Skriptų kalba, skirta interaktyvioms svetainėms projektuoti.
Gali sąveikauti su HTML kalba parašytais tinklalapiais ir suteikti jiems dinamiškumo.
Šiek tiek panaši į Javos kalbą. Tačiau nėra jos poaibis arba viršaibis. Realizuota naršyklėse „Netscape“, „Mozilla“. Naršyklėje „Internet Explorer“ realizuotas jos poaibis, kuris čia vadinamas „Jscript“.

Skriptų kalba, bendrovės „Microsoft“ sukurta kalbos „ECMAScript“ realizacija.
Turi visas pagrindines kalbų „JavaScript“ ir „ECMAScript“ savybes, tačiau yra ir nežymių skirtumų nuo šių kalbų. Gali sąveikauti su HTML kalba parašytais tinklalapiais ir suteikti jiems dinamiškumo. Įdėta į naršyklę „Microsoft Internet Explorer“.

Minčių, jausmų, nurodymų ir kitokios informacijos raiškos, pateikimo ir perdavimo priemonė, naudojanti tam tikrą rašytinių, garsinių, vaizdinių arba kitokių simbolių sistemą.
Kalboje vartojamų simbolių (ženklų) aibę bei jų vartojimą apibrėžia gramatika, kurios svarbiausios dalys yra sintaksė ir semantika. Kalbos būna natūralios (pvz., lietuvių, latvių, lenkų) ir dirbtinės. Kompiuterijoje dažniausiai susiduriama su dirbtinėmis kalbomis. Tai algoritminės, programavimo, tekstų aprašymo ir kitokios kalbos.

Interpretuojamoji procedūrinė programavimo kalba, papildyta objektinio programavimo elementais, turinti C kalbos, apvalkalo skriptų rašymo kalbų ir kitų programavimo kalbų savybių.

Interpretuojamoji serveryje vykdomų skriptų kalba dinaminiam saityno turiniui (parametrizuotiems dinaminiams tinklalapiams), o pastaruoju metu ir įvairioms programoms kurti.

Interpretuojamoji procedūrinė programavimo kalba, papildyta objektinio programavimo elementais, turinti C kalbos, apvalkalo skriptų rašymo kalbų ir kitų programavimo kalbų savybių.
Tai bendros paskirties programavimo kalba, vartojama daugeliui uždavinių spręsti: kompiuterinėms sistemoms administruoti, saityno paslaugoms kurti, grafinei sąsajai kurti, kompiuterių tinklams programuoti ir kt.
Kalba orientuota į praktinį taikymą: ji yra paprasta naudoti, turi daug integruotų funkcijų dažniems uždaviniams spręsti (ypač tekstų apdorojimo).

Interaktyviesiems tinklalapiams kurti vartojamų kalbų ir technologijų rinkinys, dažniausiai sudaromas iš statinės ženklinimo kalbos (pvz., HTML kalbos), skriptų kalbos (pvz., javaskripto kalbos), pakopinių stilių kalbos (pvz., CSS kalbos) ir dokumento objektų modelio.

XML kalbos pagrindu sukurta ženklinimo kalba, skirta dvimatei animacinei arba statinei vektorinei grafikai aprašyti.
Turi įvairių priemonių grafiniams objektams, jų komponavimams, transformacijoms, filtrams, iškarpoms, šablonams ir kt. aprašyti. SVG dokumentų objektų modelyje galima naudoti skriptų kalbą (pvz., „ECMAScript“), kurti animacinę vektorinę grafiką. Dėl pasikartojančių XML gairių galimas efektyvus SVG grafikos glaudinimas.
Kalba standartizuota Saityno konsorciumo (W3C) išleistu atviruoju standartu. Daugelis naujausių naršyklių turi SVG grafikos vaizdavimo priemonių (kai kurios – atskirai diegiamų papildinių pavidalu).

Programa, tiesiogiai vykdanti programavimo kalba parašytą programą, nesukurdama jos dvejetainio vykdomojo failo. Tuo interpretatorius skiriasi nuo kompiliatoriaus, kuris tik sukuria vykdomąjį failą, bet pats jo nevykdo.
Naudojant interpretatorių programos vykdymas paprastesnis, nes ji vykdoma iš karto, be parengiamojo etapo – kompiliavimo, bet pačios programos vykdymas užtrunka ilgiau negu sukompiliuotos, nes interpretatorius kiekvieną kartą turi analizuoti programavimo kalba parašytą programos tekstą.
Interpretatoriai naudojami paprastesnėms, trumpesnėms programoms. Didelę tokių programų grupę sudaro skriptai. Jie pritaikyti interpretavimui – jų struktūra paprasta, nereikalaujanti sudėtingos analizės.

Svetainė, kurios turinys (tekstas, grafika, elementų išdėstymas, formatas ir t. t.) formuojamas arba modifikuojamas įkeliant į naršyklę arba jau įkėlus.
Dinaminėms svetainėms kurti naudojamos programavimo arba skriptų kalbos (pvz., „Java“, „JavaScript“), pakopiniai stiliai, DHTML kalba) ir kitos priemonės. Svarbiausias dinaminių svetainių tikslas – kuo geriau pritaikyti jų turinį konkrečiam skaitytojui, pavyzdžiui, pateikti paieškos rezultatus, sukurti elektroninės parduotuvės lankytojo krepšelį, įkelti tinklalapį, atitinkantį paskiausio seanso metu buvusias sąlygas.