Pakrantės viešbutis su prieplauka; pakrantėje prišvartuotame laive įrengtas viešbutis.

grį̇̃žti, -ta, -o intr. eiti atgal: Kai tik išaušo pavasaris, pradėjo paukščiai grįžti iš pietų šalies P.Cvir. Nebegrįš jau vargas ir skriauda, juodos naktys niekad nebegrįš S.Nėr. Mąstė iki gaidžių – miegas niekaip nebegrįžo Žem. Negrįš jau karo audros rš. Tėvas nuo turgaus grį̇̃žta K. Vėlai grį̇̃žo iš miesto Dkš. Grįžo poilsio J.Jabl. Jeigu kas tave skaudins, tai grį̇̃žk pas mane J. Žmonys grįžta ten, iš kur ateję M.Valanč. Kad kiek (vos) nebegrįžom nuo pusės kelio Rm. Jau nebegrįžta kieman žirgeliai, nebepažįsta manę berneliai (d.) Kp. Grįžk, dukrele, iš kelio, sodink rūtas darželė[je] StnD30. Negrįšiu, broleliai, drobelių austi, nei lendrių skieteliu tankiai daužti (d.) Vkš. Atžels rūtelės, atžels mėtelės, negrįš jaunos dienelės JV174. Kadai grįžo upė, mariosn nutekėjus? BM450. Nebegrįš jau buožių viešpatavimo laikai (sov.) sp. Kaži, ar pinigai grįš (ar skolą grąžins)? Alk. Iš to auksino tau dar grįžta penki grašiai N. Jau pradėjau grįžt ant senatvę Antš. Pasigydžiau, reikia gerai užsilaikyti, kad liga vėl negrįžtų rš. Grįžtamas bilietas rš. Grįžtamasis veiksmažodis rš. Grįžtamoji šiltinė rš. Grįžtančio šilingo niekados neprapuldė Jrk.
^ Augintas vilkas grįžta į mišką M. Kita grįžus (kita vertus), durpės turi azotinių junginių rš.
grį̇̃žtamai adv.: Kolūkiai yra galutinai ir negrįžtamai nugalėję (sov.) rš. Proga būtų reta negrįžtamai pasivažinėti P.Cvir.
grįžtinai̇̃ adv.: Pabėgo pabėgtinai, negrįžtinai J. Grįžtinai̇̃ išvažiavo ar jau nebegrįžtinai̇̃? Šv. Nebegįžtinai̇̃ išvažiuoti NdŽ.
| refl.: Ai grįžkis grįžkis, mano sesyte, grąžin tave močiutė! RD42.
apgrį̇̃žti pavirsti, pasikeisti: Kūnai mūsų … ing dulkę apgrįš DP578.
| refl.: Būsite nuliūdę, bet nuliūdimas jūsų apsigrįš ing džiaugsmą srš.
atgrį̇̃žti
1. intr. ateiti atgal, sugrįžti: Aš pas tave n'atgrįšiu K. Metai geri atgrį̇̃žo J. Išeinu ir vėl atgrįžtù Gs. Mes, kai atgrįšma, tai užmokėsma Švnč. Senis, išleisdamas svetį, apent užprašė, kad tuojau atgrįžtų BM341. Lengva išeiti, sunku atgrįžti Ds. Atgrįžo vanduo Jordano savo vietona BBJoz4,18. Sultys, ištrauktos iš žemės, ilgainiui vėl atgrįžta rš. Jei taip augs linai, tai nei sėkla neatgrįš Ėr. Nebeatgrįš tie laikai, kai dvaran reikdavo eiti Ds. Dabar atgrįžta tos mados daugelis Tvr.
| Kita išeina ir vėl atgrįžta į protą Jnšk. Jo protas atgrįžo, ir jis pasveiko visai Ns1844,3. Jis po tam į save atgrįžta rš. Mano tetušis į mažą atgrįžo (suvaikėjo) Jnšk. Matušė atgrįždama, svirnelį užverdama, nebėr mano jaunos dukrelės, nė margos skrynelės D36. Mistras norėjo lietuviams atgrįžtantims kelį užstoti S.Dauk.
| refl.: Dabar turės atsigrįžti senos mados (vėl ateis sena mada) Gs.
2. tr., intr. atgręžti, atsukti, atversti: Piemuo karvę atgrį̇̃žo nuo avižų Grv. Jau vėjas atgrįžo iš kitos pusės Grv.
| refl.: Žmogus, kiek paėjęs, atsigrįžo rš. Atsigrįžo vėjas iš šaltos šalies Arm. Atsigrįžo atgal, žiūri, kad dvaras dega iš visų pusių BsPIV5.
| prk.: Volgos-Dono kanalo statybininkų kolektyvas su didžiu pasitenkinimu atsigrįžta į nueitą kelią sp. Ginklai, kuriais buržuazija nuvertė feodalizmą, dabar atsigrįžta prieš pačią buržuaziją (sov.) sp.
įgrį̇̃žti intr. sugrįžti: Pana pasakiusi įgrįžo apent į savo pakajų ir užsidarė S.Dauk. Sesuo įgrįžo į pusę kelio J. Levikė išnešė indus, paskui įgrįžusi sėdosi siūti Žem.
išgrį̇̃žti intr.
1. grįžti, sugrįžti namo; išeiti: Žentas išgrį̇̃žo, t. y. išėjo iš čia J. Ans dar tą patį vakarą išgrįžo numie Užv. Šis sau ir išgrį̇̃žo atjotuoju keliu BM398. Grį̇̃žo ir išgrį̇̃žo, gaišo ir išgaišo (galutinai) Šts. Arba per didelį vargą teišgrįš, arba čystai pinigai prapuls P.
2. išsukti iš kelio: Jis tuščiu vežimu važiuoja, tegul ir išgrįžta iš kelio Lš. Saulė jau iš pietų išgrįžus Jnšk.
| refl.: Sykį trys berniukai išsigrįžo iš vieškelio į šalį rš. Kap saulė išsigrį̇̃š iš pietų, tada ginsi skatynas, ba dar labai šilta Arm. Jau saulė išsigrįžus, jau vakaras Kb.
3. paskausti: Lauke taip slydu, kad kojos išgrį̇̃žo, kol namo parslydinėjau Vkš.
nugrį̇̃žti
1. intr. nueiti atgal: Nugrįžo atgal pas lopšį Žem. Ar tebėra, ar nugrįžo atgal? J. Pasisuks kitur valandėlę, ir vėl nugrįžęs prie tavęs bešnekąs Žem.
2. nueiti tolyn: Saulelė jau tolokai nugrįžo Šv.
pagrį̇̃žti intr.
1. sugrįžti: Žentui kiaulę nuvežiau ir pagrįžaũ Pc. Kaip ir paspėjai – matyt, nu puskelio pagrįžái? Šv. Jau aš sodžiun nepagrį̇̃žčia Ad. Aš pagrįšiu nepražuvęs į tėvų šalelę Mair. Taip apsunkintos bitys ing aulį pagrįžta Nz. Jeigu geras žmogus ras, tai da galės pagrį̇̃žti pinigai Ds.
| Kad kas iš jūsų vėl nepagrįžtų prie savo seno papročiaus Sz. Pagrįžo vaikai vėl į lietuvius (buvo nutautę) Švnč. Dešimtį metų (darbininkas vienoje vietoje) išbuvo pagrįždamós Šts.
^ Grūdas apent į grūdą pagrįžta S.Dauk. Žodis žvirbliu išlekia, o jaučiu pagrįžta S.Dauk. Į jaunas dienas nepagrį̇̃ši Pc.
2. pasukti, pakrypti: Kad tik vėjas pagrįžtų, tai kaipmat mainytųs orai Sdk. Pagrįžo saulelė į vakarus, išleidau dukrelę į ašaras LTR. Palikis su mumis, nes jau pagrįžo vakarop, ir palinkusi yra jau diena DP189. Ir vyrai, pagrįžę veidą savo, leidosi eiti Sodomon BB1Moz18,16.
| refl.: Pasigrįžau atgal pažiūrėti, kas paskui mane eina rš.
pargrį̇̃žti intr. sugrįžti namo: Ligi pat vėliausios nakties laukė Ignotas pargrįžtančių iš Rokiškio rš. Ugi, kūmute, pargrįžtu nuo liūto V.Kudir. Ilgai netrukęs pargrį̇̃žk Gs. Pavasarį, kai išsiskirstys ledai, galėsit vėl pargrįžti laivan J.Jabl. Žmogus su pinigais pargrįžo į namus Pn. Iš vaisko pargrįšiu, į šliūbą vadinsiu LB104. Tik nesulauksiu jūsų pargrįžtančių TŽI303.
| prk.: Žemė patiko: dirsės pargrįžo rugiais Ggr.
| refl.: Gamink pietus, zara parsigrįš iš večerinų Arm.
prigrį̇̃žti
1. intr., tr. sugrįžti: Juzis, važiuodamas į melnyčią, užmiršo tuščius maišus pasiimti, gavo nu puskelio prigrį̇̃žti Vkš. Kai tik galėdavo, prigrįždavo (lankydavo) jųjų namus, kurie buvo taip pat ir jojo namai rš.
| refl. A.Baran.
2. tr., intr. pamesti: Tokie vyrai pačias visados prigrįžta Prn. Jis prigrįžo namus ir išejo kitur laimės ieškot Lp. Pabuvau kelias dienas su vyru, ir prigrįžo mane Kb. Viena pati savo vyrą prigrį̇̃žo Kb. Draugavo draugavo ir prigrį̇̃žo Lš. Jį piemuo prigrįžo Lš. Jau piršleliai neatvažiuos, prigrįžo, matyt Nmn. Kap inkando, lapė ir prigrįžo bites Drsk. Kap dažnai vaikai prieg lizdo vaikščioja, tai paukštis prigrįžta kiaušinius Mrc. Prigrįžo daiktus ir išvažiavo Lp. Aš gyvatės tep išsigandau, kad ir puodą su uogom [miške] prigrįžaũ Rud. Jie šituos menkus rugius prigrįžo pjaut, sako, nuganys Lš. Jis šį darbą prigrįžo, sako, per sunkus Lš. Naktį jie miegodavo prigrįžtose trobelėse rš. Šitep kasdien uliavodamas gali ir palivarką prigrįžt (prarasti) Srj. Jis buvo pirkęs namą, ale prigrįžo (atsimetė) Srj.
| Vestuvių nebus – jam prigrį̇̃žo (grąžino piršlybose pragertus pinigus) Prl.
sugrį̇̃žti
1. intr. ateiti atgal: Vieną tokį vakarą sugrįžo senoji Kirdienė J.Balt. Ko jis dabar sugrįžo, turbūt ką nors pamiršo? Šlv. Toks giltinės parnešt siųst geras – negreit tesugrįžta J.Jabl. Tėvas sugrįžo į sveikatą BM304. Jam vėl sugrįžo viltis rš. Nilas sugrįžta į savo krantus rš. Į trobelę sugrį̇̃žo gerovė ir rimtis ps. Nebsugrįš man tas laikas jaunųjų dienelių Vp. Sugrįš žiedelis ir vainikelis, tiktai nesugrįš jaunos dienelės Švnč. Nepareisi, nesugrįši į jaunas dieneles JV1030. Sugrįžk – padidinsiu algą, pamažinsiu darbą PrLXVII17. Sugrįžki, berneli, sumigrįžki, jaunasis! TDrVII32.
^ Augintas vilkas sugrįžta į mišką Žg. Sugrįžo it musę kandęs Sim. Sugrįš ožka prie vežimo Rm. Platūs vartai išeiti, bet siauri sugrįžti Plv.
sugrį̇̃žtamai adv.: O šiandie – praeitis nušluota nebesugrįžtamai, visai S.Nėr. Nesugrįžtamai dingo tie laikai, kai Lietuvos valstietis naudojosi primityviais padargais sp.
sugrįžtinai̇̃ adv.: Yra tokių sėklių – sugrįžtinai̇̃ auga Ds. Nė vienas nežvilgterėjo maloniai į Motiejų, nors jis skyrės nuo jų gal nesugrįžtinai rš.
| refl.: Susigrįžkit manęsp, susigrįžkit, o aš vėl susigrįšiu jūsump MP305.
2. refl. atsisukti: Vyrai Izraelio susigrįžo (paraštėj apsisuko) kovoje ir Benjamin pradėjo mušti BBTeis20,39. Meiteliai susgrįžo ir vėl nuej in ganiavos Aru28. Susigrįžkie, antele, greitai beplaukdama! BsO108.
užgrį̇̃žti intr. užsukti: Už galo užgrįžę, vėl tą patį dainiuo[ja] Šts.
| refl.: Užeinu prieš akis, tai ir užsigrįžta, tartum manęs jauno visai nepažįsta Kb. Tu su manim kalbi, man širdį pažadi, o kai užsigrįžti, kitai ranką duodi Žž.

riedė́ti, ri̇́eda (riẽda Jž), -ė́jo intr. Š, J.Jabl, Jnš, Jrb
1. judėti sukantis, ristis: Kai aš jojau par laukelį, laukelis skambėjo, visi pilki akmenėliai į šalis riedėjo LTR(Ob). Rieda mano rateliai nesmaluoti, lylio! NS33. Kur tas kamuoliukas riedės, ir tu ten keliauk LTR(Kpč). Eini gi – net kiaušinis nuo galvos neriedė́tų An. Kūlio rieda (susiima kojas ir virsta per galvą) Ds.
| prk.: Kad dar jo ratai nerieda (neturi lėšų), neatvažiuos Ds. Ekonomika rieda žemyn sp. Net galutinai riedant į prarają, nėra ko įsikibti, nėra ko įsitverti rš. O sunkumai jam nuo širdies, kaip akmens nuo krosnies, paskui kits kitą riedėjo, riedėjo Vaižg.
^ Obuolys nuo obelės netoli terieda Kp. Obuolys netoli terieda nuo obels Krtn. Eina, ir važiuoja, ir ratai rieda, ir vis ant vietos (laikrodis) LTR(Šlv). Rieda bėga – vis ant vietos (verpia) LTR.
ǁ slinkti (apie saulę, mėnulį): Mėnulis skaistus padange rieda LTR(Pn). Saulė riedėjo žemyn ir ruošėsi greitai pasislėpti už aukšto Šventosios kranto J.Bil. Teka rieda saulelė pro vario vartelius J.Jabl. Saulė riedėjo pavakarėn, ir lietaus nužliaugtos, nupilkusios rugienos parausvėjo J.Balt. Frontas riedėjo artyn be jokio sustojimo rš.
2. važiuoti: Parke ir jovarų kely dirbę žmonės mato, kaip Mackevičius rieda iš dvaro V.Myk-Put. Nenutrūkstama srove į statybos aikštelę rieda sunkvežimiai su statybine medžiaga rš. Garvežys trūktelėja vagonus, ir jie, paeiliui sujudėję, trinksėdami ir supdamiesi, ima iš lėto riedėti pro šalį rš.
| prk.: Vis dėlto mūsų žmonės rankų nenuleidžia, tik barškėdami, girgždėdami kaip netepti ratai rieda toliau, ir ne tik rieda mūsų plačiu duobėtu vieškeliu, bet stengiasi jį ir pataisyti Pt. Palanga buvo lyg akmuo ant kelio, per kurį nesustodami riedėjo istorijos ratai rš. Senas kaip į pakalnę ratai riẽda Gd.
3. DŽ lašais kristi, byrėti: Saulužėlė tekėjo, tekėjo, rasa žiedais riedė́jo, riedė́jo (d.) Rd. Anai ašaros iš akių rieda J. Ašaros riẽda per jo skruostus BŽ229. Gegute nekukuotau, kad ašarėlės per skruostus neriedėtų MTtI45. Gailiai verkia sakalelis, byra rieda ašarelės (d.) Švnč. Gailios ašarėlės man par veidą rieda NS1321. Ašaros kaip žirniai riedėjo jai iš didelių ir apskritų akių J.Balč. Ried[a] ašarėlė man dėl bernelio Zp.
4. greitai sruventi, tekėti: Par mano dvarą upė tekėjo, vandenėlis riedėjo (d.) Jž.
5. sklisti (apie garsą): Giesmę gieda, žodžiai rieda kaip perkūnai iš dangaus! A.Baran. Iš jūros atbėga šniokšdama vilnis, pribėgusi prie kranto, subyra į smulkias daleles, o nuo kranto rieda vasarotojų juoko garsai T.Tilv.
6. greitai eiti (apie mažą ar storą): Merga rieda, t. y. eina smulkiais žingsniais J. Paulina riẽda ir riẽda penkius kartus pakalnėn karvių keltų Slm. Riedė̃s palengva, i gan[a], greit jau nepa[e]is Pš. Vieversėlis gražiai gieda, piemenėliai laukan rieda LTR(Všk). Būreliais moterėlės su vaikais riedėjo vėl į vienkiemius takais T.Tilv. Žvejas ėjo šalia karalaitės, voverė riedėjo (šokinėjo) pryšaky, o vilkas su kiaune bėgo iš šonų rš.
| prk.: Čia mokinys kaip obuoliukas rieda iš klasės klasėn be sukliuvimų An.
7. prk. slinkti, eiti (apie laiką, metus): Rieda, rieda baltos naktys sidabrinėmis alėjomis S.Nėr. Tačiau gyvenimas, matyt, rieda pagal kažkokius kitokius teisybės dėsnius V.Myk-Put. Dienos riedėjo viena po kitos, panašios kaip to paties paukščio dėti kiaušiniai J.Avyž. Bet argi gyvenimas visada rieda lyg per stalą? rš. Jų gyvenimas riedėjo kaip sviestu pateptas rš.
8. lipti, ropštis: Labą rytą! Jau riedat (keliatės iš miego)? Pkr.
9. M, DŽ, Jnš kaltis iš kiaušinio, ristis, skilti (apie paukščiukus): Žąsiukai iš kiaušių pradeda riedė́ti J. Peri keturias savaites: ketvirtos pabaigoje prasikala, riedė́t pradeda, plyšta tie kiaušiniai Sml.
10. impers. prk. eitis, sektis: Jam labai sunkiai riẽda Rm.
11. atsirasti, kilti: Šios kategorijos žodžiai daugiausia yra riedėję iš linksniuojamųjų kalbos dalių netiesioginių linksnių LKGII428.
apriedė́ti intr. Š aplink apsiristi.
atriedė́ti intr.
1. LL199, Š, DŽ1 priartėti riedant, atsiristi, atsiritenti: Atri̇́eda, atri̇́eda ripka LKT214(Jnš).
2. atvažiuoti: Va, ir pirminykas jau atrieda Slm. Ji (kumelė) nepavargus, mes palengva atriedė́jom Bsg. Jis vykusiai vairavo tarp klanelių bei akmenų, o vis dėlto į patį Kavarską atriedėjo lyg išmaudytas rš.
3. prk. ateiti (apie laiką): Usnynėn vėl pavasaris atrieda T.Tilv.
įriedė́ti intr.
1. Š riedant patekti į vidų, įsiristi: Ant žirgelio sėdau, žirgas pašokėjo, žalias rūtų vainikėlis ugnin įriedėjo NS1002(Kp). Peržengę slenkstį, svečiai krisdavę ant žemės ir riedėte įriedėdavę į vidų, linkėdami, kad tokiu būdu ristųsi į tuos namus gėrybės MLTEI636.
2. refl. įsismaginti ritantis: Paristas akmuo pakalnio smagiai įsiriedė́jo Š.
3. DŽ įvažiuoti: Kartą per savaitę įriedėdavo miestelin pustuštis iškleręs autobusas ir sustodavo vidury rinkos rš. Vežimėlis įriedėjo į kiemą rš.
4. greitai įeiti, įsmukti: Šviesdamas aukštai iškeltu žibintu, kamaron įriedėjo nedidukas žmogus J.Balt.
išriedė́ti intr.
1. M, Š riedant išlėkti, išsiristi: Išriedė́jęs iš gūžtos kiaušinis BŽ76. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir išriedėsiu per vieškelėlį LTR(Sb).
ǁ BŽ80 pasirodyti, išnirti (apie saulę): Išriedė̃s gal jau saulutė iš debesų, gal buvo kai kur įsisegus Pnm.
2. išvažiuoti: Vos spėja pavalgyt, ir vėl išrieda Slm. Vežėjas supliekė arklius, ir karieta, dundėdama per įšalusią žemę, išriedėjo iš kiemo V.Myk-Put. Keleliu išriedėjo į ganyklas traktorius J.Avyž.
3. lašais išbyrėti, išbėgti, iškristi: Kiek ašarų jam išriedėjo graudžių Mair. Ji suvaitojo, nusišluostė išriedėjusias ašaras rš.
4. greit išeiti: Ona išriedėjo iš virtuvės rš.
| prk.: Tu matytum, į kokius didelius ponus išriedėjo! rš.
5. greitai išlipti, išsiropšti: Ką tik išriedė́jęs iš lovos, akis trina Srv. Kad bernužis kėlė, žemė sudrebėjo, ir aš iš lovos greitai išriedėjau LMD.
6. DŽ išsikalti iš kiaušinio, išsiristi, išskilti: Iš trylika [kiaušinių] tik aštuoni išriedė́jo Sk. Ar jau viščiukai išriedė́jo? Srv. Tas kiaušinis jau nebeišriedė̃s – jo nebevers Grž. Iš dvylika kiaušinių būtų išriedė́ję dvylika viščiukų BM269. Kai iš kiaušinio išrieda vištėliai, tai reikia kevalus apnešti apie visas sodybas, tai vištos vaikščios toli nuo namų (priet.) Rm. Bet tą ančiuką, kur paskutinis išriedėjo iš kiaušinio ir buvo toks negražus, visi pešė ir juokėsi iš jo J.Balč. Yra žinoma, kad kai kurių žuvų iš ikrų išriedėjusios lervos praeina poilsio stadiją T.Ivan. Iš tų vikšrų išrieda baltos gražios peteliškės rš.
| prk.: Tu dar vaikas tebesi – ką tik iš kiaušinio išriedėjęs, ką tu gali mane seną pamokyti Jnš.
