ: Duris dzinkt ir užsišóvė Trs. Pamatė mañ ateinant ir užsišãvo Ds. Vakarais visada ažsišáunam duris, kad būtų ramiau Ob. Miega užsišóvę – negaliu vidun įeit Pnm.
^ Nuo naminio vagies nė dviem velkėm neužsišausi PPr222.
ǁ uždaryti, užrakinti ką viduje esantį: Aš užmiršau ir užšavaũ jį gurbe Ds.
6. tr. NdŽ, Pvn, Rm užtverti, užkardyti: Užšáut reiks kartį, kad karvės avilių neišverstų Pc. Užšáuk par spragą kartį, kad gyvuliai ant daržą neliptų Paį. Grįžtant veselnykam iš bažnyčios, buvo mada užšáut kartį skersai kelio Skrb.
7. refl. užsikirsti, užstrigti: Mat aš, besukinėdamas vyskupo mikroskopą, buvau jį taip pagadinęs, kad jis užsišovęs nebesisukinėjo A.Vien.
8. tr. NdŽ sukišti, užkišti duonos kepalus į patį krosnies galą.
9. tr. NdŽ, Lp perkišti siūlą šaudykle: Menka šiuosmet iš manę audėja, kad dar nei kartelio šaudyklės nežušoviau Rod. Ne toks siūlas ažušáuta – sugadinau Klt. Kažno šiteip iš galo ar neišsitrauktų [siūlas], mat ne teip ažušavaũ Sdk.
ǁ audžiant suvartoti (šaudyklėje esančius siūlus): Šitą ažušáusiu ir daugiau nebeausiu šiandiej Aln.
10. tr. J smarkiai užduoti, uždrožti.
11. tr., intr. NdŽ tiesiai į akis, piktai, šiurkščiai, priekaištaujamai pasakyti: Užšóvė mun baisiai: tinginė! Grd. Užšóvė: tavo duktė be šliūbo gyvena! Krš. Ir aš anam užšóviau, velniuo! End. Dukterikė seniuo kad užšáuna žodį! Krtv.
ǁ vykusiai, įtikinamai, taikliai pasakyti: Nors ir nemokytas, bet kad užšaus – nieko prieš neatkirsi Rk.
12. intr. NdŽ greitai užbėgti, užsukti.
ǁ refl. greit einant susidurti su kuo, užlėkti ant ko: Ėjau ėjau grei̇̃ta ir užsišóviau an Petro Db.
13. refl. užsivilkti: Aš tik suknele užsišáusiu, ir bėgam Ktk.
◊ sklą̃stį užšáuti padaryti galą kokiam veiksmui: Tą regėdamys, kryžokai numanė aiškiai, jog jims tujau užšaus skląstį jų terionėms S.Dauk.
paužšáuti (dial.) tr. baigti viską išausti: Ik Velykai reikia stovus paužšáutie Lz.

per pláuko mẽtą vos vos: Iš visos sylos metė į pačią taip, kad ko tik nabagei galvos neperskėlė, tiktai per plauko metą pro šalį peilis praslydęs į sieną įsmigo. rš.
ikì plaukų̃ šaknų̃ labai (rausti): Kaupys krenkštelėjo sumišęs. Ir išraudo staiga. Iki pat plaukų šaknų. Balt.
gyvàsis pláukas landuonis: Kam yra gyvasiai plaukas, su žolėm gydo. Dgp.
nė̃ gývo pláuko tuščia: O pirkioj – nė gyvo plauko. Žrm.
ìlgas pláukas apie moterį: Kam tu klausai ilgo plauko – turi galvą. Grv. Ilgas plaukas – trumpas protas. Zp.
kàs pláukas taĩ lãšas apie labai suprakaitavusį, sušilusį: Sušilau, suprakaitavau, kas plaukas tai lašas. Dkš.
kìto pláuko ne toks kaip visi: Visai kito plauko žmogus Juozas Misiulis. Krėv. Ta jos duktė jau kito plauko, vis mėgsta kieminėt. Pun.
kitókio pláuko ne toks kaip visi: Turime mes visi savo nuosavą velnią. Kiekvienas pagal savo sukirpimą: kitokio užmojo, kitokio būdo, kitokio plauko. Dovyd.
kitóniško pláuko visai kitoks: Nieko gera iš jo, jis kitoniško plauko, nepridėsi prie tėvo. Sk.
skur̃sno pláuko neturtingas: Skursno plauko mes. Gs.
plaukaĩ stãtūs išsigandęs: Kad ji nieko nedaro – man plaukai tiesiog statūs. RdN.
šil̃to pláuko nematýti nesuplukti, nesušilti: Arklys nematė šilto plauko. Šts.
šil̃to pláuko neturė́ti būti nė trupučio nesušilusiam: O kad Liudvika nė šilto plauko neturi – dirbo ve!. Grš. Šilto plauko nėr turėjęs nė dirbdamas, nė šokdamas. Šv.
tõ patiẽs pláuko visai toks pat: Kartu prie staliuko sėdėjo du jo draugai, kurie iš karto pasirodė Audrei to paties plauko kaip ir jis pats. rš.
víeno pláuko toks pat: Bobos lieka bobos, jos visos vieno plauko. Simon.
nė̃ víenas pláukas nenukrìs nuo galvõs nieko blogo neatsitiks: Nebijok, nė vienas plaukas tau nuo galvos nenukris. Jnšk.
visókio pláuko įvairūs: Šiandien visokio plauko žmonių priėjo. Pc.
žìlas pláukas
1.senatvė: Nusilenk žilam plaukui. Tr. Nepagerbs nei žilo plauko, užvažiuos taip, jog nežinosi nei kas atsakyti, nei kur akys padėti. Krėv. Niekas jo negalėjo įveikti, tik įveikė senatvė, žilas plaukas. Šein. Ką?! Tyčiotis užsimanėte iš mano žilo plauko. Tilv. Iki žilo plauko ji nepamiršo jo. Šl.
2.senas žmogus: Kur pažvelgsi, vis jauni veidai, tiktai kur ne kur švysteli žilas plaukas. Balt. Aš nenoriu žilo plauko užgauti, todėl nutylėsiu, ką pasakyt turėtau. Krėv.
žìlą pláuką gáuti pasenti: Žilą plauką gaus belakstydamas. Vvr.
žilų̃ plaukų̃ neáuga nevargsta: Tau dėl to karo, matyt, žilų plaukų neauga. Simon.
žìlo pláuko suláukti pasenti: Žilo plauko sulaukei, o neišmanai, kad melstis tik tada gerai, kai nieko nereikia iš Dievo. Balt.
pláukus apė́sti privarginti: Apės ir plaukus tie vištukai, kol užaugs. Alv.
pláukus apráuti apmušti: Kad aprovė jai plaukus – padėjo: truputį liovės. Rd.
pláukus apsiráustyti susipešti: Jau ir plaukus jaunieji apsirausto. Rdn.
plaukaĩ atsistójo pasidarė baisu: Pamačiau tokį muriną pikčių, kad man plaukai atsistojo. Cvir.
plaukaĩ atsistójo piestù pasidarė baisu: Ponaičio net plaukai piestu atsistojo: jau dabar žengsiu smako gerklėj. Ml.
plaukaĩ atsistójo statì pasidarė baisu: Man, sako, ir plaukai stati atsistojo. Trk.
plaukaĩ atsistójo ant galvõs pasidarė baisu: Man plaukai atsistojo ant galvos sužinojus. Dt. Bet kai pakėliau jos galvą nuo kūdikio, man net plaukai ant galvos atsistojo. Mont. Visi plaukai Mataušui ant galvos atsistojo: iš visos galios sudrožė savo kumelį ir kaip vėjas paršvilpė namo. Bil.
(kieno) pláuku gyvénti aklai klausyti: Geri vyrukai, kol bobos plauku gyvena. KrvP.
plaukaĩ kẽliasi ant galvõs ima baimė: Kai pamislini, plaukai kelias ant galvos. Vrn.
pláukas nekriñta nuo galvõs nieko bloga neatsitinka: Be Dievo valios ir plaukas nuo galvos nekrinta. Erž.
pláukas nenukrìto nieko neatsitiko: Už tėvo galvos nė plaukas nenukrito. LTR. Be mano rankos – ir plaukas nenukris. Grv.
pláukas nenukrìto nuo galvõs nieko bloga neatsitiko: Be Dievo valios plaukas nuog galvos nenukris. Grv. Bet toliau aš jį imu savo globon ir prisiekti galiu, kad daugiau nuo jo galvos ir plaukas nenukris. Vien. Mano pastogėj nei vienas plaukas nenukris tau nuog galvos. Švaist.
pláukas nepakrutė́jo ant galvõs neturėjo rūpesčių: Kolei tėvas buvo gyvas, tai jam ir plaukas ant galvos nepakrutėjo, jokio klapato neturėjo. Skdt.
nė̃ pláuko nepaláužtų labai nusilptų: Per dvi dieni nevalgę, rytoj nė plauko niekam nepalaužtume. LzP.
pláukas nesuklibė́jo ant galvõs visai nesirūpino: Jos ir plaukas ant galvos nesuklibėjo dėl nieko. Klt.
pláukus nuvarýti labai išvarginti: Duktė motinai baigia plaukus nuvaryt. Švn.
pláuką paliẽsti bent kiek skriausti: Pati jo nebijok: jei nors plauką palies, aš jam sprandą nusuksiu. Jnš.
plaukaĩ pasistójo pasidarė baisu: Man tik plaukai pasistojo, verkt neverkiau. Jnš.
plaukaĩ pasistójo ant galvõs pasidarė baisu: Man ir plaukai pasistojo ant galvos – jau vis tiek čia baido kažin kas. Als.
plaukaĩ pasistójo ant pakáušio pasidarė baisu: Kad aš pasakyčiau, ką ana sakė, tau plaukai ant pakaušio pasistotų!. Krš.
plaukaĩ pasišiáušė apėmė išgąstis: Ką dabar reik daryti? Plaukai pasišiaušė. Ldv.
plaukaĩ pasišiáušė ant galvõs Lš. apėmė išgąstis, nusigando: Šiurpas jį nukrato, plaukai ant galvos pasišiaušia. Šein. Tikt girdėk, aš tokius tau dyvus pasakysiu, kad plaukai tau ant žilos galvos pasišiaušis. Donel.
plaukaĩ pastė̃ro ant galvõs labai išsigando: Sako: kaip buvo strošna, tai plaukai pastėro ant galvos. Grv.
pláukus pašiáušti įvaryti baimės: Kad atėjo bandomasis laikas, man plaukus ir pašiaušė. rš.
pláukus pašiáušti ant galvõs sukelti baimę: Netikėjau tai staigiai minčiai, bet ji net plaukus pašiaušė ant mano galvos. Šein.
plaukaĩ pašiur̃psta apima baimė: Nuo šitų žinių pašiurpo Aršiojo plaukai. Piet.
plaukaĩ pašiùšo apėmė baimė: Motiejui net plaukai pašiušo, kai pamatė, kad parvežė tiek eglių. Al.
plaukaĩ pašiùšo ant galvõs apėmė baimė: Pamačius tokius išdaigus, net plaukai ant galvos pašiušo. Al.
pláukus plė́štis peštis: Ar jiem pirmoji? Praeis diena kita, ir vėl plaukus plėšis. Žg.
plaukaĩ raũsta ima gėda: Skaitau tą straipsnį ir jaučiu, kad rausta man net plaukai – atrodo, kad, išleisdamas rinkinių, aš padariau siaubingą nusikaltimą. Vencl.
pláukus ráuti labai sielvartauti: Baltas rankas laužė, gelsvus plaukus rovė. Krėv.
pláukus ráutis labai sielvartauti: Močia plaukus rovėsi, iš galvos ko neišėjo. Paukš. Gali plaukus rauties, galvą į sieną duoti – ar padės?. Rdn.
pláukus ráutis nuo galvõs labai sielvartauti: Motina plaukus nuo galvos rovės, kaip pamušė vaikus. Grv.
plaukaĩ stãtosi ant galvõs ima siaubas: Plaukai statos ant galvos, jei reiks per tą žiemą dar vargti. End.
plaukaĩ stója ima siaubas: Apie ją (žiemą) kalbant, net plaukai stoja, kūnas nutirpsta, širdis vaitoja. Kp.
plaukaĩ stója piestù ima siaubas: Apsaugok nuo tokio smūgio! Tik pagalvojus plaukai piestu stoja. Krėv.
plaukaĩ stója statì ima siaubas: Boba visa nutirpo, ant galvos plaukai stati stojo. Žem.
plaukaĩ stója ant galvõs ima siaubas: Tų kalbų klausant, ne vienam stodavo plaukai ant galvos ir šiurpuliai kratė kūną. Bil. Plaukai ant galvos stoja, kraujas stingsta gyslose, manant apie Kražius. Kudir.
plaukaĩ stójasi ima siaubas: Pasiklausai, kas senovėje buvo, – plaukai stojas. Lk.
plaukaĩ stójasi ant galvõs ima siaubas, labai baisu: Nusgandau, tai nusgandau, net plaukai ant galvos stojos. Pls.
plaukaĩ susišiáušė apėmė baimė: Man jau plaukai susišiaušė, bet, misiliju, nepasiduosiu. Lnk.
plaukaĩ sustójo statì siaubas paėmė: Berankiui net plaukai stati sustojo. Žem.
plaukaĩ sustójo statì ant galvõs siaubas paėmė: Persigandau, plaukai ant galvos stati sustojo. Rdn.
pláukus sušiáušti įvaryti baimės: Panašus vaizdas gero pasakotojo lūpose sušiauštų plaukus ne tik mažiems, bet ir dideliems klausytojams. rš.
plaukaĩ sutìno labai įkyrėjo: Nuo tavo zirzimo man jau plaukai sutino. Lnkv.
plaukaĩ šiáušiasi ima baimė, išgąstis: Kai važiuoji per laukus, plaukai šiaušias. Sv. Viliui baugu, jam šiaušiasi plaukai. Simon. Darbo daug – plaukai šiaušias. Krš. Ir vyresniesiems plaukai šiaušias iš baimės. Vaižg. Mano miela Lietuvėle, rašant šiaušiasi plaukai. Geltonuoja mūs laukai, apstatyti šautuvėliais. Tilv.
plaukaĩ šiáušiasi ant galvõs ima baimė, išgąstis: Tokių pasakojimų, aiškinimų vaikai išsižioję klausosi, net plaukai jiems ant galvos šiaušiasi. Žem.
plaukaĩ šiur̃psta ima baimė: Girdi iš tolo Mauškus kurtų balsą; girdi, ir plaukai jo šiurpsta. Piet.
plaukaĩ šiur̃psta ant galvõs ima baimė: Man plaukai tik šiurpsta ant galvos. Ds.
plaukaĩ šiùša ima baimė: Kai pagalvoji, tai net plaukai šiuša. Vdn.
pláukui užkrìsti nedúoda labai saugo: Taip myli, kad ir plaukui neduoda užkrist ant jos. Ml.
ant pláuko
1.vos vos: Vieną sykį, Gustavo spiriama kroketuoti Donato kulipką, paleido savo tik tik ant plauko pro šalį. Pt.
2.tiksliai: Nutekina stebules, iškala skyles – visai nemieravęs, ir jam išeina ant plauko. rš.
ant pláuko kabė́ti grėsti pavojui, vos laikytis (gyvybei): Gyvybė tik ant plauko kabėjo. Krkl.
ant pláuko kabóti grėsti pavojui, vos laikytis (gyvybei): Jų dviejų gyvybė kabojo ant plauko. Vencl. Ne kartą ir gyvybė kabojo ant plauko. rš. Sveikata ant plauko kaba, kur čia beeisi. Krč.
ant pláuko kýboti Vvr. būti pavojuje, arti pražūties: Jo likimas kybojo ant plauko. rš.
ant pláuko kỹburti labai silpnai laikytis, būti pavojuje: Bekybura ant plauko, mirs. Dr. Mūsų viršininkas savo vietoje vos ant plauko bekybura. rš.
ant pláuko pakàbti grėsti pavojui: Gyvybė ant plaukelio pakabusi. rš.
nė̃ ant pláuko visai ne, nė kiek: Kol nujoja, kol sukuria laužą, kol jauni, tai nė ant plauko neužmiega. Rud.
be pláuko
1.visiškai (viskas, viską): Kurapkos nebsukrykštauja: prapuolė be plauko. Šts. Viską pavogė, be plauko. Nt.
2.visiškai be nieko: Be plauko ąžuolo palikau, visus iškirto. Dr.
į pláukus įsivélti primušti, prigriebti: Tik prilįsk, kai įsivelsiu į plaukus, tai žinosi!. Jnš. Įsivėlė tau mergos į plaukus – neužvadžiosi anų. Krš.
į pláukus kìbti susipešti: Dar saulei nepatekėjus, jau visi jie krūvoje ir kelia tokį lermą, lyg tuoj kibs kits kitam į plaukus, ne į pievos žolę. Vaižg. Pranculis pasirinko kampą už palmių, kur nereikėjo nei valdžios kritikuoti, nei rodyti išminties, nes čia turėjai tik mokėt gerai lošti šachmatais, nesikarščiuoti, nekibti į plaukus išlošusiems. Andr.
į pláukus susikabìnti susipešti: Nereikės nė metų, kaip į plaukus susikabins, pamatysi. Šl.
į pláukus šókti pulti peštis: Bobos kai susibars, pamatysi, tuoj į plaukus šoks viena kitai. Rd.
ikì paskutìnio pláuko viską smulkiai, rūpestingai: Dasisakysiu aš tau iki paskutinio plauko. Nč.
ne pagal̃ pláuką nepatinka: Man ne pagal plauką, ir nešneku. Ukm.
per pláuką
1.nedaug trūko: Dvaro kūtė per plauką nesudegė. Trk. Per plauką neįlindo (neįkliuvo) ir pats. Grdm. Per plauką gyvas išliko iš tų muštynių. Užv. Katė griebė jas (peles) koja ir tik per plaukelį nepačiupo!. Mš. Ir mes tik per plauką išvengėm panašios krušos. Švaist. Tik per plauką nežuvo brolis Julius. Cvir.
2.visai arti: Per plauką buvo nuo mirties. Vaižg.
per gývą pláuką vos vos (ne): Neužsimušė veikiau per gyvą plauką. Plt.
per meñką pláuką visai nedaug trūko: Per menką plauką nepapuoliau po mašinos. Krš. Per menką plauką būtų išvežę. Erž.
per víeną pláuką visai nedaug trūko: O tą pačią vasarą juk būčiau jos netekusi, per vieną plauką, galima sakyti. Simon.
nė̃ per pláuką visiškai, nė trupučio: Tauko nė per plauką nematyt, o sako – valgyk košę. Rt. Nė per plauką nenusileisiu – geriau tegul mane gyvą sudrasko!. Vkš. Nė per plauką nieko nedavė. Prk. Jo žmona nė per plaukelį negali pakreipti jo paliepimų. Žem. Varžytinės šį kartą turi praeiti tvarkingai, nė per plauką nenukrypstant nuo taisyklių ir sąlygų. Gric. Jis nei per plauką nėra geresnis. K.
po pláuką kiekvienos rūšies po vieną: Gavo pradžiai dalies gyvulių po plauką. Žem.
po pláuko patinkamas: Sutiko po plauko, ir veselė. KlvrŽ.
po pláuku Erž. patinkamai:
ne po pláukui priešingai, nepatinkamai: Motutė gal kokį žodį pasakė ne po plaukui, ir išėjo merga. Kp.
prieš pláuką priešingai, nepatinkamai: Kai teip aš kalbėjau, nepatiko – prieš plauką. Dbk.
prieš pláuką nevarýti elgtis atsargiai su kuo nepalankiai nusiteikusiu: Eržvilkiškį prieš plauką nevaryk, tik po plauku – pažinęs galėsi į antį įsidėt. Erž.
prieš pláuką paglóstyti pakritikuoti: Tegu visuomenė abu paglosto prieš plauką. rš.
prieš pláuką pakedénti pakritikuoti: Vėliau, kai jau mano motina našlavo, ir Prancišiukas pasidarė Pranciškėliu, jis būdavo mūsų namuose vis dažnas svečias ir savo šnekaluose kartais pakedendavo prieš plauką dievotas moterėles. Andr.
prieš pláuką pašukúoti pakritikuoti: Reikia jį gerai prieš plauką pašukuot, tada žinos, kad nedera kelt rankos prieš žmogų. Mark.
prieš pláuką šukúoti kritikuoti: Vakar labai šukavo prieš plauką susirinkime. Slm. Kartą mačiau jį vyriausiojo inžinieriaus kabinete šukuojamą prieš plauką. rš.
su visaĩs plaukaĩs
1.lengvai: Tamsta nuperki tuos naujakurius su visais plaukais. Gric.
2.labai: Pašėlęs su visais plaukais. Pvn.
už plaukų̃ susikìbti susipešti: Pamatysi, pagyvens kiek ir vėl už plaukų susikibs. Rd.
už plaukų̃ vedžiótis muštis: Bobos iš lauko nepareina – susibara, o namie tai ir vedžiojas už plaukų. Ktk. Stancijoje vėl dvi giminaitės vedžiojosi už plaukų, nepasidalindamos kunigo laikrodėliu. rš.
nė̃ pláuko visiškai, visai nieko: Par ją nė plauko nebuvo kiaulių. Aps. Cukro parsinešk – nebėr nė plauko. KlvrŽ. Po kiek sykių išrabavojo dvarą maištininkai: arklio nė plauko nebeliko, duoną, miltus, mėsą po kiek sykių išvežė. Žem.
neĩ pláuko neĩ pėdõs visiškai (nėra): Nei plauko nei pėdos žiemą vilko niekas nebematė. Grz.
kaĩp ant pláuko
1.tiksliai: Nustačiau dureles kaip ant plauko. Slm.
2.vos vos, sunkiai: Dabar viskas laikosi kaip ant plauko. Srv. Per žiemą tai kaip ant plauko laikiaus, vis sirginėjau. Šl.
kaĩp ant pláuko kãbo vos laikosi: Mano gyvybė tai kaip ant plauko kabojo – taip sunkiai sirgau. Užp. Šiais laikais žmogaus gyvenimas kaip ant plauko kabo. Myk-Put.
katės plaukai žr katė
pilna kepurė priaugo plaukų žr kepurė
nė per pusę plauko žr pusė
nei raugo nei plauko žr raugas
šunų plaukų pakėlimas žr šuo
nei taukų nei plaukų žr taukai
vilko plaukai žr vilkas
vilko plauko žr vilkas
vilko plauką turėti žr vilkas

smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.

širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.

smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.

širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.

smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.

širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.

ráuti, -na (-ja K; SD328, R, N, Sut), róvė
1. tr. R, I, KBII148, Smal, Dv, Kt traukti, plėšti iš šaknų: Ráuja žoles Srd. Nėr kas ráuna: visos žolės jau išravėtos Sv. Aš róviau žoles pakrūmė[je] LKT88(Vž). Tai žolę ráunu, tai mazgoju – darbo yra Antr. Notrynes pavasario čėse ráus, virs Lnk. Reikėtų jau ir linai pradėti rauti J.Jabl. Pačias, kaip reik, linų raut guikite greitai K.Donel. Linus ráuna iš žemės Šlčn. Jau reikia eit ráut – linai ráunami Žml. Linus raudami̇̀ (raunant), lijos lietus Zt. Kai linų laiškas krinta, linus reikia ráut Jrb. Greit linai bus ráuti Pln. Už poros savaičių bus rautini̇̀ linai Skdv. Pakaitį kas tau beduos linų raunamúoju metu – vėl išbėgsi linų ráuti Sd. Pasisodinsim medelių rudenį, kai bus raunamas laikas Ėr. Grikius rankom ráudavom Antr. Pagada kad nudegino, žmonės rautè róvė miežiukus Vlkj. Kartais avižos neuždera, reikia avižas ráut, ne pjaut Kls. Sviets rugelius pjaute pjauna, vedu raute raunam LTR(Krtn). Išejo marti su sena uošvėne pupų ráuti Žd. Susispaud[žia] žirniai, i[r] mašina ráuja Erž. Vasarojų nuvalius, pradėsma daržus ráuti, bulbes kasti Gd. Burokus róviau, parvargau – i ligos Mžš. Ráuna iš pastiklių (iš šiltadaržio) griežčius i sodina po laukus Pb. Ana tas ruputes kožną dieną ráuna KlbX126(Krtn). Mes vakar čia róvėm bulves, pri mūso čia su talka Dr. Nuo Raulyno pradeda bulves ráut Dkš. A cibulių da neráunat? Ob. Šunagrybių niekas neráudavo Švd. Trumpa, stora – grybų raut, aukšta, laiba – riešutaut (d.) Vlkv. Ejo mergos grybų rautie LTR(Lš). Žydžia kasmet [obelis], obuolių nėra – musėjom ráut Krns. Sakė, reiks ráut visas sodas – džiūsta Kls. Karves ganiau, kerus róviau Varn. Idant ertes, raudami kūkalius, neišrautumbite ir kviečių su jais drauge DP85. Volungė šaukia: eikit, vyrai, grybų raut, senos bobos, kukoraut Prk. Tai ji kukavo, ta raiba gegelė, ráujant žalius linelius JD558. Tu mane rasi linų laukužėly linelius beráujančią JV788. Per šilelį jojau, šile žolę roviau, vidury šilelio žirgelį pašėriau LTR(Auk). Oi eisam eisam mes, trys sesytės, į žalią lauką linukus rauti LTR(Rmč).
| prk.: Ir drąsiai šaknis neteisingas rauni, da drąsiau naujus mokslo žiedus krauni A.Baran.
^ Ropę ráuk, kada ráujasi Plv. Po laiko jau grybai rauti Dr. Nusibodo aust, kai blogas ridikas raut Švnč. Tu eisi į Šikutes pri Didino kūlių rauti, spilgų krauti, bet ne į gimnaziją! Dr.
rautinai̇̃ adv.: Dalgelio nepapustęs, nepapjausi, žalią žolelę rautinai išrausi Grz.
| refl. Plv.
ǁ pešti iš kūno: Rauti, draskyti plaukus I. Tu rauji čiupryną, o aš rauju linus J. Plaukus ráuna ir riša pas obelį ažu kočiukų Dv. Kap šukavo galvelę, róvė gelsvus plaukelius DrskD212. Močeka ėmė plaukus raut nuo galvos LTR(Dv). Ráut dantį turėjau Dv.
ǁ traukti, tempti (iš krūvos): Ale žiūri – išeina iš girios vilkų daugiau kaip penkiosdešimts! Atėjo tie vilkai, sustojo apie tą kūgį – ir raut dantimi šiaudus BsPIV284.
2. naikinti: Rauti negeroves sp. Vokiečių laikais lietuviškumą pradėjo ráuti lauku Pgg. Kai aš tik pradėjau svietą pažyt, tai ėmiau caro valdžią iš šaknų ráut (kovojau, kad ji būtų nuversta) Plv.
3. sunkiai nešti, vilkti, tempti: Ką tu čia teip šitam maiše ráuni? Trgn. Senelė rauna maišą net persikreipdama Rod. Kad ráuna, tai ráuna ne palig savę (per sunkiai neša) Sld. Jis ten eina ir viską ráuna Nmn. Arklys ledva ráuna prieš kalną Lš. Arkliai vos ráuna, ir dar aš sėsiuos an kalados! Lp.
| Pošaltą tokią dieną ejova piningų rauti (kasti) Dr.
^ Nėra kas pjauna, yra kas iš aruodo rauna TŽIII386. Rauna kai velnias mešką Švnč.
4. greitai bėgti, važiuoti: Kai róvėm visi namo! Alk. Aš kai róviau per girią! Plv. Kur ráuni tep smarkiai? Grl. Kap dav[ė] lazda, tai ráuna kap pamazgytas namo Arm. Velnias, bra, an pečių užsidėjo kumelę i rauna aplink ežerą Švnč. Negaišuok, o ráuk! Snt. Ka[d] róvė su ta mašina, tik sudundė́[jo] žemė, i viskas Jnk. Róvė pro mus mašinos Dglš.
| refl.: Kovos būrys skubėjo priešo link. Mašinos rovės vieškeliu tolyn T.Tilv. Ir kad róvės greit jis į kambarį! Vlkv. Eržilas atsistojo piestu ir rovėsi kaip žaibas pirmyn rš.
ǁ refl. veržtis: Kur ráunies, vis tiek nebepareisi [į autobusą] Skdt. Arklys pradėjo ráuties iš tvarto Dglš. Vanduo per viršų ima ráutis Lš.
| Pradžiugusi širdis raunasi iš kūno rš.
5. refl. šnek. klimpti: Ráunas valig stabulių ratai, vežimas atsakantis Ktk. Ratai pievon ráunas Trgn.
6. tr. šnek. mušti, pešti: Kaipgi jį sugavę, žydai mušė, róvė JD592.
| refl.: Tu tik pažiūrėk, kap tos katės ráunasi Šil. Šunys tarp savęs pradėjo ráutis Skdv. Eina toliau, rado du varnu raujanties ant kaulo kumelės BsPIII192. I žiūri ans, ka[d] pešas du žvirbliai, ali teip raunas, ka[d] plunksnos dulka LTR(Žg). Kada tik jiedu susieina, tuoj pradeda ráutis Krp. Baisu ir juokinga būdavo, kai klausytojai turgavietėje pasidalydavo į dvi dalis ir pradėdavo rautis V.Mont. Turi pešties, su visais ráuties Pgg. Bernai susikibę ráunasi (imasi, galynėjasi), net žemė dreba Jnš.
ǁ refl. kovoti, kariauti: Rovės stipriai po Liepoja, net dangus užjuodavo Šts.
ǁ refl. ginčytis: Ráujasi ráujasi kap katinai Gs.
7. refl. šnek. smarkiai dirbti, glėbuotis: Jis daba[r] su rugiais ráunas Jnš. Amžinai rautis su karvėmis Basiuliškių tvartuose jam buvo įsiėdę iki panagių rš.
8. gerti, mesti (alkoholinius gėrimus): Aš tai visai mažai gėriau, o jūs tik rovėt ir rovėt Ut. Rauk dar vieną, kad tinka V.Krėv. Visi buvom po burną rovę Šts. Ráuk dar vieną stiklą Grž. Ráudavom vynelį kur sulindę Mžš.
◊ balà (bi̇́esas, devyni̇̀ šùnes, dievai̇̃, giltinė̃, juõkas, kélmas, mãras, vélnias) ráuna apie pražuvimą, išnykimą, galą: Bus gerai, bala pono neraus rš. Ar kas yra kada matęs, kad biesas savo vaiką rautų! S.Čiurl. Kad jį devyni̇̀ šùnes raũtų ir pasigavę visus kutus nurautų! Mrj. Tegu juos dievai rauja, tuos mokesčius ir policininkus! rš. Katrės neraus giltinė, bet tas vaikas galėjo nusigąsti Žem. Kunegas Palubinskis, matydamas, tą karalių giltinei rovus, nustosiąs mažne jau įgytos vyskupystės, norėjo kuo greičiau pats į Rymą pašarpuoti M.Valanč. Raus tavi giltinė S.Dauk, VP39. Giltinė savo vaiko neraus Tsk(ž.). Pardaug drąsį rauna giltinė VP36. Tegu jį juokas rauna! Tiek tos bėdos Ldvn. Neraus kelmas taip greit: ko lakstei kaip padūkus – būtumei nesusirgus! rš. Tegul maras jus, prakeikti, nuo žemelės rauja! S.Nėr. Tave, žalty, nė vélnias neráus! Trk. Velniai̇̃ ráutų tokį vyrą! Jnš. Tegu mane velnias rauna, jeigu aš nesu jūsų draugas! V.Myk-Put. Šiandien velnias nerovė, neraus ir toliau rš. Laukuo yra šalta, rodos, kad tujau velnias raus LTR(Krt). Vélnias ráuna visus! Pvn. Tegu velniai̇̃ ráuna! KlbII6(Lkm). Neráus vélnias pijoko! Pln. Jei Dievo tarnas atsisako prisiekti Viešpaties vardu, kad sakys tiesą ir vien tiesą, – tai jau velnias rauna tokį liudijimą! rš. Velnias jus rautų, kokios jūs gražios stepės!.. rš. Velniai rautų, apie tai verta pagalvoti! J.Marcin. Duosu į kailį, ka vél[nia]s tave ráus! Slnt.
baravỹką ráuti Prk toks žaidimas.
gãlas ráuna (kur) apie nerimstantį: Kur tu karies, kur tave dabar gãlas ráuna?! Mrk.
iš savę̃s ráuti sunkiai alsuoti: Jis, tas ligonis, tep sunkiai kvėpuoja, tik iš savę̃s ráuna Vlkv.
kaltū̃ną nuo galvõs ráuti varginti, kamuoti: Vyro tėvai ėmė man kaltū̃ną nuo galvõs ráut: ką darau, vis blogai ir blogai Rš.
kanãpę ráuti toks lietuvių šokis: Eikš, sesyte, padėk ma[n] kanapę rauti J.Jabl.
pláukus [nuo galvõs] ráuti[s] labai sielvartauti: Močia plaukus rovėsi, iš galvos ko neišėjo J.Paukš. Motina pláukus nuo galvõs róvės, kap papamušė vaikus LKKXIII133(Grv). Gali pláukus ráuties, galvą į sieną duoti – a padės? Rdn. Baltas rankas laužė, gelsvus plaukus rovė V.Krėv.
ramùlį ráuti peštis, ginčytis: Rauna ramulį, ir gana Švnč.
ráuk tavè devýnios prasmek (keikiant): Rauk tave devynios, tokią raganą! K.Bor.
ridi̇̀ką ráuti
1. toks jaunuomenės žaidimas: Senovėj, būdavo, susrenka bernai ir mergos vienon trobon sodžiuose raut ridiką LTR(Lp).
2. pyktis, bartis: Ráuna ridi̇̀ką, ir gana Str. Oi ráusit dar jūs ridi̇̀ką! Alk. Nespė[ja] suseiti – tuoj ridiką ir rauja Gs.

šuni̇̀ms šė́ko ráuti Vv niekus dirbti, nerimtai elgtis: Sūnų leidom į mokslus, ir nuėjo šunim šėko raut Ėr. Eik šunim šėko rauti (sakoma nesugebančiam paprasto darbo) LTR.
vélnias vélnį raũs (ráus Kal) bus baisu: Vel[nia]s velnį raus tame kare Šts.
apráuti tr.; N
1. kiek išplėšti, ištraukti iš šaknų: Didumą apróviau žolių J. Kad, koc atpuldama nuo darbo, aprautum žoles iš darželio Srv. Reikia žolė apráuti Dv. Samanas aprauju SD145.
ǁ kiek apipešioti, apipešti: Kap bobos ima skautis až kasų ir aprauna kasas – žuksme (saujoje) ir turisi Lz. Ita jam gerai plaukus apróvė, tada aprimo Grv. Ka[d] apróvė jai plaukus, padėjo: biškį liovės [išdykauti] Rd. Už blogo bernelio prapuolėm – aprovė rūsą kaselę, apmušė baltą burnelę Aru8(Grv).
ǁ apskinti: Vaikai svogūnus apróvė Pls.
2. aplenkti raunant: Elena mane apróvė vienu pėdu Ds. Ji mane penkiais pėdais aprovė TŽIV680.
3. apdraskyti, apkandžioti: Vortujau gyvulius, tai atė[jo] vilkas, apróvė telyčią Str.
4. apmušti, apipešti: Tas gaidžiukas tuoj puolęs ant tos vištos, aprovęs LTR(Sln).
| refl.: Jei tik gerai apsiraũs, tai dar jie ir į teismą pasiduos Skr.
paapráuti (dial.) tr. nurauti: Pavasarį imsim gėlių visokių, nueisim ir itą žolę paapráusim Lz.
atráuti
1. žr. išrauti 1: Iš žemės atróviau medį su šaknimis J. Atróvė krūmus ir pasėjo linus Šts.
ǁ išpešti iš kūno: Rudenį bitės bubinam (tranams) sparnus atráuna, kojas atráuna Kkl.
ǁ refl. tr. nusiskinti: Būdavo alyvinių gražų, tai atsiráunu Lkm.
ǁ prk. nudaužti, nuskelti: Kaip davė mano naman, tai atróvė šitą galą JnšM.
2. tr. Š padaryti tarpą raunant: Atraukit linus nuo kelio, o kaip mėšlus veš, tai išmindys labai Brs. Atráuk linus, kad galėtum pravažiuot Ds.
3. tr. atidirbti rovimu:
^ Kap dar neatduosiu, tai po smerti grikiais atráusiu Drsk.
atrautinai̇̃ adv.: Talkos buvo kviečiamos savitarpio pagalbos principu, t. y. atrautinai, ir samdant rovėjas už pinigus rš.
| refl.
atsirautinai̇̃ adv.: Atsirautinai̇̃ liuobam eiti i rauti Krtn. Eisam atsirautinai̇̃, anie ateis pas mūso, mes eisam kitur rauti [linų] Vž.
4. tr. baigti rovimą: Atrautos mūsų dienos (sako linus rovusios kaimo merginos, išeidamos į miestą) Ėr.
5. refl. įvargti raunant: Tiek linų šiemet prisėjo, kad ir rankos atsiróvė beraunant Jž.
6. sunkiai atnešti, atgabenti: Sunkus maišas, led aš jį čia nuo kluono atróviau Alv. Katė atróv[ė] kačiukuo pelę Grv. Pilną viedrą [v]andenio atróvė Krd. Maišan, da až pečių – ir atráusi Trgn. Man ir atraus traktoriuku medžius namo Krd.
7. intr. šnek. greitai atbėgti: Pamatėm, kad anas atráuna par laukus, kojas paraitęs Ds. Kas te vieškeliu atráuna teip smagiai? Dgl.
įráuti tr.
1. išpešus iš šaknų, įdėti, įsprausti: Linų kuškis įráutas į tarpą, i negaliama išimti Prk. Kašelytėn inrovė bil žolės ir nunešė seneliui LTR(Slk).
2. nurauti tam tikrą kiekį, tarpą: Nė pusės tiek neįróvė tos, kur dešimt rovė, kiek tos penkios įróvė [linų] Rm. Tik pusėn šniūro teįróvėm Š.
3. Š pajėgti pešti iš šaknų: Žemė įdžiūvus, linai neįraunami̇̀ Mrj.
4. refl. įsitraukti į rovimą: Iš pradžių nemokėjau linų rauti, bet kai insiróviau, tai pasirodė nesunku esama Š.
5. refl. raunant įeiti: Kurgi įsiróvei mano baran Š.
6. refl. šnek. įklimpti: Insróvė ragutės sniegan Strn. Mašina insróvė purvan Gdr. Ratai teip insróvė purvan, kad ir arklys neišveža Ds.
7. šnek. sunkiai įkelti: Tik tik inróvėm akmenį ratuos Trgn.
išráuti
1. tr. R45, Sut, K, Š, BŽ80 ištraukti, išpešti iš šaknų: Ištraukiu, išrauju SD418. Velėna su veja ižrauta SD39. Kiek audrų per Lietuvą nuslinko, su šaknim išraudamos medžius S.Nėr. Abu sausu ąžuolu išróvė KlbIII7(Lkm). Kab išverčia, išráuna vėjas medžiagą, tai šaknys viršun Šlčn. Vėtra buvo, išróvė medžius iš šaknių Vvr. Reikia išráutie žolė, kad linai čysti būtų Aps. Daigus išróviau prieš lietų, bet nesuspėjau pasodint Glv. Šitas aguonas reikia išráut iš uogų LKT313(Ob). O jis tačiau nelieptų išráut kūkalių tarnamus saviemus, idant neišrautų̃ ir kviečių DP83. Bet jis tarė: Ne, kad raudami kūkalius neišrautumbite su jais ir kviečių Ch1Mt13,29. Grybą jei jau pamatei, tai jis daugiau neauga – reikia jį išrauti LTR(Rs). Visas bulbas išknisė, išróvė [šernai] Klt.
| prk.: Karas išrovė ne vieną vyrą rš. Taip greit, kai ráute išróvė žmogų (greit mirė) Skr. Beširdė giltinė jį (Jaunių) išróvė iš mūsų tarpo K.Būg. Ir priešai jį tuojau išrovė, kaip vėtra jauną medį rauja V.Mont. Kap išróvė vyrus smertis! Dsn.
^ Ką žmonės pasėja, velnias visa išrauja LTR(Vrn). Didelis medis sunku išrauti, didelę skolą sunku atgauti KrvP(Ant). Už pavogtą obuolį jei tėvs vaiko nebaus, tai ir medį iš šaknų vaiks užaugęs išraus rš.
| refl. tr., intr. H158, Sut, K: Kažin ar obelė prigis – didelė išsiróvė Ėr. Pažeisti augalai džiūsta, lengvai išsirauna iš dirvos rš. Išsiróvė po vieną ropę [piemenys] Krp. Ateina kažin koks žmogus, išsirovęs beržą LTR(Kp). No kam mum reik[ia] tų kirvių – mes išsirausim medį ir parsinešim BsPIV142.
ǁ ištraukti, išplėšti iš kūno: Mano dantes šitie išráuta seniai Gdr. Kai griučkas išróvė tas [dantų] šaknis Jrb. Jis pagyrė mane, liepė negyvą dramblį vakare parvilkti namo ir išrauti jo iltis J.Balč. Plauką išráuna ir žino, ar grybelis Erž. Gaidžio uodegos pusė išráuta – vanagas bus užpuolęs Jrb. Skruzdė išrovė sau šlaunį LTI61(Bs). Ji moka išrauti jam gylį Blv. Kad arklys turi kaltūną, tai svetimas žmogus turi išraut tris plaukus ir, nunešęs ant bėgančio vandens, paleist LTR(Auk).
| Uogelėse neišráusi ūsų, tai ir uogų nebus Smal.
^ Iš delno plauko neišrausi LTR(Brt, Rz).
| refl. tr. N.
2. tr. išplėšti ką įstatyta: Samsonas, to neveizėdamas, išrovė su visais štulpais vartus M.Valanč.
| Jau vėl guzikus išróvei [iš palto] Švnč.
ǁ sunkiai išimti, ištraukti: Keršis vargais negalais išrovė iš žemės vieną, paskui kitą koją J.Avyž.
| refl. tr.: Anas, plytą išsirovęs, sviedė tą velnią TDrIV254(Ck). Vieną, kur mažesnį [akmenį] išsiroviau ir įsidėjau į vežimą S.Čiurl.
ǁ greit, smarkiai ištraukti: Jis išrovė iš kišenės ginklą ir nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą J.Avyž.
3. tr. nurauti tam tikrą plotą: Ana jau išróvė linus Zt. Jie niekad neišraũs gručkų Brt. Kad linų barą tiesiai išrausi – ištekėsi LTR(Šmn).
4. tr. rauti tam tikrą laiką: Visą savaitę išróviau pas kaimyną linus Š.
5. tr. prk. išnaikinti: Iš šaknių neišraujamas N. Išrauju SD413. Su šaknimis turi būti išrauti iš mūsų gyvenimo kenksmingi piktybiniai kritikos užgniaužimo, o tuo labiau kerštavimo už kritiką reiškiniai sp. Jaunikaitis žada tos meilės atsižadėti, išrauti ją iš savo krūtinės J.Bil. Proletarinės revoliucijos idėjų niekas nesugebėjo išrauti iš darbo žmonių širdžių (sov.) rš. Vai aš tau pyktį ir pasiutimą su šaknimis išrausiu Dkš.
| refl.: Varnai išskrido, i lizdas išsiróvė Šd.
6. tr. šnek. išgraužti, išnešti: Kad išróvė ratai vėžas! Ds. Išróvė [vanduo] toliau upę Dglš. Te (upėje) buvo duobė išráuta didžiulė Pb. Čia pavasarį vanduo gilius ravus išráuna Lš.
7. tr. šnek. sunkiai išvilkti, ištempti: Led led išróvė arkliai [vežimą] Lp. Kai ažvažiavau per brastą, tai tik išróvė arklys Trgn. Amerikoniukas pakilo ir abiejomis rankomis išrovė būsimąjį žentą iš vežimo P.Cvir. Neverk, – baido jį Alena: – išgirs laumė, išraus tave už plaukų per kaminą V.Krėv.
| Kas metai neišvežam i neišvežam [mėšlo], tik iš tvarto išráunam (išmėžiame) Str.
| prk.: Inej[o] svirnan ir išróvė (išgabeno, išvogė) visa Mrc.
ǁ refl. išsiveržti: Dovydonis tūptelėjo žemyn, išsirovė Marijonai iš rankų J.Balt.
| prk.: Gera valia išsirauna iš tarpo tų, su kuriais gulo ir kėlė per šešias dešimtis metų Vaižg. Premjeras pasijuto išsirovęs iš oficialios aplinkos ir panoro išsikalbėti su poetu diplomatu intymiai, be diplomatinių varžtų rš.
8. tr. prk. iškelti, išvaryti, pašalinti: Kuriej bagoti buvo, tai išróvė Str. Jo (girininko) norėj[o] iš čia išráut tepgi Lp. Pagimdžiusi sūnų, ji pasijuto taip stipriai įleidusi šaknis į Pikčiurniškę, kad nė Bušė jos neišraus I.Simon. Dar audra neišrovė Grožvydos iš Romuvos brangios taip mums be galo! Vd.
9. tr. šnek. gauti: Išráuk, kad nori, dabar puspenkto šimto! Tj. Kur anas ir išrovė tiek pinigų! Ds.
ǁ Msn, Dgl gauti vedant: Žiūrėk, Jonas katrą išraũs: a[r] Oną, a[r] Elziukę Bsg. Kad ir senas, ale da ne bet kokią mergą išráusiu Užp.
ǁ išgauti: Nori iš mumį išráut (išsiklausinėti) kokią giesmelę Vvs.
| Uodai iš žmogaus lūpų kažkada velnią išrovė (privertė sukeikti velniu) rš.
10. tr. šnek. atrasti (ką pasakyti): Kap išráuna kap ką, tai nor už pilvo susėmęs voliokis Mrk. Ale tu ir žodžių išrauni! Ds.
11. refl. šnek. atsirasti, būti: Iš kur tu išsiróvei tokia didelė – ar močia, ar tėvas didelis? Pnm. Išsiróvė koks velnias iš pačios peklos ir monija žmones Ds. Iš kurgi par mum šitokia neklaužada ir išsiróvė?! Užp.
12. intr. šnek. išbėgti: Anas nenorom turėjo išráut nuo šito gaspadoriaus Dgl. Kap puolės su plyta, tai kap dūmas išrovė per duris Arm.
13. tr. šnek. išgerti, išmesti, išlenkti: Degtienės butelį išróviau, ir galvoj nesgirdi Ktk. Jis per kelius gurkšnius stiklinę išráuna Jnšk. Milė, jau gerokai alaus išrovusi, raudona kaip vyšnia J.Paukš. Bernas atėjo raudonas, matyt, pusbutelį už kertės išrovęs Ėr. Jeg ažkart būtum išróvęs, ir kartumo nenumanęs Lel. Išráuk da šitą, velnias neims, nepasgersi Ut. Išráukiam, susiedeli, ant visų bėdų ir vargų! Pln. Išróviau spirito butelką, ir esu ponas Šts. Ką tik atvykusis svetys būtinai turi du puodelius išrauti, jei ne tris TŽII171(Jnšk). Ot, kad jau būt gatavas alus – puodą išróvei! Mžš.
nuráuti
1. tr. N nuvalyti tam tikrą plotą, traukiant iš šaknų: Pirma linus nuráudavo, pamerkdavo ežeran Dgč. Linai nurauti̇̀ Azr, Zt. Buvo daug nurautų̃ linų Kdn. Pilni laukai nuráutų linų Br. Kad nėra kas nuráunąs, [linų] galvikės pajuoduo[ja], nubirsta Pln. Nuróvė grikius – pjaut nebuvo kas Slk. Kanapius nuróviau J. Reikia tenai daržo gale tuos burokus nurauti – notnėrynas didžiausias! LzP. Saldžiūsius batvinelius be lopetos negal nurauti Slnt. Tik tu nuráuk, o dešim atlėks ir [burokus] nugenės Šmn. Rudinį bulbes kasė, batvinius nuróvė Gd. Nuróviau linelius po biržyneliu, žaliuosius, gražiuosius po biržyneliu Švd. Motinėle mano, širdužėle mano, kas tau linelius nuraus? LTR(Lš).
| Pernai ne nukniso, o nuróvė [šernai] bul’bas, moteriškė, dievaž, verkė Žln.
| prk.: Nuróvė (nukirto), ir viskas, tą mišką Srd.
^ Ar kiaulę papjauk, ar bulbas nurauk Ktk.
| refl. tr., intr.: Kol mes linus nusiráusim, nusibrauksim, tai jūs pievą išpjausit Pc. Ar nuspjovėt, ar nusróvėt, ar viską in kluoną sukrovėt? Vrn. Tu šįmet pjaukis [pupų] viršūnes, aš nusirausiu apačias (sakė velnias žmogui) LMD(Šln). Kaip žali [linai] nusirovė, tai žinoma, kad tik vieni pelūs Jnšk.
ǁ nupešti nuo kūno: Kai supyko, tai Jonas jam visus plaukus nuróvė Dgl. Užsispirdavo ant mažesnės kainos, nors tu jiems barzdas nurauk! rš. Su vienu plauku ir su tuoj nuráutu DrskD235. Jai pakaušis nuráutas Šln. Žibelė činkčio[ja], startelė čikščio[ja]; matydams anas, vipčio[ja] katinas, norėdams pas savęs prigauti ir jų visas plunksnas nurauti D103.
ǁ nutraukti, nusukti: Už tokią atvogą tujau, ot, aš nurausiu galvą tau Žlv. Gyvai vištai galvą nuraunam LTR(Vkš). Aš, tą velniuką sugavęs, ausis nuráusiu! Krš. Senelė norėjo man ausį nurauti rš.
2. tr. šnek. nunešti, nutempti, nugabenti: Jau gal vaikai nuróvė mano kelnes Dsn. Jonas miestan nurovė didžiausį vežimą malkos Švnč. Tol nenuráusi šitokios naštos Trgn. Galvon buvo grybas, i nuróvė mane Vilniun Mrc.
^ Baidėsi ožka girion bėgioti, bet vilkas ir iš daržo nurovė KrvP(Nmn).
| refl. tr.: Velniai tenusiraunie mane gyvą į pragarą! rš.
3. tr. BŽ267 greit nutraukti, nuplėšti: Kajetonas, dantimis grieždamas, puolė prie jos, susibadė į žagarus, nusikeikė, nurovė šautuvą nuo diržo ir šovė rš. Justė, pripuolusi prie Jurgio, nurauna nuo kojų klumpes ir ištrenkia priemenėn J.Avyž. Nurovė jam nuo galvos kepurę, ant ledo išmėtė knygas A.Vencl. Tyko mane pagauti ir vainikėlį nurauti LTR(Erž).
ǁ nugriauti: Tus rūmus norėjo nuráuti Eig. Susilipdėm pirkelyną, tai švirkšt vėjas ir nurovė Rod.
4. pavogti, nučiupti: I mano daug vištų anas nuróvė Dglš. Tep i nuróvė pinigus Ck.
5. tr. nugalėti imantis, galynėjantis: Vedvi rovėvos su viena merge, aš aną nuroviau Šts.
6. intr. šnek. nubėgti: Vilkė išsigandus miškan nurovė Ds. Rausi rausi – tiesiai Poškonysna nuráusi Dv.
◊ gálvą nusiráuti nusižudyti: Napalys bedrėksdamas gali sau ir galvą nusirauti Vaižg.
panuráuti (dial.) tr. tam tikrą plotą nurauti: Kiemas panuróvė linus Dv. Aš tau panuraũčia! Drs.
paráuti tr.
1. kiek ištraukti, išpešti iš šaknų: Parovęs sėtinių, ropių, virk sėtinynę, ropynę J. Žadėjo eit į daržą usnių paráut Erž. Paraũ žolės LKKI182. Žolių paróviau paršiukam LKKVI275(Ps).
| refl. tr.: Pasiráuna žolės ir valgo [bado metais] Kls. Žąsyčiai pasiráuna žolės, i anims gerai LKT109(Kv).
ǁ pakasti: O bulbių paróvei žingsnį – jau kiocis ant vietai Plng.
ǁ patampyti, papešti: Ar neverta tam kaltuosius už ausų parauti? A1884,245.
2. visą plotą nuvalyti raunant: Linus paráuna ir džiovena Aps.
3. refl. paeiti raunant: Kastis tolie pasiróvė, vedu negalėsav nė bepanokti Slnt.
4. įstengti, sugebėti traukti, plėšti iš šaknų: Paráuna [linus] gerai mergaitės, padeda mamai Erž. Usnys aštrios, nemona paráut Ds. Parsivedžiau jauną, linų neparáuna (d.) Klvr.
5. refl. įvargti raunant: Rankos y[ra] pasiróvusios, nudraskytos, linus rovus Šts. Rankos pasirovė, gana berauti Šts.
6. žr. išrauti 1: Ar žolės šaknį paróvus virsiu?! Skr. Rudmėsėlę … paróviau JV689. Ei tu, šelmi, atsitrauk, žalią rūtą neparáuk DvD234(Grš).
| refl. tr.: Jis pasiróvė runkulį, tuo įtarkavo, sumaišė i nunešė kiauliums Jrb. Kur gudresni, pasiróvė dvi ropes (ps.) Vlkv.
7. nuplėšus ką padaryti:
^ Jau aš tave į lanką sulenkiau, į vyžą paroviau (pažeminau) MŽI148, N.
8. pagriebus patempti: Viesulas parovė laivą ir išmetė jį į jūrmalę teip staigiai, jog jis iširo S.Dauk.
9. I pavaginėti.
10. parmesti: Naujas smūgis meisterį parovė ant žemės P.Cvir.
11. refl. eiti imtynių, pasiristi: Kas su juo gali pasiráut?! Ppr. Kad jum šalta, tai pasráukit, sušilsit Prng.
12. refl. pasimušti, pasipešti: Jei durna esi, tai eik tu į tą būrį pasiráuti Skr.
13. refl. mestis kur: Klemensas lyg ir pasirovė jos pusėn, bet tuoj sustojo J.Balt.
14. refl. palįsti: Tu buvai pasróvęs po padlaga? Mlt.
◊ giltinė̃ (kélmas, nelabàsis, perkū́nas, vélnias) paróvė apie pražuvimą, dingimą, mirimą: Parovė giltinė kirvį, tegul rauna ir kotą LTsV316(Ms). Nu ankstybos giltinės parautas S.Dauk. Šitai nelaimingi apkėlė namus vedums su liežuviais, kad jus giltinė parautų! M.Valanč. Ka[d] tavi kélmas kame paráutų už tokį tavo neklausymą! Vvr. Kad jį kur nelabasis parautų! rš. Perkūnėlis tave kur parautų! rš. Vel[nia]s parovė arklį, lai pasiema ir votegą! ž. Paema, į žemę kad duoda, ka vél[nia]s paráuna KlvrŽ. Dievas davė, velnias parovė M, TŽV614. Kad tavi vélnias paráutų už tokį apgavimą! Vvr. Jei vel[nia]s neparaus, lig Sekminių atsigaus LTR(Plng). Turėjau sūnų kaip akį kaktoj, bet ir tą patį vélnias paróvė Lk. Kad tave šimtas velnių parautų! rš.
parráuti tr. Klt šnek. sunkiai parnešti, parvilkti: Ką tik parroviau maišą avižų Rod. Ir sunkus, vos parroviau vienas V.Krėv. Kad prilėdavau vežimą malkų, led arkliai namo parróvė Alv.
praráuti tr.
1. kiek apretinti raunant, apraustyti: Buvo prarautà rasoda, tai kad suaugo! Slm. Tai kur bus tanku, tai tada praráusi – Bareikienei reiks duot Skdt. Prašau veselion: cibules praskynėm, salotas prarovėm, ir viso visiem gana bus Arm.
| refl. tr.: Moteriškės, prasirovusios griežčių, pradėjo graižyti rš.
2. praplėšti: Kur tu suknelę prarovei? Švnč.
ǁ praardyti, pradraskyti: Iš gėdos žemę tu dar kiaurai neprarovei ir po tamsių versmių kur neįmovei? Žlv.
| prk.: Patį pirmutinį sliedą čia praróvė (padarė pradžią, sudarė sąlygas) palėkai Rš.
3. refl. šnek. prasiveržti: Vanduo per mūs rugius prasiróvė Lš. Ale iš kur šitas lietus prasiróvė – toki gi lašai dideli! Plm. Jau ir gudai [iš miesto] prasrovė (gausiai ėmė važiuoti) Kpč.
4. refl. tr. prasigraužti: Vanduo prasiróvė kitą vagą Lš.
priráuti tr.
1. daug ištraukti su šaknimis: Priráunam, o reikė buvo išmint Eiš. Pareidamas mačiau galybę prirautų̃ kanaplių Prn. Ant kelių atsiklūpus, priráusiu dilgių – daugiau nieko negalėjau Antr.
| refl. tr. Všv: Žolės prisráuna ir valgo [badų metais] Kls. Ropių prisirovęs, krepšį prisikrovęs LTR(Pšl).
2. refl. tr. prisiskinti, prisiplėšti: Prisiróvęs žalių vyšnių Dkšt.
3. šnek. sunkiai ištraukus sudėti, sugabenti: Ką čia statyste, krūvą akmenų priróvę? Trgn.
4. refl. nuvargti, sunkiai kilnojant: Noriu šiandie pasilsėti, bo vaka[r] labai prisiróviau, bekraudamas balkius Jnš.

