Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (17)
įer̃geliuoti
Apibrėžtis
er̃geliuoti, -iuoja, -iavo, érgeliuoti, ergeliúoti, -iúoja, -iãvo
1. tr., intr. barti, krimsti, erzinti: Neérgeliuok mani̇̀! Klp. Kai pradėjo ant manęs ta boba érgeliuoti, ir turėjau iš tos vietos pasitraukti Žgč. Tai katiną labai ergeliãvo Sch205.
2. intr. triukšmauti, vaidytis, rėkauti: Suėję seniai ir er̃geliuoja, net čia girdėti Br. O tie tūpčioja, ergeliuoja rš. Jis (varnėnas) net žvirblius apdaužydavo, kai jie per daug ergeliuodavo rš.
| refl.: Žmonės vaidijas ir ergeliuojas Vaižg. Ko jūs er̃geliuojatės? Skr.
3. refl. jaudintis: Kraujis vyriško er̃geliuojas prie motriškos, kad pradeda lytėtis J.
4. refl. rūpintis: Tu taip daug dėl to dalyko nesiérgeliuok Gl.
įer̃geliuoti tr. įerzinti, įpykinti: Viensyk tas bulius aną dikčiai įergeliavo TDrVII87.
| refl.: Įsiergeliuoji žmogus, kad nei pats savęs, nei kito nebužkenti Vvr.
susier̃geliuoti
1. susikrimsti: Teip susier̃geliavom dėl tų pinigų, kad galvas ėmė skaudėt Skr.
2. susijaudinti: Susiergeliãvo kraujas, t. y. susijaudino J.
1. tr., intr. barti, krimsti, erzinti: Neérgeliuok mani̇̀! Klp. Kai pradėjo ant manęs ta boba érgeliuoti, ir turėjau iš tos vietos pasitraukti Žgč. Tai katiną labai ergeliãvo Sch205.
2. intr. triukšmauti, vaidytis, rėkauti: Suėję seniai ir er̃geliuoja, net čia girdėti Br. O tie tūpčioja, ergeliuoja rš. Jis (varnėnas) net žvirblius apdaužydavo, kai jie per daug ergeliuodavo rš.
| refl.: Žmonės vaidijas ir ergeliuojas Vaižg. Ko jūs er̃geliuojatės? Skr.
3. refl. jaudintis: Kraujis vyriško er̃geliuojas prie motriškos, kad pradeda lytėtis J.
4. refl. rūpintis: Tu taip daug dėl to dalyko nesiérgeliuok Gl.
įer̃geliuoti tr. įerzinti, įpykinti: Viensyk tas bulius aną dikčiai įergeliavo TDrVII87.
| refl.: Įsiergeliuoji žmogus, kad nei pats savęs, nei kito nebužkenti Vvr.
susier̃geliuoti
1. susikrimsti: Teip susier̃geliavom dėl tų pinigų, kad galvas ėmė skaudėt Skr.
2. susijaudinti: Susiergeliãvo kraujas, t. y. susijaudino J.
sielvartáuti
Apibrėžtis
sielvartáuti, -áuja, -ãvo intr. K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; H, R, N, M, L turėti sielvartą, sielotis: Kitas, kai nėra didelių tragedijų, sielvartauja dėl sudužusio puodo K.Saj. K. Būga daugelyje laiškų sielvartavo, kad Lietuvoje negalįs rasti daugelio veikalų KlbXIV164. Pradėjo smūtytis ir nerimuot (sielvartaut) BtMt26,37. Ir drauge ėmęs Petrą ir Jokūbą, ir Joną, pradėjo drebėti ir sielvartauti NTMr14,33.
| refl.: Oi, jauna dukrele, nesisielvartauka, eik žalion pievelėn, pasiuogauka LTR(Kp).
apsielvartáuti tr. sielvartaujant apžvelgti: Vargus bėdžių D. Poška apsielvartavo ir apdainavo J.Šliūp.
įsisielvartáuti BŽ481 imti labai sielvartauti, įsiliūdėti.
išsielvartáuti intr. BŽ443 praleisti kurį laiką sielvartaujant.
pasielvartáuti intr. NdŽ kurį laiką sielvartauti: Pasielvartavęs šis nelaimingas tėvas nusinuodijo Pt.
prisisielvartáuti ilgą laiką, daug sielvartauti: Ji šiandien visą dieną sunkiai dirbo, be to, prisisielvartavo su kaupu J.Marc.
susisielvartáuti susisieloti, susikrimsti: Bijojo žmonės tą žinią pakartoti susisielvartavusiai motinai rš.
| refl.: Oi, jauna dukrele, nesisielvartauka, eik žalion pievelėn, pasiuogauka LTR(Kp).
apsielvartáuti tr. sielvartaujant apžvelgti: Vargus bėdžių D. Poška apsielvartavo ir apdainavo J.Šliūp.
įsisielvartáuti BŽ481 imti labai sielvartauti, įsiliūdėti.
išsielvartáuti intr. BŽ443 praleisti kurį laiką sielvartaujant.
pasielvartáuti intr. NdŽ kurį laiką sielvartauti: Pasielvartavęs šis nelaimingas tėvas nusinuodijo Pt.
prisisielvartáuti ilgą laiką, daug sielvartauti: Ji šiandien visą dieną sunkiai dirbo, be to, prisisielvartavo su kaupu J.Marc.
susisielvartáuti susisieloti, susikrimsti: Bijojo žmonės tą žinią pakartoti susisielvartavusiai motinai rš.
įsulpė́ti
Apibrėžtis
sulpė́ti, sùlpa (sùlpia K, -ė́ja Rsn, DūnŽ; R300), -ė́jo DŽ, Gršl, Kv, sùlpėti, -ėja (-ia), -ėjo Š, Šv, Grg
1. tr. R, MŽ, N, KI144, Rtr, LVIII1119, NdŽ, Lnk, Krtn, Dr, Slnt, Vkš, Všv, NmŽ pamažu sulpti, čiulpti: Sukrų sùlpėti J. Aš sulpiu smagenis iš sultingo kaulo, medų iš korio J. Iš žiedų bitės medų sulpa Nz. Kieta dideliai saldainė – gali tik sulpė́ti Pln. Rasi i tu, titi, sùlpėsi [kieto] sūrio? Šv. Silkės uodegą sulpėjęs, kol sulpėjęs, užsigeidė gerti Lkž. I aš sùlpėjau tušką, kad augau Kl. Sùlpa kaip mažas vaikas pirštus End. Benk sùlpėti pirštus Nv. O dėl ko tą pirštelį teip sulpė́ji? End. Nusidaužiau pirštus, dabar ir sùlpu Pgr. Ka teip i sùlpi tą cigarietą kaip mažas vaikas tušką Sd. Gana jau bėdų nemaž iškentėjau, kada kas dieną stiklelį sulpėjau IM1860,49.
| Kaukas karves sulpė́jęs (žindęs) – mažai pieno begavau Kl.
sulpė́tinai adv.: Sulpė́tinai sulpė́ti Skd.
2. intr. Gl pamažu traukti orą pro sukąstus dantis (ppr. iš skausmo): Biškį įsipjovė ir sùlpė[ja], ranką nusitvėręs Užv. Sùlpė[ja], sùlpė[ja], ant šono virsta [nuo skausmo] NmŽ. Nesùlpėk taip, juk nedideliai teskausta Vdk.
3. karštai, smarkiai bučiuoti.
| refl. NdŽ.
apsulpė́ti tr. K, Skd pamažu apsulpti: Vaikai kaulus galia apsulpė́ti Žr.
^ Po švento Jono uodegą apsulpė́k – saldi y[ra] musis (labai daug medaus yra) Trk.
įsulpė́ti tr. K pamažu įčiulpti.
| refl. tr. K.
išsulpė́ti tr. KI149,615, K, J, Š, Skd pamažu išsulpti: Medų iš korių išsulpė́jom Prk. Bitės iš žydančių žolių bei medžių medų išsulpa S.Dauk.
| Veršis karvę išsulpė́jo (išžindo) Krkl.
| prk.: Žemė reikalauja atsigulėjimo, atsilsio, idant per tą laiką atgautų tas sultis, kurias iš jos ištraukė, išsulpėjo rš.
| refl. tr. K.
nusulpė́ti tr. KI23, K, Š, Skd, Užv, nusùlpėti Grg; MŽ pamažu nusulpti: Taukini pirštai, nusulpė́k Šll. Sūris toks skanus – pirštus nusulpė́si bevalgydamas Vkš. Kaip nūsulpė́ti kaulai buvo Krg. Nusùlpėjo visą sukrų i sunešė į aulį [bitės] End.
^ Kas tos dainos nemokės, lokės (vilko Pln, Mžk, KlvrŽ) uodegą nusulpė̃s JD1382.
pasulpė́ti tr. Skd, Yl, Vkš pamažu pasulpti: Kaip užeina noras [rūkyti], pasulpė́k [saldainį], pasulpė́k, i gana DūnŽ. Vaikas ka išalks, kamštį pasulpė́s Kl. Valgyti ano (pūgžlio) negali, tik pasulpė́ti – vienos ašakos Dov. Silkės kame ten kas ten tau duos daug – jei gausi kokią uodegelę pasulpė́ti KlvrŽ.
prasulpė́ti tr. K, NdŽ sulpiant prakiurdyti.
prisulpė́ti
1. refl. užtektinai prisičiulpti: Dėdė davė po cielą rieškutę cukerkų, tai, vyraliai, prysisulpė́jom Kv.
2. tr. apčiulpti: Tas uogas varlės prisulpė́jo Yl.
3. refl. tr. sulpiant prisitraukti: Raktą prie lūpos prisisulpė́ti KI76.
4. intr. pakankamai ilgai traukti orą pro sukąstus dantis (ppr. iš skausmo): Kai man aptaka kilo, aš gana prisùlpėjau su tuo pirštu Gl.
susulpė́ti tr. Kv; IM1861,30 pamažu susulpti, sučiulpti: Marikė susulpė́jo dešimtį saldainių Krkl. Paėmei vieną šmotelį [silkės], nu tą susulpė́jai ir eik šalin Lkž. Tą meisos kąsnį par tokį laiką sulpėte susulpė́jo Ms.
ǁ refl. prk. susikrimsti: Aš par daug susisùlpėsuos Prk.
1. tr. R, MŽ, N, KI144, Rtr, LVIII1119, NdŽ, Lnk, Krtn, Dr, Slnt, Vkš, Všv, NmŽ pamažu sulpti, čiulpti: Sukrų sùlpėti J. Aš sulpiu smagenis iš sultingo kaulo, medų iš korio J. Iš žiedų bitės medų sulpa Nz. Kieta dideliai saldainė – gali tik sulpė́ti Pln. Rasi i tu, titi, sùlpėsi [kieto] sūrio? Šv. Silkės uodegą sulpėjęs, kol sulpėjęs, užsigeidė gerti Lkž. I aš sùlpėjau tušką, kad augau Kl. Sùlpa kaip mažas vaikas pirštus End. Benk sùlpėti pirštus Nv. O dėl ko tą pirštelį teip sulpė́ji? End. Nusidaužiau pirštus, dabar ir sùlpu Pgr. Ka teip i sùlpi tą cigarietą kaip mažas vaikas tušką Sd. Gana jau bėdų nemaž iškentėjau, kada kas dieną stiklelį sulpėjau IM1860,49.
| Kaukas karves sulpė́jęs (žindęs) – mažai pieno begavau Kl.
sulpė́tinai adv.: Sulpė́tinai sulpė́ti Skd.
2. intr. Gl pamažu traukti orą pro sukąstus dantis (ppr. iš skausmo): Biškį įsipjovė ir sùlpė[ja], ranką nusitvėręs Užv. Sùlpė[ja], sùlpė[ja], ant šono virsta [nuo skausmo] NmŽ. Nesùlpėk taip, juk nedideliai teskausta Vdk.
3. karštai, smarkiai bučiuoti.
| refl. NdŽ.
apsulpė́ti tr. K, Skd pamažu apsulpti: Vaikai kaulus galia apsulpė́ti Žr.
^ Po švento Jono uodegą apsulpė́k – saldi y[ra] musis (labai daug medaus yra) Trk.
įsulpė́ti tr. K pamažu įčiulpti.
| refl. tr. K.
išsulpė́ti tr. KI149,615, K, J, Š, Skd pamažu išsulpti: Medų iš korių išsulpė́jom Prk. Bitės iš žydančių žolių bei medžių medų išsulpa S.Dauk.
| Veršis karvę išsulpė́jo (išžindo) Krkl.
| prk.: Žemė reikalauja atsigulėjimo, atsilsio, idant per tą laiką atgautų tas sultis, kurias iš jos ištraukė, išsulpėjo rš.
| refl. tr. K.
nusulpė́ti tr. KI23, K, Š, Skd, Užv, nusùlpėti Grg; MŽ pamažu nusulpti: Taukini pirštai, nusulpė́k Šll. Sūris toks skanus – pirštus nusulpė́si bevalgydamas Vkš. Kaip nūsulpė́ti kaulai buvo Krg. Nusùlpėjo visą sukrų i sunešė į aulį [bitės] End.
^ Kas tos dainos nemokės, lokės (vilko Pln, Mžk, KlvrŽ) uodegą nusulpė̃s JD1382.
pasulpė́ti tr. Skd, Yl, Vkš pamažu pasulpti: Kaip užeina noras [rūkyti], pasulpė́k [saldainį], pasulpė́k, i gana DūnŽ. Vaikas ka išalks, kamštį pasulpė́s Kl. Valgyti ano (pūgžlio) negali, tik pasulpė́ti – vienos ašakos Dov. Silkės kame ten kas ten tau duos daug – jei gausi kokią uodegelę pasulpė́ti KlvrŽ.
prasulpė́ti tr. K, NdŽ sulpiant prakiurdyti.
prisulpė́ti
1. refl. užtektinai prisičiulpti: Dėdė davė po cielą rieškutę cukerkų, tai, vyraliai, prysisulpė́jom Kv.
2. tr. apčiulpti: Tas uogas varlės prisulpė́jo Yl.
3. refl. tr. sulpiant prisitraukti: Raktą prie lūpos prisisulpė́ti KI76.
4. intr. pakankamai ilgai traukti orą pro sukąstus dantis (ppr. iš skausmo): Kai man aptaka kilo, aš gana prisùlpėjau su tuo pirštu Gl.
susulpė́ti tr. Kv; IM1861,30 pamažu susulpti, sučiulpti: Marikė susulpė́jo dešimtį saldainių Krkl. Paėmei vieną šmotelį [silkės], nu tą susulpė́jai ir eik šalin Lkž. Tą meisos kąsnį par tokį laiką sulpėte susulpė́jo Ms.
ǁ refl. prk. susikrimsti: Aš par daug susisùlpėsuos Prk.
prasulpė́ti
Apibrėžtis
sulpė́ti, sùlpa (sùlpia K, -ė́ja Rsn, DūnŽ; R300), -ė́jo DŽ, Gršl, Kv, sùlpėti, -ėja (-ia), -ėjo Š, Šv, Grg
1. tr. R, MŽ, N, KI144, Rtr, LVIII1119, NdŽ, Lnk, Krtn, Dr, Slnt, Vkš, Všv, NmŽ pamažu sulpti, čiulpti: Sukrų sùlpėti J. Aš sulpiu smagenis iš sultingo kaulo, medų iš korio J. Iš žiedų bitės medų sulpa Nz. Kieta dideliai saldainė – gali tik sulpė́ti Pln. Rasi i tu, titi, sùlpėsi [kieto] sūrio? Šv. Silkės uodegą sulpėjęs, kol sulpėjęs, užsigeidė gerti Lkž. I aš sùlpėjau tušką, kad augau Kl. Sùlpa kaip mažas vaikas pirštus End. Benk sùlpėti pirštus Nv. O dėl ko tą pirštelį teip sulpė́ji? End. Nusidaužiau pirštus, dabar ir sùlpu Pgr. Ka teip i sùlpi tą cigarietą kaip mažas vaikas tušką Sd. Gana jau bėdų nemaž iškentėjau, kada kas dieną stiklelį sulpėjau IM1860,49.
| Kaukas karves sulpė́jęs (žindęs) – mažai pieno begavau Kl.
sulpė́tinai adv.: Sulpė́tinai sulpė́ti Skd.
2. intr. Gl pamažu traukti orą pro sukąstus dantis (ppr. iš skausmo): Biškį įsipjovė ir sùlpė[ja], ranką nusitvėręs Užv. Sùlpė[ja], sùlpė[ja], ant šono virsta [nuo skausmo] NmŽ. Nesùlpėk taip, juk nedideliai teskausta Vdk.
3. karštai, smarkiai bučiuoti.
| refl. NdŽ.
apsulpė́ti tr. K, Skd pamažu apsulpti: Vaikai kaulus galia apsulpė́ti Žr.
^ Po švento Jono uodegą apsulpė́k – saldi y[ra] musis (labai daug medaus yra) Trk.
įsulpė́ti tr. K pamažu įčiulpti.
| refl. tr. K.
išsulpė́ti tr. KI149,615, K, J, Š, Skd pamažu išsulpti: Medų iš korių išsulpė́jom Prk. Bitės iš žydančių žolių bei medžių medų išsulpa S.Dauk.
| Veršis karvę išsulpė́jo (išžindo) Krkl.
| prk.: Žemė reikalauja atsigulėjimo, atsilsio, idant per tą laiką atgautų tas sultis, kurias iš jos ištraukė, išsulpėjo rš.
| refl. tr. K.
nusulpė́ti tr. KI23, K, Š, Skd, Užv, nusùlpėti Grg; MŽ pamažu nusulpti: Taukini pirštai, nusulpė́k Šll. Sūris toks skanus – pirštus nusulpė́si bevalgydamas Vkš. Kaip nūsulpė́ti kaulai buvo Krg. Nusùlpėjo visą sukrų i sunešė į aulį [bitės] End.
^ Kas tos dainos nemokės, lokės (vilko Pln, Mžk, KlvrŽ) uodegą nusulpė̃s JD1382.
pasulpė́ti tr. Skd, Yl, Vkš pamažu pasulpti: Kaip užeina noras [rūkyti], pasulpė́k [saldainį], pasulpė́k, i gana DūnŽ. Vaikas ka išalks, kamštį pasulpė́s Kl. Valgyti ano (pūgžlio) negali, tik pasulpė́ti – vienos ašakos Dov. Silkės kame ten kas ten tau duos daug – jei gausi kokią uodegelę pasulpė́ti KlvrŽ.
prasulpė́ti tr. K, NdŽ sulpiant prakiurdyti.
prisulpė́ti
1. refl. užtektinai prisičiulpti: Dėdė davė po cielą rieškutę cukerkų, tai, vyraliai, prysisulpė́jom Kv.
2. tr. apčiulpti: Tas uogas varlės prisulpė́jo Yl.
3. refl. tr. sulpiant prisitraukti: Raktą prie lūpos prisisulpė́ti KI76.
4. intr. pakankamai ilgai traukti orą pro sukąstus dantis (ppr. iš skausmo): Kai man aptaka kilo, aš gana prisùlpėjau su tuo pirštu Gl.
susulpė́ti tr. Kv; IM1861,30 pamažu susulpti, sučiulpti: Marikė susulpė́jo dešimtį saldainių Krkl. Paėmei vieną šmotelį [silkės], nu tą susulpė́jai ir eik šalin Lkž. Tą meisos kąsnį par tokį laiką sulpėte susulpė́jo Ms.
ǁ refl. prk. susikrimsti: Aš par daug susisùlpėsuos Prk.
1. tr. R, MŽ, N, KI144, Rtr, LVIII1119, NdŽ, Lnk, Krtn, Dr, Slnt, Vkš, Všv, NmŽ pamažu sulpti, čiulpti: Sukrų sùlpėti J. Aš sulpiu smagenis iš sultingo kaulo, medų iš korio J. Iš žiedų bitės medų sulpa Nz. Kieta dideliai saldainė – gali tik sulpė́ti Pln. Rasi i tu, titi, sùlpėsi [kieto] sūrio? Šv. Silkės uodegą sulpėjęs, kol sulpėjęs, užsigeidė gerti Lkž. I aš sùlpėjau tušką, kad augau Kl. Sùlpa kaip mažas vaikas pirštus End. Benk sùlpėti pirštus Nv. O dėl ko tą pirštelį teip sulpė́ji? End. Nusidaužiau pirštus, dabar ir sùlpu Pgr. Ka teip i sùlpi tą cigarietą kaip mažas vaikas tušką Sd. Gana jau bėdų nemaž iškentėjau, kada kas dieną stiklelį sulpėjau IM1860,49.
| Kaukas karves sulpė́jęs (žindęs) – mažai pieno begavau Kl.
sulpė́tinai adv.: Sulpė́tinai sulpė́ti Skd.
2. intr. Gl pamažu traukti orą pro sukąstus dantis (ppr. iš skausmo): Biškį įsipjovė ir sùlpė[ja], ranką nusitvėręs Užv. Sùlpė[ja], sùlpė[ja], ant šono virsta [nuo skausmo] NmŽ. Nesùlpėk taip, juk nedideliai teskausta Vdk.
3. karštai, smarkiai bučiuoti.
| refl. NdŽ.
apsulpė́ti tr. K, Skd pamažu apsulpti: Vaikai kaulus galia apsulpė́ti Žr.
^ Po švento Jono uodegą apsulpė́k – saldi y[ra] musis (labai daug medaus yra) Trk.
įsulpė́ti tr. K pamažu įčiulpti.
| refl. tr. K.
išsulpė́ti tr. KI149,615, K, J, Š, Skd pamažu išsulpti: Medų iš korių išsulpė́jom Prk. Bitės iš žydančių žolių bei medžių medų išsulpa S.Dauk.
| Veršis karvę išsulpė́jo (išžindo) Krkl.
| prk.: Žemė reikalauja atsigulėjimo, atsilsio, idant per tą laiką atgautų tas sultis, kurias iš jos ištraukė, išsulpėjo rš.
| refl. tr. K.
nusulpė́ti tr. KI23, K, Š, Skd, Užv, nusùlpėti Grg; MŽ pamažu nusulpti: Taukini pirštai, nusulpė́k Šll. Sūris toks skanus – pirštus nusulpė́si bevalgydamas Vkš. Kaip nūsulpė́ti kaulai buvo Krg. Nusùlpėjo visą sukrų i sunešė į aulį [bitės] End.
^ Kas tos dainos nemokės, lokės (vilko Pln, Mžk, KlvrŽ) uodegą nusulpė̃s JD1382.
pasulpė́ti tr. Skd, Yl, Vkš pamažu pasulpti: Kaip užeina noras [rūkyti], pasulpė́k [saldainį], pasulpė́k, i gana DūnŽ. Vaikas ka išalks, kamštį pasulpė́s Kl. Valgyti ano (pūgžlio) negali, tik pasulpė́ti – vienos ašakos Dov. Silkės kame ten kas ten tau duos daug – jei gausi kokią uodegelę pasulpė́ti KlvrŽ.
prasulpė́ti tr. K, NdŽ sulpiant prakiurdyti.
prisulpė́ti
1. refl. užtektinai prisičiulpti: Dėdė davė po cielą rieškutę cukerkų, tai, vyraliai, prysisulpė́jom Kv.
2. tr. apčiulpti: Tas uogas varlės prisulpė́jo Yl.
3. refl. tr. sulpiant prisitraukti: Raktą prie lūpos prisisulpė́ti KI76.
4. intr. pakankamai ilgai traukti orą pro sukąstus dantis (ppr. iš skausmo): Kai man aptaka kilo, aš gana prisùlpėjau su tuo pirštu Gl.
susulpė́ti tr. Kv; IM1861,30 pamažu susulpti, sučiulpti: Marikė susulpė́jo dešimtį saldainių Krkl. Paėmei vieną šmotelį [silkės], nu tą susulpė́jai ir eik šalin Lkž. Tą meisos kąsnį par tokį laiką sulpėte susulpė́jo Ms.
