Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (22)
edormio
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išsimiegóti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - pramiegóti
indormio
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - miegóti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - pramiegóti
oversleep
pra-
1
Reikšmė
Apibrėžtis
veiksmą pro ko nors šalį
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
praei̇̃ti, prašáuti, pravažiúoti, pravèsti.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
veiksmą, einantį per ką nors kiaurai
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
prakir̃sti, praláužti, pramùšti.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
tarpo padarymą ar pasidarymą
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
prakiùrti, praplė̃sti, praski̇̀rti.
4
Reikšmė
Apibrėžtis
netekimą, nustojimą ar išnykimą, dingimą ko nors
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
pragai̇̃šti, pragérti, praléisti (pinigus) , pralõšti, pražū́ti.
5
Reikšmė
Apibrėžtis
laiko praleidimą, ką nors darant
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
pramiegóti, praplepė́ti, prastovė́ti.
6
Reikšmė
Apibrėžtis
mažybės veiksmą
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
pramókti, prapjáuti (malkų), prasikùlti, prasimálti, pravérti.
7
Reikšmė
Apibrėžtis
pralenkimą, nurungimą
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
praáugti.
8
Reikšmė
Apibrėžtis
veiksmo pradžią
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
prabi̇̀lti, praim̃ti, prajùkti, prašvi̇̀sti.
9
Reikšmė
Apibrėžtis
veiksmo galą
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
pralõbti, prarýti, praži̇̀lti.
10
Reikšmė
Apibrėžtis
individualios reikšmės veiksmą
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
pradė́ti, pranèšti, prapùlti, praràsti, praver̃sti.
11
Reikšmė
Apibrėžtis
veiksmo padarinį, iš veiksmo kilusį daiktą
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
prãdaras, pralaužà.
12
Reikšmė
Apibrėžtis
su veiksmu susijusią abstrakčią sąvoką
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
prastovà, pražangà.
13
Reikšmė
Apibrėžtis
būdvardžiai su juo žymi turėjimą iš veiksmo einančių ypatybių
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
pralaidùs, pranašùs, prãtisas, pravartùs.
14
Reikšmė
Apibrėžtis
jį turi prieveiksmiai
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
prabėgomi̇̀s, pradieniui̇̃, pramečiui̇̃
pripūrúoti
Apibrėžtis
1 pūrúoti, -úoja, -ãvo intr.
1. išduoti duslų parpiantį garsą: Dabar nosytės nebepūrúoja, švarios Rk.
| Pūrúoji, pūrúoji (kliurkini muštuvyje grietinę) visa diena, vis nėr sviesto Kp.
ǁ murkti, niurkti (apie katę): Katinas priėdęs guli ant mašinos ir pūrúoja Alk. Katė pūrúoja Ėr. Numesk katikei varškės šmotelį, pamatysi, kaip pradės gražiai pūrúot Vl. Apie jį visi kaip šuneliai, uodegą sukdami, kaip katinai pūruodami vaikščiojo Tat.
2. knarkti: Ans pūrúo[ja], kad miegta J. Miegtu pūrúoju po patalais, kad niekas nežadina J. Gaspadorius, šiltai apsiklojęs, miegojo pūravo ramiai ligi priešpiečio Žem. Paliks tave miegtančią, lovelėj pūruojančią LTR(Rd).
| Ligonis pūrúoja, jau mirs, t. y. kvėpuo[ja] J.
ǁ Alv, Rtn miegoti: Bepigu tau tokio[je] patalynė[je] pūrúoti, t. y. gulėti J. Žmonės darbuja, o tu pūrúoji Kb. Kelkis, ba perdien ir pūruosi! Vrn.
| refl.: Jauni pūruojas po vakarėlio [nemiegoję] Vlk.
3. Srj meiliai kalbėti: Gerkim, ūžkim, dainuokim, gaspadoriui pūruokim! BsO292.
1 įsipūrúoti Š įsipurpti, įsimurkti (apie katę).
1 išpūrúoti intr. išmiegoti: Atsikėlė išpūravęs, išgūžavęs Kl.
| refl.: Išsipūravai kaip katė ant pečiaus Krkl. Išsimiegi išsipūrúoji, i geriausia, nė večeruškos nerūpi Krkn. Išsipūrúosi – nakties metai, kap seni sako Vlk.
1 papūrúoti tr. pamilžti: Papūrúok karves Kp.
1 prapūrúoti tr. pramiegoti: A prapūravái? Slnt.
1 pripūrúoti tr. Kp primilžti: Žmonių [moterys] aure pripūrúoja pilną viedrą Mžš.
1. išduoti duslų parpiantį garsą: Dabar nosytės nebepūrúoja, švarios Rk.
| Pūrúoji, pūrúoji (kliurkini muštuvyje grietinę) visa diena, vis nėr sviesto Kp.
ǁ murkti, niurkti (apie katę): Katinas priėdęs guli ant mašinos ir pūrúoja Alk. Katė pūrúoja Ėr. Numesk katikei varškės šmotelį, pamatysi, kaip pradės gražiai pūrúot Vl. Apie jį visi kaip šuneliai, uodegą sukdami, kaip katinai pūruodami vaikščiojo Tat.
