jàkti, jañka, jãko intr. K.Būg; SD225
1. akti, žlibti, nebematyti: Mano viena akis jau jañka Rdm.
2. užsikimšti, užaugti: Prūdas jau pradėjo jàkti Slnt. Ta duobė jañka, jañka ir neužjañka Vkš.
apjàkti intr.
1. apakti: Nuo senatvės jis jau apjãko Lš. Mūsų šuo jau visai apjãko, nei savo nepažįsta Krsn. Senasis jų daktaras jau labai sulinko, apkurto, apjako ir nebegalėjo gydyti rš. Žiūrėk, ten padėta kepurė, ar apjakai, kad nematai? Ktk. Ar apjãkę? Štai kur lėkštės! Skr. Kaip užtekėjo saulė …, jie … apjako DP61.
| Veizėjau į saulę ir apjakáu Slnt.
2. apkvaišti, apsvaigti, pamesti protą, nustoti sąmonės: Publika negalėtų to daryti, nebent ji būtų papaikus bei apjakus rš.
3. užakti, užaugti: Ežeras apjãko GGA1885,924(Kl).
atjàkti intr.
1. atakti, atgauti protą: Vyrai prieš ženybas apjañka, paskui vėl atjañka Plv. Jau buvo visai Juzukas užgesęs (beveik numiręs), ale kai mama iš burnytės patraukė kvapą, tai atjãko (atsigavo) Km.
2. atkiurti, atsikimšti: Visos skylės atjãko Prng.
3. akutėms pasidaryti, atakti: Aguonos jau atjãkusios, greit reikės surinkti, jug vėjas išbarstys Varn. Atjakusi aguona TŽI371.
užjàkti intr. Slnt užsikimšti, užakti: Skylutė užjako, ir nebėga vanduo, išvalyk, ir bėgs Lkm. Saugok, kad neužjakt triūbos – gali katilas sprogt Lkm. Mano pypkė visai užjako Ktk. Šitas koštuvas jau užjako, reikia permainyt sietelį Dgl. Padarėm berods gilų kanalą, bet vis tiek užjako Pln. Mūsų ežerelis baigia užjàkti Vkš. Plūdo nastrai niekad neužjanka, kaip atavaras (kiaurynė) Prng.

1 grándyti, -o, -ė K, J.Jabl tr., intr. ne kartą gręsti, gremžti, skusti: Grándyk su grandykle, su lopeta purvus nuo aslos J. Grándyk grandinį, kepant pyragus J. Staklėse, palengva raitydamas auksu blizgantį skiedros kaspinėlį, drožtuvas grandė artilerijos sviedinio šoną rš. Jau vėl pelės grándo petelnę Rs. Mama grándo lašinius, prieš dėdama į puodą Nj. Mergaitės darželio takelius grándo (valo, kad nebūtų žolių) Sml. Pragrauši dugnį, šiteip grandydamas Sdk. Mėšlą jau išmėžė, dabar grándo kūtę Nj.
| refl.: Tekinis grandos, bene ges Šts.
◊ úodegas grándyti šlaistytis be darbo: Tie vyrai úodegas grándo, pasieniais vaikščiodami be darbo J.
1 apgrándyti tr. šiek tiek nugrandyti: Ką čia daug pucysi – apgrándyk didumą, ir bus gerai Sml. O anuos namuos apgrandys (apgramdys?) apiskritai ir iškrės anas dulkes, kurias apgramdė, už miesto Ch3Moz14,41.
| refl. tr.: Reikėtų barzdą apsigrándyti (apsiskusti) Sml.
1 atgrándyti tr.
1. atskusti, atkrapštyti: Negaliu nuo puodo dugnio sviltų atgrándyt Slm.
2. refl. prk. sunkiai atvažiuoti prastu keliu: Jau pusę kelio atsigrándėme Skr.
1 išgrándyti tr. iš vidaus išskusti, iškrapštyti: Prisvilo varinis, nė išgrándyti nebgal Vvr. Paimk káišeną, išgrándyk geldą Rs. Išgrándyk tvartus, mėšlą vežant J. Aslą išgrandė, smiltimis išbarstė LzP. Pravalakas šonus išgrando arkliui kruvinai Ggr.
| prk.: Jis mano paskutines kapeikas išgrándė Ar.
| refl. tr.: Da yra kiek likę uogų (uogienės), prašom išsigrándyti Ėr.
◊ kišẽnę išsigrándyti visus pinigus išleisti: Dabar tai aš išsigrándžiau kišẽnę Skr.
1 nugrándyti tr.
1. iš paviršiaus grandyti: Nugrándžiau tešlą nuo ližės J. Nuo paršo nugrándyk degėsus, t. y. nuskusk J. Nugrandyk vašką nuo rėmų Brž.
^ Vaikui ausis nugrandė (nusuko) Srv.
| refl. tr.: Nusigrándyti padams geležis ties durimis įkaltas J.
2. refl. prk. prastu keliu nuvažiuoti: Kol nusigrándėm lig miesto, ir gerai prašvito Vdžg.
◊ nósies nenugrándąs niekam tikęs: Ans žaliai (linksmai) gyvena, o rodos nė nosės nenugrandąs Šts.
1 pagrándyti tr. pagremžti, paskusti: Pagrándyk minkytuvį, katilą, kūtį, mėžinį vežant J.
| refl.: Lengvos žemės galima pasigrandyti klojime rš.
1 pérgrandyti tr. pergremžti.
◊ úodegas pérgrandyti ilgai šlaistytis: Úodegas párgrandys vyrai, valkiodamys pašaliais J.
1 pragrándyti tr. BŽ452 kiaurai praskusti, grandant skylę padaryti.
| refl.: Prasigrándė pakūnė, t. y. prasigaldė, prasibrėžė J.
1 prigrándyti tr. grandymu ko nors pasidaryti, gauti:
^ Jau ko neprivalgei, tai neprigrándysi Tvr.
1 sugrándyti tr. sukasti, subraukti ką vieną vietą: Sugrándžiau iš pakraščių tešlą ir pakepiau pagrandį Kp. Sugrándžiau du vežimu [mėšlo] Ktk. Sugrándyk grandinius iš bliūdo, iš sagono, iš duonmaišio ir palakink šunis J.
ǁ prk. surinkti, sutaupyti: Grándau grándau – gal ir sugrándysiu tą šimčiuką Žg.
1 užsigrándyti tr. prk. sunkiai surinkti, uždirbti: Led užsigrándžiau mokesnį rendos J.

Sena nykstanti, bet pastaruoju metu Lietuvoje gaivinama baltiška avių veislė.

1 kaũpti, -ia, -ė tr.
1. K kasti į krūvą, daryti kaupą: Kaũpa į kaupą grūdus, kad nebūtų pasklidę į aslą J.
2. K, N sukasti žemes apie augalo kamieną ar apie ką kita, kaupuoti: Reikia jau bulves kaupti Krsn. Mama darže kopūstus kaũpia Ktk. Kaũpia duktė bulves su kauptuku J. Šakniniai ir kaupiamieji augalai per žiemą laikomi kamarose, duobėse rš.
3. prk. rinkti, telkti, koncentruoti: Didinkime ir kaupkime mokslo ir technikos žinias (sov.) sp. Kaupti jėgas rš. Norint kaupti, reikia dalį pridedamojo produkto paversti kapitalu rš.
| refl.: Kai šalta, avys kaupiasi į krūvą Mrs. Senas pasaulis kirmija, jėgos naujam pasauliui statyti kaupiasi rš.
4. grobti, griebti sau: Goduly, nekaũpk glėbiais, rieškučiomis obalių, grūdų, riešutų ir vis, kas kaũpiamas J.
1 apkaũpti, -ia, àpkaupė tr.
1. apkasti žemes apie augalo kamieną: Juo daugiau bulbes apkaũpsi, juo daugiau jų užderės Šl. Kopūstus reikia apkaupti, kad tvirčiau laikytųsi rš. Àpkauptus kopūstus kurmiai pradėjo rausti Ktk.
apkauptinai̇̃ adv.: Bulves seniau sėjo apkauptinai̇̃ ir pravagiuo Skdv.
| refl. tr.: Ar jau apsikaupei daržą? Skr.
2. refl. spėti apsidirbti: Tu darbais, o ans vaikais neapsi̇̀kaupa Krš.
1 atkaũpti, -ia, àtkaupė tr. atkasti: Buvau apkaupusi kopūstus, reikėjo lieti – vėl àtkaupiau Ėr.
1 iškaũpti, -ia, i̇̀škaupė tr. iškasti: Iškaũpti (bekaupiant roputes) pinigą J.Jabl.
1 nukaũpti, -ia, nùkaupė tr. apkaupti: Ikipiet dar vieną vagą [daržo] nukaũpsiu Skr. Pusę vagutės [runkelių] nùkaupiau (ùžkaupiau), iki parvažiavo Gs.
1 pakaũpti, -ia, pàkaupė tr. pakasti kauptuku, paarinėti: Aš mikliai pakaupiù bulves ir paleidžiu arklį Skr.
1 pérkaupti tr. kaupti iš naujo: Po lietaus reiks bulbes pérkaupt Kp.
1 prikaũpti, -ia, pri̇̀kaupė tr.
1. nuraminti, pripildyti: Nė vienas iš veiksnių manęs nesužavėjo ir neprikaupė mano sielos rš.
| refl.: Ir ankstyvą rytą klonys saulės džiaugsmo prisikaupia B.Sruog.
2. refl. tr. prisirinkti, prisigriebti: Jau jis gana visko prisi̇̀kaupė Brt.
| prk.: Reikia prisikaupti rašytojo patyrimo, mokėjimo, meistriškumo rš.
3. refl. susispiesti, susitelkti: Tų mergučių prisikaupė daug Šk.
| prk.: Jis kalbėjo apie širdy prisikaupusius dalykus rš.
1 sukaũpti, -ia, sùkaupė tr.
1. surinkti, sutelkti, suspiesti: Dešinė taip suspaudė vėzdą, kad net raumenys virpėjo nuo sukauptos rankoje jėgos V.Myk-Put. Tautosakoje sukauptas didelis dvasios lobis rš. Bolševikų partija sukaupė labai gausų patyrimą, kaip reikia komunistiškai auklėti mases (sov.) sp. Tarybinėje knygoje sukaupta marksizmo-leninizmo klasikų genialiosios mintys ir darbai (sov.) sp.
| refl. BŽ507: Per tą laiką pas mus daug naujienų susikaupė J.Avyž.
2. prk. sutelkti, sukoncentruoti dėmesį: Jo veidas buvo rimtas, sukauptas A.Vencl.
| refl.: Dėmesio nepastovumas trukdo susikaupti rš. Norint geriau apmąstyti, reikia būtinai susikaũpti FT. Kad ji nebūtų supykinusi Anės ir tėvas nebūtų toks susikaupęs, jinai dabar prasijuoktų I.Simon.
| Jo veidas buvo rimtas ir susikaupęs J.Dov.
1 užkaũpti, -ia, ùžkaupė tr.
1. J.Jabl užkasti žemėmis.
2. apkaupti: Da tik neseniai bulves ùžkaupėm Skr. Tu dailiai užkaupi̇̀ Vlkv. Šakninėms daržovėms reikia kiek užkaupti galveles, kad nepažaliuotų rš.

Kas mėgsta lankytis klubuose.

