Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (53)
haiga
Apibrėžtis
Japonų tapybos būdas, į piešinį įterpiant haiku tekstą.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Didėjantis dėmesys spontaniškoms saviraiškos formoms skatina naujosios dailininkų kartos susidomėjimą intuityvistinėmis spontaniškomis Tolimųjų Rytų tradicinės tapybos ir kaligrafijos mokyklomis (wenjenhua, zenga, haiga, bujinga).
Dainiaus Dirgėlos haiga
Haiga konkurso nugalėtojų pristatymas ir Alio Balbieriaus foto-haiku parodos atidarymas.
Žiūrėdama į mažo formato kūrinėlį, bandau suvokti, kaip padarytas jo paprastumas. Sakoma, kad geriausi dalykai nėra sudėtingi, tačiau Josa Busono haigos atveju akys nesileidžia apgaunamos paviršiaus. Nuojauta kužda, kad paprastumas čia anaiptol nėra paprastas.
Perregimai skaidrios ir greitais potėpiais nauja „a la prima“ maniera nulietos Tatjanos Simanaitienės akvarelės radosi iš susižavėjimo japonų tapybos maniera haiga.
Tačiau menininkė neseka grynosios haigos tradicija, bet savaip interpretuoja tušą pakeisdama akvarele ir sugriaudama haigai būdingą teksto ir vaizdo gimimo tvarką. Tatjanos kūrybos procesas – atvirkštinis: pirma – akvarelė, o paskui – trieiliai. Ne sukurti tapytojos, o parinkti iš Vytauto Dumčiaus į lietuvių kalbą išverstų japoniškų haiku rinkinio „Paparčio šventi ženklai“ (Klaipėda, 2007).
sùkrė
Apibrėžtis
žuvų masalas, padarytas iš strypelio ir aplink jį besisukančio metalinio lapelio.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Tačiau suradus tinkamą sukrę, ešeriai tapo labiau pasitikintys ir praktiškai kiekvienu pravedimu ant trišakio pasikabindavo dryžuotasis kovotojas.
[...] svarbiausia turėti 10–15 įvairaus kalibro „Myran“, „Byron“ ar „Ilba“ sukrių. Tai vienas patikimiausių masalų šiam žūklės metodui. Mat sukrę galima plukdyti kuo įvairiausiame gylyje, net ir keliolikos centimetrų. Atabraduose to dažnai prireikia, nes lydekos, o ir stambūs ešeriai rudenį atplaukia prie pat krantų, kur tyko grobio.
[...] su vobleriais pagaunu ne ką mažiau nei su sukrėmis [...].
Vadinasi, vidurvasarį reikia spininguoti masalu, skleidžiančiu ypač stiprius virpesius, o tokia savybe pasižymi sukrė.
Matėsi, kaip pulkas ešerių paskui sukrę vaikėsi, tačiau ragauti nedrįso.
Kai spininguojama skaidriame vandenyje žvilgančios metaliniu spindesiu sukrės neretai pernelyg akinančiai blykčioja ir kelia plėšriosioms žuvims ne teigiamas, o neigiamas emocijas.
Užtakiuose su duburiais, susiformuojančiuose žemiau dambų, geriausias lydekų ir ešerių masalas – sukrė, bet labai dažnai minėtos žuvys mielai atakuoja ir guminukus. Geriausiai tinka modeliai, primenantys aukšles, kuojas, bet pamarginti raudona spalva. Ne pro šalį išbandyti ir hibridinius spiningo masalus, pvz., sukres ir voblerius, kurių trišakiai dekoruoti kirmėlaitės formos guminukais, sukrių ir blizgių tandemus, blizgių ir guminukų montažus.
Man lusox yra vienos geriausiu sukrių arsenale.
Aš paprastai renkuosi tik MEPPS firmos sukres, kurios sukasi be priekaištų ir dėl kurių tikrai gali nesukti galvos – „užsives“ masalas ar ne.
temãkis
Apibrėžtis
Sušių rūšis: jūržolių lakšto piltuvėlis, prikimštas ryžių su žuvimi ar jūros gėrybėmis.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
TEMAKI suši – pažodžiui išvertus - “rankomis padarytas ritinėlis“. Tai “nori“ (jūros dumblio lakštas), suvyniotas piltuvėlio forma ir prikimštas ryžiais, žuvimi ar jūros gėrybėmis ir salotų lapu. Šis sušis valgomas rankomis.
Knygos pagalba bandysiu gaminti ne tik makius, bet ir nigirius temakius ir t.t.
Jūržolių popieriaus tūtelės – temakiai – su krevetėmis ir avokadais (13 Lt už vieną) ir unguriu (18 Lt) neleidžia pasidžiaugti neblogais įdarais: pats jūržolių lakštas kaip guminis. Jis toks neturi būti.
Sušių yra įvairiausių rūšių. Populiariausios, skirstomos pagal formą, - nigiris, makis ir temakis.
Temaki
„Rankos ritinėlis“. Toks sušis gaminamas iš jūros dumblių pluošto, sukamo į kūgį, pripildomo ryžių, žuvies, daržovių ar vaisių.
Restorane siūloma daugybė sušių - nigiri (sulipinti įvairių formų ryžių gumulėliai, dažnai - su žalia žuvimi), piltuvėlio formos temaki, ritinėlių formos maki.
tìkras
1
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris kelia pasitikėjimą
apgaulìngas
kuriuo negalima pasitikėti
apgaulìngas
kuriuo negalima pasitikėti
2
Reikšmė
Apibrėžtis
koks yra pagal prigimtį, natūralus
dirbtìnis
kuris padarytas, nenatūralus
Netikri pinigai yra dirbtiniai, bet tikri pinigai irgi dirbtiniai Čapk.
dirbtìnis
kuris padarytas, nenatūralus
Netikri pinigai yra dirbtiniai, bet tikri pinigai irgi dirbtiniai Čapk.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris kelia pasitikėjimą
klastìngas
kuris suktas, su klasta
klastìngas
kuris suktas, su klasta
4
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris nekelia abejonių
melagìngas
kuris neatitinka tiesos
Ir išryškės tikri ir melagingi siekiai, širdies malda – pirmoji ir paskutinioji rš.
Antikoje nebuvo psichologijos ir žurnalistikos, tačiau visi labai gerai suprato, kokią žalą žmonių psichikai daro ne tik melagingų, bet ir tikrų, tačiau blogų žinių skleidimas rš.
melagìngas
kuris neatitinka tiesos
Ir išryškės tikri ir melagingi siekiai, širdies malda – pirmoji ir paskutinioji rš.
Antikoje nebuvo psichologijos ir žurnalistikos, tačiau visi labai gerai suprato, kokią žalą žmonių psichikai daro ne tik melagingų, bet ir tikrų, tačiau blogų žinių skleidimas rš.
5
Reikšmė
Apibrėžtis
1
kuris yra pagal prigimtį
netìkras
kuris nėra pagal prigimtį
Netikrus tėvus jie garbins, o tikrus purvais drabstys Gruš.
Tikra matutė kai užuvėjėlė, o netikroji – kai vėtrytėlė d. Brž.
Bet Lietuvos vardu ir niekšas gali žudyti, degint, plėšti. Kaip atskirti, kur tikras pranašas, o kur netikras? Marcin.
Jei jums kada nors rūpės atskirti netikrus menininkus ir poetus nuo tikrųjų, pastaruosius pažinsite iš nesuvaldomo nepriklausomybės troškimo rš. 2 kuris turi būdingas ypatybes
netìkras
kuris neturi būdingų ypatybių
Negailestingas teisėjas laikas labai metodiškai atsijoja tikras vertybes nuo netikrų, nevertus atskiria nuo vertų rš.
Dvibalsės vienos yra tikros, sudėtos iš dviejų balsių, kitos netikros, sudėtos iš trumpos balsės ir iš pusbalsės Jn. 3 kuriuo neabejojama
netìkras
kuriuo sunku patikėti
Tiesa yra viena, o ne tikra ar netikra rš.
Kelerioksai yra gailesys? – Dvejoksai: tikras ir netikras Dauk.
netìkras
kuris nėra pagal prigimtį
Netikrus tėvus jie garbins, o tikrus purvais drabstys Gruš.
Tikra matutė kai užuvėjėlė, o netikroji – kai vėtrytėlė d. Brž.
Bet Lietuvos vardu ir niekšas gali žudyti, degint, plėšti. Kaip atskirti, kur tikras pranašas, o kur netikras? Marcin.
Jei jums kada nors rūpės atskirti netikrus menininkus ir poetus nuo tikrųjų, pastaruosius pažinsite iš nesuvaldomo nepriklausomybės troškimo rš. 2 kuris turi būdingas ypatybes
netìkras
kuris neturi būdingų ypatybių
Negailestingas teisėjas laikas labai metodiškai atsijoja tikras vertybes nuo netikrų, nevertus atskiria nuo vertų rš.
Dvibalsės vienos yra tikros, sudėtos iš dviejų balsių, kitos netikros, sudėtos iš trumpos balsės ir iš pusbalsės Jn. 3 kuriuo neabejojama
netìkras
kuriuo sunku patikėti
Tiesa yra viena, o ne tikra ar netikra rš.
Kelerioksai yra gailesys? – Dvejoksai: tikras ir netikras Dauk.
6
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris nekelia abejonių, sąžiningas
paviršutìniškas
kuris nesiekia pagrindų, dirba atmestinai
Vienas tikras skaitytojas yra kur kas daugiau nei šimtas tūkstančių paviršutiniškų rš.
paviršutìniškas
kuris nesiekia pagrindų, dirba atmestinai
Vienas tikras skaitytojas yra kur kas daugiau nei šimtas tūkstančių paviršutiniškų rš.
7
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris turi būdingas ypatybes
suklastótas
kuris padarytas siekiant apgauti
Dokumentai suklastoti, spiritas tikras rš.
suklastótas
kuris padarytas siekiant apgauti
Dokumentai suklastoti, spiritas tikras rš.
8
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris kelia pasitikėjimą
sùktas
kuriuo negalima pasitikėti
Žodį tikrą ir tvirtą duok burnon mano, liežuvį gi suktą tolyn blokšk nuo manęs Baran.
sùktas
kuriuo negalima pasitikėti
Žodį tikrą ir tvirtą duok burnon mano, liežuvį gi suktą tolyn blokšk nuo manęs Baran.
9
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris nekelia abejonių
tãriamas
kurio iš tikrųjų nėra, menamas
Tai galėtų būti tariamoji pasakojimo pradžia, besiremiant į tikrą atsitikimą, kurio priežasčių reikėtų ieškoti kaip adatos šieno kupetoj Saj.
Tariamas turtas nė kiek ne blogesnis už tikrą, pagaliau juk visi turtai mažumėlę tariami rš.
Tikrosios dorybės – mums patiems, o tariamos – kitiems rš.
tãriamas
kurio iš tikrųjų nėra, menamas
Tai galėtų būti tariamoji pasakojimo pradžia, besiremiant į tikrą atsitikimą, kurio priežasčių reikėtų ieškoti kaip adatos šieno kupetoj Saj.
Tariamas turtas nė kiek ne blogesnis už tikrą, pagaliau juk visi turtai mažumėlę tariami rš.
Tikrosios dorybės – mums patiems, o tariamos – kitiems rš.
krokembùšas
Apibrėžtis
šventinis kūgio formos prancūziškas desertas iš saldžia karamelės mase sulipdytų plikytų pyragaičių.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Prancūzams plikytos tešlos pyragėliai – ne šiaip desertas ar užkandis. Iš jų gamina šventinį tortą croquembouche. Tortą pagaminti nesunku – tereikia sulipdyti profitrolius su saldžiu įdaru karamele arba lydytu šokoladu į piramidės formos tortą.
Pasilepinkime plikytos tešlos kepiniais: nuo klasikinių eklerų iki įspūdingojo krokembušo [antraštė]
„Taip pat populiarūs ir šakočiai. Jei namuose yra Jonas arba einama į svečius jo sveikinti, dažnai perkamas didelis papuoštas šakotis. O jei Jonas ar Janina švenčia garbingą jubiliejų, neapsieinama be krokembušo.
Tai – šakotį savo forma primenantis, iš plikytų pyragaičių su maskarponės įdaru sulipdytas, nepaprasto skonio įspūdingai atrodantis gaminys“, – pasakojo prekybininkė.
Prancūziškas krokembušas, arba plikytų pyragaičių bokštas, apjuostas karamelės siūlais, kaip ir šakotis dažniausiai kepamas didingoms šventėms – vestuvėms arba krikštynoms.
KROKEMBUŠAS - piramidė iš plikytos tešlos pyragėlių. [užrašas po nuotrauka]
Kremu įdarytų plikytų pyragaičių piramidė, papuošta vaisiais, uogomis, riešutais, šokoladu ar karamele, – kuo tik norite, atrodo įspūdingai. Turbūt dėl to croquembouche yra labai populiarus vestuvių desertas Prancūzijoje. Tačiau savo išvaizda primenantis Kalėdų eglutę, jis puikiausiai atrodo ir ant šventinio stalo!
Įstabus Kalėdų stalo gardėsis – krokembušas [antraštė]
Išvertus iš prancūzų kalbos, „croque en bouche“ reiškia „traškesys burnoje“. Paradoksalu – skanėstas tikrai ne traškus, bet maloniai tirpstantis burnoje. Ir labai labai saldus.
Vienas įspūdingiausių plikytos tešlos kepinių – be abejonės, krokembušas – tradicinis prancūzų tortas, padarytas iš atskirų profitrolių. Pyragaičiai yra tvirtinami prie aukšto kūgio formos stovo ir apjuosiami karameliniais siūlais. Tiesiog aukštas vestuvinis tortas – toks savotiškas šakočio analogas.
Tokia yra klasika, bet jei apsilankysime tradicinėje kepinių ir duonos parodoje „Europain“, vyksiančioje Paryžiuje, pamatysime ne tik kūgius, tiksliau, kūgių ir nepamatysime, o krokembušai bus visiškai netradiciniai – tai gali būti senovinių automobilių formos, fantastinių gyvūnų ar augalų formos kepiniai.
