dirbtinis vandens telkinys: Ãtviras [ùždaras] plauki̇̀mo basei̇̃nas. Maudỹnės minerãlinio vandeñs baseinè. Dekoratỹviniai basei̇̃nai dažnai̇̃ bū̃na sù fontãnais. | pastatas (ar patalpa), kuriame yra toks telkinys ir kitos patalpos: Papláukiojame, paskui̇̃ basei̇̃no kavi̇̀nėje i̇̀šgeriame kavõs.

įrenginys skysčiui laikyti: Basei̇̃nas sù gesi̇̀ntų kálkių tir̃palu. Panaudóto kùro strỹpai baseinè lai̇̃komi kẽlerius metùs.

sausumos plotas, iš kurio vandenys suteka į kurią nors upę, ežerą ar jūrą: Nẽmuno basei̇̃nas. Ùpės basei̇̃ną papi̇̀ldo lietùs.

Žemės plotas, kuriame yra kokios nors naudingosios iškasenos telkinių: Akmeñs anglių̃ [geležiẽs rūdõs] basei̇̃nas.

1 tveñkti, -ia, -ė KBII159, K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW; Q503, R, MŽ, N, M, E, L
1. tr. J, ŠT39 stabdyti tėkmę: Upis, ežerus, jei tie jus galėjo nu kruvinų neprietelių gynioti, pradėjo tvenkti, tujau upeliai upimis, prūdai ežerais tapo S.Dauk.
| prk.: Prisispaudęs prie medžio, tvenkdamas atdūsį grobstė ausimis mėtomus priešais žodžius Žem.
2. tr. daryti vandens telkinį, pildyti ką vandeniu: Tvanką tvenkti J. Jurgis tvenkinį užsimanė tvenkti rš. Sniegas sparčiai tirpo, tvenkdamas vandens klanus rš.
3. tr. statyti (užtvarą, pylimą), tverti: [Gužučiai] tvenk persėdą, varžą pin Amb.
4. tr. NdŽ tvindyti, užlieti: Pievą tvenkiù J.Balč.
5. tr. Bgt kaupti į vieną vietą: Žmogus tarytai tvenkia savyje kūrybos galias Vd.
| refl.: Čiurlena upeliukas, tvenkiasi kelio provėžoje vanduo sp. Tolumoje grumėjo perkūnija, juodi debesys tvenkėsi K.Saj. Debesys tik tveñkiasi, bus lietaus Alk. Ašaros tvenkėsi sesers akyse, o paskui nebeišsilaikė, pariedėjo iš abiejų J.Balt.
| prk.: Širdy kažkas kirba, tvenkiasi, bet dar nežinojo kas rš. Nerimas krūtinėsna ėmė tvenktis rš.
ǁ refl. impers. kauptis debesims, niauktis: Tvenkias, bus lytaus J. Šalimis tveñkės tveñkės, i nusuko į šoną tą lytų Kl. Tik jau ateis lytaus – tiek tveñkiasi, tiek tveñkiasi Bgt. Būs lytaus: tveñkas tveñkas Lkv.
6. intr. impers. N, [K], KŽ skausmingai tvinkčioti, dilgsėti (kaupiantis pūliams); tvinkti.
7. tr., intr. daug gerti, plempti: Smarkiai tveñka tas žmogelis Žd. Telias tveñkia Žrm.
1 aptveñkti, -ia, àptvenkė tr. Š; M
1. apsupti vandeniu: Aptveñkti, tvankomis apsaugoti BŽ586. Rytų bei šiaurės pusėj ją (pilį) ežeras aptvenkia BsV201. Rūmai àptvenkta didele jūra (ps.) Jrb.
2. aptvindyti, užlieti: Aptvenkiù pievas K.
| prk.: Meile tavo kaip tvanu apmitvenkei Qu497. Vargais svietą aptvenkė brš.
1 atitveñkti, -ia, ati̇̀tvenkė
1. tr. Rtr išardyti užtvanką: Upį atitvenkti, t. y. vandenį paleisti J. Atatveñkti Š.
2. refl. BzBkXII240 atsigerti: Tas ponas … norėjęs dar … pyvo atsitvenkti TP1880,49.