×razráuti (hibr.) tr. išgriauti: Anas (sunkvežimis) gal pirtį jau razróvė LKT354(JnšM).
suráuti tr.
1. Vlkv, OG322 traukiant iš šaknų, sudėti tam tikrą kiekį: Seniau, būdavo, grikus augindavo: suráuna, sustato gubelėm Antr. Rauna rauna [linus] – suraũs [pėdais], potam apmušdinėja Pb. Tėvas gal padėsi linus rauti – vis kokią saują suráusi Pc. Dešim saujų nesuróvei ir jau rėki nugara Ds. Reikia žolės suráut Grv. Suróviau rasodos krestį Vn. Aš anų suróviau galybę i parvežiau Akm. Kad plaukai dideli augtų, reik[ia] tatarškos suráuti šakneles ir suvirinti LKT76(Plng). Paėmė, surovė samanų, susuko lizdelį ir sudėjo balandžius LTR(Krž). Tris valakus numėžtai, kapą grikių suráutai (d.) Dg. Kai aš surausiu šimtą kapelių, nueisiu jaunimėlin LTR(Dkk).
| refl. tr.: Dobilų nuejęs susráusi ir atneši kumeliuo Grv.
ǁ prirauti, gauti derliaus: Linų mažiau suraunam nei grikių Lp. Po dešimt vežimų grikių suráuna Mrc.
ǁ prikasti: O kitą kartą liūbėjom šimtais centnerių suráuti [bulvių] Plng.
2. priskinti: Puokštę reik[ia] suráuti Krg.
3. šnek. subarti: Aš savo žmoną kai suróviau, tai ji daug minkštesnė pasidarė Dsn.
| refl.: Mes su juoj susróvėm, tai kad rovėm! Lp.
4. susipešti, susimušti: Jie ten ar keturi susiróvė iki kraujo Skr. O moterys jau spėjo ir susiráut Dkš. Darbe kaip žmonės, o namie susirovė sp. Ar tau gerai, ma[no] sesule, ažu seno nutekėjus? – Einam gulti, tai suskaunam, o paskėlę tai susraunam (d.) Rod.
| Tę lėktuvai kad susiróvė! Kt.
ǁ susiginčyti, susikirsti: Girdėjau, susirovei su mūsų veikėjais rš.
5. refl. eiti imtynių, susiimti: Su Bronium kai susiróvė, tik pykšt į duris abudu Skr.
6. šnek. išgerti: Atameni, kai šulinį kasė, abu puslitrį suróvėm Antr.
užráuti
1. tr. raunant aplenkti, viršyti: Aš nespėsu tims vaikams rauti, anie užráus muni Brs. Rovėjas reikėjo užrauti, mynėjus užminti Ggr.
2. tr. šnek. sunkiai užgabenti: Ne štuka ir vežt tokiuo arkliu – ką bemat užróvė vežimą Skdt. Aš nebeužráusiu prieš kalną tokios kašelės Trgn. Kap tik užróviau kalnan, ko akys neišlindo Lš.
3. įklimpti: Važiavo per brastą, o ratai tep užsirovė, kad arklys neištrauks Švnč. Rãgutės pusnėn ažsiráuna, ir neišveža kumelė Trgn.
4. refl. šnek. užeiti, pakliūti: Niekis, kad tu mane primušei: užsiráusi kada nors, kad ir tau kuprą palygins! Slk.
5. intr. šnek. suriaumoti: Atalekia žvėris labai didelė, kad ažróvė – net žemė dreba! Ad.

mèsti, mẽta, mẽtė
1. tr. sviesti tolyn, aukštyn, žemyn: Mesčiau šluotelę kairion šalelėn, o pati jauna aukštan svirnelin (d.) Čb. Meti̇̀ (mesk) viedran! Dsn. Baltą žąsį peša, šalia plunksnas mẽta Dkš. Ji má[n] metė obuolėlį par stiklo langelį JD665. Anas negi metė [akmens] – tik iš rankų paleidė Km. Mèskie stiklelį in akmenėlį, lieki vynelį in purvynėlį (d.) Klvr. Ar mesti kūlį nuo stogo? Pn. Kai starkus meta iš lizdo kiaušinius, bus geri metai, kai vaikus – blogi (priet.) Pnd. Metė jį žemėn J.Jabl. Kaip aną mesi – vis ans kaip katė ant kojų nukris Plt. Neduokit to, kas yra šventa, šunims, nei meskit perlų jūsų prieš kiaules Ch1Mt7,6. Nepraliekiat kraujo, bet meskiat jį duobėna BB1Moz37,22. Mèskit Perliušę [į] gilų Dunojų (d.) Vlkv. Nė koks žmogus: šake mèstinas pro duris Šts. Sprogyklas (bombas) mesti, laidyti I. Vilyčia metama MŽ548. Metama ugnis (raketa) N. Akmenelis toks, kaip iš rankos metamas Šts. Metamąsias velėnas (durpes) uždura su duru Šts.
| Su liže duoną pečiun meta (šauna) Antš.
| Mesk (leisk) kortą par tris kartus: jeigu ben kartą išloši, tai gerai BM41.
^ Nusprogo meška, mesk ir dūdas į šalį NžR. Nemesk lazdos, šunų dar nepraėjęs PPr217. Senio žodis ne klanan mestas (teisingas, išmintingas) Dkš. Kam čia mèst į balą vandenį (kam šelpti turtingą) Gs. O išgamos! Pirštinę štai geležinę dabar metu jums į akis (šaukiu į dvikovą)! Mair. Ir jis, kas svetima, nemeta (mėgsta pasisavinti) Ds. Dabar mergų pilna: kur pagalį mesi̇̀ – vis an mergos Užp. Tai kviečiai! Kepurę mesk – neįkris (tankūs, geri) Šl. Tokias akėčias tik mèst par tvorą (prastos) Rd. Mèsk jauną, kaip jis (senas) eina (jaunas neprilygsta senam, taip greit nepaeina) Ėr. Prieš šitą arklį mesk kitus į šalį (kiti daug prastesni) Ėr. Oho, tas vaikas kai dirba, tai ir didelį berną mesk į šalį Srv. Geri kortai silkus meta (vertesni už šilką) Varn. Mesk šunį an kiaulės, ka nepjauna (sakoma, kai kas nenori ko siūlomo imti) Kt. Kad yr i jaunų visokių: kitam mesk šunį viršuo – ans trauksis, i tiek Vgr.
mestinai̇̃ adv., mestinõs: Mestinai̇̃ antmečiau vaiką ant šieno vežimo kaip kunkolą Skd. Ans mestinõs meta Vkš. Iš lovos išmetė mestinõs Trkn.
ǁ tr., intr. sviesti kuo taikant į ką nors: Gaspadinė jį pamatė, pagriebus su samčiu metė JD265. Jisai čebatu ją metė LB158.
^ Žmonės juos purvais meta (mėto, drabsto) J.Jabl. Aš į jį metù duona, o jis į mane akmeniu Klvr. Kuo mesi, tuo teksi: medum – medum, lašiniais – lašiniais (kuo kaltinsi, tuos bus kaltas) Trgn.
ǁ refl. sviesti ką tolyn lenktyniaujant: Eikiv mestis: kas toliau numesav, tas piningus palaikysav TDrVII106. Meskiavos pypkoms, katro toliau nukris Ggr.
ǁ nusivilkti (drabužį): Namie jau tai aš nemetu kailinių nuo pečių Rmš. Šilta, reikia mesti nuo pečių milinę rš.
2. tr. pašalinti, nebelaikyti (nereikalingą, netinkamą): Mesiu tą sviestą – žibalu atsiduoda Vb. Mesk tu tuos griozdus stalus – nebegali jau gražesnių įsitaisyt Slm. Mèskit lauk tais supuvusias bulves, ką da čia laikot Gs.
| Ledą metant neršta lydekos Šts. Nosvaity (ežeras) ledą jau baigia mest Užp.
3. tr. VlnE137, Ch1Mr1,16 leisti, gramzdinti į vandenį (tinklą, meškerę, inkarą): Mès tą tinklaitį Rsn. Bet ant tavo žodžio tinklą mesiu BPII272. Eik pas marias, mesk meškerę BtMt17,27. Mesk aukso inkarelį KlpD10.
ǁ leisti nukristi iš rankų: Papuneli, mèsk cukraus į arbatą KlvrŽ. Rozu metėm (sodinome) bulbas Lp. Ar čia metamà (vaga, į kurią sodinant metamos bulvės)? Sdk.
^ Pirma mèsi, paskui rasi (ką gera padaręs, vėliau gausi atpildą) Gs. Ką vasarą mesi, tą žiemą rasi Vl. Nori rasti – pirma tur mesti PPr222.
4. tr. iškrauti, tuštinti (prikrautą vežimą): Einam vežimo mesti KlvrŽ. Vienas lauke į vežimą krauna, o kitas daržinėj iš vežimų mẽta Jnš. Šienas yr mẽtamas, turu padėti, negaliu šnekėties Vn.
5. tr. krėsti, pilti: Tėtė po kamarą jau baigia putrą mèsti (krėsti į kubilą) Jnšk. Meta (beria) krušą savo CII453. Ėmusys su plačiomis beržinėmis vantomis nemeilingai plakti, vis jau karštą, jau šaltą vandenį mesdamys (gausiai pildami, užversdami), svetį savo lygiai pėrusys S.Dauk.
ǁ Užp dėti raugimui (burokus): Burokai, mesti̇̀ senagaly, gardūs Ktk.
ǁ įdėti mėsos, riebalų, uždaryti (viralą, košę): Kuo gi košė mestà, kad teip negardu? Ktk. Mẽstas puodas Dglš.
ǁ daryti (krūvą), krauti: Kap toli namo vežt ar kelias šlapias, tada kūgį mẽta Lz.
^ Šimtakys stirtą (kūgį Tvr) meta (sietas) LTR(Pkl).
6. tr. dėti, duoti savo dalį (ppr. pinigų) kokiam tikslui: Kai rinko pinigus, daug kas metė Jnšk. Nu gieda, nu piningus meta Trk. Drąsiai visi gėrė, nes visų buvo mesti pinigai Žem. Ir tie mestų seseriai po keletą dešimtų Žem. Rinkliavą rink, mezliavą mèsk, pyliavą pilk J.
7. tr. smūgiu blokšti, griauti, versti: Kad metė aukštielinką ant žemės, net dirvonai suskambėjo Jnšk. Priėjo prie tokios balos – kaip mes tą gaspadorių in tą balą! BsPIV46.
ǁ priversti griūti (apie epilepsijos priepuolį): Jį mažą mèsdavo nuomaras Pc. Nuomara mesdavo, o kai jis išgydė, jau nebemesdavo Rm. Kas turi metamąją ligą (epilepsiją), viena diena suverpti, suausti, pasiūti ir apvilkti – sugis LMD(Km).
| impers.: Buvo apgydę, bet dabar vėl jį dažnai mẽta Dbk. Šunio išsigąsdino, pradėjo mèst Trak. Girdėjom, kad mẽta nuomarin Bgs.
ǁ stumti atgal, blokšti, versti iš vietos: Viena banga varo „Argą“ priekin, kita meta jį atgal rš. Negaliu įlipt į vyšnią, mẽta lauk vėjas Skr.
| Ratelis mẽta šniūrą pr.
ǁ refl. tiestis, loštis: Kap metės [sūpuodamasis], tai išsigrūdo iš sūpluokių Dglš.
ǁ staigiai kreipti: Kai akis meti, tokios musytės akyse tik sijoja, sijoja Ant.
8. tr. varyti, šalinti (iš užimamos vietos): Mèsti iš buto DŽ. Jau mes savo seniūną mèsim, rinksim naują Nmn. Sueję mesmà storastą Ds.
ǁ atitolinti, atstumti: Nemesk mus nuog meilės tavo Mž335.
9. tr. kelti, tiesti į priekį ar į šalį (kojas, rankas): Klyš kleiš, klyš kleiš kojas mẽta (į šonus stato) eidamas Vkš. Kareivis turėjo gerai kojas mèsti Prk. Arklys meta koją į koją, parsvieda paskutinę koją par pirmąją Šts. Rankas mesdamys vaikščio[ja] kareiviai Šts. Šalta? Met' kojas (eik) kap išgali, i sušilsi Ml.
| Jų arklio ilgos kojos, užtai jis meta didelį šakymą Dglš. Plačiai žingsnį meta (žergia) Srv. Mẽtė žingsnį ir pastvėrė Gs.
| Ir metė (pakėlė) ant jo rankas savo, ir pagavo jį Ch1Mr14,46.
10. tr. sutelkus siųsti, gabenti kur: Antantės valstybės nutarė mesti stambias karo jėgas prieš Tarybų šalį (sov.) rš.
11. tr. prk. tiesti, skleisti (šviesą, šešėlius): Medžiai mẽta ilgus šešėlius KII149. Saulutė prabėgdama spindulį metė į mano langelį S.Nėr. Balkšvas mėnuo metė pro langą šviesos nuotrupas rš.
12. tr. Upt, Lš, Ut netekti senųjų (dantų, plunksnų, plaukų, ragų) prieš dygstant naujiems: Vaikas dantelius meta Grž. Gal ar dantis karvė meta, kad neėda Ds. Senoji kumelė dantis meta Šts. Senės vištos rudenį meta plunksnas (šeriasi) Ėr. Seni briedžiai ragus meta anksčiau – lapkričio–gruodžio mėnesiais, o jaunesni – dažnai sausio mėnesį rš. Daba anie (katinai) kūdi, plauką meta šalin Tl. Medžiai pagelto, pradėjo mesti lapus A.Vien.
^ Vilkas plauką meta, o natūros nemeta Škn.
13. intr. Pgr, Rs keisti, mainyti kuo nemačius daikto, į kurį keičiama: Ar meti, ar ne su manim peiliais? Snt. Na, Jonai, metame dalgėm! – Ne, mano geresnė Slk. Aš su tavim nemesiu, gali apgaut Kp. Čigonėli, meskim pypkėm Šn.
| refl. Brs, Als, Žd, Skd: Paaugę maino arklius, o piemenys peiliais mesdavos Trk.
14. tr. sumažinti, nuleisti (kainą): Sakau, da mèsk penkis rublius, tai pirksu Lkv.
15. tr. SD345, R vynioti ant mestuvų ar ant sienos audeklo metmenis: Mūsų šiandie moterys audeklą meta po gryčią, ir vietos ten nėr Jnšk. O ką mès ar aus, kad verpt ir lenkt nenorėjo? K.Donel. Ar susirikiojot mesti audeklo gijas? Šts. Nuo krijelio mẽta an sienų Prn. Ant mieto, įbesto sienon, mèsk geinį, driką J. Atneš krijelius, įkals kuolelius, reikės man jaunai drobeles mesti LTR. Ant sienų nė nemetus, ant mestuvų nepapratus Plv. Mesiù žilu, o atausiu žaliu Alv. Bernyti mano, pliudrinės tavo tai gražiai mestos ir atskersuotos JD835.
^ Auksu mesta, sidabru atausta, deimanto peiliu rėžta (vaivorykštė) Pnd.
ǁ užnerti reikiamą akių skaičių mezgant: Dvylikos akių mečiau kojinę Šts.
16. tr. dėti, traukti (lanką ant statinės): Bačkeles mečiáu lankais cielą dieną Šateikių bravare Štk. Liuob eis pavasarį par sodas, mesdamas lankus Šts.
17. tr. privirinti, pridurti plieno prie norago, prie kirvio, dalgio ašmenų: Metu, užmetu noragą MŽ522. Reikia mèst dalgė Lp.
18. tr., intr. prk. griežtai, trumpai pasakyti, ištarti: Lik vietoj! – metė aviatorius Gecevičius Petrui lyg įsakymą, o pats nubėgo su kitais draugais prie garažo rš. Tėvas pastovėjo, o paskui išpūtė susitvenkusį krūtinėj orą, dusliai metė: – Šį kartą aš dar ateisiu J.Balt.
| Partija metė (iškėlė) naują strateginį šūkį – pasirengti socialistinei revoliucijai (sov.) rš.
19. tr. prk. griežtai reikšti, skelbti: „Sakmės“ autorius meta aštrų priekaištą feodaliniams valdovams K.Kors. Dovydas meta prakeikimą ant savo priešų brš. Jis – paprastų darbo žmonių pusėje, giliai užjaučia skriaudžiamuosius ir meta panieką skriaudėjams (sov.) rš.
20. tr., intr. Grd, Ds, Plv gerti (svaiginamuosius gėrimus): Jau jie penktą bakalą mẽta Vlkv. Mèsk stiklelį Gs. Kad ana samagonką meta KlvrŽ. Iš jo bus didelis pijokas – meta arielką kaip [v]andenį Vžns. Nebuvo parsigėręs, bet, žinoma, jau metęs Šts.
ǁ turėti įprotį gerti, girtauti: Tas vyras metą̃s, sako, gerai gerąs Vgr.
ǁ valgyti: Skani košė, ir vedvi našiai mẽtėm KlvrŽ.
21. intr. smogti, skelti: Metė per ausį vienąkart, kitąkart, ir užteko Jnšk. Mesk į kramę (makaulę) ir stumk pro duris Šts.
22. intr. greitai eiti: Meta kaip jaunas Žr.
23. refl. KlvrŽ, Vn ne laiku, per anksti turėti (apie kumelę, karvę): Mūsų kumelė metasi. Ar nežinai kokių žolių ant suturėjimo? Skd. Karvės papilvė nutįsusi, mesis laukan Šts.
24. tr. atsiskiriant, išvykstant palikti, nebesirūpinti; nebebūti kur, su kuo drauge: Žada jis tą pačią mesti Pn. Šiandien ves, rytoj mes LTR(Šll). Nė jis mane ves, nė mes Rd. Paniulaitė mumis meti̇̀, žadi ryto poni būti JD1558. Sūnus buvo mẽtęs mane Nmč. Kodėl anas jus mẽta be jokios prieglaudos? Str. Neturtingieji meta žemę ir virsta samdomais darbininkais rš. Visa metus, žusrišo akis ir leidos, kur kojos nešė Rod. Ir nuliūdo širdis bernelio, kad visi jį vieną paliko, vieną metė priešininkų kerštui V.Krėv.
^ Pupa sėklos nemeta (koks tėvas, tokie ir vaikai) Rod, Šmn.
| refl.: Kad greit anas nuo jos mẽtės, kai pamatė, koks žmogus Ut.
25. tr. toliau nebevartoti, nebesinaudoti: Mečiau dviratį, dabar pėsčias vaikštau Vb. Pradėjau skaityt knygą, negraži, i mečiaũ Dglš. Pamatysi – pabūsi mieste, mesi visas senas sukneles, užsimanysi naujų Vb.
^ Nemesk kelio dėl takelio Mrj, Ds.
ǁ nebetęsti, nutraukti (darbą, įprotį …), atsisakyti įprasto dalyko: Draugai, meskit visi darbą, eikit gatvėn – šiandien mūsų šventė, Gegužės Pirmoji J.Bil. Sesės meta dainą, dundančias stakles S.Nėr. Meskim visas kalbas į šalį rš. Jei mes visus šitus papročius mestume, tuomet mūsų gyvenimas būtų daug lengvesnis rš. Mèsk savo sumanymą BŽ326.
| refl. tr.: Ar dar jis savo papročio [rūkyti, gerti, bartis] nèsmetė? Lp. Ar dar jis vis nèsmeta mados rėkt? Ar jau metės? Lp.
ǁ intr. (su veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviu ar bendratimi) liautis, nustoti ką darius: Rašė, rašė ir metė rašęs J.Jabl. Artojas metė aręs Grž. Metė rūkęs, bet nuo stiklelio neatsisakydavo rš. Meskiat rūkyti Štk. Meskie, mergele, kaselę mezgus, te sidabro žiedelis (d.) Rod. Gydausi, bet ašaros dar nemetė bėgusios Zr. Mesk, broleli, rašytie, imk grėblelį taisytie LB134. Vištos metė dėt, nėr kiaušinių Arm.
| refl.: Mestųsi vogęs Lp.
26. tr. palikti kieno daliai, skirti kam: Jūs patys pirštais išsivarpot [valgį], tada jau man mẽtat Str. Vieną lauką mẽta pūdymui, kitą – rugiam, trečią lauką – vasarojui Brsl.
27. tr. palikti toje pačioje vietoje, tokioje pat būklėje: Aš būčia senį mẽtus (pasilikusi prie savęs), bet kai šit, kap sau nori – tedarai (tegu sau važiuoja, eina, kur nori) Str. Lenkia ji vyresnę [seserį], mẽta (palieka netekėjusią namie) Str. Labai gerai mokias, an penketukų, draugus visus sa[vo] mẽta (pralenkia) Str. Nesmokini, tai po pamokų tada mẽta Str.
28. refl. staigiai leistis bėgti, šokti kuria kryptimi: Puolė Alfonsas dešinėn, metėsi kairėn, bet traukinys tarytum šokinėjo nuo bėgių ant bėgių ir ėjo stačiai ant jo A.Vien. Antanas metėsi bėgliams iš paskos J.Avyž. Metė̃s vienon šalin, metė̃s kiton, ir susturėj[o] Arm. Arklių nesutavalioju, mẽtasi ir mẽtasi į visas puses Kt. Tuo tarpu mergaitės metasi skersai gatvę rš. Matai, kad arkliai mẽtas prie šulnio Šd. Skrido tiesiai, paskui metė̃s tiesion šalin Rod. Nulipo nuo arklio, metėsi (puolė) į savo pačios glėbį rš.
| Kano katran dabar šonan mesis (pereis) su rinkliavom Užp. Nu vieno darbo mẽtas pri kito (vieną palikęs, nebaigęs, griebiasi kito) Krš.
| prk.: Kap tik užsiminiau apie veseilią, Jonas mẽtėsi kiton kalbon (pradėjo kitą kalbą) Lp. Paskui kitap metė̃s [šnekėti] Lp.
ǁ refl. eiti, pulti kur ieškant išeities: Kur dabar mèstis, kurio galo stvertis? Arm. Mečiausi aš šen, mečiausi ten, ir jokios vilties ant pagerinimo padėjimo V.Piet. Meskis (kreipkis) pas ką kalvėk, gal pažyčiosi koc nedaugį pinigų Arm.
ǁ refl. šlietis, glaustis: Pri vieno vaiko metuos, pri kito, o savo kerčios neturu Krš.
| Aš mesiuos prie Jono (eisiu drauge su juo) Pn.
ǁ refl. pulti, šokti (ant ko): Užpuolu, metuosi ant ko SD378. Žalnieriūs prišoko ir metės ant Viešpaties DP156. Iš pasuolės, piktai cypiamai lodamas, metėsi į ją Elfas rš. Akliai prie karvių dažniausia mẽtasi Pš.
ǁ refl. prasiveržti, siūbtelėti: Tatai visiškai pakirto silpnas jo spėkas, metėsi per burną kraujas rš. Liepsna metėsi iš krosnies į trobą ir išsitiesė kaip paklodė Pn. Kraujas karšta banga metėsi jam į veidą rš.
| prk.: Silpnas alus nemetas į galvą (nesvaigina) Šts.
ǁ refl. pasisukti; pakrypti: Ka prieisi karvidę, mèskias į dešinę Lk.
| Tas kelias mẽtas į šalį, paskuo vėl pasimeta Krtn. Kelias nuo Veiverių mèsis in šoną Iš.
ǁ refl. smarkiai imtis, pulti ką daryti (ppr. su bendratimi): Jau griebiau vanagui už uodegos, bet kai mẽtėsi lėkt, tiek jo ir temačiau Srv. Pradžioj metė̃s keliu bėgt, o potym (po to) pasukė medžian Arm. Mečiáus eiti Kin.
| An brudną darbą nesi̇̀meta Ob. Visi į mokslą metėsi (ėmė mokytis) rš. Metasi ing provas (ima bylinėtis) srš. Metės į rusų kalbą, bet, rusiškai nemokėdamas, nėko neišaiškino Plng.
29. refl. pradėti, mėginti ką daryti: Mẽtas skaudėti jamui akys J. A pūliuotis mẽtas tas tavo pirštas? Grg. Dar jaunas mūso murzis, bet jau metas loti Grg. Pamatęs tai, Jonas metės pykti M.Valanč. Iš to piktumo ir kriokti metas, ir ką nedaro Krt. Jau sniegas metės būti, kad Kęstaičius budeliojo Šts. Mèsas (mesis) ant šalimo, teip pradėjo sniegas rastis Grg. Šįrytais buvo besimetanti lyti Grg. Metas ant lytaus kelintą dieną, bet nepralyna Šts. Kai aš parejau, jau link aušros mẽtėsi Up. Miškas jau į žalumą metėsi Žem.
30. refl. linkti, turėti patraukimą: Metės ant daktarystės, bet į daktarus neišejo Šts. Ant ko tu mèsies, pabengęs mokslus? Skd. Kas ant ko metas nu pat mažystei, tą ir senatvėj randa Dr. Ans iš pat jauno metėsi ant darbo Brs. Vaikas nemetas ant amato Šts. Ta mẽtės ant to dainiavimo, o mes nèmetėmos ant dainų Prk. O jo širdis tuo daugiaus ant jūsų metasi, jog atmena paklusnystę jūsų visų Bt2PvK7,15.
ǁ refl. kibti, lįsti prie ko: Mergos mẽtas ant vaikių J. In ją mẽtės vokietys Ktk. Ta boba mẽtės pri ano (berno) Krš.
31. refl. telktis, burtis, spiestis: Tada (motinai atlėkus) bitės ir tikrai pradeda jau mesties į vieną vietą S.Dauk. Žiūrau, jau mẽtasi bitės į slyvukę Gs.
32. refl. Lnkv veistis, rastis: Žirnių sėti negalima priešpilniu – kirminai metas Sk. Ten drėgna yr, tai visokie vabalai metas KlvrŽ. Pelės metasi į drėgnus šiaudus Šts. Kad lynant sėsi, smilga mèsias Trš. Į pusiaudienio pusę stogo kerpės nemetas, tik į šiaurės Šts. Drigniažolė mẽtasi pati, ir niekaip negali jos išnaikinti Grž. Šiaudūs taip nèmetės blusos (tiek blusų nebuvo) Nv.
| Drėgmė metasi [į stiklinius indus] visuomet prieš oro atmainą Blv. Man blūzgai mẽtas į galvą Šts.
ǁ refl. atsirasti (apie ligą, skausmą): Kad teip mestumias rožė, visims išsigandusims prisimestų Šts. Pradeda niežai mestis Als. Kad mẽtėsi rankon dieglys! Pn. Visur mẽtas skaudumai, ka pavaikščioju Plng.
ǁ refl. kibti, lipti: Vėžys ar metas žmoguo? Trk.
33. tr. su daiktavardžiais reiškia susidarymą, atsiradimą paviršiuje to, kas žymima daiktavardžiu: Milas pasiūtas rukšlas meta (raukšlėjasi) Šts. Veidas rukšlas meta, jau senstu Šts. Ištisi teip y[ra] anos plaukai, į garbaną nemeta Ms. Kad siena pilvą meta (išsiriečia), sudeda du sienmiečius, ir siena nebriesis Trk. Vanduo atrodo toks ramus, o tik įspjauk – ir žiūrėk, kaip jis lankus meta I.Simon.
| refl.: Kai ji eina, jai gražiai klostai metasi Jnšk. Kad į pryšakį [plaukus] sušukuo[ja], mẽtas garbanos Krš. Rukšlė metas (drabužyje pasidaro raukšlė) MitI75. Raukšlos į kaktą metas, jau senatvia Varn. Raukšlės metas ant burnos Vn. Kupra mẽtas Lkv. Metas į gurgždulius (raitosi, garankštėja) sukriai suverpti siūlai Šts. Augo, augo į aukštį, dabar pradėjo į kuprą mèstis (kūprintis) Trg. Būk išsitiesęs, nemeskias ing kuprą IM1860,60. Vaikas į kuprystę mẽtasi Rm.
ǁ išleisti iš savęs į paviršių, į aplinką: Duok su dalba į pat dugną, kad burbulą mestų (kad burbulas iškiltų), jei nori žuvį išbaidyti Slnt. Geras alus sujudintas putodamas meta karolius (atsiranda daug burbuliukų), galvos neapsuka I. Vanduo verda, kunkulį mesdamas (kunkuliuodamas) rš. Geras dalgis zyza ilgai, mėleną ugnį meta Šts. Kibirkštes mesti I.
34. tr. berti (spuogais, pūslėmis): Sako, labai spuogais mẽta vaikus Gdr. Prieš liepsną nešildo vaikui prausti vandens, nes kenkia – meta vaiką pūslėm (priet.) LTR(Lš).
35. refl. atlėgti, kristi (apie šaltį), nurimti (apie vėją): Jau ir šaltis metasi Pln. Par nedėlią rast mèsas šaltis Prk. Jeigu šaltis nesimès, reikės krosnį taisyt Up. Liovės vėjas, metės oras, tylus oras SD31. Metąsis (nepastovus) kai oras N.
36. refl. S.Dauk dėtis kuo, apsimesti: Ir jis kažin kodėl ėmė kvailiu mestis J.Jabl. Ir jis metasi (stengiasi apsimesti) sergąs J.Jabl. Geru metas, o nagus raito KrvP(Ds).
37. tr. apytikriai nustatyti dydį: Užsivertęs žiūrėjo į aukštą, akimis metė [ąžuoliuko] stiebo ilgumą Žem. Iš akių metus, bus čia penki hektarai Yl.
38. intr. sverti: Litras vandens meta beveik 1000 gramų, tuo tarpu litras vandenilio tesveria mažiau kaip 1/10 gramo rš.
39. intr. spėti, manyti: Aš tep ir mečiaũ, kad jis pinigų ieško Lp. Aš metu, kad čia bus koki penki karčiai rugių Lš. Kaip tu meti ant tos kumelės (kaip manai, kiek ji verta)? Drsk.
40. intr. suprasti, orientuotis: Nieko nemetu, mano galva maišos Ad.
41. intr. priekaištauti: Pats (vyras) meta, kad ne ano vaikas esąs, bet kaimynų vaikio Šts.
◊ ãkį (akimi̇̀, akià, akimi̇̀s) mèsti žvilgterėti, pasižiūrėti: Aš tai greit žmogų pažįstu, koks anas yr: va, mečiau akį ir jau žinau Pbs. Na, luktelk. Aš mesiu akį, kas ten atsitiko rš. Nei akies nemetė, pro šalį praėjo Trs. Apsižvalgę Palangoje, galime mesti akį į jos apielinkę A1884,263. Vyriškis rudomis liepsnotomis akimis metė šen ir ten Žem. Kur tik metei akimis, matei žymę rūpestingų rankų V.Piet. Tėvas mẽtė ant sūnaus akià Rdm.
ãkį mèsti (ant ko, į ką) domėtis kuo, reikšti kam simpatiją: Jis ant Onos ãkį mẽta (Ona jam patinka) Ss. Aš gi tau sakau, kad ji į tave akį metė, – toliau juokavo Petryla V.Myk-Put.
alkū́nę mèsti vingiuotis: Senutė (upė) alkū́nes mẽtė; daba iškasė ir patiesino Šlu.
bė̃dą mèsti (ant ko, kam) kaltinti: Nemesk ant kito bėdos! Kp. Vienas an kito bėdą meta Pbs. Tik kad jo nėra, tai ant jo mes bėdą Plv. Be reikalo ant manę bė̃dą meti̇̀ Sim. Pats padirbo, o dabar kitam bė̃dą mẽta Dbk. Dabar jie visi mẽta bė̃dą man Up.
bùrtus (bùrtas) mèsti naudojantis tam tikrais ženklais gauti į ką teisę, įsipareigoti ką daryti: Ka tep nepasidalinat, tai mèskit bùrtus Gs. Ir metė burtus sargybosp vienas prieš kitą Ch11Krn25,8. Burtas metu, per burteles ką daliju SD135. Iždalijo sau rūbus manus ir ant jupos manos metė burtas DP172.
į ãkį mèsti miegoti: Gulk i mésk į ãkį Štk.
į aki̇̀s mèsti priekaištauti: Jisai jų neviernumą jiems nei į akis nemeta prš.
į aki̇̀s mèstis išsiskirti savo išvaizda, patraukti dėmesį: Jo apsirengimas visiem mẽtasi į aki̇̀s Jnš. Gražus namas iš pirmo žvilgsnio metėsi į akis rš.
į kãklą (į gérklę) mèsti gerti svaiginamuosius gėrimus: Turgaus dieną žmonys meta į kaklą Sd. Į gérklę nèmetė – į žemę [pinigus] krušo Vn.
į plùtą mèsti mušti: Meta į plutą [pačiai] prisigėręs Grd.
į savè mèsti valgyti, gerti: Tu gerai meti į save Šts.
iš galvõs mèsti (rūpesčius, bėdas) užmiršti, atsikratyti ko: Meskit iš galvos tuos rūpesčius, tais bėdas Gs.
kai̇̃p akimi̇̀ (akià) meti̇̀ kiek užmatyti, labai didelis: Vakzalas – kap akià meti̇̀ Lp.
kai̇̃p už ausiẽs mèsti greit išgerti: Jam tik duok – meta kaip už ausies Kp. ×
kabolùs mèsti Aln, Žl burti.
kal̃tę (kaltýbę) mèsti (ant ko) kaltinti: Tyčiomis maluo[ja], mesdamas ant kitų kaltybę P. Baltrus vis kaltę metė ant jos MPs.
káulus (kauleliùs) mèsti NdŽ žaisti, lošti kauleliais.
kortàs (kartàs, kõrtomis) mèsti burti: O kai aš, o kai aš jaunutė buvau, cigonas melagis korteles metė (d.) Nč. Ir kortom mečiau – vis tą patį Sdk. Kartàs mẽtė Škn. Meskiamos kartas Šts.
kū́ną (lãšinius) mèsti liesėti: Karas, ir kūno nemeta Ėr. Jis rūkymu lãšinius nuo pilvo mẽta Skr.
kuñkulį mèsti Vvr virti.
mãtą mèsti
1. R67 kelti vestuves pagal lietuviškus papročius (?).
2. CI26 matuoti, seikėti.