Per visus tuos metus ji ne vieno šimto, o gal net ir ne vieno tūkstančio kauniečių ypatingas gyvenimo progas yra pavertusi saldžiomis ir džiugiomis. Pas ją žmonės ateina įsigyti ar užsisakyti tortų, o kartais ir šakočių ar krokembušų vestuvėms, krikštynoms, jubiliejams, gimtadieniams, išleistuvėms ir kitoms šventėms.
Croquembouche - tai prancūziškas desertas, kuris atrodo kaip kalnas iš plikytų pyragėlių aplietų karamele arba "apvyniotų" karamelės siūlais.
žãlias
1
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris neprinokęs, netinkamas doroti
brandùs
kuris jau prinokęs, tinkamas doroti
Anam lauke rugiai jau brandūs, o kur žemiau – dar žali rš.
brandùs
kuris jau prinokęs, tinkamas doroti
Anam lauke rugiai jau brandūs, o kur žemiau – dar žali rš.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris padarytas, bet galutinai neapdorotas
dẽgtas
kuris karščiu apdorotas
Pečiui geriau tinka žalios plytos kaip degtos Ėr.
dẽgtas
kuris karščiu apdorotas
Pečiui geriau tinka žalios plytos kaip degtos Ėr.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris natūraliai užaugęs
džiovìntas, džiovýtas
kuris apdorotas garinant vandenį
Reik taukių šaknis su užkulu sugrūsti ir dėti ant sutrupinto kaulo žalius ar džiovintus rš.
Ką žalias obuolys, geriau džiovytas Antš.
Reikia džiovintų grūdų [girnomis malant], taip žalių tai nesumala Sdb.
Raugdami kopūstus cukrinių biškį burokų įdėdavom į apačią ir dėl rūgimo obuoliukų, džiovintų, žalių biškelytį Pšš.
džiovìntas, džiovýtas
kuris apdorotas garinant vandenį
Reik taukių šaknis su užkulu sugrūsti ir dėti ant sutrupinto kaulo žalius ar džiovintus rš.
Ką žalias obuolys, geriau džiovytas Antš.
Reikia džiovintų grūdų [girnomis malant], taip žalių tai nesumala Sdb.
Raugdami kopūstus cukrinių biškį burokų įdėdavom į apačią ir dėl rūgimo obuoliukų, džiovintų, žalių biškelytį Pšš.
4
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris natūraliai užaugęs
išdžiū̃vęs, sudžiū̃vęs
kuris apdorotas garinant vandenį
Kaip apynių virkštėmis, teip ir lapais ne vien žaliais, bet ir išdžiūvusiais šera bandą ir ožkas Dauk.
Da žalias tenai [sūris], o čia jau sudžiūvęs Sur.
Sudžiūvęs ąžuolinis šienpešis geriau lenda kaip žalias Sd.
išdžiū̃vęs, sudžiū̃vęs
kuris apdorotas garinant vandenį
Kaip apynių virkštėmis, teip ir lapais ne vien žaliais, bet ir išdžiūvusiais šera bandą ir ožkas Dauk.
Da žalias tenai [sūris], o čia jau sudžiūvęs Sur.
Sudžiūvęs ąžuolinis šienpešis geriau lenda kaip žalias Sd.
5
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris neapdorotas karščiu
išvìręs, išvìrtas, vìrintas, vìrtas
kuris apdorotas karščiu (ppr. skystyje)
Išviręs kiaušinis sukas, žalias – nesisuka Erž.
Išvirtų bulbių yra lubenos, o žalių – skutenos Lk.
Nevalgykite iš jo nieko nei žalio, nei išvirto vandenyje, bet valgykite ant ugnies iškeptą galvą, kojas, vidurius ŠR.
Sako, žalio vandenio negalima gert, tik virytą Mžš.
Žalias bulves skusdavo su peiliu, o virtas patys valgytojai nusilupdavo Skrb.
Salierai tinka maišyti su kitomis virtomis ar žaliomis daržovėmis rš.
Toks morkinis tas mano mažasai – jam ar žalia, ar virta, bile morka Vb.
Man žalias kumpis dar gardesnis už virtą Trgn.
išvìręs, išvìrtas, vìrintas, vìrtas
kuris apdorotas karščiu (ppr. skystyje)
Išviręs kiaušinis sukas, žalias – nesisuka Erž.
Išvirtų bulbių yra lubenos, o žalių – skutenos Lk.
Nevalgykite iš jo nieko nei žalio, nei išvirto vandenyje, bet valgykite ant ugnies iškeptą galvą, kojas, vidurius ŠR.
Sako, žalio vandenio negalima gert, tik virytą Mžš.
Žalias bulves skusdavo su peiliu, o virtas patys valgytojai nusilupdavo Skrb.
Salierai tinka maišyti su kitomis virtomis ar žaliomis daržovėmis rš.
Toks morkinis tas mano mažasai – jam ar žalia, ar virta, bile morka Vb.
Man žalias kumpis dar gardesnis už virtą Trgn.
6
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris neapdorotas karščiu
kẽptas
kuris apdorotas karščiu
Žmonių maistas buvo labai paprastas, valgomas keptas arba žalias rš.
Ant žvėrių tako senovės lietuviai nuliedavo midaus, miškų dvasioms padėdavo ant kelmų žalios ir keptos žvėrienos rš.
kẽptas
kuris apdorotas karščiu
Žmonių maistas buvo labai paprastas, valgomas keptas arba žalias rš.
Ant žvėrių tako senovės lietuviai nuliedavo midaus, miškų dvasioms padėdavo ant kelmų žalios ir keptos žvėrienos rš.
7
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris neprinokęs, netinkamas doroti
nunókęs
kuris jau prinokęs, tinkamas doroti
Nunokęs obuolys ir be vėjo krinta, o žalias turi būti vėjo nudaužomas rš.
nunókęs
kuris jau prinokęs, tinkamas doroti
Nunokęs obuolys ir be vėjo krinta, o žalias turi būti vėjo nudaužomas rš.
8
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris natūraliai užaugęs
raugìntas
kuris raugiant apdorotas
Batviniai žali surūgs, žali būs i rauginti Tl.
raugìntas
kuris raugiant apdorotas
Batviniai žali surūgs, žali būs i rauginti Tl.
9
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris neprinokęs, neišdžiūvęs, turi drėgmės
saũsas
kuris be vandens ar apdorotas garinant
Medis be viršūnės, sausas arba žalias, bus stuobris J.
Liko tarp jaunųjų viena, kaip tarp žalio miško sausas stuobrys Bil.
Žiogas nepastebimas tarp žalios žolės, tačiau gerai matomas tarp sausos rš.
Žalių medžių tai nekirskit, ale kur sausi Kp.
Mažiausia dvylika kilų reikia žalių grybų, kad sausų būtų kilas Nč.
Sausas medis braška, žalias lūžta flk.
Jei tatai tikos ant žalio medžio, kasg sausam bus? Dk.
Jeigu... tau d(e)stis and žalio medžio, kasg nedėsis and sauso? Chil.
Liemuo sausas, lapai žali (apynys ant karties) flk.
Žalias nežaliuoja, sausas nedega (molis) LTR.
saũsas
kuris be vandens ar apdorotas garinant
Medis be viršūnės, sausas arba žalias, bus stuobris J.
Liko tarp jaunųjų viena, kaip tarp žalio miško sausas stuobrys Bil.
Žiogas nepastebimas tarp žalios žolės, tačiau gerai matomas tarp sausos rš.
Žalių medžių tai nekirskit, ale kur sausi Kp.
Mažiausia dvylika kilų reikia žalių grybų, kad sausų būtų kilas Nč.
Sausas medis braška, žalias lūžta flk.
Jei tatai tikos ant žalio medžio, kasg sausam bus? Dk.
Jeigu... tau d(e)stis and žalio medžio, kasg nedėsis and sauso? Chil.
Liemuo sausas, lapai žali (apynys ant karties) flk.
Žalias nežaliuoja, sausas nedega (molis) LTR.
apliẽti
Apibrėžtis
2 liẽti, -ja (lẽja, liena SD54), -jo tr., li̇́eti
1. daryti ką iš sulydyto metalo, vaško ar kito ko, formuoti: Varpą liẽti Kv. Atminkiat sau tus, kurie varį ar gelžį kala, tus, kurie varpus ar kitus daiktus leja S.Dauk. Iš ko lieji tą žiedą? Trg. Visą dieną žvakes li̇́eja Brt. Kad jūrą Liepojo[je] tvenkė, aš plytas liejáu Šts. Formos, kur žvakes lieja J.Jabl. Likčių (žvakių) li̇́eti KII27. Aš parnešiu sau iš Prūsų kalaviją kietą, tau, sesyt, šilko skarą, diržą auksu lietą Mair. Nunešk mano mergužėlei aukso lietą žiedužėlį (d.) J.Jabl. Aukso lieti pentinėliai, sidabro kilpelės JD1515. Liejamóji forma BŽ31. Liejant iš lydyto metalo gaunami dirbiniai, kurie savo pavidalu ir matmenimis atitinka liejimo formą rš. Liek keturias auksinas rinkes CII315. Nežiedžia ir neliena lėlių SPII4. Padarė sau lietą telią ChNe9,18.
ǁ pilant į šaltą vandenį ištirpytą metalą ar vašką, burti iš susidariusių įvairių formų: Vakar vakare mes laimes li̇́ejom Krp. Kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja DK77.
2. daryti, dėti, spausti (sūrį): Ant stalų buvo padėta ir keptos mėsos, ir keptos žuvies, pirkto ir pačių lieto sūrio I.Simon. Reik sutaisyti pieno sūriuo liẽti Slnt. Vakar tą sūrį liejáu Lkv. Sūrį lejù KlvrŽ. Ir leja, ir greja (ir sūrius lieja, ir grietinę grieja) – ko tad anai betrūksta? Šts. Nelietą sūrį sutraukina, su šaukštu sutrupina, įdeda saldžio smetono, druskos ir valgo su duona, su pyragu Gršl.
3. Kv lipyti kuo, glieti.
4. refl. jungtis į vieną: Toli toli tamsūs miško plotai suko ratą ir liejosi su dangum J.Marc. Černiševskio epochoje kova dėl demokratizmo ir kova dėl socializmo liejosi į vieną neatskiriamą visumą rš. Paukštelių giesmės liejosi į vieną aidesį rš.
2 apliẽti, -ja (àpleja Als), -jo (àpliejo Als) tr. labai glaudžiai apgaubti (ištirpytu ir užpiltu ant ko metalu, vašku ar kuo kitu): Dar sunkesniai regėjos pulti ant krikščionių, gelžimis ir variais aplietų S.Dauk.
^ Pamieravo – čebatas kap aplietas (ps.) Ad.
2 atliẽti, -ja (àtleja Slnt), -jo (àtliejo)
1. žr. 2 nulieti 1: Mano tėvelis mokėjo auksinius žiedus atliet Dglš. Kaip liete atlietas į tą daiktą, t. y. gerai padarytas J. Jos veidas buvo blizgantis, tartum iš žalvario atlietas T.Tilv.
2. tr. lieti (sūrį, varškę) už skolą: Narvelėnė a varškę àtliejo, a piningais užmokėjo? Slnt.
2 įliẽti, -ja (į̇̃leja), -jo (į̇̃liejo) tr. įdėti į lydinį liejant ką: Kad primanytau, savo mergelę aukso žiedan inlietau, an pirštelių nešiotau TD76. Naujam varpuo įliẽjo tokį pat balsą, kokio senasis buvo Šts.
ǁ liejant padaryti, įspausti: Rado literas savo vardo, kurias aukskalis liedams buvo įliejęs [žiede] BsPI65.
2 išliẽti, -ja (i̇̀šleja), -jo (i̇̀šliejo) tr. išglieti, išglaistyti; iškloti, išlipyti: Tarpsienis buvo išlietas cementu A.Vien. Tais akminais [turi] išmūryt šalis šulnies, o dugną išliek marmuru BsPII77.
2 nuliẽti, -ja (nùleja), -jo (nùliejo) tr.
1. iš tirpyto metalo, vaško ar ko kito padaryti ką: Jau varpą nuliejo J.Jabl. Jis padarė kvarmą arkliui nuli̇́eti KI9. Žvakės nulietos J. Nulietas daiktas SD211. Diedukas rudenais daug žvakių nuliedavo Dglš. Nuli̇́etas abrozas KI13. Rado karalaitės vardą, kurį aukskalis, tą žiedą nuliedams, buvo iškalęs BsPI51. Liepė amatininkam nulieti aukštą ir platų sūdą BM101. Ir nuliejo šešias žvakes iš geltono vaško LTR(Lnkv). Negu iž vieno molio visi [žmonės] nulieti̇̀ DP529. Liepė Maižiešiui, idant nulietų varinį žaltį MP230. Ir nuliek jai keturis aukso žiedus Ch2Moz25,12. Ir padarė nulietą veršį BB2Moz32,4.
| prk.: Linksniams vardai, kad lengvesni būtų atsiminti, reikėtų visi vienodais lietuvais nulieti J.Jabl.
^ Medžiai rymojo kaip nulieti (nejudėdami) rš.
2. padaryti, suspausti, sudėti (sūrį): Nuliejo varškę ir ėmė sukti kastinį Pč.
| refl. tr.: Ar tai tokią buvo nusilieję [varškę] mano tėvai vienam pokyliui! (ps.) J.Jabl.
3. nuglaistyti, nudažyti: Auksu nulieta rieda karieta S.Nėr.
4. Dl gražiai padaryti, pasiūti: Tai da ir man nuliek kantaplius, kai jau tu gerai moki Sdk. Ot nuliejo kostiumą, kaip kokiam grapui Dbk.
◊ kai̇̃p nuliẽtas labai gražus: Bet ir yra į ką žiūrėti – kaip nulietas vaikinas (labai gražiai nuaugęs) Žem. Labai tinka tau tas ploštis (ploščius) – atrodai kaip nulietas Ėr. Ot gražus – kaip nulietas! Ut. Su klumpiukais, o gavom vyrus kaip nuli̇́etus Ub. Skrynias kaip nulietas, mačiau, pardavinėjo Žem. Jam ta eilutė guli kap nulieta (gražiai pasiūta) Gs.