7. kilti, išsirutulioti, išsiplėtoti, susiformuoti: Iš menkos priežasties iškyla arba išriẽda svarbios pasėkos BŽ446. Kuršo latvių šnektose išrieda epentezė iš kuršių kalbos ypatybės minkštinti priebalsius prieš i, j ir e K.Būg. Iš to bus aišku, kodėl žemaičių tarmėse šita paradigma galėjo įvairiai išriedėti rš. Iš dangaus stebėjimų išriedėjo kalendorinis laiko skaičiavimas P.Slavėn.
nuriedė́ti intr.
1. DŽ riedant nutolti, nusiristi: Kur nuriedė́jo tas obuolys? Sv. Pakriaušėn nuriedėjo Švnč. Tiktai babarkšt, babarkšt girnų kūlys ir nuriedėjo į pakalnę LTR(Krž). Vėtant toliaus nuri̇́eda didieji žirniai, arčiau pasilieka avižos Skrb. Po dviejų kirčių visos smako galvos nuriedėjo LTR(Šn). Vaikai nudūmė, kaip ripka nuriedė́jo Jnš. Papartys pražydo, ir žiedas nuriedėjo an patiestos skarytės BsPII216. [Meška] kaip duos lopa maršalui per galvą, tas kūliais bardi bardi ir nuriedėjo LTR(Ds). Nuo jo bėdos kaip žirniai nuriẽda BŽ57.
| prk.: Tiktai dar reikia, kad ir anas, kuris uždegė pasaulį, taip pat kur nuriedėtų, baisiau dar nuriedėtų I.Simon. Nuriedėjo į idealizmo ir klerikalizmo pozicijas rš.
^ Man tada kaip akmuo nuo krūtinės nuriedė́jo BM212(Pg). Kas nuo kalno nenurieda? (akėčios) Jrg.
ǁ nuslinkti (apie saulę): Saulutė per skliautą nuriedėjo J.Mač-Kėk. Saulė nuriedėjo dangumi gerą puslankį J.Dov. Nuriedėjo už tamsios miškų juostos dienelė su saule drauge S.Čiurl.
2. nuvažiuoti: Mašinos, dusliai bildėdamos, pamažu nurieda gatve J.Avyž. Pirmieji du tankai nuriedėjo į priešo pozicijas, vesdami paskui save kitus E.Miež. Lėkė nuo stogo nuplėštos stiegėlės, braškėjo ir griuvo seni mediniai namai, o vieni račiukai patys nuriedėjo gatve, kad išsigelbėtų nuo vėtros J.Balč.
3. DŽ lašais nukristi, nubyrėti, nuvarvėti: Patsai nepajuto, kai ašaros iš akių nuriedėjo per veidą V.Krėv. Ašara, didelė kaip žirnis, nuriedėjo jam per veidą J.Bil. Šitai rasa nuriedėjusi girdo žibutę ir tulpę V.Myk-Put. Rasos lašas nuriedėjo ant dainiaus kapo J.Balč. Nemačiau saulelės, kada užtekėjo, nei gailios raselės, kada nuriedėjo LTR(Pn). Veidu nuriedėjo prakaito lašai sp.
^ Miegas kaip vanduo nuo žąsies nuriedėjo (visai nebeužmigau) Žg.
4. greitai nubėgti: Andriukas griebė botagą ir nuriedėjo žalajai už akių J.Avyž. Vaikai kaip mašaliukai nuriedėjo paskui jį rš.
5. nusiropšti: Nuo pečiaus nuriedu ir einu liuobtis Krs.
6. greitai nutolti, nusiduoti: Visas sambrūzdis nuriedėjo toliau rš.
7. prk. praeiti (apie laiką): Aukso žiedeliu nuriedėjo jaunystė – kur ir pradingo viskas? J.Balt.
pariedė́ti intr.
1. kiek riedėti tolyn, pasiristi: Jis drąsiai šokdavo ant ritinio ir taip droždavo pagaliu, kad ritinys dar ir atgal pariedėdavo rš. Aš pasiversiu į aukso žiedelį ir pariedėsiu į pakalnelę (d.) Lkv.
^ Kai tik vienas pajudėjo, tuoj keturi pariedėjo (arklys ir ratai) LTR.
2. riedant atsidurti po apačia: Sviedinys pariedė́jo po lova DŽ1.
3. imti kristi lašais: Raukšlėtu senės veidu pariedėjo gausios ašaros nuliūdimo LzP.
parriedė́ti intr. parbėgti: Ji kaip saulutė parrieda. Kad jau Dievas duotų! Argi reikėtų mums geresnės marčios? P.Vaičiūn.
pérriedėti intr. riedant praslinkti: Toks apvalus su virvėm pérriedėjo per mūsų stogą (apie parašiutą) Jnšk.
prariedė́ti intr. pravažiuoti: Kiekvienas prariedantis vežimas, kiekvienas veidas man atrodė toks svetimas, toks baisus, jog aš drebėjau T.Tilv. Vagonai paskui vienas kitą prariedėjo rš. Prarieda stambiųjų kalibrų pabūklai sp.
pririedė́ti intr., tr. DŽ1 riedant priartėti, pasiekti: Nubėgo skubinai, žiūr[i], kad tik per vieną pėdą [kiaušinis] nepririedėjo BsMtII145. Viena [pupa] nematant nukrito žemėn ir pririedėjo prie gulinčio ten šiaudo J.Balč.
^ Pririedėjo kamuolys siūlo galą! rš.
suriedė́ti intr.
1. daugeliui riedant patekti, sueiti kur: Suriedė́ti į ką NdŽ.
2. refl. riedant susitikti: Akmuo su akmeniu susirieda, ne tatai žmogus su žmogu nesusitiks Šts.
užriedė́ti intr.
1. riedant atsidurti ant viršaus: Sviedinys užriedė́jo ant gėlyno DŽ1.
2. užslinkti už ko (apie saulę): Saulė užriedėjo už beržyno J.Balt.
3. slenkant pasirodyti, iškilti (apie saulę, mėnulį): Saulė nusileido, mėnuo užriedėjo LMD(Rod).
4. užkristi (apie rasą): Šviesi saulė užtekėjo, gaili rasa užriedė́jo (d.) Ukm.

riedė́ti, ri̇́eda (riẽda Jž), -ė́jo intr. Š, J.Jabl, Jnš, Jrb
1. judėti sukantis, ristis: Kai aš jojau par laukelį, laukelis skambėjo, visi pilki akmenėliai į šalis riedėjo LTR(Ob). Rieda mano rateliai nesmaluoti, lylio! NS33. Kur tas kamuoliukas riedės, ir tu ten keliauk LTR(Kpč). Eini gi – net kiaušinis nuo galvos neriedė́tų An. Kūlio rieda (susiima kojas ir virsta per galvą) Ds.
| prk.: Kad dar jo ratai nerieda (neturi lėšų), neatvažiuos Ds. Ekonomika rieda žemyn sp. Net galutinai riedant į prarają, nėra ko įsikibti, nėra ko įsitverti rš. O sunkumai jam nuo širdies, kaip akmens nuo krosnies, paskui kits kitą riedėjo, riedėjo Vaižg.
^ Obuolys nuo obelės netoli terieda Kp. Obuolys netoli terieda nuo obels Krtn. Eina, ir važiuoja, ir ratai rieda, ir vis ant vietos (laikrodis) LTR(Šlv). Rieda bėga – vis ant vietos (verpia) LTR.
ǁ slinkti (apie saulę, mėnulį): Mėnulis skaistus padange rieda LTR(Pn). Saulė riedėjo žemyn ir ruošėsi greitai pasislėpti už aukšto Šventosios kranto J.Bil. Teka rieda saulelė pro vario vartelius J.Jabl. Saulė riedėjo pavakarėn, ir lietaus nužliaugtos, nupilkusios rugienos parausvėjo J.Balt. Frontas riedėjo artyn be jokio sustojimo rš.
2. važiuoti: Parke ir jovarų kely dirbę žmonės mato, kaip Mackevičius rieda iš dvaro V.Myk-Put. Nenutrūkstama srove į statybos aikštelę rieda sunkvežimiai su statybine medžiaga rš. Garvežys trūktelėja vagonus, ir jie, paeiliui sujudėję, trinksėdami ir supdamiesi, ima iš lėto riedėti pro šalį rš.
| prk.: Vis dėlto mūsų žmonės rankų nenuleidžia, tik barškėdami, girgždėdami kaip netepti ratai rieda toliau, ir ne tik rieda mūsų plačiu duobėtu vieškeliu, bet stengiasi jį ir pataisyti Pt. Palanga buvo lyg akmuo ant kelio, per kurį nesustodami riedėjo istorijos ratai rš. Senas kaip į pakalnę ratai riẽda Gd.
3. DŽ lašais kristi, byrėti: Saulužėlė tekėjo, tekėjo, rasa žiedais riedė́jo, riedė́jo (d.) Rd. Anai ašaros iš akių rieda J. Ašaros riẽda per jo skruostus BŽ229. Gegute nekukuotau, kad ašarėlės per skruostus neriedėtų MTtI45. Gailiai verkia sakalelis, byra rieda ašarelės (d.) Švnč. Gailios ašarėlės man par veidą rieda NS1321. Ašaros kaip žirniai riedėjo jai iš didelių ir apskritų akių J.Balč. Ried[a] ašarėlė man dėl bernelio Zp.
4. greitai sruventi, tekėti: Par mano dvarą upė tekėjo, vandenėlis riedėjo (d.) Jž.
5. sklisti (apie garsą): Giesmę gieda, žodžiai rieda kaip perkūnai iš dangaus! A.Baran. Iš jūros atbėga šniokšdama vilnis, pribėgusi prie kranto, subyra į smulkias daleles, o nuo kranto rieda vasarotojų juoko garsai T.Tilv.
6. greitai eiti (apie mažą ar storą): Merga rieda, t. y. eina smulkiais žingsniais J. Paulina riẽda ir riẽda penkius kartus pakalnėn karvių keltų Slm. Riedė̃s palengva, i gan[a], greit jau nepa[e]is Pš. Vieversėlis gražiai gieda, piemenėliai laukan rieda LTR(Všk). Būreliais moterėlės su vaikais riedėjo vėl į vienkiemius takais T.Tilv. Žvejas ėjo šalia karalaitės, voverė riedėjo (šokinėjo) pryšaky, o vilkas su kiaune bėgo iš šonų rš.
| prk.: Čia mokinys kaip obuoliukas rieda iš klasės klasėn be sukliuvimų An.
7. prk. slinkti, eiti (apie laiką, metus): Rieda, rieda baltos naktys sidabrinėmis alėjomis S.Nėr. Tačiau gyvenimas, matyt, rieda pagal kažkokius kitokius teisybės dėsnius V.Myk-Put. Dienos riedėjo viena po kitos, panašios kaip to paties paukščio dėti kiaušiniai J.Avyž. Bet argi gyvenimas visada rieda lyg per stalą? rš. Jų gyvenimas riedėjo kaip sviestu pateptas rš.
8. lipti, ropštis: Labą rytą! Jau riedat (keliatės iš miego)? Pkr.
9. M, DŽ, Jnš kaltis iš kiaušinio, ristis, skilti (apie paukščiukus): Žąsiukai iš kiaušių pradeda riedė́ti J. Peri keturias savaites: ketvirtos pabaigoje prasikala, riedė́t pradeda, plyšta tie kiaušiniai Sml.
10. impers. prk. eitis, sektis: Jam labai sunkiai riẽda Rm.
11. atsirasti, kilti: Šios kategorijos žodžiai daugiausia yra riedėję iš linksniuojamųjų kalbos dalių netiesioginių linksnių LKGII428.
apriedė́ti intr. Š aplink apsiristi.
atriedė́ti intr.
1. LL199, Š, DŽ1 priartėti riedant, atsiristi, atsiritenti: Atri̇́eda, atri̇́eda ripka LKT214(Jnš).
2. atvažiuoti: Va, ir pirminykas jau atrieda Slm. Ji (kumelė) nepavargus, mes palengva atriedė́jom Bsg. Jis vykusiai vairavo tarp klanelių bei akmenų, o vis dėlto į patį Kavarską atriedėjo lyg išmaudytas rš.
3. prk. ateiti (apie laiką): Usnynėn vėl pavasaris atrieda T.Tilv.
įriedė́ti intr.
1. Š riedant patekti į vidų, įsiristi: Ant žirgelio sėdau, žirgas pašokėjo, žalias rūtų vainikėlis ugnin įriedėjo NS1002(Kp). Peržengę slenkstį, svečiai krisdavę ant žemės ir riedėte įriedėdavę į vidų, linkėdami, kad tokiu būdu ristųsi į tuos namus gėrybės MLTEI636.
2. refl. įsismaginti ritantis: Paristas akmuo pakalnio smagiai įsiriedė́jo Š.
3. DŽ įvažiuoti: Kartą per savaitę įriedėdavo miestelin pustuštis iškleręs autobusas ir sustodavo vidury rinkos rš. Vežimėlis įriedėjo į kiemą rš.
4. greitai įeiti, įsmukti: Šviesdamas aukštai iškeltu žibintu, kamaron įriedėjo nedidukas žmogus J.Balt.
išriedė́ti intr.
1. M, Š riedant išlėkti, išsiristi: Išriedė́jęs iš gūžtos kiaušinis BŽ76. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir išriedėsiu per vieškelėlį LTR(Sb).
ǁ BŽ80 pasirodyti, išnirti (apie saulę): Išriedė̃s gal jau saulutė iš debesų, gal buvo kai kur įsisegus Pnm.
2. išvažiuoti: Vos spėja pavalgyt, ir vėl išrieda Slm. Vežėjas supliekė arklius, ir karieta, dundėdama per įšalusią žemę, išriedėjo iš kiemo V.Myk-Put. Keleliu išriedėjo į ganyklas traktorius J.Avyž.
3. lašais išbyrėti, išbėgti, iškristi: Kiek ašarų jam išriedėjo graudžių Mair. Ji suvaitojo, nusišluostė išriedėjusias ašaras rš.
4. greit išeiti: Ona išriedėjo iš virtuvės rš.
| prk.: Tu matytum, į kokius didelius ponus išriedėjo! rš.
5. greitai išlipti, išsiropšti: Ką tik išriedė́jęs iš lovos, akis trina Srv. Kad bernužis kėlė, žemė sudrebėjo, ir aš iš lovos greitai išriedėjau LMD.
6. DŽ išsikalti iš kiaušinio, išsiristi, išskilti: Iš trylika [kiaušinių] tik aštuoni išriedė́jo Sk. Ar jau viščiukai išriedė́jo? Srv. Tas kiaušinis jau nebeišriedė̃s – jo nebevers Grž. Iš dvylika kiaušinių būtų išriedė́ję dvylika viščiukų BM269. Kai iš kiaušinio išrieda vištėliai, tai reikia kevalus apnešti apie visas sodybas, tai vištos vaikščios toli nuo namų (priet.) Rm. Bet tą ančiuką, kur paskutinis išriedėjo iš kiaušinio ir buvo toks negražus, visi pešė ir juokėsi iš jo J.Balč. Yra žinoma, kad kai kurių žuvų iš ikrų išriedėjusios lervos praeina poilsio stadiją T.Ivan. Iš tų vikšrų išrieda baltos gražios peteliškės rš.
| prk.: Tu dar vaikas tebesi – ką tik iš kiaušinio išriedėjęs, ką tu gali mane seną pamokyti Jnš.
7. kilti, išsirutulioti, išsiplėtoti, susiformuoti: Iš menkos priežasties iškyla arba išriẽda svarbios pasėkos BŽ446. Kuršo latvių šnektose išrieda epentezė iš kuršių kalbos ypatybės minkštinti priebalsius prieš i, j ir e K.Būg. Iš to bus aišku, kodėl žemaičių tarmėse šita paradigma galėjo įvairiai išriedėti rš. Iš dangaus stebėjimų išriedėjo kalendorinis laiko skaičiavimas P.Slavėn.
nuriedė́ti intr.
1. DŽ riedant nutolti, nusiristi: Kur nuriedė́jo tas obuolys? Sv. Pakriaušėn nuriedėjo Švnč. Tiktai babarkšt, babarkšt girnų kūlys ir nuriedėjo į pakalnę LTR(Krž). Vėtant toliaus nuri̇́eda didieji žirniai, arčiau pasilieka avižos Skrb. Po dviejų kirčių visos smako galvos nuriedėjo LTR(Šn). Vaikai nudūmė, kaip ripka nuriedė́jo Jnš. Papartys pražydo, ir žiedas nuriedėjo an patiestos skarytės BsPII216. [Meška] kaip duos lopa maršalui per galvą, tas kūliais bardi bardi ir nuriedėjo LTR(Ds). Nuo jo bėdos kaip žirniai nuriẽda BŽ57.
| prk.: Tiktai dar reikia, kad ir anas, kuris uždegė pasaulį, taip pat kur nuriedėtų, baisiau dar nuriedėtų I.Simon. Nuriedėjo į idealizmo ir klerikalizmo pozicijas rš.
^ Man tada kaip akmuo nuo krūtinės nuriedė́jo BM212(Pg). Kas nuo kalno nenurieda? (akėčios) Jrg.
ǁ nuslinkti (apie saulę): Saulutė per skliautą nuriedėjo J.Mač-Kėk. Saulė nuriedėjo dangumi gerą puslankį J.Dov. Nuriedėjo už tamsios miškų juostos dienelė su saule drauge S.Čiurl.
2. nuvažiuoti: Mašinos, dusliai bildėdamos, pamažu nurieda gatve J.Avyž. Pirmieji du tankai nuriedėjo į priešo pozicijas, vesdami paskui save kitus E.Miež. Lėkė nuo stogo nuplėštos stiegėlės, braškėjo ir griuvo seni mediniai namai, o vieni račiukai patys nuriedėjo gatve, kad išsigelbėtų nuo vėtros J.Balč.
3. DŽ lašais nukristi, nubyrėti, nuvarvėti: Patsai nepajuto, kai ašaros iš akių nuriedėjo per veidą V.Krėv. Ašara, didelė kaip žirnis, nuriedėjo jam per veidą J.Bil. Šitai rasa nuriedėjusi girdo žibutę ir tulpę V.Myk-Put. Rasos lašas nuriedėjo ant dainiaus kapo J.Balč. Nemačiau saulelės, kada užtekėjo, nei gailios raselės, kada nuriedėjo LTR(Pn). Veidu nuriedėjo prakaito lašai sp.
^ Miegas kaip vanduo nuo žąsies nuriedėjo (visai nebeužmigau) Žg.
4. greitai nubėgti: Andriukas griebė botagą ir nuriedėjo žalajai už akių J.Avyž. Vaikai kaip mašaliukai nuriedėjo paskui jį rš.
5. nusiropšti: Nuo pečiaus nuriedu ir einu liuobtis Krs.
6. greitai nutolti, nusiduoti: Visas sambrūzdis nuriedėjo toliau rš.
7. prk. praeiti (apie laiką): Aukso žiedeliu nuriedėjo jaunystė – kur ir pradingo viskas? J.Balt.
pariedė́ti intr.
1. kiek riedėti tolyn, pasiristi: Jis drąsiai šokdavo ant ritinio ir taip droždavo pagaliu, kad ritinys dar ir atgal pariedėdavo rš. Aš pasiversiu į aukso žiedelį ir pariedėsiu į pakalnelę (d.) Lkv.
^ Kai tik vienas pajudėjo, tuoj keturi pariedėjo (arklys ir ratai) LTR.
2. riedant atsidurti po apačia: Sviedinys pariedė́jo po lova DŽ1.
3. imti kristi lašais: Raukšlėtu senės veidu pariedėjo gausios ašaros nuliūdimo LzP.
parriedė́ti intr. parbėgti: Ji kaip saulutė parrieda. Kad jau Dievas duotų! Argi reikėtų mums geresnės marčios? P.Vaičiūn.
pérriedėti intr. riedant praslinkti: Toks apvalus su virvėm pérriedėjo per mūsų stogą (apie parašiutą) Jnšk.
prariedė́ti intr. pravažiuoti: Kiekvienas prariedantis vežimas, kiekvienas veidas man atrodė toks svetimas, toks baisus, jog aš drebėjau T.Tilv. Vagonai paskui vienas kitą prariedėjo rš. Prarieda stambiųjų kalibrų pabūklai sp.
pririedė́ti intr., tr. DŽ1 riedant priartėti, pasiekti: Nubėgo skubinai, žiūr[i], kad tik per vieną pėdą [kiaušinis] nepririedėjo BsMtII145. Viena [pupa] nematant nukrito žemėn ir pririedėjo prie gulinčio ten šiaudo J.Balč.
^ Pririedėjo kamuolys siūlo galą! rš.
suriedė́ti intr.
1. daugeliui riedant patekti, sueiti kur: Suriedė́ti į ką NdŽ.
2. refl. riedant susitikti: Akmuo su akmeniu susirieda, ne tatai žmogus su žmogu nesusitiks Šts.
užriedė́ti intr.
1. riedant atsidurti ant viršaus: Sviedinys užriedė́jo ant gėlyno DŽ1.
2. užslinkti už ko (apie saulę): Saulė užriedėjo už beržyno J.Balt.
3. slenkant pasirodyti, iškilti (apie saulę, mėnulį): Saulė nusileido, mėnuo užriedėjo LMD(Rod).
4. užkristi (apie rasą): Šviesi saulė užtekėjo, gaili rasa užriedė́jo (d.) Ukm.

vadúoti, -úoja, -ãvo tr. KBII199, K, Š; H, H158,172, L
1. R247, MŽ330, Rtr, KŽ, Ms, Als laisvinti, daryti nepriklausomą: Vilniui vadúoti sąjunga NdŽ. Kad žinotų nors berneliai, pagelbą jam duotų, iš sunkios vergijos vaduotų V.Krėv. Žiūrėk, įkliūsi, i vė reiks vadúot Sml. Sakė, vaduõs [iš kalėjimo], va išvadavo – sėdėjo, kolei pamirė Švnč. Teip ir mūsų iš nevalios niekas nevaduoja BsO13. Mus per smarkią karčią mūką savo brangiai vadavo KN152. Brangiu krauju vadavai̇̃ tu mus savo VoL86.
