Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (28)
sail through
bandýti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
(ką) tirti, tikrinti kieno savybes, gerumą, tikimą; sin. mėginti: Vaikai̇̃ bañdo lẽdo stiprùmą. Jiẽ visókiais bū̃dais manè bañdė. Bañdomas ultragarsi̇̀nis sklandytùvas.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Vaikai̇̃ bañdo lẽdo stiprùmą. Jiẽ visókiais bū̃dais manè bañdė. Bañdomas ultragarsi̇̀nis sklandytùvas.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
mėginti daryti, atlikti kokį veiksmą: Vãgys bañdė pasprùkti nuõ mū́sų. Bandžiaũ prasmùkti prõ duri̇̀s. Panašiùs mókesčius bùs bañdoma įvèsti ir̃ Lietuvojè. Vogtùs telefonùs bandýta pardúoti tur̃guje.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Vãgys bañdė pasprùkti nuõ mū́sų. Bandžiaũ prasmùkti prõ duri̇̀s. Panašiùs mókesčius bùs bañdoma įvèsti ir̃ Lietuvojè. Vogtùs telefonùs bandýta pardúoti tur̃guje.
aklãvietė (1)
1
Reikšmė
Apibrėžtis
padėtis be išeities; sin. akligatvis, aklakelis: Atsidùrti aklãvietėje. Patèkti į̇̃ aklãvietę. Nemataũ išeitiẽs i̇̀š šitõs aklãvietės. Ji̇̀s sugebė́davo ràsti keliùs i̇̀š didžiáusių pri̇́ešpriešos ir̃ nesusikalbė́jimo aklãviečių.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Atsidùrti aklãvietėje. Patèkti į̇̃ aklãvietę. Nemataũ išeitiẽs i̇̀š šitõs aklãvietės. Ji̇̀s sugebė́davo ràsti keliùs i̇̀š didžiáusių pri̇́ešpriešos ir̃ nesusikalbė́jimo aklãviečių.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
vieta, į kurią patenkama tik vienu keliu, turinti tik vieną įėjimą: Labiri̇̀nto pósūkiai ir̃ aklãvietės. | uždara erdvė: Miestè priplanúota (mašinoms neišvažiuojamų) aklãviečių, kur̃ gãli tiktai̇̃ pėsčiàsis ar̃ dvi̇̀ratininkas prasmùkti.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Miestè priplanúota
Labiri̇̀nto pósūkiai ir̃ aklãvietės.
aklãviečių, kur̃ gãli tiktai̇̃ pėsčiàsis ar̃ dvi̇̀ratininkas prasmùkti.
romp
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išdykauti; dūkti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - praslysti; prasmukti
παραρρέω
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - tekėti pro šalį, tekėti palei
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nuslysti, išslysti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išsmukti, prasmukti, ištrūkti, pasprukti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išnykti iš atminties
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nesirūpinti, nepaisyti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pabėgti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - įsmukti vogčiomis
aviònika
Apibrėžtis
Aviacijos įrenginių valdymas, pagrįstas elektronika (elektroninėmis sistemomis).
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Kapitonas Sergejus Nedopiokinas (KOP I-osios aviacijos bazės avionikos, ginkluotės ir gelbėjimo įrangos aptarnavimo sekcijos viršininkas)
Avionika. Pirma dalis: lėktuvų valdymas ir valdymo parametrai [antraštė]
Keičiant lėktuvo padėtį erdvėje ir variklio trauką, kinta navigacijos elementai: skrydžio aukštis, greitis, kursas, nuonaša ir kt. Padėtį erdvėje ir navigacijos elementus matuoja avionikos įrenginiai ir prietaisai. Žinodamas navigacijos ir valdymo elementus, lakūnas pats valdo skrydžio trajektoriją, arba avionikos įrenginių signalai naudojami automatiškam valdymui.
Tyrimą atlikę ekspertai konsultavosi su kompiuterinio saugumo specialistais, o šie nurodė, kad šiuo atveju galimas įsikišimas į avionikos darbą. Vienas ekspertas teigė, kad platforma prasmukti į lainerio sistemas gali tapti virusas, kurį internetu atsitiktinai pagaus kas nors iš lėktuvo keleivių.
Asmeniniai mobilūs prietaisai panašiai veikia lėktuvuose, kuriuose šimtai elektroninių sistemų, vadinamoji avionika, naudojama navigacijai, ryšio palaikymui su žeme ir komponentų, išlaikančių lėktuvą ore, sekimui. Kai kuriuose yra jutikliai, pateikiantys informaciją prietaisams pilotų kabinoje.
Penktajai kartai priskiriami kariniai reaktyviniai lėktuvai tarnybą JAV oro pajėgose pradėjo 2005 metais. Šio tipo orlaiviai daugiausia išsiskiria integruotomis avionikos sistemomis; juose taip pat įdiegtos modernios nematomumą radarams užtikrinančios technologijos, vidaus ir aplinkos stebėjimo jutikliai.
Pažangios integruotos avionikos sistemos ženkliai sumažina pilotams tenkančią funkcinę apkrovą.
S.Slivko teigimu, modernią patikimą avioniką galima įrengti ir sename sraigtasparnyje.
Transporto dizainerio Stefan Radev suprojektuotas Gulfstream G550 orlaivis. Lengvosios avionikos technologijos ir orlaivio interjero ergonomika. Verslo skrydžių saldainiukas su iPad.
Apie 90 proc. sutrikimų aviacijoje įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus kaltės, mat orlaivių valdymo sistemų gedimo tikimybė nuolat mažėja dėl tobulėjančių modernių skaitmeninių avionikos sistemų taikymo. [...] Norint sukurti sistemas, kurios padėtų išvengti ir žmogiškųjų klaidų, atsiranda naujos integruotos profesijos poreikis. Būsimieji avionikos inžinieriai turės platų žinių bagažą ir išmanys orlaivio elektroniką, prietaisus, elektros bei kompiuterines sistemas, teigia VGTU atstovai.
Prancūzai taip pat tiekia rusams ir avioniką, elektro-optines technologijas, detales tankams ir sraigtasparniams.
Avionikos pažeidimų yra kiek daugiau, nes yra daugiau pažeidžiamų komponentų: radaras, elektrooptinė sistema, autopilotas, multifunkciniai ekranai ir kt.