1 įtveñkti, -ia, į̇̃tvenkė tr. įpilti: Įtvenk pieno rš.
1 ištveñkti, -ia, i̇̀štvenkė tr. išgerti: Nu, susiedai, ištveñk da vieną čėrkelę Vkš.
1 nutveñkti, -ia, nùtvenkė tr. sugadinti vandeniu, nutvanėti: Vanduo javus labai nùtvenkė Vl.
1 patveñkti, -ia, pàtvenkė tr.
1. NdŽ sustabdyti tėkmę, užtvenkti: Kapčiamiestyje ties plentu į Seinus įtaisytas vandens malūnas, patvenkiąs upę EncIX199. Patvenkus Dotnuvėlę, [Kėdainių] parke įrengta keletas tarpusavyje sujungtų tvenkinių MLTEII112. Nemunas ties Kaunu patvenktas sp. Patvenktasis horizontas ŽŪŽ47.
| refl. tr.: Pasitveñkti vandens NdŽ.
2. padaryti vandens telkinį, pripildyti ką vandens: Ne visus ežerus galima greitai ir pigiai išdžiovinti, o po to vėl patvenkti sp.
| refl. tr., intr.: Pasitveñkti tvenkinį NdŽ. Šioje vietoje tuo metu buvo pasitvenkusios plačios prieledyninių vandenų marios sp.
3. patvindyti: Lytus upę pàtvenkė KI78. Potvynių metu pakilus vandens lygiui upėje, patvenkiami gruntiniai vandenys rš.
1 pértvenkti tr. tvenkiant atidalyti, užtvenkti: Pértvenkti upę NdŽ. Galą [sietuvos] pártvenkei, su kibiru išpylei laukan vandenį – toks gaudymas buvo [žuvų] Štk.
1 pratveñkti, -ia, pràtvenkė NdŽ žr. 1 pertvenkti.
1 pritveñkti, -ia, pri̇̀tvenkė
1. tr. M, NdŽ pripildyti vandens.
| refl. NdŽ.
2. tr. prikaupti į vieną vietą: Gatvė iki pat dangčių pritvenkta karšto, limpančio oro J.Jan.
| refl. tr.: Pilnos akys ašarų prisitveñkę, tik verkt Zp.
| prk.: Po maldos mergaitės širdin prisitvenkė giedrios ramybės S.Zob.
3. intr. L59 prisipildyti (pūlių), pritvinkti.
4. tr. gausiai pripilti: Bufetininkė dosniai pritvenkė jiems bokalus rš.
5. tr. daug išgerti, priplempti: Ka pri̇̀tvenkiau, ka prigėriau to alaus, i parejau numie kaip pripurpęs Vkš.
ǁ intr. prisigerti svaigalų, pasigerti: Pritveñkęs vos nužabalino namo Rod.
6. intr. nuskęsti: Pri̇̀tvenkė ežerėly Rod.
7. refl. žr. užtvenkti 6 (refl.): Kitas prisi̇̀tvenka i gyvolių, i mašinos, i nãmo nora Krž.
1 sutveñkti, -ia, sùtvenkė tr.
1. NdŽ visas ar daugelį (upių) užtvenkti, patvenkti.
2. refl. pasidaryti vandens telkiniui, prisipildyti vandens: Būta susitvenkta didžiulio ežero EncI303. Upių vandenis surinkdavo baseinas, susitvenkęs Nemuno žemupyje rš.
3. NdŽ sukaupti į vieną vietą.
| prk.: Koks džiaugsmas čia sutvenkt jėgas! Vd. Dabar jisai sutvenkęs visą savo vieką kilstelėjo kraštinį šulą aukštyn V.Piet.
| impers. NdŽ: Sutvenks lytaus I.Simon. Perkūniją sutveñks, kad toki karšta Rsn.
| refl.: Kaip vanduo susitveñks, tada plūs J. Viduj susitvenkusieji pūliai TP1881,33. Susitvenkė debesys, kylančios jūros įniršo V.Myk-Put. Tėvas pastovėjo pastovėjo, o paskui išpūtė susitvenkusį krūtinėj orą J.Balt.
| prk.: Susi̇̀tvenka kaip garas piktis į žmogaus krūtinę Šv. Jos siela buvo kupina susitvenkusių jausmų J.Avyž.
