žaliúoti, -iúoja (-iúona Nv), -iãvo K, RŽ, NdŽ, žãliuoti, -iuoja, -iavo BŽ175
1. intr. SD1215, SD451, H, H182, Sut, D.Pošk, S.Dauk, KBII199, N, BzB342, M, L, Š, Rtr, ŠT85, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ būti žaliam (apie augalus): Įžėlę rugiai, žaliúoja gražiai J. Aužuolas sprogsta vėliau, kai kiti medžiai, i žaliúo[ja] ilgiau Plšk. Eglė žiemą vasarą žaliúo[ja] i žaliúo[ja] be jokios parmainos Lk. Žaliuodama juk guoba sutrūnėja? J.Aist. Liekni [medžiai] augę kaip mendrės, žaliãvę kaip rūtos A.Baran. Jauno uosio pečiai sudrebėjo baisiai, žaliuoja tačiau kaip žaliavęs Mair. Sušils pavasarėlis, žaliuõs tavo šakelės JT279. Javai rūta žaliuoja J.Mik. Žolės kap rūtos žaliúoja, kas jomi tiej arbicidai (herbicidai) Drsk. Mirga laukai, vasarojus žaliúoja Užp. Mes išeinam parugėn, rugiai žaliúoja, banguoja, sudainuojam Kp. Rugiai gubose sudygo kaip šepetys, iš tolo žaliúoja Jnš. Kampuosei rugiai jau žaliúoja LzŽ. Miežiai greit išgula, pradeda vėl žaliúoti iš naujo Kltn. Rūteliai žaliúo[ja], buvo labai puiki Yl. Kur išdegus žolė buvo, vėl žaliúoja Krs. Saulutė taip švelniai kaitino, kad, regis, žolė kilte kilo žaliuoti A.Mišk. Pakelėse ir patvoriuose žaliavo vešli žolė A.Vien. Miela pasižiūrėt ant gražiai išdirbtus laukus, žaliúojančiuos vasarojum BM109(Sb). Ka lijo, žaliãvo laukai, pievos gražiausiai, o dabar kame tu berasi, visas pašaras jau yr susitraukęs, sudžiūvęs Yl. Kiek laukų puikiai žaliúo[ja]! LKT133(Plik). Nė plūgo nekišo, o daržai anos didžiau žaliúo[ja] Lpl. Kokia graži, visi pašaleliai žaliúo[ja] Trk. Žemė dirvonuoja, žaliúoja Ėr. Padaigytas bulves pasodinau, i matai, kai žaliúoja Jrb. Aš parsiuntinsiu mergelei savo dvi žaliuojanti žoleli (d.) S.Dauk. Tu girele, tu žalioji, kodėl žiemą nežaliúoji, tik žaliúoji vasarėlę, kada pati gražumėlė DrskD196. Visi medžiai bumburavo, ne visi žaliãvo JD1364. Girelėj eglelė, daržely rūtelė tai žaliai žaliuoja žiemą vasarėlę LTR(Mrj). N’ilgai žaliuosi, vėsus kleveli, tikt šį vieną metelį RD39. O ieva ievele, žaliasis medeli! Kodėl nežaliuoji žiemą vasarelę? StnD3. An tėvo dvaro po stiklo langu alyvužė žaliavo LLDII546(Ūd). Žali lapeliai žaliãvo, o balti žiedeliai baltavo Aru23(Dv). Aplink dvarą jovarai žaliavo, vidur dvaro jaunimėlis šoko LTR(Všt). Težyd, žaliuoja rugiai, mieželiai, kaip ir vedums jaunos dienelės KlpD26. Ei, žaliúo žaliúo žali rugeliai mano tėvo laukely JV1025. Ant galvelės, ant gluodnosios vainikai žaliavo LTR(Vlkv). O vainikėli žalių rūtelių, n’ilgai žaliúosi ant mano galvelės R177. Žmonių laukai jau žaliuoja, tavo dirvonuoja LTR(Auk). Žaliuoj žoleliai, kvep meironeliai RD141. Ant tavo kaselių rūtelės žaliãvo (d.) Čb. Kur užsėta, ten žaliuoja KlvD3. Kad medis būtų trąšus ir žaliuotų, reikia, kad jo neužgauliotų nei nuokyrūs vėjai, nei šalčiai A1884,8. Ogi šita šakelė augo ir pastojo didis žaliuojąs medis Kel1851,171. Tas [vynmedis] turėjo tris šakas; ir žaliuojąs augo bei žydėjo, ir jo uogos išsirpo Bb11Moz40,10. Tas bus kaip medžias įsodintas ant paversmių visad žaliuodamas PK43. Aš būsu kaip žaliuojanti eglė CII575. Visokia žaliuojanti žolė sudegė Ch1Apr8,7. Kolei šėkas ir žiedas žaliuoja, gražesnis yr žiedas, o neg šėkas DP582.