riñkti, reñka (riñka LD338(Zt)), -o tr. Q326, H157, R, Sut, I, M
1. K imti po kiek ir dėti į vieną vietą: Spanguolės augo, bet nėkas neriñko Lpl. Aš čia obuolius renkù Rmš. Bulbės riñkt sunku: eini eini, čia bulbė, čia bulbė – linginėji Mžš. Išejo bulbų antrailio riñkt Dglš. Aš nerinkaũ riešutų – neinkandu Eiš. Būtau ejus malkos riñkt medžian Rud. Uogas reñka, an turgo atveždo Pls. Reikia pusdienį riñkti uogas Žlb. Vandutė kai uogas reñka, tai net perskreipus gniūsija Ign. Dieną negalėdavo riñkt grybų [pono miške], naktį laipioja ir čiupena baravykus Grv. Vidudienį grybų nereñka Ob. Akmenų kaip prisėta, tik riñk ir krauk ant vežimą Skrb. Kankorėžius kitąsyk riñkdavo, kuldavo Pgr. Pripylė pelenuos aguonų ir liepė jam rinkt LTR(Rk). Vasaros metu tai reikia žoles riñkt LKT164(Dt). Nemėtai duonos, trupinius rinksi̇̀ LKKI182(Sld). Jei sapnuoji, kad renki bulves arba kiaušinius, reiškia barnius LTR(Šil). Šliauždamas rinku uogas SD31. Jis reñka uogas nuo krūmo KI18. Su ranka renkù varpas nuo dirvos J. Žemuogių stiebelius i žiedus liuob riñksiam Brs. Aš uogelių nerinkau, serbentėlių nebraukiau RD7. Te beriñksi juodas uogas, bebraukysi serbentėles JD717. Žemuogėles rinkte rinko, serbentėles braukte braukė KlvD27. Nuog baltų [dobilų] bitės medų reñka Pls. Liesnykai drobynas pastato rudenį ir reñka medų [iš drevių] Rod. Aš bitutė, aš mažutė, renku žieduose medutį K.Bor. Šaknelių ir žolių rinkti teta eidavo į laukus P.Cvir. Mamaitė dėl mūsų darbo paršelį pardavė: nebuvo laiko šerti, žoles rinkti Žem. Teeit anys patys ir terenka šiaudus BB2Moz5,7. Rinkagu ižg erškėčių uogas vyno aba ižg usnių fygas? Ev. Kas nerenka su manim, išbarsto Ch1Mt12,30.
| prk.: Su saule [nauja dienelė] atitviskėjo vakarykščių vargelių rinkti S.Čiurl. Aista … renka savo vandenis iš pietų link nuo to kaimo gulinčiųjų kalnų LTI91(Bs). Reñka reñka po vieną – visi pareisma į tą žemelę Krš. Bobutes reñka, reñka dabar [giltinė] LKT306(Skm). To[ji] smertelė dabar senesnius tokiuos vis riñko Mžš. Pakrūmėj kulkos rinko jų vadus T.Tilv. Šįmet mirtis senukus reñka Mrj.
ǁ nuimant, išimant šalinti, naikinti: Par antrąjį čia tą karą ans buvo paimtas minų riñkti Akm. Bulbes parejau, žoles rinkáu, vabalus rinkáu Skdv. Pernais rinkáu vabalus Šv.
^ Kad bersi, tai ir rinksi Ėr. Kas eidamas beria, tas grįždamas renka LTsV295. Mėtydamas išmėtysi, riñkdamas surinksi LTR(Kš).
rinktinai̇̃ adv.: Ką čia rasi, kai jau viskas rinktinai̇̃ išrinkta Vdžg.
| refl.: Reñkas [kriaušės] nuo medžio pusėj rugsėjo P.
2. lasyti: Juodųjų [serbentų] nèrenka špokai LKT254(Srv). Paukščių pilna dirva – reñka grūdus Ktk. Ančiukai atėjo i duoną reñka iš lovio Jrb. Matai, kai ančiukai reñka baltymą, trynio nenori Jrb. Antinas ejo, riñko i rijo LKT351(Švnč).
ǁ po kiek imant ėsti (ką pabirą): Kai su lopetėle su snukiu reñka grūdus [šernas] Dgč. Arkliai iš lovių avižas ėda, o ta kiaulelė reñka Vž.
3. iš įvairių asmenų, įvairių vietų imti, gauti: Riñkti aukas NdŽ. Mokesčius, rinkliavas riñkti NdŽ. Žinias riñkti NdŽ. Parašus riñkti NdŽ. Ans pradėjo eiti par žmonis, riñkdamas piningus Žeml. Pašarą, peną rinkti I. Padegėliu važinėjau – rinkaũ sau duoną Dglš. Ejo po kaimą visa ką riñkdamas – sūrius, dešras LKT46(Vgr). Atostogų metu, parvykęs į tėviškę, pats rinkdavo (užrašinėdavo) dainas, pasakas rš.
ǁ prašyti išmaldos, elgetauti: Ejo ubagais po žmonis riñkdamas Jdr.
| refl.: Leido tėvą riñkties pri bažnyčios Krš. Darbo dirbti nebgaliu, tad ir einu po svietą rinkdamõs Skd. Kitą kartą buvo turtingas, o dabar eina rinkdamõs Slnt. Riñkties buvo išejęs žmogelis Pj.
ǁ vogti: Anie pripras i toliau riñks Vdk.
4. K kaupti, krauti (turtą, atsargas ir pan.): Reikia riñkt pinigai Pb. Lokamčius (šykštuolis) pinigus reñka, o velnias mašną siuva Igl. Jisai reñka pinigus senatvei Sr. Seniau riñkdavai auksą, kasdavai į žemes, daba į pančekas nededa aukso Btg. Tetulytė turtų neriñko Dkš. Verks mano močiutė nevirkdoma, man didį kraitelį berinkdama (d.) Drs. Rinkau rinkau grietinę [nuo pieno] ir vis negalėjau sviesto susukti rš. Seniau gaspadinės vasarą reñka sviestą ir sūdžia žiemai, tai druskos net čiuža Ob. Pašto ženklus riñkti (kolekcionuoti) NdŽ. Pasogą reñka OG283. Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagys įsikasa CII103. Jie (paukščiai) nei sėja, nei pjauja, nei renka kluonuosna BPII393. Ir dažnai tatai gadijas, kad tie, kurie didžius turtus vaikamus savo renka, nieko kito jiemus nepaliekti MP63.
| Nuoširdžiausiai baru tuos, kurie neklauso mokytojų, kurie renka dvejetus V.Bub.
5. burti į vieną vietą, telkti draugėn: Ponas Lapocinskis turėjęs iš Vilniaus Kalinausko įsakymą visus sukilėlius nuo Švenčionių iki Biržų rinkti po savo vėliava A.Vien. Turėjo tuojau … susitekėt jump pulkais iž visų šalių, nelaukiant, idant jų po vieną ieškotų ir rinktų̃ DP89.
| prk.: Viršum jūrų žilo ploto vėjas debesis jau renka rš.
| refl.: Žmonės reñkas K. Pirkia didelė, tai tenai daugiau riñkos Pb. Priebrėkšmiais, atlikę nuo darbo, rinkosi dvariškiai prie Topylienės Žem. Užmatysi, a jau reñkasi kas gegužinėn Ssk. Dabar prieš dieną reñkas [šokti] Pst. Gentys suvažiavo, kaip musys pradėjo riñkties LKT62(Pp). Renkasi kaip varnos prieš lietų LTR(Al). Jie dabar posėdžio renkasi J.Jabl. Vyrai, moterys pakrante šiandien renkasi į šventę E.Miež. Seniau raganų rinktas šito kalno viršūnėj A.Damb. Vos spėjo suolus sustatyti, pradėjo ir žmonės rinktis J.Avyž. Ir rinkos jop daug minių Ch1Mt13,2.
6. kaupti, traukti į vieną vietą ką pasklidą: Arklio pasagos reñka sniegus (neišbyra po jomis patekęs sniegas), ir susimina kaušai Šts. Šviesai einant pro renkamąjį lęšį, spinduliai lūžta ašies kryptimi rš.
| refl.: Debesys reñkasi, bus lietaus Dkš. Kartais bajorės, išpylusios į bliūdelį kavos tirštimus, veizas, kaip tie renkas į kupetas ir kokios daros liečynos M.Valanč. Tuoj tie visi kaulai ir mėsos pradėjo krutėt ir rinkties an vietą BsPII296. Labiausiai šaltis renkasi, kai durys valio[je] (atviros) Lnkv. Pikti žodžiai pradeda rinktis jos lūpose I.Simon. Akyse renkasi ašaros I.Simon. Martyną vėl ima pagunda kareiviškai nusispjauti. Jo burnoj jau renkasi seilės I.Simon. Vėl renkasi jėgos išvargintame kūne J.Paukš. Čia paarta, gal riñksis (byrės į batus einant) Pls.
7. Lž, Vkš, Btg, Rd imti nuo pradalgio ir rišti į pėdus: Ejau dienums rugių riñkti Užv. Nu keturiolekos metų rugius rinkáu po tėvu Krš. Praniukas rinko Kasparui M.Katk. Geriau rugius riñkti, neko pri vaiko sėdėti Rdn. Pjaus su dalgeliais rugius: motriškosios riñks, vyrai pjaus Gd. Dvylekos metų aš jau rugius rinkáu Vn. Vieną kartą aš renkù renkù rugius, nėkaip nebspėju Lpl. Vežimus myniau, rugius rinkaũ Pšš. Pradalgę reñka į pėdus LKT160(Šlv). Iš po pjautuvo reñkam [rugius] ir vežam [, kai sausa] Pls. Pradilo dalgelis, tankiai brūkštuojamas, pavargo mergelė, rugius rinkdama LTR(Šts). Eisiu į kalnelį kvietelių pakirsti, eis mano mergelė paskui mane riñkti JV420. Aš nemoku rugių rišti, nei miežaičių rinkti RD107.
ǁ imti nuo kraikos (linus) ir dėti pėdais: Tada kloja linus, reñka, riša in kūlius Šlčn. Klojam linus in pievos i paskui reñkam Dv. Kap jau atsiguli [linai], reñkam, pirtį kūrinam, džiovinam Eiš.
8. imti nuo lauko, valyti, vokti: Dideli darbai būva tik tada, kap nuo laukų reñkam Dsn. Prispėję rugiai, reikia riñkt JnšM. Jei ne lietus, reñkam nuog lauko ir vežam kluonan Pls. Nušienav kąsnį šieno ir nèrenka namo Lz.
9. tikrinti rūšiuojant, atmetant netinkamus: Netoli kolūkio raštinės moterys rinko bulves. Sėklines kapčiavo rš. Nuvėtytos, švariausios uogelės, nereiks nė riñkti Krš. Moterys popiet eis kanapių riñkt (rauti pleiskanių) Rdm.
| prk.: Neriñko, katras [vaikas] kaltas, abiem atatašė Klt. Aš tavo darbus nèrenku (netyrinėju, ką blogai padarai) Jrb.
| refl.: Kulipkėlė nesirenka, lietuvis tu ar lenkas. Guldo visus iš eilės rš.
10. ieškoti ko kuriam reikalui tinkamo, iš daugelio skirtis tinkamą: Kai kas švendrą traukia ar degtuką stumia, kai reñka dalgį Slm. Nuometėlis pirktas, krautuvėse rinktas LTR(Igl). Tu mano mergele jaunoji, iš trijų šimtų rinktoji LB136. Ei močiutė, motynėlė, rinkai̇̃ ma bernelį JD295. Rinkai metus, rinkai ir antarus – ir neišrinkai dukrelei raunelės TDrIV113(Kb). Tarė … pakviestump prilyginimą šitą, dabodamas, kaip pirmas vietas rinko DP338.
| Ignas nutilo ir valandėlę nesiryždamas rinko žodžius J.Avyž. Jis ilgai niūniavo, rinko melodiją ir pagaliau uždainavo K.Saj. Reñka dieną bulbom sodint Klt.
^ Reñka reñka kaip Gelumbauskis beigelius Kv. Girio[je] kirstas, krome riñktas, an rankelių graudžiai verkia (smuikas) Alvt.
rinktinai̇̃ adv.: Jie išsirūpino iš valdžios leidimą kirsti medžius rinktinai LKGII529.
| refl. tr.: Vis reñkasi reñkasi – sausų malkų nebedaug liko [krūvoje] Ėr. Knygos lentynose sudėtos taip, jog kiekvienas skaitytojas laisvai gali vaikščioti po biblioteką ir rinktis, kas jam reikalinga A.Vencl. Jai (našlei) nebebuvo kaip riñktis: su dviem vaikais kas ims! Ob. Rinkis, mergele, vargo bernelį LTsI499. Vedė žirgą in žalią grūšią, rinkaus mergelę in savo dūšią TDrV174(Vlk). Kas manęs verks mano pakasynose, tą rinkis sau už tėvą S.Dauk.
| Liga žmonių nesirenka rš.
^ Rinkos rinkos ir išsirinko iš viso mesos bliūdo veršio uodegą LTR(Pp). Nešerk žolės su rasa, nesiriñk panos ant atlaidų Bsg.
11. šaukti, mobilizuoti: Žalnierius rinkti N. Naujokus riñkti NdŽ. Ąžuolėlio šakos linko, o mus jaunus vaiskan rinko LTR(Mrk).
12. LL285 skirti balsuojant: Rinkimų sistema laiduoja kiekvienam piliečiui teisę rinkti ir būti renkamam sp.
13. skirti, padaryti ką kuo: Mums žadėjo vis…, kada mus rinko ig sūnus Mž51. Atstovus rinkdavom, rodos, tik trejiems metams J.Jabl. Riñkti atstovu, vadu NdŽ. Rinksim tave į pirmininkus rš. Aš patsai tapau valdovu ir nežinau, kad mane kas būtų rinkęs V.Krėv.
| refl. tr.: O kolektyviniam ūky paprasčiau: vadovybę patys valstiečiai renkasi rš.
14. dėti iš raidžių tekstą, rengiamą spaudai: Kūrinys kartais dar nebūdavo baigtas rašyti, o jį jau rinkdavo spaustuvė, nes laukti nebuvo galima rš. Iki Ignotas skubėjo įsirengti požemyje, Karolis išmokė Karusę rinkti raides rš.
ǁ sudaryti reikiamą skaitmenį (sukant telefono diską): Viktorija paėmė telefono ragelį ir ėmė rinkti numerį rš.
15. jungti į daiktą atskiras montuojamo mechanizmo, įrenginio dalis: Agregatus galima rinkti individualiai ir sroviniu būdu rš.
16. daryti raštus audžiant: Sajonus pačios irgi audė, pačios žiurstus ko nopuikiausius staklėse rinko V.Piet.
17. dainuoti sutartinės rinkinį: Rinkėjas renka, o giedotojas neatkartoja tų pačių žodžių LTII101.
ǁ giedotinai, giedamai skaityti: Nė vienas iš jų nemokėjo maldų rinkti Grž.
18. imti (pačią), vesti: Ją riñko iš savos vesės Zt. Mūsos mergutos panuvažiavo Lotvon – čia nėr kam riñkt Lz. Sūnaitis manas, neriñk jos Lz. Lietuvnykai neriñko, o až ruskų nenorėjau Lz.
| refl. tr.: Aš čiut nenumiriau verkdamos, kad anas jos nesriñkt Lz.
19. imti (ranka ar kokiu įrankiu): Rinksiù visa (visų valgių), rinksiù – nereikia pravarinėt (raginti) Lz. Pautienę šaukštu reñkam ir valgom Lz. Iš pirkios reñka ir neša jai Lz. Čepela skarvadą riñktie Lz. Merguta merguta, reñk rankom mane, o nenori rankom – reñk šakėm per slenkstį Lz. Kad aš itų lazdų nerinktáu rankõs! Lz. Duoma jam zalato – anas vėl nèrenka Lz. Tau duodant, jie renka, tau atveriant ranką tavą, jie pasotinami yra geru BBPs104,28. Ana [v]andenį reñka (semiasi) iš mūsio šulnio Lz.
^ Neriñks jo velnias Ds. Bernioko velnias neriñks, o mergiotė vargs gyvenime Ut. Kur jis eina tokią naktį? – O, neriñks jo galas! Mrj. Neriñks galas tas malkas – ryt sunešim Dkš. Valgom gerai, ale velnias reñka (neina į naudą), i visa Vdš. Skubos darbą velnias renka LTR(Vl). Dagi nerenka biesas (turtingas) – kitiem pinigus skolina An. Kad tave perkūnas rinktų! (keik.) Yl.
| refl.: Reñkasi (įsikimba, stveriasi) až arklio uodegos ir joja Lz.
20. atiminėti: Kam jūs tep rabavojat, visa reñkat? Rod. Riñko arklius niemčiai Rod.
21. paimti, areštuoti: Čia jau jį reñka tiurmon LKKII206(Zt).
22. dėti (į ką): Koja prikulta – gipsan riñko Zt.
| refl. tr.: Ana renkasi̇̀ [bulvių] vel kiton terlykon (puspuodynėlėn) LKKII204(Zt).
23. refl. tr., intr. imtis (darbo): Aš jau darbo nèsrenku – aš jau sena Lz. Reikia riñktis až kuodelio (sėstis verpti) Lz.
24. apimti (tam tikrai būsenai): Piktumas reñka, kad nerašo Lz. Manę miegas nèrenka Lz. Mane juokas reñka Lz.
25. gerai imti (apie skustuvą): O ką, reñka britva barzdą? Lz.
26. imti, kraustyti (nuo stalo): Kode[l] stalas nèrinktas stovi? Dglš. Kas valgo, ė aš vis stalą renkù Trgn.
ǁ tvarkyti: Nerinktoj pirkioj gyveno Dglš.
27. refl. N, Sut, I, GrvT132 rengtis, ruoštis (ką daryti): Kelian rinkuosi SD408. Rinkõmės rinkõmės [pirkti] ir nepirkom Tvr. Nu, tai renkies ir važiuo[j] (važiuok) par tetą LKKXIII27(Grv). Kap pavasaris ateima, reñkasi dirbt až lauko Lz. Jau renkúos pakalbėt Ad. Rinkõs rinkõs lietus, ir nieko nebuvo Kli. Rinkõs, rinkõs lyt, tai i dav[ė] (smarkiai palijo) Ad.
28. refl. skirstytis: Patalkis reñkas laukan, maž tebuvo šnapšės Šts.
29. refl. dvėsti, baigtis: Jau mūsų juodis dėl dusulio riñksis Žgč. Ta juodgalvė avis jau, tur būti, greit riñksis: nebkelia nė kelti Grg. Bene riñktis nori, kad nebevalgai? Grg.
30. refl. pradėti augti, taisytis: Pomidorai buvo prasti, o rudenio pusėn ėmė riñktis Antš.
◊ [sau] į gálvą riñkti
1. stengtis įsiminti, dėmėtis: Dabar žmogus visa ir galvon nèrenki, o tada tai mokėjom visokių tę giesmių, sekmių LKKII226(Lz).
2. kreipti dėmesį, rūpintis, jaudintis: Anas galvon nèrenka Lz. O kalvis nerenka sau galvon Aru32(Lz).