4. NdŽ suburti, sutelkti: Kažkas sutvenkė, sutraukė visus į draugę rš.
| refl.: Susi̇̀tvenkė į sodą pusbernių Dkš. O, kiek bobų susitveñkusi! Krš. Ne sykį jie susitvenkę į gaujas bandė įsilaužti V.Piet.
| Susitvenkė (susigrūdo) arkliai jėpkė[je] ir nulaužė koją Ggr.
5. refl. prk. daug ko pasilikti, prisitaupyti: Tie nusenę netura kur piningų dėti, susi̇̀tvenka susi̇̀tvenka Kl. Jau susitvenkusi turėjau kapeikų Kv.
1 užtveñkti, -ia, ùžtvenkė tr. NdŽ
1. R198, MŽ, MŽ264, N, K, ŠT1, Jrb, Štk, Grz sustabdyti tėkmę: Su damu, pylimu tvenkte užtvenkiau upį J. Tai toj pati upė užtvenktà Dbč. Dabar Pyvesą užtveñkia, daug vietų užùtvenkė Slm. Užtveñktas Pienios upelis buvo Kvr. Su smilčių žakais buvo užtveñkę tą upuką Smln. Upis buvo užtvenktà – tiek levonų primetė [per karą]! Krš. Artėjant prie Valkininkų, Merkys pasirodė užtvenktas sielių rš. Nebeužtvenksi upės bėgimo, norint sau eitų ji pamažu Mair. Užtvenktas vanduo ŽŪŽ30,75.
| Užtvenksime kraują, ir surumbės ir užretės ronos A1885,4.
| prk.: Užtveñkti kvapą BŽ168. Atdūsį užtveñkti, kvapą praryti BŽ436. Nakties kvepėjimas kaip šventos mostys pasiskleidė – nebeužtvenksi B.Braz.
^ Upės neužtvenksi, jūros neišsemsi PPr237. Su ašarom upės neužtvenksi Šk.
| refl. tr., intr. J, NdŽ: Užsitvenkiù upę K.
2. N, NdŽ padaryti vandens telkinį, pripildyti ką vandens: Aš ùžtvenkiau tvenkinį, prūdą ant pievos J. Užtvenkiu, užpilu prūdą R338, MŽ452. Kad ùžtvenkė prūdą, ta [v]anduo beveik varstą atsėdo Brs. Ùžtvenkėm užtvanką, sukėlėm vandenį Vvr.
| Àžtvenktas malūnas buvo, dabar nieko nėra Ad.
| refl. tr. NdŽ.
3. pritvindyti: Lytus upę ùžtvenkė KI78.
4. užtvindyti, užlieti: Lankos buvo užtvenkamos dėl žiemos neiššalimo Šts.
| prk.: Sutemos dar nebuvo galutinai užtvenkusios patalpų, ir jo stovyla aiškiai išsiskyrė baltai dažytoje sienoje M.Katil. Nuostabi tikrovė užtveñkia akis NdŽ.
ǁ refl. ištvinti, išsilieti: Su tėčiu apeidavom laukus, kur užsitveñkę vandeniai Grz.
5. P prk. užtverti, užgrūsti, užkimšti: Kelias ùžtvenktas žiūrovų NdŽ. Gatvės tvenkte užtvenktos pėsčiųjų rš. Vaikai užtvenkė duris, lauždamiesi į klasę rš. Ateis liuob i tas senis į vakarelį, rogsos kertę užtveñkęs kame End.
| refl. NdŽ: Visos praeigos užsi̇̀tvenkė žmonėmis DŽ1.
6. refl. tr. prk. daug ko pasilikti, prisiveisti: Višta savo perėjo, užsi̇̀tvenkė tų paukščių Vdk. Kam tiek daug gyvolių užsi̇̀tvenkėt, – neturėste kum šerti Krž. Ale kad anie tų gyvolių i užsi̇̀tvenka Žlp.
7. prk. daug sumokėti, suploti: Ùžtvenkei šešis litus už tą nieką Skr.
◊ pélkę užtveñkti užtraukti gėdą: A gerai būs, ka duktė pelkę užtvenks? Šts.