2. knarkti: Ans pūrúo[ja], kad miegta J. Miegtu pūrúoju po patalais, kad niekas nežadina J. Gaspadorius, šiltai apsiklojęs, miegojo pūravo ramiai ligi priešpiečio Žem. Paliks tave miegtančią, lovelėj pūruojančią LTR(Rd).
| Ligonis pūrúoja, jau mirs, t. y. kvėpuo[ja] J.
ǁ Alv, Rtn miegoti: Bepigu tau tokio[je] patalynė[je] pūrúoti, t. y. gulėti J. Žmonės darbuja, o tu pūrúoji Kb. Kelkis, ba perdien ir pūruosi! Vrn.
| refl.: Jauni pūruojas po vakarėlio [nemiegoję] Vlk.
3. Srj meiliai kalbėti: Gerkim, ūžkim, dainuokim, gaspadoriui pūruokim! BsO292.
1 įsipūrúoti Š įsipurpti, įsimurkti (apie katę).
1 išpūrúoti intr. išmiegoti: Atsikėlė išpūravęs, išgūžavęs Kl.
| refl.: Išsipūravai kaip katė ant pečiaus Krkl. Išsimiegi išsipūrúoji, i geriausia, nė večeruškos nerūpi Krkn. Išsipūrúosi – nakties metai, kap seni sako Vlk.
1 papūrúoti tr. pamilžti: Papūrúok karves Kp.
1 prapūrúoti tr. pramiegoti: A prapūravái? Slnt.
1 pripūrúoti tr. Kp primilžti: Žmonių [moterys] aure pripūrúoja pilną viedrą Mžš.
apnakvóti
Apibrėžtis
nakvóti, -ója (nãkvi Zt), -ójo intr. K, J, Lz, Šlčn; R turėti vietą gulėti, miegoti naktį (ppr. svetur, ne namie): Aš tę nakvojau porą naktų Klvr. Bevažiuojant taip sutemė, kad turėjau nakvóti Dkš. Nutarė broliai girioje nakvoti P.Cvir. Pareidamas niekur nepasilik nakvót Sch210. Kur jojo, ten sustojo, kur gėrė, ten nakvójo Dkš. Nakvójo kaip šuva ant girnų (nepatogiai) Krs. Kalnais lakiojau, daubo[je] nakvójau JD711. Oi tu, Jonai, broli mano, kur nakvojai nakvynėlę? NS501. Ar nakvosi naktužę? KlvD215. O kur man, kur bus naktis nakvoti? KlvD144. Dukryte mano, kur nakvosi naktatę? RD132. Kikili, kikili, laibakoji, šią tamsią naktelę kur nakvosi? D14. Ir, kaip buvo valgę, nakvojo anys ant to kalno BB1Moz31,54.
^ Pas ką losi, pas tą ir nakvosi M. Kur paukštis nakvója, tę plūksna liekti Mrs. Akies pabojo, kad namie nenakvojo KrvP(Nmj). Ankstyvas svečias nenakvoja KrvP. Dieną kaulus nešioja, naktį po suolu nakvoja (kurpės) LTR(Krn).
apnakvóti žr. apnakvinti:
1. Q74.
2. refl. Apsinakvojau viešbutyje rš. Žmonės apsinakvojusys miške ant to kalno M.Valanč. Ir atėjo ing vieną vietą, te jis apsinakvojo BB1Moz28,11.
išnakvóti intr. išmiegoti naktį: Teip grūdo, grūdo, ale išnakvój[o] anas visą naktį (ps.) Lz.
| refl.: Jau kad prijojau žalią dvarelį, žaliam dvarely išsinakvojau NS1050.
panakvóti intr. pasilikti nakčiai, pernakvoti: Aš, žinoma, ir einu kasdien prie jų ant pietų, paskui ir vakarienė, o jei oras negražus, tai ir panakvoju Žem. Antrą naktį panakvojusi, išdrožiau į Marijampolę Žem. Ji paprašė Oną panakvóti, kad nebūt baisu vienai Alk.
pérnakvoti intr. K, Dv permiegoti naktį: Jis pas mus dvi naktis pérnakvojo Mrj. Pasiprašo ką nors pernakvoti Rmš. Žemgaliai pernakvojusys lėmė, ar yra jau žemaičiai apsiginklavę S.Dauk. Žalio[je] girio[je] po pušele mudu parnakvosiv JV176. Tai aš tę nujosiu, naktį pernakvosiu JD1069. Duod šią naktį laimiai ir ramiai … pernakvot DK188.
pranakvóti intr. pramiegoti naktį: Nusivedė, pravalgino – pranakvójo Str.
prinakvóti tr. likus nakvoti įsitaisyti: Anas pas ją nakvój[o] ir prinakvój [vaiką] Dv.
užnakvóti intr. likti miegoti nakčiai: Prejo vieną mišką, katram ir užnakvójo BM80. Anys čia atvažiavo ir žunakvó[jo] Pls. Jagu svečiai užnakvos, bus ir manik laba JD559. Ir užtemo tamsi naktelė, ir užnakvojo per uošvytėlę LTR(Blnk).
| Ana užnakvojo (atsigulė) supykus, t. y. rūstybės neatleido iš vakaro J.
| refl.: Vakar užsinakvójau pas vieną pažįstamą Al.