^ Vadu vaduok, bet nemeluok LTR(Šll). Va tu juos (vaikus) vaduõj dūšia (instr.)! Švnč. Nons paskutinius marškinėlius atiduos, al ligą vaduos LMD(Pšl). Keturi broliai pakliuvo į nelaisvę: penktas atėjo vaduoti ir pats pakliuvo (pirštinę mezga) LTR(Jrg).
| refl. NdŽ: Vadúotis iš nelaisvės DŽ1. Palauk, mamužėle, duok nors sniegą nusipurtyti! – vadavosi iš motinos glėbio Jonas rš. Kaip nori, taip iš savo bėdos vaduokis K.Bor.
| prk.: Ėmus saulei dienoti, jau kasdien didesni žemės plotai vadavos iš po baltos žieminės apklotės LzP. Epušių ir beržų apledijusios šakelės vadavosi iš žiauraus žiemos apkalimo M.Katil. Vaduodamasis iš miglotos simbolikos, poetas dabar kalba daug tiesiau, paprasčiau rš.
2. R, R247, MŽ, MŽ330, Sut, SchL141, KBII199, K, Rtr, Skrb, Kp sumokėjus atsiimti, išpirkti: Drabužį už skolą užstatytą vadúoju aš J. Einu girnelių vadúot iš dvaro, ponas atėmė! (ps.) LKT243(Pkr). Pasku su tičio nabaštiku nuejom abudu tų karvių vadúoti Kv. Karvutę parduosiu, sermėgą vadúosiu JD1425. Kraičvežiai atvažiavo kraičių vadúot Grž. Vaduok, tėveli, vaduok, iš šio balto stalelio vaduok NS564. Vadúok mane, tėveli, vadúoki, nors palšuosius jautelius parduoki JD323. Eičiau namučių, melsčiau tėvučio žirgą vadúoti ir kamanužes JV1066. Vadúok mane, motule, vadúokie, nor ir tankias drobeles parduokie DrskD64. Neverk neverk, seserele, mes tavi vaduosma, … nors žirgelius mes atduosma, tavęs nepaduosma D5. Žirgelį atduočiau, dieneles vadúočiau JV774. Vadavo broliukai auksu, sidabrėliu, o mes, sesiutėlės, žaliosiom rūtelėm LTR(Sv). Žirgus parduosim, skolas vaduosim LTR(Ūd). Vadúojamieji pinigai NdŽ, KŽ.
vadúotinai Jo sūnus štai! Vaduotinai dabar ateit į svietą PG.
| refl. K, KŽ: Nu i turia vadúotis tie brolaičiai iš čia – iš jaunosios Mšk.
ǁ atieškoti, išreikalauti: Duok kožnam, kursai geidžia nuog tavęs, o nuog to, kursai atima, kad tavo yra, nevaduok Ch1Luk6,30.
3. padėti, gelbėti, remti: Jei ir toliau būsime išmintingi, vienas kitą nelaimėje vaduosime, gyvensime susiklausydami, galgi praūš nelaimės pro šalį A.Vien. Nelaimėje vadavo ir gerų patarimų vienodai neskundė, nesigailėjo Vaižg. Kas vadúos, jei bendrovei būs kapiec? Krš. Vaduok, motule, savo dukrelę iš didžio vargelio KrvD195. Eisiu par dvarą, šauksiu tėvelį, kad vaduot mane iš rūpestėlio LTR(Mrk). Man rankelės žieduotos, nuo sunkių darbelių vaduotos LTR(Kp). Aš tave vadúosiu bėdo[je], slaugysiu darbuose ir valysiu senatvė[je] J. Bėdoj žmogaus niekas nenori vadúot Trgn. Metę ginklus, bėgome gyvastį vaduodami Pt. Ligonį ir kalinį aplankyti ir vadúoti A.Baran. Tu nu bėdos save vadúoji PP55. Par tinginį nevadúoja artimo iš kokio priepuolio A.Baran. Javai vaduoja MŽ, N.
^ Kas meluoja, tas save vaduoja TS1903,11. Maluosi, savi vadúosi, tik visi spjaudys Krš. Piemuo meluo[ja] – savo kailį vaduo[ja] VP37. Lapė maluo[ja], save vaduo[ja] PP62.
| refl.: Ne tik duktė, bet ir visas kaimas kurį laiką skersakiavo į Daubarą, kam jis, žmonai mirus, ėmė vaduotis Pempiene V.Myk-Put. Jauna motina po bruknynus braidžiojo, raselėmis kojeles plovėsi, bruknių rūgštele nuo nesveikatos, blogumo vadavosi sp.
| tr.: Jėzų Kristų garbink, kurs tave vadavos iš bėdos tave atgavęs RD197.
ǁ užstoti, užtarti: Motin malonės, vadúoki žmones NdŽ.
4. NdŽ, Kt, Pc, Erž dirbti už kitą darbus, padėti: Motina labai vaikus vadãvo Ėr. Kas mane senatvėj vaduõs? Prn. Ji vis tą vyrą vadúodavo Gr. Mergučę išleidai kitą vadúot, o pati galuojies Skr. Geras sūnelis – visur vadúoja mane Lkč. Gavau žmogų, kursai vaduos mane, įžiūrėdamas mano žemę J.Jabl. Elziukė pradėjo vaduoti Onutę sode ir darželiuose V.Piet. Ar užaugsi, dukrelė, ar vadúosi tu mane? JV23. Da nevadavaũ savo motynėlės nė jokiame žingsnelyje JV238. Sūnūs mano, žalnierėliai, nevaduosit mane seną BsO81.
| Ta višta nesudeda [kiaušinių], tura kita vadúoti DūnŽ. Par tiek karvių pieno tura, viena kitą vadúo[ja] (viena mažiau duoda, kita daugiau, ir išsilygina) DūnŽ.
| Pašarą karvei veršis vadúo[ja] (parduodi įmitusį veršį, nusiperki pašaro) Grd.
| prk.: Jis mano senatvę vadúoja Ss. Aš tavo tinginio tai nevaduósiu Prn.
5. NdŽ atstoti, pakeisti: Jei kam kada atsitinka vadúoti nakties miegą dieniniu, labai vodija sveikatai savo BM307(Pvn). O jei jo (asilo avimi) nevaduoji, tada nulaužk jam sprandą BB2Moz34,20.
^ Protas kojas vadúoja M. Protas rankas ir kojas vaduoja PPr227.
6. refl. KŽ kaitaliotis: Čia ir pievokšniai besivaduoją su pušynėliais rš. Labai derlios žemės vietomis vaduojasi su paversmių viksvynais ir švylynais, laukiančiais džiovinimo rš.
7. žr. vadovauti 1: Dešinioji akis geriau už kairiąją vaduoja matymui P.Aviž(Dgl).
8. žr. vadovauti 2 (refl.): Lapė gudrybėmis vadúodavosi NdŽ. Pedagoginiais sumetimais vaduodamasis, jis verčia ir tokius grožinius raštus, kur aukštinamas žmogaus darbas bei ištvermė KlbV19. Ar advokatai yra tikrai susipažinę su teisės mokslais, arba jie tik vaduojasi savo šalies ir vietos papročiais? J.Balč. Kalbos teisės reikalauja, kad ja kuo plačiausiai galėtume vaduotis LTII432. Politika nesivaduoja nei doros, nei teisės logika A.Sm. Turite savo valią, tai ir vaduokitės sveiki ja Vaižg. Kokiais samprotavimais vaduojasi vegetarai, nevartodami mėsos? Vd.
9. mat. paversti: Vaduojame lygtis nuo trupmenų, radikalų Z.Žem.
◊ [su] mirtimi̇̀ (×smerčià Slm, ×smer̃timi Sdk, ×smerčiù J, Vkš, Skd, Všv) vadúotis; ×smer̃tį vadúoti Sb, Lnkv labai sirgti, būti arti mirties: Ievutė visą naktį mirtim vadavos, o tu jai ir akių nerodai A.Vien. Mama sunkiai serga, mama tempia paskutines dienas, mama vaduojasi mirtimi!.. J.Mik. Jau kad inkando [gyvatė], mirčià vadúojas Kzt. Jeigu jau numano, kad urėdas gali pavaryti į dvarą, tai tuojau pat į lovą – ir vaduojasi su mirtimi LTsIV193. Jau ligonis smerčià vadúojas Dbk. Kai saulėta, oras gražus, aš vaikščioju kai išvystyta, o kai šalta – smerčiù vadúojuos, negaliu Nmk. Smerčià vadúojas – ir vemia, ir viską Žl. Par visą naktį smerčiù vadãvos, o ant ryto biškelį atsitekėjo Užv. Su smerčiù vadúojas gatavai Grdm. Ligonis po gurkšnelį pieno kasdien nurydamas smertį vadãvo Jnšk. Aš smer̃tį vadúodavau – ir tai išsiliežiau Mžš.
sùbinę vadúoti vlg. vemti: Tas jau sùbinę vadúoja Krs.
atvadúoti tr. Š, NdŽ; H, H172, Q163, R247,401, MŽ330,540, N, M, L
1. išlaisvinti, išgelbėti: Vytautas sukilo prieš vokiečius, atvadavo anksčiau jiems paduotus žemaičius A1883,108. Reikia atvadúot, kągi daris Kp. Kas ją (karalaitę) galėtų nuo smako atvaduoti, tai tam ji per pačią teksianti BsPI48(Rg). Bėgiojo kryžių nešinas, skatindamas viešpačius eiti atvaduoti žemės šventos nu turkų S.Dauk. Dvaras nuo užkeikimo buvo atvaduotas LTR(Rk). Mano močia turėjo devynius sūnus ir visus prakeikė, noriu atvadúot (ps.) Slm.
| refl. KŽ: Chanas jos (mogulų giminės), atsivadavęs kardu nu donies totorių, nekurias gimines nukariavo S.Dauk.
2. Sut, N, K pamokėjus išvaduoti, atpirkti: Piningais jį atvadavo OsG155. Atvadúoti užstatą Rtr. Nuo jojo žiedą savo atvadúok J. Par amžių manęs neatvadúosi (d.) Rgv. Atvadúok suolą, stalą, pask piršlys kart reikia Jnšk. Jis turia raštelį nuo tavo tėvo, sunku bus tau atvaduot tą raštelį BsPII76(Šl). Nugrobs a skarelę, a šukas iš galvos ir užstatys, i turi̇̀ eiti atvadúoti Plt. Buvo nusigyvenę visai, o kai jis paėmė tą ūkį, tai visą žemę atvadãvo Jrb. Parduotum skrynią plonos drobelės, kad atvadúotum jaunas dieneles (d.) Šmn. Šilkinę skarelę aš parduosiu, jaunąsias dieneles atvadúosiu (d.) Tvr. Tik n’atvadavaũ jaunos mergelės iš margos karčemėlės JD783. Aš prašyčiau brolužėlį, baltą dobilėlį, o bene atvadúotų mano vainikėlį JV656. Paprašyč pasamdyč margąjį genelį, kad atnešt atvaduot margąsias plunksneles (d.) Brž.
| refl. tr., intr. K, Š, LKT120(Bt): Užmokėk pinigus ir atsivadúok arklį Gs. Neturiam kuo milą [iš dažyklos] atsivadúot Kair. Šnapso duodi ir atsivadúoji stalą [per vestuves] Stl. Kelintas kartas [vairuotojo] teises prikiša, tai vėl kol atsivadúoja Slm. Daug ir pinigų duotų, kad tik atsivaduotų BsO308. Tu mane nuvesk pas šitą ponią į dvarą, parduok už 15 auksinų, tai tavo pinigai užvargti atsivaduos BsMtI97(Brt).
| prk.: Kur dvarininkas turėtų pinigais berti, ten sodietis gali savo rankomis atsivaduoti A.Sm.
3. PK76 bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, atpirkti: Visi sutverti esme ant paveikslo Dievo, visi vienu krauju atvaduoti DP529. O dūšia kaipo radaise brangi, jog verta stojaise, idant Dievs prapultį tavo atvaduotų krauju savo SGI94. Sūnus Dievo … nuog griekų mus atvadavo Mž265. Brangumi atpirkimu buvo atvadúotos [nuodėmės] DP146. Tą piktą darbą atvaduok tūkstantėmis gerų darbų I.
| refl. tr.: Apskųsdamas pats save atsivaduoja sykiu nuog nuodėmių Gmž.
4. mat. paversti: Atvaduoti, išvaduoti lygtys nuo trupmeningųjų narių Z.Žem.
išvadúoti tr. FT, NdŽ; H, H172, Q58, R, R401, MŽ, MŽ540, N, M, L, ŠT288
1. Rtr, KŽ suteikti laisvę, išlaisvinti: Išvadúok žmogų iš kalėjimo Š. Rusas išvadãvo! Kur išvadãvo, nėra duonos nė mėsos Vžn. Dėku, prieteliau, kad išvadavai mano dukterį nuog čeraunyko BM168(Pšl). Tu tą trimitą papūsk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota (ps.) P.Klim. Senųjų kunigaikščių, tėvų sosto mieste, … spindėk ir šviesk ir vėl iš pančių išvaduotas B.Braz. O ir iškėlė turmo duružes ir išvadãvo jauną bernužį JV106. Kalinį išvaduot DK106. Išvaduokiat kūdąjį ir ubagą BPII502.
išvadúojamai adv.: Dabar jis troško tik vieno – kad įstrigtų jų laivas tarp šitų sielių neišvaduojamai rš.
| refl. FT: Išsivadúoti nuo nekenčiamo darbo NdŽ. Patekęs nelaisvėn vos išsivadãvo Š, KŽ. Prie kabančio musėgaudžio prilipusi musė įkyriai ir beviltiškai zirzė, veltui stengdamasi išsivaduoti A.Vien. Jei tu juos (sunkius darbus) padirbsi, tai išsivadúosi, jeigu ne, tai gyvybę čia paliksi MitI366.
2. R7,45, MŽ9,60, K, Rtr išpirkti, sumokėjus išlaisvinti: Išvadúoti pagriebtą gyvolį iš kūtės J. Dvaro (dvariškiai) uždarė iš dobilų kiaules, reikia eit išvadúotų Š. Kaip jau pradeda kart, tai uždeda abrūsą, išvadúoja iš kartuvių piršlį [per vestuves] Skrb. Nu jis mumi tai išvadãv[o] dvidešimti litų Lp. Pati Gervės išgirdus, kad jos vyras pristatytas pas asesorių, tuojaus nuvažiavo su dovanomis ir išvadãvo vyrą BM175(Jnš). Pusę amžiaus atiduočiau, jei tik kitą išvaduočiau iš nelaimių ir vargų J.Jan. Du skatiku duosiu, žirgelį išvadúosiu (d.) Dglš. Ir nuejo mergužėlė vyro išvadúotie DrskD237. Bene ateis tėvužėlis mumis išvadúoti JD223. Aš savo dvarelius parduosiu, tave, mergele, išvaduosiu KrvD3. Broliukas širmus žirgelius išparduos, bet savo seselę išvaduõs (d.) JT250. Bet jeigu nest išvaduojama pirm nekaip pasibaigs visi metai, tada anie namai, kurie yra aname mieste, … atliks and amžių tamui Ch3Moz25,30.
| refl. intr., tr. K, Rtr: Atvažiavę jauniejai gaudavo išsivadúoti savo vietą Žv. Išsivadúot turėdavai – užsėda, i neįeisi [per vestuves] Mšk. Piningų turėdamas tura jis vėl savo daiktą išsivadúoties Prk. Vestuvininkai [prie bromo] turi išsivaduoti, išsipirkti sau kelią I.Simon. Aš šitą skolelę išsimokėsiu, čystuoju aukseliu išsivaduosiu LLDII588(Ktv). Reiks dešimtinę jums ataduoti ir iš poterių išsivadúoti JD226. Pasduosi – kas žino, kada išsivadúosi JT370. Piningus duosi, iš smerčio neišsivadúosi (iš giesmės) Vdk.
3. išgelbėti, paremti: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126, MŽ165. Išvadúok mane iš bėdos Lp. Taip jis ir Anę išvadavo iš keblios padėties I.Simon. Aš nusvyravau į tolimesnį to urvo kampelį ir atsiguliau trokšdamas, kad mirtis kaip galima greičiau išvaduotų mane iš tų kančių J.Balč. Kas muni siratelę išvadúos iš to vargelio (d.) Krkl. Kas ten nueis ir juos visus išbučiuos, tas išvaduos įgrimzdusį dvarą LTR(Brt). Daktaras išvadãvo (išgydė) šitą sveikąją akį Adm. Idant mus savo kentėjimu ir smertimi išvaduotų ir išgelbėtų BPII47. Jis (Christus) kentėjo ir žmones išvadavo PK148. Nuog macies velnio išvadavo … savo nekaltu kentėjimu ir smertimi Vln18. Ir suprasite tiesą, o tiesa jus išvaduos Ch1Jn8,32. Nesa jis išgelbėjo mus iš peklos ir išvadavo mus iš smerties BBDan3,88. Biednieji berneliai lygiai taip gerai, kaip senieji nuog grieko, smerčio ir prapuolimo išvaduoti ir išganyti est Mž99. Tu savo dūšią išvadavai BBEz33,9. Dievas iž netikinčių teisingus išvaduos SGII17.
^ Linai išvadúoja pragarą (labai sunkus darbas atperka kaltes) Svn. Dievas duos, išvaduõs, kiaulės nesuės Švnč.
| refl.: Kada noriu – verkiu, kada noriu – dainuoju, nuo sunkių darbelių neišsivaduoju LTsII87.
| prk.: Pagaliau Stasei pavyko šiaip taip išsivaduoti iš užplūdusių atsiminimų srauto rš.
^ Alkanam valgyt duosi, tai nuo peklos išsivaduosi Švnč. Vis tiek mirsi, neišsivadúosi (neišvengsi mirties) Kbr.
4. pakeisti, atstoti: Išvaduoju ką, persimainau, užeimi į kieno vietą R7, MŽ9. Šitos mažukės [bulbės] išvaduoja didžiules Lp. Gerai, kad ans nuejo, mun kelio žygį išvadãvo Užv. Pirmgimį asilo išvaduosi avimi BB2Moz13,13.
5. refl. apsimokėti, vertėti: Karvė išsivadúo[ja] su vienu mėšlu: pienas veltuo paliekta Ggr. Ar šiandien beišsivaduo[ja] numinius dėvėti, kad krominiai tokie pigi audeklai Dr.
6. mat. paversti, pakeisti: Išvaduoti reiškinys nuo trupmenų, nuo radikalų Z.Žem.
pavadúoti tr.; M
1. LL294, L, Rtr, ŠT352, SkŽ66, KŽ laikinai eiti kieno pareigas, dirbti už ką: Jis pavadãvo mane darbe BŽ168. Direktorių pavadúoti DŽ1. Nėra, kas juos pavadúotų NdŽ. Padirbėti už ką, pavaduoti ŠT49. Išvažiavo sergantį pavadúot Jrb. Tada jis mum abu pavadãvo Krs. Seselė nuėjo ten už mane pavadúot Mšk. Reiks anksti kelti ir vėlai gulti, anyta nuo darbo reiks pavaduoti LTR(Lzd). Prireikus jis ir mūrininką pavaduoja I.Simon. Kunigaikščiui Vytautui jis buvo nepavaduojamas karys A.Vien. Tačiau jie, senieji, tikėjosi, kad mes neišklysime iš gimtosios padangės, kad mes juos pavaduosime V.Myk-Put. O jau senosios nusęs, jau nėr kam pavadúot Snt. Mergaitės mūsų pavaduoja mums visuose darbuose Sz. Duok, aš tamstą pavaduosiu, maišelį panešu BsMtI109(Sln). Dukrelė mano, lelijėlė mano, aš mislyjau – užauginsiu sau didelį uždavėlį, aš mislyjau – mano kojeles, rankeles pavadúosi JD1190. Liko tik dukrelė nors galvelei pavaduot ir širdelei suramint LTR(Alv). Kam vertos tos varlės (mergaitės), pavadúojamos (jaunos, nieko nedirbančios) Skr.
| refl. Rtr, KŽ: Kokia ponia, rankelių gailis, bernu pasivaduoja! rš. Pasivadúojant dirbti NdŽ.
2. pakeisti, atstoti: Lietuviai … ėmė statyti pilis, skirtiesi kuningaikščius, kurių valdžia, pavadavusi pirmykščią kuninginę, paliko visatinu sietu lietuviškajai gentei A1884,6. Mokytoja turi pavadúoti jiems motiną NdŽ. Nė geriausi akulioriai akių nepavadúo[ja] Šts. Javų nederliaus metais neretai pavaduodavo tikrąją duoną rš. Nėra poilsio žemei – išeinančius turi pavaduoti jaunieji M.Katil. Rašyta kalba neatgamina garsinės kalbos taip tiksliai, kad ji galėtų pavaduoti tikrąją gyvąją kalbą, perteikti visą jos muzikalumą ir emocionalumą rš. Kadangi būdvardžiai kartais pavaduoja daiktavardžius, tai aišku, kad ir būdvardžių vardininko linksnis gali eiti sakinio veiksniu J.Balč.
^ Miške gimė, miške augo, atėjo piemens pavaduot (tvora) Grk.
| refl. tr., intr. J: Vienas to maišo neparnešim – neškim abudu pasivadúodami Ėr. O ką pasivadúosi, kad ar va su šienu, padeda vežt Raščius Šmn. Eikite pasukt šitos rankenos pasivadúodami Db. Patelė, pasivaduodama su patinėliu, peri 4–5 kiaušinius Blv. Ir taip tęsiasi pasivaduojamas vyrų ir moterų giedojimas, nevarginąs giedotojų M.Katk. Jis ir pats sau buvo kažin koks mažas – tikras Mykoliukas. Tai ir nesistebėjo, kad visi juo, mažuoju, pasivaduoja Vaižg. Įvardis yra žodis, kuriuo pasivaduojame daiktavardį J.Jabl. Vardininku šauksmininko vietoje pasivaduojam kartais, kalbėdami ir su tokiu žmogum, kurį nuolat matom J.Jabl.