"Superjet" avionikoje naudojama Rusijoje sukurta programinė įranga. Lėktuvas valdomas vien elektroninėmis sistemomis, o pilotas lainerį nukreipia vienintele svirtimi.
galimýbių pãsas
Apibrėžtis
QR kodą turintis dokumentas, liudijantis, kad asmuo arba yra persirgęs COVID-19, arba yra visiškai pasiskiepijęs, arba antikūnų testu pasitvirtinęs, kad nėra užsikrėtęs, ir turint šį pasą galima neribotai naudotis viešosiomis paslaugomis per koronaviruso pandemiją.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Galimybių pasas telefone: ar veiks be interneto ir ką daryti telefonui išsikrovus? [antraštė]
Galimybių pase įrašyti tik svarbiausi, mažiausiai jautrūs duomenys: vardas, pavardė ir gimimo data. [...] Galimybių pasas susietas su e-sveikatos sistema. Nors jame nėra jautrių duomenų, tačiau jūsų Galimybių pasu pasinaudojęs kitas žmogus gali sukelti jums nemalonumų. Jei dar neapsaugojote savo telefono ekrano, būtinai tai padarykite prieš pradėdami naudotis Galimybių pasu.
Pasiimti galimybių pasą – vis paprasčiau [antraštė]
Nuo šiol gyventojams atsiveria dar daugiau galimybių nemokamai atsiimti galimybių pasą – netrukus tai bus galima padaryti „Sodros“ padaliniuose, Lietuvos pašto skyriuose ir vaistinėse, kurios savanoriškai nuspręs teikti šią paslaugą, bei valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Norėdami gauti galimybių pasą gyventojai turės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Užfiksavo, kaip nuo pirmadienio vyksta galimybių paso patikra: prie durų netrūksta ir emocijų [antraštė] „Žmonės, kurie tikrina galimybių pasus, yra pasiruošę nurodyti artimiausią parduotuvę, kurioje nereikia galimybių paso“, – patikino Rasa Aukštuolytė, „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene. [...]
„Didžioji dalis yra girdėję informaciją, kad bus tikrinami galimybių pasai, tačiau neišvengiame ir konfliktų iš senyvo amžiaus žmonių, jie pirmą kartą girdi, kas yra galimybių pasas, nežino, nemoka atsispausdinti. Kita dalis nusiskundimų – klientų mažuma – apskritai piktinasi galimybių pasu ir išsilieja ant mūsų darbuotojų, kodėl nusprendė tikrinti galimybių pasą. Didžioji dalis klientų žino tvarką, kai kurie net su pasitenkinimu ištraukia galimybių pasą, procesas gana sklandus“, – komentavo V.Budrienė.
Galimybių paso klastotojams – blogos žinios: gali tekti traukti asmens dokumentą [antraštė]
Daugėjant verslų, kurie sutinka priimti tik galimybių pasą turinčius klientus, pasirodė informacija apie šių dokumentų klastotes. Verslas galimybių pasuose esančius QR kodus turi nuskenuoti programėlėje suteikta prieiga, parodančia, ar kontaktinės veiklos asmeniui yra leidžiamos. Kilus įtarimui apie galimai padirbtą galimybių pasą, verslas turi teisę paprašyti ir asmens dokumento, tačiau tai jiems nėra privaloma.
Pokyčiai galimybių pasui gauti: pakaks atlikti ir greitąjį antigeno tyrimą [antraštė]
Nuo rugsėjo 13 d., pirmadienio, galimybių pasui gauti bus galima atlikti ir greitąjį antigeno tyrimą, o ne tik PGR, kaip yra šiuo metu. Kaip ir iki šiol, tyrimai galimybių pasui gauti išliks mokami.
Galimybių pasas: tūkstantis nežinomųjų [antraštė]
Prieš įsigaliojant Galimybių pasams, pastebima, kad žmonės pradėjo intensyviau skiepytis. Kai kurie jų turi lūkesčių, kad, vos pasiskiepijus, iškart pradės veikti Galimybių pasas, tačiau taip nėra.
Galimybių pasas: kaip jį gauti? [antraštė]
Vakcinoms „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech“ ir „Pfizer“) ir „Moderna“ (gamintojas „Moderna“) būtinos 2 vakcinų dozės. Pasiskiepijus šiomis vakcinomis Galimybių pasą galima bus gauti praėjus 1 savaitei po antrosios vakcinos dozės suleidimo. „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“) ir „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) vakciną gavusiems asmenims Galimybių pasą bus galima gauti praėjus 4 savaitėms po vakcinos suleidimo. Svarbu: „Vaxzevria“ vakcina pasiskiepijusiems dar būtinas antrasis skiepas, kurį reikės gauti ne ilgiau kaip per 12 savaičių po pirmosios dozės suleidimo. [...]
Tiek pasiskiepijusiems, tiek persirgusiems Galimybių paso statusą (QR kodą) reikės atsinaujinti kas 7 dienas, kadangi galimybė susirgti išlieka tiek persirgus koronavirusu, tiek pasiskiepijus.
Statulevičius įvardijo, kaip prekybos centrai tikrins galimybių pasus: šalti lauke nereikės, bandantiesiems prasmukti su netikru pasu – baudos [antraštė] Prekybos centruose galimybių pasai bus tikrinami prie įėjimų, tačiau šalti lauke nereikės, kadangi patikra bus atliekama jau užėjus į vidų. Bandantiems prasmukti su padirbtais galimybių pasais – pareigūnų atsitiktiniai patikrinimai ir baudos už dokumentų klastojimą, sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius.
Galima landa: gudrūs „keliautojai“ galimybių pasui gali sutaupyti dešimtis eurų? [antraštė]
Nuo praėjusios savaitės valstybei nusprendus nebekompensuoti PGR testų, norint išsiimti galimybių pasą, būdas naudotis jo suteikiamomis galimybėmis neturint imuniteto nuo COVID-19 vis dar išliko – ketinantiems keliauti po ES tokie testai Lietuvoje gali būti atliekami nemokamai. Gautas europinis „žaliasis sertifikatas“ Lietuvoje gali būti naudojamas kaip galimybių pasas.
Kur nuo pirmadienio be galimybių paso nepateksite: sąraše – daugelis paslaugų [antraštė]
Atėjus pirmadieniui, šalyje įsigalios nemažai pokyčių – neturintys galimybių paso gyventojai nepateks ne tik į prekybos centrus, kirpyklas, bet ir į kai kurias vaistines, bankus, pašto skyrius. [...]