^ Pas ką losi, pas tą ir nakvosi M. Kur paukštis nakvója, tę plūksna liekti Mrs. Akies pabojo, kad namie nenakvojo KrvP(Nmj). Ankstyvas svečias nenakvoja KrvP. Dieną kaulus nešioja, naktį po suolu nakvoja (kurpės) LTR(Krn).
apnakvóti žr. apnakvinti:
1. Q74.
2. refl. Apsinakvojau viešbutyje rš. Žmonės apsinakvojusys miške ant to kalno M.Valanč. Ir atėjo ing vieną vietą, te jis apsinakvojo BB1Moz28,11.
išnakvóti intr. išmiegoti naktį: Teip grūdo, grūdo, ale išnakvój[o] anas visą naktį (ps.) Lz.
| refl.: Jau kad prijojau žalią dvarelį, žaliam dvarely išsinakvojau NS1050.
panakvóti intr. pasilikti nakčiai, pernakvoti: Aš, žinoma, ir einu kasdien prie jų ant pietų, paskui ir vakarienė, o jei oras negražus, tai ir panakvoju Žem. Antrą naktį panakvojusi, išdrožiau į Marijampolę Žem. Ji paprašė Oną panakvóti, kad nebūt baisu vienai Alk.
pérnakvoti intr. K, Dv permiegoti naktį: Jis pas mus dvi naktis pérnakvojo Mrj. Pasiprašo ką nors pernakvoti Rmš. Žemgaliai pernakvojusys lėmė, ar yra jau žemaičiai apsiginklavę S.Dauk. Žalio[je] girio[je] po pušele mudu parnakvosiv JV176. Tai aš tę nujosiu, naktį pernakvosiu JD1069. Duod šią naktį laimiai ir ramiai … pernakvot DK188.
pranakvóti intr. pramiegoti naktį: Nusivedė, pravalgino – pranakvójo Str.
prinakvóti tr. likus nakvoti įsitaisyti: Anas pas ją nakvój[o] ir prinakvój [vaiką] Dv.
užnakvóti intr. likti miegoti nakčiai: Prejo vieną mišką, katram ir užnakvójo BM80. Anys čia atvažiavo ir žunakvó[jo] Pls. Jagu svečiai užnakvos, bus ir manik laba JD559. Ir užtemo tamsi naktelė, ir užnakvojo per uošvytėlę LTR(Blnk).
| Ana užnakvojo (atsigulė) supykus, t. y. rūstybės neatleido iš vakaro J.
| refl.: Vakar užsinakvójau pas vieną pažįstamą Al.
pranakvóti
Apibrėžtis
nakvóti, -ója (nãkvi Zt), -ójo intr. K, J, Lz, Šlčn; R turėti vietą gulėti, miegoti naktį (ppr. svetur, ne namie): Aš tę nakvojau porą naktų Klvr. Bevažiuojant taip sutemė, kad turėjau nakvóti Dkš. Nutarė broliai girioje nakvoti P.Cvir. Pareidamas niekur nepasilik nakvót Sch210. Kur jojo, ten sustojo, kur gėrė, ten nakvójo Dkš. Nakvójo kaip šuva ant girnų (nepatogiai) Krs. Kalnais lakiojau, daubo[je] nakvójau JD711. Oi tu, Jonai, broli mano, kur nakvojai nakvynėlę? NS501. Ar nakvosi naktužę? KlvD215. O kur man, kur bus naktis nakvoti? KlvD144. Dukryte mano, kur nakvosi naktatę? RD132. Kikili, kikili, laibakoji, šią tamsią naktelę kur nakvosi? D14. Ir, kaip buvo valgę, nakvojo anys ant to kalno BB1Moz31,54.
^ Pas ką losi, pas tą ir nakvosi M. Kur paukštis nakvója, tę plūksna liekti Mrs. Akies pabojo, kad namie nenakvojo KrvP(Nmj). Ankstyvas svečias nenakvoja KrvP. Dieną kaulus nešioja, naktį po suolu nakvoja (kurpės) LTR(Krn).
apnakvóti žr. apnakvinti:
1. Q74.
2. refl. Apsinakvojau viešbutyje rš. Žmonės apsinakvojusys miške ant to kalno M.Valanč. Ir atėjo ing vieną vietą, te jis apsinakvojo BB1Moz28,11.
išnakvóti intr. išmiegoti naktį: Teip grūdo, grūdo, ale išnakvój[o] anas visą naktį (ps.) Lz.
| refl.: Jau kad prijojau žalią dvarelį, žaliam dvarely išsinakvojau NS1050.
panakvóti intr. pasilikti nakčiai, pernakvoti: Aš, žinoma, ir einu kasdien prie jų ant pietų, paskui ir vakarienė, o jei oras negražus, tai ir panakvoju Žem. Antrą naktį panakvojusi, išdrožiau į Marijampolę Žem. Ji paprašė Oną panakvóti, kad nebūt baisu vienai Alk.
