vieną po kito išmesti
suránkioti, suriñkti
sukaupti į vieną vietą
Manas daiktas yra surankiot, o jo – ižbarstyt surankiotus Dk.
Vaikščiojo panelė po pievelę ir išbarstė aukso perlus. Mėnuo matė, nepasakė, saulė kėlėsi ir surinko (rasa) Mrk.
Šankios mergos – kvakščios bobos: ką jaunos šokdamos išbarsto, tai kvakšėdamos nebesurenka Jsv.

riñkyti, -o, -ė tr. rankioti.
suriñkyti tr. surankioti:
^ Suriñkyta, sumėtyta, kampe pastatyta (krosnis pirtyje) Aps.

renkinė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr. rankioti.
išsirenkinė́ti išsirinkti tinkamą: Išsirenkinė́ja [samdiniai], kur blynų duoda, lašinių Ad. Išsirenkinė́k, kokį nori Ad. Atvažiuoja šeiminykai, išsirenkinė́ja, išsirenkinė́ja [darbininkus] Str.
nurenkinė́ti iter. dem. nurinkti 2: Nurenkinė́jom žukus (Kolorado vabalus) nuo bul’bų Ad.
parenkinė́ti tr. Ad po truputį surankioti: Anas pats (vairuotojas) parenkinė́ja [kapeikas], pats bilietus išdavinėja Pst.

×razrenkinė́ti (hibr.) tr. daryti skirtumą, paisyti: Ar an lovos, ar kur – anas (katinas) nerazrenkinė́ja (visur dergia) Ad.
surenkinė́ti tr.
1. surankioti: Aš tas bites surenkinė́ju Ad. Sunku [žmones] surenkinė́ti, visi razlakstę laukuos Pst. Vaikščiojo per kaimais, surenkinėjo moteres [dainuoti] Ad.
2. refl. ruoštis, taisytis kur.
| prk.: Aš jau susrenkinė́ju namo (rengiuosi mirti) Pst.
3. tr. taupyti, dėtis (lėšas): Surenkinė́davo vis, kad žemės nupirkt Ad.

lasióti, -iója, -iójo tr.
1. Š rankioti, rinkti: Pradėjau lasióti tas kanapes Mrj. Mieste vargdienių vaikų lygu tų žvirblių pilkų, kur po sąšlavynus trupinius lasioja LzP. Dailiai lasiók ir išrankiosi Krt.
2. žr. lesioti: Vištyčiai pradėjo lasióti Kltn. Po truputį lasiója dar tie žąsiukai Gs. Vištos grūdus lasioja prie svirno rš.
išlasióti tr. išlesinėti: Miežius pasėjo, neišakėjo, paukšteliai išlasiojo LTR(Sln).
nulasióti tr. nurankioti: Tus saldainius nulasiósiu Krt.
pasilasióti tr. pasirankioti: Nuėjau aš į pagirį šakalių pasilasioti LzP.
prilasióti tr. prirankioti: Rinko [uogas] rinko, prilasiójo, sau bernelį priviliojo LTR(Pp). Kame vienas, kame kitas [medelis] – kol prilasiojo, užėjo naktis rš.
sulasióti tr. surankioti: Viskas kruvinu triūsu uždirbta, sulasiota iš skatikėlių, sutaupyta! LzP.

