Pluoštinis dujų ūkas, susidaręs iš supernovos sprogimo metu išmestos medžiagos. Supernovų liekanos skleidžia sinchrotroninį spinduliavimą (nuo radijo bangų iki gama spindulių). Žinoma >100 supernovų liekanų, kurios plisdamos vis labiau retėja ir per ~100 000 m. turi išsisklaidyti tarpžvaigždinėje erdvėje. Supernovos liekana t. p. yra neutroninė žvaigždė, kuri kartais gali būti pulsaras. Sprogstant I tipo supernovai (baltajai nykštukei dvinarėje žvaigždžių sistemoje) susidaro burbulo pavidalo liekana, o sprogstant II tipo supernovai (didelės masės žvaigždei) susidaro pilnaviduris pluoštinis ūkas (žr. Plerionai).

Dangaus p. hemisferos P. Tako žvaigždynas, esantis už Laivagalio, plotas 500 kv. laipsn., Lietuvoje nematomas. Šviesiausios žvaigždės – dvinarė žvaigždė γ² Vel (V = 1.78, nariai – Volfo Rajė ir O7 sp. klasės žvaigždės), δ Vel (V = 1.96, A1V), λ Vel (V = 2.21, K4 Ib–II), κ Vel (V = 2.50, B2 IV–V). Žvaigždyne daug padrikųjų žvaigždžių spiečių, trys OB asociacijos, taip pat pluoštinis Gamo ūkas, prieš 10 000 m sprogusios supernovos liekana, kamuolinis žvaigždžių spiečius NGC 3201 (V = 7.1).