ei̇̃ti, ei̇̃na (ei̇̃ti, ei̇̃ta, ei̇̃ma), ė̃jo (ẽjo)
1. intr. (tr.) SD144, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai ei̇̃na riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada ei̇̃na Ds. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria A.Baran. Ėjau ėjau ir priėjau mišką J.Jabl. Variau, bet nej[o] Lp. Ejom rubežių (per valstybės sieną naudos reikalais) Plng. Kasdien ei̇̃davom per tą mišką Pn. Kada [vilktakai] būdavę žmonėmis, eidavę su kitais dirbti J.Jabl. Tai kad ei̇̃na – kiaušinis nuo galvos nenulėktų Pg. Eina koja už kojos – sunku žiūrėti Kt. Jei eini̇̀, tai ei̇̃k ir nepareik Jnš. Kas tę eis – nebėjęs Sdk. Išejom eiti namo ir paklydom Šts. Ei̇̃su, kur akys ves, kur kojos neš Krkl. Namo neisiu ir čia negulėsiu Ds. Kas ei̇̃s ryto ganyt? Rm. Ei̇̃sim namo naktį Kp. Ei̇̃sme, broleliai, namo Ds. Ei̇̃stėt oran? Km. Sakė ans ryto ei̇̃siąs Slnt. Reik man pavalgyt ir ei̇̃t į darbą Pc. Į grybus reikia eiti ankstie Skd. Jau baigdamas eiti sodą išgirdo moterišką balsą rš. Ir buvo tę tau ei̇̃t, kad niekas neprašė Ds. Jau reikia ei̇̃tienai, nebeanksti Ds. Kur dabar aš ei̇̃t (kur man eiti)? Lkš. Ei̇̃na kaip be kojų Vl. Ei̇̃na kaip nesavom kojom Jnš. Ei̇̃na kap girtas Švnč. Eina kap durnius su durelėm Lš. Eina kap vyžus pindamas LTR(Srj). Eimi save rodyt, kitų žiūrėt B. Pirma eimi SD143. Eitù jaučio pirkti Klp. Kur tu eiti̇̀? Skd. Pirma eita du vyru brš. Jūs eitate keliu brš. Tep ilgai eimù ir galo nerandu Lz. Eimù Gaidžiop (einu pas Gaidį) Zt. Ani ei̇̃ma ir ei̇̃ma krūvo[je] visi nuog vienos selos kiton selon Aru38(Lz). Kudėl neimat večeros? Zt. Pasidėkavojęs klausinėja, kur einąs Jrk44. Kad būtum beeinąs buvęs, niekas tau nieko nebūtų sakęs J.Jabl. Žemaitis, jei negali raitas joti, tad velijąs pėsčias beeitąs, nekaip bevažiuojąs S.Dauk. Vakar ei̇̃nant namo lietus pagavo Rdm. Pamaži ei̇̃damas nepavargau Gs. Ei̇̃damas eik (jei eini, tai eik), ko čia dairais! Slm. Keliu ẽjint (eidamas) sutikau ubagą J. Eindamas parpuolė po sunkybe brš. Ar regėjai porą žmonių eidamų̃ Lz. Eidami̇́em vyram prie jaunosios per veselijas reikia dainuoti J. Čia kelelis pėsčių einamas (takas) J.Jabl. Durys visiem ei̇̃namos (visi gali eiti) Pc. Ei̇̃čiau aš sodan Ds. Sėsčiau nuo žirgelio, ei̇̃čiau į darželį LB16. Ei̇̃čiau lauką pažiūrėti, katras vėjas pūtė JV315. Imčia plieno dalgelę, eičia šienelio pjauti LB114. Eičiak (eičiau), kad čėso turėčiak Grv. Mestau tave vandenėlin ir pati ten eitau V.Krėv. Ko pūpsai? Eitai, gyvulius pašertai! rš. Visi ei̇̃tų, kad galėtų Prn. Pasakyk vaiku[i], kad neitų̃ ant šulnį Slm. Ei̇̃tumbe miestan, kad lietus nelytų Dglš. Su džiaugsmu priešais eitumbim Ns1858,2. Ko nepasakei, kad eini uogų – ir aš būčia ė̃jus Slm. Čia mano ei̇̃tas kelias, miškas, eità vieta Š. Čia nesenai žmogaus ei̇̃ta Kp. Jau man ei̇̃tina Kv. Ei̇̃k iš paskos ir sek jį Lš. Ei̇̃k, tinginy, ei̇̃k dirbt, pelnykis viežlybai duoną K.Donel. Eik tu sau, iš kur atėjai! Tat. Ei̇̃k laukan! Grž. Antanai, ei̇̃ka pietų! Slm. Eikai tolyn, panele, eikai tolyn, jaunoji! Ob. Jeigu mūsų sesiulė, eikiẽ dvarelin Ant. Eimè pietų! Slm. Eimè sykį galą Cp. Eimèkit drauge Cp. Eimetè, vyrai, gana! Lp. Emè namo, ką čia žiopsosi Gs. Emèkit pas mus į svečius Alk. Emẽte (einame) lenktynėsan! Dsn. Eiva SD266. Eima, seselės, į aukštą svirną brolelio rengti į kelionėlę JD1174. Eiva, seselė, rugužių pjauti, ne miegužio miegoti JV292. Eivà, sesyte, brolyčio laukti Sch15. Eikiv mudu pro svirnelį JD559. Eikiav, sese, į darželį D32. Eikit vidun J.Jabl. Vaikai, eiktè (eikite) valgyt! Švnč. Eitè (eikite), vaikai, namo! Dglš. Eite manęspi WP69. Eikš į mano namus KBI26. Martyn, ei̇̃kš artyn! (juok.) Ds. Ei̇̃kš, žmogau, eik šen, mokinkis šelmį pažyti K.Donel. Eikše šenai, mergužėle! KlvD27. Eikšę̃, mergele! Mrk. Eikšę̃ čia, ko tę stūksai! Gs. Ei̇̃kšte šen manęspi, jūs vargingiejie KII71. Einỹt gi, ko čia sustojot! Rš. Eikšte artyn ir regėkite Ns1832,8. Vaikai, ei̇̃kšit valgyt! Ktk. Eikšite, pagirtieji Tėvo mano, paveldėkite karalystę SPI6. Na, dabar eikšta šen ir pasivalgykita pietus BsPI102. Eikšę̃te čia – bus daugiau Nmj. Eikšę̃te čia! Gs. Ekšę̃kit, sakau, ar jau negirdit! Grš. Ekšętè (Ekšę̃te), vaikai, duosiu po obuolį! Rdm. Eikšenkite, vyručiai, arčiau! rš. Vaikai, eikšenkit čionai! rš. Ekšę̃kit, ką pasakysiu! Snt. Ekšę̃, duosiu obuolį! Snt. Ekšęnái! Rdm. Ekšeñkit (orig. akšénkit), t. y. vyrai, eikite šiše J. Joni Joni, Miki Miki, … ekšeñkikit, ekšeñkikit! PP23. Vaikai, eikšė̃kit (eikšę̃kit?), eisim kartu Rd. Ekšęnái, ką aš tau duosiu! Rdm. Einkie, Jėzau, neapleisiu tave vieną brš. Einkite, apgarsinkit visur stebuklus brš. Ein seselė dūsaudama JV78. Kur eiti, dukrele, didi vargdienele? KlpD19. Eit bernelis keliu švilpydams KlpD78. Anksti rytą kėliau, vandenėlio ėjaũ JD306. Oi eisiu eisiu, aš čia nebūsiu, čia ne mano nameliai D31. Aš ei̇̃siu ei̇̃siu žalią lankelę … šienelio grėbti JV932. Nemunėly daug žuvelių, ei̇̃sva mudu du broleliu pažvejoti JD952. Eisav mudu, mergel, gulti KlpD21. Ir sutikov mergužytę keleliu beeinant KlvD9. Į laukus ėjus – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai JD919. Eidama šokti staklužes taisė KlvD295. Mažoji seselė bėga pasakyti, kad anos eitum (eitų) brolio pasveikinti JD1542. Eite išeisiu JD110. Ei, bent neeiki, mano dukrele, nustosi vainikėlio JD486. Ei̇̃kel, bėkel (eik, bėk) Šl. Viešpatie, nežinome, kana eisi (eini) DP447. Mes eismi su jaunais ir senais, su sūnumis ir dukterimis BB2Moz10,9. Pagirtas, kursai eiti vardan Viešpaties Ev. Šitai eimè (einame) Jerosoliman DP102. Teji (orig. Tęii) (teeina) maži berneliai manęsp DP485. Nori gi, tai tei̇̃ (teeina), pasbastai po giriai! Tvr. Kas vaikščioja tamsumuose …, tasai nežino, kur ejąs DP510. Gal jis gelbėti alvieną, savęsp entį (einantį) Mž270. Jėzus nustebo ir tarė entiemus paskui save DP73. Ape pavaizdą šių dviejų žmonių, enčių aukštynių bažnyčion Jeruzalės melstisi BPII355. Ejant jiemus ing Jerozolimą SPI195. Ir kad žiūrėjo ing dangų ent (einant) jam, šitai du vyru stojos pas juos DP288. Tau su manimi ent (kaip tu su manimi eisi), ir aš eisiu BBTeis4,8. Dera jumus …, kurie eiste, idant užeitumbite ing Egiptą DP620. Eikig, o jau daugesn nenusidėk DP348. Eikieg mūsump, Jėzau SD29. Eikšmi, Jėzau, apsaugoti nuo koronės didelios PG. Todrin linksmi visi būkim, su piemenimis eikim Mž185. O ėmęs eitumbei namopi DP35. Eidami mokykiat visas žmones Mž24.
| Guluosi, eimi gultų SD91. Vedu pakaičio eisav miegoti Pln. Nesulaukia nė vakarienės, ei̇̃na gult su vištom Jnš.
^ Ne taip eini̇̀, kaip nori, ale kap kojos neša Iš. Ėdžios pas arklį nei̇̃na Grl. Kur eisi, vis save atrasi Sim. Kad tiesiai eisi, visur išeisi Sim. Aklas netoli teeis Sln. Jei bijai vilko, neik nei į mišką NžR. Ei̇̃k akių šviesumu, nosies tiesumu SkrT. Eisi šunim šėko raut Ukm. Ne čėsas kurtą lakint, enti medžiot B. Tai gardumėlis, nors pilvais eik Rdm. Ei̇̃k, vargše, ką tu čia padarysi! Ms. Eikit, vaikaičiai, neduok Dieve tokios gadynės besulaukti M.Valanč. Net anie eina ten (grįžtamasis sakinys) sp.
| refl.: Eikis, mergyte, eikis, jaunoji, vis pagirėliais, vis pamarėliais RD86. Eikis drauge IM1866,66. Aš ten neisiuos, nėr kas ten veikt Mtl.
ǁ intr. sugebėti žingsniuoti: Vaikas neturia metų, o jau ei̇̃na Mžk. Ne kožnas arklys ienose ei̇̃na Pmp.
ǁ intr. trauktis, atstoti: Ei̇̃k nezaunijęs nuo mano biednos galvos! Rm. Ei̇̃k iš po kojų! Ėr. Eik man iš akių! B. Šis atsakė: eik mulki, ne aš, bet tikras Dievas valdo M.Valanč. Eikite nuog manęs, prakeiktieji DP526.
| Naktis ei̇̃t dienai iš kelio KII343.
| prk.: Teeinie sau šalin atminimai, jei jie nemalonūs Vaižg.
ǁ intr. lankyti: Mūsų bernas ei̇̃na pas Oną Rm. O, mes nuo seno geri draugai – in tą pačią mergą ė̃jom Dbk. Tai, kitas, žiūrėk, ei̇̃na penkius metus, ir tai pameta Sdk.
| Visiškai da mergaičgalys, o jau vakaruškos[na] ei̇̃na Dbk. Ar jau eini̇̀ į mokyklą? Jrb.
ǁ intr. ropoti, šliaužti: Žiūrėk, koks vabalas ant žemės ei̇̃na Gs. Ana, kirmėlė ei̇̃na per stalą! Pjv. Gyvatė ẽjo galvą pakėlus, švykšdama Tvr.
2. intr. BPII80 vykti, keltis kitur gyventi: Jis tikrai Amerikon ei̇̃na Slm. Norėdami nuo vaisko išsisukt į Meriką ei̇̃davo Gs. Eimi top, kursai mane atsiuntė, ir nė vienas ižg jūsų neklausia manęs, kur eisi (eini)? DP215. Kiekvienas žmogus nebengiąs gyvenimą šioje pasaulė[je], bet eitąs ing antrą, daug laimingesnį gyvenimą S.Dauk.
3. intr. smarkiai judėti kuria nors kryptimi: Juodas juodas šiandien ežeras. Ir bangos jo tik eina, tik eina rš. Penkios kulkelės pro šalį ejo Plt. Jis kaip ė̃jo nuo stogo, tiesiai ant žemės Vb. Kad vėtra, tai kad ei̇̃tų (virstų) ta stirta! Pc.
| Jos kad ei̇̃na (kyla) iš padūkimo pyragas: supykus maišė Jrb.
ǁ smarkiai bėgti, lėkti: Ei̇̃na avis kaip pastipus par lauką Pc. Kad ei̇̃na par laukus išpūtęs raukus, tai tik dulkės rūksta! Skr. Kad ei̇̃na arklys, kiek tik iškerta Srv. Varpelis užgaudžia, arklys sužvengia ir eina kaip vėjas V.Kudir. Ei̇̃na kaip bieso nešamas Prk. Ei̇̃na kap akis išdegęs Gs. Eina kai eitvaras Sln. Ne tau pavyt, kai jis pasineša ei̇̃t Srv. Pasiuto ei̇̃ti smarkiausiai arkliai, nė sustabdyti nebgal Vvr. Zuikis ėjo ir nuėjo par girią BsMtII42.
ǁ smarkiai pulti, mestis: Ant vanago visos varnos iš vieno eina Vdk. Tei[p] ei̇̃davo špokai į vyšnias, tei ei̇̃davo, kad nuguldavo vyšnią Skr.
4. intr. nesulaikomai slinkti, traukti, plūsti: Ledai upe ei̇̃na DŽ. Medinis tiltas, pradėjus ledams eiti, būdavo išardomas rš. Debesiai tik ei̇̃na ir ei̇̃na – gal ant vakaro bus lietaus Rdm. Ei̇̃na ir ei̇̃na būriais [lietus] Pc.
| Medžiaga neskęsta – eina vandeniu Pls.
| Vėjas ei̇̃t per žemę, per jūres ir per mares KI226. Liepsna tep eina, net ūžia Smn.
| Tiesė kabelius elektrai eiti rš.
| O į vakarus ėjo ir ėjo nesuskaitomi mūsų pulkai A.Vencl.
| Ein saulelė aplink dangų LMD(Švn). Eik, saulele, vakaryn – ilga man dienelė be vakaro, da ilgesnė be matutės NS282. Saulė savo vieta eiti Mž176. Iš girios išjojau, saulė aukščiau ėjo TŽI148.
| prk.: Su karu ei̇̃na nelaimės BŽ56. Taip sopa, net diegliai ei̇̃na Šr. Bėdos vargai ei̇̃na ne miškais, bet žmonių kaklais Rk. Pavasarį kas čia ligų ei̇̃s! Gs.
| Žaidimas ėjo prie galo rš. Mūsų griekai eit per viršų mūsų galvos KlM1701.
ǁ važiuoti, plaukti (susisiekimo priemonei): Traukinys ei̇̃na DŽ. Kap atvažiavau, jau mašina (traukinys) ė̃jo Rdm. Kada dabar ei̇̃s autobusas ant Panvežį? Sb. Ejusiu nauju laivu ar tretįjį kartą ir nuskendusiu Plng. Penkių pasaulio jūrų laivai eina iš Volgos į Doną sp. Garlaivis kelissyk sukaukė ir ėmė eiti A1884,364. Tąja upe gali šiepis ei̇̃ti KII154. Daug laivų, su penu ir medega tenai beitančių, vėtra ant jūrų sukūlė S.Dauk.
ǁ lėkti, skristi (būriu): Gulbės, gervės, žąsys, paukščiai ei̇̃na Sl. Aure spiečius ei̇̃na, vykit! Rm. Pro mum vienas spiečius ė̃jo Pc. Orlaivių tę – kap amaras ei̇̃na! Kt.
| Šiandie labai bitės ei̇̃na Pn. Bitės ratuotos iš lauko ei̇̃na Pkr. Jei šilta, bitės ei̇̃na oran (spiečiasi) On. Bitės tokio seno aulio nelinksmai eit ir dirb S.Dauk.
ǁ srūti, tekėti: Srauniai srauniai Nemunėlis ei̇̃na JV390. Vanduo viršum liepto ei̇̃na Rdm. Ravai tai kunkulais ei̇̃na Pc. Upė lankom ė̃jo (buvo labai patvinusi) Pc. Kap norėsi, tai nepasgersi – tegu nor tę upe ei̇̃na [degtinė] Lp.
| Mėsą valgydavo su pirštais: tai ei̇̃na par pirštus taukai Kp. Pilnas kaip akis, kad net par viršų ei̇̃na Trgn.
| prk.: Vienas darbas po kito ei̇̃ta viršuo (daug darbų reikia vienu metu atlikti) Dov.
ǁ veržtis: Prasta bačka – alus pro šulus ei̇̃na Slm. Kad betekant medui ir vaškai pradeda drauge eiti, tad vagį reikia užkišti S.Dauk. Gal įsipjovei, kad kraujas iš piršto ei̇̃na? Vb. Iš akių ašaros ei̇̃na Vrn. Seilės iš burnos ei̇̃na ir ei̇̃na, gal ką negero suvalgiau Rdm. Dūmai ei̇̃na iš kamino Upt. Pro plyšį dūmai ei̇̃na Slm. Pro skylelę [virtuvo] garas ei̇̃na Slm. Uždaryk tvartą, sniegas eina Pn. Reik užkaišiot skyles, kad vė[ja]s neeitų S.Dauk. Daryk langą, šaltis ei̇̃na Rm.
5. intr. slinkti (apie laiką): Eina jau ketvirta savaitė J.Jabl. Į pavasarį jau dienos ei̇̃na Grž. Ėjo dienos, ėjo mėnesiai rš. Vis tiek eina gyvenimas – ar mokysiuos, ar tep būsiu Lp.
6. intr. tekėti (už vyro): Katrą tik ims, tó ir eis Trgn. Septynis metus lauksiu: nesugrįši – už kito eisiu LB240. Už Jurgio ei̇̃k – už tokio vyro būsi kaip už mūro Klov. Mergele mano, mano jaunoji, eik eidama už manęs BsO316. O aš nenorėjau už bernužio ei̇̃ti JV191. Neduok Dieve, sesytėle, už bajoro eiti NS1170. Eitų̃ ir Ona už jo, ale tėvai nenoria Slm.
^ Reikia eiti už vedančio, o ne už žadančio PPr228. Jei eini̇̀ į žentus, išsidurk vieną akį, jei į ūžkurius (už našlės) – abi Gs.
| refl.: Ko ẽjosi už vyro, kad netiko? Šts.
7. intr. vykti: Tai puikiai ei̇̃na darbas Sv. Prie Baltijos jūros ir šiaurinių upių ėjusi gyva prekyba ir būdavę dideli prekymečiai K.Bor. Pasiutęs šmukulis (spekuliacija) eita par sieną Vvr. Kitaip pradėjo mūsų istorija eiti po krikšto rš. Senelis kartu su vyrais išsėdėjęs prie stalo, kol ėjo posėdis rš. Kol ėjo karas, žmonės kentė šiuos trūkumus rš. Eit sūdas paskutinis DP2.
8. tr., intr. atlikinėti (darbą, pareigas): Jis tarnybą eina J.Jabl. Savo pareigas ei̇̃ti NdŽ. Jei gaus motrišką (pačią) bėgančią, eitančią, gyvens Grg. Tupikio namuose ėjo apyvoką (ruošėsi) senelė Žem. Kitą savaitę ei̇̃s liuobą Ona Ck. Žygiai eiti Jzm. Papunis apei gyvolius ei̇̃ta Krtn. Į lauką ei̇̃na marti, aš tik po namus Pš.
| Ana darbus ẽjo (dvare dirbo) Švnč. Moters dvarui dienas eidavo J.Jabl. Jos tada buvo dienos einamos J.Jabl. Reikia in dvarą eiti baudžiavą (lažą) ir užmokėti mokestis Rp. Ponams ẽjo lažus Plt. Mūsų ponai žiūrėjo, kad tik kunigystą eitume V.Krėv.
| Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės! Mair. Einù sargybą K.Būg. Ei̇̃davo kaimas pãnaktę (nakties sargybą) Gs.
| Kelionių ei̇̃t nereikia Ėr. Gausiam jau pradėti į dirvą ei̇̃ti Prk. Nemoka įnamystės, darbu eita Ggr.
ǁ intr. bažn. atlikinėti (tam tikras apeigas): Šiais metais Einaras ėjo prie pirmosios komunijos rš.
| Prieg Dievo stalo eiti Q112.
ǁ mokytis: Ką jūs dabar einate mokykloje? J.Jabl. Rūpi kalbos dalykas, einamas vidurinėje mokykloje J.Jabl. Kur dabar tavo sūnus mokslus eina? J.Jabl. Jis Vilniaus gimnazijoje mokslus ėjo rš. Par tiek metų ėjaũ iškalas PP31. Ans eita par knygas, y[ra] didliai mokslus Šts. Tau reikia ei̇̃t už daktarą Ėr. Vienas sūnus ant daktarų ei̇̃na Jnš. Sūnus ant jūrinyko ei̇̃na Brž.
ǁ intr. imtis (kokio darbo): Pasisamdyt sunku, niekas nebei̇̃na Jnšk. Du vaiku dabot – tu par pigiai eini̇̀ Skr. Mano mama ė̃jo į svočias Pc. Jai į bobutes ė̃jo Skr. O kad jie ėjo į kareivėlius JD622. Pryš į kareivius eitant susirgau Plng.
^ Nori mėsos, tai eik pas vilką už berną Lš.
ǁ intr. mesti darbą: Iš tokio gaspadoriaus vis bernai ei̇̃na Rm.
ǁ intr. verstis (kuo): Žemės tingėjo dirbt, už viršinykus (už kerdžių) ė̃jo Ėr. Sudegė viskas, tai ei̇̃na pavargėliaudama Rdm. Esu ir siūdama ẽjusi, bet mašinos siuvamos neturu Šts. Putros ir ubagais ei̇̃damas gausu Plt. Tėvai jau ei̇̃s ant duonos Skr. Ans eina štukoms, darbo neemas Šts. Kad kailinius gaučiau, kukorėliais eičiau (apie vilką) NS37.
ǁ intr. būti (kuo): Sakinio veiksniu eina dažniausiai daiktavardžio vardininkas J.Jabl.
9. intr. veikti, dirbti: Marūnas ei̇̃na kelinta diena Pc. Girnos negerai ei̇̃na Sv. Ar tartokas šiandiej ei̇̃na ar ne? Lb. Storas audeklas – mašina nei̇̃na (nesiuva) Rdm. Per stori siūlai – skietas nei̇̃na Rdm. Kaip sviestu eina dalgė rš. Pjaus mano sūnelis juokuodamas, eis ano dalgelis švytruodamas D42. Kai mašiną gerai sutaisė, tai ei̇̃na kaip perkūnas Jnš. Laikrodis ei̇̃na Pn. Ar radija gerai ei̇̃na? Pgr.
| Jei tik sausų šakų pakiši po puodu, tai tuoj puodas ei̇̃na (verda) Skr. Ar beei̇̃t gyslos (ar muša pulsas)? Dr. Kai varpai ei̇̃davo (skambėdavo), tai ir prie mūsų būdavo girdėt Pgg.
10. intr. sekti, keistis: Išbuvo dešimtį metų, per kuriuos vienas po kito ėjo bent keturi popiežiai rš. Juk metai visiems sykiu ei̇̃na Skr.
11. intr. tęstis, trauktis: Kelias ei̇̃na pagal upę DŽ. Kur ei̇̃t tas kelias? KII340. Vienas [kelias] eina pas mamužę, antras pas bernytį KlvD9. Skersai mūsų kapotinį kelelis ei̇̃davo Pc. Pro juos geležinkelis ei̇̃na Gs. Į žiemius nuo šių gardų ėjo tuščios vietos V.Piet. Prie dvaro ėjo dideliausios pievos Žd. Kalnai ei̇̃t išilgai jūrių krašto KII11. Aplink miestą ėjo mūro siena J.Balč. Išilgai ei̇̃na balti ir raudoni dryžiai Rdm. Per muštynes kaip daviau Vincui į kaktą, tai net dabar ei̇̃na randas Upt. Liūnas buvęs be dugno ir ėjęs kiaurai žemės LTI143. Tai bus rankšluosčiai – raštas eis ąžuolo lapais! S.Čiurl. Abi meliodiji eina labai arti viena kitos Sab. Girtybė, kaip girdėjom pirm einančiam skaityme, tiek nelaimių ataveda sodžiuose brš.
12. intr. tilpti, išsitekti: Kiek ei̇̃na stiklinių į tą uzboną? Jnšk. Žalių rugių ei̇̃na daugiau vogon Lp. Kiek čia ei̇̃s javų į tą maišą? Ėr. Nei̇̃s alus į tą bačką Srv. Keturiolika rąstų eis sienon Alv. Kiek tau ė̃jo apmest (kiek reikėjo siūlų metant audeklą)? Kp.
13. intr. lįsti, smigti: Kalk, kuolas ei̇̃na gerai Jnš. Vinis gerai ei̇̃na į medį Jnš. Toks storas čviekas nei̇̃s šiton sienon Vb. Trys revolverio šūviai buvo per nugarą ėję prš.
| Jau greit ir vištukai pradės ei̇̃t (riedėti) Rdm.
| Sankulas (pelinė duona) nėr ejęs par vėjį, par kretilą, yr su dirsėms Žeml.
14. intr. sklisti, plisti: Per girią toli ei̇̃na balsas Rm. Eina garsas nuo pat Vilniaus Mair. Eina kalba apie tokį svarbų dalyką rš. Dar šiandien patarlė eina LTR. Apie tai liudijo einantys iš jos skaistūs spinduliai rš. Iš mano darželio ramus kvapas ėjo LTR(Ob). Ejo tokia pasaka, o ar tiesa, nežinau Šts. Ei̇̃na rupūžės (keiksmai) iš jo burnos Gs. Kad kalba, rodos, žodžiai patys ei̇̃na Kb. Plačiai po visą žemę eit skambėdams Dievo žodis Mž329.
^ Šunies balsas nei̇̃na į dangų Bsg.
15. intr. turėti (gerą) paklausą, pareikalavimą: Turguj sviestas ir kiaušiniai gerai eina Jnš. Jau kap šiandien voveruškos gerai ėjo, tai tu neklausk! Lkč. Uogos šiemet gerai ė̃jo, bobos užsidirbo Ėr. Nėra einamesnės prekės kaip valstybiniai popieriai rš.
ǁ būti apyvartoje: Sakė, šitie pinigai ei̇̃sią Mlt. Dabar tie pinigai nei̇̃na Nj.
ǁ kainuoti, būti parduodamam: Ka javai ei̇̃na par šimtą, neapsimoka kiaulių šert Jrb. Dabar medžias kokia gi čienia ei̇̃na! Kp.
16. intr. vartotis, eikvotis: Duonos mažai, tai bulbės tik ei̇̃na Pkn. Greit ei̇̃na duona – tik buvo briauna, jau ir nėr Ml. Ne vienas pečius, – malkos labai ei̇̃na Ėr. Po darbo per pietus viskas gerai ei̇̃na Jnš. Per mano rankas pinigai eina kaip vanduo T.Tilv.
| Aš turėjau eitantį pinigą – ką tik pirksi už jį, vis liuob sugrįš atgal Trk.
| refl.: Malkos labai ei̇̃nasi Ėr.
17. intr. nykti, gurti: Rogių kelias eina Grž. Tai ei̇̃na plaukai – pluoštais krinta Rdm. Tų avių vilnos ei̇̃na kap vanduo (plinka) Gž. Linai labai nedrūti – ei̇̃na po mintuvais Alk. Ropės išnokę, sausos – ei̇̃na kap vanduo (byra) Lzd. Trupio šieno nė užgauti negali, visi lapeliai ei̇̃ta šalin Vvr. Mano nagas ei̇̃ta žemėn berubinėjant tus gelžgalius Šts.
| Sermėga ei̇̃ta iš siūlų laukan (irsta) Šts.
18. intr. daryti ėjimą (žaidžiant, lošiant): Jis paėmė visą kaladę, tai dabar man ei̇̃t Jnš. Na, gal einam iš savo mosčių? Alk.
ǁ išrinkti švietalus: Su tokia prasta kvorta nereikia ei̇̃t Skr.
19. intr. Dbk būti leidžiamam, siunčiamam, gabenamam: Ei̇̃na ir ei̇̃na krivūlės (raginimas raštu), kad neštum pinigus Rdm. Dabar ilgai ei̇̃na laiškai Pn. Tie siuntiniai keletą mėnesių eina vienu adresu, toliau kitu Žem. Didesnė dalis kinų prekių perkant ir parduodant eina per tą anglų miestą J.Balč. Per jo rankas viskas ei̇̃davo (apie prekes) Ėr. Ei̇̃na laikraštis BŽ88.
20. intr. būti pelnomam, gaunamam: Jam tas pelnas vis ei̇̃na Pš. Pajamos milžiniškos, iš vienų sodų ir bičių tūkstančiai eina LzP. Jam tada alga ei̇̃s ir namie sėdžiant Pc. Jis tik žiūri, kad jam pinigai ei̇̃tų Gs. Jam pensija ei̇̃na Slm.
21. intr. augti, želti: Šiemet rugiai gerai ei̇̃na Ėr. Tarpiai eina obelė Ėr. Ot nauda (javai) ei̇̃na, net juoda Tvr. Kad tik nukirtai žilvičius, tada jau eina kaip iš pieno Grž. Šiltuose kraštuose kopūstas nesiaučia, neina į galvą rš. Šįmet jau tep samanom nei̇̃na Rdm. Kad jos visas veidas tokiais pampliai̇̃s ei̇̃na Rdm. Bulbės, rūsė[je] būdamos, jau ei̇̃na į lapus Užv. Daigai jau ei̇̃ta į antrus lapus Šts. Čia daržas prasčiau tei̇̃ta Grg. Dobilai garbanoms ẽjo – tokie puiki buvo Plng. Anum ei̇̃ta iš visum šakum žiedai Kl. Apušė ir tapalis leida palaipas, ei̇̃ta palaipoms Šts. Paršas taip gražiai ei̇̃na, kaip iš pieno Dl. Jau mūs paukščiai į plunksnas ė̃jo Gs. Kad pinavijos pradės ei̇̃ti (smarkiai augti)! Skr. Kap ei̇̃s kvieteliai želmenin, žalia rūtelė garbenin, tada atjosi, mano berneli LTR(Kpč).
22. intr. bręsti, nokti: Šiemet visas vasarojus greit ei̇̃na Kair. Ir miežiai jau baigia ei̇̃ti Kair. Ė̃jo ė̃jo dobilai lig rudeniui, užpuolė lietus, ir nenupjovė Ėr.
23. intr. tapti, virsti (kuo): Sukrūs siūlai, į garankštes ei̇̃na Pc. Jei saulė ir mėnuo šviečia sėjant, miežiai ei̇̃s į degulius Šts. Kirvis neema gerai kirtį; eita lenta į skiedrantas Šts. Rugiai eina į dirses pry pelkės pasėti Ggr. Košė kleckais ei̇̃na Grž. Ligonis ar jau sveikyn, geryn eina? J.Jabl. Kalba ėjo kaskart garsyn, juokavimai našyn Žem. Dienos kas kartas eina ilgyn, naktys trumpyn Žem. Mato, kad i tėvų pajamos mažyn ei̇̃na Mžš. Mūsų reikalų eina daugyn rš. Brangyn eimi SD46. Eit liga geryn, kad žmogus piktyn B. Šešėliai ilgyn ei̇̃t KII299. Ant vėju pakabinti lapai [tabokų] kraipos, gend, trūkst ir tamsyn eit S.Dauk. Juo tolyn, juo [dainės] eit retyn S.Dauk. Aš ir pasijutau vis silpnyn ir silpnyn beeitąs TP1880,44.
ǁ leistis (į ką): Kai tik po pilnačiai, pradeda ei̇̃t į delčių, šaltesnis oras darosi Srv. Pykti ir eiti į nekantrybę brš. Vyriškystėn eimu, tampu vyru SD146. Ei̇̃na bobelė atgal (sveikata mažėja) Ėr. O, dabar tai eina į madą (taisosi) tavo darbas Vkš. Eiti į kalbą Šts.
ǁ suteikti (ko): Valgo valgo, o į naudą neina, vis sudžiūvęs Gs. Tos rietynės nė vienam, nė kitam nei̇̃na į naudą Vl. Ėda penimis, ale naudon nei̇̃na Rdm. Jam tas valgis ei̇̃na į kūną Alk. Man darbas ei̇̃na į sveikatą Alk. Gerai valgai, tai ir eini̇̀ lašiniuosan Švnč. Neina kumelė mėson Ds.
24. intr. keistis padėčiai: Jis vis aukštyn ė̃jo (geresnes vietas gavo) Ėr. Mokės gerai, kas metą į aukštesnį atskyrį ėjo M.Valanč.
25. intr. kilti (iš ko), rastis: Kas iš to ei̇̃na? Ds. Nuo dilgynių spaugai ei̇̃na Vdn. Gyvenamųjų vietų vardai, einą iš dvikamienių pavardžių, turi dvejopą galūnę K.Būg. Malda … yra svari …, iš tikros vieros ejanti SE198. Mūsų kožna malda eis nuog širdies mūsų dugno Mž382.
ǁ būti kilusiam (iš kur): Mano motyna buvo ẽjusi iš Palangos Plng.
26. intr. Tršk, Kž gyventi, varyti amžių: Kelintus metus eini? J.Jabl. Ona daba jau devynioliktus metus ei̇̃na Pš. Jau septintą dešimtį ei̇̃na mano tėtis Skr.
27. intr. palaikyti (ką, kurią pusę): Jis visada už mane ei̇̃na Gs. Kad jis turtingas, tai visi po juo ir ei̇̃na Srv. Mažai kas su vokiečiais ė̃jo Vlkv. Eimi už ką R373.
^ Priežodis sako – nei po vilko, nei po meškos eidams TP1881,21.
ǁ nepalaikyti, prieštarauti: Nenorėdami eiti prieš savo sąžinę, įmano viską iškentėti J.Jabl. Man liūdna, kad prieš tėvą eit turiu B.Sruog.
28. intr. sektis, klotis, vykti: Kaip eina mokslas jūsų gimnazijose? K.Būg. Kaip gerai mokyklo[je] ẽjo? Klk. Anam ei̇̃ta mokslas, ans y[ra] mokslus Šts. Labai gerai ẽjo mokslas GB81. Kažin ko man korta nei̇̃na Slm. Mūsų Onytei nei̇̃na tos rūtos – pasisėja kasmet daržely, ir vis neauga Jnšk. Bitės jam ei̇̃na Nč. Ejo visi gyvuliai Ml. Kaip ėjo medžioklė? MPs. Jo kalvė[je] ėjo darbs labai gerai BsPI81. Nebei̇̃ta nė vilnų verpimas – šaltà Šts. Visi darbai kaip iš pypkės ei̇̃na Užp. Kaip tau per šią ilgą ir šaltą žiemą ejo? Ns1832,2. Jūs matytumėt, kap jai ei̇̃na rinkt [uogas] Pjv.
^ Kad ei̇̃na, tai ir švilpia Vdžg.
| refl.: Kaip tau ei̇̃nas mokslas? Dbk. Kaip ei̇̃nasi? Dkš. Nesiei̇̃na, t. y. nesiseka J. Jam labai ei̇̃nasi visi gyvuliai augint Brt. Man nesiei̇̃na kiaulės – vis serga ir serga Ldk. Vogtos bitės neinasi gerai Nz. Tinginiui visi darbai nei̇̃nas Lš. Jam ir javai deri, ir pievos želia, ir gyvuliai sei̇̃na BM209. Kam negerai ėjosi gyventi, tas šaukėsi į jį rš. Ei̇̃sis kap ant pieno Gs. Ne kožnam eisis lygiai gerai Tat. Jau kad nei̇̃tis tai nei̇̃tis – ir stubos sudegė, ir arklys krito Vlkv.
×29. (vok. es geht) impers. būti galima, įmanoma: Vinis giliai įkalta, nei̇̃s ištraukt Jrb. Be dantų nei̇̃na gyvent Klvr. Vilkauja visai išsekęs upelis – peršokt ei̇̃na per jį Alvt. Namo nė̃jo parvažiuot Vlkv.
30. intr. būti laikomam, priimamam (kuo): Kitų teisybės ir pasakomis dabar eina J.Jabl. Jam darbas ir tiesa gyvenime didžiausiu menu eina J.Jabl.
31. intr. priklausyti (pagal eilę): Rytoj mano eilia eina ganyt Rm. Kam šiandie ei̇̃na jot nakties? Pn.
32. intr. turėti vietą (eilėje): Pirma visų eina su darbu Vj.
33. impers. praversti, reikėti: Ir jam daug visko ei̇̃na Pn.
34. intr. (ppr. neigiamai) būti nuimamam, išimamam: Bliuzkutė visus metus nuo pečių nė̃jo Rdm. Jam pypkis tai jau niekad nei̇̃na iš burnos Gs.
35. intr. tikti, pritikti: Mes tokie maišyti – galim eiti į zanavykus ir į kapsus [savo tarme] Nm. Į pirmą rūšį eina [grūdai] Plv. Tai eina į mano programą J.Balč. Man valgis nei̇̃na (nenoriu valgyti) Klt.
| refl.: Ingi krupnyką pienas geriau ei̇̃nasi Dv.
36. intr. netekti: Jis jau ei̇̃na iš arklių Šd. Senesnis gyvulys ir iš pinigų ei̇̃na (pinga) Trgn.
37. tr., intr. žaisti, lošti: Ei̇̃ti slinkį Skd. Kai prisišoka, tada ratelio ei̇̃na Mžš. Seniau kadrilių tokį ẽjo Rdš. Vaikai užkaltinio ei̇̃na Antz. Protarpiais degė nuodėgulį, ėjo našlio, aguonėlės ir gražiai dainavo A.Vien. Ei̇̃nam kavotynių Mžš. Vaikai, ei̇̃nam dabar ką nors kita Skr. Pats gubernatorius in jį atvažiuoja, kortom su juo eina rš. Anoj pusėj Dunojėlio du broleliu kortoms ėjo BsO369.
ǁ varžytis, rungtis, imtis: Anuodu ei̇̃ta teismu, nenora susitaikinti Šts.
| Su pagaliais ė̃jom (mušėmės) Skr.
ǁ įsitraukti į varžybas: Vieni ei̇̃na imtynių (imasi), kiti lenktynių BM44. Topelis ei̇̃na su beržu lenktynių [augdami] Pc. Emẽte (eikime) lenktynėsan! Dsn. Tiesiog peštynių eiti (peštis) įsinorėjo rš. Ei̇̃nam veltynių, mėtytynių Kp. Aleksys su meškom ei̇̃na galỹnėn Alv. Eimè imčių̃! Rm. Nebenoriu aš eiti nei imčių, nei lenkčių J.Jabl. Paskui jie eina iš ginčių LB250. Ei̇̃nam muštỹn (mušti kiaušiniais) Alk.
38. intr. imti (apie miegą ir pan.): Šiandie miegas man kad ei̇̃na – pačios akys merkiasi Jnšk. Man jau miegas ei̇̃na – kelinta valanda? Skd. Šiandien taip miegas ei̇̃na – turbūt bus lietaus Pkr. Kaži ko neina miegas Žem. Atsigulus nėjo miegas rš. Man ei̇̃na čiaudulys, ei̇̃na žiovulys Brž.
39. intr. būti linkusiam (į ką): Ji pasiutusiai ant degtinės ei̇̃na (mėgsta degtinę) Gl. Nieks dabar nei̇̃na ant pinigų (netaupo) Gs.
40. intr. (su bendratimi) imti, pradėti: Kur aš ją dėsiu, tą duoną, ei̇̃siu aš ją nešt namo! Pš. Ei̇̃siu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Šts. Aš ei̇̃siu tylėti? Už ką? Šts. Ei̇̃siu aš virbais kūrinti, pusskilių turėdama? Nėkados! Šts. Bei̇̃siu aš tau kaitinti arbatą – ko negėrei, kad buvo verdanti? Šts.
41. intr. dėtis (į giminystę): Jie baigia ei̇̃t į giminystę Rm.
42. intr. Prng lakstytis, pasibėgioti: Abi karvės jaučiuos eina Ob. Karvė nei̇̃na jaučiuos, ir gana Kp.
| refl.: Karvė ẽjosi penktõ[je] birželio, zaraz jau bus su teliu Rud.
◊ áitais (áitom Ėr) ei̇̃ti niekais virsti: Tie pinigai tai kaip gyvi – áitais ei̇̃na Slm.
ant pei̇̃lių ei̇̃ti Užg muštis: Čion sens ir jaunas vis lygiai pjaunas, vis eina ant peilelių A1884,258. ×
ant rãzumą ei̇̃ti protėti: Eidami ant razumą … pametė čiužinėjimus BM43.
ant šárkų bažnýčios ei̇̃ti mirti: Jau jis ei̇̃s ant šárkų bažnýčios Rdm.
ant vi̇́eno (vienõs) ei̇̃ti būti pasiryžusiam (ką daryti): Tas eita ant vieno ž. Vienas pasiėmė kirvį, o kitas briauninką ir ė̃jo ant vienõs Skr.
dai̇̃niais ei̇̃ti Sln lengvai įgyti.
didžiù ei̇̃ti išdidžiai elgtis: Kožnas didžiu eina, nor pranešt kitą A.Baran. ×
dỹvais ei̇̃ti stebėtis: Man eit dyvais Šts.
ei̇̃k [jaũ] ei̇̃k; ei̇̃k tù sakoma neigiant ir stebintis: Eik tu, ką tu rasi! Sln. Ei̇̃k jau ei̇̃k, ką kalbi niekus! Grš. Eik eik, niekus šneki! Rš. Eikit eikit, nė taip buvo, nė ką, – žmonės daug ko prikalba Brž.
ei̇̃k jaũ bañ ei̇̃k; ei̇̃k tu keik. sakoma sustiprinti epitetui, reiškiant nesutikimą: Ei̇̃k jau ban ei̇̃k, avinai (tikras avinas)! Š. Eik tu, beproti! Ms. Eik tu, blusiau (žalkty, išgveraburni)! Ds. Eik tu, malagi! Slnt.
ei̇̃k tù (su kuo) sakoma lyginant ir stebintis: Kam verta buvo, o dabar šilkuos čiuža, ir ei̇̃k tu su ja! Slm.
ẽžiomis ei̇̃ti valiūkauti, neklausyti: Tas vienas berniokas, ir tas ei̇̃na ẽžiom Rgv.
galvomi̇̀s ei̇̃ti Vkš dūkti, šėlti: Visi jie ten tik galvom ei̇̃na Alk. Nustokit jūs galvõm ei̇̃ti! Grž. Tie vaikai, vieni namie pasilikę, galvõms ei̇̃na Jrb.
į gai̇̃lesį ei̇̃ti imti gailėtis: Ẽjo į didelį gailesį, kad pamatė sergantį Plng.
į gálvą ei̇̃ti svaiginti: Stiprus alus – ei̇̃na galvon Slm. Dėl ko gėrimas jauniems į galvą, o seniems į kojas eina? rš.
į grąžtùs ei̇̃ti I.Simon šėlti, pykti.
į padaukùs ei̇̃ti; R105 niekais virsti.
į pakálnę ei̇̃ti
1. Pgg senti.
2. Vn mirti.

į prõtą ei̇̃ti protėti: Tai žmogus – neina į protą, ale iš proto kraustos Srv. Kada gi Saulius pradės eiti į protą? Vaižg.
į rañką ei̇̃ti sektis: Man arkliai tai ei̇̃na į rañką, o karvės ne Skr. Viskas ei̇̃na rañkon Kp.
į savè ei̇̃ti sveikti, taisytis: Po ligos baigia ei̇̃ti į savè Šd.
iš čiùro ei̇̃ti Mrj žaisti gaudynes.
iš di̇̀džio ei̇̃ti išdidžiai elgtis: Jie labai iš di̇̀džio ei̇̃na Alk.
iš galvõs ei̇̃ti
1. Gdr kvailėti: Tu iš galvõs ei̇̃ni visai Tj.
2. užsimiršti: Liudai vis nėjo iš galvos jo žodžiai rš.

iš kẽlio ei̇̃ti išsilenkti (vengiant ko): Aš kažin kur jam iš kelio eisiu Rdm.
iš prõto ei̇̃ti kvailėti: Povilai, tu eini iš proto SkvApD26,24. Karalius iš gailesio einąs iš proto MPs.
jáučiuose ei̇̃ti galynėtis: Mes jaučiuosa ẽjom Lp.
kai̇̃p ei̇̃t visi iki vieno: Nūnai visi kap ei̇̃t nuvažiavo turgun Nč.
katinai̇̃s ei̇̃ti Rt užsikabinus už kaklo apynasrių pavadžius rėpla stengtis vienas kitą nutraukti: Piemenys miške katinais eina Ėr.
katinuosè ei̇̃ti Lš galynėtis.
kẽliais alkū́nėmis ei̇̃ti sunkiai dirbti, turint mažai sveikatos: Dirbu kiek galėdamas: keliais alkūnėms einu Erž.
keliù nei̇̃ti būti sugedusiam: Ant senystos dantes neina keliu Ck. Tavo razumas ne keliu ei̇̃na (tau trūksta proto) Arm.
kreivai̇̃s keliai̇̃s ei̇̃ti Ėr blogai elgtis, gyventi.
[krỹžiaus] keliùs ei̇̃ti
1. Pn bažn. tam tikras apeigas giedoti.
2. labai vargti, kankintis: Su tais bekonais, kol priduoda, žmonės kryžiaus kelius eina Rm.

kū̃nas ei̇̃na pagaugai̇̃s Prl darosi baisu.
laukai̇̃s ei̇̃ti
1. vėjavaikiškai elgtis: Iš jo geras vaikas nebus – jau laukais eina Alv.
2. kvailioti, iš proto eiti: Tai jų Petrui vė su nervom negerai – laukai̇̃s ei̇̃na Klt.

laukañ ei̇̃ti euf. tuštintis: Ar ligonis ei̇̃na laukañ? Pn.
netiesiù keliù ei̇̃ti blogai elgtis: Tai tik man širdį sopa, kad mano vaikas netiesiu keliu eina Ut.
nùgara ei̇̃na pagaugai̇̃s Kt darosi baisu: Šuva kad kaukia – baisu klausyt, nugara pagaugais eina A.Vencl.
nuo rañkos ei̇̃ti sektis: Kai jau darbas neina nuo rankos, tai nesmagu nė dirbti Žg.
padaũkais ei̇̃ti
1. Vlkv valkiotis, trankytis.
2. Gž, KzR niekais virsti.

padrikõm ei̇̃ti Jnšk krikti.
paipari̇̀bais ei̇̃ti Ms niekais virsti.
pakálkomis ei̇̃ti
1. J trainiotis, valkiotis.
2. Vkš niekais virsti.

pakal̃niuo ei̇̃ti
1. Šv smukti, nusigyventi.
2. Kl senti.

pakalstomi̇̀s ei̇̃ti Šts šlaistytis, dykinėti.
palparỹbais ei̇̃ti
1. J dykinėti.
2. Sd niekais virsti.

pei̇̃liais ei̇̃ti muštis: Jų vaikai peiliais eina Ėr.
per ausi̇̀s ei̇̃ti kelti nemalonų klausos jutimą: Užsuk radiją, per ausi̇̀s ei̇̃na Ėr. Aš gal sirgsiu – tik ei̇̃na per ausi̇̀s Rdm.
per kū́ną ei̇̃ti imti (baimei, išgąsčiui): Išgąstis man ė̃jo per kū́ną KI417.
per kū̃ną ei̇̃na pagaugai̇̃s; rš šiurpas ima.
per ši̇̀rdį ei̇̃ti skaudinti: Žodis man per širdį ėjo Ns1833,1. Jis apsakė labai per širdį ei̇̃nantį žodį KI64. Ir eit jiemus tas žodis per širdį BPI95.
piestõms ei̇̃ti priešintis, nesutikti: Ta boba piestum̃s ei̇̃na – negal susitarti Krž.
plačiai̇̃s keliai̇̃s ei̇̃ti Dr nedorai elgtis.
po akių̃ nei̇̃ti nesisekti: Nei̇̃ta po akių̃ žmoguo, i gana Vvr.
po padaũkais ei̇̃ti Gs nešdintis.
põnais ei̇̃ti dykinėti: Pusė brigados põnais ei̇̃t Gršl.
prie kártės ei̇̃ti Ggr samdytis.
prie širdiẽs ei̇̃ti tikti, patikti: Duona sveikam žmogui prie širdies eina rš. Vokiškai man daug geriau viskas prie širdies eina I.Simon. Tai eit prie širdies KBI55. Neita pri širdie ta meisa Dr. Jokūbui tas prypuolis su pamokslu gan ejo pri širdies, rados truputį geresnis M.Valanč. Motinos kalba jam prie širdies nėjo LzP.
rankà ei̇̃na sekasi: Man tavo rankà nei̇̃na Ėr. Man gyvuliai ei̇̃na rankà Nč. Avys ranka neina, nesekas Šts.
rañkomis ei̇̃ti stumdytis: Susimildamas, tik prašom rankom neit Slm.
sàvo gálva (žarù) ei̇̃ti savavališkai, pagal savo išmanymą elgtis: Jis nieko neklauso, eina savo galva Ėr. Ei̇̃na savo žarù Ds.
si̇́enomis ei̇̃ti
1. dūkti, šėlti: Palik vaikus vienus, tai si̇́enom ei̇̃na Gs. Šerk kiaules greičiau – ūža, sienoms eina, negali klausytis Rs.
2. apie labai bijantį: Gavo džabos, kad sienoms ejo iš baimės Šts.

stulpù ei̇̃ti gerai augti, vešėti: Javai tie stulpu eina Pls. ×
svi̇́etą ė̃jęs daug patyręs: Ans y[ra] žmogus svi̇́etą ẽjęs Šts.
šaliñ ei̇̃ti mirti: Tas jau eis šalin Vvr.
šónais ei̇̃ti svirduliuoti (girtam): Privaišinu, kad eita šonais Ggr.
už niẽką ei̇̃ti darytis, būti netikusiam: Du vaikai už niẽką ei̇̃na, tėvam labai širdį skauda Ėr.
viršuõ ei̇̃ti kamuoti: Ei̇̃na žmogaus viršuõ senatvia Mžk.
viršum̃ ei̇̃ti pulti: Supykęs jautis eina viršum ant žmogaus Jnš.
žemỹn ei̇̃ti stipti: Jau antroji kiaulė ei̇̃ta žemyn Slnt.
žiniojè nei̇̃ti nesisekti: Man tas pjovimas nei̇̃n žiniõ[je] Brž.
antei̇̃ti (ž.)
1. intr. užeiti, užlipti (ant ko): Antẽjo ant tilto Tl. Antei̇̃k ant klėtės Vvr.
2. intr. užslinkti: Perkūnija antei̇̃ta KlvrŽ. Antẽjo smarkus būrys lytaus Šts. Bet šaltis tuo kartu tiktai tokią terionę tedaro, kad jis anteis didžiai veikiai po praejusios šilimos S.Dauk.
| Pieva potvyniais anteita Ggr.
| prk.: Ant visos Balkanų pussalės antėjo tamsi naktis rš. Antẽjo pikta mislis Vvr.
ǁ daug atsirasti, užplūsti: Dabar meisa atpigo, žąsys yr antẽjusios Krtn.
3. tr. pasivyti: Jį pamatęs antejaũ ir pasakiau, kad nevėluotųs Klp. Aš aną antejáu pas mišką KlvrŽ.
4. tr. atrasti, aptikti, užklupti: Antei̇̃ti aną vieną, t. y. antkumpti netikėtai J. Paklydau – nebanteitu durų Šts. Buvau palikęs peilį pievo[je], bet vėl antejáu Grg. Antejáu gyvatės lizdą Vvr. Antejáu katės vaikus Skd. Traukdamys par girias, kame anteję, kiemus tus sudegino S.Dauk.
5. intr. užslinkti kariaujant, okupuoti: Ilgainiui teutonai tus erulius, tenai gyvenančius, antejo ir jus nuvergė S.Dauk. Jau buvo vokyčiai antẽję Pln.
6. intr. Brs užeiti viršaus: Kas pūras sėtuvė[je] antei̇̃ta Vvr. Gal ten kokia viena antra stiklinė [pieno] ir antei̇̃na ant gorčiaus Plt.
ǁ būti pelnomam: Antẽjo keli šimtai pelno Varn.
7. intr. apimti (apie miegą, ligą): Antẽjo miegas Šts. Antei̇̃ta galva skaudėti ir pareita Šts. Antẽjusi yr toki liga, tokie aptekimai niežais Šts.
◊ vélnio pė́das antei̇̃ti paklysti: Eitu neitu, nebrandu galo, matau, kad esu antẽjusi vélnio pė́das Šts.
apei̇̃ti; SD196
1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apei̇̃ti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš.
| Apei̇̃namas pušynas (nedidelis) Rd.
^ Drūtas vyras – tokio neapeisi, nei raitas neapjosi KrvP(Al). Apeinamas kai giros kubilas Sln. Pabambsosiu, tegul kruopos apie bambą apei̇̃na Ds.
ǁ tr. einant išsilenkti, nekliudyti: Nė vieno medžio jie neapeina, nepakrapštę jo luobo P.Cvir. Reikia apeiti priešo sparną rš. Dvarą iš tolo apeik – daug bėdų išvengsi LTR.
2. tr. einant daugelyje vietų pabuvoti, iš eilės pabūti, apvaikščioti: Apėjaũ kelius sodžius rasodos beieškodama Rm. Jis apėjo visus namus, ir viskas jam labai patiko J.Balč. Mes apėjom daug žemelių, matėm visokių mergelių KrvD167. Gal bus laiko, tai apeisim miestą, apžiūrėsim Jnšk. Apei̇̃k gyvulius perkilnot Gs. Apeinu visas parapijos vestuves rš. Tai daug apei̇̃ta vakar Pl. Svietą apėjau Mž435.
| prk.: Ji visokius mokslus apẽjus Lp. Aš su liežuviu visur apeinù Ėr.
^ Mažas susirietęs diedukas visą svietą apei̇̃na (pjautuvas) Lš.
3. intr. apslinkti aplink: Apeiki, sauluže, aplinkai oružį JV637.
4. intr. apsitraukti, aptekti: Visas jau dangus dūmais apė̃jo Šd. Visa bala [v]andeniu apẽjus, nepereisi Tvr. Kap užpyksta, tai net akys krauju apei̇̃na Rdm. Kad tu ežeru apei̇̃tum! Krž.
5. intr. apaugti: Mūsų rugiai šiemet varputėms apẽjo Krž. Visi daržai žole apẽ[jo] Dkšt. Pievos apẽję kadagiais Lkv. Avižos apei̇̃na rūde Šts. Ežeras liūnais ir viksvomis apėjęs rš. Veidas šašais apẽjo Up. Mūsų vaikas taip bjauriai apẽjo Up.
| Širdis apėjo taukais rš. Kriuksi taukais apėjusi kiaulė rš.
6. tr. apruošti, aptvarkyti: Jau apẽjo ruošą Dgl. Kol apeini̇̀ gyvulius, ir sutemsta Rdm. Žiemą kas darbo – gyvolius apei̇̃ti, į medę važiuoti Plt. Bėda, kol tokį pulką vaikų apeini̇̀ – pavalgydink juos, apvilk Trgn. Eini̇̀ eini̇̀ žmogus, kol viską apeini̇̀, ir ant kojų nebepastovi Srv. Ji jau man visą žygį apei̇̃na (apsiruošia) Vkš. Mergė žygiams apei̇̃ti Šts. Jis vienas visus darbus apei̇̃na Lš. Viena iš mergių namus apeina, o kita audžia rš. Apejaũ viena visą apydairą Rdm. Būdavo tiek daug svečių, kad šeimininkė vos galėdavo juos apeiti rš.
| refl. tr., intr.: Ar jau apsejai rytinę ruošą? Krd. Kol apsejaũ, tai ir sutemo Arm. Jeigu viską apsejai̇̃, tai grįžtam namo Dgl. Pirma reikia apsei̇̃t, o paskui eit valgyt Arm. Palūkyte jūs, berniukai, aš visą ką apseisiù, eisiu ir aš tada Tvr.
7. tr. rasti, aptikti: Apejaũ girio[je] gerą ąžuoliuką Erž. Tokius gerus ratus apėjaũ, tik neturiu pinigų nusipirkt Vb. Aš čia apėjaũ labai daug uogų Ssk. Aš apėjaũ, kur gaspadinė laiko medų Rdm.
8. intr. apsivynioti aplink, apimti: Juosta tris rozus apie mane apei̇̃na ir da galas atlieka Rdm. Taip nusipenėjai, kad net diržas nebeapei̇̃na Slm.
9. tr. įveikti, nugalėti: Aš jo neapeinù, jis stipresnis už mane Ut. Tu tokio mažo neapeini Mlt. Anas tave jau apei̇̃na Pls. Paėmė tokią smarkią marčią, kad nė pats vyras jos neapei̇̃na Brt. Šitas mažiukas gaidžiukas viso kiemo gaidžius apei̇̃na Rdm. Kap suskovė, tai dėlto didesnis mažesnį greičiau apẽjo Vrn. Mūsų veršis apẽjo jų veršį Dglš. Bematant aš tave apeisiù (aplenksiu, apjuoksiu) Ds. Rugiai kviečius apė̃jo Skr.
ǁ pralenkti: Jis jaunesnis, bet brolį apei̇̃na visur – ir kalboj, ir darbe Mrj. Vienas mitrus šimtą tinginių apei̇̃s Ob. Ant darbo jo tai jau neapeisi – reta tokių An.
10. tr. apgauti, apsukti: Jis gudrus, ale ir aš nekvailas – vis tiek aš jį apėjaũ Jrb. Tėvą sunku apei̇̃ti, gudrus Ll. Jis ir patį velnią apei̇̃na Svn. O, jis brolį keliom eiliom apei̇̃na (sumanesnis už brolį) Kt. Anos neapei̇̃si – yra keturioms segta Šts. Reikia gero vagies, kad vagį apeitų On.
11. tr. papirkti: Jis teismą apẽjo, pinigais užpylė Rs.
12. (l. obchodzić się) refl. J išsiversti: Žmogus be žmogaus neapsei̇̃na Bsg. Šiemet darbo nedaug, tai nieko nesamdysim, apsiei̇̃sim ir taip Snt. Gali neateit – apsei̇̃sim ir be tavęs Št. Aš galiu be jo apseit, o jis be manęs negali Lš. Nieks be kitų pagalbos negalės apsieiti M.Valanč. Apsieimi be to SD196. Nė vienos dienos neapsei̇̃na be lietaus Rk. Jis su penkiais litais per visą mėnesį apsei̇̃na Lš. Mes ir be kirvio apsei̇̃nam Ds.
| Jis vienu išgąsčiu apsiė̃jo BŽ331.
| Apsieimi gerai, viso pilnas esmi R290.
^ Apsẽj[o] vėžys be akių, apseisiu aš be tavę Rod.
ǁ refl. įvykti: Be mano tėvo neapsieidavo nė vienos vestuvės rš. Gėrimas be pasigėrimo neapseina Sz.
13. (l. obchodzić się) refl. J, Rmč elgtis: Ji labai švariai apsei̇̃na Lš. Jis gražiai apsiei̇̃na žmonyse Žsl. Jis svečiuose gražiai apsei̇̃na Mrj. Nemokame katės gerbti, apsieiname su ja kaip pamotė su podukre Blv. Ir šiurkščiai su juo apsieit SPII57. Gailiuos, jogei neapsiėjau pagal apšvietimą, dabar man duotą brš. Žinai gerai, kaip [ponas] … su vargdieniu žmogeliu apsei̇̃davo BM25. Su visais meilingai apsieikime brš.
ǁ refl. gražiai sugyventi: Su žmonėmis apsieitąs – vyras kas vien reikiant Dr. Su Jonu vis būtume apsė̃ję (susitaikę), tik tos bobos viską sugadino Gs.
^ Su žmonėm apsei̇̃si – visur nueisi Jnš.
14. (sl.) refl. kainuoti, kaštuoti: Kas brangiai apsei̇̃na, už dyką nedalijama Vj. Kiek kasmet apsieisiąs jų remontas? rš.
15. tr. suvartoti, sunaudoti: Jūs labai greit apẽjot pyragus Trgn.
16. tr. sumušti, sudaužyti: Vaikas kiaušinį apẽjo Grv.
| refl. tr.: Apsejo kumelę, ir išsimetė Dkšt. Nejok greit, da arklį apseisi̇̀ Ml.
ǁ užmušti: Jau vieną gaidį apẽjom Arm. Aš itą kiaulę vis vientara apeisiu kada kalvek Arm.
| refl. tr.: Savo arklį apsẽjo Slk. Apsejo vištą Dkšt.
ǁ refl. tr. sugadinti: Žiūrinėjai laikrodį, kol apsejai̇̃ Vdšk.
| prk.: Jis man vaiką apsejo su savo tokiom kalbom Dglš. Gana jau vieną vaiką apsejai̇̃, kito nenorėk Trgn.
17. (l. obchodzić) intr. Tvr kelti rūpestį: Jam tavo bėdos neapei̇̃na Mrk. Aš tai bijausi, o jai nieks neapei̇̃na Gs. Kas man apei̇̃na apie jo reikalus! Alv. Kas tau apei̇̃na, ką aš geriu! Dkš. Kas jam apei̇̃na apie mane, tegul tik savęs žiūri Mrj.
| Gali čia stovėt tie baldai – jie man nieko neapeina (netrukdo) Lkč.
18. refl. pasisekti: Šį kartą apsiėjo man laimingai rš.
19. tr. Šmk apvaisinti: Jautis karvę apejo Pln. Geras jautukas būtų, karves apeitų Užv.
| refl. R117: Kūginės avys apsei̇̃ta tik su geru avinu Šts. Du kuiliu, kiaulėms apsieiti tinkamu, tur parduoti LC1889,12.
◊ keliùs apei̇̃ti Skd sunkiai dirbti, vargti.
širdi̇̀s apė̃jo
1. pasidarė bloga, silpna: Kad davė į pilvą, ir širdi̇̀s apẽjo Slnt. Kažkas širdi̇̀s apẽjo nu to saldumo Kv.
2. pasidarė skaudu, pikta: Kai pagalvojau apei visus anų darbus, širdis apejo Krž. Apei̇̃na širdi̇̀s, ugnis leka iš akių, bet viską numanau Šts.

ši̇̀rdį apė̃jo
1. pasidarė pikta: Kitą sykį žmogui ir širdį apeina, o turi tylėti, ir gana Rs. Man taip tukt ir apėjo širdį Dl.
2. gailestis apėmė: Kai pamačiau vaiką mušant, man ši̇̀rdį apẽjo Šauk.

ši̇̀rdį apei̇̃ti užgauti: Su tokia kalba jis man tik ši̇̀rdį apẽjo Varn.
širdi̇̀s apei̇̃na kraujai̇̃s pasidaro pikta: Man net ši̇̀rdis kraujai̇̃s apei̇̃na, kai jis taip šneka Pc.
atei̇̃ti intr.
1. H einant priartėti: Atei̇̃na pas mane Lp. Ateit svečias B. Ateisiù katarą dieną Str. Kai aš atėjaũ, jis jau buvo išėjęs BŽ203. Jau ji tenai atė̃jo ne su gerumu Skr. Kiek buvo atė̃ję žmonių į talką? Sml. Ana vakar būt atejus Lz. Aš atei̇̃siu pas tave K. Tas tik laukęs savo draugų ateinančių Jrk18. Čia karvės atei̇̃ta Pc. Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta J.Jabl. Girdėjau atei̇̃siant ir tetulė mūsų aplankyt Ds. Prašom daugiau nebeatei̇̃ti Rgvl. Aš atei̇̃čia ir naktį, jei reikėtų Pn. Ateitų tavo globos lūgoti S.Dauk. Kol subatos vakarėlį n'atėjai̇̃, n'atėjai̇̃? Čb. Ir sutikom tris sesytes kelužiu ateinant KlvD9. Eimi ir ateimi jūsump DP235. Ateimi į vidų R200. Išvydę greitai ataėjo PK154. Vardan pono ateisi (ateini) Mž161. Nei vieno savęsp atenčio netremia SE168. Jei kas trokšta, teateinie pas mane ir tegul geria Ev.
^ Kada gi avižos an žąsiną atẽjo? Trgn. Atei̇̃s ožka prie vežimo! Bsg. Ateik belaukiamas, išeik bemylimas B. Atejau neprašoma, išeisiu nevaroma Kl.
| Kad tu į budelio rankas ateitumbei! B.
ǁ Lz pareiti: Iš Vilniaus pėsčias gi atėjaũ namo Gdr. Atẽ[jo] namo ir atagulė Dglš.
2. atvykti: Iš dangaus ateimi aukšto Mž183. Būkite šičia, iki mes vėl jūsump ateime BB2Moz24,14. Išvys Sūnų žmogaus atajentį debesyje SPI1. Ko norite? Ateisiu gu jūsump su rykšte arba su meile Bt1PvK4,21. Ir jam atent, turės visi žmonės keltisi BPII188. Pagirtas būk ateinąsis vardan Viešpaties NTMt21,9. Ar tu esi ans ateisiąsis arba ar kito lauksime? NTLuk7,19. Teip atentyji dvasia visą apvilsta dūšią DP251.
| prk.: Norint tu bijais …, mirtis tačiau ateis DP583. Teateinie tavo karalystė NTMt6,10. Visi tie daiktai ateis and tos giminės Ch1Mt23,36.
^ Pinigų kalno neradom ateidami (gimdami), neimsim ir išeidami Sim.
3. atslinkti: Lietaus atei̇̃na, dėkit šieną Rm. Vėjas kur nor pučia, ir tu girdi jo ūžimą, bet nežinai, iš kur jis ateit ir kur jis nueit prš. Kaip man bus, jei didis sniegs ateis? Ns1832,2.
| prk.: Veikiai ateis galas gyvenimo jo DP583.
^ Kas praėjo, tas nebateis Sim.
ǁ atlėkti, atskristi (būriu): Paukščiai oro ateit ir gyvena ant šakų jo Ev. Mano broliui atẽjo bitės (spiečius) Trgn. Žiūriu – ateina ateina par lauką didžiausis spiečius Pš.
ǁ atvažiuoti, atplaukti (susisiekimo priemonei): Kada ateina traukinys? Pn. Ana, traktorius atei̇̃na Rdš. Atei̇̃na laivas Rk. Ei atei̇̃n atei̇̃n trys laivužėliai par didį Nemunėlį JV1049. Eiva, broluži, į pamaružę, ateis juodi laivužiai JV338.
ǁ atitekėti: Upė atei̇̃na nuo Erzvėto (ežeras) Tvr. Aptekà (upė) atei̇̃na nuo Lėno ežero Rm. Ulmas atei̇̃ta nu Pakalnės (kaimas) Rsn.
ǁ prk. priartėti prie kokios nors ribos: Mūso karvė jau atẽjo į tris lyterius Skd.
4. atslinkti, būti (apie laiką): Jau vakaras atei̇̃na Ėr. Ateit žiemelė, šalts rudenelis D48. Ei ateis ateis šilts pavasarėlis, išauš gražios dienužėlės JD454. Atei̇̃s naktis, gausiu pailsėt Lg. Kaip tik atėjo gaidžiai, tas velnias prapuolė BsV314. Palik darbą ateinančiai dienai Rdž. Tai atė[jo] laikas – skiltas perėtas (kiekvienas) mokinasi Dkš. Cigonkos iš rankų ir akių būrė ir ateinančius daiktus žmonėms ževernojo Rp. Ant atẽjantės vasaros atvažiuos ans, ant atẽjančio meto padirbs J. Atenčius metus lietuviai tiekės į karę su kryžeiviais S.Dauk. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę A.Baran. Lynant ar naktie atejus, apdenk ta drobe išvarstytus lauke tabokus S.Dauk. Atei̇̃siančios žiemos ilgumo nežinom K.Donel. Ateisiančiame pavasary pašars be mieros brangus rasis TP1880,48. Štai ateisiančiuose septyniuose metuose bus didis apstas visoj žemėj Egipto Ch1Moz41,29.
| refl.: Ir diena atsiejo (išaušo), ir vis dar jo nėra Dv.
5. apsigyventi ištekėjus ar vedus (užkuriomis): Atėjaũ, radau pulką žmonių (vyro brolių, seserų…) Jnšk. Kai jau ateisi̇̀, gerai atsiverksi Jnšk. Pavogė arklį, kai žentas atė̃jo [užkuriõm] Ėr. Atėjo Adomas Dagys, atnešė daug tūkstančių I.Simon.
6. tęstis, trauktis artyn: Nuo kur šitas kelias atei̇̃na? Dbk.
7. sklindant pasiekti: Viešpatie, … šauksmas mano tavęsp teateit Mž472. Atėjo garsas Herodop apie Jėzų BPII243.
8. refl. kainuoti: Šis darbas atsieina brangiai rš. Kiek tas daiktas atsiei̇̃na? Lz. Brangius drabužius pirkti pigiau atsei̇̃na, kai pigius Kair. Asilo išlaikymas atsieina visai nebrangiai Blv. Par brangiai atsiẽjo trobos pataisymas Vvr. Man tas arklys brangiai atsiė̃jo Lnkv.
| prk.: Nemaža jam sveikatos atsiejo K.Bor.
9. refl. impers. vertėti, išsimokėti: Prieš pečių košeliena virti neatsei̇̃na – ir taukai, ir puodas dega Pkr.
10. būti atsiunčiamam: Lentos ateina išmatuotos, sužymėtais nupjovimo kampais rš. Tau pinigų atei̇̃na Ss. Atei̇̃na kalendoriai tiem, kas ima tą laikraštį Jnšk. Ir atejo gromatėlė joti in vainelę TDrIV19(Vlk). Šmakšt atejo raštas nu karaliaus, kad važiuotum į Varšuvą M.Valanč. Tamstos trys dainos atėjo A1884,287. Gal ateis žinelė iš svetimos šalelės Mrs.
11. būti gaunamam: Žinau juk aš, kaip sunkiai tasai skatikas jums ateina LzP. Ir kitam dykai niekas neatei̇̃na Sld. Visa nauda mums būtinai nu vienų dirbančiųjų bičių ateit S.Dauk.
^ Kam lengvai ateina, tam lengvai ir išeina Sim. Kas lengvai atėjo, lengvai taiposgi ir nuėjo Gmž.
12. pribręsti, prinokti: Atẽjo žirniai pjaunami Šts. Šiemet ir ankstyvosios bulbos vėlai atėjo Antš.
13. R200 kilti, atsirasti: Supratimas metais eina, kol ateina Blv. Tokia bėda jam atė̃jo Pn. Ir ko čia ta tyla atėjo? rš. Ir ta daina iš ten yra atejusi S.Stan.
| Ir nuramdyt teiktumeis mano dides sielas, dėl kurių notmiėjo (neatmiėjo, t. y. neatėjo man) ir miegelis mielas SE207.
^ Liga ateina ir nevadinama Sim. Ateit liga nešaukiama B.
| refl.: Iš ko tai atsiei̇̃t, kad ši žiema tokia šalta? KII30. Iš to karas pakilo, atsiė̃jo KII284. Sveikata atsiėjo Pg.
14. sulaukti (kurio amžiaus): Vaikas atėjo į ketvirtus metus Klvr. Atejęs į vyro amžių vedė moterį M.Valanč. Į šį metą atejo, o kojų apauti neišmoko S.Dauk. Tėvas atejo į senatvę S.Dauk. Ganiau, kol atėjaũ in merginą Iš. Jau atėjote trijump dešimtump metų … gyvatos jūsų DP580.
15. refl. sektis, pasisekti: Jam gyvuliai gerai atsei̇̃na Mžš. Mums viskas sunkiai atseina rš. Jam karvės neatsei̇̃na Ds. Kas pirmą dieną atvežė dobilus, tam geriausiai atsė̃jo iškult Srv. Na kaip, ar atsė̃jo byla (ar laimėjai)? Dgl. Jam miškas atsėjo pirkti Ds.
16. impers. tekti, reikėti: O kada ateis skirtis su tuo kūnu, tu patsai, pone, būk man apiekūnu brš.
| refl.: Man rytoj atsei̇̃na važiuoti į miestą Pšl. Nėr ledokiau, kap itokiu purvu atsei̇̃na eit Vrnv. Man atsiėjo ir mergauti, ir tinginys vyras gauti O. Man dažnai atsiei̇̃davo Vilniun važiuot Žž.
17. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Gyvenime visaip atsei̇̃na Žl. Jam tai vis atsei̇̃na – tai karvę kumelė užkirto, tai šiemet vaikas mirė Rš. Tikrai motinai ir tai visaip atsei̇̃na prie marčios, o man, močekai, kaip gali atsei̇̃t? Srv. Ir man snaust atsieina, kai miegas užeina O. Per vainą visko atsei̇̃na – nušauna ir gyvą pagauna Pn. Teip atsiėjo ir su mūsų Giliumi prš. Jai atsėjo už gero vyro ištekėti Krk. Ką gali žmogus žinot, kada kas atsei̇̃s Ds. Kaip tau atsiei̇̃s, taip ir padaryk Gr. Argi ir tau negal teip atsieiti? P.
18. refl. patikti: Naujas mokytojas visiem labai atsei̇̃na Pnd. Man jūsų Jonas visiškai neatsei̇̃na Ds. Gal tau labai atsei̇̃na Ona, kad tu taip apie ją sukies Dgl. Jau tau ta mergaitė, matyt, atsei̇̃na Slm. Pasogos nežiūrėk, jei atseina merga, tai ir imk Tršk. Jam labai atsẽjo mergiotė, tik kažin, ar až jo tekės Ds. Kaip tau atsei̇̃na mano naujasai arklys? Vb. Aš dar niekada nevalgiau tokių obuolių, kad būt taip atseję Ds. Man neatsei̇̃na, kai tu taip darai Č.
| Gal, kaimynėl, atseitų (malonėtum) kiek pašaro – nebeturiu tai savo ožkelei ko paduot Jnšk.
19. pasveikti, pasitaisyti, atsigauti: Dabar biškį atėjau, nebe taip slabnu Mšk.
| refl.: Kaži Ignasiaus tėvas da atsiei̇̃s? Str.
| Jau karvės sutinimas kiek atsẽjo (atslūgo) Ml. Sugurino galvą, net guzas iššoko, ir vėliai atsẽj[o] Arm.
| Po veselijai dar negaliu atsiei̇̃ti, t. y. atsikvaitelioti J.
ǁ refl. prasigyventi: Jį dabar kap pribloškė, tai jis vargiai atsiei̇̃s Lš.
20. refl. būti (pagal giminystės ryšius): Jis man atsiei̇̃na brolėnas BŽ438. Da ir giminės mums atsein Sz.
◊ ant savę̃s atsiei̇̃ti prasigyventi: Per karą tep suvargau, kad dabar negaliu atsei̇̃t ant savę Srj.
dai̇̃niais atei̇̃ti Upt lengvai įgyti.
į gálvą atei̇̃ti kilti minčiai: Jis sakydavo visa tai, kas tik ateidavo į galvą Rz. Man atė̃jo į gálvą, kad tu tąsyk negerai padarei Skr. Neatė̃jo nė į gálvą pasidairyt, po kam rugiai Srv.
į metùs atei̇̃ti sulaukti pilnametystės, subręsti, užaugti: Paaugo tuodu vaikeliai ir atẽjo ing metùs BM235. Ir į metus atėjo, ir ūsą prigyveno, ir dar toks minkštas Srv.
| Ta obelė jau atei̇̃na į metùs Pc.
į pasáulį (ant ×svi̇́eto) atei̇̃ti Klvr gimti: Da jis per karą nė ant svi̇́eto nebuvo atẽjęs Slm.
į prõtą atei̇̃ti
1. susiprotėti: Ir tu kitaip šnekėsi, kai atei̇̃si į prõtą Alk. Paaugs, atei̇̃s į prõtą ir nebesidarkys Srv. Žmonės protan atejo Sz.
2. kilti minčiai: Neatẽjo man į prõtą paprašyti leidimo Šts.

į savè (savi̇̀p) at[si]ei̇̃ti pasveikti, atsigauti: Po šitos ligos dar vis niekaip neateinù į savè Lkč. Da in savè neateinù – pėsčia vaikščiot negaliu Rdm. Nespėjo vargšas į save ateiti (atgauti žadą) V.Piet. Kap ateisiù savi̇̀p, tada eisiu darban Arm.
vė́jais (vė́ju) atei̇̃ti lengvai įgyti: Atejo [turtas] vėjais, išejo vėjais LTR(Ds). Duona ne vėju ateina TŽV606.

×daei̇̃ti (hibr.)
1. tr., intr. prieiti (ligi ko): Daėjau ligi pat tvoros rš. Trečion dienon daėjom mes ir Vilnių Žž.
2. intr. pribręsti, prinokti: Rudenį bulvės yr daejusios Lk.
ǁ parsibaigti, sublogti: Jau mūs diedulis tep daej[o], kad vaikšto tik kap šešėlis Rod.
3. tr., intr. Ldk susekti: Milicija tuoj daei̇̃s, kas tuos arklius išjojo Šn.
◊ į prõtą daei̇̃ti susiprotėti: Dabar daejo protan, ale jau po čėsiai Skdt.
į savè daei̇̃ti pasveikti: Ji po tos ligos jau beigia ing save daeit Lp.
įei̇̃ti intr.
1. SD392, R, H eiti į vidų, įžengti: Intėjaũ pirkion Jz. Inė̃jo į tą pakajų ir atsisėdo LB180. Keliskart anuos vyrus įei̇̃nant ir išeinant pamatė Jrk76. Inė̃jęs pas žmogų nei labos dienos neduoda Rdm. Ineidamas nešūkavau, išeidamas neūkavau LTR(Ds). Imta, durys atplėšta ir iñeita Rdm. Iš lauko įei̇̃k (įvei̇̃k) į vidų J. Tik įeisi – kaip šuo, nutvėręs blyną, ir vėl eik Ukm. Durys pančiu užsukta …, negaliu intei̇̃t VoL303. Vagis pro langą norėjo inei̇̃tienai, tik žmonės apmatė Km. Įeinamieji bilietai ar čia parduodami? J.Jabl. Tai intei̇̃na tas karaliūnaitis in vidurį pažiūrėt LB162. Aš įeinu į darželį JD505. Ir įėjo į darželį ir paskynė rūtą JD730. Kaip įeisi į saklyčią, tai manę gedėsi JD39. Į svirnelį įeidamas, tetušelį sveikindamas: ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį StnD14. Anei̇̃k pirkion! Ad. Anbrido anas vandenin ir anẽjo duobėn (paskendo) Gdr. Kurs vėl įeiti (įeina) pro duris, tas est piemuo avių VlnE80. Peržegnok mus įenčius, taip ir išenčius, miels pone! PG. Įent (įeinant) į namus KZ43,376. Giesmė apie garbę Christaus karaliaus, kurią jam darė žmonės, inents ing Hierusalem Mž159.
^ Įeinant akys kaista, išeinant pakaušis LTR(Šll). Inei̇̃t kelias platus, išeit – siauras Trgn. Dvaro vartai platūs įeiti, siauri išeiti LTR. Ardvi vartai būt įeit, bet ankšti išeit B. Šuva šuniui pavyd į kuknią įeit Sim.
| refl.: Insieinu priesienin, pasižiūriu palubin Ant. Ko čia beįė̃jetavs (beįsiėjota) judu, šuniu? J.
ǁ sugebėti, turėti galimybių įžengti: Kas eina, tas įei̇̃na Rm. Iš krašto įei̇̃namas smėlis [prie ežero] Ėr. Neįeinama bala Ėr. Kad ir ineinama žemė, vadinsis sala Zr. Aš neinejau aukštona klėtelėn Mrk. Giltinė įeit per tuos langus DP202.
ǁ einant pasiekti: Da neįėjau į pusę aslelės JV997.
| prk.: Ar net septyniasdešimt puslapių inejau (perskaičiau) Lp.
ǁ būti sąlygoms užeiti dirbti: Negali̇̀ įei̇̃t į dirvą (šlapia, negalima laukuose dirbti) Skr. Anksti mes negalim įei̇̃t ant laukus Pn.
2. atvykti (į kur): Vienu būdu ant to pasaulio įeimè, tokiąjag išeiga ižg jo išeit turime DP33. Idant kiekvienas … su tavimi įeitų̃ anon gyvaton amžinon DP181.
ǁ prk. įsigauti, patekti: Šitie visi vargai ing pasaulį įėjo DP583. Badas įei̇̃s į pilvą, kad būsi nevalgęs Šts.
^ Pro vieną ausį įejo, pro antrą išejo S.Dauk.
ǁ Lp apsigyventi: Mes jau naujon pirkion inẽjom Ml. Dabar į tą gyvenimą Plaušinis įė̃jo (atėjo į žentus) Skr.
3. įslinkti, įvažiuoti, įplaukti (susisiekimo priemonei): Karieta bematant įė̃jo į mišką Rm. Da neįėjo visas vežimas į kluoną (galas liko lauke) Gs. Laivas įėjo į uostą rš.
| refl.: Automobilis įsiėjo tiesiog į minią rš.
ǁ Mšg įtekėti: Mituva įei̇̃na į Nemuną po Jurbarku Jrb. Gulbinas ties Pilviškiais įei̇̃na į Šešupę Gs. Audrupys įei̇̃na Sartų ežeran Rk. Įeinamoji srovė VĮ.
ǁ įsiveržti: Reik užkaišioti skyles, kad vė[ja]s neįeitų S.Dauk.
ǁ pratilpti: Durys siauros, spinta neįei̇̃s Skdv.
4. refl. įsitraukti, imti greitai eiti: Kaip insieina, tai ir šlubavimo nebežymu Ds. Pradėjus eiti kojos buvo sustingusios, paskui įsiėjaũ Š.
ǁ refl. imti greitai važiuoti: Traukinys iš palengvo juda, kol įsieina Ll.
ǁ refl. imti smarkiai dirbti: Kaip įsiei̇̃s girnos, mals smulkiai – reik, kad įsiei̇̃tų Šts. Pradžioj nesiseka [darbas], toliau įsiei̇̃s Gs.
ǁ refl. imti normaliai pasirodyti: „Ateičiai“ jau įsiėjus, kartą vasarą užėjau pas Dambrauską rš.
ǁ įsileisti (į ką): Kap ji inei̇̃na šnekėt, tai visa net juda Brt. Į kalbą neįejus, išpasakot negal Krtn.
5. galėti eiti: Jau greit neįjeinù Brt. Per adyną šešis verstus ineini̇̀ Lp. Kad ir senas, dar įei̇̃na Jrb.
6. praslinkti (apie laiką): Mėnuo buvo įejęs, ir nebepriėmė mano skundo Šts. Trys dienos kad įeis, gali dar vekselį protestuoti Šts.
7. įsirėžti: Pievos skvernas įei̇̃na į dirbamą žemę Pn.
8. būti, pasidaryti sudedamąja dalimi: Pasakėčiomis S. Stanevičius labiausiai išgarsėjo ir kaip klasikas įėjo į lietuvių literatūrą rš.
9. tilpti, sutilpti: Šešias sienas apmečiau [audeklo], ale įė̃jo Bsg. Gal da įei̇̃s dvidešimtas posmas Pc. Jokia pašauklùkė neinei̇̃na [audžiant] Rdm.
10. įlįsti, įsmigti: Vinis įėjo į medį rš. Kylys gerai įėjo į skylę Jnš.
11. pasiekti (kurią kainą): Javai pavasarį įei̇̃s į didelę kainą Lnkv. Greitai karvė į keturias tūkstantes įei̇̃s Krš. Maišas įeis į penkias dešimtis rublių Ėr.
12. būti gaunamam: Tie keturi rubliai piningų įėjo A1884,289. Įejo par šimtą rublių daugiau Plng. Kožną dieną vis piningas inei̇̃ta Pgg.
13. sulaukti (kurio amžiaus): Įejaũ į dvidešimtus metus Skp. Užbuvau, į tokį ilgą amžių įejau, laikas mirti Šts. Izaokas buvo įejęs ing senatvės amžiaus dienas I.
14. patekti, pakliūti: Į tokią bėdą įė̃jo žmogus Pn. Įẽjo į vargus, įkrito į ligas, ir paliko visi turtai par nėką Plng. Daug vargų buvo iškentėjęs ir į skolą buvo įejęs S.Dauk.
| Ineik jo padėjiman, tai pamatysi, kaip bus Ds.
15. virsti, tapti: Buvo tokia punktuali, kad jos punktualumas įejo net į vietos žmonių priežodį A.Vien.
16. įgyti (ko): Tas žmogus įejo į didelius piningus Šv. Kad tik būt gero pašaro, ganyklos, kaipmat gali į gyvolius įei̇̃ti Užv.
| prk.: Į garbę įeimi R27. Geran ūpan įėjęs rašo į savo pažįstamus rš.
17. persiimti (kuo): Mūsų atstovams yra įėję madon daug žadėti ir maža tesėti rš. Palinkimas derėtis yra įėjęs į jų kūną ir kraują J.Balč. Žmonys buvo įeję į puikybę Šts.
18. pasisekti, pavykti: Juk tu supranti, kad tas darbas gerai neįeis Skr.
| refl.: Kai neinsei̇̃na, tai nieko nepadarysi Trgn.
19. sueiti (į kokius nors santykius): Artimieji karaliai įėjo į prietelystę su Salemonu S.Stan. Idant neįeitų̃ ing sūdą su tarnais savais DP171. Jeigu bernaitis ir mergaitė įeina moterystėn todėl, kad vienas ant kito atsiremtų, juodu daro gerai Blv. Ot kur gerai inẽj[o] žentuosna! Lp.
ǁ lytiškai santykiauti: Ir stojos vakaro metu, jog ėmė dukterį savo Leą ir atvedė ją jop, o ansjen įėjo jon Ch1Moz29,23.
◊ į aki̇̀s įei̇̃ti būti gerai matomam: Drin savo šviesumo arba žibėjimo visiemus įeit ing akis DP458.
į gálvą įei̇̃ti imti svaiginti: Tik vieną stikliuką išmečiau, ir tai jau galvõn inẽjo Ds.
į gálvą (pakáušį Jdr) įei̇̃ti sugalvoti: Buvau krautuvė[je], o neįẽjo į galvą paimti cukraus Dr. Nė vienam neįėjo į galvą mintis, kad ne vaikų tai kaltė I.Simon.
į metùs įei̇̃ti sulaukti pilnametystės: Paskui įėjau į metus J.Jabl.
į ši̇̀rdį įei̇̃ti Plng sugalvoti: Ir kodrilei įeiti tokios dūmos ing jūsų širdį? BPII30.
į vėžès įei̇̃ti surasti teisingą gyvenimo ar veikimo būdą: Niekis, vaikinas greit įeis į vėžes rš.
išei̇̃ti
1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita J.Jabl. Per kur radai išeita [kiaulės]? Lp. Išej[o] eit namo Vlk. Kelias dienas neišei̇̃t iš kambario! Lkš. Be žmogaus jau neišẽjo lašiniai iš kamaros Dr. Išent, įent saugok mane, jeib aš nebūčiau bėdoje PG. Sebastijonas, atidarydamas daktarui išeinamąsias duris, paprašė Mš.
^ Vienas vel[nia]s išejo, o kitas toks parejo S.Dauk. Išei̇̃ti plačios durys, pareiti – siauros Užv.
išeitinai̇̃ adv.: Peklon neišeitinai stumia SE206.
| refl.: Ižsieję iž miesto, numetė rūbus savo nuog save SPII169.
ǁ pasišalinti iš namų: Dabar išeinù, tuoj grįšiu Vb. Apsivilko kailiniais ir išė̃jo Vb. Jis išė̃jo cielą valandą iš namų Rm. Ji išejanti vandenį parnešti J.Jabl. Tik išejaũ pas kaimyną eit, ažna brūkšt svečiai per duris invažiuoja Rod. Jis kai iš namų išeidavo, niekas nežinodavom, kur ir ko jis eina J.Jabl. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Išėjo sėjėjas sėtų sėklas savo VlnE37. Jūs kaip razbainykop kardais bei kartimis išėjot mane gaudytų BPI369. Išėjo kaip ežis mielių ir prapuolė VP19.
^ Išeik iš namų nevalgęs, ir kitur negausi Sim.
| refl.: Išejaus iš namų, kad policijai nekliūčio į rankas Šts.
ǁ einant (iš kur) patekti: Jis išėjo į kiemą Grž. Duktė į tėvus išėjo J.Jabl. Išėjo jam priešais ir šaukė rš. Mes išeinam į darbą rš. Broliukai mano mielas, išgitiei̇̃kai vidun kiemelio, nulenki žemai galvelę (rd.) Jž.
| Kap tik išej[o] karvės an žolės, ir daugiau pieno duoda Alv.
| refl.: Išsiẽjo į darželį, nusiskynė rūtytėlę Š.
ǁ išropoti: Aure iš plyšio išė̃jo prūsokas Pn.
2. intr. išvykti, iškeliauti; išsikelti: Išėjau bernautų J.Jabl. Aš taukš ir išejáu slūžyti KlvrŽ. Vasarą namie padeda, žiemą an ažudarbių išeina Ds. Jis pabuvo čia metus ir išė̃jo į Šimkaičius Skr. Tėvo draudžiamas, susidėjęs su kitais bernais, išėjo į Ameriką A.Vencl. Išėjaũ už marių, kur kielė trąšos nemeta Šmn. Išėjo į lenkus N. Išėjau nuog tėvo ir atajau ing tą pasaulį DP580.
^ Kam čia taip dirbi, ir pamažu išei̇̃s dūšia iš kūno Lnkv.
3. intr. išslinkti, ištraukti: Mūšoj ledai išė̃jo Jnšk. Pavasarį, kai tik išeina (išneša ledus) upės, ančių pasirodo daug rš. Saulė buvo jau iš dvylekos išẽjusi Als.
ǁ išskristi (būriu): Jų bitės išė̃jo (spiečius išlėkė) Ėr.
ǁ išvažiuoti (susisiekimo priemonei): Traukinys iš čion išeina aštuoniomis J.Jabl.
ǁ išlėkti (smarkiai): Būt išė̃jęs langas Pc. Paršas par statinius išė̃jo kai kulka Skr.
ǁ pranykti: Aną pavasarį vėlai išėjo pašalas rš. Slanktas greitai neišei̇̃na Ėr. Ka tos slogos i neišei̇̃na! Ps. Jų bėdos, vaikeli, neišeinamos J.Jabl. Jei bus išeinamà liga, tai pagysiu Ėr. Visas saldumas iš vaško išejęs yra S.Dauk. Išejo muslininių mada, ir suplėšėm į vystyklus Trk. Tokios kalbos ir atsiminimai neišeidavo iš galvos ir iš kalbos Žem. Išė̃jo iš apyvartos BŽ77.
^ Iš marių vanduo neišdžiūsta, iš giesmės žodis neišei̇̃na Str. Liga raita atjoja, pėsčia išeit B.
ǁ ištekėti: Vidauja išei̇̃na iš girių Jrb. Audrupys išei̇̃na iš Rokiškėlio ežeriuko Rk. Gruntinis vanduo į žemės paviršių išeina šaltiniu rš. Išeinamoji srovė VĮ.
ǁ iškrypti: Iš vagos išeiti B.
ǁ pasitraukti: Tai jau mes seniai išė̃jom iš giminystės, nesiprašom Kt. Nuo tada mes ir išė̃jom iš giminių Alk. Su jais jau baigiam išeit iš giminės, jau gal penktoj eilioj Slm. Ji drovėjosi savo senų batelių su auliukais ir išėjusios iš mados suknelės rš. Bet dabar tos iškabos išeina iš mados Blv.
^ Iš ubagų išẽjęs, ponų nepavijęs Rdm. Iš šiaudų išėjęs, o šieno nepavijęs B. Iš piktų išėjęs, o gerų nepavijęs B.
ǁ išsiveržti: Aš vis bijau, kad tik neišei̇̃tų pro kaminą ugnis Srv. Iš akmens išėjo ugnis LTI48(Bs).
ǁ prk. ištrūkti: Išeitumėte iš tų vargų, kuriuose šiandieną esate paskendę Rp. Iš tos bėdos jis išeitų rš. Karalius tris kartus nuog mirties išejo (išsigelbėjo) S.Dauk. Jau numanoma, kad iš tos ligos neišeis (neišgis) OsG175.
ǁ būti nusikreipusiam (į kur): Vienintelis langelis palubėje išėjo į virtuvę rš.
4. intr. pasirodyti: Kad nors porą valandų saulė išeitų Ėr. Arklys taip nuvargo, net putos išė̃jo Vb. Šviežiai išejęs iš žemės akmenukas Dglš. [Oda] pilna skylių, per kurias išeina prakaitas Blv. Pasturgalėje tų bičių yra nuodų pūslelė, pro kurią gylis išeit S.Dauk.
| Laukiu, kol galas išei̇̃s, tada nustosma vyt Slm.
| Juodvarniai išẽjo į laukus, jau šalčio nebebūs Mžk.
| prk.: Žinojau, bet neišei̇̃na ant minties (neatsimenu) Pls.
ǁ prk. iškopti (į kur), iškilti: Išėjo į didelius vyresniuosius Tat.
ǁ kilti, prasidėti, atsirasti: Dabar išė̃jo mada taip nešioti Pn. Nuog to laiko išẽjo paprotys čiaudant sakyti „ant sveikatos“ BM238. Išėjo kalba apie šokius rš. Buvo išė̃jus tokia kalba Kp. Tep man išė̃jo iš kalbos, tai ir paklausiau Alk. Iš mažos kibirkštėlės išeina didis gaisras rš. Sarmatos išeinamoji reikšmė buvusi yra „raũdonojimas“ ir „raudonumas“ K.Būg. Ir žiedas ižg šaknies jo išeis DP625. Ašaros …, išėjusios ižg graudžios širdies, gal numazgoti visas nuodžias DP481. Dvasė saldyji iš Tėvo ir Sūnaus išenti Mž317.
| Kaip tat neišei̇̃ta vaikai iš tėvų (panašūs į tėvus)! Grg.
ǁ būti kilusiam (iš kur): Jis iš Gudžiūnų išei̇̃na Pc. Anas išei̇̃na iš miesto, tik čia gyvena Ds. Anas išei̇̃na nuo Tverečiaus Dkšt.
ǁ išsiperėti, išriedėti: Gal da išei̇̃s keli viščiukai Ėr. Už nedėlios ir žąsiukai iš pautų išei̇̃s Lz. Iš tokio [motynos] kiaušelio po kelių dienų išeit maža kirmėlė it kaip kandis S.Dauk.
ǁ išdygti: Tiems ančiukams da ne visos plunksnos išė̃jusios Jrb.
ǁ išsiskirti: Man iš penkių literių smetonos išei̇̃na kilogramas sviesto Krd.
5. intr. mesti kokį darbą, tarnybą: Mūsų išė̃jo mergaitė, dabar kitõs sunku gaut Jnšk. Buvau pasisamdęs piemenį, bet išėjo Vb. Grapas neišmetė mūso tėvalių – tėvaliai su geru išejo Plng. Per suktybę jis išėjo iš kariuomenės Kp. Tasai teslūžija tau šešis metus, sekmą metą teišeit tikrai valnas BB2Moz21,2.
6. tr. daugelį pereiti, visur, daug išvaikščioti: Visą sodžių išejaũ, niekur akėčių̃ negavau Lp. Visas bobas išejaũ (perėjau per visas prekininkes turguje) Ėr. Daugiau jiedu ėję ėję, vėl išėję kitas tris karalystes Sln.
7. refl. įsismaginti eiti: Kai išsieinù, tai neskauda kojos Pc.
ǁ refl. imti smarkiai dirbti: Ta mašina, kai išsiei̇̃na, nėra taip sunku sukt Kair.
8. intr. galėti praeiti: Neišei̇̃namas kelias Gs. Ar bėra ten takas išei̇̃tamas? Gršl. Čionai išeime lengvai MP382. Smagenys džiūvo neišeitiname labirinte visokių terminų rš.
^ Su klasta niekur neišeisi B. Eik siaurai – visur išeisi, eik plačiai – visur užkliūsi Sml. Eisi siaurai, išeisi kiaurai Šd.
ǁ galėti rasti kelią: Žinodamas visada išeini̇̀ ant medžių: nuo žiemių medis arkliadantis KzR.
9. intr. praeiti, praslinkti (apie laiką): Kaipmat vasara išė̃jo Ėr. Man su vaikais visas laikas išeina J.Bil. Pusėtinai laiko išėjo, iki sugrįžo J.Jabl. Jau išėjo keli metai, ir užmiršo jis tą razbainyką LB230. Neišẽjo nė metų, kaip ans viską išleido BM404. Juokais žiema išejo, be kokio speigo Šts. Dveji treji meteliai, kaip drobeles verpiu; išei̇̃s ir ketvirti, pakol aš išausiu JV982. Kol užsakai išė̃jo, kelius alus jaunasai darė Jnšk.
10. intr. ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Dvidešimts antrų metų išei̇̃na Ėr. Jų duktė išė̃jo ten į marčias Vrb. Sesuo jau išẽjo, dabar pasiliko abu broliai Up. Kaip išẽjo už to latro, šunį apsikabinusi kaukė Užv. Ne už marių išei̇̃si, kai norėsi – ateisi Sdk. Vyresnysis sūnus išẽjo į žentus Užv.
11. tr. atlikti (darbą, pareigas): Ko sėdi, ar ruošą jau išejái? Akm. Išejai̇̃ pakãsą (pradalgę) vieną, atsilsėjai ir vėl eik Lz. Visas savo dienas išei̇̃ti J. [Veronika] visus kadrilius, visas polkas išeiti mokėjo A.Vien.
ǁ išmokti: Mokslo programą išeidavau pagal direkcijos reikalavimus rš. Aš jau visą lementorių išėjau Kp. Lietuvių kalbos kursas išeinamas vidurinėse mokyklose J.Jabl. Argi jūs išeisit vienais metais visą šitą vadovėlį? J.Jabl. Tomis keliomis dienomis jie gražiausiai išėjo savo mokslo abėcėlę rš.
ǁ baigti (mokyklą, klasę ir pan.): Patys jie nė vienos klasės nebuvo išėję A.Vien. Yra išėję gerą mokyklą rš. Duktė jai išėjo visas mokyklas RdN. Išẽjęs klesas Lp.
ǁ intr. imti verstis: Jau gal viena išẽj[o] už gaspadines! Lp. Kanteris išėjo į kunigus N.
12. intr. pradėti (laukų) darbus: Jų kalnesni laukai, jie gali anksčiau išei̇̃ti pavasarį Sml. Vėlai šiemet svietas sėt išejo Ds. Jis toks apsileidęs, vis paskutinis laukan išei̇̃na Slm.
13. intr. tęstis, trauktis: Gražiai išei̇̃na laukas Srv. Pievos paupiais išei̇̃ta Als. Mūsų žemė išei̇̃ta miškais, aramos nedaug Šts. Takelis išėjo ant balos A1884,21.
14. intr. praeiti, pralįsti: Kulka išė̃jo kiaurai BŽ81.
15. intr. R127 pasklisti: Sakyk, nebijok, iš mūsų jau neišei̇̃s Sdk. Pas mus buvo išė̃jus kalba Str. Ir išėjo tas garsas po visą aną žemę BPII507. Žodžiu, kursai išeiti iš nasrų Dievo MP107. Koksai kalbesys iš jo burnos išeit BBJob37,2.
ǁ išsiskirstyti: Mūsų kaimas išėjęs viensėdžiais rš. Viskas išė̃jo į šalis, į dalis Jrb.
16. intr. pabaigti varomąją jėgą (apie mechanizmus): Užsukit laikrodį – išė̃jo Skr. Galgi baigė laikrodis išeit, reiks užsukt Ėr. Kolgi stovi, gal išėjęs (apie laikrodį) Sdk.
17. intr. atsieiti, kaštuoti: Naminiai drabužiai brangiau išei̇̃na, kaip pirktiniai DŽ. Piga išei̇̃na toks alus dirbti Ds. Padieniuo darbininkus samdyti išei̇̃na brangiau Pln.
ǁ impers. apsimokėti: Neišeina pirkt, kai toks brangumas Skdt. Už tiek pinigų man neišei̇̃na daryt tas darbas Lš. Dabar su daug lauko ir nelabai išei̇̃na Gs.
18. intr. būti išparduotam: Turėjau paršų, tuoj visi išė̃jo Rm. Visi kiaušiniai išė̃jo Jnš.
19. intr. pakilti ar nukristi (apie kainą, šaltį): Vieni kviečiai nebuvo rublio 20 kapeikų išėję Pt. Kiaušinis neišei̇̃na iš dviejų kapeikų Pn. Šalčiai iš 25° neišeina rš.
20. intr. susivartoti, susieikvoti: Pietum išė̃jo svaras lašinių Jnš. Jiem medus bematant išei̇̃na Rm. Tuoj išei̇̃s mėsa – visiem reikia duot Ėr. Greit išei̇̃s ta drobė Ėr. Iš daržinės visas šienas išėjo Nj. Priimdyt vitaminus reikia, al jau išejo Šč.
| prk.: Sveikata taip ir išė̃jo Pn.
ǁ būti išleistam (apie pinigus): Man visi pinigai išė̃jo mašinai pirkt Brž. Ir jum išei̇̃na pragyvent, o mes vis pinigų prašom Jnšk. Daugel reikia, daugel išeina tavo jauniems sveteliams JV1017.
21. intr. būti leidžiamam, išleistam: Mūsų laikraštis išeina ir išeis kaip išėjęs A1884,290. Knygų išeidavo maža rš. Laikraštis išeina kas savaitę ketvirtadieniais rš. Anuo metu išėjo įsakymas nuog ciesoriaus Augusto Ev.
22. tr. Jnš išleisti (kortą).
23. intr. likti nepralošusiam (lošiant kortomis): Šį kartą atrodė, kad tikrai sėdės, bet išei̇̃na Jnš. Nė vienas neišlošėva, lygiai išė̃jova Skr. Iš durniaus kortavova – aš išėjaũ, o jis liko durnius Skr.
ǁ išlošti: Aš turu išeitamą kartą, galiu eiti už akį Šts.
24. refl. lenktyniauti: Kareiviai ejo išsiei̇̃ti KlvrŽ.
25. intr. išaugti: Avižos kad jau išė̃jusios (didelės)! Skr. Ąžuolaitis į šakas išė̃jo, visai be liemenio Alk. Gručkai į lapus tik išė̃ję, o gumbai maži Alk. Bulvės į virkščiàs išė̃ję Gs. Jei beržas į ruoplį nėr išejęs, dera tošėms lupti Šts. Kad neišei̇̃tų cibulės į žyduoles, sėk, kad mėnuo neregamas Šts. Tas meičkutis būt į didelius lašinius n'išė̃jęs (iš jo nebūtų gerų lašinių) Gs. Višta išejo į taukus, švait ir papjoviau Ggr. Per pavasarį kiaules beganant, burna išejo į pleikatas M.Valanč. Veršukas į pilvus išẽjo, per daug duoda gerti Užv. Mano rankos gražiai išė̃ję Vlkv. Bronė išẽjo į rietus, toki stypla KlvrŽ.
26. intr. tapti, pavirsti (kuo): Lytus sykiais migla išei̇̃ta Grg. Lytaus nebūs, išei̇̃s į miglas Šts. Neprižiūrimos žemuogės išei̇̃s į laukines Alk. Nekokie šiemet miežiai, į avižas išėję Srv. Pienas išeina į parūgas šiltai laikomas Varn. Duok juodos duonos, ta balta į trupinius išė̃jus Skr. Piktdagiais visa lanka išė̃jus Skr. Bitis reik pasmilkyti, kad neišeitų į perus KlvrŽ. Visi kiaušiniai kažkodėl paperais išėjo Grž. Liežuvis skiautėms išeis bemaluojant Šts. Kaip jūs manęs neišgersit (sako apynėlis), putele išeisiu! Plv. Ta jo išgąstis į kaltūnus išė̃jo (nusigandęs sirgo ir įgavęs kaltūnus pagijo) Vlkv. Jų maži vaikeliai į niekus išėjo Tat. Žmogus kartais į niekus išeina LTR(Grž). Anų visas gyvenimas ant nėko išẽjo Vvr. Jam viskas visur išeina į gerą rš. Neteisingai įsigytas turtas neišei̇̃s į gerą Jnš. Tokia kelionė išeitų geran jo sveikatai rš. Žmogui visadai ant gera išeit BPII79.
| prk.: Gyvulys apšyla, išeina į putas rš. Nebaidyk vaikų, bet išeis į ligas Varn. Pilvu vienu išei̇̃ta Kal.
^ Nėra blogo, kuris neišeitų in gerą Ds.
ǁ likti: Iš žiemos išėjo prastos karvės, negreit atsigaus Ėr.
27. intr. pasidaryti: Kažin ar kas iš to vaiko išei̇̃s Vb. Kas iš tavęs išei̇̃s, kad tu toks pardykęs Skr. Kas galėjo pasakyti, kad toks išei̇̃si Slnt. Iš gerai mokinamų vaikelių išeina šaunūs žmonės rš. Gerai, piktai išeit N. Bet kas jiems iš to išėjo – šlapią šieną vilkt reikėjo rš. Jis norėjo viską pasakyti, bet susiturėjo matydamas, kad iš to nieko neišeis J.Balč. Supykęs ėmė ją lupt, ir tai nieko doro neišėjo BsPII314. Vienok išėjo atžagariai Blv. Iš tavo darbo neišei̇̃na nei velnias, nei gegutė Mrj. Kartais vieno rašytojo kalba išeina per daug marga J.Jabl. Kalba išėjo nemaloni rš. Tik mano aprašymas išeis ilgas rš. Išei̇̃na dvi dienos šventos Skdv. Po poros savaičių jau išei̇̃na šienapjūtė Skdv.
ǁ atsitikti: Išei̇̃na atsitikimų visokių J.Jabl. Kaip čia išẽjo, kad nieks neatẽjo Pln.
ǁ baigtis: Ir mums parašykit, kaip ten išei̇̃s su tais popieriais Jnšk. O jei karas kitaip išėjo, ne jos kaltė I.Simon. Kaip ten jiems su teismu išẽjo? Lž. Tat jam sausai neišei̇̃s BŽ456. Jau tu su tuo šautuvu gerai neišei̇̃si (tau gerai nesibaigs) Skr.
ǁ pasirodyti, paaiškėti: Teip išeina, kad nebeatvažiuos Sdk. Jo nuomonė išeidavo visuomet teisingiausia rš. Ar ne mano tiesa išẽjo! Lp. Ką tik žmonės kalbėjo, vis teisybė išė̃jo Jrb. Gal išei̇̃s jo teisybė Ėr. Išeina, kad silpnesniam visur bėdos Blv. Tada išeina, kad ropinė pati susikūlė rš.
ǁ tikti, pritikti: Tai kad man te eit kaip ir neišei̇̃na Sdk. Drąsi tai drąsi, ale kas neišei̇̃na, tai ir neišei̇̃na Sdk. Pamierkavok, ar tau išei̇̃na tep daryt Nmn.
ǁ aplinkybėms leisti: Gyvenk, kap išeina, ne kap nori Mrk. Čia, matai, nieko nepadarysi – kaip kada išei̇̃na Sdk. Man neišei̇̃na turgun vykti Krk. Šiais metais neišei̇̃na linai sėt Ml.
ǁ išsispręsti: Dėdytė ir nežino, kodėl dabar visi uždaviniai išeina S.Čiurl.
28. intr. ištekti, ganėti: Žiūrėkit su medžiu kap tik išei̇̃s Alv. Ar išei̇̃s iš tų miltų duona? Gd. Iš tokio mažo pagalio rankena neišei̇̃s Vrb. Dar peilį mislijo nukalti, ir tas neišẽjo BM191. Iš to galo [audinio] da gal man kelnės išei̇̃s Jnšk. Nė gaidžiui kelnės neišei̇̃na Dkš.
ǁ išsiversti: Su pašarais mes šią žiemą vos ne vos išejom Lš. Su duona kasmet lengvai išeidavo Ašb. Išdalykit savo valgius, kad per visą metą su tais išeitumbit prš.
ǁ susitvarkyti (gaunant naudos), pelnyti: Jis labai gerai išė̃jo su cukriniais runkeliais Srv. Jis išei̇̃s su medžiais, velnias jo neims Alv.
29. impers. tekti, reikėti: Iš viso išei̇̃na man dešims rublių mokėti Jnšk.
30. intr. peraugti (kurį amžių): Kai pradėjau iš piemenio išei̇̃t, užgynė tam miške ganyt Pc. Jau išėjęs iš piemenio metų Ėr. Gražios egliokės – iš gegnių išė̃jusios (storesnės už gegnes) Pg.
| Jau išejęs iš metų (po kariuomenės) Ml. Išėjęs iš metų nebepriimamas gimnazijon rš.
ǁ išnykti augant, išaugti: Tavo plaukai išei̇̃s iš baltų ir bus juodi Skr.
31. intr. remtis (kuo) (darant išvadą): Išeidamas iš priesagos senoviškumo, negalėjo pripažinti skolinimo nuo slavų K.Būg.
32. intr. R405 pasisekti, pavykti: Tai išėjo viskas – kaip iš pypkio Skr. Jis geras siuvėjas, jam rūbai vis gerai išei̇̃na Šd. Jiem gerai išejo Pln. Dar nėsu dirbęs, tai neišei̇̃na Kdl. Kad visi giedotų, tai ir išeitų Sdk.
| Pažiūrėk, kap mes gražiai išė̃ję (fotografijoje) Brš.
33. tr., intr. išnešioti, pradėvėti: Dvi vasaras išėjaũ pančekas Jrb. Su tuo skriblium išė̃jo penkias vasaras Alk. Su šituo paltu šįmet išeisiu, kitai žiemai jau naują taisysiuosi Gs.
34. intr. netekti, prarasti: Jau mes visai išėjom iš arklių Vdžg. Jau baigiam išei̇̃t iš kiaulių – kasmet paršai išstimpa Alk. Per karą išė̃jom iš vištų Vlkv. Išė̃jo iš gyvulių Kp. Turiu ir pats [paršelių], tiesa, bet išėjau iš geros veislės I.Simon. Išėjom iš sėklos – pirma rugiai augdavo kap mūras, o dar pusiau su piktžolėm Sn. Taip išė̃jom iš pinigų, kad nei degtukam nėr iš ko Srv. Esu gatavai iš piningo išejęs Vvr. Kartais iš tos kapeikos taip išeini! Kž. Iš marškinių išėjaũ Ss. Jau aš visai iš kelinių išėjaũ Gs. Mes jau baigiam išei̇̃ti iš drabužių – nė išsiausti nesuspėjam Šl. Taip išėjome iš vadelių, kad nebėra nei kuo įvadelėt Lnkv. Išėjau iš puodų, kai Petras iš kailinių B.
| Mano pavardė Janušis, aš nenoriu išei̇̃t iš tos pavardės Ps.
| Sena karvė išeina iš pieno Lp.
| prk.: Iš kantrybės išei̇̃ti NdŽ.
35. intr. būti (pagal giminystės ryšius): Jis man brolėnas išei̇̃na Kp. Jurgis iš giminės išei̇̃na (yra giminė) Pl.
◊ áitais išei̇̃ti niekais virsti: Jie išė̃jo áitais Lnkv. Jų visi vaikai áitais išė̃jo (išsiblaškė po pasaulį, žuvo) Slm.
ant vė́jo išei̇̃ti Ar euf. nusišlapinti.
dai̇̃niais išei̇̃ti lengvai prarasti: Dainiais ėjo, dai̇̃niais ir išė̃jo J.Jabl.
į áikštę išei̇̃ti paaiškėti, išryškėti: Aikštėn išėjo visos pavasario grožybės J.Jabl. Tiesa greit išei̇̃s aikštė̃n NdŽ. Tik audrotie išeina aikštėn jūreivio menas J.Jabl.
į blizgès išei̇̃ti niekais virsti: Išeita į blizges ir suaugęs žmogus, jei tik susirega su kokia lederga Šts.
į kalbàs išei̇̃ti išsikalbėti: Žodis po žodžio į kalbas išėjo LzP.
į lankàs (pū́dymus) išei̇̃ti imti niekus plepėti: Išẽjo į lankas Plt. Šnekėjo šnekėjo ir savo kalba visai išė̃jo į pū́dymus Jnš.
į páinius išei̇̃ti Sg ištvirkti, pasileisti.
į šviesýbę (į vir̃šų) išei̇̃ti paaiškėti: Piktas darbas, ar anksčiaus ar vėliaus, visados išeina į viršų V.Kudir. Tamsybių ieško, idant jų piktybės neišeitų šviesybėn DP244.
į žmónes išei̇̃ti susidaryti gerą padėtį visuomenėje: Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo Mair.
iš bū̃do išei̇̃ti pasikeisti, pasidaryti nebepanašiam: Nebepažintum jau jo – visiškai iš to būdo išėjęs Vj. Ana visai išẽjus iš bū̃do Kzt.
iš burnõs neišei̇̃ti Skdt nuolat sakyti, kartoti. ×
iš dỹvų neišei̇̃ti neatsistebėti: Da ir dabar iš dỹvų neišeinù Ign. Aš iš dỹvų neišeitù Šts. Negalėjau iš dyvų išeiti aš tokiais tvirtais dantimis rš.
iš galvõs išei̇̃ti
1. pakvaišti: Ar iš galvõs išė̃jot – tep stūgaut! Gs. Iš didelio mokslo išė̃jo iš galvõs Ldk. Ji kaip iš galvos išėjusi šaukdama išbėgo Ns1857,1. Jam nė nerūpi, kad ir iš galvos aš visai išeičiau V.Kudir.
2. pasimiršti: Man neišei̇̃na iš galvõs, kad tep pasibaigęs Kt. Man visai išė̃jo iš galvõs tavo prašymas Ldk. Pasakos išẽjo iš galvõs Šts.

iš ×gluzdų̃ (káilio) išei̇̃ti pakvaišti: Iš bėdų žmonės iš gluzdų išeina Arm. Kur tu duosi taukus šunie, ar iš kailio išejai? KlvrŽ. Ką tu darai, ar iš kailio išejęs ir esi? Skd.
iš kalbõs išei̇̃ti nukalbėti niekus: Išei̇̃ta iš kalbõs par didelį plepalą Šts. Išėjo iš kalbos kaip ubags iš maldos B.
iš kójų išei̇̃ti nebepavaikščioti, nebegalėti vaikščioti: Mažukė mergaitė išẽjo iš kójų – skauda ir skauda Rdm. Viena mergaitė ant tokio namo gali išeiti iš kojų (nusidirbti) Brt.
iš krantų̃ išei̇̃ti ištvinti: Ši upė mėgsta kaitalioti savo vagą, be to, dažnai po didesnių liūčių išeina iš krantų A.Vencl. Išėjo Nemunas iš krantų Lkš.
iš krãšto išei̇̃ti Rs neišsilaikyti normos ribose: Iš didelio rašto išejo iš krašto Mrk.
iš mẽtų išei̇̃ti nusenti: Išėjęs iš metų žmogus, o dirba Brb. Kai žmogus išei̇̃na iš mẽtų, ką tada benumano? Lnkv. Išei̇̃na iš mẽtų, išei̇̃na ir iš leistrų Ds. Kad tėvas būt išejęs iš metų, tai man nebereiktų kariuomenėn Ds. Manęs pri darbo nebvarys – esu išẽjusi iš mẽtų Šts. Iš metų išėjęs arklys – kas jį bepirks! Grž. ×
iš mislių̃ (misliẽs) išei̇̃ti pasimiršti: Man niekaip neišei̇̃na iš mislių tas bernas Ds. Šis (turkas) tikt negalėjo iš mislies išeiti Ns1832,7.
iš narių̃ išei̇̃ti nebesuvaldyti savęs, subirti: Tekinis išejo iš narių Šts.
iš namų̃ (parõs) išei̇̃ti pakvaišti: Jis tokis iš namų̃ išẽjęs Rdm. Kiba tu iš paros išejai! Rod.
iš prõto išei̇̃ti
1. B pamišti, pakvaišti: Justinas kalėjime išėjo iš proto ir netrukus mirė J.Avyž. Ar iš prõto išėjai̇̃? Grž. Tie šauk … lyg iš proto išėję Kel1865,57.
2. pasimiršti: Man visai išejo iš proto, kad šiandie šventadienis Lš.

iš rañkos išei̇̃ti imti nebesisekti: Paršai iš rañkos išė̃jo, nesiseka Jnš.
iš siūlių̃ išei̇̃ti iširti: Visi marškiniai išejo iš siūlių – taip sustorėjau Šts.
iš siū́lų išei̇̃ti praskisti: Čia nesuplyšę, tik iš siū́lų išė̃ję Kt.
iš tõ (šiõ) ×svi̇́eto (pasáulio) išei̇̃ti mirti: Daug žmonių negeru smerčiu iš to svieto išein brš. Išeimi iš šio svieto R94. Didžiausia pusė žmonių pirm šešių dešimtų išeit iž to pasaulio DP580.
iš tur̃gaus išei̇̃ti nebetikti parduoti: Dešimties dvylekos metų arklys jau, gali sakyti, išejęs iš turgaus Vkš.
iš var̃go išei̇̃ti paaugus nekelti rūpesčių: Jau veršiukas iš vargo išejęs, užgirdytas Ll.
iš véido (veidų̃) išei̇̃ti sulysti, išblykšti: Kas tau, ar sergi, kad taip iš veido išėjai? Upt. Tai išsigando – iš veido išėjo Skr. Visai išėjęs iš veido, nebegalima nei pažint Kp. Mergaitė iš veidų̃ išei̇̃na Krk.
iš vėžė̃s išei̇̃ti neišsilaikyti normos ribose: Kalbėdamas iš vėžės išei̇̃ti KII226.
laũk išei̇̃ti euf. tuštintis: Jų vaikas lauk neišeina, kieti viduriai Grš.
Luõkės keliai̇̃s išei̇̃ti netekti gero vardo: Taip darydamas išeisi Luokės keliais S.Dauk.
padaũkais (padalkais Žem) išei̇̃ti Upt niekais išvirsti.
padrikõm išei̇̃ti Jnšk iškrikti.
pagáirėmis (paperai̇̃s) išei̇̃ti Varn niekais išvirsti: Kaip nežino, ką daro, tai paperai̇̃s ir išei̇̃na Grž. Kaimynas paperai̇̃s išė̃jo Grž.
pakálkomis išei̇̃ti
1. J prasitrainioti.
2. Rt niekais išvirsti.

pamojai̇̃s išei̇̃ti Užv niekais išvirsti.
per pakáušį išei̇̃ti
1. suteikti daug nemalonumų: Man tas mokslas par pakáušį išė̃jo Skr.
2. Lkč užsimiršti. ×

plė̃kų šinkúoti išei̇̃ti Šll niekais virsti.
po kélmo išei̇̃ti suskursti: Buvo išejęs dvaras po kelmo, ponas nė paėstis nebturėjo ko Lkž. ×
po ùbago išei̇̃ti blogai pasidaryti: Karštas pečius, imk žemyn batus, paskiau išei̇̃s po ùbago Dr.
si̇́enomis išei̇̃ti prašėlti (kurį laiką): Kad sopėjo dantį – visą naktį si̇́enom išėjaũ Slm.
su savù (savim̃) išei̇̃ti neturėti nei pelno, nei nuostolio: Aš vos vos tik su savù išejaũ Up. Vos išejau su savim su tais sūriais Šts. Jei negalėsu su savim išeiti, parduosu gyvenimą Šts.
šuni̇̀ms šė́ko pjáuti (šunų̃ lódyti) išei̇̃ti niekais virsti: Mokėsi mokėsi, ir išė̃jo šunim šė́ko pjáut Grž. Išė[jo] šunų lodyt Kt. ×
ubagai̇̃s išei̇̃ti suskursti: Kad tu priimsi kontraktą, atmink, kad beveizint ubagais išeisi Žem.
[keturiai̇̃s] vė́jais išei̇̃ti Rm be naudos išnykti: Genio turtai išei̇̃s vė́jais Pc.
võliais išei̇̃ti niekais virsti: Võliais išė̃jo sūnus, t. y. pasileido gerti J. Võliais išė̃jo merga, t. y. į niekus pavirto ir į apžadus išė̃jo J.
žadai̇̃s išei̇̃ti neįvykdyti pažadų: Žada žada, žadais ir išeis Sln.
paišei̇̃ti intr. daugeliui išeiti (ištekėti): Likom penkios seseres, kolei už jaunikio paišẽjom, buvom namiep Lz.
nuei̇̃ti
1. intr. H nužingsniuoti (žemyn ar tolyn): Vienas nuėjo žemyn, kitas paliko ant kalno Škn. Ir kad nuėjo nuog kalno, prisakė jiems, kad to niekam nesakytų, ką regėjo Ch1Mr9,9. O nuentiemus nuog kalno insakė jiemus Jėzus DP592.
ǁ nužingsniuoti šalin, pasitraukti: Nebegalėjo nuo tos vietos nuei̇̃ti NdŽ. Tas senuks nuėjo sau BsPIV15. Anà, vãrine velkinà, nuẽjo varydama žąsis J. Jumus privalu yra ir naudinga, idant nueičio DP216.
^ Vienus aplanko nueidamas, kitus pareidamas Sim. Kad tu vandenais nueitai! (keik.) Pls. Kad tu stulpais nuei̇̃tum! Plv.
ǁ nužingsniuoti (pas ką ar į kur): Nueimi kur SD208. Nuejaũ in jį Eiš. Į veseliją kaip nuei̇̃na, tai rėkia, dainuoja Nm. Žmogus su tais šunimis dabar nueina pas karalių ir sako BsPI6. A tavo vaikas nãjo į miestą? Rs. Nuėjęs į pirtį randa jį dar tebekūrenantį BsPII162. Ar nežinai, ar senelis buvęs nuė̃jęs, kaip buvęs žadėjęs? Grž. Būdavo, verksiu nuėjus kamaron ir mislysiu sau Sz. Karusia į Liñgę nuẽjus Ds. Nueisiu žalian sodelin Lz. Nuei̇̃kai į mišką Plng. Ale jūs nieko nežinot apie tą miestą, kur aš nueimi Kel1881,56. Mano sūnus numieis su jumis BB1Moz42,38. Nuėjo tėvelis miežių lankyt JD500. Nuejo linų klot Zt.
^ Nuẽjo ir sutirpo kai sakų kumelė (pragaišo) Kp. Nuẽjo ragaišio ir pati pragaišo Alv. Kur nueisiu – čia nameliai, kur numirsiu – čia kapeliai NžR. Su melu netoli nueisi̇̀ Trgn.
| refl. intr. (tr.): Aš nusiėjaũ pasižiūrėti JV1004. Ko nenusiėjo, kol buvo sveika? Žem. Aš, nusiėjus pas jos kapelį, krikštužį glosčiau ir graudžiai verkiau KlvD267. Aš nusieisiu į Tilžės miestą KlvD96. Tai aš nusieisiu į žalią girelę, ten aš pasiversiu raiba gegužele StnD13. Nusieik, dukrele, ant aukšto kalnelio JV509. Tu nusieiki į pušynelį – į pušynelį, į pamarelį StnD22. Nusiei̇̃ki, bernužėli, su ja pakalbėsi JV1041. Nusieika ant girelę NS349. Aš nusieičiau į Klaipėdužę KlvD294. Nusieičiau žalią girią, pasilaužčiau rykštę JV998.
ǁ nužingsniuoti (tam tikrą atstumą): Kaip tu nueisi tokį kelią pėsčias! J.Jabl. Ar valiosi tokį galą šlubas nueiti? J.Jabl. Nė pusės kelaičio nenuėjau ir sutikau brolutėlį priešais atjojantį (d.) Žg.
2. tr. nudirbti ropojant: Visa muno žemė yr nueità kẽliais, o reiks kokiam plikšuo dovenoti Šts.
3. intr. nuvykti, nukeliauti: Nežinote, iš kur ateimi ir kur nueimi BtJn8,15. Šiteipo ėmė tarnas dešimtį velbludų … ir nuėjo BB1Moz24,10.
| prk.: Palyginęs mūsų dabarties laikraščių kalbą su „Aušros“ kalba, matai, kad netoli mūsų tenueita rš.
ǁ prk. išsiplėtoti: Liga buvo per daug toli nuėjusi rš.
4. intr. smarkiai nulėkti, nubėgti: Nuejo vėsulas Kal. Ale ot lietus nuėj[o]! Str. Zuikis ėjo ir nuėjo per girią BsMtII42. Kap ištrūko iš jo rankų, tai nuej[o] kap dūmas Arm.
5. intr. nuslinkti: Man šaltis per nugarą nuėjo rš. Kūnu nuėjo silpnumas, akyse patamsėjo P.Cvir. Kaip saulė nuei̇̃s (bus pavakarys), sėsiu bulves Plng. Praeitis nuėjo į istorijos amžinybę rš.
ǁ nuvažiuoti, nuplaukti (susisiekimo priemonei): Per dieną garvežys nuėjo visą kelią rš.
| Neišvirtom, tik rogės paskliùndom nuė̃jo (nuslydo) Rdm. Nueiti nuo bėgių rš.
ǁ nuvykti (tam tikrą atstumą): O aš nuėjau šimtą mylelių laively sėdėdamas JV845. Laivu nuẽjom ežerą (persikėlėme) Dglš.
| prk.: Jis turi gerą galvą, o su tokia galva toli nuei̇̃s (daug pasieks) Jnš.
6. intr. pranykti, dingti: Kai niekoji, tai nuo kviečių nuei̇̃na visos ašakytės Sl. Pavasarį anksti sniegas nuėjo (nutirpo) rš. Tvanų nebūs, sniegas nuei̇̃s putoms Šts. Reik daboti, kad apyniai būtų nuimamys, rasai nuejus S.Dauk.
| Pas mus žemė kap rėtis – palijo, ir viskas nuẽjo (susigėrė) Vrn.
| Patinsta tuosyk, ir vėl nuei̇̃na Arm.
| Kur nor trobelė nuẽj[o] (sudegė) Lp.
| Kad sudaviau gerai per vakarėlį, tuoj puspadžiai nuė̃jo Jnšk.
| prk.: Nueis pyktis, ir vėl šnekės Ds.
^ Jau ir jo nuej[o] kepti karveliai! Lp.
ǁ pasitraukti: Ratelis jau nuej[o] iš mados (nebe madoje) Čb.
ǁ nukristi augant, nusinerti: Rodos, nedaug susimušiau pirštą, bet nagas pajuodo ir nuė̃jo Gs. Senoji oda man pavasarį nuėjo rš. Visa skūra nuẽjo nu rankos KlvrŽ.
ǁ nublukti: Žalis ar nenai̇̃s greit? Sml.
ǁ nugrimzti: Akmuo su burbulais nueina į kubilo dugną rš.
ǁ prk. nustoti vertės: Jau mano gyvenime rubliai, markės ir litai nuẽjo Ut.
ǁ prk. žūti: Per karą nuė̃jo viskas Brž. Per jo rankas nuej[o] mano vaikas Lš.
7. intr. patekti: Da mano nė vienas bekonas blogon rūšin nenuejo Ds. Žmonės buvo nuė̃ję į puikę (išpuikę) Gs. Tavo galvelė po kardeliu nuėjo JD1241.
8. intr. praeiti, praslinkti (apie laiką): Visa vasara ir nuej[o] an vieno budinko Alv. Pusė valandos dar nuei̇̃s Vlk. Jei nuei̇̃t kelios dienos, nebepagydysi [rožės] Šts.
| Gyliava kaip nuejo, išginiau karves Šts. Kai karas nuė̃jo, tai vienos grįžom atgal Šr.
ǁ sukakti: Šeši metai nuė̃jo an mojaus mėnesio Ad. Nuo lapkričio jau treti metai nuẽjo, kap serga Ck.
9. intr. ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Až katro norėjau, až to ir nuejaũ Dglš. Už jaunikio nuejo Lz. Buvo gerai nuẽjusi į gerą vietą Šts. Užkuriõm buvo nuė̃jęs Ėr.
10. intr. įstoti: Nue[jo] klėštoriun OZ25.
11. intr. atlikti (darbus): Vakar kūlė, tai taip ir nuėjo viena diena Mlt.
12. tr. išmokti: Kiek lementoriaus nuė̃jot? Rm.
13. intr. nusitęsti, nusitraukti: Tos balos nuei̇̃na net in kitą parapiją Rdm. Mūsų laukas nuei̇̃na lig girelei Slm. Obuoliai visai žemai nuėjo VoL310.
14. intr. pasklisti: Tai nuėjo ir balselis toli JD474. Paskalas nuėjo apie jį per visus žmones rš.
ǁ paplisti: Kultūra nuẽjo, radijas kožnoj pirkioj Str.
15. intr. susivartoti, susieikvoti: Šiaudų jau pusė stirtos nuė̃jo, o da kur pavasaris! Ėr. Žiūrėk, pusė bakano duonos nuė̃jo Tj.
16. intr. išaugti: Kap tik pamėžiau, tai tep ir nuẽjo tie mano medeliai Dg. Kap galėj[o] lietulis nulyt, tai javas akysa nuej[o] Rod.
ǁ užderėti: Kopūstai nuei̇̃ta metais – kitą metą nė sėklos negaunu, kad neuždera Šts.
17. intr. prinokti, pribręsti: Riešutai kartu su žirniais nuei̇̃na Kair. Vasarojus jau nuė̃jo, reiks pjauti Šd. Ir mano avižos, mačiau, taip nuė̃ję, kad tik pjauk Bsg. Jau ir kviečiai bus nuė̃ję Lnkv. Pernai apie tą laiką rugiai buvo jau nuė̃ję, o šiemet dar minkšti Pkr. Prieš saulę arbūzai jau nuẽjo, tokie geltoni Ut.
18. intr. būti nubertam, apsitraukti (kuo): Visas kūnas raupais nuẽjo Nč. Kojos buvo nuėjusios pūslėm Ėr. Visa burna spaugais nuẽjus Mlt. Visas kūnas šašais nuẽjo Krž.
19. intr. tapti, pavirsti (kuo): Mano marškiniai buvo nuėję dreiskanomis (sudriskę) rš. Dažnai pasakomis nuei̇̃na kitų teisybė KrvP(Ds). Paperais visi kiaušiniai nuẽjo Ds.
| Dėl šito ubaguos nenueisi LTR(Ds).
| O aš kap nueisiù jaunyn (pajaunėsiu) Lp. Nieks daugiaus nespaudž manę, ak širdis lengvyn nuėjo PG.
| Bet ir čia visos pastangos niekais nuėjo K.Bor. Jei niekų žiūrėsi, tai niekais ir nuei̇̃si Pl. Daug ant nieko nuė̃jo žmonėm grūdų Kp. Visi tavo nuopelnai ant niekų nueis Tat. Kolek klaũsė motinėlės, kaip rožė žydėjo, o kai paklausė bernužėlio, už nieką nuė̃jo Srv. Visa nuẽjo ažniek BM46.
20. intr. pasidaryti, įvykti: Gyveni žmogus, ale nežinai, kaip da nuei̇̃s, kas bus Vj.
| Sidoklis, – patraukiau per dalgę, – pusiau ir nuė̃jo (perlūžo) Pc. Dyselys šmakšt ir nuė̃jo pusiau Kt.
ǁ pasitaikyti: Visaip gyvenime nuei̇̃na Dgl.
| refl.: Man dar nenusẽj[o] sa[vo] buity išsivysti vilkas Rod.
ǁ baigtis: Jei tik nuei̇̃s gerai, tai ir gerai Trgn. Kaip nueis su kiaulėm, nežinia, kai vis nestaiso Sdk. Ale vis laimingai nuė̃jo Šr. Jums taip nenueis – sunkiausiai baus Gmž. Tos mergelės auka nenuė̃jo veltui NdŽ.
| refl.: Tai nenusieis tau veltuo, užmokėsi J.
21. refl. pasisekti, pavykti: Jiem te nusiėjo Str. Mum labai gerai nusė̃jo Pn. Nusẽjo kaip šuniui botagu Trgn. Labai pigiai nupirkt nusẽjo Mlt. Šį kartą man alus padaryti nenusiė̃jo Brt. Tai man šiandie nusẽjo – nuo pusės kelio pavėžėjo Švd. Tai man važiuojant nenusẽjo – visi ratai pabyrėjo Švnč. Nusẽj[o] kap miške supuvusį grybą rast Ml.
22. intr. pasekti: Vaikas po tėvais nuẽj[o] Rod. Ana tokia bielieva (blondinė) po bočiu nuej[o] Zt.
23. refl. nuvargti, nusikamuoti: Nusiei̇̃na vaikas per diena prie galvijų Ėr. Nusiẽjom, kol išsikūlėm Šts.
24. tr. padaryti sau palankų: Vienas nuẽj[o] vuitą, kitas – mokytoją, ir abu nori in save mokyklos Vlk.
25. tr. nuavėti, nunešioti: Kad jis toks sunkus, tai greitai kulnį nuei̇̃na Skr. Nenueisiu tų batų nė par metus – tokie stipri Šts.
26. intr. nunykti, nustipti: Jam nuė̃jo labai gera karvelė Brž. Mano trys karvės nuẽjo Kal. Stančiuo nuẽjo ir antras paršelis Trk.
27. refl. patikti: Jau ana man kad nusei̇̃na, tai nusei̇̃na Užp. Kaip tamstai martelė nusei̇̃na? Ds. Ar nuseinanti gi jam pana, kur piršlėm buvo? Ds. Man švieži kopūstai nenusei̇̃na Ds.
28. intr. netekti, prarasti: Nemokėjo žmogus laikytis, tai ir nuẽjo nuo žemės (nugyveno, nulaisino žemę) Sn.
◊ ant drãlo nuei̇̃ti Lzd niekais virsti. ×
ant skūrõs nuei̇̃ti nudvėsti: Jei būčiau bėrio negydęs, būt an skūros nuejęs Alv.
ant šuñs [uodegõs, karnõs Ut] nuei̇̃ti niekais virsti: Tas jo mokslas ant šuñs uodegõs nuė̃jo Snt. Ir antra diena ant šunies uodegos nuėjo!.. A.Vien. Tavo darbas nuẽj[o] an šunio! Lp.
į dõrą nuei̇̃ti pasveikti: Kadai duktė pasilpnėjus suvalgė džiovintą kirmėlę ir nuejo doron Antr.
į giriàs nuei̇̃ti nušnekėti nesąmones: Jis bekalbėdamas nuejo į girias Krtv.
į kapùs nuei̇̃ti numirti: Pirm laiko nuė̃jo vyras į kapùs Jnš.
į padùs nuei̇̃ti pajusti ką malonaus: Kap užgėrė, tai net į padùs nuẽjo Smn.
į pū́dymus nuei̇̃ti nušnekėti nesąmones: Jau nebežino, ką kalba, visai nuė̃jo į pū́dymus Jnš.
į šárkų bažnýčią nuei̇̃ti padvėsti: Jau šitas žąsiokas, man regis, nuei̇̃s šárkų bažnýčion Trgn. ×
nuo dỹvų nenuei̇̃ti neatsistebėti: Aš nė nuo dyvų nenueinu Šts.
nuo kóto nuei̇̃ti nusigyventi: Jo vaikai nuėjo nuo koto Sn.
nuo laukų̃ (laũko) nuei̇̃ti apsidirbti, suvežant derlių: Šiemet žmonės greit nuo laukų̃ nuė̃jo Jnšk. Kap nuei̇̃sim nuog laũko, tada bus geriau Arm.
nuo širdiẽs nuei̇̃ti dingti (rūpesčiui): Visi sopuliai nuejo nuo širdies [išgėrus] Plng.
padárgais nuei̇̃ti Rm sunykti, išnykti.
padaũkais nuei̇̃ti
1. BsPIV49 nudumti tolyn.
2. niekais virsti: Ir gerų tėvų sūnūs nuei̇̃na padaũkais Krtv.

padaũkiais (padáužom Vel) nuei̇̃ti KzR niekais virsti.
pagaugai̇̃s (pagaugiai̇̃s, pagaugomis V.Krėv) nuė̃jo Dg drebulys apėmė išsigandus, pasidarė baisu: Kai tik pamačiau jojant, tai man tep ir nuėjo pagaugiais Mrs.
papauribais (paperu Tvr) nuei̇̃ti Gmž niekais išvirsti.
pėdomi̇̀s nuei̇̃ti pasekti: Valstiečiai nuėjo darbininkų pėdomis rš.
per danti̇̀s nuei̇̃ti sukelti nemalonų jausmą: Net per dantis nuẽjo – koks šaltis Klt.
per padùs nuė̃jo [diegliai̇̃] sakoma apie išsigandusį: Marti išgirdo meitėlio žviegimą, ir jai net diegliai per padus nuėjo (manė, kad vagia) A.Vencl. O man tep nuė̃jo per padùs lyg grąžtu Rmš.
per ši̇̀rdį nuei̇̃ti
1. suskausti, nudiegti: Kaip kandau plutelę, tai net per ši̇̀rdį nuẽjo Ds.
2. sukelti skausmą, nemalonumą: Tie skambalai visada Uršulei nueidavo per širdį K.Bor. Ta žinia, kad sūnus mirė, jam per širdį nuėjo Jnšk.

per tvõrą nuei̇̃ti padvėsti: Mano karvė nuejo per tvorą Pls.
po žẽmėmis nuei̇̃ti numirti: Tai daug jaunų nečėse nuejo po žemėm Ut.
šùnio karnõn nuei̇̃ti Ut neduoti naudos.
šuni̇̀ms šė̃ko pjáuti nuei̇̃ti niekais virsti: Neprižiūrėtas vaikas nuei̇̃s šuni̇̀m šėko pjauti Jnš.
vagà nuei̇̃ti pasisekti: Kai nenuei̇̃na vagà, tai tada blogai Skdt.
vė́jais nuei̇̃ti niekais virsti: Jau trečios piršlybos nueina vėjais I.Simon. Viskas nuẽjo vė́jais Kv.
velnióp (po velniai̇̃s) nuei̇̃ti blogai baigtis: Viskas velniop nuėjo J.Jabl. Kad paimsiu baslį, tai viskas po velniai̇̃s nuei̇̃s (sudaužysiu) Jnšk.
žemỹn nuei̇̃ti nudvėsti: Karvė mūso nuẽjo žemỹn Slnt.
panuei̇̃ti intr. būriu nueiti: Vyrai panuẽjo balosna šienaut Dv.
paei̇̃ti
1. intr. einant palįsti (po kuo): Paeimi po kuo SD259. Paei̇̃na po tiltu Lp. Po stogu paei̇̃ti KBI43.
2. intr. neilgą laiką, neilgą tarpą eiti: Aš dar paėjaũ kelis žingsnius į priekį NdŽ. Keliaujant teko po keletą kilometrų pavažiuoti ir paeiti rš. Aš kad paeinù greičiau, tai iš širdies uždunstu Pn.
| refl.: Kiek pasiėjo tylėdami V.Krėv. Jis pasiej[o] ing kelią Azr.
3. intr. R galėti eiti: Teip pailsau, kad vos paeinù Alv. Kojoms nebepaeinù Šts. Nepaeina, kojas sopa Lp. Dabar mašinos nedyvai, negali keliu par jas paei̇̃t Skr. Radau vieną vištą nepaeinant Ėr. Buvo paeitama sniego viršu (nesmuko) Šts.
^ Turi daug kojų ir paei̇̃t negali (akėčios) Pnd.
| refl.: Ans su manim pasiei̇̃t (gerai eina) Vvr.
4. intr. H pasitraukti, pasišalinti: Tu nu vežimo toli nepaei̇̃k! Up. Kur tas būt paẽjęs? Trg. Kad kitas nu stalo paei̇̃na, rodos, kad paršelis ėdė Vvr. Jis man iš kelio paė̃jo KI502. Vyrai atsisveikino ir paėjo kiekvienas į savo namus prš. Dabar sėdos tėvas dūlių kepti, o sūnus paėjo baidyti BM382. Sako, jog paeidamas anims liepęs sau donę mokėti S.Dauk.
| refl.:
^ Kad tu ant galgių paseitumbei! B.
ǁ pasitraukti iš santuokos: Pati paejo šalin nu vyro Dr.
5. intr. išvykti, iškeliauti: Aš butą sau sudeginau ir nuo to čėso po svietą paėjau rš. Dvasia ateina ir paeina pagal savo tikslą M.Valanč.
ǁ išvažiuoti: Šoko ant paeinančio traukinio bėgių Grž.
6. intr. paslinkti, patraukti: Saulė jau aukštai paė̃jusi Ėr. Vakarop buvo, saulė buvo paẽjusi į medžius (medžių aukštumo) Šts.
| refl.: Siena grinčios pasiė̃jo iš vietos J.
ǁ paplaukti: Pusę dienos laivas beveik iš vietos nepaėjo J.Balč.
7. intr. pasrūti, aptekti: Mūs visos pievos [v]andeniu paeję Trgn. Jaujoj pečius išgriuvo – vanduo iš apačios paė̃jo Ėr. Jau prūdas vandeniu paẽjo, ledas tirpsta Ds.
| Vandeniu paė̃jus duona Kp. Vandeniu paẽjusios bulbės (vandeningos) Rod. Visi avies dūbliai vandeniu paė̃jo Lnkv. Pienas išrūgom paẽjęs Ds. Tavo dešinė akis krauju paẽjusi Ds. Mėsa kraujais paė̃jus Ėr.
| refl.:
^ Po gulinčiu akmeniu vanduo nepasei̇̃t Dv.
ǁ apsitraukti (kuo): Dūmais paė̃jo kaminėlis [lempos] Ėr. Juoda žemelė dūmais paėjo LTR(Lnkv). Ilgai dairėsi į rūku paėjusį sienoje kabantį veidrodį rš. Šilas buvo kvapais it kokiais rūkalais paėjęs J.Paukš. Bluzganom paė̃jęs (bluzganotas) Grž.
8. intr. mesti darbą, tarnybą: Paẽjo tarnaitė Dr. Nuo ūkininko paėjo, sakydamas norįs vėl iškeliauti prš.
9. intr. būti kilusiam (iš kur ar iš ko): Ji paei̇̃na nuo Pašakių Pc. Jis paei̇̃na iš Kybartų Vlkv. Jis paei̇̃na iš geros giminės Krs. Tai žmogus iš beždžionės paeina? rš. Ar šuo paeina nuo vilko ar nuo kito ko, sunku įspėti Blv. Didesnė dalis šitų pasakų paeina iš Griškabūdžio valsčiaus Bs. Alaus kartumas paeina nuo apynių daugumo rš. Ligos bičių paeina iš nemokėjimo apsiėjimo su jomis Nz. Prūsai tuomet dar tvirtai laikėsi savo iš senovės paeinančios tikybės Bs.
^ Kas iš širdies paeina, tas širdį ir pasiekia Sim. Iš sutikimo paeina tvarka, iš kovos – suirutė Sim.
10. intr. nusitęsti: Ežeras paei̇̃na po Gudeliais Rm.
11. intr. įlįsti, įsmigti (po kuo): Rakštis po nagu paė̃jo Ėr.
12. intr. pasklisti, paplisti: Paẽjo kalba, ka dukterei jau nebgerai Krš. Bet kokia kalba par žmones greit paei̇̃na Vžns. Seniai paẽjo žinia apie vestuves Sv. Paẽjo paskalas, kad anys jau ženijas Ut. Visi … sužiuro į tą pusę, iš kur balsas paėjo A1884,371. Ir paėjo plačiai tas garsas BsMtII107. Paėjus tokiai žiniai net mums blusos užmirė rš.
13. intr. susinaudoti, susieikvoti: Aure kiek jau taukų paė̃jo! Pn.
14. intr. apaugti: Lėkšti, toli įbrendami ežero krantai paėję nendrėmis J.Balt. Žolėm paejo tie akmenėliai, kur broliukai sėdėjo (d.) Užp.
15. intr. prinokti, pribręsti: Paei̇̃s rugiai Šr.
16. intr. imti darytis: Kaip tik paei̇̃s naktys ilgyn, rudenį liuob ir vaikščios žvakelės po laukus Trk. Mokslinyčia geryn paejo, vaikų kas metą buvojo į 200 M.Valanč.
17. intr. įvykti, atsitikti: Regėt, ką gali paeit šitep Šč.
| refl.: Taip pasiė̃jo, t. y. iš netiesų atsitiko J.
18. intr. atsigimti: Nu gaidžio paẽjo viščiukai visi raudoni Užv. Po kokiai veislei šitas arklys paei̇̃na? Alv. Jūs kumeliukas po kumeliu paẽjęs Lš.
19. refl. įskausti, pasimušti (beeinant): Pasieit kojos nuo smilties, kad basa eini keliu, t. y. skauda padus J. Toli eitant pasieita kojų apačios Vvr. Bevaikščiojant ir kojos pasiẽjo Pš. Agatės pasiejo kojos, pasidarė papautai M.Valanč. Užvažiavom ant brukio, kojos [arklio] pasiejo Vvr.
20. tr. palenkti į savo pusę, papirkti: Jis visus policninkus paejo Up. Sako, ans viršaitį su šimtine paejo Šauk. Iš kalbos matyti, kad viršaitis yra ano paeitas Kv. Griežto žmogaus nepaei̇̃si Ll.
21. refl. sektis, pasisekti: Jam gyvuliai pasiei̇̃na – kokį tik užliks, tai kap iš pieno plaukia Ign. Jau anam pasei̇̃na Dglš. Kai kada ir iš niekų pasei̇̃na prasgyventi Ds. Pirktos bitės nepasei̇̃na Mlt. Šiuokart pasẽjo gera karvė pirkt Ut. Nepasiejo mumiem su šita gira Lzd.
| Kas pasei̇̃s (klius), tą nutversim Ėr.
22. refl. Kv pasirodyti, pasireikšti (kuo): Ji visus ponams skundžia, žinoma, liežuviu pasieidama gera Žem. Vytautas, norėdamas dar geru pasieiti kryžeiviams, patsai padėjo jiems piles suardytąsias atstatyti S.Dauk. Pašvęsk man druską gyvoliams, aš geru pasieisiu (atsilyginsiu) J. Gera pasẽjo, bičių spietlių davė Užv. Nori darbščiu pasieit, todėl ir dirba Nmk.
23. intr. priklausyti: Laikas nuėmimo paeit daugiaus nu pribrendimo tabokų S.Dauk.
24. intr. palošti (kieno naudai išleisti kortą): Išeidamas gilę jam paėjai̇̃, dabar ims jo karalius Jnš.
25. intr. nustipti: Šį metą jau dvi karvės paẽjo Kl. Pernai par lytotas dienas šmotas vištalukų paẽjo šalin Vvr.
26. refl. patikti: Man pasei̇̃na ta karviotė Km.
27. refl. tikti, būti tinkamam: Paveizėk, ar tas raktas nepaseis į tas duris Akm.
28. intr. Krtn pasilakstyti, pasivaikyti: Paeina karvė R. Kumelė paẽjus Pnd.
| refl.: Pasiėjo karvė B. Karvė tik iš antro karto pasiė̃jo Jnš. Pasėjo kumelė B. Mano kumelė gal bus jau pasẽjusi Lš.
◊ dienosè paei̇̃ti pasenti: O abu buvo paejusiu dienose savo GNLuk1,7.
į kū́ną paei̇̃ti pariebėti: Į kū́ną paẽjo kaip gerą išėdį gavo Šts.
mẽtai paei̇̃na darosi suaugęs: Mergaitei jau mẽtai paei̇̃na, jau gali ir už vyro eit Mrp.
mẽtuose paei̇̃ti susenti: Ona buvo labai metūse paejusi I.