| Ir tų dvylika prarakų kaulai dar žaliuoja, kur jie gul BbSir49,12.
| prk.: Puikiai šįmet žaliuoja Lietuvoje gegužis, o sulauksime, kad da puikiaus žaliuos V.Kudir. Aušo aušrelė žaliúodama, tekėjo saulelė spindėdama (d.) End. Nieko nebėra, tik viena kalba kaip žali bruknelė nuo speigų apšarmojusi iki šiai dienai tebežaliuoja A1885,364. Teip žmogus teisus, kuris … linksmu yra ir džiaugiasi varguose ir slogose turėdamas žaliuojančią viltį amžinos karalystės SPII108.
^ Atduos, kad kūlis (akmuo) žaliuos (niekada neatiduos) S.Dauk. Ataduos, kai kuolai žaliuõs Ant. Koks medis be lapų žaliuoja? (eglė) Krp. Koks medžias ir žiemą žaliuoja? (eglė) JT109. Jaunas žaliuoja, pasenęs žemėn griūva, mirdamas dangun lekia (medis) LTR. Žalias nežaliuoja, sausas nedega (molis) LMD(Sln). Žiemą žaliúoja, o vasarą neturi žiedo (samanos) Užp. Kas žiemą žaliuoja, o vasarą ruduoja? (kerpės) LTR. Pusė girios žaliúoja, kita pusė sausa (pleiskanės kanapės) JT163. Išvirta dešra žemėj žaliuoja (morka) LTR(Jrg).
| refl. NdŽ, Krok: Jau pradeda viskas žaliúotis, gražu Pv. Dar̃ dygsta, dar̃ an kalnelių tai, žiūrau, žaliúojas [žolė] po biškį Dg. Kur tas sodas žaliúojasi, tenai mūs namai Krkš. Dagilis žaliúojasi, baltai žydi, ale smirdi Dv. Merkys mėlynavos, liepelės žaliavos KrvD263. Sodeliai žaliavos, žiedeliai baltavos TDrIV44(Vlk).
ǁ atrodyti žaliam: Takai, būdavo, žaliúo[ja] žaliúo[ja] nū kirminų Kv.
2. tr. NdŽ daryti žalią, tepti žalėsiais: Drabužius žaliúoti po žolę DŽ.
| refl. NdŽ.
3. intr. NdŽ, KŽ žaliomis rūdimis, pelėsiais trauktis: Variniai pinigai greit žaliúoja DŽ. Vasarą [duona] pradėdavo žaliúot iš kampo Sv.
| Kailiai neišdirbti žaliúote pažaliavo JII8.
ǁ maurais trauktis: Rave vanduo žaliúoja – bus lietaus Ėr. Sodžiaus prūde maurų priaugę, visas vandenio paviršius žaliúoja Skrb.
4. darytis tamsesniam, tarsi žaliam (iš kokio jausmo): Broliai net žaliavo iš pavydo LTR(Aln). Ponaitis iš pavydumo žaliavo V.Kudir. Prasidėjus šokiams jos žaliavo pavydu LzP. Nuog pavydo žaliuoja DP379.