Didelių prekybos centrų, tokių kaip „Akropolis“, „Ozas“, „Mega“ ir panašių durys gyventojams be galimybių paso bus užvertos. Ar lankytojas turi galimybių pasą, bus tikrinama prie įėjimo į prekybos centrą, o ne kiekvienoje parduotuvėje atskirai.
Pasakė, kaip skirtingose parduotuvėse bus tikrinami galimybių pasai [antraštė]
Artėjant pokyčiams, kai į didesnes nei 1500 kv. m. prekybos tinklų parduotuves nuo rugsėjo 13-osios pirkėjai bus įleidžiami tik su galimybių pasais, atstovai papasakojo, kaip vyks tikrinimas. [...]
V. Budrienė pridūrė, kad einant į parduotuves, kur bus tikrinamas galimybių pasas, klientai prašomi turėti jį iš anksto pasiruošus. „Gali būti, kad piko valandomis galimybių paso tikrinimas gali šiek tiek užtrukti, tačiau daroma bus viskas, jog mūsų klientai kaip galima greičiau patektų į pastatą ir apsipirktų saugiai bei patogiai. Taip pat primename, kad nepaisant galimybių paso tikrinimo ir kaukių devėjimo rekomendacijos, kiti saugumo reikalavimai ir toliau išlieka. Tai – saugaus atstumo laikymasis, asmens higiena“, – akcentavo pašnekovė.
Didesnėse „Norfose“, dirbsiančiose su galimybių pasais, kaukės liks rekomenduojamos, bet nebebus privalomos. Kitose, mažesnio formato „Norfose“ kaukės bus privalomos tiek darbuotojams, tiek pirkėjams.
26 parduotuvės „Iki“ bus pasiekiamos tik su galimybių pasu [antraštė]
„Iki“ prekybos tinklas galimybių pasus nuo pirmadienio tikrins 7 atskirose parduotuvėse, dauguma jų yra didžiuosiuose miestuose. Dar 19 parduotuvių yra prekybos centruose, kur galimybių pasus tikrins centrų savininkai.
nusprùkti
Apibrėžtis
sprùkti, spruñka (sprū́ksta), -o intr. Rtr
1. M, L, KŽ, Dkš, Šln, Ktk bėgti, lėkti šalin, greitai trauktis: Ve spruñka šuo iš trobos, kiaulė iš kūties, t. y. veržias laukan J. Aš spruksiu iš tos vietos negalėdamas datūrėti J. Žvirbliai sprùko į pastogę NdŽ. Kryžiokai sprū́ksta ant Rygos kraštą BM104(Sb). Vilkas labai sudaužytas vėl turėjo sprukt miškan LTR(Užp). Priversti priešą sprùkti BŽ306. Vaikai juokdamiesi spruko pro duris J.Jabl. Sambijonys tuomi nusiminusys pradėjo gurti tujau ir šalin sprukti S.Dauk. Kas tik bus oran kokiuo reikalu išėjęs, greitai sprunka vėl atgal gryčion stidentų Vaižg. Vilkas pasuko į upelio klonį, sprukdamas nuo kulkų Mš. Velnias čypdamas sprùko į kertę VoL329(Jnš). Vagie sprunkančiam vienas kelias, o ieškančiam daug kelių S.Dauk.
2. sprūsti, slysti: Darbas iš nagų jam nespruñka J. Vėl sprùko peilis, ir vėl įsipjoviau Rm.
| prk.: Turtai ir valdžia sprūksta nuo jų rš.
3. sprogti: Sprunk pupelelės BzF175.
atsprùkti intr. J.Jabl(Pn), Rtr, Š atbėgti, atlėkti: Duktė Jonikėlė, šeštų metų amžiaus, kėlės ryto metą, atspruko į trobą ir šildės pri ugnies M.Valanč. Avinas nu kalno atsprùko PP28.
įsprùkti intr. Š, Rtr, NdŽ, Trk įbėgti, įlįsti: Įsprukaũ į žabaryną, t. y. įbėgau J. Abu įspruko į vidų ir abu palindo po lovos LTR(Kltn). Bernai liuob nusidaboti ir įsprùks į kamarą Klp. Kregždė įspruko į pilies bokštą pro mažą skylę LTR(Užv). Norėjęs [vilkas] sučiupti, bet oželis paspėjęs įsprukti į tą savo trobelę Sln.
išsprùkti intr.
1. Jzm, LL320, Rtr, Š, Jnšk, Pln išbėgti, ištrūkti: Visur pastatyti sargai, nėra kaip išsprukti J.Jabl. Šešuras tinkinas (tenkinas) beišsprùkęs iš ten, bo yra kaltas J. Tokį tarpelį gavęs, išsprùko šuo ir nubėgo J. Jaunesnysis brolis tep pat vieną dieną išspruko su savo žvėriukais medžioti LTR(Žal). Nelaukė karo pabaigos, išsprùko anie vėl į tą savo Vokytiją Trk. Liokajus, išsprùkęs iš tos gryčios, bėgo griūdamas BM34(Vb). Aš, apsidirbus savo darbus, vis grybaut išsprunkù – labai dygsta visokios grybės Krs. Greit aš jau išspruksiù (būsiu išrašytas) iš ligoninės Adm. Mykolą, tą girdžiant, apėmė baimė, bet jis tylėjo ir mislijo, kad nuo prapulties niekaip nebišspruksiąs BsPII77.
| prk.: Kai pastabus (akylas) bet ką žiūrinėja, nė viena smulkmena neišsprunka iš po jo akių rš.
^ Sakyk žodį ir žiūrėk, kur durys, kad paspėtum išsprukti Sln. Išspruko kaip paukštis iš nagų M. Išspruko it paukštis iš spąslų VP19. Išsprukus iš skylės, lekia kelias mylias (kulka) Jrg(Pn).
2. išsiveržti, išsprūsti: Lubų viduryje žiopso aukštinis, par kurį išsprunka dūmai ir garai Blv.
| prk.: Sučiaupk burną, kad dar koks žodis neišspruktų Grž. Man tas žodis nenorint išsprùko Brs.
^ Balsas iš burnos – kap žvirblis iš tarbos: išspruko, ir nesugausi KrvP(Srj).
| refl.: Ne just nejunti, kaip žodis išspruñkas Krš.