3. paremti: Mokėjau rusiškai, tai ir kitas [kaimynes] pavadavaũ (padėjau išaiškinti kalinių padėtį) PnmR.
| refl.: Tėvai turi teisės pasivaduoti pedagogais specialistais S.Šalk. Daug kur iš pradžių gelbėjo tik paprasta nuovoka, o kur jos pritrūkdavo, stengtasi pasivaduoti gerais norais rš.
parvadúoti tr. išgelbėjus parnešti: Meldytau prašytau siero sakalėlio, kad parnešt parvaduot raibąją plunksnelę LTR(Lp).
pravadúoti tr. Vb pakeisti, padirbėti už ką: Pavargo, misliu, Paulina, tartum eik ir pravadúok Slm.
užvadúoti tr. K; L
1. MitI236(Šd), Rtr, KŽ dirbti už kitą: Užvaduoju darbe R61, MŽ81. Jis užvadãvo mano žygį, t. y. paslaugė mane (nuėjo už mane) J. Sūnus jau tėvą užvadúoja DŽ1. Kas mane užvaduõs, reikia pačiai visus namų darbus nudirbt Skrb. Drūta ji, jąją užvadúo[ja] labai – vyrą gerą turia Erž. Pirma vadavau tėvus, dabar vaikus, kaži kas mane užvaduõs Dkš. O reikale vyras užvaduodavo motrą, o motra vyrą Vd. Šiuokart pelytė nebeatbėgo ažvaduotų raganos dukteres BsPII317. Sigutę ir gyvuliai užtaria ir užvaduoja VoK133(Mrj). Ne tik pati sumanydavo verstis, bet dar kitus prireikus užvaduodavo rš. Jis užvaduoja mane darbuose, palinksmina laukuose LTR(Švn). Sėdau į stakleles dainuodama, linksminau matutę užvadúodama JV894. Aš užvaduosiu savo motynėlę (motinėlę LLDII607(Klvr)) nors šiuos vienus metelius JV273. O mano dukrelė, mano verpėjėlė, mano audėjėlė, būt mano kojeles, rankeles užvadãvus JD1191. Mano metuose malonu ir vieną žingsnį užvadavus Sz.
| Mergaitės, man žolės pripjaustėt, mano tinginį užvadãvot Graž.
^ Snausdamas dantų neužvaduosi LTR(Vdk). Atiduos, kada zuikiai šunis užvaduõs NdŽ.
| refl. tr. NdŽ: Juodu užsivadúoja DŽ1. Žydas per durnumą turėjo baimę, o vaikinas savo kytrumu kojas užsivadavo BsPIII71.
2. DŽ, NdŽ, KŽ pakeisti, atstoti: Užvaduoja pašarą sykį dienos (išvedus vėlai rudenį gyvulį į pievą) PrLXVII26, B, MŽ310, N. Roputės užvadúoja duoną K. Pienas tai užvadúoja viską Vlkv. Man nei uogos, niekas neužvaduõs taukų Sb. Gerai įtaisytas padaras pusę darbo užvaduoja TS1903,11b(V.Piet). Pačios vienos gegužinės pamaldos mišių neužvaduos Blv.
3. žr. išvaduoti 1: Tėveli brangus, užgivaduoki mane, jaunuolėlę, iš didžios nevalios (rd.) S.Dauk.
4. refl. NdŽ susitaupyti: Esant mėsai, pienas užsivaduoja Rm. O kai yra pieno, tai mėsa užsivadúoja Pg. Kap deda gerai vištos, tai šiek tiek mėsa užsivadúoja Rdm. Bulves vežas iš mūs, o vis biskį užsivadúoja Snt. Su tom kurpėm vis batai užsivadúoja Grš. Iš to turime dvigubą naudą: ir gyvuliai būna sotūs, ir užsivaduoja kiti pašarai sp.

vadúoti, -úoja, -ãvo tr. KBII199, K, Š; H, H158,172, L
1. R247, MŽ330, Rtr, KŽ, Ms, Als laisvinti, daryti nepriklausomą: Vilniui vadúoti sąjunga NdŽ. Kad žinotų nors berneliai, pagelbą jam duotų, iš sunkios vergijos vaduotų V.Krėv. Žiūrėk, įkliūsi, i vė reiks vadúot Sml. Sakė, vaduõs [iš kalėjimo], va išvadavo – sėdėjo, kolei pamirė Švnč. Teip ir mūsų iš nevalios niekas nevaduoja BsO13. Mus per smarkią karčią mūką savo brangiai vadavo KN152. Brangiu krauju vadavai̇̃ tu mus savo VoL86.
^ Vadu vaduok, bet nemeluok LTR(Šll). Va tu juos (vaikus) vaduõj dūšia (instr.)! Švnč. Nons paskutinius marškinėlius atiduos, al ligą vaduos LMD(Pšl). Keturi broliai pakliuvo į nelaisvę: penktas atėjo vaduoti ir pats pakliuvo (pirštinę mezga) LTR(Jrg).
| refl. NdŽ: Vadúotis iš nelaisvės DŽ1. Palauk, mamužėle, duok nors sniegą nusipurtyti! – vadavosi iš motinos glėbio Jonas rš. Kaip nori, taip iš savo bėdos vaduokis K.Bor.
| prk.: Ėmus saulei dienoti, jau kasdien didesni žemės plotai vadavos iš po baltos žieminės apklotės LzP. Epušių ir beržų apledijusios šakelės vadavosi iš žiauraus žiemos apkalimo M.Katil. Vaduodamasis iš miglotos simbolikos, poetas dabar kalba daug tiesiau, paprasčiau rš.
2. R, R247, MŽ, MŽ330, Sut, SchL141, KBII199, K, Rtr, Skrb, Kp sumokėjus atsiimti, išpirkti: Drabužį už skolą užstatytą vadúoju aš J. Einu girnelių vadúot iš dvaro, ponas atėmė! (ps.) LKT243(Pkr). Pasku su tičio nabaštiku nuejom abudu tų karvių vadúoti Kv. Karvutę parduosiu, sermėgą vadúosiu JD1425. Kraičvežiai atvažiavo kraičių vadúot Grž. Vaduok, tėveli, vaduok, iš šio balto stalelio vaduok NS564. Vadúok mane, tėveli, vadúoki, nors palšuosius jautelius parduoki JD323. Eičiau namučių, melsčiau tėvučio žirgą vadúoti ir kamanužes JV1066. Vadúok mane, motule, vadúokie, nor ir tankias drobeles parduokie DrskD64. Neverk neverk, seserele, mes tavi vaduosma, … nors žirgelius mes atduosma, tavęs nepaduosma D5. Žirgelį atduočiau, dieneles vadúočiau JV774. Vadavo broliukai auksu, sidabrėliu, o mes, sesiutėlės, žaliosiom rūtelėm LTR(Sv). Žirgus parduosim, skolas vaduosim LTR(Ūd). Vadúojamieji pinigai NdŽ, KŽ.
vadúotinai Jo sūnus štai! Vaduotinai dabar ateit į svietą PG.
| refl. K, KŽ: Nu i turia vadúotis tie brolaičiai iš čia – iš jaunosios Mšk.
ǁ atieškoti, išreikalauti: Duok kožnam, kursai geidžia nuog tavęs, o nuog to, kursai atima, kad tavo yra, nevaduok Ch1Luk6,30.
3. padėti, gelbėti, remti: Jei ir toliau būsime išmintingi, vienas kitą nelaimėje vaduosime, gyvensime susiklausydami, galgi praūš nelaimės pro šalį A.Vien. Nelaimėje vadavo ir gerų patarimų vienodai neskundė, nesigailėjo Vaižg. Kas vadúos, jei bendrovei būs kapiec? Krš. Vaduok, motule, savo dukrelę iš didžio vargelio KrvD195. Eisiu par dvarą, šauksiu tėvelį, kad vaduot mane iš rūpestėlio LTR(Mrk). Man rankelės žieduotos, nuo sunkių darbelių vaduotos LTR(Kp). Aš tave vadúosiu bėdo[je], slaugysiu darbuose ir valysiu senatvė[je] J. Bėdoj žmogaus niekas nenori vadúot Trgn. Metę ginklus, bėgome gyvastį vaduodami Pt. Ligonį ir kalinį aplankyti ir vadúoti A.Baran. Tu nu bėdos save vadúoji PP55. Par tinginį nevadúoja artimo iš kokio priepuolio A.Baran. Javai vaduoja MŽ, N.
^ Kas meluoja, tas save vaduoja TS1903,11. Maluosi, savi vadúosi, tik visi spjaudys Krš. Piemuo meluo[ja] – savo kailį vaduo[ja] VP37. Lapė maluo[ja], save vaduo[ja] PP62.
| refl.: Ne tik duktė, bet ir visas kaimas kurį laiką skersakiavo į Daubarą, kam jis, žmonai mirus, ėmė vaduotis Pempiene V.Myk-Put. Jauna motina po bruknynus braidžiojo, raselėmis kojeles plovėsi, bruknių rūgštele nuo nesveikatos, blogumo vadavosi sp.
| tr.: Jėzų Kristų garbink, kurs tave vadavos iš bėdos tave atgavęs RD197.
ǁ užstoti, užtarti: Motin malonės, vadúoki žmones NdŽ.
4. NdŽ, Kt, Pc, Erž dirbti už kitą darbus, padėti: Motina labai vaikus vadãvo Ėr. Kas mane senatvėj vaduõs? Prn. Ji vis tą vyrą vadúodavo Gr. Mergučę išleidai kitą vadúot, o pati galuojies Skr. Geras sūnelis – visur vadúoja mane Lkč. Gavau žmogų, kursai vaduos mane, įžiūrėdamas mano žemę J.Jabl. Elziukė pradėjo vaduoti Onutę sode ir darželiuose V.Piet. Ar užaugsi, dukrelė, ar vadúosi tu mane? JV23. Da nevadavaũ savo motynėlės nė jokiame žingsnelyje JV238. Sūnūs mano, žalnierėliai, nevaduosit mane seną BsO81.
| Ta višta nesudeda [kiaušinių], tura kita vadúoti DūnŽ. Par tiek karvių pieno tura, viena kitą vadúo[ja] (viena mažiau duoda, kita daugiau, ir išsilygina) DūnŽ.
| Pašarą karvei veršis vadúo[ja] (parduodi įmitusį veršį, nusiperki pašaro) Grd.
| prk.: Jis mano senatvę vadúoja Ss. Aš tavo tinginio tai nevaduósiu Prn.
5. NdŽ atstoti, pakeisti: Jei kam kada atsitinka vadúoti nakties miegą dieniniu, labai vodija sveikatai savo BM307(Pvn). O jei jo (asilo avimi) nevaduoji, tada nulaužk jam sprandą BB2Moz34,20.
^ Protas kojas vadúoja M. Protas rankas ir kojas vaduoja PPr227.
6. refl. KŽ kaitaliotis: Čia ir pievokšniai besivaduoją su pušynėliais rš. Labai derlios žemės vietomis vaduojasi su paversmių viksvynais ir švylynais, laukiančiais džiovinimo rš.
7. žr. vadovauti 1: Dešinioji akis geriau už kairiąją vaduoja matymui P.Aviž(Dgl).
8. žr. vadovauti 2 (refl.): Lapė gudrybėmis vadúodavosi NdŽ. Pedagoginiais sumetimais vaduodamasis, jis verčia ir tokius grožinius raštus, kur aukštinamas žmogaus darbas bei ištvermė KlbV19. Ar advokatai yra tikrai susipažinę su teisės mokslais, arba jie tik vaduojasi savo šalies ir vietos papročiais? J.Balč. Kalbos teisės reikalauja, kad ja kuo plačiausiai galėtume vaduotis LTII432. Politika nesivaduoja nei doros, nei teisės logika A.Sm. Turite savo valią, tai ir vaduokitės sveiki ja Vaižg. Kokiais samprotavimais vaduojasi vegetarai, nevartodami mėsos? Vd.
9. mat. paversti: Vaduojame lygtis nuo trupmenų, radikalų Z.Žem.
◊ [su] mirtimi̇̀ (×smerčià Slm, ×smer̃timi Sdk, ×smerčiù J, Vkš, Skd, Všv) vadúotis; ×smer̃tį vadúoti Sb, Lnkv labai sirgti, būti arti mirties: Ievutė visą naktį mirtim vadavos, o tu jai ir akių nerodai A.Vien. Mama sunkiai serga, mama tempia paskutines dienas, mama vaduojasi mirtimi!.. J.Mik. Jau kad inkando [gyvatė], mirčià vadúojas Kzt. Jeigu jau numano, kad urėdas gali pavaryti į dvarą, tai tuojau pat į lovą – ir vaduojasi su mirtimi LTsIV193. Jau ligonis smerčià vadúojas Dbk. Kai saulėta, oras gražus, aš vaikščioju kai išvystyta, o kai šalta – smerčiù vadúojuos, negaliu Nmk. Smerčià vadúojas – ir vemia, ir viską Žl. Par visą naktį smerčiù vadãvos, o ant ryto biškelį atsitekėjo Užv. Su smerčiù vadúojas gatavai Grdm. Ligonis po gurkšnelį pieno kasdien nurydamas smertį vadãvo Jnšk. Aš smer̃tį vadúodavau – ir tai išsiliežiau Mžš.
sùbinę vadúoti vlg. vemti: Tas jau sùbinę vadúoja Krs.
atvadúoti tr. Š, NdŽ; H, H172, Q163, R247,401, MŽ330,540, N, M, L
1. išlaisvinti, išgelbėti: Vytautas sukilo prieš vokiečius, atvadavo anksčiau jiems paduotus žemaičius A1883,108. Reikia atvadúot, kągi daris Kp. Kas ją (karalaitę) galėtų nuo smako atvaduoti, tai tam ji per pačią teksianti BsPI48(Rg). Bėgiojo kryžių nešinas, skatindamas viešpačius eiti atvaduoti žemės šventos nu turkų S.Dauk. Dvaras nuo užkeikimo buvo atvaduotas LTR(Rk). Mano močia turėjo devynius sūnus ir visus prakeikė, noriu atvadúot (ps.) Slm.
| refl. KŽ: Chanas jos (mogulų giminės), atsivadavęs kardu nu donies totorių, nekurias gimines nukariavo S.Dauk.
2. Sut, N, K pamokėjus išvaduoti, atpirkti: Piningais jį atvadavo OsG155. Atvadúoti užstatą Rtr. Nuo jojo žiedą savo atvadúok J. Par amžių manęs neatvadúosi (d.) Rgv. Atvadúok suolą, stalą, pask piršlys kart reikia Jnšk. Jis turia raštelį nuo tavo tėvo, sunku bus tau atvaduot tą raštelį BsPII76(Šl). Nugrobs a skarelę, a šukas iš galvos ir užstatys, i turi̇̀ eiti atvadúoti Plt. Buvo nusigyvenę visai, o kai jis paėmė tą ūkį, tai visą žemę atvadãvo Jrb. Parduotum skrynią plonos drobelės, kad atvadúotum jaunas dieneles (d.) Šmn. Šilkinę skarelę aš parduosiu, jaunąsias dieneles atvadúosiu (d.) Tvr. Tik n’atvadavaũ jaunos mergelės iš margos karčemėlės JD783. Aš prašyčiau brolužėlį, baltą dobilėlį, o bene atvadúotų mano vainikėlį JV656. Paprašyč pasamdyč margąjį genelį, kad atnešt atvaduot margąsias plunksneles (d.) Brž.
| refl. tr., intr. K, Š, LKT120(Bt): Užmokėk pinigus ir atsivadúok arklį Gs. Neturiam kuo milą [iš dažyklos] atsivadúot Kair. Šnapso duodi ir atsivadúoji stalą [per vestuves] Stl. Kelintas kartas [vairuotojo] teises prikiša, tai vėl kol atsivadúoja Slm. Daug ir pinigų duotų, kad tik atsivaduotų BsO308. Tu mane nuvesk pas šitą ponią į dvarą, parduok už 15 auksinų, tai tavo pinigai užvargti atsivaduos BsMtI97(Brt).
| prk.: Kur dvarininkas turėtų pinigais berti, ten sodietis gali savo rankomis atsivaduoti A.Sm.
3. PK76 bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, atpirkti: Visi sutverti esme ant paveikslo Dievo, visi vienu krauju atvaduoti DP529. O dūšia kaipo radaise brangi, jog verta stojaise, idant Dievs prapultį tavo atvaduotų krauju savo SGI94. Sūnus Dievo … nuog griekų mus atvadavo Mž265. Brangumi atpirkimu buvo atvadúotos [nuodėmės] DP146. Tą piktą darbą atvaduok tūkstantėmis gerų darbų I.
| refl. tr.: Apskųsdamas pats save atsivaduoja sykiu nuog nuodėmių Gmž.
4. mat. paversti: Atvaduoti, išvaduoti lygtys nuo trupmeningųjų narių Z.Žem.
išvadúoti tr. FT, NdŽ; H, H172, Q58, R, R401, MŽ, MŽ540, N, M, L, ŠT288
1. Rtr, KŽ suteikti laisvę, išlaisvinti: Išvadúok žmogų iš kalėjimo Š. Rusas išvadãvo! Kur išvadãvo, nėra duonos nė mėsos Vžn. Dėku, prieteliau, kad išvadavai mano dukterį nuog čeraunyko BM168(Pšl). Tu tą trimitą papūsk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota (ps.) P.Klim. Senųjų kunigaikščių, tėvų sosto mieste, … spindėk ir šviesk ir vėl iš pančių išvaduotas B.Braz. O ir iškėlė turmo duružes ir išvadãvo jauną bernužį JV106. Kalinį išvaduot DK106. Išvaduokiat kūdąjį ir ubagą BPII502.
išvadúojamai adv.: Dabar jis troško tik vieno – kad įstrigtų jų laivas tarp šitų sielių neišvaduojamai rš.
| refl. FT: Išsivadúoti nuo nekenčiamo darbo NdŽ. Patekęs nelaisvėn vos išsivadãvo Š, KŽ. Prie kabančio musėgaudžio prilipusi musė įkyriai ir beviltiškai zirzė, veltui stengdamasi išsivaduoti A.Vien. Jei tu juos (sunkius darbus) padirbsi, tai išsivadúosi, jeigu ne, tai gyvybę čia paliksi MitI366.
2. R7,45, MŽ9,60, K, Rtr išpirkti, sumokėjus išlaisvinti: Išvadúoti pagriebtą gyvolį iš kūtės J. Dvaro (dvariškiai) uždarė iš dobilų kiaules, reikia eit išvadúotų Š. Kaip jau pradeda kart, tai uždeda abrūsą, išvadúoja iš kartuvių piršlį [per vestuves] Skrb. Nu jis mumi tai išvadãv[o] dvidešimti litų Lp. Pati Gervės išgirdus, kad jos vyras pristatytas pas asesorių, tuojaus nuvažiavo su dovanomis ir išvadãvo vyrą BM175(Jnš). Pusę amžiaus atiduočiau, jei tik kitą išvaduočiau iš nelaimių ir vargų J.Jan. Du skatiku duosiu, žirgelį išvadúosiu (d.) Dglš. Ir nuejo mergužėlė vyro išvadúotie DrskD237. Bene ateis tėvužėlis mumis išvadúoti JD223. Aš savo dvarelius parduosiu, tave, mergele, išvaduosiu KrvD3. Broliukas širmus žirgelius išparduos, bet savo seselę išvaduõs (d.) JT250. Bet jeigu nest išvaduojama pirm nekaip pasibaigs visi metai, tada anie namai, kurie yra aname mieste, … atliks and amžių tamui Ch3Moz25,30.
| refl. intr., tr. K, Rtr: Atvažiavę jauniejai gaudavo išsivadúoti savo vietą Žv. Išsivadúot turėdavai – užsėda, i neįeisi [per vestuves] Mšk. Piningų turėdamas tura jis vėl savo daiktą išsivadúoties Prk. Vestuvininkai [prie bromo] turi išsivaduoti, išsipirkti sau kelią I.Simon. Aš šitą skolelę išsimokėsiu, čystuoju aukseliu išsivaduosiu LLDII588(Ktv). Reiks dešimtinę jums ataduoti ir iš poterių išsivadúoti JD226. Pasduosi – kas žino, kada išsivadúosi JT370. Piningus duosi, iš smerčio neišsivadúosi (iš giesmės) Vdk.
3. išgelbėti, paremti: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126, MŽ165. Išvadúok mane iš bėdos Lp. Taip jis ir Anę išvadavo iš keblios padėties I.Simon. Aš nusvyravau į tolimesnį to urvo kampelį ir atsiguliau trokšdamas, kad mirtis kaip galima greičiau išvaduotų mane iš tų kančių J.Balč. Kas muni siratelę išvadúos iš to vargelio (d.) Krkl. Kas ten nueis ir juos visus išbučiuos, tas išvaduos įgrimzdusį dvarą LTR(Brt). Daktaras išvadãvo (išgydė) šitą sveikąją akį Adm. Idant mus savo kentėjimu ir smertimi išvaduotų ir išgelbėtų BPII47. Jis (Christus) kentėjo ir žmones išvadavo PK148. Nuog macies velnio išvadavo … savo nekaltu kentėjimu ir smertimi Vln18. Ir suprasite tiesą, o tiesa jus išvaduos Ch1Jn8,32. Nesa jis išgelbėjo mus iš peklos ir išvadavo mus iš smerties BBDan3,88. Biednieji berneliai lygiai taip gerai, kaip senieji nuog grieko, smerčio ir prapuolimo išvaduoti ir išganyti est Mž99. Tu savo dūšią išvadavai BBEz33,9. Dievas iž netikinčių teisingus išvaduos SGII17.
^ Linai išvadúoja pragarą (labai sunkus darbas atperka kaltes) Svn. Dievas duos, išvaduõs, kiaulės nesuės Švnč.
| refl.: Kada noriu – verkiu, kada noriu – dainuoju, nuo sunkių darbelių neišsivaduoju LTsII87.
| prk.: Pagaliau Stasei pavyko šiaip taip išsivaduoti iš užplūdusių atsiminimų srauto rš.
