darýtojas (-is K; R), -a smob. (1)
1. kas daro, dirba, gamina, kuria: Darytojas daikto kokio SD3. Nuotraukų darýtojas BŽ209.
2. kas atlieka (ką), vykdo, organizuoja: Ir pats viso to darytojas Normantas jautės esąs stiprus, niekam nepriklausąs Vaižg. Atsirado mat čia gero darýtojas! Gs. Mano mergele, darbelių darytoja KrvD236. Atstokite nuog manęs, darytojai neteisumų DP570. Santaikos darýtojas BŽ431. Žmogus yra aplinkybių darytojas J.Jabl. Būkit ne tiktai girdėtojais, bet ir darytojais žodžio BPII403.
3. dažytojas: Jo tėvas buvo milų darytoju prš.
apdarýtojas (-is B), -a smob. (1) aptaisytojas, apvilkėjas: Knygų apdarytojas SD120.
atidarýtojas, -a smob. (1)
1. atvėrėjas, atkėlėjas: Atidarytojas bromo, suėmęs skvernus, bėgo rš.
2. kas atidaro, pradeda: Na tai atidarýtojas [susirinkimo]! Kt.
padarýtojas, -a smob. (1) kas padaro, sukuria (ką): Padarytojas pilies, miesto SD56. Kurisai buvai jų Dievu ir padarytoju DP16.
pérdarytojas, -a smob. (1) kas perdaro, perkeičia, permaino: Tikėjimo perdarytojus (reformatorius) meldė Gmž.
sudarýtojas, -a smob. (1) kas sudaro, sukuria: Žodyno sudarytojas J.Jabl.
uždarýtojas, -a smob. (1); L104 kas uždaro.