Teigiamas arba neigiamas skaičius, neturintis trupmeninės dalies.
Operacijos su sveikaisiais skaičiais atliekamos absoliučiai tiksliai. Dėl to sveikieji skaičiai naudojami įvairiems numeravimams, indeksams. Tačiau kompiuteryje yra riboti jų rėžiai. Šiuolaikiniuose kompiuteriuose sveikajam skaičiui dažniausiai skiriami 4 baitai, todėl jų rėžiai būna [-2³¹–1; 2³¹], t. y. galimi skaičiai nuo –2147483647 iki 2147483648. Kai gautas skaičius (skaičiavimų rezultatas) nepatenka į šiuos rėžius, įvyksta klaida – perpildymas.

Funkcija, taikoma kelių tipų argumentams, o jos rezultato tipas priklauso nuo argumentų tipų.
Pavyzdžiui, skaičiaus modulio funkcija abs(a) yra dauginė, nes jos argumentas gali būti sveikasis arba realusis skaičius, o rezultato tipas toks pat, kaip ir argumento.

Neleistinas dalybos atvejis, kai daliklis lygus nuliui.
Kompiuteriuose ši neleistina situacija gali susidaryti ir tada, kai daliklis yra labai mažas realusis skaičius. Kai programa suapvalina tokį skaičių (kompiuteriuose visi realieji skaičiai vaizduojami diskretiškai, atmetant dalį skaitmenų), jis gali tapti lygus nuliui. Tuomet ir įvyksta dalybos iš nulio klaida.
Terminas dažniausiai vartojamas programų, atliekančių skaičiavimus, pranešimuose, pavyzdžiui,
    Dalyba iš nulio negalima!
    Įvyko klaida – bandoma dalyti iš nulio.

Dalybos operacijas, kai rezultatas yra realusis skaičius nepriklausomai, ar operandai sveikieji, ar realieji skaičiai.

Programavimo kalbose – aibė duomenų reikšmių, turinčių bendrų savybių: su jomis atliekamos tos pačios operacijos.
Programavimo kalbų raidos pradžioje pagrindinė duomenų tipo paskirtis buvo informuoti transliatorių, kiek reikia skirti atmintyje vietos vieno ar kito duomenų tipo kintamojo reikšmei laikyti. Vėliau duomenų tipas naudotas programos kontrolei – ar programoje užrašytos operacijos taikytinos to tipo duomenims. Todėl imta duomenų tipą sieti su operacijomis, kurias galima atlikti su to tipo duomenimis.
Duomenų tipai skirstomi į dvi dideles grupes: paprastuosius ir struktūrinius. Paprastieji: sveikasis skaičius, realusis skaičius, vardinis, simbolinis, atkarpos, loginis. Struktūriniai: įrašas, masyvas, aibė, seka.

Dvivietė aritmetinė operacija, reiškianti vieno skaičiaus (dalinio) dalijimą iš kito (daliklio). Gautas rezultatas vadinamas dalmeniu.
Programavimo kalbose dažnai skiriama sveikųjų skaičių ir realiųjų skaičių dalyba. Sveikųjų skaičių dalybos atveju gaunami du rezultatai: dalmuo (t. y. dalmens sveikoji dalis) ir liekana. Todėl naudojama antra operacija liekanai gauti.
Programavimo kalbose dažniausiai žymima dešininiu pasviruoju brūkšniu (/). Jeigu abu operandai sveikieji skaičiai, tai dažniausiai dalijama pagal sveikųjų skaičių dalybos taisykles, jei bent vienas operandas realusis skaičius – pagal realiųjų skaičių taisykles.
Kai kuriose programose (pvz., skaičiuoklėse) būna tik realiųjų skaičių dalyba.