ǁ prk. tamsuoti: Lango nematyt, ka jau prirūkyta – žaliúoja visas langas Plv.
5. gerai, linksmai leisti laiką, smagintis: Kad žaliavom, tai žaliavom per kiaurą naktelę Jnšk. Jis žaliãvo ilgai, kol prigriebė RdN. Gert y[ra] – kelinta diena žaliúoja Mžš. Nagi, žiūrau, žaliúoja už stalo mano vyras su draugais! Ldvn. Vienas žmogus jy palikus – dainuok, žaliúok Č. Ten berneliai dainuoja, ten jaunimas žaliuoja LTR(Pnd). Steponas smagus, be rūpesčio žaliuoja sau M.Katil.
| Į valdžią įsitrynę žaliúo[ja], naudos prisitraukę Krš.
| Visos muno draugės išmirusios, aš viena žaliúoju Krš. Ji gal keturias dešimtis metų žaliavusi moteris J.Paukš.
| refl. SD76, NdŽ.
6. būti nevedusiam, netekėjusiai: Ko čia bežaliuosu, eisu už vyro Šts. Jau turbūt jų Ona ir pasiliks žaliúot Skr.
7. intr. prk. sunkiai dirbti: Šiandien visą dieną žaliavaũ Mrj. Sakau, nagai atbuks nuo darbo, par vasarą žaliavaũ: rinkom akmenis Slm.
8. keikti žalčiais: Ans žaliúos ten, [jei] Marcė liūb sukūrins (užsirūkys) KlvrŽ.
◊ ãkys (akysè DŽ1, Grv) žaliúoja DŽ, Yl, Žr darosi negera, svaigsta galva: Da ma ãkys nežaliúoja, da aš gyvas i šiandie Rd. Aš kelu, kad ir ãkys žaliúo[ja], o ans tik rankas pridėjęs laiko Vvr. Bėgu, kad akys žaliuo[ja] Ggr. Na, kad negal [valgyti ligonė], širdis alpsta, akys žaliuoja Žem. Kol parnešiau [sėtinius], mun ãkys žaliãvo Krž. Širdį muša, žaliúo[ja] akė̃s[e] Kl. Mėgino atsistoti, – kojos lyg pakirstos: linksta, akyse žaliuoja LzP. Dirbk, kad akys žaliuotų, valgyk, kad pilvas sprogtų LTR(Jz, Pšl).
apžaliúoti
1. K, LVI139, NdŽ, KŽ žr. sužaliuoti 1: Čiut tiktai apžaliuõs, aria Aps. Tik apžaliãvo balandės – bulbose [ravėtojos] Klt. Medžiai baisiausi suaugę, apžaliãvę Pš.
| refl. KŽ: Tuoj visi laukai apsižaliúoja Nč.
2. žr. pažaliuoti 3: Variniai pinigai greit apžaliúoja Pc. Ištrauk peilį iš bliūdo – apžaliuõs Ul. Guli kiek apžaliavusi žalvarinė tūtelė, švino galvutę išspjovusi L.Dovyd. Šiaudais dangčiai dengti, samanom apžaliãvę Pnd. Buvo ta koplyčia apžaliãvus, apkerpėjus Jrb. Rudenio tvoros: visos apžaliãvę, apibuvę Mžš.
| Išliek šitą vandenį, jau apžaliãvęs Mrj.
| prk.: Kasdienio gyvenimo balelės paviršė apžaliavo „visuomenės nuomone“ Vaižg.
◊ ãkys apžaliúoja Pvn, Trk darosi negera, svaigsta galva: Staigiai atsistoji, ãkys apžaliúo[ja] Rdn. Pasilenkiau, ir apžaliãvo ãkys Šts.
atžaliúoti
1. intr. M, DŽ, KŽ, Rm, Upn vėl sužaliuoti (apie augalus): Lapeliai nukrito ir vėl atžaliãvo, o mūsų broliukai dar neatvažiavo (d.) Klt. Visos obelės atžaliavo [po iššalimo] Ėr. Antrąkart atžaliãvo tik raudonosios aguonos Ign.