ǁ refl. prk. susikrimsti: Aš par daug susisùlpėsuos Prk.
nagai
Apibrėžtis
nagų̃ krimtìmas gailėjimasis: Vieną sykį reikia gerai įsidėti į galvą, kad nuo savęs nepabėgsi ir tada... nereikės tų visokių griaužačių ir nagų krimtimo. Ap.
nagų̃ užšikìmas vlg. gero vardo gadinimas dėl niekų: Toks vogimas – tik nagų užšikimas. Tr.
nagų̃ nagaĩs greitai (ką padaryti): Nagų nagais supuolė ir padirbo. Krš. Vyšnios tokios geros, Kuršėnų bobos nagų nagais išgrobstė. Krš.
nagų̃ tárpe bežiūrint, nejuntamai (dingo, pavogė): Beskaitant, bečiupinėjant, į kišenę ir iš kišenės bekaišant, sykį į turgų, sykį į jomarką nuvykus, žiūrėk, Drūkteniui nagų tarpe ir sutirpo pinigai. Žem. Pranyko nagų tarpe. Sd.
atbulaĩs nagaĩs nenoromis, bet kaip: Dirba atbulais nagais. Jnš.
auksìniai nagaĩ nagingas žmogus: Auksinius nagus ans turi. Varn. Nagai auksiniai, o vilko gerklė. Grk.
dykaĩs nagaĩs be dovanos, tuščiomis: Dykais nagais nenueisi, reikia dovanėlė kokia nešt. Mžš.
geležìniais nagaĩs drãsko apie dvasines kančias: Aš vaidinu linksmą, besidominčią kelione, o tuo tarpu viduje geležiniais nagais drasko. Švaist.
gerì nagaĩ apie nagingą žmogų: Gerai gyvena: nagai gerūs – ką paims, tą padarys. Mžš.
gerų̃ nagų̃ nagingas: Tas tėvas labai gerų nagų buvo, nesėdėjo nevalgę. Sml. Tėvelis buvo gerų nagų. Slč.
gerùs nagùs turė́ti būti nagingam: Tas žmogus gerus nagus turi: ką ima, tą dirba. Up. Gerus nagus turi, dailiai padaryta. Pc. Tas anos vyras gerus nagus turi – yra kreždirbis. Štk. Turi gerus nagus, tik nedirba. Sv.
graibščiùs nagùs turė́ti būti linkusiam vogti: Merga graibščius nagus turi, nieko nepasidėsi. Jnš.
ilgų̃ nagų̃ linkęs vogti: Ta boba jau tokių ilgų nagų, iš kiemo nudžiauna. Jnš.
ìlgus nagùs turė́ti būti linkusiam vogti: Kai ji jauna buvo, ilgus nagus turėjo, biskį vaginėjo. Skr. Mūs piemenė turi ilgus nagus. Alk. Saugokis jo – jis turi ilgus nagus. Lš. Ans turi per daug ilgus nagus. Krtn. Jokio darbo nemokėjęs ir dar ilgus nagus turėjęs, ėmęs vis dažniau kalėjime sėdėti negu namie. Simon.
kumpì nagaĩ apie vagišių: Ar nėra kumpi nagai?. Kv. Nagai kumpi ką pavogti, ką pagauti. Žr.
kumpùs nagùs turė́ti būti linkusiam vogti: Kumpus nagus turi. prš.
mìklūs nagaĩ apie ką gerai mokantį: Miklūs tavo nagai (puikiai griežia), – pagyrė kartą jį Gruzdys. Mont.
nečystų̃ nagų̃ vagišius: Ans nečystų nagų. rš.
nenupùvusius nagùs turė́ti gerai mokėti: Rimta buvo Magdė, nenupuvusius nagus turėjo. LzP.
pãtys nagaĩ labai tinka: Paimk medaus prie tos arbatos, bus patys nagai. Lk.
praskirtì nagaĩ laisvesnė nuo darbo valandėlė, poilsis: Kadgi dabar pati darbymetė – nėr nė praskirtų nagų. Ssk. Prie ūkei sunkiausias gyvenimas – nėr tau praskirtų nagų. Mžš.
sugrùbusiais nagaĩs atmestinai (dirbti): Nuėjai ir dirbi sugrubusiais nagais. Sur.
svetimaĩs nagaĩs išnaudojant: Tu nori svetimais nagais gyventi. Dkš.
nagáms šveñta nenusitveriant darbo, nieko neveikiant: Kad nagams šventa, subinei pasninkas. Šts.
trumpùs nagùs turė́ti nebūti linkusiam vogti: Geras buvo žmogus, kol trumpus nagus turėjo. Šv.
nagùs apsišùtinti įkliūti: Gal apsišutins nagus, kyšius begriebdamas, svetimus griekus beslėpdamas. KrvP.
nagùs atką́sti nusivilti: Tai iššaukimas mums! Gerai! Priimsim, jis atkąs nagus!. Sruog.
nagùs atkìšti apie siekiantį gauti pinigų ar savanaudį: Jos nagai atkišti. Švnč. Ir tegu pasiunta tas gelžkelis, bobos ir tie į tėvo pinigų kapšį nagus atkišę vaikai. Ap.
nagùs atkìšęs atmestinai (dirba): Tokia ir pagalbininkė, nagus atkišus dirba. Krč.
nagùs atstãčius nenusitveriant darbo, nieko neveikiant: Tas tėvas ir vaikšto visą dieną nagus atstatęs. Jrb.
nagaĩ atšìpo nusivylė: Dabar tegul kiti pabando. Dar ne vieno nagai atšips į tuos kolūkius. rš.
nagaĩ dẽga nori (ką nors daryti): Nagai dega, noris muštis. Šts.
nagaĩ dýgę subinėjè vlg. apie nieko nemokantį padaryti: Ar subinėj nagai dygę, kad vyrai t[v]orų neužtveria vištoms. Šts.
nagùs galą́sti rengtis niekšybei: O beprotystei, galandančiai nagus mane čiupti, nepasiduosiu!. Pt.
nagùs gráužti gailėtis: Nagus graužiu, kai netekau tėvų. Kp. Slinko jis tais pačiais koridoriais į naują, nežinomą vietą grauždamas nagus, spjaudydamas ir keikdamas savo gimdytojus. Tilv. Bet man tada taip sekėsi, kad kiekvienas galėjo iš pavydo nagus graužti. Dvd. Kažin, ar dar negrauši kada nagų, šituos savo žodžius prisiminęs. Zur.
nagùs griáužtis gailėtis: Paskui nagus griaušies, kad neėmei. Vkš.
nagùs įkìšti įkliūti: Jis ir (irgi) nagus inkišo, rupūžė, kaltas, ir viskas!. Pv. Ne tokie dabar laikai, kad darbo žmogus sau dirbtų. Ypač kaip jūs va: į tą prakeiktą banką nagus įkišę. Gric.
nagùs įkìšti į šū́dą vlg. patekti į nemalonią padėtį: Atrodo rimtas žmogus, paliesk jį – įkiši šūdan nagus. KrvP.
nagùs įléisti į šìrdį apimti (apie jausmus): Kiekvienam kalbėtojui baimė dėl savo ir savųjų likimo jau gerokai buvo savo aštrius nagus į širdį įleidusi. Pt.
nagaĩs išnèšti greit išpirkti: Išnešė bobos perkelį nagais. Ktk.
nagùs išskė̃sti parodyti godumą: Kada pajuto, kad viską turi savo rankose, gali gąsdint ir draskyt, o nieks anė cyptels – išskėtė nagus. Kudir.
nagùs káišioti vagiliauti: Būtų geras vaikas, ale kad nagus kaišioja. Jrb.
nagaĩ kãsa po savim̃ apie savanaudiškumą: Kol žmones pritraukia, visi jie žada dangų atverti, bet pritraukus apdės mokesniais, ot, ir po pažadų, visų nagai po savim kasa, ne nuo savęs. LzP.
nagùs kė̃sti norėti pasisavinti: Ant svetimo gero nagų nekėsk. KrvP.
nagùs kìšti
1.liesti, imti: Ko nagus kiši, kur ne ta[vo]. Grv. Aš nė nagų nekišau prie to vaško, pati kur nors nukišai. Jnš. Nekišk nagų prie mergaičių. Lg. Gulėjo sau sukalti pagaliai palei daržinę ir tegul būtų gulėję, kam reikia kišti nagus. Ap.
2.kiek suduoti: Kaip tu drįsti nagus kišti prie mano vaiko?!. Paukš.
3.vogti: Ne pirmas kartas Petronė jį kalbinėja kišti nagus prie sėklinių grūdų. rš. Visiems pasidarė aišku, kad jei ką iš saviškių galima įtarti nagus prie arklių kišant, tai tik Šimo Petrą. Gric.
4.be reikalo kuo rūpintis, kištis: Nekišk nagų, kur nereikia. Ds. Tu visur savo nagus kiši. M. Nekišk nagų, nudegsi. Kt.
5.padirbėti, prisidėti prie darbo: Tiesė trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti. Krš. Aš pati ką pasitaisau, o tėvas nė nagų nekiša pri tokių smulkių daiktų. Erž. Jau jis niekur nekiša nagų, išsipustęs. Lkš. Jis nekišo nė nagų, tai ką aš viena padarysiu. Mžš. Stengtis įtikinti tokius tamsuolius, kad bijau ir nagų kišti prie tokios sunkios ligos, – tai vis tiek, ką sakyti, jog keršiju jam už jo darbelius. Pt.
nagùs kìšti į šū́dą vlg. imtis sėkmės neužtikrinančio darbo: Būčiau žinojęs, būčiau šūdan nagų nekišęs. Slm.
nagaĩ kniẽčia nori (ką bloga daryti): Kad jam vis mat nagai kniečia. Km. Tau visą laiką tenai nagai knietė. Ut. Teip i knieti nagai, kad ką nudžiovus. Kp.
nagaĩ knìta nori (ką bloga daryti): Jau tau ir knita nagai naują lempą sudaužyti. Slm. Knita jau tau nagai ką nors pagadinti. Tr. Tam vaikui knita nagai, nebenusėdi vietoj: tai peilį paima – įsipjauna, tai vėl ką sudaužo, sugadina. Vb.
nagùs kramtýti gailėtis: Berods, rytoj pasigailėsi... Dar šiandien kramtysi nagus. Gric.
nagùs krim̃sti gailėtis: Jei nori, nagus krimsk, o vis tiek nebepadės. Vvr. Būdama jaunesnė už mane, kiek kremta nagus, kad taip anksti insikinkė darban. Upn. Nekrimsk sau nagų, vis tiek nebatgausi. Slnt. Kitas nagus sau kremta, gailisi apleidęs savo nuskurdusią šalelę.... Žem. Frankas krimto nagus, jis nežinojo ką daryti. Cvir.
nagùs krim̃stis gailėtis: Jis dabar nagus kremtasi, kad taip padarė. Lš. Galėjo parduoti, bet nepardavė, o po karo, kai viską atėmė valdžia, nagus krimtosi, kad taip nepadarė. Bub.
naguosè laikýti priversti klausyti: Tėvas nelaikydavo baisiai to vaiko naguos. Trg.
nagaĩ lenktì į savè apie savanaudiškumą: Visų nagai in save lenkti. Smn.
nagaĩ lim̃pa sekasi dirbti: Negi visiem limpa nagai prie visko. Skp. Jo niekur nagai nelimpa. Lš.
nagaĩ neatkrãpšto rūrõs vlg. apie nesusitvarkantį, apsileidusį: Pana didžiausioji, o nagai rūros neatkrapšto. Varn.
nagaĩ nepakeñčia apie norintį kitus užkabinėti: Ir kriokina tuos vaikus kaip mažvaikis, ar nagai nepakenčia ?!. Vvr.
nagų̃ neprikìši viskas kaip reikiant, labai geras: Nieko! Prie tos sodybos nagų neprikiši! – ramino policijos vadas. – Čia, kaip sakoma, pats velnias į košę taukus drebia. Gric.
nagaĩ nerìmsta rūpi (ką bloga daryti): Smaliži, begėdi, ko nerimsta nagai?. Dov.
nagaĩ niẽžti nori (ką bloga daryti): Jam vis nagai niežti. Ds. Ar nagai niežti, kad rakinėji laikrodį?. Trš. Ir pradėjo – Rožytei per kaklą su viksva perbraukė, Marijonai geriant ąsotėlį stuktelėjo, ši apsiliejo. Labiausiai niežtėjo nagai prie viešnios. Paukš. Niežėjo nagai aprašyti iš vežimo išmestų pusinteligenčių bedarbių ir valkatėlių. Andr.
nagùs niẽžti nori nori (ką bloga daryti): Jau jam niežti nagus – lenda kur nereikia. Pc. Nagus niežti pamačius svetimą gerą. Jnš. Šlapdriba Laisvės alėjoje. Taip ir niežti nagus užsukti į centralkę. Andr.
nagùs nudègti
1.įkliūti: Už miško pardavinėjimą nudegė nagus. Jnš. Vieną sykį nudegė nagus ir mamos vyras, nors iki tol jam viskas klodavosi kaip sviestu patepta. Mač.
2.nieko nepešti: Kas lindo prie tos mergos, vis nudegė nagus, bet vienas aplaužė jai ragus. Krč.
nagùs nusikramtýti apie labai skanų valgį: Nagus galima nusikramtyti bečiulpaujant [keptus žiobrius]. Švaist.
nagùs nusikrė̃sti įkliūti, nukentėti: Neliesk – nagus nusikrėsi. On.
nagùs nusikrim̃sti gailėtis: Geriau būčiau padariusi, kad tėvų būčiau klausiusi: ėjusi už Kubiliaus... šiandien nagus galiu nusikrimsti. Simon.
nagùs nusvìlti įkliūti: Ir jis mat jau nusvilo nagus. An. Verčiau tegul neprasideda, bo nusvils nagus. Sb.
nagùs pagalą́sti norėti vogti: Jeigu pagalando nagus į valdinį turtą, tai kam į tą nešvarų darbą painioja kitus žmones?. Dvd.
nagùs pakasýti padirbėti: Tai buvo žiemos metas, kada matininkai dienų dienas prasėdėdavo Žemės ūkio ministerijos braižyklose, neturėdami kur dėti jėgų, ieškodami progų pakasyti augančius nagus. Andr.
nagùs pakratýti
1.labai nenorėti, atsisakyti: Kai aš užsiminiau jam apie paskolą, jis ir nagus pakratė. Lš. Kai sužinosit, kiek kainuos, nagus pakratysit. Snt.
2.mirti: Iš gero gyvenimo nagus pakratė. Škt.
nagùs paplė́šti labai stengtis: Nagų nepaplėšęs, dantų nerakinėsi. Krtn. Oi, dėl to siekio negaila nagų paplėšti. LzP.
nagùs paródyti
1.išryškinti jėgas, galią, smarkumą: Kalbama toliau, kad Rusija savo nagus parodė, besigindama nuo Napoleono. Pt. Palaukit, dar vasaris parodys savo nagus. Krč. Vasario pradžioje žiema dar kartą parodė savo nagus: ištisą savaitę spaudė toks šaltis, kad, rodės, ne tik žemė, bet visa, kas gyva, sustingo į akmenį. rš.
2.nuskriausti: Pirmą kartą gyvenimas parodė jam savo nagus, pirmą kartą jo mažo širdelė atjautė žmonių neteisybę ir sunkią nelaimę. Bil.
nagùs pasiknabdýti pačiupti ką: Malonu būtų, broleliai, nagus pasiknabdyti, kad tik patiems neprisieitų į spirgus prie košės pakliūti. LzP.
nagùs pašìpinti pelnyti: Pernai jis pašipino nagus su javais. Smn.
nagaĩ peršė́jo apie sunkų darbą: Oo! Jums nagai neperšėjo tiek linų suverpti ir išausti... – O ar tamstos peršėjo?. Žem. Trejus metus ištarnavau, kiek čia paliko mano prakaito!.. kunigo nagai dėl tos naudos neperšėjo.... Žem.
nórs nagùs pjáuk jokiu būdu ne, niekaip: Aš jo ilgai prašiau, bet jis neduoda, nors nagus pjauk!. Dkš.
nagùs praskìrti pailsėti: Aš neturėdavau laiko nė praskirti nagų. Rm.
nagaĩ prìdegė pasidarė striuka: Jau jam nagai pridegė. Skr.
nagùs pridègti įkliūti: Jau kartą nagus pridegęs galėjai būt atsargesnis [vesdamas antrą kartą]. Sur.
nagùs pridė́ti padirbėti: Pridėjo nagus, ir viskas kaip ir buvę (pasitaisė). Krš.
nagùs prikìšti
1.kiek suduoti: Prikišk prie svetimo vaiko nagus, tai tada tik liežuviai. Krš.
2.nuolat dirbti, padirbėti, prisidėti prie darbo: Prie braškių nagus prikišus reikia būt, į velėną virsta. Vdžg. Ligonis kaip ligonis: prikišo nagus prie darbo ir serga. Bgt. Žiūrėk, jos vaikai, pati ir vyras – visi naminiais, čerkasiniais. Tokiam būriui ar nereikia prikišti nagų, suverpti ir išausti. Žem. Taip ir trypčiojo visą dešimtį metų aplink visus darbus, nė nagų neprikišdamas prie bet kurio. Vaižg. Visi kiti, nuo virėjos ir virtuvės mergų ligi piemenų ir piemenių, ištvirko, pasišiaušė ir, be tiesioginio savo darbo, niekur kitur nagų prikišti nenori. Myk-Put.
3.nedaug padaryti: Nagus prikišo, i mokėk!. Lg.
4.neatsargiai, netinkamai dirbant sugadinti: Čia kas prikišo nagus prie girnų ir pagadino pumpurę. Al. Tik leisk jiems prikišti nagus, tai viską iš pamatų išgriausite, sienojus remontuot užsimanysite! Ir sakyk tu man dabar!. Myk-Put.
5.įsikišti, prisidėti (ppr. padarant ką netinkama): Ir čia, matyt, ar nebus tik velnias savo nagus prikišęs. KrvP. Nėra abejonės, kad pats ponas mokytojas čia prikišo nagus. Avyž. Jau kieno nors liežuvis yr prikišęs nagus. Sim. Vyskupas savo autoritetu apgynė kai kuriuos kunigus, prikišusius nagus prie sukilimo manifesto. Mač.
6.įkliūti: Neliesk, o prikiši nagus!. Als.
nagaĩ prilìpo įkliuvo (už vagystę): Tie tavo nagai kartą prilips. prš.
nagų̃ priplė́šyti privargti (dirbant): Kaip gana priplėšo nagų prie linam. Pst.
nagùs pristriùkinti nubausti: Daug nepavogs – policija tuoj nagus pristriukins. Ps.
nagùs privė́rė įkliuvo už vagystę: Vagiliavo po Pasvalį, kol nagus privėrė. Ps.
nagùs raitýti rengtis ką bloga daryti: Geru metas, o nagus raito. KrvP.
nagùs sukìšti daugeliui įkliūti: Dabar visi sukišo nagus. Šln.
nagaĩ sunìžo parūpo (padaryti ką savaip): Kalbininkams sunižo nagai ūmai perkeisti savo rašybą. rš.
nagùs suriẽsti neig. mirti: Nagus surietė. Lk.
nagùs susikrim̃sti labai gailėtis: Dabar gatavas nagus susikrimsti. Klvr.
nagùs šìpinti sunkiai dirbti: Da ravėk, nagus šipink, o nauda menka. Rs.
nagùs šìpti sunkiai dirbti: Dirbkit, šipkit nagus. KzR. Kadai jis ten šimpa nagus prie to nieko. Skr. Kam kalviui nagai šipt, kad jis turi reples. Krok.
nagùs tèpti gadinti gerą vardą dėl niekų: Dėl kokių laikrodėlių neapsimoka tept nagai: pagaus – gi kalėjimas!. Mžš.
nagùs tèptis
1.imtis negero darbo: Gailu, kad geri žmonys nagus tepas. Krš.
2.prasidėti su kuo: Nenoriu nagų teptis. Kad kaltas, ir kentėk. LTR.
nagùs turė́ti gerai mokėti kokį amatą: Šitokius nagus turėdamas jis neprapuls. Lš. Tas tai nagus turi, suvirintojas geras. Sur. Jis turi nagus, tik kad tingi. Ll. Neturi ans nagų, nieko nepadirbs. End. Turi jis nagus šitokiems dalykams ir ką padaro, tai žiūrėt neatsižiūrėsi. Mark. Na, ką tu pagiedosi? Turi nagus, paršelis! – tarė apkirptas dėdė. Cvir.
nagaĩ užknìto parūpo (ką padaryti): Mat nagai užknito: dar turėjos stiklas, čiupinėjo čiupinėjo, kolei sudaužė. An.
nagùs užkrė̃sti pridaryti nemalonumų, bėdos: Ta bjaurybė užkrės kam nagus, suės kokį vaikį. Krš. Būdama tokios slabnios sveikatos, tik nagus gali kam užkrėsti išeidama (ištekėdama). Upt.
nagaĩ užnìžo parūpo (padaryti ką bloga): Ar tau nagai užnižo, kad supjaustei tą virvę?. An.
nagùs užriẽsti gobšiai griebti: Kuo daugiau turi, tuo labiau užrietę nagus į dalias, pasogas, kraičius. rš.
nagùs užsikrė̃sti prisidaryti nemalonumų, bėdos: Svetimą dviratį pasiėmęs tik nagus užsikrėsi. Krš.
nagùs užsiñti pasipelnyti: Maskolius užsinė nagus pinigų radęs. Vlk.
nagaĩ užsìrietė neig. mirė: Užsirietė nagai, ir viskas. Vrn.
nagiùkai vìrpa labai nori (knebinėti): Vaikiukams jų nagiukai virpa knebinėti, ardyti. Krš.
ant nagų̃ eĩti sektis: Kupčiavot tai jam eina ant nagų. Lp.
ant nagų̃ nunèšti greit išpirkti: Būlavo (būdavo) už tokius obuolius po tris rublius, nuneša ant nagų. Kpč.
be nagų̃
1.negrabiai: Kaip čia imi be nagų!. Al.
2.apie nemokantį amato: Ir negali sakyt, kad jis be nagų – ką paima, tą padaro. Al.
į svẽtimus nagùs žiūrė́ti tikėtis pagalbos: Motina sakė, kad kiekvienai mergaitei reikia mokėti adatą valdyti, susilopyti ar ką pasitaisyti – nežiūrėti į svetimus nagus. Žem.
negalė́ti į nagùs įkrìsti apie labai liesą: Aš nė į nagus anam negalėjau įkristi. Šts.
į (kieno)nagùs pakliū́ti
1.pasidaryti nuo ko priklausomam: Kai pakliūsi į vyro nagus, išpers kailį, kaukdama imsies darbo!. Žem. Ar tik jau nebūsi kokiems nenaudėliams naguosin pakliuvęs?. Šein. Tegul prašvis, – pamaniau aš, – tada jūs, pajuodėlės, pakliūsit į mano nagus. Mont.
2.būti suimtam: Stebiuosi, kaip jis lig šiol nepakliuvo į žandarų nagus. Myk-Put.
