Kompiuteris, konstrukciškai pritaikytas naudoti nekeičiant jo padėties.

Kompiuteris, nepritaikytas nešiojimui, turintis pastovią vietą.
Visi staliniai kompiuteriai yra stacionarieji, bet stacionarusis gali būti ir ne stalinis (pvz., didesnis, netelpantis ant stalo).

Stalinis kompiuteris su specialia programine įranga spaudiniams rengti.

Mažų matmenų kompiuteris, kurį patogu nešiotis. Tai gali būti delninukas, kišeninis kompiuteris arba kitoks mažas kompiuteris.

Mažų matmenų kompiuteris, kurį patogu nešiotis, pvz.: delninukas, kišeninis kompiuteris arba kitoks mažas kompiuteris.

Duomenų apdorojimo įrenginys: priima duomenis, juos apdoroja pagal programą ir pateikia rezultatus.
Tai bendras visų kompiuterių požymis, pradedant dideliais (pagal užimamą vietą, o ne pagal galimybes) pirmaisiais kompiuteriais, tada vadintais elektroninėmis skaičiavimo mašinomis, ir baigiant šiuolaikiniais asmeniniais kompiuteriais ir superkompiuteriais.
Kompiuteriai klasifikuojami įvairiai. Pateiksime tris klasifikavimo variantus.
Pagal galimybes: centrinis kompiuteris, mini kompiuteris, asmeninis kompiuteris, nešiojamasis kompiuteris (delninukas ir kt.), superkompiuteris.
Pagal kartas: pirmosios kartos (lempiniai, apie 1950 m.), antrosios (tranzistoriniai, po 1960 m.), trečiosios (integrinių schemų, apie 1965 m.), ketvirtosios (didelės integracijos schemų, apie 1975 m.) ir būsimi penktosios kartos kompiuteriai, kuriuose tikimasi dar didesnės integracijos ir iš esmės naujų funkcinių galimybių, tokių kaip dirbtinis intelektas ir pan.
Pagal veikimo principą: analoginiai ir diskretieji. Analoginiuose duomenų reikšmės vaizduojamos tolydžiai kintančiais elektriniais dydžiais, diskrečiuose – diskrečiaisias, paprastai dviem lygiais, atitinkančiais dvejetainį nulį ir vienetą. Šiais laikais praktiškai visi kompiuteriai yra diskretieji.