◊ ãkys iš kaktõs išsprùko apie didelį nustebimą: Tai išgirdus, man ko tik akys iš kaktos neišspruko Vaižg.
nusprùkti intr. Š nubėgti: Kol tik strielčiai sušuko sušuko, kiškis į mišką nuspruko LTR(Pkr).
| prk.: Kur anie (degtukai) nusprùko (dingo nuo stalo)? Žr.
pasprùkti intr. Rtr
1. P, Lzd pabėgti, ištrūkti: Jūs daugel, o jis tik vienas buvo ir paspruko V.Krėv. Jau būčia engęs, bet spėjo per duris pasprùkt Dkš. Kiti išbėgiojo, kitus nušavo, kurie nepaspėjo pasprùkti Žd. Negaliu sugrobti, vis paspruñka [stirnelė] Nv. Oi būtų gavęs, jei nebūtų pasprukęs iš akių rš. Pasprùko tas žaltys iš mano nagų Brž. Sugavo tą pasprùkusiąją gyvatę ir neša maišan MTtI51.
| prk.: Nuo moters žvilgsnio niekas nepasprunka rš.
^ Pasprukus žuvis visuomet didelė Al. Gaudyk miške vilką – paspruks LTR(Srd).
2. palįsti: Gal i tyčioms ans pasprùko po tos mašinos Trk.
parsprùkti intr. Dkš greit parbėgti, parlėkti: Ana parsprùko iš Saksonijos Krš. Ištrūkęs tuoj parsprukaũ namo Kp.
prasprùkti intr.
1. prabėgti, prasmukti: Arklys pro šalį prasprùko, negalėjau sutūrėti J. Zuikys prasprùko Plv.
2. išsprūsti.
| prk.: Jei žodis marčiai prasprùks, vėl negerai Krš.
prisprùkti intr. NdŽ greitai prieiti: Ans prisprunka, t. y. prieina greitai J.
1. M, L, KŽ, Dkš, Šln, Ktk bėgti, lėkti šalin, greitai trauktis: Ve spruñka šuo iš trobos, kiaulė iš kūties, t. y. veržias laukan J. Aš spruksiu iš tos vietos negalėdamas datūrėti J. Žvirbliai sprùko į pastogę NdŽ. Kryžiokai sprū́ksta ant Rygos kraštą BM104(Sb). Vilkas labai sudaužytas vėl turėjo sprukt miškan LTR(Užp). Priversti priešą sprùkti BŽ306. Vaikai juokdamiesi spruko pro duris J.Jabl. Sambijonys tuomi nusiminusys pradėjo gurti tujau ir šalin sprukti S.Dauk. Kas tik bus oran kokiuo reikalu išėjęs, greitai sprunka vėl atgal gryčion stidentų Vaižg. Vilkas pasuko į upelio klonį, sprukdamas nuo kulkų Mš. Velnias čypdamas sprùko į kertę VoL329(Jnš). Vagie sprunkančiam vienas kelias, o ieškančiam daug kelių S.Dauk.
2. sprūsti, slysti: Darbas iš nagų jam nespruñka J. Vėl sprùko peilis, ir vėl įsipjoviau Rm.
| prk.: Turtai ir valdžia sprūksta nuo jų rš.
3. sprogti: Sprunk pupelelės BzF175.
atsprùkti intr. J.Jabl(Pn), Rtr, Š atbėgti, atlėkti: Duktė Jonikėlė, šeštų metų amžiaus, kėlės ryto metą, atspruko į trobą ir šildės pri ugnies M.Valanč. Avinas nu kalno atsprùko PP28.
įsprùkti intr. Š, Rtr, NdŽ, Trk įbėgti, įlįsti: Įsprukaũ į žabaryną, t. y. įbėgau J. Abu įspruko į vidų ir abu palindo po lovos LTR(Kltn). Bernai liuob nusidaboti ir įsprùks į kamarą Klp. Kregždė įspruko į pilies bokštą pro mažą skylę LTR(Užv). Norėjęs [vilkas] sučiupti, bet oželis paspėjęs įsprukti į tą savo trobelę Sln.
išsprùkti intr.
1. Jzm, LL320, Rtr, Š, Jnšk, Pln išbėgti, ištrūkti: Visur pastatyti sargai, nėra kaip išsprukti J.Jabl. Šešuras tinkinas (tenkinas) beišsprùkęs iš ten, bo yra kaltas J. Tokį tarpelį gavęs, išsprùko šuo ir nubėgo J. Jaunesnysis brolis tep pat vieną dieną išspruko su savo žvėriukais medžioti LTR(Žal). Nelaukė karo pabaigos, išsprùko anie vėl į tą savo Vokytiją Trk. Liokajus, išsprùkęs iš tos gryčios, bėgo griūdamas BM34(Vb). Aš, apsidirbus savo darbus, vis grybaut išsprunkù – labai dygsta visokios grybės Krs. Greit aš jau išspruksiù (būsiu išrašytas) iš ligoninės Adm. Mykolą, tą girdžiant, apėmė baimė, bet jis tylėjo ir mislijo, kad nuo prapulties niekaip nebišspruksiąs BsPII77.
| prk.: Kai pastabus (akylas) bet ką žiūrinėja, nė viena smulkmena neišsprunka iš po jo akių rš.
^ Sakyk žodį ir žiūrėk, kur durys, kad paspėtum išsprukti Sln. Išspruko kaip paukštis iš nagų M. Išspruko it paukštis iš spąslų VP19. Išsprukus iš skylės, lekia kelias mylias (kulka) Jrg(Pn).
2. išsiveržti, išsprūsti: Lubų viduryje žiopso aukštinis, par kurį išsprunka dūmai ir garai Blv.
| prk.: Sučiaupk burną, kad dar koks žodis neišspruktų Grž. Man tas žodis nenorint išsprùko Brs.
^ Balsas iš burnos – kap žvirblis iš tarbos: išspruko, ir nesugausi KrvP(Srj).
| refl.: Ne just nejunti, kaip žodis išspruñkas Krš.
