samdýti, sam̃do, sam̃dė tr.
1. VlnE32, BPI228, BtMt20,1, H, N, K, Dbg, Kli, End, Yl, Krp, Skd, Vž, Žg imti į darbą; daryti samdos sutartį: Kitas gaspadorius, kur daugiau žemės, sam̃dė dvi mergi, kitas vieną Vvr. Kokia jau buvo šeima didesnė, ten samdytų̃ jau kokių turėdavo Varn. Ūkininkai samdýs i pri rugių, samdýs pjovėjus, samdýs rinkėjas Lpl. Čia pas mumis piemenies neliuob samdýti, liuob karves raišios Krt. Samdýtas bernas buvo JnšM. Samdýk bernuos tą sūnų LKKVII197. Kirvelninkas – turgus, kurio metu buvo samdomi žemės ūkio darbininkai – bernai ir mergos MLTEII148. Ka darbo turėjo, tik sam̃dė Nv. Samdys, būdavo, žmones šieno žolę iš Nemuno pievų parvežti Šlu. Samdýk apart, pasėt – nebeapsmoka imt sklypelis Lel. Kap pats ateina [talkon], tai tiktai pavaišina, o kai sam̃do, tai pinigais moka Rod. I pjovėją sam̃dė, i vežėją sam̃dė – i šieną supūdė Vkš. Mato, ka vyras nebaugus, neištižęs, i bando samdýt LKT128(Trg). Viršininkai (kerdžiai) būdavo sam̃domi vasarai Grz. Sam̃do piemenį iš pavasario Pb. Ką šiemet samdysim į pusvaikius? Grg. Šeimynos buvo šeši samdýti: du vaikiai, dvi mergės, piemuo, auklė Nv. Vaikam mokytis sodžius daraktoriaus jau nesam̃do Kpč. Savo šeimyna didelė, ė da būdavo ir samdýtų Sdk. Samdýta šeimyna NdŽ. Tiltą darė, tai sam̃dė svietą Aps. Pavalgiusi šeimyna ir samdytieji ropučių kasėjai išėjo į laukus I.Simon. Laisvai sam̃domas NdŽ. Sam̃domasis darbas NdŽ. Parduočiau stakles ir plonas drobes, samdýčiau artojėlį JV35. Parduosiu žirgą ir tymo balną, samdysiu audėjelę StnD1. Samdytą šeimyną reiks pribudint JD581. Prašysiu samdysiu siero sakalėlio, kad nulėkt, kad parnešt raibąją plunksnelę LTR(Lš). Per laukelį aš pati lydėčiau, per girelę gegutę samdyčiau LTR(Jsv). Per girelę muziką (muzikantus) samdýsiu (d.) Klvr. Samdytinas M. Samdomasis, samdomoji (kurį reikia samdyti) I. Mūsų niekas nesam̃dė DP92. Išejo iš ryto samdytų darbinykų MP92.
| prk.: Iš to samdýto miego (išgėrus migdomųjų vaistų) tai labai prastai, labai galvą sopa Krok.
^ Dievas nubaudė. – Čia nereik Dievo samdýt Rs. Bėda šunį samdyt, kurs pats nepjauja RD213. Ar šeimynos eini samdyti su riebiu snukiu? M. Devynims samdant, bernas be vietos pasiliekt LTR(Vdk). Samdytas – ne gimdytas LTsV173(Ds). Nesamdyt vilko avelėm ganyt LTR(Dkk). Dievo až berną nesamdyk LTR(Ds). Šuo ir tai per Kalėdas berną samdo (atkertama prašančiajam ką padaryti) Srv. Pirk arielką, samdyk gėriką (priekaištaujama negeriantiesiems) Krš.
| refl. tr. NdŽ: Jis darbui mane samdėsi J.Jabl. Samdosi bernus ir padienius rš.
^ Gaspadorius, da tik pamislijęs siračiuką samdytis, jau diržą nuo pilvo juosias LTR(Vdk).
ǁ refl. NdŽ eiti į darbą pagal samdos sutartį: Samdžiaũs i samdžiaũs – našlelė visą amželį vienutė Ad. Kataras sam̃dos, tas gali išeit [, jei sunkios sąlygos] Grv.
ǁ papirkti: Valdžios samdomi žmonės imasi tiesiog hipnotizuoti minią, kad ji, saldžiai, patriotiškai šypsodamasi, badautų Pt.
2. Q617 verbuoti, rinkti savanorius kareivius už algą: Sam̃domoji kariuomenė DŽ1. Samdė mane lenkų ponai po žalnieriais joti KlpD41.
ǁ už atlyginimą prikalbinti sąvo vietoje kitą atlikti kokią prievolę: Samdýdavo savo vieto[n] kitą karuomenėn Krs.
3. CI136, R, Sut, KBII175, J, Ėr, Als, Sk nuomoti: Gyveno vienų viena, samdė priemiesty nedidelį kambarėlį A.Vien. Butą reikėjo samdýt, už mokslą mokėti Pp. Mokestis ažu dalį namų samdytų SD100. Sodą sam̃dom LKT254(Srv). Visi Skirsnemuniškiai, visi Žvyriai iš jos (dvarininkės) pievas samdýdavo Skr. Linus mūsų daugiausia sėdavo samdýtoj dobilienoj Sml. Mes savų pievų neturim, reik nuo kunigaikščio samdyti J.Jabl(Rgv).
| Bagočiaus bernelio jaučiai samdýti, vargdienio bernelio paties auginti JV335. Samdytu žirgeliu pas man atjojai NS1135. Sam̃domi vežimai NdŽ. Jūrelėms neplauksim, marelėms nebrisim, laivužio nesamdýsim JD663. Telšiūse mašinelių lengviųjų kiek nori samdýk Žr.
^ Tai niekis, kojos nesamdýtos – pastovėsiu Upn. Mano kojos nesamdytos – paspėsiu LTR(Rm). Eisiu namo pėsčias, kojos nesamdýtos Prn. Šunies liežuvis nepirktas, kojos nesamdytos PPr423. Šunies dantys nesamdýti (visada gali įkąsti) Šln. Bene ašaros samdýtos? Dkš. Arklys samdytas, bet kojos dar juo samdytesnės I.
ǁ pirkti išsikirstinai, išsipjautinai: Samdžiaũ žabų Sur. Anądien samdė gaspadorius miško ir pirko gatavų malkų An.
| refl. tr.: Dobilai šiemet prasti, reiks samdýtis šieno Sml.
apsamdýti tr.
1. beveik sutarti samdant; pasamdyti: Yra piemuo jau kaip ir apsamdýtas Pl.
| refl.: Merga apsisamdė dvaran ir eina jau tarnaut LTsIV511. Ir šitas taip pat apsisamdė an senelį ganyt avelių LTR(Slk).
2. beveik sutarti išsinuomoti: Apsamdžiaũ arus iš Jonienės, pasisėsme dobilų Mžš.
3. LTR(Srj) išnuomoti.
| refl. tr.: Pavargėlis nuejo in miestą, apsisam̃dė miestan sau stanciją ir kurį čėsą gyveno Lp.
atsamdýti tr. pasamdyti į savo vietą: Atsamdyk gerą vaikį, pats gali išeities Šts.
įsamdýti tr. K; Sut
1. įtaisyti į darbą, parsamdyti: Galiaus mane prie tokio krikščionies įsamdė Ns1843,3.
| refl.: Įsisamdė in ekrūtą BPI198.
2. atiduoti maitinti už mokestį: Kūdikį (ant valgydinimo) įsamdýti KII290.
3. refl. įnikti samdyti: Įsisam̃dė, t. y. įsiukatijo brolis šiandien samdýti šeimyną J.
4. K, NdŽ išnuomoti: Vynyčią savą įsamdys kitiemus darbinykamus DP311.
| refl. tr., intr. R, Lex28, N, K, TP1881,2: Tik karvei ganyklą įsisamdýdavom Gr. Jie savo namų neturi – įsisam̃dę gyvena Skr. Gano miške insisam̃dę Lp. Įsisam̃dęs činžininkas KII57. Dabar juodu įsisamdė į mažą butelį Ns1833,1. Pridieninkai, kurie ant laukų dirba ir ten įsisamdę gyvena, jau nebvadinami būrais prš.
5. apgyvendinti už nuomos mokestį: Čion pat, per butą, antram gale buvo žalnieriai įsamdyti BsV49.
išsamdýti tr. KI145
1. visus pasamdyti: Išsamdýti visi … darbininkai Š.
2. NdŽ išnuomoti: Išsamdýti visi butai Š.
nusamdýti tr.; N
1. I, LKT45(Klk), Als, Grv, Vvr paimti į darbą, pasamdyti: Nusam̃dė mumis ąžuolus vežti Pc. Bernioką nusam̃dė lig Mikalojaus, o mergiotę – lig pačių Kalėdų Skrb. Nusamdýk dar vieną berną J. Nusam̃dė piemenį bandai ganyti Krš. Piemenaitė būdavo nusamdýta, tai ta ganydavo kiaules i žąsis Snt. Atvažiuos, nusamdýs mumis Klk. Ir viršininkas (kerdžius) vienas nusamdýtas buvo Mšk. Už dorėlį dūdorių nusamdžiaũ JD20. Tatai už savo piningus nusamdė BB2Moz22,15.
| refl. tr. J: Nusisam̃do kelius piemenis – keturis penkis – nu, i gano LKT245(Lg). Muni išmokė merga, kur turėjau nusisam̃džiusi Lk. Aš Talmanto Juzelį vis tiek nusisamdýsu į vaikius Krt. O kad jau išbėgo, išbėgo – Radvilas kunigaikštis tuoj kitą nusisamdydavai Sln. Vienas ūkininkas nusisamdė už mergą sau ant metų jauną Onikę DS110(Rs).
2. išnuomoti: Atėjo in karaliaus miestą, nusamdė sau namus (ps.) Brt.
^ Kur žmogus sėdėjo, tegu sėdi – juk čia vieta nenusamdýta Jrb.
| refl. tr. K: Nusisam̃do armoniką, griežia i baliavoja tą dieną [piemenys] Sk. Kuliamąją mašiną nusisam̃do – visą sodžių tep ir apvažiuodo Grv. Aš tarnavau pri ūkininko, paskuo pryšininkės[e] nusisamdýsu Lpl. Persikėlė į kitą kraštą, tenais pakelėje nusisamdė mažą pirtelę BsPIII291.
ǁ Kvr nupirkti iškirstinai: Nusamdžiáu miško, dabar reikės vežti Ll.
pasamdýti tr.
1. BtMt20,7, H166, R20, I, J, Skd, Rud, Pb paimti į darbą, sudaryti samdos sutartį: Anys žmogų pasam̃do ažu pinigus Aps. Pasamdáu žmogų, ir išpjauna [pievą] LKT56(Akm). Ją tenai pasam̃dė, ir vėl mokino visą žiemą Krs. Nepasamdai̇̃ nei trobai pataisyt, niekam Klt. Gervėčiuosa buvo dvaro malūnas, ten malūninykas pasamdýtas Grv. Pasam̃dė ažu mergą LKKIII184(Arm). Piemenį pasam̃dėm, ir gano Šlčn. Ir piemenỹs pasamdýtas buvau LKKVII197(ČrP). Nepasamdýti eina žūti žuvų JnšM. Pečiūrienės brolis buvo pasamdytas prie caro arklidžių arklininku A.Vien. Pasamdęs žmones, liepė kasti gret didžiojo akmenies, ir antsikasė diktai apkaltą skrynę M.Valanč. Budynė yr, kalnus giedam; daba jau tus trūbus (orkestrą) pasam̃do Lkž. Mes pasamdýsim Tilžės staliorėlį, mes padirbdinsim skryniai pakojėles JV591. Kiekvienas ima dieninį grašį …, už kurį sukalbėtas yra arba pasamdýtas DP391.
^ Dirbau kai pasamdýta (smarkiai) visą dieną Klt. Šneki kap pasamdýtas Dkš. Joja kaip pasamdytas Pnd. Meluoja kap pasamdýtas Kt. Tu dirbi kaip pasamdýtas, tik dėl akių Jnš. Kad pats tingi, tai pasamdai ultojų (tinginį) Klt. Ant blogo i durna galva kai pasamdyta LTR(Vdk). Gyvena kitas lygiai pasamdytas: nei meilės in vienas kitą, nei iškados Lb.
| refl. tr. N, K, Rod, Sk: Aš pasisamdžiau vertėju vieną vaikiną J.Balč. Pasisamdýti vadovą NdŽ. Aš tave pasisamdžiau ne tinginiauti, bet darbui dirbti J.Jabl(Kp). Pasisamdęs berną, pasinuomok grumtą J. Būdavo, seniau pasisam̃dom pusbernį Dbk. Kur negalėsiu – pasisamdýsiu Dkš. Reikė[jo] buvo man pasisamdýt piemenelis – gyvulelis buvo Aps. Darbininką pasisamdýti reikėjo ir pavalgyti duoti, ir užmokėti reikėjo Žr. Mes pasisamdýsim Vilniaus audėjėles, mes išausime plonąsias drobeles JV591.
^ [Loja] kai pasisam̃dęs OG301. Pasisamdýk tarną nuo Kalėdų! (atkertama prašančiam ką padaryti) Plv.
ǁ refl. apsiimti tarnauti, parsisamdyti: Pasisam̃dęs kruta Rš. Žmonys pasisam̃dė net Dvinskan važiuoti Aps. Jis pasisam̃dė ūkininkams javus kulti NdŽ. Ieško kito viešpaties, kuriam ažu pinigus pasisamdo SPI201. Šuo pasisamdė pas taupnų žmogų ir turtingą ūkininką daboti triobas ir kepti duoną Blv.
2. SD172,297 išnuomoti: Ūkį pasamdė trejiems metams Tadui LzP. Reikia malkos vežt, butas pasamdýt, maistas duot [mokiniui] Sug. Pasamdyti namai SD100, N. Įsodino vynyčią … ir pasamdė ją kiemionims BtMt21,33.
| Pasamdýk arklį Krm. Pirmininkas vežė, pasam̃dė mašiną Erž.
| refl. tr. Sut: Atvyko į Tarsis ir pasamdės sau namus M.Valanč.
| Pasisamdýti arklį NdŽ. Pasisamdė mašiną kulti J.Jabl.
ǁ refl. tr. pirkti išsikirstinai: Turėjau pasisam̃dęs delenką malkų Pavinkšnių miške Sml.

×pripasamdýti (hibr.) tr. pasamdyti: Pripasam̃dėm piemenį an vasaros Rod.
parsamdýti tr.
1. žr. pasamdyti 1:
^ Darkosi kaip būtų parsamdytas M.
| refl. tr. BŽ264.
ǁ refl. J, M apsiimti dirbti, tarnauti: Parsisamdžiau laukininkui ant metų Skr. Parsisamdau per berną N. Ponas privertė parsisamdyti dvarui kumečiais V.Myk-Put. Vyrai parsisamdė tik tam vienam kartui – skatiko užsivaryti rš. Daugelis parsisamdo ponams, o tie jiems už dieną moka Tat. Karaliaus dvare per mergą parsisam̃dė Jrk78. Važiavo žmogus parsisamdęs su linais Sz.
2. Q555, H159, R, MŽ496, NTMt21,33, N, Sut išnuomoti: Ten savo namus parsam̃dė, o čia įsisamdė Skr. Galėjo ir durpyną parsamdýt Pgg. Parsam̃doma karieta KII34. Europoje yra tokių nusigyvenusių valdovų, kurie parsamdo savo kariuomenę turtingesniems kraštams J.Balč. Atėjo karalius, parsamdo nuo tų meškininkų mešką vienai nakčiai ir gerus pinigus užmoka LTsIV77. Savo vynyčią kitiemus parsamdys BBMt21,41.
| refl. R, K.
ǁ parduoti nusipjautinai: Parsamdžiau dalį šieno Lp.
pérsamdyti tr. NdŽ
1. refl. Dr apsiimti dirbti, tarnauti: Pársisamdyti jau eis į tą Lietuvą Krtn. Persisamdžiusioji tarnaitė žadėjo atvykti už savaitės I.Simon.
2. baigti samdyti: Pársamdė jau svietas šeimyną, t. y. parejo jau laikas samdymo J.
3. Q556 žr. parsamdyti 2: Daug pársamdyt liuobėjo už kelis rublius Kin. Jisai tai pats valdė per tam tikrus savo vietininkus, tai kitiems persamdydavo A.Janul. Vienas ūkis … yra tuojau persamdomas arba parduodamas Kel1881,84.
prasamdýti tr. išnuomoti: Prasamdžiau savo namus Jonukui TS1901,6-10.
prisamdýti tr. NdŽ
1. R20, N daug pasamdyti: Daug prisamdė sau bernų J. Samdyt visiem darbam neprisamdýsi Dglš. Pats kepu – ką prisamdýsi! Lt. Tu neprisamdysi, mano motinėle, kas dieną audėjėlių BsO137. Tu prisamdysi, mano močiute, samdinykių mergelių LTR(Br).
| refl. tr. Pc: Prisisamdė mergų, bernų, įsisėjo savo laukus LB200. Dar liuob prisisamdyti pusantro vaikio, pusmergę Plt.
2. refl. tr. išsinuomoti: Jonas nuėjo į miestelį, prisisamdė dvidešimt vežimų, atvažiavo, užsivilkęs pono kailinius LTsIV191.
3. pasisamdyti šalimais kitam tarnaujantį, kad kartu abiem dirbtų: Prisamdžiaũ piemenuką, ir gano Pls.
susamdýti tr.
1. NdŽ, Gršl, Akm, Dv pakankamai, kiek reikia pasamdyti: Po Kalėdų naujai susamdyta šeimyna jau rinkosi Žem. Kaip katrie buvo susam̃dę daug šeimynos Užv. Tokius netikusius [meistrus] susam̃dė Šv. Susam̃dė bernus, davė vilkinius šunis – ir eikit Krd.
| refl. tr. Lp: Ar jau susisam̃dėt šeimyną? Sml. Oi susisamdė mano motulė svetimas paslūgėles, drobelių audėjėles (d.) Mrc.
2. refl. tr. K daug išsinuomoti: Aš susamdysiu viso kaimo žirgelius LTR(Pns).
užsamdýti tr.
1. užprašyti, papirkti, kad ką bloga padarytų: Užsamdỹs da kokį pasiutėlį, ka tau galvą praskeltų Sml. Ji nurašė laišką savo bernui, kad užsamdytų karą ir užmuštų jį LTR(Blnk).
2. žr. pasamdyti 2: Užsam̃dė visą traukinį Strn.
| refl. tr.: Nuėjęs į miestą, užsisamdė gerą kambarį LTR(Auk).

im̃ti, i̇̀ma (ẽma), ė̃mė K, Š; SD114, B, R, M
I. tr., intr.
1. čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiu: Kad emi̇̀, im̃k greičiau! Slm. Kam emi̇̀ tokį didelį obulą – nesuvalgysi! Als. Im̃k žiupsnelį aguonų! Slm. Nereikia nieko rankosna im̃ti OG400. Ėmęs indelį vandens M.Valanč. Skruzdėlė, ėmus gražų grūdą iš savo aruodo, nešėsi Tat. Reikia imtienai geresnių daiktų ažu šituos niekus Ds. Imtè (imkite) vaiką! Švnč. Im̃' (imk) tu pirma! Dsn. Tu, stikleli baltasis, į rankeles imamasis JD1029. Mesiu šviesų kardelį, imsiu naują žagrelę DvD7. Mesk gromatą rašyti, imk grėblelį taisyti JD1103. Vyrai imdavo rankosn aną dalį DP139. Kodrinag ubagas su tavimi netur imt (orig. impt) ėdesio DP33. Imt (orig. impt) nemaruonies rūbą DP33.
| Ima mane už rankelės, veda už stalelio (d.) Vlk. Ema už rankelių, veda ant seklyčią NS527.
| Tik pribėgo, ėmė už krūtų ir trenkė Joną į žemę Lp.
| Štai imki mūsų tvirtą ranką ir kelkis, mylimoji žeme! S.Nėr. Tas žmonių kalbeles rankelėm imsim NS1078.
| prk.: Tų namų ugnis neims (nelies) TŽIV480. Neik prie ugnies, o pradės tave ugnis im̃ti Skr. Vėjas iš visų pusių gerai ima (pučia) Gs. Ko gi šitas svetelis įėjo: ar ugnelės imtų (įsižiebti, užsidegti), ar kelelio klaustų? Užp. Oi ūžia ūžia sieros girnelės, oi ima ima mano viekelį (d.) Eiš. Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos BM450. Ka (= kad) jo ir smertis neima (ilgai jis nemiršta)! Gs. Liga ima (griebia) ir jaunikius, ir stiprius vyrus BPII459. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o dešimtoji jam galvą ėmė KlvD246.
| Kelmus imdami (raudami), radę ir pamatus VoL294.
| Už balto stalo martelę rėdė, aukštoj klėtelėj rūtelę ėmė (nuo galvos rūtų vainiką) LB100. Po eglele, po žaliąja imti vainikėliai Niem17. Jaunos mošelės vainiką ėmė JV684.
| Mėsą iš puodo im̃ti (griebti) K.
| Jie ėmė (sėmė) suodžius iš pečiaus CII169. Bul'bas iš rūsio ẽma (semia ir į maišus pila) Slm.
| Žiūrėk, imu (nešuos, vežuos) šitą knygą pasiskaityti Jrb. O kad aš išjosiu į svečią šalelę, imsiu vieną dobilėlį su savimi drauge D2. Imk ir muni drauge su savi, josiam abudu į svečią šalelę (d.) S.Dauk.
^ Imk tave velniai (sakoma supykus, keikiantis)! Vlkv. Imsia juos galai! Rod. Im̃ tau velniai! Ds. Ìmai jį budelis, t. y. lai budelis jį ima J. Ima jį balti arimai (magilos, šaltos dienos)! B. Ima jį dievai! MŽ. Imai tave bala su tavo žirgeliu! JV1073. Pinigai imami (tikri, geri) R168. Darbo nė kokio neleido anai vyras nė į rankas imti (neleido dirbti) Žem. Reikia likimą imti už vadžių (reikia kovoti, nepasiduoti likimui) rš. Gyvenimą reikia imti, taip sakyt, už ragų A.Vien. Mergučės, imkim dainą (uždainuokim)! Skr. Pati iš savęs viską ima (prasimano) Skr. Kareivius visada aštriai ima (griežtai laiko) I.Simon. Imkit ausin kalbą mano (klausykit)! Ch1Moz4,23. Nevalgyk paskutinio kąsnelio – niekas šoktų neim̃s (neves, nekvies) Slm. Šiandie dvasią i̇̀ma, kai išeini (labai šalta) Pc. Vos prie jos durų prieini – kvapą i̇̀ma (labai dvokia; darosi labai nedrąsu) Skr.
| refl.: Im̃kis savo daiktus ir eik Kp. Kelkitės, sūneliai, imkitės dalgelių! d.
| Jis vėl nutvėrė dalgę ir ėmėsi pradalgio rš.
| Nieko nesiimkit (nesivežkit, nesineškit) su savim į kelią SkvLuk9,3.
| Kodrin to nimies (= neimies) po akimis savo? MP239.
| Šiandien labai žuvys imas (griebia meškerę, kimba ant meškerės) Lš. Vilkas įkišo šulinin uodegą ir laukia, kole žuvys imsis (ps.) Rš.
| prk.: Rūpinuosi, imuosi apie ką SD39.
2. dirti, lupti (odą, žievę): Diedas davai (pradėjo) ožkai kailį imt Tvr. Kad Mikita ožį pjovė, Mikitienė skūrą ėmė JD1360.
^ Neklausyk, neklausyk – im̃s tau tėvas kailį (muš tave)! Slm.
3. valyti, doroti (javus, šieną, daržoves): Rugius pjaut pradėdinėjam, pievas i̇̀mam (šieną pjaunam, vežam) Ad. Kitą savaitę im̃siam ir mes runkelius Dov. Metas im̃t apyniai Ėr. Apynėli žaliasis, puruonėli gražusis, tave ėmė nuo kartelių, mane vedė už rankelių JV677.
4. rėžti, užsibrėžti (vagą, pradalgį, barą): Ar tai jis mažą pradalgį i̇̀ma? Skr. Ašmininkas žambis platesnę vagą ema Trk. Kam taip platų barą emi̇̀ (linus raudama)! Slm.
5. žymėti; daryti: Matinykas pleną ẽma Slm.
6. nešioti, dėvėti (drabužius): Šis raištis maž tèimtas (tenešiotas) Šts. Drabužiai maž teimti, tenešioti Dr.
7. dirbti, įtempus jėgas; traukti (sunkumą): Mūs Juodis kalnan labai gerai ima Lš. Šešetas arklių neimtų̃ (nepavežtų), o jis vienas varo Srj. Rąstas sunkus, vienas arklys neima (nepaveža) Lb. Vežėjas pliauškina botagu, dėl to arkliai ir ima (žengia) tokius didelius žingsnius I.Simon. Bet jau im̃kit grynai (smarkiai čiupkit dirbti)! Alk.
| refl.: Karšta šienapjūtė, svietelis su šienais i̇̀mas Rod. Iš kapitų ėmiáus (smarkiai dirbau), mažne patrūkau Skd.
8. refl. intr., tr. pradėti dirbti, stvertis (darbo); ryžtis; įsipareigoti: Mūsų šalis ėmėsi kurti istorijoje negirdėtu maštabu elektrines, kasti milžiniškus kanalus A.Vencl. Ar prie lauko imsies (ieškosi vietos), ar prie amato? V.Kudir. Imuos ką, prademi, ketinu, ketu, žadu R153. Imas ar pratęs imtis ne savo darbą dirbti J.Jabl. Tu per daug emi̇́es, tai ir nepadirbi Slm. Prie darbo ėmės jauni, karšti vyrai V.Kudir. Ir tas miegalis vieną kartą ė̃mės darbo Als. Apie mergystę taryta: kas jos gali imtis, teimies DP598.
9. refl. mokytis: Bet dar ir daugiaus iš mūsų pasakos im̃kis K.Donel. Jei kuri imasi iš savęs, nors priešokiais … paėmusi pieštuką, kiek pabraižo Žem. Gerai ė̃mėsi – ir pabaigė mokslą Ėr. Jis labai gerai emas Pmp. Jų visi vaikai labai i̇̀masi Rm. Jei nesiimsi̇̀ pats per save, tai joks mokytojas neišmokins tavęs Nč. Per daug mokslą ant savo galvos imdamos (per daug mokydamasis), susirgo M.Valanč. Ot mūsų susiedo vaikai tai gerai imasi mokslan Alv. Pastebėta, jog mergaitės ne mažiau už vyrus imasi mokslo rš.
10. refl. pratintis: Nesiim̃k vis taip nosies traukt – negražu! Slm. Arklys ẽmas naravą Slm.
| refl.: Kad pakalbi ką, tai imas tuoj į galvą (jaudinasi, pyksta) Jnšk. Nesiimk jau taip į širdį – aš nieko bloga nesakiau Srv.
11. prk. lengvai (aštriai) pjauti, rėžti, kirsti, kirpti (apie peilį, kirvį, žirkles): Gerai išgaląstas peilis i̇̀ma viską Snt. Neseniai galandau peilį, o jau nebèima Srv. Ans turėjo gerą pjūklą, į medį ė̃mė kaip į sviestą Vvr. Gero šienpjovėlio gera dalgelė – i̇̀ma Rod. Mano dalgė vilkaplaukio nèima Pšl. Ot dalgė aštra: ima kai ugnė! Švnč. Kaip tu tekinai tą kirvį, kad jis nieko nèima – reikia pagaląsti Mrj. Geležė visiškai nebèima – reikia pagaląst! Sml. Visai mintuvai nèima braukt (neaštrūs) Rdm.
| refl.: Su šunkoju (dalgiu) neemas kirtis (nesikerta), su klėbiniu jau emas Šts.
12. traukti: Juoda drapana labai dulkes ir šilimą ẽma Slm.
| Tamsi drapana greit dėmes ima Ėr.
13. kąsti (apie dažus), dažyti: Geroja rauda (skaisčiai raudoni dažai) gerai ẽma Ppl. Šunio vilnų nė kokia daryla nèema Ds. Prasti darylai: nèema Slm.
14. prk. dėti (į burną); valgyti (ėsti, ryti); gerti: Motina, kai ajerus geria, i̇̀ma cukraus gabaliuką į burną Skr.
| Paršą visu geroji (geriausia) laikyti: peną geriau ima kaip kiaulė Vkš. Net akimu (akimi) ima, kad valgo Arm. Jau visiems pavalgius, aš dar porą kąsnių ėmiau BsV94.
| Martynas ima sriubsnį ir pastato butelį ant stalo I.Simon.
| Mano dėdė ima (geria, girtauja) iki dainavimui Alvt. Jau, berneli, tu šiandien ė̃męs Alk. Ėmę apipenus (nuodus) DP40. Imk, švoger, burniukę (gerk), neužlaikyk! Skr. Jis niekad nė į burną neėmė arielkos (negėrė) V.Kudir. Baltai ẽma (valgo), juodai triema (šakalys dega, juodi angliai griūna žemėn) Lz.
| refl.: Nei sveikas, nei kvaras – niekas nesopa, ė valgyt niekas nesi̇̀ima (nesivalgo) Prng.
15. reikalauti: Projektavimas ima daug laiko sp. Sviestas ẽma druską (sviestui reikia daug druskos – nesūrus sviestas negardus) Slm. Retan skietan suvertas audeklas ẽma daug ataudų Slm. Mokslas ima pinigų Gs.
II. tr.
1. šaukti (į karo tarnybą); mobilizuoti: Rudenį vėl im̃s naujokus Als. Ar jūsų sūnaus do šiemet nèėmė? Slm. Žemaičiai nebgalėjo beglobti žemgalių, turėdamys visur imtūsius kareivius išleistus S.Dauk.
| Ėmė į ginklą (mobilizavo karui) S.Dauk.
2. pirkti gyvulius, grūdus (valstybei); rekvizuoti (karo reikalams): Rajone jau ẽma grūdus Alz.
| Kaip sužinojom, kad vokyčiai ims karves, išvarėm į mišką Als.
3. vesti (į nelaisvę); areštuoti: Kurie pasiduoda, tus ẽma į nelaisvę Als.
| Milicija nekaltų nèema Kp.
4. užkariauti; laimėti: Proletariatas ima valstybinę valdžią ir paverčia gamybos priemones visų pirma valstybės nuosavybe rš.
| Imu, gaunu miestą SD41. Kiekvienas namas reikia im̃ti Kp.
5. prk. eiti (miegui, juokui); ištikti (pykčiui, baimei); paliesti: Monikos neėmė miegas P.Cvir. Dainuot ir šokti šiandien ima noras T.Tilv. Snaudulys i̇̀ma, eisiu gult Ėr. Šitokiu važiavimu miegas tik i̇̀ma, ir daugiau niekas Švnč. Šiandien miegas i̇̀ma, gali būti lietaus Pc. Jo miegas nèima OG82. Ka man juokas ėmė par talką KlvrŽ. Kad juokas ima, tai reiks verkt (priet.) Ds. Vedė mane šokti, ėmė mane džiaugsmas JD1001. Baisumas, baugumas ema Šts. Mane ema gėda prieš tuos žmones, kurie daug daugiau už mane yra nudirbę rš. Žiovulys i̇̀ma Pkr. Ema raudonis, tokių kalbų klausantys Šts. Čiauduliai ẽma Šts. Rūpesneliai ẽma širdį Šts. Nerimas ėmė galvą, gailestis spaudė širdį V.Piet. Nuovargis ima J.Jabl. Neima jo dygliai Arm. Peiliu valgyti neseka: diegliai ims (priet.) TŽIII372. Kiekvieną valandą vis didesnė jį ėmė nekantrybė rš. Mane zlastis ẽma KlvrŽ. Pyktis mane ẽma, žiūrint ant tavo darbą Slm. Mani nė ėdis neema (nesinori valgyti) iš to rūpesnio Šts. Kai padirbi lauke, labiau i̇̀ma valgymas Ėr. Ka nesveikas, tai greit ir šaltis i̇̀ma Vlkv. Nė darbas nebema (nebesinori dirbti) pavargusio žmogaus Ggr.
| refl.: Sako, nu tokios arbatos valgyti labai ẽmas (noris) Skd.
III. tr.
1. priimti; priglobti: Imkim (= imk mane) savęspi srš. Tą žmogų meldė, kad jis ją imtų po toms lupsnimis BsPI11.
| Ar tave į prieglaudą neima? Ėr. Emu į karšinčius, sutinku laikyti pas savi senatvėj S.Dauk.
2. vesti (pačią); gauti į namus (užkurį): Žmogus tave nori imti, vieta gera A.Vencl. Jei nemisliai im̃t, tai nereikė ir šidyt (vilioti) Trgn. Kas žada, to nelauk, bet ẽma, tai ir eik Užp. Kuri turėjo didesnį pasogą, tą ir ėmė Srv. Kad nor ant akmenio, bet ima, tai ir teka Prng. Jis ją im̃tų visu glėbiu, kad ji už jo eitų Skr. Žadėjai mañ imti, žadėjai mylėti (d.) Pnd. Nebegrįši, sesutyte, iš kur buvai imta (d.) Pnd. Tu mano mergele jaunoji, iš trijų šimtų rinktoji, o iš ketvirto imtoji LB136. Duosiu šimtelį, kad nori, im̃ka, jeigu dukrelė mano patinka (d.) Kp. Ši trečioji, svetimoji, ta man tinka, tą aš imsiu KlpD25. Atjojo jojo Varšuvos žaunieriai, paėmė ė̃mė Lietuvos mergelę (d.) Dkšt. Iš to kiemelio mergelę ėmiau JV931. O Lemach ėmė sau dvi moteri Ch1Moz4,19. Aš tave imù už savą moterį. Aš tave imù už savą vyrą DP69.
| refl.: Jūs vėlai ėmėtės ir vedėtės Db. Aš im̃čiuos (= imčiaus) karalių už vyrą BM86. Jin i̇̀masi ū́žkurį Jnšk. Daugelienė dabar galės kitą žentą im̃ties Pc. Sąmišiai suliūbon imtiesi (vesti) MT222.
3. samdyti: Im̃k mane už nešiotoją (samdyk vaiko auginti, nešioti)! Slm. Im̃k mane už berną! Gs.
| refl.: Vienas ūkininkas ėmės vaikiną, kurs jam žąsis ganytų TDrVII158.
4. rinktis, skirtis (globėju, pavyzdžiu): Jį ema už globėją ž.
| refl.: Jį dabar paveikslu imkis J.Jabl. Tave imuosi šiandien už savo motiną brš.
5. savintis: Sakyk, kam jis i̇̀ma svetimą turtą K.Donel. Tai aš emù šitą skarelę Slm. Im̃k šitą žiedą, man jo nebereikia! Ppl.
^ Kad suvalgei košę, imk ir puodą (kad jau viską paėmei, imk ir likučius) S.Dauk. Kad velnias paėmė kirvį, teema ir kotą S.Dauk. Ėmė velnias arklį, teima ir vežimą Srj. Kad giltinė paėmė kirvį, teema ir kotą VP20.
| refl.: Kad neturi, tegu i̇̀masi Ėr.
| prk.: Gana daug kalbos pavyzdžių imuos čia ir iš žemaičių kalbos tarmių J.Jabl. Šios rūšies pavyzdžiams šį tą ėmiaus ir iš lietuviškųjų Prūsų ir Klaipėdos krašto laikraščių J.Jabl.
IV. tr.
1. gauti; įgyti; turėti: Tėvas ėmė ordinariją ir algos dvi dešimti Žem. Kur siratai imti tėvą, kad jo nėr! Arm. Darbininkai ėmė po grašį I. Jų vaikai geras algas mieste ẽma Slm. Kursai prašo, ima BtMt20,7. Imčia dalią PK586. Sąnariai … ima vienas nuog antro drūtybę VoK13. Idant imčia gerybę VoK48. Prašykite, tieg, ir imsite DP220. Pikta tavo ė̃mė, o gera savo davė DP200. Man valia yra šita duoti ir vėl imti BPI349.
^ Imti geriau nekai duoti Ds. Duoda – imk, muša – bėk Krn. Duok anam pipirų, kad žirnių neema Šll. Manęs jaunos neklausei, savo valią vis ėmei (darei kaip tinkama) JD960. Danguj žemėj ėmęs ir duok (kur nori gauk, bet duok, būtinai duok) Slm.
2. skolintis: Nuolat jie iš mum tai šį, tai tą ẽma Ppl.
^ Imdamas sakalo akis turi, atduodamas – šuns (paskolinti nori gerą daiktą, atiduoti prastą) B. Imdamas turi vanago akis, atiduodamas – šunies VP18.
3. pirkti: Keturi ė̃mėm bilietus (prie bilietų kasos keturi stovėjom) Tršk. Grūdą vis i̇̀ma, o kiaulę ne visados Žlp. Gyvulius labai ėmė Sld. Sunku sužinoti, kada im̃s žąsis Kt.
4. nuomoti: Jie ima kambarį rš.
5. prašyti; reikalauti (parduodant); plėšti, lupikauti: Kiek imi̇̀, kupčiuli, už tą peilį? Alk. Jis pigiau ima už darbą Pt.
| Imu pinigus, mokestį R114. Toks man daktaras – tik pinigams imti J.Jabl.
| Žinojo, kad viršininkas mėgsta užtraukti ir „ima“ [kyšius] V.Kudir. Sakai, urednykas lietuvis bus ir ims kyšius lietuviškai taip pat B.Sruog.
6. euf. vogti: Tai žmonės – nuo mirštančio ir miegančio i̇̀ma Skr. Vagys tik akminį nèema Šts.
7. kilti, rastis: Vilkas visumet į mišką veizda, nes iš krūmo yra imtas M.Valanč. Visa, kas ižg žemės imto yra, ing žemę pavirs DP580.
^ Girioj imtas, krome pirktas, paėmus ant rankų, gailiai verkia (smuikas) Vkš.
| refl.: Stebėjosi, iš kur imasi tas ramumas rš. Iš to šventos pajautos, iš to giesmės imas A.Baran. Šitas gražus padavimas ne iš mano pramonės, bet iš knygų imas A1885,37. Nėr žinios, iš kur ėmės – lyg iš dangaus iššoko Kltn. O tu kap čia ėmeisi? Lš. Iš kur te jo ir emas: kožnądien sako, ir vis šviežias Skdt. Kur anas pas mus ėmusis itokis durnas? Vrnv. Regis, iš smalos te ir emas toj degtinė Ut. Iš kur itokis bernas ėmės? OG87. Nežinia, iš kur ėmės karpos Ad. Oi iš kur imas gaili raselė be juodo debesėlio, o iš kur imas tai ašarėlės ant to balto veidelio? (d.) Kb. Šventė … pirm devynių šimtų ir šešių dešimtų metų pradžią savą ėmusi DP507.
V. tr.
1. refl. pradėti augti; smarkiai augti: Ir rugiai be lietaus nelabai i̇̀mas Al. Atolas gražiau i̇̀mas už pirmą žolę Srv. Ale va kap greitai žolė i̇̀masi! Al. Ir mun skaudulys pradėjo imtis Up. Pamidorai kad i̇̀mas iš kailio, tai imas! Pc.
2. rūgti, fermentuotis: Alus nèema raugo Šts.
| refl.: Alus jau i̇̀masi, matyt, gerai nutaikintas užduot Ėr.
3. refl. pradėti degti, įsidegti: Kaip tiktai ėmė kurti iš antro karto ugnį, ir pradėjo imtis ps. Malkos jau ẽmas Slm.
| prk.: Saulėtekio šaly ėmėsi skaistus žaras (prieš saulės tekėjimą darėsi raudonas dangus) rš.
4. kepinti, kepant gelsvinti, rausvinti (duoną, pyragus): Pasižiūrėk pečiun, ar ẽma duoną Slm.
| refl.: Pyragai ẽmas (kepa, kepdami gelsvėja) po pečiu Šts.
VI. tr., intr.
1. versti, velti (imtynėse): Mergaites priimta imti viena ranka rš.
2. refl. rungtis, ristis, eiti imčių: Eimi ant ko, imuosi su juom R19. Bernai i̇̀masi i̇̀masi, kol persiima, – tada vienas pasidaro galva, kiti jo privengia Sml. Jie visą valandą imasi, ir nė vienas neprisiveikia Vad. Da tu nori su manim imtis? LB179. Mažesni vaikai bovijasi besiimdami prš. Einame imtis! Vrb. Kaip eisim im̃tis, ar išgalėsiu? Alk. Pradėjo imtis – vienas kitam nieko nepadaro BsPIV22.
3. pulti (kovoje, rungtynėse): Jus (= juos) imkim be baimės RD194.
| Viršų ema (nugali kovoje, rungtynėse) JD193. Nežinau, katrie ėmė viršų Pn.
| prk.: Tiesa visuomet ima viršų rš.
4. refl. kovoti; grumtis; ginčytis, spirtis: Kariauju, imuos R135. Tenai prūsai su lietuviais kaip levai imas Ldvn. Ir ėmėsi ėmėsi, ir smakas įmušė tą vaikiną iki juostai LB179. Galinčius su levu girioje ėmėsi LTI14. Vyrai ėmės kaip jaučiai rš.
| prk.: Jau seniai imas dvi pasaulėžiūros rš. Jis su smerčiu ėmėsi NTLuk22,44.
| Būta gi štukos, ir anas do emas (ginčijasi)! Sdk. Jis labai su moterim i̇̀mas (ginčijasi, barasi) Jnšk. Per visądien ėmės kap šunes Arm.
| Imasi jiej vienas už kitą (vienas kitą užstoja) Mrk. Jis visados už mane i̇̀masi Lš.
5. prispyrus klausti, kvosti; barti; erzinti, pašiepti: Atejo visi į stubą ir ją pradėjo imti, kad pasakytų, kur kas stovi Vlk.
| Atėję pradėjo mane im̃ti Alk.
| Ją ẽma visi už bailumą Slm. Tėvas ėmė sūnų ant dančio (barė), ėmė, o sūnus nei žodelio netarinėjo Rod. Kap ėmiau ant dančio (erzinau) – tik paraudo! Rod. Aš jį dabar už neteisingą priesaiką imsiu nagan (barsiu) Lš. Už tuos šmeižtus aš ją drūčiai ėmiau į nagą Skr. Aš imsiu jį nagan B.
6. loti, pjauti (apie šunis): Vidurnakty klausau, šunes kad i̇̀ma, kad i̇̀ma – paklydusį žmogų užpuolė! Brt. Da gi jaunas šuniūkštis, ir kaip ẽma! Sdk. Siundai nesiundai, jis vis nèima gyvulių Gs. Kad i̇̀ma šuo, kad i̇̀ma, ir niekas neišeina pasitikti! Srv. Mūsų šuo labai kiaules i̇̀ma Lš. Ką čia teip i̇̀ma šunys? Ėr.
| refl. prk.: Kasdien anys i̇̀mas (baras, riejas) kap šunes Arm.
VII. tr., intr.
1. pradėti: Im̃ti kalbėti BŽ60. Motina vis dažniau ėmė neišeiti iš namų P.Cvir. Ėmė pūst pavasarinis vėjas, baigs visai džiovinti arimus rš. Pagaliau ir jie ėmė mokytis J.Jabl. Imk darbą dirbti! J.Jabl. Ima joms pilti iš didžiosios ir mažosios Žem. Jis ėmė laukti, kad aš pareičiau Grž. Išsirito vaikas iš lovos – kad ėmė rėkt, kad ėmė! Jrb. Ėmiaũ pjaut, ėmiaũ rėžt, ėmiaũ visus [lašinius] išsinešt (d.) Kp. Pustyt im̃s Pc. Nežinai, nei į kurį galą eit, nei ką im̃t Skr. Imdami gyventi, randam jau visa ir gana patogiai įtaisyta J.Jabl.
| refl.: Ėmėsi pelėda taip save girti JD593. Dantys emas gesti nuo keptų gilių ėdimo Ggr.
2. vartojamas su kitu veiksmažodžiu veiksmo staigumui, stiprumui, netikėtumui reikšti: Ką tu darytum, Eliut, jeigu aš imčiau staiga ir numirčiau? P.Cvir. Tujau ėmęs sušukau Žem. Ėmiau išlipiau žemė[je], prigaudžiau dujai pūru uodų ir musių BM145. Ėmė ir pasakė Slnt. Jis ima pareina namo Lkš. Ema ir atima pačiai pinigus Plng. Ẽma tie arkliai ir neveža vežimo Šts. Kam čia laikai kirvį – im̃s kas ir nuneš! Jnšk. Ẽma durys ir atsidaro Šts. Vieną rytą ta bobelė ėmusi kiek ir pamigusi Dg.
| refl.: Ši ėmusis ir sudegino [eženą] ugny S.Dauk.
◊ im̃ti sė́klą rinkti gėlių ar daržovių sėklą: Emù jau našlaičių sė́klą Slm.
| Emù astrus (astrų sėklą) Slm.
im̃ti stãlą kraustyti, rinkti po valgymo nuo stalo indus: Im̃k greičiau stãlą: man reikia rašyt! Slm. Baikit valgyt, bo aš stãlą emù! Ppl.
im̃ti (im̃tis) kepùrę sveikintis ar reikšti pagarbą kepurės pakėlimu: Jis man sutikęs kepùrę ẽma (ẽmas) Slm. Prieš ponus reikė kepùrę im̃t (im̃tis) Slm.
im̃ti mẽdų kopti, kopinėti (bites): Šiandien bus gera diena bitėms kopti, medui imti J.Jabl.
im̃ti dróbę (áudeklą) traukti, lankstyti paklotą baltinti audeklą: Ji rado tetulę, pievoj drobę imančią rš.
im̃ti mãtą (miẽrą) matuoti ir pažymėti dydį: Rankovės mierą imsiu Vb.
im̃ti fotogrãfiją fotografuoti, traukti: Jis moka patagrãpijas im̃t Slm.
im̃ti rugiùs griebti pjaunamus dalgiu rugius ir rišti į pėdus: Kas ims rugius? Upt. Kai aš buvau dešimties metų, rugius imdavau Gdž.
im̃ti linùs grėbliu ar kabliu kasti į kūlius paklotus linus: Linai atsistovėję, o nėra kam im̃t Ppl. Mūsų linai do neimti, do lineliai do neimti, daililia, daililia, dailiute, daililia! (d.) Slm.
im̃ti pi̇́eną grieti (grietinę nuo pieno): Daba neturiu laiko: pi̇́eną emù Slm. Do trys puodynės liko im̃t Slm.
im̃ti gálvą nuo smalkių pradėti skaudėti galvai: Išimkit juškas: gálvą ẽma [garai]! Slm.
imti jautį (aviną, kuilį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulius): Ar ėmė karvė jautį? Šts. Ale kas yr, ka (= kad) ana (kiaulė) neema kuilių? KlvrŽ. Pjauk tą avį, avinų neėmusią (nepasiburkštusią) Šts.
im̃ti į gálvą (į širdį) atsiminti, bijoti, rūpintis, jaudintis: Neimk į galvą tų mano žodžių Plng. Nereikia blogi daiktai ir galvõn im̃t Trgn. Baras, tegul baras, o tu neim̃k galvõn (nekreipk dėmesio, nesirūpink, nebijok)! Slm. Iš pradžių nelabai tai ėmiau į širdį Mš.
| Girdėtus žodžius imkiat į širdis savas M.Valanč.
| Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos BM450.
im̃ti žõdį susirinkime gauti pirmininko leidimą kalbėti; kalbėti susirinkime: Žodį ima geležinkelio mazgo dirbančiųjų atstovas sp.
im̃tis prõto mokytis; susiprasti: Vaikai, skaitykit ir imkitės proto! M.Valanč. Ak, ben proto imkitės ir bandykit, o ne vis abejokit! K.Donel. Imkis ben biskį proto, ką šneki! Vvr. Bent dabar reik imties proto (susiprasti) S.Dauk. Imkis proto vieną kartą! Skr.
im̃tis gė́dą gėdintis: Tu gėdą imkis taip ir sakyti! Šts.
antim̃ti, añtima (añtema), añtėmė (dial.) tr.
1. parduodant daugiau paimti, gauti negu prekė verta, sulygta; perimti: Ana už sviestą pusę rublio añtėmė Als. Aš neantemu už vaistus: už pirktus piningus atiduodu Šts. Man miltų añtėmė daugiau Krtn. Neužmiršk ir ant muilo antim̃ti (uždirbti) Šts.
2. refl. suimti, suareštuoti: Antsiėmė tris keturis žmones I.Simon.
3. vaišinti, priimti: Antėmė visus, prašė, kad vaišintumėmos Šts.
4. užpulti; nubarti; kaltinti: Añtėmė mani pati už arielką Šts. Visi tą mažąjį añtema Šts.
| refl. tr., intr.: Tau tik rūpa kitą antsiim̃ti, o pats esi kelmų prisiėdęs Šts. Ant žmogaus pratekusio visi antsi̇̀ema, t. y. kaltina J. Ar vienas Juodeikis beantsiema KlvrŽ.
5. pradėti: Añtėmė muni varginti Dr.
| refl. tr.: Vyras pačią antsiėmė pjūklyti Šts. Antsiimk mane lojoti už ką norint S.Dauk.
6. refl. apsiimti, sutikti: Nebantsiimk nė prašoma gaspadinauti Nt.
7. refl. užmušti, nužudyti: Esu antsiėmusi žąsis, kiaules Šts.
| Brolių gyvastį jis yra jau vieną kartą antsiėmęs LC1886,8.
apim̃ti, àpima (àpema, api̇̀ema, api̇́ema), àpėmė (api̇̀ėmė, api̇́emė) J
I. tr.
1. SD197, K kiek nuo paviršiaus paimti, aprinkti: Aš visų [giliukų] nerenku, paviršį àpimu tik Bsg.
| prk.: Žvirbliai paviršiuo visus rugius àpėmė (aplesė) Šts.
2. nuimti: Kam skepetą apim̃ti (nurišti) K.
3. apgniaužti; apglėbti, apkabinti: Apimu, apkabinu SD197. Ką turiu apėmus, tai mano Mš. Neim̃k tiek, kiek neapi̇̀emi (neapi̇́emi)! Slm. Apimk mane rankomis savo! I. Uoselis jau drūtas – glėbiu nebapi̇́emu Slm. Mano pati tiek pastorėjo, kad net apimti negaliu Žž.
^ Kluonas glėbiu sekas apim̃t (labai mažas) Lp. Žu stalų sėdi ponai – visi neapimami̇̀ (labai stori, drūti) Vlk.
| refl.: Pyragą nuvežiau daktarui klėbiu neapėmęs (labai didelį) Šts. Saujo[je] apsiėmusi benešanti taboką Šts.
4. apsupti; apsemti: Apėmė vanduo iki juostai BsPIII72.
| Seniai yra žeme apimtas (miręs) SGII64.
5. aprėpti, paliesti: Ateinančius lygiai kaip ir dabarykščius daiktus apiema MKr246.
6. refl. apsitraukti, apsinešti: Peiliai tokie apsiė̃mę – negal benušveisti Krtn.
7. refl. J, M, Š pasižadėti, sutikti (ką padaryti); įsipareigoti: Ona su džiaugsmu apsiėmė viską sutvarkyti P.Cvir. Apsiimu, ant savęs imu R266. Nenoriu, neapsimu to R96. Aš apsi̇̀ėmiau (pasižadėjau) žinią duoti KII303. Aš esmi apsiė̃męs keliauti KI534. Donį žvėdams (švedams) mokėti apsiėmė S.Dauk. Ar apsiimsi padirbti mun ratus? Krtn. Siuvėjis iki šeštadienio apsiėmė pasiūti Up. Jis neapsiima mums padėti kulti Klvr. Neapsima padaryt Lp. Viską apsim̃čiau, viską apsim̃čiau, ale valgyt virt nenoriu – smertis į akis (nenoriu kaip mirties) Skr. Šunys apsiėmė vergauti žmonėms M.Valanč. Apsiėmė viens bernelis dėl vainiko plaukti StnD17. Aš, niekad melagiu nebuvęs, meluoti neapsiimu rš.
| Tumaitienė apsiėmė (pasižadėjo) jau daugiau nebepiršti I.Simon.
| Apsiimkim (susitarkim) kits kitą graudenti ir vesti PG. Aš n’apsiimsiu, kaip jis nor KII78.
| Jei tave didis koksai nor prie savęs vadinti, tai neapsiimkis (nesutik) BbSir13,12.
| Aba tatai išpildytų, ką apsiėmė MP148. Apsiimu ko ažu kitą SD440. Apsiimu kam SD200.
II. tr.
1. aprinkti (rekvizuojant): Vokyčiai apėmė arklius – nebėr doro arklio Šts.
2. paimti (į nelaisvę); užkariauti (miestą, žemę), paimti: [Rymionai] apėmė neprietelius į nevalią Tat.
| Piles apėmė S.Stan. [Mindaugas] yra lietuvių valstybės įsteigėjas, kuris vėliau apėmė didelius žemės plotus rš. Italijos karumenė apėmė Rymą VŽ1905,210.
3. užimti (valdžią, sostą), paimti: Naujas karalius apėmė valdžią S.Stan. Apėmė valdžią jo sūnus Gmž. Apimant naujam ciesoriui sostą, visi valstijos gyventojai priversti yra prisiekti V.Kudir.
| Vyriausybę (valdžią) apimti (paimti) Tat. Apėmę vyskupijos valdymą, išsikėlė iš Petrapilio į Alsėdžius EncIX18.
4. dial. psn. paveldėti: Po jo smerties vaikai àpėmė gaspadorystę BM209. Apėmė namus, vedė sau pačią Rp. Sūnus Justinas, dailiai jį palaidojęs, apėmė tėviškę M.Valanč. Po mano galvos apimsi didelį turtą, būsi turtingas Ašb.
5. pradėti (įsčiose): Sūnus, kurį tu žyvate apimsi ir pagimdysi, bus karalius brš.
6. Srv pagauti; paliesti; apsvaiginti; sujudinti; sujaudinti: Ją visą apėmė baimė, ir ji pagaliau pradėjo verkti J.Balč. Jis baimės àpimtas KBI13. Apimti baimės, nedrįso nė akių pakelti nuo žemės J.Balč.
| Miegas api̇̀ėmė, ir atsiguliau Ut. Vaiką miegas àpėmė Ml. Miegas teip apėmė, akys pačios merkiasi Ėr. Kad api̇̀ėmė mane miegas, tai nors mirk Ds. Ją apimdavo tingulys rš. Per šilumas mane baisus tinginys àpima Gs. Buvau skausmo apimtas rš. Nededa višta, turbūt bus džiovos apimtà (serganti džiova) Skr. Tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtas Bru. Tankiai užeina sunkios ir smertelnos ligos ir apima daugelį Tat. Pasiutimo ligos apimtas (serga pasiutimo liga) Brt. Tėvas, didžiausio sielvarto apimtas, lakstė po kabinetą rš. Mane apėmė pyktis Lš. Jį apėmė pykčio jausmas rš. Žmones apėmė panika rš. Prakaitas apema (išpila), kad adatą nulauži Šts. Apėmė raudonis (paraudo) par tokias kalbas nepadorias Šts. Šilima apėmė (išmušė, sušilau), lig išpasakojau visą pasaką Šts. Žvilgsnis nerimo apimtas rš. Jį apėmė gobšumas rš. Viena mintis apėmė smagenis (jis tik viena tegalvojo) rš. Degtinė apėmė, paršlijo ir užmigo pas ugnį M.Valanč. Galvą apimanti (apsvaiginanti) kūpka KII223. Rodos, tik tris čėrkas išgėriau, o taip mane àpėmė Rs. Atves karaliui širvą žirgą, išteptą nuodais; kaip tik karalius sės ant jo, apims (paveiks) visą nuodai, ir bus mirtis BsMtI13. Užmiršti jausmai apėmė dūšią V.Piet. Drebėjimas ir išgąstis jas apėmė BPI191. Išgąstis apėmė sargus Mž277. Liga apimts BPI191.
III. tr.
1. išnuomoti, nusamdyti: Apim̃k sau tą gyvenimą ir gyvenk J. Ir kambarį ten àpėmiau, ir baldą įsitaisiau pradžiai gyvenimo Skr. Numeliai buvo apimti Šts. Apėmė artimam mieste namelius BsPII84. Vakar buvo koks [žmogus] apim̃ti malūno Pl. Žemę turim apėmę, bet keturiūse hektarūse su karve, su arkliu neišsitenkam Šts.
| Aušelis buvo dvare padriačikas: pats stogų nedengdavo, bet tik apimdavo Skr.
2. skolintis: Nekreipkis nuo to, kurs prie tave apimti nor B.
3. refl. tr. apsikrėsti, prisilipdyti (apie ligą): Karpas visuomet apsi̇̀ima Trgn.
IV. tr.
1. apsupti; paliesti; siekti: Revoliucinis judėjimas apėmė visą šalį rš. Taikos šalininkų sąjūdis apima vis naujus gyventojų sluoksnius sp. Požiediniai lapai apima (apauga) stiebą rš. Gumbas apėmęs šaknies kaklelį rš. Krapų aliejumi trinama sausgilos apimtas vietas rš. Sako, maro liga tuoj visą kraštą apima Lš. Tamsybės apėmusios žemę turėjo Tat. Ugnelė buvo apėmusi visą trobą (per gaisrą) rš. Kur būta jo trobų, plieskia ugnelė, kluonas ir tvartai jau apimti rš. Ji viską apėmė akimis (apžiūrėjo) rš. Jis apė̃męs iš karto dvi vieti (dviejose vietose dirba) BŽ160.
2. kiek apkepinti, apgelsvinti iš paviršiaus (duoną, pyragus): Pečius nekarštas buvo ir neàpėmė (duonos) Bsg. Taip gražiai duoną apėmė (duona pradėjo kepti, pluta parudavo) Rs. Pečius nelabai karštas, tai nei kiek neapiima duonos Ml. O gerai paskėlė, api̇̀ėmė, bus gera duona Ut.
V. tr.
1. pulti, įveikti: Aš jį lengvai àpimu Lš. Ma[n] dabar atrodo, kad anuos apim̃s Alk. Žvėrys jau paukščius apima (d.) Nm. Mus jis du kartu apėmė (puolė), o mus nė vieno neužmušė BsPII259.
| prk.: Trys pjovėjai, ir tiek rugių perdien negalėjo apimti (įveikti, nupjauti) Lš.
2. suvaldyti; apraminti: Negaliu tą eržilą apim̃t Žal. Kas juos apim̃s tokiuos išdykusius vaikus! Gž. Na, kap tu ten àpimi tuos vaikus? Alk. Ta žmona nelabai (nedaug) jį apima Vlkv. Mūs vaikai toki išdykę, kad niekas jų negali apim̃ti Brt.
| Plati gaspadorysta – sunku apim̃t (sutvarkyti) Žal.
3. nuraminti: Išlaistykit man kelelį, kad anas nerūktų, ir apimkit motinelę, kad ana neverktų (d.) Tvr.
VI. tr. būti nelaisvam (neturėti laiko); susilygti (kokį darbą atlikti): Žmogus àpimtas, neturi laiko Žlp.
| refl.: Jis tada apsiėmė darbo kitam sodžiu[je] Upt. Pas mus jau berniokas apsimė (sutiko už algą tarnauti) Jnšk. Vėl apsi̇̀ėmė avelių ganytų BM52. Žmonės, kuriems jis buvo apsiėmęs tarnauti, buvo kažkokie keisti J.Balč. Jis didžiu daiktu apsiėmęs yra KII326.
◊ apim̃ti jáutį (ãviną, kui̇̃lį, óžį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Apėmė jautį – būs vesianti Kl. Žalionė (žaloji karvė) apėmė jautį Skd. Ta karvė yr neàpemanti jáutį Krtn. Ir mūsų žiemmitė apėmė jaučius KlvrŽ. Ožka mūsų ožius apė̃musi Plt.
apsiim̃ti su jáučiu (ãvinu, kui̇̃liu, óžiu) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Varom kiaulę jau pri trečio kuilio – neapsiema, ir gana Bržr. Karvė apsiėmė su jaučiu Eig.
atim̃ti, àtima (àtema, atàema), àtėmė (atàėmė) tr.
1. ką iš ko išplėšti, išveržti: Atim̃ti parsimetęs atimsi, bet induot neinduosi Dkš. Iš žmogaus možna atim̃t, o neseka insiūlyt Lp.
| refl.: Atsiim̃k, kas tavo K. Liepė atimtis (pasiimti atgal) pinigus BsPII26. Tavorą atimtis, o pinigus sugrąžinti Jzm.
2. atitraukti; pašalinti: Atim̃k (atitrauk) koją – tik nesugriuvau Sdk. Tarpai tarp kolonų paprastai užstatomi atimamomis sienomis rš. Ar žirnius atimk (pašalink), ar kiaulę paimk – abiejų neteksi Slnt. Arba gyvulį užmušk, arbą iškadą atimk Tr. Akmuo buvo atimtas nuo kapo SkvJn20,1. Viskas nuo stalo buvo atimta (nukraustyta) BsPI41. Kai kada ir bobų vaistai pamačija – vagi, kaip ranka ataėmė tinimą Ut. Ot pridėk šito tepalo, tai pamatysi, kaip greit sopę atim̃s Ds. Tik išgėrė [vaistus], ligą kaip ranka atėmė Lnkv. Nustojus dumti papirosus, skaudėjimą tą kaip ranka atima V.Kudir. Ir tą pačią sveikatą àtima kaip su ranka Krtn.
| Nukertu, atimu R10. Visi beržų drūtgaliai atimti Ėr.
| prk.: Pirma protą àtima, paskui pinigus Ėr. Afektą nopykantos idant nuog jų atimtų DP18.
^ Atimu žodį iš burnos (susilaikau kalboje) B. Velnias tave atimtų taip baisiai dejuoti! Žem. Kad tave tūkstantis peklų atimtų! Dr. Kad tavę paraliai atimtum! J. Velniai kur atim̃tų, tai smagiai pasijuokiau! Skr. O kad tave, kumpi, kelmai atim̃tų! Skd.
| refl.: Viens vieną, kits kitą atsėmė (atsiėmė, pasiėmė) Vlkv.
| Durys neatsidaro, taip atsiima [be pakabų] Mrj.
| prk.: Kiba mano vaikeliam protelis atsi̇̀ėmė Lp.
3. paimti, pasiimti: Sūnus visus àtėmė (išsikvietė pas save): ir brolius, ir seseris, ir tėvus Skr. Atimk tą nedorą karalių! PP23.
| prk.: Dievai, atimki šelmį bernelį – našluže benašlaučiau JV785. Atėmei tėvą ir motinėlę, atimk ir mane šią našlaitėlę (d.) Grž. Oi žeme, juoda žemele, atėmei matušę, atimk ir mani! (d.) Žem. Verčiau mane [, Dieve,] būtum atė̃męs į jo vietą (verčiau aš būčiau jo vietoje miręs) Skr. Neatimk manęs iš šio svieto viduj dienų mano Mž475.
| refl.: Atsiimk tą savo vaiką: jau jis man nusibodo nešioti Šn. Mažesnę seserį atsiėmė Db.
4. R8, M paimti, nusavinti: Kas čia mano kiaušius àtėmė? PP12. O švogerėliai, balti broleliai, atėmė žirgužėlį, įvedė į stainelę JV36. Ir atėmei tiemdviem (iš tų dviejų žmonių) tą meitėlį J.Jabl. Jam àtėmė visą turtą BŽ230. Vis ką gerą radę atėmė M.Valanč. Toj kumelė kaip paseno, o velnias neatėjo jos atimt, tai jis ją pardavė BsPIV52. Jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo DP120.
| Tu iš meilės vis esi man davęs ir atpenč nuog manęs ataėmęs Mž434.
^ Kad velnias atėmė kirvį, teima ir kotą (tegul viskas prapuola)! Rz, S.Dauk. Jis pagatavas (pasirengęs) iš ubago terbą atimti (jis godus) Lnkv. Neatimk nuo ubago lazdos – šunes papjaus Krk. Atėmei, Dieve, karvę, tai pasiimk ir ožką (tegul viskas prapuola) Užp. Beatimsi iš žąsino avižas (ką davęs, nebesugrąžinsi) Škn. Iš šunies kaulą neatimsi Bsg.
5. suvalyti, sudoroti (javus, šieną): Cibulius nurausiu, į terbeles sukimšiu, ir bus iš po kojų àtimta Skr. Ar javas, ar vaisius – sykį laikas atėjo atim̃ti, turi atim̃ti: paskui gadinasi Skr. Geriau, kap visus dobilus gerus àtimi Kt. Negalėjo atimti vasarojaus [per lietų] Žr. Atėmus javus, ražienas aparti rš.
6. pareikalauti; užimti (laiko): Mano dalykai man visą laiką atima J.Jabl. Daug laiko Aldonai atimdavo komjaunuolių būrys, mugės paruošimas ir visa kita rš.
7. pašaukti, paimti (į karo tarnybą): Man sūnų atėmė į žalnierius Plng.
8. daryti nejautrų; suparalyžiuoti; apsvaiginti: Visą pusę jo atėmė R. Koją atėmė paralyžius rš. Jis pajuto savo rankas ir kojas jau nutirpus, tarytum kas jas atėmęs būtų rš. Man dažnai atima visą kūną, jau tik kas negerai yr vidury (viduj) Skr. Kai išgeri tų liekarstų, tai atima ir rankas, ir kojas Upt. Tas vynas toks stiprus: mun atėmė visus kaulus Plng. Ag aš negi girtas, visą protą tebeturiu, ale vot rankas, kojas atàėmė, ir nebegaliu paeit Ds. Paralyžiaus atimta, Nastelė išgulėjo 36 metus Šts. Banaitienei viena ranka atimtà ir sutinus Pc. Atėmė ir rankas, ir kojas – nebevaldo Lnkv. Jy labai serga: pusė atimtà (nebevaldo vienos kūno pusės) Slm. Kojas àtėmė, nebegalėjo vaikščiot Ėr. Jam atėmė žadą (jis nebegali kalbėti) Sv. Atėmė kryžkaulį kumelei Šts. Gal gripą turiu, kad atėmė skonį Lš.
| refl.: Teip atsi̇̀ėmė kojos visai (negaliu vaikščioti) Plv. Bėgtų boba, bet kojos rankos atsiėmė V.Piet. Jis tep kap atsiėmęs šiandien Srj.
9. gauti: Už savo nedorus darbus teisingą užmokesnį atėmiau M.Valanč. Prašykit, o atimsite brš. Atėmęs tokią žinę, patsai nenorėjo nėkaip tikėti S.Dauk. O kada pasibaigė metas, atėmė algos dvylekį BsPIV24. Jei gerai darysi, atimsi užmokesnį S.Stan. Idant kožnas pagal savo gyvenimą atimtų algą BPII525. Kas teisu bus, atimste VlnE33.
| refl.: Atsiimsi (būsi nubaustas), vaikeli, kada nors už savo nedorybes rš. Nale (= na, ale) jis nuo jos ir atsims Šn. Atimsitės rytoj Šatėse (jums atkeršysiu)! Šts. Ele, sudraskei sąsiuvinį – atsiim̃si! Skr. Kai parvažiuos tėtė, tai atsiim̃si diržų už išdykavimus Gs. Na, tu už šitą darbą gerai nuo tėvo atsiimsi (gausi mušti)! Brt. Bernai ilgą popietį sau atsiėmė (ilgai po pietų miegojo) Jnšk. Padielnyką atsiimti (iš sekmadienio pirmadienį pagiriomis sirgti) Grž.
10. nupirkti: Atvežkiat visus viščiukus, aš atimsu Up. Jei man būtų tikęs, tai aš būčiau iš jo atėmęs už kokius dvidešimt rublių Lk.
11. daug paimti už darbą, nuplėšti: Dvi skrandas pasiuvo, šimtą keturiasdešimt rublių àtėmė Skr.
12. pavogti: Jekė su klasta slaptoms Katrynos àtima ražą K.Donel.
13. atskirti; nutraukti, nujunkyti (žindomą vaiką ar gyvulį): Atimu, atskiriu SD208. Per anksti ir negerai vaiką nuo savęs atim̃t Ds. Kumelys sušiuro, kaip atėmiau nu kumelės Šts. Atimk teliuką nuo karvės Ėr. Būtum jau seniai atė̃mę telioką, kad nemislytumėm veislei laikyt Ds. Levas atimtas vaikus (nuo levo atėmė vaikus) WP217.
^ Bliauna kaip telias, nuo karvės àtimtas Mrk.
14. sunaikinti; panaikinti, uždrausti: Yra tokių vaistų, kai užduoda karvėm, tai iš kitų [karvių] atima pieną Gs. Raganiai karvėm pieną atimdavo, avelėm vilnas sumažindavo Ob. Ir atėmė (pašalino) gnusus nuo Paraono CII927.
| prk.: Aš tau kalbą atimsiu, kad tu nesisakysi LB198. Ir atėmė (nuplėšė) tavo šlovę, visą gražumėlį (d.) Kpč. Protą atim̃ti BŽ22. Visoki laimė yra jiems atimta Blv. Ir atimčiau ligas iš jūsų tarpo Skv2Moz23,25. Ans nor martės (= marčios) sveikatą atimt BzF40. Liga ataėmė iš žmogaus energiją rš. Ka užspiegia tokiu plonu balsu, tai ma[n] visai atima balsą (negaliu giedot) Gs.
| Atimu, pametu įstatymą R35.
| Iš jo paskaitą atàėmė, nebedavė skaityt Slm.
| Linksmybės … niekas jau mumus … notims DP215.
| Grafas atėmė sau gyvybę (nusižudė) rš. Ir dėl to norėjo atimti gyvenimo (nužudyti) A.Baran.
15. atskaičiuoti; sumažinti: Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju R13. Atimti vieną atkarpą iš antros reiškia sudaryti tokią naują atkarpą, kurią sudėjus su atimtąja gautume tą atkarpą, iš kurios buvo atimta Mš.
^ Kas tas per daiktas: kuo daugiau atimsi, tuo didesnis bus? (duobė) I.Simon. Kad pridedi, lieka mažiau, o kad atimi, lieka daugiau (pridenk žiburį ir atidenk) Šl. Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi, nei atimsi J.Jabl.
| refl.: Daug vingio atsiema einant tiesiáu Šts. Tiesiau važiuojant, žinoma, vingis atsiema (atsimeta) Šts.
16. refl. mirti: Laukėm laukėm per visą naktį, niekaip ligonis neatsiima Vdšk. Baigdamas tuos žodžius, atsiėmė Gmž. Jau vienas atsi̇̀ėmė, tuoj gal ir kitas Mlt.
17. refl. atsitraukti, atšalti: Jie kažkaip nuo mūs atsiėmę Prl. Nuo pernai metų Tamulioniai nuo mūs atsiėmė Prl. Kas tu nūnai tep atsiėmęs (nenusiteikęs) dirbi?! Nmn.