2. refl. ateiti žaliuojant: Atsižaliúoja žalia kepurėlė (mergina, užsidėjusi žalią kepurėlę) Lp.
įžaliúoti
1. intr. įgauti žalią spalvą: Saulės gavusios bulvės y[ra] įžaliavusios Šts.
2. žr. pažaliuoti 1: Vainikėlis įžaliavo MTtVII49.
| refl.: Daržas įsižaliãvo LKKXIV206(Zt).
3. tr. Kn žaliai ištepti: Nesivoliok po žolę, kelnes anžaliúosi Kkl. Šviesų rūbą greit inžaliúoji Trgn.
išžaliúoti
1. intr. KŽ kurį laiką išbūti žaliam (apie augalus): Rūtos visą žiemą išžaliãvo Š. Aš pasiversiu žalia rūtele ir išžaliuosiu per vasarėlę (per naktelę LTR(Kz)) Sv, LTR(Pnd).
2. intr. Švnč imti žaliuoti: A matei, mergele, sausąjį berželį… Kap išsprogs, išžaliuõs, tai tu mano būsi (d.) Alvt. Kai brolelis tvoras tvers, ant rytojaus išžaliuos, tada, miela motinėle, aš pas tave sugrįšiu LTR(Čb).
| refl.: Kab lietus nuej[o], visa išsižaliãv[o] Zt.
3. tr. Rs žaliai ištepti: Tos alkūnės išžaliúotos Pc. Rankos man buvo lyg ir nebe rankos, o du išžaliuoti, pakruvinti gurvuoliai (nuo pėdų rišimo) J.Balt.
| refl. tr., intr.: Neišsižaliúok kelnių DŽ. Išsižaliuõs skarelė nuo tų žolių Ėr. Grįžtant iš miško, ji pasiskundė išsižaliavusi suknelę J.Avyž.
nužaliúoti intr.
1. būti žaliam (apie augalus): Vėtrose tebedejavo nužaliavę medžiai J.Marc. Nužaliavo gražus klevelis V.Krėv. Ji nustebusi dairosi po pievą abipus kelio, lygią kaip stalas, nužaliavusią ligi horizonto rš. Rūtos nužaliuõs, puikiai garbiniuos (d.) Ss.
2. žr. pažaliuoti 1: Nuo vėjo bulbos nužaliúoja Rmš.
3. baigti žaliuoti, netekti žalumo.
| prk.: Greitai nužaliúo[ja] rūtos mergėms, kiek anų vaikuočių, fe! Rdn.
4. Skr netekti natūralios spalvos, pasidaryti padėvėtam, suprastėti: Popierys nubluko, nužaliãvo – nebegražu Mžš. Nuo saulės apsišėrus [suknelės] nugara, nužaliãvus net Klt.
5. nusitepti žaliai: Nužaliúos kelnės nu žolių Šts.
6. apsitraukti kuo nors žaliu: Pakluonėse, gojelių užuovirtose, alyvynuose nelauktai išnirdavo dienos švieson pirtelė ar pašiūrė, samanom nužaliavusiu stogu J.Balt.
7. prk. nusigyventi: Žaliavo žaliavo vyras su mergom ir nužaliãvo vienan galan Ds.
8. prk. nusigerti: Jau ir tas nužaliãvo Vlkj.
| refl.: Tai kad nusižaliavom, vos vos į namus beparėjom Ps.