◊ ãkys iš kaktõs išsprùko apie didelį nustebimą: Tai išgirdus, man ko tik akys iš kaktos neišspruko Vaižg.
nusprùkti intr. Š nubėgti: Kol tik strielčiai sušuko sušuko, kiškis į mišką nuspruko LTR(Pkr).
| prk.: Kur anie (degtukai) nusprùko (dingo nuo stalo)? Žr.
pasprùkti intr. Rtr
1. P, Lzd pabėgti, ištrūkti: Jūs daugel, o jis tik vienas buvo ir paspruko V.Krėv. Jau būčia engęs, bet spėjo per duris pasprùkt Dkš. Kiti išbėgiojo, kitus nušavo, kurie nepaspėjo pasprùkti Žd. Negaliu sugrobti, vis paspruñka [stirnelė] Nv. Oi būtų gavęs, jei nebūtų pasprukęs iš akių rš. Pasprùko tas žaltys iš mano nagų Brž. Sugavo tą pasprùkusiąją gyvatę ir neša maišan MTtI51.
| prk.: Nuo moters žvilgsnio niekas nepasprunka rš.
^ Pasprukus žuvis visuomet didelė Al. Gaudyk miške vilką – paspruks LTR(Srd).
2. palįsti: Gal i tyčioms ans pasprùko po tos mašinos Trk.
parsprùkti intr. Dkš greit parbėgti, parlėkti: Ana parsprùko iš Saksonijos Krš. Ištrūkęs tuoj parsprukaũ namo Kp.
prasprùkti intr.
1. prabėgti, prasmukti: Arklys pro šalį prasprùko, negalėjau sutūrėti J. Zuikys prasprùko Plv.
2. išsprūsti.
| prk.: Jei žodis marčiai prasprùks, vėl negerai Krš.
prisprùkti intr. NdŽ greitai prieiti: Ans prisprunka, t. y. prieina greitai J.
parsprùkti
Apibrėžtis
sprùkti, spruñka (sprū́ksta), -o intr. Rtr
1. M, L, KŽ, Dkš, Šln, Ktk bėgti, lėkti šalin, greitai trauktis: Ve spruñka šuo iš trobos, kiaulė iš kūties, t. y. veržias laukan J. Aš spruksiu iš tos vietos negalėdamas datūrėti J. Žvirbliai sprùko į pastogę NdŽ. Kryžiokai sprū́ksta ant Rygos kraštą BM104(Sb). Vilkas labai sudaužytas vėl turėjo sprukt miškan LTR(Užp). Priversti priešą sprùkti BŽ306. Vaikai juokdamiesi spruko pro duris J.Jabl. Sambijonys tuomi nusiminusys pradėjo gurti tujau ir šalin sprukti S.Dauk. Kas tik bus oran kokiuo reikalu išėjęs, greitai sprunka vėl atgal gryčion stidentų Vaižg. Vilkas pasuko į upelio klonį, sprukdamas nuo kulkų Mš. Velnias čypdamas sprùko į kertę VoL329(Jnš). Vagie sprunkančiam vienas kelias, o ieškančiam daug kelių S.Dauk.
2. sprūsti, slysti: Darbas iš nagų jam nespruñka J. Vėl sprùko peilis, ir vėl įsipjoviau Rm.
| prk.: Turtai ir valdžia sprūksta nuo jų rš.
3. sprogti: Sprunk pupelelės BzF175.
atsprùkti intr. J.Jabl(Pn), Rtr, Š atbėgti, atlėkti: Duktė Jonikėlė, šeštų metų amžiaus, kėlės ryto metą, atspruko į trobą ir šildės pri ugnies M.Valanč. Avinas nu kalno atsprùko PP28.
įsprùkti intr. Š, Rtr, NdŽ, Trk įbėgti, įlįsti: Įsprukaũ į žabaryną, t. y. įbėgau J. Abu įspruko į vidų ir abu palindo po lovos LTR(Kltn). Bernai liuob nusidaboti ir įsprùks į kamarą Klp. Kregždė įspruko į pilies bokštą pro mažą skylę LTR(Užv). Norėjęs [vilkas] sučiupti, bet oželis paspėjęs įsprukti į tą savo trobelę Sln.
išsprùkti intr.
1. Jzm, LL320, Rtr, Š, Jnšk, Pln išbėgti, ištrūkti: Visur pastatyti sargai, nėra kaip išsprukti J.Jabl. Šešuras tinkinas (tenkinas) beišsprùkęs iš ten, bo yra kaltas J. Tokį tarpelį gavęs, išsprùko šuo ir nubėgo J. Jaunesnysis brolis tep pat vieną dieną išspruko su savo žvėriukais medžioti LTR(Žal). Nelaukė karo pabaigos, išsprùko anie vėl į tą savo Vokytiją Trk. Liokajus, išsprùkęs iš tos gryčios, bėgo griūdamas BM34(Vb). Aš, apsidirbus savo darbus, vis grybaut išsprunkù – labai dygsta visokios grybės Krs. Greit aš jau išspruksiù (būsiu išrašytas) iš ligoninės Adm. Mykolą, tą girdžiant, apėmė baimė, bet jis tylėjo ir mislijo, kad nuo prapulties niekaip nebišspruksiąs BsPII77.
| prk.: Kai pastabus (akylas) bet ką žiūrinėja, nė viena smulkmena neišsprunka iš po jo akių rš.
^ Sakyk žodį ir žiūrėk, kur durys, kad paspėtum išsprukti Sln. Išspruko kaip paukštis iš nagų M. Išspruko it paukštis iš spąslų VP19. Išsprukus iš skylės, lekia kelias mylias (kulka) Jrg(Pn).
2. išsiveržti, išsprūsti: Lubų viduryje žiopso aukštinis, par kurį išsprunka dūmai ir garai Blv.
| prk.: Sučiaupk burną, kad dar koks žodis neišspruktų Grž. Man tas žodis nenorint išsprùko Brs.
^ Balsas iš burnos – kap žvirblis iš tarbos: išspruko, ir nesugausi KrvP(Srj).
| refl.: Ne just nejunti, kaip žodis išspruñkas Krš.
◊ ãkys iš kaktõs išsprùko apie didelį nustebimą: Tai išgirdus, man ko tik akys iš kaktos neišspruko Vaižg.
nusprùkti intr. Š nubėgti: Kol tik strielčiai sušuko sušuko, kiškis į mišką nuspruko LTR(Pkr).
| prk.: Kur anie (degtukai) nusprùko (dingo nuo stalo)? Žr.
pasprùkti intr. Rtr
1. P, Lzd pabėgti, ištrūkti: Jūs daugel, o jis tik vienas buvo ir paspruko V.Krėv. Jau būčia engęs, bet spėjo per duris pasprùkt Dkš. Kiti išbėgiojo, kitus nušavo, kurie nepaspėjo pasprùkti Žd. Negaliu sugrobti, vis paspruñka [stirnelė] Nv. Oi būtų gavęs, jei nebūtų pasprukęs iš akių rš. Pasprùko tas žaltys iš mano nagų Brž. Sugavo tą pasprùkusiąją gyvatę ir neša maišan MTtI51.
| prk.: Nuo moters žvilgsnio niekas nepasprunka rš.
