drausma sf. žr. drausmė 1: Sargus užlaikyme drausmos brš.

vidutinio dydžio, tvirto sudėjimo, trumpo rusvo plauko šuo buka nosimi: Grynavei̇̃slis bòkseris. Bòkseriai – tarnýbinių šunų̃ vei̇̃slė. Bòkseris sargùs ir̃ pàtikimas, káudamasis grėsmi̇̀ngas. Bòkserių są́kandis buldògiškas. Anksčiaũ sù bòkseriais bùvo medžiójami lokiai̇̃, vilkai̇̃, šernai̇̃. Žmónės bòkserius mė́gsta augi̇̀nti ir̃ dė̃l ramaũs charãkterio, įgimtõs méilės vaikáms. Bòkserius dár vadi̇̀na vókiečių bòkseriais.

šuniõkas sm. (2) DŽ
1. LL246, NdŽ, KŽ, Rš, Kkl, Ktk, Kvr pusėtino didumo, paaugęs šuo: Šuniõkas paukštinis Imb. Antara diena šuniõkas pririštas Nmč. Šuniõkas, kai einu, šoksta kojosna Klt. Sargus tas šuniõkas – prie namais geras Svn.
| Miške šuniõkų [usūrinių] buvo prismaišę margų Vdn.
^ Ir aš gi kaip šuniõkas vakarėliuos sėdėdavau, dabodavau Slk.
2. NdŽ, KŽ, Ds šunų jauniklis, jaunas šuniukas: Visus šuniokùs išžadėjau kitiems, net sau nebepasilikau nė vieno Š.
3. Ser, NdŽ prk. menk. apie pataikūnišką žmogų, tarną.
4. LKAI133(Ds) žr. šuniukas 5.
5. DŽ, NdŽ, Kp žr. šuniukas 10: Šuniokùs bebudavojant, vienas meistras nulėkė ir ažsimušė Krns. Išejo gurbo durim du šuniokai An. Šuniõkai pasidavė su visa siena oro pusėn Ds.
6. žr. šuniukai 1: Šuniõkas – žieminis vežimas Klt.

briáuti, -na (-ja), brióvė
1. tr. K stumti, spausti: Mane iš visų pusių briáuja, spriaudo KI494.
2. refl. žr. brautis: Sūnelis neklausė ir briautinai briovėsi į garlaivį prš. Turi medžius skirti į šalį, o briáute briáutis Vlkš. Kur čia briáunies par gvoltą? Skr. Čion žmonės didžiai briáujas, kemšas KII54. Žmonės briaudamies pastūmė jį iš vietos Vd.
atbriáuti
1. tr. atstumti, nugrūsti: Jiems (kinams) pasisekė japonus atgal atbriauti prš.
2. refl. žr. atsibrauti: Ciecorius Aleksandras, į aną kampą … nukeliavęs, atsibriaujančiąją priegadą kiek galima atginti norėdams KA116.
įsibriáuti žr. įbrauti (refl.): Marti įsibrióvė į svečius Gr. Į neprietelių vidurį persiveržti, įsibriáuti KBI44.
išbriáuti žr. išbrauti: Jį iš laimėtos vietos vėl išbrióvė KII331.
| refl.: Marti išsibrióvė iš namų Gr.
nubriáuti žr. nubrauti: Ką nuo jūrių krašto nubriáuti KI26. Smertis gal, ūmai užnikęs, į kapus mus tuoj nubriaut prš.
pabriáuti žr. pabrauti: Svetimi didikai mūsų sentėvius nuo jų geriausių laukų pabriovė prš. Ką šalin pabriáuti, nubriauti KII290.
pérsibriauti K žr. persibrauti: Jie persibriovė per miegančius sargus Jrk.
pribriáuti
1. tr. prigrūsti, prispausti: Prie sienos pribriáutas, prispriaustas KI494.
2. žr. prisibrauti: Prisibrióvė pilna stuba bernų Skr.