◊ ãkys (akysè) nužaliãvo pasidarė bloga: Nužaliãvo akėsè, i pavirtau Krš. Ãkės nužaliãvo – dantis į burną sugrūdo Krš.
pažaliúoti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; S.Dauk, LL176
1. intr. pasidaryti žaliam, įgauti žalią spalvą, žalumą: Brezentas per ilga pažaliãvo DŽ1. Patrini [apynius] pirštais – tuojau pažaliuoja ir sulimpa, kaip nuo medaus M.Katil. Kotai [samanių] tamsūs, o suimi pirštais, tai net pažaliúoja Kpč. Ta roputė pažaliãvusi K. Pažaliãv[o] bulbė nuog saulės Azr. Pažaliãvo bulbos daržinėj in vėjo [supiltos] Klt. Kunoda pažaliúoja nuog saulės Zt. Pavasarį pasodintų pažaliavusių bulvių daigai esti atsparesni ligoms rš.
| Blausioje žibalinės lempos šviesoje tavo akys šiurpiai blizgėjo, veidas buvo pažaliavęs J.Avyž. Nerūkyk, ba šūdas pažaliuõs (juok.) Prn.
| impers.: Aple akis ir dabar pažaliãvę mėlenai Lkv.
2. žr. sužaliuoti 1: Prižėlusi pieva pažaliuõs J. Par dvi dienas pažaliãvo berželiai Tršk. Žolelė jau kyla: pardien i pažaliãvo pakelės Mžš. Apsėjo salietros, pažaliãvo visi laukai, i buvo rugių didliai gerų Ms. Krūmai kąsnį jau pažaliãvę LzŽ. Jau buvo pradėję geltonyt [kukurūzai], kai davė lietai – pažaliãvo Pg. Daržas nor pažaliãvo, buvo sudžiūvę Rod. Lapeliai nukrinta ir vėl pažaliuoja, berneliai išvežti negreit parvažiuoja LTR(Rm). Oi tai pažaliavo lygios lankelės Sn, TŽI304(Mrs).
| refl.: Tik pasižaliãvo kur, tai ir tęsia karvę – nugano Kpč. Oi kaip aš jojau viešu keleliu, pasižaliavo žalia girelė LTR(Mrk). Pasžaliãv[o] visa, kap padarė Dievas rasą (palijo) Arm. Ir žalios tvorelės pasižaliavo, pražydėjo tvoros kuoleliai (rd.) Kb.
ǁ kurį laiką žaliuoti: Duok rūtelei pažaliuot, vainikėlį padėvėt LTR(Plv).
3. intr. JII8, DŽ, Šlvn apsitraukti žaliomis rūdimis, žaliais pelėsiais: Kailiai neišdirbti pažaliãvo J. Ragaišis pažaliãvęs, kas begali jį valgyt Jnšk. Jau sena duona, net viršus pažaliãvęs Klt. Jeigu susiglauda teip meisa su meisa, kartais galia pažaliúoti Žd. Jei būna tarpų, mėsa pažaliúoja Vlk. Kryžius buvo pažaliavęs nuo rudens darganų A.Vaičiul. Ant pažaliavusio lovio krašto, kur buvo girdomi arkliai, tupėjo vištos M.Katil. Juodoji atlasinė priejuostė linkusi pažaliuoti iš senatvės I.Simon. Kam aš imsiu pažaliãvusius baravykus, man jaunų užtenka Sug.
| prk.: Kitam i pažaliúos (neteks vertės) piningai, pirkti nė[ra] ko Krš.
4. susijaudinus, susirgus apsiblausti, patamsėti: Boba net pažaliãvo berėkdama Tr. Iš piktumo anas alne (net) pažaliãv[o] LzŽ. Kiek čia žemės dirvonuo[ja], o pažaliãvę iš dalybų Krš. Kai tik jį smuklininkas pamatė – visas pažaliavo iš baimės B.Sruog. Moterėlė net pažaliavo iš pasipiktinimo J.Avyž. Martynukas, paminėjus tėvą, net pažaliavo V.Kudir. Burnelė pažaliãvusi tik, baisiai bloga po ligai Klt. Antosė vaikšto pažaliavusi, tarytum pašvinkusios žuvies apsivalgiusi P.Trein.
