Informacijos pateikimas žodžiu, vaizdinės informacijos kodavimas žodžiu. Individualioje sąmonėje informacija laikoma dviem pavidalais, vaizdais ir žodinėmis sąvokomis. Informacija nuolat perkoduojama iš vieno pavidalo į kitą. Vaizdiniame kode vyrauja rega. Informacijos perkodavimas į regimuosius vaizdus vadinamas vizualizacija. Vaizdinės informacijos perkodavimas į žodinę sąvokinę (verbalizacija) ir žodinės sąvokinės į vaizdinę (vizualizacija) yra dinamiškas procesas. Vaizdų ir žodžių sąvokų kodai (informacijos pavidalai, formos) vienas kitą papildo.

Kalbinė protinė veikla, neuropsichologinis procesas, kai vidinė kalba (žr. ↗šneka) transformuojama į akustinę; minties perkodavimas į garso signalus siekiant išreikšti mintį, perteikti informaciją ↗kalbos priemonėmis; gebėjimas kalbėti. Kalbėjimo produktas yra ↗pasakymas, kuriamas pagal tam tikrą mechanizmą: situacija (žr. ↗bendravimo situacija), ↗motyvas, poreikis (intencija), vidinis pasakymo programavimas (planavimas), kalbos priemonių atranka, vidinis pasakymo konstravimas (kalbos priemonių sujungimas), įgarsinimas (kalbos padargų veikla).

Veiksmas, kuriuo ženklui arba kitokiam objektui suteikiamas kodas.
Koduojama dėl techninių priežasčių, pavyzdžiui, rašytinis tekstas koduojamas dvejetainiais ženklais, kad jį būtų galima pateikti kompiuteriui, internetu siunčiami dvejetainiai duomenys (pvz., vykdomasis failas) koduojami grynojo teksto ženklais.
Kai kalbama apie duomenų apsaugą (kad jų neperskaitytų pašaliniai), tai tikslingiau vartoti šifravimo sąvokas (šifras, šifravimas ir pan.).

Duomenų ar jų vaizdavimo formos pakeitimas¹, pvz.: perkodavimas iš vienos koduotės į kitą, keitimas didžiosiomis raidėmis.

↗Pratimų tipas pagal paskirtį, kūrybiniai pratimai, formuojantys kalbinius gebėjimus siekiant geresnio praktinio kalbos mokėjimo; kitaip vadinami ↗užduotimis; priešinami ↗parengiamiesiems pratimams. Taikant komunikacinę mokymo ir mokymosi kryptį, komunikaciniams pratimams teikiamas prioritetas, kalbinei veiklai skiriama didesnė dalis pamokos laiko. Tai yra: (1) klausimai ir atsakymai; (2) asociaciniai pratimai: ↗minčių lietus, ↗semantinė schema; (3) atpasakojimas: teksto arba vaizdo įrašo; (4) diskusijos: su pasirengimu ar laisvosios, debatai, forumas; (5) kompoziciniai pratimai: pranešimai, ataskaitos, trumpas informacijos pateikimas; informacijos perkodavimas – tos pačios informacijos pateikimas keičiant stilius ir žanrus; (6) situaciniai pratimai: scenarijus (laisvas bendravimas poromis pagal nustatytą situaciją), ↗mokomasis vaidinimas, interviu, ↗simuliacija.

Užrašas, identifikuojantis duomenų arba kitokio ištekliaus buvimo arba paskirties vietą.