mèsti ir áusti (atáusti) išsigalvoti, meluoti: Pats audžia, pats meta B. Ir audžia, ir meta ST521. Čia meta, čia atauda VP10.
mė́šlą (mė́šlus) mèsti euf. tuštintis: Arklys nedirbdamas meta mėšlus kas 5–6 val. rš. Kietą mėšlą meta karvė Ul. Miške gimęs, miške augęs, ant lauko išėjęs, mėšlą riekėm meta (arklas) Lg.
per bálkį (per bažnýčią) mèsti psn. skelbti bažnyčioje būsimas vedybas, užsakyti: Jau sekmadienį juodu mès per bálkį Gs. Metė per bažnyčią virėją su siuvėju Kn.
pi̇̀nkles mèsti; I daryti išdaigas, krėsti juokus.
pri̇̀žadus mèsti; I burti.
skaràs į kùpetą mèsti sukurti šeimą, vesti: Ko veizi, mèsk skaràs į kùpetą! Nesigailėsi, graži merga Sd.
sprándą mèsti liesėti: Ir mūsų ponas jau meta sprandą An.
spri̇̀ndį mèsti tiesti pirštus ką matuojant: Mèsk spri̇̀ndį, tai žinosi, kokio ilgumo naginių tau reik Jnšk. Jis kaip vyras meta sprindį – didelė koja, didelių naginių reiks Jnšk.
sū́kumą mèsti daryti lankstą: Kel[ia]s sūkumą meta Vgr.
už akių̃ mèsti tiesiai sakyti: Paikas aštriai už akių meta (į akis kalba) CII803.
už akių̃ (už aki̇̀s) mèsti priekaištauti: Man daugis už akių meta, kad aš pirm to socialdemokratus užstojęs LC1878,40. Prarakas žydams už akis meta, kad kožno šilingo pasigaili brš. Kam ką bardamas už akių̃ mèsti KII332.
vándenį mèsti Šts euf. šlapintis: Ta kumelė kosa, perda ir vandenį meta Grg.
vi̇̀ngį mèsti sukti į šalį, daryti lanką einant, važiuojant: Pėstieji, eidami naktį pro tą vietą, mesdavo didžiausius vingius rš. Grįždami vestuvininkai važiuoja ne tais keliais, kuriais atvyko. Metę didelį vingį, jie klaidina apylinkės gyventojus I.Simon. Vingį metęs per mišką, aš vėl už akių! Kl. Pasižyčiojo piningų, dabar vingį meta pro šalį, nenora susitikti Vkš.
| Ūmai miškas pasibaigė, kelias metė vingį, ir balta jo dulkių juosta įsirėmė į žalią kalvos gūbrį rš.
žãgrę mèsti verstis kūlversčiais: Žagrę mesdavo dėl to, kad paskiau visą vasarą neskaudėtų galvos rš.
žaibùs mèsti Skd, Žml; MŽ459 žaibuoti: Žaibus kas kartą tankiau metė, griaustinė tankiau griovė Žem. Tiek meta žáibus, ka visi pašaliai tviska Vvr. Žiebus meta – būs perkūnija Lkv. Kai žaibùs mẽta, tai baisu stovėt po dideliu medžiu – gali trenkti Jnšk.
žõdį mèsti šiurkščiai, priekaištingai, užgauliai ką pasakyti: Tai gal Endrė jam kokį žodį metė? – Ką jis ten mes J.Paukš. Piktais žodžiais metęs buvo ant Dovydo už neišpildymą duoto žodžio I. Vienas žodį, kitas žodį meta – kūmoms nė išsižioti, nė pasiteisinti Žem. Žodį po žodžio meta – akės plinka Krš.
žvil̃gsnį mèsti pasižiūrėti: Žvilgsnį mesk ir į mane Šd. Mesti žvilgsnį į ateitį Sr.
antmèsti, añtmeta, añtmetė (ž.)
1. tr. užmesti, užsviesti: Kepurę švilpt ir antmetė ant stogo Grg. Antmesk man tą šakę ant vežimo Slnt. Añtmetė šarką ant kėdės Krtn.
| Koks čia lytus, tik truputį rasą antmetė (palašnojo) Šv.
2. tr. užkloti, užtiesti: Antmèsk ką an kojų – šala Jdr. Ančmèsk ką – šalt gulėti Pvn.
3. refl. tr. užsidėti, užsikelti (ant pečių): Puspūrę grūdų antsi̇̀metė an pečių Šv.
4. refl. tr., intr. užsivilkti: Jinai, niekam nieko nesakiusi, nusimetė prinešinius drabužius, antsimetė geresnius ir išbėgo I.Simon.
| prk.: Antsimetę (prisidengę) ličyna vieros, norėjo jiems brangią jų liuosybę išplėšti S.Dauk.
5. tr. dar kiek pridėti, uždėti: Vieną silkę antmeta ant būrio Šts.
6. refl. užšokti, užsikabinti: Vaikas antsi̇̀metė tėvuo ant pečių Krtn.
7. tr. priversti priimti: Norėjo jiems savo tikėjimą antmesti S.Dauk. Šie ne sykį priešinosi antmestiems bažnyčios teismams A.Janul. Iš oro niekas neantmes nei lygybės, nei brolybės dėsnių, jei visa tai nedygs iš širdžių Vaižg.
8. tr. sukelti, užleisti (ligos antkrytį, ligą): Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atimti javams brandą, žmogui, nors kaip atsčiai gyvenančiam, antmesti ligą M.Valanč.
9. refl. atsirasti, iškilti (apie spuogus ir pan.): Antsi̇̀metė jamui ant burnos spuogai J. Čia toks pumpurelis ant sprando antsi̇̀metė Rnv. Tas skaudulys ne vieto[je] ansimetė Skd.
10. refl. imtis ko, pasišauti ką daryti: Buvo antsimetę žmonis reviduoti, bet patys pakliuvo Šts.
11. intr. užduoti, užpliekti: Kad antmèsiu, netiks! Šts.
◊ ãkį antmèsti pažvelgti: Akį antmečiau ir pažinau savąjį rūbą Šts. Ana añtmeta ãkį i moka End. Nieko nei klausinėjo [gydytojas], nei čiupinėjo, tik añtmetė ãkį ir sako: „Žinau tavo ligą“ Skd. Dabar verki, o svietas ant tavo ašarų nė akies neančmeta Jzm.
bė̃dą (karãbą) antmèsti (ant ko, kam) nekaltai apkaltinti: Añtmetė bė̃dą kitam Krtn. Led prisitikau, añtmetė ant manęs karãbą J.
kuñkulį antmèsti užvirti, sukunkuliuoti: Bereik kunkulį antmesti, ir atvirs kruopai Šts.
prãstą ãkį antmèsti priet. apžavėti: Prãstą ãkį añtmetė, ir susirgo karvė Šts.
apmèsti, àpmeta, àpmetė
1. tr. metant apdėti, apkrauti iš viršaus: Vaikiai su mergoms bevaliūkaudami àpmetė daržingalė[je] su šienu šlajikes Šv. Apmetė duobę šakom Gs. Buvau su žemėms àpmestas (apverstas) Grg.
| prk.: Dvariškiai beveizdint apmetė ją darbais Žem.
2. tr. apsodinti (mėtant po vieną bulvę): Apmesim ir vienos Lp. Nuej[o] pažiūrėt, ar apmetė Lp.
3. refl. tr., intr. apsivilkti, apsigobti: Apsimesk geresniais drabužiais – tuoj talka pareis pavakarių Lkš. Apsimetė kokia drapanele – tai visas jos apsvilkalas Tvr. Apsi̇̀mečiau skranda ir išėjau lauk pažiūrėti, kas ten atsitiko Žvr. Apsimèsk su skara greitai J. Skepetą aplink pečius apsidėti, apsimèsti KII255.
4. refl. apsitraukti, aptekti iš paviršiaus: Kopūstai apsimeta pelėjais ir pradeda pūti IM1847,31. Kad apsimeta burna niežais, reik dėti plėnis į pastijolką ir tepti Šts.
5. tr. išvynioti ant mestuvų (ar ant sienos) audeklo metmenis: Apmèsk audimą ant mestuvų J. Aš apmesiu audeklą ir be lankčio an sienos! BsPII254. Ikpiet penkias sienas drobės àpmečiau Alv. Pailso ranka bemetant audimą Grk. Ar jau ir kitą audeklą api̇̀metėt? Trgn. Šiandien divonus apmečiau, apriečiau ir užaudžiau Srj. Aš nū apmečiau keturnytį Lz. Apmečiau kelis lankus metmenų Krok. Ant kiek posmų àpmetei? Smn. Ir apmečiau ploną sieną, ir suaudžiau ploną drobę KrvD153.
^ Gera audėja ir ant kuolo apmeta KrvP(Mrc, Erž, Ds). Ant kuolų apmetė, tvorelėj išaudė LTR.
| refl. tr.: Gražus tas [kaklaraiščio] raštas, tik aš nemoku teip apsimèst Jnšk. Apsi̇̀mečiau tiek daug ir ataudų pritrūkau Trg. Ji apsimetė keturnyčius Auk. Kai inkelsiu mestuvus, galėsi drobę apsimesti Sdk.
ǁ užnerti pirmąsias mezginio akis: Duokiat, aš apmèsu antrą pančeką KlvrŽ.
ǁ Prk pradėti nerti tinklą.
6. tr. prk. parengti, sudaryti bendrais bruožais: Ištremtyje Leninas apgalvojo ir apmetė revoliucinės proletariato partijos įkūrimo planą (sov.) rš. Sunkiausia man buvo apmesti šią įžangą, kurią čia skaitei rš.
| refl. tr.: Apsimečiau satyrinio pobūdžio komediją rš.
7. tr. BŽ303 apsiūti, apmėtyti pakraštį: Reik siūles apmèsti, o pradės rykšti Vvr.
8. tr. aptraukti, suveržti (lanku, viela): Visus kubilus apmetė naujais lankais Krkl. Viedras iš eglinių šulų padirbtas ir lazdos lankais apmestas Plt. Su drata apmesti klumpiai ir pamaliavoti Rt.
| refl. tr.: Parskilo mano klumpis, i apsi̇̀mečiau su drote Kl.
9. tr. Ml prilieti, privirinti plieno (prie norago, kirvio ašmenų): Kausto jis ratus, apmeta noragus, virina drapakų spyruokles J.Balt.
10. tr. apytikriai pamatuoti: Apmečiau tik žingsniais, ir išejo penkiasdešimt metrų ploto Plng.
11. tr. CII559 padaryti, kad aptektų, būtų apipultas, apniktas: Teipajeg tuojaus jį tais piktais niežais … apmetė BPI190. Aną apmeta utimis, kuriomis tas žmogus niekados nebgalia nusikratyti FrnS176(Kv).
ǁ apnikti, visą apiberti: Skauduliai apmèsdavo žmonis Pj.
12. refl. apsikrėsti, susirgti: Liga apsimetu B, R, N.
13. refl. dėtis kuo, rodytis ne tokiam, koks esi, vaizduoti save kitokį norint suklaidinti, apgauti: Aš apsimečiau miegąs, tuo tarpu viską girdėjau A.Vien. Jis apsimetė nėko neišmanąs Tt. Apsimečiau nėko negirdįs ir nėko nematąs Brs. Jis tik apsimeta nekaltas esąs Ssk. Vincas, apsimetęs abejingas, mostelėjo galva į daržinę V.Myk-Put. Brolis, pamatęs lokį, apsimetė negyvas J.Jabl. Kartais apsimesdavo nepykstanti, bet tai būdavo tik klasta Blv. Ans apsimetė nežinančiu Klm. Karalaitis buvo apsmẽtęs paprastu kareiviu (ps.) Ds. Ji pati atsigulė į Alenėlės lovą ir apsimetė liga (dėjosi serganti) BsMtII159. Apsimetęs vilko liga, ant lovos gulėjo (d.) Kp. Apsi̇̀mečiau miegu i knarku Krš. Tinginiu apsimèsti Krš. Vyras tyčiomis snauduliu apsimetė (dėjosi snaudžiąs) LTR. Nemoku apsimesti ir meluoti rš. Ateina pas juos tai duonos, tai ko apsimẽtę, o paskui geria Žml. Ne tiek girtas, kiek apsimeta Vj. Jis apsimeta, ka negirdžia Pš. Princesė labai bijojo, kad gydytojai neimtų tikrinti jos pulso, tad jie suprastų, kad ji sveika ir jos liga apsimesta J.Balč.
14. refl. apsigauti, apsirikti: Biškį apsi̇̀mečiau: iš septynių kiaušinių tik vienas viščiukas Lk.
◊ akimi̇̀s (akià, žvilgsniù) apmèsti apžvelgti: Daktaras apmetė akimis ranką Dr. Kaziukas apmetė visus išdidžiu žvilgsniu J.Avyž. Tai jų rugių daug, net akim̃ neseka apmèst Lš. Aš pakilęs apmečiau akia apygardę, kur dingt V.Piet.
[liežuviù] apmèsti ir atáusti mokėti prišnekėti, pagražinti, pameluoti: Bepigu su tokiu liežuviu: bematant apmeta ir atauda Šv. Ans moka ir apmesti, ir atausti KlvrŽ. Pati api̇̀meta, pati atáudžia Krs. Geras jo (piršlio) liežuvėlis apmetė ir ataudė Žem.
atmèsti, àtmeta, àtmetė
1. tr. R mesti artyn, šen; atsviesti iki tam tikros vietos: Visi trys mes yrėmės, kiek tik turėjom sveikatos, ir greit buvome taip toli, jog milžinai nebegalėjo atmesti akmenų lig mūsų J.Balč. Gal tu man šukas atmesi̇̀? Pc. Atmèsk šen akmenaitį K. Žmogau, pasislink į šalį – paviržio atmetu! BsMtII8.
| refl. tr.: Atsimèsk rugių – reikės kulti Mrj.
2. tr. nusviesti tolyn, į šalį: Jei tave piktina ranka tavoji …, atkirsk ją ir atmesk nuog savęs DP516. Ir bus, kaip ir tu ponu būsi, ir jo jungą nuog tavo kaklo atplėši (atmesi) BB1Moz27,40.
| prk.: Nuog jo atmes (nuims) prakeikimą, žmogaus vaikamus priegimtą Mž386.
ǁ staigiu judesiu atitraukti atgal, atstumti į šalį: Taip kalbėdamas galiūnas atmetė uždangalą ir parodė man pavergtą žmoniją J.Bil. Audeklas, vėjo atmestas, atidengė atvirą įėjimą rš. Atmèsk (atidaryk, atkelk) vartus – parvažiuoja su rugiais Rdm. Par durų skylę peilį užkišau i àtmečiau (atkabinau) tą kabliuką Šmk.
| prk.: Àtmeta mane valgymo (nesinori valgyti) Arm.
3. tr. K atidėti į šalį, atskirti kaip netinkamą, nereikalingą: Atmeskime apipuvusias bulves, kad nepradėtų kitos pūti rš. Mažutes bulbas atàmetu (rinkdama dedu skyrium) Aps. Akmuo, kurį atmetė budaunykai, tas stojos galva sąsparos (kampinis akmuo) BtMr12,10. [Kitos dainos] arba suvisu atmestos buvo, arba šiame tiktai dainų surinkime nėra talpintos S.Stan.
| Žmogų atmetus (išskyrus), pingvinas nedaug teturi neprietelių Blv.
| refl.: Rugiai grūdas į grūdą. Paprastai priemaišų nuo pūdo kilogramas atsimeta. Iš šitų nė saujos neatsimes J.Avyž. Menka nauda iš tų bruknių – perpus atsi̇̀meta Vb.
4. tr. atkasti, atžerti (žemes nuo ko): Atmèsk rūsį K.
5. tr. atkraginti, užversti (galvą): Kalnai buvo statūs kaip bokštai, į kiekvieno viršūnę reikėjo žiūrėti visai atmetus galvą Šlč. Snaudulys snučas galvą àtmeta kikinkt J. Giedotum galvą atmẽtus, kai išgertum Grv. Galvą atmetęs (išdidus, pasipūtęs) sėdi Rm. Sėdžia daktaras, barzdą atmẽtęs Ėr.
| Eina atmetęs (atsismaukęs) kepurę Grž.
6. tr. ištiesti į šalį, nukreipti atgal (ranką, koją, uodegą): Jis atsigulė, atmetė rankas už galvos ir ėmė į lubas žiūrėti rš. Ponas mat: viską po nosim jam padėk, nė rankos atgal negali atmest Srv. Paršelis vos gyvas, kojas atmetęs begulįs Šts. Žmogus guli, visas keturias atmetęs J. Sėdi kojas atmetęs ir kalbasi kaip prezidentas Plv. [Lapė] užbėgo jam už akių, atsigulė ant kelio, atmetė uodegą ir guli lyg negyva BsPIII310. Nu ką tu veiki? Guli per dienas atmetus pasturgalį, ir tiek Rdm.
^ Prieš pečių klūpo atmetęs lūpą LMD(Sln).
7. tr. Žg palikti, nutraukti, atidėti (darbą): Viską atmetę, tuojau ėmė ruoštis į kelionę LzP. Ravėsiu visus darbus atmetusi Šts. Viską atmetę, turim eiti šiek tiek pataisyti tas duobes ir tiltuką Žem.
| Jau atmesčiau davatkystą, o priimčiau moterystą JD409.
8. tr. nepripažinti esant tinkamą ar reikalingą, nepritarti, nepriimti: Ji tą teoriją atmeta LTII478. Labai bloga, kai susidaro grupelė jaunų rašytojų, kurie giria vienas kitą, atmesdami kritiką, pasakytą iš šalies A.Vencl. Jam tarpais rodėsi, kad tai jo pašluostė, bet greitai atmesdavo tokią mintį rš.
9. tr. nepriimti, nepatenkinti: Atmetė viršininkas muno prašymą Šts. Jo pasiūlymai buvo atmesti rš. Atsakė žmonėms ir jų geidimą atmetė S.Stan.
| Atmes tą darbą (nepripažins tinkamą, atliktą) Lp.
10. tr. atstumti nuo savęs, atsisakyti nuo bendravimo (su kuo): Aš bevelyčiau aukštus kalnus kasti, nekaipo mylėjęs mergelę atmesti JD551. Galvą padėsiu, bet neatmesiu tamstą nuo savo širdelės Grž. Aš esmu sirata, nuog visų atmesta (d.) Nm. O neatmesk manęs nuog veido tavo PK63. Atmeskiat nuog jūsų svetimus dievus BB1Moz35,2. Dieną ir naktį prieg savęs mane laikykiat ir niekada manęs nuog jūsų neatmeskiat Mž9.
| Atmetu nuog tėviškystės (atimu tėviškės paveldėjimo teisę) Sut.
^ Poną Dievą mylia, bet ir velnio neatmeta NžR.
11. tr. atsisakyti, susilaikyti: Vyras taigi stipriausis su rūstybe atmetė užgintą valgį S.Stan. Nenori griekus atmesti brš.
ǁ pašalinti: Neatmeta iš savo širdies neapkantos ir supykimo ant artimo P. Mes turime mokėti atmesti bet kokią baimę rš. Visas tokias pramones jūs turiat atmesti, jei noriat, kad jums bitės vyktų S.Dauk.
ǁ atsispirti, nepasiduoti: Idant mumus pastiprintų pagundymams atmesti, jeigu mumus užtiktų A.Baran.
12. refl. atsiskirti nuo ko, pasitraukti iš kur: Visi susimetė po pusę rublio, aš atsi̇̀mečiau (neprisidėjau) Slm. Daug jų atsimetė nuo tos draugijos Pg. Vis didesnis darbininkų skaičius atsimeta nuo socialdemokratų ir dedasi prie komunistų partijos (sov.) rš. Paukščiukų lizdelio neapdūsuok – paukštelė atsimes Klt. Ir atsimetė pelėda nuo to kiaušinio Al. Nuo Dievo atsimẽtusis BŽ30.
13. refl. atsisakyti nuo to, kas buvo suderėta, žadėta: Ji atsi̇̀metė nuo darbo: mat per pigiai suderėjo Alv. Nupirkt tai nupirko, ale kažin ar neatsimes Srv. Piningus sumokėjus sunku atsimèsti Vvr. Suderėjo karvę ir vėl atsi̇̀metė Ds. Nuomininkas turi teisę atsimesti nuo sutarties rš. Ką? Nori atsimesti duotojo žodžio? B.Sruog. Tave sako buvus jau i suderėjus (susižadėjus), bet atsimetus Plt. Jau ne čėsas atsimèsti, kaip į vinčių reikia vesti JD1084. Kad anis (bernas) atsimèst, tai šitam tektų [nuotaka] Lp.
ǁ refl. atsisakyti nuo ko gauto, turėto, siūlomo ar norimo gauti: Noriu atsimèsti nuo to sklypo Kair. Ana pavasarį atsi̇̀metė daržo Dkšt. Visi pirkėjai nuo jo karvės atsi̇̀metė (atlyžo, atstojo) Ds. Kur tik jį statyk pirmą, tai jis vis atsimeta Lp. Buvo sandėlininkas, bet nuo pavasario atsimetė (atsisakė šių pareigų) Skr. Tai ji (jaunoji) šitaip atsimeta: „Negi eisiu iš vietelės be tikro tėvelio“ LMD(S.Dauk).
14. refl. nuprasti, nugristi: Sunku nuo tabokos atsimesti rš.
15. tr. greit atlikti, nusikratyti (darbu): Nesirūpina, idant galėtų viską padarytie ko geriausiai, ale bile kaip, bile tiktai atmestie Tat. Reikia kokia maldelė atmèst ar litanija (greit, bet kaip sukalbėti) Krok.
^ Steigiasi kuo greičiausiai tuo darbu nusikratyti, kaip yra sakoma, nuo rankų atmesti Žem. Seni meistrai tai netaiko, bile atmestóji (padaro bet kaip) Skr. Bet tik nu rankų atmestoji (kad tik atsikratyta darbu) Lkv.
16. tr. grąžinti, atiduoti: Mano žentas didumą àtmetė skolų, t. y. atidavė J. Atàmetė pinigus Pl.
| Peilis atsirado: turėj[o] kai pavogę – àtmetė (slapta grąžino) Krok.
17. tr. Žg, KlvrŽ, Žm, Pšl, Trš duoti grąžos: Ans munie atmetė mažiau, kaip reikėjo Slnt. Jis mun neàtmetė pusę rublio Gr.
18. tr. padaryti nereikalingą eiti, dirbti: Eisim čia, tiesiog, tai kavalką kelio atmesim Lp. Daba jau tą vingį àtmetė – biskį ištiesino kelią Jrb.
| refl.: Čia daug arčiau, daug kelio atsi̇̀meta Brš. Šiuo keliu važiuojant atsimeta vingis, beliekta kilometras Šts. Su kombainu daug darbo atsi̇̀meta Ėr.
| Jau pustrečios valandos atsimetė nakties (tiek sutrumpėjo naktis) Mlt.
ǁ atskaičiuoti, neįtraukti: Penkiasdešims [metų] atgalion atmest, tai čia visi buvo lietuviai Dv.
19. refl. R, KI511, Užv, Vdk, Pln, Alk, Jrb, Lš sumažėti, atsileisti, atsimėtėti (apie šaltį): Kol atsimes tas šaltis, da tau i nosis ištįs Prk. Biškį atsi̇̀metė šaltis, t. y. atsileido J. Langai nubėgę, matyti, speigas atsimetė Šts. Po apyvartų gali ir oras atsmèst Trgn. Ale sakyk, kad ir neatsi̇̀meta nė kiek: šąla ir šąla Mlt. Jau kiek atsi̇̀metė, nenušalsi nosies Lkm.
20. refl. praeiti (apie ligą): Liga atsimeta R.
21. tr. sumažinti, pašalinti (karštį): Degino, ale išgėriau vaistų, tai tep karštį ir àtmetė Vlk.
ǁ intr. sumažėti, nukristi: Tai vėl atmeta karštis Rmš.
22. refl. pakeisti kryptį, atsisukti (apie vėją): Iš rytų i iš rytų vėjas, neatsi̇̀meta iš vakarų Bsg. Vėjas žiemių. Ką tik buvo pietų atsimetęs Pc. Vėjas pūtė pūtė nuo pietų, dabar atsimetė nuo vakarų Jnšk.
| prk.: Tas žmogus savo dūmoj atsi̇̀metė (staiga ėmė kitaip galvoti) K. Aš atsi̇̀mečiau antraip (ėmiau kalbėti priešingai) ir, prisigerindamas ponuo, ėmiau žeminties Šts.
23. refl. atsigręžti: Atsi̇̀metu, paisau – vilkas Arm. Gudai ėmė jus vyti. Lietuviai, noris keliu suvargusys, vienok veikiai atsimetė an gudų ir kuo narsesniai susirėmė S.Dauk.
ǁ refl. atsitiesti: Valkus dalgis tas tėra geras, kurs palankuotas vėl atsimeta į vietą Ggr.
ǁ refl. atsilošti: Atsimetė su kirviu kirst Ml.
24. refl. pasukti į šalį, padaryti lankstą, kad geriau būtų įvažiuoti ar apsigręžti: Priš į žardieną įvažiuodamas, gerai atsimèsk, ka až štulpo neužkliūtumi Plt. Atsimesk, kad neužkliūtum už vartų Lkž. Atsi̇̀meta kumelė pati, norėdama sukties į kelią, nereik nė sukinėti Šts. Arklys nemokėjo atsimesti ir išvertė vežimą Šts.
25. tr. SD406 atremti (priešą).
26. tr., intr. apimti tai pačiai ligai pakartotinai, atkristi: Kap àtmetė jį liga, tai jau ir nepasveiko Nč. Buvo nedaugį atgijęs, ir vėlei àtmetė Vrnv. Paisyk, kad tau neatmest po itokiai ligai Vrnv.
| refl.: Šiltinė atsimetė, ir šešiuras numirė Ldk. Liga jam vėl atsi̇̀metė Up. Šiandien mokyklon neik, ba da atsimesi Bgs.
27. refl. Kv, Lkv atšipti: Dantys nu rūkštų obulų atsi̇̀metė Tl. Pjautuvo dantys visai atsimetė Jž.
28. tr. atarti vagų galuose nesuartos žemės liekaną: Jonai, atmeskie nuo kelio Rdm. Dabar kap arsi, tai į ežią reikės atmesti Lš.
29. tr. pralenkti, palikti: Àtmetė kur! Lp.
30. tr. atskirti, nepainioti: Mokytas žmogus àtmeta gerą nuo blogo Smn.
◊ lū́pą atmèsti būti nepatenkintam: Àtmet lū́pą – neprašnekinsi Krš. Susiraukęs visumet, lūpą atmetęs Šts.
pastar̃galį (sùbinę) atmèsti Lp apsirgti: Sprogo (gėrė), kol sùbinę àtmetė Užv.
šatràs atmèsti menk. mirti: Badas vėl negerai: gali šatras atmest Vlk.
úodegą atmèsti
1. pastipti: Tas šuniukas kaip tik paragav[o], tep tuo uodegą atmetė Brt. Jautis pimt ir uodegą atmetė Šts. Žmogus tik pykšt lapei iš strielbos – lapė ir atmetė uodegą Rod.
2. atsigulti: Jau vėl atmetei uodegą Rdm.

×damèsti, dàmeta, dàmetė (hibr.) tr.
1. numesti iki skirtos vietos: Mesk, a damesi lig to kelmo Als.
2. kiek duoti, primesti: Dvyleka rublių gaunu, vaikai demeta, i stumuos Krš.
įmèsti, į̇̃meta, į̇̃metė
1. tr. SD404 įsviesti: Kad taip nekenti manęs, matuše, buvo mažą neauginti: buvo nunešti, buvo įmesti į gilų ežerelį StnD9. Įmeskime jį duobėna BB1Moz37,20. Bernelį … įmetė ing pečių degantį DP140. A ant balą įmetėm, a jam atidavėm – tai tas pats Upt. Tas arklys jį kaip meste įmetęs į kalną (labai greit užnešęs) S.Dauk.
^ Jei pats nesirūpinsi, niekas per langą neįmès (neduos, neatneš) Ėr. Sėdėk sėdęs, niekas į dantis neįmès nestorojusys J. Šį kaip į ugnį įmečiau (labai supyko), kad pasakiau Lnk. Po Užgavėnių šmakšt ir įmetė gužutis Jonienei sūnų (jai gimė sūnus) Žem. Į pilvą ką įmeti (ką suvalgai), tas gerai rš. Kap nuejau in juos, tai tik pirkion bėdą inmečiau (pridariau bėdos, tapau bėdos priežastimi) Rod.
2. tr. įdėti, padėti į vidų: Įmèsk į puodą mėsos šmotelį J. Ar daug jau rugių į̇̃metei (įvežei, sukrovei) į daržingalį? Šv. Tėvas tuos miltus į̇̃metė ir vėl išlėkė, dalgį pasėmęs Kp. Ar paršiukam į̇̃metei šiaudų? Pc. Neužmiršk įmèst laiško [į pašto dėžutę] Rs. Kirto medžius ir ten pat degino, kad galėtų, šmotelį žemės išarę, grūdą įmesti (pasėti) M.Valanč. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas ir ten nesupus, … nė vieno vaisiaus notneš DP486.
| Ugnį inmesk (padek), tai jau ir bėk iš medžio (miško) Šlčn.
| prk.: Ir rusišką žodį iñmeta (pavartoja, įterpia kalbėdamas lietuviškai) Vdš.
| refl. tr.: Tai kiaušinuką insimeta puodan, tai ko Lp. In ragažę kiaušinį insi̇̀meta Jz. Įsi̇̀metu į burną vieną i sučiulpiu Šmk. Įsimetėm į ratus arkliams pašaro ir išvažiavom rš. Pagriebęs karvę įsimetė į vežimą … ir važiuoja BsPIII65. Įsimetęs (įsisodinęs) Anuprą į vežimą, nurūkdavo su savo dvejetu obuolmušių K.Bor.
| Kas kokią kumelkšę turėj[o], insimetė ienosna (pasikinkė) dz.
3. tr. įleisti, nugramzdinti (tinklą, inkarą): Vėl prilyginta yra karalysta dangaus tinklui, įmestamuojam mariosna VlnE186. Pasukau į tą pusę ir netrukus įmečiau inkarą prie krašto J.Balč. Katą įmesti N.
4. refl. Sut, KII349 įšokti; įkristi, įpulti: Simonas Petras … apsijuosė marškiniais (nes buvo nuogas) ir įsimetė į marias NTJn21,7. Visas pulkas kiaulių skradžiai (didžiu tranksmu) įsimetė mariosna ir padvėsė vandenyje BtMt8,32.
| prk.: Kitiemus pagundose duosti pagalbą savo, kurie ne patys josna įsimeta (įpuola, pasiduoda) SPII11.
5. refl. greit įbėgti, įsmukti: Tai tavo laimė, kad paspėjai į butą įsimest – šiaip tave pačią teip sudraskiusi būčiau BsV116.
6. tr. uždaryti (į kalėjimą): Įmetė jį į kalėjimą J.Jabl. Įmetu kalinėn SD230. Jis paleido į kalėjimą įmestąjį brš. Daug čia į tuos mūsų bokštus žmonių į̇̃mesta ir užmiršta Skr.
| Bet nuėjo ir įmetė jį saituosna (surakino), kolei užmokėtų skolą DP359.
7. tr. Šv, Gdž išvynioti ant mestuvų audeklo metmenis: Įmečiau penkioleka sieksnių lininio Brs. Ant mūsų mestuvų daugiausia galima įmèsti tai penkias sienas Pš. Į kiek posmų šitą audimą į̇̃metei? Alk. Reik suskaityt, kiek audimo nori įmèst, kokio pločio Jrb.
ǁ įmaišyti kitokių siūlų metant: Norint išausti languotą staltiesę, į metmenis įmetama spalvotų dryžių rš. Ar man juostos įmèst maišan (ar apmesti kitokios spalvos siūlų, kad maišų audeklas būtų juostuotas), ar iš vieno mest? Lp.
8. refl. apsigyventi, įsikurti: Tas žmogus turėjo miške beržan intrauktą avilį del bičių. Kartą nuėjęs pasižiūrėtų, ar neinsimetė bitelės, rado insimesta BsPII269. Kad da tan avilin įsimestų̃, tai užtekt Slm. Tose drevėse įsimesdavo bitės, kurios sunešdavo daug medaus LTR(Užp). Įsi̇̀metė bitės į pačią [medžio] viršūnę – kap tu jais i susemsi Gs. Pradžio[je] trylektojo amžiaus įsimetė Mozūrų žemė[je] vokyčių zokaninkai M.Valanč. Įsimetus vokyčiams į Žemaičių pajūrius, [lietuviai] į akminį ir [v]andenį vertė tą kraštą, kuriame vokyčiai norėjo įsikurti S.Dauk. Matai, ir vėl duona suvalgyta – jau kas nors pas mus yra negeras įsimetęs BsPII88. Vieno ūkininko jaujoj buvę biesai įsimetę S.Dauk.
9. refl. įsiveisti, atsirasti: Į mūso tapalį širšūnai įsi̇̀metė Slnt. Tą šiaudinį stogą uždenk: pelės, žiurkės įsimeta ir stogą tau su metais sukapoja Nm. Senoji, tebebūdama gyva, kai kada ištraukdavo iš skrynios [drabužius] pažiūrėti, ar neįsimetusios kandys I.Simon. Kirmėlės įsimẽtusios į mėsą Pgg. Nukirto tas pušis – įsi̇̀metė beržai Lnkv. Tuščiosiose vietose įsimeta varpučiai rš.
ǁ refl. atsirasti (apie ligą, skausmą ir kt.): Į lūpą įsi̇̀metė vėžys, paskui į kaklą, i užsmaugė Jrb. Kojon rožė insimetė Ds. Įsimetė vieną sykį į pirštą aptakas I.Simon. Man landuonis buvo įsimẽtusi KlvrŽ. Įsi̇̀metė kaltūnas į galvą, nė iššukuot nebegaliu Srv. Skausmas, įsimẽtęs į narį, yra grižas J. Iš rudenes kas kad insi̇̀metė kojon, tai ir nū su lazdom vaikštau Rod. Įsi̇̀metė skaudulys Skd. Į nugarą įsimetė dieglys rš. Pasirodė dėl to ronas įsimetus, kad senis niekumet jų (kojų) neplovė M.Valanč. Nespjaudyk ugnin – insmes veidan votis LTR(Dkk). Pupinelė ant nosies įsi̇̀metė Plng. Raupai odoj visiškai įsimeta Ch3Moz13,12. Jei insi̇̀metė grybas naman ir nieko jam nedarysi, tai po namų Alv. Drėgnoj vietoj greit įsimeta puvinys rš. Į roną karštis įsimẽtęs (žaizda paraudusi, dega nuo karščio) KI383. Žiemospirgis į subinę įsimetė, ir lenda pri pečiaus (juok.) Skdv. Ko čia gąsdini! Rožė į kišenę įsimes (juok.) Slnt.
| prk.: Įsimetė (įsisuko) nelaimė rš. Kas gi tau galvon įsi̇̀metė (įlindo), kad vis šneki ir šneki apie sūnų Ds.
10. refl. įprasti, įjunkti ką daryti: Įsimetė naktim eiti į svetimą sodą Jnš.
11. refl. įsižiūrėti, pamilti: Jis į ją mirtinai įsimẽtęs KII207.
12. intr., tr. Ut, Rdn išgerti, įkaušti: Vestuvininkai buvo jau gerai įmetę ir ėmė dainuoti Tt. Ne naujyna, ka vyras į̇̃metė Pp. Aš jau ben kiek įmetęs Pnd.
ǁ intr. mėgti, turėti įprotį išgerti: Esu įmetąs žmogus, bet ne pijokas Šts.
13. intr. užduoti, užpliekti: Nu, ka būt pasitaikęs, būč įmẽtęs į tą nosę (sumušęs) Ms.
14. refl. pradėti (kalbą): Su juo kad įsimesi̇̀ kalbon – nė galo, nė krašto Mžš.
15. intr. priekaištauti, priminti ką nemalonų: Aš jam visą gyvenimą įmesiu del tos mergos Brž.
◊ į ãkį įmèsti ką nemalonaus tiesiai pasakyti: Neužmiršk agranomei tą į ãkį įmèsti Vgr.
į ãpmaudą įmèsti supykdyti: Jei kuomet prašė vyro kokį niekniekį nupirkti, tad į pikčiausią apmaudą kaip į ugnį įmesdavo Žem. Vaikai tankiai įmeta muni į apmaudą KlvrŽ.
į gálvą įmèsti Grd įsigerti, įkaušti: Senis „į̇̃meta į gálvą“, t. y. įkaušta J.
į gróbo gãlą įmèsti užvalgyti: Į gróbo gãlą į̇̃metei i gana Vn.
į kar̃štį įmèsti Stak karščiuoti: Ėmė sirgti, į karštį, į kleją įmetė – ir mirė Gs.
į ki̇̀tą kal̃bą įsimèsti pradėti kalbėti apie kitką: Kalbėjau, kalbėjau, bet kai priminė pinigus, tai kitõn kalbõn įsi̇̀mečiau Vrn.
į klẽją įmèsti Gs kliedėti, klejoti.
į li̇̀gą (ligàs) įmèsti susargdinti: Maža baimė į ligą neįmès Pln. Negandink žmogų – įmesi į ligas Dr. Jie tą mergelę į ligas įmès. Kur ji dings? Gr.
į li̇̀gą įsimèsti
1. susirgti: Ji insimetė in ligą Klvr. Insi̇̀metė Kasiulė ligelėn, užsimanė marių žolynėlių (d.) Mrc.
2. apsimesti sergančiu: Norėdamas iš tarnystės ištrūkti, į li̇̀gą įsi̇̀metė Plv. Dar tyčia insi̇̀metė ligõj Krok. Jei tik tep ligõn insimestáu, tai tada nereiktų eit Vs.