nieko nepraleidžiantis pro akis, viską pastebintis, greitai pajuntantis: Budrùs žmogùs [vir̃šininkas]. Budrùs šuõ. Bū́kite bùdrūs. Visúomenė tùri bū́ti budri̇̀. | aukšt.: Budrèsnis vairúotojas bū́tų pastebė́jęs pavõjų. Põ vagỹstės tapaũ budrèsnė. • plg. akylas, sargus.

išreiškiantis akylumą, pastabumą: Budrùs žvil̃gsnis. Jaučiaũ, kàd manè stẽbi bùdrios ãkys.

guvus, žvalus, mitrus: Miegóti rei̇̃kia ti̇́ek, kàd diẽną bū́tum budrùs ir̃ žvalùs. Paprastai̇̃ žmogùs diẽną yrà budrùs, õ nãktį miẽga. Gãbūs vaikai̇̃ miẽga mažiaũ, jiẽ ilgiaũ bū́drauja, bū̃na bùdrūs. | aukšt.: Išgė́ręs kavõs [arbãtos] jaučiúosi budrèsnis. | prk.: Hipnòzės metù kū́nas miẽga, õ prõtas budrùs. Vi̇́enas delfi̇̀nų smegenų̃ pùsrutulis i̇̀lsisi, ki̇̀tas išliẽka budrùs. • plg. mieguistas, apsnūdęs.

nekietas, negilus (apie miegą): Budrùs miẽgas.

úosti, úodžia, úodė (úodo DūnŽ) tr., intr. KBII149, K, Š, DŽ, uõsti, uõdžia, uõdė DrskŽ
1. R292, MŽ391, K, KII132,357, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, ŽŪŽ156, KŽ, Kr, Pj traukti orą pro nosį, norint pažinti kvapą: Uodžiù ir nieko neužuodžiu, nieko nėra Žln. Úodžiu i nesuuodžiu, kas te smirda Dglš. Karvė, pakėlus galvą, úodžia ir úodžia Aps. Uodžia [karvė] net ausis pastačius, gal mato ką Klt. Atalėkė žvėris, tik úodžia, úodžia Ad. Nė[ra] ko kąsti, nė[ra] ko úosti – nūluoba viena tų bulvelių Žd. Jau uodi, kuo puodai kvepia rš. Bulius pučia šnerves, uodžia orą, neramiai trypia V.Bub. Uodžiamasai nervas E. Uodžiamoji liauka rš. Uodžiamasis svogūnas (Bulbus olfactorius) EncIV1027. Uodžiamosios plokštelės KlK46,41. Ir uodė viešpats aną mielą roką Ch11Moz8,21.
| prk.: Jau biskį sveikiau, tai tik uõdžia (dairosi) per langus, kad vėl kur Krok.
^ Úosk į savo (tavo B1017) antį Sch101; J, N, ST379. Einu keliu – stūkso, žiūriu – rūkso, paspiriu – ritasi, uodžiu – smirdi, kandu – šūdas (kuodelis, kamuolys) B540, PrLXVII38, ST475.
| refl.: Priesienėj uodėsi karbolis ir eteras rš. Išleido visą amonjaką, kad nori, nueik, pažiūrėk, da gal bosas úodžias Slm.
2. N, KII357, L, DŽ, NdŽ prk. jausti, numanyti: Ir úodžia, kur kas samagoną daro Švnč. Ji, rodos, uoste uodė, kad šinkorius nori padaryti kokį nors suktumą Ašb.
3. refl. prk. bendrauti, tartis, draugauti: Ji úosdamos susiuodė ir suėjo į kuopą J. Jau jie išvien úodžias – greit galėsma šokt [vestuves] Slm.