×padei̇̃ti (hibr.) intr.
1. prisiartinti: Jau žiema. – Jau ir čėsas padei̇̃na Švnč.
2. neilgą laiką paeiti: Kiek padeinù, pasilsiu ir vėl einu Aps.
3. pakilti: Saulelė padeina aukščiau Lz.
4. Slk patikti: Kaip tau, man tai nepadeina šitoj mergiotė Skdt.
ǁ reikšti simpatijas: Tai jų Jonas an Stasią padei̇̃na? Klt.
5. būti panašiam: Šitie liežuviai, latviškas ir lietuviškas, padei̇̃na vienas in kitą Brsl.
parei̇̃ti intr.
1. H, R einant sugrįžti: Pareinù namo, gi žiūriu – nieko nebėr Pg. Iš Tilžės, iš Karaliaučiaus pareinù KBI45. Vyrai jau pietų pareina J.Jabl. Jau trečia diena kaip nebepareina rš. Parein jauteliai būbaudami KlvD6. Aš benoriu namolei pareiti J. Sutikom seselę parei̇̃nančią Lzd. Laukė duktės pareinant LB158. O aš parėjaũ pas savo močiutę JD558. O kaip parėjaũ rugelius grėbus, siuntė anyta jautelių ginti JD814. Kelias dienas parėjai atostogų? J.Jabl. Gintautas parėjo persivilktų Vaižg. Parẽj[o] neparẽj[o] (tik parėjęs) ir už darbo griebė̃s Lp. Iš kur parė̃jot? Vl. Buvau parėjęs, bet paskui vėl išėjau J.Jabl. Kur taip ilgai užtrukai, namučių neparėjus JD721. Parėjęs šokęs laukužį arė KlvD295. Baudžiauninkas parė̃jęs galop stramūžija gaspadinę J. Į lauką ėjau – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai J.Jabl. Ei barė barė mane motinėlė ilgai neparėjus J.Jabl. Nieko jai nedarykit, iki aš pats pareisiu Plv. Ar greit pareisi̇̀ namo? Ds. Ar pareisi kada, kai ežys su mielėm? Sln. Parei̇̃s tėtukas priešpiečių Nm. Toli mano tėviškelė, negaliu pareiti KlpD11. Parent žmonėms ing namus savo Mž492.
^ Veršiu išėjo, jaučiu parėjo J.Jabl. Ejau nenorėdamas, parejau šokinėdamas LTR(Šll). Mainai verkdami parei̇̃ta (numaino) Šts. Neduos Dievas nueidamas, duos parei̇̃damas Rm.
| refl.: Jis parsiėjęs iš karčemėlės, jis mane barė ir šalin varė JD1229. Parsei̇̃ (eik) nuo pečiaus – susdeginsi! Dsn.
2. parvykti, parvažiuoti: Parẽjo tryleka metų subuvęs Amerikoj Plng. Po vienerių metų parėjo pirmasis sūnus I.Simon. Po penkių metų parẽjo Vžns.
| prk.: O kad rogiakelį padarytų, tai mūs medžiai lengviau namo parei̇̃tų Gs.
3. atvykti, atvažiuoti: Dėdė savo visą turtą pragėrė, veizėk, ant senatvės ims ir parei̇̃s (ateis gyventi) dar pas mumis Vkš. Ant pagalbos pareiti ledų dėlei nebuvo galima Kel1881,34. Ar iš tolo parėjai čia gyventi? J.Jabl.
pareitinai̇̃ adv.: Jis pardavė ūkį pareitinai̇̃ NdŽ.
ǁ prk. gimti: O kaip jam dar vaikų parėjo, ponu jau laikė jis save I.Simon. Ne čėsu an svieto parė̃[jo] (netikęs) Gs. Per greitai parė̃jęs kūdikis (pavainikis) KI473.
4. atslinkti, artėti, priartėti: Perkūnas parei̇̃ta iš pietų griaudamas – būs šiltas, geras metas Šts. Parei̇̃ta lytaus – juodi visi pašaliai Plng. Šalta žiema šalin eina, jau pavasaris parei̇̃na Nm. Bet jau dabar ir žiema parejo S.Dauk. Minija teka tingiai ir liūdnai nujausdama pareinančią žiemą I.Simon. Nesijuokit, vyreliai, parei̇̃s ir jums tos dienelės Skr. Dabar laikas parė[jo] su tom kiaulėm Gs. Pareis toki čėsai Žem. Rakas mano pareit R118. Parei̇̃ta tie daržai: vienas darbas po kito eita viršuo Dov. Mislijau, kad man galas pareis Ašb.
^ Kaip pareis laikas, bus ir vaikas LTR(Jnš).
ǁ parlėkti, parskristi: Čia bitės jau su raudonomis, jau su geltonomis ir baltomis kojomis pareit taip, kaip yra buvęs žiedas, nu kurio tas dulkes parneš S.Dauk. Jei būs parei̇̃tančios bitys, pareis pačios Dr.
ǁ atvažiuoti (susisiekimo priemonei): Kada parei̇̃na autobusas? Rdm.
ǁ atitekėti, atbėgti: Vilkė (upė) parei̇̃na nū Kamščių Pgg. Šaltuona, kas ją žino, parei̇̃na ji gal nuo Kauno Jrb.
ǁ priartėti skirtam laikui, terminui: Parejo berneliu[i] in vainelę joti (d.) Kb. Pareis mokestis mokėti, o kapeikos neturu Skdv.
5. kilti (iš ko): Jis parei̇̃na iš Žūkų giminės Drsk. Vilkauja upė buvo, nuo jos parėjo vardas Vilkaviškis Vlkv. Parėjo tas sprendimas iš to Vd.
| Jei parei̇̃s iš šnekos, aš ir pasakysiu Gs. Man neparė̃jo į šneką, tai ir nepaklausiau Ss.
6. apsiimti tarnauti: Pareik pas mane į vaikius Dr. Rasit pas mane pareitumėte už berną? rš.
7. tilpti: Kiek parei̇̃na rugių maišan? Mlt. Į maišą du pūrai avižų neparei̇̃na Šl. Šitam maiše daug grūdų parei̇̃na Svn. Neparei̇̃na aruodan grūdai Ds. Šitan vežiman parei̇̃na pusantros kapos rugių Ds. Į tą geldą parei̇̃na kokie trys viedrai Pc. Kešenės didelės, daug parei̇̃na Ėr. Ar visi maišai parėjo vežiman? Sb. Pienas kaip tik puodynėlėn parė̃jo Dl. Šiemet linai į vieną marką neparė̃jo An. Rugiai miežiai užderėjo, kluonan svirnan neparėjo LTR(Slk). Parei̇̃s visi javai klėty Brž. Obuoliai šiemet ant užlų neparei̇̃s Trgn. Tavo ranka į tokią pirštinaitę neparei̇̃s Pn. Pasistumk, visi parei̇̃sma ažu stalo Ds. Ar parei̇̃s skietan audeklas? Slm. Maža stuba, kur tau tiek žmonių parei̇̃s! Brt. Pareista visi namuos – kam muštis! Km. Ką gi pykstatės, ar jau gryčioj nepareinat? Ant.
| prk.: Kaip mokytojai parei̇̃na (žino, moka) tiek daug? Pn.
^ Nedėk jo kišenėn, ir maišan nepareis TŽIV514. Jei į peklą nepareis, vis tiek į dangų suleis LTR(Jnš).
ǁ prk. sutikti, sugyventi: Neparei̇̃na su gyventojais Ut. Ką jūs nepareinat, aš tuoj paimsiu rykštę Ut.
8. susinaudoti, susieikvoti: Kiek turėjau drobės išsiaudus, tai visa ir parẽjo marškiniam Ds. Parei̇̃na sau, daug nėra Pl. Iš kur čia, kūmutėle, sudėsim tą sviestą, patiem parei̇̃na – tiek šeimynos Jnšk. Augančiam pareita du kilu duonos dieno[je] Šts. Anam visas milas parejo – maniau, kad liks ir man švarkas Plt. Visi pinigai jam vienam parejo Plt.
9. sklindant pasiekti: Garsas parėjo iki manęs J.Jabl. Parejo žodis, kad miręs vyras Šts. Iš Rymo pareit žinia, kad popiežiaus paskiausioji adynėlė jau visiškai netoli beesanti LC1877(bandom.numeris).
10. nusmegti: Langai žemėn jau parėję, išsikreipę durys rš.
| prk.: Suvaikėjęs, in mažų dienas parė̃jęs Grl.
11. impers. reikėti, prisieiti: Argi jau parei̇̃s prie daktaro kreiptis? NdŽ. Parei̇̃s i mums veselė kelti Skdv. Kam parei̇̃na važiuot? Lp.
| refl.: Mūsų prabočiams nuolat parsieidavo kovoti už savo žemę prš. Pareitisi mumus visiemus rūpinties BPII88.
12. atsidurti, pakliūti: Parė̃jo į bėdą, o kas kaltas? Gs. Aš į didelius vargus parėjaũ, įpuoliau KII21. Jis į skolą parė̃jęs KI521. Taip ir parėjai ant prapuolimo kelio I.Simon. Kad aš ir į cuktūžę pareisiu … [, bet mušiu] I.Simon. Po kieno valdžia parei̇̃ti KBI43.
ǁ patekti: Ir Brinkių ūkis parėjo į Gaičiaus rankas I.Simon.
13. būti atsiunčiamam, atsiųstam: Man grometa atėjo, parė̃jo KII377. Laiškas parė̃jo Srd. Pas mus net keli laikraščiai parei̇̃na Gs. „Tilžės Keleivis“ pareit kas nedėlę prš. Dideli tau pinigai tuoj parei̇̃s Ss. Kai žvirblis į lango stiklą atsimuša, tai pareis kokia naujiena LTR(Lš).
14. užaugti: Palauk, kai jis parei̇̃s į vyrus, tai tau vis tiek nedovanos Gs. Palauk, nekirsk, tegul parei̇̃na nors į pagalį Ss.
ǁ sukakti: Kai parei̇̃si į septyniolika aštuoniolika metų, galėsi vaikščiot į vakarėlius Skr.
15. tapti, išvirsti: Vaikai visai į nėkus parejo Ll. Žmogus ligoj ant niekus parei̇̃na Pg. Koki gėda taip ant nieko pareiti prš. Ant naudos pareit R337. Šis paaukštinimas ir visiems jo broliams ant gero parėjo brš.
16. žr. įeiti 16.
| prk.: Į garbę rūtos parėjo LTR(Plv). Ir kopūstai šiandien parė̃jo į garbę Alk.
17. atrodyti: Kaip tau geriau parei̇̃s, teip tu ir padaryk Skr.
18. atsitikti, išeiti: Taip nebus, ant to nepareis R229. Vis tiek ant to pačio parei̇̃s Srj. Man teip sakė ir teip parė̃jo Pgg. Tai kaip žmogui pareina, katras save aukština! BsPIV6. Aš tau sakiau, kad tu teisybės niekam nesakytum, matai, kaip tau parėjo BsMtI151. Sakyk, kap tau ten parẽjo? Lš.
ǁ pasitaikyti: An svieto gyvenant visaip parei̇̃na Klvr. Ką matėm, tai matėm, daugiau neparei̇̃s matyt Sdr.
19. pasisekti, pavykti: Jiems su žeme dabar gerai parei̇̃s Žlp.
20. priklausyti, priderėti: Po kiek jam ant dienos parė̃jo? Gž. Mums malkų vežimas (už malkų vežimą) parei̇̃na penki šimtai Lkv. Tai kiek čia dabar man pinigų parei̇̃na už tuos kviečius? Ss. Man dar penki centai parei̇̃na Al.
parei̇̃nančiai
pareitinai̇̃
| refl. BPI13: Parsieit padonims klausyti vyriausybės CI769. Tie piningai man parei̇̃tis KII378. Man parei̇̃tis duoti, o tau imti K. Ne, gaidaũ, nesiūlyk joms, kas joms neparei̇̃tis K.Donel. Nėsa čionai iš tiesų pareitis sakyti – juo veikiaus, juo geriaus prš. Kaip pareitis (pagal nuopelnus) N.
21. būti priklausomam (nuo ko): Nuo to parei̇̃na jūsų likimas NdŽ. Veršio sveikata pareina nuo karvės sveikatos rš. Pasigailėti ir dovanoti nuo teismo nepareina rš. Nuo jo pareidavo, kiek kuriam padegėliui miško duoti A.Vien. Šis sakinys parei̇̃na nuo kito J.Jabl. Brangumas parei̇̃na ant sviesto [rūšies] Trg.
| Tuomet, kai suaugsi, nuo nieko nebepareisi J.Jabl.
^ Kad ant didumo parei̇̃tų, karvė kiškį pagautų J.Jabl.
parei̇̃namai
22. tikti, pritikti: Miežiai pareina sėti po žieminių javų rš. Taip elgtis nepareina J.Jabl. Nepareina gi tep! Sn.
| refl.: Elkimės, kaip mums pareitis MŽ. Mums pareitis klausyti BPII83.
^ Ant drūtos šakos pareitisi drūtas vagis B.
ǁ praversti: Ačiū! Labai jau pareis Žem.
23. Alk kainuoti, kaštuoti: Kiek tau tas kostiumas parẽjo? Kv. Su visu parei̇̃na lig dviejų šimtų rublių Skdv. Jai dvidešimt keturi šimtai parei̇̃na tas šienas Jrb.
24. būti (pagal giminystės ryšius): Jis pareina man giminietis BŽ117. Aš nepareinù jom teta Lp.
◊ į aki̇̀s parei̇̃ti (kam) pasirodyti (kieno) akivaizdoje: Jis vengia man į aki̇̀s parei̇̃ti KI55.
į gálvą parei̇̃ti kilti minčiai: Vilkui parėjo į galvą, kad liūtas nestiprus J.Jabl. Man nė į galvą nepareitų taip kalbėti J.Balč. Ma[n] apie tai visai neparė̃[jo] in gálvą Prn.
į kẽlią (kẽlį, kójas) parei̇̃ti nusidėti, užkliūti (kam): Aš tau niekad į kẽlią neparėjaũ, ko tu mušiesi? Alk. Jis man į kẽlį parė̃jo KII363. Apie mano Vilių nesirūpink – jis niekam nepareina į kojas I.Simon.
į metùs parei̇̃ti suaugti: Jau parėjau į metus – jau turite žentą imtie LTI17. Kai parėjo į metus, ir įgijo sau ragus LTR(Snt).
į prõtą (prie prõto) parei̇̃ti suprotėti: Vyriausias sūnus suaugo, parėjo į protą V.Kudir. Kada išeis už vyro, savaime prie proto pareis I.Simon.
į véidą parei̇̃ti pasitaisyti, pariebėti: Dabar ir išsimiega, ir pavalgo, o da į veidą nepareina, da sudžiūvus Gs.
ki̇́ek [ti̇̀k] parei̇̃na smarkiai (mušti): Duoda vagiui, ki̇́ek parei̇̃na Pn. Prilupę kiek tik parejo, veselnykai sviedė Joną lovon ir vėl ėmė šokt BsPII245.
namõ parei̇̃ti mirti: Nedagalinėj[o] nedagalinėj[o] ir parẽj[o] namo Vrnv.
paparei̇̃ti intr. būriu pareiti: Mergos paparẽjo iš uogų Dv.
péreiti
1. tr., intr. H peržingsniuoti: Péreiti ribą DŽ. Ana párėjo par lieptą J. Per lieptą tai aš neperei̇̃siu – galva sukas Slm. Péreik per vieną lentą nesverdakuliuodamas Ds. Nebijojau tamsią naktį laukelį pereitie BsO156. Purvais pereiti negali N. O kur mes ėjom, kur mes parėjom, nežels žalia žolelė JD954. A nepáreitamos buvo ganyklos Pln. Laukas tiktai par tris dienas pareinamas I. Jos vyras tarnavęs pereinamojo punkto viršininku rš.
^ Lauko nepereisi, kelio neišmatuosi TŽIII376. Su neteisybe visą svietą pereisi, bet atgal negrįši NžR. Nevalgęs pereisi tris keturis laukus, o nuogas nė per slenkstį neperžengsi B. Duona – basas velnias nepereit (prasta) rš.
ǁ peržingsniuoti skersai priešais einantį: Už ką tu kęsi, už ką tu vargsi, niekam bloga nepadarius, viešo kelio niekam neperėjus V.Krėv. Jei tau par kelią pareis žmogus arba parbėgs katinas, arba sutiksi mergaitę einant, atsitiks nelaimė (priet.) Prk.
ǁ tr. išvaikščioti: Beieškodamas sau tinkamos vietos, jis perėjo dešimt namų J.Balč. Perėjo kalnus, aprašė jų augalus Ašb. Jisai pérejo tą miestą skersai ir išilgai BM293. Pereikite žemę, ją aprašykite ir sugrįžkite pas mane SkvJoz18,8. Visą sodelį parėjau, vyšnių uogelių neradau JV226.
ǁ intr. nustoti, baigti eiti: Didiejai žmonių būriai párejo, dabar tik viena kita boba dar kiūbrina Up.
2. tr. einant peržiūrėti, patikrinti: Vis samdininkų darbą páreik Grdž. Kelį páreikiat, vyrai, – gubernatorius važiuos Als.
3. intr. išeiti pasivaikščioti: Popiet péreisiu iš nuobodumo Sdk. Sėdi sėdi tamsta namie, nė nepéreini niekur Ds. Neturėdamas apsivilkt nepéreisi Trgn. Reikia péreit ben kiek An. Turiu geresnę drapaną, tai tą reik čėdyt péreit, o namie bile kap apseit galiu Gs.
| refl.: Nor toli, ale pérsieisi, dar jaunas Azr.
4. tr. beeinant pamušti: Pérėjau pėdą, dėl to nepaeinu skaudėjimu Plv. Pérėjau turbūt koją, kad tep man dabar skauda Plv. Páreitas kojas mes negydom – pasakė daktaras Nt.
ǁ refl. pervargti beeinant: Ejo žmogus į Plungę ir parsiejo Pln. Kitas arklys eina, ligi pérsieina, bet nestovės Ds. Vieną dieną pérsieisi, tai kitądien kojų nepatrauksi Ds.
5. intr., tr. persikelti: Žemaičiai lietuviai, viena valanda tokiose valtėse upę parėję, gudus iš nežinių antpuolė S.Dauk. Tę povaliau eis, ant kitų rėlių péreina Mrj. Pakilo da didesnis vėjas, perėjo liepsna į kitą pusę kelio Ašb. Štai mes pereitam pas vyrus šituos Ba1Kar14,8.
| prk.: Pereina tėvų nuodėmės ant vaikų ligi į trečią ir ketvirtą eilę I.Simon. Dūšia su kūnu ne miršta …, bet pereit ižg mirimo ing gyvatą DP578.
| Pérėjo kiton vieron Pnd.
ǁ intr. pakeisti (darbą, vietą ir pan.): Péreiti į kitą kursą DŽ. Iš teorijos péreiti į praktiką NdŽ.
ǁ intr. atitekti (kitam): Jo turtas perėjo į svetimas rankas rš.
ǁ intr. pabuvoti: Péreis per jo rankas – sugadintas daiktas Klt.
6. intr. būti suvartojamam: Augančiam páreita du kilu duonos dienõ[je] Šts. Kvartūgelių turėdavusi po devynis, po dešimtį, o ir taip visi pareidavę Plt.
7. intr. perlįsti: O tai parėjo par jo širdelę ta kulka kaip bitelė JD1085. Pigesn verbliūdui pereit per bulį adatos, o neg lobingam įeit dangaus karalyston DP484.
8. intr., tr. prasiskverbti: Pereina saulė miglą R83. Ir saulė per purpurą nepéreina (neperšviečia) Trgn.
^ Ateit ubags, ant lops lopo, per tus lopus vanduo nepéreit (žąsis) Sch68.
ǁ intr. pasrūti, aptekti: Bulvės rūsė[je] [v]andeniu párejo Šts.
ǁ tr. paveikti: Alus pereit mane B. Ans yr aistros páreitas – lyg beprotis Šts. Šaltis pérėjo, bet da tiko valgyti [bulvės] Ėr.
ǁ intr. persmelkti: Šiurpas perėjo per visą kūną J.Balč. Kuriam par kūną nepareis šaltis? brš.
ǁ tr. persmeigti: Nes ateis čėsai, jog kalavijas galingas pereis širdį tavo MP45. Ir tavo dūšią pereis kalavijas BPI114.
9. intr. praslinkti: Gaidykste perėjo būrys lytaus Žem. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis péreina, tai nieko Trgn. Pérė[jo] per kaimą krivuilė (raginimas raštu), kad važiuotų į stuiką Gs.
| Kiek per jo rankas pinigų pérėjo! Gs. Bylos péreidavo per jo rankas NdŽ.
10. tr., intr. pervažiuoti, perslinkti: Dirbo ant geležinkelio, ir pérėjo mašina – kojas nupjovė Rdm. Tekinis párejo ir sulaužė šakę Šts. Žemė minkšta – párejai porąsyk su drapaku, ir gerai Šts. Dirvą reikia tik pereiti su akėčiom (lengvai išakėti) Jnš.
| Koks čia siuvimas, páreina (susiuva) su mašina Skr. Trobą, prieangį su šluota pereina (pašluoja) rš.
| Marios kas diena pereit (užlieja) kraštus ir vėl sugrįžta SPI270.
ǁ intr. peršokti: Párejo par tvorą Rs.
11. intr. pavirsti, pasikeisti: Trečiasis taurėlaiškis panašus į vainiklapį ir pereina į pentinėlį rš. Jo meilė pérėjo į neapykantą DŽ. Jo balsas pérėjo į šnibždėjimą NdŽ.
12. intr. nustoti, liautis, pasibaigti: Tuoj pereis lietus, galėsma važiuot Dbk. Parėjo lyti Grg. Perėjo noras SD209. Pereina visas noras dirbti, kada nematyti jokios naudos I.Simon. Užgėrė sviesto sūrymo, ir gumbas pérėjo Lnkv. Gal péreis [liga], jau nebe taip karšta galva Sdk. Ar perėjo skaudėti dantis? Vkš. Nuo tų liekarstų pérėjo karštis Gs. Pareis rūstybė brolio tavo S.Stan. Išgąsčiui parėjus kėlės M.Valanč. Tep negali péreit Azr. Sakai, jau visi rūpesčiai párėję Skr. Laimė, kad tep gerai viskas pérėjo Gs. Pakavojo tą tėvą, ir taip gerai jam perėjo BsPIV30. Prilygintas … miegui, veikiai perenčiamui KN255. Dangus ir žemė pereis, bet žodžiai mano nieku būdu nepereis Ch1Mr13,31.
ǁ pasikeisti: Laukiau mieste péreinant oro Krsn.
ǁ tr., intr. nustoti skaudėti: Išgerk žolynų, tai ir pilvas pereis Rod. Ar tau da nepérėjo galvą? Alk. Kad tie dantys páreitų, vėl ateičio Grg.
13. intr. R367 praeiti, praslinkti (apie laiką): Vos kelios naktys perėjo, štai jau vislab buvo nuėsta K.Donel1. Pereina tas žmogaus gyvenimas kap vanduo Jz. Péreina jaunysta Jz. Atmena seniai perėjusių metų negirdėtą vėtrą Tat. Pereis tiek metų, kiek yr lašų mariose vandenio brš. Péreitus metus, péreitą rudenį J.Jabl. Iki metui péreinant R75.
ǁ pasibaigti (skirtam, įprastam laikui): Pusę metų buvau párejęs, dėl to manęs neėmė į kantoną Šts. Taip norėjau valgyti, perejo per parą, ir nebenoriu Ds.
14. tr. išmokti: Visus mokslus pilnai ir tobulai perėjęs Ns1833,1. Vaikelis gan gerai mokės – gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
ǁ baigti (mokyklą, mokslą): Maža klasių pérejus Aps. Perėjo mokslus didelių mokslainių Tat.
15. tr. CII559 būti pranašesniam, viršyti: Jį ne bet kas péreina Up. Vaikas péreis ir tėvą (bus piktesnis už tėvą) Gs. Su liežuviu ano nėkas nepáreis Vvr. Pri mokslo ana visas páreita Slnt. Šiaudiniai auliai toli pareit medinius S.Dauk. Drūktenis perėjo abu švogerius stovyla, galva ir iškalba Žem. Visokią išmintį žmogaus pereit … ansai gražumas DP542. Mokintinis nepereit savo mokintojį BtMt10,24.
^ Zopostingas pereit turtingąjį B. Sveikata viską gi pereit B. Sviets griekais, pekla velniais pereit B.
16. intr. būti duodama viršaus: Kur mano nepéreina – imk sau ir šitą Ds. Ką čia su tavim ginčysies, tegu mano péreina Alv. Kad taip tai taip, tegul mano péreina (nusileidžiu)! Alk. Motiejus tau oho – jo nepereis šiaudas! Lp.
17. tr. nulenkti, papirkti: Ans teismo nebijo – teisė[ja]s yr ano páreitas Sd. Mano gi̇̀zelis buvo péreitas, greit sumalė Ėr.
18. intr. sekti vienas kitą, pasikeisti: Kiek vainų párėjo jau man Brž. Čia per metus ar aštuoni vargonykai perėjo Rm.
19. intr. pakeisti objektą: Pradėti gydytis reikia nuo lengvesnių vaistų, o paskui pereiti prie stipresnių rš. Pereinu prie antrosios ataskaitos dalies sp. Jis dažnai pereidavo [nuo „tu“] prie „jūs“ rš.
ǁ imtis ko nauja: Kariuomenė pérėjo į puolimą DŽ. Jam nesmagu, kad svečiai į tokius ginčus perėjo I.Simon.
20. tr. pasklisti, apimti: Ir perėjo garsas jo visą Siriją BtMt4,24.
21. tr. perkęsti, pernešti: Jis jau pérėjo visus bandymus Gs. Kožnas šventasis daugel vargų ir pagundinimų parejo M.Valanč.
22. tr. pereilioti: Kai péreisiu visus diržu, tai ir rejestys išbėgs Ds. Ir teip pereik visus titulus, o rasi maža ne visus bažnyčiai duotus SPI222.
◊ ãkys péreina nužiūri: Pagenda pienas, kai ãkys péreina Ds.
per gálvą péreiti pagalvoti: Mislijau, aną į pačtą nusiuntė – taip sau par gálvą párejau Slnt. Per jų visų galvas perėjo tos pačios mintys V.Kudir.
per metùs péreiti senstelėti: Jau per metùs pérėjus ši pana Ds.
per rankàs péreiti užeiti kitam iš priešakio (pjaunant javus): Anas man perejo per rankas – pjaut negaliu, kap sopa Vrnv.
[per] ši̇̀rdį péreiti sujaudinti: Par ši̇̀rdį párejo ta baisi žinia Šts. Verkia ponas, ir man širdį perėjo, apsiverkiau LzP.
širdi̇̀s pérėjo atsileido pyktis: Pérejo širdi̇̀s, ir nuejo Rdš.
pieei̇̃ti (dial.) intr. ateiti: Žiema pieei̇̃ta, lõša grajy[ja] pasisėdę Kin.
praei̇̃ti
1. intr., tr. H, R pražingsniuoti (pro šalį): Niekaip nepraeisi jų nepastebėjęs Blv. Nepraeik pro mane, užeik pas mane J. Jis niekad nepraei̇̃na pro mus nepašnekinęs Gs. Ižgirdo minią praenčią DP102. Savo kelią praė̃jo (neatitiko kelio) Ėr. Jau pro liepą praėjo rš. Potam ne tiktai kaip praeidams jiemus pasirodo, bet ir gerą valandą pas juos ir po jų akim pasiliekt BPII22.
^ Nepraejęs šunų, strypų neišmėtliokis Kv.
| refl.: Tylom kap kiaulė prasiejo (praėjo nepasisveikinęs) OG27. Mes prasiėjom visai tykai, be jokio žodžio BsV158.
ǁ tr. išvaikščioti, pereiti: Panūdo jaunas praeit pasaulį rš.
2. refl. nueiti šalin, pasišalinti: Sakau tau, prasei̇̃k iš kelio! Trgn. Šuva iš viedro lakė pieną, kap prilakė, ir prasiẽjo Ml. Prasei iš lango (neužstok lango), bo man nieko nesregėt Grv. Prašom prasei̇̃t, jėg par mum nepatinka Ds. Kad žinojęs, tai būč prasẽjęs Trgn.
3. intr. praslinkti, nuslinkti: Lukterėk, kol praei̇̃s lietus Dbk. Griaustinis baigia praei̇̃t, jau saulė pasirodė Sdb. [Nustebus] tarytum šaltis per jo nugarą būtų praėjęs rš.
ǁ pravažiuoti: Dieniniai traukiniai buvo jau praėję rš.
4. intr. pranykti, pasitraukti, nustoti, liautis, dingti: Trumpalaikiai priepuoliai praeina, nesuspėjus panaudoti bet kokią terapiją rš. Ar jau tau tas galvos sopėjimas praė̃jo? Vb. Sutinimas jau praėjo rš. Išėjau į orą, ir praė̃jo miegas Gs. Ji apsvaiginta kanapėmis, ir tas svaigulys visai praeis J.Balč. Man praėjo bet koks noras juoktis iš jo rš. Praejus pirmam džiaugsmui pradėjo vadžioti I. Viskas šioj pasaulėj praeina ir mainos prš. Tai vis daiktai praeinami J. Nepraeis šita giminė, iki tatai vis stosis BtMt24,34.
^ Kas praėjo, tas negrįš PPr199. Geras darbas nepraeis dykai Rs. Kentėk, dantis sukandęs, nelaimė buvusi praeis M. Žadėtoji nepraeis S.Dauk.
praeitinai̇̃ adv.: Da ligšiole sopėjo dantį, ale praeitinai, ė dabar be perstojės Ml.
5. intr. prasiskverbti: Griovys taip užakęs, kad vanduo nebepraei̇̃na Sb. Jegu tik bus koks plyšelis, šaltis ir praei̇̃s Sb. Pro taip uždangstytus langus mažai šviesos tepraei̇̃na Sb.
ǁ pralįsti, pratilpti: Norėjom išnešti bačką, ale pro duris nepraejo Up.
6. refl. įsitraukti į ėjimą: Paki prasei̇̃na, vis iš tyko eina Sld.
7. intr. praslinkti (apie laiką): Taip praeina kelios savaitės J.Jabl. Čia brikšt, te brikšt, i praei̇̃na diena Mžš. Visas amžius praėjo, ir nieko gero Pn. Praẽjo tavo jaunos dienelės Ds. Naktis praėjo laimingai rš. Neilgai betrukus praejo baisi gadynė M.Valanč. Kai trys metai jau praėjo, tai pareit jaunikis šis KlvD61. Šiemet taip praėjo uogos, nieko neprisiviriau Ėr. Praẽjusį metą taip nelijo Vkš. Nuo praejusio meto baisus badas buvo visoj Teutonijoj S.Dauk. Praėjusi žiema buvo ne per šalta Bsg. Laikai yra šie: dabarti̇̀nis, arba ẽsąsis, praė̃jęsis ir bū́siąsis Jn. Praeis dienos, praeis metai, praeis amžiai P. Šimtas metų praeis, mūsų nei vieno nebus Bsg. Žiema praeis, vasara ateis Pnd. Pràeitas laikas J. Aš nebuvau ten nuo praeitų metų Grž. Pràeitą naktį pasnigo Rm. Šnekam čia su kaimynėliu praeitąsias (apie praėjusius laikus) Jnšk.
^ Praeita ir užmiršta Sim.
8. intr. baigtis: Už tas šunybes nepraei̇̃s tau gerai Gs. Nepraeis tau taip, vis tiek aš tau atkeršysiu Jnšk. Tai ko čia pyktis, tegu jau taip praeina! rš. Prisiekiu, veltui nepraeis niekšybė B.Sruog.
ǁ įvykti: Vakarai, spektakliai, paskaitos ir šokiai praeidavo su didžiausiu pasisekimu rš.
9. tr. būti pranašesniam, viršyti: Jau jos niekas neprai̇̃s an tų dainų Šmk. Jis ir mane praei̇̃na Gs. Jūs ožkas praei̇̃nat savo strainumu PP64. Paūgterėjusi pradėjo taip guviai austi audeklus, jog savo mokytoją praejo M.Valanč. Praeimi kitą SD301.
10. intr. būti duodama viršaus: Tegul jau tavo biskį praei̇̃na (tu daugiau mokėsi) Alk.
11. intr. būti išleistam: Jam pinigai praei̇̃davo su ta diena Kp.
12. refl. pasveikti: Nei numirsi, nei praseisi̇̀ Str.
13. intr. atvėsti, praaušti: Da tura pečius praei̇̃ti, negal da kepti – da karštà y[ra] Dov.
14. intr. būti išrinktam: Dvarininkai norėjo vieni praeiti atstovais rš.
ǁ būti priimtam: Pasiūlymas praė̃jo NdŽ.
◊ laukañ praei̇̃ti euf. galėti tuštintis: Eitu laukan, nepraeitù Šts.
priei̇̃ti
1. tr., intr. H einant prisiartinti (prie ko): Einu einu ir prieinù mišką Pn. Prieimi artyn R202. Jau jis buvo arti priėjęs prie ežero Grž. Pry lango pryejęs MitII41. Jis pėdina meilydamas prieiti vagičnai prie jos J. Prieidamas pačiūčiuosu, atsitraukdams pabučiuosu BsO23. Prejau ežerelį, čystą vandenelį, randu randu bernuželį žirgelius begirdant StnD8.
^ Priei̇̃s ožka pri vežimo Vvr.
| refl.: Aš prieituos arti ir girdu visą pamokslą Dr. Prieikitės jop ir būkite apšviesti DP576.
ǁ užeiti (pas ką): Pri anų aš kiekus metus prieitù (dažnai nueinu) Grg. Neturia mieste žmogaus prieitamo, kur dings nuejusi? Šts.
2. intr. daug sueiti, prisirinkti: Priėjo kiemas didžių svetelių J.Jabl. Agranomas kai atvažiavo, tai kad priė̃jo žmonių – pilna gryčia stačių! Sml. Vakarais prei̇̃na jaunimo pilna, padūksta Sdk.
| Bet dar ir kasdien prieinančių samdininkių samdo I.Simon.
3. intr. daug privažiuoti: Pilnas turgus priė̃jo mašinų Pn.
4. intr. pribėgti, prisisunkti: Laivas priė̃jo vandens DŽ.
ǁ prisipildyti: Kambarys priei̇̃na dūmų Lp. Priė̃jo daug dulkių BŽ267. Prejo pilna gryčia garų Slm.
5. intr., tr. prislinkti, prisigauti: Priėjusios prie javų ar prie vaisių, pradeda savo pragaištingą darbą Blv. Vos ugnis pri šiaudo priejo, tujaus tas nudegė M.Valanč. Reikia žiūrėti …, idant oras prie jos (vopnos) negalėtų prieiti A1884,354.
| prk.: Badas visur priė̃jo Ėr. Priei̇̃s galas ir jam Pc. Nesijuok iš kitų, priei̇̃s ir tau bėda Gs. Jamui trūdna prieit loskosp pono savo MP79.
^ Siūlas kamuolį turi prieiti Vdk. Pradėjo nuo virvelės, priė̃jo prie kumelės (apie vagį) Vel.
ǁ tr. (galėti) pasiekti: Ar ežeras priei̇̃namas? Rm. Vietose taip pat neprieitamose S.Dauk. Aukštos neprieinamos uolos rš.
| Daugelio dokumentų negalėjau prieiti J.Jabl.
ǁ prk. įgyti palankumo, susitarti: Kaip anas priėjo prie teisėjo? Sdk. Jis moka prie visų priei̇̃t Gs. Kai reikia kur prei̇̃t, tai be pinigų ir tuntuok (vaikštinėk) aplink Trgn. An jį be raudonos kepurės neprieisi Str. Yra tai vyras geras, prieitamas, nepasipūtęs M.Valanč. Prieitama merga (pasileidusi) Šts.
ǁ prk. pasiekti (mąstant, kalbant): Prieina prie tos nuomonės K.Būg. Turime prieiti prie išvados K.Būg. Jokių galutinių išvadų dar neprieita NdŽ. Lyginimu pri̇̀einame gerą rezultatą K.Būg.
| refl.: O kaip in kalbą prisėjo, ne kartą sakė, kad sūnų užmuštų V.Krėv.
6. intr. prislinkti, priartėti (apie laiką): Priei̇̃na laikas, ir miršta žmogus Pn. Šiliškė prei̇̃na Pc. Vakarui prei̇̃nant, pakinkė motyna arklius Jrk24. Tiek berasis – priei̇̃s ir vakaras parvažiuoti Šts. Po tą mišką bevažinėjant, priėjus naktis Sln. Jam vis anksti – priei̇̃s mirt, ir tai da bus anksti Rm. Kenti kenti, bet priei̇̃na, kad daugiau nebegali iškęst Rod.
| Kas prieis: be arklių važiuos, lakstys padebesiais Lnk.
| refl.: Ir jam prisiėjo laikas J.Jabl.
ǁ intr. ateiti terminui: Prieina jau ir mokesčiai mokėt Rm.
7. tr. susitikti, pasimatyti: Man reikia dėdę priei̇̃ti Ėr. Ar tu jo dabar neprieini̇̀? Rm. Jei pamatysi, prei̇̃k Joną Slm. Ir norėjo, kad tik prieitų kokį žmogų J.Jabl. Ir dienai veikiai besibaigiant, priėjo jį jo mokintiniai Bb1Mr6,35.
8. intr. bažn. atlikti (tam tikras apeigas): Ar jau prėjai̇̃ velykinės? Slm. Abi priẽjom [išpažinties] OG91. Kas gyvas galįs nu Verbų lig pravadų nedėlios turėjo prieiti pri kunigo ir švenčiausį sakramentą priimti M.Valanč. Kartą metuose prieime DP36.
| Sakyti kozonį … prientiemus Dievo stalop Mž499.
| refl.: Liepė munie prieities išpažinties S.Čiurl.
9. tr., intr. apžiūrėti: Reik visus priei̇̃ti, pašerti Užv. Kai apsimušim (apsidirbsime), reiks prie bičių priei̇̃t Gs. Dabar nėra kam pri gyvolio priei̇̃ti Žlp.
10. intr. rasti progą, rasti laiką: Vis neprieinù, taip stovi darbas Pn. Kai turėsiu laiko, prei̇̃siu prie to mezgimo Jrb. Kada aš rašysiu, pats žinai, kad niekad nepriėjaũ Mrj. Dėl daug lauko darbų negalėjo prieit aust BsPI71. Ot, prieidamas ir padariau Alk. Priei̇̃damas, priei̇̃damas ir apsidengiau stogą Skr.
11. tr., intr. tęstis, siekti: Neprieina prieg ežero laukai Lp. Ištisas žemės plotas prieina Baltijos jūrą J.Jabl.
^ Ant tvoros stovia gaidys, uodega priei̇̃na lig žemei, o balsas – dangun eina (varpas) LTR(PnmR).
ǁ intr. prigulti, tikti, nepaliekant tarpo: Durys nepriei̇̃na, žiemą reikės užkimšt Skr. Ta lenta labai gerai priei̇̃na prie anos Jnšk. Kurgi neis šaltis, kad durys an slenkstį neprei̇̃na Sld.
12. intr. būti pelnomam, uždirbamam: Ką darysiu nedirbus – vis kokiu centu daugiau priei̇̃na Ps. Jis turi gerą tarnystę, ir iš šalies dar prieina rš. Užsisiuva, da už seniūnystę dvidešimt penki litai mėnesiui priei̇̃na Ds.
13. intr. pribręsti, prinokti: Šiemet anksčiau prė̃jo rugiai Kp. Smėlėtoj žemėj ir kviečiai greičiau priei̇̃na Up. Vasariniai obuoliai anksčiau priei̇̃na kaip žieminiai Št. Pernai anksti priẽjo riešutai Vvr. Kasmet da nepriẽjusius riešutus išneša Vj. Aviečių yra, gal priei̇̃s jau Vlkv.
14. intr. pasitaikyti: Kaip priei̇̃na, taip ir pasakau Žd. Jei priẽjo kumet išgerti burną – neatsisakė Plt. Ir mylimės, ir baramės, – kap kada priei̇̃na Prng.
| refl.: Visaip prisei̇̃na – tenka žmogui ir pavargti, ir lengviau pagyvent Vdžg. Gyvenime prisiei̇̃ta ir prastų, ir gerų dienelių praleisti Vvr. Prisiei̇̃nant kam prisiekti, reikia pirma gerai pasimislyt apie tatai A.Baran. Taip prisiė̃jo, kad jis visus išvadavo Lnkv. Kaipgi tau prisẽj[o] išgurint langą? Arm. Prisieidavo man pačiam tarpininkauti Blv. Kad sveikas gyvensiu, dar prisei̇̃s ir Kaunan nuvažiuot Trgn. Neprisejo sutikt Aps.
15. intr. reikėti, tekti: Tą daržo vietą priei̇̃s su dalgiais nupjauti Grg.
| refl.: Prisiėjo mums vargti, kol prasigyvenom Rs. Balsavimą prisiėjo atidėt, nes trūko kvorumo rš. Garbeniui prisiėjo liudyti Blv.
^ Oi nespjauk į vandenį, gali pačiam prisieit atsigert LTR(Brž).
ǁ prireikti: Vaikį ir piemenį tepriẽjo samdyti Plt.
| refl.: Kur kokį daiktą turi, tai tę ir palieka, o kap kada prisei̇̃na, tai suk galvą, ieškok Švn. Nemesk nei kokio daiktelio, kada nors prisei̇̃s, ir turėsi Ds. Neskolinsi, tai ir tau, kai priseis, nepaskolins Ds.
16. intr. tekti, priklausyti: To ūkio ketvirtadalis man priei̇̃na Kltn. Ir jam, ir man po lygiai priei̇̃na Trgn. O ką mes apie anus sakėm, toktai ir mums priein prš.
| refl.: Da ir man dalelė prisiei̇̃na Sdk. Kas jam pačiam ir jo išrinktiemus prisieit, bus sugrąžinta SPI14. Ne tau toji dūšia, bet man prieitis, nes man tarnavo DP523.
ǁ refl. sietis su kuo, liesti, priklausyti: O kas prieitis galo ir naudos …, tos yra didės ir tūlos DP134. Tau nieko prieitis, nerūp nieko CI97.
ǁ atitekti: Jiems nereiktų nė trobų kelti, ir pievos prieitų kiekvienam A.Vien.
ǁ refl. priderėti: Labai reiktų tuos baust, kurie svetimų nuodžių neuždengia, kaip jiems priei̇̃tis DP478. Tesi pagerbimas ir liaupsė jam prisienti DP599. Prisieinančiu būdu N.
17. intr. kng. reikšti požiūrį, elgtis, suvokti: Rūpestingiau ir teisingiau priėjo prie šio darbo kitos organizacijos rš. Poetas prie pasirinktų temų priėjo jautriai rš.
18. intr. kainuoti: Misliji, rūbas pigiai prei̇̃na? Mlt.
19. intr. būti (pagal giminystės ryšius): Brolienė priei̇̃na ji man Brž. Jis man dėdė (giminė) priei̇̃na Sv.
| refl.: Aš jam dėdė priseinu Mšg.
ǁ būti tuo pačiu, sutapti: Ans nėr man gentis, tik pavardė priei̇̃ta Plng.
20. intr. apibėgioti, susikergti: Geras jaučias – priẽjo kartą, ir pasivaikė karvė Ds. Ar jau priẽjo arklys an kumelę? Ds.
◊ [liẽpto] gãlą priei̇̃ti atsidurti padėtyje be išeities: Liepto galą priėjo R184. Galą priėjau N. Ilgai jam sekės su vogtu mišku, bet kartą priėjo liepto galą (pakliuvo) Jnš.
į savè priei̇̃ti pasitaisyti, suriebėti: Kai priei̇̃s in savè arklys, tada parduosim Alv.
į ši̇̀rdį (prie širdiẽs) priei̇̃ti rūpėti, jaudinti: Įsišneko sena tarnaitė apie viską, kas prie širdies priėjo LzP. Meilingi žodeliai in ši̇̀rdį priẽjo Tvr.
prie prõto priei̇̃ti susiprasti: Tu ir dabar dar prie proto nepriėjai I.Simon.

×razei̇̃ti (hibr.) intr. išsiskirti: Pasbars kada i razei̇̃s Arm.

×parazei̇̃ti intr. išsivaikščioti: Visi sūnai parazẽję, liš moma ir duktė pirkioj Lz.
suei̇̃ti
1. tr., intr. susitikti: Ar jį kada sueini? J.Jabl. Aš su juo dažniau sueinù Vv. Jegu sueisi dėdę, tai užprašyk, kad atvažiuotų svečiuos Ut. Dabar man jo nebepapuola suei̇̃t Pš. Jūs bijot į akis suei̇̃ti Vkš. Šiandie suėjaũ tavo pusbrolį Alk. Kiekvienas, suėjęs su pažįstamu, sveikinasi rš.
^ Kalnas su kalnu suei̇̃na, o dar žmogus su žmogum nesuei̇̃s Ėr.
| refl. tr., intr. SD333: Šiandien susėjau ir tavo tėtušį Žem. Jie dažnai susieina Zp. Pasibūk, matai̇̃, retai susiei̇̃nam Ėr. Aš su juomi susiėjaũ KBI29. Vakar turguj dėdiną buvau susiėjęs Sdb. Ir susėjo du broleliu kalbėtis JV73. Susiẽjova mudu kaktomušais tarp durų J. Jėzus dažnai susieidlavo su pasiuntiniais savo VlnE189.
2. intr. susirinkti į krūvą: Kitą dieną kitan kieman visos suei̇̃davo Kp. Sueina žmonės paprašyti, kad jiems sudarytų įvairių aktų rš. Agatos išleisti į aną pusę (pas jaunąjį) visas sodžius suė̃jo Sml. Kelkis, tėvuli, … jau suẽj visi susiedėliai TŽI278.
| prk.: Visi darbai suė̃jo į krūvą (sykiu reikia dirbti) Gs. Vėl Vilnius, Kaunas, Klaipėda sena po mūs kovinga vėliava suėjo V.Mozūr.
| refl.: Čia ir lietuvių darželio vaikai susieina prš. Be reikalo mes čia susiėjom Sz. Susieidavo ir susitardavo savitarpyje dėl visokių bendrų reikalų A.Janul. Penkiõs, keturiõs susiei̇̃davom verpti Zr. Ciecorystės saimas ant pavasario … susieisiąs LC1885,2. Visas sodžius buvo susiė̃jęs prie galukiemio vartų Onš. Susiėję gerkim, pasigėrę šokim B. Kur du arba trys vardan mano yra susiėję, tenai aš esmi viduje jų DP190. Tie visi susiėjo pakalnėj Sidim BB1Moz14,1. Susieimi draugėn R419. Suėjose rodon vienon Mž505.
| prk.: Ir kitų mokesnių dabar labai menkai tesusieina prš. Daug piningų susiė̃jo KII383. Rugiapjūtė ateis, visi darbai susieis Lz. Dvi natūri suėjos DP474.
3. intr. bendrauti, draugauti: Mes su Emile labai suei̇̃davom Sdk. Kolei nespykom, tai suei̇̃davom Dbk. Kaip anais metais susipykom, teip ir ligšiol dar vis nesuei̇̃nam Sml. Jie labai sueinami̇̀ žmonės Žml. Jie tokie šeškai, nesueinamas kiemas Sml. Kaipgi eis – nesuei̇̃namas žmogus? Pl. Treji metai, kaip jie sueinami̇̀ (mylisi) Pl. Dvylikos metelių suei̇̃ti pradėjom, penkiolikos metų viens kitą mylėjom Grž.
| refl.: Seniau, dar gimnazijoj būdamas, su savo krašto jaunuomene beveik nesusieidavo J.Bil. Mes susiei̇̃davom su ja, kaip mergaitės būdavom Pš. Susieidavom su teisėjais, advokatais rš.
4. intr. visiems įeiti (į kur): Visi pirkion suẽjo Švnč. Juodvarniai tik sukranksėjo, nusileido ir suėjo žmonėmis į trobą J.Jabl. Anie suė̃jo į vidų J. Arkliai pasiliko vieni, dar į javus sueis V.Kudir.
| refl.: Karvės susė̃jo į daržą Rs.
5. tr. suvaikščioti: Daug kelio suejáu, kol į Vilnių nusigavau Šv. Par visą amžių esu kokį šimtą mylių suejęs Šv.
6. intr. suvažiuoti, suplaukti: Visi vežimai suėjo į kiemą Rm. Visi laivai suė̃jo į uostą NdŽ.
ǁ sutekėti: Eiškūnas ir Bartava suei̇̃na į vieną krūvą Ms. Miestas pastatytas toj vietoj, kur sueina dvi upės J.Balč. Trys upės suej[o], trys seserys suvažiav[o] Pls.
ǁ prk. susibėgti į krūvą: Buvo atvažiavę į stotį, kur sueina daugybė geležinkelių rš.
| refl.: Ten susieina visi trys keliai V.Krėv.
ǁ prk. susiderinti: Mūsų nuomonės nesuei̇̃na NdŽ.
7. intr. sukakti: Marytei sueina šešiolika metų Plv. Jau aš suėjaũ aštuoniasdešimt vieną metą Vlkv. Šiais metais man jau šešiasdešim antri suei̇̃s Užv. Dar nesuė̃jo pusė metelių, jau ir prapuolė meilūs žodeliai Vlkv. Termino sueinamoji diena rš.
ǁ baigtis, praslinkti: Taip suejo diena pirmoja A.Baran. Suėjo dvi valandos rš.
8. refl. susituokti: Metų nėra, kaip susiėjom rš. Pirm nekaip susiėjo, rasta yra nėščia NTMt1,18.
ǁ grįžti po išsiskyrimo: Jis su pačia buvo persiskyręs, bet jau vėl suẽjo Alv.
9. intr. pradėti (giminystę, draugystę, ginčą ir pan.): Aš noriu į pažintį sueiti Lž. Sueinu in tavorčystą, t. y. kliaunuos su juomi J. Suėjome į pažintį A1884,364. Nemaniau, kad teks mums suei̇̃ti į gimines Gs. Ir seniau kviesdavoms, o dabar giminėn suė̃jom, tai kurgi nebesikviesma?! Slm. Taigi labai metas, pamiršus savybės ginčus, santarvėn sueiti rš. Suei̇̃ti į derybas NdŽ.
| refl.: Kada žmonės susieis ing vienybę Mž475.
10. intr. susidurti, ribotis: Jie kaimynai – laukas su lauku sueina Vdn. Jų sodybos suei̇̃na Jnšk. Su šventorium sueina kapinės rš.
| refl.: Jų laukai su laukais susei̇̃na Lp. Žiemiuose Lietuva susieina su Latvija BŽ193. Rubežiais susieimi R22. Mūsų ganyklos susiei̇̃n Trg. Kelyje susieina trys kaulai – šlaunikaulis, blauzdikaulis ir šeivikaulis rš. Dainavos laukai sasiei̇̃na [su Zasečių laukais] Zt.
ǁ sutekti: Tas ploščius per siauras, nesuei̇̃na, susegt negalima Ėr. Marškinių apikaklė nesuei̇̃na Jnšk. Tempk, kad galai suei̇̃tų NdŽ. Pasiuvo tokį siaurą žiponėlį, kad nė vienas guzikas nesuei̇̃na Ds.
| Žiūrėk, ar sueina galai, tada pjauk Sdk.
| prk.: Suei̇̃s pienas su pienu (viena karvė užtrūks, kita atsives) Lp. Dabar nelabai su pinigais suei̇̃nam Gs.
| refl.: Apsiausto skvernai nesusiei̇̃na Trgn. Tujau reik įkišti medžio kylelį, idant plyšiai nesusieitų S.Dauk.
11. intr. susinaudoti, susieikvoti: Ant tiek šeimynos greit viskas suei̇̃na Gs. Apsiaustui milo suei̇̃na šeši mastai NdŽ. Padėjau pilną bliūdelį košės, tai ir suẽjo visas Mlt. Kai šonuos (į užsienį) linus traukdavo, tai visoki suei̇̃davo Ds. Kai norėsi valgyt, tai visa suei̇̃s Ds. Kiaulėm visi šiaudai suei̇̃s Sb.
12. refl. susidėvėti: Apsiaustas visai susẽjo Ll.
13. intr. pavirsti (kuo smulkiu), subyrėti, suskilti: Visos malė, nesumalė, kaip svočiutė priėjo, į miltus suė̃jo JV711. Nukrito puodas nu stalo, ir suẽjo į čeženas Vvr. Kaip šavo trakš! trakš! muškieta šupuliuos suejo BsPII247-248.
14. intr. derintis, sutikti: Tie žodžiai gražiai suei̇̃na Vl. Mūsų, bobul, kalba suei̇̃na Ml. Avelės nepardaviau – dviejais zlotais nesuvejau, tai parsivežiau namo Prng.
15. refl. tikti: Paderu ant to, susieimi SD62.
16. intr. sulįsti: Vinis suė̃jo į sieną NdŽ. Suei̇̃ti į skylę NdŽ. Tuomet velniai išėjo iš žmogaus ir suėjo į kiaules SkvLuk8,33.
ǁ visiems įsmukti, nugrimzti: Upiuos (pelkė) arkliai suė̃jo Brsl.
ǁ susisunkti: Vanduo greit suei̇̃na į žemę NdŽ.
17. intr. susimušti (apie sviestą): Jau pradeda sueiti sviestukas Dov. Mušu mušu, nieko negaliu padaryt – niekaip sviestas nesuei̇̃na Št. Šiltas smetonas su pienais sukamas sueita į didžiąjį sviestą – trupa, yr apsirėkęs Ggr.
ǁ rūgstant sustandėti: Kažin ar da nesuėjo pienas, man tep rūgštaus norisi Al.
◊ į metùs susiei̇̃ti suaugti: Kai mergaitė susieis į metus, jai žemę paliksim Šd.
į kū́ną suei̇̃ti pasitaisyti, pariebėti: Kū́nan suė̃jus, kaip mulas Kp. Taip atsitaisė [vaikas po ligos], suėjo kūnelin Slm.
į kùprą suei̇̃ti susikūprinti: Iš senystėlės kuprelėn suejau Rod.
į pórą su[si]ei̇̃ti susituokti: Tai jei tu iškentėsi, tai gal mudu sueisim in porą BsPIV39. Kol du į porą susieina, kipšas devyniasdešimt devynias poras batų nudrasko belakstydamas, piktas kalbas bekeldamas I.Simon.
į prõtą (×rãzumą) suei̇̃ti suprotėti: Ir vaikai gudrūs, visi suėjo į protą Rdm. Dabar svietas suėjo į protą Vaižg. Kai suaugs, tai suei̇̃s razumañ Ds.
į ragùs suei̇̃ti sumažėti (pienui): Dabar pienas karvei raguos suejo Trgn.
sùeitas kẽlias be ypatingų pastangų gaunama nauda, abipusė nauda: Kad tu, pakeliui eidamas, atneštum man grėblį – būt sùeitas kẽlias Dglš. Čia labai sùeitas kẽlias: anas man šieno papjūvės, o aš jam toj vietoj paorėsiu Trgn.
pasuei̇̃ti (dial.) intr. daugeliui susirinkti: Bobos su mintuvais pasùeima ir mina Lz. Pasuẽjom pirkion ir papietujom Dv.
užei̇̃ti
1. intr. eiti (už ko): Užė̃jo už medžių, ir nebemačiau Sb. Neseka užei̇̃t už stalo Lp. Ažei̇̃k priekin [vežimo], pažiūrėk, ar arklys gerai pakinkytas Ds. Tegu, iš kito šono užei̇̃siu Pc.
| refl.: Užsiejáu už pelkių Skdv. Neužsiei̇̃k už akmenų Skdv.
ǁ greičiau paeiti: Širvi, užei̇̃k, širvi, atleisk! (sakoma, jaučiais ariant) Šts. Bet tas velniūkštis vis užeina pirma tos bobos ir išrenka kur geruosius grybus SI30.
ǁ tr., intr. einant užuolankomis, užstoti: Bėk, karvę užeisi Ds. Užei̇̃k karvę nuo vasarojaus Ut. Nekliudyk, skubu – noriu užei̇̃t dar jam už akių Srv. Ir einančiam ing vieną miestelį užėjo jam dešimtis vyrų raupuotų Ev. Užejo jiemus Ponas Jėzus kelią MP156.
2. intr. SD162, H eiti (ant ko), užlipti: Snigti pradėjo, ne vienas ant pečiaus greitai užėjo rš. Užėjau ant kalnelio, ant močiutės kapelio RD7. Kalnas čionai buvo labai status, beveik ir dabar neužeinamas LTI326. Tęsėsi neužeinamas raistas Rmš. Galvijai ant dar labai minkštų laukų užeina K.Donel1. Užei̇̃k an kalnelio, ir matysi, kur galvijai Ds. Vincukai mano, broliukai mano, užgititei̇̃kai aukštan kalnelin (rd.) Ant. Kuo aukščiaus užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite DP517.
3. intr., tr. apsilankyti (einant): Užei̇̃na kartais koks svečias Paį. Joks žvėris neužeina, joks paukštis neužuskrenda BsPII176. Karalaitis eina ir užeina į karališką miestą MPs. Taigi užeikime į tuos gražiuosius laukus J.Jabl. Aš šiandie vakare pas tave užei̇̃siu Rdm. Aš savo amžiuo[je] kiemo anų nebužei̇̃su Slnt. O kas čia tave, Jonai, į tą taip tolimą ir niekam neužeinamą šalį atgabeno? BsPIII92. Ten labai užeinama vieta Alk. Užeinamesnėse vietose yra ir kitas namų galas, vadinamas seklyčia LTII426. Visi murmeno bylodami, jog žmogausp nuodėmėtop užėjo DP571.
ǁ tr. aplankyti: Šitai, pone, užeikite namus tarno jūsų BB1Moz19,2.
4. intr. užslinkti (už ko): Saulė ažẽjo až debesio Ds. Mėnulis užẽj[o] už debesio Lp.
ǁ nusileisti: Saulė ažẽj[o] Lz.
5. intr. pakilti: Oi tai užėjo aukštai saulelė TŽI304. Saulė jau buvo gerokai užejus, kai jie atsikėlė Lš.
ǁ užtekėti: Paki saulė užei̇̃na, tai labiau šalta Trgn. Užeis šviesi saulelė, ištirps ežero ledelis BsO113.
6. intr. atslinkti: Lietus užei̇̃na Pc. Lietui užėjus, nebėra kur pasidėti Blv. Užė̃jo lyt Ėr. Užeis didis debesėlis, sulis lankoj šienelį LB134. Kai užei̇̃na vėtra, ir medžius išlaužo Vb. Nuo tos balos užei̇̃na toks rūkas negeras Ėr. Rasa užeina N.
ǁ pasirodyti: Ant stalų vėl geresni daiktai užėjo, ir suvytę veidai vėl atsigavo Ns1850,1.
ǁ atkilti: Kai užẽjo vokiečiai, valgyt nelabai buvo ko Mlt.
7. tr. sutikti (einant): Užėjusis Juozą žmogus buvo netolimas kaimynas LzP. Juda nuėjo (atstojo) nuog savo brolių ir užėjo vyrą iš Oddam BB1Moz38,1. Užėjau jį ant turgaus Įstrutyje B.
^ Dveigys treigį užẽjo (gudrus sutiko dar gudresnį) Krž.
8. intr. užvažiuoti, užplaukti (ant ko): Lengva dirbt – užėjai̇̃ akėčiom, ir tuoj supurejo žemė Gs. Parvažiuojant kam užejo ratas, ir toj vietoj išlaužė rugius Rp. Ne tiktai ledynai buvo pavojingi, bet ir seklumos, ant kurių laivas užeidavo K.Bor.
| Mašina užei̇̃nant (ne perdėm) tik gal pjaut Gs.
9. intr. užlįsti, užsimauti: Kepurė vos užei̇̃na ant galvos Jnš.
ǁ pritekti: Per mažas kaunierius, an ausų neužei̇̃na Rdm. Tvarkingai, kad vieno [mėsos] griežinėlio kraštas užeitų ant kito, sudėti į pusdubenį ir užpilti padažu rš.
| prk.: Turime pieniško, mėsa ant mėsos užeina (senosios mėsos nesuvalgius, pasipjaunama naujos) MTtIV99.
10. intr. paplūsti, pasrūti: Kaip tik pradeda malūne malt, ir užei̇̃na ant ledo vanduo Ds. Šįmet visos balos užejo vandeniu Sn. Kasant [v]anduo ažẽjo, tai ir pametė Mlt. Pašluostysiu akis, užėjo ašarom, nematau Al. Besiklausant ašaromis užeidavo jos akys LzP. Kraujas užė̃jo, ir negali ištraukt rakšties Ėr.
ǁ apsitraukti: Visas dangus ažẽjęs – ar tik lietaus nebus? Trgn. Akys kai dūmais užėjo, nieko nematau Gdr.
| Pamastas (grindys) lengviau mazgot neažẽjęs Dkšt.
11. intr., tr. užslinkti (apie laiką): Bebūnant Elzytei miške, užėjo naktis J.Balč. Įšilęs pavasaris tiesė rankas užeinančiai vasarai rš. Visokių laikų užė̃jo Ėr. Užei̇̃s jums tamsi naktis, neatrasit kelio JD559. Senatvė mus pamažu užei̇̃t KII247.
12. intr. kilti, prasidėti: Užė̃jo baisūs karščiai DŽ. Man užvalgius dažnai užei̇̃na pilvo skaudėjimas Lš. Vaikui užẽjo kirmėlės Lp. Kad užei̇̃s kada sopstas – nors rėk Mlt. Buvo užeję dantis gelti Šts. Užė̃jo negera, ir nuėjo gult Ėr. Bernui užeina kvaitulys – eisiu, sako, į Ameriką V.Kudir. Kas tau užė̃jo, kad taip dūksti? Vb. Mūs visiem paršam galas užėjo Lš. Man užėjo striukė Jnšk. Vos dagas buvo pabaigtas, tai brangybė užėjo Ns1850,1. Kalba užėjo apie grožį rš. Kaip tik šuva pamato katę, tuoj užeina jam mislis, kad ana nugaišeno jo gromatą, ir veja katę BsPII197. Man visai į galvą ta mintis neužejo Lš. Galėjo perti kailį dvarponiams, kada tik užeidavo noras V.Kudir. Jam užėjo pyktis rš.
ǁ pradėti: Grybai buvo užė̃ję dygt, paskui vėl nustojo Ėr.
ǁ tr., intr. apnikti: O kad tave vargas užei̇̃tų! Bsg. Kad užė̃jo man miegas! Grž. Miegas man užei̇̃t KI69. Visokias rūpestis jį užeis CI66. Piktenybės mano užejo ant galvos mano Mž468.
ǁ ateiti į galvą, užsimanyti: Par tą laiką iš ploščiaus kišenių galėsi semti piningų kiek tik užeina LTR(Žg).
13. tr. atlikti, nuveikti (vietoje kito): Aš esmi jaunas, galu ankstie kelti ir tėvelio žygius užeiti M.Valanč. Nėr kam užei̇̃ti sunkių darbelių, nėr kam ma[n] užtarti šaunių žodelių JD497.
14. intr. vesti: Užėjęs an seseries užkurion Krn. Kad užėjau už mergelę, kaip karklynas pavytau BzF31. Vyrelis jau kelintą žiemą laksto, ar neras kur užei̇̃t už žentus Srv.
15. intr. sekti vienam po kito, keistis: Toj bažnyčioj popiežius paskui popiežių … užeit … kaip diena paskui dieną DP460. Paskui Anicetą užėjo Soter DP588.
16. tr. rasti, aptikti: Šiandiej daug uogų užejaũ Ktk. Kad užėjom grybų! Upt. Paslėpk peilį, kad vaikai neužei̇̃tų Skdv. Tik spėjau saldainius pasidėti, vaikai ir užejo Up. Užẽjo uogas vaikai ir nuskabė visas Šts. Toliaus eidami užẽjo jie medy bites BM147. Javai taip gražūs, kad retai kur tokius užeisi Tat. Ir tenai miltų kalno neužei̇̃si Rm. Ir man dažnai pasiseka grybų užei̇̃t Pn. Kad užeič kur gerą karvę, tai negailėč pinigų Ds. Padėk butelį į rugius, kad kas nors neužei̇̃tų Up. Užeitas grybas nebauga Šts.
ǁ užklupti: Aš jį užejau obuolius beskinant Lš. Visi mane užei̇̃na, visi mane pabaido JD313.
17. intr. pakliūti, pataikyti (ant ko): Užei̇̃ti ant minos NdŽ. Jis neužejo kur ant gero, o jam būt parodę! Lš. Užeisi kada ant tokio, kur ir tau galvą nusuks Ds.
^ Nuo vilko bėgo, ant meškos užėjo LTR.
18. intr. pasitaikyti: Man nebūtų įveikę, bet tokia minutė užėjo Rz.
19. tr. užimti, okupuoti: Vokiečiai užė̃jo mūsų kraštą Šd. Taip tai įviso biurokratija užeituose kraštuose A1884,111.
20. tr. būti pranašesniam, viršyti: Užeit pasiutęs nerimstantį B.
21. intr. būti viršaus: Kaip reik atidavėm grūdus – koks sykelis dar užė̃jo Jnšk. Tegu nors kiek užei̇̃na ant maišo (užpilk daugiau, kiek maišas sveria) Gs. Ar svorio dar bent kiek užei̇̃na? Ds.
ǁ prisidėti: Nuo Kalėdų pradės po minutėlę užeit [dienos] Krkn.
22. intr. versti (apie kiaušinius), užsiperėti: Iš aštuonių tik trys kiaušiniai ažẽjo Ktk. Kai ančių, tai visi kiaušiniai ažei̇̃na Trgn. Leidėm perėt vištą an šešių žąsų kiaušinių, ir tik vienas ažejo Vj. Šį kartą kiek tik kiaušinių pasėdinau, tai visi ažẽjo Ml. Nė vieno kiaušinio nėr ažẽjusio Ds. Neažẽję kiaušiniai esti paperai Dglš.
23. intr. būti pelnomam, uždirbamam, vertam: Jam mažai užei̇̃na, jis ir neduoda Pc. Kad keli skatikai ir užeina viršaus, tai niekis Jnšk. Jam užei̇̃na kokis svaras [, dalijant lašinius] Lp. Anos ta žemė ir tie trobesiai už tą skolą nebužei̇̃na Plt. Už darbą nebužei̇̃na, pasėjus linus į pavasarį suartas dirvas Dr. Ant šito tavoro man nė kiek neužei̇̃na Lš. Man daugiau užei̇̃ta nu ponų nekaip algos gaunu Šts.
| refl.: Ji siuvėja, jis kalvis, tai ir užsieina po truputį Lš. Iš vištų neažsieisi̇̀ (nepragyvensi) Trgn.
ǁ būti atlyginimu už darbą: Paršelio nepirkom – dienoms užejom Lk. Kailių išdirbimas užeita už egles pirktas Šts.
ǁ tr. uždirbti: Ir asmoką neseka niekur ažuei̇̃t Arm.
| refl.: Jis jau užsieina pats ant savę Lš.
24. intr. užželti, apaugti: Vel visa pieva karklais ažẽjo Dgl. Usnėm visas daržas ažejo Dbk. Dabar mišku ažẽjo Ds. Dirvonas užei̇̃s berželiais, ir bus miško An. Žemė gera, tik pievos raistu užẽję Alv. Mūs rugiai dirsom užẽję Lp. Jau tie šaltinėliai žolele užẽjo LTR(Vrn). Ta mūs bala tuoj jau visai užei̇̃s (užaks) Lš.
25. tr. nulenkti, papirkti: Kaip jis bylos nelaimės – visus liudinykus užė̃jo Svn. Jau viršaitį jų radau ùžeitą, todėl ką bepapūsi Ds. Visi sūdžios jų užeiti̇̀ Kp.
^ Pinigais ir patį velnią užeisi Svn.
| refl.: Jau ãnas užsiẽjo (įsiteikė) OG107.
26. tr. pamušti einant: Labai toli ėjau, koją užėjaũ, skauda, sustingo Šk. Matyt, užėjaũ koją, kad dabar skauda Snt.
27. intr. užtirpti: Jautė, kad viena jo koja užėjusi ir nebegali pajudinti pirštų J.Bil.
28. intr. užgelti nuo šalčio: Jam dažnai žiemą rankos užei̇̃na Pbr. Kad užėjo rankos, tai nežinau, kur dėtis Vb. Velėjant žlugtį, labai ažẽjo rankos Sdk. Kad rankos neužeitų, reikia trinti sniegu Šlv. Nušalęs rankas tuoj prie ugnies šildžiau, tai kad užẽjo, tai negalėjau iškęst, kaip skaudėjo Ign. Pirštai labai atšalo, o dabar užėjo Krik. Sušalau beieškodama [šalty], nagai užė̃jo Ėr. Aš negaliu mėtytis sniegais, man greit panagės ažei̇̃na Sv. Ploviau rūbus, tai kad užẽjo už nagų, tai nor imk ir rėk Alv. Užei̇̃na už nagùčių [sušalus], verkia Klvr. Šaltas vanduoj – net už dantų užejo (atsigėrus) Lp.
29. refl. sugyventi, sutikti: Taip nieko gyvena, tik su žentu neužsiei̇̃na Tj. Jonas su Petru dėl kiaulių jau antri metai neužsiei̇̃na Ut. Kam pjaunas gyvuliai tarp savęs, kodėl ir jie neužsieina? rš.
30. intr. apibėgioti, susikergti: Bulius ant karvės užė̃jo Gs. Bulius dusyk užejo, i karvė pasiieškojo Rs. Jautis tris kartus užė̃jo ant karvės Jnš.
◊ ×ant mi̇̀slės užei̇̃ti kilti minčiai: Kas jai … užei̇̃na ant mi̇̀slės BM29. Užejo jam ant mislės pasižiūrėt, kas tam maiše yra Ds.
ant prõto užei̇̃ti atsiminti: Gerai, kad man užejo ant proto, o būtau užmiršęs Lš.
ant séilės užei̇̃ti
1. menk. kilti minčiai, pagalvoti: Užė̃jo kas ant séilės, ir pasakė Pc. Jis tai viską išplepa, kas tik ant séilės užė̃jo Alk.
2. kilti norui, įsigeisti: Kur užėjo ant seilės, te ir eina Ėr. Kas jai tik užei̇̃s ant séilės, močia tuoj ir perka Slm.
3. prisiminti: Kai užeis ant seilės, pasakysiu Ds.

į pãnages (panagė́sna) užei̇̃ti Vrnv užpykti.
į ši̇̀rdį užė̃jo supykino: Tas laidokas man teip žuẽjo širdiñ, kad in jį ir širdies neatvertau Rod.
kraũjas užei̇̃na supyksta: Jei jam užei̇̃na kraũjas, kerta, kuo papuola Lš.
šilimõs užei̇̃s klius, nukentės: Da ir tau šilimos užeis dėl to šautuvo Slm.
širdi̇̀s užė̃jo
1. supyko: Užėjo širdis, apsisukau ir išėjau Mrs. Man užė̃jo širdi̇̀s, ir pasakiau ne vietoj žodį Jnšk. Širdžiai užejus pasakiau Šts.
2. susigraudino: Taip širdi̇̀s užė̃jo, kad kiek neapsiverkiau Srv.

už nagų̃ užei̇̃ti nepatikti, įsižeisti: Jam tai užejo už nagų Lp.

ei̇̃ti, ei̇̃na (ei̇̃ti, ei̇̃ta, ei̇̃ma), ė̃jo (ẽjo)
1. intr. (tr.) SD144, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai ei̇̃na riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada ei̇̃na Ds. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria A.Baran. Ėjau ėjau ir priėjau mišką J.Jabl. Variau, bet nej[o] Lp. Ejom rubežių (per valstybės sieną naudos reikalais) Plng. Kasdien ei̇̃davom per tą mišką Pn. Kada [vilktakai] būdavę žmonėmis, eidavę su kitais dirbti J.Jabl. Tai kad ei̇̃na – kiaušinis nuo galvos nenulėktų Pg. Eina koja už kojos – sunku žiūrėti Kt. Jei eini̇̀, tai ei̇̃k ir nepareik Jnš. Kas tę eis – nebėjęs Sdk. Išejom eiti namo ir paklydom Šts. Ei̇̃su, kur akys ves, kur kojos neš Krkl. Namo neisiu ir čia negulėsiu Ds. Kas ei̇̃s ryto ganyt? Rm. Ei̇̃sim namo naktį Kp. Ei̇̃sme, broleliai, namo Ds. Ei̇̃stėt oran? Km. Sakė ans ryto ei̇̃siąs Slnt. Reik man pavalgyt ir ei̇̃t į darbą Pc. Į grybus reikia eiti ankstie Skd. Jau baigdamas eiti sodą išgirdo moterišką balsą rš. Ir buvo tę tau ei̇̃t, kad niekas neprašė Ds. Jau reikia ei̇̃tienai, nebeanksti Ds. Kur dabar aš ei̇̃t (kur man eiti)? Lkš. Ei̇̃na kaip be kojų Vl. Ei̇̃na kaip nesavom kojom Jnš. Ei̇̃na kap girtas Švnč. Eina kap durnius su durelėm Lš. Eina kap vyžus pindamas LTR(Srj). Eimi save rodyt, kitų žiūrėt B. Pirma eimi SD143. Eitù jaučio pirkti Klp. Kur tu eiti̇̀? Skd. Pirma eita du vyru brš. Jūs eitate keliu brš. Tep ilgai eimù ir galo nerandu Lz. Eimù Gaidžiop (einu pas Gaidį) Zt. Ani ei̇̃ma ir ei̇̃ma krūvo[je] visi nuog vienos selos kiton selon Aru38(Lz). Kudėl neimat večeros? Zt. Pasidėkavojęs klausinėja, kur einąs Jrk44. Kad būtum beeinąs buvęs, niekas tau nieko nebūtų sakęs J.Jabl. Žemaitis, jei negali raitas joti, tad velijąs pėsčias beeitąs, nekaip bevažiuojąs S.Dauk. Vakar ei̇̃nant namo lietus pagavo Rdm. Pamaži ei̇̃damas nepavargau Gs. Ei̇̃damas eik (jei eini, tai eik), ko čia dairais! Slm. Keliu ẽjint (eidamas) sutikau ubagą J. Eindamas parpuolė po sunkybe brš. Ar regėjai porą žmonių eidamų̃ Lz. Eidami̇́em vyram prie jaunosios per veselijas reikia dainuoti J. Čia kelelis pėsčių einamas (takas) J.Jabl. Durys visiem ei̇̃namos (visi gali eiti) Pc. Ei̇̃čiau aš sodan Ds. Sėsčiau nuo žirgelio, ei̇̃čiau į darželį LB16. Ei̇̃čiau lauką pažiūrėti, katras vėjas pūtė JV315. Imčia plieno dalgelę, eičia šienelio pjauti LB114. Eičiak (eičiau), kad čėso turėčiak Grv. Mestau tave vandenėlin ir pati ten eitau V.Krėv. Ko pūpsai? Eitai, gyvulius pašertai! rš. Visi ei̇̃tų, kad galėtų Prn. Pasakyk vaiku[i], kad neitų̃ ant šulnį Slm. Ei̇̃tumbe miestan, kad lietus nelytų Dglš. Su džiaugsmu priešais eitumbim Ns1858,2. Ko nepasakei, kad eini uogų – ir aš būčia ė̃jus Slm. Čia mano ei̇̃tas kelias, miškas, eità vieta Š. Čia nesenai žmogaus ei̇̃ta Kp. Jau man ei̇̃tina Kv. Ei̇̃k iš paskos ir sek jį Lš. Ei̇̃k, tinginy, ei̇̃k dirbt, pelnykis viežlybai duoną K.Donel. Eik tu sau, iš kur atėjai! Tat. Ei̇̃k laukan! Grž. Antanai, ei̇̃ka pietų! Slm. Eikai tolyn, panele, eikai tolyn, jaunoji! Ob. Jeigu mūsų sesiulė, eikiẽ dvarelin Ant. Eimè pietų! Slm. Eimè sykį galą Cp. Eimèkit drauge Cp. Eimetè, vyrai, gana! Lp. Emè namo, ką čia žiopsosi Gs. Emèkit pas mus į svečius Alk. Emẽte (einame) lenktynėsan! Dsn. Eiva SD266. Eima, seselės, į aukštą svirną brolelio rengti į kelionėlę JD1174. Eiva, seselė, rugužių pjauti, ne miegužio miegoti JV292. Eivà, sesyte, brolyčio laukti Sch15. Eikiv mudu pro svirnelį JD559. Eikiav, sese, į darželį D32. Eikit vidun J.Jabl. Vaikai, eiktè (eikite) valgyt! Švnč. Eitè (eikite), vaikai, namo! Dglš. Eite manęspi WP69. Eikš į mano namus KBI26. Martyn, ei̇̃kš artyn! (juok.) Ds. Ei̇̃kš, žmogau, eik šen, mokinkis šelmį pažyti K.Donel. Eikše šenai, mergužėle! KlvD27. Eikšę̃, mergele! Mrk. Eikšę̃ čia, ko tę stūksai! Gs. Ei̇̃kšte šen manęspi, jūs vargingiejie KII71. Einỹt gi, ko čia sustojot! Rš. Eikšte artyn ir regėkite Ns1832,8. Vaikai, ei̇̃kšit valgyt! Ktk. Eikšite, pagirtieji Tėvo mano, paveldėkite karalystę SPI6. Na, dabar eikšta šen ir pasivalgykita pietus BsPI102. Eikšę̃te čia – bus daugiau Nmj. Eikšę̃te čia! Gs. Ekšę̃kit, sakau, ar jau negirdit! Grš. Ekšętè (Ekšę̃te), vaikai, duosiu po obuolį! Rdm. Eikšenkite, vyručiai, arčiau! rš. Vaikai, eikšenkit čionai! rš. Ekšę̃kit, ką pasakysiu! Snt. Ekšę̃, duosiu obuolį! Snt. Ekšęnái! Rdm. Ekšeñkit (orig. akšénkit), t. y. vyrai, eikite šiše J. Joni Joni, Miki Miki, … ekšeñkikit, ekšeñkikit! PP23. Vaikai, eikšė̃kit (eikšę̃kit?), eisim kartu Rd. Ekšęnái, ką aš tau duosiu! Rdm. Einkie, Jėzau, neapleisiu tave vieną brš. Einkite, apgarsinkit visur stebuklus brš. Ein seselė dūsaudama JV78. Kur eiti, dukrele, didi vargdienele? KlpD19. Eit bernelis keliu švilpydams KlpD78. Anksti rytą kėliau, vandenėlio ėjaũ JD306. Oi eisiu eisiu, aš čia nebūsiu, čia ne mano nameliai D31. Aš ei̇̃siu ei̇̃siu žalią lankelę … šienelio grėbti JV932. Nemunėly daug žuvelių, ei̇̃sva mudu du broleliu pažvejoti JD952. Eisav mudu, mergel, gulti KlpD21. Ir sutikov mergužytę keleliu beeinant KlvD9. Į laukus ėjus – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai JD919. Eidama šokti staklužes taisė KlvD295. Mažoji seselė bėga pasakyti, kad anos eitum (eitų) brolio pasveikinti JD1542. Eite išeisiu JD110. Ei, bent neeiki, mano dukrele, nustosi vainikėlio JD486. Ei̇̃kel, bėkel (eik, bėk) Šl. Viešpatie, nežinome, kana eisi (eini) DP447. Mes eismi su jaunais ir senais, su sūnumis ir dukterimis BB2Moz10,9. Pagirtas, kursai eiti vardan Viešpaties Ev. Šitai eimè (einame) Jerosoliman DP102. Teji (orig. Tęii) (teeina) maži berneliai manęsp DP485. Nori gi, tai tei̇̃ (teeina), pasbastai po giriai! Tvr. Kas vaikščioja tamsumuose …, tasai nežino, kur ejąs DP510. Gal jis gelbėti alvieną, savęsp entį (einantį) Mž270. Jėzus nustebo ir tarė entiemus paskui save DP73. Ape pavaizdą šių dviejų žmonių, enčių aukštynių bažnyčion Jeruzalės melstisi BPII355. Ejant jiemus ing Jerozolimą SPI195. Ir kad žiūrėjo ing dangų ent (einant) jam, šitai du vyru stojos pas juos DP288. Tau su manimi ent (kaip tu su manimi eisi), ir aš eisiu BBTeis4,8. Dera jumus …, kurie eiste, idant užeitumbite ing Egiptą DP620. Eikig, o jau daugesn nenusidėk DP348. Eikieg mūsump, Jėzau SD29. Eikšmi, Jėzau, apsaugoti nuo koronės didelios PG. Todrin linksmi visi būkim, su piemenimis eikim Mž185. O ėmęs eitumbei namopi DP35. Eidami mokykiat visas žmones Mž24.
| Guluosi, eimi gultų SD91. Vedu pakaičio eisav miegoti Pln. Nesulaukia nė vakarienės, ei̇̃na gult su vištom Jnš.
^ Ne taip eini̇̀, kaip nori, ale kap kojos neša Iš. Ėdžios pas arklį nei̇̃na Grl. Kur eisi, vis save atrasi Sim. Kad tiesiai eisi, visur išeisi Sim. Aklas netoli teeis Sln. Jei bijai vilko, neik nei į mišką NžR. Ei̇̃k akių šviesumu, nosies tiesumu SkrT. Eisi šunim šėko raut Ukm. Ne čėsas kurtą lakint, enti medžiot B. Tai gardumėlis, nors pilvais eik Rdm. Ei̇̃k, vargše, ką tu čia padarysi! Ms. Eikit, vaikaičiai, neduok Dieve tokios gadynės besulaukti M.Valanč. Net anie eina ten (grįžtamasis sakinys) sp.
| refl.: Eikis, mergyte, eikis, jaunoji, vis pagirėliais, vis pamarėliais RD86. Eikis drauge IM1866,66. Aš ten neisiuos, nėr kas ten veikt Mtl.
ǁ intr. sugebėti žingsniuoti: Vaikas neturia metų, o jau ei̇̃na Mžk. Ne kožnas arklys ienose ei̇̃na Pmp.
ǁ intr. trauktis, atstoti: Ei̇̃k nezaunijęs nuo mano biednos galvos! Rm. Ei̇̃k iš po kojų! Ėr. Eik man iš akių! B. Šis atsakė: eik mulki, ne aš, bet tikras Dievas valdo M.Valanč. Eikite nuog manęs, prakeiktieji DP526.
| Naktis ei̇̃t dienai iš kelio KII343.
| prk.: Teeinie sau šalin atminimai, jei jie nemalonūs Vaižg.
ǁ intr. lankyti: Mūsų bernas ei̇̃na pas Oną Rm. O, mes nuo seno geri draugai – in tą pačią mergą ė̃jom Dbk. Tai, kitas, žiūrėk, ei̇̃na penkius metus, ir tai pameta Sdk.
| Visiškai da mergaičgalys, o jau vakaruškos[na] ei̇̃na Dbk. Ar jau eini̇̀ į mokyklą? Jrb.
ǁ intr. ropoti, šliaužti: Žiūrėk, koks vabalas ant žemės ei̇̃na Gs. Ana, kirmėlė ei̇̃na per stalą! Pjv. Gyvatė ẽjo galvą pakėlus, švykšdama Tvr.
2. intr. BPII80 vykti, keltis kitur gyventi: Jis tikrai Amerikon ei̇̃na Slm. Norėdami nuo vaisko išsisukt į Meriką ei̇̃davo Gs. Eimi top, kursai mane atsiuntė, ir nė vienas ižg jūsų neklausia manęs, kur eisi (eini)? DP215. Kiekvienas žmogus nebengiąs gyvenimą šioje pasaulė[je], bet eitąs ing antrą, daug laimingesnį gyvenimą S.Dauk.
3. intr. smarkiai judėti kuria nors kryptimi: Juodas juodas šiandien ežeras. Ir bangos jo tik eina, tik eina rš. Penkios kulkelės pro šalį ejo Plt. Jis kaip ė̃jo nuo stogo, tiesiai ant žemės Vb. Kad vėtra, tai kad ei̇̃tų (virstų) ta stirta! Pc.
| Jos kad ei̇̃na (kyla) iš padūkimo pyragas: supykus maišė Jrb.
ǁ smarkiai bėgti, lėkti: Ei̇̃na avis kaip pastipus par lauką Pc. Kad ei̇̃na par laukus išpūtęs raukus, tai tik dulkės rūksta! Skr. Kad ei̇̃na arklys, kiek tik iškerta Srv. Varpelis užgaudžia, arklys sužvengia ir eina kaip vėjas V.Kudir. Ei̇̃na kaip bieso nešamas Prk. Ei̇̃na kap akis išdegęs Gs. Eina kai eitvaras Sln. Ne tau pavyt, kai jis pasineša ei̇̃t Srv. Pasiuto ei̇̃ti smarkiausiai arkliai, nė sustabdyti nebgal Vvr. Zuikis ėjo ir nuėjo par girią BsMtII42.
ǁ smarkiai pulti, mestis: Ant vanago visos varnos iš vieno eina Vdk. Tei[p] ei̇̃davo špokai į vyšnias, tei ei̇̃davo, kad nuguldavo vyšnią Skr.
4. intr. nesulaikomai slinkti, traukti, plūsti: Ledai upe ei̇̃na DŽ. Medinis tiltas, pradėjus ledams eiti, būdavo išardomas rš. Debesiai tik ei̇̃na ir ei̇̃na – gal ant vakaro bus lietaus Rdm. Ei̇̃na ir ei̇̃na būriais [lietus] Pc.
| Medžiaga neskęsta – eina vandeniu Pls.
| Vėjas ei̇̃t per žemę, per jūres ir per mares KI226. Liepsna tep eina, net ūžia Smn.
| Tiesė kabelius elektrai eiti rš.
| O į vakarus ėjo ir ėjo nesuskaitomi mūsų pulkai A.Vencl.
| Ein saulelė aplink dangų LMD(Švn). Eik, saulele, vakaryn – ilga man dienelė be vakaro, da ilgesnė be matutės NS282. Saulė savo vieta eiti Mž176. Iš girios išjojau, saulė aukščiau ėjo TŽI148.
| prk.: Su karu ei̇̃na nelaimės BŽ56. Taip sopa, net diegliai ei̇̃na Šr. Bėdos vargai ei̇̃na ne miškais, bet žmonių kaklais Rk. Pavasarį kas čia ligų ei̇̃s! Gs.
| Žaidimas ėjo prie galo rš. Mūsų griekai eit per viršų mūsų galvos KlM1701.
ǁ važiuoti, plaukti (susisiekimo priemonei): Traukinys ei̇̃na DŽ. Kap atvažiavau, jau mašina (traukinys) ė̃jo Rdm. Kada dabar ei̇̃s autobusas ant Panvežį? Sb. Ejusiu nauju laivu ar tretįjį kartą ir nuskendusiu Plng. Penkių pasaulio jūrų laivai eina iš Volgos į Doną sp. Garlaivis kelissyk sukaukė ir ėmė eiti A1884,364. Tąja upe gali šiepis ei̇̃ti KII154. Daug laivų, su penu ir medega tenai beitančių, vėtra ant jūrų sukūlė S.Dauk.
ǁ lėkti, skristi (būriu): Gulbės, gervės, žąsys, paukščiai ei̇̃na Sl. Aure spiečius ei̇̃na, vykit! Rm. Pro mum vienas spiečius ė̃jo Pc. Orlaivių tę – kap amaras ei̇̃na! Kt.
| Šiandie labai bitės ei̇̃na Pn. Bitės ratuotos iš lauko ei̇̃na Pkr. Jei šilta, bitės ei̇̃na oran (spiečiasi) On. Bitės tokio seno aulio nelinksmai eit ir dirb S.Dauk.
ǁ srūti, tekėti: Srauniai srauniai Nemunėlis ei̇̃na JV390. Vanduo viršum liepto ei̇̃na Rdm. Ravai tai kunkulais ei̇̃na Pc. Upė lankom ė̃jo (buvo labai patvinusi) Pc. Kap norėsi, tai nepasgersi – tegu nor tę upe ei̇̃na [degtinė] Lp.
| Mėsą valgydavo su pirštais: tai ei̇̃na par pirštus taukai Kp. Pilnas kaip akis, kad net par viršų ei̇̃na Trgn.
| prk.: Vienas darbas po kito ei̇̃ta viršuo (daug darbų reikia vienu metu atlikti) Dov.
ǁ veržtis: Prasta bačka – alus pro šulus ei̇̃na Slm. Kad betekant medui ir vaškai pradeda drauge eiti, tad vagį reikia užkišti S.Dauk. Gal įsipjovei, kad kraujas iš piršto ei̇̃na? Vb. Iš akių ašaros ei̇̃na Vrn. Seilės iš burnos ei̇̃na ir ei̇̃na, gal ką negero suvalgiau Rdm. Dūmai ei̇̃na iš kamino Upt. Pro plyšį dūmai ei̇̃na Slm. Pro skylelę [virtuvo] garas ei̇̃na Slm. Uždaryk tvartą, sniegas eina Pn. Reik užkaišiot skyles, kad vė[ja]s neeitų S.Dauk. Daryk langą, šaltis ei̇̃na Rm.
5. intr. slinkti (apie laiką): Eina jau ketvirta savaitė J.Jabl. Į pavasarį jau dienos ei̇̃na Grž. Ėjo dienos, ėjo mėnesiai rš. Vis tiek eina gyvenimas – ar mokysiuos, ar tep būsiu Lp.
6. intr. tekėti (už vyro): Katrą tik ims, tó ir eis Trgn. Septynis metus lauksiu: nesugrįši – už kito eisiu LB240. Už Jurgio ei̇̃k – už tokio vyro būsi kaip už mūro Klov. Mergele mano, mano jaunoji, eik eidama už manęs BsO316. O aš nenorėjau už bernužio ei̇̃ti JV191. Neduok Dieve, sesytėle, už bajoro eiti NS1170. Eitų̃ ir Ona už jo, ale tėvai nenoria Slm.
^ Reikia eiti už vedančio, o ne už žadančio PPr228. Jei eini̇̀ į žentus, išsidurk vieną akį, jei į ūžkurius (už našlės) – abi Gs.
| refl.: Ko ẽjosi už vyro, kad netiko? Šts.
7. intr. vykti: Tai puikiai ei̇̃na darbas Sv. Prie Baltijos jūros ir šiaurinių upių ėjusi gyva prekyba ir būdavę dideli prekymečiai K.Bor. Pasiutęs šmukulis (spekuliacija) eita par sieną Vvr. Kitaip pradėjo mūsų istorija eiti po krikšto rš. Senelis kartu su vyrais išsėdėjęs prie stalo, kol ėjo posėdis rš. Kol ėjo karas, žmonės kentė šiuos trūkumus rš. Eit sūdas paskutinis DP2.
8. tr., intr. atlikinėti (darbą, pareigas): Jis tarnybą eina J.Jabl. Savo pareigas ei̇̃ti NdŽ. Jei gaus motrišką (pačią) bėgančią, eitančią, gyvens Grg. Tupikio namuose ėjo apyvoką (ruošėsi) senelė Žem. Kitą savaitę ei̇̃s liuobą Ona Ck. Žygiai eiti Jzm. Papunis apei gyvolius ei̇̃ta Krtn. Į lauką ei̇̃na marti, aš tik po namus Pš.
| Ana darbus ẽjo (dvare dirbo) Švnč. Moters dvarui dienas eidavo J.Jabl. Jos tada buvo dienos einamos J.Jabl. Reikia in dvarą eiti baudžiavą (lažą) ir užmokėti mokestis Rp. Ponams ẽjo lažus Plt. Mūsų ponai žiūrėjo, kad tik kunigystą eitume V.Krėv.
| Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios tėvynės! Mair. Einù sargybą K.Būg. Ei̇̃davo kaimas pãnaktę (nakties sargybą) Gs.
| Kelionių ei̇̃t nereikia Ėr. Gausiam jau pradėti į dirvą ei̇̃ti Prk. Nemoka įnamystės, darbu eita Ggr.
ǁ intr. bažn. atlikinėti (tam tikras apeigas): Šiais metais Einaras ėjo prie pirmosios komunijos rš.
| Prieg Dievo stalo eiti Q112.
ǁ mokytis: Ką jūs dabar einate mokykloje? J.Jabl. Rūpi kalbos dalykas, einamas vidurinėje mokykloje J.Jabl. Kur dabar tavo sūnus mokslus eina? J.Jabl. Jis Vilniaus gimnazijoje mokslus ėjo rš. Par tiek metų ėjaũ iškalas PP31. Ans eita par knygas, y[ra] didliai mokslus Šts. Tau reikia ei̇̃t už daktarą Ėr. Vienas sūnus ant daktarų ei̇̃na Jnš. Sūnus ant jūrinyko ei̇̃na Brž.
ǁ intr. imtis (kokio darbo): Pasisamdyt sunku, niekas nebei̇̃na Jnšk. Du vaiku dabot – tu par pigiai eini̇̀ Skr. Mano mama ė̃jo į svočias Pc. Jai į bobutes ė̃jo Skr. O kad jie ėjo į kareivėlius JD622. Pryš į kareivius eitant susirgau Plng.
^ Nori mėsos, tai eik pas vilką už berną Lš.
ǁ intr. mesti darbą: Iš tokio gaspadoriaus vis bernai ei̇̃na Rm.
ǁ intr. verstis (kuo): Žemės tingėjo dirbt, už viršinykus (už kerdžių) ė̃jo Ėr. Sudegė viskas, tai ei̇̃na pavargėliaudama Rdm. Esu ir siūdama ẽjusi, bet mašinos siuvamos neturu Šts. Putros ir ubagais ei̇̃damas gausu Plt. Tėvai jau ei̇̃s ant duonos Skr. Ans eina štukoms, darbo neemas Šts. Kad kailinius gaučiau, kukorėliais eičiau (apie vilką) NS37.
ǁ intr. būti (kuo): Sakinio veiksniu eina dažniausiai daiktavardžio vardininkas J.Jabl.
9. intr. veikti, dirbti: Marūnas ei̇̃na kelinta diena Pc. Girnos negerai ei̇̃na Sv. Ar tartokas šiandiej ei̇̃na ar ne? Lb. Storas audeklas – mašina nei̇̃na (nesiuva) Rdm. Per stori siūlai – skietas nei̇̃na Rdm. Kaip sviestu eina dalgė rš. Pjaus mano sūnelis juokuodamas, eis ano dalgelis švytruodamas D42. Kai mašiną gerai sutaisė, tai ei̇̃na kaip perkūnas Jnš. Laikrodis ei̇̃na Pn. Ar radija gerai ei̇̃na? Pgr.
| Jei tik sausų šakų pakiši po puodu, tai tuoj puodas ei̇̃na (verda) Skr. Ar beei̇̃t gyslos (ar muša pulsas)? Dr. Kai varpai ei̇̃davo (skambėdavo), tai ir prie mūsų būdavo girdėt Pgg.
10. intr. sekti, keistis: Išbuvo dešimtį metų, per kuriuos vienas po kito ėjo bent keturi popiežiai rš. Juk metai visiems sykiu ei̇̃na Skr.
11. intr. tęstis, trauktis: Kelias ei̇̃na pagal upę DŽ. Kur ei̇̃t tas kelias? KII340. Vienas [kelias] eina pas mamužę, antras pas bernytį KlvD9. Skersai mūsų kapotinį kelelis ei̇̃davo Pc. Pro juos geležinkelis ei̇̃na Gs. Į žiemius nuo šių gardų ėjo tuščios vietos V.Piet. Prie dvaro ėjo dideliausios pievos Žd. Kalnai ei̇̃t išilgai jūrių krašto KII11. Aplink miestą ėjo mūro siena J.Balč. Išilgai ei̇̃na balti ir raudoni dryžiai Rdm. Per muštynes kaip daviau Vincui į kaktą, tai net dabar ei̇̃na randas Upt. Liūnas buvęs be dugno ir ėjęs kiaurai žemės LTI143. Tai bus rankšluosčiai – raštas eis ąžuolo lapais! S.Čiurl. Abi meliodiji eina labai arti viena kitos Sab. Girtybė, kaip girdėjom pirm einančiam skaityme, tiek nelaimių ataveda sodžiuose brš.
12. intr. tilpti, išsitekti: Kiek ei̇̃na stiklinių į tą uzboną? Jnšk. Žalių rugių ei̇̃na daugiau vogon Lp. Kiek čia ei̇̃s javų į tą maišą? Ėr. Nei̇̃s alus į tą bačką Srv. Keturiolika rąstų eis sienon Alv. Kiek tau ė̃jo apmest (kiek reikėjo siūlų metant audeklą)? Kp.
13. intr. lįsti, smigti: Kalk, kuolas ei̇̃na gerai Jnš. Vinis gerai ei̇̃na į medį Jnš. Toks storas čviekas nei̇̃s šiton sienon Vb. Trys revolverio šūviai buvo per nugarą ėję prš.
| Jau greit ir vištukai pradės ei̇̃t (riedėti) Rdm.
| Sankulas (pelinė duona) nėr ejęs par vėjį, par kretilą, yr su dirsėms Žeml.
14. intr. sklisti, plisti: Per girią toli ei̇̃na balsas Rm. Eina garsas nuo pat Vilniaus Mair. Eina kalba apie tokį svarbų dalyką rš. Dar šiandien patarlė eina LTR. Apie tai liudijo einantys iš jos skaistūs spinduliai rš. Iš mano darželio ramus kvapas ėjo LTR(Ob). Ejo tokia pasaka, o ar tiesa, nežinau Šts. Ei̇̃na rupūžės (keiksmai) iš jo burnos Gs. Kad kalba, rodos, žodžiai patys ei̇̃na Kb. Plačiai po visą žemę eit skambėdams Dievo žodis Mž329.
^ Šunies balsas nei̇̃na į dangų Bsg.
15. intr. turėti (gerą) paklausą, pareikalavimą: Turguj sviestas ir kiaušiniai gerai eina Jnš. Jau kap šiandien voveruškos gerai ėjo, tai tu neklausk! Lkč. Uogos šiemet gerai ė̃jo, bobos užsidirbo Ėr. Nėra einamesnės prekės kaip valstybiniai popieriai rš.
ǁ būti apyvartoje: Sakė, šitie pinigai ei̇̃sią Mlt. Dabar tie pinigai nei̇̃na Nj.
ǁ kainuoti, būti parduodamam: Ka javai ei̇̃na par šimtą, neapsimoka kiaulių šert Jrb. Dabar medžias kokia gi čienia ei̇̃na! Kp.
16. intr. vartotis, eikvotis: Duonos mažai, tai bulbės tik ei̇̃na Pkn. Greit ei̇̃na duona – tik buvo briauna, jau ir nėr Ml. Ne vienas pečius, – malkos labai ei̇̃na Ėr. Po darbo per pietus viskas gerai ei̇̃na Jnš. Per mano rankas pinigai eina kaip vanduo T.Tilv.
| Aš turėjau eitantį pinigą – ką tik pirksi už jį, vis liuob sugrįš atgal Trk.
| refl.: Malkos labai ei̇̃nasi Ėr.
17. intr. nykti, gurti: Rogių kelias eina Grž. Tai ei̇̃na plaukai – pluoštais krinta Rdm. Tų avių vilnos ei̇̃na kap vanduo (plinka) Gž. Linai labai nedrūti – ei̇̃na po mintuvais Alk. Ropės išnokę, sausos – ei̇̃na kap vanduo (byra) Lzd. Trupio šieno nė užgauti negali, visi lapeliai ei̇̃ta šalin Vvr. Mano nagas ei̇̃ta žemėn berubinėjant tus gelžgalius Šts.
| Sermėga ei̇̃ta iš siūlų laukan (irsta) Šts.
18. intr. daryti ėjimą (žaidžiant, lošiant): Jis paėmė visą kaladę, tai dabar man ei̇̃t Jnš. Na, gal einam iš savo mosčių? Alk.
ǁ išrinkti švietalus: Su tokia prasta kvorta nereikia ei̇̃t Skr.
19. intr. Dbk būti leidžiamam, siunčiamam, gabenamam: Ei̇̃na ir ei̇̃na krivūlės (raginimas raštu), kad neštum pinigus Rdm. Dabar ilgai ei̇̃na laiškai Pn. Tie siuntiniai keletą mėnesių eina vienu adresu, toliau kitu Žem. Didesnė dalis kinų prekių perkant ir parduodant eina per tą anglų miestą J.Balč. Per jo rankas viskas ei̇̃davo (apie prekes) Ėr. Ei̇̃na laikraštis BŽ88.
20. intr. būti pelnomam, gaunamam: Jam tas pelnas vis ei̇̃na Pš. Pajamos milžiniškos, iš vienų sodų ir bičių tūkstančiai eina LzP. Jam tada alga ei̇̃s ir namie sėdžiant Pc. Jis tik žiūri, kad jam pinigai ei̇̃tų Gs. Jam pensija ei̇̃na Slm.
21. intr. augti, želti: Šiemet rugiai gerai ei̇̃na Ėr. Tarpiai eina obelė Ėr. Ot nauda (javai) ei̇̃na, net juoda Tvr. Kad tik nukirtai žilvičius, tada jau eina kaip iš pieno Grž. Šiltuose kraštuose kopūstas nesiaučia, neina į galvą rš. Šįmet jau tep samanom nei̇̃na Rdm. Kad jos visas veidas tokiais pampliai̇̃s ei̇̃na Rdm. Bulbės, rūsė[je] būdamos, jau ei̇̃na į lapus Užv. Daigai jau ei̇̃ta į antrus lapus Šts. Čia daržas prasčiau tei̇̃ta Grg. Dobilai garbanoms ẽjo – tokie puiki buvo Plng. Anum ei̇̃ta iš visum šakum žiedai Kl. Apušė ir tapalis leida palaipas, ei̇̃ta palaipoms Šts. Paršas taip gražiai ei̇̃na, kaip iš pieno Dl. Jau mūs paukščiai į plunksnas ė̃jo Gs. Kad pinavijos pradės ei̇̃ti (smarkiai augti)! Skr. Kap ei̇̃s kvieteliai želmenin, žalia rūtelė garbenin, tada atjosi, mano berneli LTR(Kpč).
22. intr. bręsti, nokti: Šiemet visas vasarojus greit ei̇̃na Kair. Ir miežiai jau baigia ei̇̃ti Kair. Ė̃jo ė̃jo dobilai lig rudeniui, užpuolė lietus, ir nenupjovė Ėr.
23. intr. tapti, virsti (kuo): Sukrūs siūlai, į garankštes ei̇̃na Pc. Jei saulė ir mėnuo šviečia sėjant, miežiai ei̇̃s į degulius Šts. Kirvis neema gerai kirtį; eita lenta į skiedrantas Šts. Rugiai eina į dirses pry pelkės pasėti Ggr. Košė kleckais ei̇̃na Grž. Ligonis ar jau sveikyn, geryn eina? J.Jabl. Kalba ėjo kaskart garsyn, juokavimai našyn Žem. Dienos kas kartas eina ilgyn, naktys trumpyn Žem. Mato, kad i tėvų pajamos mažyn ei̇̃na Mžš. Mūsų reikalų eina daugyn rš. Brangyn eimi SD46. Eit liga geryn, kad žmogus piktyn B. Šešėliai ilgyn ei̇̃t KII299. Ant vėju pakabinti lapai [tabokų] kraipos, gend, trūkst ir tamsyn eit S.Dauk. Juo tolyn, juo [dainės] eit retyn S.Dauk. Aš ir pasijutau vis silpnyn ir silpnyn beeitąs TP1880,44.
ǁ leistis (į ką): Kai tik po pilnačiai, pradeda ei̇̃t į delčių, šaltesnis oras darosi Srv. Pykti ir eiti į nekantrybę brš. Vyriškystėn eimu, tampu vyru SD146. Ei̇̃na bobelė atgal (sveikata mažėja) Ėr. O, dabar tai eina į madą (taisosi) tavo darbas Vkš. Eiti į kalbą Šts.
ǁ suteikti (ko): Valgo valgo, o į naudą neina, vis sudžiūvęs Gs. Tos rietynės nė vienam, nė kitam nei̇̃na į naudą Vl. Ėda penimis, ale naudon nei̇̃na Rdm. Jam tas valgis ei̇̃na į kūną Alk. Man darbas ei̇̃na į sveikatą Alk. Gerai valgai, tai ir eini̇̀ lašiniuosan Švnč. Neina kumelė mėson Ds.
24. intr. keistis padėčiai: Jis vis aukštyn ė̃jo (geresnes vietas gavo) Ėr. Mokės gerai, kas metą į aukštesnį atskyrį ėjo M.Valanč.
25. intr. kilti (iš ko), rastis: Kas iš to ei̇̃na? Ds. Nuo dilgynių spaugai ei̇̃na Vdn. Gyvenamųjų vietų vardai, einą iš dvikamienių pavardžių, turi dvejopą galūnę K.Būg. Malda … yra svari …, iš tikros vieros ejanti SE198. Mūsų kožna malda eis nuog širdies mūsų dugno Mž382.
ǁ būti kilusiam (iš kur): Mano motyna buvo ẽjusi iš Palangos Plng.
26. intr. Tršk, Kž gyventi, varyti amžių: Kelintus metus eini? J.Jabl. Ona daba jau devynioliktus metus ei̇̃na Pš. Jau septintą dešimtį ei̇̃na mano tėtis Skr.
27. intr. palaikyti (ką, kurią pusę): Jis visada už mane ei̇̃na Gs. Kad jis turtingas, tai visi po juo ir ei̇̃na Srv. Mažai kas su vokiečiais ė̃jo Vlkv. Eimi už ką R373.
^ Priežodis sako – nei po vilko, nei po meškos eidams TP1881,21.
ǁ nepalaikyti, prieštarauti: Nenorėdami eiti prieš savo sąžinę, įmano viską iškentėti J.Jabl. Man liūdna, kad prieš tėvą eit turiu B.Sruog.
28. intr. sektis, klotis, vykti: Kaip eina mokslas jūsų gimnazijose? K.Būg. Kaip gerai mokyklo[je] ẽjo? Klk. Anam ei̇̃ta mokslas, ans y[ra] mokslus Šts. Labai gerai ẽjo mokslas GB81. Kažin ko man korta nei̇̃na Slm. Mūsų Onytei nei̇̃na tos rūtos – pasisėja kasmet daržely, ir vis neauga Jnšk. Bitės jam ei̇̃na Nč. Ejo visi gyvuliai Ml. Kaip ėjo medžioklė? MPs. Jo kalvė[je] ėjo darbs labai gerai BsPI81. Nebei̇̃ta nė vilnų verpimas – šaltà Šts. Visi darbai kaip iš pypkės ei̇̃na Užp. Kaip tau per šią ilgą ir šaltą žiemą ejo? Ns1832,2. Jūs matytumėt, kap jai ei̇̃na rinkt [uogas] Pjv.
^ Kad ei̇̃na, tai ir švilpia Vdžg.
| refl.: Kaip tau ei̇̃nas mokslas? Dbk. Kaip ei̇̃nasi? Dkš. Nesiei̇̃na, t. y. nesiseka J. Jam labai ei̇̃nasi visi gyvuliai augint Brt. Man nesiei̇̃na kiaulės – vis serga ir serga Ldk. Vogtos bitės neinasi gerai Nz. Tinginiui visi darbai nei̇̃nas Lš. Jam ir javai deri, ir pievos želia, ir gyvuliai sei̇̃na BM209. Kam negerai ėjosi gyventi, tas šaukėsi į jį rš. Ei̇̃sis kap ant pieno Gs. Ne kožnam eisis lygiai gerai Tat. Jau kad nei̇̃tis tai nei̇̃tis – ir stubos sudegė, ir arklys krito Vlkv.
×29. (vok. es geht) impers. būti galima, įmanoma: Vinis giliai įkalta, nei̇̃s ištraukt Jrb. Be dantų nei̇̃na gyvent Klvr. Vilkauja visai išsekęs upelis – peršokt ei̇̃na per jį Alvt. Namo nė̃jo parvažiuot Vlkv.
30. intr. būti laikomam, priimamam (kuo): Kitų teisybės ir pasakomis dabar eina J.Jabl. Jam darbas ir tiesa gyvenime didžiausiu menu eina J.Jabl.
31. intr. priklausyti (pagal eilę): Rytoj mano eilia eina ganyt Rm. Kam šiandie ei̇̃na jot nakties? Pn.
32. intr. turėti vietą (eilėje): Pirma visų eina su darbu Vj.
33. impers. praversti, reikėti: Ir jam daug visko ei̇̃na Pn.
34. intr. (ppr. neigiamai) būti nuimamam, išimamam: Bliuzkutė visus metus nuo pečių nė̃jo Rdm. Jam pypkis tai jau niekad nei̇̃na iš burnos Gs.
35. intr. tikti, pritikti: Mes tokie maišyti – galim eiti į zanavykus ir į kapsus [savo tarme] Nm. Į pirmą rūšį eina [grūdai] Plv. Tai eina į mano programą J.Balč. Man valgis nei̇̃na (nenoriu valgyti) Klt.
| refl.: Ingi krupnyką pienas geriau ei̇̃nasi Dv.
36. intr. netekti: Jis jau ei̇̃na iš arklių Šd. Senesnis gyvulys ir iš pinigų ei̇̃na (pinga) Trgn.
37. tr., intr. žaisti, lošti: Ei̇̃ti slinkį Skd. Kai prisišoka, tada ratelio ei̇̃na Mžš. Seniau kadrilių tokį ẽjo Rdš. Vaikai užkaltinio ei̇̃na Antz. Protarpiais degė nuodėgulį, ėjo našlio, aguonėlės ir gražiai dainavo A.Vien. Ei̇̃nam kavotynių Mžš. Vaikai, ei̇̃nam dabar ką nors kita Skr. Pats gubernatorius in jį atvažiuoja, kortom su juo eina rš. Anoj pusėj Dunojėlio du broleliu kortoms ėjo BsO369.
ǁ varžytis, rungtis, imtis: Anuodu ei̇̃ta teismu, nenora susitaikinti Šts.
| Su pagaliais ė̃jom (mušėmės) Skr.
ǁ įsitraukti į varžybas: Vieni ei̇̃na imtynių (imasi), kiti lenktynių BM44. Topelis ei̇̃na su beržu lenktynių [augdami] Pc. Emẽte (eikime) lenktynėsan! Dsn. Tiesiog peštynių eiti (peštis) įsinorėjo rš. Ei̇̃nam veltynių, mėtytynių Kp. Aleksys su meškom ei̇̃na galỹnėn Alv. Eimè imčių̃! Rm. Nebenoriu aš eiti nei imčių, nei lenkčių J.Jabl. Paskui jie eina iš ginčių LB250. Ei̇̃nam muštỹn (mušti kiaušiniais) Alk.
38. intr. imti (apie miegą ir pan.): Šiandie miegas man kad ei̇̃na – pačios akys merkiasi Jnšk. Man jau miegas ei̇̃na – kelinta valanda? Skd. Šiandien taip miegas ei̇̃na – turbūt bus lietaus Pkr. Kaži ko neina miegas Žem. Atsigulus nėjo miegas rš. Man ei̇̃na čiaudulys, ei̇̃na žiovulys Brž.
39. intr. būti linkusiam (į ką): Ji pasiutusiai ant degtinės ei̇̃na (mėgsta degtinę) Gl. Nieks dabar nei̇̃na ant pinigų (netaupo) Gs.
40. intr. (su bendratimi) imti, pradėti: Kur aš ją dėsiu, tą duoną, ei̇̃siu aš ją nešt namo! Pš. Ei̇̃siu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Šts. Aš ei̇̃siu tylėti? Už ką? Šts. Ei̇̃siu aš virbais kūrinti, pusskilių turėdama? Nėkados! Šts. Bei̇̃siu aš tau kaitinti arbatą – ko negėrei, kad buvo verdanti? Šts.
41. intr. dėtis (į giminystę): Jie baigia ei̇̃t į giminystę Rm.
42. intr. Prng lakstytis, pasibėgioti: Abi karvės jaučiuos eina Ob. Karvė nei̇̃na jaučiuos, ir gana Kp.
| refl.: Karvė ẽjosi penktõ[je] birželio, zaraz jau bus su teliu Rud.
◊ áitais (áitom Ėr) ei̇̃ti niekais virsti: Tie pinigai tai kaip gyvi – áitais ei̇̃na Slm.
ant pei̇̃lių ei̇̃ti Užg muštis: Čion sens ir jaunas vis lygiai pjaunas, vis eina ant peilelių A1884,258. ×
ant rãzumą ei̇̃ti protėti: Eidami ant razumą … pametė čiužinėjimus BM43.
ant šárkų bažnýčios ei̇̃ti mirti: Jau jis ei̇̃s ant šárkų bažnýčios Rdm.
ant vi̇́eno (vienõs) ei̇̃ti būti pasiryžusiam (ką daryti): Tas eita ant vieno ž. Vienas pasiėmė kirvį, o kitas briauninką ir ė̃jo ant vienõs Skr.
dai̇̃niais ei̇̃ti Sln lengvai įgyti.
didžiù ei̇̃ti išdidžiai elgtis: Kožnas didžiu eina, nor pranešt kitą A.Baran. ×
dỹvais ei̇̃ti stebėtis: Man eit dyvais Šts.
ei̇̃k [jaũ] ei̇̃k; ei̇̃k tù sakoma neigiant ir stebintis: Eik tu, ką tu rasi! Sln. Ei̇̃k jau ei̇̃k, ką kalbi niekus! Grš. Eik eik, niekus šneki! Rš. Eikit eikit, nė taip buvo, nė ką, – žmonės daug ko prikalba Brž.
ei̇̃k jaũ bañ ei̇̃k; ei̇̃k tu keik. sakoma sustiprinti epitetui, reiškiant nesutikimą: Ei̇̃k jau ban ei̇̃k, avinai (tikras avinas)! Š. Eik tu, beproti! Ms. Eik tu, blusiau (žalkty, išgveraburni)! Ds. Eik tu, malagi! Slnt.
ei̇̃k tù (su kuo) sakoma lyginant ir stebintis: Kam verta buvo, o dabar šilkuos čiuža, ir ei̇̃k tu su ja! Slm.
ẽžiomis ei̇̃ti valiūkauti, neklausyti: Tas vienas berniokas, ir tas ei̇̃na ẽžiom Rgv.
galvomi̇̀s ei̇̃ti Vkš dūkti, šėlti: Visi jie ten tik galvom ei̇̃na Alk. Nustokit jūs galvõm ei̇̃ti! Grž. Tie vaikai, vieni namie pasilikę, galvõms ei̇̃na Jrb.
į gai̇̃lesį ei̇̃ti imti gailėtis: Ẽjo į didelį gailesį, kad pamatė sergantį Plng.
į gálvą ei̇̃ti svaiginti: Stiprus alus – ei̇̃na galvon Slm. Dėl ko gėrimas jauniems į galvą, o seniems į kojas eina? rš.
į grąžtùs ei̇̃ti I.Simon šėlti, pykti.
į padaukùs ei̇̃ti; R105 niekais virsti.
į pakálnę ei̇̃ti
1. Pgg senti.
2. Vn mirti.