2 paliẽti, -ja (pàleja), -jo (pàliejo) tr. lieti po apačia ko: Reikė́[jo] tik pamatus pali̇́et, i būt geri da tvartai Gs.
2 pérlieti tr. iš naujo lieti; perdirbti liejant: Duoti sidabrinius daiktus pérlieti BŽ231. Varpus, lig šiolei bokšte kybojusius, atėmė, ketindamys į puškas parlieti M.Valanč.
| prk.: Savo neapykantą mes turime perlieti į plieną ir geležį rš.
2 priliẽti, -ja (pri̇̀leja), -jo (pri̇̀liejo) tr.
1. R25 prilydyti, prilipyti: Reik priliẽti kirviuo žambą, kad nudaužei senąjį Lk. Kirvį priliejo, kurį buvau sudaužęs Ktk. Rąstas gulėjo kaip prilietas – nė krust rš. Jis prie tos Onelės kaip prilietas Pln.
2. pridaryti, prispausti (sūrių): Gaspadinė pri̇̀liejo daug sūrių Als.
2 suliẽti, -ja (sùleja), -jo (sùliejo)
1. tr. suslėgti, suspausti, sudėti (sūrį): Karvės pradėjo daugiau pieno duoti – galėsiam kokį sūrelį suliẽti Vkš. Mes sùlejam kasdieną po vieną sūrį Sr. Sūrį sùliejau Lkv. Sūrį suliek J. Yra ko sugrieti, yra ko suliẽti, yra ko patirpyti, yra ko pamirkyti Brs. Boba ožką pamilžusi, ilgą sūrį suliejusi (d.) Žr.
| refl. tr. Tv: Nei sūrelio net šventadieniui neturėsime iš kur susilieti LzP.
2. tr. sujungti: Įgimtas patraukimas sulieja jo (Goldonio) gyvenimą su teatru EncIX258.
| refl.: Sūris susilietų į vieną luitą rš. Išbėrimas gali įgauti susiliejusį, generalizuotą pobūdį rš. Žemės susiliejo į vieną plotą (nuarus ežias) J.Avyž. Lempos šviesa per daug ryški, raidės kartais susilieja į margą ratuką rš. Pavieniai valstiečių ūkiai ir ištisi kaimai susiliejo į plačius kolektyvus, bendrus ūkius, apimančius daug kaimų sp.
2 užliẽti, -ja (ùžleja), -jo (ùžliejo) tr. užglieti: Da smalos yra, reikės užlieti statinę, kad netekėtų, ir viskas Rmš. Jis vašku užliejo lentelėje skylutę rš.
1. daryti ką iš sulydyto metalo, vaško ar kito ko, formuoti: Varpą liẽti Kv. Atminkiat sau tus, kurie varį ar gelžį kala, tus, kurie varpus ar kitus daiktus leja S.Dauk. Iš ko lieji tą žiedą? Trg. Visą dieną žvakes li̇́eja Brt. Kad jūrą Liepojo[je] tvenkė, aš plytas liejáu Šts. Formos, kur žvakes lieja J.Jabl. Likčių (žvakių) li̇́eti KII27. Aš parnešiu sau iš Prūsų kalaviją kietą, tau, sesyt, šilko skarą, diržą auksu lietą Mair. Nunešk mano mergužėlei aukso lietą žiedužėlį (d.) J.Jabl. Aukso lieti pentinėliai, sidabro kilpelės JD1515. Liejamóji forma BŽ31. Liejant iš lydyto metalo gaunami dirbiniai, kurie savo pavidalu ir matmenimis atitinka liejimo formą rš. Liek keturias auksinas rinkes CII315. Nežiedžia ir neliena lėlių SPII4. Padarė sau lietą telią ChNe9,18.
ǁ pilant į šaltą vandenį ištirpytą metalą ar vašką, burti iš susidariusių įvairių formų: Vakar vakare mes laimes li̇́ejom Krp. Kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja DK77.
2. daryti, dėti, spausti (sūrį): Ant stalų buvo padėta ir keptos mėsos, ir keptos žuvies, pirkto ir pačių lieto sūrio I.Simon. Reik sutaisyti pieno sūriuo liẽti Slnt. Vakar tą sūrį liejáu Lkv. Sūrį lejù KlvrŽ. Ir leja, ir greja (ir sūrius lieja, ir grietinę grieja) – ko tad anai betrūksta? Šts. Nelietą sūrį sutraukina, su šaukštu sutrupina, įdeda saldžio smetono, druskos ir valgo su duona, su pyragu Gršl.
3. Kv lipyti kuo, glieti.
4. refl. jungtis į vieną: Toli toli tamsūs miško plotai suko ratą ir liejosi su dangum J.Marc. Černiševskio epochoje kova dėl demokratizmo ir kova dėl socializmo liejosi į vieną neatskiriamą visumą rš. Paukštelių giesmės liejosi į vieną aidesį rš.
2 apliẽti, -ja (àpleja Als), -jo (àpliejo Als) tr. labai glaudžiai apgaubti (ištirpytu ir užpiltu ant ko metalu, vašku ar kuo kitu): Dar sunkesniai regėjos pulti ant krikščionių, gelžimis ir variais aplietų S.Dauk.
^ Pamieravo – čebatas kap aplietas (ps.) Ad.
2 atliẽti, -ja (àtleja Slnt), -jo (àtliejo)
1. žr. 2 nulieti 1: Mano tėvelis mokėjo auksinius žiedus atliet Dglš. Kaip liete atlietas į tą daiktą, t. y. gerai padarytas J. Jos veidas buvo blizgantis, tartum iš žalvario atlietas T.Tilv.
2. tr. lieti (sūrį, varškę) už skolą: Narvelėnė a varškę àtliejo, a piningais užmokėjo? Slnt.
2 įliẽti, -ja (į̇̃leja), -jo (į̇̃liejo) tr. įdėti į lydinį liejant ką: Kad primanytau, savo mergelę aukso žiedan inlietau, an pirštelių nešiotau TD76. Naujam varpuo įliẽjo tokį pat balsą, kokio senasis buvo Šts.
ǁ liejant padaryti, įspausti: Rado literas savo vardo, kurias aukskalis liedams buvo įliejęs [žiede] BsPI65.
2 išliẽti, -ja (i̇̀šleja), -jo (i̇̀šliejo) tr. išglieti, išglaistyti; iškloti, išlipyti: Tarpsienis buvo išlietas cementu A.Vien. Tais akminais [turi] išmūryt šalis šulnies, o dugną išliek marmuru BsPII77.
2 nuliẽti, -ja (nùleja), -jo (nùliejo) tr.
1. iš tirpyto metalo, vaško ar ko kito padaryti ką: Jau varpą nuliejo J.Jabl. Jis padarė kvarmą arkliui nuli̇́eti KI9. Žvakės nulietos J. Nulietas daiktas SD211. Diedukas rudenais daug žvakių nuliedavo Dglš. Nuli̇́etas abrozas KI13. Rado karalaitės vardą, kurį aukskalis, tą žiedą nuliedams, buvo iškalęs BsPI51. Liepė amatininkam nulieti aukštą ir platų sūdą BM101. Ir nuliejo šešias žvakes iš geltono vaško LTR(Lnkv). Negu iž vieno molio visi [žmonės] nulieti̇̀ DP529. Liepė Maižiešiui, idant nulietų varinį žaltį MP230. Ir nuliek jai keturis aukso žiedus Ch2Moz25,12. Ir padarė nulietą veršį BB2Moz32,4.
| prk.: Linksniams vardai, kad lengvesni būtų atsiminti, reikėtų visi vienodais lietuvais nulieti J.Jabl.
^ Medžiai rymojo kaip nulieti (nejudėdami) rš.
2. padaryti, suspausti, sudėti (sūrį): Nuliejo varškę ir ėmė sukti kastinį Pč.
| refl. tr.: Ar tai tokią buvo nusilieję [varškę] mano tėvai vienam pokyliui! (ps.) J.Jabl.
3. nuglaistyti, nudažyti: Auksu nulieta rieda karieta S.Nėr.
4. Dl gražiai padaryti, pasiūti: Tai da ir man nuliek kantaplius, kai jau tu gerai moki Sdk. Ot nuliejo kostiumą, kaip kokiam grapui Dbk.
◊ kai̇̃p nuliẽtas labai gražus: Bet ir yra į ką žiūrėti – kaip nulietas vaikinas (labai gražiai nuaugęs) Žem. Labai tinka tau tas ploštis (ploščius) – atrodai kaip nulietas Ėr. Ot gražus – kaip nulietas! Ut. Su klumpiukais, o gavom vyrus kaip nuli̇́etus Ub. Skrynias kaip nulietas, mačiau, pardavinėjo Žem. Jam ta eilutė guli kap nulieta (gražiai pasiūta) Gs.
2 paliẽti, -ja (pàleja), -jo (pàliejo) tr. lieti po apačia ko: Reikė́[jo] tik pamatus pali̇́et, i būt geri da tvartai Gs.
2 pérlieti tr. iš naujo lieti; perdirbti liejant: Duoti sidabrinius daiktus pérlieti BŽ231. Varpus, lig šiolei bokšte kybojusius, atėmė, ketindamys į puškas parlieti M.Valanč.
| prk.: Savo neapykantą mes turime perlieti į plieną ir geležį rš.
2 priliẽti, -ja (pri̇̀leja), -jo (pri̇̀liejo) tr.
1. R25 prilydyti, prilipyti: Reik priliẽti kirviuo žambą, kad nudaužei senąjį Lk. Kirvį priliejo, kurį buvau sudaužęs Ktk. Rąstas gulėjo kaip prilietas – nė krust rš. Jis prie tos Onelės kaip prilietas Pln.
2. pridaryti, prispausti (sūrių): Gaspadinė pri̇̀liejo daug sūrių Als.
2 suliẽti, -ja (sùleja), -jo (sùliejo)
1. tr. suslėgti, suspausti, sudėti (sūrį): Karvės pradėjo daugiau pieno duoti – galėsiam kokį sūrelį suliẽti Vkš. Mes sùlejam kasdieną po vieną sūrį Sr. Sūrį sùliejau Lkv. Sūrį suliek J. Yra ko sugrieti, yra ko suliẽti, yra ko patirpyti, yra ko pamirkyti Brs. Boba ožką pamilžusi, ilgą sūrį suliejusi (d.) Žr.
| refl. tr. Tv: Nei sūrelio net šventadieniui neturėsime iš kur susilieti LzP.
2. tr. sujungti: Įgimtas patraukimas sulieja jo (Goldonio) gyvenimą su teatru EncIX258.
| refl.: Sūris susilietų į vieną luitą rš. Išbėrimas gali įgauti susiliejusį, generalizuotą pobūdį rš. Žemės susiliejo į vieną plotą (nuarus ežias) J.Avyž. Lempos šviesa per daug ryški, raidės kartais susilieja į margą ratuką rš. Pavieniai valstiečių ūkiai ir ištisi kaimai susiliejo į plačius kolektyvus, bendrus ūkius, apimančius daug kaimų sp.
2 užliẽti, -ja (ùžleja), -jo (ùžliejo) tr. užglieti: Da smalos yra, reikės užlieti statinę, kad netekėtų, ir viskas Rmš. Jis vašku užliejo lentelėje skylutę rš.
stiprùs
1
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris turi daug fizinių jėgų
bejė̃gis
kuris visai neturi fizinių jėgų
Nors jis ir labai stiprus, be manęs būtų bejėgis rš.
Prašyčiau man pasakyti, kodėl tu toks stiprus? Ir kaip tu galėtumei būti surištas ir padarytas bejėgiu? ŠR.
bejė̃gis
kuris visai neturi fizinių jėgų
Nors jis ir labai stiprus, be manęs būtų bejėgis rš.
Prašyčiau man pasakyti, kodėl tu toks stiprus? Ir kaip tu galėtumei būti surištas ir padarytas bejėgiu? ŠR.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
1
kuris turi daug fizinių jėgų
meñkas
kuris turi mažai fizinių jėgų
Stipresnieji paršeliai apėda menkesniuosius rš. 2 kuris turi daug galios
meñkas
kuris turi mažai galios
O Aramo karalius buvo įsakęs trisdešimt dviem savo kovos vežimų vadams: – Nekovokite nė su vienu menku ar stipriu, bet tiktai su Izraelio karaliumi ŠR.
meñkas
kuris turi mažai fizinių jėgų
Stipresnieji paršeliai apėda menkesniuosius rš. 2 kuris turi daug galios
meñkas
kuris turi mažai galios
O Aramo karalius buvo įsakęs trisdešimt dviem savo kovos vežimų vadams: – Nekovokite nė su vienu menku ar stipriu, bet tiktai su Izraelio karaliumi ŠR.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
1
kuris turi daug fizinių jėgų
sil̃pnas
kuris neturi fizinių jėgų
Stipri, tvirta sveiko žmogaus ranka paspaudė silpnus, karštus ligonio pirštus rš.
Teisingumas gina silpnuosius, bet argi jis svetimas ir stipresniesiems Sm.
Gyvenimas nė vieno neglosto, stipriuosius grūdina, silpnuosius trypia į purvyną rš.
Tautos kankinių atminimas, istorijos pamokos ir taurūs Kudirkos žodžiai apie vienybę mus ragina susėsti visiems prie vieno stalo ir pasitarti, kaip stipresnis galėtų padėti silpnesniam Saj.
[Valstybės] pagrindinė pareiga silpnąjį apginti nuo stipriojo, [jai] dažniau tenka bausti negu atleisti rš.
Stiprus, tvirtas vaikas ažaugdavo, ne kokie silpni Adm.
Visumet stipresnis silpnesnį nuglembija (nuskriaudžia) Varn.
Žmogus nėra lygus žmogui: vienas stiprių, kitas silpnų raumenų, vienas didelis, kitas mažas Sm.
[Neuroze] serga anaiptol ne silpni ir menkaverčiai individai, o kaip tik stiprūs, protingiausi, gabiausi rš.