į mandrỹstą įsimèsti išpuikti: Prie poniškų buvo, tai ir įsi̇̀metė į mandrỹstą Skr.
į ši̇̀rdį įmèsti paskatinti, sukelti: Pergalėjimai įmetė pavydą ing pagonų širdį I. Velnias jau buvo įmetęs ing širdį Judošiaus Simono Iskarijoto, idant jį išduotų GNJn13,2.
į var̃gą (vargùs, skur̃dą) įmèsti nuskurdinti, suvarginti: Įmeta į vargą ta šnapšė žmonis Šts. Vyras pačią įmetė į vargus Šts. Vokiečių okupacijos metai jį įmetė į dar didesnį skurdą sp.
išmèsti, i̇̀šmeta, i̇̀šmetė
1. tr. R išsviesti lauk: Kad gandras išmeta vieną arba du savo vaiku iš lizdo, būs blogi metai Klp. Išmesk tą katę per langą Vb. Arklys pašoko ir išmetė iš balno raitelį tartum kamštį iš butelio P.Cvir. Nesėsk, Joneli, ant rauduko: tas beprotis kartais baidosi, gali tave išmesti Žem. Ko tik iš lovų nei̇̀šmetė [trenksmas], kap bombardavo Gs.
| prk.: Jis nenori pardavinėti kiaulių dabar, išmesti pusvelčiui I.Simon.
^ Bagotam ir velnias vaiką pasupa, o biednam ir iš lopšio išmeta Mrc.
išmestinai̇̃ adv. labai pigiai, pusvelčiui: Krautuvę iškelia kitur, viską išmestinai pardavinėja rš.
| refl. tr., intr.: Ar neišsi̇̀metė vienas kito iš ratų? Pc. Arklys išsimetė iš ienų (išsikinkė) Ldk.
2. tr. neišlaikyti, leisti iškristi: Velnias jį (akmenį) kažkur nešęs, tik per Šventąją pernešt nepajėgęs – ėmęs ir išmetęs Mš. Dingt ir i̇̀šmetė raktus J. Neimk daug [indų], žiūrėk, ka neišmèstum [benešdama] Gs.
3. refl. SD277, R, KII315, Skd, Klp, Lnkv, Aps, Svn, Jrb ne laiku atsivesti negyvą jauniklį: Kumelė išsi̇̀metė, kiaulė išsibarstė, žmona parsileido J. Kumelė, karvė, ožka, avis išsimetė, kiaulė išsibarstė B. Nesiseka mums su gyvuliais: pernai karvė išsimetė, šiemet kumelė Nmn.
4. tr. pašalinti (nereikalingą, netinkamą): Jau aš stovus iš pirkios išmečiau Rod. Arielka iš namų išmesta paliko Sz. Broli, duok išmesiu krislą ižg akies tavos DP283. Išmetė kaip žąsino uodegą iš kopūstų Škn.
^ Iš dainos žodžio neišmèsi Kt. Marių vanduo neišneštie, giesmės žodis neišmèstie Tvr. Išmesiu iš akių sarmatą (nugalėsiu sarmatą) ir nueisiu, nor neprašo Vlk.
| refl. tr.: Pabaigsiu audimus, išsimesiu stakles, ir bus ramu Kt. Marti išsi̇̀metė naudas, t. y. iš vienos butos į kitą [išvežė], kad neatimtum rubauninkai J.
5. tr. priversti išeiti, išvaryti: O jeigu išmès mane ant tokio sniego, kur pasidėsiu? Upt. Par du rozu išmečiau karvę iš pievos Ktk. Grapas neišmetė mūso tėvalių, tėvaliai su geru išejo Plng. Ažpykęs paėmė ir išmetė juos iš dangaus žemėn BsPII196.
| Kad išmetė velnią, prakalbėjo nebylys brš.
6. tr. atleisti, pašalinti iš užimamos vietos: Ponas noria išmèsti gaspadorių J. Reiks išmest tas storasta, niekam netikęs Ds. Sako, jau mūsų viršaitį išmetė Up. Daugelis išmestųjų iš fabrikų darbininkų badavo, neturėdami kuo duonos nusipirkti J.Bil. Iš urėdo išmesti B. Išmesti iš vyresnybės (pažeminti), nukelti nuog ko vyresnybę I.
| refl.: Tėvas buvo šaltyšius, tai išsimetė (atsisakė nuo tų pareigų) Lp. Tuščia jo, išsimèsk (mesk šaltyšiavęs) Lp.
ǁ išbraukti, pašalinti iš draugijos: Išmetu, išvarau iš draugystės R52. Išmetu iš surinkimo B. Revoliucija mobilizuoja savo jėgas, išmesdama iš savo tarpo susitaikėlius iš menševikų ir eserų (sov.) rš.
| refl.: Kas jūsų nenori tokios bičiuolystės ir iš jos išsimeta? Vaižg.
7. tr. Škn išsviesti aukštyn, į viršų: Velnias paėmė akmenėlį ir išmetė teip labai aukštai, kad led už trijų adynų akmenėlis nukrito BM166. Mane tik švyst ir išmetė iš gilumos aukštyn į orą Mš. Grunto vanduo … išmetamas kartais aukščiau žemės paviršiaus EncIX713. Ka yr pašalas, šaltis išmeta (iškelia) šaknis Krtn. Puokes liuobam išmesti (ištraukti) ant meškerės Šts.
^ Išmetė save į palubes (labai išaugo), išstypo į pusantro jonkelio Varn.
ǁ sukrėsti, patempti (ranką) metant: Nemesk bulvės smarkiai – gali ranką išmèsti An. Išmečiau vakar ranką, tai nė pakelt nebegaliu Ds. Neatsargiai sviesdamas žmogus išmeta ranką Lnkv.
8. refl. sviesti tolyn lenktyniaujant: Einam išsimesti – katras toliau numesiav Šts. Einav išsimèsti (mesti nuo kojos lazdą), kam kliūs dvaras (žaidžiant) Ms.
9. tr. nuleisti (inkarą): Voi, kad išmesi aukso inkarelį, lipk mastų viršūnelėj KlpD10. Prasidėjo ruduo, užėjo šalčiai, jūroje atsirado ledo kalnų, ir laivai turėjo išmesti inkarus rš.
10. tr. Rod, Lp, Pc, Jnš. Kž iškrauti (prikrautą vežimą): Išmèsk dobilų vežimą Kt. Eikit, vyručiai, išmesti tą vežimą rugių, o paskui nuvažiuokit padraikų parvežt Šn. Ìšmetėv vežimą su Stasiu KlvrŽ. Išmèskit šieną iš vežimo Gs.
| refl. tr.: Aš savo vežimą šakų išsimečiau, o tavo pasiliko Jrb.
ǁ iškasti, iškabinti: Nuėjo ton vieton … ir pradėjo kast. Išmetę keletą lopetų, užkasė supuvusį šunį BsPII201.
11. tr. su jėga išstumti, išnešti į paviršių, kraštą: Išmesto žvejininko nelaido tujau, lauk, bene atsiskelbs giminės Plng. Ima turtus arba išmestus iž marių tavorus srš. Laivą ledai išmetė ant kranto rš.
| Beatradom, ka ledą išmetė (išnešė) Lkž.
12. tr. išskirti iš savęs į aplinką: Sviestas sukamas pasukų dar neišmetė, dar reik sukti Ggr. Fotosfera be paliovos išmeta spinduliais didelius energijos kiekius P.Slavėn.
13. tr. Prk staigiu judesiu ištiesti į šalį, iškelti aukštyn (rankas, kojas): Šalimais ant sniego, plačiai rankas išmetęs, guli kalėjimo sargybinis J.Dov. Jie ėjo sportiška žingine, aukštai išmesdami dešiniąją ranką rš. Ponas išmetė į viršų rankas tarytum pagalius rš. Alyzas jau sėdėjo ant trobos slenksčio, plačiai išmetęs susiklaipiusias kojas J.Balt.
| Ir taip šuo baigė savo dienas, pririštas prie plačiai šakas išmetusio beržo rš.
14. tr. Krš išlenkti, išriesti (nugarą, kuprą, krūtinę): Lapės bėga, kuprą išmetusios, nu medžiotojų Šts. Katinas, kuprą išmetęs, gluosniuojas pri kojų Skd. Arklys ėjo, nugarkaulį išmetęs, šnerves išpūtęs, sunkiai alsuodamas rš. Jo papratimas – stovėti krūtinę išmetus rš. Šitas langas biškį kuprą išmẽtęs (kreivas) Rs. Pjūklas išmeta muldą (kuprą) (išsilenkia) Šts.
| refl.: Dumšliais išsi̇̀metė audeklas (išėjo nelygus, dumšlėtas) J.
15. refl. išsikišti į priekį: Šitas medis iš miško išsimetęs, reikia nupjaut Ml.
16. tr. netekti (dantų, plunksnų, plaukų, ppr. dygstant, augant naujiems): Kiek metų tas arklys? – Ar nematai, kad dar dantų neišmẽtęs tebėra! Šv. Jau visus dantis išmečiau Lp. Plunksnas išmesti (išsišerti) LL293. Išmès mano jautužėliai savo palšus plaukelius JD1000. Pavasarį vėžiai kailį neišmetę, murzoti Krn. Skolą atiduosiu, kad medžiai išmes lapus (kai nukris lapai) Plng.
17. tr. Svn išvynioti (audeklo metmenis ant mestuvų): Jau išmečiau siūlus an mestuvų Klt. Siūlų kai turi, tai daugiau, ilgiau ir plačiau išmesi Pb.
18. tr. išleisti, prapirkti (pinigus): Tiek pinigo išmest! Klvr. Tus du šimtus i̇̀šmečiau kaip į pelkę, be jokio reikalo Trg. Jis saldainiams išmetęs paskutinius rublius rš.
19. tr. Kal, Jnš, Trgn duoti kam ko (ppr. pinigų) dovanai̇̃ iš dosnumo ar atsilyginant: Nuėjo Katinas į dvarą, kad grapas nors kiek ant pačios grabo išmestų P.Cvir. Ìšmečiau penkis rublius už sviestą Ėr. Tau gal da sūnus parvažiuodamas po kiek i̇̀šmeta Ds. Išmesk magaryčių, tai nuvešiu Šts. Gal kada kokį pūdą išmès Vlk.
| refl.: Nu jo gali netykoti – neišsimès Ll. Bepigu su tokiu ponu: biškį pavežei, tujau i išsi̇̀meta Vdk. Ezavas buvo lengvios širdies ir išsimetąs (dosnus) I. Jam gali padus nuplauti, i tai nieko negausi: jis neišsimetą̃s (šykštus) Vdk.
20. tr. nuleisti (kainą): Brangiai nori – reikia išmèsti porą desėtkų Jnš.
21. tr. Rm duoti grąžos: Neturėsiu rublio išmèsti Pmp. Iš penkinės išmetė tris rublius Dkk.
22. tr. neįtraukti į bendrą skaičių, atmesti: Maišams svėrė[ja]s išmetė po du kilu nu maišo Šts. Ant kiaulės išmeta (atmeta nuo gyvo svorio) pusantro pūdo Gl. Kiemas i̇̀šmestas (neįskaitytas į sodybos plotą) Klvr.
| refl.: Iš dalyklo išsimeta ta suma rš.
23. tr. padalyti, išskirstyti: An penkių dalių išmèskite Lp.
24. tr. aprėpti, apimti matu, išmatuoti: Nu ir šamą sugovė – sieksniu neišmesi̇̀ Drsk. Kap sprindžiu išmest – tokis dydžio Rod. Trimi sieksniais tai gal ir išmestái Lp. Ne ką išmesi į sprindį – tokie ilgi buvo senųjų kiaulių šeriai Šts. Kas tikėtum šiandien į taip dideliai didelius žvėris, šioje pasaulėje buvusius, kurių vienos garankšties sprindžiu negal išmesti S.Dauk. Penki sieksniai buvo lenciūgo, kap i̇̀šmeti Lp.
25. tr. siekti (tam tikrą dydį): Ištiesti sparnai išmesdavo 4 sieksnius rš. Sprindžio nei̇̀šmeta (apie trumpą dainą) Brš.
26. tr. užleisti didesnę dalį, pailginti: In geresnės kumelės išmèsk nedaugį žagrės (paleisk ilgesnį branktelio galą), ba itai (menkesnei kumelei) sunku Arm.
27. intr. Ds išburti kortomis: Až pinigus ir aš galiu išmèst Trgn.
28. intr. kliūti, tekti pagal burtų parodymą: Kasmet anas (slibinas) reikalaująs vieno žmogaus an prarijimo, ir dėl to meta tokiuos pagaliukus. Šiemet išmetė an karaliūčios BsPII303.
29. tr., intr. išgerti, išlenkti (ppr. svaiginamųjų gėrimų): Alfonsiuk, nepasididžiuok su mumis prastais išmesti po burnelę A.Vien. Eitumi burną išmèsti Krtn. Ìšmečiau pusbonkę – kaip niekur nieko, nė just nejuntu Srv. Išmesk kokią čėrką Al. Jis daug degtinės yr išmetęs par savo amželį Dr. Ìšmečiau dvi stiklines arbatos Grk. Ne pijokas, ale išmèst tai ukvatnas Ktk. Rodos, ir tavo žentas po trupučiuką i̇̀šmeta Up. Jau matyt, ka gerokai išmẽtęs Rs.
| refl. tr.: Išsi̇̀metu stiklelį, i drąsiau Gs. Nuėję, rodos, tik po burnelę išsimetėm – štai ir vakaras Grl.
30. refl. eiti imtynių, persiristi: Einav išsimesti, pamatysiav, katras katrą nugalėsiav Sd.
ǁ refl. tr. pargriauti imantis: Jie susiginčijo iš literio, katras katrą išsimès Skr.
31. refl. pasikeisti (ppr. peiliais), iš anksto nemačius daikto, į kurį keičiama: Ar einam peiliais išsimèsti? Brs.
32. refl. Brt išsiskirti kuo iš kitų: Prie svečiais reikia neišsimèsti iš kumpanijos Žž. Jis nė kiek ne kitoniškas, iš kitų nė kiek neišsi̇̀meta Ėr. Ne tavo yr tas vaikas: išsimẽtęs iš pamilijos Lnkv. Mūsų karvė neišsi̇̀meta, kad senapienė, duoda tiek pat pieno, kaip ir kitos Všk.
33. refl. tr., intr. greitomis apsisiausti, užsimesti: Išsimesk kokiu ryzu ir pastovėk pas skatynas, kad nenueit škadon Vrnv. Kaip išgirdo riksmą, iššoko iš lovos, išsimetė skrebučius ir išsinešė pro duris Rod.
34. tr. išarti: Ką stovi kumelė be darbo, tai išsimestái žuoganėlę Rod. Iš lysų išmesti (pirmąsyk išarti) N.
◊ ant akių̃ išmèsti padaryti priekaištą, išbarti: Bet Abrahomas išmetė ant akių Abimelechui dėl vandenies šulnio, kurį atėmė gvoltu tarnai Abimelecho Ch1Moz21,25.
į gãtvę išmèsti palikti be priežiūros, be pragyvenimo šaltinio: Karas, bado metai išmetė į gatvę šimtus tūkstančių benamių vaikų rš. Į gatvę buvo išmesta daugiau kaip 100 tūkstančių darbininkų rš.
iš bū̃do išsimèsti pasikeisti iš veido, pasidaryti kitokiam: Marytė išsimetus ir iš būdo Lp.
iš galvõs išmèsti užmiršti: Pasakyk ką, ir neišmet iš galvos Krš. Išmesk šitas mintis iš galvos! V.Krėv. ×
kabolùs išmèsti išburti (kortomis ar iš rankos): Buvo cigonė ir išmetė kabolus Žl.
kai̇̃p akimi̇̀ (akià) išmèsti kiek galima aprėpti žvilgsniu: Pievos tęsias kap akià išmèst Arm. Vasarojus – kap akià išmèst (geras) Arm.
kai̇̃p už ausiẽs (ant ausiẽs) išmèsti labai greit išgerti, išvalgyti: Alaus bitoną išmetė kap ant ausies Gs. Išmeta vakare kruopų puodą kaip už ausies KzR. Mano kiaulė labai greit ėda, kaip už ausies išmeta Upt. Kai susirinko talka, tai iš karto kisielių kaip už ausies išmetė rš.
kortàs išmèsti (išsimèsti) Jnš iš(si)burti: Čigonė man išmetė kortas, kad būsiu šviesiuos namuos Slm. Kad aš pati moku išsimest kortas! Lp.
lãšinius (mėsàs) išmèsti suliesėti: Paulelius turbūt išmetė lašinius KlvrŽ. Kožnas išmèst mėsas, kad šitokiam varge pabūt Trgn.
per bálkį išmèsti psn. paskelbti užsakus: Ar daug porų klebonelis išmetė par balkį? Skd.
pro duri̇̀s išmèsti išvaryti: Visai nekaltą žmogų išmetė pro duris rš.
raudõnį išmèsti padaryti, kad paraustų: Šnapšė raudonį išmeta (nuo degtinės žmogus parausta) Šts.
žiñgsnį išmèsti žengti, eiti: Aš jau nebišmetu žingsnį Vn.
žõdį išmèsti Skr pasakyti: Vyras užpykęs tą žodį neapdūmodamas išmet Jrk74.
numèsti, nùmeta, nùmetė
1. tr. nusviesti tolyn, žemyn: Numetė akmeną lig balai Mlt. Boliukas vieną draugą stūmė į klaną, kitam kepurę numetė per tvorą Žem. Numesim žiedelį in rūdymelių (d.) Tvr. Numetęs ryšulį prie uosio, pats atsisėdau šalia ir braukiu rankove prakaitą V.Mont. Pliaukšt šaukštą nùmetė ant stalo ir nevalgo Gs. O tas meškinas, parėjęs in laužą, žiūri – akmuo nuog angos numestas (nuristas), ir jau jų nėra BsPIV274.
| Parnešė paskenduolį ir numetė kaip pagalį Jnš.
^ Su viena ranka numetęs, nė su dviem nerasi LTR(Jnš). Ką pirma numesi, tą paskuo atrasi (gera padaręs, vėliau gausi atpildą) Sim. Jį toliau numèsi, nė nusiųsi (apie negreitą žmogų) Klvr.
| refl. tr.: Svečias nusimetė ant suolo krepšį, nusiėmė skrybėlę A.Vencl. Nusimèsk nuo tvarto šieno i pašerk karves Gs.
ǁ Lp paduoti nenoromis, nepagarbiai: Girtas prišlyvino in stalą, tai ir nùmetėm porą kiliškų – nesnorėj[o] bartis Vlk. Valgį man numetė kaip šuniui N. Nùmetė penketą rublių i nuvažia[vo] Dglš.
| prk.: Pavalgydink kaip poną, o jis tau nė dėkui išeidamas nenumeta (nepasako) A.Vencl.
2. tr. Lpl užkliudžius ar pastūmus nuversti: Nùmečiau beimdamas nuo viršaus J. Nuo daržinės stogo vėjas numetė vieną lotą Paį. Storai leido, užkišė kūlėją, numetė diržą – dabar visi gaišta Lnkv.
3. tr. nusivilkti (drabužį): Tuo jo tais pelenuotas drapanas numetė, aprėdė jį gražiom BsPIV242. Kvartūką galėjau numèst, nerodyt viešniom Pnd. O ans, numetęs ploščių savo, kėlės ir atajo Jėzausp Ch1Mr10,50.
| refl. tr. Šlčn: Jis nusimetė apsiaustą ir įėjo į kambarį rš. Eik namo, kelnes nusmesi̇̀ ir išdžiovinsi Pls.
ǁ prk. pašalinti (dangą): Visi upeliai ir upės ledus numetė rš. Kai sniegą numes, tai vė darbų bus: tai ravai kast, tai buduit Švnč.
| refl. tr.: Nusimetė žiemos apklotą baltą T.Tilv.
4. tr. prk. pašalinti, nusikratyti: Ma[no] tėvelis pasako[jo], kap baudžiavą nùmetė Onš. Tegu žemė visa pasiryžta nuo savęs priešo jungą numest S.Nėr. Vargus nuomesk, taip ir ryšius Mž58. Nusiuntęs [Pilotas] jį Herodop, idant tą sūdą nuog savęs numestų DP167. Ir patis ciesorius …, numẽtęs didžiavimą, stovi melsdamas DP540.
| refl. tr.: Nusimesti nuo savęs atsakomybę LmŽ672.
5. tr. Pgr, Lkš, Svn atleisti iš pareigų, pašalinti, nuversti: Pirminykai neprityrę buvo, tai juos nùmetė Brt. Nùmetė carą Lnkv. Kaip šunį numetė nuo tarnystės Srv.
| refl.: Aną seniūną nùmetė, ar jis pats nusi̇̀metė (atsisakė pareigų)? Ėr.
6. tr. parblokšti, pargriauti: Eidamas su kuolabarzdžiu mintynių, kad numečiau vienąkart ant žemės, net išsitiesė! Jž.
7. tr. užmušti: Jautį tenumeta akmenimis bei jo mėsą tenevalgo BB2Moz21,28. Akmenimis numeti tus, kurie nusiųsti yra tavęsp Ch1Mt23,37.
8. tr. labai nusilpninti, atimti jėgas (apie ligą): Nebesiblaškė, nebekliedėjo, bet visa išblyškusi ir numesta gulėjo A.Vien. Vakar perdien vaikas numestas buvo, norėjom ir daktarą vežt Skdt. Nei nieko labai sopa, ale vat visas numestas, ir baigta Sdk.
| Išgėriau vieną, kitą, trečią stiklinę [degtinės] ir nepamačiau, kaip nùmetė Dbk.
9. tr. prapuldyti, nukišti: Ir turėk tas pirštines, nenumesk Pc. Kur nùmetėt tą kepurę, ka negalima rast? Gs.
| refl. Grz, Trgn: Nusi̇̀metė kur šėpos raktas, ir dabar negalima atidaryti Mrj.
10. tr. Jnš, Šts netekti (plaukų, lapų), leisti nukristi, nusišerti: Geras arklys ankstie nùmeta žiemos plauką Vvr. In geros ganiavos kai papuolė, plauką numetė – kaip kita karvė dabar Skdt. Medžiai, kad ateit metas žiemos, … lakštus numeta DP585. Miškai jau buvo lapus numetę rš.
^ Vilkas, kad ir plauką numeta, būdo nepameta LTR.
11. tr. Ėr apkrėsti (mėšlu): Šįmet užtekom mėšlo, visą lauką nùmetėm, ir dar liko Jnšk. Žemė, miežiams paskirta, turi būti gera, išpurėjusi ir mėšlu numesta rš.
12. tr. atidėti, netęsti (pradėto darbo): Linus numetė į šalį, ginė pri laukų Vvr.
ǁ atsisakyti nuo ko įprasto: Nùmetė taboką vyrai (atprato nuo rūkymo, liovėsi rūkę) Jdr.
13. tr. sumažinti: Po penkis metus kalėjimo nùmetė Onš. Nùmeta mokesčius Arm. Ka kas numèstų dešimtį metų, būtų gerai Krš.
ǁ netekti, kiek prarasti (svorio): Normaliai misdamas nepriauga ir nenumeta svorio rš. Per vasarą tris kilogramus numečiau Kn.
ǁ nuleisti (kainą): Derėk, maž kiek numes Sdk. Reik derėtis – derantis visad nùmeta Skr.
14. tr. atmesti, neįskaityti: Kai sverstat vilnas, tai numeskit ir an maišo Užp. Turi numèst gyvo svorio ant žarnų Skr.
15. refl. nueiti niekais, dingti: Vienus metus sirgo, kitus teip nebėjo [į mokyklą] – teip dveji metai ir nusi̇̀metė Dbk. Atsimetus [nuo sutarties], daug nusi̇̀meta (pvz., žūva rankpinigiai) Ds.
16. tr. ne laiku atvesti, gimdyti: Pernai mūsų kumelė numetė kumeliuką Lz. Ištinka nėščią moteriškę, jog vaisių numeta Ch2Moz21,22.
17. refl. smarkiai nupulti žemyn: Vanagas lyg šaute šaudamas nusimetė (nupuolė) ant balandžio KI630.
18. intr. susiorientuoti, suprasti: Aš kitaip nenùmetu, ale aš tep metu, kad Stasei dešimti metai: Bolesiu dvylikti, o jy dvejais jaunesnė Lp.
◊ akių̃ nenumèsti atidžiai, įsispyrus žiūrėti: To mergiotė tai akių̃ nenùmeta nuo Prano Ktk. Nenumesk akių, ba kruopos nubėgs Lš. Akis nenumesk į šalį (neišleisk iš akių) Gršl.
bė̃dą (kaltýbę) numèsti (kam, ant ko) apkaltinti, suversti kaltę: Nepakėlė – žmonai bėdą numes Plng. Ubagai teisinos, kad esą žabali, ir visą kaltybę numetė an pravadariaus BsPII307.
dū́mą numèsti parūkyti: Einam dūmą numest Pkr.
káušą numèsti Skdv išgerti degtinės.
kortàs (kartàs, kartõms, kartosè) numèsti (nusimèsti) iš(si)burti: Prisispyrus prašo, kad jai numestų kortas, ar išloš loterijoje Jnš. Man kortàs nùmetė, kad rėksiu, ir dar akis niežti, tai jau tikrai rėksiu Šk. Buvau numetęs kartose didelius piningus Šts. Nusimesk kartas ir žinosi, kas pavogė tavo ožkelę Dr. Nusimečiau kartoms, kad sena mirsu Ggr.
lãšinius numèsti (nusimèsti) Šv suliesėti: Žiūrėk, kaip ji lãšinius nùmetė: sudžiūvo, subliuško Skr. Padirbtų sunkiau, tai i nusimèstų lãšinius Gs.
nuo akių̃ numèsti prastai, greitosiomis padaryti: Kitas meistras tik nu akių numeta, o nepadirba Gršl.
nuo galvõs numèsti pašalinti (rūpestį): Džiaugėsi rūpestį numetusi nuo galvos Žem.
rãką numèsti paskirti, nustatyti laiką: Ir ponas numetė raką bylodams BB2Moz9,5.
vándenį numèsti (nusimèsti) euf. nusišlapinti: Palaukiat, vyrai, numèskiam vándenį Grg. Atsiprašau, aš biškį vandenį numèsuos Pln.
žiñgsnį numèsti bėgti, žengti: Mažas arklys netoli numeta žingsnį (negreit bėga) Rm.
žõdį numèsti Gž užgauliai pasakyti, atkirsti: Gerai, ka jam užvažiavai, ba ir jis kitam dažnai nùmeta žõdį Gs. Toks žabtus senis! Kad tik kiek, ir nùmeta žõdį Gs.
pamèsti, pàmeta, pàmetė
1. tr. SD278, R prapuldyti, pragaišinti: Pamèst pàmečiau, o rast neradau Lp. Radau pamestą kely J.Jabl. Pametė grašį B. Ir pàmetė žirgužėlis plieno padkavėlę JD774. Karvė lenciūgą pàmetė Skr. Kurs žmogus iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir jei vieną pamestų, ar nepaliekt devynių dešimtų ir devynių girioje ir eit pamestospi, ik ją atranda? BPII217.
^ Eina kaip pinigus pamẽtęs (labai nusiminęs) Lnkv. Jam rublis dabar pamestini (nedideli, nebrangūs) pinigai tėra J.Jabl. Už pamestinus pinigus (nebrangiai) nupirks Ilg. Visa tai buvo parduodama kaip paprastai pamestina kaina (labai pigiai) Šlč. Su tokiu žmogum nei radus, nei pametus LTIII459. Geriau su protingu pamest, nei su kvailu rast Lš. Nesidžiauk radęs, nedejuok pametęs J.Jabl. Liepė savo nepamesti, o svetimo nenorėti M.Valanč. Kas ieško pyragų, tai pàmeta ir duoną Krok. Dugnelį pametei (sakoma pagadinusiam orą) Ds. Pamečiau žiedą po variniu tiltu, atmirado mėnuo, sugaišino saulė (rasa) R174.
pamestinai̇̃ labai pigiai, pusvelčiui: Šiandie žąsys turguje buvo visai pamestinai̇̃ Gs. Į rudenį pamestinai̇̃ tų karvių bus [turguje] Gl. Ans pamestinai̇̃ javus parduoda J. Turėjau žuvis pamestinai̇̃ parduot – bijojau, kad nesugestų Plv.
| refl. tr., intr.: Pamesys piningus – įsikišk giliau Šts. Kažkur sagutę pasi̇̀mečiau Skr. Pamečiaus adatą ir nebrandu Lnk.
| Mano peilis čia kažkur viduj pasimetė (dingo) Grz. Sumauk pirštines, kad nepasimestų̃ Lp.
2. tr. R371 nebematyti, išleisti iš akių: Šuva kiškį pametė (pametė jo pėdas vydamasis) Ėr. Pametu kelią, paklystu SD386. Važiuodami pametė kelią ir išvažiavo ing tankų karklyną BM263.
^ Pametęs kelį, keiksi takelį S.Dauk.
3. tr. prarasti, nustoti, netekti: Katram rodu savo pamèst (nė vienas nenori savo prarasti)! Ps. Kodėlei eš jus (sūnus) abudu vieną dieną pamesčiau? BB1Moz27,45. Ką surinkimas per šio nabašninko atstojimą pameta, jo klausytojai žinom geriausiai LC1883,2. Jų karvė atariją pàmetė (nebegromuliuoja) Lš. Jau mūsoji žalė pàmetė gromulį – musintais sirgs Slnt. Pakeikiau, kad karvė pieną pàmetė (nebeduoda pieno) Lp. Pàmečiau balsą, užkimęs Onš. Ant senatvės apetitą pàmetėt Pn. Jis jau negal atsidvėsti, jis žadą pamẽtęs KI137–138. Jis jau sąmonę buvo pamẽtęs KI236. Jis savo akių žiūrėjimą pametė brš. Motina, pametus kantrybę, verkė diena naktis Brt. Garbę pamẽtęs – viską pamẽtęs, tai jau paskujęjis Kin. Drąsos nepametęs LL110. Dievabaimumą pameta DP570. Po ligos visai pamečiau atmintį Gs. Saulė ir mėnuo skaistumą pames CII409. Duok į vandenį numirti žiuvei – spalvą pamès, duok į sausą – spalva paliks Klp. Medžiai želmenį jau būtinai pametę J.Jabl. Medis lapus pamẽtęs KII30. Moterišką pavardę pàmetei [ištekėjusi] Rsn. Abudu vaiku savo kalbą (tarmę) pamẽtusiu (užmiršę) Šv.
4. tr. nusikratyti (kokiu jausmu, įpročiu ir pan.), nugalėti (kokį polinkį, jausmą ir pan.): Aš tą rūpestį pàmečiau KII36. Pati pametė savo pyktį, ir anys abu labai gražiai pragyveno savo amžių BsPII269. O patys savo ydą pamesti nenoriam M.Valanč. Pagimesk griekus SE15. Lapė, pamẽtus išgąstį urve, pradėjo klausinėt BM260. Sarmatą pamẽtus, reikia nusivilkti Ėr. Pamẽtę gėdą, į kašes krovė JV750.
| Ligą pamèsti KII36. Jis drugį pàmetė (nebeserga drugiu) KII299.
^ Pono nepavijęs, mužiko (storžieviškumo) nepametęs LTR(Yl).
5. tr. R374 atsisakyti ko: Kaukus, žemėpatis ir lauksargus pameskiat, visas velnuvas deives apleiskiat Mž9. Pametė Dievą B. Naujo tikėjimo kunegai privers jus pamesti savo kalbą, o lieps mokyties vokiškai ir lenkiškai M.Valanč. Svetimoms šalėms tą paprotį pametus, žemaičiai ilgai dar nemetė M.Valanč. Nepameskite būdo neraugin[tos] duonos BB2Moz12,17. Jau pameta (nustoja vartoję) tokius pavadinimus Smn. Zdramys pametė taboką (neberūko) Pln.
^ Ne žmogus griekus pàmeta, bet griekai žmogų (senam neberūpi tai, nuo ko jaunas negalėjo atsisakyti) Gs. Prie ko priprasi, sunkiai pamesi LTR(Jnš). Ir saldu radus, reik pamèst Gs.
6. tr. SD208 atsiskiriant, išvykstant palikti; nebebūti drauge: Pàmečiau žmoną, pàmečiau vaikus, pàmečiau visą gaspadorystę Lz. Oi tu, mergele, gali suprastie: ilgai mylėjus, sunku pamèstie (d.) Ds. Tad mokytiniai jo, pametę jį, visi pabėgo DP154. Kaip tik kareivis subirbino birbyne, tuoj skerdžius, pametęs galvijus, pradėjo šokti LTR(Alvt). Nemitusi motina pametė ją ir ejo viena namo M.Valanč. Tas gizelis su tuo kriaučium susipyko ir pametė jį Gs. Tokiuos mažus vištelius višta pametė (nustojo vedžioti) Ėr.
| Žmonys, bijodamys nelaimės, pametė butas ir dirvas neartas, o kur pakliūk po miškus slapstės M.Valanč. Ponai pàmetė dvarus, išbėgo Ds. Ne vieną kartą baudžiaus slapta namus pamesti I.
| Liga nepameta (nesibaigia, nepraeina), ir gana Žem. Šįmet ta sloga pames, pames, tai ir vėl Kt. Vakar sekmą hadyną drugys jį pametė BPII475.
^ Dirbkim, kad duona nepamèstų (vis būtų, nesibaigtų) Mrj. Valgyk, kad dūšia kūno nepamestų VP48. Valgyk, kad kailis kaulų nepamestų LMD. Gaila kap busilui bala pamesti KrvP(Drsk). Jau utėles esam pamẽtę (švarūs) Grd.
nepamestinai̇̃ adv.: Eikš, širdait, tave bučiuosu, nepamestinai globosu brš.
| refl.: Jis gyvena pasimetęs (išsiskyręs) su pačia Kp. Ana buvo su vyru pasmẽtus, paskui vėl suejo draugėn Km. Pasi̇̀metė tai pasi̇̀metė, ale kur vaikai dėsis? Ktk. Pagyvenau aš su juo tris metus ir pasi̇̀mečiau Plv.
7. tr. nutraukti, nebetęsti (darbo, pareigų): Išblyškusios merginos, pasilenkę, pajuodavę seniai ir jauni vaikinai, – visi aprūkę, paišini, ką tik darbą pametę, fabrikus palikę J.Bil. Nė pusės darbo neišvaręs, pametė Srv. Dirbęs dirbęs negi pamesi̇̀ Ut. Visus darbus pamẽtusi, reiks dumpleles dumpti JV251. Visa pamẽtęs, šokau atrašytų A.Baran. Reiks, pamẽtus visa kas, važiuot Ds. Pameskitek šitą be reikalo barnį apie vyresnybę DP500. Pametu, paliauju prietelystę R35. Kiti, pametusys kunegystę, gyvena it šiaipjau žmonys M.Valanč. Voveris paseno, Levui įkyrėjo, metas buvo pamesti tarnystę Blv. Būtum pamẽtus aveles (atsisakiusi aveles prižiūrėti), būčia nubraukęs vasaros darbą Ps. Kad visur nei metų neišbuvai, pametei ir pametei (pasitraukei iš darbo, atsisakei nuo tarnybos), kiek žinom Smn.
^ Karui kilus, pamesk valgį, galąsk dalgį TŽV608.
| refl. tr., intr.: Skripkelę rankon, smičilėlį antron, visi darbai pasimetus, reiks kazokas šokti (d.) Knv. Jis pasimetė pats (metė tarnybą) Lnkv.
8. intr. (paprastai su bendratimi ar veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviu) liautis, nustoti ką darius: Kai pamečiau rūkyti, ir kosulys šiek tiek nustojo Žem. Daktarai pametė ją gydę Blv. Oi, pamesk pūtęs, šiaury vėjeli, oi, pamesk baręs, šelmi berneli TDrIV68. Pamèsk, brolau, rašyti, imk grėblelį taisyti JD122. Pamèsk tu niekus tauzyt Ign. Ir pàmetė jam dantį sopėję Lp. Nėra lietaus – pàmetė augt dobilai Mlt. Kad labai kieta, tai pamesk [aręs] Mlt. Ir kuomet jis degtinę pames gerti! Pln. Kad drugys pamestų žmogų krėtęs, reikia balną uždėti ant ligonio (priet.) Snt. Bus du orkestrai: vienas pàmeta – kitas grajija Dkšt. Pamesk (duok ramybę) OG46. Pamesk tu koc, nei su tavo vaiku buvo kas, nei bus Nč.
| refl.: Buvau pradėjęs rūkyti, bet dabar pasi̇̀mečiau Svn. Taip užsidegęs dirbo ir dabar jau pasi̇̀metė Grž. Geria? Dabar, sako, pasimetė Prng.
9. tr. Dv, Dkšt palikti kur (pačiam nueinant): Arklius pamèsme krašte miško Rš. Senus arklius pririša ir pameta, ir nueina namop Lz. Bobos dukterys ją papjovė, apmetė laužu ir pametė tenai Aru26. Prisakė savo tarnams išvežti pusčion girion, kur niekas neužeina, ir pamest MPs. Čia nerasi, kai pamesi̇̀ Str.
| Kap eisi, tai vieną pirkią pamesi̇̀ (praeisi), o kita – jos Dv.
10. tr. padėti, paskirti, palaikyti kokiam reikalui: Pamèsk sėklai bulbų Stlm. Šitą pamèsk del veislės Rš. Ar gana bus tau šero, kad tiek gyvuolių pàmetei žiemai? Prng. Kap daug pàmeta bitėm maisto, tep pačia negerai Arm. Brachaunius grašius nupylė, o gerus grašius pàmetė Lz. Šluostykis, šluostykis ir man galiuką [sauso rankšluosčio] pamèsk Str.
| refl. tr.: Pasimečiau dvi aveles žiemai Dkšt. Man duo pusę, o pusę sau pasmèt' Ml. Aš pàsmečiau pieno Dv.
ǁ palikti, neimti, nešaukti: Dar metus pamès mane (nešauks į kariuomenę): motina nesveikatinga, sesutės mažos Str. Buvo pamẽtę (atleidę nuo karo tarnybos) an metų, o paskui vėl sugrinė Str.
11. tr. atiduoti, palikti kam: Atsiminė bočis, kad jam kūmas pàmetė arkliuką Aru47. Anys pàmetė mum daug knygų Dv. Aš jam pamèsiu [pinigų], del jo čia davė Str.
12. tr. palikti vietoje, neleisti išeiti: Nieko nėra namie pamèst – visa šeimyna [vyras su žmona] Dv.
13. tr. palikti kokioje būklėje: Vaikai duris pàmeta (palieka atviras) dažnai, ažtat ir musių yra Švnč. Vartus pàmetei atkilus Dv.
14. refl. Ėr netyčia išsiskirti (ppr. žmonių būryje), nebesusirasti, nebematyti kits kito: Ėjom sykiu, ale nė nepamačiau, kai pasi̇̀metėm Alk. Traukėmės kartu su broliu, bet paskui pasimetėme rš. Pasimetėm abu ir ieškom vienas kito Trgn. Ar pasimetei nuo ko? P.Cvir. Pasimečiau su vaikais Kp.
| prk.: Atsisveikinę su šeimininkais, jie paliko stepėje pasimetusį (atsiskyrusį nuo kitų) kaimelį rš.
15. refl. paklysti: Buvau girio[je] pasimetęs Kltn.
16. refl. suglumti, nebesusiorientuoti: Aš sustojau ir stovėjau išsižiojęs ir pasimetęs: visko mačiau savo gyvenime, bet verkiantį vyrą… J.Balt. Net ir Povilas, už kitus turįs daugiau patyrimo, labiau subrendęs, kažkodėl lemiamu momentu pasimetė, neparodė ryžtingumo, iniciatyvos rš. Išsigandau, pasi̇̀mečiau, visiškai nieko nebenutveriu Užp. Tokioj daugybėj darbų pasimetė, nebežino, ką daryti Mrj.
17. tr. R206 staigiu judesiu padėti kur, numesti: Gervė, įkišusi savo ilgą kaklą į gerklę vilko, ištraukė kaulą ir pàmetė ant žemės PP19. Paleiskie žirgelį ant pūdymėlio, pameskie žiedelį ant rūdymėlio (d.) Lp. Tai išgirdęs, brinkt pamečiau ant stalo jam pusę auksino M.Valanč. Po troba pàmetėme (po slenksčiu padėjome) vieną plytą Lp. O kaip jau nebebuvo vandens plėčkoje, pametė ji bernelį po medžiu BB1Moz21,15.
^ Vasarą koja pamesi, žiemą ranka paimsi Rod. Iš jo žmogus tai velnio neštas ir pàmestas (nedoras, prastas) Trgn. Vilko neštas ir pamestas VP50.
| refl. tr.: Danielius įėjo į karčemą, pasimetė pas pečių maišą su knipeliais BsMtII22. Oi tu svotai, tu begėdi, žiūrėk, kap tu sėdi: šalin barzdą pasimetęs, tiekiai mėsą ėdi (d.) Vlk. Kap sunyksta dūkt, pasi̇̀meta (nusivelka, nusimeta) i švernelius Žal.
18. tr. numesti po kuo: Caras Aleksandras važiavo, ir jam bombą po karieta pametė Raud.
ǁ Jnšk įmesti, įdėti: Pamèsk da malkų po pečium Ėr. Nekietai užminkiau [duoną], led po pečium pàmečiau Tj.
19. tr. Skdt, Lš, PnmR paduoti, padėti ties kuo kam naudotis: Pamèsk kiaulėm lapūkų Nč. [Martynaitis] sugraibstė pirštais arkliams pamestus dobilus, sumetė į vežimo galą I.Simon. Pamèsk arkliam glėbelį šieno, beką tep krankso Rdm. Išėmė Savelina iš savo ryšuliuko pyrago ir pametė šuniui Jnš. Kokis galuosa gaspadorius, kad dalios vištai saujelės miežių neturi pamest Rod. Netink vaikamus imti duoną, o aną šunims pamesti BPI284.
^ Nė šuo, nemandagiai kaulą pamestas, uodegos nevizgina Pln.
| refl. tr.: Vakare burokų karvėm pasimeta Ėr.
20. tr. pakloti, patiesti: Pamèsk čia lupatą – daug [v]andenio PnmR. Pamèsk (pakreik) arkliui šiaudų po kojų Jnš.
| prk.: Visa pametei po kojomis jo … ir gyvį lauko, ir paukščius oro DP521.
| refl. tr.: Pasmetęs šienykelį po šonu, ažusnūdau Ml. Pasmeta kokį ryzą an sklepo ir guli Lp.
^ Ka neturi kur, šikną pasimèsk an žemės i atsisėsk (sakoma nerandančiam kur atsisėsti) Žal.
21. tr. padėti netvarkingai, ne vietoje: Pameta kas kame kur kokį daiktą, pasku ir męsk pusę dienos Vvr. Kuris kame ką turėjo, ten ir pametė Žem.
22. tr. leisti iškristi, išmesti: Papyko jis kerštu ir pametė tablyčią iš savo rankos BB2Moz32,19.
23. intr. pajėgti, galėti mesti tolyn: Prieš vėją nelabai tepamesi̇̀ Sb.
24. tr. padėti (kiaušinį): Gūžinėja kap višta, ieškodama, kur kiaušinį pamesti KrvP(Mrc). Gegutė neperi savo vaikų, prie kielės pameta Lnkv.
ǁ padėti ne vietoje (kiaušinį): Jau antra diena margoji pameta kiaušį Slnt. Mūs raiboji jau tris kiaušinius pàmetė Lš.
25. refl. tr. pasikišti (po pažastimi): Veselion eit – tai ne pirtin: vantos, pasmetęs pažastin, nenusneši Prng. Vasarą pasmetei vaiką ir eini rugių pjaut Kb.
26. refl. išgerti svaiginamųjų gėrimų: Štyvai pasimetęs BzF141.
27. refl. Sut užpulti.
28. refl. vykstant pakeisti kryptį, pasisukti (į šalį): Pasimesk po kairios ir anteisi trobelę Šts. Ans pasimetė į šalį, o mes sekioties ėmėm, gaudyti Šts.
29. refl. lįsti, kibti, šlietis: Pasimeta ir ana an kavalierius Ds.
30. refl. užsidegti, pasiryžti ką padaryti: Krūpaudamys, idant Alcibiades, pasimetęs išliuosuoti savo ūkę, neišsikeltum į naujį Viešpatį S.Dauk. Vokyčių meldžionys, krisčioniškos tikybos aitra pasimetę, norėjo kalnėnų ir žemaičių tuo pragumu ne vien lobį ir žemę pasavinti, bet dar pačius nuvergti S.Dauk.
31. refl. dėtis kitokiam, apsimesti: Žmona pàsmetė gera Lp. Durniu pasimetusi, nešė maišą Pn. Pàsmetė liga (apsimetė sergąs) Alv. Spąslus į ranką paėmęs ir medinčiu pasimetęs, nuneša į Persus S.Dauk. Pasimetęs eitąs ligonio lankyti, laimingai parsigavo par rubežių S.Dauk.
32. refl. prisigerinti: Tai kad nor būt gražiai pasmẽtęs tiem palicijantam… Lp.
33. refl. atsigimti į ką: Mano visi vaikai pasi̇̀metė po tėvu Skd.
◊ dvãsią pamẽtus (ką daryti) labai greitai: Dvãsią pamẽtus einu Ps.
gálvą pamèsti suglumti, negalvoti, apkvaišti: Tik niekad nereikia pamesti galvos! J.Paukš. Nieko nebežino, visai pametė galvą Jnš.
káulus pamèsti atsigulti: Ka nuvargus, tai bet kap káulus pàmetu, i gerai Gs.
kójas pamèsti Rdn labai nuvargti: Aš buvau didžiai greita – pàmečiau kójas Dov.
pil̃vą pamèsti apie labai didelį juoką: Bet jau gali pilvus pamesti Dkš.
prõtą pamèsti Grd apkvaišti, suglumti: Nelaimėje pameta protą ir nebežino, kas daryti Blv.
žõdį pamèsti trumpai, griežtai pasakyti: Žõdį pamèsu ir eisu Sg.
papamèsti, papàmeta, papàmetė tr. (dial.) palikti: Prastas žemes papàmetė Dv.
parmèsti, par̃meta, par̃metė
1. tr. R, Ps, Brž, Rod pargriauti, parblokšti: Parmetu ką, bloškiu žemėn SD196. Mažas, o didelį par̃meta Gs. Daugiausia tai einam veltynių, ir aš beveik visuomet parmetu jį apačion J.Balt. Jis velnio nestengęs parmest BsMtII65. Po didesnės vėtros arba audros reikia lauką apžiūrėti, nes būna daug parmestų ant žemės pėdų J.Krišč. Vėjas par̃metė rugius [lauke sustatytus] Pls.
| refl. tr. Lp: Juozas, parsimẽtęs aną ant žemės, ėmė smaugti Užv. Jonas, išgirdęs, kad jau ponas supyko, parsimetęs išrėžė jam tris diržus iš nugaros BsMtII188.
2. refl. KII93 parpulti, prikristi prie žemės: Pailsęs jis parsimetė ant žemės Rdž. Jis parsimetė ant žemės ir, ausį pridėjęs, klausės rš. Lapė, už akių užbėgus, parsi̇̀metė šalia kelio išsišiepus, neva negyva Jrk38. Visi parsimetė ant kelių prš. Dabar parsimeta ji vyskupui Nonui prie kojų, apkabina jo kelius LC1887,9.
3. intr. greitai pareiti: Ten viena motriška par̃meta teip staigiai Kl.
pérmesti
1. tr. SD298, B, Ob metant nusviesti per ką, per kieno viršų: Jo didelės rankos tarytum sakė, kad jis gan greit galėtų permesti arklį per stogą J.Dov. Jeigu per bičių avilį permesi zuikio koją arba kiaulės mėšlą, tai bitės išnyksta (priet.) LTR(Žg). O aš jam užduosiu sunkų darbelį: parmest akmenėlį par jūres mareles JV960.
^ Ar neparmes kas it mėšlą par koją VP6.
2. tr. greit perdėti, perkelti iš vienos vietos į kitą: Nešikai stabtelėjo valandėlę kartims ant kito peties permesti rš. Kartais prekės reikia iš vieno vagono permesti į kitą rš.
ǁ greit nukreipti, perkelti į kitą objektą (akis, žvilgsnį): Reik akį pármesti nu lapės ant šautuvo, kiteip prašausi Sd. Nuo Žemės permeskime žvilgsnį į Mėnulį rš.
3. tr. uždėti taip, kad persisvertų per ką: Permetę švarkus per petį, užsidėję dalges, šnekučiavo, kiek padaryta šiandien J.Balt. Senukas šluotas suriša ir parmeta par kartelę Ps. Jis sėdėjo, permetęs per kelį koją rš.
| refl. tr.: Kazys lengvai persimetė per petį obuolių maišiuką rš. Jis nusivelka jaką, persimeta per rankos staibulą I.Simon. Pérsmet[ė] vyžus per petį i nuė[jo] šalčio ieškot (ps.) Ml.
4. tr. nutiesti skersai sujungiant dvi puses: Tas tiltas buvo permestas per gilų upelį J.Balč. Per bedugnes nuo vieno kalnagūbrio ant antro permesti kabantieji tiltai rš.
| refl. tr.: Pérsimesk lieptą per griovį, o paskui tik eik Žvr.
ǁ pertverti: Priemenę pérmetė per vidų, tai vienam šone padarė kamarelę rūbam pakart Švnč.
5. tr. skubiai perkelti, pergabenti: Kariuomenė geležinkeliu buvo permetama į šiaurę rš. Šiuo metu visa darbo jėga permesta miško medžiagai gaminti sp.
6. tr. perversti, apversti: Dar sykį šiandieną pérmesme, ir būs dobilai sausi, galėsma vežti Šv.
7. refl. greit peršokti, persiristi: Vienu galingu šūksniu milžinas kraujalakis (liūtas) persimeta par žiogrį pasiimti sau tinkamą auką Blv. Tik opc ir pérsimetė per turniką Ds.
8. refl. pasukti, pasiduoti kita, priešinga kryptimi: Kiškis bėgo į rugius, staiga pérsimetė į mišką Jnš.
| prk.: Jis paskui persimetė į inžinerijos skyrių ir baigė jį 1914 metais Vaižg.
ǁ pereiti, perbėgti į priešo pusę: Jis pérsimetė priešų pusėn BŽ364. Kas persimetė į kapitalistų lekajų lagerį, iš to nieko gera laukt negalima rš.
9. refl. pereiti į kitą objektą, apimti kitus: Ugnis bematant persimetė į garažus ir grėsė pačiam fabrikui rš. Blakės pérsimetė į kitą kambarį Jnš. Džiaugsmas ir juokas persimeta į priešakinius suolus rš.
10. tr. perimti, apimti visą: Pármetė muni didis karštis, silpnumas Šts.
11. tr. pargriauti: Aš kitą sykį ir vyrišką pármesu, dėsu an žemės Krš.
| refl. tr.: Pársimetė ant slenksčio ir priplakė Lk.
12. refl. Vvr, Rs, Brs, Ds, Alv eiti imtynių, persiristi: Einam pársimesti, matysiam, katras esav stipresnis Mžk. An pievukės minkšta, tai bus gerai eit pérsimest Krok. Eikše, persimesiva sykį! BsV332.
13. refl. pasivaikščioti, pajudėti: Einam pársimesti. Sustingau pri knygų besėdėdamas Plng.
14. tr. pakelti, įveikti ligą: Bene pármes, jug dar toks jaunas Užv. Parnešė liekarstų, dėl to teip greitai i pármetė Slnt. Ar ana pármes ligą (nugalės ligą, pasveiks), ar mirs J.
| Liga aną pármetė (liga persilaužė, pakrypo į gerąją pusę), eina geryn J. Išgys dar, pármes aną liga Šts.
15. tr. paskubomis kiek paduoti (pašaro): Galvijam pérmesiu ir ateisiu Sdk. Iš kur tos karvės duos pieno, jei per dieną parmeta po glėbelį šiaudų, ir viskas Paį.
16. tr. pakartotinai kiek pakurti, perkurti: Dar reikia pérmesti pečius – neiškeps duona Brt.
17. pakeisti (plauką): Pármes plauką beaugdamas Šts.
18. intr. pasikeisti kuo, pasimainyti: Permetėm arkliais Upn. Mes permeskim kailiniais Vrn.
19. refl. tr., intr. skubiai persirengti, persivilkti: Va tuoj pérsimeta kitais rūbais ir važiuoja Al. Palūkėk mažą brydelį, aš noriu drabužius parsimesti Klp.
20. refl. KII349 pasidaryti kreivam, išsilenkti, persisukti, sukrypti: Labai nedžiovink lentų, ba pérsmes Mlt. Kaip gavo drėgnumo lenta, ir pársimetė Vvr. Skiedras reikia iš viršaus prislėgti, kad džiūdamos kuo mažiausiai persimestų rš. Pársimetęs skietas, stalas, durys J. Durys pérsimetė, neužsidaro Jnš. Žalio medžio padirbo [komodą], ir pérsimetė Skp. Mestuvai visiškai pérsmetę ir audeklo negalima apmest Užp. Žiūrėk, kad nebūtų pérsimetę muštuvai Kt. Nelaidyk žirklių, būs ir pársimetusios Šts. Kerpant avis nereikia žirklių peržergt – žirklės persimeta Kp. Parsimetęs dalgis Ggr.
ǁ Rs, Grš persikreipti, susiriesti (apie nesveiką žmogų, gyvulį): Ko vaikščioji tep pérsimetęs, lyg sulaužytas? Gs. Kartą atvarė į lagerį tokį persimetusį, apykreivį pilietį B.Sruog. Ta motina jos pársimetė, sulinko Skr. Tai menki jūs paršai, net pérsimetę Rdm.
ǁ perkristi, suliesėti: Tu jau visai pérsimetei, tik skūra Švn. Simas po ligos labai pérsimetęs Mrj. Kiba gert nedavei visądien bėriu[i], kad tokis pérsimetęs Krok.
21. tr. peržvelgti ką parašyta: Norkūnas greitosiomis permetė raštą, ir jo veidu nejučiomis perbėgo šypsnys rš. Permesk antrąkart, ba galėjai apsirikti pirmąkart skaitydama Lš.
22. intr. greitomis užvalgyti, užkąsti: Permeskit šio to ir važiuokit dobilų vežtų: lietaus ateina Vžns.
23. tr. Trgn, Mlt greitomis sukalbėti (poterius): Na, dar reikia permest kokį poterį, paskum gultis Ėr. Permesiu „Tėve mūsų“ ir einu Žmt.
24. intr. sulošti (kortomis): Sėski, permesim kokį sykį kitą, – gundė pašydamas kortas rš.
25. tr. per daug įmesti, įdėti: Pármetė mergė putrą (persūdė), sūra be galo Dr. Druskos neparmesk, kas bevalgys parmestą Dr.
26. tr. kurį laiką mesti apmatus: Audeklą pusę dienos pármečiau Šv.
27. intr. suklysti metant, perkelti apmatų siūlą, padaryti perlanką: Kad sustoji bemesdama, galia greit pármesti. Šiaip galiu mesti – nepármesiu Grg.
28. intr. grasinti, priekaištauti: Be reikalo tu pármetei anam Akm.
◊ akimi̇̀s (akià, žvilgsniù) pérmesti greit peržiūrėti, peržvelgti: Vilius dar kartą permeta akimis savo laukus ir apsisuka grįžti namo I.Simon. Pérmetei akimi̇̀s žmogų ir žinai, ko jis vertas Alv. Atsinešė laikraštį, permetė akimis užsienio žinias J.Avyž. Pinigų nei neskaitė, tik akià pérmetė Rod. Kas tau?… – kartą per pusryčius paklausė Antaną tėvas, žiūrėdamas jam į akis, iš pradžių permetęs jį žvilgsniu nuo galvos iki kojų A.Vien.
akimi̇̀s (žvilgsniù, žvil̃gsniais) pérsimesti pažvelgti vienam į kitą, susižvalgyti: Vyrai pérsimetė akim̃ ir viską suprato Jnš. Grovienė persimetė žvilgsniu su Sonia rš. Tėvas su motina žvilgčiojo į sūnų, persimesdavo daug reiškiančiais žvilgsniais ir tarp savęs A.Vien.
al̃kį (bãdą) pérmesti Užv kiek pasisotinti: O kad jau alkį permetė, seniukas vėl pradėjo kalbėti brš.
per bálkį (per bažnýčią) pérmesti psn. paskelbti užsakus: Jau Norvilaitę pérmetė per bálkį Krkl. Tepermes jus kunigėlis per bažnyčią V.Krėv.
per lū́pas pérmesti suvalgyti: Permetei per lūpas kur ką, i gerai Prng.
žõdį pérmesti; žõdžiais (žodžiù, po žõdį) pérsimesti trumpai pasikalbėti: Pármesiav žodẽlį ir parsiskirsiav Šts. Kaip eini darbuosna, tai porą žõdžių pérmeti Slk. Likusį kelio gabaliuką juodu pravažiavo tylėdami, retkarčiais persimesdami vienu kitu žodžiu rš. Persimetęs keliais žodžiais su čia pat buvusiais eisenos tvarkytojais, Arvydas vėl priėjo prie Poderio A.Vien. Jiedviem pakako persimesti po vieną žodį – ir viskas buvo pasakyta, suprasta V.Myk-Put. Nė nebuvau sustojus, tik iš tolo po žõdį pérsimetėm Lkč. Buvo dar tik pirmosios jų draugystės dienos, ir tai persimesdavo aštresniais žodžiais (pasakydavo vienas kitam aštresnį žodį) J.Avyž. Dėl balandžių auginimo net kaimynai žodžiais persimeta (susibara, susižodžiuoja) Jnš.
pramèsti, pràmeta, pràmetė
1. tr. numesti pro šalį, nepataikyti: Kam teip tolie pasidėjai krežį – daug bulbių prameti pro šalį Als.
| refl.: Iš toli negali pataikyt – pro šalį prasi̇̀meta Gs.
2. tr. praskleisti į šalis, praskirti: Svotas [kvailą] primokė, kad, sako, kai atsisėsi ažustalėn, tai pramèsk palas Dglš.
| refl. tr.: Ėjau prasimesdamas nuo tako žabus rš.
3. refl. pasitraukti į šalį: Kap važia[vo] automobiliu, tai tiktau žmonys prasimet[ė], prasimet[ė] šonan – padarė jam kelią Tvr. Ale ir skrido! Ledva pràsmetėm iš kelio Dv.
4. refl. pasidėti: Pas kaimyną prasimetė [daiktus], kad nepragertų J.
5. tr. padaryti išlaidų, praleisti (pinigus): Visi anys daug pinigų pro šalį prameta Ds. Begrodamas kortom daug pinigų pramečiau Slk. Pràmečiau (pragėriau) par naktį dešimt rublių Šts.
ǁ turėti nuostolio (pinigais): Šiandien pràmečiau pusketvirto rublio (antrąkart turėjau apmokėti sąskaitą) Mrj. Pavasarį duos brangiau už cibulius, o jei dabar parduosi, tai pramèsi Skr. Anys karvę meste prametė (pusvelčiui pardavė) Ds. Pramečiau šnapšę bevarydamas Varn.
6. tr. prarasti, netekti: Pràmečiau pensiją, išejusi iš kolkozo Trš. Sakė tave karčemėlėj vainiką prametus KlvD297.
ǁ praleisti, pražiopsoti: Vieną dieną pramèsi [derlių valant], nūstolį turėsi šimtą (šimteriopai didesnį) Užv.
7. intr. prakišti, apsigauti: Už jo eidama nepramèstų – vyras darbinykas, ne girtuoklis Gs. Ji tai pràmetė su tom ženybom Gs. Dideliai pramečiau, kad tos karvės nepirkau Užv. Prametė pigiai pardavęs Jnš. Pramečiau šituo rozu, n'ale daugiau tai jau nebūsiu toks durnas Skdt.
| refl.: Aš labai prasi̇̀mečiau, kad ėmiau šitą vienasėdį Ds.
ǁ pralaimėti, pralošti: Būčio nukirtęs, o dabar pramečiau [lošdamas kortomis] Šts. Matai, pràmetei (pralaimėjai lažybas) – atiduok pinigus! Kt.
| refl.: Kad tu visiškai nemoki kortom grot, vis prasi̇̀meti Ds.
8. refl. per daug duoti, dovanoti (pinigų): Pradžios gyvenimui aš jam penkis šimtus išmečiau, bet turbūt per daug prasi̇̀mečiau Kair.
9. tr., intr. lošiant kortomis apsižiopsoti, ne taip išmesti, išmesti anksčiau reikalingą kortą: Pràmetėm gilius kaip žiopliai Krš. Dabar tai jau pralošiu, ba gilių devynakę pràmečiau Mrj. Saugokis, nepramesk kortos grodamas Sl.
| refl.: Kad nebūčia prasimetęs, būčia išlošęs Sb.
10. intr. baigtis, praeiti (ligai): Liga jau pràmetė, t. y. praejo J.
11. refl. pasišalinti, pasitraukti: Tokiam laike visi kur nors prasi̇̀meta Trgn.
12. refl. išsiskirti iš kitų kuo: I prasi̇̀metė vienas iš to būrio negalįs srėbti rūgšto pieno Plt. Ana prasimetusi pro visus, nesutelpa su visais J. Aš prasimesiu, meistru būsiu J.
13. refl. prasimanyti kokį reikalą, priežastį kur einant, turint visai kitą tikslą: Pirmą sykį visada piršliai atvažiuoja ko nors prasimetę: ar avižų pirkti, ar kelio klausia Kair. Petras tik degtukų prasimetęs atejo, o jam rūpėjo paklaust, iš kur piršliai buvo Užp. Reikia ko nors prasimest eit miestan Kp. Turi ko prasimèst: nueis žibalo pasiskolint – gaus alaus Srv. Kuo čia prasimetus ir nuėjus pažiūrėti Rapolienės? Vaižg. Pasikvietė tad Vaclovą, prasimetęs brolyste, norėdamas jo privilioti ir nužudyti A.Baran. Atvažiavo prasimẽtę, kad avis išbėgo Pc. Ažejau prasmẽtęs būk tai karvės pirktų Ds. Tetulė atėjo prasmetus, ana labai sukta Zr. Pasiėmėm pinigų, einam į Truskavą dažylų pirkt prasimetę Rm.
14. refl. kaip nors įsigyti, prasimanyti ko: Prieš sukeltuves svotai noria prasimesti (prasimanyti pinigų išgertuvėms) ir vagia gyvolius nuo kaimynų J.
15. tr. prabūti, praleisti (laiką): Vieną sparną pasklosiu, kitu užsiklosiu, vis tą žiemelę pramèsiu Ktk.
16. tr. pradėti ką daryti: Jijė prametė kalbą, t. y. pradėjo besiedą J.
17. tr. Sut padėti pamatus.
18. tr. [K], Lb, Al, Dbč, Mrj paskaninti, uždaryti (taukais, sviestu, pienu): Prametu, ažutrinu viralą SD223. Sriuba neriebi – jau lašinius pabaigiau, neturiu kuo pramèsti Prl. Pramesk kopūstus nes (nors) del akių Ktk. Kisielių pràmeta sviestu ar lašiniais Aps. Liepė valgyt tik avižienę košę, sviestu pramestą Ad. Tep nieko neturiu nei kuoj puodo pramest Lzd.
| Oi, sunki mergaitė! Numirtų, tai žemę pramestų̃ (patręštų) Lp.
^ Gražumu puodo nepramesi Slk.
| refl. tr.: Kai reikia, tai ir tuo trupučiu prasimeti Trgn.
◊ bė̃dą pramèsti apsimesti, prasimanyti: Nenorėdamas eiti į alų (į balių), pràmečiau bė̃dą, kad sergu Jnšk.
žemýną pramèsti numirti: Kad aš būtau maža žemyną prametus, anižėli (negu) tokį vargą vargt Arm.
žõdį pramèsti Trgn pasakyti ką nereikalinga, prasitarti: Dabok, nepramèsk žõdžio, ba sarmata bus paskui Slk.
primèsti, pri̇̀meta, pri̇̀metė
1. intr. numesti iki tam tikros vietos: Kartais permesdavo, kartais neprimesdavo ir retai kada pataikydavo į taikinį A.Vien.
^ Neprimesi su kepure – toki eilė pri biliotų! Šts.
primetamai̇̃ adv.: Pasitraukęs nuo jų akmenimi primetamai rš.
primestinai̇̃ adv.: Nė iš tolo, nė primestinai̇̃ negal prieiti pri agurkų – varžos pirkliai Dr.
| refl.: Susitraukė prie kelio minia, kad nei su kepure neprisimesi, nei grūste neprisigrūsi rš.
2. tr. N metant iš tolo paduoti: Ilžė primetė jai raktus ir pati nusisuko į langą I.Simon. Tai plikai panai karalius primetė ploščių apsivilkti (ps.) Plng. An smerties vedama, šaukė brolius į pagalbą, ir atlėkė devyni varnai kriunkdami. Tiems ji marškinius jau veik gatavus pri̇̀metė Jrk101. Man prišaukė, kad jam kartę primesčiau LMD. Matrozai jiems lyną primetė Rdž.
3. tr. daug pridėti metant: Iš markos primetė didžiausią krūvą žemių Lnkv. Kas gi taip daro: pri̇̀metė, pri̇̀metė be jokios tvarkos! Srv.
| refl. tr.: Pri̇̀smetė tų [rugių], katrų jis nori Lp.
ǁ prikrauti, pripildyti metant: Primetė pečių medžių Jnš. Pri̇̀metėm pilną rėčką bulvių Gs.
| refl. tr.: Netrukome prisimèstie vežimą žvyriaus Mrj.
4. tr. daugiau, dar įmesti, įdėti (malkų į krosnį): O kad baigia kūrintis, o dar neužminkyta! Primèsk, dar tepasikūrina Sml.
5. tr. R30 pridėti, prikrėsti prie ko: Kalkių prie sienos, žemių prie medžių primèsti KI88.
| Plyšius užlaistyti, primèsti KII315.
6. tr. Trgn, Ad paduoti po truputį, retkarčiais (pašaro): Jei kada pri̇̀meti kokį gorčių avižų, tai ar tokiu arkliu greitai važiuosi! Alv. Gal kiaulėm ką pri̇̀metėt? Pc. Gyvuliam – kap Dievas davė: pri̇̀metė – nepri̇̀metė, bile jis pavalgęs Dkš. Žėdnas nenori valgint, tik kap šuniu primeta Arm. Turėjo žolę vargingai suieškoti arba svėres rankiot, kad tikt vakarais savo melžamoms karvėms ką primesti galėtų K.Donel1.
7. tr. duoti dovanai, iš malonės: Pasidalino anie broliai turtą tėvo, o tam kvailiui tik primetė tokį mažą veršiuką (ps.) Brt. Pirkit knygas, tai ir aš primesiu kokį skatiką Rod. Tetulė dažnai pri̇̀meta po rūbelį Ds. Kad būt župonuką davę, o dar̃ pri̇̀metė kokį (seną) Lp. Džiaugėsi kaip išalkęs vargdienis, plutelę primestas J.Jabl. Džiaugiasi primestas kokį menką grašgalį Žem. Niekados nevilkias, kad tiesiog iš dangaus tau ką primes S.Dauk. O tai visa bus jumus primesta SPII86.
| Šiąnakt mums sūnų Dievas primetė (mums gimė sūnus) BsPII94.
ǁ duoti šiek tiek atsilyginant: Vaikams už žąsiagonę žadėjai puspūdį rugių primest, tai kur tie rugiai? J.Balt. Pri̇̀metė ben kiek už tuos daiktus Dbk. Motinai kepaluką pagrandelį primes ir lieps vaikus supti ir namie būti Sz. Primesk kelis rublius, i pažiūrės tau tą karvę Šmk. Kad nieko nesušnekėjai, tai primes tau kelis rublius, ir galėsi džiaugtis Lkč.
ǁ dar kiek primokėti, pridėti: Aš tamstai savo karvę parduosiu, jei dar porą rublių ant uodegos primèsi Vkš.
| Tu dar primestumi (pridėtum bausmės), kad galėtumi Nt.
8. tr. prievarta priskirti, įbrukti: Gegužės vargas – kur svetimą lizdą surasti, kam savo vaikelį primesti KrvP(Grk). Primetė kaip gegužė kielei vaiką LTR(Kv). Ar anas tau mergos primestas, ar giminietis? Tvr. Jam arklys primestas J.Jabl. Kam tu man svetimą bėdą pri̇̀meti?! Dbk. Negi gegulė esi, kad savas bėdas kitam primestum! PPr390. Jie mums primeta savo skonį rš. Tarybų Sąjungai karas buvo primestas (sov.) sp. Čia turime kelius sakinius, kuriems trūksta veiksnių, ir – kas svarbiausia – tų trūkstamųjų veiksnių čia nė neprimesi J.Jabl.
9. tr. prijungti, priskirti: Klaipėdos kraštą prie Lietuvos pri̇̀metė Vlkš. Šiaudviečiai buvo primesti prie Užpelkių Pgg.
×10. žr. užmesti 32: Kiekviename žingsnyje man primestų, kokią malonę man jos sūnus padaręs ir kad aš jo neverta I.Simon. Jau ma[n] pri̇̀metė, kam leidžiu su eržilu dirbt Žl. Nė vienas nepri̇̀metė, kad aš neteisinga, tik tu Trgn. Kas jūsų gali primesti man nuodėmę? brš. Dabar man tą patį pri̇̀meta: sako, kad ir aš kartu su jais sūrius vogęs Dbk.
11. tr. Alk, Užv, Sml, Rm grąžinti sugadintą daiktą tam, kas jį sugadino, išreikalaujant jo vertę: Negerai pasiuvo kailinius, tai pri̇̀mečiau Rdm. Visi stebas, kad tu to audeklo audėjai neprimeti Plt. Mergos sutepė jos skepetą, tai ir pri̇̀metė jom Lp.
12. refl. tr. apsimesti daug metmenų: Kada beišausi tiek drobės prisimetusi? Kp.
13. refl. paskubomis apsisiausti, užsimesti drabužį: Prismesk kokia skara – lauke labai vėjas pučia Lš. Kap jam nešalta: tik su marškiniais ir skrebukais prismẽtęs Dbč.
14. priglausti, prikišti (prie žemės): Primès galvelę in žemę, i užgirdo: jau velniai dunda (ps.) Tvr.
ǁ refl. priglusti, prikristi (prie žemės): [Moterys] meldės, vos ne visos klaupusios ar pri grindų prisimetusios M.Valanč. Jūs tokio bijokiatės, kurs, pri žemės prisimèsdamas, pilvu slinkdamas, pažemiais eit PP84. Ne tiek ji grėbė, kiek graudžiai verkė, int margo grėblelio pasiremdama, prie juodos žemelės prisimesdama KlpD88. Nė prisimetus (prisikišus) negal matyti – toki tamsi naktis Šts. Paršelis prisimesdamas (labai godžiai) ėda jovalą Šts.
15. refl. Tvr prisiglausti, pasislėpti: Kai pradės lyt, kur tu prismesi̇̀? Sdk. Čia zuikis prisimes, dėl to aš i padėjau tą šaką lapuotą Šts. Prisimèsti norėjo už medžių krūvos Dr.
16. refl. prisigretinti, prisidėti, pritapti: Svetimas šuo prisi̇̀metė pri munęs: kur aš, ten ir šuo Šts. Einant vakare prisi̇̀metė kažkoks žmogus. Gavau pabėgti, kol atsikračiau Trg. Norėjo ir jis prisimest prie mūsų kompanijos, tik močia neleido Ėr. Aš prisimèsiu, ir ans nuveš muno grūdus su savaisiais į malūną Lk.
ǁ Žg prikibti, prisigretinti, prisimeilinti: Reiks atstoti nuo mergaičių, prisimesti prie našlelės NS1037. Ta mergė prisi̇̀metė pri to vaikio Vkš.
ǁ kur prisiglausti, apsigyventi: Likus našle, prisimetė prie brolio ir gyvena Ign. Gera jai, prie bagoto našlio prismetus Ds. Neturiu kur prisimesti N. Kažkieno rudas katinas pri mūsų prisi̇̀metė Up.
17. refl. Skr, Ktk. Trg, Skd, Vkš prikibti (apie ligą): Ažusikrečiu, prisimeta manęsp liga SD437. Kano, ar jau liga kokia prisimes: taip nesigali, nei valgyt norisi Ds. Prisimetė džiova, ir mirė Šts. Ilgai vartojant taboką, prisimeta nosies sloga V.Kudir. Prisimetė jam po tam gelta BPI112.
| Buvo prisimetęs karštis akyse; iš kelių daktarų ėmiau vaistų, ir atpuolė Pšl. Nagais pačiupinėjo, ir karštis prie ronos prisimetė, paraudo aplink Mrj. Ugnis prisimetė R402. Pri̇̀smetė ugnis ingi koją, vėlei sopa Arm.
18. refl. privisti, atsirasti: Niežų prisimetė galva vaikams Šts. Tame darže prisi̇̀metė usnių Škn. Prisimeta pilnos dirvos, kad linūse suskis randas Šts. Kailiniuose prisimetė utėlių Jnš.
19. refl. užsikrėsti, išsiplėsti žaizdai: Šunio dantys – tai žinai: pri̇̀smeta nuog jo [įkandimo] Lp. Nekrapštyk to šašo – kap prismès, tai sunku bus išgydyti Nč. Rodos, tik truputį įdrėskiau ranką, ale kad prisi̇̀metė, tai atsivėrė baisus sopulys Mrs. Kad neprismestų visoki indrėskimai, labai gerai kiaulės tulžim užtept, kai tik insidreski Krok. Kap sušalo, tai vėl žaizda prisi̇̀metė ant kojos toj pačioj vietoj Pns.
20. refl. Dglš dėtis kuo, apsimesti: Kaip tik kas dirbt, tai tu vis sergančiu prisi̇̀meti Sdk. Aš bent tikrai negaliu kęsti tų šventaisiais prisimetusių LzP. Žinojo visa, tik prisimetė nežinančiu Ds. Lapė atsigulė šone kelio ir prisimetė negyva (ps.) Mlt. Vaikas nemiegojo, tik buvo prisimetęs, kad miega TŽII254.
^ Angelu prisimetęs, velnio darbą atliko KrvP(Mrk).
21. refl. prasimanyti kokį reikalą norint kur nueiti: Prisimetęs kažkokiu reikalu, nuėjau pas draugą rš. Nuėjau pas juos, prisimetęs rėčio Ėr.
22. tr. Jž, Kp privirinti, prilieti metalo gabalą (prie norago, prie kirvio ašmenų): Šitos žagrės jau nebegalės pasmailinti, reikės primesti Ps. Nešk į kalvę kirvį, tegul ašmenis primeta Lnkv.
23. tr. paskaninti, uždaryti (taukais, sviestu, pienu), pramesti: Viralą kiek primeti, tai vis gardžiau Rš. Šiandie ne prasta [diena] – primestà (viralas uždarytas riebalais) Al.
24. tr. pritraukti (valktį): Žiūrėk, arklys sunkiai veža – primèsk valktį Km.
25. tr., intr. prigerti svaiginamųjų gėrimų: Primetė šnapšės, kad ėmė keikties Šts. Abudu primẽtę buvo Vkš.
| refl.: Prisimetusiu besugrįžo iš miestalio Šts.
26. intr. pridėti (žodį), pridurti: Ar nepavelysite tamistos prie jūsų kalbos keletą žodžių primestie? Rp. Duok Dieve sveikatos! – primetė moteriškė LzP. Išbalo kaip popierelis, – primetė Striaukienė S.Čiurl.
◊ kùmščią primèsti užduoti, smogti: Jis jai kokią kùmščią pri̇̀metė i pabarė Gs.
po žõdį primèsti pritarti, patarti: Visi primetė po žodį, kad ženytųsi, o dar̃ tylėkit, nieko nekaltinkit Arm. Kap primetėm po žodį, tai ir paklausė Arm.
šùnkojes primèsti; M.Valanč veltui suvaikščioti: Šunkojes primečiau, t. y. darmiai sucangavau, suvaikščiojau J.
žõdį primèsti
1. pasakyti, pratarti: Pratūzino pro šalį, žodžio neprimetęs Šts. Nėkas žodelio doro neprimetė vargšuo par amžių Šts.
2. užtarti: Jei reiks, ir aš primèsiu kokį žodẽlį Gs. Nekurie senatoriai rasi būt ir primetę kokį žodelį katalikams, bet kad pats ciecorius parsisakė jų neužkentąs, todėl nėkas nebdrįso jų ginti M.Valanč.

