blaivýti, blai̇̃vo, blai̇̃vė
1. refl. K giedrytis, blaivėti: Dangus apsiniaukęs blai̇̃vos, t. y. skaidos debesys, skirias ūkai, rodos progiedruliai, gaidrijas, kliorijas J. Bene ims blaivýtis, jau ne teip lyja Skr. Diena jau blai̇̃vosi Al.
2. refl. balksti, blukti: Blai̇̃vos tavo skepeta, raikštis, t. y. daros palšas, balzganas, nuo saulės, lietaus nubalsta J.
3. refl. atsigauti (grynu oru), atsikratyti mieguistumu: Eik į lauką blaivytis, kol prasiblaivýsi J. Miegas taip ėmė, o išėjus oran, ėmiau blaivýtis Antš.
4. tr. Š blaivybę platinti, blaivinti.
5. refl. Š pagirioti.
atsiblaivýti išsipagirioti, atsigauti: Išėjo kieman nuo išgerto vyno atsiblaivyti rš.
išblaivýti
1. refl. išsigiedrinti: Dangus benor išsiblaivýti, t. y. išsigaidryti J. Rytą buvo apniukę, į pusryčius išsiblai̇̃vė Š.
2. refl. išsisklaidyti: Išsiblaivė [šeima] per visą svietą Plš.
3. tr. išbudinti, prikelti iš miego: Marti iš miego išblai̇̃vo vyrą, t. y. išbudina jį J.
ǁ refl. prk. atsigauti, pralinksmėti: Brolis nuo miego išsiblai̇̃vė J. Marti buvo apsiniaukus, ale paskiau išsiblai̇̃vė Brt.
4. refl. išsipagirioti: Girtasis išsiblai̇̃vė Kt. Apie pusiaunaktį veselnykai jau visai išsiblai̇̃vė Brt.
nusiblaivýti
1. nusigiedryti: Žiūrėk, kaip po pietų nusiblai̇̃vė Trg. Ir lauk, kolei nušvis dangus, nusiblaivys oras A1883,36. Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus Mair.
2. miegui praeiti: Besočiui visai miegas nusiblaivė A.Vien.
ǁ prk. atsigauti, nušvisti: Tik priminus apie jį, nusiblaivo raukšlėmis išarta kakta Vaižg.
prablaivýti
1. refl. Plm išsigiedryti: Prasiblaivỹs dangus, ir nelis Rdm.
2. refl. miegui praeiti: Eik į sodą, gal prasiblaivýsi – visas suniuręs kėleisi, tai nežinai, kas darosi Dkš. Išsimiegos vaikelis, prasiblaivys P.Cvir.
ǁ refl. prk. pralinksmėti, nušvisti: Kolomano veidas truputėlį prasiblaivė Ašb. Jau prasiblai̇̃vęs vaikas Rdm.
ǁ refl. išsiblaškyti: Patarė jam pakeliauti, kad galėtų prasiblaivyti rš.
3. refl. išsipagirioti: Jis nor prasiblaivýti ir todėl geria vandenį J.
^ Girtas duoda, prasiblaivęs atima KrvP(Ut).
4. tr. prk. priversti blaiviai galvoti: Daugelį tai prablaivė, jie atsitraukė rš.

bláusėtis, -ėjasi (-isi), -ėjosi būti apsiblaususiam, mieguistam, blausiam: Lipk iš lovos nesibláusėjęs! Rdm.
apsibláusėti
1. apsiniaukti: Apsibláusijo dangus – tikrai lis Rk. Oras apsibláusėjęs, apsiniaukę, nei lyja, nei kąnais (ką) Pn.
2. apsnūdusiam, apsiblaususiam būti: Eik eik gult, apsibláusėjęs, akys prisimerkę Pn. Eik gult, ko sėdi apsibláusėjęs! Srj. Vaikas da nemiega, tik tep apsibláusėjęs Rš.
| Dar nenumirė, ale jau apsibláusėjus guli Rš.
išsibláusėti išsiblaškyti, prasiblaivyti (iš miego): Pirma ėmė miegas, apsnūdęs vaikščiojau, dabar išsibláusėjau Š. Iš miegų neišsiblandęs, dar neišsibláusėjęs BŽ69.
nusibláusėti nusiblaivyti (iš miego): Jis nesikelia greit iš lovos, bet dar nusibláusėja, nusiraivo Lš.
prasibláusėti prigesti, apiblėsti: Tegu da žarijos prasibláusi, tada pelenus semsma Trgn.
užsibláusėti apsiblausti, pasidaryti mieguistam: Kodėl tu tep užsibláusėjai? Lš. Kur tu eini ažsibláusėjęs? Grv.

bláusėtis, -ėjasi (-isi), -ėjosi būti apsiblaususiam, mieguistam, blausiam: Lipk iš lovos nesibláusėjęs! Rdm.
apsibláusėti
1. apsiniaukti: Apsibláusijo dangus – tikrai lis Rk. Oras apsibláusėjęs, apsiniaukę, nei lyja, nei kąnais (ką) Pn.
2. apsnūdusiam, apsiblaususiam būti: Eik eik gult, apsibláusėjęs, akys prisimerkę Pn. Eik gult, ko sėdi apsibláusėjęs! Srj. Vaikas da nemiega, tik tep apsibláusėjęs Rš.
| Dar nenumirė, ale jau apsibláusėjus guli Rš.
išsibláusėti išsiblaškyti, prasiblaivyti (iš miego): Pirma ėmė miegas, apsnūdęs vaikščiojau, dabar išsibláusėjau Š. Iš miegų neišsiblandęs, dar neišsibláusėjęs BŽ69.
nusibláusėti nusiblaivyti (iš miego): Jis nesikelia greit iš lovos, bet dar nusibláusėja, nusiraivo Lš.
prasibláusėti prigesti, apiblėsti: Tegu da žarijos prasibláusi, tada pelenus semsma Trgn.
užsibláusėti apsiblausti, pasidaryti mieguistam: Kodėl tu tep užsibláusėjai? Lš. Kur tu eini ažsibláusėjęs? Grv.