◊ žẽmė úodžiasi; žẽmę úodžia artėja mirtis: Gudonas – tai tas visų seniausias – jau jam gal nebetoli žemẽlė úodžias Pbr. Aš paslenkus, ale i ana jau žẽmę úodžia Klt.
apúosti tr. J, Rtr, apuõsti, apuõdžia (àpuodžia Drsk), àpuodė
1. N, LVI133, KŽ pajusti kvapą.
2. DŽ1 prk. sužinoti turint, esant: Aš apúodžiau, kur kas yra J. Apúodę pinigų [vaikai], duok jiemi, ir baigta Prn. Ar jis neàpuodė te mergšę DrskŽ.
atúosti intr. Š, KŽ atbėgti, ateiti uostant.
išúosti tr. NdŽ, KŽ uostant išaiškinti, ištirti, užuosti: Reikia uoslę turėti gerą, išuosti, iš kur vėjas pučia rš. [Vilkas] klausydavo net krintančių snaigių šnaresio. Išuosdavo kiekvienos tankmės tamsą rš.
nuúosti tr. K, Rtr, nuuõsti, nuuõdžia (nùuodžia Drsk), nùuodė Žl
1. LVII880, Š, NdŽ uosle susekti, užuosti: Šunys labai nuúodžia KII132. Šuva nuuodė, kad čia kažkieno būta Grž. Katė nuúodžia, kur mėsa padėta Vj. Gyvolis nuuoda svetimą žmogų Dr. Nuúosi vyrą ir nematydamas, šalpusnes rūkantį Trš. Iš kažna kur nuúosi tą vilkagrybį Kvr. Tai gali nuúosti, kad jis cibulių valgęs KI75. Ir per kvepylas nuuodžiamas kūno nešvarumas Vd.
2. DŽ, Prn, Mrj, Alk, Ėr, Ll prk. nujausti, numanyti: Jis gerai nuúodė, kad čia galėsiąs pasipelnyti NdŽ. Šuo staugia, gaspadorius mirimą nuuodžia Ss. Žydai greitai nuúodžia, katras prie bėdos KŽ. Rusai nuúodė ir ka pradėjo siųst sviedinius Graž. Šmuila nuuodė, kad Lukošius dabar turi pinigų Ašb. Kiek aš nuuodžiu – tai šitei[p] bus Vdžg. Medžioklės sezono pradžią nuuodžia miško žvėrys M.Katil.
paúosti Slč, Ml, pauõsti, pauõdžia (pàuodžia Žl), pàuodė
1. žr. pauostyti: Pàuodė, pàuodė, kvepi̇̀ kap skilandis (sako rūkančiam) Žln. Tik paúodžia, paúodžia, o negeria Klt. [Ksaveras] patraukė, pauodė [girių oro] Vaižg.
2. tr. uodžiant suprasti: Šunes ir išvirto gyvulio kaulą paúodžia keno Vv.
praúosti tr. NdŽ pajusti uodžiant.
suúosti tr. K, KII132, Š, Rtr, suuõsti, suuõdžia (sùuodžia), sùuodė
1. M, L, LL191, DŽ1, KŽ, Upn, Skdt, Ktk, Btrm, Mrc uodžiant pajusti kvapą, užuosti: Pėdus suuodžia kai skalikas N. Katinai sùuodžia puliukus ir stveria DrskŽ. Katė suúodžia mėsą NdŽ. Uodžiu i nesuúodžiu, kas te smirda Dglš. Jiej [dūminėse pirkiose] kap smirdėj[o], tai nesùuodžia Sn. Šuva per kiemą sùuodžia Pv. Šuo pametė zuikio pėdas i nebgalia besuúosti Brs. Tai ir vilkai, anys suúodžia sliedą žmogaus Aps. Karvė sùuodžia gyvates Pls. Suúodžia savinyką karvytė Trgn. Karvės kap suúodė vilko pėdas, kap pradėjo baubt Šil. Viena kitą jos (bitės), tur būti, suuodžia A1885,129. Arkliai suúodė dūmus Brsl. Meška ejo pėdais suuosdama Kb. Tokis kvapas [poniabudės] negražus, iš tolo jau sùuodi, kur ji yra Kpč. Meška, išvydus kepsnį ir suuodus gardų skonį, norėjo ir ji žuvų paragauti BsMtII110. Štai, Dočys tuojaus, tepalų smarkumą suúodęs, … su sykiu nei koks perkūns iš patalo šoko K.Donel. [Kiškelis] mėgina suuosti, iš kur paraku dvokia I.Simon. Tokie ilgaūsiai lengvai suuodžia, kuriuose žieduose daugiau nektaro sp. Toli suúodžiamas tepalas NdŽ. Nosis tur ir negal suuosti Mž463. Ir Ponas suuodė saldų [deginamų aukų] kvapą BB1Moz8,21. Suuodė kvapą rūbų jo CII312.
