tvãtyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) Rtr, DŽ, NdŽ, tvàtyti šnek.
1. tr., intr. I, Rtr, KŽ, Kv, Kl, Pgr, Lk smarkiai mušti, pliekti, talžyti: Tėvas vaiką tvãtijo, kad neklausė Ktč. Tvãtijau, kol ranka pradėjo skaudėti Vvr. Ka pradėjo vaikus tvãtyti, baisu žiūrėti! Krš. Nu, anie muni tvãtyti! Žd. O ta tvãty[ja], o ta tvãty[ja] – dvasios pasiklausydamos Grdm. Tvãtija par kuprą Up. Kuolą pasiėmė ir tvàtija arkliui par šonus Ar. Ona, suėmusi savo tvirta ranka katę už kūbrio, antra tvatijo ją be pasigailėjimo samčiu rš.
| refl. Tv: Niekas vaikų netvãtija, tai jie patys lazdom tvãtijas Paį. Tie pijokai ka prigėrė, ka pradėjo tvãtyties! KlvrŽ.
ǁ tr. negyvai mušti: Jau, vaikaliai, muškiat, tvãtykiat tas musis End.
2. tr., intr. daužyti; trankyti: Ėmė tuo basliu tvatyti į duris J.Ap. Tvãtyti būgną NdŽ.
3. tr., intr. Prk smarkiai dirbti kokį darbą: Su spragilu tvãtija, kulia, barškina Škn. Atsikels rykmetį kokią ketvirtą i tvàtys, duos su spragilais Grd. Tvãtysam linus liuob naktimis Jdr. Nū ryto lig vakaro medžius tvãtijau Vkš. Tėvas vinis į tvorą tvãtija Up. Šitiek su viena ranka tvãtyt (pjaunant rugius)! Grž. Rausi tus linus, apsiemi nurauti kokį plecių, na i tvàtysi Sd.
4. refl. šaudytis: Čia ilgai i tvãtijos – septynias savaites išstovėjo an vietos Šl.
5. tr., intr. smarkiai kūrenti: Tvàtijau tvàtijau, kaip nieko, teip nieko (nešyla troba) Sk.
6. intr. NdŽ smarkiai su triukšmu lyti: Kad tvãtija lietus! DŽ. Gal kur tvãtija, o pry mūso nė lašelio, džiūna viskas DūnŽ.
7. intr. NdŽ greitai eiti, bėgti, važiuoti: Kas ten keliu tvãtija? Up. Kad tvãtija, net kulnys į nugarą mušas! Kltn.
8. tr. KŽ, Rs godžiai valgyti, gerti: Tvàtija vaikai tus saldimus DūnŽ. Pridėjo mama pusbliūdį košės ir sako: – Tik tvãtykiat Yl. Ans visumet erbetą tik i tvãtija Slnt. Kepyrą tvãtijo, visą butelį ištvatijo Rdn. Ot tvàtija [alų], nespėji nešt Bsg.
aptvãtyti tr., intr. Š, Sk šnek. smarkiai apmušti, aptalžyti: Aptvàtyčiu tas bobas už liežuvį, žinotų Krš. Pareita, aptvãtija prysigėręs Šv. At paimčiau lazdą ir aptvãtyčiau Škn.
| refl. Trk, Paį: Apsitvãtijam [su vaikaičiu] kartais i vėl geruoju DūnŽ.
atitvãtyti šnek.
1. tr. smarkiai daužant atšipinti, atmušti: Kas tą kirvį atitvàtijo? Ll.
2. intr. kurį laiką smarkiai dirbti kokį darbą: Attvãtijau penkias valandas [talkoje] Rs.
3. refl. pakankamai atsigerti, išgerti: Vyrai … neiškentė neįlindę pas vieną pažįstamą šnapšės atsitvatyti TS1902,6.
įtvãtyti šnek.
1. tr., intr. Sd, Trk, Slnt, Kal, Bt smarkiai įmušti, įpliekti, įtalžyti: Įtvãtys tavi tėvas sugavęs Rdn. Kad įtvãtijo savo piemenį! Grd. Nusijuosė diržą, gerai įtvãtijo Krš. Už tokius darbus gerai anam įtvãtyk Šv.
2. Tr tvatijant įkalti: Kol vinį į gardą įtvàtijo, visus narius nusidaužė DūnŽ.
ištvãtyti tr. šnek.
1. G88, Š, DŽ smarkiai primušti, išpliekti, ištalžyti: Tas vaikas y[ra] dykas, reik anam kailį ištvãtyti KlvrŽ. Įeisi mun į trobą, ištvãtysu su vyte Krš. Ka ištvãtysu visus šonus, ta žinosi! Vkš. Ištvãtijo už liežuvių nešiojimą Krš. Ištvatijo šonus mano, ir sakyti gėda LTR(Erž). Aš tau, žalty, pati ištvãtysiu tą kramę! Trk.
| refl. tr. Vkš.
2. išdaužti, išmušti, iškulti: Duoda i duoda, duris išmuš, ištvãtys Trk. Ištvãtijo visus tris langus Lpl.
3. daužant, trankant atlikti kokį darbą: Ar ištvãtijai dalgį? Rdn. Ištvãtijai, išskalbei, i balti [marškiniai] Šv. Liuob visus drabužius motriškos su kultuvėms ištvãtys End. Reik tą kailį ištvãtyti i padėti ten Trk.
4. tvatijant, mušant išvaryti: Ištvatyk katę Jnš. Ištvàtijau vištas iš rasodnyko, ir vėl aplink draikiojas Sk. Katalikai ištvãtijo Mažeikių adventistą Šts.
5. DŽ, NdŽ godžiai išvalgyti, išėsti, išgerti: Ištvãtijau lėkštę makaronų i košės gumulą Rdn. Vaikas ištvàtyjo visą butelį pieno Jrb. O kaip ištvãtijai tą čėrkikę! DūnŽ. Kiaulė visą lovį ištvãtijo Vb.
nutvãtyti šnek.
1. tr. smarkiai apmušti, nupliekti, nutalžyti: Nutvãtys, numuš [pačią] – išbėgs pri tėvų, vėl tėvas atves pri vyro End. Kai gerai nutvãtys, tai žinos Trg. Nūtvãtiju, jei neklauso Vn. Nutvãtiju sugavęs kokį krupį, žinos vogti Krš. Nutvãtysu varlę mietu Užv.
2. tr. nušauti: Iš karto nutvãtijo zuikį Šauk.
3. tr. numesti, nusviesti: Ka aš nenutvãtiju radijo ant žemės Trk.
4. intr. Grz greitai nueiti: Tokius kelius nutvãtijau ir nėko negavau! Up.
patvãtyti tr. NdŽ šnek.
1. kiek pamušti, papliekti.
2. kurį laiką godžiai ėsti.
partvãtyti intr. šnek. greitai pareiti: Be reikalo tokį kelią nutvatijo ir partvàtijo Grz.
pratvãtyti tr. šnek. pragerti: I pratvãtijo visus piningus Lkv.
pritvãtyti tr. šnek.
1. Vp, Žv smarkiai primušti, pritalžyti: Pritvãtijo pačią prisisprogęs Rdn. Pritvãtytų, būtų kaip šventas Pp. Supykęs tėvas pritvàtijo vaiką, kad vos paeina Jnš. Teip pritvàtijo, kad kelias dienas iš lovos nesikėlė Žml. Negyvai pritvãtijo Užv.
2. Kair, Škn, Sk smarkiai daužant, trankant atlikti kokį darbą: Sviesto primuš, pritvàtys, ka pieno turės DūnŽ. Gerai pritvãtyk [vinį] Pgr.
| refl. tr.: Nuėjęs į girią, prisitvatijo daug virbų LTsIV368.
3. smarkiai prikūrenti: Pritvãtijo, prikūreno [krosnį], pasiusma naktį DūnŽ.
4. pripilti, prilieti: Nu, kad pritvãtyjai pilną bliūdą Užp.
| Karvė pelkikę ka pritvãtys (prišlapins), šildysamos kojas įlipusys End.
5. refl. tr. godžiai prisigerti: Ta aš liūbu to pieno prisitvãtysu, ka kliugės Pln.
sutvãtyti šnek.
1. tr. Šl smarkiai sumušti, sutalžyti: Sumušo vedu, sutvãtijo End. Mun kramę sutvãtijo Trk. Sakė, su branktu man galvą sutvatys sp.
| refl.: Gėrė gėrė i susitvãtijo KlvrŽ.
2. intr. suduoti, sutrenkti, sukirsti: Išpūtęs krūtinę, jis sutvatijo per ją kumščiu J.Mik. Ši (pati) į vieną ausį, į antrą ausį sutvãtijo anam (vyrui) Kl.
3. tr. sudaužyti, sukulti: Nu lempos eikiav šalin, sutvãtysiam cilindrį Trk. Kulkos ištaškė langų stiklus ir sutvatijo skardinį stogą rš.
4. tr. smarkiai daužant atlikti kokį darbą: Reik tą skilą sutvãtyti KlvrŽ. Tris vežimus medžių sutvãtijo (prikrovė) Vkš.
5. tr. godžiai suvalgyti, suėsti, išgerti: Da porą butelkų alaus sutvãtijo End. Pelės viską sutvãtijo Lk.
užtvãtyti šnek.
1. tr. NdŽ, DŽ1, Kv, Sk tvatijant užmušti, užpliekti: Belaisviai jį ir užtvãtijo, labai bjaurus buvo Gsč. Ko neužtvãtijo už dviračio vogimą Kal. Kas ten mušimas tų arklių, ans galia anus užtvãtyti KlvrŽ.
2. intr. NdŽ užduoti, užkirsti, sušerti: A nereiks tik užtvãtyti par šonus DūnŽ. Tokiam krupmaušiuo dar gal iš diržo užtvàtyti – paskiau neįveiksi Krš.
3. refl. tr. smarkiai prisikūrenti: Užsitvàtijam pečių, kaip šaltà, ka velniai kauka DūnŽ.
4. intr. smarkiai užlyti: Kad užtvãtijo lietus! DŽ1. Užlijo užtvãtijo, klanai stovėjo DūnŽ.
5. tr. užtvenkti: Užtvãtijo pylą ir apleido pievas su vandeniu Trk.
6. tr. NdŽ gerokai užvalgyti, išgerti.

tvãtyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) Rtr, DŽ, NdŽ, tvàtyti šnek.
1. tr., intr. I, Rtr, KŽ, Kv, Kl, Pgr, Lk smarkiai mušti, pliekti, talžyti: Tėvas vaiką tvãtijo, kad neklausė Ktč. Tvãtijau, kol ranka pradėjo skaudėti Vvr. Ka pradėjo vaikus tvãtyti, baisu žiūrėti! Krš. Nu, anie muni tvãtyti! Žd. O ta tvãty[ja], o ta tvãty[ja] – dvasios pasiklausydamos Grdm. Tvãtija par kuprą Up. Kuolą pasiėmė ir tvàtija arkliui par šonus Ar. Ona, suėmusi savo tvirta ranka katę už kūbrio, antra tvatijo ją be pasigailėjimo samčiu rš.
| refl. Tv: Niekas vaikų netvãtija, tai jie patys lazdom tvãtijas Paį. Tie pijokai ka prigėrė, ka pradėjo tvãtyties! KlvrŽ.
ǁ tr. negyvai mušti: Jau, vaikaliai, muškiat, tvãtykiat tas musis End.
2. tr., intr. daužyti; trankyti: Ėmė tuo basliu tvatyti į duris J.Ap. Tvãtyti būgną NdŽ.
3. tr., intr. Prk smarkiai dirbti kokį darbą: Su spragilu tvãtija, kulia, barškina Škn. Atsikels rykmetį kokią ketvirtą i tvàtys, duos su spragilais Grd. Tvãtysam linus liuob naktimis Jdr. Nū ryto lig vakaro medžius tvãtijau Vkš. Tėvas vinis į tvorą tvãtija Up. Šitiek su viena ranka tvãtyt (pjaunant rugius)! Grž. Rausi tus linus, apsiemi nurauti kokį plecių, na i tvàtysi Sd.
4. refl. šaudytis: Čia ilgai i tvãtijos – septynias savaites išstovėjo an vietos Šl.
5. tr., intr. smarkiai kūrenti: Tvàtijau tvàtijau, kaip nieko, teip nieko (nešyla troba) Sk.
6. intr. NdŽ smarkiai su triukšmu lyti: Kad tvãtija lietus! DŽ. Gal kur tvãtija, o pry mūso nė lašelio, džiūna viskas DūnŽ.
7. intr. NdŽ greitai eiti, bėgti, važiuoti: Kas ten keliu tvãtija? Up. Kad tvãtija, net kulnys į nugarą mušas! Kltn.
8. tr. KŽ, Rs godžiai valgyti, gerti: Tvàtija vaikai tus saldimus DūnŽ. Pridėjo mama pusbliūdį košės ir sako: – Tik tvãtykiat Yl. Ans visumet erbetą tik i tvãtija Slnt. Kepyrą tvãtijo, visą butelį ištvatijo Rdn. Ot tvàtija [alų], nespėji nešt Bsg.
aptvãtyti tr., intr. Š, Sk šnek. smarkiai apmušti, aptalžyti: Aptvàtyčiu tas bobas už liežuvį, žinotų Krš. Pareita, aptvãtija prysigėręs Šv. At paimčiau lazdą ir aptvãtyčiau Škn.
| refl. Trk, Paį: Apsitvãtijam [su vaikaičiu] kartais i vėl geruoju DūnŽ.
atitvãtyti šnek.
1. tr. smarkiai daužant atšipinti, atmušti: Kas tą kirvį atitvàtijo? Ll.
2. intr. kurį laiką smarkiai dirbti kokį darbą: Attvãtijau penkias valandas [talkoje] Rs.
3. refl. pakankamai atsigerti, išgerti: Vyrai … neiškentė neįlindę pas vieną pažįstamą šnapšės atsitvatyti TS1902,6.
įtvãtyti šnek.
1. tr., intr. Sd, Trk, Slnt, Kal, Bt smarkiai įmušti, įpliekti, įtalžyti: Įtvãtys tavi tėvas sugavęs Rdn. Kad įtvãtijo savo piemenį! Grd. Nusijuosė diržą, gerai įtvãtijo Krš. Už tokius darbus gerai anam įtvãtyk Šv.
2. Tr tvatijant įkalti: Kol vinį į gardą įtvàtijo, visus narius nusidaužė DūnŽ.
ištvãtyti tr. šnek.
1. G88, Š, DŽ smarkiai primušti, išpliekti, ištalžyti: Tas vaikas y[ra] dykas, reik anam kailį ištvãtyti KlvrŽ. Įeisi mun į trobą, ištvãtysu su vyte Krš. Ka ištvãtysu visus šonus, ta žinosi! Vkš. Ištvãtijo už liežuvių nešiojimą Krš. Ištvatijo šonus mano, ir sakyti gėda LTR(Erž). Aš tau, žalty, pati ištvãtysiu tą kramę! Trk.
| refl. tr. Vkš.
2. išdaužti, išmušti, iškulti: Duoda i duoda, duris išmuš, ištvãtys Trk. Ištvãtijo visus tris langus Lpl.
3. daužant, trankant atlikti kokį darbą: Ar ištvãtijai dalgį? Rdn. Ištvãtijai, išskalbei, i balti [marškiniai] Šv. Liuob visus drabužius motriškos su kultuvėms ištvãtys End. Reik tą kailį ištvãtyti i padėti ten Trk.
4. tvatijant, mušant išvaryti: Ištvatyk katę Jnš. Ištvàtijau vištas iš rasodnyko, ir vėl aplink draikiojas Sk. Katalikai ištvãtijo Mažeikių adventistą Šts.
5. DŽ, NdŽ godžiai išvalgyti, išėsti, išgerti: Ištvãtijau lėkštę makaronų i košės gumulą Rdn. Vaikas ištvàtyjo visą butelį pieno Jrb. O kaip ištvãtijai tą čėrkikę! DūnŽ. Kiaulė visą lovį ištvãtijo Vb.
nutvãtyti šnek.
1. tr. smarkiai apmušti, nupliekti, nutalžyti: Nutvãtys, numuš [pačią] – išbėgs pri tėvų, vėl tėvas atves pri vyro End. Kai gerai nutvãtys, tai žinos Trg. Nūtvãtiju, jei neklauso Vn. Nutvãtiju sugavęs kokį krupį, žinos vogti Krš. Nutvãtysu varlę mietu Užv.
2. tr. nušauti: Iš karto nutvãtijo zuikį Šauk.
3. tr. numesti, nusviesti: Ka aš nenutvãtiju radijo ant žemės Trk.
4. intr. Grz greitai nueiti: Tokius kelius nutvãtijau ir nėko negavau! Up.
patvãtyti tr. NdŽ šnek.
1. kiek pamušti, papliekti.
2. kurį laiką godžiai ėsti.
partvãtyti intr. šnek. greitai pareiti: Be reikalo tokį kelią nutvatijo ir partvàtijo Grz.
pratvãtyti tr. šnek. pragerti: I pratvãtijo visus piningus Lkv.
pritvãtyti tr. šnek.
1. Vp, Žv smarkiai primušti, pritalžyti: Pritvãtijo pačią prisisprogęs Rdn. Pritvãtytų, būtų kaip šventas Pp. Supykęs tėvas pritvàtijo vaiką, kad vos paeina Jnš. Teip pritvàtijo, kad kelias dienas iš lovos nesikėlė Žml. Negyvai pritvãtijo Užv.
2. Kair, Škn, Sk smarkiai daužant, trankant atlikti kokį darbą: Sviesto primuš, pritvàtys, ka pieno turės DūnŽ. Gerai pritvãtyk [vinį] Pgr.
| refl. tr.: Nuėjęs į girią, prisitvatijo daug virbų LTsIV368.
3. smarkiai prikūrenti: Pritvãtijo, prikūreno [krosnį], pasiusma naktį DūnŽ.
4. pripilti, prilieti: Nu, kad pritvãtyjai pilną bliūdą Užp.
| Karvė pelkikę ka pritvãtys (prišlapins), šildysamos kojas įlipusys End.
5. refl. tr. godžiai prisigerti: Ta aš liūbu to pieno prisitvãtysu, ka kliugės Pln.
sutvãtyti šnek.
1. tr. Šl smarkiai sumušti, sutalžyti: Sumušo vedu, sutvãtijo End. Mun kramę sutvãtijo Trk. Sakė, su branktu man galvą sutvatys sp.
| refl.: Gėrė gėrė i susitvãtijo KlvrŽ.
2. intr. suduoti, sutrenkti, sukirsti: Išpūtęs krūtinę, jis sutvatijo per ją kumščiu J.Mik. Ši (pati) į vieną ausį, į antrą ausį sutvãtijo anam (vyrui) Kl.
3. tr. sudaužyti, sukulti: Nu lempos eikiav šalin, sutvãtysiam cilindrį Trk. Kulkos ištaškė langų stiklus ir sutvatijo skardinį stogą rš.
4. tr. smarkiai daužant atlikti kokį darbą: Reik tą skilą sutvãtyti KlvrŽ. Tris vežimus medžių sutvãtijo (prikrovė) Vkš.
5. tr. godžiai suvalgyti, suėsti, išgerti: Da porą butelkų alaus sutvãtijo End. Pelės viską sutvãtijo Lk.
užtvãtyti šnek.
1. tr. NdŽ, DŽ1, Kv, Sk tvatijant užmušti, užpliekti: Belaisviai jį ir užtvãtijo, labai bjaurus buvo Gsč. Ko neužtvãtijo už dviračio vogimą Kal. Kas ten mušimas tų arklių, ans galia anus užtvãtyti KlvrŽ.
2. intr. NdŽ užduoti, užkirsti, sušerti: A nereiks tik užtvãtyti par šonus DūnŽ. Tokiam krupmaušiuo dar gal iš diržo užtvàtyti – paskiau neįveiksi Krš.
3. refl. tr. smarkiai prisikūrenti: Užsitvàtijam pečių, kaip šaltà, ka velniai kauka DūnŽ.
4. intr. smarkiai užlyti: Kad užtvãtijo lietus! DŽ1. Užlijo užtvãtijo, klanai stovėjo DūnŽ.
5. tr. užtvenkti: Užtvãtijo pylą ir apleido pievas su vandeniu Trk.
6. tr. NdŽ gerokai užvalgyti, išgerti.

panagùtės patekė́jo ėmė skaudėti pirštų galus (nuo šalčio): Man teip rankos sušalo, kad ir panagutės patekėjo. Kin. Veizėk, mano panagutės patekėjo. KIp.
ikì mažiáusių panagùčių smulkmeniškai, kruopščiai: Iki mažiausių panagučių apleistasis dvarelis tapė iškratytas. prš.
ikì panagùtės smulkmeniškai, kruopščiai (ką daryti): Matydamys gan jau esant įstatymų, nenorėjo jų bedauginti, tikt veizėjo, kad senieji lig panagutės būtum užlaikomys. Valanč.
iš panagùčių kruopščiai, smulkiai (ką daryti): Iš panagučių iškrato, t. y. ne apgrabais. J. Išpasakojo iš panagučių. Grg. Šiandien mokinti vyrai atieško supelėjusius ir sukandėjusius popierius, krato juos iš panagučių. A.
iš pàt panagùèių smarkiai (išsibarti, išsirieti): Išsibariau, išsiėmiau iš pat kojų apačių, iš pat panagučių. Šts.
nė̃ panagùtės ničnieko: Visą vyskupo turtą išgrobstė ir paglemžė, o kanaunykams nė panagutės neteko. Valanč.