Dar mokykloje jis mušė už save silpnesnius, bet niekada nepakeldavo rankos prieš stipresnį rš.
Nedideliame akvariume stipresnis dyglės patinėlis gali nugalabyti silpnesnį rš.
Barėsi su dideliais ir mažais, stipriais ir silpnais, su kolegom, su autoritetais... Mik.
Silpni laukia progos pasitaikant, o stiprūs patys sau ją suranda flk. 2 kuris gyvybingas, gerai funkcionuoja
sil̃pnas
kuris negyvybingas, prastai funkcionuoja
Silpnesni daigai išmetami, o stipresnieji išpikuojami į kitus puodelius rš.
Jei šaknys stiprios, paliekami ilgesni ūgliai, o jei silpnos – trumpesni rš.
Dažniausiai silpnų šeimų bitės, išgirdusios greta apsiskraidančių stiprių bičių šeimų ūžesį, prisijungia prie jų rš. 3 kuris dvasiškai tvirtas
sil̃pnas
kuris dvasiškai menkas
O kas gi mudu esam? Tiktai žmonės. Silpni, ydingi, bailūs, alkani. Ir tas, kuris stipresnis, tas diktuoja Marcin.
Tu tokia stipri, kad galėtum būt vyru. Tu tokia silpna, kad galėtum kūdikiu būti Marcin.
Išsiskyrimas silpną jausmą užgesina, o stiprų – dar labiau sutvirtina rš.
Silpnoje gyvatoje stiprus gėris ir patenkanti palaima nieku būdu negal būt Dk.
Retai dabar besutiksi aktorių, kuris vienodai įtikinamai vaidintų stiprias, herojiškas asmenybes ir tragiškai silpnus žmones rš.
Jau ilgus metus pažįstame vienas kitą – žinome silpnąsias ir stipriąsias puses, apsišlifavo charakteriai rš. 4 kuris galingas
sil̃pnas
kuris menkos galios
Nesena istorija pilna pavyzdžių, kai silpnesnė valstybė sėkmingai gynėsi nuo stipresnės rš.
Silpna ir nevykusi opozicija blogiau už stiprią, kuri verčia valdžią pasitempti rš. 5 kuris atsparus išorinių jėgų veikimui
sil̃pnas
kuris greit plyšta
Šis audeklas netinka kailinių apvalkalui, jis par silpnas, reik aptraukti su stipresniu Klp. 6 kuris didelis, intensyvus
sil̃pnas
kuris nedidelis, menkai pasireiškia
Silpną, bet nepastovų vėją žvejai vadindavo drumstu, stiprų – ribantų vėju rš.
Vietinės bitės stiprų medunešį išnaudoja daug geriau nei silpną rš.
Pesticidai – tai stipresni ar silpnesni nuodingieji chemikalai rš. 7 kuris garsiai skamba
sil̃pnas
kuris tyliai skamba
Iš pradžių vilkelio (tokio žaislo) balsas stiprus ir aukštas, paskui darosi vis žemesnis ir silpnesnis rš.
Pagal uždarymo ir sprogimo stiprumą garsai galimi skirstyti į stiprius ir silpnus rš.
Sinkopė atsiranda, kai silpnosios takto dalies garsas ilgesnis už stipriosios dalies garsą rš. 8 kuris gerai mokosi
sil̃pnas
kuris prastai mokosi
Stiprūs mokiniai paprastai būna įdėmesni per pamokas, jie ir namų užduotis greičiau atlieka, o silpnieji – nedėmesingi mokytojų aiškinimams ir nesusikaupę per pamokas rš. 9 kuris didesnės koncentracijos ar aštraus skonio
sil̃pnas
kuris menkesnės koncentracijos ar švelnaus skonio
Kokio nori alaus? – Turime ir silpno, ir stipraus rš.
Visos rūgštys – tirpios ir netirpios, stiprios ir silpnos – reaguoja su šarmais, sudarydamos druskas ir vandenį rš.
sil̃pnas
kuris neturi fizinių jėgų
Stipri, tvirta sveiko žmogaus ranka paspaudė silpnus, karštus ligonio pirštus rš.
Teisingumas gina silpnuosius, bet argi jis svetimas ir stipresniesiems Sm.
Gyvenimas nė vieno neglosto, stipriuosius grūdina, silpnuosius trypia į purvyną rš.
Tautos kankinių atminimas, istorijos pamokos ir taurūs Kudirkos žodžiai apie vienybę mus ragina susėsti visiems prie vieno stalo ir pasitarti, kaip stipresnis galėtų padėti silpnesniam Saj.
[Valstybės] pagrindinė pareiga silpnąjį apginti nuo stipriojo, [jai] dažniau tenka bausti negu atleisti rš.
Stiprus, tvirtas vaikas ažaugdavo, ne kokie silpni Adm.
Visumet stipresnis silpnesnį nuglembija (nuskriaudžia) Varn.
Žmogus nėra lygus žmogui: vienas stiprių, kitas silpnų raumenų, vienas didelis, kitas mažas Sm.
[Neuroze] serga anaiptol ne silpni ir menkaverčiai individai, o kaip tik stiprūs, protingiausi, gabiausi rš.
Dar mokykloje jis mušė už save silpnesnius, bet niekada nepakeldavo rankos prieš stipresnį rš.
Nedideliame akvariume stipresnis dyglės patinėlis gali nugalabyti silpnesnį rš.
Barėsi su dideliais ir mažais, stipriais ir silpnais, su kolegom, su autoritetais... Mik.
Silpni laukia progos pasitaikant, o stiprūs patys sau ją suranda flk. 2 kuris gyvybingas, gerai funkcionuoja
sil̃pnas
kuris negyvybingas, prastai funkcionuoja
Silpnesni daigai išmetami, o stipresnieji išpikuojami į kitus puodelius rš.
Jei šaknys stiprios, paliekami ilgesni ūgliai, o jei silpnos – trumpesni rš.
Dažniausiai silpnų šeimų bitės, išgirdusios greta apsiskraidančių stiprių bičių šeimų ūžesį, prisijungia prie jų rš. 3 kuris dvasiškai tvirtas
sil̃pnas
kuris dvasiškai menkas
O kas gi mudu esam? Tiktai žmonės. Silpni, ydingi, bailūs, alkani. Ir tas, kuris stipresnis, tas diktuoja Marcin.
Tu tokia stipri, kad galėtum būt vyru. Tu tokia silpna, kad galėtum kūdikiu būti Marcin.
Išsiskyrimas silpną jausmą užgesina, o stiprų – dar labiau sutvirtina rš.
Silpnoje gyvatoje stiprus gėris ir patenkanti palaima nieku būdu negal būt Dk.
Retai dabar besutiksi aktorių, kuris vienodai įtikinamai vaidintų stiprias, herojiškas asmenybes ir tragiškai silpnus žmones rš.
Jau ilgus metus pažįstame vienas kitą – žinome silpnąsias ir stipriąsias puses, apsišlifavo charakteriai rš. 4 kuris galingas
sil̃pnas
kuris menkos galios
Nesena istorija pilna pavyzdžių, kai silpnesnė valstybė sėkmingai gynėsi nuo stipresnės rš.
Silpna ir nevykusi opozicija blogiau už stiprią, kuri verčia valdžią pasitempti rš. 5 kuris atsparus išorinių jėgų veikimui
sil̃pnas
kuris greit plyšta
Šis audeklas netinka kailinių apvalkalui, jis par silpnas, reik aptraukti su stipresniu Klp. 6 kuris didelis, intensyvus
sil̃pnas
kuris nedidelis, menkai pasireiškia
Silpną, bet nepastovų vėją žvejai vadindavo drumstu, stiprų – ribantų vėju rš.
Vietinės bitės stiprų medunešį išnaudoja daug geriau nei silpną rš.
Pesticidai – tai stipresni ar silpnesni nuodingieji chemikalai rš. 7 kuris garsiai skamba
sil̃pnas
kuris tyliai skamba
Iš pradžių vilkelio (tokio žaislo) balsas stiprus ir aukštas, paskui darosi vis žemesnis ir silpnesnis rš.
Pagal uždarymo ir sprogimo stiprumą garsai galimi skirstyti į stiprius ir silpnus rš.
Sinkopė atsiranda, kai silpnosios takto dalies garsas ilgesnis už stipriosios dalies garsą rš. 8 kuris gerai mokosi
sil̃pnas
kuris prastai mokosi
Stiprūs mokiniai paprastai būna įdėmesni per pamokas, jie ir namų užduotis greičiau atlieka, o silpnieji – nedėmesingi mokytojų aiškinimams ir nesusikaupę per pamokas rš. 9 kuris didesnės koncentracijos ar aštraus skonio
sil̃pnas
kuris menkesnės koncentracijos ar švelnaus skonio
Kokio nori alaus? – Turime ir silpno, ir stipraus rš.
Visos rūgštys – tirpios ir netirpios, stiprios ir silpnos – reaguoja su šarmais, sudarydamos druskas ir vandenį rš.
4
Reikšmė
Apibrėžtis
kuris didelės koncentracijos
švelnùs
kuris menkos koncentracijos
Švelnus šviesus alus, kurį lietuvis daro pats sau, nelabai patiktų svetimšaliui, bet iškilmingomis progomis jis padaro ir labai stipraus ir gardaus alaus, kuris greit išverčia iš klumpių rš.
švelnùs
kuris menkos koncentracijos
Švelnus šviesus alus, kurį lietuvis daro pats sau, nelabai patiktų svetimšaliui, bet iškilmingomis progomis jis padaro ir labai stipraus ir gardaus alaus, kuris greit išverčia iš klumpių rš.
verti̇̀ngas
Apibrėžtis
verti̇̀ngas, -a adj. (1) Rtr, NdŽ, KŽ; N, L, Š
1. PolŽ1301 turintis didelę vertę, brangus: Daiktas, turįs vertę, yra verti̇̀ngas FT. Argi ne vertingèsnės šitos (austinės) staltės už pirktines? Pv. Kiti man sakė, kad tai labai verti̇̀nga knyga Plšk. Žemė buvo abiejų lygiai verti̇̀nga Plšk. Skryniose laikyti drabužiai, audiniai ir šiaip vertingesni šeimos daiktai rš. Jis priėmė mano dovanas, bet toj vietoj man davė daug vertingesnių dalykų J.Balč. Jis (Tumas-Vaižgantas) dabar įsikalęs, kad nieko vertingo per visą savo gyvenimą nėra parašęs LKXX385. Širdingai dėkoju už tokį gražų ir vertingą Žemaičių vyskupų albumą LKXIX276(A.Baran). Vertinga knyga – tai gyvenimo vadovas LKVI9.
| prk.: Šitai esti tiesa ir brangus bei vertingas žodis, jog Jėzus Kristus svietana atėjo, idant griešnuosius išganytų BPII384.
verti̇̀nga n.: Susikrovėm ką vertingiaũ ir išvažiavom iš kiemo Sb.
verti̇̀ngai adv.: Verti̇̀ngai padarytas darbas DŽ.
ǁ turintis teigiamų ypatybių, naudingas: Vertingas dietinis produktas yra mielės rš. Vertingèsnis medus be lipčiaus Krš. Pertrintų pomidorų sultys su minkštimu yra daug vertingesnės už išspaustąsias rš. Vertingiausias tai pavasarinis medus, liepinis Antš. Šiluminiu atžvilgiu vertingiausi yra angliavandeniai rš.
2. Rdn kuris didelės perkamosios galios, brangus: Vertingi pinigai buvo Vlkv. O tie litai buvo ne kaip rubliai – vertingesni̇̀ Slnt. Uždirbo po penkis šešis šimtus, kada tie rubliai da buvo verti̇̀ngi Plt.
| Prie anų rusų liepė sunešt į banką verti̇̀ngas popieras (akcijas), i nunešiau kai kvailas Jrb.
3. Lex108, R, R13,399,407, MŽ, MŽ17,548, K, LL24, ŠT330 vertas pagarbos, gerbtinas, garbingas: Verti̇̀ngas žilgalvis KII363. Jis vertingu vedas J.Jabl. Seniau mergos būdavo verti̇̀ngos Trgn. Kalba yra didžiausias mūsų tėvų palikimas, ir vaikai, kurie tą palikimą griauna, yra nevertingi vaikai J.Balč.
^ Jei žmogus turtingas, tai i verti̇̀ngas Yl. Dabar žmogus tas vertingesnis, kuris žulikas didesnis KrvP(Snt).
verti̇̀ngai Aš rytoj noriu dar prie šv[entos] večerės (komunijos) vertingai prieit, todėl dabar apsiėmiau mano biteles, medų, visą laimę bei žinojimą tau atiduot BsV323. Kad ben mes tikt išmanytumbim ponui Dievui už Jo didę geradėjystę … vertingai dėkavoti Kel1856,136. Duok mums, kad šią didę šventę vertingai švęstumbim brš. Vertingai ima Kristaus kūną ir kraują BPI69. Idant vertingai veikščiotumbit po akim Dievo BB1PvT3,13–14.
1. PolŽ1301 turintis didelę vertę, brangus: Daiktas, turįs vertę, yra verti̇̀ngas FT. Argi ne vertingèsnės šitos (austinės) staltės už pirktines? Pv. Kiti man sakė, kad tai labai verti̇̀nga knyga Plšk. Žemė buvo abiejų lygiai verti̇̀nga Plšk. Skryniose laikyti drabužiai, audiniai ir šiaip vertingesni šeimos daiktai rš. Jis priėmė mano dovanas, bet toj vietoj man davė daug vertingesnių dalykų J.Balč. Jis (Tumas-Vaižgantas) dabar įsikalęs, kad nieko vertingo per visą savo gyvenimą nėra parašęs LKXX385. Širdingai dėkoju už tokį gražų ir vertingą Žemaičių vyskupų albumą LKXIX276(A.Baran). Vertinga knyga – tai gyvenimo vadovas LKVI9.
| prk.: Šitai esti tiesa ir brangus bei vertingas žodis, jog Jėzus Kristus svietana atėjo, idant griešnuosius išganytų BPII384.
verti̇̀nga n.: Susikrovėm ką vertingiaũ ir išvažiavom iš kiemo Sb.
verti̇̀ngai adv.: Verti̇̀ngai padarytas darbas DŽ.