^ Alkanam valgyt duosi, tai nuo peklos išsivaduosi Švnč. Vis tiek mirsi, neišsivadúosi (neišvengsi mirties) Kbr.
4. pakeisti, atstoti: Išvaduoju ką, persimainau, užeimi į kieno vietą R7, MŽ9. Šitos mažukės [bulbės] išvaduoja didžiules Lp. Gerai, kad ans nuejo, mun kelio žygį išvadãvo Užv. Pirmgimį asilo išvaduosi avimi BB2Moz13,13.
5. refl. apsimokėti, vertėti: Karvė išsivadúo[ja] su vienu mėšlu: pienas veltuo paliekta Ggr. Ar šiandien beišsivaduo[ja] numinius dėvėti, kad krominiai tokie pigi audeklai Dr.
6. mat. paversti, pakeisti: Išvaduoti reiškinys nuo trupmenų, nuo radikalų Z.Žem.
pavadúoti tr.; M
1. LL294, L, Rtr, ŠT352, SkŽ66, KŽ laikinai eiti kieno pareigas, dirbti už ką: Jis pavadãvo mane darbe BŽ168. Direktorių pavadúoti DŽ1. Nėra, kas juos pavadúotų NdŽ. Padirbėti už ką, pavaduoti ŠT49. Išvažiavo sergantį pavadúot Jrb. Tada jis mum abu pavadãvo Krs. Seselė nuėjo ten už mane pavadúot Mšk. Reiks anksti kelti ir vėlai gulti, anyta nuo darbo reiks pavaduoti LTR(Lzd). Prireikus jis ir mūrininką pavaduoja I.Simon. Kunigaikščiui Vytautui jis buvo nepavaduojamas karys A.Vien. Tačiau jie, senieji, tikėjosi, kad mes neišklysime iš gimtosios padangės, kad mes juos pavaduosime V.Myk-Put. O jau senosios nusęs, jau nėr kam pavadúot Snt. Mergaitės mūsų pavaduoja mums visuose darbuose Sz. Duok, aš tamstą pavaduosiu, maišelį panešu BsMtI109(Sln). Dukrelė mano, lelijėlė mano, aš mislyjau – užauginsiu sau didelį uždavėlį, aš mislyjau – mano kojeles, rankeles pavadúosi JD1190. Liko tik dukrelė nors galvelei pavaduot ir širdelei suramint LTR(Alv). Kam vertos tos varlės (mergaitės), pavadúojamos (jaunos, nieko nedirbančios) Skr.
| refl. Rtr, KŽ: Kokia ponia, rankelių gailis, bernu pasivaduoja! rš. Pasivadúojant dirbti NdŽ.
2. pakeisti, atstoti: Lietuviai … ėmė statyti pilis, skirtiesi kuningaikščius, kurių valdžia, pavadavusi pirmykščią kuninginę, paliko visatinu sietu lietuviškajai gentei A1884,6. Mokytoja turi pavadúoti jiems motiną NdŽ. Nė geriausi akulioriai akių nepavadúo[ja] Šts. Javų nederliaus metais neretai pavaduodavo tikrąją duoną rš. Nėra poilsio žemei – išeinančius turi pavaduoti jaunieji M.Katil. Rašyta kalba neatgamina garsinės kalbos taip tiksliai, kad ji galėtų pavaduoti tikrąją gyvąją kalbą, perteikti visą jos muzikalumą ir emocionalumą rš. Kadangi būdvardžiai kartais pavaduoja daiktavardžius, tai aišku, kad ir būdvardžių vardininko linksnis gali eiti sakinio veiksniu J.Balč.
^ Miške gimė, miške augo, atėjo piemens pavaduot (tvora) Grk.
| refl. tr., intr. J: Vienas to maišo neparnešim – neškim abudu pasivadúodami Ėr. O ką pasivadúosi, kad ar va su šienu, padeda vežt Raščius Šmn. Eikite pasukt šitos rankenos pasivadúodami Db. Patelė, pasivaduodama su patinėliu, peri 4–5 kiaušinius Blv. Ir taip tęsiasi pasivaduojamas vyrų ir moterų giedojimas, nevarginąs giedotojų M.Katk. Jis ir pats sau buvo kažin koks mažas – tikras Mykoliukas. Tai ir nesistebėjo, kad visi juo, mažuoju, pasivaduoja Vaižg. Įvardis yra žodis, kuriuo pasivaduojame daiktavardį J.Jabl. Vardininku šauksmininko vietoje pasivaduojam kartais, kalbėdami ir su tokiu žmogum, kurį nuolat matom J.Jabl.
3. paremti: Mokėjau rusiškai, tai ir kitas [kaimynes] pavadavaũ (padėjau išaiškinti kalinių padėtį) PnmR.
| refl.: Tėvai turi teisės pasivaduoti pedagogais specialistais S.Šalk. Daug kur iš pradžių gelbėjo tik paprasta nuovoka, o kur jos pritrūkdavo, stengtasi pasivaduoti gerais norais rš.
parvadúoti tr. išgelbėjus parnešti: Meldytau prašytau siero sakalėlio, kad parnešt parvaduot raibąją plunksnelę LTR(Lp).
pravadúoti tr. Vb pakeisti, padirbėti už ką: Pavargo, misliu, Paulina, tartum eik ir pravadúok Slm.
užvadúoti tr. K; L
1. MitI236(Šd), Rtr, KŽ dirbti už kitą: Užvaduoju darbe R61, MŽ81. Jis užvadãvo mano žygį, t. y. paslaugė mane (nuėjo už mane) J. Sūnus jau tėvą užvadúoja DŽ1. Kas mane užvaduõs, reikia pačiai visus namų darbus nudirbt Skrb. Drūta ji, jąją užvadúo[ja] labai – vyrą gerą turia Erž. Pirma vadavau tėvus, dabar vaikus, kaži kas mane užvaduõs Dkš. O reikale vyras užvaduodavo motrą, o motra vyrą Vd. Šiuokart pelytė nebeatbėgo ažvaduotų raganos dukteres BsPII317. Sigutę ir gyvuliai užtaria ir užvaduoja VoK133(Mrj). Ne tik pati sumanydavo verstis, bet dar kitus prireikus užvaduodavo rš. Jis užvaduoja mane darbuose, palinksmina laukuose LTR(Švn). Sėdau į stakleles dainuodama, linksminau matutę užvadúodama JV894. Aš užvaduosiu savo motynėlę (motinėlę LLDII607(Klvr)) nors šiuos vienus metelius JV273. O mano dukrelė, mano verpėjėlė, mano audėjėlė, būt mano kojeles, rankeles užvadãvus JD1191. Mano metuose malonu ir vieną žingsnį užvadavus Sz.
| Mergaitės, man žolės pripjaustėt, mano tinginį užvadãvot Graž.
^ Snausdamas dantų neužvaduosi LTR(Vdk). Atiduos, kada zuikiai šunis užvaduõs NdŽ.
| refl. tr. NdŽ: Juodu užsivadúoja DŽ1. Žydas per durnumą turėjo baimę, o vaikinas savo kytrumu kojas užsivadavo BsPIII71.
2. DŽ, NdŽ, KŽ pakeisti, atstoti: Užvaduoja pašarą sykį dienos (išvedus vėlai rudenį gyvulį į pievą) PrLXVII26, B, MŽ310, N. Roputės užvadúoja duoną K. Pienas tai užvadúoja viską Vlkv. Man nei uogos, niekas neužvaduõs taukų Sb. Gerai įtaisytas padaras pusę darbo užvaduoja TS1903,11b(V.Piet). Pačios vienos gegužinės pamaldos mišių neužvaduos Blv.
3. žr. išvaduoti 1: Tėveli brangus, užgivaduoki mane, jaunuolėlę, iš didžios nevalios (rd.) S.Dauk.
4. refl. NdŽ susitaupyti: Esant mėsai, pienas užsivaduoja Rm. O kai yra pieno, tai mėsa užsivadúoja Pg. Kap deda gerai vištos, tai šiek tiek mėsa užsivadúoja Rdm. Bulves vežas iš mūs, o vis biskį užsivadúoja Snt. Su tom kurpėm vis batai užsivadúoja Grš. Iš to turime dvigubą naudą: ir gyvuliai būna sotūs, ir užsivaduoja kiti pašarai sp.

šaũkti, -ia, -ė
1. intr. SD1196, SD402, Q33, H, R, MŽ395, Sut, K, M, L, Š, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ leisti iš gerklės stiprų balsą, rėkti, klykti: Šaukiu, šūkauju, klykauju SD118. Didžiu balsu šaukti N. Bepradėm šaukia, kad ateitum J. Pradėjo šaũkt, aš susiėmiau ausis ir akis Snt. Ka aš išsigandau, ka pasiutau šaũkti! Gršl. Kaip muš, šaũk, kiek galvo[je] balso Krš. Kroka, šaũka – pradėm langai birba NmŽ. Boba šaũkia, kiek leidžia galva Nmk. Ko tu šauki̇̀ kaip be galvos?! Pln. O tas kaukas parlėkė i šauką̃s: tpruka, tpruka Krt. Kas ten pri Ventos taip gvaltą šaũka – bene skęsta kas? Vkš. Žmogus prie ežero atsigulęs ir šaukia trokštąs MPs. Ir pats šauki, ir pats jau nežinai, iš sielvarto tu ar iš džiaugsmo J.Marcin. Šaũk tikt, kiek įmanai, ir trūbyk didelį garsą K.Donel. Šaukte šaukiau, nieks manęs negirdėjo KlvD47. Kad prijojau dvarelį, mergužės tėviškėlę, ir šaute šoviau, ir šauktè šaukiaũ, kad išgirstų mergelė JV503. Lakto[je] lentas (lėtas) pradėjo šaukteino: – Tėvas guli, lengva mumis (ps.) Gmž(Krd). Ir vėl, šaukdamas didžiu balsu, bylojo VlnE210. O visi vėl šaũkia, giest, išpažįsta jį karaliumi DP4. Sakau jumus: jei tie tylėtų, akmenys šauks BtLuk19,40. Moab yra sukulta, jos vaikus gird šaukiančius BBJer48,4.
^ Šauka kaip iš po žemės (silpnai) LTR(Pp). Ko šauki̇̀ kaip menkė? (iron.) Dr. Nešaũk kap varna an lietaus Pls. Šaũkia kaip rupūžė po ratu Skr. Dažnai šaukiančio niekas neklauso KrvP(Ps). Nors šauksi, rėksi, nuo mirties nepabėgsi LTR(Tr). Zuikiui ant uodegos neužmynęs, nešauk, kad pagavai LTR(Grk). Nemunu plaukia, vandens gert šaukia (iron.) LTR(Krn). Nelaimė neita šaukdamà (nelaimė ateina tylomis) Vgr. Liga ateita ne šaukdamà, patyliais J. Duodamas imk, genamas bėk, mušamas šaũk J. Kas šauka, tešauka, vedu, bobale, važiuokiam VP23. Kaip lauke šaukė, teip girioj atsiliepė VP21. Kap kraštan šaukia, tep miškan atsišaukia Kb. Kaip numūse šaũka, taip miške atsiliepa Lkv.
| tr.: Bėdą šaukiu (rėkiu, kad bėda ištiko) R412, Mž555.
šauktinai̇̃ Aš geriau gulėsiu ir šauktinai šauksiu atsigulusi, bet tau nedirbsiu! I.Simon.
| refl. Rtr: Pradėjo vienas [svečias] šaukties, kad jam nutraukė rūbus LTR(Slk). Aš esmi balsas, šaukiąsis girioj SE10.
^ Kap mede šaũkias, tep ir atsišaukia Rod.
2. intr. NdŽ garsiai kalbėti: Nešaũk taip garsiai DŽ. Jis nešneka, o šauktè šaũkia – jau senatvia žmogui Jrb. Aš šaukù dikčiai, ka ausimis negirdu Jdr. Ko šauki̇̀ ant viso namo – vaikus prikelsi! Jnš. Aš vis pamažėl, pusbalsiu, o ji kad šaukia kaip namie A.Vien.
šauktinai̇̃ adv.: Šauktinai̇̃ šaũk, kad teip negirdžia Grž.
ǁ tr., intr. garsiai sakyti, tarti: Mano penas, mano grūdai, mano mėsa, mano gyvuliai! – šaukė Tamošius Žem. [Klebonas] šaukė pamokslus iš sakyklos J.Balt. Šaukė anuos žodžius Ch2Kar23,16.
3. intr. rėkti ant ko, bartis: Grioju, šaukiu ant ko SD110. Kiek sykių šaukiáu už tą mašynų taisymą Lkv. Mortelė tik šaukanti̇̀: – Mun gėdos nedarykiat! Trk. Gera pardevėja: ne ana šaũkė kaip kitos, taikė kaip geriau Krš. Marti muno šaũka, ka eič pri gydytojo pasitikrinti Krž. Kiek šaũka negerti, o kas klauso?! Krš. Stalelin stuk kumščiu ir šaũkia Šmn. Ponas šaukia an šito žmogaus: ką gi tu tę darai?! Žln. Ėmė tėvas visom keturiom šaũkt, ka motina pakilo važiuot pas dukterį Jnš. Jei kurs kanaunykas gynė, ant to šaukė kaip ant bedievio M.Valanč.
^ Kas neklauso tėvų šaũkiančių, susilauks šunies kaukiančio Ar.
| refl.: O daba ant nekalto žmogaus šaukýs! Dr.
4. intr. tr. DŽ, Lc garsiai dainuoti, giedoti: Vienas giedojo, šaũkė – balsas geras Jrb. Tu šaũk pirma, turi gerą balsą Krtn. Ka pareis iš pievų par Balčius toliausiai šaukdami̇̀ Nmk. Šaũkdavom gerkles paleidusios Kdl. Prigers, dainiuos, ka šaũks, ka soda plyš! Ms. Jūzupas ir galia šaũkti End. Šaukù, bet tiek dideliai neįsikimbu (neišdainuoju) Lnk. Šaũkti šermenų giesmes NdŽ. Giedotojai užstalėje giedojo, šaukė, prakaitą apsibraukdami Žem. Vaikai kožnas savo balsu šaukė, tečiaus giedojo M.Valanč. Ekše (eik šen) šaũkti (pritarti dainuojant) Grdm.
^ Šauka, gieda kaip į Šidlavos atpuskus eidamys VP44.
ǁ intr. skambėti: Jug visi tie tavo [armonikos] balsai šaũka Kv. Gražiai šaukia tavo dūda rš. Šitas kiaušinis šaukia teip stipriai [kalenant į dantis] Sl.
5. intr. NdŽ garsiai verkti, raudoti: Ta jų mažoji niekai buvo augyt: šaũkdavo naktį pabudus, apsiversdavo su tą vyge Jrb. To vaiko šaũkė, galus darėse Jrb. Nešneka, kam gaila (nerauda žodžiais), šaũkia vienu balsu, i viskas Vdk. Šaũk nešaũkusi, o ano nebiprišauksi Varn. Motina an kapais pradėjo šaũkti Trk.
6. intr. garsiai dejuoti, aimanuoti (ppr. iš skausmo): Taip šaukė, taip rėkė vargšas kojomis, viduriais J.Jabl. Kas par gyla buvo: cielą metą šaukiáu LKT82(Pln). Opybė begalinė: biškį kas, i šaũka Rdn. Kaip i sveika, nebi̇̀šauka niekum Krš. Ana didliai šaũkė, dejavo Plng. Senis rėkia, šaũkia – kojas suka Kp. Ir keikiau, ir šaukiaũ: labai drūtai skaudėjo Dgč. Ligonis šaukia galva, širdimi, visais kaulais TS1902,4-5.
7. intr. bėdoti, skųstis: Negal šaũkti, ka jau taip būtų bėda, ale tiek terandas Ll. Gerai gyvenam, negalia šaũkti Krš. Negaliu šaũkti an savo vaikų Ub. Jadzė šaũka negalinti lašinių valgyti DūnŽ. Šaũka: mes nebibūsma, baido čia, baido Žr.
8. intr. išduoti smarkų balsą (apie gyvulius, žvėris, paukščius): Oi, oi, kaip čia gražu: miškas šniokšta, vivirsiai šaũka, visi kiti [paukščiai] čiauška, giesta Krš. Pelėda šaũka – gero nebūs (priet.) Klm. Ko ta karvė visą dieną šaũkia? Jrb. Vakaras yr, gyvoliai šaũka Rsn. Gegutė vis šaũkia – Jo-kūbs, Jo-kūbs! Kdn. Erelis nusiminė ir šaũkė didžiu balsu PP12. Ką ta varna teip šaũka, kokią naujyną praneša?! Rsn. Kur pylės plaukia, kur gulbiai šaukia, ten plauk ir vainikelis KlpD5. Nesa levai rėk ant jo ir šauk BBJer2,15.
^ Viduj girios gaigalas šaukia (lopšys) Tvr.
9. tr., intr. DŽ, DP142, I.Simon skelbti, garsinti: Per tris nedėlias kunigas šaũkia užsakus Dg. Rudenį buvo šaũkęs – parduos lauką Gs. Tada prisakė Moziešius, idant šauktų pro abazą BB2Moz36,6. Jis patis šaũkia mūsump visump: – Kas nor ateit paskui mane, teužgina (orig. teužginis) patis savęs DP147.
ǁ part. praet. pagarsėjęs, žinomas: Ežeras buvo šaũktas an žuvų Tvr.
10. refl. atsiliepti šaukiamam: Šaukiu, šaukiu – nesišaũkia: jau numiręs Lb. Guli katinas galvą pakėlęs, daboja, ale nesišaũkia Vdš.
11. tr. balsu ar ženklu kreiptis, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Šaũk vaikus namo DŽ. Jis atsiliepė šaũkiamas NdŽ. Tik už durų išeinu aš – jau šaũkia atgal LKT199(Grl). Šauka žmones vardais ir pavardėmis, į laivą sėdant Šts. Kada anys valgo, tai ir mañ šaũkia, ale kur te aš eisiu! Trgn. Kulia, kulia, jau pietūs nebetoli, o dar pusryčių nešaukė LTsIV175. Niekas tą vakarą Veronikos nei valgyti bešaukė, nei prie ruošos berūpino A.Vien. Tik pradėjo migti, jam pasirodė, kad kas jį šaukia vardu J.Balč. Čia pirkion nešaukiama sugrįžo Elena V.Krėv. Reikšdamas savo mintis šaukiamaisiais sakiniais, sakytojas lyg šaukia, prašo, stebisi J.Jabl. Šaukiamasis telefono prietaisas VĮ. Užgirdau girdėjau degulės balsą, mislinau dūmojau, motulė šaũkia DrskD189. Šauksi̇̀ tėvelį par pusę metelių, šauksi̇̀ mielą motinėlę par visą viekelį (d.) Všn. Šauksiu motinėlės balsu gegužėlės – ar neužgirs? A.Strazd. Su jaunu berneliu neilgai tesdžiaugsi, žalių rūtų vainikėlį su balseliu šauksi̇̀ (d.) Šmn. Šaũk savo motutę gegutės balseliu (d.) Šmn. Tu po tuoj skarele neprisidžiaugsi, rūtų vainikėlio balseliu šauksi̇̀ DrskD147.
| Ta paukštelė lietų šaũkia: Dieve, lyk, Dieve, lyk! Šd. Lytaus paukštis šaũka: duok lytaus! Klp.
^ Gera gulėt, kai darbas nešaukia KrvP(Krsn). Ateit liga ir nešaũkiama Sch87; B819, N. Giltinė ateis nešaukta LTR(Rk). Lovoj valgai – ligą šauki Kp. Šauk šventuosius, šauk prakeiktuosius, – vis tiek nieko nebegausi Grž. Visus velnius šaukė (plūdosi) Grž. Kam čia vilkus šauki̇̀ (ko stūgauji)? Blnk.
| refl. tr., intr.: Šauktė́tės (šaukitės), eite (eikite) valgyt! Dglš. Šaukis, sesute, šaukis, jaunute, mažuosius paukštelius, kad jie nuskristų ir pabudintų tikruosius tėvelius LTR(Švnč). Gal jau ir rugeliai šaũksis (laikas bus pjauti) Dglš.
ǁ kreipiantis sakyti, tarti: O kaip prijosi marės kraštelį, šaũki mano vardelį JD275. Šaũkia jos, šaũkia – o nėra jos gyvos jau Aru28(Dv). Šaũkit jūs jos, kur jy (ji) prapuolė Drsk. Žiūri pro langą – stovi čigonas ir šaukia, kad anas išeitų LTR(Ds). Kiaules šaũka čiuk čiuk čiuga Klp.
12. tr. DŽ kviesti, raginti ar reikalauti kur atvykti, dalyvauti: Tuoj mes lekiam į kaimą vyrus šaũkt, iš tos balės ištraukt karvę LKT219(Grnk). Momą šaũk, moma pavedžios arklį (kaupiant bulves) Dgp. Nèšauktas neisi pirtin Klt. Šaũkdavo, kad talkon ateitų šita merga Lt. Taigi svieto šaũk, nestovėk, ne tep ažusgręžus! Btrm. Šaukė pagraban – negalėjau nuvažiuot Dgč. Vakare dusina, misliom gal greitosios šaũkt Slm. Šaukčiabe Dievą, ale Dievas greit nepribus Ad. Jį į teismą šaũkia DŽ. Tieson šaũkti BŽ79. Mes šaukiame jus prie ginklo, nes karas prasidėjo rš. Šiandien aš šaukiu prūsus į kovą J.Gruš. Šaukiamoji bajorų kariuomenė pasidarė nebereikšminga rš. Rašytojas čia tarytum koks senovės lietuvių karžygys šaukia snaudalius tautiečius į darbą, į kovą Žem. Jei žinai, kad būsi šauktas, geriau pats nueik A.Gric. Nešaũkdavo į kariuomenę: tik ką pagavo, tai tas tarnaudavo Slv. Į apylinkę šaũkė mani daug sykių Plšk. Atej [o] tarnai šaũkt in karalių Žln. Šaũkia in poną dvaran Imb. A nèšaukė tavi pas daktarą? Jd. Šaukia jauną bernužėlį, šaukia į karužę LTR(Brž). Šaukiamasis raštelis LL174. Kunigaikšti, taip anksti mus iš poilsio šauki B.Sruog. Jau vieversiai gieda, jau artoją šaũkia į lauką Žml. Ar negirdit, kaip šienaut jau putpela šaũkia? K.Donel. Mus nepaliaudamas vadina ir šaũkia savęsp DP380.
| prk.: Pavasarį žemė šaukia: dirbk, žmogau, sėk, kad turėtum ką pjauti P.Vaičiūn. Na, mano narsieji karžygiai! Likimas šaukia jus naujan karo žygin V.Krėv. Žiburys da nešaukia prie pertraukto dienos darbo V.Kudir. Vėtroj plakas baltos burės ir šaukia toliai mėlyni S.Nėr. Tave tenai nelaimė šaũkia Rmš.
| refl. tr.: Kiminis šaukiasi po vieną į priėmimo kambarį, klausinėja rš. Nėr gerai, šaũkiamos vėl [greitąją pagalbą] Klk.