pleškė́ti, plẽška, -ė́jo šnek.
1. intr. K, Žr, Vl, Dkš, Krok, Lzd, Pc, Ds smarkiai, su garsu degti: Ugnis pleška pazare, t. y. tvaska liepsnos J. Sausos malkos teip gerai plẽška Ut. Matom – visur tik dega dega, tik plẽška Kp. Pleška malkos kap šiaudai Švnč. Kažno te kieno trobos plẽška? Vžns. Jau gal kas pleška, kad tokia didelė pašvaistė Slk. Paliko plẽškančią ugnį ir išėjo sau Jrb. Liepsnojo pleškėdama visa karčema K.Bor. Po ąžuolu ugnis ten tuomet pleškėjo A.Baran. Tu būtumbei vis pekloje degt ir pleškėt turėjęs PG. Jau visai diena, o elektra visuose kambariuose pleška! Lnkv.
| prk.: Laisvės liepsna jo krūtinėj pleška V.Krėv. Nors didi meilė mums širdy pleškė́jo, nejutau šyšo, ir kankliai tylėjo A.Baran.
2. intr. Kel1881,121 pokšėti: Naktimis pleškėjo zenitinės, vydamos nuo miesto fašistinius maitvanagius A.Vencl.
3. intr. teškenti, plekšėti: Irklai pleškėjo Lp. Žuvelių pulkas vandenėly pleška, o mano mergytė ašarėles braukia LB78.
4. intr. MŽ pliupėti, kunkuliuoti (smarkiai verdant): Virulys pleška ple ple ple, kad tirštai įdeda mėsos J. Statyk košę šonan, ir tegu plẽška Drsk. Žiūrėk, puodai jau plẽška, reik rapukus nusunkti Slv. Pradeda bulbos pleškė́ti Rtn.
5. intr. garsiai skambėti, skardenti, aidėti: Net pirkia plẽška, kap gieda Vlk. Tik pleška miškas, kap dainuoja Lp. Paukščiai čiulba taip gražiai, net alksnynai pleška rš. Ragas skamba, jog net girios pleška V.Krėv. O šoka, o duoda, kad net pleška BsMtI36.
6. intr. garsiai šaukti, rėkauti, triukšmauti: Mergos gano telius, tai plẽška ir plẽška Vlk. Rėkia, staugia, kaukia, pleška, mat pagausią jie (žvėrys) sau mešką A1884,124.
ǁ smarkiai čiulbėti: Lakštingalėlė maželėlė ant daubos skardžio pleškėjo Žem.
7. tr., intr. Q391, CII906, MŽ374, I daug ir garsiai šnekėti, plepėti, taukšti: Jijė pleška nesuomanias J. Ana pleškėjo kaip šalta košė, t. y. daug kalbėjo J. Ką tu čia pleški vėjus? M.Valanč. Ką veiks daugiau susirinkusios bobos? Bèpleška niekus Slv. Boba plẽška kaip kalavartas Vžns. Kodėl pleškė́t tau nėkas neskauda? Kal. Teška, plẽška, net nusibosta Dkš. Ir plẽška, kaip darbo neturėdamos Jrb. Nepleškė́k ant visos grinčios! Rmš.
^ Geriau pleškė́t, ką tylėt Ut.
8. intr. Kz, Slk, Vlkv, Pc, Skr smarkiai, triukšmingai eiti, važiuoti: Vieni kalbėjo, kad kam nors kunigą veža su paskutiniais sakramentais, kiti, kad gubernatoriaus pleška pasitikti P.Cvir. Dulka, pleška keleliu su knygelių mazgeliu į apylinkės miestelį T.Tilv. Susidėję po arklį, plẽška į miestą Dkš. Plẽška visi kap akis išdegę! Alk. Vieškeliu pleškė́si, kad ir kažin koks kelias būtų Srv. Jau Juozienė plẽška su naujienom į kaimą Lkč.
9. intr. smarkiai šalti: Plẽška paržiem be nustojimo Trgn. Šalčiai pleška, ė anas eina per ūlyčią vienuos marškiniuos Švnč.
^ Dieną teška, naktį plẽška Upn.
10. intr. vešliai augti: Šiemet vasarojus plẽška, mat šilta, palyja Dbk.
11. intr. žydėti, tviskėti: Mergų darželis tiktai plẽška Al. Linukai daržely tik plẽška Smn. Pilni laukai tų ugnelių – net plẽška! Lp.
12. tr., intr. labai skaudėti: Pati nežinau nuo ko, ale tep plẽška galvą, kad negaliu niekur nusdėt Ml. Sopa mana galvelė, pleška mana širdelė Str.
13. intr. pykti, niršti: Jurgis in manęs plẽška Dglš. Ažu šitą žodį pleškė́[jo], širdijos Rš.
atpleškė́ti, àtpleška, -ė́jo intr.
1. K smarkiai, triukšmingai ateiti, atvažiuoti: Jau atpleška [jaunikis], – atnešė naujieną Endrius I.Simon. Vieškeliu atpleška raiteliai rš. Klausau – kažin kas àtpleška takeliu. Ogi žiūriu – Vanagų piemenukas Jrb. Tik au au – atàpleška didžiausias šuva Dbk.
2. refl. iki valios atsiplepėti: Pleška ir neatsi̇̀pleška Jrb.
įpleškė́ti, į̇̃pleška, -ė́jo
1. refl. įsidegti, įsiliepsnoti: Raudonavo dangus nuo įsipleškėjusių trobesių J.Balt.
2. intr. Š smarkiai, triukšmingai įeiti, įbėgti, įvažiuoti: Įpleškėjo į vidų keturi vyrai rš.
išpleškė́ti, i̇̀špleška, -ė́jo
1. intr. su garsu sudegti, išdegti: Visas miestas į padanges išpleškė̃s Sch143. Visa lauko nauda su dūmais išpleškėjo rš. Vienu akies mirksniu kilo liepsna, ir visi lydimai išpleškėjo J.Bil.
ǁ išsikūrenti: Pridė[ja]u malkų, i kapmat išpleškė́jo Rš. Paki pavalgysma, tai ir pečius išpleškės Trgn.
2. intr. išvirti, iškunkuliuoti: Gerai išpleškėjo kruopos Lp.
3. intr. K, Ukm smarkiai, triukšmingai išeiti, išbėgti: Visi išpleškė́jo in miestą Mrj. Ateinantį sekmadienį, suvarę popietei kiaules, išpleškėjome į mišką visas būrys P.Cvir.
4. tr. P išplepėti, išpasakoti: Kaip jis toks pleškatainis, tai paslapčių neturi – viską išpleška Žvr.
5. refl. išsikalbėti: Čia mes nuo visko išsipleškėjom Ss.
nupleškė́ti, nùpleška, -ė́jo intr.
1. Erž, Vvr, Vyž smarkiai nudegti, sudegti: Teip nupleškė́jo ugnia, kad ir šaukšto neliko Trgn. Iš pirties prasidėjo gaisras, i pusė kaimo nupleškė́jo Sdb. Per tą ugnelę (gaisrą) galėjo pusė sodžiaus nupleškėti Ėr. Ugnis tada persimetė ant skūnės, kuri taipojau nupleškėjo prš.
ǁ Všn nuo saulės nudegti: Mergiotė saule nudegus, nupleškė́jus Km.
2. Jrb smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti: Arklys geras, tai tuoj nupleškė́sma Vžns. Nupleškė́jo karvės ir nupleškė́jo par krūmus Ut. Kažkoks vyras nupleškė́jo nupleškė́jo raitas per kaimą Srv. Nupleškė́jo kaip žaibas Sv. Velnias pailso, pasiliko, o zuikys kaip nupleškėjo, teip nupleškėjo BsMtII75. Šuva, gavęs lazdų, kaukdamas nupleškė́jo Vlkv.
3. smarkiai, su triukšmu nukristi, nugriūti: Jeigu mato, kad rogės gali kur į bedugnę nupleškėti, tada jisai giliai įsmeigia savo lazdą, ir rogės su šienu apsistoja rš. Sūris lapei nupleškėjo LTR(Nm).
4. daug ir tuščiai prikalbėti: Jau toj Onelė kai ims pleškėti, tai ir visiškai nùpleška Skp.
papleškė́ti, pàpleška, -ė́jo tr. pasakyti: Pleška, pleška ir pàpleška teisybę Skr.
parpleškė́ti, par̃pleška, -ė́jo intr. smarkiai, triukšmingai pareiti, parbėgti, parvažiuoti: Na, iš kurgi tu čia par̃pleški pridusus? Lkč. Pamatę debesį, su pilnu vežimu tik parpleškė́jom Ldvn. Vežėjas …, išleidęs paną iš karietos, parpleškėjo atgal namo BsMtII52.
pérpleškėti intr. sustoti smarkiai virus: Motule, ar jau pérpleškėjo grucė? Kb.
prapleškė́ti, pràpleška, -ė́jo intr. smarkiai, triukšmingai prajoti, pravažiuoti: Pro sargybą pilies vartuose zovada prapleška raitininkas ir kiemo viduryje nušoka ant žemės rš.
pripleškė́ti, pri̇̀pleška, -ė́jo
1. tr. tuščiai prikalbėti, priplepėti: Daug nėkų pripleškėti I.
2. refl. prisigerti: Visi gerai prisipleškėję, pradėjo namon ruoštisi A1884,191.
supleškė́ti, sùpleška, -ė́jo
1. intr. K, Vl, Mrj, Pns, Rk, Slk, Brs greitai, su garsu sudegti: Paki atbėgom, tai ir sienos supleškė́jo Trgn. Visakas supleškė́jo – nė šiaudo dančiui pakrapštyt neliko Ut. Iš nakties jauja su javais supleškė́jo Up. O jei pateksim senam našleliui – ugnelėj supleškėsim TDrIV27.
| Sudegė, supleškėjo – nei anglių, nei pelenų (žvakė) LTI300.
^ Kad tu supleškė́tum, toks blogas žmogus! Vžns. Kad tu supleškėtumbei! B. Suplešky (supleškėk) tu su savo ragutelėm! Dglš.
ǁ Q585 žūti, išgaišti, suteškėti.
2. intr. suvirti: Viralas supleškė́jo, t. y. suvirė į tirštumą J.
3. tr. sudeginti, supleškinti: Neprietelius sugautus ant ugnies uždėjo ir juos … į dievų garbę supleškėjo RD207.
4. intr. triukšmingai sueiti, suvažiuoti: O šitie jau gryčion supleškė́jo Ut. Kareiviai Tauragnuos supleškė́jo Trgn.
5. intr. sušalti: Tokiam šalty visakas gali supleškė́t Sld.
6. intr. supliaukšėti: Kas ten supleškė́jo, lyg žuvis Antvardėj? Skr.
ǁ sušlamėti: Supleškėjo nuo vėjo sodo medeliai LTR(Zp).
7. intr. sužydėti, suplieksti: Žiūrėk, kap mano darželis supleškė́jo! Lp.
užpleškė́ti, ùžpleška, -ė́jo intr.
1. smarkiai užsidegti: Kad užpleškėjo dvarai, tai nė akmens ant akmens nebeliko! rš. Tuoj ugnis užpleškėjo plytoje J.Balt.
2. smarkiai užšalti: Ot šąla: ryt visi langai ažpleškė̃s Mlt. Vieni langai – greit ažùpleška Trgn.
3. vešliai užaugti: Šiemet rugiai gerai užpleškė́jo Vžns.