ránkioti, -ioja, -iojo; N, Sut, M iter. dem. rinkti:
1. H, R, K, DŽ Jinai ránkio[ja] uogas nuo žemės, varpas, grybus J. Diedukai bra sau pie dirvas ir ránkioja ankšteles Rš. Bulbas nukasi, anies bulbeles ránkios Rš. Aš atsileidusi viena i ránkioju tas bruknes Kl. Vienas žmogus ránkiojo girioj malkas VoL296. Tuodu broliu pyksta, ką tu, sako, čia ránkioji Vž. Ji girion ėjo rankioti žolių Vd. Palaukėliais vaikščiojau, aukso žiedą rankiojau LTR(Mrj). Ir pamačiau mergužę pagirėliais vaikščiojant, uogeles berankiojant KlvD283. Tik po sodelį vaikščiosi, gražius obuolius ránkiosi JV114. Akmenis nuo dirvų rankioja rš.
| prk.: Pergales garbingas apturėjo ir vainikus pergalių nuo neprietelių rankiojo S.Dauk.
^ Ką paberi, tą ránkiok J. Ką sėjėjas mėto, tą pjovėjas rankioja PPr43. Rublius mėtyk, kapeikas ránkiok An.
| refl. tr. K.
2. Vištos ant sėjimų grūdus ránkioja Dkš. Rankioja kaip busilas varles PPr410. Žvirblis grūdus rankioja Pn. Avys varpas ránkioja Dkš. Asiūklius ránkioja karvės Strn.
| prk.: Ji atvertė pirmą puslapį ir, nepaleisdama virbalų, ėmė rankioti žodžius (skaityti) J.Avyž. Penkiolika valandų per parą akimis rankioti raštus ir kablelius, maudytis tame minčių purve! J.Gruš.
| refl. tr.: Aš tau paimčio šluotą, nesuspėtumi kur duris ránkioties Vž.
3. Pirmasis pradėjo rankioti lietuvių daines Pilypas Ruikis D(Xpsl.). Įsakė, kad rankiotum žinias apei senovės darbus ir liežuvį žemaičių M.Valanč.
4. iter. dem. rinkti 5: Augustinas heretikus prilygina kurapkomus, kurios rankioja ing guotą vaikus, kurių nepagimdė DP91.
5. tr. steigti, kurti: Kodrinag Liuteris … sau naują [bažnyčią] ránkiot pradėjo? DP89.
6. tr. vaginėti: Mes, mergele, pas svetimus neiname kiaušinių rankioti Ašb. Blogai – jau dalgeles pradėjo ránkioti: krūmuos pasikabinau, ir nebėr Slm.
| Vaikūzai išsigalvojo pastoti an kelio kapeikas ránkioti Vž.
7. tr. austi:
^ Kuprotas senis tinklą rankioja (voras) LTR(Mrj).
8. tr. prk. vieną paskui kitą marinti: Pasenėjom, pradės po vieną ránkiot jau Mžš.
| refl.: Pati mirė ir vaikai ránkiojas Šts. Seniejai ránkiojas laukan Lnk.
apránkioti
1. R60, K, Š, DŽ iter. dem. aprinkti 1: Aš apránkiojau nuo skiedryno skiedras J. Apránkiok akmenis apie grūšią Mrs. Aprankiojau didumą akmenų Ėr. Jau visas šakas medė[je] apránkiojo (apskainiojo) Skd. Daba jau esam apránkioję, bet da yr uogų Lž.
| refl. K.
2. tr. didumą sužinoti, sugaudyti: Sakai, kalba apie mane… aprankiojai gandus rš.
atránkioti Š iter. dem. atrinkti 1: Atrankiok čia dabar, kas kieno rš.
įránkioti iter. dem. įrinkti 1.
| refl. K.
išránkioti
1. K, Š, DŽ1 iter. dem. išrinkti 1: Vaikai eina mokyklon, tai išránkioja visas kapeikas Pbs. Nė kapeikos, sako, nėkame nebranda, visi [kampai] yra tušti, išránkioti Nv. Čia va laiškų gali būt, tai aš noriu išránkioti [iš sąsiuvinių, duodamų kam skaityti] Kp. Pasuko žiedą, vanduo nuslinko, žuvis išránkiojo (ps.) Lpl. Išgirankiojai visas notreles, visas dilgėles (rd.) LMD(S.Dauk).