^ Pasprukus žuvis visuomet didelė Al. Gaudyk miške vilką – paspruks LTR(Srd).
2. palįsti: Gal i tyčioms ans pasprùko po tos mašinos Trk.
parsprùkti intr. Dkš greit parbėgti, parlėkti: Ana parsprùko iš Saksonijos Krš. Ištrūkęs tuoj parsprukaũ namo Kp.
prasprùkti intr.
1. prabėgti, prasmukti: Arklys pro šalį prasprùko, negalėjau sutūrėti J. Zuikys prasprùko Plv.
2. išsprūsti.
| prk.: Jei žodis marčiai prasprùks, vėl negerai Krš.
prisprùkti intr. NdŽ greitai prieiti: Ans prisprunka, t. y. prieina greitai J.
1. M, L, KŽ, Dkš, Šln, Ktk bėgti, lėkti šalin, greitai trauktis: Ve spruñka šuo iš trobos, kiaulė iš kūties, t. y. veržias laukan J. Aš spruksiu iš tos vietos negalėdamas datūrėti J. Žvirbliai sprùko į pastogę NdŽ. Kryžiokai sprū́ksta ant Rygos kraštą BM104(Sb). Vilkas labai sudaužytas vėl turėjo sprukt miškan LTR(Užp). Priversti priešą sprùkti BŽ306. Vaikai juokdamiesi spruko pro duris J.Jabl. Sambijonys tuomi nusiminusys pradėjo gurti tujau ir šalin sprukti S.Dauk. Kas tik bus oran kokiuo reikalu išėjęs, greitai sprunka vėl atgal gryčion stidentų Vaižg. Vilkas pasuko į upelio klonį, sprukdamas nuo kulkų Mš. Velnias čypdamas sprùko į kertę VoL329(Jnš). Vagie sprunkančiam vienas kelias, o ieškančiam daug kelių S.Dauk.
2. sprūsti, slysti: Darbas iš nagų jam nespruñka J. Vėl sprùko peilis, ir vėl įsipjoviau Rm.
| prk.: Turtai ir valdžia sprūksta nuo jų rš.
3. sprogti: Sprunk pupelelės BzF175.
atsprùkti intr. J.Jabl(Pn), Rtr, Š atbėgti, atlėkti: Duktė Jonikėlė, šeštų metų amžiaus, kėlės ryto metą, atspruko į trobą ir šildės pri ugnies M.Valanč. Avinas nu kalno atsprùko PP28.
įsprùkti intr. Š, Rtr, NdŽ, Trk įbėgti, įlįsti: Įsprukaũ į žabaryną, t. y. įbėgau J. Abu įspruko į vidų ir abu palindo po lovos LTR(Kltn). Bernai liuob nusidaboti ir įsprùks į kamarą Klp. Kregždė įspruko į pilies bokštą pro mažą skylę LTR(Užv). Norėjęs [vilkas] sučiupti, bet oželis paspėjęs įsprukti į tą savo trobelę Sln.
išsprùkti intr.
1. Jzm, LL320, Rtr, Š, Jnšk, Pln išbėgti, ištrūkti: Visur pastatyti sargai, nėra kaip išsprukti J.Jabl. Šešuras tinkinas (tenkinas) beišsprùkęs iš ten, bo yra kaltas J. Tokį tarpelį gavęs, išsprùko šuo ir nubėgo J. Jaunesnysis brolis tep pat vieną dieną išspruko su savo žvėriukais medžioti LTR(Žal). Nelaukė karo pabaigos, išsprùko anie vėl į tą savo Vokytiją Trk. Liokajus, išsprùkęs iš tos gryčios, bėgo griūdamas BM34(Vb). Aš, apsidirbus savo darbus, vis grybaut išsprunkù – labai dygsta visokios grybės Krs. Greit aš jau išspruksiù (būsiu išrašytas) iš ligoninės Adm. Mykolą, tą girdžiant, apėmė baimė, bet jis tylėjo ir mislijo, kad nuo prapulties niekaip nebišspruksiąs BsPII77.
| prk.: Kai pastabus (akylas) bet ką žiūrinėja, nė viena smulkmena neišsprunka iš po jo akių rš.
^ Sakyk žodį ir žiūrėk, kur durys, kad paspėtum išsprukti Sln. Išspruko kaip paukštis iš nagų M. Išspruko it paukštis iš spąslų VP19. Išsprukus iš skylės, lekia kelias mylias (kulka) Jrg(Pn).
2. išsiveržti, išsprūsti: Lubų viduryje žiopso aukštinis, par kurį išsprunka dūmai ir garai Blv.
| prk.: Sučiaupk burną, kad dar koks žodis neišspruktų Grž. Man tas žodis nenorint išsprùko Brs.
^ Balsas iš burnos – kap žvirblis iš tarbos: išspruko, ir nesugausi KrvP(Srj).
| refl.: Ne just nejunti, kaip žodis išspruñkas Krš.
◊ ãkys iš kaktõs išsprùko apie didelį nustebimą: Tai išgirdus, man ko tik akys iš kaktos neišspruko Vaižg.
nusprùkti intr. Š nubėgti: Kol tik strielčiai sušuko sušuko, kiškis į mišką nuspruko LTR(Pkr).
| prk.: Kur anie (degtukai) nusprùko (dingo nuo stalo)? Žr.
pasprùkti intr. Rtr
1. P, Lzd pabėgti, ištrūkti: Jūs daugel, o jis tik vienas buvo ir paspruko V.Krėv. Jau būčia engęs, bet spėjo per duris pasprùkt Dkš. Kiti išbėgiojo, kitus nušavo, kurie nepaspėjo pasprùkti Žd. Negaliu sugrobti, vis paspruñka [stirnelė] Nv. Oi būtų gavęs, jei nebūtų pasprukęs iš akių rš. Pasprùko tas žaltys iš mano nagų Brž. Sugavo tą pasprùkusiąją gyvatę ir neša maišan MTtI51.
| prk.: Nuo moters žvilgsnio niekas nepasprunka rš.
^ Pasprukus žuvis visuomet didelė Al. Gaudyk miške vilką – paspruks LTR(Srd).