^ Ko prunkšti, kap kumelys kumelę suúodęs LKKXIII125(Grv). Velnias velnio dvasią suuodžia Vb. Pinigai – ne kilbasa, nesuúosi, kur padėta Trgn. Apsirėdė vilkas avinu, bet šunys vis tiek suuodė KrvP(Vkš).
2. M, DŽ, NdŽ, Bsg, Dg, Knv, Arm, Ll prk. numanyti, nujausti, sužinoti: Aš suúodžiau, kur anie nuėjo J. Ale ir sùuodžia, kur kokios mergšės! DrskŽ. Kasimas ir jo pati bus suuodę apie jo rastus pinigus J.Balč. Suúosk tu man, kad aš čia! Grk. Nesuúosi, kur jos (bitės) nubėgo Grv. Jei ką nors nauja suúosi, pasakyk ir man Dgl. Kur suúodžia, tai ir skuodžia Krok. Miestelėnai pirma suúodžia, kas krautuvė̃s yra Dbk. Nors po žemėm ažkasi, vis tiek suúodžia arielką, randa Klt. Suuodžia alų PrLXVII20, N. Sùuodė tą žmogų ir paskundė Drsk. O ana mat suúodė, kur tie kiaušiniai padėti Varn. Mergaitė puikiai suuodžia, ko tam dėdei taip dažnai paštan reikia rš. Teip tu man greitai suuoskie šermenis! Tat. O anys nežino dūmą Pono, nei suuodžia jo protą BBMik4,12.
3. paslapčiomis susitarti, susižinoti: Įėję susiúodė tarp savęs J. Jie uosdamos susiúodė ir suėjo į kuopą J. Merga su bernu greit susuodžia Rod. Susuõdę pirma čėso [jaunieji] DrskŽ. Dar tų svotų nėr – sùsuodė – ar jūs žinot, ir vestuvė Dg. Sūdžios susiuodė su sūdžia, ir prova, susukta be galo, pasibaigė taip, kad neužilgo nusipirko sau dvarus V.Kudir.
| Jei karvės su svetimomis susiuodžia, pagenda pienas LTR(Srj).
4. pakęsti: Tabako ir benzinos kvapo tai negaliu suuõst Pv.
užúosti, užúodžia, užúodė (užúodo Šv, Rdn) tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, užuõsti, užuõdžia (ùžuodžia Drsk, Žln), ùžuodė; Sut, N, M, L
1. KII132, KlbIX69(Prk), J, Slm, Sdb, Dj, Skrb, Vkš, Žeml, Trš, Lkv, Skdv uodžiant pajusti, pažinti kieno kvapą: Ažúodžia, kuom kvepia LKT323(Dgl). Ar tu užúodi, kas čia smirda? Ds. Prisigulęs uostyk, nieko neužúosi Yl. Par tris ten keturius kilometrus smarvę gali užúosti Als. Medžiotojas regi [iš laikysenos], kad šuoj ùžuodė paukščio kvapą Kpč. Ažúodė riebulį kokį karvė, tai jau negers Klt. Ažúodžia žmogų jaučias, būdavo, ir bėga artyn Svn. Ažupkalyj iš miško išlindęs vilkas, taigi mat avelės ažúodė Pnm. Kas te treška? – Al vilkas: dieną mat ažúodžia, iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia A.Baran. Lapė, paskui jo bėgdama, užuodžia, kad tame vežime žiuvelės kvepia Sln. Užuoda mergelė žuvelę i par terbelę (ps.) Plt. Paukštis užúoda, kur riešutas geras Plšk. Užúodo medų – širšų pri medaus sulėkė Krš. Ans (kranklys) tura tokią uoslę, kad par kilometrą kvapą užúoda Sd. Vapsa užúoda tus obūlus, pula kaip vel[nia]s Trk. Mat, kaip šiulta, tai musės užuodė, kad čia ne molinis šventasai, o gyvas LTR(Kp). Toliausiai užúosi, ka duona kepa Brs. Par kamštį užúodė – tie kvapai išsimuša Jrb. Daug yra tokių, kurie ne tiektai paragaut, bet ir užuost vyno negali DP139. Pauosčiau podušką i užúodau, ka [vaikas] rūko Rdn. Paraką galim užúost iš tolo Jrk. Užuosit šieno ir liepynų kvapą J.Marcin.