| prk.: Mirtis visus išránkios Mrj.
ǁ R49, N Vaikai iš kviečių išránkioja rugius Vaižg. Išránkiok varpas nuo grūdų J.
2. iter. dem. išrinkti 7: Išrankiojo gražiuosius obuolius ir nusinešė rš.
| refl. tr. KI162, Š.
3. refl. iter. dem. išrinkti 11 (refl.): Pagaliau išsirankiojo namo, nes kiekvienam parūpo, jog rytmetį reiks prie darbo stoti Žem.
4. iter. dem. išrinkti 12: Čia išeina rinktinė, rankom reikia išránkioti Rš.
5. tr. prk. išmarinti: Po vieną, po vieną ir išránkios visus – tų senųjų mažai bėra Krš.
nuránkioti K, DŽ1 iter. dem. nurinkti 1: Uogas nuránkioju, nurenku, nuskinu R3. Uogas nū uogynų nurankiok J. Nenuránkiojau skaisčių žiedelių, raudonų obuolėlių Niem33. Varpas nuo dirvos nurinkti, nuránkioti KI202. Nurankiokiat nu kartalių skalbinius Plt.
| refl. tr. DŽ1: Suomiai ant savo akmenynų žemės prisiveža ir sėja; lietuviai akmenis nuo žemės nusirankioja ir sėja Vaižg.
paránkioti iter. dem. parinkti:
1. R36, N, K, DŽ1: Paránkiok pasausių J.
| refl. tr. DŽ: Senutė išėjo į mišką žabų pasirankioti rš.
2. M Parankiok iš po vištų kiaušinius rš. Packavos lakiojo, ožkos parankiojo (d.) DrskŽ. Ė vo kiek paránkiojau OG306. Leido parankioti ir palaidoti jų numirėlius S.Dauk.
pérrankioti iter. dem. perrinkti 1: Žmona priskynė sode kašes agrastų uogienei ir atsisėdusi ėmė jas perrankioti rš.
priránkioti K, I, LL271
1. DŽ1 iter. dem. pririnkti 1: Ažvis geriau, rudenį kad priránkioji spielų spalgenų Ad.
| refl. tr.: Pardien možna tiek i tiek prisránkiot ankščių Rš.
2. refl. tr. DŽ prisilasyti, susiieškinėti: Po šiukšlyną, po skiedryną – vis, mat, prisirankioja (palesa) Grž. Avys ant pagriovių da tos prisiránkiodavo [žolės]: griovių daug buvo, balių daug Mšk.
suránkioti iter. dem. surinkti:
1. R38,420, K, DŽ1, Kin Tilvikas surankiojo daug akmenaičių, ketėdamas juos parduoti (ps.) S.Dauk. Vos besurankiojau savo klumpes su skrybėle M.Valanč.
| Tai norit viską iš žmonių burnos surankioti KlK19,91(Vlkv). Surankiotosios pasakos supažindina mus pirmąkart su ano krašto dialektu BsPII3.
| refl. tr.: Ar birs ar ne, ar šišion ar kitur, broleliai vis dėlto jas (uogas) susirankios Vd. Susiránkioti reikėtų į kokį popierkraštį Lk.
2. Višta suránkiojo visus grūdus J. Levizarius, eidamas aplink dvarą, primėtė šitų raguoliukų, katruos šunys su pagardom išbėgę surankiojo BsPII308.
3. N Vos surankiojo už pigų butą sumokėti nuomą rš. Tai naujai simunarijai pavedė sodą Kujainiūs ir piningus, nu pranokėjų savo surankiotus M.Valanč. Pinigus, iš negeros prekystės surankiotus, žemėspi pabėrė BPII332.
4. LL322 iter. dem. surinkti 6: Sunku šeimyną laiku surankioti rš. Christus … suránkioja vienybėn visas avis DP207.
| refl. DŽ: Po karei visi susiránkiojo (sugrįžo, atsirado) Gs. Dievo namus, kur viernieji katalikai susiránkioja melstųsi, vadiname bažnyčiomis A.Baran.
5. tr. raštus išausti: Mano dukrelė ir aštuonnyčius išaudžia, žvaigždėtas juostas surankioja S.Čiurl.