pleškė́ti, plẽška, -ė́jo šnek.
1. intr. K, Žr, Vl, Dkš, Krok, Lzd, Pc, Ds smarkiai, su garsu degti: Ugnis pleška pazare, t. y. tvaska liepsnos J. Sausos malkos teip gerai plẽška Ut. Matom – visur tik dega dega, tik plẽška Kp. Pleška malkos kap šiaudai Švnč. Kažno te kieno trobos plẽška? Vžns. Jau gal kas pleška, kad tokia didelė pašvaistė Slk. Paliko plẽškančią ugnį ir išėjo sau Jrb. Liepsnojo pleškėdama visa karčema K.Bor. Po ąžuolu ugnis ten tuomet pleškėjo A.Baran. Tu būtumbei vis pekloje degt ir pleškėt turėjęs PG. Jau visai diena, o elektra visuose kambariuose pleška! Lnkv.
| prk.: Laisvės liepsna jo krūtinėj pleška V.Krėv. Nors didi meilė mums širdy pleškė́jo, nejutau šyšo, ir kankliai tylėjo A.Baran.
2. intr. Kel1881,121 pokšėti: Naktimis pleškėjo zenitinės, vydamos nuo miesto fašistinius maitvanagius A.Vencl.
3. intr. teškenti, plekšėti: Irklai pleškėjo Lp. Žuvelių pulkas vandenėly pleška, o mano mergytė ašarėles braukia LB78.
4. intr. MŽ pliupėti, kunkuliuoti (smarkiai verdant): Virulys pleška ple ple ple, kad tirštai įdeda mėsos J. Statyk košę šonan, ir tegu plẽška Drsk. Žiūrėk, puodai jau plẽška, reik rapukus nusunkti Slv. Pradeda bulbos pleškė́ti Rtn.
5. intr. garsiai skambėti, skardenti, aidėti: Net pirkia plẽška, kap gieda Vlk. Tik pleška miškas, kap dainuoja Lp. Paukščiai čiulba taip gražiai, net alksnynai pleška rš. Ragas skamba, jog net girios pleška V.Krėv. O šoka, o duoda, kad net pleška BsMtI36.
6. intr. garsiai šaukti, rėkauti, triukšmauti: Mergos gano telius, tai plẽška ir plẽška Vlk. Rėkia, staugia, kaukia, pleška, mat pagausią jie (žvėrys) sau mešką A1884,124.
ǁ smarkiai čiulbėti: Lakštingalėlė maželėlė ant daubos skardžio pleškėjo Žem.
7. tr., intr. Q391, CII906, MŽ374, I daug ir garsiai šnekėti, plepėti, taukšti: Jijė pleška nesuomanias J. Ana pleškėjo kaip šalta košė, t. y. daug kalbėjo J. Ką tu čia pleški vėjus? M.Valanč. Ką veiks daugiau susirinkusios bobos? Bèpleška niekus Slv. Boba plẽška kaip kalavartas Vžns. Kodėl pleškė́t tau nėkas neskauda? Kal. Teška, plẽška, net nusibosta Dkš. Ir plẽška, kaip darbo neturėdamos Jrb. Nepleškė́k ant visos grinčios! Rmš.
^ Geriau pleškė́t, ką tylėt Ut.
8. intr. Kz, Slk, Vlkv, Pc, Skr smarkiai, triukšmingai eiti, važiuoti: Vieni kalbėjo, kad kam nors kunigą veža su paskutiniais sakramentais, kiti, kad gubernatoriaus pleška pasitikti P.Cvir. Dulka, pleška keleliu su knygelių mazgeliu į apylinkės miestelį T.Tilv. Susidėję po arklį, plẽška į miestą Dkš. Plẽška visi kap akis išdegę! Alk. Vieškeliu pleškė́si, kad ir kažin koks kelias būtų Srv. Jau Juozienė plẽška su naujienom į kaimą Lkč.
9. intr. smarkiai šalti: Plẽška paržiem be nustojimo Trgn. Šalčiai pleška, ė anas eina per ūlyčią vienuos marškiniuos Švnč.
^ Dieną teška, naktį plẽška Upn.
10. intr. vešliai augti: Šiemet vasarojus plẽška, mat šilta, palyja Dbk.
11. intr. žydėti, tviskėti: Mergų darželis tiktai plẽška Al. Linukai daržely tik plẽška Smn. Pilni laukai tų ugnelių – net plẽška! Lp.
12. tr., intr. labai skaudėti: Pati nežinau nuo ko, ale tep plẽška galvą, kad negaliu niekur nusdėt Ml. Sopa mana galvelė, pleška mana širdelė Str.
13. intr. pykti, niršti: Jurgis in manęs plẽška Dglš. Ažu šitą žodį pleškė́[jo], širdijos Rš.
atpleškė́ti, àtpleška, -ė́jo intr.
1. K smarkiai, triukšmingai ateiti, atvažiuoti: Jau atpleška [jaunikis], – atnešė naujieną Endrius I.Simon. Vieškeliu atpleška raiteliai rš. Klausau – kažin kas àtpleška takeliu. Ogi žiūriu – Vanagų piemenukas Jrb. Tik au au – atàpleška didžiausias šuva Dbk.
2. refl. iki valios atsiplepėti: Pleška ir neatsi̇̀pleška Jrb.
įpleškė́ti, į̇̃pleška, -ė́jo
1. refl. įsidegti, įsiliepsnoti: Raudonavo dangus nuo įsipleškėjusių trobesių J.Balt.
2. intr. Š smarkiai, triukšmingai įeiti, įbėgti, įvažiuoti: Įpleškėjo į vidų keturi vyrai rš.
išpleškė́ti, i̇̀špleška, -ė́jo
1. intr. su garsu sudegti, išdegti: Visas miestas į padanges išpleškė̃s Sch143. Visa lauko nauda su dūmais išpleškėjo rš. Vienu akies mirksniu kilo liepsna, ir visi lydimai išpleškėjo J.Bil.
ǁ išsikūrenti: Pridė[ja]u malkų, i kapmat išpleškė́jo Rš. Paki pavalgysma, tai ir pečius išpleškės Trgn.
2. intr. išvirti, iškunkuliuoti: Gerai išpleškėjo kruopos Lp.
3. intr. K, Ukm smarkiai, triukšmingai išeiti, išbėgti: Visi išpleškė́jo in miestą Mrj. Ateinantį sekmadienį, suvarę popietei kiaules, išpleškėjome į mišką visas būrys P.Cvir.
4. tr. P išplepėti, išpasakoti: Kaip jis toks pleškatainis, tai paslapčių neturi – viską išpleška Žvr.
5. refl. išsikalbėti: Čia mes nuo visko išsipleškėjom Ss.
nupleškė́ti, nùpleška, -ė́jo intr.
1. Erž, Vvr, Vyž smarkiai nudegti, sudegti: Teip nupleškė́jo ugnia, kad ir šaukšto neliko Trgn. Iš pirties prasidėjo gaisras, i pusė kaimo nupleškė́jo Sdb. Per tą ugnelę (gaisrą) galėjo pusė sodžiaus nupleškėti Ėr. Ugnis tada persimetė ant skūnės, kuri taipojau nupleškėjo prš.
ǁ Všn nuo saulės nudegti: Mergiotė saule nudegus, nupleškė́jus Km.
2. Jrb smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti: Arklys geras, tai tuoj nupleškė́sma Vžns. Nupleškė́jo karvės ir nupleškė́jo par krūmus Ut. Kažkoks vyras nupleškė́jo nupleškė́jo raitas per kaimą Srv. Nupleškė́jo kaip žaibas Sv. Velnias pailso, pasiliko, o zuikys kaip nupleškėjo, teip nupleškėjo BsMtII75. Šuva, gavęs lazdų, kaukdamas nupleškė́jo Vlkv.
3. smarkiai, su triukšmu nukristi, nugriūti: Jeigu mato, kad rogės gali kur į bedugnę nupleškėti, tada jisai giliai įsmeigia savo lazdą, ir rogės su šienu apsistoja rš. Sūris lapei nupleškėjo LTR(Nm).
4. daug ir tuščiai prikalbėti: Jau toj Onelė kai ims pleškėti, tai ir visiškai nùpleška Skp.
papleškė́ti, pàpleška, -ė́jo tr. pasakyti: Pleška, pleška ir pàpleška teisybę Skr.
parpleškė́ti, par̃pleška, -ė́jo intr. smarkiai, triukšmingai pareiti, parbėgti, parvažiuoti: Na, iš kurgi tu čia par̃pleški pridusus? Lkč. Pamatę debesį, su pilnu vežimu tik parpleškė́jom Ldvn. Vežėjas …, išleidęs paną iš karietos, parpleškėjo atgal namo BsMtII52.
pérpleškėti intr. sustoti smarkiai virus: Motule, ar jau pérpleškėjo grucė? Kb.
prapleškė́ti, pràpleška, -ė́jo intr. smarkiai, triukšmingai prajoti, pravažiuoti: Pro sargybą pilies vartuose zovada prapleška raitininkas ir kiemo viduryje nušoka ant žemės rš.
pripleškė́ti, pri̇̀pleška, -ė́jo
1. tr. tuščiai prikalbėti, priplepėti: Daug nėkų pripleškėti I.
2. refl. prisigerti: Visi gerai prisipleškėję, pradėjo namon ruoštisi A1884,191.
supleškė́ti, sùpleška, -ė́jo
1. intr. K, Vl, Mrj, Pns, Rk, Slk, Brs greitai, su garsu sudegti: Paki atbėgom, tai ir sienos supleškė́jo Trgn. Visakas supleškė́jo – nė šiaudo dančiui pakrapštyt neliko Ut. Iš nakties jauja su javais supleškė́jo Up. O jei pateksim senam našleliui – ugnelėj supleškėsim TDrIV27.
| Sudegė, supleškėjo – nei anglių, nei pelenų (žvakė) LTI300.
^ Kad tu supleškė́tum, toks blogas žmogus! Vžns. Kad tu supleškėtumbei! B. Suplešky (supleškėk) tu su savo ragutelėm! Dglš.
ǁ Q585 žūti, išgaišti, suteškėti.
2. intr. suvirti: Viralas supleškė́jo, t. y. suvirė į tirštumą J.
3. tr. sudeginti, supleškinti: Neprietelius sugautus ant ugnies uždėjo ir juos … į dievų garbę supleškėjo RD207.
4. intr. triukšmingai sueiti, suvažiuoti: O šitie jau gryčion supleškė́jo Ut. Kareiviai Tauragnuos supleškė́jo Trgn.
5. intr. sušalti: Tokiam šalty visakas gali supleškė́t Sld.
6. intr. supliaukšėti: Kas ten supleškė́jo, lyg žuvis Antvardėj? Skr.
ǁ sušlamėti: Supleškėjo nuo vėjo sodo medeliai LTR(Zp).
7. intr. sužydėti, suplieksti: Žiūrėk, kap mano darželis supleškė́jo! Lp.
užpleškė́ti, ùžpleška, -ė́jo intr.
1. smarkiai užsidegti: Kad užpleškėjo dvarai, tai nė akmens ant akmens nebeliko! rš. Tuoj ugnis užpleškėjo plytoje J.Balt.
2. smarkiai užšalti: Ot šąla: ryt visi langai ažpleškė̃s Mlt. Vieni langai – greit ažùpleška Trgn.
3. vešliai užaugti: Šiemet rugiai gerai užpleškė́jo Vžns.

panagùtė sf. (2), pãnagutė (1) žr. panagė 1: Man mažojo piršto pãnagutę skauda Grv. Adatas panagutė́san kimšo Grv.
◊ iš panagùčių kruopščiai, smulkiai ką daryti: Iš panagùčių iškrato, t. y. ne apgrabais J. Išpasakojo iš pãnagučių Grg. Iš pãnagučių išklausinėjo Užv. Viską iš panagučių išteiravo Krkl. Jis pradėjo jos klausinėti, ir toji jam viską iš panagučių išpasakojo VoK135. Šiandien mokinti vyrai atieško supelėjusius ir sukandėjusius popierius, krato juos iš panagučių A1884,74. Kvočia žodžius, kamantinėja iš panagùčių nuo visa JR6. Iš panagùčių žinau viską J.
iš [pat] panagùčių smarkiai (išsibarti, išsirieti): Išsibarau, išsiėmiau iš pat kojų apačių, iš pat panagùčių Šts.
ligi panagùtės (panagùčių) nuosekliai, smulkmeniškai ką daryti: Matydamys gan jau esant įstatymų, nenorėjo jų bedauginti, tikt veizėjo, kad senieji lig panagutės būtum užlaikomys M.Valanč. Iki mažiausių panagučių apleistasis dvarelis tapė iškratytas prš.
nė panagùtės ničnieko: Visą vyskupo turtą išgrobstė ir paglemžė, o kanaunykams nieko nė panagutės neteko M.Valanč.
panagùtės patekė́jo ėmė skaudėti pirštų galus (nuo šalčio): Man teip rankos sušalo, kad ir pãnagutės patekė́jo Kin. Veizėk, mano panagùtės patekė́jo MitI67.