pýpliauogių išei̇̃ti riñkti Kt sušalti.
(kieno) trùpinius (pė́das NdŽ) riñkti mėgdžioti, sekti: Jau taip reñk tėvo trupinius! Rs.
varpùs riñkti prieš pradedant skambinti visais varpais, skambinti iš pradžių su vienu, paskui su kitu varpu: Jau pradėjo varpùs riñkti, greit būs pamaldos Šts. Jau reñka varpùs, tujau skambins sumai Šts.
(kieno) žodžiùs riñkti kartoti, sakyti mėgdžiojant: Vaikai, negražu motinos žodžiùs riñkt Rs.
apriñkti, àprenka (apreñka), -o tr. K; Q167, H173, SD198, B, Sut
1. DŽ, Pb kiek nurinkti: Nueik agurkus apriñkt Gs. Jau gal ir àprinktos yr mėlynės Erž. Iš ryto buvo aviečių, dabar vaikų àprinkta, àprinkta Gl. Giliukus išneš, išnarinės, ir taip jau àprinkta Krkn. Malkas visas apriñko Dglš. Obuolių nereikia kratyt, reikia apriñkt, tai ilgiau stovės JnšM. Jau apriñko riešutus Btrm. Po dvi obelis àprenkam – stiprūs, macnūs obuoliai Dv. N’àprinktas medis KII261. Mažai jų (viržių) možna pririnkt: aprinkti̇̀ labai Str. Lietuviai, nakčia pagal palaidojusys kūnus ir grobį aprinkusys, auštant ties mūrais Kijevo sustojo S.Dauk.
| Šitie popierėliai (musgaudžiai) àprenka muses Ėr.
| prk.: Mirtis jau apriñko keletą tų gėrovų (keli begerdami jau mirė) Gs. Apriñks Dievas senius (vienas paskui kitą išmirs senieji) – Dievui visi geri Lkm.
| refl.: Uogos dabar apsiriñkę Ds. Jau braškės biškį apsiriñko: vienas ateina, kitas, tai vis uogikę Vdk. Kap apsiriñko obuoliai geresni, tai ir itiej geri Arm.
ǁ nuimant apnaikinti, pašalinti: Tik apreñkam vakare [Kolorado vabalus], rytą i vėl anys skrenda Ad. Plaikstos su vyrais, o vaikams utų neàprenka Šts.
2. aplasyti: Vištos apriñko sėjant rugių pakraščius, dabar ir reti Ds.
ǁ po kiek imant suėsti (ką padėliotą, išbarstytą): Grūšeles apriñko telyčia Dglš. Ateina ana (lapė), te apreñka, apėda, o kapkono nekliudo Dgč.
| refl.: Apsiriñko mėsa (nebėra, suvalgyta, kur tik jos kiek buvo) Lp.
3. didumą paimti, pašaukti: Iš kaimo visus geruosius vyrus aprinko [karui] rš.
4. Kp, Al rasti, skirtis tinkamą: Apriñk man kur gerą arklį – pirksiu Rm. Vison parapijon tokio žmogaus neàprenku, kap jis (labai geras) Lp. Aš neàprenku, kas už jį gudriau pakalbėtų Jnšk. Tas kelmas apriñktas didesnis, nebegali išraut Lnkv. Alksniokas buvo vienas api̇̀rinktas Strn. Apriñki vietelę, apriñk bernužėlį JV29. Tada mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimą, kaip tur dėl savęs pačias aprinkti BsPII53. Praustis tik vieną šaltinį buvo aprinkę LTI185. Eidamas žiūriu, kur triobos statyt, tai šitą vietą aprinkaũ Ob. Marija gerą dalį aprinko, kuri nuog jos nebus atimta VlnE167. Anys pirmosias vietas aprinklavo VlnE115. Idant kiekvienas [pakviestasis] aprinktų sau galiausią vietą DP341. Kursai vietą aprinkai PK95. Idant jis žinotų pikt atmesti, o ger aprinkti VlnE148.
| refl. tr. N, Š, RtŽ, Rd, Slk, Antz, Kp: Apsiriñko vardą Magdelena Krš. Apsiriñk paną, nevaikščiok vienas Vn. Tu rasi jau turi kurią apsiriñkęs? Rg. Vienan kaiman apsiriñko mergaitę Rod. Apsirinkaũ sau mergelę iš viso pulkelio Sdk. Toks ten iš jo ir jaunikis: žmonos savoj parapijoj negalėjo apsiriñkt Srv. Nesiženija – apsiriñkęs neturi Vb. Bara man tėvelis ir motinėlė, kad apsirinkaũ sau mergužėlę (d.) Ps. Pavasarį parskrido – tujau ans (varnėnas) apsi̇̀renka vietą, tujau deda kiaušelius Sd. Nakvynei apsirinkau gerą vietą rš. Jie apsirinko šakotą eglę ir apsinakvojo ant jos LTR(Žm). Apsirinkaũ savo buvimą Vs. Ne tą kelią apsirenki̇̀, kursai laimėn veda BM452. Daleista apsiriñkti darbai tokie, kokių nori ir kada nori A.Baran. Kad aš jums po akių dedu gyvastį ir smertį, kad jūs gyvastį sau apsirinktumbit brš.
ǁ refl. Sut būti, atsirasti pasiryžusiam, pajėgiančiam ką padaryti: Vos àprenkas ižg šimto vienas, kuris pildytų įsakymą jo DP39. Apsirinkęs ant ko SD315.
5. paskirti iš daugelio (kokioms pareigoms): O kodel jaunesnių neapreñka [dirbti]? Pb. Jį apriñko brigadyrium Vdn. Petrą apriñko seniūnu Sv. Senį vilką aprinko klausytoju LTR(Lp). Susrenka visas kiemas, kataras [skerdžius] geriausiai patinka, tą ir àprenka Grv. Aš tave aprenku sau už tėvą S.Dauk. Bitės pačios apreñka motiną Vdn. Kariau už mus vyras macnas, kurs nuog Dievo est aprinktas Mž396. Jis žinosi ne žydų pačių ant karalystės aprinktas BPI110. Norėjo aprinkt jo ažu mesijašių SPI34. Kunigas buvo àprenkamas pagal zokano DP27. Aprinktas karalium MP89. Įstatau, aprinku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Aprinko tave, kad pabudavotumei namus Ch1Krn28,10.
| refl. tr.: Aprenkuos tave sau už motiną P.
6. Dsn, Str, Lp apvogti, apiplėšti: Milicija [jį] paėmė už tai, ką apriñko žmogų Aps. Apriñko šitą malūninyką – ką jis ten prisaugos Grv. Šiemet tai mus suvis apriñko Pst. Ale kai paprašysi, tai patį apriñks JnšM. Tę dieną apriñko tą dvarą Prng. Vienus metus ir mane apriñko Šlčn. Mažu kas apriñko tę namus Lz. Ir vaikai Izraelio … aprinko (aprinkinėjo, applėšė) abazą BB1Sam17,53.
ǁ pavogti: Bernai apriñko mūsų kalnius, veilokus Pst.
ǁ refl. tr., intr. susigrobti: Apsriñko Onelės turtą svetimi Dglš. Apsriñko, per brolį nuvažiavę, tada brolio nereikia Dglš.
7. aprengti, apvilkti: Vaikelius aprėdė, apriñko ir parvažiavo par marias Grv. Apriñko diedą kap poną, ė bobą kap ponią Aru15(Grv).
| refl.: Mergaitės apsriñko tautiškais rūbais Grv. Jaunoji laukia jaunojo dar neapsriñkę Lz. Regi – ką kas baltai apsriñkęs stov Grv.
8. refl. apsitaisyti kuo (maskuojantis): Cigonkom apsriñkę vaikščioja [per Užgavėnes] LKKXIII27(Grv).
9. aptvarkyti, apvalyti: Apriñkit jūs padą didumą, reiks rugiai vėtyt Trgn. Reikia stalas apriñkt Klt. Apriñk kambarį Db.
| refl.: Reikia pirkioj apsriñkt Dglš.
10. refl. apsistoti, apsigyventi: Nebuvo kur apsiriñkt [, atvažiavus į naują vietą] Grv.
◊ kudlàs apsiriñkti apsipešti, apsimušti: Apsi̇̀renka kartais [vaikai] kudlàs Grd.
paapriñkti, paàprenka, -o (dial.) tr. atimti, sugrobti: Paapriñko visa ką niemčiai Str.
atriñkti, àtrenka, -o tr.; Q162
1. DŽ, Prng, Tvr iš daugelio atskirti, paimti: Atrinkaũ aš sėklai bulbes, t. y. atskyriau J. Mažėles bulbes àtrenkam paršam Ėr. Reiks atriñkt kiaulinės bulbos Mlk. Mes savus šniūrus atrinktum̃ Rud. Sumakalavo, sumaišė posmus, negali atriñkt (sutvarkyti) Dkš. Na, kad toks gudras, atriñk pelus nuo grūdų Žvr. Žmonės tai kalena į dantis [kiaušinius], kol stipriausią atrenka J.Balt. Iš liaudies kalbos jis atrenka tai, kas joje yra geriausia, vaizdingiausia, gryniausia A.Vencl. Mandročiai … negalėjo atriñkti tokių liekarstų, kurios galėtų jam (karaliui) pamačyt BM254.
atrinktinai̇̃ adv.: Atrinktinai daržovės imamos keletą kartų iš to paties ploto, kai tik jos subręsta rš.
| refl. tr. Š: Reiks keletas paršelių atsiriñkt veislei Ds. Atsirinkai̇̃ savo kailį? Mšk. Oi jiej ir sulėkė, visi čiulbėjo, bet motinėlės neatsirinko LTR(Mrk). Svečiai sumetė visas drapanas ant krūvą, dabar atsiriñk savo, ka gudras! Skrb. Kaip mes rubežius atsiriñksim? Vad.
2. suprasti, suvokti: Malvina klausė, stengdamasi atrinkti, kas yra tikra jo žodžiuose, o kas vien liguistos jo būsenos padarinys V.Myk-Put. Da uodas atriñks, katro minkšta mėsa – jam visur minkšta: kanda, kur nutveria Klt. Neatrinksi, ar žmogus, ar inkastas koks stulpas Mrc. Regiu – eina, ale neàtrenku (neįžiūriu, nepažįstu) Vrn. Tai čia mūs ūturka – neatriñkt (nesuprast) kitam Ml.
3. N gauti, paimti: Duoklę atrinku SD256.
| refl. tr.: Mas iš tos žemės turiam atsiriñkt pinigus, katruos už ją sumokėjom Skrb. Tu už savo neščėstį pinigus atsiriñksi, kad teip padarysi, kaip aš tau pasakysiu BM202(Grnk).
4. suimti nuo pradalgio ir surišti, ką pavaduojant: Atriñko rugius duktė už motiną sergančią Nt.
ǁ refl. susivalyti, susigrėbti: Miežiai atsiriñks, ir būs ežės prieinamos karvėms Šts.
5. pasiimti su savim: Visa àtrinkta (papasakota) [tautosakos rinkėjams], nieko nėra dauges LKKIX202(Dv).
6. atimti: Kiek valgyt pametė, ė tep atriñko visa ką Kli.
| Anas atriñko būstymą mumi LKKIII117(Zt).
7. nuimti, aptvarkyti, apvalyti: Levikė atrinko indus, nušluostė stalą Žem. Palaukit, sveteliai, atrinksiù suolą, bus kur atsisėst Trgn.
8. suparalyžiuoti, atimti (galūnes): Brolis po momos smerti penkerius metus sirgo, – kojas atriñkę buvo Dv. Išgąsčiai rankas ir kojas atriñko Rod.
◊ posmùs atriñkti suprasti: Nežiūrėkit jo, jis põsmų nebeàtrenka, apie ką čia kalbat Žmt.