×daim̃ti, dàima, dàėmė (hibr.) tr. ppr. su neiginiu nepaimti kiek reikiant: Dračka (užrėžimas, žymė) kai kur perimta, o kai kur nedaimta Dv.
įim̃ti, į̇̃ima (į̇̃ema), į̇̃ėmė tr.
1. įgriebti; paimti: Kiek riešučių į̇̃ėmei saujon? Slm.
| refl. tr., intr.: Lapė nešės lapytį insiė̃mus (dantimis paėmusi, įsikandusi) ažu kaklo Dv.
| Jis augdavo taip sparčiai, kaip sužeistas, bet giliai šaknimis į žemę įsiėmęs (įsirausęs, įsikabinęs) medelis V.Myk-Put.
| prk.: Į širdį įsiėmė alkanos šaknys V.Myk-Put.
2. įdėti, įsiurbti (į burną); suvalgyti: Vos tik į̇̃ėmei arbatos į burną, turi vėl išspjauti Užv. Įemu druskos ir gargaliuoju Šts. Į burną nieko negalėjau įimt Vlkv. Per visądien nei kąsnelio duonos neinėmiau nastruos – nesuvalgiau Vrnv. Jis sveikas: gerai į̇̃ima į save Skr.
| Per didelis stikliukas, negali įim̃t (išgerti) Skr. Aš jau buvau drūčiai įėmęs (įgėręs) ir nebepastovėjau ant kojų Skr.
| refl.: Tos šaunios žolės (vaistažolės) lengvai įsiima (nešlykštu gerti) LC1879,10.
3. įsmaugti, įtraukti, susiaurinti (drabužį): Nesiūk tik tep maišiškai, ale įimk šonus! Alk. Jakutė ties viduriu įimta, tai nereikės prie jos nė dirželio Gs. Pasiūk sermėgą, per liemenį į̇̃imtą Alk.
4. įsiminti, įsidėmėti; išmokti: Reikia stiprinti atmintį jau tuomet, kada ji yra gebsni nedaug ką įimti rš.
| refl. tr.: Ji viską sunkiai į galvą įsiima rš.
| Kokį norint tinkamą sau amatą įsiimti ir versliją S.Dauk.
5. refl. tr., intr. įprasti: Įsiim̃k tik teip sakyt, ir turėsi paržodį Srv.
| Insiėmė kokią durnystę galvon, ir pliauškia Ut. Insiėmė kai šuva nuo metų lot Vj.
6. refl. tr. prk. prisigydyti, įsisavinti: Jaunuolė tarytum įsiėmė visus geriausius jausmus, mūsų liaudies išpuoselėtus sp. Ksaveras vis sąmoningiau įsiėmė Kauno įspūdžių į sielą Vaižg. Prisiminė jaunystė ir jos giedros, skaisčios akimirkos – tos, kurias siela įsiėmė ir saugojo rš. Moksleiviai privalo savintis ir įsiimti visa, kas žmonijos pelnyta rš.
7. surinkti, pelnyti (pinigus): Jis daug piningų įrinko, į̇̃ėmė KI508. Kursai daug įima, turi ir didelius išdavimus prš. Kokios žemės įimami̇́ejie (perkamieji) piningai KII4. Jos augintinis buvo … daugiau pinigų išdavęs nekaip įėmęs BsV107. Jis jau daug įėmė pinigų (avansu išėmė) An.
8. įsiskolinti: Esav įėmusiu už butą, kaip beišsimokėsiav? Šts. Skolės iñėmė Ln.
9. pirkti išsimokėtinai: Javų daug į̇̃ėmė uošvis ant bargo J. Daug visokių prekių įėmiau sankrovoje Š. Jau už kokį šimtą įėmiau Alk.
| refl.: Lig galui mėnesio daug įsi̇̀ima prekių krautuvėje Š.
10. refl. įsidegti, įsigalėti (apie ugnį): Ugnis ėmės ėmės ir insi̇̀ėmė, dabar jau gerai dega Ds.
11. apkepti: Juk jin (duona) įimta Bsg.
12. užkariauti, paimti; laimėti: Miestą įim̃ti KII88. Vokiečiai norėjo inimtie žemę, ne žmones BsVVIII. Užpuolė sultono vaiskai miestą Tacca ir jį su šturmu įėmė I.Simon. Pilis buvusi netoli Vilniaus, kurią kryžokai 1393 m. norėjo įimti A1884,38. Rymą įims jo priešininkai A1885,86. Pilis neinimama būsianti LTII514.
13. užimti: Ir Lietuva yra inėmusi menką [pasaulio] dalelę LTI565.
14. įveikti, nugalėti: Tokia boba kap melnyčia, ir jei su ja susiimtai, tai kažin ar inimtái Alv. Jau aš savo draugų neinimu Kls. Aš jį lengvai iñimu Lš. Šitą meškos inimt negalėjo, jį levai … sudraskė LTI22. Spiečių leisk per vilko gerklę – jo jokios bitės neįims! Vlk. Kazys savo brolio neinims Vlk.
15. refl. tr. pradėti dirbti, užsiimti: Kokį norintis darbą įsiimti S.Dauk.
išim̃ti, i̇̀šima (i̇̀šema), išėmė tr.
1. ištraukti; pašalinti: Išim̃k iš akies krislą J. Tėvas su dviem žentam atėjo ir išėmė kumeliuką iš balos BsPII128. Atklapos (kamanų dalys) yr išimamos [važiuojant] ir įdedamos [jojant] Rt. Duoną iš pečiaus išimti (ištraukti) KI145.
| prk.: Gražiai išema (išskiria) vikus iš miežių [trejeris] Pl. Sėmenai, linai trąšas [dirvos] i̇̀šima Skr. Kai įlenda liga, tai neišimsi Jnšk. Argi aš tau išimsiu sopulį? Lp.
| Išėmėme (išlupome) kuprą, pripylėme pupų NS695. Mes išimsim (išgriešime) akis JD410. Skerdžius išėmė (iškėlė iš lizdelio) mano vaikelius JD552.
| Bulvių išėmei (išvertei) krūmą, tai vanduo tik gur gur Ss.
| Plauksiu jūres maružėles, aš išimsiu (išgriebsiu iš vandens) žiedužį JD1127. Kaip išimsiu žiedelį iš jūružių dugnelio, perstos visi kalbėję Niem26. Antelės išims man vainikėlį FrnS127. Mėsą iš puodo išim̃ti, lizdą išim̃ti, bitis išim̃ti KI145. Nėra kada grūdai iš pečiaus išema (išsemia) Ds. Aš, atėjus namo, neguliau, išėmus pečių kūriau Klt. Iš rūsies i̇̀šėmė bulbes J.
| Tu išėmei ger gyvatoj savoj (tau gera buvo gyventi) DP272.
^ Ant delno širdies neišimsi (jei netiki, neįtikinsi), piktiem žmonėm nasrų neužimsi (pikti žmonės vis ką pikta kalbės, jų nenutildysi) Ašm. Nupjauk galvą, išimk (išplėšk) širdį, duok kalbėt (birbynė, plunksna) B. Nors tu jam širdį išėmęs parodyk – netiki, ir gatava Trgn. Motynišką savo širdį išėmus parodyč A.Baran. Ką prastas įdės, nė geras nebišims (kai gausi mušti, reiks kentėti) Plt. Ką mes įdėsim, ponas neišims (gausi mušti, nepadės nė pono užtarimas) Žem. Bėga kaip akių i̇̀šimtas (bėga skubėdamas, nieko nežiūrėdamas) K.Būg, Šd, Slv.
| refl. intr., tr.: Turi išsiė̃musius (išsiė̃musis, išsiė̃musi) J. Per žiemą visas galas dobilų išsiima (daržinės galą sušeriame) Jnšk. Išsiim̃k pats, aš negaliu Kdl. Išsiim̃k peilį Sld. Išsiėmęs iš pastogės grumstų mušamąjį kūjelį, iššliaužė tyloms į sodžių rš.
| Išsiėmiau porą šimtų rublių sidabru M.Valanč. Vienądien įdedami pinigai (į kasą), o kitą išimami̇̀ (atgal paimami) Žal.
2. išgelbėti, išvaduoti: Teatmen Poną savo Kristų iš numirusių prisikėlusį ir norintį bei galintį jį iš tos bėdos išimti BPII40. Aš juos iš smerties išimsiu BPII8. Idant mus išimtų ižg prakeikimo DP5. Idant mes … galėtumbim išimti būti Mž174.
3. išvalgyti; išgerti: Kai padirbi, tai pusbliūdį išimi lengvai Vl. Kaip griebė, tai visą stiklinę iškart išėmė Žal. Įpuolęs į karčemą, išėmiau malką Grg.
4. išnaikinti; išdildyti: Išim̃ti dėmes BŽ77. Spalvas išim̃ti BŽ23. Karštas vanduo visa ką i̇̀šima Trgn.
| Da ne visą várputį i̇̀šėmei (išakėjai) Kt.
| Gilią duobę i̇̀šėmė Ėr.
| Žuviai vidurius i̇̀šėmė Rm.
| Dantį i̇̀šėmė (ištraukė) Rm.
| prk.: Pragyt pragijo, bet sveikatą išėmė Prng.
5. išskirti: Neišema pasukų, ir yr greitasviestis Šts.
| Sako, kad išims [iš susisiekimo] šitą autobusą Krsn.
6. išlyginti: Pardžiūvus skarelė – neišima rukšlių [laidynė] Sml.
| prk.: Pabuvęs vieną mėnesį pas mane, išėmė jis garankštes (pariebėjo) Lš.
7. išmokti; pasisavinti; nukopijuoti: Mano kalba neprigimta: iš kitų šalių, pusių žemaičių išimta LTI514.
| refl. tr.: Durną madą išsiėmei neit gult iš vakaro Sdk. Kokią jūs madą, vaikai, išsiėmėt vis vienas kitą draskiotis? Ds. Po žodį išsiimsi (prisiminsi), ir bus graži [daina] Ad. Raštą [audeklui] buvau išsiėmusi nu kaimynės Dr.
8. iškirsti, išpjauti, išgriežti: Kalaviją išimu SD41. Va, čia kiek išimsi, ir bus gerai Mlt.
9. išpildyti (drabužį, autuvą); tikti matui: Platumas nei̇̀šima ilgumo Ėr. Man per erdvą žiponą pasiuvo, aš jo neišimu Lš. Aš šituos kailinius gerai i̇̀šimu Brt. Kur tau jis išims tokią mierą! Ds. Jo siuvimus visada labai gražiai i̇̀šimu Dl. Pečius kailinių dėlto i̇̀šimi, nor neišrodai storas Alv. Da ir ãnas gerai (kaip reikiant) šitų kalniokų nei̇̀šima Trgn. Tu, vaike, dar mažas, dar tėvo kelnių neišim̃si Ml. Ne kožnas sūnus tėvo išsegtą išima Rod. Šituos pavalkus išimdavo Sartasai Sdk. Jo koja neišima čebato Iš. Vaikas dar neišima tėvo batų Pbr.
10. iššaukti, išmobilizuoti; išrekvizuoti: Išėmė į karą visus vyrus Šts. Į vainą išimti̇̀ vyrai Gs. Nebėr arklių, visus i̇̀šėmė [kareiviai] Ėr.
11. gauti; paimti iš anksto: Kiek ans iš tos pasėlės i̇̀šima, o netura ir netura piningų Plt.
| Berniokui buvo 400 algos, du šimtus i̇̀šėmė, da du liko Jnšk.
12. išpirkti; nupirkti: Žmonės apstojo ratus ir kaipmat išėmė visus paršus Ėr.
| Paprašyk, kad bilietą išim̃t Trgn. Nuėjo stotin ir i̇̀šėmė bilietą Slm.
| Išimk alaus tuziną, aš pagydysiu tavo švykštulį Ggr. Išėmė ans ir antrą pusbutelkę – beturįs piningų Šts.
| refl. tr.: Nuėjom stotin, išsiėmėm bilietus Viln. Aš išsiimsiu bilietą Ut. Ar jau bilietą išsiėmei? Krtn. Jurgis su savo draugu išsiėmė degtinės butelį ir pradėjo gerti rš.
13. išreikalauti: Išėmė iš mane mokestį Srj.
| refl. tr.: Išsiimsiu išimtinę ir eisiu į miestelį gyventi Vkš. Butą pragėrė, beišsiėmė išimtinę Šts. Išsiėmė arklį, karvę ir gyvena karšybo[je] Lnk.
14. euf. pavogti: Jam bažnyčioj pinigus iš kišenės išėmė Jnšk.
15. išskirti, daryti išimtį: Klausykitės tada visi, neišemu nei vieno ir visiems sakau Sz. Visas salas mes gerai žinome, tai tiesa, bet išėmus Šventąją V.Piet. Išėmus vieną mirtį, nėr ant šio pasaulio nieko be vaisto DP522. Visas žmones mylėt liepia, o nieko ižg čia neišima DP528.
išimtinai̇̃ Žmonės … tebesitenkino beveik išimtinai maldų knygomis ir kalendoriais rš.
| refl. tr.: Par nedėlią vieną dieną išsiemu, neitu pri darbo Šts.
◊ medų išimti pažiūrėti, iškopinėti bites: Išimu medų SD259. Dar kiti labai gudriai nora daryti, ir medų išema pirm šilų žydėjimo S.Dauk. ×
ant parankos išimti už užstatą laikinai, iki teismo iš kalėjimo išvaduoti: Sėdėjo kalėjime, dabar tėvas išėmė ant parankos Ėr. ×
mierą išimti išmatuoti: Vesiuos pri siuvėjo, išims mierą, suknę juodą pasiūs Žem. Jis atėjo mūs langų mieros išim̃t Lš.
nuim̃ti, nùima (nùema), nùėmė
I. tr.
1. pašalinti; nutraukti: Pūtė toks didelis vėjas, jog reikėjo nuimti visas bures J.Balč. Medinis tiltas, pradėjus šalti arba ledams eiti, būdavo išardomas ir nuimamas rš. Nuėmė jam pančius SkvApD22,30. Nu stalo nuimti B. Nuims šinkorka kepurėlę JD1040. Man vis vien kai kaltūną nuėmė, kai dukterį išdaviau Ml. Pamačijo šitos liekarstos, kaip ranka nuėmė [skausmą] Skdt. Šiemet jau obuoliukų nesimato – kap ranka nùimta (visai nėra) Arm. Išsimiegosi – kaip ranka nuim̃s (nebebūsi pavargęs) Slm. Aš nùėmiau (nurinkau) kaupą, nebebirs bulvės iš pūro J. Nė dešimtos dalies [kiaušių] nesuvalgys, nė kaupo nenuims Žem. Nùimam (nukeliam) puodą nu ugnies StngŽ67. Subėga vilkai an eglę ir rodavojas, kaip reikia nuimt siuvėjas nuo eglės BsPII322. Būt jie nuėmę vainikėlį, būt jie pašėrę žirgužėlius JD27. Jis nuėmė vainikėlį kaip ryto raselę, jis uždėjo nuometėlį kaip tamsią naktelę BsO67. Vainikeli muno, žaliukeli muno, šį vakarą ant galvelės, o ryto[j] rytelį užtekės saulelė, nuims tavi nu galvelės StnD15.
| prk.: Jau geriausias vyšnias strazdai nuėmė (nulesė) Gs. Sugrįžk, bernyti, sugrįžk jaunasis, tu, nuėmęs vainikėlį, pats šalin išjosi JV236. O ir ateina tas šelmis bernelis ir nùėmė vainikėlį nuo mano galvelės JD499. Galvojom, kad lis – truputį dažtelėjo (tekštelėjo), nùėmė (nuplovė) dulkes, ir vėl gražu Grž. Nuėmė kietumą, kad patryniau dalgį su raudonai įkaitintu gelžiu (atleido ašmenis) Šts. Noriu, kad mokesnis būtų sumažintas arba kad jis būtų nuimtas rš. Nuimti sopulį BŽ148. Jam šlovę nùėmė (nuplėšė) Jz. Visai tau garbę nùėmė Gs. Anas man nei uždės, nei nuims garbės Ds. Žmogeli, aš nuimsiu nuo tavęs vargus ir nelaimes ps. Jau jį nuėmė nuo darbo (atleido iš tarnybos) sp. Sunkumas arba našta sielos est nuimama DP436.
| refl. tr., intr.: Nusiėmiau nuo pečių uodus ir musis BM145. Sako, esą plaukų, katrie nusiima (galima nuimti) Ds. Atsitikdavo dažnai, labai dažnai, kada tėvas Karalius nusiimdavo (nusijuosdavo) diržą I.Simon. Palik mus – tarė, skubiai nusiimdama (nusimaudama) pirštinę rš. Mes jį (šunį iš medžio) nusiimsma (nusikelsime) BsPII322. Be vainiko pasilikus, nusiimsi ir kasnykus O.
| prk.: Jis nuo savęs kaltę nusiima (išsiteisina) rš. Dienos prisidėjo, o nakties nusi̇̀ėmė (sumažėjo) Ėr.
2. nudirti, nulupti (odą, luobą): Daktaras nuėmė akių vilkį Krš. Negalėjo viens odą nuimti CI50. Žumušė lapę, kailį nuėmė Rod. Nušaus tave strielčiukėlis, nuims tavo kailelį VoL350. Kad tiktai [dvylis] pagaišo, rakalis nuėmė jam skūrą Tat. Mes nuimsim lokei lūpas JD965. Indėnai gali kartais apiplėšti keleivius ir nuimti jiems skalpus J.Balč.
^ Nuo vieno jaučio dviejų kailių nenuimsi (per daug neuždirbsi) NžR. Tėvas žadėjo tau skūrą nuimti (mušti) Rm.
3. suvalyti, sudoroti (javus, daržoves): Rudenį kolūkiečiai nuėmė neblogą derlių J.Avyž. Kolūkiai be nuostolių nuėmė visų žemės ūkio kultūrų derlių sp. Ar jau baigiat imt? – Jau mes viską nùėmėm Gs. Jau nùėmėm javus, suvežėm Šts. Kai nuimi javus nuo laukų, visi darbai gynėti Rod. Bulvės ir burokai jau nuimti (nukasti, sudoroti nuo daržo) Jnšk. Prieš nedėlią ir daržus nuims Pls. Da pašariniai runkeliai nenuimti Kt. Tujau reik apynius nuimti S.Dauk.
| refl. intr., tr.: Kai javai nusiims, bus lengviau ganyti J.Avyž. Po tam einam germūles nusiim̃ti StngŽ71.
4. padaryti planą, nuotrauką ir kt.: Jis turėjo nueit dvidešimt penkis kilometrus, planus nuim̃t, viską sužymėt Raud.
| refl.: Dukryte, nueik į miestą ir nusiimk (nusitrauk, nusifotografuok) Žg. Nusiėmėm dėl paso Ktk. Reiks ir man kada su tėveliu nusiim̃t Vžns.
5. iškirsti, nupjauti, nukirsti: Mūsų atminime miškus nùėmė Lb. Pirmiau šilo būta, dabar šilas nùimta Tvr. Nuim̃k tą šaką nuo rąsto! Ds. Nuim̃k šitą išsikišimą Mlt. Aš labai bijau, kad man rankos nenuim̃tų Plv. Skaldė kūlius, ir nuėmė rankos pirštus su paraku Plng. Tam nelaimingam žmogui reikėjo visą ranką nuimti prš. Pakaustei ant visų keturių – ar nenuim̃s kam kojas (ar neišspirs, neišmuš)? Gs. Budelis nuėmė galvą M.Valanč. Aš tau galvą dalgiu nuimsiu rš. Jau žino katinas, kad jau visiem galvas nuėmė BsPIV287. Aš tau nuimsiu galvą su šituo kardu Gž. Girdėjau, kad tu vienu rankos pakėlimu šimtą galvų nuimi! BsPIII285. Nùėmė mano sūnelio galvelę ant baisios vainelės (d.) Nč. Šviedrią šoblią parodė, jai galvelę nuėmė TD58. Kaip tik ėjo pirma kulka, galvelę nuėmė TDrIV159. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o dešimtoji galvą nuėmė (d.) Ms. Aš tau galvą nuimsiu, kad tu mane apgausi Ds. Padarytų jis man teip, aš jam galvą nuimčiau Srv. Jeigu neišgydysi apsiėmęs, tai aš tau galvą nuimsiu BsPII284. Tu jam galvą nuimk, o anas vis savo gieda, ir gana Švnč. Žybt, ir nùėmė vokytį nu kojų Žr.
| Nenuėmiau taikinio (nepataikiau, nekliudžiau), ir šūvis nuejo pro šalį Šts.
| Taip gerą banką [kortomis lošiant] nuimi (nukerti, išloši) rš.
| refl. tr.: Imsiu šoblią, imsiu šveitrią, sau galvelę nusiimsiu d.
6. užmušti, nušauti: Jis iškart tris antis nùėmė (nušovė) Lš. Šautuvas nenuema zuikį Trk. Jo strielba ir iš tolo nuima kiškį Ck. Aš jį iš dubeltaukos nuimsiu Alv. Patruliai tyliai prislinko prie apylinkės, nuėmė sargybinius rš. Ir kvailys, kad tik turėtų šautuvą, teip lekiantį kiškį nuimtų Srv.
7. nukąsti, nudažyti: Kur gera kvarba, tai ir siūlus gerai nùima Trgn. Kad nors jau kvorba gerai nuimtų Sdk. Kaip tik prastus siūlus kišt ton pačion kvarbon, tai nùima gražiausia Lkm. Prasti dažai nenuėmė baltų vilnų, tik apžilino Ggr.
II. tr.
1. nuvarginti, nukamuoti; apsvaiginti; sustinginti: Nùima rankas, kol priverži vežimą Rz. Kas šiandien buvo Alytuj, tai arklius ratais nuėmė Alv. Nùėmė nuog visko, ne tik jau nuog kojų – visą pagynė Lp.
2. sujaudinti; paveikti; nupurtyti: Aštrus tėvelio pabarimas baisiai mane nuėmė Š. Ji išėjo į gatvę, ir ją visą net nuėmė: netoliese nešė grabą A.Vien. Kai pamačiau Jonuką, tik nuėmė visą Sdk. O žmogų daug nùima kokis nesmagumas Lp. Pamatau jį, ir nùima visą Trgn. Baimė nuėmė ją visą, širdis nuo krūtinės tartum atitrūko rš. Pamačiusi savo draugę, ligos nuimtą, dar labiau nusigando A.Vien. Kai tik išejau iš pirties, visą ir nùėmė (apsirgau) Ktk. Visas tik nùimtas, koks perbalęs Trgn. Liga nùėmė visą Ds. Nieko jam nesopa, tik taip visas nùimtas guli Užp. Žmogus nuimtas kvarabos guli kai malkapagalis Prng. Taip bloga man pasidarė, taip nuėmė visą, kad net pastovėti nebegalėjau An. Man kažin ko pusiau nùėmė, gal jau reiks sirgt Slm. Geras vynas greičiau žmogų nuima (apsvaigina) kap arielka Prng. Spiritas gali taip nuimti, kad nieko nebejausi Slm. Išgėriau keletą stiklelių – tik šiulta šiulta, ir nuėmė visą Ds. Kap parūkau stiprą tabaką, tai tep galvą ir nuima Lš. Kap pabuvau in oro, tai šaltis suvisai kojas nùėmė Arm. Mane šaltis kad nùėmė – jau reiks turbūt sirgt Ds. Išėjau ant orą, tuoj šiurpas nùėmė Ėr. Šaltis nuema ligoną Šts. Šaltis nùėmė visą Ds. Visą nùėmė šaltis Jnšk.
3. refl. pasigerti: Ėmė nùsėmė gražiai Lp. Nusėmęs buvo visai Lp. Išgėrė kelias čėrkas ir tep nusi̇̀ėmė, kad nei paeit negali Mrs.
III. tr. samdyti; nuomoti: Reikėjo tau vienam visas vagonas nuim̃tiej Trgn. Čia jau Jusys nuėmė ganiavą, reikė anksčiau Ut. Kad nùima ežerus, tai ir tinklus turi Trgn.
| refl. tr.: Tura nusiėmusi miestalė[je] kvaterą Dr.
paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė
I. tr., intr.
1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk ginklelius, eik į svirną ilsėti (d.) Plt. Paėmė nešioti ant rankelių JV601. Aš paduškos nevogiau, penkiais pirštais paėmiau NS198. O meška, paė̃mus su savo kanopa, metė jam an akių LB168. Paėmė vaiką iš karalienės BM19. Man iš po akių vilkas pàėmė paršą Grš. Aš paėmiau (įsitvėriau) jam už rankos Blv. Paimk trumpai kamanėles, kad nė neskambėtų JV927. Žuvų yra, tik neina jas paim̃ti (sužvejoti) Kbr. Niekas nepàėmė to lydžio – vis išlekia Ėr. Nubėgs lig keliu[i] [pasibaidęs arklys], ir paims (sulaikys) žmonės Slm. Puci, puci, Briseli, paim̃k (siundo šunį)! KlvrŽ. Šuo ne visada katę pàima (pagauna) KzR. Paim̃s (pakels ir pradės vyti) šuva kiškį, tai penkius kilometrus nepaleidžia Ėr. Mūsų šunes buvo ne bet kokie: jie paimdavo hienas ir vilkus naguosna Blv. Tai kad ką norėsi paimt (įsidėti) in krepšį, tai tik sakyk: „Eik in krepšį!“ BsPIV23. Kažno ar an du vežimu paimsma (sukrausim) Sdk. Dėl to litra (= litras) daug pieno paima Trgn. Ėjau arklių paimti (išvesti) nuo rugienų Rd. Jonas ir tai nepaėmė šio pikčiurnos [arklio], o tu paimsi̇̀ Trgn. Ko gi šitie sveteliai čionai suvažiavo? … Argi mane jaunuolytės pagiimtų (paimti ir išvežti)? (d.) Jž. Vėl paėmė (nusivedė) į labai aukštą kalną SkvMt4,8. Pàimamas (pakeliamas) tiltas K. Paimk (atmatuok) šimtą žingsnių nuo čia ir įkišk biržį Ut. Niekas mus neįtikins paimti kitą kelią (pasukti kitu keliu) rš. Aš paskui nepàėmiau (nepasukau) tuo keliu Lp.
| prk.: Pakilo vėtra, paėmė jo akrotą, metė ing akmeninį krantą marių Tat. Mus žiemys nepàima (neužpučia) per girią KzR. Kai pàėmė vėjas, tai dakalkos skalam skalam Gs. Nėra kas paim̃t (pjaunant maža žolės) Vlkv. Čia visai maža žolė, net dalgis nepàima Trgn.
| Paimk tu ją kokiam darbe (ji gerai dirba, nesusilyginsi su ja)! Dr. Iš ausies pàemu (įsidėmiu, išmokstu) natį Dr. Syla meilės nepaimsi (mylėt nepriversi) Tvr. Košės yla nepaimsi Aps. Do ir jos plika ranka nepaimsi (ji neprasta, nepaniekinsi) Ds. Ketvertą [vaikų] paėmė žemė (keturi vaikai mirė) Kt. Jokūbas jos žodžius taip į širdį paėmė (atkreipė į jos žodžius dėmesį) rš. Reik vaiką pri savęs paim̃ti (žindyti) KlvrŽ. Kad vel[nia]s paėmė kirvį, teema ir kotą (kad jau daug kas žuvo, tegul žūva ir kas liko) D168. Tylėk, paimsuot rykštę (plaksiu tave, mušiu)! Kv. Paimkit jam pagalį! rš. Ar nereiks tam svečiui šluotą paim̃t (ar nereiks svečią išvaryt)? Alk. Bent sykį savaitėj netikėtai paimdavo šluotą (pašluodavo kambarį) rš. Kad tave velniai paimtų! Ut. Kad jį pirmutinė kulka paim̃tų! Brt. Kad taũ žemė paimtų! Ut. Kad taũ paimtų̃ smertis! Arm.
| refl. tr., intr.: Patamsy toks mažas obuolys pasiėmė Ėr. Žmogus, ant kelmo pasilipęs, mietą pasiėmęs J. Pàsėmiau nosinę Vlkv. Ana pati pasi̇̀ima, nereikia duot Trgn. Ar tas siūlas pasi̇̀ėmė (audžiant įsiaudė)? Rdm. Ar negali pats pasim̃t sau valgyt? Ds. Pasiėmė krėslą ir atsisėdo priešais J.Balč. Vaikiukai pasiėmė pančius vyti Žem. Jau toks pats darbą pasiima (žino, kada ir ką dirbti) Gs. Aš jau turiu pasiim̃t vyšnią ant širdies (turiu suvalgyt vyšnią), taip rūgšties noriu Skr. Iš pasiimtų (įsidėtų) tų pinigų kelionei beliko visai maža J.Balč. Laivas turėjo pasiimti kuro J.Balč. Kiek pàsimi ant stalo, tiek suvalgai Skr. Vėl vaikščiosiva, pasiėmę (susikabinę) už rankų rš. Pasiėmęs už rankelės, į dvarelį vedės (d.) Vdk. Pasiimk (pasikelk) andaroką: susišlapinsi Rdm. Jis kas rytas eidavo žemyn į kaimą, pasiimdavo ožkas ir varydavos aukštyn į ganyklas Mš. Pasiėmęs šunis, eina medžiotų Blv. Nuvažiavo į viešbutį pasiimti Audos su Paspartutu J.Balč. Tėvą pasiėmė pas save BsPI168.
| prk.: Mes negalime laukti malonių iš gamtos; mūsų uždavinys pasiimti jas iš jos rš. Pasiimk akis į ranką (gerai žiūrėk) ir atrasi Dr.
2. įsmaugti; patrumpinti (drabužį): Matai, Marė dar su paimtu jaku I.Simon. Gali paimti paimką bent par porą pirštų Brs.
3. sudoroti, suvalyti (javus): Vasarą visko yr, viskas gera, tik reikia paim̃t Skr. Ka trąšų būtų, paim̃tų savo derlių Krtn.
4. patempti, pajudinti; pagalėti ką dirbti: Kumeliotė nepaima šito vežimo Skdt. Šyvasis kad paėmė vežimą, ir bėrasis pagavo traukti Dr. Jeig arklys iš karto gerai nepàema, tai paskui sunku beprisivyt Ds. Nepaim̃s (nepaveš) ir iš vietos tavo kuinas šito vežimo Ktk.
5. priversti; paspausti prie darbo; prialsinti: Vakar arklį gerai pàėmėm, tai šiandien štyvas Slm.
| Na, bet reiks save paimti į rankas (susidrausminti, prisispausti prie darbo) rš. Paėmęs save į rankas, aš abejingai pasakiau rš.
6. refl. pasiryžti: Pasiėmė eiti svieto žvalgyti BsPII145. Pasiim̃siuos ir išmoksiu Šts.
7. refl. apsiimti: Tenepasiema nėkur eiti, teateita linų rauti Nt.
8. užmušti, nudėti, nušauti: Vienu kirčiu penkias muses paėmiau Vdžg. Tokiu šautuvu kiškio nepaimsi̇̀ Lkm.
9. paveikti, paliesti; priimti, pritraukti: Sviestą gali paim̃t koks kvapas Ėr. Šalčio pàimtos bulvės Ėr.
| Taukai nepaema sūrimo, nepriema druskos Šts.
10. įdėti, įtraukti į burną; pavalgyti, paėsti; suėsti, išgerti: Jei jos vyras paims tavo vaistų, tai tuoj liks sveikas rš. Išalkęs buvau, nu tai gražiai pàėmiau Ll. Ta kumelė daug į save pàima – neiššersi Rs. Ir paršiukai paima daug grūdų Stl. Mūs kiaulelė tai pàima to ėdesio: tuščias ir tuščias lovys Skr. Kai lauke sniegas, vištos maisto pàima (reikia joms daug lesalo) Skr. Pàėmėm (išgėrėm) užėję po porą burniukių Skr. Mudvi dažnai pàimam Šilinėj Skr. Pàima per viršų (per daug išgeria) Ėr. Dalba jau beveik neabejojo, kad jie abudu su savo svainiu paimsią tą statinaitę kaip nieką rš. Mūsasis kunegas yr šnapšę paemąs ir numinę pakeląs Tl. Keturias stiklines pàemi kavos, tai drūtas Prn. Steponą vėl sakė esant slinką, savo burną paimantį (išgeriantį, girtaujantį) M.Valanč. Šnapso daug į save pàima (daug išgeria) Rs.
| refl. tr.: Petia pasiėmė pilną burną oro A.Vencl.
11. pareikalauti: Tiek arklių iššert, kiek tai pàima Lkš. Tas darbas paėmė daug laiko rš.
12. refl. pasižadėti; apsiimti: Mindovė (= Mindaugas) krikštytis pasiėmė S.Dauk. Yra didelė gėda nu kitų paskolyti ir pasiimti jiems atduoti, o nėkados skolos nemokėti S.Dauk. Jokūbas, didžiai įsimylėjęs, pasiėmė tarnauti M.Valanč. Kiti pasiima padirbti … trobesius, gelžies kelius, tiltus M.Valanč.
13. suprasti; įsidėmėti: Ne mūs galvai paim̃t, ką jis čia rašo Vlkv. Aš tų litarų negaliu paimt Ml. Senis tuoj paėmė jo nupasakojimą, o aš nė kaip negalėjau paimti Kltn. Ko paimt negal silpnybė mūsų SGI143. Kad mokslą nori paimti, turi gerai valgyti Dr. Mokslą yr paėmusi (mokyta) Šts.
| refl.: Nė vienas vaikas nepasiėmė, tik aš vienas buvau išmokęs, supratęs Šts.
II. tr.
1. pašaukti (į kariuomenę): Murka nepaimtas J.Jabl. Ir paėmė mane jauną į kareivių pulkelį JD765.
2. išvesti (į nelaisvę); areštuoti: Visą dešimtį giminių į nevalę paėmė ir į Asiriją nuvedė S.Stan. Buvo ir sekretorių paė̃mę Ėr. Ar tiesa, kad tavo gaspadorių pàėmė? Švnč.
| refl.: Jie nedavė pasiim̃t (nepasidavė) Skr.
3. užkariauti; laimėti: Nėra tokių tvirtovių, kurių bolševikai negalėtų paimti rš. Supraskite pagaliau, brangūs draugai, kad valdžią reikia paimti jėga, kova, sukilimu rš. Laisvės nekrinta iš dangaus, jos yra paimamos, tarp kitko, gerai organizuotos darbininkų partijos dėka rš.
4. užeiti, ištikti, apimti (baimei, juokui): Jį paėmė rūpesnis ir baimė J.Bil. Kad pàėmė juokas! Pc. Jau jį visą baimė paėmė LTI172. Lakstė boba, bailės paimta Rd. Vilių paėmė nemalonus šiurpas I.Simon. Mane paėmė miegas rš. Arklys gulasi, keliasi, paima jį karštis rš. Tik išėjau į orą, tuojau paėmė šaltis Jnšk. Tus būtum ir piktumu paėmęs Pln. Kogi juokies lyg durno (= durnumo) paimtà?! Ds. Paėmė rūpestėlis, kad atjoja bernelis (d.) Kp. Žmogus rūpesčio pàimtas J.Jabl. Maža ką pykčio paimtas gali prisakyt ant žmogaus Ds. Ka pàėmė jį liga, vos išsigaiveliavo Gs. Gal ir šita akis paimta [ligos], kad vis juoduliukai maišosi, kaip musytės skraido Al. Eik gult – atrodai kap visas ligos pàimtas Gs. Paėmė jį kokia nogloji, va jau trečia diena guli Arm. Jei mane paima skaudulys, tai aš gulu Lp. Pàėmė mane gailestis į jį bežiūrint Gs. Ūkininkę džiaugsmas paima J.Jabl. Ją visą paėmė skausmas J.Balč. Paėmė ir juos noras pašūkauti J.Jabl. Pamotę paėmė pavydas TŽV640.
| Mane širdis paėmė (užpykau), kai supratau, kad anas pavogė mano rūbus Prng. Kolei jis prisiruošia išvažiuot, tai jį ir pusrytis pàema (ateina pusryčiai) Kvr. Man gailu paėmė (pasidarė) bičių Šts. Negulėk ant pečiaus, ba paims (sugaruos) galvą Alk. Kad mielės paimtų (kad prasidėtų rūgimas), deda miltų į numinę Ggr. Ale greit pàėmė rūgštis agurkus (greit įrūgo) Slm.
| refl. tr.: Stingulys pasėmė jį kiaurai rš.
III. tr.
1. vesti (moterį); ištekėti; gauti žentą, užkurį: Paimu moterį SD448. Kriauza apsisvarstė ir paėmė jo Mortą P.Cvir. Bet kur tu, Onike, dingsi, neturėdama pasogos? … kas gi tave paims pliką? Žem. Auk ir lauk, aš tave paimsiu Lnkv. Vaitkiukas pàėmė Dailidžiukę Skr. Jis turi paėmęs mano seserį Mrs. Mes tavo dukrelės paimt norėjom J.Jabl. Tai kas, kad jauną paim̃s Dgl. Labai noriąs paimt sau jauną mergytę až pačią BsPII240. Pàėmė ir su namais, ir su žeme Ad. Pasėjau linelius, kur lyguma, paėmiau panelę, kur mylima NS613. Cit, neverki, panytėle, sugrįšiu ir sugrįžęs iš vaiskelio paimsiu (d.) Pnd. Tobijošius užaugęs paėmė moterį S.Stan. Paėmiau pačią ir todėl negaliu ateiti brš. Suliūbiju, jog tave paimsiu DP69. Bau nežadėjai kuriai kitai paimti jos ažu moterį? brš.
| Ar turi gerą ir nepriverstą norą šitą, kurį regi ties tavimi stovintį, ažu vyrą paimti? brš. Ant Zosikės trakšt ir paimu žentą! Žem.
| refl. tr.: Tu pasiimsi sau lygią I.Simon. Pabus pabuvęs (pagyvens), o paskui, kokią norės, tokią pasiim̃s Skr. Vainikais rėdydavo senieji tuos, kurie pasiimdavo SPI225.
2. pasamdyti, priimti į darbą: Buvome paėmę plūkėją linų plūkti Jnšk. Reiks paim̃t vaiku[i] nešiotoją Slm.
| refl. tr.: Pasiimsiu dienyką (padienį), padės mišką suvežt Jnšk.
3. pasisavinti; nusavinti: Gaspadinystę pàėmiau Rdm. Kad pergalė būtų visiška ir galutinė, reikia dar paimti visa tai, kas vertinga kapitalizme, pasiimti visą mokslą ir kultūrą rš. Čia yra šis tas paimta ir iš Kuršaičio žodyno J.Jabl.
| refl. tr.: Atiduok, kas mano, ir pasiim̃k, kas tavo BŽ248. Savo radęs, gali pasiimti Pp.
| Vokiečiai tiktai prūsų vardą turi pasiėmę rš.
IV. tr.
1. gauti, įgyti: Kiek pàėmei ažu rugius? Sdk. Keletą rublių už uogas paėmėm Mrj. Ar jau pàėmei kokius devynis rublius už pamidorus? Jnšk. Nėr iš ko paimti pinigų (neturiu ko parduoti) Jnšk. Juo daugiau paimsi, juo daugiau išleist reiks Jž. Paėmiau paėmiau, tris šimtus rublelių paėmiau (d.) Upn. Paėmė kaip už kviečius (brangiai) Ukm. Laišką nuo tavęs paėmė Jonas Pš. Dažnai iš pašto grometą paimdavome Pt. Ar pàėmėt pinigus, kur siuntėm? Jnšk. Jeigu jūs paimsite šį laišką, tai prašom atsakyti rš.
| Gira plutą paema kaip dangtį (ant giros pluta užsideda) Šts. Kad ėstų kiaulė, veikiai paimtų kūną (suriebėtų) Šts. Tai jau jis, drąsą paėmęs (įsidrąsinęs), kai davė jai, kai davė! Skr.
| refl. tr.: Ar jie pasiima sveikatos to[je] Palango[je], ar nu papratimo važiuo[ja]? Dr. Su žmogumi nuolatos begyvendamas, [arklys] žmogaus būdą pasiima Blv.
2. pasiskolinti: Puidokas iš banko pàėmė pora tūkstančių Up.
| refl. tr.: Savo [pinigų] nesutekdavom, reikdavo ir iš bankos pasiim̃t Slm.
3. nupirkti: Gaila buvo nepaimti Ėr. Turėjo aviečių – tuoj pàėmė Ut. Paim̃k kokią bandutę vaikam lauktuvių Alk. Mieste be pinigo nė aguonos grūdo nepaim̃si Jnšk. Ale tai dyvai, kad ir už du šimtu nemožna paim̃t BM33.
| refl. tr.: Turim pasiė̃mę šiek tiek miško Užv.
4. išsinuomoti: Cigonai ant žiemos paima kambarį ar mieste, ar kur kitur Skr. Trejus metus turėjau tą sodą paėmęs Ėr.
5. euf. pavogti: Nepalik pernakt drapanų ant tvoros – da kas paim̃s! Slm. Kaipo gal kas ineit namuosna stiprojo ir jam paimt šarvus jo, jei nesurištų pirmai aną stiprąjį BtMt12,29.
6. refl. paaugti, patarpti: Gerai tas lietus – gal kiek pasiims vasarojus Srv. Kaip tik palijo, tai tep žolė ir pasėmė Lš.
V. tr.
1. įveikti, nugalėti (imtynėse); laimėti: Kas, kad jis mažas, o gerą vyrą pàima Ll. Vyras kaip bačkiukas, nedaug kas jį ir paims Srv. Jis stipras, aplinkui nėra nė vieno, kas jį paimtų rš. Mūsų avinas jūsiškį labai lengvai pàima Up. Šuva geros katės nepaima Ėr. Kiekvienas šuo mūsų kudlį paims Srv. Anys turėjo seniau meitėlį, kad visos ūlyčios šunes nepaimdavo Ds.
| Šiandien visos dirvos nepaimsma (neįveiksim aparti) Ll. O jie puikiai vedasi, ne bet kas juos paims (susilygins su jais)! Ėr. Iš nieko pinigų susikrovė, ir paimk tu jį, kad nori! Ds. Paim̃k tu ją (ji labai gudri)! Švnč. Tu jo nepaimsi̇̀: kur prieis, te jo viršus Trgn. Kazys daugiau rado riešutų. – Paim̃si Kazį! Trs. Paim̃k tu ją kokiam darbe! Ds. Jį sunku paim̃t ant kalbos Skr.
2. pabarti, prispirti, griežtai su kuo pasielgti: Paim̃k gerai [vaiką], tai nebelakstys, kur nereikia! Slm. Paim̃k, ir prisipažins Slm. Ją kad paėmė močia, tai net raudot pradėjo Slm.
| refl.: Pasiima pasiima su bobom, ir vėl tuoj geras Jnšk. Einam pasiimt! Mrs.
3. apgauti: Manęs nepaimsi: aš vėtytas ir mėtytas rš. Dabar ir mažo vaiko nebepaimsi Ds. O jo geruoju nepaimsi (lengvai neapgausi): ne pirštu perintas, ne bačkoj augintas Pkr.
| Aš jį paėmiau į maišą (apgavau, apsukau) Gs.
VI. tr. pradėti: Trečią nedėlią paėmėm gyvent Ml. Kad būt dviejuo paimta velėti, būt jau pabaigta Užv. Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti! Vnž. Nuėmėm pusę rugių lauko, paimam kitą valyti rš.
| refl.: Duona pasiėmė rūgti Šts. Kad susitūrėtų stogas, reik kloti su prielotėms: stogas kiteip pasiema eiti Šts. Du metai suėjo, treti pasiėmė Ukm. Pasiema vėl gailėtis S.Dauk.
VII. intr. vartojamas su kitu veiksmažodžiu veiksmo stiprumui, staigumui pažymėti: Rodosi, papūtus vėjeliui, paims pasikels rūkas rš. Paėmė ir numirė Švnč. Jis norėjo paimti ir šaudyti į bizonus J.Balč.
◊ žõdį (bal̃są) paim̃ti gauti susirinkime pirmininko leidimą kalbėti: Žodį paima geležinkelio mazgo dirbančiųjų atstovas sp. Staiga paėmė balsą Raidžius Db.
kantrýbę paim̃ti iškęsti, susivaldyti: Kantrýbę paė̃mus, reik kęst ir tylėt Gs. Klausydamas jo kalbos, aš kantrybės nepaimu Trgn.
pasiim̃ti ùždavinį (páreigas, priédermę, atsakomýbę) įsipareigoti: Jau pasiėmė pareigas šiuo atžvilgiu sp. Vadas pasiima ant savęs priedermę ginti silpnesnius nuo pavojaus Blv. Pasiimti atsakomybę rš.
rū́gštį paim̃ti pradėti rūgti: Duona labai rūgštį paėmė negardžią (negardžiai įrūgo) Užp. Įkišė [giron] dvi riekes [duonos], ir pàėmė nuo duonos rū́gštį Sl.
vir̃šų paim̃ti nugalėti, laimėti: Mes tvirtai tikėjomės, kad partinė pareiga labai greitai paims viršų prieš natūralų norą „išlieti tulžį“ rš. Paėmė prekybos kovoje viršų J.Balč.
paim̃ti į nãgą (ant nagų̃) pabarti: Miestely kad pàėmė jį ant nagų̃ (ėmė barti) Bd. Ka pàėmė gerokai į nãgą, vaikelis ir krokti pradėjo Vvr.
paim̃ti ant dantų̃ pabarti; apkalbėti; pašiepti: Susitikęs savo švogrių, kap paimsiu ant dantų (išbarsiu), tada jis žinos, kap gyvena ant svieto Nč. Kai aš ją paimsiu ant dantų, tai ji žinos, kap pletkus vedžiot! Alv. Tai da Kaziokas kad paimt an dantų, neturėtum ką sakyt Skdt. Jie mane kap paėmė ant dantų, tai vos aš ištrūkau Lš. Jis tai jau kad paima ką ant dantų (apkalba)! Bd. Paimk paimk in dantų, o tai labai razumnas Ut. Ka mans visi tave paimsma ant dantų, tu į trobą daugiau bijosi įeiti Ll.
paim̃ti ant liežùvio pašiepti: Bandydavo jam įskaudinti, paimdami ant liežuvio (pašiepdami, erzindami) V.Myk-Put.
paim̃ti ant barõno kamantinėti, tardyti: Paėmė jį ant barono, kur jis pavadį padėjo Rdm.
linùs paim̃ti paklotus linus pakelti, sugrėbti į kūlius: Oi kas tau, motule, linelius paims? TŽI182. Ir paėmiau žalią liną, tindralialia žalią liną d.
paim̃ti jáutį (kui̇̃lį) pasivaikyti, pasibėgioti (apie gyvulių patelę): Karvė jau paėmė jaučius B.
périmti, périma (pérema, per̃ima), pérėmė
I. tr.
1. imti ką per pusiau, pusiau: Kalė parema šunytį par pilvą ir nešas Šts. Párimk (sulenk) tą siūlą, ir susuksiam trilinką! Šts.
2. prk. kiaurai paimti, pereiti; patraukti, paimti: Ot smarkus vėjas – ir per kailinius périma! Lš. Párėmė vė[ja]s, ir gavau reumatizmą Dr. Tas vė[ja]s párima žmogų kiaurai Užv.
| Mariutė tik perėmė akim ir mirė Lz. Jau ir anas velnio périmtas (nebegeras, niekai) Dglš. Kas jam rėžt, kap jis velnio perimtas (užpykęs, pagedęs) Lp.
3. nukelti, sugriauti (tiltą): Tiltas yr parimtas, kad negalėtų kareiviai par upį parsikelti Šts. Kryžiokai, užstalė[je] sėdėdamys, pamatė atskriejančius žemaičius, vos bepaskubėjo tiltus parimti ir tuomi savi gelbėti S.Dauk.
4. paimti iš vienų rankų į kitas: Lotsas tuoj nuėjo perimti vairo iš kapitono rš. Perima sūnų iš mano rankų ir stato aslon rš. Išeina mergelė, balta lelijėlė, mano žirgą perimdama, mane žadindama (d.) Mlt. Toliau périms malūnas Srd. O su laiku ir sklypininkų žemeles perimsime mūsų familijos nuosavybėn A.Vien.
5. per daug paimti: Aš arkliu[i] ėmiau seradėliaus, bet perėmiau per daug Rtn. O ką man reiškia ir perimt pinigų – mokėsiu, kur juos dėt! Srv. Tau párėmė, vaikali, tu parmokėjai Šts. Laukia, kad terminas išplauktų, o sumą périmtų Lp. Viršų perėmei (per daug įsigėrei) Dj. Negalimas yra dalykas, kad žmogus, kiek tiek gerdamas arielkos, neperimtų saiko srš.
6. pertraukti: Perimsiu tavo ūturką (kalbą) Ml.
7. nuraminti: Niekas man neparims mano širdelės Švnč.
8. refl. nustoti (ppr. su neiginiu): Nepersiima žmonės eit, eina ir eina Lz.
9. paimti: Neperėmė niekur kareiviai Lp. Kad tu mano gėrybą perėmei, tai ir mano dukterį im' Tvr. Ans parema gromatas iš pačtos J.
10. refl. prisispausti (prie darbo): Kai pati pérsiėmiau, tai ir išmokau skaityti Ds.
11. prk. sujaudinti: Jį šita žinia buvo labai pérėmusi KI113. Taip buvau perimtas, kad užsidegiau žiburį V.Kudir. Tai buvo širdį perimąs atsisveikinimas Ns1832,5. Jo žodžiai mano širdį pérėmė KI646. Perimtõs dvasios (entuziastiškas) KII174.
| refl.: Saulius visais dalykais taip pérsiėmė (susirūpino), kad nei miegoti, nei valgyti nebegalėjo Vaižg. Baltos rožės likimą dainavo taip persiėmusi rš. Persiėmęs (karštai) kalbėjo Ob.
12. imti kiaurai; persunkti: Ardami vejos neparema (negiliai aria) Šts. Alkogolis priguli prie tų nuodų, kurie perima visą organizmą V.Kudir. Koks medis duoda vaisių, tas párimtas (šalčio griebtas, nušalęs) Ėr. Párėmė šaltis mane Ėr. Sušąlu, šaltis perima R122. Mane visą párėmė šiurpas Ėr. Esu skaudumų parimta Šts. Vakarop šaltis mus perėmė kiaurai rš. Kaip ledu perima žmogų FrnS176. Kad ne vėjas, tai šitoks šaltis da taip greit neperimtų Ds. Tos smarvės jis visas périmtas Lš. Šitas sopulys perimantis ligi smegenų Mrk. Negardūs kopūstai, kad dūmų perimti Lš. Šitie vaistai visus kampus pérėmė (visi kampai nuo tų vaistų kvepia) Lš. Barščiai périmti silke (= silkės) Smn.
| prk.: Tas ypatingas liūdnumas, kurio beveik visos [dainos] perimtos LTII98.
^ Perėmė apvyniai misą (ir ramusis supyko) B. Su juo nebesusikalbėsi, jis kitų périmtas (įtikintas) Ėr.
| refl.: Kvepėjimais visokiais pérsiemi, prisigeri FrnS175.
| prk.: Ir mobilizuotieji, ir palydintieji susikaupę, rūstūs, persiėmę viena nepalenkiama valia: sutriuškinti fašistinius įsibrovėlius J.Balt. Dailininkai, kaip ir rašytojai, turi labiau studijuoti marksizmą-leninizmą, persiimti komunizmo mokslu (sov.) sp.
13. perdažyti kiaurai; perkąsti: Vis tiek da raudona – ir mėlyni darylai nepérėmė Vb.
14. išsirpinti: Dar nepérimtos (neišsirpusios) kap reikiant avietės Brš.
15. suvartoti; suvalgyti, suėsti; sugerti: Mes páremam karvių pieną, neparduodam Šts. Aš vienas párimsiu visus taukus Šts. Sugrįžę pavalgėm juodo vėdaro su dešromis, dar atnešė mergelės batvinių, ir tus perėmėm M.Valanč. Karves prasčiausiai tešera, vien šiaudais: arkliai viską parema (ir dobilus, ir šieną, ir miltus suėda) Plt. Katės parema anai visą pastijolką, visas varškes, visą pyragą Plt.
II. tr.
1. paveikti, ištikti (apie baimę, ligą ir pan.): Perima žmogų baimė Vaižg. Bailė perėmė, net šiurpulys nukratė Ds. Matos gi, kad visas išgąsčio perimtas Sdk. Baimė párėmė mani Šts. Mergaitė buvo baimės siaubo perimta rš. Jonas, visas baimės perimtas, akies mirksny viską permislijo BsPIII49. Vargonai perima kūną šiurpu rš. Ją perimdavo drebulys, kai tik pamatydavo pastorienę rš. Perima mus didis pasipiktinimas prš. Esti laimingas, kad liga neperima Vaižg. Mūs šunį pérėmė (šuo pasiuto): jau iš po nakties neradom Krok. Jis man lyg périmtu atrodo! Lš. Ko tu čia keikies lyg perimta? Lš.
2. pervarginti, pertempti: Pérėmė ranką, linus raudama Mrj. Berinkdamas bul'bas, visai pérėmiau ranką Al. Pérėmiau, linus bebrukdama, per riešelį dešinę ranką Mrk. Žalius rugius bepjaudama, ranką pérėmiau Kb. Rišdama kviečius, pérėmiau ranką, tai visa nedėlia skaudėj[o] Rdm. Negręžk viena paklodžių, ba ranką périmsi Grl. Neimk tep pilna sauja, ba ranką perimsi! Lš.
| refl.: Jaunas persiim̃si, ant senatvės atsirūgs Vb. Visas šlapias šiaudus vilko, mat ir persiėmė Vb.
3. perkirsti (rankas lažinantis, derantis): Susilažino [juodvarnis su skruzdėlėmis], kitos perėmė rankas ps. Kunigaikšti, tu perimki jų rankas V.Piet.
4. surišti (rankas tuokiantis): Ir išeina kunigėlis, išsineš knygeles, párem rankas su stulele, parkeitė žiedelius JD406.
5. refl. apsiimti: Ans pársiims nuvažiuoti ir skolą užmokėti J.
6. refl. tr. prisiimti: Ana papirkta pársiėmė ant savęs visą anų kaltę J. Pársiimk ant savęs tą vagystę Šts.
7. sulaikyti (einantį, bėgantį), užstoti; užpulti: Gal kas arklį pérėmėt? Rk. Périmk mano kumelį! Lp. Ana, kiaulė namo lekia, vykis, Juozuli, gal dar perimsi! Mrs. Vakar aš ėjau, tai Abieciūnas mane perėmė Srj. Ryto metą pradėjo žmonės pasakoti kaži ką paštą parėmus, paštorių nušovus M.Valanč. Geriau nakvok, nes dar gali vilkas périmt Lš. Mokytojau, neikit ing mišką – perims vilkas! Kpč. Neikie neikie, duktele, vakaruot, perims tave berneliai žemaičių! (d.) Tvr. Seniai čia vagiai (= vagys) périmdavo žmones Kpč.
| refl. tr.: Žiūrėk, tavo kiaulė bėga namo, bėk pérsiimsi! Jz. Būdavo, važiuoji kur – ponas persiima ir atima arklius su vežimu Vs. Vakar persiėmiau moteriškę, uogas nešančią, ir pirkau [uogų] Vs. Beeinančias per mišką moteris pérsiėmė plėšikas su peiliu rankoje Jz.
8. nustabdyti; nustelbti: Įsidedi gerai pipirų į burną, tai périma kartumas skaudėjimą [danties] Gs.
9. patikti, pasitikti, sutikti: Šiandie mūsiškiai atvažiuos iš Vilniaus, reiks eit jų perimt Švnč. Pati ejau tėvelio perimtie Tvr. Išeik tu, tėvai, périmk svečius! Tvr. Mesiu sviesiu verpstelį pasuolėn, bėgsiu greitai tėvelio perimtie (d.) Ml.
III. tr.
1. suprasti, suvokti; išmokti: Nu, o aš to vis negaliu párimti Up. Dar ans nebaigė pasakoti, o aš jau viską párėmiau Up. Kol perimi, tai, rodos, viskas sunku Švn. Ar dabar jau périmi? Skr. Aš niekap negaliu périmt, kas jis do vienas Rdm. Jau visokį raštą galiu šiap tep périmt Nč. Žiūrėk, kap aš dirbu, tai ir tu périmsi Lš. Jis greitai perėmė [lošimą] Lp. Pérėmei tu ją (dainą) Tvr. Aš greit perėmiau lietuvišką raštą Žž.
| refl. tr., intr.: Negaliu aš persiimt tų visų giminysčių An. Mano berniokas labai sunkiai persiema uždavinius Užp. Mokiau mokiau, rodžiau rodžiau, kaip tą keturnytą užtaisyti – nepérsiima, ir gana Sml. Sunku persimtiej tokiam vaikui Ktk. Ką jam paaiškini, tuoj pérsiima Jrb. Elementorių greit persiėmė, tik su uždaviniais nekaip stumiasi Srv. Greitai persiėmei pats siūti Vv. Žiūrėk, kap jis daro, tai ir tu persiimsi Lš.
2. persvarstyti, pergalvoti: Taip viską galvoj perėmęs, verčiasi [jis] ant paskutinio šono rš.
IV. tr. barti; mušti; su visais iš eilės persimušti: Kai perėmiau gerai, tai tuoj atanešė viską, ką buvo pavogęs Vj. Kad jį perėmė ta boba, net man sarmata Ml. Aš jį taip pérėmiau, kad net išraudo Dgč. Antrą dieną jau susimušė su Kaze, piemeniu susiedo, ilgainiuo visus vaikus parėmė M.Valanč.
V.
1. refl. persikelti, perrūgti (apie tešlą, pyragus): Persiėmė pyragai Rod.
2. refl. perliepsnoti, perdegti: Namai jau buvo persiėmę, kol gesintojai subėgo Grž.
VI.
1. refl. persirungti: Eime pérsiimt! J.Jabl. Tas stipresnis, tas stipresnis – persiimkit glėbiais, tai ir be kalbos žinosit! Ds. Ekše (= eik šen), padėk ma[n] medį perskelt, tada ir persimt galėsim! Vlkv. Matai, gyvulėliai turi pérsiimti, kai sugenam: be to nežinotų, kas vyresnis, kas turi klausyti Sml. Einam pérsiimti, tai žinosim, katras drūtesnis! Grl. Porą kartų parsiėmė, ir papluko krau[ja]s Up. Jei nori, su tuo gali parsiimti S.Dauk. Kuris eis su manim pársiimti? Trg. Dar aš turiu senį – prosenį, apžėlusį, apsamanojusį – eik tu su juom persiimti BsPI31.
2. refl. ginčytis, bartis: Man tas jau iš dienų įkyrus daiktas dėl tokių dalykų su sudirgusiu svietu pársiimties MitI70.
3. refl. susitaikyti: Kaip anie besugyvena? – Tai nėko, jau pársiėmę Lkv.
VII.
1. tr. permušti, panaikinti: Perfumai prakaitą (prakaito kvapą) parema Kal.
2. refl. sumažėti: Na, turguj avių kaip balos. – Ruduva (= ruduo). Bet greit avys pérsims Rod.
◊ rankàs périmti pavaduoti: Keturiolikos metų dukrelė … jau motynai rankas parima Žem. Sūnus, kad būtų nemiręs, būtų tėvuo rankas parėmęs Šts. Tu nė raišo žmogaus neparemi rankų Grg.
praim̃ti, pràima (pràema), pràėmė tr.
1. imti pro šalį, nepaimti, nepataikyti paimti: Ėmė ėmė ir praėmė Jnšk.
2. pradėti imti, pradėti vartoti, leisti: Turiu šimtą nepràimtą Plt. Ana pràėmė naują puodą sviesto J. Nepraim̃k paskutinės taukų puodynėlės! Slm. Trys sviesto palivonai dar nė nepraimti̇̀ Paį. Kai praimi išsimainęs dešimčiavą, tai tuoj išeina pinigai Ds. Jau mes bulves iš rūsio pràėmėm Up. Ano rūsio nenorim praim̃t Ėr. Mes jau kitą duobę bulvių pràėmėm Lš. Vienas maišas pràimtas, o kitas čielas Pl. Na, da to[ji] sierčikų skrynelė nepraimtà (dar nė vienas degtukas iš jos neišimtas) Rm. Abi pràimtos [degtukų dėžutės] J.Jabl. Da nepraimta bačka vyno stovėjo BsPIII11. [Duok, Dieve, svočiai] aruode kampelio nepraimti NS759. Nupraustas muilo galas, o prašo kaip už nepraimtą Šts. Matosi ir kalnas, tada dar buvęs nepraimtas (nepradėtas kasti), nužėlęs čiobreliais, bitinėliais rš. Viršuj kalno praimta skylė Pn. Bagota kaip eglė šakota: šimtą nepraimtą, tūkstantį tura Pln. Kaip praimsiu daržinukę, gersim saldžią arielkutę JV670.
3. dial. paimti, pašalinti: Praim̃' šitą staluką iš po kojų Švnč. Praim̃k kraustulius iš po kojų Rod. Praim' (nukelk) savo katilą, man reikia statyt Švnč. Aš savo katilą praim̃siu Tvr.
4. iš anksto paimti: Praėmė šoferis piningus, o nenora bevežti į Šidlavą Šts.
5. refl. apsiimti (tarnauti), parsisamdyti: Rasi ir prasi̇̀ėmė ana pri Keblio Grg. Mūsų buvusiasis vaikis jau prasiėmęs Grg.
priim̃ti, pri̇̀ima (pri̇̀ema, pri̇́ema), pri̇̀ėmė, pri̇́emė
I. tr.
1. paimti, pačiupti: Penki geležiniai pirštai priima spausdintą arkužą ir kloja krūvon Blv. Koją priėmęs beiškelsi iš lovos – taip buvom pavargę morinę vežę [per Užgavėnes] Šts. Še, da priimk šitą triūbelę BsPIII48. Sarmata rankosna priimt ito bliūdo Arm. O tu, mano broleli, priimk šviesų kardelį, o ben iškirsi mano vargelį iš anytos vartelių! JV619. Ir priėmė žalią vyną į baltas rankeles JD318. Iškeltą apynvarptį priema antras darbininkas S.Dauk. Parnešė pilnas rankas priėmęs obulų Šts. Verkė tėvelis, mandieružę nešdamas, da gailiau verkė sūnelis priimdamas BsO274. Tamsta gausi arklius priimti (atvažiuotus paimti, nukinkyti, pagirdyti) SI184.
| prk.: Žodžius mano ausimis priimk (išgirsk) Mž510.
| refl. tr., intr.: Per visądien nepri̇̀sėmė jokio darbo Arm. Kad sunku, tai prisiim̃k ranka Ds. Reik medžių prisiim̃ti (pasirinkti), eitant par sodą, nu šunų Nt. Buntą siūlų prisiėmusys, beneranti pirštinę Šts. Prisiėmęs klėbį knygų benešąs Ggr.
2. priliesti: Rankos sutrūko, nieko negaliu priim̃ti Ėr. Įsuodino ragažę, kad jau baisu priimt Krsn. Kartis tokia apteršta, kad negali nė priim̃ti su ranka Trg. Su balta ranka nepriėmiau J. Karšta geležis – nė priimti negali Gs. Ranka suplyšus, tai ką tik pri̇̀ėmei, tai kaip peiliu Trgn. Pečius teip prikūrintas, kad negalima nei ranka priimti Ėr. Gelžis įkaista, nė priimti negal Šts. Ot kad sudžiuvo dobilai – nė priim̃ti nemožna! Pc. Kad jau nušalau visą veidą, o už nosies tai nė priimt negaliu Srv. Baisu čia priim̃ti tuos kviečius – byra Pc.
3. daug išimti; daug pridėti: Daug medaus pri̇̀imat Ėr. Priėmė kubilus medaus par vasarą Šts.
4. priglobti, sugauti gimstantį (apie priėmėją): O turėjo tokią lengvą ranką, jog nė vienas jos priimtas vaikas negavo nei bamba klykti, nei iš šio pasaulio pasišalinti Vaižg.
| Onai, ką priėmė veršį, septyni darbadieniai Skr.
5. sutikti paimti, neatmesti: Priimk tu šitą mano naštą kaip dovaną iš grįžusio sūnaus K.Kors. Dovenos priimtos suriša žmogų M.Valanč. Jam ir marškinius nusivilkęs atiduok, ir tai priims Ds. Dėku broliui už tą meilę, kad priėmei vainikėlį JD48. Mokykla jau pilna, pareiškimų nebepri̇́ema Slm.
| prk.: Mes priimam teisingą kritiką ir sveikiname ją rš. Radęs Lietuvoje tą rašybą, priėmiau ją ir savo vadovėliui J.Jabl. Išsikalbėjimų nepriema M.Valanč. Duodatės pasimokydint ir gerą rodą priimat K.Donel. Id tave tikrai mylėtumbim, žodžius tavo priimtumbim PK23. Idant mumus … išmintį jam priimtiną … dovanot teiktųs DP231. O anas nori su manim kalbėtis, visada mano kalbą priema Dbk. Ji nepri̇̀ima mano kalbos (nenori su manim kalbėtis), snukį suka tolyn Ėr. Gerai priimu, nepadyviju R405. Juoką priimąs žmogus buvo ans (nepykdavo už pajuokavimą) Gršl. Kur pri̇̀ima juoką (nepyksta už pajuokavimą), te ažeinu Mlt. Juokas juoką priema Šts. Tavo malda nebus priimtà (išklausyta) KI68-69. Padaryk mus sau mielus ir priimamus KlM1713. Širdis nepriima (nesinori valgyti) Ėr. Senis davė jam pietus, ką tik širdis priėmė (ko tik jis norėjo) BsPII77. Jei nepriima (nėra apetito, nesinori), tai ir alkanas būdamas nevalgysi Vj. Akys nora, bet širdis nebepriema Jn. Nu, kad ir negersi, ale nors sveikatą priimk (nors gurkšnelį išgerk, neatmesk sveikatos linkėjimo užgeriant) Sdk. Kiek valgysi, tiek – nors loską priim̃k Gs. Jam labiausiai pieną pri̇̀ima (jis labiausiai mėgsta pieną) Ktk. Galima viską valgyti, ką tik širdis priema (ko tik nori) Žem. Dabar nieko širdis nepriema Žem. Ar tu priimi šalimą (ar mėgsti pirty vanotis)? Jnšk. Mano akys nepriema akuliorių: skauda Šts.
6. refl. tr., intr. nesipriešinti: Ima joms pilti iš didžiosios ir mažosios, kuri kokios prisiėmė (sutiko išgerti) Žem. Pradeda pradeda šidyt, ale kaip tik prisi̇̀ema (nepyksta), tai ir nebėr kas daro Sdk. Kur nori praleis arba prisims (priskirs sau) nebūtą sužeidimą rš. Kito neprisiema (nesutinka) nešiojama kaip tik motynos Šts. Tie suvis neprisiėmė gerti? Rm. Svečias nieko neprisi̇̀ima (nieko nevalgo) Ėr. Kai vaikai kitų nemato mėsą valgant, ir patys neprisiima Sv.
| Prisim̃k, Boles, durnių (sutik, kad pralošei)! Lp. Ana prisiima viską ant savęs (sutinka už viską atsakyti) Ds. Nebeprisiėmė daktaro (nebenorėjo gydytis, nesutiko, kad gydytoją atvežtų) Ėr. Sakiau, ale neprisiima (neprisipažįsta) jisai iš tolo Smn.
7. refl. tr. pasižadėti atlikti, apsiimti, įsipareigoti: Laikraštyje tėra maža žinutė apie darbo valstiečių prisiimtus įsipareigojimus (sov.) sp. Prašė prisimti tą garbingą pareigą rš. Jonukelis vėl prisiima, ka pavogęs iš ponios marškinius (ps.) Ml. Jin pabūt prisiėmė Rz. Smertį priimiaus (sutikau mirti) P.
8. pritarti kam; ką pripažinti, patvirtinti: Galbūt taryba galėtų bendro reikalo labui priimti rezoliuciją, kurios projektą, mano paruoštą, aš tuojau perskaitysiu rš. Pasiūlęs ir kelis projektus, kurie buvo visų priimti J.Jabl. Priegaidžių skyrimas vėliau buvo visų priimtas EncIX515. Jų parėdką priimt nakčia galiu (jų tvarka man patinka), su jais gyvent – ne Prn.
9. paimti; įsitverti: Priėmiau už rankai, ka nepavirstų, ir nuvedžiau į vietą Šts. Už baltųjų rankelių tėvelį priimsiu JD140. Močiute, tai priimdavai už baltos rankelės TŽI303.
| refl. tr.: Prisiimk rankoves, palietą vilkdamas, kad rankovių nesusmauktumi Šts. Nagi prisim̃k rankoves ir vilkis, pažiūrėsim, ar gražiai pasiuvo Jrb.
10. prispausti (prie darbo): Jie darbinyką moka priimt prie darbo Ėr. Na, dabar jie tą savo Petrutę ir pri̇̀ėmė Skr. Jį gerai priėmė darban Lp. Rytoj tave priim̃siu prie rugių Upt. Kai gerai priimsiu pri darbo, išlakstys visos kvailystės Ll. Darbu gerai priima Vlkv.
| Perdien priim̃tų (privargintų) prie dalgės Ėr.
| refl.: Gana jau man darbuit, jau nemaža prisiėmiau (privargau) per visą sa[vo] buitelę Rod.
11. prisiurbti, pritraukti: Brandingų (gerai pribrendusių) rugių miltai daug vandens priema Šts.
| prk.: Pažinimas yra receptyvus aktas, jis tepriima tai, ką jam teikia objektas EncIX207.
| refl. tr.: Prisi̇̀ėmė [v]andens traukinys ir nušniokštė toliau Šts. Audinys neprisi̇̀ima dažų (nesidažo) BŽ432.
12. pavartoti; pritraukti į burną; privalgyti; prigerti: Priims pilną burną [arielkos] Lp. Nenoriu vyšnių, aš jau šiandien rūgšties iki soties priėmus Skr. Idant … vaistą priimtų DP191.
| Kaip į burną vandenio priėmę, tylėjo ir smalsuoliai A.Vien.
13. reikalauti; mėgti: Žemė labai priima darbą (reikia gerai išdirbti, kad javai augtų) Srv. Jis pri̇̀ima didelį prašymą (jį reikia labai daug prašyti, kad ką padarytų ar į svečius ateitų) Jnšk. Žirnis pri̇̀ema sūrumą (nesūrūs žirniai neskanūs) Šts. Retas, nuskydęs audeklas nepriema ataudų Ggr. Baikštus arklys nepri̇̀ima botago (baikštaus arklio nereikia botagu kapoti, baikščiam arkliui nereikia botago) Ėr. Priimu, kenčiu darbą SD260.
14. palaikyti kuo, už ką: Ką už juoką priim̃ti BŽ432. Per ger priimu R244. Tai jau nepriimk nieko už pikta I.Simon. Ir, ką aš steliavau, už ger šį sykį priim̃kie K.Donel. Aš tik pasijuokiau, o jis kaip teisybę pri̇́ema Slm. Ažu gera priimu (orig. prijmu) SD178. Neapsirik, avies už bobą nepriimk! Skdv.
II. tr.
1. mielai sutikti įsileisti (į namus); priglausti, leisti kam būti savo tarpe: Mielai priimčiau tave, dukrele, vargelio nepaimsiu d. Kad pri̇̀ėmei mane jauną, priim̃k ir žirgelį! (d.) Dkš. Priimti priimtum prie savo dalelės, ale kad mes matom, kad tu be rūtelės (d.) Vlk. Priėmėm kaip žmonės, ė ana man trobą terš rš. Visi jie mane nuoširdžiai priėmė ir džiaugėsi rš. Kad tavęs nei svietas, nei Dievas priimtų! Švnč.
| Dukrele, priimk (suvaryk tvartan) karveles! dz. Karo vartus atdarykie, žirgelį priimkie d. Išeik, tėvuli, ant dvaro, priimk (pasitik, sutik) talkelę nuog baro VoL457. Svečią namuosan priimti VoK33. Ir priimtų jus ing … gyvenimus DP12. Kas jus priims, tasai mane priim BPII50. Oi žeme, žeme, žeme sieroji, oi kam priėmei tėvą, motulę? d. O mergelės, mergužėlės jaunosios, ar priimste kareivėlį nakvoti? JD631. Ar nepriim̃tumėt naktigulto? Slm. Kad nepriimi pargulėt, priimk nors parstovėt Bsg.
| Priimu išsūnį, išdukterę B. Priimu per kūdikį, įsūnį, išdukterę, per priepeną R26.
^ Priėmė kai šiltą vilną (mielai, gerai priėmė) B.
| refl. tr.: Jau ją tėvai prisiėmė BsPIII246. Prisimkitės kits kitą Bb11PvK15,7.
| Vai, mergele, pasislink, mane jauną prisiim̃k (leisk šalia atsisėsti) (d.) Sl.
2. įrašyti, įregistruoti: Daug studentų šiemet priėmė į universitetą Viln. Ar pri̇́emė jūsų vaiką mokyklon? Slm. Ir jį jau pri̇́emė kolektyvan (į kolūkį) (sov.) Slm.
3. išklausyti: Apie dvyliktą valandą viršininkas priimdavo interesantus P.Cvir.
4. pavaišinti, vaišinti, mylėti: Priėmė, pavalgydeno kaip žmogų (kaip reikiant) Trgn. Kuo svečius priim̃sim? – Žąsiena, antiena, vištiena Kp. Priimti svečią N. Svečius priim̃ti KI226. Ar gerai te tave priėmė? Mrs. Toki geri žmonės – gerai priėmė Dkš. Kad jau neturi kuo priimt, tai nė neprašyk [svečių] Sdk. Ar gražiai pri̇̀ėmei svečius? Vlkv. Nuėjom pas Skrinskus, tai dar mudu priėmė Mrj. Ne tik nakvynę davė, ale da ir pri̇̀ėmė Ktk. Jos mane priėmė kap geriausią svečią Lš. Neturim mėsos – kuom priimsim svečius? Ndz. Jį gražiai priėmė, sodina ir girdo, valgydina VoL301. Kuom priimsiu tuos svetelius? JD725. Buvau svečiu, o nepriėmėt mane GNMt25,43. Svečius mylįs, priimąs SD64.
| Meiliai šneku, meiliais žodžiais priimu (kalbinu, užimu) R244.
5. užimti (užkurį, žentą): O tai dukteriai žentą pri̇̀ėmė Lp.
| refl. tr.: Ir Banaitienė prisi̇̀ėmė žentą Pc. Jis an jos prisiėmė žentą Alv. Toj mergaitė pri̇̀sėmė žentą Lp.
6. rinktis, skirtis: Jonas … už motiną sau ją priima DP506.
| refl. tr.: Kurs jį per mokytojį savo jaunystės prisiėmęs buvo prš.
7. gauti, turėti: Kurgi priimsi mėsos žėdnai dienai Užp. Kur te priimtum mes šieno, kad karves šertum šienu! Trgn.
| Jau, sūnel, kiek aš vargo priėmiau (turėjau, iškentėjau), tegu Dievas lenkia! Klt.
8. įgyti: Kad vieko neteksi, protą priimsi B. Kaip tiektai jis savo tikrus metus prieaugs, ir protą prieims Mž124.
| refl. tr.: Kiek tu iž (= už) tą nusilpusį gaidį prisiimsi̇̀ (gausi parduodamas) Rod.
| Duodu labą dienelę šitai aukštai klėtelei, kur ištiesiau savo krasną stogelį ir prisiėmiau razumėlio Kb.
| Gyvulys nuog gyvulio pri̇̀sima tokios veislės (atvedamas toks, gauna tokią pat ypatybę) Db. Prisiėmęs mažesnius intakus, gauna Ebro vardą EncVII382. Pakorė vieną tėvūną už tą, jog priėmė krikštą (leidosi apkrikštijamas) nuo mečeivių, ne nuo danų S.Dauk. Sakramentą priimsi VoK28. Prieims krikštą (apsikrikštys) Mž133. Minichai, … į klioštorių eidami, pašventinimą priimlavo Vln46.
^ Senas jautis sunkiai mokslą priima (senam sunku mokytis) B.
9. pridėti: Stačiai kelias blogas, aplink – daug priimsi̇̀ (bus toliau eiti, važiuoti) Trgn.
| Jis bešienaudamas ir iš mano pusės pievos priėmė (prigriebė, sau prisidėjo, pievą perpjovė) Up.
10. išimti, pripirkti (išsimokėtinai): Priėmė tiek daiktų ant skolos, dabar, jei nori, pasiusk bemokėdamas Vvr. Labai daug priima prekių be pinigų Lp.
11. refl. prigyti: Daug obelaičių buvo pričiepijęs, ale pasitaikė lietus, tai mažai teprisiėmė Sdb. Priskiepinau penkias obelaites, ir tik viena prisi̇̀ėmė Rdm. Visi skiepai šiemet prisiėmė Nč.
| Čiepai neprisiėmė Rmš. Jį triskart čiepijo, ir vis neprisi̇̀ėmė Lš. Šitą vaiką jau duroz (du kartus) skiepinom, ir nepri̇̀sima Rdm. Raupai prisi̇̀ima BŽ67.
12. refl. prk. įsigalėti: Bielinskis, Gercenas savo mokslo, publicistikos ir meno veikalais paruošė dirvą marksizmo-leninizmo idėjoms Rusijoj prisiimti rš. Prisiimti svetimų papročių BŽ67. Tokie numanymai, žinoma, visur labai prisiėmė Gmž. Sėkla prisiėmė širdy jo MP101.
13. tr. užperėti: Po šita višta visi priimti kiaušiniai Lp.
◊ priim̃ti sė́klos pririnkti augalų grūdų sėklai: Pri̇́emiau sė́klos ir glazdikų, ir razetų Slm.
| refl. tr.: Prisi̇́emiau ir morkų sė́klos, ir rasodos Slm. Prisi̇̀ėmėm šiemet daug rūtų sė́klos Jnšk.
prisiim̃ti jáutį (kùmelį) (apie gyvulių patelę): Karvė neprisiėmė jautį, neapkuldino karvės Šts. Kumelė nė iš tolo kumelio neprisiima Ds. tai̇̃p pri̇̀imta toks paprotys, taip įprasta: Pas mus tai̇̃p jau pri̇̀imta Trg. Tai̇̃p nepri̇̀imta BS8.
kai̇̃p pri̇̀imta kaip daroma, kaip įprasta: Padavęs man ranką, kaip priimta baltųjų, parodė į tą pusę, kur buvo matyti sniego trobelės rš.
suim̃ti, sùima (sùema), sùėmė
I. tr., intr.
1. sugriebti; surinkti; paimti: Suim̃k šiaudus nuo klojimo laito! Vb. Lošikai suėmė kortas ir sukilo nuo žemės A.Vien. Kai medų (labai norėdami) visą turtą sùėmė Sld. Žentas suim̃s senio visus turtus Upt.
| prk.: Ale suimkim tai tuoj krūvon ir priveskim pavyzdį Blv. Visos raidės, draugėn suimtos, vadinasi abėcėlė J.Jabl. Į savo rašinį suimu daugiausia tuos linksnių ir prielinksnių kalbos dalykus J.Jabl. Reikia visuomet medžiagą iš visų kronikų suimti LTII393. Nesilytėdamas variantų, keliais žodžiais suimsiu tik nuogą faktą V.Kudir. Plačiau išplitę kalbos reiškiniai yra suimami (suvedami) į dėsnius EncIX513. Akys nebsuema (nebemato) ir par akuliorius ž.
^ Kad jį diegliai suimtų! Pls.
| refl. tr.: Atsipeikėjo ir, susiėmusi kibirus, kopė į kalną rš. Paskui susiėmė nuo stalo valgymus ir išjojo BsPII287. O ji jaijai liepė susimt viską ir eit šalin BsPI11. Jis, nieko nežiūrėdamas, tuos pinigus sau susiėmė, pakavojo BsMtI37.
2. suvalyti (javus, šieną, daržoves): Ar jau suėmė javus? Mrk. Suim̃ti nuog laukų gėrybą dz. Mes jau nuo lauko suėmėm, liko tik bulbės nukasti Grz. Šiemet par mus darbas spėja, jau visa ką suėmėm nuo lauko Ml. Kai vieni nesuima javus, kiti bėga [padėt] suimt Mrj. Kad ščeslyvai suimtum rugius, tai šiemet duonos turėtum Nč. Pas mus kai kurie jau javus suėmė Lš. Supulkim, vyručiai, suimkime šienelį! Ašb. Nupjovęs šieną, veiza, kad tik galėtų suimti Dr. Kas dirba, tas ir sùima javus Ėr.
| refl.: Susiėmęs nors tiek, parejau Žem. Kai lietus pakęs (kai nelis), tai ir vasarojus susims [nuo laukų] Alv.
3. įsitverti; iš abiejų pusių paimti ką ir spausti; suspausti: Plaukai striuki, suimt negali Ėr. Tavo plaukai striuki – nėr už ko suimti Jnšk. Sùėmiau Jurgį už kaklo Vb. Jis man kad sùėmė (suspaudė) ranką, tai ko neatsisėdau Lš. Anyta suėmė kirmėlę pirštais A.Vien. Pakelk dureles – negirgždės, suimk raktelius nežvangės KlpD58. Ei, tu lokė, tu lokutė, suimk mano galvą! JD562. Pakelk duris girgždančias, suimk raktus skambančius JD823. Palaikykie žirgužėlį, kad nešokinėtų, suimk trumpai kamanėles, kad nesuskambėtų LB108. Reikėj[o] suimti (susupti, suvynioti) į vystyklėlį, reikėj[o] įmesti į Dunojėlį (d.) VšR. Priėjęs suėmė Oną už pažastų ir kėlė juokaudamas rš. Jis koją kuo rūpestingiausiai suėmė (sulaužytą sudėjo) ir įdėjo į luobus, kad sugytų rš. Vilką visi suėmė (surėmė) ir išstūmė S.Dauk. Jau ne laikas, močiute, jau ne laikas, širdele, kad suėmėm baltom rankom ir sumainėm žiedeliais (d.) Kp. Suimk akis saujon, tai užvysi LTIII461. Suėmė kaip bagočių už širdies Mrj. Sùema strėnas linus beraunant (įskausta, įsopsta strėnas) Trš. Dievaži, tylėk – arba liežuvį tau suimsiu (nutildysiu, gausi mušti)! rš. Jei aš tau nesuimsiu dantų – nekur aš būsiu! Lp. Bėk, galvą suėmęs (greitai bėk, bėk, nieko nežiūrėdamas) Šts. Niekas labai nesuima, kad tu čia ir šokinėji (niekas nebijo) Trgn. Gal kas apie jį ir suima galvą (gal kas jo ir bijo), ale tiktai ne ašiai Trgn. Visi žmonės jį sùėmė (laikė) už didžiausią poną Tvr. Ar tankiai tave suima (ar dažnai tu apkvaišti)? Ml. Toksai buvo, trumpai suimant (trumpai sakant), atsakymas prš. Jisai darbą sùima gerai (greit ir gerai dirba) Skr. Verdantin [vandenin] indeda [kiaušinį], tai aštriai sùima (greit išverda) Vrn. Rūpesniai sùėmė širdį Šts.
| refl. tr., intr.: Susiim̃k (susitvarkyk) plaukus! Lš. Iš išgąsčio jis susiėmė galvą Žvr. Eita širdį suė̃musys (susiėmusi), stingsta visa Šts. Jog regime, kad medžias ir akmenes stipriai suguldinos ir suėmės, drąsiai įeime DP575. Kad ėmė varyt (plūsti), kad ėmė kantuoti, žmogus, ausis susiė̃męs (labai greitai) išlėkė Skr. Pabūtum su tokiu ligoniu vieną naktį, galvą susiėmusi bėgtumi Slnt. Reikia, susiėmus galvą, bėgti šalin rš. Nuo šitokio bėk, galvą susiėmęs Ds. Jie šaukia galvas susiėmę (balsu šaukia) A1884,12. Kap papaisiau aš in tų rugelių, tai plaukų susėmiau (nustebau, išsigandau) Arm. Jos visos trys, šonus susiė̃mę (skaudamais šonais), eina Upt. Vienakis juokėsi, susiimdamas šonus, iš neregio (labai juokėsi) Tat. Pilvus susiėmę juokęsi tuokart pamariškiai I.Simon. Nerėk kaip smaugama, susiim̃k biškį (susivaldyk), ir neatrodys taip baisiai Vkš. Jai labai reikėjo susiimti (susivaldyti, susilaikyti), kad nepatrūktų juokais Raudienei čia tebėsant I.Simon. [Ji] paraudo ir kalboje užsikirto, bet tuoj susiėmusi (susivaldžiusi) ėmė vėl pasakoti Pt. Prieš mūsų žmogų visi susiima vienon kekėn (susivienija, eina iš vieno) Rod.
4. tam tikru būdu sudėti (rankas): Rankas suimti N. Verkia gailiai mergužėlė, rankeles suėmus (d.) Srj. Kai pašalo, tai visi džiaugias suėmę rankas, kad purvo nebebus Ds.
| refl. tr.: Susiimu rankas R419. Jis stovi, rankas susiė̃męs KI584. Nieko nedirbantis žinogus gal sau vaikštinėti, susiėmęs rankas rš. Senelis susiėmė rankas, atsiduso, akis užmerkė ir numirė Ašb. Keiksi, rankas susiėmus, rytą vakarėlį (d.) Kpč. Liepė rankas susiimti Tat. Aš su ištiestoms ir susėmusioms rankomis tau liaupsę sakysiu brš.
5. susiaurinti, sutrumpinti (drabužį): Kleidą suim̃ti KII383. Sijonas krenta nu strėnų, reik suim̃ti apjuostuvę Vkš. Suimk dar ir antrą suimką – matai, kad dar smuks par kulšis Brs.
6. surinkti: Suėmė visą drąsą (įsidrąsino) ir drebančiu balsu pašaukė rš. Ant galo smakas, teip įskaudytas, suėmė visas savo spėkas ir pasijudino BsPIII51. [Berniukas,] suėmęs visas savo jėgas (labai greitai, kiek galėdamas), pasileido bėgti rš.
7. supulti (prie darbo), pasispausti, pasistengti: Led tik visi suėmę užkūrė ugnį Upt. Kai sùėmėm vakar visi – dobilų laukas ir ant šono (nupjautas) Rs.
| refl.: Nemanyk, kad pradžioje tereikia susiimti, o paskui galima ir šiaip sau švilpauti rš. Truputį susiim̃kit, vyručiai, kad ligi vakarui šitą plotelį nupjautumėt Žvr. Reikės susiim̃ti ir atkasti duobę Lnkv. Teks ir tau, moč, rimčiau susimti sp. Su tais tvartais turi susiim̃t (pasistengti daugiau, smarkiau dirbti, kad pastatytų) Gs. Rygiečiai [futbolininkai] antrą kėlinį smarkiai susiėmė ir jį užbaigė 2:0 savo naudai sp.
8. prk. sutraukti, susiurbti: Balta spalva nesuima šiluminių spindulių rš. Garuojantis vanduo daug suima (suvartoja) šilimos rš. Gutacija pasireiškia tais atvejais, kai šaknys daug vandens suima, o lapai mažai jo teišgeria EncIX909.
| Daugumas rašytojų suėmė savin (pasisavino) senųjų rašytojų pažiūras rš.
II. tr.
1. sušaukti, sumobilizuoti: Vsevolodas, suėmęs daugybę kareivių, puolė ant lečių S.Dauk. Kur jai dėt, tiek suėmus! Lp.
2. sulaikyti, areštuoti: Nusikaltėlį sùėmė DŽ.
3. priimti: Avių turiu suimtų [ganyti], negaliu išeiti iš numų Šts.
| refl. tr.: Tura susiėmęs dešimtį karvių į ganyklą Štk.
4. suvaryti, uždaryti: Šiandien suėmiau tris karves tvartan Dkšt. Ir atėjo mergužėlė, ir paprašė tėvulėlį, kad suimtų žirgužėlį in stonelę, in naująją LB138.
5. ištikti, užeiti: Suėmė juokas Plng. Baimė sùėmė Ėr. Tuojau vėl jį suėmė baimė, kuri buvo pranykus Mš. Daugiau taip šį suėmus baimė, taip suėmus, kad šis nebeišmanąs nė penkių Sln. Kai jau miego suimtas, tai ar kelsi, ar ne, nebeis valgyti Grž. Moteriškę snaudulys suima rš. Sùėmė toks miegas, nuėjau ir atsiguliau Ėr. Į rytą tai jau tikrai snaudas suim̃s Skr. Mortą suėmė saldus, svaiginąs silpnumas J.Avyž. Kap sùėmė [skausmas] dantį, tai neturėjau kur dėtis Arm. Kap sùėmė dantis, nor tu gyvas žemynon kaskis! Lp. Bene karštligė tiktai mane norėtų suimti rš. Kap suėmė sunki liga, viso padūmojau Arm. Atkratos kai sùėmė, paleipėjau gerokai Srv. Ligos suimtas, mirė Šts. Ir valios susmukimas suima žmogų panašiai kaip liga rš. Strėnas skausta, vėruliai sùėmė Als. Mislijau nesulauksiu ir ryto, kai sùėmė diegliai Skdt. Smarkiai suėmė liga Smn. Naktį staiga suėmė šaltis P.Cvir. Sotus žvirblis ir smarkesnį šaltį pakenčia, o kai suima kartu šaltis ir badas, tai ir galas Mš. Miške toks suėmė šaltis, nors ant ugnį gyvas lįsk Ėr. Kap namie sėdi prie šilto pečio, tai sveikas, o kaip tik išeina laukan, tai suima kaip kartelį Arm. Jį suėmė diegliai, sopuliai Lp. Deginantis skausmas suėmė vidurius P.Cvir. Mane suėmė ilgumas (ilgesys) rš. Mane apmaudas suėmė P.Cvir. Gal paskui ir mus suims noras (gal įsinorėsime) Pn. Sopuliai suims DP14. Skraidė skraidė miegas ir sùėmė galvą (apėmė snaudulys) Arm. Kai suema galvą sopčius imtinai, tai tik galva neskyla Ml. Nedaryk anksti juškų: galvą suims (sugaruos) Slk. Man smalkės sùėmė galvą Alk. Kraustykis nuo pečiaus, da suims galvą Kš. Smalkės man galvą sùėmė Gs. Garai galvą suim̃s Brš. Teip sùėmė pirty galvą, kad ledva nameliokan išsverdėjau Ds. Suėmė galvą, kad ir atsikelt negaliu Vrn. Jaujoj taip buvo galvą suėmę, kad ko tik nenumiriau Alz. Dėl tavo bėdų kitos galvos nesuim̃s (neskaudės) Trgn. Degtinės stiklelį išgėrė, vienu akies mirksniu suėmė jį (apsvaigino) rš.
6. vaišinti: Svečiuose smarkiai nesuėmė, tai tuojau grįžo namo Vdžg.
7. suprasti; suvokti; atsiminti: Man aiškina, o aš vis nesuimu Gs. Ar suimi, žmogau, ką tau pasakoja? Lp. Kas gali suimti, ką jis kalba! Krsn. Negaliu suimti, kaip tai gali būti rš. Anas jau nieko nebesùema Sv. Tokia tavo ir smagalvė, kad nieko nesuimi Skp. Moč, ar suėmei, ką kunigas kalbėjo? Žem. Jis man ilgai aiškino, bet aš nė kap negalėjau suimt Lš. Nesuimsi dar̃ nei kur pradžia, nei pabaiga Al. Būta ko nesuimt, kaip padirbt didžiulė (smuikas bosas)! Smn. Gera galva visa sùima Ds. Tiek pripasakojo, kad mano nė galva negalia suim̃ti Up. Nesuimu (neišmokstu) taip greitai dainą J. Kad nesuima (nemoka, neišmano), tai ko dar būva pašte? Kp. Dainuoja dar ir kitokias dainas, tik visų daininykė į galvą nebesuima (nebeatsimena) Plv. Taigi nežinau, ar daug atsiras darbininkų, kurie lengvai suims į galvą (supras) svarbią laikraščio įtalpą V.Kudir.
^ Suim̃k tu kreivo rato sliedą (suprask tu jį, supaisyk) Krok.
III.
1. tr. gauti, sudaryti: Tiek pinigų suėmiau pernai, ė kur dėjos? Sdk. Daug pinigų sùima Ėr. Žiūrėk, kiek anas iš visur tų pinigų suima Ds. Buvo galima suim̃t šimtą rublių Plv.
2. refl. tr. įsigyti: Nedavė man jaunai nei stogelio ištaisytie, razumėlio susiimtie, pasogėlio susaugytie (susiauginti) (d.) Vlk.
IV.
1. refl. pradėti smarkiai augti, vešėti: Kad susi̇̀ėmė mūs miežiai, net juodi! Rdm. Po šio lietaus miežiai tep susiėmė ir žaliuoja kap rūta Švnč. Ale tavo taboka susi̇̀ėmė Ktk. Po šiltaus lietaus vasarojas tep gražiai susiėmė Švnč. Po lietaus ir pievos susi̇̀ėmė Ds. Reiks burokai su trąša palaistyt, tai maž dar susim̃s Ml. Tik po lietaus tai tep viskas ir sùsėmė augt Švn.
2. refl. pradėti rūgti, degti: Pats gardumas pieno, tik susiėmęs, nerūgštus da Pn. Ar surūgęs pienas? – Biskį gal susėmęs Lp. Man daros (rodos), kad visas miestas susėmė ugnėn (pradėjo degti, suliepsnojo) Lp.
3. tr. apkepinti; apimti: Labai suėmė ragaišį, pluta kieta (krosnyje šiluma griebė, apkepino) Ėr. Pečius gerai iškūrintas, ragaišį sùėmė Upt. Reikia gerai prikūryt pečius, kad duonelę suim̃tų Lnkv. Duoną greit suėmė, pečius buvo karštas Jon.
| refl.: Duona nesusiima, kad kaminas atdarytas Lp.
4. refl. sueiti, sulipti į vieną vietą; susitraukti, susimušti: Sidabra (upė) … miesto lauke išsišakoja ir po kokio viorsto vėl susiema į vieną vietą BM176. Dar virink nors valandą, tada tik susiims Lš. Sviestas blogai susiima, tai bus didžiasviestis Dkšt. Tuoj susiims sviestas, tai užvalgysim rš. Kol sultys nesusiims, neišeis kastinis Dr.
V. tr.
1. užpulti, loti: Ką tie šunys teip sùėmė? Ėr. Šuva kaip sùėmė aveles, tuoj atsirado daržuose Upt.
2. užpulti barti, kvosti: Kad sùėmė jį visi! Ds. O, jis juos gerai sùėmė! Srv. Vagis, smarkiai suimtas, tuoj prisipažįsta Slnt. Mokinį, kai nusikalsdavo, striukai suimdavo (griežtai apibardavo) Mš. Aš tave kap šiltą vilną suimsiu (įveiksiu, nugalėsiu) Brt.
3. refl. susibarti, susiginčyti, susipykti: Vedu ten stipriai susiėmėm Šts. Dėl šio reikalo mudu gerokai susiėmėm rš.
| Jiedu susimdavo liežuviais (susibardavo) rš.
4. refl. eiti ristynių, imtynių: Nu, susiim̃kiam – matysiam, katras stipresnis Vkš. Susiėmė, ir nė vienas, nė kitas neįsiveikė VoL326. Susiimsim, pažiūrėsim, katras stipresnis Jnšk.
5. refl. susikibti, susikirsti, susikauti: Susiėmė kardomis muštis S.Dauk. Susėmė kautis Lp. Atsprogo staibio kaulas, taip buvo susiėmę mušties Šts. Iš pykčio susiėmė du vyrai rš. Ląstoj gaidžiai tas prieš tą ir susėmė pešynion (ps.) Rod.
VI. intr. pradėti: Žiogai suimdavo labiau čirkšėti rš. Kad sùima mergos dainuot, net medžiai linksta Vlk. Atdaręs aulį, skubiai suimk dirbti, kad kaimynų bičių nepagundytum prie vogimo srš. Ir man nakčia kad suėmė krūminį gelti, maniau neiškęsiu, ir gana A.Vencl. Kad suėmė vidurius pjauti! Krt.
| refl.: Kaip susima žuvys nerštis, tai ir apkursta Rod. Kad susėmė bartis, net jų ausys paraudo! Rod. Kad susi̇̀ėmė su Petru bartis, net už kriūtų nusitvėrė! Alv. Kai susim̃s giedot, tai net giria žvaga! Rš.
◊ suim̃ti į nãgą (į rañką) sudrausminti: Suimk gerai save į nagą (prisiversk, susivaldyk), ir atsikratysi nu to kūrinimo Vkš. Kaip suim̃s tave gerai ant nagus (kai prispirs), viską pasakysi Upt. Aš tave suimsiu nagan (griežtai su tavim pasielgsiu) BŽ123. Sùėmė rañkon (sudrausmino), o tai ana buvo pradėjus lakstyt po kermošius Skdt.
suim̃ti stãlą nukraustyti, nurinkti nuo stalo indus: Suimk stalą! Šn.
suimti rugius surinkti ir sudėti į pėdus nupjautus rugius: Mergaitė visus rugius po dalge suėmė, motinai nė iš gryčios nereikėjo išeiti Srv.
suim̃ti linùs pakelti ir surišti į kūlius paklotus linus: Mes jau linus suėmėm ir išmynėm Vb. Sùėmėm broliuko geltonus lineliùs (d.) Kp.
užim̃ti, ùžima (ùžema), ùžėmė
I. tr.
1. suimti; pagauti; pasiekti: Nekirpk (nepjauk) morkų lapų taip trumpai, paskuo nebužimsi Trk.
| Užuėmė (pagavo) jie žuvų daugybę BtLuk5,6.
| Įkelk karves tik kiek liežuviu užima (pasiekia, užsiekia) Gs.
| refl.: Maž koto teužsiima, ir lūžta dalgio kotas Šts. Užsiėmė už baltųjų rankelių, nusivedė an didžiąją karčemelę (d.) Ml.
2. uždengti, uždaryti: Senutė priejuoste užima jam burną P.Cvir. Užima burną, kad nė kvapo neišleistumėte V.Kudir. Užimk kraną, ir nebėgs vanduo! Skr. Ką smaugti, kam kaklą užim̃ti KII363. Užėmus tada akis, graudžiai ašarojo Vp. Užimk duris, neįleisk to bestijos Plng. Ažimk duris, tai per aukštinį išbėgs Arm. Dėdule, ir aš eisiu rozu. – Nogi kiba aš užimsiù (pastosiu) tau kelią Lp.
| prk.: Ar užimsi, kad visiems pasakoja Skr. Pradės juoktis – žmonėm burnos neužimsi Rm.
| refl. tr.: Juokiasi, užsiėmęs rankom burną Ėr. Užsiėmiau akis su ploščium rš. Užsiimk burną su ranka, kad dedi nuodus lapei Trk. Motina, lyg nusigąsdama, užsiėmė ausis rš. Užsiim̃k (suspausk pirštais) nosį, ir nebetekės [kraujas] Slm.
3. užkimti; imti skaudėti (gerklę, kaklą): Ir galvą sopa, ir kaklą ažùėmė Trgn. Nevalgyk šaltų obelių, bo vėl gerklę užim̃s Pc. Kad ažùėmė gerklę, tai ir iššnekėt negaliu Sdk. Ažùėmė gerklę, negaliu šnekėt Ds. Kaklą užėmusi, žekes pri kaklo tvėrė S.Dauk. Kaklą liga užėmė, ir nė kalbėt negali Ss. Man vis, kad tik pašąlu, ažùema gerklę Antš. Piktas kaklas, ùžimtas kaklas KI581. Da va pašalai, ir užùema gerklę Ut.
4. sulaikyti, užturėti: Neužim̃si, kad lis Gs. Kulkos neužim̃s Lp. Lietaus neužim̃si Slm.
| Tuoj mane užims (sučiups, sulaikys) girinykas Mrj.
| prk.: Pailsau, net kvapą ùžėmė Gs. Aš išsigandau, kad ir dvasią užėmė Krtn. Kaip aš nusileidau [rogutėmis nuo kalno], man širdį užėmė Pln. Užėmė žadą, ir nebegali ištart nė vieno žodžio Rm. Jam taip suspausdavo širdį, kad jis nieko galvoti nebegalėdavo, net žadą užimdavo rš. Dvasią ùžėmė lekiant (uždusau) Pc. Speigas užimdavo kvapą rš. Elementoriaus lapai paveiksluoti, užimdavo net amą mums rš.
^ Man Pondzies (Dievas) yr davęs, neužėmęs (dosniai davęs) Šts.
5. intr. neleisti, uždrausti: Argi tu man užimsi rūkyt! Lp. Bene tu man užimsi: jei aš noriu, tai ir eisiu Nmn. Teisėjas man toliau ùžėmė kalbėti Lš.
6. užstoti, neleisti eiti, važiuoti; grąžinti: Ji įsileido bėgti, bet aš toks greitas, ir ją ùžėmiau Lš. Užimk karves – jau artinasi prie javų Lp. Užim̃k avis nuo javų Krok. Užim̃k karvę nuo javų! Al. Vijausi, vijausi ir tik nuo Kazio kluono užėmiau arklius į namus Lzd. Užėmė jis tą jautį ir varo namo BsPII227. Atėjo bernelis iš dvaro, užėmė jautelius ir varo (d.) Vlk.
| refl. tr.: Ažsi̇̀ėmė skatus iš avižų ir nusvarė kieman Grv. Ale vėl iš po akmens pakalnėje išlindo dar didesnis milžinas; užsiėmė kelis galvijus ir nusivarė BsMtI14.
7. užsibrėžti, pasiskirti: Ùžėmė rugių lauką pjauti per pusę (užėmė pusę lauko per kartą) Jnšk. Gera gervė (mentelė) tura užimti platų blomą, tura trąšiau kasti Varn. Kam ùžėmei tokį didelį barą? Jnšk.
| refl. tr.: Vieną vyšnią užsiim̃kit ir nuskinkit gatavai Skr. Aš nusivariau į pūdymėlį ir užsiėmiau ilgą varstelį Sln. Aš tokią didelę kelionę užsi̇̀ėmiau BM168.
8. pradėti, užsidėti: Jie jokių darbų neùžima Gs. Reiks užim̃ti kada lopyti kaldras Pc. Viską mes ùžimam dirbti, ale kad nepaspėjam Pc. Ot velyk užimkime kitą šneką V.Piet. Nereikalingą daiktą ùžėmė Lp. Vakar ir aš ùžėmiau naują darbą Brt. Žiūrėk, jau jis kitą kokį darbą ùžėmė Skr. Aš jau buvau užmigusi ir sapną užėmusi, kai pabudino Skr. Tuokart užėmė mokyt aną kalbos MPs. Vieną vakarą anie (zuikiai) buvo užėmę ūkštauti Lkv. Žiemą, kai nesi kokio darbo užėmęs, gali ir padykauti Srv.
9. pasiryžti; užsispirti; pradėti: Tvartus plytinius užėmė (pasirengė statyti) Gs. Pono siuntiniai pamatė tokį arklį, užėmė pirkti BsPII146.
| refl. tr., intr.: Ans užsiema darbą dirbti J. Užsiėmiau būdą išrašyti S.Dauk. Pasistatė gryčelę ir gyvent užsiėmė TDrIV265. Be reikalo tu užsi̇̀ėmei šitą darbą Lp. Užsiėmiau karštai dėl savo brolių lietuvių storoties A1885,91. Oi neužsiimk, jauna seserėle, neužsiimk šių sunkių darbelių (d.) Srd. Užsiėmiau jo nebepriimti į namus Skr. Užsi̇̀ėmė ją išvaryti [iš namų] Pc.
10. priimti, prisiimti: Visai tai ant savęs užėmė WP2. Ant savęs užėmė mūkas MT37.
11. refl. užstoti: Aš užsiėmiau už jįjį ir išgelbėjau J.
12. išgerti (vaistus): Pirma reikėjo šituos vaistus užim̃t Skr.
13. intr. įgerti, įkaušti: Jau tas vyrukas yr užė̃męs Krtn. Aš vakar smarkiai ùžėmiau degtinės Up. Tas girtuoklis jau buvo gerai drąsos užėmęs (iki drąsumo įkaušęs) TDrVII243.
II. tr.
1. paimti, okupuoti: Užima pabriką Lp.
| Siernauskis su ponu Šimonavičia ir būriu žmonių norėjo užimti gabalą žemės, būk kalvinams priderančios M.Valanč.
2. turėti: Visi žino, kad Indija užima žemės ploto milijoną keturis šimtus tūkstančių ketvirtainių mylių J.Balč. Aleksiukas užima tikrąją pirmininko vietą tarp abiejų tėvų Vaižg. Jaunieji tarybinės inteligentijos kadrai užima vis žymesnę vietą socialistinėje statyboje (sov.) sp. Kadrų parinkimas, paskirstymas ir auklėjimas užima (turi) ypatingai svarbią vietą mūsų partijos veikloje (į kadrų parinkimą, paskirstymą ir auklėjimą kreipiamas ypačiai didelis dėmesys) (sov.) sp.
3. užvaldyti, pasisavinti: Jis nori sostą užimti rš. Nutarė jie karaliūną Joną nužudyt ir užimt jo karališką vietą MPs.
4. apgyventi: Namus užimu R67. Atbėga lapė, atranda savo gyvenimą užimtą ps. Mano avilį turi kano bitės užėmę Ėr.
5. prikrauti, pripilti: Daržinė dabar su vasariniais šiaudais užimta Jnšk. Turiu maišą, ale užimtas (netuščias) Ėr. Paskui atsigersi: sklenyčią ažuėmiau su pienu Mlt.
| refl.: Kaip arpavojom, tai visi maišai grūdais ažsiėmė Sdk. Užsiėmė visos puodynės – nebėr kur košt pieno Slm.
6. uždėti; užsėsti; užstoti: Užim̃k man vietą traukiny! Slm. Ažim̃k ir man vietą eilėj! Ds. Vaikai, sėskit – langus turit užėmę! Ut. Mama, neužim̃k stalo – mum reikia! Pc. Skubyk, sėsk, kad tavo vietą kitas neužim̃tų Skr.
| Rentinys mažne pusę rejos užimąs S.Dauk. Briauninę jos zoną užima kareivių žygis LTIII522.
| Moterys užėmė mūsų vietas siloso duobėj (stojo į mūsų vietą, mus pavadavo) J.Balt.
7. part. praet. nenuvalytas (apie lauką): Laukas buvo ùžimtas – žirniai nenukirsti Lp. Laukai da užimti – nėr kur ganyt Slm.
8. paimti, reikalauti: Staklės trobo[je] ùžema daug vietos Als. Vietos visuomet daug užimdavo P.Cvir.
| Nedaug užims tas darbas laiko mums T.Tilv.
9. paliesti; užlieti: Užėmė dyguliai abiejose pusėse plaučių Šts.
| Pavasarį upė visas pievas užėmė Švnč.
| prk.: O visokių piktybių ir bjaurybių šaknys jau užėmė visą dirvą Ašb.
10. paveikti, ištikti, užeiti: Ir miegas ją užùėmė Prng. Kad ažùem jį sopė! Tvr. Kad teip drūčiai zapalenija ùžėmė, tai jau neišgis Skr.
11. refl. prasidėti: Užsiėmė kepenų liga rš.
III. tr.
1. sudominti kuo (pvz., svečius): Užim̃k tu anus, o aš bėgsu kiaušinių pri Sketrėnės Pp. Jei manęs nebus, tai užimk svečius Škn.
| Sunku širdį užimt kvietkoms, širdis klaus, kur mielas yr Vnž.
| Jis buvo geras užimt estrados laiką (estradoje dainuoti, vaidinti, neduoti publikai nuobodžiauti) rš.
2. vaišinti: Užimant svečius, visados reikia atminti, kad visi tam reikalingi indeliai būtų išmazgoti rš. Ar kuo ùžėmė tave? Grž. Aš nuėjau pas juos miežių paprašyt, o jie man' kaip viešnią užėmė Ps.
IV. tr.
1. gauti (užkurį, žentą): Iš tų dukterų ant vyriausios užimtas užkurys LTI534. Ji viena mergučė buvo, ir jai žentą ùžėmė Skr. Vienas bajoras apgarsino visose karalystėse, kad jis turi dukterį ir nori sau žentą užimti ant savo dukters BsPIII56.
| refl. tr.: Viena sesuo ištekėjo, ė kita užsi̇̀ėmė užkurį Ds. Ji užsi̇̀ėmė žentą ant to gyvenimo Skr.
| Neikie, dukrele, už seno bernelio, neužsiimkie sau didžio vargelio (d.) Tvr.
2. užpirkti: Jau mišia ažuimta Trgn.
3. nusinuomoti: Būdavo, ùžimam svetimų žemių Dglš. Kas užėmė prūdą, tas ir žvejo[ja] Šts. Velnias prikalbinėja senelį, kad ažimtų nuo pono dirvonus BsPII205. Neik su rasa pievos ažimt, o kermošiun mergos (pačios) rinkt (flk.) Ml.
| refl. tr.: Užsi̇̀ėmiau pryšininkę ir gyvenu Šts. Užsiėmė tėvas Giratiškėse balos šmotą Ds. Mes par ją gyvenam, užsiėmę pirkią Ad. Užsiim̃ti reik nakvynę Plt. Noriu užsiimti krautuvę Šts. Užsiimdavęs ir linam žemės Ds. Ažsiėmė žemės iš dvaro Ad.
4. refl. parsisamdyti, apsiimti: Ažsiimtum ganyt, tai daugiau per metus aždirbtum nei Latvijoj Švnč. Išsyk bekalbėdamas pamatei, koks ūkinykas – kad geras, gali užsiimt pas jį dirbt Srv.
V. tr.
1. refl. pradėti augti; augti: Iš pat pavasario cukriniai gerai užsiėmė Sdb. Pavasarį užsiėmė žolės želti, bet be lytaus išstembo Ggr. Miežiai taip gražiai buvo užsiė̃mę, net buvo miela žiūrėti Brt. Kad kerpė pievoj prapuls, užsiims dirsės augti Šts. Batviniai buvo užsiėmę augti, bet išdegė Šts. Užsiėmė ir auga pušynėlis vidury laukų Vlk. Berželių pilna, pušiukė kur ne kur užsi̇̀ima (auga, išdygsta) KzR.
| Senoji žaizda jau vėl užsi̇̀ėmė (pradėjo tvinkti) Up.
2. užraugti: Nekokios buvo mielės, o dėlto užėmė alų Srv.
3. refl. pradėti rūgti: Šiandien rytą jau alus buvo užsiėmęs, apsitraukęs puta MTtIV152. Dar tik neseniai padarytas alus, teip greit neužsiėmė Srv. Žiūrėk, kad užsiimtų rūgti, įmesk duonos plutą Dr. Kad užsiimtų mielės, deda įkaitintą akmenį, alų darydami Vrn. Alus užsi̇̀ėmė (ėmė apynius į viršų varyti, putoti) Skr. Jei višta palesa salyklos, alus užsiima savo rūgščia (priet.) TŽIII347.
4. refl. užsidegti, pradėti degti, įsiliepsnoti: Eglinės šakos tuojau užsiėmė, ir šimtas kibirkščių nulėkė į padangę LzP. Marškinėliai įkaito, blykst liepsna užsiėmė Vaižg. Žiūriu – jau ir visas stogas užsi̇̀ėmė Gs. Gesters ugnelė – ir vėl ažsi̇̀ema Ds. Nu nu, durniuok, durniuok, kol liepsna šiauduos užsiims! Ktk. Jau kluonai baigė degti; užsiėmė tvartai Ašb. Kaip tik matai užsiėmė ir visa daržinė Jnšk. Kaip žùsėmė (užsiėmė) ugnis – nuo vieno galo sodžiaus net kitan, ir supleškėjo visas Rod.
| prk.: Ūmai, re (regi), toks gabalas dangaus užsiima pazaru Vaižg.
| Vyras užsiėmė (užsispyrė) ir neleido kitur danginties – kilo barnis M.Valanč.
| Nieko sau šaltelis: visi mūsų langai užsiėmė (užšalo) Ps.
VI. tr. užpulti; smarkiai pabarti: Aš jį užim̃siu, kam jis tokias kalbas paleido Šlv. Ot dabar kad užim̃tumėt gerai, tai ir prisipažintų Gž. Jį gerai užim̃k už tą melą Alk. Užim̃k gerai, ir pasisakys, kur padėjęs peilį Kair. Jeigu jis negerai dirba, tai užimk jį Vrb.
VII. tr.
1. būti nelaisvam (nuo darbo), dirbti, neturėti kada: Meistrai labai ažimti̇̀ per šiuos metus Kp. Moterys gi tuo laiku tankiausiai užimtos esti su audimu BM224. Ji dabar užimtà Skr. Vilius nepakėlė akių, o dėjosi esąs labai užimtas valgio I.Simon.
| prk.: Tą senį užėmė mislys visokios BsPIII11.
| refl.: Visi darže užsiėmę su darbu BM153. Tep užsiėmęs darbu, kad nė negirdėjo, kai aš jį pavadinau Rmš. Kiek ji dabar užsiė̃mus! Kt. Žmonės dabar su miškais užsiė̃mę (kerta, veža mišką) Jnšk. Ilgą laiką gali būti užsiėmęs tuo pačiu dalyku (dirbti tą patį darbą, tuo pačiu dalyku domėtis) rš.
| Aš laikraščių platinimu visai neužsiimu sp. Mano vyras knygom užsiėmė Ig. Jis nieku neužsiimdavo (nieko daugiau nemėgo, nieko neveikdavo) kaip tik šaudymu BsPIII253. Jis, būdavo, užsiima vis gaudymu žuvų BsPIV60.
^ Nemoki meluot, tai neužsiimk melu LTR.
2. refl. prasidėti, sueiti į draugystę: Ko tu užsi̇́emi su tuo durnium – neužsiim̃k, ir nelįs! Slm. Ji su kokiais piemengaliais neužsi̇̀ima Skr.