į (kieno)nagùs papùlti pasidaryti nuo ko priklausomam: Jeigut į jo nagus papulč, neduok Dieve!. Šln. Dabar papuls čigonėms į nagus! Joms jis visada krenta į akis. Ap.
iš nagų̃ verčiantis amatu: Žemės neturi, iš nagų gyvena (apie siuvėją). Ėr. Iš nagų geriau gyvena kaip ant žemės. Ds.
iš (kieno)nagų̃ iš bėdos (ištrūkti, ištraukti, išgelbėti): Iš vieno nagų kitam ant ragų. LTR. Jis (Zygfrydas Imerzelbė) geistų greta Elzės bent dviem mėnesiams, bent mėnesiui pamiršti pasaulį, ištrūkti iš įkyrėjusios reklamos ir propagandos nagų. Šein. Jei ne veršiuką, tai teliuką, o kartais ir visą karvę išgelbėdavo iš ligos nagų aštrus veterinaro peilis.... Ap.
iš (kieno)grynų̃ nagų̃ apie fizinį darbą, amatą: Keturiems reikėjo misti iš grynų mano nagų uždarbio. Žem.
iš nagų̃ išlùpti atimti jėga: O šiandieną, žiūrėk, – jaunos, tvirtos bobos arba vyrai žaliūkai, akmenis galėtų ritinėti, mušasi, riejasi prie duonos, o kapeiką įmanytų iš nagų išlupti. Žem. Angelui aišku, kad Rimoška girtas kaip pėdas, bet neišlupsi iš velnio nagų, nors ir iš jauno minkštaragio. Dovyd.
iš nagų̃ kriñta nesiseka dirbti: Darbas krito iš nagų, o mintys lyg pririštos vis sukosi apie vieną daiktą. rš.
iš nagų̃ neišléisti nenustoti dirbti: Senelė buvo be galo darbšti: ir viešėti atvykusi ji neišleisdavo darbo iš nagų. rš.
iš nagų̃ spìrtis labai stengtis: Vaikas serga, tėvui reikia iš nagų spirtis, siųsti pinigų. Raud.
per nagùs bematant (išpirkti): Turguje žmonės per nagus išgraibsto kiaušinius. Jnš.
per nagùs krìsti daug turėti: Kad ir per nagus kristų, o neduos. Gs.
per nagùs pérleisti daug pagaminti: O kiek žmonėms ir dvarams pakinktų per savo nagus perleido... nagai geri. Žem.
prie nagų̃ nelim̃pa nesiseka: Jam darbas prie nagų nelimpa. Jnšk.
su nagaĩs mokantis amatą, nagingas: Su nagais besanti motriška: krepšį padirbo. Rdn. Žiūrėk, koks gražus vežimas, tikrai žmogus su nagais. Kb.
su atbulaĩs nagaĩs negrabiai, bet kaip: Imi ką su atbulais nagais, ir krinta viskas. Grdm.
su dykaĩs nagaĩs be ginklų: Ką darysi su dykais nagais. Ėr.
už nagų̃ užeĩti
1.atšalti pirštus: Užėjo už nagų. Lp.
2.pridaryti rūpesčių: Jam tai už nagų užėjo. Lp.
viršum̃ nagų̃ léisti Rm. paviršutiniškai dirbti:
nagaĩs ir dantimìs įnirtingai, iš paskutiniųjų (ginti): Savo privilegijas pasiryžusi ginti nagais ir dantimis. Vencl.
kaĩp be nagų̃
1.negrabus; negrabiai: Nupuvanagi, tu kaip be nagų, ką imi, viskas lekia iš rankų!. Ds. Toks yra kaip be nagų, dirba viską atbulai. End. Dirba kaip be nagų. Vl.
2.nepatogu, negerai: Be peilio kaip be nagų. KrvP. Prie varstoto be obliaus – kaip be nagų. Snt. Be virtuvės – kaip be nagų. Mžš. Be laikrodžio – kaip be nagų. Jnš. Pamačiau žmonių, pasaulio, supratau, kad be mokslo – kaip be nagų. Vencl.
kaĩp nesavaĩs nagaĩs nevikriai: Imk imdamas, dabar ima kaip nesavais nagais. Grž.
kaĩp nupùvusiais nagaĩs netvarkingai: Dirba kaip nupuvusiais nagais. Ds.
kaĩp šaltaĩs nagaĩs abejingai, nekreipiant dėmesio: Tu dirbi viską lyg šaltais nagais. Kt.
aukso nagai žr auksas
aukso nagus turėti žr auksas
balana pridegė nagus žr balana
bieso nagai žr biesas
iš giltinės nagų išrauti (ištraukti) žr giltinė
kapeikos neišmušti per nagus žr kapeika
katės nagais žr katė
katino nagais laikytis žr katinas
iš mirties nagų ištraukti žr mirtis
iš mirties nagų pasprukti žr mirtis
[su] ragais ir [su] nagais žr ragas
subinė nukando nagus žr subinė
vanago nagai žr vanagas
varnos nagai žr varna
velnio nagai žr velnias
kaip į velnio nagus žr velnias
kaip višta su nagais žr višta
žarijas žarstyti svetimais nagais žr žarija
atė́sti
Apibrėžtis
ė́sti, ė́da (ė́sti, ė́sta, ė́ma Lz, ė́dma), ė́dė (ė́do)
1. tr., intr. imti maistą (apie gyvulius, paprastai kramtant): Žmonės valgo, galvijai ė́da, paukščiai lesa Š. Tokio pyrago nė šuo neės Jnš. Tokio paršo da nemačiau – jis ėda ir ėda Gs. Jaučiai neė́da remunių J. Kad šuva ar katė žolę ėda, tai bus lietaus Sml. Čia kiaulių ėstas kibiras, imk kitą J.Jabl. Čia kiaulių ėdamas lovys J.Jabl. Čia nelabai ė́damas šienas, avims reikia parinkti ėdamèsnio Š. Skardeliuos labai ėdamà žolė Ds. Galvijai neturia ko ė́stienai Pl. Sakė [telyčiotė] ėdañt, geriant Ds. Ėskit, žirgužėliai, juodi juodbėrėliai, baltuosius dobilėlius JV260. Teėdiẽ žirgelis po žalią lanką JD792. Šunytėliai ėst ižg trupučių, kurie byra nuog skomių Viešpatų jų DP113.
^ Sermėga sermėgą ėda D167. Astanka ėsti neprašo D168. Nei šunies pamestą neėstum (pat.) D167. Pigią mėsą šunes ėda Sim. Ė̃stų šuva mėsą, bet pinigų nė̃są Ss. Arklys neė́dęs arklo netraukia Mrk. Ne tas arklys avižas ė́da, kur plūgą traukia, ale tas, kur stainėj stovi Bsg. Kurs arklys avižų papiltų nė́st? Sch74. Kad grūduos pelė pastiptų, tokios nei katė neėstų Sim. Per daug ir kiaulė neėda Grv.
| refl. tr.: Lapė žuvis ė́das Dv.
ǁ lesti: Nei vienus metus tep neė́dė strazdai vyšnias Vlkv.
2. (dial.) intr., tr. SPII106 valgyti: Ans daug ė́da Kv. Mum ė́st noris Zt. Prašom ė́sti, sveteliai Zt. Pati ė́di, o jai neduodi Pls. Tu neė́sk taip daug tos męsos Plik. Ėmi (valgau) SD147, SD78. Kad ligonis ė́da, pro ausis trupučiai leka, o sakos sergąs Šts. Uogas gerai suvirinsma liūb, cukraus pridėsma, tai ė́sk ir norėk Krš. Ė́dami mėnesiai (kuriais daug valgoma vaisių, uogų…) K. Vaikai, eikiat ė́sti! Pgr. Tas valgis ė́damas, ir aš pats ė́džiau Yl. Ė́s neė́s, by tik po nose turės Up. [Dievas] pats save mums liepė ėsti ir mūką savo atminti Mž420. Ėme ir geriame net ik apsirijimui ir girtavimui DP488.
^ Nearsi nesėsi – duonos neėsi PPr46. Neėsi padažytą, bet nulaižytą B. Ne ėst prašo zopostas B. Kur dirbi, ten ir ėsk Krp. Ėsti kaip arklys, dirbti kaip gaidys Vvr. Dirbk, kad akys lįstų, ėsk, kad pilvas plyštų Srv.
ǁ intr. misti, gyventi: Ė́dė dvi žiemi be duonos Šts.
3. intr. menk. godžiai valgyti, sprogti, ryti: Ėda kap penkias dienas nevalgęs Mrj. Ėda kai iš badų parėjęs LTR(Jz). Ar tu ė́damą ligą gavai, kad tei[p] ė́di? Skr. A, ta ragana dar ė́da! J. Ė́sk, kad ė́di, ne – atimsiu! Grž. Nor ėsdami̇̀ nutilkit – da užspringsit! Dkš.
^ Nei pats ė́da, nei kitam duoda Trgn. Ėst – ponui, dirbt – žmogui PPr74.
4. tr. kąsti, pjauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Tų vabalų baisybės – ė́da ė́da tuos gyvulius Gs. Paskutinė plikiam bėda, kai juos pikti uodai ėda A.Strazd. Blusų ė́damas vaikas Grž. Mane ėmė utės ėst Plv.
5. tr. kapoti, gadinti: Nailono neėda kandys, neveikia bakterijos, pelėsiai rš. Visas drapanas baigia pelės ė́st Jnšk. Beveliji, idant rūbus … kandės ėstų DP242.
ǁ pūdyti, naikinti: Stubą grybas ė́da Jrb.
6. tr., intr. chemiškai veikiant graužti: Ė́da muilas akis Sdk. Druska ė́da ronoj K. Jaujoj dūmai labai akis ė́da Jnšk. Baltinius į šarmą merkiau, dabar rankas taip ė́da Up. Nuo ė́damų liekarstų akys pasidarė dar blogesnės Žd.
| Rėmuo ėda Prk.
7. tr. ardyti organizmą, kelti ligą: Degtinė sveikatą ė́da Al. Rūkymas sveikatą ė́da Rm. Landuonis piršto kaulą ė́da Als. Must ė́damoji sukata ir prisimetė – valgo be sotės, o į pažytką neina Skd. Vėžys vidurius ė́da Rm. Liga ėdė jo sąnarius, kaip rūdys ėda metalą rš. Mano lapus vėjas krėtė, mano žiedus šalna ėdė LTR(Lš). Kirmėlės mane ėsti (ėda) SD316.
ǁ skaudėti: Nugarą, strėnas ė́da, i gana Trk. Nedėlios dieną baisiai ė́dė galvą KlvrŽ. Vai, ir šaltis, net kaulus ėda V.Krėv.
ǁ refl. smelktis, graužtis: Skaudulys į roną ė́dasi vis gilyn KI564.
8. tr. trinti, graužti: Megztinė kaklą labai ė́da Sdk. Duok man aną grėblį, šitas labai rankas ė́da Slm.
9. tr. jaudinti, kankinti, graužti: Jų, rodos, neėda jokios abejonės J.Avyž. Šitas nežinojimas tik žmones ė́da Užp. Iš visų pusių ėda žmogų rūpesčiai rš. Niekas taip žmogų neėda kaip skolos rš. Meilės ugnis jį ė́da KI441. Susierzinimas ėste ėda žmogų rš. Aa, lengvai užaugai, o mus ėdė darbas ir vargas V.Kudir.
| refl.: Tėtis baisiai ėdėsi dėl tos nelaimės rš. Visokios mintys lenda į galvą, ėdžiausi visą naktį Upt.
10. tr. vartojant plėšyti, ardyti, gadinti: Toki piemeniokai ėstè rūbus ė́da Mlt. Šįmet ta žiema tai ė́da tuos ratus (visad gruoblėtas kelias) Gs.
ǁ Plš naikinti: Pavasarį saulė ir vėjas labai ė́da sniegą Lš.
11. tr. barti, rieti, persekioti: Ė́da ir ė́da žmogų dienų dienom Jnšk. Ir tas viršaitis mane ė́da Pc. Ko tu mane ė́di kaip šuo? Jrb. Žmogus vienas kitą ėda, kaip žuvis žuvį ryja J.Jabl. Trejus metelius ėdė mane redaktorius be duonos ir be druskos rš. Amžinai ė́sdavo mane, kad aš šoku Vb. Tu ė́di kitus kaip rūdis geležį Šmk. Ė́damas žmogus (nekenčiamas, varginamas) Grž.
| refl.: Jiedu broliai, bet tarpusavy ė́dasi ir ė́dasi Gž. Nūnai mūsų bobos ė́das per visądien Arm. Ė́dasi kaip šunys Jnš. Tu tik ė́dies ir ė́dies su žmonim Sn. Skundėsi, ė́dėsi vienas kitą Gs.
12. tr. mušti: Po miestelį vadžiojas ir tep ė́da, tep ė́da nagaika! Lp. Kap imsiu ė́st, minėsi ik žaliomjom šluotom Lz. Ale tie nestupina, ėda katarinką (groja ir groja)! Lp.
| refl.: Ir pradėjo už kepurę su kūlokais ėstis LTR(Alv). Prieš vainas tai šitaip ė́dėsi, mušėsi, peiliais varstėsi [žmonės] Lp.
◊ akimi̇̀s ė́sti[s] sakoma apie pykstantį: Ir ieško, ir vienas kitą seka, taip ir ėda akimis, vis žiūri, kad tiktai kuris pirmas nesurastų J.Balt. Bobos stovėjo ramios, tik ėsdamosi akimis ir dūsaudamos iš pykčio rš.
aki̇̀s ė́sti kelti nemalonumą: Nepamiršk, kad teisybė akis ėda rš.
gálvą ė́sti
1. priekaištauti, krimsti: Bobos jam gálvą ė́da namie Ėr. Tu man galvą ėdei, kad aš neteisingai surinkau tą šimtą BsMtI120.
2. Skr kankinti, varginti: Visoki rūpesčiai ėda man galvą Brt.
kei̇̃marį ė́sti JII65 toks žaidimas.
ši̇̀rdį (si̇́elą) ė́sti kelti rūpestį, kankinti: Graudulys, rauda man širdį ėda S.Nėr. Nuliūdimas širdis jų ėdė rš. O keistas, skaudus nerimas ėdė sielą ne dienom, bet valandom J.Marc.
apė́sti tr. K; SD197
1. nuėsti aplink: Tą vietą apėdus, pakelk truputį toliaus rš.
| refl.: Eik parkelk karves, juk apsiė́dė Brs.
ǁ ėdant suvartoti, nuėsti: Jau visur žolė apėstà Ds.
ǁ refl. ėdant pamažėti (ko): Žolė apsimažinus, apsiė́dus Krn.
2. ėdant ar valgant nustumti, skriausti kitą: Avelė vis karvę apė́da – ana vis pirma pirma ir išrenka geresnę žolę Ds. Stipresnieji paršeliai apėda menkesniuosius rš. Kad ir apė́stas buvo teliokas, o an velėnos pastaisė Ds. Neapė́sk tu jį dideliai J.
| prk.: Jie temokėjo šokinėti aplink apėdamuosius (skriaudžiamuosius), jiems pataikauti kalboje Vaižg.
3. refl. beėdant aprimti, nustoti laksčius: Kai avys apsiė́da, gerai ganyt Erž. Apsiėdė karvės mano, nebgyliuo[ja] Trk. Kai karvės apsiė̃s, galėsi pareit namo Pc.
| Mūsų karvė, pirmą kartą išvaryta į ganyklą, tuoj apsiė́dė (pradėjo ėsti) Rm.
4. refl. užvalgyti ką kenksminga, nuodinga: Apsiėdė senos męsos i daba serga Kv. Durnaropių tu, gaspadinėle, apsiėdei, ar ką? J.Balt. Mergaitė žaliu margučiu apsiėdė, ir vemia Grš.
^ Ko lakstai kaip drignių apsė́dęs? Mlt.
5. apkandžioti (apie vabzdžius. parazitus ir kt.): Utėlių apėstà karvyščia, ale gal išsitaisys Ds.
6. apgraužti: Atsiranda kirmėlė ir apė́da lapus Pls.
| Tiekas kiaulių ir ausis jumim apiė̃s Vrnv.
ǁ sukapoti, sugadinti: Jo kalniai kandžių apėsti̇̀ Ds.
7. prigelti: Bitės ir jį apė́dė Arm.
8. pjaunantis nuveikti: Geras šuva ir vilką apė́da Lš.
◊ ši̇̀rdį apė́sti iškankinti: Jau vargai ir ši̇̀rdį apė́dė Rod.
atė́sti
1. tr. nuėsti (dalį): Pelė pusę [pupos] atėdė PP48.
2. intr. ėdant ateiti: Karvė lig pat linų atė́dė Kp.
3. tr. suėsti ar suvalgyti lygiai su kuo nors kitu: Dvi avelės beveik karvę atė́da Ds. Ans didžiausį vyrą atė́da Užv. Esu apėdrus, munęs neatėsi Šts.
4. refl. beėdant pasitaisyti, suriebėti: Kovo mėnesį jis išlenda iš urvo, atsiėda, atsipeni rš. Žiemą jo kumeles reikia basliais kilnoti, o vasarą, kai atsiėda, tai nei nuvaldyt negali Srv. Kap atsiės karvės, tada bus daugiau pieno Arm.
5. refl. iki soties prisiėsti ar prisivalgyti: Tai atsiė́dė mūs penimės, nei viralu užpilto nenori ėst Rdm. Kiaulė balandų jau atsiė́dė, mina po kojų Skr. Jau atsiė́dėm grybų (nebenorime jų valgyti) KlvrŽ.
ǁ refl. įgristi (apie vienodą maistą ar pašarą): Reikia kiaulei sumalt kokių kitų grūdų – avižiniai miltai jau atsiė́dė Ds. Man kukurūzos visai nusibodo ir atsiė́dė Š.
6. tr. apgraužti, apnaikinti: Iš pavasario kirmėlės atėdė sodą, tai obuolių nėra Arm.
7. tr. beėdant pagadinti (dantis): Medėdžio arklio y[ra] atėsti dantys Trk.
^ Duona dantis atėdė (apie žmogų, kuris, darbo neturėdamas, kažką išsigalvoja) Rdm.
| refl. tr.: Arkliai dantis atė́dės Als.
8. tr. atšipinti: Dalgę atė́džiau Rdm.
| refl.: Jau mano dalgė visai atsiėdė ir neima Lš.
9. tr. pririeti, pribarti: Da atė̃s naminiai man, kad tiek pinigų šiandiej praleidžiau Trgn.
10. refl. nusibosti, įkyrėti: Buvau pas juos tik dvi savaites, bet taip atsiė́dė, lyg būčiau metus išbuvusi Ds.
×daė́sti (hibr.) intr.
1. papildomai valgant privalgyti: Kur nedaėsma, dabambėsma Varn.
2. įgristi, įkyrėti: Kiek ji man daėda, žmogui negali apsakyt Mrj. Vasarą daė́da stotkai ganyt Vrn. Kūlimas kaip daėsdavo! Tj.
^ Daėdė kaip davatkai poteriai PPr321.
| refl.: Dasiė́dė tos tavo kalbos iki gyvo kaulo Kdn.
◊ ši̇̀rdį daė́sti įgristi: Daė́dė jau jis man ši̇̀rdį Azr.
įė́sti; R113
1. intr. galėti suėsti: Karvė daugiau įėda ir perdirba Vaižg.
2. refl. įsitraukti į valgymą, daug suvalgyti: Įsiėdė duonelės ji tenai Žem. Teip labai jau įėdėmės ir įgėrėmės, jog tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų … pramist DP488.
3. refl. įsipenėti, įsiganyti: Insiė́dė kap kiaulė Azr. Ale jom ir gerai – įsipenėję, įsiė́dę kai meškos Bsg. Tu tep įsiėdęs, sprandas kap buliaus Brt. Sarčiukas įsiė́dęs, net šonai blizga Antš. Dabar jis toks storas, įsiė́dęs Ll. Karvės įsiė́dė, pieno kiek gana! Lp. Niekur nevažiuojam, tai arklys kad insė́dė – kaip tešla Trgn.
4. refl. ėdant, kandant įsibrauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Žiūriu, kas čia man niežti, ogi erkė įsiė́dus Lp. Niežai giliaus bus įsiėdę odoje BB3Moz13,7.
5. refl. chemiškai veikiant įsigauti gilyn: Dažai taip įsiėdė į rankas, kad niekaip negaliu nuplauti Jnš. Rūdys į geležį įsiė́dusios, geležis įrūdyjusi KI61. Nuodų … mažumelis ir į … roną įsiėdęs TP1880,40.
| prk.: Giliai įsiėdė piktenybė brš. Išdavystė kaip rūdis įsiėdė į sielą rš.
ǁ refl. gilėti ardant organizmą: Pirštų sulenkimuose gilios, ligi kaulų įsiėdusios žaizdos rš.
6. tr. nutrinti: Žiūrėk, kiek virvė įė́dė karvei parages Ds.
7. tr. įduoti, įskųsti: Mūsų žinojime, ans nekaltas, bet aną įė́dė koks žmogus Šts.
8. tr. prikankinti žodžiais: Aš įė́džiau, t. y. įkrimtau, įbariau J. Taip jis mus įėdė su tais pinigais Trgn.
9. intr. nusibosti, įkyrėti: Tiek mun įė́dė, kad i pamislyti nenoru Skdv. Įė́dė žmogui ligi gyvo kaulo! Nmn. Oi, kaip įėdė tie žmonės! rš.
| refl.: Man tas darbas įsiėdė ligi gyvo kaulo Jnšk. Jau man tas važiavimas į gyvą mėsą įsiė́dė Vlkv. Tos kalbos įsiė́dė visiems Skdv.
10. refl. įsigeisti, užsimesti: Insiė́dė baronai muštis, tai niekap jų negali atskirt Alv.
| [Našlės] įsiėdusios už vyrų tekėt norėjo DP565.
◊ gálvą įė́sti pridaryti rūpesčių, privarginti: Gediminui karės gerai vyko: vokiečius sugrūmė, daug įėdė galvą rusams A1885,77.
išė́sti tr. K; SD412, R43
1. viską ar visus suėsti: Kiaulė įpuolus išė́dė tešlą Š. Žvirblis dideliai supyko, kai visus vaikus lapė išė́dė Slnt. Galvijai išė́dė mūsų burokus Ds. Jis (lokys) avilius išardo ir korius išėda Blv.
| refl.: Ganykla teip išsiė́dė (nebėra žolės) Ėr.
2. ėdant išduobti: Rado vieną dešrą pelės išėstą J.Jabl.
3. išvalgyti: Mergučės, kuri paviršius išė́dėt? Skr. Vaikai išė́sią visus barščius J.
4. refl. įsipenėti, įsiganyti: Ponai yra išsiė́dę, gerą turia išėdį Šts. Kumelys išsiė́dęs eina į piestą Šv. Išsiė́dęs kaip jautis Ll. Išsiėdęs kai barsukas LTR.
^ Išsiėdusi kaip kunigo gaspadinė PPr76.
ǁ refl. nuo gero maisto išlepti: Išsiė́dę jūs esate, kad toks pyragas nepatinka Šts.
5. iškapoti, išgadinti: Musys išė́dė lapus kopūstams Šts. Visi kopūstai vikšrų išėsti rš.
6. chemiškai paveikti: Laikėt supuvusius pamidorus ant stalo, kol išė́dė kvarbą Krd.
ǁ prakiurdinti: Rūgštis milą išė́dė Skdv. Možna šarmas supilt ir baltajan katilėlin, nepaspės išė́st Sdk.
7. suardyti gyvus audinius: Kiaurai roną išė́dė Skdv. Valgo cukerkas, ir išėda dantis Gdl.
ǁ sukelti skausmą, sužaloti: Pridera įsitaisyti platesnius brylius, idant kaitra akių neišėstų V.Kudir. Jam akuotas išė́dė akį Ėr.
^ Lig saulė patekės, mums rasa ir akis išės Sim. Dūmai ne sarmata, akių neišė̃s Azr.
ǁ sugadinti: Tegul Dievas susimyla, ji sveiko žmogaus sveikatą išė́da! Skr.
8. išgraužti, pratrinti: Peilis greit kišenes išėda Ds.
ǁ refl. atšipti, išdilti: Minkšta geležė greit išsiėda Rod.
9. pašalinti, išnaikinti, išdaužyti: Į tą daržą gausit sėti kanapius, kanapiai išė́da žoles Grg. Ledai išė́da rugius, o sniegai išgula Šts. Kas kablį išė́dė iš sienos – buvo įkaltas, ir nebėr! Ėr. Aš tau langą išėsiu, tada žinosi! rš.
| Kap sustoj ė́st keturiesa, tai beregint ir išėdė (iškirto) delenką Lp. Šerkšniukai jau šiemet du kirviu išė́dė (išdaužė ašmenis) Lp. Tu man (manęs) neišė́si ir dantimi (nieko nepadarysi)! Lp.