į prõtą ei̇̃ti protėti: Tai žmogus – neina į protą, ale iš proto kraustos Srv. Kada gi Saulius pradės eiti į protą? Vaižg.
į rañką ei̇̃ti sektis: Man arkliai tai ei̇̃na į rañką, o karvės ne Skr. Viskas ei̇̃na rañkon Kp.
į savè ei̇̃ti sveikti, taisytis: Po ligos baigia ei̇̃ti į savè Šd.
iš čiùro ei̇̃ti Mrj žaisti gaudynes.
iš di̇̀džio ei̇̃ti išdidžiai elgtis: Jie labai iš di̇̀džio ei̇̃na Alk.
iš galvõs ei̇̃ti
1. Gdr kvailėti: Tu iš galvõs ei̇̃ni visai Tj.
2. užsimiršti: Liudai vis nėjo iš galvos jo žodžiai rš.

iš kẽlio ei̇̃ti išsilenkti (vengiant ko): Aš kažin kur jam iš kelio eisiu Rdm.
iš prõto ei̇̃ti kvailėti: Povilai, tu eini iš proto SkvApD26,24. Karalius iš gailesio einąs iš proto MPs.
jáučiuose ei̇̃ti galynėtis: Mes jaučiuosa ẽjom Lp.
kai̇̃p ei̇̃t visi iki vieno: Nūnai visi kap ei̇̃t nuvažiavo turgun Nč.
katinai̇̃s ei̇̃ti Rt užsikabinus už kaklo apynasrių pavadžius rėpla stengtis vienas kitą nutraukti: Piemenys miške katinais eina Ėr.
katinuosè ei̇̃ti Lš galynėtis.
kẽliais alkū́nėmis ei̇̃ti sunkiai dirbti, turint mažai sveikatos: Dirbu kiek galėdamas: keliais alkūnėms einu Erž.
keliù nei̇̃ti būti sugedusiam: Ant senystos dantes neina keliu Ck. Tavo razumas ne keliu ei̇̃na (tau trūksta proto) Arm.
kreivai̇̃s keliai̇̃s ei̇̃ti Ėr blogai elgtis, gyventi.
[krỹžiaus] keliùs ei̇̃ti
1. Pn bažn. tam tikras apeigas giedoti.
2. labai vargti, kankintis: Su tais bekonais, kol priduoda, žmonės kryžiaus kelius eina Rm.

kū̃nas ei̇̃na pagaugai̇̃s Prl darosi baisu.
laukai̇̃s ei̇̃ti
1. vėjavaikiškai elgtis: Iš jo geras vaikas nebus – jau laukais eina Alv.
2. kvailioti, iš proto eiti: Tai jų Petrui vė su nervom negerai – laukai̇̃s ei̇̃na Klt.

laukañ ei̇̃ti euf. tuštintis: Ar ligonis ei̇̃na laukañ? Pn.
netiesiù keliù ei̇̃ti blogai elgtis: Tai tik man širdį sopa, kad mano vaikas netiesiu keliu eina Ut.
nùgara ei̇̃na pagaugai̇̃s Kt darosi baisu: Šuva kad kaukia – baisu klausyt, nugara pagaugais eina A.Vencl.
nuo rañkos ei̇̃ti sektis: Kai jau darbas neina nuo rankos, tai nesmagu nė dirbti Žg.
padaũkais ei̇̃ti
1. Vlkv valkiotis, trankytis.
2. Gž, KzR niekais virsti.

padrikõm ei̇̃ti Jnšk krikti.
paipari̇̀bais ei̇̃ti Ms niekais virsti.
pakálkomis ei̇̃ti
1. J trainiotis, valkiotis.
2. Vkš niekais virsti.

pakal̃niuo ei̇̃ti
1. Šv smukti, nusigyventi.
2. Kl senti.

pakalstomi̇̀s ei̇̃ti Šts šlaistytis, dykinėti.
palparỹbais ei̇̃ti
1. J dykinėti.
2. Sd niekais virsti.

pei̇̃liais ei̇̃ti muštis: Jų vaikai peiliais eina Ėr.
per ausi̇̀s ei̇̃ti kelti nemalonų klausos jutimą: Užsuk radiją, per ausi̇̀s ei̇̃na Ėr. Aš gal sirgsiu – tik ei̇̃na per ausi̇̀s Rdm.
per kū́ną ei̇̃ti imti (baimei, išgąsčiui): Išgąstis man ė̃jo per kū́ną KI417.
per kū̃ną ei̇̃na pagaugai̇̃s; rš šiurpas ima.
per ši̇̀rdį ei̇̃ti skaudinti: Žodis man per širdį ėjo Ns1833,1. Jis apsakė labai per širdį ei̇̃nantį žodį KI64. Ir eit jiemus tas žodis per širdį BPI95.
piestõms ei̇̃ti priešintis, nesutikti: Ta boba piestum̃s ei̇̃na – negal susitarti Krž.
plačiai̇̃s keliai̇̃s ei̇̃ti Dr nedorai elgtis.
po akių̃ nei̇̃ti nesisekti: Nei̇̃ta po akių̃ žmoguo, i gana Vvr.
po padaũkais ei̇̃ti Gs nešdintis.
põnais ei̇̃ti dykinėti: Pusė brigados põnais ei̇̃t Gršl.
prie kártės ei̇̃ti Ggr samdytis.
prie širdiẽs ei̇̃ti tikti, patikti: Duona sveikam žmogui prie širdies eina rš. Vokiškai man daug geriau viskas prie širdies eina I.Simon. Tai eit prie širdies KBI55. Neita pri širdie ta meisa Dr. Jokūbui tas prypuolis su pamokslu gan ejo pri širdies, rados truputį geresnis M.Valanč. Motinos kalba jam prie širdies nėjo LzP.
rankà ei̇̃na sekasi: Man tavo rankà nei̇̃na Ėr. Man gyvuliai ei̇̃na rankà Nč. Avys ranka neina, nesekas Šts.
rañkomis ei̇̃ti stumdytis: Susimildamas, tik prašom rankom neit Slm.
sàvo gálva (žarù) ei̇̃ti savavališkai, pagal savo išmanymą elgtis: Jis nieko neklauso, eina savo galva Ėr. Ei̇̃na savo žarù Ds.
si̇́enomis ei̇̃ti
1. dūkti, šėlti: Palik vaikus vienus, tai si̇́enom ei̇̃na Gs. Šerk kiaules greičiau – ūža, sienoms eina, negali klausytis Rs.
2. apie labai bijantį: Gavo džabos, kad sienoms ejo iš baimės Šts.

stulpù ei̇̃ti gerai augti, vešėti: Javai tie stulpu eina Pls. ×
svi̇́etą ė̃jęs daug patyręs: Ans y[ra] žmogus svi̇́etą ẽjęs Šts.
šaliñ ei̇̃ti mirti: Tas jau eis šalin Vvr.
šónais ei̇̃ti svirduliuoti (girtam): Privaišinu, kad eita šonais Ggr.
už niẽką ei̇̃ti darytis, būti netikusiam: Du vaikai už niẽką ei̇̃na, tėvam labai širdį skauda Ėr.
viršuõ ei̇̃ti kamuoti: Ei̇̃na žmogaus viršuõ senatvia Mžk.
viršum̃ ei̇̃ti pulti: Supykęs jautis eina viršum ant žmogaus Jnš.
žemỹn ei̇̃ti stipti: Jau antroji kiaulė ei̇̃ta žemyn Slnt.
žiniojè nei̇̃ti nesisekti: Man tas pjovimas nei̇̃n žiniõ[je] Brž.
antei̇̃ti (ž.)
1. intr. užeiti, užlipti (ant ko): Antẽjo ant tilto Tl. Antei̇̃k ant klėtės Vvr.
2. intr. užslinkti: Perkūnija antei̇̃ta KlvrŽ. Antẽjo smarkus būrys lytaus Šts. Bet šaltis tuo kartu tiktai tokią terionę tedaro, kad jis anteis didžiai veikiai po praejusios šilimos S.Dauk.
| Pieva potvyniais anteita Ggr.
| prk.: Ant visos Balkanų pussalės antėjo tamsi naktis rš. Antẽjo pikta mislis Vvr.
ǁ daug atsirasti, užplūsti: Dabar meisa atpigo, žąsys yr antẽjusios Krtn.
3. tr. pasivyti: Jį pamatęs antejaũ ir pasakiau, kad nevėluotųs Klp. Aš aną antejáu pas mišką KlvrŽ.
4. tr. atrasti, aptikti, užklupti: Antei̇̃ti aną vieną, t. y. antkumpti netikėtai J. Paklydau – nebanteitu durų Šts. Buvau palikęs peilį pievo[je], bet vėl antejáu Grg. Antejáu gyvatės lizdą Vvr. Antejáu katės vaikus Skd. Traukdamys par girias, kame anteję, kiemus tus sudegino S.Dauk.
5. intr. užslinkti kariaujant, okupuoti: Ilgainiui teutonai tus erulius, tenai gyvenančius, antejo ir jus nuvergė S.Dauk. Jau buvo vokyčiai antẽję Pln.
6. intr. Brs užeiti viršaus: Kas pūras sėtuvė[je] antei̇̃ta Vvr. Gal ten kokia viena antra stiklinė [pieno] ir antei̇̃na ant gorčiaus Plt.
ǁ būti pelnomam: Antẽjo keli šimtai pelno Varn.
7. intr. apimti (apie miegą, ligą): Antẽjo miegas Šts. Antei̇̃ta galva skaudėti ir pareita Šts. Antẽjusi yr toki liga, tokie aptekimai niežais Šts.
◊ vélnio pė́das antei̇̃ti paklysti: Eitu neitu, nebrandu galo, matau, kad esu antẽjusi vélnio pė́das Šts.
apei̇̃ti; SD196
1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apei̇̃ti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš.
| Apei̇̃namas pušynas (nedidelis) Rd.
^ Drūtas vyras – tokio neapeisi, nei raitas neapjosi KrvP(Al). Apeinamas kai giros kubilas Sln. Pabambsosiu, tegul kruopos apie bambą apei̇̃na Ds.
ǁ tr. einant išsilenkti, nekliudyti: Nė vieno medžio jie neapeina, nepakrapštę jo luobo P.Cvir. Reikia apeiti priešo sparną rš. Dvarą iš tolo apeik – daug bėdų išvengsi LTR.
2. tr. einant daugelyje vietų pabuvoti, iš eilės pabūti, apvaikščioti: Apėjaũ kelius sodžius rasodos beieškodama Rm. Jis apėjo visus namus, ir viskas jam labai patiko J.Balč. Mes apėjom daug žemelių, matėm visokių mergelių KrvD167. Gal bus laiko, tai apeisim miestą, apžiūrėsim Jnšk. Apei̇̃k gyvulius perkilnot Gs. Apeinu visas parapijos vestuves rš. Tai daug apei̇̃ta vakar Pl. Svietą apėjau Mž435.
| prk.: Ji visokius mokslus apẽjus Lp. Aš su liežuviu visur apeinù Ėr.
^ Mažas susirietęs diedukas visą svietą apei̇̃na (pjautuvas) Lš.
3. intr. apslinkti aplink: Apeiki, sauluže, aplinkai oružį JV637.
4. intr. apsitraukti, aptekti: Visas jau dangus dūmais apė̃jo Šd. Visa bala [v]andeniu apẽjus, nepereisi Tvr. Kap užpyksta, tai net akys krauju apei̇̃na Rdm. Kad tu ežeru apei̇̃tum! Krž.
5. intr. apaugti: Mūsų rugiai šiemet varputėms apẽjo Krž. Visi daržai žole apẽ[jo] Dkšt. Pievos apẽję kadagiais Lkv. Avižos apei̇̃na rūde Šts. Ežeras liūnais ir viksvomis apėjęs rš. Veidas šašais apẽjo Up. Mūsų vaikas taip bjauriai apẽjo Up.
| Širdis apėjo taukais rš. Kriuksi taukais apėjusi kiaulė rš.
6. tr. apruošti, aptvarkyti: Jau apẽjo ruošą Dgl. Kol apeini̇̀ gyvulius, ir sutemsta Rdm. Žiemą kas darbo – gyvolius apei̇̃ti, į medę važiuoti Plt. Bėda, kol tokį pulką vaikų apeini̇̀ – pavalgydink juos, apvilk Trgn. Eini̇̀ eini̇̀ žmogus, kol viską apeini̇̀, ir ant kojų nebepastovi Srv. Ji jau man visą žygį apei̇̃na (apsiruošia) Vkš. Mergė žygiams apei̇̃ti Šts. Jis vienas visus darbus apei̇̃na Lš. Viena iš mergių namus apeina, o kita audžia rš. Apejaũ viena visą apydairą Rdm. Būdavo tiek daug svečių, kad šeimininkė vos galėdavo juos apeiti rš.
| refl. tr., intr.: Ar jau apsejai rytinę ruošą? Krd. Kol apsejaũ, tai ir sutemo Arm. Jeigu viską apsejai̇̃, tai grįžtam namo Dgl. Pirma reikia apsei̇̃t, o paskui eit valgyt Arm. Palūkyte jūs, berniukai, aš visą ką apseisiù, eisiu ir aš tada Tvr.
7. tr. rasti, aptikti: Apejaũ girio[je] gerą ąžuoliuką Erž. Tokius gerus ratus apėjaũ, tik neturiu pinigų nusipirkt Vb. Aš čia apėjaũ labai daug uogų Ssk. Aš apėjaũ, kur gaspadinė laiko medų Rdm.
8. intr. apsivynioti aplink, apimti: Juosta tris rozus apie mane apei̇̃na ir da galas atlieka Rdm. Taip nusipenėjai, kad net diržas nebeapei̇̃na Slm.
9. tr. įveikti, nugalėti: Aš jo neapeinù, jis stipresnis už mane Ut. Tu tokio mažo neapeini Mlt. Anas tave jau apei̇̃na Pls. Paėmė tokią smarkią marčią, kad nė pats vyras jos neapei̇̃na Brt. Šitas mažiukas gaidžiukas viso kiemo gaidžius apei̇̃na Rdm. Kap suskovė, tai dėlto didesnis mažesnį greičiau apẽjo Vrn. Mūsų veršis apẽjo jų veršį Dglš. Bematant aš tave apeisiù (aplenksiu, apjuoksiu) Ds. Rugiai kviečius apė̃jo Skr.
ǁ pralenkti: Jis jaunesnis, bet brolį apei̇̃na visur – ir kalboj, ir darbe Mrj. Vienas mitrus šimtą tinginių apei̇̃s Ob. Ant darbo jo tai jau neapeisi – reta tokių An.
10. tr. apgauti, apsukti: Jis gudrus, ale ir aš nekvailas – vis tiek aš jį apėjaũ Jrb. Tėvą sunku apei̇̃ti, gudrus Ll. Jis ir patį velnią apei̇̃na Svn. O, jis brolį keliom eiliom apei̇̃na (sumanesnis už brolį) Kt. Anos neapei̇̃si – yra keturioms segta Šts. Reikia gero vagies, kad vagį apeitų On.
11. tr. papirkti: Jis teismą apẽjo, pinigais užpylė Rs.
12. (l. obchodzić się) refl. J išsiversti: Žmogus be žmogaus neapsei̇̃na Bsg. Šiemet darbo nedaug, tai nieko nesamdysim, apsiei̇̃sim ir taip Snt. Gali neateit – apsei̇̃sim ir be tavęs Št. Aš galiu be jo apseit, o jis be manęs negali Lš. Nieks be kitų pagalbos negalės apsieiti M.Valanč. Apsieimi be to SD196. Nė vienos dienos neapsei̇̃na be lietaus Rk. Jis su penkiais litais per visą mėnesį apsei̇̃na Lš. Mes ir be kirvio apsei̇̃nam Ds.
| Jis vienu išgąsčiu apsiė̃jo BŽ331.
| Apsieimi gerai, viso pilnas esmi R290.
^ Apsẽj[o] vėžys be akių, apseisiu aš be tavę Rod.
ǁ refl. įvykti: Be mano tėvo neapsieidavo nė vienos vestuvės rš. Gėrimas be pasigėrimo neapseina Sz.
13. (l. obchodzić się) refl. J, Rmč elgtis: Ji labai švariai apsei̇̃na Lš. Jis gražiai apsiei̇̃na žmonyse Žsl. Jis svečiuose gražiai apsei̇̃na Mrj. Nemokame katės gerbti, apsieiname su ja kaip pamotė su podukre Blv. Ir šiurkščiai su juo apsieit SPII57. Gailiuos, jogei neapsiėjau pagal apšvietimą, dabar man duotą brš. Žinai gerai, kaip [ponas] … su vargdieniu žmogeliu apsei̇̃davo BM25. Su visais meilingai apsieikime brš.
ǁ refl. gražiai sugyventi: Su žmonėmis apsieitąs – vyras kas vien reikiant Dr. Su Jonu vis būtume apsė̃ję (susitaikę), tik tos bobos viską sugadino Gs.
^ Su žmonėm apsei̇̃si – visur nueisi Jnš.
14. (sl.) refl. kainuoti, kaštuoti: Kas brangiai apsei̇̃na, už dyką nedalijama Vj. Kiek kasmet apsieisiąs jų remontas? rš.
15. tr. suvartoti, sunaudoti: Jūs labai greit apẽjot pyragus Trgn.
16. tr. sumušti, sudaužyti: Vaikas kiaušinį apẽjo Grv.
| refl. tr.: Apsejo kumelę, ir išsimetė Dkšt. Nejok greit, da arklį apseisi̇̀ Ml.
ǁ užmušti: Jau vieną gaidį apẽjom Arm. Aš itą kiaulę vis vientara apeisiu kada kalvek Arm.
| refl. tr.: Savo arklį apsẽjo Slk. Apsejo vištą Dkšt.
ǁ refl. tr. sugadinti: Žiūrinėjai laikrodį, kol apsejai̇̃ Vdšk.
| prk.: Jis man vaiką apsejo su savo tokiom kalbom Dglš. Gana jau vieną vaiką apsejai̇̃, kito nenorėk Trgn.
17. (l. obchodzić) intr. Tvr kelti rūpestį: Jam tavo bėdos neapei̇̃na Mrk. Aš tai bijausi, o jai nieks neapei̇̃na Gs. Kas man apei̇̃na apie jo reikalus! Alv. Kas tau apei̇̃na, ką aš geriu! Dkš. Kas jam apei̇̃na apie mane, tegul tik savęs žiūri Mrj.
| Gali čia stovėt tie baldai – jie man nieko neapeina (netrukdo) Lkč.
18. refl. pasisekti: Šį kartą apsiėjo man laimingai rš.
19. tr. Šmk apvaisinti: Jautis karvę apejo Pln. Geras jautukas būtų, karves apeitų Užv.
| refl. R117: Kūginės avys apsei̇̃ta tik su geru avinu Šts. Du kuiliu, kiaulėms apsieiti tinkamu, tur parduoti LC1889,12.
◊ keliùs apei̇̃ti Skd sunkiai dirbti, vargti.
širdi̇̀s apė̃jo
1. pasidarė bloga, silpna: Kad davė į pilvą, ir širdi̇̀s apẽjo Slnt. Kažkas širdi̇̀s apẽjo nu to saldumo Kv.
2. pasidarė skaudu, pikta: Kai pagalvojau apei visus anų darbus, širdis apejo Krž. Apei̇̃na širdi̇̀s, ugnis leka iš akių, bet viską numanau Šts.

ši̇̀rdį apė̃jo
1. pasidarė pikta: Kitą sykį žmogui ir širdį apeina, o turi tylėti, ir gana Rs. Man taip tukt ir apėjo širdį Dl.
2. gailestis apėmė: Kai pamačiau vaiką mušant, man ši̇̀rdį apẽjo Šauk.

ši̇̀rdį apei̇̃ti užgauti: Su tokia kalba jis man tik ši̇̀rdį apẽjo Varn.
širdi̇̀s apei̇̃na kraujai̇̃s pasidaro pikta: Man net ši̇̀rdis kraujai̇̃s apei̇̃na, kai jis taip šneka Pc.
atei̇̃ti intr.
1. H einant priartėti: Atei̇̃na pas mane Lp. Ateit svečias B. Ateisiù katarą dieną Str. Kai aš atėjaũ, jis jau buvo išėjęs BŽ203. Jau ji tenai atė̃jo ne su gerumu Skr. Kiek buvo atė̃ję žmonių į talką? Sml. Ana vakar būt atejus Lz. Aš atei̇̃siu pas tave K. Tas tik laukęs savo draugų ateinančių Jrk18. Čia karvės atei̇̃ta Pc. Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta J.Jabl. Girdėjau atei̇̃siant ir tetulė mūsų aplankyt Ds. Prašom daugiau nebeatei̇̃ti Rgvl. Aš atei̇̃čia ir naktį, jei reikėtų Pn. Ateitų tavo globos lūgoti S.Dauk. Kol subatos vakarėlį n'atėjai̇̃, n'atėjai̇̃? Čb. Ir sutikom tris sesytes kelužiu ateinant KlvD9. Eimi ir ateimi jūsump DP235. Ateimi į vidų R200. Išvydę greitai ataėjo PK154. Vardan pono ateisi (ateini) Mž161. Nei vieno savęsp atenčio netremia SE168. Jei kas trokšta, teateinie pas mane ir tegul geria Ev.
^ Kada gi avižos an žąsiną atẽjo? Trgn. Atei̇̃s ožka prie vežimo! Bsg. Ateik belaukiamas, išeik bemylimas B. Atejau neprašoma, išeisiu nevaroma Kl.
| Kad tu į budelio rankas ateitumbei! B.
ǁ Lz pareiti: Iš Vilniaus pėsčias gi atėjaũ namo Gdr. Atẽ[jo] namo ir atagulė Dglš.
2. atvykti: Iš dangaus ateimi aukšto Mž183. Būkite šičia, iki mes vėl jūsump ateime BB2Moz24,14. Išvys Sūnų žmogaus atajentį debesyje SPI1. Ko norite? Ateisiu gu jūsump su rykšte arba su meile Bt1PvK4,21. Ir jam atent, turės visi žmonės keltisi BPII188. Pagirtas būk ateinąsis vardan Viešpaties NTMt21,9. Ar tu esi ans ateisiąsis arba ar kito lauksime? NTLuk7,19. Teip atentyji dvasia visą apvilsta dūšią DP251.
| prk.: Norint tu bijais …, mirtis tačiau ateis DP583. Teateinie tavo karalystė NTMt6,10. Visi tie daiktai ateis and tos giminės Ch1Mt23,36.
^ Pinigų kalno neradom ateidami (gimdami), neimsim ir išeidami Sim.
3. atslinkti: Lietaus atei̇̃na, dėkit šieną Rm. Vėjas kur nor pučia, ir tu girdi jo ūžimą, bet nežinai, iš kur jis ateit ir kur jis nueit prš. Kaip man bus, jei didis sniegs ateis? Ns1832,2.
| prk.: Veikiai ateis galas gyvenimo jo DP583.
^ Kas praėjo, tas nebateis Sim.
ǁ atlėkti, atskristi (būriu): Paukščiai oro ateit ir gyvena ant šakų jo Ev. Mano broliui atẽjo bitės (spiečius) Trgn. Žiūriu – ateina ateina par lauką didžiausis spiečius Pš.
ǁ atvažiuoti, atplaukti (susisiekimo priemonei): Kada ateina traukinys? Pn. Ana, traktorius atei̇̃na Rdš. Atei̇̃na laivas Rk. Ei atei̇̃n atei̇̃n trys laivužėliai par didį Nemunėlį JV1049. Eiva, broluži, į pamaružę, ateis juodi laivužiai JV338.
ǁ atitekėti: Upė atei̇̃na nuo Erzvėto (ežeras) Tvr. Aptekà (upė) atei̇̃na nuo Lėno ežero Rm. Ulmas atei̇̃ta nu Pakalnės (kaimas) Rsn.
ǁ prk. priartėti prie kokios nors ribos: Mūso karvė jau atẽjo į tris lyterius Skd.
4. atslinkti, būti (apie laiką): Jau vakaras atei̇̃na Ėr. Ateit žiemelė, šalts rudenelis D48. Ei ateis ateis šilts pavasarėlis, išauš gražios dienužėlės JD454. Atei̇̃s naktis, gausiu pailsėt Lg. Kaip tik atėjo gaidžiai, tas velnias prapuolė BsV314. Palik darbą ateinančiai dienai Rdž. Tai atė[jo] laikas – skiltas perėtas (kiekvienas) mokinasi Dkš. Cigonkos iš rankų ir akių būrė ir ateinančius daiktus žmonėms ževernojo Rp. Ant atẽjantės vasaros atvažiuos ans, ant atẽjančio meto padirbs J. Atenčius metus lietuviai tiekės į karę su kryžeiviais S.Dauk. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę A.Baran. Lynant ar naktie atejus, apdenk ta drobe išvarstytus lauke tabokus S.Dauk. Atei̇̃siančios žiemos ilgumo nežinom K.Donel. Ateisiančiame pavasary pašars be mieros brangus rasis TP1880,48. Štai ateisiančiuose septyniuose metuose bus didis apstas visoj žemėj Egipto Ch1Moz41,29.
| refl.: Ir diena atsiejo (išaušo), ir vis dar jo nėra Dv.
5. apsigyventi ištekėjus ar vedus (užkuriomis): Atėjaũ, radau pulką žmonių (vyro brolių, seserų…) Jnšk. Kai jau ateisi̇̀, gerai atsiverksi Jnšk. Pavogė arklį, kai žentas atė̃jo [užkuriõm] Ėr. Atėjo Adomas Dagys, atnešė daug tūkstančių I.Simon.
6. tęstis, trauktis artyn: Nuo kur šitas kelias atei̇̃na? Dbk.
7. sklindant pasiekti: Viešpatie, … šauksmas mano tavęsp teateit Mž472. Atėjo garsas Herodop apie Jėzų BPII243.
8. refl. kainuoti: Šis darbas atsieina brangiai rš. Kiek tas daiktas atsiei̇̃na? Lz. Brangius drabužius pirkti pigiau atsei̇̃na, kai pigius Kair. Asilo išlaikymas atsieina visai nebrangiai Blv. Par brangiai atsiẽjo trobos pataisymas Vvr. Man tas arklys brangiai atsiė̃jo Lnkv.
| prk.: Nemaža jam sveikatos atsiejo K.Bor.
9. refl. impers. vertėti, išsimokėti: Prieš pečių košeliena virti neatsei̇̃na – ir taukai, ir puodas dega Pkr.
10. būti atsiunčiamam: Lentos ateina išmatuotos, sužymėtais nupjovimo kampais rš. Tau pinigų atei̇̃na Ss. Atei̇̃na kalendoriai tiem, kas ima tą laikraštį Jnšk. Ir atejo gromatėlė joti in vainelę TDrIV19(Vlk). Šmakšt atejo raštas nu karaliaus, kad važiuotum į Varšuvą M.Valanč. Tamstos trys dainos atėjo A1884,287. Gal ateis žinelė iš svetimos šalelės Mrs.
11. būti gaunamam: Žinau juk aš, kaip sunkiai tasai skatikas jums ateina LzP. Ir kitam dykai niekas neatei̇̃na Sld. Visa nauda mums būtinai nu vienų dirbančiųjų bičių ateit S.Dauk.
^ Kam lengvai ateina, tam lengvai ir išeina Sim. Kas lengvai atėjo, lengvai taiposgi ir nuėjo Gmž.
12. pribręsti, prinokti: Atẽjo žirniai pjaunami Šts. Šiemet ir ankstyvosios bulbos vėlai atėjo Antš.
13. R200 kilti, atsirasti: Supratimas metais eina, kol ateina Blv. Tokia bėda jam atė̃jo Pn. Ir ko čia ta tyla atėjo? rš. Ir ta daina iš ten yra atejusi S.Stan.
| Ir nuramdyt teiktumeis mano dides sielas, dėl kurių notmiėjo (neatmiėjo, t. y. neatėjo man) ir miegelis mielas SE207.
^ Liga ateina ir nevadinama Sim. Ateit liga nešaukiama B.
| refl.: Iš ko tai atsiei̇̃t, kad ši žiema tokia šalta? KII30. Iš to karas pakilo, atsiė̃jo KII284. Sveikata atsiėjo Pg.
14. sulaukti (kurio amžiaus): Vaikas atėjo į ketvirtus metus Klvr. Atejęs į vyro amžių vedė moterį M.Valanč. Į šį metą atejo, o kojų apauti neišmoko S.Dauk. Tėvas atejo į senatvę S.Dauk. Ganiau, kol atėjaũ in merginą Iš. Jau atėjote trijump dešimtump metų … gyvatos jūsų DP580.
15. refl. sektis, pasisekti: Jam gyvuliai gerai atsei̇̃na Mžš. Mums viskas sunkiai atseina rš. Jam karvės neatsei̇̃na Ds. Kas pirmą dieną atvežė dobilus, tam geriausiai atsė̃jo iškult Srv. Na kaip, ar atsė̃jo byla (ar laimėjai)? Dgl. Jam miškas atsėjo pirkti Ds.
16. impers. tekti, reikėti: O kada ateis skirtis su tuo kūnu, tu patsai, pone, būk man apiekūnu brš.
| refl.: Man rytoj atsei̇̃na važiuoti į miestą Pšl. Nėr ledokiau, kap itokiu purvu atsei̇̃na eit Vrnv. Man atsiėjo ir mergauti, ir tinginys vyras gauti O. Man dažnai atsiei̇̃davo Vilniun važiuot Žž.
17. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Gyvenime visaip atsei̇̃na Žl. Jam tai vis atsei̇̃na – tai karvę kumelė užkirto, tai šiemet vaikas mirė Rš. Tikrai motinai ir tai visaip atsei̇̃na prie marčios, o man, močekai, kaip gali atsei̇̃t? Srv. Ir man snaust atsieina, kai miegas užeina O. Per vainą visko atsei̇̃na – nušauna ir gyvą pagauna Pn. Teip atsiėjo ir su mūsų Giliumi prš. Jai atsėjo už gero vyro ištekėti Krk. Ką gali žmogus žinot, kada kas atsei̇̃s Ds. Kaip tau atsiei̇̃s, taip ir padaryk Gr. Argi ir tau negal teip atsieiti? P.
18. refl. patikti: Naujas mokytojas visiem labai atsei̇̃na Pnd. Man jūsų Jonas visiškai neatsei̇̃na Ds. Gal tau labai atsei̇̃na Ona, kad tu taip apie ją sukies Dgl. Jau tau ta mergaitė, matyt, atsei̇̃na Slm. Pasogos nežiūrėk, jei atseina merga, tai ir imk Tršk. Jam labai atsẽjo mergiotė, tik kažin, ar až jo tekės Ds. Kaip tau atsei̇̃na mano naujasai arklys? Vb. Aš dar niekada nevalgiau tokių obuolių, kad būt taip atseję Ds. Man neatsei̇̃na, kai tu taip darai Č.
| Gal, kaimynėl, atseitų (malonėtum) kiek pašaro – nebeturiu tai savo ožkelei ko paduot Jnšk.
19. pasveikti, pasitaisyti, atsigauti: Dabar biškį atėjau, nebe taip slabnu Mšk.
| refl.: Kaži Ignasiaus tėvas da atsiei̇̃s? Str.
| Jau karvės sutinimas kiek atsẽjo (atslūgo) Ml. Sugurino galvą, net guzas iššoko, ir vėliai atsẽj[o] Arm.
| Po veselijai dar negaliu atsiei̇̃ti, t. y. atsikvaitelioti J.
ǁ refl. prasigyventi: Jį dabar kap pribloškė, tai jis vargiai atsiei̇̃s Lš.
20. refl. būti (pagal giminystės ryšius): Jis man atsiei̇̃na brolėnas BŽ438. Da ir giminės mums atsein Sz.
◊ ant savę̃s atsiei̇̃ti prasigyventi: Per karą tep suvargau, kad dabar negaliu atsei̇̃t ant savę Srj.
dai̇̃niais atei̇̃ti Upt lengvai įgyti.
į gálvą atei̇̃ti kilti minčiai: Jis sakydavo visa tai, kas tik ateidavo į galvą Rz. Man atė̃jo į gálvą, kad tu tąsyk negerai padarei Skr. Neatė̃jo nė į gálvą pasidairyt, po kam rugiai Srv.
į metùs atei̇̃ti sulaukti pilnametystės, subręsti, užaugti: Paaugo tuodu vaikeliai ir atẽjo ing metùs BM235. Ir į metus atėjo, ir ūsą prigyveno, ir dar toks minkštas Srv.
| Ta obelė jau atei̇̃na į metùs Pc.
į pasáulį (ant ×svi̇́eto) atei̇̃ti Klvr gimti: Da jis per karą nė ant svi̇́eto nebuvo atẽjęs Slm.
į prõtą atei̇̃ti
1. susiprotėti: Ir tu kitaip šnekėsi, kai atei̇̃si į prõtą Alk. Paaugs, atei̇̃s į prõtą ir nebesidarkys Srv. Žmonės protan atejo Sz.
2. kilti minčiai: Neatẽjo man į prõtą paprašyti leidimo Šts.

į savè (savi̇̀p) at[si]ei̇̃ti pasveikti, atsigauti: Po šitos ligos dar vis niekaip neateinù į savè Lkč. Da in savè neateinù – pėsčia vaikščiot negaliu Rdm. Nespėjo vargšas į save ateiti (atgauti žadą) V.Piet. Kap ateisiù savi̇̀p, tada eisiu darban Arm.
vė́jais (vė́ju) atei̇̃ti lengvai įgyti: Atejo [turtas] vėjais, išejo vėjais LTR(Ds). Duona ne vėju ateina TŽV606.

×daei̇̃ti (hibr.)
1. tr., intr. prieiti (ligi ko): Daėjau ligi pat tvoros rš. Trečion dienon daėjom mes ir Vilnių Žž.
2. intr. pribręsti, prinokti: Rudenį bulvės yr daejusios Lk.
ǁ parsibaigti, sublogti: Jau mūs diedulis tep daej[o], kad vaikšto tik kap šešėlis Rod.
3. tr., intr. Ldk susekti: Milicija tuoj daei̇̃s, kas tuos arklius išjojo Šn.
◊ į prõtą daei̇̃ti susiprotėti: Dabar daejo protan, ale jau po čėsiai Skdt.
į savè daei̇̃ti pasveikti: Ji po tos ligos jau beigia ing save daeit Lp.
įei̇̃ti intr.
1. SD392, R, H eiti į vidų, įžengti: Intėjaũ pirkion Jz. Inė̃jo į tą pakajų ir atsisėdo LB180. Keliskart anuos vyrus įei̇̃nant ir išeinant pamatė Jrk76. Inė̃jęs pas žmogų nei labos dienos neduoda Rdm. Ineidamas nešūkavau, išeidamas neūkavau LTR(Ds). Imta, durys atplėšta ir iñeita Rdm. Iš lauko įei̇̃k (įvei̇̃k) į vidų J. Tik įeisi – kaip šuo, nutvėręs blyną, ir vėl eik Ukm. Durys pančiu užsukta …, negaliu intei̇̃t VoL303. Vagis pro langą norėjo inei̇̃tienai, tik žmonės apmatė Km. Įeinamieji bilietai ar čia parduodami? J.Jabl. Tai intei̇̃na tas karaliūnaitis in vidurį pažiūrėt LB162. Aš įeinu į darželį JD505. Ir įėjo į darželį ir paskynė rūtą JD730. Kaip įeisi į saklyčią, tai manę gedėsi JD39. Į svirnelį įeidamas, tetušelį sveikindamas: ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį StnD14. Anei̇̃k pirkion! Ad. Anbrido anas vandenin ir anẽjo duobėn (paskendo) Gdr. Kurs vėl įeiti (įeina) pro duris, tas est piemuo avių VlnE80. Peržegnok mus įenčius, taip ir išenčius, miels pone! PG. Įent (įeinant) į namus KZ43,376. Giesmė apie garbę Christaus karaliaus, kurią jam darė žmonės, inents ing Hierusalem Mž159.
^ Įeinant akys kaista, išeinant pakaušis LTR(Šll). Inei̇̃t kelias platus, išeit – siauras Trgn. Dvaro vartai platūs įeiti, siauri išeiti LTR. Ardvi vartai būt įeit, bet ankšti išeit B. Šuva šuniui pavyd į kuknią įeit Sim.
| refl.: Insieinu priesienin, pasižiūriu palubin Ant. Ko čia beįė̃jetavs (beįsiėjota) judu, šuniu? J.
ǁ sugebėti, turėti galimybių įžengti: Kas eina, tas įei̇̃na Rm. Iš krašto įei̇̃namas smėlis [prie ežero] Ėr. Neįeinama bala Ėr. Kad ir ineinama žemė, vadinsis sala Zr. Aš neinejau aukštona klėtelėn Mrk. Giltinė įeit per tuos langus DP202.
ǁ einant pasiekti: Da neįėjau į pusę aslelės JV997.
| prk.: Ar net septyniasdešimt puslapių inejau (perskaičiau) Lp.
ǁ būti sąlygoms užeiti dirbti: Negali̇̀ įei̇̃t į dirvą (šlapia, negalima laukuose dirbti) Skr. Anksti mes negalim įei̇̃t ant laukus Pn.
2. atvykti (į kur): Vienu būdu ant to pasaulio įeimè, tokiąjag išeiga ižg jo išeit turime DP33. Idant kiekvienas … su tavimi įeitų̃ anon gyvaton amžinon DP181.
ǁ prk. įsigauti, patekti: Šitie visi vargai ing pasaulį įėjo DP583. Badas įei̇̃s į pilvą, kad būsi nevalgęs Šts.
^ Pro vieną ausį įejo, pro antrą išejo S.Dauk.
ǁ Lp apsigyventi: Mes jau naujon pirkion inẽjom Ml. Dabar į tą gyvenimą Plaušinis įė̃jo (atėjo į žentus) Skr.
3. įslinkti, įvažiuoti, įplaukti (susisiekimo priemonei): Karieta bematant įė̃jo į mišką Rm. Da neįėjo visas vežimas į kluoną (galas liko lauke) Gs. Laivas įėjo į uostą rš.
| refl.: Automobilis įsiėjo tiesiog į minią rš.
ǁ Mšg įtekėti: Mituva įei̇̃na į Nemuną po Jurbarku Jrb. Gulbinas ties Pilviškiais įei̇̃na į Šešupę Gs. Audrupys įei̇̃na Sartų ežeran Rk. Įeinamoji srovė VĮ.
ǁ įsiveržti: Reik užkaišioti skyles, kad vė[ja]s neįeitų S.Dauk.
ǁ pratilpti: Durys siauros, spinta neįei̇̃s Skdv.
4. refl. įsitraukti, imti greitai eiti: Kaip insieina, tai ir šlubavimo nebežymu Ds. Pradėjus eiti kojos buvo sustingusios, paskui įsiėjaũ Š.
ǁ refl. imti greitai važiuoti: Traukinys iš palengvo juda, kol įsieina Ll.
ǁ refl. imti smarkiai dirbti: Kaip įsiei̇̃s girnos, mals smulkiai – reik, kad įsiei̇̃tų Šts. Pradžioj nesiseka [darbas], toliau įsiei̇̃s Gs.
ǁ refl. imti normaliai pasirodyti: „Ateičiai“ jau įsiėjus, kartą vasarą užėjau pas Dambrauską rš.
ǁ įsileisti (į ką): Kap ji inei̇̃na šnekėt, tai visa net juda Brt. Į kalbą neįejus, išpasakot negal Krtn.
5. galėti eiti: Jau greit neįjeinù Brt. Per adyną šešis verstus ineini̇̀ Lp. Kad ir senas, dar įei̇̃na Jrb.
6. praslinkti (apie laiką): Mėnuo buvo įejęs, ir nebepriėmė mano skundo Šts. Trys dienos kad įeis, gali dar vekselį protestuoti Šts.
7. įsirėžti: Pievos skvernas įei̇̃na į dirbamą žemę Pn.
8. būti, pasidaryti sudedamąja dalimi: Pasakėčiomis S. Stanevičius labiausiai išgarsėjo ir kaip klasikas įėjo į lietuvių literatūrą rš.
9. tilpti, sutilpti: Šešias sienas apmečiau [audeklo], ale įė̃jo Bsg. Gal da įei̇̃s dvidešimtas posmas Pc. Jokia pašauklùkė neinei̇̃na [audžiant] Rdm.
10. įlįsti, įsmigti: Vinis įėjo į medį rš. Kylys gerai įėjo į skylę Jnš.
11. pasiekti (kurią kainą): Javai pavasarį įei̇̃s į didelę kainą Lnkv. Greitai karvė į keturias tūkstantes įei̇̃s Krš. Maišas įeis į penkias dešimtis rublių Ėr.
12. būti gaunamam: Tie keturi rubliai piningų įėjo A1884,289. Įejo par šimtą rublių daugiau Plng. Kožną dieną vis piningas inei̇̃ta Pgg.
13. sulaukti (kurio amžiaus): Įejaũ į dvidešimtus metus Skp. Užbuvau, į tokį ilgą amžių įejau, laikas mirti Šts. Izaokas buvo įejęs ing senatvės amžiaus dienas I.
14. patekti, pakliūti: Į tokią bėdą įė̃jo žmogus Pn. Įẽjo į vargus, įkrito į ligas, ir paliko visi turtai par nėką Plng. Daug vargų buvo iškentėjęs ir į skolą buvo įejęs S.Dauk.
| Ineik jo padėjiman, tai pamatysi, kaip bus Ds.
15. virsti, tapti: Buvo tokia punktuali, kad jos punktualumas įejo net į vietos žmonių priežodį A.Vien.
16. įgyti (ko): Tas žmogus įejo į didelius piningus Šv. Kad tik būt gero pašaro, ganyklos, kaipmat gali į gyvolius įei̇̃ti Užv.
| prk.: Į garbę įeimi R27. Geran ūpan įėjęs rašo į savo pažįstamus rš.
17. persiimti (kuo): Mūsų atstovams yra įėję madon daug žadėti ir maža tesėti rš. Palinkimas derėtis yra įėjęs į jų kūną ir kraują J.Balč. Žmonys buvo įeję į puikybę Šts.
18. pasisekti, pavykti: Juk tu supranti, kad tas darbas gerai neįeis Skr.
| refl.: Kai neinsei̇̃na, tai nieko nepadarysi Trgn.
19. sueiti (į kokius nors santykius): Artimieji karaliai įėjo į prietelystę su Salemonu S.Stan. Idant neįeitų̃ ing sūdą su tarnais savais DP171. Jeigu bernaitis ir mergaitė įeina moterystėn todėl, kad vienas ant kito atsiremtų, juodu daro gerai Blv. Ot kur gerai inẽj[o] žentuosna! Lp.
ǁ lytiškai santykiauti: Ir stojos vakaro metu, jog ėmė dukterį savo Leą ir atvedė ją jop, o ansjen įėjo jon Ch1Moz29,23.
◊ į aki̇̀s įei̇̃ti būti gerai matomam: Drin savo šviesumo arba žibėjimo visiemus įeit ing akis DP458.
į gálvą įei̇̃ti imti svaiginti: Tik vieną stikliuką išmečiau, ir tai jau galvõn inẽjo Ds.
į gálvą (pakáušį Jdr) įei̇̃ti sugalvoti: Buvau krautuvė[je], o neįẽjo į galvą paimti cukraus Dr. Nė vienam neįėjo į galvą mintis, kad ne vaikų tai kaltė I.Simon.
į metùs įei̇̃ti sulaukti pilnametystės: Paskui įėjau į metus J.Jabl.
į ši̇̀rdį įei̇̃ti Plng sugalvoti: Ir kodrilei įeiti tokios dūmos ing jūsų širdį? BPII30.
į vėžès įei̇̃ti surasti teisingą gyvenimo ar veikimo būdą: Niekis, vaikinas greit įeis į vėžes rš.
išei̇̃ti
1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita J.Jabl. Per kur radai išeita [kiaulės]? Lp. Išej[o] eit namo Vlk. Kelias dienas neišei̇̃t iš kambario! Lkš. Be žmogaus jau neišẽjo lašiniai iš kamaros Dr. Išent, įent saugok mane, jeib aš nebūčiau bėdoje PG. Sebastijonas, atidarydamas daktarui išeinamąsias duris, paprašė Mš.
^ Vienas vel[nia]s išejo, o kitas toks parejo S.Dauk. Išei̇̃ti plačios durys, pareiti – siauros Užv.
išeitinai̇̃ adv.: Peklon neišeitinai stumia SE206.
| refl.: Ižsieję iž miesto, numetė rūbus savo nuog save SPII169.
ǁ pasišalinti iš namų: Dabar išeinù, tuoj grįšiu Vb. Apsivilko kailiniais ir išė̃jo Vb. Jis išė̃jo cielą valandą iš namų Rm. Ji išejanti vandenį parnešti J.Jabl. Tik išejaũ pas kaimyną eit, ažna brūkšt svečiai per duris invažiuoja Rod. Jis kai iš namų išeidavo, niekas nežinodavom, kur ir ko jis eina J.Jabl. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Išėjo sėjėjas sėtų sėklas savo VlnE37. Jūs kaip razbainykop kardais bei kartimis išėjot mane gaudytų BPI369. Išėjo kaip ežis mielių ir prapuolė VP19.
^ Išeik iš namų nevalgęs, ir kitur negausi Sim.
| refl.: Išejaus iš namų, kad policijai nekliūčio į rankas Šts.
ǁ einant (iš kur) patekti: Jis išėjo į kiemą Grž. Duktė į tėvus išėjo J.Jabl. Išėjo jam priešais ir šaukė rš. Mes išeinam į darbą rš. Broliukai mano mielas, išgitiei̇̃kai vidun kiemelio, nulenki žemai galvelę (rd.) Jž.
| Kap tik išej[o] karvės an žolės, ir daugiau pieno duoda Alv.
| refl.: Išsiẽjo į darželį, nusiskynė rūtytėlę Š.
ǁ išropoti: Aure iš plyšio išė̃jo prūsokas Pn.
2. intr. išvykti, iškeliauti; išsikelti: Išėjau bernautų J.Jabl. Aš taukš ir išejáu slūžyti KlvrŽ. Vasarą namie padeda, žiemą an ažudarbių išeina Ds. Jis pabuvo čia metus ir išė̃jo į Šimkaičius Skr. Tėvo draudžiamas, susidėjęs su kitais bernais, išėjo į Ameriką A.Vencl. Išėjaũ už marių, kur kielė trąšos nemeta Šmn. Išėjo į lenkus N. Išėjau nuog tėvo ir atajau ing tą pasaulį DP580.
^ Kam čia taip dirbi, ir pamažu išei̇̃s dūšia iš kūno Lnkv.
3. intr. išslinkti, ištraukti: Mūšoj ledai išė̃jo Jnšk. Pavasarį, kai tik išeina (išneša ledus) upės, ančių pasirodo daug rš. Saulė buvo jau iš dvylekos išẽjusi Als.
ǁ išskristi (būriu): Jų bitės išė̃jo (spiečius išlėkė) Ėr.
ǁ išvažiuoti (susisiekimo priemonei): Traukinys iš čion išeina aštuoniomis J.Jabl.
ǁ išlėkti (smarkiai): Būt išė̃jęs langas Pc. Paršas par statinius išė̃jo kai kulka Skr.
ǁ pranykti: Aną pavasarį vėlai išėjo pašalas rš. Slanktas greitai neišei̇̃na Ėr. Ka tos slogos i neišei̇̃na! Ps. Jų bėdos, vaikeli, neišeinamos J.Jabl. Jei bus išeinamà liga, tai pagysiu Ėr. Visas saldumas iš vaško išejęs yra S.Dauk. Išejo muslininių mada, ir suplėšėm į vystyklus Trk. Tokios kalbos ir atsiminimai neišeidavo iš galvos ir iš kalbos Žem. Išė̃jo iš apyvartos BŽ77.
^ Iš marių vanduo neišdžiūsta, iš giesmės žodis neišei̇̃na Str. Liga raita atjoja, pėsčia išeit B.
ǁ ištekėti: Vidauja išei̇̃na iš girių Jrb. Audrupys išei̇̃na iš Rokiškėlio ežeriuko Rk. Gruntinis vanduo į žemės paviršių išeina šaltiniu rš. Išeinamoji srovė VĮ.
ǁ iškrypti: Iš vagos išeiti B.
ǁ pasitraukti: Tai jau mes seniai išė̃jom iš giminystės, nesiprašom Kt. Nuo tada mes ir išė̃jom iš giminių Alk. Su jais jau baigiam išeit iš giminės, jau gal penktoj eilioj Slm. Ji drovėjosi savo senų batelių su auliukais ir išėjusios iš mados suknelės rš. Bet dabar tos iškabos išeina iš mados Blv.
^ Iš ubagų išẽjęs, ponų nepavijęs Rdm. Iš šiaudų išėjęs, o šieno nepavijęs B. Iš piktų išėjęs, o gerų nepavijęs B.
ǁ išsiveržti: Aš vis bijau, kad tik neišei̇̃tų pro kaminą ugnis Srv. Iš akmens išėjo ugnis LTI48(Bs).
ǁ prk. ištrūkti: Išeitumėte iš tų vargų, kuriuose šiandieną esate paskendę Rp. Iš tos bėdos jis išeitų rš. Karalius tris kartus nuog mirties išejo (išsigelbėjo) S.Dauk. Jau numanoma, kad iš tos ligos neišeis (neišgis) OsG175.
ǁ būti nusikreipusiam (į kur): Vienintelis langelis palubėje išėjo į virtuvę rš.
4. intr. pasirodyti: Kad nors porą valandų saulė išeitų Ėr. Arklys taip nuvargo, net putos išė̃jo Vb. Šviežiai išejęs iš žemės akmenukas Dglš. [Oda] pilna skylių, per kurias išeina prakaitas Blv. Pasturgalėje tų bičių yra nuodų pūslelė, pro kurią gylis išeit S.Dauk.
| Laukiu, kol galas išei̇̃s, tada nustosma vyt Slm.
| Juodvarniai išẽjo į laukus, jau šalčio nebebūs Mžk.
| prk.: Žinojau, bet neišei̇̃na ant minties (neatsimenu) Pls.
ǁ prk. iškopti (į kur), iškilti: Išėjo į didelius vyresniuosius Tat.
ǁ kilti, prasidėti, atsirasti: Dabar išė̃jo mada taip nešioti Pn. Nuog to laiko išẽjo paprotys čiaudant sakyti „ant sveikatos“ BM238. Išėjo kalba apie šokius rš. Buvo išė̃jus tokia kalba Kp. Tep man išė̃jo iš kalbos, tai ir paklausiau Alk. Iš mažos kibirkštėlės išeina didis gaisras rš. Sarmatos išeinamoji reikšmė buvusi yra „raũdonojimas“ ir „raudonumas“ K.Būg. Ir žiedas ižg šaknies jo išeis DP625. Ašaros …, išėjusios ižg graudžios širdies, gal numazgoti visas nuodžias DP481. Dvasė saldyji iš Tėvo ir Sūnaus išenti Mž317.
| Kaip tat neišei̇̃ta vaikai iš tėvų (panašūs į tėvus)! Grg.
ǁ būti kilusiam (iš kur): Jis iš Gudžiūnų išei̇̃na Pc. Anas išei̇̃na iš miesto, tik čia gyvena Ds. Anas išei̇̃na nuo Tverečiaus Dkšt.
ǁ išsiperėti, išriedėti: Gal da išei̇̃s keli viščiukai Ėr. Už nedėlios ir žąsiukai iš pautų išei̇̃s Lz. Iš tokio [motynos] kiaušelio po kelių dienų išeit maža kirmėlė it kaip kandis S.Dauk.
ǁ išdygti: Tiems ančiukams da ne visos plunksnos išė̃jusios Jrb.
ǁ išsiskirti: Man iš penkių literių smetonos išei̇̃na kilogramas sviesto Krd.
5. intr. mesti kokį darbą, tarnybą: Mūsų išė̃jo mergaitė, dabar kitõs sunku gaut Jnšk. Buvau pasisamdęs piemenį, bet išėjo Vb. Grapas neišmetė mūso tėvalių – tėvaliai su geru išejo Plng. Per suktybę jis išėjo iš kariuomenės Kp. Tasai teslūžija tau šešis metus, sekmą metą teišeit tikrai valnas BB2Moz21,2.
6. tr. daugelį pereiti, visur, daug išvaikščioti: Visą sodžių išejaũ, niekur akėčių̃ negavau Lp. Visas bobas išejaũ (perėjau per visas prekininkes turguje) Ėr. Daugiau jiedu ėję ėję, vėl išėję kitas tris karalystes Sln.
7. refl. įsismaginti eiti: Kai išsieinù, tai neskauda kojos Pc.
ǁ refl. imti smarkiai dirbti: Ta mašina, kai išsiei̇̃na, nėra taip sunku sukt Kair.
8. intr. galėti praeiti: Neišei̇̃namas kelias Gs. Ar bėra ten takas išei̇̃tamas? Gršl. Čionai išeime lengvai MP382. Smagenys džiūvo neišeitiname labirinte visokių terminų rš.
^ Su klasta niekur neišeisi B. Eik siaurai – visur išeisi, eik plačiai – visur užkliūsi Sml. Eisi siaurai, išeisi kiaurai Šd.
ǁ galėti rasti kelią: Žinodamas visada išeini̇̀ ant medžių: nuo žiemių medis arkliadantis KzR.
9. intr. praeiti, praslinkti (apie laiką): Kaipmat vasara išė̃jo Ėr. Man su vaikais visas laikas išeina J.Bil. Pusėtinai laiko išėjo, iki sugrįžo J.Jabl. Jau išėjo keli metai, ir užmiršo jis tą razbainyką LB230. Neišẽjo nė metų, kaip ans viską išleido BM404. Juokais žiema išejo, be kokio speigo Šts. Dveji treji meteliai, kaip drobeles verpiu; išei̇̃s ir ketvirti, pakol aš išausiu JV982. Kol užsakai išė̃jo, kelius alus jaunasai darė Jnšk.
10. intr. ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Dvidešimts antrų metų išei̇̃na Ėr. Jų duktė išė̃jo ten į marčias Vrb. Sesuo jau išẽjo, dabar pasiliko abu broliai Up. Kaip išẽjo už to latro, šunį apsikabinusi kaukė Užv. Ne už marių išei̇̃si, kai norėsi – ateisi Sdk. Vyresnysis sūnus išẽjo į žentus Užv.
11. tr. atlikti (darbą, pareigas): Ko sėdi, ar ruošą jau išejái? Akm. Išejai̇̃ pakãsą (pradalgę) vieną, atsilsėjai ir vėl eik Lz. Visas savo dienas išei̇̃ti J. [Veronika] visus kadrilius, visas polkas išeiti mokėjo A.Vien.
ǁ išmokti: Mokslo programą išeidavau pagal direkcijos reikalavimus rš. Aš jau visą lementorių išėjau Kp. Lietuvių kalbos kursas išeinamas vidurinėse mokyklose J.Jabl. Argi jūs išeisit vienais metais visą šitą vadovėlį? J.Jabl. Tomis keliomis dienomis jie gražiausiai išėjo savo mokslo abėcėlę rš.
ǁ baigti (mokyklą, klasę ir pan.): Patys jie nė vienos klasės nebuvo išėję A.Vien. Yra išėję gerą mokyklą rš. Duktė jai išėjo visas mokyklas RdN. Išẽjęs klesas Lp.
ǁ intr. imti verstis: Jau gal viena išẽj[o] už gaspadines! Lp. Kanteris išėjo į kunigus N.
12. intr. pradėti (laukų) darbus: Jų kalnesni laukai, jie gali anksčiau išei̇̃ti pavasarį Sml. Vėlai šiemet svietas sėt išejo Ds. Jis toks apsileidęs, vis paskutinis laukan išei̇̃na Slm.
13. intr. tęstis, trauktis: Gražiai išei̇̃na laukas Srv. Pievos paupiais išei̇̃ta Als. Mūsų žemė išei̇̃ta miškais, aramos nedaug Šts. Takelis išėjo ant balos A1884,21.
14. intr. praeiti, pralįsti: Kulka išė̃jo kiaurai BŽ81.
15. intr. R127 pasklisti: Sakyk, nebijok, iš mūsų jau neišei̇̃s Sdk. Pas mus buvo išė̃jus kalba Str. Ir išėjo tas garsas po visą aną žemę BPII507. Žodžiu, kursai išeiti iš nasrų Dievo MP107. Koksai kalbesys iš jo burnos išeit BBJob37,2.
ǁ išsiskirstyti: Mūsų kaimas išėjęs viensėdžiais rš. Viskas išė̃jo į šalis, į dalis Jrb.
16. intr. pabaigti varomąją jėgą (apie mechanizmus): Užsukit laikrodį – išė̃jo Skr. Galgi baigė laikrodis išeit, reiks užsukt Ėr. Kolgi stovi, gal išėjęs (apie laikrodį) Sdk.
17. intr. atsieiti, kaštuoti: Naminiai drabužiai brangiau išei̇̃na, kaip pirktiniai DŽ. Piga išei̇̃na toks alus dirbti Ds. Padieniuo darbininkus samdyti išei̇̃na brangiau Pln.
ǁ impers. apsimokėti: Neišeina pirkt, kai toks brangumas Skdt. Už tiek pinigų man neišei̇̃na daryt tas darbas Lš. Dabar su daug lauko ir nelabai išei̇̃na Gs.
18. intr. būti išparduotam: Turėjau paršų, tuoj visi išė̃jo Rm. Visi kiaušiniai išė̃jo Jnš.
19. intr. pakilti ar nukristi (apie kainą, šaltį): Vieni kviečiai nebuvo rublio 20 kapeikų išėję Pt. Kiaušinis neišei̇̃na iš dviejų kapeikų Pn. Šalčiai iš 25° neišeina rš.
20. intr. susivartoti, susieikvoti: Pietum išė̃jo svaras lašinių Jnš. Jiem medus bematant išei̇̃na Rm. Tuoj išei̇̃s mėsa – visiem reikia duot Ėr. Greit išei̇̃s ta drobė Ėr. Iš daržinės visas šienas išėjo Nj. Priimdyt vitaminus reikia, al jau išejo Šč.
| prk.: Sveikata taip ir išė̃jo Pn.
ǁ būti išleistam (apie pinigus): Man visi pinigai išė̃jo mašinai pirkt Brž. Ir jum išei̇̃na pragyvent, o mes vis pinigų prašom Jnšk. Daugel reikia, daugel išeina tavo jauniems sveteliams JV1017.
21. intr. būti leidžiamam, išleistam: Mūsų laikraštis išeina ir išeis kaip išėjęs A1884,290. Knygų išeidavo maža rš. Laikraštis išeina kas savaitę ketvirtadieniais rš. Anuo metu išėjo įsakymas nuog ciesoriaus Augusto Ev.
22. tr. Jnš išleisti (kortą).
23. intr. likti nepralošusiam (lošiant kortomis): Šį kartą atrodė, kad tikrai sėdės, bet išei̇̃na Jnš. Nė vienas neišlošėva, lygiai išė̃jova Skr. Iš durniaus kortavova – aš išėjaũ, o jis liko durnius Skr.
ǁ išlošti: Aš turu išeitamą kartą, galiu eiti už akį Šts.
24. refl. lenktyniauti: Kareiviai ejo išsiei̇̃ti KlvrŽ.
25. intr. išaugti: Avižos kad jau išė̃jusios (didelės)! Skr. Ąžuolaitis į šakas išė̃jo, visai be liemenio Alk. Gručkai į lapus tik išė̃ję, o gumbai maži Alk. Bulvės į virkščiàs išė̃ję Gs. Jei beržas į ruoplį nėr išejęs, dera tošėms lupti Šts. Kad neišei̇̃tų cibulės į žyduoles, sėk, kad mėnuo neregamas Šts. Tas meičkutis būt į didelius lašinius n'išė̃jęs (iš jo nebūtų gerų lašinių) Gs. Višta išejo į taukus, švait ir papjoviau Ggr. Per pavasarį kiaules beganant, burna išejo į pleikatas M.Valanč. Veršukas į pilvus išẽjo, per daug duoda gerti Užv. Mano rankos gražiai išė̃ję Vlkv. Bronė išẽjo į rietus, toki stypla KlvrŽ.
26. intr. tapti, pavirsti (kuo): Lytus sykiais migla išei̇̃ta Grg. Lytaus nebūs, išei̇̃s į miglas Šts. Neprižiūrimos žemuogės išei̇̃s į laukines Alk. Nekokie šiemet miežiai, į avižas išėję Srv. Pienas išeina į parūgas šiltai laikomas Varn. Duok juodos duonos, ta balta į trupinius išė̃jus Skr. Piktdagiais visa lanka išė̃jus Skr. Bitis reik pasmilkyti, kad neišeitų į perus KlvrŽ. Visi kiaušiniai kažkodėl paperais išėjo Grž. Liežuvis skiautėms išeis bemaluojant Šts. Kaip jūs manęs neišgersit (sako apynėlis), putele išeisiu! Plv. Ta jo išgąstis į kaltūnus išė̃jo (nusigandęs sirgo ir įgavęs kaltūnus pagijo) Vlkv. Jų maži vaikeliai į niekus išėjo Tat. Žmogus kartais į niekus išeina LTR(Grž). Anų visas gyvenimas ant nėko išẽjo Vvr. Jam viskas visur išeina į gerą rš. Neteisingai įsigytas turtas neišei̇̃s į gerą Jnš. Tokia kelionė išeitų geran jo sveikatai rš. Žmogui visadai ant gera išeit BPII79.
| prk.: Gyvulys apšyla, išeina į putas rš. Nebaidyk vaikų, bet išeis į ligas Varn. Pilvu vienu išei̇̃ta Kal.
^ Nėra blogo, kuris neišeitų in gerą Ds.
ǁ likti: Iš žiemos išėjo prastos karvės, negreit atsigaus Ėr.
27. intr. pasidaryti: Kažin ar kas iš to vaiko išei̇̃s Vb. Kas iš tavęs išei̇̃s, kad tu toks pardykęs Skr. Kas galėjo pasakyti, kad toks išei̇̃si Slnt. Iš gerai mokinamų vaikelių išeina šaunūs žmonės rš. Gerai, piktai išeit N. Bet kas jiems iš to išėjo – šlapią šieną vilkt reikėjo rš. Jis norėjo viską pasakyti, bet susiturėjo matydamas, kad iš to nieko neišeis J.Balč. Supykęs ėmė ją lupt, ir tai nieko doro neišėjo BsPII314. Vienok išėjo atžagariai Blv. Iš tavo darbo neišei̇̃na nei velnias, nei gegutė Mrj. Kartais vieno rašytojo kalba išeina per daug marga J.Jabl. Kalba išėjo nemaloni rš. Tik mano aprašymas išeis ilgas rš. Išei̇̃na dvi dienos šventos Skdv. Po poros savaičių jau išei̇̃na šienapjūtė Skdv.
ǁ atsitikti: Išei̇̃na atsitikimų visokių J.Jabl. Kaip čia išẽjo, kad nieks neatẽjo Pln.
ǁ baigtis: Ir mums parašykit, kaip ten išei̇̃s su tais popieriais Jnšk. O jei karas kitaip išėjo, ne jos kaltė I.Simon. Kaip ten jiems su teismu išẽjo? Lž. Tat jam sausai neišei̇̃s BŽ456. Jau tu su tuo šautuvu gerai neišei̇̃si (tau gerai nesibaigs) Skr.
ǁ pasirodyti, paaiškėti: Teip išeina, kad nebeatvažiuos Sdk. Jo nuomonė išeidavo visuomet teisingiausia rš. Ar ne mano tiesa išẽjo! Lp. Ką tik žmonės kalbėjo, vis teisybė išė̃jo Jrb. Gal išei̇̃s jo teisybė Ėr. Išeina, kad silpnesniam visur bėdos Blv. Tada išeina, kad ropinė pati susikūlė rš.
ǁ tikti, pritikti: Tai kad man te eit kaip ir neišei̇̃na Sdk. Drąsi tai drąsi, ale kas neišei̇̃na, tai ir neišei̇̃na Sdk. Pamierkavok, ar tau išei̇̃na tep daryt Nmn.
ǁ aplinkybėms leisti: Gyvenk, kap išeina, ne kap nori Mrk. Čia, matai, nieko nepadarysi – kaip kada išei̇̃na Sdk. Man neišei̇̃na turgun vykti Krk. Šiais metais neišei̇̃na linai sėt Ml.
ǁ išsispręsti: Dėdytė ir nežino, kodėl dabar visi uždaviniai išeina S.Čiurl.
28. intr. ištekti, ganėti: Žiūrėkit su medžiu kap tik išei̇̃s Alv. Ar išei̇̃s iš tų miltų duona? Gd. Iš tokio mažo pagalio rankena neišei̇̃s Vrb. Dar peilį mislijo nukalti, ir tas neišẽjo BM191. Iš to galo [audinio] da gal man kelnės išei̇̃s Jnšk. Nė gaidžiui kelnės neišei̇̃na Dkš.
ǁ išsiversti: Su pašarais mes šią žiemą vos ne vos išejom Lš. Su duona kasmet lengvai išeidavo Ašb. Išdalykit savo valgius, kad per visą metą su tais išeitumbit prš.
ǁ susitvarkyti (gaunant naudos), pelnyti: Jis labai gerai išė̃jo su cukriniais runkeliais Srv. Jis išei̇̃s su medžiais, velnias jo neims Alv.
29. impers. tekti, reikėti: Iš viso išei̇̃na man dešims rublių mokėti Jnšk.
30. intr. peraugti (kurį amžių): Kai pradėjau iš piemenio išei̇̃t, užgynė tam miške ganyt Pc. Jau išėjęs iš piemenio metų Ėr. Gražios egliokės – iš gegnių išė̃jusios (storesnės už gegnes) Pg.
| Jau išejęs iš metų (po kariuomenės) Ml. Išėjęs iš metų nebepriimamas gimnazijon rš.
ǁ išnykti augant, išaugti: Tavo plaukai išei̇̃s iš baltų ir bus juodi Skr.
31. intr. remtis (kuo) (darant išvadą): Išeidamas iš priesagos senoviškumo, negalėjo pripažinti skolinimo nuo slavų K.Būg.
32. intr. R405 pasisekti, pavykti: Tai išėjo viskas – kaip iš pypkio Skr. Jis geras siuvėjas, jam rūbai vis gerai išei̇̃na Šd. Jiem gerai išejo Pln. Dar nėsu dirbęs, tai neišei̇̃na Kdl. Kad visi giedotų, tai ir išeitų Sdk.
| Pažiūrėk, kap mes gražiai išė̃ję (fotografijoje) Brš.
33. tr., intr. išnešioti, pradėvėti: Dvi vasaras išėjaũ pančekas Jrb. Su tuo skriblium išė̃jo penkias vasaras Alk. Su šituo paltu šįmet išeisiu, kitai žiemai jau naują taisysiuosi Gs.
34. intr. netekti, prarasti: Jau mes visai išėjom iš arklių Vdžg. Jau baigiam išei̇̃t iš kiaulių – kasmet paršai išstimpa Alk. Per karą išė̃jom iš vištų Vlkv. Išė̃jo iš gyvulių Kp. Turiu ir pats [paršelių], tiesa, bet išėjau iš geros veislės I.Simon. Išėjom iš sėklos – pirma rugiai augdavo kap mūras, o dar pusiau su piktžolėm Sn. Taip išė̃jom iš pinigų, kad nei degtukam nėr iš ko Srv. Esu gatavai iš piningo išejęs Vvr. Kartais iš tos kapeikos taip išeini! Kž. Iš marškinių išėjaũ Ss. Jau aš visai iš kelinių išėjaũ Gs. Mes jau baigiam išei̇̃ti iš drabužių – nė išsiausti nesuspėjam Šl. Taip išėjome iš vadelių, kad nebėra nei kuo įvadelėt Lnkv. Išėjau iš puodų, kai Petras iš kailinių B.
| Mano pavardė Janušis, aš nenoriu išei̇̃t iš tos pavardės Ps.
| Sena karvė išeina iš pieno Lp.
| prk.: Iš kantrybės išei̇̃ti NdŽ.
35. intr. būti (pagal giminystės ryšius): Jis man brolėnas išei̇̃na Kp. Jurgis iš giminės išei̇̃na (yra giminė) Pl.
◊ áitais išei̇̃ti niekais virsti: Jie išė̃jo áitais Lnkv. Jų visi vaikai áitais išė̃jo (išsiblaškė po pasaulį, žuvo) Slm.
ant vė́jo išei̇̃ti Ar euf. nusišlapinti.
dai̇̃niais išei̇̃ti lengvai prarasti: Dainiais ėjo, dai̇̃niais ir išė̃jo J.Jabl.
į áikštę išei̇̃ti paaiškėti, išryškėti: Aikštėn išėjo visos pavasario grožybės J.Jabl. Tiesa greit išei̇̃s aikštė̃n NdŽ. Tik audrotie išeina aikštėn jūreivio menas J.Jabl.
į blizgès išei̇̃ti niekais virsti: Išeita į blizges ir suaugęs žmogus, jei tik susirega su kokia lederga Šts.
į kalbàs išei̇̃ti išsikalbėti: Žodis po žodžio į kalbas išėjo LzP.
į lankàs (pū́dymus) išei̇̃ti imti niekus plepėti: Išẽjo į lankas Plt. Šnekėjo šnekėjo ir savo kalba visai išė̃jo į pū́dymus Jnš.
į páinius išei̇̃ti Sg ištvirkti, pasileisti.
į šviesýbę (į vir̃šų) išei̇̃ti paaiškėti: Piktas darbas, ar anksčiaus ar vėliaus, visados išeina į viršų V.Kudir. Tamsybių ieško, idant jų piktybės neišeitų šviesybėn DP244.
į žmónes išei̇̃ti susidaryti gerą padėtį visuomenėje: Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo Mair.
iš bū̃do išei̇̃ti pasikeisti, pasidaryti nebepanašiam: Nebepažintum jau jo – visiškai iš to būdo išėjęs Vj. Ana visai išẽjus iš bū̃do Kzt.
iš burnõs neišei̇̃ti Skdt nuolat sakyti, kartoti. ×
iš dỹvų neišei̇̃ti neatsistebėti: Da ir dabar iš dỹvų neišeinù Ign. Aš iš dỹvų neišeitù Šts. Negalėjau iš dyvų išeiti aš tokiais tvirtais dantimis rš.
iš galvõs išei̇̃ti
1. pakvaišti: Ar iš galvõs išė̃jot – tep stūgaut! Gs. Iš didelio mokslo išė̃jo iš galvõs Ldk. Ji kaip iš galvos išėjusi šaukdama išbėgo Ns1857,1. Jam nė nerūpi, kad ir iš galvos aš visai išeičiau V.Kudir.
2. pasimiršti: Man neišei̇̃na iš galvõs, kad tep pasibaigęs Kt. Man visai išė̃jo iš galvõs tavo prašymas Ldk. Pasakos išẽjo iš galvõs Šts.

iš ×gluzdų̃ (káilio) išei̇̃ti pakvaišti: Iš bėdų žmonės iš gluzdų išeina Arm. Kur tu duosi taukus šunie, ar iš kailio išejai? KlvrŽ. Ką tu darai, ar iš kailio išejęs ir esi? Skd.
iš kalbõs išei̇̃ti nukalbėti niekus: Išei̇̃ta iš kalbõs par didelį plepalą Šts. Išėjo iš kalbos kaip ubags iš maldos B.
iš kójų išei̇̃ti nebepavaikščioti, nebegalėti vaikščioti: Mažukė mergaitė išẽjo iš kójų – skauda ir skauda Rdm. Viena mergaitė ant tokio namo gali išeiti iš kojų (nusidirbti) Brt.
iš krantų̃ išei̇̃ti ištvinti: Ši upė mėgsta kaitalioti savo vagą, be to, dažnai po didesnių liūčių išeina iš krantų A.Vencl. Išėjo Nemunas iš krantų Lkš.
iš krãšto išei̇̃ti Rs neišsilaikyti normos ribose: Iš didelio rašto išejo iš krašto Mrk.
iš mẽtų išei̇̃ti nusenti: Išėjęs iš metų žmogus, o dirba Brb. Kai žmogus išei̇̃na iš mẽtų, ką tada benumano? Lnkv. Išei̇̃na iš mẽtų, išei̇̃na ir iš leistrų Ds. Kad tėvas būt išejęs iš metų, tai man nebereiktų kariuomenėn Ds. Manęs pri darbo nebvarys – esu išẽjusi iš mẽtų Šts. Iš metų išėjęs arklys – kas jį bepirks! Grž. ×
iš mislių̃ (misliẽs) išei̇̃ti pasimiršti: Man niekaip neišei̇̃na iš mislių tas bernas Ds. Šis (turkas) tikt negalėjo iš mislies išeiti Ns1832,7.
iš narių̃ išei̇̃ti nebesuvaldyti savęs, subirti: Tekinis išejo iš narių Šts.
iš namų̃ (parõs) išei̇̃ti pakvaišti: Jis tokis iš namų̃ išẽjęs Rdm. Kiba tu iš paros išejai! Rod.
iš prõto išei̇̃ti
1. B pamišti, pakvaišti: Justinas kalėjime išėjo iš proto ir netrukus mirė J.Avyž. Ar iš prõto išėjai̇̃? Grž. Tie šauk … lyg iš proto išėję Kel1865,57.
2. pasimiršti: Man visai išejo iš proto, kad šiandie šventadienis Lš.

iš rañkos išei̇̃ti imti nebesisekti: Paršai iš rañkos išė̃jo, nesiseka Jnš.
iš siūlių̃ išei̇̃ti iširti: Visi marškiniai išejo iš siūlių – taip sustorėjau Šts.
iš siū́lų išei̇̃ti praskisti: Čia nesuplyšę, tik iš siū́lų išė̃ję Kt.
iš tõ (šiõ) ×svi̇́eto (pasáulio) išei̇̃ti mirti: Daug žmonių negeru smerčiu iš to svieto išein brš. Išeimi iš šio svieto R94. Didžiausia pusė žmonių pirm šešių dešimtų išeit iž to pasaulio DP580.
iš tur̃gaus išei̇̃ti nebetikti parduoti: Dešimties dvylekos metų arklys jau, gali sakyti, išejęs iš turgaus Vkš.
iš var̃go išei̇̃ti paaugus nekelti rūpesčių: Jau veršiukas iš vargo išejęs, užgirdytas Ll.
iš véido (veidų̃) išei̇̃ti sulysti, išblykšti: Kas tau, ar sergi, kad taip iš veido išėjai? Upt. Tai išsigando – iš veido išėjo Skr. Visai išėjęs iš veido, nebegalima nei pažint Kp. Mergaitė iš veidų̃ išei̇̃na Krk.
iš vėžė̃s išei̇̃ti neišsilaikyti normos ribose: Kalbėdamas iš vėžės išei̇̃ti KII226.
laũk išei̇̃ti euf. tuštintis: Jų vaikas lauk neišeina, kieti viduriai Grš.
Luõkės keliai̇̃s išei̇̃ti netekti gero vardo: Taip darydamas išeisi Luokės keliais S.Dauk.
padaũkais (padalkais Žem) išei̇̃ti Upt niekais išvirsti.
padrikõm išei̇̃ti Jnšk iškrikti.
pagáirėmis (paperai̇̃s) išei̇̃ti Varn niekais išvirsti: Kaip nežino, ką daro, tai paperai̇̃s ir išei̇̃na Grž. Kaimynas paperai̇̃s išė̃jo Grž.
pakálkomis išei̇̃ti
1. J prasitrainioti.
2. Rt niekais išvirsti.

pamojai̇̃s išei̇̃ti Užv niekais išvirsti.
per pakáušį išei̇̃ti
1. suteikti daug nemalonumų: Man tas mokslas par pakáušį išė̃jo Skr.
2. Lkč užsimiršti. ×

plė̃kų šinkúoti išei̇̃ti Šll niekais virsti.
po kélmo išei̇̃ti suskursti: Buvo išejęs dvaras po kelmo, ponas nė paėstis nebturėjo ko Lkž. ×
po ùbago išei̇̃ti blogai pasidaryti: Karštas pečius, imk žemyn batus, paskiau išei̇̃s po ùbago Dr.
si̇́enomis išei̇̃ti prašėlti (kurį laiką): Kad sopėjo dantį – visą naktį si̇́enom išėjaũ Slm.
su savù (savim̃) išei̇̃ti neturėti nei pelno, nei nuostolio: Aš vos vos tik su savù išejaũ Up. Vos išejau su savim su tais sūriais Šts. Jei negalėsu su savim išeiti, parduosu gyvenimą Šts.
šuni̇̀ms šė́ko pjáuti (šunų̃ lódyti) išei̇̃ti niekais virsti: Mokėsi mokėsi, ir išė̃jo šunim šė́ko pjáut Grž. Išė[jo] šunų lodyt Kt. ×
ubagai̇̃s išei̇̃ti suskursti: Kad tu priimsi kontraktą, atmink, kad beveizint ubagais išeisi Žem.
[keturiai̇̃s] vė́jais išei̇̃ti Rm be naudos išnykti: Genio turtai išei̇̃s vė́jais Pc.
võliais išei̇̃ti niekais virsti: Võliais išė̃jo sūnus, t. y. pasileido gerti J. Võliais išė̃jo merga, t. y. į niekus pavirto ir į apžadus išė̃jo J.
žadai̇̃s išei̇̃ti neįvykdyti pažadų: Žada žada, žadais ir išeis Sln.
paišei̇̃ti intr. daugeliui išeiti (ištekėti): Likom penkios seseres, kolei už jaunikio paišẽjom, buvom namiep Lz.
nuei̇̃ti
1. intr. H nužingsniuoti (žemyn ar tolyn): Vienas nuėjo žemyn, kitas paliko ant kalno Škn. Ir kad nuėjo nuog kalno, prisakė jiems, kad to niekam nesakytų, ką regėjo Ch1Mr9,9. O nuentiemus nuog kalno insakė jiemus Jėzus DP592.
ǁ nužingsniuoti šalin, pasitraukti: Nebegalėjo nuo tos vietos nuei̇̃ti NdŽ. Tas senuks nuėjo sau BsPIV15. Anà, vãrine velkinà, nuẽjo varydama žąsis J. Jumus privalu yra ir naudinga, idant nueičio DP216.
^ Vienus aplanko nueidamas, kitus pareidamas Sim. Kad tu vandenais nueitai! (keik.) Pls. Kad tu stulpais nuei̇̃tum! Plv.
ǁ nužingsniuoti (pas ką ar į kur): Nueimi kur SD208. Nuejaũ in jį Eiš. Į veseliją kaip nuei̇̃na, tai rėkia, dainuoja Nm. Žmogus su tais šunimis dabar nueina pas karalių ir sako BsPI6. A tavo vaikas nãjo į miestą? Rs. Nuėjęs į pirtį randa jį dar tebekūrenantį BsPII162. Ar nežinai, ar senelis buvęs nuė̃jęs, kaip buvęs žadėjęs? Grž. Būdavo, verksiu nuėjus kamaron ir mislysiu sau Sz. Karusia į Liñgę nuẽjus Ds. Nueisiu žalian sodelin Lz. Nuei̇̃kai į mišką Plng. Ale jūs nieko nežinot apie tą miestą, kur aš nueimi Kel1881,56. Mano sūnus numieis su jumis BB1Moz42,38. Nuėjo tėvelis miežių lankyt JD500. Nuejo linų klot Zt.
^ Nuẽjo ir sutirpo kai sakų kumelė (pragaišo) Kp. Nuẽjo ragaišio ir pati pragaišo Alv. Kur nueisiu – čia nameliai, kur numirsiu – čia kapeliai NžR. Su melu netoli nueisi̇̀ Trgn.
| refl. intr. (tr.): Aš nusiėjaũ pasižiūrėti JV1004. Ko nenusiėjo, kol buvo sveika? Žem. Aš, nusiėjus pas jos kapelį, krikštužį glosčiau ir graudžiai verkiau KlvD267. Aš nusieisiu į Tilžės miestą KlvD96. Tai aš nusieisiu į žalią girelę, ten aš pasiversiu raiba gegužele StnD13. Nusieik, dukrele, ant aukšto kalnelio JV509. Tu nusieiki į pušynelį – į pušynelį, į pamarelį StnD22. Nusiei̇̃ki, bernužėli, su ja pakalbėsi JV1041. Nusieika ant girelę NS349. Aš nusieičiau į Klaipėdužę KlvD294. Nusieičiau žalią girią, pasilaužčiau rykštę JV998.
ǁ nužingsniuoti (tam tikrą atstumą): Kaip tu nueisi tokį kelią pėsčias! J.Jabl. Ar valiosi tokį galą šlubas nueiti? J.Jabl. Nė pusės kelaičio nenuėjau ir sutikau brolutėlį priešais atjojantį (d.) Žg.
2. tr. nudirbti ropojant: Visa muno žemė yr nueità kẽliais, o reiks kokiam plikšuo dovenoti Šts.
3. intr. nuvykti, nukeliauti: Nežinote, iš kur ateimi ir kur nueimi BtJn8,15. Šiteipo ėmė tarnas dešimtį velbludų … ir nuėjo BB1Moz24,10.
| prk.: Palyginęs mūsų dabarties laikraščių kalbą su „Aušros“ kalba, matai, kad netoli mūsų tenueita rš.
ǁ prk. išsiplėtoti: Liga buvo per daug toli nuėjusi rš.
4. intr. smarkiai nulėkti, nubėgti: Nuejo vėsulas Kal. Ale ot lietus nuėj[o]! Str. Zuikis ėjo ir nuėjo per girią BsMtII42. Kap ištrūko iš jo rankų, tai nuej[o] kap dūmas Arm.
5. intr. nuslinkti: Man šaltis per nugarą nuėjo rš. Kūnu nuėjo silpnumas, akyse patamsėjo P.Cvir. Kaip saulė nuei̇̃s (bus pavakarys), sėsiu bulves Plng. Praeitis nuėjo į istorijos amžinybę rš.
ǁ nuvažiuoti, nuplaukti (susisiekimo priemonei): Per dieną garvežys nuėjo visą kelią rš.
| Neišvirtom, tik rogės paskliùndom nuė̃jo (nuslydo) Rdm. Nueiti nuo bėgių rš.
ǁ nuvykti (tam tikrą atstumą): O aš nuėjau šimtą mylelių laively sėdėdamas JV845. Laivu nuẽjom ežerą (persikėlėme) Dglš.
| prk.: Jis turi gerą galvą, o su tokia galva toli nuei̇̃s (daug pasieks) Jnš.
6. intr. pranykti, dingti: Kai niekoji, tai nuo kviečių nuei̇̃na visos ašakytės Sl. Pavasarį anksti sniegas nuėjo (nutirpo) rš. Tvanų nebūs, sniegas nuei̇̃s putoms Šts. Reik daboti, kad apyniai būtų nuimamys, rasai nuejus S.Dauk.
| Pas mus žemė kap rėtis – palijo, ir viskas nuẽjo (susigėrė) Vrn.
| Patinsta tuosyk, ir vėl nuei̇̃na Arm.
| Kur nor trobelė nuẽj[o] (sudegė) Lp.
| Kad sudaviau gerai per vakarėlį, tuoj puspadžiai nuė̃jo Jnšk.
| prk.: Nueis pyktis, ir vėl šnekės Ds.
^ Jau ir jo nuej[o] kepti karveliai! Lp.
ǁ pasitraukti: Ratelis jau nuej[o] iš mados (nebe madoje) Čb.
ǁ nukristi augant, nusinerti: Rodos, nedaug susimušiau pirštą, bet nagas pajuodo ir nuė̃jo Gs. Senoji oda man pavasarį nuėjo rš. Visa skūra nuẽjo nu rankos KlvrŽ.
ǁ nublukti: Žalis ar nenai̇̃s greit? Sml.
ǁ nugrimzti: Akmuo su burbulais nueina į kubilo dugną rš.
ǁ prk. nustoti vertės: Jau mano gyvenime rubliai, markės ir litai nuẽjo Ut.
ǁ prk. žūti: Per karą nuė̃jo viskas Brž. Per jo rankas nuej[o] mano vaikas Lš.
7. intr. patekti: Da mano nė vienas bekonas blogon rūšin nenuejo Ds. Žmonės buvo nuė̃ję į puikę (išpuikę) Gs. Tavo galvelė po kardeliu nuėjo JD1241.
8. intr. praeiti, praslinkti (apie laiką): Visa vasara ir nuej[o] an vieno budinko Alv. Pusė valandos dar nuei̇̃s Vlk. Jei nuei̇̃t kelios dienos, nebepagydysi [rožės] Šts.
| Gyliava kaip nuejo, išginiau karves Šts. Kai karas nuė̃jo, tai vienos grįžom atgal Šr.
ǁ sukakti: Šeši metai nuė̃jo an mojaus mėnesio Ad. Nuo lapkričio jau treti metai nuẽjo, kap serga Ck.
9. intr. ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Až katro norėjau, až to ir nuejaũ Dglš. Už jaunikio nuejo Lz. Buvo gerai nuẽjusi į gerą vietą Šts. Užkuriõm buvo nuė̃jęs Ėr.
10. intr. įstoti: Nue[jo] klėštoriun OZ25.
11. intr. atlikti (darbus): Vakar kūlė, tai taip ir nuėjo viena diena Mlt.
12. tr. išmokti: Kiek lementoriaus nuė̃jot? Rm.
13. intr. nusitęsti, nusitraukti: Tos balos nuei̇̃na net in kitą parapiją Rdm. Mūsų laukas nuei̇̃na lig girelei Slm. Obuoliai visai žemai nuėjo VoL310.
14. intr. pasklisti: Tai nuėjo ir balselis toli JD474. Paskalas nuėjo apie jį per visus žmones rš.
ǁ paplisti: Kultūra nuẽjo, radijas kožnoj pirkioj Str.
15. intr. susivartoti, susieikvoti: Šiaudų jau pusė stirtos nuė̃jo, o da kur pavasaris! Ėr. Žiūrėk, pusė bakano duonos nuė̃jo Tj.
16. intr. išaugti: Kap tik pamėžiau, tai tep ir nuẽjo tie mano medeliai Dg. Kap galėj[o] lietulis nulyt, tai javas akysa nuej[o] Rod.
ǁ užderėti: Kopūstai nuei̇̃ta metais – kitą metą nė sėklos negaunu, kad neuždera Šts.
17. intr. prinokti, pribręsti: Riešutai kartu su žirniais nuei̇̃na Kair. Vasarojus jau nuė̃jo, reiks pjauti Šd. Ir mano avižos, mačiau, taip nuė̃ję, kad tik pjauk Bsg. Jau ir kviečiai bus nuė̃ję Lnkv. Pernai apie tą laiką rugiai buvo jau nuė̃ję, o šiemet dar minkšti Pkr. Prieš saulę arbūzai jau nuẽjo, tokie geltoni Ut.
18. intr. būti nubertam, apsitraukti (kuo): Visas kūnas raupais nuẽjo Nč. Kojos buvo nuėjusios pūslėm Ėr. Visa burna spaugais nuẽjus Mlt. Visas kūnas šašais nuẽjo Krž.
19. intr. tapti, pavirsti (kuo): Mano marškiniai buvo nuėję dreiskanomis (sudriskę) rš. Dažnai pasakomis nuei̇̃na kitų teisybė KrvP(Ds). Paperais visi kiaušiniai nuẽjo Ds.
| Dėl šito ubaguos nenueisi LTR(Ds).
| O aš kap nueisiù jaunyn (pajaunėsiu) Lp. Nieks daugiaus nespaudž manę, ak širdis lengvyn nuėjo PG.
| Bet ir čia visos pastangos niekais nuėjo K.Bor. Jei niekų žiūrėsi, tai niekais ir nuei̇̃si Pl. Daug ant nieko nuė̃jo žmonėm grūdų Kp. Visi tavo nuopelnai ant niekų nueis Tat. Kolek klaũsė motinėlės, kaip rožė žydėjo, o kai paklausė bernužėlio, už nieką nuė̃jo Srv. Visa nuẽjo ažniek BM46.
20. intr. pasidaryti, įvykti: Gyveni žmogus, ale nežinai, kaip da nuei̇̃s, kas bus Vj.
| Sidoklis, – patraukiau per dalgę, – pusiau ir nuė̃jo (perlūžo) Pc. Dyselys šmakšt ir nuė̃jo pusiau Kt.
ǁ pasitaikyti: Visaip gyvenime nuei̇̃na Dgl.
| refl.: Man dar nenusẽj[o] sa[vo] buity išsivysti vilkas Rod.
ǁ baigtis: Jei tik nuei̇̃s gerai, tai ir gerai Trgn. Kaip nueis su kiaulėm, nežinia, kai vis nestaiso Sdk. Ale vis laimingai nuė̃jo Šr. Jums taip nenueis – sunkiausiai baus Gmž. Tos mergelės auka nenuė̃jo veltui NdŽ.
| refl.: Tai nenusieis tau veltuo, užmokėsi J.
21. refl. pasisekti, pavykti: Jiem te nusiėjo Str. Mum labai gerai nusė̃jo Pn. Nusẽjo kaip šuniui botagu Trgn. Labai pigiai nupirkt nusẽjo Mlt. Šį kartą man alus padaryti nenusiė̃jo Brt. Tai man šiandie nusẽjo – nuo pusės kelio pavėžėjo Švd. Tai man važiuojant nenusẽjo – visi ratai pabyrėjo Švnč. Nusẽj[o] kap miške supuvusį grybą rast Ml.
22. intr. pasekti: Vaikas po tėvais nuẽj[o] Rod. Ana tokia bielieva (blondinė) po bočiu nuej[o] Zt.
23. refl. nuvargti, nusikamuoti: Nusiei̇̃na vaikas per diena prie galvijų Ėr. Nusiẽjom, kol išsikūlėm Šts.
24. tr. padaryti sau palankų: Vienas nuẽj[o] vuitą, kitas – mokytoją, ir abu nori in save mokyklos Vlk.
25. tr. nuavėti, nunešioti: Kad jis toks sunkus, tai greitai kulnį nuei̇̃na Skr. Nenueisiu tų batų nė par metus – tokie stipri Šts.
26. intr. nunykti, nustipti: Jam nuė̃jo labai gera karvelė Brž. Mano trys karvės nuẽjo Kal. Stančiuo nuẽjo ir antras paršelis Trk.
27. refl. patikti: Jau ana man kad nusei̇̃na, tai nusei̇̃na Užp. Kaip tamstai martelė nusei̇̃na? Ds. Ar nuseinanti gi jam pana, kur piršlėm buvo? Ds. Man švieži kopūstai nenusei̇̃na Ds.
28. intr. netekti, prarasti: Nemokėjo žmogus laikytis, tai ir nuẽjo nuo žemės (nugyveno, nulaisino žemę) Sn.
◊ ant drãlo nuei̇̃ti Lzd niekais virsti. ×
ant skūrõs nuei̇̃ti nudvėsti: Jei būčiau bėrio negydęs, būt an skūros nuejęs Alv.
ant šuñs [uodegõs, karnõs Ut] nuei̇̃ti niekais virsti: Tas jo mokslas ant šuñs uodegõs nuė̃jo Snt. Ir antra diena ant šunies uodegos nuėjo!.. A.Vien. Tavo darbas nuẽj[o] an šunio! Lp.
į dõrą nuei̇̃ti pasveikti: Kadai duktė pasilpnėjus suvalgė džiovintą kirmėlę ir nuejo doron Antr.
į giriàs nuei̇̃ti nušnekėti nesąmones: Jis bekalbėdamas nuejo į girias Krtv.
į kapùs nuei̇̃ti numirti: Pirm laiko nuė̃jo vyras į kapùs Jnš.
į padùs nuei̇̃ti pajusti ką malonaus: Kap užgėrė, tai net į padùs nuẽjo Smn.
į pū́dymus nuei̇̃ti nušnekėti nesąmones: Jau nebežino, ką kalba, visai nuė̃jo į pū́dymus Jnš.
į šárkų bažnýčią nuei̇̃ti padvėsti: Jau šitas žąsiokas, man regis, nuei̇̃s šárkų bažnýčion Trgn. ×
nuo dỹvų nenuei̇̃ti neatsistebėti: Aš nė nuo dyvų nenueinu Šts.
nuo kóto nuei̇̃ti nusigyventi: Jo vaikai nuėjo nuo koto Sn.
nuo laukų̃ (laũko) nuei̇̃ti apsidirbti, suvežant derlių: Šiemet žmonės greit nuo laukų̃ nuė̃jo Jnšk. Kap nuei̇̃sim nuog laũko, tada bus geriau Arm.
nuo širdiẽs nuei̇̃ti dingti (rūpesčiui): Visi sopuliai nuejo nuo širdies [išgėrus] Plng.
padárgais nuei̇̃ti Rm sunykti, išnykti.
padaũkais nuei̇̃ti
1. BsPIV49 nudumti tolyn.
2. niekais virsti: Ir gerų tėvų sūnūs nuei̇̃na padaũkais Krtv.

padaũkiais (padáužom Vel) nuei̇̃ti KzR niekais virsti.
pagaugai̇̃s (pagaugiai̇̃s, pagaugomis V.Krėv) nuė̃jo Dg drebulys apėmė išsigandus, pasidarė baisu: Kai tik pamačiau jojant, tai man tep ir nuėjo pagaugiais Mrs.
papauribais (paperu Tvr) nuei̇̃ti Gmž niekais išvirsti.
pėdomi̇̀s nuei̇̃ti pasekti: Valstiečiai nuėjo darbininkų pėdomis rš.
per danti̇̀s nuei̇̃ti sukelti nemalonų jausmą: Net per dantis nuẽjo – koks šaltis Klt.
per padùs nuė̃jo [diegliai̇̃] sakoma apie išsigandusį: Marti išgirdo meitėlio žviegimą, ir jai net diegliai per padus nuėjo (manė, kad vagia) A.Vencl. O man tep nuė̃jo per padùs lyg grąžtu Rmš.
per ši̇̀rdį nuei̇̃ti
1. suskausti, nudiegti: Kaip kandau plutelę, tai net per ši̇̀rdį nuẽjo Ds.
2. sukelti skausmą, nemalonumą: Tie skambalai visada Uršulei nueidavo per širdį K.Bor. Ta žinia, kad sūnus mirė, jam per širdį nuėjo Jnšk.

per tvõrą nuei̇̃ti padvėsti: Mano karvė nuejo per tvorą Pls.
po žẽmėmis nuei̇̃ti numirti: Tai daug jaunų nečėse nuejo po žemėm Ut.
šùnio karnõn nuei̇̃ti Ut neduoti naudos.
šuni̇̀ms šė̃ko pjáuti nuei̇̃ti niekais virsti: Neprižiūrėtas vaikas nuei̇̃s šuni̇̀m šėko pjauti Jnš.
vagà nuei̇̃ti pasisekti: Kai nenuei̇̃na vagà, tai tada blogai Skdt.
vė́jais nuei̇̃ti niekais virsti: Jau trečios piršlybos nueina vėjais I.Simon. Viskas nuẽjo vė́jais Kv.
velnióp (po velniai̇̃s) nuei̇̃ti blogai baigtis: Viskas velniop nuėjo J.Jabl. Kad paimsiu baslį, tai viskas po velniai̇̃s nuei̇̃s (sudaužysiu) Jnšk.
žemỹn nuei̇̃ti nudvėsti: Karvė mūso nuẽjo žemỹn Slnt.
panuei̇̃ti intr. būriu nueiti: Vyrai panuẽjo balosna šienaut Dv.
paei̇̃ti
1. intr. einant palįsti (po kuo): Paeimi po kuo SD259. Paei̇̃na po tiltu Lp. Po stogu paei̇̃ti KBI43.
2. intr. neilgą laiką, neilgą tarpą eiti: Aš dar paėjaũ kelis žingsnius į priekį NdŽ. Keliaujant teko po keletą kilometrų pavažiuoti ir paeiti rš. Aš kad paeinù greičiau, tai iš širdies uždunstu Pn.
| refl.: Kiek pasiėjo tylėdami V.Krėv. Jis pasiej[o] ing kelią Azr.
3. intr. R galėti eiti: Teip pailsau, kad vos paeinù Alv. Kojoms nebepaeinù Šts. Nepaeina, kojas sopa Lp. Dabar mašinos nedyvai, negali keliu par jas paei̇̃t Skr. Radau vieną vištą nepaeinant Ėr. Buvo paeitama sniego viršu (nesmuko) Šts.
^ Turi daug kojų ir paei̇̃t negali (akėčios) Pnd.
| refl.: Ans su manim pasiei̇̃t (gerai eina) Vvr.
4. intr. H pasitraukti, pasišalinti: Tu nu vežimo toli nepaei̇̃k! Up. Kur tas būt paẽjęs? Trg. Kad kitas nu stalo paei̇̃na, rodos, kad paršelis ėdė Vvr. Jis man iš kelio paė̃jo KI502. Vyrai atsisveikino ir paėjo kiekvienas į savo namus prš. Dabar sėdos tėvas dūlių kepti, o sūnus paėjo baidyti BM382. Sako, jog paeidamas anims liepęs sau donę mokėti S.Dauk.
| refl.:
^ Kad tu ant galgių paseitumbei! B.
ǁ pasitraukti iš santuokos: Pati paejo šalin nu vyro Dr.
5. intr. išvykti, iškeliauti: Aš butą sau sudeginau ir nuo to čėso po svietą paėjau rš. Dvasia ateina ir paeina pagal savo tikslą M.Valanč.
ǁ išvažiuoti: Šoko ant paeinančio traukinio bėgių Grž.
6. intr. paslinkti, patraukti: Saulė jau aukštai paė̃jusi Ėr. Vakarop buvo, saulė buvo paẽjusi į medžius (medžių aukštumo) Šts.
| refl.: Siena grinčios pasiė̃jo iš vietos J.
ǁ paplaukti: Pusę dienos laivas beveik iš vietos nepaėjo J.Balč.
7. intr. pasrūti, aptekti: Mūs visos pievos [v]andeniu paeję Trgn. Jaujoj pečius išgriuvo – vanduo iš apačios paė̃jo Ėr. Jau prūdas vandeniu paẽjo, ledas tirpsta Ds.
| Vandeniu paė̃jus duona Kp. Vandeniu paẽjusios bulbės (vandeningos) Rod. Visi avies dūbliai vandeniu paė̃jo Lnkv. Pienas išrūgom paẽjęs Ds. Tavo dešinė akis krauju paẽjusi Ds. Mėsa kraujais paė̃jus Ėr.
| refl.:
^ Po gulinčiu akmeniu vanduo nepasei̇̃t Dv.
ǁ apsitraukti (kuo): Dūmais paė̃jo kaminėlis [lempos] Ėr. Juoda žemelė dūmais paėjo LTR(Lnkv). Ilgai dairėsi į rūku paėjusį sienoje kabantį veidrodį rš. Šilas buvo kvapais it kokiais rūkalais paėjęs J.Paukš. Bluzganom paė̃jęs (bluzganotas) Grž.
8. intr. mesti darbą, tarnybą: Paẽjo tarnaitė Dr. Nuo ūkininko paėjo, sakydamas norįs vėl iškeliauti prš.
9. intr. būti kilusiam (iš kur ar iš ko): Ji paei̇̃na nuo Pašakių Pc. Jis paei̇̃na iš Kybartų Vlkv. Jis paei̇̃na iš geros giminės Krs. Tai žmogus iš beždžionės paeina? rš. Ar šuo paeina nuo vilko ar nuo kito ko, sunku įspėti Blv. Didesnė dalis šitų pasakų paeina iš Griškabūdžio valsčiaus Bs. Alaus kartumas paeina nuo apynių daugumo rš. Ligos bičių paeina iš nemokėjimo apsiėjimo su jomis Nz. Prūsai tuomet dar tvirtai laikėsi savo iš senovės paeinančios tikybės Bs.
^ Kas iš širdies paeina, tas širdį ir pasiekia Sim. Iš sutikimo paeina tvarka, iš kovos – suirutė Sim.
10. intr. nusitęsti: Ežeras paei̇̃na po Gudeliais Rm.
11. intr. įlįsti, įsmigti (po kuo): Rakštis po nagu paė̃jo Ėr.
12. intr. pasklisti, paplisti: Paẽjo kalba, ka dukterei jau nebgerai Krš. Bet kokia kalba par žmones greit paei̇̃na Vžns. Seniai paẽjo žinia apie vestuves Sv. Paẽjo paskalas, kad anys jau ženijas Ut. Visi … sužiuro į tą pusę, iš kur balsas paėjo A1884,371. Ir paėjo plačiai tas garsas BsMtII107. Paėjus tokiai žiniai net mums blusos užmirė rš.
13. intr. susinaudoti, susieikvoti: Aure kiek jau taukų paė̃jo! Pn.
14. intr. apaugti: Lėkšti, toli įbrendami ežero krantai paėję nendrėmis J.Balt. Žolėm paejo tie akmenėliai, kur broliukai sėdėjo (d.) Užp.
15. intr. prinokti, pribręsti: Paei̇̃s rugiai Šr.
16. intr. imti darytis: Kaip tik paei̇̃s naktys ilgyn, rudenį liuob ir vaikščios žvakelės po laukus Trk. Mokslinyčia geryn paejo, vaikų kas metą buvojo į 200 M.Valanč.
17. intr. įvykti, atsitikti: Regėt, ką gali paeit šitep Šč.
| refl.: Taip pasiė̃jo, t. y. iš netiesų atsitiko J.
18. intr. atsigimti: Nu gaidžio paẽjo viščiukai visi raudoni Užv. Po kokiai veislei šitas arklys paei̇̃na? Alv. Jūs kumeliukas po kumeliu paẽjęs Lš.
19. refl. įskausti, pasimušti (beeinant): Pasieit kojos nuo smilties, kad basa eini keliu, t. y. skauda padus J. Toli eitant pasieita kojų apačios Vvr. Bevaikščiojant ir kojos pasiẽjo Pš. Agatės pasiejo kojos, pasidarė papautai M.Valanč. Užvažiavom ant brukio, kojos [arklio] pasiejo Vvr.
20. tr. palenkti į savo pusę, papirkti: Jis visus policninkus paejo Up. Sako, ans viršaitį su šimtine paejo Šauk. Iš kalbos matyti, kad viršaitis yra ano paeitas Kv. Griežto žmogaus nepaei̇̃si Ll.
21. refl. sektis, pasisekti: Jam gyvuliai pasiei̇̃na – kokį tik užliks, tai kap iš pieno plaukia Ign. Jau anam pasei̇̃na Dglš. Kai kada ir iš niekų pasei̇̃na prasgyventi Ds. Pirktos bitės nepasei̇̃na Mlt. Šiuokart pasẽjo gera karvė pirkt Ut. Nepasiejo mumiem su šita gira Lzd.
| Kas pasei̇̃s (klius), tą nutversim Ėr.
22. refl. Kv pasirodyti, pasireikšti (kuo): Ji visus ponams skundžia, žinoma, liežuviu pasieidama gera Žem. Vytautas, norėdamas dar geru pasieiti kryžeiviams, patsai padėjo jiems piles suardytąsias atstatyti S.Dauk. Pašvęsk man druską gyvoliams, aš geru pasieisiu (atsilyginsiu) J. Gera pasẽjo, bičių spietlių davė Užv. Nori darbščiu pasieit, todėl ir dirba Nmk.
23. intr. priklausyti: Laikas nuėmimo paeit daugiaus nu pribrendimo tabokų S.Dauk.
24. intr. palošti (kieno naudai išleisti kortą): Išeidamas gilę jam paėjai̇̃, dabar ims jo karalius Jnš.
25. intr. nustipti: Šį metą jau dvi karvės paẽjo Kl. Pernai par lytotas dienas šmotas vištalukų paẽjo šalin Vvr.
26. refl. patikti: Man pasei̇̃na ta karviotė Km.
27. refl. tikti, būti tinkamam: Paveizėk, ar tas raktas nepaseis į tas duris Akm.
28. intr. Krtn pasilakstyti, pasivaikyti: Paeina karvė R. Kumelė paẽjus Pnd.
| refl.: Pasiėjo karvė B. Karvė tik iš antro karto pasiė̃jo Jnš. Pasėjo kumelė B. Mano kumelė gal bus jau pasẽjusi Lš.
◊ dienosè paei̇̃ti pasenti: O abu buvo paejusiu dienose savo GNLuk1,7.
į kū́ną paei̇̃ti pariebėti: Į kū́ną paẽjo kaip gerą išėdį gavo Šts.
mẽtai paei̇̃na darosi suaugęs: Mergaitei jau mẽtai paei̇̃na, jau gali ir už vyro eit Mrp.
mẽtuose paei̇̃ti susenti: Ona buvo labai metūse paejusi I.

×padei̇̃ti (hibr.) intr.
1. prisiartinti: Jau žiema. – Jau ir čėsas padei̇̃na Švnč.
2. neilgą laiką paeiti: Kiek padeinù, pasilsiu ir vėl einu Aps.
3. pakilti: Saulelė padeina aukščiau Lz.
4. Slk patikti: Kaip tau, man tai nepadeina šitoj mergiotė Skdt.
ǁ reikšti simpatijas: Tai jų Jonas an Stasią padei̇̃na? Klt.
5. būti panašiam: Šitie liežuviai, latviškas ir lietuviškas, padei̇̃na vienas in kitą Brsl.
parei̇̃ti intr.
1. H, R einant sugrįžti: Pareinù namo, gi žiūriu – nieko nebėr Pg. Iš Tilžės, iš Karaliaučiaus pareinù KBI45. Vyrai jau pietų pareina J.Jabl. Jau trečia diena kaip nebepareina rš. Parein jauteliai būbaudami KlvD6. Aš benoriu namolei pareiti J. Sutikom seselę parei̇̃nančią Lzd. Laukė duktės pareinant LB158. O aš parėjaũ pas savo močiutę JD558. O kaip parėjaũ rugelius grėbus, siuntė anyta jautelių ginti JD814. Kelias dienas parėjai atostogų? J.Jabl. Gintautas parėjo persivilktų Vaižg. Parẽj[o] neparẽj[o] (tik parėjęs) ir už darbo griebė̃s Lp. Iš kur parė̃jot? Vl. Buvau parėjęs, bet paskui vėl išėjau J.Jabl. Kur taip ilgai užtrukai, namučių neparėjus JD721. Parėjęs šokęs laukužį arė KlvD295. Baudžiauninkas parė̃jęs galop stramūžija gaspadinę J. Į lauką ėjau – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai J.Jabl. Ei barė barė mane motinėlė ilgai neparėjus J.Jabl. Nieko jai nedarykit, iki aš pats pareisiu Plv. Ar greit pareisi̇̀ namo? Ds. Ar pareisi kada, kai ežys su mielėm? Sln. Parei̇̃s tėtukas priešpiečių Nm. Toli mano tėviškelė, negaliu pareiti KlpD11. Parent žmonėms ing namus savo Mž492.
^ Veršiu išėjo, jaučiu parėjo J.Jabl. Ejau nenorėdamas, parejau šokinėdamas LTR(Šll). Mainai verkdami parei̇̃ta (numaino) Šts. Neduos Dievas nueidamas, duos parei̇̃damas Rm.
| refl.: Jis parsiėjęs iš karčemėlės, jis mane barė ir šalin varė JD1229. Parsei̇̃ (eik) nuo pečiaus – susdeginsi! Dsn.
2. parvykti, parvažiuoti: Parẽjo tryleka metų subuvęs Amerikoj Plng. Po vienerių metų parėjo pirmasis sūnus I.Simon. Po penkių metų parẽjo Vžns.
| prk.: O kad rogiakelį padarytų, tai mūs medžiai lengviau namo parei̇̃tų Gs.
3. atvykti, atvažiuoti: Dėdė savo visą turtą pragėrė, veizėk, ant senatvės ims ir parei̇̃s (ateis gyventi) dar pas mumis Vkš. Ant pagalbos pareiti ledų dėlei nebuvo galima Kel1881,34. Ar iš tolo parėjai čia gyventi? J.Jabl.
pareitinai̇̃ adv.: Jis pardavė ūkį pareitinai̇̃ NdŽ.
ǁ prk. gimti: O kaip jam dar vaikų parėjo, ponu jau laikė jis save I.Simon. Ne čėsu an svieto parė̃[jo] (netikęs) Gs. Per greitai parė̃jęs kūdikis (pavainikis) KI473.
4. atslinkti, artėti, priartėti: Perkūnas parei̇̃ta iš pietų griaudamas – būs šiltas, geras metas Šts. Parei̇̃ta lytaus – juodi visi pašaliai Plng. Šalta žiema šalin eina, jau pavasaris parei̇̃na Nm. Bet jau dabar ir žiema parejo S.Dauk. Minija teka tingiai ir liūdnai nujausdama pareinančią žiemą I.Simon. Nesijuokit, vyreliai, parei̇̃s ir jums tos dienelės Skr. Dabar laikas parė[jo] su tom kiaulėm Gs. Pareis toki čėsai Žem. Rakas mano pareit R118. Parei̇̃ta tie daržai: vienas darbas po kito eita viršuo Dov. Mislijau, kad man galas pareis Ašb.
^ Kaip pareis laikas, bus ir vaikas LTR(Jnš).
ǁ parlėkti, parskristi: Čia bitės jau su raudonomis, jau su geltonomis ir baltomis kojomis pareit taip, kaip yra buvęs žiedas, nu kurio tas dulkes parneš S.Dauk. Jei būs parei̇̃tančios bitys, pareis pačios Dr.
ǁ atvažiuoti (susisiekimo priemonei): Kada parei̇̃na autobusas? Rdm.
ǁ atitekėti, atbėgti: Vilkė (upė) parei̇̃na nū Kamščių Pgg. Šaltuona, kas ją žino, parei̇̃na ji gal nuo Kauno Jrb.
ǁ priartėti skirtam laikui, terminui: Parejo berneliu[i] in vainelę joti (d.) Kb. Pareis mokestis mokėti, o kapeikos neturu Skdv.
5. kilti (iš ko): Jis parei̇̃na iš Žūkų giminės Drsk. Vilkauja upė buvo, nuo jos parėjo vardas Vilkaviškis Vlkv. Parėjo tas sprendimas iš to Vd.
| Jei parei̇̃s iš šnekos, aš ir pasakysiu Gs. Man neparė̃jo į šneką, tai ir nepaklausiau Ss.
6. apsiimti tarnauti: Pareik pas mane į vaikius Dr. Rasit pas mane pareitumėte už berną? rš.
7. tilpti: Kiek parei̇̃na rugių maišan? Mlt. Į maišą du pūrai avižų neparei̇̃na Šl. Šitam maiše daug grūdų parei̇̃na Svn. Neparei̇̃na aruodan grūdai Ds. Šitan vežiman parei̇̃na pusantros kapos rugių Ds. Į tą geldą parei̇̃na kokie trys viedrai Pc. Kešenės didelės, daug parei̇̃na Ėr. Ar visi maišai parėjo vežiman? Sb. Pienas kaip tik puodynėlėn parė̃jo Dl. Šiemet linai į vieną marką neparė̃jo An. Rugiai miežiai užderėjo, kluonan svirnan neparėjo LTR(Slk). Parei̇̃s visi javai klėty Brž. Obuoliai šiemet ant užlų neparei̇̃s Trgn. Tavo ranka į tokią pirštinaitę neparei̇̃s Pn. Pasistumk, visi parei̇̃sma ažu stalo Ds. Ar parei̇̃s skietan audeklas? Slm. Maža stuba, kur tau tiek žmonių parei̇̃s! Brt. Pareista visi namuos – kam muštis! Km. Ką gi pykstatės, ar jau gryčioj nepareinat? Ant.
| prk.: Kaip mokytojai parei̇̃na (žino, moka) tiek daug? Pn.
^ Nedėk jo kišenėn, ir maišan nepareis TŽIV514. Jei į peklą nepareis, vis tiek į dangų suleis LTR(Jnš).
ǁ prk. sutikti, sugyventi: Neparei̇̃na su gyventojais Ut. Ką jūs nepareinat, aš tuoj paimsiu rykštę Ut.
8. susinaudoti, susieikvoti: Kiek turėjau drobės išsiaudus, tai visa ir parẽjo marškiniam Ds. Parei̇̃na sau, daug nėra Pl. Iš kur čia, kūmutėle, sudėsim tą sviestą, patiem parei̇̃na – tiek šeimynos Jnšk. Augančiam pareita du kilu duonos dieno[je] Šts. Anam visas milas parejo – maniau, kad liks ir man švarkas Plt. Visi pinigai jam vienam parejo Plt.
9. sklindant pasiekti: Garsas parėjo iki manęs J.Jabl. Parejo žodis, kad miręs vyras Šts. Iš Rymo pareit žinia, kad popiežiaus paskiausioji adynėlė jau visiškai netoli beesanti LC1877(bandom.numeris).
10. nusmegti: Langai žemėn jau parėję, išsikreipę durys rš.
| prk.: Suvaikėjęs, in mažų dienas parė̃jęs Grl.
11. impers. reikėti, prisieiti: Argi jau parei̇̃s prie daktaro kreiptis? NdŽ. Parei̇̃s i mums veselė kelti Skdv. Kam parei̇̃na važiuot? Lp.
| refl.: Mūsų prabočiams nuolat parsieidavo kovoti už savo žemę prš. Pareitisi mumus visiemus rūpinties BPII88.
12. atsidurti, pakliūti: Parė̃jo į bėdą, o kas kaltas? Gs. Aš į didelius vargus parėjaũ, įpuoliau KII21. Jis į skolą parė̃jęs KI521. Taip ir parėjai ant prapuolimo kelio I.Simon. Kad aš ir į cuktūžę pareisiu … [, bet mušiu] I.Simon. Po kieno valdžia parei̇̃ti KBI43.
ǁ patekti: Ir Brinkių ūkis parėjo į Gaičiaus rankas I.Simon.
13. būti atsiunčiamam, atsiųstam: Man grometa atėjo, parė̃jo KII377. Laiškas parė̃jo Srd. Pas mus net keli laikraščiai parei̇̃na Gs. „Tilžės Keleivis“ pareit kas nedėlę prš. Dideli tau pinigai tuoj parei̇̃s Ss. Kai žvirblis į lango stiklą atsimuša, tai pareis kokia naujiena LTR(Lš).
14. užaugti: Palauk, kai jis parei̇̃s į vyrus, tai tau vis tiek nedovanos Gs. Palauk, nekirsk, tegul parei̇̃na nors į pagalį Ss.
ǁ sukakti: Kai parei̇̃si į septyniolika aštuoniolika metų, galėsi vaikščiot į vakarėlius Skr.
15. tapti, išvirsti: Vaikai visai į nėkus parejo Ll. Žmogus ligoj ant niekus parei̇̃na Pg. Koki gėda taip ant nieko pareiti prš. Ant naudos pareit R337. Šis paaukštinimas ir visiems jo broliams ant gero parėjo brš.
16. žr. įeiti 16.
| prk.: Į garbę rūtos parėjo LTR(Plv). Ir kopūstai šiandien parė̃jo į garbę Alk.
17. atrodyti: Kaip tau geriau parei̇̃s, teip tu ir padaryk Skr.
18. atsitikti, išeiti: Taip nebus, ant to nepareis R229. Vis tiek ant to pačio parei̇̃s Srj. Man teip sakė ir teip parė̃jo Pgg. Tai kaip žmogui pareina, katras save aukština! BsPIV6. Aš tau sakiau, kad tu teisybės niekam nesakytum, matai, kaip tau parėjo BsMtI151. Sakyk, kap tau ten parẽjo? Lš.
ǁ pasitaikyti: An svieto gyvenant visaip parei̇̃na Klvr. Ką matėm, tai matėm, daugiau neparei̇̃s matyt Sdr.
19. pasisekti, pavykti: Jiems su žeme dabar gerai parei̇̃s Žlp.
20. priklausyti, priderėti: Po kiek jam ant dienos parė̃jo? Gž. Mums malkų vežimas (už malkų vežimą) parei̇̃na penki šimtai Lkv. Tai kiek čia dabar man pinigų parei̇̃na už tuos kviečius? Ss. Man dar penki centai parei̇̃na Al.
parei̇̃nančiai
pareitinai̇̃
| refl. BPI13: Parsieit padonims klausyti vyriausybės CI769. Tie piningai man parei̇̃tis KII378. Man parei̇̃tis duoti, o tau imti K. Ne, gaidaũ, nesiūlyk joms, kas joms neparei̇̃tis K.Donel. Nėsa čionai iš tiesų pareitis sakyti – juo veikiaus, juo geriaus prš. Kaip pareitis (pagal nuopelnus) N.
21. būti priklausomam (nuo ko): Nuo to parei̇̃na jūsų likimas NdŽ. Veršio sveikata pareina nuo karvės sveikatos rš. Pasigailėti ir dovanoti nuo teismo nepareina rš. Nuo jo pareidavo, kiek kuriam padegėliui miško duoti A.Vien. Šis sakinys parei̇̃na nuo kito J.Jabl. Brangumas parei̇̃na ant sviesto [rūšies] Trg.
| Tuomet, kai suaugsi, nuo nieko nebepareisi J.Jabl.
^ Kad ant didumo parei̇̃tų, karvė kiškį pagautų J.Jabl.
parei̇̃namai
22. tikti, pritikti: Miežiai pareina sėti po žieminių javų rš. Taip elgtis nepareina J.Jabl. Nepareina gi tep! Sn.
| refl.: Elkimės, kaip mums pareitis MŽ. Mums pareitis klausyti BPII83.
^ Ant drūtos šakos pareitisi drūtas vagis B.
ǁ praversti: Ačiū! Labai jau pareis Žem.
23. Alk kainuoti, kaštuoti: Kiek tau tas kostiumas parẽjo? Kv. Su visu parei̇̃na lig dviejų šimtų rublių Skdv. Jai dvidešimt keturi šimtai parei̇̃na tas šienas Jrb.
24. būti (pagal giminystės ryšius): Jis pareina man giminietis BŽ117. Aš nepareinù jom teta Lp.
◊ į aki̇̀s parei̇̃ti (kam) pasirodyti (kieno) akivaizdoje: Jis vengia man į aki̇̀s parei̇̃ti KI55.
į gálvą parei̇̃ti kilti minčiai: Vilkui parėjo į galvą, kad liūtas nestiprus J.Jabl. Man nė į galvą nepareitų taip kalbėti J.Balč. Ma[n] apie tai visai neparė̃[jo] in gálvą Prn.
į kẽlią (kẽlį, kójas) parei̇̃ti nusidėti, užkliūti (kam): Aš tau niekad į kẽlią neparėjaũ, ko tu mušiesi? Alk. Jis man į kẽlį parė̃jo KII363. Apie mano Vilių nesirūpink – jis niekam nepareina į kojas I.Simon.
į metùs parei̇̃ti suaugti: Jau parėjau į metus – jau turite žentą imtie LTI17. Kai parėjo į metus, ir įgijo sau ragus LTR(Snt).
į prõtą (prie prõto) parei̇̃ti suprotėti: Vyriausias sūnus suaugo, parėjo į protą V.Kudir. Kada išeis už vyro, savaime prie proto pareis I.Simon.
į véidą parei̇̃ti pasitaisyti, pariebėti: Dabar ir išsimiega, ir pavalgo, o da į veidą nepareina, da sudžiūvus Gs.
ki̇́ek [ti̇̀k] parei̇̃na smarkiai (mušti): Duoda vagiui, ki̇́ek parei̇̃na Pn. Prilupę kiek tik parejo, veselnykai sviedė Joną lovon ir vėl ėmė šokt BsPII245.
namõ parei̇̃ti mirti: Nedagalinėj[o] nedagalinėj[o] ir parẽj[o] namo Vrnv.
paparei̇̃ti intr. būriu pareiti: Mergos paparẽjo iš uogų Dv.
péreiti
1. tr., intr. H peržingsniuoti: Péreiti ribą DŽ. Ana párėjo par lieptą J. Per lieptą tai aš neperei̇̃siu – galva sukas Slm. Péreik per vieną lentą nesverdakuliuodamas Ds. Nebijojau tamsią naktį laukelį pereitie BsO156. Purvais pereiti negali N. O kur mes ėjom, kur mes parėjom, nežels žalia žolelė JD954. A nepáreitamos buvo ganyklos Pln. Laukas tiktai par tris dienas pareinamas I. Jos vyras tarnavęs pereinamojo punkto viršininku rš.
^ Lauko nepereisi, kelio neišmatuosi TŽIII376. Su neteisybe visą svietą pereisi, bet atgal negrįši NžR. Nevalgęs pereisi tris keturis laukus, o nuogas nė per slenkstį neperžengsi B. Duona – basas velnias nepereit (prasta) rš.
ǁ peržingsniuoti skersai priešais einantį: Už ką tu kęsi, už ką tu vargsi, niekam bloga nepadarius, viešo kelio niekam neperėjus V.Krėv. Jei tau par kelią pareis žmogus arba parbėgs katinas, arba sutiksi mergaitę einant, atsitiks nelaimė (priet.) Prk.
ǁ tr. išvaikščioti: Beieškodamas sau tinkamos vietos, jis perėjo dešimt namų J.Balč. Perėjo kalnus, aprašė jų augalus Ašb. Jisai pérejo tą miestą skersai ir išilgai BM293. Pereikite žemę, ją aprašykite ir sugrįžkite pas mane SkvJoz18,8. Visą sodelį parėjau, vyšnių uogelių neradau JV226.
ǁ intr. nustoti, baigti eiti: Didiejai žmonių būriai párejo, dabar tik viena kita boba dar kiūbrina Up.
2. tr. einant peržiūrėti, patikrinti: Vis samdininkų darbą páreik Grdž. Kelį páreikiat, vyrai, – gubernatorius važiuos Als.
3. intr. išeiti pasivaikščioti: Popiet péreisiu iš nuobodumo Sdk. Sėdi sėdi tamsta namie, nė nepéreini niekur Ds. Neturėdamas apsivilkt nepéreisi Trgn. Reikia péreit ben kiek An. Turiu geresnę drapaną, tai tą reik čėdyt péreit, o namie bile kap apseit galiu Gs.
| refl.: Nor toli, ale pérsieisi, dar jaunas Azr.
4. tr. beeinant pamušti: Pérėjau pėdą, dėl to nepaeinu skaudėjimu Plv. Pérėjau turbūt koją, kad tep man dabar skauda Plv. Páreitas kojas mes negydom – pasakė daktaras Nt.
ǁ refl. pervargti beeinant: Ejo žmogus į Plungę ir parsiejo Pln. Kitas arklys eina, ligi pérsieina, bet nestovės Ds. Vieną dieną pérsieisi, tai kitądien kojų nepatrauksi Ds.
5. intr., tr. persikelti: Žemaičiai lietuviai, viena valanda tokiose valtėse upę parėję, gudus iš nežinių antpuolė S.Dauk. Tę povaliau eis, ant kitų rėlių péreina Mrj. Pakilo da didesnis vėjas, perėjo liepsna į kitą pusę kelio Ašb. Štai mes pereitam pas vyrus šituos Ba1Kar14,8.
| prk.: Pereina tėvų nuodėmės ant vaikų ligi į trečią ir ketvirtą eilę I.Simon. Dūšia su kūnu ne miršta …, bet pereit ižg mirimo ing gyvatą DP578.
| Pérėjo kiton vieron Pnd.
ǁ intr. pakeisti (darbą, vietą ir pan.): Péreiti į kitą kursą DŽ. Iš teorijos péreiti į praktiką NdŽ.
ǁ intr. atitekti (kitam): Jo turtas perėjo į svetimas rankas rš.
ǁ intr. pabuvoti: Péreis per jo rankas – sugadintas daiktas Klt.
6. intr. būti suvartojamam: Augančiam páreita du kilu duonos dienõ[je] Šts. Kvartūgelių turėdavusi po devynis, po dešimtį, o ir taip visi pareidavę Plt.
7. intr. perlįsti: O tai parėjo par jo širdelę ta kulka kaip bitelė JD1085. Pigesn verbliūdui pereit per bulį adatos, o neg lobingam įeit dangaus karalyston DP484.
8. intr., tr. prasiskverbti: Pereina saulė miglą R83. Ir saulė per purpurą nepéreina (neperšviečia) Trgn.
^ Ateit ubags, ant lops lopo, per tus lopus vanduo nepéreit (žąsis) Sch68.
ǁ intr. pasrūti, aptekti: Bulvės rūsė[je] [v]andeniu párejo Šts.
ǁ tr. paveikti: Alus pereit mane B. Ans yr aistros páreitas – lyg beprotis Šts. Šaltis pérėjo, bet da tiko valgyti [bulvės] Ėr.
ǁ intr. persmelkti: Šiurpas perėjo per visą kūną J.Balč. Kuriam par kūną nepareis šaltis? brš.
ǁ tr. persmeigti: Nes ateis čėsai, jog kalavijas galingas pereis širdį tavo MP45. Ir tavo dūšią pereis kalavijas BPI114.
9. intr. praslinkti: Gaidykste perėjo būrys lytaus Žem. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis péreina, tai nieko Trgn. Pérė[jo] per kaimą krivuilė (raginimas raštu), kad važiuotų į stuiką Gs.
| Kiek per jo rankas pinigų pérėjo! Gs. Bylos péreidavo per jo rankas NdŽ.
10. tr., intr. pervažiuoti, perslinkti: Dirbo ant geležinkelio, ir pérėjo mašina – kojas nupjovė Rdm. Tekinis párejo ir sulaužė šakę Šts. Žemė minkšta – párejai porąsyk su drapaku, ir gerai Šts. Dirvą reikia tik pereiti su akėčiom (lengvai išakėti) Jnš.
| Koks čia siuvimas, páreina (susiuva) su mašina Skr. Trobą, prieangį su šluota pereina (pašluoja) rš.
| Marios kas diena pereit (užlieja) kraštus ir vėl sugrįžta SPI270.
ǁ intr. peršokti: Párejo par tvorą Rs.
11. intr. pavirsti, pasikeisti: Trečiasis taurėlaiškis panašus į vainiklapį ir pereina į pentinėlį rš. Jo meilė pérėjo į neapykantą DŽ. Jo balsas pérėjo į šnibždėjimą NdŽ.
12. intr. nustoti, liautis, pasibaigti: Tuoj pereis lietus, galėsma važiuot Dbk. Parėjo lyti Grg. Perėjo noras SD209. Pereina visas noras dirbti, kada nematyti jokios naudos I.Simon. Užgėrė sviesto sūrymo, ir gumbas pérėjo Lnkv. Gal péreis [liga], jau nebe taip karšta galva Sdk. Ar perėjo skaudėti dantis? Vkš. Nuo tų liekarstų pérėjo karštis Gs. Pareis rūstybė brolio tavo S.Stan. Išgąsčiui parėjus kėlės M.Valanč. Tep negali péreit Azr. Sakai, jau visi rūpesčiai párėję Skr. Laimė, kad tep gerai viskas pérėjo Gs. Pakavojo tą tėvą, ir taip gerai jam perėjo BsPIV30. Prilygintas … miegui, veikiai perenčiamui KN255. Dangus ir žemė pereis, bet žodžiai mano nieku būdu nepereis Ch1Mr13,31.
ǁ pasikeisti: Laukiau mieste péreinant oro Krsn.
ǁ tr., intr. nustoti skaudėti: Išgerk žolynų, tai ir pilvas pereis Rod. Ar tau da nepérėjo galvą? Alk. Kad tie dantys páreitų, vėl ateičio Grg.
13. intr. R367 praeiti, praslinkti (apie laiką): Vos kelios naktys perėjo, štai jau vislab buvo nuėsta K.Donel1. Pereina tas žmogaus gyvenimas kap vanduo Jz. Péreina jaunysta Jz. Atmena seniai perėjusių metų negirdėtą vėtrą Tat. Pereis tiek metų, kiek yr lašų mariose vandenio brš. Péreitus metus, péreitą rudenį J.Jabl. Iki metui péreinant R75.
ǁ pasibaigti (skirtam, įprastam laikui): Pusę metų buvau párejęs, dėl to manęs neėmė į kantoną Šts. Taip norėjau valgyti, perejo per parą, ir nebenoriu Ds.
14. tr. išmokti: Visus mokslus pilnai ir tobulai perėjęs Ns1833,1. Vaikelis gan gerai mokės – gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
ǁ baigti (mokyklą, mokslą): Maža klasių pérejus Aps. Perėjo mokslus didelių mokslainių Tat.
15. tr. CII559 būti pranašesniam, viršyti: Jį ne bet kas péreina Up. Vaikas péreis ir tėvą (bus piktesnis už tėvą) Gs. Su liežuviu ano nėkas nepáreis Vvr. Pri mokslo ana visas páreita Slnt. Šiaudiniai auliai toli pareit medinius S.Dauk. Drūktenis perėjo abu švogerius stovyla, galva ir iškalba Žem. Visokią išmintį žmogaus pereit … ansai gražumas DP542. Mokintinis nepereit savo mokintojį BtMt10,24.
^ Zopostingas pereit turtingąjį B. Sveikata viską gi pereit B. Sviets griekais, pekla velniais pereit B.
16. intr. būti duodama viršaus: Kur mano nepéreina – imk sau ir šitą Ds. Ką čia su tavim ginčysies, tegu mano péreina Alv. Kad taip tai taip, tegul mano péreina (nusileidžiu)! Alk. Motiejus tau oho – jo nepereis šiaudas! Lp.
17. tr. nulenkti, papirkti: Ans teismo nebijo – teisė[ja]s yr ano páreitas Sd. Mano gi̇̀zelis buvo péreitas, greit sumalė Ėr.
18. intr. sekti vienas kitą, pasikeisti: Kiek vainų párėjo jau man Brž. Čia per metus ar aštuoni vargonykai perėjo Rm.
19. intr. pakeisti objektą: Pradėti gydytis reikia nuo lengvesnių vaistų, o paskui pereiti prie stipresnių rš. Pereinu prie antrosios ataskaitos dalies sp. Jis dažnai pereidavo [nuo „tu“] prie „jūs“ rš.
ǁ imtis ko nauja: Kariuomenė pérėjo į puolimą DŽ. Jam nesmagu, kad svečiai į tokius ginčus perėjo I.Simon.
20. tr. pasklisti, apimti: Ir perėjo garsas jo visą Siriją BtMt4,24.
21. tr. perkęsti, pernešti: Jis jau pérėjo visus bandymus Gs. Kožnas šventasis daugel vargų ir pagundinimų parejo M.Valanč.
22. tr. pereilioti: Kai péreisiu visus diržu, tai ir rejestys išbėgs Ds. Ir teip pereik visus titulus, o rasi maža ne visus bažnyčiai duotus SPI222.
◊ ãkys péreina nužiūri: Pagenda pienas, kai ãkys péreina Ds.
per gálvą péreiti pagalvoti: Mislijau, aną į pačtą nusiuntė – taip sau par gálvą párejau Slnt. Per jų visų galvas perėjo tos pačios mintys V.Kudir.
per metùs péreiti senstelėti: Jau per metùs pérėjus ši pana Ds.
per rankàs péreiti užeiti kitam iš priešakio (pjaunant javus): Anas man perejo per rankas – pjaut negaliu, kap sopa Vrnv.
[per] ši̇̀rdį péreiti sujaudinti: Par ši̇̀rdį párejo ta baisi žinia Šts. Verkia ponas, ir man širdį perėjo, apsiverkiau LzP.
širdi̇̀s pérėjo atsileido pyktis: Pérejo širdi̇̀s, ir nuejo Rdš.
pieei̇̃ti (dial.) intr. ateiti: Žiema pieei̇̃ta, lõša grajy[ja] pasisėdę Kin.
praei̇̃ti
1. intr., tr. H, R pražingsniuoti (pro šalį): Niekaip nepraeisi jų nepastebėjęs Blv. Nepraeik pro mane, užeik pas mane J. Jis niekad nepraei̇̃na pro mus nepašnekinęs Gs. Ižgirdo minią praenčią DP102. Savo kelią praė̃jo (neatitiko kelio) Ėr. Jau pro liepą praėjo rš. Potam ne tiktai kaip praeidams jiemus pasirodo, bet ir gerą valandą pas juos ir po jų akim pasiliekt BPII22.
^ Nepraejęs šunų, strypų neišmėtliokis Kv.
| refl.: Tylom kap kiaulė prasiejo (praėjo nepasisveikinęs) OG27. Mes prasiėjom visai tykai, be jokio žodžio BsV158.
ǁ tr. išvaikščioti, pereiti: Panūdo jaunas praeit pasaulį rš.
2. refl. nueiti šalin, pasišalinti: Sakau tau, prasei̇̃k iš kelio! Trgn. Šuva iš viedro lakė pieną, kap prilakė, ir prasiẽjo Ml. Prasei iš lango (neužstok lango), bo man nieko nesregėt Grv. Prašom prasei̇̃t, jėg par mum nepatinka Ds. Kad žinojęs, tai būč prasẽjęs Trgn.
3. intr. praslinkti, nuslinkti: Lukterėk, kol praei̇̃s lietus Dbk. Griaustinis baigia praei̇̃t, jau saulė pasirodė Sdb. [Nustebus] tarytum šaltis per jo nugarą būtų praėjęs rš.
ǁ pravažiuoti: Dieniniai traukiniai buvo jau praėję rš.
4. intr. pranykti, pasitraukti, nustoti, liautis, dingti: Trumpalaikiai priepuoliai praeina, nesuspėjus panaudoti bet kokią terapiją rš. Ar jau tau tas galvos sopėjimas praė̃jo? Vb. Sutinimas jau praėjo rš. Išėjau į orą, ir praė̃jo miegas Gs. Ji apsvaiginta kanapėmis, ir tas svaigulys visai praeis J.Balč. Man praėjo bet koks noras juoktis iš jo rš. Praejus pirmam džiaugsmui pradėjo vadžioti I. Viskas šioj pasaulėj praeina ir mainos prš. Tai vis daiktai praeinami J. Nepraeis šita giminė, iki tatai vis stosis BtMt24,34.
^ Kas praėjo, tas negrįš PPr199. Geras darbas nepraeis dykai Rs. Kentėk, dantis sukandęs, nelaimė buvusi praeis M. Žadėtoji nepraeis S.Dauk.
praeitinai̇̃ adv.: Da ligšiole sopėjo dantį, ale praeitinai, ė dabar be perstojės Ml.
5. intr. prasiskverbti: Griovys taip užakęs, kad vanduo nebepraei̇̃na Sb. Jegu tik bus koks plyšelis, šaltis ir praei̇̃s Sb. Pro taip uždangstytus langus mažai šviesos tepraei̇̃na Sb.
ǁ pralįsti, pratilpti: Norėjom išnešti bačką, ale pro duris nepraejo Up.
6. refl. įsitraukti į ėjimą: Paki prasei̇̃na, vis iš tyko eina Sld.
7. intr. praslinkti (apie laiką): Taip praeina kelios savaitės J.Jabl. Čia brikšt, te brikšt, i praei̇̃na diena Mžš. Visas amžius praėjo, ir nieko gero Pn. Praẽjo tavo jaunos dienelės Ds. Naktis praėjo laimingai rš. Neilgai betrukus praejo baisi gadynė M.Valanč. Kai trys metai jau praėjo, tai pareit jaunikis šis KlvD61. Šiemet taip praėjo uogos, nieko neprisiviriau Ėr. Praẽjusį metą taip nelijo Vkš. Nuo praejusio meto baisus badas buvo visoj Teutonijoj S.Dauk. Praėjusi žiema buvo ne per šalta Bsg. Laikai yra šie: dabarti̇̀nis, arba ẽsąsis, praė̃jęsis ir bū́siąsis Jn. Praeis dienos, praeis metai, praeis amžiai P. Šimtas metų praeis, mūsų nei vieno nebus Bsg. Žiema praeis, vasara ateis Pnd. Pràeitas laikas J. Aš nebuvau ten nuo praeitų metų Grž. Pràeitą naktį pasnigo Rm. Šnekam čia su kaimynėliu praeitąsias (apie praėjusius laikus) Jnšk.
^ Praeita ir užmiršta Sim.
8. intr. baigtis: Už tas šunybes nepraei̇̃s tau gerai Gs. Nepraeis tau taip, vis tiek aš tau atkeršysiu Jnšk. Tai ko čia pyktis, tegu jau taip praeina! rš. Prisiekiu, veltui nepraeis niekšybė B.Sruog.
ǁ įvykti: Vakarai, spektakliai, paskaitos ir šokiai praeidavo su didžiausiu pasisekimu rš.
9. tr. būti pranašesniam, viršyti: Jau jos niekas neprai̇̃s an tų dainų Šmk. Jis ir mane praei̇̃na Gs. Jūs ožkas praei̇̃nat savo strainumu PP64. Paūgterėjusi pradėjo taip guviai austi audeklus, jog savo mokytoją praejo M.Valanč. Praeimi kitą SD301.
10. intr. būti duodama viršaus: Tegul jau tavo biskį praei̇̃na (tu daugiau mokėsi) Alk.
11. intr. būti išleistam: Jam pinigai praei̇̃davo su ta diena Kp.
12. refl. pasveikti: Nei numirsi, nei praseisi̇̀ Str.
13. intr. atvėsti, praaušti: Da tura pečius praei̇̃ti, negal da kepti – da karštà y[ra] Dov.
14. intr. būti išrinktam: Dvarininkai norėjo vieni praeiti atstovais rš.
ǁ būti priimtam: Pasiūlymas praė̃jo NdŽ.
◊ laukañ praei̇̃ti euf. galėti tuštintis: Eitu laukan, nepraeitù Šts.
priei̇̃ti
1. tr., intr. H einant prisiartinti (prie ko): Einu einu ir prieinù mišką Pn. Prieimi artyn R202. Jau jis buvo arti priėjęs prie ežero Grž. Pry lango pryejęs MitII41. Jis pėdina meilydamas prieiti vagičnai prie jos J. Prieidamas pačiūčiuosu, atsitraukdams pabučiuosu BsO23. Prejau ežerelį, čystą vandenelį, randu randu bernuželį žirgelius begirdant StnD8.
^ Priei̇̃s ožka pri vežimo Vvr.
| refl.: Aš prieituos arti ir girdu visą pamokslą Dr. Prieikitės jop ir būkite apšviesti DP576.
ǁ užeiti (pas ką): Pri anų aš kiekus metus prieitù (dažnai nueinu) Grg. Neturia mieste žmogaus prieitamo, kur dings nuejusi? Šts.
2. intr. daug sueiti, prisirinkti: Priėjo kiemas didžių svetelių J.Jabl. Agranomas kai atvažiavo, tai kad priė̃jo žmonių – pilna gryčia stačių! Sml. Vakarais prei̇̃na jaunimo pilna, padūksta Sdk.
| Bet dar ir kasdien prieinančių samdininkių samdo I.Simon.
3. intr. daug privažiuoti: Pilnas turgus priė̃jo mašinų Pn.
4. intr. pribėgti, prisisunkti: Laivas priė̃jo vandens DŽ.
ǁ prisipildyti: Kambarys priei̇̃na dūmų Lp. Priė̃jo daug dulkių BŽ267. Prejo pilna gryčia garų Slm.
5. intr., tr. prislinkti, prisigauti: Priėjusios prie javų ar prie vaisių, pradeda savo pragaištingą darbą Blv. Vos ugnis pri šiaudo priejo, tujaus tas nudegė M.Valanč. Reikia žiūrėti …, idant oras prie jos (vopnos) negalėtų prieiti A1884,354.
| prk.: Badas visur priė̃jo Ėr. Priei̇̃s galas ir jam Pc. Nesijuok iš kitų, priei̇̃s ir tau bėda Gs. Jamui trūdna prieit loskosp pono savo MP79.
^ Siūlas kamuolį turi prieiti Vdk. Pradėjo nuo virvelės, priė̃jo prie kumelės (apie vagį) Vel.
ǁ tr. (galėti) pasiekti: Ar ežeras priei̇̃namas? Rm. Vietose taip pat neprieitamose S.Dauk. Aukštos neprieinamos uolos rš.
| Daugelio dokumentų negalėjau prieiti J.Jabl.
ǁ prk. įgyti palankumo, susitarti: Kaip anas priėjo prie teisėjo? Sdk. Jis moka prie visų priei̇̃t Gs. Kai reikia kur prei̇̃t, tai be pinigų ir tuntuok (vaikštinėk) aplink Trgn. An jį be raudonos kepurės neprieisi Str. Yra tai vyras geras, prieitamas, nepasipūtęs M.Valanč. Prieitama merga (pasileidusi) Šts.
ǁ prk. pasiekti (mąstant, kalbant): Prieina prie tos nuomonės K.Būg. Turime prieiti prie išvados K.Būg. Jokių galutinių išvadų dar neprieita NdŽ. Lyginimu pri̇̀einame gerą rezultatą K.Būg.
| refl.: O kaip in kalbą prisėjo, ne kartą sakė, kad sūnų užmuštų V.Krėv.
6. intr. prislinkti, priartėti (apie laiką): Priei̇̃na laikas, ir miršta žmogus Pn. Šiliškė prei̇̃na Pc. Vakarui prei̇̃nant, pakinkė motyna arklius Jrk24. Tiek berasis – priei̇̃s ir vakaras parvažiuoti Šts. Po tą mišką bevažinėjant, priėjus naktis Sln. Jam vis anksti – priei̇̃s mirt, ir tai da bus anksti Rm. Kenti kenti, bet priei̇̃na, kad daugiau nebegali iškęst Rod.
| Kas prieis: be arklių važiuos, lakstys padebesiais Lnk.
| refl.: Ir jam prisiėjo laikas J.Jabl.
ǁ intr. ateiti terminui: Prieina jau ir mokesčiai mokėt Rm.
7. tr. susitikti, pasimatyti: Man reikia dėdę priei̇̃ti Ėr. Ar tu jo dabar neprieini̇̀? Rm. Jei pamatysi, prei̇̃k Joną Slm. Ir norėjo, kad tik prieitų kokį žmogų J.Jabl. Ir dienai veikiai besibaigiant, priėjo jį jo mokintiniai Bb1Mr6,35.
8. intr. bažn. atlikti (tam tikras apeigas): Ar jau prėjai̇̃ velykinės? Slm. Abi priẽjom [išpažinties] OG91. Kas gyvas galįs nu Verbų lig pravadų nedėlios turėjo prieiti pri kunigo ir švenčiausį sakramentą priimti M.Valanč. Kartą metuose prieime DP36.
| Sakyti kozonį … prientiemus Dievo stalop Mž499.
| refl.: Liepė munie prieities išpažinties S.Čiurl.
9. tr., intr. apžiūrėti: Reik visus priei̇̃ti, pašerti Užv. Kai apsimušim (apsidirbsime), reiks prie bičių priei̇̃t Gs. Dabar nėra kam pri gyvolio priei̇̃ti Žlp.
10. intr. rasti progą, rasti laiką: Vis neprieinù, taip stovi darbas Pn. Kai turėsiu laiko, prei̇̃siu prie to mezgimo Jrb. Kada aš rašysiu, pats žinai, kad niekad nepriėjaũ Mrj. Dėl daug lauko darbų negalėjo prieit aust BsPI71. Ot, prieidamas ir padariau Alk. Priei̇̃damas, priei̇̃damas ir apsidengiau stogą Skr.
11. tr., intr. tęstis, siekti: Neprieina prieg ežero laukai Lp. Ištisas žemės plotas prieina Baltijos jūrą J.Jabl.
^ Ant tvoros stovia gaidys, uodega priei̇̃na lig žemei, o balsas – dangun eina (varpas) LTR(PnmR).
ǁ intr. prigulti, tikti, nepaliekant tarpo: Durys nepriei̇̃na, žiemą reikės užkimšt Skr. Ta lenta labai gerai priei̇̃na prie anos Jnšk. Kurgi neis šaltis, kad durys an slenkstį neprei̇̃na Sld.
12. intr. būti pelnomam, uždirbamam: Ką darysiu nedirbus – vis kokiu centu daugiau priei̇̃na Ps. Jis turi gerą tarnystę, ir iš šalies dar prieina rš. Užsisiuva, da už seniūnystę dvidešimt penki litai mėnesiui priei̇̃na Ds.
13. intr. pribręsti, prinokti: Šiemet anksčiau prė̃jo rugiai Kp. Smėlėtoj žemėj ir kviečiai greičiau priei̇̃na Up. Vasariniai obuoliai anksčiau priei̇̃na kaip žieminiai Št. Pernai anksti priẽjo riešutai Vvr. Kasmet da nepriẽjusius riešutus išneša Vj. Aviečių yra, gal priei̇̃s jau Vlkv.
14. intr. pasitaikyti: Kaip priei̇̃na, taip ir pasakau Žd. Jei priẽjo kumet išgerti burną – neatsisakė Plt. Ir mylimės, ir baramės, – kap kada priei̇̃na Prng.
| refl.: Visaip prisei̇̃na – tenka žmogui ir pavargti, ir lengviau pagyvent Vdžg. Gyvenime prisiei̇̃ta ir prastų, ir gerų dienelių praleisti Vvr. Prisiei̇̃nant kam prisiekti, reikia pirma gerai pasimislyt apie tatai A.Baran. Taip prisiė̃jo, kad jis visus išvadavo Lnkv. Kaipgi tau prisẽj[o] išgurint langą? Arm. Prisieidavo man pačiam tarpininkauti Blv. Kad sveikas gyvensiu, dar prisei̇̃s ir Kaunan nuvažiuot Trgn. Neprisejo sutikt Aps.
15. intr. reikėti, tekti: Tą daržo vietą priei̇̃s su dalgiais nupjauti Grg.
| refl.: Prisiėjo mums vargti, kol prasigyvenom Rs. Balsavimą prisiėjo atidėt, nes trūko kvorumo rš. Garbeniui prisiėjo liudyti Blv.
^ Oi nespjauk į vandenį, gali pačiam prisieit atsigert LTR(Brž).
ǁ prireikti: Vaikį ir piemenį tepriẽjo samdyti Plt.
| refl.: Kur kokį daiktą turi, tai tę ir palieka, o kap kada prisei̇̃na, tai suk galvą, ieškok Švn. Nemesk nei kokio daiktelio, kada nors prisei̇̃s, ir turėsi Ds. Neskolinsi, tai ir tau, kai priseis, nepaskolins Ds.
16. intr. tekti, priklausyti: To ūkio ketvirtadalis man priei̇̃na Kltn. Ir jam, ir man po lygiai priei̇̃na Trgn. O ką mes apie anus sakėm, toktai ir mums priein prš.
| refl.: Da ir man dalelė prisiei̇̃na Sdk. Kas jam pačiam ir jo išrinktiemus prisieit, bus sugrąžinta SPI14. Ne tau toji dūšia, bet man prieitis, nes man tarnavo DP523.
ǁ refl. sietis su kuo, liesti, priklausyti: O kas prieitis galo ir naudos …, tos yra didės ir tūlos DP134. Tau nieko prieitis, nerūp nieko CI97.
ǁ atitekti: Jiems nereiktų nė trobų kelti, ir pievos prieitų kiekvienam A.Vien.
ǁ refl. priderėti: Labai reiktų tuos baust, kurie svetimų nuodžių neuždengia, kaip jiems priei̇̃tis DP478. Tesi pagerbimas ir liaupsė jam prisienti DP599. Prisieinančiu būdu N.
17. intr. kng. reikšti požiūrį, elgtis, suvokti: Rūpestingiau ir teisingiau priėjo prie šio darbo kitos organizacijos rš. Poetas prie pasirinktų temų priėjo jautriai rš.
18. intr. kainuoti: Misliji, rūbas pigiai prei̇̃na? Mlt.
19. intr. būti (pagal giminystės ryšius): Brolienė priei̇̃na ji man Brž. Jis man dėdė (giminė) priei̇̃na Sv.
| refl.: Aš jam dėdė priseinu Mšg.
ǁ būti tuo pačiu, sutapti: Ans nėr man gentis, tik pavardė priei̇̃ta Plng.
20. intr. apibėgioti, susikergti: Geras jaučias – priẽjo kartą, ir pasivaikė karvė Ds. Ar jau priẽjo arklys an kumelę? Ds.
◊ [liẽpto] gãlą priei̇̃ti atsidurti padėtyje be išeities: Liepto galą priėjo R184. Galą priėjau N. Ilgai jam sekės su vogtu mišku, bet kartą priėjo liepto galą (pakliuvo) Jnš.
į savè priei̇̃ti pasitaisyti, suriebėti: Kai priei̇̃s in savè arklys, tada parduosim Alv.
į ši̇̀rdį (prie širdiẽs) priei̇̃ti rūpėti, jaudinti: Įsišneko sena tarnaitė apie viską, kas prie širdies priėjo LzP. Meilingi žodeliai in ši̇̀rdį priẽjo Tvr.
prie prõto priei̇̃ti susiprasti: Tu ir dabar dar prie proto nepriėjai I.Simon.