dúoti, -da (-ja, -ma, -sti), dãvė (dẽvė)
1. tr. H daryti, kad kas gautų, galėtų paimti: Nemasink – jei dúodi, dúok arba griežtai atsakyk, kad negausi J. Bitėm kad duodi [cukraus], tai paskui jos atmoka Alk. Reik imt, kad dúoda Dkš. Kai Die[va]s dúoja Lz. Čia juoda duona, ir tos nedúoja Aru41(Zt). Aš dúomu Lz. Duoklę duomi SD72. Vienamui duosti, o kitamui atima MP11. Ką Dievas duost, kišk į žaką (kašelę, antį) B. Mes mizernų penigų … patys už save neduome DP242. Ankščią (skolą) duoste (duodate) tiemus, nuog kurių tikitės, jog jumus tai ataduos DP284. Dėlto abavem ir muitus duostat (duodate) Mž32. Daviaũ jam valgyt ir gert Rm. Duodamai̇̃s valgiais apkraus ne vien stalus, bet ir lentas par vestuves Šts. Devei̇̃ pasogą Tvr. Vanikėlį devė, pati graudžiai verkė RD178. Vienam dúosiu šilko tinklą, kitam duosiu aukso žiedą Ml. Duosiuot (duosiu ti, t. y. tau) … visas tas bagotystes MP170. Žmogau, ką tu man dabar duosi, kad aš tave nuo vilko išgelbėjau? BsPI9. Su geru nedúosi – su piktu dúosi Skr. Duosiem (duos mi, t. y. man) duonos kąsnelį J.Jabl. Tylėk, vaikeli, tuoj duonelės duosiuot (duosiu tau) J.Jabl. Brolis tau knygą duõs, t. y. pateiks J. Duos mums karalius drabužius, į baltas rankas kardužius StnD26. Duok man peilio (neilgam, tuoj sugrąžinsiu) J.Jabl. Dúok šen, duokš! KI488. Duokim (duoki mi) ant bliūdo galvą Jono Krikštytojo BPII259. Dúokiam duonos kąsnelį Kv. Duõ (duok) man kirvį, reikia pakapot! Švnč. Dúotie (duokite) virvę! Švnč. Duõ mai (duok man) Dsn. Duokite, ir bus jumus duota BPII254. Kad tu nesulauktum, kad aš tau dúočiau! Grž. Dúočia, jei žinočia, kad tu ataduosi Sb. Kad turėtau, tai duotáu Mrk. Ma[n] už tą skūrą duotumbei štai tą spintą BsPI92. Ka duonos dúotub (duotų), būt gerai Lz. Ko norėsite, prašysite, ir bus jumus duota DP221. Ko norėsi mano duodamas? BB1Kar3,5. Dãvęs dúok ir nemažink Dkš. Dúodant vienam, reikia duot ir kitam Sb. Nedãvus – ne kaimynas, ė dãvus – sau nėr Dglš. [Liepynas] iš karnų davęs vyžas dėl mūsų autuvo A.Baran. Tu svočiukė tikra melagėlė: sakeisi gyreisi duosint pyragėlių JV715. Kad turėtąs, duotąs Sb.
| Davėm drigantą kumelei (leidome prie driganto) Šts.
| Čia vieta duodama ir imama (čia daug pajamų, bet daug ir išlaidų) KlvrŽ.
^ Nei pats valgo, nei kitam dúoda Trgn. Davei̇̃ arklį, dúok ir balną Zr. Tūkstančius imdama, galėčiau ir aš dúoti ir dribtelėti (daug duoti) Snt. Duotas priš duotą (jei kitam duosi, gali viltis iš kito gauti) Up. Kad kepė, tai ir duos Sim. Jei pats nedirbsi, tai niekas neduõs Ds. Geriau dúoti, negu prašyti Vel. Nežadėk daugiau, kaip gali duoti VP34. Dúodamas imk, mušamas bėk Kv. Nei gimė, nei gims, kas duodamas neims VP32. Lapė ir neduodama atras vištas M.Valanč. Nuo Dievo duomama (duodama) ranka (sakoma, ką duodant) Tvr. Nesigailėk davęs, džiaukis gavęs Sim.
duotinai̇̃ adv., duotinõs: Duotinõs įdavė, aš nevogiau Trk.
| refl.: Turtai be reikalo neduodas M.Valanč. Duostis mažu vaikeliu ing rankas mūsų DP42.
ǁ Vrn tiesti (ranką).
ǁ padėti kam valgyti, ėsti (maisto, pašaro): Išalkau, dúokit greičiau valgyt! Jnšk. Duotè (duokite) greičiau sūrį, labai išalkau Švnč. Ar davei̇̃ karvėm [ėsti] ? Ėr. Ar tu buvai karvėm pietų dãvęs? Pc. Šuniokas šiandiej tebėr nieko nedúotas Sl. Šuo, ėsti neduodamas, išėjo PP74.
| Duok tai žemei mėšlo, pamatysi, kokie javai augs Ėr.
ǁ leisti, švirkšti: Dãvė adatą į ranką Jrb.
ǁ leisti (kam kuo pasinaudoti): Niekas nebdavė trobų patalkiuo šokti Šts.
ǁ pateikti: Dãvė paliepimą kelią pataisyti Ėr. Nušoko nuo vežimo komandai duoti rš. Buvau dãvus prašymą į kursus, bet vietų nebėr Jnšk. Mergausiu ir aš! – sušuko Onikė, gerą mintį duota rš. Vienas žmogus buvo davęs tokį patarimą J.Balč. Dúok mums rodą, motušėlė JV1492. Po dangų lakiodamas erelis duost liudijimą DP43. Jėzus jam nedavė atsakymo SE258.
ǁ skirti: Kokį dúoda darbą, tokį turi dirbt Dt. Tedúoma tau Dievulis ščeslyvą naktelę Lz. Aš jiemus duomi amžiną gyvenimą BPI83. Tatai duomi jumus už ženklą DP41. Duomiet (duomi ti, t. y. duodu tau) protą, idant aukso nuog manęs pirktumbei BBJon3,18. Aš jam duoną dúodu (maitinu) Rm. Tu duosi (duodi) jiemus peną DK182. Duoną mūsų visų dienų duodi (duok) mums nū Mž23. Nėr man tėvužio dalelei duoti KlpD48. Lytų maloningą duosi Mž288. Rykštė … duost išmintį MP64. Tau duome (duodame) amžiną garbę Mž240. Kokį protą duostit (duodate) jūs BB1Kar12,6. Nèdavė Dievas savų vaikų, tai nereikia ir kitų Švnč. Davėt (davė ti, t. y. tau) mokslą MP170. Garbės manos neduosiu antram DP536. Tik už vaišes dėkavosim, už taboką garbę dúosim JD864. Sugyveno vieną sūnų, kuriam davė vardą Meškausis VoL326. Duokiam (duok mi) naują tikrą dvasią BPII301. Duonos putros davė, bet meilės nedavė Žem. Pone Dieve, duod (duok) sveikatą PP72. Viešpatie, duod man pagalbą DP113. Žmogelis tenkinąsis tuo, kiek Dievo duotas S.Dauk.
^ Dievas davė giedrą, Dievas duos ir lytaus S.Dauk.
2. tr. dovanoti: Paskuo jam pagailo vištų bedúoti BM317. Niekada nemidavei ožį, idant su prieteliais mano būčia pasilinksminęs BtLuk15,29.
^ Kad duodi paršelį, duok ir maišelį Sim. Gaidžio duotas, avino graibo B.
3. tr. paaukoti, paskirti: Vis (visa) duomi, čerte, ing tavo rankas Mž433. Christus save patį davė DP542.
| refl.: Aš tavon macin duomies su dūšia, su kūnu PK146.
4. intr., tr. nustatyti vertę, mokėti (ppr. pinigais): Kiek tau dúoda už jautį? Rm. Jo arkliui (jam už arklį) dúoda penkius šimtus Sb. Už javus tiek čia, tiek tenai duoda N. Norint dúoste tris šimtelius, bet neatvaduoste JV1492. Jis jiems davė dideles algas BsPI81. Kad duotų kokį šimtą, parduočiau [karvę] Pn. Ne, mes negalim tiek duot, tai per brangiai BsPI60. Ir šimtą duotas klumpa J.Jabl. Per brangiai pirktas žals vainikelis, per brangiai duotas aukso žiedelis KlpD80. Šimtą rublių dúočiab (duočiau) už itą arklį Zt.
5. intr. nustatyti (amžių): Iš ūgio galėtum jam dúot kokį dešim metų Slm. Jam daugiau nedúotum kaip trisdešim [metų] Viln. Nu, o kiekgi metų dúotumėt man? Pn.
6. intr. skirti, nustatyti (laiką): Dúodavo valandą apypietės Vlkv. Jeigu sugausma, metus dúosma (bausime, sodinsime metus į kalėjimą) Rš.
7. intr. leisti, netrukdyti, įgalinti: Nedúoda užmigt Mrj. Jie nedúoda mums miego J.Jabl. Kad tik man duotų tas pirštas [skaudamas] miegoti Rm. Nedúoda miežių pjaut – šlapia (drėgnas oras) Mlt. Jis niekam žodžio tarti nedúoda BŽ98. Jis dãvė man suprasti BŽ108. Aš daviaũ jam sakyti K. Aš paukšteliui lėkti dúosiu KII8. Duosi girdėti linksmybę ir džiaugsmą PK63. Dúok, aš lempą uždegsiu Rm. Dúok valgyt, nekliudyk žmogui su savo kalba! Jnšk. Duõ man, aš geriau moku! Švnč. Nedraskykit žaliūkšnių obuolių, duokit nors užaugt Slm. Duok, pabučiuosiu! – Ar tik nedavusi! (mandagus atsisakymas) Šts. Duokiat jiems vieną dieną bei naktį mirkti S.Dauk. Viešpatie, duod (duok), idant šviesą regėčia DP106. Duõ sėstis! Dsn. Duokim (duoki mi, t. y. man) gi, pone, benmaž atsilsėti J.Jabl. Duokiam (duokie mi) žinoti mano nusidėjimus BBJob13,23. Nemiduok (neduok manęs) išjuokt piktamui KN255. Jis davė kitus apaštalais, kitus prarakais … būti BPII119. Duokitam malones rasti jūsip BB1Moz34,11. Neduok mumus pražūti Mž237.
| Geri vaikai nedúoda tėvam dirbti (už juos padirba) Ėr.
^ Davė vilkui avis saugoti! Mlt.
| refl.: Nesdúoda priliest – baisiai sopa Dbk. Nei rūgščiai, nei sūriai nebesduoda valgyti Sv. Visaip jis duodasi – ir stumiamas, ir traukiamas LTR(Šmn). Tai kodėl nepareini, kad žinai; kodėl duodies tiek daug prašinėti? I.Simon. Po valandai vėl tas pats žodis davėsi girdėti BsPIII13. Duõsis matyt, kaip toliau bus Ėr. Duõsis matyt, kas jis per vienas Alv. Už tokius pinigus tai gera karvė nesiduos nė pačiupinėti (nenupirksi) V.Kudir. Jis turėjo duotis pažinti broliams Skv1Moz45,1.
ǁ refl. nusileisti, nesipriešinti, leistis: Aš nedúoduos tau, kad ir lupatė boba Šts. Ana duostisi sugauti, duostisi ant pečių jo uždėti BPII224. Dúokis pamokomas Slnt. Nesiduok pergalėti piktybei BtPvR12,21. Nesiduokis išvadžioti N. Pirmatelė ilgai nesdúoda melžiama Ds. Nèdaviaus nė sudievu sakomas, taip buvau supykęs Šts. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Aš … duosiuos jam surišt DP240. Ar tu dúosies jam už nosies vedžioti? Jnšk.
ǁ refl. būti paveikiamam: Tokios odos batai nebus ankšti, ši oda dúodasi Lš.
ǁ refl. sektis, vykti: Jeigu šis reikalas dar duosis pajudinamas, tai čia pats tikriausias kelias sp. Man labai sunkiai duodasi arti rugienos Jnš. Linai šlapi, o dúodas minti Šts. Nei to mano sirgimo, ale bet va negaluoju, o darbas dirbt dėlto nesidúoda Kp. Senos morkos, nebesidúoda skusti Ėr. Ką čia gersi [kiaušinį], kad nesdúoda žalias gert Vdš. Jisai niekur … neduostis rast DP41. Duomies ižmelst SD382.
8. tr. daryti, kad kas atsirastų, gaminti, teikti, vaisių vesti, derėti: Tas medis daug vaisiaus dúoda KI489. Geras medžias gerus vaisius dúoma OG317. Ta karvė daug pieno dúoda Pn. Duok gerai karvei, tai ir karvė duos Užp. Iš geriausių tėvų paimti kiaušiniai duoda viščiukus kitos plunksnos rš. Kokios našios pievos, kokius linus duoda! V.Piet. Rugiai kad byra, tai dúoda (daug prikuli) Gs. Joks javas tiek neduõs, kiek bulvė Upt. Krūtys … pieną duosti Mž191. Galvijai tur alkti ir menką naudą todėlei duoda K.Donel1. Prekyba duoda daug pelno rš.
9. tr. daryti, atlikti: Knygos pasirodymas davė pradžią lietuviškai spausdintinei literatūrai rš. Jei nesutiksi, bylai duosim eigą B.Sruog. Po kokių dešim ėjimų dãvė matą (žaidžiant šachmatais) Viln. Tatai yra žymė sandaros mano, kurią duomi terp manęs ir terp jūsų Ch1Moz9,12.
10. tr., intr. padavinėti, kitam kraunant: Sunku visą dieną dúoti į vežimą Jnš. Kas jūsų šiemet į uorę (iš uorės) dúoda? Jnšk. Tėvas nei vežimų nebdúoda, nei nėko KlvrŽ. Jonas dúos į vežimą Skd. Kitur seniau kiaurai vežimus liuob dúos su rankoms, be šakių Šts. Dúodamosios [šieno, javų] šakės buvo tripirštės Šts.
ǁ dalyti (kortas): Kam dabar duoti? Rm.
11. tr. R373 leisti už vyro: Duoda leidžia mane motynėlė į svetimą šalelę JV787. Tėvelis dúoda, močiutė leidžia, pati mergelė neina Plv. Karalius ją jam duod per pačią BsPI7. Nedavė močiutė, už ko aš norėjau JV969. Tai leisk, tai duok už artojužio JV522. Ką darysiu nedejavęs – žadu dukrą dúoti Grž. Močios dukrelė valioj auginta, vargelin duota Pnd. Kas duost už vyro dukterį …, gerai daro DP69. Duotina merga (kuri gali tekėti, užaugusi) CII13.
12. tr. leisti (į kariuomenę): Verkia tėvelis, senas būdamas, tą vieną sūnelį vaiskan duodamas (d.) Dglš.
13. tr. sakyti, pranešti: Duomi labą naktį KlvD44. Mes dúodame labas dienas K.Donel. Aš jai daviaũ labą dieną JD665. Jis jai davė labą rytą, ji jam nei žodaitį RD23. Dúok (sakyk) jam nuo manęs labas dienas KI224. O mano seselė, duok labą vakarėlį, duok meilų žodelį mano tėveliui JD119. Duomi žodį, žinią R. Dãvė žinią, kad senelis mirė Pn. Ko nedavėte man žinios? Žem. Eik šę, merga, į mane, duosiu žodį į tave Vlk. Dúok žinoti, kada atvažiuosi Ėr.
14. tr. pareikšti ieškinį ar apskųsti (teisme): Jegu geruoju neataduoda, dúok teisman Sb.
| refl.: Apylinkės teisme nieko negavo, tai dabar dar duosis į apygardą Ps. Dãvės toliau į tribunolą, ir antdėjo penkerius metus kalėjimo Nt.
15. refl. prisipažinti: Aš pats dúoduos kaltas Dr. Gailiu ir duomiesi kaltas mano griekų Vln69. Nesidavė kaltas po Dievo akim SPII75.
16. intr. krypti, sukti į šalį: Reikėjo dúot atgal, būtai išvažiavęs Alv.
| Jo protelis dúoda į plonąją pusę (jis yra menko proto) Gršl.
| refl.: Eisi tiesiai, paskui dúokis į dešinę Jnšk.
17. intr. pasekti (kuo), panašiam būti: Ruginis alus į rausvumą dúoda, o miežinis į balzganumą Šts.
18. refl. leisti kvapą, dvokti: Kas čia žmogum dúodas? Ad.
19. intr. impers. rodytis: Duodant, čia netoli, o iki parėjau, ir sutemė Rdm.
| refl.: Man dúodasi, kad šiandie kelias geras Pc. Man vis dúodasi naktį, kad kas vaikšto po gryčią, ir gana Ds. Man duomas, kad ne tu tep padarei Tvr. Duomies iž viso kaltas Viešpati Dievui DK132.
20. refl. apsimesti: Jie dúodas nieko nežiną Skr. Ar nejunti, mergužėle, manęs parjojančio? – Juntu juntu, kaip nejuntu, duoduos nejuntanti Ak.
21. tr. dėti raugo, raugti: Duokit alų, tegu rūgsta Jnšk.
22. intr., tr. smarkiai ką daryti, veikti: Dúodu ir dúodu (dirbu) apei namus, o naudos nėko nėra Up. Tu dúodi ir dúodi (bari) visą dieną Ut. Kad dúoda (griežia) muzikantai, net langai žvaga Ds. Kad dúoda (šoka), tai net vyža ugnį skelia! Aln. Ėryčiai dúoda ir dúoda (bėgioja) apei bandą Up. Tie vaikai dúoda ir dúoda (laksto) per dienas sode Kt. Ir čia dúoda, ir čia dúoda (laksto ieškodama), o rišėjų nėr ir nėr! Žlp. Dúoda vaikai su ledžingoms par kiaurą dieną Vvr. O tatai linksmas [vaikas] – o dúoda po lopšį, o dúoda (juda, spardosi)! Plt. Gerai dúoda (kulia) su kultuvais, net šiaudai trumpa Jnšk. Žiūri – jo bobelė kad duoda verpt, kad duoda LTR(Kp). Ažkando, ir vėl dúoda (pjauna) Mlt. Mesk tą skaitymą – dúoda ir dúoda Mlt. Arkliai dúoda (ėda) avižas užsiputoję! Lp. Biškį praalksiu, tai paskui kad duosiu! KzR. Duok daugiau garo – pirtis šalta! Pn. Saulė kap dúoda, ir išdžiūsta Arm. Lietus kad dúoda, tai dúoda, net nosies iš gryčios baisu iškišt Pbs. Diegliai tik dúoda (vaikšto) po visą kūną, tik silpna! Vv. Vaikai maudos, dúoda po tą Mituvą Jrb. Vėjas kad dúoda pro langus – kiaurai Mžš. Kap dav[ė] smaradas nuo to pulkinyko barzdos ir nagų, – ėmė karaliaus duktė ir nusgrįžo nuo pulkinyko (ps.) Lp. Vyrai dúoda kortom par visą dieną Jnš. Kad dãvė gruodas vieną naktį – visa nušalo Vlkv. Einam, kad dúosim rugiam – perdien ir gatava! Mrk. Vagį vijos, tas dãvė į mišką, ir prapuolė Žvr. Margius tik dãvė kelis šuolius ir pasivijo Gs. Nu ir dãvė kosėti – per visą mielą naktelę! Srv. Kad dãvė lydeka vilnį, ir muni aptaškė Sd. Kad dãvė bangas, revai i stovi. Paskui dãvė saulė, i užskreto grūdas Prn. Na ir dãvė (lijo) smagiai, net javus suguldė Trgn. Vai šovė, vai davė aukštojon klėtelėn KrvD257. Šis davęs (šovęs) iš antros pištalietos S.Dauk. Gegužė vieną rytą atlėkus ant tvoros kad dúoda, kad dúoda (kukuoja), kitą – ir vėl Lzd. O kai reik išvažiuot, kai duõs verkt jaunamartė Plv. Duõs duõs, duõs duõs kosėti Sv. Kad jau ką nusitvers (susitiks), tai duõs duõs (kalbės) Krok. Dúoda ant munie (apšneka mane) ir mislija, ka aš negirdu Gršl.
| refl.: Dúoduos dúoduos (dirbu) kiaurą dieną, ir vis nėra darbui galo Ssk. Žąsis po duobę kad dúodasi (maudosi)! Jnšk. Čia buvo namie, čia – žiūriu – jau dúodas (lekia) per lauką Sl. Kur teip dúodies (eini)? Sv. Dúodamsi dúodamsi (su vargu važiuojame) per duobes – o kratymas! Sb. Daviaũs daviaũs (laksčiau ieškodama) po mišką, visa sušlapau – karvės kaip nėr, taip nėr Kkl. Nu ir dúodas (siaučia) žalčiai – dulkių pilni pakerčiai Trk. Dãvėsi dãvėsi (trankėsi) nuo kokios antros valandos, niekam nedavė miegoti Ut. Vak (vakar) ištrūko paršiukai – dãvės dãvės (lakstė) Pc. Dãvės į dugną kaip akmuo ir nebišplūdo Plng. Kad dãvės (bėgo) tiesiai vieškelin Rk. Tik nepabaidyk avelės – virvelė trumpa, kai duosis, ir nutrauks Mlt. Vanagas kai duosis žemyn, ir nusmaugė vištą Dglš.
23. intr., tr. mušti, lupti, kirsti: Į žandą jam kirto, davė, drožė, rėžė J.Jabl. Dúodu į snukį, ir baigta! Pn. Tegu dúoda dar daugiau, gal bus geresnis [vaikas] Mrj. Kad dúoda varna į galvą! KlvrŽ. Kas te dúoda durysna teip Pb. Kad jau dãvė, tai dãvė, nents pūkai dulkėjo Srv. Kad jau dãvė, kad dãvė – kiek tik į jį tilpo Alk. Kad dãvė su kumščiu per nugarą! Slm. Davė į sprandą ir nuvarė ožkų ganyt LB218. Kad dúosiu, tai net kaulų nesurinksi! Sb. Kad aš tau duosiu, tai tu atsiminsi savo gimtą dieną NžR. Dẽvė par ausį Brž. Tau dúot dúot ir verkt neduot Rdm. Tik dúot snukių už tokias kalbas! Alk. Dúoti niuksą BŽ109. Arkliui pentinus dúoti KII197.
^ Bėga kaip galvon dúotas Ds. Dykai niekas per galvą nedúoda Ds. Su kuo duosi, su tuo suduosi Sln.
| refl.: Dúoduos į krūtinę Šts.
ǁ trenkti, sviesti: Duosu į žemę, ir parietės KlvrŽ. Dúok į žemę tokį varlę! Rm. Dúok galvą į sieną KlvrŽ. Pasileido arklys nuo ubagės, kad dãvė (vertė vežimą) į dirvą – visus ištaškė! Srv. Kad dãvė (trenkė) akėčios į akmenį, net balžienos sulūžo Krsn. Kad daviaũ tas knygas Mžš.
| refl.: Paukštelė langan davė̃s – žinia bus Dsn.
ǁ intr. griūti, virsti: Ėjau par lauką, ugi kad daviaũ į pusnį – ik ausų! Skr. Ai kad dãvė aukštinelkas! Plt. Kad būčiau dẽvusi ant žemės! KlvrŽ. Tik nedaviau aukštienika Krd.
| refl.: Kad daviaũs ant šono! Rdm. Kad daviaũs ant ledo, tai visą alkūnę numoviau Ml.
24. (sl.) laikyti (egzaminą): Vaikas egzaminą dúoda – nėr namie Ėr. Patarėme tiems jaunikaičiams taisytis duoti rudenį ton seminarijon egzaminus J.Jabl.
◊ berži̇̀nės kõšės dúoti; báilės dúoti Lnkv mušti (ppr. rykštėmis): Kad duotum jam beržinės košės, tai nustotų vagiliauti Švnč.
Diẽve dúok kójas Gs sakoma, kai reikia nuo ko pabėgti.
Diẽvo dúota sakoma, džiaugiantis kuo: Tai da Diẽvo dúota, kad visi prieš ledus susivežė rugius Trgn. Jos vaikai – tai Diẽvo dúota (geri) Trgn.
Diẽvo dúotas Krk menkutis, prastas daiktas: Ale tavo ir šliurės Diẽvo dúotos! Gž.
dúok Diẽve B sakoma, reiškiant pageidavimą: Duok Dieve rasti, bet ne pamesti S.Dauk. Duok Dieve, kad tep būtų, kap sako žmonys Dv. Duok Dieve viską žinoti, bet ne viską dirbti VP13. Duodi Dieve, idant būtų atkirsti, kurie jus maišo DP85.
dráilą dúoti Gs išdykauti.
drãlą dúoti
1. J siausti, dūkti: Dúoda drãlą apie balą Jrb. Tos mergučės kad dúoda drãlą, tai net grindys pyška Br.
2. BsPII280 pabėgti.

dúotas duotám Pln sakoma apie kerštą: Kaip tu kitam, taip tau kitas užmokės. Duotas duotam S.Dauk.
gálvą dúoti
1. ginti iki paskutiniųjų: Galvą savo duomi užu avis mano BPII74.
2. tvirtai garantuoti: Duodu galvą, kad aš nemeluoju J.Paukš.