blūsúoti, -úoja, -ãvo intr.
1. neramiai miegoti, miegant nuolat atsibusti: Blūsúoti yra ne vienu trūkiu migti J.
2. dirbti vos gyvam, lyg miegant: Šiandiẽną krūme blūsãvo tiktai it negyvas ir nieko virbų̃ nepriskynė Ms. Neblūsúok, dirbk kaip reikia! Plt.
3. be darbo valkiotis, svaiginėti: Et, ko blūsúoji, geriau imkis darbo Slnt. Blūsúo[ja], svaiginiuo[ja] prigėręs Plng. Blūsúo[ja] lygu beprotis Plng.
4. Lnk niekus kalbėti, svaičioti, svaitėti: Ko čia blūsúoji, girtas esi, ir eik numie! Pln.
5. niauktis, ūktis, dumbluoti: Antra diena blūsúoja KlvrŽ.
6. blandytis, giedrėtis: Blūsãvo blūsãvo ir išblūsãvo – neblijo Plt.
išblūsúoti intr.
1. išsigiedryti: Kad ir apniūkusi, bet išblūsuos, nelis Plng.
| refl.: Išsiblūsãvo diena Pln.
2. refl. išblaškyti miegus, prasiblaivyti: Jau išsiblūsúoju tuokart Kal.
pérblūsuoti intr. neramiai išmiegoti: Be kokio miego blūsúote pérblūsuoju per naktį, t. y. blùst ir atsibundu J.

diẽnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) intr.
1. refl. švisti, aušti: Jau dienyjas, t. y. aušta J. Kai mes išėjom, ką tik buvo pradėję diẽnytis Skr. Da ne diena, ale jau diẽnijas Rs. Diẽnyjantis nuėjau grybauti, o jį jau radau Vl.
2. gyventi, dienas leisti: Dabar aš dieniju netoli nuo Maskvos TŽIV380.
3. nuskirti dieną: Aš kurpininkui dienyjau, kol įdienyjau, t. y. skyriau dieną, kada tur ateiti ir padirbti tą darbą J.
4. [K] atidėlioti iš dienos į dieną, tęsti.
įdiẽnyti intr. paskirti dieną: Aš tau įdienijau, kodėl neatėjai? J.
išsidiẽnyti išsigiedryti, išsiblaivyti: Jau išsidiẽnijo – galėsim vežti rugius Brt.
nudiẽnyti
1. refl. nusigiedryti, nusiblaivyti: Po pietų nusidiẽnijo Brt.
2. tr. [K] atidėti kitai dienai: Jis nudienijo darbą, t. y. atidėjo ant kitos dienos J.
padiẽnyti intr. paskirti dieną: Aš jam padienijau, kada turi batus padirbti, t. y. paskyriau dieną J.
prasidiẽnyti
1. J prašvisti: Važiuosime, kai prasidiẽnys Skr.
2. prasigiedryti, prasiblaivyti: Matyt, prasidiẽnys Brt.

briẽgztis, briẽzgiasi, briẽzgėsi plg. 1 brigzti.
1. riestis, virsti į šoną (apie ašmenis): Plonai išgeląstas peilis – ašmenys briẽzgiasi Brt.
ǁ ardytis: Pagaląsk peilį, matai, kad duona briẽzgiasi Rdm. Neaštrios žirklės, briẽzgiasi popierius Rdm.
2. giedrėtis, blaivytis: Lietaus nebus, debesiai jau briẽzgiasi Lš.
| prk.: Jau vaikas biskį briẽzgiasi (liaujasi verkęs) Rdm.
atsibriẽgzti, atsibriẽzgia, atsi̇̀briezgė
1. atšipti, atbrigzti: Lig nupjovėm ąžuolą, visa piela atsi̇̀briezgė Km.
2. tr. apsilaužyti, atsibukinti: Ravėdama atsi̇̀briezgiau į kietą žemę nagus Ig.
išbriẽgzti, išbriẽzgia, i̇̀šbriezgė tr. išplėsti, išsproginti (akis): Ko tu taip akis i̇̀šbriezgei, ar manęs nematei kelis metus? Ps.
| refl.: Ko tu tep išsibriezgęs kap šuva in ašaką? Arm.
ǁ iškišti (dantis): Ko čia žiūri, dantis išbriẽzgęs? Ps.
nusibriẽgzti, nusibriẽzgia, nusi̇̀briezgė nusigiedryti, nusiblaivyti: Dangus nusi̇̀briezgė Rdm.
prasibriẽgzti, prasibriẽzgia, prasi̇̀briezgė prasigiedryti, prasiblaivyti: Jau lyg pràsbriezgė Drsk.
pribriẽgzti, pribriẽzgia, pri̇̀briezgė tr. priplėšti, prilupti: Pri̇̀briezgiau karnų trim porom vyžų Vlk.
užbriẽgzti, užbriẽzgia, ùžbriezgė
1. tr. užriesti: Keltuvos žùbriezgė uodegas Rod.
2. refl. išsivartyti, išsiklaipyti: Tavo peilis užsibriẽzgęs Lp. Dalgio ašmenys užsi̇̀briezgė, ir neima žolės Brt. Kaliau kuolą į sausą žemę – užsi̇̀briezgė jo galas ir daugiau nelenda Brt. Piršto nagas užsibriẽzgęs Lp.
| Jo lūpelės žusbriẽzgusios (atvėpusios) kap brieduko Rod.