pérnakvoti intr. K, Dv permiegoti naktį: Jis pas mus dvi naktis pérnakvojo Mrj. Pasiprašo ką nors pernakvoti Rmš. Žemgaliai pernakvojusys lėmė, ar yra jau žemaičiai apsiginklavę S.Dauk. Žalio[je] girio[je] po pušele mudu parnakvosiv JV176. Tai aš tę nujosiu, naktį pernakvosiu JD1069. Duod šią naktį laimiai ir ramiai … pernakvot DK188.
pranakvóti intr. pramiegoti naktį: Nusivedė, pravalgino – pranakvójo Str.
prinakvóti tr. likus nakvoti įsitaisyti: Anas pas ją nakvój[o] ir prinakvój [vaiką] Dv.
užnakvóti intr. likti miegoti nakčiai: Prejo vieną mišką, katram ir užnakvójo BM80. Anys čia atvažiavo ir žunakvó[jo] Pls. Jagu svečiai užnakvos, bus ir manik laba JD559. Ir užtemo tamsi naktelė, ir užnakvojo per uošvytėlę LTR(Blnk).
| Ana užnakvojo (atsigulė) supykus, t. y. rūstybės neatleido iš vakaro J.
| refl.: Vakar užsinakvójau pas vieną pažįstamą Al.
^ Pas ką losi, pas tą ir nakvosi M. Kur paukštis nakvója, tę plūksna liekti Mrs. Akies pabojo, kad namie nenakvojo KrvP(Nmj). Ankstyvas svečias nenakvoja KrvP. Dieną kaulus nešioja, naktį po suolu nakvoja (kurpės) LTR(Krn).
apnakvóti žr. apnakvinti:
1. Q74.
2. refl. Apsinakvojau viešbutyje rš. Žmonės apsinakvojusys miške ant to kalno M.Valanč. Ir atėjo ing vieną vietą, te jis apsinakvojo BB1Moz28,11.
išnakvóti intr. išmiegoti naktį: Teip grūdo, grūdo, ale išnakvój[o] anas visą naktį (ps.) Lz.
| refl.: Jau kad prijojau žalią dvarelį, žaliam dvarely išsinakvojau NS1050.
panakvóti intr. pasilikti nakčiai, pernakvoti: Aš, žinoma, ir einu kasdien prie jų ant pietų, paskui ir vakarienė, o jei oras negražus, tai ir panakvoju Žem. Antrą naktį panakvojusi, išdrožiau į Marijampolę Žem. Ji paprašė Oną panakvóti, kad nebūt baisu vienai Alk.
pérnakvoti intr. K, Dv permiegoti naktį: Jis pas mus dvi naktis pérnakvojo Mrj. Pasiprašo ką nors pernakvoti Rmš. Žemgaliai pernakvojusys lėmė, ar yra jau žemaičiai apsiginklavę S.Dauk. Žalio[je] girio[je] po pušele mudu parnakvosiv JV176. Tai aš tę nujosiu, naktį pernakvosiu JD1069. Duod šią naktį laimiai ir ramiai … pernakvot DK188.
pranakvóti intr. pramiegoti naktį: Nusivedė, pravalgino – pranakvójo Str.
prinakvóti tr. likus nakvoti įsitaisyti: Anas pas ją nakvój[o] ir prinakvój [vaiką] Dv.
užnakvóti intr. likti miegoti nakčiai: Prejo vieną mišką, katram ir užnakvójo BM80. Anys čia atvažiavo ir žunakvó[jo] Pls. Jagu svečiai užnakvos, bus ir manik laba JD559. Ir užtemo tamsi naktelė, ir užnakvojo per uošvytėlę LTR(Blnk).
| Ana užnakvojo (atsigulė) supykus, t. y. rūstybės neatleido iš vakaro J.
| refl.: Vakar užsinakvójau pas vieną pažįstamą Al.
suknar̃kti
Apibrėžtis
knar̃kti, -ia, -ė intr. K
1. miegant šnirpšti pro nosį, su garsu alsuoti, kriokti: Žmogus miegodamas knar̃kia, o katė purkuoja J. Tojė boba knar̃kia par nosį kaip kiškis J. Tu miegodamas labai garsiai knarki̇̀ Alv. Tėvas įmigęs knarkia sau išsižiojęs Sz. Miega, knarkia kaip dvėsdamas Žem. Pons pradėjo knarkti, kaip šniūrus vyti BM308. Ir taip knarkęs, kad žvirbliai iš pastogių išlakstę P.Cvir. Ne kožnas knarkąs miegta S.Dauk. Ir katė miegodama knarkia Gs.
| prk.: Maloniai teškančios Kistynėlės bangos – knarkė prieš jų kalbos ir dainų skambumą A.Vien.
2. šnek. kietai miegoti knarkiant: O Mortos su vaiku vis dar tebeknarkiama P.Cvir. Nespėj[o] atsigult ir jau knarkia Mrs. Pavargęs gerai knarkiau Jž. Knar̃k knar̃k, gal kada nors galas pareis Pns. Išlipė an pečiaus ir knar̃kia Švnč.