×razsimèsti, razsi̇̀meta, razsi̇̀metė (hibr.) pasimesti, išsiskirti: Be žmonos gyvena: razsi̇̀metė, i baigta Str.
sumèsti, sùmeta, sùmetė
1. tr. visus įmesti, įsviesti į ką, į kieno vidų: Žmogaus medžius in ežerą sùmetė Vv. Tie žmogžudžiai visus turtus nuog jų atėmė, o juos visus sumetė in vandenį BsPIV192. Sumečiau (paslėpiau) į stalčių nuo katės tuos blynus Jrb.
^ Dar kregždės nematęs, vyžas balon sumetė KrvP(Ps).
2. tr. Plng sukrauti metant: Privažiuok prie pieninės, sumèsi bitonus, ir važiuosim Skr. Mergės šiaudus turia sunešti ir ant kūtei turia sumesti D110. Krauju, sukrauju, sumetu krūvą SD123. Šiemet sumečiau keturius kūgius šieno, tai šero bus gana Nč. Šį metą sùmečiau (sutalpinau) visus javus į daržinę Šv.
| prk.: Po žodžiui sumeta (pasako), ir tai vienam gana Trgn.
| refl. tr.: Susimeskite pėdus arti šalinės krašto Žvr. Susmečiau vežimėlį malkos ir nuvežiau Lp.
ǁ refl. tr. metant susirinkti, susikaupti: Mesk po kapeiką [į taupyklę] – matysi, kiek par porą metų susimèsi (susitaupysi) Krš.
3. tr. Jnšk supilti, sudėti, sukrėsti: Reik sumest, sukrėst alų Škn. Atejus subatos dienai, nuvedusys savo svetį į pirtį; sumetusys tenai garo po kelis atvejus ant krosnį, ėmusys su plačiomis beržinėmis [v]antomis nemeilingai plakti S.Dauk.
ǁ užraugti žiemai (daržoves): Sumečiau žiemai pusantros staunelės burokų Vdš. Ar jau sùmetei kopūstus? Trgn.
| refl. tr.: Mes pilną rėčką susimetėm cvikliukų Užp.
ǁ patalpinti skyrium, atskirti (penėjimui): Prielaidinius jau sùmetėm į peną Pjv. Žąsys jau sùmestos į peną Pjv.
4. tr. Lex21, CI433, Varn sudėti po dalį, suaukoti: Sumetė visi mesliavą pinigų J. Svečiai sùmetė muzikantam keletą rublių Rm. Nu ar daug tau sùmetė pinigų? Vdn. Sau gėdą daro visuomenės sumestais pinigais šitaip šeimininkaudami Pt. Kiek jai dovanų sumetė per vestuves, kiek rūbų, audeklų! Ds.
| refl. tr., intr. Šn: Krušai javus pamušus ar ugnelei aplankius, tuojau visi susimeta ir pavargėlį sušelpa S.Dauk. Susimetėme ir pirkome alaus, midaus J. Nedėlioj susmesmà ant buteliuko Dbk. Susimetė anie piningų ir nusipirko gerą daiktą Vvr.
5. tr. Krš sudėti vieną ant kitos (rankas): Geniulis, rankas sumetęs už nugaros, ėmė vaikščioti po kambarį J.Dov. Prejo berniokas artyn ir pamatė, kad jo dėdės rankos ažupkalin sumestos ir viržiais apie eglės prisuktos BsPII203. Moteriškė stovėjo, rankas sumetus ant krūtinės rš.
6. tr. glaudžiai vieną ant kito uždėti, susiausti (skvernus): Sumèsk skvernus, kad nebūtų išsikėtoję Km.
| refl. tr.: Per šaltį negali vaikščioti tik susisegiojęs: reikia sagas atsegti, gerai susimesti ir kietai kokiu pančiu susiveržti Ps. Jau dabar susimečiau kalinių palas, bus šilta Dkšt. Susimesk ploštį, diržu susijuosk – bus šilčiau Ėr.
7. tr. Km, Trgn suveržti, sutraukti, surišti (pavalkus): Žiūrėk, gerai sumesk sąmatą – toli važiuojam Rš. Labai platus lankas, nemožna sumest pavalkai Dgl.
| refl.: Sąmatas stipriai susimetė – neišsikinkys arklys Jnšk.
8. tr. Lš suimti, įlenkti (per platų drabužį): Sumeskit man kelnių antjuostį: man per didelis, ir kelnės smunka Mrj.
| refl. tr.: Kad kelnių juosmuo per platus, tai kodėl pats negali susimèst? Srv.
9. tr. užlenkti, sudėti (klostę): Jei nori, tai siūk rankovaitę, o kur nor koldą sumèsit, kur regėsit Rtn.
ǁ sulenkti: Kirmėlė sumeta kampą (išsilenkia) ir kanda Šts. Kupri, kupri, kuprą sumẽtęs (susikūprinęs), leka i leka Krš.
10. tr. aptraukti, suveržti lanku: Parsinešiau lankų, reiks kipalę sumesti Krt. Šulus dailiai sustatys, lazdos lankais sumes Plt. Trūbas eglės šakos sumestas su mediniais lankeliais (kad būtų garsingesnis) Šts.
ǁ apkalti, apjuosti: Klumpes reik iš anksto sumèsti [viela], ka neparsprogtų Lkv.
11. tr. Gs išarti pirmas dvi vagas suverčiant vieną prieš kitą, padaryti sumetimą: Vagas sumesti N. Juk sumetimą pirmiausia sumeta ir tik paskui viską gali suart Lp.
| refl. tr., intr.: Žiūrėk, kaip jis bjauriai susi̇̀metė: vienur siauriau, o kitur plačiau Šn. Man tai tik susmèst bėda, o paskun tai jau gerai art Lp. Tokiam valkūne susimèst sunkiausia Al. Tiesiai tik susimèsk sumetimą Žvr.
12. tr. sukasti: Po dešine kapai sumesti Všk. Sumesiu prieš tave pylimą ir padirbsiu sustiprinimų tau apgulti SkvIz29,3.
13. tr. apmesti audeklo metmenis: Sumèst sùmečiau, o išaust – kap Dievas duos Lz. Metmenys sumetami spalvotais dryžiais rš. Gražiai sumestą raštą reik gražiai ir atausti Dr.
| prk.: Sumesti planą rš.
| refl. tr.: Pagedo mestuvai, negaliu susimèst siūlus, negaliu nė aust Gs. Sumarginsiu, sumèsiuos ir išausiuos bent pryš mirtį par tris dienas Gršl.
14. tr. suvartoti apmatams: Sùmečiau visus siūlus, ir dar neužteko Als.
| refl.: Susi̇̀metė visas kilogramas bovelnos Jrb.
15. refl. sulėkti, supulti kur: Paukščiai susimetė į krūmus rš. Dezertyrai, sako, į krūmus susimetę rš.
ǁ Pbr sulėkus apsigyventi, įsikurti: Atlėkė bitys ir susimetė man į tą drevę ir prinešė medaus BsPII93. Atmini, kaip blezdingos buvo susimẽtusios į kūtę Krš.
16. refl. susitelkti, susispiesti, susiburti į vieną vietą, į krūvą: Paukšteliai, rudenio sulaukę, sùsmeta vienan daiktan ir lekia šiltuosna kraštuosna Nč. Avys, užvydę vilką, sùsmetė krūvon Grv. Arkliai susi̇̀metė prie ugnies, per ugnį nešoka Rm. Bitės dėl oro atšalimo susimeta į kamuolį J.Krišč. Bitys spieta, susimetusios į kurkūlę Plt. Pažiūriu – ant šakos bitės susimetusios Pš. Bitės dažnai medin susi̇̀meta [spiesdamos] Trgn. Netrukus skrido kitas pulkas žąsų, susimetęs į dvi lygiagretes kartis J.Balč. Zylelės vaikus susi̇̀meta perėti Pp.
ǁ sueiti, susirinkti: Susimetė žmonių būrys ir pradėjo dainiuoti Vvr. Vyrai pypkiauja, susimetę kur į patvorį Mrj. Visi, susimetę priemenės duryse, žiūrėjo kieman A.Vien. Žmonys nuog vargų ginas kap stotkas nuog vilkų, krūvosna susmẽtę Asv. Susimeskite (paraštėje susirinkitės) ir ateikiat še visi BBJoel4,11. Susi̇̀metėm visas būrys bobų ir pradėjom pletkavoti Krkn. Susi̇̀metėm pašokti valandelę Nt. Katram kieme susi̇̀meta ir pavakaruoja [jaunimas] Kp.
| prk.: Nebetoli pakalnėj sumarguliavo krūvon susimetęs miestelis J.Bil. Svietas iš reto gyveno, tankiausiai susimetęs į kaimus V.Piet.
17. refl. susikoncentruoti, susilieti: Iš puodo garai kilo į lubas, šen ten susimesdami į stambius lašus rš. [Prakaitas,] susimetęs kaktos raukšlėse, stambiais lašais sruvo veidu P.Cvir. Per stiklelį spinduliai susimeta į vieną tašką Mš. Druskos krikštolėliai laiveliu susimetę rš. Visų geriausiai pastijolka susimeta ir užsilaiko pri 10 žingių (laipsnių) šilimos I.
18. refl. pereiti, persimesti į kitą vietą, susitelkti kitoje vietoje: Jūros dugnas iškilo, nusausėjo, vanduo kitur susimetė, ten, kur kevalas buvo naujai įdubęs Mš. Ugnis, šimtąkart nuvyta nuo tvartų, susimetė ant kluono V.Kudir. Pirmiau ranka skaudėjo, paskum skausmas į koją susimetė Up. Kraujas susimetė (suplūdo) jai į veidą rš. Virto, i susi̇̀metė krau[ja]s į sprandą Krš. Krau[ja]s ka kur susi̇̀meta, tad kravauninkas išsklaido Tl.
19. refl. Dbk, Mlt, Kt, Šauk, Vkš, Pvn imti gyventi poroje nesusituokus, susidėti: Susi̇̀meta neženoti i gyvena Smn. Bobą pametė, su merga susi̇̀metė Skr. Visos anos dukterys susimẽtusios gyvena Pp.
20. refl. susidraugauti: Bernas su merga susimetė Jnšk. Mes nebuvom susimẽtę, nesimylėjom Lnkv.
21. refl. susidaryti, atsirasti (apie raukšlę, nelygumą): Raukšlės rankovė[je] susimetė Kltn. Jos veidas buvo išgeltęs, kaulėtas, apie akis susimetusios gilios raukšlės rš. Gunkla susimetė audime, ir per tai nelygus J. Ant delno susimetė popūkštė nuo darbo J. Susimetė ant sprando didžiausis skaudulys Vvr. Uždančiai susimeta arkliams iš ėdimo pelų miežinių Šts.
| Stalas susimetė į gunklas Užv. Gyvulio oda kakle susimetė į raukšles P.Cvir.
22. refl. Kal, Brs, Vrn persikreipti, išlinkti, susikreivinti: Šiek tiek susimẽtus stalo lenta, tai kliba Rdm. Žalias medis bedžiūdamas susi̇̀metė Bt. Kas gi tom durim pasdarė, kad neseka uždaryt? – Naigi sùsmetė nuog šalčio Lp. Į duris įdėk skersinį: vienos lentos neturia tvermės, susi̇̀meta Skr. Trobos siena susimetė Sn. Iš to neišeis gražus grėblakotis, bo labai susimẽtęs Vdžg. Ratas susimẽtęs, važiuot ledoka Vrnv. Susimetęs kaip melnyčios sparnas LMD.
23. refl. susiraityti, susisukti: Atnarpliok vadeles, tę kur susi̇̀metė Al.
| Mergaitės plaukai gražiai susimẽtę Kš.
| Kelias suktais vingiais susimetęs rš. Žaibas susi̇̀metė KII157.
| prk.: Man klysta liežuvis, susi̇̀meta (susipainioju kalbėdamas) Šln.
24. refl. susiriesti, susigūžti, susitraukti: Anupras iš pradžių verkė, o vėliau sėdėjo susimetęs į krūvutę it ežiukas rš. Jis pasiliko tiesus, nors ir kiek susimetęs per pečius V.Myk-Put. Ta karvė jau visai susimetus, kažin ar kas bus jau iš jos VšR. Kamuntis, susmetęs in tris linkas, spyrė namo BsPII328.
| Paseno, susi̇̀metė į kuprą (susikūprino) žmogus – negali jau nė pažinti Trg. Kad duosiu vidupetėn, tuoj kupron susmesi Kp. Cinokas ėjo tylomis, rankas į rankoves susinėręs, į kuprą susimetęs Žem. Į devynias kupras susimetusi moterėlė A.Vencl.
25. refl. Trgn staiga apsigręžti, pasukti priešinga kryptimi: Susi̇̀metė atgal, i bėgt kiek tik gal Žal. Ejo plentu, bet paskui susi̇̀metė vieškelin Lš. Arklys bėgo keliu, bet staiga susi̇̀metė į lauką Jnš.
ǁ šokti, mestis į vieną ir į kitą pusę: Kap šoviau, tai vilkas sùsmetė ir parvirto Vrnv.
26. refl. Plt, Krš, Vkš, Mžk, Šk įtempti jėgas dirbant, suskasti, sujusti, paskubėti: Šįmet su darbais reik susimèsti, būs ankstybas ruduo Šts. Motriškosios, susimèskiat su pusryčiais (greičiau virkite pusryčius)! Šts. Tik biškį susimesk, vyruti, ir pabaigsi lig vakaro pjaut Žg. Kad ir stovėjom lig pietų, paskuo susi̇̀metėm rauti [linus] Nt. Greitai susimèskim, ir pavysim juos Pžrl. Kad aš dar greit susi̇̀mečiau namo, tai nė tamsa neužtiko mieste Žvr. Mitri, susi̇̀metanti motriška Šts.
27. refl. greit suvaikščioti, suvažinėti ten ir atgal: Ot tu greit susimetei (nubėgai ir grįžai) Šl. Mat kaip greit susi̇̀mečiau: per tris valandas penkiolika žmonių į talką pakviečiau Kair.
28. tr., intr. suprasti, suvokti, susiorientuoti: Aš iš karto nesumečiau, ko tau reikia Sdb. Sùmečiau, ka teisybės tokims negal sakyti Krš. Tuoj sumetė, kas atsakyt Ds. Buvau jį susitikęs, tik nesùmečiau paklausti Ll. Tuo pasimatymu (susitikimu) nesumečiau (nesusipratau, nesusiprotėjau) pakalbėti su juo J.Jabl. Jis greit sùmeta, jam daug aiškinti nereikia Lkš. Sumečiau [paklydęs], kad numai būs to[je] pusė[je] Dr. Tu bręsti sparčiai ir jau daug dalykų sumeti teisingai Vaižg.
| refl.: Aš tik tiek susi̇̀mečiau, kad jis pasiklydęs Ėr. Tada nesusi̇̀mečiau paprašyti, gal būtų pažadėjęs Ll. Pradėjo sakyti, paskui susimetė (susigriebė, susilaikė) Ėr.
29. intr., tr. suskaičiuoti: Manai, jis sumès, kiek ten žmonių buvo Tj. Sumèsk – pažiūrėsim, ar tiek ir pas tave gauta Mrk. Sumèsti skaičius (apskaičiuoti) BŽ89.
30. tr. sugalvoti: Paklausykit, ką mano galva sumetė J.Marc. Sumečiau mislią J.
ǁ sukurti, sudėti: Ans sùmetė dainą J.
31. intr., tr. suduoti, sušerti: Vaikuo sùmečiau par nosį už vaipymos Šts. Tam vaikinuo reik į kuprą sumèsti Šv. Eik, nebijok, kad kiek ir sumès per sprandą – neužmuš, bet užtat viską pamatysi ir sužinosi Lk. Žalnierius vėl pašoko ant tos raganos: „Ar tai tu da mane čia ant juoko laikysi!“ – ir vėl da kelias kumščias sumetė BsMtII49.
32. tr., intr. išgerti svaiginamųjų gėrimų: Užeikiam į karčemą, sumeskiam po burną M.Valanč. Vyrai, einam pas mane sumest Lnkv.
33. tr. susiorganizavus ką padaryti: Sumetė (sulošė) proferansą rš. Visas būrelis sumesdavome (sudainuodavome) ne vieną dainą rš. Sùmetu (sušoku) dar polką ir aš Grd.
34. refl. pasirengti (ką daryti): Rožė susimetusi yr kiurti, bet nekiursta Šts.
35. refl. traukti burtą metant lazdas: Susimeskiam lazdoms, eisiam „kiaulę varyti“ Šts.
36. tr., intr. greitomis sukalbėti (poterius), permesti: Nuejęs bažnyčion, poterius sumečiau ir vė namo Prng. Sumèsk kokius poteriukus ir už mane Lp. Nėr man laiko daug melstis: sùmetu kokį poterį vakare, ir gana Šmn. Šeimyna pavalgys, sumes po poterį ir eis gulti rš.
◊ akimi̇̀s sumèsti aprėpti, apimti žvilgsniu: Jau ir išaugo didelė pupelė, jau akim negalima sumesti (ps.) Prng.
aki̇̀s sumèsti pradėti miegoti, užmigti: Vos tik sumečiau akis, ir pabudinai Plt. Visą naktį neatsitraukė nuo jos lovos nesumesdamas akių rš.
bė̃dą sumèsti (ant ko) nekaltai apkaltinti: Pametė piningus, o ant piemenuko sumetė bėdą, būk ans pavogęs Užv. Ant jo visą bėdą sumetė, ir dabar sėdi [kalėjime] Kp.
bùčkį sumèsti Varn pasibučiuoti.
į dẽbesis sumèsti sudainuoti: Na, vyrai, eitam sumesti į debesis Šts.
kai̇̃p žaibùs sumèsti greit aplakstyti: Beždžionė lapei atsakė: „ … su savo lakiu šūksniu kaip žaibùs visur sùmeti“ PP45.
kal̃tę (kaltýbę) sumèsti (ant ko) nepagrįstai apkaltinti: Sùmetė ant manęs tą kaltýbę Lnk. Jis kaltę sumetė ant manęs rš.
krỹžių sumèsti persižegnoti: Nujau ledu neledu kryžių besumet Dr. Nežymiai sumeta ir jis kryžių ant krūtinės J.Paukš. ×
kùmštą sumèsti Grg padaryti staigmeną.
lùkutus į krū̃vą (į kùpetą) sumèsti Lkv, Tl susituokti.
matùs sumèsti J gudriai sumekuoti, apsukti.
pė́das sumèsti paslėpti, sumaišyti pėdsakus, kad negalima būtų susekti, kur eita, bėgta: Tik į mišką įjota, pė́dos sùmestos, i nė žinios, kur nujota Bsg. Jis kaip lapė moka sumesti savo pėdas V.Krėv.
po žõdį (pórą žõdžių) sumèsti trumpai pasikalbėti: Eidamas pakluonėmis sùmečiau pórą žõdžių su ja Šl. Susitikę sùmetė po žodẽlį ant greitųjų Jnš.
ri̇̀nkį sumèsti sustoti ratu: Ta dingste virtinės žemaičių, savo būdu sumetusios rinki̇̀, teip smarkiai surėmė tą pulką … S.Dauk.
skar̃malus (škurliùs) sumèsti susituokti: Tai mat susiuostinėjo ir sùmetė skar̃malus Šv. Sumèskiam škurliùs, utėlės pačios sueis (taip pašiepdavo be santuokos gyvenančius) Krš.
žaibùs (ži̇́ebus) sumèsti sužaibuoti: Sumetė žaibus, graustinė trenkė ir vėl sugrumėjo Žem. Sumetė žáibus ir prakiuro lyti Šts. Kad žaibus kryžiškai sumeta – trenks LMD. Sùmetė žaibùs ing tą stulpą Žml. Ži̇́ebus kelis sykius sùmetė, gal to lytaus sulauksma Šv.
žõdį po žõdžio sumèsti trumpai pasikalbėti: Sumetėm žodelį po žodelio ir parejom iš vyrijos Rod.
žvilgsniù susimèsti susižvalgyti: Klausom, klausom, – nepatikimai numykė Kuopaitis ir sąmokslininko žvilgsniu susimetė su motina ir sūnum rš.
pasumèsti, pasùmeta, pasùmetė (dial.) tr. visus sumesti: Itas lovas pakapojo ir pasùmetė ugnin Dv.
užmèsti, ùžmeta, ùžmetė
1. tr. Šv, Krok, Mrj metant užsviesti ant ko: Vaikas grėblį ant stogo užmetė Ėr. Ùžmečiau klėty ant užlų lazdą: kai reiks, pasiimsiu Jnšk. Didelė banga kaip kalnas pagavusi užmetė mane ant kranto J.Balč.
^ Ko prieš kalną negal užmesti? (plunksnos) Sim. Neužmesi šunies ant kiaulės, kad pats nepjauna Gdž.
2. refl. tr. pakėlus aukštyn užsidėti, užsikelti (ant pečių): Keleivis atsistojo, užsimetė ant pečių maišelį ir tvirtais žingsniais ėjo toliau J.Bil. Pirmiau užsimèsdavau centnerį, dabar centneris mane sugniuždytų Gs. Parnešiau tokią naštą žolių – vos tik užsi̇̀mečiau Jrb. Pagaliau Bernardas užsimetė ant peties šautuvą, ir jie pasuko į mišką rš.
3. tr. R36 uždėti ant kieno viršaus: Aš tuoj nuvelku nuo savęs skrandą ir ją ùžmetu palviui an sprando Vlkv. Atvedė tada asilaitį Jezausp ir užmetė rūbus savo ant jo, o ans užsėdo ant jo Ch1Mr11,7. Elena stovėjo prieš veidrodį su užmestu ant peties audiniu ir žiūrėjo į save rš.
ǁ SD117 užkloti, užtiesti: Lovą galėtum užmèsti atsikėlusi Rdn. Galinienė kumšteri Barbei; ta padeda duoną ir lašinius ant suolo ir užmeta prijuoste rš.
ǁ prk. pavesti, palikti kam kuo rūpintis: Užmeskit ant jo visą rūpestį Bt1Ptr5,7. Nei maldos, nei įsistojimo šventųjų už lengva sau turėkime, nei viso ant jų užmeskime DP540.
4. refl. tr., intr. ant pečių užsisiausti (drabužį); skubiai apsivilkti: Veliulis tik nuo pečiaus, kailinius užsi̇̀metė ir išlėkė Pc. Grėtė Karalienė užmiršo, kad ją buvo paėmęs baugumas, ji atsikelia, kažką užsimeta ir nueina į virtuvę I.Simon. Užsimesk nors skepetą, tep neik! Šn. Užsimèskit kokius vatinukus, ir nebus šalta Jnšk. Tuoj užsi̇̀metu kalniais ir einu Ds. Turėk tu gražią širdį ir apkuoptą, o Dievui mėgsi ir kuo tuo užsimetės SPII177.
5. tr. metant užnerti, užkabinti: Ugi – man dėdis virvę ant kaklo užmetė ir traukia po balkiu BsPIII80. Voras musei lekant ùžmetė savo šniūrą už koją PP83. Jie pataisė kilpą, ùžmetė an kaklo ir ištraukė pirmą vilką Lnkv.
| refl. tr.: Skolinausi iš privačių asmenų ir buožių, užsimesdamas ant kaklo naują kilpą (patekdamas į sunkią, be išeities padėtį) (sov.) sp.
6. tr. užkišti (angą) metamu daiktu: Mano (vilko) gerklė nei kuolu neužbedama, nei ratu neužsukama, tiktai paršeliu užmetama (ps.) Prng.
^ Gulia sau pupa ausį užmetęs (dedasi nieko nežinąs, nesuprantąs) S.Dauk.
7. tr. staigiai keliant uždėti ant ko, už ko: Grėtė užmeta rankas ant sprando, atsikolia atgal į kėdę I.Simon. Užmetė rankas į užpakalį, nedavė pabučiuoti Šts. Endrė sėdasi ant suolelio, užmeta koją ant kojos, papučia gurklį ir rūko papirosą J.Paukš.
| Eita koją užmesdamas už kojos, lygu klišas būtų Šts. Užmeta kojas pastaras ant pirmųjų, ir vadina [tokį] arklį strykulys Ggr.
| refl. tr.: Jis pats atsisėdo prie staliuko ant sofos, užsimetė koją ant kojos ir rodė merginai vietą šalia savęs V.Myk-Put.
8. tr. Grd įleisti, nugramzdinti į vandenį (tinklą, meškerę): Šioj gilmėj užmeskiat tinklus M.Valanč. Dai aš užmesiu šilko tinklelį, dai aš pagausiu marių žuvelę (d.) Tvr. Ir užmeskite tinklus jūsų BPII271. Kai atvyko broliai, davė jiems išsirinkti geriausias vietas, o pats užmetė meškerę paskui J.Balč. Kad tu ir nemoki meškeries ažmèst! Vdn.
9. tr. numesti, leisti nukristi už ko: Kas ùžmetė pirštinę už pečiaus? Šv. Kur tu ažùmetei malkas až pečiaus! Dabar neiškrapštysi Ds.
^ Aš kaip už sienos užmesta (vyrui mirus) Mrc.
10. tr. užgriebti, užkabinti (pjaunant pjautuvu): Jauna mano dukrelė jau nuvargo, jau nuilso, kuo tankiausiai pjautuvėliu užmesdama, užmesdama, kuo tankiausiai saujelėn beimdama, beimdama TDrV199.
11. tr. užkasti, užversti: Šulinį užmèsti KII387. Eik ir ažmesi̇̀ didžiosias duobes an kelio Sdk.
ǁ užtverti: Kelią užmesti N.
12. tr. paduoti kiek (gyvuliui pašaro): Nueik tvartan, avims kokių šiengalių užmesk, kaip pašėlusios bliauna visas rytas! J.Balt. Užmèsk arkliams ant nakties Rs. Užmèsk karvėms šiaudų Jnš.
13. tr. papildomai įdėti kuro (į krosnį): Užmèsk dar kokią pliuskę, bus šilčiau Jnšk. Duoną pašovus, kad apimtų, reikia užmesti užkuro Antš. Tegu merga da ùžmeta pečių – duona bus žalia Sdb.
14. tr. kiek pasnigti: Kad dar̃ dár eilukę sniego užmestų̃! Lp. Ùžmetė kiek sniego, ir važiuoja su rogėm Ėr. Šiandien biškį patraukta, biškį ùžmesta Skr.
15. tr. duoti rankpinigių: Reikia suderėt ir užmèst kiek Lp. Kiaulę suderėjo ir pusę pinigų užmetė, ir lauk dabar jo Lš.
ǁ I duoti viršaus, pridėti daugiau: Jei mylės, klausys, galiu dar kokį šimtą užmesti S.Čiurl.
16. tr. Krok, Ldk, Trgn, Ds, Pn, Slv privirinti, pridurti plieno (prie norago, prie kirvio ašmenų): Kirvį daro iš geležies, ašmenis užmeta plieno Kp. Jau mano noragas visai sudilo, reiks nešt pas kalvį, kad užmestų Mrj. Kirviui plieną priskelti, užmèsti KII201. Užmetu noragą R388. Plienu ažmetu SD351.
^ Tai vynas – šlakelę tegėriau, o dūšią kaip plienu užmetė CII554.
ǁ pastorinti (ką nudilusį): Subrūžino siečkarnos ašis, reikia užmest nedaugį Nč. Nudilus ašis, reikės duot užmest Gs.
17. tr. R34, Šl apmesti audeklo metmenis: Kaip be mestuvų užmesi audeklą, aš nesuprantu Rm. Grabnyčių dienoj užmetus audeklą audžiant labai sukasi (priet.) TŽIII346. Užmès bovelnike, ataus pakulike (juok.) Grd.
ǁ metant įdėti pakraščiams kitos spalvos siūlų: Reik dažyvių ben pašaliams užmesti Šts. Paraštės užmestos plačios, būs puikus audeklas Šts.
18. tr. užlenkti, uždėti (klostę): Pečių linijoje užmetamas dygsniuotas klostas sp.
| refl.: Sijonas lygus, priekyje į vieną pusę užsimeta klostė sp.
19. tr. Lš, Gs sutrumpinti (viržį) užneriant, sumezgant: Užmèsk viržius, bus lengviau arkliams Čk.
20. tr. Trg prapuldyti, nudanginti, nukišti: Ùžmetei kur, o dabar rask, kai reikia Grš. Žùmetei kur kampan, tai ir nerasi dartės Rod.
| refl.: Prapult neprapuolė visai, bet turbūt tik užsimetė kur nors Srv. Užsi̇̀metė kur raštelis, nerandu Lp.
21. tr. palikti, nebetęsti (darbo, sumanymo): Visą darbą užmetė ir išvažiavo an miestą Ėr. Mokslas jo vėl užmetamas rš. Tik neužmeskime šito užmanymo, kaip daug kitų užmanymų! V.Kudir.
| refl.: Baimės paimtas žmogus nebeįstengia susivaldyti: visi jo darbai užsimeta, nieko jis nebepasidaro išmintingai Š.
ǁ atsisakyti, nuprasti nuo ko: Užùmetė lietuvišką kalbą Šr. Rūkiau ir gėriau, o dabar visa ùžmečiau – širdis neleidžia Nmč.
ǁ apleisti, nesirūpinti: Užmesti̇̀ laukai Jz. Naujas dvaro savininkas Trojeckas kirto, pardavinėjo ponų užaugintus miškus, užmetė durpių kasyklą ir pats, ir visi dvariškiai kūreno malkomis A.Vien.
22. tr. Šmk, Šts, Ll atskirti penėti (gyvulį, paukštį), pradėti penėti uždarius: Paršą užmèsim, pašersim, ir bus mėsos Gs. Jau ir mes savo kiaules ùžmetėm Slm. Mūsų jau žąsis ùžmetė Jnšk. Kiaules užmetė penėti, kitas į bulbienas paleido Žem. Da nežino, a bus kas, a ne (apie vestuves), o jau ir jautį ùžmetė penėti Bsg. Užmečiau savo dvi kiaules penui Vv. Ar jau užmetėt žąsis ant peno? Lkš.
| refl. tr.: Nuo rudenio du paršiokus ažsi̇̀metėm. Kad eis doran, tai pavasarį geri bekonai bus Ktk.
23. refl. greit užbėgti, užsiglausti už ko: Jaunoji ažsi̇̀met[ė] až durų priemenėj, kad svotai neregėtų Ml. Kai pamatė bernuželį, už berželio užsimetė ir skarele užsileido Dkšt. Nue[jo] daržinėn i ažsi̇̀metė (pasislėpė), kad niekas jo i nerastų Tvr. Užsimetęs už galvų galo bestovįs velnias Šts.
24. refl. KII178 užšokti, greitai užlipti ant ko: Jis, ant kumelio ketvergio tuojaus užsimẽtęs, skubinos ir kitiems kaimynams urdelį rodyt K.Donel. Kai ji jau per girią bėgo ir anie paskui, tai ji užsimetė ant vieno medžio BsPI10. Užsimetu, užšoku ant arklio R323.
ǁ greit užlėkti: Musė užsi̇̀meta seneliui an kaktos (ps.) Brž.
| Tvartą uždegė, nuo kurio ugnis tada ir ant skūnės užsimetė prš.
25. refl. apsisukti, apsigręžti: Aš žùsmečiau ir išejau iš namų, o tu būk sau čia vienas Rod. Žùsmečiau ir nuejau savo keliu Rod.
26. refl. susilenkti, susikraipyti, persimesti: Visas lygus sienojis, tik galas ažsimetęs Ml.
27. tr. SPI146 užduoti, paskirti ką daryti: Darbą užmesdavo, ir dirbk Kp. Kunigas užumetė tris sveikamarijas už gyvus ir mirusius Slm. Ùžmetė šį metą veršiuką auginti Grd. Sirijos karalius užmetė donį mokėti I. Mezliava bus užmesta CI150.
28. tr. nustatyti, paskirti (laiką): Žmonės del savo tiesų ažumeta sau tikrą dieną, kurioj tiesavojasi, aba bylinėja SPI4. Užmeskiam čėsą (viršuje raką), kada aš už tavo žmones turėčiau melstisi BB2Moz8,9.
29. tr. priversti elgtis kaip, užsipulti: Aš jums neužmetu. Nenorite eiti dienų – neganysite medėse Žem. Aš tau savo maršruto neužmetu, važiuok, kaip nori rš.
| refl.: Kad nenorite nuo manęs pinigų, neskolinkite, aš nė vienam su savo pinigais neužsimetu rš.
30. refl. lįsti, prikibti prie ko: Nereikia niekam per daug užsimesti, ypač labai užsiėmusiems žmonėms Pč. Niekad nereik su savo draugyste užsimèsti Alk. Užsimesti senstančiam Rapolui ji nieku būdu negalėjo Vaižg. Norėjo užsimèsti tam vaikiuo Šv.
ǁ apipulti: Jau kaip buvo užsimẽtę vilkai – baisu! Dgč.
31. refl. labai užsinorėti, užsimanyti ko; prisispyrus prašyti, reikalauti ko labai norimo, geidžiamo: Vaikas užsi̇̀metė obuolio Grž. Jis kad užsi̇̀meta barankų kaip mažas vaikas Ps. Sykį užsimetei ko, tai jau tau turi duoti Erž. Sesuo užsi̇̀metė šėpos drapanom Jnšk. Kad jau labai užsi̇̀meti, tai imk sau Sl. Kad užsi̇̀metė, tai niekaip neišsisukiau nedavęs Svn. Užsi̇̀metė – nupirk jam peilį, ir gana On. Kad užsimetė Juzė – leisk ir leisk ant vakaruškų Ps.
ǁ atkakliai pasiryžti, užsispirti ką daryti: Užsi̇̀metė važiuot į miestą, negalim perkalbėt Jnšk. Vakar užsi̇̀metė jin eit į kiną Šd. Tamsta matomai užsimetei viską sužinoti iš pat pašaknių Blv. Vaikinas užsimetė vesti pačią A1884,14. Nėra tokio daikto pasaulyje, ko žmonija užsimetus nepadarytų Vaižg. Kad užsi̇̀meta stovėt, tai nors basliu mušk – nesijudys iš vietos Skp. Pasiutęs ginčas: kad užsimès ką ginčyt, nors tu jam galvą kirsk – neparginčysi Bsg.
×32. (l. zarzucać) tr., intr. padaryti priekaištą: Vienok ir šitai sistemai galima šį tą užmesti V.Kudir. Moka užmesti kitam, o pati toki pat Dr. Ùžmetė, ka pri darbo neinu Užv.
ǁ intr., tr. prikišti kaltę, apkaltinti: Ùžmeta, kad aš jo piningus paėmęs Up. Man užùmeta, kad mano darbas Tj. Kam tu ùžmeti nežinodamas, a? Ktk. Ùžmetė ant jos, nors nekalčiausia Dbk. A matei? Kaip tu gali tokią vagystę užmèsti?! Grd.
33. tr. įdėti riebalų, užspirginti: Ùžmeta riebuliais ir sukepa dešrą Pst. Da ir pervasar turėjom ažmest viralui po trupučiui Ktk. Šįvakar košė ažmestà Ktk.
ǁ pasūdyti: Jei druska nesūra tampa, kuomi užmesim (nudarysim)? CII582.
34. intr., tr. išgerti svaiginamųjų gėrimų: Šoperis užmẽtęs važiavo, ir matai, kas atsitiko Krš. Kai parduosi arklį, eisiam i traktierių užmèsti Up. Stiklinę degtienės ažùmeta burnon Gdr.
| refl.: Per štarkiai drąsos užsimetęs BzF141.
35. tr. skubiai šiek tiek užvalgyti, užkąsti: Koks čia valgymas, kai gyvuliai palaidi: pribėgsi, užmesi bent kamarėlę ir vėl lėk nuo stalo Ds.
36. tr., intr. Jrk36, Lkč, Lkv užduoti, užpliekti: Nė mušo, nė ką, tik truputį par kuprą ùžmetė Šv. Mykolas, sugriebęs didesnį kūjį, užmetė velniui par kaktą BsMtII112. Dar gal i munie užmesti į pakaušį Pln. Arkliuo kad užmes su bizūnu! Šts. Ažsipyktinęs diedas ùžmetė ožkai lazda Grv. Ausų jam ùžmetėm ir išginėm Grd. Neklauso, reiks vaikuo diržų užmèsti Krš. Jis užmetė arkliui trečią ir ketvirtą smūgį, ir tas arklys dar smarkiau traukė SI418.
37. tr. pradėti (kalbą): Aš su juo ùžmečiau šnektą, o jis nuėjo, net klausyti nenorėjo Kn. Pamatys žmogų, prilįs, užmès tokią ilgą kalbą Skr. Jis tuo kitą kalbą ùžmeta, neįsišnenka nuo skolos Jrb.
38. tr. pasakyti: Storasta sakė, kad jam jau pusę skolos parsiuntė Domukas, – užmetė tetutė Žem. Arklius da pavogdinsi nuo karčemos, – užmetė Raulas V.Piet. Kap kada tai kad ùžmeta jis kokį juoką! Lp.
ǁ priminti: Aš jam tankiai ùžmetu, kad jis ma[n] skolingas da Jrb.
39. tr. sukelti (baimę, ligą): Policija užmeta tokią baimę žmoguo, kad nė žodžio nebištara Trk. Indrius nuvargęs atsigėrė [v]andenio šalto ir apsirgo: gal kas užmetė ligą O.
◊ ãkį (aki̇̀s, akià, akimi̇̀, akimi̇̀s) užmèsti pažvelgti, dirstelėti: Užmetė ant jo akį ir pažino, kas jis toks Šl. Vieni tik pusberniai… – Žinoma, tokiai panai, kaip tau, nėr kur akies užmesti, – juokėsi antroji Žem. Aš tik užmečiau akį į tuos popiergalius ir supratau, kuo čia kvepia Lkč. Retkarčiais užmesk akį, kad gyvuliai į javus nesueitų Lš. Eidamas pro šalį užmesk akis J. Ana akim tik užmetė, ir žino viską Ds. Ak mergele, ak dienele, užmesk akelėm Tvr. Akià užmẽtęs ir žinau, kiek čia yra Skp. Savo akims ant ko užmesti B.
akimi̇̀ (akimi̇̀s) užmèsti aprėpti žvilgsniu, užmatyti: Didelė, plati mūsų Dzūkija, jos akimis neužmesi VŽ1905,129. Švarūs maži ryžių laukai tęsėsi, kiek buvo galima akimi užmesti rš.
aki̇̀s užmèsti (dirbant ką) prastai, paviršutiniškai: Daro – tik akis žumest Rod. Padarė – tik akis žumetė Rod.
al̃kį užmèsti (užsimèsti) Šts kiek pasisotinti: Vaikučiai, užmetę alkį, pradėjo savo tarpe žaisti Žem. Drūktenis, valgydamas pietus, alkį jau užmetęsis, ėmė savo žmonai pasakoti Žem. Ùžmetėmos al̃kį, dabar galėsma pabūti lig pietų Pln.
bė̃dą (kaltýbę) užmèsti (ant ko) apkaltinti, suversti kaltę: Ant tos savo mošos visą bė̃dą ùžmetė Plv. Jis ant manęs bėdą ùžmetė Ėr. Marė norėjo užmesti visą kaltybę ant kito rš.
kai̇̃p akimi̇̀ (akià) užmèsti (ùžmeti, užmèsi) labai didelis, kiek užmatomas: Vakzalas kap akià užmèst Lp. Kap akià ùžmeti – didžiuliai plotai Smn. Žemės daug, kap akià ùžmeti, ale menka Lp. Keliu į dangų, kaip akimi užmesi, nebuvo matyti nei vieno keliaujančio V.Krėv.
kai̇̃p už ausų̃ (už ausiẽs, už savę̃s) užmèsti labai greitai suvalgyti: Nešk daugiau, čia jam nieko nėr, kaip až ausų̃ ažùmetė Ut. Kas čia tokiam vyrui – kaip už ausiẽs ùžmetė, ir gana Skdt. Kai žu savęs žumečiau Pls.
kláusimą užmèsti paklausti: Ivonas užmetė klausimą apie tai V.Piet.
matùs užmèsti J gudriai sumeluoti, apsukti.
mį̇̃slę užmèsti J.Jabl(ž.) užklausti.
núobodulį užmèsti prasiblaškyti, nenuobodžiauti: Buvo patenkintas, nes turėjo kur užmesti nuobodulį rš.
per aki̇̀s užmèsti laikyti kuo: Rūstai mumus kalbėjo, tikėdamas (užmesdamas mumus per akis) mus esančius spiegoriais žemės BB1Moz42,30.
rankàs užmèsti (ant ko) nustverti, pačiupti: Ir norėjo anoj valandoj vyriausi kunigų ir mokytojai rašto rankas užmest ant jo GNLuk20,19.
ši̇̀kną užmès nieko gera nebus: Eis perdien viksvų pjaut, užmès tą ši̇̀kną! Lp. Pavalgysi tu tę spirginio, užmesi̇̀ ši̇̀kną! Lp.
už lū́pos užmèsti
1. kiek užvalgyti: Bobut, duok ką užmèst už lūpos Ukm.
2. išgerti kiek svaigiųjų gėrimų: Jau jis biskį už lū́pos užmẽtęs Skr.