žodis naujažodžiui, sukurtam konoraviruso pandemijos metu ir atliepiančiam jo aktualijas, pavadinti.

ski̇̀rlioti, -ioja, -iojo, skir̃lioti J.Jabl, Rtr, KŽ, skirlióti, -iója, -iójo žr. skyrioti:
1. Nėr daba išsirpusios [uogos], reik ski̇̀rlioti Lkž.
2. refl. Blogai, ka reik skirlióties DūnŽ. Žmonėms nereikia skirlioties dėl vaidų ir barnių TS1896,8.
3. Ski̇̀rlio[ja] ski̇̀rlio[ja] po tą bliūdą! KlvrŽ. Ski̇̀rliok ropes po daržą, ne mano dukteres, t. y. imk vyresnę J. Ans valgo ski̇̀rliodamas, t. y. kneižia J. Bobos ka pradeda ski̇̀rlioti [prekes krautuvėje], tujau aila didžiausia pasidaro DūnŽ.
| refl.: Tau nieks neduos ski̇̀rlioties Dov.
4. tr. rinkti (kokioms pareigoms): Kunegai skirliojo popiežių M.Valanč.
apski̇̀rlioti žr. apskyrioti: Apski̇̀rlio[ja] žmonis kaltūsius nu nekaltųjų Šts.
atski̇̀rlioti
1. žr. atskyrioti: Atski̇̀rliok obulus supuvusius KlvrŽ.
2. iter. dem. 1 atskirti 2: Ne iš po vieno stogo atskirliojo [lietuviai] įvairius trobesius, bet kad iš po daugelio stogų pradėjo po vieno sutraukinėti K.Būg.
išski̇̀rlioti žr. išskyrioti:
1. Kumet tu tas bruknis išski̇̀rliosi? KlvrŽ. Išski̇̀rliojo gerąsias bulbes, mun prastąsias paliko Užv.
2. refl. Š Galvijai išsiskir̃liojo J.
paski̇̀rlioti iter. dem. 1 paskirti 7: Paskirliosva dar – bene išskirsiva kame turtingesnę, gražesnę [paną] S.Dauk.
pérskirlioti tr. iš naujo perrinkti: Karuse, tu tas bruknis dar párskirliok, jug ta vaikas anas kažin kaip išrinko KlvrŽ.
priski̇̀rlioti tr. prirankioti: Reik didelių bulbių skusti priski̇̀rlioti KlvrŽ.
suski̇̀rlioti tr. Als surankioti: Vienos spalvos kvietkas reik suski̇̀rlioti KlvrŽ.

ski̇̀rlioti, -ioja, -iojo, skir̃lioti J.Jabl, Rtr, KŽ, skirlióti, -iója, -iójo žr. skyrioti:
1. Nėr daba išsirpusios [uogos], reik ski̇̀rlioti Lkž.
2. refl. Blogai, ka reik skirlióties DūnŽ. Žmonėms nereikia skirlioties dėl vaidų ir barnių TS1896,8.
3. Ski̇̀rlio[ja] ski̇̀rlio[ja] po tą bliūdą! KlvrŽ. Ski̇̀rliok ropes po daržą, ne mano dukteres, t. y. imk vyresnę J. Ans valgo ski̇̀rliodamas, t. y. kneižia J. Bobos ka pradeda ski̇̀rlioti [prekes krautuvėje], tujau aila didžiausia pasidaro DūnŽ.
| refl.: Tau nieks neduos ski̇̀rlioties Dov.
4. tr. rinkti (kokioms pareigoms): Kunegai skirliojo popiežių M.Valanč.
apski̇̀rlioti žr. apskyrioti: Apski̇̀rlio[ja] žmonis kaltūsius nu nekaltųjų Šts.
atski̇̀rlioti
1. žr. atskyrioti: Atski̇̀rliok obulus supuvusius KlvrŽ.
2. iter. dem. 1 atskirti 2: Ne iš po vieno stogo atskirliojo [lietuviai] įvairius trobesius, bet kad iš po daugelio stogų pradėjo po vieno sutraukinėti K.Būg.
išski̇̀rlioti žr. išskyrioti:
1. Kumet tu tas bruknis išski̇̀rliosi? KlvrŽ. Išski̇̀rliojo gerąsias bulbes, mun prastąsias paliko Užv.
2. refl. Š Galvijai išsiskir̃liojo J.
paski̇̀rlioti iter. dem. 1 paskirti 7: Paskirliosva dar – bene išskirsiva kame turtingesnę, gražesnę [paną] S.Dauk.
pérskirlioti tr. iš naujo perrinkti: Karuse, tu tas bruknis dar párskirliok, jug ta vaikas anas kažin kaip išrinko KlvrŽ.
priski̇̀rlioti tr. prirankioti: Reik didelių bulbių skusti priski̇̀rlioti KlvrŽ.
suski̇̀rlioti tr. Als surankioti: Vienos spalvos kvietkas reik suski̇̀rlioti KlvrŽ.