gãrą dúoti į ãkį miegoti: Jonas jau duoda garą į akį rš.
gãro dúoti
1. Pbs įkrėsti, prilupti; išbarti: Aš jam dúosiu gãro Lnkv.
2. šokti: Norints mudu akli raiši, duosim garo atsikaišę LTR(Gdr). Ale kaip jiem nenusibosta – duoda garo lig dvylikai PnmR.

gum̃bą dúoti Lž nieko neduoti.
į ãkį dúoti miegoti: Iš po vakarykštos lig pietų dãvė į ãkį Užv.
į káilį (kẽlines, káulus) dúoti mušti: Dúok gerai pagavęs káilin, tai atsimins Ssk. Duotái jam káilin, tai tylėtų Mrk. Ans dúotinas yr į káilį Pln. Pati buvo į kailį duotina, bet pats kaip dedamas, ir anuodu geruoju gyvena Šts. Duõs visiems į kẽlines Gs. Už neklausymą tik duoti į kaulus Jnš.
į kójas [ugniẽs] dúoti greitai pabėgti: Pamatęs pavojų, vaikas dãvė į kójas ir pasislėpė Jnš. Ka jis devė į kojas nu tų ungurių Kin. Vos kieme tik atsidūriau, tuoj daviau ugnies į kojas, leidausi be kvapo lėkti rš.
į pãdą dúoti šokti: Na, einam dúot į pãdą Snt.
į padùs dúoti smarkiai bėgti: Negąsdink, ba jis kai duõs į padùs, tai tu jį tiek ir matysi Šn.
į spangès dúoti miegoti: Parėjęs kad daviaũ į spangès, tai nieko negirdėjau, kai griovė Vlkv.
kai̇̃p dúotas [į gálvą] silpno proto, pusprotis: Ans y[ra] teip toks kai̇̃p dúotas, ne viso proto Klk. Nei šioks, nei toks, kai̇̃p galvõn dúotas Dbk.
kàs dãvė (duõs) kur ten! (sakoma, ką nors nuneigiant): Kàs tau dãvė – negaliu nudraust, ir gana Alk. Ar jau išleidot savo dukterį? – Ale kàs dãvė, dar tebemergauja! Pgr. Bet kas tau davė – jūra nedegė, pagaliau nei neburbuliavo! Blv. Nesenas ragaišis – kàs jam duõs senumą! Ėr.
kẽlią dúoti
1. pasitraukti, kam nors praeinant: Jis tuščiom važiuoja, tai tegu man duoda kelią Lš. Duok kelią! Pn.
2. nusileisti: Broliai nenorėjo duot jam kelio BM242.

kiaũlę dúoti; Žem žaisti tokį vaikų žaidimą.
kudãšių dúoti; rš smarkiai bėgti.
kudū̃lį dúoti Skr strimagalviais nuvirsti, nusiristi.
nedúok Diẽve (ne Diẽve dúok) sakoma ko nors labai nenorint: Nedúok Diẽve, tokia nelaimė atsitiko Jnšk. Neduok Dieve su gyvais velniais muštis J.Jabl. Nedúok Diẽve tokio vaiko! Grž. Nebeduok tu Dieve, kaip čia dabar atsitiko! Grž. Dieve neduok, kaip jis mane privargino! Grž. Toks jau šventuolėlis, kad Dieve neduok! Lkš. Ne Dieve duok tokį gyvenimą! Gs. Neduok Dieve … kurčią kiemą, aklą trobą B. Ne dievai duoki laimužei lemti per du dvareliu bernužiui augti JV59.
pipi̇̀rų dúoti barti: Palauk, aš jam duosiu pipirų! An.
rãčą dúoti dūkti, šėlti: Žiemą vaikai po gryčią duoda račą Pbr.
rañką dúoti sutikti ištekėti: Žinok, jog tamstos nebūsiu, tamstai rankẽlės nedúosiu Plt.
rãtą dúoti lenktis, apeiti: Jis dabar gėdisi, pamatęs iš tolo duoda ratą Jnš.
spri̇̀dikį dúoti KlvrŽ barti.
tai̇̃ ti̇̀k dúok puikiai, gerai (ką daryti): Vebras ant žemės vaikščioja nekaip, bet vandenyje – tai tik duok! Blv.
tãką dúoti nusileisti: Tie bijo, visi tãką dúoda KlvrŽ.
vãlią dúoti leisti daryti, ką nori: Per daug davė valią vaikams S.Stan. Tokiam dúok vãlią, tai kažin ką padaris Sb. Bars mane uošvelė, tau valią davus JD910. Živilė puola Marytei į glėbį ir duoda ašaroms valią (ima verkti) rš.
vãlią dúoti kójoms MitI75 imti bėgti: Pamačiau, kad atsiveja, tai, nieko nelaukęs, daviaũ kójom vãlią Gs.
vė́jo (vė́jų, velnių̃, žãro) dúoti barti: Gerai dãvė vė́jo, ir pabūgo Slv. Kad jis dar neklausys, tai jau dúosiu vė́jų Gs. Jam dãvė velnių̃ An. Dãvė žãro ir jai, ir motinai Alk.
vi̇̀ngį dúoti lenktis: Matydamas, jog nebėra jam pavojaus, vingį davęs, parėjo namo Žem. Kaip tik ans muni pamato, iš tolo dúoda vi̇̀ngį Krž.
žõdį dúoti
1. pasižadėti: Duok žodį, kad nuo šios dienos nebegersi Lš.
2. pranešti, pakviesti: Reikia dúoti žõdį gentims, kad suvažiuotų į budynę Skd. Dúodi žõdį, ir ateina alaus atsigert, – nepuikūs jie Jnšk.
antdúoti, -da, añtdavė (ž.) tr.
1. užduoti: Vokytinio spirito añtdavė ant galo, ir palikau girtas Šts.
2. refl. impers. atrodyti: Manie antsidúoda, kad ans čia kiša [pinigus] Dov.
3. Šts išduoti, apskųsti.
apdúoti, -da, àpdavė
1. intr. daugeliui iš eilės paduoti: Visiem gyvuliam po kartą api̇̀davėm Ds. Kiaulėm api̇̀daviau ėst Dglš.
2. tr. CII670, R, J užduoti nuodų: Jiedvi tą žmogų àpdavė, ir jis turėjo mirti Sch182. Jis (nuodais) apdúotas pasimirė KII294. Mūsų šunį kažkas grybeliu api̇̀davė Ldk. Apduomi nuodais, žiurkžolėmis N.
| refl.: Jis apsi̇̀davė (apsinuodijo) KII294. Pats nuodais apsidavė Bb2Mak10,13.
ǁ pakerėti (kokiomis žolėmis): Merga àpdavė vaikį, kad ją mylėtum, mėgtum jąją J. Turbūt jį merga àpdavė, kad negali nuo jos akių atitraukti Užv. Jau ta senmergė tave turbūt apdavė! Žem.
^ Vaikas plyšta kaip apdúotas Ut. Sėdžiu kaip apdúotas Krs. Mūsų avelės tai kaip apdúotos: pamatys žmogų iš tolo, ir lekia Ds.
3. tr. apskųsti, įskųsti, įduoti: Nekaltai api̇̀davė žmogų, ir baigta Lkm. Buvo apdúotas, kad braunigą turi Vdš. Kareiviai ėjo stačiai in juos – matos, kad apdúota buvo Ktk.
| refl.: Brigadoj apsi̇̀davė vieni kitus Dgl.
4. refl. nusileisti, pasiduoti: Tu neapsidúok – kuo jis už tave gudresnis? Jnšk.
5. refl. apsigimti: Rodos, visa šeimyna sveika, o vot vienas apsi̇̀davė durniu, ir gana Vj.
6. tr. apnešti (kuo): Taigi pralenkė mus Pašapiai, dulkėm apdavė J.Balt. Automobiliai sukeldavo dulkių debesis ir apduodavo miesto kvapu A.Vien.
ǁ apšviesti: Ugnis apdavė vaikų veidus Vaižg.
7. tr. aplakstyti: Apdúok pašalius visus, gal rasi Ll.
8. refl. Vlkv apsimušti: Apsi̇̀davė apsimušė, o dabar vėl geri (geruoju gyvena) Pn.
atidúoti, -da, ati̇̀davė
1. tr. negrąžintinai įteikti (kam), nepasilikti sau: Ką turėjau, àtdaviau Eiš. Aš buvau atidẽvęs jam arklį Žml. Šitą obuolį atidúok tam mažiui (vaikui) Kt. Paskutinius marškinius atadúotum J.Jabl. Vainikėlį atidaviau nuo … galvelės JV460. Ir visą kraitelį ati̇̀daviau JV896.
| Viešpatie, … ataduok mumus pagalei mūsų piktenybių Mž561.
^ Kad prižadėjai, ir atiduok Sim.
ǁ paskirti, pateikti: Atiduosime balsus tik už tikrus liaudies teisių gynėjus (sov.) P.Cvir.
ǁ prk. pareikšti: Ir tos marios ataduost tau garbas PK150. Garbę ir liaupsę ataduomi DK180.
2. tr. padovanoti: Davė ir ati̇̀davė (nebereiks grąžinti) Jnšk. Užbrėžė atiduotą klioštoriui žemę M.Valanč.
3. tr. Mž32, SD403 grąžinti: Jis atidavė, kiek pažyčyjo J. Ką svetimo paimu, aš visados atadúodu Sb. Tu man peilio nebeatidúodi Pn. Vienam skolą atdúodi, kitas jau beprašąs Vvr. Vienas ir radęs atdúoda, o kitas ir iš kešeniaus ištraukia Lp. Aš jam piningus jau àtdaviau K. Jei ne pinigais, tai kviečiais atidúosiu [skolą] Kt. Už vieną avį keturias atiduos S.Stan. Juoką ažu juoką ataduot SD217. Ataduomi ketveriopai DP35. Ir jiemus jų pinigus ataduoti BB1Moz42,25.
^ Atiduos, kada akmuo žaliuos suv. Palauk, atiduos, kada zuikiai šunis užvaduos Sim.
atiduotinai̇̃ adv.: Atiduotinai̇̃ gavau bulvių Šts. Įdaviau karvę atiduotinai̇̃, ale kas beatiduos? Skd. Ar tu imi iš manęs ataduotinai̇̃ ar nebeataduotinai̇̃ Š.
| refl. tr.: Kodėl mes vieni kitiem neskolinsim, jeigu greit atsiduodame? Ds. Skolų negali atsidúot Pls.
4. tr. R120 sumokėti, atsiteisti, atlyginti: Kiek atàdavei už duonkepį? Kp. Kiekgi už tą viedrą ati̇̀davėt? Srv. Jiem reik da broliui atidúot keturi tūkstančiai Jnšk. Atduost algą tikrą pagal darbą kožną PK66. Pieno nevežu [į pieninę], sviestu atidúodu (apie rekviziciją) Ėr. Bulbes kopūstais atidúočiau Ėr.
atiduotinai̇̃ adv.: Šitas arklys atiduotinai̇̃ keturi šimtai penkiasdešimt litų (tokia jo paskutinė kaina) Sv.
| refl.: Jau alga atsi̇̀davė [bernui] Gs.
5. tr. pavesti, paskirti: Atdavęs žemę vaikuo, dabar ir vargsta po svetimas kamaras Šts. Sūnus mirė, gaus dukteriai atdúoti gyvenimą (ūkį) Vvr. Tau atduomi dūšią mano KN144. Ing rankas tavo ataduome dūšias ir kūnus mūsų PK32.
^ Ati̇̀davė lapei vištas ganyt Kp.
| refl.: Mergytė atsidavė ant tokio grieko rš. Ant pijokystės yra atsidavę Sz.
ǁ refl. pasikliauti, atsidėti, pasitikėti: Negi kurio žento malonei atsiduosime senatvėje? V.Krėv. Kaip matysi, taip ir daryk – ant tavęs atsiduodu Žem. Aš jau ant jo atsi̇̀daviau Gs. Atsidúok ant jojo, t. y. pasikliauk ant valios Dievo J.
ǁ paaukoti, atsidėti: Ataduomi savo gyvatą už tėvonystę (įpėdinystę) B. Kursai atidavė patsai save už nusidėjimus mūsų GNPvG1,4.
| refl.: Jis yra labai mokslui atsidãvęs Sb. Tą meilę ji užsitarnavo savo atsidavusiu darbu sp. Negi visi lygiai tiems darbams gal atsiduoti M.Valanč. Su kūnu ir su dūšia atsidãvęs Plv.
atsidãvusiai adv.: Jis dirbo nuoširdžiai ir atsidavusiai rš.
6. tr. netekti, prarasti, išeikvoti: Anglių kasykloje jis atidavė visą savo sveikatą rš.
7. tr. išvežti, išsiųsti: Jį ati̇̀davė į mokslus svetur Sr. Avis į ganyklą ati̇̀davė Grž.
8. refl. daug iškrauti: Ot šiandie atsi̇̀daviau iš uorės Jnšk.
9. tr. išleisti už vyro: Motutė išnešiojo ir ati̇̀davė šelmiui berneliui LTR(Sb).
10. tr. paimti (į kariuomenę): Nelabai sveikas – jo neataduõs vaiskan Trgn. Kai vilko gerklėn – visus atadavė Sdk.
11. tr. pasakyti (sveikinant): Išgirdęs viršininką baisiai šūkaujant, atėjo atiduot labą rytą V.Kudir. Neužmiršk atadúotie jiems labas dieneles Ob.
12. intr. panašiam atrodyti: Taip atdúoda į Valančiaus Manę Slnt. Mun taip àtdavė kaip į Jasaitį Slnt.
13. refl. skleisti kvapą (ppr. nemalonų), būti panašaus kvapo: Negeru ūmu atsidúoda viralas, mėsa, t. y. smirdi J. Čia kažkas atsidúoda (dvokia) Jnk. Jo iš burnos atsiduoda Grl. Tavo kojos baisiai atsidúoda Klvr. Tas peilis vis dar silkėm atsidúoda Kri. Viralas dūmais atsidúoda Ldk. Čia mėšlu atsidúoda Alk. Pelkės šienas žuvia atsidúoda Ll. Mėsa smarkiai atsiduoda ožiena Blv. Kaip nekenčiu to krominio sūrio – pačia avim atsidúoda Vkš. Medžiu atsiduodąs R209.
| Vynas gardžiai atsidúoda (skaniai kvepia) Užp. Kvepiu kuo, atsiduomi SD238. Krosnis atsidavė šiluma rš.
| prk.: Ilgus metus jo mokinių lenkų kalba atsiduodavo žemaitiškumu A.Janul.
^ Kokiame liekne augęs, tokiu ir atsiduoda J.Jabl. Žuvis ir svečias trečią dieną atsidúoda Grdž. Kas puode buvo, tuo ir šukės atsiduoda Mrk.
14. refl. rodytis: Man taip atsidúod, būk aš varpnyčią matąs KI549. Tai man atsidúod lyg kaip kokia pasaka KII42. Juo daugiaus aš tą dalyką apmąstau, juo tamsesnis jis man atsidúod KII52. Man atsidúoda, kad praejusis pavasaris buvo šaltesnis Prk. Man taip atsi̇̀davė tavo pasakymas Dr.
15. refl. ateiti: Kada tu atsdúosi? Ds. Iš kur tas Petras atsi̇̀davė? Sk.
ǁ refl. pareiti: Aš misliau, kad jūs abu namo atsi̇̀davėt Kp.
16. tr. atšviesti, atmušti: Veidą ataduomi R74. Zerkolas veidą atduost N.
ǁ refl. atgarsėti, ataidėti: Šovė bernužėlis į baltą liepelę, atsi̇̀davė jam garsus balselis pas jauną mergelę (d.) Žž. Šukytai skamba, šuke atsiduost R306.
17. refl. atsitikti: Per karą vis nelaimių atsidúodavo Smln.
◊ ant vienõs atsidúoti pasiryžti: Visų Šventų rytą, ant vienos atsidavusi, Martynienė ankstie nuėjo į bažnyčią Žem.
dvãsią atidúoti mirti: O palenkęs galvą, atadavė dvasią BtJn19,30.
grabù atsidúoti būti senam, nebetinkamam vedyboms: Jis grabeliu atsiduoda Plv. Jau atsiduoda grabu ir jis Ds.
sámtį atidúoti pavesti šeimininkavimą: Jau tuoj, dėdiene, atidúosi sámtį marčiai Alk.
šunimi̇̀ atsidúoti nusibosti, įkyrėti: Toks darbas tai šuniù atsidúoda Trgn.

×dadúoti, -da, dàdavė (hibr.) tr. užtektinai duoti: Kap tręšimo nedadúosi, tai ir nieko nebus Nmč.
įdúoti, -da, į̇̃davė
1. tr. K įteikti (ppr. į rankas) nusineštinai: Išleidau dukrelę martelėse, įdaviau rūtelę rankelėse Lzd. Lai eita, piningų įduotas, kur nora Šts. Įdavė jai linų kuodelį, kad suverptų ir išaustų MPs. Įdavė velnias žmogui visą maišą sidabrinių pinigų BsMtII59. Įdavė jiems ginklus M.Valanč. Niekas neįdavė, viskas kruvinu triūsu uždirbta LzP. Juozam ką duodi, tą ima i veža, o tiem nieko neįdúosi Rm. Norėjo man įdúoti siūti suknelę Pc. Į rankas įduomi R113. Nendrę ing dešinę ranką jo indavė DP168.
| Mergaitė nevalgo, nieko o nieko neįdúosi Rm. Aš įduodamúoju, – ana sesuo sako, t. y. ką man įduoda J. Karšinčius bėr įduodamúoju karės laikais (nebėra išimtinės) Šts. Menkas valgis įduodamas, t. y. kad svetimų rankų veizdi J.
ǁ pateikti, išleisti: Dvi telyčios buvo įduotos ant ganyklos Pc. Viešpatis indavė ganymop avis savas DP457.
ǁ padaryti, kad turėtų, suteikti: Karvėms atrają įdúoda Ilg.
| Ji pati įdavė Martynui mintį įsitiekti naują veislę [kiaulių] I.Simon. Norėjau vaikams mokslą įduoti Šts.
| Du trobesiu nudegė, bet kitų nebį̇̃devėm (apgynėme) Lnk.
| Savo arkliams į̇̃davė gerokai meisos (nupenėjo) Brs.
^ Ką prastas įdúos, geras nebišims Šts. Kad žmogus pats protą neima, kiti jam neįduos TŽV623. Įduok kiaulei ragus – visą svietą išbadys Slnt.
ǁ paskirti, pavesti: Kad kas man būtų įdúodąs tokį gyvenimą, ir aukštyn pašokėčiau BM380. Seniau, būdavo, sodžius surenka kokiuos vaikus, įdúoda bobutei ar seneliu[i] pamokyt Pn.
^ Įdavė vilkui avis ganyti rš.
ǁ įdėti, duoti parnešti: Į̃daviau vaikam mėsos šmotelį, kad močiai parneštų Trgn. Indúok per jį pinigų Alv. O ar tavo mama nieko neįdavė man atnešti? rš.
ǁ refl. priskolinti (skolinant po truputį): Esu įsidãvęs grapuo Dr. Tada, būdavo, duosi penkialitę, tada ir nepamačiau, kaip šimtas įsidavė Ds.
2. refl. įsitraukti, įsileisti: Su kuom į mūšį įsidúoti (ką į mūšį įtraukti, su kuo imti muštis) KII30. Delto tankiai su noru šnekam ir į nereikalingas kalbas įsiduodam M.Valanč. Insiduomi pražuvon SD392. Karalius mieste į mokslą įsi̇̀davė Jrk133. Abudu gal ne į savo dalykus įsidavėme rš. Jeib neindavusis kalbosna su velinu, niekad būtų savę ir mūsų nepražudžius DP514.
ǁ susidėti: Oi, negerai įsiduoti su tokiais draugais rš. Nevierytina, kad Petras su išdavėju bebūtų į draugystę įsidavęs brš.
3. refl. pasiaukoti: Tu su gera valia pats už mus įsidavei prš. Nesistenkim prieš Dievą, bet jam mielai insiduokim BPII225.
4. tr. įsiūlyti kainą, norint nupirkti: Man gerus pinigus už tą arklį buvo įdãvę, ale nepardaviau Jnšk. Šimtą rublių iñdaviau – da neataduoda Sdk.
5. tr. įtraukti, įkišti: Čia jau labai iñdavei, mažai posman sukrausi Mlt.
| Ranką į mašiną įdavė Ggr.
| refl.: Galas lauko miškan įsidúoda Ds. Namo sąspara įsi̇̀davė priekin Dglš. Kyšulys buvo toli į jūrą įsidavęs rš.
| Buvau įsidavęs pirštą į mašiną, dėl to ir nebatauga nagas Šts.
6. tr. padaryti, kad apimtų, įvaryti: Nereik gandinti, gali ligą įduoti (susargdinti) KlvrŽ. Įdavė velnias tokią baimę, kad piningų nebiškasiau Šts. Įdavė arkliui puslioką iš sunkio traukimo Plt.
| refl.: Sunkiai gyventi yr: į tokius vargus įsidúoti Prk.
7. tr. įskųsti: Gal kas į̇̃davė, kad taip greit sučiupo Srv. Nežino kas šito šunes – jam kad tik kožnas įdúot Nmn. Kas mane añdavė? Grv. Arkliavagis nenorėjo pats save įduoti rš.
^ Įdúotas kap parduotas Mrp.
8. refl. Arm, Lz pasisekti: Įsi̇̀davė duoną iškept Rod. Puodas, kurį iš molio padarė, n'įsidavė CII56.
9. refl. pasekti, pasidaryti panašiam (į ką): O vaikai ar insidavė nor vienas in tėvą? Lp.
ǁ refl. nusiduoti, pasitaikyti: Kap insidúoma kokis vaikas, tai nieko nepadaro Lz.
ǁ refl. turėti palinkimą: Į dainorius n'įsi̇̀deviau, i dainų neturu į galvą Pgg.
10. refl. apsimesti, dėtis, nuvaizduoti: Šitan reikale insi̇̀davė visai nieku dėtas Lš.
11. refl. įsigauti (į ką): Kad tik įsiduočiau šitan kelian A.Baran.
ǁ įlėkti: Gal jau karvė miškan įsi̇̀davė, kad nebesimato Ds.
12. refl. pasirodyti: Ir jam insi̇̀davė, ka tas žmogus važiuoja in tą akmenį Dv.
◊ káilį (kudãšių Sv, kuõdą Vg, nùgarą, šónus) [į dárbą] įdúoti gauti mušti: Tie baros ir į̇̃devė káilį KlvrŽ. Įdúosi savo káilį į dárbą! Gr. O neklausysi – nugarą įduosi! Žem. Vaikai, liaukiatės, įduoste šonus! KlvrŽ.
ragùs įdúoti leisti įsigalėti: Įdúot ragùs vyruo negalima Akm. Žodelio negalėjo pasakyti, ir į̇̃devė ragùs Rdn.
išdúoti, -da, i̇̀šdavė
1. tr. paduoti dalimis į rankas, padavinėti (pro tarpą): Išduok mums meisą pro langą, – pasakė man vagys, lauke pasiliektantys Šts.
ǁ pateikti, suteikti: Be pinigų dabar nebeišduoda jokių prekių rš. Išduos kareiviam žirgelius TDrIV73(Kb). Gal išdúosi man kokį raštelį, kad turėčiau pasirodymą Jnšk. Gaspadinė klebono turtą išdúoda į pamiliją Šts. Krepšiuk, išdúok dvejus pietus, dėl manęs i dėl jo (ps.) Vlkv. Dar daugiaus Dievas turi, nekai išdavė B.
ǁ perleisti: Išdúok jam visus daiktus J. Visos bačkos buvo kaimynui išduotos Grž. Raktus miško sargas padavė močiai ir prisakė, kad niekados jų neišduotų BsPII241.
ǁ išleisti (ppr. pinigus): Nunešė kitąsyk šluotų, pardavė, vėl ant didžiausių reikalų savo išdavė visus pinigus BsPIII214. Išduodami [apyvartiniai] piningai N. Kur gausim tų daugiaus išduotinųjų piningų LC1878,30. Pinigus vartoti, išduoti R25.
| Gerai, kap turi [smulkių pinigų grąžai] išdúoti Lp.
^ Kaip laimėtas, taip išduotas Q666.
| refl.: Piningai išsiduost N.
ǁ išleisti (kortą kortuojant): Kas i̇̀šdavė karalių? Rm. Aš išdaviau, o tu nukirtai karalių Šts.
ǁ refl. pritrūkti beduodant: Kas duoda, tai neišsidúoda, biednesnis nebūna Šn.
ǁ netekti (duodant): Bijūnų nemožna skirt iš krūmų – išduodi Rdm.
ǁ pašalinti: Greitsviestis yr sviestas, pasukų neišdavęs Šts.
2. tr. paskelbti, išleisti: Karalius išdavė gromatą M.Valanč. Tą paliepimą išdavė Lenkijos karalius Zigmantas rš. Sūdas išdavė dekretą P.
ǁ išspausdinti: Ar anos (dainos) bus kuomet surinktos ir išduotos, nieko nesakau ir nelemiu S.Stan.
3. tr. paaukoti: Norint … kūną savą ant sudeginimo išduočia, o meilės neturėčia, tad man visa tai nepadės DP402. Kūnas mano … už jus bus išduotas Mž142.
| refl.: Kristus pats išsidavė užu visus ant išgelbėjimo BPI73.
4. tr. Lkš išsiųsti, išvesti: Nebeturiu bėdos šiemet su avim – išdaviau visas į ganyklą Srv. Karvė buvo išdúota maitinti Plng.
5. tr. pasmerkti: Karalius … išdavė aną smerčiop BsPII52. Nemielaširdžiai … atliksis prakeikti ir išduoti ing ugnį amžiną DP533.
6. tr. sulaužyti ištikimybę: Išdúoti tėvynę DŽ1. Menševikai ir eserai išdavė revoliuciją (sov.) rš.
7. tr. atskleisti (paslaptį): Neišduok paslapties rš. Tik neišdúok mano žodžių Slm. Visur sekas (galima) pasislėpti, bet pilvas išdúoda Lp. Kalba tava tave išduod CII700. Senelis, bijodamas smerties, raganų neišdavė BsPII238. Tave pagaus, o paskui tu ir mane išduosi BsPIII125. Akys tave išduõs Pšl. Veidas tave išduos, jei ką pikta darysi VP49.
^ Išdúoda vilką akys, ė vanagą nagos Prng.
| refl.: Vieną vagį sugavus, kiti patys išsidúoda Vdk. Slėpė slėpė, an galo i išsi̇̀davė Grk. Jis piktas, tik ką į žmones neišsidúoda Gs. Neišsidavė, bet aš numanau, kad žodžiai pritinka pri širdies Šts. Jis pats išsidavė savo žioplumu Srv. Neišsidúoda, kad girtas Pc. Neišsidúoda, kad moka vokiškai Tr.
8. tr. vesti vaisių, teikti kokios naudos: Šiemet avižos geriau išdúoda (kuliant daugiau byra) nekap rugiai Sn. Nedaug sėklos šiemečiai dobilai teišdúoda Srv. Jų žemės geros – pūras dvidešims išdúoda Ėr. [Medis] išduoda šakas dides BtMt4,32. Klevas išduoda saldžią sulą rš. Vyno medeliai išdavė tokį didelį vaisių Tat. Laukai nesėti neišdavė vaisių žemės M.Valanč.
| Mūsų karvė svetimam pieno neišdúoda Šk.
9. tr. skleisti (garsą, kvapą, šviesą…): Pūsdams vamzdelį, balsą išduosiu, linksmai dainuosiu A1884,239. Išdúok balsą (parodyk, kokį turi balsą) Šts. Karveli, išdúok garselį ant visos girelės, sušaũk savo pulkelį JD387. Čižikai turi ukvatą garsingą balsą išduoti Nm. Radastėlė žydi, kvapą išdúodama JD88. Tie obuoliai išdavė labai skanų kvapą LTR(Užp). O mėnuo neišduos šviesybės savo BtMt24,29.
10. tr. iškrauti: Uorę vasarojaus ne teip lengva išduoti Jnšk. Išduoti vežimą su klėbiais be šakių Šts.
11. tr. R364 išleisti už vyro: Išduomi dukterį ažu vyro SD410. Išduoda duoda tėvas dukrelę, palydžia leidžia broliai sesiulę per lygius laukus, per beržynėlius NS352. Išdaviau dukterį už gero vyrelio Jnšk. Gerai išdavė visas dukteris Vrn. Išdavėm sesulę martelėsna VoL392. Mes tave išdúosim ir pasogą duosim JV455. Oi žada ketin tėvas dukrelę išduoti in šalelę LB129. Kai da sėdi kasnykuota, da tebėsi neišduota O.
12. tr. išleisti į kariuomenę: Trečias, kaip i̇̀šdavė, ir negrįžo [iš kariuomenės] Tvr.
13. tr. išnuomoti: Žemę i̇̀šdavė iš pusės Sb. Žemę i̇̀šdavėm ant pusės Dsn. Išdãvę jie žemę, patys nedirba Jnšk. Jeigut duos gerą kainą, vieną kambarį išdúosiu Trg. Ar nėra išduodamo buto? rš.
14. refl. iškrypti, atsikišti: Vežimo kraštas išsidãvęs Dglš. Kam taip nelygiai tą stirtą nukrovėt – stovi toks pilvas išsidãvęs! Jnšk. Jo kakta labai išsidãvus į priekį Jnšk. Dar naujas namas, o jau viena siena išsidãvusi Nč.
15. intr. sudaryti vaizdą, atrodyti: Sena išdúoda Arm. Aš neišdúodu stora, o stora Lp. Jo klumpės aukštesnės, tai ir jis išdúoda aukštesniu Lš. Mergytė vyresnė, bet itas išdúoda vyresniu Str. Kap ilgesnė paduška, tai gražiau išdúoda Lp. Jis tada i̇̀šdavė visai mažas Nmn.
| refl.: Aš neišsiduodu tokia mandra LB158.
16. refl. apsigimti: Išsidúoda kartais abuojas gyvulys – lenda per akis iškadon, ir gana An. Jei toks arklys jau išsi̇̀davė, tai jam tos natūros jau neišvarysi Slk. Vienas vaikas išsi̇̀davė į tėvą Gs.
ǁ pasitaikyti: Ir tos pačios vištos išsidúoda vienas drūtas kiaušinis, kitas – ne Vj. Kai kada, kai išsidúoda, tai pernedėl yr svečių Trgn.
17. refl. apsimesti, dėtis (kuo), nusiduoti: Jisai išsi̇̀davė miegančiu BM268. Ji, į tą miestą iškakusi, išsi̇̀davė per šneiderką Sch195. Tas žmogus išsidúoda bepročiu Mrk.
18. tr. smarkiai ką padaryti: Iškapojo i̇̀šdavė tuos krūmus, i daba gražu Jrb. Ìšdaviau (išlaksčiau) visą miestą, kol tave suradau Skr. Pasėjau eželę miežių, tai vištos sulėkę i̇̀šdavė (išlesė), nei varpelės neliko Ml. Išduõs išduõs (išplūs) tave paskutiniais žodžiais, o paskui ir vėl geras Trgn. Bra, jo žemė išduotà (gerai išdirbta) po dešims kartų, kur tę rugiai nederės! Klt.
| refl.: Išėjo išsi̇̀davė per lauką Š. Apsirengė ir pėsčia išsidavė į Pakalnius J.Paukš. Aš kai jau išsidúodu, tai toli nueinu Sdk. Ale tai išsi̇̀davė polaidžiai Sdk. Anądien abi susitikę išsidavė (išsibarė) kaip tik išmanė Trgn.
ǁ kurį laiką smarkiai ką daryti: Visą dieną i̇̀šdevė putbalą, nėkaip neprisisotina Rdn.
19. (sl.) tr. išlaikyti (egzaminą): Pabaigęs mokslą, ir egzaminą išdaviau A1884,291. Tai kaip, ar i̇̀šdavei į trečią klasę! Smn. Mūsų berniokas baigė keturius skyrius ir labai gerai i̇̀šdavė Ds. Nuvažiavo Vilnion išduoti mokslus, arba egzaminą M.Valanč.
◊ káilį išdúoti įkirsti, primušti: Kad išduõtų káilį, nebkeltų tada siutinio Užv. I jis, pagalį nutvėręs, ka išdavė, ka išdavė kailį tam ponui LTR(Vdk).
rañką išdúoti susitarti dėl vedybų: Buvau pas mergelę, i̇̀šdaviau rankẽlę, suderėjau JV1076. Žinok, jog muno tu būsi, munie rankelę išduosi Plt.
nudúoti, -da, nùdavė
1. tr. paduoti žemyn: Žemyn nudúoti KI629. Nuo tokio aukšto strėkio ne teip lengva nudúoti pėdai (kuliant) Jnšk.
ǁ paduoti tolyn: Toli sėdi – negaliu tiek nuduot [alaus stiklinės] Jnšk.
2. tr. paaukoti: Jį už mus visus nudavei, idant jis mūsų griekus ant kryžiaus nešiotų BPI430.
| refl.: Žmogau, dabok, Dievui pats nuosiduok Mž156.
3. tr. nusiųsti, nugabenti: Nustebėsi vietą, kur karvę nuduoti į ganyklą J. Nudúok tolyn žmogų užslėptą, ir nieks nežinos apie jį J.
4. tr. nuleisti, išleisti už vyro: Ar ne mano dukrelė, kur vargelin nùdaviau? Slk. Tetušis mano, senasai mano, kam taip nudavei toli nuo savęs NS919. Nedavė močiulė, kur ašiai norėjau, nùdavė močiulė svetimon šalelėn BM463. Mane nenóru nùdavė Tvr. Nudúok mane, motule, už vargdienio bernelio Mrk. Žada mane jauną už seno nudúoti Lp. Močios dukrelė valioj auginta, į vargelius nuduota Srv. Taip toli žadėta, taip toli nuduota, už aukštųjų kalnelių, už giliųjų upelių D6. Geriaus daro tasai, kuris nenuduost už vyro mergos savos DP71.
5. tr. atiduoti, išleisti į kariuomenę: Nuduoda vaiskan Arm. Laike karės visus tris vaikus nùdavė į vaiską, ir tenka dabar senatvėj vienai vargti Krp.
ǁ paimti į kariuomenę: Pagal aukštumą buvau tęvas, ir nenùdavė į kareivius Plng.
6. tr. pasakyti, pranešti, papasakoti: Sueikit, broleliai, sueikit, jauniej, nudúokit žinelę man jaunai mergelei Vrn. Niekas apie tai nenùdavė nieko Lzd. A nùdavė skerdimo istoriją? Lnkv.
7. refl. Q212, SD255 pavykti, pasisekti: Ne kiekvienas darbas gerai nusiduoda rš. Alus, duona šį kartą nenusidavė B. Linų kloja mums šįmet nenusidavė J.Jabl. Tai ir nenusi̇̀davė su šienu Pc. Ragaišis tai jau gerai nusi̇̀davė iškept Pbs. Nusi̇̀davė vilnas sukaršti Pc. Šį kartą alus prastai man tenusi̇̀davė Vkš. Jai visada nusiduoda su bernais (ji turi pasisekimą) Pnd. Vakaras nusidavė ko puikiausiai Vrp1902,109. Nenusidãvęs tas jų vaikas Pc. Kaip tau kelionė nusi̇̀davė? Vdžg. Kap jis nor, taip stov, sekas, nusiduost R328.
8. refl. BPI16, R170 atsitikti, įvykti: Margai sviete nusiduoda N. Tai tankiausiai nusiduoda pavasarį bei rudenį S.Dauk. Kas čia nusi̇̀davė? KII326. Nusidavė man sučiupti pono sakalą BsPII110. Dievas žino, kaip čia nusiduõs, t. y. bus J. Kažin kaip nusiduõs – ar rasiu juos namie? Vdžg. Visaip gali nusidúoti Ėr. Kaip nusiduõs – galiu ir nakvot Btg. Ir nusidavė, jog po trečiai dienai rado jį bažnyčioj sėdintį MP57.
9. intr. impers. Gs atrodyti, pasirodyti: Kaip man nuduoda, t. y. rodos J. Taip man nudúoda, kad anų paliks nesėta Slnt. Man nuduoda, kad netrukus bus lytaus Rs. Man nùdavė, kad gieda už sodo Alk. Ne taip šlykštus, kaip iš sykio man nudavė BsPII125.
| refl.: Man nusi̇̀davė, kad tu mane šauki Grdž. Nežinau, ar jis taip sakė, ar tik man taip nusi̇̀davė Ll. Vakar nusi̇̀davė, kad šiandie bus lietaus Brž.
10. refl. pasekti (kuo), atsigimti, būti panašiam (į ką): Vaikai dažnai pagal tėvus nusidúoda Trgn. Tai tu in savo bobą nusdavei (darai taip, kaip ir ji) Lp. Jis į tėvą nusi̇̀davė Ll. Vaikas po tėvu nusi̇̀davė (labai panašus į tėvą) Vj. Jeigu po kumeliu nusiduõs, tai bus greitas kumeliukas Ds. Ir Martynas į aną pamiliją nusidãvęs Pc.
| Ingi darbą, ingi visa ana nusidãvus (linkus) Arm.
11. tr., intr. dėtis (kuo), apsimesti: Jis nekvailas, tiktai nudúoda kvailą Dkš. Ir šiandien da save lenku nuduoda V.Piet. Nùdaviau būsiąs nematąs J. Vakar mane susitikęs nùdavei visai nematąs – į kitą pusę nuėjai Alvt. Jis nùdavė, kad nieko negirdžia Jrb. Jis tik tyčia nùdavė girtą Vv.
| refl.: Nusiduomi neišmanąs R15. Nusiduomi nei nematąs N. Nusidaviau nežinąs B. Karalaitis nusidavė, kad jau negyvas BsPIII21. Nusidúokiva negirdiñt, gal nė nereiks eiti Alk.
ǁ suvaidinti: Par vaidinimą visi gerai nùdavė Dgl. Iš jo tikras artistas – moka nudúot Ktk. Va Onelė, tai gerai nudúoda PnmR. Ale tai gražiai Jasiukas nùdavė vilką Ut.
ǁ tr. imituoti, pamėgdžioti: Išrado dabar mašinas, kurios paukščių ir žmogaus balsą nuduoda rš.
ǁ intr. parodyti, išsiduoti: Kad ir sunku buvo, ale nenùdaviau Sv.
12. būti nusisukusiam: Dideli atviri langai nusidavė į žaliąjį daržą rš.
ǁ pasukti, nukrypti, nusidanginti: Nusi̇̀daviau į šalį ir paklydau Ggr. Aš nežinau, katros važiuot, katron šalin nusiduot LTR(Slk). Ar nematei, kur nusidavė šitie žmonės? Trgn. Kas kur nùsdavė: kas miškan, kas krūmuos Vlk.
13. tr. nunuodyti: Jeigu žoles pabirensi druska, taisydamas lesalą, ir duosi kalakučiukams, tuo nudúosi J.
14. tr. vykusiai padaryti: Žiūrėk, kaip jis šaukštus gerai nudúoda Kair. Gerai nùdavė (pasiuvo) man drapaną – kaip prilipus stovi Jnšk. Ot šėpą kad nùdavė, tai nùdavė! Všk. Niekas taip nenuduõs, kaip jis nuduoda! Jnšk.
15. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Antys miežius nùdavė (nulesė) Dglš. Kad nùdavė, tai nùdavė užėjęs lietus (smarkiai palijo) Ėr. Nùdavė (iškirto) medę (mišką) ir išplėšė [žemę] Šts. Ponai daug medės nùdavė (pardavė) Šts. Nudúota nuvoliota kad te baisiausia Krd. Dvi dienas [po kūlimo] buvo baigtuvės, smagiai nùdavėm (pašokome) Jnšk.
| refl.: Žėk (žiūrėk), kas tę per lauką nusidúoda (greit eina) Ps. Kaip šoko kiškis, tai kelintan laukan nusi̇̀davė (nubėgo) Ds. Kiek tik gãli, tekinas nusi̇̀davė per lauką maudytis Jnšk. Ir nusidúok tu man taip toli! Srv. Kad nusi̇̀davėm (nusivanojome) šiandie pirty – net gera Jnšk. Nusidavėm (nusimaudėme) Mūšoj – taip sveika! Jnšk.
16. tr. primušti, prilupti: Jau vaiką nùdavė, kad rėkia Ėr. Sakau nedūk, bo tuoj diržu nudúosiu Všn.
17. (sl.) tr. išlaikyti (egzaminus): Reik egzaminai nudúot Aps.
◊ báilės nudúoti prilupti: Ot nuduõs báilės tėvas parvažiavęs Upt.
gãro nudúoti nusivanoti: Ot, vyrel, gerai pirty gãro nùdavėm Jnšk.
káilį nudúoti įkirsti, prilupti: Nudúosiu káilį su rykšte, tai tuoj pasitaisysi Vkš.
panudúoti tr. išsiųsti, įstatyti: Norim dukterį internatan panudúot Grv.
padúoti, -da, pàdavė
1. tr. SD260 prinešus ar pakėlus įteikti (ppr. į rankas): Aš kiaušinį paėmiau ir motutei pàdaviau Švd. Padúok kirvelį Šlčn. Šventas Petrai, paduo raktus, atrakinsiu peklos vartus LTR(Ad). Yra mano sesiulė ugnelei paduoti, yra mano broliukas kelelį parodyti Kos137. Sesyte mano, žalia rūtyte, pagiduokai šitam sveteliui karštą ugnelę (rd.) Ds. Pagiduok teipag tą grūdą MP329.
| prk.: Nė vieno vagies niekas man nepadavė Žem. Padavė į jo rankas visus kalinius, laikomus kalėjime Skv1Moz39,22. Tėve, ing rankas tavas paduomi dvasią maną DP173.
^ Kai Dievas duos, tai ir per langą paduos Prng.
ǁ padėti, duoti (valgyti, gerti, ėsti): Vaikai verkia, valgyt prašo – nėra ką paduoti rš. Kiekvienam gyvuliui reikia padúoti Ėr. Mes padúosim kumelaitei šieno Srj. Mūsų šunelis bet ką paduotas ėda J.Jabl. Nueik, padúok karvei ir avelei Mžš. Visi žmonės pirm gerą vyną paduost VoL67. Gerkite … ižg to gėrimo, kurį aš jumus paduomi DP141.
^ Mokėjo išvirti, tik nemokėjo padúoti Bsg. Dūšia ne avelė, šieno nepaduosi Skdt.
| refl.: Mes atsivežėm savo šieno ir arkliams pasi̇̀davėm Srd. Išvažiuosiu už miesto, pasidúosiu arkliam ėsti Pc.
ǁ ištiesti paspaudimui (ranką sveikinantis): Sveikinas, dešiną ranką kits kitam paduodami S.Stan.
| refl. tr.: Mes, pasidavę rankas, prisiekėme tvirtai laikytis tarpusavy draugystės J.Balč.
ǁ pateikti, pristatyti (iš toliau): Kai tik palyja, tai tuoj į Šešupę padúoda vandenį Gs. Kai paduõs iš aukštai vandens, tai bus tvanas! Jrb.
ǁ pateikti: Čionai paduodu man žinomų vardų sąrašą K.Būg. Dvidešimt apylinkės valstiečių padavė pareiškimus stoti į kolektyvinį ūkį (sov.) sp. Taip vieni kitiem pavyzdį ir padúoda (parodo) Ds. Štai tau paduodu (sukeliu) rūpestį apie žemę muno S.Stan. Apylinkėj buvau daininykė ir laikraščiuos padúota (aprašyta) Všn. Galime paduoti šią gražią naujieną A1884,383. Paduotos žinios [knygoje] kiek pasenėjusios rš.
ǁ intr. perleisti paveldėtinai: Eilė (karta) eilei padúoda: jos močia buvo mergos vaikas, ir ji mergos vaikas Ds. Ta liga į pamiliją padúoda (yra paveldima) Gs.
ǁ refl. perleisti paliekant, pasitraukiant: Par kiemus eitant, šunys pula, kitas kitam paduodamós Šts.
ǁ tr., intr. išsilaikyti orams, keičiantis mėnulio fazei: Aną mėnesį senas jaunam kad pàdavė, ir buvo giedra Bsg. Pàdavė jaunam šaltį, tai da paspirgins Ut. Į jauną pàdavė lytų, dabar tai lys Krš.
| Delčiai padavė (mėnulis dyla) MŽ345.
2. tr. palikti likimo valiai, leisti ištikti kuriai blogybei: Nors žirgelius mes atduosma, tavęs nepadúosma Ds. Skatino, idant nepaduotų savo krašto neprieteliams S.Dauk. Pjaudamas, šienaudamas lietui nepadúok Švnč.
ǁ atsukti, išstatyti smūgiams: Jei kas ištiktų dešinę pusę veido tavo, paduok jam ir antrą BtMt6,39.
ǁ Kv leisti pasisavinti: Svetimo nenorėk, savo nepaduok S.Dauk.
ǁ netekti: Vargdieniai, nenorėdamys liuosybės savo paduoti, raginamys dirbti, priešingavo S.Dauk.
3. tr. pavesti: Tėvas pàdavė gyvenimą (ūkį) sūnuo, o pats nusikaršino Šts. Tėvas jai padavė ūkį I.Simon. Tik ne dėkui motinėlei, kad mane padavė anytėlei Nm. Žemę padavęs est vaikams Adomo Mž465.
| Tura visi mano paduotieji (pavaldiniai) tavęs klausyti I.
^ Nėko nerūpinas, kaip gyvenimą padevęs KlvrŽ.
ǁ refl. atsiduoti: Pasidavė ant vaikio, o šis ir užmiršo, apgavo, pametė Lž. Jaunam bernyčiui pasiduosiu KlvD209. Pasidúodu in daktarus Lzd. Pasidavęs tai pagundai rš. Kad pilvotas koks ponpalaikis taipo prasikeikia, tai jau ne dyvai, nes velniui jis pasidãvęs K.Donel. Pasiduoda ant jo valės N. Tinginiui pasiduomi R135. Ant to pasiduomi, stoviu R73. Mielamui Dievui paduomies PG. Povilas paduostis maldomus DP225. Pasiduosti ing šventą apveizdėjimą jo MP130. Mes visi po sargybe tavo pasiduome PK182.
| prk.: Jie pakėlė inkarus ir pasidavė jūrai SkvApD27,40.
4. refl. K nutraukti priešinimąsi, prisipažinti nugalėtam: Visas pulkas pasi̇̀davė i nelaisvę Šv. Kai karo laivas kautynėse nuleidžia vėliavą, tat reiškia, kad laivas pasiduoda priešui rš. Ar pliš, ar truks – nepasiduosiu M. Nepasidúok, kad ir šonkauliai braškėtų! Grž. Nepasidúok, kibk prýš! Skd.
| prk.: Pasiduok ligai – tai jau nė galo nebus Žem. Visus mus šiltinės perkratė, tik aš vienas nepasi̇̀daviau Srv. Per anksti senatuvei pasi̇̀davei Slm.
ǁ nusileisti, sutikti: Tėvas … jos nužemintam prašymui pasidavė BsPIII33. Nepasi̇̀davė nulygstant, ir nepirkau Šts. Pasi̇̀davė po visais, nusileido Grd. Žmonėmus turime kartais paduotis DP109.
5. refl. būti paveikiamam: Atsisuks, jau pasduoda (pradeda judėti) Sdk. Žieminis paršelis lengviau pasiduoda nušeramas Šts. Lygus stosis žemės pelums pamestiemus, kurie pigiai paduodas vėjams pučiantiemus SGII1.
| Dabar tupliai maži, bet nešiojant pasduõs (prasinešios) Vžns.
6. tr. išsiųsti, įstatyti (kur): Vaiką į šiuilę padúoti (nugabenti) KII228. Jonas buvo paduotas kalinėn BtMr1,14. Aš tave tyčia ten padaviau prie darbo BsPIII181.
7. tr. sukelti: Ant saulės ziegoriaus anoji linija, kurią šešėlis paduost, … tuointimpos slinkčioja DP582.
| Daug gėrus, man padúoda į pagires Šts. Šnapšė bobas pàdavė į raudonį Šts.
8. tr. padavinėti, kitam kraunant: Paduodamóji šakė Šts.
9. tr. leisti už vyro: Paduoti savo dukterį už vyro N. Nėra tokio būdo mūsų žemėje jauniausią paduoti pirm vyriausios BB1Moz29,26.
10. tr. išleisti, atiduoti į kariuomenę: Vienas brolis buvo padúotas kariuomenėn Šr. Žada mane jaunuolėlį žalnierium paduoti J.Jabl.
| refl.: Namie nepatiko, tai pasi̇̀davė (įstojo) į kareivius Šv. Pasidúosiu po kareiviais JD930.
ǁ paimti į kariuomenę: Jo sūnaus nepàdavė Jnšk. Ar daugelį šiemet pàdavė? Užp.
11. tr. pasakyti, pranešti: Padúoda labą vakarą, o ans nėko nesako Šts. Ans … visokius melavimus ant jos padavė BsPIV146. Kad jau reiks, vėl padúosite žinią Lnkv. Toli ant motutę kieminėt važiuoti arba prieš smertelę žinelę paduoti d.
12. tr. įskųsti: Pàdavė už vagį, bet išteisino Šts. Sako, jų būt neradę, ale gal kas pàdavė Sdk.
13. tr. pareikšti ieškinį ar apskųsti (teisme): Prikalbėjo kaltininką paduoti į teismą J.Balč. Možna buvo anas padúot [į teismą] až tokį darbą Mlt. Idant … nepaduotų tave sūdžiai BtMt5,28.
| refl.: Jis pasi̇̀davė į teismą Rm. Ans pasi̇̀davė į Vilnių Krtn.
14. tr. patraukti, pastumti, pavesti (į kurią pusę): Reik atbulą mašiną padúot Jrb. Padúok stalą arčiau lango – bus šviesiau Jnšk.
| Paduok arklius nuo javų Jnš.
| prk.: Mėnuo pàdavė į paraižus (paryžo, ėmė dilti) Šts.
ǁ refl. pakrypti, pasisukti: Daržinės siena labai pasi̇̀davė į aną pusę, reikia atremt kuo Ėr. Ąžuolas pasi̇̀davė (pasviro) į šoną Skr. Sienojas į vidų pasidãvęs Pg. Kakta žema, pasidavusi į užpakalį rš. Rankovės per daug į priešakį pasidãvusios (persuktos) Lnkv. Virštininkų karčema buvo, kur Palangõs-Kretingõs kelias pasidúoda į Kiauleikiùs Plng. Paskuo pasi̇̀davėme (nuvažiavome) ant Var̃nių Šv. Iš pradžių buvo spiečius pasidãvęs (lėkęs) miškan Ds. Čia vandenio yra, reik pasidúot į dešinę pusę, išeisim sausiau Bsg. Ant jūrių pasidúoti KII179.
ǁ refl. prk. pasinešti, rodyti polinkį: Mertynas … pasi̇̀davė ant kelionės Sch231. Buvo pasidãvęs po svietą vaikščioti Plng. Mato tėvas, kad sūnus kitur pasidãvęs, ir nebesakė nieko Srv.
15. intr. pasekti (kuo), būti panašiam: Vienas vaikas po motina pàdevė Užv. Karūnos gelsvuojančiai baltos, į rausvumą paduodančios P.
| refl.: Aš tam tikiu, ka giminėm pasiduoda Jnš. Abudu [sūnūs] buvo pasidãvę į savo tėvą BM209.
16. intr. skleisti kvapą, dvokti, atsiduoti: Ką gi deginat, kad dūmais padúoda? Lel. Pernykščiai rugiai jau padúoda pelėsiais Pbr. Alus da vis salyklu padúoda Vj. Koks čia ragaišis – šutu padúoda! Jnšk. Šiltas pienas karve padúoda Trgn. Geras vanduo niekuo nepadúoda Trgn. Velioniu jau padúoda – tuoj mirs Skp. Iš kamaros plėkais padúoda Dbk. Senas kiaušinis, jau truputį padúoda On. Tik vakar papjoviau žąsį – jau šiandie padúoda Sv. Mėsa jau negardžiai padúoda Ds. Kepė pyragus, tai visa gryčia taip gardžiai padúoda Dgl.
| Pienas į virintą paduoda Šts.
17. tr. užvesti, pradėti (dainą), duoti (toną): Ir karalius pats dainuotų, kad kas dainą jam paduotų Kp. Gerai vaikai dainuoja, tik reikia balsą padúot Slm.
18. refl. apsimesti, nuduoti: Pasi̇̀davė numirusi ir atsigulė ant lentos BM149. Pasidúok už sergantį BM295.
19. refl. sumenkti, susilpti, pavargti: Kad ir žmogus jau visai pasi̇̀davė – nei jis triobų stato, nei darbą dirba Vb. Jis jau, žmogelis, visiškai pasidãvęs (susenęs), išbalęs vaikštinėja Jnšk. Jonas šįmet labai pasi̇̀davė (sulyso, sunyko) Aps. Tokia pasidãvusi, gal ar serga! Ds. Vakar niekur nebuvau, teip buvau pasdãvęs Slm.
ǁ refl. sukrypti: Jų pirtis jau pasidãvus, turbūt greit visai nuvirs Trgn.
20. intr., tr. smarkiai ką padaryti: Lig pietų keturiese padúosim (gerai papjausime), ir bus rugiai nupjauti Jnšk. O da kad vėjas paduos nuo kalnų, tuoj dvidešim trisdešim laipsnių [šalčio] Brž. Krosnį įkaitina, vandenio užpila, paro paduoda, atsigula ir parinas Vl.
| refl.: Kol jaunas buvo, pasi̇̀davė (paūžė), o dabar, kaip ves pačią, būs rimtas gaspadorius Šv.
◊ į pė́das padúoti sukelti nuogąstį: Žiūrau – durys praviros, tuoj man pàdavė į pė́das, kad čia vagys Gs. Man padavė į pėdas, kad tu teip ilgai neparvažiuoji Skr.
kai̇̃p padúota aiškiai: Vilnia (Vilnius) regėt kàp padúota Pls. Vakaras tylus, aplink girdėt kàp padúota Rod.
kudãšių (kudõšių Km) padúoti Šmk įkliūti, gauti mušti.
per ši̇̀rdį pasidúoti pajusti nuoskaudą: Ir jam lyg truputį pasidavė per širdį, jog rinko vyrus ir be jo rodos, ir be jo žinios V.Piet.
po kójomis padúoti atiduoti kieno valdžiai: Visa padavė po kojomis jo DP226.
rañką (rankàs) pasidúoti pasigelbėti: Jie viens kitam pasidúodavo rañką Gs. Pasiduokime broliškai vieni kitiems rankas! rš.
pardúoti, -da, par̃davė tr.
1. atiduoti už pinigus: Penėjo veršį pardúot mėsai Tvr. Šituos metus mes nieko neturėjom parduotienai Ds. Vieną paršą pardúojam, kitą skerdžiam Zt. Taip pigiai par̃devė Rt. Parduodi̇̀t man, pirksiu paršą Lz. Pardúok ėmęs tą butą Šts. Niekas tebėr neparduota Pn. Pašėręs, papenėjęs karves parduosimas pardúok J. Bene parduotumbei ma[n] tą kepalą BsPI28. Aš ir ruskai suprantu, jau mane neparduotum Gs. Parduosiu žirgus ir kamanėles, samdysiu audėjėlę DvD299. Šokit, šokit, mergužaitės, kaip nustosit vainikelių, būsit kaip parduotos D79. Pigai ką parduomi SD208. Dūšias savas velinui parduost už menkus penigus DP165. Eikite parduodančiump ir pirkite DP567. Šitai girdžiu Egipte javus parduodamus BB1Moz42,2.
^ Nuliūdo kaip žirgą pardavęs S.Dauk. Už ką pirkau, už tą parduodu J.Jabl. Vilkas miške, o jo kailį pardúoda Vb. Nelopęs alkūnės, neparduosi milo (taupydamas turėsi ką parduoti) A.Baran.
parduotinai̇̃ Nebijau, man namai užrašyti parduotinai̇̃ (galiu juos parduoti) – manęs nepabaidys! Alk. Siuvo parduotinai (ką pasiuvus parduodavo) rš.
| refl. tr., intr.: Pats save velniu parsidavė BM75. Parsi̇̀davė šieną ir pinigus pasiėmė sau Alv. Duonai užteks, dar ir parsidúosim keletą pūrelių Srv. Ar tu duote parsidúosi, ar mainyte parmainysi? JD1044.
^ Parsiduok tėvą, nusipirk ramstį Lp.
2. prk. išduoti iš gobšumo: Savo tėvynės nepardúodu, kitos neperku Mrp. Aš žmogaus nepar̃daviau ir nepardúosiu Ps.
ǁ refl. pasidaryti išdaviku: Tu mūs priešams parsiduoti sutikai rš.
3. refl. parsisamdyti: Parsidãvęs už berną BŽ193.
ǁ atsiduoti: Aš parsidaviau jaunam berneliui už meiliuosius žodelius JD904.
4. prk. apgauti: Manę niekas neparduõs Nmč.
◊ kai̇̃p dienàs (žẽmę) pardãvęs nusiminęs: Be vaiko (vaikui mirus) visi kap dienas pardavę Lp. Vaikščio[ja] kaip žemę pardavęs Krkl.
káulus pardúoti eiti tarnauti: Kaulus pardaviau, t. y. ant slūžmos pasiėmiau J.
apipardúoti, -da, apipar̃davė tr. (didelę) dalį parduoti: Apipar̃davėm didumą prekių, kurių buvom prisipirkę Š.
| refl. tr.: Didumą jau apsipardavė, taisosi išvažiuoti Žem.
atpardúoti, -da, atpar̃davė žr. perparduoti: Būti atpardúodamam BŽ360.
išpardúoti, -da, išpar̃davė tr. viską parduoti: Nuvažiavęs išpar̃davė tavorus End. Aš išparduosiu margas karveles ir tave išvadúosiu Kls. Sugrįžo namo, viską išpardãvę Rm. Iž didžio džiaugsmo ižpardãvę visa, ką turėję DP525.
| refl. tr.: Jie baigia viską išsipardúot – žada važiuot an Kanadą Ėr. Viską išsipardavęs, pasidarė pinigų BsPIV2.
pérparduoti tr. pirkus vėl parduoti: Ne sau perkas, tik jums patiems perparduoti Vaižg.
užpardúoti, -da, užpar̃davė tr. gavus dalį kainos, pasižadėti parduoti: Ažpardaviau kumelioką, ale kažno ar neatsimes, sako, kad per brangu Dbk.
| Žinom, jog zokonas yra dvasiškas, bet aš kūniškas esmi, užparduotas po grieku BtPvR7,14.
pérduoti tr., perdúoti, -da, per̃davė
1. perleisti, atiduoti: Žemė perduota jos tikriesiems šeimininkams – valstiečiams sp. Perdavė tave man brš.
2. per daug duoti: Ana párdavė miltų, t. y. par viršų davė J. Nors man kaži kiek kaštuotų, duosiu perduosiu, bet tą velnią turiu pamokyti Žem.
| refl.: Nebijok, ji niekad nepérsiduoda Alk. Jai duok pérsiduok, o jy vis neturės Rdm.
ǁ permokėti: Paskaityk, ar tik nepérdavei? Ds. Kiba šuva stips, kad jis centą pérdavė! (apie šykštų žmogų) Alk.
| refl.: Jie mokėdami nepérsiduoda Gs.
3. perteikti: Pérduoti labas dienas DŽ.
| refl.: Jos tekstas atmintinai persidavė iš kartos į kartą rš.
4. šiek tiek paduoti: Pérduok karvėm šieno, tegu nebliauna Ds. Einu pérduosiu arkliui avižų, ba rytoj kelionė Dbk.
5. žr. parduoti 1: Stovi žmogus, kūlių vežimą turi perdúot Str. Kaip nuimsiu vainikelį, būsi kaip perdúota Ad. Veršelius perdúosiu (d.) Ign.
6. žr. parduoti 2: Judošius … mistrą savą tokį geranorį perdavė DP155.
pradúoti, -da, pràdavė tr.
1. nepataikyti paduoti; pro šalį paduoti: Pėdą rugių pro šalį pràdaviau Ėr.
2. pradėti duoti: Aš pradaviau iš nepradėto indo J.
3. K duoti rankpinigių: Kokia čia prilygsena, kad zadotko nepràdavei Skd. Pradavė man pusauksinį N. Praduok slūginei pradotką J. Praduomi, duomi pradotką R190.
pridúoti, -da, pri̇̀davė
1. tr. R202 paduoti, prinešus įteikti: Pridúok kėdelę sėsties Kl. Pridúok man tą lazdą, kur kertė[je] stova Lkž. Pridúok man kruželį – aš neprigaunu Skd. Aš par vaikus vakare tau priduosiu laikraščius Vdžg. Eik šen, merguželė, priduok kepurelę KlpD105. Kaip pabalnosi bėrą žirgelį, priduok šviesią strielbelę JV1049. Kai nuvažiuosi į miestą, priduok šį laiškelį jai Žvr. Eikš, priduoki pentinėlius į baltas rankeles TDrVII18.
ǁ ištiesti: Og, mergele, priduok ranką, tegul tave kits nelanko LB116. Dieve, nemiprastok! priduok ranką savo! PG.
ǁ atiduoti: Pri̇̀daviau valdžion karves Šr.
ǁ paduoti (saugoti): Bilietą nuspirk ir bagažą pridúok Sld.
2. (sl.) tr. duoti, suteikti: Jo tylėjimas, nieko nesakymas man kaip tik drąsos priduoda J.Jabl. Geras maistas žmogui daug jėgų priduoda rš. Mano matušės plonos drobaitės priduod man baltumėlį LTIII416. Degtinė nepriduõs sveikatos Ss. Nieko nepriduõs visas tavo vargas dėl sūnaus Užp. Jis savo tarnams sveikatą ir palaimą prieduos Mž429. Viešpats man tepriduoda dar kitą sūnų! Skv1Moz30,24. Saulelė kai paskavoja, tai nebepridúoda šilimos Pl. Grūdas … visiemus alkaniemus peną priduost DP487. Tvanuose vargų baisiųjų tu man priduodi inkarą PG. Jūs, ponai, teisybę ir gerybę tarnamus priduokiat Mž36. Po tam nei angelas pats nenorisi tos garbės priduodams BPII440.
| Jis priežastį pridúoda, būk jis sirgęs KII331. Protą priduoti (duoti patarimą) N.
| Ir daktaro vežimas nieko nepri̇̀davė (nepadėjo) ligoniui Jnšk.
ǁ priskirti: Pridavė tokį kreivį vadovu BsPIV48. Man vaiką pri̇̀davė pilniavot Lp. Pridavė man karalius tris kapas zuikių ganyt BsMtI16. Jo pasiuntmenei priduoda keletą piemenų ir įsako ganyti bandą M.Valanč.
| refl.: Jis neprisidúoda prie mūsų (neprisideda) Skr. Buvo prie bedarbių prisidãvęs Kt.
ǁ refl. Rod turėti gabumų (kam): Ma[no] vyras in visus darbus prisdãvęs: ką tik paims rankosna, tai tą padaro Prng.
3. tr., intr. daug ko ar daug kam duoti: Kiek tam žentui visokios gerybės pridavėm! Srv. Pridúot niekad negali, kas savo neturi Gs. Visiem tai ir duodamas nepridúosi Trgn.
ǁ tr. daug prikrauti: Kai priduõs pilną vežimą, tai ir arklys neišveš Trgn. Dabar aš pridaviau pėdų ant galo, tegul jis užlipęs sutvarko Pc.
4. tr. pavesti, perleisti: Kad jau skiria nuo meilių tėvelių, kad pridúoda piktai anytelei Švnč. Žada atkalbint nuo motinėlės, žada priduoti prieg anytėlės LTR(Al).
5. tr. pridėti, pridurti: Da pri̇̀devė pievos man Klk. Jam pridúoda dar tėvai pinigų Vkš. Nieko top, ką girdėjo ir regėjo, netur priduoti nei nuimti SE120. O kas iš jūsų gal priduot stuomeniop savo uolektį vieną brš. Turim sakyti tikrą teisybę, nieko nei priduodami, nei nutraukdami brš.
| refl.: Pry to sopulio kitas prisidavė sopulys S.Stan.
6. tr. įstatyti (kur): Vaiką pri̇̀davėm vakar į mokyklą Lp.
ǁ refl. stoti dirbti: Jis prisi̇̀davė prie plento sargu Jrb.
7. refl. prisileisti: Niekaip neprisidúoda – spira į grindį (kojomis grindis spardo) Lkž. Dar sunkiaus griešija, kad kunigo neprisiduoda brš.
8. tr., intr. pritarti, sutikti: Suprantu labai gerai tą savo uždavinį ir aš pats, – pridavė Bronislovas Žem. Neginčijuos su anuom, visur pridúodu Krš. Ką anam nesakyk, ans viską pridúoda Skd. Vienas maluoja, antras pridúoda Vkš. Nepridúoda vyrai nė iš tolo Šts. Sakyk šiaip ar taip, ans vis tiek nepridúoda Vvr. O judu ar priduodatav mun? S.Dauk.
ǁ refl. Grg prisipažinti: Kad apgavo – apgavo, aš ir prisidúodu, kad apgavo Plt. Vagis neprisidúoda pavogęs Als. Jau prisi̇̀davė, kad jis kaltas, kad pavogė, t. y. prisipažino J. Dėl ko tu neprisi̇̀devei, kad sūrį buvai suėdęs? Užv. Prisi̇̀davė ir pati apgauta Šts. Kam prisi̇̀davė, nekaltas būdamas Kal.
ǁ refl. pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: Ans tūjau už piršlį prisiduodąs Akm.
9. tr. įskųsti, pranešti: Pridúota, kad vaikus moko Pj.
10. refl. atsitikti: Ir sakė jam vis tai, kas prisidavė jiems Ch1Moz42,29.
11. refl. Grv vaidentis, pasivaidenti: Sako, kad pakapėj prisidúoda Rš. Šiame miške prisidúoda Švnč. Aną naktį prisi̇̀davė mirusi teta Slk. Seniau, sako, tai daug kam prisduodavo Švd.
12. refl. nuduoti, apsimesti (kuo): Jis per tėvą prisi̇̀davė KI62. Pri̇̀sdavė, kad negyva [lapė] Dv.
13. intr. smarkiai ką pridaryti: Kad jau mes pri̇̀davėm (privalgėme)! Lp.
| refl.: Vaikai šiandie prisi̇̀davė (prisilakstė) po orą Pšl.
14. tr. primušti, prilupti: Kad pri̇̀davė, kad prilupė – žinos dabar vaginėt! Jnšk. Pri̇̀davė pri̇̀davė tą senį, iš gryčios stačia galva išstūmė Sb.
◊ ši̇̀rdį pridúoti būti meiliam: Jis su tavim kalba, tau ši̇̀rdį pridúoda, o kap užsigrįžta, kitai ranką duoda Vrn.
sudúoti, -da, sùdavė
1. tr. tam tikrą kiekį suteikti dalimis ar po dalį: Kiek aš jam pinigų sùdaviau! Lp. Sùdaviau jau trejetą šimtų Ss. Kiek mes jam sùdavėm ir javų, ir pinigais! Nmn. Kaimynai šio to sùdavė jam, ir pradėjo jis gyventi J. Jam giminės sùdavė visokių dovanų Lnkv.
| Plauti sudúoti (atiduoti) drabužiai visi sudegė skalbykloj Šts.
2. tr. kokį kiekį įduoti (sugirdyti, sušerti): Kai sudúodi kelias stiklines [alaus], tuoj smagesnis palieka Jnšk. Supuolė, sùdavė visokių žolių, tai ir perėjo tas gumbas Gs. Sùdaviau (suliuobiau) visas avižas arkliams Dr.
3. tr. pasiūlyti kainą: Už paršiuką galiu sudúoti pustrečio šimto Krš. Kiekgi tu, penkius buvai sudãvęs! PnmR.
4. tr. kokį kiekį sukiloti, kitam kraunant: Stambų šieną bepigu sudúoti su klėbiu, be šakės Ggr. Kol čia suduos, ans i sugrėbs KlvrŽ. Man ir rankas nukirto, paki sùdaviau tokion aukštumon visas avižas Trgn. Kelis vežimus sùdaviau (iškroviau, sukroviau), ir dieglys palindo Jnšk.
5. tr. sudėti į krūvą, sujungti:
^ Dar su Dievu pirštais nesudavei (nežinia, kaip bus) RD213.
| refl.: Negerai gyvuliui, kai du girdymai susdúoda Vj.
6. tr. sutuokti: Suduotas būti su moteriške B. Jei tu suduotas esi su moteriške, neieškok perskirtas būti NT1PvK7,27. Girdi poną … anuodu krūvon sudavusį, alba suvenčiavojusį BPI176.
ǁ refl. susižadėti: Susidúoti su kuom K.
7. refl. pasirodyti: Susdúoda, lyg kas į kiemą ką tik įvažiavo Ml. Kartais žmogui susdúoma visai nebūti dalykai Švnč.
8. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Sudúodam (sušokame) ir mes dar pasuktinį Jnšk. Da popiet lietus gerai suduõs Slm. Sùdavė lytaus, pasitaisys varstai (vasarojus) Dr. Kai sùdavė (sumynė) vištos miežius, tai nebus kas ir pjauna Trgn. Sùdavėm tą vakarą kortom Pšl. Akytę sudúoti (apie tokį kortų žaidimą) Ėr. Šiandiej lyja, per pietus galėsma sudúot (pogulio prigulti) Kp.
| refl.: Mačiau, jūsų karvės miškan susi̇̀davė (sulėkė) Ds.
9. intr. kirsti smūgį, įkirsti: Par kaktą sùdavė merga vaikiukui J. Taip su ranka sudavė par petį, kad ciekas paliko J. Sesuo … sudavė žirgui per šonus BsMtII180. Parmetė Andriuką ir gerai sudavė skersai M.Valanč. Ponas [bobai] … porą kumsčių sudavė BsPIII18. Sudúok gerai jam diržų Alk. Velnias, su šermukšniu suduotas, bėga į šalį BsMtI10. Sudavė kaip kiškis kumelei Varn.
| refl.: Susidavęs kumščiu krūtinėn, išpažįsta tada savo kaltybę brš.
ǁ refl. atsitrenkti: [Šikšnosparniai] nė vienas nesusidavė į lango stiklą J.Jabl. Pagaliau visu savo kūnu susidavė į kietą daiktą ir parkrito ant žemės J.Bil. Būk atsargesnis, kitaip tuoj susiduosi į akmenį J.Balč.
10. refl. impers. pasijusti nuvargusiam: Kol tuos linus išmindina, susidúoda ir tai gaspadinei Gršl. Na, susi̇̀davė ir man šią nedėlią po dirvas (pavargau bedirbdamas) Krt. Arkliuo susidúos, kol į Liepoją suvažinės Šts.
◊ į ãkį sudúoti pamiegoti: Ligpiet sùdaviau į ãkį Pn.
į gálvą sudúoti apsvaiginti: Bematant alus sudavė į galvą rš.
per kišẽnę sudúoti pareikalauti daug išlaidų: Susidėti su viršininkais gerai, bet tas suduõs per kišẽnę Jnš.
rankàs sudúoti
1. sutuokti: Baltos rankos jau suduotos, aukso žiedai jau sukeisti KlvD47.
2. sutarti (perkant ar parduodant): Rankas sudavė – būs jau magaryčių Plng.
pasudúoti, -da, pasùdavė tr. dalimis suduoti: Ana vi̇̀sa jam pasudavė, o niekočios pamiršo Dv.
uždúoti, -da, ùždavė
1. tr. KI639 paduoti į viršų: Jis vos galan rugius beuždúoda (vos bepasiekia, taip aukštai yra) Sb. Ùždaviau kūlius [ant stogo] Ėr. Toks aukštas vežimas, kad jau negali uždúoti Gs. Eik uždúok – vienas neužsikeliu! Alv.
| refl. tr.: Pats sau keturių pūdų maišą ant pečių užsidúoda Alv. Durnelis prisipylė maišą aukso kap tik žusdúot (ps.) Rod.
ǁ padėti, paduoti (ėsti): Uždavęs arkliui avižų, Jankelis nuėjo pas Misiulį V.Krėv. Tėvas uždavė karvėm miltų Jnš. Grūdų prieš kelionę arkliam aždúoda Krd.
ǁ iš anksto duoti: Pinigų buvo uždúota ant rankos Kp.
ǁ užstatyti, įkeisti: Ažustatau, ažuduomi SD440.
ǁ prk. priskirti, užkarti: Rasi uždavei nekaltam vagystą, o aptartas žmogus pakliuvo į turmą? P.
2. tr. sukelti, sužadinti (ppr. kokį blogą jausmą): Uždúoda mano širdžiai didelę sopelę Slk. Jiems širdies skaudėjimą užduosime Tat. Ažuduomi kam sielvartą SD55. O jeigu moka jausti, tai nenorės bereikalingai užduoti kančią ir kitiems V.Piet. Senam žmogui užduoti rūpestį negerai prš. Gyvulys ažduoda gailystą tokią (jo gaila) Dglš.
3. tr. išleisti už vyro, išduoti: Ne dėkui motulei, ne dėkui senulei, kad man toli uždavei už pijoko bernelio LTR(An).
4. tr. išnuomoti: Žemę užduosiu, kol skolas apsimokėsiu Žem. Gyvenimą ùždavė ant nūdarbė̃s, o patys dui į miestą Užv. Ažùdaviau daržą an pusės, pati negaliu insdirbt Ktk. Anys te negyvena, ažduotas namas kitiem Ut.
5. tr. pavesti, paskirti (kam kokį darbą): Prižadėjimo neišpildė, ir naują darbą uždavė S.Stan. Uždavė anyta tris darbus dirbtie VoL446. Uždavė išskirt dirses sau, rugius sau BsMtII155. Daktaras vištas ùždavė valgyt (liepė rūgšties, riebumų, šiaip jau mėsos nevalgyti) J.Jabl. Uždavė jam sugrėbti šieną Vrb. Bul'bų ažùdavė skustie Dglš. Aš jam uždúosiu sunkų darbelį – permest akmenėlį per jūres mareles JV960. Uždúok jam mąslę (mįslę) – tegu jis atspėja Sb. Aš tai, kas man uždúota, atlikau KII04. Man yra šiandien užduota jus čionai aplinkui vadžioti Ns1857,6. Buvo bernui užduota kelmų kapot BsPI41. Turiu dar eilėraštį, man rytojui užduotą, išmokti J.Jabl. Anys jam užduost tris sunkius klausimus BPII444.
| refl. tr.: Šitą klausimą ir buvo užsidavęs sau kartą vienas vokiečių mokslininkas J.Jabl.
ǁ refl. apsikrauti: Užsidãvęs darbais, kiekvienas neturi kada pasilsėti Gs.
6. tr. įdėti raugo, užraugti: Ažuduomi alų SD427. Iš vakaro mieles ùždaviau, tai kad įrūgo – iš proto eina! Užv. Ar jau ùždavei misą? Paį. Neuždúok šilto alaus – apšoks Kvr. Neuždúokit karšto alaus, šaltarūgis geresnis Všk. Nuimk nuo gryčios apynių girai uždúot Ds. Mielėmis užduoti tešlą Vaižg. Atsinešiau puodelį raugo duonai uždúot Ob. Uždúotas alus reikia šiltai laikyt, kad geriau išrūgtų Vb. Ùždaviau gyvenimą aluo šviežioms mielėms, misliju, kad turėtų gerai gyventi Vkš.
7. tr., intr. duoti nuodų ar šiaip ko nuodinga, užnuodyti: Uždavė ko nors šuniui, kad taip greit užkėlė kojas (nudvėsė) Srv. Kai uždavė supuvusio šieno, nebereikė daugiau važinėt Ktk. Ko siunti, ar durnažolių kas ùždavė? Grš.
ǁ pakerėti kokiomis žolėmis: Pasakyk ir mums, ką tu uždavei Milašiukui, kad tave ima Žem. Kiba tau kas ùždavė, kad tep prie jos lendi Alk. Ir sekioja paskui ją lyg užduotas Trg. Laksto kaip uždúotas Jrb.
8. refl. pasukti į šalį: Per mažai užsidavė, kad ratas užkliuvo Up. Čia reikėjo užsidúoti (prieš užsisukimą pasukti į priešingą pusę), nebūtum apvirtęs Žlp.
9. tr. įskųsti: Reiks uždúot, kad tėvas tau kailį nuimtų Rk.
10. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Rudenį gerai uždúosim kiaulei (gerai pašersime), ir atsigaus Ds. Ka mes uždúosim dainą, net skamba! Drs. Kad ùždavė lietaus, tai marios Lp. Stojies (stokis) kur žu medžiagos, ne tep lietus žudúoda Rod. Užduõs naktį lietaus Pc. Pirtis atšalo, uždúok daugiau garo! Ėr. O kad tik uždúot (paskubinti) – ir nebėr darbinyko! Mlt.
| refl.: Tekinas užsi̇̀davė ant kalno pažiūrėt, kur dega Jnšk.
11. refl. nusibaigti duodant: Kad jūs jai ir užsiduotut, tai ji neims Klvr.
12. intr. užkirsti, primušti: Jis skaudžiai su pagaliu uždavė par strėnas J. Užduosiu tau per ėdmenis B. Aš jam kad užduosiu, tuoj prisipažins [vogęs] Pn. Uždúok lazda, ir nutils Ds. Saugokis, kad neuždúočiau! Skdv.
◊ pirtiẽs uždúoti primušti: Kad uždavė pirties, tai tuojaus prisipažino Rz.
ši̇̀rdį uždúoti įžeisti, užgauti: Aš sergu, o jūs, vaikai, širdį man užduodat Krok. Kaipgi neverksi, kad ši̇̀rdį užùdavė Užp. Nepriklausė užvis lėtos motinos ir tankiai užduodavo jai širdį M.Valanč. Iš lėto šnekėjo, rodos, bijodamas ką bloga prasitarti ar širdį kam užduoti Žem. Geri vaikai – tėvam paguoda, blogi – ši̇̀rdį uždúoda Jnš.