10. prilupti, primušti: Pastvėręs diržą, kad išė́siu aš jam šlaunis, tai daugiau nelandžios svetimuosna soduosna Nč. Išė́sk tu ją, ba ana neranda daikto Lz.
11. išbarti: Išė́džiau aš jį an visų šonų Alv.
| refl.: Išsiė́dei su juo, tai dar an manę užsiė́dei! Lp.
12. nuolatiniais barniais ar skundimais išvaryti: Tai tas mat ėdė ėdė ir išė́dė ir vienas atliko ponavot Ut. Berną merga išė́dė iš tos vietos Alk. Susitarė ir išė́dė jį iš namų Ėr.
◊ aki̇̀s išė́sti įgristi: Oi, da išės akis ir žiema Skdt. Jam vienumas išė́dė aki̇̀s Švnč.
[baltõs] dúonos išsiė́sti įsipenėti: Išsimiegojęs, duonos išsiėdęs, užsimanei vesti Žem. Paskiaus išlepę ir išsiėdę baltos duonos pradėjo valiūkauti IM1857,47.
gálvą (kraũją) išė́sti prikankinti: Tie rūpesčiai išė́dė gálvą Rs. Su savo gerklėmis išėdėt man galvą Ėr. Mano galva yr išėsta, nebmoku dainų nė pasakų Šts. Prasti vaikai išė́d kraũjį tėvams Šts.
pil̃vą išsiė́sti įsiganyti, įsipenėti: Pil̃vą tur išsiė́dęs, nė drabužis nebsutenk Šts.
protą (ši̇̀rdį) išė́sti; ši̇̀rdį su kraujai̇̃s (urvai̇̃s) išė́sti prikankinti: Ana mun ši̇̀rdį yr išė́dusi urvais KlvrŽ. Negyvas darbas ir skurdas ėste išėsdavo iš šviesuomenės protą ir širdį Vaižg. Širdį su kraujais išėda ligoniuo, kad gerai dūmai trobo[je] tyvelio[ja] Šts.
×nadė́sti (hibr.) intr. įgristi, nusibosti: Kad greičiau numirt, nadė́do gyvent Brsl.
nuė́sti tr.; R5
1. nugraužti, nukrimsti: Galvijai dobilus nuė́dė KI35. Žiūriu – avižos nuėstos J.Jabl. Negu kiaulės buvo ant rugių ir nuė́dė taip J. Štai jau vislab buvo nuėsta K.Donel1. Čiepų kiškiai šiemet da nenuė́dė Pc. Karvė šiaudus nuėda nu pastogės – tokie žemi buvo stogai Šts.
| refl.: Nusiė́dė visi pašaliai, kruvina žemė beliko Užv. Nusiė́dė kumelė, parkelk Šts. Nusiė́dusios ganyklos, tos karvės nėko nebužėda Krš.
2. ėdant nustumti, nuskriausti, apėsti: Kiaulės nuė́da, užtai jis toks užskurdęs Gs. Ta kiaulikė visus paršiukus nuė́da Užv. Didesni paršai nuė̃s mažesnį Ėr. Aš nesu nė vieno nuė́dusi, nugėrusi, nė munęs nenuė́skiat, sveteliai Šts.
3. (dial.) nuvalgyti: Smetoną nu viršaus nuė́dė, o pieną paliko Kv.
4. refl. nusipenėti, nutukti: Taip nusiė́dė, kad lašinių nebepaneša Jnš. Kiaulė taip nusiėdė, kad jau ant užpakalio sėdi Ds. Kai tik boba nusiėda, tai ir darbo nėra Pc. Buvo kaip šakalys, o iš Amerikos grįžo nusiėdęs kaip meitėlis Kp.
5. apkandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Utėlių nuė́stas žmogelis Grž.
6. nukapoti, nugraužti: Gluosnių lapus kartais visiškai nuėda plaukuoti juosvi vikšrai rš.
| Suskis nuėdė karčius Skd.
| prk.: Netekėk už jo, jis toks bjaurus – nuė̃s (nuraus) tau visus plaukus nuo galvos Lnkv.
7. chemiškai veikiant nugraužti, sužaloti: Jo rankos sakų nuėstos rš. Šarmas kruvinai nuėda rankas Ėr. Vitrijolas net lovos šriubus nuė́dė Skr.
8. sugadinti, sudilinti: Jo veidas raupų nuėstas rš.
^ Žmogus, dantis nuė́dęs, proto neįgauni Slnt.
9. prk. sukirsti kalboje: Kad nuėdžiau, tai neturėjo nei ko sakyt Al.
◊ kei̇̃mariu nuė́sti Kal žaisti laimint tokį žaidimą.
paė́sti
1. intr. pasisotinti (apie gyvulius): Bėris buvo visados sočiai paėdęs rš. Ant pūdymų gyvuliam yra ko paė́st Jnšk. Šeimininkas pykdavo, kad neleidžia ožkoms paėsti MPs.
| refl.: Nuėjai kai vilkas, avelės pasė́dęs, raugelėdamas Ml. Karvytėlės tepasiėda, bo kad nepriės, bus mum bėda A.Strazd.
2. tr. suėsti, suvalgyti: Vilkai, vilkai, kam tu bobos paršus paė́dei? Rod. Ir parinko tas baronkas, paė́dė Arm.
3. (dial.) intr. pavalgyti: Vaikai musėt paė́dė jau Kv. Paėda paėdęs ir išeita vaikų mokyti lig pat juodo vakaro Šts.
| refl.: Ar gana jau pasiė́dei? Zt. Mes pasiėdėm dabar putros su sviestu TDrVII176. Sėskis, iš kišenės pasiėskis (nevaišinsiu) Šts. Vien verėno pasiė́dęs negali stavoti pjauti par dieną Šll.
4. intr. menk. godžiai pavalgyti, paryti: Gerai, kad tu paė́dus ir namus turi Kp.
^ Begėdis vis paėdęs LTR.
5. tr. K iš apačios pagraužti.
6. tr. chemiškai veikiant pagraužti: Kai muilas paė́da, akim šviesiau pasidaro Jnšk.
7. tr. pratrinti, nuzulinti: Pieskos kojeles man paė́dė, rasa akeles man užlėjo Vlk. Paėda šniūrą, reik lenciūgo karvei Šts.
8. tr. prk. suardyti, sugraužti: Jo sveikata rūpesčių paėsta rš.
9. intr. nusibosti, įkyrėti: Ir šuniui šitoks gyvenimas paėstų Ds. Jau man ta jo kalba paė́dė iki gyvo kaulo Up.
10. tr. įpykinti: [Neleidimas galvijų ganyti miške] kruvinai paėda smulkiuosius pamiškių ar paganyklių gyventojus rš.
◊ dúonos paė́sti gerai pagyventi: Jau paėdė duonos girininkas, gali eit laukan iš vietos! Lkš.
ši̇̀rdį paė́sti labai įgristi, įsipykti: Rusų caras paė́dęs buvo ši̇̀rdį visims Šts. Jau kaip tos kiaulės paė́dė širdį, neduok tu Dieve! Užv. Tu man lig kraujo ši̇̀rdį paė́dei! Lk. Žiema paė́dė man širdį Š. Įsakymai ne taip jau širdį paėda kaip nuolatinė baimė Pt. Paėdei tu man širdį Skm.
parė́sti tr.
1. beėdant ar bevalgant sudilinti: Nuseno, dantis parė́dė Lp.
2. prk. suardyti, sugraužti (sveikatą): Parė́dei tu mano sveikatą, galvijau! Ds. Ji mane ir parė́dė, o ne kitas Skr.
◊ danti̇̀s parė́sti (ant ko) ilgai dirbus, gerai nusimanyti: Pamokins mat paršas, kaip ravas kast, aš ant to ir danti̇̀s parė́džiau! An.
ši̇̀rdį parė́sti labai įgristi, įsipykti: Tikra nelaisvė taip širdį parėdė, kad jų ir su pagaliu neprivarysi VŽ1905,184.
pérėsti
1. intr. šiek tiek užėsti: Arkliai jau kiek pérėdė, važiuojam toliau Kp.
2. refl. K per daug suėsti: Kai gyvuliai persiėda dobilų ar kitų kokių želmenų, tai jie išpursta Kp. Pratrydo arklys, rugių persiėdęs Plv. Ant derlios dobilienos leisdamas gyvuolius, dabok, kad nepersiėstų rš.
3. (dial.) refl. per daug suvalgyti: Pérsiėdė, net akys išsprogo Grk. Mes neturam meisos lig pársiėdant Šts. Ans riaugia pársiėdęs J. Gal pársiėsti, tiek daug ėda Kv.
4. refl. menk. per daug priryti, persiryti: Neėsk tiek daug – pársiėsi Skr.
5. tr. beėdant sudilinti, sugadinti: Nuo blogo pašaro arkliai dantis párėdė Skr.
ǁ refl. atbukti, atšipti: Dalgė jau pérsiėdė Al.
6. tr. chemiškai veikiant sugraužti: Rūdys geležį pérėdė Ėr.
7. tr. kiaurai perardyti (gyvą audinį): Navikas perauga aplinkinį audinį, perėda jį, suardo rš.
8. tr. nukamuoti, iškankinti: Su tokiu piktumu čystai párėdė mano kantrybę Kv. Ji dabar visokių rūpesčių parėsta, kai voratinklis Vdžg.
9. refl. įsirieti, įsipykti: Kai tada nepársiėdėm, nei dabar ne sarmata suseit Bsg.
◊ ši̇̀rdį (kraũją) pérėsti labai įgristi, įsipykti: Užtenka, vaikučiai, pérėdėt man ši̇̀rdį, riejot visą gyvenimą Ėr. Rūpesniai párėdė ši̇̀rdį Šts. Septynias pačias ne niekus turėjau, párėdė ši̇̀rdį kaip kirmys kokios JD432. Parėda kraujį vaikai tėvams Šts.
velnių̃ pérsiėdęs turintis blogų minčių: O, jis velnių̃ pársiėdęs! Skr.
praė́sti
1. tr. K išėsti skylę: [Nudvėsusį arklį] išvilko į pakluonę, ir šunes jau jam visą šoną praėdė Vaižg.
2. intr. praleisti laiką beėdant: Per visą išgrytą (rytą) praėdė karvės pievoj! Nč.
3. (dial.) refl. Šts labai daug suvalgyti, persivalgyti: Ans suvisu prasiė́dė – bliūdo bulvynės neužteko Užv.
4. tr. menk. praleisti maistui, pravalgyti: Nusiperka saldainių i praėda piningus KlvrŽ.
| refl. tr.: Jūs viską prasiė́sit! Skr.
5. tr. chemiškai veikiant pragraužti: Praė́dė kiaurai druska pirštą J.
6. tr. pratrinti, pragraužti: Ratas vežimo kripę praė́dė Up.
ǁ pratirpdyti: Vietomis sniegas jau saulės ir lietaus praėstas rš.
ǁ ėdant ar valgant sudilinti:
^ Dantis praėdęs, proto neįgijęs S.Dauk.
◊ danti̇̀s praė́sti (ant ko) gerai nusimanyti, ilgai dirbus kurį darbą: Ant šito dalyko, vyruti, aš dantis praėdžiau, o tu dar šlapias naujokėlis Lkč. Aš jau dantis praėdžiau, šitą duoną valgydamas (tuo amatu besiversdamas) Sv.
priė́sti K
1. intr. B prisisotinti (apie gyvulius): Peliutė taip priėdė, kaip niekumet dar nebuvo ėdusi J.Jabl. Taip priėdęs, kad už uodegos pilvo nesimato (iron.) Sim. Katinas priėdė lig žiaunų Blv. Ten mūsų žirgeliai bus priėdę ir prigėrę J.Jabl. Paršas priėdęs liustėjas J.
^ Avis, avis bubelė, beeidama priė́sta (špūlė) Sch65.
| refl. K: Ir dabar taip yra: arklys ėda dieną naktį ir neprisiėda, o jautis per trumpą laiką prisiėda SI59. Ir tarp paukščių rods tūls randasi sukčius, kurs gardžiai prisiė́st slaptoms savo numuša draugą K.Donel.
2. intr. ėdant prieiti (lig kur): Jau karvės priėdė iki avižų Ds.
3. (dial.) tr., intr. DP126 privalgyti: Visi priė́dė lig sotės Kv. Ar gana priė́dei? Zt. Jau any priė́dė tos mėsos Lz.
^ Begėdis vis priėdęs LTR(Šll). Kad nepriėdei, ir neprilaižysi Sd.
| refl. tr., intr.: Vaikai uogų prisiė́dė, kiek norėjo Kv.
4. tr., intr. menk. prisiryti: Išviriau tą didžiąją lydeką, kad priė́stų Jrb. Ale ir prikrėtei – nei ubagas, grūšių priė́dęs Kt.
| refl. tr., intr.: Ar jau prisiėdėt mėsos? J.Jabl.
^ Vaikščioja lyg musmirių prisiėdęs (nusiminęs) Vl.
5. tr. pribarti, pririeti: Gana priė́dė ir ją tėvai až tą berną Trgn. Da priė̃s tave uošviai, ligi tu jų išsibodėsi Ds.
◊ ši̇̀rdį prisiė́sti prisikankinti, prisikentėti: O, daug širdies prisiėdžiau, būdama su savo vyru Rod.
velnių̃ pri[si]ė́dęs turintis kokių blogų minčių, norų: Tavo uošvis, matyt, irgi velnių priėdęs, kad užsispyrė tave iškraustyt Lkč. Tas velnių̃ prisiė́dęs kaip avižų (piktas) Yl.
suė́sti tr.; R
1. sunaudoti maistui (kalbant apie gyvulius): Geros kiaulės: ką paduosi, tą suė́da Sb. Šuva suėdė vištuką Mrs. Arklys suė́dė gubą Kp. Pikta žvėris jį suvalgė (paraštėje suėdė) BB1Moz37,20.
^ Laižos kaip katinas, pelę suėdęs Sim. Jei Dievas norės, tai kiaulės nesuės NžR.
| refl.: Oho, kiek vieno šieno per metus susiė́da Ds.
2. (dial.) suvalgyti: Pusę kepalo duonos suė́dė ant sykio Kv. Daug ana tų cukierkų suė́da Pls. Bengam duonelę suė́sti, o juk grapiškai neėdam Dr.
| refl. tr.: Tu sau viens tą kėžą susiė́stai! Jrk128.
3. menk. godžiai suvalgyti, suryti: Pasidėjau duonos, o tu suė́dei! Žg. Svotai suė́dė ė́dė kiaulę šeriuotą Ds.
^ Kaip suėdei voverį, taip suėsk ir puodą Sln. Grįžęs iš darbo, buvo taip išalkęs, kad gatavas šunį suė́sti Jnš. Ans suėstų ir šunį, kad ne uodega LTR(Kv).
4. refl. įsiganyti, nutukti: Riebus, susiėdęs arklys Šts. Arkliai, galvijai susiėda, susigano ant lauko J.Jabl.
5. sukandžioti, papjauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Uodai suė́dė vaiką, tai dar̃ miegot negali Smn. Uodai kad pikti, gali suėsti Gg.
^ Šimtas uodų kumelę suėda Kv. Kad tave utėlės (kirmėlės) suėstų! B.
6. sukapoti, sugadinti: Trandys suė́dė – palavikai byra Krn. Žiurkės (pelės) suė́da kūlius Ėr. Nekraukite sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys suėsti SE124.
7. chemiškai veikiant sugraužti: Geležį, plieną rūdys suėda rš. Žiūrėk, kad pliorka rūbų nesuėstų Lš.
8. suardyti organizmą, įskaudinti: Buvo gražus vyras, dabar susitraukęs, suėstas degtinės Kt. Garai man galvą suė́dė Ar. Kai ateis šitas senis su savo kaminėliu (pypke), tai ir dumia, kol galvas suė́da An. Esu visa ligos suėsta Šts. Šaltis suė́dė kojas Km.
ǁ sugraužti, sugadinti (sveikatą): Suėdė sveikatą toks gyvenimas Ėr. Tas neklaužada visą mano sveikatą suėdė rš. Tas prakeiktas trimestro galas pusę nervų suėdė J.Avyž.
^ Šykštuolį suėda rūpesčiai, veltėdį – pasileidimas Sim.
| refl. tr.: Prie tokios šykštuklės peralkusi kaip šuo lakstai, susiėsi sveikatą Žem.
9. refl. susikrimsti, susirūpinti: Mama susiė́dusi, kad vaikai neskiepyti Pp. Ko toks susiė́dęs atrodai? Up.
10. sunaikinti: Šalna užėjo ir suėdė linus Ėr. Jo naudą liepsnos suė́dė KII121. Malka ugnies suėdamà KBI48. Šviežias sniegas senąjį suė́da Btg.
| prk.: Mokestis, užkrautas pastovių kapitalų įmonei, gali suėsti visą įmonės pelną rš.
11. prk. pražudyti: Suė́dė ans mane amžinai Kv. Įkišo liežuvį ir žmogų suė́dė Rm. Suė́dei vyrą, suė́dei vaikus, ėsk ir mane Dbk. Suėdė mūsų Petrą ta berazumė Upt. Tu man visą gyvenimą suėdei rš. Suė́dė jis mano jaunas dienas Sv. Suė́dei mano dieneles kaip šile radęs uogeles JD775. Suėdei mergą, o dabar kitos važiuosi ieškoti K.Bor.
^ Viena bėda ne bėda, dvi trys – ir žmogų suėda Krč. Kad tave laukai suėstų! J. Kad taũ žemyna suėstų tokį žmogutėlį! Arm.
suėstinai̇̃ adv.: Ėda vienas kitą suėstinai Blv.
| refl.: Merga susiė́dė, o jos kavalierius prapuolė Šts. Ištekėjo už girtūklio ir susiė́dė ant amžių Up. Parleidei viską par gerklę (pragėrei), ir džiaukis susiė́dęs Up.
ǁ suvarginti krimtimu, nemalonumais: Suėdmi, sukremtu, papjauju R147.
ǁ sudaužyti, sukulti, sulaužyti: Jau suė́dė tas išdykėlis stiklinę Pp. Suė́dė stiklinę, nė druskos nepasiėmė Kl. Katė ir vėl suė́dė puodynę Stč. Ans jau suėdė šukas Dr.
ǁ sugaišinti: Ši suvažiavimo dalis praėjo audringiausiai ir suėdė daugiausia laiko rš.
ǁ refl. sudilti: Dalgė, ilgai pjaunama, susiė́da Rod.
ǁ refl. būti labai užsiėmusiam: Esu susiė́dusi su visokiais darbais, neturu laiko nė sveikatos Šts.
12. refl. susirieti, susibarti: Susiė́dė bobos dėl niekų KzR. Susiė́dam kap šunys Drs. Kad susiė́dė anyta su marčia! Rod. Dabar da geru, bet kai sykį susiė̃s, tai jau ir ėsis Gs. Bernai dėl mergos taip susiė́dė, net muštynės kilo Jnš.
13. sumušti: Aš jam suė́siu snukį, tai jis daugiau nelįs Gž.
ǁ būti primuštam: Tylėk, bo va suė́si pagalį (gausi pagaliu)! Ėr. Užmi̇̀nk užmi̇̀nk ant kojos, tai vėzdą suė́si Pc. Liaukis rėkti – suė́si diržą! Skr.
◊ akimi̇̀s suė́sti sakoma apie atidžiai, piktai žiūrintį: Jis kaip įsižiūrėjo į valgančius, kad gatavas akim̃ suė́sti Jnš. Jis taip piktai į mane žiūrėjo – galėjo akim suėsti Sv.
be dúonos, be drùskos (gývą) suė́sti sakoma labai nekenčiant: Aš tave be dúonos, be drùskos suė́siu! An. Primanęs jis suėstų be duonos, be druskos Gs. Jis taip nekenčia valkatų, kad gatavas juos gyvus suėsti Jnšk.
kei̇̃merį suė́sti toks žaidimas: Suėda keimerį iš prigulimo, iš padavimo, iš pašaukimo, t. y. pirmam nugulti, paduoti, pašaukti JII66.
ši̇̀rdį suė́sti iškankinti: Vyras diktas, skaistaus veido, ne vienai panelei, sako, jauną širdį suėdęs J.Paukš.
ši̇̀rdį susiė́sti susikrimsti: Verčiau būčiau nebegrįžęs namo … Širdį tik susiėdžiau parėjęs – ir gana Žem.
užė́sti
1. intr. kiek paėsti: Grįžęs atgal, tik truputį užėdė jautis ir pasidarė sotus SI58. Šunelis užėdęs ir vėl smakso Sln. Užė́dė ir stovi karvės Pc. Arklys užė́dė, važiuosme miškan Mlt. Kur gali būt geri gyvuliai, kad pas mus niekur nėr užėdamõs žolės Nč.
2. tr., intr. menk kiek užvalgyti: Ar nėr ko užė́st? Lp. Užė́dėm, kaip plienu užmetėm (labai gardžiai užvalgėme) KzR.
3. (dial.) užvalgyti: Nu tei užė́dėm, važiuokiam Krš.
| refl. tr., intr.: Meisos sau užsiė́di, arbatos užsigeri, ir gerai Užv.
4. tr. suėsti, sudraskyti: Vanagas tai ir didžiulę vištą žuė̃s Pls.
5. tr., intr. suėsti ar suvalgyti ką nors kenksminga: Matyt, ko norintais užė́dė, ka serga Kv. Pupamedis yra labai nuodingas, todėl reikia saugoti, kad gyvuliai jo lapų neužėstų rš.
| refl. tr., intr.: Karvė užsiė́dė cukrinių runkelių uodegų, ir turėjo papjaut Kt.
^ Papaiko kaip durnaropių užsiė́dęs Lkč. Susiraukęs lyg musmirių užsiėdęs LTR.
6. tr. ėdant nustumti, nuskriausti kitą: Meitėliai viens kitą užėda KzR. Mažesnieji paršai kūdesni – didesnieji juos užė́da, nustumia nuo lovio Grš. Arkliai krūvoj buvo, tai kumeliuką ir užė́dė Lš. Šita kiaulė žieminių užė́sta Brt.
7. tr. ėdant sugadinti: Arklys užėdė dantis – užaugo sparnai šalyse Šts. Nesveiko arklio yr užėsti dantys, su užkartomis Trš.
8. tr. labai sukandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Tave musios užė̃s pas mus Šč. Atėjo utėlių užė́stas Lp.
ǁ mirtinai sugelti: Bitės keturias žąsis ažė́dė Arm.
9. tr. užkankinti: Užė̃s vaiką su darbais Jnš. Vargas ažė́dė Arm.
ǁ nustelbti: Seradėlė užė́da javą Lp.
10. tr. pražudyti: Jau jis tą užė́dė žmogų Lp.
11. tr. užrieti, užbarti, užsipulti: Ažė́dė jis man dėl to arklio – lygiai aš kaltas, kad apšlubo Trgn. Užė́dė savo pačią smertelnai Kv.
užėstinai̇̃ adv.: Vienas kitą užėstinai ėda Mrj.
| refl.: Nereik užsiėsti ant žmogaus, gal jis ir visai nekaltas Krok.
12. refl. užpykti, įniršti: Ko jis taip ant tavęs užsiėdė? rš. Visi baisiausiai ant manęs užsiėdę Lkč.
ǁ užsispirti: Užsiė́džiau ir pastačiau ant savo Btr. Aš kap užsiė́džiau (įnikau), tai tol kūliau, kol iškūliau Lp.
◊ ši̇̀rdį užė́sti labai įgristi, įsipykti: Ažė́dė ana man ši̇̀rdį, ažė́dė Ds.