tvõksti, tvõskia (tvãskia Jn(Kv)) NdŽ, tvõska [K], KŽ, -ta KŽ), tvõskė DŽ, NdŽ, KŽ, tvóksti KŽ; L, Rtr
1. intr. I tvinkčiojamai skaudėti, tvinksėti; peršėti, degti: Taip tvõksta, augs tas padurtas pirštas DūnŽ. Burna pradėjo tvõksti Jn(Kv). Didiliai neskauda, tik tvõska Skd. Nudegiau ranką, taip tvõska, kad nežinau kur ir pasidėti Vkš. Teip nudegiau su toms notrynėms kojas, teip dabar tvõska! Krt. Žandą nusigrandžiau, taip tvõska Užv. Rankos tvoska žlugtą skalbus šalty J. Perša tvõska rankos po darbo Šts. Tvõska biškį skūra KlvrŽ.
| impers. K.
2. intr. sklisti kvapui: Iš tvarto svaiginamai tvoskė perpuvusio mėšlo tvaikas rš. Tvokstè tvõska smarvė nu rūkančių mergų Krš. Įkaitęs grindinys bjauriai tvoskė arklių šlapumu J.Avyž. [Vyras] tvoskė kiek ir degtine A.Vencl. Tvoskė perkaitusiais gailiais, aitriom saulašarėm J.Balt.
| Žalumynai tebetvoskė gyva miško kvaptimi M.Katil. Vėl kiek laiko abu tylėjo, čia žiūrėdami į dūmus, čia į duris, iš kur tvoskė cinamonų, pipirų ir visoks kitoks kvepėjimas A.Vaičiul. Degina stiprus vidurdienio karštis, laukas tarsi krosnis pakepta duona tvoskia V.Bub. Medum, bra, kaip iš avilio tvoskia A.Vencl.
3. intr. Jn, K.Būg smarkiai traukti, dvelkti (vėsai, karščiui): Nu kuknės tvõska baisiausis karštis Varn. Per pakinkius šaltis tvõskia Bb. Nuo šulinio tvoskia vėsesniu oru V.Piet. Skvarbus vėjas tvoskia tiesiai į veidą rš.
| prk.: Nuo žolynų tvoskė sveikata ir poilsiu A.Vencl. Tik dainos liko: jomis tvoskia nuo senų kapų, nuo klonių, skardžių V.Piet. Nuo liūdnai stovinčio Varnupių kalno tvoskia mūsų senovė TS1902,10b(V.Piet). Sena merga, tvokstè tvõksta pasiutimu Krš.
4. tr. NdŽ smarkiai pilti, lieti: Mūsų to mama tai tvõskia ir tvõskia tą [v]andenį [ant gėlių], ar reikia ar nereikia Krs.
5. intr. lietis, plūsti: Į smilkinius tvoskė kraujas, akys aptemo sp. Į viršugalvį tvoskia verdantis kraujas prš.
6. intr. būti smarkiai bloškiamam, sviedžiamam: Tos dulkės tvõskia į akis Dl.
7. intr. smarkiai šerti, tvoti, smogti: Kardu tvõksti NdŽ. Su kumščiu tvõskė jam į akį Plv. Kuo tu jį pabaidysi, – tvõskė per ausį ir nubėgo Dkš.
| prk.: Galvon tvoskė skausmas kaip vinis S.Zob.
ǁ ploti: Dėl to, jog savo rankomis tvoskei CI1078.
8. intr. spindėti, tviskėti: Toliau nuo miško, kur daugiau tvoskė saulė, mezginys žvilgėjo kaip vaivorykštė S.Zob.
9. intr. plytėti, driektis (ppr. apie lygų paviršių): Vanduo tvoskia par tvaną, t. y. tyško J. Ledas lygus kaip kalavijas tvoskia J.
10. plepėti, taukšti niekus: Neklausyk, ką ta boba tvõskia Skr. Tekorieniukė aną dieną tvõskia, kad Katilius į Didvyžius paskirtas Gs. Susiginčijau su kunigu, girdėjo Magdė ir tvõskia jau kitom Vrb.
nutvõksti, nutvõskia, nùtvoskė
1. intr. pradėti tvinkčiojamai skaudėti, perštėti, degti: Nutvoskusios rankos nuo plovimo drabužių, t. y. karščiu dega, peršta J.
2. tr. įkaitinti: Žengė į kaitros nutvokstą peroną A.Vaičiul.
3. tr. šnek. niekus nušnekėti: Žio, ir nutvoskei kaip antis į vandenį M.Katil.
patvõksti, patvõskia, pàtvoskė intr. padvokti: Patvoskia iš vidaus priplėkęs dulkių kvapas rš.
pértvoksti intr. kiaurai persiimti nemalonaus kvapo: [Pietums] tik rauginti kopūstai, ar ne pernai metų, kieti lyg virkščios, nujuodę statinėje, pertvoskę kiaurai, stačiai nosį laužia J.Balt.
pritvõksti, pritvõskia, pri̇̀tvoskė tr.
1. Š, NdŽ daug pripilti: Kam pritvoskei pilną lovį vandens?! Tvr.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ priplakti (ppr. prie žemės).
3. greitai pribrandinti: Šįmet lengvos avižos, mat karščiai pri̇̀tvoskė Stl.
4. šnek. priplepėti, prikalbėti nebūtų dalykų: Tai Agnieška tau pritvoskė pilną galvą tokių kvailysčių Vrb.
sutvõksti, sutvõskia, sùtvoskė intr. suduoti, sušerti, sutvoti.
| prk.: Jam vis dar sunku peržengti savo parapijos sieną: kažkokia baimė sutvoskia botagu per smegenis rš.
užtvõksti, užtvõskia, ùžtvoskė intr. nušvisti, sužėrėti: Užtvoskė šviesa ant visos Lietuvos prš.

stverti, čiupti rankomis ar kokiu įrankiu

gauti, įgyti

valyti (derlių)

vesti (žmoną)

pirkti

parduodant prašyti (kainos)