2. palįsti: Gal i tyčioms ans pasprùko po tos mašinos Trk.
parsprùkti intr. Dkš greit parbėgti, parlėkti: Ana parsprùko iš Saksonijos Krš. Ištrūkęs tuoj parsprukaũ namo Kp.
prasprùkti intr.
1. prabėgti, prasmukti: Arklys pro šalį prasprùko, negalėjau sutūrėti J. Zuikys prasprùko Plv.
2. išsprūsti.
| prk.: Jei žodis marčiai prasprùks, vėl negerai Krš.
prisprùkti intr. NdŽ greitai prieiti: Ans prisprunka, t. y. prieina greitai J.
pasprùkti
Apibrėžtis
sprùkti, spruñka (sprū́ksta), -o intr. Rtr
1. M, L, KŽ, Dkš, Šln, Ktk bėgti, lėkti šalin, greitai trauktis: Ve spruñka šuo iš trobos, kiaulė iš kūties, t. y. veržias laukan J. Aš spruksiu iš tos vietos negalėdamas datūrėti J. Žvirbliai sprùko į pastogę NdŽ. Kryžiokai sprū́ksta ant Rygos kraštą BM104(Sb). Vilkas labai sudaužytas vėl turėjo sprukt miškan LTR(Užp). Priversti priešą sprùkti BŽ306. Vaikai juokdamiesi spruko pro duris J.Jabl. Sambijonys tuomi nusiminusys pradėjo gurti tujau ir šalin sprukti S.Dauk. Kas tik bus oran kokiuo reikalu išėjęs, greitai sprunka vėl atgal gryčion stidentų Vaižg. Vilkas pasuko į upelio klonį, sprukdamas nuo kulkų Mš. Velnias čypdamas sprùko į kertę VoL329(Jnš). Vagie sprunkančiam vienas kelias, o ieškančiam daug kelių S.Dauk.
2. sprūsti, slysti: Darbas iš nagų jam nespruñka J. Vėl sprùko peilis, ir vėl įsipjoviau Rm.
| prk.: Turtai ir valdžia sprūksta nuo jų rš.
3. sprogti: Sprunk pupelelės BzF175.
atsprùkti intr. J.Jabl(Pn), Rtr, Š atbėgti, atlėkti: Duktė Jonikėlė, šeštų metų amžiaus, kėlės ryto metą, atspruko į trobą ir šildės pri ugnies M.Valanč. Avinas nu kalno atsprùko PP28.
įsprùkti intr. Š, Rtr, NdŽ, Trk įbėgti, įlįsti: Įsprukaũ į žabaryną, t. y. įbėgau J. Abu įspruko į vidų ir abu palindo po lovos LTR(Kltn). Bernai liuob nusidaboti ir įsprùks į kamarą Klp. Kregždė įspruko į pilies bokštą pro mažą skylę LTR(Užv). Norėjęs [vilkas] sučiupti, bet oželis paspėjęs įsprukti į tą savo trobelę Sln.
išsprùkti intr.
1. Jzm, LL320, Rtr, Š, Jnšk, Pln išbėgti, ištrūkti: Visur pastatyti sargai, nėra kaip išsprukti J.Jabl. Šešuras tinkinas (tenkinas) beišsprùkęs iš ten, bo yra kaltas J. Tokį tarpelį gavęs, išsprùko šuo ir nubėgo J. Jaunesnysis brolis tep pat vieną dieną išspruko su savo žvėriukais medžioti LTR(Žal). Nelaukė karo pabaigos, išsprùko anie vėl į tą savo Vokytiją Trk. Liokajus, išsprùkęs iš tos gryčios, bėgo griūdamas BM34(Vb). Aš, apsidirbus savo darbus, vis grybaut išsprunkù – labai dygsta visokios grybės Krs. Greit aš jau išspruksiù (būsiu išrašytas) iš ligoninės Adm. Mykolą, tą girdžiant, apėmė baimė, bet jis tylėjo ir mislijo, kad nuo prapulties niekaip nebišspruksiąs BsPII77.
| prk.: Kai pastabus (akylas) bet ką žiūrinėja, nė viena smulkmena neišsprunka iš po jo akių rš.
^ Sakyk žodį ir žiūrėk, kur durys, kad paspėtum išsprukti Sln. Išspruko kaip paukštis iš nagų M. Išspruko it paukštis iš spąslų VP19. Išsprukus iš skylės, lekia kelias mylias (kulka) Jrg(Pn).
2. išsiveržti, išsprūsti: Lubų viduryje žiopso aukštinis, par kurį išsprunka dūmai ir garai Blv.
| prk.: Sučiaupk burną, kad dar koks žodis neišspruktų Grž. Man tas žodis nenorint išsprùko Brs.
^ Balsas iš burnos – kap žvirblis iš tarbos: išspruko, ir nesugausi KrvP(Srj).
| refl.: Ne just nejunti, kaip žodis išspruñkas Krš.
◊ ãkys iš kaktõs išsprùko apie didelį nustebimą: Tai išgirdus, man ko tik akys iš kaktos neišspruko Vaižg.
nusprùkti intr. Š nubėgti: Kol tik strielčiai sušuko sušuko, kiškis į mišką nuspruko LTR(Pkr).
| prk.: Kur anie (degtukai) nusprùko (dingo nuo stalo)? Žr.
pasprùkti intr. Rtr
1. P, Lzd pabėgti, ištrūkti: Jūs daugel, o jis tik vienas buvo ir paspruko V.Krėv. Jau būčia engęs, bet spėjo per duris pasprùkt Dkš. Kiti išbėgiojo, kitus nušavo, kurie nepaspėjo pasprùkti Žd. Negaliu sugrobti, vis paspruñka [stirnelė] Nv. Oi būtų gavęs, jei nebūtų pasprukęs iš akių rš. Pasprùko tas žaltys iš mano nagų Brž. Sugavo tą pasprùkusiąją gyvatę ir neša maišan MTtI51.
| prk.: Nuo moters žvilgsnio niekas nepasprunka rš.
^ Pasprukus žuvis visuomet didelė Al. Gaudyk miške vilką – paspruks LTR(Srd).
2. palįsti: Gal i tyčioms ans pasprùko po tos mašinos Trk.
parsprùkti intr. Dkš greit parbėgti, parlėkti: Ana parsprùko iš Saksonijos Krš. Ištrūkęs tuoj parsprukaũ namo Kp.
prasprùkti intr.