ǁ turintis teigiamų ypatybių, naudingas: Vertingas dietinis produktas yra mielės rš. Vertingèsnis medus be lipčiaus Krš. Pertrintų pomidorų sultys su minkštimu yra daug vertingesnės už išspaustąsias rš. Vertingiausias tai pavasarinis medus, liepinis Antš. Šiluminiu atžvilgiu vertingiausi yra angliavandeniai rš.
2. Rdn kuris didelės perkamosios galios, brangus: Vertingi pinigai buvo Vlkv. O tie litai buvo ne kaip rubliai – vertingesni̇̀ Slnt. Uždirbo po penkis šešis šimtus, kada tie rubliai da buvo verti̇̀ngi Plt.
| Prie anų rusų liepė sunešt į banką verti̇̀ngas popieras (akcijas), i nunešiau kai kvailas Jrb.
3. Lex108, R, R13,399,407, MŽ, MŽ17,548, K, LL24, ŠT330 vertas pagarbos, gerbtinas, garbingas: Verti̇̀ngas žilgalvis KII363. Jis vertingu vedas J.Jabl. Seniau mergos būdavo verti̇̀ngos Trgn. Kalba yra didžiausias mūsų tėvų palikimas, ir vaikai, kurie tą palikimą griauna, yra nevertingi vaikai J.Balč.
^ Jei žmogus turtingas, tai i verti̇̀ngas Yl. Dabar žmogus tas vertingesnis, kuris žulikas didesnis KrvP(Snt).
verti̇̀ngai Aš rytoj noriu dar prie šv[entos] večerės (komunijos) vertingai prieit, todėl dabar apsiėmiau mano biteles, medų, visą laimę bei žinojimą tau atiduot BsV323. Kad ben mes tikt išmanytumbim ponui Dievui už Jo didę geradėjystę … vertingai dėkavoti Kel1856,136. Duok mums, kad šią didę šventę vertingai švęstumbim brš. Vertingai ima Kristaus kūną ir kraują BPI69. Idant vertingai veikščiotumbit po akim Dievo BB1PvT3,13–14.
rãgas
Apibrėžtis
rãgas sm. (4), ragai̇̃ pl. (4)
1. SD316, H, R, DŽ kieta, smaili gyvulio (ppr. žinduolio) kaktos išauga: Ragais badau SD373. Karvė langan barbena ragai̇̃s – nėr ko ėst Ktk. Kad laibi ragai̇̃, tai karvė an pieno gera Mžš. Atejo, karvę už ragų̃, ir išsivedė Drsk. Ką padėsi, sau išmes su ragai̇̃s, sumins [karvė] Lk. Ji (karvė) ant ragų̃ vedama Jrb. Piemenai buvom, tai vainikus dėjom in ragų̃ žėdno kad gaspadoriaus būt vainikas an karvės LKT337(Rš). Dalgio pagaliukas būna a rãgo karvės, a medinis Vl. Ožio ragelį movė ant šakių, juo lįs į mėšlus Šts. Kad buvo ožiai, o kad ragai̇̃: iš paausių dujai, o dujai ant viršugalvio Pnm. Daskasė ragum̃p [ožio] Lz. Ožį už barzdos – ir vis botkočiu taukšt par ragùs Šmn. Ožiai … spardo, ragais bado DP209. Davė ožiuką, ir tą be rago, kuiną, vežėčias, pusę botago LTR(Dkšt). Jautis pamovė piemenį ant ragus Dr. Treti metai, kai penki vyrai vieną jautį iš miško veda, ale tiktai ragai jo dabar tematyti LMD(Sln). Baubdami jauteliai ragais žemę ardo LTR(Al). Jautis ragais bado KBI30. Briedžio ragai̇̃ K. Po septynius ragùs [briedžiui] in vieną šoną ir in kitą Dgč. Briedžio ragai̇̃ kaip sietas – šakų šakų kaip prisodinta Ktk. Briedis dideliais ragai̇̃s kaip jautis lekia par dirvas Sd. Skėsti ragai̇̃ KI162. Bet devyni rago gyvuoliai, keturios avys ir visos kiaulės liepsnose pasiliko LC1883,23. Nuo kiekvieno rãgo po kiaušinį [storastai mokėdavo] Grv. Iš rago jaučio dirbo trūbą J. Senovės lietuviai iš tauro ragų dirbdavo taures alučiui ir midui gerti Blv. Gaidys pragydo, tas biesas mažne ragùs nusilaužė, kol išbėgo (ps.) Žr. Aš, ožkytė nabagytė, dailių ragẽlių, adatos plaukelių LKT269(Pbr). Ir išvydo aviną užupakalyje savo krūmuosa ragais įraizgytą BB1Moz22,13. Saulelė ragúosan – giz giz giz (sakoma, kad karvė zyliotų) Dkšt. Rãgas ragañ, koja kojon – visi namo! (galvijus gena) Ds.
| prk.: Saulytė ragus kiša (šviečia pro debesis) Trgn. Iš debesų išplaukęs mėnulio ragas liūdnai pažvelgė į žemę rš. Eina ji (bobutė) sulinkusi, panaši į mėnulio ragą ir kriukiu bado purvyną, tarytum matuotų jo gilumą E.Miež. Miežius sėki į mėnulio ragučiùs (kai jaunas mėnulis) Klvr.
^ Pykši kai karvės rãgas Dkšt. Skūpi kaip rãgas Ėr. Rasi parėdką su itum skatyna be ragų̃ (kvailu žmogumi)! Arm. Karvės pienas ne ragūse, bet daržinėj Sd. Jaučias didyn – ragai̇̃ platyn (vaikui augant, auga ir jo norai) Krs. Ožys senyn – rãgas platyn Dkš. Jautis senyn – ragas kietyn Žvr. Šis laiko ragus, ans melžia (vienas dirba, o kitam nauda) B. Kas ragùs laiko, o kas melža Rdn. Tik man ragùs paduok, velnį aš pats ištrauksu Grz. Ragai prieš ragus B. Gal velniui ragus statai (atkertama sakančiam „neturiu laiko“) LTR(Ds). Kai vyras baras, tai mums, moterims, tylėti: žinai, jaučio ragas ne pyragas – kai duos kūloku, dar primuš Jz. Vieni ginas nagais, kiti – ragais LTR(Jnš). Ausys ragų neprilygsta (sakoma, kai silpnesnis nori susilyginti su stipresniu) R. Ausės ragų̃ neprilygo ir neprilygs Lkv. Priteks ragai̇̃ ausis Sch111. Staiposi kaip šuo, ragų pririjęs Šv. Nelaužęs rago, nevalgysi pyrago Rm. Morčiaus šaltis trijų metų veršiuo (jaučiui) ragùs nuvaro (kartais būna labai stiprus) LKKXIII37(Grv). Balandžio delčio[je] treigiai jaučiai ragùs ar nušala Lkv. Dėl mano ragų̃ (dėl manęs) daryk kaip nori Jrb. Nedavė Dievas kiaulei ragų – visą svietą išbadytų VP31. Jei kiaulė ragus turėtų, visą svietą išbadytų Erž. Jiems tik ragų trūksta, o šiaip tikri velniai Pt. A su ragai̇̃s, ka neišsitenkat?! Kt. Neganda susiremia ragai̇̃s (viena bėda – ne bėda) NdŽ. Velnio ragu pasmirdo Sln. Pūsk ožiuo į rãgą, gausi pyragą Slnt. Kai bėga – su ragais, kai miega – baužas (kiškis) LTR(Aln). Ožio rage saulė teka (krosnis kūrenasi) LTR(Ldvn). Ožys pirtyje, ragas lauke (sija) LTR. Ožiukas žaliais rageliais (svogūnas) LTR(Jnš). Kalne rage barškinta, kalnely trinksėta, svečių būta nesušilus ir vėl tuoj išeita (rugiai) Pkr. Du galai, du žiedai, du ragai, per vidurį cviekas (žirklės) LTR(Slk).
ǁ pl. Kš prk. kakta: Kai gaus kuolu į ragùs, tai nešnekės, kas nereik! Alk.
^ Diržo du galai: vienas man į nagus, kitas tau į ragus LTR(Mrj). Lazda turi du galu: vienas į nagus, kitas į ragùs Klvr. Gausi šluotų! – Šluota turi du galus: vienas man į nagus, kitas tau į ragus! Alk.
ǁ pl. prk. išdidumas, priekabumas: Ragai̇̃ i uošviams, i vyruo – nebsusišneka Krš.
ǁ apie sukietėjusį ar kietą daiktą: Rago namuose (kiaukute) belindojint, vėžliui niekas nekaitėjo S.Dauk. Sušlapusios Martyno kurpės paskui virto ragu I.Simon. Šala, kad išskalbti drabužiai tuojau pat ragè viename pasilieka Plt.
^ Ką te – apie mum rugiai kaip pečiuj, kaip rãgas (labai kieti, sausi) Slm. Sušals kaip ragai̇̃ drabužiai Slnt.
ǁ prk. bažn. jėgos, galingumo simbolis: Ir attiesė mumus ragą išganymo BPII232. Ir užstatė mumus ragą ižganymo namuose Dovydo, tarno savo Ch1Luk1,69. Ragas jo bus pakylėtas su šlove Mž460. Paaukštino ragą savo žmonių BbSir47,6.
2. DŽ tokio išaugos pavidalo pučiamasis muziko ar signalinis instrumentas: Senovės lietuviai kare, žadindami kareiviuose narsumą, drąsumą, pūsdavę į ragus ir trimitus LTII113. Ragu trūbiju SD47. Ragelis dėl trūbijimo I. Tik toli Šventosios pakraščiuose, rėkdavo žąsys, raudojo piemenų rageliai J.Bil. Per mišką ataidėdavo pravažiuojančių traukinių garsas, kažkur iš toli atplaukdavo gūdus iešmininko ragelis rš. Čia nesigirdi piemens ragelio. Čia skamba trimitai ir dunda būgnai E.Miež. Ragai aidėdavo giriose J.Gruš. Dusliai gaudė miško ragai rš. Tegaudžia rudenio ragai! S.Nėr. Anglų rãgas MuzŽ.
^ Ne tai dūdai ragas LTR(An).
3. tokios išaugos pavidalo arba iš jos padarytas indelis tabakui, parakui, aliejui ir kt. laikyti ar vynui, midui gerti; jame telpantis kiekis: Ragai gėrimui buvo vartojami iki XIV – XV a. ne tik didikų, bet ir eilinių gyventojų MLTEII662. Kariams diržas iš senovės buvo reikalingas kovos peiliams, kalavijams, geriamiesiems ragams bei kt. būtiniems daiktams pakabinti MLTEI409. Į vieną rãgą alutį dariau, į antrą rãgą midutį miešiau JV829. Su ragù gersi, su trūba trūbysi, su ilgu botagu kiaules ganysi (d.) Klvr. Parako rãgas K. Kur užudėjai rãgą su paraku? Btr. Ir išsitraukiau ragą tabokos LTR(Mrj). Aliejaus ragas CII169. Samuėlius … išpylęs alyvos ragą ant jo galvos LTII111. Gera dvasia ant žemės nulipo su pilnu ragu gėrybių prš.
4. N, DŽ, Nd, Kin valties galo išsikišusi viršūnė ar vieta prie jos: Šėpies rãgas KII154. Priešakio, užpakalio rãgas Prk. Aš sėsiuos į ragelį, o tu į pryšakį Plng. Ant laivo rago žirgelį pašėriau TDrVII71.
ǁ N stogo žirgelis.
5. DŽ gumbas: Duočiau sprigtą – tuoj ragas iššoktų rš. Tik truputį, rodos, tekliuvau, ir tuoj ragas kaktoje iššoko Akm. Ant kaktos iškilo rãgas Mšk. Kai davė lanko galu, tuoj kaktoj rãgas išdygo Dbk. Ragikes slydino i rãgą įsidėjo Krš. Su trim ragai̇̃s vaikas Ds.
6. K, DŽ smailus žemės plotas, įsikišąs į jūrą, ežerą ar mišką, pusiasalis: Marių krantai, įlankos, ragai – vienas iš gražiausių gamtos reginių Neringoje sp. Jūros krantas keistai išraižytas smėlio ragais rš. Prie rãgo sugavo daug žuvų Krd. Būčiau paskendęs, bet užplaukiau ant rago Rtn. Mūsų ežere yra vienas rãgas Kč. Žemės rãgas KII5. Eikim maudytis in rãgo Blnk. Daugiausiai žolės buvo ant ragãlio Prk. Ant ragelio nesėsiu kitais metais javų, atplaukę antys vis tiek nulesa Pns.
7. DŽ koks nors smailus, riestas daiktas, įrankis; jo smailioji dalis: Šakės ragai (nagai) Vrn. Trumpesniejai [šakės] ragai padidintų tiktai darbą ir po pirmojo apvarpymo reiktų du kartu varpyti S.Dauk. Neužduok per [šakočio] rãgą – visi puodai nulakstys Krp. Plūgo ragai̇̃ (rankenos) yr kaip dviračių Klk. Tam dviračiui nebegaliu atsukt ragų̃ Lnkv. Prisiveržk ragùs [dviračiui], matai, kad eina lekų lekais Jnš. Nuspirko lenkišką dviratį, ragùs nupjovė ir važinėja Mlt. Tik prileido kirvio rãgą (žambą), jau ir nėr piršto Brž. Viena ranka už [pjūklo] rãgo, o kita už lentos laiko Srv. Ragù (rankena) apgręžė malūną pavėjui Mšk. Eglė galūse su šešiais rageliais gera būs parasodninkuo tošiniuo dirbti Šts. Čia ragẽlis, ką rankom turėtis Grv. Neažmiršk tik insdėt ragų̃ (riestų pagalių), ba nedaug pareis malkų [į roges] Švd. Kaip išlenks su tokiais lankteliais sruogą, kad vienas ragẽlis nulūžęs Lnkv. Da mestuvuose yra vagiai, aba ragai̇̃ Alvt. Kas gi jau krijeliui rãgą nulaužė? Srv. Veleno ragai̇̃ būna keturi Vl. Ragùčiai [šakės] geležiniai būna Prl. Tu ten lenksies tėvužėlio kaip žagrelės ragužėlio DvD186. Ragus (paraštėje stulpeles mažas) padaryk ant jo keturių sąsparų BB2Moz27,2.