reikalauti

šaukti, mobilizuoti

pjauti, rėžti, kirpti

traukti į save; dažyti

įtemptai ką nors daryti, stengtis

pradėti

pradėti jausti ką

su kitu veiksmažodžiu bei jungtuku „ir“ žymi veiksmo staigumą, netikėtumą

siùsti, siuñta, siùto intr. K, Rtr, DŽ; H, R, M
1. sirgti pasiutlige: Temperatūra taip žemai nukrito, kad net šunys negalėjo pakelti tokio šalčio ir pradėjo siusti K.Bor. Iš pradžių buvo taip karšta, kad šunes siuto V.Myk-Put. Laimė, kad jie nesiunta, nes galėtų aprieti visus gyventojus Blv.
^ Tegu šunys siuntie, ne žmogus J. Gerk: nė siusi, nė pusi Sch81. Nė siusi, nė pusi dėl to Vaižg(ž.).
2. nerimti, dūkti, ko geidžiant: Tos kiaulės siuñta kuilių Erž. Tokį diedą, kuris tokių jaunų mergų ieško, paemi tik ir užpampini, – nereiktų jam siùst Pbs.
| Išgėriau aštuntą, jau kraujas siunta LTR(Srd).
^ Kas nesiuñta želdamas, tas siuñta žildamas Šauk.
3. labai skaudėti: Man dantys siuñta Pn. Ans ėsti norėjo, tas pilvas, i siùto tavie Trk. Popiet visas dantys pradėjo siùst Snt.
ǁ svaigti: Išgėriau aštuntą, man galvelė siunta DvD292. Pilvas išputo, galva nesiùto (apie prastą alų) Lnkv.
4. šėlstant bėgti, lakstyti: Veršis siuñta po tvartą Jrb. Vienas vežimas su siuntančiais arkliais pralenkė net Vilių Karalių I.Simon. Del šito nėra ko siùst par laukus An.
ǁ labai smarkiai lėkti: Adomas, pašėlusiai būgnindamas kulnimis putotus gyvulio šonus, toliau siuto šuoliais Kraštupėnų link J.Avyž. Traukinys siuto tokiu greitumu rš.
5. DŽ1 savavaliauti, siautėti: Nu, gerai, suskaldyk duris, tuoj pasodinsme daboklėn – nebesiùsi Mžš.
6. niršti įtūžus, labai pykti: Drignių užėdęs jis siuñta J. Patėvis jau ir taip ant manęs siunta J.Avyž. Atrodo, kad nėra už ką, o ji jau siuñta Skr. Jam kad tik reikia dirbt, tai ir siuñta Trgn. Iš jo žmogaus nėr – siuñta siuñta in bobos, in vaikų Klt. Nežino, ko nora, siuñta i nežino, ką ta kramė sako Trk. Pasakojo, kad vokiečiai dėl partizanų puolimų labai siunta rš. Parėjo iš miestelio Jonas girtas, tai siùto siùto visą vakarą Ob. Ko čia siunti̇̀, kai drignių priėdęs? NmŽ. Ilgai siuto, kaip devynių velnių apsėstas PPr285.
| Policijos agentas siuto iš piktumo J.Balč.
ǁ šūkauti įpykus, bartis: Nuėjęs Rudikuos siuñta: kam traktorių paėmėt?! Slm. Kurių gi čia galų dabar siunti̇̀?! Mžš.
^ Nesiusk be kunigo Prk. Nesiusk be laiko LTR(Jnš). Siùsk tu nesiùtęs! Šts.
7. DŽ išdykauti, šėlioti, dūkti: Palik vienus [vaikus], tai ir siuñta Užp. Gerai būtų, kad jau pamestut siùst Lkm. Vaikai, kada liaustės siùsti?! Krž. Kaip anie pradėjo ūbauti ten, siùsti po tą mišką! Lk. Nu tu ir įmeigi siùsti su tais vaikais! Trk. Bijo mūšio, nesiuñta Krš. Del manę galiata siùst i kūlį verst Jrb. Aš pats nesiuntù, tai ir kitų siuñtant nekenčiu Sdk. Oi siutom šiąnakt vakarėly! Užg. Vis jau par nubengtuves siùsma Žr. Daba vaikai siuñta naktimis, o mums reikėjo su prakaitu vargti Ms. Jūs, Vizgūnai, siùskit, siùskit (linksmai vakaruokit), o Svydeniai bulbas skuskit (d.) Kp. Ko siunti̇̀ kaip Šatrijos kalnas?! Rs. Siunta kaip priš lytų LTR(Pp).
^ Ko siunti, ar veselę junti? LTR(Pp).
| refl.: Mūs tėvai išmintingi buvo i mergelkas neleido siùstis Prk. Neatejo, nesisiùto tas velnias (ps.) Kv.
8. DŽ1 audroti: Tik girdėt, kaip siunta pūga ir skaudžiai plaka širdis krūtinėje J.Bil. Audra pakilo, tik vėlaus vakaro sulaukus, ir siuto visą naktį V.Krėv. Vėjas siusdamas kaukė J.Balč. Ale [pūga] visa dienelė siuñta ir siuñta! Mlt.
9. imti smarkiai ką daryti: Siùto siùto skaudėti [paširdžiai], negaliu Grd.
◊ nė̃ siùtęs jokiu būdu, niekaip: Kokių aš žodžių girdėjau, kur neatmysi nė̃ siùtęs KlvrŽ.
siùtusio káilio piktas, pašėlęs: Jis siùtusio káilio Žml.
apsiùsti intr. Rtr; Sut, LVI129
1. Zp apsirgti pasiutimo liga: Šuva apsiùto Ds.
2. J, Grg įdūkti, įšėlti: Oi ans yra apsiùtęs! Kl. Jau tikrai mano vyras apsiùto Klt. Visi vaikai kap apsiùto – neleidžia tėvui ženyties! Ml. Bet anys apsiuto ir kalbėjo terp savęs, ką Jėzui turėtų padaryt Ch1Luk6,11.
◊ kai̇̃p apsiùtęs labai smarkiai (ką daro): Skraido bobos kàb apsiùtę Lz.
atsiùsti intr. atsišėlti:
^ Nesiutęs apželdamas, gavo atsiusti žildamas Vaižg.
įsiùsti intr. Rtr; Q414, M
1. DŽ, NdŽ, Vkš įniršti, įdūkti: Įsiunta arkliai R. Žvėris baisiai įsiuto rš. Girtas įsiùto ir pradėjo sūdus daužyti J. Kažin ko įsiùtęs vyras parejo namo ir ėmė šėliotis Š. Parėjo įdūkęs, įsiùtęs Prn. Jisai an Jono įsiùto ir norė[jo] paduot darbam Šn. Žmonys insiùtę, užpykę buvo Kb.
| refl.: Įsisiùto: ka galėtų, šaukšte [v]andens prigirdytų! Krš.
2. refl. išdykaujant įsišėlti: Įsisiùto [vaikas], nebužmiegta Krš. Kai įsisiùto – daikto nebėr! Lb. Tą dieną vaikai buvo be proto įsisiùtę Pln.
3. įnikti, imti smarkiai ką daryti: Įsiùto veršiai laigyti, paleidau [iš aptvaro] Grd. Dabar jis kad įsiùto gert Snt.
išsiùsti intr. Rtr; Sut, M žr. pasiusti:
1. Sv, Slk Aniemet buvo lapių išsiùtusių Strn. Išsiùtęs vilkas skykt par tvorą i sudraskė bobą smertin Klt. Boba girta tai blogiau negu katė išsiutus Švnč.
2. Kai kokios [naminės degtinės] prigersi, tai gali išsiùst Str.
3. Dabar marčios išsiust[ų], kad reiktų mošom duot pasoga Rš.
4. refl. užtektinai prisidūkti, prisišėlti: Išsisiunta, perdega, o kai sukuria šeimos židinį, iš lėto žėruoja tartum žarijos J.Avyž.
◊ kai̇̃p išsiùtęs labai smarkiai, greitai (ką daro): Laksto kàp išsiùtus Dglš. Tupi kampe paspūtęs, lekia par laukus kai̇̃p išsiùtęs (šautuvas ir kulka) Slk.
nusiùsti
1. žr. pasiusti 2.
| refl.: Išminsi, pask eisi pri kito – nusisiùsi nemiegojęs par naktis! Kl.
2. intr. labai greitai, smarkiai nulėkti: Traukinys nusiuto geležinkeliu ir pranyko rš.
3. intr. padvėsti: Turėjau tris paršelius, vienas nusiùto Skdv.
4. tr. šėlstant, ūžiant praleisti, iššvaistyti: Visą butą (ūkį) su mergoms nusiùto Šts.
| refl.: Siutau ir nusisiutáu amžinai Šts.
pasiùsti intr. K, Š, Rtr, NdŽ; SD405, H, R, Sut, M
1. R353, DŽ susirgti pasiutimo liga: Šuo, blūdo apimtas, pasiùto ir blūdija J. Kadai šunys lakstė pasiùtę Ign. Vilkas pasiùtęs apkramtė, tas šunaitis ir pasiùto Dbč. Pasiùtęs vilkas apriejo daug žmonių J.Jabl.
^ Nemušk kaip į pasiutusį šunį Žvr. Pasiùtusiam šuniui nelinkėčiau tokio gyvenimo, kaip savo Gg. Tie drobuželiai – šuo pasiùtęs neparkanda (labai stori) Všv. Izraelas bėga nei pasiutusi karvė CII589.
2. išeiti iš proto, išprotėti: Ka ne tas Žemalės daktaras, būčiu pasiutusi su visu: jau velniai po tą kramę jug maišės Trk. Sako, mūsų ponas beveik nepasiutęs, gavęs žiedą atgal prisiimti, nes panikė jauna, graži LzP. O kasg yra teip pasiutęs, idant turėtų turėt nopykantoje tikrus savus sąnarius DP529.
| Galėjai pasiùst iš juoko Snt. Mažne gaspadorius pasiùto iš piktumo Varn. Štai regit, jog tas žmogus yra pasiutęs, kodėl atvedėt jį manęsp Ch1Sam21,14.
^ Kaip pasiùtęs vaikščiojau kokį mėnesį Str.
3. DŽ1 įniršti, įdūkti, pašėlti: Bematant mano arklys pasiuto – pajuto mešką V.Piet. Tiek y[ra] pasiùtusi ant munęs, ka ugnia spjauna Trkn. Menka kiek papykdai – pasiuñta: langai sutrupės! Mžš. Išnervavojo vaikį – kaži ko buvo pasiùtęs Trk. I, matytumi, tas ponas ka pasiùto ant munęs! Všv. Musėt iš proto išejai, kad taip pasiutái Lkv. Parlėkė ragana namon ir nerado saulės dukters namieje, dideliai pasiuto BsPIII19-20. Pasiuto kaip vokytis po pietų Plik, Akm, Sd.
^ Nepasiùsi – ne meška! Jrb. Pasiuto boba, prišiko trobą, atneškiat bliūdą, išneškiat šūdą VP37.
ǁ part. praet. smarkus, pašėlęs, bjaurus, nedoras: Mažutis, ale pasiùtęs Krs. Jau jie yr seniai pasiùtę Smln. Nebūk pasiùtęs, atiduok kepurę! Jnš.
^ Pasiutusių miltų pasiutus ir košė LTR(Jz), PPr273. Užeit pasiùtęs nerimstantį Sch92(B). Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka (rėtis) LTR. Stovi kampe paspūtus, lekia lauku pasiutus (šautuvas ir kulka) Rš. Išdubusi boba pasiutusius vaikus veda (patranka) Sch63.
4. tam tikrą laiką niršti, pykti: Pasiùs kiek ir nurims DŽ1.
5. Pnd, Sd paišdykauti, pasišėlioti: Leisk biškį vaikams pasiùsti Bt. Gana, pasiùtot jau lig sotės! Rdn. Jaunims reik pasiùsti, padurniuoti Jdr.
| refl.: Einam pasisiùsti su piemeniu Šts. Vakare vaikai taip pasisiuñta, kad oi! Pj.
6. imti audroti, siautėti: Ui, kad pasiùto oras – naktis kokia bjauri pasidarė! Mžš. Vėjas pasiùto – kelinta diena pučia Prn.
7. pasiautėti: Vėjas, kiek pasiutęs, aprimo rš.
8. DŽ1, DūnŽ imti, įnikti smarkiai ką daryti: Užejo toks tamsus debesis – i ka pasiùs lyti! Tl. Pasiùto kirsti lytus Mžk. Niaukstos, niaukstos – pasiùs pilti! Krš. Svirplys kad pasiuñta grajyt, tai iš namų reikia bėgt Stč. Kiaulės pasiùto sirgti Kž. Veršis pasiùto narstytis ant lenciūgo Šlv. Kad anie ten pasiùto barties dėl tos vištos! KlvrŽ. Kaip kadagį pakišo, pasiùto šaukti! Pvn. Ka mas pasiùtom krokti! LKT101(Kv). Ka pasiutáu šaukti, išejusi į padvariją! Trš. Sako, ka pasiùto gerti: kiek buvo to[je] butelko[je], tiek ir išmovė Nv. Pasiùto muno žmogus girtauti! Sg. Antanas pasiùto vėl rūkyt Rs. Pasiùto gerti ir pragėrė gyvenimą Dr. Ka pasiùto šviesties! Trk. Ka pasiuñta skaudėti, nebžinai ką i daryti Žr. Kaip užvalgau, pasiunta po širdžia skaudėti Ggr. Baugios bulbės, lytaus negavusios: palys – pasiùs pūti Krš.
9. praet. šnek. stebėjimuisi, nustebimui, nepritarimui nusakyti: O, pasiùto, krapų neįsinešėm: sulis – raugt nebegerai Mžš. Nu i dėl ko nesižanijot visi trys, a pasiùtot? Als. A pasiutái – kur puoli, kaip akis išdegęs? Varn. A pasiùto – su saule lyja! Jrb. Kol pareisiu, bus penkios valandos – pasiùto! Mžš. Pasiùto visai – pelė ant aruodo padvės (iron.) Jrb. Tai gyvenimėlis – kepti karveliai į burną lekia, a nepasiùto?! Jrb.
ǁ part. praet. apie ką didelį: Šlapia nueit, moliai tokie pasiùtę Snt. Pavasarį atiduosiam už tą trobą, laimė jau pasiùtusi! Trk.
10. šnek. patekti į sunkią, be išeities, varginančią, įniršį keliančią būklę: Dėl vienos butelkos nepasiùsma mas nė vienas (nieko pikta neatsitiks) Lks. Gerk, nepasiùsi nuo vienos taurelės! Pln. Nepasiùs ir ta Stasė, jei dar palauks Skr. Paslėpė raktus, gali pasiùsti beieškodamas Jnš. O naktys ilgiausios, reikėjo po dvi pakuras išminti – galėjom pasiùsti Kv. Kol tą rąstą užkelsi an ožių, pasiùsti reiks Krš. Ka reiks iš tos kapeikos gyventi – i pasiùsi Krtn. Nėr kur pinigo pasidaryt, pasiùsk! Skr. Padeda, kur niekas nededa – pasiùsk, čia nerasi! Mžš.
11. ppr. imper. šnek. sakoma, nebenorint kreipti į ką dėmesio, norint nusikratyti kuo: Pasiusk (žinokis) su savo karvėmis! LzP. Nebekasiu, tepasiuñtie tas galiukas [vagos] – sutems visai LKT155(Škn). Tepasiunta, apsieis ir be manęs Jnš.
| refl.: Sako, ka gyvenai be rūpesnio, i pasiùskis, gyvenk! Lk. Toki ir tvarka, tegu pasiuñtas! Trk. Pasiùskitės jau, su tum tai aš neužsiemu! Kv.
◊ kad tù pasiùstum[ei] toks keiksmas: Kad tu pasiustum su savo tokia kalba! Grž. Ka tù pasiùstum, kaip nesiseka šiandie malkos skaldyt! Ps. Ka tù pasiùstumei, ka tavę nė perkūnas nemuša! Jrb.
kai̇̃p pasiùtęs labai smarkiai (ką daro): Liūb naktimis dirbs kai̇̃p pasiùtę Brs. Vėjas pučia kai̇̃p pasiùtęs – žmogų atatupstą verčia Ktk. Tas vaikas nevaikščio[ja] ir iš lopišio neišlipa, rėk i rėk kai̇̃p pasiùtęs Lk. O musys kanda kai̇̃p pasiùtusios Tl. Vaiką pasimesi į peludę, kulsi kai̇̃p pasiùtęs Brs. Dirbi kai̇̃p pasiùtęs, a susidėsi [į karstą] tus pinigus?! Stl. Pūna ruputės kai̇̃p pasiùtusios Vvr.
nė̃ pasiùtęs[is] jokiu būdu, niekaip: Neturiu laiko nė̃ pasiùtęs[is], neapsijemu klumpių padirbti Dr.
nórs (nóts, kòc) pasiùsk sakoma, patekus į sunkią būklę: Sveikiem vyram be darbo bindzinėti po lagerį, – nėr kas veikti, nors pasiusk B.Sruog. Noriam valgyt, nóts pasiùsk (labai) Nmk. Nei į Veliuoną, nei į Stakius – nóts ėmęs i pasiùsk Rs. Niekur nebėra karvės, kòc tu pasiùsk Mžš. Nieko negaliu padaryti [jai], kòc tu pasiùsk, ubage, ant kryžkelės! Jnš.
pérsiusti intr., persiùsti Rtr, parsiusti M
1. apimti pasiutligei:
^ Ir persiutęs šuva ne kaimynas Švnč.
2. M, NdŽ perpykus įniršti: Ans, ka pársiunta, nėko nebįdauža: nagų tų nebnuvaldo Trk. Pársiutau, nenoru su tokia i šnekėti Rdn. Boba siuto ir pérsiuto, mane pamačius Ss. Visi pikti, pérsiutę Prn.
3. NdŽ kurį laiką siusti, baigti siusti: Pársiuto, daba toks vaikščio[ja] pamėlinavęs Trk.
4. užtektinai išdykauti, liautis siusti.
| refl.: Siuto [vaikai], davės, kol pársisiuto Krš.
prasiùsti intr. NdŽ siuntant, pykstant praleisti: Kaip užpyko, tai prasiùto visą dieną Sb.
prisiùsti
1. intr. NdŽ gana ilgai siusti, būti įsiutusiam, įtūžusiam.
2. refl. NdŽ užtektinai prisidūkti, prisišėlioti: Tura laiko [vaikai], galia prisisiùsti Rdn. Ko čia (troboje) dar siunti, galėjai i lauke prisisiùsti Ms. Jaunysto[je] prisiuñtas, to proto nėra Krš.
3. refl. tr. išdykavimu įsitaisyti, susilaukti: Siuto [mergina], kol prisisiùto vaiką, ir aprimo Krš.