5. gerai, linksmai pagyventi, pasismaginti: Pridarysiu alaus, – ot pažaliúosme! Mžš. Pažaliavom ir mes per šventes LTR(Ds). Gerai jis tę pažaliãvo kelias dieneles Prn. Parsivežė gėrimo ir pažaliãvo gerai Všn.
| refl. NdŽ.
6. intr. prk. būti kurį laiką nevedusiam, netekėjusiai: Dar dešimt metų pažaliãvęs tokią pačią gausu Šts.
7. tr. euf. iškeikti žalčiais: Kad ne ankstybinė [išpažintis], aš būčio aną pažaliãvęs gerai Tl.
◊ ãkys (akysè NdŽ) pažaliãvo NdŽ pasidarė negera, apsvaigo galva: Jam net ãkys pažaliãvo iš to piktumo Rm. O mun jau ir ãkės pažaliãvo iš to stroko BM290(Krš). Nu tokių žinių ir ãkės pažaliãvo Krš. Ãkys pažaliãvo, galva apsvaigo, spėjo da į lovą įsikibt Kair. Tegu ir ãkys pažaliuõs, kol šieną suveš Ukm. Dirbau, net kol akys pažaliavo rš. Gėrė, kol akys pažaliavo LMD(Mrj). Neveiksi paslenkęs, ba akysà pažaliúoja Dv. Kai trenkė pagalys par galvą, tai net akysè pažaliãvo Rs. Kai nukritau nuo vežimo, akysè tik pažaliãvo Jnš. Galva jiems sukės, akyse pažaliavo TS1900,2-3.
pražaliúoti intr.
1. Rod pradėti žaliuoti (apie augalus): Pražaliãvo pieva J. Po lietum tuoj pražaliãvo Ėr. Katro [palmos] šakelė rankoj pražaliuos ir pražydės, tai tas bus karalium BsPIV204. Laisčiau rūtelę, kad pražaliuotų LTR(Ant). Oi, tu karklyne, sausas medeli, kada tu pražaliuosi LTR(Vlk). Pažiūrėk, mergele, an sauso medelio, kai išsprogs, pražaliuos, tada mano būsi LTR(Grl).
2. prk. kurį laiką linksmintis: Pražaliãvo visą naktį J. Taip ir pražaliúodavo savaitę Ps.
3. prk. likti netekėjusiai: Laimutė ištekės. Marijona – toji su rūtelėmis pražaliuos A.Vien.
prižaliúoti intr.
1. daug priaugti žalumos (apie augalus): Šįmet lietaus daug, tai visko priaugo, prižaliãvo Prn.
2. prisitraukti žalių maurų: Butelys su vandeniu stovėjo ir prižaliãvo Jrb. Tvenkinys netekdamas naujo vandens prižaliuos rš.
3. refl. prk. pasilinksminti: Parėjo prisižaliãvęs Jnš.