×razei̇̃ti (hibr.) intr. išsiskirti: Pasbars kada i razei̇̃s Arm.

×parazei̇̃ti intr. išsivaikščioti: Visi sūnai parazẽję, liš moma ir duktė pirkioj Lz.
suei̇̃ti
1. tr., intr. susitikti: Ar jį kada sueini? J.Jabl. Aš su juo dažniau sueinù Vv. Jegu sueisi dėdę, tai užprašyk, kad atvažiuotų svečiuos Ut. Dabar man jo nebepapuola suei̇̃t Pš. Jūs bijot į akis suei̇̃ti Vkš. Šiandie suėjaũ tavo pusbrolį Alk. Kiekvienas, suėjęs su pažįstamu, sveikinasi rš.
^ Kalnas su kalnu suei̇̃na, o dar žmogus su žmogum nesuei̇̃s Ėr.
| refl. tr., intr. SD333: Šiandien susėjau ir tavo tėtušį Žem. Jie dažnai susieina Zp. Pasibūk, matai̇̃, retai susiei̇̃nam Ėr. Aš su juomi susiėjaũ KBI29. Vakar turguj dėdiną buvau susiėjęs Sdb. Ir susėjo du broleliu kalbėtis JV73. Susiẽjova mudu kaktomušais tarp durų J. Jėzus dažnai susieidlavo su pasiuntiniais savo VlnE189.
2. intr. susirinkti į krūvą: Kitą dieną kitan kieman visos suei̇̃davo Kp. Sueina žmonės paprašyti, kad jiems sudarytų įvairių aktų rš. Agatos išleisti į aną pusę (pas jaunąjį) visas sodžius suė̃jo Sml. Kelkis, tėvuli, … jau suẽj visi susiedėliai TŽI278.
| prk.: Visi darbai suė̃jo į krūvą (sykiu reikia dirbti) Gs. Vėl Vilnius, Kaunas, Klaipėda sena po mūs kovinga vėliava suėjo V.Mozūr.
| refl.: Čia ir lietuvių darželio vaikai susieina prš. Be reikalo mes čia susiėjom Sz. Susieidavo ir susitardavo savitarpyje dėl visokių bendrų reikalų A.Janul. Penkiõs, keturiõs susiei̇̃davom verpti Zr. Ciecorystės saimas ant pavasario … susieisiąs LC1885,2. Visas sodžius buvo susiė̃jęs prie galukiemio vartų Onš. Susiėję gerkim, pasigėrę šokim B. Kur du arba trys vardan mano yra susiėję, tenai aš esmi viduje jų DP190. Tie visi susiėjo pakalnėj Sidim BB1Moz14,1. Susieimi draugėn R419. Suėjose rodon vienon Mž505.
| prk.: Ir kitų mokesnių dabar labai menkai tesusieina prš. Daug piningų susiė̃jo KII383. Rugiapjūtė ateis, visi darbai susieis Lz. Dvi natūri suėjos DP474.
3. intr. bendrauti, draugauti: Mes su Emile labai suei̇̃davom Sdk. Kolei nespykom, tai suei̇̃davom Dbk. Kaip anais metais susipykom, teip ir ligšiol dar vis nesuei̇̃nam Sml. Jie labai sueinami̇̀ žmonės Žml. Jie tokie šeškai, nesueinamas kiemas Sml. Kaipgi eis – nesuei̇̃namas žmogus? Pl. Treji metai, kaip jie sueinami̇̀ (mylisi) Pl. Dvylikos metelių suei̇̃ti pradėjom, penkiolikos metų viens kitą mylėjom Grž.
| refl.: Seniau, dar gimnazijoj būdamas, su savo krašto jaunuomene beveik nesusieidavo J.Bil. Mes susiei̇̃davom su ja, kaip mergaitės būdavom Pš. Susieidavom su teisėjais, advokatais rš.
4. intr. visiems įeiti (į kur): Visi pirkion suẽjo Švnč. Juodvarniai tik sukranksėjo, nusileido ir suėjo žmonėmis į trobą J.Jabl. Anie suė̃jo į vidų J. Arkliai pasiliko vieni, dar į javus sueis V.Kudir.
| refl.: Karvės susė̃jo į daržą Rs.
5. tr. suvaikščioti: Daug kelio suejáu, kol į Vilnių nusigavau Šv. Par visą amžių esu kokį šimtą mylių suejęs Šv.
6. intr. suvažiuoti, suplaukti: Visi vežimai suėjo į kiemą Rm. Visi laivai suė̃jo į uostą NdŽ.
ǁ sutekėti: Eiškūnas ir Bartava suei̇̃na į vieną krūvą Ms. Miestas pastatytas toj vietoj, kur sueina dvi upės J.Balč. Trys upės suej[o], trys seserys suvažiav[o] Pls.
ǁ prk. susibėgti į krūvą: Buvo atvažiavę į stotį, kur sueina daugybė geležinkelių rš.
| refl.: Ten susieina visi trys keliai V.Krėv.
ǁ prk. susiderinti: Mūsų nuomonės nesuei̇̃na NdŽ.
7. intr. sukakti: Marytei sueina šešiolika metų Plv. Jau aš suėjaũ aštuoniasdešimt vieną metą Vlkv. Šiais metais man jau šešiasdešim antri suei̇̃s Užv. Dar nesuė̃jo pusė metelių, jau ir prapuolė meilūs žodeliai Vlkv. Termino sueinamoji diena rš.
ǁ baigtis, praslinkti: Taip suejo diena pirmoja A.Baran. Suėjo dvi valandos rš.
8. refl. susituokti: Metų nėra, kaip susiėjom rš. Pirm nekaip susiėjo, rasta yra nėščia NTMt1,18.
ǁ grįžti po išsiskyrimo: Jis su pačia buvo persiskyręs, bet jau vėl suẽjo Alv.
9. intr. pradėti (giminystę, draugystę, ginčą ir pan.): Aš noriu į pažintį sueiti Lž. Sueinu in tavorčystą, t. y. kliaunuos su juomi J. Suėjome į pažintį A1884,364. Nemaniau, kad teks mums suei̇̃ti į gimines Gs. Ir seniau kviesdavoms, o dabar giminėn suė̃jom, tai kurgi nebesikviesma?! Slm. Taigi labai metas, pamiršus savybės ginčus, santarvėn sueiti rš. Suei̇̃ti į derybas NdŽ.
| refl.: Kada žmonės susieis ing vienybę Mž475.
10. intr. susidurti, ribotis: Jie kaimynai – laukas su lauku sueina Vdn. Jų sodybos suei̇̃na Jnšk. Su šventorium sueina kapinės rš.
| refl.: Jų laukai su laukais susei̇̃na Lp. Žiemiuose Lietuva susieina su Latvija BŽ193. Rubežiais susieimi R22. Mūsų ganyklos susiei̇̃n Trg. Kelyje susieina trys kaulai – šlaunikaulis, blauzdikaulis ir šeivikaulis rš. Dainavos laukai sasiei̇̃na [su Zasečių laukais] Zt.
ǁ sutekti: Tas ploščius per siauras, nesuei̇̃na, susegt negalima Ėr. Marškinių apikaklė nesuei̇̃na Jnšk. Tempk, kad galai suei̇̃tų NdŽ. Pasiuvo tokį siaurą žiponėlį, kad nė vienas guzikas nesuei̇̃na Ds.
| Žiūrėk, ar sueina galai, tada pjauk Sdk.
| prk.: Suei̇̃s pienas su pienu (viena karvė užtrūks, kita atsives) Lp. Dabar nelabai su pinigais suei̇̃nam Gs.
| refl.: Apsiausto skvernai nesusiei̇̃na Trgn. Tujau reik įkišti medžio kylelį, idant plyšiai nesusieitų S.Dauk.
11. intr. susinaudoti, susieikvoti: Ant tiek šeimynos greit viskas suei̇̃na Gs. Apsiaustui milo suei̇̃na šeši mastai NdŽ. Padėjau pilną bliūdelį košės, tai ir suẽjo visas Mlt. Kai šonuos (į užsienį) linus traukdavo, tai visoki suei̇̃davo Ds. Kai norėsi valgyt, tai visa suei̇̃s Ds. Kiaulėm visi šiaudai suei̇̃s Sb.
12. refl. susidėvėti: Apsiaustas visai susẽjo Ll.
13. intr. pavirsti (kuo smulkiu), subyrėti, suskilti: Visos malė, nesumalė, kaip svočiutė priėjo, į miltus suė̃jo JV711. Nukrito puodas nu stalo, ir suẽjo į čeženas Vvr. Kaip šavo trakš! trakš! muškieta šupuliuos suejo BsPII247-248.
14. intr. derintis, sutikti: Tie žodžiai gražiai suei̇̃na Vl. Mūsų, bobul, kalba suei̇̃na Ml. Avelės nepardaviau – dviejais zlotais nesuvejau, tai parsivežiau namo Prng.
15. refl. tikti: Paderu ant to, susieimi SD62.
16. intr. sulįsti: Vinis suė̃jo į sieną NdŽ. Suei̇̃ti į skylę NdŽ. Tuomet velniai išėjo iš žmogaus ir suėjo į kiaules SkvLuk8,33.
ǁ visiems įsmukti, nugrimzti: Upiuos (pelkė) arkliai suė̃jo Brsl.
ǁ susisunkti: Vanduo greit suei̇̃na į žemę NdŽ.
17. intr. susimušti (apie sviestą): Jau pradeda sueiti sviestukas Dov. Mušu mušu, nieko negaliu padaryt – niekaip sviestas nesuei̇̃na Št. Šiltas smetonas su pienais sukamas sueita į didžiąjį sviestą – trupa, yr apsirėkęs Ggr.
ǁ rūgstant sustandėti: Kažin ar da nesuėjo pienas, man tep rūgštaus norisi Al.
◊ į metùs susiei̇̃ti suaugti: Kai mergaitė susieis į metus, jai žemę paliksim Šd.
į kū́ną suei̇̃ti pasitaisyti, pariebėti: Kū́nan suė̃jus, kaip mulas Kp. Taip atsitaisė [vaikas po ligos], suėjo kūnelin Slm.
į kùprą suei̇̃ti susikūprinti: Iš senystėlės kuprelėn suejau Rod.
į pórą su[si]ei̇̃ti susituokti: Tai jei tu iškentėsi, tai gal mudu sueisim in porą BsPIV39. Kol du į porą susieina, kipšas devyniasdešimt devynias poras batų nudrasko belakstydamas, piktas kalbas bekeldamas I.Simon.
į prõtą (×rãzumą) suei̇̃ti suprotėti: Ir vaikai gudrūs, visi suėjo į protą Rdm. Dabar svietas suėjo į protą Vaižg. Kai suaugs, tai suei̇̃s razumañ Ds.
į ragùs suei̇̃ti sumažėti (pienui): Dabar pienas karvei raguos suejo Trgn.
sùeitas kẽlias be ypatingų pastangų gaunama nauda, abipusė nauda: Kad tu, pakeliui eidamas, atneštum man grėblį – būt sùeitas kẽlias Dglš. Čia labai sùeitas kẽlias: anas man šieno papjūvės, o aš jam toj vietoj paorėsiu Trgn.
pasuei̇̃ti (dial.) intr. daugeliui susirinkti: Bobos su mintuvais pasùeima ir mina Lz. Pasuẽjom pirkion ir papietujom Dv.
užei̇̃ti
1. intr. eiti (už ko): Užė̃jo už medžių, ir nebemačiau Sb. Neseka užei̇̃t už stalo Lp. Ažei̇̃k priekin [vežimo], pažiūrėk, ar arklys gerai pakinkytas Ds. Tegu, iš kito šono užei̇̃siu Pc.
| refl.: Užsiejáu už pelkių Skdv. Neužsiei̇̃k už akmenų Skdv.
ǁ greičiau paeiti: Širvi, užei̇̃k, širvi, atleisk! (sakoma, jaučiais ariant) Šts. Bet tas velniūkštis vis užeina pirma tos bobos ir išrenka kur geruosius grybus SI30.
ǁ tr., intr. einant užuolankomis, užstoti: Bėk, karvę užeisi Ds. Užei̇̃k karvę nuo vasarojaus Ut. Nekliudyk, skubu – noriu užei̇̃t dar jam už akių Srv. Ir einančiam ing vieną miestelį užėjo jam dešimtis vyrų raupuotų Ev. Užejo jiemus Ponas Jėzus kelią MP156.
2. intr. SD162, H eiti (ant ko), užlipti: Snigti pradėjo, ne vienas ant pečiaus greitai užėjo rš. Užėjau ant kalnelio, ant močiutės kapelio RD7. Kalnas čionai buvo labai status, beveik ir dabar neužeinamas LTI326. Tęsėsi neužeinamas raistas Rmš. Galvijai ant dar labai minkštų laukų užeina K.Donel1. Užei̇̃k an kalnelio, ir matysi, kur galvijai Ds. Vincukai mano, broliukai mano, užgititei̇̃kai aukštan kalnelin (rd.) Ant. Kuo aukščiaus užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite DP517.
3. intr., tr. apsilankyti (einant): Užei̇̃na kartais koks svečias Paį. Joks žvėris neužeina, joks paukštis neužuskrenda BsPII176. Karalaitis eina ir užeina į karališką miestą MPs. Taigi užeikime į tuos gražiuosius laukus J.Jabl. Aš šiandie vakare pas tave užei̇̃siu Rdm. Aš savo amžiuo[je] kiemo anų nebužei̇̃su Slnt. O kas čia tave, Jonai, į tą taip tolimą ir niekam neužeinamą šalį atgabeno? BsPIII92. Ten labai užeinama vieta Alk. Užeinamesnėse vietose yra ir kitas namų galas, vadinamas seklyčia LTII426. Visi murmeno bylodami, jog žmogausp nuodėmėtop užėjo DP571.
ǁ tr. aplankyti: Šitai, pone, užeikite namus tarno jūsų BB1Moz19,2.
4. intr. užslinkti (už ko): Saulė ažẽjo až debesio Ds. Mėnulis užẽj[o] už debesio Lp.
ǁ nusileisti: Saulė ažẽj[o] Lz.
5. intr. pakilti: Oi tai užėjo aukštai saulelė TŽI304. Saulė jau buvo gerokai užejus, kai jie atsikėlė Lš.
ǁ užtekėti: Paki saulė užei̇̃na, tai labiau šalta Trgn. Užeis šviesi saulelė, ištirps ežero ledelis BsO113.
6. intr. atslinkti: Lietus užei̇̃na Pc. Lietui užėjus, nebėra kur pasidėti Blv. Užė̃jo lyt Ėr. Užeis didis debesėlis, sulis lankoj šienelį LB134. Kai užei̇̃na vėtra, ir medžius išlaužo Vb. Nuo tos balos užei̇̃na toks rūkas negeras Ėr. Rasa užeina N.
ǁ pasirodyti: Ant stalų vėl geresni daiktai užėjo, ir suvytę veidai vėl atsigavo Ns1850,1.
ǁ atkilti: Kai užẽjo vokiečiai, valgyt nelabai buvo ko Mlt.
7. tr. sutikti (einant): Užėjusis Juozą žmogus buvo netolimas kaimynas LzP. Juda nuėjo (atstojo) nuog savo brolių ir užėjo vyrą iš Oddam BB1Moz38,1. Užėjau jį ant turgaus Įstrutyje B.
^ Dveigys treigį užẽjo (gudrus sutiko dar gudresnį) Krž.
8. intr. užvažiuoti, užplaukti (ant ko): Lengva dirbt – užėjai̇̃ akėčiom, ir tuoj supurejo žemė Gs. Parvažiuojant kam užejo ratas, ir toj vietoj išlaužė rugius Rp. Ne tiktai ledynai buvo pavojingi, bet ir seklumos, ant kurių laivas užeidavo K.Bor.
| Mašina užei̇̃nant (ne perdėm) tik gal pjaut Gs.
9. intr. užlįsti, užsimauti: Kepurė vos užei̇̃na ant galvos Jnš.
ǁ pritekti: Per mažas kaunierius, an ausų neužei̇̃na Rdm. Tvarkingai, kad vieno [mėsos] griežinėlio kraštas užeitų ant kito, sudėti į pusdubenį ir užpilti padažu rš.
| prk.: Turime pieniško, mėsa ant mėsos užeina (senosios mėsos nesuvalgius, pasipjaunama naujos) MTtIV99.
10. intr. paplūsti, pasrūti: Kaip tik pradeda malūne malt, ir užei̇̃na ant ledo vanduo Ds. Šįmet visos balos užejo vandeniu Sn. Kasant [v]anduo ažẽjo, tai ir pametė Mlt. Pašluostysiu akis, užėjo ašarom, nematau Al. Besiklausant ašaromis užeidavo jos akys LzP. Kraujas užė̃jo, ir negali ištraukt rakšties Ėr.
ǁ apsitraukti: Visas dangus ažẽjęs – ar tik lietaus nebus? Trgn. Akys kai dūmais užėjo, nieko nematau Gdr.
| Pamastas (grindys) lengviau mazgot neažẽjęs Dkšt.
11. intr., tr. užslinkti (apie laiką): Bebūnant Elzytei miške, užėjo naktis J.Balč. Įšilęs pavasaris tiesė rankas užeinančiai vasarai rš. Visokių laikų užė̃jo Ėr. Užei̇̃s jums tamsi naktis, neatrasit kelio JD559. Senatvė mus pamažu užei̇̃t KII247.
12. intr. kilti, prasidėti: Užė̃jo baisūs karščiai DŽ. Man užvalgius dažnai užei̇̃na pilvo skaudėjimas Lš. Vaikui užẽjo kirmėlės Lp. Kad užei̇̃s kada sopstas – nors rėk Mlt. Buvo užeję dantis gelti Šts. Užė̃jo negera, ir nuėjo gult Ėr. Bernui užeina kvaitulys – eisiu, sako, į Ameriką V.Kudir. Kas tau užė̃jo, kad taip dūksti? Vb. Mūs visiem paršam galas užėjo Lš. Man užėjo striukė Jnšk. Vos dagas buvo pabaigtas, tai brangybė užėjo Ns1850,1. Kalba užėjo apie grožį rš. Kaip tik šuva pamato katę, tuoj užeina jam mislis, kad ana nugaišeno jo gromatą, ir veja katę BsPII197. Man visai į galvą ta mintis neužejo Lš. Galėjo perti kailį dvarponiams, kada tik užeidavo noras V.Kudir. Jam užėjo pyktis rš.
ǁ pradėti: Grybai buvo užė̃ję dygt, paskui vėl nustojo Ėr.
ǁ tr., intr. apnikti: O kad tave vargas užei̇̃tų! Bsg. Kad užė̃jo man miegas! Grž. Miegas man užei̇̃t KI69. Visokias rūpestis jį užeis CI66. Piktenybės mano užejo ant galvos mano Mž468.
ǁ ateiti į galvą, užsimanyti: Par tą laiką iš ploščiaus kišenių galėsi semti piningų kiek tik užeina LTR(Žg).
13. tr. atlikti, nuveikti (vietoje kito): Aš esmi jaunas, galu ankstie kelti ir tėvelio žygius užeiti M.Valanč. Nėr kam užei̇̃ti sunkių darbelių, nėr kam ma[n] užtarti šaunių žodelių JD497.
14. intr. vesti: Užėjęs an seseries užkurion Krn. Kad užėjau už mergelę, kaip karklynas pavytau BzF31. Vyrelis jau kelintą žiemą laksto, ar neras kur užei̇̃t už žentus Srv.
15. intr. sekti vienam po kito, keistis: Toj bažnyčioj popiežius paskui popiežių … užeit … kaip diena paskui dieną DP460. Paskui Anicetą užėjo Soter DP588.
16. tr. rasti, aptikti: Šiandiej daug uogų užejaũ Ktk. Kad užėjom grybų! Upt. Paslėpk peilį, kad vaikai neužei̇̃tų Skdv. Tik spėjau saldainius pasidėti, vaikai ir užejo Up. Užẽjo uogas vaikai ir nuskabė visas Šts. Toliaus eidami užẽjo jie medy bites BM147. Javai taip gražūs, kad retai kur tokius užeisi Tat. Ir tenai miltų kalno neužei̇̃si Rm. Ir man dažnai pasiseka grybų užei̇̃t Pn. Kad užeič kur gerą karvę, tai negailėč pinigų Ds. Padėk butelį į rugius, kad kas nors neužei̇̃tų Up. Užeitas grybas nebauga Šts.
ǁ užklupti: Aš jį užejau obuolius beskinant Lš. Visi mane užei̇̃na, visi mane pabaido JD313.
17. intr. pakliūti, pataikyti (ant ko): Užei̇̃ti ant minos NdŽ. Jis neužejo kur ant gero, o jam būt parodę! Lš. Užeisi kada ant tokio, kur ir tau galvą nusuks Ds.
^ Nuo vilko bėgo, ant meškos užėjo LTR.
18. intr. pasitaikyti: Man nebūtų įveikę, bet tokia minutė užėjo Rz.
19. tr. užimti, okupuoti: Vokiečiai užė̃jo mūsų kraštą Šd. Taip tai įviso biurokratija užeituose kraštuose A1884,111.
20. tr. būti pranašesniam, viršyti: Užeit pasiutęs nerimstantį B.
21. intr. būti viršaus: Kaip reik atidavėm grūdus – koks sykelis dar užė̃jo Jnšk. Tegu nors kiek užei̇̃na ant maišo (užpilk daugiau, kiek maišas sveria) Gs. Ar svorio dar bent kiek užei̇̃na? Ds.
ǁ prisidėti: Nuo Kalėdų pradės po minutėlę užeit [dienos] Krkn.
22. intr. versti (apie kiaušinius), užsiperėti: Iš aštuonių tik trys kiaušiniai ažẽjo Ktk. Kai ančių, tai visi kiaušiniai ažei̇̃na Trgn. Leidėm perėt vištą an šešių žąsų kiaušinių, ir tik vienas ažejo Vj. Šį kartą kiek tik kiaušinių pasėdinau, tai visi ažẽjo Ml. Nė vieno kiaušinio nėr ažẽjusio Ds. Neažẽję kiaušiniai esti paperai Dglš.
23. intr. būti pelnomam, uždirbamam, vertam: Jam mažai užei̇̃na, jis ir neduoda Pc. Kad keli skatikai ir užeina viršaus, tai niekis Jnšk. Jam užei̇̃na kokis svaras [, dalijant lašinius] Lp. Anos ta žemė ir tie trobesiai už tą skolą nebužei̇̃na Plt. Už darbą nebužei̇̃na, pasėjus linus į pavasarį suartas dirvas Dr. Ant šito tavoro man nė kiek neužei̇̃na Lš. Man daugiau užei̇̃ta nu ponų nekaip algos gaunu Šts.
| refl.: Ji siuvėja, jis kalvis, tai ir užsieina po truputį Lš. Iš vištų neažsieisi̇̀ (nepragyvensi) Trgn.
ǁ būti atlyginimu už darbą: Paršelio nepirkom – dienoms užejom Lk. Kailių išdirbimas užeita už egles pirktas Šts.
ǁ tr. uždirbti: Ir asmoką neseka niekur ažuei̇̃t Arm.
| refl.: Jis jau užsieina pats ant savę Lš.
24. intr. užželti, apaugti: Vel visa pieva karklais ažẽjo Dgl. Usnėm visas daržas ažejo Dbk. Dabar mišku ažẽjo Ds. Dirvonas užei̇̃s berželiais, ir bus miško An. Žemė gera, tik pievos raistu užẽję Alv. Mūs rugiai dirsom užẽję Lp. Jau tie šaltinėliai žolele užẽjo LTR(Vrn). Ta mūs bala tuoj jau visai užei̇̃s (užaks) Lš.
25. tr. nulenkti, papirkti: Kaip jis bylos nelaimės – visus liudinykus užė̃jo Svn. Jau viršaitį jų radau ùžeitą, todėl ką bepapūsi Ds. Visi sūdžios jų užeiti̇̀ Kp.
^ Pinigais ir patį velnią užeisi Svn.
| refl.: Jau ãnas užsiẽjo (įsiteikė) OG107.
26. tr. pamušti einant: Labai toli ėjau, koją užėjaũ, skauda, sustingo Šk. Matyt, užėjaũ koją, kad dabar skauda Snt.
27. intr. užtirpti: Jautė, kad viena jo koja užėjusi ir nebegali pajudinti pirštų J.Bil.
28. intr. užgelti nuo šalčio: Jam dažnai žiemą rankos užei̇̃na Pbr. Kad užėjo rankos, tai nežinau, kur dėtis Vb. Velėjant žlugtį, labai ažẽjo rankos Sdk. Kad rankos neužeitų, reikia trinti sniegu Šlv. Nušalęs rankas tuoj prie ugnies šildžiau, tai kad užẽjo, tai negalėjau iškęst, kaip skaudėjo Ign. Pirštai labai atšalo, o dabar užėjo Krik. Sušalau beieškodama [šalty], nagai užė̃jo Ėr. Aš negaliu mėtytis sniegais, man greit panagės ažei̇̃na Sv. Ploviau rūbus, tai kad užẽjo už nagų, tai nor imk ir rėk Alv. Užei̇̃na už nagùčių [sušalus], verkia Klvr. Šaltas vanduoj – net už dantų užejo (atsigėrus) Lp.
29. refl. sugyventi, sutikti: Taip nieko gyvena, tik su žentu neužsiei̇̃na Tj. Jonas su Petru dėl kiaulių jau antri metai neužsiei̇̃na Ut. Kam pjaunas gyvuliai tarp savęs, kodėl ir jie neužsieina? rš.
30. intr. apibėgioti, susikergti: Bulius ant karvės užė̃jo Gs. Bulius dusyk užejo, i karvė pasiieškojo Rs. Jautis tris kartus užė̃jo ant karvės Jnš.
◊ ×ant mi̇̀slės užei̇̃ti kilti minčiai: Kas jai … užei̇̃na ant mi̇̀slės BM29. Užejo jam ant mislės pasižiūrėt, kas tam maiše yra Ds.
ant prõto užei̇̃ti atsiminti: Gerai, kad man užejo ant proto, o būtau užmiršęs Lš.
ant séilės užei̇̃ti
1. menk. kilti minčiai, pagalvoti: Užė̃jo kas ant séilės, ir pasakė Pc. Jis tai viską išplepa, kas tik ant séilės užė̃jo Alk.
2. kilti norui, įsigeisti: Kur užėjo ant seilės, te ir eina Ėr. Kas jai tik užei̇̃s ant séilės, močia tuoj ir perka Slm.
3. prisiminti: Kai užeis ant seilės, pasakysiu Ds.

į pãnages (panagė́sna) užei̇̃ti Vrnv užpykti.
į ši̇̀rdį užė̃jo supykino: Tas laidokas man teip žuẽjo širdiñ, kad in jį ir širdies neatvertau Rod.
kraũjas užei̇̃na supyksta: Jei jam užei̇̃na kraũjas, kerta, kuo papuola Lš.
šilimõs užei̇̃s klius, nukentės: Da ir tau šilimos užeis dėl to šautuvo Slm.
širdi̇̀s užė̃jo
1. supyko: Užėjo širdis, apsisukau ir išėjau Mrs. Man užė̃jo širdi̇̀s, ir pasakiau ne vietoj žodį Jnšk. Širdžiai užejus pasakiau Šts.
2. susigraudino: Taip širdi̇̀s užė̃jo, kad kiek neapsiverkiau Srv.

už nagų̃ užei̇̃ti nepatikti, įsižeisti: Jam tai užejo už nagų Lp.

1 varýti, vãro, vãrė
1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varýt arba gỹt – tai čia tas pats On. Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Atpenč varyti N. Varyk arklius, bandą laukan R170. Krūvon varyti, suvaryti LL232. Reikia bus pekų varýt LKKXVIII165(Zt). Metas jau gyvuliai laukan varýtie Skp. Saulė pateka – ir varai̇̃ [galvijus], saulė sėda – ir jau namo geni Kp. Rytą [kerdžius] triū triū triū, ir jau turi būt an kojų, varýt karves Kdn. Triūbys triūbys [kerdžius] – vãro visi iš kiemų bandas, eina piemenys ir gena Mšk. Rytą paskėlė ir vãro laukan [gyvulius], kas ką turi Vdn. Nušylavo kiek, karves i vãro laukan Klt. Mano tėvynėj piemenai gyvį vãro Dv. [Pavasarį] kiek pirkioj yra žmonių – tai visi eina, visi vãro keltavas Pb. Kiaules vãrėm ganytie Grv. Tiks varýti pavasarį veršius, gyvolius į ganinklą Žlb. Varýdavom [gyvulius] į ganyklas, į kūlynus LKT214(Jnš). Už tų medžių bandotakis Panemunio, kur bandą vãro PnmR. Varýdavo par visą gatvę visus gyvulius kožnas savo Žb. Gyvulius vãroma an linijos LKKXI222(Trak). Toli gi i varýt: per sėtą, per kelią Švnč. Gyvoliai tolie vãromi į laukus Vgr. Ta liuobam karves, arklius tat varýsma į tas ganyklas ganyti Jdr. Varýdavom irgi teip pat: du pirma, du iš paskos, kiti – šonuose LKT214–215(Jnš). Vãrėme keturiesa pulukus – nesuvãrėm Drsk. Ka žąsis vãro, ta būruko[je] teip vãro, o ka anos vienos eita, ta teip kaip lenciūgą trauka End. Gyvolius paskuo vãrė būriais, pulkais Nv. Botagas yra, šmukšteri, o tep tai daugiausia žodžiu varai̇̃ Dg. Vieną [karvę] varai̇̃ – kita atgalio [eina] Kp. Vienus [žąsų pulkus] varai̇̃, kiti lenda Kri. Kiaules ka vãro [į ganyklą], tai atskirai [nuo bandos] Grž. Varýsim [gyvulius] ant rasų – Jurgio rasa vaistai dėl gyvulių Pls. Reikia jau karves varýtie an Jurgio rasos LKKXVII194(Grv). Varýt reikia [karves] an lubino Btrm. Pirmąkart kai varydavo į lauką, smilkydavo Grž. Ans turėjo ganyti karves, ta ankstie vãro lauk End. Visumet nu ryto varýdavo, šešto[je] karves į bandą Vgr. Anas vari̇̀s karves po dvyliktai LzŽ. Kiaules varýdavo [į ganyklą] vėliau, po pusryčio Sk. Kiaules varýkiat, kuilio nepalikiat! (šaukdavo piemenys, rinkdami jas į bandą) Akm. Kelissyk variaũ arklius naktin Drsk. Kap pradeda nuo galo, tai vãro vãro [kaimo gyvulius] Pv. Vaikas nežino nei iš kur pagrąžint, nei iš kur varýt PnmR. Tos telyčios buvo nevãromos (penimos tvarte), išpenėtos Grz. Atejo su šautuvu: varýk varýk kumelę su pakinktais gerais, ratus – visa ką atadavėm [į kolchozą] Avl. Kaip tu ginsi palšus jaučius, varýk vieškelėliu JD620. Bandelę variaũ, purve stovėjau, per elksnių lapus aušros žiūrėjau LB37(Vlkš). Bandelę variau, raselę braukiau, par ašarėles tako nemačiau LTR(Trgn). Kad aš nemačiau saulelės tekanti, kad aš negirdėjau bandelės vãranti Čb. Ganydama varýdama šitep gailiai verkė (d.) Str. Vãro namo gyvulius, [jie] stveria, ėda, graužia – badas Vdn. Varomi̇́ejai gyvoliai noria gerti Trg. Vãro in šulnį gert karves Ktk. Telingų karvių tai nevarýdavo girdyt žiemą Klt. Apie šulinį varai̇̃ [karves] ir nekabina [daržo] Btrm. Varýsiu į kūtę – karvės gyliuo[ja] Mžk. Parpiečio varýdavo namo [karves] Pšš. Mama, keltuvų nevarýk tvartan Pls. Vãro ji tuos teliukus uždaryt Krs. Nevarýk telioko avelinin tvartelin Mlk. Varýsme kiaulę an tekius Pb. Žąsis ir tai varýte varýdavo Rygon pėsčias Kp. Žmogelis žąsis varė į miestą parduoti (ps). J.Jabl. Kad į Kauną varýdavom karves, pėkščias naini (nueini), pėkščias pareini Jrb. Tuokart varýsiam į kūtę karves visumet, lauke bijos žmonys palikti – pavogs Sd. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vesti, nė varýti – nėko Krtn. Varáu numie tą šunaitį, duodu su akminims, tas šunaitis neita numie Žd.
| Kieno tatai, ką pirm savęs varai? BB1Moz32,17. Tris blusas pagavo, in upelį varo LLDII352(Klvr).
^ Koks gyvulys, teip reikia i varýt Pb. Mar̃čios vãro tėvus iš numų, anas ar varýs kita parėjusi Krš. Nagas – utį į Rygą varỹtum Rdn. O tiej ponai, tiej poneliai, ir jiej dėl pinigo blusą turgun varỹtų Lš. Ot skūpi – už rublį utėlę varýtų Rygon pėsčia Aln. Buvo žmonių, ka jis už centą varýdavo utėlę į Kauną Graž. Dėl kapeikos blusą in Vilnių varỹtų Lzd. Dėl rublio utėlę į Telšius varỹtų Ub. Už centą utėlę į Kauną varytų LTR(Vlkv). Tas Pondievą vãrė iš trobos (apie ateistą) Akm.
varýtinai adv., varýtinos: Tus žydus vãrė varýtinos lauk iš miesto Vkš.
| refl. tr., intr. BzF195, L, Š, KŽ, Všn, LTR(Ign): Eina par ūlyčią, vãrosi [bandą] ir trūbina [skerdžius] Dg. Užstovas jau trūbija – ir tada iš kiemo varai̇̃s jau Ppl. Žagarą padavė – ir varýkis aveles su kiaulėm Krd. A da stovi pasienė[je], – ar eisi pry darbo, karves tujau varýties Šv. Varýsimės ravuosna Dv. Nebevarýkimės, sakom, toliaus gyvulių Žg. Seniau varýdavomės su karvėm – lig kẽlių purvynė, maklynė Ps. Piemenėliai vãrosi su galvijais laukan BM102(Krč). Ir varaũsi aš tais žąsis be kamašų, tiktai su klumpėm tom, apmuštiniais Pns. [Prieš pietus] apent varýkis žąsis į pūdymus ganinti Kl. O klegesys! Rodos, kad prūsai žąsis varosi! J.Balč. Būsi, būsi, paskiau ateis – varýkias numie karves Skd. Ir vãromos tus gyvolelius Vkš. Kėlėsi mano sesytė, varomės pekus namon Gmž(Krd). Bernas nusivarė ožką, priganė priganė, vakarop varos namo KlbXXXIV(1)86(Žem). Vãrėsi arklius kiekvienas į savo tvartą NdŽ. Varykitės galvijus iš šių pievų LTR(Kč).
ǁ tr., intr. Užp, Č, Skp, Bsg, Klk, Lc, KlvrŽ, Rt, Žlb, Dr, Kv apsukui ginti (ppr. arklį) dirbant kokį darbą: Vėliau atsirado arkliniai [mintuvai] – arklį vãro ratu Sk. Arklį kinkys, išklos klojimą, tą rulį į rinkį, tą arklį i varýs Ms. Arklį vieną pakinkys rejo[je] ir varýs par tus nekultus šiaudus Akm. Įkinkydavo arklį į bliukį ir varýdavo į ratą Grz. Ten staliukas buvo vidury [maniežo], žmogus sėdžia i vãro tuos arklius aplinkui Pšš. Varýs arklį viršuo, su volu ir išmùš Lž. Su velenu vãrėm arklį Alz. Vienas žmogus vãro arklius, kitas meta tarp valkų (linus minant) Antr. Aš atsiminu – liuobam eiti arklių varýti minant Bdr. Mes tie paaugliai tą arklį liuobam varýti Kl. Reikia varýt arkliai (kuliant javus) – atsisėdi an rato, ale galva apsisuka Kp. Arklius vãro ir suka tą mašiną Sb. Nu daugiau su arkliu varai̇̃ priklojęs – i iškulia Mšk. Puõdynė[je] esu vãręs arklius, molį taisiau puodininkams Krš.
ǁ Kdl važiuojant, jojant raginti (arklius) greitai ar greičiau bėgti: Varau, raginu arklius SD266. Aš vienas varýsiu arklius, ar ką – senas žmogus Sn. Užgavėnių vakarą pasikinko arklius gerus, vienas atsistoja į kubilą, kiti su botagais tuos arklius vãro Bsg. Tas (kūmas) dar tą kumelę vãro ten jau kiek įmanydamas Lk. Nevarýk taip arklio! NdŽ.
| Joja greit, an visų keturių vãro [arklį] Dbč. Berneli jaunas, margas dobilėli, vai ar toli josi, žirgelį varysi? TŽI252(Mrc). Tęnai aš josiu, žirgą varysiu, jauną galvelę tę aš guldysiu KrvD276. Vai kaip aš išjosiu iš tėvo dvaro, bėk, mano žirgeli, nevaromas LTR(Brt). Sėdái in arklio raitas ir arklį vãrai, kap arklys bėga (ps.) Lz.
ǁ refl. važiuoti: Šilta, malonu važiuot [autobusu], tai ne su arkliu varýtis Pg. Nusibodo labai arkliais važiuot – [būdavo] vãromės vãromės į Kauną Kdn. Penkiese jau galėjo varytis [su vežimu] pilnu žingsniu kad ir nelygiu, vis įkalniau sukančiu keleliu M.Katil.
2. tr. prievarta (ppr. suimtuosius) versti eiti, vesti: Vėliau kazokai atjojo, visus vãrė par miestą mušdami su nagaikoms Žd. Dar toliau vari̇̀s an Prūsų gronyčios per lygus laukus, kur nėra ūlyčios DrskD210. Tuoj keleliu aficieriai jojo, pirma save rekrūtėlius varė LTR(Lš). Kai mus varė pirmą lauką, užkukavo gegužėlė, kai mus varė trečią lauką, užgiedojo sakalėlis (d.) Mrj. Iškasė giliausias duobes ir vãrė ir guldė [žmones] gyvus beveik Rk. Klyksena, šauksena, ka vãrė pri duobės [sušaudyti] – kuriam širdis nesprogo Yl.
| refl. tr.: Šalip vãrės tum taku, spardydami stribokiškai Krš. Apginklavo mumis i pradėjo varýties į frontą Krt.
3. tr. SD1138, Jrb, Alvt, Kč, Ūd, Lp, Btrm, Dv, Mlt, Skdt, Rk, Kpr, Pmp, Sb, Mžš, Plm, Bsg, Vgr, Sd, Yl, Pln, Kv, Skdv versti ką nors daryti, atlikti kokį darbą (ppr. nuėjus, nuvykus), liepti, raginti, siųsti: Galvotrūksčiais varau, stakenu R354, MŽ475. Staigu varyti, spirti, versti I. Varýti prie darbo NdŽ. Būlo, eis varýt darban DrskŽ. Statyt reikėjo – prie darbo anksčiausia varýdavo Grž. Nu mažilelės pri darbo vãrė, dykų nėkas nelaikė Krž. Atejo varýt su bizūnu pie darbų Grv. Pats dirba, vaikelius varo pri darbo Trk. Reik varýti į darbus, nebūs slinki [vaikai] Gršl. Išbiurina tėvai vaikus – nevãro dirbt Drsk. Po pusryčio į kitą darbą liuob varýti Gd. Ką vãrė nevãrė [į darbus] – vis Janavičių Dg. Nuvežė [Sibiran], taigi ieško, vãro darban [tremtinius] Kp. Liuob varýs kaimas (acc. pl.) dvarams dirbti Kal. Linų daug kas turėjo, varýs i vėl minti Šv. Ta tokius vaikus jau toms saujėms skaidyti vis jau varýdavo naktimis Vž. Atėjo žiema – tai in mašiną vãrė kult Upn. Priejus darbylaikuo ir į tus laukus aną vãrė End. Aš anus variáu jau mėšlų kabinti po pokaičio Lk. Varýdavo bobas dvaran šieno grėbt Dglš. Tuosna burokuosna vãro – tokia betvarkė Rod. Senesnius paleidžia važiuot ir bažnyčion, jaunuosiuos gi laukuos vãro Skp. Darban vãrė kasdien, prieg budavojimo, prieg mūravojimo Sn. Vãrė žmonis apkasų kast, dirbt, i tie, i tie Lbv. Rusai vãrė pulkais [į puolimą] in smerčio, in kulkas Aps. Pri tų apkasų mūso nevãrė Šts. Pūdymus, griovius apkasti varýs Lnk. Tėvelis varýdavo į mišką grėbti skujų Vvr. Būdavo, mum, piemenis, varýdavo malkų neštų Ds. Iš pradžių, ka abudu sustojo [į kolchozą], motriškų nedidliai tevãrė dirbti Kl. Aš jau tokia be votago vãroma buvau Užv. Kur vãrė, čia ėjom po visas padalijas Snt. Varu variáu uogauti – vis tiek nejo Varn. Bet poni mumi tankiai bara, ankstie mus pri darbo varo (d.) S.Dauk. Pamotė labai neapkentė savo podukros, visur ją varydavo dirbti LTR(Krž). Kiti mietus antkišę vãro mokyties Brs. Kas iš to ėjimo, kad varýta eina [į mokyklą] Ob. Tinginys – su diržu reik pri kningų varýti Krš. Bažnyčion varo kiekvieną sekmadienį [būdavo] – bedievio [samdinio] nereikia Pl. Moma vãro: eik paguly, eik pamiegy Ml. Saulė nusileidžia, i gulti visus vãro Vdk. Varykit mergas gulti, įsikarkė kaip vištos, negali nė išvaryti Žem. Mane varo perpietės nugult Smln. Tankiai turiu varyti miegoti, nes sėdi per naktis, perrašinėdama gramatiką ar eiles Pč. Varýkit namo – pardien sėdžiu Klt. Varýkiat muni numo karvių milžt LKT104(Pd). Varáu nešties tų ramulių – nenora Vn. Visus vãrė už to stalo Rdn. Daug reikalas vãro [į jūrą], daug noras Grd. Atvažiavo greitoja – tai mane varýte išvarė ligoninėn Ant. Rogėmi važiav[o], vãrė mus Pariečėn [į teismą] Drsk. Kas mus vãrė per tokią̃ lietų – šlapi šlapi Ant. Lig paskutinio vari̇̀s, kad gyvas – ir eik [į puolimą] Kp. Tavę marčios nekęs, broliai slūžytų vari̇̀s JT387. Jei varýsit [tarnauti], tai aš imsiu, prie ežero nueisiu ir nusiskandysiu Kpč. Bėgsi ir nevãroma Kdn. Vienus riša, antrus veža, trečius pėkščius varo [kariuomenėn] S.Dauk. Ai varė varė mudu brolelius in tą Seidoką, in slauną miestą LB111. Vai varys varys mus, tris brolelius, in svetimą šalelę, in karaliaus žemelę LTR(Mrj). Dar šalnelė nenukritus, an šalnelės basą varo, per ugnelę duoną duoda LTR(Glv). Vãro savo tarną pažiūrėt, ar tas senelis gyvas, ar miręs (ps.) Sk. Kitą rytą ir vėl varą tą durnių pas spąstus pasižiūrėti Sln. Dabar bobutė vãro vištytę, kad atnešt pinigų (ps.) LKT269(Pbr). Ir kas metai Anykščius miško kuoptų vãrė A.Baran. Bet mėnesyj gegužės, šį pat pavasarį, padūmes užmokėti ir liepė, ir varė D.Pošk. Mes per sylą varomi [dirbti] esme ir kačei apilstam, tačiau atilsio negaunam BBRd5,5. Kunigas … pradėjęs dvasios varomas evangeliją apsakyti LC1885,11. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem).
| Varýk varýk (vadink, prašyk, kviesk), varýk varýk, gerai, ka da daugiau [kūlėjų], o karts kokie trys, tai kur ten! Mšk.
| prk.: Lėkt myžimas vãro Žl. Lapkričio šalnos, darganos ir šalti vėjai varė žmones į pastoges ir šiltas pirkias V.Myk-Put. Pavasaris dainuodamas varo visus į laukus prš. Bėda vãrė NmŽ.
^ Prieis karvė pri sieto i nevãroma Yl. Tinginį pirma savęs varyk KlK42,78(Aln). Alkanas pilvas ir tinginį darban varo LTR(Srj). Darbas darbą vãro Gs. Varyk arklį avižom, o ne botagu LTR(Brž). Niekas su pagaliu į dangų nevãro Kair. Varo kaip žydo arklį, kol suklumpa Blv.
varýtinai adv., varýtinos: Į mokyklą daba vãro varýtinos – šiokį tokį krapšto Krš.
| refl. tr.: Vãros kartu vaikus ravėt Žg.
ǁ prievarta tekinti: Mama mane vartè (varyte) vãrė už vyro Vrn. Vãro už nemielo tik dėl pinigų Šn. Mergaitei reikia eit, kad ir senas, kad ir negražus – tėvai vãro Pnd. Už nemylimo bernelio man‘ varyte varo LTR(Ut, Antr, Brž). Mane varė tėvutėlis už to šelmio bernužėlio LTR(Pg). Sena motinėlė man‘ barė, man‘ barė, už seno našlelio eit varė, eit varė LLDII448(Pn). Mano tėvelis ne toksai yra, kad mane verkiant varỹs už vyro JV182. Nepatinka man bernelis, vãro mane tėvukelis (d.) Ml. Šio dirvelė, to dirvelė rudenyston, vãro mane motinelė dieveryston (d.) Ign.
ǁ versti persikelti: Dabar gi vãro vienon draugėn (į gyvenvietę) Švnč. Nevari̇̀s, ale netaisis nė gryčios Dkk. Vãrė iš ūlyčių, vėlei suvarė kaip ūlyčion (gyvenvietėn) Sug. Esam vienkiemė[je], nėkas nevãro į grupines Krž.
ǁ versti įstoti: Su šautuvu vãrė į kulkozą, daba – imkiat žemės Krš.
4. tr. LL288, DŽ, Lbv, Žž, Plšk, Stak, Sdk, Pst, Rk, Pin, Jnšk, Rsn, Lž, Sd, Žlb, Bdr, Jdr, Rs versti palikti esamą vietą, ginti kur nors šalin, lauk: Varýk vištas iš pirkios Pls. Variaũ variaũ vištas iš [tik pasėtų] rugių – vis tiek išlesė Klt. Reik kiaules varýt iš dirvos lauk Rg. Jeigu varýsi su šluota [žaltį], tai jis daugiau neateis Kb. Pradėjo su mietais varýti [čigonus], ka pradėjo vištas vogti Všv. Katras nemokė́s kulti į būrį [spragilu], vãro šalin Bt. Svečio varýt niekada nevãrom Graž. Teulioja, nevarýk Mlk. Nevãrai jų niekur Brsl. Tėvas dukrelę barė, svetelius laukan varė LLDII177(Krn). Kam varyti, kam badyti, – duris atdaryti, ir išeis, išvažiuos myliami sveteliai LTR(Plng). Vãraite jūs jį Rš. Nesibark, aš ir nevãromas išeisiu Br. Aš tavęs nei prašau, nei varaũ Dglš. Kol‘ jūs manęs namo nevãrot? Klt. Jeigu manęs nevari̇̀s, čia būsiu Sug. Sėdi savo pirkioj ir sėdės, kas jį vari̇̀s Klt. Niekas gi nevãro, kaip gyvenai, taip ir gyvenk Č. Tujau užstojo muni mesti lauk iš gyvenimo, varýti lauk Ms. Kap sužinojo mano tėvulis, jis mane barė ir iš namų vãrė DrskD40. Anyta barė, šešuras vãrė, už mane jauną nieks neužtarė DrskD134. Ojė, galiat [eiti]: mes nė vãrom, nė draudžiam Mžš. Muni, sakau, nusenusį žmogų vãro iš trobos lauk Kl. Aš šaukiau: nevarýk tu jo, tegu būna! Vl. Tai jūs nenorite manęs klausyti? Ir varote mane už ją (vietoj jos) šalin! Vd. Šalin varo muni jauną, šalin veda muno žirgelį – to liūdžiu StnD18. Tai netropijau savo bernelio, vis mane bara, vis šalin varo LTR(Nm). Senūsius varýti reik į pryšininkę Jdr. Krau[ja]s varýte vãro numie iš tų mūrų (iš miesto) Ms. Visi mañ‘ [girtuoklį] bara, duris atadaro ir laukan vãro (d.) Pnm. Da nepersiskyrė, bet kasdien ją vãrąs Švnč. Atėjo žvirblelis pelėdą varýt, su smaigais, su straigais pelėdą varýt JD381. Eš regėjau vargus mano žmonių Egipte ir jų šauksmą girdėjau ant tų, kurie juos varo (paraštėje verčia) BB2Moz3,7. Bet jus ir iš čia varyte varys BB2Moz11,1. O ans prašė jį labai, kad jo nevarytų iš anos žemės Ch1Mr5,10. O Jėzus, įejęs bažnyčion, pradėjo varyt oran tus, kurie pardavinėjo ir pirko bažnyčioj [karvelius] Ch1Mr11,15. Tokios išlaidos iš gyvenimo (sodybos) nevarỹs Gs.
varýtinai varýtinos: Išvariau varýtinai Kv. Ar tai toks supranta, kas yra savigarba? Išvarys varytinai – įlįs pro plyšelį, ir vėl čia S.Čiurl. Įkyrėjo už gėrimą, varýtinos išgrūdo lauko[n] Krš.
| prk.: Jau varo iš kojos velnią – rūkia tęnaja Pv. O sprandas tinti vis nesiliovė [gyvatei įkandus], ir dūšią iš kūno varė TS1899,2. Ir muš tą žmogų, ka ten tą velnią varýs lauk Gd. Prūsų vyriausybė tada jau pradėjo iš mokyklų varyti lietuvių kalbą rš.
^ Atėjau neprašytas, išeisiu nevarytas PPr107, Gs. Ateik neprašoma, išeik nevãroma Dkšt. Jei atėjo žmogus neprašytas, tai ir išeis nevarytas Vdn. Kas peikia savo tavorą, tą iš turgaus varo VP23. Kas savo negiria (peikia Vl), tą iš turgaus varo LMD(Pn). Tiršta putra šeimynos nevãro Brs. Skolos daiktus išveda, patį varyte išvaro PPr66. Nevaryk kiaulę iš žirnių, pati išeis LMD(Slv). Pirmo perkančio, lygstančio i pirmo piršties atvažiavusio nevarýk Krš. Motriškosios plikį iš namų varo S.Dauk. Mažas Jonukas varo iš miško žąsis pasraitojęs kelnaites (galvą šukuoja) LTR(Vs).
| refl. tr.: Toj susdėjus rankas an galvos vaikšto, kad ją vaikai vãros (stumia iš namų) Mrc.
5. tr. šalinti iš organizmo: Bezdo žievė gerai vandeniui iš vidurių varýt Smln. [Liepynas] žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs, ligas visas lietuvių su prakaitu vãręs A.Baran. Jau rąžuliai vãro lauk ligą Jdr. Ajerų šaknys varo kirmėles [iš vidurių] rš. Kirmėlių vãromasis vaistas KŽ. Ekspirinas (aspirinas) prastas – nevãro in prakaito Vlk. Lakišių ir laukinių našlaičių sudžiovinus virt arbatą: visokias ligas varo iš vidaus LMD(Sln). Rakštis: deda kiškio taukus, geriaus prieš rakštį – tie stuma, varo laukan LMD(Sln). Kadugys gydąs vandens putmenis, varąs vėjus rš. Varo jos (laukinės rožės žiedai) ir priepuolą nuo žmogaus sudėtos sausos į arielką gerant rytą vakarą LMD.
ǁ šalinti iš organizmo liaukų išskyras: Ašara ašarą vãro – negalima išturėt iš sopulio Arm. Bjauriai žalios lūšio akys – net ašaras iš akių vãro Str. Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg. Džiovintų [aviečių] vaisių ir šakelių arbata vartojama prakaitui varyti LTEI180. Aguona varo prakaitą ir ramina skausmus rš.
| impers.: Man ašaras vãro Vrnv. Pūliauna [akys] – kap tiktainos oran, i ašaras vãro Ck. Man seiles pradeda varýt, kap tik ką žuvalgau Pls. Kai su akiniais žiūri, tai gerai, o jei be akinių, tai ašaras ir vãro Pl. Seilę tik varo, kai blogumas užeina Dglš. Rytą man galva ūžia, seiles tik vãro ir visa Klt.
ǁ tr., intr. euf. tuštintis, šlapintis: Paralyžavo – gulia pasliaukas, po savim viską vãro Krš. Pro vieną pusę pilam, pro antrą varýkiam lauku (apie girtuoklį) End. Vãro kraujais par visus vidurius (apie sergančias kiaules) Krž. Vãro seilėm, žaliaukėm, Jėzau! KzR. Ožiukai turėtų spiriukais varýt Jrb. Nevarýk tep stačias, galima ir pritūpt Rod. Primušo, kraujais varýte vãrė Krš. Kad tau vidurius susuktų ir tris dienas varytum, kelnių neužsimaudamas V.Bub.
^ Vãro kaip iš medijono Slnt. Nesrėbk nesrėbk tos sriubos – surūgusi: varýsi par tris pušis i par obelies šaką Pln. Anta palenkto medžio visi šunes vãro DrskŽ.
ǁ Dglš versti ką nors tuštintis, šlapintis: Jį teip vãro oran tas alus, jis alaus visai nebegalia gert Mžš. Obūlys ir alus myžti vãro Krš. Neėsk priš miegą, obūlys myžti vãro Krš. Šlapimo varomasis (vaistas) ŽŪŽ144.
| impers. tr.: Vãro lauk – ir myžt, ir sausai Dv. Mane, būdavo, vãro labai šlapintis Kvr. Muni vãro ant srutos, ir nėko nėra Kv. Naktį mañ’ vãro laukan – atskėliau ir ejau Aln. Kas čia y[ra] – teip tankiai vãro lauku End. Jeigu šlapintis vãro, pirmi vaistai – takažolė Grnk.
ǁ impers. tr. MŽ353, Lb, Lp šalinti nuo organizmo paviršiaus, daryti, kad nukristų, nuslinktų: Užsigavau pirštą, o dabar nagą vãro DŽ. Nuo nago atstojo ta panagė, i ėmė varýt nagą Trs. Vãro nagą – užjuodavus Ktk. Dėk alijošiaus – nevari̇̀s nago Vj. Oi, ko oželis tvoroj bliauna, ba jį svoteliai pjauna, an dvaro skūra karo, svoteliam nagus varo KrvD169.
| Ale ir šaltis, net nagus vãro (gelia) Rdm.
ǁ impers. kreivinti, sukioti (ppr. kaulus, sąnarius): Ka tik šalčiau – skauda, o skausmas, toks kaulo skausmas, ka vãro kaulą iš kaulo Ln. Mun jau kojas teip čia vãrė į vidų, susirietusi jau bevaikščiojau Jdr. Kad gyvolį iš kaulų varo, reik plauti garlių sriuba Šts. Ai, sąnarius vãro lauk Snt. Tas prisitąsęs, nuo radikulito pradėjo sąnarius varýt Sdb.
6. tr. DŽ, Skr daug ko ar sunkiai gabenti iš vietos į vietą: Mėšlo vežimus į lauką varýti NdŽ. Dvejais vãrėm ir greit suvežėm tais durpas Gs. Iš miškų liuob varýs, liuob maus pušis Kl. Grįžta vyrai iš miško tik pavakare, ir visuomet Jonas pirmasis varo didžiulį vežimą žabarų J.Balt. Visus į laužą varė dampius, ruzvelkius Trk. Skryneles vežė, pasogą varė LTR(Vlk). Dukrele mano, širdele mano, kur pasogą varysi, baltą šarvą statysi LLDIII163(Mrc). Vari̇̀s turgun – ùžlipė pinigas an sprando (juok.) Sug. Vilnas vãrė į Rygą Krš. Žydai arbatą, daugiáu arbatą varýdavo (veždavo iš Prūsų ir pardavinėdavo) Bt. Gyvolius žydai supirks, į Liepoją varýs Kv. Iš Lietuvos vãro maistą šalonais (ešelonais) Krš. Lietuva sūrius, sviestus, bikonus vãrė į užsienius, gyvolius Krš. Dabar tą kiaulę mėson vãrom – reikia pinigų Rš. Šitą avelę jau mėson vãro, ažtata ją i paleidė Vdš.
ǁ nešti: Kur žmogus po vieną maišą neša, jis po du vãro Jrb.
| Kur bitės stipros, tai vãro ir vãro medų Rod.
ǁ stumti: Mergiotė dviratį vãro Gdr.
| Šėpą varýk prie sienos Jrb. Rykštės skiemenims varyti (audžiant) Rs. Esu ejusi ir aš mėterių tų varýti į Jūrą Kv. Jau mėterius plukdo – mes eisma varýti, nu krašto stumdlioti Vvr. Stoguo kloti reik turėti šiaudų vãromąją lentalę Šts.
| prk.: Ganyklos sodan nevarýk Šmn. Rubežių atgalios varyti N.
| refl. tr., intr.: Dviračiu variaũs par vagą Erž. Varýkis dviratį Lg. O aš varaũsi su tuo pienu Slv.
ǁ perdavinėti: Taip ragindamos varė stiklelį paeiliuo aplink stalą Žem. Varydavo per rankas sagą arba tikrą žiedą (žaisdami) LTR(Ant).
ǁ NdŽ, LzŽ, Vrn, Strn, Pjv, Trg, Varn, End plukdyti: Medžiagą (medieną) vãrė upe Dv. Sielį vãro dviejuose Jon. Surišti sienojai ir vandeniu vãro Antš. Sudarinėjau ir variaũ troptus – jaunas buvau Rtn. Riša kalades karklais, tai pririša daug ir vãro, po kelias lovas varýdavo, daug tę jų pririšdavo Pv. Styrinykas rąstus vãrė Nemnu DrskŽ. Liuob varýs ten kleptarius (popiermalkes) Alantu Kl. Vis varýdavo sielius in Kauną Vs. Anies, sielnykai, sielius varýdavo net Vilniun Klt. Sienolius pariša žagarais ir vãro [v]andeniu Lz. Varýdavo į Tilžę tuos medžius PnmŽ. Per vasarą varýdavom medžius, būdavo, kad ir prigeria [žmonės] Gg. Ta upė nevaroma tėra Plt.
| refl. tr.: Karo čėse nesvãrė troptų Drsk.
ǁ irkluoti: Aš variaũ laivą, pavargau, vėjas daugiau vãro atgal Antr. Luotai buvo varomi kartimis ir irklais, pakeldavo porą trejetą žmonių rš. Vilk trauk lynelį, varyk laivelį, kelk muni par Nemunelį S.Dauk. O ir sulaužiau uosio irklelį, laivelį bevarydams KlvD33. Iš Kauno laivelį varýdavau Upn.
^ Užlipo ponas ant ponios, kiša sausą int šlapią. – Padėk, Dieve, man varyt! (žmogus, valtis, irklas ir vanduo) LTR(suv.).
ǁ versti tekėti, srūti: Tas vanduo sūkuriu važiuoja: sukas vis į rundą į rundą – tik kas jį vãro? Lkš. Raigrodan vãrė vandinis DrskŽ. Matei, prieš kalną kokį vandenį vãro Kvr. Kur Nevėžis gryną vandenį savo ing Nemuną varo S.Stan. Tai mačiau antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią, šalin savęs maurelius varančią BsO386.
| Kraujo varomasis organas KlK46,42.
^ Kas bėga nevaromas? (vanduo) LTR(Jnš).
ǁ tekėti, srūti: Vanduo pradeda varýti (lietis), apverta viską Vn.
ǁ pilti: Vãro [v]andenį pienan, ir pirmūnės – žinom mes! Sug.
ǁ dėti į krūvą, krauti: Dobilus į kūgius vãro Vdžg. Silpnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pėdus vilkt, šiaudus varýt lauko[n] Sk. Iškrės tus šiaudus, o tus pagrėbus visus varýs taip į kerčią Kv. Jūs varýkiat pakūges, o aš eisu atvažiuoti su vežimu Grg. Dvi iš jų (mergų) šakelėmis ėmė nuo krašto ir skleisdamos varė šiaudus toliau, o kitos dvi mynė M.Katil. Pro kluono duris virto debesys dulkių. Žmonės varė iš ten šiaudus, krovė į stirtas J.Balt. Varýk tas žemes, ligi kol valioji [nuo kanalo], tik mano trobikės nenuversk Pžrl. Rugius varo iš pelų, po to pelus suvaro į peludę Šts. Nei kam bereik – skabyti i varýti į nūšlavas Ms. Kam tu varai̇̃ tų malkų į tą pečių tiek daug: sudegysi stubą Jrb.
| prk.: Kam žmogus turi varýt mėšlus į kito širdį?! Vlkv.
ǁ daryti iškilusį, brinkinti: Ajerai drėgni ir jos (duonos) nevãro iš apačių, ji nekyla [kepant] Kpč. Nuog miltų vãro tešmenį DrskŽ.
ǁ LzŽ, Skr knisti, rausti, versti: Kurmis žemes vãro lauku Rsn. Kurmys vãro žemę viršun ir rausia Rod. Vãrė išvarė šernai bulbes Šil. Kurmis jei rudenį labai žemę vãro aukštyn, daro kaupus, tai rudenį didelio šalčio nenumatoma Upn.
ǁ virsti, griūti: Išsipūtė tas bokšto kampas, i vãrė su tais akmenim Sdr.
ǁ Aps nešti, stumti (apie vėją): Pečius (garvežys) varo dūmus, tuoj važiuosim Sem. Išves, būdavo, pro lubas kaminėlį, ir varo liepsną į pat šiaudus TS1902,4–5. Grūdai lekia toliau [vėtant], o pelus vėjas atgalio vãro Č. Sniegas, vėjo varomas, pridengė vaiką – tik iš po sniego skvernelis juodavo LzP. Mūs pirkios langas išmuštas, ir vãro vėjas vidun Smn. Šaltis, vėjas varo per plyšius – drugį gali gaut rš. Papūsk, vėjeli, varyk miglelę, pabudink vieversėlį A1884,335. Vei, kaip iš vakarų tamsių rūstaudami [vėjai] vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis, ir žiemos šalčius pas mus į Lietuvą vãro K.Donel. Ir Ponas varė saulėtekį (rytų vėjį) ing žemę tą visą dieną ir tą visą naktį bei ryto metą, atvedė saulėtekis žiogus BB2Moz10,13. Nesa jis (paukštis) sklando ir muša lengvojį orą, varo ir perdalija aną su savo lakiojamaisiais sparnais VlnE150.
^ Žmogus turia būt kaip auksas, o ne kaip šiaudas, vėjo šen ir ten vãromas Ktč.
| impers.: Žiemą pustymai – su sniegu vãro Plšk. Jeigu smarkiai par dieną vãro (šąla), gali vakare pyškėt par Nemuną Jrb. Da porą dienų teip varýs, viskas nugers Plšk. Jei taip varýs [temperatūrą] – iškepsma Krš.
ǁ gairinti: Burną man labai vãro vėjas Drsk.
| prk.: Idand daugiaus nebūtumbime veikėjais, kurie kaipo vilnys siūbuojas ir vedami (apačioje varomi) yra visokių vėjų mokslo Ch1PvE4,14.
ǁ pūsti: Kalvis su dumplėms vãro ugnį Smln. Arbaunios sparnai, kur vėją vãro Lz. Dumtuvės padaryta vėju varýt Rdš.
ǁ staigiai sviesti, mesti: Kap vãrė sniego gniūžte in langą, varge! Brb. Paimk akmenį ir varýk in varną Ndz.
| Varýk (papjovęs) gaidį į kruopus! Klm.
ǁ mušant kirsti, tvoti: Varýk gerai iš atkalės (iš kairės) Šll.
7. tr. DrskŽ, Žl, Dv su jėga smeigti, kalti: Varýk kuolą abierankiais, ba žemė kieta Zr. Tą virbą vãro vãro gilyn Vlk. Reikia suprast, kap cviekas varýt kanopon (kaustyti arklį) Dglš. Aguonos grūdais apdengt ir vienan grūdan penkis cviekus varýt (ps.) Pls. Uknolis sulinko ir vis da vãro Sdk. Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Dantus tašė iž ąžuolo, o tada vãrė in akėčių Šlčn. Kaip klynus vãro, tai teip spaudžia [tekinant aliejų], kad pradeda bėgt Alz. Tada nebekasė [pasiekę vandens gyslą], vãrė klynus, leidė bitonus Žb. Kai karalaitė kelsis, užsėsk in pečių ir varyk galvon kleinokus LTR(Ds). Terpu balkių dedam samanas, vãrom šypus Dgp. Bačkai lankus par galvą vãro Btg. Apkaustom stebules, tada vãrom stipinus stebulėn Šmn. Tuokart žmogus išsikirto kuo didžiausį kuolą ir pradėjo varyt meškai į pasturgalį, kad net plyšta MPs.
^ Kylis kylį vãro KII235, Žg, Plt. Kylys kylį, o šlėga – visus vãro Lkš. Klynas klyną vãro, o šlėga – visus Alv. Vinis vinį varo LTsV227(Jnš). Kūjis kūjį varo, o pleišis – visus LTR(Zp).
ǁ kišti, brukti: Ka variáu į stiklą pirštą Kv. Vãro par nosį tą gumą (guminę žarnelę), turi skrandis tę valytis Bsg. Kaip pajutus meška, kad pilvas prarėžtas, nesavu balsu subliovus … ir lendančias žarnas pirmutinėm kojom niaurodama ėmus vėl pilvan varýt BM68(Žb).
| Kam tu varai̇̃ (duodi per prievartą) karvei tus runkulius? Jrb.
ǁ euf. Alk apie lytinį aktą: Vãrė vãrė, kol jau galėjo, paskuo nebįgalia, nebįkerta į kerčią Pln. Anas vãro jau kaip geras vyras Ds.
ǁ braukti: Net ūkanotos uogos, o par pirštus varaũ Klt. Pirma an retų [šepečių] pertrauki [linus], o paskui jau an tankesnių varai̇̃, šukuoji Kpč. Su pirštų galais varaũ prie galvos, kad galėčiau paimt už pažiaunių (gaudo žuvį rankomis) Jrb. Sueis vyrai kaip ragai su medinėms klumbėms, iš klumbių sniegą varýs (krapštys) Pj.
| refl.: Minkštas dalgis viepas, kietas brėžant su vinia, vãros šnirpšdamas Šts.
8. tr. L, Rtr, DŽ, KŽ, PolŽ36, Šts, Kpr versti veikti, judėti, sukti, stumti (mechanizmus): Vanduo suka tuos visokius ratus ir vãro girnas Antš. Buvo didis malūnas, ans vãrė tris girnas Prk. Vandens malūnas vandeniu vãromas Rg. Atsivežė gerą turbiną, kur iš šono vãrė, suko vanduo Č. Nu ir pask atsirado arklinės [kuliamosios], su arkliu vãromos Krt. Buvo arkliais vãroma [linų mynimo] mašina – aplink vãro Slm. O kur didelė mašinikė arklinė, šešiais arkliais varýs Rt. Iš tolie parvežė cielinę mašiną, aštuoniais arkliais vãromą Kl. Vokyčių buvo tokios mašinos, su lenciūgais vãromos Kal. Tas y[ra] ratelio šniūras vãromasis Kin. Vienos [dumplės] buvo su vėju vãromos, su tekiniu tokiu Yl. Motorą vãro elektra Ker. Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus turi traukti Kel1853,139. Vãromasis diržas, skriemulys NdŽ. Elektros varomoji jėga VĮ. Vãromasis buomas Prk. Varantysis mechanizmas ŽŪŽ138. Velenas tegali būti tik varantysis ir varomasis KlK44,33. Kap jiej (vaikai) parvažiuoja, vãro ir vãro elektrą (labai eikvoja) Vlk.
ǁ daryti ką aplink, sukti: Smetoną pasišildai, i sviesto įsidedi, i varýk aple puodelį į ritinį (taip sukamas kastinys) Jdr. Vãro vãro (suka), – i pasidaro pilnas bliūdas [kastinio]: česnakų prideda, deda į pelenvietę Pgr.
9. tr. L, DŽ, NdŽ, Prng, Pc leisti, tirpdyti: Pavasario saulė greit sniegą vãro Slk. Jau saulelė šviečia, žiemos sniegą varo A.Strazd.
| impers.: Pradės varýt sniegą, balą padaris Klt. Lietum vãro sniegą Klt. Kiek buvo prisnigę, tai jau baigia sniegą varýt Ob. Matai, kaip šiemet vãro: ne sniegu, ne lietum, o saulyte ir ūkana Slk. Jau trečiokart jį (sniegą) vãro Švnč. Sniegą varýs su saule, nebūs nė kokio paleidimo Šts. Išnešė vanduo [užtvanką] sniegą vãrant, i neužsilaikė tas prūdas Vdk. Kai sniegą vãro, tada sula teka Gdr. Kap ne lietum vãro sniegą, tai, sako, per karves pieno nėra Plš. Kai sniegu sniegą vãro, tada gerai – smetonos daug (priet.) Slk. Būdavo, vãro sniegą, i žolė žaliuoja Dglš. Kada pavasarį šalin sniegą varo, tada Šešupė gili pasidaro LTR(Mrj). Nevãro sniego, turi kai akmeny Klt. Anais metais Nerį vãrė Gg.
| Tai jau žiemą vãro Mrj. Pasiuto kelią varýti, skubėkiam mišką vežti Ll.
10. stengtis sukelti kokią būklę ar būseną: Kaip anie vãrė tą baimę, taip tebvãro Krš. Yra tokių – vãro vãro tą paniką Graž. Rankom nieko nebepadirbu, teip vãro dieglius Kp. Rūkalas tus kosulį vãro Drsk. Negaliu pasakot – dūką (dusulį) vãro DrskŽ. Kad išgertau, tai ne tep varýtų dūką, tai dar pagiedotau Lz.
| Varýs ans vėl mandagumą anai (muš, kad būtų mandagi), ka eis sienoms Trk.
| refl. intr., tr.: Vien mažyn varáus: pradeda širdis salti nu menko darbo Nt. Ko dabar draskotės, ligos nesivarýkit Šmn.
ǁ stumti į kokią būklę ar būseną: Ale kad prie bado vãro: bulvės vandeny, rugiai kviečiai vandeny Snt. Jeigu jis (pirmininkas) taip varỹs prie bado žmonis, ilgai nebus Šln. Mažu prie bankroto varys čia mus [nederlius] Snt. Taigi žemės trupėjimas į skutgalius varo daugį į ubagystę A1884,361. Žmogų raskažystė vãro į vargą Kdn. Žirnienė košelė, taukų kruopelė ant sveikatą varo Brž. Suprantamas tai daiktas, jog trūkumas apšvaistos …, girtuoklystė – tai vis varo į nelaimę A1884,156. Susipraskim, kūmužėle, o ką mudvi darom, ar ne tiktai savo namus vis in skolą varom? LB132. Vãro tą motiną lig ašarų Trk. Mane tos moterys tik in piktumą vãro, niekus plepėdamos Mrj. Šitus [prastas] cukrus vãro in valgį: kuo toliau, tuo geriau noriu valgyt Lp.
11. intr. Sb, Grš, Jrb, KlvrŽ, Kl, Brs smarkiai, sunkiai dirbti, daryti: Mes tokie juodkupriai buvom, vãrėm tamsa nuo tamsos Sutk. Varýsi par dieną, prakaitas tekės Pj. Metų metais variáu variáu pry ūkininkų, oi dirbau! Jdr. Dirbom dirbom, vãrėm vãrėm, o pasenom, ar kas pagerbia? Graž. Kasdieną varái varái – gali pasprogti Bt. O mes liuobam varýsiam iki dešimtos Lnk. Jie sau dyki, o čia varýk išsižiojęs KzR. Atsikelsu, susitvarkysu, kad aš galėčiu varýti kiaurai Trš. Su žagrėm medinėm nereikia grąžytis, gali varýt ir varýt, tik perkeli Kvr. Ir vãrom, in kur vėjas pučia, in kur palinkę rugiai LKT359(Vvs). Pasaũliuo vãrėm (ravėjom) – pakaušiai užkaito Rdn. Penki šeši vyrai būs, varýs (kuls) teip, kad šakių kotai lūžinės Trk. Lig pietų keturiasdešimt vagų nukasėm, ot vãrėm! Krš. Ejau pri motriškų, kad pamokytų [austi], o paskiau iš savo galvos variáu, kol apjekau Gr. Aš knygas visokias skaičiau, variaũ Azr. Popiet atsigulė, tai kad vãrė, kad pūtė iki pusę šešių Snt.
^ Vãro kuprą pastatęs Snt.
| refl.: Šienautės mete su dalgiu visą mėnesį ir varýkias Kv.
ǁ tr. H176, NdŽ, DrskŽ, LTR(Mrk), Jnšk, Slm, Rk, Ds, LTR(Tvr), Msn, Žlb intensyviai arti, pjauti ir kt.: Plūgas vagą vãro, o su šituo (arklu) ardavo žemę Jdp. Vagą vãro – kai verčias vaga, tai rūksta Srj. Kap keturiuose kuliam, visi vienan pėdan duoda – ir vãro, ir vãro Vlk. Jautelius jungiau, vagužę variaũ, varsnų gale stovėjau JD116. Žagrę taisysiu, lauką varýsiu, da tėvelio klausysiu JD174. Naują žagrę kad padaro, tuomet gražiai vagą vãro Plv. Žagrelę variau, atgal žiūrėjau LTR(Brt). Arė bernas dirveles, kreivai varė vageles LTsI40. Aš regė[ja]u – nearta, niekur nei vagos nevarýta Lp. Barą kap užimam varýt, tai pjaunam ir giedam Vvs. Dirbant nepasakosi – reikia pradalgys su visais varýt Krn. Jau trečią pradalgį vãro Sdb. Vėžys pjovė šieną paupė[je], pradalgelę varydamas, labai greitai skubėdamas LTR(Krtn). Greit ravia: jau ketvirtą vagą vãro Sb. Kelis metus aš variaũ tuos linus – rankos vienų pūslių Snt. Nū tamsos lig tamsos variáu (ravėjau) pry ūkininkų End. A vieną vagą imsi, a dvi vagi, vis tiek su mentelėms [bulves] vãrėm Jdr. Po dvi vagi varýkiat Rdn. Patiesi ant žemės rugius ir varýsi spragilais Trg. Eilę vieną nuvarom, kitą vãrom (rugius kuldami) Skp. Padėk Dievas, mergele, rugių pjautie, varyt baro barelio! KrvD239. Te trys mergelės, trys lelijėlės, kai daržely rūtelės, linelius rovė, barelį varė, terpu savę kalbėjo LTR(Dkk).
^ Kaip močekėlė žodelį tarė, kaip aštria dalge pradalgį vãrė Žl.
ǁ tr. Kv smarkiai kasti, statyti, tiesti ir pan.: Ka tą plentą vãrė, kiek truko Krš. Sako, i nu Klaipėdos vãro tą estradą (autostradą) Vdk. Perniai par jum vãrė griovį, o par mum šiamet Alks. Kada vãrė didžiausį griovį, i žiotis užvarė Šd. Čia varai̇̃ – sausai duodas kast Č. Sienas varýtie ar iš plytų, ar iš medžio sunku Dgp. Ant akmenų dėtie plytos ir kaminas varýtie Dgp. Visą ar pusę stogo ažuėmė, teip ir vãro lig viršu Žb. Varai̇̃ varai̇̃ tokiais rėdais (stogą dengiant kūliais) ir daeini net in viršų Sn. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir vãro aukštyn [stogą] Vdn. Varýs i varýs vaikis toras Jdr.
12. intr. Vlkv, Bgt, Rs, Pnd smarkiai vykti (eiti, bėgti, lėkti ir kt.): Vãro namo mergiščia – kojos mušasi į subinę KzR. Pėkšti septynias mylias vãrėm Jd. Jau tik jūs nė nešnekykit, jau mudu turiva varýt sau Slv. Perėjau kiemą ir varaũ tiesiog Snt. Kaip įstojo į kelią, taip i vãrė ligi galo Lk. Aš su tais klumbokais bilkšt bilkšt – i varaũ Jrb. Teip vãrom, kiek įkabina tie arkliai Snt. Jeigu neturi arklių, tai pėkščias varýk Snt. Jau nejaunas, o kad vãro į kalną, tai vãro Jrb. Veiza, ka y[ra] vilko pėdos, toms pėdoms ans vãrė į mišką Gd. Aš par tokią aukštą torą paršokau i ka variáu an girės Šv. Kai jos terpu rugių inejo, tai ir vãrė priekin Srj. Aš da būčiu vãriusi, žinai, an tos Švėkšnos, kol brėkšti (temti) pradės Šv. Aš meškerę susivynioju ir varaũ į namus Ss. Prieš darganą bitės anksti vãro kai kulkos namo Snt. An dviračio pakariu duoną ir varaũ Ad. Kai pradėjau nuo Krosnos, tai variau ir variau, pakol net in čia atvariau Al. Ir y[ra] papentis saujė[je], i viskas, i varýk Plng. Kai sugrįžom iš Sibiro, da mūs čia nepriėmė – liepė varýt atgal Jrb. Tik gandras bei erelis už kits kito varė kai drūti, lėkė ir lėkė per debesis į padanges, kad vos primatyt galėjai BsPI167(Jrk).
| Kai kojos nevãro, tai jau reik kiurksot Vdk.
^ An visų keturių vãro Dbč.
| refl. Snt, Pžrl, Bsg, Srv, Č, Vvr: Reiks varýties ant numų Šv. Reiks jau namo varýtienais Ds. Varáus numie Lkv. Neparneša, nuje, tos lermos, ana tujau vãros lauku End. Reikia keltis iš čia ir dar tolyn varytis J.Jabl. O mes vãromos, eitam cielas vaiskas [Užgavėnių žydų] Ms.
| Ir varai̇̃ (plauki) ir išilgai Nevėžio, ir užtakės, kur yra (žvejojant) Kdn. Varaũsi [upe dreižučių gaudyti], o žmogus užmetė tinklą i sako: – Nesivarýk! Čia mums gali periškadą padaryt! LKT188(Pžrl).
ǁ refl. intr., tr. Dbč, Všv, Vž sekti: Avinas su dideliais ragais (baidyklė) vãrės paskuon i vãrės Vn. Žmogeliau, a tu nematai, kas tavi vãros?! Sd. Da pasiveizėjau, a nevãros [kas] iš paskos Plt. Anie muni vãros nu pat Klaipėdos Plt. Vãrėmos pėdoms ant Kartenos – į tą pusę buvo karvė nuvesta Pln. Pri kurio kiemo ateis – visi [puola] varýties tus [Užgavėnių] žydus Ms. Mes su tėvu dui varýtis vagis, bet kur tau pagausi Žž. Vãrės [chuliganai] iš paskos ir atėmė piningus Krš. Raitas tėvas per visą kaimą varėsi Steponą V.Bub. Ten yra upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė, ir, sako, ana muni vãrės, vãrės, vãrės lig pat numų Lpl.
| prk.: Toks rūkymas, kad nebežmoniškai: pakelis pakelį vãro Mžš. Duona duoną varo KrvP(Dsm). Bėda bėdą varo Rod. Vagis vagį varo N, TŽV622. Toks tokį vãro, gaidys gaidį iš mėšlyno, taigi, vaikali Krš.
ǁ tr. prk. lydėti, sekti (akimis): Kad eini, vãro akims [vaikas], kol tik išeini Krš.
| refl. tr.: Varáus vištą akimis: veizu, kur tūps dėti kiaušio Šts.
13. tr. BŽ114, NdŽ, DŽ1, Šil, Ig, Al, Kdn, Žmt, Kvr, Šmn, Ppl, Skrb, Gdž, Užv, Lk leisti gyvenimo metus, gyvuoti: Žąsis ganiau septynių metų, ar jau buvau septynių, ar da septintus tebevariaũ Sb. Ka ten buvau, variaũ dvidešimtus metus Jnš. Ans jau penktą dešimtį vãro Kv. Jau baigiu varyti šeštą dešimtį A.Baran. Septyniasdešimts septintus varau Msn. Aš sena, jau aštuntą dešimtį varaũ Ūd. Aštuoniosdešimts trečius varaũ, sena sena Azr. Pasenėjau, gana jau, aštuoniosdešim ketvirtus varaũ Svn. Aštuntą dešimtį baigiu varýt Vb. Dãba pakušu, o jau aštuntą varáu LKKIV142(Ms). Jau senelis, jau gal devintą dešimtį vãrė Lnkv. Kas pagydys senystą, jei žmogus devintą dešimtį varai̇̃ Dg. Jau dešimtą dešimtį abudu vãro Dg. Vãro šimtą metų – tokis senis! Drsk. Ana jauna, aš šimtelį varaũ Blnk. Ar senas esi? – Jau dešimtos dešimties ketvirtus varau Prn. Paskutinius metus šimto vãrė PnmR. Mūsų senelis jau antrą šimtą metų vãro Sml. Trečią karvės amžių varo LTR(Srv).
| refl.: Jie jau abu prie aštuntos dešimties varosi rš. Jis padlug to ir vãros (gyvensiąs 96 m., nes ir jo tėvas miręs tų metų) Lp.
14. refl. Skrd, Šauk, Ll, Up, Kv, Eig tvarkytis, verstis, organizuotis: Lygiai vãromės per gyvenimą, visą laiką darbais apsikrovę KzR. Vãromos iš tos pensijos Grd. Taip tik vãrės, alga maža Krš. Vãros skoloms: vienas atiduoda, iš kitų skolijas Rdn. Dar vãrės, kaip su sūnumi paliko gyventi Rdn. Mūsasis pirmininkas gerai vãros – skolos [kolchozas] kaip jei netura Krš. O! Jisai vãrėse gerai! Jrb. Talkums vãros ūkės – tušti kaimai Krš. Sakarinu variáus mieste par karą, cukraus nebuvo Varn. Kitur gausu pusrytį, kitur – pietus, kitur – večerę, o teip i variáus Vž. Arbatnamio gaspadorius gerai varos TS1901,4–5. Miesčionai gudrystums vãros, ne iš darbo Krš. Žmonys priprato su kyšiukais varýties, žino, ka reik daba kišti Pln. Šimtelį gauna, vos ne vos badais vãros Krš.
| Sergi, tu neilgai varýsiesi KzR.
^ Katrie vãrosi bagotyn, tų ir dera Rdm.
ǁ mokytis: Ne mokslai galvo[je] – trejeteliais vãros Krš. Visą laiką ketvertais i penketais vãrės Varn. Siunta, vãga, su mokslais [jaunimas] sunkiai vãros Štk.
15. refl. siekti, trokšti, geisti: Kap seniau, tai visi baisiai vãrėsi anta žemės DrskŽ. In tos žemės nelabai kas vãrosi (neskuba pradėti ūkininkauti) Sn. Kadais vãrėsi an tų didelių ūkių Všt. Jis vãrosi an tų namų Lp. Dėdienė vis vãros karvės pirkt Vlk. Aš nesivarau, kad paimtų visą leidinį J.Šliūp.
16. intr., tr. Sn, Dg, Všt, Kt, Snt, Vrt, Ar, Pc, Tr, Tj, Dgl, Krns, Slm, Skrb, Kl, Trkn daug, smarkiai kalbėti, pasakoti: Kalbnių žmonių yra, kap užsukti vãro DrskŽ. Liežuvį iškėlęs varaũ ir varaũ Lp. Porą dienų galiu iš lydžio (be pertraukos) varýti, tik spėk rašyti Prk. Vãro i vãro par dieną – pradėm galva skausta NmŽ. Braukė rodą par naktį – vãrė i vãrė End. Vãrė vãrė dvi škrabės visu keliu [autobuse] Krš. Ana sukus apsukus tą pačią vãro Klt. Varýk varýk tą giesmelę, matai – įdomu Lb. Kad jis tamstai varýs, šnekės – užjudink tik Krtv. Galo malūnuo nebė[ra], tik varáu i varáu (juok.) Trk. Visi vokiškai vãrėm Tlž. Anie pri svetimo taiso [kalbą], o numie vãro žemaitiškai Krš. Aracijas varýs [per vestuves], neįleis [piršlio] į trobą Grd. Moka tas meliodijas (įmantrias kalbas) varýti be galo Užv. Gyvą ėda, į žemę kišdami, prakalbas vãro Pvn. Tais pasakas vãro Ėr. Tą patį i tą patį radija vãro Krš. Vãro kap iš rago Gs. Ai, ka šnekas vyrai, vãro kaip iš rašto Krš.
| Varai̇̃ skaičių ką naididesnį Pst.
| Dar nepasėjo, anie vãro (girias) tiek i tiek prikulsią Krš.
ǁ tr. atmintinai kalbėti (ppr. maldas): Aš tik sveikamarijas, tik sveikamarijas varáu Trk. Nemokėjau skaityt maldaknygės, tik ražančių varýt mokėjau PnmŽ. Aš tai tada variaũ ražančių Slm.
| refl. tr. Kltn: Nemiegtu naktimis: rožančių varáus Varn.
ǁ intr. Snt, Ar, Šln, Ktk blogai, piktai šnekėti, apkalbėti, šmeižti: Kai pradėjai varýt, net man nemalonu Jsv. O jyji tiek vãro, tiek vãro, ka negali klausyt Vlkv. Kiek ana keikė, kiek vãrė an mūsų Grd. Pradeda an kito varýti, baisu! Krš. Petras varýdavo prieš tėvą, i baigta Jrb. Girdžiu, kad vãro, kad vãro ana in manęs Dbk. Ūžė vãrė an to vyrelio Rdn. Ką tę vãrėt an manęs, ka tep sapnavau KzR. Kap išgėręs, tai jis vãro visap Mrc. Dėl munęs ana galia varýt, kiek nora – mun nė šiltà, nė šaltà Jdr. Padirbėtum Cibiro miškūse, keiktum, varỹtum an balšavizmo Krš.
| Ta muno Julelė vãro ir vãro – keikūnė Krš.
| refl. Lkš, Mrc, Nč: Vaikšto pečius surėmusios, apsisukusios vãrosi viena ant kitos KzR. Vãrės vãrės žmonės su kareiviais Db.
| Jei mes ant jo varýsimės (kaltinsime) – tai kas bus geriau? Klvr.
ǁ giedoti, dainuoti: Anos (lakštingalos) vãro punktais – i visokių balsų randa Yl. Visokiais balsais: vienas drūtai, kitas laibai vãro Ėr. Rėkia – vãro iš visos gerklės Gs. Vãrai kitą punktą [dainos] Ad. Tatai ans po pirmo varýs, o mes čia tie tarsma Kl. Vieną punktą su zūbais, antrą su trūbais punktą varái par pagrabus Žr. Iš galo galan dainas vis vãrėm Dsm. Tie baudžiauninkai pradėjo vėl savo dainą varyt apie savo vargus LTsIV208. I tą pačią [dainą] varąs ir varąs nuo ryto ikipiet LTR(Pnm). Varo vienaip, kai Martyšius polką LTR(Vdk).
| Palaiminę, visi išsiverčia laukon ant atšlaimą arba kiemą, kur jaunoji savo varo (rauda) S.Dauk.
17. tr., intr. Trk godžiai, be saiko ėsti, kimšti: Paršai žoles prisispirdami vãro LKKXV308(Jrb). O šieną karvė, aure, kamuoliais vãro Mžš. Tik vãro [karvė] lapus burokų iš eilės Vb. Karvė vãro kap mintuvais Pls. Gyvi daiktai varo savo maistą per nasrus į pilvą TS1901,2–3.
ǁ Trk, Vvr godžiai valgyti: Tas mūso vaikas ir vãro tą sviestą paviršiuo[je] Šts. Teip ana valgo, teip vãro į vidų Dov. Ką padėjai jam ant stalo, jisai viską lygiai varo LTR(Ūd).
| Varýk (kimšk) pilvą pilną a šiaudais, a vilnom (juok.) Žml.
^ Vãro kaip par arbą Krž.
ǁ Snt, Vkš smarkiai gerti, girtauti: O daba vãro lig aušros, daba didliai durni laikai Kl. Vãro, kol to rublelio tura End. Susirenka, tai vãro vãro kai veršiai Jrb. Tas seniokas ir varýdavo – dienos šviesos nematė PnmR.
18. tr., intr. leisti per ką nors, siekiant išvalyti, pakeisti kokybę: Su pelais paliko [grūdai], po tam par arbas tas varýdavo Kv. Kad mašinuote liuob mašinuos, tad liuob par kretilą varýs Krt. Ir sietus tau sudės [į kuliamąją], kad taip skirtų grūdus, jog nebereikia nė sėklai varyti per arpą M.Katil. Vieno[je] pusė[je] vieneip par nintis varýsiam [siūlus], i pasuksiam antreip (kai ausdavo lamstytį) Bdr. Varýk varýk sausainius par mašinką PnmR. Tą pieną varỹs nevarỹs [per separatorių] Snt. Vãro pieną visi susiedai par mum Lel. Varýtą pieną kiaulėm peni Ds.
^ Aš ir vandenį greit varau, aš ir miltus valau, iš liepos aš dirbtas, mano vardas? (rėtis) Sim.
| refl.: Jau gal nieko nebėr, kad nebesivãro [tešla] PnmR.
ǁ spausti siekiant pakeisti kokybę: Pilia maišan [sugrūstas sėmenis], spaudžia, vãro visokiais klynais Č.
19. tr. LB93(Vlkš), L, Rtr, BŽ81,97, DŽ, KŽ, Žrm, Prn, Gs, Upn, Št, Mžš, Žl, Ds, Žb, Slm, Krč, Pc, Vkš, Trk gaminti ką nors garinant, spaudžiant: Čia ir pravaras buvo, varýdavo arielką LKT321(Dbk). Išmokino itą arielką varýt Rod. Degtinę seniau varýdavo iš bulbių Pv. Iš kviečių grūdo varysim arielką LB146(Vlkš). Ažu lenkų (lenkų laikais) arielką vãrė GrvT127. Po vainai pradėjo arielką varýtie paties Brsl. Iš rugių po karo vãrė [degtinę] Pls. Po kari labai vãrė samagoną DrskŽ. Daug vãro arielkos ir dabar Dglš. Ar budelis tave apstojo arielką varyti?! Žem. Velnias sėdi ir vãro arielką (ps.) Aps. Ant galo – nulipino didelę molinę bonę ir išmokino [velnias] žmogų puode arielką varyt BsMtI35. Orielkele tu grynoji, par tris trūbus varytoji D105. Alutį daro, brangvynėlį vãro: o dar mano tėvužėlis dideliai nespėja JV171. Nei degtinės nevãrom, nei nieko Btrm. Vãrėm aliejų iš kanapių, iš sėmenų Pls. Saldę darėm, aliejų vãrėm iš sėmenų gavėnioj Rod. Tai po namus vãrė aliejus Pb. Aliejų varýtie labai indomu: sugrūdam, par girnas neina sėmenai Vdn. Kadais degutą te varýdavo Trgn. Razkuria ugnį ir vãro degutą LzŽ. Jiej kito nieko nedarė, tik smalingus kelmus rovė ir ponui smalą varė Kpč. Muilą vãrė iš akmenio tokio balto Klt. Dumbauckas seniukas vapną (kalkes) varýdavo Šd. Žmogelis nusipirko buteliuką, pradėjo gydykles varyt iš visokių žolių LMD(Sml).
| refl. tr.: Pirkt negovęs kitas [degtinės] pats vãrosi Drsk. Aliejų patys vãrėmės, geras buvo Drsk.
20. tr. DŽ, Skr, Kvr greitai nokinti, brandinti: Tokios kaitros rugius vãro Šts. Tokios pagados kviečius ir vasarojų vãro Rm.
ǁ smarkiai auginti (ūglius): Sodo medžiai varo gerus metūgius Db. Putinas žiedus vãro, ale geltoni, lapai apkrito Vlk. Kelmas atželia, vãro atžalų̃ KI150. Prigijo tas fikusas ir ėmė lapus varýt Jrb. Varė [medelis] šakeles, silkų lapelius, sidabro burbulelius LTR(Krtv).
ǁ intr. smarkiai augti: Žiūrėk, kopūstai kaip vãro Snt. Žiūrėk, kap ta mažoji į aukštį vãro Vlkv.
ǁ leisti (spiečių): Bitės spiečių vãro Grž. Katros bitės vãrė spiečius, nedavė medaus Rm.
ǁ perėti: Kregždė jau antrus vaikus vãro Ūd.
ǁ juok. vieną po kito įsitaisyti (vaikų): O meistras: vaikus vãro vieną po kito – penktą! Rdn.
| refl. tr.: Dar̃ jau vaikų nesvãro žmones tiek daug kap anksčiau Dg.
21. tr. Š, DŽ1, KŽ, Ktč, Slv, Gs, Žln, Lp, Sml, Pnd, Vkš, Kl, Lkv, Rs atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę): Žmonės vienodi, o gyvenimą vãro nevienodą Ėr. Pats visą riktą varė, ne pati Šts. Vokyčiai savo tvarką vãrė Krž. Čia kaip i seniau, komunistai savo valia viską vãro (tvarko) Krš. Šeimininkystą motyna vãrė i vãro Grd. Motyna savo komandą vãro, nepaduoda samčio Krš. Aš tai visą gaspadinystą variáu Skdv. Čia jisai savo darbą yra dyvnai varęs Ns1857,6. Daugumas šitų vabalėlių savo darbą ant ropučių dirvos pradėjęs varyti Kel1877,30. Variau darbą viena pati savo prasimanymu ir savo atsakomybe Pt. Kiti varo pieno ūkį ir verčiasi pienu A1884,299. Nė važiuotas arkliais tiek neuždirbsi, kiek kontrabandas varýdamas Lnk. Tokia begėdystė dabar prie mūsų varoma Kel1863,82. Ir atpuolė nuo šventojo derėjimo [keli iš žmonių], ir elgės kaip pagonai ir visaip pasileido visokią gėdą ir neviežlybumą varyti Bb1Mak1,16. Šią trečią naktį atlekia vėl tas paukštis i pradėjo varýti tą pačią melodiją BM275(Šlv). Sūnus daba statybą vãro Štk. Kap te meliraciją vãrė, vanduoj nuej[o] Drsk. Jie linų prekybą varo, linų prekyba verčiasi J.Jabl. Visi tie, kurie neturi reikalo apleisti savo kraštą … ir jei turi piningų, tegul ima namiej varyti ar amatą, ar prekystę A1885,24. Mano tėvas varė nemažą prekybą kvepalais ir šilkais J.Balč. Mandri – vãro biznį tiesiai su Maskuva Rdn. Prie Smetonai žydai špekuliaciją visur vãrė Pjv. Ir anas dabar trankos Klaipėdon – visokią špikuliaciją vãro Vdn. Rods visa Lietuva pakilo biznes varýti – būdelė kas kerčia visur Rdn. Jis su pačiu velniu varýtų gešeftą, jei tik žinotų, kad ką pelnys Sml. Ji su juo (vedusiu žmogum) vãrė gešeftą Kdn. Ji kalba, kaip muziką vãro Lkš. Viską prageria, vãro an pragėrimą Sdb. I pradėjau tuos metus varýt (tarnauti) Dj. Gerai varydamas [kareivis] slūžbą, gavo vyriausybę, toliau didesnę, toliau da didesnę LB224. Kurie paslydę buvo, iš varžytinių vãrė Vb. Reikia varýt prova Lp. Juozapas, kaip gerai išmanąs, varys bylą, o Baltaragis prisidės prie kašto Žem. Norėjau, ka varýtų mokslą Ppr. Reikėjo visas tas mokslas varyti vienu kartu LTII321(J.Jabl).
| Nunešiau kilogramą sviesto i sakau, ka noriu antrą i trečią [skyrių] varýt kartu Btg. O jau buvo laikas, kai aš vienais penketais variau V.Bub. Po kelintą kursą vãrot? Dg. Nora poni būti, o nėr iš ko tų ponystų varýti Krš. Kaip motyna išmokė, taip vãro tą kalbą Pvn. Jos tik pletkus tę savo vãro, o dirbt nenoria Smln. Tuščią kalbą vãro – negaliu klausytis Jrb. Kokias kerštvas vãrė, kando, kaip šuon pasalkanda Pvn. Ar šiaip, ar teip niekam neverta klastą varytie Tat. Reikalavo atšaukimo, tai šiaip, tai taip protestą varė V.Kudir.
ǁ tr., intr. tęsti kokį veiksmą, darbą: Nu keturiolekos metų kaip pradėjau i tebvaráu dar giedoti Žr. Kaip pradėjo telkšti, ir varo ištisai antrą nedėlę Vvr. Pasakyk, kas toliau varys mano darbą, jei tu vien tik savo siela rūpinsiesi, o ne visu mūsų kraštu? V.Krėv. Karaliūnas Jonas, nieko blogo nemislydamas, varė savo darbą karališką kaip pirmiaus MPs. Vieni varo urėdystę, kiti gi gyvena be jokių darbų, turėdami gana piningų A1884,176. Rūpinkias, kad savo amatą arba remeslą vėl veikiai varyti galėtumi S.Dauk. Kova pradėta ir ji bus varoma iki galo sp. Tasai karionę nu tėvo pradėtą drąsiai varė S.Stan. Toliau mokslas buvo varomas Mš. Ar seną paprotį varai? Šlavinėtis! Čia to nereikia Žem. Lošikai … sėsdavo prie kortų ir varydavo visą parą be miego TS1902,6. Vaikus pripūtė arabo, i vãro savo (neklauso tėvų) Krš. Jauni viską vãro pagul mados, neatsispira Rdn. Varo savo rėžtą Tat. Jau senai tą verkę (darbą) varei R186. Argi dabar turėčiau dar šelmystę varýti? K.Donel. Matyt, daugumai mūs labai smagu, tinginį varant, pelyti lukšte sugedusio kiaušinio V.Kudir. Kaip gyvas nelabas yra, toks ir po smerčio savo nelabumą turi varyti DS116(Šmk).
^ Visus darbus varo kap iš pypkės Pv. Visus amatus vãro i visus badus kenta Jdr. Šimtą amatų varýsi, kad nereiktų bado pamatyti KlK9,77(Jdr). Daug darbų varysi – liksi be naudos KrvP(Šk).
| refl.: Ištrinksi ištrinksi [avį], tujau kitą įsikelsi į vaną – nu taip i varýsys Žlb.
22. tr. kaupti (pinigus, turtą), taupyti: Tik plėšė, vãrė į savo kešenę viską Erž. Aš į butelį nevaraũ pinigų Škt. Ka taip būtumiam vãriusios, a būtumiam turėjusios [turto]? Užv. Varyk rublį ant rublio, dėk kapeiką prie kapeikos P.Cvir. Ir pats pavalgo, ir vãro šėpè Brž.
◊ an juõko (juokùs) varýti pašiepti, tyčiotis: Jau senovės daiktus an juõko vãrė LKT115(Stl). Juokùs vãro iš seno visur – toks neužkentimas! Krš.
ant niekų̃ (ant nė̃ko, į niekùs, į nėkùs) varýti
1. netinkamai vartojant gadinti, naikinti: Nesuvartojam visų produktų, ant niekų̃ vãrom KlK12,69(Grd).
2. leisti veltui: Kad nevarỹtum dieną an nė̃ko, užduoda gaspadinė dvi špūli priverpti Trš.
3. paikinti: Pataikauja, vãro vaikus į nėkùs Krš.

čióringes varýti niekus kalbėti, plepėti: Eik namo čióringių nevãręs Vlkv.
nevarýk Diẽvo į mẽdį (mediñ; medžiañ Tršk, mẽdžiuosa Kp, Lp, į mi̇̀šką) geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Nevarýk Diẽvą į mẽdį su botagu, bo neišprašysi i su pyragu Rs. Nevarýk Diẽvo mẽdin ažu itokią duoną, ba gal ir itokios neturėsi Arm. Gera būklė – Diẽvo nereikia mediñ varýtie Grv. Nevarýk Diẽvo mẽdin Msn. Vãro žmonys Diẽvą į mẽdį, zyza zyza be vieno galo Rdn. Nevaryk Dievo į mišką LTR.
dumblù varýti labai plūstis, keiktis: Prisisprogęs keika, dumblù vãro Krš.
dzerkõčių varýti Vlk toks vaikų žaidimas su kepurėmis.
gãlą su galù varýti šiaip taip verstis: Ką vaikų netura, gãlą su galù vãro Yl.
[gyvą] į grãbą (į kapùs, kapañ, kapúosen) varýti artinti mirtį, marinti: Senatvia vãro jau į grãbą Slnt. Kad anie savi patys vãro į kapùs Skdv. Gyvą kapan varo, o mirė – padangėsna kelia (dz.) TŽIII384. Žmogaus darbas kapañ nevãro, ale maistas Ut. Vãro gyvą kapúosen Dglš.
į gálvą (galvõn, iš galvõs Kp) varỹti svaiginti: Kad padarė alų, net man galvon varo LTR(Kp).
į kul̃ną (kulnañ) varýti versti, spirti dar greičiau ką daryti, prigriebti: Jau jūs (dvi grėbėjos) mane kulnañ varýsit Rdm.
į rãgą varýti stumti į keblią padėtį: Vokytis varo žmonis į ragą: už rugių centnerį vienus klumpius begal nupirkti Šts. Kainos baugino pirkėjus ir visus varė į ragą rš.
į šóną (šónan) varýti svaiginti: Išgėriau stiklelį, o jau vãro mane šónan Lzd.
iš kẽlio varýti paikinti, lepinti: Tėvų kalčia: piningais apsivertę, vaikus varýtinos vãro iš kẽlio Krš.
iš kū́no varýti liesinti: Arielka vãro iš kū́no, sumenko Krš.
iš prõto varýti daryti pakvaišusį: Toks skausmas begalinis – iš prõto žmogų vãro Yl. Užsimanė mašinos, tai tėvus iš prõto vãro Msn. Tokie garbanoti su gitarom mergas varýte iš prõto vãro Rd.
iš pùpų (iš kanãpių Jnšk) nevãromas (nevarýk Žl, nevarýsi, nevarýtinas; Kos152, nevarýtas Brž, nevarýtų) DŽ, NdŽ, Aln, Lnkv, Dov, Jdr atstumiantis, negražus, prastai apsirengęs, apsileidęs; niekam tikęs: Iš pupų nevarytinas D.Pošk, I. Koks toks vyresnis, noris ir iš pupų nevaromas S.Dauk. Kas par ponas, kad iš pupų nevaromas NžR, Gdž. Koks buvo juodas, rauplėtas, iš pupų nevaromas; niekas neklausė patikimo Žem. Bjauri merga, iš pùpų nevãroma KlK6,60(Krš). Negraži merga – iš pùpų nevarýtum Dglš. Ale buvo iš pùpų nevarýtas, o dabar kad išpruso Slm. Iš pùpų nevarỹtum, o pinigų nori JT435. Bet augumo ir pasiliko iš pupų nevaromas M.Katil. Kitas vaikis, veizėk, rods iš pùpų nevãromas, o pri mergų moka apsisukti Krš. ×
iš svi̇́eto varýti artinti mirtį, marinti: Dideliai palengvu muni vãro, dideliai palengvu vãro iš svi̇́eto End.
iš véido varýti teikti gražumo, pritikti: Nauja skarelė mergaitę, nauja kepurė vaikesą iš véido vãro Stč.
kai̇̃p (lýg Dkš) per árbą varýti dažnai keisti: Ana vaikius vãro kaip per árbą – renkas labai Krš. Ką tas mergininkas: vãro mergas kaip par árbą Krš.
kiaũlę (kiaulès) [į dvãrą] (kruõposan) varýti Grz, Ms žaisti tokį liaudies sportinį žaidimą: Tie vieni kiaũlę varýs į dvãrą, o tie neįleis, nu ir anie ten tatai žais, duosias Nv. Kada tai per dieną kiaules kruoposan varom LTR(Grv). Kiaulę dvarañ varýdavo Dg. Kiaulę bevarydami, ir kaktas prasimuša Krkl. ×
kurmánkas varýti lakstytis (apie kates): Katės kurmánkas vãro Trgn.
ne iš kanãpių varýtas šaunus, smarkus: Ir pats jaunikis ne iš kanapių varytas Alz.
ni̇̀kį varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Ni̇̀kį vãro: tylia, į muni baltums žiūra Krš.
óžį (óžius Mrj) varýti
1. užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Savo óžį vãro, ir gana – tai padūkęs Jrb. Pri vyro šalies tokį óžį savo vãro – susisuko Krš.
2. pykti: Varáu óžį ant tėvų Varn.