žõdį užmèsti užtarti: Nor motka už ją palaiko, kokį žõdį ùžmeta, ir tai gerai Alv. Jis už mane žadėjo irgi kokį žodį užmesti Lš. Jis ùžmetė už jį žõdį, ir paliko neišmetę iš buto Rm.
žvil̃gsnį užmèsti dirstelėti: Povilas retkarčiais užmesdavo pavydų žvilgsnį į nerūpestingus bendrakeleivius J.Avyž.

vartýti, var̃to, var̃tė tr. K, Š, Rtr, DŽ; SD1190, SD201, R, R40, MŽ, MŽ53, N, L, M iter. versti.
1. daugelį, visus guldyti, griauti, versti ant šono: Vienuolika dienų varčiaũ medžius Kbr. Jis visus var̃tė [per imtynes], buvo labai dužas Drsk. Visos vėtros, kurios vartė žmones ir draskė sodybas, prašvilpė pro mane rš.
^ Žodžiais ąžuolus var̃to, darbais skiedos nepakela Plng.
ǁ refl. Bt vartaliotis, griuvinėti: Eina girtas vartýdamos Lk.
| Mama slabnėjo, var̃tės (alpo) par laidotuves – žinai, toks jaunas [sūnus] mirė Trg.
2. daugelį, viską, visa griauti, ardyti: Kaip [melioracija] var̃tė tas trobikes, visi krokėm Rdn. Vartýti trobos pamatus KŽ. Oo daba jauni: kryžius kapukūs var̃to, duodas Krš. Tvoras naktimi var̃to – toki dar jauni Drsk. Vieną kartą [briedis] apvertė, paskuo kožną naktį vartýdavo [gubas] Krš. Matai, kaip vėsulas var̃to gubas, kūgius šieno, kupeles J.
| Nei medžiai nebeauga, nei žolė nebeželia, tik šiauras vėjas smėlius varto V.Krėv.
^ Kartais tiek jėgų, kad nors kalnus vartyk K.Bink. Kap mažas buvau, kalnus klones varčiau, kap pasenau, su ponais tanciun ejau (jautis) Vrn. Eina meška maurodama, baltas pusnis vartydama (girnos) LMD(Sln).
3. visus, daugelį rauti, plėšti, šalinti, kelti: Kelmus vartyti I. Vartýdavom akmenis – gal pinigų rasma Šmn. Sunku išreikšti, ką širdis jaučia. Lengviau būtų akmenis trobos pamatams vartyti J.Paukš. Par kalnalius vaikščiodama akmenėlius varčiau LTR(Slk). Pradėjo šernai bulbas vartýt Sdk.
| prk.: Klausaus Sąjūdžio – jau var̃to ministerius Krš. Juos sugaišyk! Juos iš šaknų visus vartyk (naikink) Qu186.
^ Mokslas sunkiau negu akmenai vartyt LTR(Vrn). Skrenda žąselė gagydama, baltus akminėlius vartydama (akėčios) LTR(Lp).
4. daugelį, visus, visą versti nuo vieno šono ant kito, į kitą pusę: Vartýk blynus, kad nesudegtų Ėr. Višta var̃to kiaušinius, ka nesusigulėtų an vienos pusės Jrb. Jeigu tankiau vartýdavo tas odas, greičiau išrūgsta Krž. Kazys pasipūtęs, išdidžiai varto kortas ir aiškina, ką kortos sako LTR(Ukm). Prastoj dienoj, ne šventoj, rūbus vartýk – iš senovės pasakyta Klt. Medinės šakės vartýt pradalgiai Kpč. Atėjo tėtužis par žalią lanką pradalgėlę vartýdams JD1013. Šieną vartýti KII347. Paskui šienapjovius eina grėbėjos grėbdamos ir vartýdamos šieną BM23(Č). Var̃tom šieną, džiovinam, ale šlapias ir šlapias Pnd. Vakar šieną varčiaũ, padžiovenau Rš. Šienas nevartýtas, krūvon sumušti pradalgiai – anė kaip negali džiūt Mžš. Do te šienagalių buvo prapjauta, gal trečias kartas var̃tėm Slm.
^ Dvi dvylikos kulia, ė trylikis var̃to (dantys ir liežuvis) Sdk. Trisdešim du kulia, o totoriukas var̃to (dantys ir liežuvis) JT359.
5. SD391, N, K, NdŽ, KŽ sklaidyti (knygą, popierius): Ta juokdamasi vartė knygą toliau, užtiko kažkokį žodį ir perskaitė J.Ap. Var̃tė var̃tė po knygas i rado, kas ta žolė tokia būtų Smln. Knyga taip buvo pripratusi Niaurų vartoma Vaižg. Ji ilgai žiūrėjo, var̃tė var̃tė tą žemėlapį Pžrl. Popierius tik var̃to var̃to (raštinėje dirba) Antš.
ǁ sklaidant skaityti, skaitinėti: Kas nori gražiai rašyti, turi pasirinkti gražios lektūros ir nuolat ją vartyti J.Balč. Ponas dabar paėmė laikraštį vartyti, rado paminėjimą apie darbininkų judėjimą Rygoje LzP. Kningų nebvartái i nėko nebžinai Pvn.
6. SD183 visaip, į visas puses sukioti, sukalioti: Atsisės, tai bulbes var̃to var̃to – tai toj neskani, tai toj Pv. Paima tą saujukę [linų] ir var̃to, šukuoja moteres Dg. Kareivis įsimetė smuklinyką į ugnį ir ėmė kept, už kojų vartydamas LTR(Žal). Staiga kažkieno ranka pagriebė jį, suspaudė ir ėmė vartyti į visas puses J.Balč. Tyrimus darė: i aukštienyką, i an šono – visap var̃tė Bgt. Aš ją penėjau, dabojau, varčiaũ, kai in patalo gulėjo Klt. Tam reikėjo [turtą] palikti, kas var̃tė, subinę šluostė, ne kur tik atvažiuodavo aplankyti Krš. Var̃tomas žmogus tik meldys mirti Tl. Prašyk Dievo, ka ilgai nevartỹtumys – kam tas vargas Krš. Šitai dešimtį metų var̃toma senelė, jug nesmaugsi Rdn. Tėvelis tris metus kaip blynelis ant lovos var̃tomas buvo Kltn. Vartýt nereikė[jo], numirė minuta (staigiai) Drsk. Apisuki tuo jau didžiuoju vystyklu, ir juosta vis apvynioji, apvynioji šiteipos vartýdama šitą vaikioką Kp. Vartýti kalaviją NdŽ. Bevartýdamas revolverį iš netyčių persišovė NdŽ.
| refl. Sut, N, K, KŽ: Alksnio lapai vartos prieš oro keitimąsi Pš. Raudona blizgė vartosi šviesiame vandenyje, vilioja rš. Lydeka kaip rąstas var̃tos Trkn. Lydžiai ir šapalai kaip pliauskės var̃tosi Užp. Ka aš tau imsiu duot, tai tu ma[n] nespėsi vartýtise! Jrb. Ana (ligonė) nesvar̃to pati Rš. Iš rankų var̃tos, o kojom – ne (suparalyžiuotas) Klt. Jis var̃tės ant savo guolio KII2. Permaina oro jau bus: aš miegot negaliu, aš vartaũs ir vartaũs Pls. Nubundu – pradžia keturių, tai trankaus trankaus, vartaũs vartaũs, pakol reikia keltis Mžš. Naktis mariom apvirsta, vartaũs vartaũs Klt. Vartáus nevar̃čiusys, neužmingu Rdn. Ko vartais kaip kepamas? Pšl. Var̃tos kai vijurkas Tr. Ka sveikas vaikas, tai sau var̃tos kai lydeka Slv. Traidenio ginklas … mikliai vartės rankoj vyro tvirto A1884,340. Lėktuvas var̃tėsi ore DŽ1. Gimnastas ant skersinio var̃tosi DŽ1. Tik kai niekas nematydavo, jis glamonėdavo vaikus, repečkodavo ir vartydavosi su jais P.Cvir. Vartýtis per galvą NdŽ. Artistai par galvą var̃tos Jnšk.
^ Velnius dirbi (nedorai elgiesi) – var̃tos tėvai grabe Krš. Raudona lentelė papeliučky vartos (liežuvis) LTR.
ǁ kraipyti, judinti į šalis: Jei žąsis susirgs, tujau kaklą pradės vartýti Kv. Aš galvos nevarčiaũ [sirgdama] Dglš. Aukštyn žiūri, akeles varto NS783. Var̃to akis koks girtas, tai neinam šokt Šmn. Eina kai šuva girtas, baltas akis vartýdamas Klt. Vis baltosias var̃to šuva Dglš. Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Pasturgalį jis teip varto, kiek žagre kripteli kartų Nm.
^ Ko čia vartai̇̃ akis kaip pelėda? JT312. Liežuvis be kaulų, kab nori, tep vartýk Arm.
| refl.: Baisumas – kelnėm apstempus, kumpiai tik var̃tos Slk. Pelėdos akys negali vartýtis kaip žmogaus NdŽ. Akys tik var̃tos, tik var̃tos, paveikslai tik vaikščioja [nakčia bažnyčioje] Knv. Lūpos tik var̃tosi, kai šneka Gs.
ǁ refl. suptis, linguoti į šalis: Iš šonų pridėta lentos, tai nesvar̃to laivas Strn.
7. refl. Sut, NdŽ gulėti, gulinėti, raitytis, voliotis: Jis te pamiegojo, var̃tosi, do tingia keltis Sb. Var̃tos namie dyka, niekur neina Klt. Ačiū Dievuo, lovo[je] da nevartáus Krš. Su cukralige kap pradė[ja]u ligoninėse vartýties, ir vartaũs Žln. Be kokio darbelio Marcė kaip karvė vartėsi patvoriais Žem. Prisiėda, var̃tos par kiauras dienas i nusipenas Krš. Vartýkias (Nevartýkias Pj) kaip cigonė ant parvazo Lkv. A jūs dar čia (neišvažiavę), o aš maniau, ka Palango[je] var̃totės Krš. Pasiuto, i gana, visai svietas – var̃tose girti po krūmus Jrb. Vaikai var̃tosi po smiltį KŽ. Karkvabalis po kojų var̃tos LKT108(Tt). Po kojomis jo vartysis velinas pamintas SPII230.
| Mėtosi [nuotraukos], var̃tosi – nėra kam sutvarkyt Snt.
^ Rūkysi – žemė[je] vartýsys (mirsi), mesk, i ko greičiau Rdn.
ǁ refl. sanguliauti: Paleistuvas, su visokioms mergoms var̃tos, bledė paskutinis Krš.
ǁ refl. Gsč rangantis judėti, raitytis: Supuvęs sūris – kirmėlės var̃tosi Ėr. Pradėjo dvokt, pradėjo kirminai vartýtis [žaizdoje] Pšš. Jy (avietė) toki graži, kai žiūri, o tu pažiūrėk, praplėšk ją – kirmėlytė var̃tos Plvn.
ǁ raičiotis (per galvą).
| prk.: Vėjas, lakstydamas pagal žemę, pradėjo kūlį vartyti Žem.
| refl.: O tada pradeda šokinėti ir viseip kūliais vartytis ir už kojų mergums ima graibytis DS181(Rs). Kiek būdavo tada mums džiaugsmo ir malonumo vartytis kūliais po visą gryčią! rš. Nora [jauni] siusti, gerti, per galvą vartýties Krš.
8. verčiant žemyn mėtyti, kratyti: Jug ka mėšlus varčiáu, jau buvau septynių metų Šv.
9. Dgl vožiant darinėti, vožyti: Skrynelę vartysiu, grometą skaitysiu LLDIII150(Trk). Ar tai aš vartýsiu tas sopkas (sofas) aukšty tą patalynę įdėt? Jrb.
10. atidarinėti ir uždarinėti, varstyti: Vartýsi dureles be brolužėlių, vožysi skryneles be seserėlių JV900.
11. SD365, Sut, Ldk kiloti, judinti, griozti, sklaidyti ką (ppr. ieškant ko): Vartýti archyvą NdŽ. Katkus lauke varto žirnių guzulus LKXX293. Aš jų (agurkų) labai nenoriu ir vartýt, ba labai karšta Ktv. Ką ma[n] vartýt tuos obuolius, ka neperkat Jrb. Po anos akių nebnoru nė vartýti [tų dovanų] Varn. Kas te liks, kai numirsiu, šitas andarokas, – niekas jo vartýt nenores Klt.
| prk.: Oi kaip man viduje skaudžia bevartant mislimi dangiškus daiktus A.Baran.
12. purenti, rausti, arti: Bulbės labai apžėlė, kaip aria – virsta kaip dirvonas, labai sunku rankom tą dirvoną vartýt Mžš. Kaip kurmiai, šen ir ten vartýdami žemę, jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti K.Donel. Vartýk vartýk tą žemę, ir vis nieko nėra Ėr. Sunkus darbas artojėlio – žemelę vartyti LLDII394. Reikia juodą žemės sluoksnį vartýti ir iš to misti KlK6,60(Užv).
13. refl. R409, MŽ551, N daužytis, blaškytis, spurdėti (ppr. sugautam).
ǁ prk. smarkiai plakti, tuksėti (apie širdį): Širdis var̃tos var̃tos – nežinau jau, kas daros Klt.
14. mokėti naudoti, vartoti: Traktorių var̃to i be mokslo berniokas Klt. Sukvietė visus savo kaimynus, ir tuos, kur kardą vartė, ir tuos, kur arklu žemę kilojo V.Krėv. Vartýti adatą rankoje KŽ. Tai sunkumas darbelio vartýt dalgelė manojoj rankelėj (rd.) Ml. Mums tuomet rodėsi, jog visa taip lengvai vartýsime praktikoje, kaip lengvai vartýdavome įvairius sakinius ginčuose NdŽ. Kalbą gerai var̃to (gerai moka) Lel.
ǁ prk. išnaudoti: Dar̃ ir senam bloga, ir jį var̃to (stumdo) kap nori Vrn. Kaip nori, teip biedną žmogų var̃to Lnkv. Seniau ponai mužikus kap norė[jo], tep vartė Šlčn.
15. NdŽ turėti savo nuosavybėje, valdyti: Da šitiek pinigų savo rankose nevarčiaũ Slk. Pinigus krūvom var̃to – i vis maža Klt. Jis bagotai gyvena – tūkstančius var̃to Mžš. Kad ana auksą rankosu vartýt, kad ana gyvenimą gerą matyt – kap gerà buvo Str. Ažeik in velnią raišį, katras melnyčią var̃to (ps.) Tvr. Ne pro šalį bus čia šį tą pasakyti apie kunigaikštį …, valdantį apsčius žemės plotus ir vartantį milijonus TS1900,4–5.
16. leisti į apyvartą: Vartýti pinigus NdŽ.
17. keisti, mainyti: Reikė čia sėdėt, kiūtėt, kam tu vartei̇̃, mainei šituos namus?! Klt.
| Gražus pliušas, juostom vartýtas Klvr.
| refl.: Oras labai kaitos, mainos, var̃tos KII262. Vėjas dažnai var̃tosi Gs. Žiemys vėjas var̃tosi tankiai – bus pagada Jz. Mados var̃tos ir var̃tos: čia tokia, čia vėl tokia Jnšk. Var̃tosi čėsai – pražuvo pinigai Krd. Gyvenimas keičiasi, var̃tosi Dkš.
18. prk. keisti kur nustatytą tvarką: Tuo tarpu apsikentę leidžiame dabartiniam vyskupui vartyti seminariją, kaip tik jam jo ištautėjimas nurodo Pt.
19. prk. versti, keisti pažiūras, įsitikinimus, tapti kitokiu: Kap var̃to, tep reik vartýtis – prieš vėją nepapūsi Vvs.
^ Yr žmonių – kai pirštinę vartýk Erž.
| refl.: Mokėjo vartýtis, tai iškilo Igl. Vartýties a gali spėti, gyvenk neplepėjęs savaip, i tiek Krš. Vaikai, nesidėkit niekur, nesivartýkit kai pirštinės Erž. Niekas neindavinėj[o], nepardavinėj[o] – nesvar̃tė niekap DrskŽ.
20. prk. neteisingai, melagingai pateikti, iškraipyti: Dar̃ kad ėmė mano kalbą vartýt! Lp. Aš sakau teisybę, aš žodžių nevartaũ Prn. Papratusi esu stačiai [kalbėti], nė aš vartáu jau tos kalbos Tn.
21. refl. maivytis, vaipytis, darkytis: Anas moka pie jų vartýtis Lz.
22. refl. NdŽ verstis, manytis: Gana aš varčiaũsi visokiais varsteliais JD758. Var̃tėmos, dirbomos su sniegais Šts. Su puodais tik spėk vartýtis, kai sukūriau ugnį Ob. Aš tas vienas pirštines teip įsikirtau, teip ir vartaũs Alks. Aš moku dirvoj su plūgu vartýties, ė tu – plūksną vedžiot Prng. Nesunkiai ir Pranas su pinigais var̃tos Užp. Aš tokis prastokas, prastais žodžiais vartaũs (prastai šneku) Mrk.
| Do tep smagiai var̃tos bobelė Dglš. Kolei vartaus su sveikata, visi šaukia: „Malvinučiūt!“ (visiems esu reikalinga) Dglš.
23. refl. NdŽ, Dglš gyventi, suktis: Kaip vartai̇̃si? Rm. Šiaip taip var̃tomos, prasistumam dar Krš. Kai pinigais [kolūkyje] pradėjo mokėt, pradėjom vartýtis lengviau Antz. Miestietis vartosi pačiame kultūros viduryje A.Sm. Ką gi gali duoti tie žmonės be idealo tai visuomenei, tarp kurios vartosi? A.Sm.
^ Eik už ano, vartýsys kaip inkstas taukūse Krš. Var̃tos kai inkstas į taukus NmŽ.
24. daug kartų paversti į ką, kuo: Kada ją karalius pagavo, tai toji ragana ėmė ją vartyti į visokias kirmėles ir vabalus BsMtII165(Ldvn).
| refl.: Pradėjo ji in visokias bjaurybes vartytis: in žaltį, angį ir t. t. BsPIII160(Brt). Namo parėjęs, pasisakęs tėvam, kad daugiaus nė į ką nebevartysiąsis LMD(Sln). Tuokart ana pradės visaip vartyties: driežais, krupiais, gyvatėmis, žalčiais ir kitais bjauriausiais sutvėrimais MPs.
25. L, KŽ lingv. linksniuoti.
◊ aki̇̀s (akimi̇̀s) vartýti BŽ66; LL80
1. piktai žvilgčioti, dėbčioti: Tik akimù var̃to inejęs kap vilkas Arm.
2. maivytis norint patikti, įsiteikti, koketuoti: Aki̇̀s var̃to, juokas Rdn. Kad ir vartė akis, bet anam nepatiko KlK8,68(Ms).
3. stebėtis: Tai ko čia daba aki̇̀s vartai̇̃, manai, ka nežinau, ką pati primalei?! Jnš. Ko vartái akis lyg pirmą kartą girdėdamas?! Prk. Aki̇̀s var̃to kai iš medžio iškritęs Tr.

ãkmenis vartýti sunkiai dirbti: Aš tai nėščia ãkmenis vartaũ – kokia stipra Aln. Ir mes akmenų̃ nevar̃tėm Drsk. Kad tu būtai, bernužėli, akmenėliùs var̃tęs, nei an mano baltų rankų mažas vaikas verkęs DrskD63.
gálvą vartýti galvoti: Vartai̇̃ vartai̇̃, suki suki gálvas mokytas DrskŽ.
galvojè nesivar̃to trūksta proto: Anam galvo[je] nevar̃tos, durnas Krš.
i̇̀štekliuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Turtų kada turėjai, ištekliuos varteisi? rš.
káilį (káilinius) vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Kad ir mokėjo káilį vartýti, ale priejo lipto galą Krš. Dėl mašinelės smaugas, káilius var̃to, ai ai! Krš. Lietuviai mokam káilinius vartýti, čia valdžios keitas i keitas Trš.
kójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tablietes, užtei pusamžiai i var̃to kójas į aũkštą Krš.
liežùvį (liežiùvį) vartýti
1. kalbėti: Liežùvį vartýti visi moka, pašneka kaip reik Krš. Nevartyk liežuvio be reikalo! Gs. Toks jau tas vyras – užsipylęs akis ir var̃to liežùvį Jrb. Prisisprogęs vos liežùvį var̃to Krš. Girtas, liežùvio nebvar̃to Drsk.
2. nenatūraliai, stengiantis įtikti kalbėti, šnekėti: Kaip visada šneki, teip šnekėk, ko čia liežiuvė̃lį vartai̇̃?! Slm.

liežiùvis var̃tosi apie galėjimą kalbėti, šnekėti: Liežiùvis šiek tiek var̃tos – i ko daugiau norėt? Mžš.
márškinius vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Žmonys vis taikos pri valdžios, márškinius vis var̃to Krš.
piniguosè (po áuksą) var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje, turtingą: Kodėl Dievas neteisybę leida? Kokie brudai po áuksą var̃tos, geri žmonys kaip musys vargsta Krš. Dabar žmonės piniguosè var̃tosi Krm.
meškà gãli vartýtis apie didelę netvarką: Vieni vyrai [gyvena], meškà gãlia vartýtis Krš. ×
skū̃rą vartýti keisti pažiūras: Kap baisu – visi skūràs var̃to Stk.
tur̃tuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Jis gyveno visa ko pertekęs, net galima sakyti – turtuose vartėsi rš.
visai̇̃s šónais vartýtis prisitaikant gyventi: Mažas turi visai̇̃s šónais vartýties Krš.
apvartýti tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; D.Pošk, N, L
1. iter. apversti 1: Va kačiukai visus bukietus apvar̃to aukštyn kojom Pnm.
ǁ virstant apdaužyti, aptrankyti: Lig naujà – jau apvartýta mašinelė Krš.
2. iter. apversti 4: Kepenę kepdamas apvartýk tankiai J. Apvarčiaũ in kitą šoną [dešras], kai apikepė Klt. Paliuobei – loviai reikia apvartýt, kad pacai nelįst Mžš. Su tais spragilais par tas varpas duodi, apvartai̇̃, vėl daužai Sk. Duoda duoda (velėja) apvartýdamos Kp. Šitą šieną apvarčiaũ, ale šiandiej nedžiūsta Lel. Mudi apvar̃tėm mišinį, apvar̃tėm i palikom Jd.
| Gulėjo apvar̃toma, nesivaldė Ss.
apvar̃tomai Sesuo sirgo apvar̃tomai PnmA.
apvartýtinai
| refl. tr., intr. K, Š: Pirmadienį nupjovė [šieną], šiandie susiveš, vakar apsivar̃tė Erž. Mes noriam ganyklą apsivartýt Jrb. Aš jam kad duosiu, tai porą savaičių neapsivartỹs Brž.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Ir teip apvartai̇̃, ir teip apvartai̇̃ [linus], duodi duodi, kol išbrauki PnmR. Paima šmotą mėsos, apvar̃tė apvar̃tė – ir galan (nurijo) Ob. Ponas apvartė, apžiūrėjo – tikrai jo žmonos marškiniai LTR(Pnd). Paėmė jis kurpes į rankas, apvartė, apžiūrėjo, mato, kad jos pasiūtos taip gerai, kaip gali pasiūti tik puikiausias meistras J.Balč.
4. refl. kiek pasisklaidyti (knygas): Daba mokslas nesvarbus: tik apsivar̃to, pavarto kningas, i gana, baiga Krš.
5. refl. pasikeisti, pasimainyti: Bet ašiai nebūnu visados toks patsai del to, kad septyni laikai ant manęs apsivarto A.Baran.
6. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Jis stebi, kap žmogus apsvar̃to susrinkiman Rud.
7. prk. apkalbėti, apmeluoti: O, ji moka kitus apkalbėt, apvartýt Smn. Jis tep mokės apvartýt, tep dės ir iš vienos, ir iš kitos pusės Graž.
8. refl. būti, trintis, bastytis: Aš buvau Vilniuj, žinau, kur jis apsivar̃to Srj. Nežinau, kur tavo apsivar̃toma Db.
9. refl. prk. apsitrinti, apsidaužyti: Vargo matęs ir apsivar̃tęs Gž.
10. veiksmo intensyvumui, smarkumui nusakyti: Apvartýdamas [neklaužadą] duoda velnią Krš.
| refl.: Valgo apsivartýdamas KzR. Miega iki ryto apsivartýdamas Bsg. Duoda su kultuve apsivartýdamas LKKXV308.
atvartýti tr. NdŽ; M, L
1. N, Rtr, KŽ iter. atversti 1: O ji atvertė kėdes aukštielninkas, o jos (laumės) nebegali atsiversti BsPII71(Lkv). Šieną iš pradalgių atvartýti J. Einu šieno atvartýt Rmš. Kad pagada, do reikia atvartýt miežiai – atverst atverst Klt.
ǁ KŽ.
2. viską, visus atvožti, atidarinėti: Rasi rytą svirnelį atidarytą ir margąsias skryneles atvartytas DvD163(VšR).

×davartýti (hibr.) tr. baigti vartyti į kitą pusę: Davartýsiu šienelį, testa jis išdžiūsta Drsk.
įvartýti
1. NdŽ, KŽ iter. įversti 1.
2. tr. vartant į kitą pusę kartu apversti: Senelis vartė [šieną] ir įvar̃tė marškinius šienan Slm.
išvartýti tr. Rtr; N
1. LL167,329, L, KŽ, DŽ1 iter. išversti 1: Ižkratau, ižvartau SD327. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius J. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę Skp. Vėjas išvar̃tė gubas Š. Po lietaus buvo rugiai (rugių gubos) išvartýti Krs. Miškas buvo išvartýtas Mlt. [Vėtra] medžius aplaužė, daugumą išvar̃tė BM56(Žb). Vėjas … kartais ir namus, ir medžius … išvar̃to ir pagriauja DP255. Išvartýtas krėslas NdŽ. Rasim rytoj, rasim rytoj ąžuolą išvartýtą (d.) Vrn.
| prk.: Kokis nori būk, visus [mirtis] išvar̃to – čia tai lygybė! Brb. Šią žiemą kaip jei visus [kaimo] senūsius išvar̃tė, a keturi išvažiavo Krš.
| refl. Ser, NdŽ, KŽ: O alksniai, tarsi girti išsivartę, rodo ruplėtus, žalsvai juodus liemenis rš. Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir. Kiemelis kitą sykį buvęs gražiai aptvertas, bet dabar žiogriai išsivartę, vartai išgvėrę Žem. Kreivai užmesta ant galvos kepurė prastai dengė jo plaukus, seniai kirptus ir išsivarčiusius į visas puses J.Balt.
| prk.: Visi sẽniai išsivar̃tę (išmirę), mažai bė[ra] Pvn.
2. LL167 sugriauti, sunaikinti, išdaužyti, išlaužyti: Vakar audra buvo, elektrą išvar̃tė, viską Trk. Daba išvartýtos triobos – nebė[ra], neieškok Šd. Dartės tarybinis [ūkis] ižvar̃tė laukų tvoras – viskas vieno pono Drsk. Buvo čia kryžiai, akmenai – išvar̃tė, žmones nepaisė Kpč. Kur tik buvo [pasiutėlis], visur įsimušo, dures liuob išvartýti, išlaužti Krš. Altorius netikrų dievų išvartė S.Stan.
3. išblaškyti, išmėtyti, išdaužyti: Kada pagada užstoja, išvar̃to gubeles avižų i miežių dėl išdžiūvimo BM225(Krk). Išvar̃to šakėm, iškratinėja bulbienius Klt.
ǁ refl. išsibarstyti, išsimėtyti: Daiktai išsivar̃tę ant žemės NdŽ.
4. verčiant išmėtyti, išsvaidyti lauk: Tai do ir mama išlekia, padeda, išvar̃tom [malkas] – vėl važiuoju ant mišką Slm. Kelkiatės! Ne – išvartýsu iš lovų kaip kopūstus! Krš.
5. Š į visas puses, visaip visus, daugelį apsukti, apsukioti: Su plūktuve išplūki, išvartai̇̃ tą [linų] saują, kad nebūtų nė kokio spalio Pšš. Kumpius, lašinius apsūdai, išvartai̇̃, aplaistai tuo sūrymu Pšš. Nebesivelia ant rankų [duona] – išvartai̇̃ gerai Pš.
ǁ į visas puses pasukioti: Kaip moka [artistai] gražiai iššnekėti ir akes išvartýti Krš.
6. visą ar kokį kiekį apvartyti į kitą pusę: Išvartykit šieną MŽ. Išmušinėsiu, išdaužysiu, išvartýsiu – i padžius [šienas] Klt. Šieną tą išvartai̇̃ – sulyja, ir vėl Krns. Ans pjovė, aš pradalges liūb nueisu išvartýsu, sugrėbsu Lpl. Mes žiopliai: gal hektarą pievos išvar̃tėm ir parejom perlyti Slk.
| refl. tr.: Pati išsivarčiaũ šieną – niekas nemačijo Dglš.
7. kurį laiką vartyti nuo vieno šono ant kito: Ji sirgo ar dvejus metus: aš ją išvarčiaũ an rankų Srj. Savo žmogų išvarčiáu tryleka metų, ar išmesi Krš.
8. refl. išsivolioti: Tada broliai sako kumelei …, kad vyno upėje nusimazgotų ir šilko pievoje išsivartytų ir pagrįžtų namo BsPII176.
| Tiek vyrai, tiek bobos pasuoliais išsivartė Žem.
9. refl. kurį laiką išgulėti: Par naktį išsivartáu – išsivarinė[ja] karštis Rdn. Pusketvirto mėnasio išsivarčiaũ ligoninėn Drsk.
ǁ pakankamai išgulėti, išsigulėti: Galėsi dėti į akį nors iki priešpiečių. Iki nenorų išsivartyti, kol šonai atbuks M.Katil. Susirgai – turi išsigulėti, išsivartýti, nešokis ankstie Krš.
| Kitą sykį seni par žiemą išsivartýs kokio[je] prasčio[je] ligoninikė[je] Krš.
10. NdŽ sklaidant išžiūrinėti: Išvar̃tė visą knygą ir tos vietos nerado DŽ1. Išvartyti leiterius – knygas Q43. Visus gautuosius [laikraščio] numerius kartkartėmis išvarčiau Žem.
11. visus, vieną po kito iškilnoti, išrauti: Iškirtau alksnyną, kelmus išvarčiau, kad tik pasijusčiau prie žemės arčiau rš. Pirmą metą pakol iškapoja tuos krūmus, pakol išvarto [kelmus] Pv. Tiek durpių viena išvarčiaũ, sustačiau Rdm. Tos bulbės išraustytos ir išvartýtos Vgr. Ižvar̃to daržą, ižlaužo, iškoneveikia – tai vištos! Drsk.
12. refl. visiems, daugeliui iškilti, išvirsti, išlįsti, iššokti: Blogos (liesos) tos rankos – gyslos išsivar̃tę Rz. Ka ma[n] blauzos tokiums kumstims išsivar̃to Erž.
ǁ refl. atvėpti, atkarti: Prasta merga tokia, mažutė, lūpos išsivar̃tę Mžš.
13. visus, daugelį atvožti, išvožyti: Jau skrynelės išvartytos, drobės išrėžytos LTR(Smn).
14. N, J, LL191, KŽ išnaršyti, išmaišyti, išrausyti, iščiupinėti: Su durtuvais išbadė šieną, šiaudus, visur išvartė, lentas iškilnojo, išlandžiojo LKXX341. Viską anai reik išvartýti, iščiupinėti – taip ir lando! Krš. Būdavo, išvartýk visus rietimus krautuvėj – žydai nepyks Ob. Sąšlavynus išvartýti NdŽ. Ir del to velinas sukas ir grąžosi kaip levas po visą svietą ir ižvarto visas jo pakampes ieškodamas kurio žmogaus praryt SPI108. Vagys išvar̃tė man kišenes, išieškojo pinigų Š. Iššoko banditai, išveizėjo visą pininginę, išvar̃tė Žd.
15. išarti, išrausti: Kožna vaga reiks išvartýt, išravėt Klt. Pirmosios išvartytosios vagos buvo nelygios rš.
16. apžiūrinėti iš visų pusių: Perkant išvarto arklį J.Jabl(Pš).
17. vartant įžiūrėti, pamatyti: Apvartė kūną, apžiūrėjo, bet ką išvartysi, ką beišžiūrėsi, kad jau nieko nebežymu TS1899,4.
18. iter. išversti 7: Vagilis išvartė kišenes ir rado obuolį Db. Čigonas turėjo išvartyti visas kišenes, kad parodytų, jog nė cento neturi prieg sau rš.
19. išraityti, išvingiuoti: Išvartýt šitie liuktai reikia gerai pečiuj, kai darai Klt.
| refl. prk.: Visep išsivar̃to gyvenimas Dglš.
20. apšmeižti, visaip išvadinti: Tą patį žmogų gali visaip išvartýt: kiti sako mužikai, kiti baurai, kiti chamai Skr. Mane išlojo, an visų pusių išvar̃tė Prn.
21. prk. neteisingai, netiksliai pateikti, iškraipyti: Tuos žodžius pono Christuso kitaip … savi išvarto MP133. Šitie tad piktai prašo, kurie tą būdą prašymo, nuog paties Viešpaties įstatytą, išvar̃to, jog pirm ir daugiaus trokšta DP222.
22. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Reik išsimaluoti, išsivartýti į valdžią lipant, aukštai einant Krš. Kaip i vieningi buvom, o kaip išsivar̃tėm! Krš.
23. nuolat, dažnai paversti kuo: Anas labai pradėjo išvartýt – vis išverčia arkliu (ps.) Mlt.
24. refl. išsiversti, išgyventi: Sunkiai išsivar̃to su tais vaikais Pj.
25. refl. ištverti: Lig pietų ans išsivartė šiaip teip, anam ten išpėrė tą kailį gerai LTR(Skd).
26. prk. ištyrinėti: Ižkratis ir ižvartis sūdžia teisingas visas žmonių dūmas, žodžius ir darbus SPI6. Kreiva ir neižvartoma yra širdis visų SPI146.
27. išprotauti: Neturiu galvos: išvartýti negaliu Žlp.
◊ į vélnius išvartýti blogus padaryti: [Okupacija] į vélnius žmonis išvar̃tė: vagys i žūlikai [paliko] Krš.
juokai̇̃s išsivartýti visiems labai juoktis: Juokai̇̃s išsivar̃tėm iš tokios šnektos Lk.
nuvartýti tr. Š; LL164,170 iter. nuversti:
1. Vėjas nuvar̃tė medžius NdŽ. Daug anas (traktorininkas) stulpų nuvar̃to Pls.
2. Nenuvartýk nuo stalo žvakių DŽ1. Vėjas nuvartė nuo šelmenio lentgalius Grž.
3. nugriauti, sugriauti: Nieko neliko: nuvar̃tė viską – ir dvarus, ir kaimus Pn. Trobas nuvar̃tė, sodnus išraustė – tiek Krš. Buvo paminklai – sumušė, nuvar̃tė, sudaužė Kpč.
4. apvartyti: Nuglostinė[ja], nuvar̃to: – Mamulel, mamulel, a skausta? Rdn.
ǁ vartant nuvarvinti: Supilia tą pieną [į sūrmaišį], nuvar̃tom nuvar̃tom su gaspadine Alz.
5. refl. vartantis nuvargti, nusibaigti: Nusivartýsu, kol užmigsu Varn.
ǁ Jrb menk. numirti, nusibaigti: Reikėjo daugiau duot tų vaistų, ka greičiau nusivartýtų Šmk.
◊ kálnus nuvartýti daug nuveikti: Tu man kalnų̃ nenuvartýsi Snt.
pavartýti tr. Rtr, DŽ1
1. iter. paversti 1.
ǁ Vienon bažnyčion žvakes pavartýta po nakčia rasdavo Mrc.
ǁ sugriauti, sunaikinti: Pečius pavar̃tė, sienas ižgriovė [vėjas] DrskŽ.
2. iter. paversti 3: Pievą šienauna, razmuša pradalgius, tada pavar̃to, tada grėbia Kzt. Pavartýsma, papurtysma, visgi greičiau [žolė] apvis Slk. Pavartýt reikia šienai, – eisme grebot DrskŽ.
| refl. tr.: Mašina nupjauna, tik pasvartýk [javus] Drsk. Reiks eiti šieno pasivartýti Yl.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Pavartýsim šveitrius kalavijus NdŽ. Sudėtos į paruoštą tirpalą vilnos atsargiai pajudinamos, pavartomos rš. Rasalo atsiranda, tuos kumpius reik pavartýt po tą rasalą PnmŽ. Gaspadinė, atsinešus mėsos gabaliukų dėt in puodą, rankosa mėsą pavar̃tė, prikišo prie nosies, pauostė Lš. Tėvas kuls su spragilu, mas pavartýsam su šakėms Pp. Motina pavartė pavartė kepurę, pažiūrėjo, mato – nieko sau V.Krėv. Pavar̃tė pavar̃tė [skarelę] i padėjo (nepirko) Klt.
| Reik i pavartýt, i pasodyt – jau prastai, kai reik sirgt Jrb. Pavartýk metus kitus pasliauką žmogų, išmanysi Jezaus malonę Krš.
| refl. tr., intr.: Ir pradėjo gydytojas Kažamėką tyrinėti, į visas puses pasivartydamas A.Gric. Gražiai pasivar̃to ant skersinio DŽ1. Aš negaliu nė pasivartýt: ma[n] gelia strėnas i kojas Jrb. Pati pasvar̃tė lovoj i vėl ažmigo LTR(Ds). Ožka, pasivar̃čiusi kvepiančioje žolėje, užlipo ant kalniuko KŽ.
ǁ pakraipyti, pajudinti į šalis: Pelė tiktai uodegai (instr. sing.) pavartỹs pavartỹs Zt. Pažiūrėjo, pavar̃tė akis ir nieko nesakė Dkš.
| refl.: Akies obuolys nepasivarto rš.
4. ŠT291, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasklaidyti: Paraginus pirkti pasiskaityti kokią knygutę, pavartys pavartęs ir meta šalin Žem. Petras, kur tik pamatydavo knygų, neiškęsdavo nesustojęs ir jų nepavartęs V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1.
5. refl. DŽ1 vartantis pagulėti: Eikim sau pasivartyti lovoje saldžiai Mair. Prašom pagulėt, pasivartýt da lovo[je] Ėr. Leisk man ramiai pasivartyti prieš saulutę Blv.
6. panaršyti, pajaukti (ppr. ieškant ko): Pavartýti archyvą NdŽ.
7. paliesti, pajudinti, pačiupinėti: Šiemet pjautuvo i nepavar̃tėm Dglš. Katras rūbas guli i guli nepavartýtas, kandės praryja Klt. Gražiai sudėkit, pakraulykit, kad kas nepavartýt nereikalingas Azr. Šitų pinigų nepavarti̇̀s mano Slk.
| prk.: Pasidairę pamatytume ir daugiau savo bendrųjų reikalų, pavartytų, pasvarstytų ir numestų A.Sm.
8. kaitalioti: I paaudžia, i pavar̃to (pakeičia nyčių suvėrimą) – dvijo reik [kilimus] austi Grd.
9. prk. pakraipyti, iškraipyti: Visaip gali tą žodį pavartýti Plšk.
10. refl. smarkumui nusakyti: Kaimynas par balių kad ėmė bučiuot moteris pasivartýdamas Kair. Duoda ir duoda pasvartýdamas tas lietus Kč.
◊ liežùvį pavartýti DŽ1 galėti pašnekėti: Vos pavar̃to liežùvį NdŽ.
smãginis pavartýti pagalvoti, pasvarstyti: Ūkininkai dar pavar̃to smãginis, ką su žeme daryti, kaip būs Krš.
parvartýti NdŽ iter. parversti 1.
pérvartyti tr. NdŽ, KŽ, DŽ1, pervartýti, pervar̃to, pervar̃tė; Ser
1. iter. perversti 2: Derlingų pievų nupjautą žolę tikslinga du kartus pervartyti: vieną kartą tuojau po nupjovimo, kitą – žolei kiek apvytus rš. Pakūgius šieno párvartyk J. Parvar̃tė, suvežė šieną – i užsidegė Sdb.
2. ŠT291 išsklaidyti, persklaidyti (knygas): Pervartau gromatas, knygas R, MŽ. Pervartyti laiškus N. Pérvarto pérvarto laiškus ir vė[l] neša ir parakina Lp. Stosiu pas kokį advokatą per raštininką, pervartysiu kodeksą Ašb.
3. refl. pasikeisti: Tie dabar jauni jau biškį pársivartė Nmk.
4. KŽ įvertinti, pasverti: Atsirado vyrai, kurie … pervartė kožną mūsų žodį A1884,394.
pravartýti tr.
1. NdŽ kurį laiką vartyti į kitą pusę, nuo vieno šono ant kito.
| refl.: Per naktį neužmigau, tik prasivarčiaũ Mrj.
2. NdŽ kurį laiką sklaidyti (ppr. knygą).
3. darinėjant, varstant apgadinti: Mes pravartėm vario vartelius LTR(Str).
privartýti tr. iter. priversti:
1. Buvo daug vėjo privartytų visokių didžiulių medžių rš.
2.
ǁ Plvn Tenai akmenų privartýta krūsnys didžiausios Arm.
3. NdŽ daug vartyti į kitą pusę: Tai privar̃tėm privar̃tėm šieno Slm.
4. pakankamai pasklaidyti: Privartýti knygą NdŽ.
| refl. tr.: Prisižiūri, prisivartai brėžinių ir projektų rš.
5. refl. NdŽ pakankamai prisisukioti.
6. refl. NdŽ pakankamai pagulėti, prisivolioti.
7. priversti, prispirti: Elektros jėgą žmogus privar̃tė dirbti savo naudai KŽ.