1. tr., intr. imti maistą (apie gyvulius, paprastai kramtant): Žmonės valgo, galvijai ė́da, paukščiai lesa Š. Tokio pyrago nė šuo neės Jnš. Tokio paršo da nemačiau – jis ėda ir ėda Gs. Jaučiai neė́da remunių J. Kad šuva ar katė žolę ėda, tai bus lietaus Sml. Čia kiaulių ėstas kibiras, imk kitą J.Jabl. Čia kiaulių ėdamas lovys J.Jabl. Čia nelabai ė́damas šienas, avims reikia parinkti ėdamèsnio Š. Skardeliuos labai ėdamà žolė Ds. Galvijai neturia ko ė́stienai Pl. Sakė [telyčiotė] ėdañt, geriant Ds. Ėskit, žirgužėliai, juodi juodbėrėliai, baltuosius dobilėlius JV260. Teėdiẽ žirgelis po žalią lanką JD792. Šunytėliai ėst ižg trupučių, kurie byra nuog skomių Viešpatų jų DP113.
^ Sermėga sermėgą ėda D167. Astanka ėsti neprašo D168. Nei šunies pamestą neėstum (pat.) D167. Pigią mėsą šunes ėda Sim. Ė̃stų šuva mėsą, bet pinigų nė̃są Ss. Arklys neė́dęs arklo netraukia Mrk. Ne tas arklys avižas ė́da, kur plūgą traukia, ale tas, kur stainėj stovi Bsg. Kurs arklys avižų papiltų nė́st? Sch74. Kad grūduos pelė pastiptų, tokios nei katė neėstų Sim. Per daug ir kiaulė neėda Grv.
| refl. tr.: Lapė žuvis ė́das Dv.
ǁ lesti: Nei vienus metus tep neė́dė strazdai vyšnias Vlkv.
2. (dial.) intr., tr. SPII106 valgyti: Ans daug ė́da Kv. Mum ė́st noris Zt. Prašom ė́sti, sveteliai Zt. Pati ė́di, o jai neduodi Pls. Tu neė́sk taip daug tos męsos Plik. Ėmi (valgau) SD147, SD78. Kad ligonis ė́da, pro ausis trupučiai leka, o sakos sergąs Šts. Uogas gerai suvirinsma liūb, cukraus pridėsma, tai ė́sk ir norėk Krš. Ė́dami mėnesiai (kuriais daug valgoma vaisių, uogų…) K. Vaikai, eikiat ė́sti! Pgr. Tas valgis ė́damas, ir aš pats ė́džiau Yl. Ė́s neė́s, by tik po nose turės Up. [Dievas] pats save mums liepė ėsti ir mūką savo atminti Mž420. Ėme ir geriame net ik apsirijimui ir girtavimui DP488.
^ Nearsi nesėsi – duonos neėsi PPr46. Neėsi padažytą, bet nulaižytą B. Ne ėst prašo zopostas B. Kur dirbi, ten ir ėsk Krp. Ėsti kaip arklys, dirbti kaip gaidys Vvr. Dirbk, kad akys lįstų, ėsk, kad pilvas plyštų Srv.
ǁ intr. misti, gyventi: Ė́dė dvi žiemi be duonos Šts.
3. intr. menk. godžiai valgyti, sprogti, ryti: Ėda kap penkias dienas nevalgęs Mrj. Ėda kai iš badų parėjęs LTR(Jz). Ar tu ė́damą ligą gavai, kad tei[p] ė́di? Skr. A, ta ragana dar ė́da! J. Ė́sk, kad ė́di, ne – atimsiu! Grž. Nor ėsdami̇̀ nutilkit – da užspringsit! Dkš.
^ Nei pats ė́da, nei kitam duoda Trgn. Ėst – ponui, dirbt – žmogui PPr74.
4. tr. kąsti, pjauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Tų vabalų baisybės – ė́da ė́da tuos gyvulius Gs. Paskutinė plikiam bėda, kai juos pikti uodai ėda A.Strazd. Blusų ė́damas vaikas Grž. Mane ėmė utės ėst Plv.
5. tr. kapoti, gadinti: Nailono neėda kandys, neveikia bakterijos, pelėsiai rš. Visas drapanas baigia pelės ė́st Jnšk. Beveliji, idant rūbus … kandės ėstų DP242.
ǁ pūdyti, naikinti: Stubą grybas ė́da Jrb.
6. tr., intr. chemiškai veikiant graužti: Ė́da muilas akis Sdk. Druska ė́da ronoj K. Jaujoj dūmai labai akis ė́da Jnšk. Baltinius į šarmą merkiau, dabar rankas taip ė́da Up. Nuo ė́damų liekarstų akys pasidarė dar blogesnės Žd.
| Rėmuo ėda Prk.
7. tr. ardyti organizmą, kelti ligą: Degtinė sveikatą ė́da Al. Rūkymas sveikatą ė́da Rm. Landuonis piršto kaulą ė́da Als. Must ė́damoji sukata ir prisimetė – valgo be sotės, o į pažytką neina Skd. Vėžys vidurius ė́da Rm. Liga ėdė jo sąnarius, kaip rūdys ėda metalą rš. Mano lapus vėjas krėtė, mano žiedus šalna ėdė LTR(Lš). Kirmėlės mane ėsti (ėda) SD316.
ǁ skaudėti: Nugarą, strėnas ė́da, i gana Trk. Nedėlios dieną baisiai ė́dė galvą KlvrŽ. Vai, ir šaltis, net kaulus ėda V.Krėv.
ǁ refl. smelktis, graužtis: Skaudulys į roną ė́dasi vis gilyn KI564.
8. tr. trinti, graužti: Megztinė kaklą labai ė́da Sdk. Duok man aną grėblį, šitas labai rankas ė́da Slm.
9. tr. jaudinti, kankinti, graužti: Jų, rodos, neėda jokios abejonės J.Avyž. Šitas nežinojimas tik žmones ė́da Užp. Iš visų pusių ėda žmogų rūpesčiai rš. Niekas taip žmogų neėda kaip skolos rš. Meilės ugnis jį ė́da KI441. Susierzinimas ėste ėda žmogų rš. Aa, lengvai užaugai, o mus ėdė darbas ir vargas V.Kudir.
| refl.: Tėtis baisiai ėdėsi dėl tos nelaimės rš. Visokios mintys lenda į galvą, ėdžiausi visą naktį Upt.
10. tr. vartojant plėšyti, ardyti, gadinti: Toki piemeniokai ėstè rūbus ė́da Mlt. Šįmet ta žiema tai ė́da tuos ratus (visad gruoblėtas kelias) Gs.
ǁ Plš naikinti: Pavasarį saulė ir vėjas labai ė́da sniegą Lš.
11. tr. barti, rieti, persekioti: Ė́da ir ė́da žmogų dienų dienom Jnšk. Ir tas viršaitis mane ė́da Pc. Ko tu mane ė́di kaip šuo? Jrb. Žmogus vienas kitą ėda, kaip žuvis žuvį ryja J.Jabl. Trejus metelius ėdė mane redaktorius be duonos ir be druskos rš. Amžinai ė́sdavo mane, kad aš šoku Vb. Tu ė́di kitus kaip rūdis geležį Šmk. Ė́damas žmogus (nekenčiamas, varginamas) Grž.
| refl.: Jiedu broliai, bet tarpusavy ė́dasi ir ė́dasi Gž. Nūnai mūsų bobos ė́das per visądien Arm. Ė́dasi kaip šunys Jnš. Tu tik ė́dies ir ė́dies su žmonim Sn. Skundėsi, ė́dėsi vienas kitą Gs.
12. tr. mušti: Po miestelį vadžiojas ir tep ė́da, tep ė́da nagaika! Lp. Kap imsiu ė́st, minėsi ik žaliomjom šluotom Lz. Ale tie nestupina, ėda katarinką (groja ir groja)! Lp.
| refl.: Ir pradėjo už kepurę su kūlokais ėstis LTR(Alv). Prieš vainas tai šitaip ė́dėsi, mušėsi, peiliais varstėsi [žmonės] Lp.
◊ akimi̇̀s ė́sti[s] sakoma apie pykstantį: Ir ieško, ir vienas kitą seka, taip ir ėda akimis, vis žiūri, kad tiktai kuris pirmas nesurastų J.Balt. Bobos stovėjo ramios, tik ėsdamosi akimis ir dūsaudamos iš pykčio rš.
aki̇̀s ė́sti kelti nemalonumą: Nepamiršk, kad teisybė akis ėda rš.
gálvą ė́sti
1. priekaištauti, krimsti: Bobos jam gálvą ė́da namie Ėr. Tu man galvą ėdei, kad aš neteisingai surinkau tą šimtą BsMtI120.
2. Skr kankinti, varginti: Visoki rūpesčiai ėda man galvą Brt.
kei̇̃marį ė́sti JII65 toks žaidimas.
ši̇̀rdį (si̇́elą) ė́sti kelti rūpestį, kankinti: Graudulys, rauda man širdį ėda S.Nėr. Nuliūdimas širdis jų ėdė rš. O keistas, skaudus nerimas ėdė sielą ne dienom, bet valandom J.Marc.
apė́sti tr. K; SD197
1. nuėsti aplink: Tą vietą apėdus, pakelk truputį toliaus rš.
| refl.: Eik parkelk karves, juk apsiė́dė Brs.
ǁ ėdant suvartoti, nuėsti: Jau visur žolė apėstà Ds.
ǁ refl. ėdant pamažėti (ko): Žolė apsimažinus, apsiė́dus Krn.
2. ėdant ar valgant nustumti, skriausti kitą: Avelė vis karvę apė́da – ana vis pirma pirma ir išrenka geresnę žolę Ds. Stipresnieji paršeliai apėda menkesniuosius rš. Kad ir apė́stas buvo teliokas, o an velėnos pastaisė Ds. Neapė́sk tu jį dideliai J.
| prk.: Jie temokėjo šokinėti aplink apėdamuosius (skriaudžiamuosius), jiems pataikauti kalboje Vaižg.
3. refl. beėdant aprimti, nustoti laksčius: Kai avys apsiė́da, gerai ganyt Erž. Apsiėdė karvės mano, nebgyliuo[ja] Trk. Kai karvės apsiė̃s, galėsi pareit namo Pc.
| Mūsų karvė, pirmą kartą išvaryta į ganyklą, tuoj apsiė́dė (pradėjo ėsti) Rm.
4. refl. užvalgyti ką kenksminga, nuodinga: Apsiėdė senos męsos i daba serga Kv. Durnaropių tu, gaspadinėle, apsiėdei, ar ką? J.Balt. Mergaitė žaliu margučiu apsiėdė, ir vemia Grš.
^ Ko lakstai kaip drignių apsė́dęs? Mlt.
5. apkandžioti (apie vabzdžius. parazitus ir kt.): Utėlių apėstà karvyščia, ale gal išsitaisys Ds.
6. apgraužti: Atsiranda kirmėlė ir apė́da lapus Pls.
| Tiekas kiaulių ir ausis jumim apiė̃s Vrnv.
ǁ sukapoti, sugadinti: Jo kalniai kandžių apėsti̇̀ Ds.
7. prigelti: Bitės ir jį apė́dė Arm.
8. pjaunantis nuveikti: Geras šuva ir vilką apė́da Lš.
◊ ši̇̀rdį apė́sti iškankinti: Jau vargai ir ši̇̀rdį apė́dė Rod.
atė́sti
1. tr. nuėsti (dalį): Pelė pusę [pupos] atėdė PP48.
2. intr. ėdant ateiti: Karvė lig pat linų atė́dė Kp.
3. tr. suėsti ar suvalgyti lygiai su kuo nors kitu: Dvi avelės beveik karvę atė́da Ds. Ans didžiausį vyrą atė́da Užv. Esu apėdrus, munęs neatėsi Šts.
4. refl. beėdant pasitaisyti, suriebėti: Kovo mėnesį jis išlenda iš urvo, atsiėda, atsipeni rš. Žiemą jo kumeles reikia basliais kilnoti, o vasarą, kai atsiėda, tai nei nuvaldyt negali Srv. Kap atsiės karvės, tada bus daugiau pieno Arm.
5. refl. iki soties prisiėsti ar prisivalgyti: Tai atsiė́dė mūs penimės, nei viralu užpilto nenori ėst Rdm. Kiaulė balandų jau atsiė́dė, mina po kojų Skr. Jau atsiė́dėm grybų (nebenorime jų valgyti) KlvrŽ.
ǁ refl. įgristi (apie vienodą maistą ar pašarą): Reikia kiaulei sumalt kokių kitų grūdų – avižiniai miltai jau atsiė́dė Ds. Man kukurūzos visai nusibodo ir atsiė́dė Š.
6. tr. apgraužti, apnaikinti: Iš pavasario kirmėlės atėdė sodą, tai obuolių nėra Arm.
7. tr. beėdant pagadinti (dantis): Medėdžio arklio y[ra] atėsti dantys Trk.
^ Duona dantis atėdė (apie žmogų, kuris, darbo neturėdamas, kažką išsigalvoja) Rdm.
| refl. tr.: Arkliai dantis atė́dės Als.
8. tr. atšipinti: Dalgę atė́džiau Rdm.
| refl.: Jau mano dalgė visai atsiėdė ir neima Lš.
9. tr. pririeti, pribarti: Da atė̃s naminiai man, kad tiek pinigų šiandiej praleidžiau Trgn.
10. refl. nusibosti, įkyrėti: Buvau pas juos tik dvi savaites, bet taip atsiė́dė, lyg būčiau metus išbuvusi Ds.
×daė́sti (hibr.) intr.
1. papildomai valgant privalgyti: Kur nedaėsma, dabambėsma Varn.
2. įgristi, įkyrėti: Kiek ji man daėda, žmogui negali apsakyt Mrj. Vasarą daė́da stotkai ganyt Vrn. Kūlimas kaip daėsdavo! Tj.
^ Daėdė kaip davatkai poteriai PPr321.
| refl.: Dasiė́dė tos tavo kalbos iki gyvo kaulo Kdn.
◊ ši̇̀rdį daė́sti įgristi: Daė́dė jau jis man ši̇̀rdį Azr.
įė́sti; R113
1. intr. galėti suėsti: Karvė daugiau įėda ir perdirba Vaižg.
2. refl. įsitraukti į valgymą, daug suvalgyti: Įsiėdė duonelės ji tenai Žem. Teip labai jau įėdėmės ir įgėrėmės, jog tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų … pramist DP488.
3. refl. įsipenėti, įsiganyti: Insiė́dė kap kiaulė Azr. Ale jom ir gerai – įsipenėję, įsiė́dę kai meškos Bsg. Tu tep įsiėdęs, sprandas kap buliaus Brt. Sarčiukas įsiė́dęs, net šonai blizga Antš. Dabar jis toks storas, įsiė́dęs Ll. Karvės įsiė́dė, pieno kiek gana! Lp. Niekur nevažiuojam, tai arklys kad insė́dė – kaip tešla Trgn.
4. refl. ėdant, kandant įsibrauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Žiūriu, kas čia man niežti, ogi erkė įsiė́dus Lp. Niežai giliaus bus įsiėdę odoje BB3Moz13,7.
5. refl. chemiškai veikiant įsigauti gilyn: Dažai taip įsiėdė į rankas, kad niekaip negaliu nuplauti Jnš. Rūdys į geležį įsiė́dusios, geležis įrūdyjusi KI61. Nuodų … mažumelis ir į … roną įsiėdęs TP1880,40.
| prk.: Giliai įsiėdė piktenybė brš. Išdavystė kaip rūdis įsiėdė į sielą rš.
ǁ refl. gilėti ardant organizmą: Pirštų sulenkimuose gilios, ligi kaulų įsiėdusios žaizdos rš.
6. tr. nutrinti: Žiūrėk, kiek virvė įė́dė karvei parages Ds.
7. tr. įduoti, įskųsti: Mūsų žinojime, ans nekaltas, bet aną įė́dė koks žmogus Šts.
8. tr. prikankinti žodžiais: Aš įė́džiau, t. y. įkrimtau, įbariau J. Taip jis mus įėdė su tais pinigais Trgn.
9. intr. nusibosti, įkyrėti: Tiek mun įė́dė, kad i pamislyti nenoru Skdv. Įė́dė žmogui ligi gyvo kaulo! Nmn. Oi, kaip įėdė tie žmonės! rš.
| refl.: Man tas darbas įsiėdė ligi gyvo kaulo Jnšk. Jau man tas važiavimas į gyvą mėsą įsiė́dė Vlkv. Tos kalbos įsiė́dė visiems Skdv.
10. refl. įsigeisti, užsimesti: Insiė́dė baronai muštis, tai niekap jų negali atskirt Alv.
| [Našlės] įsiėdusios už vyrų tekėt norėjo DP565.
◊ gálvą įė́sti pridaryti rūpesčių, privarginti: Gediminui karės gerai vyko: vokiečius sugrūmė, daug įėdė galvą rusams A1885,77.
išė́sti tr. K; SD412, R43
1. viską ar visus suėsti: Kiaulė įpuolus išė́dė tešlą Š. Žvirblis dideliai supyko, kai visus vaikus lapė išė́dė Slnt. Galvijai išė́dė mūsų burokus Ds. Jis (lokys) avilius išardo ir korius išėda Blv.
| refl.: Ganykla teip išsiė́dė (nebėra žolės) Ėr.
2. ėdant išduobti: Rado vieną dešrą pelės išėstą J.Jabl.
3. išvalgyti: Mergučės, kuri paviršius išė́dėt? Skr. Vaikai išė́sią visus barščius J.
4. refl. įsipenėti, įsiganyti: Ponai yra išsiė́dę, gerą turia išėdį Šts. Kumelys išsiė́dęs eina į piestą Šv. Išsiė́dęs kaip jautis Ll. Išsiėdęs kai barsukas LTR.
^ Išsiėdusi kaip kunigo gaspadinė PPr76.
ǁ refl. nuo gero maisto išlepti: Išsiė́dę jūs esate, kad toks pyragas nepatinka Šts.
5. iškapoti, išgadinti: Musys išė́dė lapus kopūstams Šts. Visi kopūstai vikšrų išėsti rš.
6. chemiškai paveikti: Laikėt supuvusius pamidorus ant stalo, kol išė́dė kvarbą Krd.
ǁ prakiurdinti: Rūgštis milą išė́dė Skdv. Možna šarmas supilt ir baltajan katilėlin, nepaspės išė́st Sdk.
7. suardyti gyvus audinius: Kiaurai roną išė́dė Skdv. Valgo cukerkas, ir išėda dantis Gdl.
ǁ sukelti skausmą, sužaloti: Pridera įsitaisyti platesnius brylius, idant kaitra akių neišėstų V.Kudir. Jam akuotas išė́dė akį Ėr.
^ Lig saulė patekės, mums rasa ir akis išės Sim. Dūmai ne sarmata, akių neišė̃s Azr.
ǁ sugadinti: Tegul Dievas susimyla, ji sveiko žmogaus sveikatą išė́da! Skr.
8. išgraužti, pratrinti: Peilis greit kišenes išėda Ds.
ǁ refl. atšipti, išdilti: Minkšta geležė greit išsiėda Rod.
9. pašalinti, išnaikinti, išdaužyti: Į tą daržą gausit sėti kanapius, kanapiai išė́da žoles Grg. Ledai išė́da rugius, o sniegai išgula Šts. Kas kablį išė́dė iš sienos – buvo įkaltas, ir nebėr! Ėr. Aš tau langą išėsiu, tada žinosi! rš.
| Kap sustoj ė́st keturiesa, tai beregint ir išėdė (iškirto) delenką Lp. Šerkšniukai jau šiemet du kirviu išė́dė (išdaužė ašmenis) Lp. Tu man (manęs) neišė́si ir dantimi (nieko nepadarysi)! Lp.
10. prilupti, primušti: Pastvėręs diržą, kad išė́siu aš jam šlaunis, tai daugiau nelandžios svetimuosna soduosna Nč. Išė́sk tu ją, ba ana neranda daikto Lz.
11. išbarti: Išė́džiau aš jį an visų šonų Alv.
| refl.: Išsiė́dei su juo, tai dar an manę užsiė́dei! Lp.
12. nuolatiniais barniais ar skundimais išvaryti: Tai tas mat ėdė ėdė ir išė́dė ir vienas atliko ponavot Ut. Berną merga išė́dė iš tos vietos Alk. Susitarė ir išė́dė jį iš namų Ėr.
◊ aki̇̀s išė́sti įgristi: Oi, da išės akis ir žiema Skdt. Jam vienumas išė́dė aki̇̀s Švnč.
[baltõs] dúonos išsiė́sti įsipenėti: Išsimiegojęs, duonos išsiėdęs, užsimanei vesti Žem. Paskiaus išlepę ir išsiėdę baltos duonos pradėjo valiūkauti IM1857,47.
gálvą (kraũją) išė́sti prikankinti: Tie rūpesčiai išė́dė gálvą Rs. Su savo gerklėmis išėdėt man galvą Ėr. Mano galva yr išėsta, nebmoku dainų nė pasakų Šts. Prasti vaikai išė́d kraũjį tėvams Šts.
pil̃vą išsiė́sti įsiganyti, įsipenėti: Pil̃vą tur išsiė́dęs, nė drabužis nebsutenk Šts.
protą (ši̇̀rdį) išė́sti; ši̇̀rdį su kraujai̇̃s (urvai̇̃s) išė́sti prikankinti: Ana mun ši̇̀rdį yr išė́dusi urvais KlvrŽ. Negyvas darbas ir skurdas ėste išėsdavo iš šviesuomenės protą ir širdį Vaižg. Širdį su kraujais išėda ligoniuo, kad gerai dūmai trobo[je] tyvelio[ja] Šts.
×nadė́sti (hibr.) intr. įgristi, nusibosti: Kad greičiau numirt, nadė́do gyvent Brsl.
nuė́sti tr.; R5
1. nugraužti, nukrimsti: Galvijai dobilus nuė́dė KI35. Žiūriu – avižos nuėstos J.Jabl. Negu kiaulės buvo ant rugių ir nuė́dė taip J. Štai jau vislab buvo nuėsta K.Donel1. Čiepų kiškiai šiemet da nenuė́dė Pc. Karvė šiaudus nuėda nu pastogės – tokie žemi buvo stogai Šts.
| refl.: Nusiė́dė visi pašaliai, kruvina žemė beliko Užv. Nusiė́dė kumelė, parkelk Šts. Nusiė́dusios ganyklos, tos karvės nėko nebužėda Krš.
2. ėdant nustumti, nuskriausti, apėsti: Kiaulės nuė́da, užtai jis toks užskurdęs Gs. Ta kiaulikė visus paršiukus nuė́da Užv. Didesni paršai nuė̃s mažesnį Ėr. Aš nesu nė vieno nuė́dusi, nugėrusi, nė munęs nenuė́skiat, sveteliai Šts.
3. (dial.) nuvalgyti: Smetoną nu viršaus nuė́dė, o pieną paliko Kv.
4. refl. nusipenėti, nutukti: Taip nusiė́dė, kad lašinių nebepaneša Jnš. Kiaulė taip nusiėdė, kad jau ant užpakalio sėdi Ds. Kai tik boba nusiėda, tai ir darbo nėra Pc. Buvo kaip šakalys, o iš Amerikos grįžo nusiėdęs kaip meitėlis Kp.
5. apkandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Utėlių nuė́stas žmogelis Grž.
6. nukapoti, nugraužti: Gluosnių lapus kartais visiškai nuėda plaukuoti juosvi vikšrai rš.
| Suskis nuėdė karčius Skd.
| prk.: Netekėk už jo, jis toks bjaurus – nuė̃s (nuraus) tau visus plaukus nuo galvos Lnkv.
7. chemiškai veikiant nugraužti, sužaloti: Jo rankos sakų nuėstos rš. Šarmas kruvinai nuėda rankas Ėr. Vitrijolas net lovos šriubus nuė́dė Skr.
8. sugadinti, sudilinti: Jo veidas raupų nuėstas rš.
^ Žmogus, dantis nuė́dęs, proto neįgauni Slnt.
9. prk. sukirsti kalboje: Kad nuėdžiau, tai neturėjo nei ko sakyt Al.
