ir̃zti, -a, -o intr. pykti, erzintis, nervintis, jaudintis, neramiam būti: Jis pradeda ir̃zti, nekantrauti DŽ. Nepyk ant manęs, aš irztu be jokios priežasties rš. Kimiai prašnibždėjo dailininkas, irzdamas dar labiau rš.
suir̃zti intr., sui̇̀rzti BŽ470 susierzinti, susinervinti: Vadovas suirzo, net lūpos jo ėmė virpėti rš. Prigimties prieglobstyje aprimsta suirzę nervai rš. Sesuo šiandien nepatenkinta, suirzusi rš.

gri̇̀zyti, -ija, -ijo tr., intr.
1. pjauti neaštriu įrankiu, nemokamai, brizinti: Neaštria piela gri̇̀zijom gri̇̀zijom – ir pasimetėm Slm.
2. galvą graužti, galvą ėsti, kvaršinti, įkyriai prašyti: Gri̇̀ziji gri̇̀ziji tu mane per visą dieną Ktk. Anas ją visai pabaigs gri̇̀zyti Tj.
| refl.: Nesigri̇̀zyk jau teip dėl tų niekų Lnkv.
įgri̇̀zyti intr. įkyrėti: Delto ingri̇̀zijo ir gavo viršų Prng.
išgri̇̀zyti tr. įkyriai išprašyti, iškaulyti: Daviau penkis, paskui da vieną išgri̇̀zijo Gs.
| refl. tr.: Tik porą šimtų išsigri̇̀zijau per bėdą Vrb.
◊ gálvą išgri̇̀zyti labai įkyrėti: Boba man ir galvą išgrizijo Slk.
prigri̇̀zyti intr. galvą prikvaršinti: Prigri̇̀zijai tu mañ' ažu šituos pinigus Dglš.
susigri̇̀zyti susierzinti, susigraužti: Labai susigri̇̀zijau ir apsirgau Ssk.

1 di̇̀rgti, -sta, -o intr., dir̃gti
1. dergiamam būti, šlapti: Tedirgsti tavo žirgelis ir ant žirgelio balnelis JV517.
2. lysti, menkti: Arklys, menkai šeriamas, di̇̀rgsta tuo, t. y. liesta J.
3. darytis netrąšiam, nederlingam: Žemė be mėšlo di̇̀rgsta greitai, t. y. liesta J.
4. tvirkti, gesti, dykti, lepti: Vaikas di̇̀rgsta, nieko nedirbdamas Gs. Būdamas visko pertekęs, žmogus pradeda dir̃gt Dkk.
5. klojėtis, dargti: Ant dargos di̇̀rgsta linai, kad lyja, t. y. klojasi gerai J. Di̇̀rgsta ir dabar [linai] – vis šlapia, lyja Bsg. Paklojau linus di̇̀rgti Sk. Šiltas lyčiukas lyna, linai gerai dir̃gsta Ll.
6. pradėti veikti, dirgintis (apie mechanizmą): Di̇̀rgo liežuvėlis slastuose J.
1 apdi̇̀rgti tr. BzB271 nekęsti: Tu mane apdirgai, nei manęs myli BBTeis14,16.
1 atidi̇̀rgti intr. atsiklojėti: Linai atidi̇̀rgo, t. y. atsigulėjo pakloti J. Kai linai atidi̇̀rgsta, geri yra minti Pš. Neatidi̇̀rgusių linų neminsi Ll.
1 išdi̇̀rgti intr.
1. pasidaryti netrąšiam, nederlingam: Dirva be mėšlo par ilgą laiką išdi̇̀rgsta J.
2. MŽ ištvirkti, išdykti, išlepti: Nebardavo vaikų, tai kad išdi̇̀rgo! Ds. Išdir̃gęs dabar jaunimas – žemės nebenori dirbti Dgl. Visi papyko ir išdirgo dūmose savo SE138. Ieva per lapumą ir nepaklusnumą tapė Dievui iždirgusia ir ištremta ižg rojaus DP440. Ir ik kolei, mizernieji žmonės, ieškosite tos tuščios garbės, tų menkųjų lobių, tų iždirgusių gėrių to pasaulio? DP384.
3. išsiklojėti, išdargti: Išdi̇̀rgo linai ant dargos J. Rytoj linus imsim, jau išdi̇̀rgę Rz.
1 nudi̇̀rgti intr.
1. sulysti, sumenkėti: Žindamos kiaulės visai nudir̃gsta Svn.
| Plaukai nudir̃gę (nutriušę) Jnš.
2. atsigulėti, atsiklojėti: Kai [linai] gerai nudir̃gsta, pasiplūšuoja biškį Škn.
3. iššauti: Pūčka nenudirgt CI655.
ǁ neiššauti (?): Pūčka nudirgo MŽ183. Nudi̇̀rgo šaudyklė, t. y. neiššovė J.
1 padi̇̀rgti intr.
1. padykti, patvirkti: Mokykloj vaikai padi̇̀rgo Ktk. Reikia saugotis žodžių padirgusių A.Baran.
2. pasileisti, pasidirginti (apie mechanizmą): Pūčka padi̇̀rgo K. Paukštaitis darsyk šaudyklę paleido, ale šūvis nepadirgo LC1884,27.
| refl.: Pasidirgo spąstai (pelėkautai), t. y. pasileido nuo paspendimo, ir užmušė pelę J.
1 pérdirgti intr. per ilgai klojėtis, dargti: Párdirgę [linai], kad supūna, trūksta Škn.
1 sudi̇̀rgti intr.
1. R dargiam pasidaryti: Rudenį vis orai sudi̇̀rgsta Rm. Sutems tamsi naktužėlė, sudirgs dargus oružėlis RD117.
ǁ sušlapti, būti sudergtam: Sudirgo mano žirgelis dėl tavęs J.Jabl. Sudirgo mano brangios suknelės JV517. Sudirgęs arklys B.
2. sugesti, ištvirkti, išlepti: Viškai sudi̇̀rgai, kad sunku ir intikt Zr. Kūdikis sudirgsta R. Bet anie pagonai baisingai žvėriški buvo, baisingai sudirgę Ns1857,1.
3. sugesti, išsiderinti, sutrikti: Mano ziegorius sudi̇̀rgęs K. Štramento balsai sudi̇̀rgę KII311.
4. susierzinti, susijaudinti: Sudi̇̀rgo mano dirgsnys Š. Tu nesveika ir sudirgusi rš. Jis buvo nepaprastai sudirgęs rš.