3. prunkšti, šnarpšti: Arklys mažumą knarkė užuosdamas liūtų pėdas rš. Išplėtus akis žiūrėjo ji į baisųjį slibiną, kurs knarkdamas zovada bėgo artyn Pč.
4. kvarkti: Varlės knar̃kia vakarais Rtn.
išknar̃kti, -ia (i̇̀šknarkia), i̇̀šknarkė
1. intr. Š kurį laiką iškriokti.
2. refl. šnek. išsimiegoti knarkiant: Juk puikiai išsiknarkei vežime! rš. Ar tu kada išsiknarksi̇̀? Ds.
3. tr. knarkimu ką atkviesti, prišaukti: Neknark kaip varna, lytaus neišknarksi LTR(Krtn).
nuknar̃kti, -ia (nùknarkia), nùknarkė
1. refl. sukriokti miegant: Petrukėnas paskutinį kartą nusiknarkė, nuo dešinio šono apsivertė ant kairio rš.
2. intr. šnek. numigti: Nùknarkė tėvas bent valandą, klaiman išejęs, ir vėl dirba Ds.
paknar̃kti, -ia (pàknarkia), pàknarkė intr.
1. šnek. pamiegoti: Eik, paknar̃k biskį Plv.
2. refl. po truputį kriokti tariant garsą „r“: Aginskis šnekėjo paknarkdamós Plng.
pérknarkti intr. kurį laiką knarkti: Pérknarkiu naktį K.
praknar̃kti, -ia (pràknarkia), pràknarkė intr. šnek. pramiegoti knarkiant: Jie tokių naktų nemažai praknarkė rš. Parėję pramigome, praknarkėme sugulę ant suolų rš.
suknar̃kti, -ia (sùknarkia), sùknarkė intr. trumpai knarkti: Pulkininkas snaudė linkčiodamas galvą, kartkarčiais suknarkdamas rš.
užknar̃kti, -ia (ùžknarkia), ùžknarkė intr.
1. pradėti knarkti: Jis pasijudina, net jo lova subraška, ir vėl užknarkia I.Simon. Tik neužknar̃k atsigulęs Bsg.
2. šnek. numigti: Reik biškį ir užknarkti Plik.
1. miegant šnirpšti pro nosį, su garsu alsuoti, kriokti: Žmogus miegodamas knar̃kia, o katė purkuoja J. Tojė boba knar̃kia par nosį kaip kiškis J. Tu miegodamas labai garsiai knarki̇̀ Alv. Tėvas įmigęs knarkia sau išsižiojęs Sz. Miega, knarkia kaip dvėsdamas Žem. Pons pradėjo knarkti, kaip šniūrus vyti BM308. Ir taip knarkęs, kad žvirbliai iš pastogių išlakstę P.Cvir. Ne kožnas knarkąs miegta S.Dauk. Ir katė miegodama knarkia Gs.
| prk.: Maloniai teškančios Kistynėlės bangos – knarkė prieš jų kalbos ir dainų skambumą A.Vien.
2. šnek. kietai miegoti knarkiant: O Mortos su vaiku vis dar tebeknarkiama P.Cvir. Nespėj[o] atsigult ir jau knarkia Mrs. Pavargęs gerai knarkiau Jž. Knar̃k knar̃k, gal kada nors galas pareis Pns. Išlipė an pečiaus ir knar̃kia Švnč.
3. prunkšti, šnarpšti: Arklys mažumą knarkė užuosdamas liūtų pėdas rš. Išplėtus akis žiūrėjo ji į baisųjį slibiną, kurs knarkdamas zovada bėgo artyn Pč.
4. kvarkti: Varlės knar̃kia vakarais Rtn.
išknar̃kti, -ia (i̇̀šknarkia), i̇̀šknarkė
1. intr. Š kurį laiką iškriokti.
2. refl. šnek. išsimiegoti knarkiant: Juk puikiai išsiknarkei vežime! rš. Ar tu kada išsiknarksi̇̀? Ds.
3. tr. knarkimu ką atkviesti, prišaukti: Neknark kaip varna, lytaus neišknarksi LTR(Krtn).
nuknar̃kti, -ia (nùknarkia), nùknarkė
1. refl. sukriokti miegant: Petrukėnas paskutinį kartą nusiknarkė, nuo dešinio šono apsivertė ant kairio rš.
2. intr. šnek. numigti: Nùknarkė tėvas bent valandą, klaiman išejęs, ir vėl dirba Ds.
paknar̃kti, -ia (pàknarkia), pàknarkė intr.
1. šnek. pamiegoti: Eik, paknar̃k biskį Plv.
2. refl. po truputį kriokti tariant garsą „r“: Aginskis šnekėjo paknarkdamós Plng.
pérknarkti intr. kurį laiką knarkti: Pérknarkiu naktį K.
praknar̃kti, -ia (pràknarkia), pràknarkė intr. šnek. pramiegoti knarkiant: Jie tokių naktų nemažai praknarkė rš. Parėję pramigome, praknarkėme sugulę ant suolų rš.
suknar̃kti, -ia (sùknarkia), sùknarkė intr. trumpai knarkti: Pulkininkas snaudė linkčiodamas galvą, kartkarčiais suknarkdamas rš.
užknar̃kti, -ia (ùžknarkia), ùžknarkė intr.