◊ kei̇̃mariu nuė́sti Kal žaisti laimint tokį žaidimą.
paė́sti
1. intr. pasisotinti (apie gyvulius): Bėris buvo visados sočiai paėdęs rš. Ant pūdymų gyvuliam yra ko paė́st Jnšk. Šeimininkas pykdavo, kad neleidžia ožkoms paėsti MPs.
| refl.: Nuėjai kai vilkas, avelės pasė́dęs, raugelėdamas Ml. Karvytėlės tepasiėda, bo kad nepriės, bus mum bėda A.Strazd.
2. tr. suėsti, suvalgyti: Vilkai, vilkai, kam tu bobos paršus paė́dei? Rod. Ir parinko tas baronkas, paė́dė Arm.
3. (dial.) intr. pavalgyti: Vaikai musėt paė́dė jau Kv. Paėda paėdęs ir išeita vaikų mokyti lig pat juodo vakaro Šts.
| refl.: Ar gana jau pasiė́dei? Zt. Mes pasiėdėm dabar putros su sviestu TDrVII176. Sėskis, iš kišenės pasiėskis (nevaišinsiu) Šts. Vien verėno pasiė́dęs negali stavoti pjauti par dieną Šll.
4. intr. menk. godžiai pavalgyti, paryti: Gerai, kad tu paė́dus ir namus turi Kp.
^ Begėdis vis paėdęs LTR.
5. tr. K iš apačios pagraužti.
6. tr. chemiškai veikiant pagraužti: Kai muilas paė́da, akim šviesiau pasidaro Jnšk.
7. tr. pratrinti, nuzulinti: Pieskos kojeles man paė́dė, rasa akeles man užlėjo Vlk. Paėda šniūrą, reik lenciūgo karvei Šts.
8. tr. prk. suardyti, sugraužti: Jo sveikata rūpesčių paėsta rš.
9. intr. nusibosti, įkyrėti: Ir šuniui šitoks gyvenimas paėstų Ds. Jau man ta jo kalba paė́dė iki gyvo kaulo Up.
10. tr. įpykinti: [Neleidimas galvijų ganyti miške] kruvinai paėda smulkiuosius pamiškių ar paganyklių gyventojus rš.
◊ dúonos paė́sti gerai pagyventi: Jau paėdė duonos girininkas, gali eit laukan iš vietos! Lkš.
ši̇̀rdį paė́sti labai įgristi, įsipykti: Rusų caras paė́dęs buvo ši̇̀rdį visims Šts. Jau kaip tos kiaulės paė́dė širdį, neduok tu Dieve! Užv. Tu man lig kraujo ši̇̀rdį paė́dei! Lk. Žiema paė́dė man širdį Š. Įsakymai ne taip jau širdį paėda kaip nuolatinė baimė Pt. Paėdei tu man širdį Skm.
parė́sti tr.
1. beėdant ar bevalgant sudilinti: Nuseno, dantis parė́dė Lp.
2. prk. suardyti, sugraužti (sveikatą): Parė́dei tu mano sveikatą, galvijau! Ds. Ji mane ir parė́dė, o ne kitas Skr.
◊ danti̇̀s parė́sti (ant ko) ilgai dirbus, gerai nusimanyti: Pamokins mat paršas, kaip ravas kast, aš ant to ir danti̇̀s parė́džiau! An.
ši̇̀rdį parė́sti labai įgristi, įsipykti: Tikra nelaisvė taip širdį parėdė, kad jų ir su pagaliu neprivarysi VŽ1905,184.
pérėsti
1. intr. šiek tiek užėsti: Arkliai jau kiek pérėdė, važiuojam toliau Kp.
2. refl. K per daug suėsti: Kai gyvuliai persiėda dobilų ar kitų kokių želmenų, tai jie išpursta Kp. Pratrydo arklys, rugių persiėdęs Plv. Ant derlios dobilienos leisdamas gyvuolius, dabok, kad nepersiėstų rš.
3. (dial.) refl. per daug suvalgyti: Pérsiėdė, net akys išsprogo Grk. Mes neturam meisos lig pársiėdant Šts. Ans riaugia pársiėdęs J. Gal pársiėsti, tiek daug ėda Kv.
4. refl. menk. per daug priryti, persiryti: Neėsk tiek daug – pársiėsi Skr.
5. tr. beėdant sudilinti, sugadinti: Nuo blogo pašaro arkliai dantis párėdė Skr.
ǁ refl. atbukti, atšipti: Dalgė jau pérsiėdė Al.
6. tr. chemiškai veikiant sugraužti: Rūdys geležį pérėdė Ėr.
7. tr. kiaurai perardyti (gyvą audinį): Navikas perauga aplinkinį audinį, perėda jį, suardo rš.
8. tr. nukamuoti, iškankinti: Su tokiu piktumu čystai párėdė mano kantrybę Kv. Ji dabar visokių rūpesčių parėsta, kai voratinklis Vdžg.
9. refl. įsirieti, įsipykti: Kai tada nepársiėdėm, nei dabar ne sarmata suseit Bsg.
◊ ši̇̀rdį (kraũją) pérėsti labai įgristi, įsipykti: Užtenka, vaikučiai, pérėdėt man ši̇̀rdį, riejot visą gyvenimą Ėr. Rūpesniai párėdė ši̇̀rdį Šts. Septynias pačias ne niekus turėjau, párėdė ši̇̀rdį kaip kirmys kokios JD432. Parėda kraujį vaikai tėvams Šts.
velnių̃ pérsiėdęs turintis blogų minčių: O, jis velnių̃ pársiėdęs! Skr.
praė́sti
1. tr. K išėsti skylę: [Nudvėsusį arklį] išvilko į pakluonę, ir šunes jau jam visą šoną praėdė Vaižg.
2. intr. praleisti laiką beėdant: Per visą išgrytą (rytą) praėdė karvės pievoj! Nč.
3. (dial.) refl. Šts labai daug suvalgyti, persivalgyti: Ans suvisu prasiė́dė – bliūdo bulvynės neužteko Užv.
4. tr. menk. praleisti maistui, pravalgyti: Nusiperka saldainių i praėda piningus KlvrŽ.
| refl. tr.: Jūs viską prasiė́sit! Skr.
5. tr. chemiškai veikiant pragraužti: Praė́dė kiaurai druska pirštą J.
6. tr. pratrinti, pragraužti: Ratas vežimo kripę praė́dė Up.
ǁ pratirpdyti: Vietomis sniegas jau saulės ir lietaus praėstas rš.
ǁ ėdant ar valgant sudilinti:
^ Dantis praėdęs, proto neįgijęs S.Dauk.
◊ danti̇̀s praė́sti (ant ko) gerai nusimanyti, ilgai dirbus kurį darbą: Ant šito dalyko, vyruti, aš dantis praėdžiau, o tu dar šlapias naujokėlis Lkč. Aš jau dantis praėdžiau, šitą duoną valgydamas (tuo amatu besiversdamas) Sv.
priė́sti K
1. intr. B prisisotinti (apie gyvulius): Peliutė taip priėdė, kaip niekumet dar nebuvo ėdusi J.Jabl. Taip priėdęs, kad už uodegos pilvo nesimato (iron.) Sim. Katinas priėdė lig žiaunų Blv. Ten mūsų žirgeliai bus priėdę ir prigėrę J.Jabl. Paršas priėdęs liustėjas J.
^ Avis, avis bubelė, beeidama priė́sta (špūlė) Sch65.
| refl. K: Ir dabar taip yra: arklys ėda dieną naktį ir neprisiėda, o jautis per trumpą laiką prisiėda SI59. Ir tarp paukščių rods tūls randasi sukčius, kurs gardžiai prisiė́st slaptoms savo numuša draugą K.Donel.
2. intr. ėdant prieiti (lig kur): Jau karvės priėdė iki avižų Ds.
3. (dial.) tr., intr. DP126 privalgyti: Visi priė́dė lig sotės Kv. Ar gana priė́dei? Zt. Jau any priė́dė tos mėsos Lz.
^ Begėdis vis priėdęs LTR(Šll). Kad nepriėdei, ir neprilaižysi Sd.
| refl. tr., intr.: Vaikai uogų prisiė́dė, kiek norėjo Kv.
4. tr., intr. menk. prisiryti: Išviriau tą didžiąją lydeką, kad priė́stų Jrb. Ale ir prikrėtei – nei ubagas, grūšių priė́dęs Kt.
| refl. tr., intr.: Ar jau prisiėdėt mėsos? J.Jabl.
^ Vaikščioja lyg musmirių prisiėdęs (nusiminęs) Vl.
5. tr. pribarti, pririeti: Gana priė́dė ir ją tėvai až tą berną Trgn. Da priė̃s tave uošviai, ligi tu jų išsibodėsi Ds.
◊ ši̇̀rdį prisiė́sti prisikankinti, prisikentėti: O, daug širdies prisiėdžiau, būdama su savo vyru Rod.
velnių̃ pri[si]ė́dęs turintis kokių blogų minčių, norų: Tavo uošvis, matyt, irgi velnių priėdęs, kad užsispyrė tave iškraustyt Lkč. Tas velnių̃ prisiė́dęs kaip avižų (piktas) Yl.
suė́sti tr.; R
1. sunaudoti maistui (kalbant apie gyvulius): Geros kiaulės: ką paduosi, tą suė́da Sb. Šuva suėdė vištuką Mrs. Arklys suė́dė gubą Kp. Pikta žvėris jį suvalgė (paraštėje suėdė) BB1Moz37,20.
^ Laižos kaip katinas, pelę suėdęs Sim. Jei Dievas norės, tai kiaulės nesuės NžR.
| refl.: Oho, kiek vieno šieno per metus susiė́da Ds.
2. (dial.) suvalgyti: Pusę kepalo duonos suė́dė ant sykio Kv. Daug ana tų cukierkų suė́da Pls. Bengam duonelę suė́sti, o juk grapiškai neėdam Dr.
| refl. tr.: Tu sau viens tą kėžą susiė́stai! Jrk128.
3. menk. godžiai suvalgyti, suryti: Pasidėjau duonos, o tu suė́dei! Žg. Svotai suė́dė ė́dė kiaulę šeriuotą Ds.
^ Kaip suėdei voverį, taip suėsk ir puodą Sln. Grįžęs iš darbo, buvo taip išalkęs, kad gatavas šunį suė́sti Jnš. Ans suėstų ir šunį, kad ne uodega LTR(Kv).
4. refl. įsiganyti, nutukti: Riebus, susiėdęs arklys Šts. Arkliai, galvijai susiėda, susigano ant lauko J.Jabl.
5. sukandžioti, papjauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Uodai suė́dė vaiką, tai dar̃ miegot negali Smn. Uodai kad pikti, gali suėsti Gg.
^ Šimtas uodų kumelę suėda Kv. Kad tave utėlės (kirmėlės) suėstų! B.
6. sukapoti, sugadinti: Trandys suė́dė – palavikai byra Krn. Žiurkės (pelės) suė́da kūlius Ėr. Nekraukite sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys suėsti SE124.
7. chemiškai veikiant sugraužti: Geležį, plieną rūdys suėda rš. Žiūrėk, kad pliorka rūbų nesuėstų Lš.
8. suardyti organizmą, įskaudinti: Buvo gražus vyras, dabar susitraukęs, suėstas degtinės Kt. Garai man galvą suė́dė Ar. Kai ateis šitas senis su savo kaminėliu (pypke), tai ir dumia, kol galvas suė́da An. Esu visa ligos suėsta Šts. Šaltis suė́dė kojas Km.
ǁ sugraužti, sugadinti (sveikatą): Suėdė sveikatą toks gyvenimas Ėr. Tas neklaužada visą mano sveikatą suėdė rš. Tas prakeiktas trimestro galas pusę nervų suėdė J.Avyž.
^ Šykštuolį suėda rūpesčiai, veltėdį – pasileidimas Sim.
| refl. tr.: Prie tokios šykštuklės peralkusi kaip šuo lakstai, susiėsi sveikatą Žem.
9. refl. susikrimsti, susirūpinti: Mama susiė́dusi, kad vaikai neskiepyti Pp. Ko toks susiė́dęs atrodai? Up.
10. sunaikinti: Šalna užėjo ir suėdė linus Ėr. Jo naudą liepsnos suė́dė KII121. Malka ugnies suėdamà KBI48. Šviežias sniegas senąjį suė́da Btg.
| prk.: Mokestis, užkrautas pastovių kapitalų įmonei, gali suėsti visą įmonės pelną rš.
11. prk. pražudyti: Suė́dė ans mane amžinai Kv. Įkišo liežuvį ir žmogų suė́dė Rm. Suė́dei vyrą, suė́dei vaikus, ėsk ir mane Dbk. Suėdė mūsų Petrą ta berazumė Upt. Tu man visą gyvenimą suėdei rš. Suė́dė jis mano jaunas dienas Sv. Suė́dei mano dieneles kaip šile radęs uogeles JD775. Suėdei mergą, o dabar kitos važiuosi ieškoti K.Bor.
^ Viena bėda ne bėda, dvi trys – ir žmogų suėda Krč. Kad tave laukai suėstų! J. Kad taũ žemyna suėstų tokį žmogutėlį! Arm.
suėstinai̇̃ adv.: Ėda vienas kitą suėstinai Blv.
| refl.: Merga susiė́dė, o jos kavalierius prapuolė Šts. Ištekėjo už girtūklio ir susiė́dė ant amžių Up. Parleidei viską par gerklę (pragėrei), ir džiaukis susiė́dęs Up.
ǁ suvarginti krimtimu, nemalonumais: Suėdmi, sukremtu, papjauju R147.
ǁ sudaužyti, sukulti, sulaužyti: Jau suė́dė tas išdykėlis stiklinę Pp. Suė́dė stiklinę, nė druskos nepasiėmė Kl. Katė ir vėl suė́dė puodynę Stč. Ans jau suėdė šukas Dr.
ǁ sugaišinti: Ši suvažiavimo dalis praėjo audringiausiai ir suėdė daugiausia laiko rš.
ǁ refl. sudilti: Dalgė, ilgai pjaunama, susiė́da Rod.
ǁ refl. būti labai užsiėmusiam: Esu susiė́dusi su visokiais darbais, neturu laiko nė sveikatos Šts.
12. refl. susirieti, susibarti: Susiė́dė bobos dėl niekų KzR. Susiė́dam kap šunys Drs. Kad susiė́dė anyta su marčia! Rod. Dabar da geru, bet kai sykį susiė̃s, tai jau ir ėsis Gs. Bernai dėl mergos taip susiė́dė, net muštynės kilo Jnš.
13. sumušti: Aš jam suė́siu snukį, tai jis daugiau nelįs Gž.
ǁ būti primuštam: Tylėk, bo va suė́si pagalį (gausi pagaliu)! Ėr. Užmi̇̀nk užmi̇̀nk ant kojos, tai vėzdą suė́si Pc. Liaukis rėkti – suė́si diržą! Skr.
◊ akimi̇̀s suė́sti sakoma apie atidžiai, piktai žiūrintį: Jis kaip įsižiūrėjo į valgančius, kad gatavas akim̃ suė́sti Jnš. Jis taip piktai į mane žiūrėjo – galėjo akim suėsti Sv.
be dúonos, be drùskos (gývą) suė́sti sakoma labai nekenčiant: Aš tave be dúonos, be drùskos suė́siu! An. Primanęs jis suėstų be duonos, be druskos Gs. Jis taip nekenčia valkatų, kad gatavas juos gyvus suėsti Jnšk.
kei̇̃merį suė́sti toks žaidimas: Suėda keimerį iš prigulimo, iš padavimo, iš pašaukimo, t. y. pirmam nugulti, paduoti, pašaukti JII66.
ši̇̀rdį suė́sti iškankinti: Vyras diktas, skaistaus veido, ne vienai panelei, sako, jauną širdį suėdęs J.Paukš.
ši̇̀rdį susiė́sti susikrimsti: Verčiau būčiau nebegrįžęs namo … Širdį tik susiėdžiau parėjęs – ir gana Žem.
užė́sti
1. intr. kiek paėsti: Grįžęs atgal, tik truputį užėdė jautis ir pasidarė sotus SI58. Šunelis užėdęs ir vėl smakso Sln. Užė́dė ir stovi karvės Pc. Arklys užė́dė, važiuosme miškan Mlt. Kur gali būt geri gyvuliai, kad pas mus niekur nėr užėdamõs žolės Nč.
2. tr., intr. menk kiek užvalgyti: Ar nėr ko užė́st? Lp. Užė́dėm, kaip plienu užmetėm (labai gardžiai užvalgėme) KzR.
3. (dial.) užvalgyti: Nu tei užė́dėm, važiuokiam Krš.
| refl. tr., intr.: Meisos sau užsiė́di, arbatos užsigeri, ir gerai Užv.
4. tr. suėsti, sudraskyti: Vanagas tai ir didžiulę vištą žuė̃s Pls.
5. tr., intr. suėsti ar suvalgyti ką nors kenksminga: Matyt, ko norintais užė́dė, ka serga Kv. Pupamedis yra labai nuodingas, todėl reikia saugoti, kad gyvuliai jo lapų neužėstų rš.
| refl. tr., intr.: Karvė užsiė́dė cukrinių runkelių uodegų, ir turėjo papjaut Kt.
^ Papaiko kaip durnaropių užsiė́dęs Lkč. Susiraukęs lyg musmirių užsiėdęs LTR.
6. tr. ėdant nustumti, nuskriausti kitą: Meitėliai viens kitą užėda KzR. Mažesnieji paršai kūdesni – didesnieji juos užė́da, nustumia nuo lovio Grš. Arkliai krūvoj buvo, tai kumeliuką ir užė́dė Lš. Šita kiaulė žieminių užė́sta Brt.
7. tr. ėdant sugadinti: Arklys užėdė dantis – užaugo sparnai šalyse Šts. Nesveiko arklio yr užėsti dantys, su užkartomis Trš.
8. tr. labai sukandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Tave musios užė̃s pas mus Šč. Atėjo utėlių užė́stas Lp.
ǁ mirtinai sugelti: Bitės keturias žąsis ažė́dė Arm.
9. tr. užkankinti: Užė̃s vaiką su darbais Jnš. Vargas ažė́dė Arm.
ǁ nustelbti: Seradėlė užė́da javą Lp.
10. tr. pražudyti: Jau jis tą užė́dė žmogų Lp.
11. tr. užrieti, užbarti, užsipulti: Ažė́dė jis man dėl to arklio – lygiai aš kaltas, kad apšlubo Trgn. Užė́dė savo pačią smertelnai Kv.
užėstinai̇̃ adv.: Vienas kitą užėstinai ėda Mrj.
| refl.: Nereik užsiėsti ant žmogaus, gal jis ir visai nekaltas Krok.
12. refl. užpykti, įniršti: Ko jis taip ant tavęs užsiėdė? rš. Visi baisiausiai ant manęs užsiėdę Lkč.
ǁ užsispirti: Užsiė́džiau ir pastačiau ant savo Btr. Aš kap užsiė́džiau (įnikau), tai tol kūliau, kol iškūliau Lp.
◊ ši̇̀rdį užė́sti labai įgristi, įsipykti: Ažė́dė ana man ši̇̀rdį, ažė́dė Ds.
parū́pinti
Apibrėžtis
rū́pinti (-yti), -ina, -ino
1. tr. DŽ tenkinti reikmes, teikti paramą, tvarkyti, prižiūrėti: Ir mus jie rūpino, aprūpino J.Jabl. Nuo pirmos pažinties jis mane rūpino, mylėjo Žem. Rū́pinti namų reikalus NdŽ. Vis tiek valdžia rū́pina žmonis, labiau senius Grd. Senukam gerai, rū́pina valdžia Mšk. Tu vaikus rūpink, o aš išmokydinsiu Tl. Kas tą seną žmogų rū́pina Jdr. Ans, ačiuo, mumis rū́pino Lkž. Turi pranešti piliečiai, susiję giminyste su globotinais ar rūpintinais asmenimis rš. Nėkas anų nebrū́pina, kad nusenę y[ra] Žlb. Viena pati, nėr kas rū́pinąs Šv. Kas aną rū́pins?! Kin. Jie viską rū́pino, vežė ją į Kauną ant aperacijos Jrb. Ji tokia menkutė, ale viskas ant jos galvos: ji viską turi rū́pyt Skdv. Našlei pačiai reik rū́pinti visi namų reikalai Gs. Kodėl tu, moč, nerūpini? Klok patalėlį pūkinį A.Strazd. Negali sakyt, ka būtų blogas, ale teip jau žmogus nerū́pina labai Žg. Vieną pilvą rūpinąs N.
| refl. tr.: Turėjo rū́pintis ūkį Ėr.
2. tr. stengtis gauti, tiekti: Čia tėvo viskas gražiai rūpinama, įžiūrima, įtaisyta J.Jabl. Jis turėjo rū́pyt viską: i valgį, i drabužį Ktč. A medelį parveža, a dirvelę išar[ia], pasė[ja] viską, valgį rū́pina Sd. Apvalius nuo trobesių dirbsimąjį Akademijai plotą, imta rūpinti reikalingas mokyklai įrengimas M.Katk. Visą laiką turėjau kitų reikalus rūpint Mš. Bet ir kas ant pilvo reik, vis turime rū́pyt K.Donel. Kūme, rūpyk valgyti, aš esu išalkęs LTR(Tlž).
| Versdami kitų rašytojų tekstus, jie rūpino ir įvairių skaitymų šių dienų mokykloje J.Jabl.
^ Krutam, kai galim, rūpinam, kai įmanom B482.
| refl. tr.: Mažiausį daiktą reik rū́pyties vienai Erž.
ǁ intr. stengtis (ką daryti): Na, linus vis rū́pydavom sėt į plėšinį LKT176(Pgg).
| refl.: Įgyt rūpinuosi, apturėt geidžiu SD42. Rūpinuos eiti taip, kad nesigirdėtų, bet sniegas kaip tyčia girgžda ir girgžda J.Bil.
ǁ tr. ieškoti: Reikia rū́pytie kitą [bičių] motinėlę, kad kur jąją gavus LKT202(Kbr).
| refl. tr.: Teirausis, kuo serga, lieps daktarą rūpintis Žem.
3. intr. turėti rūpestį, nerimauti: Tėvelis dūsavo, dūsavo, rūpino, sūnytį išleisdams RD94.