×dariñkti, dàrenka, -o (hibr.) tr.
1. iki pilnumo pririnkti: Dariñk pilną kašelę Mlk.
2. rasti tinkamą, išrinkti: Skietas sunku dariñkt Trgn. Kokias tu velnio kalvis – packavos arkliu[i] nedàrenki! Lp. Aždūmoj[o] anas ženytis ir pats sau mergos nedàrenka Lz. Labai graži merga – nedariñko sau bernų Lz. Laiko nedariñksim pamirt Aps. Dar̃ nedarinksi̇̀ laiko: kada arklį govė ir sodina Rod. Tiek sekmadienių buvo, ir nedarinkai̇̃ kada atvažiuot Alks.
| refl. tr.: Piršliai važiavo, vis nedasriñko, i dabar senmerge Ad. Nedasriñko [žmonos], i šiandie gyvena vienas Ad.
įriñkti, į̇̃renka, -o tr.
1. K po kiek imant, įdėti, įmesti: Įriñk bulvių [į krežį], reik jau kaišti pietams Šts. Įriñk truputį bulbių šitan keselin Š.
| refl. tr. K: Įsiriñkom pintinėlėn truputį uogų Š.
2. refl. tr. įsismaginti rinkti: Įsiriñkom (uogas) šitoj vietoj, tai toliau nebenorim nė eiti Š.
3. iš įvairių šaltinių gauti, surinkti: Jis daug piningų įriñko, įėmė KI509. Vislab taip surokuota, kad tiek išleidžiama, kaip įrenkama Kel1865,50.
4. Š įausti: Gale rankšluosčio rinkiniai įrinkti J.
5. Lz gražiai aprengti, apvilkti: Añrenka [mirusį], rakštin padeda LKKXIII27(Grv).
| refl.: Viso atvežė iš ten insriñkti LKKII209(Zt).
6. paruošti, padengti (stalą): Ir iñrenkam stalą gražiai, ir ateima svečiai LKKII209(Zt).
7. refl. įlįsti: Anas te kaiman insriñko ir geria Švnč.
išriñkti, i̇̀šrenka (išreñka), -o tr. K, Š; H173, R, Sut, I, M, LL182
1. DŽ, Tvr renkant visus paimti: Išrinkti̇̀ visi grybai Vdk. Dabar išriñkta, ale būta aviečių Ob. Vienoj dienoj išrinkai̇̃ – kitoj i vė priaugę [uogų] Dgč. Dabar išreñka dar baltas [uogas] Pb. Išriñk žirnius iš šiugžmų ant virimo [= virimui, virti] J. Ažudavė tada jam išrinkti iš krūvos pelų grūdus ir sunešt aruodan parnakt LTR(Ant). Palik vištai padėlį, neišriñk visus Trg.
| Kiaulės išreñka gyvates iš miško Klt.
| prk.: Išriñko Dievas senius Rud. Po vieną, po vieną ir išriñks visus [senuosius] Krš. Šįmet renka gripas senukus: pas mus nemažai išriñko Plv.
^ Ji iš po odinos (gyvatės) kiaušinius išrinktų LTR(Grv).
| refl. H173, K.
ǁ vieną po kito išimti, pašalinti: Kol jau išriñko [minas], bijojom ir į daržą įeiti Pp. Čia išlupta silkė, visi tie kauleliai išrinkti̇̀ Lpl. Mėsą atvėsinti ir išrinkti kaulus rš. Tik išrenki akmenis iš dirvų, žiūrėk – ir vėl prisiaria Ds. Kūliai buvo neišrinkti̇̀ iš žemės Šv.
| Seliūnu buvo po karo, ir stiklus išriñko (išdaužė, išmušė) Vn.
2. Plng iš įvairių asmenų, vietų paimti, gauti: Tik pinigai išriñkt [iš žmonių] Lp. Maž ir rendo nei̇̀šrenka – delto šeši šimtai išriñkt! Mlt. Išrinku (orig. išrikku) donį SD408. Net iš raštų ne visi hidronimai išrinkti (išrašyti) KlbX283(J.Balč).
3. vieną po kito paimti (į kariuomenę), mobilizuoti: Ateis šaltas rudenėlis, išrinks jaunus bernužėlius LTR(Sb).
4. gauti pajamų, parduodant po kiek: Iš vienų agrastų išriñko šimtą rublių Krš. Už obūlius išriñko a du šimtu Rdn. Pusantro tūkstančio išriñko už pieną Nmk. Arendai mokėt kiek reikėdavo, iš vien linų išriñkdavau Sml. Visus aruodus turės išpilti, kol išriñks tiek pinigų Jnšk. Iš to sodo išriñks kelis šimtus Jrb. Iš vieno pūro ką jie i̇̀šrenka pinigų! Srd. Ìšrenka daug pinigų už medų Bb. Už vienus kiaušinius ko tik ne šimtą litų išrinkaũ Srv. Iš smetonos daugiau išreñka, kaip iš sviesto Ėr. Už grybus galima gerus pinigus išriñkt Rm. Iš žemės nebegalėjo nuošimčio išriñkti, o apie skolą nėr ko ir kalbėt Rm. Mirk, ir tai šitų pinigų neišrinksi̇̀ Trgn. In šimto rublių iš pieno išrinkaũ Dglš. Mokėsime išrinkti iš jo pelną A1884,379.
| refl. tr.: Karvė jau pašarą savo išsiriñko (už pieną jau gauta tiek, kiek išleista pašarui) Jrb.
5. kurį laiką imti ir rišti pėdus: Dvylekos metų aš dešimtį dienų rugius išrinkáu, dabar šešiolekos metų drimbailos neina Krš. Išrinkáu dešimt dienų rugius, gavau tris rublius Krš. Tris dienas rugius išrinkáu, o nepavargau Trk.
6. peržiūrint atmesti, pašalinti netinkamus: Paki jūs papietuosit, tai aš vienas išrinksiù šituos grūdus LKT286(Msn). Gražūs grūdai – kaip išrinkti̇̀ (be šiugžmų) Jnšk. Išrinkaũ kanapę an marių krantelio DrskD258.
7. R129, DŽ išskirti, paimti iš daugelio gerąjį: Pernai tokių obuolių išriñkom gražių – tokių raudonų dryžų Jrb. Vilną nuo nugaros išriñko, o prastą paliko Klvr. Mumis išriñko tiktai iš Mažeikių, kas mokėjom šiek tiek rašyti Akm. Išleis tą vandenį, karosus išriñks didiliūsius, mažūsius paliks Vž. Apsidairę išrinko laužui vietą ir nuėjo skinti sausų kadugėlių K.Saj. Išrinko gerąsias [žuvis] in rykus savus, o piktąsias oran išmetė DP524. Išrinkiat ir imkiat avis kožnas savo šeimynai ir papjaukite BB2Moz12,21.
išrinktinai̇̃ adv.: Buvo tat jau išrinktinai gera medžiaga pastatymui laivės I. Lindynė buvo išrinktinai gera I.
| refl. tr. DŽ: Kad mylit žuvelę, suvalgaite, sėste, ažukandinėjat, gerelesnę išsirinktè LKT392(Brsl). Išsirinkaũ patį geriausią KlbIII16(Lkm). Par vasarą ganos [avys], o rudenį išsi̇̀renkam Mšk. Laikraštis pats sau išsirenka iš prisiųstų straipsnių tuos, kurie jam patinka, o ne tą, kas ką pakiš V.Kudir. Neišsirinksi darbo Ps. Išvažiavo ožkų pirkt, jis negavo išsiriñkt JD547.
^ Išsirinko visų kirvių kaplį LTR(Ldvn).
išsirinktinai̇̃ išsirinktinõ: Bagotam jaunikiui mergų išsirinktinõ pilna Vj. Davė išsirinktinõ kirsties miško Vj.
8. suieškoti tinkamą: Tu išrinkai̇̃ ma[n] bernelį kaip girios stuobrelį JD295. Aš išrinksiù tau bernelį, pošnios artojėlį DrskD103. Aš iš visos Lietuvos neišrinkau sau panos (d.) Dbč. Nė vienas neišriñkom i neišriñksim [sūnui žmonos] Vel. Pons apjekėlis, velniop šuoliais besisukdams, ir tarnus sau i̇̀šrinktus apjekti mokina K.Donel. Bus kas išrenkąs J.Jabl. Jis su kitais egzaminų komisijos nariais išrinkdavo rašomojo darbo temą KlbV61(J.Balč). Oi tai dėkui motulei, mano mielai širdelei, ką išrinkai̇̃ išdabinai tokį gražų vardelį (d.) Drsk.
| refl. tr. N, Š, J: Nu ale kad išsirinkái paną su tokia ilga nose LKT108(Tt). Išsirinko tėvutėlis dėl savę draugelę, o dėl mūsų našlaitėlių aštrų erškėtėlį (d.) Šmn. Išsiriñk, mergele, sau vieną bernelį DrskD109. Neieško, tai ir neišsi̇̀renka [žmonos] Lel. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau SkvJn15,16. Nagi senis (vyras) išsirinko [vardą] Mžš. O kad būt daiktas išsi̇̀rinktas, tai greit persivežtum Azr. Laiką tokį išsiriñkot Rš.
^ Išsirinko iš viso bliūdo veršio uodegą LTR(Grk).
9. paskirti iš daugelio (tinkamą kokioms pareigoms, vertą būti kuo): Jį dabar išrinksią (paskirsią) mokytoju J.Jabl. Gerai sakė ir karalaitis buvusysis, tos žemės karaliumi jau išrinktas J.Jabl. Tris žmones kiemas i̇̀šrenka apiekūnais [našlaičiams] Grv. Mus savi už sūnus išrinko PK112. Eš jus iš svieto išrinkau, dėl to neapkenč jūsų svietas VlnE177. Daug pakviestų, bet maž išrinktų DP526. Išrink mumus vyrus, išeik bei kariauk priš Amalek BB2Moz17,9. Sau velytas, išrinktas R177.
^ Girdėti visiems, regėti tik išrinktiems KrvP(Al).
| refl. tr.: Ans būtų už pasiuntinį muni išsiriñkęs Akm. O tarp liudininkų išsirinko vilką bei lapę K.Donel.
^ Motinos neišsirinksi LTR(Srd).
10. LL113, DŽ paskirti balsuojant: Išrinkti į pirmininkus LKKVII98. Dvarininkai išrinko savo komitetą, kurio priešaky atsistojo Jokūbas Geištoras V.Myk-Put. Rinkėjai gali bet kuriuo metu atšaukti teisėjus ar tarėjus ir jų vieton išrinkti kitus sp. Konferencijos darbui vadovauti buvo išrinktas prezidiumas sp.
| refl. tr.: Ir dar sako: išsirinko pirmininką, pabuvo dvi savaites, atėjo naktiniai ir nupylė V.Bub.
11. refl. išsiskirstyti: Išejo, išsiriñko žmonės, kiti suejo Alks. Jaunimas greit išsiriñko iš kuokinės Rš. Jau visi iš gryčios išsiriñko Tvr. Išsiriñkit jūs iš čia, ba jūs čia daug priviso (atkalbant nuo gyvačių) Ml. Pacukai irgi: jeigu sugausi, užmuši kiek, tai išsireñka paskui Str. Visi žmonės išsiriñkę, nieko namie nė[ra] Vl. Visi svečiai išsirinko arba pakerčiais sumigę knarkė Žem.
12. padaryti raštus audžiant: Novalačkų galam išriñkdavom visokio rašto žičkus: kvietkelius, paukščiukus ir kitokius Ps. Įvairumo dėlei spalvotos rašto juostelės būdavo išrenkamos žvaigždutėmis, vingeliais, rombiukais ar kitu nesudėtingu rašteliu rš. Audeklo dugnas dažniausiai būna šviesus, o išrinktasis raštas tamsus rš.
13. paimti, areštuoti: Ižriñko ir pasodino [į kalėjimą] LKKII206(Zt).
14. išimti ranka ar kokiu įrankiu: Aš teipo stoviu ir žiūriu an tų galkų, kur mama išriñko iš pečio Eiš. Košę iš piestos i̇̀šrenka kaukorin Dv. O anas (gaidys) ir visus pinigus ižriñko iš pono skrynios ir parejo pas diedą LKT400(Rod).
15. atimti: Mano daržinę išriñko Zt.
| Išrinkai̇̃ (išnaikinai) gražumą iš mano veidelių (d.) Grv.
16. išardyti: Jei sergantis sunkiai miršta, tai reikia lubas išriñkti – greit mirs (priet.) Dbč.
17. sutvarkyti: Kai išrinkaũ kamarą, net šviesesnė: buvo ažkrauta baisiausia Trgn.
18. refl. išsiruošti, išsirengti: Išsirinkt an kelio SD394. Tingiai išsirinku ir prademi ką dirbt SD21. Visi buvo išsiriñkę Lietuvon Grv. Duok mums ant smerties prietemio atminti, geroj sąžinėj iš čion išsirinkti KN249. Išrinkos atlankytų Elžbietos DP472.
19. refl. išsigauti, išsibrauti, išlįsti: Moteriškė sėdos an lokės, o bernėkas an kito lokyčio ir nuvažiavo – išsiriñko ani iš medžio an lauko ir padvažiuodinėjo nuogi selų Aru31(Lz).
20. refl. pasipuošti: Kap kur eimi, reikia išsiriñkt Lz.
21. surasti: Kitas ydas ana išriñko ir nevažiavo į svečius Šts.
22. išbarti: Išrinksiu aš jį kada ažu itus darbus Vrnv. Po svieto akimu kap išrinksiu jį, tai net sčiaudės Vrnv.
23. pažinti iš daugelio: Kai ineisiu pulkelin, neišrinksi manęs LTR(Rš). Neišrinktas, nesusektas, nepažintas I.
◊ aki̇̀s išriñkti labai užsipulti: Kiti jam ko akių̃ neišriñko Auk.
danti̇̀s išriñkti duoti antausių, primušti: Nenorėk, kad aš tau danti̇̀s išriñkčiau Šv. Aš jam kada kalvek išrinksiù danti̇̀s Arm. Dantis tau išrinkčiau, – pabalino akis Domas Žem.
nuriñkti, nùrenka (nureñka), -o tr. K
1. N, DŽ renkant visus nuimti: Dabar ir aviečiai nedideli – pirmieji nurinkti̇̀ visi Ob. Prieš rugių pjovimą reikia tas uogas nuriñkt Rm. Jau baigia avietes nuriñkti Brž. Juoduosius serbentus nurinkaũ Jrb. Nū̃rinktos tos bruknės, ka ten visai nėko nebėr Pp. Nurenku uogas, uogauju R7. Nurinkaũ [kiaušinius] nuo tvarto, nuo sklepo – torelką prisdėjau Klt. Visas varpas nu miežienos nūgaliai nurinkaũ J. Varpas nuo dirvos nuriñkti KI202. Atlekia svetimi vaikai, nùrenka, nùrenka grūšią Lp. Kad nurinksi vynyčią tavo, tada nerinksi paskui tavęs uogų Ch5Moz24,21. Aš juos taip nurinksu, jog nė viena kekė neliks ant vynmedžio CI25.
| prk.: Visas ankstyvo rudens spalvas nurinko naktį vėtra rš. Ašarėles nuo akelių tartum uogas tau nurinksiu rš. Vanduo nuriñko (nuplovė, nunešė) žmones nuo pluosto, ir pluostas pagrimzdo Krt.
| refl. tr. N.
ǁ nuimant vieną po kito pašalinti: Nureñkam, kad kur pamatom kirmėles [ant kopūstų] Ad. Akmenėlius nurinktáu LKKIX209(Dv). Aš tuos pilkus akmenėlius rankelėm nurinksiu LTsI525.
| refl. tr.: Nusirink spalius nuo kupros Ėr.
ǁ nuravėti: Kad kokią vagelę [sūnus] nurinktų̃, vis man mažiau būtų Mžš.
2. nulasyti: Paukščiai nuriñko šermukšnio uogas Ėr. Vištos užeina, nurenka [serbentus] Vdk.
3. nuimti derlių, nuvalyti laukus: Nurinko rugelius, bulbas išsikasė Aps. Jau visa kas nùrinkta nug lauko Grv. Daržus visus nurinkaũ Dglš. Visa žemėn pasėjom, o paskui reikia visa nuriñkt Dv. Visą naudą nuo laukų nuriñkom Zr. Pusę varsto bulbų nuriñkom (nukasėme) Kp. Tik bulbos liko nenùrinkta Str. Bulbes tas nùrenki prieš kūlimą, tai labai gerai Mšk.
| refl. tr.: Nusriñkom nuo lauko visa ką Prng. Ar jau nusirinkai̇̃ bulbes? Grz. Daržą nusi̇̀renku pati Btg.
4. iš daugelio rasti, išskirti tinkamą: Rinko rinko ir nenuriñko man kepurės Jnšk. Nurenkame gražią dieną ir visi mokiniai einame į mišką M.Katk.
| refl. tr.: Nusiriñko sau gražią mergelę Vb. Jau nusirinkai̇̃ mergą, ko neimi? Jnšk. Gražus vyras niekad gražios nenusi̇̀renka Skr. Aš tuos čebatėlius nusirinkaũ ir žadu pirkti Jnšk.
5. refl. tr. prastai išsirinkti: Rinkosi rinkosi, kur geresnė žemė, ir nusiriñko Ėr. Rinkos rinkos geriausius arklius ir nusriñko vienan galan Vj. Kad jis nusiriñko žmoną: nė pačiam pažiūrėt, nė kitam parodyt! Bsg. Ar išsiriñko, ar nusiriñko [jaunikį]? Ėr.
6. DŽ, Gs, Kp paskirti (kokioms pareigoms): Ar seniūnas liks tas pats, ar kitą nuriñksit? KzR. Visi atstovai jau nurinkti̇̀ Ėr. Antanaičio Praną kokiuo vyresniu nuriñko Srv. Kokį jūs starastą šįmet nuriñkot? Jnšk. Mano tėtė buvo nùrinktas gaudyti vaikezus Lnkv.
7. Krns nuimti, nukraustyti: Stalą nùrenkam, eisim gulti Erž. Aš nurinksiù stalą Švnč. Nuriñk nuo stalo Arm. Nuriñk pečių, kad nesudegt koks rūbas Trgn. Ji tik dabar nurinko viską nuo pusryčių stalo A.Vencl.
| refl. tr.: Aš pati nusiriñksiu [indus] nū stalo Erž.
8. nuardyti: Laužus (lūšnas) nuriñko jau – tvarko Klt. Tvora nùrinkta Dglš.
9. refl. nusivilkti, nusirengti: Atejau gryčion – negaliu nusiriñkt Kkl.
10. išvogti, paimti: Tai, sakai, Jonienei nuriñko visą mėsą? Upt.
| refl. tr.: Čeraunykas nuo tvoros matkus, rūbus nusriñkdavo Dglš.
11. refl. BŽ589 nuskaidrėti, nusistoti: Nusirinkęs alus R, MŽ, N. Nusiriñkęs (čystas) alus KI239.
panuriñkti, panùrenka, -o (dial.) tr.
1. vieną po kito nurinkti: Darbinykai akmenis nūnai panuriñks Dv.
2. viską nuimti, nukraustyti: Panùrenka nuog stalo, nuog skotertės vitvisa Dv.
3. viską iš eilės sudoroti, nuvalyti (nuo lauko): Mes jau panuriñksim visa nuog lauko Dv.
4. pašalinti, iškirsti: Dabar vėl medžią panuriñko nuog to lauko Dv.
5. nurengti: Tiej vagiai juos būt panuriñkę Lz.
papanuriñkti, papanùrenka, -o (dial.) tr. visiems visa nurinkti: Gaspadoriai akmenius papanuriñko Dv. Vaikai papanuriñko akmenius nuog kaniušinos ir supylė krosnin Dv.
pariñkti, pàrenka, -o tr. K; Q47
1. kiek rinkti, parankioti (uogų, grybų ir pan.): Šiandiej nepasikepėm obuolių, mat niekas nepariñko Ds. Tai pavasarį eina parinkt uogų Pb. Marytė gal pariñks bulves Pc. Einam vieną krestį pariñkti [uogų] LKT111(Kltn).
| refl. tr. M, DŽ, Mšk: Spanguolių, mėlynių sau pasrenki miškuos Dgč. Eikit, moč, su viešnia obuolių sode pasriñksit Ds. Atvažiuoja in savo anytą, tai pasreñka uogų Smal. Beržyniukas yra, lepšių pasrenkam Dgč. Neturiu kuoj kūryt – net eidama bužulių pasirinkaũ Lzd. Einu į šlaitą malkų pasiriñkt Skr. Kiaulikei lapų pasi̇̀renku i pasipjaustau Vdk. Tas vaikas, būdavo, pasirenka šakučių, neša į miestą parduot BsPIV211. Pasiriñk da bulvelių Upt.
2. Dg, Pls, Dbč vieną po kito paimti ką nukritusį, pasklidą: Ir varpytes pàrenka Šr. Rinko rinko pupeles ir nepariñko – viena liko Ad. Mano pinigai išmėtyti, reikia pariñkt! Lp. Nekoj eina ir pàrenka tas šukeles Asv. Pariñk varpas nuo žemės J. Broleliai berželius pakirs pakirs, seselės šakeles parinks parinks BsO44. Ir atlėkė gegulė, ir parinko plūksneles KrvD300. Kada tu tavo javus daguoji, neturi paskiausią varpelę parinkti CI166. Mus (sužeistus) pariñko sanitarai Kli. Aš mačiau, kai juos (žuvusius) parinko ir suguldė vienoje vietoje, greta, prieš palaidojant V.Krėv.
| prk.: Giltinė kap atskrido atšvokštė mūs dvaran, tai ir nušlav[ė] pariñko visus vaikelius (ps.) Rod.
| refl. tr., intr.: Tas žuveles pasrinko, pasrinko i kepa LTR(Ad). Lapė pariñkosi žuvis po krūmu ir ėda (ps.) Dv. Dabar nėr tokių žolių – pasriñko (jau surinktos) Vlk.
ǁ Grv važiuojant paimti iš įvairių vietų, įsisodinti: Pàrenka [autobusas] vaikus, ataveža mokyklon Švnč.
3. suėsti, sulasyti ką pabirą, pamėtytą: Karvės suėda bulbojus – kad tik būt: ir stranklelius pàrenka Rdš. Šuva pàrenka [kiaušinius] ant kiemo Mrk.
| refl. tr.: Tie ančiukai vis kaži ką no žemės pasi̇̀renka: a jie lapą, a jie žolę Jrb.
4. iš įvairių asmenų, įvairių vietų kiek paimti, gauti: Per bagotesnius pavažinėkime, ir parinksime pinigų Strn. Senelė vaikus išsiuntė į žmones duonos parinkt rš. Va ir čia kiek žinių parinkaũ, tai tyliu tik Slm. Reikės čia ir medžiagos parinkti, ir knygų paskaityti V.Myk-Put.
| Parenku (kopinėju) bites Sut.
| refl. tr.: Tėvas buvo išėjęs į kaimą su vyrais pasišnekėti, naujienų pasirinkti V.Bub. Aš ejau į Salantus žinių pasiriñkti Plt.
ǁ refl. Pln, Grd, Krš, Vkš, Skd prašyti išmaldos, elgetauti: Pasiriñkdamos ejo žmoginas Sg. Ejo pasirinkdamà nū žmonių Akm. Kol sveikas, dirbti nesunku, nereikia eiti pasiriñkti Trg. Padegėlis tur pasiriñkti – kur dings Pj. Gi šiaip teip gyvenu: po žmones eidama, pasi̇̀renku Upt.
5. kiek sukaupti, sukrauti, sudėti, sudaryti: Būdama namie, tai sviesto pàrenku, tai sūrį sudedu vaikams Rm.
| refl. tr.: Nustosim kokį mėnesį vežt pieną [į pieninę], gal sviesto pasiriñksim Srv.
6. sušaukti, suvesti į vieną vietą: Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus pariñko ir išvarė Smal. Visus buvo pariñkę ir panuvarę Lz.
ǁ suimti, sulaikyti: Anas juos davis ir gyvus pariñks Lz. Kas neklausė, anus pašaudė, pariñko Arm.
7. įstengti rinkti (uogas, grybus ir pan.): Kai neprimato, tai ir nepàrenka Sb.
8. įstengti rišti pėdus: Nepàrenka rugių, slabnė[ja] Krš.
9. nuimti nuo lauko, sudaryti, suvokti: Ar jau pariñkot grikius? Lp. Prieš rugelius visą šieną parinktái, tada gerai i rugeliai Btrm. Linus a[p]mušdo pirma, potom pakloja, potom pàrenkam Btrm. Linus pariñkt MŽ, N.
| refl. tr.: Pasrenki̇̀ tik per kalnus rugius [lietingą vasarą] Strn.
10. pakasėti: Išeinam i bulbių pariñkti, i runkelius pavalom rudinį Klk.
11. gauti parduodant: Iž inpenėtas žąsis pariñko po du rubliu Zt.
12. surasti, išrinkti tinkamą: Kiaušinius pareñka tokius rident Pb. Važiuokim sykiu į mišką, padėsi pariñkt kaladžių lentoms Srv. Prastas maistras buvo, tai negerą vietą šulniu[i] pariñko LKT210(Dkš). Pariñkt reikia, kad daržas geras būt, kai statais [namus] Klt. Jam ir obuolį gražių gražiausią parinko J.Jabl. Kiaušinius prieš perejimą parenka: kada pūčka gale stačiai, tai bus gaidžiukas, o kada šone ir apskritesnis kiaušinis, tai bus vištytė LTR(Užp). Marytė jam ir arbatos pripylė, ir gardesnį kąsnelį parinko A.Vien. Tu parinkta tarnauti meilei Vd. Jis pas parinktus gaspadorius eina viešėti J. Pariñkit geriausį arklį dėl manę, išjosiu į pasaulį vandravot (d) Žln. Tam tyčia parinkta giesmė, prie jos pritaikinta graudi vargonų muzika I.Simon. Citatos dažniausiai trumpos, vykusiai parinktos rš. Gimus vaikui, Puplesis pats parinkdavo vardą, ir būtinai pagonišką J.Avyž. Iš krikšto parvežė Matavušą, močios parinktu vardu Ps. Gal dar aš nemoku žodelio pariñktie, motulės paprašytie? (rd.) LKT387(Rud). Reik tamstai pariñkti žodį (pagalvojus pasakyti) Pvn. Jonukelis, čėsą parinkęs, i vė an tą sliesorių [eina] Švnč.
parinktinai̇̃ adv.: Kožno neveš, tai veža parinktinai̇̃ Dkk. Buvo gerų vietų, ale parinktinai̇̃ Krš. Sėklinius agurkus galima rinkti parinktinai, nes iš anksčiausiai nunokusių agurkų gaunama geresnė sėkla rš.
| refl. tr. Lž: Liga kai ažeina, tai silpnesnius pasireñka Slk. Juodu seniai tą vietą buvo pasiriñkę Jrb. Triobom vietą pasiriñko ant kalnelio Ps. Duodavo pasiriñkt žemę bajoram, žmonės turėdavo išeit Skp. Pasiriñkęs laiką, atvažiuok pasiviešėti Rm. Galia ans pasiriñkti pačią menkiausią trobelę, lauželį LKT101(Kv). Bet amatą nekokį pasirinkai̇̃ Plng. Liga nepasirenkamà Skrd. Jin pasi̇̀renkas darbą, ne kiekvieną dirba Jnš. Žmogus turi pats sau kelią pasirinkti Vd. Profesiją pasirinkti – tai ne malkas skaldyti rš. Drąsiųjų kelią pasirinkom mes, liaudies paprasti vaikai rš. [Gediminas] matydavo veidus, pasmerktus baisiai mirčiai, kurią kankiniai patys pasirinko, kad kiti galėtų gyventi J.Avyž. Nė tę niekas piršo, pati pasiriñko, o dabar nenori gyvęt Jrb. Vyras mirė, ji (našlė) kitą pasiriñko Grv. Tepasirenka tave, širdies mergele, kaip riterių papročiai liepia V.Krėv. Pasėsiu kvietelius į lygumas, pasrinksiu mergelę kur mylimą TDrV185.
| Kitas labai pasi̇̀renka žodį [kalbėdamas] (gerai pagalvojęs, tepasako) Vlkv.
^ Svečiuos nevalninkas – nepasirinksi Plv.
pasirinktinai̇̃ adv.: Bus dvejos vakaruškos pasirinktinai̇̃: kur norėsi, čia galėsi eit Bsg.
13. paieškoti: Oo, da pariñkt tokio pjovėjo, kaip mūsų Petras! Trgn. Jis, žmogus, reik pariñkti – tokio kito per visą sodžių nėr Jnšk. Reikia pariñkt tokių žmonių (labai geri žmonės)! Prn. Toks geras darbinykas reta pariñkti Grž. Parinkti̇̀, katrie moka gražiai dainuot Klt.
14. paskirti (kokioms pareigoms): Pàrinktas buvo valdybose gan seniai Msn.
15. paimti sau, su savimi: Ana padailė (padalijo), o aš parinkaũ, o! LKKII205(Zt).
^ Tylėk, ba ka paėmęs pakratysiu, tai velnias tave pariñks! Plv. Kad duosiu, tai net velnias pariñks! Ds. Jau tave kvaraba pariñko Ds. Jau vieną davatką velnias pariñko Ut. Mano šeimyną velnias pariñko Str. Kad jus, itokius vaikus, smertis pariñkt! Arm. Kad tave devynios parinktų! LTR. Nerinks tokio devynios! Pg. Kad man Dievas pariñkt nuog jūs (kad duotų numirti)! Vrnv.
| refl. tr.: Pasriñko visa, mus grynus palikdė Arm. Visas virves pasriñko, ir nėr kuom art Arm. Ana visa pasriñko savo ir nuė[jo] pas advokatą slūžyt Vrnv.
16. Dglš, Ml, Rud, Dsn, Kls atimti, nusavinti: Iš visų po karvę pariñko Aps. Pariñko nuog jo visus rugelius [per karą] Rod. Anys kiek mum pames, o visus [javus] iš mūs pariñks Dv. Žemę pariñko, i būna viena Arm. Ir ratus, ir raguites, ir arklius – visa pariñko Arm. Pariñko vainoj akėčias, plūgus i ratus Ck. Kap ėjo vaiskas, tai pariñko visus mūs arklius Lp. Pariñko arklius, tai karvėm arė Knv. Parinkt kieno turtus iždan visotimės SD102.
17. pagrobti, pavogti: Iš kuparų vagiai rūbus pariñko Eiš. Svirną atmušė, visa pariñko, pariñko Žrm. Jobui … neprietelius visa vieną dieną parinko SPI115. Ar ne blynais dengta namai – kas tę juos pariñks! Tvr.
| refl. tr.: Pasriñko pinigus Rod.
18. vesti (moterį): Pãčios pàrinkta lenkės Aps. Visi pariñko mergas – raz ne jauną, tai seną Zt.
19. aprengti, apvilkti: Aš juos paprausiu, parinksiù Grv.
ǁ refl. pasipuošti: Nu jau kąsnį pasirinkaũ Lz.
20. SD276 patvarkyti, nukraustyti: Nuo stalo reikia šaukštai pariñkt Eiš.
21. įsiminti, įsidėmėti: Šitą giesmę tik vienąkart girdėjau, tai da neparinkaũ Ad. Ot jo gera galva: ką užgirsta, tai ažkart pareñka Ad.
22. refl. Grg, End, Slnt nudvėsti, nugaišti: Vėl viena kiaulė pasiriñko Kl. Kumelė mūso pasiriñko Jdr. Karvė beėsdama vinį prarijo i pasiriñko Lkv.
ǁ DŽ menk., juok. mirti: Aš pasiriñksu – marti džiaugsis Jdr. Senieji žmonės yr pasiriñkę Šts. Brūžiojo brūžiojo motriškelė, vieną sykį ir pasiriñko Vvr. Kiti, nepapratę be stogo gyyenti, įsirgo ir pasirinko M.Valanč. Pasirinko iš šio svieto Rimgaudas S.Dauk.
◊ (kieno) gùrulius pariñkti būti labai panašiam: Tas vaikas tai tėvulio ir guruliai̇̃ parinkti̇̀ Mrc.
papariñkti, papàrenka, -o (dial.) tr.
1. Lz surankioti: Ejau aš keliu ir radau – baronkos razpilta, ir aš jas paparinkau Dv. Kap papilia cukerkų, tada papàrenka ir atkelia vartus Dv. Bulbas rytoj nukasim ir papariñksim Dv. Papariñko uogas LKKXI221(Btrm).
2. nuimti nuo lauko: Visi viralus papariñko nūnai, ir aš paparinksiù Dv.
3. visus pasiimti, atimti: Panulupė, papariñko ir karves, ir meitėlius Dv. Grįžo namo ir papariñko suknias Dv. Anas visa papariñko ir mane gryną su vaikais metė Dv.
4. visus sugaudyti, paimti (į kariuomenę): Iž jų kiemo bernus do vienam maskoliuosna papariñko GrvT109. Kap užšoko, i papariñko juos Pst.