1. pradėti knarkti: Jis pasijudina, net jo lova subraška, ir vėl užknarkia I.Simon. Tik neužknar̃k atsigulęs Bsg.
2. šnek. numigti: Reik biškį ir užknarkti Plik.
užnakvóti
Apibrėžtis
nakvóti, -ója (nãkvi Zt), -ójo intr. K, J, Lz, Šlčn; R turėti vietą gulėti, miegoti naktį (ppr. svetur, ne namie): Aš tę nakvojau porą naktų Klvr. Bevažiuojant taip sutemė, kad turėjau nakvóti Dkš. Nutarė broliai girioje nakvoti P.Cvir. Pareidamas niekur nepasilik nakvót Sch210. Kur jojo, ten sustojo, kur gėrė, ten nakvójo Dkš. Nakvójo kaip šuva ant girnų (nepatogiai) Krs. Kalnais lakiojau, daubo[je] nakvójau JD711. Oi tu, Jonai, broli mano, kur nakvojai nakvynėlę? NS501. Ar nakvosi naktužę? KlvD215. O kur man, kur bus naktis nakvoti? KlvD144. Dukryte mano, kur nakvosi naktatę? RD132. Kikili, kikili, laibakoji, šią tamsią naktelę kur nakvosi? D14. Ir, kaip buvo valgę, nakvojo anys ant to kalno BB1Moz31,54.
^ Pas ką losi, pas tą ir nakvosi M. Kur paukštis nakvója, tę plūksna liekti Mrs. Akies pabojo, kad namie nenakvojo KrvP(Nmj). Ankstyvas svečias nenakvoja KrvP. Dieną kaulus nešioja, naktį po suolu nakvoja (kurpės) LTR(Krn).
apnakvóti žr. apnakvinti:
1. Q74.
2. refl. Apsinakvojau viešbutyje rš. Žmonės apsinakvojusys miške ant to kalno M.Valanč. Ir atėjo ing vieną vietą, te jis apsinakvojo BB1Moz28,11.
išnakvóti intr. išmiegoti naktį: Teip grūdo, grūdo, ale išnakvój[o] anas visą naktį (ps.) Lz.
| refl.: Jau kad prijojau žalią dvarelį, žaliam dvarely išsinakvojau NS1050.
panakvóti intr. pasilikti nakčiai, pernakvoti: Aš, žinoma, ir einu kasdien prie jų ant pietų, paskui ir vakarienė, o jei oras negražus, tai ir panakvoju Žem. Antrą naktį panakvojusi, išdrožiau į Marijampolę Žem. Ji paprašė Oną panakvóti, kad nebūt baisu vienai Alk.
pérnakvoti intr. K, Dv permiegoti naktį: Jis pas mus dvi naktis pérnakvojo Mrj. Pasiprašo ką nors pernakvoti Rmš. Žemgaliai pernakvojusys lėmė, ar yra jau žemaičiai apsiginklavę S.Dauk. Žalio[je] girio[je] po pušele mudu parnakvosiv JV176. Tai aš tę nujosiu, naktį pernakvosiu JD1069. Duod šią naktį laimiai ir ramiai … pernakvot DK188.
pranakvóti intr. pramiegoti naktį: Nusivedė, pravalgino – pranakvójo Str.
prinakvóti tr. likus nakvoti įsitaisyti: Anas pas ją nakvój[o] ir prinakvój [vaiką] Dv.
užnakvóti intr. likti miegoti nakčiai: Prejo vieną mišką, katram ir užnakvójo BM80. Anys čia atvažiavo ir žunakvó[jo] Pls. Jagu svečiai užnakvos, bus ir manik laba JD559. Ir užtemo tamsi naktelė, ir užnakvojo per uošvytėlę LTR(Blnk).
| Ana užnakvojo (atsigulė) supykus, t. y. rūstybės neatleido iš vakaro J.
| refl.: Vakar užsinakvójau pas vieną pažįstamą Al.
^ Pas ką losi, pas tą ir nakvosi M. Kur paukštis nakvója, tę plūksna liekti Mrs. Akies pabojo, kad namie nenakvojo KrvP(Nmj). Ankstyvas svečias nenakvoja KrvP. Dieną kaulus nešioja, naktį po suolu nakvoja (kurpės) LTR(Krn).
apnakvóti žr. apnakvinti:
1. Q74.
2. refl. Apsinakvojau viešbutyje rš. Žmonės apsinakvojusys miške ant to kalno M.Valanč. Ir atėjo ing vieną vietą, te jis apsinakvojo BB1Moz28,11.
išnakvóti intr. išmiegoti naktį: Teip grūdo, grūdo, ale išnakvój[o] anas visą naktį (ps.) Lz.
| refl.: Jau kad prijojau žalią dvarelį, žaliam dvarely išsinakvojau NS1050.
