P. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, esantis į p. nuo Skorpiono ir Matuoklės, plotas 110 kv. laipsnių. Šviesiausios žvaigždės: α TrA (V = 1.9, K2 II–III), β TrA (V = 2.85, F2 III), γ TrA (V = 2.89, A1 V). Lietuvoje nematomas.

Viena šviesiausių Paukščių Tako sričių, esanti Skydo žvaigždyne. Paveikta mažesnės tarpžvaigždinės ekstinkcijos negu aplinkinės Galaktikos sritys.

Tamsusis tarpžvaigždinių dulkių ūkas, matomas plika akimi Paukščių Tako juostos Kryžiaus žvaigždyne, p. hemisferoje, kampinis skersmuo 4° (45 šm). Nuotolis nuo Saulės ~650 šm.

Dvi šviesios Paukščių Tako sritys Šaulio žvaigždyne, turinčios mažesnę tarpžvaigždinę ekstinkciją negu aplinkinės sritys. Didysis Šaulio debesis yra ~5° į š. nuo Šaulio γ žvaigždės. Mažasis Šaulio debesis yra šiaurinėje žvaigždyno dalyje, ties Skydo žvaigždyno riba.

Tamsus, aiškių kontūrų kosm. dulkių telkinys. Matomas šviesių ūkų arba Paukščių Tako fone. Globulių būdingieji skersmenys 0.5–5 šm, masė 10–100 M_S, temperatūra 10–20 K. Manoma, kad iš kai kurių globulių susidaro prožvaigždės. Atrado B. Bokas (JAV) 1947 m.

P. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, esantis į pietus nuo Skorpiono, Lietuvoje nematomas. Plotas – 237 kvadr. laipsniai. Šviesiau-sios žaigždės 3-iojo ryškio. Žvaigždyne yra trys kamuoliniai žvaigždžių spiečiai, iš jų šviesiausias – NGC 6397 (V = 5.9).

Didysis dangaus sferos apskritimas, einantis beveik Paukščių Tako viduriu. Nuo galaktinio pusiaujo matuojama galaktinė platuma b, išilgai pusiaujo – galaktinė ilguma l. Ilguma atskaitoma nuo Galaktikos centro, kurio l = 0°. Galaktinė plokštuma ir dangaus pusiaujo plokštuma susikerta ~63° kampu.