×razsiùsti (hibr.) žr. išsiusti 3: Uršuliotė razsiùto, kam in ją atavežė sergančią seserį Dglš. Razsiùto veršis, tai razpylė visas tvoras Klt.
susiùsti intr.
1. susirgti pasiutlige: Mūsų šuva buvo susiùtęs, aš pakavojau Ps.
2. DŽ, Kp užpykti, įdūkti: Susiùto jis, t. y. supyko J. Taip susiùto, kad nebesusivaldo NdŽ. Susiùtę buvo vyrai ant kunigų Šts. Susiùto [marti] i nebduoda nėko Krš. Susiuñta kartais, ka i geras vyras Rdn. Buvo susiùtę, bet susigadijom Trk. Kaip toktai buvo kalbėjęs, susiuto ir kiti prieš Judą ir užkurstė Demetrių prieš jį CII677. Susitarė prieš jį … susiutusi gauja Koro RBSir45,22.
| Antijochas, kad dasižinojo, jog vadai jo nu Judo Machabeušo pargalėti yra, susiuto iš piktumo S.Stan.
užsiùsti intr. NdŽ
1. DŽ1 smarkiai supykti, įšėlti: Aš jį paprašiau kaip žmogų, o jis kad užusiùto! Sb. Užsiùto, pradėjo šaukti Krš. Buvau smarkiai ant tavęs užsiùtęs, rodos, tik dėk į dantis Alk. Ben kiek neįtiks, tuoj ažusiuñta BM25(Č). Pusę žodžio pasakė, veizėk – jau i užsiùto Žr.
ǁ įpykus pulti ką daryti: Kad retai kada išsipagiriodamas nekaip ir bemokė, tai valsčius, žiemai atėjus, užsiuto nebeduoti nė spago medžių kurui LzP.
2. žr. pasiusti 8: Nesupratęs, ko tie žmonės taip užsiuto skaityti, paėmiau pats vieną „Nuodėmių gatvės“ egzempliorių J.Balt.