×padriñkti, pàdrenka, -o (hibr.) tr.
1. parankioti, parinkti: Padrinkaũ kur geresnių bulbų Dglš.
2. išrinkti tinkamą: Nueima medžian, alksnį kreivą pàdrenka, ištašo Lz. Padrinkaũ drūtą kiaušinį Aps.
pérrinkti tr.
1. N, Sut, DŽ, Žvr, Ds po vieną patikrinti, atmetant netinkamus: Visas bulbas lig da vienai pérrinkau Dglš. Pérrenki bulbes, kad nebūt sopulio Rud. Reiks párrinkt [bulves]: mažąsias – kiaulium, didžiąsias – valgyt, sėklai LKT155(Škn). A dar tų uogų nepárrinkai? Krš. Adelė linksmai dainavo, perrinkdama cukrinių runkelių sėklas J.Avyž. Neižlasytas, neperrinktas SD183. Perrinku, aplasau SD18.
2. Eiš supašyti, iškedenti: Ka jau karšt eisi, tai tada [vilnas] pérrinksi Pb. Pérrinkau rankosan vilną Kls.
3. BŽ34 skirtis tinkamą, norimą: Jis viską ima, valgo, nieko nepérrenka Lp. Senuos čėsuos dirbo vyrai ir moteriškus darbus – perrinkto darbo nebuvo LTR(Lš). Mušė vieni kitus nepérrinkdami Lp. Tę jų nepérrenka – visus lygiai ima [į kariuomenę] Lp.
4. iš naujo išrinkti, paskirti: Bobos pradėjo reikalaut tuoj parriñkt valdybą Pc. Viršaitis perrenkamas kiekvieną trimetį rš.
5. refl. persirengti: Diedas at[ej]o namon ir pérsirinko savon adiežion Grv.
6. refl. persikelti, persikraustyti: An geresnės žemės pérsirinkom Grv. Jiej nori pérsirinkt čianuje Azr. Kap man pérsirinkt tan kraštan marių? Grv. Galan gale ir ana pati su maimi pérsirinko pas tą dupliavotą medžiagą AruP34(Lz).
7. primušti, apdaužyti: Pérrinko tai pérrinko mane policija pastaranke Nč.
8. per daug pririnkti: Jau tu párrinkai par viršų, t. y. daugiau pririnkai, kaip buvo pasakyta J.
×9. (plg. l. nieprzebrany) part. praet. su ne- gausus, neišsenkantis: Apstinga o niekad neperrinkta mieloširdystė jo MP125. Ir dabar neperrinkti yra skarbai dosnumo tavo MKr42.
pieriñkti tr.
1. surinkti: Pieriñko ponai maskolius ir užpuolė an Asilko LKKII220(Lz).
2. aprengti: Anys pieriñko ją baltai LKKXIV227(Grv).
prariñkti, pràrenka, -o tr.
1. atrinkti, imant geresnius, tinkamus: Kad i pūva [obuoliai], pràrenka kiek i parduoda Mžš. Pràrenka, kur gabesnis, pasiunčia mokytis Mžš. Nagi paimk ir prariñk spalgenų [kisieliui] Skdt.
| refl.: Turiu kiaulę – sušersiu [bulves], o valgyti iš tų pačių prasiriñksiu Rm. Žolės dabar pažėlė, karvė prasi̇̀renka Mžš.
2. aprankioti, paimti: Vokiečiai prariñko arklius Ėr. Kad prariñktų (kiek išgaudytų) tuos šunis! Ėr.
| prk.: Par mum senius šį pavasarį kiek prariñko (dalis jų išmirė) Ad.
3. nugriauti; išardyti: Prariñko namus – mūruos gyvena Ad. Tvorą prariñksma ir išvažiuosma Str.
4. didumą nuimti, nukraustyti (nuo stalo): Aš stalą prarinksiù Ad. Prariñk stalą Lnt.
| refl.: Valgai, ba prasriñkt reiks Str.
ǁ aptvarkyti: Prarinktū̃m aslą – dabar kalvaratas pačiam viduasly Trgn.
| refl.: Mergelė rytą paskėlė, apsmazgo[jo], prasriñko Tvr.
5. pralenkti, renkant nuo pradalgio ir rišant į pėdus: Liuobu mergę prarinksu, praverpsu ir praausu, ka jauna buvau Šts.
pririñkti, pri̇̀renka (prireñka Strn), -o tr. SD267, I, N, K, M, LL101
1. Pš, Bgs imant po kiek, pridėti į vieną vietą: Kaip mat ir pririñko keseliuką grybių Krs. Kiti pri̇̀renka galybėms [uogų], o aš nieko Nv. Uogelių pri̇̀renku Mrc. Prireñkam maišą [obuolių], tada atanešam, papiliam LKT350(Švnč). Lepšių miške prireñka Imb. Pririñko žolės kiaulėm Šlčn. Šungrybių pririñko par pienikes Erž. Kvartūke pririnkaũ žuvų Tvr. Tai tu pririñkie, leliumoj, marių putelių, leliumoj (d.) Vrn. Tol jos rinko [uogas], kol pririnko KlvD5. Valgė tada ir privalgė, ir pririnko, kas atliko jiemus trupučių, dvylika sudaryčių Ch1Luk9,17.
| refl. tr. N, DŽ: Nueinu, šimtą kiliogramų prisrenkù tų spelgenų Dbč. Pavasarį kap nuvaro sniegą, i nueina, da kašikus [spanguolių] prisreñka Ad. An vietos sėdais ir pri̇̀srenki grybų Nč. Yra tokių bobų, kurios prisriñkę, prisdžiovinę turi žolynų Pls. Nekiek aš ir prisrinkaũ aviečių, ė vis da turiu po truputį Sdk. Akmenų skreitą prisiriñko ir atnešė Lk. Eidavom Pažemelin gaudytie vėžių – kašelę prisriñkdavom Dgč. Teresė prisirinko pintinę kvepiančių skiedrų pakurom ir sustojo ant tako V.Bub.
2. iš įvairių vietų, įvairių asmenų gauti po kiek: Prireñka kokį porį viedrų pieno [piemenys per Sekmines] Ob.
| refl. tr.: Lalaunykai pri̇̀srenka kiaušinių, kur gražiausiai gieda Žln. Pri̇̀srenka pinigo ir geria, parejęs namo Rud. Kaip karalaitis prisirinko visokių žvėrelių ir eina namo, o tie žvėreliai seka iš paskos LTR(Rk).
3. I po kiek dedant, prikaupti, prikrauti: Nu tai diečkos jau pieno pripilta, pri̇̀rinkta [seniau per gavėnią] Aps. Kap bėga, reikia pririñkt sulos ir pastatyt kur Šlčn.
| refl. I: Tų butelių prisiriñko pilni kampai Jrb. Mėšlo prisirenka tenai daugybė J.Jabl. Po oda prisirenka daug taukų, o ypač ant pilvo V.Kudir.
| prk.: Dėl visų tų žinių ir gandų Jadvygos širdyje prisirinko daug kartėlio V.Myk-Put. Ale kad jau mokytų žodžių prisirinkęs! K.Saj. Kai ganai, tai dainų tų prisi̇̀renka (daug jų prisimeni) Slm.
ǁ refl. tr. prk. pasidaryti apimtam (kokios ypatybės): [Vaikas] po tus dvarus valios tik prisirinko (išdyko) Žem. Prisirinkęs štikių kaip šuva blusų Žg. Nikių prisiriñkęs, sunku su tokiu sugyventi Krš. Žinai, kai sena, prisiriñkus visokių negerumų Vdk. Sena jau, o dar visko prisiriñkus (nerimsta, visko prasimano) Erž.
4. daug prigaudyti, privaryti: O tai dėkui tam vaituku[i], ką pririñko rekrūtukų DrskD37.
ǁ refl. prisinešti rekvizavus: Prisiriñko [draudžiamų] knygų teisman [1903 m.] ir išvežė Sibiran tėvą Krs.
5. refl. Aps, Eiš, Jdr, Plt, Ps daug prieiti: Į vestuves prisiriñko daug giminaičių Tt. Prisriñko daug žmonių LKKII220(Lz). Žmonių prisirinko pilnas kiemas Ašb. Kiek dykduonių prisiriñkos miestūse! Krš. Devynios galybės jų ten prisirinko! KrvP(Jnš). Prisirinko kaip amaro LTR(Srj).
6. I, LL21, DŽ surasti tinkamą, pritaikyti: Pri̇̀renka keturis berželius tokius kreivus [važiui daryti] Pls. Aš misliu, kad pririñksiu senus langus, nereiks naujų Slm. Jūs pririñkite guzikus patys, aš nepirksiu Jrb. Tokiam dideliam sunku ir mierą pririñkt Ds. Ar daktaro pririnkti̇̀ akiniai? Lkš. Pririnko raktą spynai J. Seniau nepririñkdavo miežiam žemės Dglš. Vagis prirenka tamsią naktį Rm. Negali pririñkt ką nons valgyt Čk. Gerai mergai reikia geras bernas pririñktie Brsl. Neprirenku žodelių kaip vainikui žiedelių LTR(Pnd). O kai prisėdo šalyj bernelis, nebepririnksi dainuot čėselio LTR(Klt).
| refl. tr.: Ant savo kojos prisirinkaũ [batus] Ėr. Gatavas būt pigiau, ale gi prisrink! Sdk. Graži buvo – nei kavalierių prisriñko Lb. Kiek ji davės po visus kaimus, kol tarnaitę prisiriñko Srv. Aukštaičiai tuokiasi šalčiau. Poras prisirenka, dažnai maža tepasižindami Vaižg. Senatvėj negali valgį prisiriñkt – viskas neskanu Klvr.
7. paimti sau, su savimi: Kad man pririñkt Dievas nuog jūs (kad greičiau ateitų mirtis)! Arm.
8. Sut aprengti: O boba savo dukterį pririñko jos rūbuosna LTR(Grv).
| refl.: Kai važiuoja an šliūbo, jaunoja prisiriñka gražiai Kkl. Mergos gražiai prisriñkę, o aš suplyšus Lz. Visap tę anys prisriñkę prisriñkę GrvT99. Parvažiuoja diedo duktė, šilkuos prisrinkus (ps.) Tvr.
| prk.: Stovėjo berželis šone kelio, baltai prisriñkęs Tvr.
ǁ pakloti (lovą): Lova negražiai pririnktà LKKXIII137(Grv).
9. gražiai aprengti, papuošti: Užūgino mane motynelė ir pririñko kai tą ponaitelį (d.) Ad.
| Kuom tu pririñksi eglutę? LKKXIII139(Grv).
| refl.: Tavo duktė prisriñko Dsn. Anies manęs neleidė – aš neprisriñkus buvau Aps.
10. priruošti, prirengti: Aš gi pririnkau savo motinėlei namelius ant gluotnių sąsparėlių LTR(Msn). Ir ėst pri̇̀rinkta bit, ir vis padaryta bit visa LKKII208(Zt). Balsas pririnkąs, aba patoginąs, elnius SPI141. Pririnkiam širdis mūsų DP25. Sugaminta, pririnkta, prirėdyta SD64.
| refl.: Aš užu darbų neprisrinkaũ in tave ateit Tvr. Vertai ir priderančiai prisirinkę SPII93.
11. refl. tr. prisidaryti: Žmogus prisriñko bėdos Lz.
12. refl. daug, sunkiai prisidirbti: Per visą buitį prisrinkaũ, ką in senystos paeit negaliu (išsekau, nusilpau) Arm.
◊ pamušų̃ prisiriñkti Krš išmokti suktai kalbėti.
papririñkti, papri̇̀renka, -o (dial.) tr.
1. Dv daugeliui daug pririnkti (uogų, grybų ir pan.).
| refl. tr.: Visi panuej ir obuolių paprisriñko Dv. Mergos papri̇̀srenka tų šilagaidžių ir nešasi namo Dv. Anos bobos kasmet papri̇̀srenka uogų, grybų, tik mes ne Dv.
2. daug, iš visur pririnkti, prikviesti: Papririñko žmonių darbamu, jiemu brangiai moka Dv.