dúoti, -da (-ja, -ma, -sti), dãvė (dẽvė)
1. tr. H daryti, kad kas gautų, galėtų paimti: Nemasink – jei dúodi, dúok arba griežtai atsakyk, kad negausi J. Bitėm kad duodi [cukraus], tai paskui jos atmoka Alk. Reik imt, kad dúoda Dkš. Kai Die[va]s dúoja Lz. Čia juoda duona, ir tos nedúoja Aru41(Zt). Aš dúomu Lz. Duoklę duomi SD72. Vienamui duosti, o kitamui atima MP11. Ką Dievas duost, kišk į žaką (kašelę, antį) B. Mes mizernų penigų … patys už save neduome DP242. Ankščią (skolą) duoste (duodate) tiemus, nuog kurių tikitės, jog jumus tai ataduos DP284. Dėlto abavem ir muitus duostat (duodate) Mž32. Daviaũ jam valgyt ir gert Rm. Duodamai̇̃s valgiais apkraus ne vien stalus, bet ir lentas par vestuves Šts. Devei̇̃ pasogą Tvr. Vanikėlį devė, pati graudžiai verkė RD178. Vienam dúosiu šilko tinklą, kitam duosiu aukso žiedą Ml. Duosiuot (duosiu ti, t. y. tau) … visas tas bagotystes MP170. Žmogau, ką tu man dabar duosi, kad aš tave nuo vilko išgelbėjau? BsPI9. Su geru nedúosi – su piktu dúosi Skr. Duosiem (duos mi, t. y. man) duonos kąsnelį J.Jabl. Tylėk, vaikeli, tuoj duonelės duosiuot (duosiu tau) J.Jabl. Brolis tau knygą duõs, t. y. pateiks J. Duos mums karalius drabužius, į baltas rankas kardužius StnD26. Duok man peilio (neilgam, tuoj sugrąžinsiu) J.Jabl. Dúok šen, duokš! KI488. Duokim (duoki mi) ant bliūdo galvą Jono Krikštytojo BPII259. Dúokiam duonos kąsnelį Kv. Duõ (duok) man kirvį, reikia pakapot! Švnč. Dúotie (duokite) virvę! Švnč. Duõ mai (duok man) Dsn. Duokite, ir bus jumus duota BPII254. Kad tu nesulauktum, kad aš tau dúočiau! Grž. Dúočia, jei žinočia, kad tu ataduosi Sb. Kad turėtau, tai duotáu Mrk. Ma[n] už tą skūrą duotumbei štai tą spintą BsPI92. Ka duonos dúotub (duotų), būt gerai Lz. Ko norėsite, prašysite, ir bus jumus duota DP221. Ko norėsi mano duodamas? BB1Kar3,5. Dãvęs dúok ir nemažink Dkš. Dúodant vienam, reikia duot ir kitam Sb. Nedãvus – ne kaimynas, ė dãvus – sau nėr Dglš. [Liepynas] iš karnų davęs vyžas dėl mūsų autuvo A.Baran. Tu svočiukė tikra melagėlė: sakeisi gyreisi duosint pyragėlių JV715. Kad turėtąs, duotąs Sb.
| Davėm drigantą kumelei (leidome prie driganto) Šts.
| Čia vieta duodama ir imama (čia daug pajamų, bet daug ir išlaidų) KlvrŽ.
^ Nei pats valgo, nei kitam dúoda Trgn. Davei̇̃ arklį, dúok ir balną Zr. Tūkstančius imdama, galėčiau ir aš dúoti ir dribtelėti (daug duoti) Snt. Duotas priš duotą (jei kitam duosi, gali viltis iš kito gauti) Up. Kad kepė, tai ir duos Sim. Jei pats nedirbsi, tai niekas neduõs Ds. Geriau dúoti, negu prašyti Vel. Nežadėk daugiau, kaip gali duoti VP34. Dúodamas imk, mušamas bėk Kv. Nei gimė, nei gims, kas duodamas neims VP32. Lapė ir neduodama atras vištas M.Valanč. Nuo Dievo duomama (duodama) ranka (sakoma, ką duodant) Tvr. Nesigailėk davęs, džiaukis gavęs Sim.
duotinai̇̃ adv., duotinõs: Duotinõs įdavė, aš nevogiau Trk.
| refl.: Turtai be reikalo neduodas M.Valanč. Duostis mažu vaikeliu ing rankas mūsų DP42.
ǁ Vrn tiesti (ranką).
ǁ padėti kam valgyti, ėsti (maisto, pašaro): Išalkau, dúokit greičiau valgyt! Jnšk. Duotè (duokite) greičiau sūrį, labai išalkau Švnč. Ar davei̇̃ karvėm [ėsti] ? Ėr. Ar tu buvai karvėm pietų dãvęs? Pc. Šuniokas šiandiej tebėr nieko nedúotas Sl. Šuo, ėsti neduodamas, išėjo PP74.
| Duok tai žemei mėšlo, pamatysi, kokie javai augs Ėr.
ǁ leisti, švirkšti: Dãvė adatą į ranką Jrb.
ǁ leisti (kam kuo pasinaudoti): Niekas nebdavė trobų patalkiuo šokti Šts.
ǁ pateikti: Dãvė paliepimą kelią pataisyti Ėr. Nušoko nuo vežimo komandai duoti rš. Buvau dãvus prašymą į kursus, bet vietų nebėr Jnšk. Mergausiu ir aš! – sušuko Onikė, gerą mintį duota rš. Vienas žmogus buvo davęs tokį patarimą J.Balč. Dúok mums rodą, motušėlė JV1492. Po dangų lakiodamas erelis duost liudijimą DP43. Jėzus jam nedavė atsakymo SE258.
ǁ skirti: Kokį dúoda darbą, tokį turi dirbt Dt. Tedúoma tau Dievulis ščeslyvą naktelę Lz. Aš jiemus duomi amžiną gyvenimą BPI83. Tatai duomi jumus už ženklą DP41. Duomiet (duomi ti, t. y. duodu tau) protą, idant aukso nuog manęs pirktumbei BBJon3,18. Aš jam duoną dúodu (maitinu) Rm. Tu duosi (duodi) jiemus peną DK182. Duoną mūsų visų dienų duodi (duok) mums nū Mž23. Nėr man tėvužio dalelei duoti KlpD48. Lytų maloningą duosi Mž288. Rykštė … duost išmintį MP64. Tau duome (duodame) amžiną garbę Mž240. Kokį protą duostit (duodate) jūs BB1Kar12,6. Nèdavė Dievas savų vaikų, tai nereikia ir kitų Švnč. Davėt (davė ti, t. y. tau) mokslą MP170. Garbės manos neduosiu antram DP536. Tik už vaišes dėkavosim, už taboką garbę dúosim JD864. Sugyveno vieną sūnų, kuriam davė vardą Meškausis VoL326. Duokiam (duok mi) naują tikrą dvasią BPII301. Duonos putros davė, bet meilės nedavė Žem. Pone Dieve, duod (duok) sveikatą PP72. Viešpatie, duod man pagalbą DP113. Žmogelis tenkinąsis tuo, kiek Dievo duotas S.Dauk.
^ Dievas davė giedrą, Dievas duos ir lytaus S.Dauk.
2. tr. dovanoti: Paskuo jam pagailo vištų bedúoti BM317. Niekada nemidavei ožį, idant su prieteliais mano būčia pasilinksminęs BtLuk15,29.
^ Kad duodi paršelį, duok ir maišelį Sim. Gaidžio duotas, avino graibo B.
3. tr. paaukoti, paskirti: Vis (visa) duomi, čerte, ing tavo rankas Mž433. Christus save patį davė DP542.
| refl.: Aš tavon macin duomies su dūšia, su kūnu PK146.
4. intr., tr. nustatyti vertę, mokėti (ppr. pinigais): Kiek tau dúoda už jautį? Rm. Jo arkliui (jam už arklį) dúoda penkius šimtus Sb. Už javus tiek čia, tiek tenai duoda N. Norint dúoste tris šimtelius, bet neatvaduoste JV1492. Jis jiems davė dideles algas BsPI81. Kad duotų kokį šimtą, parduočiau [karvę] Pn. Ne, mes negalim tiek duot, tai per brangiai BsPI60. Ir šimtą duotas klumpa J.Jabl. Per brangiai pirktas žals vainikelis, per brangiai duotas aukso žiedelis KlpD80. Šimtą rublių dúočiab (duočiau) už itą arklį Zt.
5. intr. nustatyti (amžių): Iš ūgio galėtum jam dúot kokį dešim metų Slm. Jam daugiau nedúotum kaip trisdešim [metų] Viln. Nu, o kiekgi metų dúotumėt man? Pn.
6. intr. skirti, nustatyti (laiką): Dúodavo valandą apypietės Vlkv. Jeigu sugausma, metus dúosma (bausime, sodinsime metus į kalėjimą) Rš.
7. intr. leisti, netrukdyti, įgalinti: Nedúoda užmigt Mrj. Jie nedúoda mums miego J.Jabl. Kad tik man duotų tas pirštas [skaudamas] miegoti Rm. Nedúoda miežių pjaut – šlapia (drėgnas oras) Mlt. Jis niekam žodžio tarti nedúoda BŽ98. Jis dãvė man suprasti BŽ108. Aš daviaũ jam sakyti K. Aš paukšteliui lėkti dúosiu KII8. Duosi girdėti linksmybę ir džiaugsmą PK63. Dúok, aš lempą uždegsiu Rm. Dúok valgyt, nekliudyk žmogui su savo kalba! Jnšk. Duõ man, aš geriau moku! Švnč. Nedraskykit žaliūkšnių obuolių, duokit nors užaugt Slm. Duok, pabučiuosiu! – Ar tik nedavusi! (mandagus atsisakymas) Šts. Duokiat jiems vieną dieną bei naktį mirkti S.Dauk. Viešpatie, duod (duok), idant šviesą regėčia DP106. Duõ sėstis! Dsn. Duokim (duoki mi, t. y. man) gi, pone, benmaž atsilsėti J.Jabl. Duokiam (duokie mi) žinoti mano nusidėjimus BBJob13,23. Nemiduok (neduok manęs) išjuokt piktamui KN255. Jis davė kitus apaštalais, kitus prarakais … būti BPII119. Duokitam malones rasti jūsip BB1Moz34,11. Neduok mumus pražūti Mž237.
| Geri vaikai nedúoda tėvam dirbti (už juos padirba) Ėr.
^ Davė vilkui avis saugoti! Mlt.
| refl.: Nesdúoda priliest – baisiai sopa Dbk. Nei rūgščiai, nei sūriai nebesduoda valgyti Sv. Visaip jis duodasi – ir stumiamas, ir traukiamas LTR(Šmn). Tai kodėl nepareini, kad žinai; kodėl duodies tiek daug prašinėti? I.Simon. Po valandai vėl tas pats žodis davėsi girdėti BsPIII13. Duõsis matyt, kaip toliau bus Ėr. Duõsis matyt, kas jis per vienas Alv. Už tokius pinigus tai gera karvė nesiduos nė pačiupinėti (nenupirksi) V.Kudir. Jis turėjo duotis pažinti broliams Skv1Moz45,1.
ǁ refl. nusileisti, nesipriešinti, leistis: Aš nedúoduos tau, kad ir lupatė boba Šts. Ana duostisi sugauti, duostisi ant pečių jo uždėti BPII224. Dúokis pamokomas Slnt. Nesiduok pergalėti piktybei BtPvR12,21. Nesiduokis išvadžioti N. Pirmatelė ilgai nesdúoda melžiama Ds. Nèdaviaus nė sudievu sakomas, taip buvau supykęs Šts. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Aš … duosiuos jam surišt DP240. Ar tu dúosies jam už nosies vedžioti? Jnšk.
ǁ refl. būti paveikiamam: Tokios odos batai nebus ankšti, ši oda dúodasi Lš.
ǁ refl. sektis, vykti: Jeigu šis reikalas dar duosis pajudinamas, tai čia pats tikriausias kelias sp. Man labai sunkiai duodasi arti rugienos Jnš. Linai šlapi, o dúodas minti Šts. Nei to mano sirgimo, ale bet va negaluoju, o darbas dirbt dėlto nesidúoda Kp. Senos morkos, nebesidúoda skusti Ėr. Ką čia gersi [kiaušinį], kad nesdúoda žalias gert Vdš. Jisai niekur … neduostis rast DP41. Duomies ižmelst SD382.
8. tr. daryti, kad kas atsirastų, gaminti, teikti, vaisių vesti, derėti: Tas medis daug vaisiaus dúoda KI489. Geras medžias gerus vaisius dúoma OG317. Ta karvė daug pieno dúoda Pn. Duok gerai karvei, tai ir karvė duos Užp. Iš geriausių tėvų paimti kiaušiniai duoda viščiukus kitos plunksnos rš. Kokios našios pievos, kokius linus duoda! V.Piet. Rugiai kad byra, tai dúoda (daug prikuli) Gs. Joks javas tiek neduõs, kiek bulvė Upt. Krūtys … pieną duosti Mž191. Galvijai tur alkti ir menką naudą todėlei duoda K.Donel1. Prekyba duoda daug pelno rš.
9. tr. daryti, atlikti: Knygos pasirodymas davė pradžią lietuviškai spausdintinei literatūrai rš. Jei nesutiksi, bylai duosim eigą B.Sruog. Po kokių dešim ėjimų dãvė matą (žaidžiant šachmatais) Viln. Tatai yra žymė sandaros mano, kurią duomi terp manęs ir terp jūsų Ch1Moz9,12.
10. tr., intr. padavinėti, kitam kraunant: Sunku visą dieną dúoti į vežimą Jnš. Kas jūsų šiemet į uorę (iš uorės) dúoda? Jnšk. Tėvas nei vežimų nebdúoda, nei nėko KlvrŽ. Jonas dúos į vežimą Skd. Kitur seniau kiaurai vežimus liuob dúos su rankoms, be šakių Šts. Dúodamosios [šieno, javų] šakės buvo tripirštės Šts.
ǁ dalyti (kortas): Kam dabar duoti? Rm.
11. tr. R373 leisti už vyro: Duoda leidžia mane motynėlė į svetimą šalelę JV787. Tėvelis dúoda, močiutė leidžia, pati mergelė neina Plv. Karalius ją jam duod per pačią BsPI7. Nedavė močiutė, už ko aš norėjau JV969. Tai leisk, tai duok už artojužio JV522. Ką darysiu nedejavęs – žadu dukrą dúoti Grž. Močios dukrelė valioj auginta, vargelin duota Pnd. Kas duost už vyro dukterį …, gerai daro DP69. Duotina merga (kuri gali tekėti, užaugusi) CII13.
12. tr. leisti (į kariuomenę): Verkia tėvelis, senas būdamas, tą vieną sūnelį vaiskan duodamas (d.) Dglš.
13. tr. sakyti, pranešti: Duomi labą naktį KlvD44. Mes dúodame labas dienas K.Donel. Aš jai daviaũ labą dieną JD665. Jis jai davė labą rytą, ji jam nei žodaitį RD23. Dúok (sakyk) jam nuo manęs labas dienas KI224. O mano seselė, duok labą vakarėlį, duok meilų žodelį mano tėveliui JD119. Duomi žodį, žinią R. Dãvė žinią, kad senelis mirė Pn. Ko nedavėte man žinios? Žem. Eik šę, merga, į mane, duosiu žodį į tave Vlk. Dúok žinoti, kada atvažiuosi Ėr.
14. tr. pareikšti ieškinį ar apskųsti (teisme): Jegu geruoju neataduoda, dúok teisman Sb.
| refl.: Apylinkės teisme nieko negavo, tai dabar dar duosis į apygardą Ps. Dãvės toliau į tribunolą, ir antdėjo penkerius metus kalėjimo Nt.
15. refl. prisipažinti: Aš pats dúoduos kaltas Dr. Gailiu ir duomiesi kaltas mano griekų Vln69. Nesidavė kaltas po Dievo akim SPII75.
16. intr. krypti, sukti į šalį: Reikėjo dúot atgal, būtai išvažiavęs Alv.
| Jo protelis dúoda į plonąją pusę (jis yra menko proto) Gršl.
| refl.: Eisi tiesiai, paskui dúokis į dešinę Jnšk.
17. intr. pasekti (kuo), panašiam būti: Ruginis alus į rausvumą dúoda, o miežinis į balzganumą Šts.
18. refl. leisti kvapą, dvokti: Kas čia žmogum dúodas? Ad.
19. intr. impers. rodytis: Duodant, čia netoli, o iki parėjau, ir sutemė Rdm.
| refl.: Man dúodasi, kad šiandie kelias geras Pc. Man vis dúodasi naktį, kad kas vaikšto po gryčią, ir gana Ds. Man duomas, kad ne tu tep padarei Tvr. Duomies iž viso kaltas Viešpati Dievui DK132.
20. refl. apsimesti: Jie dúodas nieko nežiną Skr. Ar nejunti, mergužėle, manęs parjojančio? – Juntu juntu, kaip nejuntu, duoduos nejuntanti Ak.
21. tr. dėti raugo, raugti: Duokit alų, tegu rūgsta Jnšk.
22. intr., tr. smarkiai ką daryti, veikti: Dúodu ir dúodu (dirbu) apei namus, o naudos nėko nėra Up. Tu dúodi ir dúodi (bari) visą dieną Ut. Kad dúoda (griežia) muzikantai, net langai žvaga Ds. Kad dúoda (šoka), tai net vyža ugnį skelia! Aln. Ėryčiai dúoda ir dúoda (bėgioja) apei bandą Up. Tie vaikai dúoda ir dúoda (laksto) per dienas sode Kt. Ir čia dúoda, ir čia dúoda (laksto ieškodama), o rišėjų nėr ir nėr! Žlp. Dúoda vaikai su ledžingoms par kiaurą dieną Vvr. O tatai linksmas [vaikas] – o dúoda po lopšį, o dúoda (juda, spardosi)! Plt. Gerai dúoda (kulia) su kultuvais, net šiaudai trumpa Jnšk. Žiūri – jo bobelė kad duoda verpt, kad duoda LTR(Kp). Ažkando, ir vėl dúoda (pjauna) Mlt. Mesk tą skaitymą – dúoda ir dúoda Mlt. Arkliai dúoda (ėda) avižas užsiputoję! Lp. Biškį praalksiu, tai paskui kad duosiu! KzR. Duok daugiau garo – pirtis šalta! Pn. Saulė kap dúoda, ir išdžiūsta Arm. Lietus kad dúoda, tai dúoda, net nosies iš gryčios baisu iškišt Pbs. Diegliai tik dúoda (vaikšto) po visą kūną, tik silpna! Vv. Vaikai maudos, dúoda po tą Mituvą Jrb. Vėjas kad dúoda pro langus – kiaurai Mžš. Kap dav[ė] smaradas nuo to pulkinyko barzdos ir nagų, – ėmė karaliaus duktė ir nusgrįžo nuo pulkinyko (ps.) Lp. Vyrai dúoda kortom par visą dieną Jnš. Kad dãvė gruodas vieną naktį – visa nušalo Vlkv. Einam, kad dúosim rugiam – perdien ir gatava! Mrk. Vagį vijos, tas dãvė į mišką, ir prapuolė Žvr. Margius tik dãvė kelis šuolius ir pasivijo Gs. Nu ir dãvė kosėti – per visą mielą naktelę! Srv. Kad dãvė lydeka vilnį, ir muni aptaškė Sd. Kad dãvė bangas, revai i stovi. Paskui dãvė saulė, i užskreto grūdas Prn. Na ir dãvė (lijo) smagiai, net javus suguldė Trgn. Vai šovė, vai davė aukštojon klėtelėn KrvD257. Šis davęs (šovęs) iš antros pištalietos S.Dauk. Gegužė vieną rytą atlėkus ant tvoros kad dúoda, kad dúoda (kukuoja), kitą – ir vėl Lzd. O kai reik išvažiuot, kai duõs verkt jaunamartė Plv. Duõs duõs, duõs duõs kosėti Sv. Kad jau ką nusitvers (susitiks), tai duõs duõs (kalbės) Krok. Dúoda ant munie (apšneka mane) ir mislija, ka aš negirdu Gršl.
| refl.: Dúoduos dúoduos (dirbu) kiaurą dieną, ir vis nėra darbui galo Ssk. Žąsis po duobę kad dúodasi (maudosi)! Jnšk. Čia buvo namie, čia – žiūriu – jau dúodas (lekia) per lauką Sl. Kur teip dúodies (eini)? Sv. Dúodamsi dúodamsi (su vargu važiuojame) per duobes – o kratymas! Sb. Daviaũs daviaũs (laksčiau ieškodama) po mišką, visa sušlapau – karvės kaip nėr, taip nėr Kkl. Nu ir dúodas (siaučia) žalčiai – dulkių pilni pakerčiai Trk. Dãvėsi dãvėsi (trankėsi) nuo kokios antros valandos, niekam nedavė miegoti Ut. Vak (vakar) ištrūko paršiukai – dãvės dãvės (lakstė) Pc. Dãvės į dugną kaip akmuo ir nebišplūdo Plng. Kad dãvės (bėgo) tiesiai vieškelin Rk. Tik nepabaidyk avelės – virvelė trumpa, kai duosis, ir nutrauks Mlt. Vanagas kai duosis žemyn, ir nusmaugė vištą Dglš.
23. intr., tr. mušti, lupti, kirsti: Į žandą jam kirto, davė, drožė, rėžė J.Jabl. Dúodu į snukį, ir baigta! Pn. Tegu dúoda dar daugiau, gal bus geresnis [vaikas] Mrj. Kad dúoda varna į galvą! KlvrŽ. Kas te dúoda durysna teip Pb. Kad jau dãvė, tai dãvė, nents pūkai dulkėjo Srv. Kad jau dãvė, kad dãvė – kiek tik į jį tilpo Alk. Kad dãvė su kumščiu per nugarą! Slm. Davė į sprandą ir nuvarė ožkų ganyt LB218. Kad dúosiu, tai net kaulų nesurinksi! Sb. Kad aš tau duosiu, tai tu atsiminsi savo gimtą dieną NžR. Dẽvė par ausį Brž. Tau dúot dúot ir verkt neduot Rdm. Tik dúot snukių už tokias kalbas! Alk. Dúoti niuksą BŽ109. Arkliui pentinus dúoti KII197.
^ Bėga kaip galvon dúotas Ds. Dykai niekas per galvą nedúoda Ds. Su kuo duosi, su tuo suduosi Sln.
| refl.: Dúoduos į krūtinę Šts.
ǁ trenkti, sviesti: Duosu į žemę, ir parietės KlvrŽ. Dúok į žemę tokį varlę! Rm. Dúok galvą į sieną KlvrŽ. Pasileido arklys nuo ubagės, kad dãvė (vertė vežimą) į dirvą – visus ištaškė! Srv. Kad dãvė (trenkė) akėčios į akmenį, net balžienos sulūžo Krsn. Kad daviaũ tas knygas Mžš.
| refl.: Paukštelė langan davė̃s – žinia bus Dsn.
ǁ intr. griūti, virsti: Ėjau par lauką, ugi kad daviaũ į pusnį – ik ausų! Skr. Ai kad dãvė aukštinelkas! Plt. Kad būčiau dẽvusi ant žemės! KlvrŽ. Tik nedaviau aukštienika Krd.
| refl.: Kad daviaũs ant šono! Rdm. Kad daviaũs ant ledo, tai visą alkūnę numoviau Ml.
24. (sl.) laikyti (egzaminą): Vaikas egzaminą dúoda – nėr namie Ėr. Patarėme tiems jaunikaičiams taisytis duoti rudenį ton seminarijon egzaminus J.Jabl.
◊ berži̇̀nės kõšės dúoti; báilės dúoti Lnkv mušti (ppr. rykštėmis): Kad duotum jam beržinės košės, tai nustotų vagiliauti Švnč.
Diẽve dúok kójas Gs sakoma, kai reikia nuo ko pabėgti.
Diẽvo dúota sakoma, džiaugiantis kuo: Tai da Diẽvo dúota, kad visi prieš ledus susivežė rugius Trgn. Jos vaikai – tai Diẽvo dúota (geri) Trgn.
Diẽvo dúotas Krk menkutis, prastas daiktas: Ale tavo ir šliurės Diẽvo dúotos! Gž.
dúok Diẽve B sakoma, reiškiant pageidavimą: Duok Dieve rasti, bet ne pamesti S.Dauk. Duok Dieve, kad tep būtų, kap sako žmonys Dv. Duok Dieve viską žinoti, bet ne viską dirbti VP13. Duodi Dieve, idant būtų atkirsti, kurie jus maišo DP85.
dráilą dúoti Gs išdykauti.
drãlą dúoti
1. J siausti, dūkti: Dúoda drãlą apie balą Jrb. Tos mergučės kad dúoda drãlą, tai net grindys pyška Br.
2. BsPII280 pabėgti.

dúotas duotám Pln sakoma apie kerštą: Kaip tu kitam, taip tau kitas užmokės. Duotas duotam S.Dauk.
gálvą dúoti
1. ginti iki paskutiniųjų: Galvą savo duomi užu avis mano BPII74.
2. tvirtai garantuoti: Duodu galvą, kad aš nemeluoju J.Paukš.

gãrą dúoti į ãkį miegoti: Jonas jau duoda garą į akį rš.
gãro dúoti
1. Pbs įkrėsti, prilupti; išbarti: Aš jam dúosiu gãro Lnkv.
2. šokti: Norints mudu akli raiši, duosim garo atsikaišę LTR(Gdr). Ale kaip jiem nenusibosta – duoda garo lig dvylikai PnmR.

gum̃bą dúoti Lž nieko neduoti.
į ãkį dúoti miegoti: Iš po vakarykštos lig pietų dãvė į ãkį Užv.
į káilį (kẽlines, káulus) dúoti mušti: Dúok gerai pagavęs káilin, tai atsimins Ssk. Duotái jam káilin, tai tylėtų Mrk. Ans dúotinas yr į káilį Pln. Pati buvo į kailį duotina, bet pats kaip dedamas, ir anuodu geruoju gyvena Šts. Duõs visiems į kẽlines Gs. Už neklausymą tik duoti į kaulus Jnš.
į kójas [ugniẽs] dúoti greitai pabėgti: Pamatęs pavojų, vaikas dãvė į kójas ir pasislėpė Jnš. Ka jis devė į kojas nu tų ungurių Kin. Vos kieme tik atsidūriau, tuoj daviau ugnies į kojas, leidausi be kvapo lėkti rš.
į pãdą dúoti šokti: Na, einam dúot į pãdą Snt.
į padùs dúoti smarkiai bėgti: Negąsdink, ba jis kai duõs į padùs, tai tu jį tiek ir matysi Šn.
į spangès dúoti miegoti: Parėjęs kad daviaũ į spangès, tai nieko negirdėjau, kai griovė Vlkv.
kai̇̃p dúotas [į gálvą] silpno proto, pusprotis: Ans y[ra] teip toks kai̇̃p dúotas, ne viso proto Klk. Nei šioks, nei toks, kai̇̃p galvõn dúotas Dbk.
kàs dãvė (duõs) kur ten! (sakoma, ką nors nuneigiant): Kàs tau dãvė – negaliu nudraust, ir gana Alk. Ar jau išleidot savo dukterį? – Ale kàs dãvė, dar tebemergauja! Pgr. Bet kas tau davė – jūra nedegė, pagaliau nei neburbuliavo! Blv. Nesenas ragaišis – kàs jam duõs senumą! Ėr.
kẽlią dúoti
1. pasitraukti, kam nors praeinant: Jis tuščiom važiuoja, tai tegu man duoda kelią Lš. Duok kelią! Pn.
2. nusileisti: Broliai nenorėjo duot jam kelio BM242.

kiaũlę dúoti; Žem žaisti tokį vaikų žaidimą.
kudãšių dúoti; rš smarkiai bėgti.
kudū̃lį dúoti Skr strimagalviais nuvirsti, nusiristi.
nedúok Diẽve (ne Diẽve dúok) sakoma ko nors labai nenorint: Nedúok Diẽve, tokia nelaimė atsitiko Jnšk. Neduok Dieve su gyvais velniais muštis J.Jabl. Nedúok Diẽve tokio vaiko! Grž. Nebeduok tu Dieve, kaip čia dabar atsitiko! Grž. Dieve neduok, kaip jis mane privargino! Grž. Toks jau šventuolėlis, kad Dieve neduok! Lkš. Ne Dieve duok tokį gyvenimą! Gs. Neduok Dieve … kurčią kiemą, aklą trobą B. Ne dievai duoki laimužei lemti per du dvareliu bernužiui augti JV59.
pipi̇̀rų dúoti barti: Palauk, aš jam duosiu pipirų! An.
rãčą dúoti dūkti, šėlti: Žiemą vaikai po gryčią duoda račą Pbr.
rañką dúoti sutikti ištekėti: Žinok, jog tamstos nebūsiu, tamstai rankẽlės nedúosiu Plt.
rãtą dúoti lenktis, apeiti: Jis dabar gėdisi, pamatęs iš tolo duoda ratą Jnš.
spri̇̀dikį dúoti KlvrŽ barti.
tai̇̃ ti̇̀k dúok puikiai, gerai (ką daryti): Vebras ant žemės vaikščioja nekaip, bet vandenyje – tai tik duok! Blv.
tãką dúoti nusileisti: Tie bijo, visi tãką dúoda KlvrŽ.
vãlią dúoti leisti daryti, ką nori: Per daug davė valią vaikams S.Stan. Tokiam dúok vãlią, tai kažin ką padaris Sb. Bars mane uošvelė, tau valią davus JD910. Živilė puola Marytei į glėbį ir duoda ašaroms valią (ima verkti) rš.
vãlią dúoti kójoms MitI75 imti bėgti: Pamačiau, kad atsiveja, tai, nieko nelaukęs, daviaũ kójom vãlią Gs.
vė́jo (vė́jų, velnių̃, žãro) dúoti barti: Gerai dãvė vė́jo, ir pabūgo Slv. Kad jis dar neklausys, tai jau dúosiu vė́jų Gs. Jam dãvė velnių̃ An. Dãvė žãro ir jai, ir motinai Alk.
vi̇̀ngį dúoti lenktis: Matydamas, jog nebėra jam pavojaus, vingį davęs, parėjo namo Žem. Kaip tik ans muni pamato, iš tolo dúoda vi̇̀ngį Krž.
žõdį dúoti
1. pasižadėti: Duok žodį, kad nuo šios dienos nebegersi Lš.
2. pranešti, pakviesti: Reikia dúoti žõdį gentims, kad suvažiuotų į budynę Skd. Dúodi žõdį, ir ateina alaus atsigert, – nepuikūs jie Jnšk.
antdúoti, -da, añtdavė (ž.) tr.
1. užduoti: Vokytinio spirito añtdavė ant galo, ir palikau girtas Šts.
2. refl. impers. atrodyti: Manie antsidúoda, kad ans čia kiša [pinigus] Dov.
3. Šts išduoti, apskųsti.
apdúoti, -da, àpdavė
1. intr. daugeliui iš eilės paduoti: Visiem gyvuliam po kartą api̇̀davėm Ds. Kiaulėm api̇̀daviau ėst Dglš.
2. tr. CII670, R, J užduoti nuodų: Jiedvi tą žmogų àpdavė, ir jis turėjo mirti Sch182. Jis (nuodais) apdúotas pasimirė KII294. Mūsų šunį kažkas grybeliu api̇̀davė Ldk. Apduomi nuodais, žiurkžolėmis N.
| refl.: Jis apsi̇̀davė (apsinuodijo) KII294. Pats nuodais apsidavė Bb2Mak10,13.
ǁ pakerėti (kokiomis žolėmis): Merga àpdavė vaikį, kad ją mylėtum, mėgtum jąją J. Turbūt jį merga àpdavė, kad negali nuo jos akių atitraukti Užv. Jau ta senmergė tave turbūt apdavė! Žem.
^ Vaikas plyšta kaip apdúotas Ut. Sėdžiu kaip apdúotas Krs. Mūsų avelės tai kaip apdúotos: pamatys žmogų iš tolo, ir lekia Ds.
3. tr. apskųsti, įskųsti, įduoti: Nekaltai api̇̀davė žmogų, ir baigta Lkm. Buvo apdúotas, kad braunigą turi Vdš. Kareiviai ėjo stačiai in juos – matos, kad apdúota buvo Ktk.
| refl.: Brigadoj apsi̇̀davė vieni kitus Dgl.
4. refl. nusileisti, pasiduoti: Tu neapsidúok – kuo jis už tave gudresnis? Jnšk.
5. refl. apsigimti: Rodos, visa šeimyna sveika, o vot vienas apsi̇̀davė durniu, ir gana Vj.
6. tr. apnešti (kuo): Taigi pralenkė mus Pašapiai, dulkėm apdavė J.Balt. Automobiliai sukeldavo dulkių debesis ir apduodavo miesto kvapu A.Vien.
ǁ apšviesti: Ugnis apdavė vaikų veidus Vaižg.
7. tr. aplakstyti: Apdúok pašalius visus, gal rasi Ll.
8. refl. Vlkv apsimušti: Apsi̇̀davė apsimušė, o dabar vėl geri (geruoju gyvena) Pn.
atidúoti, -da, ati̇̀davė
1. tr. negrąžintinai įteikti (kam), nepasilikti sau: Ką turėjau, àtdaviau Eiš. Aš buvau atidẽvęs jam arklį Žml. Šitą obuolį atidúok tam mažiui (vaikui) Kt. Paskutinius marškinius atadúotum J.Jabl. Vainikėlį atidaviau nuo … galvelės JV460. Ir visą kraitelį ati̇̀daviau JV896.
| Viešpatie, … ataduok mumus pagalei mūsų piktenybių Mž561.
^ Kad prižadėjai, ir atiduok Sim.
ǁ paskirti, pateikti: Atiduosime balsus tik už tikrus liaudies teisių gynėjus (sov.) P.Cvir.
ǁ prk. pareikšti: Ir tos marios ataduost tau garbas PK150. Garbę ir liaupsę ataduomi DK180.
2. tr. padovanoti: Davė ir ati̇̀davė (nebereiks grąžinti) Jnšk. Užbrėžė atiduotą klioštoriui žemę M.Valanč.
3. tr. Mž32, SD403 grąžinti: Jis atidavė, kiek pažyčyjo J. Ką svetimo paimu, aš visados atadúodu Sb. Tu man peilio nebeatidúodi Pn. Vienam skolą atdúodi, kitas jau beprašąs Vvr. Vienas ir radęs atdúoda, o kitas ir iš kešeniaus ištraukia Lp. Aš jam piningus jau àtdaviau K. Jei ne pinigais, tai kviečiais atidúosiu [skolą] Kt. Už vieną avį keturias atiduos S.Stan. Juoką ažu juoką ataduot SD217. Ataduomi ketveriopai DP35. Ir jiemus jų pinigus ataduoti BB1Moz42,25.
^ Atiduos, kada akmuo žaliuos suv. Palauk, atiduos, kada zuikiai šunis užvaduos Sim.
atiduotinai̇̃ adv.: Atiduotinai̇̃ gavau bulvių Šts. Įdaviau karvę atiduotinai̇̃, ale kas beatiduos? Skd. Ar tu imi iš manęs ataduotinai̇̃ ar nebeataduotinai̇̃ Š.
| refl. tr.: Kodėl mes vieni kitiem neskolinsim, jeigu greit atsiduodame? Ds. Skolų negali atsidúot Pls.
4. tr. R120 sumokėti, atsiteisti, atlyginti: Kiek atàdavei už duonkepį? Kp. Kiekgi už tą viedrą ati̇̀davėt? Srv. Jiem reik da broliui atidúot keturi tūkstančiai Jnšk. Atduost algą tikrą pagal darbą kožną PK66. Pieno nevežu [į pieninę], sviestu atidúodu (apie rekviziciją) Ėr. Bulbes kopūstais atidúočiau Ėr.
atiduotinai̇̃ adv.: Šitas arklys atiduotinai̇̃ keturi šimtai penkiasdešimt litų (tokia jo paskutinė kaina) Sv.
| refl.: Jau alga atsi̇̀davė [bernui] Gs.
5. tr. pavesti, paskirti: Atdavęs žemę vaikuo, dabar ir vargsta po svetimas kamaras Šts. Sūnus mirė, gaus dukteriai atdúoti gyvenimą (ūkį) Vvr. Tau atduomi dūšią mano KN144. Ing rankas tavo ataduome dūšias ir kūnus mūsų PK32.
^ Ati̇̀davė lapei vištas ganyt Kp.
| refl.: Mergytė atsidavė ant tokio grieko rš. Ant pijokystės yra atsidavę Sz.
ǁ refl. pasikliauti, atsidėti, pasitikėti: Negi kurio žento malonei atsiduosime senatvėje? V.Krėv. Kaip matysi, taip ir daryk – ant tavęs atsiduodu Žem. Aš jau ant jo atsi̇̀daviau Gs. Atsidúok ant jojo, t. y. pasikliauk ant valios Dievo J.
ǁ paaukoti, atsidėti: Ataduomi savo gyvatą už tėvonystę (įpėdinystę) B. Kursai atidavė patsai save už nusidėjimus mūsų GNPvG1,4.
| refl.: Jis yra labai mokslui atsidãvęs Sb. Tą meilę ji užsitarnavo savo atsidavusiu darbu sp. Negi visi lygiai tiems darbams gal atsiduoti M.Valanč. Su kūnu ir su dūšia atsidãvęs Plv.
atsidãvusiai adv.: Jis dirbo nuoširdžiai ir atsidavusiai rš.
6. tr. netekti, prarasti, išeikvoti: Anglių kasykloje jis atidavė visą savo sveikatą rš.
7. tr. išvežti, išsiųsti: Jį ati̇̀davė į mokslus svetur Sr. Avis į ganyklą ati̇̀davė Grž.
8. refl. daug iškrauti: Ot šiandie atsi̇̀daviau iš uorės Jnšk.
9. tr. išleisti už vyro: Motutė išnešiojo ir ati̇̀davė šelmiui berneliui LTR(Sb).
10. tr. paimti (į kariuomenę): Nelabai sveikas – jo neataduõs vaiskan Trgn. Kai vilko gerklėn – visus atadavė Sdk.
11. tr. pasakyti (sveikinant): Išgirdęs viršininką baisiai šūkaujant, atėjo atiduot labą rytą V.Kudir. Neužmiršk atadúotie jiems labas dieneles Ob.
12. intr. panašiam atrodyti: Taip atdúoda į Valančiaus Manę Slnt. Mun taip àtdavė kaip į Jasaitį Slnt.
13. refl. skleisti kvapą (ppr. nemalonų), būti panašaus kvapo: Negeru ūmu atsidúoda viralas, mėsa, t. y. smirdi J. Čia kažkas atsidúoda (dvokia) Jnk. Jo iš burnos atsiduoda Grl. Tavo kojos baisiai atsidúoda Klvr. Tas peilis vis dar silkėm atsidúoda Kri. Viralas dūmais atsidúoda Ldk. Čia mėšlu atsidúoda Alk. Pelkės šienas žuvia atsidúoda Ll. Mėsa smarkiai atsiduoda ožiena Blv. Kaip nekenčiu to krominio sūrio – pačia avim atsidúoda Vkš. Medžiu atsiduodąs R209.
| Vynas gardžiai atsidúoda (skaniai kvepia) Užp. Kvepiu kuo, atsiduomi SD238. Krosnis atsidavė šiluma rš.
| prk.: Ilgus metus jo mokinių lenkų kalba atsiduodavo žemaitiškumu A.Janul.
^ Kokiame liekne augęs, tokiu ir atsiduoda J.Jabl. Žuvis ir svečias trečią dieną atsidúoda Grdž. Kas puode buvo, tuo ir šukės atsiduoda Mrk.
14. refl. rodytis: Man taip atsidúod, būk aš varpnyčią matąs KI549. Tai man atsidúod lyg kaip kokia pasaka KII42. Juo daugiaus aš tą dalyką apmąstau, juo tamsesnis jis man atsidúod KII52. Man atsidúoda, kad praejusis pavasaris buvo šaltesnis Prk. Man taip atsi̇̀davė tavo pasakymas Dr.
15. refl. ateiti: Kada tu atsdúosi? Ds. Iš kur tas Petras atsi̇̀davė? Sk.
ǁ refl. pareiti: Aš misliau, kad jūs abu namo atsi̇̀davėt Kp.
16. tr. atšviesti, atmušti: Veidą ataduomi R74. Zerkolas veidą atduost N.
ǁ refl. atgarsėti, ataidėti: Šovė bernužėlis į baltą liepelę, atsi̇̀davė jam garsus balselis pas jauną mergelę (d.) Žž. Šukytai skamba, šuke atsiduost R306.
17. refl. atsitikti: Per karą vis nelaimių atsidúodavo Smln.
◊ ant vienõs atsidúoti pasiryžti: Visų Šventų rytą, ant vienos atsidavusi, Martynienė ankstie nuėjo į bažnyčią Žem.
dvãsią atidúoti mirti: O palenkęs galvą, atadavė dvasią BtJn19,30.
grabù atsidúoti būti senam, nebetinkamam vedyboms: Jis grabeliu atsiduoda Plv. Jau atsiduoda grabu ir jis Ds.
sámtį atidúoti pavesti šeimininkavimą: Jau tuoj, dėdiene, atidúosi sámtį marčiai Alk.
šunimi̇̀ atsidúoti nusibosti, įkyrėti: Toks darbas tai šuniù atsidúoda Trgn.