panakvóti intr. pasilikti nakčiai, pernakvoti: Aš, žinoma, ir einu kasdien prie jų ant pietų, paskui ir vakarienė, o jei oras negražus, tai ir panakvoju Žem. Antrą naktį panakvojusi, išdrožiau į Marijampolę Žem. Ji paprašė Oną panakvóti, kad nebūt baisu vienai Alk.
pérnakvoti intr. K, Dv permiegoti naktį: Jis pas mus dvi naktis pérnakvojo Mrj. Pasiprašo ką nors pernakvoti Rmš. Žemgaliai pernakvojusys lėmė, ar yra jau žemaičiai apsiginklavę S.Dauk. Žalio[je] girio[je] po pušele mudu parnakvosiv JV176. Tai aš tę nujosiu, naktį pernakvosiu JD1069. Duod šią naktį laimiai ir ramiai … pernakvot DK188.
pranakvóti intr. pramiegoti naktį: Nusivedė, pravalgino – pranakvójo Str.
prinakvóti tr. likus nakvoti įsitaisyti: Anas pas ją nakvój[o] ir prinakvój [vaiką] Dv.
užnakvóti intr. likti miegoti nakčiai: Prejo vieną mišką, katram ir užnakvójo BM80. Anys čia atvažiavo ir žunakvó[jo] Pls. Jagu svečiai užnakvos, bus ir manik laba JD559. Ir užtemo tamsi naktelė, ir užnakvojo per uošvytėlę LTR(Blnk).
| Ana užnakvojo (atsigulė) supykus, t. y. rūstybės neatleido iš vakaro J.
| refl.: Vakar užsinakvójau pas vieną pažįstamą Al.
iškir̃mėti
Apibrėžtis
kir̃mėti, -ėja, -ėjo intr., kirmė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. būti kirmėlių ėdamam, kirmyti: Kir̃mė[ja] mėsa, trandė[ja], kandė[ja] drabužis, kirmvarpo[ja] medis J. Medžiai, žiemą kirsti, ne teip veikiai pradeda kirmėti rš. Bulvių negal sėti šiaurės vėju, kad nekir̃mėtų KlvrŽ. Meisa prastai tebuvo įsūdyta, dabar ir kir̃mė[ja] Slnt.
2. prk. menk. ilgai miegoti, tįsoti, gulėti: Ko jūs nesikeliate! Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Žem. Ar bjaurybė dar tebekir̃mė[ja], dar nekelas? Užv. Kiauras dienas kirmė[ja], kad ir pekla degtų, neprižadinsi Vkš. Kirmėjot visi lig pat šiol Žem.
3. prk. menk. ilgai būti vienoje vietoje, tūnoti: Išeita ir kir̃mė[ja] susiedūse KlvrŽ. Ko teip kir̃mėjai ten nuejęs? Sd. Kur tu visą dieną kir̃mėjai, kad nė prisišaukti negalėjau? Slnt. Kir̃mė[ja] par kiaurą dieną trobo[je], paskuo ir dvesa Vvr. Kir̃mėk trobo[je] susirietęs kaip žirnių kirminas Ms.
įkir̃mėti intr.
1. pradėti kirmėti, privisti kirminų: Mėsa įkirmė́jusi J. Par vasarą meisa įkir̃mėjo Kl. Gyvas tebebūdamas, kirmėjo, meisa nuo kaulų šmotais krito M.Valanč.
2. refl. prk. menk. įmigti: Įsikirmės kaip paršas – nors patrūbočius prie ausų pastatyk Žem.
iškir̃mėti intr.
1. sukirmyti, pasidaryti kirminų išėstam: Nėr girelė[je] obulelių, obuleliai iškirmėjo Trš. Ir skrandžiai iškir̃mės, sūdytas menkes beėdant Dr. Kad jums bents dantys iškirmėtų! BzF90.
2. prk. menk. išmiegoti (apie tinginį): Ir tas iškirmėjęs bent sykį! Žem. Nu ar iškir̃mėjai, kelkis! Sd. Nėkuomet neišmiegta, neiškir̃mė[ja] KlvrŽ.
| refl.: Dieną išsikir̃mėjęs, naktį neminga (apie vaiką) Šts.
3. prk. menk. išbūti nieko neveikiant, ištūnoti: Mano mergaitė kiaurą žiemą iškir̃mėjo [namie], pavasarį išejo Sd.
nukir̃mėti
1. tr. kirminams nuėsti: Vaismedžius daržuose taip labai vabalai užpuolė, kad lapai nukirmėti bei jauni vaisiukai paiškadyti prš.
2. intr. būti kirminų nuėstam: Kad tau dantys išbyrėtų ir liežuvis nukirmėtų! LTR(Pp).
pakir̃mėti intr.
1. būti kirminų pagraužtam: Šaknys pakir̃mė[ja], ir cibulė nudžiūna Als.
2. pabūti ramiai (barant): Ko kriokinatės, vaikai, ko nepakirmėjat? Šts.
prakir̃mėti intr.
1. pradėti kirmėti: Prakir̃mėjęs obulas, bet dar nesukirmėjęs Als.
2. prk. menk. miegant, gulint praleisti laiką, pramiegoti: Lig pietų prakir̃mėjęs, tik atsikėlė Als.