óžį (ožẽlį, ožiukùs) [į mi̇̀šką, į rãvą] varýti stengtis palaužti užsispyrimą: Ožį varė [vaikui] su diržu – savo giesta, i tiek Krž. Varysiu tavo ožiukus su diržu į ravą LTR(Lbv). Ne kartą motyna, ėmusi rykštę, čaižė per basą ir varė oželį į mišką, bet Marelė perplakta dar didžiau kriokė M.Valanč.
pãkalą varýti lenktyniauti: Vienas kitam pãkalą vãro, stengias užlįst už akių Jnšk.
pasiuti̇̀mą varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Da ji viską valioja, tik pasiuti̇̀mą vãro Nm. Tėvas pasiuti̇̀mą vãro visą nedėlią, neina valgyt Jrb. Ką čia varai̇̃ pasiuti̇̀mą, nieko tu nepabaidysi! KzR.
per danti̇̀s varýti spjauti: Nebvalgo [vaikas], vãro par danti̇̀s Rdn. Soti, vãro per danti̇̀s KlK12,77(Rdn).
per gálvą varýti stengtis prisiminti: Par gálvą varáu varáu, su kum buvau apsivilkęs – i susekiau Krš.
per gérklę varýti gerti: Jonė – negerai ji daro: arielką par gerklę vãro JV20.
per žemès varýti labai peikti, plūsti: Par žemès vãro savo vaiką Klt. ×
per šereñgę varýti iš eilės apžiūrėti, apšnekėti: Dabar visos mergaitės ir moterys akimis ją per šerengę varo nuo kojų iki galvos, stebisi Žem.
prie grãbo (prie mirtiẽs) varýti(s) artinti(s) mirtį, marinti(s): Pati varáus pry grãbo Kv. Jam duoda vis daugiau tų vaistų – prie mirtiẽs vãro Jrb.
prieš pláuką nevarýti elgtis, kalbėti atsargiai su kuo nepalankiai nusiteikusiu: Eržvilkiškį pryš pláuką nevarýk, tik po plauku – pažinęs galėsi į antį įsidėt Erž.
sàvo (sáu, sãvąją Sdk, savą́sias; I.Simon) varýti KlK42,65(K.Būg) daryti savaip, priešgyniauti: Išvirkščiai viską daro, sàvo vãro Krš. Vaikai nepasiduoda, sàvo vãro Rdn. Aš sàvo varaũ, kap man neša protas Sn. Tėvui sakyk nesakyk, o jis vis tiek sàvo vãro, i gana Jrb. Didis mažas sàvo vãro Krš. Nors tu jį gyvą sukapok – anas sãvąją vãro, ir baigta Ktk. Vis tiek jis sàvo vãro – visus valdo Skp. Jie žėdnas sáu vãro – tai negyvęs Gs.
su dumblai̇̃s varýti labai plūsti: Pakilo barties, su dumblai̇̃s vãro Krš. ×
šinõlį varýti panagė́sna kelti skausmą, skaudinti: Lauk ko geresnio, kad radnas vaikas vãro tau šinõlį panagė́sna Arm.
šuñs (šuniẽs) nevãro (nevarýtum) sakoma apie prastą orą: Lauke tokià – geras gaspadorius i šunies lauko[n] nevãro Krš. Eina par laukus vakaruškų ieškot – šuniẽs nevarýtum tokiam ore Pc. Na ir orelis: geras šeiminykas ir šuñs laukan nevarýtų Rgv.
šuñs karnomi̇̀s varýti peikti, išjuokti: Anas [parduodamą] karvę šunio karnõm vãro Trgn.
varýk árklius [į ganỹklą] išeik, pasišalink: Greičiau varýk árklius iš čia Msn. Varýk árklius į ganỹklą Kbr.
vélnius (vélnią) varýti
1. Trk blogai elgtis, bartis, rėkauti: Tos bobelės sodo[je] vélnius ir varýdavo Vn. Jei vienas bars, kitas užstos – [vaikai] dar didesnį vélnią varýs Rdn.
2. juoktis, šaipytis: Anoms deda kartas, anos vélnią vãro Vgr.
1 antvarýti (ž.) tr.
1. refl. gamtos stichijų jėga būti užneštam, užstumtam, užplaukti (ant seklumos): Nė sergėte nepasisergėjome, kaipo eldija antsivarė ant seklos I.
2. pučiant atnešti, atpūsti (apie vėją): Debesis, žaibus ir lytus antvaro brš.
3. su jėga įkišti, įkalti: Klėbinio dalgio gal antvaryti koją [kalvėj įkaitinus] – būs šunkojis Tl. Dalgiuo koją galiama antvaryti, pasukti, kad būtų užknabesnė Tl.
4. daugiau duoti, pridėti: Antvãrė penkioleka litų, ir paliko karvė ponuo Dr. Da antvãrė mun pensijos, ta dabar gaunu dvidešimti keturius į mėnesį Lk.
ǁ refl. tr. daugiau gauti (pelno): Iš kruopų pardavinėjimo pelno neantsivaráu Lk.
1 apvarýti tr.
1. N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 varant, genant priversti apeiti ar apibėgti aplink: Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Apvarýk gyvuolius aplinkuo pelkę, t. y. nevaryk stačiai J. Gyvulius apvãrė aplinkun DrskŽ. Ar devyni kartai apvarýt apie tą beržą, kad greičiau būt žiema Ppl.
| Porį trejetą kartų apvaraũ arklius [ardamas] pasmarkiai, kad sušiltų, o pats emu rašyt Ob.
| refl. tr. Š, KŽ, Ds.
2. apeiti aplink: Ji po miestą apvãro kelis ratus Jrb.
3. LL129 kiek išvyti, išginti: Vakar apvãrėm muses [iš kambario] Ėr.
4. perduodant nusiųsti aplink: Paskiau apvariusys keletą kartų pakarčiui ragą, ėmė pasakoti kares ir žygius, garbindamys kantrybę ir drąsybę savo bočių prabočių S.Dauk.
5. refl. tr. apkalti aplink: Ka sėminis džiauni, tus ardus apsivarái potankiai Kl.
ǁ tr. kalant apmauti: Bačka lankais apvaryta Ds.
| refl. tr. prk.: Rykiat rykiat, pilvus lankais apsivarykiat LTR(Trg).
6. Srv, Ėr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. suarti, suakėti); aparti aplink: Ir viena vaga gali apvarýt visą lauką Kp. Apvarýk ir tu nors vieną vagą aplink Ds. Jau užkabinsi tris arklius i drapaką, varysi, ta moment apvarýsi Kv. Apvariau aš vagytėlę ir pagrasiau mergužėlei, kad nevėlint[ų] pusrytėlio LTR(Užp). Kiek aparsi per dieną, iš galų apvaryk po vagą LTR(Auk). O kaip galus jis apvaro, tuomet daug gero padaro Plv.
| refl. tr., intr. Skdt: Vagą apsvãrė ir guli Aln. Aš aplink apsvariaũ rozą ir neažkabinau arklu jokio gabalo žemės (mokydamasis arti) LKT327(Sug). Iše[jo], apsvarė gal po penketui vagų: neina arkliai, stoja Ml. Dar apsivãrom po vienai vagai, tai eisim pietų valgyt Ml.
ǁ apvagoti: Bulbės reikia apvarýt, nevarinėtos DrskŽ. Apvãro traktorius greitai, o rankomi diena naktis Drsk. Bulbes pasodinom, apvãrėm, ir prilijo LzŽ. Pirma apravėk, paskui apvarýsi LKKXVIII162(Zt). Iš valios einant, tai gražiau apvaris [bulves] Db. Senis bulves apvari̇̀s ir pareis Dv.
ǁ Kv apkasti: Grovys buvo apvarýtas apsukuo Krš. Kai [Jurgis] aplink akmenį apvaro griovelį, pakelia galvą V.Bub.
7. nuplėšti, nulupti: Kap perūnas šovė, tai apvãrė visas šakas ir žieves Dv.
ǁ lukštus nuplėšti, aptrinti (malant): Melnyčioj apvãro kviečius an tarkų LzŽ.
ǁ lukštus nuplėšiant, aptrinant pagaminti: Apvariaũ drobnai kruopų Zt. Apvarýtos kruopos daug gardesnės Rod.
ǁ intr., tr. (ppr. aplink) apkirpti: Apvãro į ritinį – toks ano kirpimas Rdn. Žiūrėkit, kaip tie plaukai apvarýti trumpai Snt.
8. dedant, tvirtinant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką aplink ar ištisai: Visą stogo šoną dengėjai apvãro viena diena Drsk. Aplink vainiką vieną apvarái – [namo] kampus rišdavom Krž. O kai puošdavo bričką, rūtom apvarýdavo (apipindavo) jąją visą Graž. Sodas apvarýtas (aptvertas) štankietais Alv.
ǁ apsiūti: Su mašina tos kilpikės apvarýtos Krš.
ǁ apmegzti: Porą kartų [kojinę] apvarýsu i tada laidysu Krš.
9. gausiai apibarstyti: Iš vakaro įmaišysi, miltais apvarýsi tą įmaišalą Sd. Apvarýta tų plaukų visa prausykla ir ant žemės Kbr.
ǁ refl. tr. gausiai apsidėti, apsikrauti, apsitepti: Apsivãro kaip su moliu duoną, rodos, ka kažkiek to sviesto būtum Vvr.
ǁ dedantis sluoksniui aptraukti paviršių: Mašina (krosnis) baisiai rūksta, puodus apvãro Skr.
10. Srv euf. šalinant iš organizmo apteršti: Sueit daugelis ir kampus apvarýt DrskŽ. Išėjo ir tiesiai po gonkų apvãrė tvorą Jnšk. Tie jūs vyrai kaip koki šunes apvãrė visas sienas Plv. Kitą kartą pati motina visa apvarýta Kv.
^ Nešik stačias, ba gali pentis apvarýt Rod.
| refl. tr., intr.: Vaikas apsivãręs lig ausų, pri lopišio prieiti nebgal Vvr. Vaikas apsivãręs iki pažastų Vs. Tik neduokit nakčiai vaikams gert, paskui i ausis apsivarỹs Snt. Vaikali, apsivaréi visas kelnikes Rdn.
11. kiek nuvarginti, išsekinti: Atveža nuo fronto apvarýtų arklių Ėr.
12. ištisai (ppr. kartojant) pasakyti, pakalbėti: Du sykiu ražančių apvariaũ Jrb. Ana kelis kartus [eilėraštį] apvãro (pakartoja) Upn.
1 atvarýti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ
1. tr. Q13,15, R, MŽ, D.Pošk, N, RtŽ, M, LL194, L, Ker, LTR(Pls) varant, genant priversti ateiti ar atbėgti (ppr. artyn): Atvarýk man anus jaučius J. Arklį atvari̇̀s ir paliks Dgp. Ateina an sa[vo] vietos, stojasi [jaučias], arklio neatvarýtai, o raguotis razumnesnis Rud. Kai pamatysi atvãrant aveles, šok iš krūmų! (ps.) LKT308(Ukm). Nuskrenda vasarojun [žąsys], reikia lėkt atvarýt, tai vargdavom! Slm.
| Kiaules ganydavo pūdymuose, o žiemą į gryčią atvarýdavo Bsg. Atvãrė arklius po durim Dglš. Pakinkė arklį, atvãrė po durimi, kap mažą vaiką vežiman paėmė, inkėlė [motiną] Pv. Juozephas bylojo: – Atvarykiat savą bandą, tada eš jumus užu bandą duosiu, kadangi be pinigų este BB1Moz47,16.
| refl. tr. S.Stan, S.Dauk, J, Š, JT387, Slm, Sdk, Ktk: Atsivaraũ galvijus K. Būdavo, reiks eitien atsivarýt gyvulių Kp.
ǁ varant, genant priversti nueiti ar nubėgti (į kokią vietą): Kiaules atvarýdavo turgun Kvr. Kumelioką atvãrė Vidžiuosen parduot Dglš. Pridalijo man karvių, atvariaũ aš pas tą ąžuolą LKKIII200(Lz).
| refl. tr., intr.: Atsivãro [karves] an sotkų jau suvis Rod. Led atsivaraũ tuos gyvulius ganyklon, o jie man ir vėl suzylioja krūmuos Krs. Kalbėjo, kad su karvėm atsivari̇̀s Papyvesin – toli ganyklos Kp. Vieta, į kurią Petrelis paprastai savo ožkas atsivarydavo, buvo prie aukštų uolų Mš. Anie žąsis miežiuosen atsivarė LKKVI280(Tj).
ǁ (sl.) varant, genant priversti pareiti ar parbėgti: Jau iš lauko gyvulius atvãro Krs. Atvãrė karves namon Grv. Atvariaũ pekų namop Zt.
ǁ atvykstant ar įsigijus atgabenti ką varantis, genantis: Keturias karves atvariaũ ir kumelę ir du šimtus rublių [atitekėdama] Alks.
| refl. tr.: Merga atsivãrė pasogos karvę Rš. Jis atsivarė draug su savim savo avis ir galvijus Skv1Moz46,32. Aš jį (katiną) iš trečios karalystės atsivarau LMD(Sln). Atsivarysiu pas tave baltą žąselę, atsivarysiu pas tave geltoną vištelę LTR(Šlčn).
2. tr. Jsv, Gršl, Vlk prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Atvarytuosius kalinius iš eilės šaukia Šreidaris B.Sruog. Kiekvieną atvaromą pasitikdavau ir palydėdavau ligi kalėjimo K.Bor. Atvãrė net Rodūnion [vagį] ir pristavui atdavė Pls.
ǁ Yl, Pnd priversti, liepti ateiti (ppr. ko daryti, atlikti kokio darbo): Atėjau, kad manę atvarė BsPIV240. Kas tave čia atvãrė šluot? Pv.
| refl. tr. D.Pošk, Grv: Kitus atsivãrę rodo, kad ir jum teip bus Krs.
ǁ refl. tr. priversti, liepti pareiti: Trečiądien geria – eisiu, sakau, ieškot, atsivarýsiu Mžš.
ǁ DŽ1, Slnt priversti atvykti: Iš Francijos žmonių buvo atvarýta Pns. Kap parejom iž Lietuvos po Vilkaviškiu, atvãrė net po Vilnium mus Sn.
ǁ prievarta atkeldinti: Juos pirmutinius atvãrė gyvenvietėn Mžš. Aš Vėžionių kaime gimus, ištekėjus tai Miliūnuos buvau, dabar tik man čia atvãrė komunistai iš te Plvn.
ǁ prievarta ištekinti: Iš bagotų mamos mama, ale kap jy turėj[o] patėvį, tai atvãrė už ubago Sn.
3. intr. Q652, Al, Rd ateiti: Nuo Gražiškių pėkšti ir atvãrot? Graž. Pėkščia atvariaũ tokį galą KzR. Velnias atvarė vaga prie kelio Brt.
| refl.: Dabar iš netolimos kaimynų trobos išėjo senelis, pasiramsčiuodamas lazdžiuke, jis irgi atsivarė į kiemą J.Ap.
ǁ refl. Kal atsivyti iš paskos: Kažkoks svetimas šuo atsivãrė muni lig pat numų Vkš. Atskrido spiečius, susisėmėm, mat niekas neatsivãro, neatsiėmė Srj. Pėsčios atėjo gulbės, atsivãrė – seniai ir aštuoni vaikai Kvr.
4. intr. greitai atvažiuoti: Motociklu atvãrė Lb.
ǁ refl. sunkiai lėtai atvažiuoti: Arklys pristoja, vos atsivariaũ Stak. Led atsvariau – kelias blogas – arklys net po putom Skdt. Antrą dieną atsivarė ir visos kitos kurmankos Vaižg.
ǁ tr. stumiant atgabenti, atstumti: Vaikai, atvarýkiat dviratį! Krš.
ǁ refl. stumiant ateiti, atsistumti: Mum bekalbant ir jis atsivãro su dviračiu Slm.
ǁ tr. Drsk vairuojant atgabenti (važiavimo priemonę): Mašiną atvãrė i suvežė šieną Klt. Atvarýk kokias dvi mašinas, tai benzino privarysim Sn. Petras padėjo jam nupirkt ir atvarýt naują moticiklą Krs.
| refl. tr.: Nusipirkę mašiną naują abu atsivãrė iš Kauno Krs. Lapė gi atsivarė rageles LTR(Pbs).
ǁ tr. atirti, atplukdyti: Atvarýk eldiją, kol tyku Ds. I laivus liepė atvarýti į Šventąją Plng. O galbūt labai iš toli Šventąja ir Nerim atvarė jie tuos sielius Nemunan J.Bil.
ǁ tr. varant priversti atplaukti, įplaukti: Jie atvãro į tinklą ir stambių žuvų Vlk.
| refl. tr.: Potvynis man padėjo, ir aš netrukus atsivariau laivę į tokią vietą, kur galėjau siekti kojomis žemę J.Balč. Tiltą vanduo nunešė, reiks eit atsivarýt atgal Jrb.
ǁ refl. iriantis atsitolinti: Įpuoliau ing pirmąją valtį, kuri man pakliuvo, sudėjau tenai ką ne ką iš vakarčio, atsivariau nuog krašto I.
5. tr. Rm, Sd daug ar sunkiai atvežti: Vežimą malkos atvãrė Krok. Atvãrė mašiną dėžių Jrb. Kukurūzų atvãrė ir laiko, pūdo Vlkv. Tris mašinas žmonių atvãro į kolūkį Rd. Čia pat jau stovėjo ką tik atvarytas akmenų vežimas ir nori nenori reikėjo imtis darbo J.Avyž. O po turgaus atvariau dar vienas roges [puodų] iš Svėdasų J.Balt. Girios gyventojams aitvarai net grybų ir uogų prinešdavo, roges su rąstais be arklio atvarydavo sp.
ǁ daug ar sunkiai atnešti: Atvarýsu kokį krepšį kelmučių Brt. Ale kad atvãrė totorkų (ajerų) tris pundus – duonutę kepu an totorkų Snt. Jautienos kad atvãrė pusšinkį, o aš išalkęs Stak. Dar atvari̇̀s gaidžius keptus ir žuvis Krok.
| refl. tr.: Ale ot malkų atsivarei̇̃ (atsinešei)! Gs.
6. tr. pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Vakarų vėjas atvãro lytaus KI261. Maž ir lietaus atvari̇̀s Akn. Nuog Lietuvos vėjelis gal atvari̇̀s lietų Rod. Tujai meldeis, kap tą debesį atvarei? Tvr. Kas taip rudinį tą graustinį atvãrė? Krš.
| prk.: Badus atvarýs tie sniegai – kelmas būs Krš.
ǁ atskraidinti: Tris lėktuvus atvãrė Dg.
7. tr. į vietą grąžinti, atstatyti, atkelti: Tos žolės tą sąnarį atvarỹs tau į vietą Jrb. Girinės statinės smunka lankas apatinis. – Pačiute, atnešk plytą, atvarýsim į vietą (d.) Alk. Po biškį, po biškį ir atvarai̇̃, ir išimi tą užsirijimą (gyvulio įrytą daiktą) Alz.
ǁ prk. grąžinti turėtą savybę; suteikti tinkamą savybę: Apvalink medį, t. y. į apvalumą atvarýk tašydamas JI97. Lašiuok, kol į mierą atvarysi karštą vandenį, t. y. atgesyk, macnumą atimk JIII32. Silpną gyvulį į stiprumą atvarýti KŽ. Lietuvos kalba labai sumaišyta, dabar tai ją į taisyklę atvãro Snt. Namo kai parvažiuosi, vėl stiprumo atvarýsi atgal Šmn. Vaikus į protą atvariáu, dabar nebišlaido piningų Šts.
ǁ prk. grąžinti ankstesnį laiką: Kad jaunus dartės atvarýt ingi senovę! DrskŽ. Dieve Dieve, ka kas į mūso pėdas tą jaunimą beatvarỹtum! Jdr. Atvarýk į jauno amžių, o, mokėčiu gyventi! KlK6,58(Užv). Paprašė atvaryt ant valandos atgal laikrodį Grv. Po pietų diena labai ilga – tos valandos atvarýtos Šln. Tai da gerai, ka tą valandą atvarė – tamsybė ryto nežmoniška! Mžš. Vienu žodžiu, rugpjūčio vidurį atvarė į gegužį rš.
| refl.: Nuo šešiasdešimt lig trisdešimt metų atsivãrė (pajaunėjo) Ėr.
8. tr. Q653, SD1107, Sut, J, NdŽ, Ūd, Pgg nuginti, nuvyti šalin: Visi [piemenai] tada tą vilką pastrošino i atvãrė Vlk. Idant varlės nuog tavęs ir nuog tavo namų atvarytos būtų ir tikrai strovėje pasiliktų BB2Moz8,9.
| refl. tr. Sut, Jz: Ir atsivarė gegužę nuo lango, kad nekukuot Vlk.
ǁ priversti pasitraukti, atstumti: Nėr piktybos i nuog to paties puodo neatvãro [marti anytos] Rud. Jau tu nuog manę atvarýsi [kavalierius] Lp.
| Anys jus prakeikę nuog savęs atvarys BPII129. Er regi, ką šitie daro, … idant mane jo toli nuog mano šventybės atvarytų BBEz8,6.
| refl. tr.: Kad aš galėtau jus su lazda atsivarýt [nuo savęs] Lzd. Merga paskorė in kaklo ir jau neatsivarýsi Dv.
9. tr. prk. pašalinti, atitolinti (ppr. blogą būseną ar būklę): Tamsybes senąsias nuog jūsų šalin atvarysit …, jei tą mažą krikščionių mokslą mokėsit Mž9. Atvaręs širdies tamsybę, svietui duok geistą linksmybę SGI141. Atvaryk nuog manęs pagundinimus pekliškos dvasios brš.
| refl. tr.: Kad ėmė dirgėlėm pirty vanotis, tai ir atsivarė sau ligą Vlk.
ǁ sukelti (ppr. blogą) būseną ar būklę: Tiej vaistai ligą ne išvaro, o atvãro Srj.
ǁ prk. padaryti vėlesnį: Gerai būtų atvaryti veršiavimąsi karvių į rudenį TS1900,2–3.
10. tr. Jrb dirbant smarkiai ar sunkiai priartėti iki kokios vietos; atlikti kokio darbo dalį: Atvarýsiu pradalgę iki galo, tada užkąsiu Kt. Tai vienas vagą atvãro, tai kitas – pamaino Klt. Atvarýta lig Seniškiui [tiesiamas] kelias Dglš. Vieną [eilę] nuvãro ir kitą atgalio vėl atvãro, ir vėl nuvaro ir vėl (kuliant spragilais) Kp.
| refl. tr.: Pjovėjai barą arčiau atsivarė rš.
| refl. prk.: Juk jau sykį pradėjęs ir tiek atsivaręs, galiu eit toliau V.Kudir. [Šlapelio „Lietuvių ir rusų kalbų žodyno“] atsivaryta ligi raidės K J.Balč.
ǁ atkalbėti: Dalelę rožančiaus atvariaũ Gs.
ǁ ariant atskirti: Žėdno buvo ežia: ėmė, vagą atvãrė, sūdinos žu tą ežią Rod.
11. tr., intr. daug atpjauti, atskverbti: Tuo par daug storai atvariáu Šts. Kažkumet paprašiau ėsti – ka atvãrė lašinių bryzą! Pln. Kad atvarỹs kaupiną šaukštą taukų ant skaurados – viskas čirškia Vlkv.
| refl. tr.: Atsivãrėm riekę pyrago ir valgom Al.
1 ×davarýti (hibr.)
1. tr. baigti dirbti: Eilia [stogo šiaudų] nedavarýta Dglš.
ǁ dirbant gauti: Reikėj[o] po siūleli suverpt – kolei davãro ik marškiniais! Dbč. Linus kol davarai lig siūlo, tai daug darbo Užp.
2. intr., tr. daryti ką nors iki tam tikros ribos: Lupas, nori, ka greičiau in du šimtu davãrius Pv. Reikia davarýt iki gurklelio (daug privalgyti) Plm.
| impers.: Naktim šalčio davãro i lig trisdešim laipsnių Mžš.
ǁ padidinti, pakelti (kainą): In du tūkstančiu davãro [kainą] DrskŽ.
3. intr. pasiekti tam tikrą amžiaus ribą: Da ji ka turėtų gerą gyvenimą, tai davarytų ligi šimto metų Vlkv.
4. tr. sukelti kokią (ppr. blogą) būseną: Da pojaunė anyta, davari̇̀s marčią lig penčiai Švnč. Net lig ašarom davãrė LKKVII202(ČrP). Davãrė boba vyrą, kad paskorė Dglš. Savo pijokavimu muni lig tiek davãrė, kad turėjau iš numų išginti Vkš.
5. tr. prk. išsekinti, nusilpninti: Bėdos, vargai davãrė sveikatą Dglš.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Buvo švariai dasivãriusi, nebipaejo Rdn. Rudenį mano sveikata labai buvo pablogėjus, labai dasivãrius buvau Krs.
6. tr. prk. nugyventi, nuskurdinti: Davarýta namai Dglš.
◊ ant grãbo lentõs davarýti numarinti: Davãro an grãbo lantõs tiej puslitriai DrskŽ.
1 įvarýti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46
1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invarýti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarýsi karvę, tegu ėda Klt. Krūman [karvę] su botagu anvarei̇̃ [ganydamas] Vdn. Anvãro tvartan gyvį, paaždarinėja duris LzŽ. Kad pertvertas tvartelis būt, telyčią invarýtum Klt. Gervėtiškiai buvo toki, jei bus prie krašto [gyvulys], įvari̇̀s toliau, ir išpirkdom baryšių Grv. Tas karves mes įvãrėm į tokią mažą žmogaus dirvelę Šts. Arklį tarp ienų įvãro Gdž. Arklius įvãrom į tą pievą, tai jie griūdami išeina – labai šlapia Kkl. Kerdžiui padėti turėjo, kožno galvijus į savo kupelį įvaryti ir vartus uždaryti K.Donel1. Arklį vieną invãrė [vilkai] balon ir papjovė – už gerklės, ir gatava Kpč. Įvarėm tą kiaulę į vidų, į tą kiemą Klk. Būt išplaukęs [iš ežero], kad [būtų] invarýtas [vilko] baroniukas Švnč. Katė sklepan invarýta DrskŽ. Net Galminių kaiman vilką invarė Dgč. Bet jei katras tarp jūsų vienus medžio aulius teturėtų, tai, tiesa, toksai negal jus visus vienu kartu išnaikinti, bet gal savo senosias bitis iš medinių į šiaudinius įvaryti S.Dauk. Jeigu motinėlę greit atrandi katram daikte ir įvarai̇̃ avilėlin, tai tada visos bitelės tik plaukia plaukia, sueina tuoj Plvn. Mūsų Petrą naktį, tai užmušk, daržinėn neįvarýsi Slm.
| Seserį įvãrė į kalėjimą, pustrečių metų išbuvo – davė pamoką Btg. Ir tuojaus dvasia įvarė jį į pūsčią Bb1Mr1,12.
| Tuoj anvari̇̀s visus [į vidų], debesis teip auga Žl.
^ Su lazda įvarýtas į bažninčią poterių nekalba Šv.
| refl. tr. Sut, K, Š, NdŽ, KŽ: Aptverta ganinkla, ir ana įsivãrė tus gyvolaičius Kl. Įsivãrėm tą kiaulę į kokį ten regztį Als. Ir mušdavo kiaulius – tai insivãro gi, gurbe rėks gi, tai gryčioj (kad vokiečiai neatimtų) Rk. Lapė bėgsianti pas tą ubagėlį pasiklausyt, kad jis teip gražiai gieda, vaikus įsivarys į vidų Sln.
ǁ pajėgti varant, genant priversti įeiti, įbristi: Arklys daužosi į lytis, puola atgal į krantą, jokiais būdais nebeįvarysi vandenin J.Sav. Arklio dabar dirvon neinvarýsi (labai šlapia) Dglš.
ǁ varant, genant priversti, išraginti greičiau bėgti: Daužė šonus ir botkočiu badė kulnis, kol įvarė ją (kumelę) į risčią M.Katil. Tėvas paprašė sūnų, kad važiuotų lėčiau, ir sūnus sutramdė įvarytą arklį J.Ap.
| prk.: Ne ne, aną į risčią neįvarýsi (neišjudinsi greičiau dirbti) End.
ǁ varant, genant priversti įlipti: Invãrėm dujenai [kiaulius į vežimą] Adm.
^ Nevyk Dievo medin: įvarysi su botagu, neišprašysi su pyragu LTR(Pn).
2. intr. einant, lipant, važiuojant patekti kur: Išmetė batus, o pats į liepą įvãrė Šv.
| refl.: Įsivarius į vieškelį, viršininkas atsisuko ir paklausė M.Katil. Įsivariaũ su dviračiu į liūgą Graž. Buvęs čia pirma kelelis, kuriuo galima buvo giliai į girią įsivaryti Pt.
ǁ tr. važiuojant padidinti greitį: Vienur labai stačiame pakilime reikėjo mašina įvaryti iš visų jėgų Šlč.
ǁ tr. Ign vairuojant įvežti (važiavimo priemonę): Aukštame kiemelyje, tarp tvoros ir namuko sienos, įvarytas stovėjo sunkvežimis J.Avyž. [Starkus] įvarė kuliamąją į kluoną, motorėlį prie kluono durų J.Balt.
ǁ tr. įstumti (važiavimo priemonę): Dviratį įvariáu į daržinę Mžk. Liepiau eiti numie, motociklą įvarýti Trk. Dienykan ratus invarýk Sld. Parvažiavo ūkininkas namon, įvarė vežimą po pašiūre BsPII65.
3. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Nupjovė pirštą. Girdi, širdis kraujo nebegali įvaryti J.Gruš.
| prk.: Melioracija invãrė žemėn vandinius Drsk.
4. tr. pučiant įnešti (apie vėją), įpūsti: Motina paklausė jo, dėl ko akys raudonos. – Nieko! – atsakė jis (Eglės vaikas). – Mes sėdėjome pas ugnį, balana buvo dervuota, vėjas įvarė man dūmus į akis BsPIII296(Grl).
5. tr. Jrb į vietą įstatyti: Jei būs i nulūžęs, ans tą kaulelį ten apent įvarýs End.
ǁ DŽ įmesti, įsviesti: Vokiečiai granatą įvãrė į tą rūsį, ir sudraskė tą dėželę Graž. Pridės po penkis kleckus, antdės smetono – ir įvarýs motinai į skreitą Trk.
| Reikia ton duobelėn kaladaitę invarýt Arm.
ǁ įmurdyti: Karvė kap šoko, po savim vilką balon invãrė: i vilkas pasgynėj[o], i karvė [galą gavo] Vlk. Gyvą kirmėlę invarýdavo butelin i užpildavo degtine Sld.
ǁ įkišti: Pievoj išgręžė skylę – reikia jon akmenas invarýt Žl. Ma[n] klizmas įvarýtas [ligoninėje] – negaliu svečių priimt Čk. Jug anam reik pelną į kišenę įvaryti Akm.
| refl. tr.: Tik nusisuk, veizėk, jau ans ką ir būs įsivãręs į kišenę Vvr. Nešės skilandį įsivãrius į kašę Stak. Atsirieksi tokią riekę duonos, įsivarýsi į kailiniukų rankovę Klk. Galėtum padaryti alaus, nuvežti miesto boboms. Ne vieną šimtinę markių įsivarytum į kišenę J.Avyž.
ǁ refl. įlįsti:
^ Kaip ir utėlė pažastin insvãro ir guli [tinginys] Žl.
ǁ prk. įterpti: Te invaryta keliūtė pušynelin Lb. Į Nemuną buvo sala įvarýta Smln. Baltų senojoje teritorijoje buvo įvarytas gilus slavų pleištas, atskyręs vakarinę baltų dalį – istorines prūsų, lietuvių ir latvių žemes – nuo kitų baltų genčių rytuose rš. Buvo kalbama, kad rusai įvarę keletą kylių, bet vokiečių kariuomenės dar ten esą A.Rūt.
ǁ prk. įtraukti, įskaičiuoti: Bet mum ir kiemą, ir sodą, viską į arus įvãrė Graž.
6. tr. BŽ44, DŽ, KŽ, PnmR, Šmn, Rš, Ml, Trgn, Dbk, Skdt, Dbč, Nmč, Lp, Vkš su jėga įsmeigti, įkalti: Kylį į medį įvarýti KI644. Bolkon invãrą cvieką ir ažukaria [lopšį] Btrm. Reik įvarýt vinį į tą mietą Nmk. Paimk plaktuką, duok tę ir invarýsi vinį Krm. Šluotą lenkia iš skujų, tik lazdą invãro Dv. Į spato tulę kotą įvãro Jrb. Žeberklo strypą invarai̇̃, kad neištraukt[ų] Vlk. Invãro stipiną medinį ir darbuja DrskŽ. Kuolas anvarýt žemėn reikia Pb. Daviau daviau, niekaip kuolo invarýt negaliu Zr. Suduok kirvio penčia ir invarýsi Lel. Kuolą invãro, ir granyčia Rod. Terp šitų vytelių anvãro kuolą medinį Gdr. Įvarýti kuolai, kad melžėjos nebegalia ištraukt Slm. Žilvitis – kuolą anvarýk, i anas auga JnšM. Geležinė pumpurė viršutinin akmenin invarýta LKT394(Pst). Kriūkai anvarýta varčiosen Švnč. Ant keturių, giliai į žemę įvarytų mietų buvo prikalti skersiniai V.Aln. Vienu smūgiu įvãrė priekalą į žemę NdŽ. Čia patyrimo reikia: paspausi plūgo rankeną, giliai invari̇̀s Vlk.
| Su kūle sėmenio šikinėn neinvarýtum, teip persgandom Skdt. Meška vėl prašo storu balsu: – Žmogau, žmogau, kuolą įvaryk į pasturgalį LTR. Šito kryžiavonę invari̇̀s stulpan ir šito kryžiavonė sukas (apie sūpuokles) Aps.
^ Neperprantamas kaip cigono įvarytas uknolis arklio kojo[je] Krtn. Šakes invãrė in mėšlą, tik negali pakelt (sakoma apie per daug norintį) Vrn.
| refl. tr.: Mat ir vinį į klumpę įsivarė KlK38,4.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Nelįsk! Da, žiūrėk, peilį į pašonę įvarys, ir bus tau! Jnšk. Tankiai turiu norą į to šuns gerklę įvaryti kardą V.Kudir.
| prk.: Tas vakaras tarytum rakštį įvarė į širdį rš.
ǁ refl. tr. DŽ1, Mrc, Al, Vlk, Upn leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Pašiną kai šakalį įsivariaũ Lkč. Meška kopo drevėn ir insivãrė pašiną (ps.) DrskŽ. Išsitursinę vinys, tai anas rankon insivãrė Plš. Įsivarýsi dyglį – įdurs, ir neišimsi Vdk.
7. intr. mušant įkirsti, įkrėsti: Vieną sykį kai įvarýsiu gerai, tai nekiši nagų kur nereikia! Šk.
8. tr. priversti, liepti, išreikalauti ką daryti: Invarýtai dabar jį sodžiun! Pls. Kaip tus jaunus į fermą įvarýsi – mokyti, nenora Krš. Stasiukas duoda garą po lauką – kol įvaráu pasivalgyti Lkv. Per prievartą nė vieno į seminariją negalima įvaryti brš. Jis (Dievas) įvaro mus pats prie maldos prš. Važiuo[ja] purmankos, įvarytos raudonbiliočių (kareivių) vežti Šts.
| prk.: Energijos panorėjęs neišrasi, jeibi tik saulę įvarỹtų į darbus mokslinčiai Krš.
9. refl. Sut, N, BŽ165, DŽ, NdŽ, KŽ, Ėr įnikti, įsileisti ką daryti: Įsivãrė vyrai šieną pjauti Š. Mergina taip įsivarė į mezgimą, jog net mano mažas ūkis pradėjo nuo to smarkiai kentėti Pt. Basanavičius buvo tuomet giliai įsivaręs į lietuvių tautos žadinamąjį darbą rš. Įsivarė Elžbieta į darbą ir pusryčių neina S.Čiurl. Mes gerokai buvom įsivãrę [lošti kortomis] Žal. Aš maniau, kad jis įsivarýs į kalbas stipriai KlK11,82(Vn). Kad įsivãrė plepėti, nebsumeiku įsikišti Krš. Man atsibodo klausyti. Niekada jis taip neįsivarydavo kaip šiandien J.Mik. Įsivarius į tokius pasakojimus, pasiilgdavo kalnų Mš. Šunsnukiai, galvijai! – plūdosi vis labiau įsivarydama J.Ap. Kuo aš nusidėjau, kad jis taip įsivarė daryti man nesmagumų?.. Pt. Įsivãrė gerti – a sustabdys kas, a būs kas? Krš. Į miegą įsivarýti BŽ475.
| Negali būt, nes kad toj[i] (paikystė) įsivarys (įsigalės), idant tenai išmintis vietos negalėtų turėt MP65. Kai Būbliai atėjo, susirinkimas jau buvo gerokai įsivaręs I.Simon.
įsivarýtinai adv.: Įsivarýtinai geriąs BŽ163.
ǁ įsisupti: Kad įsivarỹs aukštai, – ilgi tie kliūbai Snt. [Sūpuoklėmis] įsivariau stačia iki pat klevų viršūnių rš. Nupuolna, kap įsivãro aukštai Auk.
ǁ prk. gerėti padėčiai, imti klestėti: Pradėjo kilti, buvo įsivãriusi gerai Lietuva Pj.
10. tr. Š, BŽ362, KŽ, DŽ1, Ldvn, Mrc, Aln, Ut, Pnm sukelti kokią būklę, suteikti ypatybę: Įvarýs badą Trk. Įvarýti kam baimę, išgąstį NdŽ. Vainos žmonėm daug bailės įvãrė Jnš. Visokie vaiduokliai baimių įvarýdavo Pš. Ka parejo tiek įvarýtas baimės – šnibšdoms berokuojas Sd. Šis straipsnis man visam amžiui baimę įvarė Pt. Sudžiūvęs, nervingas, rūstus asketas iš pirmos dienos įvarė nemaža baimės bažnyčios tarnams S.Zob. Turto grąžinimo procesas, įžiebdamas viltį ir atverdamas perspektyvą vieniems, gali įvaryti neviltį kitiems sp. Man rūpestį įvãrė Tlž. Ligą invãrė i numarino Dglš. Vaiku[i] ligą tas darželis invãrė Drsk. Vaikas išėjo šunims šėko pjauti, motinai visam gyvenimui ligą įvarė A.Vien. Tokie darbai tik ligą įvarỹs Snt. Ridikas devynias ligas išvaro, dešimtą įvãro Smal. Vieną ligą [daktarai] kol išvaro, dvi tris įvãro Pvn. Įvãrė vaiku[i] priepuolį Sn. Invari̇̀s kokį priemėtį vaikui girtuoklis Sug. Kam tu jam tas nervas įvarei̇̃? Lg. Da labiau žmogu[i] nervus įvarýtum su tokiom šnekom Mžš. Malimas jam dieglių invãrė Sn. Džiovą tam vaikui įvãrė Rm. Ka dėsiu su diržu, tujau įvarýsiu gėdą Trk. Net Seinams įvarė į širdį pavydą ir sujudino juos į lenktynes V.Kudir.
| Drausmė teip buvo vaikams įvarýta į galvą, kad visi klausė Smln. Tiem vaikam tiekgi drausmės įvarýta, kad Dieve susimilk! Slm. Jei būtų daugiau plakę, gal ir proto būtų daugiau į galvą įvarę V.Myk-Put.
| Jei jau su geru nieko, ta jau su mušimu – vieną biesą išvarysi, penkis šešis įvarýsi End.
^ Įvarė sveikam ligą LTR(Zp). Ilgu šnekėsiu dantų ligą įvarė KrvP(Užp). Durnam i su mietu proto neįvarýsi Krš.
| refl. tr. KŽ, Ėr, Ds, Ml: Įsivariáu ligą nu tų darbų Krš. Jaunas insvãrė ligą, sunku liga išvaryt Dglš. Kam teip vargt, gali̇̀ sau ligą įsivarýt Ps. Dieglių insivariaũ nuo bulbių [nešiojimo] Mrc. Kasiau kasiau bulbas iš krūvos atgalia ranka, sopstą insvariaũ Klt. Kėlimu insvãrė kylą Dglš. Gėrė, vėžį insvãrė Aln. Aš buvau įsivãriusi kraujo spaudimą Smln. Įsivarýk tu man tokią slogą; kur gavau – nesuprantu Rm. Bėgo bėgo akis išžverblėjęs ir insivarė ligą Arm. Žmogus pat sau gali insivarýt visokių strokų Vlk.
| Įsivaro sau į galvą tokį kylį, būk be jų redaktorystės viskas ant svieto turėtų eiti atžagariai V.Kudir.
ǁ L, Rtr, BŽ44, Trk įstumti ką į kokią būklę, padėtį, būseną: Įvarei tėvus į skolą, pats mokslą neįgijai Ašb. Nori ir mane į ubagystę įvaryti [netaupydama] Žem. Invarė velniapalaikis į lobį pliką žmogelį, ale su nieku negalėjęs jis jį suvest į grieką BsMtI35(Brt). Nedirbk nedirbk – [šaukė] ana (senė) ir įvãrė senį į tinginius Krš. Įvariaũ aš aną į tūžą, į baimę J. Į baimę įvaryti N. Duoda su mintuvų pakojums, įvãrė žmogų [jaujoje] į baisiausį bugštą Grd. [Kniauklys] net pačią mešką buvo priepuolin įvaręs A.Vaičiul. Nemušk, į ligas įvarýsi vaikelį Krš. Rasi par daug spaudėtav vaikus jūsų pri darbo ir teip į ligas įvarėtav? P. Jis dabar jau greit įvãro muni į nervus Skdv. Ar neįvarýsta pakuson, nebekalbėkitėt Slm. Kad invarė jis mane širdin! Lp. Privadžiodama visus į ašaras įvãrė Krš. Su tais savo bambėjimais įvarýsit mane an piktumą Ėr. Ji vertė juokais piršlybas ir pasiutiman įvarė motiną M.Katil. Ta tėvo kalba panai Monikai įvarė į širdį dar didesnį neramumą Ašb. Meisteris vėl iki pasiutimo įvaro senutę P.Cvir. Tėvai buvo vienam smaugikui į nagus kliuvę, kursai juos su didžiomis palūkanomis buvo į bėdą ir nusiminimą įvaręs Kel1881,316. [Nedarbas] žmogų įvaro į nuobodulį sp.
ǁ refl. Gr, Kl patekti į kokią būklę, padėtį, būseną: Varėsi varėsi, tiek į skolas įsivãrė, kad jo ūkė neišnešė Snt. Įsivariáu į skolas, par nėką paliko silkai Plng. Pagyveno, kolkiuk in skolę insivãrė Prn. Ūkinykai įsivãrė skolon, tai iš varžytinių [žemę] pardavė RdN. Į skolas įsivarė begirsnodami paslapčiomis V.Piet. Įsivarė į banką, ir dvaras išejo kaislais Šts. Jauni kiteip apsieina ir į lobį įsivaro Nm. Jauni uždirba, įsivãro į piningus kaipmat Rdn. Dirbti pradės, įsivarýs į piningus Krš.
| Kol tas žmogus į protą įsivãro (proto įgauna), dvidešimt metų – dar vėjai galvo[je] Krš. Insivãrė insivãrė ligon ir nepasveiko DrskŽ.
ǁ Ėr (ppr. auginant) pasiekti reikiamos būklės, kokybės: Perku, būdavo, žiemomitį, invaraũ in arklį ir parduodu Gg. Builį liepa į meisą įvarýti Grg. Kai įvarýsiat į lašinius, ir parduokiat Skdv. A įvãrėt telyčią pirmon rūšėn? Mžš.
11. tr., intr. dirbant, ką darant pasiekti kokią ribą; atlikti dalį darbo: Vieną puodą jau į pusę įvariaũ (ištuštinau) NdŽ. Jie beveizint į kelis butelius įvãrė NdŽ. Jau mat tris kartus lementorių išejo ir į pusę knygos įvarė Sz. Darbą jau, galiu pasigirti, iki pusės įvariaũ Pkp.
| refl.: Jau aš insivariaũ in trečias varsnas [raudamas grikius] Lp. Girią kerta. Durniai! Jau įsivarė su kirviais vidurin rš.
ǁ dirbant pasiekti kokią laiko ribą, ppr. suvėlinti: Aš tai malagei parodysu – įvarýsu su darbais į žiemą (iki žiemos užlaikysiąs) Krš.
| refl.: Tie tinginiai vėlečiuos įsivãrė su darbais į žiemą Rdn.
12. tr., intr. Krž uždirbti, pelnyti: Par dieną į keturiasdešimt rublių įvarýdavau Krš. Du doreliu įvarýsu į valandą liuob [Amerikoje] Krš. Penkiasdešimtį rublelių par mėnesį įvãro Ėr.
| Du šimtai [skolos] įvarýti Pj.
ǁ išdirbti tam tikrą laiką, normą: O tuos darbadienius ne tep paprasta įvarýt Plv. Sako, ji daugiausia darbadienių invãro Krm. Par dieną gali įvarýti po tris normas Tt. Nėjo pensijon, pakol stažą įvãrė Mžš. Pri bulbių sėjimo daugiau neįvarái, kaip keturiasdešimt akių Šv. Vasarą galima įvaryt dešimt valandų Lp.
ǁ daug, pakankamai gauti, įgyti; sukaupti atsargos: Į tūkstantikę įvarýsu, žiūrėsu trobikės Krš.
| refl.: Į gerus gyvulius įsivarė rš. Įsivariaũ į tokias bulbes: lazdos pusantro metro Šl. Buvau įsivãręs lig dvylekos aulių, o dabar palikau an dvijų Bdr.
13. tr., intr. LMD(Žg), Slv, Alv padidinti, pakelti (kainą): Invaro trilinkai, keturlinkai per varžytines Lp. Jeigu apkainuota trys šimtai, įvarai̇̃ kokį tūkstantį Krk. Žmonės visiškai be klieso: tik tu man tiek įvarýk už kelius vežimėlius malkų Jnšk. Buvau už jautį įvaręs lig dviejų šimtų, ale be pustrečio nedavė Ėr. Galvijų an turgaus nedaug teparėjo, dėlgi ko ir labai aukštos prekios įvarytos tapė LC1878,26. Pirma pensijos devė tris rublius, dabar įvãrė jau lig dvidešimt Vkš.
| refl.: Mes įsivãrėm siūlydami K. Jei insivari̇̀s labai brangiai, tai nepirksim Lp. Įsivarýdavo kietmėteris net iki septyniasdešimt litų [per varžytynes] Slv.
ǁ impers. pasiekti (kokią temperatūrą): Penkeriais marškiniais ka apsivilktų, nė laipsnio neįvãro [temperatūros] Ms. Įvãro šalčio lig penkiolekos laipsnių Kal. Bet naktį šaltis stveria vėl – įvaro visą dvylika laipsnių rš. Kiek šiąnakt įvarỹs? Vlkv. Angliais kūrenant daugiau šilimos įvãro Rm.
14. intr. gyvenant pasiekti (kokio amžiaus): Gal da i aš įvarýsu į aštuoniasdešimt metų Alvt.
| refl.: Neseniai į dvidešimt penktus įsivariau K.Saj.
◊ baũbą įvarýti išgąsdinti: Neklausyk tų kalbų, nora tik baũbą įvarýti Šts.
į dūdàs įvarýti NdŽ pravirkdyti: Šipatuodamas senis marčią į dūdàs įvãrė Grš.
į grãbą (į kãpą BŽ44) įvarýti numarinti: Kerštvinga ana – ir vyrą į grãbą įvãrė Krš. Argi tu norėtum mudu su tėvu kapan įvaryti? Š.
į kam̃pą įvarýti prispirti: Bėdos įvãrė kampañ Ds.
į ker̃tę įvarýti sugėdinti: Tėvas, įvarytas jau į kertę, nieko nebesakė, tik šnabždėjo balsterėjusiom lūpom J.Balt. ×
į kẽselį įvarýti apgauti: Brolis aną įvãrė į kẽselį Užv.
į lankàs įsivarýti Snt įsileisti ginčytis, smarkiai susiginčyti.
į óžio rãgą įvarýti; Ser išpaikinti: Jau tu mano anūkę óžio ragañ invarýsi Pv.
į šãrą įvarýti išvesti iš kantrybės: Aš kentu kentu [skausmus], kol didliai neįvãro į šãrą Trk.
1 išvarýti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L
1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro gyvulius iš savo kūčių Kpr. Gaspadorius savo gyvulius iš kiemo išleidžia, išvãro Sn. Kap jau čėsas užgint pieva, kad augtų, tai karves išvãro Drsk. Karves išvãrom anksti LzŽ. Ryt, kai palaidysi karvę, tai aš išvarýsiu Mlk. Išvãro keltuvas visi vienu stodu ir gano Nmč. Jau keltavos išvarýta Pb. Prie kaimo visi kartu išvãro, visi kartu parvaro [iš bendrų ganyklų] Gsč. Kap išaušo, piemenai išvãrė gyvulius Vlk. Jau šeštą valandą visumet išvãro karves Vgr. Karves ganydavom Jurgy, e dabar gal išvãrė gegužio pabaigoj tiktai Jž. Paežy išvarýtos šviežiai [karvės] pavaserį ir nesikelia Alz. Ka pirmąkart išvaro karves laukan, tai piemenį vandeniu apipilia Aps. Be botago karvių laukan neišvarýsi Zt. Kad neapkerėtų gyvulių, tai išvarydami laukan rūkia verba LTR(Slk). Prašė mane tėvutėlis margų jautelių išvaryti LTR(Tj). Išvarysi [avį] laukan, išdžius, i tada kirpt! Pb. Visas kiaules išvariáu į žardį Šlu. Pamelžia [karves] ir išvãro ant ūlyčios Plvn. Tas kiaules išvãro ant pūdymo Grž. Naktin buvom išvãrę an medžio gyvulius Rod. Karvę turėjau pernai labai gerą, išvãrė in dobilų, ir nugaišo Lt. Papenėję kiaules išvãro Mrc. Ižvarýsu vištas popečkėn Zt. Viščiukus išvãrai Pst. Žąsis išvãro į pūdymą ganyt, o čia nori pažaist Žg. Žąsiukus reikdavo išvarýt anksti, ka karvės nesumindytų Sdb. Šįryt Juozapas apsišėrė gyvolius ir žąsis išvarė Žem. Ir išvaręs avis savo, eit pirm jų, o avys eit paskui jį, pažįsta nes balsą jo Ch1Jn10,4.
| refl. tr. DŽ1, Pnm, Šmn, Skrb, Klk, Krš, Vž, Žr: Išsivãrėm karves paganytų Š. Lenkalikė ten, reikėjo [karves] išsivarýties Šv. Viršininkas pasikelia, ir reikdavai į kožną kiemą bėgt, karves išsivarýtie ir išgytie Mšk. Buvo tokia giraitė prieg miško, tai karves išsivaraũ aš ganyt Sn. Ka namo [gyvuliai] parbėgdavo, tai paskui turi atgal išsivarýt Slv. Išsivarė siratelė margosias karveles Švnč. Išsivariaũ iš girios teliukus Ml. Išsivãrom kiaules: – Us namo! – ir birbia kiaulės pačios Kvr. Pavasarį Nastutė vėl išsivarė į laukus žąsis A.Vien. Piemuo spruko į laidarį ir atsikėlęs vartus išsivarė karves ir avis M.Katil.
ǁ refl. tr., intr. išvykstant ar įsigijus išsigabenti ką varantis, genantis: Paskuitinę karvę Paulina išsivãrė [ištekėdama] Dglš. Kitas nepasidalina, kviečia svetimą, karves išsivãro Grv. Tas rendauninkas savo gyvolius išsivãrė, o laukai visi paliko apsėti Klk. Paduosiat mun tas avis išsivarýti, ir aš atiduosu tus piningus Als. Po pagrabo jis ima ir išsivaro su tais jaučiukais Db.
| Slapikė susdėjo pautus ir išsivãrė vištukus DrskŽ.
2. tr. P, E, Slv, Srj, Kpč, Kb, Rmš, Kpr, Žg, Sk, Vgr, Akm, Žeml, Jdr, End, Skd, Lnk, Plt, Lk, Klm, Šlu išvyti, išginti iš kokios vietos ar patalpos šalin, lauk: Išvarýk kiaules iš daržo ir paganyk papieviais J. Galvotrūkčiais išvarau, išguju MŽ65. Laukan varyti, išvaryti, išvaikyti, išvyti, išginti LL292. Išvarýk oran Dbč. Išvãrai šunį iš pirkios LzŽ. [Šunį] pro duris išvãrė ir duris uždarė PP74. Šunį išvãrė lauku, o mun dar daugiau su tuo šluotražiu užmetė Pln. Da kai šoks langan višta, išvarýk Klt. Eisiu žąsiokus Liudvisios išvarýsiu – papjaus anys manus Mlk. Jūs išvarýkiat iš muno dirvelės tas karveles! Šts. Prisrausiu tos žolės, eisiu tą avelę išvarýsiu iš vasarojaus – kad prapuola! Vdn. Negalia išvarýt to ožio iš darželio, bijo – tai aš ejau varýtų Svn. Nueis nueis vasarojun ir niekas neišvãro, kol anas (jautis) nepriėda Aln. Kad anys (briedžiai) kur ėda – neišvarýsi Lb.
3. tr. prievarta išvesti (ppr. suimtuosius): Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus parinko ir išvãrė Smal. Vokiečiai nemaža lietuvių išvãrė Vžn. Vieną rytą išvãrė visus [belaisvius], susodino į vagonus Gsč. Norėjai nenorėjai – turėjai eiti – jug i muno vyrą po gvaltos išvãrė Žeml.
| refl. tr.: Vokiečiai išsivãrė sūnų Krm. Pajaujį suraštav[o], išsivãrė Pns. Mano vyrą vienplaukį, basą, vienmarškinį [okupantai] išsivãrė Pžrl. Ateina [skrebai], senelį išsivãrė, nušavo. – Tu banditas [, – sakė] Skp. Nakčia atėjo ir tėvą išsivãrė, basnirčia išsivãrė Kbr. Jei rado [kazokai], išsivãro [vyrus] Pšš. Ogi nakčia mum ir išsivaro iš Pandėlio Pnd.
išvãromai adv.: Prisirinkę daba velnių visi neišvãromai Krš.
ǁ refl. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų kartu, išsivesti: Atėjęs varė ją namo, bet neišsivãrė Krs.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų, pasišalintų: Motina išvãrė mane iš pirkios – aš pradėjau per daug grot in skripkos Arm. Mes buvom iš pirkios išvarýta Dglš. Atpuolė teta, su šturmais tą Marikę išvarė End. Žmona užpykusi nebedavė jam nė valgyti ir išvarė tvartan gulti LTR(Rk). Ale manęs nieks neišvarýdavai iž bažnyčios LKT217(Šl). Didelė ma[n] bėdelė, pakol svečius suprašiau, da didesnė ma[n] bėdelė, pakol juos išvariau LTR(VšR). Kai aš svečius išmigdysiu, namo išvarysiu LTR(Lnkv). O kaip žmonės išvarytos buvo, gegnės susitvėrė ranka jos ir kėlėsi mergaitė VlnE128. Jeigu biedną žmogų išvarýsi, tai bus blogai Grv. Kam reikėjo jį išvarýtie ir nieko neduotie?! Stak. Dievas Adomą išvãrė iš rojaus Nmč. Mūšis buvo laimėtas ir priešų kariuominė iš Rytprūsių išvarýta Plšk. Lietuvių kariuomenė jau išvãrė bolševikus Sb. Ir įejęs bažnyčiona pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius iš jos VlnE101. Ir padaręs botagą iš dirželių, išvarė juos visus iš bažnyčios, ir avis, ir jaučius Ch1Jn2,15.
| Musių – kai tvarte. Išvaraũ išvaraũ i vė[l] pilna Klt. Su tais dūmais išvarydavom uodus Rm. Aš žinau, kaip gyvates išvarýt Dgč. Kerasinu apipilt, aždegt vieną [pelę], tai kad lėks ir išvari̇̀s visas Aps. O kitas ubagas pacus išvãrė iš ūkininko Trš. Yra, kad išvãro prūsokus JnšM. Ka daug geri degtienės nuo gyvatės, plaukus nuvaro ir utėles išvãro Btg. Rūtų arbata išvãro kirminus laukan Vkš. Šunramunėlės kirminus išvãro Srj. Kirminų lig paskutinio nereik, kad išvarytų: jug tai žmogaus gromulys – tiktai, kad par daug LMD(Sln).
| prk.: Dievą išvãrė po kelmų – suiro tvarkos sviete Rdn. Liepdamas melstis, išvarei Dievą iš širdies ant lūpų ir galo liežuvio M.Katk. Į jaujas, į pirtis vesdavo kuningą šventyt, kad išvarýtų velnią Sk. O prašiau mokytinių tavo, kad jį (velnią) išvarytų, o negalėjo Ch1Luk9,40. Ir išvarė piktas dvasias žodžiu, ir visokius ligonis pasveikino BtMt8,16. Degučius, tai išgirdęs, apsiėmė piktąsias dvasias išvaryti LTR(Ut).
^ Kai negirtas, neprašneka, lyg iš pupų išvarýtas Bsg. Šuva išvarytas nebūtų [tokiu oru] Dkk. Nė šuo išvarýtas neitų Nm. Bagoto niekas neišvarys, dar prieš jį kiekvienas duris atidarys KrvP(Zr). Su melu tik vieną naktį tenakosi, ant rytojaus būsi išvarytas LTR(Vdk). Įsileisk tik utėlę į kailį – nebeišvarysi KlK10,39. Nieko nedarysi, lietaus neišvarysi Ds. Ratai su geležinėm ašim tai duoną iš namų išvãro Vdn. Mokslai Dievą iš trobos išvãro Krš. Kalelė išvaro iš papečkio vaikus (pagaikštis) Jrg. Sėdžia Mykolas ant grėblelio ir išvaro gyvolius (šukos) P.Aviž.
| refl. tr.: Išsivãrė jį an ūlyčios ir pasakė susiedam LzŽ. Ir išsivarė jisai (kurpius) juos (žmogžudžius) į kelią ir varosi, taip tykiai ir smagiai jie eina, bile tik jų nemuša BsPIII287. Pernai led išsivãrėm iš daržų [stirnas] Dbč.
ǁ tr. išleisti (spiečių, jauniklius): Išvãrė didelį spiečių Drsk. Kaip jos (kregždės) greit išvãro tuos vaikus Upn.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išsikraustyti; prievarta iškeldinti: Neturiu valios aš jo išvarýt iš namų Klt. Giminės to vyro ją išvãrė teip kaip pirštą PnmŽ. Mane išvãrė sūnus, Dievulia, Dievulia! DrskŽ. Atvažiavau an marčią numirt – ką gi – išvari̇̀s gal Žl. Ėmė sūnus ir išvarė tėvą su močeka: itai, tėvykščia buvo motinos daiktas LTsIII510(Pls). Mama, a tu toki būtumi, ka išvarỹtumi muni? Trk. Tėvas su moma išnešė, išvãrė sūnų suvisu, su trim vaikais mažais Tvr. Iš namų išvarýtasai geriausia gyvena Kp. Ans nora tą visą žemę atimti i muni išvarýti Žd. Vaikas koks vienas atsiliko [namie prie žemės] – nė išvarysi, nė išmesi Sdb. Ne išvarýti aną (išgeriantį vyrą) gal, ne sugyventi Krš. Išvarys mūs našlaitėlius iš šitų namelių, kaip paaugusius paukštelius iš savo lizdelio DvD397. Tas gaspadorius gailėjos aną (šunį) karti ir išvarė aną iš savo namų S.Dauk. Senelis labai papyko ir išvãrė gaidžiuką iš namų (ps.) LKT268(Pbr). Visa ataėmė ir mum pačius išvãrė iš namų, sako, važiuokit, bo dega kaimas Plvn. Per karą mus išvãrė iš namų Plšk. Visi buvom iš namų išvarýti, kai frontas ėjo Smln. Mus išvãrė frontas Rsn. Kazokai mus išvãrė, kap karas užeidė Kls. Mus išvãrė iš tę, padarė poligoną, ir dar̃ kap nueini, tai nepažinót, kap te buvo Azr. O kas jum išvãrė iš Skudenių? Žž. Išvãrė iš ūlyčių kalionijon Rod. Miesčionių i su pagaliu į kaimą neišvarýsi Krš. Išvãrė senelę į ubaginę – gal ten būs laimingesnė Krš. Kazokai kokie atalekia ir su nagaikom Rusijon išvãro Sb. Septynių metų buvau vaikas, ka išvãrė mumis į Rusiją Škn. Čianujo gyvena ir gyvena [kitataučių], ar išvarýsi? Drsk. Išvarytas, išplaktas, išvėtytas R237, MŽ316. Iš tėviškės išvarytas esmi R117, MŽ153. Iš žemės išvarau R125, MŽ164. Aš pirm tavęs siųsiu širšuonis, kurie pirm tavęs išvarys heuitus, kananitus ir hetitus BB2Moz23,28. Nes ir Dovydas šventas, kad buvo išvarytas nuog Absolono sūnaus savo iž karalystės jo, kad jį lankė ir tiešijo prietelius jo MP74.
| prk.: Penketą [vaikų] išvarė iš namų didelis vargas V.Kudir.
^ Kurgi eisi tokian ore kaip išvarýtas Užp. Atrodo kaip iš namų išvarytas (prastai apsirengęs) Snt. Akmenį įrisi, akmenį išrisi, o žmogų įleisi [į butą] – neišvarýsi Dgp. Įpratimas gert iš namų išvãro JT388. Iš namų išvaryti, betgi aukščiau pastatyti ir visi po jais glaudžiasi (stogo šiaudai) LTR.
išvãromai adv.: Senis neišvãromai įsitvirtino numūse Trg.
| refl. tr.: Primuštau [blogą žmoną], negražu nuog žmonių, išsivarýtau – dar prasčiau: kas mane apžiūrės Kpč. Gėrė – išsivãrė tą vyrą Onš. Mane mama barė barė, iš namučių išsivarė LTR(Ndz).
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Tarną išvarė į keturis vėjus LTR(Al). Atbūsiu metus, [jei neatbūsiu – ] žmonės sakis, kad išvãrė On. Būva, kur išvãro, bet daugiausia pats (samdinys) meta Grv. Tą vaikį apmušė, išbarė ir išvãrė [gaspadoriai] Kl. Greit parkūrei, kiba išvãrė? Pv. Noreišą ne tik iš gimnazijos išvarys, bet ir į kitą nepriims rš.
5. tr. Mrj, Slk, Pnd, Klk, Vkš, Tl, Trš, Žeml, Žd, Gršl, Plt, Nv, Jdr, Šv priversti, liepti, paraginti (ppr. išėjus, išvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Jauną išvãrė ganyt Žl. Aš buvau vyriausias, tai mane ganyt išvãrė Slv. Išvãro mum, būdavo, darban – žinai gi kaip jaunus Lel. Buvau dvijų skyrių, ka muni pri ūkininko išvãrė Pp. Tuojau išvãrė kiaulių ganyti, žąsų Skdv. Šmaukš, tėvelis ir išvarė, reiks ganyt kiaules dvaro LTR(Pnm). Tėvelis mane barė, žirgelio šert išvarė LTR(Pkr). Ar močiutė tave barė, ar linelių raut išvarė, ar nustojo mylėti bernelis? LTR(Krok). Po dvyliką vagų ižvarýt ravėt seniem DrskŽ. Mane dvi dienas išvãrė bulbių kast Ėr. Nu tujau išvãrė muni ekėti Als. Uogaut išvarýdavo visus Mžš. Kur taũ vakar buvo išvãrę? Lkm. Ažvenčiuosan išvãrė malkų vežt Dglš. Tėvas išvarýtas buvo po kurmankom Lel. Į padvadas išvãro, savaitę neparvažiuoji Žg. Darban visai dienai išvãro, nė namo, nė pietų nepareisi Krs. Visus išvãrė į miestą, į bažnyčią Skd.
| Tu manę neišvarýtai [išeiti iš trobos] su tokia skepeta – britki Pv. Baltais autais, nagines apsiavę – dabar nė surišęs neišvarỹtumi Lpl. Mus nebūt išvãrę į lauką niekas (vaikai bijojo tamsos) Snt.
^ Karštą darbymetę svietelis lauke kap išvarýtas, net rūzga, kap darbuja Rod. Oras gražus, visi kap išvarýti bulves kasa Dkš. Pjauna [viksvas] visi kap išvaryti Lp. Panevali išvarytas poterių nekalba LTR(Zp). Jo ir su kuolu neišvarýtai (jis nerangus) Vrn.
| refl. tr.: Išsivãrė in darbą – ravėk, rauk, o nieko nemokė[jo] Pjv. Vaikus, būlo, išsivãro ganyt, tarnaut Drsk.
ǁ DŽ1 prievarta ištekinti: Moma išvãrė manę až jo Brsl. Mane per prievartą už vyro išvãrė Dg. Seniau gi išvarýdavo, jeigu tik bagotas, primuš tėvai, nesvarbu niekas Šmn. Tėvai išvãrė į senio gyvenimą Snt. Už žemdirbio manęs surišę neišvarýtų Sdb. Ką, tėvuli, padarėt, mane jauną išvãrėt už to šelmio bernužėlio, ką nei karto nemačiau DrskD38.
6. intr. išeiti: Visos išėjo, ir ji išvãrė į gegužinę Kbr.
| refl.: Netvėrės, turėjo išsivarýti lauko[n] End. Tas vyras tą Stasį paleido, išsivãrės lauko[n] End.
7. refl. išvažiuoti: Išsivãrė Vidmantas namo Aln. Balsių Petras su Pranaičių Juozu, išsivarę iš miesto, ristute leidosi namų link V.Myk-Put.
ǁ tr. vairuojant ar stumiant išsivažiuoti (važiavimo priemonę), išsistumti: Rytą išsivariau mašiną benzino ieškoti Šlč. Vežikas stūmė atbulom arklį tarp žmonių, šiaip taip išsivarė, nuvažiavo keikdamasis J.Balt.
ǁ važiuojant ar stumiant pavogti (ppr. dviratį): Nieko nepalik, iš kiemo dviratį šit išvãrė Vdžg.
8. tr. Kp, Rs išgabenti, išvežti: Gyvulius nupeni ir išvãro miestan Krs. Išdegęs puodų turėjo, išvãrė į Šiaulius Krš. Mėšlo vežimą išvarėm an mišką – žiūrim, kad liepsnoja namas Ps. Dar kokį porą vežimų išvarýsme ir eisme pietų Rd. Paskutinį mėšlo valktį išvarė piemuo ir tą patį jau daugiau pabirų ir sąšlavų M.Katil. Rinktinius rugius tiesiai nuo kuliamosios valstybei išvarė J.Avyž. Aš suprašysiu viso kaimo bernelius, tai išvarysiu jo didį pasogėlį LLDII261(Srj). Vokiečiai Lietuvos miškus išvãrė Brb. Prekijai kas metai išvaro Prūsuosin Nerim ir Nemunu daugybę rąstų ir liemeningų sienojų A.Sm.
| refl.: Išsivãrė su viskuomi į Kintus Šv.
ǁ refl. tr. išsinešti: Didžiausią tašę obuolių išsivãrė Mrj.
9. tr. gamtos stichijų jėga išnešti, išstumti, išplukdyti: Išvarýkit čelnelę kraštan! Dglš. Eldija stovi an smėlio išvarýta Pb.
| Nemunas išvãrė ledus DŽ1.
| impers. tr., intr.: Nemune išvãrė ledą Db. Baltajis jau išvarytas Lp. Nemuną užvakar išvãrė Jrb. Mano augime, kai tik Nemuną išvarỹs, ateidavo Kuršės baidokėlių su stintom Skr. Prieš leidimą ledas sutrūksta, paskui išvãro Aln.
ǁ DŽ1 ištirpdyti: Kraštai ežerų išvarýti Lp. Gerai tas lytus – išvarýs pašalą Krš. Pats palaidinys, greit pašalą išvari̇̀s, ir lyja, ir vėjas Aln. Perkūnas išvarąs iš žemės paskutinį pašalą LTR(Šl). Po pirmojo dudinėjimo pradeda sprogti žolė, iš žemės išvaromas paskutinis antšalas sp.
ǁ išvėdinti: Drėgną avilio orą bitės išvaro lauk J.Krišč. Išvarýti (kvapą) BŽ77.
ǁ pučiant išnešti (apie vėją), išpustyti: Smarkusis vėjas kibirkštis iš prastai įtaisyto pečiaus išvarė ant grindų pašiūrės Kel1933,45.
10. tr. Rm, Stl padaryti atsikišusį, iškraipyti, išsukioti (ppr. kūno dalis): Kremzlės kaulus išvãrė Mrs. Landuonė išvãro kaulus, pirštas nukrimta – baisi liga Krž. Meitėlis pilvą išvãręs iki žemės Rmš. Ta struma, sako, ir akes į viršų išvãranti Krš. Ausis pradurdavo, kylas išvarýdavo (gelbstint vyrus nuo caro kariuomenės) Dglš.
| impers. tr. P.Aviž, Skr, Vn, Klm, Upn, Vrn: Visi sąnariai man išvarýti Sdb. Ataugos auga, išvãrė sąnarius iš vietų, tai tik an lazdų paeinu KzR. Jau aštuoni metai, kaip narį šį išvãrė Krž. Išvãrė sąnarį par kelią Rd. Nuo drėgno oro sąnarius išvãrė Al. Liežuvis išejęs, akys išvarýtos Varn. Nuo burtų akis išvãro, liežuvį išvãro Srj. Šoko šoko [su velniu], kol jau jai (mergai) ir liežuvį išvarė TDrIV281(Kb). Dėčias išvãro, ka didelis kiaušis Plšk.
| prk.: Sniego iki kelių – išvãro kojas iš batų Graž.
^ Kad tau išvarýt liežuvį in barzdos! Arm.
| refl. tr., intr.: Anais metais išsivãrė kylą, tai dabar ir nesveikuoja Mlt. Kylą išsivarýsi šlapią šieną tęsdama Klt. Šitas kauliukas jos (kojos) jau išsivãręs Jrb.
ǁ spaudžiant išstumti: Kopūstų diečka dugnį išvãrė Klt. Apyniai, alus dugnus išvarys J.Jabl. Jei netikit, pažiūrėkit, kas čia pasidarė: kad bačkelę uzbonėlis iš dugnio išvarė NS488(Vb). Visą aparatą spausmas ižvãrė (apie kraujospūdžio matavimą) Drsk. Rublį išvãro (įsuka) ant mėnasio mano skaitliukas Švnč.
ǁ padaryti kreivą: Ažupenčiai išvarýti, koks čia apsiavimas Klt. Krauk vežimą gerai, neišvaryk šono Al.
ǁ išberti, išpūsti: Sako, guzais išvarýtos kiaulės Rs. Guzais galvą išvãrė Dg. An šalčio jam ir išvãro nosį, panosę Lp.
| impers.: Negyvą tai labai bjauriai išvãrė (ištindė) Kpč.
| refl.: Kojos buvo gumbais išsivãriusios Varn. Vilkas besotis rijo, kol veik plyšo ir abipusiai pilvo gugos išsivarė Jrk40.
11. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Skilveliai, širdies raumeningos dalys, išvarančios iš prieširdžių atitekėjusį kraują į plaučių kamieną ir aortą LTEX215.
ǁ refl. išsisunkti, ištrykšti: Čiurkšt čiurkšlė išsivãrė, i pakrito sugniužęs Rdn. Išsivãro skystimas ant merlio Antš.
12. tr. pašalinti iš organizmo: Dav[ė] adresą [gydytojo], kur gerai ižvãro akminis Drsk. Kiškio taukai geri vaistai rakščiai išvaryti MTtV195(Grnk). Spauda, kad tą pieną išvarýt[ų] Akm. Ka ten (ligoninėje) guli, nė ten lauk gali išeiti, reik vaistus duoti, ka išvarýtų Plt. Ana nuryja [maistą], tiktai atgalio išvãro, išbruka Sug. Busilo vaikai labai skystai valos – kai su vandeniu išvãro Vlk.
13. pašalinti kokią būklę, būseną: Inlindo liga, i nemožna išvarýt Prng. Ir daktarai negali išvarýt ligos Krs. Eina skruzdėlynuosna, kiša kojas, kad sumyžt, kad ligą išvarýt Smal. Prakaitu išvãro ligą viršun Dglš. Krienas visas ligas išvãro Žl. Anas kaip davė su ranka ir išvãrė dantų ligą Upn. To duso neišvari̇̀s – teip ir nusvargsiu Adm. Jei kokį dieglių turėsi, tai tą išvarỹs [čiobreliai] Kpč. Iš plaučių neišvarė blusinių, ir mirė Šts. Aš turėjau ramatizmą – bitės išvãrė Vdn. Kaip mirsi, taip mirsi su vėžiu, jei turėsi, ano neišvarýsi End. Ir norit iš vidaus ant viršaus skaudulį išvaryti, tai reik gerti parstupo arbatą LMD. Išmokė, kap natūras išvarýt arkliui – karštų bulvių po uodega pakišė Ob. [Gumbą, votį ir kaltūną] vargu išvaryti, neapleidžia vargšo lig grabo lentai LMD(And). Arkliu naravą jau išvariaũ Dg. Mušimu natūro neišvarýsi Skdt. Aš tau šitą paprotį išvarýsiu – per puodynes landžiot Švnč. Nu, da galima išvarýt šitas tinginys Trgn. Nes kaip mes pirma to girdėjom, jog paikystė, kuri širdyse vaikų įlipyta est, per koronę išvaroma yra MP65. Mes iš tavęs išvarysim tą miesčionišką pasipūtimą rš. Baimės nėra meilei, bet tobula meilė išvaro baimę Ch11JnL4,18. O kap patekau tam bernužėliu, … išvãrė miegą iš galvos DrskD187. Tokiai krupei ožius dar gal išvarýti KlK6,64(Krš). Tau tėvas greit ožius išvarỹs Msn.
| Norėjo lietuviškumą iš visur išvarýti, ka i dulkelės neliktų Krš. Lietuviška kalba tapė paminta ar išvaryta A1884,373. Reik anuodu [ženklu] išvaryti iš lietuviškų raštų LTI550(Jn).
| refl. tr. Antš: Ligas išsivãro [pirty] Sk.
ǁ įstumti į kokią būklę, būseną: Kam teip reikia gandinti vaiką? Gali į ligas išvaryti Žem. Išvarýs vaikus į ligas, tenemušie Rdn. Nevirė, vyrą į ligas išvãrė Krš. Buvo kitus į nėkus išvaręs Šts.
ǁ N, Jrb, Akm, Ktk, Skdt pašalinti iš kokios būklės, būsenos: Kai pradė[jo] dalis skirstytis, tai visai iš gyvenimo išvarė Gs. Tos skolos žmogų iš gyvenimo išvãrė Snt. Iš garbės išvarau R27, MŽ36. Iš sylos išvarau R272, MŽ364. Tos moterys, tos grizos, vyrus iš sveikatos išvãro Klvr. Tie vaikai iš kantrybės išvãro Ėr. Kiek ana muni iš kantrybės išvarė! Trk. Tamstos žodžiai mane pritrenkė, iš pusiausvyros išvarė P.Vaičiūn. Ot anas man daėdė – baigia iš nervų išvarýt Žl.
^ Šūdas iš jo: iš durnių išvarytas, ingi razumą nedaejęs Dv.
14. tr. Š, Rod, Dg, Dbg, Dbk, Ėr, Bsg, Rk, Mšk, Vkš, Pln, Vvr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. išarti, išakėti, nupjauti): Ale išvãro, būdavo, vagą, tai vaga tiesi tiesi LKT368(Vlk). Būtau kieką vagų išvãręs LKT383(Knv). Dešims vagų išvãro i eina pasilsėt Klt. Pakasą išvãrom, ir atsilsinėt reikia LzŽ. Po pradalgio pardien ižvãrė (tiek tedirbo) Drsk. Ot vyras: i vagos neišvãro Dglš. Išvarė pradalgę kitą, – reikia pasilsėti V.Kudir. Traktorius išvãrė an abu šonu Pb. Mes nū išvarėm ilgą pabarėlį, ilgą pabarėlį, paskutinę nupjovėm rugių užuoganėlę KrvD139. Dar dalgelį išpustysiu, pradalgėlę išvarýsiu DrskD43. Pradalgėlį išvarýsiu, savo mielą pamatysiu (d.) Smn. Oi, arė arė – vagos neišvarė, laužė klevo žagrelę LLDIII101(Žž). Norint, kad nebūtų blusų, reikia artojui pirmos vagos išvarytos pasemti žemių ir išbarstyti patalas ir grindys TŽIII343(Pn). Daržuosa bobos ižvãro po kelias normas, ale ir dirba DrskŽ. Padėjo i vaikai, vis po vagikę išvãrė Krš. Dobilieną reikia kelis kartus išvarýti su akėčiom Jnš. Jau mes rugius pasėjom, tik da reikia išvaryt skersvages Plv. Šeimyna išvarė vieną barą ir kitą – vis ligonis tebeguli Sln.
| prk.: D-ras Šlapelis bus išvaręs plačią ir neišdildomą vagą J.Balč.
ǁ refl. tr. išsivagoti: Arklius pagaudino ir išsivãrė kunodas Zt.
ǁ mėžiant išmesti: Nu i ėmėm smagiai, kol tą daržingalį išvãrėm Rt. Par langą vyrai mėšlus išvãrė Kv. Išvãro tą visą mėšlą lauk Nm. Suvertė žlabuos [silosą] – karvės nebesuėda ir išvãro mėšlan Ob.
ǁ išdrėksti, išplėšti: Ravą ragu išvãrė Dbč. Netampyk katino, driksters, ižvari̇̀s vagą Onš. Kokias rieves išvãrė, nagus suleidusi Krš. Kai griebė su nagais ir išvãrė visą veidą Vdn. Plauką išvaryti karvenai reik su miltais, pelenais ir iškaišti, išengti Žeml.
ǁ DŽ1, Dv, Slč, Ps iškasti: Tuo slėniu išvãrė griovį Rm. Išvarýti didžiausiai kanalai abipus kelio LKKIX151. Kad išvarýdavo [su gilintuvais Nemuną], didžiausia gelmė Smln. Par mūsų sodną išvãrė, baisu, kokį griovį Jnš. Daba kanalai išvarýti, nebė[ra] pavadinimų Gsč. Sausinti žemę reikėjo, griovį iškasti, daba su traktoriais varė išvãrė Sd. Tiek žemių išvãrė su buldozeriais Jrb.
ǁ LzŽ išrausti, išknisti: Kurmis tokį kaupą žemės išvãro Mžš. Išvãro tie kurmiai pievas, daržus Stl. Varė išvãrė šernai bulbes Šil. Visa ganykla išvarýta šernų PnmR. Ganyklos visos – vien guoliai išvarýti Šmn. Vilko išvarýta didžiausia duobė po pamatu Bgt. Granata krito, išvãrė tokią duobę Kl. [Sprogimai] vilkduobėmis išvarė gatves rš.
15. tr. intensyviai ką darant pakeisti kieno būvį, kokybę (ppr. sugadinti ar sunaikinti): Tam žmoguo visus pamatus išvarėm po kelmuo Šts. Apie penkiolika langų išvarė (išdaužė) Lp. Iškirs [melioratoriai], išvarýs visus ąžuolus Pj. Obelėlė nulaužta, šaka visa išvarýta, matei gi, kur guli Aln. Išvarėm iš šaknų klevą, pinigų beieškodami Šts. Dviese iš kelmo egles išvãrėm Dg. Dvi egles į šipulius išvãrė Ėr. Kirvis šukėm išvarýtas Rm. Akmenį į skilas išvaryti gal su kyliais, su ugne, su paraku Šts. Perkūnas medžius išvarė į ižanas, į mieles Šts. Pacai išvãrė šiaudus dulkėm Klt.
| impers.: Išrūgom išvãro pieną Klt.
16. tr. KŽ, Lkš, Ds perleisti per ką keičiant kokybę: Išvarýtą pieną kiti geria Gs. Par meisos mašinkelę du tris kartus aguonas išvãro, pienas geriausis Akm. Tas bulves par mašinėlę ant smulkaus sietuko išvarai̇̃ Šmk. Po biskį pilt [grūdų] reikia, kap daug pripilsi, išvari̇̀s cielus grūdus Sn. Par tą smulkįjį [šepetį] antrą kartą ka išvarýs, ta išvarýs linus jau čystus Lž.
| refl.: Par mašiną (centrifūgą) išvãros – yra to riebalo Krš.
ǁ perleidžiant per ką pagaminti: Kad jis (vėjas) neaplenkė tavo malūno, tiek miltelio išvariusio (sumalusio) rš.
ǁ atskiriant pašalinti: Sviestas didžiulis, suminkysiu, maslionkas išvarýsiu Pv.
| prk.: Keletas paeiliui neužderėjimo metų išvarė iš kišenės visus sukrautus skatikus rš.
^ Iš pelų dulkes neišvarysi CII1121.
ǁ Gmž(Krd), Dbk, Č, Dv spaudžiant, kaitinant, garinant pagaminti; išsunkti, išvirti: Aliejų iš sėmenų ar kanapių išvãro LzŽ. Aliejo iš pudo išvaro šešis litrus Ad. Degutas beržinis, išvarýtas iš beržo: degina beržo žievę ir išvãro Upn. Išvarýta smala, degtinė, išvaros BŽ78. Naminės išvarýdavo i pardavinėjo Sdb. Tę jų bačkos buvo, tę apraugė ir išvãrė tą samagoną Sn. Kiek išvãro spirito iš pūdo rugių? Š. Gardus šnapsas pagamytas, bobų slapta išvarytas LTR(VšR). Reik alutį padaryt, arielkėlę išvaryt LTR(Plv). Girdžiu, mano jaunoji alų pasidarė, girdžiu, alų pasidarė, arielką išvãrė JD1053. Iš pusantros avižėlės alutį išvariau LLDII375(Srj).
| refl. tr. Žl, Slm: Deguto išsivarýti DŽ. Namie išsivarys arielkėlės Žem. Išsivãrė an švenčių degtienės Ppr. I da jei ko, i šnapso išsivarýsim Šn. Nuspirkau akmeno – reiks muilo išsivarýt Žl.
17. tr. valgant daug suvartoti: Ir lapienę su duona [valgom], ir bulbienę su duona – greit duonelę išvarýsim Rod.
ǁ Ds daug išgerti: Dviem malkam (instr. sing.) išvaryti CI205. Jis jau kelis butelius išvãrė Jrb. Vieną butelką lig dugno išvarė ir antros pusę Sz.
| Eik, pagedėle (apie ožką), visą kubilą išvarýsi! Skr. Pripuolė karvė, tai du viedrus išvãrė Skr.
ǁ vartojant sudilinti, sudėvėti: Šituos drabužius reik į galą išvarýt, suplėšyt, paskui kitus pirksiu Jrb.
| Vienas par jėgą reikalo neišvarýsi Ds.
18. tr. padaryti, kad daug ko netektų: Ans anus iš arklių buvo išvãręs (daug arklių nugaišo) Grg.
ǁ refl. netekti ko: Išsivariáu iš pinigų, nebturiu Lk. Išsivãrė iš piningų, tam kartuo netura Krš.
ǁ prk. išleisti, išeikvoti: Kiek to piningo [valstybė] pensijoms išvãro! Pj. Bylom tris tūkstančius litų išvãrė Klt.
19. tr. DŽ, Ds, Alv, Lp dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, išmūryti, uždengti: Salig dangsti sienas jau išvariaũ Dv. Vieną eilę išvaréi [mūrydamas] – pasikėlei dar Žlb. Lig lubom kaminą išvariaũ Dglš. Par stogą tik [mūrydami kaminą] plytas išvarýdavo Krž. Sukibom, išvãrėm [namo] sienas greitai Eig. Šiuosmet namo sienas išvãrėm Trak. Tei[p] greitai su diena išvãrė septynis mėterius aukščio Sdr. Kunigas Počiupas išvarė sienas lig langų ir mirė M.Valanč. Trobukės pamatai jau buvo išvaryti J.Ap. Nutiesė pamatus, paskui rąstas po rąsto, vainikas po vainiko išvarė rentinį rš. Parodysiu, kokius mūrus Raudondvaryje išvarėm rš. Geras dengėjys išvarýs stogą par dvi dieni Krš.
| Aš da ne tokius kūgius išvarýdavau (sukraudavau) Jrb.
| Keliai išvarýti (nutiesti) kaip stygos, lygi kaip stalai Krš.
| refl.: Plačia ir tiesia pradalge išsivaręs vieškelis skersai Gorių šilo M.Katil.
ǁ suskirstyti, išdalyti: Žemė buvo anta šniūrų išvarýta Drsk.
ǁ išausti: Penkiasdešim sienų išausk tu, išvarýk! Dg. Kab jau gerai audžiam, tai už dienos sieną ir išvãrom Rud.
ǁ padaryti ką gražinant paviršių: Vijurkas garankštis išvãro Krž. Palauk, da aš tą páršoką išvarýsiu Rs. Tai torta: viršus rožėm išvarýta, o vidurys supuolęs kai blynas Šmk.
20. tr., intr. greitai išaugti: Sūnus didelį ūgį išvãrė Žž. Jiej nuog to pieno išvãrė tep, kap tas telukas, per vieną vasarą Pv.
| refl.: Per tuos dvejis metus teip išsivãrė, kad negali pažint Rdn. Kai duosi paršam geriau ėst, tai kap matai išsivari̇̀s Alv. Geroj žemėj medeliai išsivarė Sn.
ǁ tr. greitai užauginti, išauginti, išleisti: Išvãrė pušis liemenį aukščiausiai Dkš. Močekuonė pirma žiedus išvaro, nei kad lapus LTR.
| impers.: Plonas šiaudas, jo neišvaro Lp.
ǁ tr. paskatinti nokimą, augimą: Salietra tuo išvãro žolę į viršų Slv. Kas te iš to agurko – išvarýtas salietros Klt.
ǁ refl. aukštai išsisupti: Jis kad išsivãro, tai aukščiau balkių, man net baisu darosi Al.
ǁ tr. aukštai ištraukti: Kam tep išvarei̇̃ [lempos knatą]? Lp. Vaistininkienė išvaro žiburio ugnį rš.
21. tr. Ds, Kzt, Sug, Strn uždirbti, gauti: Vyras tai rublį ir daugiau išvarydavo Upn. Par mėnesį išvaraũ lig dvie[jų] šimtų Ktk. Išvãro kada ir du šimtu an mėnasio Dg. Anas in mėnasio išvãro lig tūkstančiai Ktk. [Draugija,] laikiusi jas (akcijas) savaitę, išvarė vieną milijoną pelno rš. Ar didelį pelną iš tų bekonų išvarai? rš.
ǁ tr., intr. Ps išdirbti kurį laiką, tam tikrą normą: Pusantro šimto [dienų] išvarýta Dglš. Trisdešimt metų išvariáu su tum pukteliu Klm. Aš jau savo atgirdžiau – penkiolika metų išvariaũ Graž. Išvaréi tiek darbų i nėko negavai Šv. Trylika metų išvariau (išbuvau, išdirbau) J.Jabl. Tėvas su motina išvarydavo po dešimtį ir daugiau [valandų] J.Balt. Par metus išvarai̇̃ po pusantro tūkstančio darbadienių Pl. Pirmūnas! Du metinius minimumus išvariau J.Avyž.
ǁ intr. prk. kurį laiką ką daryti: Tris žiemas išvariáu (nešiojau), atsibodo tas paletas Krš.
ǁ intr. prk. kurį laiką išgyventi: Devintą dešimtį išvãrė i mirė Užv. Hauptas buvo jau pagyvenęs vyras, bene šešiasdešimt penkerius metelius išvaręs B.Sruog.
22. tr. KŽ, Šk iki galo pakankamai padaryti, atlikti: Nežinau, kiek jai dar liko metų [mokytis]: nu gal jau tris [kursus] išvãrė Mžš. Vienuolika klasių išvãrė Gdr. Nebuvo iš kur, vos tus keturius [skyrius] išvariáu Krš. Klases išvãręs (baigęs vidurinę) – kūtės kvapo nebnora Krš. Mokyklą greit išė[jo], išvãrė per du metu Nmj. Per vienerius metus Kazys išvarė dvi klases sp. An keturių mokslus ana išvãro Rdn. Vienais penketais metus ižvãrė DrskŽ. Nuejau egzaminų laikyt – visus an penkių išvariaũ Svn. Ar visus biznius išvãrėt, a da liko? Trš. Turime išvaryti šitą susirašinėjimą iki galo Db. Reik ligi galo savo išvarýti Krš.
| Mano mama turėjo keturioleka vaikų, aš jau tiek neišvaráu (nepagimdysiu) Šll. Išvaryk (padėk laimėti) tu Rėkuvienei provą Lp. Visokie rūpesčiai manę užgulė, ale gerai išvariaũ Vb.
| Beveik neatsikvėpęs išvariau (perskaičiau) abidvi knygeli A1884,197. Paskaitau, ale neišvaráu ligi galo (ne viską suprantu) Krš.
ǁ išmokyti, išmokslinti: Per du mėnasiu jų niekas neišvari̇̀s Lp. Nors išvari̇̀s [vaikus] žmonėmi Srj. Mokslas į plėšikus ir ubagus išvãro – daktaras plėša, kunegas ubagau[ja] Krš. Aš tave išvarysiu an kunigo Srj.
ǁ refl. išsitarnauti: Jis iki direktoriaus išsivãrė Rs.
23. tr. Škt smarkiai iškalbėti, išsakyti: Kitos senės neišveda kalbos, ana varyte išvãro viską i visaip Krš. Gana tos kalbos, pradedi pradedi, bet iki galo neišvarai̇̃ Skr. Dabar tiek iš mano galvos išvarýta! Akn. Tą meliodiją išvãro, kitą ema Pj. Jeigu nori, išvarýsiu kap „Tėve mūsų“ istoriją Lietuvos Sn. Jei išvarysi dvylika iš vienos ir iš kitos pusės sakydamas, „parti, paparti“ be atsidusimo, tai rėmuo nepjaus LMD.
| Ar išvãrėtav su seniu kokią rodą Šv. Jau su ana rodos neišvarýsi End.
ǁ išdainuoti, išgiedoti, išgriežti: Išvaryk tu man tokiu balsu! Rmš. Ka kokią giesmę aš galiu išvarýti, taip nežinau ką Vkš. Vienas galvą pakreipęs drūtai varo, kitas dantis sukandęs ir kaklą ištiesęs nori laibai išvaryti Ašb. Taktan vis tiek išvaro [muzikantas] Ob.
24. tr. lošiant mesti (kortą): Dabar išvarė lapų dešimtakę J.Balč.
◊ aki̇̀s išvarýti išeiti į lauką: Pirmą kovo – pusnės, akių̃ išvarýt negalima Dg.
aki̇̀s išvarýti iš kaktõs būti labai priekabiam: Jis man už tą darbą aki̇̀s iš kaktõs išvarỹs Skr.
alkiùs (badùs Šts) išvarýti gerai prisivalgyti, prisisotinti: Kaip prisėdo pri stalo, visus badùs išvãrė Užv. Dabar jau visus alkiùs išvariáu Pln. ×
dū̃ką išvarýti numarinti: Kad jam dū̃ką išvarýt! Dbč. ×
dū̃šią išvarýti
1. labai nuvarginti: Muzikantai, eikit užkąsti, paskui prasnausit, be perstojo grieždami ir dūšią išvarysit šokėjams Žem.
2. numarinti: Kas kartas nauji dygdamys skauduliai išdžiovino jo kūną, numažino protą, pagalop išvarė jo dūšią M.Valanč.

į añtrą pùsę išvarýti numarinti: Į añtrą pùsę žmogų norėjo išvarýti Vn.
į grąžtùs išvarýti supykinti, įsiutinti: Ypač savo šypsena jis gali Kuprių į grąžtus išvaryti I.Simon.
ant obuolių̃ išvarýti nupenėti: Kap pašėrėj[o] arklį, tai net in obuolių išvarė Vrnv.
į pipi̇̀rų žẽmę išvarýti Plt labai bausti: Jei priš porą metų būtumi taip šnekėjęs, būtumi į pipi̇̀rų žẽmę išvarýtas Krš. Uždegtumėt man daržinę, aš jus visus į pipirų žemę išvaryčiau J.Paukš.
į šali̇̀s išvarýti slapta, neteisėtai parduoti, išeikvoti: Užtektų to pašaro, ka ponai, ta didūmenė, pati į šali̇̀s neišvarýtų Plt.
į valiàs (į vélnius) išvarýti išdykinti, išpaikinti, išlepinti: Vaikai dabarčiuo išvarýti į valiàs – tėvai auksu laiko Rdn. Mokyklos kitus vaikus į vélnius išvãro Stl. Beprotiškai mylėjo [vaikus], išvãrė į vélnius Krš.
iš bėdų̃ išvarýtas prakutęs, paūgėjęs: Tavo vaikai iš bėdų̃ jau išvarýti Mžš.
iš galvõs išvarýti
1. padaryti neprotingą, pamišusį: Išvarýs tie rūpesniai žmogų iš galvõs Vvr. Suvis iš galvõs išvari̇̀s tave bobos Dglš. Iž galvõs išvãrė su tais paršiukais Švnč. Tos jo dainos mane iš galvos išvarys A.Vaičiul.
2. užmiršti: Negaliu iš galvos tuos jos žodžius išvaryti KlK14,77(Jnš).

iš gyvẽnimo išvarýti Snt numarinti: Mane tas vaikas iš gyvẽnimo išvarỹs su savo tuo gėrimu Kair.
iš grą̃žtų išvarýti supykinti: Tas ją dabar dar daugiau išvarė iš grąžtų rš.
iš kerčiõs išvarýti padrąsinti, išjudinti: Davė saldžios ir karčios ir išvãrė iš kerčiõs, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256.
iš kójų išvarýti Grl labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Išvarýta, išvyta kumelė iš kójų Alvt. Sartis geras arklys – ir iš kojų neišvarytas, ir nesenas, o kad geležies neėda, tai ir nereikia K.Bor. Toks vaikščiojimas išvarỹs mane iš kójų Mrj.
iš kójų išsivarýti labai išvargti (einant, dirbant): Čia dvaras niekai buvo, darbininkas iš kójų išsivarýdavo Skr. ×
iš kriẽso išvarýti
1. Vlkv labai nuvarginti: Tu mane iš kriẽso išvarýsi tep beskubydamas Alk.
2. labai suerzinti: Savo kalbom jis mane iš krieso išvarė Grš.

iš kū́no išvarýti labai suliesinti: Tavo arklys iš kū́no išvarýtas, jau tik skūrai Švnč.
iš namų̃ išvarýti išpranašauti mirtį: Jei keturis kartus kranklys šauka: „Eik lauk“, i tą žmogų išvãro iš tų numų̃ Sd.
iš narių̃ išvarýti labai išvarginti (einantį, dirbantį): Esu išvarytas iš narių po tų rąstų kilnojimo Šts. ×
iš parõs išvarýti sukvailinti: Itas vaikas tai mus iš parõs išvãrė Arm.
iš piẽpčių išvarýtas prakutęs, paaugęs: Jau tie vaikai iš piẽpčių išvarýti Pn.
iš prõto [×iš rãzumo] išvarýti padaryti pamišusį: Iš prõto galia išvarýti tie darbai Rsn. Tas lytus galia iš prõto išvarýti Vgr. Pasenusį žmogų nora iš prõto išvarýti KlvrŽ. Tokiu lojimu i šimtą vyrų galia iš prõto išvarýti Krš. I krioku, rankas susiėmusi vaikščioju, mažne iš prõto išvãrė Plt. Nebegaliu, širdis šokinėja – mane iš rãzumo išvarei̇̃ Alz. ×
iš skūrõs išvarýti sugelti, sukandžioti: Anos (vapsvos) tave iš skūrõs išvarỹs, jei pakliudysi Pst. ×
iš svi̇́eto (iš šiõ pasáulio) išvarýti numarinti, pražudyti: Ne vieną žmogų išvarýdavo iš svi̇́eto be laiko [baudžiavos laikais] BM27(Č). Degtinė daug žmonių išvãro iš šiõ pasáulio Mrj. Ir išvãrė žmogų iš šiõ pasáulio teip Grdm.
iš var̃go (iš vargų̃ Ėr) išvarýtas prakutęs, paaugęs: Vaikas iš var̃go jau išvarýtas, jau nebemažas Rm. Iš viso var̃go vaikiukas jau buvo išvarýtas Pžrl.
iš véido išvarýti bjaurinti išvaizdą, gadinti grožį: Pilka skarelė tau netinka – iš véido išvãro Sml.
iš visų̃ pỹkčių išvarýtas nebekelia rūpesčių: Telyčiukė jau iš visų̃ pỹkčių išvarýta Rm.
iš vėžių̃ išvarýti Grd ištvirkinti.
pasiuti̇̀mą išvarýti užsispyrus savaip pasielgti: Degs nedegs, bile savo pasiutimą išvarysiu KrvP(Vlkv).
per gérklę išvarýti DŽ1; Vvr pragerti: Viską par gérklę išvãrė – pliki palikom Krš.
per pei̇̃lį išvarýti Šts iškastruoti.
po velnių̃ išvarýti nugyventi: Vogė, nešė, tokią ūkę po velnių̃ išvãrė Rdn. ×
ùbagą išvarýti Ck sakoma iškepus duoną.
vélnius išvarýti [pro pakáušį] Prn mušant perauklėti: Prisibausu mušti, visus vélnius pro pakáušį išvarýsu Krš.
1 nuvarýti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvarýti KlbIX67(Bdr)
1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvarýti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian nuvãrom gyvį ganyt LzŽ. Nuvãrė skatus ingi Ašmeną GrvT43. Visi nuvãrė pekų laukan Zt. Nuvarai̇̃ karves iš kaimo laukan, kur jau ganykla Jdp. Nuvãrom karves ganyt, mėtomės sūriais Sn. O paskui nuvãro paskirton vieton ir gano pakrikiai Dg. Mamytė nuvari̇̀s karvę – duoną minkis kept Dgč. Arklys nuvarýta net in ežerą Gdr. Su raikštuke užnėrei kiaulę už kojos ir lengvai nuvarai, kur reikia Brb. Nuvaraũ kiaules [ganyti], tai kiaulė terbą atima (tokia maža piemenė buvo) Rod. Vidžiuosen nuvariaũ kumelę parduot Švd. Ir avis veždavo, ir karves nuvarýdavo [į jomarką] Alz. Supirkdavo didžiausias bandas, nuvarýdavo į Rygą žąsis pėsčias Mšk. Nė vienos žąsies daba nenuvarýtum, ištraiškytų visas mašinos PnmŽ. Ne dėl vynelio žirgelius nuvarėm, dėl pasogėlio žirgelius nuvarėm (d.) Eiš. O Moižiešius ganė avis Jetro, savo uošvio, plebono Midijanos, ir nuvarė avis toli ing pūstynę ir atėjo kalnop Dievo BB2Moz3,1. Patys jau žinote, jog buvote pahonimis nuvaryti nebyliump balvonump pagal to, kaipo vedė jus Ch11PvK12,2.
^ Už kapeiką tai utėlę į Kauną nuvarýtų Šk. Už kapeiką ir utėlę į Varšuvą nuvarytų KlbXXX(1)93(Pb). Anas až rublį Rygon utėlę nuvarýtų Zr.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Nusvariaũ ganyt raistan Dv. Nusivãrė gyvį ana ganytie anksti ryto LzŽ. Par tą didžioją ūlyčią piemenys nusivãro į ganyklą pruojam, o vakarą vėl parvãro Krp. Sigutė galėjo jau būti nusivariusi galvijus į mišką J.Jabl. Ir mum reikia tenai dirvon nusvarýti Mlk. Porą jaučių inkinkė ir nusvãrė su jungu Žln. Reiks man ryto anksti kelti, šeimynėlė pasbudint, žali margiai pasijungt, galan lauko nusvarýt JT398. Nusivariau veršiukėlius an žalių pievelių, atajoja bernaitėlis par lygius laukelius LTR(Slk). Su kiaulytėm susibaręs, galan lauko nusivaręs, atsisėdęs ant eželės traukiau duoną iš tarbelės LTR(Rk). Mergaitė išlipo ant žemės ir nusivarė bites namo LTR(Bd). Nusvariaũ arklį su ratais namo Dglš. Nusvãrė arklį, sodins bulbas Klt. Nusivariau kartą rudenį Burbiškin jaučius pūdymo artų J.Bil. Vieną kartą nusivãrė [arklį] par pakluones į vieškelį Mšk. Kaimynė nusivãrė kiaulę pas tekį Grž. Jis nusivarė su karve tolyn J.Balč.
ǁ išvykstant ar įsigijus nugabenti ką varantis, genantis: Šiteip kėlėsi Jokūbas ir užsodino savo vaikus ir moteres ant velbliūdų ir nuvarė visą savo bandą ir visą turtą, kurį Mesopotamijoje nupelnęs buvo, idant ateitų tėvop savo BB1Moz31,18.
| refl. tr.: O kai išleis už Stočkaus, tai jų (pinigų) nepaliksi. Ir gyvulių bandas nusivarysi, ir kraičių skrynias nusiveši M.Katil.
ǁ varantis, genantis pavogti: Jau taũ kaip arklį nuvãrė ir veš vilkam miškan Antš. Jeigu kas nenuvãrė tų ančių, tai jos neprapuls, o jeigu nuvãrė kas, tai i ieškok – nerasi Jrb.
| refl. tr. Krs: Vokietys paemė dvi kumeles ir nusivãrė Jon. Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią BsPIV126.
2. tr. R11, MŽ14, K, LL121 nuvyti, nuginti šalin: Nuvarau šalin SD450. Šalin varyti, nuvaryti, nuvaikyti, nuvyti LL232. Nuvarýti muses NdŽ. Nuvarýk katę Nmč. Žiūrėk, karvė in medelį kaklą zulina, nuvaryk, ba nulauš Kpč. Mes tave nuvarýsim nuog šito kalno Srj.
ǁ prk. atsikratyti, atstumti: Senus švendubrėnus nuvãrė šalin, užeiviai karaliauna Drsk. Jei bus rinkimai, nuvari̇̀s jį šonan (neišrinks) Kp.
3. tr. prievarta nuvesti (ppr. suimtuosius): Policininkai nuvãrė vagis surakintus į kalėjimą NdŽ. Iš valsčiaus mus nuvãrė į kalėjimą Jrb. Antrą rytą nuvãrė mus netoli nuo stoties Plšk. Visus [žydus], katrus vãrė, tai nuvãrė, o kitus nužudė durpinėsa Sn. Nuvãrė žydump ir visus ažstrėlijo Lz. Vokiečiai nuvãrė kap keltuvas prie duobių Aps. Tada tuoj kaimo vyrus [vokiečiai] nuvãrė mūsų daržan, sustatė, papliauškėjo – jau šaudis Skp. O kap mus nuvãrė Grodno miestelin, žinom, nesugrįšim šiton puselėn DrskD210.
| refl. tr.: Pagavo [dėdę], surišė ir nusivãrė pėsčią an Kaukazą Krs. Juos visus nusvãrė par ūlyčią, paskum par lauką lig mišku[i] Skp. Tavo tėvą ponas su žandarais nusivarė J.Gruš. Jį nusivariau į bažnytkaimį pas rajono viršininką P.Cvir.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, iškraustyti, prievarta iškeldinti: Par karą nudeginti, nuvarýti, daug i žmonių žuvo Rdn. Vokiečiai nuvãrė lig Panvėžiu, kad čia degs (karo metu) Kp. Jos tėvus nuo tų laukų nuvãrė Jrb. Nuvarys, brač, mus nuo savo žemės, padarys bernais J.Avyž.
ǁ refl. persikelti: Į Rusijos didesnius miestus gyventų nusivaro TS1904,5.
ǁ prievarta ištekinti: Nenuvarýsite manęs už to kūtvailos! NdŽ.
| Jau i alimentus išsistorojo – vis tiek nuvariaũ in diedą (motina dukrą) Klt.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti kur nueiti ar pasitraukti šalin: Jos dar̃ tę nenuvarýtai – bijo Vlk. Nuvaráu Danę, sakau: – A tu eisi, bestija, į trobą! Trk.
^ Nuvarýtas į bažnyčią poterių nekalba Rs.
ǁ Kdn priversti, liepti, išreikalauti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Dešimtininkas nuvãrė vyrus į darbą NdŽ. Paema, nuvãro kitan galan klojimo ir liepia kult Kvr. Nuvarýsiu šieno pjauti – ans sau gula už krūmo Trk. Visokių biesų liuob pridirbs, nebgalės nebnuvarýti minti Kl. Sako, nuvãrė mane darban – i sušalau Klt. Vyro nenuvarýsi karvės melžt vienos, o čia jaunas šešias nusipirko Alz. Nuvarė jį vandenio, ir jis pagavo lydeką LTR(Ign). Daba, sako, nuvarýk kokį vieną [vaiką] su naginėm į mokyklą Sdb. Mūsų Petru[i] žodis neduotas (nepakviestas) – nenuvarýsi jo [į svečius] Slm. Nenuvarýtai nei su šatra, aš jau vogt nenueisiu Vlk. Kožnas žmogus nori gyvent, o vainosna ka nuvãro, ažumušė, ir visa Aps. Manęs varu nenuvarýsite, ir gana! NdŽ. Petrą nuvãrė an kitos lovos gult, jo lovon paguldė svečią Mžš. Pagreibiau vaiką, nuvariáu krikštyti Rs.
| prk.: Nuvãro kap karvę gert (apie prievartinį nugirdymą) DrskŽ. Grauždama i nuvãrė vyraitį pri butelio, kaip rište pririšo Krš. Žmogus nuvarýtas pri juodos putros, o ponai tūkstantines algas plėša Krš. Būtų iš tiesų įdomu, jei bedievių pamokslai nuvarytų tamstą prie klausyklos! Blv. Šalto rytmečio oras apglėbia mane ir nuvaro į lovą J.Sav.
^ Alkanas pilvas ir tinginį darban nuvaro LTR(Šl).
5. intr. Ar smarkiai, greitai nueiti, nubėgti: Nuvarýk pas mamos ir pasiklausk Jd.
ǁ tr. nueiti kokį atstumą: Per septynias dienas nuvãrėm gerokai kelio NdŽ. Reikėjo nuvarýt septynis kilometrus pirmyn, septynis atgal Kpč.
| refl. tr.: Kol tokį kelią nusivarai, tai kiti žmonės iš turgaus jau pradeda skirstytis Lkš. Buvome jau gerokai kelio nusivarę sp.
ǁ refl. nusekti iš paskos: Toms pėdoms i nusivãrė į mišką Sd. Nusivarė pėdoms ir sugavo arklavagius Šts. Aš einu greičiau, kad juos (kiauniukus) pasiekčia, jie ir̃ pagreitina žingsnį, ir nusivariaũ lig pirčiai Plvn.
6. tr. vadelėjant nuvežti, nustumti (važiavimo priemonę): Kolyška ir Kossakovskis vos spėjo nuvaryti vežimą, kuriame gulėjo [sužeistas] Sierakauskas, gilyn į mišką ir paslėpti nuo priešo V.Myk-Put. Alfukas jau paaugęs. Galės akėti, mėšlavežty vežimą į pūdymą nuvaryti rš.
ǁ Sd važiuojant, stumiant pavogti (važiavimo priemonę): Jau tie, kas nuvãro mašiną, tie jau moka kaip Jrb.
| refl. tr.: Nusgers, pames kur [dviratį], kitas rado, nusvãrė Ml.
ǁ refl. nuvažiuoti (ppr. sunkiai, lėtai); nusistumti: Vėlai šiandie nusivãrėm į mišką Pc. Su dideliu vežimu sunku nusivaryt lig miesto Jnš. Koleik per purvyną nusivarysma, naktis bus Vrp1890,2.
ǁ refl. stumiant (ppr. dviratį) nueiti: Pėsčiom nusivãrėm visą kelią – toks šlapias buvo Ėr.
ǁ refl. nusiirti: O paskui tylėdami nusivarėme prie kranto K.Saj.
7. tr. DŽ, NdŽ, Trgn nugabenti, nuvežti: Nuvãrė turgun penkis vežimus grūdų Krok. Malkų nuvãrė Leipalingin parduot Lp. Paškudniausia, kap reikia mėžt – tris vežimukus per dieną ledva neledva nuvarai Kpč. Vieną vežimą [mėšlo] jau nuvãrė [į lauką] Ėr. Dobilų nuvãrė šmotą teliokam Šmn. Ažkabink in dviračio, i nuvarýsi [pieną] Klt. Karvių nuvãrė cielą vagoną prikrovę Sd. Sužeista, karvytę nuvãrė mėson Drsk.
| Kodėl jis ma[n] malkas nuvãrė (nuveždino) nuo kiemo!? Jrb.
| refl. tr.: Nusvarai̇̃ vežimą malkos [miestan], tai nusperki, ko reikia Lp.
ǁ DŽ, Plng plukdant nugabenti: Nuvarýsi kelis troptus Kaunan, galėsi, būlot, arklį, batus nuspirkt Drsk.
ǁ prk. išnešioti, paskleisti apkalbas: Pagavo žodį, tai nuvãrė per visą kaimą Krns.
8. tr. nustumti, nuridenti į kokią vietą ar žemyn: Dabar melioratoriai nuvãrė akmeną pakalnėn Mlt.
| refl. tr.: Ripką nusivarýdavo lig kaimos galo Jrb.
ǁ nustumti į ankstesnę padėtį, atitaisyti (kaulą): O jei čia išlūžo petys, ans čia iš apatės tą kaulą nuvarýs atgal End.
9. tr. gamtos stichijų jėga nustumti, nunešti; nuplukdyti: Vėtra šėpį į Klaipėdą nuvãrė KII316. Ale jam bevažiuojant, pakilo didelė audra, susijudino vandenys, ir nuvarė laivą pri kaži kokios salos BsPII50. Bet po kelių dienų atsisuko priešingas vėjas ir nuvarė mus į svetimą ir nepažįstamą jūrą J.Balč. Naktyje pabudo jie viduryje ant jūrių, ant kurių didė vėtra jų valtį buvo nuvariusi Kel1852,108.
| impers.: Jau Nemune ledą nuvãrė PnmA. Kap ledą nuvaro, karšiai pradeda neršt Brš.
ǁ Ėr pučiant nustumti (apie vėją), nupūsti šalin: Laščioja keli lašukai lapt lapt ir nelija: vėjas tokis, nuvãro debesius Pv. Vėjas an čia atsigręžė ir nuvãrė debesį an tenoj Lp. Laimė, kad vėjas ugnį nuvarė link lauko, o ne an trobų Kel1933,3. Vėjelis pučia – šilumą nuvarỹs Plv.
| Ka gudras, nuvarýk žiemą, parpūsk šilimos Krš.
10. tr. DŽ, NdŽ nuleisti, nutirpdyti: Saulė visą sniegą nuvarė Grž. Ale tai saulė nuvãrė sniegą Plš. Saulutė, kasdien aukščiau danguje kildama, nuvarė nuo laukų sniegą Mš. Jis pas langą turėjo sėdėt ir atdūsiu karštu ledą nuo stiklo nuvarė V.Kudir.
| impers. Trk, Žlp, Kv, Krok, Žž, Pc, Ėr, Sdb, LTR(Klov), Lnkv, Ut: O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir patvorių J.Balt. Daug žemvilkos ant kelio, kad sniegą nuvãro J. Pradė[jo] leist, nuvari̇̀s čystai [sniegą] Švnč. Jau nuvãrė sniegą nuog kalnelių LzŽ. Visada kovo pabaigoj nuvãro sniegą Ktk. Po Grabnyčių kai nuvãrė sniegą, taigi ir nesnigo daugiau Skdt. Lyna, tą sniegą nuvarýs greitai, nuplikins laukus Krš. Palaidinys buvo, sniegą nuvãrė, upė kaip akis Žl. Kai nuvãro sniegą, tai rugiai kai patalas guli Aps. Tik sniegą nuvaro, i žydžia šalpusnės Šmk. Sniegą nuvãrė, i valgai cibulius Grnk. Kap sniegą nuvãro, po lazdų krūmais randa riešutų Vlk. Žibuolės žydi mėlynai, kap tik sniegą nuvãro Grv. Samanykščias nuvari̇̀s – eisiu spalgenaut Klt. Taip tu man anksti kelią nuvarýk, kad nė ratais, nė rogėm Grž. Kelią nuvãrė, ir neparsivežiau malkų Srd.
ǁ refl. nutekėti, nusrūti: Vanduo grioveliais nusivarė į pakalnę sp.
11. tr. NdŽ, DŽ1, Skr smarkiai, sunkiai dirbant apdoroti barą, ruožą: Da keturias vagas [iki vakaro] nuvarýsme LKT156(Grz). Tą vagą nuvarýsu ir daugiau nevarýsu LKT211–212(Klvr). Aš plūgą pakinkiau, sakau, vagas nuvarýsiu, nubėgs vanduo Šl. Nuvarỹs vagą, tai ir važiuok į Alvitą to norago smailyt Brt. Velniai juokės, Adomas nuvarė vagą į antrą galą varsto, randa Dievą bestovint SI55. Vagą nuvarė [bernužis], antrą paliko, gale varsnų stovėjo, su mergele kalbėjo LB136. Per dieną arė [sūnelis], vagos nenuvarė, laužė klevo žagrelę BsO87. Eilią vieną [rugių] nuvãrom, kitą varom Skp. Į dieną, ka papuola, nuvãrom keturis aktarus Pš. Viena mašina nuvãrė pusę lauko, kita surinko Šmn. Aš savo pečiais nuvariáu visus laukus Rdn. Pjautuvu lygiai nuvãro, būlo, moteros, ir pėdas lygus DrskŽ. An tokio pagalio toks kitas pagalys, ir tada tais duoda duoda: vienąkart nuvãro, kitąkart nuvãro (apie kūlimą spragilais) Kp. Gerai pasispyriau i nuvariaũ į galą tą visą biržį linų Stak. Nuvarai̇̃ vieną užuoganą, tada kitą pasiimi ir vėl varai Vvs. Kada tu dešimtį vagų nuvarýsi taip rakinėdamos Rdn. Dvie[jų] pūrų sodinimą baigiam jau nukast, pusė dirvos nuvarýta Skdt. Aš dvi vagutes nuvariaũ (nukasiau), o jis tik tiek pasikrapštė Jrb. Dvi ežias cibulių nurovė, nuvãrė ir išsivežė Aln.
| refl. tr.: Dobilų nusivãrė cielą dirvą Vvr.
ǁ atlikti dalį darbo: Ne tiktai žinome, kad rašo [gramatiką], bet ir žinome, kiek jis (J.Jablonskis) to darbo nuvarė J.Balč.
12. tr. dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, sumūryti: Mes nuvãrėm pietinį bokštą, o jie žieminį Sdr.
ǁ padengti paviršių, nudažyti: Aš tas langų lemperijas buvau su kalkėms nuvãrius Jrb.
ǁ išausti: Marškineliai iš pakulų nuvarýti, su spaliais kur yra Rnv.
13. tr. (ppr. kreivai) įkalti: Cvieką kreivai nuvarei̇̃ Ėr. Pakalą kreivai nuvarei̇̃, teip medis nepliš Ėr.
ǁ kalant apmauti, apkalti kuo: Ąžuolo armotos buvo nuvarýtos gelžies rinkiais, kitos apmestos rinkiais Šts.
ǁ kalant numauti: Nuvarė dalgį nuo koto ir mosuoja dalgiakočiu Švnč. Greičiau nuvarýk tos šakės kotą ir duok man Trgn.
14. tr. Pc intensyviai ką darant sugadinti ar sunaikinti: Kad nuvãrė karvė daržą, išmindžiojo, išbuvo Kv. Tokie dideli pamidorai buvo, o su tą[ja] salietra visus nuvãrė Jrb. Kiek nuvãrė bulvių tie šernai Snt. Nuvãrė bulbes paršiukai Pj. Kurmis visus daržus nuvãrė Kv. Su metūgiais bruknes nuvãro Jrb. Prisilakė i viską nuvãrė šipuliais (sudaužė) Tr.
ǁ Vvr nudėvėti: Dabar jau nuvariaũ jau senai [vailokus], parnešiojau Alz. Na ir nuvarytas bato užkulnys Al. Prasčia vilna buvo, nunertas pančekas bematant nuvãrė Vkš.
ǁ naudojantis nudilinti: Jau trečią [siuvimo] mašiną baigiu nuvarýt gyvenime RdN.
| refl.: Striukas tas botagėlis, nusivaręs visai Bsg.
ǁ lesant, ėdant, graužiant sugadinti ar sunaikinti: Serbentų te anam sode jei nepasaugosi, [varnėnai] par dieną i nuvãro Šd. [Kolorado vabalų] kad nuvarýtas kelmelis tai[p] švariai! Antš. Nuvãrė [kopūstų] galvytes kirmėlės Aln. Nuvãrė [spragiai] visą lysę, paliksiu be kopūstų Grd. Kandžių siūlai duoti, nuvarýti, nugraužti Klt. Kandys nuvãrė kailį Dglš.
ǁ graužiant atidalyti, nuversti: Bebrai epušes nuvãrė Vb. Bebrai nuvãrė medžius, karklus išgenėjo Pl.
15. tr. valgant sunaudoti, suvalgyti: Tai kiek gi tam šeštam [vaikui] belieka to trynimo (taukų keptuvėje), pirmųjų nuvarýta visa kas PnmR. Pradedu nuo lūpos ir nuvaraũ link galo [silkę] (suvalgo visą) Žl.
ǁ valgant nustumti: Ta bobelė valgė pamazgų, ka duoną nuvarýtų, srėbė neskanią sriubą, kad neužspringtų Bsg.
16. tr. J pašalinti ką nuo paviršiaus: Pačias storąsias skiedras su šarpoku nuvãro Krž. Ant šmirgelio dalgio galą nuvariaũ Jrb.
ǁ kasant sumažinti, nukasti: Nuvarýtas tas kalnas, buvo didesnis Vn.
ǁ Skr, Všk nukirpti: Duok nagus – nuvarýsu su meisa Krš. Nuvãrė plaukus kaip naujokuo, kaip nešvarumą rado Varn. Plaukai jam ant galvos plikai nuvaryti, smilkiniai pamėlę iš to nuogumo J.Balt.
| refl. tr.: Kam tu taip striukai nusivarei̇̃ plaukus? Jnšk.
17. tr. pjaunant, brozdinant ir pan. pažeisti, sužeisti, sužaloti: Čia viskas nuvarýta (nupjauta) buvo, tik kaulas Jrb. Nuvarỹs su visa skūra begrandydamas [barzdą] Pš. Kap drožtelėjau koja akmenin, tai ir nuvariaũ nagus Prng. Visą kaktą nuvarei̇̃ Rdm. Nekišk pirštą į mašinką – nuvarýčiau tuojau Jrb.
| impers.: O tą ranką jau su visu kaulu nuvãrė, ans nenorėjo pasiduoti jau Žeml. Parsibrėžė labai, visas kelis nuvarýtas Krš.
| refl. tr.: Nusivãrė pirštus, i dabar da kreivi Snt. Šiandien taip nusivariáu pirštą į stiklą, kad baisu Kv. Virto ant kūlių ir visą koją nusivãrė Vvr. Nusivãrė visą odą nū piršto Kv. Nusliuogiame trosais žemyn, pirštinėmis apsimovę, kad odos nenusivarytume sp.
| Apei kakliuką mergaitė tiek buvo nusivãriusi (nusikasiusi) Kv.
18. tr. DŽ, Plš, Lp pašalinti ką nuo organizmo paviršiaus, padaryti, kad nukristų, nuslinktų (apie ligą): Bjauri liga [grybelis] – nuvãro nagus Erž. Liepėlės liuob nagus nuvarýs, kauks žmonys, daba [tos ligos] nebgirdėti Krš. Marčiaus šaltis trijų metų veršiuo ragus nuvaro LKKXIII137(Grv). Tau bėdos ir plaukus nuo galvos nuvarỹs NdŽ. [Arielka] kitiem ir plaukus nuvãro nuo kaktos pakaušin (d.) Ktk. Tai rūgštūs barščiai, kap an šunio ažlietum, paustį nuvarýtų LKKXIII123(Grv).
| impers. Užv, Btg, Dg, Klt, Nč, Sn, Pl: Nuo nykšties nagą nuvãrė J. Kiaulėm nagus nuvãrė nuo tų grikių Kpč. Kam tu keltuvas varinėji, kad tau nagus nuvarýt! Rod. Jam kamašas nuspaudė pirštą, tai net nagą nuvãrė Rtn. Mano visi nagai nuvarýti nuo aptakų Jrb. Ištvinko pirštas ir nuvãrė nagą J.Jabl(Ukm). Nuvãrė visą nagą kojos piršto, kai tvinko Užp. Eidama išsitiko pirštą, tai ir nuvãrė nagą Rtn. Po karo sirgau šiltine: dantys išbiro, nagus nuvãrė Krž. Plaukus nuo šuto nuvãrė Dglš. I plaukai nuvarýti, akis užmušta, bet ans negydos nėkur Trk.
19. refl. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Žyvatos vaisių nusivarýti KI33, KII19.
| Nusivarýk (nusituštink) gerai, i praeis visi pilvo skaudėjimai Vvr.
20. pašalinti, panaikinti (ppr. blogą) būseną: Išgėriau vaistų, ir nuvãrė sopulį NdŽ. Ėmiau vaistų, tai kosulį nuvãrė Mrk. Tiek daug šniūrų (apie gintaro karolius), nežinia kur gali nuvarýt tą strumą Upn. Parašė man vaistų trejokių – peilį nubedė nuo širdies, nuvãrė Švnč. [Virintas alus] visas ligas nuvaro ir nušviečia širdį M.Katil. Katra [kiaulė] susną (odos ligą) turi, tai nuvãro tą susną gyvatė (jos nuodai) Bsg. Norai nuvaryt da yr obuolių Dglš. Nuvarei akvatą ir tu po mišką tąsytis Vrn. Nuvãro smagurį arielka ir vėl lovon Ds. Atnešk [limonado], smagurį nuvari̇̀s Aln. Jie negeria, tik troškulį nuvãro Lp. Duok rasalo – nuvarýsu tą saldumą Krš. Išgerk gurkšnį – kartumą nuvarys nuo širdies Ėr. Patylom pyktį nuvarai̇̃, anas nei negirdi Antz. Daina nuvãro pasiutimą Slč. Išmok ir pyktį nuvarýt Mrj. Kai an širdies koks smūgis, viską nuvarai̇̃ in šalį Antš. Elenytė naktim eidavo sodan ir vogdavo obuolius badui nuvaryt LTR(Tj). Degtinė sušildo, sudrūtina, liūdnumą nuvaro TS1902,1b. [Arbata] nuvaro miegą ir mislį ramina V.Kudir. Profesorius vėl delnu persibraukia per veidą, lyg būtų labai nuvargęs, lyg tą nuovargį norėtų nuvaryti J.Paukš.
| Juokas nuo veido raukšlių nebnuvaro V.Myk-Put.
| Sustabdo [ligą], tolyn nuvãro tą smertį Stl.
| refl. tr.: Ji turėdavo kuo nuobodulį nusivaryti rš.
ǁ įstumti į kokią (ppr. blogą) būseną: Lig ašarų nuvarýti BŽ117.
21. labai nuvarginti: Arklys suvis nuvarýtas – nebepaeina Sl. Jis tuoj šitą arklį nuvari̇̀s Mrc. Buvo keli arkleliai, ale tokie gi kūdi, nuvarýti Kp. Išsimainė nuvarytą arkliuką Grž. Ir žirgai buvo nenuvaryti arimu, ir karan jodinėjo J.Jabl. Pražudžiau mergelę, nuvariau sa[vo] šyvą žirgelį V.Krėv. Mano bendrakeleivis, pabijojęs, kad gali nuvaryti juoduką, nulipa žemėn ir eina pėsčias J.Sav. Žirgą nuvarysi, važį sudaužysi, pakol mane jauną nu močiutės išprašysi LTR(Krkn).
^ Strimpsi kaip nuvarýtas arklys Vžns.
ǁ refl. DŽ1, Gs, Vrb, Skdt, Ds, Sv, Krs, Brž, Lks, Kv labai nuvargti: Arkliai jau viškai nusivãrė Kp. Par vasarą prisimušom su darbais – esu visai nusivãriusi Rdn. Nusivãro su tais grėbliais Slm. Aš šiandie labai nuvargęs, nusvãręs Grv. Pardien nusivãręs, naktį kaip akmuo miegojo Skrb. Dirba suklom, tai labai nusivãrė Tr. Bagotai gyvena, ale nešnekas, tylia – gal su tais darbais nusivãrę Krš. O šlapybė, labai šlapias ruduo buvo – teip aš i nusivariaũ Pš. Vakarą jau teip nusvarai̇̃, kad nebepaeini an kojų Trgn. Nuo didelio lakstymo esu an kojų nusivãręs Vkš. Nusivarýsta ligi penties Aln. Nusivarai žmogus per dieną paskui akėčias, tegul bala M.Katil. Bėgo jis (vilkas) išsižiojęs nuo ryto ligi vakaro ir taip jau nusivarė, kad temstant stibikaulius vos bepavilko A.Vaičiul.
^ Prie rudens darbų nusivarė kaip kuinas Jnš. Nusivaręs kaip po vestuvių LTR(Jnš). Nusivaręs – lyg po peklą nuvažinėtas PPr398(Ps).
ǁ išsekinti, nusilpninti: Išskobti žandai, kaip aną liga nuvãrė Krš. Daktaram reikia padėkavot, kad teip nuvãrė ligonį Ukm. Rūpesniai mus nuvarė Prk.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Jei nevalgysi, bematant nusivarýsi Grž. Greit žmogus [sirgdamas] nusivarai̇̃, blogėji Jd. Ans nepaneša pėdo, tiek buvo nusivãręs Sd. Skrandžiu reikė gulėt, visai nusvãrius buvau Aln. Vyrai greičiau nusivãro – vien tik našlės ir našlės apsukuo Krš.
^ Be atoilsio greitai nusivarysi, o sveikatos netekęs – negreit ją atgysi KrvP(Al).
22. nugyventi, nuskurdinti: Žmogus turėjęs visko – ir tiek nuvarýt, kiek bemožna, tiek, kiek bemožna! Kp. Nusprogę yra, nuvãrė ūkį Pj. Pateko į ano rankas gyvenimas, ir nuvãrė po kelmo Vvr. Reik veizėti, kol da nenuvãrė bendrovės Rdn. Visa nuvãrė, visa žemyn eina PnmR.
| refl. Jrb, Lp, Ll, Sd, Brs: Sėda ubagūse, visai nusivãrė Krš. Teip nusivãręs, ka reik eiti pasikarti Kal. Gyveno poniškai, nieko nedirbo, dėl to ir nusivãrė lig tiek, kad plika subine vaikščio[ja] Vkš.
ǁ refl. padaryti, kad ko netektų: Nusvariaũ nuo avelių, viena buvo ir toj prapuolo Ktk.
ǁ padaryti nederlingą: Žinai, rendauninkai nuvãro žemę Krš.
ǁ padaryti nevertingą, nuvertinti: Pinigus nuvãrė, kad ir suskaitytie nemožna Ign.
| refl.: Nusivãrė rublis be vieno galo, tą i vaikai mato Krš.
ǁ refl. sumažėti (apie uždarbį): Už tai sukilo, kad jau nusivãrė dienos uždarbis Lkš.
ǁ refl. nusileisti derantis: Nusivãrė, ėmė žemės šešis ektarus [dalijantis] Vn.
23. tr. prk. nesąžiningai, netinkamai ką padaryti: Švypso, sako – padarysma, o viską tyloms nuvãro Rdn.
ǁ refl. moraliai smukti: Tiek nusivãrė, ka į kišenes žmonims pradėjo lįsti Krš. Kam senam taip nusivarýti, kam taip sprogti Rdn.
24. intr. prk. suteikti (balsui) kokią ypatybę, išraišką: Kriūkia ir kriūkia kiaulė, ir tei[p] storai nuvãro lyg vilkas Skr.
◊ áitais nuvarýti niekais paversti, sugadinti: Tiek gero nuvãrė áitais Mžš. Tai kas, kad nuskynė – gi nevirino, i pagedo: supūdė, áitais nuvãrė tuos uogas Mžš.
ant nė̃kų nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Ąžuoliniai balkiai buvo – ant nė̃kų i nuvãrė Klm.
ant pi̇̀kto nuvarýti paskatinti blogai elgtis: Už tai kaip vargu yra vaikus auginti ant gero, kad jie savo kūdikystėje jau yra nuvaryti ant pikto A1884,83.
ant vi̇́eno šóno nusivarýti nusigyventi, nuskursti: Buvom nusivãrę ant vi̇́eno šóno Grg.
į aną̃ pasáulį (svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Žiema ne vieną senį nuvãro į aną̃ pasáulį Klk. Anas i nuvãrė anañ svi̇́etan Petrulę Klt.
į añtrą pùsę nuvarýti numarinti: Į añtrą pùsę norėjo žmogų nuvarýti Vn.
į duõbę (į grãbą, į kãpą NdŽ, į kapùs NdŽ, į kãpines; N, į tą̃ svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Da rykštikė nėko į duõbę nė[ra] nuvãriusi Rdn. Tik aš žinau, kad Mikelis nuvarys mane į grabą I.Simon. Darbas dar nieko į grabą nenuvarė, o ponu ne vieną padarė KrvP(Al). Ka tai būt dukrelė augus, ale patys peršaldėm i nuvãrėm į kapùs KzR. Kapuosna ana močią nuvari̇̀s, šito mergiotė Klt. Neduok Dieve, toks sūnus: nuvari̇̀s [močią] kapuõs be laiko! Mžš. To boba be laiko nuvãrė jį kapúosna Krs. Tu man’ būtum tan svi̇́etan nuvãręs Dglš. Tan svi̇́etan daug ką nuvãrė ligos Dglš. Visokios džiovos išgydomos dabar, o kiek jaunų nuvãrė į kapùs Pvn. Tu mane į kapùs nuvarýsi su tuo savo gėrimu Kair. Nuvarė tan svietan be paros Švnč. Tie klapatai ją be čėso kapuos nuvarė Skdt. Saugokis, kad savo gyvenimo nepražudytum ir mus senus į kapą nenuvarytum V.Kudir. Su rykšte vaiko kapuos nenuvarýsi JT454. Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi S.Dauk.
į duobès nuvarýti sušaudyti: Upyniškiūse kelis komunistus su žydais į duobès nuvãrė Grd.
į grãbą nusivarýti iki mirties neatsikratyti: Purtulį turiu, aš tą purtulį ir į grãbą nusivarýsiu Rs.
kir̃miną nuvarýti norą patenkinant išgerti alkoholio: Klausyk, kūmai, duok stikliuką, nuvarýsiu kirminùką Ig.
niekai̇̃s nuvarýti
1. sugadinti ar sunaikinti: Niekais nuvarysi linus, jei dar ilgiau mirkysi Ėr.
2. nenaudingai praleisti: Visą valandą nėkais nuvariáu Lk.

nuo kójų nuvarýti
1. Alv, Al, Užp, Rk labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Ilga sunki važynia arklį nuo kójų nuvãro Rod. Kam teip vaikai arklį – nuvarýsi nuo kójų, i bus po gyvulio Sml. Geras ir gražus būt arklys, ale tik nuvarýtas nuo kójų Ut. Anas nuo kójų nuvarýtas, juo tik apie namus, pervažiuot kur netoli, paakėt Skdt. Nuvarytas nuo kojų kaip žydo arklys LTR(Lzd).
2. išsekinti, nusilpninti: Skausmus sumažino, ale nuo kójų nuvãrė Ukm.

nuo kójų nusivarýti
1. Užg, Smn, Ldk, Ds, Sv labai nuvargti (einant, dirbant): Visai nusivãrė arkliai nuo kójų Jrb. Nepaeinu, sūnel, – nusivariaũ nu kójų Erž. Nusivariaũ nuo kójų bevaikščiodama Ig. Gatvėse jau degė žiburiai, kai ji, suvisai nusivariusi nuo kojų, paspaudė durų rankeną V.Bub.
2. išsekti, nusilpti: Nusvarýsi nuo kójų, sveikatos pristigsi – čėdyk sveikatą Aln.

nuo kóto nuvarýti
1. atimti sveikatą; išsekinti, nusilpninti: Tas šnapšelis aną nuvãrė nu kóto Krš.
2. nugyventi, nuskurdinti: Pirmininkai buvo stribokai iš miestalių, nuvãrė ūkes nu kóto visai Rdn.

nuo kóto nusivarýti
1. labai nuvargti (einant, dirbant): Šiandien taip nusivariaũ nuo koto, kad ir valgyt nebenoriu Sk. Vincė besistorodama čystai nu kóto nusivãrė Šll. Aš besivežiodamas visai nusivarýsiu nu kóto Krtn.
2. nusigyventi, nuskursti: Visai nuo kóto nusivãrė Dkš.
3. moraliai smukti: Gera, vyrai nu kóto yr nusivãrę gatavai Krš.