×dadúoti, -da, dàdavė (hibr.) tr. užtektinai duoti: Kap tręšimo nedadúosi, tai ir nieko nebus Nmč.
įdúoti, -da, į̇̃davė
1. tr. K įteikti (ppr. į rankas) nusineštinai: Išleidau dukrelę martelėse, įdaviau rūtelę rankelėse Lzd. Lai eita, piningų įduotas, kur nora Šts. Įdavė jai linų kuodelį, kad suverptų ir išaustų MPs. Įdavė velnias žmogui visą maišą sidabrinių pinigų BsMtII59. Įdavė jiems ginklus M.Valanč. Niekas neįdavė, viskas kruvinu triūsu uždirbta LzP. Juozam ką duodi, tą ima i veža, o tiem nieko neįdúosi Rm. Norėjo man įdúoti siūti suknelę Pc. Į rankas įduomi R113. Nendrę ing dešinę ranką jo indavė DP168.
| Mergaitė nevalgo, nieko o nieko neįdúosi Rm. Aš įduodamúoju, – ana sesuo sako, t. y. ką man įduoda J. Karšinčius bėr įduodamúoju karės laikais (nebėra išimtinės) Šts. Menkas valgis įduodamas, t. y. kad svetimų rankų veizdi J.
ǁ pateikti, išleisti: Dvi telyčios buvo įduotos ant ganyklos Pc. Viešpatis indavė ganymop avis savas DP457.
ǁ padaryti, kad turėtų, suteikti: Karvėms atrają įdúoda Ilg.
| Ji pati įdavė Martynui mintį įsitiekti naują veislę [kiaulių] I.Simon. Norėjau vaikams mokslą įduoti Šts.
| Du trobesiu nudegė, bet kitų nebį̇̃devėm (apgynėme) Lnk.
| Savo arkliams į̇̃davė gerokai meisos (nupenėjo) Brs.
^ Ką prastas įdúos, geras nebišims Šts. Kad žmogus pats protą neima, kiti jam neįduos TŽV623. Įduok kiaulei ragus – visą svietą išbadys Slnt.
ǁ paskirti, pavesti: Kad kas man būtų įdúodąs tokį gyvenimą, ir aukštyn pašokėčiau BM380. Seniau, būdavo, sodžius surenka kokiuos vaikus, įdúoda bobutei ar seneliu[i] pamokyt Pn.
^ Įdavė vilkui avis ganyti rš.
ǁ įdėti, duoti parnešti: Į̃daviau vaikam mėsos šmotelį, kad močiai parneštų Trgn. Indúok per jį pinigų Alv. O ar tavo mama nieko neįdavė man atnešti? rš.
ǁ refl. priskolinti (skolinant po truputį): Esu įsidãvęs grapuo Dr. Tada, būdavo, duosi penkialitę, tada ir nepamačiau, kaip šimtas įsidavė Ds.
2. refl. įsitraukti, įsileisti: Su kuom į mūšį įsidúoti (ką į mūšį įtraukti, su kuo imti muštis) KII30. Delto tankiai su noru šnekam ir į nereikalingas kalbas įsiduodam M.Valanč. Insiduomi pražuvon SD392. Karalius mieste į mokslą įsi̇̀davė Jrk133. Abudu gal ne į savo dalykus įsidavėme rš. Jeib neindavusis kalbosna su velinu, niekad būtų savę ir mūsų nepražudžius DP514.
ǁ susidėti: Oi, negerai įsiduoti su tokiais draugais rš. Nevierytina, kad Petras su išdavėju bebūtų į draugystę įsidavęs brš.
3. refl. pasiaukoti: Tu su gera valia pats už mus įsidavei prš. Nesistenkim prieš Dievą, bet jam mielai insiduokim BPII225.
4. tr. įsiūlyti kainą, norint nupirkti: Man gerus pinigus už tą arklį buvo įdãvę, ale nepardaviau Jnšk. Šimtą rublių iñdaviau – da neataduoda Sdk.
5. tr. įtraukti, įkišti: Čia jau labai iñdavei, mažai posman sukrausi Mlt.
| Ranką į mašiną įdavė Ggr.
| refl.: Galas lauko miškan įsidúoda Ds. Namo sąspara įsi̇̀davė priekin Dglš. Kyšulys buvo toli į jūrą įsidavęs rš.
| Buvau įsidavęs pirštą į mašiną, dėl to ir nebatauga nagas Šts.
6. tr. padaryti, kad apimtų, įvaryti: Nereik gandinti, gali ligą įduoti (susargdinti) KlvrŽ. Įdavė velnias tokią baimę, kad piningų nebiškasiau Šts. Įdavė arkliui puslioką iš sunkio traukimo Plt.
| refl.: Sunkiai gyventi yr: į tokius vargus įsidúoti Prk.
7. tr. įskųsti: Gal kas į̇̃davė, kad taip greit sučiupo Srv. Nežino kas šito šunes – jam kad tik kožnas įdúot Nmn. Kas mane añdavė? Grv. Arkliavagis nenorėjo pats save įduoti rš.
^ Įdúotas kap parduotas Mrp.
8. refl. Arm, Lz pasisekti: Įsi̇̀davė duoną iškept Rod. Puodas, kurį iš molio padarė, n'įsidavė CII56.
9. refl. pasekti, pasidaryti panašiam (į ką): O vaikai ar insidavė nor vienas in tėvą? Lp.
ǁ refl. nusiduoti, pasitaikyti: Kap insidúoma kokis vaikas, tai nieko nepadaro Lz.
ǁ refl. turėti palinkimą: Į dainorius n'įsi̇̀deviau, i dainų neturu į galvą Pgg.
10. refl. apsimesti, dėtis, nuvaizduoti: Šitan reikale insi̇̀davė visai nieku dėtas Lš.
11. refl. įsigauti (į ką): Kad tik įsiduočiau šitan kelian A.Baran.
ǁ įlėkti: Gal jau karvė miškan įsi̇̀davė, kad nebesimato Ds.
12. refl. pasirodyti: Ir jam insi̇̀davė, ka tas žmogus važiuoja in tą akmenį Dv.
◊ káilį (kudãšių Sv, kuõdą Vg, nùgarą, šónus) [į dárbą] įdúoti gauti mušti: Tie baros ir į̇̃devė káilį KlvrŽ. Įdúosi savo káilį į dárbą! Gr. O neklausysi – nugarą įduosi! Žem. Vaikai, liaukiatės, įduoste šonus! KlvrŽ.
ragùs įdúoti leisti įsigalėti: Įdúot ragùs vyruo negalima Akm. Žodelio negalėjo pasakyti, ir į̇̃devė ragùs Rdn.
išdúoti, -da, i̇̀šdavė
1. tr. paduoti dalimis į rankas, padavinėti (pro tarpą): Išduok mums meisą pro langą, – pasakė man vagys, lauke pasiliektantys Šts.
ǁ pateikti, suteikti: Be pinigų dabar nebeišduoda jokių prekių rš. Išduos kareiviam žirgelius TDrIV73(Kb). Gal išdúosi man kokį raštelį, kad turėčiau pasirodymą Jnšk. Gaspadinė klebono turtą išdúoda į pamiliją Šts. Krepšiuk, išdúok dvejus pietus, dėl manęs i dėl jo (ps.) Vlkv. Dar daugiaus Dievas turi, nekai išdavė B.
ǁ perleisti: Išdúok jam visus daiktus J. Visos bačkos buvo kaimynui išduotos Grž. Raktus miško sargas padavė močiai ir prisakė, kad niekados jų neišduotų BsPII241.
ǁ išleisti (ppr. pinigus): Nunešė kitąsyk šluotų, pardavė, vėl ant didžiausių reikalų savo išdavė visus pinigus BsPIII214. Išduodami [apyvartiniai] piningai N. Kur gausim tų daugiaus išduotinųjų piningų LC1878,30. Pinigus vartoti, išduoti R25.
| Gerai, kap turi [smulkių pinigų grąžai] išdúoti Lp.
^ Kaip laimėtas, taip išduotas Q666.
| refl.: Piningai išsiduost N.
ǁ išleisti (kortą kortuojant): Kas i̇̀šdavė karalių? Rm. Aš išdaviau, o tu nukirtai karalių Šts.
ǁ refl. pritrūkti beduodant: Kas duoda, tai neišsidúoda, biednesnis nebūna Šn.
ǁ netekti (duodant): Bijūnų nemožna skirt iš krūmų – išduodi Rdm.
ǁ pašalinti: Greitsviestis yr sviestas, pasukų neišdavęs Šts.
2. tr. paskelbti, išleisti: Karalius išdavė gromatą M.Valanč. Tą paliepimą išdavė Lenkijos karalius Zigmantas rš. Sūdas išdavė dekretą P.
ǁ išspausdinti: Ar anos (dainos) bus kuomet surinktos ir išduotos, nieko nesakau ir nelemiu S.Stan.
3. tr. paaukoti: Norint … kūną savą ant sudeginimo išduočia, o meilės neturėčia, tad man visa tai nepadės DP402. Kūnas mano … už jus bus išduotas Mž142.
| refl.: Kristus pats išsidavė užu visus ant išgelbėjimo BPI73.
4. tr. Lkš išsiųsti, išvesti: Nebeturiu bėdos šiemet su avim – išdaviau visas į ganyklą Srv. Karvė buvo išdúota maitinti Plng.
5. tr. pasmerkti: Karalius … išdavė aną smerčiop BsPII52. Nemielaširdžiai … atliksis prakeikti ir išduoti ing ugnį amžiną DP533.
6. tr. sulaužyti ištikimybę: Išdúoti tėvynę DŽ1. Menševikai ir eserai išdavė revoliuciją (sov.) rš.
7. tr. atskleisti (paslaptį): Neišduok paslapties rš. Tik neišdúok mano žodžių Slm. Visur sekas (galima) pasislėpti, bet pilvas išdúoda Lp. Kalba tava tave išduod CII700. Senelis, bijodamas smerties, raganų neišdavė BsPII238. Tave pagaus, o paskui tu ir mane išduosi BsPIII125. Akys tave išduõs Pšl. Veidas tave išduos, jei ką pikta darysi VP49.
^ Išdúoda vilką akys, ė vanagą nagos Prng.
| refl.: Vieną vagį sugavus, kiti patys išsidúoda Vdk. Slėpė slėpė, an galo i išsi̇̀davė Grk. Jis piktas, tik ką į žmones neišsidúoda Gs. Neišsidavė, bet aš numanau, kad žodžiai pritinka pri širdies Šts. Jis pats išsidavė savo žioplumu Srv. Neišsidúoda, kad girtas Pc. Neišsidúoda, kad moka vokiškai Tr.
8. tr. vesti vaisių, teikti kokios naudos: Šiemet avižos geriau išdúoda (kuliant daugiau byra) nekap rugiai Sn. Nedaug sėklos šiemečiai dobilai teišdúoda Srv. Jų žemės geros – pūras dvidešims išdúoda Ėr. [Medis] išduoda šakas dides BtMt4,32. Klevas išduoda saldžią sulą rš. Vyno medeliai išdavė tokį didelį vaisių Tat. Laukai nesėti neišdavė vaisių žemės M.Valanč.
| Mūsų karvė svetimam pieno neišdúoda Šk.
9. tr. skleisti (garsą, kvapą, šviesą…): Pūsdams vamzdelį, balsą išduosiu, linksmai dainuosiu A1884,239. Išdúok balsą (parodyk, kokį turi balsą) Šts. Karveli, išdúok garselį ant visos girelės, sušaũk savo pulkelį JD387. Čižikai turi ukvatą garsingą balsą išduoti Nm. Radastėlė žydi, kvapą išdúodama JD88. Tie obuoliai išdavė labai skanų kvapą LTR(Užp). O mėnuo neišduos šviesybės savo BtMt24,29.
10. tr. iškrauti: Uorę vasarojaus ne teip lengva išduoti Jnšk. Išduoti vežimą su klėbiais be šakių Šts.
11. tr. R364 išleisti už vyro: Išduomi dukterį ažu vyro SD410. Išduoda duoda tėvas dukrelę, palydžia leidžia broliai sesiulę per lygius laukus, per beržynėlius NS352. Išdaviau dukterį už gero vyrelio Jnšk. Gerai išdavė visas dukteris Vrn. Išdavėm sesulę martelėsna VoL392. Mes tave išdúosim ir pasogą duosim JV455. Oi žada ketin tėvas dukrelę išduoti in šalelę LB129. Kai da sėdi kasnykuota, da tebėsi neišduota O.
12. tr. išleisti į kariuomenę: Trečias, kaip i̇̀šdavė, ir negrįžo [iš kariuomenės] Tvr.
13. tr. išnuomoti: Žemę i̇̀šdavė iš pusės Sb. Žemę i̇̀šdavėm ant pusės Dsn. Išdãvę jie žemę, patys nedirba Jnšk. Jeigut duos gerą kainą, vieną kambarį išdúosiu Trg. Ar nėra išduodamo buto? rš.
14. refl. iškrypti, atsikišti: Vežimo kraštas išsidãvęs Dglš. Kam taip nelygiai tą stirtą nukrovėt – stovi toks pilvas išsidãvęs! Jnšk. Jo kakta labai išsidãvus į priekį Jnšk. Dar naujas namas, o jau viena siena išsidãvusi Nč.
15. intr. sudaryti vaizdą, atrodyti: Sena išdúoda Arm. Aš neišdúodu stora, o stora Lp. Jo klumpės aukštesnės, tai ir jis išdúoda aukštesniu Lš. Mergytė vyresnė, bet itas išdúoda vyresniu Str. Kap ilgesnė paduška, tai gražiau išdúoda Lp. Jis tada i̇̀šdavė visai mažas Nmn.
| refl.: Aš neišsiduodu tokia mandra LB158.
16. refl. apsigimti: Išsidúoda kartais abuojas gyvulys – lenda per akis iškadon, ir gana An. Jei toks arklys jau išsi̇̀davė, tai jam tos natūros jau neišvarysi Slk. Vienas vaikas išsi̇̀davė į tėvą Gs.
ǁ pasitaikyti: Ir tos pačios vištos išsidúoda vienas drūtas kiaušinis, kitas – ne Vj. Kai kada, kai išsidúoda, tai pernedėl yr svečių Trgn.
17. refl. apsimesti, dėtis (kuo), nusiduoti: Jisai išsi̇̀davė miegančiu BM268. Ji, į tą miestą iškakusi, išsi̇̀davė per šneiderką Sch195. Tas žmogus išsidúoda bepročiu Mrk.
18. tr. smarkiai ką padaryti: Iškapojo i̇̀šdavė tuos krūmus, i daba gražu Jrb. Ìšdaviau (išlaksčiau) visą miestą, kol tave suradau Skr. Pasėjau eželę miežių, tai vištos sulėkę i̇̀šdavė (išlesė), nei varpelės neliko Ml. Išduõs išduõs (išplūs) tave paskutiniais žodžiais, o paskui ir vėl geras Trgn. Bra, jo žemė išduotà (gerai išdirbta) po dešims kartų, kur tę rugiai nederės! Klt.
| refl.: Išėjo išsi̇̀davė per lauką Š. Apsirengė ir pėsčia išsidavė į Pakalnius J.Paukš. Aš kai jau išsidúodu, tai toli nueinu Sdk. Ale tai išsi̇̀davė polaidžiai Sdk. Anądien abi susitikę išsidavė (išsibarė) kaip tik išmanė Trgn.
ǁ kurį laiką smarkiai ką daryti: Visą dieną i̇̀šdevė putbalą, nėkaip neprisisotina Rdn.
19. (sl.) tr. išlaikyti (egzaminą): Pabaigęs mokslą, ir egzaminą išdaviau A1884,291. Tai kaip, ar i̇̀šdavei į trečią klasę! Smn. Mūsų berniokas baigė keturius skyrius ir labai gerai i̇̀šdavė Ds. Nuvažiavo Vilnion išduoti mokslus, arba egzaminą M.Valanč.
◊ káilį išdúoti įkirsti, primušti: Kad išduõtų káilį, nebkeltų tada siutinio Užv. I jis, pagalį nutvėręs, ka išdavė, ka išdavė kailį tam ponui LTR(Vdk).
rañką išdúoti susitarti dėl vedybų: Buvau pas mergelę, i̇̀šdaviau rankẽlę, suderėjau JV1076. Žinok, jog muno tu būsi, munie rankelę išduosi Plt.
nudúoti, -da, nùdavė
1. tr. paduoti žemyn: Žemyn nudúoti KI629. Nuo tokio aukšto strėkio ne teip lengva nudúoti pėdai (kuliant) Jnšk.
ǁ paduoti tolyn: Toli sėdi – negaliu tiek nuduot [alaus stiklinės] Jnšk.
2. tr. paaukoti: Jį už mus visus nudavei, idant jis mūsų griekus ant kryžiaus nešiotų BPI430.
| refl.: Žmogau, dabok, Dievui pats nuosiduok Mž156.
3. tr. nusiųsti, nugabenti: Nustebėsi vietą, kur karvę nuduoti į ganyklą J. Nudúok tolyn žmogų užslėptą, ir nieks nežinos apie jį J.
4. tr. nuleisti, išleisti už vyro: Ar ne mano dukrelė, kur vargelin nùdaviau? Slk. Tetušis mano, senasai mano, kam taip nudavei toli nuo savęs NS919. Nedavė močiulė, kur ašiai norėjau, nùdavė močiulė svetimon šalelėn BM463. Mane nenóru nùdavė Tvr. Nudúok mane, motule, už vargdienio bernelio Mrk. Žada mane jauną už seno nudúoti Lp. Močios dukrelė valioj auginta, į vargelius nuduota Srv. Taip toli žadėta, taip toli nuduota, už aukštųjų kalnelių, už giliųjų upelių D6. Geriaus daro tasai, kuris nenuduost už vyro mergos savos DP71.
5. tr. atiduoti, išleisti į kariuomenę: Nuduoda vaiskan Arm. Laike karės visus tris vaikus nùdavė į vaiską, ir tenka dabar senatvėj vienai vargti Krp.
ǁ paimti į kariuomenę: Pagal aukštumą buvau tęvas, ir nenùdavė į kareivius Plng.
6. tr. pasakyti, pranešti, papasakoti: Sueikit, broleliai, sueikit, jauniej, nudúokit žinelę man jaunai mergelei Vrn. Niekas apie tai nenùdavė nieko Lzd. A nùdavė skerdimo istoriją? Lnkv.
7. refl. Q212, SD255 pavykti, pasisekti: Ne kiekvienas darbas gerai nusiduoda rš. Alus, duona šį kartą nenusidavė B. Linų kloja mums šįmet nenusidavė J.Jabl. Tai ir nenusi̇̀davė su šienu Pc. Ragaišis tai jau gerai nusi̇̀davė iškept Pbs. Nusi̇̀davė vilnas sukaršti Pc. Šį kartą alus prastai man tenusi̇̀davė Vkš. Jai visada nusiduoda su bernais (ji turi pasisekimą) Pnd. Vakaras nusidavė ko puikiausiai Vrp1902,109. Nenusidãvęs tas jų vaikas Pc. Kaip tau kelionė nusi̇̀davė? Vdžg. Kap jis nor, taip stov, sekas, nusiduost R328.
8. refl. BPI16, R170 atsitikti, įvykti: Margai sviete nusiduoda N. Tai tankiausiai nusiduoda pavasarį bei rudenį S.Dauk. Kas čia nusi̇̀davė? KII326. Nusidavė man sučiupti pono sakalą BsPII110. Dievas žino, kaip čia nusiduõs, t. y. bus J. Kažin kaip nusiduõs – ar rasiu juos namie? Vdžg. Visaip gali nusidúoti Ėr. Kaip nusiduõs – galiu ir nakvot Btg. Ir nusidavė, jog po trečiai dienai rado jį bažnyčioj sėdintį MP57.
9. intr. impers. Gs atrodyti, pasirodyti: Kaip man nuduoda, t. y. rodos J. Taip man nudúoda, kad anų paliks nesėta Slnt. Man nuduoda, kad netrukus bus lytaus Rs. Man nùdavė, kad gieda už sodo Alk. Ne taip šlykštus, kaip iš sykio man nudavė BsPII125.
| refl.: Man nusi̇̀davė, kad tu mane šauki Grdž. Nežinau, ar jis taip sakė, ar tik man taip nusi̇̀davė Ll. Vakar nusi̇̀davė, kad šiandie bus lietaus Brž.
10. refl. pasekti (kuo), atsigimti, būti panašiam (į ką): Vaikai dažnai pagal tėvus nusidúoda Trgn. Tai tu in savo bobą nusdavei (darai taip, kaip ir ji) Lp. Jis į tėvą nusi̇̀davė Ll. Vaikas po tėvu nusi̇̀davė (labai panašus į tėvą) Vj. Jeigu po kumeliu nusiduõs, tai bus greitas kumeliukas Ds. Ir Martynas į aną pamiliją nusidãvęs Pc.
| Ingi darbą, ingi visa ana nusidãvus (linkus) Arm.
11. tr., intr. dėtis (kuo), apsimesti: Jis nekvailas, tiktai nudúoda kvailą Dkš. Ir šiandien da save lenku nuduoda V.Piet. Nùdaviau būsiąs nematąs J. Vakar mane susitikęs nùdavei visai nematąs – į kitą pusę nuėjai Alvt. Jis nùdavė, kad nieko negirdžia Jrb. Jis tik tyčia nùdavė girtą Vv.
| refl.: Nusiduomi neišmanąs R15. Nusiduomi nei nematąs N. Nusidaviau nežinąs B. Karalaitis nusidavė, kad jau negyvas BsPIII21. Nusidúokiva negirdiñt, gal nė nereiks eiti Alk.
ǁ suvaidinti: Par vaidinimą visi gerai nùdavė Dgl. Iš jo tikras artistas – moka nudúot Ktk. Va Onelė, tai gerai nudúoda PnmR. Ale tai gražiai Jasiukas nùdavė vilką Ut.
ǁ tr. imituoti, pamėgdžioti: Išrado dabar mašinas, kurios paukščių ir žmogaus balsą nuduoda rš.
ǁ intr. parodyti, išsiduoti: Kad ir sunku buvo, ale nenùdaviau Sv.
12. būti nusisukusiam: Dideli atviri langai nusidavė į žaliąjį daržą rš.
ǁ pasukti, nukrypti, nusidanginti: Nusi̇̀daviau į šalį ir paklydau Ggr. Aš nežinau, katros važiuot, katron šalin nusiduot LTR(Slk). Ar nematei, kur nusidavė šitie žmonės? Trgn. Kas kur nùsdavė: kas miškan, kas krūmuos Vlk.
13. tr. nunuodyti: Jeigu žoles pabirensi druska, taisydamas lesalą, ir duosi kalakučiukams, tuo nudúosi J.
14. tr. vykusiai padaryti: Žiūrėk, kaip jis šaukštus gerai nudúoda Kair. Gerai nùdavė (pasiuvo) man drapaną – kaip prilipus stovi Jnšk. Ot šėpą kad nùdavė, tai nùdavė! Všk. Niekas taip nenuduõs, kaip jis nuduoda! Jnšk.
15. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Antys miežius nùdavė (nulesė) Dglš. Kad nùdavė, tai nùdavė užėjęs lietus (smarkiai palijo) Ėr. Nùdavė (iškirto) medę (mišką) ir išplėšė [žemę] Šts. Ponai daug medės nùdavė (pardavė) Šts. Nudúota nuvoliota kad te baisiausia Krd. Dvi dienas [po kūlimo] buvo baigtuvės, smagiai nùdavėm (pašokome) Jnšk.
| refl.: Žėk (žiūrėk), kas tę per lauką nusidúoda (greit eina) Ps. Kaip šoko kiškis, tai kelintan laukan nusi̇̀davė (nubėgo) Ds. Kiek tik gãli, tekinas nusi̇̀davė per lauką maudytis Jnšk. Ir nusidúok tu man taip toli! Srv. Kad nusi̇̀davėm (nusivanojome) šiandie pirty – net gera Jnšk. Nusidavėm (nusimaudėme) Mūšoj – taip sveika! Jnšk.
16. tr. primušti, prilupti: Jau vaiką nùdavė, kad rėkia Ėr. Sakau nedūk, bo tuoj diržu nudúosiu Všn.
17. (sl.) tr. išlaikyti (egzaminus): Reik egzaminai nudúot Aps.
◊ báilės nudúoti prilupti: Ot nuduõs báilės tėvas parvažiavęs Upt.
gãro nudúoti nusivanoti: Ot, vyrel, gerai pirty gãro nùdavėm Jnšk.
káilį nudúoti įkirsti, prilupti: Nudúosiu káilį su rykšte, tai tuoj pasitaisysi Vkš.
panudúoti tr. išsiųsti, įstatyti: Norim dukterį internatan panudúot Grv.
padúoti, -da, pàdavė
1. tr. SD260 prinešus ar pakėlus įteikti (ppr. į rankas): Aš kiaušinį paėmiau ir motutei pàdaviau Švd. Padúok kirvelį Šlčn. Šventas Petrai, paduo raktus, atrakinsiu peklos vartus LTR(Ad). Yra mano sesiulė ugnelei paduoti, yra mano broliukas kelelį parodyti Kos137. Sesyte mano, žalia rūtyte, pagiduokai šitam sveteliui karštą ugnelę (rd.) Ds. Pagiduok teipag tą grūdą MP329.
| prk.: Nė vieno vagies niekas man nepadavė Žem. Padavė į jo rankas visus kalinius, laikomus kalėjime Skv1Moz39,22. Tėve, ing rankas tavas paduomi dvasią maną DP173.
^ Kai Dievas duos, tai ir per langą paduos Prng.
ǁ padėti, duoti (valgyti, gerti, ėsti): Vaikai verkia, valgyt prašo – nėra ką paduoti rš. Kiekvienam gyvuliui reikia padúoti Ėr. Mes padúosim kumelaitei šieno Srj. Mūsų šunelis bet ką paduotas ėda J.Jabl. Nueik, padúok karvei ir avelei Mžš. Visi žmonės pirm gerą vyną paduost VoL67. Gerkite … ižg to gėrimo, kurį aš jumus paduomi DP141.
^ Mokėjo išvirti, tik nemokėjo padúoti Bsg. Dūšia ne avelė, šieno nepaduosi Skdt.
| refl.: Mes atsivežėm savo šieno ir arkliams pasi̇̀davėm Srd. Išvažiuosiu už miesto, pasidúosiu arkliam ėsti Pc.
ǁ ištiesti paspaudimui (ranką sveikinantis): Sveikinas, dešiną ranką kits kitam paduodami S.Stan.
| refl. tr.: Mes, pasidavę rankas, prisiekėme tvirtai laikytis tarpusavy draugystės J.Balč.
ǁ pateikti, pristatyti (iš toliau): Kai tik palyja, tai tuoj į Šešupę padúoda vandenį Gs. Kai paduõs iš aukštai vandens, tai bus tvanas! Jrb.
ǁ pateikti: Čionai paduodu man žinomų vardų sąrašą K.Būg. Dvidešimt apylinkės valstiečių padavė pareiškimus stoti į kolektyvinį ūkį (sov.) sp. Taip vieni kitiem pavyzdį ir padúoda (parodo) Ds. Štai tau paduodu (sukeliu) rūpestį apie žemę muno S.Stan. Apylinkėj buvau daininykė ir laikraščiuos padúota (aprašyta) Všn. Galime paduoti šią gražią naujieną A1884,383. Paduotos žinios [knygoje] kiek pasenėjusios rš.
ǁ intr. perleisti paveldėtinai: Eilė (karta) eilei padúoda: jos močia buvo mergos vaikas, ir ji mergos vaikas Ds. Ta liga į pamiliją padúoda (yra paveldima) Gs.
ǁ refl. perleisti paliekant, pasitraukiant: Par kiemus eitant, šunys pula, kitas kitam paduodamós Šts.
ǁ tr., intr. išsilaikyti orams, keičiantis mėnulio fazei: Aną mėnesį senas jaunam kad pàdavė, ir buvo giedra Bsg. Pàdavė jaunam šaltį, tai da paspirgins Ut. Į jauną pàdavė lytų, dabar tai lys Krš.
| Delčiai padavė (mėnulis dyla) MŽ345.
2. tr. palikti likimo valiai, leisti ištikti kuriai blogybei: Nors žirgelius mes atduosma, tavęs nepadúosma Ds. Skatino, idant nepaduotų savo krašto neprieteliams S.Dauk. Pjaudamas, šienaudamas lietui nepadúok Švnč.
ǁ atsukti, išstatyti smūgiams: Jei kas ištiktų dešinę pusę veido tavo, paduok jam ir antrą BtMt6,39.
ǁ Kv leisti pasisavinti: Svetimo nenorėk, savo nepaduok S.Dauk.
ǁ netekti: Vargdieniai, nenorėdamys liuosybės savo paduoti, raginamys dirbti, priešingavo S.Dauk.
3. tr. pavesti: Tėvas pàdavė gyvenimą (ūkį) sūnuo, o pats nusikaršino Šts. Tėvas jai padavė ūkį I.Simon. Tik ne dėkui motinėlei, kad mane padavė anytėlei Nm. Žemę padavęs est vaikams Adomo Mž465.
| Tura visi mano paduotieji (pavaldiniai) tavęs klausyti I.
^ Nėko nerūpinas, kaip gyvenimą padevęs KlvrŽ.
ǁ refl. atsiduoti: Pasidavė ant vaikio, o šis ir užmiršo, apgavo, pametė Lž. Jaunam bernyčiui pasiduosiu KlvD209. Pasidúodu in daktarus Lzd. Pasidavęs tai pagundai rš. Kad pilvotas koks ponpalaikis taipo prasikeikia, tai jau ne dyvai, nes velniui jis pasidãvęs K.Donel. Pasiduoda ant jo valės N. Tinginiui pasiduomi R135. Ant to pasiduomi, stoviu R73. Mielamui Dievui paduomies PG. Povilas paduostis maldomus DP225. Pasiduosti ing šventą apveizdėjimą jo MP130. Mes visi po sargybe tavo pasiduome PK182.
| prk.: Jie pakėlė inkarus ir pasidavė jūrai SkvApD27,40.
4. refl. K nutraukti priešinimąsi, prisipažinti nugalėtam: Visas pulkas pasi̇̀davė i nelaisvę Šv. Kai karo laivas kautynėse nuleidžia vėliavą, tat reiškia, kad laivas pasiduoda priešui rš. Ar pliš, ar truks – nepasiduosiu M. Nepasidúok, kad ir šonkauliai braškėtų! Grž. Nepasidúok, kibk prýš! Skd.
| prk.: Pasiduok ligai – tai jau nė galo nebus Žem. Visus mus šiltinės perkratė, tik aš vienas nepasi̇̀daviau Srv. Per anksti senatuvei pasi̇̀davei Slm.
ǁ nusileisti, sutikti: Tėvas … jos nužemintam prašymui pasidavė BsPIII33. Nepasi̇̀davė nulygstant, ir nepirkau Šts. Pasi̇̀davė po visais, nusileido Grd. Žmonėmus turime kartais paduotis DP109.
5. refl. būti paveikiamam: Atsisuks, jau pasduoda (pradeda judėti) Sdk. Žieminis paršelis lengviau pasiduoda nušeramas Šts. Lygus stosis žemės pelums pamestiemus, kurie pigiai paduodas vėjams pučiantiemus SGII1.
| Dabar tupliai maži, bet nešiojant pasduõs (prasinešios) Vžns.
6. tr. išsiųsti, įstatyti (kur): Vaiką į šiuilę padúoti (nugabenti) KII228. Jonas buvo paduotas kalinėn BtMr1,14. Aš tave tyčia ten padaviau prie darbo BsPIII181.
7. tr. sukelti: Ant saulės ziegoriaus anoji linija, kurią šešėlis paduost, … tuointimpos slinkčioja DP582.
| Daug gėrus, man padúoda į pagires Šts. Šnapšė bobas pàdavė į raudonį Šts.
8. tr. padavinėti, kitam kraunant: Paduodamóji šakė Šts.
9. tr. leisti už vyro: Paduoti savo dukterį už vyro N. Nėra tokio būdo mūsų žemėje jauniausią paduoti pirm vyriausios BB1Moz29,26.
10. tr. išleisti, atiduoti į kariuomenę: Vienas brolis buvo padúotas kariuomenėn Šr. Žada mane jaunuolėlį žalnierium paduoti J.Jabl.
| refl.: Namie nepatiko, tai pasi̇̀davė (įstojo) į kareivius Šv. Pasidúosiu po kareiviais JD930.
ǁ paimti į kariuomenę: Jo sūnaus nepàdavė Jnšk. Ar daugelį šiemet pàdavė? Užp.
11. tr. pasakyti, pranešti: Padúoda labą vakarą, o ans nėko nesako Šts. Ans … visokius melavimus ant jos padavė BsPIV146. Kad jau reiks, vėl padúosite žinią Lnkv. Toli ant motutę kieminėt važiuoti arba prieš smertelę žinelę paduoti d.
12. tr. įskųsti: Pàdavė už vagį, bet išteisino Šts. Sako, jų būt neradę, ale gal kas pàdavė Sdk.
13. tr. pareikšti ieškinį ar apskųsti (teisme): Prikalbėjo kaltininką paduoti į teismą J.Balč. Možna buvo anas padúot [į teismą] až tokį darbą Mlt. Idant … nepaduotų tave sūdžiai BtMt5,28.
| refl.: Jis pasi̇̀davė į teismą Rm. Ans pasi̇̀davė į Vilnių Krtn.
14. tr. patraukti, pastumti, pavesti (į kurią pusę): Reik atbulą mašiną padúot Jrb. Padúok stalą arčiau lango – bus šviesiau Jnšk.
| Paduok arklius nuo javų Jnš.
| prk.: Mėnuo pàdavė į paraižus (paryžo, ėmė dilti) Šts.
ǁ refl. pakrypti, pasisukti: Daržinės siena labai pasi̇̀davė į aną pusę, reikia atremt kuo Ėr. Ąžuolas pasi̇̀davė (pasviro) į šoną Skr. Sienojas į vidų pasidãvęs Pg. Kakta žema, pasidavusi į užpakalį rš. Rankovės per daug į priešakį pasidãvusios (persuktos) Lnkv. Virštininkų karčema buvo, kur Palangõs-Kretingõs kelias pasidúoda į Kiauleikiùs Plng. Paskuo pasi̇̀davėme (nuvažiavome) ant Var̃nių Šv. Iš pradžių buvo spiečius pasidãvęs (lėkęs) miškan Ds. Čia vandenio yra, reik pasidúot į dešinę pusę, išeisim sausiau Bsg. Ant jūrių pasidúoti KII179.
ǁ refl. prk. pasinešti, rodyti polinkį: Mertynas … pasi̇̀davė ant kelionės Sch231. Buvo pasidãvęs po svietą vaikščioti Plng. Mato tėvas, kad sūnus kitur pasidãvęs, ir nebesakė nieko Srv.
15. intr. pasekti (kuo), būti panašiam: Vienas vaikas po motina pàdevė Užv. Karūnos gelsvuojančiai baltos, į rausvumą paduodančios P.
| refl.: Aš tam tikiu, ka giminėm pasiduoda Jnš. Abudu [sūnūs] buvo pasidãvę į savo tėvą BM209.
16. intr. skleisti kvapą, dvokti, atsiduoti: Ką gi deginat, kad dūmais padúoda? Lel. Pernykščiai rugiai jau padúoda pelėsiais Pbr. Alus da vis salyklu padúoda Vj. Koks čia ragaišis – šutu padúoda! Jnšk. Šiltas pienas karve padúoda Trgn. Geras vanduo niekuo nepadúoda Trgn. Velioniu jau padúoda – tuoj mirs Skp. Iš kamaros plėkais padúoda Dbk. Senas kiaušinis, jau truputį padúoda On. Tik vakar papjoviau žąsį – jau šiandie padúoda Sv. Mėsa jau negardžiai padúoda Ds. Kepė pyragus, tai visa gryčia taip gardžiai padúoda Dgl.
| Pienas į virintą paduoda Šts.
17. tr. užvesti, pradėti (dainą), duoti (toną): Ir karalius pats dainuotų, kad kas dainą jam paduotų Kp. Gerai vaikai dainuoja, tik reikia balsą padúot Slm.
18. refl. apsimesti, nuduoti: Pasi̇̀davė numirusi ir atsigulė ant lentos BM149. Pasidúok už sergantį BM295.
19. refl. sumenkti, susilpti, pavargti: Kad ir žmogus jau visai pasi̇̀davė – nei jis triobų stato, nei darbą dirba Vb. Jis jau, žmogelis, visiškai pasidãvęs (susenęs), išbalęs vaikštinėja Jnšk. Jonas šįmet labai pasi̇̀davė (sulyso, sunyko) Aps. Tokia pasidãvusi, gal ar serga! Ds. Vakar niekur nebuvau, teip buvau pasdãvęs Slm.
ǁ refl. sukrypti: Jų pirtis jau pasidãvus, turbūt greit visai nuvirs Trgn.
20. intr., tr. smarkiai ką padaryti: Lig pietų keturiese padúosim (gerai papjausime), ir bus rugiai nupjauti Jnšk. O da kad vėjas paduos nuo kalnų, tuoj dvidešim trisdešim laipsnių [šalčio] Brž. Krosnį įkaitina, vandenio užpila, paro paduoda, atsigula ir parinas Vl.
| refl.: Kol jaunas buvo, pasi̇̀davė (paūžė), o dabar, kaip ves pačią, būs rimtas gaspadorius Šv.
◊ į pė́das padúoti sukelti nuogąstį: Žiūrau – durys praviros, tuoj man pàdavė į pė́das, kad čia vagys Gs. Man padavė į pėdas, kad tu teip ilgai neparvažiuoji Skr.
kai̇̃p padúota aiškiai: Vilnia (Vilnius) regėt kàp padúota Pls. Vakaras tylus, aplink girdėt kàp padúota Rod.
kudãšių (kudõšių Km) padúoti Šmk įkliūti, gauti mušti.
per ši̇̀rdį pasidúoti pajusti nuoskaudą: Ir jam lyg truputį pasidavė per širdį, jog rinko vyrus ir be jo rodos, ir be jo žinios V.Piet.
po kójomis padúoti atiduoti kieno valdžiai: Visa padavė po kojomis jo DP226.
rañką (rankàs) pasidúoti pasigelbėti: Jie viens kitam pasidúodavo rañką Gs. Pasiduokime broliškai vieni kitiems rankas! rš.
pardúoti, -da, par̃davė tr.
1. atiduoti už pinigus: Penėjo veršį pardúot mėsai Tvr. Šituos metus mes nieko neturėjom parduotienai Ds. Vieną paršą pardúojam, kitą skerdžiam Zt. Taip pigiai par̃devė Rt. Parduodi̇̀t man, pirksiu paršą Lz. Pardúok ėmęs tą butą Šts. Niekas tebėr neparduota Pn. Pašėręs, papenėjęs karves parduosimas pardúok J. Bene parduotumbei ma[n] tą kepalą BsPI28. Aš ir ruskai suprantu, jau mane neparduotum Gs. Parduosiu žirgus ir kamanėles, samdysiu audėjėlę DvD299. Šokit, šokit, mergužaitės, kaip nustosit vainikelių, būsit kaip parduotos D79. Pigai ką parduomi SD208. Dūšias savas velinui parduost už menkus penigus DP165. Eikite parduodančiump ir pirkite DP567. Šitai girdžiu Egipte javus parduodamus BB1Moz42,2.
^ Nuliūdo kaip žirgą pardavęs S.Dauk. Už ką pirkau, už tą parduodu J.Jabl. Vilkas miške, o jo kailį pardúoda Vb. Nelopęs alkūnės, neparduosi milo (taupydamas turėsi ką parduoti) A.Baran.
parduotinai̇̃ Nebijau, man namai užrašyti parduotinai̇̃ (galiu juos parduoti) – manęs nepabaidys! Alk. Siuvo parduotinai (ką pasiuvus parduodavo) rš.
| refl. tr., intr.: Pats save velniu parsidavė BM75. Parsi̇̀davė šieną ir pinigus pasiėmė sau Alv. Duonai užteks, dar ir parsidúosim keletą pūrelių Srv. Ar tu duote parsidúosi, ar mainyte parmainysi? JD1044.
^ Parsiduok tėvą, nusipirk ramstį Lp.
2. prk. išduoti iš gobšumo: Savo tėvynės nepardúodu, kitos neperku Mrp. Aš žmogaus nepar̃daviau ir nepardúosiu Ps.
ǁ refl. pasidaryti išdaviku: Tu mūs priešams parsiduoti sutikai rš.
3. refl. parsisamdyti: Parsidãvęs už berną BŽ193.
ǁ atsiduoti: Aš parsidaviau jaunam berneliui už meiliuosius žodelius JD904.
4. prk. apgauti: Manę niekas neparduõs Nmč.
◊ kai̇̃p dienàs (žẽmę) pardãvęs nusiminęs: Be vaiko (vaikui mirus) visi kap dienas pardavę Lp. Vaikščio[ja] kaip žemę pardavęs Krkl.
káulus pardúoti eiti tarnauti: Kaulus pardaviau, t. y. ant slūžmos pasiėmiau J.
apipardúoti, -da, apipar̃davė tr. (didelę) dalį parduoti: Apipar̃davėm didumą prekių, kurių buvom prisipirkę Š.
| refl. tr.: Didumą jau apsipardavė, taisosi išvažiuoti Žem.
atpardúoti, -da, atpar̃davė žr. perparduoti: Būti atpardúodamam BŽ360.
išpardúoti, -da, išpar̃davė tr. viską parduoti: Nuvažiavęs išpar̃davė tavorus End. Aš išparduosiu margas karveles ir tave išvadúosiu Kls. Sugrįžo namo, viską išpardãvę Rm. Iž didžio džiaugsmo ižpardãvę visa, ką turėję DP525.
| refl. tr.: Jie baigia viską išsipardúot – žada važiuot an Kanadą Ėr. Viską išsipardavęs, pasidarė pinigų BsPIV2.
pérparduoti tr. pirkus vėl parduoti: Ne sau perkas, tik jums patiems perparduoti Vaižg.
užpardúoti, -da, užpar̃davė tr. gavus dalį kainos, pasižadėti parduoti: Ažpardaviau kumelioką, ale kažno ar neatsimes, sako, kad per brangu Dbk.
| Žinom, jog zokonas yra dvasiškas, bet aš kūniškas esmi, užparduotas po grieku BtPvR7,14.
pérduoti tr., perdúoti, -da, per̃davė
1. perleisti, atiduoti: Žemė perduota jos tikriesiems šeimininkams – valstiečiams sp. Perdavė tave man brš.
2. per daug duoti: Ana párdavė miltų, t. y. par viršų davė J. Nors man kaži kiek kaštuotų, duosiu perduosiu, bet tą velnią turiu pamokyti Žem.
| refl.: Nebijok, ji niekad nepérsiduoda Alk. Jai duok pérsiduok, o jy vis neturės Rdm.
ǁ permokėti: Paskaityk, ar tik nepérdavei? Ds. Kiba šuva stips, kad jis centą pérdavė! (apie šykštų žmogų) Alk.
| refl.: Jie mokėdami nepérsiduoda Gs.
3. perteikti: Pérduoti labas dienas DŽ.
| refl.: Jos tekstas atmintinai persidavė iš kartos į kartą rš.
4. šiek tiek paduoti: Pérduok karvėm šieno, tegu nebliauna Ds. Einu pérduosiu arkliui avižų, ba rytoj kelionė Dbk.
5. žr. parduoti 1: Stovi žmogus, kūlių vežimą turi perdúot Str. Kaip nuimsiu vainikelį, būsi kaip perdúota Ad. Veršelius perdúosiu (d.) Ign.
6. žr. parduoti 2: Judošius … mistrą savą tokį geranorį perdavė DP155.
pradúoti, -da, pràdavė tr.
1. nepataikyti paduoti; pro šalį paduoti: Pėdą rugių pro šalį pràdaviau Ėr.
2. pradėti duoti: Aš pradaviau iš nepradėto indo J.
3. K duoti rankpinigių: Kokia čia prilygsena, kad zadotko nepràdavei Skd. Pradavė man pusauksinį N. Praduok slūginei pradotką J. Praduomi, duomi pradotką R190.
pridúoti, -da, pri̇̀davė
1. tr. R202 paduoti, prinešus įteikti: Pridúok kėdelę sėsties Kl. Pridúok man tą lazdą, kur kertė[je] stova Lkž. Pridúok man kruželį – aš neprigaunu Skd. Aš par vaikus vakare tau priduosiu laikraščius Vdžg. Eik šen, merguželė, priduok kepurelę KlpD105. Kaip pabalnosi bėrą žirgelį, priduok šviesią strielbelę JV1049. Kai nuvažiuosi į miestą, priduok šį laiškelį jai Žvr. Eikš, priduoki pentinėlius į baltas rankeles TDrVII18.
ǁ ištiesti: Og, mergele, priduok ranką, tegul tave kits nelanko LB116. Dieve, nemiprastok! priduok ranką savo! PG.
ǁ atiduoti: Pri̇̀daviau valdžion karves Šr.
ǁ paduoti (saugoti): Bilietą nuspirk ir bagažą pridúok Sld.
2. (sl.) tr. duoti, suteikti: Jo tylėjimas, nieko nesakymas man kaip tik drąsos priduoda J.Jabl. Geras maistas žmogui daug jėgų priduoda rš. Mano matušės plonos drobaitės priduod man baltumėlį LTIII416. Degtinė nepriduõs sveikatos Ss. Nieko nepriduõs visas tavo vargas dėl sūnaus Užp. Jis savo tarnams sveikatą ir palaimą prieduos Mž429. Viešpats man tepriduoda dar kitą sūnų! Skv1Moz30,24. Saulelė kai paskavoja, tai nebepridúoda šilimos Pl. Grūdas … visiemus alkaniemus peną priduost DP487. Tvanuose vargų baisiųjų tu man priduodi inkarą PG. Jūs, ponai, teisybę ir gerybę tarnamus priduokiat Mž36. Po tam nei angelas pats nenorisi tos garbės priduodams BPII440.
| Jis priežastį pridúoda, būk jis sirgęs KII331. Protą priduoti (duoti patarimą) N.
| Ir daktaro vežimas nieko nepri̇̀davė (nepadėjo) ligoniui Jnšk.
ǁ priskirti: Pridavė tokį kreivį vadovu BsPIV48. Man vaiką pri̇̀davė pilniavot Lp. Pridavė man karalius tris kapas zuikių ganyt BsMtI16. Jo pasiuntmenei priduoda keletą piemenų ir įsako ganyti bandą M.Valanč.
| refl.: Jis neprisidúoda prie mūsų (neprisideda) Skr. Buvo prie bedarbių prisidãvęs Kt.
ǁ refl. Rod turėti gabumų (kam): Ma[no] vyras in visus darbus prisdãvęs: ką tik paims rankosna, tai tą padaro Prng.
3. tr., intr. daug ko ar daug kam duoti: Kiek tam žentui visokios gerybės pridavėm! Srv. Pridúot niekad negali, kas savo neturi Gs. Visiem tai ir duodamas nepridúosi Trgn.
ǁ tr. daug prikrauti: Kai priduõs pilną vežimą, tai ir arklys neišveš Trgn. Dabar aš pridaviau pėdų ant galo, tegul jis užlipęs sutvarko Pc.
4. tr. pavesti, perleisti: Kad jau skiria nuo meilių tėvelių, kad pridúoda piktai anytelei Švnč. Žada atkalbint nuo motinėlės, žada priduoti prieg anytėlės LTR(Al).
5. tr. pridėti, pridurti: Da pri̇̀devė pievos man Klk. Jam pridúoda dar tėvai pinigų Vkš. Nieko top, ką girdėjo ir regėjo, netur priduoti nei nuimti SE120. O kas iš jūsų gal priduot stuomeniop savo uolektį vieną brš. Turim sakyti tikrą teisybę, nieko nei priduodami, nei nutraukdami brš.
| refl.: Pry to sopulio kitas prisidavė sopulys S.Stan.
6. tr. įstatyti (kur): Vaiką pri̇̀davėm vakar į mokyklą Lp.
ǁ refl. stoti dirbti: Jis prisi̇̀davė prie plento sargu Jrb.
7. refl. prisileisti: Niekaip neprisidúoda – spira į grindį (kojomis grindis spardo) Lkž. Dar sunkiaus griešija, kad kunigo neprisiduoda brš.
8. tr., intr. pritarti, sutikti: Suprantu labai gerai tą savo uždavinį ir aš pats, – pridavė Bronislovas Žem. Neginčijuos su anuom, visur pridúodu Krš. Ką anam nesakyk, ans viską pridúoda Skd. Vienas maluoja, antras pridúoda Vkš. Nepridúoda vyrai nė iš tolo Šts. Sakyk šiaip ar taip, ans vis tiek nepridúoda Vvr. O judu ar priduodatav mun? S.Dauk.
ǁ refl. Grg prisipažinti: Kad apgavo – apgavo, aš ir prisidúodu, kad apgavo Plt. Vagis neprisidúoda pavogęs Als. Jau prisi̇̀davė, kad jis kaltas, kad pavogė, t. y. prisipažino J. Dėl ko tu neprisi̇̀devei, kad sūrį buvai suėdęs? Užv. Prisi̇̀davė ir pati apgauta Šts. Kam prisi̇̀davė, nekaltas būdamas Kal.
ǁ refl. pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: Ans tūjau už piršlį prisiduodąs Akm.
9. tr. įskųsti, pranešti: Pridúota, kad vaikus moko Pj.
10. refl. atsitikti: Ir sakė jam vis tai, kas prisidavė jiems Ch1Moz42,29.
11. refl. Grv vaidentis, pasivaidenti: Sako, kad pakapėj prisidúoda Rš. Šiame miške prisidúoda Švnč. Aną naktį prisi̇̀davė mirusi teta Slk. Seniau, sako, tai daug kam prisduodavo Švd.
12. refl. nuduoti, apsimesti (kuo): Jis per tėvą prisi̇̀davė KI62. Pri̇̀sdavė, kad negyva [lapė] Dv.
13. intr. smarkiai ką pridaryti: Kad jau mes pri̇̀davėm (privalgėme)! Lp.
| refl.: Vaikai šiandie prisi̇̀davė (prisilakstė) po orą Pšl.
14. tr. primušti, prilupti: Kad pri̇̀davė, kad prilupė – žinos dabar vaginėt! Jnšk. Pri̇̀davė pri̇̀davė tą senį, iš gryčios stačia galva išstūmė Sb.
◊ ši̇̀rdį pridúoti būti meiliam: Jis su tavim kalba, tau ši̇̀rdį pridúoda, o kap užsigrįžta, kitai ranką duoda Vrn.
sudúoti, -da, sùdavė
1. tr. tam tikrą kiekį suteikti dalimis ar po dalį: Kiek aš jam pinigų sùdaviau! Lp. Sùdaviau jau trejetą šimtų Ss. Kiek mes jam sùdavėm ir javų, ir pinigais! Nmn. Kaimynai šio to sùdavė jam, ir pradėjo jis gyventi J. Jam giminės sùdavė visokių dovanų Lnkv.
| Plauti sudúoti (atiduoti) drabužiai visi sudegė skalbykloj Šts.
2. tr. kokį kiekį įduoti (sugirdyti, sušerti): Kai sudúodi kelias stiklines [alaus], tuoj smagesnis palieka Jnšk. Supuolė, sùdavė visokių žolių, tai ir perėjo tas gumbas Gs. Sùdaviau (suliuobiau) visas avižas arkliams Dr.
3. tr. pasiūlyti kainą: Už paršiuką galiu sudúoti pustrečio šimto Krš. Kiekgi tu, penkius buvai sudãvęs! PnmR.
4. tr. kokį kiekį sukiloti, kitam kraunant: Stambų šieną bepigu sudúoti su klėbiu, be šakės Ggr. Kol čia suduos, ans i sugrėbs KlvrŽ. Man ir rankas nukirto, paki sùdaviau tokion aukštumon visas avižas Trgn. Kelis vežimus sùdaviau (iškroviau, sukroviau), ir dieglys palindo Jnšk.
5. tr. sudėti į krūvą, sujungti:
^ Dar su Dievu pirštais nesudavei (nežinia, kaip bus) RD213.
| refl.: Negerai gyvuliui, kai du girdymai susdúoda Vj.
6. tr. sutuokti: Suduotas būti su moteriške B. Jei tu suduotas esi su moteriške, neieškok perskirtas būti NT1PvK7,27. Girdi poną … anuodu krūvon sudavusį, alba suvenčiavojusį BPI176.
ǁ refl. susižadėti: Susidúoti su kuom K.
7. refl. pasirodyti: Susdúoda, lyg kas į kiemą ką tik įvažiavo Ml. Kartais žmogui susdúoma visai nebūti dalykai Švnč.
8. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Sudúodam (sušokame) ir mes dar pasuktinį Jnšk. Da popiet lietus gerai suduõs Slm. Sùdavė lytaus, pasitaisys varstai (vasarojus) Dr. Kai sùdavė (sumynė) vištos miežius, tai nebus kas ir pjauna Trgn. Sùdavėm tą vakarą kortom Pšl. Akytę sudúoti (apie tokį kortų žaidimą) Ėr. Šiandiej lyja, per pietus galėsma sudúot (pogulio prigulti) Kp.
| refl.: Mačiau, jūsų karvės miškan susi̇̀davė (sulėkė) Ds.
9. intr. kirsti smūgį, įkirsti: Par kaktą sùdavė merga vaikiukui J. Taip su ranka sudavė par petį, kad ciekas paliko J. Sesuo … sudavė žirgui per šonus BsMtII180. Parmetė Andriuką ir gerai sudavė skersai M.Valanč. Ponas [bobai] … porą kumsčių sudavė BsPIII18. Sudúok gerai jam diržų Alk. Velnias, su šermukšniu suduotas, bėga į šalį BsMtI10. Sudavė kaip kiškis kumelei Varn.
| refl.: Susidavęs kumščiu krūtinėn, išpažįsta tada savo kaltybę brš.
ǁ refl. atsitrenkti: [Šikšnosparniai] nė vienas nesusidavė į lango stiklą J.Jabl. Pagaliau visu savo kūnu susidavė į kietą daiktą ir parkrito ant žemės J.Bil. Būk atsargesnis, kitaip tuoj susiduosi į akmenį J.Balč.
10. refl. impers. pasijusti nuvargusiam: Kol tuos linus išmindina, susidúoda ir tai gaspadinei Gršl. Na, susi̇̀davė ir man šią nedėlią po dirvas (pavargau bedirbdamas) Krt. Arkliuo susidúos, kol į Liepoją suvažinės Šts.
◊ į ãkį sudúoti pamiegoti: Ligpiet sùdaviau į ãkį Pn.
į gálvą sudúoti apsvaiginti: Bematant alus sudavė į galvą rš.
per kišẽnę sudúoti pareikalauti daug išlaidų: Susidėti su viršininkais gerai, bet tas suduõs per kišẽnę Jnš.
rankàs sudúoti
1. sutuokti: Baltos rankos jau suduotos, aukso žiedai jau sukeisti KlvD47.
2. sutarti (perkant ar parduodant): Rankas sudavė – būs jau magaryčių Plng.
pasudúoti, -da, pasùdavė tr. dalimis suduoti: Ana vi̇̀sa jam pasudavė, o niekočios pamiršo Dv.
uždúoti, -da, ùždavė
1. tr. KI639 paduoti į viršų: Jis vos galan rugius beuždúoda (vos bepasiekia, taip aukštai yra) Sb. Ùždaviau kūlius [ant stogo] Ėr. Toks aukštas vežimas, kad jau negali uždúoti Gs. Eik uždúok – vienas neužsikeliu! Alv.
| refl. tr.: Pats sau keturių pūdų maišą ant pečių užsidúoda Alv. Durnelis prisipylė maišą aukso kap tik žusdúot (ps.) Rod.
ǁ padėti, paduoti (ėsti): Uždavęs arkliui avižų, Jankelis nuėjo pas Misiulį V.Krėv. Tėvas uždavė karvėm miltų Jnš. Grūdų prieš kelionę arkliam aždúoda Krd.
ǁ iš anksto duoti: Pinigų buvo uždúota ant rankos Kp.
ǁ užstatyti, įkeisti: Ažustatau, ažuduomi SD440.
ǁ prk. priskirti, užkarti: Rasi uždavei nekaltam vagystą, o aptartas žmogus pakliuvo į turmą? P.
2. tr. sukelti, sužadinti (ppr. kokį blogą jausmą): Uždúoda mano širdžiai didelę sopelę Slk. Jiems širdies skaudėjimą užduosime Tat. Ažuduomi kam sielvartą SD55. O jeigu moka jausti, tai nenorės bereikalingai užduoti kančią ir kitiems V.Piet. Senam žmogui užduoti rūpestį negerai prš. Gyvulys ažduoda gailystą tokią (jo gaila) Dglš.
3. tr. išleisti už vyro, išduoti: Ne dėkui motulei, ne dėkui senulei, kad man toli uždavei už pijoko bernelio LTR(An).
4. tr. išnuomoti: Žemę užduosiu, kol skolas apsimokėsiu Žem. Gyvenimą ùždavė ant nūdarbė̃s, o patys dui į miestą Užv. Ažùdaviau daržą an pusės, pati negaliu insdirbt Ktk. Anys te negyvena, ažduotas namas kitiem Ut.
5. tr. pavesti, paskirti (kam kokį darbą): Prižadėjimo neišpildė, ir naują darbą uždavė S.Stan. Uždavė anyta tris darbus dirbtie VoL446. Uždavė išskirt dirses sau, rugius sau BsMtII155. Daktaras vištas ùždavė valgyt (liepė rūgšties, riebumų, šiaip jau mėsos nevalgyti) J.Jabl. Uždavė jam sugrėbti šieną Vrb. Bul'bų ažùdavė skustie Dglš. Aš jam uždúosiu sunkų darbelį – permest akmenėlį per jūres mareles JV960. Uždúok jam mąslę (mįslę) – tegu jis atspėja Sb. Aš tai, kas man uždúota, atlikau KII04. Man yra šiandien užduota jus čionai aplinkui vadžioti Ns1857,6. Buvo bernui užduota kelmų kapot BsPI41. Turiu dar eilėraštį, man rytojui užduotą, išmokti J.Jabl. Anys jam užduost tris sunkius klausimus BPII444.
| refl. tr.: Šitą klausimą ir buvo užsidavęs sau kartą vienas vokiečių mokslininkas J.Jabl.
ǁ refl. apsikrauti: Užsidãvęs darbais, kiekvienas neturi kada pasilsėti Gs.
6. tr. įdėti raugo, užraugti: Ažuduomi alų SD427. Iš vakaro mieles ùždaviau, tai kad įrūgo – iš proto eina! Užv. Ar jau ùždavei misą? Paį. Neuždúok šilto alaus – apšoks Kvr. Neuždúokit karšto alaus, šaltarūgis geresnis Všk. Nuimk nuo gryčios apynių girai uždúot Ds. Mielėmis užduoti tešlą Vaižg. Atsinešiau puodelį raugo duonai uždúot Ob. Uždúotas alus reikia šiltai laikyt, kad geriau išrūgtų Vb. Ùždaviau gyvenimą aluo šviežioms mielėms, misliju, kad turėtų gerai gyventi Vkš.
7. tr., intr. duoti nuodų ar šiaip ko nuodinga, užnuodyti: Uždavė ko nors šuniui, kad taip greit užkėlė kojas (nudvėsė) Srv. Kai uždavė supuvusio šieno, nebereikė daugiau važinėt Ktk. Ko siunti, ar durnažolių kas ùždavė? Grš.
ǁ pakerėti kokiomis žolėmis: Pasakyk ir mums, ką tu uždavei Milašiukui, kad tave ima Žem. Kiba tau kas ùždavė, kad tep prie jos lendi Alk. Ir sekioja paskui ją lyg užduotas Trg. Laksto kaip uždúotas Jrb.
8. refl. pasukti į šalį: Per mažai užsidavė, kad ratas užkliuvo Up. Čia reikėjo užsidúoti (prieš užsisukimą pasukti į priešingą pusę), nebūtum apvirtęs Žlp.
9. tr. įskųsti: Reiks uždúot, kad tėvas tau kailį nuimtų Rk.
10. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Rudenį gerai uždúosim kiaulei (gerai pašersime), ir atsigaus Ds. Ka mes uždúosim dainą, net skamba! Drs. Kad ùždavė lietaus, tai marios Lp. Stojies (stokis) kur žu medžiagos, ne tep lietus žudúoda Rod. Užduõs naktį lietaus Pc. Pirtis atšalo, uždúok daugiau garo! Ėr. O kad tik uždúot (paskubinti) – ir nebėr darbinyko! Mlt.
| refl.: Tekinas užsi̇̀davė ant kalno pažiūrėt, kur dega Jnšk.
11. refl. nusibaigti duodant: Kad jūs jai ir užsiduotut, tai ji neims Klvr.
12. intr. užkirsti, primušti: Jis skaudžiai su pagaliu uždavė par strėnas J. Užduosiu tau per ėdmenis B. Aš jam kad užduosiu, tuoj prisipažins [vogęs] Pn. Uždúok lazda, ir nutils Ds. Saugokis, kad neuždúočiau! Skdv.
◊ pirtiẽs uždúoti primušti: Kad uždavė pirties, tai tuojaus prisipažino Rz.
ši̇̀rdį uždúoti įžeisti, užgauti: Aš sergu, o jūs, vaikai, širdį man užduodat Krok. Kaipgi neverksi, kad ši̇̀rdį užùdavė Užp. Nepriklausė užvis lėtos motinos ir tankiai užduodavo jai širdį M.Valanč. Iš lėto šnekėjo, rodos, bijodamas ką bloga prasitarti ar širdį kam užduoti Žem. Geri vaikai – tėvam paguoda, blogi – ši̇̀rdį uždúoda Jnš.

stóti, -ja, -jo K, Š, KŽ, stõti K
1. intr. Sut, N, M, LL238, Rtr, DŽ keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį: Tu čia stók ir stovėk J. Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam, imančiam žengti vaikeliui) J.Jabl. Stók didelė (atsistok), Linute! Grž. Būk gerutis, stok didutis prš(Tlž). Stóti ant kojų pirštų NdŽ. Valgėm mes, paskui stójom LKT191(Lkš). Sėdėkim da kiek, o kai stósma, tai visi namo Pnd. Rodos, tik stót ir eit (numiręs kaip gyvas atrodo) Gs.
| refl. H, R97, MŽ53, K: Stotis ant savo kojų N. Stotų̃sbi GrvT78. Kap stojaũs, tep virstu an šono Pst. Stojaũs ir stoviu basa, gryna (nuoga) Kls. Kap tik ažtrūbija, tai visos moterys an kojų stójasi LKKXIII117(Grv). Jis jau būt stojusỹs Rud. Stoji̇̀s (stokis) LKKXIV222(Grv). Anidi stójusies rauna LD383(Krtn). Vai kam tos teko kojos, kas puolęs greitai stojos? – Pijokam teko kojos, jie puolę greitai stojas (d.) Plv. Ačiū, pavalgiau kap stótis (keltis ir eiti) Lz.
ǁ užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas: Važiuoju per girią, tik staiga arkliai stoja piestu ir nė iš vietos rš. Arkliai stója stulpu ir neina Klvr.
| refl.: Kai tik prijojo prie piliakalnio, arkliai piestu stójas Lel. [Meška] piestu stojos VoL239(M.Valanč).
ǁ refl. darytis stačiam, atsitiesti: Kartais stójasi, stójasi plaukai – tai tik nervai, ne kas kitas KzR. Burokai (pasodinti daigai) jau stójasi (atsigavę atsitiesia) Rm. Stójas viedras šulny (nenunyra, kai mažai vandens) Dglš.
2. intr. žengiant užimti vietą: Stóti į vidurį NdŽ. Ir stója gaidys an kapčio LKKXI177(Zt). Nori zuikelio, stok ant kalnelio rš. Stok, mergele, į laivelį, aš parkelsiu par jūreles JD817. Stoki, mergyte, po žalia liepele, o aš, jaunas bernelis, po ąžuoleliu StnD11. Ant viršūnėlės medžio ji (pamėgdėlė) stojus, užtraukia kartais, net skamba gojus LMD(Sn).
| refl.: Visi stojõs palei sieną Švn. Tai dviese [kulia]: vienas iš vieno galo stójas, kitas iš kito Dg. Mostyt tuo ir jo (Dočio) žaizdas aptvert susirinko; bet Pakulienė jį žadėt pas patalą stójos K.Donel. Stójos žentulis prie vieškelėlio, oi ir pavirto žaliu berželiu DrskD185. Stókis prie vartelių, prie margo dvarelio JV774. Į rinkį tą arklį i varys, vidurė[je] stójęs[is] kluono Ms. Stojõs anta krėslo i rėkia Drsk. Aš stojaũs ir nesrušinu – kap stulpas pasdariau Lz. Stojõs kap dieglys ir nei krusterna iš daikto, nor, ką nori, tą daryk Vlk. Ir atlėkė volungelė, stojos ant šakelės KlpD47. [Varna,] prišėrusi savo vaiką, ant lizdo krašto stójusis ir gieda savo giesmę PP68. Eik, stosi̇́es nuog rugių, kad avys nebėgtų Arm. Peštukai jiems vėl į kelį stojos, ale, tas lazdas matydami, neėjo artyn BsV342(Klp). Vartuose … stosis mūsų kojos PK92. Atejo tad Jėzus per duris užrakintas ir stojõs viduryje jų DP403.
| Vienam [buteliui] ištuštėjus, kitas stojasi (dedamas, statomas) į vietą, stikleliui nėra laiko nė apsistoti Žem.
^ A ant altoriaus stósys, ka toki esi prisistrajijusi? Vvr.
ǁ refl. kylant atsidurti tam tikroje vietoje (apie saulę): Mūsų šalėj saulė stojas ant pat vidaus žemės I.
3. intr. statyti koją (kojas) žengiant, lipant: Stók, stók ant tos šakos, nebijok, neatskils! Pn. Rodos, tik stósiva [ant ledo] ir lūšiva Jrb. Kur tik stóju, vis ant obuolio Šmn. Mieste blogai – kur stósi, tę ne tavo Bb. Stok, mergele, ant akmens, sėski ant žirgelio JD872. Aš į klaną kai stosiu! Mrj. In vežimėlį sėdau, an pakopėlės stójau DrskD172.
| refl. H157: Užminu, stojuos ant ko, žengiu R355, MŽ475. Pas tave taip švaru, jog net nedrąsu stotis Vaižg. Akmuo tarytum buvo minkštas, nes žmogaus kai stotasi, tai net paslysta rš. Ana stojõs ir mindo [uždegtas pakulas] Rod. Ir stoji̇́es [basas] kap žąsinas ant kojos Rod. Į šūdą stóties teko betarnaujant ir į kailį gauti Vdk. Būt stojusỹs vilkas vagon [, jei ardamas nebūčiau pabaidęs] Rud.
^ Kai stojas, tai žiojas, tai kiša, tai muša (audžia) Ds.
4. intr. kišti kojas (į autuvą, į balno kilpą): Sėdo [Paurukas] ant lovos krašto, graibė kojomis autus iš palovio, stojo į medipades J.Balt. Ant žirgelio sėsdamas, į kilpelę stódamas: jau sudievu tėvužėliui ir senai motynėlei JD43. In kilpas stojau, ant žirgelio sėdau LB90.
| refl.: Ma[n] ant aukštų kulnų negerai – į žemesnes stósiuos Jrb.
5. intr. liautis eiti, važiuoti, joti ir pan.: Stókit, kur einat! DŽ1. Judesiui baigti komanduojama: būry, kuopa, stok! rš. Ji paeina paeina, sako: – Stókiam pasilsėt, aš nebegaliu Mžš. Arklius teip nuvarė, kad tie paeina paeina ir stója Krs. Kad anas stója [prieš kalną], davei jam (jaunam arkliui) atsidust Aps. Nei man joti, nei man stóti paukštužių klausyti BzF7. Nestójo bernelis, neganė žirgelio DrskD39. Stos mano žirgelis nei nestabdomas LTR(Mrj).
^ Vienas sako – bėkim, antras sako – stokim, o trečias sako – čia miegokim (upė, akmuo, nendrė) Dkšt.
| refl.: Jaučiai razumni: pasakei – stókis, margi, tai ir stojõs Rod. Arklys [namų malūne] stõsies, negalės – pora arklių reikė inkinkyt Drsk. Mašina priešai manę stojõs Dv.
^ Palengva jodamas, toliaus stosys LMD(S.Dauk).
ǁ nebėgioti, rimti (apie gyvulius ganykloje): Ralioj, mano karvytės, ralioj, tai kad stoja, ralioj, nelekioja (d.) Slk. Daug žolės, tai ir stója gyvuliai Al. Rudenį ir piemenim bloga ganyt: žolės nebėra, galvijai nestója, bėga Užp.
ǁ priėjus, privažiavus kurią vietą, pastovėti: Plaukdami mes stojome prie įvairių salų, ten pardavinėjom arba mainėm savo prekes J.Balč. Netol nuo mum stója traukinys Skp. Da kelias vietas (keliose vietose) stos [traukinys] Rz.
| refl.: Buvau stojusỹs su arkliu pas karčmą Lz.
ǁ gyventi kur, laikytis kokioje vietoje: Ne toks jau čia miškas, kad tiktų vilkams ar net meškoms stoti Vaižg.
| refl.: Neturiu kame bestoties – padegiais eitu Šts. Stójomos ant pliko šilyno, ant kęso, o prasigyvenom Šts.
ǁ atvykus kurį laiką būti kur, apsistoti: Gudas stoja gudiškame name, vokietis – vokiškame Bs.
| refl.: Pas ko stosiamos tame mieste? S.Stan.
6. tr. stabdyti: Čia nestók arklio – užpuls bitės Pn.
7. intr. liautis veikti (apie mechanizmą): Laikrodis vis stójo NdŽ. Girnos jau stója NdŽ.
| refl.: Buvo stojusỹs laikrodis, tep sau novat pastačiau Pls.
ǁ liautis funkcionuoti (apie organą): Daug kartų stojo širdis, bet dirbtinis kvėpavimas vėl atgaivindavo pulsą sp.
8. intr. baigtis, praeiti, nebesitęsti (kokiam reiškiniui): I nestó[ja] nė biskį lytus! Jrb. Lietai stójo, galės žmonės bulbes nusikast Rgv. Nelis, nebijok, jau stója Skr. Jau mažu stõs oras (nelis) Plv. Kad stõtų karas, visiem būt geriau Gs.
| Stójančio (nutylančio) balso dalgis yr kietesnis ten, kame balsas susto[ja] Šts.
| refl.: Tik turi jau kada stótis šaltis Vlkv. Sopuliai krūtinėj stojas rš.
9. intr. baigti, liautis ką daryti: Renkis, tėvai, jau stója lyti Pjv. Lietus nestója lijęs Krs. Kaži, a jau nestõs šiandie snigę? Jrb. Stókite bartis! NdŽ. Stõs šovę (nebešaudys) Vlkv. Taip [vištos] dėjo, dabar stójo kaži ko Rdn. Vieversėli, stok giedoti, tūpkies pailsėti A1884,317. Vaikai, ar stósite [išdykavę]? NdŽ.
10. tr. DŽ stovint uždengti (šviesą), užstoti: Medžiai nestojo jai (eglutei) saulės spindulių J.Balč. Pasuk galvą šonan – tu man ugnį stóji Ds.
11. intr. LL237 šalti, trauktis ledu: Jau balos stója Užp.
| refl.: Reikia, kad upė stotų̃s Dsn.
ǁ darytis, trauktis (ledo sluoksniui): Kap tik ledas stõs, eisim paledžiaut Onš.
12. refl. DŽ gultis, sėstis nuosėdoms: Išrūgęs gėrimas pradeda stotis rš.
ǁ DŽ1 skirtis riebalams (apie pieną), nusistoti: Muno karvės pienas nestójas Rdn. Ožkos pienas nesistója Rd.
13. intr. DŽ imtis kokio darbo, kokių pareigų, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu: Į darbą stokim vyrs į vyrą Mair. Pryšakyje stoti, vado priedermes prisiimti LL237. Jaunam pirmininkui, stojusiam vadovauti kolūkiui, rūpėjo daugybė reikalų sp. O ka muno tėvas stójo gyventi, ans buvo išsimokėjęs Trš. Po tam stojo gaspadoriaut jo sūnus Nm. Jūs štai stosite prie vairo J.Gruš. Saulei dar netekėjus jiedu, švarkus nusimetę, jau stojo į pradalges J.Paukš. Abudu draugai nuėjo savo keliu, o aš vėl stojau prie darbo J.Balč. Reikės jau ir keltis, ir į darbą stoti S.Stan. Brolis stójo dirbti pas kalvį Vkš. Da Vilniuj ir dirbčia, an darbo kur stóčia Grv. A tu nenorėtumi stoti pri munęs tarnauti? Pln. Piemeniu buvau, po tam vaikiu stójau pas ūkininkus Tl. Jeigu aš negalėsu stót už mergą, tai kas iš manę bus? Rdm. Jų sūnus traktoristu stójo Rš. Gerai, kad nori, stók pas mani Grnk. Parvažiavo iš karuminės, stójo mokytoju Jz. Kad per vasarą an to stotái (rinktum uogas), tai nebūt kur dėt tų uogų Kpč. Tegu jis teikiasi stoti su manimi į disputą rš. Stója į universitetą, į kraštotyros draugiją DŽ1. Gal to merga niekur nebestõs, gal dirbs Mžš. Stojamàsis mokestis NdŽ; ETŽ. Kada bus stojamieji, įstojamieji egzaminai? J.Jabl. Jis tiriamai, rūsčiai apžiūrėdavo kiekvieną, išklausinėdavo, kas jis toks ir dėl ko panoro stoti į sukilėlius V.Myk-Put. Penkiasdešimtais metais kolūkin stójau Jon. Keturioleka metų turėjo, tai į gimnaziją stójo Ėr. Trejus metus nestojęs buvau, slapsčiaus nu rekrutų Šts. Kas nor išmokti dainų, dainelių, tas tur prie manęs stóti JV356. Kaip mes stójom į pirmą pulkelį, tai mes ėjom į pirmą ugnelę JD1102. Nėra kam joti, į karą stóti JD1174. Reiks man išjoti, pulkelin stoti LTR(Ktv). Du tris metus auginau, du tris metus kalbinau, o šiuos trečius metužius stósiva į laivužį LB27. Jei neparjosiu, žaunierėliu stósiu DrskD41.
| Visu mėnesiu pirma laiko rikiuotėn stojo nauja gelžbetonio gamyklos eilė V.Bub.
^ Kur stos du trys – viską padarys PPr122. Nori mėsos – stok prie vilko PPr395. Kad stójai šunim, tai ir lok! Dkš. Vargau privargau, vaikas an vaiko – sako: stójai kumele ir vežk KzR.
| refl.: Kap stojosi̇̀ darban, tep ir darbuja Dbč. Stojõs Lydon an darbo Pls. Stojomė̃s dvare darban Ad. Kai fermon stojomė̃s, tai tada kiek paskėlėm (prasigyvenome) Str. Kap an girnų daro kruopas, tai vienas stójas sijot, o kitas malt Dg. Jei sėsis valgyt, tai valgo; jei stojõs daryt, tai daro Db. Kap stojomė̃s visi pas rugius, tai ažu nedėlios ir pagynėjom Arm.
ǁ parsisamdyti: Jonis mokos, Juzė sto[ja] Nt. Pri ko žadi stoti? Skd. Nereikėjo stoti, jeigu nori vaikščioti nuo daikto LzP.
| refl.: Kurią vasarą nestojęs[is] darbavaus pry Leibės Nt.
14. intr. VĮ, DŽ atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: Į teismą stóti NdŽ. Abudu stojo prieš teismą J.Balč. Aš turiu stoti jo liudininku J.Gruš. Jis nusilaužė koją i negalėjo an teismo stót Jrb. Reiks tau, dukrele, in šliūbą stotie, žiedais mainytis KrvD116.
| refl.: Provon stotis N. Nor aš kitas mylėjau, mylėjau, šliūban stosiuos su tavim, su tavim KrvD34. Artinuos taviep ir stojuos akyse tavo Sz.
15. intr. palaikyti, ginti, užtarti: Ar tu stósi už mane? DŽ. Stóti kieno pusėn NdŽ. Stoti kieno pusėj L. Stója vienas už kitą kap siena Vlkv.
| refl.: Argi liudinykai stõsis, jei aš nedirbau?! Vlk. Stokis už mane griešną prieš sūnų savo Tat.
16. intr. priešintis, kovoti: Prieš mane negali niekas stóti Krm. Brolis stojo prieš brolį Ser. Kas nestoja prieš kapitalizmą, tas stoja už jį! (sov.) rš.
| refl.: Nesilpnina žmonių dvasios ir nekiršina jų stoties prieš viens kitą Vd. Nors prieš mane pulkai stosis, nebijos mano širdis PK53.
17. intr. prasidėti, užeiti (kokiam laiko tarpui, gamtos reiškiniui, įvykiui): Stójo šaltas rudenėlis Užp. Kai žiema stójo, tai da nebuvau turguj Sug. Pernai kaip stójo šaltis, taip ir nebatleido lig kovo Krš. Po tokio lytaus stójo gydra Krž. Nusekus pavasario potvyniams, stojus giedrai, subrūzda jau sodiškiai po ventas valiuoti Žem. Kap stos [geri, sausi] orai, tada važiuosim miškan Lp. Jeigut stõtum toki pagada, daug diegų nebišdygtum Eig. Kaip išvažiavom, kad stójo lietus! Brž. Birželio mėnuo kaip stós, pradėsma dobilus pjauti Gd. Po pilnačiui delčia, paskui stója jaunas Bsg. Karts antra, karts trečia stós nakties, kaip eisu gulti Varn. Penkta valanda stója, i nebegaliu miegot Jnš. Antrai stójus, būsu numie Kv. Jai stójo aštuoniolikti metai DŽ1. Toks stojo darbymetis, kad ir akmuo ant lauko, rodos, krutėti pradėjo Žem. Ne staiga stoja kelias pradžioje žiemos M.Katk. Stójo kapų tyla BŽ68. Keturiasdešimt [laipsnių karščio] stójo už karto [susirgusiam] Krš. Kaip karas stójo, tada visi išlakstėm jau Trš. Karas stójo, parvažiuot negalėjo Kdn.
| refl.: Netrukus užkrito sniegas, stojos žiemos kelias Žem. Kap jau para stójas pjaut, tada pjauna rugius Šlčn. Išvažiavau pirmai stójusis Trk. Stojõs kiti laikai Kb. Jie mušosi, tarp jų mūšis stójos KII374. Kas galėjo manyti, kad čia tokia nelaimė stosis Žem. Ir stójos baimė ant visų susiedų jų DP461. Ir stojose ašma diena VlnE153.
ǁ pradėti (amžiaus metus): Ta senikė stójo ant devyniasdešimt antrų Jrb. Kai stójau į šeštą dešimtį, pajutau tą ligą Vad. Nedidelis tebėr – sekmus metus stójęs tėr Pln. Dvidešimti pirmus stójęs išejau į kariūminę Kal.
| refl.: Da mergosna nesistójau, o ana jau buvo pilna merga Ad.
18. intr. susikurti, įsisteigti, pradėti veikti: Nieko! Tegu tik stos sava valdžia. Gausime ir daugiau [žemės] V.Myk-Put. Lietuva stójo kaip pirštelis, tokia (būdama maža, skurdi) Btg. Nuo pradžios, kaip tik stójo kolūkiai, pasirašiau iš tos dienos Zp. Aš jau buvau sena, kai kolchozas stójo Pst. Kaip stójo šito valdžia, tuoj geriau Krs. Kai kolūkis stójo, visą laiką dirbom Bsg. Kaip Viešvėnai stójo, taip i tie kapai yr Všv.
| refl.: Nemenu, niekas nežino, kap stojõs Azierkai Azr. Rūdnykai anksčiau stojõs negu Vilnius Rūd. Niekas nemena, kap stojosi mūs kiemas Šlčn. Nūnai stójose kita valdžia Dv. Kaip Lietuva stójos, ans gavo darbo pri gelžies kelio Pkl.
ǁ įeiti į apyvartą, kursuoti: Kiek piningų keitės! Tie šalin – kiti stójo End. Pinigai vieni krito, kiti stójo Lb. Paskui stójo šitie pinigai Upn.
19. intr. pradėti ką daryti: Tamsią adyną stósiam lauminėti Lnk. Vaikai jau dėl žirnio peštis stojo LzP. Kap stójau gyvent, aš nemačiau tokių bulbų Sem. Liga stojo ėsti koją Dr.
| refl.: Kap aš stojaus būt in svieto, tai tokio lietaus nebuvo kap dar̃ Arm. Kap stojõs visaipo [keikti]: ir velinas anas, ir veršis, ir testa gaišta Rod.
20. intr. pavirsti kuo: [Vaikai] tuojaus stojo vilkais ir išbėgo į laukus BsMtI114. Teip tuo stojo iš to pagalio vaikas ir vaikščioja BsPIV20. Žodis Dievo žmogu stojo Mž153. Jis (ožys) sugraužia vėl nukritusį obuolį ir vėl stoja žmogum LTR(Ldvn). Kad tu, martele, šermukšniu stotum, kad tu, martele, iš ten negrįžtum (d.) Prng. Tu, mylimoja dukrele, stók drebulėle! (ps.) Dgč. Mano širdelė akmeniu stojo, kad bernelis nujojo FM.
| refl.: Iš tų arkliukų stójos trys puikūs princai Jrk142. Parskrido namo ir vėlei stojõs an žemės sūnus (ps.) Pls. Jei sūnus Dievo esi, liepk, adant akmenes tiej duona stotųs SPII1.
^ Kad tau liežiuvis kuolu stotųs! (keik.) Švnč.
ǁ pasidaryti kokiam, tapti kuo: Kiekvienam [negyvėliui] kap užkerta, tai sveikas stoja! BsMtII223(Lnkl). Ir Kaziukas linksmas stojo, kai sulaukė gelbėtojo (d.) Kp. Žandarai ko be vidurių nestójo [besijuokdami] Lp. Iš kurgi ubagas gali kunigu stót Tj. Dėl to verk mergelė, kad reiks marčia stoti LTR(Krp).
^ Neduok Dieve, kad iš ubago stoja ponas LTsV172(Vrn).
| refl. K: Žmonės negeri stojõs Lz. Bepinigis, ir nekaltas būdamas, stójas nukaltintas BM175(Jnš). Atneštas … est šičia mumus vaikelis …, idant … stotųsi apchrikštytas Mž95. Idant … tėvonimis stotumbimosi amžino živato Vln27. Žmogus, būdamas garbėje …, stójos lygumi bandai dargiai DP40. Raupuoti stojase apčystyti VlnE13. Danielas stojos didis (macnus) karalystėje Darijo BBDan6,29. Velinas stojęsi est … bjaurumi … per nuodėmę DK56. Dide gėda stojausi susiedams BBPs31,12. Sūnus pono Dievo … stojosi žmogum WP2. Kuris yra tarp jūsų didesnis, patis testojis kaip jauniausias DP498. Nesa jisai stojõs tau keliu ir gyvata DP231. Žodis stojose kūnu … ir gyveno tarp mūsų Mž212. Testojamos paskaityti tarp tarnų Dievo aukščiausio SGII108.
21. (sl.?) intr. atsirasti: Kaip tu švilptersi, tai stos tau sidabro arklys ir sidabro rūbai BsPIV240. Tas kareivis atsidarė tą skrynutę – jam stojo ten gert ir valgyt BsPIV7. Ko užsimanysi, – valgyt ar gert, – tau an šito kelmo stõs (ps.) LKT377(Vrn). Metų vienas vaikas – jau kitas stójo Krš. Jeigu mano ir mano vaikų ašaros stotų̃, tai anas prigert Krns. Ant šio svieto, kursai per jį ir stojęs est WP1.
| refl.: Vadovai biznį varo, geria – iš kur stõsis gerumas Ukm. Kaip uždūduosi, tai tau stosis teip viskas nuo aukso BsPIV240. Tada sviedė abrūsą. Stojõs didžiausia upė. Tada sviedė šepetį, ir stojõs giria (ps.) Ad. Geros karvės reikėjo, ka dviratis stõtumias (kad jį galėtum įsigyti) Ub. Ta karvė, kiaulė nestójas dykai (be vargo neatsiranda, reikia užauginti) Grd. Kap dav[ė] lietus, tai visur stõjos vanduo Arm. Kap gailestis stõjosi, tai ir žodžiai radosi (kai pasidarė gaila mirusiojo, atsirado ir raudos žodžių) LKKI91. O tai iš jų (saulės spindulių) bernelio stojos man pavidalas Vd. Šitai stojosi kalbėdamu du vyru baltame rūbe Mž303. Pirm negu Abrahamas stojosi, aš esmi BPI320. Stojõs (tieg) viduje jūsų tasai, kurio jūs nepažįstate DP24.
^ Kad tau gerklėj votis stotųs! (keik.) Švnč. Stotų̃s tau diegliai! (keik.) Rod.
ǁ refl. būti paskelbtam, pasigirsti: Ir stojosi (viršuje atejo) žodis pono antrą kartą Jonop BBJn3,1. Stójos balsas pasveikinimo tavo ausyse manose DP471. Ir tada balsas iš dangaus stojosi: tu esi mano mielasis sūnus BbMr1,11.
ǁ refl. Upt būti pastatytam, iškilti: A ta kūtis jau stójos, a užbengė? Krš. Jau baigias vasara, o tvora nesistója Jnš.
22. intr. atsitikti, įvykti: Ką jūs man manėt, tai kad jumi kartu stot! Lp.
| refl. Q217, R, MŽ, Sut: Vaikeli, kas tau stojosi, ko verki? rš. Kaip laima lėmė, taip stojasi žmogui J. Jei teip stosias, tei aš leisiu už tavęs dukterę savo DS71(Rs). Jei stósias negerumas, kaltinsu tavi Krš. Dabar negerai stójas anam, gyslas gal pakando Pb. Et, netikiu, tikrai netikiu! nebent stebuklas stotųsi LzP. Testov tau, kaip tu nori BPI278. Ant amžio pražudyti … turėtumbim būti, jei … mumus … per Jėzų Christų iš to visa pagalba nesistojusisi Mž98. Ne mano, bet tavo valia testojasi brš. O tai vis stojos, kad išsipildytų, kas yra pasakyta per pranašą Ch1Mt21,4.
23. (sl.?) intr. impers. būti užtenkamai, netrūkti, nestigti: Kad tik pyliavai šiemet rugių stot Sdk. Ar stója duonos? Ut. Mum šiemet kad tik stotų kanapių virvėm Trgn. Kas čia daryt – kantrybės nestója man su tais vaikais! Klt. Jam biškį nestója (ne viso proto) Mlt. Jau šimtą varau, tik penkių metų nestója Ant. Vyrai bėdavoja – pašaro nestoja LTR(An).
24. intr. turėti pakankamai: Prametalo nestójom, neturim kuo nei puodų prasimest Lp. Neverk neverk, mergaitele, aš rūtelių stósiu (d.) Prng.
25. intr. prilygti, atstoti: Tokie rugiai nė avižų gerų nestõs Kp. Tu nė mano vyžos paburnio nestóji Kp. Sesulaite, mažai tu stoji tos žalios rūtelės (d.) Šil. Tu prieš man nė piemenies nestóji BM166(Pšl).
26. (sl.?) intr. turėti reikšmės: Sausos malkos daug stója Mlt. Kas jam stója tiek pinigo išleist Srv. Tos šnekos man nieko nestója Alv.
◊ ãkys stója stulpù LKGII428(Lp) darosi baisu.
akysè stóti(s) iškilti atmintyje, pasirodyti: Vėl akyse kaip gyva stojo Marija rš. Gyvi stojo jos akyse mažų dienų atsitikimai Žem. Vaičiui gyvai stojosi akyse toks koks buvęs prieš keletą metų Cipras Žem.
ant galvõs stóti(s)
1. primygtinai, priverstinai reikalauti: Aš mislijau, ka ans neišgijo – ką čia an žmogaus galvõs stósi Krtn.
2. daryti ką neįmanomą, labai stengtis: Nors ant galvos stokias, bet neparkalbėsi aną, ka nežanytumias Dr.

ant [sàvo] kójų stóti(s)
1. pasveikti, išgyti: Nieko nedarbuik, kol net in kójų nestosi̇́es Arm.
2. pradėti savarankiškai gyventi, prasigyventi: Kiba nestósiu aš ant sàvo kójų, tai tep aš tau neatminsiu! Dkš. Dar̃ aš dár tik stójau an kójų. Tik iš adatos (siūdamas) Lp. Jų vaikai stiprai stojõs an kójų LKKIV224(Grv).

ant naujų̃ kójų stóti(s)
1. pradėti iš naujo, kitaip gyventi: Reikė an naujų kojų stotis Mlt.
2. rūpintis kitais atsiradusiais reikalais: Man vėl an naujų̃ kójų reik stót Drs.

ant sàvo stóti pasiekti, kad būtų įvykdytas noras: An galo ragana stojo an savo ir prikalbėjo karalių, kad sudegintų savo pačią BsPII240. Až itep an sàvo stojaũ LKKII204(Zt).
į aki̇̀s stóti viešai, kieno akivaizdoje pasirodyti: Stojau į akis ir išpasakojau KlK8,73(Ar).
į ausi̇̀s stótis pasigirsti: Ant tos valandos stojos į ausis ano didis gaudimas ir ūžimas bičių, kurias degančias pagelbėjo DS83(Rs).
į kójas stóti(s)
1. keltis: Pirma [valanda] – jau turi į kójas stóti ir kulti KlvrŽ. Saulė teka – stóji į kójas i varai į bandą Mšk. Ėmę tarnai [lapę] nuo lūpų ardyti (lupti odą) – lapė stojusys į kojas (ps.) Sln. Stok, Jonai, į kojas, einam į jaunimėlį rš.
2. pasveikti, išgyti: Stójaus į kójas i vaikščioju Skd.
3. atsigauti, sugrįžti į buvusią padėtį: Katrie ūkininkai, anie vėl tujau stójos į kójas Trš.