| prk.: Tasai žmogus besmagenis, kurs už rūbus parsiduoda, rudkalnierių užgyvenęs savo šnekos nebužuoda A1883,234.
| Toki (penkiolikmečiai) jau moka ir šnapsą užúost (imti gerti, sugeba rasti) Jd.
^ Užúodo kaip šuon kilbasą Pvn. Užuodžia kaip šuva padlą LTR(Kp). Užuodžia kaip kiaulė debesį LTR(Užp). Su savu mėšlu apspratęs, o svetimą – iš tolo užúodžia Tr. Ne kilbasa laimė – neužuosi NžR. Neužuosi pinigo – ne dešra Mžš.
užúodamai adv.: Pelėsų nebuvo užúodamai Pp.
| refl. NdŽ: Nosis užs[i]uost mokysim Jrk.
2. Q633, Mrj, Snt, Alvt, Jrb, Pg, Mžš, Ktk, Vkš, End, Nv, Lnk prk. numanyti, nujausti, pajusti, sužinoti: Ùžuodė bobos – žino visas sodžius Žln. Kaip greit tu visa užúodi! Dbk. Sargus – užúoda tą smarvę (naminę) Krš. Ùžuodžia, kur balius, ir atšliaužia DrskŽ. Tas tuoj užuosdavo, kur pinigai Ėr. Matyt, užúodi, ka piningų turia Vdk. Užúodo piningų, i meilė [seniukams] pašoko Krš. Čigonai ažúodžia auksą Šmn. Jau ùžuodė alų, tai nebesulaikysi Krs. Jis gali alų užuosti ST151. Kai pagrasiau vyčia, nebekliudžia [šuo vištų], ažúodžia, kuo kvepia Lel. Žmonės užúodžia, kalbasija, kad ne visi gano Slm. Šuo užúodžia, kas čia par žmogus Rg. Jie gerai kur neužslėpė [laikraščių], idant smarkiausias šnipas negalėtų užuosti V.Kudir. Tiems bešokant keturios susiedų mergelės, tarsi užuodusios, atejo M.Valanč. Užuosti ir susekti – tai du visai skirtinu dalyku Pt.

úosti, úodžia, úodė (úodo DūnŽ) tr., intr. KBII149, K, Š, DŽ, uõsti, uõdžia, uõdė DrskŽ
1. R292, MŽ391, K, KII132,357, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, ŽŪŽ156, KŽ, Kr, Pj traukti orą pro nosį, norint pažinti kvapą: Uodžiù ir nieko neužuodžiu, nieko nėra Žln. Úodžiu i nesuuodžiu, kas te smirda Dglš. Karvė, pakėlus galvą, úodžia ir úodžia Aps. Uodžia [karvė] net ausis pastačius, gal mato ką Klt. Atalėkė žvėris, tik úodžia, úodžia Ad. Nė[ra] ko kąsti, nė[ra] ko úosti – nūluoba viena tų bulvelių Žd. Jau uodi, kuo puodai kvepia rš. Bulius pučia šnerves, uodžia orą, neramiai trypia V.Bub. Uodžiamasai nervas E. Uodžiamoji liauka rš. Uodžiamasis svogūnas (Bulbus olfactorius) EncIV1027. Uodžiamosios plokštelės KlK46,41. Ir uodė viešpats aną mielą roką Ch11Moz8,21.
| prk.: Jau biskį sveikiau, tai tik uõdžia (dairosi) per langus, kad vėl kur Krok.