4. intr. WP41, Q80, H rodyti rūpestį; skirti kam dėmesio: Aš apsiėmiau už jį rū́pinti KII192. Apie jį Dievas rūpin, savo meile stiprin Mž159. Už dūšias rū́pinti KII180. Aukščiausiasis rūpina už teisiuosius CII542. Duok man iš širdies tikėti, jog tu už mane rūpini ir budi prš.
| refl. WP41, Q76, SD174,385, PK16, H160, R, N, K, I, J, LL59,108: Rūpinuosi, imuosi apie ką SD39. Vieno noro gyvam išlikti neužtenka: tuo reik ir rūpinte rūpintis pačiam J.Jabl. Rūpindamiesi gamta, rūpinamės savo Tėvyne, jos grožiu, jos žmonių gerove, turtu, sveikata sp. Susirgai – svetimas nesirū́pins Rs. Aš tik rū́pinaus, ka mun būtų veršelis, paršelis i karvelė paėdusi Sd. Jau tiek rū́pinamos baisiausiai LKT56(Akm). Negaliu, rū́pinuos namais Mrj. Bobos ėmė rū́pinties apie namus ir vyrus namo varyti Žem. Tėvas paliko ūkę gražią, [sūnus] neberū́pinos visai: kur alus, kur kas Grz. Rū́pinasi vis pie darbą Dv. Žmona kur nor apie jus rū́pinasis Gg. Anys sau daiktą ras – nesrū́pink Sug. Yra su kuo rū́pytis, rū́pinasi Lzd. Taigi matai, su kitu nesirū́pina, tik su saũ Mžš. Daba dikčiai rū́pinas su žmonimis Vvr. Ne taip, vaikai, mas augom, kaip juns dabar: rū́pinatės tik apei save, i taip tėvai da padeda LKT84(Lk). Anas aplink jį rū́pinas Pb. Ačiū tau, sūnel, ko tu čia dėl mūsų rūpinies A.Vien. Jumis ir tėvas motina rūpinasi J.Jabl. Jų ir čia būta, savim rūpintasi J.Jabl. Nesirū́pink apie (už) manę; dėl manęs KI478. Atvejų atvejais jam šnibždėjo: grįžk pri žmonių, rūpinkias seseria, vesk moterį M.Valanč. Tėvai muno rūpinas dėl munęs S.Stan. Ko čia dabar rūpinies, a neužtenka ko dar? LTR(Grk). Ans senais paminklais rū́pinas Všv. Jis nesirūpino mokytis J.Balč. Nieko nebebuvo, kuo dar būtų galėjusi rūpintis J.Bil. Dievais tesirūpina kriviai V.Krėv. Bitės rūpinasi avilio švarumu J.Krišč. Bočiai, numie pasilikusys, apei numus krūpštinėjo ir bitimis rūpinos S.Dauk. Pailsio abu nebesirūpindamu eikiv Vd. Tankiai žmogus mislija ir rūpinasi apei tus daiktus AruP199. Karalius rūpinosi, iki saulei nusileidžiant CII80. Šuo sau aviną ėdė ir pirtė[je] gulėjo, o aple batus nė rūpinte nerūpinos LTR(Yl). Rūpinosi tėtužis už mano klastelę ArchIV600(Vlkš). Nerūpinkias, merguželė, gera muno nakvynelė D63. Rū́pinosi motynėlė, kad vargo mergelė JV162. Nerūpinkis keleliu, nė svetima šalele JD1489. Tu nesirūpink, mano sesele, manim, jaunu berneliu, mano ristu žirgeliu BsO191. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelio, pas tėvelio į dvarelį, stainė[je] pastatysiu StnD29. Nesirū́pink – visi savo dalią atranda Ps. Kolei rūpysuos mano dūšioj CII542. Rūpinkitėsi apie patogumą po akimis kožno žmogaus VlnE27. Ir mes rū́pinkimės svetimais vargais teip tikrai, kaip savais DP177. Patys nė trupučio apie tatai rū́pintis nenor[i] DP233. Rū́pinkisig kiekvienas ant viso apie tą dūšios sveikatą DP371. Jisai rūpinas apie tavo gerą MP3. Nu nesirūpinkite (taisyta iš nesirūpenkiate) nei dūmokite mane rūstaujantį BB1Moz45,5. Ir pabudino jį, ir kalbėjo jam: – Mokytojau, nesirūpini, jog žūvame? BtMr4,38.
^ Besirūpindamas kitais, neužmiršk ir savęs KrvP(Rt, Erž). Kas savimi nesirūpina, tuo kiti nesirūpins Pt. Rūpinasi kaip gegutė savo vaikais (menkai tesirūpina) Krs. Kogi čia taip rūpinies? Gal namai blynais dengti? Pnd. Ne tu ėdi, ne tu rū́pinkias Trk.
5. tr. KBII190, BŽ20, DŽ kelti nerimą, rūpestį: Viena tik rū́pino ją NdŽ. Kas tavi teip rū́pina, ko teip susirūpinęs? Jdr. Mane labai rūpina tas jų ilgas pašnekis V.Piet. Viena tik rūpino moteriškę, kad eina po žeme V.Krėv. Jo niekas taip nerūpino, kaip netikėtas įvykis rš. Mane taip traukia išgirsti, kas rūpina Marytę, kas vilioja jos mintis rš.
6. tr. DŽ, NdŽ raginti, skatinti, skubinti: Nebeužgaišk ilgai, tėvas jau važiuot rū́pina Slm. Rū́pink jį, kad eitum dirbti J. O laiškas tikrai man? – vėl rūpino jį senoji. – Parodyk gi J.Balt. Šarka spaudė savo nepailstantį žemaituką ir kitus rūpino greičiau joti A.Vien. Rūpino nekantri ir greita Taučvienė, vienoje rankoje nešdama raguolių, antroje – dubenį padažo Vaižg. Jos vyras rū́pino greičiau važiuoti pinigų kastų BM28(Č). Anksti rytą mumis kelia, rū́pin prie darbelio (d.) Ps. Kur kalnelis, te brolelis su jauteliais aria, žalmargėlį rūpindamas, daineles dainuoja LTR(Gdr). Praded rytą anksti kelti, rūpin prie darbelio, praded valgyti neduoti, vis rūstūs žodeliai LTR(Pbr). Kelsies rytelį nebudinama, trauksi girneles nerūpinama NS606.
| refl. tr.: Piemenys ūmai klauso balso Dievo, šaukiančio juos in prakartį, ir rūpinasi kits kitą keliautų A.Baran.
ǁ intr. skubėti (apie laikrodį): Mūsų laikrodis biskį rū́pina Jon.
| refl.: Dar spėsi pavalgyt: mūsų laikrodis labai rūpinasi Kp. Žiūrėk savo laikrodį: mūsų laikrodis rūpinasi Pl. Laikrodžio rū́pytasi ko ne puse valandos: atsikėliau – tik saulelė patekėjus Slm.
aprū́pinti tr.
1. H, R66,371, MŽ25, Sut, K, Š, DŽ patenkinti poreikius, reikalus, sutvarkyti, prižiūrėti: Biedną aprū́pink, t. y. duok vis, ką reikia J. Ir mus jie rūpino aprū́pino J.Jabl. Aprūpintu būt valgymu ir gėrimu B. Priveizdmi, šelpiu, aprūpinu, prikavoju R277. Aprūpinu ką, rūpinuos dėl ko, man rūp[i] dėl to R22. Namus aprūpinti N. Kraičio duoti, kraičiu aprūpinti LL168. Mums jau geriau nebreik[ia], aprū́pina ir tus senius Lc. Mano Jurgelis mane aprūpina [maistu, pinigais] Ėr. Jie mane aprū́pina kaip tėvai KI50. Kad aš i tą šunelį mylėjau, aš liuobu aprū́pinti tą šunį Sd. Po tris margus aprūpino žeme Vlkv. Dabar seneliai aprū́pinta Ad. Aprū́pyta visu kuo žmonės Vv. Mun jau lengvu paliko, kad pasakė: – Aš aprūpinsu numus Plng. Vargom, dirbom, aprū́pinom – runkulių daug pernai užaugo Pgg. Tėvas, padalijęs vaikams savo naudą ir aprūpinęs juos, sunkiai susirgo LTR(Užv). Tu dar negali mirti. Dar neaprūpinai vaikų I.Simon. Buvo visai nelengva žmonės vaistais aprūpinti MPas. Darbininkai nemokamai aprūpinami bendrabučiu, darbo drabužiais ir patalyne sp. Ir dabar dirbčiau veltui, kad būčiau visai aprūpinęs šeimyną KlbXIV168(K.Būg). Mudvi tave viskuo aprūpysiva BsPI70. Ten jį išleidom, jį kelionei aprūpinę Vd. Eš išpenėsiu (paraštėje aprūpinsiu) jus BB1Moz50,21. Javais ir vynu jį apdovanojau (viršuje aprūpinau) BB1Moz27,37.
| Mes žaizdą aprūpinsime kiek galėdami TS1901,4–5(Mt).
| Širdies ir kraujagyslių aparatas aprūpina maistu visus organus ir audinius rš.
| vlg.: Ansai kelias bobas aprū́pina Rdn. Nereikia nė svetimų vyrų, saviejai aną aprū́pina Trk.
| refl. tr., intr. R61, N, K, Š: Ir vaikus turėsi parejęs apsirū́pinti, ir gyvolius, i pats savi Tl. Aš nevalioju apsirū́pyt Pgg. Nuvažiav[o] in tą miestą, jau ten savo reikalus apsirūpinęs grįžo atgal BsPIV272. Tuodu vyrai turėjo apie viską apsirūpinti Žem. Reikia apsirūpinti savos gamybos pašarais sp.
2. apruošti, apliuobti: Karvę bobutė aprū́pindavo, vaiką padėjo ūgdytie Klt. Arklį aprūpinsiu Zr. Ugnis buvo nekurta ir gyvuliai neaprūpinti LzP.
| refl. tr.: Kol tu viską apsirū́pysi, saulelė nusileis Skr.
3. refl. parodyti rūpestį, domėtis: Apsirūpinkit aple vaikus, kad be mokslo nepaliktų Šts. Ji apie gėles labai apsirūpina Smn.
4. refl. susikrimsti, sunerimti: Šičia girdim Dievą dėlei sūnaus savo apsirūpinantį BPI158. Apsirūpyk, mergužėle, apleidus darželį LTR(Kpč).
5. apeiti: Daug ką aprū́pinai Dv.
atrū́pinti
1. tr. Š rūpinantis atgauti.
| refl. K.
2. refl. Š iki valios rūpintis.
įrū́pinti tr. sukelti rūpestį, suneraminti: Niekas jam nerūpi, ir niekas jo negali įrū́pinti Š. Dėl ko mane, tarną savo, įrūpinai, dėl ko ant manęs užmetei sunkinybę? I.
^ Nerūpestingo vyro neįrū́pinsi SkrT.
| refl.: Įsirū́pino labai žmogus, nebegali net naktį užmigti Š. Įsirū́pino, įsibuvo, kaip ta galva neskaudės?! Krš. Įsirū́pino dideliai ir susirgo Vkš. Kur kada važiuosi, parašyk nors trumpai laiškelį, nes su tavim mes buvome labai įsirūpinę Žem. Ko čia, dėde, taip įsirūpinai, – juokėsi mergaitė Žem. Tėvai, lig nakties sūnui nebegrįžtant, dideliai įsirūpino ir tarė nuskendus M.Valanč. Vieni nusiminusys rymojo, kiti įsirūpinusys sau galą darė S.Dauk. Įsirūpinęs vaikščiojo pri gydytojų I. Erelis nuliūdo, įsirū́pino PP12. Žiogas, labai įsirūpinęs, nuslinko pas skruzdę Blv.
išrū́pinti tr.
1. DŽ1 rūpinantis gauti, įgyti: Išrū́pink man leidimą Š. Juk mano viskas išrū́pyta Jrb. Surašė popierius gerai, greit išrū́pino pensiją Šv.
| refl. tr. LL296, Š: Ką čia išsirū́pinsi: kaip jau bus, teip! Ps. Leidimą gerausiai anksti išsirūpinti rš. Daug dirbęs plūšėjęs, išsirū́pino visu didžiausią pensiją Jdr.
2. suruošti, išleisti kur: O tu motule rūpeslyvoji, rūpinais dieną, vėlai vakarėlį, kol išrūpinai devynis sūnelius, o šią dešimtą jauną dukrelę LTR(Al). Šeimyna didelė, kol išrū́pini vienus prie darbo, kitus mokyklėn, ir pietūs ateina Krs.
3. išskubinti, išraginti: Anksti jis mane išrū́pino į kelionę DŽ1.
| refl.: Pranukas išsirū́pino namo, mat gyvuliai, ruoša Slm.
nusirū́pinti K, KI16,29 nuvargti nuo rūpesčių: Šič buvo nusirū́pinus su darbais, su liuobom – te geriau Žml.
parū́pinti tr.
1. H155, R, MŽ, Sut, N, LL77,99 gauti, įgyti, patiekti, sutvarkyti: Jau buvo spėta parūpinti sukilėliams vienoda apranga – pilkos milinukės, odiniai diržai, juodos kepurės V.Myk-Put. Parū́pyk man piningų K. Potraukis ieškoti parūpino naujų maisto dalykų rš. Kurgi toji Zuzana – būtų dar ką nors užkąsti parūpinusi J.Paukš. Ir to pieno jai brolis parū́pino Sch165. Lapė jo (vilko) meldės, kad pačėdytų, nes ji žinanti nors žuvies parū́pint Jrk38. Jis man pagalbos parū́pino prieš dantų gėlimą KI14. Vyras parūpino maišus, ant rytojaus žiūri – visi maišai pilni grūdų, o javai irgi visi iškulti LTR(Grk). Parūpinkit man pasekėją, kurs ale tos pačios dvasios valdoms būtų, tai aš nuo adynos eimi šalin LC1883,5. Pasiuntiniai savo pjūtį tolyn varyti nor[i], jeib Viešpačiui daugiaus vaisiaus parūpintų ir suvalytų Ns1845,2.
| Šios knygutės antras leidimas išleistas Kaune…, jį parūpino prof. J. Balčikonis KlbV14. Bibliją lietuvių kalba mėgino parūpinti ir Kėdainių reformatai rš.
| Parūpinamàsis veiksmažodis DŽ. Čia turime veiksmažodžių parūpinamųjų ir padaromųjų: vienais pasakome, kas yra tiktai parūpinama, antraisiais – kas yra ir daryte padaroma J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Tu čia nebereikalingas, pasirū́pink kitur vietą ir darbą Jnš. Tiek gerai, kad pasirū́pindavo man paskolą Ėr. Čyplys neužmiršta ateisiant žiemą, todėl pasirūpina maistu Blv. Teip juodu ir pasirūpino tokių žolių Prk.
2. refl. H160,162, R, MŽ, N, Sut, LL170 parodyti rūpestį: Sūneli, pasirū́pink apie mane Kb. Kas dar̃ ją pabudis ankstųjį rytelį, tai kas juoj (jąja) pasrūpins, tai kas jos paklaus, kap sekės jaunimėlin? (rd.) LKT386(Rud). Taigi, mokykis, miels žmogau, čėsu pasirū́pyt K.Donel. Ant to pasirūpinu R162. Pirma pasirūpinu R152. Turiu viltį, jog jūs ją (dainų knygelę) maloniai priimsit ir už jos prasiplatinimą pasirūpinsit KlpD(prakalba). Įsteigus klioštorelių, reikėjo pasirūpinti, kad jo gyventojams duonos netrūktum M.Valanč. Pasirūpykis iš širdies dėlei savo išganymo prš. Apie tai daugiaus nepasirūpintumbimi, kas ant žemės yra brš. O nusiuntėm teipajeg su jais brolį mūsų, kurį atradom daug daiktuose tankiai rūpestingą santį, o dabar toli daugiaus pasirūpinantį dėl didžio nusitikėjimo, kurį [turiu] prieš jus Bt2PvK8,22.
ǁ refl. pasistengti: Pasirūpink, senas drauge, kad kunigas Skirmuntas tuojau gautų eikliausią žirgą V.Krėv. Iš Druskininkų, vasaros gale, pasirūpysiu, sustiprėjęs, atlankyti ir Tamstą KlbV113(J.Jabl).
3. refl. BŽII43 tam tikrą laiką praleisti rūpinantis: Kai aš pasirūpinu, man galva svaigsta Ėr.
4. DŽ, Ad, Čb paraginti, paskatinti: Parūpink jį, kad važiuotum J. Neparūpintas jis neis namo Ėr. Užmiršau jį parū́pyt, ka druskos nupirkt[ų] Mžš. Tu jį tik parū́pinai bepiršdamas, nebūt da apsiženijęs Slm. Padėkokit gi ir jūs, mergiotės, – parūpino motina dukteris A.Vien. Iš paskos jojo du kazokai ir, kai suimtasis suklupdavo ar praretindavo žingsnius, parūpindavo jį rimbais A.Vien. Tu jam spirgų užberk daugiau, – parūpino ją Juoziokas J.Balt. Kėliau rytelį nepabudinta, dirbau darbelį neparūpinta LTR(Šr, Upn).
| refl. tr.: Nusilaužiau putino šakelę pasirūpint juodbėriui žirgeliui LTR(Rm).
parsirū́pinti
1. R7,11, N labai susirūpinti: Ko tu čia kito reikalais parsirū́pinęs?! Pjv. Namieje radau savuosius parsirūpinusius rš.
2. parsiskubinti: Parlėkė parsirū́pino da su šviesa namo Slm.
pérsirūpinti per daug rūpintis, prisirūpinti: Aš jau pérsirūpinau, bijausi, kad visai neapakčiau Ig. Ana pársirūpino apie tą darbą, t. y. parmislijo J. Ana pársirūpinus su visokiais vargais, vaikais Als.
prarū́pinti intr. praleisti rūpinantis: Yra lig šiol stačiai už bjaurius rūbus išleidžiama gana daug piningų ir daug laiko prarūpinta, kaip tokius nepritinkamus apdarus įgijus Vd.
prirū́pinti
1. tr. N, K pritiekti: Pats nesrūpintum – niekas neprirū́pint Dglš. Jau prirū́pino panierų (faneros): ant viršaus lubas i sienas išsikalė Jrb. Prirū́pinu vyram ėdesio, tegu kemša KzR.
ǁ DŽ1 parūpinti, patiekti: Prašome tai, ko meilijome, prirūpinti A1884,324. Tamstos gromata su išsirašymu ant „Aušros“ parėjo; taps prirūpinta „A.“ A1884,212. Jam geriausią valgį ir gėrimą prirūpysią Ns1844,1.
| refl. K.
2. refl. LL95,100 prisikrimsti, prisijaudinti: Medžiai kalba, pievų žolelės, augalėliai. Išgirsti gali juos tik vakare, kai saulutė nusileidžia… kai ir žmogaus širdis, perdien prisirūpinusi, tarsi aprimsta – tada gali išgirsti J.Paukš.
3. tr. Trgn priraginti, prijudinti: Ten anksti rytelio prie sunkių darbelių prirūpino LTR(Žl). Iškalba klausytojus prirūpina gerai klausyti A.Baran.
surū́pinti
1. tr. Blv, LL303, BŽ315, DŽ sukelti nerimą, suneraminti: Jonuką labai surūpino ta žinia LzP. Visi tie dalykai buvo didžiai surūpinę lietuvius rš. Paklaustas, kodėl juos teip surūpino, atsako A.Baran.
| refl. DŽ.
2. refl. K, M, LL239,324, DŽ1 turėti rūpestį, nerimą, sunerimti: Ta nigdi gaspadorystėj nebuvo teip susirū́pinus, kaip dabar Slm. Visą dieną inžinierius vaikščiojo susirūpinęs J.Dov. Pšemickis susirūpino išgirstomis iš tijūno naujienomis V.Myk-Put. Ir aš teip buvau nabagė susirū́pinusi, ka mun iš to rūpesnio dantys išbiro Ms. Ta gromata tėvai labai susirūpino, ypač motina A.Vien. Čia aš labai susirū́pinau ir mislijau, kaip man iš dangaus išlipt BM145(Šd).
susirū́pinusiai adv.: Dievas žino, kas išaugs iš to mūsų vaiko, – susirūpinusiai sakydavo motina V.Myk-Put.
3. refl. parodyti rūpestį, dėmesį: [Baranauskas] susirūpinęs lietuvių kalbos dalykais rš. Jau geri pietūs, ponai, o mumis dar niekas nesusirūpino V.Krėv. Tamsta susirūpinęs uošvio vestuvėmis? S.Čiurl. Šį rytą visi savimi susirūpinę I.Simon. Tada tėvas susirū́pino surastie tą paukštę ir pasiuntė savo sūnus LKT198(Vv). Buvo įsakyta ir visiems žmonėms susirūpinti Ašb.
4. tr. DŽ1 rūpinantis gauti, patiekti, sutvarkyti: Reik[ia] viską suverpti, išausti, surū́pinti mažiausį daiktą KlvrŽ. Kol viską surū́pini, sutvarkai, tiek senam ir terandas Rdn. Ta mergučė viską suvilko, surū́pino, tai jie tą namą i pasiramuntavo Jrb. Vienas visko nesurū́pysi, tegu ir kiti stengiasi Klvr. Gerai, kad jai mama viską surū́pina Vlkv. Jau ant Kalėdų jam reik du tūkstančiai surū́pinti Gs. Jau surūpintos ma[n] dovanėlės mano motulės ir be šventos dienelės, o ir priausta plonų drobelių be subatos vakarėlio (d.) Vlk. Tavo kraitį, kurį tau tavo motinėlė surūpino, nesuspėjo tavo tėvas vokiečiams į kakarinę supilti I.Simon. Čia pat stovėjo molinėlis su pienu, aprištas drobiniu skudurėliu, mėtėsi šaukštas ant šiaudų, butelys vandens – vis tai Akvilios surūpinta J.Balt. Singalesai gavo anus brangius daiktus jiems surūpinti Ns1832,8.
| prk. juok.: Tai jau Jonukas musėt mėsą surū́pino (suvalgė) Plm.
| refl. tr.: Kas nori fabrikavot (vežti rąstus), tai susrū́pina, susistoroja padarus Lp. Jinai susirū́pino mašiną i[r] vežė Jrb.
užrū́pinti tr.
1. Sut sukelti rūpestį, nuliūdinti: Ma[no] veidelis užrūpytas LTR(Knv).
2. refl. labai susirūpinti, sunerimti: Kad ažsirū́pinau ašiai – eisiu, eisiu, ir lig šiolei nenuejau Alks. Sėdi kap i užsirū́pinę kuo Gs. Senutis, sėdėdamas ant rąstų, ranka pasirėmęs žiūrėjo į užsirūpinusią motyną Žem. Atsisveikino ir nuėjo kiekvienas sau – jis ramus, ji užsirūpinusi V.Kudir. Mūsų valdžia tikrai tuo užsirūpino ir nori vieną sykį užbaigti tą klausimą TS1901,1. Prie lovos stovėjo užsirūpinęs daktaras rš.
3. patenkinti reikalus, aprūpinti: Alum užrūpinu R367. Karčemą pyvu užrūpinti MŽ, N. Užrū́pinau jau aš vaikus J. O nu kada eš ir savo namus užrūpinsiu? BB1Moz30,30. Biednuosius užrūpindavo, sakytojams patardavo prš. Juk viernuosius tu vis užrūpinai brš.
1. tr. DŽ tenkinti reikmes, teikti paramą, tvarkyti, prižiūrėti: Ir mus jie rūpino, aprūpino J.Jabl. Nuo pirmos pažinties jis mane rūpino, mylėjo Žem. Rū́pinti namų reikalus NdŽ. Vis tiek valdžia rū́pina žmonis, labiau senius Grd. Senukam gerai, rū́pina valdžia Mšk. Tu vaikus rūpink, o aš išmokydinsiu Tl. Kas tą seną žmogų rū́pina Jdr. Ans, ačiuo, mumis rū́pino Lkž. Turi pranešti piliečiai, susiję giminyste su globotinais ar rūpintinais asmenimis rš. Nėkas anų nebrū́pina, kad nusenę y[ra] Žlb. Viena pati, nėr kas rū́pinąs Šv. Kas aną rū́pins?! Kin. Jie viską rū́pino, vežė ją į Kauną ant aperacijos Jrb. Ji tokia menkutė, ale viskas ant jos galvos: ji viską turi rū́pyt Skdv. Našlei pačiai reik rū́pinti visi namų reikalai Gs. Kodėl tu, moč, nerūpini? Klok patalėlį pūkinį A.Strazd. Negali sakyt, ka būtų blogas, ale teip jau žmogus nerū́pina labai Žg. Vieną pilvą rūpinąs N.
| refl. tr.: Turėjo rū́pintis ūkį Ėr.
2. tr. stengtis gauti, tiekti: Čia tėvo viskas gražiai rūpinama, įžiūrima, įtaisyta J.Jabl. Jis turėjo rū́pyt viską: i valgį, i drabužį Ktč. A medelį parveža, a dirvelę išar[ia], pasė[ja] viską, valgį rū́pina Sd. Apvalius nuo trobesių dirbsimąjį Akademijai plotą, imta rūpinti reikalingas mokyklai įrengimas M.Katk. Visą laiką turėjau kitų reikalus rūpint Mš. Bet ir kas ant pilvo reik, vis turime rū́pyt K.Donel. Kūme, rūpyk valgyti, aš esu išalkęs LTR(Tlž).
| Versdami kitų rašytojų tekstus, jie rūpino ir įvairių skaitymų šių dienų mokykloje J.Jabl.
^ Krutam, kai galim, rūpinam, kai įmanom B482.
| refl. tr.: Mažiausį daiktą reik rū́pyties vienai Erž.