8. kai kurių bestuburių gyvūnų įvairios paskirties atauga: Judinamiejai vabalų rageliai I. Sraigė pusiau išlindo iš kaušelio, pastatė ragelius ir vėl juos suglaudė J.Balč. Vikšras tamsiai žalias su žydru ar mėlynu ragu užpakalyje rš.
9. kampas, kertė (namo, gatvės, vežimo, stalo ir kt.): Čia seniau galui ulyčios, in rãgo, buvo vilnakaršė Lel. Mažytė krautuvėlė tuoj už rãgo, Gedimino gatvėj Ukm. Čia nestovėkim vidury, einam ant rãgo Krsn. Nuo upelio pusės rãgą (šieno vežimo kampą) jau ir numynei Srv. Vaikas prasimušė kaktą ant stalo rãgą Kp. Bei Moziešius ėmė kraujų ir dėjo tus ant ragų altoriaus BB3Moz8,15.
10. duonos kepalo kampelis, žiaunė: Insidėjau miškan ragẽlį duonos Aps.
11. skarelės, nosinės kampas: Prispaudus rãgą turi, kad nenupūst vėjas Šmn. Skarelės rageliù pašluosčiau akis Rgv. Ne tais ragai̇̃s surišei [skarelę] Kp.
12. ketvirtadalis lanko (metant audeklui siūlus): Tris lankus ir rãgą apsimečiau Rdm.
13. tokia padėtis, lošiant kortomis „vežimą“, kai visi lošėjai išeina (po to pralaimėjusiam keturis kartus užrašoma po du vežimus): Neturėjau vežimų – prisirinksu par rãgą Krš.
14. anat. galvos smegenų šoninis skilvelis: Priekinis ragas (cornu anterius) rš. Apatinis ragas (cornu inferius) rš.
15. BzF162 sausio mėnuo.
◊ ant rãgo viešoje, matomoje, judrioje vietoje: Mes gyvenam ant rãgo ir viską matom Klvr.
ant rãgo (į rãgą) parei̇̃ti (daei̇̃ti) sunykti, suvargti: Tiek jau dàeita jų ragañ Klt. Jeigu jin būtų žiūrėjus ant jį, būtų ant rãgo parė̃jus Upt.
ant ragų̃ nešióti pykti: Kas čia yra, kad ana mane ant ragų̃ nešiója?! Ign.
ant ragùčio stovė́ti būti keblioje padėtyje: Aš jau an ragùčio stovė́jau Alv.
be ragų̃ geras, taikus: Kur rasi, kad būt visai be ragų̃ Alk.
į (ant) [óžio, ožkõs] rãgą (ragẽlį) riẽsti (suriẽsti, varýti, suvarýti) priveikti, įstumti į keblią padėtį, suvarginti: Gyvenimas riečia į ožio ragą E.Miež. Jis ir gudriausią ožio ragan suriestų K.Bor. Gaila, kad tu toks beragis, o tai dvikovon pakviesčiau ir ragan tave suriesčiau B.Sruog. Kaip bemat ir sùrietė į óžio rãgą Gs. Bėdos ir bėdos, ragañ čyst suvari̇̀s Sug. Suvãrė į óžio rãgą Dkš. Ožkos ragan suvarysiu Ukm. Suvarysim ant rãgą Krč. Suvarė manę jau čyst į ragelį LTII115. Yra moterų, kad ir geriausią vyrą (pjovėją) suvaro ožio ragan Kp. Kainos baugino pirkėjus ir visus varė į ragą rš.
į [gývą, óžio] rãgą labai (sušalti, sudžiūti, nusigerti): Sustyro, sukietėjo žemė į ragą Žem. Sudžiūta ragañ čebatų Sdk. Džiovino sūrius į ragus, bet nepardavė nėkadais Plng. Iš laibų dešrų niekai – sudžiūvo ragañ Mžš. Darbo nedirba, nusisėdėję, sustyrtum į rãgą, jei nevarinėtum LKT74(Rdn). Padžioviau išskalbtas paklodes daržinė[je], tai ragañ sušalo Mžš. Vakarais parsivarydavome vežimus nusiplūkę lyg žąsinai, ištežusiom ir vėl į ragą sušalusiom pirštinėm J.Balt. Slinkis, vaikeli, arčiau prie ugnies, į gyvą ragą sušalai! A.Vencl. Ji jau net į ragùtį sušalo Skr. Bėk greitai šiltis, jau sušalęs ožio ragan Smn. Grumtai sudžiūvę ant óžio rãgą, nė su velenu sutrupyt nebegalėjo Ps. Nusigėrė jis ožio ragan Gdr.
į [óžio] rãgą riẽstis (tráuktis)
1. vargti: In skolę insivarė, in rãgą riẽčiasi Prn.
2. kūprintis: Nugara į ožio ragą riečias nuo tokio darbo Rz. Senstu, tráukuos į rãgą Krš.
į rãgą (į ragùs) ei̇̃ti (susiei̇̃ti Sch111, sulį̇̃sti) sumažėti, išnykti, dingti: Pienas į rãgą ei̇̃na, paėst [karvei] nėr kur Erž. Pienas į rãgą suliñdo Krž. Ganyklos nėr, pienas į rãgą sulį̇̃s Sg. Ant Joninių pienas į ragùs [sulenda] Klvr. Ir jo turtai jau suliñdo į ragùs Up.
į ragẽlį pū̃sti miegoti: Pečių kūrina marti, o močia pùčia ragẽlin Slm.
į rãgą ši̇̀kti vlg. daryti, ką nori: Galės šikti į ragą munasis – aš išeisiuos nu tokio prasto vyro! Šts. Šik į ragą, kas mun darbo! Šts. Tada nors ši̇̀k ragañ, kai jau ištekėsiu Ds.
kai̇̃p į ragùs sulį̇̃sti išnykti, sumenkėti: Sveikata kai į ragùs suliñdo KzR.
kai̇̃p (lýg) iš gausýbės (perkū́no) rãgo labai smarkiai, gausiai: Lyg iš gausybės rago pasipylė daugybė naujų romanų, novelių, apysakų K.Kors. Patarimai pasipylė lyg iš gausybės rago rš. Pinigai pylėsi kaip iš gausybės rago rš. Tų ateivių žemaičiams Dievas davė kai̇̃p iš perkū́no rãgo Ggr.
kai̇̃p iš [vélnio] rãgo gerai, sėkmingai: Kai̇̃ iš rãgo viskas išėjo Skr. Eina darbas kaip iš rago KrvP(Kp). Šneki kai̇̃p iš rãgo (greitai, sklandžiai) Vlkv. Gieda merga kai̇̃p iš rãgo Dglš. Gyvenam kàp iš vélnio rãgo Brb.
nei kárvei ant ragų̃, nei árkliui ant stim̃burio netinkamas, nepadorus: Jau, sakau, dabar tų jaunų apsirengimas – nei kárvei ant ragų̃, nei árkliui ant stim̃burio Glv.
nuo rãgo atski̇̀lęs apie labai šykštų: Tas yr nu rago atskilęs, skūpas, kietas kaip ragas Gršl.
óžio ragai̇̃ užsispyrimas, nepaklusnumas: Knipeliai apdaužė gerai bobos ožio ragus BsMtII23.
paródyti, iš kur̃ ragai̇̃ dýgsta nubausti, nulenkti puikybę: Aš tau paródysiu, iš kur̃ ragai̇̃ dýgsta! Grž.
ragùs apdaužýti sutramdyti užsispyrimą, nulenkti: Ar negali jam lazda ragų apdaužyti! LTR(Alv).
ragùs apsidaužýti nusiraminti: Maž (galbūt) apsdauži̇̀s ragùs, apsispakajis Klt.
ragai̇̃ atslū́go praėjo noras, įkarštis: Jau, sako, atslū́go ragai̇̃ su statybom Slm.
rãgą (ragùs) dė́ti (dúoti) atsigulti miegoti: Dė́jau rãgą (ragùs) ir išpūčiau visą dieną Slm. Pabudau penktoj, paskui kaip dė́jau ragùs, tai taip lig vienuoliktos Slm. Dúok ragùs į podušką i miegok LKT103(Klm).
ragai̇̃ dýgsta (išdýgo, áuga, išáugo, užáugo) keliasi į puikybę, darosi nepaklusnus: Jau ir jam dygsta ragai J.Jabl. Su geru glostomam ragai dygsta Šv. Mun buvo išdýgę ragai̇̃, ale i tavo par sprindį! Krš. Gailėk [vaiko], o dabar ragai̇̃ kokie užáugo – nebenulauši! Mžš. Vaikam greit ragai̇̃ áuga Dglš. Cit, ba jau tavo ragai per daug išaugo! Lp. Niekas nelupo kailio, tai ir išáugo ragai̇̃ už patį didesni Jnš.
ragùs gráužti būti labai alkanam, išbadėjusiam: Karvė ragùs begriáuža, bėk – parkelsi! Šts.
ragùs įdúoti išpaikinti, valią duoti: Tas vaiko glostymas tik ragùs įdúoda KlK6,65(Krš). Kitam tokiam įdúoda ragùs, tas i valiai (ima triukšmauti)! Trk. Tokius ragùs negal įdúoti vyriškuo Trkn.
ragùs (rageliùs) įgáuti (gáuti, įsigáuti, įgýti, užsiaugi̇̀nti)
1. išpuikti, pasidaryti nesukalbamam: Ir kunigai, ragus įgavę, buvo pašėlę Žem. Įgãvo ragùs, nebgal susišnekėti Krš. Gyvenime bebūdama, įgãvo didelius ragùs Šts. Kol dirbo su visais, buvo kaip žmogus, o kai pasidarė vyresniu, tuoj ragùs įgãvo Jnš. Iš mano gero ragelius įgavo LMD(Kltn). Tavo sūnelis jau par didelius ragus įgavo Akm. Didelius ragus įsigavo Skd. Per daug didelius ragùs užsiaugi̇̀no Sdb.
2. pasidaryti valdingam: Jei jis ragùs gáutų, tai man po gyvenimui Gs. Pirmiau ji nebuvo tokia ragė, o kai išponėjo, tai didelius ragùs įgi̇̀jo Jrb. Mažą mokyk, o ne tada, kai ragus įgy[ja] LTR(Grk). Jau tas įgijo ragus Pšl.
ragùs įki̇̀šti įkliūti, patekti į keblią padėtį.
ragai̇̃s ir nagai̇̃s energingai: Laimę reikia imti ragais ir nagais S.Čiurl.
rãgą laikýti (paim̃ti) Skr turėti kur pirmumą: Jonikienė ten rãgą paė̃mus Snt.
ragùs (rageliùs) láužyti (apláužyti, nuláužyti, suláužyti, nuláužti) suvaldyti, nugalėti, sutramdyti, įveikti užsispyrimą, puikybę: Laužyk ragus mažam, pakol įveiki An. Anots tėvo nabašninko (velionies), láužyk vaikui ragùs, kol tėvo kurpės ne į sykį (per didelės) LKKIX151. Ne aš būsiu, jeigu tiems piemenims ragų nenulaušiu K.Bor. Mokėsiu dar aš tokiam varvanosiui ragùs nuláužyti! Varn. Nesididžiuok dideliai, da aš tau ragùs nuláušu Vvr. Reikėtų ir tam ponui ragelius aplaužyti rš.
ragai̇̃ minkštė́ja rimsta: Jau jo ragai̇̃ minkštė́ja Dkš.
ragùs leñkti (nuleñkti, nusùkti) suvaldyti, sutramdyti: Reikėjo mažam ragùs leñkt, o ne daba Erž. Daba jam ragùs nùlenkė, paprastu dirba Erž. Reiks ragai̇̃ nusùkt Dkš.
ragai̇̃s neši̇̀ks Erž vlg. nieko neatsitiks, nekenks.
ragai̇̃ nulū́žo (aplū́žo, nukri̇̀to) sumažėjo galia, puikybė: Pažadėjo bobos skųstis, tujau nulū́žo ragai̇̃ Krš. Ir aplū́žo ragai̇̃ Ėr. Nukri̇̀s nukri̇̀s ir anam ragai̇̃ LKT100(Užv).
ragùs nusidaužýti išsidūkti, išsisiausti: Jaunieji turį popirm savo ragus nusidaužyti prš.
ragùs nusiláužti prarasti puikybę, galią: Tai ir puikumas Kindės, bet nusilauš sau ragus V.Krėv.
ragùs pakélti pasipriešinti: Prieš jį ragų̃ nepakélsi Ps.
ragùs (rãgą) statýti (ródyti, paródyti) pūstis, būti išdidžiam: Aš užėjau pasikalbėti su juo kaip su žmogum, o jis ragus stato J.Avyž. Jei per daug ims rodyti ragus, tai susilauks blogesnio likimo rš. Dabar, ka paliko su kupra, i vyras geras, o pirma rãgą stãtė, ka ui! Ms. Mano marti ankstokai parodė savo ragus An.
ragùs ūgénti duoti valią, paikinti: Ragus jam da ūgen' (pataikauk) Dglš.
ragai̇̃ užkai̇̃to įkaušo, įsigėrė: Truputį išgėrė, ragai̇̃ ažkai̇̃to – pradėjo daugiau ieškot Dbk. Išgėrėm tris pusbonkius, mum ir ažkai̇̃to ragai̇̃ Dbk.
ragù rė́žti dañgų keltis į puikybę, didžiuotis: Ragu dangų rėžia, barzda žemę šluoja LMD(Šl). Kaip gaspadinė prie kunigo dasisto[ja], ragu dangų rėža, didybę kela J.
ragùs sùka ant kapų̃ greit mirs: Suka ragus ant kapų – blogai serga Varn.
su ragai̇̃s piktas, išdidus: Bet kad ji su ragais… Pasakyk jai žodį, jau ir susuka snukį I.Simon. Na, ir boba – su ragai̇̃s! Mrj.
su ragai̇̃s ir su nagai̇̃s viską (suėsti): Jeigu visas tris laikysit, suės su ragai̇̃s ir su nagai̇̃s Jnš.
su ragai̇̃s nudùrti mušti: Nerodyk dantų jam, bo su ragai̇̃s nudur̃s, kai supyks Šln.
už ragų̃ BŽ31 energingai, smarkiai: Čiupk gyvenimą už ragų J.Gruš.
vélnias ki̇̀ša rãgą į sùbinę vlg. verčia, spiria: A vélnias rãgą į sùbinę ki̇̀ša, ka skubi?! Krš.
vélniui lū́žta ragai̇̃ LKT156(Grz) netvarka.
vélnias nusiláužtų ragùs labai sunku, blogai: Mano ruožas šiaip nieko, bet vienoje vietoje velnias ragus nusilaužtų rš.
vélniui nusùkti ragùs ką nepaprasta, ką tik nori padaryti: Šitiek vyrų išsipalgavoję gali ir vélniui ragùs nusùkti, ne tik apsidirbti Srj.