^ Úosk į savo (tavo B1017) antį Sch101; J, N, ST379. Einu keliu – stūkso, žiūriu – rūkso, paspiriu – ritasi, uodžiu – smirdi, kandu – šūdas (kuodelis, kamuolys) B540, PrLXVII38, ST475.
| refl.: Priesienėj uodėsi karbolis ir eteras rš. Išleido visą amonjaką, kad nori, nueik, pažiūrėk, da gal bosas úodžias Slm.
2. N, KII357, L, DŽ, NdŽ prk. jausti, numanyti: Ir úodžia, kur kas samagoną daro Švnč. Ji, rodos, uoste uodė, kad šinkorius nori padaryti kokį nors suktumą Ašb.
3. refl. prk. bendrauti, tartis, draugauti: Ji úosdamos susiuodė ir suėjo į kuopą J. Jau jie išvien úodžias – greit galėsma šokt [vestuves] Slm.
◊ žẽmė úodžiasi; žẽmę úodžia artėja mirtis: Gudonas – tai tas visų seniausias – jau jam gal nebetoli žemẽlė úodžias Pbr. Aš paslenkus, ale i ana jau žẽmę úodžia Klt.
apúosti tr. J, Rtr, apuõsti, apuõdžia (àpuodžia Drsk), àpuodė
1. N, LVI133, KŽ pajusti kvapą.
2. DŽ1 prk. sužinoti turint, esant: Aš apúodžiau, kur kas yra J. Apúodę pinigų [vaikai], duok jiemi, ir baigta Prn. Ar jis neàpuodė te mergšę DrskŽ.
atúosti intr. Š, KŽ atbėgti, ateiti uostant.
išúosti tr. NdŽ, KŽ uostant išaiškinti, ištirti, užuosti: Reikia uoslę turėti gerą, išuosti, iš kur vėjas pučia rš. [Vilkas] klausydavo net krintančių snaigių šnaresio. Išuosdavo kiekvienos tankmės tamsą rš.
nuúosti tr. K, Rtr, nuuõsti, nuuõdžia (nùuodžia Drsk), nùuodė Žl
1. LVII880, Š, NdŽ uosle susekti, užuosti: Šunys labai nuúodžia KII132. Šuva nuuodė, kad čia kažkieno būta Grž. Katė nuúodžia, kur mėsa padėta Vj. Gyvolis nuuoda svetimą žmogų Dr. Nuúosi vyrą ir nematydamas, šalpusnes rūkantį Trš. Iš kažna kur nuúosi tą vilkagrybį Kvr. Tai gali nuúosti, kad jis cibulių valgęs KI75. Ir per kvepylas nuuodžiamas kūno nešvarumas Vd.
2. DŽ, Prn, Mrj, Alk, Ėr, Ll prk. nujausti, numanyti: Jis gerai nuúodė, kad čia galėsiąs pasipelnyti NdŽ. Šuo staugia, gaspadorius mirimą nuuodžia Ss. Žydai greitai nuúodžia, katras prie bėdos KŽ. Rusai nuúodė ir ka pradėjo siųst sviedinius Graž. Šmuila nuuodė, kad Lukošius dabar turi pinigų Ašb. Kiek aš nuuodžiu – tai šitei[p] bus Vdžg. Medžioklės sezono pradžią nuuodžia miško žvėrys M.Katil.
paúosti Slč, Ml, pauõsti, pauõdžia (pàuodžia Žl), pàuodė
1. žr. pauostyti: Pàuodė, pàuodė, kvepi̇̀ kap skilandis (sako rūkančiam) Žln. Tik paúodžia, paúodžia, o negeria Klt. [Ksaveras] patraukė, pauodė [girių oro] Vaižg.