į vãgą stóti
1. KlbXXVII(1)44 arti.
2. imtis kokio darbo, užsiėmimo: Kai žmogus imasi darbo, turi ir baigti. Stojai į vagą ir varyk iki galo J.Avyž.

kaklè stótis labai įkyrėti: Mun tos kiaulės par dieną kaklè stójas Užv.
kam̃štis stójasi gerklėjè darosi graudu: Man kamštis stojosi gerklėje, rodos, by gaila, rodos, neatsisveikinau Žem.
kuõdas stõjasi baisu, šiurpu: Šit ant kelio stulpas juodas, net bežiūriant (o man jojant Slm) stojas kuodas LTR(Pnd).
liežiùvis stója(si) kuolù nesiseka kalbėti: Liežiùvis kuolù stója – ką tas žmogus gali sakytie Smal. Kap kūda (prastas maistas), tai i liežiùvis kuolù stójas Ad.
mū́ru stóti labai ginti: Mū́ru stó[ja] už savo vaiką Pvn.
nė̃ basà kója ne(si)stóti [ant žẽmės] būti labai išpaikintam, išlepusiam: Pati (žmona) žebravoj[o], o jisai (vyras) tai nė̃ basà kója nestójos an žẽmės Vlk.
piestù (piestà, piẽsto) stóti(s)
1. smarkiai prieštarauti, priešintis, nesutikti: Gaspadinė piesta stojosi, nenorėjo priimti pakeleivio LTR(Žg). Kai aš priminiau, tai piesto stoja, nenori ir klausyt Ut. Nepasakysi jam nieko – stójas piestù Blnk. Užsimeni, būdavo, – tėvas piestù stója Vb. Nakutis būtų sutikęs, tik jo pati piẽsto stójos Sv.
2. supykti, įniršti: Užkliudyk jį – tuoj piestù stójas Trgn. Rodos, nei neprastariau, o vis tiek piestù stójos Lš.

plaukai̇̃ [ant galvõs] [stati̇̀, piestù] stója(si) Lp siaubas ima: Tai ir paminėti sunku – plaukai ant galvos stoja V.Kudir. Tų kalbų klausant, ne vienam stodavo plaukai ant galvos ir šiurpuliai kratė kūną J.Bil. Apsaugok nuo tokio smūgio! Tik pagalvojus plaukai piestu stoja V.Krėv. Boba visa nutirpo, ant galvos plaukai stati stojo Žem. Pasiklausai, kas senovė[je] buvo, – plaukai̇̃ stójas Ub. Apie ją (žiemą) kalbant, net plaukai̇̃ stója, kūnas nutirpsta, širdis vaitoja BM417(Kp).
skersai̇̃ (galè) gerklė̃s stója sakoma, kai valgis nelenda, nesinori valgyti: Varlė ragavo labai gardžiai; bet mergaitei kiekvienas kąsnis stojo skersai gerklės J.Balč. Nesinori valgyt: galè gerklė̃s kąsniai stójasi, nelenda Ėr.
skersai̇̃ kẽlio (kẽlią) stóti trukdyti, priešintis: Tu mano laimei stojai skersai kelią V.Krėv.
širdi̇̀s stójasi [piestù] darosi baugu: Ko kalbi teip šiurkščiai – net širdi̇̀s stójas Dr. Kai pagalvoji, kad gali taip būti, širdis piestu stojasi J.Avyž.
antstóti (ž.); Sut
1. intr. užstoti, užlipti: Kad tu norėtumi nubėgti par kiek šimtų mylių, antstojai ant [stebuklingo] kilimo – tujaus stosys S.Dauk.
2. tr. pradėti (amžiaus metus): Devynis pabengiau metus, dešimtus antstójau i pradėjau ganyti Kv.
3. tr. pradėti ką atkakliai daryti: Antstójo klausti, kuo esu pavarde Šts. Antstok kitą tavo ydvą parsekioti brš.
4. intr. Plt primygtinai sakyti, raginti, reikalauti: Liepė eiti už vyro antstojusys Šts. Apsakinėk žodį, antstok laiku, nelaiku Sut.
antstotinai̇̃ adv.: Antstotinai melda pagalbos Dievo brš.
5. intr. įkyriai prikibti: Ana vis tiek antstójo, i gana Dr.
◊ ant galvõs antstóti įkyriai lįsti, trukdyti: Neantstok ant muno galvos, bet nėšinkis, iš kur atšliaužęs Lk.
apstóti
1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstójo DŽ1. Apstójo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstójo mane ir pradėjo klausinėtie Ds. Kur atsistodavo, tai vis pulkas jį apstódavo Krs. Po mišparų šventoriuje apstojo Petronę daug bobų Žem. Žąsys, apstóję lovį, geria Grž. Kumeliukai aplink apstoti̇̀ [senių arklių, pasirodžius vilkui] Ėr. Keliai buvo apstóti [kariuomenės] Kv. Dabar apstoję ežerą turi, ir pasigaut žuvelės negalima LTR(Slk). Myl (vaišina) mane abiedvi apstojusios Sln. Tuojaus pakvietė kaimynus, apstojo klėtį iš visų pusių BsPII126(Srd). Mūsų namai apstoti sukilėlių! J.Gruš. Visa vienuolika vyrų apstojo stalą Ašb. Oi, tamsu tamsu ant dvaro, – totoriai dvarą apstojo LTsI84. O minės, laužą apstojusios, ne vien vaitojančių negailėjos, bet dar gėrėjos tuo, jog mažinas neprieteliai pasaulės M.Valanč. O ir apstójo pulkas seselių tą baltą gulbinėlį JD239. Apstõs tave dieverėliai, jau ne tikri brolužėliai, nusegs tavo vainikėlį JV901. Ir išejo dvi mošytės, ir apstojo mane jauną RD117. Ir anys uždegė žiburius, ir apstojo ją iki jai iškakus BBJdt13,16. Žydai tada apstojo jį ir tarė jop Ch1Jn10,24.
| prk.: Čia berželiai kaip meldai Pašlavį apstóję A.Baran.
ǁ intr. sustoti ratu: Aplinkui kiškio apstój[o] aves LKKXI224(Trak). Mažiukai, apstóję į rundą, klausos Stl. Dėk an stalo, i valgykiam mas apstóję Lk. Kai atėjau, jau buvo aplink duobę apstóję – nė arty nelindau Jrb. Apvertėm tą vežimą apstójusios visos Upn. Sargyba apstójo iš miško pusės, ka anie jau negautų išbėgti Vž.
| refl.: Svečiai apsistojo aplink stalą rš.
2. tr. H, H160, R, N apsiausti, apsupti, apgulti (norint užimti): Jeruzalemas bus (apguldytas) apstojamas BBZak12,2. Apstoju, apgulu miestą MŽ79. Paliauju apstojęs miestą R35. Jau mūsų dvarą vaiskas apstojo LTR(Ktv). Vokietis (jų kariuomenė) iš visų pusių apstótas Ėr.
3. tr. apipulti, užpulti: Vilkai apstójo, aveles pjauna LKT318(Avl). Miške apstójo, atėmė laikrodį Sd. Apstójo karveliai, baigia stogus nudraskyt Slm. Varnos apstójo viščiukus: nuvarau, ir vėl [puola] Lel. Apstójo žąsinas, nebžinau, ką daryt Žg. Kartais apstója vagys (vagiliaujančios bitės) ir kitas išpjauna Sk. Apstóję šeši vilkai bitę pjauna (ps.) Ml. Šunys apstojo mane BBPs22,16.
^ Apstojo kaip varnos vanagą Jnš. Apstojo kap čebatas vyžą KrvP(Vs).
ǁ įkyriai prikibti: Apstójo vaikai motyną ir išviliojo piningus Krš. Kiek ans be reikalo liuob apstós muni! Trk. Tu čia nu pat ryto muni apstójai Eig.
ǁ raginti, spausti: Visi jiej [sūnų] apstój[o], kad eitų mokytis Rud.
ǁ tr., intr. LL164 apspisti: Ka apstójo bitys – pilni plaukai, pilnos tos kasos apaugę Mšk. Apstójo bitys, nebgaliu beatsiginti Všv. Tik pradeda vyšnios sirpt, jau špokai ir apstója Škn. Gyliai apstójo aplink karves Pb. Apstójo vapsos, nustojęs krapštos Dglš. Bimbalai karves apstójo Tt.
ǁ įsiveisus apipulti, apnikti: Kirmėlės apstójo kopūstus Švnč. Kenkėjai dažnai apstoja medelius rš. Bulves buvo apstójęs koloradas Antz. Kandys drapanas apstójo Ps. Nėra katės – pelės apstójo Rk. Utėlių apstotà mergaitė buvo Dglš.
4. tr. JI87, Dg pritapus užvaldyti, apsėsti: A vel[nia]s apstójęs y[ra] – nutilkiat! Trk. Aną jau negeroja apstójo Šš. Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Žem. Ar velnias jį apstojo – nei prieiti, nei prakalbėti KrvP(Pln, Krtn).
^ Vaikščioja lyg apstótas Jnš.
5. tr. smarkiai apimti, prispausti (apie ligas, nelaimes ir pan.): Visą šeimyną ligos buvo apstóję Krs. Slopulį turiu, dar slogos apstojo, yr tikra liga Šts. Sušalau, tai dar gerklę apstójo Alv. Apstójo kaklą, tai jau trečia diena nepašneku Rdm. Sušlapau, sušaliau, kad apstójo kosulys! Škn. A tavi kaškis (niežai) ir yr apstójęs, ka teip vis kasais?! Škn. Nervai buvo apstóję (buvo šiek tiek pamišęs) Žg. Regint ant kito daugelį karpų, nereikia stebėtis, nes patį karpos apstos TŽIII372. Jei mesi ką šluota, piktšašiai apstos Ds. Nemuškie katės diržu – votys apstos Švnč. Bėdos apstójo, visas valgis stovi (nebėra apetito) Dglš. Kas čia par nelaimės apstójo mum? Krs. Ot, apstójo koki snauduliai, miego noris, ir gana Rod. Buvo apstoti̇̀ skolų Dglš.
6. refl. Q85,508, R67,296,341, MŽ89,395,456, M, L, Š paliauti (eiti, važiuoti, riedėti ir pan.): Bevažiuodamas apsistojo N. Apsistók, žmogeli, pavežk! Klk. Tas jo arklys stakt ir apsistojęs ant vienos vietos ir nebeeinąs Sln. Apsistojo patrakę arkliai, bo nebturėjo vietos toliaus betrėsti P. Apsistó[ja] anudu, pryriša arklius Žeml. Apsistójo mašina, Viešpatie muno, nu nebeita, ir gan! Vž. Išeinu į kelį – apsistóję belauką Varn. Aš i veizuos apsistójusi Dr. Parvažiuojant anie apsistójo pri to paties upalio Brs. Kur ana (kalaitė) tau lėks tiesiai: pri kiekvieno kadagio apsistó[ja] (ps.) Gd. Užlipęs gonkelin, senelis vėl bailiai apsistojo, nežinodamas, kur dėtis J.Bil. Atvažiavo kaži kas ir apsistojo prie durų Žem. Patraukė pavadį, ir todėl meška apsistojo, ir neis toliaus Rp. Adomas kai valgė, jam kąsnis kakle ir apsistojo Sln. O kada eidamas vis kamuoliukas apsistos, tu paimk ir į kišenę įsidėk ir eik ing tus namus DS148(Vdk). Apsistojo ugnis prie tvoros Rokytų daržo TS1900,1. Reiks tau bėgtie vieškelėliu, apsistótie prie vartelių DrskD49. Prieš pakalnę risčia jojau, pakalnelėj apsistojau KlvD41. Kaip pribėgsi upelį, apsistóki, žirgeli, tę pagirdysiu JV16. Kur tas žiedas apsistos, ten sesutė marčia stos LTR(Blnk). Ir anys apsistojo žemai pas kalną BB2Moz19,17. Kurie jį (karstą) nešė, apstójos DP336. O Jėzus apsistojęs pavadino juos ir tarė: ką norite, idant padaryčia jums? BtMt20,32.
ǁ MT45 likti vietoje, nebesileisti žemyn (apie saulę): Saulė turėjo apsistoti kiek hadinų BPII99. Kad tas darbas nebuvo dar pabengtas, o vakaras prisiartino, Jozuė liepė saulei apsistoti S.Stan.
ǁ privažiavus tam tikrą vietą, kurį laiką pastovėti: Rasintais i čia apsistós autobusas Tl. Šiauliškis traukinys apsistó[ja] Tl. Ar nežinai, kurioj čia vietoj garlaivys apsistójo? Skr.
7. refl. tr. sustojus pastatyti: Aš kumelę apsistojau žydų jepkė[je] Šts.
8. refl. paliauti veikti (apie mechanizmą): Laikrodis apsistójo – išejęs y[ra] Dov. Paeina [televizorius] kokią pusę valandos i vėl apsistó[ja] Trk. Ar sustabdei girnas, ar pačios apsistójo? Vkš.
ǁ paliauti funkcionuoti (apie organą): Širdis apsistójo, ir turėjo mirt Pgg. Širdis apsistójo, i negyvas Vdk.
9. intr. liautis, baigtis, aprimti (apie lietų, sniegą, vėją, šaltį, skausmą ir pan.): Mažu apstõs kap nors lietus Kt. Gal vėjas apstõs? Jon. Bet jokios pagelbos, mato, nėra – vėjas neapstoja BsPIV60(Brt). Vakar buvo apstójęs šaltis Klvr. Kai pradėjau tas pročkas gert, tai ir apstójo kosulys Pbs.
| refl.: Jau ir lietus apsistójo PnmA. Apsistós sominis, būs žuvies daug Plng. Šaltis apsistójo Vkš. Kaip ana išgėrė [vaistų], ir apsistójo tas skausmas Klk. Ka karas apsistõtų, brolis pareitų Gs. Ištraukus piningus iš kokio krašto, prekyba apsisto[ja] S.Dauk. Apsistojo jam viduriai (nebeviduriuoja) Pš. Visas kultūros gyvenimas tarsi apsistoja Vd.
10. intr. R215, MŽ287 baigti, paliauti ką daryti: Bėgt dar bėga [kraujas], bet nebe teip smarkiai – apstójo Srv. Kai apstõs kraujas bėgt, tai tadum pridėsi gyslalapį Jnšk. Gal apstõs dantį skaudėt ben biškį Sv. Skausmai apstóję badyt buvo ir vėl pradėjo Adm. Jau kadai sopa ir vis da neapstója Ds. Apstójo lyt, eisim prie bičių Jrb. Kai apstos kiek snigę, miškan važiuosme Mlt. Apstójo svečias valgyt, iš pirmo daug valgė Dglš. Kiaulės apstójo ėst Ds. Apstó[jo] anas vartyties i pamirė Tvr. Apstójo sėt dobilus Jž. Apstók tokius niekus daręs! Plv. Apstók girtis, vis tiek nepatikėsiu Plv. Tos aukos ir visai apstos plaukusios LTII136.
| refl.: Jis apsistójo dirbęs K. Arkliai apsistójo bėgę KII375. Jis bekalbėdamas (jis kalboje) apsistójo KI3. Tačiau šičion kalbėjęs apsistósiu KI3. Jis apsistójo giedojęs KBI57. Ačiuo, kad dainiavai, bet dar dideliau – kad apsistójai (juok.) Slnt. Užkūrensu, gal apsistós dantis skaudėti Krš. Apsistójo galva skaudėti Kal. Gal apsistójo gerti, gal į protą parejo? Rdn. Kaip jau nestipra sveikata, apsistóji dirbusi Nmk. Ana apsistójo mun pirkti tus vaistus Akm. Tu apsistók ėdusi – nusipenėjusi esi KlvrŽ. Eilelę parskaičiusys, tujaus apsistokiat M.Valanč. Radusies pagadai, reik apsistoti klostyti tabokus į popužus S.Dauk.
ǁ nurimti, apsiraminti: Apstók, vaikeli, ba gausi diržo! Alv. Sakau aš jai apstóti – neklauso, ir tiek Prnv. Neverk, apstók – dar galvelę sopės! Vlk. Pykau, dūkau, dabar apstójau Adm. Apstók! Kam prieš seną tėvą tiek daug kalbi! Alvt. Apstók tu su savo dainom, nusibodai iki gyvo kaulo! Gž.
| refl.: Jis apsistos ir tavęs paklausys Ašb. Apsistok tu su ta merga. Jei ne, gausi į dantis! Dr. Kurie verkė ir giedojo – visi apsistojo (d.) Krtv.
ǁ refl. supykti, užsispirti: Netiko žodis – tuoj ir apsistója, tyli tartum žemė Brž. Nepykdyk – apsistõs, ir nebeis dirbti Brž.
11. refl. pasidaryti pastovesniam, nusistovėti, aprimti: Dabar gerai gyvent, jau apsistó[jo] gi gyvenimas Dsn. Įpusėjus spaliui, orai apsistoja V.Bub.
12. refl. R236, MŽ315, KŽ atvykus pasilikti kurį laiką, laikinai apsigyventi, įsikurti: Apsistoti kame iki laiko, stovėti I. Kai jis (J.Jablonskis) Vilniuj apsistodavo, tuoj rinkdavosi žmonės pasitarti kalbos klausimais J.Balč. Pas brolį laikinai apsistójau Ll. Nuvažiavo į nepažįstamas vietas, nu ir apsistójo parnakoti Als. Įsprukom į mišką, i gan, apsistójėm miške Lž. Jei nori, kad busilas apsistotų lizde, įkišk ten diemedžio šaką MTtI67. Kaži kumet ponas, nuvažiavęs į Telšius, apsistojo pri savo prieteliaus M.Valanč.
13. refl. Sut, Š nukreipti dėmesį į ką vertingą, svarbų: Iš pradžių galvojęs buvo kitonišką pirkt, bet apsistójo ant šitos Krs. Pokalbis apsistojo ties šia dabar visiems labiausiai rūpima tema V.Myk-Put.
14. intr. KŽ apsiimti ką dirbti.
| refl.: Gimnazijos mokintoju apsistojęs A1883,274.
15. intr. nugulti, nusėsti nuosėdoms: Tie miltai apstója ant dugno, švarūs švarutėliai pasidaro Upn.
| refl. DŽ, Krn: Nedrumsk vandenį – spėjo apsistót, ir vėl sudrumsi Dkš. Kai vanduo apsistója, nebetoks drumžlinas palieka, tai gali ir iš griovio atsigert Jnšk.
16. refl. išsilaikyti, išlikti: Nopsistos pikti tarp gerųjų KN2. Ir namai, jei patys tarp savęs būtų perskirti, neapsistos anie namai BtMr3,25. Jeigu teisinykas vos bus ižganytas, ogi piktasis ir nuodžiotas žmogus kur apsistõsis (pasirodys)? DP14. O jeigu ir šėtonas perdalijos prieš save, kaipo apsistos jo karalystė? Ch1Luk11,18.
atstóti
1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistója, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistót Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon. Kaip dabar atsistósiu viena koja? Ker. Atsistojęs pirštų galais, stovi vėjo atgaiše J.
| Jei mano tėvas atsistót (prisikeltų), tai nusgąst [gyvenimo permainų] Lb.
^ Nei atsistojęs, nei atsiklaupęs (sakoma apie žmogų, kuriam sunku įtikti) LTsV116(Ds). Jei arklį šersi atsigulęs, tai važiuosi atsistojęs (turėsi nuolat raginti) LTR. Kad atsistótų, dangų paremtų; kad prašnekėtų, daug pasakytų; kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) Sr(Pln).
ǁ užimti vertikalią padėtį (stiebiantis, iškėlus priekines kojas, remiantis rankomis): Įeis paž[iūr]ėt – labai gražus arklys, atsistoja an dviejų kojų Mšk. Žiūrėk! – pašoku ir atsistoju ant rankų V.Bub. Fakyras taip nuobodžiai birbina, o jos (barškuolės) kai įsismagina bešokdamos, net ant uodegos galiuko atsistoja K.Saj.
ǁ pasidaryti stačiam, atsitiesti: Bulbos atsistójo po lietaus kai čviekai Kp. To berno miežiai atsistojo, susigavę ligi pjaunant Sln. Jam teip baisu pasdarė, kad in galvos atsistójo plaukai kaip šeriai Dgč. Muno plaukai kaip šeriai atsistójo LKT115(Up).
2. refl. atėjus stovėti, stačiam užimti vietą: Atsistójęs kamputy ans ir gurkso J. Arklys, atsistójęs saulėkaito[je], kvaukso neėdęs J. Teatsistoja du [kareiviai] pas duris, o kiti apžiūrėkite visus kampus V.Krėv. Geriau tu pakalnėj atsistok ir labai išsižiok (sako avinėlis vilkui) Sln. Tada anys atsistójo po tuo patiem medžiu Mlk. Einu, žiūriu – rupūžė an kelio išeina išeina i atsistójo LKT112(Ldv). Juk teip nestovėsi atsistójęs, reik dirbti, i gana Nt. Kelias dienas tu radai muno darbus nepadirbtus? Ko tu čia loji atsistójęs?! Trk. Su kašelėm atkervoja, palangėn atsistója i gieda – lalauna Klt. Gaidelis, atsistójęs an tvoros, gieda LKT244(Pkr). Arkliui kai atsistója in nugaros [gylys], tai nežino kur dėtis – griūva ienõs Lb. Ir nuskrido pova žaliojon girelėn, atsistójo pova žaliajan berželin (d.) Slk.
| prk.: Rašytoja iš karto atsistojo ant realistinės dirvos rš. Kuršaičio tarmė pratęsa pirmąją dalį dvibalsių ir pusdvibalsių laužtinių, jei ant anų atsistó[ja] (krinta) balsakila (kirtis) LTI559(Jn).
^ Skalsą! – Dangun balsą, pilvan sotį, prašom eit až durų atsistóti (juok.) Ds. Taip ir bus, nors velnias ant galvos atsistotų! Žvr. Keverza keverzojo, gale lauko atsistojo (akėčios) LTR. Miške augęs, miške gimęs, parejo numo, par trobą parejo, kerčio[je] atsistojo (šluota) LTR(ž.). Pabėgioja pabėgioja, kamburėly atsistoja (šluota) LTR(Rk).
ǁ kylant atsidurti kokioje vietoje (apie saulę): Saulė atsistojo tiesiai ties jo nosimi P.Cvir.
3. refl. pastatyti koją (kojas) žengiant, lipant; priminti: Va, jau atsistóji gerai [ant nesveikos kojos] Lt. Vienas kailis buvo prie lovai ant žemės atsistót, o kitas pašonėj Ob. Kad atsistós, bus an ko atsistóta (apie storą kilimėlį) Žl. Kap an arklio viena koja atsistójau, tada an vežimo užsikaroblinau Kpč. Lenk Dieve, kokia te šokėja, kad in kojų atsistõs Lb. Einant ant vinčiaus, mergaitė turi saugotis, kad jaunikis neatsistot jai ant kojos: jei atsistos, tai mindys ją per gyvenimą Lp.
4. refl. įstrigti, užkliūti, susilaikyti: Valgant skersai gerklės jam atsistojo žuvies kaulas J.Balč. Kąsnis duonos atsistójo jam gerklėje NdŽ. Jam vėl suspaudė širdį, ir nenuryjamas gurkšnis atsistojo gale gerklės A.Vien. Suvalgiau žalią (neišnokusį) obuolį, ir atsistójo skandy (nevirškina) Prn. Nuo sviesto jau atsistó[jo] (nesinori valgyti) Dglš.
^ Rupūžgalviai! Kad jums liežuvis skersai atsistotų! V.Bub. Iešmu šone jis man atsistojo KrvP(Mrc). Kad jam prieš smertį atsistotų gerklėj tie žodžiai, kiek aš nuo jo prisklausiau! Ut.
5. intr. Sut, LL122, KŽ atkerti, atšokti, atsiskirti: Skūra nuo lašinių atstója, t. y. atkęra J. Kaip tik atstója pluoštas nuo spalių, tai reikia linus traukt su kabliu an krašto Ps. Linus klojom an [drėgnos] dirvos – atstójo, tada pirtin nunešėm, išdžiovinom Eiš. Jau atstójo [linai] nuo šitų spalių Pb. Ataneša saujelę [linų] – valaknas atstójęs, einam imt Klt. Stuobris sausas, žievė atstója ligi pat medienos Slk. Duona perkepus, pluta atstójo JnšM. Blynai dega, neatstója [nuo nepateptos keptuvės] Nmč. Kai gerai prilips, tai ir neatstõs Trgn. Kai kiek paraviu, ir atstója nagos Aln.
| Suknelė atstójus (neprigulusi) kai kepeliušas nuo kūno Klt.
| refl. Pv: Kai ilgai [duona] pabūva pečiuj, tai pluta atsistója Aps. Minkštimas lienka sau, o pluta atsistója Rud. Skarvadą inšildžiam, patepam riebumu, ba tep tai neatsistót blynas Dv. Karklo žievė pavasarį atsistója Grv.
| Pečiadangstė atsistójus (neprigludusi) – duona neužkepa Lzd. Tavo auses kruopelę atsistóję (nulėpusios) Aps.
6. intr. Q610, CII924, MP79, H, H153, R, R12,387, MŽ, M, LL312, Rtr, Š, Ser nueiti šalin, atsitraukti, pasišalinti: Atstoju nuog ko SD216. Atstoti nuo viens vieno N. Atstók nuo manęs K, J. Jis, tai ištaręs, atstójo KII61. Atstot (išvykti) nuo žemės B. [Nykštukas] nuo tėvų atstóti jau negeidė Jrk27. Palydovai sekė neatstodami nuo jo nei per nago juodumą J.Balč. Ant saulelė, vėl nuo mūs atstódama, ritas irgi, palikusi mus, greita vakarop nusileidžia K.Donel. Atstók iš ugnies netamsavęs! Lkm. Atstók, vištaite, nuog riešutyno (ps.) Prl. Atstok šalin nuo mūso, nenoriam žinoti kelių tavo P.
| Rytą, kai žmonės keliu pradėjo važiuot, tai atstojo [vilkai] LTR(Slk). Atstók nuo šulinio – gali įpult Al. Nuo mažų vaikų atstót nemožna (reikia prie jų visą laiką būti) Dglš. Bėdo[je] atstója prieteliai i draugai Upt. Atstókite, maumos, atstókite, vilkai (dainuojama supant vaiką) Mrc. Šunys nuo urvo neatstójo, apsukui bėgiodami lojo BM260(Grz). [Žemaičių medininkai] nenorėjo būtinai nu pajūrio atstoti S.Dauk. Anys (kareiviai) atstodami̇̀ (traukdamiesi) degino Pb. Miela saulyte, Dievo dukryte, kur taip ilgai užtrukai, kur taip ilgai gyvenai, nuo mūs atstojusi? RD78. Atstok, berneli, nuog manęs, vargas man jaunai be tavęs VoL446(Klvr). Man vandenį besemiant, su laivninku bekalbant, atstojo laivs nuo krašto KlvD207. Jėzus tarė tada jop: – Atstok, šėtone Ch1Mt4,10. Atstokite nuog manęs, prakeiktieji, eikite ugnin amžinon SPI6. Atstojo jis nuog jų ir užžengė dangun BPII110. Kodėlei tu nuog jų atstojai ir manęsp atejai? BBJdt11,3. Atstokite nuog manęs, kurie darot neteisybę Ch1Mt7,23. Ir kaip labai vėlu tapo, atstojo jo tarnai ing savo šėtrus BBJdt13,1. Debesies stulpas niekadai neatstojo nuog žmonių dieną, nei ugnies stulpas naktį BB2Moz13,22. Gimdytojai atmistojo, prieteliai užunotbojo KN25.
| Žodis tavas, kurį indėjai nasruosna mūsų, notstos nuo nasrų mūsų MKr27.
| prk.: Pabaigusi … 13 mėnesių savo amželio, iš šio svieto atstojo (mirė) A1884,326. Išganytingai atstoti iš šio svieto N. Vakaras artinas, o jau diena atstoja (baigiasi) DK169. Jei negali tasai kielikas atstót …, tetamp valia tava DP149. Dūšia atstója iš kūno; atsiskiria nuo kūno KII299.
^ Kas nuo Dievo atstója, prie to velnias pristoja Trgn. Nesišauk velnio, ba angelas atstos LTR(Al). Serga vaitoja – nuo burnos kąsnis neatstója Ėr, Pnd, Rk.
atstojamai adv.: Marti, bezliepyčia, neatstojamai sekiojo iš paskos J.Balt.
atstotinai adv.: Bandykščiai reikalauna … ganyklos ir pridabojimo neatstotinai IM1852,29.
| refl. Q653, SD386, N: Atsistój[o] brolis nuog jo (išėjo kitur gyventi) Rod. Mano motka kap atsistój[o] iš tę, tai nieko negovė [tekėdama] Lp. Kap ana atsistó[jo] (atsiskyrė) nuo vyro, tep ir nežinau, kap gyvena Ad. Kai atsistóji nuo tėvų, tai prasideda vargai Stk. Tokia graži pieva – nor žiūrėk ir neatsistók Alv. Tu, berneli, atsistók, manę jaunos nepristok DrskD110. Atsistokie, mano miela, vai aš turiu tris keturias TŽI246. Ir artimieji atstojose tolyn Mž470. Gal nuo mūsų jau Dievas atsistój[o]: tik ažsiaugenom naują arklį, braukš ir nudvėsė Švnč. Bevelijo, idant sūnus jo gandžiaus atstotų̃s DP418. Kurie Dievui kalbėjo: atstokias nuog mūsų BBJob22,17.
| prk.: Tėve, jei gal stotis, liepk tam kielikui atstotis SGI74.
ǁ nebeturėti galios, netekti poveikio: Ir nuo pinigo to atstos visi čėrai ir pakerėjimai DS253. Atstojus slogai, palengvėjo V.Kudir. Kosulys nuo manęs jau atstójo Rs. Liga atstõs, i pasveiksi Rd. Drugys nuo jo atstójo; jį prastojo KII299. Jei tarysi ligai atstók, tad atstõs DP76. Ir atstojo stiprybė jo nuog jo ChTeis16,19. Miegas visai nuo jos atstojęs J.Balč. Anoj gi nakty atstojo miegas nuog karaliaus ChEst6,1.
^ Liga raita atjoja, pėsčia atstoja MŽ308, PPr208.
ǁ nuslinkti, išsisklaidyti: Debesys atstója; išsisklaido KII317.
7. intr. Dv liautis įkyriai lįsti, palikti ramybėje: A neatstósi! Ko čia daba lendi?! Ll. Pristojo kaip velnias pri dūšios ir visą vakarą neatstójo Vkš. Kada tu atstosi nuo manos vargšės galvos? P.Vaičiūn. Atsók tu nuog manę, ba duosiu ausin! Arm. Atsók, nelįsk, ba nosin duosiu! Dv. Atstók tu su savo saldainiais! Ob. Atsój nuog manę Lz. Ai, atstók atstók, mano dukružėlė, neskudulk ma[n] galvužėlės JV521. Atsój atsój, katinaičiau margasai (d.) Lz. Ar tu, durniau, atstók, ar tu, pliki, nustok! Sdk.
| refl.: Atsistók tu nuo manęs! Ad. Atsistók nuog manę, tu negerasai! Vlk. Atsistók tu, velne, neerzinus mane! Btr. Atsistà tu nuo manę! Ko tau reikia?! Grv.
8. intr. Q12 atsisakyti, pasitraukti (iš darbo, tarnybos ir pan.), mesti buvus kokios veiklos dalyviu: Slūžbą pametu, iš slūžbos išeimi, atstoju R18, MŽ23. Rasintais vaikis atstos nuo tavęs ant Kalėdų J. Nuo urėdos atstoti, atsisakyti B79. Atstoju nuog mūšio B. Atstojęs kareivis (invalidas) I. Merga atstoja jau B. Aš turiu du klausius tarnus, kurie, niekuomet nuo manęs neatstodami, teisingai tarnauja J.Balč. Apsiėmėm nuog jo notstot, bet amžinai jam tarnaut SPII147. Nu darbo neatstoju kiauras dienas Šts. Bajorai pakėlę atstojančiam nuo tarnystės maršalkai pietus A1884,83. Bet nebeilgai pasiliko jis mokykloj. Penkiolika metų turėdamas, atstojo iš jos Vd.
| tr.: Pristotūsius ir atstotū́sius (priklausančius gauti išeinant iš darbo) kukulius turėsi duoti, be to nestosiu į vaikius Lnk.
| refl.: Jau tas bernas … atsistojo nuo gaspadoriaus DS355(Vlk). Buvo buvo ir atsistój[o], nuej[o] pas kitą gaspadorių Arm. Atsistój[o] nuo vietos Lp. Niekas neatsistója pats nuo darbo Jrb.
ǁ tr. atstumti, nubaidyti: Jie atstõs visą jaunimą nuo savęs Vlkv.
ǁ tr. nebevartoti, mesti: Ana nė vasarą kelnių neatstó[ja] Šts.
ǁ tr. palikti, apleisti, prarasti:
^ Svetimo netykok, savo neatstok LTR(Jnš).
ǁ refl. nukristi, atsimesti, atsileisti (apie šaltį): Kada tas šaltis atsistõs?! Lp.
9. intr. N nukrypti, nutolti, nuklysti nuo ko, nebesilaikyti ko: Atstoju, nukrypstu nuo tiesos R5, MŽ6. Nuo tikrojo kelio nukrypti; atstóti KII343. Jis nuo tiesos atstójęs; nuklydęs KI15. Nuo tako atstóti KI2. Su garbe atstoti B382. Nuog tų surašytų įstatymų atstoti neketam prš. Ir neatstosim po tam nuogi žodžio tavo PK73. Anie … atstójo nuog tiesos ir ėmės melo DP219. Idant mes … griekus pažintumbim, nuog tų atstotumbim Mž376. Teisusis nuog savo teisybės atstoj ir daro pikt BBEz3,20. Notstojo nuog nodiejos savo MP74. Ir neatstojo niekadai nuog bažnyčios BPI115. Tas kelias atstoja nuog manęs Ch4Moz22,32. Ir tie šaknies neturi, nes iki metų tiki, o valandoj pagundymo atstoja Ev.
10. intr. mirti: Žmogus atstó[ja] Rsn.
ǁ nugaišti (apie gyvulį): Vienais metais dvi karvės atstójo Rmš. Karvė atstojo pri veršio (veršiuodamasi) Plng. Atstója arklys, kai pasensta Krg.
ǁ nueiti niekais, atsimesti: Daug atstó[ja] supuvusių bulvių Šts.
11. intr. išnykti ar atsiskirti kokiam kiekiui, nukristi (svoriui): Kol nuveži bekoną į punktą, tai daug ir jo svorio atstó[ja] Up. Liekuotų vilnų daug atstó[ja] iš mašinos [šukuojant] Šts. Jei numie verpsi, su visu mažai teatstós verpalo Užv. Daug pamilčių atstó[ja] numinėse girnose maltų kruopų, dėl to geriau malti garinėse melnyčiose Šts.
12. tr. Š turėti tokią pat vertę, būti lygiam, pavaduoti, pakeisti: Mano karvė kitų i dvi atstója Upt. Tavo dėdė tau tėvą atstója Jrb. Bulvės atstó[ja] duoną Slnt. Kvynai su druska ir duona atstó[ja] kanapių spirginę Šts. Akmeninis tiltas geriausiai atstoja medinį Tsk. Laukinykuos grunto žemės margas tiek atstója, kiek girinykuos tos lekiančios pieskos penki [margai] Gs. Gera merga berną atstója [prie darbo] Ėr. Viena gera motina šimtą mokytojų atstoja J.Jabl. Nu ir pasisamdei pusbernį, ka nė pusmergės neatstója – nė kūlių krėst dorai nemoka Skrb. Pavasario diena rudens mėnesį atstoja LzP. L. Ivinskio kalendoriai atstojo lietuviams laikraščius rš. Pakeičiamas, pavaduojamas, atstójamas darbuotojas BŽI281. Atstojamasis dydis PolŽ40. Vyrai vaiko proto neatstó[ja] prisigėrę Kž. Trečią koją atstó[ja] lazda Vkš. Neatstoja žirgelis mano aukso žiedelio FM. Neatstos tymo balnelis už aukso žiedelį LTR(Kt).
^ Gera višta ir žąsį atstója J.Jabl(Ln). Auksu pakaustyta kiaulė žirgą atstoja TŽV594. Gudri galva viena kelias durnas atstoja KrvP(Jnš). Graži kalba gerų darbų neatstoja KrvP(Mrk). Dėlto blogiausias vyras geriausią prietelių atstója Ut. Kito alus nė giros neatstója Grž. Pinigai laimės neatstoja Mš. Tu jo nei kojos neatstóji (nesi vertas) Ėr. Kai eina – atseina, kai sustoja – nė bieso neatstója Vb.
ǁ atlaikyti:
^ Žmogaus kaklas viską atstója Dl.
13. refl. Lb imtis kokios veiklos, kokių pareigų: Iš ryto atsistójo (pradėjo varyti), in vakarą ir pastatė Kaune sielį Gg. Dvylekta buvo, ka atsistójau į daržą Jdr. Dvarininkai išrinko savo komitetą, kurio priešaky atsistojo Jokūbas Geištoras V.Myk-Put.
ǁ pradėti dirbti, įstoti (į tarnybą): Atsistójęs slūžyt – tai reikia slūžyt kap reikia Tvr. Ė kitas atsistój[o] eiguliu Rš.
14. refl. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: An teismo atsistójo vagis ir ponas (ps.) Grl.
15. refl. apsigyventi, įsikurti: Atsistójom an grynos žemės, nieko nebuvo Eiš. An lauko atsistójau gyventi Trš. Melioracija parejo, kela mumis iš tos vietos – kur atsistósma, nežinom Šv. Išeiti į miestą nėra kaip: viena ranka žmogus kur atsistósi? Gršl. Nu kaip tau duos pieno gyvolis, į šviežią vietą atsistójęs (patekęs)?! Trk.
| Jei jūs ant muno duonos atsistõtumėt, jūs pilnai ką tris dienas tegyventumėt – i tujau ligoninė[je] (labai griežta dieta) Sd.
16. intr. prasidėti, ateiti: Sėdėjo vyrai ant ėdžių, kol pietūs atstój[o] Vlk.
17. intr. pavirsti (kuo): Kas atsisės šitan krėslan, skradžiai žemių nueis, ė kas girdi – visas akmeniu atstõs (ps.) Rš.
| refl.: Dievas metė lazda į žaltį, ir atsistojo arklys iš žalčio SI56.
ǁ refl. pasidaryti kokiam: Dar gal Žiežmariai kitap atsistójo jau nuog tiek laiko LKT231(Ktv).
18. refl. Lb kilti, atsirasti: Kap žemė atsistó[jo], tep ir akmuo atsistó[jo] Pst. Lietuva kaip valstybė atsistojo Plšk. Rubežius kap atsistój[o], dvidešim metų kap viena diena [praėjo] Ktv.
ǁ būti pastatytam, iškilti: Pirtelė vargais negalais atsistójo – sakė, vakar apgrebėstavo Mžš. Kaip greitai jų tas namas atsistójo! Pn.
◊ ãkys atsistójo stulpù apie mirštančio žmogaus ar gaištančio gyvulio stingstantį žvilgsnį: Pamačiau, kad jau ãkys stulpù atsistójo Skdt. Akys atsistójo stulpù baltos Pc.
akysè atsistóti iškilti vaizduotėje, prisiminti: Jo akyse atsistoja jaunos merginos paveikslas J.Bil. Kad darbai akysui̇̃ atsistót, baisu būt Lb.
ant dantų̃ atsistóti užkliūti kalboje: Ką turėjai, tą ir tebeturi. Tau mano pati ant dantų neatsistojo! J.Balt.
ant gãlo liežiùvio atsistójo sakoma, negalint greit prisiminti gerai žinomo dalyko: Vagi tik ant gãlo liežiùvio atsistójo, tik pasakyt Skdt.
ant kójų (į kójas) atsistóti BŽI133 pasveikti, sustiprėti: Ji nusimanė apie naujagimių ir gimdyvių priežiūrą, jos padedama Katrė greitai atsistojo ant kojų V.Myk-Put. Aš tikiu – tu dar atsistosi ant kojų ir būsi kūrybingas žmogus K.Saj. O kažin ta boba ar atsistójo į tas kójas? Trk. Atlėkė trys balandžiai ir įdiegė anam plaukus. Brolis tujau atsistojo į kojas LTR(ž.).
ant [sàvo, savų̃] kójų atsistóti
1. pradėti savarankiškai gyventi: Viskuo aš jį aprūpinsiu, kol pats atsistos ant kojų J.Gruš. Aštuoniolikos ar kiek ten metų vaikas jau dabar, manai, ant savo kojų atsistos I.Simon. Vaikams užaugus ir ant savų, kaip tai sakoma, kojų atsistojus, reikia šelpti gimdytojai A.Baran.
2. pasidaryti materialiai pajėgiam, atkusti: Jau žmogus prasigyveno, jau an kójų atsistójo Dkš. Man tik dabar pradžia sunki, ale kai jau atsistósiu an kójų, tai pagyvensiu ne šiteip Užp. Sunku padegėliams ant kojų atsistoti rš.

ant liẽpto gãlo atsistóti pasiekti amžiaus ribą, sulaukti senatvės: Juk jau atsistójai ant liẽpto gãlo Erž.
ant liežiùvio atsistóti
1. užkliūti kalboje: Ko tau užkliūvu – tau ant liežiuvio neatsistojau?! LTR(Kp).
2. prisiminti: Viskas ant liežiùvio neatsistõs Antr.

ant savę̃s (in savę̃) atsistóti End pradėti savarankiškai gyventi ar galvoti: Reik atsistóti in sàvęs – esi aklas (nieko neišmanai, nesuvoki) Plng. Anys gyvena in savę atsistóję Str.
kai̇̃p ant naujų̃ kójų atsistójo pradėjo kitaip gyventi: Tu jau dabar kai̇̃p in naujų̃ kójų atsistójai – tokį žentą gerą gavai Ut.
kreivà kója (ne ant tõs kójos) atsistóti [iš pãtalo] sakoma apie prastai nusiteikusį žmogų: Oligė nūnai pikta iš pat ryto: matyti, kreiva koja atsistojo iš patalo V.Krėv. Piktas, kaip ne ant tõs kójos atsistójęs Krs.
kuolù atsistóti [gerklėjè]
1. neišeiti į gera, virsti nemalonumu (apie naudą, gautą, kitą skriaudžiant): Kuolu atsistos jam šitie pinigai Ds.
2. labai įkyrėti, įsipykti: Anas man jau kuolu gerklėj atsistojo Ml.

liežùvis (liežiùvis) atsistójo kuolù sunku prakalbėti: Liežuvis jam sustingo ir kuolu atsistojo Sz. Kad tau liežiuvis kuolu atsistot! (keik.) Ds.
[nuo] prõto (nuo galvõs, nuo išmintiẽs, nuo rãzumo) atstóti pamišti, išprotėti: A jūs nematot, kad jis nuo proto atstojo? LTR(Bsg). Prõto atstójęs, veža į bepročių butą Jdr. Buvo nu galvos atstojęs ir mirė Šts. Visi žmonės žiūri, o jis lyg nuo prõto atstójęs Žml. Kad tu putų [alaus] kaštavosi, nuo proto atstosi LMD(Sln). Ne stebuklas būtų, [kad] žmogus, kuris tatai dūmoja, atstótų nuog išminties DP527. Ta žmona nuo rãzumo atstójo Mšk.
piestù atsistóti pajusti apmaudą, pyktį, smarkiai pasipriešinti: Frankas, perskaitęs tą naujieną, piestu atsistojo P.Cvir.
plaukai̇̃ [piestù, stati̇̀] atsistójo [ant galvõs Vdš] labai baisu, šiurpu pasidarė: Nebuvau da žmogaus nė vieno suvažinėjęs, mun i plaukai̇̃ stati̇̀ atsistójo Trk. Pamačiau tokį pikčių, kad man plaukai atsistojo P.Cvir. Kai pakėliau jos galvą nuo kūdikio, man net plaukai ant galvos atsistojo V.Mont.
skersai̇̃ gérklę atsistóti labai įgristi: Iš pradžių tai buvo pakenčiama, bet juo toliau, juo darėsi įkyriau – viskas atsistojo skersai gerklę A.Vencl.
skersai̇̃ kẽlio atsistóti trukdyti, priešintis: Jei būtum išlikęs žmogumi, nebūčiau drįsęs atsistoti tau skersai kelio J.Avyž.

×dastóti (hibr.)
1. tr. pasiekti, prisitikti: Tu nedastósi manę an apušės Lz.
^ Kad atsikeltau, tai dangų dastotáu, o kai guliu – až katę mažesnis (kelias) Lz.
2. tr., intr. N gauti, įsigyti: Aš dastójau, ko norėjau, t. y. gavau J. Tada badai buvo labai, nebuvo niekur nieko dastót Lt. An fabrikos tai tuoj dastótai pensiją LKKXVIII165(Zt). Dastójo ligą ana Rod. Vyskupystės dastojo vos žilo[je] senatvė[je] M.Valanč.
^ Ko bijosi, to dastosi Lkv.
| refl. Sut.
3. refl. patekti, pakliūti: Kur tu in daktarą dasistósi – brangu strošniai buvo! Rod.
4. intr. impers. užtekti, pakakti, netrūkti: Kad metų nedastója, tai ir neduoda pensijos Dglš.
^ Visiem savų bėdų dastója Trgn.
įstóti; SD169, H, H169
1. intr. K, J, LL234, Rtr, Š, NdŽ, KŽ žengiant įlipti, atsistoti kame: Įstójo į purvyną DŽ1.
| refl. K, Rtr, Š, NdŽ: Jiems sveikiau įsistoti į šiltą vandenį, tada palūkėjus atsiklaupti, atsisėsti ir pagaliau atsigulti Vd.
ǁ tr. įminti, įspausti koja: Aš tuos žodžius kalbėtuosius į purvą sumysiu, o tas pėdas įstotąsias ugnia išdegysiu LTR(Grš).
2. intr. I užimti vietą stačiam kur įžengus, įlipus: Kab atvažiuos svetima šalis, instók, rūtele, pas vario vartelius Vrn. Užeikie, mielas, mano didin dvaran, instokie, mielas, mano aukšton klėtin KrvD266. Ir inskrisiu sodelin, sedulon stosiu ir, instojus sedulon, gailiai kukuosiu LTR(Ds).
| refl.: Įsistójusi į langą, negal išmušti Krš. Ana i knopsos kame – a obelė[je] įsistójusi Žr. Sopama širdžia jinai įsistojo į brolio dviračius HI.
ǁ atsidurti kokioje padėtyje: Pavasaris prasideda, kaipveik Saulė į Ožio ženklą įstoja prš.
3. intr. įžengti (į kelią), pradedant eiti kuria nors kryptimi: Kaip įstójo į kelį, taip i varė ligi galo Lk. Teip jis įstojo į tą takelį ir eina tuo takeliu BsPIII285. Apsupo Kareiviškę, įstojo į vieškelį ir čia, jau nieku netrukdomas, pasileido dar sparčiaus V.Kudir. Seniai reikė išvažiuoti, į kelią įstóti JV598. Dar n'įjojau į pusę kelelio, dar n'įstojau ir į vieškelelį – ko taip alsiai nusižvengei, muno žirguželi? StnD29.
| prk.: Kiaušiniai nieko nepabrangsta: kap įstójo į keturiasdešimt centų, tep ir stovi Gs.
4. intr. lengvai įkišti, įstatyti (kojas į apavą, į balno kilpą), įsispirti: Įstojau į klumpius iš pat ryto Trk. Patsai žirgą balnojau, in kilpelę instojau LB134.
| refl.: Įsistójau į batukus Grnk. Nusiauk šlapius vyžus, insistók sausuosna Kb. Kad būtų insistót medžiokai, tai galėtau ir aš padėt rugių kirst Pns. Įsistók į šliures, basa neik! Plk. Insistójau klumpėsna, tai kojas pagadinau Arm.
| Įsistók į kojas (apsiauk) ir eik pasiklausyt bičių, a gyvos, a ne Jrb.
ǁ refl. apsimauti, apsivilkti (sijoną): Tas [sijonas] nešvarus, į kitą įsistósu Krš.
5. intr. N imtis kokio darbo, pareigų, pasidaryti kokios veiklos nariu, dalyviu: Pagaliau ir ji įstojo fabrikan J.Bil. Į slūžbą įstoju R63, MŽ84. Įstóti į mokyklą NdŽ. Įstójamasis egzaminas, kvotimas KŽ. Išėjęs gimnaziją, įstójau universitetan Š. Įstojamosios (rengiamosios) klasės kursas nėr labai didelis J.Jabl. Įstojamieji pinigai rš. Pradžio[je] šešiolektų [metų] įstójo į mokslą Kal. Ans Vilniuo[je] įstójo mokinties Trk. Šaukimą gavau tuo į karuominę įstóti Plšk. Paskiau po to karo įstójėm į kolūkį Klk. Išnarstys tavo kojas, rankeles, kad į krygį įstosi KlpD102. Į krygį išjodamas, į glitę įstodamas, kulkelės lek kaip bitelės per manąją galvelę KlpD30. Kiti dirbo, ir jūs į jų darbą įstojot NTJn4,38. Kas iš kokių šūdų į ponus įstó[ja], ano nežaboto i pro šūdą nepravesi (labai didžiuojasi, pučiasi) Lnk. Ažusakymas įstojančių moterystėn SD436.
| Už vargo bernelio ir ištekėjau, į vargo dieneles ir įstojau KlpD88.
6. intr. ginti, palaikyti, užtarti: Lietuvninkai už [Prūsijos] palaimą su visa syla įstoja prš.
| refl.: Mane jie pakvietė į talką, o aš, atsiminęs šiandieninę tavo geradėjystę, įsistojau, kad ir tave priimtų V.Piet. Be tavę nieko nebus, kap neinsistósi (neįsikiši) Lp. Idant įstotų̃s už mus tėviep DP229. Teikis jop už manę įsistót anop DK172.
7. intr. I prisidėti, užeiti (kokiam laikui, gamtos reiškiniui): Jau vasara instójo, prasdės darbai Dglš. Įstójo pavasaris, o vien šalta ir šalta Šts. Apie Kalėdas žiema pačiuosna šalčiuosna instója Kls. Maž instõs pagada Aln. Oras netrukus labai įsto[ja] karštas ir sausas IM1862,38. Šiandien graži pagada; tai geras paženklys palaimos įstojančiam metui LC1878,2. Septynios varpos tuščios yra septyni metai bado, kurie įstos po gerųjų metų S.Stan. Šešta diena Velykump įstojo SGI105. Tie kunegai sargino ligonis laimindamys, lig antrą kartą jaunam mėnesiuo įstojant S.Dauk.
| Nežinau, va kokia liga instójo Lb.
ǁ N pradėti amžiaus metus: Jau į vyriškus metus įstojęs BsPI63. Dvylikti metai instójo amžiaus, kai tėvas dalgę indavė rankosna Strn. Ana da tik keturiolikiuos metuos instójo Trgn. Įstojo trisdešimtą metą NTLuk3,23. Aš jau įstójau į senatvę, jau mano jaunystė yr šalin Smln.
8. intr. tam tikru laiku įsijungti savo balsu į grupę: Kiekvienas dainininkas prieš įstodamas pasinaudoja kamertonu sp.
9. intr. pradėti veikti, įeiti į apyvartą: Mašynos (kuliamosios) įstójo, aš podidė mergelė buvau Vn.
10. intr. pradėti, imtis ką daryti: Įstójo gyventi ir sutiko Krš. Abudu mes čia instójom gyvent tais pačiais metais Stk. Kad įstojo į tą ūkę ans gyventi, nė vieno medelio nebuvo Vvr. Kad sula tekėti parstojo, tad žiedai klestėti įstojo D103. Jie dabar apsiėmę kuo veikiausiai su ministeriais į sušnekėjimą įstoti prš.
11. intr. apsigyventi, įsikurti: Rudenį įstósam į naują butą Jdr. Kad įstósi į trobas, priimk ir muni Lnk. Ar jau įstójai į savo naująją trobą? Dar iki rudens turbūt neįstósi? Up.
12. tr. Dr padaryti tinkamą apsigyventi, naudotis, įrengti: Tiktai du kambariukai buvo įstoti Kv. Troba pastatyta, bet dar neįstotà Lk. Ilgai statė, tik neseniai įstójo Grd.
13. intr. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: Užuverkė bernužėlis, šliūban įstodamas LTR(Dg).
×14. (sl.) intr. atsirasti, ateiti, pasirodyti (po ko): Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Instojąs po kitam SD190. Turėjo instot tokie heretikai, kurie turėjo mokyt mokslo velinių DP68. Tasaig yra, kursai paskui manę įstõs, o stojos pirm manęs DP24.
15. refl. atkakliai, įkyriai ko prašyti, reikalauti: Kap insistó[jo] brolienė, kad važiuočia kieman! Dglš. Julia insistó[jo], i Pauliną apženijom Dglš.
×16. (sl.) intr. įvykti: Turėjo veikiai įstot atnaujinimas pasaulio DP181.
◊ į aki̇̀s įsistóti arti prilindus žiūrėti: Negražu yra vaikams į aki̇̀s įsistóti! Vn.
į senàs vėžès įstóti grįžti į pirmykštę būklę: Pavietis vėl įstojo į senąsias vėžes, iš kurių buvo lyg ir iškrypęs V.Kudir.
išstóti intr.
1. refl. Š, KŽ išžengti statant, keliant koją (kojas).
2. K, Rtr, DŽ1 nustoti būti nariu, mokiniu, pasitraukti: Mokinys išstójo iš mokyklos, narys iš draugijos Š. Vienam išstojus iš draugijos, į jo vietą tuojau rinko kitą Ašb. Vai tu mergele, motulės dukrele, vai ko tu išstojai iš mūsų pulkelio? LTR(Mrc). Išstójęs seimo narys NdŽ.
| prk.: Didis Vokietijos neprietelius iš šio svieto išstojo (mirė) LC1883,2.
3. prasidėti, užeiti: Kap išstos pavasaris, tai nebus kada eit medžian Vrnv. Kap išstója diena, tai neturiu kada atsisėst ažu darbų Vrnv. Ketvirta nedėlia išstój[o], kap išginėm skatynas Arm. Nū aš regėjau mėną išstóję trijų dienų Lz.
nustóti Š; H, L
1. intr. statant koją, nusprūsti, nužengti į šalį: Aš nustójau nuo trepų ir baisiai susimušiau Alk.
| refl.: Nusistójau nuo liepto Grž.
2. intr. atsistoti: Ė anas (vilkas) man pirma išvydo, tai do anas nustó[jo] eit ir daboja nustójęs Aps. Kielė nustója kur an grubsto ir su uodega kiloja Ob. Tai kad atskrido pilka gegutė iš žaliosios girelės, tai ir nustojo pilka gegutė an žaliosios rūtelės (d.) Prng.
| refl.: Nusileidus, nusistojus akmenelius rinksiu LTR(Dkšt).
3. tr. suėjusiems, suvažiavusiems užpildyti, užimti kokią vietą, plotą: Suvaryti visą valsčią, tegul nusto[ja] visus kelius (ps.) S.Dauk. Kariūmenės tiek daug privažiavo, kad visi laukai nustoti̇̀ Vkš. Visas kelias jau nustótas (pilna vežimų) Gs. Bent trys kilometrai mašinų buvo nustoti̇̀ ant plento Sv. Pilnas turgus nustótas baronkiniais Ds.
ǁ intr. Sd, Gs pasidaryti pilnam priėjusių, privažiavusių: Visi kraštai nustóję vyrų Mrc. Laukai, kiemai nustós liuob arklių [par atlaidus] Krš. Laukai nustódavo arklių – tiek žmonių suvažiuodavo miestelin Šmn.
4. intr. suėjus stovėti, statiems užimti vietą: Ilgiausia eilė nustójus – nestovėsiu Jrb. Visa minia nustojusi ties traukiniu rš.
5. tr., intr. NdŽ apsupti, apstoti (ppr. ratu): Svetelių prijojo, aukštąją klėtelę nustojo LTR(Alv). Didelė žolė. Lyg koksai miškas aplink manęs nustojęs rš.
6. refl. paeiti į šalį, pasitraukti: Nusistók nuo šviesos Grž.
7. intr. Brž, Dgč liautis eiti, važiuoti, bėgti ir pan., sustoti: Kaip nustója, pasižiūri ant dangų i vėlekos [bėga] LKT262(Ul). Kad anas (jaunas arklys) stoja, prieš kalną nustója, davei jam atsidust Aps. Nustójo arkliai, nusistabdė Ign. Privažiavęs artyn, [ponas] nustójo ir pradėjo ant manę rėkt BM26(Č). Aš nustójau ties daržine ir iškrėčiau [iš maišo] katiną Slm. Nuo vieno gylio nubėgo girion, nuo vienos vapsvos nustóję krapštos (d.) Aps. Par girelę jojau – girios paukščiai giesta. Nustók nustók, žirgeli, leisk man paklausyti! JD1474.
ǁ priėjus, privažiavus kokią vietą, kurį laiką pabūti, apsistoti: Tiek svieto privažiavo, sunku surast, kur mūsų parapijos kumpanija nustójo Ds. Čia nustódavo pagirdyt arklių, kai važiuodavo Kupiškin Sb. Nuvažiavom pakrūmėn, nustójom Rš. Bevažiuojant jam, pradėjo labai lyt, ėmė anas nustojo galui ūlyčios BsPII204(Jž). Kur dabar traukinys nustos? Ign. Oi gėriau gėriau, gerdamas dūmojau, kur man jotie, kur nustótie, naktelę nakvotie (d.) Kb.
| refl.: Tenai nusistójom, ir tiek Brž. Kur mes nujosma ir kur nusistósma? (d.) Slk.
ǁ gauti pastogę, prisiglausti: Jy niekur nebegauna nustót Skp.
8. intr. nebeveikti (apie fabriką, mechanizmą): Vieną kartą buvo nustójęs mūsų pabrikas ir nedirbo On. Nustója to mašina, nustabdau – viskas gerai Brž.
ǁ liautis funkcionuoti: Ir protas jo nustójo nuo to gėrimo Pv.
9. intr. K baigtis, liautis, nebesitęsti, praeiti (apie lietų, sniegą, vėją, skausmą ir pan.): Nustojo lytus, jau nelyja B. Vėjas nustoja R403, MŽ543, N. Kad tik Dievas duotų nustót lytui, galėtum vyšnias apskyt Skr. Ant pavakarį nustójo vėjas, nusigiedrijo ir sušilo Skrb. Vėjas teip tyliąs, teip tyliąs, šalčiui atsibodę bešąlant ir nustojęs LMD(Sln). Nustojo liga, t. y. nusitramino J. Gal ateina laikas nustót tai ligai Upn. Kaip pamečiau rūkyti, ir kosulys šiek tiek nustojo Žem. Dvaro darbas negal nustoti be laiko Žem. Pjovėjam jau trečia diena nustójo darbas Slm. Jau metai, jau antri, kaip karas nustojo LTR(An). Bei prašykiat poną, idant nustotų tokia perkūnė ir ledai Dievo BB2Moz9,28.
| Nustojo (išnyko) kaip dūmai dienos mano Mž472. Aš meldžiaus už tave, kad viera tavo nenustotų Ch1Luk22,32.
nustodamai adv.: [Lietus] vienu savo metų laiku užtikdavo tenai nenustodamai I.
nustójamai
nustotinai̇̃ adv.: Lyja nenustotinai̇̃ Ds.
| refl. K: Karas kap nusistójo, buvo lietuviškos gimnazijos Str.
| Neprietelių kalavijai nustojase Mž520.
10. intr. baigti, paliauti ką daryti: Ar da nenustósi rėkt, da nori vyties?! Lel. Taigi dukteriai raudok i nenustók – močia tokia gerumo buvo! Mžš. Jau metas būtų ir juokusis nustoti J.Jabl. Nustók tu nešnekėjus! Antš. Tuo mudvi nustósiva šnekėjusios Jrb. Eikim iš čia, čia nenustõs plepėt Mlk. Ir paukščiai nustójo čiulbėję Mrk. Kad až dvie[jų] savaičių nenustos kūkuot [gegutė], tai po Petrui da kūkuos Smal. Kaip visuomenė negali nustoti vartojusi, taip pat ji negali nustoti ir gaminusi rš. Laikraštis nustójo ėjęs NdŽ. Taip man jų pagailo, kad valgyti nustojau J.Bil. Ana nustójo sirgti, t. y. apsitviro J. Sakau, ite, nustój tu gert, ė vaikai liks siratos Ml. Ar ne anksti nustójai dirbt? Ut. Sravažolių syvais patrink žaizdą, ir nustos bėgt kraujas Vdžg. Kai tik kanapėtė (višta) nustõs dėt, peilis pakaklė[je], ir bus baigta Skrb. Pelenais mediniais pabarstai, i nustó[ja] ėsti spragiai Skdv. Nustó[jo] ir nustó[jo] gromatas leist Mlk. Karvė tenai kap te jai [buvo], nustójo pieno duot Aps. Ausia nustójo girdėt Dglš. Ar jau nustojo liję? J.Jabl. Per naktį lijo ir dieną lyt nenustoja Kpč. Sniegas buvo nustojęs snigti J.Balč. Ot, ir vėjas nustójo pūst Nmč. Kad tik ma[n] nustótų skaudėt tą dantį LKT228(PnmA). Jeigu man nenustõs pusiaujo sopėt, tai prapultinoja Mlk. Nuryk su vandeniu [ajerų šaknų], ka degina, i tujau nustó[ja] Skdv. Kiek pagulėjo, ir nustójo širdį ir krūtinę sopėt Krs. Mergelė paspėjo vandenėlio duoti, tada man nustojo galvelę skaudėti KlvD84. Nustójo pūtęs šiaurus vėjelis, nustójo baręs jaunas bernelis JD216. Paliovė žaidęs (griežęs), nustojo šokę BsMtII31(Srd). Oi ar tave barė senasai tėvelis, ar nustój[o] mylėjęs jaunasai bernelis? DrskD124. Oi ir dabėgo rūtų darželį, nustoj[o] bėgęs žirgelis LTR(Lp). Jau dabar nustósi nešiot vainikėlį (d.) Grš. Nustot pikta daryt MP162.
| refl.: Reiks šešurai rugių pjautie, nusistosi tu mergautie LTR(An).
ǁ nurimti, nutilti: Nustok tu bent kartą su tomis savo pasakomis GK1939,103. Nustokiate, švilpynės ir birbynės, skripkos didės mažos ir būbneliai! DS170(Rs). Garsioji skripkelė nustojo, jaunasai jaunimas nuliūdo TŽI234(Prl).
^ Tegu šuo loja: palos, atsibos ir nustõs Jnš. Šunys loja ir nustoja, bobos loja – nenustoja LTR(Antz).
11. intr. pasidaryti švariam, skaidriam, drumzlėms nusėdus: Batviniai da nenustóję, ale tuoj nustõs – bus nebesusidrumstę Kp. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustójant, narūnužiams nuneriant LB15. O ma[n] belaukiant vandens nustójant, nušiūravau viedružėlius su pilkaisiais grauželiais JD719.
| refl. N, I, K, L, Š: Vanduo miešinas, sudrumstas nusistója bestovint J. Pelenus užpili su verdančiu vandiniu, nu i tus pelenus nustodini – nusistó[ja], paliekta švarus Vž. Kai vanduo nusistódavo, tą vandenį nupildavo, o pelenus išversdavo lauk Jrb. Cit, palauk, negerk: sumieštas [v]anduo tenusistó[ja] Plt. Tekina, leidžia palengva, jis (alus) teip gražiai nusistója Sk. Batviniai jau nusistójo Kp. Atlėkė žąsų pulkas, sudrumstė vandenėlį, laukiau, širdužėle [motinėle], nusistojančio to čysto vandenėlio LB114. Oi tai laukiau, motynėle, kad išlėktų [iš šaltinio] žąsų pulkas, nusistotų vandenėlis ir nugultų purvynėlis (d.) Lp.
ǁ nusėsti į dugną: Mielės nustoja, nusėda R327, MŽ437, N.
| refl.: Ka išpyliau pieną, ant dugno besą nusistóję visokių krislų Slnt. Dumblai, žemės nusistó[ja] [piene] – ot ir po švarumo ponios! Krš.
ǁ Rs iškilti į paviršių, išsiskirti (apie pieno riebalus): Vasarą nenustója pienas, surūgsta su visa smetona Pnd.
| refl.: Žiemą smetona geriau nusistója Trgn. Kai šilta, teip nenusistója pienas, kad visai Mžš. Tai gražiai grietinė nusistójo PnmA. Nenusistójo pienas – labai riebus Dglš.
ǁ refl. išplūsti, iškilti į viršų (apie putas, nešvarumus): Alus gražiai nusistojusia putele taisė nuotaikas ir kėlė balsus rš. Šlamštus, kaip nusistós, nugreibk nu viršaus Vkš.
12. refl. aprimti, nusistovėti (apie orą): Laukiu nusistojant oro J.Jabl.
13. refl. DŽ1 įgyti pastovumą, įsigalėti, nusistovėti: Šitas rašybos dalykas nėr dar tvirtai nusistojęs mūsų raštuose J.Jabl. Dabartinės bendrinės kalbos kirčiavimas dar nėra galutinai nusistójęs NdŽ. Piešiniuose buvo kruopščiai stengtasi išlaikyti vienodumą pagal nusistojusias tradicijas P.Slavėn. Vakaruose siena su kryžiuočiais jau buvo nusistojusi rš.
14. refl. susidaryti savo pažiūras, nuomonę, susiformuoti: Nusistójęs žmogus DŽ1. Apie nusistojusių rašytojų kalbą to pasakyti lyg negalima būtų J.Jabl.
15. intr., tr. Sut, LL170 prarasti, netekti: Nustóti didelės dalies savo turto NdŽ. Nustójo tėvo malonės DŽ1. Lygiosios pievelės nustojo šviesaus žalumo Žem. Krisdamas iš laivės taip susitrenkiau, jog buvau nustojęs sąmonės J.Balč. Tik iškišome galvas – vos žado nenustojome P.Cvir. Tuos pinigus ėmė man duoti akademija, kai nustojau vietos ir pasilikau be nieko J.Jabl. Nebūsi laike (laiku) – tigi darbo nustósi! Mžš. Juodu abu fabrike nustojo savo sveikatos ir anksti paseno J.Bil. Nustós sveikatos par tus darbus Gršl. Viena likau par karą, maži vaikai buvo, bėgau bėgau ir nustójau sveikatos Lel. Nustojau strėnų (labai įskaudo strėnos), kol marką [linų] išmerkiau Šts. Ir kaklo nustósi (išrėksi gerklę) bešaukodamas Šts. Ant akių esu nustójusi (nebematau) Yl. Jos linksmios akės šviesumo savo nustojo I. Vienok ir lietuviai tą dieną nustojo 2000 visų drąsiųjų jočių S.Dauk. Karvutės nustójus – baigta (nėra kuo maitintis) Msn. Tėvalis buvo kojas nustójęs, buvo abidi kojos nupjautos Skd. Sveikatą nustójom, visą laiką bedirbdamys Tl. Tu visuomet ramindavai mane, o kai nustodavau vilties, bardavai V.Krėv. Burtai nustõs galybės (galios) NdŽ. Leidimas nustója galios NdŽ. Nors niežtėjo Elzei liežuvis atsikirsti, kad ji proto dar nenustojusi, betgi susilaikė Pt. Ei, bent neeiki, mano dukrelė, nustósi vainikėlio JD486. Nejok, brolau, nejok, dobilai, nustósi pentinėlių JV1050. Verkė šiandieną senasis diedelis, kuris nustójo tabokos ragelį JV1001. Tamošius išvydęs, kokio gero nustójo (tatai yra regėjimo Christaus) per atsiskyrimą savą nuog draugės apaštalų DP403. Čia žyvatą aba pelnome, aba jo nustojame SE144.
^ Kad ir arklio nūstójau, ale bitę užmušau Dov. Geras vardas lengva nustoti, bet sunku įsigyti KrvP(Al). Daug norėdamas ir maž nustosi Sml. Turtų nustoję, pažįstam jų gėrybę VP47. Geriau savo nustok, o svetimo nevok KrvP(Jnš). Kito norėdamas, savo nustósi Trgn. Aimanuosi, kai duonos nustosi, o kol turi – giedok KrvP(Vb). Turtingas bijojo pinigų, ubagas paršelio nustoti J.Bil. Su kvailu susidėsi – sveikatos nustosi TŽV600. Tytavėnuose jauni nustoja plaukų, o gauna kaušą M. Jei nori draugo nustoti, paskolink jam piningų LTR(Plt).
16. refl. tvirtai įsigalėti: Kai nusistojo šalčiai, voverė įsikūrė tuščiame inkile rš.
17. intr. išvargti, patirti sielvartą: Veikiai išklausyk mane, Viešpatie, nustojo dvasia mano, nepaslėpk veido Tavo nuog manęs Mž479.
◊ galvõs nustóti
1. Sg netekti gyvybės, žūti: Jis galvõs nustójo dėl svetimo gero Al. Galvos nustojo, o kepurės žmonės verkia KrvP(Al). Galvojo kap gaidys, kol galvos nustojo KrvP(Brt).
2. pamišti: Toks bėgiojimas šen ir ten kaip galvos nustojus nieko gero neduoda Mš.