×razvartýti (hibr.) tr. išvartyti: Nuejau šieno razvartýt Arm.
suvartýti Rtr, KŽ iter. suversti:
1. Medžiai suvartýti kryžkryžiais NdŽ. Vėjas visus rugius suvar̃tė Ds. Tik kūnų šimtai, suvartyti keistai, ilgai, dar ilgai ten ilsėjos Mair.
| refl.: Susivar̃tę rugiai NdŽ. Miške medžiai susivar̃tę į visas puses Dkš.
2. Pl Kaip ejo traktorius, suvar̃tė tą tvartą PnmR. Neką tie arkliai suėdė, ale sudirbo, suvar̃tė visą statą [rugių] Ėr.
3. žr. apvartyti 1: Suvarčiaũ šieną – gerai džiovina Kvr.
ǁ refl. NdŽ pasivartyti: Susvartýk, antele, tykiai plūkaudama (d.) Ndz, Drsk.
ǁ tr., intr. pakraipyti, pasukioti, pajudinti į visas puses: Baisias akis suvarto rš. Sėdi, bijo ir akimi suvartýt Mrc.
| refl.: Kai aš susvarčiaũ, balija virto, o aš sa galva upėn Zt.
4. tr. sujaukti, surausti: Žemė suvartýta Dglš. Suvartytas kelias Zr. Nubudus karaliūčia pamatė, kad an rankos aukso žiedas, paskui ažmatė, kad knygos suvartyta BsPII266.
| refl.: Susivartęs patalas atšalo lyg gruodo sustingdytas rš.
5. tr. sučiupinėti, sugraibyti: Jau dreba rankos, nesuvartaũ Dbč.
6. refl. susiimti, susikibti: Du girti susivar̃tė Nj.
7. tr. sukeisti, sukaitalioti: Suvartai̇̃ (sukeiti nyčių suvėrimą), veri in vieną pusę ketrias poras ir in kitą Kpč.
| refl.: Aš susvar̃tant audžiau, an nytukių audžiau Kpč.
8. tr. sutvarkyti: Tu jos būtum nesuvar̃čius, šitos karvės, tau kad bloga kokia karvytė Klt.
| refl.: Ana gerai susvar̃to su pinigais Dglš.
| Lengvas rūbas [striukė] – su juo kur nori susvartai̇̃ Klt.
9. refl. iš naujo pasirodyti, grįžti: Lietus lijo susivartýdamas Brš.
užvartýti NdŽ
1. iter. užversti 3: Jau tas kelias yr užartas, žagrėms užvartýtas (d.) Š.
2. refl. ilgai vartantis nugaišti: Numintas viščiukas vartėsi vartėsi ir užsivar̃tė PnmA.
◊ klùmpius (kójas) užvartýti išmirti: Visi klùmpius užvartýsma, su saule kas gyvens Krš. Visi kojelès užvartýsma Krš.

tèpti, tẽpa, tẽpė KBIIl62, K; SD178, SD135,344, Sut, LL83
1. tr., intr. R, MŽ trinti paviršių tepalu ar kuo skystu: Tepu su sviestu į šalis puodo, skaurados, kad nepriliptum kepama tešla J. Iešmų paviršiai, kur trinasi, reikia gerai tepti VĮ. Aliejum tẽpė petelnę Gdr. Yr tokie ratai mediniai apačio[je], i tus reik tèpti Yl. Buvo ratai, buvo medinės ašys, smala, kur tèpti ratams Gd. Medinės ašys, vežimas nèteptas Ker. Gerai gyveno – sviestu reikė[jo] ratai tèpt Plš. Grąžtas tepamas terpentinu rš. Pradėjo su tuo, kur batus valo, tèpt [kailinius] Bsg. Kiti su vaksu tokiu minkštu tèpdavo [kailius] Šln. Kai niekuom nètepu [galvos], kai kelmas apaugęs (plaukai neslenka) Klt. Aš nieko nedariau, nė aš tepiáu, nė aš išsiploviau galvą į šarmą Jdr. Būta grybo! Miškinis, tik ratam tèpt (juok.) Pv. Aš radau miške lepšių. – Ar vežimui tèpt? (juok.) Snt. Derva būdavo tepama prieplaukos, laivai, trobesių dalys, kasami į žemę stulpai rš. Kepsim ragaišio ant miežio akuoto, tepsim su lepše, valgysim taukuotą (d.) Brž. Tẽpė sviestu duoną NdŽ. Kiškelienė kepė kepė, o kiškučiai sviestu tẽpė DrskD267. Ir pagatavijo mostį, idant atėjusios teptų Jėzų BPI398. Tepi aliejumi galvą mano Mž534.
^ Girgžda kaip netepti ratai LTR(Km). Bijau, kad mano sena gerklė ims girgždėti kaip netepti ratai V.Krėv. Eina – kaip neteptais ratais važiuoja KrvP(Mlt). Netepęs nevažiuosi PPr220. Netèpsi – nevažiuosi Varn, Užv, Skr, Lkš. Jei tepsi, tai važiuosi, o sauso niekas neklauso LTsV180(Trg). Neteptais ratais netoli važiuosi LTR(Vs), Str. Kas tepa ratus, tas ir gerai važiuo[ja] VP23. Kaip tepa, taip ir važiuoja PPr256. Tepti ratai slidžiau rieda LTsV181. Tepti ratai nekrato LTR(Ant). Netepsi ratų – nelauksi kitų metų LTR(Zp). Nètepta nevažiuoja, o kitam nėr iš ko tèpt Lel. Vienas tepė, kitas važiavo PPr438. Kai man, tai nieko nereikia kaip šventam Petrui: nei raguoliai kept, nei patelnia tèpt Dbk. Kuo pats kvepia, tuo (tuom Lkv) ir kitą tepa PPr121. Valgydamas lašinius sviestu tẽpa, silkę druska sūdo (persistengia) Pln. Močia muša, tai kaip sviestu tẽpa (neskaudžiai) Trgn. Medumi tepei – mielėm rūgsta PPr383. Tepk medum, vis tiek sakys, kad degutu LTR(Km). Kas girgžda nèteptas ir kas tẽptas? (ratai ir kiaulė) Pnd.
| refl. tr., intr.: Tėtė ratukus tepėsi, arklį kinkėsi Žem. Tie daktarai sako: sąnariai nètepas (sąnarių ertmėje nėra skysčio) Plšk. Mėsa ir vynas neteko mano burnai nei tepiausi iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3.
ǁ tr. dėti ant ko sluoksnį kokios nors masės: Kam tepi sviestą be reikalo J.Jabl. Kai aš teip plonai sviesto tepù, tai mislis, kad pavydžiu Ob. Pasidirbsma tokį cyrupą, į medų panašus, o ot ir tèpsma an duonos ar an blynų Lpl. O su kum sviestuką tèpsi, peilius ka nusinešei? Erž. Sviestą ant duonos su pirštu tẽpa Ppr. Smalą karvėms tẽpa į kaktą [išgindami pavasarį] Nt. Vašką šildo i tẽpa an tų kiaušinių Škn. Skanu [vaisiai], nors ant duonos tèpk Kn. Suvalgiau du [blynu] kepdama, du tepdamà, du sukepus, du patepus (juok.) Jz. Pelė įsitaisė ir išėdė iš ragelio tepamūsius taukus Slnt. Savo vaikams druskos už sviestą ant duonos tepa K.Donel1. Imk… neraugintus karvojus (plyskas), aliejumi teptas BB2Moz29,2.
^ Iš kaktos sviesto netepsi J.Jabl, LTR(Zp), Kv.
| refl. tr., intr.: Pirštu nesitepk sviesto J.Jabl. Tèpkitės medaus DŽ1. Daba vaikai nevalgo sausos, anie tẽpas dar Klk.
| Tas sviestas gerai tẽpasi K.
ǁ tr. Krž, Šlčn, Plm, Skdt gydyti trinant kokiu tepalu ar skysčiu: Balsamu tepti N. Tas žmogus tepė akis mano CII464-465. Su moste tepti I. Aš ėsu tẽpęs su tais vaistais Plšk. Dedirvinę tepiaũ tepiaũ – nieko nemačijo Mžš. Sviestu tẽpė tą koją – negijo Svn. Kiauliniais riebuliais tèpk ranką, nesopės Klt. Kumeliotė buvo apžabalus, pradėjom tèpt arielka su gyvate Ob. Dedervinę [gydydami] su lango rasom tepa Sln.
| refl.: Sugrūda sierą su krišpuolu, maišo su kiaulienos taukais ir šiltai tepas Sln.
ǁ tr. bažn. tepalais šventinti: Ir plebonas, kursai tarp jo sūnų tepamas yra jo vietona, kur toktai daryti BB3Moz6,22. Bei imk… aliejų tepamąjį bei apkrapyk Aaroną ir jo rūbus BB2Moz29,21.
ǁ tr. NdŽ glieti, glaistyti.
ǁ tr. balzamuoti: Ir Jozefas prisakė… liekoriams, idant anys jo tėvą teptų BB1Moz50,2.
2. tr. SD131, Mžš dažyti: Pernai namą tẽpė PnmŽ. Išskuta, iškruta [kailius] i tẽpa kvorba juoda ar raudona Klt. Vaikinas išblyškęs kaip kalkėmis tepta siena rš.
| refl. tr.: Ji labai tẽpės [dažais] veidą Al.
3. tr. tapyti, piešti: Viena drobė išdžiūvo, kita vėl buvo tepama, tai vėl stovėjo krūva atvežtų paveikslų LzP.
ǁ tr., intr. menk. negražiai rašyti, piešti: Kad tu su šituo rašymu: tēpa ir tẽpa! Mlt.
4. tr. I daryti nešvarų.
| prk.: Netepki veltui melo žodžiais tu savo lūpų V.Kudir.
| refl.: Šviesi skarelė greit tẽpasi LKGII207. Teip va nieko, kai nedirbi, o prie šienui tepas KlbIV87(Mlk). Baltas būt ir baika, ale gi kad baisiai tẽpas Sdk. Dažytas siūlas skalsesnis, ne teip tẽpas Užp. Mėlynai dažo, tai teip greit nesi̇̀tepa Vdn.
ǁ intr. turėti ypatybę teršti ką prisilietusį: Suodžiai labai tẽpa DŽ1.
| refl.: Kailiniai tẽpas – ištepdavo kiaulės taukais Žg.
5. tr. teršti, bjauroti:
^ Geras paukštis nètepa savo lizdo Pln.
| refl. prk.: Niekumet tokiais bjauriais žodžiais nė tepti nebesitepė M.Valanč. Anys… nebijos… tūlomis nuodžiomis ir pražengimais tèptis DP584. Ant rytojaus broliai supykę už tokį apgavimą nutarė jį užmušti. – Bet ką čia mes tepsimos, geriau nuskandinkiam BsPII39(Tl).
ǁ Akm prk. teršti gerą vardą, juodinti: Aš nepavydžiu jam, bet kam tepti kitą Blv. Liežuvis piktas… visokias eilas perlekia tepdamas ir piktai kalbėdamas SPII77. Labai reiktų tuos baust, kurie… tūlais būdais tepa…, apsūdija ir žudžia kitus DP478.
| refl.: Su liežuviais, barniais aš nenorėjau tèpties Krš.
6. duoti kyšį: Žinai, prasikaltęs turi̇̀ tèpti, turi̇̀ sukties Rdn. Nėr kuom tèpt Plm.
7. tvoti, kirsti: Tepė į murzą, ir dantys išbiro Šts. Kai tèpsiu į sprandą, tai žinosi! Grš. Kad tèps par snukį, tuoj išvirto aukštielnykas! Ėr. Kai tèpsiu su mazgote! Vdk.
◊ aki̇̀ms tèpti labai mažai (ko yra): Aki̇̀m tèpt tas litras pieno Švnč.
kai̇̃p medumi̇̀ tèpti apie sklandžią kalbą: Kalbi, kaip medum tepi, – pasakė Amilia lyg ir palinksmėjusi J.Balt. Šneka kai̇̃p medum̃ tẽpa Tr.
kai̇̃p medumi̇̀ per ši̇̀rdį tèpti labai patikti: Liucė pasirodė puikiai mokanti palaikyti kalbą apie vaismedžius ir seniui Vasariui kaip medum per širdį tepė V.Myk-Put.
kai̇̃p [su] svi̇́estu tèpti Švnč, Klt apie sklandžią, malonią kalbą: Kalba – kai̇̃p svi̇́estu tẽpa Sml. Rodos, klausyk nors liežuvį paklojus: kalba – kai̇̃p svi̇́estu tẽpa Blnk.
medumi̇̀ tèpti
1. labai maloniai priimti, labai pageidauti: Lekia, sakytum te medum̃ tẽpa Trgn.
2. maloniai nuteikti: Vyro atidumas Akvilę medumi tepa J.Avyž.

medumi̇̀ (svi̇́estu) tẽptas puikus, pertekęs: Mano gyvenimas ne svi̇́estu tẽptas Mrj. Kiekvieno žmogaus gyvenimas ne medumi teptas rš. Tas anos amžius nebuvo svi̇́estu tẽptas Rdn.
nė̃ (ne) į bùrną nesitèpti
1. visai nekalbėti, neužsiminti: Apie obuolių nukrėtimą nė̃ į bùrną nètepas Užv. Tokių žodžių seniau į bùrną nètepės, jetau, kas daba dedas! Krš. Su Kuntupeliu tyčia taikinosi tankiai pasitikti ir pašnekina tyčia, bet Kuntupelis apie kūmystes nė į burną nesitepa Žem.
2. nė neparagauti: Neįduosi, ne į burną nètepas Krš.

nagùs (rankàs) tèptis
1. imtis negero darbo: Aš skundais savo rankų nesitepsiu Žem. Neapsimoka tèpt nagai̇̃: pagaus – gi kalėjimas! Mžš. Gailu, ka geri žmonys nagùs tẽpas Krš.
2. Msn imtis ko, prasidėti su kuo: Reikalingas būtų pamokymo – tepti rankų nenoriąs S.Dauk. Nenoru tik rañkų tèpties su tokiu NmŽ. Nenoriu nagų teptis. Kad kaltas, ir kentėk LTR(Kp).
anttèpti, añttepa, añttepė (ž.), ančtèpti Pvn
1. tr., intr. tepant uždėti ant viršaus: Uogynės añttepiau an duonos Jdr. Aš anai añttepiau tą grietinę End. Davė duonos su lašiniais i da sviesto añttepė Vvr. Ten įduos kokį lapą su kuo biškį anttẽpusi i dėk, ka kur skauda Yl. Ant duonos jamui ančtèpk sviesto J. Intèpkai medaus Dr.
| refl. tr., intr.: Smalčius skanus kaip sviestas, aną gal ant duonos antsitèpti Pln. Antsitèpk sviesto, ko sausą valgai! Šv. I tam tėvuo parneša ant snukio galu antsitẽpę to medaus Šts.
2. intr. suduoti, užtvoti: Už lojimą añčtepė, i nutilo Rdn.
aptèpti, àptepa, àptepė tr. K, Š, NdŽ; Q82, MŽ, Sut, N, M, LL128
1. R64, MŽ86 tepant uždėti kokios nors masės sluoksnį: Duonos riekę sviestu aptèpti KI226. Abraką duonos su sviestu aptèpk J. Gal api̇̀tepta medum [duona], kad teip kvėpia Skdt. Duoną api̇̀tepė sviestu Kli. Pirštu api̇̀tepė riekę, kad nenulėkt sviestas Kp. Tokio gero pyrago buvau gavusi, sviesto, sakau, aptepsiu, įdėsiu Trk. Beturįs ten duonelės su sviesteliu àptepta Yl. Paršiukas, baigiamas kepti, aptepamas grietine, tada iškepęs esti gražesnės spalvos rš. Baldydavo, baidydavo, langus aptèpdavo an juoko, slaptai [per mergvakarį] Rsn. Iškepiau ragaišį iš miežio akuoto, aptepsiu su lepše – valgysiu taukuotą (d.) Lnkv. Tą akmenį jis aptepė tuomi aliejum BsPI6(Rg). Bei kraujų Jo imkite, ir (abudu stulpu vartų)… jais aptepkite BB2Moz12,7. Ana, ką galėjo, padarė: pasiskubino kūną mano aptepti BtMr14,8.
^ Àptepa i nubrauka (duoda ir atima, tik žodžiais pažada) – toks tenai gerumas Krš. Jo storai àptepta (daug kyšio duota), tai ir teismas neteisė Lzd. Savo priešui abidvi puses aptepęs duok LTR(Žg).
| refl. tr., intr. K, MitII32: Valgo duonos riekę, apsitẽpęs sviestu Ėr. Apsi̇̀tepu duonos riekelę sviestu – gardumas! Klt. Ponas y[ra] pavalgęs visumet, abi pusi aptẽpęs[is] Šts. Sviesto apsitèpsu Slnt. Ji apsitepė kaštaunu vandemi ir supynė plaukus savo BBJdt16,10. Ir ėmė tam plebonus (paraštėje kunigus), kurie nebuvo išsitrynę (apsitepę) BB1Mak4,42.
| prk.: Negaliu riebiai valgyt – apsi̇̀tepa širdis (pasidaro šleikštu) Antš. Seniau daug arielkos negerdavo, būdavo kiek apsnešęs, akis apstẽpęs Dglš.
ǁ gydant patrinti kokiu tepalu: Àptepė karpą didžiausią – tujau nugijo Yl.
2. Kpč apdažyti: Išbaltinu, kalkiomis (kalkėmis MŽ484) aptepu R361. Aptèpdavom anglim skrebelius Adm.
3. refl. Š pasidaryti nešvariam: Apstẽpę siūlai nuo rankų koki negražūs Ktk. Vėl visas apsitẽpęs, apsivėlęs, iš naujo vėl plauk, vėl mazgok Žg. Nevaikščiojo jau labai baltos kaime, tokios biškį apsitẽpusios Tl.
4. R55, MŽ74 prk. subjauroti, apteršti: Ir mane laikraščiuosa àptepė Kpč. Nobažystė čysta ir neaptepta po akim Dievo ir Tėvo yra ta: atlankyt siratas ir našles varge jų ir laikyt patį save neapteptu nuog svieto BtJokL1,27.
| refl.: Jis mane per savo angelą apsergėjo, jog neapsitepiau BBJdt13,20.
įtèpti, į̇̃tepa, į̇̃tepė K, NdŽ; Q147, R115, MŽ151, Sut, N
1. tr. įtrinti kokiu tepalu ar šiaip kuo: Sūdas mostimis inteptas SD252. Stebulę išvirinęs gerai su tepalu į̇̃tepi, ir drūta stovia Jrb. Añtepė sviestu Grv. Antẽpus nereikia kliudyt LKKXIII23(Grv). Smulkios dulkės separatoriuje sugaudomos tepalu įteptais keraminiais žiedais rš. Tada jis įtepa kūdikio galvą ir nuskuta kūdikio plaukus Kel1881,27. Jo batai, tiesa, atrodo įtepti, bet nenublizginti I.Simon.
| refl. tr., intr. K: Iš vakaro įsitepė ratus, šėko prisipjovė LzP.
| prk.: Sūnus įsi̇̀tepė nereikalingą žodį į burną, t. y. įsidėjo J. Nėkumet neįsi̇̀tepa nė į lūpas (neprasitaria) End.
ǁ gydant įtrinti tepalu: Būčiau įtẽpus į akį tos mostelės i būtų pra[ė]ję Jrb. Topelis įtèpt žaizdą, tai tada užgydinėja, užtraukinėja Upn. Paskum įtepti gausiai boro vazelino ir akis aptverti P.Aviž.
2. tr. SD255, Š padaryti nešvarų: Taukais inteptas, taukuotas SD135. Į̃tepiau aš skotertę su taukais J. Rankovė yr įteptà, nebgal beišplauti Rdn. Puodakelis suodžiuosna añteptas JnšM. Durpėm iñtepė Dbč.
| refl.: Įsi̇̀tepei tu su tepylais J. Labai įsitẽpus skarelė, sunku bus beišskalbti Š. Atejo insitẽpęs suodžiuosan OG412. Kap velnias visas instẽpęs Str. Daugiau insi̇̀tepa nei išsiprausia Dv.
3. įrašyti: Nebuvau į knygas į̇̃teptas, o paėmė į kareivius Šts.
4. įskųsti: Ji ne vieną į̇̃tepė Gs. Ką išsižiojai – įtèps, i neškis Alvt.
5. refl. prasidėti su kuo, įsitraukti kokią netinkamą veiklą: Neįsitèpk su jais J. Tik ten neįsitèpk J.
6. duoti kyšį: Gerai añtepė, ir šventa – ir nieko neieškojo [nusikaltėlių] Kvr.
7. intr. šnek. uždrožti, suduoti: Įtèpk į nosį, ir žinos pri tavęs daugiau nelįsti Skd.
ištèpti, i̇̀štepa, i̇̀štepė tr.
1. H158, K, Š, NdŽ aptraukti paviršių kokiu tepalu ar skysčiu: Ištèpk batus su taukagaliais, taukapalaikiais J. Reikia smala ištèptie, kad nepūtų Dgp. Ìštepa riebuliais, puodai net žvanga Klt. Reikia ištèpt [gėlių] lapai aliejum Ad. Sviestu arklį i̇̀štepa nuo varmų Žln. Galvą i̇̀štepė, ka utės nemestųs Krš. Balkius terpetinu ištèpdavom Krž. Padaro košės tokios, [dirbamą] kailį i̇̀štepa ir suvynioja Vdn. Žąsies taukais batus ištepęs, gali į ausį kišti – tokie minkšti Šts. Užupenčiai visi sutrūko, i̇̀štepiau riebuliais Klt. Atvažiavo melnykas su karniniais ratais, išteptais čebatais LTR(Ds). Ir ištepk (paraštėje užlaistyk) aną smala BB1Moz6,14.
^ Sauso nieks neklauso, ištèpk dantis – visi klausys KlK9(Pvn).
| refl. tr., intr. Sut: Kaip išsi̇̀tepė [plaukus], pasidarė plaukai nuo deimanto – teip žibėjo LB219.
2. nutinkuoti: Už žygio a ištèpsi sienas? Grd.
3. nudažyti: Ìštepėm krėslus ir par staigiai atsisėdom Trg. Kakalį ištepti N.
| refl. tr., intr.: Anys išsi̇̀tepa rankas, burnas suodžiais, kad nepažint Dgč. Užgavėnių žydais išsitaisysiam, išsitèpsiam Klk. Šaipėsi Juras išsitepęs paakius P.Cvir. Nujojo ir kvailys, tik išsitepęs, kad jo niekas nepažintų LTR(Ukm). Išsitẽpus, išsidarius kap kokis velnias – aš jos sarmatinuos Pv. Lūpas iššitepa, mano, kad gražu Trgn. Ši jau senyva, bet smarkiai išsipudravusi, antakius išsitepusi J.Paukš.
4. SD19,282, SD1130,132, H162, R55, MŽ74, LL295 padaryti nešvarų, išterlioti: Būdavo, berniokai i̇̀štepa suodžiais, suriša virvėm kojas Ktk. Suknelę i̇̀štepei degutu, nelandžiok tarp ratų! Skp.
| refl. tr., intr. R314, MŽ420, Sut, N: Prie kuliamosios visi išsi̇̀tepė kaip velnai Jnš. Vaiku paduok kokiam [margučių žaist], tai kvorba išsi̇̀tepa Dg. Visi paukščiai ėjo [kelio taisyti], tik žvirblis nuskridęs išsitepė purve ir pasirodė Dievui SI66(Dglš). Išsitepęs kai velnias LTR(Ds). Išsitẽpus kai katė Trgn. Parvažiavo blynus kepę, visi nosis išsitepę (d.) Mrj.
5. N prk. padaryti netyrą, nuodėmingą, subjauroti: Visokiomis bjaurybėmis išteptas, piktos nuotarties žmogus SD9. Nei darykiat save nečystais iš jų, save ištepdami BB3Moz11,43. Bet tie daiktai, kurie išeit iš nasrų, ateit iš širdies, ir tie ištepa žmogų Ch1Mt15,18. Užlaikyt patį save neišteptu MP213. Išvysk moterį savo nuog Antikristo išteptą PK133. Jei pames vyras moterį… Ar ne ištepta ir pabjurinta bus toji moteriškė? DP477.
| refl.: Šitai mano dūšia ik šiolei neišsitepė BBEz4,14.
6. prk. kyšiais ko pasiekti: Anys lig aštuonių klasių vaiką i̇̀štepė Vdšk.
7. WP144, SD1201, SD415 išbraukti: Tada ištepk dabar mane iš knygos tavo, kurią parašei Ch2Moz32,32. Viešpatie, arba jiemus atleisk šitą nuodėmę, arba mane ištepk ižg knygų gyvatos amžinos DP362-363. Dėl nusidėjimo sunkaus ižteptas esti vardas iž knygų gyvenimo SPI152.
8. refl. Š išsitarti: Nė žodžio apie tave neišsi̇̀tepiau J.
◊ dantų̃ neištèpti nieko negauti: Išvažiavo, kur alų dirba, arielką varo, ale dantų̃ neištẽpę ir sugrįžo Svn.
nutèpti, nùtepa, nùtepė tr. NdŽ
1. sunaudoti tepant: Tos tepylos nùtepiau jau šmotą, o kitos dar nekušinau J.
2. Š, NdŽ, Lp, Pc nudažyti: Antrais metais nùtepu obelis, tai jau šį pavasarį tẽpta Antz. Tėvas pečių su kalkiais nùtepė Vkš. Nusimaliavojo, sako, stogus su smala, nùtepė Žr. Molyvos pripirkta i padlagu[i], i lubom – gal Stasys nutèps Mžš. Ak tu Dieve, nùtepė visas, suolelius, visa Rk. Nùtepė tą bažnyčią pernai Snt. Pasikaitysma sakų, nutèpsma, koks gražus arklys būs! Tl. Skūnė rudai nutepta – visa atrodo dvariška I.Simon. Reikia kiaušiniai nutèpt, ir bus viščiokai margūs (juok.) Č. Lūpos nùteptos Bsg.
| prk.: Tai paminklas ne auksu nušlifuotas, o prakaitu nuteptas V.Mont.
| refl. tr.: Artistai nusi̇̀tepė veidus rusvai NdŽ.
3. nutapyti, nupiešti: Baltojo apskritimo viduryje nuteptas antras apskritimėlis nedidelis ir juodos spalvos Pt. Tad karalius… visus peržiūrėjo, ar nebus kurs panašus į portretą nuteptąjį BsPII41-42(Tl).
4. N, LL265, Rtr, Plt padaryti nešvarų, išterlioti: Medus visą stalą nùtepė Ėr. I kramę nùtepei, i rankas rašalu Trk. Tas par tą burną i nū̃tepė su tuo šepečiu Krt. Čia y[ra], sakau, su kokiais taukais čia nuteptà Vgr. Anų tas brolis atjo[ja], pirštinės tokios nùteptos Akm.
| refl. Rtr, Š, NdŽ, Prk, Trk, Sd, Šv: Žmogaus veidas nusitẽpęs J. Paveizėjau į veidrodį: nesu nusitẽpusi, kam čia prausties Vkš. Švarius drabužius atsinešam, ka nebūtumiam dulkini, kokie nors nusitẽpę Brs. Nusi̇̀tepas, lei duoda nusiprausti Klk. Būs kaip velniukai, akys spindės, būsi nusitẽpęs Žr. Nusitẽpęs vaikas negalia būti Skd. Tas mūso Jūzapas nusitẽpęs kaip pečšluosta Sd. Jei gandras nusitepęs, ta būs lytaus Plt. Jau priš lytų gandras y[ra] nusitẽpęs, nusipurvinė[ja] Jdr.
^ Nusitepęs kaip bulves kepęs Kv, End, LTR(Srd, Yl, Brs).
5. nugrandyti nuo ko sluoksnį kokios nors masės.
| prk.: Nutepk bjaurybes mano WP185.
| refl. tr.: Nusitèpsiu sviestą [nuo duonos] Kvr.
patèpti, pàtepa, pàtepė tr. Rtr, Š; L
1. SD187, Sut, I, LL169, NdŽ, KŽ patrinti tepalu ar kuo skystu paviršių: Taukais pateptas SD343. Duoną su sviestu patepti N. Duona balta i sviestu pàtepta Aps. Pàteptas tekinis juo rieta J. Su mostimi patepk skarelę ir pritverk ant sopuluo J. Vežimą gerai patèpt Jrk64. Pridedu šiaudų vežiman, pàtepu ratus ir kinkiu arklį Dv. Patèpk ratus, rytoj važiuosiu Ėr. Kai gerai vežimą pàtepi, tekiniai i sukase Raud. Patèpk ratus – girgžda, kai važiuoji Pl. Nepatèpkie itų ratų – ir nerazgrius (ratai nenusimaus) Grv. Rytmetį sako: – Pakinkyti gausi arklius, patèpk vežimą Šv. Ratus su smala patèps Ms. Medžio ašimis buvo, su šmėre pàtepa – ir rieta gerai Gršl. Bielinis iš vakaro patepė ratus, parvedė namo iš ganyklos arklį ir prieš kelionę prigulė valandėlę nusnūsti A.Vien. Tie batai baisiai sklidūs, rodos, kad kuo patepti̇̀ Jrb. Kepk blynus, tai ir turėk kuo gerai patèpt, o tal kas gi iš sauso blyno Ds. Pristigau lašinių, neturiu kuom petelnia pàtepa Klt. Su aliejum pàtepiau, biškį patroškinau tuos grybus Kvr. Prieš kepant pyrago arba bandelių paviršius patepamas išplaktu kiaušiniu rš. Su riebalais dėl blizgėjimo patèpdavo, kaip išemi karštus [margučius] Pšš. Po valandėlės atsirado nešina lėkšte su baltos duonos riekutėmis, medumi pateptomis Pt. O jei dienovidį išalksi, tu sausą, kietą duonos plutą patepki kvepiančiu medum V.Myk-Put. Reikia pienu paršiokui nosiukė patèptie, tada kiaulė prisileis Dgp. Pàtepa tąj buza [avikailius], suvynioj[o] vilną viršun Eiš. Anie pàtepė su terpetinu subinę tam šunaičiuo Šts. Reik tam saikuo dugną patèpti su pikiu Yl. Pàtepėm sienas – ir tos blakės i šiandieną nebliko Kl. Su geru tepalu pàtepė, labai slysta gerai, ans (laikrodis) negadinas End. Degutu pàtepa grįžtę ir įžaboja [išputusią karvę] Kpr. Teip peiliukas neema, kai pàtepi muilu, tai ema Žl. Kap vištos riebulais pàtepu, tai iššukuot gerai – ir auga [plaukai] Dg. Velnias pirmiausiai patepė čiepelį vynu su taukais povo Tat. Pateps rytoj ratelius, važiuosium kermošėlin KrvD154. Patèpk duris žaliu vynu, kad bent negirgždėtum JD1556. Trys Marijos ėjo, brangią mostį nešė, norėjo Christaus patepti Mž245. Tu nepatepei aliejumi galvos mano, o ta kojas mano mostimi patepė VlnE162. Idant atėjusios pateptų Jėzų BPII3. O neg jo šventą kūną grabana indėjo, pirmiaus mieli prieteliūs mostimis patepė PK162. Gerai žinojo ir regėjo, jog jau kūnas… buvo… pàteptas DP186. Bei Moziešius ėmė mostį tepimo ir patepė tabernakulą (gyvenimą) ir vis, kas jame buvo, ir pašventė tat BB3Moz8,10.
| Gal tę kiek ir yr pàtepta [auksu], bet kad ne auksinis [žiedas] Dg.
| prk.: Ligi tik patepdavo jį gražiu savo baritoneliu Jokūbas, jokia galybė nebesulaikydavo ir sodžiaus jaunimo balso suvargusioje krūtinėje Vaižg.
^ Nepatepęs nevažiuosi LMD(Jnšk). Ka nepatepsi̇̀, tai nevažiuosi Onš. Kap patepsi, tep ir nuvažiuosi LTR(Grv). Pateptas ratas geriau sukas LTR(Slk). Pateptais ratais veikiaus važiuosi S.Dauk. Patepti ratai geriau bėga LTR(Ds). Pateptas tekinis geriau rieda LTR(Žg). Nebėra skatikų, nebėra kuomi ratų patepti, turi sustoti, sauso niekas neklauso Žem. Pilvo moliu nepatèpsi, žvyru nepabarstysi LKT156(Grz). Mergina valgė, o jam lyg kad kas būtų patepęs širdį V.Kudir. Kai į Jurbarką važiuodavo, [medinašiai] sakydavo: „Nupirks, patèps“, o kai grįždavo: „Nepirko, netepė“ (dar labiau girgždėdavo) Erž.
| refl. tr. LL162, NdŽ: Sugaus varlę, įmes į stabulę, pasitèps Kal. Tai duodavo kokį lajaus šmotelį vindui pasitèpt Slv. Reikia blynus pasniedot, pastèpt Dv. I ratus išvakarėj pasitepdavau OG371. Nu jau toks apkiautėlis tas mūsų kaimynas, ka nė ratų nepasi̇̀tepa Skrb. Kai darbininkai pradėjo valgyti, aš irgi pasitepiau duoną ir atkandau pirmąjį kąsnį A.Vencl. Paskui išsiėmė tas senelis tokią dėželę ir pasitepė akį BsMtII35(Nm). Atvažiuoja saulelė geležiniais rateliukais pasitepus taukeliukais LTR(Imb). Tu gi, kada pasninkauji, pasitepk sau galvą ir nusiprausk savo veidą SkvMt6,17.
ǁ NdŽ tepant uždėti ant ko nedidelį sluoksnį kokios nors masės: Patèpsi an krėslo, i, kas atsisės, tas prikeps pri to krėslo Yl. Tos mostelės pàtepiau – nu i vėl gerai dega [dujinė plytelė] Trk.
ǁ gydyti trinant kokiu tepalu ar skysčiu: Reikės zuikio taukais patèpt, jiej greitai gydo nupugėjusias vietas Lš. Pàtepi rožę su kiaušinio baltymu ir rugieniais miltais, tai niežtėdavo [gydama] Bsg. Patèpk moste, nesopės Mlk. In nakties reikia, kad pateptų̃ taukais, tada greičiau sugis [tarpupirščiai] Lel. Jei kas aklas būtų, su ta rasa pateptų – tujaus sveikos akys būtų DS229. Ma[n] čia toks skaudulys pakinky buvo įsimetęs, tai pàtepiau Vlkv. Kakom karvei patèpt nupirk mosties Klt.
| refl. tr.: Sako, ka y[ra] tokių vaistų pasitèpti, kad nedegtų [rankos] Vvr. Patèpsias, gal pagysi Krš.
ǁ NdŽ, KŽ bažn. tepalais pašventinti: Dėl to tave, o Dieve, patepė tavo Dievas aliejumi linksmybės ant bursinykų tavo VlnE11. Ir filistai, išgirdę Dovydą karaliumi ant Izraelio pateptą, atėjo visi BB2Sam5,17. Patepu (apie sutvirtinimo sakramento teikimą) SD13.
2. padažyti: Pàtepė sienas – mokėk, girdyk Sug. Sakė, dažų nupirks, patèps Jnšk. Čia antakiams y[ra] juodas patèpti, o čia nagams Lž.
3. šnek.: nedailiai, bet kaip parašyti: Patèpk, kad namo greičiau važiuotų Mlt. Pàtepu gi, vaikai supranta Vdn.
4. SD178,124, SD349, I, NdŽ padaryti nešvarų: O ka taũ velneliai, čia gali ratus patèpt Slm.
| refl.: Mažkiek ir pastẽpęs stalas Ml.
5. DK141, SD118,50,95, SD174, Sut, I, M prk. suteršti, padaryti netyrą, neskaistų: Reik todrin, idant byskupas būtų čystas ir nepatepto kūno Mž29. Kursai patsai save nepateptu per Dvasią šventą afieravojosi VlnE52.
| refl.: Nepasitepa maitomis nei purvais bjaurybių SPI369-370. Tie yra, kurie su moteriškėmis nesti pasitepę VlnE140. O patys neįėjo rotušion, idant nepasiteptų̃, bet idant valgytų avinėlį DP163.
6. Žl, Sdk, Ds, Kair prk. duoti kyšį, teikti ko už paslaugas: Neturi kuom patèpt Plm. Gerą liežuvį tura piršlėnė, o dar patèpk Sg. Patèpk – ir nematis: miško pilną kluoną prisidumsi Jnšk. Kiek čia būs to turto, sako, teismą patèpsiam Skd. Dar kiti šneka, kad reikia mokėti patepti priėmėją rš.
^ Auksu patepsi – kur nori pateksi LTR(Gdr). Plunksna rašo – patept prašo LTR(Srd).
◊ ãkiai (aki̇̀ms, bùrnai) patèpti labai mažai (ko yra): Tik aki̇̀m patèpt šitos uogos Klt. Nėra nė ãkiai patèpt Škn. Šitas lašas pieno tik bùrnai patèpt Klt.
dūdàs patèpti išgerti alkoholinių gėrimų: Po gražios dainos reikia dū̃dos patèpt Msn.
kai̇̃p [svi̇́estu] pàteptas apie tylų, nešnekų, nemėgstantį kalbėti: Neyra tokis, ką šnekėt – kàp pàteptas Drsk. Nutilo kàp svi̇́estu pàteptas Rmš.
kai̇̃p (lýg) svi̇́estu pàtepta Jnš sklandžiai, gerai (einasi, sekasi): Viskas praėjo kai̇̃p svi̇́estu pàtepta NdŽ. Darbas eina lýg svi̇́estu pàtepta Prn. Pasilagadijau, ir viskas kai̇̃p svi̇́estu pàtepta Tr.
kai̇̃p [su] svi̇́estu patèpti
1. maloniai nuteikti, pamaloninti: Mun jau kai̇̃p su svi̇́estu pàtepė, ka jau teip užstojo Pln. Durnių ponu pavadinęs, tai kai sviestu patepęs LTR(Vdk).
2. padaryti kam ką gera, naudinga: Kai motina vaiką muša, tai kaip sviestu patepa LTR(Pbs).

lýg medumi̇̀ (zui̇̃kio taukai̇̃s) pàteptas lengvai, be sunkumų, sklandžiai: Ech! gyvenimas su žmona eis lyg medumi pateptas rš. Darbas ėjo lyg zuikio taukais pateptas rš.
kulni̇̀s pasitèpti pasirengti ką daryti (ppr. bėgti, sprukti): Pinigėliai ore pakibo, o Žukauskas, pasitepęs kulnis, dingo sp. Dieve duok jiems tiktai kulnis pasitepti rš.
liežùvį patèpti pasivaišinti: Tokiam pokalbiui reikėtų liežuvį patepti rš.
medumi̇̀ pàtepta sekasi: Gerai gyvenam – viskas medum̃ pàtepta Dkš.
padùs patèpti pasirengti (sprukti): Slunkių didžponis Jackus savo pušnis iš senelio paveldėjo, pats visą gyvenimą nešiojo ir anūkams paliko, kad tie, padus pasitepę, į užjūrį turėtų kuo pasprukti rš.
po nósimi patèpti atsiminti, priminti ką nors nemalonaus: Ir sūdną dieną viskas ten bus po nosimi patepta I.Simon.
snùkiui patèpti labai mažai (ko yra): Baigias mėsa, ir šventei nebus snùkiui patèpt Ut.
svi̇́estu pàtepta sklandu, sekasi: Jam kolei kas viskas svi̇́estu pàtepta Dkš.
pértepti tr. KŽ; Q61,559
1. NdŽ dar kartą ištepti: Pértepti ratus DŽ.
2. NdŽ visus ištepti.
3. NdŽ įdėti tepamo įdaro tarp sluoksnių, įtepti: Kepiau plokštaines, tai vieną avietėm pértepiau, tai kvepėjimas jau tų plokštainių! Pv. Pértepi tą iškočiotą tešlą su aguonom i susuki į rutulį Vl. Pertepti [tortą] tinka vanilinis, sviestinis arba kiaušinių kremas rš.
| refl. tr.: Pérsitepė sviestu i valgo Vlkv.
4. NdŽ per daug, padauginti tepti.
5. NdŽ prk. per didelį kyšį duoti.
◊ nė̃ per zūbùs su plùnksna nepértepti visiškai neduoti valgyti: Nė̃ par zū̃bais su plùnksna nepártepa, nepagerba Nt.
piesitèpti, piesi̇̀tepa, piesi̇̀tepė (ž.) prisiliesti: Nenoru pysitèpties py žmogaus, kurs Dievuo nètika Krg.
pratèpti, pràtepa, pràtepė tr.
1. NdŽ tepant nepataikyti.
2. Rtr, KŽ kurį laiką tepti.
pritèpti, pri̇̀tepa, pri̇̀tepė tr. Rtr, KŽ; N
1. KI78,84, I, Trgn įtrinti tepalo į vidų, gausiai patepti: Pri̇̀tepiau pilną skylę su smala J. Pritèpti ratą NdŽ. Priteptà [mašinėlė] be razumo, užtai peša [plaukus] Slm. Išardė, pri̇̀tepė gerai i sutaisė [dujinę plytelę] Trk. Bandas kepdavom an lakštų, taukais senais pri̇̀tepam, pečiun inšuntam ir valgom Mrc. Muilu pritepę škarmaliuką deda ant opų LMD(Sln).
| refl. tr. NdŽ.
ǁ refl. tr. NdŽ, Krs uždėti, užtepti ant ko storą sluoksnį kokios nors masės: Prisi̇̀tepiau daug sviesto an duonos Kp.
ǁ gydyti smarkiai trinant ar tepant kokiu tepalu ar skysčiu: Prỹtepė akį [vaistų], padidėjo lėlikė Rdn. Ausis viduo pri̇̀tepiau visur – gal išgys Trk.
2. NdŽ šnek. negražiai pripiešti.
| refl. tr. NdŽ.
ǁ Strn negražiai prirašyti: Būdavo, pri̇̀tepi pri̇̀tepi kokių niekų pilną sąsvinį Šmn. Ponas pritèps visokių mano švarnojimų Krok.
ǁ bloga ką įrašyti (ppr. į dokumentus): Atleido i [darbo] kningelę pri̇̀tepė Krš.
3. I padaryti nešvarų.
| refl.: Par tą balių daug patalų, staltiesių prisi̇̀tepė, reikia skalbt Krs. Kad knatas prisiteps, reikia jį išplauti vandenyje TS1896,1.
4. refl. prisiliesti, prisiglausti: Prisi̇̀tepė pri [dažytų] varčiukų vaikas Krš.
5. Švnč laikyti kuo, įtraukti į kokią veiklą: Žemalės ponas [Grosas] buvo pri̇̀teptas pri karaliaus šavimo Žeml. Ans girdįs negirdįs, regįs neregįs, nė pri ko nepritèpsi ano Šts.
6. refl. Kos32(Žv), KŽ, Rm pritapti, prisidėti, prisišlidinti (ppr. prie ko negero): Prie ko prisitèpti KI78. Bijojo prysitèpti pry tokių draugų Pj. O kai prie valdžios kokios prisitepi (viršininkams įsiteiki), tada gerai Rm.
7. refl. įsiterpti, įsikišti: Su nereikalingu žodžiu prisitepa jis J.
8. refl. prilipti (apie ligą): Laksto grynu kaklu – pristèps kokia džiova Švnč.
9. prisigerti.
sutèpti, sùtepa, sùtepė tr. Rtr, Š, KŽ; L
1. NdŽ ištrinti paviršių tepalu ar kuo skystu, patepti: Ištrinko ana, išplovė, su tais žąsiniais taukais sùtepė Tl. Sùtepiau su taukas, i suėdė pelės [batus] Nv. Tuo purvu sutepė akis žmogaus, nu užgimimo neregančio M.Valanč. Sutepęs sviestu dvi riekes duonos įdėjo ant kelio Ėr. Liuob atnešti ten į jaują kokios duonos su sviestu suteptõs Bdr. Ana atpjovė duonos, sùtepė su sviestu Tl. Pietams duonos sutèps su sviestu Gd. Du blynus suvalgiau sukepus, du sutẽpus (juok.) Švnč.
^ Jau ir tavo galva smetona suteptà (pražilusi) Slk. Jau taip saldžiai sulipusios akys, tiesiog žodžiais neapsakysi – lyg medumi suteptos rš.
| refl. tr.: Eina vyrai plaukus susitẽpę – gražiau stova Krš. Sustẽpus blynelį pečiun pasideda Klt.
ǁ M.Valanč gydyti įtrinant kokiu tepalu: Sùtepė vaistais, visa smirdžiu Bb. Kap nesùtepu [vaistais], nesurišu, tai nepaeinu, kap sąnarius suka Pv.
| Ištrėšk vaistų i sutèpk [išnertą obels šaką], gal sugys Rdn.
2. Q82, MŽ11, Sut, N, I, LL224, BŽ107, NdŽ, Žl padaryti nešvarų: Tu su tepylomis mane sùtepei J. Suteptañ patale nenoriu gulėt, prašysiu perklot Adm. Su molinoms rankoms rišais kuskelę ir kertes sùtepei Vkš. Nesutepti̇̀ y[ra], tik parskalauti baltinius Akm. In atšlaimo šoko, tai jaunoja savo suknią ir sùtepė dėlto, sužolėjo Slk. Nenoriu sutèpt naują knygą i neimu Sdb. Snargliau, eik pirma, mokykis kakalį šildyt ir savo pono sùteptus sopagus nušluostyt K.Donel. Išsprūdo jam puodelis su dažylomis, nukrito stačiai tamstai ant nugaros ir sutepė visus rūbus Blv. Čystos muno kojelės, nesutepsiu trobelės (d.) Krtn. O nieko nebijos, idant nesuteptų̃s palytėjimu kūno numirusio DP182.
^ Baltas balto nesuteps LTsV229(Šll).
| refl. intr., tr. N, I, LL233, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Kv, Krs: Šuo susitẽpęs purvuose J. Pabraukė par sieną i susi̇̀tepė Žeml. Apsijuosk su kvartūgu, ka nesusitèptumi Pln. Kai prireikia blynus kepti, bijo rankas susitèpti (d.) Nm.
^ Prie plikio prisišlėjęs susitepsi TŽV626(Ps).
3. I, LL105, NdŽ prk. padaryti netyrą, suteršti gerą vardą, apjuodinti, subjauroti: Viskas čia buvo šventiškai iškilminga, skaistu, nesutepta J.Avyž. Kad jau ir sutepei savo sąžinę tu, veidmainy, tai nors Šimonių vardas tegu nebus valkiojamas po kalėjimus I.Simon. Gulėtų sau grabe žemėmis apkasta ir atminimą nesuteptą būtų palikusi LzP. Rūpi, kad savo gerąjį rašytojos vardą nesuteptą išlaikytum J.Jabl. Ne kas ing burną įeina, sutepa žmogų, bet kas iš burnos išeina, tai sutepa žmogų GNMt15,11. Jei nori, tu gali padaryti mane nesuteptą SkvMt8,2.
suteptinai̇̃ Nesuteptinai Sut.
| refl. NdŽ: Niekas negali prisiekti, kad per savo gyvenimą būtų išlikęs nesusitepęs vagystės nuodėme Blv.
^ Nesusitepsi jaunas, neverksi senas LTR(Šš).
4. LL301, NdŽ šnek. nelygiai, negražiai parašyti.
◊ kai̇̃p sùteptas apie riebų, gražų: Kiaulaitė graži kàp suteptà LKKXIII126(Grv).
nósį (nósę) susitèpti nustoti gero vardo: Nósę susi̇̀tepė su tokiu kėpiu Yl.
pirštùs (rankàs) su[si]tèpti prisidėti prie kokio negarbingo darbo: Ir reikalas tavo praslys kaip ledu, ir pirštai nebus sutepti Mair. Jis tik vienas buvo nesustẽpęs rañkų vagysta Vrn. Tavo rankelės, motinėle, gaila į tokią bjaurybę sutepti LzP.
užtèpti, ùžtepa, ùžtepė Rtr, Š, KŽ; N, L
1. tr. NdŽ, Ms, Kpč, Sb užtrinti tepalu ar kuo skystu visą paviršių: Akmenai reikia užtèptie cimentu Dgp. Užgavėnių žydai piningų prašo, ka duotumiam, je neduodam, langus užmaliavo[ja] tujau, su lašiniais ùžtepa Krt. Šviežia duona, užteptà su sviestu, vaikam buvo didelis gardumynas Skrb. Nebeiškentė ir prinešė jam savo priešpiečius – sviestu užteptą duonos riekelę J.Paukš.
^ Kai žmogus išalksti, sausa duona kaip su medum užteptà Rs.
| refl. tr. NdŽ: Kaipgi tu jos verkei seilėm ažsitẽpęs [akis]? On. Norėjau užsitèpt sviestu riekutę duonos – nėr peilio Prn.
ǁ Dg uždėti ant ko sluoksnį kokios nors masės: Sviesto ant duonos užtèpk J. Ant duonos ùžteptas sviestas NdŽ. Dažai, gruntai ir lakai užtepami standžiais šerių teptukais rš.
| refl. tr. NdŽ, Vgr: Balanyčių pridrožinėta sviestui užsitèpt Šmn. Pyragų pryrieka, sviesto užsi̇̀tepas Akm. Sviesto padėjo, sūrio, su pirštu užsi̇̀tepė – tai jau [buvo] labai didelis balius Bsg. Sviesčiuko užsitèp in duonos Dglš. Nusilupai bulvių, užsi̇̀tepei kastinio Jdr. Da pasiėmiau numinės duonos, užsi̇̀tepiau medaus Varn. Virtos vyšnios užsitèpt, o žalios – užpili su cukrum, nuo širdies Kvr. In duonos riekės gali užsitèpt uogų i valgyt Klt. Sūrio atsipjausiu, sviesto užsitepsiù, atsigėrus saldaus pieno eisiu gult an šieno DrskD8.
2. tr. NdŽ tepant užtaisyti: Dabar ùžtepiau, tai vė žiūrėsiu, a varvės, a ne Mžš. Buvau ažtẽpus blėkelę, netekė[jo] i vė pradė[jo] tekėt Klt. Čiagi buvo ažùtepta, tai nei to patepimo, nieko Mlk. Nulūžusių didžiulių kriaušės šakų žaizdos niekuo neužteptos sp.
| Šikinę ùžtepė, ùžtepė ta raštyna Grv.
3. tr. Sut, I, LL308 padaryti nešvarų, užterlioti.
| refl. tr. NdŽ.
4. tr. SD1143,209, N ištrinti, išbraukti: Ažutepu SD296.
5. papirkti: Jeigu užtèpsi gerai, tai gausi – nešk da daugiau Ar. Tę maž papirko, užùtepė gerai Str.
6. intr. šnek. šiurkščiai kalbėti, priekaištauti: Užšaudo, ùžtepa tėvams: – Ko nespyrėt mokyties, kas iš munęs?! Krš. Nei jūs čia ką suprantat mūsų reikaluose, nei ką, – užtepė ji man rš.
7. užkirsti, užduoti: Paėmęs lazdą užtèpk jam Vn. Ko toks raudonas, ar neùžtepė kas par veidą? Skr. O, jam gerai ùžtepė par nosį! Ėr. Užtepsu par zabtus – ir atsiviepsi! Kl. Eik jau eik su savo kalbomis. – Užteptum jam per nosį P.Cvir.
^ Mums, keleiviams katalikams, lygu purvina šluota per akis užtepė, bet nė vienas neparaudome Žem.