sužaliúoti NdŽ
1. intr. M, LL316, Š, Rtr, DŽ, KŽ pradėti žaliuoti (apie augalus): Sužaliãv[o] viskas LKKIII122(Zt). Tik atšilo ir iškart sužaliãvo Krs. Viskas jau sužaliãvo, jau rugiai plauka Nv. Vos tik papila lietaus, viskas sužaliúoja Adm. Kap sužaliuõs, varysim gyvį laukan LzŽ. Kai sužaliuõs [medžiai], tai [kelio] nesmatis Žl. Medžiai, pritvinkę, prisirpę, po dienos kitos turėjo sužaliuoti J.Sav. Visos liepos jau sužaliãvę Alv. Suplanka lietus, sužaliúoja rugiai DrskŽ. Po tam jie (išmirkyti rugiai) sužaliúoja, išleidžia diegus, sudygsta Grnk. Netrukus sužaliavo išrautų kelmų vietoje rugiai, avižos L.Dovyd. Viršus miežių kai kepurė sužaliãvo kūgy Klt. Kiemas nespėjo sužaliúot ir vėl geltonija iš sausumo Krs. Nedaug dar buvo pieva sužaliavusi, bet arklys jau gali šiek tiek pagriaužti I.Simon. Reikia tik šiulmos – tuoj sužaliuõs laukai Ktk. Vešliai sužaliãvo, geri daržai buvo Rdn. Susprogs medeliai, sužaliuõs, raiba gegutė sukukuos Grš. Sužaliavo egliutėlė miškely ant kalno LTR(Aln). Lijo kelias dienas, i sužaliãvo [gubos] Krš. Užpiliam avižieniais pelais sulą, jie sužaliúoja Pšš. Užpildavo avižų [ant sulos], i sudygdavo, sužaliúodavo, pasidarydavo kaip dangtis Vg. Šiaudų sukarpysam ir užbarstysam tą sulos bosalį, dar avižų liuobam antbersam, tos avižos sudygs, sužaliúos, toki pluta būs kaip dangtis (apie sulos rauginimą) End.
| Sužaliãvę (apžėlę) kapai – kaip apsileidusių y[ra] žmonių! Pp.
| prk.: Vasara jau ateita, vasara sužaliúo[ja] Plt. Ateis naktis iš tamsaus miško, šešėliai sužaliuos J.Aist.
^ Atiduos, kai akmuo sužaliuos (niekada neatiduos) KrvP(Vlk). Pavaserį ir baslys sužaliúoja JT223.
2. žr. pažaliuoti 1: Išartos bulbės pabuvo nekastos – i sužaliãvo, visas ilgasai šniūras sužaliãvo! Mžš.
3. intr. Dglš apsitraukti žaliais pelėsiais: Dešros mažai sūdytos buvo – sužaliãvo, subuvo Rm. Sužaliúoja ta duona, sudžiūsta, gi vasaros laike Pmp. Plutos net sužaliãvę Aln. Sužaliuõs sviestas ir apsinuodis Aln.
4. tr. Trgn ištepti žaliai: Nesėsk in žolės – sužaliúosi kelnes Dbk.
| refl. intr., tr. NdŽ: Vyniosim vakare, tai susižaliuõs, sakau, palikim [drobes], ir šešias sienas pavogė Kpč. Klėčių paunksnyje pasitiesė marškas, kad suknios nesusižaliuotų Vaižg. Berniukas brauko lapus, kol susižaliuoja rankas ir kelines rš.
5. pasismaginti, pasilinksminti: Sužaliãvom par vestuves Varn. Būtumėm anksčiau atvažiavę, būtumėm geriau sužaliavę Lnkv. Sužaliãvom, gerai išsigėrėm Krkn. Sužaliúosma par Kalėdas Ds.
◊ ãkys (akysè) sužaliãvo apsvaigo galva, pasidarė negera: Sužaliúo[ja] ãkės, jei kur neįsikimbu, virstu Krš. Užmušo Albertuką; sužaliãvo sužaliãvo akėsè: du vaikeliai be tėvo, pati be vyro, tėveliai be sūnelio Krš.
užžaliúoti
1. Rtr, NdŽ žr. sužaliuoti 1: Medeliai suaugo, užžaliavo rš. Po lietui žolė ažužaliãvo tik Klt. Sėčiau rūtų ir mėtelių, kad užžaliuotų, kad iššakotų S.Dauk(r.).
2. žr. pažaliuoti 1: Kap perpjauni, ažužaliúoja anys (raudonagalviai) Dv.
3. žr. pažaliuoti 3: Ir langai užžaliãvę nu senų laikų Šts.
◊ ãkys užžaliúoja pasidaro negera, apsvaigsta galva: I jaunai ažužaliúoja ãkys nuo šito visa ko Švnč.
| Kai padirbėja, duok, kad ãkys būtų užužaliãvę, o kad ne, – kitą kartą i negausi darbinyko Šmn.