Programos vykdymo klaidą sukelianti situacija, kai duomenys netelpa į jiems skirtą atminties (duomenų struktūros) vietą.

Aritmetinės operacijos vykdymo klaida, kai rezultatas netelpa į jam skirtą vietą, t. y. gaunamas per didelis skaičius.

Programos klaida, pasireiškianti vykdymo metu, kai naudotojo įvestas duomuo nepatenka į programoje numatytais rėžiais apibrėžtą sritį.
Ši klaida atsiranda, pavyzdžiui, tada, kai naudotojas įveda per ilgą arba per trumpą tekstą, per didelį arba per mažą skaičių ir pan. Tam kad nebūtų rėžių klaidos situacijos, programoje turėtų būti numatytas rėžių tikrinimas ir pranešimas, jog įvedami neteisingi duomenys.

Programos vykdymo klaidą sukelianti situacija, kai duomenys netelpa į jiems skirtą atminties (duomenų struktūros) vietą, pavyzdžiui, dėklo perpildymas.

Kintamasis, kurio reikšmė neapibrėžta.
Kai programa pradedama vykdyti, pirmiausia joje aprašytiems kintamiesiems paskiriama vieta atmintyje. O toje vietoje gali būti anksčiau ją turėjusių kintamųjų reikšmės. Kadangi tos reikšmės nežinomos ir gali būti bet kokios, tai sakoma, kad jos neapibrėžtos ir tokios išlieka iki kintamajam bus priskirta reikšmė programos vykdymo metu.
Jeigu kintamojo reikšmė panaudojama dar tada, kai ji neapibrėžta, gaunami neteisingi rezultatai. Tai sunkiai randama klaida. Jos nereikia painioti su programos kompiliavimo metu aptinkama klaida „neaprašytas kintamasis“.

Prasminė klaida programoje, padaryta nenusižengiant sintaksės taisyklėms. Visos klaidos, aptinkamos programos vykdymo metu (pvz.: perpildymas (1¹, 2²), dalyba iš nulio), laikomos semantinėmis.

Vykdymo metu įvykstanti klaida, nes atliekant operacijas su slankiojo kablelio skaičiais gaunamas labai mažas skaičius – toks, kad jo eilę reikia užrašyti dideliu neigiamu skaičiumi, kuris nebetelpa į jam skirtą vietą.

Prasminė klaida programoje, padaryta nenusižengiant sintaksės taisyklėms.
Dalis semantikos klaidų aptinkama kompiliavimo metu. Pavyzdžiui, operandų duomenų tipai ne tokie, kokių reikia operacijai, panaudotas neaprašytas kintamasis. Praktiškai visų programavimo kalbų sintaksė aprašoma bekontekste gramatika (dažniausiai Bekaus ir Nauro forma), kurioje minėti dalykai neapibrėžiami. Todėl tokios klaidos laikomos semantikos klaidomis. Jeigu programavimo kalboms aprašyti būtų taikoma griežtesnė gramatika (pvz., kontekstinė), tai tada tokie dalykai būtų aprašomi ir persikeltų į sintaksės sferą. Dėl to tokio tipo klaidų priskyrimas prie semantikos klaidų laikytinas sąlyginiu.
Visos klaidos, aptinkamos programos vykdymo metu (pvz., perpildymas, dalyba iš nulio), laikomos semantinėmis.

Vykdymo metu įvykusi klaida dėl to, kad, atliekant operacijas su slankiojo kablelio skaičiais, buvo gautas labai mažas skaičius – toks, kad jo eilę reikia užrašyti tokiu dideliu neigiamu skaičiumi, kuris nebetelpa į jam skirtą vietą arba įrašius didžiausią galimą eilę skaičius nenormalizuojamas ir prarandami jo reikšminiai skaitmenys.
Tai situacija, kai skaičius netelpa ne dėl didumo, bet dėl mažumo. Pavyzdžiui, skaičių 0,1000E-99 padalijus iš 2000, normalizuotu pavidalu jis turėtų būti užrašytas kaip 0,5000E-103, tačiau jeigu eilei skirtos dvi dešimtainės skiltys, tai 103 netilps ir įvyks eilės perpildymas, o jeigu eilė bus palikta tokia, kokia telpa, tai turėtų būti skaičius 0,00005E-99, o kadangi mantisei skirti tik 4 skaitmenys, tai rezultatas virs nuliu: 0,0000E-99 ir įvyks atvirkštinio perpildymo klaida.