×razriñkti, ràzrenka (razreñka), -o (hibr.)
1. tr. surinkti, paimti: Itep ana razdailė (išdalijo), o aš razrinkaũ LKKII205(Zt).
2. tr. peržiūrėti, patikrinti, atrinkti: Reikia [vilnas] supešiot, razriñkt, kur drena – išmest Pb.
3. tr. išrinkti tinkamą: Žmonės razriñko, kur geresnė žemė Grv.
| refl. tr.: Jei ponas razsi̇̀renka [gyvulį], tai reikia ažmokėti Grv.
4. tr. Grv, Str, Aps nugriauti, išardyti: Du namai buvo, tai juos razriñko Ign. Senasiai tvartas reikia razriñkt, bus daugiau daikto Klt. Kluoną ir svirną razriñko ir nuvežė Pst. Mano staklės ràzrinkta Smal.
| refl. tr.: Tada razsiriñko trobėsynus Dglš.
5. tr. išgriebti, išnešioti: Bus kam razriñkt turtas Dglš. Jau [prekes] razriñko (išpirko) – nėra Aps.
6. refl. išsiskirstyti, išsisklaidyti: Susirinko krūvon ir tuoj vėl razsiriñko Pb. Razsiriñko visi gyventojai Dglš.
7. refl. atsiskaityti: Dėkui Dievui, jau šiemet baigiau su banku razsiriñktie Slk.
8. intr. nusirengti: Reikia razriñkt tep, kap namie Lz.
9. tr. suvokti, atpažinti: Jei kur priseitų tėvykščia rast, nerazrinktau Dbč.
| Abi tokios; aš jų nelabai razrenkù Klt.
10. tr., intr. Ad, Aps suprasti, susigaudyti: Atej kieman du žmonės, nerazrinksi̇̀, ką dudena Šlčn. O kas tę jas razriñks, katara kalta Švnč. Nerazrenki̇̀ jų gavendos Arm. Jūs ir nerazrinksta, kas kur yr Ign. Pastovėjau, paklausiau – nieko nerazrinkaũ Arm. Čia nieko nesuprasi, nieko nerazrinksi̇̀ Vdš.
11. intr. įeiti, patekti: Žiemą nemožnėjo medžian razriñktie Lz.

×parazsiriñkti, parazsi̇̀renka, -o (hibr.) išsiskirstyti: An rytojo prieš dieną parazsiriñko miego – panuejo gult Lz.

×paparazriñkti, paparàzrenka, -o (hibr.) tr. daugeliui visus išrinkti: Degesius paparazriñkom ir ažu nedėlios čėso pradėjom važiot sienojus, tašyt, skust Dv.
suriñkti, sùrenka, -o; Q145,655, SD443, R, K, M, LL319
1. tr. DŽ, Dkš vieną po kito imant, sudėti į vieną vietą: Pernai aštuonis literius surinkáu par dieną Vkš. Puodelį surinkaũ [uogų], i namo Klt. Kad tu išbėrei, tai tu ir suriñk Sb. Uogų sùrenki, parduodi, sùrenki rublį Dv. Te yra malkų sùrinkta miške Aps. Surinkau visas šakes, neliko nė vienos Grz. Nuejom, suėmėm mės jas, suriñkom tas [išspietusias] bites Smal. Surinki̇̀t viso dvaro raktus LKKII228(Lz). Suriñkti išmėtytus drabužius NdŽ. Prisiminė [Akvilė] nesurinkus prie dienos šviesos kiaušinių J.Avyž. Druskos žemėn negalima numest – velniai surenka LTR(Ds). Sodely klevelį kirsiu, šakeles surinksiu LTR(Aln). O kas išlaužė vyšnių šakeles, o kas suriñko vyšnių uogeles? JD29. Aš surinksiu aliai vieno visus pievų žiedelius iš nupjauto rytą šieno K.Bink. Surinkite pirm kūkalius ir suriškit ing pėdelius VlnE31. Ir anys surinko jas (varles) krūvon, šičia krūvą, ir tenai krūvą BB2Moz8,14. Surinko tada ir pripylė dvylika pintinių trupučių VlnE51. Daug surenkąsis neturėjo per daug, ir maž surenkąsis nestokojo NT2PvK8,15.
| prk.: Eikit eikit, mergos, vest [bernų šokti]. – O jūs? – Mes jau šiukšles suriñksma Ob.
^ Ant vėjo paleidęs plunksnas – nebesurinksi PPr164. Ne tas plunksnas išbarstytas surinkaũ, kurias reikėjo (ne tą vedžiau – reikėjo geresnę vesti) Sk. Jaunas būdamas, ką pasikloji, senas sùrenki LKT103(Klm). Mėnuo tėvelis pabėrė, saulė močiutė surinko (rasa) Pnd.
| refl. tr.: Jonukas šovė ir nušovė [varnas], o kunigužis nuėjo susirinkti LTR(Žal). Tuos piningus ant žemės – susiriñkit! Mšk. Vakar buvov mėlenių susiriñkusiu LKT63(Lkž). Susreñka [uogų] an kokio šimtelio rublių Rud. Bobelė tegu susreñka [bulves] Rš. Kai nagas nupjauna ir numeta žemėn, tai ateina velnias ir susirenka nagas ir, nunešęs peklon, sudegina LTR(Slk).
ǁ nuimant visus pašalinti: Ir suriñkt sunku [Kolorado vabalus] – kaip paskutinį surasi (jų vis liks)! Antz.
ǁ vieną po kitos uždėti ant vąšelio (išnertas kilpas): Pirma nėrimo eilė – surenkamos ant vąšelio kilpos, o antra – kilpos nuleidžiamos rš.
2. tr. vieną po kito suėsti, sulasyti: Šuva sùrenka visus kiaušinėlius Upt.
3. tr. iš įvairių vietų, įvairių asmenų paimti, gauti: Suriñk rinkliavą pinigų J. Pradeda ačiuoti – jaunajai dovanas reik suriñkt Vdk. Surink po kokius tris keturis rublius – nupirksim dovaną, pagerbsim vakare K.Saj. Jis tuojau surinko apie jį žinias J.Balč. Reikėjo suriñkt dvyleka pavardžių (parašų), ka vyrą iš kalėjimo paleistų Rd. Surinkti̇̀ duomenys NdŽ.
| refl. tr.: Perlekiu [per kaimą] žinių susriñkt Dglš. A jis (Slančiauskas) iš Trumpaičių jas (pasakas) buvo susiriñkęs, a iš kitur kur Mšk.
4. tr. Q162, SD66, LL227 sukaupti, sukrauti (turtą, atsargas ir pan.): Sùrenku piemenim algą i užmoku Rm. Sureñka pinigų, nuperka ko vaikam Mlt. Nauda, kas metai surinkama SD41. Vai tai dėkui tėveliui, ką surinko dalelę LTR(Igl). Mano buvo surinkta didžiausi glėbiai laikraščių Slk. Sviestui smetonos nigdi nesurinksi̇̀ Asv. Pakolei spėji, surink sau turtus nemarius M.Valanč. Turtas to svieto su abyda artimų surinktas SPI381. Jie (paukščiai) nei sėja, nei pjauja, nei surenka kluonuosna VlnE111. Jis savo klojimą šluos ir kviečius į savo skūnę surinks CII578. Ir surinks kviečius savo ing kluoną savo BtMt3,12.
^ Aitvaro suneštas, bet mano rankom surinktas KrvP(Dg).
| refl. tr., intr.: Vienas prie kitam, i susi̇̀renka [pinigai] Rod. Ana turėjo pinigų susriñkus, ana i užsikrutinėjo Grv. Ir daug prakaito, per visą vasarą mielą dirbdami, nuo karštų veidelių mūsų nušluostėm, ik zopostėliui ką susiriñkom ir pakavojom K.Donel. Buvo susirinkusi jau nebemaža suma pinigų J.Balč.
5. tr. sutelkti, sukaupti ką pasklidą į vieną vietą: Jei tas ašaras surinktumei, pasidarytų srauni upė J.Bil. Fizikos požiūriu akis yra optinė sistema, kuri gali spindulius surinkti ir laužti rš. Šluota surinksi̇̀ (sustumsi, subrauksi) [grūdus], ir gerai Nmč. Lietaus vandeniui surinkti prie stogų vamzdžių statomas didesnis indas rš. Trečio[je] dieno[je] surinko vandenis į vieną vietą S.Stan. Surenku į žaką R134. Kilo mintis surinkti tuos raštus į vieną vietą K.Kors. Patogi yra karalystė dangų nevadui, inleistam ing marias, o ižg visokios giminės žuvų surenkančiam DP524. Ką iš to pamokslo š[vento] atmint turim, trumpai surinkta MP66.
| refl. Rod: Po varstotu susirinko didelė skiedrų krūva A.Vencl. Susiriñks i lietuko – dygtų geriau Ppr. Susriñks in naktį [lietaus] Pls. Žiūrėk, į vakarą susirinks lietaus A.Vien. Mirksi, savo tankiomis ilgomis blakstienomis dangsto akis, kad susirinkusios ašaros neišsiveržtų Pt. Taukai susi̇̀renka uodegoje NdŽ. Tesusirenk vanduo po dangumi ing ypatines vietas BB1Moz1,9. Surenkas vanduo ing žemumą duobės DP492.
| prk.: An senystos visa (visi negalavimai) sùsrenka (susideda) Rod. Tiek lazda gavau [mušti], tai viskas [senystėje] susriñko (atsiliepia) Rud. Į tą šeštadienį visi reikalai susirenka Prn. Teip dabar susirinko ant manęs visos bėdos PK59. Susriñko meteliai (jau daug metų) Btrm.
^ Visos giminės kakton susirinkę (sakoma apie tą, kurio kakta labai raukšlėta) LTR(Kp).
6. tr. R370 suburti, sukviesti, sutelkti draugėn: Prie darbų sùrenka daug moterių Dv. Jauniklius sùrenka i giesmes giema Lz. Ir surinko sudiktavo pirmąjį pulkelį LTR(Lp). Surink ūkininkus, pašnekėsim ir sutarsim, ką ir kaip turime daryti M.Valanč. Sykį Milordas surinko dvylika ištikimų vyrų BsPIV188. Tu … surinkai pagonis ing vieros vienybę Mž310. Ir suvadino (surinko) svietą (paraštėje susirinkimą) BB3Moz8,4. Nuėję tarnai ant kelių surinko, kurius tiektai rado – piktus ir gerus VlnE120. Visi žmonės … ant vienos vietos sùrinkti bus DP8. Kiek kartų norėjau vaikus tavo surinkt, kaipo surenka višta vištelius po sparnais savo BtMt23,37.
| Buvo žmogus iš Kraštupėnų. Surinksią visus, kas tarnavo prie senosios valdžios J.Avyž.
| refl. Q655, N, K, Krš, JnšM, Mšk, Brs, Krt, Lž: Ant jau visas sviets kaip skruzdėlyns susiriñko K.Donel. Buvo susirinkę vyrų, pypkiavo, šnekučiavosi P.Cvir. Bet susirinkusios žmonių minios žiburio jau neberado J.Bil. Paskui pamažu jau suūžia visi susirinkusieji I.Simon. Kad vakarą subatos susiriñks, šoks Žr. Visi susi̇̀renkas po porį Sk. Mergos tik susreñka ir sau verpia, ir gieda, ir juokias Pb. Teip visi susriñkę jį ir pakavojo Nmč. Susiriñko, padudeno ir razsiejo Btrm. Nuleidė turgun, ė tegi sùsrenka visi Str. Buvo te kiek jų susiriñkusių Ėr. Kiek susiriñks, tiek – vis tiek pradėsim Slnt. Vaikai gal ir pasupdavo vienas vieną te susriñkę Smal. Sùsrenka visi bendrai ir paslinksmina Žln. Gražu, kaip susreñka visi krūvon – ir vaikai, ir tėvai Pb. Vyrai sùsrenka i varo per ūlyčią [vagį] Pls. Jaunų sasriñkom ir rėkiam palitovski Zt. Visi sàsrenka ir bučiuojas Rdš. Susriñkę bobos niūkė (kalbėjosi) Aps. Kai sùsrenka, kab ima sekti itas sekšmes LKKII226(Lz). Žmogus mislijo, kad susirinko iš kaimo vyrai ir švilpia LTR(Grk). Aba kartais vėlai vakarą susiriñksma į trobą LKT84(Lk). Žmonės jau susiriñkę K. Karalius pagrįžo namol ir liepė visus galvočius karalystės susiriñkti BM178(Jnš). Tada susirinko jopi visi vaikai Levi BB2Moz32,26. Kur bus maita, tenai ir ereliai susirinks VlnE130. Regėdamas tad Viešpatis didumą žmonių surinkusius (orig. surįkusiųs), bylojo jump po priežodžiu DP98. Surinkimės ir nuoširdžiai džiaukimės SGI48.
^ Dešimts žmonių rinkosi – vienas susirinko KrvP(Al).
7. tr. sušaukti, mobilizuoti: Suriñkti kariuomenę NdŽ. Sukilėlių kariuomenė sumušta, išblaškyta. Kas ją besurinks? V.Myk-Put. Ateis šaltas rudenėlis, surinks jaunus bernužėlius LTR(Grv). Surinko mus jaunus iš gražaus pulkelio, nepasigailėjo nei seno tėvelio LTR(Kp).
| refl. tr.: Vilkas nue[jo] miškan sau jau susriñkt vaisko (ps.) LKT351(Švnč).
8. tr. End, Kl suimti (nuo kraikos linus) pėdais: Teip išpurtinsma an žemės [linus], išdžiūs, tujau suriñksiam Krt. Suriñksma į pėdus, i pask jau veš džiovinti Vž. Nurauna i paskleida į eilelę, reik suriñkti i surišti Trk. Aš surinkaũ linelius iš tėtušio laukelio JD73.
9. tr. sudoroti, suvalyti nuo lauko: Rugius suriñksi, sublokši, stogus dengsi Všv. Metūse 1741 ir 1742 dideli lytūs nedaleido artojams javų surinkti M.Valanč. Tik ne visą mes derlių šiemet surinkome P.Cvir. Iš rudenio ką surinkom nuog savo laukelio, visa dvaras tuoj išvežė srš. Kap Dievas pazvalys suriñkt [derlių] Pst. Išdžiūvus ir prinokus javams, paleidžiamas kombainas, kuris juos surenka ir iškulia rš. Nesurinko rugių pūro skolai atiduoti A.Vien.
10. tr. gauti pajamų (ppr. parduodant ką): Už pakulas, vaikel, pinigo nesuriñksi, tik pančius galėsi iš jų vyt Skrb. Dvejus piningus surinkaũ Šl. Reikia išaugyt kumeluką itą, kad gražus būtų, ir itus paršus, itą visą išaugyt ir sariñkt asmokų LKKII205(Zt). Krapšį sūrių nuvilkau, surinkáu dvyleka rublių Krš. Jei karvės neblogos, tūkstantį litų per mėnesį surinktumėte J.Marc.
| refl. tr.: Buvom susiriñkę už sodą apie devyniasdešimt litų Jnšk. Ir sėklos nesusiriñks [iš prastai užderėjusių kviečių] Strn.
11. tr. DŽ sudaryti raidžių rinkinį spausdinti: Šiandien žodyno surinktu jau du lanku (32 psl.) – iki žodžio akis KlbXIV166(K.Būg). Ir štai beveik visas žurnalo numeris surinktas A.Vencl. Pirmuosius atsišaukimus jie surinko ir atspausdino dviese rš.
ǁ iš atskirų skaitmenų sudaryti (sukant telefono diską): Trakimas pakelia telefono ragelį, surenka numerį V.Bub.
12. tr. sudėti atskiras dalis į tam tikro pavidalo grupę: [Augalas] su žaliais žiedais, surinktais kekėmis EncIX950. Varpinių augalų žiedai surinkti į varpeles rš.
13. tr. sujungti iš atskirų dalių, sumontuoti: Gamykloje surenkamos naujos staklės, labiau automatizuotos sp. Dabar gyvenamieji namai mūsų šalyje statomi iš surenkamųjų elementų rš. Surenkamasis gelžbetonis sp. Surenkamasis vagonas PolŽ35.
14. tr. SD357 susumuoti.
15. tr. parinkti, surasti tinkamą: Kab surinksi̇̀ visus kiaušinius su pūne viršuj, tai vištaitės bus Kls.
| refl. tr.: Pasėjau rūtelę ant lygumo, susrinkaũ panelę sau mylimą (d.) Ut.
16. tr. sugabenti, suvesti: Surink pekų tavo ir vis tai, ką turi and lauko: visokias žmogus ir žvėris, kursai atsiras lauke, o nebus surinktas namuosna, … tada numirs Ch2Moz9,19.
| Ir [miręs] buvo žmoniump savump surinktas (su jais suvienytas) BB1Moz25,8.
17. tr. atimti, pasiimti su savimi: Suriñko nuog jo viską Vvs.
| refl. tr.: Susriñko jy savo visokius padramaizgus ir išėj Krok. Anas visa susriñko ir išsivežė LKKIX201(Dv). Jam telieka susirinkti savo žaisliukus ir pasiieškoti laimės kitur rš.
18. tr. parengti, suruošti: Dabinu, prirėdau, surinku SD64.
| refl.: Susiriñko anys išvažiuot Švnč. Boba, nesulaukdama savo diedo, susriñko pati eit VoL397(Tvr).
19. tr., intr. atminti, prisiminti: Trisdešimt metų [nuo vyro mirties], tai kurgi aš surinksiù [, kaip jo raudojau] Dglš. Nesurenkù jau pasakų Ign. Negaliu suriñkt [dainos žodžių] Mrc. Kai suriñks, tai bus daug, tik ana ažmiršus [dainas] Ad.
| refl. tr.: Kad būčia žinojus, būčia susriñkus pasakų Ad. Dagi iš senesnių laikų susrenkù dainų, negirdėtų tokių Lel. Kad susriñktum kiek (pagalvotum, prisimintum prieš dainuodama)! Ad.
20. tr. supaisyti: Aš šitų burtų jau nesurenkù Dglš. Surinksi̇̀, ką anys pasako! Mlt.
21. tr. numanyti: Kai kas tai sùrenka, kad mudvi seserys Drs.
22. refl. atsirasti, iškilti: I vėl guzelis susriñko Dglš.
23. refl. būti, susidaryti: Koki du kilometrai susiriñks [kelio] Grv.
24. refl. pradėti augti, pasitaisyti: Vasarojas vėlai sėjos, tai blogai rodžias – gal susriñks Mrp. Dobilai iš pavasario buvo visiškam išsigandę, bet paskum susiriñko Sml. Pradžioj buvo niekam varti, o dabar susirinko Antš.
◊ (kas) bùrną susiriñks į sáują bus išmušti dantys (kam): Dar ji susiriñks bùrną į sáują! Ldvn.
danti̇̀s suriñkti apkulti: Surinksiu tau tuojau dantis! Knv.
dantų̃ nesuriñkti prisitrenkti: Nesisiutink: nulėksi nu laiptų – dantų̃ nebesuriñksi Krš.
káulų nesuriñkti užsimušti: Nesisverk ant lango – pultum, tai káulų nesuriñktum! Mrj. Kai nuvažiuosi tokion panuovarton, tai ir káulų nesurinksi̇̀ Trgn.
kir̃vis ant ãkmenio susiriñko toks tokį sutiko: Abudu pikti – kir̃vis an ãkmenio susriñko! Lp.
paskutinią́sias suriñkti sužinoti plepalus: Suriñko paskutinią́sias, ir būk tu žmogus geras, kad nori! Blnk.
(kieno) [visàs] pė́das (pė́dus, kruopàs, trùpinius) suriñkti (susiriñkti) būti labai panašiam: Duktė mamos ir pė́das suriñkus Mrj. Jau vaikelis tėvo pė́das nesuriñks Lkč. Visàs tėvo pė́das suriñkęs Krš. Toji visas motinos kruopeles susirinkusi J.Avyž. Ji savo motinos ir trùpinius suriñkus Mrj. Jis ir trùpinius tėvo suriñko Užg.
pasusiriñkti, pasusi̇̀renka, -o (dial.) daug, būriui sueiti: Panedaugutį ir vėl žmonės pasusiriñko Dv. Pasùsrenka anksti daug vyrų Lz. Seni, maži, pasùsrenka visi LKKIX203(Dv).
papasusiriñkti, papasusi̇̀renka, -o (dial.) iš visur sueiti į vieną vietą: Mergos papasùsrenka kur in tvoros ir pradeda giedot Dv.
užriñkti, ùžrenka, -o tr.
1. surinkti draugėn: Tada any až jo pastarankan ažriñkę kartu vyrus Lz.
2. išrinkti, paskirti: Mane jau užriñkt norėjo, sakė, nieko tep nemėgo, kab jau mane mėgo LKKII209(Zt).
3. paimti, mobilizuoti: Vyrą ažriñko an palskos vainos Lz.
| Ažrinko plienan (paėmė į nelaisvę) Pst.
4. pasiimti su savimi, sau: Ažriñko vaikus ir žmoną Lz.
| refl. tr.: Po smertie tatos anas visa ką ažsiriñko, ė man nieko nepaliko Grv. Tada aš ją ažsirinkaũ par sau LKKXIII27(Grv). Katara dūšia griešna, tai ažsi̇̀renka velniai Grv.
5. Dv atimti, nusavinti: Vokiečiai visus gyvulius ažriñko, tvartus sudegino Ad. Ažriñksim itą daiktą (sklypą) in pono Lz.
6. išimti: Lokys išlenda medžiagon, atlupa bites ir medų ùžrenka Lz.
7. uždaryti: Bažnyčia yra, ale any ažriñkę – eimam Dūdon Lz.
8. Grv parsivaryti, užgrėbti (svetimus gyvulius iš savo lauko).
9. išrinkus uždėti: Bulbes užrinkaũ ant sauso maišo Ėr.
10. renkant uždirbti: Až uogas daug ažriñko Klt. Uogom ažriñko namą Klt.