13. tr. organizuoti (susirinkimą, posėdį ir pan.), kviečiant dalyvius: Kaime nuolat būdavo šaukiamos sueigos rš.
14. intr. prašyti pagalbos, kreiptis ko maldaujant: Arkliai ir karieta skęsta! Tai jis pradėjo prie Dievo šaũkt Krn. Kaip tada ilgai šaukę ir raudoję buvo ir maž nutilę, kėlėsi Ozijas, verkė ir bylojo BBJdt7,22. Iš gilumo šauku tavęsp Mž340. Tavęspi šaukiu, o tu veido savo neslėpk nuog manęs PK55.
| Balsas kraujo brolio tavo šauk manęsp nug žemės BB1Moz4,10. Šitai balsas kraujo brolio tavo šaũkia manęsp ižg žemės DP410. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: ką veiksiu su žmonims? BB2Moz17,4. Christus šaũkia mūsump: – Stenkitės įeit per ankštus vartus DP319.
| refl. intr., tr.: Ligonis šaũkėsi daktaro DŽ. Tuo šaũkės prie daktarų, da buvo kiek atgriebę Jrb. Daugalis žmonelių šaūkias in daktarus Adm. Kurgi šaũksiesi – pirmiausia bėgi pas vaikus Dg. Viską prasileido i turėjo šaũktis prie tėvų Jrb. Šaũkas pri munęs, ka padėčiu Krš. Nėr ko šaũkias vetrinoriaus (neišgelbės karvės) Klt. Pamilęs žemę, skundžiaus ir kentėjau ir į tave su viltimi šaukiausi V.Myk-Put. In Prienus šaukiaũsi [pagalbos] Stk. Nesišauk mirties, pati ateis, nebijok… V.Krėv. Ar jau mane mokysi gaspadoriaut? Nesišaukiau kuliamosios ir nesišauksiu J.Balt. Reik vaistų šaũkties suskiuo nusigydyti Šts. Kai paskutinioja preina, tai ir menkos žolelės šauki̇́es Trgn. Jau ji šaukiasi in visus šventus, ale nieko neprisišaukė BsPIV54. Senė taip supyko, kad ėmė šauktis dangaus keršto V.Myk-Put. Daugel kas šauktumias pri [rastųjų] piningų, bet man Dievalis davė, aš ir vartosiu M.Valanč. Kunego šauktis pradėjo Sz. Ir tur apsisiausti maišais … ir Dievop šauktisi didei BBJn3,8. Jei tu anus varginsi, tada anys manęsp šauksis bei aš jų šauksmą išklausysiu BB2Moz22,23. Kur šaukiasi (būtinai reikia), mes apmokam Krok.
^ Angelo šaukėsi, o velnią pirštu viliojo KrvP(Mrk). Tavo brolio kraujas šaukiasi į mane nuo žemės Skv1Moz4,10.
ǁ labai prašyti, geidauti: Iš kunigaikščio šaukia paspirties, per laiškus jį glaboja J.Marcin. O po tam lopšy sapnuodams šaũkia pagalbos K.Donel. Ir ėmė rėkti keršto šaukiamu balsu J.Jabl. Šaukė išgelbėjimo Sch173. Ir kraujas kraujo šaukia kaip išbadėjęs duonos S.Nėr. Šaukė rūstybės Dievo krau[ja]s, be reikalo varvinamas M.Valanč. Šaukti pagiežos OsG149. Tokie darbai šaũkia pagiežos (keršto) Smln.
^ Nešaũk gryčioj velniukų Blnk.
| refl.: Šaũkės pagelbos, ale nebuvo kam prieit Klt. Rankos nesišaukė darbo J.Balt.
| Nekaltas krau[ja]s į dangų šaũkas Rt.
15. tr., intr. DŽ, NdŽ prašyti, norėti gauti tam tikrą kainą: Kiek šauki̇̀ už tą vežimą malkų? Krtv. Nereikėjo tiek daug šaũkti, būtumėt pardavę Krš. Jis daug šaũkia, pigiai iš jo nepaimsi Rm. Par brangiai šaũkia – kas gali įpirkt! Srv. Kiek juos (už paršelius) šauki̇̀? Žg.
^ Gerą tavorą i nešaukiant išperka LTR(Vdk).
| refl.: Kiek šaukýs už linų verpimą? Šts.
ǁ reikalauti: Ką iš tavęs šaũksiu, kad tu nieko neturi! Ėr.
| refl. tr.: Apleido draugai, kuriuos ir Drūktenis lenkė, kad nuo jo nešauktųsi skolos Žem.
| Kas reiks daryt, kai skolinykai pradės šaũktis Skdt.
16. tr. DŽ vadinti (vardu, pavadinimu, pravarde): Vardą, vardu šaukiu R126, MŽ166. Gaspadorius savo berną šaũkia Kristupu K. Kaip tave šaũkia? NdŽ. Nei aš tuo daktaru šaukúos! Kl. Ten šaũkė pakriaušis tą vietą Klk. Mas šaũkam „reja“, kuršėniškai – „jauja“ Pp. Šaũkamas tasai skaptas Krš. Išsipjaudavo iš šermukšnio didelius baslius – juos šaũkė keiniais LKT214(Jnš). Visi jį Samaraku šaũkia, bet tikra jo pavardė kitoniška Srv. Tu už mañ dabar senesnis – mañ da niekas nešaũkia seneliu Slm. Seniau [krosnies viršaus] kiteip nešaũkdavo kaip tik gomuriu Alz. Aukštos geltonos gėlės, pas mus jas sopagalviais šaũkia Grv. „Drebulė“ dabar šaũkia, seniau buvo „epušė“ Vdn. Trejoki [vaistai], nemoku šaũkt Ad. Žolynų yr daug, katruos mes nèšaukėm: žolė ir žolė Dgp. „Rugiai“, „miežiai“, „avižos“, „linai“, „kviečiai“ – par mum teip šaũkė Cs. Čia jau kur šaukti̇̀ lauko daiktai, tai vis lietuviškai Pst. Nieks nešauks mane jauną gražiuoju vardeliu JV869. Siuvėjas merginas gražiai šaukia: rūtelėmis, lietuvaitėmis, mirtomis P.Cvir. Į rytus link didysis žemės kraštas gul, Azija šaukiamas Ns1832,1. Auga [kedrinės pušys] Europoj pietinėj ant kalnais, šaukamais „Alpos“ P. Kiti yra … pikti angelai, kurius nu velinais šaukiam BPII434.
| refl. P: Kaip šaũkiasi to vieta? Upt. Šita upė šaũkias Dysna Rš. Nors ažsidaužk, nemenu, kap šaũkias LKKXIII131(Grv). Kaipgi tavo, vaikel, tėvas šaũkias? Ds. Aš greit galėsiu jau bobute šaũkties Vkš. Tie gaspadoriai, katrie gyveno prie Šilelio, šaũkės šilelnykais Brž.
ǁ vadinti kuo pagal kokią ypatybę: Vagimi, per vagį jį šaukė N. Aš jį vagimi nešaukiu B. Motina pyksta, ka davatka šaũka Vgr. Pons iškoliodams kasdien mane tinginiu šaũkė K.Donel. Šaũkė mane šiokia, šaũkė mane tokia (d.) Prng.
17. tr. NdŽ, Klvr, Gs, Skr leisti (kortą): Šaũk būgnus DŽ. Šaũk, ko lauki – tavo pirma ranka! Dkš. Man didelė̃s (stipriõs kortos) šaũkia Lp.
ǁ lošiant skelbti akių skaičių: Šaukiáu šimtą šešias [dešimtis], tiek ir teisu (lošiant tūkstantį) Krš.
| refl. Lp.
18. intr. būti panašiam, sekti: Sūnus nešaukia į tėvą, t. y. kitaip daro J.
19. refl. pasidaryti juntamam, išryškėti (apie buvusį pakenkimą sveikatai): An senatvės šaũkias viskas Dbg.
20. tr. MitI52, NdŽ, Slnt, Šts, Šlu vaisinti (apie paukščius, vabzdžius): Gaigalas nèšaukė, negeri kiaušiai Vn. Gaidys ir jauniklikes vištikes jau šaũka Užv. Ar šauka žąsinas žąsis? Všv. Kad pati vyrą muša, taip rodos, kad višta gaidį šaũka (juok.) DūnŽ.
| refl. Plt, Krš: Gandras jau varlinė[ja], suka lizdą, šaũkas Šts. Dvi musi bèšaukanties užmušau Krš.
◊ ar šaũksi, ar plaũksi nėra išeities: Kailio tavo, biedno žmogaus, nieks negailias: a šaũksi, a plaũksi – turi dirbti Vdk.
daũg šaũkia trūksta: Daũg da šaũkia iki pilno [saiko] Gs.
į kalnẽlį (į tėvỹnę) šaũkia laikas mirti: Musė (turbūt) į kalnãlį jau šaũks Kv. Dagi nešaũkia tėvỹnėn Trgn.
nei̇̃ šaũkti, nei̇̃ plaũkti Rs, Krkl, Ar;
nei̇̃ šaũk, nei̇̃ plaũk; VP32 padėtis be išeities: Vieni gyvuliai bėga par vienus vartus, kiti par kitus, man nei̇̃ šaũkt, nei̇̃ plaũkt Skr. Pavogė žmogui kumelę pačiame darbymetyje, sėjamu laiku, kur kas valanda reikia kumelės; pinigų neturi – nei žmogui plaukti, nei šaukti Žem.
paršiukùs šaũkti valgant čepsėti: Tu valgydamas plekši, paršiukùs šauki̇̀ Mrj.
toli̇̀ šaũkia DŽ, Kn, Gs daug trūksta: O mums iki tokio subrendimo toli šaukia V.Kudir. Iki visuotinio, lygaus, tiesaus ir slapto balsavimo dar toli šaukia rš. Toli̇̀ šaũkia, iki ateis pavasaris Mrj. Jam iki manęs toli̇̀ šaũkia Snt. Tu toli̇̀ šaũkia nepadainuoji tep kap jis Alk.
antšaũkti, -ia (añtšaukia), añtšaukė (ž.)
1. intr. Š, BŽ75,387 pritarti dainuojantiems pirmu balsu, antrinti: Tu dainuok, aš antšaũksiu J. Antšaũkti galiu, bet pirmuoju dainiuoti – ne Nt. Vienas pirma šauka, kiti ka añtšauka KlvrŽ.
2. refl. apkaltinti, užsipulti: Tas beskarbis žmogus norėjo ant mergės antsišaũkti, o pavogę [pinigus] buvo ano paties vaikai Šts.
apšaũkti, -ia (àpšaukia), àpšaukė tr.
1. L, TŽI371, DŽ, Kv, Kpč apibarti, aprėkti: Motin, be reikalo vaiką àpšaukei! Skr. Daktarka àpšaukė muni, ir išmoviau susiraukusi Jdr. [Kreivėnas] neištarė nė žodžio, tylėjo ir virpėdamas laukė: bene subars, apšauks, pasijuoks V.Bub.
2. KŽ garsiau už kitus įšaukti, peršaukti: Ubagėlių pulkai gieda, viens kitą apšaukdami BM233(Vl).
3. šauksmu apimti, aprėpti, pasiekti:
^ Su viena burna du turgu neapšauksi LTR.
4. SD205, N, L, LL117, Š, Rtr, NdŽ apskelbti (žinią), apgarsinti: Apišaukiu SD1113. Vaikai po sodžių apšaukė naujieną Ašb. Išdavė apšaukt po miestą, kad čion kupčiai atvažiavo BsPIII31(Nm). Mistras traukė į apšauktą prieš lietuvninkus kryžiaus karą prš. Yškiai apšaukiau valią Dievo Tėvo MP260. Apišaukia skolas ir kaltes mūsų SE231. Bajorai pakėlę … pietus, kur buvę apšaukti užgėrimai ir sakytos šnekos A1884,83. Daug pranašavimų àpšaukė DP399.
| refl. Sut, Š, Ser: Tu apsišauk vis: atvažiuoja kriaučiai LTR(Kltn).
ǁ paskelbti, pripažinti kuo esant: Jis nuveikė narsiausius priešingos pusės jaunikaičius ir, pasibaigus žaidimams, buvo vienu balsu apšauktas pergalėtoju J.Balč. Rinkėjai, tą stebuklą pamatę, vienu balsu apšaukė jį popiežiu M.Valanč.
| refl.: Kartais tokia taryba apsišaukdavo seimu A.Janul.
ǁ išgarsinti dėl gerų ypatybių: Mano arkliai apšaukti̇̀ visoje apygardoje ne tik gražumu, bet ir gerumu Dkš. Àpšauktos mergos (turtingos ir gražios) Krsn.
| refl.: Ne be reikalo jis – apsišaukęs apylinkėje meistras A.Vencl. Jau jis apsišaukė dideliu daktaru! BsMtI125. Apsišaukė labai didele burtinyke LMD.
5. R47, MŽ63, N, L, LL127, Ser, NdŽ, KŽ, Trgn, Skd apkalbėti, apjuodinti, apkaltinti: Ana iš įpykio àpšaukė jį vagimi, t. y. apskelbė J. Api̇̀šaukė mane sviete negražiai Dglš. Vienas kaimas buvo api̇̀šauktas, kad tikrai turia aitvarą Slm. Nereikia nežinant apšaũkti Up. Merga kap ir visos, tai kam ją bobos apšaukė?! Kpč. Tas, rodos, apšaũktas žmogus, be garbės Pg. Apšauks, apšmeiš tave, sakys, kad žuvęs negarbingai bėgdamas J.Gruš. O žmonės dėl to ją kone maištininke, spartakininke buvo apšaukę I.Simon. Jį mokslo vyrai apišaukė melagių melagiumi LTI344(K.Būg).
ǁ refl. Gmž, Alk, Sn netekti gero vardo, kuo nors blogu pagarsėti: Jis labai apsišaũkęs DŽ. Mūs kaimynas niekur neapsišaũkęs Dglš. Apsi̇̀šaukė mergiotė: nei sviete pasrodyt, nei ką Lkm. Su tokiais darbais tik apsišauksi̇̀ Ktk. Apsi̇̀šaukė merga an visos parapijos Lp. Apsi̇̀šaukei kap laukas arklys Švn.
6. refl. neteisėtai pasigarsinti kuo esant, dėtis kuo: Jis apsi̇̀šaukė daktaru DŽ1.
7. refl. pasirinkti švietalus (kortuojant): Aš negerai apsi̇̀šaukiau Lp.
8. KŽ, Rdn, Všv, Štk, Krkl apvaisinti (apie paukščius, vabzdžius): Gaidys vištą apšaukė Kos94, JI696. Pasitaikė daug pūstų, neapšauktų̃ kiaušinių Rs. Žąsinai, jei grūdų negauna, žąsis neàpšauka Vn. Àpšauka motinelę [bičių] tranai Lkv.
| prk.: Nemokėjo siūlų sukti: išejo vis siūlas siūlą apšaũkęs (vienas prie kito) Ggr.
| refl.: Apsi̇̀šaukė gyvatė (apie musę) ir į puodą įkrito Krš.
| Tiek tolie muno i anos jurginai, i kaip galėjo apsišaũkti (apsidulkinti)! DūnŽ. Reikės du cutrinus (citrinas) auginti, gal turės vaisiaus, apsi̇̀šauks Rt.
9. prigauti: Tą mergą apšaũkęs pabėgo DūnŽ. Àpšaukė dvi motriški i pats pabėgo Jdr.
atšaũkti, -ia (àtšaukia), àtšaukė tr.
1. NdŽ atsakyti į šaukimą; atsiliepti šaukiamam, kalbinamam.
| refl. RtŽ, L, Š, BŽ51, Rtr: Kurčia jau i pirma buvo, neatsišaũkdavo Klt. Aš int jį atsi̇̀šaukiau, al jis man nieko neatsakė Šč. Tu jį šauk ar nešauk, o jis niekad neatsišaũks, tyli kap kurčias Alv. Jis man nė žodžio neatsi̇̀šaukė Krok. Jau aš šaukiu, o anas neatsišaukia Rod. Iš kapo atsi̇̀šaukė balsas Grv. Manėm, kad tikra pelėda, ir ėmėm toliau švilpti – atsišaukia vis arčiau ir arčiau V.Krėv. Atsi̇̀šaukė Dunojėlis: čia ne tavo vainikėlis DrskD67. Ir atsišaukė jaunas bernelis, po sodą vaikščiodamas LTR(Čb).
^ Kaip pagiryj šaukia, taip girioj atsišaukia VoL452. Kap mede šaukia, tep name atsi̇̀šaukia Arm. Kaip šaukia, teip ir atsišaũkia Trgn.
ǁ refl. I prisiminti, ateiti į galvą: Šitą [dainą] jau giedojau, ale vėl atsišaũkia Ad.
2. J, L, NdŽ šaukiant sugrąžinti išeinantį ar išėjusį: Kurgi tie vaikai – negaliu atšaũkt! Alks. Kur tu beatšauksi̇̀ – jau anos až kalno Sdk. Plyšk rėkdamas – jau [mirusio] neatšauksi̇̀ Dglš. Nešaũk – neatšaũksi, ka mirė Jd. Išejo, tai reikėjo atšaũkt atgal Lp. Buvo beišeinąs, motynėlė vėl atšaukusi tarė Žem. Studentams pasisekė tą sargą atšaukti iš balkono Pt. Rudenį sunku kiaulę atšaũkt iš bulvienos Klvr. Nubudę žmonės atšaukė šunis V.Krėv. Neatšaũks varpai nė vargonužėliai, n’atverks jauni brolužėliai JV1081. Kukuosiu aš žalioj girelėj kaip gegutėlė aukštam medely, kol neatšauksiu savo motinėlės LTsII523.
| prk.: Daktarelė muni àtšaukė iš anos pasaulės – kaip ana veizėjo! Varn.
| refl. tr.: Šauksi ir verksi – neprisišauksi, savo močiutės neatsišauksi̇̀ (d.) Antr.
ǁ išreikalauti, kad būtų grąžinta buvusi padėtis: Ponai norėjo baudžiavas atšaũkti Pj.
| prk.: Niekas nebàtšauka į jaunystę, reiks numien eiti (mirti) Jdr.
3. atkviesti, pakviesti, prišaukti: Jumi deginsma, jeigu nesakysta, kaip … atšaũkiat savo tėtę (ps.) LKT322(Vžns). Balčiūnienė visus sujudino, atàšaukė daktarytę Slm. Greitąją àtšaukė Stk. Atàšaukė vetrinorių in karvę Klt. [Sesuo] išsiveržus par nevalią su vaikeliais paežerėj kraujo vilnią teatàšaukė BM457.
^ Nešvilpauk pirkioj – velnią atšauksi̇̀ Klt. Iš marių akmenėlio niekas neatšaũkia (d.) Ut.
| refl. tr.: Ta nubėgo, atsi̇̀šaukė vyrą Upn. Mes ją čia atsišaukėme – pamokys ji mus lietuviškų dainų rš. [Žmonės] bijos trobose ir tarptrobiuose švilpaut, kad velnio neatsišauktų BsMtII147(Sln).
4. kurį laiką vadinti kokiu vardu: Pusę vieko atàšaukėt mane Adelia, ė aš ne Adelia Prng.
5. refl. pakankamai prisiverkti, atsiraudoti: paskutinį sykį tegu atsi̇̀šaukia motinos, leiskit jai Jrb.
6. J, NdŽ liepti, įsakyti grįžti kur paskirtam, nusiųstam: Lietuva ir Lenkija sutiko atšaukti Kaributą iš Čekijos rš. Atšaukiamàsis raštas LTEI436.
7. atkalbėti: Jis didelį palinkimą turėjo [būti gydytoju], bet tėvai àtšaukė Erž.
8. refl. atsikalbėti, paprieštarauti: Jis mane barė, o aš jam neatsi̇̀šaukiau Dkš. Varo tėvą pavėžėt. Aš ėmiau ir atsi̇̀šaukiau Vrn.
9. refl. SD1109, Sut, L kreiptis ko reikalaujant, prašant, teiraujantis: Atsišaukiu, atsižadinu kitop SD2. Į rinkikus atsišaũkti NdŽ. Atsišaukiu didesnėsp provosp B. Į aulštesnę, vyresnę provą eimi, atsišaukiu didesnės provos R30, MŽ40. Vyriausybė paskelbė, kad visi nukentėję prie jos atsišauktų Pt. Atsišauksi prie manęs, pagelbos reikalaudamas! BsMtII207. Atsišauksiu prie istorijos Blv. Tas žmogus galėtų būt paleistas, kad būtų neatsišaukęs [į ciesorių] Ch1ApD26,32. Atsišaukiuos ciesoriausp BtApD25,11. Per trisdešimt metų mūsų gyvenimo niekas aguonos grūdo neatsišaukė, ne tik arklio (nieko svetimo nepasisavinome) Žem. Buvo karvė priklydusi, tik į trečią dieną atsi̇̀šaukė [savininkas] Vkš. Y[ra], sako, dešimtis avių, o niekas neatsi̇̀šauka Slnt. Nereikalingas jis (šuo) mumiem, ale priklydusio nevarysiu – gal kas atsišauks ir pasims Kpč. Trys druskos bačkos pripiltos – niekas neatsi̇̀šaukia Šln. Kad atsišauks kas, ataduosma, o jei niekas neatsišauks, tai patiem prasvers LTR(Dkk).