siùsti, siuñta, siùto intr. K, Rtr, DŽ; H, R, M
1. sirgti pasiutlige: Temperatūra taip žemai nukrito, kad net šunys negalėjo pakelti tokio šalčio ir pradėjo siusti K.Bor. Iš pradžių buvo taip karšta, kad šunes siuto V.Myk-Put. Laimė, kad jie nesiunta, nes galėtų aprieti visus gyventojus Blv.
^ Tegu šunys siuntie, ne žmogus J. Gerk: nė siusi, nė pusi Sch81. Nė siusi, nė pusi dėl to Vaižg(ž.).
2. nerimti, dūkti, ko geidžiant: Tos kiaulės siuñta kuilių Erž. Tokį diedą, kuris tokių jaunų mergų ieško, paemi tik ir užpampini, – nereiktų jam siùst Pbs.
| Išgėriau aštuntą, jau kraujas siunta LTR(Srd).
^ Kas nesiuñta želdamas, tas siuñta žildamas Šauk.
3. labai skaudėti: Man dantys siuñta Pn. Ans ėsti norėjo, tas pilvas, i siùto tavie Trk. Popiet visas dantys pradėjo siùst Snt.
ǁ svaigti: Išgėriau aštuntą, man galvelė siunta DvD292. Pilvas išputo, galva nesiùto (apie prastą alų) Lnkv.
4. šėlstant bėgti, lakstyti: Veršis siuñta po tvartą Jrb. Vienas vežimas su siuntančiais arkliais pralenkė net Vilių Karalių I.Simon. Del šito nėra ko siùst par laukus An.
ǁ labai smarkiai lėkti: Adomas, pašėlusiai būgnindamas kulnimis putotus gyvulio šonus, toliau siuto šuoliais Kraštupėnų link J.Avyž. Traukinys siuto tokiu greitumu rš.
5. DŽ1 savavaliauti, siautėti: Nu, gerai, suskaldyk duris, tuoj pasodinsme daboklėn – nebesiùsi Mžš.
6. niršti įtūžus, labai pykti: Drignių užėdęs jis siuñta J. Patėvis jau ir taip ant manęs siunta J.Avyž. Atrodo, kad nėra už ką, o ji jau siuñta Skr. Jam kad tik reikia dirbt, tai ir siuñta Trgn. Iš jo žmogaus nėr – siuñta siuñta in bobos, in vaikų Klt. Nežino, ko nora, siuñta i nežino, ką ta kramė sako Trk. Pasakojo, kad vokiečiai dėl partizanų puolimų labai siunta rš. Parėjo iš miestelio Jonas girtas, tai siùto siùto visą vakarą Ob. Ko čia siunti̇̀, kai drignių priėdęs? NmŽ. Ilgai siuto, kaip devynių velnių apsėstas PPr285.
| Policijos agentas siuto iš piktumo J.Balč.
ǁ šūkauti įpykus, bartis: Nuėjęs Rudikuos siuñta: kam traktorių paėmėt?! Slm. Kurių gi čia galų dabar siunti̇̀?! Mžš.
^ Nesiusk be kunigo Prk. Nesiusk be laiko LTR(Jnš). Siùsk tu nesiùtęs! Šts.
7. DŽ išdykauti, šėlioti, dūkti: Palik vienus [vaikus], tai ir siuñta Užp. Gerai būtų, kad jau pamestut siùst Lkm. Vaikai, kada liaustės siùsti?! Krž. Kaip anie pradėjo ūbauti ten, siùsti po tą mišką! Lk. Nu tu ir įmeigi siùsti su tais vaikais! Trk. Bijo mūšio, nesiuñta Krš. Del manę galiata siùst i kūlį verst Jrb. Aš pats nesiuntù, tai ir kitų siuñtant nekenčiu Sdk. Oi siutom šiąnakt vakarėly! Užg. Vis jau par nubengtuves siùsma Žr. Daba vaikai siuñta naktimis, o mums reikėjo su prakaitu vargti Ms. Jūs, Vizgūnai, siùskit, siùskit (linksmai vakaruokit), o Svydeniai bulbas skuskit (d.) Kp. Ko siunti̇̀ kaip Šatrijos kalnas?! Rs. Siunta kaip priš lytų LTR(Pp).
^ Ko siunti, ar veselę junti? LTR(Pp).
| refl.: Mūs tėvai išmintingi buvo i mergelkas neleido siùstis Prk. Neatejo, nesisiùto tas velnias (ps.) Kv.
8. DŽ1 audroti: Tik girdėt, kaip siunta pūga ir skaudžiai plaka širdis krūtinėje J.Bil. Audra pakilo, tik vėlaus vakaro sulaukus, ir siuto visą naktį V.Krėv. Vėjas siusdamas kaukė J.Balč. Ale [pūga] visa dienelė siuñta ir siuñta! Mlt.
9. imti smarkiai ką daryti: Siùto siùto skaudėti [paširdžiai], negaliu Grd.
◊ nė̃ siùtęs jokiu būdu, niekaip: Kokių aš žodžių girdėjau, kur neatmysi nė̃ siùtęs KlvrŽ.
siùtusio káilio piktas, pašėlęs: Jis siùtusio káilio Žml.
apsiùsti intr. Rtr; Sut, LVI129
1. Zp apsirgti pasiutimo liga: Šuva apsiùto Ds.
2. J, Grg įdūkti, įšėlti: Oi ans yra apsiùtęs! Kl. Jau tikrai mano vyras apsiùto Klt. Visi vaikai kap apsiùto – neleidžia tėvui ženyties! Ml. Bet anys apsiuto ir kalbėjo terp savęs, ką Jėzui turėtų padaryt Ch1Luk6,11.
◊ kai̇̃p apsiùtęs labai smarkiai (ką daro): Skraido bobos kàb apsiùtę Lz.
atsiùsti intr. atsišėlti:
^ Nesiutęs apželdamas, gavo atsiusti žildamas Vaižg.
įsiùsti intr. Rtr; Q414, M
1. DŽ, NdŽ, Vkš įniršti, įdūkti: Įsiunta arkliai R. Žvėris baisiai įsiuto rš. Girtas įsiùto ir pradėjo sūdus daužyti J. Kažin ko įsiùtęs vyras parejo namo ir ėmė šėliotis Š. Parėjo įdūkęs, įsiùtęs Prn. Jisai an Jono įsiùto ir norė[jo] paduot darbam Šn. Žmonys insiùtę, užpykę buvo Kb.
| refl.: Įsisiùto: ka galėtų, šaukšte [v]andens prigirdytų! Krš.
2. refl. išdykaujant įsišėlti: Įsisiùto [vaikas], nebužmiegta Krš. Kai įsisiùto – daikto nebėr! Lb. Tą dieną vaikai buvo be proto įsisiùtę Pln.
3. įnikti, imti smarkiai ką daryti: Įsiùto veršiai laigyti, paleidau [iš aptvaro] Grd. Dabar jis kad įsiùto gert Snt.
išsiùsti intr. Rtr; Sut, M žr. pasiusti:
1. Sv, Slk Aniemet buvo lapių išsiùtusių Strn. Išsiùtęs vilkas skykt par tvorą i sudraskė bobą smertin Klt. Boba girta tai blogiau negu katė išsiutus Švnč.
2. Kai kokios [naminės degtinės] prigersi, tai gali išsiùst Str.
3. Dabar marčios išsiust[ų], kad reiktų mošom duot pasoga Rš.
4. refl. užtektinai prisidūkti, prisišėlti: Išsisiunta, perdega, o kai sukuria šeimos židinį, iš lėto žėruoja tartum žarijos J.Avyž.
◊ kai̇̃p išsiùtęs labai smarkiai, greitai (ką daro): Laksto kàp išsiùtus Dglš. Tupi kampe paspūtęs, lekia par laukus kai̇̃p išsiùtęs (šautuvas ir kulka) Slk.
nusiùsti
1. žr. pasiusti 2.
| refl.: Išminsi, pask eisi pri kito – nusisiùsi nemiegojęs par naktis! Kl.
2. intr. labai greitai, smarkiai nulėkti: Traukinys nusiuto geležinkeliu ir pranyko rš.
3. intr. padvėsti: Turėjau tris paršelius, vienas nusiùto Skdv.
4. tr. šėlstant, ūžiant praleisti, iššvaistyti: Visą butą (ūkį) su mergoms nusiùto Šts.
| refl.: Siutau ir nusisiutáu amžinai Šts.
pasiùsti intr. K, Š, Rtr, NdŽ; SD405, H, R, Sut, M
1. R353, DŽ susirgti pasiutimo liga: Šuo, blūdo apimtas, pasiùto ir blūdija J. Kadai šunys lakstė pasiùtę Ign. Vilkas pasiùtęs apkramtė, tas šunaitis ir pasiùto Dbč. Pasiùtęs vilkas apriejo daug žmonių J.Jabl.
^ Nemušk kaip į pasiutusį šunį Žvr. Pasiùtusiam šuniui nelinkėčiau tokio gyvenimo, kaip savo Gg. Tie drobuželiai – šuo pasiùtęs neparkanda (labai stori) Všv. Izraelas bėga nei pasiutusi karvė CII589.
2. išeiti iš proto, išprotėti: Ka ne tas Žemalės daktaras, būčiu pasiutusi su visu: jau velniai po tą kramę jug maišės Trk. Sako, mūsų ponas beveik nepasiutęs, gavęs žiedą atgal prisiimti, nes panikė jauna, graži LzP. O kasg yra teip pasiutęs, idant turėtų turėt nopykantoje tikrus savus sąnarius DP529.
| Galėjai pasiùst iš juoko Snt. Mažne gaspadorius pasiùto iš piktumo Varn. Štai regit, jog tas žmogus yra pasiutęs, kodėl atvedėt jį manęsp Ch1Sam21,14.
^ Kaip pasiùtęs vaikščiojau kokį mėnesį Str.
3. DŽ1 įniršti, įdūkti, pašėlti: Bematant mano arklys pasiuto – pajuto mešką V.Piet. Tiek y[ra] pasiùtusi ant munęs, ka ugnia spjauna Trkn. Menka kiek papykdai – pasiuñta: langai sutrupės! Mžš. Išnervavojo vaikį – kaži ko buvo pasiùtęs Trk. I, matytumi, tas ponas ka pasiùto ant munęs! Všv. Musėt iš proto išejai, kad taip pasiutái Lkv. Parlėkė ragana namon ir nerado saulės dukters namieje, dideliai pasiuto BsPIII19-20. Pasiuto kaip vokytis po pietų Plik, Akm, Sd.
^ Nepasiùsi – ne meška! Jrb. Pasiuto boba, prišiko trobą, atneškiat bliūdą, išneškiat šūdą VP37.
ǁ part. praet. smarkus, pašėlęs, bjaurus, nedoras: Mažutis, ale pasiùtęs Krs. Jau jie yr seniai pasiùtę Smln. Nebūk pasiùtęs, atiduok kepurę! Jnš.
^ Pasiutusių miltų pasiutus ir košė LTR(Jz), PPr273. Užeit pasiùtęs nerimstantį Sch92(B). Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka (rėtis) LTR. Stovi kampe paspūtus, lekia lauku pasiutus (šautuvas ir kulka) Rš. Išdubusi boba pasiutusius vaikus veda (patranka) Sch63.
4. tam tikrą laiką niršti, pykti: Pasiùs kiek ir nurims DŽ1.
5. Pnd, Sd paišdykauti, pasišėlioti: Leisk biškį vaikams pasiùsti Bt. Gana, pasiùtot jau lig sotės! Rdn. Jaunims reik pasiùsti, padurniuoti Jdr.
| refl.: Einam pasisiùsti su piemeniu Šts. Vakare vaikai taip pasisiuñta, kad oi! Pj.
6. imti audroti, siautėti: Ui, kad pasiùto oras – naktis kokia bjauri pasidarė! Mžš. Vėjas pasiùto – kelinta diena pučia Prn.
7. pasiautėti: Vėjas, kiek pasiutęs, aprimo rš.
8. DŽ1, DūnŽ imti, įnikti smarkiai ką daryti: Užejo toks tamsus debesis – i ka pasiùs lyti! Tl. Pasiùto kirsti lytus Mžk. Niaukstos, niaukstos – pasiùs pilti! Krš. Svirplys kad pasiuñta grajyt, tai iš namų reikia bėgt Stč. Kiaulės pasiùto sirgti Kž. Veršis pasiùto narstytis ant lenciūgo Šlv. Kad anie ten pasiùto barties dėl tos vištos! KlvrŽ. Kaip kadagį pakišo, pasiùto šaukti! Pvn. Ka mas pasiùtom krokti! LKT101(Kv). Ka pasiutáu šaukti, išejusi į padvariją! Trš. Sako, ka pasiùto gerti: kiek buvo to[je] butelko[je], tiek ir išmovė Nv. Pasiùto muno žmogus girtauti! Sg. Antanas pasiùto vėl rūkyt Rs. Pasiùto gerti ir pragėrė gyvenimą Dr. Ka pasiùto šviesties! Trk. Ka pasiuñta skaudėti, nebžinai ką i daryti Žr. Kaip užvalgau, pasiunta po širdžia skaudėti Ggr. Baugios bulbės, lytaus negavusios: palys – pasiùs pūti Krš.
9. praet. šnek. stebėjimuisi, nustebimui, nepritarimui nusakyti: O, pasiùto, krapų neįsinešėm: sulis – raugt nebegerai Mžš. Nu i dėl ko nesižanijot visi trys, a pasiùtot? Als. A pasiutái – kur puoli, kaip akis išdegęs? Varn. A pasiùto – su saule lyja! Jrb. Kol pareisiu, bus penkios valandos – pasiùto! Mžš. Pasiùto visai – pelė ant aruodo padvės (iron.) Jrb. Tai gyvenimėlis – kepti karveliai į burną lekia, a nepasiùto?! Jrb.
ǁ part. praet. apie ką didelį: Šlapia nueit, moliai tokie pasiùtę Snt. Pavasarį atiduosiam už tą trobą, laimė jau pasiùtusi! Trk.
10. šnek. patekti į sunkią, be išeities, varginančią, įniršį keliančią būklę: Dėl vienos butelkos nepasiùsma mas nė vienas (nieko pikta neatsitiks) Lks. Gerk, nepasiùsi nuo vienos taurelės! Pln. Nepasiùs ir ta Stasė, jei dar palauks Skr. Paslėpė raktus, gali pasiùsti beieškodamas Jnš. O naktys ilgiausios, reikėjo po dvi pakuras išminti – galėjom pasiùsti Kv. Kol tą rąstą užkelsi an ožių, pasiùsti reiks Krš. Ka reiks iš tos kapeikos gyventi – i pasiùsi Krtn. Nėr kur pinigo pasidaryt, pasiùsk! Skr. Padeda, kur niekas nededa – pasiùsk, čia nerasi! Mžš.
11. ppr. imper. šnek. sakoma, nebenorint kreipti į ką dėmesio, norint nusikratyti kuo: Pasiusk (žinokis) su savo karvėmis! LzP. Nebekasiu, tepasiuñtie tas galiukas [vagos] – sutems visai LKT155(Škn). Tepasiunta, apsieis ir be manęs Jnš.
| refl.: Sako, ka gyvenai be rūpesnio, i pasiùskis, gyvenk! Lk. Toki ir tvarka, tegu pasiuñtas! Trk. Pasiùskitės jau, su tum tai aš neužsiemu! Kv.
◊ kad tù pasiùstum[ei] toks keiksmas: Kad tu pasiustum su savo tokia kalba! Grž. Ka tù pasiùstum, kaip nesiseka šiandie malkos skaldyt! Ps. Ka tù pasiùstumei, ka tavę nė perkūnas nemuša! Jrb.
kai̇̃p pasiùtęs labai smarkiai (ką daro): Liūb naktimis dirbs kai̇̃p pasiùtę Brs. Vėjas pučia kai̇̃p pasiùtęs – žmogų atatupstą verčia Ktk. Tas vaikas nevaikščio[ja] ir iš lopišio neišlipa, rėk i rėk kai̇̃p pasiùtęs Lk. O musys kanda kai̇̃p pasiùtusios Tl. Vaiką pasimesi į peludę, kulsi kai̇̃p pasiùtęs Brs. Dirbi kai̇̃p pasiùtęs, a susidėsi [į karstą] tus pinigus?! Stl. Pūna ruputės kai̇̃p pasiùtusios Vvr.
nė̃ pasiùtęs[is] jokiu būdu, niekaip: Neturiu laiko nė̃ pasiùtęs[is], neapsijemu klumpių padirbti Dr.
nórs (nóts, kòc) pasiùsk sakoma, patekus į sunkią būklę: Sveikiem vyram be darbo bindzinėti po lagerį, – nėr kas veikti, nors pasiusk B.Sruog. Noriam valgyt, nóts pasiùsk (labai) Nmk. Nei į Veliuoną, nei į Stakius – nóts ėmęs i pasiùsk Rs. Niekur nebėra karvės, kòc tu pasiùsk Mžš. Nieko negaliu padaryti [jai], kòc tu pasiùsk, ubage, ant kryžkelės! Jnš.
pérsiusti intr., persiùsti Rtr, parsiusti M
1. apimti pasiutligei:
^ Ir persiutęs šuva ne kaimynas Švnč.
2. M, NdŽ perpykus įniršti: Ans, ka pársiunta, nėko nebįdauža: nagų tų nebnuvaldo Trk. Pársiutau, nenoru su tokia i šnekėti Rdn. Boba siuto ir pérsiuto, mane pamačius Ss. Visi pikti, pérsiutę Prn.
3. NdŽ kurį laiką siusti, baigti siusti: Pársiuto, daba toks vaikščio[ja] pamėlinavęs Trk.
4. užtektinai išdykauti, liautis siusti.
| refl.: Siuto [vaikai], davės, kol pársisiuto Krš.
prasiùsti intr. NdŽ siuntant, pykstant praleisti: Kaip užpyko, tai prasiùto visą dieną Sb.
prisiùsti
1. intr. NdŽ gana ilgai siusti, būti įsiutusiam, įtūžusiam.
2. refl. NdŽ užtektinai prisidūkti, prisišėlioti: Tura laiko [vaikai], galia prisisiùsti Rdn. Ko čia (troboje) dar siunti, galėjai i lauke prisisiùsti Ms. Jaunysto[je] prisiuñtas, to proto nėra Krš.
3. refl. tr. išdykavimu įsitaisyti, susilaukti: Siuto [mergina], kol prisisiùto vaiką, ir aprimo Krš.

×razsiùsti (hibr.) žr. išsiusti 3: Uršuliotė razsiùto, kam in ją atavežė sergančią seserį Dglš. Razsiùto veršis, tai razpylė visas tvoras Klt.
susiùsti intr.
1. susirgti pasiutlige: Mūsų šuva buvo susiùtęs, aš pakavojau Ps.
2. DŽ, Kp užpykti, įdūkti: Susiùto jis, t. y. supyko J. Taip susiùto, kad nebesusivaldo NdŽ. Susiùtę buvo vyrai ant kunigų Šts. Susiùto [marti] i nebduoda nėko Krš. Susiuñta kartais, ka i geras vyras Rdn. Buvo susiùtę, bet susigadijom Trk. Kaip toktai buvo kalbėjęs, susiuto ir kiti prieš Judą ir užkurstė Demetrių prieš jį CII677. Susitarė prieš jį … susiutusi gauja Koro RBSir45,22.
| Antijochas, kad dasižinojo, jog vadai jo nu Judo Machabeušo pargalėti yra, susiuto iš piktumo S.Stan.
užsiùsti intr. NdŽ
1. DŽ1 smarkiai supykti, įšėlti: Aš jį paprašiau kaip žmogų, o jis kad užusiùto! Sb. Užsiùto, pradėjo šaukti Krš. Buvau smarkiai ant tavęs užsiùtęs, rodos, tik dėk į dantis Alk. Ben kiek neįtiks, tuoj ažusiuñta BM25(Č). Pusę žodžio pasakė, veizėk – jau i užsiùto Žr.
ǁ įpykus pulti ką daryti: Kad retai kada išsipagiriodamas nekaip ir bemokė, tai valsčius, žiemai atėjus, užsiuto nebeduoti nė spago medžių kurui LzP.
2. žr. pasiusti 8: Nesupratęs, ko tie žmonės taip užsiuto skaityti, paėmiau pats vieną „Nuodėmių gatvės“ egzempliorių J.Balt.