1. SD316, H, R, DŽ kieta, smaili gyvulio (ppr. žinduolio) kaktos išauga: Ragais badau SD373. Karvė langan barbena ragai̇̃s – nėr ko ėst Ktk. Kad laibi ragai̇̃, tai karvė an pieno gera Mžš. Atejo, karvę už ragų̃, ir išsivedė Drsk. Ką padėsi, sau išmes su ragai̇̃s, sumins [karvė] Lk. Ji (karvė) ant ragų̃ vedama Jrb. Piemenai buvom, tai vainikus dėjom in ragų̃ žėdno kad gaspadoriaus būt vainikas an karvės LKT337(Rš). Dalgio pagaliukas būna a rãgo karvės, a medinis Vl. Ožio ragelį movė ant šakių, juo lįs į mėšlus Šts. Kad buvo ožiai, o kad ragai̇̃: iš paausių dujai, o dujai ant viršugalvio Pnm. Daskasė ragum̃p [ožio] Lz. Ožį už barzdos – ir vis botkočiu taukšt par ragùs Šmn. Ožiai … spardo, ragais bado DP209. Davė ožiuką, ir tą be rago, kuiną, vežėčias, pusę botago LTR(Dkšt). Jautis pamovė piemenį ant ragus Dr. Treti metai, kai penki vyrai vieną jautį iš miško veda, ale tiktai ragai jo dabar tematyti LMD(Sln). Baubdami jauteliai ragais žemę ardo LTR(Al). Jautis ragais bado KBI30. Briedžio ragai̇̃ K. Po septynius ragùs [briedžiui] in vieną šoną ir in kitą Dgč. Briedžio ragai̇̃ kaip sietas – šakų šakų kaip prisodinta Ktk. Briedis dideliais ragai̇̃s kaip jautis lekia par dirvas Sd. Skėsti ragai̇̃ KI162. Bet devyni rago gyvuoliai, keturios avys ir visos kiaulės liepsnose pasiliko LC1883,23. Nuo kiekvieno rãgo po kiaušinį [storastai mokėdavo] Grv. Iš rago jaučio dirbo trūbą J. Senovės lietuviai iš tauro ragų dirbdavo taures alučiui ir midui gerti Blv. Gaidys pragydo, tas biesas mažne ragùs nusilaužė, kol išbėgo (ps.) Žr. Aš, ožkytė nabagytė, dailių ragẽlių, adatos plaukelių LKT269(Pbr). Ir išvydo aviną užupakalyje savo krūmuosa ragais įraizgytą BB1Moz22,13. Saulelė ragúosan – giz giz giz (sakoma, kad karvė zyliotų) Dkšt. Rãgas ragañ, koja kojon – visi namo! (galvijus gena) Ds.
| prk.: Saulytė ragus kiša (šviečia pro debesis) Trgn. Iš debesų išplaukęs mėnulio ragas liūdnai pažvelgė į žemę rš. Eina ji (bobutė) sulinkusi, panaši į mėnulio ragą ir kriukiu bado purvyną, tarytum matuotų jo gilumą E.Miež. Miežius sėki į mėnulio ragučiùs (kai jaunas mėnulis) Klvr.
^ Pykši kai karvės rãgas Dkšt. Skūpi kaip rãgas Ėr. Rasi parėdką su itum skatyna be ragų̃ (kvailu žmogumi)! Arm. Karvės pienas ne ragūse, bet daržinėj Sd. Jaučias didyn – ragai̇̃ platyn (vaikui augant, auga ir jo norai) Krs. Ožys senyn – rãgas platyn Dkš. Jautis senyn – ragas kietyn Žvr. Šis laiko ragus, ans melžia (vienas dirba, o kitam nauda) B. Kas ragùs laiko, o kas melža Rdn. Tik man ragùs paduok, velnį aš pats ištrauksu Grz. Ragai prieš ragus B. Gal velniui ragus statai (atkertama sakančiam „neturiu laiko“) LTR(Ds). Kai vyras baras, tai mums, moterims, tylėti: žinai, jaučio ragas ne pyragas – kai duos kūloku, dar primuš Jz. Vieni ginas nagais, kiti – ragais LTR(Jnš). Ausys ragų neprilygsta (sakoma, kai silpnesnis nori susilyginti su stipresniu) R. Ausės ragų̃ neprilygo ir neprilygs Lkv. Priteks ragai̇̃ ausis Sch111. Staiposi kaip šuo, ragų pririjęs Šv. Nelaužęs rago, nevalgysi pyrago Rm. Morčiaus šaltis trijų metų veršiuo (jaučiui) ragùs nuvaro (kartais būna labai stiprus) LKKXIII37(Grv). Balandžio delčio[je] treigiai jaučiai ragùs ar nušala Lkv. Dėl mano ragų̃ (dėl manęs) daryk kaip nori Jrb. Nedavė Dievas kiaulei ragų – visą svietą išbadytų VP31. Jei kiaulė ragus turėtų, visą svietą išbadytų Erž. Jiems tik ragų trūksta, o šiaip tikri velniai Pt. A su ragai̇̃s, ka neišsitenkat?! Kt. Neganda susiremia ragai̇̃s (viena bėda – ne bėda) NdŽ. Velnio ragu pasmirdo Sln. Pūsk ožiuo į rãgą, gausi pyragą Slnt. Kai bėga – su ragais, kai miega – baužas (kiškis) LTR(Aln). Ožio rage saulė teka (krosnis kūrenasi) LTR(Ldvn). Ožys pirtyje, ragas lauke (sija) LTR. Ožiukas žaliais rageliais (svogūnas) LTR(Jnš). Kalne rage barškinta, kalnely trinksėta, svečių būta nesušilus ir vėl tuoj išeita (rugiai) Pkr. Du galai, du žiedai, du ragai, per vidurį cviekas (žirklės) LTR(Slk).
ǁ pl. Kš prk. kakta: Kai gaus kuolu į ragùs, tai nešnekės, kas nereik! Alk.
^ Diržo du galai: vienas man į nagus, kitas tau į ragus LTR(Mrj). Lazda turi du galu: vienas į nagus, kitas į ragùs Klvr. Gausi šluotų! – Šluota turi du galus: vienas man į nagus, kitas tau į ragus! Alk.
ǁ pl. prk. išdidumas, priekabumas: Ragai̇̃ i uošviams, i vyruo – nebsusišneka Krš.
ǁ apie sukietėjusį ar kietą daiktą: Rago namuose (kiaukute) belindojint, vėžliui niekas nekaitėjo S.Dauk. Sušlapusios Martyno kurpės paskui virto ragu I.Simon. Šala, kad išskalbti drabužiai tuojau pat ragè viename pasilieka Plt.
^ Ką te – apie mum rugiai kaip pečiuj, kaip rãgas (labai kieti, sausi) Slm. Sušals kaip ragai̇̃ drabužiai Slnt.
ǁ prk. bažn. jėgos, galingumo simbolis: Ir attiesė mumus ragą išganymo BPII232. Ir užstatė mumus ragą ižganymo namuose Dovydo, tarno savo Ch1Luk1,69. Ragas jo bus pakylėtas su šlove Mž460. Paaukštino ragą savo žmonių BbSir47,6.
2. DŽ tokio išaugos pavidalo pučiamasis muziko ar signalinis instrumentas: Senovės lietuviai kare, žadindami kareiviuose narsumą, drąsumą, pūsdavę į ragus ir trimitus LTII113. Ragu trūbiju SD47. Ragelis dėl trūbijimo I. Tik toli Šventosios pakraščiuose, rėkdavo žąsys, raudojo piemenų rageliai J.Bil. Per mišką ataidėdavo pravažiuojančių traukinių garsas, kažkur iš toli atplaukdavo gūdus iešmininko ragelis rš. Čia nesigirdi piemens ragelio. Čia skamba trimitai ir dunda būgnai E.Miež. Ragai aidėdavo giriose J.Gruš. Dusliai gaudė miško ragai rš. Tegaudžia rudenio ragai! S.Nėr. Anglų rãgas MuzŽ.
^ Ne tai dūdai ragas LTR(An).
3. tokios išaugos pavidalo arba iš jos padarytas indelis tabakui, parakui, aliejui ir kt. laikyti ar vynui, midui gerti; jame telpantis kiekis: Ragai gėrimui buvo vartojami iki XIV – XV a. ne tik didikų, bet ir eilinių gyventojų MLTEII662. Kariams diržas iš senovės buvo reikalingas kovos peiliams, kalavijams, geriamiesiems ragams bei kt. būtiniems daiktams pakabinti MLTEI409. Į vieną rãgą alutį dariau, į antrą rãgą midutį miešiau JV829. Su ragù gersi, su trūba trūbysi, su ilgu botagu kiaules ganysi (d.) Klvr. Parako rãgas K. Kur užudėjai rãgą su paraku? Btr. Ir išsitraukiau ragą tabokos LTR(Mrj). Aliejaus ragas CII169. Samuėlius … išpylęs alyvos ragą ant jo galvos LTII111. Gera dvasia ant žemės nulipo su pilnu ragu gėrybių prš.
4. N, DŽ, Nd, Kin valties galo išsikišusi viršūnė ar vieta prie jos: Šėpies rãgas KII154. Priešakio, užpakalio rãgas Prk. Aš sėsiuos į ragelį, o tu į pryšakį Plng. Ant laivo rago žirgelį pašėriau TDrVII71.
ǁ N stogo žirgelis.
5. DŽ gumbas: Duočiau sprigtą – tuoj ragas iššoktų rš. Tik truputį, rodos, tekliuvau, ir tuoj ragas kaktoje iššoko Akm. Ant kaktos iškilo rãgas Mšk. Kai davė lanko galu, tuoj kaktoj rãgas išdygo Dbk. Ragikes slydino i rãgą įsidėjo Krš. Su trim ragai̇̃s vaikas Ds.
6. K, DŽ smailus žemės plotas, įsikišąs į jūrą, ežerą ar mišką, pusiasalis: Marių krantai, įlankos, ragai – vienas iš gražiausių gamtos reginių Neringoje sp. Jūros krantas keistai išraižytas smėlio ragais rš. Prie rãgo sugavo daug žuvų Krd. Būčiau paskendęs, bet užplaukiau ant rago Rtn. Mūsų ežere yra vienas rãgas Kč. Žemės rãgas KII5. Eikim maudytis in rãgo Blnk. Daugiausiai žolės buvo ant ragãlio Prk. Ant ragelio nesėsiu kitais metais javų, atplaukę antys vis tiek nulesa Pns.
7. DŽ koks nors smailus, riestas daiktas, įrankis; jo smailioji dalis: Šakės ragai (nagai) Vrn. Trumpesniejai [šakės] ragai padidintų tiktai darbą ir po pirmojo apvarpymo reiktų du kartu varpyti S.Dauk. Neužduok per [šakočio] rãgą – visi puodai nulakstys Krp. Plūgo ragai̇̃ (rankenos) yr kaip dviračių Klk. Tam dviračiui nebegaliu atsukt ragų̃ Lnkv. Prisiveržk ragùs [dviračiui], matai, kad eina lekų lekais Jnš. Nuspirko lenkišką dviratį, ragùs nupjovė ir važinėja Mlt. Tik prileido kirvio rãgą (žambą), jau ir nėr piršto Brž. Viena ranka už [pjūklo] rãgo, o kita už lentos laiko Srv. Ragù (rankena) apgręžė malūną pavėjui Mšk. Eglė galūse su šešiais rageliais gera būs parasodninkuo tošiniuo dirbti Šts. Čia ragẽlis, ką rankom turėtis Grv. Neažmiršk tik insdėt ragų̃ (riestų pagalių), ba nedaug pareis malkų [į roges] Švd. Kaip išlenks su tokiais lankteliais sruogą, kad vienas ragẽlis nulūžęs Lnkv. Da mestuvuose yra vagiai, aba ragai̇̃ Alvt. Kas gi jau krijeliui rãgą nulaužė? Srv. Veleno ragai̇̃ būna keturi Vl. Ragùčiai [šakės] geležiniai būna Prl. Tu ten lenksies tėvužėlio kaip žagrelės ragužėlio DvD186. Ragus (paraštėje stulpeles mažas) padaryk ant jo keturių sąsparų BB2Moz27,2.
8. kai kurių bestuburių gyvūnų įvairios paskirties atauga: Judinamiejai vabalų rageliai I. Sraigė pusiau išlindo iš kaušelio, pastatė ragelius ir vėl juos suglaudė J.Balč. Vikšras tamsiai žalias su žydru ar mėlynu ragu užpakalyje rš.
9. kampas, kertė (namo, gatvės, vežimo, stalo ir kt.): Čia seniau galui ulyčios, in rãgo, buvo vilnakaršė Lel. Mažytė krautuvėlė tuoj už rãgo, Gedimino gatvėj Ukm. Čia nestovėkim vidury, einam ant rãgo Krsn. Nuo upelio pusės rãgą (šieno vežimo kampą) jau ir numynei Srv. Vaikas prasimušė kaktą ant stalo rãgą Kp. Bei Moziešius ėmė kraujų ir dėjo tus ant ragų altoriaus BB3Moz8,15.