nuo kójų nustóti nebegalėti paeiti, nebevaikščioti: Tetė nustójo nu kójų – par Didįjį karą aną išgandino Akm.
pastóti Š; L
1. refl. Sut užimti stovimą padėtį, remiantis kojomis atsistoti: Tik pasistójo, bet kojų nekėlė Grg. Basas nepasistója – klumpius padaro Sem. Itai jau priseina, ką reikia dainuot mum pasistójus Aps. Būk be darbo, dvėsk badu pasistójęs Jdr. Šiuodu neteisiu liudininku dabar pasistojo, savo liudymą ištart norėdamu prš. Pasistojau ant mano kojų BBEz3,24. Zokaną pasistoję paskaitydavo, o pasisėdę išguldydavo prš.
ǁ užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas, stiebiantis: Visą laiką arklys ėjo gražuma, bet, privažiavus tiltą, piesta pasistojo, numušė pavadį ir per laukus pasileido K.Bor. Kumelys kai pradėjo žvengt, asiliūtę pamatęs, piestu pasistojo LTsIV203.
| prk.: Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir.
ǁ pasidaryti stačiam, pasišiaušti: Kai aš slydau, muno visi plaukai pasistójo Varn. Pliūros šeriai dar labiau pasistojo J.Paukš.
2. intr. užimti vietą atsistojus kur: Aš pasiversiu žalia liepele, oi aš pastosiu šalyj kelelio VoL434. O aš nueičiau į žalią girelę, o aš pastóčiau po žaliu berželiu JD1178. Aš jauns pastójau ant vieškelėlio, kurteliai po girelę LB55. Vai ir atjojo bernelis, vai ir pastojo po langu (d.) Ndz.
^ Miške gimęs, miške augęs, namo parejo – an kelio pastójo ir kepures visiem kiloja (kryžius) Ds.
| refl. Klp: A miegi, pasistójęs pry kakalio? Pgg. Prie plytai pasistó[ja]u i stoviu Aps. I kur daba pasistójo ant pat tako?! NmŽ. Pasistójau po medžiu nuo lietaus Brš. Pamatęs žiburį, nuejo ir pasistójo lauke prie langelio Jrk35–36. Vienas [plakėjas] pasistója vienam šone, kitas pasistója kitam šone, nu ir kerta Užg. Seseri abi pasistoja abišaliai aukuro Vd. Lyg ant žarijų pasistojęs, pašokau kitan šonan rš. Pasistóti vietos nebuvo Vž. Aš nusieičiau, aš pasistóčiau po žaliąja liepele JD291. Varnos ir strazdai vis liuob ant laivais pasistóties LKT131–132(Krg). Aš ėjau ant kalno po žalia liepele ir aš pasistojau ant žalios šakelės KlpD3. Žiūra už medžio pasistójęs Vn. Ir tarė žmogui: – Kelkis ir stokis čia, – ir jis kėlęs pasistojo ten NTLuk6,8.
^ Miške augęs, miške lapojęs, numie parejęs, ant rankų pasistójęs, visus žmonis linksmina (smuikas) Pln.
3. refl. Rtr, Š, Ser palypėti, norint aukščiau atsistoti: Prieklėtis, net akmuo pasistoti švietė baltumu Vaižg. Pasistók ant kraselės ir pasieksi lentyną Skrb. Tas kareivis pasistójo ant suolo, pasiėmė šoblią LKT230(Drs). Pasistók an tvoros, padabok, ar neina tėvas Rod. Kalėjime langas pačiame paluby, o kėdės nėra jokios pasistoti Žem. Pasistóti ant pirštų NdŽ. Ant ašakos pasistójęs, gali Kauną pamatyti JR38.
| prk.: Bažnyčia balta, ant kalvos pasistojusi, iš visų pusių per dešimt, gal ir daugiau, varstų regima J.Balt.
4. tr. žengiant užlipti, užminti: Nė žymelės, kad kas būtų jį (slenksčio akmenį) pastojęs purvina ar tik dulkėta koja Vaižg.
| refl.: Pasistójau in katino Aps.
5. intr. liautis eiti, važiuoti ir pan., sustoti: Per girią važiavau – gegutė kukavo. Pastok, mielas bernuželi, duok man paklausyti (d.) Ad.
| refl.: Mašina į patį purvyną pasistójo – kaip išlipsi?! Slnt.
ǁ refl. apsistoti, prisiglausti: Nė pastóties netura kur, ne tatai kambario Nt.
6. tr. LL310, Vž užstoti, užtverti (kelią), trukdant eiti į priekį: Niekas negalėdavo suprasti, kas gi pagaliau pastoja piršliams kelią pas Baltaragio dukterį K.Bor. Kartą vienam žmogui važiuojant namo kelią pastojo ožys SI251. Kelią pastojo užšalusi jūra ir ledo kalnai K.Bor. Argi žmogus žino, kuomet jam kelią pastos giltinė? V.Krėv. Oi kam pastojai mergelei taką iš jaunimėlio einant? LTR(Bgs). Už tai pastójau [kelią], kad pasdabojau, kad ji man graži buvo DrskD95. Atduok atduok tymo balną su meilum žodeliu: pastos mano brolužėliai tau viešą kelelį BsO361.
^ Einančiam nepastósi kelio, šnekančiam neužimsi burnos Krok.
ǁ uždengti, užstoti: Taip yra visur, kur niekas mums akių ploto, akiračio nepastoja J.Jabl.
7. tr. užpulti (užstojant kelią, neleidžiant eiti): Pastójo jį miške ir atėmė pinigus Ds. Gurelių miške tai vis pastója: tai arklį ataima, tai razvelka Vdš. Pas Džiuginėnus liuob pastós rabauninkai Šts. Par dvyleka niekur neik, o jau tavi pastós [vaiduoklis] Skdv.
ǁ užklupti, susekti: Be skaliko negal lapės pastóti Šts.
8. žr. apstoti 4: Atnešė jam daug pastotų nuog velnio, o ansjan išvarė (piktas) dvasias žodžiu Ch1Mt8,16.
9. intr. prieštarauti, nesutikti: Didesnė dalis atskaluonių jau mumus pastója DP535.
| refl.: Greičiau kiškis vilkui pasistõs, nei kap tu savo žodį išlaikysi Vrn. Tai kodėl ji dabar taip labai prieš motiną pasistojo? I.Simon. Laikas mums, moteroms, pasistoti prieš vyrus! Vd.
10. intr. B imtis kokio darbo, veiklos, pasidaryti nariu, dalyviu: Ana pastójo kaules šert Šln. Vyras kaži kaip pastójo į sargybinius pri gyvolių Vvr. Anas Ignalinėj pastó[jo] in darbo Dglš. Pastót neraštingam sunku i darban Slk. Ana až mokytoją pastójo Ut. Buvo matinyku pastójęs Krs. Tik pastójai tarnaut – ir vėl jau namie sėdi Ds. Išbėgs par rubežį ir pastós pas būrą par berną Krg. Nežinodamas ką veikti, pastojo jis į kareivius Pt. Nori pastótie aukštojon mokyklon Ktk. Iš kariuomenės atejęs, vakariniuosna pastójo Lt. Tu pastosi kur į kontorą, prie geležinkelio ar į vaistinę A.Vien. Ko paviliojai nuog močiutės dukrelę, o pats pastójai in karaliaus vaiskelį? (d.) Mrj. Muno brolelis, valelė[je] augęs, pastojo kareiveliu D20.
| refl.: Pasistó[ja]u aš aptiekon dirbt Aps.
11. intr. Plšk prasidėti, užeiti (apie gamtos reiškinį, kokį įvykį ir pan.): Greit pastõs žiema DŽ1. Pastójo pilnatis, dabar pašals kelias dienas Žl. Pastójo naktis su lietu BM111(Ssk). Kaip pastójo pagada, galėjom šieną valyti Varn. Karas pastójo Upn. Varginga tai buvo kelionė: žiemos kelias dar nepastojęs buvo, o iš purvų tik gruodas pasidarė rš.
ǁ prasidėti amžiaus metams, tam tikram laiko tarpui: Kai pastos aštunti, tada jau eis mokyklon Trgn. Pastos aštuoniolikiai metai, kap tėvas miręs Dglš. Išėjo nedėlia, ir kita pastojo – vis pinigų nėra LTR. Kaip tiktai mojus pastojo, lapai susiklojo LTR(Rk). Devinti meteliai svetimoj šalelėj, pastos ir dešimti – aš namo negrįšiu KrvD9.
ǁ pradėti amžiaus metus: Jai jau penki metai, nuo birželio pastójo in šeštų Ktk.
ǁ sulaukti (kokio amžiaus): Kas gėrė, tie nė vienas nepastójo aštuoniasdešimt Plšk. Tiek amžių esu pastójusi (tiek daug metų turiu) Rsn.
12. intr. Krš pradėti valdyti, paimti valdžią: Smetonuo pastojus, išveisė juodas kiaules Ggr.
| refl.: Kap pasistójo Smetona, išardė budinką Sem.
13. intr. įsikurti: Kai pastójo kolūkis, tai dirbom ir dirbom Trgn. Dabar ten mažas miestelis pastójęs Pgg.
| refl.: Septyni miestai vėl pasistojo, išbėgusieji vėl atgrįžo Ns1859,1.
14. intr. Sut, J, BŽ24, Ms, Slnt tapti nėščiai: Žiūrėk, vėl bepastojanti, vėl gimdyti reikia J.Balt. Bloguoja marti mūsų, vėl gal jau pastójus Ds. Kolei moteriškė vaiką žindžia, tai ana nepastója Rod. Pana sūnumi pastojo KN121.
^ Dieve duok, kad tu nepastótumbei Sch108(B).
15. intr. Slm užtarti, paremti: Sejulė už savo brolį pastójo ir gynė J. Jis už kitą pastójo ir pats gavo mušt Ėr.
16. intr. B, Q617, H, N, BzF46 pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Vaikas vyru pastójo KI240. Iš to žmogaus gal dar kas pastóti; tas žmogus dar gal kuomi pastóti KBI13. Juk ir tu, gaidau, šaltyšium dar nepastójęs, su kitais draugais linksmai mokėdavai elgtis K.Donel. Išgijau, vėl pastojau žmogus Ggr. Ak, kad jūs pastótumėt varnais, ne mano vaikais būdami Jrk99-100. Ana išsimokinos i pastójo rašytoja Dov. Jis pastójo veterinorium Brž. Tas pastójo brigadierius Plik. Negrįšiu, seselės, negrįšiu, jaunosios, ba jau pastojau žmonių martele LTR(Lp). Aš būč pastójus žvejų mergelė, žvejužių šinkarkelė LB34. O kad pastočiau žals medžiotojis, po giružę vaikščiočiau KlvD16. Aš viens sūnelis, aš pas tėvelį pastójau kareivėliu JD85. In Vilnių nujosu, karalium pastosu – visą vaiską kėravosu BsO289. Tada ištiesė jis (Mozė) ranką savo ir nutvėrė jį (žaltį), ir jis pastojo lazda jo rankoje BB2Moz4,4. Ir tas žodis pastojo kūnu, ir gyveno tarp mūsų VlnE12. Aukštu, didžiu pastoju R24, MŽ31. Gadynės dabar kitokios pastójusios KI57. Senu pastó[ja] jaunas, ka nora daug žinoti Kin. Minija į mares įbėga, plati pastó[ja] Dov. Ir Klaipėda dabar yr geras (didelis) miestas pastójęs Šlu. Lovo[je] turi gulėti, kol stiprus pastósi Smln. Gali apjekt i negirdėt, i kvailu pastót Jrb. Pasigėrę bepročiai pastó[ja] Sg. Kisielius tirštas tujau pastójo Žgč. Moteriškė nėščia pastojo B. Nėščia pastójo sūnumi senatvėj savoj jau tatai šeštas mėnuo DP441. Sunki tu pastosi, sūnų pagimdysi Mž165. Gausi visą naudą ir didei garbingas pastosi BsV190(Rg). Vis verpi ir vis šlapini, dėl to lūpos teip storos pasto[ja] BsPI13. Jo rūbai balti pastojo kaip šviesybė NTMt17,2. Neįnartinkiat vaikų jūsų, idant baugštais nepastotų Vln42. Vanduo kartusis pastojo saldus BBJdt5,13.
^ Ką pristosi, tuo pastosi PPr119. Kai iš vyžos pastoja naginė, tai nežino kaip besididžiuoti LTsV171(Rm). Miške augęs, miške gimęs, namo parėjęs, šuniu pastójo (mintuvai) Vlkv. Kas nor turtingu pastoti, tam reik nemiegoti S.Dauk. Prie kokio pristosi, tokiuo pats pastosi Gdž. Gyvas būdamas juodas buvau, numiręs raudonas pastojau (vėžys) B821. Kas neteisybė yra, kaip gal tai teisybe pastoti B450. Kas mietus vartoja, mietuotas pastoja RD213.
| refl.: Anas pasistó[jo] doktorium Aps. Kuom jis ten pastosis? – Didis vaisko vadas srš.
ǁ impers. apie būseną: Mano širdžiai pikt pastój KI59. Taigi bežiūrint man jau dūšiai pikta pastójo, ir aš, pro duris iššokęs, vemti pradėjau K.Donel.
ǁ pavirsti kuo: Tuojaus iš arklio pastojo karvelis BsMtII81(Dkš). Ana iš to gailumo geguže pastójo (ps.) Rš. Kad ašarėlės mano upeliais pavirstų, tai neišbrisčia; kad dūsavimėliai kalneliais pastótų, tai nebeišlipčia (rd.) Brž.
17. intr. atsirasti, kilti, pasirodyti: Didelės pusnys pastójo Plšk. Dailininkas taip ilgai akmenį dailina, kol iš jo paminklas pastoja prš. Viešpačiui sakant, pastójo šviesa K. Iš nieko nieko (niekas) negal pastóti KII91. Šitaipo gatavas pastojo dangus ir žemė brš. Daugesnis pastojo skaitlius tųjų, kurie išganomi Ns1832,6. Vaisius and tavęs (figos medžio) daugiaus tenepastoja and amžių Ch1Mt21,19. Pūlio baltumas randasi, kaip kada norėtų raupsai pastoti (būti) ant odos jo kūno BB3Moz13,2.
×18. (sl.) intr. atsitikti, įvykti: Ok, mans Dieveliau, kas tai pastojo, kad toksai bloznas mane vilioja? JD348.
×19. (sl.) intr. pripažinti kam pirmumą: Jokūbas … paliovė ant vieno miesto Jeruzalem, pastódamas Petrui visotime DP611. Jų palikuones ant pabaigos popiežiumus, anuo metu gryniemus ir paniekintiemus, pastót turėjo DP459.
◊ kẽlią pastóti
1. sutrukdyti, sukliudyti kam ką atlikti, nuveikti: Aš jam viską atleidau, tik tenepastoja man kitą kartą kelio V.Krėv. Kad aš kada nors dėl ežios, dėl kąsnio to dumblo kam pastočiau kelią P.Cvir. Karui mes pastosim visus kelius rš. Norėdamas gyventi pats, nepastok kelio ir kitam A.Vien. Aš tau kelio in laimę nepastósiu Alv.
2. užpulti (einantį), pasikėsinti: Naktį gali tau kas kẽlią pastót Alk. Ties tuo pušynėliu vagys kartais kẽlią pastója Ėr.

plaukai̇̃ (kepùrė) [ant galvõs, ant pakáušio, piestù] pasistójo labai baisu, šiurpu: Mun i plaukai̇̃ pasistójo an galvõs – jau vis tiek čia baido kažin kas Als. Plaukai ant galvos piestu pasistojo LTR(Kp). Kad aš pasakyčiu, ką ana sakė, tau plaukai̇̃ an pakáušio pasistõtų! Krš. Man tik plaukai̇̃ pasistójo, verkt neverkiau Jnš. Kaip as aną pamačiau, muno kepùrė pasistójo Ub.
pérstoti, perstóti
1. intr. NdŽ atsistoti į kitą vietą.
2. intr. NdŽ pereiti į kitą darbą, persisamdyti.
3. tr. perlipti, peržengti: Aš norėjau pérstot arbūzą, ale sugriuvau Lz.
4. tr. Dkk stovint tarp ko, perskirti: Palėvenė perstoja Subačių ir Kupiškį Sb. Tiktai ką Nemunas perstoja, o teip tai [Panemunė] suslietų su Kaunu Pl. Šitą ežerą nuo to pieva pérstoja Krd. Mūsų ir jų namus pérstoja kalnas Ktk.
5. intr. išsiskirti į šalis, pasidaryti tarpui: Ten yra párstojęs stogas, viršuoti nėra kaip Grg.
6. tr. užpulti (einantį), pastojant kelią: Anas nue[jo] girion, pérsto[jo] kupčius i ataėm[ė] iš jų pinigus (ps.) Tvr. Kai vagis in kelio pérstojo Tvr.
7. tr. atstoti, pakeisti, pavaduoti: Vasaroj tur žõlės grūdų vietą perstoti prš.
8. intr. sustoti, nebefunkcionuoti: Pérstojo širdis Aps.
9. intr. R, MŽ, Sut, I, N, L, Rtr, Š liautis, baigtis (apie lietų, sniegą, vėją ar kokį kitą reiškinį): Kiek pérsto[jo] lietus Ck. Kad vėjas kiek pérstotų, galėtumėm zuperį pasėt Ds. Perstojo tie ledai, jis stovi po tuo aržuolu BsPIV246. O tie stebuklai neperstojo Tat. Maištai perstoja, liaujasi vaidai SPI13. Karus apramdyk tu visur, teperstoja badavims brš.
10. intr. Ch1PvE1,16 liautis, nustoti ką darius: Dirbo dirbo, paskui, kelias dienas perstojęs, vėl stojo į darbą Žem. Parstojus dirbti, pirmiaus reik keletą valandelių pailsėtis, idant prakaitai nudžiūtų Rp. Pavasarį, kai išsirisdavo viščiukai, nors verk neperstodamas. Stačiai nuo jų negali atsitraukti. Varnos suka ir suka V.Bub. Tu gerk ir gerk vandenį iš ežero ir niekaip neparstok BsPII84(Šl). Vadas perstoja būti vadu, jeigu nėra vedamųjų rš. Kryžeiviai nepérstojo kliudę lietuvių KŽ. Perstok tu gėręs, perstok uliojęs, imkis savo gaspadorystos žiūrėt Kpč. Nuo to laiko pérstojo vaidintis Sv. Dainavau kada, ale pérstojau Ad. Pérstok juokus krėtęs Dgl. Párstok gnyženti mane ir gerti, t. y. liauk J. Niekad neparstójau dainuodama Žml. Pérstokit, vaikai, dūkt, ba gausta diržu Dbk. Pérstojo rėkęs Dbč. Tavęsp visokios dangaus galybės … šauk balsu neperstojančiu Mž82-83. O, gieda gieda raibieji gaideliai, – bent giedokit, nepárstokit, ilginkit naktelę! JD598. Perstojo lijusi K. Lijo naktį, rytą parstójo Rd. Nu, pamažu pàrstoja griaust LKT264(RdN). Išdžiūvo slėniai, gilios balelės, pérstojo bėgti gilios upelės BM409(Kp). Miestas visai perstojo buvęs (sudegė, išnyko) V.Kudir. Žolių išgėriau, tai mažu pérstos skaudėję Slv. Ar tau neparstójo galva sopėt nuo vakar vakaro? Skrb. Párstok, brolau, rašyti, imk grėblelį taisyti (d.) Gr. Per visą dienelę laukti nepérstojom, akis pražiūrėjom, kojas prastovėjom (d.) Šmn. Savo jaunųjų dienelių gailėtis neperstoju LTR(Mrj).
^ Šunes loja ir perstoja, žmonių kalbos nenustoja LTR(Lp).
nepérstojančiai adv.: Kai man gi vaikų šitų tai nepérstojančiai (be galo) gailu Str.
nepérstotinai adv.: Nepérstotinai lyti K. Smilčių kalnynai slenka neperstotinai marių link prš.
11. intr. prarasti, netekti: Pérsto[ja]u visai sveikatos Smal.
×12. (l.) refl. atsiskirti: Džiaugsme po tam persistojo SGI123. Kas su manim nor draugaut, tas nepersistos be laimės Brt.
×13. (l.) intr. sutikti (dėl kainos): Ant trijų dešimtų sidabrinių perstojęs buvo SPII185.
×14. (l.) intr. bendrauti: Tur sau už nekokį paniekinimą su mažais varguliais perstot SPII183. Adant didžiai apie mus pačius neižmanytumime, bet su mažais perstotumime arba suderėtumime SPII181. Deja tam, kas jų klauso ir perstoja su jais DP304.
×15. (l.) intr. Ch1PvP4,11 pasilikti: Su tavo viernais visad gyvensiu ir ant visų amžių su jais perstosiu PK49.
×16. intr. laikytis, tenkintis: Išmokau perstot ant to, ką turiu BtPvP4,11. Geresnis yra ubagas, kursai ant savo perstoja MP51. Nes ir vagis, ir žmogmušys, ir visi piktadariai teipajag vėl ant to pigai pérstotų, idant jų nekorotų DP84. Bet kad turime peno ir girklo, perstokim and to Ch11PvTm6,8.
piestóti (dial.)
1. Sg žr. pristoti 1.
2. žr. pristoti 16: Nepystó[ja] sūnų, pystó[ja] Marytę Kin.
prastóti
1. tr., intr. žengiant neužminti, nužengti į šalį: Eidamas lieptu, prastójau lieptą ir įpuoliau į upę Prn. Prastójau pro lieptą Skr.
2. intr. nueiti šalin, pasitraukti, pasišalinti: Neprastók, t. y. neatsitrauk, būk prie manęs tuo trūkiu J. Neprastók nu jo (vaiko), žiūrėk i žiūrėk Krš. Pelelės urve kiūtojo, kol žmonys biškį prastojo LMD(Sln).
| refl.: Seniau vaikas prasistója šalin, kap eina svetimas, o dabar neužkliudyk vaiko Vlk.
3. tr. Q552, H, R, R11, MŽ14, N, Kos151, K, M, Rtr nebūti drauge, palikti, mesti: Man gaila, ka jūs mani prastósit Rsn. Tik neprastók mudu, pareik namie, ir gyvęsim! LKT166(Ktč). Motyna (višta) greit prastós vištukus Sg. Tavo motynėlė tavę užmiršo, ale aš neprastósiu tavę, aš būsiu pas tavę LB79. Kam išbėgai taip, prastójęs kaimenę kiaulių? K.Donel. Aš esu toks nuo viso svieto prastotas BsPI100(Rg). Mudu su Tavadore neprastojome nė valandėlės ligonio Žem. Jei tuo tarpu, kad bitės tokį badą kenta, vienkartu atšilsta ir geras oras randas, tad jos tankiai ir perus, ir aulį, ir vislab prasto[ja] ir leka šalin S.Dauk. Turėjo taipojau savo tėviškę prastoti Ns1857,6. Anie myli žmogų, ik kolei gerai turis, ir priepuolyje tuojau jį prastója DP530. Prastokiat miestus ir gyvenkiat olosu BBJer48,28. Tas žmogus svietą prastójo KI24. Aš dabar, viso svieto prastota, viena su savo kūdikiais varguose randuos Kel1865,32. [Kristus] est … nuog apaštalų prastots Mž441-442. Piemeni pabėgt nederėtų, idant pabėgęs neprastotų̃ avių DP209. Mus mokia, idant mes tą pasaulį prastotum̃bim DP243. Tada prastojo jį velinas BPI266.
| Ir nutvėrė jos ranką, tai ją drugys prastojo BbMt8,15.
^ Gėriau prastotas, kaip piktų draugų apstotas KrvP(Krtn).
prastotinai̇̃ adv.: Nenorėtų prastotinai (visiškai) tavęs užmiršti brš.
ǁ apleisti: Tėvas savo kūdikius neprastó[ja] Rsn. Jis yra visai Dievo prastótas Rg. Pondievaiti, neprastók! Lkv. Tič, neverk, merguže, mano lelijuže, Dievutis neprastos o nei mudu jaunu RD94. Viešpatie, mus neprastok Mž569. Ir tave vėl sugrąžinsiu ing šią žemę nei tave prastosiu BB1Moz28,15.
^ Sergėkias, ir Dievas tavęs neprastos VP41. Viešpatie, neprastók, koks prastas valgymas buvo! Krš.
4. tr. nebesilaikyti, atmesti, nepripažinti: Prastojo jis pagonišką būdą ir tikėjo Dievui BBJdt14,6. Jūs prastojat dievo prisakymus ir laikot žmonių įstatymus BbMr7,8. Ką senovė pastatė bei paskyrė, to nereikia prastoti MT(Praefatio14). Prastojame dažnai šventus prisakymus tavo MKr29. Juo ilgiaus, juo daugiaus prastojo poną Dievą B743.
5. intr. išnykti, dingti, baigtis: Prastojo visas džiaugsmas ir visa linksmybė CII928.
6. tr. L, NdŽ prarasti, netekti: Prastójau arklį J. Mano vaikelis, lakstysi – prastósi žmoną Rmč. Prastojau visa, kas buvo brangiausia man pasaulyje – prastojau nebegrąžinamai Š. Mindaugui didžiausiu daiktu buvo užlaikyti valdžią ir neprastoti Lietuvos rš. Rankpelnis darbininkas, bijodamas uždarbio prastoti, liekasi dirbti antrą mėnesį LzP. Neprastos algos savo BtMt10,42. Koserėn pylė [vyną], ik protą prastojo A1884,338.
^ Jei miegosi, jaunas dienas prastosi Šauk.
7. intr. liautis ką daryti: Laikraštis „Aušra“ prastojo išeiti TŽIV407.
8. intr. Q177, Sut nusižengti, nusikalsti: Nusidemi, prastoju, pražengiu SD69. Priš Tave (Dievą) aš prastojau Mž65. Sunkiai prastojau, jo meilę nuteriojau SGII93. Pamušė daug piktųjų ir prastojančiųjų keršte BB1Mak2,44.
pristóti
1. intr. Q262, R71, MŽ96, Rtr žengiant atsistoti prie ko: Pristóti prie lango NdŽ. Gaspadorius pri kamarai pristós žadinti Krtn. Petras, kur bus buvęs, vis prie jų pristojęs J.Jabl. Pas tiltalį i pristójo žmogus, i nieko nesako Kal. Pristoj[o] martelė prieg viešam keli, prieg dobilėli LTR(Srj).
^ Pristoj[o] kap girtas pas tvorą Pls.
| refl. Gršl: Reikėjo ganyti, i viskas. Prisistósu pri medžio i miegtu Klk. Kuprys, prisistojęs prie mašinos, kūlė gerai Žem. Matytumi, prisistójęs ka veda rodas, ka veda rodas Trk. O kad ateina mano močiutė ir prisistója prie tų pulkelių (d.) Nč.
2. intr. stojantis priminti (koją): Nebegaliu nei pristót – kaip sopa Antš. Būdavo, pristót koja negalima (labai karšta žemė) ČrP. Jam parišta yra koja, užtai žemės nepristoja O.
3. intr. NdŽ daugeliui suėjus, suvažiavus sustoti: Žiūru, ka pristóję žmonių daugybės LKT107(Klm). Pristójo vyrų pilnas kiemas Trs. Buvo daug vežimų pristoję pri gelžkelio, kol pravažiavo traukinys Dr. Pilni mano takeliai, linago, strielčiukų pristojo, linago NS98(Brž).
| refl.: Ei, kas tenai, tenai buvo tų mielų mergelių! Prisistojo pilni kampai kaip baltų lazdelių MitV177.
ǁ tr. suėjusiems užpildyti kokią vietą: Kartais plaustininkas iškart ir daug žmonių parkėlė – anie stati liuob laivę pristóti Vkš.
4. intr. stabtelėti: Bėgo pristodamà, nes jėgų neturėjo NdŽ. Barbelė pristojo neva susitaisyti ryšelio LzP.
5. intr. Grnk liautis judėti į priekį, sustoti: Atvažiuoja ponaitis i pristójo prie kalvės Šln. Da ka geri arkliai, greičiau nuvažiuoji, o ka padla kokia – prie Čekiškės i pristósi Ar. O kap prijojau uošvės dvarelį, pristoj[o] mano žirgelis prie varinių vartelių LTR(Lp).
| refl.: Tai kap dajojau rūtų darželį, žirgelis prisistojo TDrIV25(Asv).
ǁ privažiavus kokią vietą, pastovėti: Važiavom pro šalį, norėjom pristóti, ale nebebuvo kumet Vkš. Kol nuvažiavau, tai pristójau pakely Btg.
6. intr. Vkš nebe taip smarkiai reikštis, susilpnėti: Lytus pristójo Mžk. Pradėjo mažyn, mažyn, išdegė i pristójo Vgr.
| Televizorius yra, i tasai jau pristójo (neberodo) Gdž.
7. intr. atvykti, apsibūti: O aš išjosiu visų paskiausiai, o aš pristósiu visų pirmiausiai JD645. Vėlai išjosim, pirma pristosim KlvD336.
^ Jaunas vienas, be vaikų, kur nujosi, ten pristósi Žr. Vienam parvis geresnis gyvenimas: kur skrajoji, ten pristóji Pvn. Jaunu būdamas ar bagotu, kur nujosi, ten pristosi Sch82(Rg).
8. intr. apsigyventi: Geri mano šeiminykai – čia pristójau, čia i būsiu Tj.
9. intr. NdŽ, Krž, Trš, Brs, Als imtis kokių pareigų, kokio darbo, kokios veiklos: Pristoti prie darbo N. Kaip pristósam, tas vagas išravėsam Akm. Nėr kada pristója an stakles Ds. Paskuo pradėjau bandą ganyti: pristósu pri ūkininko – vienur metus išbūsu, kitur ilgiau LKT84(Lk). Trečias brolis pristojo mokytis pas medžioklį ir tapo mokytu medžiokliu J.Balč. Esu už vaikį pristojęs Šts. Juzė pernai buvo pristójęs pri gaspadoriaus, o šį metą eita dirbti ant dienos Slnt. Kad pristójo pas gerus žmones, tegu tarnauja kelis metus Gs. Muno mama ka pristójo tarnauti, susilygo į mugę (kad bus išleista į mugę) Všv. Pas to kuningaikščio pristojo pri arklių, pri purmono DS77(Rs). Pristójo pas vieną poną už šėriką BM32(Slm). Pas vieną velnią pristojo par vaikesą (ps.) Lnkv. Šįmet mano vaikas pristójo prie meistro [mokytis] Jrb. Pagirti vyrai, kurie pristojo į Tėvynės mylėtojų draugystės kuopą rš. Jisai pristójo in armiją Krm. O kai aš pristósiu į didį pulkelį, nepažinsit jūs mane JD599. Vyte davysiu, stote pristosiu [prie pulkelio] LB153.
| Nė metų nepabuvo pristójusi, kaip nu mūso išejo Slnt. Nu Kalėdų pristóji, lig Kūčių išbūni Vdk. Kaip pristojo maža mergaitė, taip ir užaugo čionai LzP. Gali stabyti muni patį, dar niekur nepristójintį BM356(Tl).
| tr.: Pristotū́sius (priklausančius gauti pradėjus tarnauti) ir atstotūsius kukulius turėsi duoti, be to nestosiu į vaikius Lnk.
| refl.: Po atostogų prie bateljono prisistójau Plšk. Aš prisistójau prie jų dirbti Pgg.
10. intr. neatsitraukti, intensyviai ką dirbant: Jei darbo pristójęs nedarysi, darbas nuog tavę atsistos Rod. Dedi puodą su kisielium an kuknelės ir pristójęs maišai Rk. Taigi jau prašiau pristójęs – tyli, ir gatava, kaip maumas Sdk. Čigonai, būdavo, pristóję prašo priimt naktigulto Ob. Pristójęs prašo, kad atvažiuotų Lkv. Jauna mergelė patalą klojo, šelmis bernelis pristojęs lojo LTR(suv.).
| refl.: Mes pri linų prisistóję dirbom Žlp. Šatros gerai, bet prisistójus kūrenti aš neturiu kada LKKXV22. Jis prisistójęs prie manę prašo pinigų Jrb. Ir mums liepė išvažiuoti prisistóję, ale mes da laukėm Lž. Jonuko nedraskyk prisistojusi: kaip pramigs, ir atsikels Žem. Vaikas prisistojęs prašė, rankas bučiavo Žem.
11. intr. Rtr, Ser įkyriai lįsti prie ko, prikibti: Ko tu pristójai prie manęs? DŽ. Žmogus buvo girtas ir tuoj pristójo NdŽ. Būdavo, pristosiu prie motutės ir tol neduosiu jai ramumo, kol ji nepradės pasakoti J.Jan. Pristója, prašo prašo ir išprašo [čigonas lašinių] Mrc. Pristójo an manę – eik šokt! Upn. Jau kad pristõs, tai neatsikratysi! Srd. Ko pristojai? Aš tau ant liežiuvio neužmyniau LTR(Kp). Ko tu pristójai ingi mañ? Šlčn. Vaikai labai nepristója – nereikia [, sako,] mum, turėkis pinigus Ukm. Sako, aitvaras pristójąs an arklį ir vedžiojąs Skp. Pristójo kaip bimbalas pri arklio Slnt. Pristójo kaip širšė Sd. Pristojo kaip velnias prie bajoro lovos LTR(Grk). Ko pristójai pri munęs kaip nelabasis?! Vkš. Pristójo kaip piktas pinigas Mlk.
^ Miške augęs, miške lapojęs, parejęs numie, pry mergos pristójęs (ratelis) Štk. Ejo gyslius, susitiko trikojį, pristojo pri keturkojo (linai, ratelis, staklės) LTR(Vdk).
| refl.: Ko tu prisistójai pri munęs?! Gr. Ko prisistójai kaip piktas piningas?! NmŽ. Amžinai prisistojusi, negal i valandikės vienai pabūti Krš.
ǁ apnikti, apspisti: Pristójo in arklį gyliai Btrm.
12. tr., intr. turėti reikalų, susidėti, prisidėti: Nepristók jų – jau tu didelis! Dkš. Aš daugiau jos nepristósiu Ktk. Regi – blogas žmogus, tai nepristõj in jį suvis Dglš. Nepristók an piemenį! Ds. Kas gi prie jo pristos – durnas yra Lb. Nepristók, vaikeli, to durniaus, tegu vienas sau būna Pns. Nepristók, ba dar pirtį duos (gausi mušti) Vrn. Nepristók: kaip visus apmauna, teip ir tave! Aln. Mes an panas nepristójam nė vienas Vdš. Pas jaunus nepristók, ale pas senus Dv. Tu vis pristóji ne sau lygias mergaites Mrj. Tu, berneli, atsistok, manę jaunos nepristók DrskD110. Pametęs tikrąjį Viešpatį savą, pristojai dergėtuvop DP555.
^ Ką pristosi, tuo pastosi PPr119. Jum pristók, tai ir nuo Dievo atstók Mlt. Kvailo nepristók – patsai kvailu liksi TŽV600(Al). Bagočiaus nepristok, velig nuo jo atsistok LMD(suv.). Pristok tokį kap pats Švnč.
13. tr., intr. SD227, Sut, Rdm, NmŽ, End pritapus užvaldyti, apsėsti: Velnio pristotas N. Nešauk! Ar velnias pristójo! Pgr. A tavi vel[nia]s pristójo – ko tu čia draskais? Krtn. Ar pristótas esi?! Nurimk! Jrb. A vel[nia]s pristójo tą vištą – vis po daržus kapstos! Lk. A kelmas tavi pristójo?! Ko tu nori nu munęs? Šts. Karvę pamilžo ir paržegnojo, kad laumė nepristotų ir karvės neišmilžtų Vkš. Jau tavę tik velnias pristojo BsPI96(Rg). In tave pristójo ledoka dūšia Kb. Velinai rodės žmonėse pristotosè DP196. Jį šitai samaritonu ir velino pristótu vadina DP128. Saulį paskui, kad paniekino prisakymą Dievo, pristojo pikta dvasia S.Stan.
^ Ko tu kap pristotà tą vaiką vis erzini?! Mrj. Trankosi tie vaikai kaip pristóti Jrb. Jau a kelmas tavi pristójo, ka teip dūksti?! Jrb. Dievo korotas, velnio pristotas (apie nelaimės ištiktą negerą žmogų) LTR(Ss). Nepristók pristóto (blogo, veidmainio žmogaus)! Mrj.
14. tr., intr. apimti, prisikabinti (apie ligą, nemigą ir pan.): Pristójo gripas, guliu lovo[je] Šts. Par karą an ją pristójo džiova Km. Nemiga buvo pristójus, kamavo ketrias paras Krs. Kad nakviša nepristõtų mažą vaiką, reik pasmilkyt su šventintais kadagiais Vkš. Kokis kosulys pristójo vaiką, žugulė krūtinėlę Dbč. Ar prytvirtinė ir pristojo, kad taip ilgai sėdėjai?! Lkv. Gal kokia nesveikata vištai pristójus, kad nededa Lel.
15. intr. DŽ, NdŽ, Pkn pavargti, netekti jėgų: Aš pristójau bėgdamas J. Jau vakar tiek pristójau, kad negaliu! Lkč. Par visą dieną ant kojų – jau aš visai pristójau Stak. Kad jau pristójau, belipdama į kalną! Kdn. Kiek ta mama dirba – pristós bebėgdama, i viskas Trk. Aš pristósiu, sena būdama, dainas dainuodama Ml. Jau pristójau, vaikeli, šnekėdama Stk. Blogas kelias, daug nekrauk – arkliai pristõs Jrb. Nebe darbas dirvoj, kai arklys plūge pristója Skdt. Ką darysi, jei arklys vago[je] prystõs?! Ll. Arkliai pristojo, nė botagas nieko nebeveikė Žem. Skridau dieną, skridau naktį, sparneliai pristojo TDrIV144(Tvr).
16. tr., intr. H163, K, L užstoti, saugoti, globoti, padėti: Pristoju jam, užstoju jį, šelpiu jį R26, MŽ34. Pristok man, manę OsG153. Nei vienas manę nepristój bėdoje KII373. Manę kovoj pristoki! brš. Primistok prš. Dieve …, mums iš meilės Tavo priestok Mž350. Mokinkimės teipajag apsirgusius gelbėti ir pavargusius pristoti BPII372.
| refl. tr.: Prisistóti kits kitą K.
17. tr. Mlt prižiūrėti: Paimk rykštę ir pristók kiaules, kad nesipjautų Vdš. Po sodelį uliosi, didžią valią turėsi – darbinykus pristósi (d.) Slk.
×18. intr. L, Brt sutikti su kuo, pritarti: Aš manau, kad jis nepristõs už tiek pinigų visą naktį važiuot Ssk. Man toki jau liga, kad aš bijojau, nepristójau [, kad darytų operaciją] LKT277(Tr). Kiek kas paprašė, tiek jis pristójo (sutiko mokėti) Lp. Visi žvėrys ir paukščiai ant to pristojo ir griebėsi už darbo BsPIII55(Grš).
×19. būti, laikytis arti ko, pritapti: Šitai mes vis prastojame ir pristojame tavęsp DP513. Pameskiat tas deives, Dievop didžiop pristokiat Mž10. Kurie nuog piktybių atstojo, Dievop pristojo SGII45. Todrilei apleis vyras tėvą savą ir motiną savą ir priestos savo motersp, ir bus vienas kūnas Vln51. Pristojo didė minia Viešpatiesp Ch1ApD11,24.
×20. intr. prisidėti prie ko: Ir pristojo tą dieną [įtikėjusių] dūšių apie tris tūkstančius BtApD2,41. Šišon visi pristó[ja] prie vokiečio Pgg. Neapykantoje turėkiat piktybę, a priestokiat gerybėspi VlnE157. Pristojo vierosp žydų Ch1ApD6,5.
×21. (sl.) intr. pritikti, derėti: Pridera, pristoj R413, MŽ556.
×22. (sl.) intr. pristigti, pritrūkti: Bedirbdamas buvau sveikatos pristójęs Mlt. Jau sylos pristójau Dsn. Lig langų pastatė ir pristojo pinigų LTR(Slk).
×23. (sl.) intr. JV891 atsitikti, įvykti: Oi, Dieve mano, kas man pristojo – jaunas bernelis man suvedžiojo LTR(Skm).
◊ trumpai̇̃ pristóti pričiupti: Motina su tėvu įejo, pristójo trumpai̇̃ Trk.
vélnio (bi̇́eso) pristótas Plv apie pašėlusį, pasiutusį žmogų: Jau ji turbūt vélnio pristóta yra Skr. Jau ana y[ra] bi̇́eso pristotà Jdr. Velnio nemačiau, tik vélnio pristótą žmogų Gl.
sustóti
1. intr. visiems (sėdėjusiems, gulėjusiems) pakilti ant kojų: Visi stati sustójo DŽ. Mokiniai turėdavo sustoti ir choru sutartinai šaukti V.Myk-Put. Visi net sustojo, beplodami man už protingą pasiūlymą J.Balt. Sustoję kaip apaštalai LTR.
^ Juoda karvė subliovė – visas tvoras sugriovė; balta karvė subliovė – visos tvoros sustojo (naktis ir diena) LTR(Rk).
ǁ pasidaryti statiems, neprigulusieins: Kaip pamačiau veidą, tai nesavu balsu riktelėjau, o plaukai ant galvos sustojo lyg vielos V.Kudir.
2. intr. K statiems užimti vietą, keliems ar visiems atsistoti kur: Abu sustójo ant patiesalo NdŽ. Tokie du vyrai sustojo ant sūpeklių, ir trūko virvė Skrb. Darbininkai sustóję veizdi, nedirba J. Stova sustojusios, o rugių neriša motriškos Lk. Tada anys sustójo po tuo egle Mlk. Pryšais sustójo i mojuo[ja] su rankoms LKT55(Vkš). Linus ka baigsam rauti, ka padainiuosam sustójusios ant linų lauko, kad linguosias laukai! Klk. Vyrų sustõs pulkai, kai dainuoja Pnd. Visi sustójo į eilę NdŽ. Sustódavo vyrų eilė i valiai kulti Erž. Sustós vyriškas, sulauš tą didįjį, tą spalį sulauš LKT51(Klk). Keliuose kap sustójam, užimam tokį barą ir varom Vvs. I laukdavai (3 prs.) su [vandens] viedrais prie kiemų sustóję [per Užgavėnes] Mšk. Čia aplink mane sustokit J.Jabl. Vienas pasako[ja], o visi kiti, sustóję į rinkį, klausos Vkš. Sudeda kokį kiaušinį, tai visos [vištos] sustója i praryja Klt. Viena prie vienai sustójo LKKVII203(ČrP). Žmonių minios sustoję mūsų laukė Žem. Ko sustójot kap kiaulę skerst (lyg pasitarimui)?! Dkš. Sustojo kaip ant gaisro LTR(Rm). Sustoju gintis R163, MŽ216. Ir nuėjęs su jais sustojo and lygios vietos Ch1Luk6,17.
| prk.: Dvi ligos sustós (suims, surems), ir mirsi Dr. Tau gluosniai prie kelio sustojo, beržai susirūpinę ošia S.Nėr. Bulbės[e] sustójo žolės kaip rūtos, nėkas neravė[ja] Krš.
| refl. K.
| prk.: Susistojo gražiai po medžių šakoms LTR(Dr). Dvieja máldavom susistóję Bsg. Stovia kareiviai susistóję ir juokias Kž. Klausaus: trys susistóję šnekas lietuviškai Lnk. Susistóję i pliurpa Krš. Susistójusios i pleška visas rytas Smln. Žmogus prie žmogaus: vieni eina, kiti, būreliais susistoję, šnekasi Žem. Žirgai pasibaidydavę … ir, lyg didžiai nusigandę, krūvoj susistoję, kalnump žiūrėdavę BsV167(Stalupėnai). Susistóję ant turgaus šneka, kraipose Jrb. Visos, girdi, eilėj susistojo ir už palaikymą gražiai man dėkojo M.Valanč. Jos į morkus įėjo ir visos trys … lyg ant parodos susistojo BsV146(Rg).
ǁ refl. atsistoti lygiai vienam šalia kito, viena linija: Velnias, pribėgęs pri zuikio, sušuko: – Brolau, susistókiam! LTR(ž.).
3. intr. imtis visiems ką daryti, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu: Kaip tik pradeda aušti, visi sustó[ja] pri darbo BM358(Tl). Visi sustójo jį prašyti NdŽ. Išvarė jį visi sustóję Ktk. Kai tiek daugely sustõs, tai nepamatysma, kaip sugrėbsma Mlk. Kai sustója ben keli, tai ir jį apkalba (įveikia kalboje) Sld. Namus perstaisė sustóję visi Dglš. Dabar jau čėsas manei berneliui į glitužę sustóti LB53.
| refl.: Kaip susistójėm [į kolūkį], i pradėjau dirbti Vn.
ǁ užimti kokias pareigas: Vagiai sustóję [ūkyje], nieko ir nėra Drsk.
ǁ pradėti gyventi, kurtis: Jauni sustójo gyventi, rasitai pasitaisys Lk. Kad anuodu sustójo gyventi, ans beturėjo šarką ir ožką Štk. Susipažino ir sustójo į porą (susituokė) Plng.
4. intr. atvykus prisistatyti: Atėjus paskirtai dienai, Jonas su Tamošium sustojo teisme [bylinėtis] Žem.
5. intr. pasidaryti priešiškam, imti kovoti: Žmonės kertasi savitarpe: brolis sustojo prieš brolį, tėvai sukilo prieš vaikus A1884,178.
| refl.: Sustojose (sukilo) karaliūs žemės ir kunigai suėjose rodon vienon priš Viešpatį Mž505-506.
ǁ refl. susiimti, susikauti: Kame čia susistósiv? Šts. Į puskelę nenujojo – su prancūzu susistojo (d.) Sd.
6. intr. Sut, M, LL198, Rtr liautis eiti, bėgti, važiuoti ir pan.: Nusigandom, sustojom kaip įsmeigti Žem. Vaikinas už kelių žingsnių sustojo kaip įbestas K.Saj. Sartis, matyt, pamanęs, kad jam sakoma, staiga sustojo ir nė krust J.Paukš. Kelis kilometrus nubėgęs, tik visai pridusęs, sustojo LTR(Grk). Keliai buvo pilni vežimų, daug kartų reikėjo sustóti Plšk. Garlaiviui teko ne kartą kelyje sustóti NdŽ. Ties Ukmerge [autobusas] kaip sustó[jo], i nevažiuoja Klt. Ans sustójo, tiktai švilpt nū arklio nūšoko! Jdr. Anos (žąsys) teip pasikela, trečiamęje ketvirtamęje rėžė[je] anos besustó[ja] Lkž. Įvažiavom į Latviją, sustójom ant rinkos nakoti Krš. Rogės sustoja kiemo viduryje rš. Kur nujosiu, kur sustósiu, naktelę nakvosiu DrskD263. O ir sustóki po močiutės varteliais, vai duoki duoki močiutei labas dienas JD74. Šimtą mylių nujojau, žalioj girioj sustojau LTR(Mrj). Ar žinai, berneli, kuriuo keliu joti, prie kurių vartelių žirgeliui sustóti? (d.) Ktk. Visi jojo ir nujojo, vienas tik sustojo KrvD157. Ledinės par pylimą šiaip teip išejo, ale pri tilto sustójo ir užkišo Ventą Vkš. Vandenes marių Raudonųjų išsikėlė ir sustojo MT45. Ir liepė sustot vežimui, ir inbrido abudu vandenin Ch1ApD8,38.
| prk.: Jei tikrai myli, prieš nieką nesustos (nepabūgs kliūčių) J.Gruš. Jos akys sustoja ties žilagalviu ūkininku I.Simon. Noreikos žvilgsnis vėl sustojo ties žmonos rankomis J.Avyž.
^ Eina ir eina niekad nesustodamas, kur eina, negalvodamas KrvP(Prn). Dieną naktį eina, nigdi nesustója (upė) Pnd.
| refl.: Kai nujosim prie upelio, susistósim šaly kelio (d.) Š. Rodos, kažkas važiav[o] ir susistój[o] Žrm.
ǁ DŽ priėjus, privažiavus kokią vietą, kurį laiką pastovėti: Traukinys tik penkias minutes sustójo Ėr. Nesustók an kalno arklių ilsinti Lk. Plytkiemy Dėdelė sustojo pasiganytų A.Vien. Dažnai sielininkai sustodavo ties Niūronių pievomis ir ateidavo į kaimą nakvoti rš. Kai mus varė, tai sustójom, kad galėtum pasiilsėti Plšk. Ten, pas ežerą, buvo sustójusys tie lenkai Pln. Anapus upės vaiskas sustójo KBI35.
| refl.: Tada kėlėsi visos žmones, kurie su juo buvo, ir susistojo pas šulinį BBTeis7,1.
7. tr. NdŽ sustabdyti: Tpru, sustójau bėrą žirgą (d.) Vlkv.
ǁ atvažiavus pastatyti: Sustójo arklį prie žilvičio Ėr.
8. intr. laikinai apsigyventi, įsikurti, apsistoti: Buvom kelias dienas sustoję tuose namuose PnmA. Išvykdamas į savo pulką, majoras sustojo Vilniuje V.Myk-Put. Ko mudu šiam krašte sustojova? Vd. Šitas viešbutis nesustojamas J.Jabl. Šita vieta dabar nebesustojama (einant, važiuojant) J.Jabl.
9. intr. NdŽ nustoti veikti (apie mechanizmą): Laikrodis sustójo DŽ. Išleidėm vandenį: malūnas sustójo Krd.
ǁ paliauti funkcionuoti (apie organą): [Senam žmogui] tai širdis sustójusi, tai par daug plaka Stl. Sustójo viduriai, i pasimirė žmogus Ps. Kada karvei skrandis sustó[ja], metėlių duoda Krž.
| Kaip tik motina mums peržegnojo, ant jos rankelių gyslos sustojo LTR(On).
| refl.: Matyt, vyruo skrandis susistójęs (nevirškina) Kv.
ǁ liautis cirkuliuoti: Pradeda apiraciją daryti – sustójo krau[ja]s Kal.
| refl.: Krau[ja]s susistós, ir galia pradėt pūliuoti [žaizda] Akm.
10. intr. užkliuvus susilaikyti: Aš užspringsiu. Kąsnis sustos J.Gruš.
11. intr. Ktk užšalti, apsitraukti ledu: Upė sustójo DŽ. Sustójo jau ežeras Dkšt. Neleisk vaikų in ežero – da ežeras nesustójęs Plš. Rudenį, kap sustója visi vandenai, sustójo i Paežerių ežeras Plv. Užšalo Kuršių marios, sustojo Nemunas A.Vien. Rėkia, krykščia žąsinėlis, kad sustojo ežerėlis LTR(Slk).
ǁ užsitraukti ledo sluoksniui vandens paviršiuje: Tiktai sustójęs ledas an ežero ir labai plyšta, kai šąla, tik staugia Ob. Kai ledas sustója, žmogų kelia – šienauna ir veža [viksvas] Antr. Tai man dyvai, dideli pamėnai, ką sustójo ežere ledelis (d.) Klt.
| refl.: Nugrėbk lapus nuo prūdo, kad ledas lygiai susistót Alks. Susistõs ant marių stiklinis ledelis (d.) Švnč.
12. intr. rūgstant pasidaryti stangriam (apie pieną): Sustójęs i surūgęs puslitris (stiklainis) pieno Klt. Rūgštas pienas, šviežiai sustójęs, sustabdo vymą Krtn. Rytykščias pienas jau sustójęs Ob.
| refl.: Pamaišyk par vidurį pieną, kad anas lygiai susistót Alks.
13. intr. išsiskirti ir iškilti į paviršių ar nusėsti (apie pieno riebalus, drumzles ir kt.): An pieno sustója smetonas Dgp. Išsivaikščiojusios giros tirštumos sustos ant viršaus rš. Krakmolis sustój, šmotas kietas, lygus Krkl.
| refl.: Pietinis pienas až vis riebiausias: matai, smetonos kiek susistójo Klt. Tunys (drumzlės) susistójo ant dugno J.
14. intr. susikaupti, susitelkti: Sustója ant plaučių drebėskai, skreplės J.
| refl.: Išmatos susistojo išeinamajame grobe rš.
15. intr. NdŽ liautis, baigtis, nutrūkti: Nutilo perkūnija, sustojo ir lietus lijęs I.Simon. Sustójo tos pūgos End. Ir karas tas tada sustójo Skdv. Nedidelis kraujavimas sustoja savaime, nes kraujas turi savybę krešėti rš. Gyvenimas nė akimirkai nesustoja ir ten, gilumoje – po storais sniego kailiniais sp. Muzika sustójo NdŽ. Ka tik nesustõtų darbai Lž. Spirito gamyba ilgam buvo sustojusi rš. Kartais nė iš šio, nė iš to ima ir sustója tie skausmai Jrb. Sustójamas signalas KŽ.
^ Be jo nesustos turgus (apie landų, apsukrų, nenuoramą žmogų) ST259(B).
ǁ užtrūkti: Sustójo pienas nuo vidurio vasaros, i pelno nėr Jrb.
16. intr. liautis ką daryti: Jau penkiasdešimts devynių metų buvau, kai dirbti sustójau Krž. Bitys sustójo lėkusios i susimetė į liepą Jrb. Be galo karaliui širdis suskudo ir sustojo mušti Vd. Širdis, atrodo, apsivertė ir sustojo plakusi I.Simon. Ir pieną sustójo duot [karvė] LKT264(RdN). Sustójau [žaizdą] tepti, kaip pradėjo raudonuoti Krš. Nu tik tu jo nepraplėšk (neužkliudyk): ka pradės [bartis] – nesustõs Erž. Įsipyko taip, ka nebgalia sustóti Rdn. Kai nerandi, sustók ieškojęs, tai atsiranda Jrb. Buvo sulygę tą savo vietą parduot, ale dabar vėl sustójo (susilaikė) Jrb. Kai pribėgsi dvaružėlį, sustok bėgęs, žirgužėli LB109. Artojai arė, arę sustójo JD434. Sustójo i į mokyklą eit vaikas Jrb. Laikraštis sustójo eiti, ėjęs KŽ. Sustok kalbėjęs, paklausyk, ką aš pasakysiu Žem. Sustokim, broliukai, daineles dainuoti LTR(Užp). Migonių mergaitės sustójo raudoti JD8.
nesustójamai Klestint liaudies ūkiui, nesustojamai kyla darbo žmonių gerovė sp.
nesustotinai̇̃ adv.: Patrankos nesustotinai̇̃ (be atvangos) šovė ant mūsų linijos Plšk.
17. intr. NdŽ atkreipti dėmesį į ką rūpimą: Norėčiau sustóti ties vienu klausimu DŽ1.
18. intr. įsikurti, įsisteigti: Tų paveikslą (pavyzdį) pasekė ir kitur sustojusios draugystės Ns1857,6. Šita draugystė sustojo ir dabar apie 100 draugų tur prš.
| refl.: Kap Lietuva susistójo, tada jau geriau buvo Imb.
◊ plaukai̇̃ stati̇̀ sustójo siaubas paėmė: Berankiui net plaukai stati sustojo Žem.
užstóti
1. intr., tr. DŽ, KŽ žengiant užlipti, užminti: Užstojau ant tų durikių, kad aš sprūsiu – ko tik koją nenulūžau LKT127(Erž). Nevaikščiok basa, da užstósi ant kokio stiklo Jrb. Užstójo koja ant žairės (žarijos) Vrn. Užstójo an kojos ma[n] Plv. Kaip užstójau akmenėlį [jodamas], ugnužė žėrėjo JD254. Jei kam ant kojos užstoji, tai to veseilioj šoksi LTR(Auk).
| refl. intr., tr. KŽ: Užsistóji basa an kokio akmeniuko i sutumpi iš skausmo Mžš. Kai užsistójo jisai man anta kojos, pajutau, kad karvės koja LKT390(Kb). Užsistójo vieną žirnį LKT198(KzR). Benius užsistojo dešine koja ant pedalo, kaire pasispyrė V.Bub. Užsistóji [ant smėlio] basa koja – nedaturi karščiu Dg. Užsistok ant manęs, aš tavę parnešiu į aną [upės] pusę BsPI53(Rg). Nieko nedaro gyvatės, jei jų nemuši, tik jei užsistósi KzR. Aje, žiūrėk, an šunioko užsistósi! Sdk. Gal užsistójau an rupūžės Lš. Levas ėjo nuleidęs galvą toliau ir užsistojo an ežio flk.
^ Neduoda ir musiai užsistót (nutūpti) [ant vaiko] (labai saugo) Ds.
ǁ Sg atsistoti tam tikroje, reikiamoje vietoje: Tu ant tos burės apačio[je] užsilipk, sakau, čia užsistók Kin.
2. intr. pradėti stovėti, atsistoti (stačiam): Kaip ant kojų užstojau (iš pat mažens) B780.
3. intr. užėjus už ko, užimti vietą, atsistoti: Pasiėmė mietą, o sūnus užstojo už durų LTR(Krtn).
| refl.: Tas į kampą už durų užsistójo Sdr. Ana užsistójo už tą bosalį Dr.
4. tr., intr. L atsistojus užtverti (kelią), nepraleisti einančio: Užstók vartus, kad karvė neišbėgtų DŽ1. Medin kap važiavo, vilkai ir žustójo kelią Dbč. Užustója ant kelio, nepraleidžia Krs. Visur užstóta keliai [kariuomenės] Tvr. Kryžokam kelias buvo užustótas BM104(Sb). Užstotos durys, negal beišeiti Ggr. Dar kiti muzikantai bėga už durų užstóti – neįleis Plt. Lokys užstojo duris ir, matyt, nori įsilaužti K.Bor. Užstójo Šešupės tiltą, ka niekas negalėtų prasprūst Slv. Matydama karveles einant kur nereikiant, užstojo ir sakė: – Karvelės, neikiat čia M.Valanč. Tik kaži kas stakt ir užstojo jai už akių Žem. Vilkas užstójo avinui už akių PP27. Tu užstótas, aš užstótas, kur bedingsva vedu (sakęs zuikis vaikui; ps.) Lk. Eima anas keliu, ažstójo jam ūžys (žaltys) kelią (ps.) Lz. Reikė[jo] bėgtie, kiškule. – Ažsto[jo] duris, ponule LLDI223(Grv). Kad tu būtum, bernaiteli, beržely paskoręs, negu man, jaunuolelei, takelius užstojęs (d.) Dglš. O minios žmonių jam kelią užstojo SGI103.
^ Šalia tako stovėdamas, kitam kelio neužstosi LTR(Vdk).
5. tr. Bsg užpulti, sulaikant einantį: Seniau nuolat užstódavo važiuojančius iš turgaus Krs. Juos jau dukart buvo užstóję i atėmė piningus Žml. Aure, Dūdą buvo užstóję: i nutaisė (nurengė), i pinigus atėmė Mžš.
6. intr. užvažiuoti, užsukti: Buvau da pas Lionginą užstójęs, tai vėlai ir parvažiavau Vb.
7. tr. Rtr, DŽ uždengti savimi, padaryti nematomą: Užstóti kam šviesą NdŽ; L. Gal šitiej žolynai ažustója langus? LKT323(Dgl). Tiršti debesys užstojo saulelę Žem. Pasirodė kalnai, paskui palmių medžiai, kurie turėjo užstoję miestą J.Balč. Klevų ažustotà pirkia Dglš. Tą kelią užstójo giria Rg. Senmedžiai užstója jaunus medelius Mrj. Neužstók lempos, man nesimato adatos įvert Skrb. Prisėsk, bo ažustóji! Dv. Žąses kap užstój[o] tą skylę, tai jai (lapei) tamsu Lp. Stova pilvą pastatęs – eik iš akių, neužstok žmogaus! Šts. Ar kliudo kam rugio daigelis, ar grūdas kam saulę užstoja? J.Marcin. Padangė debesiuota, šviesi saulė užstota LTR(VšR).
| refl. tr., intr.: Neužsistók, juk ir iš čia gali matyt! Jrb. Pro langą nesmeižuok, t. y. neužsistok J. Tep buvo ažsistójus saulė [per užtemimą], ką nieko nesiregi Ad. Medžiai daržus užsistoja – žmonės šakas nukapoja O. O dienovidžiu tankiai rūkas užsistoja už šviesos Žem.
8. tr. NdŽ dengiant sulaikyti, apsaugoti: Drabužis, kad dideli speigai, kūną neužstója KŽ. Jūsų (paukštelių) namai šalti …, jus negal užstót, kad jus išgandina šalčiai K.Donel. Toks parasonas nelabai užstója [nuo lietaus] Ėr. Imk imk lietpaltį: neką jis čia užstója, ale vis Plv. Aukšti kalneliai, užstokit mane LTR(Vrn). Jo grinčytė visai menka – nieko neužstojo LTR(Mrk).
| Dvasia šventa ateis and tave, ir galybė aukščiausiojo užstos (uždengs) tave Ch1Luk1,35.
9. intr. būti kliūtimi, trukdyti: Tie plaukai neužstó[ja] anam, ans vis tiek padirba Ms. Piktybė tų, kuriemus norime gerai daryt, užustojo gerop žmonėmus SPII184. Ne vienam rūbai užustoja ant nusižeminimo SPII184.
10. tr. užimti (vietą, plotą): Išgikirsk jį (medį), nesa kogidėl tą žemę dykai užustoja BtLuk13,7.
11. tr. Rmš užimti (gerklę): Gerklę ažstójo, nepagaliu, rankos neniežti krutėt LKKXIII134(Grv). Kap sušalau turguj, tai ir žustój[o] man gerklę, ir nieko negaliu valgyt Rod. Kur tę tau sveika – kaklą jai užstójo Vlk. Lyg gerklę kas užstojo, lyg kažkas vis aukščiau ritos ir ritos, kamuoliukas kažkokis V.Krėv. Kap žustója nastrus, tai raskodnyką šutina ir deda apie gerklę Rod. Gaidys rėkė rėkė, kol jam gerklę žustój[o] Rod.
ǁ impers. sulaikyti, užkietinti (vidurius): Aš maniau, kad man vidurius užstójo Plut.
ǁ intr. susilaikyti: Užstójo tėveliui šlapumas, i mirė Jrb. Vaiko viduriukai užstóję (užkietėję) Snt.
12. refl. užsilaikyti, susitvenkti: Par medžius [v]anduo neužsistósias Akm.
13. intr. sustingti, užsitraukti: O ledas tik buvo užstojęs, dar žmogaus nekėlė SI355.
ǁ refl. užsidėti plėvei (apie virintą pieną): Žievukė užsistójus ant pieno Lp.
14. refl. pasidaryti švariam, nusėdus nuosėdoms: Cabarkan pripilam vandenio, pelenų, užsistója – vanduo būna molkus (minkštas) Dg.
15. intr., tr. Rod prisispyrus reikalauti, užsipulti, prikibti: Tėvas kap žustój[o] an jos, kad atduot, tai ana nus[i]ėmė tą žiedą nuog piršto Pls. Ko tu teip užstóji – ė maž nekaltas Sdk. Tos moters užstójo brigadierių i prašo ganyklės Lnkv.
| refl.: Užsistó[jo] – duok duok, i daviau Švnč. Užsistõs, kad kaneč jai dabar eit, ir baigta Ktk. Niekas in tavę neužsistója Dglš. Ir neužsistók, ba vis tiek jam nieko nepadarysi Sld. Net užsistójęs siūlo, kad pirkč Trgn. Ka jau ji užsistójo, nė pats velnias neparkalbės – padarys an savo Jnš. Anies nenorės duot, ale jūs užsistokit, i visa TDrIV212(Tvr).
16. intr. smarkiai užsispyrus, imtis ką daryti: Tujau užstójo muni mesti lauk iš gyvenimo, varyti lauk Ms.
| refl.: Kad užsistójo važiuot, ir gana Švnč. Kad užsistójo ana vaiką pas save vesties, o tas neit Švnč.
17. tr., intr. Šd pradėti ką daryti, imtis kokio darbo: Paskutinę vagą užstójau kaupt Skr. Ažustójo muitą rinkt Rš.
18. tr., intr. CII727, Q564, DP39, H163, I, M, L, DŽ užtarti, palaikyti, ginti: Ažutariu, ažustoju SD1212. Jis užstójo biedną nuo neprietelių užtardamas J. Užstóti ką nuo neteisingų užpuolimų NdŽ. Drūtai jį užstoju R138, MŽ182. Nė tėvo, nė motinos nėra, nė[ra], kas užstó[ja] Žeml. Močia vis savo vaikus ažustója Ds. Valdžia ažu senius ažustója Krd. Nėr ko užstóti ir jáis (ir moterys visko iškrečia) Kdn. Paki gerai, tai gerai, o bėdoj niekas neažustója Sld. Mergos tura užstóti už tą piršlį Žr. Kas mun žodį patarė, kas užstójo, kas pamokino?! Nv. Jie artimi giminės ir, atsiradus reikalui, visada užstos vienas kitą J.Avyž. Motinai sūnų savo užstojant, piemuo visumet kaltu paliko M.Valanč. Tu kaip tėvs meilings užstót mokėdavai žmones K.Donel. Oi nebark nebark, muno brotaiti, aš eisiu į darželį, užstos muni rūteliai D45. Užstõs našlelė už mažus vaikelius DrskD264. Užstoja sūnus nuog neprieteliaus PK93. Aš noriu svietą užstoti prieš veliną BPII63. Ką tikt dirbt apsiimu, jis teužmistoja prš.
^ Velnias velnį užstoja Sln.
| refl. tr., intr. BŽ168: Kada motyna pradės Levuką barti, tuojau tėvas užsistos Žem. Jie užsistója vienas kitą Mžš. Pirmininkas užsistójo i užtrynė skundus Krž. Užsistoja kits už kitą kai žydai Sln. Arkliukai tartum suprato už juos užsistojant: ausis pastatę, išmintingomis akimis į šeimininką pažiūrėjo Žem. Reiks man už jį užsistót Alk.
ǁ paremti, padėti: Jų namas gražiai laikosi: matyt, ir daktaras už tėviškę užstója Gs.
19. tr. LL313 pavaduoti, atstoti: Gėrimas neužstó[ja] valgį J. Tę labai žuvų buvo, tai labai užstójo viską Krok. Vienas gali penkių vietą užstót Vs. Pačias ir vaikus ant ratų važio[ja], kurie, skūromis nu lietaus ir sniego apdengti, trobų vietą užsto[ja] S.Dauk. Nė karvės, nė ožkos pienas negali užstoti motinos pieno rš. Tai jūs užstojot mano motinėlės vietelę (d.) Mrs. Neužstoja bėras žirgas mano aukso žiedelio (d.) Lp.
20. intr. I, N, L, DŽ prasidėti, užeiti (kokiam gamtos reiškiniui, įvykiui, laiko tarpui): Užstojo ramios šiltos bobų vasaros dienos su tyliais saulėlydžiais V.Myk-Put. Ryt poryt polaidžia užstos, pažliugs keliai, tai ant kupros gal žabarus tempsiu? J.Balt. Po pūgos užstojo baisus speigas J.Jabl. Užstójo ekėjos laikas KŽ. Balandžiui vos užstojus, kaip įšilo, jau ir nebeatsimainė LzP. Jau dešimta [valanda] yr užstójusi Trk. Bevežant šieną, užstójo naktis, ir nebegalėjom baigt Skrb. Kur užstos naktelė, te aš pranaktuisiu LTR(Tvr). Dar vidūnaktis neužstojo, žemė sudrebėjo V.Krėv. Užstojusiuose metuose gerai mums pasiseks ant visų darbų DS279(Šmk). Vakar jau užstójo pilnatis Srv. Kaži, nu kurios [dienos] užstós pilnija? End. Aš nebatminu, kelinti metai ten buvo, kad karas užstójo Plt. Mūsų krašte sumišimas užstojo Vaižg. A metus, a daugiau užstójo tame krašte badai Žr. Paskutinis mėnasis vasaros užstójo Jon. Pasinaudodamas prie staliuko užstojusia tyla, ryžausi prieiti rš. Užstójo ketvirtas mėnuo, kaip [ligoninėje] guliu Rdn. Penkti metai užstójo, kaip našlė Krš. Jau ant antros pusės [nėštumas] užstojo B780. Dveji treji meteliai, kai drobelę audžiau, užstój[o] an ketvirtų – dar an velenėlio (d.) Drsk.
| refl.: Paskutiniai metai užsistojo – jau vaikui rodos raznos grožybės ant dangaus DS313(Stak).
ǁ Krž pradėti (amžiaus metus): Bernaitis šešių metų, ant septintų užstójo Žln. Kas vaikas – dešimtus metus teužstójęs! Grd. Tikrai nežinau, a trečius, a ketvirtus metus duktė užstójo Bsg. Devyniolektus [metus] užstójus buvo i numirė Jnš. Aš jau septintą dešimtį užstojau Žem.
ǁ Bsg prasidėti (amžiaus metams): Aš sirgęs savo amžiuo neesu, o devintai jau užstó[ja] dešimtis Vž. Jau trisdešimti metai užstójo – da nevedęs Upn. Dvidešimti metai užstójo, išejau už vyro Onš.
21. intr. Dbč, Vlk įsikurti, įsisteigti, pradėti veikti: Pas mus jau seniai užstó[jo] kulkozai Alvt. Nauja valdžia užstójo Gs. Vokyčio laikai jau ka užstójo, tuokart pradėjo virti [naminę] Gršl.
ǁ užimti kieno vietą, pareigas: Ale numirė tas karalius, užstojo kitas ir liepė paleistie visus nevalnykus BsPIV163. Jūs numirsite, užstos nauja giminė Sz. Paskui šitą [vyskupą] Klemensą užstójo Evaristus DP588.
| refl.: Po anų buvimo užsistojęs kitas naujas svietas galėtų anų darbus paminavoti DS135(Šmk).
22. intr. tapti nėščiai, pastoti: Nežinau, ar esmi užstójusi, ar teip rožės (mėnesinės) prapuolė Bru.
×23. (sl.) intr. tapti kuo, pasidaryti kokiam: Kap žustój[o] gaspadorium Mačiulis, tai suvisai nubiedno, nualo Rod. Tas žmogus … užustojo sūnu Dievo Mž416. Hieranimas … bijojos, idant byskupu neužstotų̃ DP485. [Marija] žodžiu Dievo sunki užstojo (tapo nėščia) Mž179.
×24. (sl.) intr. netrūkti, pakakti: Man būt užstóję visam gyvenimu Lp.
◊ ant api̇̀varų užsistóti užkliudyti, įžeisti, suerzinti: Matai, va – užsistójo ant api̇̀varų Grl.
ant kòrkos už(si)stóti kiek išgerti: Ar jau ant korkos buvai užstójęs? PnmR. Užsistojo an korkos, ir girti (juok.) Sdk.
kẽlią (sáulę) užstóti sutrukdyti, sulaikyti, neleisti veikti: Ko jin noria – jai tamsta kẽlio neužstóji Šln. Vienas antram ranką duokim, kelio neužstókim (d.) Čb. Jug durnam kẽlio neužstósi Varn. Nesigink, matau: raudoną suknelę apsivilktum, jei numirčiau. – Tamsta man saulės neužstoji J.Avyž.
ne ant tõ dañčio užsistóti būti prastai nusiteikusiam: Ne in to dañčio užsistójai gal – sunku šitokiam intikt Skdt.
plaukai̇̃ ant galvõs užsistójo siaubas apėmė: Tik plaukai̇̃ užsistójo ant galvõs! Trgn.