ǁ intr. stengtis (ką daryti): Na, linus vis rū́pydavom sėt į plėšinį LKT176(Pgg).
| refl.: Įgyt rūpinuosi, apturėt geidžiu SD42. Rūpinuos eiti taip, kad nesigirdėtų, bet sniegas kaip tyčia girgžda ir girgžda J.Bil.
ǁ tr. ieškoti: Reikia rū́pytie kitą [bičių] motinėlę, kad kur jąją gavus LKT202(Kbr).
| refl. tr.: Teirausis, kuo serga, lieps daktarą rūpintis Žem.
3. intr. turėti rūpestį, nerimauti: Tėvelis dūsavo, dūsavo, rūpino, sūnytį išleisdams RD94.
4. intr. WP41, Q80, H rodyti rūpestį; skirti kam dėmesio: Aš apsiėmiau už jį rū́pinti KII192. Apie jį Dievas rūpin, savo meile stiprin Mž159. Už dūšias rū́pinti KII180. Aukščiausiasis rūpina už teisiuosius CII542. Duok man iš širdies tikėti, jog tu už mane rūpini ir budi prš.
| refl. WP41, Q76, SD174,385, PK16, H160, R, N, K, I, J, LL59,108: Rūpinuosi, imuosi apie ką SD39. Vieno noro gyvam išlikti neužtenka: tuo reik ir rūpinte rūpintis pačiam J.Jabl. Rūpindamiesi gamta, rūpinamės savo Tėvyne, jos grožiu, jos žmonių gerove, turtu, sveikata sp. Susirgai – svetimas nesirū́pins Rs. Aš tik rū́pinaus, ka mun būtų veršelis, paršelis i karvelė paėdusi Sd. Jau tiek rū́pinamos baisiausiai LKT56(Akm). Negaliu, rū́pinuos namais Mrj. Bobos ėmė rū́pinties apie namus ir vyrus namo varyti Žem. Tėvas paliko ūkę gražią, [sūnus] neberū́pinos visai: kur alus, kur kas Grz. Rū́pinasi vis pie darbą Dv. Žmona kur nor apie jus rū́pinasis Gg. Anys sau daiktą ras – nesrū́pink Sug. Yra su kuo rū́pytis, rū́pinasi Lzd. Taigi matai, su kitu nesirū́pina, tik su saũ Mžš. Daba dikčiai rū́pinas su žmonimis Vvr. Ne taip, vaikai, mas augom, kaip juns dabar: rū́pinatės tik apei save, i taip tėvai da padeda LKT84(Lk). Anas aplink jį rū́pinas Pb. Ačiū tau, sūnel, ko tu čia dėl mūsų rūpinies A.Vien. Jumis ir tėvas motina rūpinasi J.Jabl. Jų ir čia būta, savim rūpintasi J.Jabl. Nesirū́pink apie (už) manę; dėl manęs KI478. Atvejų atvejais jam šnibždėjo: grįžk pri žmonių, rūpinkias seseria, vesk moterį M.Valanč. Tėvai muno rūpinas dėl munęs S.Stan. Ko čia dabar rūpinies, a neužtenka ko dar? LTR(Grk). Ans senais paminklais rū́pinas Všv. Jis nesirūpino mokytis J.Balč. Nieko nebebuvo, kuo dar būtų galėjusi rūpintis J.Bil. Dievais tesirūpina kriviai V.Krėv. Bitės rūpinasi avilio švarumu J.Krišč. Bočiai, numie pasilikusys, apei numus krūpštinėjo ir bitimis rūpinos S.Dauk. Pailsio abu nebesirūpindamu eikiv Vd. Tankiai žmogus mislija ir rūpinasi apei tus daiktus AruP199. Karalius rūpinosi, iki saulei nusileidžiant CII80. Šuo sau aviną ėdė ir pirtė[je] gulėjo, o aple batus nė rūpinte nerūpinos LTR(Yl). Rūpinosi tėtužis už mano klastelę ArchIV600(Vlkš). Nerūpinkias, merguželė, gera muno nakvynelė D63. Rū́pinosi motynėlė, kad vargo mergelė JV162. Nerūpinkis keleliu, nė svetima šalele JD1489. Tu nesirūpink, mano sesele, manim, jaunu berneliu, mano ristu žirgeliu BsO191. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelio, pas tėvelio į dvarelį, stainė[je] pastatysiu StnD29. Nesirū́pink – visi savo dalią atranda Ps. Kolei rūpysuos mano dūšioj CII542. Rūpinkitėsi apie patogumą po akimis kožno žmogaus VlnE27. Ir mes rū́pinkimės svetimais vargais teip tikrai, kaip savais DP177. Patys nė trupučio apie tatai rū́pintis nenor[i] DP233. Rū́pinkisig kiekvienas ant viso apie tą dūšios sveikatą DP371. Jisai rūpinas apie tavo gerą MP3. Nu nesirūpinkite (taisyta iš nesirūpenkiate) nei dūmokite mane rūstaujantį BB1Moz45,5. Ir pabudino jį, ir kalbėjo jam: – Mokytojau, nesirūpini, jog žūvame? BtMr4,38.
^ Besirūpindamas kitais, neužmiršk ir savęs KrvP(Rt, Erž). Kas savimi nesirūpina, tuo kiti nesirūpins Pt. Rūpinasi kaip gegutė savo vaikais (menkai tesirūpina) Krs. Kogi čia taip rūpinies? Gal namai blynais dengti? Pnd. Ne tu ėdi, ne tu rū́pinkias Trk.
5. tr. KBII190, BŽ20, DŽ kelti nerimą, rūpestį: Viena tik rū́pino ją NdŽ. Kas tavi teip rū́pina, ko teip susirūpinęs? Jdr. Mane labai rūpina tas jų ilgas pašnekis V.Piet. Viena tik rūpino moteriškę, kad eina po žeme V.Krėv. Jo niekas taip nerūpino, kaip netikėtas įvykis rš. Mane taip traukia išgirsti, kas rūpina Marytę, kas vilioja jos mintis rš.
6. tr. DŽ, NdŽ raginti, skatinti, skubinti: Nebeužgaišk ilgai, tėvas jau važiuot rū́pina Slm. Rū́pink jį, kad eitum dirbti J. O laiškas tikrai man? – vėl rūpino jį senoji. – Parodyk gi J.Balt. Šarka spaudė savo nepailstantį žemaituką ir kitus rūpino greičiau joti A.Vien. Rūpino nekantri ir greita Taučvienė, vienoje rankoje nešdama raguolių, antroje – dubenį padažo Vaižg. Jos vyras rū́pino greičiau važiuoti pinigų kastų BM28(Č). Anksti rytą mumis kelia, rū́pin prie darbelio (d.) Ps. Kur kalnelis, te brolelis su jauteliais aria, žalmargėlį rūpindamas, daineles dainuoja LTR(Gdr). Praded rytą anksti kelti, rūpin prie darbelio, praded valgyti neduoti, vis rūstūs žodeliai LTR(Pbr). Kelsies rytelį nebudinama, trauksi girneles nerūpinama NS606.
| refl. tr.: Piemenys ūmai klauso balso Dievo, šaukiančio juos in prakartį, ir rūpinasi kits kitą keliautų A.Baran.
ǁ intr. skubėti (apie laikrodį): Mūsų laikrodis biskį rū́pina Jon.
| refl.: Dar spėsi pavalgyt: mūsų laikrodis labai rūpinasi Kp. Žiūrėk savo laikrodį: mūsų laikrodis rūpinasi Pl. Laikrodžio rū́pytasi ko ne puse valandos: atsikėliau – tik saulelė patekėjus Slm.
aprū́pinti tr.
1. H, R66,371, MŽ25, Sut, K, Š, DŽ patenkinti poreikius, reikalus, sutvarkyti, prižiūrėti: Biedną aprū́pink, t. y. duok vis, ką reikia J. Ir mus jie rūpino aprū́pino J.Jabl. Aprūpintu būt valgymu ir gėrimu B. Priveizdmi, šelpiu, aprūpinu, prikavoju R277. Aprūpinu ką, rūpinuos dėl ko, man rūp[i] dėl to R22. Namus aprūpinti N. Kraičio duoti, kraičiu aprūpinti LL168. Mums jau geriau nebreik[ia], aprū́pina ir tus senius Lc. Mano Jurgelis mane aprūpina [maistu, pinigais] Ėr. Jie mane aprū́pina kaip tėvai KI50. Kad aš i tą šunelį mylėjau, aš liuobu aprū́pinti tą šunį Sd. Po tris margus aprūpino žeme Vlkv. Dabar seneliai aprū́pinta Ad. Aprū́pyta visu kuo žmonės Vv. Mun jau lengvu paliko, kad pasakė: – Aš aprūpinsu numus Plng. Vargom, dirbom, aprū́pinom – runkulių daug pernai užaugo Pgg. Tėvas, padalijęs vaikams savo naudą ir aprūpinęs juos, sunkiai susirgo LTR(Užv). Tu dar negali mirti. Dar neaprūpinai vaikų I.Simon. Buvo visai nelengva žmonės vaistais aprūpinti MPas. Darbininkai nemokamai aprūpinami bendrabučiu, darbo drabužiais ir patalyne sp. Ir dabar dirbčiau veltui, kad būčiau visai aprūpinęs šeimyną KlbXIV168(K.Būg). Mudvi tave viskuo aprūpysiva BsPI70. Ten jį išleidom, jį kelionei aprūpinę Vd. Eš išpenėsiu (paraštėje aprūpinsiu) jus BB1Moz50,21. Javais ir vynu jį apdovanojau (viršuje aprūpinau) BB1Moz27,37.
| Mes žaizdą aprūpinsime kiek galėdami TS1901,4–5(Mt).
| Širdies ir kraujagyslių aparatas aprūpina maistu visus organus ir audinius rš.
| vlg.: Ansai kelias bobas aprū́pina Rdn. Nereikia nė svetimų vyrų, saviejai aną aprū́pina Trk.
| refl. tr., intr. R61, N, K, Š: Ir vaikus turėsi parejęs apsirū́pinti, ir gyvolius, i pats savi Tl. Aš nevalioju apsirū́pyt Pgg. Nuvažiav[o] in tą miestą, jau ten savo reikalus apsirūpinęs grįžo atgal BsPIV272. Tuodu vyrai turėjo apie viską apsirūpinti Žem. Reikia apsirūpinti savos gamybos pašarais sp.
2. apruošti, apliuobti: Karvę bobutė aprū́pindavo, vaiką padėjo ūgdytie Klt. Arklį aprūpinsiu Zr. Ugnis buvo nekurta ir gyvuliai neaprūpinti LzP.
| refl. tr.: Kol tu viską apsirū́pysi, saulelė nusileis Skr.
3. refl. parodyti rūpestį, domėtis: Apsirūpinkit aple vaikus, kad be mokslo nepaliktų Šts. Ji apie gėles labai apsirūpina Smn.
4. refl. susikrimsti, sunerimti: Šičia girdim Dievą dėlei sūnaus savo apsirūpinantį BPI158. Apsirūpyk, mergužėle, apleidus darželį LTR(Kpč).
5. apeiti: Daug ką aprū́pinai Dv.
atrū́pinti
1. tr. Š rūpinantis atgauti.
| refl. K.
2. refl. Š iki valios rūpintis.
įrū́pinti tr. sukelti rūpestį, suneraminti: Niekas jam nerūpi, ir niekas jo negali įrū́pinti Š. Dėl ko mane, tarną savo, įrūpinai, dėl ko ant manęs užmetei sunkinybę? I.
^ Nerūpestingo vyro neįrū́pinsi SkrT.
| refl.: Įsirū́pino labai žmogus, nebegali net naktį užmigti Š. Įsirū́pino, įsibuvo, kaip ta galva neskaudės?! Krš. Įsirū́pino dideliai ir susirgo Vkš. Kur kada važiuosi, parašyk nors trumpai laiškelį, nes su tavim mes buvome labai įsirūpinę Žem. Ko čia, dėde, taip įsirūpinai, – juokėsi mergaitė Žem. Tėvai, lig nakties sūnui nebegrįžtant, dideliai įsirūpino ir tarė nuskendus M.Valanč. Vieni nusiminusys rymojo, kiti įsirūpinusys sau galą darė S.Dauk. Įsirūpinęs vaikščiojo pri gydytojų I. Erelis nuliūdo, įsirū́pino PP12. Žiogas, labai įsirūpinęs, nuslinko pas skruzdę Blv.
išrū́pinti tr.
1. DŽ1 rūpinantis gauti, įgyti: Išrū́pink man leidimą Š. Juk mano viskas išrū́pyta Jrb. Surašė popierius gerai, greit išrū́pino pensiją Šv.
| refl. tr. LL296, Š: Ką čia išsirū́pinsi: kaip jau bus, teip! Ps. Leidimą gerausiai anksti išsirūpinti rš. Daug dirbęs plūšėjęs, išsirū́pino visu didžiausią pensiją Jdr.
2. suruošti, išleisti kur: O tu motule rūpeslyvoji, rūpinais dieną, vėlai vakarėlį, kol išrūpinai devynis sūnelius, o šią dešimtą jauną dukrelę LTR(Al). Šeimyna didelė, kol išrū́pini vienus prie darbo, kitus mokyklėn, ir pietūs ateina Krs.
3. išskubinti, išraginti: Anksti jis mane išrū́pino į kelionę DŽ1.
| refl.: Pranukas išsirū́pino namo, mat gyvuliai, ruoša Slm.
nusirū́pinti K, KI16,29 nuvargti nuo rūpesčių: Šič buvo nusirū́pinus su darbais, su liuobom – te geriau Žml.
parū́pinti tr.
1. H155, R, MŽ, Sut, N, LL77,99 gauti, įgyti, patiekti, sutvarkyti: Jau buvo spėta parūpinti sukilėliams vienoda apranga – pilkos milinukės, odiniai diržai, juodos kepurės V.Myk-Put. Parū́pyk man piningų K. Potraukis ieškoti parūpino naujų maisto dalykų rš. Kurgi toji Zuzana – būtų dar ką nors užkąsti parūpinusi J.Paukš. Ir to pieno jai brolis parū́pino Sch165. Lapė jo (vilko) meldės, kad pačėdytų, nes ji žinanti nors žuvies parū́pint Jrk38. Jis man pagalbos parū́pino prieš dantų gėlimą KI14. Vyras parūpino maišus, ant rytojaus žiūri – visi maišai pilni grūdų, o javai irgi visi iškulti LTR(Grk). Parūpinkit man pasekėją, kurs ale tos pačios dvasios valdoms būtų, tai aš nuo adynos eimi šalin LC1883,5. Pasiuntiniai savo pjūtį tolyn varyti nor[i], jeib Viešpačiui daugiaus vaisiaus parūpintų ir suvalytų Ns1845,2.
| Šios knygutės antras leidimas išleistas Kaune…, jį parūpino prof. J. Balčikonis KlbV14. Bibliją lietuvių kalba mėgino parūpinti ir Kėdainių reformatai rš.
| Parūpinamàsis veiksmažodis DŽ. Čia turime veiksmažodžių parūpinamųjų ir padaromųjų: vienais pasakome, kas yra tiktai parūpinama, antraisiais – kas yra ir daryte padaroma J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Tu čia nebereikalingas, pasirū́pink kitur vietą ir darbą Jnš. Tiek gerai, kad pasirū́pindavo man paskolą Ėr. Čyplys neužmiršta ateisiant žiemą, todėl pasirūpina maistu Blv. Teip juodu ir pasirūpino tokių žolių Prk.
2. refl. H160,162, R, MŽ, N, Sut, LL170 parodyti rūpestį: Sūneli, pasirū́pink apie mane Kb. Kas dar̃ ją pabudis ankstųjį rytelį, tai kas juoj (jąja) pasrūpins, tai kas jos paklaus, kap sekės jaunimėlin? (rd.) LKT386(Rud). Taigi, mokykis, miels žmogau, čėsu pasirū́pyt K.Donel. Ant to pasirūpinu R162. Pirma pasirūpinu R152. Turiu viltį, jog jūs ją (dainų knygelę) maloniai priimsit ir už jos prasiplatinimą pasirūpinsit KlpD(prakalba). Įsteigus klioštorelių, reikėjo pasirūpinti, kad jo gyventojams duonos netrūktum M.Valanč. Pasirūpykis iš širdies dėlei savo išganymo prš. Apie tai daugiaus nepasirūpintumbimi, kas ant žemės yra brš. O nusiuntėm teipajeg su jais brolį mūsų, kurį atradom daug daiktuose tankiai rūpestingą santį, o dabar toli daugiaus pasirūpinantį dėl didžio nusitikėjimo, kurį [turiu] prieš jus Bt2PvK8,22.
ǁ refl. pasistengti: Pasirūpink, senas drauge, kad kunigas Skirmuntas tuojau gautų eikliausią žirgą V.Krėv. Iš Druskininkų, vasaros gale, pasirūpysiu, sustiprėjęs, atlankyti ir Tamstą KlbV113(J.Jabl).
3. refl. BŽII43 tam tikrą laiką praleisti rūpinantis: Kai aš pasirūpinu, man galva svaigsta Ėr.
4. DŽ, Ad, Čb paraginti, paskatinti: Parūpink jį, kad važiuotum J. Neparūpintas jis neis namo Ėr. Užmiršau jį parū́pyt, ka druskos nupirkt[ų] Mžš. Tu jį tik parū́pinai bepiršdamas, nebūt da apsiženijęs Slm. Padėkokit gi ir jūs, mergiotės, – parūpino motina dukteris A.Vien. Iš paskos jojo du kazokai ir, kai suimtasis suklupdavo ar praretindavo žingsnius, parūpindavo jį rimbais A.Vien. Tu jam spirgų užberk daugiau, – parūpino ją Juoziokas J.Balt. Kėliau rytelį nepabudinta, dirbau darbelį neparūpinta LTR(Šr, Upn).
| refl. tr.: Nusilaužiau putino šakelę pasirūpint juodbėriui žirgeliui LTR(Rm).
parsirū́pinti
1. R7,11, N labai susirūpinti: Ko tu čia kito reikalais parsirū́pinęs?! Pjv. Namieje radau savuosius parsirūpinusius rš.
2. parsiskubinti: Parlėkė parsirū́pino da su šviesa namo Slm.
pérsirūpinti per daug rūpintis, prisirūpinti: Aš jau pérsirūpinau, bijausi, kad visai neapakčiau Ig. Ana pársirūpino apie tą darbą, t. y. parmislijo J. Ana pársirūpinus su visokiais vargais, vaikais Als.
prarū́pinti intr. praleisti rūpinantis: Yra lig šiol stačiai už bjaurius rūbus išleidžiama gana daug piningų ir daug laiko prarūpinta, kaip tokius nepritinkamus apdarus įgijus Vd.
prirū́pinti
1. tr. N, K pritiekti: Pats nesrūpintum – niekas neprirū́pint Dglš. Jau prirū́pino panierų (faneros): ant viršaus lubas i sienas išsikalė Jrb. Prirū́pinu vyram ėdesio, tegu kemša KzR.
ǁ DŽ1 parūpinti, patiekti: Prašome tai, ko meilijome, prirūpinti A1884,324. Tamstos gromata su išsirašymu ant „Aušros“ parėjo; taps prirūpinta „A.“ A1884,212. Jam geriausią valgį ir gėrimą prirūpysią Ns1844,1.
| refl. K.
2. refl. LL95,100 prisikrimsti, prisijaudinti: Medžiai kalba, pievų žolelės, augalėliai. Išgirsti gali juos tik vakare, kai saulutė nusileidžia… kai ir žmogaus širdis, perdien prisirūpinusi, tarsi aprimsta – tada gali išgirsti J.Paukš.
3. tr. Trgn priraginti, prijudinti: Ten anksti rytelio prie sunkių darbelių prirūpino LTR(Žl). Iškalba klausytojus prirūpina gerai klausyti A.Baran.
surū́pinti
1. tr. Blv, LL303, BŽ315, DŽ sukelti nerimą, suneraminti: Jonuką labai surūpino ta žinia LzP. Visi tie dalykai buvo didžiai surūpinę lietuvius rš. Paklaustas, kodėl juos teip surūpino, atsako A.Baran.
| refl. DŽ.
2. refl. K, M, LL239,324, DŽ1 turėti rūpestį, nerimą, sunerimti: Ta nigdi gaspadorystėj nebuvo teip susirū́pinus, kaip dabar Slm. Visą dieną inžinierius vaikščiojo susirūpinęs J.Dov. Pšemickis susirūpino išgirstomis iš tijūno naujienomis V.Myk-Put. Ir aš teip buvau nabagė susirū́pinusi, ka mun iš to rūpesnio dantys išbiro Ms. Ta gromata tėvai labai susirūpino, ypač motina A.Vien. Čia aš labai susirū́pinau ir mislijau, kaip man iš dangaus išlipt BM145(Šd).
susirū́pinusiai adv.: Dievas žino, kas išaugs iš to mūsų vaiko, – susirūpinusiai sakydavo motina V.Myk-Put.
3. refl. parodyti rūpestį, dėmesį: [Baranauskas] susirūpinęs lietuvių kalbos dalykais rš. Jau geri pietūs, ponai, o mumis dar niekas nesusirūpino V.Krėv. Tamsta susirūpinęs uošvio vestuvėmis? S.Čiurl. Šį rytą visi savimi susirūpinę I.Simon. Tada tėvas susirū́pino surastie tą paukštę ir pasiuntė savo sūnus LKT198(Vv). Buvo įsakyta ir visiems žmonėms susirūpinti Ašb.
4. tr. DŽ1 rūpinantis gauti, patiekti, sutvarkyti: Reik[ia] viską suverpti, išausti, surū́pinti mažiausį daiktą KlvrŽ. Kol viską surū́pini, sutvarkai, tiek senam ir terandas Rdn. Ta mergučė viską suvilko, surū́pino, tai jie tą namą i pasiramuntavo Jrb. Vienas visko nesurū́pysi, tegu ir kiti stengiasi Klvr. Gerai, kad jai mama viską surū́pina Vlkv. Jau ant Kalėdų jam reik du tūkstančiai surū́pinti Gs. Jau surūpintos ma[n] dovanėlės mano motulės ir be šventos dienelės, o ir priausta plonų drobelių be subatos vakarėlio (d.) Vlk. Tavo kraitį, kurį tau tavo motinėlė surūpino, nesuspėjo tavo tėvas vokiečiams į kakarinę supilti I.Simon. Čia pat stovėjo molinėlis su pienu, aprištas drobiniu skudurėliu, mėtėsi šaukštas ant šiaudų, butelys vandens – vis tai Akvilios surūpinta J.Balt. Singalesai gavo anus brangius daiktus jiems surūpinti Ns1832,8.
| prk. juok.: Tai jau Jonukas musėt mėsą surū́pino (suvalgė) Plm.
| refl. tr.: Kas nori fabrikavot (vežti rąstus), tai susrū́pina, susistoroja padarus Lp. Jinai susirū́pino mašiną i[r] vežė Jrb.
užrū́pinti tr.
1. Sut sukelti rūpestį, nuliūdinti: Ma[no] veidelis užrūpytas LTR(Knv).
2. refl. labai susirūpinti, sunerimti: Kad ažsirū́pinau ašiai – eisiu, eisiu, ir lig šiolei nenuejau Alks. Sėdi kap i užsirū́pinę kuo Gs. Senutis, sėdėdamas ant rąstų, ranka pasirėmęs žiūrėjo į užsirūpinusią motyną Žem. Atsisveikino ir nuėjo kiekvienas sau – jis ramus, ji užsirūpinusi V.Kudir. Mūsų valdžia tikrai tuo užsirūpino ir nori vieną sykį užbaigti tą klausimą TS1901,1. Prie lovos stovėjo užsirūpinęs daktaras rš.
3. patenkinti reikalus, aprūpinti: Alum užrūpinu R367. Karčemą pyvu užrūpinti MŽ, N. Užrū́pinau jau aš vaikus J. O nu kada eš ir savo namus užrūpinsiu? BB1Moz30,30. Biednuosius užrūpindavo, sakytojams patardavo prš. Juk viernuosius tu vis užrūpinai brš.