2. tr. uodžiant suprasti: Šunes ir išvirto gyvulio kaulą paúodžia keno Vv.
praúosti tr. NdŽ pajusti uodžiant.
suúosti tr. K, KII132, Š, Rtr, suuõsti, suuõdžia (sùuodžia), sùuodė
1. M, L, LL191, DŽ1, KŽ, Upn, Skdt, Ktk, Btrm, Mrc uodžiant pajusti kvapą, užuosti: Pėdus suuodžia kai skalikas N. Katinai sùuodžia puliukus ir stveria DrskŽ. Katė suúodžia mėsą NdŽ. Uodžiu i nesuúodžiu, kas te smirda Dglš. Jiej [dūminėse pirkiose] kap smirdėj[o], tai nesùuodžia Sn. Šuva per kiemą sùuodžia Pv. Šuo pametė zuikio pėdas i nebgalia besuúosti Brs. Tai ir vilkai, anys suúodžia sliedą žmogaus Aps. Karvė sùuodžia gyvates Pls. Suúodžia savinyką karvytė Trgn. Karvės kap suúodė vilko pėdas, kap pradėjo baubt Šil. Viena kitą jos (bitės), tur būti, suuodžia A1885,129. Arkliai suúodė dūmus Brsl. Meška ejo pėdais suuosdama Kb. Tokis kvapas [poniabudės] negražus, iš tolo jau sùuodi, kur ji yra Kpč. Meška, išvydus kepsnį ir suuodus gardų skonį, norėjo ir ji žuvų paragauti BsMtII110. Štai, Dočys tuojaus, tepalų smarkumą suúodęs, … su sykiu nei koks perkūns iš patalo šoko K.Donel. [Kiškelis] mėgina suuosti, iš kur paraku dvokia I.Simon. Tokie ilgaūsiai lengvai suuodžia, kuriuose žieduose daugiau nektaro sp. Toli suúodžiamas tepalas NdŽ. Nosis tur ir negal suuosti Mž463. Ir Ponas suuodė saldų [deginamų aukų] kvapą BB1Moz8,21. Suuodė kvapą rūbų jo CII312.
^ Ko prunkšti, kap kumelys kumelę suúodęs LKKXIII125(Grv). Velnias velnio dvasią suuodžia Vb. Pinigai – ne kilbasa, nesuúosi, kur padėta Trgn. Apsirėdė vilkas avinu, bet šunys vis tiek suuodė KrvP(Vkš).
2. M, DŽ, NdŽ, Bsg, Dg, Knv, Arm, Ll prk. numanyti, nujausti, sužinoti: Aš suúodžiau, kur anie nuėjo J. Ale ir sùuodžia, kur kokios mergšės! DrskŽ. Kasimas ir jo pati bus suuodę apie jo rastus pinigus J.Balč. Suúosk tu man, kad aš čia! Grk. Nesuúosi, kur jos (bitės) nubėgo Grv. Jei ką nors nauja suúosi, pasakyk ir man Dgl. Kur suúodžia, tai ir skuodžia Krok. Miestelėnai pirma suúodžia, kas krautuvė̃s yra Dbk. Nors po žemėm ažkasi, vis tiek suúodžia arielką, randa Klt. Suuodžia alų PrLXVII20, N. Sùuodė tą žmogų ir paskundė Drsk. O ana mat suúodė, kur tie kiaušiniai padėti Varn. Mergaitė puikiai suuodžia, ko tam dėdei taip dažnai paštan reikia rš. Teip tu man greitai suuoskie šermenis! Tat. O anys nežino dūmą Pono, nei suuodžia jo protą BBMik4,12.
3. paslapčiomis susitarti, susižinoti: Įėję susiúodė tarp savęs J. Jie uosdamos susiúodė ir suėjo į kuopą J. Merga su bernu greit susuodžia Rod. Susuõdę pirma čėso [jaunieji] DrskŽ. Dar tų svotų nėr – sùsuodė – ar jūs žinot, ir vestuvė Dg. Sūdžios susiuodė su sūdžia, ir prova, susukta be galo, pasibaigė taip, kad neužilgo nusipirko sau dvarus V.Kudir.
| Jei karvės su svetimomis susiuodžia, pagenda pienas LTR(Srj).