nuo krė́slo nuvarýti perimti vadovavimą (šeimos ūkiui): Marti mane nuo krė́slo nuvãrė, nubrukė Rš. ×
nuo rãzumo nuvarýti prisvaiginti: Kap dav[ė] pamaku galvon, ir nuog rãzumo nuvãrė, o Petruką i tą LKKXXIX162(Lz).
nuo sveikãtos nuvarýti susargdinti: Sunkūs darbai nuvarė mane visai nuog sveikatos Nč.
nuo sveikãtos nusivarýti susirgti: Nuo sveikãtos nusvarýsi Slk.
pas Abraõmą nuvarýti numarinti: I daba norėjo dar muni nuvarýti pas Abraõmą Žeml.
pasiuti̇̀mą (piktùmą Prn) nuvarýti Pc išlieti pyktį: Jis ant manęs piktùmą nuvãrė Kt.
séilę nuvarýti kiek patenkinti norą: Ko te eit, vis tiek nepagauni žuvų – tik séilę nuvarýt Ob. O ką čia jūs valgėt, gal seili̇̀kę nuvãrėt? Ub.
ši̇̀rdį nuvarýti išlieti pyktį: Ji besibardama ši̇̀rdį nuvãro Prn.
ti̇̀nginį nuvarýti Kp pamiegoti kiek dienos metu: Kap ti̇̀nginį nuvãro, tai tik rūksta, kap eina [darbas] Pv. Duok ben kiek ti̇̀nginio nuvarýt, tai gal da kai kas bus iš manę Skp.
užniẽk (už niẽką) nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Aš verčiau kiaulėm tą pieną šniokš šniokš – kam užniẽk nuvarýt? Mžš. Šieną, miltus nuvãrė už niẽką Ėr. ×
zlãstį nuvarýti išlieti pyktį: Dar̃ turi an ko nuvarýt savo zlãstį DrskŽ. Nuog žmonos an arklio zlastį nuvarė Lš.
panuvarýti (dial.) tr. nuvaryti per kelis kartus: Tai Švenčiankon (į Švenčionėlius) katruos panuvãrė Str.
1 pavarýti Rtr, DŽ1, KŽ; SD275, R366,373,395, MŽ491,501,531, Q550, Sut, N, M, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti kiek paeiti ar pabėgėti, kiek paginti: Pavarau tolyn R146, MŽ193. Pastums, pavari̇̀s, i eis telyčia Klt. Aš dabar tus arklius noru pavarýti Klk. Pavãrai man arklį Dgp. Tepė mašiną arklinę i vaikai paleistuviai pavãrė arklį (užvažiavo ant žmogaus) Sdb. Iš odos, kanapių, raikštelių darydavo rapniką arkliu[i] pavarýt Srj. Ka tu nebėgsi, aš pavarýsiu, valioj, bareli, valioj (d.) Pb. Negalima pavest, reik pavaryt LTR(Nj).
^ Kad šuva pavarỹtų, kiškis bėgtųbi! LzŽ. Jei spiečius per rugius lekia – vyk, jei per rugieną – akmeniu pavaryk TŽIII383.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Aš arklius arčiau pasivarýsiu NdŽ. Gali pagręžt karves i pasvarýt arčiau Kzt. Nusilaužki rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti, naujam žuobreliui pasitaisyti (d.) J.Jabl.
ǁ paraginti greičiau eiti ar bėgti (ppr. arklį): Aš tada do labiau kumelę pavariau Dglš. Antanas pavarė arklį, staiga panorėjęs važiuoti bent netoli kito važiuotojo rš.
ǁ varant, raginant (arklį) pasukti: Jis pavarė kumelę menkai išvažinėta Švėtimų keliūte, kad tik nekliudytų sodžiaus M.Katil.
ǁ nuvyti, nuginti (į kokią vietą, ppr. netoli): Gyvuolius pavarýk į ganyklą J. Pavariaũ tą karvę da už to tilto Jrb. Tus arklius buvau netolie į tokius krūmelius pavãręs ten Lnk. Naktį arklius pavarom kur į pakelę, į avižų lauką, tie pripunta J.Ap.
| Staibį pakirto man, bet neįdaviau gyvolių pavaryti į dvarą (atimti) Šts.
| refl. tr.: Pasivarė melžiamąsias karves nuošalin, tūpė prie tešmens J.Balt.
ǁ varant, genant įveikti kokį atstumą: Kokį dešimt kilometrų pavaro žąsis par dieną Mšk.
ǁ kurį laiką varyti, ginti: Ilgai čia jas (žąsis) pavarýtum, kur čia dingtum su toms žąsims – iškriktų į laukus PnmŽ.
ǁ varant, genant priversti palįsti kur: Keturius arklius liuob sukinkys i po tuo stogu niekas negalėjo pavarýti tų arklių Ms. Nu tai jas (vištas) palesina tenai ir vėl pavãro po tuo papečiu Pin.
| prk.: Šitą triobą po dangčiu pavãrėm (apdengėme stogą) Šmn. Valstybės rūmas mūsų dar vos tik po stogu tepavarýtas Š.
ǁ Vlk galėti, įstengti varyti, ginti: Karvių nepavãro, sena jau Rod. Tai tau ir artojas, ir jaučio nepavãro NdŽ. Jaučias kaip eina, jo nepavarysi ir nepasuksi Vdn. Jeigu [arklys] prastas, nebepavãrom, priedą duodam ir mainom Grz. Arklys rambus, nepavãromas Dg. Važiuot[ų] žmogus, ale arklys nebepavãromas Ds. Arklius tik (vos) pavarýdavo, tik paeidavo [arkliai] – karvėm visa grūdo ir pieną parduodavo PnmR. Ir jie nusikraustė su kone visa kuo, kas pavežama ir pavaroma I.Simon.
^ Jautį ir be vadžios pavarysi, o drigantą nė gaute nesugausi S.Dauk.
2. tr. Pp prievarta kiek pavesti (ppr. suimtuosius): Pavarė čia už kapinių i tujau pradėjo šaudyti Lc.
ǁ refl. tr. prievarta išsivesti, išsivaryti: Pasivarýta tokia moteriška, surištos rankos PnmR. Pasivãrė rusas vieną sūnų Btg.
3. tr. nuvyti, nuginti, išginti: Šitos kiaulės šitas slyvas puola ėst, nemožna pavarýt Plvn. O aš kaip tas šuva, kol tris kartus su akmeniu nepavarysi, eisiu iš paskos K.Saj. Nepavarai̇̃ musių, tai pilna pirkia Klt. Su dūmais biškį pavarai̇̃ bites i pjauni lauka [korius] Mšk.
| prk.: Nėgių šįmet beveik nėra: žvejai sako, kad čia yra kaltas iš fabrikių išleistas vanduo, kursai nėgius visai pavarė prš. Toliau matyti, kaip įvairūs rašytojai iš savo krašto tarmių įneša į mūsų kalbą žodžių, kurie pavaro lig šiol vartotus svetimuosius Vd. Ka tą senatvę pavarỹtų kas Vgr. Perūne, kursai sunkią žiemą nu mūsų pavarei S.Dauk. Matai, smerties nepavarýsi, kad eik tu, aš palauksiu Ob. Mislis piktas pavaręs džiaugsis piktai nedaręs S.Dauk. Pavarýt tam nuoboduliu užsirūkau Žln. Todėl nuramdyk savo širdį ir pavaryk iš jos visą liūdnumą S.Dauk. Tą piktįjį (skausmus) pavãrė, aprimė, gana ramiai mirė Rsn.
^ Gaidys, kas tave pavarys KrvP(Pst).
ǁ Sn priversti, liepti pasitraukti šalin, nuvyti: Nemoki aust, ir pavãro nuog stovų Dv. Kunigas pavãrė nuog spaviednyčios Pls. [Šundaktaris] nei vieną uršiai nepavaro A1883,283. Būni žmogus kai žu griekus pavarýtas Rod. Jos (moterys) net pradeda gailėtis, kad vaikų ir berniokų negali pavaryti namo I.Simon. Tą bernuką pavãrė: – Eik namo! Drsk. Šeimininkę pavarýsma, nori nenori eik numie! Krt. Katras girtas, tuoj mergos pavãro, tuoj užkuria PnmR. Katruos piršlius pavãrė, o priėmė tik tuos, su katrais jau tarė Slm.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išvaryti: Nuo vyro pavaryta CII823. Ans pavãrė nuo savęs piktą bobą J. Kad kokios iš namų dar pavarys rš. [Sūnus] beveik apsidžiaugė, kad jį tėvas pavarė į svietą LTR. Kas neateis, iš to bus ūkis atimtas, ir bus pavarytas nuo žemės V.Myk-Put.
| refl. tr.: Vaikai numirė, bobą pasvãrė ir liko našliu Pls.
ǁ atsikratyti, atstumti: Jei nenora (nemyli), neantsimesi, o jei nora, pavarýti (atsikratyti) negalia End.
| refl. tr.: Šitokį vaikiną po velnių pasivãrė Snt.
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Kad vis tiek, kaip čia pavarýsi žmogų, tą metą išbūna ir nebvadina [pasilikti kitiems metams] Ms. O ans tiek liuob norės muni pavarýti nu to darbo Sd. Tura išmokti gerai dirbt, kad nepavarýtų [iš darbo] Nm. Mokinį pavarė (pašalino, atstatė) iš gimnazijos už visišką nepažangumą moksluose (moksle, mokslo dalykuose) ir bartiną (negirtiną, peiktiną, nedorą) elgesį VĮ. Laikė lig senatvei, o paskum pavãrė Krs. Reiks turbūt bernas pavarýt: nieko dirbt nemoka Mrj.
| refl. tr.: Pasivarýti tarną NdŽ.
4. tr. vairuojant kiek pavažiuoti (važiavimo priemonę): Man liepė pas kaimynę vežimą pavarýt PnmA. Pakrovė vienas roges. Tada pavarė arčiau kitas roges J.Balt. Smaliukonis, žodžio netardamas, pavaro atbulą mašiną ir įsuka į keliuką V.Bub. Ūkvedys kubikormo (kombinuoto pašaro) mašiną į šalį pavãro, ne lapė nelo[ja] Rdn.
| refl. tr.: Mašiną pasvãrė arčiau in pirkią Klt. Vagis pasivãro kur į girią mašiną i a ratus numauja, a stiklus išima i palieka Jrb.
ǁ refl. kiek pavažiuoti: Su tokiuo kuineliu greit nepasivarýsi – eina koja už kojos Ėr.
ǁ vairuojant pavažiuoti (važiavimo priemonę) po kuo: Tai po tuo liepu pavãrė mašiną, pastatė Kpč.
ǁ irkluojant, vairuojant pastūmėti (valtį, laivą): Valtį pavarýti nuo krašto NdŽ. Žmogus ištraukė iš dugno ant virvės parištą akmenį ir, smarkiai užgulęs irklus, pavarė valtį link Tiliaus rš. Vyresniasis … liepė pavaryti nu krašto laivą BsPII51.
ǁ refl. paplaukti kokį atstumą: O kad jau pradėjo plaukti ir gerą galą buvo pasivaręs, taip jaunasis šuo sako Žibučiui DS237.
5. tr. pastumti: Ją kad pavãrė – jy persivertė Drsk. Aš tave kap pavarýsiu, tai tu kojas in viršų uždirsi! Mrc. Atgalia ranka kap pavari̇̀s, tai žinosi – nelįsk Pv. Pavarai̇̃ [lopšį], ir vaikas pats toliau supasi Dg. Su koja pavãro kap seną grybą Dbč. Paima už to botkočio ir pavãro tą kepurę toliau Vlk. Šiaudais dengdavom [stogus], tokia lopeta yra, nu tai sulygini, pavarai̇̃, kad pažviliai būtų Kp. Kai užvažiavo traktorius pakrautas, tai da biškį [sniegą] žemyn pavãrė (suslėgė) Žl. Tatai tus pelenus pavarýsiu aš čia jau, užsikursiu ugnį Sd.
| Gavom triobas pavarýti į šalį, kai gelžkelį tiesė Trg.
| prk.: Ka jau pavãrė frontą iš kaimo, tai jau atsileidė Pbr.
| refl. tr., intr.: Kad pasvarau tokį berną nuog savę, tai net anas urduliais nueit Rod. An šliužės šliužinėja: viena koja pasvãro ir šliužinėja, kap kas ir an abiej [kojų] Pv. Praeinančių traukinių judomasis (= judamasis) krūvis gadina kelią – daro nebe tokį, koks jis turi būti – kelias pasivaro išilgai, arba sandūros kitėja Vr.
| prk.: Jie stumdos [fronte], pasivãro teip, paskui vėl atgalio Kp.
ǁ po apačia padėti, pastumti, pakišti: Tokios kaladės po pečium nepavarýsi Ėr. Metė žmogus tynęs, kūkelį pavarė pasvirnėn V.Krėv.
ǁ Smn mesti, sviesti: Kad pavãrė viedru, tai ir kojas pragurino Dg. Sugriebęs pilną saują akmenų jis pavarė juos pakalnėn V.Krėv. Simukas paėmė iš kišenio žvirblį ir pavãrė in viršų (ps.) Vrn.
ǁ Al pamėtėti: In lubas pavarýk, jy tik krykščia Dg.
ǁ išmesti lauk: Jei anas (diemedis) nezgadnas man, tai pavarýsiu, ir viskas Dg. Laiko [šiaudinius sodus], kol neapdulksta, neapšunta, tada pavãro Vlk.
6. tr. Lp paleisti mechanizmą, prisukti: Pavarýk laikrodį – sustos Sdb. Pavarýk laikrodį, kad nesustotų Rm.
ǁ NdŽ pasukti (laikrodžio) rodykles: Kas ma[n] laikrodį pavãrė: aš noriu po senu laiku gyvęt Jrb. Buvau pavaręs penkias minutes Ėr. Kiek tavo rodo – dvi? Reiks pavarýt i mūsų Mžš. Trim valandom pavarom į priekį laikrodžius rš.
7. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Stenės stenės ligonis i pavarýs kokį rangą į lovą (išsituštins) Jdr.
^ Kad tu pavarýtai an devinto sienojo! Rod.
8. intr. imti smarkiai pūsti (apie vėją): Pavãro vėjas, atgalio kliūst vanduoj Drsk.
ǁ tr. gamtos stichijų jėga imti stumti, nešti; plukdyti: Audra ledus sulaužė ir pavarė prš. Pūstelėjęs nuo kranto vėjas tarsi šluota pavaro mažas bangeles B.Radz.
9. tr. paleisti, patižinti: Kad naktį nepašals, rytoj perdien sniegą pavari̇̀s Žl. Kap atšils, pavari̇̀s sniegą LzŽ. Kelias jau pavarýtas, sniego nėra, tik rytą anksti gali į girią važiuot Skr. Toks geras kelias buvo – tik užejo atlydys i pavãrė Vdk.
10. tr. Kpč su jėga įsmeigti, įkalti: Kaltą kūju pavarýti NdŽ. Pavãrė kylį ir pakėlė buto kertę Vvr. Reikia pavarýt dalgio koją Pgr.
ǁ NdŽ, Mrj, Pb, Dbč, Ds, Upn leisti įsmigti (ppr. rakščiai): Pavãrė pašiną po pačiu nagu! Lp. Pavãrė po gylauniu uknolį, kulzuoja arklys Drsk.
| refl. tr. Prl, Jnšk, Sdk: Tinsta pirštas, jau kai ką pasivarei [po nagu] Slm. Pasvariaũ pašiną raškydama agrastus Dglš. Pasvariau rakštį panagėn, baisi sopė Ktk.
ǁ sužeisti: Žiūrėk vaiko: siekia per briauną, krūtinukę pavari̇̀s Rdm. Su nagu pavariáu, nors tiek šatonuo padirbau, subraižiau Krš.
11. tr., intr. intensyviai ką padaryti: Anta mašinos [siūlę] pavarýk, susiūsi DrskŽ. Kojomi pavãro (suplėšo) [paklotę], pirštą skylėn inkišęs Drsk.
| Ar paprašyti, kad kas jo naudai per bažnyčias ar spaudą pavarytų akciją I.Šein. Mainus pavarykiav, mun tinka tavo karvė – mainykiav į jautį Lk. Byla buvo pavaryta (nusiųsta) į senatą, bet ir ten užtvirtino TS1903,11. Agurkam būsiu par daug pavãrius (įdėjusi) krienų Ant. Pavarýta (išlyginta) – garankščių man neyra Drsk. Kitąsyk man pavãro veidus (pamasažuoja) – balti Drsk.
| impers.: Man nuo darbo net rankas guzais pavãrė (sumušė dideles nuospaudas) Str. Broniai net akis pavarė (apie tinimą) Lp.
| Vidurį skaudėjo skaudėjo, o dar̃ pavãrė skausmą kojose Vrn.
ǁ imti intensyviai ką daryti: Eiliniai vyrai, ne dainininkai, atskirai susimetę pavaro sutartinę M.Katil.
ǁ refl. Knv staiga imtis ką daryti, mestis, griebtis: Jis iš tos bailos buvo pasvãręs in Piltskalnį bėgt – pats nežinoj[o] kur Vlk. Kap pasvarė šunelis bėgt, tai jis švirkšt ir atšaukė jį Vlk.
ǁ pagerinti augimą: Šilima vasarojų pavarė Ėr. Tam vienam paršui reik duot geriau ėst, reik pavarýt noc kiek Jrb.
| impers.: Anas dienas labai pavãrė rugius Rm. Tokia graži diena, rugius pavari̇̀s Mlt.
ǁ prk. pradėti (apie gyvenimo metus): Senysta – jau aštuntą dešimtį pavãrė Azr.
12. intr. piktai pasakyti, parėžti: Jis viską pavãrė į akis NdŽ. Aš pavaraũ jam visaip, kai tik perpykstu Snt. Kaip koks susirinkimas, aš jiem pavaraũ gerai Všn.
| refl. intr., tr.: Sakau, paveizdėk, – pasivarė Petrelė, – jei nenori, kad plaukus nurautau V.Krėv. Anas in tėvą tai tūlai pasvãro Vrnv.
| Toj boba pasvãrė piktai, an pirkios žulindo ir paskorė Pls. Boba diedą pasvãrė piktai Pls.
13. refl. užsispyrus ko siekti: Anta to pasvãrė, lindo [dirbti] milicijon DrskŽ. Jis kap pasvãrė, tai ir atėmė lauką Sn.
14. tr. NdŽ priversti, paliepti ką daryti, atlikti kokį darbą: Pavãrė mane saltyšius važiuot po saldotais Lp. Tėvai pavãrė mergiotę [tekėti], kad bagotas Lel. Jaunų neseka pavarýt ingi žemės ūkio darbą, miestan lekia Azr. Paskuo vėl mumis pavãrė į purmankas, vežti tatai darbininkus apkasų kasti Knt. Tujau pavarė, tų padvadų pilnas miestalis: į vežimus, į vežimus – ir išvežė [mobilizuotus kareivius] End. Vokiečiai pavãrė jį darban Pb. Aš toks žmogus esu, ne pati muni pavarýsi, ne kitas Trk. Traukà pri putbalo: tupa visi sutūpę [prie televizoriaus per transliaciją], i nepavarýk ko padirbti Krš. Vaikis – subinė[je] gali mietą laužti, o nepavãromas dirbti Krš. I muni pavãrė ekėti tų avižų, aš nuvažiuoju ekėti Trk. Eisiu kaimyną į stuiką pavarýti Pgr. Jau pavasario laikas buvo, kad Verpeikių vyrai buvo pavarýti valsčiaus reikalais malkų Sb. Kalbėdavo Geišė visai nebe taip, kaip kalbėdavo atėjęs kur nors pavarytų Vaižg. Kaži kumet vaitas liepė savo bernui pavaryti į dvarą dvyleka pjovėjų M.Valanč. Pavãrė į karą joti Sch14.
^ Nieks be makaro ingio nepavaro S.Dauk.
15. tr. Slk, Pkr padaryti dalį darbo: Gerai kūlimą pavãrėm, liko tik viena šalinė rugių Ml. Dabar anoj pusėj stogo pavarýta kiek Slm. Gerokai pavarytas didysis lietuvių kalbos žodynas J.Balč. Pavaráu normą, įvykdau planą i sėdu atsisėdęs Krš. Baiki barelį galu[i] laukelio, kad tu nebaigsi, aš pavarysiu LTR(Glv).
| Ka tie mokslai ilgi, dešimtims metų, reiktų greičiau pavarýti Krš. Jie lietuvišką literatūrą nepavaro tolyn nė par sprindį V.Kudir. A statybas pavaréi kiek į pryšakį, a nieko? Krš.
| refl. NdŽ, Vlk: Jau tris dienas pabudavoj[o], tai tos sienos ir pasivãrė Alv. Vėlai gulsma, anksti kelsma, su rugeliais pasvarýsma Slk. Nori pasivaryti su savo disertacija, dėl to nė vasarai neparvažiuosiu V.Myk-Put. Jis tik teiravosi, kiek mūsų pasivaryta matematikos moksluose J.Balč.
ǁ intr. smarkiai padirbėti: Porą dienų su trim dalgėm pavarai̇̃, tai nekas lieka Skdt. Pavarýk tik gerai, ir per dieną bus baigta su linais Ut.
| refl.: Reik pasiūti, švekšt švekšt pasivarái pati su mašinike Grd.
16. tr. prk. nuvarginti: Kur tu tiek daug važinėji, kad tavo arklys nuo kojų pavarýtas Lp.
| refl.: Vienas arklys pasivãro visą dieną eidamas Jnšk. Pasivãrius dribdavo ant griovio krašto ar kur pagubės[e] ir gulėdavo kaip negyva Skrb.
| Ir jau vakar buvo pasivãręs (girtas) Drsk.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Pavãrė jauną arklį Ėr. Misli[ji] vaikai nepavãro – pavãro ir vaikai Mlt.
| refl.: Mun nebreiks, ka teip į senatvę gatavai pasivariáu jau Ms.
17. tr. kiek pagaminti (degtinės): Iš cukro pavãrėm kelis rozus šnapso Drsk. Brangi [degtinė], pavãro da[r] iš rugienių kaip kur Krs. Samagono pavarýt reikia Č.
| refl. tr. NdŽ.
◊ klỹną (pãkalą) pavarýti varžantis, rungiantis sutrukdyti: Klimenskas jam čia klỹną pavãrė, būt paėmęs (vedęs) Skdt. Kai pastatys antrą malūną, tai tam branginykui pavarỹs pãkalą Rm.
1 papavarýti (dial.) tr. visus nuvaryti, nuginti: Kur anys papavãrė avis? Dv.
1 ×padvarýti (hibr.) tr. pasukti į priekį (laikrodžio) rodykles: Nu tai aš savąjį dziegorių padvariaũ Mlk.
1 parvarýti K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ
1. tr. SPII53, Sut, MitII300, L, Grš, Žž, Vgr, Ul varant, genant priversti eiti namų link, parginti: Karves parvãrė namop pietų Btrm. Parvãro gyvį namo Dv. [Karvės] viena kitą parvãro ragais DrskŽ. Jaučius parvariaũ, gurban suvariau, velke ažušavau JT514. Su trūbais pradeda trūbyti, kada parvarýti, kada išvaryti LKT105(Lkv). Šventas Jurgi, ganyk, šventas Mikolai, parvarýk (meldžiamasi išleidžiant ganyti gyvulius) Krš. Kiškiai visi subėgs, ir su botagu parvarýsi namo (ps.) LKT364(Pv). Dabar anksti yra, neigi metas pekų parvaryti BB1Moz29,7.
| prk.: Ta meilė išbėgs teip kaip paukštis – švilpt, i nebė[ra], i nebiparvarýsi anos Trk.
^ Jautį ir be vadžių parvarysi, o drigantą nei gaute nesugausi S.Dauk.
| refl. tr., intr. NdŽ: Dar karves iš lauko parsivãrė, atsistoj[o] lovuko taisyt, kalt ir numirė Pv. Kurie gyvolius gano, parsivarýs numie par pokaitį Ms. Parsivarỹs piemuoj, tada reikia anas priimt Dv.
ǁ refl. tr. atvykstant ar įsigijus parsigabenti ką varantis, genantis: Parsivãrė žentas (užkurys) karvę ir avių Drsk. Kažkurį vakarą parsivarėme gražią juodmargę ir pririšome prie virtuvės M.Katil. Keli ponai nuvažiavo, parsivãrė jautį, tą jautį liepė vedum papjauti Als.
ǁ atvaryti, atginti: Ėmė avis iš žmonių, iš kažikur buvo parvãrę didliai daug Plt.
| refl. tr.: Parsivãrėm į prūdą [išputusią karvę] ir pagelbėjom PnmŽ.
ǁ Pns prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Parvãro atkeitę tus belaisvius Žr.
| refl. tr.: Anus sugavo, parsivãrė pry klebono Vdk.
ǁ priversti, išreikalauti, kad pareitų namo, grįžtų: Mama mum̃ visus šlapius parvãrė, čiut nelupė Mžš.
| refl. tr.: Nueinu, susiieškau, parsivaráu numie [girtą vyrą] Skdv. Vaikai eidavom iš žydo savo tėvų parsivarýt ir parsivarýdavom Krs. Kitą kartą mamos nabaštikė parsivãrė [mane] su žabaru iš nibrės, metus paskiau nejau Krš. Atalėkė i parsvãrė namo [vaikus] Klt.
ǁ priversti, kad grįžtų gyventi: Sodžiun su šakaliais neseka parvarýt [iš miesto] DrskŽ.
ǁ priversti, kad atvyktų gyventi: Nevietinė, parvarýta (parvesta į marčias) iš kito krašto Iš.
2. intr. greitai pareiti, parbėgti: Berniukas išsigandęs parvarė namo rš. Mes parvãrom nuo ežero su vėžiais Srj.
^ Parvarė kaip iš pirties LTR(Rs).
ǁ iš tolo ar sunkiai pareiti: Tu dabar iš Kybartų parvarei̇̃? Kbr. Parvariaũ per tais dulkes, privargau Šil. Ka pasiutusios buvo, tai dabar pėsčios turi parvarýt Slv.
| refl.: Ponas jau parsivãrė ant pietų Šts. Vos beparsivãrė ano kumelė iš Kretingos tuščiu vežimu Dr. Vakare čiut parsivarai̇̃ namo Tr.
ǁ refl. tr. parsivyti: Ten yr upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė ir ana muni varės varės, lig pat numų parsivãrė Lpl.
3. refl. tr., intr. (ppr. lėtai, sunkiai) parvažiuoti, parsistumti: Per naktį dviračiu iš Kauno parsivarỹs KzR. Ar parsivarýsi lig vakaru[i] su vežimu namo? Ėr. Vakarais parsivarydavome vežimus nusiplūkę lyg žąsinai J.Balt. Jis buvo parsivãręs jų dviratį namo Krs.
4. tr. vairuojant pargabenti (ppr. įsigytą važiavimo priemonę): Mašiną parvãrė iš Kauno Jrb.
| refl. tr.: Gyrės mašinelę parsivarýsianti, visa ko prisipirksianti Krš. Pernai vaikai traktorėlį parsivãrė Vlk.
ǁ refl. tr. parsiplukdyti: Išėjau tolimon kelionėn parsivarytų savo valties iš tolimos sietuvos Š.
5. tr. pargabenti, parvežti ko daug ar sunkiai: Tris mašynas malkų ans parvãrė manie Prk. Parvãrė grūdų penkis vežimus Krok. Šįmet dobilų parvarýsit gerai Gs. Siuntė mane mergelę pasogėlio parvaryt LTR(Mrk). Ana kiek žmonių mašina parvãro Krok. Parvãrė gydytoją iš Skaudvilės su drigantais Grd. Tik vakar Gaudėšiui trobą į gyvenvietę parvãrė (neišardytą pervežė) Vkš.
| refl. tr.: Nueisim turgun ir parsivarýsim vežimą malkų Rm. Pernai niekaip negalėjau trobos parsivarýti Vkš.
ǁ sunkiai parnešti: Parvãrė tas vaikas didžiausią klėbį šakalių Vvr. Parvarýs ryto[j] tų morkų, galėsi ryti Trk. Tris kilus kmynų parvãrė Graž.
| refl. tr.: I vė[l] parsivarei knygų, kada tu jais perskaitysi!? KzR.
6. tr. gamtos stichijų jėga atnešti; atplukdyti: Saksinis vė[ja]s parvãro žuvį Klp.
ǁ atpūsti: Veizėk, antai kiek lytaus parvaro End.
7. tr. prk. atimti sveikatą, jėgas: Geriau prižiūrėk kumelę: muši kasdien, o ėst neduodi – tuojau parvarýsi Jrb.
| refl.: Ariant greit ant kójų parsivãro Skr. Kumelė jau visai parsivãrė, matyt, dvės Pgr. Vaikščio[ja] susisukęs – matyt, parsivãrė su mergoms Šll.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Jau ir Kazimieras parsivãrė Up.
◊ į kapùs parvarýti numarinti: Ne vieną be čėso kapuõs parvarýdavo BM25. Maslauskas ir pamislijo, kad gal ir iš tiesų parvarė kapuos savo kaimyną dėl grivinpalaikės BsPII299.
1 pérvaryti BŽ60, NdŽ, DŽ1, KŽ, pervarýti K, Rtr, KŽ, Jnš, Bsg, Mžš, Sb, Lkv; SD297, Q538, L, LL185
1. tr. varant, genant priversti pereiti, perbėgti, perskristi iš vienos vietos į kitą, nuginti: Banda turi sutilpti viename tvarte, vienoje ganykloje, ji turi būti lengvai pervaroma iš vienos vietos į kitą rš. Karaliūčia šaukia: pervarai žvėris LTR(Tvr). Párvariau bitis į kitą avilį Jrb.
| refl. tr.: Pérsivariau savo vištas į tvartuką Smln.
ǁ varant, genant priversti pereiti, perlipti, perbristi į kitą pusę: Parvaryk galvijus par upį, par tiltą J. Aš jas (žąsis) parvarysiu par griovį Lnkv. Rambų arklį pervarius per medinį tiltą galima išgydyt LTR(Mrs). Per kelią reikia pérvaryt [žaltį] su šluota [, tada negrįžta] Kb.
ǁ varant, genant priversti pereiti per ką ištisai: Gi tokie miškai buvo – per miškus reikėdavo pérvaryt [karves] Vp.
ǁ varant (žvėris), medžiojant pereiti ištisai: Rudenį ablavos (gaudynės) prasidėjo, vieną kvartalą pervãrė, kitą pervãrė, tai sumažino vilkų Sb.
2. tr. priversti (ppr. nusikaltusius) pereiti per ką, prievarta pervesti: Par šarangą (rikiuotę) i párvarė, gavo į kailį Krš. Greičiausia, kad jį nuteis penkis kartus pervaryti per pulko rikiuotę, ir jis gaus tiek lazdų, kad daugiau nebereiks nieko V.Myk-Put.
3. tr. pergabenti į kitą pusę, perkelti: Mumis pérvarė per tą Šventąją Upn.
ǁ pereiti, persigauti: Tas brolis, kuris frontą pérvaręs Antš.
ǁ irkluojant perplukdyti: Jau viena valtelė antai párvaryta par Nemuną Skr.
ǁ refl. tr. vairuojant persivežti (važiavimo priemonę): Bet aš pats persivariau mašiną brasta Šlč.
ǁ vežant pertraukti: Pasėjus kanapes ir jas apakenus, reikia akėčias pervaryt neapverstas, ba kanapės neapdygsta LTR(Auk).
4. tr. pernešti, pertempti iš vienos vietos į kitą: Nueikiat nu anos daržinės, ten lig tos akmenų krūvos párvarykiat lenciūgą Lk.
5. impers. tr. pučiant nustumti, nupūsti: Gal pérvaris debesis ir nelis Žrm.
ǁ tr., intr. pučiant persmelkti šalčiu, perpūsti: Koks bjaurus vė[ja]s – rods kiaurai párvaro Rdn.
6. tr. perkalti: Vinį pérvaryti NdŽ.
ǁ Snt persmeigti, perdurti (ppr. žalojant): Šmakšt, visą koją su šake párvarė Vvr. Vakar bulius kad mostelėjo galva, vos ragu pilvo nepervarė V.Bub. Pérvaryk šituo kuolu jos širdį VoL386. Kokia gėla, kol dantį adata párvaro (išgręžia) Krš.
| refl. tr., intr. Bgt, Smn: Peilį gavusi … ašmenimis kiaurai per vidurius persivarė A1884,274.
ǁ refl. tr. Jnšk giliai įsipjauti ar įsidrėksti, persirėžti: Kiurkt, visą ranką pársivariau su peiliu Vvr. Pársivariau [peiliu] pirštą, retys liko Gršl. Karvė lindo par torą ir spenį pársivarė Kv.
ǁ suplėšyti (drabužį): Vaikinas pusiau pervarė švarką rš.
| refl. tr.: Čirkšt, ir pársivarė marškinius Vvr.
7. tr. perleisti per ką keičiant kokybę: Viens du parvarýk par mašiną, i gatavas vaikui švarkelis Jnš. Parvãro linus par tą mašiną, parspaudo, išpurto Kri. Vienuokart pérvarysi girnom miežius, ir bus gerai Užp. Rugius pečiuj išdžiovena, pérvaro par girnas, kepa duoną LKT329(Mlt). Duroz kad pérvarytai per girnas Lp. Paskui kai pérvarė [miežius], paėmė, nusijojo [kruopas] Dg. Pervarę jį (bet kokį daiktą) per ugnį, karštį, gausime sądėlines dalis, nebepanašias į pirminį daiktą A1883,48. Par trūbus párvaro, iškliurkina pieną, niekai Krš. Numinį [drabužį] párvarai su kočėlais, ir gerai Grd. Išvirtus obuolius reikia pervaryti (pertrinti) per sietą rš. Pérvaryti per koštuvą NdŽ.
| prk.: Jis museit ne vieną cisterną degtienės par savo plaučius pervãrė Bsg. Numie paliko mašinikę, ka par technikinę (techninę apžiūrą) párvarytų Krš. Normantas nė vieno savo vaiko neišmokslino ir ponu nepadarė, vos vos tepervaręs juos per pradžios mokyklą Vaižg. Lygu párvarė par maldakningę, ir baigės mokslas Užv. Mano žemė per teismą pérvaryta (priteista) Drsk.
8. tr. NdŽ garinant ką daryti: Dukart pervãro samagoną, burbuliukai stikliuke stovi Kp.
| refl. tr. NdŽ: Gerai pérsivaro (distiliuojasi) Db.
9. tr. daug suvalgyti: Pilvas pragaras: per vasarą veiki veiki, per žiemą pérvarai Ad. Šitiek pérvaro mėsos! Dglš.
| Kiek aš pérvariau jau tų vaistų! Vlk.
ǁ daug sušerti: Kiek anys bulbų pérvarė meitėliui! Dglš.
ǁ per daug prišerti, peršerti: Ji neturi soties, ta karvė – párvaryta yra i nežino kiek ėst Jrb.
10. tr. visiems iš eilės paliepti ką padaryti, atlikti kokį darbą: Visų dar nepárvarė ganyti, antrą sykį muni varo Šv. Tokiu būdu kunigėlis per savo lekciją pervarė visus mokinius, kokius tik užmatė Žem.
ǁ paliepti pas visus apsilankyti: Parvãrė par visus daktarus Ps. Pérvaro senį per daktarus, praktikę daro DrskŽ.
11. tr., intr. smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant, akėjant) apdoroti kokį barą, ruožą: Čia mūsų tas kaimynas su plūgu, čia su tuo kultivatoriu párvarė – tiek pat bulbių buvo Akm. Dobilieną du kartus pérvarė su akėčiom Jnš.
ǁ tr. pakartotinai apvagoti: Būt pérvarę negerai išvarytas bulbas Lp.
ǁ tr. perkasti: Perkasą pervarau N. Griovį párvarė par tą pievą Škt.
12. tr. greit persiūti, nusiūti (siūlę ppr. siuvamąja mašina): Nemoku nei pasiūt, nei peltakio pérvaryt Kp. Peltakius pérvarai čianai va lig diržu[i] Kp.
13. tr. Krtn (ppr. daug ar greit) perskaityti: Laikraštėlį párvariau par valandą Tj. Mes vos pradėjome chemiją, verčiame puslapį po puslapio, o Romas per dvi savaites visą vadovėlį pervarė V.Bub. Iš visų čia išsiskiria vienas, už visus daugiausia pervaręs ir šitokių knygų slaptą sandėlį beturįs rš.
| Visas tas dainas párvarau misle (mintyse perdainuoju) Nmk.
ǁ greit pakalbėti: Kam lūpom, aš mintim galiu pérvaryt poterius Vlk.
| Kitas kunegas greitai párvaro (atlaiko) mišias, mūsasis patęsa Krš.
14. intr. per daug padaryti, peržengti ribas: Nuplinka [stogo] klostės veikiai – nepárvaryk, paleisk ražus žemiau Šts. Ne jau su tokiais savo darbais pats būsi par mierą parvãręs Grž.
15. pervarginti, atimti sveikatą, jėgas: Párvaryti arkliai nūsprogo Pj. Pérvarė arklį, ir [jis] paplyšo Dv. Iš kur tokį párvarytą arklį ėmei? Ll. Su arimu párvarė arklius Jnš.
| Aš visą laiką ejimuo nelabai tikus buvau, mat párvarytos kojos muno buvo Pln.
| Gavo tokią vyrų pérvarytą mergą Alk.
| refl. NdŽ: Parsivãro par dieną prie šieno Lg. Eina gaidys sparnus paleidęs: dvidešimt vištų, jisai pársivarė Jrb. Nepérsivaryk jau bedirbdamas Ds.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Anksčiau brolis da nieko sau gyveno, dabar visai parsivãrė Ll.
16. intr. prk. praleisti laiką gyvenant, nugyventi: O kiek tai dienų nužuvo be garbės Dievo, kurias be jokios intencijos rytą ir vakarą pervarei, be rokundo sumnenės – pamislyk brš.
17. refl. tr. prk. nusigalėti, įsiveikti: Čia jie ilgai stovėjo, ilgai grūmėsi, kol pérsivarė vienas kitą (apie dvi kariuomenes) Snt.
18. tr. auklėjant nugalėti, pašalinti (ydą): Reikia iš mažo neužleisti, tą ginčą (užsispyrimą) párvaryti Krš.
◊ per gálvą pérvaryti apgalvoti: Viską par gálvą párvariau: nu kur aš aną galėjau matyti! Krš.
per [sàvo] gérklę pérvaryti pragerti: Kiek jis par gérklę parvãrė – mūras dviejų aukštų būtų buvęs Mžš. Tas per keletą metų po motynos sparnu visą naudą parvarė per gerklę Žem. Ažpyksta pati ir sako: itas laidokas – per sã[vo] gérklę pérvarei ir plūgus, ir akėčias LKKXIII133(Grv).
per gróbus pérvaryti pravalgyti: Par gróbus párvaro viską, nėko netura Krš. ×
per šereñgę pérvaryti apšnekėti visus iš eilės: Sakau – tos bobos kai tik sueis krūvon, tai visą sodžių pérvaro per šereñgę Krok.
1 pievarýti (ž.)
1. refl. tr. daug prisirinkti: Teip yra pūkų pysivãriusi, ka[d] galia pygalvį pykišti Rsn.
2. refl. daug atsirasti: Pelenų pysivãros dideliai daug, kad su žagarais kūreni Dov.
3. tr. priversti: Tėvai pyvãro vaiką py mokslo Rsn.
1 pravarýti K, Rtr, KŽ; Q564, H, H218, R, R366,373, MŽ491,501, Sut, M, L, LL188, ŠT330
1. tr. NdŽ varant, genant priversti praeiti ar prabėgti pro šalį: Gyvuolį pro javus pravarýk J. Žąsų pulkus pravarydavo – turbūt iš visos apylinkės A.Mišk. Šuo pravãro žvėrį, tas žvėris tura tuo pačiu taku grįžti Yl.
| refl. tr. NdŽ: Te prasivãrė tą jaučioką Sb.
ǁ refl. varant, genant nutolti: Mes gerai prasvãrėm nuo girios [ganydami] Ml.
ǁ prk. nusukti (kalbą): Neatsakė, kalbą pravãrė pro šalį Krš.
2. tr. NdŽ varant, genant priversti pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai ar per ką: Dėl karvių užtaiso pravãromą vietą Rz. Kai pavasarį pirmą kartą laukan išvaro galvijus, tai kai kurios bobos pakloja ant žemės kvartūką ir per jį pravaro visus gyvulius LTR(Ant).
ǁ priversti (ppr. suimtuosius) pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai; prievarta pervesti: Risčia pro šaltą dušą pravarė – ne visi ir sušlapti suspėjo B.Sruog.
ǁ priversti, liepti pereiti ar perbėgti kuo: Už jokius pinigus manęs nebebūtų pravarę tąja gatve pro juoduojančią duobę M.Katil.
×3. tr. nuvyti, nuginti, išginti, pavaryti: Užeis gyvulys an kiemo, – tai aš gražiai pravaraũ Pv. Pravãrai karvę, mož telyčia atsigers Grv. Vis lygu mušu pagaliu ir nepravaraũ [šuns] Žrm. Pravarai̇̃ [gegutę], tai te pabėga Rod. Diedo duktė pravãrė tas varnas Zt. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės, kad pravarýt[ų] nuo vaikų Pbr. Vištos pravãrė kiaulę Dv. Labai retai tikt žinoma, su kuom geriaus tus gnūsus pravaryti galima yra Kel1881,93.
ǁ priversti, liepti pasitraukti šalin: Anas von poną pravãrė Ker. Pravãrė jį, nedavė kast [piliakalnio] Dbč. Vakar vaikščiojo užurašų su merga, o kunigas ėmė ir pravarė V.Krėv.
| prk.: Pravãrė mus lietus [nuo darbo] Dv. Ši šviesybė negal kitaip kaip tamsybę pravaryti Ns1832,6. [Kristaus] meilės šviesumas … grieką pravaro tamsos Mž266. Piktą dieną reikia su piktžole pravaryt TŽV626. Aš nueimi, kaip šešėlis pravaromas yra BbPs109,23.
^ Lobis draugus daro, neturtas pravaro PPr297.
×4. tr. Q610, NdŽ priversti išvykti iš gyvenamosios vietos, išvaryti: Savą žmoną pravãrė, su kita boba gyvena Aps. Už žemės pravaryti N. Až itai jį tep ir pravãrė nuog sa[vo] žemės Lz. Herodas jį derg, peik tiktai bijodamasi, jeib jį tasai bernelis užaugęs iš karalystos nepravarytų BPI110. Daugia pikta anys daro žemėje ir pravarė žmones Izrael[io] BB1Mak1,56. Naujais liežuviais kalbės, žalčius pravarys VlnE73–74. Išklausyk dūsaujimus nevertai pravarytųjų KlM628.
| prk.: Kodėl bent tu nesmutnyjies, kad Kristų iš tavo širdies pameti ir pravarai brš.
| refl. tr.: Anas buvo ją (žmoną) prasvãręs i vė[l] atsivežė Švnč. Buvo ištekėjus, ale prasvãrė Vlk.
ǁ išvaryti kur: Tas primušė [žmoną] ir pravãrė pas tėvus Arm. Ir aš egipčiakus tarp pagonių iškraikau, ir žemėsna pravarau BBEz30,26.
^ Kaip pravarýsi Dievą medin, tai nerasi tu jo Pls.
ǁ NdŽ pašalinti (iš darbo), atleisti: Ponas nenorėj jo pravarýtie, ėmė ponia ir pravãrė LzŽ. Buvo pirminyku, ale pravãrė Dbč. Ponas ižpyko ir pravãrė [tarną] Zt.
| refl. tr.: Ponas prasvãrė berną LzŽ.
| Aš netikęs svotas, tai prasvãrė mane Pls.
5. tr. prastumti (per vidurį): Taip pravaro [skudurėlį] kelis kartus per šautuvo vamzdį sp.
ǁ valgant nustumti: Pravãraite (užgerkite valgydami) Ad.
6. tr. perleisti keičiant kokybę: Jis (generatorius) maitins kitą generatorių, pravarydamas išlyginamąją srovę, kuri antrąjį generatorių gali išmagnetinti ir sugadinti rš.
ǁ refl. imti cirkuliuoti: Prasvãro kraujas Švnč.
7. tr. NdŽ kiek pagaminti garinant (ppr. degtinės).
| refl. tr. NdŽ: Mes tiktai sau prasivarom, pardavinėt nepardavinėjam Srv. Prasivarysim šnabės atlaidam Ėr.
8. tr. pučiant nustumti, išsklaidyti (apie vėją), prapūsti: Šitą [debesį] pravari̇̀s ir kitą atvaris Nmč. Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystų padaro jie dangų, pravaro jie debesis brš. Šiaurys pravaro lytų CII149. Kaip pravaromas est dūmas, taip pravaryk anus (piktuosius) Mž287.
9. impers. tr. kiek nuleisti, ištirpdyti: Pravãrė sniegą, jau prapleikelės Klt. Do prieš Velykas buvo pravarýta sniego, i išginė aveles Klt. Kad papus ilgiau vasaris vėjas, tai sniegą greit pravari̇̀s, greit kai nebūta Prng.
×10. tr. pašalinti iš organizmo: Visokias dulkes pravãro arielka, reikia biškį išgert Klt.
| prk.: Ir veliną iš žmonių pravarė BPII65.
×11. tr. prk. pašalinti (ppr. blogą) būklę ar būseną: Kokią bėdą pravarýti KI14. Eit sausainių suvalgyt, tai pravarýsiu riebulus Pv. Valgykite, badą pravarýsite Žln. Alkį pravãrėt, ką buvo Pst. Prašos valgyt, sako, nor noras pravarýt, nor du rozu atsikąst Vlk. Rūpesčius, miegą pravarýti KII305. Koja ažjuodavo, stora paliko, o savaitė pusantros – ir pravãrė [skausmą] Dgp. Česnakas dvylika kvarabų pravãro Ad. Vardana Jėzaus yra pravaromos ligos nuog žmonių BPI136. Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti, padarė balių tikėdamas nusilinksminti BsPIII22.
^ Atsarga gėdos nedaro, bet vargą pravaro TŽV624.
| refl. tr.: Kap ko rūgštaus prisvalgau, mani rėmuoj ėda, o nežinau, kap jį prasvarýt Kpč.
12. tr. smarkiai, sunkiai dirbant ką padaryti, atlikti (ppr. iškasti, išarti, nupjauti): Čionai kai melioravo, tai tą kalnelį, kaip pravãrė griovius, tai plytom išmūryta Kp. Pravãrė vagas, tai pribėgo [v]andenio Dglš.
| Didžiasai maišas kad pravarýtas (pragraužtas) žvynių Slm.
ǁ refl. tr. praverti, pradaryti: Vartus prasivarýs i giedos Rsn.
ǁ intensyviai, greit ką atlikti: Čia Druskinykuosa greičiau pravãro mišią Drsk. Jauni [kunigai] mišias greičiau pravãro, seni krapštos krapštos Krš.
13. intr. smarkiai praskrieti, pralėkti (pro šalį): Čirškė tos kulkos, pro karklynus pravãrė Sdr.
| Visi pravãrė pro šalį (šaudami nepataikė) rš.
14. tr. prk. pralenkti: Verpime manęs niekas nepravarýdavo Rs. Mes ir senus pravãrom su šnekom Gs.
| refl. tr.: Bėgdavo į kitą galą kirst [rugių], katras katrą jau prasivarys Grš.
15. refl. prk. prasimušti, iškilti: Sako, jis tę mieste į didelius viršininkus prasivãrė Rs.
ǁ prasigyventi, praturtėti: Jis smarkiai prasivãrė – i namą pasistatė, i mašiną nusipirko Rs.
16. tr. prk. išleisti, iššvaistyti (turtą): Pinigus pravãro in visas šalis Vrn. Visus šimtus pravariáu, o karvės nebnupirkau Lk. Jėgu ligoninėj pagulėjai, būdavo, tai namus pravãro Slm. Jis kėlė pokylius ir turtus pravarė nedarydamas nėkuomet rokundos A1885,82.
| Žentas pravãrė arelka visa ką Dglš.
ǁ pragerti: Po šimtą par savaitę pravãro – gėrimas begalinis Rdn. Juozas paskutinę skrybėlę pravãrė Šk. Kiek uždirbo, tiek pravãrė Lkv. Priekin algą pravãrė Dglš. Pragers jis Jadvygos dvarą, kaip jo tėvelis Giružių valaką pravãrė rš.
◊ per (pro) gérklę (gómurį) pravarýti geriant iššvaistyti: Dvarus, ūkes par ger̃klę liuob pravarýs Krš. Jonas turtelį greit par gérklę pravãrė Tr. Kad nebūtų tau ūkį atėmę, pro gerklę jį vis tiek būtum pravaręs I.Simon. Anas viską pro gómurį pravãro LKKXIII134(Grv).
pro ausi̇̀s pravarýti nekreipti dėmesio: Jaunam vargai nieko vieto[je], pro ausi̇̀s pravãro Krš.
séilę pravarýti kiek patenkinti norą: Duok ir man nor galvelę – seilę pravaryt! LMD(Žrm).
1 privarýti Rtr, DŽ, LzŽ; SD1147, Q649, Sut, S.Dauk.
1. tr. NdŽ varant, genant priversti prieiti ar pribėgti prie ko nors: Gyvuolius privarýk prie pulko gyvuolių J. Stovi žirgai sukinkyta, prie gonkelių privarýta (d.) Ign. O dabar privarýk [sočią] karvę prie dilgynės! Bsg.
| Man padėjo to jau mergina žąsis privarýt, sugaudyt, per tvorą sumest Pns.
privãromai adv.: Ganyklos netol numų: privãromai Šts.
ǁ NdŽ daug atvaryti, atginti: Manęs nepjaus diedulis, aš jam arklių privarysiu! (sako vilkas) DvP60. Aš tam gudui daugel gero padariau – pilną tvartą pilkų avių privariau LTR(Jnk).
| refl. tr.: Iš kur prisivarei pilną užtvarą svetimų avių? I.Simon.
| Katinų pilną kiemą prisivãrę i laiko Krš.
ǁ daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta atvesti, atgabenti: Išveš juos [iš lagerio], an rytojo pilna vėl, privãro LKKXXIX184(Lz). Apskrity baisus plotas pamiškėj aptvertas ir belaisvių privarytas rš. Privãrė mašiną pilną [žmonių] ir vežė Srj. Vieną naktį privarė pilną tą kamerą stačių vyrų rš.
ǁ liepti daugeliui, paraginti sueiti, subėgti, sulipti: Ten labai daug žmonių buvo privarýta [per bombardavimą] – sklepai gilūs Mrj.
ǁ daugelį (ppr. prievarta) apgyvendinti: Ubagynų Lietuvo[je] daug – privarýta senių šimtai Bb.
| Privarytas (įdarbinta) durnių pilnas butas (kolūkio kontora) Jdr.
2. tr. vairuojant priartinti (važiavimo priemonę): Jam neišeis privarýt atapakalią mašiną Slm. Mašiną privari̇̀s: viena mašinon, kita nuo zveno, i iškulsme Klt. Sukriokia sunkvežimio motoras. Vairuotojas privaro atbulą mašiną, trinkteli kabinos durelėm V.Bub.
ǁ refl. sunkiai, lėtai privažiuoti: Šiaip teip prisvariaũ lig ūlyčios, užejau pas kavolį [vežimo pataisyti] Lel.
ǁ vairuojant daug privežti (važiavimo priemonių): Per šienapjūtę mašinų privarýta būdavo pilnas kiemas Slm.
ǁ refl. tr. prisivežti, prisigabenti: Ale kad Petras malkų prisivãręs Bt.
ǁ valdant priplukdyti (laivą, sielius ir pan.), priirti: Tada privarė eldijas kraštop, apleido vis o nuejo paskui jį Ch1Luk5,11. Ir regėjo, jog labai vargo, kad (eldiją) privarytų (vėjas nes buvo prieš juos) Ch1Mr6,48.
| refl. tr.: Prisivarýdavo tą sielį prie kranto, šokdavo nuo sieliaus i su artuoliu stabdydavo Vl.
ǁ refl. priplaukti: Led ne led prisi̇̀variau pri pašalio, kitaip būčiu nuskendęs Vkš.
3. intr. NdŽ smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant) priartėti prie ko nors: Jonas privarė iki varsnos vidurio, sustabdė arklius, mostelėjo man J.Balt.
| refl.: Artojai, prisivarę ligi papievio, stabdė jaučius ir iš lėto slinko artyn V.Myk-Put.
ǁ tr. NdŽ padaryti kokį darbą, atlikti ką iki tam tikro laipsnio, ribos: Jablonskis buvo sumanęs dalį savo straipsnių vienoj vietoj išleisti ir buvo pradėjęs juos redaguoti, bet to darbo ligi galo nebeprivarė J.Balč. Aš pats, neišgalintis jokio paveikslėlio privaryti iki galo, aikčiojau prie jo drobių rš.
| refl.: Su dideliu vargu prisivaręs ligi ketvirtos klasės, bijojo pasilikti antriesiems metams rš.
ǁ tr. prk. artėti prie pabaigos, baigtis (apie laiką, žmogaus amžių): Kad bus pabangosp metai privaryti, Viešpats kalba: svieto ateisiu sūdyti SGII37.
| refl.: Metai jau ma[n] prisivãrė (apie senatvę) Btg.
4. tr. daug prinešti: Radau tavo žolės privarýta Aln.
| refl. tr.: Prisivãręs buvau šaknų kresčiams Pj.
5. tr. Sug, Grv daug ko įkalti, sukalti: Geležinių cviekų lenton privarýta – ir grebeniai Dv. Puodo šukių privãro paduosna, kad nesliduotų Kpč. Sienosa privarýta kuolelių ir matoja siūlus Aps. Kuolų privãro žemėsna, kartis deda, išpina žagarais – ir tvora Gdr. Žardas – prigrąžyta stulpuos skylių, privarýta baslių, uždėta kartys Aln. Dantų privarýta akėčion medinių Aps. Su šakaliais pribadyta, privarýta (kopūstų daigai apsmaigstyti), – varnos gi šaknis nutraukia Sb.
| Radom ąžuolan kulpkų privarýta Kp.
ǁ įkalti: Privãrai man vinį sienon Švnč.
ǁ kalant pritvirtinti: Labai stiprai privarýta Ėr. Privarýk stalui koją, kad neklibėt Rod.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Plumpų privãro į dalgį nemokėdamas kalt Jrb. Aš nemoku dalgės tint, dalgėn klapučių privaraũ Kpč.
ǁ priplūkti prie ko: O tas velnias kaip kūle duoda, tai privãro [šiaudus] prie žemės Sb.
ǁ prilenkti, prispausti: Tas lankas prieg dalgės tep pat privaro in pėdą Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakštims), subadyti: Ka buvo privarýta stiklų visa burna! Trk.
| refl. tr.: Išmesk, gali rankas prisivarýt Sdb.
6. tr. daug ko prikrauti, pridėti, prikimšti; sustumti: Tarpus privarýti akmenų NdŽ. Privãrom kertę bulbių i sau, i paršeliuo Sd. Geležų pririnko, matei, kiek privarýta Aln. Paršai iškepti, tų kopūstų privarýta (prikimšta) Grš. Paema kai kokį daiktą, tai privãro [vaikas] burnelę Skp. Prie to tilto krūva žemių privarýta Jrb. Iškasė kanalą, privãrė baisiausius kupstus žemės Pžrl. Daug žemių privarýta – kurmių kupstas Arm. Pečiukan kad privãrė malkų! Mžš. Pilna skrynia privarýta perkelių, paklodžių Mžš. Tų knygų privarýta visur Kbr. Privarýdavo sėmenų ne vieną baidoką, išveždavo paskui PnmŽ. Privãrėm pilną šalinę šiaudų Krok. Daržinę pilną šieno privãrė Mžš. Pati viena privariaũ prėslą pašaro Šil. Šitiek prikliustinau miltų, bulbių šitiek privariaũ – da apgirdysi tą teliuką Mžš. Kubilas pilnas taukų privarýtas Grd.
| Privãro (prikabina) pirtelę pilną mėsos [rūkant], tų taukų privarva – nė išmazgot Mžš.
| prk.: Privarýsiu jumiem galvon visokių rūpesčių Drsk. Kiek kvailystų į galvas žmonims balšavikų buvo privarýta Rdn. Par tiek metų buvom baimės privarýti Krš.
| refl. tr.: Voverės prisivãro tų riešutų žiemai – visas maistas PnmŽ. Tos morkos ilgos buvo, gražios, maišus prisivãrėm KzR. Tai aš obuolių ažantin prisiėmiau, prisvariau Gdr. Prisvãro šieno ir turi kuoj šert Drsk.
ǁ pripilti: Kubilas baisiausias, privãro vandens ir prauskis Graž. Privãrė pilną bliūdą, ir išvalgyk kad nori! Al.
ǁ pripumpuoti: Maniežas yra, tai arkliai užkabina ir privãro vandenio Iš. Pusantro bitono vandenio privãro, baisus spaudimas Č.
ǁ priberti: Į tą šulinį tokio smėlio privaryta i kaip jį išsemti Žgč. Ale, vaike, ka tu to cukraus tiek privarei̇̃, ka negali̇̀ nė gert Jrb.
| refl. tr.: Smėlio galvon vaikas prisvãro, nemožna iššukuot Klt. Prisivarỹs to pikio, tai nė neišvalysi Jrb.
ǁ leisti prisivelti, priskresti: Su rasa priėdė, su žemėm, knygas privãrė žemių ir padvėsė [karvė] Žl.
| refl. tr.: Sode prisvãro panagėsen žemės Švnč. Dantukai mašinos prisivãrė žolės, i netraukia Jrb. Petras pilnas kelnes akuotų prisivãrė Krn.
ǁ daug suleisti (injekcijų): Jau užpakalį privãrė tų vaistų, negali nė pasivartyt Jrb. Čia privarýta vaistų be galo Šmn.
ǁ Upt intensyviai dirbant, ką darant pripildyti; daug padaryti: Šešias špūles pakulų [per dieną] privarýsu (priverpsiu) liuob Krš. Tai kiek aš privariaũ dainų! Plv. Giesmių pilnas juosteles privãrė Dg.
| refl. tr.: Kiek čia cibulių prisivãriusi (prisisodinusi) Krš. Anos apie penkis puslapius prisivãrė (prisirašė) Lkš. Plepu, daug žinių iš munęs prysivarýsi Grd.
7. tr. gamtos stichijų jėga prinešti, pristumti prie ko: Audra mus privarė prie tos salos, iš kurios dar niekas neištrūko gyvas J.Balč.
ǁ NdŽ impers. pripūsti (apie vėją): Per langus privaro Lp.
ǁ pučiant prinešti, pripustyti: Privãrė vėjas sniego, durų neseka atdaryt Žln. Vėjas privãrė pilnas akis dulkių, kol parvažiavom Jnšk. Kap buvo tokia pusnis (pūga), sniego privãrė visur Ktv.
| impers.: Kalnas didžiausias – sniego kad privãrė Všn. Privari̇̀s tau skarmalus dulkių Slm.
| Man į akis vis dūmus [krosnis] leidžia ir visą seklyčią dūmų kunkulais privaro J.Sav.
ǁ impers. daug prisnigti: Snigo snigo po kruopytę ir privãrė Žl. Jeigu neprivari̇̀s sniego, tai nueisiu Skp. Tiek sniego privarýta – pavasarį skandys Jurbarką Jrb. Per naktį tiek sniego privarė – visi laukai balti baltutėliai J.Avyž.
ǁ impers. sningant, lyjant pripildyti: Dabar kai lyja lyja, tai baigia privarýt [šulinį] ant ritinį Kpr. Užeis toks droblius, sniegas, privari̇̀s [bulvių] duobėn [v]andenio Klt. Oho, privãrė lietaus! Skp. O gal par skliautus [lietaus] privaro? Mžš.
8. tr. NdŽ daug privalgyti, prigerti: Anos privãro meisos, bulbių Trk.
| refl. tr., intr.: Prisivariáu tos košės – kantina Žr. Tiek prisivãrėm, kad nebgalim pareit Adm. Prisivãrė iki rumbo kaip žąsinas Snt. Valgysiam su duona, ale teip lig kaklo prisivarýsiam Nt.
ǁ valgant daug nuryti: Privãrė stačių kąsnių Tr. Stačių kąsnių privarė, raugėja Ds.
ǁ daug prilesti: Prilesa žąsiukai, lig pažiaunei privãro, kaip ir antras kaklas pasidirba Svn.
9. šalinant iš organizmo priteršti: Pasiutęs gi šuva, pilną pastalę privãrė Jnšk. Privãrė, gyvatė, lovą! Drsk. Mauk greičiau, ka neprivãro (neprivarytų) kelnių Ps. Privãro škurlius [vaikas], plauk i plauk Krš. Šilnu šilnu, jau vaikas skreitą privãrė Krš. Lig vakaro pusę viedro privariáu (privėmiau) Žr.
^ Bėgau kaip kelnes privaręs Kln. Kas gerą padarė? – Visi. – Kas kamarą privarė? – Nėra tokio LTR(Grk).
| refl. tr., intr.: Ana prisvãrė po savim Dv. Prisivãręs kelneles i slankinėji, begėdi Akm.
10. tr. NdŽ (ppr. spaudžiant, sunkiant) prigaminti: Pūdą sėmenų išmušdavom, tai privãro to aliejaus Alz. Privãrė mašinėle sunkos, darysim vyną Pv.
| refl. tr.: Prisivarai̇̃ aliejaus, užėjo tau gavėnia, o kuo tu – tiktai aliejum ginies Č.
ǁ garinant, virinant prigaminti (dervos, degtinės): Aštuonių viedrų butelį privãrom [arielkos] Slm. Kap kada ir godniai privãro arielkos LzŽ. Dar Balčius neprivãrė smalos Lp.
| Ka privarýsiu (prikepsiu) blynų! Plv.
| refl. tr. NdŽ: Cukraukos (degtinės iš cukraus) prisvãro ir geria Rod. Šito samagono bidonai, kad taũ velniai, prisvarýta! Kp.
ǁ prk. padaryti, kad gausiai atsirastų: Ožkelė kap bematant privaro krūvą pinigų LTR(Brt).
ǁ prk. parūpinti, įtaisyti (daug vaikų): Pirmas [vaikas] sunku įtaisyti, paskiau privãro Krš.
| refl. tr.: Vaikų prisivãręs a pragyvensi iš algelės? Krš. Su trim bobom vaikų prisivãrė Kbr. Prisivarýti vaikų ne štuka, ale reik ir į žmonis išauginti Rdn.
11. tr. prk. pagausinti (rūgšties, šilumos ir pan.): Užpylei vandenio, tai privãro šilumos – net skūra dega Vb. Geriau už jį niekas nemokėjo šilumos privaryti ir garo paduoti rš. Kaip daug rūgšties – greičiau ją numušt, negu privarýt Upn.
ǁ NdŽ padidinti, pakelti (kainą): Iki tūkstančio privãro cienią, kainą DrskŽ. Privãrė apsiavimus kokiom kainom – kas gali pirkt Brb.
12. tr. daug uždirbti, gauti pelno: Ar pernai kromu[i] neprivãrėm pinigų? Lp.
ǁ refl. tr. daug sukaupti: Banko[je] pinigų prisivãrę turėjo, šilkais apsirėdę Snt. Pulna, plėša, vaga, nora skubinai turto prisivarýti Krš. Piningų prisivãrę pilnas kerčias, nesušnekami žmonys Krš. Pinigų prisvãręs svietas turi Drsk.
13. tr. DŽ, NdŽ, Ll, Vvr, Tr, Kb prinokinti: Saulė greitai rugius privãrė, dėl to ir grūdas mažas Skdv. Tos šilimos greit privari̇̀s rugius Ėr. Saulės kaitra visas žoles ankstesniai privarydavo I. Saulutė greičiau rugius prie duonos privãro Grnk.
| impers.: Grūdai bus nedideli, kad anksti avižas privãrė Grš. Kaitros, privãrė miežius kartu su rugiais Krš. Kai tokia pagada, tai privari̇̀s greitai [rugius] LKT223(Jon). Privari̇̀s, bro, ir vasarojų greit Ktk. Vasarojas taipjau beveik visas privarytas, bet miežiai štai nė per dalgį I.Simon.
ǁ daug užauginti: Tas lietus privari̇̀s grybų DrskŽ.
14. tr. daug pripasakoti, prikalbėti: Privãrė tų gandų [po karo], baisu Grd. Maišas juokų jos privarýta GrvT94. Kitąsyk tai tų baikų visokių privarýdavom Slv. Privarýti daug gali̇̀ an tų vagių Vn.
ǁ refl. tr. prisiklausyti (kalbų): Ta dabar jau prisivaréi visokių tų naujynų Žeml.
15. tr. liepti, raginti (ką veikti, daryti): Aš vis privaraũ bernus ir bernaičius in darbą Vrn.
ǁ NdŽ įstengti priversti (ką veikti, daryti): Ką prie darbo privarýti KBI55. Jei jis būt privarýta prie darbo, tai būt daręs Lp. Sunku jauną ing darbą privarýt DrskŽ. Pri žemės sunkiai jauną privarýsi, neprivãromi, netikėkiatės Rdn. Tai neprivarantỹs (neprivaromas) in darbą Mrj. Vyrus nėr kaip privarýti [prie darbo], kol prisibaus Šll. Sunkiai privarýsi trobą tvarkyti vyrukus Krš. Tėvas norėjo pamokyti sūnų siūti, bet niekaip negalėjo privaryti jo prie darbo J.Balč. Prie knygos privarýt negali̇̀ Gl. Neprivãrė nė vieno į kunigus eiti KlvrŽ. Ne policija neprivarė pačios pri vyro eiti Šts. Kol aš aną privariáu pri metrikacijos! Krš. Mane jie privãrė pusryčių, o aš – nė į burną Smln. Nepasisotina vaikai žeisti (žaisti), tik pilvas privãro [bėgti namo pavalgyti] Rdn.
| Gyvenimas privarýs – dirbs Rdn. Gyvenimas privãrė – geriam kaime Jd.
^ Prie gero su pagaliu neprivarýsi Jnš.
ǁ iš anksto paliepti daugeliui (ppr. atėjus, atvykus) atlikti kokį darbą: Bobų pulkas privarýta: ravi, net dulka! Mžš.
16. tr. prk. sukelti kokią (ppr. blogą) būklę, būseną, įvaryti: Pagada ne teip badą privarýtų, kaip lietus privari̇̀s Žl. Toks lietus badą privari̇̀s Žl. Mum buvo privarýta drausmės tai ojojoi, oi pernešėm daug Slm. Baimės yr privarýta senelė, ka bijo i prasižioti Krš. Visi buvo pilni baimės privarýti Krš. Tiek visokių ligų privãrė Užv. Tie atomai vėžių privãro, kiek išmiršta žmonių! Krš.
ǁ refl. tr. susilaukti kokios (ppr. blogos) būklės ar būsenos; prisišaukti: Išaušęs būsi, ir bėdą prisivarysi Trs. Negerk, paskui ligą prisivarýsi Prn. Vyrai ligų prisvãro per kvailumus, per stiklą Drsk. Kad neválgai, prisivarýsi sukatas Žž. Neverpsiu daugiau, dar ligą prisivarýsiu Rmš.
ǁ padaryti taip, kad kas ligi ko prisigyventų: Privarỹs žmones prie bado Lnkv. Privãrė prie labėtos B, N. Ir privãrė jaunesniąjį lig ubagystei BM211. Spriegis privaro arklį pri sprogsenos, o gruodis – ne Šts. Tol neatiduoda [skolos], kol pri galo neprivarái Trš. Tokie čėsai žmones prie striukės privarỹs Jnšk. Privarýti iki (prie) ašarų NdŽ. Bešaukdamas privarė klausytojus pri ašarų M.Valanč. O tasai gerumas Grėtę kartais iki ašarų privarydavo I.Simon. Lig čypimo [dantys] žmogų privãro Krš. Jug liga žmogų taip privãro, ka nebnora gyventi, lauka smerčio Krš. Jis dar ne vieną rišėją (kertant rugius) iki devinto prakaito privarytų J.Avyž. Gali prie to privarýt, kad keleivinė gali neit Dkk.
| refl. N: Jie lig tol prisivãrė, kad nė duonos šmotelio nebeturi Ps. Tai reik taip prisivarýt, kad reik eit, ir neturi kuo apsiaut Snt. Matai, prisivãrėm pri to, ka ėsti trūkstam Krš. Prisivãrė pri badų ruskis ir pasiduos vokyčiuo Šts. Teip esu pry miego prisivariusi Šts. Gal neprisivarýsma lig supykimo Kp. Prisivãrė lig paskutiniosios – kiek girtų! Rdn.
17. privarginti: Teip privãro, ka šokimas nerūpi Krč. Tas vaikas ir kojas privari̇̀s iš paskos bebėgdamas Slm. Kad privãro, tai lig pénties – vis lėk ir lėk Slm. Kojas tik privariaũ [uogaudama], pernakt nebeužmigau Antš. Važinėji teip ilgai ir arklį privarei̇̃ Srv. Arklius privãrė, patys privargo [miške] – tiek to gero Krš.
ǁ refl. NdŽ privargti: Esu baisiai prisivãręs po tos kelionės Vkš. Pjauni pjauni, tada reikia džiovint [šieną], tada tai prisivarai̇̃ Kpr. Su darbais teip prisivarýdavo, kad net širdžiai bloga pasidarydavo Krs. Teip aš prisivariaũ, lig penčiai Krs. Lig penties prisvariaũ – ir galas Sl. Vaikus padaboju, suplaunu sūdynus, apsiliuobiu, tik prisivaraũ – diegliai duria Stč. Taip prisvarai̇̃, kad tamsu darosi Ds. Prisivarai, kai nuo širdies dirbi Ps. Buvau teip prisvãrius, kad bijojau, kad namo neatknapsėsiu Skp. Kaitra tebebuvo didžiausia, ir jis baisiai prisivarė J.Balč.
| tr.: Jau prisivarýtos, išdirbtos rankos, nieko nenoriu imties Erž.
ǁ atimti (sveikatą); išsekinti: Dešimtį metų išdirbo kimijo[je] (chemijos kombinate), privãrė sveikatą Trkn. Kai boba sirgo, tai ir jį privãrė Slm. Arklys teip privarýtas – kaulai ir skūra Dglš.
| refl.: Prisivãręs ansai, burnelė kaip šaukštelis Rdn.
ǁ gydant sugadinti, nugydyti: Kab davė kokius vaistus, tai jų privãrė sąnarius, negali dirbt Kpč.
◊ kralikų̃ į ausi̇̀s privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Tai aš jum, panele, kralikų̃ į ausi̇̀s privariaũ Všt. ×
mõnų į aki̇̀s (akýsna) privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Privarỹs mõnų akýsna šitos bobelkos Dsm.
ožių̃ prisivãręs aikštingas, kaprizingas: Jai ne nervai, ale ožių̃ prisivãrius kap šuva Pv.
prie kapų̃ privarýti būti mirties priežastimi: Tas kuliganas sūnus privãrė aną pri kapų̃ Krš. ×
prie pakãros privarýti Jnš įstumti į sunkią padėtį: Turi parsižegnoti, roda ne roda, privarė prie paskutinės pakaros DS265(Rs). Aš jį vis tiek privarýsiu prie pakãros Jrb.
prie si̇́enos privarýti prigriebti, nuginčyti: Tą parejūną beveizant privariáu pri si̇́enos, nebturėjo ką sakyti Vkš.
1 ×razvarýti (hibr.) tr.
1. išvaikyti, išskirti: Aš goviau rykštę ir nuskubinau razvarýt vainą (gaidžių peštynes) Dv. Ir vienas katinas visus medinuosius razvãrė (ps.) LzŽ.
2. pučiant išsklaidyti (apie vėją): Vėjas tai razvarỹs vieną [debesį] ten, kitą ten Zt.
| prk.: Kap kas sustūkoja ir miegą razvãro Dv. Tu jai itus verksmus razvarýsi LzŽ.
3. daugelį, visus perkeldinti gyventi atskirai, išskirstyti: Mūs visi in daikto, o kap kur an kolionijų razvarýta Šlčn.
4. refl. įsibėgėti: Baronas razsivãrė kiekkart, ragais kap daužė bačką LzŽ.
5. sutindyti: Ažudaužė dvi karvi, tešmenai razvarýta Dv.
6. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Biednykas anas, razvarýtas Dv.
1 ×parazvarýti žr. 1 razvaryti 1: Parazvãrė mus nagaikom uriadnikas Pst.
1 suvarýti tr. DŽ1, KŽ
1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvarýk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvarýti gyvulius tvartan Rtr. Suvãrai gyvį tvartan LzŽ. Suvãrėm balon karves, te yr lapų, viksvų, stovi i ėda, o mes uogaunam Klt. Liuob į rėtį [bites] suvarýs, uždengs i párneš į aulį Sd. A į avilius spiečius suvarýt – ne jai gildavo, – be jokios baimės Mšk. Mūsų svotulių kiaulės ganyta, kiaulės ganyta, nesuvarýta (d.) Prng. Ir anys visus guotus tenai suvarydavo ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Jonas anus visus (velnius) suvãrė į tarbą, užrišo i pakabino ant vinies (ps.) Gd. Jie per daug nusidirbusius galvijus naktyj suvarė, kad prisiėstų K.Donel1.
| Kap kartas visos vištos miežiuosnan suvarýtos (suleistos) Dv.
| Šaltis visus suvãrė an gryčią Ėr.
| prk.: Ūkininkas tuojau suvarydavo į krūvą išsiblaškiusias mintis ir nurimdavo Pč. Žinau pasakų, ale negaliu suvarýt draugėn Prng. Rykštelė protą į galvą suvãro Dkš.
| refl. tr. NdŽ: Jos pats (ežys) nubėgo greitai pas kiaules, susivarė į krūvą i parginė namo pas tėvus LMD(Lg). Pietai, susvãrom gyvulius, testa karvės paguli Azr.
ǁ įvaryti: Bėk, vaikel, greičiau, padėk man kiaulę suvarýt tvartan Antš.
ǁ refl. tr. įlandinti: Gyvatę butely turiu susivãrius, šnapsiuku užpilta guli Btg.
ǁ visus ar daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta suvesti; priversti, įsakyti sueiti: Mus nakčia griebė, į tokius rūsius buvom suvarýti Graž. Su autumatais suvãro, ir dirbam atapakaliai Šmn. Ejo po butus, visus vyrus sugavo i suvãrė į daržinę Vž. Marios eina ir tokian kampan suvãrė karūminę Drsk.
| refl. tr.: Susvãrė daržinėn, išsirinko kur jaunesni [į priverstinius darbus] Vdn.
ǁ visiems ar daugeliui liepti, paraginti sueiti, sulipti ir pan.: Jau saulelė ažusėdo, mum jau suvãrė tėvai akopuos Skp. Suvãro pulką [mokyklon] – aš su trimi nesustvarkau Drsk. Motriškos nora vyrus į kuknes suvarýti – a tinga, a nora vis į vyrus veizėti Krš.
| Amerikas su savo liežuviu kiek vyrų į miškus suvãrė, kiek pražudė! Rdn.
| refl. tr.: Tuoj susivaro kuopą Ėr. Vakarais susivarydavo visą šeimyną ir liepdavo dainuoti, o pats lazdele mosuodavo rš.
ǁ Stk, Jz visus ar daugelį priversti persikelti kitur gyventi, sukeldinti; (ppr. prievarta) apgyvendinti: Iš vienkiemių kaiman suvãrė Alz. Žmones suvãrė, sugrūdo [į gyvenvietes] ir dabar jie noria, kad žemę imtų Slm. Blogai, ka į tas grupines suvãrė, vėlek statyties kas galia Akm. Ir senelius suvãro prieglaudon ir pensiją pristato Lb.
ǁ Skp, RdN visus ar daugelį priversti įstoti: Paskiau į kolūkį suvarė visus Kl. Taigi su šautuvais suvãrė [kolūkin] Pnd. Kai kaukozan suvãrė, taigi dagi biedniau buvo, nieko užsidirbt negi galėjom Kpr. Į krūvą kai suvarỹs, iš vieno katilo valgysme (apie kolūkį) Btg. Mūs durnų vaikus suvãrė, o savo turčiai išsiėmė iš karūminės Drsk.
2. visus ar daugelį priversti, liepti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Įpuolęs tas klebonas nu suvãrė visus gulti Vkš. Kas suvari̇̀s jaunus darban DrskŽ. Suvarė mumis dobilų pjauti, ten tam dvaruo padėti Žd. Suvarýs an stalo po kelias motriškas pėdų ryšių pjaustyti Krš.
3. vairuojant atgabenti visas ar daug (važiavimo priemonių): Visus kambainus vienan laukelin suvãro Trgn. Kuprių Matas gerai darė, kad padvadų daug suvarė (d.) Nm.
ǁ suvežti ką: Kol tieką šieną suvãrėm, reikėjo nemaža procės pridėt Vvr.
| refl.: Labai puikus šienas susivãrė, bet dar tik pusė Pžrl.
4. NdŽ daug ką sustumti į vieną vietą: Patelai suvaromi į kojų galą dėl šilimos Šts. Sumuštinin suvarýk šienaudamas, kiek čia žolės (nedaug) Klt. Čia kriaušlas suvarýtas, o čia vanduo Jrb. Suvarýsu nūšlavas į kertę Yl.
| Visi pirštai suspausti, net ant vienas kito suvaryti, sukumpę ir kampuoti Vd. Atadainuoja pulkas brolelių, suvaris (nupjautus suvers) kvietkus an pradalgėlių LTR(Ds).
| prk.: Erzina muni [vaikai], nervas suvãro į kojas – skausta Krš. Gydė nu širdies, suvãrė ligą į inkstus Krš. Par daug [vaistų] užduosi, suvarýs kur tą išgąstį, cypsi Grd.
| refl.: Susivaręs rankovėse pamušalas rš.
ǁ stumiant suvienodinti padėtį, sulyginti: Gražiai suvarai̇̃ [kūlius, dengdamas stogą,] ir perverži vytele ir užkiši Alz. Su lentikėms badai badai i suvarái [kūlius] aukštyn Krž. Su lopeta [šiaudų kūlių] drūčgalius suvãro suvãro, kad lygus išeit[ų] dañgtis PnmR.
ǁ prk. daug (ppr. darbų) sustumti į tą patį laiką: Kaitra suvarė visus darbus į krūvą rš.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarỹs, sutrauks, kai tokie orai Snt.
| refl.: To darbo susivãrė į vieną vietą – koc persiplėšk žmogus Srv. Visi darbai ansyk susivarỹs Gs.
5. gamtos stichijų jėga sunešti, sustumti: Anapus Nemuno suvaryti ledų kalnai LKKIX151. Ledai šitosa dienosa macniai sulaužyti, į didelius kalnus suvaryti ir ant kraštų užmesti Kel1856,43.
ǁ pučiant suginti (apie vėją): Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystą padaro jie dangų, pravaro jie debesis ir suvaro vėl į krūvą brš.
ǁ pučiant sunešti, supustyti: Aštras vėjas pusnis suvãrė Dbč. Sniego suvarytos sieksninės pusnys, o čia jau ir lietus, papūta iš pietų drungnam vėjui M.Katil. Ir sniegas yra vietomis į dides krūvas suvarytas prš. Kalnų kalnai smilčių suvarýti kaip debesiai Grg. Suvãro tokias pusnes, ka nė kojos nėkur iškelti nebgal Vvr. Vėjas, pusnis (sniegas su vėju) – kronus (pusnis) suvãrė Dbč. Suvãro kalną piesko vėjas Rod.
6. sudėti į vietą, sukrauti: Suvãrė kūgiuosna [šiaudus], paliko, pavasarį draskė Dg. Dideli kūgiai suvarýti Gs. Daiktan suvãro tuos akmenis Rod.
| Kad vienos rūšies [būtų bulvės], tai kogi – suvarei̇̃ į krūvą Mžš.
ǁ daug priberti, užberti: Jis tabokai baisiai daug suvãro tos salietros Mžš.
ǁ supilti: Pelė miežius malė, žvirblys alų darė, o tas garnys ilgaskvernis į bačkas suvarė (d.) Vrn.
ǁ sumesti: Kiek to maisto suvarýta in duobes Brb.
7. sukišti į ką: Šiurkštus, atlapas megztinis, apdribusios kelnės, suvarytos į aulinius batus, suvelti šviesūs gaurai rš. Pečių iškūrinam smagiai, žarijas ištraukiam ir tada duoną pečiun suvãrom Alz. Išvemta katės ryzas: surijo, suvãrė žarnõs, paskui išvėmė Aln.
| refl. tr.: Užsirišėm kelnes, susivãrėm pinigus ir parvažiavom Slm.
| Jonas susvarýdavo kylą i be doktorių Dglš.
8. NdŽ su jėga įsmeigti, įkalti: Akėčios buvo medinės: tokie žabai, vyčių supinta, suvarýta kuoleliai LKT343(Ck). Kuolai buvo suvarýta vienan gale ir kitan Btrm. Pavažion suvarýta stipinai Dv. Kaladkoj suvarýta dvylika ratapėdžių LzŽ. Paėmiau dalgį, užsimojau ir suvariau į žemę V.Bub. Peštuką į šieną teip suvarė, kad nė galo nematyt Paį.
ǁ įdurti: Tuo suvãrė kiaulei adatą pas ausį – i sveika Jrb.
ǁ duriant daug suleisti (vaistų): Gal du šimtu adatų suvãrė Krs. Kokia dvidešimt ampuolių suvãrė, i nieko gero Jrb.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Jam į pačius vidurius buvo suvaryti kalavijo ašmens rš. I peilį suvãro žmoguo, ir apiplėša – tokie laikai Krš. Ragą veršiokas suvãrė kakton, kai girdė Klt. Arklys kad spirs Šešelgai ir suvarė visus dantis į goserę K.Bor. Šuo kad griebė, dantis suvãrė kaip reik į tą ranką Jrb. Kartą nuėjau ant Maulių, gryčioj kaip šoko šuva ir suvãrė iltį Slm. Sumuštas, net groblai jeknosna suvarýta Žl. Nugarokaulį suvãrė viduriuos ir užumušė vietoj Šmn.
| Jis kad suvãrė nagus arkliui šnirpšlėsna, tai ir nesusjudino Vlk.
| Dvi ar trys kulkos suvaryta galvon Rš. Druska užtaisė šautuvą, užprovijo ir suvãrė užpakalin Krs. Ak, su kokiu malonumu paimtų pistoletą ir suvarytų tam šviesbruviui visą apkabą į vidurius! J.Avyž.
| impers.: Da džiaukis, kad vaiku[i] nesuvãrė veidan šukių Slm.
ǁ refl. tr., intr. leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Tai susivariaũ pašiną – beveik iki kaulo Užg.
| prk.: Su lietsargiu nusleido nuo ketvirto aukšto, kojos šiknon susvãrė Vrn. Nešokinėk, o tai susivarýs kojos į užpakalį Vkš.
ǁ refl. tr., intr. susižeisti, susižaloti: Vyras žandą turėjo susivãręs Kv. Ties krūtine susivãrė su šatrais Ps.
9. įspausti gilyn, įplūkti: Suvãrė žemėsna šieną, nemožna bus išlupt Klt. Driūblė ažeis, sulis, suvari̇̀s žemėsna, i vė vartyk tu jį (šieną) Klt. Pervažiavo žabus traktorium ir suvãrė visus Slm.
ǁ įmurdyti: Vilkas suvarýta dumblan Švnč. Grumas grumas – ligi kelių į žemę suvãrė (ps.) Pj.
ǁ suspausti, suslėgti, suminti: Šitaip sumintas [šienas], šitaip suvarýtas, tai kaip laitas galėjo būt Kp.
| Nuspirkau vilnų, kaip kiečiausias vailokas suvarýtas (suveltas). – Ne ką veiksi, išsikedensi Žl.
| refl.: Susvãro kriūtiniūtė, kai keli vaiką až pažasčių Lb. Andumba [lova], guliu kaip lovy, šienikai susvãro Žl.
10. daug suėsti, sulesti: Karvė daug bulbų suvãrė Dglš. Daug suvãro ir vištos, ale ir nepakeliamos Kpr.
ǁ Krtn daug sušerti: Suvariaũ visas bulves toms kiauliums Jrb. Suvariaũ kiaulėm viską DrskŽ.
| refl.: Pašaras susivãrė Ėr.
ǁ šnek. daug suvalgyti, sukimšti: Šeimyna suvãrė košę Krš. Duonos kepalaitį par dieną ir suvãrėm Lkv. Suvãrė vaikas didžiausį bitą duonos ir da nepriėdė Vvr. Tokį didelį kemersį duonos suvãrė Lkv. Suvarau visą paršiuką LTR(An).
| refl.: Sūriai greit susivari̇̀s Ėr.
11. intensyviai ką padaryti, atlikti kokį darbą: A su motoru – dvi valandos, i suvãro (iškulia) Kvr. Storokai suvãrė (suverpė) tuos siūlus Jrb. Tik sienas kai suvãro (pastato), kelia [vainiką] Rk. Paskutiniu laiku statybos medžiaga įvairi: trobesių sienas suvaro iš medžio rš. Į viršų siauryn siauryn i suvarýdavo (statydami susiaurindavo) į pusę metro pločio tą kaminą Krž. Vainiką pradeda pint iš vidurio ir paskui tik suvãro (susiuva) galuos Ds. Turiu da tris siūles suvarýt par galus to maišo Jrb. Kad suvarýta (išsiuvinėta) tokiu storu siūlu dobilo lapas Rdm. Katras iš dratų ir pina keselį, tai ropelė ir iš dratų suvarýta Slm. Mano viskas šiteip suvarýta (smulkiai, neaiškiai surašyta) – paskui nė pati neįskaitau Smln. Bjauriai suvariau laišką rš.
12. intensyviai ką darant kuo paversti ar ką pagaminti: Visus medžius suvariau į malkas Bsg. Ar liks grūdų varpose, ar suvarys į pelus, ar nukuls grynai – daug priklausė ir nuo leidėjo M.Katil. Teip apsidirbę žmonės – pelenais suvarýti (gerai išdirbti) laukai Slm. Suvãrė tą sūrį, subrūžino (suskuto peiliu) Db. Įpilk šalto vandens, gal geriau suvarýsiu Trgn. Kai sušalo, negaliu niekaip sviesto suvarýt Rm. Jei paršildysi [grietinę], vel[nia]s paraus, i nieko ten nebsuvarýsi [kastinio] Sd.
ǁ pakeisti kieno būvį ar būklę: O tas diedas tai storas, sako, suvaraũ (nupeniu) tą diedą Upn.
| impers.: Runkelius visai į lapus suvãrė Gs.
| refl.: Mėson susvãrius visa (apie storą moterį) Klt.
13. uždirbti: Kaži kokį pelną nesuvarỹs iš to Gs. Mano viskas sutaisyta, suvarýta Jrb. Dvarą suvarei̇̃! (iron.) Lp.
| refl. tr.: Pasiėmę po kelias panašias komisijas susivaro beveik antrą algelę rš.
14. intensyviai ką darant, kuo paverčiant sugadinti ar sunaikinti: Visą knygą į skiautes suvãrė Žr. Jei ans mun nesakė, tegul perkūnas muni į čeženas suvaro S.Čiurl. Pušelę į šipulius suvãrė Ėr. Suvarysiu visą lempą į šukes, sako senis rš. Buvęs auskarus nupirkęs brangius, sumušęs, į miltus suvãręs Trk. Per metus visai suvarýta mašinėlė – ir in grebę invairuota, ir in tvorą Prn. Dėjo į medį – i patys ištižo, i mašinelę į krūvą gelžies suvãrė Krš. Mašina nauja, šešių mėnesių neužtekę gumom – suvãrė tuoj Slm. Du langu su visais romais [chuliganai] suvãrė, baisinybes padirbo Krš. Šiaudus suvarýsiam į pelus, teip būs sudžiūvę [javai] Pkl. Jos brukdamos ne tiek ilgai čiupinėdavos aplink saują [linų], bet ir ant pakulas daug suvarýdavo Skrb. Kitą bulbą tik lupynosna suvarai̇̃, paki nulupi Klt. Par savaitę marškinius į skūtus suvãrė Krž. Ba kap ažpuls visi vieną, suvarỹs niekuosan LKKXIII131(Grv). Kap negerai išplaksi [dalgį], varonkosa suvarýsi Pst.
| [Palaidos karvės] daržus suvãro (ištrypia), medelius nugraužia Alks. Anos (antys) tiek suvãrė (užteršė) ežerą Mlt.
| prk.: In skiauterukes [lauko] šniūrai suvarýta (sudalyta), peršokt galė[ja]i Drsk.
| refl.: Tos paklotės susvãro (suplyšta, sudyla), ir pataisyt sunku DrskŽ.
ǁ intensyviai dirbant sutrinti (pūslę, nelygumą ir pan.): Jo rankos pūslėtos, čia ant delnų suvarýti tokie guzai – nuo medžių Jrb. Kokie gi jo grėblių kotai – viso miško medis, pūsles kaipmat suvãro Mžš.
| Žiūrėk, kokius tu guzulus suvarei̇̃ verpdama Skr.
ǁ Šil prk. daug sunaudoti: Kiek tūkstančių suvãrė į tą pirtį Šk. Šitiek malkos suvãrė per metus Lp. Loviam tai kiek suvãro lentų – pastatą (nj.) didelį pastatytų Slm.
15. prk. įstumti į kokią (ppr. blogą) būklę: Per darbymetį suvarėm arklius skūron An. Labai šitas laikas užmarštin suvãrė, jau sena Svn. Smetona ponus prilaikė kiek tik galėjo, žmones visus skolõs suvãrė Rk. Žmonis suvãrė į biednystę Kv.
16. prk. labai nuvarginti; atimti sveikatą, jėgas, išsekinti: Arkliai tiek suvarýti, kad nebepaeina Ėr. Mūsų arklys tai labai suvarýtas su darbais Užp. Varę varę jį darban, tai kad suvãrę… Slm. Matai, kad suvãrė Antaną, kad stovi ir svyruoja Rm. Liga suvãro žmogų Tr. Šitoj koja mane ir suvãrė Mlt. Vieną džiova per metus suvãro, kitas kelis tęsias Ds. Tos vedybos mane añtrosios suvãrė Dbk. Mana buitis suvãrė mane LKKIII182(Arm). Teip jau sudūla žmogus, senatvė suvãro Šmn.
| refl.: Atsigãvo, kai nebeina melžtų, buvo susivãrius gatavai Slm. Gyvulys susivaro tuoj bevažiuojant Pn. Ir pati susivãrė su tais kukurūzais Ėr.
17. prk. nugyventi, nuskurdinti: Gaspadoriavo gaspadoriavo, visus galus suvãrė ir paskorė Vrnv. Mum teip suvãrė, kad nieko neturim gatavai Šmn.
| refl. NdŽ: Dabar viskas susvãrę, pelno nėr Pg. Teip bet sau gyvendami an tiek susvarýsma, kad ir žemę reiks parduot Vj. Su vaikais jis visai susivãrė Vrn.
18. refl. prk. moraliai smukti: Eik eik, kaimas visai susivãręs, gera i vaga Krš.
19. prk. nugyventi (amžių): Septyniasdešim penkis metus suvariaũ RdN.
20. sulošti: Verčiau suvarykim keletą partijų iš „tūkstančio“ rš.
◊ gãlą su galù suvarýti išsiversti: Ir ans nebsuvãrė gãlo su galù, nėr iš kur paimti Sd. Tiktai džiaugiaus gãlą su galù suvãręs Trk.
į (ant) bùtelį (buteliñ) suvarýti pragerti: Ką ten – viską į bùtelį suvãrė, nieko nebus gero iš jo Šd. Kolkozą suvãrė an bùtelį Ėr. Jy pati gi pora tūkstančių suvãrė buteliñ Mžš. Visą savo algą buteliñ suvãro Msn.
į dre•ženę suvarýti sumušti: Aš tave į dre•ženę suvarýsiu, t. y. sumušiu JI346.
į duobès suvarýti visus ar daugelį sušaudyti: Prisirašė ve į partiją – suvãrė į duobès Grd.
į gérklę suvarýti pragerti: Vaikų alga iš anksto pasiimta… Viską sau į gerklę suvarai A.Gric.
į kapùs (į kãpą) suvarýti būti visų ar daugelio mirties priežastimi, numarinti: Vaikus pirma tėvų į kapùs suvãrė Grš. Prisiekė padermę jo suvaryti į tėvo kapą ir kraujuose jo išsimaudyti V.Kudir.
į kélmą (kelmañ) suvarýti sutrukdyti augti: Mañ tas [sunkus] darbas kelmañ suvãrė, aš toks mažutis ir palikau Svn.
į klùmpį suvarýti nuginčyti: Mes aną į klùmpį suvãrėm Tl.
į kùprą su(si)varýti
1. padaryti sukumpusį, gunktelėjusį: Kupron suvãrė jau i Ulių, susirietė Klt. Vargas i stiprų kuprõn suvãro Tr. Ilgas amžius ir stipruolį kupron suvaro KrvP(Mrk). Jaunas, o kùpron susvãręs Drsk.
2. nu(si)varginti, už(si)kamuoti: Kupron suvari̇̀s mane visi darbai Aln. Jau jūs visai savo senį kupron suvarýsta Ut. Tu jį (vaiką) kuprẽlėn suvarýsi gindamas (dar labiau stengsis) Ob.

į pãraką (parakañ) suvarýti suniekinti: Jaunikis kai kada esti visai suvaromas parakan ir be niekur nieko dūlina namo rš.
į pẽlenus (pelenuõs) suvarýti tyčia padegti: Aš taũ pelenuõs suvarýsiu Kvr.
į [óžio] rãgą suvarýti
1. žodžiais nugalėti, nuginčyti: Ką tu gali padaryti šviesaus razumo žmogui: jis visus jus, durnius, į rãgą suvarỹs! Jnšk. Savo priešus, kaip jam atrodė, jis beveik visada suvarydavo į ožio ragą A.Vencl. Tik dabar jis supras, kad turi reikalo su Jono Išminčiaus priešpaskutiniu sūnum, kuris gali patį velnią į ožio ragą suvaryti rš. Toks, rodos, mokytas, o suvãrė [jį] į óžio rãgą, i gana Šll.
2. nulošti: Ėjom lošt, tai vyrą suvariaũ į óžio rãgą Snt. Suvari̇̀s tave ožio ragan kaip matai Alz.
3. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Jį skolinykai suvarė į ožio ragą Vv. Ūkvedžiai mane į ragą suvarys J.Marc.

į óžio rãgą (óžio ragañ) susivarýti nuvargti: Susvariaũ óžio ragañ [nuo sunkių darbų] Dglš. Jau, vaikeli, tu susvarei ožio ragan Nč.
į rankóvę suvarýti nuginčyti: Mandras mandras, o Šarkauskūtis suvarė aną į rankovę kaip matai Šll. ×
į ri̇̀nkę suvarýti vargo pridaryti: Jei tokie orai bus, juos suvarỹs į ri̇̀nkę Snt. ×
į ùbagą (ubagañ) suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ (sukapojo) Aln.
į žẽmę (žemýnon, į žemès, žemė́sna) suvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Ko dukterį į žẽmę suvarei̇̃? Bsg. Nepriėda, nesutelpa visi – visus žydelius į žẽmę suvãrė Yl. Kad daugiau to man nedarytai, ba aš tave žemýnon suvarýsiu Arm. Diena po dienos šliaužia šliaužia žemyn ir žemyn, kol suvari̇̀s žemė́sna (apie senatvę) Žl.
konè į žẽmę suvarýti labai barti, gėdinti: Kai ateidavo senis, tai visus konè į žẽmę suvarýdavo Šk.
kraũją suvarýti į ši̇̀rdį (širdiñ) labai sujaudinti, sunervinti: Ypač paskutiniai poniutės žodžiai jos kraują suvarė širdin V.Mont.
šipuliai̇̃s suvarýti sukirsti kalbantis, nuginčyti: Suvãrėm ją šipuliai̇̃s Antr.
velnióp suvarýti sugadinti: Ir jiem gyvenimą suvãrė velnióp, ir pačios sau Šmn.
1 papasuvarýti (dial.) žr. 1 suvaryti 1: Karves papasuvãrė tvartuosna Dv.
1 užvarýti K, Rtr, OG102, DŽ1, KŽ; SD186,207, SD166, R, R39, MŽ, MŽ53, D.Pošk, Sut, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti patekti ant ko nors ar už ko nors, užginti: Jis nori kiaulę užvarýt ant kelio, o to vis par laukus Upt. Arklys jei sykį par tiltą [eidamas] įlūžo, tu jo neužvarýsi daugiau Erž. Niekaip arklio negalėjom užvarýt ant paramo, turėjom veste užvest Srv. Užvarýsma karvę ant žolės Strn.
| refl. tr.: Ažsivãrė avis až krūmų JT429.
ǁ varant, genant priversti užlipti, užkopti: Tu jam ir žvėrį surandi, ir sabalą medin užvarai, ir paukštį aploji rš. An pirkios tokia graži žolė, norim karvės užvaryt, kad ji nuėstų LTR(Kb).
| refl. tr.: Užsivariaũ avis an kalno JT429.
ǁ priversti užlipti: Užvãrė an daržingalio šieno mynioti Pj. Užvãrė [komisijoje] an svarstyklių, taukšt, pliaukšt – ateikit kitas Ukm.
^ Su pinigais ir velnią ant stogo užvarysi rš(Kp).
| refl. tr. NdŽ: Būdavo, užsivãro ant tvartų, kiša i kiša man [šieną] Snt. Tėvas užsivãrė mus an kūgio, ka šiaudus pamyniotumėm Jrb.
ǁ refl. užlipti: Užsivãręs tas vaikis ant šieno vežimo i bemiegtąs Vvr.
ǁ priversti užlįsti už ko nors, užlandinti: Mes, vaikai, užvarýti kur už pečiaus Dg. Tos parėdkininkės užvãrė už stalo tą piršlį i neleida išeiti Žd.
2. tr. daug atvaryti, atginti: Kad užvãrė avių – net juoda! DŽ. Kad užvãrė žąsų nei be šiek, nei be tiek JT429. Kaip užvãrė visą pulką [karvių], tai atliko kai katros, pasislėpė Plvn. I užvarė dai tris pulkus žirgelių, dai išlaužė tą naująjį tiltelį LTR(Tvr).
ǁ atvaryti medžiotojo link: Aš užvaraũ tą zuikį, o jis nušauja Jrb. Eigulys šaunuolis – užvarė šernus ant pačių šautuvų rš. Jis (skalikas) tau pakels kiškį, pavaikęs užvarys į šaulį, tik šauk perskeltlūpiui stačiai kakton Blv. Tuo čėsu šuneliai kiškelį užvarė LTR(Vb). Paukšt! Ir nušaus užvarytą žvėrį Žem.
3. žr. 1 suvaryti 1: Aš nuejau padėdinėt kiaules tvartan ažvarýtie Lz.
ǁ varant, genant pro šalį trumpam įvaryti, suvaryti: Užvarýti į ką, pas ką NdŽ. Daržinėn užvãrė [žvėris] i nuejo pas karalių Slk.
4. tr. nuvyti, nuginti: Mes vilką tadui ažvãrėm medžian LzŽ.
5. intr. užvažiuoti ant ko nors (ppr. smarkiai, greitai): O, baisus kalnas būdavo užvaryt Snt.
ǁ refl. sunkiai užvažiuoti, užsistumti (su vežimu): Ledvu užsivariaũ in Utėlynės kalną Ut.
ǁ tr. užvežti ką sunkų, važiuojant užstumti: O Kalgaruose mus vėl užvarė ant atsarginių bėgių J.Balt.
6. tr. lipant, kopiant užtraukti, užstumti: In kalną tačkelytės neužvaraũ Slk. Motinai širdį trauka lauk, ka reik užvarýti tiek aukštai tus maišus Trk.
| Pastatė tą pagalį ir akmenį užvãrė (užritino) Eiš.
7. tr. gamtos stichijų jėga užstumti, užnešti ant ko nors; užplukdyti: Užvarýti laivą ant sėkliaus BŽ498. Vėtra karo akrūtus ant sėkio (orig. siekio) užvarė ir sudaužė LC1889,14. Greitai bangos sugadino laivo vairą, ir laivas pasidavė bangoms, kurios tuomet jį užvarė ant uolos prš.
| impers.: Po tris keturis metrus ant kelių užvãro ledus Vlkj.
ǁ leisti sutekėti ant ko nors: Ajetau, kam vaiką žemyn galva laikai, kraujį an smagenų užvarýsi! Krš.
ǁ pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Jūrinis [vėjas] vandens užvãro Prk. Vėjas apsigręžė, galia užvarýt lietų Antš. Kyla vėjas, gal lietaus užvarỹs Pc. Tuomet gavęs valią vėjas užvarė baltuosius kalnus iš vakarų ant visos padangės Žem. Kolomano siela staiga apsiniaukė, kaip kad vėjas užvaro debesį ant saulės Ašb. Dieve, lytutį lengvą mums nupilk, tą mums t[e]užvaro vėjai PG.
| prk.: Teisybės reikia ieškoti, teisybė ne debesėlis, vėjas ant galvos neužvarys L.Dovyd.
| impers.: Sniegas buvo užvarytas N. Žiemą kai užvãro sniegą, kai užkemša – in tvoras daeit negali̇̀ Mrs.
ǁ impers. pučiant daug prinešti, priversti, pripustyti: Gryčią apipusto, ligi pat stogo užvãro sniego Aln.
ǁ impers. tr., intr. pučiant užnešti, užversti, užpustyti: Kap duos jam sniegas, tai jį ir su trobesiais užvari̇̀s Alv. Dieną nuvalė [kelius], nakčia vėl užvãrė Pv. Užvãrė sniegu triobeliotę Tr. Prie sklepo užvãro sniegu, ateina stirna i nugriaužia Pbr. Užvarýta bit sniegu LKKXIV216(Zt).
ǁ atskraidinti: Tai kad jau užvãrė lėktuvų, tai kap dėjo! Ss.
8. tr. Ad, Jnš su jėga įsmeigti, įkalti: Patvėrė [dalgį] iš naujo, užvarė pleištelius ir dar pamirkė kotą vandenyje M.Katil. Ažvarýta klynukas, kad nenugriūtų dalgė Dv. Klynelius [staklėse] užvarýk Pb. Turėjau kūjį, baslį gerą ažvariaũ Č.
^ Neažvarýsi kuolo kūloku Dv.
| refl.: Dalgės klynelis ažsivãro, kad laikytųs Str.
ǁ kalant užkimšti (skylę, ertmę): Kai kiaulę pjauna, padaro vagelį medinį ir užvãro tą skylę, kur dūrė Tvr.
| Langai ažvarýta (užkalta) lentom Dglš.
ǁ OG102, BŽ266, NdŽ, Svn kalant užmauti; apkalti: Užvarýk lanką ant kubilo J. Nukals rinkį, užvarýs ant stabulės Akm. Užvaryk kirvį ant kirvakočio Krns. Da kap pradėjau atmintie, tai tėvas ardavo žagre: du noragai ažvarýta LKT343(Ck). Ponas savo netikusį tarną įlaipino į bačką, užvožė jį dangčiu, užvarė gelžinius lankus ir nuvežęs jį į mišką pametė LTR(Tt). Ir anie muni jau nora į tą grabą įdėti i tais gelžiniais lankais užvarýti Als.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Kap daviau aš jam kirvį pageląst, tai jis jam ašmenis užvarė Lš.
| refl. tr.: Ir aš buvau užsivãręs dalgį, kap nemoki Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakščiai): Ažvariaũ didelį pašiną kojon Dglš. Pirštan pašinį ažvariaũ Šlčn. Pašinį žuvariaũ po nagu Rod. Stremėką ižvariau po nagu Zt. O lokys ažšynė lopą, ažvãrė tokį pagalį LzŽ.
| refl. tr.: Ažsivariaũ pašiną LzŽ.
ǁ intr. Rdn euf. apie lytinį aktą: Jis gauna pas ją užvarýt Srv.
^ Nieko nepadarysi, per marškinius neužvarysi LTR(Kp).
| refl. Nj.
9. tr. daug pridėti, prikrauti: Ka užvãrė tų malkų, tai puodai išpūškėjo kaimat Jrb. Visą pašiūrę buvom užvarę malkom Gs.
ǁ daug uždėti; užpilti: [Molio] klodą užvãro, tada reikia laukt, kol apdžiūsta Kp. Išskleis, užvarýs naujo žvyro [ant kelio] Grd. Trąšų užvãrė, buvo derlius kad mačija Vn. Riebulių storai ažvarai̇̃, apitepi, i gerai Trgn.
| Su dažyviums užvãrė (apipylė, sutepė) baisiausiejai (baisiausiai) Krš.
| Dūmų užvariáu (daug prileidau), reik duris atidaryt Šmk.
ǁ įdėti, įberti (į maistą ar gėrimą): Užvarysu (raugdamas) alų geruoju sukru, ir šulai plyšinės Šts.
ǁ dedant, kraunant, pilant padaryti ką didelį, aukštą: Tai užvãrė vežimą, kad nė ketvertas arklių nepavežtų Plk. O tas vežimas užvarýtas visas aukštas, baisinis Slv. Užpylęs ten žemės, tą kalną dar aukščiaus užvarė RD207.
| Ligi vakaro ir užvarýsim (sumūrysim) kaminą ligi stogo Ds.
| Vyrai tuos ūsus užvarýdavo (užraitydavo) į viršų Smln.
ǁ refl. iškilti, atsirasti: Tokie gumbai užsivaro ant rankos N.
ǁ NdŽ prk. padidinti, pakelti (mokesčius, kainas): Užvarýdavo mokesčius, nors pasiusk Pj. Par licitaciją kožnam daiktu[i] užvaro perpus Antš. Nepirkau, ale cienią užvariaũ Dglš.
| Užvaryti (daugiau priskaičiuoti), viršiaus užtraukti (skaitliuje) I.
10. tr. daug duoti, skirti: Užvãrė tiek daugybes vaistų, tik tik nenusiraitė Krš.
ǁ padaryti, kad atsirastų, užveisti: Birbilinė [musė] apspjaudo viską, kirminus užvaro Kin.
ǁ prk. lemti; užleisti: Ak! Tus vargus apverktinus jūs man este padarę ir bėdas tas raudotinas man ant galvos užvarę PG.
ǁ impers. prk. sukelti: Kur smiltynė, badą užvarys – iškais žemė Pš.
11. tr. imti energingai ką daryti: Muzikantai užvarė valsą rš.
ǁ refl. energingai ką padaryti: Užsivãro eidamas po kelias kartas drabužių, ką ten anam galia būti šalta Vvr.
12. tr., intr. užvalgyti, užkąsti: Užvarýk ir maunam Ps. Užvãrė tų lašinių gerai ir raitose Jrb.
13. intr. smarkiai suduoti, sušerti: Kad užvarysiu per nugarą, tai raudoną kirmėlę išvarysi LTR(Grk). Ka užvãrė par kuprą su bizūnu – dvilinkas parsirietė Vvr.
ǁ tr. užpulti: Nu a kitąnakt ar už dviejų ar trijų naktų vėl užvãrė [paukščius], tai atliko tiktai vienas kalakutas ir to višta Sb.
14. labai nuvarginti: Vasarą arklys ažvarýtas, daug darbo Klt. Arklys visai užvarýtas ant kojų Jrb. Vienas buvo pageresnis arklys, ažuvãrė ir tą Ob. Per dieną arė, varsto neužarė, šėmus jaučius užvarė LTR(Skm). Ot buitelė žmogaus – iš jaunų dienų vargų žuvarýtas Rod.
| refl.: Atejau nuo darbo baisiai ažsivãrius Ds. Pasilsėk, kam teip užsivarýt Ėr. Arklys buvo užsivaręs ir nuvirtęs į pagriovį J.Sav.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Jau tu, tėvai, baigi užvaryti šitą vaiką S.Zob. Jis tę man atrodo žmogus kap užvarýtas, suspaustas Vrn.
| refl.: Užsivãrė taip (susirgo), vos vos ištraukė (išgydė) da Rdn.
15. žodžiais nugalėti, perkalbėti, nuginčyti: Geras advokatas ir teisėją kartais užvãro Pkp. Užvarýs jei piršlį, i neįleis į trobą Užv. Jis mane pastatė kampan, užvãrė Drsk. Ak tu blusa!.. Ir užvarei mane! Žem. Juokėmės iš Petrikės, dėdele, – sakė Stasiukas, – kad ji ant kalbos tetušį užvarė Žem.
ǁ intr. piktai subarti, užrėkti: A gal taip užvarýti an vaiko? Vn. Su piktyba užvãrė [duktė vyrui] Sn.
16. užsispyrus ko siekti: Užsivãrė – eisiu mokyklon, i gana Vrn. Na, jei aš užsivarýsiu, tai ir padarysiu Nmn. Ko užsivãrė, tai ka ir būt Pv. O pati užsivãrė: – Pasakyk, ir gana! Vlk. Juozas užsivãrė apsiženyt ir apsiženino Alv. Kareivių gavęs muštis užsivarė Gmž.
^ Užsivarei̇̃ kap durnius an duonos Nč.
17. tr. NdŽ iš anksto paliepti atlikti kokį darbą: Seniūnas ažvãrė kelio taisyt Ds. Ažvãrė žmones miško sodintų JT288. Kap užvarai̇̃ kada, tai eina! Lp. Užvaráu gimines ravėti daržų Jdr. Žmonys nejo kryžių versti [Kryžių kalne], karūmenę užvãrė Krš. Užvãrė į dvarą dobilų pjaut Srv. Prievaizdas užvarė talką padėti jiems pervežti trobesius ir mantą V.Myk-Put. Užvarýk dukterį, tepaieškai! Vn. Užvarė austi drobę darbščias savo parapijonkas TS1899,2. Kožną nedėlios vakarą [tijūnas] turėdavo užvaryt ant panedėlio į baudžiavą DS168(Rs).
18. tr. atlikti kokį (ppr. sunkų) darbą: Naktimis atsikelsiam laiku (anksti), užvarýsiam (iškasim) tus ravus Sd. Kada varė didžiausią griovį, i žiotis užvãrė Šd. Platų valksmą žvejai užvaro (užmeta), laimikio ištraukia jie daug rš.
| refl. tr.: Ans dešimt pradalgių užsivãręs Krž.
ǁ suarti, užarti: Užvarei̇̃ tik vagą, kitą ir vėl gerk – baisiai troškina gert [nuo pupų], labai stiprus valgymas, sotus Slm. Kai pabaigsi arti, užvarýk arimo galą Žvr. Vagelę varė, antrą n’užvãrė JD865.
19. daug uždirbti, pelnyti: Turtus nori užvarýt su tais darbais Prn. Jeigu žmogus kruti, dirbi, mainikauji, tai ir šiais laikais šį tą dar užvarai̇̃! Snt. Vis tie patys barščiai, ar dirbi, ar nedirbi, nei nieko užvarai, nei ką! Apž1894,186(V.Piet). Malonu būtų tiek pinigų sykiu užvaryti TS1904,1. Ant pirktojo tavoro užvarė nemaž kapeikų Žem. Užvãro par dieną lig penkių rublių Grd.
^ Jeigu gerai užvarai, padeda ir aitvarai Šk. Piktumu meilės neužvarysi VoL353.
| refl. tr., intr. Q398, Lex68, N, NdŽ: Tura užsivãrę piningų, nedvesa badu Rdn. Pinigų turi ažsivãrę velnio skūrą Dglš. Abu diedukai buvom likę, tai užsivãrėm an pinigų Vdn. Tvirčiau gyvena, buvo užsivãrę Krš. Kap žusvãrė anas, ir javo prisipjovė, ir pirkelę pasistatė Pls. Buvau labai užsivãręs už bičių, kai turėjau Gdr.
ǁ išdirbti kokį laiką, tam tikrą normą: Kiekgi dienų jau turi užvãręs? Srv. Užvãro tų darbadienių daug, ale naudos mažai Jdr. Žmona prie runkelių sodinimo daug [darbadienių] užvarė J.Avyž.
| refl. tr.: Talkoms eis, užsivarýs dienų, išsikuls liuob be vargo – turės talkininkų Krš.
ǁ sukaupti atsargos: Mūs da senybos ažvarýta malkų Dglš. Ūkyje tik sunkiai dirbdamas ir labai viską žiūrėdamas gali šį tą ateičiai užvarýt Vdžg.
| refl. tr.: Užsivariáu pašaro gyvoliams visai žiemai Kv. Dabar jau ažsivariaũ kiek liekvarstų Dglš. Mes šiemet rugių užsivãrėm Ktk. Ot pasisodysim tabako, tai užsivarýsim ant kelių metų Kt. Taupė, užsivãrė ekonomijos, i tura kapeikos Krš. Jei linai nedera – drobių nežusvarýsi Rod.
20. tr. prk. atlikti ką greičiau, anksčiau: Dvi dienas, kurias jis buvo užvaręs važiuodamas iš Londono lig Bombėjaus, sugaišo J.Balč.
| refl. tr.: Nemožna poterių priekin ažsivarýt Dglš.
ǁ NdŽ atgauti, pasivyti (prarastą laiką): Sugaišinto laiko jau nebegalima buvo užvaryti J.Balč. Ar paspės užvaryti prarastą laiką? rš.
◊ velnių̃ užvarýti imti keikti: Užvaraũ velnių̃, da paklauso KzR.

1 varýti, vãro, vãrė
1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varýt arba gỹt – tai čia tas pats On. Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Atpenč varyti N. Varyk arklius, bandą laukan R170. Krūvon varyti, suvaryti LL232. Reikia bus pekų varýt LKKXVIII165(Zt). Metas jau gyvuliai laukan varýtie Skp. Saulė pateka – ir varai̇̃ [galvijus], saulė sėda – ir jau namo geni Kp. Rytą [kerdžius] triū triū triū, ir jau turi būt an kojų, varýt karves Kdn. Triūbys triūbys [kerdžius] – vãro visi iš kiemų bandas, eina piemenys ir gena Mšk. Rytą paskėlė ir vãro laukan [gyvulius], kas ką turi Vdn. Nušylavo kiek, karves i vãro laukan Klt. Mano tėvynėj piemenai gyvį vãro Dv. [Pavasarį] kiek pirkioj yra žmonių – tai visi eina, visi vãro keltavas Pb. Kiaules vãrėm ganytie Grv. Tiks varýti pavasarį veršius, gyvolius į ganinklą Žlb. Varýdavom [gyvulius] į ganyklas, į kūlynus LKT214(Jnš). Už tų medžių bandotakis Panemunio, kur bandą vãro PnmR. Varýdavo par visą gatvę visus gyvulius kožnas savo Žb. Gyvulius vãroma an linijos LKKXI222(Trak). Toli gi i varýt: per sėtą, per kelią Švnč. Gyvoliai tolie vãromi į laukus Vgr. Ta liuobam karves, arklius tat varýsma į tas ganyklas ganyti Jdr. Varýdavom irgi teip pat: du pirma, du iš paskos, kiti – šonuose LKT214–215(Jnš). Vãrėme keturiesa pulukus – nesuvãrėm Drsk. Ka žąsis vãro, ta būruko[je] teip vãro, o ka anos vienos eita, ta teip kaip lenciūgą trauka End. Gyvolius paskuo vãrė būriais, pulkais Nv. Botagas yra, šmukšteri, o tep tai daugiausia žodžiu varai̇̃ Dg. Vieną [karvę] varai̇̃ – kita atgalio [eina] Kp. Vienus [žąsų pulkus] varai̇̃, kiti lenda Kri. Kiaules ka vãro [į ganyklą], tai atskirai [nuo bandos] Grž. Varýsim [gyvulius] ant rasų – Jurgio rasa vaistai dėl gyvulių Pls. Reikia jau karves varýtie an Jurgio rasos LKKXVII194(Grv). Varýt reikia [karves] an lubino Btrm. Pirmąkart kai varydavo į lauką, smilkydavo Grž. Ans turėjo ganyti karves, ta ankstie vãro lauk End. Visumet nu ryto varýdavo, šešto[je] karves į bandą Vgr. Anas vari̇̀s karves po dvyliktai LzŽ. Kiaules varýdavo [į ganyklą] vėliau, po pusryčio Sk. Kiaules varýkiat, kuilio nepalikiat! (šaukdavo piemenys, rinkdami jas į bandą) Akm. Kelissyk variaũ arklius naktin Drsk. Kap pradeda nuo galo, tai vãro vãro [kaimo gyvulius] Pv. Vaikas nežino nei iš kur pagrąžint, nei iš kur varýt PnmR. Tos telyčios buvo nevãromos (penimos tvarte), išpenėtos Grz. Atejo su šautuvu: varýk varýk kumelę su pakinktais gerais, ratus – visa ką atadavėm [į kolchozą] Avl. Kaip tu ginsi palšus jaučius, varýk vieškelėliu JD620. Bandelę variaũ, purve stovėjau, per elksnių lapus aušros žiūrėjau LB37(Vlkš). Bandelę variau, raselę braukiau, par ašarėles tako nemačiau LTR(Trgn). Kad aš nemačiau saulelės tekanti, kad aš negirdėjau bandelės vãranti Čb. Ganydama varýdama šitep gailiai verkė (d.) Str. Vãro namo gyvulius, [jie] stveria, ėda, graužia – badas Vdn. Varomi̇́ejai gyvoliai noria gerti Trg. Vãro in šulnį gert karves Ktk. Telingų karvių tai nevarýdavo girdyt žiemą Klt. Apie šulinį varai̇̃ [karves] ir nekabina [daržo] Btrm. Varýsiu į kūtę – karvės gyliuo[ja] Mžk. Parpiečio varýdavo namo [karves] Pšš. Mama, keltuvų nevarýk tvartan Pls. Vãro ji tuos teliukus uždaryt Krs. Nevarýk telioko avelinin tvartelin Mlk. Varýsme kiaulę an tekius Pb. Žąsis ir tai varýte varýdavo Rygon pėsčias Kp. Žmogelis žąsis varė į miestą parduoti (ps). J.Jabl. Kad į Kauną varýdavom karves, pėkščias naini (nueini), pėkščias pareini Jrb. Tuokart varýsiam į kūtę karves visumet, lauke bijos žmonys palikti – pavogs Sd. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vesti, nė varýti – nėko Krtn. Varáu numie tą šunaitį, duodu su akminims, tas šunaitis neita numie Žd.
| Kieno tatai, ką pirm savęs varai? BB1Moz32,17. Tris blusas pagavo, in upelį varo LLDII352(Klvr).
^ Koks gyvulys, teip reikia i varýt Pb. Mar̃čios vãro tėvus iš numų, anas ar varýs kita parėjusi Krš. Nagas – utį į Rygą varỹtum Rdn. O tiej ponai, tiej poneliai, ir jiej dėl pinigo blusą turgun varỹtų Lš. Ot skūpi – už rublį utėlę varýtų Rygon pėsčia Aln. Buvo žmonių, ka jis už centą varýdavo utėlę į Kauną Graž. Dėl kapeikos blusą in Vilnių varỹtų Lzd. Dėl rublio utėlę į Telšius varỹtų Ub. Už centą utėlę į Kauną varytų LTR(Vlkv). Tas Pondievą vãrė iš trobos (apie ateistą) Akm.
varýtinai adv., varýtinos: Tus žydus vãrė varýtinos lauk iš miesto Vkš.
| refl. tr., intr. BzF195, L, Š, KŽ, Všn, LTR(Ign): Eina par ūlyčią, vãrosi [bandą] ir trūbina [skerdžius] Dg. Užstovas jau trūbija – ir tada iš kiemo varai̇̃s jau Ppl. Žagarą padavė – ir varýkis aveles su kiaulėm Krd. A da stovi pasienė[je], – ar eisi pry darbo, karves tujau varýties Šv. Varýsimės ravuosna Dv. Nebevarýkimės, sakom, toliaus gyvulių Žg. Seniau varýdavomės su karvėm – lig kẽlių purvynė, maklynė Ps. Piemenėliai vãrosi su galvijais laukan BM102(Krč). Ir varaũsi aš tais žąsis be kamašų, tiktai su klumpėm tom, apmuštiniais Pns. [Prieš pietus] apent varýkis žąsis į pūdymus ganinti Kl. O klegesys! Rodos, kad prūsai žąsis varosi! J.Balč. Būsi, būsi, paskiau ateis – varýkias numie karves Skd. Ir vãromos tus gyvolelius Vkš. Kėlėsi mano sesytė, varomės pekus namon Gmž(Krd). Bernas nusivarė ožką, priganė priganė, vakarop varos namo KlbXXXIV(1)86(Žem). Vãrėsi arklius kiekvienas į savo tvartą NdŽ. Varykitės galvijus iš šių pievų LTR(Kč).
ǁ tr., intr. Užp, Č, Skp, Bsg, Klk, Lc, KlvrŽ, Rt, Žlb, Dr, Kv apsukui ginti (ppr. arklį) dirbant kokį darbą: Vėliau atsirado arkliniai [mintuvai] – arklį vãro ratu Sk. Arklį kinkys, išklos klojimą, tą rulį į rinkį, tą arklį i varýs Ms. Arklį vieną pakinkys rejo[je] ir varýs par tus nekultus šiaudus Akm. Įkinkydavo arklį į bliukį ir varýdavo į ratą Grz. Ten staliukas buvo vidury [maniežo], žmogus sėdžia i vãro tuos arklius aplinkui Pšš. Varýs arklį viršuo, su volu ir išmùš Lž. Su velenu vãrėm arklį Alz. Vienas žmogus vãro arklius, kitas meta tarp valkų (linus minant) Antr. Aš atsiminu – liuobam eiti arklių varýti minant Bdr. Mes tie paaugliai tą arklį liuobam varýti Kl. Reikia varýt arkliai (kuliant javus) – atsisėdi an rato, ale galva apsisuka Kp. Arklius vãro ir suka tą mašiną Sb. Nu daugiau su arkliu varai̇̃ priklojęs – i iškulia Mšk. Puõdynė[je] esu vãręs arklius, molį taisiau puodininkams Krš.
ǁ Kdl važiuojant, jojant raginti (arklius) greitai ar greičiau bėgti: Varau, raginu arklius SD266. Aš vienas varýsiu arklius, ar ką – senas žmogus Sn. Užgavėnių vakarą pasikinko arklius gerus, vienas atsistoja į kubilą, kiti su botagais tuos arklius vãro Bsg. Tas (kūmas) dar tą kumelę vãro ten jau kiek įmanydamas Lk. Nevarýk taip arklio! NdŽ.
| Joja greit, an visų keturių vãro [arklį] Dbč. Berneli jaunas, margas dobilėli, vai ar toli josi, žirgelį varysi? TŽI252(Mrc). Tęnai aš josiu, žirgą varysiu, jauną galvelę tę aš guldysiu KrvD276. Vai kaip aš išjosiu iš tėvo dvaro, bėk, mano žirgeli, nevaromas LTR(Brt). Sėdái in arklio raitas ir arklį vãrai, kap arklys bėga (ps.) Lz.
ǁ refl. važiuoti: Šilta, malonu važiuot [autobusu], tai ne su arkliu varýtis Pg. Nusibodo labai arkliais važiuot – [būdavo] vãromės vãromės į Kauną Kdn. Penkiese jau galėjo varytis [su vežimu] pilnu žingsniu kad ir nelygiu, vis įkalniau sukančiu keleliu M.Katil.
2. tr. prievarta (ppr. suimtuosius) versti eiti, vesti: Vėliau kazokai atjojo, visus vãrė par miestą mušdami su nagaikoms Žd. Dar toliau vari̇̀s an Prūsų gronyčios per lygus laukus, kur nėra ūlyčios DrskD210. Tuoj keleliu aficieriai jojo, pirma save rekrūtėlius varė LTR(Lš). Kai mus varė pirmą lauką, užkukavo gegužėlė, kai mus varė trečią lauką, užgiedojo sakalėlis (d.) Mrj. Iškasė giliausias duobes ir vãrė ir guldė [žmones] gyvus beveik Rk. Klyksena, šauksena, ka vãrė pri duobės [sušaudyti] – kuriam širdis nesprogo Yl.
| refl. tr.: Šalip vãrės tum taku, spardydami stribokiškai Krš. Apginklavo mumis i pradėjo varýties į frontą Krt.
3. tr. SD1138, Jrb, Alvt, Kč, Ūd, Lp, Btrm, Dv, Mlt, Skdt, Rk, Kpr, Pmp, Sb, Mžš, Plm, Bsg, Vgr, Sd, Yl, Pln, Kv, Skdv versti ką nors daryti, atlikti kokį darbą (ppr. nuėjus, nuvykus), liepti, raginti, siųsti: Galvotrūksčiais varau, stakenu R354, MŽ475. Staigu varyti, spirti, versti I. Varýti prie darbo NdŽ. Būlo, eis varýt darban DrskŽ. Statyt reikėjo – prie darbo anksčiausia varýdavo Grž. Nu mažilelės pri darbo vãrė, dykų nėkas nelaikė Krž. Atejo varýt su bizūnu pie darbų Grv. Pats dirba, vaikelius varo pri darbo Trk. Reik varýti į darbus, nebūs slinki [vaikai] Gršl. Išbiurina tėvai vaikus – nevãro dirbt Drsk. Po pusryčio į kitą darbą liuob varýti Gd. Ką vãrė nevãrė [į darbus] – vis Janavičių Dg. Nuvežė [Sibiran], taigi ieško, vãro darban [tremtinius] Kp. Liuob varýs kaimas (acc. pl.) dvarams dirbti Kal. Linų daug kas turėjo, varýs i vėl minti Šv. Ta tokius vaikus jau toms saujėms skaidyti vis jau varýdavo naktimis Vž. Atėjo žiema – tai in mašiną vãrė kult Upn. Priejus darbylaikuo ir į tus laukus aną vãrė End. Aš anus variáu jau mėšlų kabinti po pokaičio Lk. Varýdavo bobas dvaran šieno grėbt Dglš. Tuosna burokuosna vãro – tokia betvarkė Rod. Senesnius paleidžia važiuot ir bažnyčion, jaunuosiuos gi laukuos vãro Skp. Darban vãrė kasdien, prieg budavojimo, prieg mūravojimo Sn. Vãrė žmonis apkasų kast, dirbt, i tie, i tie Lbv. Rusai vãrė pulkais [į puolimą] in smerčio, in kulkas Aps. Pri tų apkasų mūso nevãrė Šts. Pūdymus, griovius apkasti varýs Lnk. Tėvelis varýdavo į mišką grėbti skujų Vvr. Būdavo, mum, piemenis, varýdavo malkų neštų Ds. Iš pradžių, ka abudu sustojo [į kolchozą], motriškų nedidliai tevãrė dirbti Kl. Aš jau tokia be votago vãroma buvau Užv. Kur vãrė, čia ėjom po visas padalijas Snt. Varu variáu uogauti – vis tiek nejo Varn. Bet poni mumi tankiai bara, ankstie mus pri darbo varo (d.) S.Dauk. Pamotė labai neapkentė savo podukros, visur ją varydavo dirbti LTR(Krž). Kiti mietus antkišę vãro mokyties Brs. Kas iš to ėjimo, kad varýta eina [į mokyklą] Ob. Tinginys – su diržu reik pri kningų varýti Krš. Bažnyčion varo kiekvieną sekmadienį [būdavo] – bedievio [samdinio] nereikia Pl. Moma vãro: eik paguly, eik pamiegy Ml. Saulė nusileidžia, i gulti visus vãro Vdk. Varykit mergas gulti, įsikarkė kaip vištos, negali nė išvaryti Žem. Mane varo perpietės nugult Smln. Tankiai turiu varyti miegoti, nes sėdi per naktis, perrašinėdama gramatiką ar eiles Pč. Varýkit namo – pardien sėdžiu Klt. Varýkiat muni numo karvių milžt LKT104(Pd). Varáu nešties tų ramulių – nenora Vn. Visus vãrė už to stalo Rdn. Daug reikalas vãro [į jūrą], daug noras Grd. Atvažiavo greitoja – tai mane varýte išvarė ligoninėn Ant. Rogėmi važiav[o], vãrė mus Pariečėn [į teismą] Drsk. Kas mus vãrė per tokią̃ lietų – šlapi šlapi Ant. Lig paskutinio vari̇̀s, kad gyvas – ir eik [į puolimą] Kp. Tavę marčios nekęs, broliai slūžytų vari̇̀s JT387. Jei varýsit [tarnauti], tai aš imsiu, prie ežero nueisiu ir nusiskandysiu Kpč. Bėgsi ir nevãroma Kdn. Vienus riša, antrus veža, trečius pėkščius varo [kariuomenėn] S.Dauk. Ai varė varė mudu brolelius in tą Seidoką, in slauną miestą LB111. Vai varys varys mus, tris brolelius, in svetimą šalelę, in karaliaus žemelę LTR(Mrj). Dar šalnelė nenukritus, an šalnelės basą varo, per ugnelę duoną duoda LTR(Glv). Vãro savo tarną pažiūrėt, ar tas senelis gyvas, ar miręs (ps.) Sk. Kitą rytą ir vėl varą tą durnių pas spąstus pasižiūrėti Sln. Dabar bobutė vãro vištytę, kad atnešt pinigų (ps.) LKT269(Pbr). Ir kas metai Anykščius miško kuoptų vãrė A.Baran. Bet mėnesyj gegužės, šį pat pavasarį, padūmes užmokėti ir liepė, ir varė D.Pošk. Mes per sylą varomi [dirbti] esme ir kačei apilstam, tačiau atilsio negaunam BBRd5,5. Kunigas … pradėjęs dvasios varomas evangeliją apsakyti LC1885,11. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem).
| Varýk varýk (vadink, prašyk, kviesk), varýk varýk, gerai, ka da daugiau [kūlėjų], o karts kokie trys, tai kur ten! Mšk.
| prk.: Lėkt myžimas vãro Žl. Lapkričio šalnos, darganos ir šalti vėjai varė žmones į pastoges ir šiltas pirkias V.Myk-Put. Pavasaris dainuodamas varo visus į laukus prš. Bėda vãrė NmŽ.
^ Prieis karvė pri sieto i nevãroma Yl. Tinginį pirma savęs varyk KlK42,78(Aln). Alkanas pilvas ir tinginį darban varo LTR(Srj). Darbas darbą vãro Gs. Varyk arklį avižom, o ne botagu LTR(Brž). Niekas su pagaliu į dangų nevãro Kair. Varo kaip žydo arklį, kol suklumpa Blv.
varýtinai adv., varýtinos: Į mokyklą daba vãro varýtinos – šiokį tokį krapšto Krš.
| refl. tr.: Vãros kartu vaikus ravėt Žg.
ǁ prievarta tekinti: Mama mane vartè (varyte) vãrė už vyro Vrn. Vãro už nemielo tik dėl pinigų Šn. Mergaitei reikia eit, kad ir senas, kad ir negražus – tėvai vãro Pnd. Už nemylimo bernelio man‘ varyte varo LTR(Ut, Antr, Brž). Mane varė tėvutėlis už to šelmio bernužėlio LTR(Pg). Sena motinėlė man‘ barė, man‘ barė, už seno našlelio eit varė, eit varė LLDII448(Pn). Mano tėvelis ne toksai yra, kad mane verkiant varỹs už vyro JV182. Nepatinka man bernelis, vãro mane tėvukelis (d.) Ml. Šio dirvelė, to dirvelė rudenyston, vãro mane motinelė dieveryston (d.) Ign.
ǁ versti persikelti: Dabar gi vãro vienon draugėn (į gyvenvietę) Švnč. Nevari̇̀s, ale netaisis nė gryčios Dkk. Vãrė iš ūlyčių, vėlei suvarė kaip ūlyčion (gyvenvietėn) Sug. Esam vienkiemė[je], nėkas nevãro į grupines Krž.
ǁ versti įstoti: Su šautuvu vãrė į kulkozą, daba – imkiat žemės Krš.
4. tr. LL288, DŽ, Lbv, Žž, Plšk, Stak, Sdk, Pst, Rk, Pin, Jnšk, Rsn, Lž, Sd, Žlb, Bdr, Jdr, Rs versti palikti esamą vietą, ginti kur nors šalin, lauk: Varýk vištas iš pirkios Pls. Variaũ variaũ vištas iš [tik pasėtų] rugių – vis tiek išlesė Klt. Reik kiaules varýt iš dirvos lauk Rg. Jeigu varýsi su šluota [žaltį], tai jis daugiau neateis Kb. Pradėjo su mietais varýti [čigonus], ka pradėjo vištas vogti Všv. Katras nemokė́s kulti į būrį [spragilu], vãro šalin Bt. Svečio varýt niekada nevãrom Graž. Teulioja, nevarýk Mlk. Nevãrai jų niekur Brsl. Tėvas dukrelę barė, svetelius laukan varė LLDII177(Krn). Kam varyti, kam badyti, – duris atdaryti, ir išeis, išvažiuos myliami sveteliai LTR(Plng). Vãraite jūs jį Rš. Nesibark, aš ir nevãromas išeisiu Br. Aš tavęs nei prašau, nei varaũ Dglš. Kol‘ jūs manęs namo nevãrot? Klt. Jeigu manęs nevari̇̀s, čia būsiu Sug. Sėdi savo pirkioj ir sėdės, kas jį vari̇̀s Klt. Niekas gi nevãro, kaip gyvenai, taip ir gyvenk Č. Tujau užstojo muni mesti lauk iš gyvenimo, varýti lauk Ms. Kap sužinojo mano tėvulis, jis mane barė ir iš namų vãrė DrskD40. Anyta barė, šešuras vãrė, už mane jauną nieks neužtarė DrskD134. Ojė, galiat [eiti]: mes nė vãrom, nė draudžiam Mžš. Muni, sakau, nusenusį žmogų vãro iš trobos lauk Kl. Aš šaukiau: nevarýk tu jo, tegu būna! Vl. Tai jūs nenorite manęs klausyti? Ir varote mane už ją (vietoj jos) šalin! Vd. Šalin varo muni jauną, šalin veda muno žirgelį – to liūdžiu StnD18. Tai netropijau savo bernelio, vis mane bara, vis šalin varo LTR(Nm). Senūsius varýti reik į pryšininkę Jdr. Krau[ja]s varýte vãro numie iš tų mūrų (iš miesto) Ms. Visi mañ‘ [girtuoklį] bara, duris atadaro ir laukan vãro (d.) Pnm. Da nepersiskyrė, bet kasdien ją vãrąs Švnč. Atėjo žvirblelis pelėdą varýt, su smaigais, su straigais pelėdą varýt JD381. Eš regėjau vargus mano žmonių Egipte ir jų šauksmą girdėjau ant tų, kurie juos varo (paraštėje verčia) BB2Moz3,7. Bet jus ir iš čia varyte varys BB2Moz11,1. O ans prašė jį labai, kad jo nevarytų iš anos žemės Ch1Mr5,10. O Jėzus, įejęs bažnyčion, pradėjo varyt oran tus, kurie pardavinėjo ir pirko bažnyčioj [karvelius] Ch1Mr11,15. Tokios išlaidos iš gyvenimo (sodybos) nevarỹs Gs.
varýtinai varýtinos: Išvariau varýtinai Kv. Ar tai toks supranta, kas yra savigarba? Išvarys varytinai – įlįs pro plyšelį, ir vėl čia S.Čiurl. Įkyrėjo už gėrimą, varýtinos išgrūdo lauko[n] Krš.
| prk.: Jau varo iš kojos velnią – rūkia tęnaja Pv. O sprandas tinti vis nesiliovė [gyvatei įkandus], ir dūšią iš kūno varė TS1899,2. Ir muš tą žmogų, ka ten tą velnią varýs lauk Gd. Prūsų vyriausybė tada jau pradėjo iš mokyklų varyti lietuvių kalbą rš.
^ Atėjau neprašytas, išeisiu nevarytas PPr107, Gs. Ateik neprašoma, išeik nevãroma Dkšt. Jei atėjo žmogus neprašytas, tai ir išeis nevarytas Vdn. Kas peikia savo tavorą, tą iš turgaus varo VP23. Kas savo negiria (peikia Vl), tą iš turgaus varo LMD(Pn). Tiršta putra šeimynos nevãro Brs. Skolos daiktus išveda, patį varyte išvaro PPr66. Nevaryk kiaulę iš žirnių, pati išeis LMD(Slv). Pirmo perkančio, lygstančio i pirmo piršties atvažiavusio nevarýk Krš. Motriškosios plikį iš namų varo S.Dauk. Mažas Jonukas varo iš miško žąsis pasraitojęs kelnaites (galvą šukuoja) LTR(Vs).
| refl. tr.: Toj susdėjus rankas an galvos vaikšto, kad ją vaikai vãros (stumia iš namų) Mrc.
5. tr. šalinti iš organizmo: Bezdo žievė gerai vandeniui iš vidurių varýt Smln. [Liepynas] žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs, ligas visas lietuvių su prakaitu vãręs A.Baran. Jau rąžuliai vãro lauk ligą Jdr. Ajerų šaknys varo kirmėles [iš vidurių] rš. Kirmėlių vãromasis vaistas KŽ. Ekspirinas (aspirinas) prastas – nevãro in prakaito Vlk. Lakišių ir laukinių našlaičių sudžiovinus virt arbatą: visokias ligas varo iš vidaus LMD(Sln). Rakštis: deda kiškio taukus, geriaus prieš rakštį – tie stuma, varo laukan LMD(Sln). Kadugys gydąs vandens putmenis, varąs vėjus rš. Varo jos (laukinės rožės žiedai) ir priepuolą nuo žmogaus sudėtos sausos į arielką gerant rytą vakarą LMD.
ǁ šalinti iš organizmo liaukų išskyras: Ašara ašarą vãro – negalima išturėt iš sopulio Arm. Bjauriai žalios lūšio akys – net ašaras iš akių vãro Str. Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg. Džiovintų [aviečių] vaisių ir šakelių arbata vartojama prakaitui varyti LTEI180. Aguona varo prakaitą ir ramina skausmus rš.
| impers.: Man ašaras vãro Vrnv. Pūliauna [akys] – kap tiktainos oran, i ašaras vãro Ck. Man seiles pradeda varýt, kap tik ką žuvalgau Pls. Kai su akiniais žiūri, tai gerai, o jei be akinių, tai ašaras ir vãro Pl. Seilę tik varo, kai blogumas užeina Dglš. Rytą man galva ūžia, seiles tik vãro ir visa Klt.
ǁ tr., intr. euf. tuštintis, šlapintis: Paralyžavo – gulia pasliaukas, po savim viską vãro Krš. Pro vieną pusę pilam, pro antrą varýkiam lauku (apie girtuoklį) End. Vãro kraujais par visus vidurius (apie sergančias kiaules) Krž. Vãro seilėm, žaliaukėm, Jėzau! KzR. Ožiukai turėtų spiriukais varýt Jrb. Nevarýk tep stačias, galima ir pritūpt Rod. Primušo, kraujais varýte vãrė Krš. Kad tau vidurius susuktų ir tris dienas varytum, kelnių neužsimaudamas V.Bub.
^ Vãro kaip iš medijono Slnt. Nesrėbk nesrėbk tos sriubos – surūgusi: varýsi par tris pušis i par obelies šaką Pln. Anta palenkto medžio visi šunes vãro DrskŽ.
ǁ Dglš versti ką nors tuštintis, šlapintis: Jį teip vãro oran tas alus, jis alaus visai nebegalia gert Mžš. Obūlys ir alus myžti vãro Krš. Neėsk priš miegą, obūlys myžti vãro Krš. Šlapimo varomasis (vaistas) ŽŪŽ144.
| impers. tr.: Vãro lauk – ir myžt, ir sausai Dv. Mane, būdavo, vãro labai šlapintis Kvr. Muni vãro ant srutos, ir nėko nėra Kv. Naktį mañ’ vãro laukan – atskėliau ir ejau Aln. Kas čia y[ra] – teip tankiai vãro lauku End. Jeigu šlapintis vãro, pirmi vaistai – takažolė Grnk.
ǁ impers. tr. MŽ353, Lb, Lp šalinti nuo organizmo paviršiaus, daryti, kad nukristų, nuslinktų: Užsigavau pirštą, o dabar nagą vãro DŽ. Nuo nago atstojo ta panagė, i ėmė varýt nagą Trs. Vãro nagą – užjuodavus Ktk. Dėk alijošiaus – nevari̇̀s nago Vj. Oi, ko oželis tvoroj bliauna, ba jį svoteliai pjauna, an dvaro skūra karo, svoteliam nagus varo KrvD169.
| Ale ir šaltis, net nagus vãro (gelia) Rdm.
ǁ impers. kreivinti, sukioti (ppr. kaulus, sąnarius): Ka tik šalčiau – skauda, o skausmas, toks kaulo skausmas, ka vãro kaulą iš kaulo Ln. Mun jau kojas teip čia vãrė į vidų, susirietusi jau bevaikščiojau Jdr. Kad gyvolį iš kaulų varo, reik plauti garlių sriuba Šts. Ai, sąnarius vãro lauk Snt. Tas prisitąsęs, nuo radikulito pradėjo sąnarius varýt Sdb.
6. tr. DŽ, Skr daug ko ar sunkiai gabenti iš vietos į vietą: Mėšlo vežimus į lauką varýti NdŽ. Dvejais vãrėm ir greit suvežėm tais durpas Gs. Iš miškų liuob varýs, liuob maus pušis Kl. Grįžta vyrai iš miško tik pavakare, ir visuomet Jonas pirmasis varo didžiulį vežimą žabarų J.Balt. Visus į laužą varė dampius, ruzvelkius Trk. Skryneles vežė, pasogą varė LTR(Vlk). Dukrele mano, širdele mano, kur pasogą varysi, baltą šarvą statysi LLDIII163(Mrc). Vari̇̀s turgun – ùžlipė pinigas an sprando (juok.) Sug. Vilnas vãrė į Rygą Krš. Žydai arbatą, daugiáu arbatą varýdavo (veždavo iš Prūsų ir pardavinėdavo) Bt. Gyvolius žydai supirks, į Liepoją varýs Kv. Iš Lietuvos vãro maistą šalonais (ešelonais) Krš. Lietuva sūrius, sviestus, bikonus vãrė į užsienius, gyvolius Krš. Dabar tą kiaulę mėson vãrom – reikia pinigų Rš. Šitą avelę jau mėson vãro, ažtata ją i paleidė Vdš.
ǁ nešti: Kur žmogus po vieną maišą neša, jis po du vãro Jrb.
| Kur bitės stipros, tai vãro ir vãro medų Rod.
ǁ stumti: Mergiotė dviratį vãro Gdr.
| Šėpą varýk prie sienos Jrb. Rykštės skiemenims varyti (audžiant) Rs. Esu ejusi ir aš mėterių tų varýti į Jūrą Kv. Jau mėterius plukdo – mes eisma varýti, nu krašto stumdlioti Vvr. Stoguo kloti reik turėti šiaudų vãromąją lentalę Šts.
| prk.: Ganyklos sodan nevarýk Šmn. Rubežių atgalios varyti N.
| refl. tr., intr.: Dviračiu variaũs par vagą Erž. Varýkis dviratį Lg. O aš varaũsi su tuo pienu Slv.
ǁ perdavinėti: Taip ragindamos varė stiklelį paeiliuo aplink stalą Žem. Varydavo per rankas sagą arba tikrą žiedą (žaisdami) LTR(Ant).
ǁ NdŽ, LzŽ, Vrn, Strn, Pjv, Trg, Varn, End plukdyti: Medžiagą (medieną) vãrė upe Dv. Sielį vãro dviejuose Jon. Surišti sienojai ir vandeniu vãro Antš. Sudarinėjau ir variaũ troptus – jaunas buvau Rtn. Riša kalades karklais, tai pririša daug ir vãro, po kelias lovas varýdavo, daug tę jų pririšdavo Pv. Styrinykas rąstus vãrė Nemnu DrskŽ. Liuob varýs ten kleptarius (popiermalkes) Alantu Kl. Vis varýdavo sielius in Kauną Vs. Anies, sielnykai, sielius varýdavo net Vilniun Klt. Sienolius pariša žagarais ir vãro [v]andeniu Lz. Varýdavo į Tilžę tuos medžius PnmŽ. Per vasarą varýdavom medžius, būdavo, kad ir prigeria [žmonės] Gg. Ta upė nevaroma tėra Plt.
| refl. tr.: Karo čėse nesvãrė troptų Drsk.
ǁ irkluoti: Aš variaũ laivą, pavargau, vėjas daugiau vãro atgal Antr. Luotai buvo varomi kartimis ir irklais, pakeldavo porą trejetą žmonių rš. Vilk trauk lynelį, varyk laivelį, kelk muni par Nemunelį S.Dauk. O ir sulaužiau uosio irklelį, laivelį bevarydams KlvD33. Iš Kauno laivelį varýdavau Upn.
^ Užlipo ponas ant ponios, kiša sausą int šlapią. – Padėk, Dieve, man varyt! (žmogus, valtis, irklas ir vanduo) LTR(suv.).
ǁ versti tekėti, srūti: Tas vanduo sūkuriu važiuoja: sukas vis į rundą į rundą – tik kas jį vãro? Lkš. Raigrodan vãrė vandinis DrskŽ. Matei, prieš kalną kokį vandenį vãro Kvr. Kur Nevėžis gryną vandenį savo ing Nemuną varo S.Stan. Tai mačiau antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią, šalin savęs maurelius varančią BsO386.
| Kraujo varomasis organas KlK46,42.
^ Kas bėga nevaromas? (vanduo) LTR(Jnš).
ǁ tekėti, srūti: Vanduo pradeda varýti (lietis), apverta viską Vn.
ǁ pilti: Vãro [v]andenį pienan, ir pirmūnės – žinom mes! Sug.
ǁ dėti į krūvą, krauti: Dobilus į kūgius vãro Vdžg. Silpnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pėdus vilkt, šiaudus varýt lauko[n] Sk. Iškrės tus šiaudus, o tus pagrėbus visus varýs taip į kerčią Kv. Jūs varýkiat pakūges, o aš eisu atvažiuoti su vežimu Grg. Dvi iš jų (mergų) šakelėmis ėmė nuo krašto ir skleisdamos varė šiaudus toliau, o kitos dvi mynė M.Katil. Pro kluono duris virto debesys dulkių. Žmonės varė iš ten šiaudus, krovė į stirtas J.Balt. Varýk tas žemes, ligi kol valioji [nuo kanalo], tik mano trobikės nenuversk Pžrl. Rugius varo iš pelų, po to pelus suvaro į peludę Šts. Nei kam bereik – skabyti i varýti į nūšlavas Ms. Kam tu varai̇̃ tų malkų į tą pečių tiek daug: sudegysi stubą Jrb.
| prk.: Kam žmogus turi varýt mėšlus į kito širdį?! Vlkv.
ǁ daryti iškilusį, brinkinti: Ajerai drėgni ir jos (duonos) nevãro iš apačių, ji nekyla [kepant] Kpč. Nuog miltų vãro tešmenį DrskŽ.
ǁ LzŽ, Skr knisti, rausti, versti: Kurmis žemes vãro lauku Rsn. Kurmys vãro žemę viršun ir rausia Rod. Vãrė išvarė šernai bulbes Šil. Kurmis jei rudenį labai žemę vãro aukštyn, daro kaupus, tai rudenį didelio šalčio nenumatoma Upn.
ǁ virsti, griūti: Išsipūtė tas bokšto kampas, i vãrė su tais akmenim Sdr.
ǁ Aps nešti, stumti (apie vėją): Pečius (garvežys) varo dūmus, tuoj važiuosim Sem. Išves, būdavo, pro lubas kaminėlį, ir varo liepsną į pat šiaudus TS1902,4–5. Grūdai lekia toliau [vėtant], o pelus vėjas atgalio vãro Č. Sniegas, vėjo varomas, pridengė vaiką – tik iš po sniego skvernelis juodavo LzP. Mūs pirkios langas išmuštas, ir vãro vėjas vidun Smn. Šaltis, vėjas varo per plyšius – drugį gali gaut rš. Papūsk, vėjeli, varyk miglelę, pabudink vieversėlį A1884,335. Vei, kaip iš vakarų tamsių rūstaudami [vėjai] vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis, ir žiemos šalčius pas mus į Lietuvą vãro K.Donel. Ir Ponas varė saulėtekį (rytų vėjį) ing žemę tą visą dieną ir tą visą naktį bei ryto metą, atvedė saulėtekis žiogus BB2Moz10,13. Nesa jis (paukštis) sklando ir muša lengvojį orą, varo ir perdalija aną su savo lakiojamaisiais sparnais VlnE150.
^ Žmogus turia būt kaip auksas, o ne kaip šiaudas, vėjo šen ir ten vãromas Ktč.
| impers.: Žiemą pustymai – su sniegu vãro Plšk. Jeigu smarkiai par dieną vãro (šąla), gali vakare pyškėt par Nemuną Jrb. Da porą dienų teip varýs, viskas nugers Plšk. Jei taip varýs [temperatūrą] – iškepsma Krš.
ǁ gairinti: Burną man labai vãro vėjas Drsk.
| prk.: Idand daugiaus nebūtumbime veikėjais, kurie kaipo vilnys siūbuojas ir vedami (apačioje varomi) yra visokių vėjų mokslo Ch1PvE4,14.
ǁ pūsti: Kalvis su dumplėms vãro ugnį Smln. Arbaunios sparnai, kur vėją vãro Lz. Dumtuvės padaryta vėju varýt Rdš.
ǁ staigiai sviesti, mesti: Kap vãrė sniego gniūžte in langą, varge! Brb. Paimk akmenį ir varýk in varną Ndz.
| Varýk (papjovęs) gaidį į kruopus! Klm.
ǁ mušant kirsti, tvoti: Varýk gerai iš atkalės (iš kairės) Šll.
7. tr. DrskŽ, Žl, Dv su jėga smeigti, kalti: Varýk kuolą abierankiais, ba žemė kieta Zr. Tą virbą vãro vãro gilyn Vlk. Reikia suprast, kap cviekas varýt kanopon (kaustyti arklį) Dglš. Aguonos grūdais apdengt ir vienan grūdan penkis cviekus varýt (ps.) Pls. Uknolis sulinko ir vis da vãro Sdk. Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Dantus tašė iž ąžuolo, o tada vãrė in akėčių Šlčn. Kaip klynus vãro, tai teip spaudžia [tekinant aliejų], kad pradeda bėgt Alz. Tada nebekasė [pasiekę vandens gyslą], vãrė klynus, leidė bitonus Žb. Kai karalaitė kelsis, užsėsk in pečių ir varyk galvon kleinokus LTR(Ds). Terpu balkių dedam samanas, vãrom šypus Dgp. Bačkai lankus par galvą vãro Btg. Apkaustom stebules, tada vãrom stipinus stebulėn Šmn. Tuokart žmogus išsikirto kuo didžiausį kuolą ir pradėjo varyt meškai į pasturgalį, kad net plyšta MPs.
^ Kylis kylį vãro KII235, Žg, Plt. Kylys kylį, o šlėga – visus vãro Lkš. Klynas klyną vãro, o šlėga – visus Alv. Vinis vinį varo LTsV227(Jnš). Kūjis kūjį varo, o pleišis – visus LTR(Zp).
ǁ kišti, brukti: Ka variáu į stiklą pirštą Kv. Vãro par nosį tą gumą (guminę žarnelę), turi skrandis tę valytis Bsg. Kaip pajutus meška, kad pilvas prarėžtas, nesavu balsu subliovus … ir lendančias žarnas pirmutinėm kojom niaurodama ėmus vėl pilvan varýt BM68(Žb).
| Kam tu varai̇̃ (duodi per prievartą) karvei tus runkulius? Jrb.
ǁ euf. Alk apie lytinį aktą: Vãrė vãrė, kol jau galėjo, paskuo nebįgalia, nebįkerta į kerčią Pln. Anas vãro jau kaip geras vyras Ds.
ǁ braukti: Net ūkanotos uogos, o par pirštus varaũ Klt. Pirma an retų [šepečių] pertrauki [linus], o paskui jau an tankesnių varai̇̃, šukuoji Kpč. Su pirštų galais varaũ prie galvos, kad galėčiau paimt už pažiaunių (gaudo žuvį rankomis) Jrb. Sueis vyrai kaip ragai su medinėms klumbėms, iš klumbių sniegą varýs (krapštys) Pj.
| refl.: Minkštas dalgis viepas, kietas brėžant su vinia, vãros šnirpšdamas Šts.
8. tr. L, Rtr, DŽ, KŽ, PolŽ36, Šts, Kpr versti veikti, judėti, sukti, stumti (mechanizmus): Vanduo suka tuos visokius ratus ir vãro girnas Antš. Buvo didis malūnas, ans vãrė tris girnas Prk. Vandens malūnas vandeniu vãromas Rg. Atsivežė gerą turbiną, kur iš šono vãrė, suko vanduo Č. Nu ir pask atsirado arklinės [kuliamosios], su arkliu vãromos Krt. Buvo arkliais vãroma [linų mynimo] mašina – aplink vãro Slm. O kur didelė mašinikė arklinė, šešiais arkliais varýs Rt. Iš tolie parvežė cielinę mašiną, aštuoniais arkliais vãromą Kl. Vokyčių buvo tokios mašinos, su lenciūgais vãromos Kal. Tas y[ra] ratelio šniūras vãromasis Kin. Vienos [dumplės] buvo su vėju vãromos, su tekiniu tokiu Yl. Motorą vãro elektra Ker. Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus turi traukti Kel1853,139. Vãromasis diržas, skriemulys NdŽ. Elektros varomoji jėga VĮ. Vãromasis buomas Prk. Varantysis mechanizmas ŽŪŽ138. Velenas tegali būti tik varantysis ir varomasis KlK44,33. Kap jiej (vaikai) parvažiuoja, vãro ir vãro elektrą (labai eikvoja) Vlk.
ǁ daryti ką aplink, sukti: Smetoną pasišildai, i sviesto įsidedi, i varýk aple puodelį į ritinį (taip sukamas kastinys) Jdr. Vãro vãro (suka), – i pasidaro pilnas bliūdas [kastinio]: česnakų prideda, deda į pelenvietę Pgr.
9. tr. L, DŽ, NdŽ, Prng, Pc leisti, tirpdyti: Pavasario saulė greit sniegą vãro Slk. Jau saulelė šviečia, žiemos sniegą varo A.Strazd.
| impers.: Pradės varýt sniegą, balą padaris Klt. Lietum vãro sniegą Klt. Kiek buvo prisnigę, tai jau baigia sniegą varýt Ob. Matai, kaip šiemet vãro: ne sniegu, ne lietum, o saulyte ir ūkana Slk. Jau trečiokart jį (sniegą) vãro Švnč. Sniegą varýs su saule, nebūs nė kokio paleidimo Šts. Išnešė vanduo [užtvanką] sniegą vãrant, i neužsilaikė tas prūdas Vdk. Kai sniegą vãro, tada sula teka Gdr. Kap ne lietum vãro sniegą, tai, sako, per karves pieno nėra Plš. Kai sniegu sniegą vãro, tada gerai – smetonos daug (priet.) Slk. Būdavo, vãro sniegą, i žolė žaliuoja Dglš. Kada pavasarį šalin sniegą varo, tada Šešupė gili pasidaro LTR(Mrj). Nevãro sniego, turi kai akmeny Klt. Anais metais Nerį vãrė Gg.
| Tai jau žiemą vãro Mrj. Pasiuto kelią varýti, skubėkiam mišką vežti Ll.
10. stengtis sukelti kokią būklę ar būseną: Kaip anie vãrė tą baimę, taip tebvãro Krš. Yra tokių – vãro vãro tą paniką Graž. Rankom nieko nebepadirbu, teip vãro dieglius Kp. Rūkalas tus kosulį vãro Drsk. Negaliu pasakot – dūką (dusulį) vãro DrskŽ. Kad išgertau, tai ne tep varýtų dūką, tai dar pagiedotau Lz.
| Varýs ans vėl mandagumą anai (muš, kad būtų mandagi), ka eis sienoms Trk.
| refl. intr., tr.: Vien mažyn varáus: pradeda širdis salti nu menko darbo Nt. Ko dabar draskotės, ligos nesivarýkit Šmn.
ǁ stumti į kokią būklę ar būseną: Ale kad prie bado vãro: bulvės vandeny, rugiai kviečiai vandeny Snt. Jeigu jis (pirmininkas) taip varỹs prie bado žmonis, ilgai nebus Šln. Mažu prie bankroto varys čia mus [nederlius] Snt. Taigi žemės trupėjimas į skutgalius varo daugį į ubagystę A1884,361. Žmogų raskažystė vãro į vargą Kdn. Žirnienė košelė, taukų kruopelė ant sveikatą varo Brž. Suprantamas tai daiktas, jog trūkumas apšvaistos …, girtuoklystė – tai vis varo į nelaimę A1884,156. Susipraskim, kūmužėle, o ką mudvi darom, ar ne tiktai savo namus vis in skolą varom? LB132. Vãro tą motiną lig ašarų Trk. Mane tos moterys tik in piktumą vãro, niekus plepėdamos Mrj. Šitus [prastas] cukrus vãro in valgį: kuo toliau, tuo geriau noriu valgyt Lp.
11. intr. Sb, Grš, Jrb, KlvrŽ, Kl, Brs smarkiai, sunkiai dirbti, daryti: Mes tokie juodkupriai buvom, vãrėm tamsa nuo tamsos Sutk. Varýsi par dieną, prakaitas tekės Pj. Metų metais variáu variáu pry ūkininkų, oi dirbau! Jdr. Dirbom dirbom, vãrėm vãrėm, o pasenom, ar kas pagerbia? Graž. Kasdieną varái varái – gali pasprogti Bt. O mes liuobam varýsiam iki dešimtos Lnk. Jie sau dyki, o čia varýk išsižiojęs KzR. Atsikelsu, susitvarkysu, kad aš galėčiu varýti kiaurai Trš. Su žagrėm medinėm nereikia grąžytis, gali varýt ir varýt, tik perkeli Kvr. Ir vãrom, in kur vėjas pučia, in kur palinkę rugiai LKT359(Vvs). Pasaũliuo vãrėm (ravėjom) – pakaušiai užkaito Rdn. Penki šeši vyrai būs, varýs (kuls) teip, kad šakių kotai lūžinės Trk. Lig pietų keturiasdešimt vagų nukasėm, ot vãrėm! Krš. Ejau pri motriškų, kad pamokytų [austi], o paskiau iš savo galvos variáu, kol apjekau Gr. Aš knygas visokias skaičiau, variaũ Azr. Popiet atsigulė, tai kad vãrė, kad pūtė iki pusę šešių Snt.
^ Vãro kuprą pastatęs Snt.
| refl.: Šienautės mete su dalgiu visą mėnesį ir varýkias Kv.
ǁ tr. H176, NdŽ, DrskŽ, LTR(Mrk), Jnšk, Slm, Rk, Ds, LTR(Tvr), Msn, Žlb intensyviai arti, pjauti ir kt.: Plūgas vagą vãro, o su šituo (arklu) ardavo žemę Jdp. Vagą vãro – kai verčias vaga, tai rūksta Srj. Kap keturiuose kuliam, visi vienan pėdan duoda – ir vãro, ir vãro Vlk. Jautelius jungiau, vagužę variaũ, varsnų gale stovėjau JD116. Žagrę taisysiu, lauką varýsiu, da tėvelio klausysiu JD174. Naują žagrę kad padaro, tuomet gražiai vagą vãro Plv. Žagrelę variau, atgal žiūrėjau LTR(Brt). Arė bernas dirveles, kreivai varė vageles LTsI40. Aš regė[ja]u – nearta, niekur nei vagos nevarýta Lp. Barą kap užimam varýt, tai pjaunam ir giedam Vvs. Dirbant nepasakosi – reikia pradalgys su visais varýt Krn. Jau trečią pradalgį vãro Sdb. Vėžys pjovė šieną paupė[je], pradalgelę varydamas, labai greitai skubėdamas LTR(Krtn). Greit ravia: jau ketvirtą vagą vãro Sb. Kelis metus aš variaũ tuos linus – rankos vienų pūslių Snt. Nū tamsos lig tamsos variáu (ravėjau) pry ūkininkų End. A vieną vagą imsi, a dvi vagi, vis tiek su mentelėms [bulves] vãrėm Jdr. Po dvi vagi varýkiat Rdn. Patiesi ant žemės rugius ir varýsi spragilais Trg. Eilę vieną nuvarom, kitą vãrom (rugius kuldami) Skp. Padėk Dievas, mergele, rugių pjautie, varyt baro barelio! KrvD239. Te trys mergelės, trys lelijėlės, kai daržely rūtelės, linelius rovė, barelį varė, terpu savę kalbėjo LTR(Dkk).
^ Kaip močekėlė žodelį tarė, kaip aštria dalge pradalgį vãrė Žl.
ǁ tr. Kv smarkiai kasti, statyti, tiesti ir pan.: Ka tą plentą vãrė, kiek truko Krš. Sako, i nu Klaipėdos vãro tą estradą (autostradą) Vdk. Perniai par jum vãrė griovį, o par mum šiamet Alks. Kada vãrė didžiausį griovį, i žiotis užvarė Šd. Čia varai̇̃ – sausai duodas kast Č. Sienas varýtie ar iš plytų, ar iš medžio sunku Dgp. Ant akmenų dėtie plytos ir kaminas varýtie Dgp. Visą ar pusę stogo ažuėmė, teip ir vãro lig viršu Žb. Varai̇̃ varai̇̃ tokiais rėdais (stogą dengiant kūliais) ir daeini net in viršų Sn. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir vãro aukštyn [stogą] Vdn. Varýs i varýs vaikis toras Jdr.
12. intr. Vlkv, Bgt, Rs, Pnd smarkiai vykti (eiti, bėgti, lėkti ir kt.): Vãro namo mergiščia – kojos mušasi į subinę KzR. Pėkšti septynias mylias vãrėm Jd. Jau tik jūs nė nešnekykit, jau mudu turiva varýt sau Slv. Perėjau kiemą ir varaũ tiesiog Snt. Kaip įstojo į kelią, taip i vãrė ligi galo Lk. Aš su tais klumbokais bilkšt bilkšt – i varaũ Jrb. Teip vãrom, kiek įkabina tie arkliai Snt. Jeigu neturi arklių, tai pėkščias varýk Snt. Jau nejaunas, o kad vãro į kalną, tai vãro Jrb. Veiza, ka y[ra] vilko pėdos, toms pėdoms ans vãrė į mišką Gd. Aš par tokią aukštą torą paršokau i ka variáu an girės Šv. Kai jos terpu rugių inejo, tai ir vãrė priekin Srj. Aš da būčiu vãriusi, žinai, an tos Švėkšnos, kol brėkšti (temti) pradės Šv. Aš meškerę susivynioju ir varaũ į namus Ss. Prieš darganą bitės anksti vãro kai kulkos namo Snt. An dviračio pakariu duoną ir varaũ Ad. Kai pradėjau nuo Krosnos, tai variau ir variau, pakol net in čia atvariau Al. Ir y[ra] papentis saujė[je], i viskas, i varýk Plng. Kai sugrįžom iš Sibiro, da mūs čia nepriėmė – liepė varýt atgal Jrb. Tik gandras bei erelis už kits kito varė kai drūti, lėkė ir lėkė per debesis į padanges, kad vos primatyt galėjai BsPI167(Jrk).
| Kai kojos nevãro, tai jau reik kiurksot Vdk.
^ An visų keturių vãro Dbč.
| refl. Snt, Pžrl, Bsg, Srv, Č, Vvr: Reiks varýties ant numų Šv. Reiks jau namo varýtienais Ds. Varáus numie Lkv. Neparneša, nuje, tos lermos, ana tujau vãros lauku End. Reikia keltis iš čia ir dar tolyn varytis J.Jabl. O mes vãromos, eitam cielas vaiskas [Užgavėnių žydų] Ms.
| Ir varai̇̃ (plauki) ir išilgai Nevėžio, ir užtakės, kur yra (žvejojant) Kdn. Varaũsi [upe dreižučių gaudyti], o žmogus užmetė tinklą i sako: – Nesivarýk! Čia mums gali periškadą padaryt! LKT188(Pžrl).
ǁ refl. intr., tr. Dbč, Všv, Vž sekti: Avinas su dideliais ragais (baidyklė) vãrės paskuon i vãrės Vn. Žmogeliau, a tu nematai, kas tavi vãros?! Sd. Da pasiveizėjau, a nevãros [kas] iš paskos Plt. Anie muni vãros nu pat Klaipėdos Plt. Vãrėmos pėdoms ant Kartenos – į tą pusę buvo karvė nuvesta Pln. Pri kurio kiemo ateis – visi [puola] varýties tus [Užgavėnių] žydus Ms. Mes su tėvu dui varýtis vagis, bet kur tau pagausi Žž. Vãrės [chuliganai] iš paskos ir atėmė piningus Krš. Raitas tėvas per visą kaimą varėsi Steponą V.Bub. Ten yra upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė, ir, sako, ana muni vãrės, vãrės, vãrės lig pat numų Lpl.
| prk.: Toks rūkymas, kad nebežmoniškai: pakelis pakelį vãro Mžš. Duona duoną varo KrvP(Dsm). Bėda bėdą varo Rod. Vagis vagį varo N, TŽV622. Toks tokį vãro, gaidys gaidį iš mėšlyno, taigi, vaikali Krš.
ǁ tr. prk. lydėti, sekti (akimis): Kad eini, vãro akims [vaikas], kol tik išeini Krš.
| refl. tr.: Varáus vištą akimis: veizu, kur tūps dėti kiaušio Šts.
13. tr. BŽ114, NdŽ, DŽ1, Šil, Ig, Al, Kdn, Žmt, Kvr, Šmn, Ppl, Skrb, Gdž, Užv, Lk leisti gyvenimo metus, gyvuoti: Žąsis ganiau septynių metų, ar jau buvau septynių, ar da septintus tebevariaũ Sb. Ka ten buvau, variaũ dvidešimtus metus Jnš. Ans jau penktą dešimtį vãro Kv. Jau baigiu varyti šeštą dešimtį A.Baran. Septyniasdešimts septintus varau Msn. Aš sena, jau aštuntą dešimtį varaũ Ūd. Aštuoniosdešimts trečius varaũ, sena sena Azr. Pasenėjau, gana jau, aštuoniosdešim ketvirtus varaũ Svn. Aštuntą dešimtį baigiu varýt Vb. Dãba pakušu, o jau aštuntą varáu LKKIV142(Ms). Jau senelis, jau gal devintą dešimtį vãrė Lnkv. Kas pagydys senystą, jei žmogus devintą dešimtį varai̇̃ Dg. Jau dešimtą dešimtį abudu vãro Dg. Vãro šimtą metų – tokis senis! Drsk. Ana jauna, aš šimtelį varaũ Blnk. Ar senas esi? – Jau dešimtos dešimties ketvirtus varau Prn. Paskutinius metus šimto vãrė PnmR. Mūsų senelis jau antrą šimtą metų vãro Sml. Trečią karvės amžių varo LTR(Srv).
| refl.: Jie jau abu prie aštuntos dešimties varosi rš. Jis padlug to ir vãros (gyvensiąs 96 m., nes ir jo tėvas miręs tų metų) Lp.
14. refl. Skrd, Šauk, Ll, Up, Kv, Eig tvarkytis, verstis, organizuotis: Lygiai vãromės per gyvenimą, visą laiką darbais apsikrovę KzR. Vãromos iš tos pensijos Grd. Taip tik vãrės, alga maža Krš. Vãros skoloms: vienas atiduoda, iš kitų skolijas Rdn. Dar vãrės, kaip su sūnumi paliko gyventi Rdn. Mūsasis pirmininkas gerai vãros – skolos [kolchozas] kaip jei netura Krš. O! Jisai vãrėse gerai! Jrb. Talkums vãros ūkės – tušti kaimai Krš. Sakarinu variáus mieste par karą, cukraus nebuvo Varn. Kitur gausu pusrytį, kitur – pietus, kitur – večerę, o teip i variáus Vž. Arbatnamio gaspadorius gerai varos TS1901,4–5. Miesčionai gudrystums vãros, ne iš darbo Krš. Žmonys priprato su kyšiukais varýties, žino, ka reik daba kišti Pln. Šimtelį gauna, vos ne vos badais vãros Krš.
| Sergi, tu neilgai varýsiesi KzR.
^ Katrie vãrosi bagotyn, tų ir dera Rdm.
ǁ mokytis: Ne mokslai galvo[je] – trejeteliais vãros Krš. Visą laiką ketvertais i penketais vãrės Varn. Siunta, vãga, su mokslais [jaunimas] sunkiai vãros Štk.
15. refl. siekti, trokšti, geisti: Kap seniau, tai visi baisiai vãrėsi anta žemės DrskŽ. In tos žemės nelabai kas vãrosi (neskuba pradėti ūkininkauti) Sn. Kadais vãrėsi an tų didelių ūkių Všt. Jis vãrosi an tų namų Lp. Dėdienė vis vãros karvės pirkt Vlk. Aš nesivarau, kad paimtų visą leidinį J.Šliūp.
16. intr., tr. Sn, Dg, Všt, Kt, Snt, Vrt, Ar, Pc, Tr, Tj, Dgl, Krns, Slm, Skrb, Kl, Trkn daug, smarkiai kalbėti, pasakoti: Kalbnių žmonių yra, kap užsukti vãro DrskŽ. Liežuvį iškėlęs varaũ ir varaũ Lp. Porą dienų galiu iš lydžio (be pertraukos) varýti, tik spėk rašyti Prk. Vãro i vãro par dieną – pradėm galva skausta NmŽ. Braukė rodą par naktį – vãrė i vãrė End. Vãrė vãrė dvi škrabės visu keliu [autobuse] Krš. Ana sukus apsukus tą pačią vãro Klt. Varýk varýk tą giesmelę, matai – įdomu Lb. Kad jis tamstai varýs, šnekės – užjudink tik Krtv. Galo malūnuo nebė[ra], tik varáu i varáu (juok.) Trk. Visi vokiškai vãrėm Tlž. Anie pri svetimo taiso [kalbą], o numie vãro žemaitiškai Krš. Aracijas varýs [per vestuves], neįleis [piršlio] į trobą Grd. Moka tas meliodijas (įmantrias kalbas) varýti be galo Užv. Gyvą ėda, į žemę kišdami, prakalbas vãro Pvn. Tais pasakas vãro Ėr. Tą patį i tą patį radija vãro Krš. Vãro kap iš rago Gs. Ai, ka šnekas vyrai, vãro kaip iš rašto Krš.
| Varai̇̃ skaičių ką naididesnį Pst.
| Dar nepasėjo, anie vãro (girias) tiek i tiek prikulsią Krš.
ǁ tr. atmintinai kalbėti (ppr. maldas): Aš tik sveikamarijas, tik sveikamarijas varáu Trk. Nemokėjau skaityt maldaknygės, tik ražančių varýt mokėjau PnmŽ. Aš tai tada variaũ ražančių Slm.
| refl. tr. Kltn: Nemiegtu naktimis: rožančių varáus Varn.
ǁ intr. Snt, Ar, Šln, Ktk blogai, piktai šnekėti, apkalbėti, šmeižti: Kai pradėjai varýt, net man nemalonu Jsv. O jyji tiek vãro, tiek vãro, ka negali klausyt Vlkv. Kiek ana keikė, kiek vãrė an mūsų Grd. Pradeda an kito varýti, baisu! Krš. Petras varýdavo prieš tėvą, i baigta Jrb. Girdžiu, kad vãro, kad vãro ana in manęs Dbk. Ūžė vãrė an to vyrelio Rdn. Ką tę vãrėt an manęs, ka tep sapnavau KzR. Kap išgėręs, tai jis vãro visap Mrc. Dėl munęs ana galia varýt, kiek nora – mun nė šiltà, nė šaltà Jdr. Padirbėtum Cibiro miškūse, keiktum, varỹtum an balšavizmo Krš.
| Ta muno Julelė vãro ir vãro – keikūnė Krš.
| refl. Lkš, Mrc, Nč: Vaikšto pečius surėmusios, apsisukusios vãrosi viena ant kitos KzR. Vãrės vãrės žmonės su kareiviais Db.
| Jei mes ant jo varýsimės (kaltinsime) – tai kas bus geriau? Klvr.
ǁ giedoti, dainuoti: Anos (lakštingalos) vãro punktais – i visokių balsų randa Yl. Visokiais balsais: vienas drūtai, kitas laibai vãro Ėr. Rėkia – vãro iš visos gerklės Gs. Vãrai kitą punktą [dainos] Ad. Tatai ans po pirmo varýs, o mes čia tie tarsma Kl. Vieną punktą su zūbais, antrą su trūbais punktą varái par pagrabus Žr. Iš galo galan dainas vis vãrėm Dsm. Tie baudžiauninkai pradėjo vėl savo dainą varyt apie savo vargus LTsIV208. I tą pačią [dainą] varąs ir varąs nuo ryto ikipiet LTR(Pnm). Varo vienaip, kai Martyšius polką LTR(Vdk).
| Palaiminę, visi išsiverčia laukon ant atšlaimą arba kiemą, kur jaunoji savo varo (rauda) S.Dauk.
17. tr., intr. Trk godžiai, be saiko ėsti, kimšti: Paršai žoles prisispirdami vãro LKKXV308(Jrb). O šieną karvė, aure, kamuoliais vãro Mžš. Tik vãro [karvė] lapus burokų iš eilės Vb. Karvė vãro kap mintuvais Pls. Gyvi daiktai varo savo maistą per nasrus į pilvą TS1901,2–3.
ǁ Trk, Vvr godžiai valgyti: Tas mūso vaikas ir vãro tą sviestą paviršiuo[je] Šts. Teip ana valgo, teip vãro į vidų Dov. Ką padėjai jam ant stalo, jisai viską lygiai varo LTR(Ūd).
| Varýk (kimšk) pilvą pilną a šiaudais, a vilnom (juok.) Žml.
^ Vãro kaip par arbą Krž.
ǁ Snt, Vkš smarkiai gerti, girtauti: O daba vãro lig aušros, daba didliai durni laikai Kl. Vãro, kol to rublelio tura End. Susirenka, tai vãro vãro kai veršiai Jrb. Tas seniokas ir varýdavo – dienos šviesos nematė PnmR.
18. tr., intr. leisti per ką nors, siekiant išvalyti, pakeisti kokybę: Su pelais paliko [grūdai], po tam par arbas tas varýdavo Kv. Kad mašinuote liuob mašinuos, tad liuob par kretilą varýs Krt. Ir sietus tau sudės [į kuliamąją], kad taip skirtų grūdus, jog nebereikia nė sėklai varyti per arpą M.Katil. Vieno[je] pusė[je] vieneip par nintis varýsiam [siūlus], i pasuksiam antreip (kai ausdavo lamstytį) Bdr. Varýk varýk sausainius par mašinką PnmR. Tą pieną varỹs nevarỹs [per separatorių] Snt. Vãro pieną visi susiedai par mum Lel. Varýtą pieną kiaulėm peni Ds.
^ Aš ir vandenį greit varau, aš ir miltus valau, iš liepos aš dirbtas, mano vardas? (rėtis) Sim.
| refl.: Jau gal nieko nebėr, kad nebesivãro [tešla] PnmR.
ǁ spausti siekiant pakeisti kokybę: Pilia maišan [sugrūstas sėmenis], spaudžia, vãro visokiais klynais Č.
19. tr. LB93(Vlkš), L, Rtr, BŽ81,97, DŽ, KŽ, Žrm, Prn, Gs, Upn, Št, Mžš, Žl, Ds, Žb, Slm, Krč, Pc, Vkš, Trk gaminti ką nors garinant, spaudžiant: Čia ir pravaras buvo, varýdavo arielką LKT321(Dbk). Išmokino itą arielką varýt Rod. Degtinę seniau varýdavo iš bulbių Pv. Iš kviečių grūdo varysim arielką LB146(Vlkš). Ažu lenkų (lenkų laikais) arielką vãrė GrvT127. Po vainai pradėjo arielką varýtie paties Brsl. Iš rugių po karo vãrė [degtinę] Pls. Po kari labai vãrė samagoną DrskŽ. Daug vãro arielkos ir dabar Dglš. Ar budelis tave apstojo arielką varyti?! Žem. Velnias sėdi ir vãro arielką (ps.) Aps. Ant galo – nulipino didelę molinę bonę ir išmokino [velnias] žmogų puode arielką varyt BsMtI35. Orielkele tu grynoji, par tris trūbus varytoji D105. Alutį daro, brangvynėlį vãro: o dar mano tėvužėlis dideliai nespėja JV171. Nei degtinės nevãrom, nei nieko Btrm. Vãrėm aliejų iš kanapių, iš sėmenų Pls. Saldę darėm, aliejų vãrėm iš sėmenų gavėnioj Rod. Tai po namus vãrė aliejus Pb. Aliejų varýtie labai indomu: sugrūdam, par girnas neina sėmenai Vdn. Kadais degutą te varýdavo Trgn. Razkuria ugnį ir vãro degutą LzŽ. Jiej kito nieko nedarė, tik smalingus kelmus rovė ir ponui smalą varė Kpč. Muilą vãrė iš akmenio tokio balto Klt. Dumbauckas seniukas vapną (kalkes) varýdavo Šd. Žmogelis nusipirko buteliuką, pradėjo gydykles varyt iš visokių žolių LMD(Sml).
| refl. tr.: Pirkt negovęs kitas [degtinės] pats vãrosi Drsk. Aliejų patys vãrėmės, geras buvo Drsk.
20. tr. DŽ, Skr, Kvr greitai nokinti, brandinti: Tokios kaitros rugius vãro Šts. Tokios pagados kviečius ir vasarojų vãro Rm.
ǁ smarkiai auginti (ūglius): Sodo medžiai varo gerus metūgius Db. Putinas žiedus vãro, ale geltoni, lapai apkrito Vlk. Kelmas atželia, vãro atžalų̃ KI150. Prigijo tas fikusas ir ėmė lapus varýt Jrb. Varė [medelis] šakeles, silkų lapelius, sidabro burbulelius LTR(Krtv).
ǁ intr. smarkiai augti: Žiūrėk, kopūstai kaip vãro Snt. Žiūrėk, kap ta mažoji į aukštį vãro Vlkv.
ǁ leisti (spiečių): Bitės spiečių vãro Grž. Katros bitės vãrė spiečius, nedavė medaus Rm.
ǁ perėti: Kregždė jau antrus vaikus vãro Ūd.
ǁ juok. vieną po kito įsitaisyti (vaikų): O meistras: vaikus vãro vieną po kito – penktą! Rdn.
| refl. tr.: Dar̃ jau vaikų nesvãro žmones tiek daug kap anksčiau Dg.
21. tr. Š, DŽ1, KŽ, Ktč, Slv, Gs, Žln, Lp, Sml, Pnd, Vkš, Kl, Lkv, Rs atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę): Žmonės vienodi, o gyvenimą vãro nevienodą Ėr. Pats visą riktą varė, ne pati Šts. Vokyčiai savo tvarką vãrė Krž. Čia kaip i seniau, komunistai savo valia viską vãro (tvarko) Krš. Šeimininkystą motyna vãrė i vãro Grd. Motyna savo komandą vãro, nepaduoda samčio Krš. Aš tai visą gaspadinystą variáu Skdv. Čia jisai savo darbą yra dyvnai varęs Ns1857,6. Daugumas šitų vabalėlių savo darbą ant ropučių dirvos pradėjęs varyti Kel1877,30. Variau darbą viena pati savo prasimanymu ir savo atsakomybe Pt. Kiti varo pieno ūkį ir verčiasi pienu A1884,299. Nė važiuotas arkliais tiek neuždirbsi, kiek kontrabandas varýdamas Lnk. Tokia begėdystė dabar prie mūsų varoma Kel1863,82. Ir atpuolė nuo šventojo derėjimo [keli iš žmonių], ir elgės kaip pagonai ir visaip pasileido visokią gėdą ir neviežlybumą varyti Bb1Mak1,16. Šią trečią naktį atlekia vėl tas paukštis i pradėjo varýti tą pačią melodiją BM275(Šlv). Sūnus daba statybą vãro Štk. Kap te meliraciją vãrė, vanduoj nuej[o] Drsk. Jie linų prekybą varo, linų prekyba verčiasi J.Jabl. Visi tie, kurie neturi reikalo apleisti savo kraštą … ir jei turi piningų, tegul ima namiej varyti ar amatą, ar prekystę A1885,24. Mano tėvas varė nemažą prekybą kvepalais ir šilkais J.Balč. Mandri – vãro biznį tiesiai su Maskuva Rdn. Prie Smetonai žydai špekuliaciją visur vãrė Pjv. Ir anas dabar trankos Klaipėdon – visokią špikuliaciją vãro Vdn. Rods visa Lietuva pakilo biznes varýti – būdelė kas kerčia visur Rdn. Jis su pačiu velniu varýtų gešeftą, jei tik žinotų, kad ką pelnys Sml. Ji su juo (vedusiu žmogum) vãrė gešeftą Kdn. Ji kalba, kaip muziką vãro Lkš. Viską prageria, vãro an pragėrimą Sdb. I pradėjau tuos metus varýt (tarnauti) Dj. Gerai varydamas [kareivis] slūžbą, gavo vyriausybę, toliau didesnę, toliau da didesnę LB224. Kurie paslydę buvo, iš varžytinių vãrė Vb. Reikia varýt prova Lp. Juozapas, kaip gerai išmanąs, varys bylą, o Baltaragis prisidės prie kašto Žem. Norėjau, ka varýtų mokslą Ppr. Reikėjo visas tas mokslas varyti vienu kartu LTII321(J.Jabl).
| Nunešiau kilogramą sviesto i sakau, ka noriu antrą i trečią [skyrių] varýt kartu Btg. O jau buvo laikas, kai aš vienais penketais variau V.Bub. Po kelintą kursą vãrot? Dg. Nora poni būti, o nėr iš ko tų ponystų varýti Krš. Kaip motyna išmokė, taip vãro tą kalbą Pvn. Jos tik pletkus tę savo vãro, o dirbt nenoria Smln. Tuščią kalbą vãro – negaliu klausytis Jrb. Kokias kerštvas vãrė, kando, kaip šuon pasalkanda Pvn. Ar šiaip, ar teip niekam neverta klastą varytie Tat. Reikalavo atšaukimo, tai šiaip, tai taip protestą varė V.Kudir.
ǁ tr., intr. tęsti kokį veiksmą, darbą: Nu keturiolekos metų kaip pradėjau i tebvaráu dar giedoti Žr. Kaip pradėjo telkšti, ir varo ištisai antrą nedėlę Vvr. Pasakyk, kas toliau varys mano darbą, jei tu vien tik savo siela rūpinsiesi, o ne visu mūsų kraštu? V.Krėv. Karaliūnas Jonas, nieko blogo nemislydamas, varė savo darbą karališką kaip pirmiaus MPs. Vieni varo urėdystę, kiti gi gyvena be jokių darbų, turėdami gana piningų A1884,176. Rūpinkias, kad savo amatą arba remeslą vėl veikiai varyti galėtumi S.Dauk. Kova pradėta ir ji bus varoma iki galo sp. Tasai karionę nu tėvo pradėtą drąsiai varė S.Stan. Toliau mokslas buvo varomas Mš. Ar seną paprotį varai? Šlavinėtis! Čia to nereikia Žem. Lošikai … sėsdavo prie kortų ir varydavo visą parą be miego TS1902,6. Vaikus pripūtė arabo, i vãro savo (neklauso tėvų) Krš. Jauni viską vãro pagul mados, neatsispira Rdn. Varo savo rėžtą Tat. Jau senai tą verkę (darbą) varei R186. Argi dabar turėčiau dar šelmystę varýti? K.Donel. Matyt, daugumai mūs labai smagu, tinginį varant, pelyti lukšte sugedusio kiaušinio V.Kudir. Kaip gyvas nelabas yra, toks ir po smerčio savo nelabumą turi varyti DS116(Šmk).
^ Visus darbus varo kap iš pypkės Pv. Visus amatus vãro i visus badus kenta Jdr. Šimtą amatų varýsi, kad nereiktų bado pamatyti KlK9,77(Jdr). Daug darbų varysi – liksi be naudos KrvP(Šk).
| refl.: Ištrinksi ištrinksi [avį], tujau kitą įsikelsi į vaną – nu taip i varýsys Žlb.
22. tr. kaupti (pinigus, turtą), taupyti: Tik plėšė, vãrė į savo kešenę viską Erž. Aš į butelį nevaraũ pinigų Škt. Ka taip būtumiam vãriusios, a būtumiam turėjusios [turto]? Užv. Varyk rublį ant rublio, dėk kapeiką prie kapeikos P.Cvir. Ir pats pavalgo, ir vãro šėpè Brž.
◊ an juõko (juokùs) varýti pašiepti, tyčiotis: Jau senovės daiktus an juõko vãrė LKT115(Stl). Juokùs vãro iš seno visur – toks neužkentimas! Krš.
ant niekų̃ (ant nė̃ko, į niekùs, į nėkùs) varýti
1. netinkamai vartojant gadinti, naikinti: Nesuvartojam visų produktų, ant niekų̃ vãrom KlK12,69(Grd).
2. leisti veltui: Kad nevarỹtum dieną an nė̃ko, užduoda gaspadinė dvi špūli priverpti Trš.
3. paikinti: Pataikauja, vãro vaikus į nėkùs Krš.