vartýti, var̃to, var̃tė tr. K, Š, Rtr, DŽ; SD1190, SD201, R, R40, MŽ, MŽ53, N, L, M iter. versti.
1. daugelį, visus guldyti, griauti, versti ant šono: Vienuolika dienų varčiaũ medžius Kbr. Jis visus var̃tė [per imtynes], buvo labai dužas Drsk. Visos vėtros, kurios vartė žmones ir draskė sodybas, prašvilpė pro mane rš.
^ Žodžiais ąžuolus var̃to, darbais skiedos nepakela Plng.
ǁ refl. Bt vartaliotis, griuvinėti: Eina girtas vartýdamos Lk.
| Mama slabnėjo, var̃tės (alpo) par laidotuves – žinai, toks jaunas [sūnus] mirė Trg.
2. daugelį, viską, visa griauti, ardyti: Kaip [melioracija] var̃tė tas trobikes, visi krokėm Rdn. Vartýti trobos pamatus KŽ. Oo daba jauni: kryžius kapukūs var̃to, duodas Krš. Tvoras naktimi var̃to – toki dar jauni Drsk. Vieną kartą [briedis] apvertė, paskuo kožną naktį vartýdavo [gubas] Krš. Matai, kaip vėsulas var̃to gubas, kūgius šieno, kupeles J.
| Nei medžiai nebeauga, nei žolė nebeželia, tik šiauras vėjas smėlius varto V.Krėv.
^ Kartais tiek jėgų, kad nors kalnus vartyk K.Bink. Kap mažas buvau, kalnus klones varčiau, kap pasenau, su ponais tanciun ejau (jautis) Vrn. Eina meška maurodama, baltas pusnis vartydama (girnos) LMD(Sln).
3. visus, daugelį rauti, plėšti, šalinti, kelti: Kelmus vartyti I. Vartýdavom akmenis – gal pinigų rasma Šmn. Sunku išreikšti, ką širdis jaučia. Lengviau būtų akmenis trobos pamatams vartyti J.Paukš. Par kalnalius vaikščiodama akmenėlius varčiau LTR(Slk). Pradėjo šernai bulbas vartýt Sdk.
| prk.: Klausaus Sąjūdžio – jau var̃to ministerius Krš. Juos sugaišyk! Juos iš šaknų visus vartyk (naikink) Qu186.
^ Mokslas sunkiau negu akmenai vartyt LTR(Vrn). Skrenda žąselė gagydama, baltus akminėlius vartydama (akėčios) LTR(Lp).
4. daugelį, visus, visą versti nuo vieno šono ant kito, į kitą pusę: Vartýk blynus, kad nesudegtų Ėr. Višta var̃to kiaušinius, ka nesusigulėtų an vienos pusės Jrb. Jeigu tankiau vartýdavo tas odas, greičiau išrūgsta Krž. Kazys pasipūtęs, išdidžiai varto kortas ir aiškina, ką kortos sako LTR(Ukm). Prastoj dienoj, ne šventoj, rūbus vartýk – iš senovės pasakyta Klt. Medinės šakės vartýt pradalgiai Kpč. Atėjo tėtužis par žalią lanką pradalgėlę vartýdams JD1013. Šieną vartýti KII347. Paskui šienapjovius eina grėbėjos grėbdamos ir vartýdamos šieną BM23(Č). Var̃tom šieną, džiovinam, ale šlapias ir šlapias Pnd. Vakar šieną varčiaũ, padžiovenau Rš. Šienas nevartýtas, krūvon sumušti pradalgiai – anė kaip negali džiūt Mžš. Do te šienagalių buvo prapjauta, gal trečias kartas var̃tėm Slm.
^ Dvi dvylikos kulia, ė trylikis var̃to (dantys ir liežuvis) Sdk. Trisdešim du kulia, o totoriukas var̃to (dantys ir liežuvis) JT359.
5. SD391, N, K, NdŽ, KŽ sklaidyti (knygą, popierius): Ta juokdamasi vartė knygą toliau, užtiko kažkokį žodį ir perskaitė J.Ap. Var̃tė var̃tė po knygas i rado, kas ta žolė tokia būtų Smln. Knyga taip buvo pripratusi Niaurų vartoma Vaižg. Ji ilgai žiūrėjo, var̃tė var̃tė tą žemėlapį Pžrl. Popierius tik var̃to var̃to (raštinėje dirba) Antš.
ǁ sklaidant skaityti, skaitinėti: Kas nori gražiai rašyti, turi pasirinkti gražios lektūros ir nuolat ją vartyti J.Balč. Ponas dabar paėmė laikraštį vartyti, rado paminėjimą apie darbininkų judėjimą Rygoje LzP. Kningų nebvartái i nėko nebžinai Pvn.
6. SD183 visaip, į visas puses sukioti, sukalioti: Atsisės, tai bulbes var̃to var̃to – tai toj neskani, tai toj Pv. Paima tą saujukę [linų] ir var̃to, šukuoja moteres Dg. Kareivis įsimetė smuklinyką į ugnį ir ėmė kept, už kojų vartydamas LTR(Žal). Staiga kažkieno ranka pagriebė jį, suspaudė ir ėmė vartyti į visas puses J.Balč. Tyrimus darė: i aukštienyką, i an šono – visap var̃tė Bgt. Aš ją penėjau, dabojau, varčiaũ, kai in patalo gulėjo Klt. Tam reikėjo [turtą] palikti, kas var̃tė, subinę šluostė, ne kur tik atvažiuodavo aplankyti Krš. Var̃tomas žmogus tik meldys mirti Tl. Prašyk Dievo, ka ilgai nevartỹtumys – kam tas vargas Krš. Šitai dešimtį metų var̃toma senelė, jug nesmaugsi Rdn. Tėvelis tris metus kaip blynelis ant lovos var̃tomas buvo Kltn. Vartýt nereikė[jo], numirė minuta (staigiai) Drsk. Apisuki tuo jau didžiuoju vystyklu, ir juosta vis apvynioji, apvynioji šiteipos vartýdama šitą vaikioką Kp. Vartýti kalaviją NdŽ. Bevartýdamas revolverį iš netyčių persišovė NdŽ.
| refl. Sut, N, K, KŽ: Alksnio lapai vartos prieš oro keitimąsi Pš. Raudona blizgė vartosi šviesiame vandenyje, vilioja rš. Lydeka kaip rąstas var̃tos Trkn. Lydžiai ir šapalai kaip pliauskės var̃tosi Užp. Ka aš tau imsiu duot, tai tu ma[n] nespėsi vartýtise! Jrb. Ana (ligonė) nesvar̃to pati Rš. Iš rankų var̃tos, o kojom – ne (suparalyžiuotas) Klt. Jis var̃tės ant savo guolio KII2. Permaina oro jau bus: aš miegot negaliu, aš vartaũs ir vartaũs Pls. Nubundu – pradžia keturių, tai trankaus trankaus, vartaũs vartaũs, pakol reikia keltis Mžš. Naktis mariom apvirsta, vartaũs vartaũs Klt. Vartáus nevar̃čiusys, neužmingu Rdn. Ko vartais kaip kepamas? Pšl. Var̃tos kai vijurkas Tr. Ka sveikas vaikas, tai sau var̃tos kai lydeka Slv. Traidenio ginklas … mikliai vartės rankoj vyro tvirto A1884,340. Lėktuvas var̃tėsi ore DŽ1. Gimnastas ant skersinio var̃tosi DŽ1. Tik kai niekas nematydavo, jis glamonėdavo vaikus, repečkodavo ir vartydavosi su jais P.Cvir. Vartýtis per galvą NdŽ. Artistai par galvą var̃tos Jnšk.
^ Velnius dirbi (nedorai elgiesi) – var̃tos tėvai grabe Krš. Raudona lentelė papeliučky vartos (liežuvis) LTR.
ǁ kraipyti, judinti į šalis: Jei žąsis susirgs, tujau kaklą pradės vartýti Kv. Aš galvos nevarčiaũ [sirgdama] Dglš. Aukštyn žiūri, akeles varto NS783. Var̃to akis koks girtas, tai neinam šokt Šmn. Eina kai šuva girtas, baltas akis vartýdamas Klt. Vis baltosias var̃to šuva Dglš. Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Pasturgalį jis teip varto, kiek žagre kripteli kartų Nm.
^ Ko čia vartai̇̃ akis kaip pelėda? JT312. Liežuvis be kaulų, kab nori, tep vartýk Arm.
| refl.: Baisumas – kelnėm apstempus, kumpiai tik var̃tos Slk. Pelėdos akys negali vartýtis kaip žmogaus NdŽ. Akys tik var̃tos, tik var̃tos, paveikslai tik vaikščioja [nakčia bažnyčioje] Knv. Lūpos tik var̃tosi, kai šneka Gs.
ǁ refl. suptis, linguoti į šalis: Iš šonų pridėta lentos, tai nesvar̃to laivas Strn.
7. refl. Sut, NdŽ gulėti, gulinėti, raitytis, voliotis: Jis te pamiegojo, var̃tosi, do tingia keltis Sb. Var̃tos namie dyka, niekur neina Klt. Ačiū Dievuo, lovo[je] da nevartáus Krš. Su cukralige kap pradė[ja]u ligoninėse vartýties, ir vartaũs Žln. Be kokio darbelio Marcė kaip karvė vartėsi patvoriais Žem. Prisiėda, var̃tos par kiauras dienas i nusipenas Krš. Vartýkias (Nevartýkias Pj) kaip cigonė ant parvazo Lkv. A jūs dar čia (neišvažiavę), o aš maniau, ka Palango[je] var̃totės Krš. Pasiuto, i gana, visai svietas – var̃tose girti po krūmus Jrb. Vaikai var̃tosi po smiltį KŽ. Karkvabalis po kojų var̃tos LKT108(Tt). Po kojomis jo vartysis velinas pamintas SPII230.
| Mėtosi [nuotraukos], var̃tosi – nėra kam sutvarkyt Snt.
^ Rūkysi – žemė[je] vartýsys (mirsi), mesk, i ko greičiau Rdn.
ǁ refl. sanguliauti: Paleistuvas, su visokioms mergoms var̃tos, bledė paskutinis Krš.
ǁ refl. Gsč rangantis judėti, raitytis: Supuvęs sūris – kirmėlės var̃tosi Ėr. Pradėjo dvokt, pradėjo kirminai vartýtis [žaizdoje] Pšš. Jy (avietė) toki graži, kai žiūri, o tu pažiūrėk, praplėšk ją – kirmėlytė var̃tos Plvn.
ǁ raičiotis (per galvą).
| prk.: Vėjas, lakstydamas pagal žemę, pradėjo kūlį vartyti Žem.
| refl.: O tada pradeda šokinėti ir viseip kūliais vartytis ir už kojų mergums ima graibytis DS181(Rs). Kiek būdavo tada mums džiaugsmo ir malonumo vartytis kūliais po visą gryčią! rš. Nora [jauni] siusti, gerti, per galvą vartýties Krš.
8. verčiant žemyn mėtyti, kratyti: Jug ka mėšlus varčiáu, jau buvau septynių metų Šv.
9. Dgl vožiant darinėti, vožyti: Skrynelę vartysiu, grometą skaitysiu LLDIII150(Trk). Ar tai aš vartýsiu tas sopkas (sofas) aukšty tą patalynę įdėt? Jrb.
10. atidarinėti ir uždarinėti, varstyti: Vartýsi dureles be brolužėlių, vožysi skryneles be seserėlių JV900.
11. SD365, Sut, Ldk kiloti, judinti, griozti, sklaidyti ką (ppr. ieškant ko): Vartýti archyvą NdŽ. Katkus lauke varto žirnių guzulus LKXX293. Aš jų (agurkų) labai nenoriu ir vartýt, ba labai karšta Ktv. Ką ma[n] vartýt tuos obuolius, ka neperkat Jrb. Po anos akių nebnoru nė vartýti [tų dovanų] Varn. Kas te liks, kai numirsiu, šitas andarokas, – niekas jo vartýt nenores Klt.
| prk.: Oi kaip man viduje skaudžia bevartant mislimi dangiškus daiktus A.Baran.
12. purenti, rausti, arti: Bulbės labai apžėlė, kaip aria – virsta kaip dirvonas, labai sunku rankom tą dirvoną vartýt Mžš. Kaip kurmiai, šen ir ten vartýdami žemę, jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti K.Donel. Vartýk vartýk tą žemę, ir vis nieko nėra Ėr. Sunkus darbas artojėlio – žemelę vartyti LLDII394. Reikia juodą žemės sluoksnį vartýti ir iš to misti KlK6,60(Užv).
13. refl. R409, MŽ551, N daužytis, blaškytis, spurdėti (ppr. sugautam).
ǁ prk. smarkiai plakti, tuksėti (apie širdį): Širdis var̃tos var̃tos – nežinau jau, kas daros Klt.
14. mokėti naudoti, vartoti: Traktorių var̃to i be mokslo berniokas Klt. Sukvietė visus savo kaimynus, ir tuos, kur kardą vartė, ir tuos, kur arklu žemę kilojo V.Krėv. Vartýti adatą rankoje KŽ. Tai sunkumas darbelio vartýt dalgelė manojoj rankelėj (rd.) Ml. Mums tuomet rodėsi, jog visa taip lengvai vartýsime praktikoje, kaip lengvai vartýdavome įvairius sakinius ginčuose NdŽ. Kalbą gerai var̃to (gerai moka) Lel.
ǁ prk. išnaudoti: Dar̃ ir senam bloga, ir jį var̃to (stumdo) kap nori Vrn. Kaip nori, teip biedną žmogų var̃to Lnkv. Seniau ponai mužikus kap norė[jo], tep vartė Šlčn.
15. NdŽ turėti savo nuosavybėje, valdyti: Da šitiek pinigų savo rankose nevarčiaũ Slk. Pinigus krūvom var̃to – i vis maža Klt. Jis bagotai gyvena – tūkstančius var̃to Mžš. Kad ana auksą rankosu vartýt, kad ana gyvenimą gerą matyt – kap gerà buvo Str. Ažeik in velnią raišį, katras melnyčią var̃to (ps.) Tvr. Ne pro šalį bus čia šį tą pasakyti apie kunigaikštį …, valdantį apsčius žemės plotus ir vartantį milijonus TS1900,4–5.
16. leisti į apyvartą: Vartýti pinigus NdŽ.
17. keisti, mainyti: Reikė čia sėdėt, kiūtėt, kam tu vartei̇̃, mainei šituos namus?! Klt.
| Gražus pliušas, juostom vartýtas Klvr.
| refl.: Oras labai kaitos, mainos, var̃tos KII262. Vėjas dažnai var̃tosi Gs. Žiemys vėjas var̃tosi tankiai – bus pagada Jz. Mados var̃tos ir var̃tos: čia tokia, čia vėl tokia Jnšk. Var̃tosi čėsai – pražuvo pinigai Krd. Gyvenimas keičiasi, var̃tosi Dkš.
18. prk. keisti kur nustatytą tvarką: Tuo tarpu apsikentę leidžiame dabartiniam vyskupui vartyti seminariją, kaip tik jam jo ištautėjimas nurodo Pt.
19. prk. versti, keisti pažiūras, įsitikinimus, tapti kitokiu: Kap var̃to, tep reik vartýtis – prieš vėją nepapūsi Vvs.
^ Yr žmonių – kai pirštinę vartýk Erž.
| refl.: Mokėjo vartýtis, tai iškilo Igl. Vartýties a gali spėti, gyvenk neplepėjęs savaip, i tiek Krš. Vaikai, nesidėkit niekur, nesivartýkit kai pirštinės Erž. Niekas neindavinėj[o], nepardavinėj[o] – nesvar̃tė niekap DrskŽ.
20. prk. neteisingai, melagingai pateikti, iškraipyti: Dar̃ kad ėmė mano kalbą vartýt! Lp. Aš sakau teisybę, aš žodžių nevartaũ Prn. Papratusi esu stačiai [kalbėti], nė aš vartáu jau tos kalbos Tn.
21. refl. maivytis, vaipytis, darkytis: Anas moka pie jų vartýtis Lz.
22. refl. NdŽ verstis, manytis: Gana aš varčiaũsi visokiais varsteliais JD758. Var̃tėmos, dirbomos su sniegais Šts. Su puodais tik spėk vartýtis, kai sukūriau ugnį Ob. Aš tas vienas pirštines teip įsikirtau, teip ir vartaũs Alks. Aš moku dirvoj su plūgu vartýties, ė tu – plūksną vedžiot Prng. Nesunkiai ir Pranas su pinigais var̃tos Užp. Aš tokis prastokas, prastais žodžiais vartaũs (prastai šneku) Mrk.
| Do tep smagiai var̃tos bobelė Dglš. Kolei vartaus su sveikata, visi šaukia: „Malvinučiūt!“ (visiems esu reikalinga) Dglš.
23. refl. NdŽ, Dglš gyventi, suktis: Kaip vartai̇̃si? Rm. Šiaip taip var̃tomos, prasistumam dar Krš. Kai pinigais [kolūkyje] pradėjo mokėt, pradėjom vartýtis lengviau Antz. Miestietis vartosi pačiame kultūros viduryje A.Sm. Ką gi gali duoti tie žmonės be idealo tai visuomenei, tarp kurios vartosi? A.Sm.
^ Eik už ano, vartýsys kaip inkstas taukūse Krš. Var̃tos kai inkstas į taukus NmŽ.
24. daug kartų paversti į ką, kuo: Kada ją karalius pagavo, tai toji ragana ėmė ją vartyti į visokias kirmėles ir vabalus BsMtII165(Ldvn).
| refl.: Pradėjo ji in visokias bjaurybes vartytis: in žaltį, angį ir t. t. BsPIII160(Brt). Namo parėjęs, pasisakęs tėvam, kad daugiaus nė į ką nebevartysiąsis LMD(Sln). Tuokart ana pradės visaip vartyties: driežais, krupiais, gyvatėmis, žalčiais ir kitais bjauriausiais sutvėrimais MPs.
25. L, KŽ lingv. linksniuoti.
◊ aki̇̀s (akimi̇̀s) vartýti BŽ66; LL80
1. piktai žvilgčioti, dėbčioti: Tik akimù var̃to inejęs kap vilkas Arm.
2. maivytis norint patikti, įsiteikti, koketuoti: Aki̇̀s var̃to, juokas Rdn. Kad ir vartė akis, bet anam nepatiko KlK8,68(Ms).
3. stebėtis: Tai ko čia daba aki̇̀s vartai̇̃, manai, ka nežinau, ką pati primalei?! Jnš. Ko vartái akis lyg pirmą kartą girdėdamas?! Prk. Aki̇̀s var̃to kai iš medžio iškritęs Tr.

ãkmenis vartýti sunkiai dirbti: Aš tai nėščia ãkmenis vartaũ – kokia stipra Aln. Ir mes akmenų̃ nevar̃tėm Drsk. Kad tu būtai, bernužėli, akmenėliùs var̃tęs, nei an mano baltų rankų mažas vaikas verkęs DrskD63.
gálvą vartýti galvoti: Vartai̇̃ vartai̇̃, suki suki gálvas mokytas DrskŽ.
galvojè nesivar̃to trūksta proto: Anam galvo[je] nevar̃tos, durnas Krš.
i̇̀štekliuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Turtų kada turėjai, ištekliuos varteisi? rš.
káilį (káilinius) vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Kad ir mokėjo káilį vartýti, ale priejo lipto galą Krš. Dėl mašinelės smaugas, káilius var̃to, ai ai! Krš. Lietuviai mokam káilinius vartýti, čia valdžios keitas i keitas Trš.
kójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tablietes, užtei pusamžiai i var̃to kójas į aũkštą Krš.
liežùvį (liežiùvį) vartýti
1. kalbėti: Liežùvį vartýti visi moka, pašneka kaip reik Krš. Nevartyk liežuvio be reikalo! Gs. Toks jau tas vyras – užsipylęs akis ir var̃to liežùvį Jrb. Prisisprogęs vos liežùvį var̃to Krš. Girtas, liežùvio nebvar̃to Drsk.
2. nenatūraliai, stengiantis įtikti kalbėti, šnekėti: Kaip visada šneki, teip šnekėk, ko čia liežiuvė̃lį vartai̇̃?! Slm.

liežiùvis var̃tosi apie galėjimą kalbėti, šnekėti: Liežiùvis šiek tiek var̃tos – i ko daugiau norėt? Mžš.
márškinius vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Žmonys vis taikos pri valdžios, márškinius vis var̃to Krš.
piniguosè (po áuksą) var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje, turtingą: Kodėl Dievas neteisybę leida? Kokie brudai po áuksą var̃tos, geri žmonys kaip musys vargsta Krš. Dabar žmonės piniguosè var̃tosi Krm.
meškà gãli vartýtis apie didelę netvarką: Vieni vyrai [gyvena], meškà gãlia vartýtis Krš. ×
skū̃rą vartýti keisti pažiūras: Kap baisu – visi skūràs var̃to Stk.
tur̃tuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Jis gyveno visa ko pertekęs, net galima sakyti – turtuose vartėsi rš.
visai̇̃s šónais vartýtis prisitaikant gyventi: Mažas turi visai̇̃s šónais vartýties Krš.
apvartýti tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; D.Pošk, N, L
1. iter. apversti 1: Va kačiukai visus bukietus apvar̃to aukštyn kojom Pnm.
ǁ virstant apdaužyti, aptrankyti: Lig naujà – jau apvartýta mašinelė Krš.
2. iter. apversti 4: Kepenę kepdamas apvartýk tankiai J. Apvarčiaũ in kitą šoną [dešras], kai apikepė Klt. Paliuobei – loviai reikia apvartýt, kad pacai nelįst Mžš. Su tais spragilais par tas varpas duodi, apvartai̇̃, vėl daužai Sk. Duoda duoda (velėja) apvartýdamos Kp. Šitą šieną apvarčiaũ, ale šiandiej nedžiūsta Lel. Mudi apvar̃tėm mišinį, apvar̃tėm i palikom Jd.
| Gulėjo apvar̃toma, nesivaldė Ss.
apvar̃tomai Sesuo sirgo apvar̃tomai PnmA.
apvartýtinai
| refl. tr., intr. K, Š: Pirmadienį nupjovė [šieną], šiandie susiveš, vakar apsivar̃tė Erž. Mes noriam ganyklą apsivartýt Jrb. Aš jam kad duosiu, tai porą savaičių neapsivartỹs Brž.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Ir teip apvartai̇̃, ir teip apvartai̇̃ [linus], duodi duodi, kol išbrauki PnmR. Paima šmotą mėsos, apvar̃tė apvar̃tė – ir galan (nurijo) Ob. Ponas apvartė, apžiūrėjo – tikrai jo žmonos marškiniai LTR(Pnd). Paėmė jis kurpes į rankas, apvartė, apžiūrėjo, mato, kad jos pasiūtos taip gerai, kaip gali pasiūti tik puikiausias meistras J.Balč.
4. refl. kiek pasisklaidyti (knygas): Daba mokslas nesvarbus: tik apsivar̃to, pavarto kningas, i gana, baiga Krš.
5. refl. pasikeisti, pasimainyti: Bet ašiai nebūnu visados toks patsai del to, kad septyni laikai ant manęs apsivarto A.Baran.
6. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Jis stebi, kap žmogus apsvar̃to susrinkiman Rud.
7. prk. apkalbėti, apmeluoti: O, ji moka kitus apkalbėt, apvartýt Smn. Jis tep mokės apvartýt, tep dės ir iš vienos, ir iš kitos pusės Graž.
8. refl. būti, trintis, bastytis: Aš buvau Vilniuj, žinau, kur jis apsivar̃to Srj. Nežinau, kur tavo apsivar̃toma Db.
9. refl. prk. apsitrinti, apsidaužyti: Vargo matęs ir apsivar̃tęs Gž.
10. veiksmo intensyvumui, smarkumui nusakyti: Apvartýdamas [neklaužadą] duoda velnią Krš.
| refl.: Valgo apsivartýdamas KzR. Miega iki ryto apsivartýdamas Bsg. Duoda su kultuve apsivartýdamas LKKXV308.
atvartýti tr. NdŽ; M, L
1. N, Rtr, KŽ iter. atversti 1: O ji atvertė kėdes aukštielninkas, o jos (laumės) nebegali atsiversti BsPII71(Lkv). Šieną iš pradalgių atvartýti J. Einu šieno atvartýt Rmš. Kad pagada, do reikia atvartýt miežiai – atverst atverst Klt.
ǁ KŽ.
2. viską, visus atvožti, atidarinėti: Rasi rytą svirnelį atidarytą ir margąsias skryneles atvartytas DvD163(VšR).

×davartýti (hibr.) tr. baigti vartyti į kitą pusę: Davartýsiu šienelį, testa jis išdžiūsta Drsk.
įvartýti
1. NdŽ, KŽ iter. įversti 1.
2. tr. vartant į kitą pusę kartu apversti: Senelis vartė [šieną] ir įvar̃tė marškinius šienan Slm.
išvartýti tr. Rtr; N
1. LL167,329, L, KŽ, DŽ1 iter. išversti 1: Ižkratau, ižvartau SD327. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius J. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę Skp. Vėjas išvar̃tė gubas Š. Po lietaus buvo rugiai (rugių gubos) išvartýti Krs. Miškas buvo išvartýtas Mlt. [Vėtra] medžius aplaužė, daugumą išvar̃tė BM56(Žb). Vėjas … kartais ir namus, ir medžius … išvar̃to ir pagriauja DP255. Išvartýtas krėslas NdŽ. Rasim rytoj, rasim rytoj ąžuolą išvartýtą (d.) Vrn.
| prk.: Kokis nori būk, visus [mirtis] išvar̃to – čia tai lygybė! Brb. Šią žiemą kaip jei visus [kaimo] senūsius išvar̃tė, a keturi išvažiavo Krš.
| refl. Ser, NdŽ, KŽ: O alksniai, tarsi girti išsivartę, rodo ruplėtus, žalsvai juodus liemenis rš. Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir. Kiemelis kitą sykį buvęs gražiai aptvertas, bet dabar žiogriai išsivartę, vartai išgvėrę Žem. Kreivai užmesta ant galvos kepurė prastai dengė jo plaukus, seniai kirptus ir išsivarčiusius į visas puses J.Balt.
| prk.: Visi sẽniai išsivar̃tę (išmirę), mažai bė[ra] Pvn.
2. LL167 sugriauti, sunaikinti, išdaužyti, išlaužyti: Vakar audra buvo, elektrą išvar̃tė, viską Trk. Daba išvartýtos triobos – nebė[ra], neieškok Šd. Dartės tarybinis [ūkis] ižvar̃tė laukų tvoras – viskas vieno pono Drsk. Buvo čia kryžiai, akmenai – išvar̃tė, žmones nepaisė Kpč. Kur tik buvo [pasiutėlis], visur įsimušo, dures liuob išvartýti, išlaužti Krš. Altorius netikrų dievų išvartė S.Stan.
3. išblaškyti, išmėtyti, išdaužyti: Kada pagada užstoja, išvar̃to gubeles avižų i miežių dėl išdžiūvimo BM225(Krk). Išvar̃to šakėm, iškratinėja bulbienius Klt.
ǁ refl. išsibarstyti, išsimėtyti: Daiktai išsivar̃tę ant žemės NdŽ.
4. verčiant išmėtyti, išsvaidyti lauk: Tai do ir mama išlekia, padeda, išvar̃tom [malkas] – vėl važiuoju ant mišką Slm. Kelkiatės! Ne – išvartýsu iš lovų kaip kopūstus! Krš.
5. Š į visas puses, visaip visus, daugelį apsukti, apsukioti: Su plūktuve išplūki, išvartai̇̃ tą [linų] saują, kad nebūtų nė kokio spalio Pšš. Kumpius, lašinius apsūdai, išvartai̇̃, aplaistai tuo sūrymu Pšš. Nebesivelia ant rankų [duona] – išvartai̇̃ gerai Pš.
ǁ į visas puses pasukioti: Kaip moka [artistai] gražiai iššnekėti ir akes išvartýti Krš.
6. visą ar kokį kiekį apvartyti į kitą pusę: Išvartykit šieną MŽ. Išmušinėsiu, išdaužysiu, išvartýsiu – i padžius [šienas] Klt. Šieną tą išvartai̇̃ – sulyja, ir vėl Krns. Ans pjovė, aš pradalges liūb nueisu išvartýsu, sugrėbsu Lpl. Mes žiopliai: gal hektarą pievos išvar̃tėm ir parejom perlyti Slk.
| refl. tr.: Pati išsivarčiaũ šieną – niekas nemačijo Dglš.
7. kurį laiką vartyti nuo vieno šono ant kito: Ji sirgo ar dvejus metus: aš ją išvarčiaũ an rankų Srj. Savo žmogų išvarčiáu tryleka metų, ar išmesi Krš.
8. refl. išsivolioti: Tada broliai sako kumelei …, kad vyno upėje nusimazgotų ir šilko pievoje išsivartytų ir pagrįžtų namo BsPII176.
| Tiek vyrai, tiek bobos pasuoliais išsivartė Žem.
9. refl. kurį laiką išgulėti: Par naktį išsivartáu – išsivarinė[ja] karštis Rdn. Pusketvirto mėnasio išsivarčiaũ ligoninėn Drsk.
ǁ pakankamai išgulėti, išsigulėti: Galėsi dėti į akį nors iki priešpiečių. Iki nenorų išsivartyti, kol šonai atbuks M.Katil. Susirgai – turi išsigulėti, išsivartýti, nešokis ankstie Krš.
| Kitą sykį seni par žiemą išsivartýs kokio[je] prasčio[je] ligoninikė[je] Krš.
10. NdŽ sklaidant išžiūrinėti: Išvar̃tė visą knygą ir tos vietos nerado DŽ1. Išvartyti leiterius – knygas Q43. Visus gautuosius [laikraščio] numerius kartkartėmis išvarčiau Žem.
11. visus, vieną po kito iškilnoti, išrauti: Iškirtau alksnyną, kelmus išvarčiau, kad tik pasijusčiau prie žemės arčiau rš. Pirmą metą pakol iškapoja tuos krūmus, pakol išvarto [kelmus] Pv. Tiek durpių viena išvarčiaũ, sustačiau Rdm. Tos bulbės išraustytos ir išvartýtos Vgr. Ižvar̃to daržą, ižlaužo, iškoneveikia – tai vištos! Drsk.
12. refl. visiems, daugeliui iškilti, išvirsti, išlįsti, iššokti: Blogos (liesos) tos rankos – gyslos išsivar̃tę Rz. Ka ma[n] blauzos tokiums kumstims išsivar̃to Erž.
ǁ refl. atvėpti, atkarti: Prasta merga tokia, mažutė, lūpos išsivar̃tę Mžš.
13. visus, daugelį atvožti, išvožyti: Jau skrynelės išvartytos, drobės išrėžytos LTR(Smn).
14. N, J, LL191, KŽ išnaršyti, išmaišyti, išrausyti, iščiupinėti: Su durtuvais išbadė šieną, šiaudus, visur išvartė, lentas iškilnojo, išlandžiojo LKXX341. Viską anai reik išvartýti, iščiupinėti – taip ir lando! Krš. Būdavo, išvartýk visus rietimus krautuvėj – žydai nepyks Ob. Sąšlavynus išvartýti NdŽ. Ir del to velinas sukas ir grąžosi kaip levas po visą svietą ir ižvarto visas jo pakampes ieškodamas kurio žmogaus praryt SPI108. Vagys išvar̃tė man kišenes, išieškojo pinigų Š. Iššoko banditai, išveizėjo visą pininginę, išvar̃tė Žd.
15. išarti, išrausti: Kožna vaga reiks išvartýt, išravėt Klt. Pirmosios išvartytosios vagos buvo nelygios rš.
16. apžiūrinėti iš visų pusių: Perkant išvarto arklį J.Jabl(Pš).
17. vartant įžiūrėti, pamatyti: Apvartė kūną, apžiūrėjo, bet ką išvartysi, ką beišžiūrėsi, kad jau nieko nebežymu TS1899,4.
18. iter. išversti 7: Vagilis išvartė kišenes ir rado obuolį Db. Čigonas turėjo išvartyti visas kišenes, kad parodytų, jog nė cento neturi prieg sau rš.
19. išraityti, išvingiuoti: Išvartýt šitie liuktai reikia gerai pečiuj, kai darai Klt.
| refl. prk.: Visep išsivar̃to gyvenimas Dglš.
20. apšmeižti, visaip išvadinti: Tą patį žmogų gali visaip išvartýt: kiti sako mužikai, kiti baurai, kiti chamai Skr. Mane išlojo, an visų pusių išvar̃tė Prn.
21. prk. neteisingai, netiksliai pateikti, iškraipyti: Tuos žodžius pono Christuso kitaip … savi išvarto MP133. Šitie tad piktai prašo, kurie tą būdą prašymo, nuog paties Viešpaties įstatytą, išvar̃to, jog pirm ir daugiaus trokšta DP222.
22. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Reik išsimaluoti, išsivartýti į valdžią lipant, aukštai einant Krš. Kaip i vieningi buvom, o kaip išsivar̃tėm! Krš.
23. nuolat, dažnai paversti kuo: Anas labai pradėjo išvartýt – vis išverčia arkliu (ps.) Mlt.
24. refl. išsiversti, išgyventi: Sunkiai išsivar̃to su tais vaikais Pj.
25. refl. ištverti: Lig pietų ans išsivartė šiaip teip, anam ten išpėrė tą kailį gerai LTR(Skd).
26. prk. ištyrinėti: Ižkratis ir ižvartis sūdžia teisingas visas žmonių dūmas, žodžius ir darbus SPI6. Kreiva ir neižvartoma yra širdis visų SPI146.
27. išprotauti: Neturiu galvos: išvartýti negaliu Žlp.
◊ į vélnius išvartýti blogus padaryti: [Okupacija] į vélnius žmonis išvar̃tė: vagys i žūlikai [paliko] Krš.
juokai̇̃s išsivartýti visiems labai juoktis: Juokai̇̃s išsivar̃tėm iš tokios šnektos Lk.
nuvartýti tr. Š; LL164,170 iter. nuversti:
1. Vėjas nuvar̃tė medžius NdŽ. Daug anas (traktorininkas) stulpų nuvar̃to Pls.
2. Nenuvartýk nuo stalo žvakių DŽ1. Vėjas nuvartė nuo šelmenio lentgalius Grž.
3. nugriauti, sugriauti: Nieko neliko: nuvar̃tė viską – ir dvarus, ir kaimus Pn. Trobas nuvar̃tė, sodnus išraustė – tiek Krš. Buvo paminklai – sumušė, nuvar̃tė, sudaužė Kpč.
4. apvartyti: Nuglostinė[ja], nuvar̃to: – Mamulel, mamulel, a skausta? Rdn.
ǁ vartant nuvarvinti: Supilia tą pieną [į sūrmaišį], nuvar̃tom nuvar̃tom su gaspadine Alz.
5. refl. vartantis nuvargti, nusibaigti: Nusivartýsu, kol užmigsu Varn.
ǁ Jrb menk. numirti, nusibaigti: Reikėjo daugiau duot tų vaistų, ka greičiau nusivartýtų Šmk.
◊ kálnus nuvartýti daug nuveikti: Tu man kalnų̃ nenuvartýsi Snt.
pavartýti tr. Rtr, DŽ1
1. iter. paversti 1.
ǁ Vienon bažnyčion žvakes pavartýta po nakčia rasdavo Mrc.
ǁ sugriauti, sunaikinti: Pečius pavar̃tė, sienas ižgriovė [vėjas] DrskŽ.
2. iter. paversti 3: Pievą šienauna, razmuša pradalgius, tada pavar̃to, tada grėbia Kzt. Pavartýsma, papurtysma, visgi greičiau [žolė] apvis Slk. Pavartýt reikia šienai, – eisme grebot DrskŽ.
| refl. tr.: Mašina nupjauna, tik pasvartýk [javus] Drsk. Reiks eiti šieno pasivartýti Yl.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Pavartýsim šveitrius kalavijus NdŽ. Sudėtos į paruoštą tirpalą vilnos atsargiai pajudinamos, pavartomos rš. Rasalo atsiranda, tuos kumpius reik pavartýt po tą rasalą PnmŽ. Gaspadinė, atsinešus mėsos gabaliukų dėt in puodą, rankosa mėsą pavar̃tė, prikišo prie nosies, pauostė Lš. Tėvas kuls su spragilu, mas pavartýsam su šakėms Pp. Motina pavartė pavartė kepurę, pažiūrėjo, mato – nieko sau V.Krėv. Pavar̃tė pavar̃tė [skarelę] i padėjo (nepirko) Klt.
| Reik i pavartýt, i pasodyt – jau prastai, kai reik sirgt Jrb. Pavartýk metus kitus pasliauką žmogų, išmanysi Jezaus malonę Krš.
| refl. tr., intr.: Ir pradėjo gydytojas Kažamėką tyrinėti, į visas puses pasivartydamas A.Gric. Gražiai pasivar̃to ant skersinio DŽ1. Aš negaliu nė pasivartýt: ma[n] gelia strėnas i kojas Jrb. Pati pasvar̃tė lovoj i vėl ažmigo LTR(Ds). Ožka, pasivar̃čiusi kvepiančioje žolėje, užlipo ant kalniuko KŽ.
ǁ pakraipyti, pajudinti į šalis: Pelė tiktai uodegai (instr. sing.) pavartỹs pavartỹs Zt. Pažiūrėjo, pavar̃tė akis ir nieko nesakė Dkš.
| refl.: Akies obuolys nepasivarto rš.
4. ŠT291, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasklaidyti: Paraginus pirkti pasiskaityti kokią knygutę, pavartys pavartęs ir meta šalin Žem. Petras, kur tik pamatydavo knygų, neiškęsdavo nesustojęs ir jų nepavartęs V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1.
5. refl. DŽ1 vartantis pagulėti: Eikim sau pasivartyti lovoje saldžiai Mair. Prašom pagulėt, pasivartýt da lovo[je] Ėr. Leisk man ramiai pasivartyti prieš saulutę Blv.
6. panaršyti, pajaukti (ppr. ieškant ko): Pavartýti archyvą NdŽ.
7. paliesti, pajudinti, pačiupinėti: Šiemet pjautuvo i nepavar̃tėm Dglš. Katras rūbas guli i guli nepavartýtas, kandės praryja Klt. Gražiai sudėkit, pakraulykit, kad kas nepavartýt nereikalingas Azr. Šitų pinigų nepavarti̇̀s mano Slk.
| prk.: Pasidairę pamatytume ir daugiau savo bendrųjų reikalų, pavartytų, pasvarstytų ir numestų A.Sm.
8. kaitalioti: I paaudžia, i pavar̃to (pakeičia nyčių suvėrimą) – dvijo reik [kilimus] austi Grd.
9. prk. pakraipyti, iškraipyti: Visaip gali tą žodį pavartýti Plšk.
10. refl. smarkumui nusakyti: Kaimynas par balių kad ėmė bučiuot moteris pasivartýdamas Kair. Duoda ir duoda pasvartýdamas tas lietus Kč.
◊ liežùvį pavartýti DŽ1 galėti pašnekėti: Vos pavar̃to liežùvį NdŽ.
smãginis pavartýti pagalvoti, pasvarstyti: Ūkininkai dar pavar̃to smãginis, ką su žeme daryti, kaip būs Krš.
parvartýti NdŽ iter. parversti 1.
pérvartyti tr. NdŽ, KŽ, DŽ1, pervartýti, pervar̃to, pervar̃tė; Ser
1. iter. perversti 2: Derlingų pievų nupjautą žolę tikslinga du kartus pervartyti: vieną kartą tuojau po nupjovimo, kitą – žolei kiek apvytus rš. Pakūgius šieno párvartyk J. Parvar̃tė, suvežė šieną – i užsidegė Sdb.
2. ŠT291 išsklaidyti, persklaidyti (knygas): Pervartau gromatas, knygas R, MŽ. Pervartyti laiškus N. Pérvarto pérvarto laiškus ir vė[l] neša ir parakina Lp. Stosiu pas kokį advokatą per raštininką, pervartysiu kodeksą Ašb.
3. refl. pasikeisti: Tie dabar jauni jau biškį pársivartė Nmk.
4. KŽ įvertinti, pasverti: Atsirado vyrai, kurie … pervartė kožną mūsų žodį A1884,394.
pravartýti tr.
1. NdŽ kurį laiką vartyti į kitą pusę, nuo vieno šono ant kito.
| refl.: Per naktį neužmigau, tik prasivarčiaũ Mrj.
2. NdŽ kurį laiką sklaidyti (ppr. knygą).
3. darinėjant, varstant apgadinti: Mes pravartėm vario vartelius LTR(Str).
privartýti tr. iter. priversti:
1. Buvo daug vėjo privartytų visokių didžiulių medžių rš.
2.
ǁ Plvn Tenai akmenų privartýta krūsnys didžiausios Arm.
3. NdŽ daug vartyti į kitą pusę: Tai privar̃tėm privar̃tėm šieno Slm.
4. pakankamai pasklaidyti: Privartýti knygą NdŽ.
| refl. tr.: Prisižiūri, prisivartai brėžinių ir projektų rš.
5. refl. NdŽ pakankamai prisisukioti.
6. refl. NdŽ pakankamai pagulėti, prisivolioti.
7. priversti, prispirti: Elektros jėgą žmogus privar̃tė dirbti savo naudai KŽ.

×razvartýti (hibr.) tr. išvartyti: Nuejau šieno razvartýt Arm.
suvartýti Rtr, KŽ iter. suversti:
1. Medžiai suvartýti kryžkryžiais NdŽ. Vėjas visus rugius suvar̃tė Ds. Tik kūnų šimtai, suvartyti keistai, ilgai, dar ilgai ten ilsėjos Mair.
| refl.: Susivar̃tę rugiai NdŽ. Miške medžiai susivar̃tę į visas puses Dkš.
2. Pl Kaip ejo traktorius, suvar̃tė tą tvartą PnmR. Neką tie arkliai suėdė, ale sudirbo, suvar̃tė visą statą [rugių] Ėr.
3. žr. apvartyti 1: Suvarčiaũ šieną – gerai džiovina Kvr.
ǁ refl. NdŽ pasivartyti: Susvartýk, antele, tykiai plūkaudama (d.) Ndz, Drsk.
ǁ tr., intr. pakraipyti, pasukioti, pajudinti į visas puses: Baisias akis suvarto rš. Sėdi, bijo ir akimi suvartýt Mrc.
| refl.: Kai aš susvarčiaũ, balija virto, o aš sa galva upėn Zt.
4. tr. sujaukti, surausti: Žemė suvartýta Dglš. Suvartytas kelias Zr. Nubudus karaliūčia pamatė, kad an rankos aukso žiedas, paskui ažmatė, kad knygos suvartyta BsPII266.
| refl.: Susivartęs patalas atšalo lyg gruodo sustingdytas rš.
5. tr. sučiupinėti, sugraibyti: Jau dreba rankos, nesuvartaũ Dbč.
6. refl. susiimti, susikibti: Du girti susivar̃tė Nj.
7. tr. sukeisti, sukaitalioti: Suvartai̇̃ (sukeiti nyčių suvėrimą), veri in vieną pusę ketrias poras ir in kitą Kpč.
| refl.: Aš susvar̃tant audžiau, an nytukių audžiau Kpč.
8. tr. sutvarkyti: Tu jos būtum nesuvar̃čius, šitos karvės, tau kad bloga kokia karvytė Klt.
| refl.: Ana gerai susvar̃to su pinigais Dglš.
| Lengvas rūbas [striukė] – su juo kur nori susvartai̇̃ Klt.
9. refl. iš naujo pasirodyti, grįžti: Lietus lijo susivartýdamas Brš.
užvartýti NdŽ
1. iter. užversti 3: Jau tas kelias yr užartas, žagrėms užvartýtas (d.) Š.
2. refl. ilgai vartantis nugaišti: Numintas viščiukas vartėsi vartėsi ir užsivar̃tė PnmA.
◊ klùmpius (kójas) užvartýti išmirti: Visi klùmpius užvartýsma, su saule kas gyvens Krš. Visi kojelès užvartýsma Krš.