1. prabėgti, prasmukti: Arklys pro šalį prasprùko, negalėjau sutūrėti J. Zuikys prasprùko Plv.
2. išsprūsti.
| prk.: Jei žodis marčiai prasprùks, vėl negerai Krš.
prisprùkti intr. NdŽ greitai prieiti: Ans prisprunka, t. y. prieina greitai J.
1. M, L, KŽ, Dkš, Šln, Ktk bėgti, lėkti šalin, greitai trauktis: Ve spruñka šuo iš trobos, kiaulė iš kūties, t. y. veržias laukan J. Aš spruksiu iš tos vietos negalėdamas datūrėti J. Žvirbliai sprùko į pastogę NdŽ. Kryžiokai sprū́ksta ant Rygos kraštą BM104(Sb). Vilkas labai sudaužytas vėl turėjo sprukt miškan LTR(Užp). Priversti priešą sprùkti BŽ306. Vaikai juokdamiesi spruko pro duris J.Jabl. Sambijonys tuomi nusiminusys pradėjo gurti tujau ir šalin sprukti S.Dauk. Kas tik bus oran kokiuo reikalu išėjęs, greitai sprunka vėl atgal gryčion stidentų Vaižg. Vilkas pasuko į upelio klonį, sprukdamas nuo kulkų Mš. Velnias čypdamas sprùko į kertę VoL329(Jnš). Vagie sprunkančiam vienas kelias, o ieškančiam daug kelių S.Dauk.
2. sprūsti, slysti: Darbas iš nagų jam nespruñka J. Vėl sprùko peilis, ir vėl įsipjoviau Rm.
| prk.: Turtai ir valdžia sprūksta nuo jų rš.
3. sprogti: Sprunk pupelelės BzF175.
atsprùkti intr. J.Jabl(Pn), Rtr, Š atbėgti, atlėkti: Duktė Jonikėlė, šeštų metų amžiaus, kėlės ryto metą, atspruko į trobą ir šildės pri ugnies M.Valanč. Avinas nu kalno atsprùko PP28.
įsprùkti intr. Š, Rtr, NdŽ, Trk įbėgti, įlįsti: Įsprukaũ į žabaryną, t. y. įbėgau J. Abu įspruko į vidų ir abu palindo po lovos LTR(Kltn). Bernai liuob nusidaboti ir įsprùks į kamarą Klp. Kregždė įspruko į pilies bokštą pro mažą skylę LTR(Užv). Norėjęs [vilkas] sučiupti, bet oželis paspėjęs įsprukti į tą savo trobelę Sln.
išsprùkti intr.
1. Jzm, LL320, Rtr, Š, Jnšk, Pln išbėgti, ištrūkti: Visur pastatyti sargai, nėra kaip išsprukti J.Jabl. Šešuras tinkinas (tenkinas) beišsprùkęs iš ten, bo yra kaltas J. Tokį tarpelį gavęs, išsprùko šuo ir nubėgo J. Jaunesnysis brolis tep pat vieną dieną išspruko su savo žvėriukais medžioti LTR(Žal). Nelaukė karo pabaigos, išsprùko anie vėl į tą savo Vokytiją Trk. Liokajus, išsprùkęs iš tos gryčios, bėgo griūdamas BM34(Vb). Aš, apsidirbus savo darbus, vis grybaut išsprunkù – labai dygsta visokios grybės Krs. Greit aš jau išspruksiù (būsiu išrašytas) iš ligoninės Adm. Mykolą, tą girdžiant, apėmė baimė, bet jis tylėjo ir mislijo, kad nuo prapulties niekaip nebišspruksiąs BsPII77.
| prk.: Kai pastabus (akylas) bet ką žiūrinėja, nė viena smulkmena neišsprunka iš po jo akių rš.
^ Sakyk žodį ir žiūrėk, kur durys, kad paspėtum išsprukti Sln. Išspruko kaip paukštis iš nagų M. Išspruko it paukštis iš spąslų VP19. Išsprukus iš skylės, lekia kelias mylias (kulka) Jrg(Pn).
2. išsiveržti, išsprūsti: Lubų viduryje žiopso aukštinis, par kurį išsprunka dūmai ir garai Blv.
| prk.: Sučiaupk burną, kad dar koks žodis neišspruktų Grž. Man tas žodis nenorint išsprùko Brs.
^ Balsas iš burnos – kap žvirblis iš tarbos: išspruko, ir nesugausi KrvP(Srj).
| refl.: Ne just nejunti, kaip žodis išspruñkas Krš.
◊ ãkys iš kaktõs išsprùko apie didelį nustebimą: Tai išgirdus, man ko tik akys iš kaktos neišspruko Vaižg.
nusprùkti intr. Š nubėgti: Kol tik strielčiai sušuko sušuko, kiškis į mišką nuspruko LTR(Pkr).
| prk.: Kur anie (degtukai) nusprùko (dingo nuo stalo)? Žr.
pasprùkti intr. Rtr
1. P, Lzd pabėgti, ištrūkti: Jūs daugel, o jis tik vienas buvo ir paspruko V.Krėv. Jau būčia engęs, bet spėjo per duris pasprùkt Dkš. Kiti išbėgiojo, kitus nušavo, kurie nepaspėjo pasprùkti Žd. Negaliu sugrobti, vis paspruñka [stirnelė] Nv. Oi būtų gavęs, jei nebūtų pasprukęs iš akių rš. Pasprùko tas žaltys iš mano nagų Brž. Sugavo tą pasprùkusiąją gyvatę ir neša maišan MTtI51.
| prk.: Nuo moters žvilgsnio niekas nepasprunka rš.
^ Pasprukus žuvis visuomet didelė Al. Gaudyk miške vilką – paspruks LTR(Srd).
2. palįsti: Gal i tyčioms ans pasprùko po tos mašinos Trk.
parsprùkti intr. Dkš greit parbėgti, parlėkti: Ana parsprùko iš Saksonijos Krš. Ištrūkęs tuoj parsprukaũ namo Kp.
prasprùkti intr.
1. prabėgti, prasmukti: Arklys pro šalį prasprùko, negalėjau sutūrėti J. Zuikys prasprùko Plv.
2. išsprūsti.
| prk.: Jei žodis marčiai prasprùks, vėl negerai Krš.
prisprùkti intr. NdŽ greitai prieiti: Ans prisprunka, t. y. prieina greitai J.