10. duonos kepalo kampelis, žiaunė: Insidėjau miškan ragẽlį duonos Aps.
11. skarelės, nosinės kampas: Prispaudus rãgą turi, kad nenupūst vėjas Šmn. Skarelės rageliù pašluosčiau akis Rgv. Ne tais ragai̇̃s surišei [skarelę] Kp.
12. ketvirtadalis lanko (metant audeklui siūlus): Tris lankus ir rãgą apsimečiau Rdm.
13. tokia padėtis, lošiant kortomis „vežimą“, kai visi lošėjai išeina (po to pralaimėjusiam keturis kartus užrašoma po du vežimus): Neturėjau vežimų – prisirinksu par rãgą Krš.
14. anat. galvos smegenų šoninis skilvelis: Priekinis ragas (cornu anterius) rš. Apatinis ragas (cornu inferius) rš.
15. BzF162 sausio mėnuo.
◊ ant rãgo viešoje, matomoje, judrioje vietoje: Mes gyvenam ant rãgo ir viską matom Klvr.
ant rãgo (į rãgą) parei̇̃ti (daei̇̃ti) sunykti, suvargti: Tiek jau dàeita jų ragañ Klt. Jeigu jin būtų žiūrėjus ant jį, būtų ant rãgo parė̃jus Upt.
ant ragų̃ nešióti pykti: Kas čia yra, kad ana mane ant ragų̃ nešiója?! Ign.
ant ragùčio stovė́ti būti keblioje padėtyje: Aš jau an ragùčio stovė́jau Alv.
be ragų̃ geras, taikus: Kur rasi, kad būt visai be ragų̃ Alk.
į (ant) [óžio, ožkõs] rãgą (ragẽlį) riẽsti (suriẽsti, varýti, suvarýti) priveikti, įstumti į keblią padėtį, suvarginti: Gyvenimas riečia į ožio ragą E.Miež. Jis ir gudriausią ožio ragan suriestų K.Bor. Gaila, kad tu toks beragis, o tai dvikovon pakviesčiau ir ragan tave suriesčiau B.Sruog. Kaip bemat ir sùrietė į óžio rãgą Gs. Bėdos ir bėdos, ragañ čyst suvari̇̀s Sug. Suvãrė į óžio rãgą Dkš. Ožkos ragan suvarysiu Ukm. Suvarysim ant rãgą Krč. Suvarė manę jau čyst į ragelį LTII115. Yra moterų, kad ir geriausią vyrą (pjovėją) suvaro ožio ragan Kp. Kainos baugino pirkėjus ir visus varė į ragą rš.
į [gývą, óžio] rãgą labai (sušalti, sudžiūti, nusigerti): Sustyro, sukietėjo žemė į ragą Žem. Sudžiūta ragañ čebatų Sdk. Džiovino sūrius į ragus, bet nepardavė nėkadais Plng. Iš laibų dešrų niekai – sudžiūvo ragañ Mžš. Darbo nedirba, nusisėdėję, sustyrtum į rãgą, jei nevarinėtum LKT74(Rdn). Padžioviau išskalbtas paklodes daržinė[je], tai ragañ sušalo Mžš. Vakarais parsivarydavome vežimus nusiplūkę lyg žąsinai, ištežusiom ir vėl į ragą sušalusiom pirštinėm J.Balt. Slinkis, vaikeli, arčiau prie ugnies, į gyvą ragą sušalai! A.Vencl. Ji jau net į ragùtį sušalo Skr. Bėk greitai šiltis, jau sušalęs ožio ragan Smn. Grumtai sudžiūvę ant óžio rãgą, nė su velenu sutrupyt nebegalėjo Ps. Nusigėrė jis ožio ragan Gdr.
į [óžio] rãgą riẽstis (tráuktis)
1. vargti: In skolę insivarė, in rãgą riẽčiasi Prn.
2. kūprintis: Nugara į ožio ragą riečias nuo tokio darbo Rz. Senstu, tráukuos į rãgą Krš.
į rãgą (į ragùs) ei̇̃ti (susiei̇̃ti Sch111, sulį̇̃sti) sumažėti, išnykti, dingti: Pienas į rãgą ei̇̃na, paėst [karvei] nėr kur Erž. Pienas į rãgą suliñdo Krž. Ganyklos nėr, pienas į rãgą sulį̇̃s Sg. Ant Joninių pienas į ragùs [sulenda] Klvr. Ir jo turtai jau suliñdo į ragùs Up.
į ragẽlį pū̃sti miegoti: Pečių kūrina marti, o močia pùčia ragẽlin Slm.
į rãgą ši̇̀kti vlg. daryti, ką nori: Galės šikti į ragą munasis – aš išeisiuos nu tokio prasto vyro! Šts. Šik į ragą, kas mun darbo! Šts. Tada nors ši̇̀k ragañ, kai jau ištekėsiu Ds.
kai̇̃p į ragùs sulį̇̃sti išnykti, sumenkėti: Sveikata kai į ragùs suliñdo KzR.
kai̇̃p (lýg) iš gausýbės (perkū́no) rãgo labai smarkiai, gausiai: Lyg iš gausybės rago pasipylė daugybė naujų romanų, novelių, apysakų K.Kors. Patarimai pasipylė lyg iš gausybės rago rš. Pinigai pylėsi kaip iš gausybės rago rš. Tų ateivių žemaičiams Dievas davė kai̇̃p iš perkū́no rãgo Ggr.
kai̇̃p iš [vélnio] rãgo gerai, sėkmingai: Kai̇̃ iš rãgo viskas išėjo Skr. Eina darbas kaip iš rago KrvP(Kp). Šneki kai̇̃p iš rãgo (greitai, sklandžiai) Vlkv. Gieda merga kai̇̃p iš rãgo Dglš. Gyvenam kàp iš vélnio rãgo Brb.
nei kárvei ant ragų̃, nei árkliui ant stim̃burio netinkamas, nepadorus: Jau, sakau, dabar tų jaunų apsirengimas – nei kárvei ant ragų̃, nei árkliui ant stim̃burio Glv.
nuo rãgo atski̇̀lęs apie labai šykštų: Tas yr nu rago atskilęs, skūpas, kietas kaip ragas Gršl.
óžio ragai̇̃ užsispyrimas, nepaklusnumas: Knipeliai apdaužė gerai bobos ožio ragus BsMtII23.
paródyti, iš kur̃ ragai̇̃ dýgsta nubausti, nulenkti puikybę: Aš tau paródysiu, iš kur̃ ragai̇̃ dýgsta! Grž.
ragùs apdaužýti sutramdyti užsispyrimą, nulenkti: Ar negali jam lazda ragų apdaužyti! LTR(Alv).
ragùs apsidaužýti nusiraminti: Maž (galbūt) apsdauži̇̀s ragùs, apsispakajis Klt.
ragai̇̃ atslū́go praėjo noras, įkarštis: Jau, sako, atslū́go ragai̇̃ su statybom Slm.
rãgą (ragùs) dė́ti (dúoti) atsigulti miegoti: Dė́jau rãgą (ragùs) ir išpūčiau visą dieną Slm. Pabudau penktoj, paskui kaip dė́jau ragùs, tai taip lig vienuoliktos Slm. Dúok ragùs į podušką i miegok LKT103(Klm).
ragai̇̃ dýgsta (išdýgo, áuga, išáugo, užáugo) keliasi į puikybę, darosi nepaklusnus: Jau ir jam dygsta ragai J.Jabl. Su geru glostomam ragai dygsta Šv. Mun buvo išdýgę ragai̇̃, ale i tavo par sprindį! Krš. Gailėk [vaiko], o dabar ragai̇̃ kokie užáugo – nebenulauši! Mžš. Vaikam greit ragai̇̃ áuga Dglš. Cit, ba jau tavo ragai per daug išaugo! Lp. Niekas nelupo kailio, tai ir išáugo ragai̇̃ už patį didesni Jnš.
ragùs gráužti būti labai alkanam, išbadėjusiam: Karvė ragùs begriáuža, bėk – parkelsi! Šts.
ragùs įdúoti išpaikinti, valią duoti: Tas vaiko glostymas tik ragùs įdúoda KlK6,65(Krš). Kitam tokiam įdúoda ragùs, tas i valiai (ima triukšmauti)! Trk. Tokius ragùs negal įdúoti vyriškuo Trkn.
ragùs (rageliùs) įgáuti (gáuti, įsigáuti, įgýti, užsiaugi̇̀nti)
1. išpuikti, pasidaryti nesukalbamam: Ir kunigai, ragus įgavę, buvo pašėlę Žem. Įgãvo ragùs, nebgal susišnekėti Krš. Gyvenime bebūdama, įgãvo didelius ragùs Šts. Kol dirbo su visais, buvo kaip žmogus, o kai pasidarė vyresniu, tuoj ragùs įgãvo Jnš. Iš mano gero ragelius įgavo LMD(Kltn). Tavo sūnelis jau par didelius ragus įgavo Akm. Didelius ragus įsigavo Skd. Per daug didelius ragùs užsiaugi̇̀no Sdb.
2. pasidaryti valdingam: Jei jis ragùs gáutų, tai man po gyvenimui Gs. Pirmiau ji nebuvo tokia ragė, o kai išponėjo, tai didelius ragùs įgi̇̀jo Jrb. Mažą mokyk, o ne tada, kai ragus įgy[ja] LTR(Grk). Jau tas įgijo ragus Pšl.
ragùs įki̇̀šti įkliūti, patekti į keblią padėtį.
ragai̇̃s ir nagai̇̃s energingai: Laimę reikia imti ragais ir nagais S.Čiurl.
rãgą laikýti (paim̃ti) Skr turėti kur pirmumą: Jonikienė ten rãgą paė̃mus Snt.
ragùs (rageliùs) láužyti (apláužyti, nuláužyti, suláužyti, nuláužti) suvaldyti, nugalėti, sutramdyti, įveikti užsispyrimą, puikybę: Laužyk ragus mažam, pakol įveiki An. Anots tėvo nabašninko (velionies), láužyk vaikui ragùs, kol tėvo kurpės ne į sykį (per didelės) LKKIX151. Ne aš būsiu, jeigu tiems piemenims ragų nenulaušiu K.Bor. Mokėsiu dar aš tokiam varvanosiui ragùs nuláužyti! Varn. Nesididžiuok dideliai, da aš tau ragùs nuláušu Vvr. Reikėtų ir tam ponui ragelius aplaužyti rš.
ragai̇̃ minkštė́ja rimsta: Jau jo ragai̇̃ minkštė́ja Dkš.
ragùs leñkti (nuleñkti, nusùkti) suvaldyti, sutramdyti: Reikėjo mažam ragùs leñkt, o ne daba Erž. Daba jam ragùs nùlenkė, paprastu dirba Erž. Reiks ragai̇̃ nusùkt Dkš.
ragai̇̃s neši̇̀ks Erž vlg. nieko neatsitiks, nekenks.
ragai̇̃ nulū́žo (aplū́žo, nukri̇̀to) sumažėjo galia, puikybė: Pažadėjo bobos skųstis, tujau nulū́žo ragai̇̃ Krš. Ir aplū́žo ragai̇̃ Ėr. Nukri̇̀s nukri̇̀s ir anam ragai̇̃ LKT100(Užv).
ragùs nusidaužýti išsidūkti, išsisiausti: Jaunieji turį popirm savo ragus nusidaužyti prš.
ragùs nusiláužti prarasti puikybę, galią: Tai ir puikumas Kindės, bet nusilauš sau ragus V.Krėv.
ragùs pakélti pasipriešinti: Prieš jį ragų̃ nepakélsi Ps.
ragùs (rãgą) statýti (ródyti, paródyti) pūstis, būti išdidžiam: Aš užėjau pasikalbėti su juo kaip su žmogum, o jis ragus stato J.Avyž. Jei per daug ims rodyti ragus, tai susilauks blogesnio likimo rš. Dabar, ka paliko su kupra, i vyras geras, o pirma rãgą stãtė, ka ui! Ms. Mano marti ankstokai parodė savo ragus An.
ragùs ūgénti duoti valią, paikinti: Ragus jam da ūgen' (pataikauk) Dglš.
ragai̇̃ užkai̇̃to įkaušo, įsigėrė: Truputį išgėrė, ragai̇̃ ažkai̇̃to – pradėjo daugiau ieškot Dbk. Išgėrėm tris pusbonkius, mum ir ažkai̇̃to ragai̇̃ Dbk.
ragù rė́žti dañgų keltis į puikybę, didžiuotis: Ragu dangų rėžia, barzda žemę šluoja LMD(Šl). Kaip gaspadinė prie kunigo dasisto[ja], ragu dangų rėža, didybę kela J.
ragùs sùka ant kapų̃ greit mirs: Suka ragus ant kapų – blogai serga Varn.
su ragai̇̃s piktas, išdidus: Bet kad ji su ragais… Pasakyk jai žodį, jau ir susuka snukį I.Simon. Na, ir boba – su ragai̇̃s! Mrj.
su ragai̇̃s ir su nagai̇̃s viską (suėsti): Jeigu visas tris laikysit, suės su ragai̇̃s ir su nagai̇̃s Jnš.
su ragai̇̃s nudùrti mušti: Nerodyk dantų jam, bo su ragai̇̃s nudur̃s, kai supyks Šln.
už ragų̃ BŽ31 energingai, smarkiai: Čiupk gyvenimą už ragų J.Gruš.
vélnias ki̇̀ša rãgą į sùbinę vlg. verčia, spiria: A vélnias rãgą į sùbinę ki̇̀ša, ka skubi?! Krš.
vélniui lū́žta ragai̇̃ LKT156(Grz) netvarka.
vélnias nusiláužtų ragùs labai sunku, blogai: Mano ruožas šiaip nieko, bet vienoje vietoje velnias ragus nusilaužtų rš.
vélniui nusùkti ragùs ką nepaprasta, ką tik nori padaryti: Šitiek vyrų išsipalgavoję gali ir vélniui ragùs nusùkti, ne tik apsidirbti Srj.