3. prk. menk. prabūti, praleisti laiką be darbo, pratūnoti: Mūsų Jonas visą laiką smuklėje prakirmėjo Sr.
prikir̃mėti intr. privisti kirminų: Beržo derva gydo gyvulių niežus ir prikirmėjusias atviras žaizdas rš.
sukir̃mėti intr. būti kirminų privisusiam: Meisa jau sukir̃mėjusi Slnt. Kol kopūstai paaugs, meisa sukir̃mės Plt. Sukirmė́ję obuoliai Ds.
užkir̃mėti intr.
1. nešvarumais užaugti: Visos sienos, visi pakraščiai užkirmė́ję Užp.
2. prk. menk. užmigti ilgam: Tas miegalis, kur norint pavirtęs, užkirmėjo Žem.
1. būti kirmėlių ėdamam, kirmyti: Kir̃mė[ja] mėsa, trandė[ja], kandė[ja] drabužis, kirmvarpo[ja] medis J. Medžiai, žiemą kirsti, ne teip veikiai pradeda kirmėti rš. Bulvių negal sėti šiaurės vėju, kad nekir̃mėtų KlvrŽ. Meisa prastai tebuvo įsūdyta, dabar ir kir̃mė[ja] Slnt.
2. prk. menk. ilgai miegoti, tįsoti, gulėti: Ko jūs nesikeliate! Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Žem. Ar bjaurybė dar tebekir̃mė[ja], dar nekelas? Užv. Kiauras dienas kirmė[ja], kad ir pekla degtų, neprižadinsi Vkš. Kirmėjot visi lig pat šiol Žem.
3. prk. menk. ilgai būti vienoje vietoje, tūnoti: Išeita ir kir̃mė[ja] susiedūse KlvrŽ. Ko teip kir̃mėjai ten nuejęs? Sd. Kur tu visą dieną kir̃mėjai, kad nė prisišaukti negalėjau? Slnt. Kir̃mė[ja] par kiaurą dieną trobo[je], paskuo ir dvesa Vvr. Kir̃mėk trobo[je] susirietęs kaip žirnių kirminas Ms.
įkir̃mėti intr.
1. pradėti kirmėti, privisti kirminų: Mėsa įkirmė́jusi J. Par vasarą meisa įkir̃mėjo Kl. Gyvas tebebūdamas, kirmėjo, meisa nuo kaulų šmotais krito M.Valanč.
2. refl. prk. menk. įmigti: Įsikirmės kaip paršas – nors patrūbočius prie ausų pastatyk Žem.
iškir̃mėti intr.
1. sukirmyti, pasidaryti kirminų išėstam: Nėr girelė[je] obulelių, obuleliai iškirmėjo Trš. Ir skrandžiai iškir̃mės, sūdytas menkes beėdant Dr. Kad jums bents dantys iškirmėtų! BzF90.
2. prk. menk. išmiegoti (apie tinginį): Ir tas iškirmėjęs bent sykį! Žem. Nu ar iškir̃mėjai, kelkis! Sd. Nėkuomet neišmiegta, neiškir̃mė[ja] KlvrŽ.
| refl.: Dieną išsikir̃mėjęs, naktį neminga (apie vaiką) Šts.
3. prk. menk. išbūti nieko neveikiant, ištūnoti: Mano mergaitė kiaurą žiemą iškir̃mėjo [namie], pavasarį išejo Sd.
nukir̃mėti
1. tr. kirminams nuėsti: Vaismedžius daržuose taip labai vabalai užpuolė, kad lapai nukirmėti bei jauni vaisiukai paiškadyti prš.
2. intr. būti kirminų nuėstam: Kad tau dantys išbyrėtų ir liežuvis nukirmėtų! LTR(Pp).
pakir̃mėti intr.
1. būti kirminų pagraužtam: Šaknys pakir̃mė[ja], ir cibulė nudžiūna Als.
2. pabūti ramiai (barant): Ko kriokinatės, vaikai, ko nepakirmėjat? Šts.
prakir̃mėti intr.
1. pradėti kirmėti: Prakir̃mėjęs obulas, bet dar nesukirmėjęs Als.
2. prk. menk. miegant, gulint praleisti laiką, pramiegoti: Lig pietų prakir̃mėjęs, tik atsikėlė Als.
3. prk. menk. prabūti, praleisti laiką be darbo, pratūnoti: Mūsų Jonas visą laiką smuklėje prakirmėjo Sr.
prikir̃mėti intr. privisti kirminų: Beržo derva gydo gyvulių niežus ir prikirmėjusias atviras žaizdas rš.
sukir̃mėti intr. būti kirminų privisusiam: Meisa jau sukir̃mėjusi Slnt. Kol kopūstai paaugs, meisa sukir̃mės Plt. Sukirmė́ję obuoliai Ds.
užkir̃mėti intr.
1. nešvarumais užaugti: Visos sienos, visi pakraščiai užkirmė́ję Užp.
2. prk. menk. užmigti ilgam: Tas miegalis, kur norint pavirtęs, užkirmėjo Žem.