kaũkti, -ia, -ė
1. intr. R, MŽ269, N, K, M, Š, Slnt, Ms, Krtv rėkti klaikiu balsu, staugti: Laukinis (vilkas), šuva, pilvas kaũkia J. O visokios šmėklos kaukė vilkais, cypė gyvatėmis, lojo šunimis J.Bil. Pradėjo visos sodos šunes kaukdami loti Žem. Staugiu, kaukiu SD412. Sninga, drimba tamsi naktis, praded vilkai kaukti JD249. Šuva … pradėjo baisiai kaũkt BM184. Paukščiai kaukdami nulėkė, iš kur buvo atlėkę BsPIII52. Šuva lodams kaukia, staugia Šd. Nebeduok man alaus, jau aš kauksiu Rd. Štilk, tai į ausis kauki̇̀ (spiegi)! Skr.
^ Pijokas negėręs, šuo nekaũkęs negalia būti Krš. Kauki̇̀ kaip vilks avėtyne Krž. Kaukia it šuo mėnesienoje Sr. Kauka kaip šuo, į mėnulį žiūrėdamas Krp. Kol iš tavęs gavau, lapele lojau, kol iš manęs gausi, vilku kauksi Žg. Kaukia kai vilkas, uodegą įšalęs Vdk. Kauksi kai šuo, dantis geliamas Vdk. Neiškenta kaip šuo nekaũkęs Užv. Miške gimęs, miške augęs, parejo numo kaukti (smuikas) Akm.
kauktinai̇̃ adv.: Šuniui kauktinai lojant, netinka sundyt, bet juo apdraust BsV71. Atejo ir kad rėka visu balsu, jau kauktinai̇̃ KlvrŽ.
2. tr. kaukimu šaukti, vilioti: Vilkus kaukti I. Atsisėdo ir kaũkė – sukaukė visus vilkus Vž.
3. intr. prk. verkti, raudoti: Toki bjauruma vaiko: lygu biesas kaukančiasis kauka ir kauka visas dienas Šts. Jis verk ir kaukia srš. Jūs iš širdies skaudėjimo rėksit ir dejuodami kauksit MšK.
4. duoti kaukiamą garsą, ūžti, trinksėti…: Muzikantų pirštai jau be nagų, ir pilvai tušti sykiu su muzikoms kaukia Žem. Kaukdamos lekia oru skeveldros, nuolaužos, plieskiančios žiežirbos J.Balt. Troboj įkaitusios dinamos kaukė T.Tilv. Ten sniego pūgos kaukia S.Nėr. Skrisk, sakale, per kaukiančią bedugnę! S.Nėr. Kaukdavo, švilpdavo aplinkui šalti žiemos vėjai A.Vien. Spygliuotos pertvaros, nei sprogstančios granatos, nei kaukianti mirtis – nieks jos nesuturės S.Nėr. Ir smiltys pakilo, ir jūrė jau kaukia (ūžia) rš. Kulnimis taip trankėsi, kad net sijos kaukė (labai trinksėjo, skambėjo) rš. Girdžiu girdžiu, jau ateina mašina kaukdamà Pmp. Ratai netepti kauka (baisiai girgžda) Šts. Leida, kad tekiniai kauka (greitai važiuoja) Šts.
5. refl. rinktis, spiestis: Kaip pradeda žvirbliai kauktis busilo lizdan, tai ir galo nėr Vlk.
6. refl.: Kaũkties yra prašyties J.
apkaũkti, -ia, àpkaukė
1. tr. apgožti: Žolės bulves àpkaukė Šl. Visą daržą žolės apkaũkia, nespėjame nė ravėti Šd. Rugiai žolių apkaukti Jnšk.
2. intr. apželti: Api̇̀kaukė daržas žole – nė brokų nesimato Krs. Atarkit bulves – apkaũks, ir reikės ravėti Všk. Nusikirpk plaukus, mat visas apkaukęs Vb.
3. tr. surinkti: Laiko piningus apkaũkęs Šv.
atkaũkti, -ia, àtkaukė
1. intr. kaukiant ateiti: Gi žiūriu – atūžia, atšvilpia, atkaũkia! ps.
2. intr. kaukimu atsakyti, atsiliepti: Turėję atkaukti, arba atloti, tais žodžiais S.Dauk.
| refl.: Vilkas staugė, tarsi jame šimtas kitų vilkų atsikaukė rš.
3. tr. kaukimu atgauti: Matai, kaip ponai kaukia, nebetekę žmonių: nori atgal „pančizną“ atkaukti (kalbėta apie baudžiavos panaikinimo laikus) Žem.
4. refl. iki valiai kaukti: Kauk kauk, bene atsikauksi Slnt.
5. intr. ateiti, atvykti, atsibastyti: Àtkaukė iš kurios padalijos, iš kurios pasvietės Užv.
įkaũkti, -ia, į̇̃kaukė intr. smarkiai kaukti: Ir įkaũkia gi mūsų girioje rudenį vilkai! Š.
| refl.: Naktį kad įsikaukia girioj vilkai – net klaiku! rš.
iškaũkti, -ia, i̇̀škaukė
1. intr. įstengti kaukti: Šuva užkimęs, neiškaũkia Ėr.
2. intr. išeiti, išbėgti kaukiant: Iškaũkia, išlekia šunys Pc.
3. tr. kaukimu išpranašauti nelaimę (ppr. mirtį): Jei šuo kaukia, tai ką nors iškauks: ar vestuves, ar laidotuves Sml. Susiedo šuo kaukė kaukė, veizėk Jonų Marikę ir i̇̀škaukė Krš. Šuva kaukia kaukia, ar neiškaũks ko? Ėr. Iškaukė [šuo] jau Rukinienę – bus dabar ramu… Ne, šią naktį už klėties darže kaukia sau kaip kaukęs Žem.
| refl.: Išsikauk, šuneli, ant savo galvos rš.
4. tr. išprašyti, iškaulyti: Atejo toj lapė Ona ir iškaukė iš manę rūtas Rdm. Ìškaukei juk penkius rublius, daugiau jau nebgausi Krš. Aš vos dešimt rublių iš jo iškaukiau Šlv. Aš nuo tavęs lote išlojau, o tu nuo manęs ir kaukte neiškauksi Jš. Jau kartą iškaukei, tai ir turėk Krkn.
5. tr. kaukiant, dūzgiant iškulti: Mašina per dieną prėslą kaukte (kaukdama) iškaukia rš.
nukaũkti, -ia, nùkaukė
1. intr. kaukiant smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti: Nùkaukė nùkaukė [šuva] gilyn krūmuos ir nebemačiau, kur jis prapuolo Kp. Ar tu žinai, kas buvo tas vyras, kuris nùkaukė čia keliu? Gž.
| Kažin kur kaukas nùkaukė į kurias nepadalijas Vkš.
2. intr. baigti kaukti, sukaukti: Skelbdamos rytinės pamainos pradžią, nukaukė fabrikų sirenos rš.
| refl.: Paliko apylinkėj du šunes. Nusikaukia vienas – nusikaukia ir kitas kitame kaimų krašte P.Cvir. Vilkas dideliai nusigando ir nusikaukė: aaau! PP41.
3. tr. juok. pavogti, nušvilpti; nunešti: Kažno kur jau dabar mano klumbes nukaukė Vj.
| Kur tu mano pirštines nùkaukei, kad nėkur nerandu? Krž.
4. tr. labai prašant, derantis nuderėti: Nùkaukiau: penkis rublius nuleido Šts.
5. tr. apgožti, nustelbti: Žolės visus burokus nùkaukė Kair.
pakaũkti, -ia, pàkaukė intr. pastaugti: Šuva lojo lojo pernakt – net pakaũkdamas Slm.
| refl.: Šunys visą naktį pakaukdamies lojo Slnt. Ratelis zvimbia pasikaukdamas J.Balt.
prikaũkti, -ia, pri̇̀kaukė
1. tr. pristaugti, prispengti (ausis) kaukimu: Tiek jau kartų jie ausis man prikaukė Vd.
2. intr. prisirinkti: Atėjo naktis, velnių prikaukė pilnas dvaras BsMtII47.
| refl.: Tų vaikinų šįvakar ten prisikaukė Skr. An kalno prisi̇̀kaukė būrys vaikų ir laido akmenimi į stogą Jrb.
sukaũkti, -ia, sùkaukė
1. intr. sustaugti: Šuo kažin ko kelissyk garsiai sùkaukė Vrb. Brolis pratisai sukaukė (suriko) rš. Vėl sukaukė mina A.Vencl. Garlaivis kelissyk sukaukė ir ėmė eiti A1884,364.
2. tr. surinkti: Sukaukęs pinigų, nusipirkau knygų Bd. Ar, misliji, an gero išeis ta ano nauda, iš svetimų ašarų sukaukta! Plt.
| refl. tr.: Laiko pinigus susikaũkęs Sv.
3. refl. sueiti, susirinkti: Į vieną trobą trys šeimos susikaukė gyventi Varn. Na, ten tų berniukų ir susikaukė! Skr. Visi čia susikaukė Žem. Čia tie Milių vaikai susikaũkia ir lodina šunį Jrb. Susi̇̀kaukė į būrį vaikai ir kela „ablavas“ Dr.
užkaũkti, -ia, ùžkaukė
1. intr. pradėti kaukti, staugti: Prie varčios atsitūpęs užùkaukė šuva Slm. Užustaugė, užukaukė vėtra rš. Tarp marių plačių, kad užkaukia vilnis, plačiau man siūbuoja krūtinė Mair.
| refl.: Susyk kuliamoji dar didžiau užsikaukė, paskui ėmė dusti rš.
2. intr. prk. uždainuoti kaukiamu balsu: Užkaukdavo gražiu savo tenoru Aleksys Vaižg. Kai ùžkaukė, jau nemigau Plv.
3. tr. kaukimu ką užtrenkti, pagadinti: Man ausį užkaukė, dabar nieko nebegirdžiu Ps.
4. tr. užželti, užgožti: Usnės visus linus užkaukė Ps. Piktžolės ùžkaukė, burokų nė nesimato Sdb.