4. pakęsti: Tabako ir benzinos kvapo tai negaliu suuõst Pv.
užúosti, užúodžia, užúodė (užúodo Šv, Rdn) tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, užuõsti, užuõdžia (ùžuodžia Drsk, Žln), ùžuodė; Sut, N, M, L
1. KII132, KlbIX69(Prk), J, Slm, Sdb, Dj, Skrb, Vkš, Žeml, Trš, Lkv, Skdv uodžiant pajusti, pažinti kieno kvapą: Ažúodžia, kuom kvepia LKT323(Dgl). Ar tu užúodi, kas čia smirda? Ds. Prisigulęs uostyk, nieko neužúosi Yl. Par tris ten keturius kilometrus smarvę gali užúosti Als. Medžiotojas regi [iš laikysenos], kad šuoj ùžuodė paukščio kvapą Kpč. Ažúodė riebulį kokį karvė, tai jau negers Klt. Ažúodžia žmogų jaučias, būdavo, ir bėga artyn Svn. Ažupkalyj iš miško išlindęs vilkas, taigi mat avelės ažúodė Pnm. Kas te treška? – Al vilkas: dieną mat ažúodžia, iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia A.Baran. Lapė, paskui jo bėgdama, užuodžia, kad tame vežime žiuvelės kvepia Sln. Užuoda mergelė žuvelę i par terbelę (ps.) Plt. Paukštis užúoda, kur riešutas geras Plšk. Užúodo medų – širšų pri medaus sulėkė Krš. Ans (kranklys) tura tokią uoslę, kad par kilometrą kvapą užúoda Sd. Vapsa užúoda tus obūlus, pula kaip vel[nia]s Trk. Mat, kaip šiulta, tai musės užuodė, kad čia ne molinis šventasai, o gyvas LTR(Kp). Toliausiai užúosi, ka duona kepa Brs. Par kamštį užúodė – tie kvapai išsimuša Jrb. Daug yra tokių, kurie ne tiektai paragaut, bet ir užuost vyno negali DP139. Pauosčiau podušką i užúodau, ka [vaikas] rūko Rdn. Paraką galim užúost iš tolo Jrk. Užuosit šieno ir liepynų kvapą J.Marcin.
| prk.: Tasai žmogus besmagenis, kurs už rūbus parsiduoda, rudkalnierių užgyvenęs savo šnekos nebužuoda A1883,234.
| Toki (penkiolikmečiai) jau moka ir šnapsą užúost (imti gerti, sugeba rasti) Jd.
^ Užúodo kaip šuon kilbasą Pvn. Užuodžia kaip šuva padlą LTR(Kp). Užuodžia kaip kiaulė debesį LTR(Užp). Su savu mėšlu apspratęs, o svetimą – iš tolo užúodžia Tr. Ne kilbasa laimė – neužuosi NžR. Neužuosi pinigo – ne dešra Mžš.
užúodamai adv.: Pelėsų nebuvo užúodamai Pp.
| refl. NdŽ: Nosis užs[i]uost mokysim Jrk.
2. Q633, Mrj, Snt, Alvt, Jrb, Pg, Mžš, Ktk, Vkš, End, Nv, Lnk prk. numanyti, nujausti, pajusti, sužinoti: Ùžuodė bobos – žino visas sodžius Žln. Kaip greit tu visa užúodi! Dbk. Sargus – užúoda tą smarvę (naminę) Krš. Ùžuodžia, kur balius, ir atšliaužia DrskŽ. Tas tuoj užuosdavo, kur pinigai Ėr. Matyt, užúodi, ka piningų turia Vdk. Užúodo piningų, i meilė [seniukams] pašoko Krš. Čigonai ažúodžia auksą Šmn. Jau ùžuodė alų, tai nebesulaikysi Krs. Jis gali alų užuosti ST151. Kai pagrasiau vyčia, nebekliudžia [šuo vištų], ažúodžia, kuo kvepia Lel. Žmonės užúodžia, kalbasija, kad ne visi gano Slm. Šuo užúodžia, kas čia par žmogus Rg. Jie gerai kur neužslėpė [laikraščių], idant smarkiausias šnipas negalėtų užuosti V.Kudir. Tiems bešokant keturios susiedų mergelės, tarsi užuodusios, atejo M.Valanč. Užuosti ir susekti – tai du visai skirtinu dalyku Pt.