čióringes varýti niekus kalbėti, plepėti: Eik namo čióringių nevãręs Vlkv.
nevarýk Diẽvo į mẽdį (mediñ; medžiañ Tršk, mẽdžiuosa Kp, Lp, į mi̇̀šką) geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Nevarýk Diẽvą į mẽdį su botagu, bo neišprašysi i su pyragu Rs. Nevarýk Diẽvo mẽdin ažu itokią duoną, ba gal ir itokios neturėsi Arm. Gera būklė – Diẽvo nereikia mediñ varýtie Grv. Nevarýk Diẽvo mẽdin Msn. Vãro žmonys Diẽvą į mẽdį, zyza zyza be vieno galo Rdn. Nevaryk Dievo į mišką LTR.
dumblù varýti labai plūstis, keiktis: Prisisprogęs keika, dumblù vãro Krš.
dzerkõčių varýti Vlk toks vaikų žaidimas su kepurėmis.
gãlą su galù varýti šiaip taip verstis: Ką vaikų netura, gãlą su galù vãro Yl.
[gyvą] į grãbą (į kapùs, kapañ, kapúosen) varýti artinti mirtį, marinti: Senatvia vãro jau į grãbą Slnt. Kad anie savi patys vãro į kapùs Skdv. Gyvą kapan varo, o mirė – padangėsna kelia (dz.) TŽIII384. Žmogaus darbas kapañ nevãro, ale maistas Ut. Vãro gyvą kapúosen Dglš.
į gálvą (galvõn, iš galvõs Kp) varỹti svaiginti: Kad padarė alų, net man galvon varo LTR(Kp).
į kul̃ną (kulnañ) varýti versti, spirti dar greičiau ką daryti, prigriebti: Jau jūs (dvi grėbėjos) mane kulnañ varýsit Rdm.
į rãgą varýti stumti į keblią padėtį: Vokytis varo žmonis į ragą: už rugių centnerį vienus klumpius begal nupirkti Šts. Kainos baugino pirkėjus ir visus varė į ragą rš.
į šóną (šónan) varýti svaiginti: Išgėriau stiklelį, o jau vãro mane šónan Lzd.
iš kẽlio varýti paikinti, lepinti: Tėvų kalčia: piningais apsivertę, vaikus varýtinos vãro iš kẽlio Krš.
iš kū́no varýti liesinti: Arielka vãro iš kū́no, sumenko Krš.
iš prõto varýti daryti pakvaišusį: Toks skausmas begalinis – iš prõto žmogų vãro Yl. Užsimanė mašinos, tai tėvus iš prõto vãro Msn. Tokie garbanoti su gitarom mergas varýte iš prõto vãro Rd.
iš pùpų (iš kanãpių Jnšk) nevãromas (nevarýk Žl, nevarýsi, nevarýtinas; Kos152, nevarýtas Brž, nevarýtų) DŽ, NdŽ, Aln, Lnkv, Dov, Jdr atstumiantis, negražus, prastai apsirengęs, apsileidęs; niekam tikęs: Iš pupų nevarytinas D.Pošk, I. Koks toks vyresnis, noris ir iš pupų nevaromas S.Dauk. Kas par ponas, kad iš pupų nevaromas NžR, Gdž. Koks buvo juodas, rauplėtas, iš pupų nevaromas; niekas neklausė patikimo Žem. Bjauri merga, iš pùpų nevãroma KlK6,60(Krš). Negraži merga – iš pùpų nevarýtum Dglš. Ale buvo iš pùpų nevarýtas, o dabar kad išpruso Slm. Iš pùpų nevarỹtum, o pinigų nori JT435. Bet augumo ir pasiliko iš pupų nevaromas M.Katil. Kitas vaikis, veizėk, rods iš pùpų nevãromas, o pri mergų moka apsisukti Krš. ×
iš svi̇́eto varýti artinti mirtį, marinti: Dideliai palengvu muni vãro, dideliai palengvu vãro iš svi̇́eto End.
iš véido varýti teikti gražumo, pritikti: Nauja skarelė mergaitę, nauja kepurė vaikesą iš véido vãro Stč.
kai̇̃p (lýg Dkš) per árbą varýti dažnai keisti: Ana vaikius vãro kaip per árbą – renkas labai Krš. Ką tas mergininkas: vãro mergas kaip par árbą Krš.
kiaũlę (kiaulès) [į dvãrą] (kruõposan) varýti Grz, Ms žaisti tokį liaudies sportinį žaidimą: Tie vieni kiaũlę varýs į dvãrą, o tie neįleis, nu ir anie ten tatai žais, duosias Nv. Kada tai per dieną kiaules kruoposan varom LTR(Grv). Kiaulę dvarañ varýdavo Dg. Kiaulę bevarydami, ir kaktas prasimuša Krkl. ×
kurmánkas varýti lakstytis (apie kates): Katės kurmánkas vãro Trgn.
ne iš kanãpių varýtas šaunus, smarkus: Ir pats jaunikis ne iš kanapių varytas Alz.
ni̇̀kį varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Ni̇̀kį vãro: tylia, į muni baltums žiūra Krš.
óžį (óžius Mrj) varýti
1. užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Savo óžį vãro, ir gana – tai padūkęs Jrb. Pri vyro šalies tokį óžį savo vãro – susisuko Krš.
2. pykti: Varáu óžį ant tėvų Varn.

óžį (ožẽlį, ožiukùs) [į mi̇̀šką, į rãvą] varýti stengtis palaužti užsispyrimą: Ožį varė [vaikui] su diržu – savo giesta, i tiek Krž. Varysiu tavo ožiukus su diržu į ravą LTR(Lbv). Ne kartą motyna, ėmusi rykštę, čaižė per basą ir varė oželį į mišką, bet Marelė perplakta dar didžiau kriokė M.Valanč.
pãkalą varýti lenktyniauti: Vienas kitam pãkalą vãro, stengias užlįst už akių Jnšk.
pasiuti̇̀mą varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Da ji viską valioja, tik pasiuti̇̀mą vãro Nm. Tėvas pasiuti̇̀mą vãro visą nedėlią, neina valgyt Jrb. Ką čia varai̇̃ pasiuti̇̀mą, nieko tu nepabaidysi! KzR.
per danti̇̀s varýti spjauti: Nebvalgo [vaikas], vãro par danti̇̀s Rdn. Soti, vãro per danti̇̀s KlK12,77(Rdn).
per gálvą varýti stengtis prisiminti: Par gálvą varáu varáu, su kum buvau apsivilkęs – i susekiau Krš.
per gérklę varýti gerti: Jonė – negerai ji daro: arielką par gerklę vãro JV20.
per žemès varýti labai peikti, plūsti: Par žemès vãro savo vaiką Klt. ×
per šereñgę varýti iš eilės apžiūrėti, apšnekėti: Dabar visos mergaitės ir moterys akimis ją per šerengę varo nuo kojų iki galvos, stebisi Žem.
prie grãbo (prie mirtiẽs) varýti(s) artinti(s) mirtį, marinti(s): Pati varáus pry grãbo Kv. Jam duoda vis daugiau tų vaistų – prie mirtiẽs vãro Jrb.
prieš pláuką nevarýti elgtis, kalbėti atsargiai su kuo nepalankiai nusiteikusiu: Eržvilkiškį pryš pláuką nevarýk, tik po plauku – pažinęs galėsi į antį įsidėt Erž.
sàvo (sáu, sãvąją Sdk, savą́sias; I.Simon) varýti KlK42,65(K.Būg) daryti savaip, priešgyniauti: Išvirkščiai viską daro, sàvo vãro Krš. Vaikai nepasiduoda, sàvo vãro Rdn. Aš sàvo varaũ, kap man neša protas Sn. Tėvui sakyk nesakyk, o jis vis tiek sàvo vãro, i gana Jrb. Didis mažas sàvo vãro Krš. Nors tu jį gyvą sukapok – anas sãvąją vãro, ir baigta Ktk. Vis tiek jis sàvo vãro – visus valdo Skp. Jie žėdnas sáu vãro – tai negyvęs Gs.
su dumblai̇̃s varýti labai plūsti: Pakilo barties, su dumblai̇̃s vãro Krš. ×
šinõlį varýti panagė́sna kelti skausmą, skaudinti: Lauk ko geresnio, kad radnas vaikas vãro tau šinõlį panagė́sna Arm.
šuñs (šuniẽs) nevãro (nevarýtum) sakoma apie prastą orą: Lauke tokià – geras gaspadorius i šunies lauko[n] nevãro Krš. Eina par laukus vakaruškų ieškot – šuniẽs nevarýtum tokiam ore Pc. Na ir orelis: geras šeiminykas ir šuñs laukan nevarýtų Rgv.
šuñs karnomi̇̀s varýti peikti, išjuokti: Anas [parduodamą] karvę šunio karnõm vãro Trgn.
varýk árklius [į ganỹklą] išeik, pasišalink: Greičiau varýk árklius iš čia Msn. Varýk árklius į ganỹklą Kbr.
vélnius (vélnią) varýti
1. Trk blogai elgtis, bartis, rėkauti: Tos bobelės sodo[je] vélnius ir varýdavo Vn. Jei vienas bars, kitas užstos – [vaikai] dar didesnį vélnią varýs Rdn.
2. juoktis, šaipytis: Anoms deda kartas, anos vélnią vãro Vgr.
1 antvarýti (ž.) tr.
1. refl. gamtos stichijų jėga būti užneštam, užstumtam, užplaukti (ant seklumos): Nė sergėte nepasisergėjome, kaipo eldija antsivarė ant seklos I.
2. pučiant atnešti, atpūsti (apie vėją): Debesis, žaibus ir lytus antvaro brš.
3. su jėga įkišti, įkalti: Klėbinio dalgio gal antvaryti koją [kalvėj įkaitinus] – būs šunkojis Tl. Dalgiuo koją galiama antvaryti, pasukti, kad būtų užknabesnė Tl.
4. daugiau duoti, pridėti: Antvãrė penkioleka litų, ir paliko karvė ponuo Dr. Da antvãrė mun pensijos, ta dabar gaunu dvidešimti keturius į mėnesį Lk.
ǁ refl. tr. daugiau gauti (pelno): Iš kruopų pardavinėjimo pelno neantsivaráu Lk.
1 apvarýti tr.
1. N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 varant, genant priversti apeiti ar apibėgti aplink: Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Apvarýk gyvuolius aplinkuo pelkę, t. y. nevaryk stačiai J. Gyvulius apvãrė aplinkun DrskŽ. Ar devyni kartai apvarýt apie tą beržą, kad greičiau būt žiema Ppl.
| Porį trejetą kartų apvaraũ arklius [ardamas] pasmarkiai, kad sušiltų, o pats emu rašyt Ob.
| refl. tr. Š, KŽ, Ds.
2. apeiti aplink: Ji po miestą apvãro kelis ratus Jrb.
3. LL129 kiek išvyti, išginti: Vakar apvãrėm muses [iš kambario] Ėr.
4. perduodant nusiųsti aplink: Paskiau apvariusys keletą kartų pakarčiui ragą, ėmė pasakoti kares ir žygius, garbindamys kantrybę ir drąsybę savo bočių prabočių S.Dauk.
5. refl. tr. apkalti aplink: Ka sėminis džiauni, tus ardus apsivarái potankiai Kl.
ǁ tr. kalant apmauti: Bačka lankais apvaryta Ds.
| refl. tr. prk.: Rykiat rykiat, pilvus lankais apsivarykiat LTR(Trg).
6. Srv, Ėr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. suarti, suakėti); aparti aplink: Ir viena vaga gali apvarýt visą lauką Kp. Apvarýk ir tu nors vieną vagą aplink Ds. Jau užkabinsi tris arklius i drapaką, varysi, ta moment apvarýsi Kv. Apvariau aš vagytėlę ir pagrasiau mergužėlei, kad nevėlint[ų] pusrytėlio LTR(Užp). Kiek aparsi per dieną, iš galų apvaryk po vagą LTR(Auk). O kaip galus jis apvaro, tuomet daug gero padaro Plv.
| refl. tr., intr. Skdt: Vagą apsvãrė ir guli Aln. Aš aplink apsvariaũ rozą ir neažkabinau arklu jokio gabalo žemės (mokydamasis arti) LKT327(Sug). Iše[jo], apsvarė gal po penketui vagų: neina arkliai, stoja Ml. Dar apsivãrom po vienai vagai, tai eisim pietų valgyt Ml.
ǁ apvagoti: Bulbės reikia apvarýt, nevarinėtos DrskŽ. Apvãro traktorius greitai, o rankomi diena naktis Drsk. Bulbes pasodinom, apvãrėm, ir prilijo LzŽ. Pirma apravėk, paskui apvarýsi LKKXVIII162(Zt). Iš valios einant, tai gražiau apvaris [bulves] Db. Senis bulves apvari̇̀s ir pareis Dv.
ǁ Kv apkasti: Grovys buvo apvarýtas apsukuo Krš. Kai [Jurgis] aplink akmenį apvaro griovelį, pakelia galvą V.Bub.
7. nuplėšti, nulupti: Kap perūnas šovė, tai apvãrė visas šakas ir žieves Dv.
ǁ lukštus nuplėšti, aptrinti (malant): Melnyčioj apvãro kviečius an tarkų LzŽ.
ǁ lukštus nuplėšiant, aptrinant pagaminti: Apvariaũ drobnai kruopų Zt. Apvarýtos kruopos daug gardesnės Rod.
ǁ intr., tr. (ppr. aplink) apkirpti: Apvãro į ritinį – toks ano kirpimas Rdn. Žiūrėkit, kaip tie plaukai apvarýti trumpai Snt.
8. dedant, tvirtinant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką aplink ar ištisai: Visą stogo šoną dengėjai apvãro viena diena Drsk. Aplink vainiką vieną apvarái – [namo] kampus rišdavom Krž. O kai puošdavo bričką, rūtom apvarýdavo (apipindavo) jąją visą Graž. Sodas apvarýtas (aptvertas) štankietais Alv.
ǁ apsiūti: Su mašina tos kilpikės apvarýtos Krš.
ǁ apmegzti: Porą kartų [kojinę] apvarýsu i tada laidysu Krš.
9. gausiai apibarstyti: Iš vakaro įmaišysi, miltais apvarýsi tą įmaišalą Sd. Apvarýta tų plaukų visa prausykla ir ant žemės Kbr.
ǁ refl. tr. gausiai apsidėti, apsikrauti, apsitepti: Apsivãro kaip su moliu duoną, rodos, ka kažkiek to sviesto būtum Vvr.
ǁ dedantis sluoksniui aptraukti paviršių: Mašina (krosnis) baisiai rūksta, puodus apvãro Skr.
10. Srv euf. šalinant iš organizmo apteršti: Sueit daugelis ir kampus apvarýt DrskŽ. Išėjo ir tiesiai po gonkų apvãrė tvorą Jnšk. Tie jūs vyrai kaip koki šunes apvãrė visas sienas Plv. Kitą kartą pati motina visa apvarýta Kv.
^ Nešik stačias, ba gali pentis apvarýt Rod.
| refl. tr., intr.: Vaikas apsivãręs lig ausų, pri lopišio prieiti nebgal Vvr. Vaikas apsivãręs iki pažastų Vs. Tik neduokit nakčiai vaikams gert, paskui i ausis apsivarỹs Snt. Vaikali, apsivaréi visas kelnikes Rdn.
11. kiek nuvarginti, išsekinti: Atveža nuo fronto apvarýtų arklių Ėr.
12. ištisai (ppr. kartojant) pasakyti, pakalbėti: Du sykiu ražančių apvariaũ Jrb. Ana kelis kartus [eilėraštį] apvãro (pakartoja) Upn.
1 atvarýti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ
1. tr. Q13,15, R, MŽ, D.Pošk, N, RtŽ, M, LL194, L, Ker, LTR(Pls) varant, genant priversti ateiti ar atbėgti (ppr. artyn): Atvarýk man anus jaučius J. Arklį atvari̇̀s ir paliks Dgp. Ateina an sa[vo] vietos, stojasi [jaučias], arklio neatvarýtai, o raguotis razumnesnis Rud. Kai pamatysi atvãrant aveles, šok iš krūmų! (ps.) LKT308(Ukm). Nuskrenda vasarojun [žąsys], reikia lėkt atvarýt, tai vargdavom! Slm.
| Kiaules ganydavo pūdymuose, o žiemą į gryčią atvarýdavo Bsg. Atvãrė arklius po durim Dglš. Pakinkė arklį, atvãrė po durimi, kap mažą vaiką vežiman paėmė, inkėlė [motiną] Pv. Juozephas bylojo: – Atvarykiat savą bandą, tada eš jumus užu bandą duosiu, kadangi be pinigų este BB1Moz47,16.
| refl. tr. S.Stan, S.Dauk, J, Š, JT387, Slm, Sdk, Ktk: Atsivaraũ galvijus K. Būdavo, reiks eitien atsivarýt gyvulių Kp.
ǁ varant, genant priversti nueiti ar nubėgti (į kokią vietą): Kiaules atvarýdavo turgun Kvr. Kumelioką atvãrė Vidžiuosen parduot Dglš. Pridalijo man karvių, atvariaũ aš pas tą ąžuolą LKKIII200(Lz).
| refl. tr., intr.: Atsivãro [karves] an sotkų jau suvis Rod. Led atsivaraũ tuos gyvulius ganyklon, o jie man ir vėl suzylioja krūmuos Krs. Kalbėjo, kad su karvėm atsivari̇̀s Papyvesin – toli ganyklos Kp. Vieta, į kurią Petrelis paprastai savo ožkas atsivarydavo, buvo prie aukštų uolų Mš. Anie žąsis miežiuosen atsivarė LKKVI280(Tj).
ǁ (sl.) varant, genant priversti pareiti ar parbėgti: Jau iš lauko gyvulius atvãro Krs. Atvãrė karves namon Grv. Atvariaũ pekų namop Zt.
ǁ atvykstant ar įsigijus atgabenti ką varantis, genantis: Keturias karves atvariaũ ir kumelę ir du šimtus rublių [atitekėdama] Alks.
| refl. tr.: Merga atsivãrė pasogos karvę Rš. Jis atsivarė draug su savim savo avis ir galvijus Skv1Moz46,32. Aš jį (katiną) iš trečios karalystės atsivarau LMD(Sln). Atsivarysiu pas tave baltą žąselę, atsivarysiu pas tave geltoną vištelę LTR(Šlčn).
2. tr. Jsv, Gršl, Vlk prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Atvarytuosius kalinius iš eilės šaukia Šreidaris B.Sruog. Kiekvieną atvaromą pasitikdavau ir palydėdavau ligi kalėjimo K.Bor. Atvãrė net Rodūnion [vagį] ir pristavui atdavė Pls.
ǁ Yl, Pnd priversti, liepti ateiti (ppr. ko daryti, atlikti kokio darbo): Atėjau, kad manę atvarė BsPIV240. Kas tave čia atvãrė šluot? Pv.
| refl. tr. D.Pošk, Grv: Kitus atsivãrę rodo, kad ir jum teip bus Krs.
ǁ refl. tr. priversti, liepti pareiti: Trečiądien geria – eisiu, sakau, ieškot, atsivarýsiu Mžš.
ǁ DŽ1, Slnt priversti atvykti: Iš Francijos žmonių buvo atvarýta Pns. Kap parejom iž Lietuvos po Vilkaviškiu, atvãrė net po Vilnium mus Sn.
ǁ prievarta atkeldinti: Juos pirmutinius atvãrė gyvenvietėn Mžš. Aš Vėžionių kaime gimus, ištekėjus tai Miliūnuos buvau, dabar tik man čia atvãrė komunistai iš te Plvn.
ǁ prievarta ištekinti: Iš bagotų mamos mama, ale kap jy turėj[o] patėvį, tai atvãrė už ubago Sn.
3. intr. Q652, Al, Rd ateiti: Nuo Gražiškių pėkšti ir atvãrot? Graž. Pėkščia atvariaũ tokį galą KzR. Velnias atvarė vaga prie kelio Brt.
| refl.: Dabar iš netolimos kaimynų trobos išėjo senelis, pasiramsčiuodamas lazdžiuke, jis irgi atsivarė į kiemą J.Ap.
ǁ refl. Kal atsivyti iš paskos: Kažkoks svetimas šuo atsivãrė muni lig pat numų Vkš. Atskrido spiečius, susisėmėm, mat niekas neatsivãro, neatsiėmė Srj. Pėsčios atėjo gulbės, atsivãrė – seniai ir aštuoni vaikai Kvr.
4. intr. greitai atvažiuoti: Motociklu atvãrė Lb.
ǁ refl. sunkiai lėtai atvažiuoti: Arklys pristoja, vos atsivariaũ Stak. Led atsvariau – kelias blogas – arklys net po putom Skdt. Antrą dieną atsivarė ir visos kitos kurmankos Vaižg.
ǁ tr. stumiant atgabenti, atstumti: Vaikai, atvarýkiat dviratį! Krš.
ǁ refl. stumiant ateiti, atsistumti: Mum bekalbant ir jis atsivãro su dviračiu Slm.
ǁ tr. Drsk vairuojant atgabenti (važiavimo priemonę): Mašiną atvãrė i suvežė šieną Klt. Atvarýk kokias dvi mašinas, tai benzino privarysim Sn. Petras padėjo jam nupirkt ir atvarýt naują moticiklą Krs.
| refl. tr.: Nusipirkę mašiną naują abu atsivãrė iš Kauno Krs. Lapė gi atsivarė rageles LTR(Pbs).
ǁ tr. atirti, atplukdyti: Atvarýk eldiją, kol tyku Ds. I laivus liepė atvarýti į Šventąją Plng. O galbūt labai iš toli Šventąja ir Nerim atvarė jie tuos sielius Nemunan J.Bil.
ǁ tr. varant priversti atplaukti, įplaukti: Jie atvãro į tinklą ir stambių žuvų Vlk.
| refl. tr.: Potvynis man padėjo, ir aš netrukus atsivariau laivę į tokią vietą, kur galėjau siekti kojomis žemę J.Balč. Tiltą vanduo nunešė, reiks eit atsivarýt atgal Jrb.
ǁ refl. iriantis atsitolinti: Įpuoliau ing pirmąją valtį, kuri man pakliuvo, sudėjau tenai ką ne ką iš vakarčio, atsivariau nuog krašto I.
5. tr. Rm, Sd daug ar sunkiai atvežti: Vežimą malkos atvãrė Krok. Atvãrė mašiną dėžių Jrb. Kukurūzų atvãrė ir laiko, pūdo Vlkv. Tris mašinas žmonių atvãro į kolūkį Rd. Čia pat jau stovėjo ką tik atvarytas akmenų vežimas ir nori nenori reikėjo imtis darbo J.Avyž. O po turgaus atvariau dar vienas roges [puodų] iš Svėdasų J.Balt. Girios gyventojams aitvarai net grybų ir uogų prinešdavo, roges su rąstais be arklio atvarydavo sp.
ǁ daug ar sunkiai atnešti: Atvarýsu kokį krepšį kelmučių Brt. Ale kad atvãrė totorkų (ajerų) tris pundus – duonutę kepu an totorkų Snt. Jautienos kad atvãrė pusšinkį, o aš išalkęs Stak. Dar atvari̇̀s gaidžius keptus ir žuvis Krok.
| refl. tr.: Ale ot malkų atsivarei̇̃ (atsinešei)! Gs.
6. tr. pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Vakarų vėjas atvãro lytaus KI261. Maž ir lietaus atvari̇̀s Akn. Nuog Lietuvos vėjelis gal atvari̇̀s lietų Rod. Tujai meldeis, kap tą debesį atvarei? Tvr. Kas taip rudinį tą graustinį atvãrė? Krš.
| prk.: Badus atvarýs tie sniegai – kelmas būs Krš.
ǁ atskraidinti: Tris lėktuvus atvãrė Dg.
7. tr. į vietą grąžinti, atstatyti, atkelti: Tos žolės tą sąnarį atvarỹs tau į vietą Jrb. Girinės statinės smunka lankas apatinis. – Pačiute, atnešk plytą, atvarýsim į vietą (d.) Alk. Po biškį, po biškį ir atvarai̇̃, ir išimi tą užsirijimą (gyvulio įrytą daiktą) Alz.
ǁ prk. grąžinti turėtą savybę; suteikti tinkamą savybę: Apvalink medį, t. y. į apvalumą atvarýk tašydamas JI97. Lašiuok, kol į mierą atvarysi karštą vandenį, t. y. atgesyk, macnumą atimk JIII32. Silpną gyvulį į stiprumą atvarýti KŽ. Lietuvos kalba labai sumaišyta, dabar tai ją į taisyklę atvãro Snt. Namo kai parvažiuosi, vėl stiprumo atvarýsi atgal Šmn. Vaikus į protą atvariáu, dabar nebišlaido piningų Šts.
ǁ prk. grąžinti ankstesnį laiką: Kad jaunus dartės atvarýt ingi senovę! DrskŽ. Dieve Dieve, ka kas į mūso pėdas tą jaunimą beatvarỹtum! Jdr. Atvarýk į jauno amžių, o, mokėčiu gyventi! KlK6,58(Užv). Paprašė atvaryt ant valandos atgal laikrodį Grv. Po pietų diena labai ilga – tos valandos atvarýtos Šln. Tai da gerai, ka tą valandą atvarė – tamsybė ryto nežmoniška! Mžš. Vienu žodžiu, rugpjūčio vidurį atvarė į gegužį rš.
| refl.: Nuo šešiasdešimt lig trisdešimt metų atsivãrė (pajaunėjo) Ėr.
8. tr. Q653, SD1107, Sut, J, NdŽ, Ūd, Pgg nuginti, nuvyti šalin: Visi [piemenai] tada tą vilką pastrošino i atvãrė Vlk. Idant varlės nuog tavęs ir nuog tavo namų atvarytos būtų ir tikrai strovėje pasiliktų BB2Moz8,9.
| refl. tr. Sut, Jz: Ir atsivarė gegužę nuo lango, kad nekukuot Vlk.
ǁ priversti pasitraukti, atstumti: Nėr piktybos i nuog to paties puodo neatvãro [marti anytos] Rud. Jau tu nuog manę atvarýsi [kavalierius] Lp.
| Anys jus prakeikę nuog savęs atvarys BPII129. Er regi, ką šitie daro, … idant mane jo toli nuog mano šventybės atvarytų BBEz8,6.
| refl. tr.: Kad aš galėtau jus su lazda atsivarýt [nuo savęs] Lzd. Merga paskorė in kaklo ir jau neatsivarýsi Dv.
9. tr. prk. pašalinti, atitolinti (ppr. blogą būseną ar būklę): Tamsybes senąsias nuog jūsų šalin atvarysit …, jei tą mažą krikščionių mokslą mokėsit Mž9. Atvaręs širdies tamsybę, svietui duok geistą linksmybę SGI141. Atvaryk nuog manęs pagundinimus pekliškos dvasios brš.
| refl. tr.: Kad ėmė dirgėlėm pirty vanotis, tai ir atsivarė sau ligą Vlk.
ǁ sukelti (ppr. blogą) būseną ar būklę: Tiej vaistai ligą ne išvaro, o atvãro Srj.
ǁ prk. padaryti vėlesnį: Gerai būtų atvaryti veršiavimąsi karvių į rudenį TS1900,2–3.
10. tr. Jrb dirbant smarkiai ar sunkiai priartėti iki kokios vietos; atlikti kokio darbo dalį: Atvarýsiu pradalgę iki galo, tada užkąsiu Kt. Tai vienas vagą atvãro, tai kitas – pamaino Klt. Atvarýta lig Seniškiui [tiesiamas] kelias Dglš. Vieną [eilę] nuvãro ir kitą atgalio vėl atvãro, ir vėl nuvaro ir vėl (kuliant spragilais) Kp.
| refl. tr.: Pjovėjai barą arčiau atsivarė rš.
| refl. prk.: Juk jau sykį pradėjęs ir tiek atsivaręs, galiu eit toliau V.Kudir. [Šlapelio „Lietuvių ir rusų kalbų žodyno“] atsivaryta ligi raidės K J.Balč.
ǁ atkalbėti: Dalelę rožančiaus atvariaũ Gs.
ǁ ariant atskirti: Žėdno buvo ežia: ėmė, vagą atvãrė, sūdinos žu tą ežią Rod.
11. tr., intr. daug atpjauti, atskverbti: Tuo par daug storai atvariáu Šts. Kažkumet paprašiau ėsti – ka atvãrė lašinių bryzą! Pln. Kad atvarỹs kaupiną šaukštą taukų ant skaurados – viskas čirškia Vlkv.
| refl. tr.: Atsivãrėm riekę pyrago ir valgom Al.
1 ×davarýti (hibr.)
1. tr. baigti dirbti: Eilia [stogo šiaudų] nedavarýta Dglš.
ǁ dirbant gauti: Reikėj[o] po siūleli suverpt – kolei davãro ik marškiniais! Dbč. Linus kol davarai lig siūlo, tai daug darbo Užp.
2. intr., tr. daryti ką nors iki tam tikros ribos: Lupas, nori, ka greičiau in du šimtu davãrius Pv. Reikia davarýt iki gurklelio (daug privalgyti) Plm.
| impers.: Naktim šalčio davãro i lig trisdešim laipsnių Mžš.
ǁ padidinti, pakelti (kainą): In du tūkstančiu davãro [kainą] DrskŽ.
3. intr. pasiekti tam tikrą amžiaus ribą: Da ji ka turėtų gerą gyvenimą, tai davarytų ligi šimto metų Vlkv.
4. tr. sukelti kokią (ppr. blogą) būseną: Da pojaunė anyta, davari̇̀s marčią lig penčiai Švnč. Net lig ašarom davãrė LKKVII202(ČrP). Davãrė boba vyrą, kad paskorė Dglš. Savo pijokavimu muni lig tiek davãrė, kad turėjau iš numų išginti Vkš.
5. tr. prk. išsekinti, nusilpninti: Bėdos, vargai davãrė sveikatą Dglš.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Buvo švariai dasivãriusi, nebipaejo Rdn. Rudenį mano sveikata labai buvo pablogėjus, labai dasivãrius buvau Krs.
6. tr. prk. nugyventi, nuskurdinti: Davarýta namai Dglš.
◊ ant grãbo lentõs davarýti numarinti: Davãro an grãbo lantõs tiej puslitriai DrskŽ.
1 įvarýti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46
1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invarýti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarýsi karvę, tegu ėda Klt. Krūman [karvę] su botagu anvarei̇̃ [ganydamas] Vdn. Anvãro tvartan gyvį, paaždarinėja duris LzŽ. Kad pertvertas tvartelis būt, telyčią invarýtum Klt. Gervėtiškiai buvo toki, jei bus prie krašto [gyvulys], įvari̇̀s toliau, ir išpirkdom baryšių Grv. Tas karves mes įvãrėm į tokią mažą žmogaus dirvelę Šts. Arklį tarp ienų įvãro Gdž. Arklius įvãrom į tą pievą, tai jie griūdami išeina – labai šlapia Kkl. Kerdžiui padėti turėjo, kožno galvijus į savo kupelį įvaryti ir vartus uždaryti K.Donel1. Arklį vieną invãrė [vilkai] balon ir papjovė – už gerklės, ir gatava Kpč. Įvarėm tą kiaulę į vidų, į tą kiemą Klk. Būt išplaukęs [iš ežero], kad [būtų] invarýtas [vilko] baroniukas Švnč. Katė sklepan invarýta DrskŽ. Net Galminių kaiman vilką invarė Dgč. Bet jei katras tarp jūsų vienus medžio aulius teturėtų, tai, tiesa, toksai negal jus visus vienu kartu išnaikinti, bet gal savo senosias bitis iš medinių į šiaudinius įvaryti S.Dauk. Jeigu motinėlę greit atrandi katram daikte ir įvarai̇̃ avilėlin, tai tada visos bitelės tik plaukia plaukia, sueina tuoj Plvn. Mūsų Petrą naktį, tai užmušk, daržinėn neįvarýsi Slm.
| Seserį įvãrė į kalėjimą, pustrečių metų išbuvo – davė pamoką Btg. Ir tuojaus dvasia įvarė jį į pūsčią Bb1Mr1,12.
| Tuoj anvari̇̀s visus [į vidų], debesis teip auga Žl.
^ Su lazda įvarýtas į bažninčią poterių nekalba Šv.
| refl. tr. Sut, K, Š, NdŽ, KŽ: Aptverta ganinkla, ir ana įsivãrė tus gyvolaičius Kl. Įsivãrėm tą kiaulę į kokį ten regztį Als. Ir mušdavo kiaulius – tai insivãro gi, gurbe rėks gi, tai gryčioj (kad vokiečiai neatimtų) Rk. Lapė bėgsianti pas tą ubagėlį pasiklausyt, kad jis teip gražiai gieda, vaikus įsivarys į vidų Sln.
ǁ pajėgti varant, genant priversti įeiti, įbristi: Arklys daužosi į lytis, puola atgal į krantą, jokiais būdais nebeįvarysi vandenin J.Sav. Arklio dabar dirvon neinvarýsi (labai šlapia) Dglš.
ǁ varant, genant priversti, išraginti greičiau bėgti: Daužė šonus ir botkočiu badė kulnis, kol įvarė ją (kumelę) į risčią M.Katil. Tėvas paprašė sūnų, kad važiuotų lėčiau, ir sūnus sutramdė įvarytą arklį J.Ap.
| prk.: Ne ne, aną į risčią neįvarýsi (neišjudinsi greičiau dirbti) End.
ǁ varant, genant priversti įlipti: Invãrėm dujenai [kiaulius į vežimą] Adm.
^ Nevyk Dievo medin: įvarysi su botagu, neišprašysi su pyragu LTR(Pn).
2. intr. einant, lipant, važiuojant patekti kur: Išmetė batus, o pats į liepą įvãrė Šv.
| refl.: Įsivarius į vieškelį, viršininkas atsisuko ir paklausė M.Katil. Įsivariaũ su dviračiu į liūgą Graž. Buvęs čia pirma kelelis, kuriuo galima buvo giliai į girią įsivaryti Pt.
ǁ tr. važiuojant padidinti greitį: Vienur labai stačiame pakilime reikėjo mašina įvaryti iš visų jėgų Šlč.
ǁ tr. Ign vairuojant įvežti (važiavimo priemonę): Aukštame kiemelyje, tarp tvoros ir namuko sienos, įvarytas stovėjo sunkvežimis J.Avyž. [Starkus] įvarė kuliamąją į kluoną, motorėlį prie kluono durų J.Balt.
ǁ tr. įstumti (važiavimo priemonę): Dviratį įvariáu į daržinę Mžk. Liepiau eiti numie, motociklą įvarýti Trk. Dienykan ratus invarýk Sld. Parvažiavo ūkininkas namon, įvarė vežimą po pašiūre BsPII65.
3. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Nupjovė pirštą. Girdi, širdis kraujo nebegali įvaryti J.Gruš.
| prk.: Melioracija invãrė žemėn vandinius Drsk.
4. tr. pučiant įnešti (apie vėją), įpūsti: Motina paklausė jo, dėl ko akys raudonos. – Nieko! – atsakė jis (Eglės vaikas). – Mes sėdėjome pas ugnį, balana buvo dervuota, vėjas įvarė man dūmus į akis BsPIII296(Grl).
5. tr. Jrb į vietą įstatyti: Jei būs i nulūžęs, ans tą kaulelį ten apent įvarýs End.
ǁ DŽ įmesti, įsviesti: Vokiečiai granatą įvãrė į tą rūsį, ir sudraskė tą dėželę Graž. Pridės po penkis kleckus, antdės smetono – ir įvarýs motinai į skreitą Trk.
| Reikia ton duobelėn kaladaitę invarýt Arm.
ǁ įmurdyti: Karvė kap šoko, po savim vilką balon invãrė: i vilkas pasgynėj[o], i karvė [galą gavo] Vlk. Gyvą kirmėlę invarýdavo butelin i užpildavo degtine Sld.
ǁ įkišti: Pievoj išgręžė skylę – reikia jon akmenas invarýt Žl. Ma[n] klizmas įvarýtas [ligoninėje] – negaliu svečių priimt Čk. Jug anam reik pelną į kišenę įvaryti Akm.
| refl. tr.: Tik nusisuk, veizėk, jau ans ką ir būs įsivãręs į kišenę Vvr. Nešės skilandį įsivãrius į kašę Stak. Atsirieksi tokią riekę duonos, įsivarýsi į kailiniukų rankovę Klk. Galėtum padaryti alaus, nuvežti miesto boboms. Ne vieną šimtinę markių įsivarytum į kišenę J.Avyž.
ǁ refl. įlįsti:
^ Kaip ir utėlė pažastin insvãro ir guli [tinginys] Žl.
ǁ prk. įterpti: Te invaryta keliūtė pušynelin Lb. Į Nemuną buvo sala įvarýta Smln. Baltų senojoje teritorijoje buvo įvarytas gilus slavų pleištas, atskyręs vakarinę baltų dalį – istorines prūsų, lietuvių ir latvių žemes – nuo kitų baltų genčių rytuose rš. Buvo kalbama, kad rusai įvarę keletą kylių, bet vokiečių kariuomenės dar ten esą A.Rūt.
ǁ prk. įtraukti, įskaičiuoti: Bet mum ir kiemą, ir sodą, viską į arus įvãrė Graž.
6. tr. BŽ44, DŽ, KŽ, PnmR, Šmn, Rš, Ml, Trgn, Dbk, Skdt, Dbč, Nmč, Lp, Vkš su jėga įsmeigti, įkalti: Kylį į medį įvarýti KI644. Bolkon invãrą cvieką ir ažukaria [lopšį] Btrm. Reik įvarýt vinį į tą mietą Nmk. Paimk plaktuką, duok tę ir invarýsi vinį Krm. Šluotą lenkia iš skujų, tik lazdą invãro Dv. Į spato tulę kotą įvãro Jrb. Žeberklo strypą invarai̇̃, kad neištraukt[ų] Vlk. Invãro stipiną medinį ir darbuja DrskŽ. Kuolas anvarýt žemėn reikia Pb. Daviau daviau, niekaip kuolo invarýt negaliu Zr. Suduok kirvio penčia ir invarýsi Lel. Kuolą invãro, ir granyčia Rod. Terp šitų vytelių anvãro kuolą medinį Gdr. Įvarýti kuolai, kad melžėjos nebegalia ištraukt Slm. Žilvitis – kuolą anvarýk, i anas auga JnšM. Geležinė pumpurė viršutinin akmenin invarýta LKT394(Pst). Kriūkai anvarýta varčiosen Švnč. Ant keturių, giliai į žemę įvarytų mietų buvo prikalti skersiniai V.Aln. Vienu smūgiu įvãrė priekalą į žemę NdŽ. Čia patyrimo reikia: paspausi plūgo rankeną, giliai invari̇̀s Vlk.
| Su kūle sėmenio šikinėn neinvarýtum, teip persgandom Skdt. Meška vėl prašo storu balsu: – Žmogau, žmogau, kuolą įvaryk į pasturgalį LTR. Šito kryžiavonę invari̇̀s stulpan ir šito kryžiavonė sukas (apie sūpuokles) Aps.
^ Neperprantamas kaip cigono įvarytas uknolis arklio kojo[je] Krtn. Šakes invãrė in mėšlą, tik negali pakelt (sakoma apie per daug norintį) Vrn.
| refl. tr.: Mat ir vinį į klumpę įsivarė KlK38,4.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Nelįsk! Da, žiūrėk, peilį į pašonę įvarys, ir bus tau! Jnšk. Tankiai turiu norą į to šuns gerklę įvaryti kardą V.Kudir.
| prk.: Tas vakaras tarytum rakštį įvarė į širdį rš.
ǁ refl. tr. DŽ1, Mrc, Al, Vlk, Upn leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Pašiną kai šakalį įsivariaũ Lkč. Meška kopo drevėn ir insivãrė pašiną (ps.) DrskŽ. Išsitursinę vinys, tai anas rankon insivãrė Plš. Įsivarýsi dyglį – įdurs, ir neišimsi Vdk.
7. intr. mušant įkirsti, įkrėsti: Vieną sykį kai įvarýsiu gerai, tai nekiši nagų kur nereikia! Šk.
8. tr. priversti, liepti, išreikalauti ką daryti: Invarýtai dabar jį sodžiun! Pls. Kaip tus jaunus į fermą įvarýsi – mokyti, nenora Krš. Stasiukas duoda garą po lauką – kol įvaráu pasivalgyti Lkv. Per prievartą nė vieno į seminariją negalima įvaryti brš. Jis (Dievas) įvaro mus pats prie maldos prš. Važiuo[ja] purmankos, įvarytos raudonbiliočių (kareivių) vežti Šts.
| prk.: Energijos panorėjęs neišrasi, jeibi tik saulę įvarỹtų į darbus mokslinčiai Krš.
9. refl. Sut, N, BŽ165, DŽ, NdŽ, KŽ, Ėr įnikti, įsileisti ką daryti: Įsivãrė vyrai šieną pjauti Š. Mergina taip įsivarė į mezgimą, jog net mano mažas ūkis pradėjo nuo to smarkiai kentėti Pt. Basanavičius buvo tuomet giliai įsivaręs į lietuvių tautos žadinamąjį darbą rš. Įsivarė Elžbieta į darbą ir pusryčių neina S.Čiurl. Mes gerokai buvom įsivãrę [lošti kortomis] Žal. Aš maniau, kad jis įsivarýs į kalbas stipriai KlK11,82(Vn). Kad įsivãrė plepėti, nebsumeiku įsikišti Krš. Man atsibodo klausyti. Niekada jis taip neįsivarydavo kaip šiandien J.Mik. Įsivarius į tokius pasakojimus, pasiilgdavo kalnų Mš. Šunsnukiai, galvijai! – plūdosi vis labiau įsivarydama J.Ap. Kuo aš nusidėjau, kad jis taip įsivarė daryti man nesmagumų?.. Pt. Įsivãrė gerti – a sustabdys kas, a būs kas? Krš. Į miegą įsivarýti BŽ475.
| Negali būt, nes kad toj[i] (paikystė) įsivarys (įsigalės), idant tenai išmintis vietos negalėtų turėt MP65. Kai Būbliai atėjo, susirinkimas jau buvo gerokai įsivaręs I.Simon.
įsivarýtinai adv.: Įsivarýtinai geriąs BŽ163.
ǁ įsisupti: Kad įsivarỹs aukštai, – ilgi tie kliūbai Snt. [Sūpuoklėmis] įsivariau stačia iki pat klevų viršūnių rš. Nupuolna, kap įsivãro aukštai Auk.
ǁ prk. gerėti padėčiai, imti klestėti: Pradėjo kilti, buvo įsivãriusi gerai Lietuva Pj.
10. tr. Š, BŽ362, KŽ, DŽ1, Ldvn, Mrc, Aln, Ut, Pnm sukelti kokią būklę, suteikti ypatybę: Įvarýs badą Trk. Įvarýti kam baimę, išgąstį NdŽ. Vainos žmonėm daug bailės įvãrė Jnš. Visokie vaiduokliai baimių įvarýdavo Pš. Ka parejo tiek įvarýtas baimės – šnibšdoms berokuojas Sd. Šis straipsnis man visam amžiui baimę įvarė Pt. Sudžiūvęs, nervingas, rūstus asketas iš pirmos dienos įvarė nemaža baimės bažnyčios tarnams S.Zob. Turto grąžinimo procesas, įžiebdamas viltį ir atverdamas perspektyvą vieniems, gali įvaryti neviltį kitiems sp. Man rūpestį įvãrė Tlž. Ligą invãrė i numarino Dglš. Vaiku[i] ligą tas darželis invãrė Drsk. Vaikas išėjo šunims šėko pjauti, motinai visam gyvenimui ligą įvarė A.Vien. Tokie darbai tik ligą įvarỹs Snt. Ridikas devynias ligas išvaro, dešimtą įvãro Smal. Vieną ligą [daktarai] kol išvaro, dvi tris įvãro Pvn. Įvãrė vaiku[i] priepuolį Sn. Invari̇̀s kokį priemėtį vaikui girtuoklis Sug. Kam tu jam tas nervas įvarei̇̃? Lg. Da labiau žmogu[i] nervus įvarýtum su tokiom šnekom Mžš. Malimas jam dieglių invãrė Sn. Džiovą tam vaikui įvãrė Rm. Ka dėsiu su diržu, tujau įvarýsiu gėdą Trk. Net Seinams įvarė į širdį pavydą ir sujudino juos į lenktynes V.Kudir.
| Drausmė teip buvo vaikams įvarýta į galvą, kad visi klausė Smln. Tiem vaikam tiekgi drausmės įvarýta, kad Dieve susimilk! Slm. Jei būtų daugiau plakę, gal ir proto būtų daugiau į galvą įvarę V.Myk-Put.
| Jei jau su geru nieko, ta jau su mušimu – vieną biesą išvarysi, penkis šešis įvarýsi End.
^ Įvarė sveikam ligą LTR(Zp). Ilgu šnekėsiu dantų ligą įvarė KrvP(Užp). Durnam i su mietu proto neįvarýsi Krš.
| refl. tr. KŽ, Ėr, Ds, Ml: Įsivariáu ligą nu tų darbų Krš. Jaunas insvãrė ligą, sunku liga išvaryt Dglš. Kam teip vargt, gali̇̀ sau ligą įsivarýt Ps. Dieglių insivariaũ nuo bulbių [nešiojimo] Mrc. Kasiau kasiau bulbas iš krūvos atgalia ranka, sopstą insvariaũ Klt. Kėlimu insvãrė kylą Dglš. Gėrė, vėžį insvãrė Aln. Aš buvau įsivãriusi kraujo spaudimą Smln. Įsivarýk tu man tokią slogą; kur gavau – nesuprantu Rm. Bėgo bėgo akis išžverblėjęs ir insivarė ligą Arm. Žmogus pat sau gali insivarýt visokių strokų Vlk.
| Įsivaro sau į galvą tokį kylį, būk be jų redaktorystės viskas ant svieto turėtų eiti atžagariai V.Kudir.
ǁ L, Rtr, BŽ44, Trk įstumti ką į kokią būklę, padėtį, būseną: Įvarei tėvus į skolą, pats mokslą neįgijai Ašb. Nori ir mane į ubagystę įvaryti [netaupydama] Žem. Invarė velniapalaikis į lobį pliką žmogelį, ale su nieku negalėjęs jis jį suvest į grieką BsMtI35(Brt). Nedirbk nedirbk – [šaukė] ana (senė) ir įvãrė senį į tinginius Krš. Įvariaũ aš aną į tūžą, į baimę J. Į baimę įvaryti N. Duoda su mintuvų pakojums, įvãrė žmogų [jaujoje] į baisiausį bugštą Grd. [Kniauklys] net pačią mešką buvo priepuolin įvaręs A.Vaičiul. Nemušk, į ligas įvarýsi vaikelį Krš. Rasi par daug spaudėtav vaikus jūsų pri darbo ir teip į ligas įvarėtav? P. Jis dabar jau greit įvãro muni į nervus Skdv. Ar neįvarýsta pakuson, nebekalbėkitėt Slm. Kad invarė jis mane širdin! Lp. Privadžiodama visus į ašaras įvãrė Krš. Su tais savo bambėjimais įvarýsit mane an piktumą Ėr. Ji vertė juokais piršlybas ir pasiutiman įvarė motiną M.Katil. Ta tėvo kalba panai Monikai įvarė į širdį dar didesnį neramumą Ašb. Meisteris vėl iki pasiutimo įvaro senutę P.Cvir. Tėvai buvo vienam smaugikui į nagus kliuvę, kursai juos su didžiomis palūkanomis buvo į bėdą ir nusiminimą įvaręs Kel1881,316. [Nedarbas] žmogų įvaro į nuobodulį sp.
ǁ refl. Gr, Kl patekti į kokią būklę, padėtį, būseną: Varėsi varėsi, tiek į skolas įsivãrė, kad jo ūkė neišnešė Snt. Įsivariáu į skolas, par nėką paliko silkai Plng. Pagyveno, kolkiuk in skolę insivãrė Prn. Ūkinykai įsivãrė skolon, tai iš varžytinių [žemę] pardavė RdN. Į skolas įsivarė begirsnodami paslapčiomis V.Piet. Įsivarė į banką, ir dvaras išejo kaislais Šts. Jauni kiteip apsieina ir į lobį įsivaro Nm. Jauni uždirba, įsivãro į piningus kaipmat Rdn. Dirbti pradės, įsivarýs į piningus Krš.
| Kol tas žmogus į protą įsivãro (proto įgauna), dvidešimt metų – dar vėjai galvo[je] Krš. Insivãrė insivãrė ligon ir nepasveiko DrskŽ.
ǁ Ėr (ppr. auginant) pasiekti reikiamos būklės, kokybės: Perku, būdavo, žiemomitį, invaraũ in arklį ir parduodu Gg. Builį liepa į meisą įvarýti Grg. Kai įvarýsiat į lašinius, ir parduokiat Skdv. A įvãrėt telyčią pirmon rūšėn? Mžš.
11. tr., intr. dirbant, ką darant pasiekti kokią ribą; atlikti dalį darbo: Vieną puodą jau į pusę įvariaũ (ištuštinau) NdŽ. Jie beveizint į kelis butelius įvãrė NdŽ. Jau mat tris kartus lementorių išejo ir į pusę knygos įvarė Sz. Darbą jau, galiu pasigirti, iki pusės įvariaũ Pkp.
| refl.: Jau aš insivariaũ in trečias varsnas [raudamas grikius] Lp. Girią kerta. Durniai! Jau įsivarė su kirviais vidurin rš.
ǁ dirbant pasiekti kokią laiko ribą, ppr. suvėlinti: Aš tai malagei parodysu – įvarýsu su darbais į žiemą (iki žiemos užlaikysiąs) Krš.
| refl.: Tie tinginiai vėlečiuos įsivãrė su darbais į žiemą Rdn.
12. tr., intr. Krž uždirbti, pelnyti: Par dieną į keturiasdešimt rublių įvarýdavau Krš. Du doreliu įvarýsu į valandą liuob [Amerikoje] Krš. Penkiasdešimtį rublelių par mėnesį įvãro Ėr.
| Du šimtai [skolos] įvarýti Pj.
ǁ išdirbti tam tikrą laiką, normą: O tuos darbadienius ne tep paprasta įvarýt Plv. Sako, ji daugiausia darbadienių invãro Krm. Par dieną gali įvarýti po tris normas Tt. Nėjo pensijon, pakol stažą įvãrė Mžš. Pri bulbių sėjimo daugiau neįvarái, kaip keturiasdešimt akių Šv. Vasarą galima įvaryt dešimt valandų Lp.
ǁ daug, pakankamai gauti, įgyti; sukaupti atsargos: Į tūkstantikę įvarýsu, žiūrėsu trobikės Krš.
| refl.: Į gerus gyvulius įsivarė rš. Įsivariaũ į tokias bulbes: lazdos pusantro metro Šl. Buvau įsivãręs lig dvylekos aulių, o dabar palikau an dvijų Bdr.
13. tr., intr. LMD(Žg), Slv, Alv padidinti, pakelti (kainą): Invaro trilinkai, keturlinkai per varžytines Lp. Jeigu apkainuota trys šimtai, įvarai̇̃ kokį tūkstantį Krk. Žmonės visiškai be klieso: tik tu man tiek įvarýk už kelius vežimėlius malkų Jnšk. Buvau už jautį įvaręs lig dviejų šimtų, ale be pustrečio nedavė Ėr. Galvijų an turgaus nedaug teparėjo, dėlgi ko ir labai aukštos prekios įvarytos tapė LC1878,26. Pirma pensijos devė tris rublius, dabar įvãrė jau lig dvidešimt Vkš.
| refl.: Mes įsivãrėm siūlydami K. Jei insivari̇̀s labai brangiai, tai nepirksim Lp. Įsivarýdavo kietmėteris net iki septyniasdešimt litų [per varžytynes] Slv.
ǁ impers. pasiekti (kokią temperatūrą): Penkeriais marškiniais ka apsivilktų, nė laipsnio neįvãro [temperatūros] Ms. Įvãro šalčio lig penkiolekos laipsnių Kal. Bet naktį šaltis stveria vėl – įvaro visą dvylika laipsnių rš. Kiek šiąnakt įvarỹs? Vlkv. Angliais kūrenant daugiau šilimos įvãro Rm.
14. intr. gyvenant pasiekti (kokio amžiaus): Gal da i aš įvarýsu į aštuoniasdešimt metų Alvt.
| refl.: Neseniai į dvidešimt penktus įsivariau K.Saj.
◊ baũbą įvarýti išgąsdinti: Neklausyk tų kalbų, nora tik baũbą įvarýti Šts.
į dūdàs įvarýti NdŽ pravirkdyti: Šipatuodamas senis marčią į dūdàs įvãrė Grš.
į grãbą (į kãpą BŽ44) įvarýti numarinti: Kerštvinga ana – ir vyrą į grãbą įvãrė Krš. Argi tu norėtum mudu su tėvu kapan įvaryti? Š.
į kam̃pą įvarýti prispirti: Bėdos įvãrė kampañ Ds.
į ker̃tę įvarýti sugėdinti: Tėvas, įvarytas jau į kertę, nieko nebesakė, tik šnabždėjo balsterėjusiom lūpom J.Balt. ×
į kẽselį įvarýti apgauti: Brolis aną įvãrė į kẽselį Užv.
į lankàs įsivarýti Snt įsileisti ginčytis, smarkiai susiginčyti.
į óžio rãgą įvarýti; Ser išpaikinti: Jau tu mano anūkę óžio ragañ invarýsi Pv.
į šãrą įvarýti išvesti iš kantrybės: Aš kentu kentu [skausmus], kol didliai neįvãro į šãrą Trk.
1 išvarýti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L
1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro gyvulius iš savo kūčių Kpr. Gaspadorius savo gyvulius iš kiemo išleidžia, išvãro Sn. Kap jau čėsas užgint pieva, kad augtų, tai karves išvãro Drsk. Karves išvãrom anksti LzŽ. Ryt, kai palaidysi karvę, tai aš išvarýsiu Mlk. Išvãro keltuvas visi vienu stodu ir gano Nmč. Jau keltavos išvarýta Pb. Prie kaimo visi kartu išvãro, visi kartu parvaro [iš bendrų ganyklų] Gsč. Kap išaušo, piemenai išvãrė gyvulius Vlk. Jau šeštą valandą visumet išvãro karves Vgr. Karves ganydavom Jurgy, e dabar gal išvãrė gegužio pabaigoj tiktai Jž. Paežy išvarýtos šviežiai [karvės] pavaserį ir nesikelia Alz. Ka pirmąkart išvaro karves laukan, tai piemenį vandeniu apipilia Aps. Be botago karvių laukan neišvarýsi Zt. Kad neapkerėtų gyvulių, tai išvarydami laukan rūkia verba LTR(Slk). Prašė mane tėvutėlis margų jautelių išvaryti LTR(Tj). Išvarysi [avį] laukan, išdžius, i tada kirpt! Pb. Visas kiaules išvariáu į žardį Šlu. Pamelžia [karves] ir išvãro ant ūlyčios Plvn. Tas kiaules išvãro ant pūdymo Grž. Naktin buvom išvãrę an medžio gyvulius Rod. Karvę turėjau pernai labai gerą, išvãrė in dobilų, ir nugaišo Lt. Papenėję kiaules išvãro Mrc. Ižvarýsu vištas popečkėn Zt. Viščiukus išvãrai Pst. Žąsis išvãro į pūdymą ganyt, o čia nori pažaist Žg. Žąsiukus reikdavo išvarýt anksti, ka karvės nesumindytų Sdb. Šįryt Juozapas apsišėrė gyvolius ir žąsis išvarė Žem. Ir išvaręs avis savo, eit pirm jų, o avys eit paskui jį, pažįsta nes balsą jo Ch1Jn10,4.
| refl. tr. DŽ1, Pnm, Šmn, Skrb, Klk, Krš, Vž, Žr: Išsivãrėm karves paganytų Š. Lenkalikė ten, reikėjo [karves] išsivarýties Šv. Viršininkas pasikelia, ir reikdavai į kožną kiemą bėgt, karves išsivarýtie ir išgytie Mšk. Buvo tokia giraitė prieg miško, tai karves išsivaraũ aš ganyt Sn. Ka namo [gyvuliai] parbėgdavo, tai paskui turi atgal išsivarýt Slv. Išsivarė siratelė margosias karveles Švnč. Išsivariaũ iš girios teliukus Ml. Išsivãrom kiaules: – Us namo! – ir birbia kiaulės pačios Kvr. Pavasarį Nastutė vėl išsivarė į laukus žąsis A.Vien. Piemuo spruko į laidarį ir atsikėlęs vartus išsivarė karves ir avis M.Katil.
ǁ refl. tr., intr. išvykstant ar įsigijus išsigabenti ką varantis, genantis: Paskuitinę karvę Paulina išsivãrė [ištekėdama] Dglš. Kitas nepasidalina, kviečia svetimą, karves išsivãro Grv. Tas rendauninkas savo gyvolius išsivãrė, o laukai visi paliko apsėti Klk. Paduosiat mun tas avis išsivarýti, ir aš atiduosu tus piningus Als. Po pagrabo jis ima ir išsivaro su tais jaučiukais Db.
| Slapikė susdėjo pautus ir išsivãrė vištukus DrskŽ.
2. tr. P, E, Slv, Srj, Kpč, Kb, Rmš, Kpr, Žg, Sk, Vgr, Akm, Žeml, Jdr, End, Skd, Lnk, Plt, Lk, Klm, Šlu išvyti, išginti iš kokios vietos ar patalpos šalin, lauk: Išvarýk kiaules iš daržo ir paganyk papieviais J. Galvotrūkčiais išvarau, išguju MŽ65. Laukan varyti, išvaryti, išvaikyti, išvyti, išginti LL292. Išvarýk oran Dbč. Išvãrai šunį iš pirkios LzŽ. [Šunį] pro duris išvãrė ir duris uždarė PP74. Šunį išvãrė lauku, o mun dar daugiau su tuo šluotražiu užmetė Pln. Da kai šoks langan višta, išvarýk Klt. Eisiu žąsiokus Liudvisios išvarýsiu – papjaus anys manus Mlk. Jūs išvarýkiat iš muno dirvelės tas karveles! Šts. Prisrausiu tos žolės, eisiu tą avelę išvarýsiu iš vasarojaus – kad prapuola! Vdn. Negalia išvarýt to ožio iš darželio, bijo – tai aš ejau varýtų Svn. Nueis nueis vasarojun ir niekas neišvãro, kol anas (jautis) nepriėda Aln. Kad anys (briedžiai) kur ėda – neišvarýsi Lb.
3. tr. prievarta išvesti (ppr. suimtuosius): Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus parinko ir išvãrė Smal. Vokiečiai nemaža lietuvių išvãrė Vžn. Vieną rytą išvãrė visus [belaisvius], susodino į vagonus Gsč. Norėjai nenorėjai – turėjai eiti – jug i muno vyrą po gvaltos išvãrė Žeml.
| refl. tr.: Vokiečiai išsivãrė sūnų Krm. Pajaujį suraštav[o], išsivãrė Pns. Mano vyrą vienplaukį, basą, vienmarškinį [okupantai] išsivãrė Pžrl. Ateina [skrebai], senelį išsivãrė, nušavo. – Tu banditas [, – sakė] Skp. Nakčia atėjo ir tėvą išsivãrė, basnirčia išsivãrė Kbr. Jei rado [kazokai], išsivãro [vyrus] Pšš. Ogi nakčia mum ir išsivaro iš Pandėlio Pnd.
išvãromai adv.: Prisirinkę daba velnių visi neišvãromai Krš.
ǁ refl. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų kartu, išsivesti: Atėjęs varė ją namo, bet neišsivãrė Krs.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų, pasišalintų: Motina išvãrė mane iš pirkios – aš pradėjau per daug grot in skripkos Arm. Mes buvom iš pirkios išvarýta Dglš. Atpuolė teta, su šturmais tą Marikę išvarė End. Žmona užpykusi nebedavė jam nė valgyti ir išvarė tvartan gulti LTR(Rk). Ale manęs nieks neišvarýdavai iž bažnyčios LKT217(Šl). Didelė ma[n] bėdelė, pakol svečius suprašiau, da didesnė ma[n] bėdelė, pakol juos išvariau LTR(VšR). Kai aš svečius išmigdysiu, namo išvarysiu LTR(Lnkv). O kaip žmonės išvarytos buvo, gegnės susitvėrė ranka jos ir kėlėsi mergaitė VlnE128. Jeigu biedną žmogų išvarýsi, tai bus blogai Grv. Kam reikėjo jį išvarýtie ir nieko neduotie?! Stak. Dievas Adomą išvãrė iš rojaus Nmč. Mūšis buvo laimėtas ir priešų kariuominė iš Rytprūsių išvarýta Plšk. Lietuvių kariuomenė jau išvãrė bolševikus Sb. Ir įejęs bažnyčiona pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius iš jos VlnE101. Ir padaręs botagą iš dirželių, išvarė juos visus iš bažnyčios, ir avis, ir jaučius Ch1Jn2,15.
| Musių – kai tvarte. Išvaraũ išvaraũ i vė[l] pilna Klt. Su tais dūmais išvarydavom uodus Rm. Aš žinau, kaip gyvates išvarýt Dgč. Kerasinu apipilt, aždegt vieną [pelę], tai kad lėks ir išvari̇̀s visas Aps. O kitas ubagas pacus išvãrė iš ūkininko Trš. Yra, kad išvãro prūsokus JnšM. Ka daug geri degtienės nuo gyvatės, plaukus nuvaro ir utėles išvãro Btg. Rūtų arbata išvãro kirminus laukan Vkš. Šunramunėlės kirminus išvãro Srj. Kirminų lig paskutinio nereik, kad išvarytų: jug tai žmogaus gromulys – tiktai, kad par daug LMD(Sln).
| prk.: Dievą išvãrė po kelmų – suiro tvarkos sviete Rdn. Liepdamas melstis, išvarei Dievą iš širdies ant lūpų ir galo liežuvio M.Katk. Į jaujas, į pirtis vesdavo kuningą šventyt, kad išvarýtų velnią Sk. O prašiau mokytinių tavo, kad jį (velnią) išvarytų, o negalėjo Ch1Luk9,40. Ir išvarė piktas dvasias žodžiu, ir visokius ligonis pasveikino BtMt8,16. Degučius, tai išgirdęs, apsiėmė piktąsias dvasias išvaryti LTR(Ut).
^ Kai negirtas, neprašneka, lyg iš pupų išvarýtas Bsg. Šuva išvarytas nebūtų [tokiu oru] Dkk. Nė šuo išvarýtas neitų Nm. Bagoto niekas neišvarys, dar prieš jį kiekvienas duris atidarys KrvP(Zr). Su melu tik vieną naktį tenakosi, ant rytojaus būsi išvarytas LTR(Vdk). Įsileisk tik utėlę į kailį – nebeišvarysi KlK10,39. Nieko nedarysi, lietaus neišvarysi Ds. Ratai su geležinėm ašim tai duoną iš namų išvãro Vdn. Mokslai Dievą iš trobos išvãro Krš. Kalelė išvaro iš papečkio vaikus (pagaikštis) Jrg. Sėdžia Mykolas ant grėblelio ir išvaro gyvolius (šukos) P.Aviž.
| refl. tr.: Išsivãrė jį an ūlyčios ir pasakė susiedam LzŽ. Ir išsivarė jisai (kurpius) juos (žmogžudžius) į kelią ir varosi, taip tykiai ir smagiai jie eina, bile tik jų nemuša BsPIII287. Pernai led išsivãrėm iš daržų [stirnas] Dbč.
ǁ tr. išleisti (spiečių, jauniklius): Išvãrė didelį spiečių Drsk. Kaip jos (kregždės) greit išvãro tuos vaikus Upn.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išsikraustyti; prievarta iškeldinti: Neturiu valios aš jo išvarýt iš namų Klt. Giminės to vyro ją išvãrė teip kaip pirštą PnmŽ. Mane išvãrė sūnus, Dievulia, Dievulia! DrskŽ. Atvažiavau an marčią numirt – ką gi – išvari̇̀s gal Žl. Ėmė sūnus ir išvarė tėvą su močeka: itai, tėvykščia buvo motinos daiktas LTsIII510(Pls). Mama, a tu toki būtumi, ka išvarỹtumi muni? Trk. Tėvas su moma išnešė, išvãrė sūnų suvisu, su trim vaikais mažais Tvr. Iš namų išvarýtasai geriausia gyvena Kp. Ans nora tą visą žemę atimti i muni išvarýti Žd. Vaikas koks vienas atsiliko [namie prie žemės] – nė išvarysi, nė išmesi Sdb. Ne išvarýti aną (išgeriantį vyrą) gal, ne sugyventi Krš. Išvarys mūs našlaitėlius iš šitų namelių, kaip paaugusius paukštelius iš savo lizdelio DvD397. Tas gaspadorius gailėjos aną (šunį) karti ir išvarė aną iš savo namų S.Dauk. Senelis labai papyko ir išvãrė gaidžiuką iš namų (ps.) LKT268(Pbr). Visa ataėmė ir mum pačius išvãrė iš namų, sako, važiuokit, bo dega kaimas Plvn. Per karą mus išvãrė iš namų Plšk. Visi buvom iš namų išvarýti, kai frontas ėjo Smln. Mus išvãrė frontas Rsn. Kazokai mus išvãrė, kap karas užeidė Kls. Mus išvãrė iš tę, padarė poligoną, ir dar̃ kap nueini, tai nepažinót, kap te buvo Azr. O kas jum išvãrė iš Skudenių? Žž. Išvãrė iš ūlyčių kalionijon Rod. Miesčionių i su pagaliu į kaimą neišvarýsi Krš. Išvãrė senelę į ubaginę – gal ten būs laimingesnė Krš. Kazokai kokie atalekia ir su nagaikom Rusijon išvãro Sb. Septynių metų buvau vaikas, ka išvãrė mumis į Rusiją Škn. Čianujo gyvena ir gyvena [kitataučių], ar išvarýsi? Drsk. Išvarytas, išplaktas, išvėtytas R237, MŽ316. Iš tėviškės išvarytas esmi R117, MŽ153. Iš žemės išvarau R125, MŽ164. Aš pirm tavęs siųsiu širšuonis, kurie pirm tavęs išvarys heuitus, kananitus ir hetitus BB2Moz23,28. Nes ir Dovydas šventas, kad buvo išvarytas nuog Absolono sūnaus savo iž karalystės jo, kad jį lankė ir tiešijo prietelius jo MP74.
| prk.: Penketą [vaikų] išvarė iš namų didelis vargas V.Kudir.
^ Kurgi eisi tokian ore kaip išvarýtas Užp. Atrodo kaip iš namų išvarytas (prastai apsirengęs) Snt. Akmenį įrisi, akmenį išrisi, o žmogų įleisi [į butą] – neišvarýsi Dgp. Įpratimas gert iš namų išvãro JT388. Iš namų išvaryti, betgi aukščiau pastatyti ir visi po jais glaudžiasi (stogo šiaudai) LTR.
išvãromai adv.: Senis neišvãromai įsitvirtino numūse Trg.
| refl. tr.: Primuštau [blogą žmoną], negražu nuog žmonių, išsivarýtau – dar prasčiau: kas mane apžiūrės Kpč. Gėrė – išsivãrė tą vyrą Onš. Mane mama barė barė, iš namučių išsivarė LTR(Ndz).
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Tarną išvarė į keturis vėjus LTR(Al). Atbūsiu metus, [jei neatbūsiu – ] žmonės sakis, kad išvãrė On. Būva, kur išvãro, bet daugiausia pats (samdinys) meta Grv. Tą vaikį apmušė, išbarė ir išvãrė [gaspadoriai] Kl. Greit parkūrei, kiba išvãrė? Pv. Noreišą ne tik iš gimnazijos išvarys, bet ir į kitą nepriims rš.
5. tr. Mrj, Slk, Pnd, Klk, Vkš, Tl, Trš, Žeml, Žd, Gršl, Plt, Nv, Jdr, Šv priversti, liepti, paraginti (ppr. išėjus, išvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Jauną išvãrė ganyt Žl. Aš buvau vyriausias, tai mane ganyt išvãrė Slv. Išvãro mum, būdavo, darban – žinai gi kaip jaunus Lel. Buvau dvijų skyrių, ka muni pri ūkininko išvãrė Pp. Tuojau išvãrė kiaulių ganyti, žąsų Skdv. Šmaukš, tėvelis ir išvarė, reiks ganyt kiaules dvaro LTR(Pnm). Tėvelis mane barė, žirgelio šert išvarė LTR(Pkr). Ar močiutė tave barė, ar linelių raut išvarė, ar nustojo mylėti bernelis? LTR(Krok). Po dvyliką vagų ižvarýt ravėt seniem DrskŽ. Mane dvi dienas išvãrė bulbių kast Ėr. Nu tujau išvãrė muni ekėti Als. Uogaut išvarýdavo visus Mžš. Kur taũ vakar buvo išvãrę? Lkm. Ažvenčiuosan išvãrė malkų vežt Dglš. Tėvas išvarýtas buvo po kurmankom Lel. Į padvadas išvãro, savaitę neparvažiuoji Žg. Darban visai dienai išvãro, nė namo, nė pietų nepareisi Krs. Visus išvãrė į miestą, į bažnyčią Skd.
| Tu manę neišvarýtai [išeiti iš trobos] su tokia skepeta – britki Pv. Baltais autais, nagines apsiavę – dabar nė surišęs neišvarỹtumi Lpl. Mus nebūt išvãrę į lauką niekas (vaikai bijojo tamsos) Snt.
^ Karštą darbymetę svietelis lauke kap išvarýtas, net rūzga, kap darbuja Rod. Oras gražus, visi kap išvarýti bulves kasa Dkš. Pjauna [viksvas] visi kap išvaryti Lp. Panevali išvarytas poterių nekalba LTR(Zp). Jo ir su kuolu neišvarýtai (jis nerangus) Vrn.
| refl. tr.: Išsivãrė in darbą – ravėk, rauk, o nieko nemokė[jo] Pjv. Vaikus, būlo, išsivãro ganyt, tarnaut Drsk.
ǁ DŽ1 prievarta ištekinti: Moma išvãrė manę až jo Brsl. Mane per prievartą už vyro išvãrė Dg. Seniau gi išvarýdavo, jeigu tik bagotas, primuš tėvai, nesvarbu niekas Šmn. Tėvai išvãrė į senio gyvenimą Snt. Už žemdirbio manęs surišę neišvarýtų Sdb. Ką, tėvuli, padarėt, mane jauną išvãrėt už to šelmio bernužėlio, ką nei karto nemačiau DrskD38.
6. intr. išeiti: Visos išėjo, ir ji išvãrė į gegužinę Kbr.
| refl.: Netvėrės, turėjo išsivarýti lauko[n] End. Tas vyras tą Stasį paleido, išsivãrės lauko[n] End.
7. refl. išvažiuoti: Išsivãrė Vidmantas namo Aln. Balsių Petras su Pranaičių Juozu, išsivarę iš miesto, ristute leidosi namų link V.Myk-Put.
ǁ tr. vairuojant ar stumiant išsivažiuoti (važiavimo priemonę), išsistumti: Rytą išsivariau mašiną benzino ieškoti Šlč. Vežikas stūmė atbulom arklį tarp žmonių, šiaip taip išsivarė, nuvažiavo keikdamasis J.Balt.
ǁ važiuojant ar stumiant pavogti (ppr. dviratį): Nieko nepalik, iš kiemo dviratį šit išvãrė Vdžg.
8. tr. Kp, Rs išgabenti, išvežti: Gyvulius nupeni ir išvãro miestan Krs. Išdegęs puodų turėjo, išvãrė į Šiaulius Krš. Mėšlo vežimą išvarėm an mišką – žiūrim, kad liepsnoja namas Ps. Dar kokį porą vežimų išvarýsme ir eisme pietų Rd. Paskutinį mėšlo valktį išvarė piemuo ir tą patį jau daugiau pabirų ir sąšlavų M.Katil. Rinktinius rugius tiesiai nuo kuliamosios valstybei išvarė J.Avyž. Aš suprašysiu viso kaimo bernelius, tai išvarysiu jo didį pasogėlį LLDII261(Srj). Vokiečiai Lietuvos miškus išvãrė Brb. Prekijai kas metai išvaro Prūsuosin Nerim ir Nemunu daugybę rąstų ir liemeningų sienojų A.Sm.
| refl.: Išsivãrė su viskuomi į Kintus Šv.
ǁ refl. tr. išsinešti: Didžiausią tašę obuolių išsivãrė Mrj.
9. tr. gamtos stichijų jėga išnešti, išstumti, išplukdyti: Išvarýkit čelnelę kraštan! Dglš. Eldija stovi an smėlio išvarýta Pb.
| Nemunas išvãrė ledus DŽ1.
| impers. tr., intr.: Nemune išvãrė ledą Db. Baltajis jau išvarytas Lp. Nemuną užvakar išvãrė Jrb. Mano augime, kai tik Nemuną išvarỹs, ateidavo Kuršės baidokėlių su stintom Skr. Prieš leidimą ledas sutrūksta, paskui išvãro Aln.
ǁ DŽ1 ištirpdyti: Kraštai ežerų išvarýti Lp. Gerai tas lytus – išvarýs pašalą Krš. Pats palaidinys, greit pašalą išvari̇̀s, ir lyja, ir vėjas Aln. Perkūnas išvarąs iš žemės paskutinį pašalą LTR(Šl). Po pirmojo dudinėjimo pradeda sprogti žolė, iš žemės išvaromas paskutinis antšalas sp.
ǁ išvėdinti: Drėgną avilio orą bitės išvaro lauk J.Krišč. Išvarýti (kvapą) BŽ77.
ǁ pučiant išnešti (apie vėją), išpustyti: Smarkusis vėjas kibirkštis iš prastai įtaisyto pečiaus išvarė ant grindų pašiūrės Kel1933,45.
10. tr. Rm, Stl padaryti atsikišusį, iškraipyti, išsukioti (ppr. kūno dalis): Kremzlės kaulus išvãrė Mrs. Landuonė išvãro kaulus, pirštas nukrimta – baisi liga Krž. Meitėlis pilvą išvãręs iki žemės Rmš. Ta struma, sako, ir akes į viršų išvãranti Krš. Ausis pradurdavo, kylas išvarýdavo (gelbstint vyrus nuo caro kariuomenės) Dglš.
| impers. tr. P.Aviž, Skr, Vn, Klm, Upn, Vrn: Visi sąnariai man išvarýti Sdb. Ataugos auga, išvãrė sąnarius iš vietų, tai tik an lazdų paeinu KzR. Jau aštuoni metai, kaip narį šį išvãrė Krž. Išvãrė sąnarį par kelią Rd. Nuo drėgno oro sąnarius išvãrė Al. Liežuvis išejęs, akys išvarýtos Varn. Nuo burtų akis išvãro, liežuvį išvãro Srj. Šoko šoko [su velniu], kol jau jai (mergai) ir liežuvį išvarė TDrIV281(Kb). Dėčias išvãro, ka didelis kiaušis Plšk.
| prk.: Sniego iki kelių – išvãro kojas iš batų Graž.
^ Kad tau išvarýt liežuvį in barzdos! Arm.
| refl. tr., intr.: Anais metais išsivãrė kylą, tai dabar ir nesveikuoja Mlt. Kylą išsivarýsi šlapią šieną tęsdama Klt. Šitas kauliukas jos (kojos) jau išsivãręs Jrb.
ǁ spaudžiant išstumti: Kopūstų diečka dugnį išvãrė Klt. Apyniai, alus dugnus išvarys J.Jabl. Jei netikit, pažiūrėkit, kas čia pasidarė: kad bačkelę uzbonėlis iš dugnio išvarė NS488(Vb). Visą aparatą spausmas ižvãrė (apie kraujospūdžio matavimą) Drsk. Rublį išvãro (įsuka) ant mėnasio mano skaitliukas Švnč.
ǁ padaryti kreivą: Ažupenčiai išvarýti, koks čia apsiavimas Klt. Krauk vežimą gerai, neišvaryk šono Al.
ǁ išberti, išpūsti: Sako, guzais išvarýtos kiaulės Rs. Guzais galvą išvãrė Dg. An šalčio jam ir išvãro nosį, panosę Lp.
| impers.: Negyvą tai labai bjauriai išvãrė (ištindė) Kpč.
| refl.: Kojos buvo gumbais išsivãriusios Varn. Vilkas besotis rijo, kol veik plyšo ir abipusiai pilvo gugos išsivarė Jrk40.
11. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Skilveliai, širdies raumeningos dalys, išvarančios iš prieširdžių atitekėjusį kraują į plaučių kamieną ir aortą LTEX215.
ǁ refl. išsisunkti, ištrykšti: Čiurkšt čiurkšlė išsivãrė, i pakrito sugniužęs Rdn. Išsivãro skystimas ant merlio Antš.
12. tr. pašalinti iš organizmo: Dav[ė] adresą [gydytojo], kur gerai ižvãro akminis Drsk. Kiškio taukai geri vaistai rakščiai išvaryti MTtV195(Grnk). Spauda, kad tą pieną išvarýt[ų] Akm. Ka ten (ligoninėje) guli, nė ten lauk gali išeiti, reik vaistus duoti, ka išvarýtų Plt. Ana nuryja [maistą], tiktai atgalio išvãro, išbruka Sug. Busilo vaikai labai skystai valos – kai su vandeniu išvãro Vlk.
13. pašalinti kokią būklę, būseną: Inlindo liga, i nemožna išvarýt Prng. Ir daktarai negali išvarýt ligos Krs. Eina skruzdėlynuosna, kiša kojas, kad sumyžt, kad ligą išvarýt Smal. Prakaitu išvãro ligą viršun Dglš. Krienas visas ligas išvãro Žl. Anas kaip davė su ranka ir išvãrė dantų ligą Upn. To duso neišvari̇̀s – teip ir nusvargsiu Adm. Jei kokį dieglių turėsi, tai tą išvarỹs [čiobreliai] Kpč. Iš plaučių neišvarė blusinių, ir mirė Šts. Aš turėjau ramatizmą – bitės išvãrė Vdn. Kaip mirsi, taip mirsi su vėžiu, jei turėsi, ano neišvarýsi End. Ir norit iš vidaus ant viršaus skaudulį išvaryti, tai reik gerti parstupo arbatą LMD. Išmokė, kap natūras išvarýt arkliui – karštų bulvių po uodega pakišė Ob. [Gumbą, votį ir kaltūną] vargu išvaryti, neapleidžia vargšo lig grabo lentai LMD(And). Arkliu naravą jau išvariaũ Dg. Mušimu natūro neišvarýsi Skdt. Aš tau šitą paprotį išvarýsiu – per puodynes landžiot Švnč. Nu, da galima išvarýt šitas tinginys Trgn. Nes kaip mes pirma to girdėjom, jog paikystė, kuri širdyse vaikų įlipyta est, per koronę išvaroma yra MP65. Mes iš tavęs išvarysim tą miesčionišką pasipūtimą rš. Baimės nėra meilei, bet tobula meilė išvaro baimę Ch11JnL4,18. O kap patekau tam bernužėliu, … išvãrė miegą iš galvos DrskD187. Tokiai krupei ožius dar gal išvarýti KlK6,64(Krš). Tau tėvas greit ožius išvarỹs Msn.
| Norėjo lietuviškumą iš visur išvarýti, ka i dulkelės neliktų Krš. Lietuviška kalba tapė paminta ar išvaryta A1884,373. Reik anuodu [ženklu] išvaryti iš lietuviškų raštų LTI550(Jn).
| refl. tr. Antš: Ligas išsivãro [pirty] Sk.
ǁ įstumti į kokią būklę, būseną: Kam teip reikia gandinti vaiką? Gali į ligas išvaryti Žem. Išvarýs vaikus į ligas, tenemušie Rdn. Nevirė, vyrą į ligas išvãrė Krš. Buvo kitus į nėkus išvaręs Šts.
ǁ N, Jrb, Akm, Ktk, Skdt pašalinti iš kokios būklės, būsenos: Kai pradė[jo] dalis skirstytis, tai visai iš gyvenimo išvarė Gs. Tos skolos žmogų iš gyvenimo išvãrė Snt. Iš garbės išvarau R27, MŽ36. Iš sylos išvarau R272, MŽ364. Tos moterys, tos grizos, vyrus iš sveikatos išvãro Klvr. Tie vaikai iš kantrybės išvãro Ėr. Kiek ana muni iš kantrybės išvarė! Trk. Tamstos žodžiai mane pritrenkė, iš pusiausvyros išvarė P.Vaičiūn. Ot anas man daėdė – baigia iš nervų išvarýt Žl.
^ Šūdas iš jo: iš durnių išvarytas, ingi razumą nedaejęs Dv.
14. tr. Š, Rod, Dg, Dbg, Dbk, Ėr, Bsg, Rk, Mšk, Vkš, Pln, Vvr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. išarti, išakėti, nupjauti): Ale išvãro, būdavo, vagą, tai vaga tiesi tiesi LKT368(Vlk). Būtau kieką vagų išvãręs LKT383(Knv). Dešims vagų išvãro i eina pasilsėt Klt. Pakasą išvãrom, ir atsilsinėt reikia LzŽ. Po pradalgio pardien ižvãrė (tiek tedirbo) Drsk. Ot vyras: i vagos neišvãro Dglš. Išvarė pradalgę kitą, – reikia pasilsėti V.Kudir. Traktorius išvãrė an abu šonu Pb. Mes nū išvarėm ilgą pabarėlį, ilgą pabarėlį, paskutinę nupjovėm rugių užuoganėlę KrvD139. Dar dalgelį išpustysiu, pradalgėlę išvarýsiu DrskD43. Pradalgėlį išvarýsiu, savo mielą pamatysiu (d.) Smn. Oi, arė arė – vagos neišvarė, laužė klevo žagrelę LLDIII101(Žž). Norint, kad nebūtų blusų, reikia artojui pirmos vagos išvarytos pasemti žemių ir išbarstyti patalas ir grindys TŽIII343(Pn). Daržuosa bobos ižvãro po kelias normas, ale ir dirba DrskŽ. Padėjo i vaikai, vis po vagikę išvãrė Krš. Dobilieną reikia kelis kartus išvarýti su akėčiom Jnš. Jau mes rugius pasėjom, tik da reikia išvaryt skersvages Plv. Šeimyna išvarė vieną barą ir kitą – vis ligonis tebeguli Sln.
| prk.: D-ras Šlapelis bus išvaręs plačią ir neišdildomą vagą J.Balč.
ǁ refl. tr. išsivagoti: Arklius pagaudino ir išsivãrė kunodas Zt.
ǁ mėžiant išmesti: Nu i ėmėm smagiai, kol tą daržingalį išvãrėm Rt. Par langą vyrai mėšlus išvãrė Kv. Išvãro tą visą mėšlą lauk Nm. Suvertė žlabuos [silosą] – karvės nebesuėda ir išvãro mėšlan Ob.
ǁ išdrėksti, išplėšti: Ravą ragu išvãrė Dbč. Netampyk katino, driksters, ižvari̇̀s vagą Onš. Kokias rieves išvãrė, nagus suleidusi Krš. Kai griebė su nagais ir išvãrė visą veidą Vdn. Plauką išvaryti karvenai reik su miltais, pelenais ir iškaišti, išengti Žeml.
ǁ DŽ1, Dv, Slč, Ps iškasti: Tuo slėniu išvãrė griovį Rm. Išvarýti didžiausiai kanalai abipus kelio LKKIX151. Kad išvarýdavo [su gilintuvais Nemuną], didžiausia gelmė Smln. Par mūsų sodną išvãrė, baisu, kokį griovį Jnš. Daba kanalai išvarýti, nebė[ra] pavadinimų Gsč. Sausinti žemę reikėjo, griovį iškasti, daba su traktoriais varė išvãrė Sd. Tiek žemių išvãrė su buldozeriais Jrb.
ǁ LzŽ išrausti, išknisti: Kurmis tokį kaupą žemės išvãro Mžš. Išvãro tie kurmiai pievas, daržus Stl. Varė išvãrė šernai bulbes Šil. Visa ganykla išvarýta šernų PnmR. Ganyklos visos – vien guoliai išvarýti Šmn. Vilko išvarýta didžiausia duobė po pamatu Bgt. Granata krito, išvãrė tokią duobę Kl. [Sprogimai] vilkduobėmis išvarė gatves rš.
15. tr. intensyviai ką darant pakeisti kieno būvį, kokybę (ppr. sugadinti ar sunaikinti): Tam žmoguo visus pamatus išvarėm po kelmuo Šts. Apie penkiolika langų išvarė (išdaužė) Lp. Iškirs [melioratoriai], išvarýs visus ąžuolus Pj. Obelėlė nulaužta, šaka visa išvarýta, matei gi, kur guli Aln. Išvarėm iš šaknų klevą, pinigų beieškodami Šts. Dviese iš kelmo egles išvãrėm Dg. Dvi egles į šipulius išvãrė Ėr. Kirvis šukėm išvarýtas Rm. Akmenį į skilas išvaryti gal su kyliais, su ugne, su paraku Šts. Perkūnas medžius išvarė į ižanas, į mieles Šts. Pacai išvãrė šiaudus dulkėm Klt.
| impers.: Išrūgom išvãro pieną Klt.
16. tr. KŽ, Lkš, Ds perleisti per ką keičiant kokybę: Išvarýtą pieną kiti geria Gs. Par meisos mašinkelę du tris kartus aguonas išvãro, pienas geriausis Akm. Tas bulves par mašinėlę ant smulkaus sietuko išvarai̇̃ Šmk. Po biskį pilt [grūdų] reikia, kap daug pripilsi, išvari̇̀s cielus grūdus Sn. Par tą smulkįjį [šepetį] antrą kartą ka išvarýs, ta išvarýs linus jau čystus Lž.
| refl.: Par mašiną (centrifūgą) išvãros – yra to riebalo Krš.
ǁ perleidžiant per ką pagaminti: Kad jis (vėjas) neaplenkė tavo malūno, tiek miltelio išvariusio (sumalusio) rš.
ǁ atskiriant pašalinti: Sviestas didžiulis, suminkysiu, maslionkas išvarýsiu Pv.
| prk.: Keletas paeiliui neužderėjimo metų išvarė iš kišenės visus sukrautus skatikus rš.
^ Iš pelų dulkes neišvarysi CII1121.
ǁ Gmž(Krd), Dbk, Č, Dv spaudžiant, kaitinant, garinant pagaminti; išsunkti, išvirti: Aliejų iš sėmenų ar kanapių išvãro LzŽ. Aliejo iš pudo išvaro šešis litrus Ad. Degutas beržinis, išvarýtas iš beržo: degina beržo žievę ir išvãro Upn. Išvarýta smala, degtinė, išvaros BŽ78. Naminės išvarýdavo i pardavinėjo Sdb. Tę jų bačkos buvo, tę apraugė ir išvãrė tą samagoną Sn. Kiek išvãro spirito iš pūdo rugių? Š. Gardus šnapsas pagamytas, bobų slapta išvarytas LTR(VšR). Reik alutį padaryt, arielkėlę išvaryt LTR(Plv). Girdžiu, mano jaunoji alų pasidarė, girdžiu, alų pasidarė, arielką išvãrė JD1053. Iš pusantros avižėlės alutį išvariau LLDII375(Srj).
| refl. tr. Žl, Slm: Deguto išsivarýti DŽ. Namie išsivarys arielkėlės Žem. Išsivãrė an švenčių degtienės Ppr. I da jei ko, i šnapso išsivarýsim Šn. Nuspirkau akmeno – reiks muilo išsivarýt Žl.
17. tr. valgant daug suvartoti: Ir lapienę su duona [valgom], ir bulbienę su duona – greit duonelę išvarýsim Rod.
ǁ Ds daug išgerti: Dviem malkam (instr. sing.) išvaryti CI205. Jis jau kelis butelius išvãrė Jrb. Vieną butelką lig dugno išvarė ir antros pusę Sz.
| Eik, pagedėle (apie ožką), visą kubilą išvarýsi! Skr. Pripuolė karvė, tai du viedrus išvãrė Skr.
ǁ vartojant sudilinti, sudėvėti: Šituos drabužius reik į galą išvarýt, suplėšyt, paskui kitus pirksiu Jrb.
| Vienas par jėgą reikalo neišvarýsi Ds.
18. tr. padaryti, kad daug ko netektų: Ans anus iš arklių buvo išvãręs (daug arklių nugaišo) Grg.
ǁ refl. netekti ko: Išsivariáu iš pinigų, nebturiu Lk. Išsivãrė iš piningų, tam kartuo netura Krš.
ǁ prk. išleisti, išeikvoti: Kiek to piningo [valstybė] pensijoms išvãro! Pj. Bylom tris tūkstančius litų išvãrė Klt.
19. tr. DŽ, Ds, Alv, Lp dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, išmūryti, uždengti: Salig dangsti sienas jau išvariaũ Dv. Vieną eilę išvaréi [mūrydamas] – pasikėlei dar Žlb. Lig lubom kaminą išvariaũ Dglš. Par stogą tik [mūrydami kaminą] plytas išvarýdavo Krž. Sukibom, išvãrėm [namo] sienas greitai Eig. Šiuosmet namo sienas išvãrėm Trak. Tei[p] greitai su diena išvãrė septynis mėterius aukščio Sdr. Kunigas Počiupas išvarė sienas lig langų ir mirė M.Valanč. Trobukės pamatai jau buvo išvaryti J.Ap. Nutiesė pamatus, paskui rąstas po rąsto, vainikas po vainiko išvarė rentinį rš. Parodysiu, kokius mūrus Raudondvaryje išvarėm rš. Geras dengėjys išvarýs stogą par dvi dieni Krš.
| Aš da ne tokius kūgius išvarýdavau (sukraudavau) Jrb.
| Keliai išvarýti (nutiesti) kaip stygos, lygi kaip stalai Krš.
| refl.: Plačia ir tiesia pradalge išsivaręs vieškelis skersai Gorių šilo M.Katil.
ǁ suskirstyti, išdalyti: Žemė buvo anta šniūrų išvarýta Drsk.
ǁ išausti: Penkiasdešim sienų išausk tu, išvarýk! Dg. Kab jau gerai audžiam, tai už dienos sieną ir išvãrom Rud.
ǁ padaryti ką gražinant paviršių: Vijurkas garankštis išvãro Krž. Palauk, da aš tą páršoką išvarýsiu Rs. Tai torta: viršus rožėm išvarýta, o vidurys supuolęs kai blynas Šmk.
20. tr., intr. greitai išaugti: Sūnus didelį ūgį išvãrė Žž. Jiej nuog to pieno išvãrė tep, kap tas telukas, per vieną vasarą Pv.
| refl.: Per tuos dvejis metus teip išsivãrė, kad negali pažint Rdn. Kai duosi paršam geriau ėst, tai kap matai išsivari̇̀s Alv. Geroj žemėj medeliai išsivarė Sn.
ǁ tr. greitai užauginti, išauginti, išleisti: Išvãrė pušis liemenį aukščiausiai Dkš. Močekuonė pirma žiedus išvaro, nei kad lapus LTR.
| impers.: Plonas šiaudas, jo neišvaro Lp.
ǁ tr. paskatinti nokimą, augimą: Salietra tuo išvãro žolę į viršų Slv. Kas te iš to agurko – išvarýtas salietros Klt.
ǁ refl. aukštai išsisupti: Jis kad išsivãro, tai aukščiau balkių, man net baisu darosi Al.
ǁ tr. aukštai ištraukti: Kam tep išvarei̇̃ [lempos knatą]? Lp. Vaistininkienė išvaro žiburio ugnį rš.
21. tr. Ds, Kzt, Sug, Strn uždirbti, gauti: Vyras tai rublį ir daugiau išvarydavo Upn. Par mėnesį išvaraũ lig dvie[jų] šimtų Ktk. Išvãro kada ir du šimtu an mėnasio Dg. Anas in mėnasio išvãro lig tūkstančiai Ktk. [Draugija,] laikiusi jas (akcijas) savaitę, išvarė vieną milijoną pelno rš. Ar didelį pelną iš tų bekonų išvarai? rš.
ǁ tr., intr. Ps išdirbti kurį laiką, tam tikrą normą: Pusantro šimto [dienų] išvarýta Dglš. Trisdešimt metų išvariáu su tum pukteliu Klm. Aš jau savo atgirdžiau – penkiolika metų išvariaũ Graž. Išvaréi tiek darbų i nėko negavai Šv. Trylika metų išvariau (išbuvau, išdirbau) J.Jabl. Tėvas su motina išvarydavo po dešimtį ir daugiau [valandų] J.Balt. Par metus išvarai̇̃ po pusantro tūkstančio darbadienių Pl. Pirmūnas! Du metinius minimumus išvariau J.Avyž.
ǁ intr. prk. kurį laiką ką daryti: Tris žiemas išvariáu (nešiojau), atsibodo tas paletas Krš.
ǁ intr. prk. kurį laiką išgyventi: Devintą dešimtį išvãrė i mirė Užv. Hauptas buvo jau pagyvenęs vyras, bene šešiasdešimt penkerius metelius išvaręs B.Sruog.
22. tr. KŽ, Šk iki galo pakankamai padaryti, atlikti: Nežinau, kiek jai dar liko metų [mokytis]: nu gal jau tris [kursus] išvãrė Mžš. Vienuolika klasių išvãrė Gdr. Nebuvo iš kur, vos tus keturius [skyrius] išvariáu Krš. Klases išvãręs (baigęs vidurinę) – kūtės kvapo nebnora Krš. Mokyklą greit išė[jo], išvãrė per du metu Nmj. Per vienerius metus Kazys išvarė dvi klases sp. An keturių mokslus ana išvãro Rdn. Vienais penketais metus ižvãrė DrskŽ. Nuejau egzaminų laikyt – visus an penkių išvariaũ Svn. Ar visus biznius išvãrėt, a da liko? Trš. Turime išvaryti šitą susirašinėjimą iki galo Db. Reik ligi galo savo išvarýti Krš.
| Mano mama turėjo keturioleka vaikų, aš jau tiek neišvaráu (nepagimdysiu) Šll. Išvaryk (padėk laimėti) tu Rėkuvienei provą Lp. Visokie rūpesčiai manę užgulė, ale gerai išvariaũ Vb.
| Beveik neatsikvėpęs išvariau (perskaičiau) abidvi knygeli A1884,197. Paskaitau, ale neišvaráu ligi galo (ne viską suprantu) Krš.
ǁ išmokyti, išmokslinti: Per du mėnasiu jų niekas neišvari̇̀s Lp. Nors išvari̇̀s [vaikus] žmonėmi Srj. Mokslas į plėšikus ir ubagus išvãro – daktaras plėša, kunegas ubagau[ja] Krš. Aš tave išvarysiu an kunigo Srj.
ǁ refl. išsitarnauti: Jis iki direktoriaus išsivãrė Rs.
23. tr. Škt smarkiai iškalbėti, išsakyti: Kitos senės neišveda kalbos, ana varyte išvãro viską i visaip Krš. Gana tos kalbos, pradedi pradedi, bet iki galo neišvarai̇̃ Skr. Dabar tiek iš mano galvos išvarýta! Akn. Tą meliodiją išvãro, kitą ema Pj. Jeigu nori, išvarýsiu kap „Tėve mūsų“ istoriją Lietuvos Sn. Jei išvarysi dvylika iš vienos ir iš kitos pusės sakydamas, „parti, paparti“ be atsidusimo, tai rėmuo nepjaus LMD.
| Ar išvãrėtav su seniu kokią rodą Šv. Jau su ana rodos neišvarýsi End.
ǁ išdainuoti, išgiedoti, išgriežti: Išvaryk tu man tokiu balsu! Rmš. Ka kokią giesmę aš galiu išvarýti, taip nežinau ką Vkš. Vienas galvą pakreipęs drūtai varo, kitas dantis sukandęs ir kaklą ištiesęs nori laibai išvaryti Ašb. Taktan vis tiek išvaro [muzikantas] Ob.
24. tr. lošiant mesti (kortą): Dabar išvarė lapų dešimtakę J.Balč.
◊ aki̇̀s išvarýti išeiti į lauką: Pirmą kovo – pusnės, akių̃ išvarýt negalima Dg.
aki̇̀s išvarýti iš kaktõs būti labai priekabiam: Jis man už tą darbą aki̇̀s iš kaktõs išvarỹs Skr.
alkiùs (badùs Šts) išvarýti gerai prisivalgyti, prisisotinti: Kaip prisėdo pri stalo, visus badùs išvãrė Užv. Dabar jau visus alkiùs išvariáu Pln. ×
dū̃ką išvarýti numarinti: Kad jam dū̃ką išvarýt! Dbč. ×
dū̃šią išvarýti
1. labai nuvarginti: Muzikantai, eikit užkąsti, paskui prasnausit, be perstojo grieždami ir dūšią išvarysit šokėjams Žem.
2. numarinti: Kas kartas nauji dygdamys skauduliai išdžiovino jo kūną, numažino protą, pagalop išvarė jo dūšią M.Valanč.