kaũkti, -ia, -ė
1. intr. R, MŽ269, N, K, M, Š, Slnt, Ms, Krtv rėkti klaikiu balsu, staugti: Laukinis (vilkas), šuva, pilvas kaũkia J. O visokios šmėklos kaukė vilkais, cypė gyvatėmis, lojo šunimis J.Bil. Pradėjo visos sodos šunes kaukdami loti Žem. Staugiu, kaukiu SD412. Sninga, drimba tamsi naktis, praded vilkai kaukti JD249. Šuva … pradėjo baisiai kaũkt BM184. Paukščiai kaukdami nulėkė, iš kur buvo atlėkę BsPIII52. Šuva lodams kaukia, staugia Šd. Nebeduok man alaus, jau aš kauksiu Rd. Štilk, tai į ausis kauki̇̀ (spiegi)! Skr.
^ Pijokas negėręs, šuo nekaũkęs negalia būti Krš. Kauki̇̀ kaip vilks avėtyne Krž. Kaukia it šuo mėnesienoje Sr. Kauka kaip šuo, į mėnulį žiūrėdamas Krp. Kol iš tavęs gavau, lapele lojau, kol iš manęs gausi, vilku kauksi Žg. Kaukia kai vilkas, uodegą įšalęs Vdk. Kauksi kai šuo, dantis geliamas Vdk. Neiškenta kaip šuo nekaũkęs Užv. Miške gimęs, miške augęs, parejo numo kaukti (smuikas) Akm.
kauktinai̇̃ adv.: Šuniui kauktinai lojant, netinka sundyt, bet juo apdraust BsV71. Atejo ir kad rėka visu balsu, jau kauktinai̇̃ KlvrŽ.
2. tr. kaukimu šaukti, vilioti: Vilkus kaukti I. Atsisėdo ir kaũkė – sukaukė visus vilkus Vž.
3. intr. prk. verkti, raudoti: Toki bjauruma vaiko: lygu biesas kaukančiasis kauka ir kauka visas dienas Šts. Jis verk ir kaukia srš. Jūs iš širdies skaudėjimo rėksit ir dejuodami kauksit MšK.
4. duoti kaukiamą garsą, ūžti, trinksėti…: Muzikantų pirštai jau be nagų, ir pilvai tušti sykiu su muzikoms kaukia Žem. Kaukdamos lekia oru skeveldros, nuolaužos, plieskiančios žiežirbos J.Balt. Troboj įkaitusios dinamos kaukė T.Tilv. Ten sniego pūgos kaukia S.Nėr. Skrisk, sakale, per kaukiančią bedugnę! S.Nėr. Kaukdavo, švilpdavo aplinkui šalti žiemos vėjai A.Vien. Spygliuotos pertvaros, nei sprogstančios granatos, nei kaukianti mirtis – nieks jos nesuturės S.Nėr. Ir smiltys pakilo, ir jūrė jau kaukia (ūžia) rš. Kulnimis taip trankėsi, kad net sijos kaukė (labai trinksėjo, skambėjo) rš. Girdžiu girdžiu, jau ateina mašina kaukdamà Pmp. Ratai netepti kauka (baisiai girgžda) Šts. Leida, kad tekiniai kauka (greitai važiuoja) Šts.
5. refl. rinktis, spiestis: Kaip pradeda žvirbliai kauktis busilo lizdan, tai ir galo nėr Vlk.
6. refl.: Kaũkties yra prašyties J.
apkaũkti, -ia, àpkaukė
1. tr. apgožti: Žolės bulves àpkaukė Šl. Visą daržą žolės apkaũkia, nespėjame nė ravėti Šd. Rugiai žolių apkaukti Jnšk.
2. intr. apželti: Api̇̀kaukė daržas žole – nė brokų nesimato Krs. Atarkit bulves – apkaũks, ir reikės ravėti Všk. Nusikirpk plaukus, mat visas apkaukęs Vb.
3. tr. surinkti: Laiko piningus apkaũkęs Šv.
atkaũkti, -ia, àtkaukė
1. intr. kaukiant ateiti: Gi žiūriu – atūžia, atšvilpia, atkaũkia! ps.
2. intr. kaukimu atsakyti, atsiliepti: Turėję atkaukti, arba atloti, tais žodžiais S.Dauk.
| refl.: Vilkas staugė, tarsi jame šimtas kitų vilkų atsikaukė rš.
3. tr. kaukimu atgauti: Matai, kaip ponai kaukia, nebetekę žmonių: nori atgal „pančizną“ atkaukti (kalbėta apie baudžiavos panaikinimo laikus) Žem.
4. refl. iki valiai kaukti: Kauk kauk, bene atsikauksi Slnt.
5. intr. ateiti, atvykti, atsibastyti: Àtkaukė iš kurios padalijos, iš kurios pasvietės Užv.
įkaũkti, -ia, į̇̃kaukė intr. smarkiai kaukti: Ir įkaũkia gi mūsų girioje rudenį vilkai! Š.
| refl.: Naktį kad įsikaukia girioj vilkai – net klaiku! rš.
iškaũkti, -ia, i̇̀škaukė
1. intr. įstengti kaukti: Šuva užkimęs, neiškaũkia Ėr.
2. intr. išeiti, išbėgti kaukiant: Iškaũkia, išlekia šunys Pc.
3. tr. kaukimu išpranašauti nelaimę (ppr. mirtį): Jei šuo kaukia, tai ką nors iškauks: ar vestuves, ar laidotuves Sml. Susiedo šuo kaukė kaukė, veizėk Jonų Marikę ir i̇̀škaukė Krš. Šuva kaukia kaukia, ar neiškaũks ko? Ėr. Iškaukė [šuo] jau Rukinienę – bus dabar ramu… Ne, šią naktį už klėties darže kaukia sau kaip kaukęs Žem.
| refl.: Išsikauk, šuneli, ant savo galvos rš.
4. tr. išprašyti, iškaulyti: Atejo toj lapė Ona ir iškaukė iš manę rūtas Rdm. Ìškaukei juk penkius rublius, daugiau jau nebgausi Krš. Aš vos dešimt rublių iš jo iškaukiau Šlv. Aš nuo tavęs lote išlojau, o tu nuo manęs ir kaukte neiškauksi Jš. Jau kartą iškaukei, tai ir turėk Krkn.
5. tr. kaukiant, dūzgiant iškulti: Mašina per dieną prėslą kaukte (kaukdama) iškaukia rš.
nukaũkti, -ia, nùkaukė
1. intr. kaukiant smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti: Nùkaukė nùkaukė [šuva] gilyn krūmuos ir nebemačiau, kur jis prapuolo Kp. Ar tu žinai, kas buvo tas vyras, kuris nùkaukė čia keliu? Gž.
| Kažin kur kaukas nùkaukė į kurias nepadalijas Vkš.
2. intr. baigti kaukti, sukaukti: Skelbdamos rytinės pamainos pradžią, nukaukė fabrikų sirenos rš.
| refl.: Paliko apylinkėj du šunes. Nusikaukia vienas – nusikaukia ir kitas kitame kaimų krašte P.Cvir. Vilkas dideliai nusigando ir nusikaukė: aaau! PP41.
3. tr. juok. pavogti, nušvilpti; nunešti: Kažno kur jau dabar mano klumbes nukaukė Vj.
| Kur tu mano pirštines nùkaukei, kad nėkur nerandu? Krž.
4. tr. labai prašant, derantis nuderėti: Nùkaukiau: penkis rublius nuleido Šts.
5. tr. apgožti, nustelbti: Žolės visus burokus nùkaukė Kair.
pakaũkti, -ia, pàkaukė intr. pastaugti: Šuva lojo lojo pernakt – net pakaũkdamas Slm.
| refl.: Šunys visą naktį pakaukdamies lojo Slnt. Ratelis zvimbia pasikaukdamas J.Balt.
prikaũkti, -ia, pri̇̀kaukė
1. tr. pristaugti, prispengti (ausis) kaukimu: Tiek jau kartų jie ausis man prikaukė Vd.
2. intr. prisirinkti: Atėjo naktis, velnių prikaukė pilnas dvaras BsMtII47.
| refl.: Tų vaikinų šįvakar ten prisikaukė Skr. An kalno prisi̇̀kaukė būrys vaikų ir laido akmenimi į stogą Jrb.
sukaũkti, -ia, sùkaukė
1. intr. sustaugti: Šuo kažin ko kelissyk garsiai sùkaukė Vrb. Brolis pratisai sukaukė (suriko) rš. Vėl sukaukė mina A.Vencl. Garlaivis kelissyk sukaukė ir ėmė eiti A1884,364.
2. tr. surinkti: Sukaukęs pinigų, nusipirkau knygų Bd. Ar, misliji, an gero išeis ta ano nauda, iš svetimų ašarų sukaukta! Plt.
| refl. tr.: Laiko pinigus susikaũkęs Sv.
3. refl. sueiti, susirinkti: Į vieną trobą trys šeimos susikaukė gyventi Varn. Na, ten tų berniukų ir susikaukė! Skr. Visi čia susikaukė Žem. Čia tie Milių vaikai susikaũkia ir lodina šunį Jrb. Susi̇̀kaukė į būrį vaikai ir kela „ablavas“ Dr.
užkaũkti, -ia, ùžkaukė
1. intr. pradėti kaukti, staugti: Prie varčios atsitūpęs užùkaukė šuva Slm. Užustaugė, užukaukė vėtra rš. Tarp marių plačių, kad užkaukia vilnis, plačiau man siūbuoja krūtinė Mair.
| refl.: Susyk kuliamoji dar didžiau užsikaukė, paskui ėmė dusti rš.
2. intr. prk. uždainuoti kaukiamu balsu: Užkaukdavo gražiu savo tenoru Aleksys Vaižg. Kai ùžkaukė, jau nemigau Plv.
3. tr. kaukimu ką užtrenkti, pagadinti: Man ausį užkaukė, dabar nieko nebegirdžiu Ps.
4. tr. užželti, užgožti: Usnės visus linus užkaukė Ps. Piktžolės ùžkaukė, burokų nė nesimato Sdb.

Kokių nors abstrakčių dalykų sudėjimas į vieną vietą, visumą (perkeltine reikšme).

reikaláuti, -áuja (-áuna), -ãvo
1. tr. atkakliai, primygtinai prašyti, versti ką atlikti: Juk dievai – ne žemės valdovai, kad reikalautų mūsų ištikimybės V.Krėv. Pamiškėj pūtė į ragą ir garsais reikalavo nuleisti tiltus A.Vien. Neišleisdamas iš rankų bobulės suknelės, verkdamas reikalauja, kad bobutė duotų jam pieno – ir gana V.Krėv. Ko ans reikaláuna, turi duoti Pj. Mažą pasogą [davė], bo nereikalavaũ – dav[ė] karvę ir du paršu Grv. Reikaláuna dabar vaikai visa ko Grd. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug ir reikalaujama SkvLuk12,48. Kogi dar bereikalaujam liudijimo, nes patys girdėjom iš nasrų jo BtLuk22,71. Nebijosiu nei šaltos, nei tamsios, nei lyjančios, visur būsiu, kur tik manęs reikaláus Skr. Jis tamstos reikaláuja, kad ateitumei pas jįjį J.
| prk.: Tačiau, matyti, gyvenimas iš jos reikalauja daugiau J.Dov. Kaip laikai reikaláu[ja], tokį darbą dirbau: ant tėvo ūkio buvau Ktč. Toks darbas reikaláuja kruopštumo NdŽ. Reikėjo ir alaus daryti par talką, i pyragų kepti, taip buvo įpratę, jau to reikalãvo Lž. Jos įžeista savimeilė reikalavo atpildo rš.
^ Višta jojęs, arklio nereikalausi LTR(Šmk). Duonos ir lustelis prakaito reikalauja KrvP(Skdt).
ǁ norėti, pageidauti: Kiek reikaláuste, tiek mokėsiu Dglš. Aš jau, kiek nori, tiek tau užmoku, a šimtą, a du šimtu, a tris šimtus, kiek tu reikaláuji Jdr. Kur kas reikalãvo, tai [ten] tarnavo (ėjo tarnauti) Tvr. Nesėk taip tankiai žalių rūtelių: nereikalauja mano širdelė LTR(Grš).
2. intr., tr. Q71, H161, R, K būti reikalingam ko, turėti poreikį: Reikia visa mokėti, ko švento ordino labas reikalauja V.Krėv. Tam vyskupu besant, katalikai kas metą reikalavo daugiaus kunegų M.Valanč. Ugnies reikalaujam savo drabužiams skalbti, numams ir stotkams plauti S.Dauk. Visi šito gerumo reikaláuna Rš. Nereikalauja sveiki gydytojo, bet tie, kurie negal BtMr2,17. Žino nes dangujęsis Tėvas jūsų, jog to viso reikalaujate BtMt4,32. Tranų daug, o motinėlė reikaláuja vieno Sml. Mes gi matome, kad gyvuliai druskos nereikalauja, tik žmogus ją valgo J.Balč. Žaidimas reikalauja iš žaidėjų vikrumo ir greitos orientacijos rš. Teisiamųjų bylos ėjo prie galo ir mažai bereikalavo dėmesio ir rūpesčių rš. Apynys mėgsta saulę ir didžiai jos reikalau[ja] S.Dauk. Žemė reikaláuja tręšimo DŽ.
^ Kiekvienas darbas reikalauja laiko PPr44. Nereikalau[ja] plikkaktis šukų, aklas špikulų, kurtas skripyčių, aukštas viršinykas žambio VP33. Gera būtų duona nesirūpinti, kad pilvas jos nereikalautų KrvP(Plv).
3. intr. Jrb bėgtis, ieškotis: Vėlai karvė reikalãvo, o nevedėm, teip i pasiliko Šmk. Mūs kumelė jau vėl reikaláuja Bgt.
ǁ tr. ieškoti, geisti: Ožka bliauja, ožių reikalauja LTR(Srd).
4. intr. būti nelaimingam, vargingam: Šelpė reikalaujantį ir gelbėjo gaištantį S.Dauk. Geriaus tedirba, darydamas ger rankomis, idant turėtų nudalyt reikalaujančiam BtPvE4,28.
5. tuštintis, šlapintis: Maru užkrėstieji krauju vienu reikalavos S.Dauk. Ką darai: reikalaujies ir poteriauji – tai griešiji! LMD(Šk). Ans ten reikalãvęsis i atsistojęs kelnėties Vž.
apreikaláuti
1. tr. sutvarkyti reikalus, atlikti darbus: Kol pajėgė, skaptavo, čyrino, visus namus apreikalavo, o nulikęs ir kitiems dirbo P.Cvir. Jis man nors namie reikalus apreikalautų BsPIII165. Drūčiai sugaišau, kol tą Kauną apreikalavaũ Skr.
| refl. tr., intr. N: Tarėsi bematant apsireikalausiąs ir vakariniu traukiniu namo sugrįšiąs J.Jabl. O kad viską apsireikalausi, tai per tris metus nekirpsi plaukų, nepjausi nagų (ps.) Brt. Gerai šeštadienį dabar – apsireikaláuji Bgt. Kaip tik apsireikaláusiu, tuojau važiuosma numie Bt. Nuvažiavo tėvas Alytun apsireikaláut prieš šventes Alv. Čia galėj apsireikaláut, tik kas suspėjo Nč. Kaip pagatavosiu ir apsireikalausiu apie save, tai aš tuojaus būsiu … pas jumis TŽVI429.
2. refl. euf. nusituštinti: Tas sūnus Jonas užsimanė eit in girią apsireikalaut BsPIV265. Eik ant puoduko, apsireikaláuk Ss.
3. tr. apvaisinti: Gaidys apreikalavo vištą Lk.
atreikaláuti
1. tr., intr. Š atgal, iš naujo išreikalauti: Kiekviena šalis gali atreikalauti, ką yra davusi rš.
| refl. Š.
2. tr. sutvarkyti, atlikti reikalus: Anas atreikalãvo reikalus, t. y. atliko J.
| refl. J, BŽ328: Ilgai mieste nebūkiam: atsireikaláuk, i važiuojam numie Bt.
◊ laũką atreikaláuti euf. nusituštinti: Lauką atreikalauna ir grįžta į vidų Šts.
įreikaláuti tr. paliepti įeiti: Įreikalãvo žmogelį vidun, raštinėn, ir liepė kažin kokį popierį pasirašyti Š.
| refl. Š.
išreikaláuti
1. tr. Š, DŽ atkakliai, primygtinai prašant, priversti ką atlikti, duoti: Mokytojas sugebėdavo iš mūsų išreikalauti, ko norėdavo A.Vencl. Atitaisyti klaidą, išreikalauti žadėtus lenkų žemei kraštus esame pasiųsti! V.Krėv. Lenkijos išreikalauta iš Žygimanto 1432 m. Gardino sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė po Žygimanto mirties turėjo atitekti Jogailos įpėdiniams – Lenkijos karaliams rš. Sako, tai panelė išreikalavusi iš tėvo, kad uždraustų plakti baudžiauninkus V.Myk-Put. Iš tėvo neišreikalaũs nieko Grv. Jei žmonos nuosavybė, tai negalima išreikaláuti [vyro skolos] Grz. Ejau, išreikalaváu siuntimą į Klaipėdą Vvr. Vakar, vaidinimui pasibaigus, buvo Zenonas išreikalautas iš salės ateiti į drabužinę Pt.
| refl.: Klebonas išsireikalavęs buvo keturiais arkliais važiuoti Šts.
2. refl. Š sutvarkyti, atlikti reikalus.
3. refl. euf. nusituštinti: Palauk, aš dar, pryš lipdama į ratus, išsireikaláusu Brs.
nureikaláuti
1. tr. paliepti kur nuvykti: Nureikalãvo mane valsčiun Š.
2. nusituštinti: Nusireikaláuti gali už klojimo Srv.
^ Neik iš miško nenusireikalavęs, į viešes nevalgęs LMD.
pareikaláuti tr.
1. DŽ1, Krm atkakliai, primygtinai paprašyti, priversti ką atlikti: Taip jam pasakysi, kai jis pareikalaus tavęs kaipo žmonos V.Krėv. Vieną kartą vienas ponas pareikalavo atlyginimo nuo savo kaimyno, šitas, kito šuns neturėdamas, davė į to vietą žmogų BsPIII8. Kaukas teismu pareikalavo dvidešimt penkių rublių rš. Ponas pareikalavo sodiečio, kad atsiprašytų rš. Pareikalãvo – ir atvažiavo [gydytojas] Vlk.
| prk.: Sukilimas pareikalaus iš jo atiduoti liaudžiai visas jėgas V.Myk-Put.
^ Algos pareikalavo, o darbo nei pradėti KrvP(Švnč). Gero ir Dievas pareikalauja, kvailo niekam nereikia LTR(Šmk).
pareikaláutinai
2. užprašyti (kainą): Buvau nuejusi pri to žmogaus, pareikalãvo du šimtu Žeml.
3. refl. pasieiti, apsivaisinti: Bėroji pasireikalãv[o] Vlkv.
prireikaláuti tr. daug ko pareikalauti atlikti: Man visko prisakė, prireikalãvo (daug reikalų susakė sutvarkyti) Dkš.
sureikaláuti
1. tr. iš visų reikalaujant surinkti: Liuob šniūrų sureikalaus iš parakvijos Ggr.
2. refl. tr. suvartoti savo reikalams: Sau susreikaláunu, būdavo, linus Ck.
3. tr. parūpinti, pristatyti: Sureikalãvo tuoj daktarą, i pastaisė [ligonis] Klt.
užreikaláuti žr. pareikalauti 1: Užreikalãvo [duoti] dvidešimti penkius rublius Krš.