10. refl. L duoti apie save žinią, atsiliepti, pasigarsinti: Jis atsi̇̀šaukė iš Rygos DŽ1. Dingo ir dingo – paskui už kiek laiko atsi̇̀šaukė kelintoj parapijoj Dkš. Motina atsi̇̀šaukė ir atsiėmė jį Jrb. Jei gyvas, turi atsišaũkt Ktk. Buvo mano tę giminės – neatsišaũkia Dgp. Jau kur pamiręs ma[no] sūnus, kad iš Ameriko neatsišaukia Vlk. Atsišaukė savo dalios ieškoti ir Razaliutė A.Vien. Oi, atsišaũk, giminėle, an šio mano vakarėlio (d.) Lp.
| prk.: Nekaltas kraujas atsi̇̀šaukė po mirties (išaiškėjo skriauda) Šk. Tėvas toks ir vaikai tokie – čia jau nieko nepadarysi, krau[ja]s atsi̇̀šauka Vkš. [Iš pilvo] atsišaũkia (persiduoda) skausmas nugaron Ant. Mažai pridūmei [dviračio padangas]: kai stuktersi kur į akmenuką, tai ir atsišaũks Alv.
11. refl. atsiliepti, pareikšti savo nuomonę, požiūrį: Kaimynai meiliai atsišaukia apie mūsų seną kalbą A1884,378. Visi, kuriems teko girdėti jo muziką, atsišaukia su didžiausiu pagyrimu V.Kudir.
12. refl. vėl pasireikšti, rodyti tam tikrų požymių: Atsišaũks [liga] an senatuvės Trgn. Antrokart atsi̇̀šaukė liga Dglš. Nuo užgavimo man jau kelinti metai sopė atsišaũkia šone Ds. Liga atsišaũkia, jeigu neišguli jos kaip reikia Ob. Dar̃ jau atsi̇̀šaukia tiej skauduliai Šlvn. Kap tik pakrutu smagiau, tai širdis i atsišaũkia Vdš. Ir dabar pakosėdinėja, pakosėdinėja, bijau, kad neatsišauktų̃ vėl tas uždegimas Dbč.
| Kviečiai tuosmet da atsi̇̀šaukė (užderėjo) Ūd.
13. Q164, SD1109, Sut, N, M, LL123, Š, NdŽ paskelbti negaliojant; atsiimti žodžius, įsakymą; panaikinti įgaliojimus: Atšaũkti savo paliepimą DŽ1. Atšaukiu, ką tariau SD218. Atšaũk tu žodžius tuos, kuriuos jam sakei Ob. Ką jau pasakęs, jis nebeatšauks, nors tai būtų ir nesąmonė I.Simon. Ką šiandie pažada, rytoj atšaukia! B.Sruog. Antrą [pareiškimą] parašiau – lai brigadininkas àtšaukia šmeižtus Sk. Leiskite man viešai atšaukti gandus K.Saj. Be to garbingo luomo sutikimo joks įstatymas negali būti išleistas, atšauktas ar pakeistas J.Balč. Rinkėjai gali atšaukti savo deputatą rš. Petrui padarytas pažadas neatšaukiamas SkvMt18,18(komentarai). Teparašoma est atšaukt gromatas ir dūmą Hamano ChEst8,5.
^ Gandai lengva paleisti, bet nelengva atšaukti KrvP(Vlkv).
atšaũkiamai adv.: Ir tai atrodė padaryta taip galutinai, taip nebeatšaukiamai, lyg grabą užkalus I.Simon. Ką Dievas per amžių amžius užlaikė mūsų kalboje …, dabar turėjo neatšaukiamai pražūti TS1903,11(V.Piet).
atšauktinai̇̃ adv.: Vieta … dabar nebatšauktinai pavieryta LC1889,2. Neatšauktinai Q589.

×dasišaũkti, -ia, dasi̇̀šaukė (hibr.) tr.; Sut prisišaukti: Duktė šaukė, šaukė ir nedasišaukė tėvo DS356(Vlk).
^ Greitas, kad mirdamas nedasišauktai (iron.) LTR(Vs).
įšaũkti, -ia (į̇̃šaukia), į̇̃šaukė
1. tr. M, Š, Rtr, KŽ šaukiant įvadinti, įkviesti: Įšaũk vaiką į vidų J. Įšaũk mamą, ką ana sakys Užv. Bliūdelin insemsi grūdų i inšauksi̇̀ tvartan [vištas] Klt. Ar neį̇̃šaukei šuniuko į gryčią? Pc.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Įsišaũkęs pas save vidun, išbarė berniūkštį Š. Insi̇̀šaukė, žiūro – brolis Knv.
2. intr. Rtr pajėgti garsiai ir ilgai šaukti: Tą giesmelę giedant, dzekonas girdi neįšaukąs – kar, kar, kar niūniavo M.Valanč.
3. intr. šaukimu trukdyti: Nemoki dainiuoti: tu mun į balsą į̇̃šauki Šts. Kitas mun į̇̃šauka į balsą, rikina mun dainiuoti Ggr.
4. refl. eiti lenktynių šaukiant: Einam vedu įsišaukti: katro balsas stipresnis, to būs tie piningai LTsIII590(Vkš). Dabar tėvai liepė tą savo vaiką eiti su tuo žmogu įsišaukti LTR(ž.).
iššaũkti, -ia (i̇̀ššaukia), i̇̀ššaukė; SD22, H, M
1. intr. NdŽ, KŽ pajėgti šaukti, išrėkti: Prarado balsą, nebeiššaũkia DŽ1. Išsižiojau šaukti – nei̇̀ššaukiu [iš baimės] Nmk.
iššaũkiamai adv., i̇̀ššaukiamai: Rėk kaip i̇̀ššaukamai Varn.
2. intr. pajėgti garsiai dainuoti: Gerklė čystai pasigadino – nei̇̀ššaukiu Skdv. Gerai dar bobikės i̇̀ššauka, išdainiuo[ja] Krš.
3. tr. Stk išbarti, iškoneveikti: Prie visų žmonių i̇̀ššaukė, išlojo Mrj.
4. intr. kurį laiką garsiai išdejuoti, praaimanuoti: Ligonis i̇̀ššaukė visą naktį Š. Kokius metus i̇̀ššaukė pilviuku DūnŽ. Su landuone mėnesį i̇̀ššaukė, iškaukė Krš.
ǁ kurį laiką bartis, plūstis: Kiek ana i̇̀ššaukė, kiek ana išvagino! Užv.
5. tr. raudant išsakyti: O kad ji viena būtų, paėjėtų ten, už kaimo – ji rėktų, ji tikrai rėktų, iššauktų visą savo sielvartą I.Simon. Raudodamas iššaukdavo visa, kas susikaupė krūtinėje rš.
6. tr. šauksmu atgauti, pasiekti: Nieko neiššaũksi, neišklyksi – po visam (mirė) Krš.
7. tr. Q60, R46, MŽ62, Ndz paskelbti (žinią), pagarsinti: Ažusakus iššaũkdavo [bažnyčioje] Dglš. Šiandien aną nū bažnyčios iššaukė (paskelbė užsakus) Sg.
| refl.: Jau merga išsišaukus (užsakai išėję, bet neištekėjo) Lp. Jis maž duost ir permet vienam daugia ir iššauk tatai kaip iššaukiąsis vyną BBSir20,15.
ǁ paskelbti ką kuo tapus: Ką karaliumi (per karalių) iššaũkti KI148. Per raganą mane iššaukė Mž116, N. Jį par išvadžiotojį iššaukė prš. Visas svietas mūsų neapkęstų ir heretikais iššauktų MT(PraefatioXII). Ką šventu iššaũkti KII198. Tapė Rumėnija (Rumunija) per karalystę iššaukta Kel1881,81.
8. tr. šaukiant ištarti, pasakyti: O štai tikt šikšnosparnis išlėkė … arba tiktai gegužė, per aiškiai savo vardą pati iššaukianti Ns1851,1. Viešpats nužengia debesy ir ižšaukia vardą savo garsiai Ch150(turinys).
9. tr. balsu kreipiantis išvadinti iš kur, kad ateitų pas šaukiantį: Iššaũkti iš vidaus J. Anys dabar susiginčijo, kuris greičiau savo pačią iš pirties iššauks LTsIV283. Užkukuos gegutė vyšnelių sodely, o tai aš mislysiu, kad iššaukia mano miela motulė LTR(Vrn).
| refl. tr. Rtr: Išsišaũkęs kitan nuo svečių kambarin, gerokai aš jį išbariau Š. Išsišaũk jį vieną, jei nori, kad kiti negirdėt Trgn. Vienąkart išsišaukė močeka bernioką klėtin BsPII238.
| prk.: Nekeik, gali̇̀ nelaimę išsišaũkt Rmš.
10. tr. N, M, VĮ, LL299 paprašyti, paraginti ar įsakyti kur atvykti: Iššaukiu lenktyn R35, MŽ46. Jūs i̇̀ššaukėte mane pasitarti NdŽ. Iššaũkti ką dvikovon NdŽ. Ìššaukė, kiek yra daktarų, visi subėgo Imb. Dukart norėjo greitąją iššaũkt – vis neprisiėmė Krs. Bandė iššaukti Merkinę, tačiau paštas neatsiliepė rš. Prašom iššaukt mano sviedkus Zr. Jai rodosi, kad tomis giesmėmis iššaukiama mirtis I.Simon.
| Du sūnai buvo, i̇̀ššaukė karan Pnm. Ìššaukė į karą, i nebeparėjo Kž. Mano vyrą kaip i̇̀ššaukė, tai ir lig šiai dienai negrįžo iš karo Ut. Vardais pavardėms iššaukė teismas ir prisaikino Plng. Uždaro jį kalėjiman ir iššaukia teismą LTsIII476. Pavakary iššaukė valsčiun ir Dėdelę A.Vien.
| Bet i̇̀ššaukė karūmenę ir surinko streikininkus Šauk.
11. tr. pareikšti siūlymą, pareikalauti: Iššaukiu ar pasiduot, ar gintis R35, MŽ46.
12. tr. pavadinti kokiu vardu: Juknai (kaimas) iššaukti̇̀ neseniai: eigulys Jukna gyveno, ir i̇̀ššaukė Juknais Škn. Kaip juos iššaũkt? Užmiršau… Pšl.
13. tr. nuplėšti garbę, apšaukti: Ižšaukiu ką SD216.
14. tr. SD133,108, SD411,508, Sut, N išvaryti, ištremti: Ir daužos per pasaulį kaip ižšauktieji su anuo kitu latru DP168. Jonas … ižšauktas ir ištremtas ing salą Patmą DP485.
15. tr. atšaukti, nutraukti: Ižšaukiu bylas SD422, Sut.
nušaũkti, -ia (nùšaukia), nùšaukė
1. tr. apibarti, aprėkti: Nùšaukė, nubuvo, o nei reikė, nei ko Sb. Mane nùšaukė per susirinkimą Stk.
2. intr. sušukti, surikti: Prašau atsistoti ir nušaukti ant garbės mūsų valdovo I.Simon.
3. intr. šaukiant pasakyti, pareikšti nuomonę, reikalavimą: Visi nùšaukėm, ka neteisybė Krš. Pernai visi nùšaukė, kad vėl bus viskas gerai Lnkv. Reikėjo nušaũkti [per tėvų susirinkimą], ir būtų buvę vaikams virinto vandens Yl.
ǁ tr. išrinkti, nubalsuoti: Staršina visais balsais paliko nušauktas Raudonius Pš.
4. tr. šaukimu paveikti, nuslopinti, pagadinti: Aš galiu ir lempą nušaũkti – tokį turiu balsą Šts.
| refl. tr.: Kaklą (balsą) nusišaũkti KI26.
5. refl. šaukiant, skundžiantis mirti: Šaukė šaukė pilviuku i nusi̇̀šaukė Krš.
| Taip anie (nesutinkantys sutuoktiniai) i nusišaũks (riedamiesi nusibaigs), nusivargs Krš.
ǁ negyvai nusiverkti (apie kūdikius): Skubėjo kuo greičiausiai pakrikštyti, nes manė ją nusišauksiant mirtinai I.Simon. Čionai radau aš jį (kūdikį) vieną rytą jau negyvą; jis per naktį buvo smerčiop nusišaukęs LC1883,27.
6. tr. pagarsinti, išgirti: Tu su [savo] arkliais nùšauktas visoj apylinkėj Dkš. Jis buvo nùšauktas kalvis Alk. Už tai jį nušaukė už pilną darbinyką Pš.
| refl.: Jeigu nusišaũkus pana, kad bagota, tai iš toliau važiuoja [piršliai] Krn. Tai ji (pana) buvo labai nusišaũkus Mrs. Ji audėja nusišaukus Brš. Kazluos tai nusišaũkę žmonės Kt. Miestas Ninevė nusišaukęs savo lobiais Šlč.
7. tr. blogai atsiliepti, apkaltinti, apkalbėti: Kap ką svietas nuniekina, nušaũkia Dglš. Ji visų nukalbėta, nušaukta Kb. Nušauktà merga, o, žiūrėk, gerai ištekėjo Ut. Nušauktas, nutartas – i vagis Bsg. Kartais žmones tik nùšaukia durnu Dg.
| Tai kas, kad graži, ale visų nušauktà nuo garbės Blnk.
^ Nu jau dabar tai nùšaukė kap margą arklį Dkš.
ǁ refl. netekti gero vardo, blogai pagarsėti: Su tokiu darbu tik nusišaũksi DŽ1. Jų namai nusišaũkę visam krašte Dgl. Tep darydami tuo (tuojau) nusišaũkia Gs. Kietumu ir godumu jis jau seniai nusišaukęs rš.
8. tr. K, KŽ duoti žinią, paskelbti: Susižadėjusiuosius nušaũkti KI15.
| Nùšaukė [turguje], ka neštų [uogas] į kuperatyvą parduoti Krš.
9. tr. M, LVII843, Š, Rtr, Krs, Pv pakviesti, pareikalauti kur nuvykti, prisistatyti: Vėl mane nùšaukė Marjampolin Lp. Į Raseinius nùšaukė mum Grnk. Ponas tuoj nušaukia diedą: – Nu, radai pinigus? LTR(Slk). Nùšaukė abudu dvaran ir liepė atiduot pinigus BM29(Č). Patardyt apylinkėn nùšaukė abidvi boba (bobas) Mžš. Buvo juos nušaũkę tardyt [dėl rasto lobio] Vdn. Neseniai žentą vėl valsčiun nùšaukė Ds.
| refl. tr. Š: Nusi̇̀šaukė [ligonį] daryt praktikų (tirti) Jd. Ją apibara, apūrija nusišaũkę Mžš. Paskutinį kraują traukia, kada dvaran nusišaukia A.Strazd.
10. tr. KŽ šaukiant paliepti aukštai esančiam nulipti: Nušaũk, tenulipie vaikai nu taukšto Krš. Kregždė Jonas dar su patamsėliu nušaukė mane nuo šieno daržinėj, kur miegodavome su piemeniu Pranu J.Balt.
| refl. tr.: Vaikus nusi̇̀šaukė nu žago, ka nesiustum Rdn.
11. refl. pasidaryti sumenkusiam, nugeibusiam:
^ Kad neatrodytumi toks nusišaũkęs, tai gal ir būtų samdę, o dabar atrodai kaip smerčio purmonas Brs.
12. tr. Klk, Ps, Vžns pavadinti: Kaip tus dvariukus nùšauka? Pp. Pamiršau, kaip tuos miltelius nušaũkia Tr. Kunigiškių keliu tą kelią nušaũkiam Sv. Yr, tiktai nušaũktie negaliu Dgp.
| refl. Sv, Kp, Pš, Žg, Mžk, Vkš: Pala, kaip čia ta vieta nusišaũkia? Brž. Ar nenusi̇̀šaukė kaip tas dvarelis? Akm.
13. tr. DūnŽ apvaisinti (paukščius): Nušauktà ta vištelė Krš. Gaidys vištą nùšaukė Krkl.
◊ numiẽ nušaũkti kalbant apie artėjantį ar atėjusį laiką mirti: Greitai muni nušaũks numiẽ Pj.
pašaũkti, -ia (pàšaukia), pàšaukė
1. intr. surėkti: Pašaũksu balsu, galbūt ans (vagis) pabūgs i atsitrauks nu mūsų LKT44(Lž).
2. intr. NdŽ, KŽ įstengti garsiai šaukti: Aš dar dainelę tokią juokingą padainiuosiu, ale aš gerai pašaũksiu Sd.
3. refl. susišūkauti: Ū, ū! – pasišaũksme i grybaunam Str.
4. tr. SD1137, SD286, R123, MŽ162, Sut, K, M, LL199, Š, Rtr, BŽ66, KŽ balsu ar ženklu kreipiantis pavadinti ateiti, prisiartinti, atsiliepti: Išvydęs jįjį, pašaũk prie savęs J. Mokytojas pàšaukė pamokos atsakinėti DŽ. Eik, pašaũk tėvą pietų valgyti Up. Pašaũk tėvo valgyt, ba kopūstai užšals LKT386(Drsk). Kap puliukus (viščiukus) pàšaukiu – pul pul pul, visi jiej atbėga Kpč. Jo švogerius mokėj[o] pašaũkt vilką (imituodamas staugimą) Drsk. Pašaũk tu savų vaikelių, kad any neažmiegotų LKKIII202(Lz). Nue[jo] brolis, pàšaukė – užeina pieno puta (ps.) Mlk. Matau, klusnus esi sūnus. Vos pašaukiau, ir atėjai V.Krėv. Daugiaus ji vis teip parėjus prie durių pašaukdavus – tie jos vaikeliai jai ir atidarydavę Sln. Vidurnaktį kažkas pabarškino į langą ir pašaukė mane vardu S.Nėr. Pirmesniai [piršlys midaus] duoda jaunajai, sėdinčiai užstalė[je] su jaunuoju, pašaũkdamas nauja pavarde, jau po vyru JR70. Kap tu eisi per dvarelį, nepašaũks vardeliu, tiktai pašaũks, mergužėle, vyro prievardėle DrskD143.
^ Pašauk vištą – atbėgs ir vanagas LTR(Šmk).
| refl. tr.: Kai iškuldavo žirnius, tai aš pasisemdavau saują ir pasišaũkdavau karvelius: ul ul ul Skrb.
5. tr. pakviesti, paraginti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Eik tu, pašaũk bobutę kieman Ker. Pašaũks tave malt Ėr. Negi až mylios gyvenu, kad negalėjot pašaũkt Ds. Pàšaukia viso kaimo ir nutaria, kas augins [našlaičius] Pv. Pàšaukė [vyrus] tadaik jau LKKII205(Zt). Bėk, motkos pašaũk Azr. Reiks pašaũkt žento Lp. [Pažįstamus lalauninkus] pirkion pašaũks, arielkos duos Pb. Jau biškelį kas, pàšaukei greitąją Klk. Paskiaus karalius Zigmantas Augustas pašaukė žemaičius į draugystę M.Valanč. Pàšaukė atsarginius į armiją DŽ1. Pašaũkti karo pratimų NdŽ. Jį liudininku pašaukė J.Jabl. Paskuo pàšaukė į karumenę iš piemenies (visai jauną) Kal. Trumpai prieš karo galą mane į karuominę pàšaukė Plšk. Vilius Karalius gavo raštą, kur jam liepiama būti pasiruošusiam, nes kiekvienu momentu jis galįs būti pašauktas kaip paskutinis rezervas I.Simon. Palikai čia nenupjautą barą, kai tėvynė pašaukė į karą E.Miež. Pašaukti tieson Ser. Viešpatis … mus per mirimą pašauks iž to pasaulio DP570. Helizeus … nuog Elijošiaus pranašo nuog arklo buvo pašauktas DP512. O tatai tie yra, kurie … tosp karalystėsp jo yra pašaukti MP94. Išvydo … taisančius tinklus savo ir pašaukė juos BtMt4,21. Daug nes yra pašauktų, bet maž išrinktų Ch1Mt20,16.
| Pašauktas kas ažu piktadėją, jei pirma dekreto numirs, be karojimo iž to svieto ižeit SPI10.
| refl. tr., intr. N, K, LL148, Rtr, Š, KŽ: Pasišaũk pagalbos DŽ1. Ateisiu ir aš, nebijok: pasišaũksi, aš jau ateisiu Trk. Dukterį pasi̇̀šaukė į Ameriką, šipkartę atsiuntė Krš. Vaikai padeda raškyt – mokyklos vaikus pasišaũkia Slm. Pasišaũkt, kai bėda – pirmas žmogus Klt. Jis žmogus pasišaũkiamas (paslaugus) Rmš. Kur tu pasišauksi̇̀ – svieto maža Str. Vargonyko pasi̇̀šaukė Kb.
ǁ Krž, Čk, Aln, Btrm prk. kalbant apie ateinantį laiką mirti: Privaikščiojau, gana, gal jau pašaũks (mirsiu) Krš. Eilė prieita, i pàšauka Pj. Gal ateis vakaras, pašaũks, neatsibėgsi (neišvengsi) Drsk.
| refl. tr.: Kažno ką dabar tėvas pasišaũks (kam po tėvo reikės mirti) Ktk. Jau atrodo, kad ir dėdę greit pasišaũks [mirę] broliai Krs. Kažno jau, ar nepasišaũks beržynėn tiktainos: jau eini, griūvi, nenori nieko LKT340(Ign).
6. refl. kreiptis pagalbos, užtarimo: Nuog to sūdo kitur niekur neturės pasišaukti žmogus nusūdytas BPI23. Pasišaukiu (apeliuoju) didesnėsp provosp B.
| Dievop pasišaukti (prisiekti Dievu) LL148.