į añtrą pùsę išvarýti numarinti: Į añtrą pùsę žmogų norėjo išvarýti Vn.
į grąžtùs išvarýti supykinti, įsiutinti: Ypač savo šypsena jis gali Kuprių į grąžtus išvaryti I.Simon.
ant obuolių̃ išvarýti nupenėti: Kap pašėrėj[o] arklį, tai net in obuolių išvarė Vrnv.
į pipi̇̀rų žẽmę išvarýti Plt labai bausti: Jei priš porą metų būtumi taip šnekėjęs, būtumi į pipi̇̀rų žẽmę išvarýtas Krš. Uždegtumėt man daržinę, aš jus visus į pipirų žemę išvaryčiau J.Paukš.
į šali̇̀s išvarýti slapta, neteisėtai parduoti, išeikvoti: Užtektų to pašaro, ka ponai, ta didūmenė, pati į šali̇̀s neišvarýtų Plt.
į valiàs (į vélnius) išvarýti išdykinti, išpaikinti, išlepinti: Vaikai dabarčiuo išvarýti į valiàs – tėvai auksu laiko Rdn. Mokyklos kitus vaikus į vélnius išvãro Stl. Beprotiškai mylėjo [vaikus], išvãrė į vélnius Krš.
iš bėdų̃ išvarýtas prakutęs, paūgėjęs: Tavo vaikai iš bėdų̃ jau išvarýti Mžš.
iš galvõs išvarýti
1. padaryti neprotingą, pamišusį: Išvarýs tie rūpesniai žmogų iš galvõs Vvr. Suvis iš galvõs išvari̇̀s tave bobos Dglš. Iž galvõs išvãrė su tais paršiukais Švnč. Tos jo dainos mane iš galvos išvarys A.Vaičiul.
2. užmiršti: Negaliu iš galvos tuos jos žodžius išvaryti KlK14,77(Jnš).

iš gyvẽnimo išvarýti Snt numarinti: Mane tas vaikas iš gyvẽnimo išvarỹs su savo tuo gėrimu Kair.
iš grą̃žtų išvarýti supykinti: Tas ją dabar dar daugiau išvarė iš grąžtų rš.
iš kerčiõs išvarýti padrąsinti, išjudinti: Davė saldžios ir karčios ir išvãrė iš kerčiõs, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256.
iš kójų išvarýti Grl labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Išvarýta, išvyta kumelė iš kójų Alvt. Sartis geras arklys – ir iš kojų neišvarytas, ir nesenas, o kad geležies neėda, tai ir nereikia K.Bor. Toks vaikščiojimas išvarỹs mane iš kójų Mrj.
iš kójų išsivarýti labai išvargti (einant, dirbant): Čia dvaras niekai buvo, darbininkas iš kójų išsivarýdavo Skr. ×
iš kriẽso išvarýti
1. Vlkv labai nuvarginti: Tu mane iš kriẽso išvarýsi tep beskubydamas Alk.
2. labai suerzinti: Savo kalbom jis mane iš krieso išvarė Grš.

iš kū́no išvarýti labai suliesinti: Tavo arklys iš kū́no išvarýtas, jau tik skūrai Švnč.
iš namų̃ išvarýti išpranašauti mirtį: Jei keturis kartus kranklys šauka: „Eik lauk“, i tą žmogų išvãro iš tų numų̃ Sd.
iš narių̃ išvarýti labai išvarginti (einantį, dirbantį): Esu išvarytas iš narių po tų rąstų kilnojimo Šts. ×
iš parõs išvarýti sukvailinti: Itas vaikas tai mus iš parõs išvãrė Arm.
iš piẽpčių išvarýtas prakutęs, paaugęs: Jau tie vaikai iš piẽpčių išvarýti Pn.
iš prõto [×iš rãzumo] išvarýti padaryti pamišusį: Iš prõto galia išvarýti tie darbai Rsn. Tas lytus galia iš prõto išvarýti Vgr. Pasenusį žmogų nora iš prõto išvarýti KlvrŽ. Tokiu lojimu i šimtą vyrų galia iš prõto išvarýti Krš. I krioku, rankas susiėmusi vaikščioju, mažne iš prõto išvãrė Plt. Nebegaliu, širdis šokinėja – mane iš rãzumo išvarei̇̃ Alz. ×
iš skūrõs išvarýti sugelti, sukandžioti: Anos (vapsvos) tave iš skūrõs išvarỹs, jei pakliudysi Pst. ×
iš svi̇́eto (iš šiõ pasáulio) išvarýti numarinti, pražudyti: Ne vieną žmogų išvarýdavo iš svi̇́eto be laiko [baudžiavos laikais] BM27(Č). Degtinė daug žmonių išvãro iš šiõ pasáulio Mrj. Ir išvãrė žmogų iš šiõ pasáulio teip Grdm.
iš var̃go (iš vargų̃ Ėr) išvarýtas prakutęs, paaugęs: Vaikas iš var̃go jau išvarýtas, jau nebemažas Rm. Iš viso var̃go vaikiukas jau buvo išvarýtas Pžrl.
iš véido išvarýti bjaurinti išvaizdą, gadinti grožį: Pilka skarelė tau netinka – iš véido išvãro Sml.
iš visų̃ pỹkčių išvarýtas nebekelia rūpesčių: Telyčiukė jau iš visų̃ pỹkčių išvarýta Rm.
iš vėžių̃ išvarýti Grd ištvirkinti.
pasiuti̇̀mą išvarýti užsispyrus savaip pasielgti: Degs nedegs, bile savo pasiutimą išvarysiu KrvP(Vlkv).
per gérklę išvarýti DŽ1; Vvr pragerti: Viską par gérklę išvãrė – pliki palikom Krš.
per pei̇̃lį išvarýti Šts iškastruoti.
po velnių̃ išvarýti nugyventi: Vogė, nešė, tokią ūkę po velnių̃ išvãrė Rdn. ×
ùbagą išvarýti Ck sakoma iškepus duoną.
vélnius išvarýti [pro pakáušį] Prn mušant perauklėti: Prisibausu mušti, visus vélnius pro pakáušį išvarýsu Krš.
1 nuvarýti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvarýti KlbIX67(Bdr)
1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvarýti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian nuvãrom gyvį ganyt LzŽ. Nuvãrė skatus ingi Ašmeną GrvT43. Visi nuvãrė pekų laukan Zt. Nuvarai̇̃ karves iš kaimo laukan, kur jau ganykla Jdp. Nuvãrom karves ganyt, mėtomės sūriais Sn. O paskui nuvãro paskirton vieton ir gano pakrikiai Dg. Mamytė nuvari̇̀s karvę – duoną minkis kept Dgč. Arklys nuvarýta net in ežerą Gdr. Su raikštuke užnėrei kiaulę už kojos ir lengvai nuvarai, kur reikia Brb. Nuvaraũ kiaules [ganyti], tai kiaulė terbą atima (tokia maža piemenė buvo) Rod. Vidžiuosen nuvariaũ kumelę parduot Švd. Ir avis veždavo, ir karves nuvarýdavo [į jomarką] Alz. Supirkdavo didžiausias bandas, nuvarýdavo į Rygą žąsis pėsčias Mšk. Nė vienos žąsies daba nenuvarýtum, ištraiškytų visas mašinos PnmŽ. Ne dėl vynelio žirgelius nuvarėm, dėl pasogėlio žirgelius nuvarėm (d.) Eiš. O Moižiešius ganė avis Jetro, savo uošvio, plebono Midijanos, ir nuvarė avis toli ing pūstynę ir atėjo kalnop Dievo BB2Moz3,1. Patys jau žinote, jog buvote pahonimis nuvaryti nebyliump balvonump pagal to, kaipo vedė jus Ch11PvK12,2.
^ Už kapeiką tai utėlę į Kauną nuvarýtų Šk. Už kapeiką ir utėlę į Varšuvą nuvarytų KlbXXX(1)93(Pb). Anas až rublį Rygon utėlę nuvarýtų Zr.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Nusvariaũ ganyt raistan Dv. Nusivãrė gyvį ana ganytie anksti ryto LzŽ. Par tą didžioją ūlyčią piemenys nusivãro į ganyklą pruojam, o vakarą vėl parvãro Krp. Sigutė galėjo jau būti nusivariusi galvijus į mišką J.Jabl. Ir mum reikia tenai dirvon nusvarýti Mlk. Porą jaučių inkinkė ir nusvãrė su jungu Žln. Reiks man ryto anksti kelti, šeimynėlė pasbudint, žali margiai pasijungt, galan lauko nusvarýt JT398. Nusivariau veršiukėlius an žalių pievelių, atajoja bernaitėlis par lygius laukelius LTR(Slk). Su kiaulytėm susibaręs, galan lauko nusivaręs, atsisėdęs ant eželės traukiau duoną iš tarbelės LTR(Rk). Mergaitė išlipo ant žemės ir nusivarė bites namo LTR(Bd). Nusvariaũ arklį su ratais namo Dglš. Nusvãrė arklį, sodins bulbas Klt. Nusivariau kartą rudenį Burbiškin jaučius pūdymo artų J.Bil. Vieną kartą nusivãrė [arklį] par pakluones į vieškelį Mšk. Kaimynė nusivãrė kiaulę pas tekį Grž. Jis nusivarė su karve tolyn J.Balč.
ǁ išvykstant ar įsigijus nugabenti ką varantis, genantis: Šiteip kėlėsi Jokūbas ir užsodino savo vaikus ir moteres ant velbliūdų ir nuvarė visą savo bandą ir visą turtą, kurį Mesopotamijoje nupelnęs buvo, idant ateitų tėvop savo BB1Moz31,18.
| refl. tr.: O kai išleis už Stočkaus, tai jų (pinigų) nepaliksi. Ir gyvulių bandas nusivarysi, ir kraičių skrynias nusiveši M.Katil.
ǁ varantis, genantis pavogti: Jau taũ kaip arklį nuvãrė ir veš vilkam miškan Antš. Jeigu kas nenuvãrė tų ančių, tai jos neprapuls, o jeigu nuvãrė kas, tai i ieškok – nerasi Jrb.
| refl. tr. Krs: Vokietys paemė dvi kumeles ir nusivãrė Jon. Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią BsPIV126.
2. tr. R11, MŽ14, K, LL121 nuvyti, nuginti šalin: Nuvarau šalin SD450. Šalin varyti, nuvaryti, nuvaikyti, nuvyti LL232. Nuvarýti muses NdŽ. Nuvarýk katę Nmč. Žiūrėk, karvė in medelį kaklą zulina, nuvaryk, ba nulauš Kpč. Mes tave nuvarýsim nuog šito kalno Srj.
ǁ prk. atsikratyti, atstumti: Senus švendubrėnus nuvãrė šalin, užeiviai karaliauna Drsk. Jei bus rinkimai, nuvari̇̀s jį šonan (neišrinks) Kp.
3. tr. prievarta nuvesti (ppr. suimtuosius): Policininkai nuvãrė vagis surakintus į kalėjimą NdŽ. Iš valsčiaus mus nuvãrė į kalėjimą Jrb. Antrą rytą nuvãrė mus netoli nuo stoties Plšk. Visus [žydus], katrus vãrė, tai nuvãrė, o kitus nužudė durpinėsa Sn. Nuvãrė žydump ir visus ažstrėlijo Lz. Vokiečiai nuvãrė kap keltuvas prie duobių Aps. Tada tuoj kaimo vyrus [vokiečiai] nuvãrė mūsų daržan, sustatė, papliauškėjo – jau šaudis Skp. O kap mus nuvãrė Grodno miestelin, žinom, nesugrįšim šiton puselėn DrskD210.
| refl. tr.: Pagavo [dėdę], surišė ir nusivãrė pėsčią an Kaukazą Krs. Juos visus nusvãrė par ūlyčią, paskum par lauką lig mišku[i] Skp. Tavo tėvą ponas su žandarais nusivarė J.Gruš. Jį nusivariau į bažnytkaimį pas rajono viršininką P.Cvir.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, iškraustyti, prievarta iškeldinti: Par karą nudeginti, nuvarýti, daug i žmonių žuvo Rdn. Vokiečiai nuvãrė lig Panvėžiu, kad čia degs (karo metu) Kp. Jos tėvus nuo tų laukų nuvãrė Jrb. Nuvarys, brač, mus nuo savo žemės, padarys bernais J.Avyž.
ǁ refl. persikelti: Į Rusijos didesnius miestus gyventų nusivaro TS1904,5.
ǁ prievarta ištekinti: Nenuvarýsite manęs už to kūtvailos! NdŽ.
| Jau i alimentus išsistorojo – vis tiek nuvariaũ in diedą (motina dukrą) Klt.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti kur nueiti ar pasitraukti šalin: Jos dar̃ tę nenuvarýtai – bijo Vlk. Nuvaráu Danę, sakau: – A tu eisi, bestija, į trobą! Trk.
^ Nuvarýtas į bažnyčią poterių nekalba Rs.
ǁ Kdn priversti, liepti, išreikalauti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Dešimtininkas nuvãrė vyrus į darbą NdŽ. Paema, nuvãro kitan galan klojimo ir liepia kult Kvr. Nuvarýsiu šieno pjauti – ans sau gula už krūmo Trk. Visokių biesų liuob pridirbs, nebgalės nebnuvarýti minti Kl. Sako, nuvãrė mane darban – i sušalau Klt. Vyro nenuvarýsi karvės melžt vienos, o čia jaunas šešias nusipirko Alz. Nuvarė jį vandenio, ir jis pagavo lydeką LTR(Ign). Daba, sako, nuvarýk kokį vieną [vaiką] su naginėm į mokyklą Sdb. Mūsų Petru[i] žodis neduotas (nepakviestas) – nenuvarýsi jo [į svečius] Slm. Nenuvarýtai nei su šatra, aš jau vogt nenueisiu Vlk. Kožnas žmogus nori gyvent, o vainosna ka nuvãro, ažumušė, ir visa Aps. Manęs varu nenuvarýsite, ir gana! NdŽ. Petrą nuvãrė an kitos lovos gult, jo lovon paguldė svečią Mžš. Pagreibiau vaiką, nuvariáu krikštyti Rs.
| prk.: Nuvãro kap karvę gert (apie prievartinį nugirdymą) DrskŽ. Grauždama i nuvãrė vyraitį pri butelio, kaip rište pririšo Krš. Žmogus nuvarýtas pri juodos putros, o ponai tūkstantines algas plėša Krš. Būtų iš tiesų įdomu, jei bedievių pamokslai nuvarytų tamstą prie klausyklos! Blv. Šalto rytmečio oras apglėbia mane ir nuvaro į lovą J.Sav.
^ Alkanas pilvas ir tinginį darban nuvaro LTR(Šl).
5. intr. Ar smarkiai, greitai nueiti, nubėgti: Nuvarýk pas mamos ir pasiklausk Jd.
ǁ tr. nueiti kokį atstumą: Per septynias dienas nuvãrėm gerokai kelio NdŽ. Reikėjo nuvarýt septynis kilometrus pirmyn, septynis atgal Kpč.
| refl. tr.: Kol tokį kelią nusivarai, tai kiti žmonės iš turgaus jau pradeda skirstytis Lkš. Buvome jau gerokai kelio nusivarę sp.
ǁ refl. nusekti iš paskos: Toms pėdoms i nusivãrė į mišką Sd. Nusivarė pėdoms ir sugavo arklavagius Šts. Aš einu greičiau, kad juos (kiauniukus) pasiekčia, jie ir̃ pagreitina žingsnį, ir nusivariaũ lig pirčiai Plvn.
6. tr. vadelėjant nuvežti, nustumti (važiavimo priemonę): Kolyška ir Kossakovskis vos spėjo nuvaryti vežimą, kuriame gulėjo [sužeistas] Sierakauskas, gilyn į mišką ir paslėpti nuo priešo V.Myk-Put. Alfukas jau paaugęs. Galės akėti, mėšlavežty vežimą į pūdymą nuvaryti rš.
ǁ Sd važiuojant, stumiant pavogti (važiavimo priemonę): Jau tie, kas nuvãro mašiną, tie jau moka kaip Jrb.
| refl. tr.: Nusgers, pames kur [dviratį], kitas rado, nusvãrė Ml.
ǁ refl. nuvažiuoti (ppr. sunkiai, lėtai); nusistumti: Vėlai šiandie nusivãrėm į mišką Pc. Su dideliu vežimu sunku nusivaryt lig miesto Jnš. Koleik per purvyną nusivarysma, naktis bus Vrp1890,2.
ǁ refl. stumiant (ppr. dviratį) nueiti: Pėsčiom nusivãrėm visą kelią – toks šlapias buvo Ėr.
ǁ refl. nusiirti: O paskui tylėdami nusivarėme prie kranto K.Saj.
7. tr. DŽ, NdŽ, Trgn nugabenti, nuvežti: Nuvãrė turgun penkis vežimus grūdų Krok. Malkų nuvãrė Leipalingin parduot Lp. Paškudniausia, kap reikia mėžt – tris vežimukus per dieną ledva neledva nuvarai Kpč. Vieną vežimą [mėšlo] jau nuvãrė [į lauką] Ėr. Dobilų nuvãrė šmotą teliokam Šmn. Ažkabink in dviračio, i nuvarýsi [pieną] Klt. Karvių nuvãrė cielą vagoną prikrovę Sd. Sužeista, karvytę nuvãrė mėson Drsk.
| Kodėl jis ma[n] malkas nuvãrė (nuveždino) nuo kiemo!? Jrb.
| refl. tr.: Nusvarai̇̃ vežimą malkos [miestan], tai nusperki, ko reikia Lp.
ǁ DŽ, Plng plukdant nugabenti: Nuvarýsi kelis troptus Kaunan, galėsi, būlot, arklį, batus nuspirkt Drsk.
ǁ prk. išnešioti, paskleisti apkalbas: Pagavo žodį, tai nuvãrė per visą kaimą Krns.
8. tr. nustumti, nuridenti į kokią vietą ar žemyn: Dabar melioratoriai nuvãrė akmeną pakalnėn Mlt.
| refl. tr.: Ripką nusivarýdavo lig kaimos galo Jrb.
ǁ nustumti į ankstesnę padėtį, atitaisyti (kaulą): O jei čia išlūžo petys, ans čia iš apatės tą kaulą nuvarýs atgal End.
9. tr. gamtos stichijų jėga nustumti, nunešti; nuplukdyti: Vėtra šėpį į Klaipėdą nuvãrė KII316. Ale jam bevažiuojant, pakilo didelė audra, susijudino vandenys, ir nuvarė laivą pri kaži kokios salos BsPII50. Bet po kelių dienų atsisuko priešingas vėjas ir nuvarė mus į svetimą ir nepažįstamą jūrą J.Balč. Naktyje pabudo jie viduryje ant jūrių, ant kurių didė vėtra jų valtį buvo nuvariusi Kel1852,108.
| impers.: Jau Nemune ledą nuvãrė PnmA. Kap ledą nuvaro, karšiai pradeda neršt Brš.
ǁ Ėr pučiant nustumti (apie vėją), nupūsti šalin: Laščioja keli lašukai lapt lapt ir nelija: vėjas tokis, nuvãro debesius Pv. Vėjas an čia atsigręžė ir nuvãrė debesį an tenoj Lp. Laimė, kad vėjas ugnį nuvarė link lauko, o ne an trobų Kel1933,3. Vėjelis pučia – šilumą nuvarỹs Plv.
| Ka gudras, nuvarýk žiemą, parpūsk šilimos Krš.
10. tr. DŽ, NdŽ nuleisti, nutirpdyti: Saulė visą sniegą nuvarė Grž. Ale tai saulė nuvãrė sniegą Plš. Saulutė, kasdien aukščiau danguje kildama, nuvarė nuo laukų sniegą Mš. Jis pas langą turėjo sėdėt ir atdūsiu karštu ledą nuo stiklo nuvarė V.Kudir.
| impers. Trk, Žlp, Kv, Krok, Žž, Pc, Ėr, Sdb, LTR(Klov), Lnkv, Ut: O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir patvorių J.Balt. Daug žemvilkos ant kelio, kad sniegą nuvãro J. Pradė[jo] leist, nuvari̇̀s čystai [sniegą] Švnč. Jau nuvãrė sniegą nuog kalnelių LzŽ. Visada kovo pabaigoj nuvãro sniegą Ktk. Po Grabnyčių kai nuvãrė sniegą, taigi ir nesnigo daugiau Skdt. Lyna, tą sniegą nuvarýs greitai, nuplikins laukus Krš. Palaidinys buvo, sniegą nuvãrė, upė kaip akis Žl. Kai nuvãro sniegą, tai rugiai kai patalas guli Aps. Tik sniegą nuvaro, i žydžia šalpusnės Šmk. Sniegą nuvãrė, i valgai cibulius Grnk. Kap sniegą nuvãro, po lazdų krūmais randa riešutų Vlk. Žibuolės žydi mėlynai, kap tik sniegą nuvãro Grv. Samanykščias nuvari̇̀s – eisiu spalgenaut Klt. Taip tu man anksti kelią nuvarýk, kad nė ratais, nė rogėm Grž. Kelią nuvãrė, ir neparsivežiau malkų Srd.
ǁ refl. nutekėti, nusrūti: Vanduo grioveliais nusivarė į pakalnę sp.
11. tr. NdŽ, DŽ1, Skr smarkiai, sunkiai dirbant apdoroti barą, ruožą: Da keturias vagas [iki vakaro] nuvarýsme LKT156(Grz). Tą vagą nuvarýsu ir daugiau nevarýsu LKT211–212(Klvr). Aš plūgą pakinkiau, sakau, vagas nuvarýsiu, nubėgs vanduo Šl. Nuvarỹs vagą, tai ir važiuok į Alvitą to norago smailyt Brt. Velniai juokės, Adomas nuvarė vagą į antrą galą varsto, randa Dievą bestovint SI55. Vagą nuvarė [bernužis], antrą paliko, gale varsnų stovėjo, su mergele kalbėjo LB136. Per dieną arė [sūnelis], vagos nenuvarė, laužė klevo žagrelę BsO87. Eilią vieną [rugių] nuvãrom, kitą varom Skp. Į dieną, ka papuola, nuvãrom keturis aktarus Pš. Viena mašina nuvãrė pusę lauko, kita surinko Šmn. Aš savo pečiais nuvariáu visus laukus Rdn. Pjautuvu lygiai nuvãro, būlo, moteros, ir pėdas lygus DrskŽ. An tokio pagalio toks kitas pagalys, ir tada tais duoda duoda: vienąkart nuvãro, kitąkart nuvãro (apie kūlimą spragilais) Kp. Gerai pasispyriau i nuvariaũ į galą tą visą biržį linų Stak. Nuvarai̇̃ vieną užuoganą, tada kitą pasiimi ir vėl varai Vvs. Kada tu dešimtį vagų nuvarýsi taip rakinėdamos Rdn. Dvie[jų] pūrų sodinimą baigiam jau nukast, pusė dirvos nuvarýta Skdt. Aš dvi vagutes nuvariaũ (nukasiau), o jis tik tiek pasikrapštė Jrb. Dvi ežias cibulių nurovė, nuvãrė ir išsivežė Aln.
| refl. tr.: Dobilų nusivãrė cielą dirvą Vvr.
ǁ atlikti dalį darbo: Ne tiktai žinome, kad rašo [gramatiką], bet ir žinome, kiek jis (J.Jablonskis) to darbo nuvarė J.Balč.
12. tr. dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, sumūryti: Mes nuvãrėm pietinį bokštą, o jie žieminį Sdr.
ǁ padengti paviršių, nudažyti: Aš tas langų lemperijas buvau su kalkėms nuvãrius Jrb.
ǁ išausti: Marškineliai iš pakulų nuvarýti, su spaliais kur yra Rnv.
13. tr. (ppr. kreivai) įkalti: Cvieką kreivai nuvarei̇̃ Ėr. Pakalą kreivai nuvarei̇̃, teip medis nepliš Ėr.
ǁ kalant apmauti, apkalti kuo: Ąžuolo armotos buvo nuvarýtos gelžies rinkiais, kitos apmestos rinkiais Šts.
ǁ kalant numauti: Nuvarė dalgį nuo koto ir mosuoja dalgiakočiu Švnč. Greičiau nuvarýk tos šakės kotą ir duok man Trgn.
14. tr. Pc intensyviai ką darant sugadinti ar sunaikinti: Kad nuvãrė karvė daržą, išmindžiojo, išbuvo Kv. Tokie dideli pamidorai buvo, o su tą[ja] salietra visus nuvãrė Jrb. Kiek nuvãrė bulvių tie šernai Snt. Nuvãrė bulbes paršiukai Pj. Kurmis visus daržus nuvãrė Kv. Su metūgiais bruknes nuvãro Jrb. Prisilakė i viską nuvãrė šipuliais (sudaužė) Tr.
ǁ Vvr nudėvėti: Dabar jau nuvariaũ jau senai [vailokus], parnešiojau Alz. Na ir nuvarytas bato užkulnys Al. Prasčia vilna buvo, nunertas pančekas bematant nuvãrė Vkš.
ǁ naudojantis nudilinti: Jau trečią [siuvimo] mašiną baigiu nuvarýt gyvenime RdN.
| refl.: Striukas tas botagėlis, nusivaręs visai Bsg.
ǁ lesant, ėdant, graužiant sugadinti ar sunaikinti: Serbentų te anam sode jei nepasaugosi, [varnėnai] par dieną i nuvãro Šd. [Kolorado vabalų] kad nuvarýtas kelmelis tai[p] švariai! Antš. Nuvãrė [kopūstų] galvytes kirmėlės Aln. Nuvãrė [spragiai] visą lysę, paliksiu be kopūstų Grd. Kandžių siūlai duoti, nuvarýti, nugraužti Klt. Kandys nuvãrė kailį Dglš.
ǁ graužiant atidalyti, nuversti: Bebrai epušes nuvãrė Vb. Bebrai nuvãrė medžius, karklus išgenėjo Pl.
15. tr. valgant sunaudoti, suvalgyti: Tai kiek gi tam šeštam [vaikui] belieka to trynimo (taukų keptuvėje), pirmųjų nuvarýta visa kas PnmR. Pradedu nuo lūpos ir nuvaraũ link galo [silkę] (suvalgo visą) Žl.
ǁ valgant nustumti: Ta bobelė valgė pamazgų, ka duoną nuvarýtų, srėbė neskanią sriubą, kad neužspringtų Bsg.
16. tr. J pašalinti ką nuo paviršiaus: Pačias storąsias skiedras su šarpoku nuvãro Krž. Ant šmirgelio dalgio galą nuvariaũ Jrb.
ǁ kasant sumažinti, nukasti: Nuvarýtas tas kalnas, buvo didesnis Vn.
ǁ Skr, Všk nukirpti: Duok nagus – nuvarýsu su meisa Krš. Nuvãrė plaukus kaip naujokuo, kaip nešvarumą rado Varn. Plaukai jam ant galvos plikai nuvaryti, smilkiniai pamėlę iš to nuogumo J.Balt.
| refl. tr.: Kam tu taip striukai nusivarei̇̃ plaukus? Jnšk.
17. tr. pjaunant, brozdinant ir pan. pažeisti, sužeisti, sužaloti: Čia viskas nuvarýta (nupjauta) buvo, tik kaulas Jrb. Nuvarỹs su visa skūra begrandydamas [barzdą] Pš. Kap drožtelėjau koja akmenin, tai ir nuvariaũ nagus Prng. Visą kaktą nuvarei̇̃ Rdm. Nekišk pirštą į mašinką – nuvarýčiau tuojau Jrb.
| impers.: O tą ranką jau su visu kaulu nuvãrė, ans nenorėjo pasiduoti jau Žeml. Parsibrėžė labai, visas kelis nuvarýtas Krš.
| refl. tr.: Nusivãrė pirštus, i dabar da kreivi Snt. Šiandien taip nusivariáu pirštą į stiklą, kad baisu Kv. Virto ant kūlių ir visą koją nusivãrė Vvr. Nusivãrė visą odą nū piršto Kv. Nusliuogiame trosais žemyn, pirštinėmis apsimovę, kad odos nenusivarytume sp.
| Apei kakliuką mergaitė tiek buvo nusivãriusi (nusikasiusi) Kv.
18. tr. DŽ, Plš, Lp pašalinti ką nuo organizmo paviršiaus, padaryti, kad nukristų, nuslinktų (apie ligą): Bjauri liga [grybelis] – nuvãro nagus Erž. Liepėlės liuob nagus nuvarýs, kauks žmonys, daba [tos ligos] nebgirdėti Krš. Marčiaus šaltis trijų metų veršiuo ragus nuvaro LKKXIII137(Grv). Tau bėdos ir plaukus nuo galvos nuvarỹs NdŽ. [Arielka] kitiem ir plaukus nuvãro nuo kaktos pakaušin (d.) Ktk. Tai rūgštūs barščiai, kap an šunio ažlietum, paustį nuvarýtų LKKXIII123(Grv).
| impers. Užv, Btg, Dg, Klt, Nč, Sn, Pl: Nuo nykšties nagą nuvãrė J. Kiaulėm nagus nuvãrė nuo tų grikių Kpč. Kam tu keltuvas varinėji, kad tau nagus nuvarýt! Rod. Jam kamašas nuspaudė pirštą, tai net nagą nuvãrė Rtn. Mano visi nagai nuvarýti nuo aptakų Jrb. Ištvinko pirštas ir nuvãrė nagą J.Jabl(Ukm). Nuvãrė visą nagą kojos piršto, kai tvinko Užp. Eidama išsitiko pirštą, tai ir nuvãrė nagą Rtn. Po karo sirgau šiltine: dantys išbiro, nagus nuvãrė Krž. Plaukus nuo šuto nuvãrė Dglš. I plaukai nuvarýti, akis užmušta, bet ans negydos nėkur Trk.
19. refl. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Žyvatos vaisių nusivarýti KI33, KII19.
| Nusivarýk (nusituštink) gerai, i praeis visi pilvo skaudėjimai Vvr.
20. pašalinti, panaikinti (ppr. blogą) būseną: Išgėriau vaistų, ir nuvãrė sopulį NdŽ. Ėmiau vaistų, tai kosulį nuvãrė Mrk. Tiek daug šniūrų (apie gintaro karolius), nežinia kur gali nuvarýt tą strumą Upn. Parašė man vaistų trejokių – peilį nubedė nuo širdies, nuvãrė Švnč. [Virintas alus] visas ligas nuvaro ir nušviečia širdį M.Katil. Katra [kiaulė] susną (odos ligą) turi, tai nuvãro tą susną gyvatė (jos nuodai) Bsg. Norai nuvaryt da yr obuolių Dglš. Nuvarei akvatą ir tu po mišką tąsytis Vrn. Nuvãro smagurį arielka ir vėl lovon Ds. Atnešk [limonado], smagurį nuvari̇̀s Aln. Jie negeria, tik troškulį nuvãro Lp. Duok rasalo – nuvarýsu tą saldumą Krš. Išgerk gurkšnį – kartumą nuvarys nuo širdies Ėr. Patylom pyktį nuvarai̇̃, anas nei negirdi Antz. Daina nuvãro pasiutimą Slč. Išmok ir pyktį nuvarýt Mrj. Kai an širdies koks smūgis, viską nuvarai̇̃ in šalį Antš. Elenytė naktim eidavo sodan ir vogdavo obuolius badui nuvaryt LTR(Tj). Degtinė sušildo, sudrūtina, liūdnumą nuvaro TS1902,1b. [Arbata] nuvaro miegą ir mislį ramina V.Kudir. Profesorius vėl delnu persibraukia per veidą, lyg būtų labai nuvargęs, lyg tą nuovargį norėtų nuvaryti J.Paukš.
| Juokas nuo veido raukšlių nebnuvaro V.Myk-Put.
| Sustabdo [ligą], tolyn nuvãro tą smertį Stl.
| refl. tr.: Ji turėdavo kuo nuobodulį nusivaryti rš.
ǁ įstumti į kokią (ppr. blogą) būseną: Lig ašarų nuvarýti BŽ117.
21. labai nuvarginti: Arklys suvis nuvarýtas – nebepaeina Sl. Jis tuoj šitą arklį nuvari̇̀s Mrc. Buvo keli arkleliai, ale tokie gi kūdi, nuvarýti Kp. Išsimainė nuvarytą arkliuką Grž. Ir žirgai buvo nenuvaryti arimu, ir karan jodinėjo J.Jabl. Pražudžiau mergelę, nuvariau sa[vo] šyvą žirgelį V.Krėv. Mano bendrakeleivis, pabijojęs, kad gali nuvaryti juoduką, nulipa žemėn ir eina pėsčias J.Sav. Žirgą nuvarysi, važį sudaužysi, pakol mane jauną nu močiutės išprašysi LTR(Krkn).
^ Strimpsi kaip nuvarýtas arklys Vžns.
ǁ refl. DŽ1, Gs, Vrb, Skdt, Ds, Sv, Krs, Brž, Lks, Kv labai nuvargti: Arkliai jau viškai nusivãrė Kp. Par vasarą prisimušom su darbais – esu visai nusivãriusi Rdn. Nusivãro su tais grėbliais Slm. Aš šiandie labai nuvargęs, nusvãręs Grv. Pardien nusivãręs, naktį kaip akmuo miegojo Skrb. Dirba suklom, tai labai nusivãrė Tr. Bagotai gyvena, ale nešnekas, tylia – gal su tais darbais nusivãrę Krš. O šlapybė, labai šlapias ruduo buvo – teip aš i nusivariaũ Pš. Vakarą jau teip nusvarai̇̃, kad nebepaeini an kojų Trgn. Nuo didelio lakstymo esu an kojų nusivãręs Vkš. Nusivarýsta ligi penties Aln. Nusivarai žmogus per dieną paskui akėčias, tegul bala M.Katil. Bėgo jis (vilkas) išsižiojęs nuo ryto ligi vakaro ir taip jau nusivarė, kad temstant stibikaulius vos bepavilko A.Vaičiul.
^ Prie rudens darbų nusivarė kaip kuinas Jnš. Nusivaręs kaip po vestuvių LTR(Jnš). Nusivaręs – lyg po peklą nuvažinėtas PPr398(Ps).
ǁ išsekinti, nusilpninti: Išskobti žandai, kaip aną liga nuvãrė Krš. Daktaram reikia padėkavot, kad teip nuvãrė ligonį Ukm. Rūpesniai mus nuvarė Prk.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Jei nevalgysi, bematant nusivarýsi Grž. Greit žmogus [sirgdamas] nusivarai̇̃, blogėji Jd. Ans nepaneša pėdo, tiek buvo nusivãręs Sd. Skrandžiu reikė gulėt, visai nusvãrius buvau Aln. Vyrai greičiau nusivãro – vien tik našlės ir našlės apsukuo Krš.
^ Be atoilsio greitai nusivarysi, o sveikatos netekęs – negreit ją atgysi KrvP(Al).
22. nugyventi, nuskurdinti: Žmogus turėjęs visko – ir tiek nuvarýt, kiek bemožna, tiek, kiek bemožna! Kp. Nusprogę yra, nuvãrė ūkį Pj. Pateko į ano rankas gyvenimas, ir nuvãrė po kelmo Vvr. Reik veizėti, kol da nenuvãrė bendrovės Rdn. Visa nuvãrė, visa žemyn eina PnmR.
| refl. Jrb, Lp, Ll, Sd, Brs: Sėda ubagūse, visai nusivãrė Krš. Teip nusivãręs, ka reik eiti pasikarti Kal. Gyveno poniškai, nieko nedirbo, dėl to ir nusivãrė lig tiek, kad plika subine vaikščio[ja] Vkš.
ǁ refl. padaryti, kad ko netektų: Nusvariaũ nuo avelių, viena buvo ir toj prapuolo Ktk.
ǁ padaryti nederlingą: Žinai, rendauninkai nuvãro žemę Krš.
ǁ padaryti nevertingą, nuvertinti: Pinigus nuvãrė, kad ir suskaitytie nemožna Ign.
| refl.: Nusivãrė rublis be vieno galo, tą i vaikai mato Krš.
ǁ refl. sumažėti (apie uždarbį): Už tai sukilo, kad jau nusivãrė dienos uždarbis Lkš.
ǁ refl. nusileisti derantis: Nusivãrė, ėmė žemės šešis ektarus [dalijantis] Vn.
23. tr. prk. nesąžiningai, netinkamai ką padaryti: Švypso, sako – padarysma, o viską tyloms nuvãro Rdn.
ǁ refl. moraliai smukti: Tiek nusivãrė, ka į kišenes žmonims pradėjo lįsti Krš. Kam senam taip nusivarýti, kam taip sprogti Rdn.
24. intr. prk. suteikti (balsui) kokią ypatybę, išraišką: Kriūkia ir kriūkia kiaulė, ir tei[p] storai nuvãro lyg vilkas Skr.
◊ áitais nuvarýti niekais paversti, sugadinti: Tiek gero nuvãrė áitais Mžš. Tai kas, kad nuskynė – gi nevirino, i pagedo: supūdė, áitais nuvãrė tuos uogas Mžš.
ant nė̃kų nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Ąžuoliniai balkiai buvo – ant nė̃kų i nuvãrė Klm.
ant pi̇̀kto nuvarýti paskatinti blogai elgtis: Už tai kaip vargu yra vaikus auginti ant gero, kad jie savo kūdikystėje jau yra nuvaryti ant pikto A1884,83.
ant vi̇́eno šóno nusivarýti nusigyventi, nuskursti: Buvom nusivãrę ant vi̇́eno šóno Grg.
į aną̃ pasáulį (svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Žiema ne vieną senį nuvãro į aną̃ pasáulį Klk. Anas i nuvãrė anañ svi̇́etan Petrulę Klt.
į añtrą pùsę nuvarýti numarinti: Į añtrą pùsę norėjo žmogų nuvarýti Vn.
į duõbę (į grãbą, į kãpą NdŽ, į kapùs NdŽ, į kãpines; N, į tą̃ svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Da rykštikė nėko į duõbę nė[ra] nuvãriusi Rdn. Tik aš žinau, kad Mikelis nuvarys mane į grabą I.Simon. Darbas dar nieko į grabą nenuvarė, o ponu ne vieną padarė KrvP(Al). Ka tai būt dukrelė augus, ale patys peršaldėm i nuvãrėm į kapùs KzR. Kapuosna ana močią nuvari̇̀s, šito mergiotė Klt. Neduok Dieve, toks sūnus: nuvari̇̀s [močią] kapuõs be laiko! Mžš. To boba be laiko nuvãrė jį kapúosna Krs. Tu man’ būtum tan svi̇́etan nuvãręs Dglš. Tan svi̇́etan daug ką nuvãrė ligos Dglš. Visokios džiovos išgydomos dabar, o kiek jaunų nuvãrė į kapùs Pvn. Tu mane į kapùs nuvarýsi su tuo savo gėrimu Kair. Nuvarė tan svietan be paros Švnč. Tie klapatai ją be čėso kapuos nuvarė Skdt. Saugokis, kad savo gyvenimo nepražudytum ir mus senus į kapą nenuvarytum V.Kudir. Su rykšte vaiko kapuos nenuvarýsi JT454. Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi S.Dauk.
į duobès nuvarýti sušaudyti: Upyniškiūse kelis komunistus su žydais į duobès nuvãrė Grd.
į grãbą nusivarýti iki mirties neatsikratyti: Purtulį turiu, aš tą purtulį ir į grãbą nusivarýsiu Rs.
kir̃miną nuvarýti norą patenkinant išgerti alkoholio: Klausyk, kūmai, duok stikliuką, nuvarýsiu kirminùką Ig.
niekai̇̃s nuvarýti
1. sugadinti ar sunaikinti: Niekais nuvarysi linus, jei dar ilgiau mirkysi Ėr.
2. nenaudingai praleisti: Visą valandą nėkais nuvariáu Lk.

nuo kójų nuvarýti
1. Alv, Al, Užp, Rk labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Ilga sunki važynia arklį nuo kójų nuvãro Rod. Kam teip vaikai arklį – nuvarýsi nuo kójų, i bus po gyvulio Sml. Geras ir gražus būt arklys, ale tik nuvarýtas nuo kójų Ut. Anas nuo kójų nuvarýtas, juo tik apie namus, pervažiuot kur netoli, paakėt Skdt. Nuvarytas nuo kojų kaip žydo arklys LTR(Lzd).
2. išsekinti, nusilpninti: Skausmus sumažino, ale nuo kójų nuvãrė Ukm.

nuo kójų nusivarýti
1. Užg, Smn, Ldk, Ds, Sv labai nuvargti (einant, dirbant): Visai nusivãrė arkliai nuo kójų Jrb. Nepaeinu, sūnel, – nusivariaũ nu kójų Erž. Nusivariaũ nuo kójų bevaikščiodama Ig. Gatvėse jau degė žiburiai, kai ji, suvisai nusivariusi nuo kojų, paspaudė durų rankeną V.Bub.
2. išsekti, nusilpti: Nusvarýsi nuo kójų, sveikatos pristigsi – čėdyk sveikatą Aln.

nuo kóto nuvarýti
1. atimti sveikatą; išsekinti, nusilpninti: Tas šnapšelis aną nuvãrė nu kóto Krš.
2. nugyventi, nuskurdinti: Pirmininkai buvo stribokai iš miestalių, nuvãrė ūkes nu kóto visai Rdn.

nuo kóto nusivarýti
1. labai nuvargti (einant, dirbant): Šiandien taip nusivariaũ nuo koto, kad ir valgyt nebenoriu Sk. Vincė besistorodama čystai nu kóto nusivãrė Šll. Aš besivežiodamas visai nusivarýsiu nu kóto Krtn.
2. nusigyventi, nuskursti: Visai nuo kóto nusivãrė Dkš.
3. moraliai smukti: Gera, vyrai nu kóto yr nusivãrę gatavai Krš.

nuo krė́slo nuvarýti perimti vadovavimą (šeimos ūkiui): Marti mane nuo krė́slo nuvãrė, nubrukė Rš. ×
nuo rãzumo nuvarýti prisvaiginti: Kap dav[ė] pamaku galvon, ir nuog rãzumo nuvãrė, o Petruką i tą LKKXXIX162(Lz).
nuo sveikãtos nuvarýti susargdinti: Sunkūs darbai nuvarė mane visai nuog sveikatos Nč.
nuo sveikãtos nusivarýti susirgti: Nuo sveikãtos nusvarýsi Slk.
pas Abraõmą nuvarýti numarinti: I daba norėjo dar muni nuvarýti pas Abraõmą Žeml.
pasiuti̇̀mą (piktùmą Prn) nuvarýti Pc išlieti pyktį: Jis ant manęs piktùmą nuvãrė Kt.
séilę nuvarýti kiek patenkinti norą: Ko te eit, vis tiek nepagauni žuvų – tik séilę nuvarýt Ob. O ką čia jūs valgėt, gal seili̇̀kę nuvãrėt? Ub.
ši̇̀rdį nuvarýti išlieti pyktį: Ji besibardama ši̇̀rdį nuvãro Prn.
ti̇̀nginį nuvarýti Kp pamiegoti kiek dienos metu: Kap ti̇̀nginį nuvãro, tai tik rūksta, kap eina [darbas] Pv. Duok ben kiek ti̇̀nginio nuvarýt, tai gal da kai kas bus iš manę Skp.
užniẽk (už niẽką) nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Aš verčiau kiaulėm tą pieną šniokš šniokš – kam užniẽk nuvarýt? Mžš. Šieną, miltus nuvãrė už niẽką Ėr. ×
zlãstį nuvarýti išlieti pyktį: Dar̃ turi an ko nuvarýt savo zlãstį DrskŽ. Nuog žmonos an arklio zlastį nuvarė Lš.
panuvarýti (dial.) tr. nuvaryti per kelis kartus: Tai Švenčiankon (į Švenčionėlius) katruos panuvãrė Str.
1 pavarýti Rtr, DŽ1, KŽ; SD275, R366,373,395, MŽ491,501,531, Q550, Sut, N, M, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti kiek paeiti ar pabėgėti, kiek paginti: Pavarau tolyn R146, MŽ193. Pastums, pavari̇̀s, i eis telyčia Klt. Aš dabar tus arklius noru pavarýti Klk. Pavãrai man arklį Dgp. Tepė mašiną arklinę i vaikai paleistuviai pavãrė arklį (užvažiavo ant žmogaus) Sdb. Iš odos, kanapių, raikštelių darydavo rapniką arkliu[i] pavarýt Srj. Ka tu nebėgsi, aš pavarýsiu, valioj, bareli, valioj (d.) Pb. Negalima pavest, reik pavaryt LTR(Nj).
^ Kad šuva pavarỹtų, kiškis bėgtųbi! LzŽ. Jei spiečius per rugius lekia – vyk, jei per rugieną – akmeniu pavaryk TŽIII383.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Aš arklius arčiau pasivarýsiu NdŽ. Gali pagręžt karves i pasvarýt arčiau Kzt. Nusilaužki rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti, naujam žuobreliui pasitaisyti (d.) J.Jabl.
ǁ paraginti greičiau eiti ar bėgti (ppr. arklį): Aš tada do labiau kumelę pavariau Dglš. Antanas pavarė arklį, staiga panorėjęs važiuoti bent netoli kito važiuotojo rš.
ǁ varant, raginant (arklį) pasukti: Jis pavarė kumelę menkai išvažinėta Švėtimų keliūte, kad tik nekliudytų sodžiaus M.Katil.
ǁ nuvyti, nuginti (į kokią vietą, ppr. netoli): Gyvuolius pavarýk į ganyklą J. Pavariaũ tą karvę da už to tilto Jrb. Tus arklius buvau netolie į tokius krūmelius pavãręs ten Lnk. Naktį arklius pavarom kur į pakelę, į avižų lauką, tie pripunta J.Ap.
| Staibį pakirto man, bet neįdaviau gyvolių pavaryti į dvarą (atimti) Šts.
| refl. tr.: Pasivarė melžiamąsias karves nuošalin, tūpė prie tešmens J.Balt.
ǁ varant, genant įveikti kokį atstumą: Kokį dešimt kilometrų pavaro žąsis par dieną Mšk.
ǁ kurį laiką varyti, ginti: Ilgai čia jas (žąsis) pavarýtum, kur čia dingtum su toms žąsims – iškriktų į laukus PnmŽ.
ǁ varant, genant priversti palįsti kur: Keturius arklius liuob sukinkys i po tuo stogu niekas negalėjo pavarýti tų arklių Ms. Nu tai jas (vištas) palesina tenai ir vėl pavãro po tuo papečiu Pin.
| prk.: Šitą triobą po dangčiu pavãrėm (apdengėme stogą) Šmn. Valstybės rūmas mūsų dar vos tik po stogu tepavarýtas Š.
ǁ Vlk galėti, įstengti varyti, ginti: Karvių nepavãro, sena jau Rod. Tai tau ir artojas, ir jaučio nepavãro NdŽ. Jaučias kaip eina, jo nepavarysi ir nepasuksi Vdn. Jeigu [arklys] prastas, nebepavãrom, priedą duodam ir mainom Grz. Arklys rambus, nepavãromas Dg. Važiuot[ų] žmogus, ale arklys nebepavãromas Ds. Arklius tik (vos) pavarýdavo, tik paeidavo [arkliai] – karvėm visa grūdo ir pieną parduodavo PnmR. Ir jie nusikraustė su kone visa kuo, kas pavežama ir pavaroma I.Simon.
^ Jautį ir be vadžios pavarysi, o drigantą nė gaute nesugausi S.Dauk.
2. tr. Pp prievarta kiek pavesti (ppr. suimtuosius): Pavarė čia už kapinių i tujau pradėjo šaudyti Lc.
ǁ refl. tr. prievarta išsivesti, išsivaryti: Pasivarýta tokia moteriška, surištos rankos PnmR. Pasivãrė rusas vieną sūnų Btg.
3. tr. nuvyti, nuginti, išginti: Šitos kiaulės šitas slyvas puola ėst, nemožna pavarýt Plvn. O aš kaip tas šuva, kol tris kartus su akmeniu nepavarysi, eisiu iš paskos K.Saj. Nepavarai̇̃ musių, tai pilna pirkia Klt. Su dūmais biškį pavarai̇̃ bites i pjauni lauka [korius] Mšk.
| prk.: Nėgių šįmet beveik nėra: žvejai sako, kad čia yra kaltas iš fabrikių išleistas vanduo, kursai nėgius visai pavarė prš. Toliau matyti, kaip įvairūs rašytojai iš savo krašto tarmių įneša į mūsų kalbą žodžių, kurie pavaro lig šiol vartotus svetimuosius Vd. Ka tą senatvę pavarỹtų kas Vgr. Perūne, kursai sunkią žiemą nu mūsų pavarei S.Dauk. Matai, smerties nepavarýsi, kad eik tu, aš palauksiu Ob. Mislis piktas pavaręs džiaugsis piktai nedaręs S.Dauk. Pavarýt tam nuoboduliu užsirūkau Žln. Todėl nuramdyk savo širdį ir pavaryk iš jos visą liūdnumą S.Dauk. Tą piktįjį (skausmus) pavãrė, aprimė, gana ramiai mirė Rsn.
^ Gaidys, kas tave pavarys KrvP(Pst).
ǁ Sn priversti, liepti pasitraukti šalin, nuvyti: Nemoki aust, ir pavãro nuog stovų Dv. Kunigas pavãrė nuog spaviednyčios Pls. [Šundaktaris] nei vieną uršiai nepavaro A1883,283. Būni žmogus kai žu griekus pavarýtas Rod. Jos (moterys) net pradeda gailėtis, kad vaikų ir berniokų negali pavaryti namo I.Simon. Tą bernuką pavãrė: – Eik namo! Drsk. Šeimininkę pavarýsma, nori nenori eik numie! Krt. Katras girtas, tuoj mergos pavãro, tuoj užkuria PnmR. Katruos piršlius pavãrė, o priėmė tik tuos, su katrais jau tarė Slm.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išvaryti: Nuo vyro pavaryta CII823. Ans pavãrė nuo savęs piktą bobą J. Kad kokios iš namų dar pavarys rš. [Sūnus] beveik apsidžiaugė, kad jį tėvas pavarė į svietą LTR. Kas neateis, iš to bus ūkis atimtas, ir bus pavarytas nuo žemės V.Myk-Put.
| refl. tr.: Vaikai numirė, bobą pasvãrė ir liko našliu Pls.
ǁ atsikratyti, atstumti: Jei nenora (nemyli), neantsimesi, o jei nora, pavarýti (atsikratyti) negalia End.
| refl. tr.: Šitokį vaikiną po velnių pasivãrė Snt.
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Kad vis tiek, kaip čia pavarýsi žmogų, tą metą išbūna ir nebvadina [pasilikti kitiems metams] Ms. O ans tiek liuob norės muni pavarýti nu to darbo Sd. Tura išmokti gerai dirbt, kad nepavarýtų [iš darbo] Nm. Mokinį pavarė (pašalino, atstatė) iš gimnazijos už visišką nepažangumą moksluose (moksle, mokslo dalykuose) ir bartiną (negirtiną, peiktiną, nedorą) elgesį VĮ. Laikė lig senatvei, o paskum pavãrė Krs. Reiks turbūt bernas pavarýt: nieko dirbt nemoka Mrj.
| refl. tr.: Pasivarýti tarną NdŽ.
4. tr. vairuojant kiek pavažiuoti (važiavimo priemonę): Man liepė pas kaimynę vežimą pavarýt PnmA. Pakrovė vienas roges. Tada pavarė arčiau kitas roges J.Balt. Smaliukonis, žodžio netardamas, pavaro atbulą mašiną ir įsuka į keliuką V.Bub. Ūkvedys kubikormo (kombinuoto pašaro) mašiną į šalį pavãro, ne lapė nelo[ja] Rdn.
| refl. tr.: Mašiną pasvãrė arčiau in pirkią Klt. Vagis pasivãro kur į girią mašiną i a ratus numauja, a stiklus išima i palieka Jrb.
ǁ refl. kiek pavažiuoti: Su tokiuo kuineliu greit nepasivarýsi – eina koja už kojos Ėr.
ǁ vairuojant pavažiuoti (važiavimo priemonę) po kuo: Tai po tuo liepu pavãrė mašiną, pastatė Kpč.
ǁ irkluojant, vairuojant pastūmėti (valtį, laivą): Valtį pavarýti nuo krašto NdŽ. Žmogus ištraukė iš dugno ant virvės parištą akmenį ir, smarkiai užgulęs irklus, pavarė valtį link Tiliaus rš. Vyresniasis … liepė pavaryti nu krašto laivą BsPII51.
ǁ refl. paplaukti kokį atstumą: O kad jau pradėjo plaukti ir gerą galą buvo pasivaręs, taip jaunasis šuo sako Žibučiui DS237.
5. tr. pastumti: Ją kad pavãrė – jy persivertė Drsk. Aš tave kap pavarýsiu, tai tu kojas in viršų uždirsi! Mrc. Atgalia ranka kap pavari̇̀s, tai žinosi – nelįsk Pv. Pavarai̇̃ [lopšį], ir vaikas pats toliau supasi Dg. Su koja pavãro kap seną grybą Dbč. Paima už to botkočio ir pavãro tą kepurę toliau Vlk. Šiaudais dengdavom [stogus], tokia lopeta yra, nu tai sulygini, pavarai̇̃, kad pažviliai būtų Kp. Kai užvažiavo traktorius pakrautas, tai da biškį [sniegą] žemyn pavãrė (suslėgė) Žl. Tatai tus pelenus pavarýsiu aš čia jau, užsikursiu ugnį Sd.
| Gavom triobas pavarýti į šalį, kai gelžkelį tiesė Trg.
| prk.: Ka jau pavãrė frontą iš kaimo, tai jau atsileidė Pbr.
| refl. tr., intr.: Kad pasvarau tokį berną nuog savę, tai net anas urduliais nueit Rod. An šliužės šliužinėja: viena koja pasvãro ir šliužinėja, kap kas ir an abiej [kojų] Pv. Praeinančių traukinių judomasis (= judamasis) krūvis gadina kelią – daro nebe tokį, koks jis turi būti – kelias pasivaro išilgai, arba sandūros kitėja Vr.
| prk.: Jie stumdos [fronte], pasivãro teip, paskui vėl atgalio Kp.
ǁ po apačia padėti, pastumti, pakišti: Tokios kaladės po pečium nepavarýsi Ėr. Metė žmogus tynęs, kūkelį pavarė pasvirnėn V.Krėv.
ǁ Smn mesti, sviesti: Kad pavãrė viedru, tai ir kojas pragurino Dg. Sugriebęs pilną saują akmenų jis pavarė juos pakalnėn V.Krėv. Simukas paėmė iš kišenio žvirblį ir pavãrė in viršų (ps.) Vrn.
ǁ Al pamėtėti: In lubas pavarýk, jy tik krykščia Dg.
ǁ išmesti lauk: Jei anas (diemedis) nezgadnas man, tai pavarýsiu, ir viskas Dg. Laiko [šiaudinius sodus], kol neapdulksta, neapšunta, tada pavãro Vlk.
6. tr. Lp paleisti mechanizmą, prisukti: Pavarýk laikrodį – sustos Sdb. Pavarýk laikrodį, kad nesustotų Rm.
ǁ NdŽ pasukti (laikrodžio) rodykles: Kas ma[n] laikrodį pavãrė: aš noriu po senu laiku gyvęt Jrb. Buvau pavaręs penkias minutes Ėr. Kiek tavo rodo – dvi? Reiks pavarýt i mūsų Mžš. Trim valandom pavarom į priekį laikrodžius rš.
7. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Stenės stenės ligonis i pavarýs kokį rangą į lovą (išsituštins) Jdr.
^ Kad tu pavarýtai an devinto sienojo! Rod.
8. intr. imti smarkiai pūsti (apie vėją): Pavãro vėjas, atgalio kliūst vanduoj Drsk.
ǁ tr. gamtos stichijų jėga imti stumti, nešti; plukdyti: Audra ledus sulaužė ir pavarė prš. Pūstelėjęs nuo kranto vėjas tarsi šluota pavaro mažas bangeles B.Radz.
9. tr. paleisti, patižinti: Kad naktį nepašals, rytoj perdien sniegą pavari̇̀s Žl. Kap atšils, pavari̇̀s sniegą LzŽ. Kelias jau pavarýtas, sniego nėra, tik rytą anksti gali į girią važiuot Skr. Toks geras kelias buvo – tik užejo atlydys i pavãrė Vdk.
10. tr. Kpč su jėga įsmeigti, įkalti: Kaltą kūju pavarýti NdŽ. Pavãrė kylį ir pakėlė buto kertę Vvr. Reikia pavarýt dalgio koją Pgr.
ǁ NdŽ, Mrj, Pb, Dbč, Ds, Upn leisti įsmigti (ppr. rakščiai): Pavãrė pašiną po pačiu nagu! Lp. Pavãrė po gylauniu uknolį, kulzuoja arklys Drsk.
| refl. tr. Prl, Jnšk, Sdk: Tinsta pirštas, jau kai ką pasivarei [po nagu] Slm. Pasvariaũ pašiną raškydama agrastus Dglš. Pasvariau rakštį panagėn, baisi sopė Ktk.
ǁ sužeisti: Žiūrėk vaiko: siekia per briauną, krūtinukę pavari̇̀s Rdm. Su nagu pavariáu, nors tiek šatonuo padirbau, subraižiau Krš.
11. tr., intr. intensyviai ką padaryti: Anta mašinos [siūlę] pavarýk, susiūsi DrskŽ. Kojomi pavãro (suplėšo) [paklotę], pirštą skylėn inkišęs Drsk.
| Ar paprašyti, kad kas jo naudai per bažnyčias ar spaudą pavarytų akciją I.Šein. Mainus pavarykiav, mun tinka tavo karvė – mainykiav į jautį Lk. Byla buvo pavaryta (nusiųsta) į senatą, bet ir ten užtvirtino TS1903,11. Agurkam būsiu par daug pavãrius (įdėjusi) krienų Ant. Pavarýta (išlyginta) – garankščių man neyra Drsk. Kitąsyk man pavãro veidus (pamasažuoja) – balti Drsk.
| impers.: Man nuo darbo net rankas guzais pavãrė (sumušė dideles nuospaudas) Str. Broniai net akis pavarė (apie tinimą) Lp.
| Vidurį skaudėjo skaudėjo, o dar̃ pavãrė skausmą kojose Vrn.
ǁ imti intensyviai ką daryti: Eiliniai vyrai, ne dainininkai, atskirai susimetę pavaro sutartinę M.Katil.
ǁ refl. Knv staiga imtis ką daryti, mestis, griebtis: Jis iš tos bailos buvo pasvãręs in Piltskalnį bėgt – pats nežinoj[o] kur Vlk. Kap pasvarė šunelis bėgt, tai jis švirkšt ir atšaukė jį Vlk.
ǁ pagerinti augimą: Šilima vasarojų pavarė Ėr. Tam vienam paršui reik duot geriau ėst, reik pavarýt noc kiek Jrb.
| impers.: Anas dienas labai pavãrė rugius Rm. Tokia graži diena, rugius pavari̇̀s Mlt.
ǁ prk. pradėti (apie gyvenimo metus): Senysta – jau aštuntą dešimtį pavãrė Azr.
12. intr. piktai pasakyti, parėžti: Jis viską pavãrė į akis NdŽ. Aš pavaraũ jam visaip, kai tik perpykstu Snt. Kaip koks susirinkimas, aš jiem pavaraũ gerai Všn.
| refl. intr., tr.: Sakau, paveizdėk, – pasivarė Petrelė, – jei nenori, kad plaukus nurautau V.Krėv. Anas in tėvą tai tūlai pasvãro Vrnv.
| Toj boba pasvãrė piktai, an pirkios žulindo ir paskorė Pls. Boba diedą pasvãrė piktai Pls.
13. refl. užsispyrus ko siekti: Anta to pasvãrė, lindo [dirbti] milicijon DrskŽ. Jis kap pasvãrė, tai ir atėmė lauką Sn.
14. tr. NdŽ priversti, paliepti ką daryti, atlikti kokį darbą: Pavãrė mane saltyšius važiuot po saldotais Lp. Tėvai pavãrė mergiotę [tekėti], kad bagotas Lel. Jaunų neseka pavarýt ingi žemės ūkio darbą, miestan lekia Azr. Paskuo vėl mumis pavãrė į purmankas, vežti tatai darbininkus apkasų kasti Knt. Tujau pavarė, tų padvadų pilnas miestalis: į vežimus, į vežimus – ir išvežė [mobilizuotus kareivius] End. Vokiečiai pavãrė jį darban Pb. Aš toks žmogus esu, ne pati muni pavarýsi, ne kitas Trk. Traukà pri putbalo: tupa visi sutūpę [prie televizoriaus per transliaciją], i nepavarýk ko padirbti Krš. Vaikis – subinė[je] gali mietą laužti, o nepavãromas dirbti Krš. I muni pavãrė ekėti tų avižų, aš nuvažiuoju ekėti Trk. Eisiu kaimyną į stuiką pavarýti Pgr. Jau pavasario laikas buvo, kad Verpeikių vyrai buvo pavarýti valsčiaus reikalais malkų Sb. Kalbėdavo Geišė visai nebe taip, kaip kalbėdavo atėjęs kur nors pavarytų Vaižg. Kaži kumet vaitas liepė savo bernui pavaryti į dvarą dvyleka pjovėjų M.Valanč. Pavãrė į karą joti Sch14.
^ Nieks be makaro ingio nepavaro S.Dauk.
15. tr. Slk, Pkr padaryti dalį darbo: Gerai kūlimą pavãrėm, liko tik viena šalinė rugių Ml. Dabar anoj pusėj stogo pavarýta kiek Slm. Gerokai pavarytas didysis lietuvių kalbos žodynas J.Balč. Pavaráu normą, įvykdau planą i sėdu atsisėdęs Krš. Baiki barelį galu[i] laukelio, kad tu nebaigsi, aš pavarysiu LTR(Glv).
| Ka tie mokslai ilgi, dešimtims metų, reiktų greičiau pavarýti Krš. Jie lietuvišką literatūrą nepavaro tolyn nė par sprindį V.Kudir. A statybas pavaréi kiek į pryšakį, a nieko? Krš.
| refl. NdŽ, Vlk: Jau tris dienas pabudavoj[o], tai tos sienos ir pasivãrė Alv. Vėlai gulsma, anksti kelsma, su rugeliais pasvarýsma Slk. Nori pasivaryti su savo disertacija, dėl to nė vasarai neparvažiuosiu V.Myk-Put. Jis tik teiravosi, kiek mūsų pasivaryta matematikos moksluose J.Balč.
ǁ intr. smarkiai padirbėti: Porą dienų su trim dalgėm pavarai̇̃, tai nekas lieka Skdt. Pavarýk tik gerai, ir per dieną bus baigta su linais Ut.
| refl.: Reik pasiūti, švekšt švekšt pasivarái pati su mašinike Grd.
16. tr. prk. nuvarginti: Kur tu tiek daug važinėji, kad tavo arklys nuo kojų pavarýtas Lp.
| refl.: Vienas arklys pasivãro visą dieną eidamas Jnšk. Pasivãrius dribdavo ant griovio krašto ar kur pagubės[e] ir gulėdavo kaip negyva Skrb.
| Ir jau vakar buvo pasivãręs (girtas) Drsk.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Pavãrė jauną arklį Ėr. Misli[ji] vaikai nepavãro – pavãro ir vaikai Mlt.
| refl.: Mun nebreiks, ka teip į senatvę gatavai pasivariáu jau Ms.
17. tr. kiek pagaminti (degtinės): Iš cukro pavãrėm kelis rozus šnapso Drsk. Brangi [degtinė], pavãro da[r] iš rugienių kaip kur Krs. Samagono pavarýt reikia Č.
| refl. tr. NdŽ.
◊ klỹną (pãkalą) pavarýti varžantis, rungiantis sutrukdyti: Klimenskas jam čia klỹną pavãrė, būt paėmęs (vedęs) Skdt. Kai pastatys antrą malūną, tai tam branginykui pavarỹs pãkalą Rm.
1 papavarýti (dial.) tr. visus nuvaryti, nuginti: Kur anys papavãrė avis? Dv.
1 ×padvarýti (hibr.) tr. pasukti į priekį (laikrodžio) rodykles: Nu tai aš savąjį dziegorių padvariaũ Mlk.
1 parvarýti K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ
1. tr. SPII53, Sut, MitII300, L, Grš, Žž, Vgr, Ul varant, genant priversti eiti namų link, parginti: Karves parvãrė namop pietų Btrm. Parvãro gyvį namo Dv. [Karvės] viena kitą parvãro ragais DrskŽ. Jaučius parvariaũ, gurban suvariau, velke ažušavau JT514. Su trūbais pradeda trūbyti, kada parvarýti, kada išvaryti LKT105(Lkv). Šventas Jurgi, ganyk, šventas Mikolai, parvarýk (meldžiamasi išleidžiant ganyti gyvulius) Krš. Kiškiai visi subėgs, ir su botagu parvarýsi namo (ps.) LKT364(Pv). Dabar anksti yra, neigi metas pekų parvaryti BB1Moz29,7.
| prk.: Ta meilė išbėgs teip kaip paukštis – švilpt, i nebė[ra], i nebiparvarýsi anos Trk.
^ Jautį ir be vadžių parvarysi, o drigantą nei gaute nesugausi S.Dauk.
| refl. tr., intr. NdŽ: Dar karves iš lauko parsivãrė, atsistoj[o] lovuko taisyt, kalt ir numirė Pv. Kurie gyvolius gano, parsivarýs numie par pokaitį Ms. Parsivarỹs piemuoj, tada reikia anas priimt Dv.
ǁ refl. tr. atvykstant ar įsigijus parsigabenti ką varantis, genantis: Parsivãrė žentas (užkurys) karvę ir avių Drsk. Kažkurį vakarą parsivarėme gražią juodmargę ir pririšome prie virtuvės M.Katil. Keli ponai nuvažiavo, parsivãrė jautį, tą jautį liepė vedum papjauti Als.
ǁ atvaryti, atginti: Ėmė avis iš žmonių, iš kažikur buvo parvãrę didliai daug Plt.
| refl. tr.: Parsivãrėm į prūdą [išputusią karvę] ir pagelbėjom PnmŽ.
ǁ Pns prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Parvãro atkeitę tus belaisvius Žr.
| refl. tr.: Anus sugavo, parsivãrė pry klebono Vdk.
ǁ priversti, išreikalauti, kad pareitų namo, grįžtų: Mama mum̃ visus šlapius parvãrė, čiut nelupė Mžš.
| refl. tr.: Nueinu, susiieškau, parsivaráu numie [girtą vyrą] Skdv. Vaikai eidavom iš žydo savo tėvų parsivarýt ir parsivarýdavom Krs. Kitą kartą mamos nabaštikė parsivãrė [mane] su žabaru iš nibrės, metus paskiau nejau Krš. Atalėkė i parsvãrė namo [vaikus] Klt.
ǁ priversti, kad grįžtų gyventi: Sodžiun su šakaliais neseka parvarýt [iš miesto] DrskŽ.
ǁ priversti, kad atvyktų gyventi: Nevietinė, parvarýta (parvesta į marčias) iš kito krašto Iš.
2. intr. greitai pareiti, parbėgti: Berniukas išsigandęs parvarė namo rš. Mes parvãrom nuo ežero su vėžiais Srj.
^ Parvarė kaip iš pirties LTR(Rs).
ǁ iš tolo ar sunkiai pareiti: Tu dabar iš Kybartų parvarei̇̃? Kbr. Parvariaũ per tais dulkes, privargau Šil. Ka pasiutusios buvo, tai dabar pėsčios turi parvarýt Slv.
| refl.: Ponas jau parsivãrė ant pietų Šts. Vos beparsivãrė ano kumelė iš Kretingos tuščiu vežimu Dr. Vakare čiut parsivarai̇̃ namo Tr.
ǁ refl. tr. parsivyti: Ten yr upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė ir ana muni varės varės, lig pat numų parsivãrė Lpl.
3. refl. tr., intr. (ppr. lėtai, sunkiai) parvažiuoti, parsistumti: Per naktį dviračiu iš Kauno parsivarỹs KzR. Ar parsivarýsi lig vakaru[i] su vežimu namo? Ėr. Vakarais parsivarydavome vežimus nusiplūkę lyg žąsinai J.Balt. Jis buvo parsivãręs jų dviratį namo Krs.
4. tr. vairuojant pargabenti (ppr. įsigytą važiavimo priemonę): Mašiną parvãrė iš Kauno Jrb.
| refl. tr.: Gyrės mašinelę parsivarýsianti, visa ko prisipirksianti Krš. Pernai vaikai traktorėlį parsivãrė Vlk.
ǁ refl. tr. parsiplukdyti: Išėjau tolimon kelionėn parsivarytų savo valties iš tolimos sietuvos Š.
5. tr. pargabenti, parvežti ko daug ar sunkiai: Tris mašynas malkų ans parvãrė manie Prk. Parvãrė grūdų penkis vežimus Krok. Šįmet dobilų parvarýsit gerai Gs. Siuntė mane mergelę pasogėlio parvaryt LTR(Mrk). Ana kiek žmonių mašina parvãro Krok. Parvãrė gydytoją iš Skaudvilės su drigantais Grd. Tik vakar Gaudėšiui trobą į gyvenvietę parvãrė (neišardytą pervežė) Vkš.
| refl. tr.: Nueisim turgun ir parsivarýsim vežimą malkų Rm. Pernai niekaip negalėjau trobos parsivarýti Vkš.
ǁ sunkiai parnešti: Parvãrė tas vaikas didžiausią klėbį šakalių Vvr. Parvarýs ryto[j] tų morkų, galėsi ryti Trk. Tris kilus kmynų parvãrė Graž.
| refl. tr.: I vė[l] parsivarei knygų, kada tu jais perskaitysi!? KzR.
6. tr. gamtos stichijų jėga atnešti; atplukdyti: Saksinis vė[ja]s parvãro žuvį Klp.
ǁ atpūsti: Veizėk, antai kiek lytaus parvaro End.
7. tr. prk. atimti sveikatą, jėgas: Geriau prižiūrėk kumelę: muši kasdien, o ėst neduodi – tuojau parvarýsi Jrb.
| refl.: Ariant greit ant kójų parsivãro Skr. Kumelė jau visai parsivãrė, matyt, dvės Pgr. Vaikščio[ja] susisukęs – matyt, parsivãrė su mergoms Šll.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Jau ir Kazimieras parsivãrė Up.
◊ į kapùs parvarýti numarinti: Ne vieną be čėso kapuõs parvarýdavo BM25. Maslauskas ir pamislijo, kad gal ir iš tiesų parvarė kapuos savo kaimyną dėl grivinpalaikės BsPII299.
1 pérvaryti BŽ60, NdŽ, DŽ1, KŽ, pervarýti K, Rtr, KŽ, Jnš, Bsg, Mžš, Sb, Lkv; SD297, Q538, L, LL185
1. tr. varant, genant priversti pereiti, perbėgti, perskristi iš vienos vietos į kitą, nuginti: Banda turi sutilpti viename tvarte, vienoje ganykloje, ji turi būti lengvai pervaroma iš vienos vietos į kitą rš. Karaliūčia šaukia: pervarai žvėris LTR(Tvr). Párvariau bitis į kitą avilį Jrb.
| refl. tr.: Pérsivariau savo vištas į tvartuką Smln.
ǁ varant, genant priversti pereiti, perlipti, perbristi į kitą pusę: Parvaryk galvijus par upį, par tiltą J. Aš jas (žąsis) parvarysiu par griovį Lnkv. Rambų arklį pervarius per medinį tiltą galima išgydyt LTR(Mrs). Per kelią reikia pérvaryt [žaltį] su šluota [, tada negrįžta] Kb.
ǁ varant, genant priversti pereiti per ką ištisai: Gi tokie miškai buvo – per miškus reikėdavo pérvaryt [karves] Vp.
ǁ varant (žvėris), medžiojant pereiti ištisai: Rudenį ablavos (gaudynės) prasidėjo, vieną kvartalą pervãrė, kitą pervãrė, tai sumažino vilkų Sb.
2. tr. priversti (ppr. nusikaltusius) pereiti per ką, prievarta pervesti: Par šarangą (rikiuotę) i párvarė, gavo į kailį Krš. Greičiausia, kad jį nuteis penkis kartus pervaryti per pulko rikiuotę, ir jis gaus tiek lazdų, kad daugiau nebereiks nieko V.Myk-Put.
3. tr. pergabenti į kitą pusę, perkelti: Mumis pérvarė per tą Šventąją Upn.
ǁ pereiti, persigauti: Tas brolis, kuris frontą pérvaręs Antš.
ǁ irkluojant perplukdyti: Jau viena valtelė antai párvaryta par Nemuną Skr.
ǁ refl. tr. vairuojant persivežti (važiavimo priemonę): Bet aš pats persivariau mašiną brasta Šlč.
ǁ vežant pertraukti: Pasėjus kanapes ir jas apakenus, reikia akėčias pervaryt neapverstas, ba kanapės neapdygsta LTR(Auk).
4. tr. pernešti, pertempti iš vienos vietos į kitą: Nueikiat nu anos daržinės, ten lig tos akmenų krūvos párvarykiat lenciūgą Lk.
5. impers. tr. pučiant nustumti, nupūsti: Gal pérvaris debesis ir nelis Žrm.
ǁ tr., intr. pučiant persmelkti šalčiu, perpūsti: Koks bjaurus vė[ja]s – rods kiaurai párvaro Rdn.
6. tr. perkalti: Vinį pérvaryti NdŽ.
ǁ Snt persmeigti, perdurti (ppr. žalojant): Šmakšt, visą koją su šake párvarė Vvr. Vakar bulius kad mostelėjo galva, vos ragu pilvo nepervarė V.Bub. Pérvaryk šituo kuolu jos širdį VoL386. Kokia gėla, kol dantį adata párvaro (išgręžia) Krš.
| refl. tr., intr. Bgt, Smn: Peilį gavusi … ašmenimis kiaurai per vidurius persivarė A1884,274.
ǁ refl. tr. Jnšk giliai įsipjauti ar įsidrėksti, persirėžti: Kiurkt, visą ranką pársivariau su peiliu Vvr. Pársivariau [peiliu] pirštą, retys liko Gršl. Karvė lindo par torą ir spenį pársivarė Kv.
ǁ suplėšyti (drabužį): Vaikinas pusiau pervarė švarką rš.
| refl. tr.: Čirkšt, ir pársivarė marškinius Vvr.
7. tr. perleisti per ką keičiant kokybę: Viens du parvarýk par mašiną, i gatavas vaikui švarkelis Jnš. Parvãro linus par tą mašiną, parspaudo, išpurto Kri. Vienuokart pérvarysi girnom miežius, ir bus gerai Užp. Rugius pečiuj išdžiovena, pérvaro par girnas, kepa duoną LKT329(Mlt). Duroz kad pérvarytai per girnas Lp. Paskui kai pérvarė [miežius], paėmė, nusijojo [kruopas] Dg. Pervarę jį (bet kokį daiktą) per ugnį, karštį, gausime sądėlines dalis, nebepanašias į pirminį daiktą A1883,48. Par trūbus párvaro, iškliurkina pieną, niekai Krš. Numinį [drabužį] párvarai su kočėlais, ir gerai Grd. Išvirtus obuolius reikia pervaryti (pertrinti) per sietą rš. Pérvaryti per koštuvą NdŽ.
| prk.: Jis museit ne vieną cisterną degtienės par savo plaučius pervãrė Bsg. Numie paliko mašinikę, ka par technikinę (techninę apžiūrą) párvarytų Krš. Normantas nė vieno savo vaiko neišmokslino ir ponu nepadarė, vos vos tepervaręs juos per pradžios mokyklą Vaižg. Lygu párvarė par maldakningę, ir baigės mokslas Užv. Mano žemė per teismą pérvaryta (priteista) Drsk.
8. tr. NdŽ garinant ką daryti: Dukart pervãro samagoną, burbuliukai stikliuke stovi Kp.
| refl. tr. NdŽ: Gerai pérsivaro (distiliuojasi) Db.
9. tr. daug suvalgyti: Pilvas pragaras: per vasarą veiki veiki, per žiemą pérvarai Ad. Šitiek pérvaro mėsos! Dglš.
| Kiek aš pérvariau jau tų vaistų! Vlk.
ǁ daug sušerti: Kiek anys bulbų pérvarė meitėliui! Dglš.
ǁ per daug prišerti, peršerti: Ji neturi soties, ta karvė – párvaryta yra i nežino kiek ėst Jrb.
10. tr. visiems iš eilės paliepti ką padaryti, atlikti kokį darbą: Visų dar nepárvarė ganyti, antrą sykį muni varo Šv. Tokiu būdu kunigėlis per savo lekciją pervarė visus mokinius, kokius tik užmatė Žem.
ǁ paliepti pas visus apsilankyti: Parvãrė par visus daktarus Ps. Pérvaro senį per daktarus, praktikę daro DrskŽ.
11. tr., intr. smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant, akėjant) apdoroti kokį barą, ruožą: Čia mūsų tas kaimynas su plūgu, čia su tuo kultivatoriu párvarė – tiek pat bulbių buvo Akm. Dobilieną du kartus pérvarė su akėčiom Jnš.
ǁ tr. pakartotinai apvagoti: Būt pérvarę negerai išvarytas bulbas Lp.
ǁ tr. perkasti: Perkasą pervarau N. Griovį párvarė par tą pievą Škt.
12. tr. greit persiūti, nusiūti (siūlę ppr. siuvamąja mašina): Nemoku nei pasiūt, nei peltakio pérvaryt Kp. Peltakius pérvarai čianai va lig diržu[i] Kp.
13. tr. Krtn (ppr. daug ar greit) perskaityti: Laikraštėlį párvariau par valandą Tj. Mes vos pradėjome chemiją, verčiame puslapį po puslapio, o Romas per dvi savaites visą vadovėlį pervarė V.Bub. Iš visų čia išsiskiria vienas, už visus daugiausia pervaręs ir šitokių knygų slaptą sandėlį beturįs rš.
| Visas tas dainas párvarau misle (mintyse perdainuoju) Nmk.
ǁ greit pakalbėti: Kam lūpom, aš mintim galiu pérvaryt poterius Vlk.
| Kitas kunegas greitai párvaro (atlaiko) mišias, mūsasis patęsa Krš.
14. intr. per daug padaryti, peržengti ribas: Nuplinka [stogo] klostės veikiai – nepárvaryk, paleisk ražus žemiau Šts. Ne jau su tokiais savo darbais pats būsi par mierą parvãręs Grž.
15. pervarginti, atimti sveikatą, jėgas: Párvaryti arkliai nūsprogo Pj. Pérvarė arklį, ir [jis] paplyšo Dv. Iš kur tokį párvarytą arklį ėmei? Ll. Su arimu párvarė arklius Jnš.
| Aš visą laiką ejimuo nelabai tikus buvau, mat párvarytos kojos muno buvo Pln.
| Gavo tokią vyrų pérvarytą mergą Alk.
| refl. NdŽ: Parsivãro par dieną prie šieno Lg. Eina gaidys sparnus paleidęs: dvidešimt vištų, jisai pársivarė Jrb. Nepérsivaryk jau bedirbdamas Ds.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Anksčiau brolis da nieko sau gyveno, dabar visai parsivãrė Ll.
16. intr. prk. praleisti laiką gyvenant, nugyventi: O kiek tai dienų nužuvo be garbės Dievo, kurias be jokios intencijos rytą ir vakarą pervarei, be rokundo sumnenės – pamislyk brš.
17. refl. tr. prk. nusigalėti, įsiveikti: Čia jie ilgai stovėjo, ilgai grūmėsi, kol pérsivarė vienas kitą (apie dvi kariuomenes) Snt.
18. tr. auklėjant nugalėti, pašalinti (ydą): Reikia iš mažo neužleisti, tą ginčą (užsispyrimą) párvaryti Krš.
◊ per gálvą pérvaryti apgalvoti: Viską par gálvą párvariau: nu kur aš aną galėjau matyti! Krš.
per [sàvo] gérklę pérvaryti pragerti: Kiek jis par gérklę parvãrė – mūras dviejų aukštų būtų buvęs Mžš. Tas per keletą metų po motynos sparnu visą naudą parvarė per gerklę Žem. Ažpyksta pati ir sako: itas laidokas – per sã[vo] gérklę pérvarei ir plūgus, ir akėčias LKKXIII133(Grv).
per gróbus pérvaryti pravalgyti: Par gróbus párvaro viską, nėko netura Krš. ×
per šereñgę pérvaryti apšnekėti visus iš eilės: Sakau – tos bobos kai tik sueis krūvon, tai visą sodžių pérvaro per šereñgę Krok.
1 pievarýti (ž.)
1. refl. tr. daug prisirinkti: Teip yra pūkų pysivãriusi, ka[d] galia pygalvį pykišti Rsn.
2. refl. daug atsirasti: Pelenų pysivãros dideliai daug, kad su žagarais kūreni Dov.
3. tr. priversti: Tėvai pyvãro vaiką py mokslo Rsn.
1 pravarýti K, Rtr, KŽ; Q564, H, H218, R, R366,373, MŽ491,501, Sut, M, L, LL188, ŠT330
1. tr. NdŽ varant, genant priversti praeiti ar prabėgti pro šalį: Gyvuolį pro javus pravarýk J. Žąsų pulkus pravarydavo – turbūt iš visos apylinkės A.Mišk. Šuo pravãro žvėrį, tas žvėris tura tuo pačiu taku grįžti Yl.
| refl. tr. NdŽ: Te prasivãrė tą jaučioką Sb.
ǁ refl. varant, genant nutolti: Mes gerai prasvãrėm nuo girios [ganydami] Ml.
ǁ prk. nusukti (kalbą): Neatsakė, kalbą pravãrė pro šalį Krš.
2. tr. NdŽ varant, genant priversti pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai ar per ką: Dėl karvių užtaiso pravãromą vietą Rz. Kai pavasarį pirmą kartą laukan išvaro galvijus, tai kai kurios bobos pakloja ant žemės kvartūką ir per jį pravaro visus gyvulius LTR(Ant).
ǁ priversti (ppr. suimtuosius) pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai; prievarta pervesti: Risčia pro šaltą dušą pravarė – ne visi ir sušlapti suspėjo B.Sruog.
ǁ priversti, liepti pereiti ar perbėgti kuo: Už jokius pinigus manęs nebebūtų pravarę tąja gatve pro juoduojančią duobę M.Katil.
×3. tr. nuvyti, nuginti, išginti, pavaryti: Užeis gyvulys an kiemo, – tai aš gražiai pravaraũ Pv. Pravãrai karvę, mož telyčia atsigers Grv. Vis lygu mušu pagaliu ir nepravaraũ [šuns] Žrm. Pravarai̇̃ [gegutę], tai te pabėga Rod. Diedo duktė pravãrė tas varnas Zt. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės, kad pravarýt[ų] nuo vaikų Pbr. Vištos pravãrė kiaulę Dv. Labai retai tikt žinoma, su kuom geriaus tus gnūsus pravaryti galima yra Kel1881,93.
ǁ priversti, liepti pasitraukti šalin: Anas von poną pravãrė Ker. Pravãrė jį, nedavė kast [piliakalnio] Dbč. Vakar vaikščiojo užurašų su merga, o kunigas ėmė ir pravarė V.Krėv.
| prk.: Pravãrė mus lietus [nuo darbo] Dv. Ši šviesybė negal kitaip kaip tamsybę pravaryti Ns1832,6. [Kristaus] meilės šviesumas … grieką pravaro tamsos Mž266. Piktą dieną reikia su piktžole pravaryt TŽV626. Aš nueimi, kaip šešėlis pravaromas yra BbPs109,23.
^ Lobis draugus daro, neturtas pravaro PPr297.
×4. tr. Q610, NdŽ priversti išvykti iš gyvenamosios vietos, išvaryti: Savą žmoną pravãrė, su kita boba gyvena Aps. Už žemės pravaryti N. Až itai jį tep ir pravãrė nuog sa[vo] žemės Lz. Herodas jį derg, peik tiktai bijodamasi, jeib jį tasai bernelis užaugęs iš karalystos nepravarytų BPI110. Daugia pikta anys daro žemėje ir pravarė žmones Izrael[io] BB1Mak1,56. Naujais liežuviais kalbės, žalčius pravarys VlnE73–74. Išklausyk dūsaujimus nevertai pravarytųjų KlM628.
| prk.: Kodėl bent tu nesmutnyjies, kad Kristų iš tavo širdies pameti ir pravarai brš.
| refl. tr.: Anas buvo ją (žmoną) prasvãręs i vė[l] atsivežė Švnč. Buvo ištekėjus, ale prasvãrė Vlk.
ǁ išvaryti kur: Tas primušė [žmoną] ir pravãrė pas tėvus Arm. Ir aš egipčiakus tarp pagonių iškraikau, ir žemėsna pravarau BBEz30,26.
^ Kaip pravarýsi Dievą medin, tai nerasi tu jo Pls.
ǁ NdŽ pašalinti (iš darbo), atleisti: Ponas nenorėj jo pravarýtie, ėmė ponia ir pravãrė LzŽ. Buvo pirminyku, ale pravãrė Dbč. Ponas ižpyko ir pravãrė [tarną] Zt.
| refl. tr.: Ponas prasvãrė berną LzŽ.
| Aš netikęs svotas, tai prasvãrė mane Pls.
5. tr. prastumti (per vidurį): Taip pravaro [skudurėlį] kelis kartus per šautuvo vamzdį sp.
ǁ valgant nustumti: Pravãraite (užgerkite valgydami) Ad.
6. tr. perleisti keičiant kokybę: Jis (generatorius) maitins kitą generatorių, pravarydamas išlyginamąją srovę, kuri antrąjį generatorių gali išmagnetinti ir sugadinti rš.
ǁ refl. imti cirkuliuoti: Prasvãro kraujas Švnč.
7. tr. NdŽ kiek pagaminti garinant (ppr. degtinės).
| refl. tr. NdŽ: Mes tiktai sau prasivarom, pardavinėt nepardavinėjam Srv. Prasivarysim šnabės atlaidam Ėr.
8. tr. pučiant nustumti, išsklaidyti (apie vėją), prapūsti: Šitą [debesį] pravari̇̀s ir kitą atvaris Nmč. Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystų padaro jie dangų, pravaro jie debesis brš. Šiaurys pravaro lytų CII149. Kaip pravaromas est dūmas, taip pravaryk anus (piktuosius) Mž287.
9. impers. tr. kiek nuleisti, ištirpdyti: Pravãrė sniegą, jau prapleikelės Klt. Do prieš Velykas buvo pravarýta sniego, i išginė aveles Klt. Kad papus ilgiau vasaris vėjas, tai sniegą greit pravari̇̀s, greit kai nebūta Prng.
×10. tr. pašalinti iš organizmo: Visokias dulkes pravãro arielka, reikia biškį išgert Klt.
| prk.: Ir veliną iš žmonių pravarė BPII65.
×11. tr. prk. pašalinti (ppr. blogą) būklę ar būseną: Kokią bėdą pravarýti KI14. Eit sausainių suvalgyt, tai pravarýsiu riebulus Pv. Valgykite, badą pravarýsite Žln. Alkį pravãrėt, ką buvo Pst. Prašos valgyt, sako, nor noras pravarýt, nor du rozu atsikąst Vlk. Rūpesčius, miegą pravarýti KII305. Koja ažjuodavo, stora paliko, o savaitė pusantros – ir pravãrė [skausmą] Dgp. Česnakas dvylika kvarabų pravãro Ad. Vardana Jėzaus yra pravaromos ligos nuog žmonių BPI136. Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti, padarė balių tikėdamas nusilinksminti BsPIII22.
^ Atsarga gėdos nedaro, bet vargą pravaro TŽV624.
| refl. tr.: Kap ko rūgštaus prisvalgau, mani rėmuoj ėda, o nežinau, kap jį prasvarýt Kpč.
12. tr. smarkiai, sunkiai dirbant ką padaryti, atlikti (ppr. iškasti, išarti, nupjauti): Čionai kai melioravo, tai tą kalnelį, kaip pravãrė griovius, tai plytom išmūryta Kp. Pravãrė vagas, tai pribėgo [v]andenio Dglš.
| Didžiasai maišas kad pravarýtas (pragraužtas) žvynių Slm.
ǁ refl. tr. praverti, pradaryti: Vartus prasivarýs i giedos Rsn.
ǁ intensyviai, greit ką atlikti: Čia Druskinykuosa greičiau pravãro mišią Drsk. Jauni [kunigai] mišias greičiau pravãro, seni krapštos krapštos Krš.
13. intr. smarkiai praskrieti, pralėkti (pro šalį): Čirškė tos kulkos, pro karklynus pravãrė Sdr.
| Visi pravãrė pro šalį (šaudami nepataikė) rš.
14. tr. prk. pralenkti: Verpime manęs niekas nepravarýdavo Rs. Mes ir senus pravãrom su šnekom Gs.
| refl. tr.: Bėgdavo į kitą galą kirst [rugių], katras katrą jau prasivarys Grš.
15. refl. prk. prasimušti, iškilti: Sako, jis tę mieste į didelius viršininkus prasivãrė Rs.
ǁ prasigyventi, praturtėti: Jis smarkiai prasivãrė – i namą pasistatė, i mašiną nusipirko Rs.
16. tr. prk. išleisti, iššvaistyti (turtą): Pinigus pravãro in visas šalis Vrn. Visus šimtus pravariáu, o karvės nebnupirkau Lk. Jėgu ligoninėj pagulėjai, būdavo, tai namus pravãro Slm. Jis kėlė pokylius ir turtus pravarė nedarydamas nėkuomet rokundos A1885,82.
| Žentas pravãrė arelka visa ką Dglš.
ǁ pragerti: Po šimtą par savaitę pravãro – gėrimas begalinis Rdn. Juozas paskutinę skrybėlę pravãrė Šk. Kiek uždirbo, tiek pravãrė Lkv. Priekin algą pravãrė Dglš. Pragers jis Jadvygos dvarą, kaip jo tėvelis Giružių valaką pravãrė rš.
◊ per (pro) gérklę (gómurį) pravarýti geriant iššvaistyti: Dvarus, ūkes par ger̃klę liuob pravarýs Krš. Jonas turtelį greit par gérklę pravãrė Tr. Kad nebūtų tau ūkį atėmę, pro gerklę jį vis tiek būtum pravaręs I.Simon. Anas viską pro gómurį pravãro LKKXIII134(Grv).
pro ausi̇̀s pravarýti nekreipti dėmesio: Jaunam vargai nieko vieto[je], pro ausi̇̀s pravãro Krš.
séilę pravarýti kiek patenkinti norą: Duok ir man nor galvelę – seilę pravaryt! LMD(Žrm).
1 privarýti Rtr, DŽ, LzŽ; SD1147, Q649, Sut, S.Dauk.
1. tr. NdŽ varant, genant priversti prieiti ar pribėgti prie ko nors: Gyvuolius privarýk prie pulko gyvuolių J. Stovi žirgai sukinkyta, prie gonkelių privarýta (d.) Ign. O dabar privarýk [sočią] karvę prie dilgynės! Bsg.
| Man padėjo to jau mergina žąsis privarýt, sugaudyt, per tvorą sumest Pns.
privãromai adv.: Ganyklos netol numų: privãromai Šts.
ǁ NdŽ daug atvaryti, atginti: Manęs nepjaus diedulis, aš jam arklių privarysiu! (sako vilkas) DvP60. Aš tam gudui daugel gero padariau – pilną tvartą pilkų avių privariau LTR(Jnk).
| refl. tr.: Iš kur prisivarei pilną užtvarą svetimų avių? I.Simon.
| Katinų pilną kiemą prisivãrę i laiko Krš.
ǁ daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta atvesti, atgabenti: Išveš juos [iš lagerio], an rytojo pilna vėl, privãro LKKXXIX184(Lz). Apskrity baisus plotas pamiškėj aptvertas ir belaisvių privarytas rš. Privãrė mašiną pilną [žmonių] ir vežė Srj. Vieną naktį privarė pilną tą kamerą stačių vyrų rš.
ǁ liepti daugeliui, paraginti sueiti, subėgti, sulipti: Ten labai daug žmonių buvo privarýta [per bombardavimą] – sklepai gilūs Mrj.
ǁ daugelį (ppr. prievarta) apgyvendinti: Ubagynų Lietuvo[je] daug – privarýta senių šimtai Bb.
| Privarytas (įdarbinta) durnių pilnas butas (kolūkio kontora) Jdr.
2. tr. vairuojant priartinti (važiavimo priemonę): Jam neišeis privarýt atapakalią mašiną Slm. Mašiną privari̇̀s: viena mašinon, kita nuo zveno, i iškulsme Klt. Sukriokia sunkvežimio motoras. Vairuotojas privaro atbulą mašiną, trinkteli kabinos durelėm V.Bub.
ǁ refl. sunkiai, lėtai privažiuoti: Šiaip teip prisvariaũ lig ūlyčios, užejau pas kavolį [vežimo pataisyti] Lel.
ǁ vairuojant daug privežti (važiavimo priemonių): Per šienapjūtę mašinų privarýta būdavo pilnas kiemas Slm.
ǁ refl. tr. prisivežti, prisigabenti: Ale kad Petras malkų prisivãręs Bt.
ǁ valdant priplukdyti (laivą, sielius ir pan.), priirti: Tada privarė eldijas kraštop, apleido vis o nuejo paskui jį Ch1Luk5,11. Ir regėjo, jog labai vargo, kad (eldiją) privarytų (vėjas nes buvo prieš juos) Ch1Mr6,48.
| refl. tr.: Prisivarýdavo tą sielį prie kranto, šokdavo nuo sieliaus i su artuoliu stabdydavo Vl.
ǁ refl. priplaukti: Led ne led prisi̇̀variau pri pašalio, kitaip būčiu nuskendęs Vkš.
3. intr. NdŽ smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant) priartėti prie ko nors: Jonas privarė iki varsnos vidurio, sustabdė arklius, mostelėjo man J.Balt.
| refl.: Artojai, prisivarę ligi papievio, stabdė jaučius ir iš lėto slinko artyn V.Myk-Put.
ǁ tr. NdŽ padaryti kokį darbą, atlikti ką iki tam tikro laipsnio, ribos: Jablonskis buvo sumanęs dalį savo straipsnių vienoj vietoj išleisti ir buvo pradėjęs juos redaguoti, bet to darbo ligi galo nebeprivarė J.Balč. Aš pats, neišgalintis jokio paveikslėlio privaryti iki galo, aikčiojau prie jo drobių rš.
| refl.: Su dideliu vargu prisivaręs ligi ketvirtos klasės, bijojo pasilikti antriesiems metams rš.
ǁ tr. prk. artėti prie pabaigos, baigtis (apie laiką, žmogaus amžių): Kad bus pabangosp metai privaryti, Viešpats kalba: svieto ateisiu sūdyti SGII37.
| refl.: Metai jau ma[n] prisivãrė (apie senatvę) Btg.
4. tr. daug prinešti: Radau tavo žolės privarýta Aln.
| refl. tr.: Prisivãręs buvau šaknų kresčiams Pj.
5. tr. Sug, Grv daug ko įkalti, sukalti: Geležinių cviekų lenton privarýta – ir grebeniai Dv. Puodo šukių privãro paduosna, kad nesliduotų Kpč. Sienosa privarýta kuolelių ir matoja siūlus Aps. Kuolų privãro žemėsna, kartis deda, išpina žagarais – ir tvora Gdr. Žardas – prigrąžyta stulpuos skylių, privarýta baslių, uždėta kartys Aln. Dantų privarýta akėčion medinių Aps. Su šakaliais pribadyta, privarýta (kopūstų daigai apsmaigstyti), – varnos gi šaknis nutraukia Sb.
| Radom ąžuolan kulpkų privarýta Kp.
ǁ įkalti: Privãrai man vinį sienon Švnč.
ǁ kalant pritvirtinti: Labai stiprai privarýta Ėr. Privarýk stalui koją, kad neklibėt Rod.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Plumpų privãro į dalgį nemokėdamas kalt Jrb. Aš nemoku dalgės tint, dalgėn klapučių privaraũ Kpč.
ǁ priplūkti prie ko: O tas velnias kaip kūle duoda, tai privãro [šiaudus] prie žemės Sb.
ǁ prilenkti, prispausti: Tas lankas prieg dalgės tep pat privaro in pėdą Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakštims), subadyti: Ka buvo privarýta stiklų visa burna! Trk.
| refl. tr.: Išmesk, gali rankas prisivarýt Sdb.
6. tr. daug ko prikrauti, pridėti, prikimšti; sustumti: Tarpus privarýti akmenų NdŽ. Privãrom kertę bulbių i sau, i paršeliuo Sd. Geležų pririnko, matei, kiek privarýta Aln. Paršai iškepti, tų kopūstų privarýta (prikimšta) Grš. Paema kai kokį daiktą, tai privãro [vaikas] burnelę Skp. Prie to tilto krūva žemių privarýta Jrb. Iškasė kanalą, privãrė baisiausius kupstus žemės Pžrl. Daug žemių privarýta – kurmių kupstas Arm. Pečiukan kad privãrė malkų! Mžš. Pilna skrynia privarýta perkelių, paklodžių Mžš. Tų knygų privarýta visur Kbr. Privarýdavo sėmenų ne vieną baidoką, išveždavo paskui PnmŽ. Privãrėm pilną šalinę šiaudų Krok. Daržinę pilną šieno privãrė Mžš. Pati viena privariaũ prėslą pašaro Šil. Šitiek prikliustinau miltų, bulbių šitiek privariaũ – da apgirdysi tą teliuką Mžš. Kubilas pilnas taukų privarýtas Grd.
| Privãro (prikabina) pirtelę pilną mėsos [rūkant], tų taukų privarva – nė išmazgot Mžš.
| prk.: Privarýsiu jumiem galvon visokių rūpesčių Drsk. Kiek kvailystų į galvas žmonims balšavikų buvo privarýta Rdn. Par tiek metų buvom baimės privarýti Krš.
| refl. tr.: Voverės prisivãro tų riešutų žiemai – visas maistas PnmŽ. Tos morkos ilgos buvo, gražios, maišus prisivãrėm KzR. Tai aš obuolių ažantin prisiėmiau, prisvariau Gdr. Prisvãro šieno ir turi kuoj šert Drsk.
ǁ pripilti: Kubilas baisiausias, privãro vandens ir prauskis Graž. Privãrė pilną bliūdą, ir išvalgyk kad nori! Al.
ǁ pripumpuoti: Maniežas yra, tai arkliai užkabina ir privãro vandenio Iš. Pusantro bitono vandenio privãro, baisus spaudimas Č.
ǁ priberti: Į tą šulinį tokio smėlio privaryta i kaip jį išsemti Žgč. Ale, vaike, ka tu to cukraus tiek privarei̇̃, ka negali̇̀ nė gert Jrb.
| refl. tr.: Smėlio galvon vaikas prisvãro, nemožna iššukuot Klt. Prisivarỹs to pikio, tai nė neišvalysi Jrb.
ǁ leisti prisivelti, priskresti: Su rasa priėdė, su žemėm, knygas privãrė žemių ir padvėsė [karvė] Žl.
| refl. tr.: Sode prisvãro panagėsen žemės Švnč. Dantukai mašinos prisivãrė žolės, i netraukia Jrb. Petras pilnas kelnes akuotų prisivãrė Krn.
ǁ daug suleisti (injekcijų): Jau užpakalį privãrė tų vaistų, negali nė pasivartyt Jrb. Čia privarýta vaistų be galo Šmn.
ǁ Upt intensyviai dirbant, ką darant pripildyti; daug padaryti: Šešias špūles pakulų [per dieną] privarýsu (priverpsiu) liuob Krš. Tai kiek aš privariaũ dainų! Plv. Giesmių pilnas juosteles privãrė Dg.
| refl. tr.: Kiek čia cibulių prisivãriusi (prisisodinusi) Krš. Anos apie penkis puslapius prisivãrė (prisirašė) Lkš. Plepu, daug žinių iš munęs prysivarýsi Grd.
7. tr. gamtos stichijų jėga prinešti, pristumti prie ko: Audra mus privarė prie tos salos, iš kurios dar niekas neištrūko gyvas J.Balč.
ǁ NdŽ impers. pripūsti (apie vėją): Per langus privaro Lp.
ǁ pučiant prinešti, pripustyti: Privãrė vėjas sniego, durų neseka atdaryt Žln. Vėjas privãrė pilnas akis dulkių, kol parvažiavom Jnšk. Kap buvo tokia pusnis (pūga), sniego privãrė visur Ktv.
| impers.: Kalnas didžiausias – sniego kad privãrė Všn. Privari̇̀s tau skarmalus dulkių Slm.
| Man į akis vis dūmus [krosnis] leidžia ir visą seklyčią dūmų kunkulais privaro J.Sav.
ǁ impers. daug prisnigti: Snigo snigo po kruopytę ir privãrė Žl. Jeigu neprivari̇̀s sniego, tai nueisiu Skp. Tiek sniego privarýta – pavasarį skandys Jurbarką Jrb. Per naktį tiek sniego privarė – visi laukai balti baltutėliai J.Avyž.
ǁ impers. sningant, lyjant pripildyti: Dabar kai lyja lyja, tai baigia privarýt [šulinį] ant ritinį Kpr. Užeis toks droblius, sniegas, privari̇̀s [bulvių] duobėn [v]andenio Klt. Oho, privãrė lietaus! Skp. O gal par skliautus [lietaus] privaro? Mžš.
8. tr. NdŽ daug privalgyti, prigerti: Anos privãro meisos, bulbių Trk.
| refl. tr., intr.: Prisivariáu tos košės – kantina Žr. Tiek prisivãrėm, kad nebgalim pareit Adm. Prisivãrė iki rumbo kaip žąsinas Snt. Valgysiam su duona, ale teip lig kaklo prisivarýsiam Nt.
ǁ valgant daug nuryti: Privãrė stačių kąsnių Tr. Stačių kąsnių privarė, raugėja Ds.
ǁ daug prilesti: Prilesa žąsiukai, lig pažiaunei privãro, kaip ir antras kaklas pasidirba Svn.
9. šalinant iš organizmo priteršti: Pasiutęs gi šuva, pilną pastalę privãrė Jnšk. Privãrė, gyvatė, lovą! Drsk. Mauk greičiau, ka neprivãro (neprivarytų) kelnių Ps. Privãro škurlius [vaikas], plauk i plauk Krš. Šilnu šilnu, jau vaikas skreitą privãrė Krš. Lig vakaro pusę viedro privariáu (privėmiau) Žr.
^ Bėgau kaip kelnes privaręs Kln. Kas gerą padarė? – Visi. – Kas kamarą privarė? – Nėra tokio LTR(Grk).
| refl. tr., intr.: Ana prisvãrė po savim Dv. Prisivãręs kelneles i slankinėji, begėdi Akm.
10. tr. NdŽ (ppr. spaudžiant, sunkiant) prigaminti: Pūdą sėmenų išmušdavom, tai privãro to aliejaus Alz. Privãrė mašinėle sunkos, darysim vyną Pv.
| refl. tr.: Prisivarai̇̃ aliejaus, užėjo tau gavėnia, o kuo tu – tiktai aliejum ginies Č.
ǁ garinant, virinant prigaminti (dervos, degtinės): Aštuonių viedrų butelį privãrom [arielkos] Slm. Kap kada ir godniai privãro arielkos LzŽ. Dar Balčius neprivãrė smalos Lp.
| Ka privarýsiu (prikepsiu) blynų! Plv.
| refl. tr. NdŽ: Cukraukos (degtinės iš cukraus) prisvãro ir geria Rod. Šito samagono bidonai, kad taũ velniai, prisvarýta! Kp.
ǁ prk. padaryti, kad gausiai atsirastų: Ožkelė kap bematant privaro krūvą pinigų LTR(Brt).
ǁ prk. parūpinti, įtaisyti (daug vaikų): Pirmas [vaikas] sunku įtaisyti, paskiau privãro Krš.
| refl. tr.: Vaikų prisivãręs a pragyvensi iš algelės? Krš. Su trim bobom vaikų prisivãrė Kbr. Prisivarýti vaikų ne štuka, ale reik ir į žmonis išauginti Rdn.
11. tr. prk. pagausinti (rūgšties, šilumos ir pan.): Užpylei vandenio, tai privãro šilumos – net skūra dega Vb. Geriau už jį niekas nemokėjo šilumos privaryti ir garo paduoti rš. Kaip daug rūgšties – greičiau ją numušt, negu privarýt Upn.
ǁ NdŽ padidinti, pakelti (kainą): Iki tūkstančio privãro cienią, kainą DrskŽ. Privãrė apsiavimus kokiom kainom – kas gali pirkt Brb.
12. tr. daug uždirbti, gauti pelno: Ar pernai kromu[i] neprivãrėm pinigų? Lp.
ǁ refl. tr. daug sukaupti: Banko[je] pinigų prisivãrę turėjo, šilkais apsirėdę Snt. Pulna, plėša, vaga, nora skubinai turto prisivarýti Krš. Piningų prisivãrę pilnas kerčias, nesušnekami žmonys Krš. Pinigų prisvãręs svietas turi Drsk.
13. tr. DŽ, NdŽ, Ll, Vvr, Tr, Kb prinokinti: Saulė greitai rugius privãrė, dėl to ir grūdas mažas Skdv. Tos šilimos greit privari̇̀s rugius Ėr. Saulės kaitra visas žoles ankstesniai privarydavo I. Saulutė greičiau rugius prie duonos privãro Grnk.
| impers.: Grūdai bus nedideli, kad anksti avižas privãrė Grš. Kaitros, privãrė miežius kartu su rugiais Krš. Kai tokia pagada, tai privari̇̀s greitai [rugius] LKT223(Jon). Privari̇̀s, bro, ir vasarojų greit Ktk. Vasarojas taipjau beveik visas privarytas, bet miežiai štai nė per dalgį I.Simon.
ǁ daug užauginti: Tas lietus privari̇̀s grybų DrskŽ.
14. tr. daug pripasakoti, prikalbėti: Privãrė tų gandų [po karo], baisu Grd. Maišas juokų jos privarýta GrvT94. Kitąsyk tai tų baikų visokių privarýdavom Slv. Privarýti daug gali̇̀ an tų vagių Vn.
ǁ refl. tr. prisiklausyti (kalbų): Ta dabar jau prisivaréi visokių tų naujynų Žeml.
15. tr. liepti, raginti (ką veikti, daryti): Aš vis privaraũ bernus ir bernaičius in darbą Vrn.
ǁ NdŽ įstengti priversti (ką veikti, daryti): Ką prie darbo privarýti KBI55. Jei jis būt privarýta prie darbo, tai būt daręs Lp. Sunku jauną ing darbą privarýt DrskŽ. Pri žemės sunkiai jauną privarýsi, neprivãromi, netikėkiatės Rdn. Tai neprivarantỹs (neprivaromas) in darbą Mrj. Vyrus nėr kaip privarýti [prie darbo], kol prisibaus Šll. Sunkiai privarýsi trobą tvarkyti vyrukus Krš. Tėvas norėjo pamokyti sūnų siūti, bet niekaip negalėjo privaryti jo prie darbo J.Balč. Prie knygos privarýt negali̇̀ Gl. Neprivãrė nė vieno į kunigus eiti KlvrŽ. Ne policija neprivarė pačios pri vyro eiti Šts. Kol aš aną privariáu pri metrikacijos! Krš. Mane jie privãrė pusryčių, o aš – nė į burną Smln. Nepasisotina vaikai žeisti (žaisti), tik pilvas privãro [bėgti namo pavalgyti] Rdn.
| Gyvenimas privarýs – dirbs Rdn. Gyvenimas privãrė – geriam kaime Jd.
^ Prie gero su pagaliu neprivarýsi Jnš.
ǁ iš anksto paliepti daugeliui (ppr. atėjus, atvykus) atlikti kokį darbą: Bobų pulkas privarýta: ravi, net dulka! Mžš.
16. tr. prk. sukelti kokią (ppr. blogą) būklę, būseną, įvaryti: Pagada ne teip badą privarýtų, kaip lietus privari̇̀s Žl. Toks lietus badą privari̇̀s Žl. Mum buvo privarýta drausmės tai ojojoi, oi pernešėm daug Slm. Baimės yr privarýta senelė, ka bijo i prasižioti Krš. Visi buvo pilni baimės privarýti Krš. Tiek visokių ligų privãrė Užv. Tie atomai vėžių privãro, kiek išmiršta žmonių! Krš.
ǁ refl. tr. susilaukti kokios (ppr. blogos) būklės ar būsenos; prisišaukti: Išaušęs būsi, ir bėdą prisivarysi Trs. Negerk, paskui ligą prisivarýsi Prn. Vyrai ligų prisvãro per kvailumus, per stiklą Drsk. Kad neválgai, prisivarýsi sukatas Žž. Neverpsiu daugiau, dar ligą prisivarýsiu Rmš.
ǁ padaryti taip, kad kas ligi ko prisigyventų: Privarỹs žmones prie bado Lnkv. Privãrė prie labėtos B, N. Ir privãrė jaunesniąjį lig ubagystei BM211. Spriegis privaro arklį pri sprogsenos, o gruodis – ne Šts. Tol neatiduoda [skolos], kol pri galo neprivarái Trš. Tokie čėsai žmones prie striukės privarỹs Jnšk. Privarýti iki (prie) ašarų NdŽ. Bešaukdamas privarė klausytojus pri ašarų M.Valanč. O tasai gerumas Grėtę kartais iki ašarų privarydavo I.Simon. Lig čypimo [dantys] žmogų privãro Krš. Jug liga žmogų taip privãro, ka nebnora gyventi, lauka smerčio Krš. Jis dar ne vieną rišėją (kertant rugius) iki devinto prakaito privarytų J.Avyž. Gali prie to privarýt, kad keleivinė gali neit Dkk.
| refl. N: Jie lig tol prisivãrė, kad nė duonos šmotelio nebeturi Ps. Tai reik taip prisivarýt, kad reik eit, ir neturi kuo apsiaut Snt. Matai, prisivãrėm pri to, ka ėsti trūkstam Krš. Prisivãrė pri badų ruskis ir pasiduos vokyčiuo Šts. Teip esu pry miego prisivariusi Šts. Gal neprisivarýsma lig supykimo Kp. Prisivãrė lig paskutiniosios – kiek girtų! Rdn.
17. privarginti: Teip privãro, ka šokimas nerūpi Krč. Tas vaikas ir kojas privari̇̀s iš paskos bebėgdamas Slm. Kad privãro, tai lig pénties – vis lėk ir lėk Slm. Kojas tik privariaũ [uogaudama], pernakt nebeužmigau Antš. Važinėji teip ilgai ir arklį privarei̇̃ Srv. Arklius privãrė, patys privargo [miške] – tiek to gero Krš.
ǁ refl. NdŽ privargti: Esu baisiai prisivãręs po tos kelionės Vkš. Pjauni pjauni, tada reikia džiovint [šieną], tada tai prisivarai̇̃ Kpr. Su darbais teip prisivarýdavo, kad net širdžiai bloga pasidarydavo Krs. Teip aš prisivariaũ, lig penčiai Krs. Lig penties prisvariaũ – ir galas Sl. Vaikus padaboju, suplaunu sūdynus, apsiliuobiu, tik prisivaraũ – diegliai duria Stč. Taip prisvarai̇̃, kad tamsu darosi Ds. Prisivarai, kai nuo širdies dirbi Ps. Buvau teip prisvãrius, kad bijojau, kad namo neatknapsėsiu Skp. Kaitra tebebuvo didžiausia, ir jis baisiai prisivarė J.Balč.
| tr.: Jau prisivarýtos, išdirbtos rankos, nieko nenoriu imties Erž.
ǁ atimti (sveikatą); išsekinti: Dešimtį metų išdirbo kimijo[je] (chemijos kombinate), privãrė sveikatą Trkn. Kai boba sirgo, tai ir jį privãrė Slm. Arklys teip privarýtas – kaulai ir skūra Dglš.
| refl.: Prisivãręs ansai, burnelė kaip šaukštelis Rdn.
ǁ gydant sugadinti, nugydyti: Kab davė kokius vaistus, tai jų privãrė sąnarius, negali dirbt Kpč.
◊ kralikų̃ į ausi̇̀s privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Tai aš jum, panele, kralikų̃ į ausi̇̀s privariaũ Všt. ×
mõnų į aki̇̀s (akýsna) privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Privarỹs mõnų akýsna šitos bobelkos Dsm.
ožių̃ prisivãręs aikštingas, kaprizingas: Jai ne nervai, ale ožių̃ prisivãrius kap šuva Pv.
prie kapų̃ privarýti būti mirties priežastimi: Tas kuliganas sūnus privãrė aną pri kapų̃ Krš. ×
prie pakãros privarýti Jnš įstumti į sunkią padėtį: Turi parsižegnoti, roda ne roda, privarė prie paskutinės pakaros DS265(Rs). Aš jį vis tiek privarýsiu prie pakãros Jrb.
prie si̇́enos privarýti prigriebti, nuginčyti: Tą parejūną beveizant privariáu pri si̇́enos, nebturėjo ką sakyti Vkš.
1 ×razvarýti (hibr.) tr.
1. išvaikyti, išskirti: Aš goviau rykštę ir nuskubinau razvarýt vainą (gaidžių peštynes) Dv. Ir vienas katinas visus medinuosius razvãrė (ps.) LzŽ.
2. pučiant išsklaidyti (apie vėją): Vėjas tai razvarỹs vieną [debesį] ten, kitą ten Zt.
| prk.: Kap kas sustūkoja ir miegą razvãro Dv. Tu jai itus verksmus razvarýsi LzŽ.
3. daugelį, visus perkeldinti gyventi atskirai, išskirstyti: Mūs visi in daikto, o kap kur an kolionijų razvarýta Šlčn.
4. refl. įsibėgėti: Baronas razsivãrė kiekkart, ragais kap daužė bačką LzŽ.
5. sutindyti: Ažudaužė dvi karvi, tešmenai razvarýta Dv.
6. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Biednykas anas, razvarýtas Dv.
1 ×parazvarýti žr. 1 razvaryti 1: Parazvãrė mus nagaikom uriadnikas Pst.
1 suvarýti tr. DŽ1, KŽ
1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvarýk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvarýti gyvulius tvartan Rtr. Suvãrai gyvį tvartan LzŽ. Suvãrėm balon karves, te yr lapų, viksvų, stovi i ėda, o mes uogaunam Klt. Liuob į rėtį [bites] suvarýs, uždengs i párneš į aulį Sd. A į avilius spiečius suvarýt – ne jai gildavo, – be jokios baimės Mšk. Mūsų svotulių kiaulės ganyta, kiaulės ganyta, nesuvarýta (d.) Prng. Ir anys visus guotus tenai suvarydavo ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Jonas anus visus (velnius) suvãrė į tarbą, užrišo i pakabino ant vinies (ps.) Gd. Jie per daug nusidirbusius galvijus naktyj suvarė, kad prisiėstų K.Donel1.
| Kap kartas visos vištos miežiuosnan suvarýtos (suleistos) Dv.
| Šaltis visus suvãrė an gryčią Ėr.
| prk.: Ūkininkas tuojau suvarydavo į krūvą išsiblaškiusias mintis ir nurimdavo Pč. Žinau pasakų, ale negaliu suvarýt draugėn Prng. Rykštelė protą į galvą suvãro Dkš.
| refl. tr. NdŽ: Jos pats (ežys) nubėgo greitai pas kiaules, susivarė į krūvą i parginė namo pas tėvus LMD(Lg). Pietai, susvãrom gyvulius, testa karvės paguli Azr.
ǁ įvaryti: Bėk, vaikel, greičiau, padėk man kiaulę suvarýt tvartan Antš.
ǁ refl. tr. įlandinti: Gyvatę butely turiu susivãrius, šnapsiuku užpilta guli Btg.
ǁ visus ar daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta suvesti; priversti, įsakyti sueiti: Mus nakčia griebė, į tokius rūsius buvom suvarýti Graž. Su autumatais suvãro, ir dirbam atapakaliai Šmn. Ejo po butus, visus vyrus sugavo i suvãrė į daržinę Vž. Marios eina ir tokian kampan suvãrė karūminę Drsk.
| refl. tr.: Susvãrė daržinėn, išsirinko kur jaunesni [į priverstinius darbus] Vdn.
ǁ visiems ar daugeliui liepti, paraginti sueiti, sulipti ir pan.: Jau saulelė ažusėdo, mum jau suvãrė tėvai akopuos Skp. Suvãro pulką [mokyklon] – aš su trimi nesustvarkau Drsk. Motriškos nora vyrus į kuknes suvarýti – a tinga, a nora vis į vyrus veizėti Krš.
| Amerikas su savo liežuviu kiek vyrų į miškus suvãrė, kiek pražudė! Rdn.
| refl. tr.: Tuoj susivaro kuopą Ėr. Vakarais susivarydavo visą šeimyną ir liepdavo dainuoti, o pats lazdele mosuodavo rš.
ǁ Stk, Jz visus ar daugelį priversti persikelti kitur gyventi, sukeldinti; (ppr. prievarta) apgyvendinti: Iš vienkiemių kaiman suvãrė Alz. Žmones suvãrė, sugrūdo [į gyvenvietes] ir dabar jie noria, kad žemę imtų Slm. Blogai, ka į tas grupines suvãrė, vėlek statyties kas galia Akm. Ir senelius suvãro prieglaudon ir pensiją pristato Lb.
ǁ Skp, RdN visus ar daugelį priversti įstoti: Paskiau į kolūkį suvarė visus Kl. Taigi su šautuvais suvãrė [kolūkin] Pnd. Kai kaukozan suvãrė, taigi dagi biedniau buvo, nieko užsidirbt negi galėjom Kpr. Į krūvą kai suvarỹs, iš vieno katilo valgysme (apie kolūkį) Btg. Mūs durnų vaikus suvãrė, o savo turčiai išsiėmė iš karūminės Drsk.
2. visus ar daugelį priversti, liepti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Įpuolęs tas klebonas nu suvãrė visus gulti Vkš. Kas suvari̇̀s jaunus darban DrskŽ. Suvarė mumis dobilų pjauti, ten tam dvaruo padėti Žd. Suvarýs an stalo po kelias motriškas pėdų ryšių pjaustyti Krš.
3. vairuojant atgabenti visas ar daug (važiavimo priemonių): Visus kambainus vienan laukelin suvãro Trgn. Kuprių Matas gerai darė, kad padvadų daug suvarė (d.) Nm.
ǁ suvežti ką: Kol tieką šieną suvãrėm, reikėjo nemaža procės pridėt Vvr.
| refl.: Labai puikus šienas susivãrė, bet dar tik pusė Pžrl.
4. NdŽ daug ką sustumti į vieną vietą: Patelai suvaromi į kojų galą dėl šilimos Šts. Sumuštinin suvarýk šienaudamas, kiek čia žolės (nedaug) Klt. Čia kriaušlas suvarýtas, o čia vanduo Jrb. Suvarýsu nūšlavas į kertę Yl.
| Visi pirštai suspausti, net ant vienas kito suvaryti, sukumpę ir kampuoti Vd. Atadainuoja pulkas brolelių, suvaris (nupjautus suvers) kvietkus an pradalgėlių LTR(Ds).
| prk.: Erzina muni [vaikai], nervas suvãro į kojas – skausta Krš. Gydė nu širdies, suvãrė ligą į inkstus Krš. Par daug [vaistų] užduosi, suvarýs kur tą išgąstį, cypsi Grd.
| refl.: Susivaręs rankovėse pamušalas rš.
ǁ stumiant suvienodinti padėtį, sulyginti: Gražiai suvarai̇̃ [kūlius, dengdamas stogą,] ir perverži vytele ir užkiši Alz. Su lentikėms badai badai i suvarái [kūlius] aukštyn Krž. Su lopeta [šiaudų kūlių] drūčgalius suvãro suvãro, kad lygus išeit[ų] dañgtis PnmR.
ǁ prk. daug (ppr. darbų) sustumti į tą patį laiką: Kaitra suvarė visus darbus į krūvą rš.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarỹs, sutrauks, kai tokie orai Snt.
| refl.: To darbo susivãrė į vieną vietą – koc persiplėšk žmogus Srv. Visi darbai ansyk susivarỹs Gs.
5. gamtos stichijų jėga sunešti, sustumti: Anapus Nemuno suvaryti ledų kalnai LKKIX151. Ledai šitosa dienosa macniai sulaužyti, į didelius kalnus suvaryti ir ant kraštų užmesti Kel1856,43.
ǁ pučiant suginti (apie vėją): Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystą padaro jie dangų, pravaro jie debesis ir suvaro vėl į krūvą brš.
ǁ pučiant sunešti, supustyti: Aštras vėjas pusnis suvãrė Dbč. Sniego suvarytos sieksninės pusnys, o čia jau ir lietus, papūta iš pietų drungnam vėjui M.Katil. Ir sniegas yra vietomis į dides krūvas suvarytas prš. Kalnų kalnai smilčių suvarýti kaip debesiai Grg. Suvãro tokias pusnes, ka nė kojos nėkur iškelti nebgal Vvr. Vėjas, pusnis (sniegas su vėju) – kronus (pusnis) suvãrė Dbč. Suvãro kalną piesko vėjas Rod.
6. sudėti į vietą, sukrauti: Suvãrė kūgiuosna [šiaudus], paliko, pavasarį draskė Dg. Dideli kūgiai suvarýti Gs. Daiktan suvãro tuos akmenis Rod.
| Kad vienos rūšies [būtų bulvės], tai kogi – suvarei̇̃ į krūvą Mžš.
ǁ daug priberti, užberti: Jis tabokai baisiai daug suvãro tos salietros Mžš.
ǁ supilti: Pelė miežius malė, žvirblys alų darė, o tas garnys ilgaskvernis į bačkas suvarė (d.) Vrn.
ǁ sumesti: Kiek to maisto suvarýta in duobes Brb.
7. sukišti į ką: Šiurkštus, atlapas megztinis, apdribusios kelnės, suvarytos į aulinius batus, suvelti šviesūs gaurai rš. Pečių iškūrinam smagiai, žarijas ištraukiam ir tada duoną pečiun suvãrom Alz. Išvemta katės ryzas: surijo, suvãrė žarnõs, paskui išvėmė Aln.
| refl. tr.: Užsirišėm kelnes, susivãrėm pinigus ir parvažiavom Slm.
| Jonas susvarýdavo kylą i be doktorių Dglš.
8. NdŽ su jėga įsmeigti, įkalti: Akėčios buvo medinės: tokie žabai, vyčių supinta, suvarýta kuoleliai LKT343(Ck). Kuolai buvo suvarýta vienan gale ir kitan Btrm. Pavažion suvarýta stipinai Dv. Kaladkoj suvarýta dvylika ratapėdžių LzŽ. Paėmiau dalgį, užsimojau ir suvariau į žemę V.Bub. Peštuką į šieną teip suvarė, kad nė galo nematyt Paį.
ǁ įdurti: Tuo suvãrė kiaulei adatą pas ausį – i sveika Jrb.
ǁ duriant daug suleisti (vaistų): Gal du šimtu adatų suvãrė Krs. Kokia dvidešimt ampuolių suvãrė, i nieko gero Jrb.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Jam į pačius vidurius buvo suvaryti kalavijo ašmens rš. I peilį suvãro žmoguo, ir apiplėša – tokie laikai Krš. Ragą veršiokas suvãrė kakton, kai girdė Klt. Arklys kad spirs Šešelgai ir suvarė visus dantis į goserę K.Bor. Šuo kad griebė, dantis suvãrė kaip reik į tą ranką Jrb. Kartą nuėjau ant Maulių, gryčioj kaip šoko šuva ir suvãrė iltį Slm. Sumuštas, net groblai jeknosna suvarýta Žl. Nugarokaulį suvãrė viduriuos ir užumušė vietoj Šmn.
| Jis kad suvãrė nagus arkliui šnirpšlėsna, tai ir nesusjudino Vlk.
| Dvi ar trys kulkos suvaryta galvon Rš. Druska užtaisė šautuvą, užprovijo ir suvãrė užpakalin Krs. Ak, su kokiu malonumu paimtų pistoletą ir suvarytų tam šviesbruviui visą apkabą į vidurius! J.Avyž.
| impers.: Da džiaukis, kad vaiku[i] nesuvãrė veidan šukių Slm.
ǁ refl. tr., intr. leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Tai susivariaũ pašiną – beveik iki kaulo Užg.
| prk.: Su lietsargiu nusleido nuo ketvirto aukšto, kojos šiknon susvãrė Vrn. Nešokinėk, o tai susivarýs kojos į užpakalį Vkš.
ǁ refl. tr., intr. susižeisti, susižaloti: Vyras žandą turėjo susivãręs Kv. Ties krūtine susivãrė su šatrais Ps.
9. įspausti gilyn, įplūkti: Suvãrė žemėsna šieną, nemožna bus išlupt Klt. Driūblė ažeis, sulis, suvari̇̀s žemėsna, i vė vartyk tu jį (šieną) Klt. Pervažiavo žabus traktorium ir suvãrė visus Slm.
ǁ įmurdyti: Vilkas suvarýta dumblan Švnč. Grumas grumas – ligi kelių į žemę suvãrė (ps.) Pj.
ǁ suspausti, suslėgti, suminti: Šitaip sumintas [šienas], šitaip suvarýtas, tai kaip laitas galėjo būt Kp.
| Nuspirkau vilnų, kaip kiečiausias vailokas suvarýtas (suveltas). – Ne ką veiksi, išsikedensi Žl.
| refl.: Susvãro kriūtiniūtė, kai keli vaiką až pažasčių Lb. Andumba [lova], guliu kaip lovy, šienikai susvãro Žl.
10. daug suėsti, sulesti: Karvė daug bulbų suvãrė Dglš. Daug suvãro ir vištos, ale ir nepakeliamos Kpr.
ǁ Krtn daug sušerti: Suvariaũ visas bulves toms kiauliums Jrb. Suvariaũ kiaulėm viską DrskŽ.
| refl.: Pašaras susivãrė Ėr.
ǁ šnek. daug suvalgyti, sukimšti: Šeimyna suvãrė košę Krš. Duonos kepalaitį par dieną ir suvãrėm Lkv. Suvãrė vaikas didžiausį bitą duonos ir da nepriėdė Vvr. Tokį didelį kemersį duonos suvãrė Lkv. Suvarau visą paršiuką LTR(An).
| refl.: Sūriai greit susivari̇̀s Ėr.
11. intensyviai ką padaryti, atlikti kokį darbą: A su motoru – dvi valandos, i suvãro (iškulia) Kvr. Storokai suvãrė (suverpė) tuos siūlus Jrb. Tik sienas kai suvãro (pastato), kelia [vainiką] Rk. Paskutiniu laiku statybos medžiaga įvairi: trobesių sienas suvaro iš medžio rš. Į viršų siauryn siauryn i suvarýdavo (statydami susiaurindavo) į pusę metro pločio tą kaminą Krž. Vainiką pradeda pint iš vidurio ir paskui tik suvãro (susiuva) galuos Ds. Turiu da tris siūles suvarýt par galus to maišo Jrb. Kad suvarýta (išsiuvinėta) tokiu storu siūlu dobilo lapas Rdm. Katras iš dratų ir pina keselį, tai ropelė ir iš dratų suvarýta Slm. Mano viskas šiteip suvarýta (smulkiai, neaiškiai surašyta) – paskui nė pati neįskaitau Smln. Bjauriai suvariau laišką rš.
12. intensyviai ką darant kuo paversti ar ką pagaminti: Visus medžius suvariau į malkas Bsg. Ar liks grūdų varpose, ar suvarys į pelus, ar nukuls grynai – daug priklausė ir nuo leidėjo M.Katil. Teip apsidirbę žmonės – pelenais suvarýti (gerai išdirbti) laukai Slm. Suvãrė tą sūrį, subrūžino (suskuto peiliu) Db. Įpilk šalto vandens, gal geriau suvarýsiu Trgn. Kai sušalo, negaliu niekaip sviesto suvarýt Rm. Jei paršildysi [grietinę], vel[nia]s paraus, i nieko ten nebsuvarýsi [kastinio] Sd.
ǁ pakeisti kieno būvį ar būklę: O tas diedas tai storas, sako, suvaraũ (nupeniu) tą diedą Upn.
| impers.: Runkelius visai į lapus suvãrė Gs.
| refl.: Mėson susvãrius visa (apie storą moterį) Klt.
13. uždirbti: Kaži kokį pelną nesuvarỹs iš to Gs. Mano viskas sutaisyta, suvarýta Jrb. Dvarą suvarei̇̃! (iron.) Lp.
| refl. tr.: Pasiėmę po kelias panašias komisijas susivaro beveik antrą algelę rš.
14. intensyviai ką darant, kuo paverčiant sugadinti ar sunaikinti: Visą knygą į skiautes suvãrė Žr. Jei ans mun nesakė, tegul perkūnas muni į čeženas suvaro S.Čiurl. Pušelę į šipulius suvãrė Ėr. Suvarysiu visą lempą į šukes, sako senis rš. Buvęs auskarus nupirkęs brangius, sumušęs, į miltus suvãręs Trk. Per metus visai suvarýta mašinėlė – ir in grebę invairuota, ir in tvorą Prn. Dėjo į medį – i patys ištižo, i mašinelę į krūvą gelžies suvãrė Krš. Mašina nauja, šešių mėnesių neužtekę gumom – suvãrė tuoj Slm. Du langu su visais romais [chuliganai] suvãrė, baisinybes padirbo Krš. Šiaudus suvarýsiam į pelus, teip būs sudžiūvę [javai] Pkl. Jos brukdamos ne tiek ilgai čiupinėdavos aplink saują [linų], bet ir ant pakulas daug suvarýdavo Skrb. Kitą bulbą tik lupynosna suvarai̇̃, paki nulupi Klt. Par savaitę marškinius į skūtus suvãrė Krž. Ba kap ažpuls visi vieną, suvarỹs niekuosan LKKXIII131(Grv). Kap negerai išplaksi [dalgį], varonkosa suvarýsi Pst.
| [Palaidos karvės] daržus suvãro (ištrypia), medelius nugraužia Alks. Anos (antys) tiek suvãrė (užteršė) ežerą Mlt.
| prk.: In skiauterukes [lauko] šniūrai suvarýta (sudalyta), peršokt galė[ja]i Drsk.
| refl.: Tos paklotės susvãro (suplyšta, sudyla), ir pataisyt sunku DrskŽ.
ǁ intensyviai dirbant sutrinti (pūslę, nelygumą ir pan.): Jo rankos pūslėtos, čia ant delnų suvarýti tokie guzai – nuo medžių Jrb. Kokie gi jo grėblių kotai – viso miško medis, pūsles kaipmat suvãro Mžš.
| Žiūrėk, kokius tu guzulus suvarei̇̃ verpdama Skr.
ǁ Šil prk. daug sunaudoti: Kiek tūkstančių suvãrė į tą pirtį Šk. Šitiek malkos suvãrė per metus Lp. Loviam tai kiek suvãro lentų – pastatą (nj.) didelį pastatytų Slm.
15. prk. įstumti į kokią (ppr. blogą) būklę: Per darbymetį suvarėm arklius skūron An. Labai šitas laikas užmarštin suvãrė, jau sena Svn. Smetona ponus prilaikė kiek tik galėjo, žmones visus skolõs suvãrė Rk. Žmonis suvãrė į biednystę Kv.
16. prk. labai nuvarginti; atimti sveikatą, jėgas, išsekinti: Arkliai tiek suvarýti, kad nebepaeina Ėr. Mūsų arklys tai labai suvarýtas su darbais Užp. Varę varę jį darban, tai kad suvãrę… Slm. Matai, kad suvãrė Antaną, kad stovi ir svyruoja Rm. Liga suvãro žmogų Tr. Šitoj koja mane ir suvãrė Mlt. Vieną džiova per metus suvãro, kitas kelis tęsias Ds. Tos vedybos mane añtrosios suvãrė Dbk. Mana buitis suvãrė mane LKKIII182(Arm). Teip jau sudūla žmogus, senatvė suvãro Šmn.
| refl.: Atsigãvo, kai nebeina melžtų, buvo susivãrius gatavai Slm. Gyvulys susivaro tuoj bevažiuojant Pn. Ir pati susivãrė su tais kukurūzais Ėr.
17. prk. nugyventi, nuskurdinti: Gaspadoriavo gaspadoriavo, visus galus suvãrė ir paskorė Vrnv. Mum teip suvãrė, kad nieko neturim gatavai Šmn.
| refl. NdŽ: Dabar viskas susvãrę, pelno nėr Pg. Teip bet sau gyvendami an tiek susvarýsma, kad ir žemę reiks parduot Vj. Su vaikais jis visai susivãrė Vrn.
18. refl. prk. moraliai smukti: Eik eik, kaimas visai susivãręs, gera i vaga Krš.
19. prk. nugyventi (amžių): Septyniasdešim penkis metus suvariaũ RdN.
20. sulošti: Verčiau suvarykim keletą partijų iš „tūkstančio“ rš.
◊ gãlą su galù suvarýti išsiversti: Ir ans nebsuvãrė gãlo su galù, nėr iš kur paimti Sd. Tiktai džiaugiaus gãlą su galù suvãręs Trk.
į (ant) bùtelį (buteliñ) suvarýti pragerti: Ką ten – viską į bùtelį suvãrė, nieko nebus gero iš jo Šd. Kolkozą suvãrė an bùtelį Ėr. Jy pati gi pora tūkstančių suvãrė buteliñ Mžš. Visą savo algą buteliñ suvãro Msn.
į dre•ženę suvarýti sumušti: Aš tave į dre•ženę suvarýsiu, t. y. sumušiu JI346.
į duobès suvarýti visus ar daugelį sušaudyti: Prisirašė ve į partiją – suvãrė į duobès Grd.
į gérklę suvarýti pragerti: Vaikų alga iš anksto pasiimta… Viską sau į gerklę suvarai A.Gric.
į kapùs (į kãpą) suvarýti būti visų ar daugelio mirties priežastimi, numarinti: Vaikus pirma tėvų į kapùs suvãrė Grš. Prisiekė padermę jo suvaryti į tėvo kapą ir kraujuose jo išsimaudyti V.Kudir.
į kélmą (kelmañ) suvarýti sutrukdyti augti: Mañ tas [sunkus] darbas kelmañ suvãrė, aš toks mažutis ir palikau Svn.
į klùmpį suvarýti nuginčyti: Mes aną į klùmpį suvãrėm Tl.
į kùprą su(si)varýti
1. padaryti sukumpusį, gunktelėjusį: Kupron suvãrė jau i Ulių, susirietė Klt. Vargas i stiprų kuprõn suvãro Tr. Ilgas amžius ir stipruolį kupron suvaro KrvP(Mrk). Jaunas, o kùpron susvãręs Drsk.
2. nu(si)varginti, už(si)kamuoti: Kupron suvari̇̀s mane visi darbai Aln. Jau jūs visai savo senį kupron suvarýsta Ut. Tu jį (vaiką) kuprẽlėn suvarýsi gindamas (dar labiau stengsis) Ob.

į pãraką (parakañ) suvarýti suniekinti: Jaunikis kai kada esti visai suvaromas parakan ir be niekur nieko dūlina namo rš.
į pẽlenus (pelenuõs) suvarýti tyčia padegti: Aš taũ pelenuõs suvarýsiu Kvr.
į [óžio] rãgą suvarýti
1. žodžiais nugalėti, nuginčyti: Ką tu gali padaryti šviesaus razumo žmogui: jis visus jus, durnius, į rãgą suvarỹs! Jnšk. Savo priešus, kaip jam atrodė, jis beveik visada suvarydavo į ožio ragą A.Vencl. Tik dabar jis supras, kad turi reikalo su Jono Išminčiaus priešpaskutiniu sūnum, kuris gali patį velnią į ožio ragą suvaryti rš. Toks, rodos, mokytas, o suvãrė [jį] į óžio rãgą, i gana Šll.
2. nulošti: Ėjom lošt, tai vyrą suvariaũ į óžio rãgą Snt. Suvari̇̀s tave ožio ragan kaip matai Alz.
3. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Jį skolinykai suvarė į ožio ragą Vv. Ūkvedžiai mane į ragą suvarys J.Marc.

į óžio rãgą (óžio ragañ) susivarýti nuvargti: Susvariaũ óžio ragañ [nuo sunkių darbų] Dglš. Jau, vaikeli, tu susvarei ožio ragan Nč.
į rankóvę suvarýti nuginčyti: Mandras mandras, o Šarkauskūtis suvarė aną į rankovę kaip matai Šll. ×
į ri̇̀nkę suvarýti vargo pridaryti: Jei tokie orai bus, juos suvarỹs į ri̇̀nkę Snt. ×
į ùbagą (ubagañ) suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ (sukapojo) Aln.
į žẽmę (žemýnon, į žemès, žemė́sna) suvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Ko dukterį į žẽmę suvarei̇̃? Bsg. Nepriėda, nesutelpa visi – visus žydelius į žẽmę suvãrė Yl. Kad daugiau to man nedarytai, ba aš tave žemýnon suvarýsiu Arm. Diena po dienos šliaužia šliaužia žemyn ir žemyn, kol suvari̇̀s žemė́sna (apie senatvę) Žl.
konè į žẽmę suvarýti labai barti, gėdinti: Kai ateidavo senis, tai visus konè į žẽmę suvarýdavo Šk.
kraũją suvarýti į ši̇̀rdį (širdiñ) labai sujaudinti, sunervinti: Ypač paskutiniai poniutės žodžiai jos kraują suvarė širdin V.Mont.
šipuliai̇̃s suvarýti sukirsti kalbantis, nuginčyti: Suvãrėm ją šipuliai̇̃s Antr.
velnióp suvarýti sugadinti: Ir jiem gyvenimą suvãrė velnióp, ir pačios sau Šmn.
1 papasuvarýti (dial.) žr. 1 suvaryti 1: Karves papasuvãrė tvartuosna Dv.
1 užvarýti K, Rtr, OG102, DŽ1, KŽ; SD186,207, SD166, R, R39, MŽ, MŽ53, D.Pošk, Sut, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti patekti ant ko nors ar už ko nors, užginti: Jis nori kiaulę užvarýt ant kelio, o to vis par laukus Upt. Arklys jei sykį par tiltą [eidamas] įlūžo, tu jo neužvarýsi daugiau Erž. Niekaip arklio negalėjom užvarýt ant paramo, turėjom veste užvest Srv. Užvarýsma karvę ant žolės Strn.
| refl. tr.: Ažsivãrė avis až krūmų JT429.
ǁ varant, genant priversti užlipti, užkopti: Tu jam ir žvėrį surandi, ir sabalą medin užvarai, ir paukštį aploji rš. An pirkios tokia graži žolė, norim karvės užvaryt, kad ji nuėstų LTR(Kb).
| refl. tr.: Užsivariaũ avis an kalno JT429.
ǁ priversti užlipti: Užvãrė an daržingalio šieno mynioti Pj. Užvãrė [komisijoje] an svarstyklių, taukšt, pliaukšt – ateikit kitas Ukm.
^ Su pinigais ir velnią ant stogo užvarysi rš(Kp).
| refl. tr. NdŽ: Būdavo, užsivãro ant tvartų, kiša i kiša man [šieną] Snt. Tėvas užsivãrė mus an kūgio, ka šiaudus pamyniotumėm Jrb.
ǁ refl. užlipti: Užsivãręs tas vaikis ant šieno vežimo i bemiegtąs Vvr.
ǁ priversti užlįsti už ko nors, užlandinti: Mes, vaikai, užvarýti kur už pečiaus Dg. Tos parėdkininkės užvãrė už stalo tą piršlį i neleida išeiti Žd.
2. tr. daug atvaryti, atginti: Kad užvãrė avių – net juoda! DŽ. Kad užvãrė žąsų nei be šiek, nei be tiek JT429. Kaip užvãrė visą pulką [karvių], tai atliko kai katros, pasislėpė Plvn. I užvarė dai tris pulkus žirgelių, dai išlaužė tą naująjį tiltelį LTR(Tvr).
ǁ atvaryti medžiotojo link: Aš užvaraũ tą zuikį, o jis nušauja Jrb. Eigulys šaunuolis – užvarė šernus ant pačių šautuvų rš. Jis (skalikas) tau pakels kiškį, pavaikęs užvarys į šaulį, tik šauk perskeltlūpiui stačiai kakton Blv. Tuo čėsu šuneliai kiškelį užvarė LTR(Vb). Paukšt! Ir nušaus užvarytą žvėrį Žem.
3. žr. 1 suvaryti 1: Aš nuejau padėdinėt kiaules tvartan ažvarýtie Lz.
ǁ varant, genant pro šalį trumpam įvaryti, suvaryti: Užvarýti į ką, pas ką NdŽ. Daržinėn užvãrė [žvėris] i nuejo pas karalių Slk.
4. tr. nuvyti, nuginti: Mes vilką tadui ažvãrėm medžian LzŽ.
5. intr. užvažiuoti ant ko nors (ppr. smarkiai, greitai): O, baisus kalnas būdavo užvaryt Snt.
ǁ refl. sunkiai užvažiuoti, užsistumti (su vežimu): Ledvu užsivariaũ in Utėlynės kalną Ut.
ǁ tr. užvežti ką sunkų, važiuojant užstumti: O Kalgaruose mus vėl užvarė ant atsarginių bėgių J.Balt.
6. tr. lipant, kopiant užtraukti, užstumti: In kalną tačkelytės neužvaraũ Slk. Motinai širdį trauka lauk, ka reik užvarýti tiek aukštai tus maišus Trk.
| Pastatė tą pagalį ir akmenį užvãrė (užritino) Eiš.
7. tr. gamtos stichijų jėga užstumti, užnešti ant ko nors; užplukdyti: Užvarýti laivą ant sėkliaus BŽ498. Vėtra karo akrūtus ant sėkio (orig. siekio) užvarė ir sudaužė LC1889,14. Greitai bangos sugadino laivo vairą, ir laivas pasidavė bangoms, kurios tuomet jį užvarė ant uolos prš.
| impers.: Po tris keturis metrus ant kelių užvãro ledus Vlkj.
ǁ leisti sutekėti ant ko nors: Ajetau, kam vaiką žemyn galva laikai, kraujį an smagenų užvarýsi! Krš.
ǁ pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Jūrinis [vėjas] vandens užvãro Prk. Vėjas apsigręžė, galia užvarýt lietų Antš. Kyla vėjas, gal lietaus užvarỹs Pc. Tuomet gavęs valią vėjas užvarė baltuosius kalnus iš vakarų ant visos padangės Žem. Kolomano siela staiga apsiniaukė, kaip kad vėjas užvaro debesį ant saulės Ašb. Dieve, lytutį lengvą mums nupilk, tą mums t[e]užvaro vėjai PG.
| prk.: Teisybės reikia ieškoti, teisybė ne debesėlis, vėjas ant galvos neužvarys L.Dovyd.
| impers.: Sniegas buvo užvarytas N. Žiemą kai užvãro sniegą, kai užkemša – in tvoras daeit negali̇̀ Mrs.
ǁ impers. pučiant daug prinešti, priversti, pripustyti: Gryčią apipusto, ligi pat stogo užvãro sniego Aln.
ǁ impers. tr., intr. pučiant užnešti, užversti, užpustyti: Kap duos jam sniegas, tai jį ir su trobesiais užvari̇̀s Alv. Dieną nuvalė [kelius], nakčia vėl užvãrė Pv. Užvãrė sniegu triobeliotę Tr. Prie sklepo užvãro sniegu, ateina stirna i nugriaužia Pbr. Užvarýta bit sniegu LKKXIV216(Zt).
ǁ atskraidinti: Tai kad jau užvãrė lėktuvų, tai kap dėjo! Ss.
8. tr. Ad, Jnš su jėga įsmeigti, įkalti: Patvėrė [dalgį] iš naujo, užvarė pleištelius ir dar pamirkė kotą vandenyje M.Katil. Ažvarýta klynukas, kad nenugriūtų dalgė Dv. Klynelius [staklėse] užvarýk Pb. Turėjau kūjį, baslį gerą ažvariaũ Č.
^ Neažvarýsi kuolo kūloku Dv.
| refl.: Dalgės klynelis ažsivãro, kad laikytųs Str.
ǁ kalant užkimšti (skylę, ertmę): Kai kiaulę pjauna, padaro vagelį medinį ir užvãro tą skylę, kur dūrė Tvr.
| Langai ažvarýta (užkalta) lentom Dglš.
ǁ OG102, BŽ266, NdŽ, Svn kalant užmauti; apkalti: Užvarýk lanką ant kubilo J. Nukals rinkį, užvarýs ant stabulės Akm. Užvaryk kirvį ant kirvakočio Krns. Da kap pradėjau atmintie, tai tėvas ardavo žagre: du noragai ažvarýta LKT343(Ck). Ponas savo netikusį tarną įlaipino į bačką, užvožė jį dangčiu, užvarė gelžinius lankus ir nuvežęs jį į mišką pametė LTR(Tt). Ir anie muni jau nora į tą grabą įdėti i tais gelžiniais lankais užvarýti Als.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Kap daviau aš jam kirvį pageląst, tai jis jam ašmenis užvarė Lš.
| refl. tr.: Ir aš buvau užsivãręs dalgį, kap nemoki Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakščiai): Ažvariaũ didelį pašiną kojon Dglš. Pirštan pašinį ažvariaũ Šlčn. Pašinį žuvariaũ po nagu Rod. Stremėką ižvariau po nagu Zt. O lokys ažšynė lopą, ažvãrė tokį pagalį LzŽ.
| refl. tr.: Ažsivariaũ pašiną LzŽ.
ǁ intr. Rdn euf. apie lytinį aktą: Jis gauna pas ją užvarýt Srv.
^ Nieko nepadarysi, per marškinius neužvarysi LTR(Kp).
| refl. Nj.
9. tr. daug pridėti, prikrauti: Ka užvãrė tų malkų, tai puodai išpūškėjo kaimat Jrb. Visą pašiūrę buvom užvarę malkom Gs.
ǁ daug uždėti; užpilti: [Molio] klodą užvãro, tada reikia laukt, kol apdžiūsta Kp. Išskleis, užvarýs naujo žvyro [ant kelio] Grd. Trąšų užvãrė, buvo derlius kad mačija Vn. Riebulių storai ažvarai̇̃, apitepi, i gerai Trgn.
| Su dažyviums užvãrė (apipylė, sutepė) baisiausiejai (baisiausiai) Krš.
| Dūmų užvariáu (daug prileidau), reik duris atidaryt Šmk.
ǁ įdėti, įberti (į maistą ar gėrimą): Užvarysu (raugdamas) alų geruoju sukru, ir šulai plyšinės Šts.
ǁ dedant, kraunant, pilant padaryti ką didelį, aukštą: Tai užvãrė vežimą, kad nė ketvertas arklių nepavežtų Plk. O tas vežimas užvarýtas visas aukštas, baisinis Slv. Užpylęs ten žemės, tą kalną dar aukščiaus užvarė RD207.
| Ligi vakaro ir užvarýsim (sumūrysim) kaminą ligi stogo Ds.
| Vyrai tuos ūsus užvarýdavo (užraitydavo) į viršų Smln.
ǁ refl. iškilti, atsirasti: Tokie gumbai užsivaro ant rankos N.
ǁ NdŽ prk. padidinti, pakelti (mokesčius, kainas): Užvarýdavo mokesčius, nors pasiusk Pj. Par licitaciją kožnam daiktu[i] užvaro perpus Antš. Nepirkau, ale cienią užvariaũ Dglš.
| Užvaryti (daugiau priskaičiuoti), viršiaus užtraukti (skaitliuje) I.
10. tr. daug duoti, skirti: Užvãrė tiek daugybes vaistų, tik tik nenusiraitė Krš.
ǁ padaryti, kad atsirastų, užveisti: Birbilinė [musė] apspjaudo viską, kirminus užvaro Kin.
ǁ prk. lemti; užleisti: Ak! Tus vargus apverktinus jūs man este padarę ir bėdas tas raudotinas man ant galvos užvarę PG.
ǁ impers. prk. sukelti: Kur smiltynė, badą užvarys – iškais žemė Pš.
11. tr. imti energingai ką daryti: Muzikantai užvarė valsą rš.
ǁ refl. energingai ką padaryti: Užsivãro eidamas po kelias kartas drabužių, ką ten anam galia būti šalta Vvr.
12. tr., intr. užvalgyti, užkąsti: Užvarýk ir maunam Ps. Užvãrė tų lašinių gerai ir raitose Jrb.
13. intr. smarkiai suduoti, sušerti: Kad užvarysiu per nugarą, tai raudoną kirmėlę išvarysi LTR(Grk). Ka užvãrė par kuprą su bizūnu – dvilinkas parsirietė Vvr.
ǁ tr. užpulti: Nu a kitąnakt ar už dviejų ar trijų naktų vėl užvãrė [paukščius], tai atliko tiktai vienas kalakutas ir to višta Sb.
14. labai nuvarginti: Vasarą arklys ažvarýtas, daug darbo Klt. Arklys visai užvarýtas ant kojų Jrb. Vienas buvo pageresnis arklys, ažuvãrė ir tą Ob. Per dieną arė, varsto neužarė, šėmus jaučius užvarė LTR(Skm). Ot buitelė žmogaus – iš jaunų dienų vargų žuvarýtas Rod.
| refl.: Atejau nuo darbo baisiai ažsivãrius Ds. Pasilsėk, kam teip užsivarýt Ėr. Arklys buvo užsivaręs ir nuvirtęs į pagriovį J.Sav.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Jau tu, tėvai, baigi užvaryti šitą vaiką S.Zob. Jis tę man atrodo žmogus kap užvarýtas, suspaustas Vrn.
| refl.: Užsivãrė taip (susirgo), vos vos ištraukė (išgydė) da Rdn.
15. žodžiais nugalėti, perkalbėti, nuginčyti: Geras advokatas ir teisėją kartais užvãro Pkp. Užvarýs jei piršlį, i neįleis į trobą Užv. Jis mane pastatė kampan, užvãrė Drsk. Ak tu blusa!.. Ir užvarei mane! Žem. Juokėmės iš Petrikės, dėdele, – sakė Stasiukas, – kad ji ant kalbos tetušį užvarė Žem.
ǁ intr. piktai subarti, užrėkti: A gal taip užvarýti an vaiko? Vn. Su piktyba užvãrė [duktė vyrui] Sn.
16. užsispyrus ko siekti: Užsivãrė – eisiu mokyklon, i gana Vrn. Na, jei aš užsivarýsiu, tai ir padarysiu Nmn. Ko užsivãrė, tai ka ir būt Pv. O pati užsivãrė: – Pasakyk, ir gana! Vlk. Juozas užsivãrė apsiženyt ir apsiženino Alv. Kareivių gavęs muštis užsivarė Gmž.
^ Užsivarei̇̃ kap durnius an duonos Nč.
17. tr. NdŽ iš anksto paliepti atlikti kokį darbą: Seniūnas ažvãrė kelio taisyt Ds. Ažvãrė žmones miško sodintų JT288. Kap užvarai̇̃ kada, tai eina! Lp. Užvaráu gimines ravėti daržų Jdr. Žmonys nejo kryžių versti [Kryžių kalne], karūmenę užvãrė Krš. Užvãrė į dvarą dobilų pjaut Srv. Prievaizdas užvarė talką padėti jiems pervežti trobesius ir mantą V.Myk-Put. Užvarýk dukterį, tepaieškai! Vn. Užvarė austi drobę darbščias savo parapijonkas TS1899,2. Kožną nedėlios vakarą [tijūnas] turėdavo užvaryt ant panedėlio į baudžiavą DS168(Rs).
18. tr. atlikti kokį (ppr. sunkų) darbą: Naktimis atsikelsiam laiku (anksti), užvarýsiam (iškasim) tus ravus Sd. Kada varė didžiausią griovį, i žiotis užvãrė Šd. Platų valksmą žvejai užvaro (užmeta), laimikio ištraukia jie daug rš.
| refl. tr.: Ans dešimt pradalgių užsivãręs Krž.
ǁ suarti, užarti: Užvarei̇̃ tik vagą, kitą ir vėl gerk – baisiai troškina gert [nuo pupų], labai stiprus valgymas, sotus Slm. Kai pabaigsi arti, užvarýk arimo galą Žvr. Vagelę varė, antrą n’užvãrė JD865.
19. daug uždirbti, pelnyti: Turtus nori užvarýt su tais darbais Prn. Jeigu žmogus kruti, dirbi, mainikauji, tai ir šiais laikais šį tą dar užvarai̇̃! Snt. Vis tie patys barščiai, ar dirbi, ar nedirbi, nei nieko užvarai, nei ką! Apž1894,186(V.Piet). Malonu būtų tiek pinigų sykiu užvaryti TS1904,1. Ant pirktojo tavoro užvarė nemaž kapeikų Žem. Užvãro par dieną lig penkių rublių Grd.
^ Jeigu gerai užvarai, padeda ir aitvarai Šk. Piktumu meilės neužvarysi VoL353.
| refl. tr., intr. Q398, Lex68, N, NdŽ: Tura užsivãrę piningų, nedvesa badu Rdn. Pinigų turi ažsivãrę velnio skūrą Dglš. Abu diedukai buvom likę, tai užsivãrėm an pinigų Vdn. Tvirčiau gyvena, buvo užsivãrę Krš. Kap žusvãrė anas, ir javo prisipjovė, ir pirkelę pasistatė Pls. Buvau labai užsivãręs už bičių, kai turėjau Gdr.
ǁ išdirbti kokį laiką, tam tikrą normą: Kiekgi dienų jau turi užvãręs? Srv. Užvãro tų darbadienių daug, ale naudos mažai Jdr. Žmona prie runkelių sodinimo daug [darbadienių] užvarė J.Avyž.
| refl. tr.: Talkoms eis, užsivarýs dienų, išsikuls liuob be vargo – turės talkininkų Krš.
ǁ sukaupti atsargos: Mūs da senybos ažvarýta malkų Dglš. Ūkyje tik sunkiai dirbdamas ir labai viską žiūrėdamas gali šį tą ateičiai užvarýt Vdžg.
| refl. tr.: Užsivariáu pašaro gyvoliams visai žiemai Kv. Dabar jau ažsivariaũ kiek liekvarstų Dglš. Mes šiemet rugių užsivãrėm Ktk. Ot pasisodysim tabako, tai užsivarýsim ant kelių metų Kt. Taupė, užsivãrė ekonomijos, i tura kapeikos Krš. Jei linai nedera – drobių nežusvarýsi Rod.
20. tr. prk. atlikti ką greičiau, anksčiau: Dvi dienas, kurias jis buvo užvaręs važiuodamas iš Londono lig Bombėjaus, sugaišo J.Balč.
| refl. tr.: Nemožna poterių priekin ažsivarýt Dglš.
ǁ NdŽ atgauti, pasivyti (prarastą laiką): Sugaišinto laiko jau nebegalima buvo užvaryti J.Balč. Ar paspės užvaryti prarastą laiką? rš.
◊ velnių̃ užvarýti imti keikti: Užvaraũ velnių̃, da paklauso KzR.