7. tr. Šts, Kn užsakyti (gėrimų, valgių): Aš šaukiau alaus, o tu degtinės pašaũk Srv. Tuoj dėdė alaus pàšaukė Alk. Nors nepratę, turėjo išgert visą pašauktą degtinę V.Kudir. Galvoja žmogus: negražu vaišintis iš kitų, tai ir pats šio to pašaukė rš. Pėtnyčioj gavom šaltanosių, o paskui dar silkių pàšaukė Krok.
| refl. tr.: Kokių gėrimų tik jiedu pasišaukia, tai tokių ir žaunierius LTR(Ldvn). Valgyt nepasišauks Lp.
8. tr. numatyti, paskirti kokiai veiklai: Jis jautėsi pàšauktas dideliems uždaviniams DŽ1. Pàšauktas kunigystėn NdŽ.
^ Daug pašauktų, maža išrinktų rš.
9. tr. Rtr, NdŽ išgarsinti, išgirti: Onutė – pašauktà melžėja visam rajone Lkč. Ir koks dar pašaũktas gydytojas buvo parvežtas, bet kad jau reikėjo žmogeliui mirt, ir neišgelbėjo Srv. Buvo pašauktà viso[je] parapijo[je], kad ji labai graži Sdb. Mano vyras pàšauktas pjovėjas buvo Kair. Siuvėją Augustą visa apylinkė pàšaukė Rm. Mūs namai tai da pašaukti̇̀ yr Trgn. Tik pàšauktas, ka stiprus, o toks kaip ir kiti Grd. Buvo pàšaukta į Kauną vežt – geri ten daktarai buvo Skr. Vailabai tai jau pašauktà kaima buvo Vdk.
10. tr. pagarsinti dėl kokios smerktinos ypatybės: Kurs piktas pašauktas N. Ta mūsų Genė buvo šatras (vėjavaikė) pašauktà Skr. Tie tai pašaukti̇̀ [vagys] Krž. Tylėk, boba, da pašaũks už nusikaltimą Ln.
11. intr., tr. pavadinti, įvardyti: Možna i dukrele pašaũkt Dglš. Ana eina, ir gana [už našlio] – kur dėsis: senovė[je] negražu, pašaũks senmerge Krp. Nežinau, kap pašaũktie tuos grybus Dgp. Ūlyčia pašauktà lietuvišku vardu Zr. Ponas labai ažsiširdijo, kad kunigas jį durnium pàšaukė (ps.) Prng. Meskit, meskit po rublelį, būste pašaukti jūs sveteliais LTR(Ob).
^ Seną jaunu nepašauksi LTR(Zp).
12. tr. išleisti (kortą): Neturiu ko pašaũkti DŽ. Juk rodžiau, kad nešauktum vynų, o tu ėmei ir pàšaukei Skr. Pàšaukiau pykių tūzą Šk.
13. tr. NdŽ apvaisinti (paukščius).
| refl. NdŽ: Aš jums pasišaũksu, štiš, gyvatės! Krš.
◊ ant svi̇́eto pašaũkti pagimdyti: Vaikus bereikalingai ant svi̇́eto pàšaukiau Skr.
Diẽvas (Abraõmas, Pẽtras) pàšaukė (pasi̇̀šaukė) apie mirtį: Diẽvas mano vyrą prieš du mėnesiu (pas save) pàšaukė NdŽ. Nupirko namą, ale jį Diẽvas pasi̇̀šaukė par anksti Ob. Greičiau, regis, pašauktų̃ Diẽvas Čb. Nežinom nė vienas, kada Diẽvas pašaũks Trgn. Mes tai jau nesikelsim [į gyvenvietę] – Abraõmas pašaũks gal Pš. Jau laukiu, kada Pẽtras pašaũks Dgp. Be teisybės gyveno, su skraudums, i pasi̇̀šaukė Diẽvas Krš. Seni̇̀, ir Diẽvas nepasi̇̀šauka Krš.
paršaũkti, -ia (par̃šaukia), par̃šaukė tr.
1. K, M, Rtr, B60, NdŽ, KŽ parkviesti, parvadinti atgal: Parvadinti, paršaũkti KII380. Patys par̃šaukėm ją namo Jrb. Eikit, paršaũkit jį iš karčemos Pn.
| refl. tr. K, NdŽ.
2. pakviesti atvykti: Daktarą par̃šaukė Kv.
péršaukti
1. tr. Q540, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Jz stipriau už kitą iššaukti, surikti: Leisk pasiklausyti, ką ana šneka – tu páršauki KlvrŽ. Antanėlis, matyt, suprato, kad nieko čia gero nebus, žmonos jis neperšauks J.Balt. Girto Stagaro balsas peršaukia visus I.Simon. Mes geriau žinome, geriau išmanome, visus pamokysime, visus peršauksime! Žem. Ana vis su tranksmais šneka, šauka páršauka Krš.
| prk.: Nėra, tur būti, tokios dainelės, kuri peršauktų jo nerimą Pč.
2. tr. perkalbėti: Mokytis siūt labai norėjau, tik tėvas péršaukė Prn.
3. intr., tr. įstengti perrėkti kokį atstumą: Ties Klaipėda mares gali páršaukti – girdėti į antrą pusę Klp. Péršaukti per ką NdŽ.
4. refl. Ser, NdŽ, KŽ prarasti balsą šaukiant, prasirėkti: Gal mažas esi pársišaukęs, ka neturi balso Šv.
prašaũkti, -ia (pràšaukia), pràšaukė
1. tr. NdŽ, Als stipriau iššaukti, šaukimu viršyti, peršaukti: Pràšaukiau aš jįjį, bo mano balsas didesnis J. Tu buvai tada liesas, plonytis, bet gerklingas labai – neprašauksi J.Marcin. Kurs kurį prašauksite, pri to jau paliks piningai LTR.
2. intr. N, NdŽ kurį laiką praleisti šaukiant, dejuojant: Jezau, lyna, Jezau, nelyna – visą amžių [kaimo žmogus] taip ir pràšauka Krš.
3. tr. NdŽ šaukiant, rėkiant sugadinti, prarėkti: Nekrok, plaučius prašaũksi! Krš. Buvo girdėti, kaip miške per pavasarį prašauktu balsu kukavo gegužė rš.
| refl. tr. NdŽ.
4. tr. iš eilės šaukiant, pakviesti: Kur eini, ar į pieninę? – Ne, nebeisiu, kad mane jau, sako, pràšaukė Rm.
5. intr. NdŽ pradėti dainuoti, duoti toną.
6. tr. NdŽ garsiai dainuojant nepataikyti į natą: Mokytojas Rodė buvo toks piktas, kad aš vis gaidą pro šalį prašaukdavau I.Simon.
7. tr. pavadinti, praminti: Tą vietą pràšaukė Bruniniekai Dgp. Tokiu vardu prašauktà ta vieta, mun rodos, nū vandens BM327(Rdn). Ir pràšaukė jį kurtinyku Ob.
8. tr. NdŽ apvaisinti (paukščius).
| refl. NdŽ.
prišaũkti, -ia (pri̇̀šaukia), pri̇̀šaukė
1. tr. Q165, K, M, J, Š, Rtr, KŽ balsu kreipiantis, šaukiant atkviesti, paraginti ateiti, prisiartinti, grįžti, atsiliepti: Negaliu vaikų numo prišaũkti Vkš. Uogavo an kalno – prỹšaukėm Vn. Dalikės nebgal beprišaũkti [dirbti] – pavargo Krš. Prišaukęs mane prie staliuko, liepė pasirašyti Žem. Šauk, šauk kaip poną – ir dar negali prišaũkt [valgyti] Srv. Kaip neprišaũksi mane vardeliu, šauk mane pavardėle JD155. Šaukte šaukiau – neprišaukiau KlvD191.
^ Arklį in avižas visada prišaũkia, o pijoko in pusbonkį neprišauksi̇̀! (iron.) Skdt. Už miškuo yra tujau Kantaučiai pri̇̀šaukamys (netoli gyvenantys, galintys išgirsti šaukiantį) Plt.
prišaũkiamai adv., prišaukiamai̇̃ NdŽ: Prišaukamai gyvenam M.Unt.
prišauktinai̇̃ adv.: Ans prišauktinai̇̃, t. y. netoli, gali prišaũkti J.
| refl. tr.: Šauk, šauk – negali prisišaũkti tavęs J. Tėvas toli žvejojo, negalėjau prisišaũkti Vkš. Vilkai moką šunim lot, kad greičiau šunis prisišauktų Ds. O aš šaukiau savo bernužėlį, o aš šaukiau, prisi̇̀šaukiau aš jį JD474.
^ Giedojo gaidys, kol vanagą prisišaukė KrvP(Mrk). Dalia kurčia: kad ir šauksi – neprisišauksi KrvP(Žž).
2. tr. pakviesti, paprašyti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Tujau pri̇̀šaukė greitąją, muni išlakino į Klaipėdą Vvr. A velnias tokią baisybę (netikusį ūkvedį) pri̇̀šaukė an mūso galvų! Rdn. Jau kai Baliukas, tai retu kur rast: ar bėdoj, ar kur anas pirmas prišaũkiamas Skdt. Dar nelaimę prišaũksi savo galvai NdŽ.
| refl. tr., intr. Sut, K, LL24, Š, Rtr: Sunku prisišaũkti ką, bėdai atsitikus DŽ1. Sužeistieji šaukia ir pagalbos neprisišaũkia NdŽ. Neprisišaukami̇̀ paliko žmonys, neprisiprašomi Krš. Juozis jau tas geras žmogus – prisi̇̀šaukiamas Jnš. Ar galva susops, ar širdis – neprisišauksi̇̀ [viena gyvendama] Klt. Ar miršta, ar dega – niekur jų (vaikų) neprisišauksi̇̀ Kp. Vaikų dabar sunku prisišaũkt – neprisišaũkia tėvai Adm. Neažmokėsi gerai, tai kito karto neprisišauksi̇̀ Aln. Neprisi̇̀šaukiam lietaus Al. Pirma greit velnią prisišaũkdavai, o dabar jie uždaryti (juok.) Skr. Neseka prisišaũkt daktaro Lp. Su savo tokiu liežuviu ir kitoj parapijoj bėdą prisišauksi A.Vien. Melodija plaukia vis tolyn, neprisišaukiamà NdŽ. Nelaimės galima atsikratyti, o laimę – prisišaukti rš.
ǁ refl. kreiptis ko prašant: Neturinti pri ko prisišaũkti KlvrŽ. Prysišaũkti turėjo pry valdžios, gavo pensiją Pj.
3. tr. KŽ šaukiant prikelti: Ką iš numirusių prišaũkti K. Kas miręs, to jau nebeprišaũksi NdŽ.
4. tr. Ser, NdŽ daugelį sušaukti, suvadinti: Prišaũkti daug [žmonių] BŽ266.
| refl. tr.: Prisi̇̀šaukėt velnių ir neduodat jiem darbo Stk.
5. tr., intr. N šaukiant pasakyti, šūktelėti: Nežinomas balsas jam pri̇̀šaukė: švilpk! Vlkš. Vienas vaikas kitam pri̇̀šaukė: – Dėdis pareina atgal Plšk. Didelių plaučių reik ant jį (apykurtį) prišaũkti Vdk. Ans neprigirdįs: jei prỹšaukei žodį – atsakys, jei neprỹšaukei – nieko negausi iš ano Šts. Prišaũkia aniems apačio[je] drūtai žaką laikyt Jrk124. Tai prišaukdami pažįstamiems, tai rankas vienas kitam paspausdami, susimaišė atvykusieji I.Simon.
6. intr. sakyti raginant ką daryti, atkreipti dėmesį į ką: Iš ten jis ir mums dabar prišauk: pabuskit Ns1832,8. Mums prišaukiama, idant mes Viešpatiespi verstumbimės prš.
7. intr. NdŽ, Trg pritarti dainuojant ar giedant: Būdavo, balsus taikys, katram natavot, katram prišaũkt Erž. Vyrai munie pryšaũkti liuob galės, galėjau dainiuoti Vn. Kito toks balsas, kad negal prišaũkti Slnt. Aš neprỹšauku dėl to, kad neturiu tokio balso Šts.
8. tr., intr. Sut paskelbti, pranešti: Šiandien ant turgaus Poškus pri̇̀šaukė jomarką Akmenė[je] Vkš. Praeitą turgų Drungilas pri̇̀šaukė žmonims, kad nau[ja]s gydyto[ja]s yr parvažiavęs į Darbėnus Dr.
9. intr. šaukiant įsakyti, įkalti į galvą: Reikėjo nuo jo viską kavoti arba prirėkti, prišaukti, kad nevogtų cukraus, apelcinų ir kitų gardesnių dalykų DS367.
10. refl. NdŽ pakankamai šaukti, rėkti.
11. intr. Š priverkti, priraudoti.
sušaũkti, -ia (sùšaukia), sùšaukė
1. tr. R33, MŽ44, Sut, N, K, M, LL330, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, Rš, Pp sukviesti, suvadinti: Sušaũk visą šeimyną J. Aš pasiryžau, nieko nelaukdamas, sušaukti savo vyrus, sudaryti pirmą šiame krašte sukilėlių būrį V.Myk-Put. Sùšaukė visus gyventojus į sueigą Plšk. Sùšaukia vaikus [mokytis] Mrc. Sušaũkia, pamoko žmones [agronomas] Imb. Vieną dieną pavardims mus sùšaukė ir pastatė į dvi grupes Plšk. Viščiukus sušauksmà, aždarysma ir eisma Skp. Sušaukė ji visas žvėris, visus vabalus, visas varles LTR(Ldvn). Liepė sušaũkti kalvius su preikalais, su kūjaičiais Gd. Vėjas tuoj sùšaukė debesų galybę (ps.) Sv. Jei gyvenamoj troboj švilpsi, tai velnius sušauksi LTR(Kz). Tėvelis numirs, brolelis užaugs, mūsų sesučių niekas nesušauks (d.) Pls. Hūkinykas liepė tarnui savam … privest elgetų…, sušaukt…, idant namai jo būtų papildyti DP278.
| refl. tr. NdŽ: Tėvas susi̇̀šaukė vaikus DŽ1. Kol tu giminės susišaũksi, ilgai truks, o kaimynas pats pirmasis [į pagalbą] Skdv. Susišaũkia vyrus, parodžia [padarytą žalą] Grv. Seniai armonika susišaukė jaunimą rš. Visus šventūsius susišaũkęs (šaukdamasis dangaus pagalbos) rėka Pvn.
2. tr. šūksniu paraginti ateiti, atsiliepti: Ka bus valgymas gatavas, tai aš taũ sušauksiù LKT266(Brž). Uhū! uhū! – sùšaukė jį senasis ubagas Jrk21.
^ Rugiai buvo reti – diegas diego nesušaukia Vlk.
| refl. tr.: Vaikai, nedarkykit valgio – badą susišaũksit! Dkš.
ǁ Krkn, Sdk, Šč, Lt šaukiant sugrąžinti, pašaukti atgal: Norėjau sušaũkt, bet jau buvo toli nuėjęs Gs. Būtų užmiršęs, ale nuo galulaukės sùšaukėm Grš. Vyrai barškalus pasiėmė, barškino, tauškino girioj par naktį, bet vaiko [paklydusio] nesùšaukė Skr. Eik, sušaũk šunį atgal – dar užpuls ką Srv. Sùšaukė kiaulę, mat klauso Ėr. Pavargėlius žmones, paskui tūleropus geidulius šito pasaulio nuėjusius, sušaũkia DP410.
3. tr. sukviesti (susirinkimą, tarybą, posėdį ir pan.): Sušaũkti tarybą, teismą NdŽ. Buvo beklausiąs, kam sušauktas mitingas J.Balč.
| refl. tr.: Apylinkės sekretorius susi̇̀šaukė susirinkimą, o pirmininko nėra Skr.
4. intr. NdŽ surikti, šūktelėti: Tėvas sùšaukė arba motina: gulti, vaikai, a jūs da norat baikas krėsti?! Vvr. Ka sušaũksu, pribūs dvyleka plėšikų (ps.) Varn.
^ Kaip sušaukia, taip ir atsišaukia LTR.
ǁ tr. NdŽ subarti: Sùšaukiau, ka nemuštųs Krš. Sùšaukė vaiką, ka nesiustų, nedraskytųs Krš. Sušaũk, ka klausytų DūnŽ.
5. refl. tr., intr. NdŽ šūkaujant, ūbaujant susižinoti: Miškai, miškai – susišaũkt negali̇̀! Vrn. Ar mes čia, paliose, susišaũksim vieni kitus, kai paklysim? Dkš. Piemenys miške ir tai susišaũkia, o mes kaimynystėj nesusišaũksim! Srv. Piemenėliai susišaukia ragu TS1900,4-5. Pavasarį, ka Venta ištvinsta, par upę susišaũkti negali Vkš. Susišaũkia [vilkai] vienas su kitu Pb. Ant pilaitės sienų susišaukdami vaikščiojo sargybiniai A.Vien.
^ Žirnis žirnio nesusi̇̀šaukia (skystai išvirta) Lp.
susišaũkiamai adv.: Gryčia, seklyčia, kamara – krūvai žmonių vietos nesusišaukiamai J.Balt.
6. tr. K, Rtr, KŽ, I.Simon paskelbti (ppr. užsakus).
7. tr. NdŽ vienu kartu išleisti (kortas).
◊ visùs gi̇̀mines sušaũkti labai susiraukti: Rūgštu, mažna visùs gi̇̀mines sušaũkt Žl.
užšaũkti, -ia (ùžšaukia), ùžšaukė
1. intr. M, Rtr, KŽ garsiai sušukti, užrikti: Jis kad ùžšaukė – tuoj visi nutilo DŽ1. Ne savo balsu ùžšaukiau iš skausmo Bb. Vilko balsu mokėj[o] užšaũkt (užstaugti) ir [vilką] prišaukt Drsk. Būčiu paklaususi, būtumi užšaũkęs, užkrokęs! Krš. Kartais ans ùžšauka ant munęs Tl.
| refl.: Varlės kurkė patenkintos, tarpais aptildamos, čia vėl užsišaukdamos rš.
2. tr. NdŽ peršaukti, perrėkti, viršyti šaukimu: Daugiau nedainuosiu – o kam tu mane ùžšauki! Jrb. Taip krokė tėvas, net gerklėje jam apkarto, o Katrės užšaukti niekaip negalėjo Žem. Mane, švelnią moteriškę, užšauks, užrėks, užstumdys S.Čiurl.
| prk.: Jų širdyse dar nebuvo tiek neapykantos, kad galėtų užšaukti sąžinės balsą Vaižg.
3. tr., intr. R363, MŽ486, N šaukiant uždrausti (ką daryti): Ùžšaukė, ka to sviesto neimčiu Krš.
4. tr. pakviesti užeiti (ppr. einantį pro šalį): Užùšaukiau kartą, tai kad pripaistė visokių niekų Slm. Kokį berną ažušaũkia savęs[p], duoma ėst, duoma įsigert Lz.
| refl. tr. DŽ1, Prn, Lp, Pc: Ją dažnai kas užsišaũkia Ėr. Mes senukę vis užsi̇̀šaukiam pavalgyt Ig. Užsi̇̀šaukiau vaikus gryčion Aln. Užsi̇̀šaukiau, primylėjau ir da išsinešt daviau Ds. Matei, kad ej[o], tai reikė užsišaũkt Pv.
ǁ šaukiant užvadinti aukštyn: Ùžšaukė visus ant kalno pasižiūrėti puikaus reginio DŽ1.
5. tr. užkviesti kur atvykti, dalyvauti: Žùšaukė jį an rodos Rod. Ir aš tę ejau, ažùšaukė mane Dv. Ka veseilion ažušauktái, tai pagiedotau Dv.
| refl. tr.: Nepliauškėk, tu užsišaũksi nelaimę an savo galvos! Krš.
6. tr. Q48, B, NdŽ, Skd, Vkš, Krd paskelbti, pagarsinti, pranešti: Užšaũk bažnyčio[je], kad bus atlaidai J. Šiandien ùžšaukė jomarką ant ateinančios seredos Užv. Turguj ùžšaukė, kad prapuolė vaikas Jnš. Argi negirdi, kaip aš (gaidys) tarp vakaro ir ryto kokia dvidešimt kartų užšaukiu orą Mš.
| refl.: Jie užsi̇̀šaukė duot labai daug, o neištesi Gs.
ǁ N, KŽ paskelbti užsakus.
| refl. tr., intr.: Jau jy užsišaũkus su kitu Lp. Anas kitą buvo ažgėręs i ažsišaukęs Ml.
7. refl. KŽ užsikamuoti, galą gauti šaukiant: Jis persišaukė, užsi̇̀šaukė KII247. Vaikas užsišaũks bešaukdamas DŽ1. Jei kas pasidarytų, ji užsišaũktų Snt. Vežk tu greičiau tą bobą į ligoninę, ka tik pagytų, bo ta mergica užsišaũks Rs.
8. tr. šaukimu pakenkti: Ùžšaukėm gerkles (užkimome) Ub.
ǁ refl. NdŽ, KŽ užkliūti, užsikirsti balsui.
9. intr. NdŽ garsiai uždainuoti, užrėkti: Aš iš sykio ùžšaukiau: – Oi berželis turi širdį… Jrb. Koristė buvau, užšaũkt labai galėjau Bb.
10. intr. daug užsiprašyti, norėti gauti: Par daug ùžšaukė už arklį Up. Jurgis už arklį ùžšaukė šimtą penkiasdešimt litų Čk. O kiekgi užšauksite algos? rš.
ǁ NdŽ skelbti sumą kortuojant: Atsargiai lošta, tankiai net per mažai užšaukia TS1904,4.
11. refl. turėti vardą, būti vadinamam: Aš užmiršau, kaip ta vieta užsišaũkia Ds.
12. tr. KŽ, Nt, Akm, Eig apvaisinti (paukščius, kiaušinius): Kliunkiai, t. y. kiaušiai neužperėti, neužšaukti̇̀, be žąsino, be gaidžio padėti J.Jabl(Als). Tiek įdrėbiau (užmokėjau) už tus žąsies kiaušius, o nė vienas neùžšauktas Dr. Žąsies kiaušiai nėra užšaukti Klp. Neùžšaukė žąsų, nieko neišrietėjo DūnŽ. Neišlesintas žąsinas y[ra] juo užšauką̃s Šts.